Rašinio įžanga

Rašinio įžanga
 Minimalus reikalavimas. Įžanga
būtinai turėtų pranešti, apie ką bus
kalbama, - temą. Padaryti tai galima
daugeliu būdų (net pasakojimą
panaudoti), bet rašant egzamino
rašinį geriausia eiti pačiu tiesiausiu
keliu - kuo greičiau ją paskelbti.
Rašinio įžanga

"Normalus" reikalavimas. Į įžangą derėtų įpinti
pagrindinės(-ių) temos sąvokos(-ų) apibrėžimą, t.y.
parodyti, kaip supranti, kas yra, pvz., tolerancija,
menas, laisvė ir pan. Priešingu atveju gali atsitikti taip,
kaip tame posakyje: vienas apie vyną, o kitas apie
kaimyną - neradęs apibūdinimo, kiekvienas skaitytojas
tekstą supras savaip, o jų supratimas gali gerokai skirtis
nuo to, ką autoriaus norėjo pasakyti. Rezultatas -
sutrikęs skaitytojas. O jeigu jis dar ir vertintojas... (Jau
nekalbant apie tai, kad pats rašytojas, neapsibrėžęs
sąvokų, neišmano, ką jos "apima" ir kaip jas vartoti.)
Rašinio įžanga
 Aukštesnio lygio reikalavimas. Įžangoje skaitytojas
norėtų rasti suformuluotą pagrindinę mintį, t.y. norėtų
suprasti, kas bus teigiama visu rašiniu, kokia kryptimi
autorius pasuks.  Pagrindinę mintį formuluojant įžangos
pabaigoje, ji pasitarnauja ir kaip sklandi įžangos -
dėstymo jungtis.
Galima padaryti ir dar daugiau: jau įžangoje suskaidyti
pagrindinę mintį į teiginius ir pateikti juos tokia tvarka,
kokia skaitytojas juos ras išgvildentus dėstyme. Tai labai
gerai nuteikia, nes akivaizdu, kad autorius mąstė apie
savo adresatą, stengėsi padėti jam suprasti, kas
pasakyta tekste.
Rašinio įžanga
 Aukščiausio lygio reikalavimas. Būtų gerai, jei įžanga
parodytų aptariamo dalyko kontekstą. Kontekstas gali būti
istorinis, kultūrinis, politinis, socialinis, etinis - nelygu tema
ir pasirinkta jos kryptis, pagrindinė mintis. Pvz., kalbant
apie toleranciją, galima trumpai paminėjus  vieną kitą 
istorinį diskriminacijos faktą sukurti savo rašiniui istorinį
foną; arba - atskleidus pagarbos žmogui sampratą -
orientuotis į etinį kontekstą; arba - aptarus tolerancijos
ištakas ir vieną kitą raidos bruožą - suteikti rašiniui kultūrinį
/ politinį koloritą; arba - paminėjus netolerancijos apraiškas
savo aplinkoje - daugiau orientuotis į socialinę erdvę. Tik,
žinoma,  reikia orientuotis į vieną kurį kontekstą (pagal
pasirinktą kryptį!), o ne demonstruoti visą savo išmanymą,
nes įžanga išsipūs ir rašinys praras proporcijas!
Rašinio įžanga
 Paties aukščiausio lygio reikalavimas. Iš
konteksto ryškėja problema(-os), todėl paties
aukščiausio lygio rašinyje jos bus mėginamos
svarstyti. Tuomet jau įžangoje jos gali būti
mėginamos kelti ir... siejamos su pagrindine mintimi /
teze arba, užuot ją formulavus, skaitytojas gali būti
kviečiamas svarstyti tą problemą, visus "už" ir "prieš",
o išvada (= pagrindinė mintis / tezė) gali būti
pasakoma tik rašinio pabaigoje. Tai, žinoma, daug
įdomesnis tekstas, bet ir pavojingesnis, nes galima
greitai pakliūti į šalikelę...
