Prie 4,5 bilijon met ems para truko 6 valandas. Prie 400 mln.

Met ems para truko 21 valand, o aplink Saul apsisukdavo per 410 par. Mnulis tada buvo tik 24000 km atstumu nuo ems ir jis vis tolsta kiek daugiau nei 3 cm per metus nuo ems. Prie 65 000 000 met em rsi apie 10 km meteoras, kuris sukl ekologin katastrof; inyko dinozaurai. Ledynmeiu ualus iaurs Atlantui, mons i Europos palei ledynus Atlante iekodami maisto pasiek tada pusiaukelje, ariau . Amerikos buvusi sal, o i ten iaurs Amerik. Indn genuose randama panaum su europiei genais. Prie 45 000 met em rsi meteoras. Prie 35 000 met em rsi meteoras. Apie 29000 - 5000 m. pr. Kr. (ketvirtojo tarpledyninio laikotarpio Europoje pabaiga, paskutin liet epocha iaurs Afrikoje) aliuojani Sachar ir Arabij itinka klimatin katastrofa pasikeitusios Atlanto srovs nutrauk musonini liet sraut iuos kratus ir savanos, mikai tose teritorijose m dykumti. Tuo tarpu kitose pasaulio dalyse klimatas kiek atvso, pvz. Europje prasidejo miniledynmetis. Sacharos gyventojai patrauk prie Nilo. Apie 18 000 m. pr. Kr. datuotini elnio ragai su pjaustymo ymmis. Jie rasti lenk ir prs pasienyje ir tai pats seniausias Ryt Pabaltijo archeologinis radinys. Apie12 000 m. pr. Kr. vlyvojo ledynmeio iliausiu alerodo periodu indoeuropiei protviai gyveno u iaurs poliarinio rato. Rigved gamtinius siuetus tikrovik prad paiek plotmje pirmasis kruopiai inagrinjo B.G.Tilakas ir 1903 m. paskelb savo ymj traktat Arktin tvyn Vedose (The Arctic Home in the Vedas). B.G.Tilakas astronomijos metodais iaikino, kad Rigvedose aprayta kosmoso viesuli padtis dangaus skliaute galjo bti matoma tik poliarinse platumose ne vliau kaip prie 10 000 met. Apie 11 000 m. pr. Kr. em rsi meteoras. Apie 10.000 m. pr. Kr. Jerichone egzistavo pirmasis miestas. Apie 10 000 8000 m. pr. Kr. iaurs Europoje intensyviai tirpstant ledynui, Ryt Pabaltij apgyvendino IX genetins grups Rb1 pogrupio mons, kuri palikuoni esama ir tarp dabartini regiono gyventoj. dab. Lietuvos teritorij tie paleolito ir epipaleolito epoch naujakuriai atvyko i Vidurio ir Vakar Europos, t.y. i archeologini Svidr (pagal vietovs netoli varuvos pavadinim) ir Madleno kultr areal. VIII tkstantmetyje pr. Kr. (apie 7000 m. pr. Kr.) i ir kai kuri kit kultr pagrindu dabartinje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir i dalies gretim ali teritorijoje susiformavo mezolitins Kundos ir Nemuno kultros. VI tkstantmetyje pr. Kr. viduryje (apie 5500 m. pr. Kr.) dab. Lietuv, o netrukus ir Latvij bei Estij i piet sismelkus brtins keramikos gamybos technologijoms, i mint mezolitini kultr isirutuliojo neolotins Narvos ir Nemuno kultros, kuri raidai vliau (3000-2000 m. pr. Kr.) iek tiek takos dar Rutulini amfor, Virvelins keramikos ir kit dab. Lietuv i vakar pasiekdavusi europini kultr infiltracija. Madaug apie 1600 m. pr. Kr. (bronzos amiuje) daugiausia bsimos Prsos teritorijoje susiformavo Valar balt pilkapi kultra (I-IV a. kelios jos atmainos, archeolog siejamos su kuri, emgali, vad. vakarini emaii ir sli protviais, apm ir dab. Vakar Lietuvos bei Vakar Latvijos teritorij), o ryiau esaniuose plotuose iki istorini laik gyvavo vairios ryt balt archeologins kultros. Pastarosioms archeologai priskiria XIII a. pr. Kr. susiformavusi Brkniuotosios keramikos kultr, vienalaik Dniepro-Dauguvos kultr, II tkstantmeio I pusje daugiausia Volgos ir Okos auktupi baseinuose gyvavusi Fatjanovo kultr, VIII a. pr. Kr. Volgos ir Okos tarpupio vakarinje dalyje susiformavusi Djakovo kultr, II-I tkst. pr. Kr. Volgos vidurupio basein aprpusi Balanovo kultr, nuo VIII a. pr. Kr. Pripets baseine ir Kijevo srityje gyvavusi Milogrado kultr, VIII a. pr. Kr. Brkniuotosios keramikos kultros arealo pietvakari dalyje susiformavusi Jotvingi pilkapi kultr, II tkst. pr. Kr. II pusje Seimo ir Desnos emupio bei vidurupio upyne iplitusi Sosnicos kultr ir VIII a. pr. Kr. j pakeitusi Juchnovo kultr. Hibridinms arba ateivi vakar balt ir j palikuoni II a. pr. Kr. V a. ryt balt kratuose sukurtomis archeologinmis kultromis daugumos archeolog laikomos galindikos Zarubinc, Poepo ir Kijevo kultros, rytini galind palikta Moin kultra, Kijevo kultros pagrindu susiformavusios Koloino ir Penkovkos kultros (pirmoji i kultr skirtina neabejotinai baltikai radimii protvi geniai, o antroji tiktinai baltikam ulii protvi etnosui, arba, vad. antams), vad. rytini latgali (=naln?) protviams skirtina Tuemlios kultra, taip pat rusn metraiuose minim dregovii palikta Bancerovo kultra. Geleies amiaus pradioje Europoje prasidjus intensyviems migracijos procesams ir tarpgentiniams karams, tolygi baltik archeologini kultr raida kuriam laikui nutrko. II-III a. Vyslos emupion gotams mus

vertis pietus bei pietryius, Kernavje ir kitose Lietuvos vietose atsiranda prsams bding pilkapi, o pietus nuo rytini balt arealo III a. susiformuoja greiiausiai ukariautoj got konsoliduoto alanikaisarmatiko etnoso palikta erniachovo kultra; IV a. II pusje ios kultros nejus sutriukinus ir privertus trauktis iaur i ryt atklydusiems tiurkakalbiams hunams, apie IV a. ir V a. sandr dab. iaurs Vakar Ukrainoje greiiausiai dl irannakalbi ateivi ir vietos balt (Milogrado ir Zarubinc kultr nej) metizacijos susiformuoja protoslav etnosas ar etnin bendrija. Vliau kit tiurkakalbi avar gentims upldus Pietryi ir Vidurio Europ, o VII a. j atakai chazarams pavergus (jau neabejotinai) slavikos Prahos kultros nej rytinius kaimynus antus (pastarieji siejami su Penkovkos kultra ir paprastai laikomi slavais, nors archeologijos duomenys rodo Penkovkos kultr buvus kur kas artimesn baltikoms archeologinms kultroms), i protoslavikos (?) Prahos kultros rytinio varianto isirutuliojo Luka Raikoveckaja kultros nejai greitai iplito rytus bei iaurs rytus ir VIII-X a. sivyravo didesnje buv. ryt balt arealo dalyje. Chazar nusiaubtose paseims ir padesns emse VII ir VIII a. sandroje iplit slavai iki XII a. pabaigos asimiliavo kone visus kitus Dniepro baltus, kartu perimdami daugel balt kultros bruo; prs, skalvi, kuri, emgali, sli bei rytini latgali etnos natrali raid XIII a. nutrauk Vokiei ordino ekspansija, o jotvingi gent iki XVII (?) a. asimiliavo lenkai, lietuviai ir rusnai. Apie 9000 m. pr. Kr. Archeogenetikos duomenimis dauguma po paskutiniojo ledymneio prie Baltijos sikrusi mediotoj ir vej priklaus IX gegetiniam (M173/M204 mutacijos) moni tipui, visoje Europoje iplitusiam dar prie paskutinio apledjimo pradi. Pabaltijo viduriniojo neolito pradioje (apie 4300 m. pr. Kr.) Uralo regione prasidjs staigus atalimas privert ten gyvenusius VIII genetins grups atstovus finougrus patraukti pietvakarius iltesnius iaurs Ryt Europos kratus (tai matyti ir i prabaltik (?) archeologini kultr kaimynystje bei pramaiiui su jomis egzistavusios protofinikos ukins duobelins keramikos kultros (V-II tkst. pr. Kr.) plitimo dinamikos); i dien Lietuvoje finougrik genetin komponent atitinka genetin haplogrup N3. Dauguma lietuvi moter priklauso itin archaikoms, su paleolitinmis Madleno ir Svidr kultromis siejamoms protoeuropidinmis Europos haplogrupmis H, U, ir I ir tik visai nedidel j dalis yra i Artimj Ryt kilusi T ir J genetini grupi atstovs (pastarj genetini grupi susiformavim tikriausiai lm LDK laikotarpiu Lietuvoje gana danos mirios lietuvi ir yd santuokos). Antropologiniu poiriu dabartiniai baltai yra gana tipiki Vidurio Europos europidai; kita vertus, ansktyvojoje lietuvi ir latvi (ypa rytini lietuvi ir rytini latvi) etnogenezje labai svarbus vaidmuo teko protoeuropidinei komponentei. Apie 9000 8300 m. pr. Kr. paskutinis driaso laikotarpio atalimas ivar indoeuropiei protvius i upoliario. Apie 8000 m. pr. Kr. , paioje tarpledynmeio pradioje, sutampanioje su Lietuvos mezolito pradia, greiiausiai nuo Karpat ir Sudet kaln atkeliavo balt protviai ir sitvirtino teritorijoje nuo Baltijos iki Uralo kaln. Taip teigiama pastaraisiais deimtmeiais kai kuri A.Girininko archeologins mokyklos atstov. ios mokyklos atstov pastangomis formuojasi alternatyvi, naujausiais archeologijos duomenimis ir i dalies paleografo A.Seibuio valgomis grindiama balt kilms teorija, anot kurios baltai yra kelis tkstanius met plytjusio protobalt arealo autochtonai. Pasak A.Girininko ir josekj, baltus laikyti autochtonais leidia iame regione fiksuojamas europini analog neturintis archeologini kultr tstinumas, kiekvienai naujai poledynmeio kultrai savaimingai isirutuliojant i jos pirmtaks. Naujosios balt kilms teorijos alininkai ypa akcentuoja menk virvelinink kultr tak daugelio baltik hidronim arealo etnos raidai, mat nauajausi archeologini tyrim duomenys rodo, kad dabartinje Lietuvos teritorijoje toji taka kiek enklesn buvusi tik pajryje ir Vakar Lietuvoje. Kaip tik todl aptariamos teorijos alininkai mano, kad apie 3100 m. pr. Kr. pietrytinse Baltijos pakrantse pasirod ir iki apie III tkstantmet pr. Kr. vidurio tik bsimame vakar balt areale (neabejotini indoeuropieiai) Pietryi Pabaltijyje padjo pagrindus ne vis, o tik vakar balt susiformavimui. Seniausiais inomais Ryt Pabaltijo autochtonais baltus veria laikyti, pasak A.Girininko mokyklos atstov, ir daugyb finougr kalb kins buitins srities baltizm, - fin kalbas jie galjo patekti tik vykstant mediotoj bei vej protofin ir ssli protobalt metizacijai, o archeologijos duomenys aikiai rodo, kad Ryt Europos iaurvakariuose nessli ukins duobelins keramikos kultros nej, t.y. protofin, ir ssli vietos gyventoj metizacija intensyviausia buvusi V-III tukstantmetyje pr. Kr.

Pasak M.Gimbutiens ir gausi jos sekj, balt etnosai pradjo formuotis prajus kokiam 1000 met po paskutiniosios vad. Kurgan kultros nej invazijos (apie 3000 m. pr. Kr.) Pietryi Europ, vairi virvelins keramikos kultr nejams asimiliuojanr bsimame baltik hidronim areale gyvenusius neindoeuropieius. Kad baltik hidronim areale iki balt gyven europid rass atstovai kalbjo kakokiomis mokslui neinomomis neindoeuropietikomis kalbomis, spja dalis kalbink, - nors joki neabejotin senj europiei kalbos relikt iki iol neaptikta nei minto arealo hidronimikoje, nei hipotetinius paleoeuropieius tariamai asimiliavusi balt kalbose. Apie 8000 m. pr. Kr. pradtas statyti Stounhedas. Apie 8000 m. pr. Kr. Europoje pirmykts bendruomens pradjo vartoti drusk. Apie 7000-8000 m. pr. Kr. po paskutinio ledynmeio pasaulio klimatas atilo, suvejo laukin augalija, padaugjo gyvn ir moni. Derlingose emumose tarp Egjo ir Kaspijos jr vyko tikrai revoliucini permaini i mediokls ir maisto rinkimo pereita jo gaminim. Ssli gyvenviei krimas, augal sukultrinimas ir gyvuli prijaukinimas vyko laipsnikai madaug nuo 9000 iki 6500 m. pr. Kr. Ne visi gyvuliai prijaukinti ir grdins kultros sukultrintos tuo paiu metu ar tame paiame regione. Vidurio Europoje vilkas buvo prijaukintas ir tapo unimi vlyvajame paleolite Madleno laikotarpiu. Laikins avys, mediotos Zagro kaln laituose (dab. Iranas) ir Tauro kalnuose, buvo prijaukintos 8000 m. pr. Kr. Galvijus ir kiaules Anatolijoje mons prijaukino gerokai vliau, tarp 7500-6500 m. pr. Kr., Europoje is procesas truko dar 6500-5000 m. pr. Kr. Artimj Ryt ir Vidurio Europos ryt mons neturjo naminio arklio iki V tkstantmeio pabaigos. Apie 7000 m. pr. Kr. apie 1200 m. pr. Kr. Mino kultra Kretoje. Apie 7250-6150 m. pr. Kr. pietinje vidurio Turkijoje, Konijos lygumoje egzistavo atal Chiujuko miestas. Po juo yra ankstyvesn gyvenviet su 12 sluoksni. atal Chiujuko gyvenviet yra tikras daugel imtmei gyvavusios visuomens struktros stabilumo pavyzdys. Tai didiausias viso Senojo Pasaulio nbeolito miestas. Jame vienu metu galjo gyventi iki 7000 moni (dabartiniais apskaiiavimais, garsiajame Jeriche, Jordano slnyje galjo gyventi ne daugiau kaip 400-900 moni). Vis miesto gyvavimo laikotarp nenutrkstamai prekiauta obsidianu, arba vulkaniniu stiklu, ir titnagu. Obsidian gaudavo i Hasan Dago ugnikalnio ir kit Vidurio Anatolijos vietovi. J vartojo gaminti ne tik pjovimo rankiams, bet ir veidrodiams, kuriuos nulifuodavo taip, kad nelikdavo joki brim. Vario rda, hematitas, limonitas, manganas, vino rda ir lignitas atkeliaudavo tikriausiai i Tauro kaln. Kriaukli importavo i Viduremio pajrio, o kaln kriktol, karneol, jasp, chalcedon ir kitus mineralus karioliams gaudavo i mums neinom altini, turbt sivedavo i tolim vietovi. Gyva prekyba dar didel tak atal Chiujuko turtingumui ir gerovei, be to, klestjo amatai: obsidiano apdirbimas, metalurgija, audimas, medio droyba ir kt. Daugelis dirbini padaryta meistrikai. Religins apeigos sudar kasdienio moni gyvenimo dal. ventyklos buvo panaios gyvenamuosius namus, tik j sien vidus itapytas vairiais pieiniais, papuotas gipso reljefais ir bukranionais (jauio galvomis arba kaukolmis). Iliko 140 sien pieini; kiekvienas nuo 12 iki 18 m ilgio. Vienspalviuose ir spalvotuose sien paneliuose vaizduojama mitologins scenos ir daugyb simboli: nuo gyvybs kolon, trikampi, smlio laikrodi (dvigub, trikampi, sujungt virnmis), drugeli, bii kori ir daugybs rank iki grif, jaui ar elni galv, elni mediokls scen ir deivi atvaizd. Dayta raudona, geltona ir rusva ochra (i geleies oksid), skaisiai mlyna ir alia (i vario rdos), tamsiai ir viesiai raudona (i gyvsydabrio oksido ir hematito), rausvai violetine ir purpurine (i mangano) ir melsvai pilka (i vino rdos) spalvomis. Kad daai vilgt, vartojo ruio dulkes. Mellaartas pastebjo, jog i sien tapyba turjo apeigin paskirt; j atlikuss piein padengdavo balto gipso sluoksniu. Vliau prireikus ant varaus fono tap nauj piein. Tarp nesuskaiiuojam gipso reljef buvo labai daug jaui galv ir rag, taip pat po krtimis paslpt grif kaukoli ar ern nasr ir varls pavidalo Deivs atvaizd. ventyklose rastos statulls ir figrls religijos istorikams tikras lobis. Tarp atvaizd yra i tip: Deiv su leopardais i on, inoma kaip Potnia Theron, arba vri valdov, sudvejinta Deiv, sdinti Deiv, paymta V enklais ir evronais, motina, laikanti vaik, dvi apsikabinusios figros, nuoga su kauke, primenanti ni moter, plriojo paukio statull, sielvartingai sdintis Dievas, sdinti bardzdota figra ir ant leopard jojani vyr figros. Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prie tai ekskarnav juos (mirusiojo kn djo ant pakylos ar medinio bokto, kad paukiai sulest audinius ir vidaus organus). Ochra apibertas po ventykl grindimis laidojo moteris. Pati didiausia ventykla su didiausiu sienos pieiniu, vaizduojaniu miest ir ugnikaln tolumoje, buvo vir kapo moters, palaidotos su 3 erno andikauliais prie galvos. ios moterys turjo bti svarbios ventykloms ir matristinei, matrilinearinei visuomens santvarkai.

Namai atal Chiujuke sustatyti tankiai, daugelis liejosi prie ankstesnij. Tarp nam buvo atviri kiemai. Nam karkasai i rst, sienos glaistytos moliu, stogai plokti. Pasak tyrintojo, namai buvo be dur, ir mons eidavo pro ang stoge. Namuose neaptikta nei iukli, nei maisto atliek. Tai leidia manyti, kad gyventojai skrupulingai laiksi varos. Nam vidus maai apstatytas, suolus ir lovas atstojo molio pakylos. Mellaarto nuomone, sprendiant i nam dydio (apie 25 kv. m) ir lov skaiiaus, n viename ir atkastj negaljo tilpti daugiau kaip 8 asmenys. Apie tredal aslos ploto um virtuv, o krosn mons rengdavo sienos apaioje. Sandliukuose rasta pintini grdams, rank ir kit daikt. Miesto gyventojai sjo trij ri kvieius ir vienos ries mieius, taip pat augino arba rinko vairiausius alumynus, akniavaisius ir vaisius. Nors galvijai teik pieno produkt ir didesn msos dal, mons taip pat laik ok ir mediojo elnius bei ernus. Hasilaras (Hacilar), esantis 220 km vakarus nuop atal Chiujuko buvo maas miestelis, turintis madaug 50 nmam. Jis atsirado tuo metu, kai sunyko atal Chiujukas, ir gyvavo VI tkstantmeio pr. Kr. pirmojoje pusje. Apie 6500-3500 m. pr. Kr. Atlanio periodas Europoje temperatra buvo auktesn negu dabar, todl slygos emdirbystei tinkamesns. Beveik visoje Europoje augo uolai ir kiti lapuoiai. Sprendiant i sukaupt duomen, grakts Viduremio jros arealo mons paplito iaur iki Dunojaus baseino ir Karpat. Ukarpatje ir Geleini Vart tarpeklio rajone vietiniai stambs mezolito kromanjonieiai susimai su atjnais. Jr keliai suvaidino lemiam vaidmen padjo greitai perduoti neolito idjas. Plaukioti Egjo jra buvo labai lengva, nes Tarp Turkijos ir Graikijos yra daug sal. Nesudtingas susisiekimas jra ir Adrijos bei centriniame Viduremio jros regione. Tai rodo ir prekyba obsidianu bei Spondylus kriauklmis. Sausuma naujos idjos sklido liau. emdirbysts plitimas nuo Egjo jros srii iki Dunojaus truko apie 500 m., nuo Dunojaus vidurupio baseino iki Pranczijos dar 500., i viso apie 1000 met nuo 6000 iki 5000 m. pr. Kr. iaurs Europa Tarp Danijos ir Lietuvos dirbti em pradjo apie 4000 3500 m. pr. Kr. (tuo metu prasidjo pirmoji Pilkapi kultros moni migracija Europ), o iaurs ryt Pabaltijys ir Vidurio Rusija tik apie 2500 m. pr. Kr. Europos perjim emdirbyst lm keli svarbiausi veiksniai: klimato atilimas, lapuoi paplitimas, vandens lygio pakilimas (davs daugiau vandens ir maisto altini) ir prekybos keli isipltojimas, prasidjs mezolite ir dar labiau pagyvjs ankstyvajame neolite. Impulsai plauk i Anatolijos. emdirbysts plitimas Pietryi Europoje i pietryi iaurs vakarus buvo susijs su Viduremio regiono rass moni judjimu iki Vidurio Europos. Dl palankaus atlanio periodo klimato emdirbyst, prekyba, amatai, architektra ir menai padar milinik uiol. Viduremio ir Egjo jr regionuose, kurie dabar nederlingi, tuo metu buvo gausu augalijos. Vidurio Europoje buvo iliau nei dabar, augo vels mikai bei sodai. I gyvenviei pltimosi matyti, jog moni nuolat daugjo. Nerasta joki duomen apie teritorijos puldinjim. O tai, kad nra mirt neani ginkl, irgi rodo taik vis grupi ir pavieni moni sambv. Kaimai be tvirtinim, iskyrus vien kit V pavidalo griov ar atramines sieneles tokiose vietose, kur jos btinos pagal statinio konstrukcij. Viet kaimui kurti parinkdavo paprastai prie upi ar upeli, eero terasoje. iuo taikiu laikotarpiu gyvenviei nereng ant stai kalv ar kitose sunkiai prieinamose vietose. Apie 6500-3500 m. pr. Kr. Senojoje Europoje klestjo civilizacija, kuri buvo taikinga ir nehierarchin. Jos gyvenimo lygis buvo auktesnis nei daugelio andokratini (vyro valdios) klasini visuomeni. Senoji Europa ir jos pdiniai Egjo ir Viduremio jr rajone ilgus amius gyvavo taikiai ir ramiai, be moter ir vyr valdios persvaros ir sukr nuostabaus groio meno krini. Karingumas, plimas ir lovs trokimas tiktai patriarchalini bendruomeni, toki, kaip indoeuropiei, bruoas. Senosios Europos kapai skirasi nuo indoeuropiei kap. Nevienodi laidojimo paproiai atspindi visikai skirting pasaulir. Senosios Europos gyventojai pabrdavo Didiosios Motinos kno ciklinio atgimimo reikm, o indoeuropieiai asmens pomirtinio gyvenimo tsimsi. Asmeniniai daiktai bei artimieji (mona, tarnai, vergai) taip pat lydjo mirusj kit pasaul. Senosios Europos kapai, prieingai, rodo pagarb veikiau protviams negu ypatingoms asmenybms: valdovams, didvyriams, kariams. Senosios Europos gyventoj supratimu, kapas asocijuojasi su gimda. Kap form pagrind sudaro atgimimo simboliai, kiauinis ir Deivs regeneracijos organai: papilvs trikampis, gimda, pilvas, sdmenys. Visoje neolito laikotarpio Europoje laidojo tiek individualiai, tiek bendrai. iaurs ir Vidurio Europoje vyravo indiviuals kapai. V tkstantmetyje pr. Kr. Dniepro-Doneco kultroje buvo paplit eim kapai, o Vakar Europoje ir prie Vidurmemio jros bendri megalitiniai ir poeminiai.

5500-4900 m. Europoje nuo Paryiaus, Olandijos Pasienio su Vokietija, tetino, Vyslos, Lucko, Dniestro iki Karpat, Dunojaus, Alpi gyvavo juostins keramikos kultra (Brandkeramik, Linear Pottery Culture). Fizinis tipas Vidurio Europos Juostins keramikos kultros zonoje nebuvo vienalytis. Morfologini skirtum pastebima daugelyje regionini grupi. Bet pietryiuose dab. Vengrija, Transilvanija, Galicija, vyravo gracils ilgagalviai. Radiokarbonu ios kultros pradia nurodoma apie 5600-5400 m. pr. Kr. Imigrant i pietryi turjo bti daug, kad tokia homogenika kultra paplist dideliame plote. mons kirto mikus ir ruo em kaimams. Krsi saultose upi ir upeliuk terasose. Vienur gyvenviei randama gana tankiai, kitur reiau. VI tkstantmeio pr. Kr. antrojoje pusje Senojoje Europoje atsirads ratas buvo sukurtas i simboli, kuriuos modifikavo ir papild tiesiomis linijomis, kreivmis ir takeliais. Simboli ir linijini enkl derini randama grupelmis ar eilutmis ant statulli, antropomorfini vaz, verpstuk ir audimo stakli svareli, ventykl modeli, vynui aukoti, sakralini ind bei kit religins paskirties daikt. Kai kuriuos vlyvojo paleolito Graveto ir Madleno kultr enklus Europoje ir Anatolijoje vartojo neolite ir vario amiuje, ir net ankstyvajame bronzos amiuje i viso net apie 15 000 met. Puikus pavyzdys yra V enklas, kils i vulvos ar gaktos trikampio vieno seniausi prieistoriniame mene aptinkam simboli. Senasis Europos ratas beveik inyko apie 4300-4000 m. pr. Kr., kai Karanovo, Vinos ir kitos Senosios Europos kultros suiro dl prasidjusio rait gyvuli augintoj, tikriausiai kalbjusi indoeuropiei kalba, antpldio i Piet Rusijos stepi. Taiau jis iliko Egjo jros areale, kur senoji Europos civilizacija gyvavo daugiau nei 2000 met ilgiau negu Dunojaus baseine. Tad nenuostabu, kad galima pastebti panaum tarp Senosios Europos rato enkl, kuriuos vartojo Egjo jros areale, Kretos ir Kipro ratuose. Senosios Europos ramen ir III-II tkstantmeio pr. Kr. Kretos hieroglif bei linijinio A rato analogijos yra labai domios. Jos rodo, kad Senosios Europos ratas, sukurtas madaug 4000 met anksiau nei Kipro hieroglifai ir Kretos linijinis A ratas, yra giminikas, nors j sugalvojo neindoeuropietikai kalbantys protviai. Kretos hieroglif ratas atliko sakralin funkcij apeigose ir atspindi tiesiogin Senosios Europos rato tradicij perimamum. Labiau paengs linijinis A ratas taip pat sietinas su religine praktika, taiau ne vien su jos apeigomis. Vis dl to abu ratai yra susij su pirminiu Senosios Europos ratu, ir i priklausomyb ypa irykja, palyginus abiej sistem enklus. Kipro ratas siekia II tkstantmeeio pr. Kr. vidur ir pabaig, o klasikinis Kipro ratas vartotas nuo VII iki II a. pr. Kr. Nors Kipro ratas ir giminikas linijiniam A, kils tikriausiai i kito, bendro archaikesnio i rat protvio. Kaip ir linijinias A, jis kol kas dar nra iifruotas. Klasikinis Kipro ratas buvo iifruotas 1870 m., kaip rakt taikant dvikalbius raus Kipro ir finikiei kalbomis. J vartojo raydami graik ir eteokipriei kalbomis, pastaroji kol kas dar neidentifikuota ir, labai tiktina, priklauso tai paiai eimai, kaip ir Mino laikotarpio bei Senosios Europos kalbos. Kiekvienas klasikinio Kipro rato enklas reikia ne vien raid, o vis skiemen: priebals su balse arba vien bals. Tokia sistema ne itin tiko graik kalbai, todl manoma, kad ji paimta i ankstesns, neindoeuropiei, kalbos ir pritaikyta graik kalbai. Senosios Europos ratas, vartotas apie 6000-4300 m. pr. Kr., buvo sakralinis ir randamas ant religins paskirties daikt. Jis neturi nieko bendro su gerokai vlesniu komerciniu-administraciniu Mesopotamijos ar Mikn linijiniu B ratu. Susiformavo neolito laikotarpiu, plaiai taikaint vairius simbolinius enklus, danai perimtus i labai sen laik. Apie 6000-53000 m. pr. Kr. pasirod pirmieji enkl junginiai simboliai su papildomais linijiniais enklais. Spjama, kad hieroglifai, atsirad Senosios Europos rate, turjo fonetin reikm ir i j buvo sukurti kiti fonetiniai vienetai skiemenys ar odiai. Galiausiai pirminiai enklai buvo modifikuoti: pridta tiesi linij ar kreivi ir tak, dvigub, apverst ar greta sudt enkl. is ratas turi apie 30 pagrindini enkl ir madaug 100 modifikuot, neskaiiuojant vairi j variant. 5500 3500 m. pr. Kr. Mesopotamij atkeliavo umerai. Pradjo kurtis pirmosios gyvenviets, kaimai, miestai Mesopotamijoje. Apie 5500 m. pr. Kr. pirmieji vario dirbiniai Europoje atsirado tarp Bosnijos ir Bulgarijos. Apie 5500 m. pr. Kr. neolito kultros nejai i Nemuno ir Dniepro auktupio bei vidurupio basein m slinkti pietus, apsistojo Dniepro emupyje ir istm vietos Dniepro slenksio gyventojus. Pietuose, pasiek Krym ir Dono emup, susidr su vietos mezolito monmis. Dniepro-Doneco kultros gyvenviets susitelkusios dideli uvies itekli vietose prie Dniepro ups slenksio. Neolito kultros nejai Dniepro baseine buvo stambs plaiaveidiai europidai, kil ir paleolito kromanjoniei. Fiziniais bruoais jie artimi iaurs vakar Europos Ertebiols (Ertebolle) ir Ryt Pabaltijo Narvos gyventojams. Tiesioginiai j protviai gyveno Nemuno ir Dniepro auktupio bei vidurupio baseinuose.

