EKSPRESIONIZMAS

Parengė: Lukas P.
 Apie

Menas, kurio tikslas pabrėžtinai

vaizduoti dvasinę dailininko būseną,
„Žvilgnis į gatvelę“
August Macke

išreikštą labai stipriai, aistringai, jo

jausmus ir nuotaikas, vadinamas
ekspresionizmu
 Vokiečių menui ir kitose epochose buvo
būdingas dėmesys turiniui, epiškai ramybei.
Išoriniam kūrinio grožiui paprastai jie
skirdavo mažiau dėmesio. Paveikslas
ekspresionistams buvo tik priemonė, kuria
jie tikėjosi išspręsti savo epochos
prieštaravimus. Ekspresionistai norėjo
apstulbinti žiūrovą, sužadinti jausmus, jį
pamokyti. Tačiau ir patys atsidūrė
užburtame rate: nors jų netenkino
egzistuojanti tvarka, išeities rasti
E.Noldė „Susierzinęs žmogus“
nesugebėjo. Todėl meno kūriniuose vyrauja
slogi nusivylimo nuotaika, kartėlis,
nepasitenkinimas viskuo, kas yra,
nesugebėjimas matyti pasaulyje ką nors be
pykčio ir išsigimimo.
 Tikslas

Ekspresionizmo tikslas – menininko

jausmų, išgyvenimų, būsenų
perteikimas.

„Eduardo Kosmako portretas“

Egon Schiele
 Spalvos
Jausmų protrūkiams išreikšti
ekspresionistai naudojo arba rėkiančias
ryškias spalvas, arba, atvirkščiai, niūrius,
drumzlinus tonus, neramius ir
nerūpestingus potėpius, griežtas ir
supaprastintas formas, sąmoningai jas
iškraipė.
 Bruožai
– reiškiamos ne buitinės, o psichologinės, socialinės būties
problemos;
– kuriamas apibendrintas, simboliškas, neaiškios lyties
žmogaus paveikslas;
– sodrus koloritas, grubus piešinys, aiški, paprasta
kompozicija;
– moterys – apkūnios, stambios, dažnai negražios, vulgarios;
– figūros apvedžiotos ryškiu kontūru.
 Žinomiausi dailininkai

Ernstas Liudvigas Kirchneris, Emilis Noldė, austrų

kilmės dailininkas Oskaras Kokoška, norvegas
Edvardas Munkas,Otas Diksas 
F.Markas „Mėlynas
arklys“
 Pavyzdžiai

M.Bekmanas F.Markas
A.Markė „Dama žaliu Ž.Ruo „Senas
„Išvykimas“ „Raudona,žalia ir
apsiaustu“ karalius“
geltona karvės“