Rašinio įžanga
 Kaip matome, įžangos turinys ir struktūra
priklauso ir nuo temos pobūdžio, ir nuo
pagrindinės minties formulavimo
ypatumų (pastaroji juk nebūtinai turi būti
įžangoje), ir nuo orientavimosi į adresatą
- skaitytojo interesai (ar įdomu, ar
traukia skaityti toliau) irgi neturėtų būti
pamiršti. Be abejo, pasirinktas žanras
taip pat  diktuos savo sąlygas. 
Rašinio įžanga
 Taigi, įžanga yra pati
"kaprizingiausia" teksto dalis, todėl 
rašyti ją reikia paskutinę, kad
nepradėtum "nuo pasaulio sukūrimo".
O skaitome ją pirmą, ir vertiname
pirmą.
Įžangų tipai
 Skiriami trys mokyklinių rašinių
įžangos tipai:
 1) faktų įžanga,
 2) teminė įžanga,
 3) konceptuali įžanga.
Įžangų tipai
 1. Faktų įžanga – tai tokia įžanga,
kurioje tekstas pradedamas
 1) paskelbiant specialiai atrinktus ir
kuriuo nors būdu sugrupuotus faktus;
 2) trumpai aptariant klausimo istoriją
arba sukuriant foną problemos
svarstymui.
Įžangų tipai
 Samprotavimo tekstuose faktai –
tai reiškiniai, procesai ir požiūriai (!),
kurie turi tą patį pagrindą (tas pačias
priežastis). Atitinkamai parinkti faktai
sukuria ir atitinkamą foną: kultūrinį-
vertybinį, literatūrinį-kritinį, istorinį,
socialinį-buitinį ir pan.
Įžangų tipai
 2. Teminė įžanga – tai tokia įžanga,
kurioje
 1) apmąstoma ir tikslinama (siaurinama,
performuluojama) duota tema;
 2) išskiriamas svarstymo objektas arba
pasirenkamas temos aptarimo aspektas;
 3) nustatomos problemos, kurios sudarys
rašinio turinį ir apimtį.
 Tokios įžangos, pranešdamos apie turinį,
kuris mūsų laukia dėstyme.
Įžangų tipai
 3. Konceptuali (susijusi su sąvokomis) įžanga –
tai tokia įžanga, kurioje
 1) formuluojama pagrindinė teksto mintis ir
pagrindiniai teiginiai;
 2) pasitelkiamos citatos, turinčios tokį konceptualų
teiginį, kuris tampa pagrindine kuriamo teksto mintimi
– idėja;
 3) įvedamos sentencijos arba vertinimai, kurie vėliau
detalizuojami pagrindinėje teksto dalyje;
 4) formuluojamos hipotezės, kurios tampa aptarimo
objektu.
 Tokios įžangos labiausiai tinka samprotavimo
rašiniams.
 PRAKTIKOS DARBAS
Praktikos darbas
Pirma įžanga yra tinkama
Praktikos darbas
Antra įžanga yra tinkama.
Tolerancija iš tiesų yra "vienas
pagrindinių MĄSTANČIO žmogaus
bruožų", nes tik nemąstydamas gali
būti nepakantus kitokiai kultūrai
(plačiąja prasme).
Praktikos darbas
Trečia įžanga netinkama.
 Tolerantiškumas nebūtinai yra "pats geriausias
žmogaus bruožas, kurį jis gali turėti". Rašymas
superliatyvais iš karto rodo neišmanymą, nes bet
kuris teigiamas bruožas (etinė vertybė) yra geras
dalykas. Egzistencijos prasmės supriešinimas su
tolerantiškumu - žongliravimas žodžiais nesuprantant,
ką jie reiškia. Paskutinis teiginys teisingas, bet šiai
temai tinka tik iš dalies: patylėti ar nusileisti vieni
kitiems, t.y. siekti sugyvenimo-susiklausymo, gali būti
vienas iš tolerancijos pasireiškimo būdų, tačiau ne
esminis, nes pakantumas kitaip mąstančiam
nereiškia, kad jam reikia nusileisti, kai jis kėsinasi į
tavo vertybes.
 Ketvirta įžanga netinkama.
 Ne, tolerancija, t.y. PAGARBA ir PAKANTA,negali reikšti iš
esmės skirtingų dalykų; galime kalbėti tik apie skirtingas
(ne)tolerancijos išraiškos formas ir vis kitas situacijas,
kuriose jos pasireiškia.