Nra pakankamai informacijos tiksliai nustatyti fizin Nemuno kultros gyventoj tip, nes Serovo kaukols tokios suirusios, kad j negalima itirti. Taiau i kit vietovi inoma dideli proporcij trumpagalvi moni kaukoli. Tarp Narvos kultros gyventoj vyravo ilgagalviai siauro veido europidai, kaip ir Kundos kultrai priklaus mezolitiniai j protviai, bet iaurinje dalyje randama daug mezokranini kaukoli ir plokio veido moni (manoma, kad tai mongolid taka). Apie 5000 m. pr. Kr. ar anksiau tarp Ryt Ukrainos ir iaurs Kazachstano prijaukinti arkliai, greiiausiai prie mik ir mikais apaugusi upi. Ankstyviausi prijaukinimo enkl aptikta Volgos vidurupio mikingose stepse, kur neolito kis smulkioji gyvulininkyst ir ems dirbimas gyvavo nuo VII tkstantmeio pr. Kr. pabaigos. V tkstantmeio pr. Kr. Volgos kultra (rus ir ukrain literatroje vadinama eneolitine) isirutuliojo i vietins Volgos neolitins kultros. Jos teritorija apima pietines mikastepi zonas, stepi plot tarp Dono emupio, Volgos vidurupio (Kuibyevas, Samara) ir Uralo. Pietins ribos siekia Kaukazo kalnus ir Kaspijos jr. Ankstyvasis eneolito periodas Volgos vidurupio mikastepi plote dar vadinamas Samaros kultra, o Volgos emupyje Kaspijos kultra. 1993 m. aptiktas Sjes kapinynas ant Samaros ups kranto prie Kuibyevo atideng anksiau visikai neinot kultr. Kapinynas i dalies sunaikintas, lik 6 pavieniai kapai ir trigubas kapas buvo 0,7-1,0 m. gylio duobse, keli i j po akmenimis ar nedideliais ems sampilais. ia aptikta i kaulo plokteli ipjaustyt arkli figrli, dvigalvi arkli ir jaui bei arkli aukojimo pdsak. Kappinyno viduryje 40 cm gylyje atidengta arkli aukojimo vieta. ia rastos 2 arkli galvos, aplink jas sudauyt puod, kriaukleli vrini, glo vandens moliusk kriaukleli ir eberkl. Visi ie daiktai apibarstyti ochra. Po aukojimo vieta aptikta turtingiausi kap. Keliuose i j palaidoti vaikai. Jie guljo ant ochros sluoksnio, be to, buvo patys gausiai apiberti ja. Svarbiausias buvo vaiko kapas, kuriame rastas ilgas titnaginis durklas, dvi plokios dvigalvio jauio figrls i ern ili, trys auktus panas daiktai su skulptrinmis ani galvutmis, kabui ir kriaukleli gabal, kriaukleli karoli vrinys ar diras, gyvuli kaul ir du nedideli gludinto akmens skaptukai. kaps leidia manyti, jog kapai priklaus auktesniam visuomens sluoksniui. Tai, kad 1,5-2 met vaiko kap dta durklas ir skulptrli, rodo kapo iskirtinum. Remiantis vlesne archeologijos mediaga ir lyginamaja indoeuropiei mitologija, galima teigti, kad durklas ir pakinkyti jauiai priklauso Dangaus viesos Dievo atributikai. Panau, jog arkli aukojimas susijs su aukto visuomens atstovo vaiko mirtimi. Suardytuose kapuose rasta dviej arkli figrls, taip pat daug skaptuk, gludinto akmens skliut, dideli kaulini ietigali, titnagini yl, strli antgali ir gremtuk, titnagini ir kaulini durkl. Kauliniai durklai iki 56 cm ilgio: tikrai grsmingi ginklai. Abiejose pusse taisyti titnago arba kvarco amenys. Puod kapus nedjo, dauguma j rasta aukojimo vietose. Pleistoceno pabaigoje dideli arkliai inyko, po drastik klimatini pakitim iliko tik vidutiniai. Jie priklaus vienos Equus ferus Boddaert ries dviems poriams: tai tarpanai (Equus ferus gmelini Antonius) ir taki (Prevalskio) arkliai. Tarpanas, nedidelis, bet stiprus arklys su maa galva, trumpa uodega ir kariais, buvo prijaukintas. Ryt Europoje tarpanai nedidelmis bandomis, kurias sudar kumels su kumeliukais ir keleta eril, gyvavo iki pat XIX a. pabaigos, kol j neinaikino mediotojai. Ankstyviausi arklio kulto ir jo aukojimo radini aptikta Volgos vidurupio regione. Jau V tkstantmeio pr. Kr. viduryje dideles arkli bandas laik mikastepi ir stepi zonose tarp Dniepro emupio vakaruose ir iaurs kazachstano rytuose. Gyvuli kaul i Repino gyvenviets ant Dono ups kranto analiz parod, jog 80 proc. vis prijaukint gyvuli kaul priklaus arkliams. Pirmoji arkli prijaukinimo stepi kratuose prieastis buvo msos ir pieno vartojimas. Taiau kiti motyvai svarbesni: tai arkli naudojimas joti ir dirbti. itai rodo Sredni Stogo gyvenviets, datuojamuose V tkstantmeio pr. Kr. viduriu, rasti raginiai ir kauliniai sl skersiniai. Kiek galima sprsti i figrli, vaizduojani pakinkytus jauius, jautis neolito laikais buvo svarbiausias darbinis gyvulys Volgos (Sarasvati?) regione. Greitas arklys tapo susisiekimo priemone. Tai padjo sisavinti stepes. Jojimas leido veikti didelius nuotolius, paskatino gyvuli grobimus ir arkli vagystes, turto kaupim, prekyb, socialini skirtum atsiradim, karus, iaurum. Kai steps buvo ukariautos, prasidjo neivengiama migracija tolyn. V tkst. pr. Kr. pirmosios puss reliktai rodo tokios pat kultros paplitim didiulje teritorijoje rytus nuo Dono ups ir tarp Volgos vidurupio, Kaukazo ir Uralo kaln. Beveik identik ornament, ranki ir ginkl rasta per tkstanius kilometr vienas nuo kito. Raiti ir ginkluoti kariai tapo taiking emdirbi grsme. Nuo pat V tkstantmeio pr. Kr. vidurio greitas irgas virto neramum ir iaurum neju. Tai vyko ir vliau: prisiminkime rait skit, sarmat, romn, hun, avar, slav, arab, viking, mongol, turk, kryiaus ygi dalyvi, konkistador vykdytas udynes. Apie 5000 m. pr. Kr. pirmieji uraai ir pirmosios mumijos (gyvn) Egipte. 5000 3000 m. pr. Kr. ikidinastinis laikotarpis Egipte.

Apie 4500 m. pr. Kr. Mesopotamijoje irastas arklas. umerai naudojosi mnulio kalendoriumi (Shumer, Sumeria, Shinar, umer kalba - Ki-en-gir). Akadikai umeras manoma reik kultros al. 4400-4200 m. pr. Kr. pirmoji Pilkapi (Kurgan, rus.<tiurk. Pilkapis), pusiau klajokli kultros moni i Dniepro ir Volgos stepi migracija Europ (dab. Valakij abipus Dunojaus, Vengrijoje iki Pisos, Piet Moldova, Vakar Bulgarija). Plaiai paplito stepi tipo keramika. P.Moldovos, Dunojaus emupio kapai atskleidia Pilkapi kultros moni religijos samprat, kurioje atsispindi indoeuropietikos ideologijos elementai: arklio, kaip dieviko gyvulio, garbinimas ir paprotys nal aukoti kartu su vyru. Naujos kultros mones laidojo akmenimis apkrautuose kapuose, pavieniui, paguldytus ant nugaros, suriestus arba itiestus, paprastai ddavo titnagini durkl, strli antgali, ietigali ir smailiadugni puod. Griaui liekanos rodo juos buvus auktesnio gio, ilgagalvius ir graktesnio sudjimo u pirmtakus Dniepro-Doneco kultros gyventojus. Ankstyvajai Dniepro-Doneco kultros keramikai bdingos augalins priemaios, o naujieji gyventojai mol djo grst kriaukleli, dirbinius puo pirt spaudais, duobutmis, saulutmis, virveliniais spaudais aplink indo kaklel. iai kultrai bdinga ganomoji gyvulininkyst su ems kio uuomazgomis, patriarchalin ir hierarchin visuomen, sezonins gyvenviets ir mai kilnojami pusiau eminiai namai, rykios laidojimo apeigos, duobiniai kapai su panaiomis palapines ar namukus medio ir akmens konstrukcijomis, kurias deng emi akmen arba ems sampilai. Pirmoji ir antroji Pilkapi kultros moni migracij bangos Dniepro basein plito nuo Volgos mikastepi. Pilkapi III kultra Juodosios jros iaurs regione, tarp Dniestro emupio ir Kaukazo kaln, buvo toliau paengusi, Pilkapi IV kultros mons atjo vl nuo Volgos stepi. Rus archeologai Kurgan I ir II kultr vadina ankstyvja duobini kap (Jamna) kultra (apie 4500-3500 m. pr. Kr.), Kurgan III Michailovkos, arba Maikopo, kultra (apie 3500-2300 m. pr. Kr.), o Kurgan IV vlyvja Jamnos kultra. Pilkapi I ir II kultr moni gyvenimas daugiausia susijs su naminiu arkliu. Tai skiria juos nuo Senosios Europos ems kiu besiveriani gyventoj, kurie iki susidrimo su Pilkapi kultros monmis neturjo arkli. Prijaukin ir augindami arklius stepi gyventojai tapo ymiai judresni. Pirmoji Pilkapi kultros moni banga nepaliet Kukutenio (Tripoljs) kultros. Kukutenio keramikos tradicijos laikytasi ir toliau, nors Pilkapi kultros elementai Kukutenio gyvenvietse rodo tam tikr abiej grupi sveik. Petrografin analiz parod, jog visi Kukutenio ir Kurgan kultros (Sredni Stogo II) pavyzdiai buvo panaios minerologins sudties. Abi moni grups naudojo pana mol, skyrsi tik gamybos technologija: Kukutenio dirbiniai gerai idegti, visikai oksiduoti, be priemai, o Pilkapi kultros keramika prastai idegta, mol dta grst kriaukleli ir augal priemai. Senosios Europos kultra pltojosi 2000 met, kol V tkstantmeio pr. Kr. pabaigoje ia pradjo skverbtis Pilkapi kultros mons. To meto senieji Europos gyventojai buvo ssls emdirbiai. Neturjo net varini durkl, varini ietigali rasta tik Varnos kapinyne. O pirmieji Pilkapi kultros gyventojai buvo apsiginklav duriamaisiais ir pjaunamaisiais ginklais: ilgais durklo pavidalo peiliais, ietimis, alebardomis, lankais su strlmis. V tkstantmetyje pr. Kr., indoeuropieiams prisijaukinus arkl ir tapus mobilesniems vyko kalbinis praindoeuropiei vienijimasis. Hipotetinje praindoeuropiei kalboje nerandama emdirbysts termin. Lingvistikai rekonstruotai j kultrai bdingiausia buvo namini gyvuli auginimas, mobilumas ir klasin patriarchalin visuomen. V tkstantmeio pr. Kr. Pilkapi kultra Volgos mik ir stepi regione ir iaur nuo Juodosios jros daug kuo sutampa su kalbiniu pagrindu rekonstruota praindoeuropiei kultra. Svarbiausi namini gyvuli vaidmen praindoeuropiei kultroje rodo ie daugelio indoeuropiei kalb bendriniai vardai: avis (*owis), galvijai (*gwows), jautis (*(s)tauro), kiaul (*ss ir *porkos), arklys (*ekwoekwa), oys (*aigis, *aigos), uo (*kwon-kun). Karvms ir avims vadinti yra ir kitas odis *peku(s): lotynikai pecus, senja ind kalba pasu, balt peku. Kadangi is odis giminikas odiams, reikiantiems viln, gaurus ir ukuoti (graik pekos vilnam, senja vokiei fahs odos plaukai, lotyn pectere ukuoti), galima teigti, jog peku i pradi turjo papildom gauruoto gyvulio, galbt avies reikm. odiai, reikiantys viln, yra aikiai praindoeuropiei kilms (senja banytine slav vluna, lietuvi vilna, vokiei Wolle, senja ind wina); vokiei weben ir senja ind Vabh ir gali bti skiriami ankstyvajam gyvuli prijaukinimo laikotarpiui. Galvijai buvo eimos, gimins ar genties turtas, naudojamas keiiantis produktais. Sanskrito kalbos odis valdovui turi taip pat ir galvij valdovo reikm. Seniausiuose raytiniuose altiniuose Iliadoje ir Rigvedoje pasakojama, kaip nuotakas ir ginkl sigydavo u galvijus tada pagrindin turt, atstojus pinigus. I ia ir

lotyniko odio pecunia reikm. Pinig vaidmen galvijai atliko iki XX a. (pavyzdiui, kraiio tradicija kaime). Indoeuropiei mituose ir epe labai aikiai atsispindi j didel reikm ekonominiame gyvenime. Prijaukinto arklio vardo reikm iliko lotyn equos, got aihiva-, lietuvi ava. Rekonstruota praindoeuropiei forma bt *ekwos arba *ekw. Indoeuropiei lyginamosios mitologijos tyrinjimai svarbiausi vaidmen teikia arkliui (ypa baltam) kaip ventam, aukojamam gyvuliui, Dangaus viesos Dievo inkarnacijai. Archeologija paremia kalbiink ir mitolog duomenis ir nurodo ankstyv arklio prijaukinimo dat ne vliau kaip 5000 m. pr. Kr. Arklys buvo aukojamasis ir jojamasis gyvulys, nuo V tkstantmeio pr. Kr. naudojamas karuose. Ietimis, durklais, lankais ir strlmis ginkluoti kariai galjo audyti ir kautis raiti, panaiai kaip istoriniai indoeuropieiai skitai, sarmatai ir kiti. Arklio, kaip dieviko ir aukojamojo gyvulio, kulto pdsak aptinkama nuo V tkstantmeio pr. Kr. pradios. odi analiz rodo, kad iet, peil, durkl, lank ir vzd pradta vartoti labai anksti, t.y. praindoeuropiei laikais. Tai patvirtina ir archeologiniai radiniai: Volgos eneolito ir Pilkapi I kultr kari akmeniniai, titnaginiai ir elni rag ginklai. *(H)nsi, pjaunamasis ir kertamasis ginklas, kalavijas, seniausiai vartojamas titnaginis peilis arba durklas (german kalbose xsaxsaz kalavijas, danai vartojamas peilio reikme), senja ind asi, lotyn ensis; *keru, antgalis, amenys arba koks metamasis ginklas (ved kalboje saru reik iet, strl, german kalbose giminikas odis *xeruz); *Eengh-es-u, ietis, duriamasis ginklas, ir *ghai-so-s, metamoji ietis (senja airi kalba gae ir senja german - *zaizas, senja ind hesas ginklas); *taqso-m, lankas, graik kalba tokson, M pers taxs, lotyn taxus; *isu-, strl; xgwiH, lanko timpa (senja ind jya, lietuvi gija); *Aek-on svaidykl; *Aek-mon- akmeninis kirvis Transporto priemons. Mobilumas labai bdingas praindoeuropiei bruoas, nes jojimas arkliais buvo svarbiausia Pilkapi kultros moni judjimo priemon. Rekonstruota praindoeuropiei transporto formos aknis yra *wegh (vokiei Wagen, lietuvi veimas, lenk woz). Galima atkurti net veimo dali pavadinimus: ratas - *rotha (vokikai Rad, senja ind kalba tahtah kovos veimas, lotynikai rota), *aksis ais, yugom jungas, jaui pakinktas. *Wegh- aknies odi grup siejama su traukimo, veimo, klimo ir rogi reikme. Tai, kad buvo naudojami ratai, rodo miniatiriniai moliniai rat modeliai, rasti Senosios Europos (Kukutenio A ir Karanovo VI fazs) gyvenvietse, datuojamose V tkstantmeio pr. Kr. viduriu. Tikro io laikotarpio veimo nerasta. Pilkapi kultros moni mobilumas prie siverim Europ turbt buvo panaus vlesni laik stepi gyventoj skit, sarmat ir kit judrum. Herodotas aprao skitus kaip mones, neturinius nuolatins pastogs ar derliaus, kur galt ginti, laisvus ir keliaujanius veimais su savo turtu bei gyvuoju inventoriumi, mones, kurie gali ivengti prieo arba j nukauti kada tik panort. I tikrj Pilkapi kultros monms nebuvo sudtinga sudeginti savo bstus ir keltis kit viet. Socialin struktra. Indoeuropiei lyginamosios kalbotyros istorijos bei archeologijos duomenimis, protoindoeuropiei kultr galima bt apibudinti kaip patrilinijin visuomen, kuriai vadovauja patriarchas pagrindinis karys. Tam postui uimti lemiam reikm turjo amius, nes is mogus aktyviai reiksi tik per pavojus, kai reikdavo suburti didesn moni grup. Tarp ma mobili eim arba didesns genties nari vykdavo egzogamins vedybos. Nepanau, jog iuo laikotarpiu bt gyvavs dvasinink sluoksnis. Moterys toje visuomenje buvo priklausomos. Jas vertino tik pagal j vyr uiimam padt. Didiul vyr taka monoms atsispindi epinse dainose ir teisiniuose tekstuose. Senosios Europos moter kultra, veikiama indoeuropiei kultros, sunyko ir naujoje upuldinjanioje visuomenje moterys tapo privaia nuosavybe. Patriarchalins visuomens ypatumus ypa atspindi protoindoeuropiei gimins terminija. Kalbininkai sutaria, jog eimos ir vedyb terminai atskleidia patrilinijin paveldimumo sistem. Pavyzdiui, pagrindiniai asmens kilm ymintys terminai rodo vyrikos giminysts vyravim: tvas - *pHthe:r; motina - *maHte:r, motinos brolis arba motinos tvas - *awyos, tvo brolis - *pHtrwos. Nra termin nei motinos, nei tvo tetoms ymti. Asmens artimai giminei pavadinti taikomi tokie: brolis - *bhraHte:r, kuris apima didiul vyrikos gimins asmen grup (jai tradicikai skirta atlikti svarbias apeig ir politines funkcijas), sesuo *sweso:r (reikia mano, mano genties moteris), snus - *swHnws (*swH gimdyti, odis rodo stipr moters ir snaus ry) ir dukt - *dhwgHte:r (melti, melja). Vyro tvams pavadinti taip pat yra atskiri odiai (*swekwHs ir *swekwros), vyro giminei (*gHlows moterikai, *daHywe:r vyrikai), snaus monai

(*snwsos) ir dukters ar sesers vyrui (*genHr). odio nel reikm (*wydh tuia, nepilnavert) rodo moters eminani padt, ko nepasakytum apie nal. Nuotakos eimai apibdinti termin nra. Itekjusi indoeuropiei moteris turjo sijungti vyro eim, kurioje ji gyveno kartu su vyro tvu ir broliais. Tai rodo egzogamins vedybos. Senja indoeuropiei kalba Xpot reikia vyrikos gimins galv, patri potestas tvo valdi. Dar du atitikmenys - *genH-os/*genH-r atspindi patriarchalins visuomens bruous: *genH-os (gentis) buvo vartojams paymti patrilinijin grup, kuri individas sijungia po vedyb, *genH-r vyrikos gimins daiktavardis, skirtas svarbiausiam grups nariui pavadinti. I mitologini ir teisini tekst rykja despotikas bendruomens vado paveikslas, galbt tai poligamikas karys patriarchas, turjs absoliui gali savo eimoje ir gentyje. Moterys um akivaizdiai emesn padt. Nuotakos kainos terminas kils i odio *wedh vesti. Galima spti, jog mobiliems karingiems gentainiams moterys sudar iokio tokio vargo. Galime pasinaudoti lingvistine paleontologija socialinei organizacijai atkurti. Pora pavyzdi: *domos namas, priklausantis vienai eimai. *weik taip pat priklaus maai tvinei eimai. *Weik gyventojai gali bti identifikuojami kaip vienos grups arba *gen genties nariai. Vedyb partnerius jie galjo rinktis didesnje etninje grupjke arba gentyje, tautoje, i *teuta. ems kio suklestjimas europinje dalyje. Pilkapi kultros monms ems kis buvo antraeilis dalykas po pastoralins (ganomosios) gyvulininkysts. Taiau, studijuojant ems kio leksik, galima pastebti vartojus nemaai ems kio termin. ems kis suklestjo tuomet, kai sunyko klajoklikas gyvenimas, Pilkapi kultros monms klajokliams siverus Europ, ypa tas teritorijas, kur ems kiu verstasi tkstantmeiais. Bendri odiai, turintys grd, malimo ir girn bei sti, pjauti reikmes, be to, odis kauptukas *met(e)ya yra plaiai paplit. Ypa svarbs tokie ilik odiai, kaip soros (*meli, *melyom, *melya) ir maiau inom kviei ries pavadinimas arba ols, piktoli, viksvos, speltos kvieio, rugi ols vardai: *pras, *pros ir duonos rauginimui naudojama *vewos, yewoi. aknis yew- siejama su odiais, turiniais isiliejimo, sklidimo, virimo, rgimo ir kilimo reikmes. Iki iol Dniepro-Volgos stepi Pilkapi gyvenvietse identifikuotos tik soros. Nra nei Einkorn, nei Emmer ries kviei, miei, avi ar rugi pdsak, nors iose gyvenvietse rasta akmenini kauptuk, titnagini pjautuv amen ir girn akmen. Manoma, kad vairiose gyvenvietse aptikti dideli kauptukus panas rankiai galjo bti primityvs arklai. Bendr rugi, miei ir avi pavadinim randama tik Europos indoeuropiei prokalbs atakoje. *Rughis, rugys, inomas slav, balt, german ir kelt kalbose. odio avios aw- aknis randamas slav, balt ir lotyn kalbose. Mieiai lotynikai galjo turti far- ir farina form, senja iaurs skandinav barz, got barizeins, senja banytine slav brano maistas, serb brano miltai ir rus borosno ruginiai miltai. Kai kuri irni, pup, viki, aguon pavadinimai bendri lotyn, alban ir graik kalboms. Visi ie augalai gerai inomi neolitinje Pietryi Europoje. Galbt j pavadinimus vliau paveldjo indoeuropiei kalbomis kalbantys gyventojai. Bendras lin pavadinimas inomas lotyn, graik, slav, balt, vokiei kalbose. od kanaps *kannabis ilaik graik, alban, vokiei, slav ir balt kalos, o ryt indoeuropieiams jis neinomas. Idstyti teiginiai leidia manyti, kad indoeuropieiai su grdinmis kultromis, anktiniais augalais, linais ir kanapmis susipaino tik sikr Europoje. Kai kurie pavadinimai yra bendri didesnms kalb grupms, todl gali bti skiriami jau pradiniam Pilkapi kultros ekspansijos laikotarpiui IV tkstantmeiui pr. Kr. Anktinius augalus paveldjo, matyt, i Seosios Europos pietryiuose gyvenusi moni. ems kio terminija gausjo protoindoeuropieiams plintant vakarus. Indoeuropiei mitologijoje Dangaus viesos Dievo vaizdis siejamas su valdovu. Todl stel statyba galjo reikti svarbi asmenybi, vad arba uvusi didvyri pagerbim. Pagal indoeuropiei mitologij didvyris galjo bti tapatinamas su Dievu ir jo ginklas laioomas dieviku. Kai Pilkapi kultros mons siver Europ, Senosios Europos ventykl statymas buvo pristabdytas. Dingo meistrikai atlikti religiniai reikmenys: nuostabios vazos, ventykl modeliai, altoriai ir skulptros. Migracij laikotarpiu ir po j nerasta joki Pilkapi kultros moni statyt ventykl nei iauriniame Juodosios jros, nei Volgos stepi regione, nei uimtoje Europoje. Tai gyvuli augintoj enklas. Pilkapi kultros mons ir kurganizuoti senieji europieiai dievus galjo garbinti gamtoje, giraitse, ant kalneli ir namuose prie idinio. Senosios Europos ir indoeuropiei simboli skirtumai Senosios Europos simboliai Indoeuropiei simboliai Vaisingumo ir ems motinos spalva Juoda Mirties, Mirties Dievo spalva (slav ir balt (stebuklingoji Juodoji madona) spalva mitologijos Juodasis Dievas)

Kaulo spalva, simbolizuojanti mirt, siejama su geltona spalva, auksu, gintaru, marmuru ir alebastru. Geroji gyvat, mogaus, gyvn ir augal gyvybs energijos simbolis. Skatinanti ir sauganti eim bei naminius gyvulius. Gyvat pakeiiama saule, mnuliu, akimi. Nuodingoji gyvat yra mirties Deivs simbolis Gyvybs (vandens) altinis, regeneracijos simbolis, panaus moters gimd. Gyvybs energija, asocijuojama su Mirties ir Atgimimo Deive. Vienas i Atgimimo Deivs aspekt Praindoeuropiei Europoje jo nra

Balta spalva Gyvat

Dievo ir dangaus spalva, siejama su geltona spalva, auksu ir gintaru Blogio, mirties ir poemio pasaulio simbolis

Jautis Saul

Griaustinio Dievo simbolis Vyraujantis indoeuropiei simbolis, asocijuojamas su Dangaus Dievu, simbolizuojaniu met Diev, reprezentuojantis jaun saul (pavasar), kylani saul (vasar) ir sen saul (ruden) ventas diev gyvulys. Baltas arba pilkas Dangaus, Dvyni ir Mnulio Dievas. Juodas Mirties ir poemio pasaulio Dievas. Kumel Auros Deiv. Dievai vaizduojami raiti arba vaiuojantys veimais.

