Nuo Veimaro

respublikos iki Trečiojo

reicho
 6
5

1
Vokietija po
pirmojo
pasaulinio karo

I pasaulinio karo
pabaigoje Vokietijoje
kilo revoliucija, kurios
metu nuverstas kaizeris
Vilhelmas II
Veimaro
respublika 1919-
1933 m. 

1919 m. Veimare susirinko

Nacionalinis susirinkimas
priėmė naują konstituciją,
todėl 1919-1933 m. Vokietija
vadinama Veimaro respublika.
(pastaba - galima vadinti ir
Vokietija)
Veimaro respublika 19
19-1933 m.
1923 m. Vokietija dėl finansų krizės nutraukė
reparacijų mokėjimą Prancūzijai. Todėl Prancūzija,
kartu su Belgija užėmė Vokietijos Rūro sritį.
1924 m. patvirtintas Daueso planas, JAV finansininko
Č. Daueso, planas Vokietijos ekonomikai po Pirmojo
pasaulinio karo atkurti ir reparacijoms išgauti. Šis
planas sudarė sąlygas atkurti ir plėtoti Vokietijos
pramonę.
Veimaro respublika 1
919-1933 m.
1925 m. Lokarno konferencijoje pasirašytas
LOKARNO PAKTAS, kuriuo Vokietija, Prancūzija
ir Belgija pripažino tarpusavio sienų
neliečiamumą, o iškilusius ginčus nutarė spręsti
derybomis. Tačiau Vokietija nepripažino rytinių
savo sienų su Lenkija.
Sutartis įgalino Vokietiją tapti Tautų sąjungos
nare 1926 m.
 1928 m. JAV, Prancūzijos, Belgijos, D.
Britanijos, Čekoslovakijos, Vokietijos,
Kanados ir kt. (iš viso 15) šalių atstovai
pasirašė Kelogo-Briano paktą, kuris
Veimaro respublik
draudė karą kaip valstybių konflikto
a 1919-1933 m.
formą. Paktas buvo nukreiptas prieš
valstybių blokus. Buvo tikimasi, kad
tokios daugiašalės sutartys padės
išsaugoti taiką.
1932 m. rinkimai Į REICHSTAGĄ
Šiuose rinkimuose VNSDP
(naciai) gavo apie 40% balsų,
tačiau Vyriausybėje Hitlerio
partijos narių nebuvo. Dėl to
parlamentas buvo paleistas.
 1933 m. rinkimuose į Reichstagą VNSDP (naciai) gavo 33%
1933 m.  rinkimai balsų, todėl prezidentas P. fon Hinderburgas A.Hitlerį, kaip
Į reichstagĄ didžiausios parlamento partijos lyderį, paskyrė vyriausybės
vadovu (kancleriu).
 A. HITLERIO ATĖJIMĄ Į
VALDŽIĄ LĖMĖ ŠIOS
PRIEŽASTYS:
1. 1929-1933 m. didžioji pasaulinė ekonomikos krizė, per kurią Vokietijoje 5 mln.
žmonių neteko darbo. Naciai skelbė, kad, jiems atėjus į valdžią, šalyje neliks
bedarbių.
2. Versalio taikos sutarties pažeminta vokiečių tauta norėjo bet kuria kaina pasiekti, kad
jai nereikėtų vykdyti Versalio taikos sutarties nutarimų ir atsiteisti su Vakarų
valstybėmis.
3. Patraukli A. Hitlerio programa, išdėstyta knygoje "Mano kova" ("Mein Kampf").
4. Milžiniška nacių propaganda. A. Hitleriui pavyko užsitikrinti garsių vokiečių
verslininkų paramą (Hugo BOSS, Henrio FORDO). Per rinkimus naudojosi spauda,
radiju. 
5. A. Hitlerio atėjimą į valdžią lėmė ir socialdemokratų bei komunistų negebėjimas
susitarti tarpusavyje ir sudaryti koalicijos.
A. HITLERIO
valdymas 1933-
1945 m.
(Tečiasis reicha
s):
1. Įvestas vado kultas.
Visi privalėjo garbinti
fiurerį Hitlerį.
A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:

