,,Absurdo literatū ros elementai F.

Kafkos kū ryboje‘‘
Francas Kafka - XX a. modernizmo epochos rašytojas, kuris per absurdo literatū ros
elementus vaizduoja ne tik neįprastus dalykus, bet tuo tarpu siekia parodyti kasdienę gyvenimo
tikrovę. Savo kū riniuose jis atskleidžia herojų jausmus, bejėgiškumo savijautą, asmenybės
suskilimą bei santykius tarp žmonių. Ypač absurdiškai rašytojas parodo šiuolaikinių žmonių
egzistavimą, kurie visiškai prarado gyvenimo vertybes bei moralines nuostatas. Absurdo
literatū ros elementus ypač atskleidžia Franco Kafkos kū rinys ,,Metamorfozė". Pagrindinis herojus
Gregoras Zamza - jaunas prekių firmos atstovas, kuris daug keliauja ir mažai bū na namie. Jis
dirba nemėgiamą darbą, nes turi panaikinti visas tėvo skolas. Gregoras svajoja pradėti naują
gyvenimą ir padėti savo mylimajai šeimai. Viskas atrodo idealu, kol visas jo svajones tarsi ranka
nubraukia virtimas ,,baisingu vabalu". Gregoro gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis: nuo jo
nusisuka šeima ir visi žmonės su pasišlykštėjimu atstumia jį. Pagrindinio herojaus egzistavimas
praranda prasmę. Gyvendamas savo mažame kambarėlyje, jis suvokia, kad viskas pasaulyje yra
netikra, nežmoniška, jis jaučiausi atstumtas ir svetimas. Negalėdamas patikėti, kad viskas
prarandama, jis labai silpsta, negali valgyti bei gerti. Gregoras, supratęs, kad jis savo šeimai yra
gyvenimo kliū tis ir našta, tyliai numiršta. Tuo tarpu jo šeima jaučia palengvėjimą ir pradeda
laimingai gyventi. Absurdo elementus, tokius kaip, virtimas "baisingu vabalu", uždarymas savo
"mažame kambarėlyje", galima suvokti, kaip apsiribojimą, užsidarymą nuo žiauraus pasaulio,
kuriame viskas yra nevertinga bei svetima. Bū tent absurdiška vabalo figū ra - tai tarsi žmogaus
susikurtas izoliuotas pasaulis. Mano manymu, rašytojas norėjo parodyti šiuolaikinį žmonių
pasaulį, kuriame nėra meilės, laimės ir draugystės. Visa tai žmonijai tampantys seniai užmiršti
jausmai. Ž monės priprato prie egoizmo, žiaurumo bei netolerantiškumo. Visas pasaulis - tai
svetima erdvė, o žmonės jame tarsi gyvū nai, kurie gyvena pagal savo instinktus. Gyvenime
susiduriama su nesąžiningumu, žmonės praranda savo esybę siekdami tikslų visais įmanomais
bū dais. Tai galima pamatyti ir Franco Kafkos romane ,,Procesas". Pagrindinis herojus, sumanus
banko tarnautojas, Jozefas K. areštuojamas dėl jam pačiam nežinomų priežasčių. Nepaisant
arešto, Jozefui K. galima laisvai judėti ir tęsti savo darbą. Iš išorės, niekas nesikeičia: jis dirba savo
darbą, stropiai vykdo direktoriaus pavaduotojo paveldimus bei bendrauja su žmonėmis. Tačiau
herojus bando sužinoti, kuo yra kaltinamas ir kaip galėtų bū ti išlaisvintas. Jis stoja prieš keistai
veikiantį teismą, kurio kanceliarija yra įsikū rusi „gyventojų prikimšto seno daugiaaukščio
palėpėse, tvoskiančiose karščiu ir smarve". Apimtas nevilties, Jozefas K. skiria vis daugiau
dėmesio procesui, bando rasti kitų bū dų, kaip paveikti teismą, ir siekia sugrąžinti laimingą bei
laisvą gyvenimą. Tačiau vieną dieną herojus patenka į katedrą miesto centre ir ten kunigas jam
papasakoja idomią sakmę apie žmogų, kuris bet kokiu bū du norėjo patekti į Įstatymo vartus.
Viskas atrodo nelogiška, nes sargas neįleidžia žmogų pro Įstatymų vartus, nors jie skirti tam
žmogui. Francas Kafka absurdiškai aprašo žmogaus elgesį: sakmės pagrindinis herojus pats
neina, delsia, bando papirkti sargą, nes mano, kad jis yra kliū tis kelyje į vartus. Absurdo
elementus taip pat galima pamatyti ir iš sargo pusės: jis ima mokestį, bet neileidžia žmogaus.
Rodos, durininkas nedraudžia įeiti į vidų, bet žmogus negali peržengti savo baimių dėl teismo
sprendimų ir lieka laukti prie vartų. Tuo tarpu Jozefas K. praranda tikėjimą rasti tiesą, jis
nesugeba nei mylėti, nei kentėti. Nesužinojęs savo arešto priežasties, pagrindinis herojus buvo
nužudytas ponų per savo gimtadienį. Šiame absurdiškame romane rašytojas netikėtai sujungia
kasdieniškas, banalias situacijas: nenusikalto, o areštuotas; sargas neįleidžia žmogų pro Įstatymų
vartus, nors jie skirti tam žmogui. Aš manau, kad romanu ,,Procesas" ir herojų elgesiu Francas
Kafka nori parodyti, kad tikrasis teismas yra vidinis, todėl kiekvienas žmogus privalo klausytis
savo širdies, suvokti savo nuodėmes pats ir paklusti žmogiškumo įstatymui. ,,Viskas aišku - bet
niekas nesuprantama," - taip galima pasakyti apie Franco Kafkos kū rybą. Savo keistomis
istorijomis rašytojas bando atskleisti mums absurdiškumo jausmą, kuris vyrauja pasaulyje visais
laikais. Taigi absurdo literatū ros elementai F.Kafkos kū ryboje - tai atsakymai į gyvenimo
klausimus, kuriuos reikia suvokti ir išanalizuoti.