Arklys

Senj europiei ir indoeuropiei tikjimo pomirtin gyvenim sistema skyrsi. Senieji europieiai tvirtai tikjo cikline regeneracija, kurios pagrindin kapo sutapatinimo su gimda mint ireik architektra. Kapai buvo ovals, kiauinio, gimdos arba antropomorfinio pavidalo. Gimda suvokiama kaip deivs knas. Kap ir ventykl architektroje taip pat vaizduojamas generuojantis trikampis. Megalit raiiniai yra atgimimo simboliai, gyvyb teikianio vandens ir gyvybs energijos enklai (koncentriniai apskritimai su taku viduryje, koncentrins arkos, banguojanios gyvatuks, jauio ragai, trikampiai, rombai, smlio laikrodiai, zigzagai, mnulio ciklai) bei paios Atgimimo Deivs antropomorfinis vaizdiai. Buvo manoma, kad pomirtinis gyvenimas yra vakaruose ir kad ir kit gyvenim skiria vandens kelias, kur reikia veikti laivais (taip pat atgimimo simbolis). Vakar Europos megalitiniai kapai buvo ventos vietos. Kaul laidojimas pagrindinse ventyklose reik j grinim protviams. I ties visi senj europiei kapai simbolizavo grim Deivs Motinos kn, kad mirusysis vl atgimt. Indoeuropieiai tikjo tok pat gyvenim po mirties. Todl kap djo ranki, ginkl, papuoal. Ypa garbino mirt kovos lauke. Valdovus ir vadus laidojo kartu su monomis, tarnais, vaikais ir gyvuliais: arkliais, jauiais, unimis. I lyginamosios indoeuropiei mitologijos ir tikjim inome, kad mirusij pasaulis buvo vaizduojamas kaip alta, klampi vyriko Dievo vadovaujama poemio karalyst. nirj pasaul reikjo vykti keliu paprastai tris dienas psiomis, joti arkliu ar vaiuoti veimu arba plaukti upe. Sielos ten slinko ltai. Nebuvo tikima jok atgimim. Tokios visikai skirtingos tikjim sistemos negaljo isirutulioti viena i kitos. IV tkstantmetyje pr. Kr. antrojoje pusje formuojantis Badeno-Ezero kultrai Vidurio Europos rytuose ir Rutulini amfor kultrai Vidurio Europos iaurje, Europoje atsirado indoeuropiei laidojimo bdas ir tikjimas kit pasaul ir pamau istm Senosios Europos laidojimo bd. 4300 m. pr. Kr. Uralo regione prasidjs staigus klimato atalimas privert tenai gyvenusius VIII genetins grups atstovus finougrus patraukti pietvakarius iltesnius iaurs Ryt Europos kratus. 3500 m. pr. Kr. antroji Pilkapi kultros moni migracija Europ. Indoeuropieiai pasklido po Panonij, dab. ekij, Austrij, Slovakij, Lenkij, Ryt Vokietij. Apie IV tkst. pr. Kr. Mesopotamijos pietuose susimaiius ubaidams ir i Arabijos dykumos atsiklusiems semitams susidar umerai. 3500 (3100 2800) m. pr. Kr. Mesopotamijoje pradta rayti tekstus archainiu ratu, kuris bandomas iversti pasitelkiant dantirat. IV tkst. pr. Kr. pabaiga miest valstybi atsiradimas Tarpupyje.

3000-2800 m. pr. Kr. treioji Pilkapi kultros moni migracija Europ. Indoeuropieiai pasklinda Reino link, Skandinavij, Pabaltij, Dniepro, Volgos baseinus, Balkanus.

3102 m. pr. Kr. prasideda ind met skaiiavimas, Kali jug periodo pradia.

Apie 3100 m. pr. Kr. Elados kultra emyninje Graikijoje/ Kiklad kultra Graikijos salose (iskyrus Kret). Apie 3000 m. pr. Kr. vieningos valstybs susikrimas Egipte. Apie 3000 m. pr. Kr. umerai pirmieji pradjo lydyti bronz. 2800-2250 m. pr. Kr. Egipte senosios karalysts periodas. Laiko skaiiavimo mokslas neatsiliko nuo erdvs matavim. Egipto klestjimas priklaus nuo kasmei Nilo potvyni laiko bei galimos apimties numatymo ir, kas ikimokslinje visuomenje buvo taip pat svarbu, nuo palankaus laiko ventei ar religinms apeigoms, utikrinanioms skm, nustatymo. Prieistors egiptietis buvo links akylai stebti vairius pasikartojanius astronominius reikinius, kaip kad vaigdi patekjimas bei nusileidimas horizonte, dalijantis laik nuoseklius tarpsnius. Ypa kruopiai astronomija buvo studijuojama Heliopolio sauls dievo ventykloje, kurios apiegos buvo itin susijusios su laiko matavimu bei dangaus kn judjimu. I Heliopolio kil architektai ir ininieriai Senosios karalysts pradioje, atrodo, buvo atsakingi u piramidi tiksl orientavim pagal pasaulio alis ir j geometrin ibaigtum. Labai anksti buvo pastebta, kad Didiojo uns alfa Sirijaus vaigd, garbinta kaip deiv Sopdet (graikikai Sotis), vidurvasar inyksta i akiraio septyniasdeimiai dien ir vl pirm kart pateka rytiniame horizonte prie aur. Jos pasirodymas pranaavo Egiptui potvyn, turint prasidti po keli dien. is kasmetis Sotis patekjimas su saule buvo laikomas svarbiu vykiu, nauj met pradia ir pirmo mnesio pagal senj Egipto kalendori atskaitos momentu. Kaip ir daugelis kit pirmyki geni bei senovs taut, egiptieiai i pradi naudojosi mnulio kalendoriumi, nustatytu pagal mnulio fazes sukantis augimo, vaisingumo ir ramybs ciklui, kuris sudar emdirbio metus. Jie anksti pastebjo, kad keturis mnulio mnesius trunka potvynio sezonas (achet), kitus keturis sodinimo ir auginimo sezonas (peret), o likusius keturis derliaus ir emo vandens sezonas (omu). Bet kadangi 12 mnulio mnesi i viso sudaro 354 dienas, jie kas treji arba reiau kas dveji emtai priddavo papildom 29 ar 30 dien mnes. Mnulio kalendorius, kuriame labai nukrypti neleido ir orientavimasis Sotis patekjim su saule, visikai atitiko egiptieio emdirbio paprastas reikmes; bet kai Egiptas tapo labai organizuota valstybe, toks svyruojantis kalendorius pasidar itin nepatogus. Kakoks neinomas archainio laikotarpio genijus sugalvojo 365 dien mnulio met schem, o pradi susiejo su Sirijaus patekjimu. Naujojo kalendoriaus, kur dabarties mokslininkai vadina valstybiniu, metai susidjo i 12 mnesi po 30 dien, o dar penkios pridtins dienos met gale buvo laikomos Ozirio ciklo diev gimtadieniais. Kiekvienas trisdeimties dien mnuo turjo tris savaites po 10 dien, o diena (para) ioje sistemoje buvo padalinta 24 valandas. is kalendorius yra apibdintas kaip vienintelis protingas kalendorius i vis kada nors egzistavusi monijos istorijoje. Taip buvo iki egiptieiams pastebint, jog j valstybs kalendorius atsilieka nuo astronomini met. Jie io neatitikimo niekuomet netais priddami papildom dien kas ketveri metai, bet leido kalendoriniams metams atsilikti, kol po 4x365 met jie vl sutapdavo su astronominiais. Tai atsitiko XVIII dinastijos pabaigoje, apie 1317 m. pr. Kr. Vietoje keliamj met egiptieiai apie 2500 m. pr. Kr. ved antrj mnulio kalendori, susiet ne su Sotis, bet su valstybiniais metais. Taigi kone per vis savo istorij faraon valstyb turjo tris kalendorius: valstybin, jo lunarin antrinink administraciniams bei finansiniams reikalams ir pirmykt kalendori religini veni bei ventykl apieg laikui apskaiiuoti. Senosios karalysts laikotarpiu Egiptas sukr vyrik ir kupin savikliovos kultr, kuri yra charakteringiausia tautos etoso iraika. Rami veid, velgiani ir daugybs skulptr bei reljef, nekamuoja jokios abejons; balsai, kurie kalba ir negausi io laikotarpio rat pamokym bi etiketo knyg ir solidi autobiografij, tvirti savo tikjimu, kad ger gyvenim laiduoja santrumas, kuklumas, siningumas ir kantryb; apdairumas draugystje, nepasidavimas goduliui, pavydui ar iaurumui; pagarba ir aukestniems u save, ir pavaldiniams; trumpai tariant, laikymasis prideranios sau vietos bei nuosaikumas visuose dalykuose. Toks aukso vidurio idealas buvo i esms aristokratikas. Karalius ir jo dvaras, daugiausia giminaiiai bei auktieji pareignai, skelbsi es giminingi karaliui ir dl to paveldj tam tikr dal jo dievikosios teiss valdyti, buvo isilavins elitas, kuriam ir skirtos ekonomins bei menins valstybs masto iniciatyvos. Nors ir privilegijuota klas, jie nebuvo tuiagarb tingininiaujanti noblesse de la cour. Tarp j buvo architekt, ininieri, raytoj, teolog, administratori, - visi veikls bei protingi sav laik mons. Elkis teisiai, kol esi ant ems. Nuramink est, neenk nals, neiveryk mogaus i jo tvo vald... Neudyk: bausk plakimu arba kalinimu. Tada is kratas bus puikiai tvarkomas. Palik kert Dievui... Jam priimtinesnis dorumas to, kuris turi garbing ird, nei piktadario paaukotas jautis.

Cheopso pusbrolio vizirio Hemono, kuris, matyt, buvo atsakingas u didiosios piramids statyb, spdingoje portretinje skulptroje galima velgti daugiau nei uuomin apie t neregt pasitikjim savimi bei nepalenkiam vali, kuri iems ankstyviems ininieriams buvo btina, kad suplanuot, suorganizuot ir ubaigt tokius didingus darbus. Cheopso motinos karaliens Hetefers skryni, krsl, lovos ir baldakimo spdingas dizainas, proporcijos bei tobulos formos, nuostabs juodmedio ir kedro raiiniai, lieto, raiyto ir spausto aukso aptaisai ir mlyno bei juodo fajanso karneolio inkrustacijos, - visatai liudija mantr, bet kartu ir tobulai santr skon. Vis dlto dabartiniai tyrinjimai Egipto m lugim leidia laikyti to meto Afrikos bei Artimj Ryt klimato pokyi rezultatu. Apie 2350 m. pr. Kr. pasibaigus neolito drgnajai fazei, region pradeda danai kamuoti badmeio mklos. Reljefas i Uno piramids grstkelio, kitas kiek ankstyvesnis Sahrs i Abusirio, kuriose vaizduojami apgailtinai isek mons, nusilp ir mirtantys i bado, galt bti ankstyvas pranaikas artjani nelaimi enklas. Nuo paios baisiausios i netikt negand Egipt saugojo unikali irigacijos sistema bei centralizuotas valdymas, leids kontroliuoti aruodus ir grd tiekim. Taiau visikai akivaizdu, kad Abisinijos plokiakalnio musonini lii prastins tvarkos pasikeitimas galjo sukelti vis serij Nilo atoslgi, kuriems Egipto drkinamosios emdirbysts sistema neturjo kaip pasiprieinti, ir padariniai galjo bti pratingi visiems krato gyventojams. Karti vjai i piet, panas trokinant chamsin, kuris puia dvi ar tris dienas i eils kas pavasar, matyt, lydjo ir klimato pokyt. Yra netiesiogini uuomin apie sauls aptemim nuo dulki audr: Saul yra udengta ir nebevies, kad mons galt regti... nieks nebeinos, kad jau vidudienis, ir saul neteiks jokio elio. Smarks vjai formavo atodangas, supsdami dulki kamuolius ir perkeldami smlio kopas dirbamos ems plotus. Visa politin ir ekonomin imtmeiais tobulinta Egipto santvarka, pagrsta tikjimu, jog siknijs dievas savo stebuklingomis galiomis valdo Nilo potvynius tautos naudai, per labai trump laik galjo bti diskredituota. Kaip jau buvome usimin, karali srauose VII ir VIII dinastijos trij deimtmei laikotarpiu surayta daug faraon vard, bet kiekvienas j vald vos metus ar dvejus, o paskui, matys, bdavo baudiamas u nesugebjim palaikyti vandening Nilo tkm ir inykdavo be joki pdsak. Tokiomis slygomis, kai Nilas buvo tuias ir mons pereidavo j psiomis, Egiptas suskilo daug feodalini valstybli, buvusi vien nominalioje faraono priklausomybje, ir kiekvien j vald smuklus kunigaiktukas, stengsis kurti savos kunigaiktysts gerov, per daug nesirpindamas kaimynais. Labai negausiuose ilikusiuose rauose yra paslapting uuomin apie ibadjusi moni plikaujanias gaujas, iekanias maisto maiau nukentjusiose vietovse, ir bent jau vienu atveju pasakojama apie mogdryst. Ities i slogi Egipto likimo atkarpa bene pirmas apraytas i t sausros laikotarpi, kurie akrtkariais nuniokodavo krat, kaip kad 502 m. po Kr., o ypa 1085 m. po Kr., kai septynerius metus Nilo potvyni nebuvo ir prasidjo iurpus badmetis bei epidemijos. Apie 2600 m. pr. Kr. (2170 m.) - Egipte pastatyta Cheopso piramid. Apie 2500 m. pr. Kr. Kretoje palaidot moni kapuose randama gintaro. Kiklad salose randamos Baltosios Mirties Deivs skulptrls rodo, kad mirtis asocijuota su balta spalva, skirtingai nei pas indoeuropieius juoda. Baltoji Mirties Deiv Europos folklore taip pat bna dviej pavidal paukio ir gyvats. Airi mirties pranaai yra paukiai, o lietuvi nuodingos gyvats. mogui mirtant airiai girdi iurp, aimanuojant paukio gars, lietuviai jauia gyvats liauim, vandens varvjim, paslapting dur varstym. Lietuvi Mirties Deivs pats vardas daug pasako: ji Giltin, Deiv, kuri gelia. Be to, tai paiai odi eimai priklauso odiai galas ir geltonas (kaulo spalva). Pasakose ji vadinama gyvyb skirianios Deivs Laimos sesuva. Turime paminti kelis iki ms laik ilikusius prieistorins Mirties Deivs pavidalus ir vardus. Pirmiausia tai slav Baba jaga. Pasakose ji pasirodo kaip aukta, liesa sen kumpa nosimi ir kauline koja, kuri gyvena namelyje ant paukio kojos. Svarbiausia jos pasivertimo forma pauktis arba gyvat. Jos vardo analiz duoda nemaa informacijos prieistorins Deivs charakteristikai: baba senel, moteris, pelikanas, jaga i *(y)ga liga, baim, pyktis (wrath) senojoje rus, serb-kroat ir slovn kalbose. Lietuvi kalboje turime gimining od engti kankinti, smaugti. Protosamojed kalboje odis nga reik Mirties Deiv arba Dievas. Vakar Europoje Mirties Deiv breton kalboje vadinosi Ankou. Senojoje airi kalboje Anu reik Mirusij globja arba Diev Motina. Nioji Deiv-em Motina. Jos atsiradimas nesutampa su emdirbysts pradia, kaip bt logika manyti. Ni deivi skulptrli ir reljef su viena ranka ant pilvo randama tiek vlyvajame paleolite, tiek ir neolito pradioje. Poza rodo to paties Deivs aspekto tstinum. ems derlingumas nebtinai reik tik sukultrint augal derli. Tiek paleolite, tiek neolite em, kuri kiekvien pavasar skleidia pumpurus ir pasidengia nauja kvapnia danga, buvo venta, o dievyb, nuo kurios priklaus tas atsinaujinimas, - ems derlingumo metafora. Paleolito laikais Deiv buvo maisto rinkj dievyb, o emdirbysts pradioje transformavosi sukultrint augal Deiv, grd ir duonos globj. Nra abejons, kad prieistorins ems

Motinos kultas net su detalmis iliko iki Demetros bei Persefons Graikijoje, Ops Consiuia Romoje, Nerthus german emje, emynos balt ir t.t. Krikionybs laikais Vakar Europoje ji virto ventosiomis Radegunda (Radegund), Milburga, o daugelyje kit krat, ypa Ryt Europoje, - Dievo Motina Marija. Juodoji Madona yra ta pati em Motina. Jos juoda spalva yra derlingos ems spalva. Atgimimas prasideda i mirties, iemos, tamsos, i urvo, kapo, gimdos ir kiauinio. Senosios Europos religijoje Mirties ir Atgimimo Deiv yra i tikrj yra ta pati. Atgimimo Deiv yra iemos ir tamsos, urv, kap ir gimdos valdov. Jos prieistorini laik pobd ir prasm galime apytikriai atkurti i jos palikuons Europos folklore, btent raganos, kuri yra ne kas kita kaip sudemoninta Deiv. Nors j raute rov su aknimis istoriniais imtmeiais, ypa inkvizicijos laikais, kai kiekviena imintingesn moteris, apkaltinta raganavimu, buvo deginama, jos reikm gyvenime ir pasakose vis dlto nedingo be pdsak, galime lengvai pastebti ry su prieistorine Mirties ir Atgimimo Deive. Tai ypa galinga Deiv, kontroliuojanti mirt ir atgimim, mnulio fazi kait, sauls energij, audras ir aibus. Ji yra gydomj oleli inov. Ragana udo kdikius ne dl to, kad bt kanibal, bet kad gimda, kurioje viepatauja tamsa, bent 40 dien priklauso jai ir po gimdymo, kdikis tebra pusiau jos karalystje. Visuotinai yra iliks paprotys po gimdymo sunaikinti placent. Tai reik ios Deivs jg sunaikinim i jos plri nag. Naikinant placent, Maltoje sakoma: Ne tave, placenta, a laidoju, bet zagas (ragana). Gimdos ir Deivs tapatumas yra vyraujantis motyvas ir raktas suprasti daugel prieistorini simboli. Ragan knijantys gyvnai yra rup arba varl, eys ir uvis (pirmj krikioni simbolis, prie kryi). Atgimimo Deivs rykiausi simboliai yra jos gimdos simboliai: uvis, varl ir eys bei jauio galva ar kaukol su ragais. Kodl kaip tik ie, o ne kiti gyvnai simbolizavo Deivs gimd? Galjo turti reikms varls panaumas gemal, eio panaumas gyvulio gimd su karpomis, uvies slidumas ir drgnumas bei buvimas vandenyje (gimdoje daug vandens), taip pat moters gimdos su Falopijaus vamzdeliais panaumas jauio galv su ragais (jauio galvos su ragais rastos senovinje gyvenvietje atal Chiujuke, Turkijoje). Jauio galvos ir i jos gimstani bii, drugeli, iaugani gli ir augal gyvybs medi - motyvas ypa bdingas Kretos, arba Mino, kultrai. Miniatirini molini bukranion (jauiagalvi) aptinkama paiose ankstyviausiose neolito gyvenvietse. Atgimimo Deiv-varl aptinkama ir medini antkapi (Nida, Kuri Nerija) formose. Galva vaizduojama pumpuro, iedo pavidalu. Ant Mino kultros ventykl ir vaz i jauio galvos kyla bit ar drugelis. Ir viena, ir kita danai turi antropomorfin galv. Kretos Mino antspauduose bits pasirodo apsuptos sparnuot un, panaiai kaip kitur Artemid. Minta Kukutenio (Tripoljs) kultros IV tkstantmeio pr. Kr. pradios jauio galva, ipjauta i kaulo ir su igraviruotu dvigubu trikampiu, turi rankas kaip bits antenas. Pati Deiv kyla i jauio galvos. ia ji asocijuojasi ne su mirtimi, o su atgimimu. it simbolik paremia kalboje usikonservavusi odi reikms. Airi Maro reikia Mirties Deiv, lietuvi Mor taip pat Mirties Deiv, Sen, bet graik, slav ir german mora, mara, morava reikia siaub, slogut (nightmare) ir drugel arba kand. German Mahr ir prancz cauchemar yra i tos paios odi eimos. Tarp trumpaams peteliks ir Mirties Deivs sukelianios komarus, nra ypatingos ribos: drugelis ar bit kyla ir Mirties Deivs, kuri kartu yra ir Atgimimo Deiv. I romn poet Ovidijaus, Vergilijaus ir Antikos filosofo Porfirijo inome, kad drugeliai ir bits yra moni sielos, gimstanios i jauio. Protvi siel buvo visur aplinkui: paukiuose, gyvatse, bitse, drugeliuose, mediuose, glse, olje. Mokj giliai jausti gamt ms protviai mat gyvybs laikinum. Taiau kadangi jie suvok nenutrkstam praeities ir ateities gyvybs sil, jiems gyventi buvo lengviau negu mums. Senosios Europos religija labai emika. Didioji Deiv buvo pati gamta, jos siknijimas, kurianti gyvyb, auganti, vystanti, mirtanti ir vl i naujo atgimstanti. Deivs jga sukaupta kalnuose, akmenyse, mediuose, altinio vandenyje, gyvuliuose. Generuojanioji, gimdanioji Deiv danai vaizduojama stovinti ant kalno, apsupta gyvuli, arba pati yra bried, eln, meka. Jos antroji pus gamtos griovimo metafora, bet turinti atgimimo gali. itos Deivs palikuon senojoje Graikijoje buvo Artemid ir Hekat, senojoje Airijoje Brigita ir Morrigan, o baltai ilaik spalvingj Laim-Ragan. Apie 2500 m. pr. Kr. visoje Mesopotamijoje buvo suvienodintas ratas. Pradin ideografin sumboli sistema, kuria remiantis daiktai ar skaiiai buvo ymimi paveikslliais, isirutuliojo rat, kur simboliai reik fonetinius elementus. umer ratas tapo gerokai paprastesnis, kai ankstyvojo dinastij laikotarpio pabaigoje i pirmini 2000 simboli beliko apytiksliai tik 600 grafini simboli. 2400 2000 m. Indo slnyje egzistavo Harapos civilizacija. 2318-2312 m. pr. Kr. Lagao miesto valdovas Urukagina vykd reformas, siekdamas socialiai sulyginti visuomen, udrausti yniams dalintis Dievo turt; sakyta penkis kartus sumainti laidojimo ilaidas ir t.t. I pradi kodeksas buvo lyg literatros klrinys. Vliau statymai pradti

atskirti nuo pasakojim ir taip atsirado statym kodeksai. Seniausias pasaulyje teisynas Urnamo kodeksas (2065 m. pr. Kr.), kuriame negaliojo talionoprincipas (akis u ak). Apie 2200 m. pr. Kr. Egipt itinka dar viena katastrofin sausra. mons m valgyti savo vaikus, vyko socialins permainos gyventojai nebedievino faraon, galini valdyti gamtos stichijas, Nilo potvynius ir pan. Piramidi era baigsi. Sausra apm taip pat ir Akado imperij, Arabijos pusiasal, Sirij, emynin Graikij. Senosios civilizacijos lugo. 2050-1700 m. pr. Kr. Egipte Viduriniosios karalysts laikotarpis. Apie 2000-300 m. pr. Kr. iaurs Vakar Kinijoje, Uigrijoje, tarp Tian anio kaln ir Takla Makano dykumos, vadinamos Mirties jra gyveno, klajojo europieiai blondinai, ilganosiai, dubusiomis akimis ir plonomis lpomis. J mumifikuoti knai buvo susiriet tarsi embrionai ir buvo puikiai isilaik. I viso rasta 113 kn. Palaidotos moterys naudodavo daus viesinti plaukams, turjo tatuiruoi, ant kaklo vienai buvo matomas chirurgins operacijos pdsakas. Klajokliai naudojo bronz, rat. Kapavietse rasti audiniai labai primena europietikus, j gaminimo technika buvo naudojama II tkstantmetyje pr. Kr. dabartins Ukrainos, Rusijos teritorijose. Tad bronz ir rat galjo irasti ne patys kinai, o juos galjo supaidinti indoeuropieiai. Be to, tie patys klajokliai galjo bti ir ilko kelio pradininkai, krjai. Juos istumti galjo nerimstantys hunai. II tkstantmetis pr. Kr. po Azij nuo Didiosios kin sienos iki Dunojaus klajojo indoirann gentys skit, med, pers, ind protviai. II tkstantmeio pr. Kr. pirmojoje pusje Kretos saloje ypatingai suklestjo tenai gyvavusi Senosios Europos kultra, kuri gyvavo keliais tkstantmeiais ilgiau negu emyne. Leonardas Wolley ra, kad Kretos Mino kultra yra pati dvasikiausia visame Senajame pasaulyje, kerinti pasak alis ir nuostabiausias gyvenimo diaugsm siknijimas. Mino bendruomens buvo nedidels, egalitarins, nors ankstyvuoju periodu Knose gyveno apie 18 000 moni. alyje buvo teakratin (tea deiv) santvarka, egzistavo tik religin hierarchija, kar pdsak neaptikta. i kultra lugo II tkst. pr. Kr. antrojoje pusje. Tai vyko ne dl vidins nesantaikos, bet dl gamtins katastrofos ir laipsniko indoeuropiei kalba nekani patriarchalini mikniei skverbimosi sal i Graikijos. Kai XX a. pradioje Knose buvo aptikta i kultra, dmes patrauk savimi pasitikinios jos moterys. Mokslo pasaul nustebino freskose vaizduojamos graios, elegantikos moterys prabangiais drabuiais, danai apnuogintomis krtimis. Moterys lygiai su vyrais dalyvavo ventse, vaizduojamos vanyiojanios kovos veimus ir tarp atlet apeiginse buli varybose. Teros (Thera, 60 km iaur nuo Kretos) freskose moterys vadovauja didiulms jr ventms, stovi balkonuose ir stebi procesij jaun vyr, neani aukoti skirt gyvul. Daugelis j pavaizduotos kaip dvasininks ir deivs, todl nekyla abejoni, kad religinje sferoje iki Mikn kultros laik viepatavo moterys. Garbs sostas Sosto kambaryje Knose buvo skirtas vyriausiajai Deivs atstovei. Jis papuotas apskritimu ir pusmnuliu, o abiejose pusse ant sien nupieti grifai Deivs sargybiniai, palms ir lelijos. Kretos meno kriniuose vaizduojami ir vyrai, taiau nepamatysime j dvasinink ar valdov. Vyrai daniausiai usim ne tokiais reikmingais darbais: jie vynininkai, paai, muzikantai, derliaus numjai, amatininkai ir jreiviai. Miniatirinje Teros freskoje, vaizduojanioje jros vent, matyti bent keli kategorij jreivi paprast irkluotoj, kapitonas, kapitono padjj ir ymi vyr, apsirengusi mantijomis ir sdini laivo kabinoje. Yra ir kaimietikos ivaizdos moni kailiniais arba odiniais apsiaustais, o apeigose dalyvaujantys jauni vyrai nuogi arba tik su juostomis ant klub. Matyt, ilgas vyr apdaras atspindi garbing ami arba socialin padt. Visos ymios moterys ir dvasininks dvi ilgus sijonus su apvadais. Santuoka Kretoje buvo matrilokalin; ios tradicijos dar ilgai laikytsi ir istoriniais laikais. Matrilokalin santuok I a. pr. Kr. aprao Strabonas, apie j kalba ir Gortynos ventyklos sienose iraiyti statymai. I j suinome, kad itekjusios moters turtas likdavo visikoje jos inioje, panorjusi ji turjo teis isiskirti, be to, motinos brolis um svarbi viet ir buvo atsakingas u vaik aukljim. Peloponeso centre, Spartoje, moters padtis buvo panai kaip ir Kretoje. Pasak R.Briffaulto, Spartos moter socialini ir seksualini ryi nevar jokie apribojimai. Nuotakai neprivaloma saugoti skaistyb. Ne santuokoje gim vaikai buvo vadinami mergautiniais ir laikomi lygiais su santuokiniais. Spartieiai praktikavo poliandrij moterys tuokdavosi su keliais vyrais broliais, j santuoka buvo matrilokalin. Pasak Herodoto, Korinto apylinkse gyvavo tradicija tuoktis ar vesti tik savo klano narius, taigi gyvavo endogamin sistema. Minta gentis vadinasi bakchidai, t.y. matrilinijin gentis. Tipikas graik genties pavadinimas turi patronimin galn idas, -ides, su darybiniu elementu id-, kuris graik kalboje yra moterikos gimins. Vadinasi, ankstyvaisiais laikais ne vyrai, o moterys buvo laikomos genties atstovmis.