2. Vykdoma didelė propaganda ir

cenzūra. Draudžiama nefašistinė
spauda; kontroliuojamas radijas,
kinas;
Hitlerio pamėgtas propagandos motyvas:
fiureris myli vaikus. Dideliais tiražais
leidžiamos knygos, karo metais net
lietuviškai, turėjo įtikinti, kad fiureris yra
tikras švelnumo ir gėrio įsikūnijimas. Tuo
pat metu naciai tūkstančiais žudė ir vaikus,
ir senelius.
A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:

3. Įkurta Slaptoji policija

(gestapas - įkūrė Hermanas
Geringas) ir saugumo taryba
(SD)
 A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:
4. Vykdomas teroras. 
1934 m. Hitleris susidoroja su
bendražygiais, SA vadais
(„Ilgųjų peilių naktis“). 
A. Hitleris manė, kad jie tapo
populiaresni už jį patį.
 A.
HITLERIO valdymas 193
3-1945 m.:

5. Buvo įtvirtinta vienpartinė sistema,

panaikinta Veimaro respublika.
•Išplėsti kanclerio ir vyriausybės
įgaliojimai. Kanclerio pareigos
sujungtos su prezidento pareigomis.
•Vyriausybė gavo teisę leisti įstatymus,
net ir prieštaraujančius konstitucijai.
A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:

6. Bažnyčia nebuvo
uždrausta, tačiau turėjo
tarnauti nacių valdžiai.
A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:
7. Panaikintas nedarbas. 
Karo išvakarėse šalyje buvo
beveik panaikintas nedarbas,
mokamos didelės socialinės
pašalpos, pirmiausia
daugiavaikėms šeimoms.
Militarizuota pramonė, kuri
paskelbta visos valstybės reikalu. 
Bedarbiai Vokietijoje 1924-1938 m.
 A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:

8. Aukštinama arijų tauta.

Visos kitos tautos -
menkavertės.
 A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:
9. Skatinamas rasizmas, kuris daugiausia reiškiamas
antisemitizmo pavidalu. 
Žydų persekiojimas ypač sustiprėjo 1935 m., priėmus
Niurnbergo įstatymus - žydai negalėjo būti Vokietijos
piliečiai, draudžiamos žydų ir vokiečių santuokos. 1938 m.
įvyko suplanuoti žydų pogromai - Krištolinė naktis. Visoje
šalyje žydai varomi iš savo namų, deginamos sinagogos.
Atsirado pirmieji getai (miesto kvartalas skirtas
priverstiniam žydų (ar kokios kitos tautos ar grupės)
apgyvendinimui)
Pogromas – kokios nors nacionalinės grupės (paprastai
žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
 A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:
Holokaustas – didelio masto žydų
tautos naikinimas.
Holokaustas skirstomas į tris
laikotarpius:
• 1933-1938 m. – teisių atėmimas iš
žydų;
• 1938-1941 m. – getų kūrimas;
• 1941-1945 m. – žydų naikinimas;
A. HITLERIO valdymas 1933-1945
m.:
10. Vykdo agresyvią užsienio Gyvybinės erdvės!

politiką.
Hitlerio tikslas - iš vokiečių
gyvenamų teritorijų sukurti
Trečiajį reichą.
1933 m. Vokietija išstoja iš
Tautų sąjungos.
 Heinrichas Himleris, SS,
vėliau gestapo  viršininkas

Hermanas Geringas, gestapo

įkūrėjas, pirmųjų koncentracijos Jozefas Gėbelsas Švietimo ir
Propagandos ministras, karo metais
stovyklų organizatorius. 
vadovavo visuotinei mobilizacijai