J. Aistis – vienas žymiausių lietuvių poetų neoromantikų.

Priklausė
žurnalo Pjūvis literatūrinei grupuotei. Eilėraščius pradėjo skelbti
1926. Išleido poezijos rinkinį Eilėraščiai (1932), Imago mortis
(1934), Užgesę chimeros akys (1937; Lietuvos valstybinė
literatūros premija), rinktinę Poezija (1940). Poezijoje ryšku
neoromantizmo principai: idealo ir realybės priešprieša,
tradicinės kaimo pasaulėjautos moderni išraiška, emocinės
išpažinties stilistika. Tradicinę romantizmo nuostatą, jog poetas
yra tautos pasaulėvaizdžio reiškėjas, J. Aistis atskleidė subtiliais
vidiniais išgyvenimais, nuspalvintais rezignacijos. Artėjančios
Europos istorinės katastrofos ir Lietuvos žlugimo nuojauta
perteikiama romantiniais viduramžių įvaizdžiais, Lietuvos istorijos
motyvais. J. Aistis rėmėsi romantine katarsio interpretacija –
kūryba gimsta iš kančios, liūdesys neatsiejamai susijęs su grožiu.

Jonas Aistis (apie 1945)

Maironio lietuvių literatūros muziejus
Išskirtinė J. Aisčio lyrikos savybė – eleginė nuotaika, graudumas,
intymumas. Poezijos subjektas – nelaimingas, nusivylęs, istorinių
aplinkybių valdomas žmogus. J. Aisčio eilėraščiai, atskleidžiantys
žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį, artimi dainiškajai lietuvių lyrikai.
Poetinis išgyvenimas, vaizdinė medžiaga ir kompozicija pajungta
vidiniam muzikalumui. Eilėraščio struktūrai būdinga krintanti
tonacija, lėta ritmika; naudojama Vakarų Europos poezijos
ištobulinta forma (sonetas, rondo). Karo ir pokario metų lyrikoje
(rinkinys Be tėvynės brangios 1942, Nemuno ilgesys 1947, Sesuo
buitis 1951, Kristaliniam karste 1957) desperatiškas tėvynės
ilgesys, vienatvės svetimame krašte išgyvenimai reiškiami
klasikine lakoniška forma.
J. Aistis – lietuvių eseistikos vienas pradininkų (knyga Dievai ir
smūtkeliai 1935). Knygos Apie laiką ir žmones (1954), Milfordo
gatvės elegijos (1969) pasižymi originaliais tragiško lietuvių tautos
istorinio likimo ir praeities apmąstymais, plastiškais vaizdais,
ironiška intonacija, aiškiu stiliumi. J. Aisčio poezija turėjo didelį
poveikį 4–5 dešimtmečio poetų kartai. Dar išleista laiškų knyga
Laiškai: 1929–1973 (2004), poezijos rinktinės Užgesę chimeros
akys (2005), Chimeros akys (2008).