Matrilinijins sistemos pdsak galima aptikti paioje graik kalboje ir tyeisinse tradicijose. Homeras aikiai skyr vienos motinos brolius ir brol i i tvo puss. Paprastai brolis vadinamas adelphos, kas reikia i si. Taigi is odis yra reliktas t laik, kai broliu laik tik brol i motinos puss. Graik adelphos brolis ir adelphe sesuo neturi paraleli kitose indoeuropiei kalbose. Maosios Azijos vakarin dalis ir Egjo jros salos. Herodotas rao, kad Vakar Turkijos likieiai gimin kildina i motinos linijos. Toliau jis sako: Kai kurie j paproiai bdingi Kretai, kai kurie Karijai. Bet vienas priklauso tik jiems, jo nepastebsime tarp kit moni; vardus jie perima ne i tvo, bet i motinos; ir kai mogus paklausia kieno nors, kas jis toks, is atsako, kad jis yra tokios (nurodo vard) motinos snus ir dar vardija motinos motin. pdinysts teis taip pat buvo matrilinijin, nes dukros turjo paveldjimo pirmenyb. Laidojimo paminkl raai patvirtina, kad pagrindinis visuomens vienetas buvo matrilinijin eima. Kai kuriuose i i ra yra tipika matrilinijin formuluot: Niketas, Partenos snus... Niketas, Lalos snus... Eutechas, tvas neinomas... Ukariav Milet jonnai monas m karijiei moteris, kurios, pasipiktinusios dl savo tautiei vyr iudymo, atsisak valgyti su naujaisiais vyrais ir vadinti juos vardais. Etrrijoje gyvavo matrilinijin sistema. Dvikalbiuose rauose tvo vardas paminimas tik lotynikame variante, o motinos vardas, kuris visada bna etrusk kalba raytame tekste, lotynikajame kartais praleidiamas. Apie prabang etrusk gyvenimo bd ir reikming moter vaidmen pasakoja ir antkapiniai raai bei pieiniai. Graik ir romn autori darbuose pateikta daug duomen, patvirtinani tai, o svarbiausia i j matyti, kaip aukta moter padtis baugino autorius. Ratuose atsispindi nuomon, kad vyr ir moter santykiai bei skirtingas poiris j vaidmen civilizuotoje visuomenje skatina konfliktus, aukta moter padtis yra reali grsm valstybs stiprumui. Tai k inome apie etruskus, yra i j meno ir literatros, kur atsispindi moter turta laisv ir galia, taip apstulbinusi Theopompus IV a. pr. Kr. graik istorik. Jis rao, jog etrusk moterys itin rpinosi savo knu, danai nuogos manktindavosi kartu su vyrais, ir niekas neman, kad tai gdinga. Jos buvo labai graios ir danai per pietus vis akivaizdoje patogiai sitaisydavo alia vyr. ios moterys mgdavo igerti alkoholio ir net sakydavo tostus, o graik pokyliuose tai buvo vyr privilegija. Taiau graik istorik labiausiai sukrt tai, kad jos vienodai augino savo vaikus, nesvarbu, ar j tvas buvo inomas, ar ne. Tai, kad vyrui nereikjo formaliai pripainti vaik, matyt, buvo susij su moter teise turtin nuosavyb. Vyr ir moter drabuiai taip pat labai maai skyrsi. Paalieiui galjo atrodyti, kad etrusk moterys rengiasi visai kaip vyrai. VI a. pr. Kr. pabaigoje, pavyzdiui, jos neiojo apsiaustus ir auktaaulius batus, o tai buvo pilieio, auktuomens nario simboliai. Visi ie lygiateisikumo poymiai okiravo graikus, kurie juos laik tiesiog amoralumo apraikomis. Vakar Europoje Senosios Europos tradicijas tkstantmeiais isaugojo kelios kaip tvirtovs ilikusios kultrins salels: baskai, ibrai Pietryi ir Ryt Ispanijoje ir piktai kotijos kalnuose. Kelt, german ir balt visuomeni struktros taip pat paveldjo daugel Senosios Europos bruo. Bask kalba yra senj Vakar Europos kalb reliktas, ji senesn ne tik u lotyn, bet ir u indoeuropiei kalbas Europoje. Tai vienintel vietos gyventoj kalba, kuri neuvo dl svetimali antpldi ir j kultrins takos per paskutinius 3000 met. Kai kurie tyrjai mano, kad bask protviai gyveno vlyvajame paleolite, ir atkreipia dmes kromanjoniei tipui bdingas rasines ypatybes ir taip pat tradicini mitologini tem tstinum. Iki pat XX a. pradios ia gyvavo Deivs religija, buvo vartojamas Mnulio kalendorius, laikomasi matrilinijinio paveldjimo statym, o ems kio darbus dirbo moterys. Jau daugiau kaip imtmet nemaai kalbama apie aukt statym kodeks suteikt bask moterims status, taip pat ir apie vaidmen, kur jos atliko kaip paveldtojos, teisjos ir arbitrs iki romn laik, viduramiais ir naujaisiais amiais. Pranczijos bask srities kodekse atsispindi tokia paveldjim reguliuojani statym sistema, kur abiej lyi asmenys absoliuiai lygiateisiai. Iimi pasitaik tik nedidelje Labourd kilmingj klasje ir iek tiek kai kuriuose Soule miestiei namuose. Nukrypimas nuo grietos pirmagimysts teiss normos tra dabartin juridin naujov, taiau senesnje, pirmyktje, bask sistemoje vyras neturjo pirmenybs prie moter. Iki pat Prancz revoliucijos ivakari bask moteris i ties buvo nam eiminink, palikimo sergtoja ir gimins galva. I a. pr. Kr. Strabonas ra: Iber vyrai nea krait moterims. Turt paveldi vien tik j dukros. Seserys apvesdina brolius. Visi paproiai rodo, kad ia gyvuoja ginekokratin visuomens struktra. Dar viena indoeuropietikai nekani moni apsupta Senosios Europos grup, isaugojusi matrilinijinius statymus, Deivs religij ir jos simbolius, yra piktai. Turtas ia perduodamas tik moterikja linija; jei vyras turi sn ir dukter, jo turtas pereina dukters vaikams. Itekjusios moterys nepalikdavo nam, o is paprotys kotijos kalnuose buvo iliks net XX a. pradioje. Piet Pranczijoje ir Reino baseine archeologai aptiko netiktinai turting kelt valdovi ir j dukter kap, kurie datuojami Haltato ir La Teno periodais VII-IV a. pr. Kr. Indoeuropiei laik Europoje tokia pagarba

moterims nebdinga, jos aknis slepia ankstesns vietos tradicijos, visose kelt teritorijose iliks Deivs garbinimas ir matrilinijinis paveldjimas. I a. pr. Kr. senovs graik istorikas Diodoras Sicilietis, apibdindamas gal moteris, ra, kad jos ne tik lygios su vyrais stotu, bet nenusileidia ir jga. Mes taip pat inome, kad I a. po Kr. brit valdovs buvo labai stiprios. Vlesni Britanijos ir Airijos duomenys patvirtina, kad gal didiks, nepaisydamos patriarchalins indoeuropiei statym sistemos, ilaik asmenin presti ir teis savo turt. Legendinis pasakojimas apie Marselio krim rodo, kad gal moterys paios galjo rinktis sutuoktin. I tradicini airi pasakojim aiku, kad santuoka i esms buvo matrilokalin, mona ar eiminink pranaesn u vyr. Senajai Europai bding matrilinijins sistemos pdsak aikiai pastebima ir Skandinavijos bei Vokietijos srityse. I a. po Kr. Tacitas savo Germanijoje rao, kad sesers snus dds atvilgiu uima lygiai toki pat padt kaip ir savo tvo. Tkstanius met giminyst motinos linija buvo laikoma svarbesne u tvo. Pagal Tiuringijos statymus, jeigu mirdamas vyras nepalikdavo vaik, jo turtas pereidavo seseriai arba motinai. Panaiai buvo ir Burgundijoje. Gausyb rodym patvirtina, kad valdov nam turtai ir titulai buvo perduodami per moteris. Saks pretendentai sost tik tada laikydavo pasiek savo tiksl, kai vesdavo karalien. Briffault knygoje Motinos nurodoma nemaai vairi german geni matrilinijinoio paveldjimo pavyzdi buvo prasta paveldti karalyst vedus karalien arba karalait skandinavijoje iki pat VI-II a. karalyst perimdavo dukros ir j vyrai. Seniausiuose iauriei ir german dokumentuose vyrai danai vadinami pagal motin, o tvo vardas net neminimas, kaip ir neindoeuropietikose Egjo jros gentyse. Balt prs, lietuvi, latvi kultra yra tikras Senosios Europos ir Indoeuropiei socialini sistem bei religij miinys. ia indoeuropiei patriarchat siskverb Senosios Europos matrilinijins, matrilokalins, matricentristins sistemos element. Giminysts ryi terminijoje lietuviai bent jau iki XIX a. isaugojo neindoeuropietik termin. Senja prs kalba moiut buvo vadinama ane [pats taip sava pruosenele vadinau, kai buvau vir 1 met: ane, ania] (plg. su senovs airi anu arba ana, reikusias sena ragana ir mirusij globja). Baltai, kaip ir baskai, tvirtai isaugojo matricentristin moterikj deivi panteon. Slav kultroje taip pat gausu matricentristini element, o folklore ir liaudies mene, kaip ir balt bei bask kultrose, ilikusios deivs. Keltai. Vlyvoji pirmykts visuomens faz pasiymi vyraujaniais patriarchaliniais santykiais su menkomis matriarchato liekanomis. Taip galima pasakyti apie keltus. Apskritai pas juos vyravo vienpatyst; jei nam eimininkas galdavo ilaikyti daug mon, vis vien bdavo viena pirmoji. Lyi tarpusavio santykiai bdavo skirtingi, ir formals paproiai ne visuomet atitikdavo tikrj padt. Viena vertus, moteris kelt visuomenje buvo labai gerbiama. Skyrybos kelt laikais, matyt, buvo labai keblus dalykas; iaip ar taip, antikos ratuose pilna pagyr kelt santuokos patvarumui. I senj airi ir val statym inome daug nuostat, leidiani vyrui ar moteriai isiskirti, taip pat apie atsiteisim su sutuoktiniu, apie pasidalijim vaikais ir t.t. I turting vlyvojo Haltato moter kap jau galima sprsti, kad moterys buvo labai gerbiamos, ir, nors kai kurie archeologiniai radiniai byloja nali aukojimo paprot, tai n kiek neprietarauja anksiau pasakytai miniai. Cezario laikais nali aukojimas, matyt, jau buvo inyks. Mirus vienam sutuoktiniui, antrasis pavelddavo vis jo turt. i aplinkyb pabria, jog moteris buvo labai savarankika. Ir jei vis vien, o vlesniais laikais vis daniau kildavo gin dl palikimo, tai ne todl, kad bt pasikeit santykiai tarp vyro ir moters, - gin prieastys slypjo atrjaniuose socialiniuose prietaravimuose. Pas sal keltus dar gyvavo kai kurie matriarchato reikiniai, usilik, matyt, i pirmyki krato gyventoj. Todl sal kelt visuomens gimininis pobdis pasireik daug aikiau ir isilaik iki naujj laik. Jau Cezaris pasakoja, kad deimt ar dvylika brit vyr, daugiausia broliai ar tvai su snimus, turi tas paias monas. Net vlyvuosiuose airi ir gl epuose atsispindi seksualin laisv. Airijoje politinis ir religinis vadovavimas labiau siejosi tarpusavyje nei emyne. Tokia padtis galjo bti ir kai kuriose kitose kelt gentyse, ir ji savaip nuvieia valdios pasidalijimo tarpp diduomens ir druid klausim. Kitame kelt iplitimo teritorijos pakratyje, pas Maosios Azijos galatus, taip pat sutinkame toki yni-karali. Anksiau, perdtai sureikminus kompleks veiksni plaiai paplitusius materialiosios kultros poymius, arklio svarb, lingvistines ivadas, - buvo sukurta idja apie karingas indoeuropiei tautas, II tkstantmetyje pr. Kr. staiga siveranias i iaurs Europos ar, prieingai, i Eurazijos stepi ir sigalinias likusioje Europoje bei dar tolesnse srityse, Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose. Dabar teigini apie iimtinai iaurietik kilm ar net toki plai migracij rimtai vertinti negalima, o Ryt kilms versija dar panesn.

Autoriaus nuomone, archeologins pakopos, iskiriamos teritorijoje nuo Juodosios iki baltijos jros, daugiausia atspindi bendr idj ir poreiki pltr tarp gyventoj grupi, kurias jau siejo esmin aplinkos ir sieki tapatyb. Taip bt vyk ir be jokios gausesns migracijos viena ar kita kryptimi, bet II tkstantmeio pr. Kr. pradioje Maosios Azijos civilizacij paribiuose gyvenantys gyvuli augintojai ir pirmieji amatininkai i pietryi paskleid naujas materialiosios kultros bei arkli naudojimo paskatas. Tam tikri poymiai rodo, jog tuo metu Anatolijoje kai kur jau buvo kalbama indoeuropietikai, o apie Europ tegalima pasakyti tiek, kad visi ganykl srityse gyvenantys mons tikriausiai priklaus prie bendros kalb grups. Tik tokia bendra prasme, remiantis prieinamomis iniomis, galima teigti, jog gyvuli augintojai kovos kirvi kultros nejai buvo indoeuropieiai, bet dert atkreipti dmes kit ryki grup, kuri pagal archeiologinius duomenis priklauiso daugma tam paiam laikotarpiui. Tai tauri kultros mons, taip vadinami todl, kad vartojo labai savitus dailius rausvos spalvos molinius indus, kurie, vyresns kartos senien mgj manymu, yra geriamosios taurs. [T.G.E. Powell Keltai, Thames and Hudson Ltd, 1997; 1958 and 1980 Thames and Hudson Ltd, London; vertimas lietuvi kalb Alma littera, 2002]. Tauri kultros mons taip pat buvo gyvuli augintojai. Pagrindinis j ginklas tai lankas ir strls su dantytais titnago antgaliais. Jie turbt daugiausia augino avis ir gyveno gana plaiame Vakar Europos areale, giliai siskverbdami gyvuli augintoj kovos kirvi kultros moni arealus apytikriai nuo Bohemijos iki Britanijos. Tikriausiai tauri kultros keramika isipltojo i ansktyvojo neolito keramikos tradicijos Viduremio jros baseino vakaruose, o tauri kultra, ko gero, geriausiai paaikinama kaip perjimo plaiai paplitusios neolito laikotarpio Europoje tendencijos vyraujant gyvuli augintoj k vakarietikas pavyzdys. Nors skirtingi, vieni Eurazijos, kiti Viduremio jros baseino, gal netgi nedidels iaurs Afrikos dalies, gyventojai, tiek kovos kirvi kultros mons, tiek lankininkai gyvuli augintojai gali bti sivaizduojami kaip vieni kitus papildantys reikiniai. ia nebtina tyrinti isiakojusios tauri kultros apraik Ispanijos ir Pranczijos olose ar kolektyviniuose Vakar neolito kapuose nuo Portugalijos iki kotijos. Atrodo, kad tauri kultros atstovai sugebdavo siskverbti kitas visuomenes, jei i tikro neateidavo kaip valdovai. Jie laidojo mirusiuosius po vien, taiau i pradi be pilkapi, o retkariais pasitaikantys metaliniai ginklai ir papuoalai rodo, kad kartais vykdavo natriniai mainai su var ar bronz apdorojaniomis bendruomenmis. Tauri kultros mons vlesniems laikams svarbs savo ryiais su kita, eurazijietika, arba kovos kirvi kultros, gyvuli augintoj grupe, nes j bendrojoje zonoje, einanioje per Centrin Europ ir netgi Britanij, i i dviej kamien radosi vairi miri kultr. Atrodo, jog iose miriose kultrose galiausiai visuomet sivyraudavo kovos kirvis. Britanijoje prielaida apie tauri kultros moni indoeuropietik kilm kartais tapdavo lingvistini splioni pagrindu, o dabar manoma, jog mirios tauri ir kovos kirvi kultros krjai savo kalb perm greiiau i rytini nei vakarini protvi. [T.G.E. Powell Keltai, Thames and Hudson Ltd, 1997; 1958 and 1980 Thames and Hudson Ltd, London; vertimas lietuvi kalb Alma littera, 2002]. II tkstantmetyje pr. Kr. vidutinio klimato Europoje oras nuolat sausjo. Anksiau tai galjo bti viena i jav auginimo sumajimo prieasi, o galiausiai dl to sumajo ir emdirbi gyvenviei. Ilikusios materialiosios kultros radiniai ir laidojimo ritualai liudija, kad sivyravo gyvuli augintoj tradicija, o XIII a. pr. Kr. pabaigoje kelt kilm nulmusioje srityje iaur nuo Alpi, nuo Bohemijos ir Reino, susidar slygos tarpusavyje susijusiems prieistors galutiniams vykiams. Pirmiausia apie iuos vykius byloja atsirads i pagrind pasikeitusios materialiosios kultros kompleksas ir su tuo susijs laidojimo paprotys plaiose Dunojaus auktupio emse, ypa Austrijoje ir Bohemijoje, o kartu ir labai svarbi gimininga grup pietvakari Bohemijoje. ios kultros mons buvo ssls emdirbiai, todl j paplitimo pobdis smarkiai skiriasi nuo seniau sikrusi gyvuli augintoj. Klimatas vargiai galjo tiek isausti, kad senesnieji gyventojai vien dl ios prieasties palikt paupio lygumas, taiau naujieji gyventojai tikrai atsine auktesnio lygio kininkavimo tradicij. Atsikraust ie mons apsigyveno staiakampiuose mediniuose namuose kaimais arba dideli sodyb grupmis, kurias paprastai saugojo emi pylimai arba statini tvoros. Kaip tik ie gyventojai gali bti laikomi tikrai sslaus miriojo kininkavimo pradininkais Europoje, ir beveik toks pat svarbus faktas kaip tik jie ipltojo bronzos pramon, diegdami naujus apdirbimo ir liejimo metodus, gamindami naujos formos ginklus bei rankius ir imdami kur kas plaiau nei iki tol naudoti metal. Mirusieji daugiausia buvo deginami, o sulauyti kaulai sudedami urn ir laidojami

negiliuose kapinynuose. Daugelis i kapinyn um didelius plotus ir buvo praminti urn laukais, o i to kilo pavadinimai urn lauk laikotarpis ir urn lauk kultr. ie kaimikos barbar civilizacijos atstovai plaiai iplito tinkamose emse Dunojaus auktupyje ir aplink j, tvirtai leido aknis aplink veicarijos eerus, Reino auktupio ir vidurupio slniuose, o galiausiai nusikraust dar toliau vakarus ir iaur. Galutiis rezultatas senos ir naujos kultr susiliejimas su aikia naujosios persvara, nors ir kai kuriose vietovse senoji kultra suteik naujajai ryki bruo. Dl glaudios ssajos su kelt atsiradimu ypa atidiai dera pavelgti btent vis i vadinamj iaurs Alpi urn lauk provincij piet Vokietijoje ir veicarijoje. Ryiai su Anatolija, nulm vario ir bronzos naudojim II tkstantmetyje pr. Kr., toliau pltojosi pagrindiniais keliais per Balkanus ir Dunojaus vidurup iki auksing Tisos intak ir Transilvanijos su gausiais vario klodais. Visoe ioje srityje ikilo bronzos amiaus kultros, taiau jos paplito btent pramons ir prekybos srityse. Iki iol archeologini tyrim suteiktos inios apie i srit iek tiek ribotos, taiau aiku, jog daugelyje viet palei Dunojaus vidurup, be kita ko, Slovakijos kaln papdse, Transilvanijos ir nusausintose Tisos intak emse, ilgai gyvavo didiuls bronzos amiaus bendruomens. II tkstantmeio viduryje svarbiausi ir egzotik tak iai sriiai dar Minojo-Mikn civilizacija nuo Egjo jros. Tai galima paaikinti piet kryptimi vykusia prekyba auksu bei variu ir tikriausiai dar kita, dabar nematoma aliava vergais. Kalbant apie bronzos amiaus Dunojaus vidurupio gyventojus suklestjimo laikotarpiu, dert atsivelgti tris ypatingos svarbos dalykus. Tai buvo ssls kaimieiai, tikriausiai kaupiantys ems kio produkt atsargas; mirusiuosius jie daugiausia degino, todl susidar didiuliai negils urn kapinynail j metalo pramon patyr akivaizdi Viduremio jros krat tak, tad naujo tipo ginklai ir rankiai daugiausia perimti i ten. Ko gero, dabar pats laikas paminti, jog II tkstantmeio pr. Kr. viduryje Mikn pasaulio valdovai buvo indoeuropieiai ir, kaip liudija neseniai iifruotas linijinias B ratas, tikriausiai kalbjo graikikai. Taiau tuo laikotarpiu Graikijoje nebuvo prasta deginti mirusij. is deginimo paprotys, pirmiausia pasirods Vengrijos bronzos amiaus laikotarpiu ir vliau praktikuotas daugelyje Europos viet iaur ir vakarus, kelia tam tikr problem. inoma, buvo laikotarpi, kai vairios neolito bendruomens degindavo savo mirusiuosius, ir todl tas paprotys kartais aptinkamas vliau, gal naudotas per ypatingas apeigas. iaip ar taip, pati urn tradicija atrodo esanti naujesnis reikinys. ia apsiribosime teiginiu, kad vis daugja radini, liudijani apie deginimo paprot aptariamuoju laikotarpiu Maojoje Azijoje, ir kad Vengrijos bei gretimos teritorijos vakarus urn lauk keramikai bdingi Anatolijos bruoai, jei tik ji nra atsiradusi i rytietik metalo prototip. Kitaip nei Mikn, hetit valdovai, kaip inoma i to meto raytini altini, buvo deginami, ir neseniai j sostinje rastas degintini kap kapinynas. Galbt Ii tktantmetyje pr. Kr., jei ne nuo dar anksiau, pietryi Europ net iki Maj Karpat kaln dert laikyti provincija Anatolijos kultros takos sferoje. XIII a. pr. Kr. pradioje Miknams pamau silpstant ir lugus hetit imperijai, iiro tarptautins tvarkos ir ekonomikos sistema. Gerai inomi io reikinio, taip pat rytini Viduremio jros pakrani puldinjim ir sausumoje, ir i jros rodymai. Toli grau netikina prielaida, kad plikautojai buvo i Centrins Europos, nes daugyb barbar gyveno ariau, taiau tikriausiai poveikis Dunojaus vidurupiui buvo svarus. Nuolatiniais puldinjimais ir sumaitimi galima paaikinti, kodl daugel kaim gyventojai paliko ir kodl Dunojaus auktupyje atsirado nauj gyventoj, gal netgi nemaai. Ir tai tik vienas didiuls problemos aspektas, nes iaurs Italijoje, dar toliau iaur u Karpat, ryt Vokietijoje ir Lenkijoje esantys urn laukai susij su gyventoj grupmis ir kultromis. Vienas svarbiausi klausim valdios, nes archeologiniai radiniai iaurs Alpi provincijoje daugiau liudija apie valdovus, o ne apie emdirbi gyventoj skaiiaus iaugim. Svarstant klausim, reikia atsivelgti kelet veiksni. Nors ir per daug neisiskirdamos, vis dlto gyvavo valdaniosios urn lauk kultros gyventoj eimos. Be to, dar dera panagrinti, ar vl nepasirod senj gyvuli augintoj kari grupi, o tikimyb nemaa, turint galvoje urn lauk kultros pltros metu vykusius kultr susiliejimus. Taiau yra reikini, kurie byloja apie naujus siverimus i Ryt. VIII a. pr. Kr., vadinasi, paskutiniame vlyvojo urn lauk bronzos amiaus etape, Vengrijoje ir vakarus nuo pietini iaurs Alpi provincijos srii atsiranda bronziniai arklio slai ir apynasris, savo forma labai panas randamus Ponto stepse Kaukaze ir net dar toliau, Irane. Dl i objekt datavimo ir svarbos, o kartu ir dl i arklio kaman aikinimo, susiduriama su tam tikrais sunkumais. Apskritai atrodo, kad reikt kalbti apie raitelius, turinius ryi visame plaiame stepi areale, taiau nei j skaiius nebuvo labai didelis, nei kalba labai svarbi. J

indlis tai postmis tobulinti karinius dalykus ir geriau priirti irgus. Jie net galjo bti Asirijos ir Urartu kariuomeni samdiniai veteranai. ie vliausi bronzos amiaus raiteliai rasti palaidoti ne su veimais ar kaip nors ypatingai, taiau tolesniame archeologiniame sluoksnyje atsiranda kapai labai svarbi kari, kuri nuopelnai kelt susiformavimui tikrai svarbs. 745-727 m. pr. Kr. Asirij valdant Tiglatpilesarui III, galinga Asirijos kariuomen ukariavo didiules teritorijas, be kit, ir Urartu. Dideli trmimai buvo asir valdov valdymo dalis. Itremtuosius gyventojus pakeisdavo i kit krat atkelti mons. 722 m. pr. Kr. Asirijos valdovas sargonas ukariavo Samarij, o 10 izraelit geni buvo itremtos. Sargonas sunaikino natrali utvar nuo klajokli Urartu, ir kelias Asirij tapo laisvas, pvz., kimerams, skitams, kurie Asirij nuniokojo. Manoma, kad 612 m. pr. Kr. skitai dalyvavo sugriaunant Ninevij./ Galbt tie klajokliai galjo bti sunaikintos Urartu kariuomens likuiai, drsiai keliav per skit emes, nes kadaise patys urartai buvo skydu asirams nuo skit, taigi urartai turjo drsiai jaustis keldamiesi Europ perklajokli emes. Taip pat tai galjo bti ir skitai, sarmatai, gal ir persai, medai ar kiti.D.G.// iuose kapuose nesudegintas knas guldytas ant veimo ar ant jo iardyt dali ir danai apgaubtas medine kamera po pilkapiu. tok kap bdavo dedamas geleinis kalavijas ir kelios ietys, daugyb molini ind, jautienos bei kalakutienos gabal. Be veimo dali, kartais dar randamas medinis jungas arkli porai, dveji bronziniai slai ir treti slai turbt jojamajam irgui. Vis pirma atrodo, jog ie mons padar pradi geleies naudojimui Vidurio Europoje, ir j materialin kultra vadinama Haltato kultra. Kas buvo ie Haltato geleies amiaus geni vadai? J irg pakinktai tai patobulintas j pirmtak i Ryt pakinkt variantas, bet forma labiau vairuoja, palyginti su rytietikomis. Geleiniams kalavijams ar bronzinms geleies tipo kopijoms artimiausi radiniai randami Adrijos jros baseino auktutinje dalyje, ypa Bosnijoje. Medin laidojimo kamera po pilkapiu gali bti arba atjusi i Ryt, taip pat atneta skit, arba atspindti etrusk tak. Pastarj kap su laidojimo veimais pompastika iuo laikotarpiu kaip tik buvo pasiekusi virn. inoma, Bohemijoje ir Bavarijoje ritualinis tikro ar miniatirinio veimo panaudojimas buvo inomas jau prie kelet imtmei. Turint omenyje vyraujant urn lauk kultros element ankstyvojoje Haltato kultroje bei jos tt vlesniais laikotarpiais, remiantis turimais faktais atrodo tiktina, kad pirmieji geni vadai, palaidoti su veimais ir geleiniais kalavijais, buvo vietiniai, nebent miri santuok ir pirmos ar antros kartos palikuonys. Dl j iaurs Alpi krate prasidjo intensyvesnis kultrinis skolinimasis i Adrijos jros srities. Prie tai vyks aikus politinio centro persislinkimas vakarus pasaktino prekyb Ronos slnyje su graik Masalija, o vliau Centrini Alpi keliais su etruskais. Viduremio jros krat gyventojus avjo kelt gis, viesi oda, raumeningumas, mlynos akys ir viess plaukai. I karto reikia paymti, kad ie bruoai buvo lyginami su Viduremio jros srities atstov fiziniu sudjimu ir odos bei plauk spalva ir kad jais pasiymjo labiausiai matoma kelt benruomens dalis geni vadai ir laisvieji kariai, o nebtinai visos gyventoj grups. Antikos autori apibdinimai puikiai dera su salos kelt aristokratijos groio standartais, iauktintais ankstyvojoje airi literatroje. Galima i karto paymti, jog mokslas seniai atmet grynosios rass su pastoviais kno sandaros ir odos bei plauk spalvos elementais. Terminas ras negali turti tikslaus apibrimo, bet naudingas tik tokioms labai bendroms klasifikacijoms kaip juodoji, baltoji ir geltonoji rass. Taiau tiesa ir tai, kad labiausiai apibrtose gyventoj grupse galima tiktis savitos fizini bruo sankaupos. Ne specialistui daro spd jam nepastam bruo sankaupa, bet kiekvienam i stebim moni bus bdingi tik keli i visumos. Anatomijos duomenys i atpastam Haltato ar La Teno kultros laikotarpio kelt kap liudija, kad bta pailgo, ir apskrito veido moni. Atrodo, kad apskrito veido atstovai priklauso prie senesni bronzos amiaus iaurs Alpi zonos gyventoj, o pailgo veido, manoma, buvo aristokrat atstovai, kil i tolyn vakarus iplitusi Centrins Europos gyventoj. Apskritai iki iol tirti griauiai rodo, jog padtis labai panai bet kurios dabartins etnins grups, kuriose aikiai matomas genetinis susimaiymas, taiau, ypa nagrinjant atskiras gyventoj grupes, akis krinta tam tikri fiziniai bruoai. Diodoras rao, jog kai kurie vyrai, tikriausiai kariai, augino trumpas barzdas, taiau domiausiai jis apibdina kari ukuosenas. Jis aprao, kaip jie nuolatos sutepdavo kari ukuosenas. Jis aprao, kaip jie nuolatos sutepdavo plaukus tirtu kalki skiediniu ir uukuodavo auktyn, atidengdami kakt ir taip igaudami keist arklio kari form. Airi tesktuose nra konkreiai apraytas plauk plovimas kalkmis, bet tikriausiai kaip tik taip ar panaiai buvo daroma. Yra uuomin apie tokius ilgus kietus plaukus, kurie bt galj pasmeigti

krintanius obuolius. Viename aprayme apie Kuchulin, kuris buvo pavyzdinis genties herojus, minimi kiti plaukai, be to, ir kitur jo plaukai apibdinami kaip trispalviai, tamsiausi prie pat galvos ir viesiausi galuose, su tarpine spalva per vidur. Taip tikrai galjo bti dl plovimo kalkmis. Panas, vairaus atspalvio plaukai bna, kai atauginami anksiau dayti plaukai. Polibijas aprao ypa domi gal kari grup Telamono myje, kuri pavadina gaesatae. Tai kelt odis, reikiantis ietininkai. Gaesatae buvo atvesdinti i u Alpi padti iaurs Italijoje jau sikrusioms gentims. Pirmiausia domu tai, jog buvo manoma turti didiules vyr pajgas, atleistas nuo gentini sipareigojim. Taiau i struktra praosi palyginama su kari briais, kurie vliau Airijoje buvo inomi fiana vardu. Jie gyveno klajokli kari gyvenim, atsiskyr nuo gentins bendruomens. Antras iskirtinis gaesatae bruoas kad jie pasirodydavo myje nuogi, nedamiesi tik ginklus. Tai irgi buvo archaikas kelt paprotys, kuris inyko, kai vliau gentys pasidav imantresnms takoms. Taiau apie paprot liudija Pergamo skulptros, romn bei vietins monetos, taip pat yra aliuzij senuose airi tekstuose. is paprotys nebuvo, kaip kad man romnai, vien demonstratyvus drsumas. Tai buvo stebuklingos apsaugos meldimas, ir tokia pati praktika ankstesniais laikais buvo paplitusi Graikijoje ir Italijoje. Kur kas siaubingesnis kelt paprotys buvo prie galv nukirsdinimas. Paskui jos bdavo pakabinamos ant arkli kaman, o galiausiai rodomos namuose ar ventyklose. Bt netgi rizikinga atmesti kelt paprot kaip vien trokim rinkti trofjus kariniam prestiui padidinti. Kur kas labiau tiktina, jog is paprotys atsirado i kulto apeig, susijusi su vaisingumu ir dvasi pavergimu. Apie 1900 m. pr. Kr. Graikij atsikraust indoeuropieiai. Apie 1800 m. pr. Kr. lugo nusilpusi umer karalyst, kai badmeiu, apie 2005 m. pr. Kr. jo valdomi miestai atsisak sisti maisto. Mesopotamij um buv umer pavaldiniai elamitai i ryt, i vakar atsikraust nauji semit kilms mons amoritai. umer miestai itutjo, umer kalba inyko. Apie 1800 m. pr. Kr. indoeuropiei klajokli gentys atsikraust Italij. 1792 1750 m. pr. Kr. Hamurabio valdymas Tarpupyje (arba 1728-1686). Apie 1750 m. pr. Kr. beturi ir verg sukilimas Egipte. Apie 1700 m. pr. Kr. 1200 m. pr. Kr. Mikn (vlyvasis Elados) kultros periodas emyninje Graikijoje. Apie 1700 m. pr. Kr. Egipte gimdymui naudodavo plytas. Tai tikriausiai buvo pora puoniai dekoruot molini plyt gimdymo metu naudot palaikyti moters kojas. Ant Pensilvanijos (JAV) universiteto muziejaus darbuotoj rastos plytos iliko spalvotos figros: naujagim laikanti moteris, vaik ir motin saugojantys dievai. Egiptologai i sen tekst ino, kad populiariausias gimdymo bdas senovs Egipe buvo tupint ant dviej plyt (guljimo poza sugalvota viduramiais). Pagal rastj plyta mokslininkai sprendia, kad ji buvo naudojama ne vien kart, o jos savinink buvo princes Renseneb. 1650-1535 m. pr. Kr. hiks laikotarpis Egipte. Egiptieiai ateivi geni vadus vadino hikau chasut kalnuotosios dykumos princais, o Manetonas, vadovaudamasis netikslia etimologija, iuos odius perteik kaip hyksos, arba piemen karaliai, ir nuo tada is vardas tvirtai prigijo visiems laikams, taikomas ne tiek valdovams, kiek visai tautai. Tie beduinai buvo ne kas kita kaip klajokliai semitai, su Egiptu prekiaujantys gaminiais, iekantys prieglobsio ar nusipirkti grd ar vandens savo kaimenms. Juozapo Flavijaus istorija atskleidia kokiu bdu galjo Egipt patekti kaikurie i azijiei, badmeiu parduoti vergijon u grdus arba besisilantys parsisamdyti tarnais u maist ir pastog. Valdant XII dinastijai, azijiei skaiius, netgi Auktutiniame Egipte, jau buvo gana didelis. J vaikai danai gaudavo egiptietikus vardus, todl jie taip greitai inyksta i akiraio. Nesunku pastebti, kad pusjus XIII dinastijai greiti ir darbts semitai Egipto valstybje galjo gauti tokias pat atsakingas pareigas, kaip kad graikai atleistiniai Romos imperijos valdios stuktrose. Badas arba taut kilnojimasis, dl kuri Delt pripldo semit, galbt susimaiiusius su hrais (indoirannai, arijai [hrijai?<haurijai?]), ypa siauiant anarchijai, apmusiai Vidurin karalyst, galjo nulemti radimsi naujos emutinio Egipto valstybs su azijieiu vadu bei pareignais, nepastebimai permusiais visas faraon valstybs funkcijas bei faraono valdios pareigybes. J vasalu buvo Auktutinis Egiptas su sostine Tbuose. Tb valdovams Auktutiniame Egipte pripainus hiks vad siuzerenitet, pietins ems visikai atsiskyr. Kuo princas tapo nepriklausomu karaliuku ir vald turbt padedamas egiptiei pareign, kurie palaik prekybos ryius su hiksais, taigi pasidar lyg ir j sjungininkas. XVII a. pr. Kr. emutin Egipt i Avario vald hiks karali linija ir j vasalai, ipl Memf i XIII dinastijos paskutinio silpno monarcho pavargusi rank. Jie perm egiptietikus titulus, dvsen ir tradicijas, ra savo svetimalikus asmenvardius, tokius kaip Jakobheras ar Chjanas, hieroglifais ir rinkosi egiptietikus sostavardius. Nors Manetonas tok valdios ugrobim laiko neatperkama skriauda, galima konstatuoti, jog hiks taka buvo viena vaisingiausi Egipto civilizacijoje, igelbjusi al nuo politinio nuosmukio, atneusi nauj idj

Nilo sln bei laidavusi Egiptui svarb vaidmen pltojant alvario amiaus kultr Viduremio jros regiono rytuose. Hiks ryi su Viduremio jros almimis pavyzdys, nors ir problemikas, - kretietik minojini fresk serija, rasta Avario griuvsiuose. Vidurinje karalystje, didjant azijiei takai, pradtas visuotinai naudoti alvaris. Jis buvo lengviau apdorojamas nei varis ir labiau tiko ginklams bei rankiams. Be to, ir sidabras, tokio grynumo, kad aikiai ne vietns kilms, ilydytas i sidabro rdos, dabar vis didesniais kiekiais importuojamas i Azijos. pusjus isivaduojamajam karui, kur sukilo tbieiai laikotarpio pabaigoje, i Azijos buvo perimta vairios naujovikos ginkluots: irg traukiami karo veimai, vyneliniai arvai, segmentinis lankas bei nauj form durklai, kalavijai ir trumpi riesti rytietiki kardai. Abejotina, ar irgais kinkyti kovos veimai buvo itin naudingi Egipte, kur potvyniai ir reljefas vert daniau imtis karo veiksm vandenyje; vis dlto tbieiai, be abejons, pritaik visus iuos ginklus karuose prie hiksus ir Egipte, ir Palestinoje. Kovos veim azijietik kilm rodo j konstrukcijoje naudota vairi mediena, kanaanietiki sudedamj dal pavadinimai bei tradicija vadeliotojais samdyti azijieius ar bent dal j ilaikyti savo kariuomenje. Egiptiei odyne padaugjo semitikos kilms odi, isireikim. Daug svarbesni u iuos naikinamuosius nagius kai kurie taikaus gyvenimo iradimai, pavyzdiui, tobulesni verpimo ir audimo bdai naudojant statmenas stakles, nauji muzikos instrumentai lyra, ilgakakl liutnia, obojus, tamburinas. I Azijos buvo atgabenti kuprotieji jauiai, tikriausiai laivais, nes ymiai isiplt hiks skatinama prekyba. Kitos atvetins naujovs alyvmedis ir granatmedis. Hiks tarpuvaldis visiems laikams sugriov egiptiei tikjim savo unikalumu bei virenybe. J faraonas, i tradicijos siknijimas dievo, sukrusio j pasaul ir valdanio j, kiek siekia sauls ratas, ne tik paveldjo i hiks vasalines valstybes Palestinoje ir Sirijoje, bet ir dalijosi aukiausija valdia su broliais Kipro, Babilonijos ir Asirijos, Hetit valstybs ir Mitanijos emi Anatolijoje monarchais. Naujosios karalysts civilizacij azijietiki elementai paveik i esms, netgi pakeit Egipto valdaniosios klass rasin tip. Naujosios karalysts vyrai ir moterys prarado savo pirmtak i Senosios karalysts stamb sudjim ir Vidurins karalysts moni griet ikilmingum. Vyr veido iraika rami, danai jie vos vos ypsosi. Moterys lieknos, j bruoai traps, didiuliai ventiniai perukai, nuolaids nosi galiukai, pailgos migdolins akys. XVIII dinastijos mene atsiranda erotikos element tikriausiai painties su nuog Azijos deivi kultais padarinys. 1580-1070 m. pr. Kr. Egipte naujosios karalysts laiktarpis. Egiptieiai naujuosius metus praddavo apie liepos 17 d., kai patekdavo Sirijus (egiptietikai Sothis), kada praddavo tvenktis Nilas ir apskaiiavo, kad metai trunka 365 dienas. Metus jie suskirst 12 mnesi po 30 dien, met gale priddami 5 dienas. Tokiu bd Egipte buvo sukurtas seniausias pasaulyje Sauls kalendorius. Met laikus skirst : akhet potvynis, pered skl sudygimas, emu vasara. Nuo 238 m. pr. Kr. Egipto yniai matydami,kad per 1460 met susidar papildomi metai, nusprend kas 4 metus pridti dar po vien dien kalendoriuje. 46 m. pr. Kr. Romoje it kalendori vesti sak ir Julijus Cezaris. Apie 1500 m. pr. Kr. Tutmozio III ukariavimai Egipte. 1479 1457 m. Egipt vald Haepsut. Jos laikais buvo organizuotas ygis Punto em, pastatyta laidotuvi ventykla Deir al Bahryje, obeliskai Karnake. 1457 m. pr. Kr. Tutmoziui III tapus vienvaldiu, Egipto pozicijoms Azijoje m grasinti smulki karalysi sjunga, kurios prieakyje buvo Mitanija. Joje gyveno hr tauta, valdoma arij kalba kalbanios aristokratijos, kuri garbino indoeuropietikus dievus ir buvo apgyvenusi Nahrinos em Eufrato ups baseine. Rytuose hrai turjo sien su jauna asir tauta, o vakaruose su hetitais. Apie 1400 m. pr. Kr. Knoso miestas buvo sugriautas. Manoma dl ugnikalnio isiverimo. 1391-1353 m. pr. Kr. Egipt vald Amenchotepas III. Jo laikais labai itobuljo menas. 1353 1338 m. pr. Kr. Egipt vald Amenchotepas IV (Amenchotepo III ir jo meilus Tijos snus), geriau inomas kaip Echnatonas ir jo mona Nefertit. Echnatonas-Achetatonas siek teisinti Egipte monoteizm. Echnatono ir Nefertits suprojektuotas naujas Atono miestas Amarna buvo pirmasis suplanuotas miestas monijos istorijoj. 1336 1327 m. pr. Kr. Egipt po Semenchkars (1338-1336) vald Tutanchamonas, atkrs senj tikjim. 1306 1282 m. pr. Kr. hetit valstyb vald Mursilio II (1340-1306), ipltusio hetit tak iki Egjo jros, pdinis Muvatalis, kuris 1286 m. netoli Sirijos miesto Kadeo sustabd Egipto imperijos pltims ir Ramzio II tikslus. Taiau asirams mus ketintis hetit ir egiptiei emes, ie sudar sjung prie Asirij. Apie 1300 m. pr. Kr. egiptieiai kas prekybos kanal i Viduremio Raudonj jr.

Apie 1300 1100 m. pr. Kr. klajokli izraelit gentys atsikl Palestin pasak legendos, ydams ikeliavus i faraono Ramzio II valdomo Egipto. 1295 1188 m. pr. Kr. Egipto faraonu kaip jau tapo prasta tapo karvedys Paramesu, persivadins ramziu I. Jis pradjo XIX dinastij. Faraonai kariai sugebjo sulaikyti hetit brovims, numalinti sukilimus Sirijoje. 1279 1213 m. pr. Kr. Egipt vald Ramzis II vienas didingiausi faraon, save mgs auktinti ir pasitelkdamas propagand (po nepavykusio muio su hetitais 0:0, jis Egipte buvo pristatomas nugaltoju, ant sienu buvo ikalami norimi vykiai, o ne tikri faktai). Save nordamas iauktinti ir po savs palikti prisiminim, visame Egipte lieps pastatyti vairiausi paminkl. Ramzis II ir hetit valdovas sudar pirmj taikos sutart pasaulyje (1272 m. pr. Kr.), pirm kart pasidalino takos sferomis. Taikos sutart sutvirtino Ramzio II ir hetit princess, kuriai suteiktas egiptietikas vardas Maat Hor Neterur, vedybos. Tuomet likusius 45 Ramzio II valdymo metus Egiptas mgavosi savo paskutiniu ilgu taikos ir klestjimo laikotarpiu. Ramzis II gyveno trigubai ilgiau nei vidutinis egiptietis, tad jo mirtis buvo didelis smgis gyventojams, kuri daugma neinojo jokio kito faraono per savo gyvenim. Apie 1250 m. pr. Kr. Egiptas valdant tapo labai galingu, net buvo ukariav miest miest Babilon, kuriame tada gyveno apie milijon moni. Apie 1211 m. pr. Kr. Egiptas grd pertekliumi padjo hetitams, kentusiems badmet. Daniausiai Egiptas buvo pertekliaus kratas, maitins ir Romos imperij. Kita vertinga kultra buvo linai, auginti iemos metu. J stiebeli ryuliai bdavo kariami dideliais ukuoiais, kad atsiskirt sklins su smenimis, i kuri bdavo spaudiamas aliejus. Plau silai isiskaidydavo mirkant stiebelius specialiose kdrose ir sukamaisiais verpstukais bdavo suverpiami vairaus storio gijomis. Skirting ri drob bdavo audiama paprastomis horizontaliomis staklmis. I drobs daugiausia gaminti drabuiai ir patalyn. Mirusio mogaus paklods bdavo suplomos juostelmis mumijos vyturiams. Prabangus audeklas, karalikoji drob, matyt, atrodiusi tarsi plonytis gazas, igarbinta erotinje poezijoje, kadangi buvo pusiau permatoma. Ji didiai vertinta svetur. Vagys pl karalikuosius kapus, drobs apdar iekodavo taip pat atsidj kaip aukso bei sidabro. Bet pats nuostabiausias egiptiei iradimas lankstus popierius i papiruso nendri erdi, ant kurio buvo galima spariai rayti raikliu ir raalu. is iradimas labai padjo kurtis centralizuotai Egipto valstybei. Ant papiruso galima buvo rayti vairiausius ratus. Vliausiai nuo I tkstanmeio pr. Kr. pradios Egiptas eksportavo papiruso ritinius kitas civilizuotas valstybes. Tai rodo, jog raymas raikliu ir raalu keit senj nepatogi Azijos rato sistem, kai dantiraio enklai spaudiami molio lentelse. Nors melsdami lengvos senatvs egiptieiai nurodydavo ideali imto ir deimties met gyvenimo trukm, taiau graik-romn laikais turtingesnieji vidutinikai igyvendavo apie 36 metus, taigi nra joki prieasi manyti, kad faraon laikais gyvenimo trukm buvusi bent kiek ilgesn. Nors gimstamumo rodikliai buvo neabejotinai aukti, vaik mirtingumo irgi toli grau ne emi. Remiantis nelabai patikimais duomenimis, yra apskaiiuota, kad valdant XI dinastijai gyventoj skaiius ne k virijo milijon, nors slnyje, kur tebeplytjo didiuls neapgyvendintos sritys, paskiruose miestuose bei kaimuose moni koncentracija buvo gana didel. Senovs Egipto mons buvo labai panas dabartinius: odos atspalviai svyravo tarp alyvuogi spalvos Viduremio jros tip iki tamsiai rud piet bei Nubijos gyventoj. Kaip bdinga daugeliui senj Viduremio jros taut, egiptieiai anksti subrsdavo, lytin brand pasiekdavo dvylikos met ir oficialiai tapdavo vyrais ne vliau kaip eiolikos. monms, kuriuos iandien laikytume vaikais, jau tekdavo sunkios pareigos. Vienas Asjuto nomarchas pasakoja, kaip j, vos vienos uolekties gio (karalikoji uolektis lygi 52,3 cm), karalius paskyrs provincijos valdytoju ir verts mokytis plaukti kartu su karalikaisiais vaikais. Vyriausiasis Amono ynys Bakenchonsas, ventintas eiolikos met amiaus, jau kelerius metus buvo itarnavs Seto I karalikj arklidi vyriausiuoju priirtoju. inoma, tokia statistika gali bti klaidinga, kaip ir bet kuris kitas vidurkis; pavyzdiui, trump jaunuoki Tutanchamono ar Siptaho karaliavim gali kompensuoti Pepio II valdymas, kuris, kaip visuotinai tikima, buvs ilgiausias istorijoje (94 metai), arba Ramzio II, karaliavusio 67 metus bei atventusio 13 jubiliej, kol jo pdiniu tapo tryliktasis snus. Herodotas savo laik Auktutinio Egipto gyventojus laik vienais sveikiausi pasaulyje. Ir tikrai is kratas, jo saultas oras ir sausos iemos, nuo romn laik visuomet masino ligonius. XIX a. Egiptas tapo be galo populiarus kaip sanatorija europieiams, troktantiems palengvinti diovos ir kvpavimo tak lig keliamus skausmus. Bet patologai, tyr egiptiei mumijas, tvirtina nustat tam tikrus pakitimus, kuriuos sukelia ir ms laik felachus varginanios ligos, pirmiausia reumatas ir per vanden plintanios infekcijos. Negana to, dl paproio naudoti smulk kvarcin sml malant grdus egiptiei duonoje bdavo tiek smlio, kad metams bgant dant kramtomasis pavirius nusitrindavo iki pat pulpos. Netgi valdaniosios klass, galjusios

mgautis vairesniu maistu, senatvje neivengdavo chroniko dant skausmo. Pavyzdiui, Amenchotepas III ir jo uovis Juja, sulauk vidutinio amiaus turjo baisiai kentti nuo fliuso. Azijietik ir afrikietik element miin atspindi gyventoj nekamoji kalba, gramatikai susijusi su semit aka ir turinti panai odi; bet ji gimininga ir chamit kalboms, ypa berber tarmms, tad tai yra skirting kalb lydinys. Vis dl to egiptiei kalba turi savit ypatum. Jeigu tarsime, kad kalba yra ne kas kita, kaip tautos dvasios natrali iraika, tai privalsime pabrti, jog egiptiei kalbai bdingas glaustumas, apiuopiamas konkretumas ir tikslumas. Kaip paymjo seras Alanas Gardineris, ji labiau linkusi statik, o ne dinamik iraik, ir iskyrus kelias rudimentines formas, neturi tikros veikiamosios ries. 1207 m. pr. Kr. Merenptaho karaliavimo metais grsm i vakar gijo aresn bei pavojingesn pavidal. Nauj lib geni briai pasirod vakariniame pasienyje, kur sustiprino dar Ramzis II. Jie skverbsi pro gynybinius tvirtinimus iki pat Farafros oazs ir vakarins Nilo atakos, tekjusios pro kanop. Tai buvo ne plik antpuoliai, bet moni migracija su eimomis, galvijais, kio reikmenimis ir visu turtu, nes didjant sausrai savo krate jie tikjosi sikurti veliose Deltos ganyklose. Merenptaho pajgos, patyrusios dideli nuostoli, vis dlto juos nustm atgal. Visa XX dinastijos laikotarp klajojani lib gaujos skverbdavosi per vakarin sien keldamos siaub Slnio gyventojams iki pat Tb ir Asuano. Daug j tarnavo Egipto kariuomenje ir jau kaip veteranai pagaliau sikurdavo egiptietikos ems sklype. J palikuonys sudar taking kari luom, o vliau tapo pakankamai galingi, kad rytingai kitsi Egipto reikalus ir sudaryt kelet faraon dinastij. iam verimuisi i Libijos bdinga nauja ypatyb, kuri netruko rodyti savo pratingum. Su libais, upldusiais Delt Merenptaho laikais, jo ir briai svetimali, iauriei i vis emi, kuri vardai Luka, Tereas, ekeleas ir Akavaas, netgi ardana. iuose varduose galima atpainti toponimus krat, kuriuos jie gal gale um: Lykija, Etrrija (tirnai, etruskai arba rasenai, rasna, rasnea kaip jie vadino save), Sicilija ir Sardinija. Tokie pat pirat briai su tais paiais vardais vl susitelkia ir pasirodo per kit didij kriz, kuri teko Ramziui III, - tai jros taut (dornai?, etruskai?, keltai?) invazija apie 1177 m. Tok vard patys egiptieiai dav laisvajai federacijai bastn pirat, kurie dabar uvald sensias Levanto tautas ir joms primet kitoki gyvensen. Pagal vienintel i vyki liudijim, surayt ipsta kalba tarp nelabai aikaus turinio reljef ant Ramzio III pomirtins ventyklos sien Medinet habu, i iaurini taut sjunga tikriausiai buvo sudaryta siekiant paskir antpuoli vietoje imtis koordinuoto bendro didij Anatolijos, Sirijos ir Palestinos valstybi puolimo. Visos ir karto, - sako Ramzis III, - ios tautos pajudjo... N viena alis negaljo prie jas atsilaikyti. Hetitai, Kilikija, Karkemias, Kipras ir kitos buvo atskirtos... Ramzis III sutiko siverim dviem frontais. nirtingas sausumos mis vyko netoli Egipto sienos palestinoje. Egiptieiai su savo samdiniais skelb laimj didiul pergal. Antras susirmimas vyko jroje; matyt, kad ivengt pavieni atak, egiptieiai prie viliojo kaip paukius raizgus Nilo iotis, kur jo lauk sunieji laivai, tad pakako vienintelio lemiamo mio. Ir vl Egiptas laimjo, baisi grsm atitolo. Bet nors Egipto teritorins ribos buvo isaugotos, Artimj Ryt emlapyje vyko ymi pakitim. Priamo Troj achajai parklupd metai ar dveji prie ramziui III engaint sost. Hetit imperija dabar inyko i Anatolijos drauge su savo jriniais vasalais Ugaritu ir Amoru. Nors Ramzis III skelbsi visikai sutriukins jros taut sausumos pajgas, kitoje imtmeio pusje pelesetai ir ekerai, atj su savo moterimis ir vaikais, susodintais jauiais kinkytuose ratuose, sikr palestinos pakrants miestuose. Pirmieji danai tapatinami su filistinai, o antrieji su teukrais i Troads. Denjen identifikavimas kelia problem, nors esama drsi silym juos laikyti bibline Dano gentimi. Ar veeai kil i Iliono (Trojos) ir ar akavaai buvo Mikn graikai, tra tuios splions; taiau akivaizdu tai, kad XII amiaus pr. Kr. Levante buvo taut grities metas, kai, egiptiei odiais, j mons nuolat buvo ygyje, pasinr kar. Tai buvo tikras protoarmagedonas, laik pabaiga. Paskutiniais trimis alvario amiaus imtmeiais visuose Artimuosiuose Rytuose atsirado didi ir ma, vietini kinink apgyvendint kunigaiktysi, kurias vald dievakilmiai karo vadai bei marjanu, kovos veim vadeliotoj aristokratija, atsidavusi saviesiems vadams. is elitas daugiausia kalbjo arij kalbomis ir mgo karo sport: audym i segmentinio lanko, ieties mtym, irg ijodinjim ir kov su kovos veimais. Toki luomini visuomeni ypatybs atsiskleidia Homero epuose ir Amarnos laikuose. Jos buvo feodalins, vaidingos, pagyrnikos ir agresyvios, valdovai gyveno itaiginguose rmuose ir mgavosi prabangiais daiktais. Jie prekiavo tiek dl prestio, tiek dl pelno, taiau prekybos ekspedicij rengimui vadovavo rm biurokratija. Aliej, grdus, var ir medien jie main prabangos prekes auks ir sidabr, lazurit, puikius baldus ir dramblio kaulo raiinius, prabangius siuvinius, puonius karo veimus bei kartakraujus irgus. XIII a. pr. Kr. pasaulis pradjo byrti. Prieasi bta vairi, bet veikiausiai visk nulm klimato pokyiai, sukl sausr ir badaujani moni bruzdjimus. Nuo XIV amiasu Anatolijoje nesiliov epidemijos, tad sumajo kinink bendruomen, o kartu ir grd tiekimas. Merenptahas antrais karaliavimo metais (apie 1211 m. pr. Kr.) turjo padti grd atsargomis bado itiktiems hetit

emi gyventojams. ioje teritorijoje bta smarki ems drebjhim, bet o, itin galingas ugnikalnio isiverimas Teroje, bet Troj VI ir Ugarit irgi sugriov ems drebjimai, kaip ir Kitij bei Enkom Kipre kalbamojo laikotarpio gale. Tokios katastrofos turjo ir politin poveik ten gyvenanioms bendruomenms bei j verslui. Kadangi prekyba pradjo blsti, jros bastnai, nebegalintys prekiauti kaip anksiau, pradjo piratauti, ir tai tapo Viduremio jros keli bdingu bruou kone iki pat ms laik. Upuolimai iprovokuodavo kert, o kartais ir dar lesn plikavim. Valdantysis sluoksnis, ilavjs karo menuose, temokjo vien kovoti ir grobti. moni karaliai tapo miest plikais. verdant besikraustani taut katil aplink Viduremio jr galop kolonizavo kariai, isaugoj legendas apie praeities didyb, kai j protviai herojai dar tik vaiksi lovs. Azijos dievikj karali bei j marjanu susilpnjimas ir lugimas paveik ir faraono padt, nes ir jis puoseljo tuos paius idealus. Faraono prestias iblso baigiantis XX dinastijai, kai tapo itin madinga maitauti prie valdi. Apie 1200 m. pr. Kr. Trojos karas M. Azijoje. Hetitus nukariavo asirai. Nuo XII a. pr. Kr. finikieiai m spariai stiprti ir kolonizuoti artimiausias Viduremio jros salas ir pakrantes (Kipr, Kret, Apulij, Kalabrij Apeninuose, Sicilij, Korsik, Balear salas, malt, Balkan pakrantes). Viena seniausi finikiei kolonij Gadeso (dabar Kadeo) miestas, o Afrikos pakrantje Taneras. Atrado Melkarto (finikiei jreivysts dievas) stulpus Gibraltar, Atlante atrado Madeiros, Kanar salas. 1180 m. pr. Kr. Paskutinis i galingj Ramezid faraon buvo Ramzis III (nuudytas 1153 m.), antrasis XX dinastijos valdovas (1186-1070) atrm Jros taut sjungos, kuri susikr Maosios Azijos rytinje pakrantje ir Egjo salose puolim. O dar 1183 teko atremti klajokli libi puolim. Jo milinikoje ventykloje Medinet Habu iliko raai apie ias didias pergales. II tkst. pr. Kr. pabaiga (apie 1150 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr.) dorn geni siverimas Graikij. Sugriaunami Miknai. X a. pr. Kr. graikai pradeda kolonizuoti M.Azijos vakarin pakrant. Finikieiai prekiauja su Viduremio jros, Indijos, Afrikos ir iaurs jros kratais./ Vidurio Italijoje kuriasi etrusk gyvenviets./ Graikai perima abcl i finikiei. Apie 1100 m. pr. Kr. indoeuropieiai uplsta Italij. Apie 1000 m. pr. Kr. alvario dirbiniai jau pilnai sigaljo didesnje Prsijos dalyje. II tkstantmeio pr. Kr. pradioje Pamari kultros pagrindu susifomuoja Vakar balt pilkapi kultra. Apie 1000 700 m. pr. Kr. geometrinio graik meno stiliaus laikotarpis. Apie 920 m. pr. Kr. Olimpijoje statoma Heros ventykla. X-VIII a. pr. Kr. susikuria Atn valstyb. IX a. pr. Kr. asirai rengia didiuosius ygius Vidurin Azij./ Laikinai suyra Egipto karalyst./ Atsiranda legenda apie Dedal. VIII a. pr. Kr. beveik visose graik valstybse nuveriami karaliai ir valdi paima diduomen./ Piet Italijoje ir Sicilijoje susikuria graik miestai kolonijos./ Asirai uvaldo Artimuosius Rytus./ Kinij spaudia hun kariuomen./ Dunojaus ir Reino auktupiuose susiformuoja kelt geni Haltato kultra. 814-813 m. pr. Kr. (ar apie 888 m. pr. Kr.) finikiei ieiviai i Tiro Afrikoje kr Kartagin Naujj miest, kuris greitai pasiek 700 000 gyventoj skaii. Apie 800 m. pr. Kr. atsiranda pirmieji graik poliai./ Delfai tampa graik geni centru./ Homeras sukuria Iliad ir Odisj.

VIII a. pr. Kr.

776 m. pr. Kr. Olimpini aidyni pradia Graikijoje. Graikijoje pradedama skaiiuoti metus olimpiadomis. 753 m. pr. Kr. Romos krimas. Apie 750 m. pr. Kr. Vyslos emup atsikl germanai. 745-727 m. pr. Kr. Asirij valdant Tiglatpilesarui III, galinga Asirijos kariuomen ukariavo didiules teritorijas, be kit, ir Urartu. Dideli trmimai buvo asir valdov valdymo dalis. Itremtuosius gyventojus pakeisdavo i kit krat atkelti mons. 722 m. pr. Kr. Asirijos valdovas sargonas ukariavo Samarij, o 10 izraelit geni buvo itremtos. Sargonas sunaikino natrali utvar nuo klajokli Urartu, ir kelias Asirij tapo laisvas, pvz., kimerams, skitams, kurie Asirij nuniokojo. Manoma, kad 612 m. pr. Kr. skitai dalyvavo sugriaunant Ninevij. 712 664 m. pr. Kr. Egipt vald XXV Etiopijos, tiksliau kuit dinastija.

Apie 700 200 m. pr. m. e. egzistavo Skitijos karalyst. Skitus nukariavo sarmatai. Apie 700 m. pr. Kr. Heziodo poezija./ Persijoje Zaratustra (Zoroastras) skelbia nauj religij (1500-500 m. pr. Kr.). VIII VI a. pr. Kr. graik miestai-kolonijos kuriasi Viduremio ir Juodosios jros kratuose.

VII a. pr. Kr.

664 525 m. pr. Kr. Egipt vald XXVI Sait dinastija, taiau iki 671 m. pr. Kr. Egipte viepatavo asirai. Saitams aukso amius buvo senoji karalyst, todl jie perm to laikotarpio men, religinius tekstus ir valdios titulus. 525 m. pr. Kr. Egipt ukariavo Persija. Egiptas tik trumpam buvo atgavs nepriklausomyb 404-343 m. pr. Kr. Antrasis pers valdymas truko nuo 343 iki 332 m. pr. Kr., kai Nilo krat eng nauji barbarai graikai, vadovaujami Aleksandro Makedonieio. Romnai Egipt vald nuo 30 m. pr. Kr. iki 642 m., kai pasirod musulmonai arabai. VII a. pr. Kr. ekonomikai stipriausiose Graikijos srityse nuveriami aristokratai ir valdi paima tironai./ Nabopalasaras sunaikina asir imperij ir Artimuosiuose Rytuose siviepatauja Babilonas./ Nukaldinamos pirmosios monetos pasaulyje Lydijoje./ Alkmanas kuria dainas ir muzik joms./ Terpanderis muzikoje veda septyni pakop tonacij ir interval. Padaro septynstyg kitar ir Spartoje kuria muzikos mokykl. VII a. pr. Kr. klajokli skit ordos atkeliavo i Sibiro prie Juodosios jros, nusiaub Asirij, pasiek Egipt. Skitai duodami priesaik, pripildydavo taur savo kraujo. Buvo iaurs prieams, bet itikimo ginklo draugams. Skitaikeliavo per Azij vis asimiliuodami naujas gentis. Taiau jie buvo ne vien iaurs negailestingi kariai, bet ir talentingi juvelyrai bei meno gerbjai. Skit protvi, gyvenusi II tkstantmetyje pr. Kr. pdsak randama nuo Didiosios kin sienos iki Dunojaus. IV a. pr. Kr. skitus sutriukino Pilypas II, m spausti klajokli gentys i Ryt. Skitai atsitrauk Krym, tapo ssls, asimiliavosi su vietiniais graikais. 200 m. po Kr. Krymo skitus galutinai sunaikino gotai. Taiau dalis skit, pradt vadinti alanais ir toliau sau gyveno kitoje Azovo jros pakrantje. IV ir V a. po Kr. dalis alan nukeliavo Pranczij, kita dalis pasiek Kaukaz, kur iveng masins mongol invazijos. iandien alanus vadina osetinais. VII a. pr. Kr. XXVI Egipto dinastijos faraonai leido graikams, pasiymjusiems jreiviams, sikurti Nilo deltoje, kuri ie ir vadino Delta, pagal jos panaum su graikika D (delta) raide. 680 -669 m. pr. Kr. Asirij valdant Asarchadonui, Egiptas tapo Asirijai priklausanti valstyb. 664 525 m. pr. Kr. Egipte Sait dinastija. Sait karaliai rpesi slegiamam Egiptui padovanojo daugiau nei imtmet tvarkos ir klestjimo. Pirmasis Asirijos jung nusimet Psametichas. Asirus dabar kamavo savi rupesiai. Smti dienomis saitai regjo pliam savj No Amon [Tbus], sdjus prie Nilo, i vis pusi apsupt vanden; vliau tai pasikartojo ir Ninevijoje bei Babilone. Tbieiams priirti pagrindines tarnyabs Edfu ir Herakleopolyje Psametichas I paskyr savus mones. Be to, jis paabojo kari luoo gali, prims tarnyb Jonijos, Karijos ir Lydijos samdini. Su iuo corps delite bei stipriu laivynu, turbt daugiausia finikietiku, saitai vald tarytum pirkli aristokratija, grindami aliai klestjim veiksmingais pirkli sandoriais, steigdami miletiei faktorijas Deltoje Dafnse ir Naukratyje. Taip prasidjo Egipto grd ir vilnos eksportas, kur su dar didesniu umoju pltojo Ptolemjai. Prekybos interes skatinamas, Nechas Ii (610-595 m. pr. Kr.) pradjo kasti kanal, turjusi sujungti Nil su Raudonja jra, bei skyr finikieiams uduot apiplaukti Afrik. Bet ir tokia politkika saitai nepajge laimti nuoirdaus bendradarbiavimo su savo valdiniais. Privilegijos, teikiamos graik orakulams, moterims, pirkliams bei kariams, kl pavyd bei maitingus ksenofobijos protrkius, ir kai pers achas Kambizas 525 m. pr. Kr. upuol al, ji pasidav be pasiprieinimo. Persai, kur savo imerij su dideliu nuoseklumu, kurio trko ankstesniems ukariautojams, su gabi satrap bei sjunginnk pagalba vald Egipt beveik 200 met, iskyrus vien tarpsn, kai vietos princai, remiami graik, sugebjo iplti pus imtmeio nelengvos nepriklausomybs (404-343 m. pr. Kr.). taiau tai tebuvo paskutin mirtanio faraon Egipto konvulsija; vlesniems pers karaliams, graikams Ptilemjams ir romn imperatoriams teliko vien balzamuotas lavonas. Apie 650 m. pr. Kr. graikai kuria Bizantijo pol. 638 m. pr. Kr. Kolajas i Samno salos atsitiktinai nuplauk u Heraklio stulp. Masalijos periple raoma, jog tartesieiai (miesto buvusio prie Gvadalkivyro ioi? gyventojai) prekiaudami nusigavo net iki Oistrimidi iaurj, kurios buvo laikomos Brit salomis ir pusiasaliu. Maa to, tartesieiai sak, kad Oistremidi (Bretans?) gyventojai prekiauja su dviej dideli sal Jerns (Iern) ir Albiono (Albion) gyventojais. Tai anksiausias Airijos ir Britanijos paminjimas, o patys odiai graikikos formos pavadinimai, kuriuos ilaik airi kalba. Senovs airi odis Erui ir dabartinis Eire tai vedinys i ankstesns formos, graik kalboje virtusios Iern, o Albu airiai vadino Britanij iki X a. kitas dalykas ar iuos du

pavadinimus dert laikyti tikrai kelt kilms odiais, ar jie keltika senesns kalbos adaptacija. Apskritai atrodo, jog jie gali bti keltiki, bet turime per maai rodym, kad bt galima tai tvirtinti be abejoni. Apie 632 m. pr. Kr. Kiklonas mgina vykdyti perversm Atnuose. Apie 621 m. pr. Kr. Drakonas ileidia grietus statymus. VII a. pr. Kr. Egipto Tbus apipl asirai. Po pusantro imtmeio ia versi Kambizo valdoma Persijos kariuomen. Ptolemj laikais savo galia ir privilegijomis Tbus utemd konkuruojanti Ptolemaid, ir vis dl to jie trumpai buvo susigrin bent dal savo takos per sukilim prie Ptolemj V. dar kart Tbai sukilo valdant Ptolemjui X ir buvo paimti po ilgos ir pragaitingos apgulties. Nesugniudyti savo nelaimingos dalios, 30 m. pr. Kr. Tbai pasiprieino gniudaniai romn priespaudai ir buso visikai nusiaubti. VII-VI a. pr. Kr. Nabuchodonosaro II laikais suklesti Babilonas. /Talis tiria daikt kilm ir pagrindia natrfilosofija./ Anaksimandras sukuria materialistin gyvybs atsiradimo ir raidos teorij./ Alkajo ir Sapfo poezija. VII-VI a. pr. Kr. etrusk galios apogjus Italijoje. Etrusk miestai buvo susijung miest laisvj federacij, kurios pagrindas buvo religinis. Manoma, kad tie miestai buvo Vejai, Cer (etruskikai greiiausiai Chaisre, Cisra ar Chaire, graikikai Agila), Tarkvinijai (etruskikai Tarch[u]na), Vulcai (etruskikai Velch), Ruselos, Vetulonija (etruskikai Veltuna, Vatluna), Volateros (etruskikai Velathri), Arencijus, Kortona, Perzija, Volsinijai (etruskikai Velsna, Velzna), Populonija (etruskikai Popluna ar Fufluna) vienintelis etrusk miestas iaugs ant jros kranto ir Kluzijus (etruskikai Klevsinas arba Kamarsis). Etrusk miestus jung deivs Voltumnos kultas. Jai garbinti buvo pastatyta bendra ventykla, greiiausiai netoli Volsinij (dabartin Bolsena). Buvo renkamas karalius, kuris tik formaliai atstovaudavo etrusk federacijai. Etrusk miestus vald vietins aristokrat eimos. Etruskai kolonizuoja emes pietus ir iaur nuo Etrrijos. Persikl kairj Tiberio krant ir nukariavo Lacij. Romos miesto dar nebuvo, taiau vliau jame be lotyn gyveno etruskai ir sabinai. Manoma, kad isimiusi kaimeli vietoje etruskai ir kr miest, vliau vadinam Roma. Rom vald etrusk karaliai. Manoma, kad Romos vardas yra etruskikos kilms. Etruskiki odiai: clan-snus, sech-dukt, ati-motina, puia-mona, apa arba papa - ?tvas (nepatvirtinta)?, avils-metai, lupu, lupuce-mir. Muvalch-50, mach-5, ealch-60, a-6 ar 4?, ci-3, thu-1, zal-2, huth-6? Bedion-arimus/arimos. Apie 600 m. pr. Kr. graikai kr Masalijos uost (Marsel).

VI a. pr. Kr.
VI a. pr. Kr. kuriama Didioji Pers imperija, turinti vien valiut ir centralizuot valdi./ Graik filosofas ir gamtininkas Pitagoras nustato, kad em rutulio formos vaigd. emutinje Italijoje (Krotonoje) kuria savo pitagoriei mokykl./ Graik filosofas Ksenofanas steigia mokykl Eljoje (emutinje Italijoje)./ Lidas tapo vazas menikais juodais ir baltais pieiniais./ Tespidas sukuria dramins vaidybos pagrindus, prie antikos chor pastato vien artist./ Lao Dz kuria savo mokym (daosism)./ Buda skelbia savo mokym./ Keltai, daugumai j apsigyvenus Galijoje, veriasi Iberijos pusiasal: susidaro kelt-iber kalbin grup. VI a. pr. Kr. prie pirmojo Nilo slenksio Elefantinje visada stovdavo faraon gulos. Pers laikais buvo kurtas yd dalinys. Kaip inoma i gyvenvietje rasto aramjiko papiruso, ydai nesutar su vietos gyventojais dl religini pair. 594 m. pr. Kr. Solono reformos Graikijoje. 588 m. pr. Kr. persai uima Babilon. 586 m. pr. Kr. Babilono karalius Nabuchodonosaras sugriauna Jeruzal. 560 527 m. pr. Kr. Peisistratas tampa Atn tironu. 559 530 m. pr. Kr. Kiras II tampa Persijos karaliumi (achu). 554 m. pr. Kr. Solonas tampa Atn archontu ir vykdo reformas, sukuria timokratin konstitucij. Apie 545 m. pr. Kr. Kiras II pavergia Lydijos karalyst ir graik miestus-kolonijas M.Azijoje. Apie 540 m. pr. Kr. Atnuose pastatomas vandentiekis su moliniais vamzdiais. 540 ar 538 m. pr. Kr. fokj (graik kolonistai i Fokjos, Maojoje Azijoje, vald Masalij, o Korsik laik svarbi tarpiniu punktu i Masalijos Graikij) laivynas susirung su etrusk laivynu remiamu kartaginiei laivynu. Kartaginos didiausiu jr konkurentu tuo metu buvo graikai. Kaip ra Herodotas: Atsirad Korsikoje, fokjai gyveno kartu su tais, kurie buvo atj anksiau, madaug prie 25 metus, ir pastat ventykl. O kadangi fokjai puol ir pl visus kaimynus, susimok prie juos tirnai su kartaginieiais ir patrauk yg vieni ir kiti su eiomis deimtimis laiv. Ir fokjai ireng laivus, viso labo 60, ir plauk jiems prieprieiais iki vadinamosios sardonijos jros [ vakarus nuo Sardinijos]. Jr kautynse fokjai laimjo kaip ir Kadmo pergal [panaiai kaip ir Pyro pergal]. Mat i j laiv 40 buvo sunaikinta, o lik

20 niekam nebetiko, nes j pirmagaliai buvo sulankstyti. Taigi jie priplauk Alalij, fokj kolonij Korsikoje, susikrov vaikus bei monas ir kit turt, kiek j laivai galjo pakelti, o paskui palik Korsik, plauk Regij. Nors graikai ir laimjo m, pergals vaisius susirinko j prieininkai. Etruskai siviepatavo saloje. Etrusk ir kartaginiei sjunga nebuvo trumpalaik, ir nuo j sjungos priklaus jg pusiausvyra toje antikos pasaulio dalyje. Santuoka i iskaiiavimo tarp etrusk ir kartaginiei atliko savo uduot: iskyrus Masalij, Viduremio jros vakaruose nebuvo jokios reikmingesns graik kolonijos, o paioje Italijoje graik kolonizacija sustojo ties riba, u kurios jau buvo etrusk takos sfera. Apie 530 m. pr. Kr. kartaginieiai sugriov Tartes nutrksta graik prekyba u Heraklio stulp. 530 522 m. pr. Kr. Persijos karalius Kambizas. 526 m. pr. Kr. Delfuose statoma pirmoji marmuro ventykla Apolonui. 525 m. pr. Kr. persai uima Egipt. 522 485 m. pr. Kr. Persijos karalius Darijus I. Jo valdoma Persija isipleia nuo Kirens iaurs Afrikoje iki Indo ups, nuo Juodosios jros iki Pers lankos. 518 m. pr. Kr. kuriama Peloponeso sjunga vadovaujama Spartos. 510 m. pr. Kr. tironijos pabaiga Atnuose. Apie 506 m. pr. Kr. Klistenio reformos Atnuose; fils apriboja diduomens valdi; steigiamas uki teismas (ostrakizmas). VI-V a. pr. Kr. Heraklitas skelbia, kad pasaulis yra dieklatin prieybi vienov./ Graik filosofas Parmenidas atmeta raidos idj ir laiko mstym ir bt tapatybe./ Eschilas rao tragedijas, veda antrj artist./ Alkameonas pradeda skrosti gyvulius, atranda regjimo nerv ir padaro pirm pasaulyje aki operacij./ German gentyse, gyvenaniose tarp Vzerio ir Iderio, susiformuoja Jastorfo kultra. VI a. pr.Kr. (apie 510-505 m. pr. Kr.) pabaigoje, po miesto apsiausties i Romos ivejami etruskai. Roma tampa respublika. Taiau etruskai ir toliau buvo galinga jga Italijoje, ilaik savo tak Kampanijai ir Italijos iaurei, o etrusk laivynas ir toliau prekiavo Viduremio jros vakaruose. Taiau j galyb jau blso Roma nusimetusi etrusk valdi, plt savo tak Lacijuje. V a. pr. Kr. viduryje romnai smarkiai susikivirijo su etrusk miestu Vejais. Lengva suprasti, kodl btent su jais turtingi ir veikls Vejai, pagarsj ir kaip kultros centras, kur sukurti etrusk skulptros edevrai, buvo natralus Romos varovas. Romn Fabij gimins kariai puol Vejus, taiau buvo sutriukinti. Etruskus siek susilpninti ir Sicilijos graikai. Pastariesiems nerim kl etrusk sjungininkai kartaginieiai, kuriems priklaus vakarin Sicilija, kuri pnai versi nuo VIII a. pr. Kr. Apie 500 m. pr. Kr. Prs pasiek pirmieji geleies dirbiniai. VI-V a. pr. Kr. sandroje Prsoje alvar pradeda keisti geleis. Aptinkami ateivi i Lenkijos pajrio emi materialins kultros bruoai. ie ateiviai savo kapavietmis um ankstesni gyvenviei vietas. Greta kap, i dalies ir po jais, buvo aptiktos em leist bst duobs. io pereinamojo laikotarpio tipo paminklu galima laikyti Sargenavos (Sorgenau/Jantarnij) kapinyn, kur paliko Luitn ir Lenkijos pamario kultr nejai. Kai kuri specialist nuomone, ie buv tiesioginiai slav protviai. Ankstyvajame geleies amiuje atsiradusi Vakar balt pilkapi kultros centras buvo Semboje. Pasisavin nemaai siliejusi slav protvi Luitn ir Lenkijos pamario bruo, ios kultros nejai iplinta Lietuvos pajryje ir Bebro ups baseine. ios gentys tapo vakar balt protviais. VI - II a. pr. Kr. kelt La Teno kultra.

V a. pr. Kr.
V a. pr. Kr. Atn polio demokratijos ir graik kultros klestjimas./ Graikai visi kartu ginasi nuo pers./ Anaksagoras moko, kad pasaulis susideda i maiausi amin daleli./ Empedoklis sukuria materijos teorij, kad yra keturi pagrindiniai elementai: ugnis, vanduo, oras ir em./ Leupidas veda moksl atomo svok./ Demokritas susistemina materialiostin Leupido mokym ir padeda kertin atomistikos akmen. / Protagoras skelbia, kad vis daikt matas yra individas ir neigia absoliui ties. 410 m. pr. Kr. nuteisiamas u bedievyst, jo ratai sudeginami Atn turgavietje./ Sokratas mgina padti monms sumaniais klausimais siekti mokslo ir laims./ Herodotas keliauja po Afrik, Azij ir Europ, urainja istorijos vykius./ buvs Atn karvedys Tukididas parao Peloponeso karo istorij./ Sofoklis veda treij dramos artist, kuria heroj tragedijas./ Pindaras rao ditirambus varyb nugaltojams./ Aristofanas komedijose pliekia visuomens negeroves. / Euripidas nusigria nuo heroj dramos ir vaizduoja moni likimus, veda prolog./ Hipodamas

planingai stato miestus./ Atnuose nustatomos teatr stratybos taisykls./ Polignotas tapo monumentalius paveikslus legend temomis./ Garsiojo skulptoriaus Fidijo krybos laikotarpis. / Skulptorius Polikletas vaizduoja natralesnius, laisvesns laikysenos mones./ Graik skulptoriaus Mirono krybos laikotarpis./ Dris tapo vazose menikus paveikslus mit temomis./ Gorgijas i Sicilijos Graikij atnea ikalbos men./ Hipokratas ivaduoja medicin i religijos ir prietar pani, pradeda mokslinius tyrimus. Apie 500 m. pr. Kr. Romos karali viepatavimo pabaiga. Roma tampa respublika. 493 m. pr. Kr. Temistoklis tampa Atn archontu. Atnuose vedama literatros cenzra, autoriams skiriamos bausms. 490 m. pr. Kr. Maratono mis Graikijoje. Graikai (Miltiadas) nugali persus. 487 m. pr. Kr. dramos choras tampa valstybiniu Atn institutu. 485 465 m. pr. Kr. Persij vald Kserksas. 483 m. pr. Kr. Temistoklio pastangomis Atnai stato galing laivyn. 482 m. prk. Kr. Piet Italijos graik polio Regijaus ir prieprieais sikrusio Sicilijos miesto Zankls valdovas Anaksilajas udar Mesinos ssiaur etrusk laivams. iuo savo nutarimu Anaksilajas skaudiai pakenk takingam graik varovui, kuriam tuo metu netrko sunkum tiek sausumoje, tiek jroje. Sicilijos graik ir etrusk interesai vl susidr paiame Italijos centre; tai jau savaime rod augani graik tak Apenin pusiasalyje. Atsitiko taip, kad etruskai m grasinti Kumams, Neapolio paonje sikrusiam miestui. Jo gyventojai pakliuv bd, papra pagalbos Sirakz valdovo Hierono I. 480 m. pr. Kr. Termopili mis (Leonidas).// Salamino mis (Temistoklis), graikai nugali pers laivyn. 480 m. pr. Kr. prie rytins Sicilijos krant pasirod Kartaginos laivynas. Ties Himeros miestu vyko mis. Nors prieas buvo gausesnis, nugaljo graik kariuomen, kuriems vadovavo Sirakz valdovas Gelonas. Tai labai sumaino kartaginiei ansus uvaldyti vis Sicilij ir kontroliuoti naujus gretimus Viduremio jros plotus. Kartaginiei pralaimjimas neivengiamai susilpnino ir etrusk pozicijas jroje. 479 m. pr. Kr. Platjos mis (Pausanijas), graikai nugali pers sausumos kariuomen. 477 m. pr. Kr. nordami atremti ukariautojus persus, daugiau kaip 400 garik poli susivienija Atn vadovaujam Delo sjung (Pirmoji Atikos jr sjunga). 474 m. pr. Kr. Jungtinis Hierono I siciliei ir kumiei laivynas netoli Kum susikov su etrusk laivynu ir j visikai sutriukino. Kum kautynmis baigsi etrusk hegemonija Viduremio jros vakaruose. Etrusk karin galia nusmuko. 470 m. pr. Kr. Atnuose statomas pirmasis mrinis (i akmen) teatras ir pirmieji Peristilio gyvenamieji namai. 468 m. pr. Kr. Sofoklis nugali Eschil dramaturg varybose. 465 424 m. pr. Kr. Persij vald Atrakserksas. 457 m. pr. Kr. Atn ir Spartos mis. 456 m. pr. Kr. Atnai aptveria uost tvirtomis sienomis. 454 m. pr. Kr. Atikos jr sjungos idas perkeliamas i Delo Atnus. 453-452 m. etrusk laivai nesteng sutrukdyti sirakzieiams nusiaubti ne tiktai Korsikos, bet ir paios Etrrijos pakrani. Tuo metu etruskai prarado Ilvos sal (dabartin Elb), kuri jiems buvo labai svarbi kaip gausus geleies rdos altinis. Tuo tarpu Romos galyb augo ir tai turjo reikming padarini: etrusk valdoma Kampanija nebesusisiek su kitomis etrusk emmis. Apie 450 m. pr. Kr. dabartins Slovakijos teritorijoje apsigyveno keltai. Po 450 met dabartins Slovakijos teritorij buvo um romnai. Slavai atsikraust apie V a. Apie 450 m. pr. Kr. Herodotas aprao keltus gyvenusius prie Dunojaus itak. 449 m. pr. Kr. dar vienas mis prie Salamino (Kipre) ir galutinis pers laivyno pralaimjimas (Kimonas). 447 m. pr. Kr. pradedama Partenono statyba, jis papuoiamas 160 metr ilgio bareljefu. 444 430 m. pr. Kr. Periklis Atn strategas. Atnuose didiausias vergvaldins demokratijos suklestjimas. Apie 440 m. pr. Kr. Atnai turi madaug 300 000 gyventoj ir yra didiausias graik miestas. 438 m. pr. Kr. kilo karas tarp etruskik Vej, j rmj romn miesto Fiden su Roma. Prisiartinusius etruskus prie Romos nublok romnai atgal ir siver Fidenus visikai nusiaub miest. 426 m. pr. Kr. po 12 met karo Vej ir Romos konfliktas buvo laikinai sureguliuotas, ir varovai sudar taikos sutart dvideimiai met. Vejai liko akis ak prie Rom. 432 m. pr. Kr. statomi Propiljai. 431 404 m. pr. Kr. Peloponeso karas. 430 m. pr. Kr. maras Atnuose.

427 m. pr. Kr. Kleonas tapo Atn strategu. 424 m. Kampanijoje prasidjo sukilimas prie etruskus. 421 m. pr. Kr. Nikijo taika. 420 m. pr. Kr. Kampanijos sukilliai laimjo prie etruskus. Krato centras Kapuja ne vliau kaip apie 424 m. pr. Kr. tapo nepriklausomu miestu. Etrrijos branduol dabar besudar tik pati Etrrija. 415 m. pr. Kr. Alkibiadas veda Atn kariuomen Sicilij ir 413 m. pr. Kr. smarkiai pralaimi. 406 m. pr. Kr. pasibaigus Vej ir Romos taikos sutariai, varovai paskutin kart surm ginklus. Romnai apsupo Vejus ir ilaik juos apgultyje net 10 met. Vej gyventojai buvo iudyti, dalis j parduota vergij. Kad Vejai nebegalt atgimti, j ems buvo atiduotos Romos pilieiams. Vej lugimas atvr romnams kelius Etrrij. 404 m. pr. Kr. Peloponeso karo pabaigoje Atnai sumuami ir nustoja pirmauti. Trisdeimties tiron teroras Atnuose. 403 m. pr. Kr. nuveriama Trisdeimties tiron valdia Atnuose ir atkuriama demokratija. V-IV a. pr. Kr. Dionisas Vyresnysis kuria karalyst su Sirakzais./ Graik filosofas Faljas supranta gamybos priemoni nuosavybs reikm visuomens raidai./ Sokrato mokinys Antistenas ieko keli socialin teisingum ir steigia vargingj mokykl./ Aristipas moko, kad svarbiausias mogaus gyvenimo tikslas gyvenimo diaugsmas ir jo malonumai./ Ksenofontas rao praktinius vadovlius ir prisiminimus apie savo mokytoj Sokrat./ Platonas taip pat urainja savo mokytojo Sokrato filosofij. Jis kuria Atnuose filosof mokykl, akademij, rao apie ideali valstyb, kurioje visi mons (ir moterys) lygiateisiai, lavinami ir dirba kaip sugeba.

IV a. pr. Kr.
IV a. pr. Kr. Poli irimo laikotarpis. Graikijoje prasideda makedoniei hegemonija. Graik kultra plinta Azijoje, bet kartu savinasi svetimus elementus. Gamtos tyrinjimas tampa savarankika mokslo sritimi. Aristotelis susieja vairius mokslus (gamtos, istorijos ir filosofijos), sukuria kelet teorini veikal, moko savo mokinius mokykloje, kuri vadinama peripatetine. ymiausias Aristotelio mokinys Teofrastas toliau daro filosofijos ir gamtos mokslo tyrinjimus. Heraklidas nuodugniai tyrinja ems padt visatoje ir dienos bei nakties kait aikina ems aies sukimusi. Eudoksas apskaiiuoja aukso pjv. Pitjas apkeliauja iaurs Europ ir pirm kart papasakoja apie germanus. Isokratas kuria retorikos mokykl Atnuose. Leocharas be kit savo darb kuria skulptras Mauzoliejui halikarnase ir Filipejonui Olimpijoje. Praksitelis kuria garsiausias deivi statulas, kuriose pavaizduoja moters kno gro. Skopas kuria savo dinamikas ir tragikas skulptras. Lisipas savo skulptromis griauna senj matmen santykius ir sukuria labai realistik krini. 396 m. pr. Kr. romnai, po 10 met apgulties sugriauna etrusk miest Vejus. 395 m. pr. Kr. romnai nukariavo buvus Vej rmj Kapenos miest. itaip Roma m tiesiogiai pulti srit, kurios dka pati ir atsirado bei pradjo kilti. Vos pasibaigus karo veiksmams piet Etrrijoje, etruskams teko gintis nuo gal geni, kurios m skverbtis iaurs Italij, o i ten toliau pietus. Pirmoji kelt agresijos auka buvo etrusk kolonija Melpumas, buvs rytus nuo dabartinio Milano. sibrovliai naikino visk, k buvo galima sunaikinti. 395 386 m. pr. Kr. Korintas, Atnai, Tbai ir Argas, pers remiami kariauja su Sparta. 390 m. pr. Kr. keltai paband pulti ir pai Etrurij. Um Centrins Etrrijos miest Kluzij, jie versi toliau pietus, ligi pat romn takos sferos. Sugriov etrusk miest Melpum ir kr Mediolan (dabartin Milan). Kiti iaurs Italijos miestai, kaip Brea, Bolonija, Bergamas arba Verona, irgi buvo kurti arba atgaivinti kelt. 390 m. pr. Kr. keltai apipl Rom. 387 m. pr. Kr. liepos 18 d. netoli Romos keltai susikov su romn armija, kuri sumal miltus. Ididioji Roma, iki tol puldinjusi kaimynus, mai pati turjo pasiduoti svetimai kariuomenei. Keltai nusiaub miest. Taiau keltai, matyt neketino ilgam sitvirtinti Romoje. Gav didel ipirk, jie netrukus paliko nuniokot miest. 384 m. pr. Kr. pasinaudoj palankia situacija, kai etruskai ir romnai vis dar jaut kelt siverimo padarinius, Sirakz valdovas Dionisijus I sureng jr yg prie Italijos krantus ir, be kita ko, nusiaub Pirg miest Piet Etrrijos miesto Cers uost.

383 m. pr. Kr. atsigav po kelt antpldio romnai Piet Etrrijoje kr Sutrijaus kolonij, o dar po 10 met kit atramos punkt Nepet; tiedu miestu tapo Romos galios baze paioje etrusk emje. 382 362 m. pr. Kr. Tb karas. 376 m. pr. Kr. Sicilij pasidalina Kartagina ir Sirakzai. Apie 370 m. pr. Kr. lotynai, sudar sjung su Roma, tampa romn valdiniais. 368 362 m. pr. Kr. Tbai tampa stipriausia graik alimi. 359 336 m. pr. Kr. Makedonij valdo Pilypas II. Baigiantis IV a. pr. Kr. pirmajai pusei, su Romos jga susidr ir vienas galingiausi Piet Etrrijos miest Tarkvinijai. Apie nuomias kovas liudija faktai: 358 m. pr.Kr. tarkvinieiai paaukojo dievams 307 romn belaisvius, o po ketveri met lygiai taip pat prieams atsilygino romnai: i nesuskaiiuojamos aibs belaisvi irinko 358 kilmingus asmenis ir pasiunt Rom, o likusi mini iud. Nugabentus Rom kilminguosius romnai ukapojo kirviais. 358 m. pr. Kr. uvir kelt ir ilyr kovos Balkanuose. 357 355 m. pr. Kr. sjunginink kare Atnai paskutin kart neskmingai bando jga uvaldyti kitus graik miestus. 356 346 m. pr. Kr. vadinamj antrj ventj graik miest kar Makedonijos karalius Pilypas II nulemia Delf puss naudai. Po 8 met Pilypas II kaip Delf globjas nugali Tbus ir Atnus ir Graikija ima priklausyti Makedonijai. 356 m. pr. Kr. gim Aleksandras Makedonietis, Pilypo II snus. Gyveno iki 323 m. pr. Kr. IV a. pr. Kr. viduryje iaurin Italijos dal jau vald keltai. 351 m. pr. Kr. po kruvin vyki etrusk miestas Tarkvinijai su Roma sudar taikos sutart 40-iai met ir jau niekad nebeatgavo prarastos lovs. Apie 350 m. pr. Kr. garsus graik oratorius Demostenas sako kalbas prie Pilyp II (Filipikos). 348 m. pr. Kr. Kartagina pripasta Romos pirmenyb Vidurio Italijoje. 338 m. pr. Kr. mis prie Chordijos (Graikijoje). 336 323 m. pr. Kr. Aleksandras tampa Makedonijos karaliumi ir kuria milinik imperij. 335 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis prie Dunojaus krant prim vairi Padunojo geni pasiuntinius, tarp kuri buvo ir kelt nuo Adrijosn jros. Mirus Aleksandrui Makedonieiui, keltai m puldinti Trakij. 334-325 m. pr. Kr. Makedoniei kariuomens ygis Rytus. 330 m. pr. Kr. Aleksandras ukariauja Perij. 325-320 m. pr. Kr. Pitjo kelion. Airija ir Britanija pavadinamos Pritan/Pretan salomis. 310 m. pr. Kr. keltai pasiek Sicilij. Sirakz tironas Dionisijus juos pasamd karo tarnybon. 309 m. pr. Kr. romnai sumu etruskus prie Vadimono eero, esanio ties pietiniu Etrrijos kampu. 307 m. pr. Kr. - etruskai bandydami atsikratyti Romos jungo, paband palenkti savo pus sen prie Sirakzus ir j valdov Agatokl. Etrusk laivynas atplauk padti sirakzieiams kovoje prie Kartagin. Taiau etruskai nesusibiiuliavo su graikais, bet dar ir prarado sen sjunginink Kartagin. Buvusi sjunginink ryiai nutrko visikai. Tai buvo paskutinis ymesnis etrusk laivyno ygis. IV a. keltai pasiek ilyr gyvenamas emes Balkanuose, vakarin Vengrij, pietin Lenkij, ekij, Elb, Vzer, Ispanij, skit emes ir pasiek Juodj jr. Atskir kelt kap pasitaiko ir netoli Kijevo. Kad ssls keltai gyveno prie Dnestro auktupio, patvirtina ilik keltiki vietovardiai.

III a. pr. Kr.

III a. pr. Kr. pradioje etruskai dar syk paband kartu su keltais, samnitais, lukanais ir kitomis Italijoje gyvenusiomis gentimis sulaikyti romn takos plitim. Taiau etruskams tai buvo paskutinis bandymas. 295 m. pr. Kr. etruskai drauge su keltais buvo sumuti prie Sentino, o 283 m. pr. Kr. vl prie Vadimono eero. Taip lugo etrusk ilikti Centrins Italijos valdovais: j pasigrob romnai. III a. pr. Kr. Roma uvaldo vis Italija (265 m. pr. Kr.), be to dar Galij, Sardinij, Korsik ir didel Ispanijos dal. Romnai kuria literatr graik pavyzdiu. Du Pun karai tarp Romos ir Kartaginos dl hegemonijos jroje ir pakrantse. Aleksandrija Egipte tapo graik kultros idiniu. III a. pr. Kr. kelt gentis Volcae Tectosages i Belgijos ar P.Vokietijos atsikrausto neindoeuropiei gyvenam P.Pranczij Akvitanij. Keltai susimai su vietiniais neindoeuropieiais ir apie 200 m. pr. Kr.

turjo savo valstyb su sostone Tolozoje. T patvirtina ir rastos monetos. alia Tolozos buvo daug aukso ir sidabro kasykl. III a. pr. Kr. pirmosios belg migracijos Britanij. III a. pr. Kr. plinta degintiniai kapai iaur nuo Reino: belgai/germanai. Nuo Galijos iki Bohemijos kuriasi didiuls sutvirtintos gyvenviets opidumai. III a. pr. Kr. keltai i Panonijos patrauk Dnestro, Bugo, skit gyvenam emi link. 280 m. pr. Kr. trys kelt kariuomens patrauk Trakij, Makedonij (ir Graikij) ir Ilyrij. Makedonijos karalyst buvo apiplta, j karalius nuudytas. Keltus pajudti pietus matyt paskatino kokia neganda, nes jie keliavo kartu su eimomis, veimais. 279 m. pr. Kr. keltai i Trakijos patrauk Tesalij ir Graikij. Prie Termopili jiems skmingai pasiprieino atnieiai (kaip persams 480 m. pr. Kr.). Viena kelt kariuomens dalis kaip kadaise persai apjo Termopili tarpekl ir patrauk Delfus apiplti ventovs, bet nusiaub tik miest graikai apgyn ventykl. Artjanti iema ir graik antpuoliai privert keltus pasitraukti. Tada keltams vl prasidjo nuostolingi miai. Jie Graikijos daugiau nebepuldinjo, o Makedonija nugaljusi kaltus, visiems laikams nuo j apsigyn. Keltai sikr vairiose Trakijos ir Ilyrijos vietose. Prie savos emupio apsigyveno skordiskai ir kr sostin Singidun (dab. Belgradas). Trakijoje prie Stara Planinos kaln keltai, vadinti tylnais dl j sostins Tylio, kur karalyst paioje Bizantijos paonje. 278 m. pr. Kr. keltai, graik vadinami galatais persikl Maosios Azijos pusiasal. Seleukid karalystje, kilus dinastijos kivirams maojoje Azijoje, Bitinijos karalius Nikomedas 278-277 m. pr. Kr. pasikviet savo al garsius karinguosius keltus apie 20 000, ir siunts juos prie savo varovus. Sumu juos keltai m kariauti savo nuoira, siaubti Maossios Azijos kaimus ir miestus. Apie 270 m. pr. Kr. plikaujantys keltai buvo kurdinti nederlingoje centrinje Maosios Azijos dalyje prie Halio. Manyta, kad jie apsiramins. Tenai keltai graik vadinami galatais kr savo Galat valstyb,kuriai priklaus dalis Maosios Azijos ir Graikijos gyventoj. Bet keltai ir toliau tarnavo svetimoms dinastijoms. Netgi vienas Egipto Ptolemj faraonas pasikviet juos ir apgyvendino savo krate. Samdini kelt Egipte bta dar apie 187 m. 265 m. pr. Kr. paskutinis etrusk miestas Volsinijai pripaino priklausomyb Romai: miesto gyventojai sudar sjung su Roma ir patvirtino, kad faktikai yra pavalds Romos valstybei. Etruks miestai klaus romn valdios, nors formaliai dauguma j tebebuvo nepriklausomi. Mat ugrobt miest ir pajungt geni ems tik retais atvejais bdavo jungiamos Romos valstybs teritorij. Slygas, nusakanias sjunginink padt Romos atvilgiu, romnai nustatydavo ne visiems vienodas, nes gerai suprato, jog itaip greiiau pasieks savo politini ir kitoki tiksl Italijoje. Galima sakyti, jog tie etrusk miestai, kurie nebuvo per daug susikivirij su Roma, nepajuto viso romn valdios sunkumo. Etruskai, apskritai ilaik aukt gyvenimo lyg, preks, pagamintos j dirbtuvse, ir toliau turjo paklaus, o etrusk menininkai tebekr dailius daiktus i metalo, molio ir akmens. Ir naujomis slygomis, kurias pateko etruskai ne savo noru, ilaik savo kalb, ra savo ratu, tikjo tuos paius dievus kaip ir j protviai. Etrusk romanizacija i pradi nesireik tokiu mastu, kad galt sukelti smoning nuolatin j pasiprieinim. Romnai, gana blaiviai vertindami situacij, tenkinosi tuo, kad etrusk miestai vykdo sipareigojimus, kuriuos prim sudarydami sjung, ir niekada patys nesisteng primesti Italijai kalbos ir kultros vienovs savo ekspansijos planuose jie nebuvo to usibr. Taiau Etrrijoje daugjo romn kolonist ir per ilgesn laik etrusk miestai pasidarydavo romnikais. Lotyn kalba m plisti ir Toskanos kaime. Romnai ties Etrrijoje plentus, irdami tik sav strategini ir kini reikal. Etrrija, o su ja ir etruskai, m pamau nykti i pasaulio, kur sudar romn valdoma Italija. Laikui bgant etruskai tapo itikimi Romai. Jie buvo itikimi jau tada, kai Kartaginos karvedys Hanibalas per Antrj pn kar (218-201) grsmingai siver Italij, o juo labiau I a. pr. Kr., 91-88 m., kai prie Rom sukilo didel dalis jos sjunginink ir romnai juos vargais negalais tenumalino. U toki pozicij etruskams buvo atlyginta daugyb j tapo Romos pilieiais. Taiau su Romos piliei teismis jie perimdavo ir romn paproius, vis daniau vartojo lotyn kalb vietoje savo gimtosios, pamau visai prarado kalbin savimon. 264-241 m. pr. Kr. Pirmasis pn karas. 225 m. pr. Kr. dvi romn kariuomens prie Telamono (100 km nuo Romos) apsupo ir sumu didiul gal kariuomen kartu su naujais kelt kari briais i u Alpi. Romn pusje taip pat kariavo ir keltai. 218-201 m. pr. Kr. Antrasis pun (kartaginiei) karas. Romn kariuomen pirm kart isilaipino Ispanijoje, tikdamiesi palauti Kartaginos gali vakariniame Viduremio jros regione. Roma nepasiek tiesiogins pergals, o po dvej met buvo netgi sutriukinta. Taiau tai buvo Ispanijos pavergimo pradia.

II a. pr. Kr.

197 m. pr. Kr. Roma Pirn pusiasalyje kr dvi provincijas: Artimj Ispanija (ryt pakrantje) ir Tolimj Ispanij (piet pakrantje). Keltiber centras Numantija (Kastilijoje) tapo kovos dl laisvs centru. 192 m. baigsi priealpini kelt nepriklausomyb. Romnai tais metais nugaljo boj gent j pai tvirtovje. Dabar tai Bolonija. 182 m. pr. Kr. Roma kr prie Triesto lankos prekybos miest Akvilj. Kai pagaliau buvo sudaryta Romos provincija Ilyrija, tik u jos liko dar laisv ilyr ir kelt-ilyr geni. Vliau provincija buvo iplsta iki Dunojaus, o valdant Augustui, padalinta dvi provinciji Dalmacij ir Panonij. 180 m. pr. Kr. galatus (keltus) nugaljo galingiausia M.Azijos valstyb Pergamo polis (miestas-valstyb). Apie 170 m. pr. Kr. kinai irado popieri. 166 m. pr. Kr. tarpininkaujant Romai, Galat valstyb atgavo ioki toki nepriklausomyb nuo Pergamo valstybs. Antroje II a. pr. Kr. pusje german stumiami keltai skordiskai dar kart sibrov trak emes. Manoma, kad german ekspansija vyko iems pritrkus emi. 149-146 m. pr. Kr. Treiasis pn karas. Roma sunaikina Kartagin. Etruskai romanizuojami. II a. pr. Kr. vidurys Roma ukariauja Graikij ir Makedonij. 133 m. pr. Kr. keltiber miest Kastilijoje Numantij ukariavo romnai. Laikui bgant pusiasalis buvo romanizuotas. Dabar karinis ir politinis Romos udavinys buvo paimti savo rankas sausumos tilt tarp senosios Italijos ir Ispanijos. Savo ekspansionistinius kslus Roma vl dangst karine parama treiajam upultajam. ymiausias prekybos miestas Viduremio jros pakrantje Masalija (dab. Marselis) papra romn pagalbos,kad galt apsiginti nuo ligr ir kelt geni. Taiau, atjusi miest su pajrio ruou nuo iandieninio Monako iki Pirn, romn kariuomen ia pasiliko ir po pergals. Negana to, Roma m kurstyti jau ir taip liepsnojanius vietini gal geni kivirus, didinti geni susiskaldym. Stipri eduj (heduj?) gentis pirmoji istojo i gal sjungos ir tapo romn sjungininke. 121 m. pr. Kr. Roma prie Masalijos sumu svarbiausi kelt arvern gent, taip pat alobrogus, arvern karali pam nelaisv ir sustabd karo pavoj, kur imperijai kl kelt gentys. Provincija pradioje vadinta tiesiog Provincija (dab. Provansas), vliau nuo naujai kurtos sostins Narbono imta vadinti Gallia Narbonensis. Tai buvo turtinga sritis, o kokia svarba buvo teikiama iai naujai provincijai, rodo netrukus pradtas tiesti kelias i masalijos Ispanij. Bet taip nusitsusi provincij imperijos iauriniame oakratyje galjo lengvai upuldinti prieai. Taip ir atsitiko po keletos met. Kimbrai ir teutonai po permaining kov su keltais, ilyrais ir romnais prie Dunojaus vidurupio ir Ryt Alpse siver narbono Galij. Jie kl siaub ne tik Romai, bet ir gal gentims. Galkimas daiktas, kad po german antpuoli ir m rastis bei stiprti kelt miestai opidumai. 113 m. pr. Kr. Tiberijaus Grakcho statymas Graikijoje. 113 m. pr. Kr. Romos kariuomen, pasista paremti Noriko kelt karalysts Ryt Alpse prie siverlius i iaurs, patyr pralaimjim. Upuolikai vadinosi Cimbri, ir vlesns inios leidia daryti prielaid, jog taip vadinamos genties atstovai atjo i Jutlandijos, nors tikriausiai pakeliui pietus j gretos smarkiai padidjo. Atrodo, kad jie pasinaudojo senuoju emyno keliu, kuris ved Elbs upe iki Bohemijos, o paskui Dunojaus vidurupiu ir Ryt Alpmis. Bohemijoje atjnai sibrov seniai ia gyvenanios kelt genties boj, anksiau padjusi galams sikurti iaurs Italijoje, emes. Dabar bojai buvo priversti iekoti saugesni teritorij vakarus ir galiausiai u Reino ups. Vliau kimbrai i Noriko klajojo po kelt emes, pasiekdami net Sen ir Ron. Per klajones prie j prisidjo gentis, vadinama Teutones, kuri tikriausiai buvo kilusi i iaurs, nors tikr duomen apie tai nra. 109 m. pr. Kr. kelt gentis kimbrai kartu su germanais teutonais um Ronos sln siver Provincij ir sumu romnus, kuri valdia sudrebjo per vis pakrant. Tolozatai Tolozos galai sukilo, iud romen gul. 108 ir 105 m. pr. Kr. jungtins kimbr ir teuton geni pajgos vl nugaljo romn kariuomen, taiau jau piet Galijoje. 106 m. pr. Kr. generolas Q.Servilius Caepio buvo isistas i naujo nukariauti Tolozos ir nubausti sukillius. Su keli itikim Romai toloziei pagalba, generolas um Toloz ir ipl neaprpiamus ventykl ir kapaviei turtus. Toloza buvo visikai inkorporuota Romos imperijos sudt. Toloza buvo svarbus karinis postas Romos imperijai, taiau ia nebuvo sukurta romn kolonija, keltai ir toliau gyveno savo mieste kalnuose. Apsistojo tik keletas Romos kareivi. Viskas pasikeit kai Julijus Cezaris ukariavo likusi Galij. Prasidjo romanizacija ir per visus gal sukilimus, Toloza likdavo itikima Romai. Apskritai, lugus Romos imperijai Piet Pranczija rodys esanti labiausiai romanizuota visomis prasmmis, palyginus su iaurine Pranczija.

102 m. pr. Kr. po vlesni kimbr ir teuton puldinjim Galijoje ir netgi u vakarinio Pirn kaln pakraio romn kariuomen gal gale sumu puldintojus prie Akv Sekstijos (dabar Provanso Eksas) ir 101 m. pr. Kr. prie Vercel. Labai svarbu nedaryti apie kimbrus joki skubot etnologini ivad, remiantis geografine j tvyne. Kiek inoma, visi j asmenvardiai grynai keltiki, o nagrinjant Diodoro, Strabono ir Plinijaus ratus paaikja, kad kimbrai kalbjo kelt kalba. Pats pavadinimas Teutones yra lotynika keltiko odio, reikianio mons, forma. io odio aknis randama airi odyje tath ir gal dievybs Teutato varde. Archeolog duomenys apie kelt gyvenvietes rytus nuo Reino, kaip ir ilik iki Vzerio ir net Elbs rytuose keltiki topografiniai pavadinimai, kartu su belg ir trever apibdinimais, leidia daryti prielaid, jog germanai i pradi buvo kelt genties, ankstesniais laikais umusios valdanios genties padt pavadinimas. Aiku, jog Cezario laikais itaip be jokios atrankos buvo vadinami bet kurie sibrovliai per Rein Galij, taiau i vieno I a. pr. Kr. altinio iuo klausimu suinome iek tiek daugiau. Dionisijas Halikarnasietis veikale Romn senov, apraaniame kelt krat, teigia, jog teritorija u Reino, besidriekianti skit emi ir Trakijos link net iki Hercinijos miko, vadinama Germanija. Nei patys keltai, kuri vardas buvo plaiai inomas Europoje, nei kimbrai, nei teutonai, nei svebai neturjo jokio bendro pavadinimo ir j nepretendavo. ias gentis germanais arba germanikomis vadindavo kiti, ne jie patys. Vienintel alternatyva visus to laikotarpio siverlius ne keltus vadinti teutonais. Angl kalboje io odio kilm akademin, taiau jis bent jau etimologikai giminingas vietiniam odiui deutsch, kuris pats kils i odio thioda, teuton kalb eimoje reikianio mons. ie odiai aikiai kil i tos paios indoeuropietikos aknies kaip ir jau minti keltiki pavyzdiai. Kaip tik po Cezario susidrimo su Ariovisto (sveb sjungininkas) vadovaujama orda pirm kart ikyla aiks faktai apie teuton kalba kalbanias gentis. Tikra yra tai, jog didel ios ordos dal sudar kelt gentys be vietos, kur kas barbarikesns u seniai apsigyvenusias Galijoje joms giminingas gentis, taip pat gentys, kurias galima apibdinti kaip i dalies keltikas ir i dalies teutonikas. Toks teiginys pasirodys pagrstas tik tuo atveju, jei atsivelgsime tuomet kaimikos barbarikos Europos pobd. Tikriausiai vyko kultrini, kalbini bei politini bendrybi perjimas i srities srit, ir tai vyko tais laikais, kai dar nebuvo manoma iskirti nei kelt, nei teuton, o tik senj europiei zonas. Tacitas guodiasi, jog didioji energijos dalis buvo ivaistyta barbar tarpusavio kovoms, o ne nukreipta prie romn kariuomenes. Pirmj imtmei prie Krist ir po Kristaus siverimai i anapus Reino tai tik ankstyvas vis auganio teutonikai kalbani geni judjimo etapas, kai jos pasklido i ankstesni gyvenamj viet, kurios buvo rytus nuo Elbs. Jos buvo nematoma gausybs persikraustym prieastis, taiau tik V a. po Kr., kai ugrob Vakar imperij, ijo istorijos vies. Tada jos ikilo kaip vandalai, gotai, frankai, saksai ir kitos gentys, su kuriomis jau tiesiogiai siejasi Europos vidurami ir iuolaikin istorija. iaur nuo Hadriano sienos Britanijoje gyvenantys votadinai bei kitos brit gentys tapo Romos duoklininkmis, ir ne i didelio palankumo, o dl naudos. U j iaur, teritorijose u Forto ir Klaido upi, gyveno prieikos gentys, nuo kuri atsiginti joms reikjo romn paramos. Agrikolos kampanijos visoje ioje srityje susidr su tvirtu kaledon (Caledonii) pasiprieinimu. Vliau Antonin gynybos sistema prie juos pasirod besanti bejg, ir ieitis tebuvo pripainti brit geni autonomij, kaip ir votadin atveju, ir sudaryti buferin zon suteikiant jiems emi pasienyje su slyga, kad gins nuo siverli. Archeologiniu poiriu skirtumus tarp brit geni, gyvenani pietus nuo Forto ir Klaido, ir kaledon, gyvenani iaur nuo i upi, rykiai atsispindi skirting tip opidumai, o kitokios mediagos dar labai maai. Tacitas pateikia labai dom komentar, jog kaledonams bdingi rausvi plaukai ir stambus sudjimas, ir palygina juos su germanais, ko gero, kelt tipo. Tai gali bti veiksnys, padsiantis nustatyti j kilm, bet didiuliai opidumai su akmen ir medio sutvirtinimais greiiau liudyt apie labiau vakarietikas itakas, esanias toliau pietus Britanijos pakrantje. Taiau itai priklauso ir nuo j atsikraustymo kotij laiko, o pastaruoju metu vyrauja poiris, jog jie atsikraust ne anksiau kaip I a. pr. Kr. pradioje. Negalutine hipoteze galima laikyti mint, jog pirmaisiais imtmeiais prie Krist ir po Kristaus, apskritai neramiais laikais, kaledon gentys galjo isirinkti geriausi kotijos srit apsigyventi, tuo tarpu brit gentys, iek tiek vliau besikeldamos i pietins evioto kaln srities, bei migrantai jrininkai, iaurs vakar ir iaurinse pakrantse bei salose stat tvirtinamuosius boktus ir rato formos namus, turjo pasitenkinti ne tokiomis geromis vietomis. Beveik tvirtai galima teigti, jog Kaledonijos gyventojus sudar gana didel dalis vietini gyventoj, taip pat siver keltai. Beveik

tikra, jog pirmj kalba nebuvo indoeuropietika, o pastarj kalba, nors ir P kelt kalb akos, tikriausiai nevisikai sutapo su ta, kuria kalbjo brit gentys. Atrodo, dabar jau pakankamai gerai nustatytas tapatumo tstinumas tarp romn raytojams nuo II a. po Kr. kaledon ir pirm kart III a. pabaigoje pamint pikt (Picti). I i pikt kilo istorin Pikt karalyst, atsiradusi VII a. ir gyvavusi iki IX a. pradios. Dera dar kart paminti i Pikt karalyst, kuri atliko tam tikr vaidmen susidarant istorinei kotijai, ir pateikti kelet mini dl vardo piktas. Teiktina prielaida, kad vard Picti dayti mons, romnai i pradi vartojo kaip apraomj, netgi menkinamj od isidaiusiems arba tatuiruotiems barbarams pavadinti. Reikia prisiminti, jog tik pietines brit gentis mats Cezaris pirmas paminjo daymosi mlynai praktik, tad atrodyt, jog romn okupacijos laikotarpiu io paproio pamau atsisakyta visoje saloje, pradedant nuo pietini srii iaurs kryptimi. Ko gero, paprot tebepuoseljo tik rsti gentis u Antonin sienos. iuo atveju pavadinimas Picti dar tebebt ilaiks tiesiogin savo reikm III a. pabaigoje. Deja nra tikr duomen, kaip piktai patys save vadino. i centrins Kaledonijos gentis, piktai, laikotarpiu tarp Agrikolos valdymo ir istorins Pikt karalysts susiformavimo buvo pajgi plstis iaur ir nugalti vairias bendruomenes, kuri bdingas bruoas apskriti tvirtinamieji boktai bei rato formos namai archeologiniame pajrio areale. Vlesnei istorijai ios nukariautos kelt gentys nebuvo svarbios, taiau orkadai (Orkcades) tikrai buvo kelt gentis ir j vardas dar iliks j salose (Orknio? D.G.). Ko gero, orkadai pasil savo itikimyb Klaudijui, jei reikia taip suprasti Orozij, o Tacitas ra apie j pasidavim Agrikolos jr pajgoms. ie taikingi ingsniai yra btent tai, ko galima tiktis i genties, kuri nori gauti param kovai su atiauriais kaimynais, o j atveju tai buvo kaledonai. Kalbiniu ios pajrio provincijos duomen nepaprastai maai, pirmiausia dl to, kad vlesniais laikais juos nukariavo airiai (isilaipin ir Velse; anglosaks Walas nepastami, atvykliai), iuo atveju kotai, ir skandinavai. Geni pavadinimai liudija apie keltikas, tikriausiai brit tipo aknis, taiau takos galjo turti ir kur kas anksiau ia sikrusi gyventoj kalba. Airi plikai ir kolonistai iaurs Britanijoje buvo pirm kart paminti IV a. kotai (Scotti), kurie kartu su piktais ir saksais siaub Romos provincij. Didiausia tikimyb, jog vardas Scotti susijs su airi veiksmaodiu, reikianiu upulti arba ugrobti. Todl tai buvo ne genties, o nuotyki iekotoj bri pavadinimas. Dl toki antpuoli pirmiausia lotynikas pavadinimas Scotia pradtas taikyti Airijai, i kur atklysdavo plikai, ir tik XI a. perjo dukterinei karalystei, kurtai iaurs Britanijoje. Kai V a. Argailio ir kaimyninse salose susikr Dalriados karalyst, plikavimus pakeit sslus gyvenimas. Naujakuriai buvo iaurs ryt Airijos karalikosios Dal Riada gimins ataka, ir btent i ia ir ne anksiau kaip IV-V a. iaurs Britanijoje pamau sigaljo geil kalba. Apie 843 m. vedybomis susijungus kot (Dalriados) ir pikt karalikosioms giminms, kelt tradicija iaur nuo evioto kaln tapo grynai airikos kilms. Nereikt pamirti ir to, kad ia ir toliau gyveno britikai kalbantys mons ir gyvavo tokios karalysts kaip Stratklaidas (Stratclyde) bei Ridedas (Rheged), VI a. ir iek tiek ilgliau dar galingos. Taiau galiausiai i kelt ataka iaurje buvo pasmerkta umariai, nes j nustelb geil kalba kalbantys kotai ir i Nordumbrijos pasklid skandinavai anglai. Taip atsirado dvejopas kot palikimas: kotijos iaurs ir iaurs vakar auktumose geil kalba, o pietinje, maiau kalnuotoje kotijos dalyje angl kalba. 100-44 m. pr. Kr. Gajaus Julijaus Cezario gyvenimas. Apie II-I a. pr. Kr. dabartins Chakasijos teritorij atklysta hunai ir istumia i ten europidus dinlinus (skitai?). mons Chakasijoje gyvena nuo paleolito. II a. pr. Kr. priepaskutiniame deimtmetyje i Jutlandijos pasirod kimbrai, kurie eidami per Vidurio Europ susidr su keltais bojais, bet j buvo nugalti. Tas pats likimas kimbr lauk jiems sobrovus skordisk emes. Tada kimbrai pasuko vakarus, taurisk emes, kur kartu su teutonais ir ambronais 113 m. pr. Kr. prie Norjos tirijoje sutriukino romnus ir sukl Romai tok pat siaub, kok buvo var jiems keltai prie 300 met.

I a. pr. Kr.

91-88 m. pr. Kr. - prie Rom sukilo didel dalis jos sjunginink ir romnai juos vargais negalais tenumalino.

82 m. pr. Kr. Romos imperatorius Sula iaurs Italij pavadino Cizalpins Galijos provincija., o region iaur nuo Po auktupio Transaplins Galijos provincija. Vietins kelt, ligr, venet kultros m nykti. 74-71 m. pr. Kr. Spartako sukilimas Italijoje. Apie 60 m. pr. Kr. Dakija pasiek savo galybs virn. Nuo dak smarkiai nukelntjo tarp Tisos ir Dunojaus gyvenusios kelt gentys bojai ir tauriskai, prie Savos gyven skordiskai. 55-54 m. pr. Kr. Cezaris sureng du ugius Britanij. 52 m. pr. Kr. arvern kunigaikiui Versingetoriksui pavyko suvienyti ir sukelti prie Rom beveik visas kelt gentis. Cezaris Comentarii de bello Gallico mini daugiau kaip 40 geni, kurios pasiunt kari pulkus vaduoti apgultos Alezijos i viso 258 000 vyr. Atrod, kad Roma tuoj praras Galij. Bet Rom igelbjo kelt geni susiskaldymas, karo ir geni vad nevieningumas. Cezario pusje kovojo pagalbiniai german briai, kurie lemiamame myje netgi padjo Cezariui laimti pergal. Alezijoje ( vakarus nuo iandieninio Diono) buvo sprendiamas gal geni likimas. Apgulto miesto ivaduoti nepavyko ir jis netrukus pasidav. Dabar Romos imperijos siena tapo Reinas. Naujai prijungta Galija buvo pavadinta Ilgaplauke Galija (Gallia comata), nes jos gyventojai neiojo ilgus plaukus. I pradi tai buvo vienas administracinis vienetas. Tik Augustas padalino krat tris provincijas: Belgik iaurje tarp Reino emupio ir madaug Senos, Lugdno Galij tarp Senos ir Luaros ir Akvitanij pietus nuo Luaros. Vliau, kai Roma kariavo su deiniojo Reino kranto germanais, kariniais ir organizaciniais sumetimais Reino kairiojo kranto sritis buvo padalinta emutin ir Auktutin Germanij. is padalinimas iliko per visa Romos viepatavimo laik. 52 m. pr. Kr. Cezaris kr karin stovykl netoli Tolozos ir i ten nukariavo likusi Galij. Kelt gentys, vis pirma belgai, nenorj paklusti Romai, klsi paskutin em, kurioje dar gyveno laisvi keltai Brit salas. I iaurs Pranczijos ir Marnos srities atvyk galai apsigyveno krate anapus Lamano. Tarp j ikilo katuvelauniai, kuri karalius Kunobelinas daug Pietryi Anglijos geni sujung karalyst. Kol vald Kunobelinas, kelt laisv saloje buvo utikrinta. Kai 40 m. mir karalius Kunobelinas, kelt karalyst suiro. Po 3 met saloje isilaipino romn kariuomen. 49 m. pr. 31 m. pr. 30-14 m. 25 m. pr. 10 m. pr. Kr. Cezaris ugrobia valdi Romoje. Kr. Romos respublikos galas. pr. Kr. Rom valdo Oktavianas. Kr. Galatija tapo Romos provincija. Kr. kelt skordisk valdoma Trakija buvo Romos pavergta, o 46 m. tapo Romos provincija.

I a.
5 m. m. e. imperatorius Augustas pasiunt savo Reino flotilij net iki paties Kimbr ikyulio, ir Jutlandijos gentys su taikos misijomis buvo priverstos kreiptis romnus. Taiau per kitus 400 met iaurs krat nesukrt jokie reikmingi vykiai: didioji imperija, palikusi neidildom pdsak Vakar ir Vidurio Europos kratuose, ilgesniam laikui u Reino nebuvo pasistmjusi. Plinijui Vyresniajam, Tacitui ir netgi Ptolemjui visa, kas plytjo u Jutlandijos, tebuvo neitirta Scatinavia sala ar salos, o, neteisingai perskaiius Plinijaus rankrat Scatinavia virto Skandinavij arba Skandij. Kai kuri iaurs tauteli ar geni pavadinimai buvo inomi. Tacitas plaiau apra civitates Suinorum, kurie turi ne tik ginkl ir vyr, bet ir galingus laivus. Jie gerbia turt ir beslygikai klauso savo vienvaldio valdovo. Turint omenyje autoriaus retorik, galima aikiai nuspti ia minint svearus, kurie sudar pirmj ved karalysts uuomazg. Romnai, matyt, neturjo joki ini apie suomius, kurie kaip tik tuo laikotarpiu greiiausiai skynsi keli Suomijos lankos iaurins pakrants link arba vandeniu i Estijos, arba eme per Karelijos ssmauk, o i ten pamale skverbsi gilyn savo bsimj tvyn. Visgi Tacitas tautovardiu Fenni vadina rytus nuo Svearo gyvenanius klajoklius, ginkluotus primityviais kauliniais ginklais. Juos bt galima tapatinti su lapiais, apie kuri kilm ir atsikraustym Skandinavijon nra inoma nieko tikra. Galimas dalykas, jie buvo patys pirmieji Skandinavijos gyventojai, nustumti atokias tolimos iaurs vietas pamale besipleiani gyvenviei. Tautel, kuri save vadina Samek, ir iais laikais pasiymi mongolika ivaizda ir pusiau klajokliku gyvenimo bdu. J vietovardiai ir ypa prisitaikyta finougr kalba rodo juos nuo ankstyvj laik klajojus Suomijos teritorijoje, taiau kone 2/3 j gyvena Norvegijos Finnmarko grafystje, o norvegai juos i seno vadina finais. Visos Skandinavijos kalbose esantis tautovardis lapiai greiiausiai atsirado kaip

paniekinamasis odelis, nors j taip pat ir net daug pagrsiau bt galima kildinti i odio lper: (bgikas), nes lapiai, su slidmis ganydami elnius, bdavo labai greiti. Vakar Lietuvos, arba pajrio kapinynai siejami su I-VI a. balt palikimu, o to laikotarpio akmen krovini arba Tarand tipo kapinyn arealas (iaurs Latvija, Estija, piet Suomija) priskiriamas Baltijos regiono ugrofinams. Romnikuoju laikotarpiu (I-IV a.) tarp abiej vietini srii dirbini form pastebima daug bendr bruo. Tiek Lietuvos, tiek Estijos teritorijose, ypa ariau pajrio ir kit komunikacini vandens linij, gyven mons pirmaisiais amiais po Kr. susipain su tolimj Romos imperijos provincij kultrins takos atvaitais, taip pat veikiami vakar balt ir tolesni kaimyn german kultrins raidos, pasiekia pana ekonomins raidos lyg. Tiek Vakar Lietuvos kapinyn, tiek finik tarand tipo kap planai primena i akmen sukraut nareligardeli tinkl. Lietuvos pajryje akmen vainikai daniausiai netaisyklingos apskritos, ovalios ar pusapskritimio, reiau keturkampio formos. Netaisyklingos tinklins schemos kapinyno erdv pltsi vliau rengiamo kapo akmen rm prijungiant prie ankstesniojo kapo akmen sienels. Tarand tipo kapai monumentalesni, daniausiai sukrauti i Estijoje randam masyvi granito ir kalkakmenio luit, akmen sien rminama erdv susideda i taisykling keturkampi kamer, besijungiani viena eile. Tie planai panas ilgo pastato su atskiromis patalpomis pamatus. Tiek Lietuvos pajryje, tiek Tarand kapinynuose tarp pagrindini akmen sien, vieno akmen rmo ar vainiko viduje randama primesta akmen, sieneli akmenys ne visada rykiai isiskiria i tankaus, kapo viet dengianio akmen grindinio. Kita vertus, nepaisant kap erdvs rangos panaum, esama laidosenos skirtum: Vakar Lietuvoje mirusieji laidoti nedeginti, kiekvieno kapo duob rengta atskirame akmen vainike ar po atskiru akmen grindiniu. O Tarand kapinynuose laidoti sudeginti mirusij kaulai, akmen aprmintos erdvs-kameros buvo kolektyvins laidojimo vietos toje paioje akmen sienos apsuptoje erdvje laidoti keli mirusieji, ilgainiui kapo erdv engiant su kito bendruomens ar eimos mirusiojo kaulais ir kapmis tad kasinjant Tarand tipo kapus kartais randama net keliais imtmeiais besiskiriani papuoal ir koks kuriam mirusiajam priklaus danai nebemanoma atskirti. Apsuptos akmen kolektyvini Tarand kap erdvs daniausiai yra daug didesns nei Lietuvos pajrio akmen vainikai, skirti individualiems laidojimams. Lietuvos pajrio ir Tarand kapinyn rangos panaumai gali bti vertinami tiesmukai, kad Lietuvos pajryje pirmaisiais amiais po Kr. gyveno finougr kilms mons pasak K.Bgos (Aisi praeitis viet vard viesoje, 1924), pirmaisiais amiais po Kr. i balt kilms geni tik Sembos gyventojai gyveno jros pakrantje. Kita vertus archeologin pirmj ami po Kr. Vakar Lietuvos mediaga liudija ne maesn, o dar didesn materialins kultros ir paproi giminyst su vakar balt grupe Semboje. manomas ir atsargesnis vertinimas, kad panas laidojimo bruoai skirtinguose Baltijos regionuose vienu metu galjo atsirasti kaip genetikai uprogramuotos evoliucijos pasekm t areal moni bendruomenms panaiai tvarkantis tiek kasdienybs, tiek ventumo sferose. Tiek baltiki, tiek lyviki, tiek estiki dirbiniai galjo bti kvpti romniko importo. 10-30 m. Augusto valdymo pabaigoje, Tiberijaus valdymo pradioje buvo nusprsta perstatyti Toloz iaur nuo kalv, slnyje. Miestas buvo pastatytas pagal romnik tradicij tiesiomis gatvmis. Gyventojai buvo priversti persikelti nauj gyvenviet tokiu pat pavadinimu. Greiiausiai imperatoriaus Augusto sakymu miestas buvo aptvertas siena. Jis norjo Toloz padaryti pagrindiniu miestu naujai nutiestame prekybiniame kelyje Via Aquitania. Pax Romana padtyje, gynybins sienos savo funkcijos neatliko, taiau rod iskirtin savo status. Toloza greitai tapo vienu svarbiausi Romos miest vakarinje imperijos dalyje po Romos, Trevio ir Arlio. Bdama toli nuo Reino pasienio, Toloza iveng barbar antpuoli III a., taiau neiveng krikionybs, kuri atjo miest daugma tuo paiu metu. Krikionyb labai greitai ipilto valdant vyskupui ventajam Saturninui (arba ventajam Serninui), kuris buvo nukankintas apie 250 m. 403 metais Tolozoje buvo rengta vento Sernino bazilika kaip antkapis ventojo Sernino palaikams. 40 m. mir Piet Britanijos kelt karalysts karalius Kunobelinas. 41 m. sausio 24 d. nuudytas Romos imperatorius Gajus Cezaris Kaligula. 43 m. Britanijos saloje isilaipino Klaudijaus vadovaujama romn kariuomen. Katuvelauniai buvo sumuti, o j sostin Kamulodunas (iandieninis Kolesteris iaurs rytus nuo Londono) uimta ir padaryta naujausios Romos provincijos Britanijos sostine. Romn valdiai ypa prieinosi silrai, gyven iandieniniame Velse. To pasiprieinimo kulminacija buvo 60-61 m. sukilimas. 54-68 m. Romos imperij vald Neronas. Jo laikais toks Julijus organizavo gladiatori varybas, ir jis sureng ekspedicij atveti gintaro. Apie tai usimena Plinijus Vyresnysis (23/24-79 m.): Dar ir iandien gyvas romn raitelis, pasistas Julijono, rengusio gladiatori kovas princepso Nerono laikais, tenai, [t.y. gintaro pakrant], kad gaut gintaro. Jis aplank vietos preklybos takus bei pakrantes ir pargabeno toki gausyb gintaro, kad balkon nuo laukini vri saugantys tinklai buvo sutvirtinti gintaru, o visa arena

ir nertuvai umutiems gladiatoriams ir visa kita kovoms btina ranga buvo padaryti i gintaro, kad bt sukurta vairov kiekvienos i kov dienos prabangai. I Plinijaus Vyresniojo praneimo aikja, kad I a. Semboje buvusi ne tik gintaro gavyba, bet ir prekybos vietos, kuriose vyko preki mainai. Viena j buvusi naujj Kuri (Neukuhren, Pionersk) miesto apylinkse. ia 1985 m. atrastas gintaro lobis (bendras svoris apie 3 kg), kur sudar aliavos gabalai apdoroti staiakampio formos standartiniai ruoiniai (apie 3x3 cm). Be to atkasto lobio dal sudar nedidelio gintaro karoliuko nuolaua ir pakabutis, galbt liudijantis lobio eimininko keltikj kilm. I ties, keltai per vis I tkstantmeio pirmj pus gintaro prekyba daugiausia ir vertsi. 60-61 m. Britanijos priovincijoje, Velse sukilo vietiniai keltai silrai. Karaliens Budikos valdomi belgai ir trinovantai smarkiai susilpnino romn valdi saloje: um Kamulodun, Londinij ir kitus romn centrus 76 m. sausio 24 d. gim Publijus Elijus Adrianas, bsimasis Romos imperatorius, valds nuo 117 m. iki 138 m. Jis suvienijo milinik Romos imperij, sustiprino jos gynyb, pastat jo vardu pavadint pylim tarp Anglijos ir kotijos. I a., anot got istoriko Jordano, kuris remiasi V a. istoriku Kasiodoru, rao kaip ...ilipdami i laiv, jie [t.y. gotai] eng em ir i karto dav vard tai vietai. Sako, kad iki i dien ji taip ir vadinama Gotiskandza. Kaip nustatt dabartiniai specialistai, atvykusi i Gotlando salos persiklli isilaipinimo vieta dabartinio Gdansko miesto teritorija, jis ir isaugojo savo pavadinime senojo vardo Gotiskandza pdsakus (got. got uostas). (Gdansk < Gotansk < Gotanskij; Danzig < Godanzig < Gotans(i)k) 98 m. romn istorikas Publijus Kornelijus Tacitas pirmasis paminjo aisius (Eistr, Eistir gentys gyvenusios rytus nuo Baltijos): Deinysis Sveb (t.y. Baltijos) jros pakratys skalauja aisi genti, kuri paproiai ir drabuiai svebiki, o kalba artimesn britanikajai. Jie garbina Diev Motin, kaip savo tikjimo enkl neioja ern skulptrles, kurios atstoja ginklus ir gina nuo visko, deivs garbintoj apsaugo net ir prie maiaty. Kalavijus vartoja retai, daniau vzdus. Javus bei kitus reikalingus augalus augina uoliau, negu tings germanai. Jie apieko ir jr: seklumose ir paiose jos pakrantse vieninteliai i vis rankioja gintar, j pai vadinam glesum, glaisu ar glaisumi (matyt keltikai D.G.). Gintaro savybi ir kaip jis atsirads, jie kaip barbarai netyrinjo ir nieko apie j neino. Juk gintaras ilgai iguljo tarp kit jros imetam daikt, kol ms prabanga suteik jam vard. Patys gintaro nenaudoja: renka gabalus, parduoda neapdirbt ir ima atlyginim stebdamiesi. Tacitas aisi gentis priskyr rytins Germanijos dalies Svebijos pakraiui. Svebijos ribos buvo Vidurio Europoje lokalizuojamos nuo Paelbio vakaruose iki vakar balt regiono, taip pat apimant Oderio ir Vyslos upi baseinius. Aisi gentys Svebijos pasaul traukiamos atsivelgiant j kultrin, o ne etnin bendrum. ioje itraukoje pateiktos realijos liudyt, kad greta aisi Semboje gyven ir keltai (sakyiau greta semb gyven keltai-aisiai, ozijai, ostijai, estijai, gestijai, ezijai, hezijai, hedujai? D.G. Antikos laikais Sembos pusiasal keltai vadino Ozerikta Ryt karalyst, Osterrikta?), i tikrj garbin Diev Motin Ma-Belen ir laik ern ventuoju gyvnu (nors erno garbinimo aptinkama ir kitose gentyse). Taiau kelt taka sembams buvusi neenkli ir vietos kultroje teapsiribojo keleto tip papuoalais (segmis, apyrankmis, antkaklmis). Laidojimo paproi kaita prs kultroje er sankirtoje nebuvusi staigi. I a. pabaigoje pradta laidoti ploktiniuose kapinynuose, kuriuose aptinkami ir degintiniai, ir griautiniai kapai. Pagrindin prs gyvenviei ir laidoimo paminkl sankapua ms eros pradioje aptikta kaip tik prie svarbiausi gintaro radimviei (bininkai/ G. Hubnicken/ Siniavino), tai liudija pagrindin j kio bruo gintaro versl. Ilikusiose sal kelt kalbose vartojami odiai vns. Drui ir dgs. Druid. Manoma, kad odis druidas kils i aknies, reikianios uolo painimas, o gal isamus painimas. Plinijus od lygino su graik kalbos odiu, reikianiu uol, atrodo, turdamas galvoje io odio ssaj su uolu. Galbt Plinijus turjo omenyje ir Olimpijos auol giraites, o juk ios, atrodo, tikrai buvo indoeuropiei tradicijos elementas, iliks graik kulte, lygintinas su ventosiomis kelt giriomis, dar tiksliau su galat uol ventove (Drunemeton). Jei uolas buvo dievybs simbolis, tai uolo painimas bt visikai tinkamas vardas tarpininkams, umezgantiems ryius su atgmantinmis jgomis. Be druid ir bard, Strabonas dar mini vates, o is odis etimologikai giminingas airi odiui fathi (vienaskaita faith). ie odiai kil i aknies, kuri reikia kvptas arba transo bsenos, o i ia pranaas, poetas. Kitas airikas terminas, taps itin svarbus ankstyvosios krikionybs laikotarpiu, tai fili (daugiskaita filid). I pradi jis reik aikiaregys, bet paskui tapo prasiausiu odiu, reikianiu poet, t.y. mokyt dvaro panegirik krj ir prisiminim puoseltoj. Vyravo nuomon, jog pagrindins burtinink galios tai gebjimas matyti kas

nematoma, gyti esmini ini. inios buvo suvokiamos kaip matymas, t patvirtina ir airi odiai, o matoma irgi buvo pasiekus transo, nepaprasto susijaudinimo bsen ar gavus tam tikr kvpim. Vienas domiausi transo bsenos pavyzdi tai naujo Taros karaliaus rinkimo apraymas, kai buvo umutas jautis ir druidas godiai valg jo ms. Tada druidas pasiek transo bsen, o tuo metu vir jo buvo kalbami ukerjimai. Atsitokjs druidas galjo pranaauti iskirtines aplinkybes, kada tinkamas pretendentas sost prisiartins prie Taros. is ritualas buvo vadinamas tarbfeis, jauio sapnu. Nepaprastas susijaudinimas, transo bsena ar pavidalo pakeitimas visa tai sieja kelt burtininkus, kad ir kaip jie vadintsi, ir iaurs Eurazijos arealo amanus. Gali bti, jog i ssaja siekia ankstyvj ryi per Ponto stepes laikotarp. Prsikai drvis tikintis, nadrvis netikintis. O gal tikintis ne tai, ne krikionik Diev, o garbinantis uolus? Drvis/drv/drev/derevo/derva/ Brahmanai ilgainiui tapo paveldima kasta, nors atrodo, jog tokia tradicija Indijoje atsirado dl izoliacijos, tuo tarpu kelt pasaulyje druidai ilaik kur kas senesn struktr, sudarydami i klas i kari aristokratijos vaik. Esama rodym, jog iki flamines ir pontifices atsiradimo Romoje gyvavusi panai vent asmen kategorija tarp italik geni, taiau dl Viduremio jros srities takos Roma isipltojo didiul miestik valstyb ir pertvark pirmyktes institucijas. I a. pr. Kr. I a. po Kr. sandroje vyko Vakar balt pilkapi kultros skaidymasis. Svarbiausias jo poymis pilkapiai, danai su akmen vainikais ar krsnimis, ilieka tik arealo pakraiuose. ie pakraiai tampa protvynmis toki vlesni geni kaip kuriai (Lietuvos pajris) ir jotvingiai (rytin Mozr eeryno dalis). Vakar balt pilkapi kultros skaidymasis i dien archeolog teisingai siejamas su vakar balt geni isiskyrimu. Nuo to laiko jau galima kalbti apie prsus kaip atskir gent. I-IV a. balt regionui gretimos Vielbarko, Pevorsko, erniachovo kultros siejamos su germanikomis ansktyvj got (guton), lugij-vandal ir vlyvj got, nukeliavusi Juodosios jros link gentiniais junginiais.

II a.
II a. tradicikai ir teistai laikomas balt ausko amiaus pradia. ie laikai Prsoje paymti pilkapi pylimo tradicijos pabaiga. Giminins aristokratijos atstovai laidoti ir ploktiniuose kapuose, daugiausia ikastuose prie iaurins Sembos pakrani dalies morenini teras papdi. Bdingi II a. inventoriaus komponentai vietins segs su akiniu ornamentu, sagtys su nejudamai tvirtintu lieuvliu. Urnos paprastai sferins formos, apatin dalis usibaigia siaura kojele. Inventorius turi daug panaumo su Vyslos emupio german senienomis. Tolimus prekybinius semb ryius liudija kapuose ir lobiuose randamos varins ir sidabrins Romos monetos. Didiausi j kiekiai kaldinti valdant imperatoriui Trajanui (53-117). Tai liudija intensyviausius prs prekybos laikus su Romos imperija. Semboje taip pat rasta daug Romos importo daikt keramini ir metalini ind, ginkl, papuoal. II a. prsai pasiek aukt lyg gamindami ginkluot ir irgo kamanojimo reikmenis. Tuo metu Semboje atsiranda irg slai su kamanomis, kuri gamybos centras Jutlandija, kuri nuo III a. pr. Kr. takojo keltai. Kadaise Jutlandija irgi buvo gintaro aliavos tiekjas. Tiesa, gintaro buvo nedaug, todl veikiai Jutlandijoje gyvenusios kelt gentys pajuto, jog stinga pagrindinio prekybos objekto. Tuomet Jutlandijos kelt (kimbr?) vilgsniai nukrypo nuo sen laik pastam Semb. Ryiai tarp Sembos ir Jutlandijos nenutrks dar ilg laik. II a. graik geografo Klaudijaus Ptolemjo Geografijos vade minimos vakar balr gentys sduviai (sudini) ir galindai (galindae). 107 m. kurta Dakijos provincija Romos imperijoje. 115-117 m. didiausias Romos imperijos isipltimas valdant Trajanui (98 117 m.) (uimtas Reino ir Dunojaus tarpupis, iaurje sieks Vzerio up 98 m., Dakija 106 m., Sinajaus pusiasalis 106 m., Armnija 114 m., Asirija ir Mesopotamija 115 m.).

Apie 150 m. romnams sutriukinus galingiausius i t laik german (? Kelt?) geni markomanus (markmanus paribio mones?), greiiausiai j valdioje buvusios kitos german gentys pradjo kilnotis i vienos vietos kit, migruoti. Nuo Pavyslio Gintaro kelio pradios gotai patraukia Dnepro emup. (Ten sukr savo valstyb ar panai organizacij (gal mgdiojo markomanus?). Got valdion pakliuvo ryt baltai gyven prie Dniepro, galbt slav protviai, sarmatai. Galbt markomanai vald Gintaro keli ir gotai buvo nuo j itin priklausomi. Be to markomanai gyven dab. ekijos teritorijoje buvo skersai prekybos keli Romos miest ir juos vald.

III a.
200-260 m. prsams bdingi ploktiniai kapinynai. Ry su ankstesniais laikais liudija tradicija ant kap krauti akmen krsnis. is paprotys Karaliauiaus krato vakarinje dalyje inomas dar nuo alvario amiaus. Laidojimo inventorius liudija, kad prs kariai dalyvavo III a. got karo ygiuose. 260-425 m., baigiantis antikos laikams, prs laidojimo apeigose sivyrauja kremacija mirusij deginimas. Tradicikai buvo deginama laidotuvi laue, esaniame netoli kapinyno. Kaulai be laidotuvi lauo likui buvo sudedami urn ir laidojami atskirame kape. Romos importas tais laikais praktikai inyksta: got ygiai, po to vyks hun antpldis laikinai sutrikd tradicin Gintaro keli. Vis laikotarp prs keramikai bdingos Graibyi (Grebieten, rus.--) tipo urnos, viruje puotos prilipdytu voleliu su nag spaidais. Apatin i ind dalis grublta. Cilindrin i urn forma, j stambs dydiai (ind auktis danai siek 60 cm), grubltas j pavirius ir upildytas ornamentas, imituojantis urn juosiani virv, leidia daryti toki ivad: kadangi gilioje senovje indoeuropieiai man, kad bits yra pasiuntins tarp gyvj ir mirusij pasauli (juk bits gyvena drevse, apie kurias netgi rus pasakose kalbama kaip apie jim kit pasaul), tai ir prsai galjo taip gerbti bites. Vlesni laik altiniuose raoma, jog prsai galj ilgai ilaikyti mirusij knus, laukdami laidojimo meto. Pirmiausia tai jie galjo atlikti medaus dka, kuris turi konservavimo savybi. Medio drev, kurioje gyvena bits, praktikai turi toki pai form kaip ir prs III-IV a. urnos. Negalima atmesti galimybs, kad kaip tik dl tokio visikai utilitaraus ir, be to, prsams vento daikto drevs panaumo, urnas savo mirusiems jie dar tokios pat formos, o paviri nugrubldavo, kad primint medio iev. IV a. pabaigoje genties kilmingj, kuriuos lyddavo mirusij pasaul drauge palaidoti irgai, kap skaiius kapinynuose maja. Tai tikriausiai liudyt, kad sumajo genties kilmingj vaidmuo prs visuomenje. [spju deginimo paprot atne keltai, pas kuriuos, konkreiai, belgus, deginimo paprotys plito jau nuo II a. pr. Kr. - D.G.]. Rasa Banyt-Rowell, iaurs Atnai 2006 07 01. www.culture.lt/satenai/ 284 m. Diokletiano valdymo pradia Romoje.