Tokia įžanga akivaizdžiai demonstruoja temos

nesupratimą: "dalykas, kurį visi suprantame
skirtingai; kiekvienam ... reiškia skirtingus
dalykus; labai plati tema" – tai pastangos
kalbėti apie tai, ko neišmanai.
Antra, tokia įžanga rodo ir samprotavimo esmės
nesupratimą: "Negaliu piršti savo nuomonės" –
priešingai, būtina turėti savo poziciją ir
tinkamai ją pagrįsti. Kaip matome iš
apibrėžimo, tolerancija čia suprantama kaip
etiketas, kurį galėtume pavadinti nebent
tolimąja tolerancijos periferija, t. y. toli gražu
ne esminiu tolerancijos požymiu – juk ne visi,
kurie laikosi išorinio etiketo, yra tolerantiški.
Praktikos darbas
Penkta įžanga yra tinkama.
 Yra visi reikalingi įžangai požymiai.
Praktikos darbas
Šešta įžanga netinkama.
 "X - bene svarbiausia laimingo, pilnaverčio
gyvenimo dalis" - taip galima atsiliepti apie
bet kurią etinę vertybę, tačiau kalbant apie
toleranciją tikrai nereikia tokių jos
išaukštinimų. Pakaktų pasakyti, kad ji
svarbi mūsų gyvenimo dalis, tik, žinoma,
šalia tokio įvertinimo dar reikalingas ir
apibrėžimas - apibūdinimas, apie ką bus
kalbama. Antrasis sakinys parodo, kad
apibrėžimo kaip tik ir trūko, nes tolerancijos
sąvoka vartojama kaip pakliuvo:
Praktikos darbas
 1)"Toleruoti blogį - apgailėtina", bet juk blogis
netoleruotinas (gal tokia forma mokinys ir norėjo tai
pasakyti, bet po pirmojo sakinio tai skamba kaip
disonansas - nesusipratimas);
 2)"toleruoti religiją - tai pripažinti kitokio Dievo
egzistavimą" - ne, tai nereiškia ką nors pripažinti, tai
reiškia leisti kitam ŽMOGUI išpažinti tai, ką jis tiki;
gerbti jo įsitikinimus, kokie jie bebūtų, o ne juos
pripažinti ar su jais kovoti (tolerancija šiuo atveju -
savotiškas vidurio kelias);
 3)"toleruoti žmogų - būtina" - taip, tačiau ką tai
reiškia? "...laikytis įstatymo, taisyklių"? - apie ką čia
kalbama? "Bet ar mūsų visuomenė yra pakankamai
subrendusi, kad vadovautųsi taisyklėmis?" - tiesiog
demagogiškas klausimas...
Praktikos darbas
Septinta įžanga netinkama.
 Nesuvokiant, kas yra (ne)tolerancija,
nurodomos netikros priežastys. Mokinys
nesupranta dviejų dalykų:
 1)kad toleruotinas ne blogis, o
kitoniškumas; 2)problemos šeimoje,
alkoholizmas ir narkotinių medžiagų
vartojimas nėra netolerancijos priežastys -
tai gali būti amoralumo priežastys arba
pasekmės.
Praktikos darbas
Aštunta įžanga tinkama.
 Paskelbia temą ir kuria intrigą
trumpai apibūdindama, ką reiškia būti
tolerantiškam ("demonstruoti
pakantumą"), ir nurodydama, kad tai
ne visada tiks (kai kada teks "griežtai
pasipriešinti").
Praktikos darbas
Devinta įžanga netinkama.
 Iš pirmo žvilgsnio įžanga atrodo gera, nes kalba sklandi,
pateikiamas visai tinkamas, vaizdingas tolerancijos
apibūdinimas ("išlaiko visuomenę kaip vieną didelę, darnią
šeimą")ir klausimas, kuriuo gražiai baigiama ir permetamas
lieptelis į dėstymą. Tačiau pažvelkime atidžiau į tai, kas
supriešinama: aukštumos "mokslo ir pažangos srityse" ir
tolerancija. Kokiu pagrindu tai priešinama? Juk galima teigti
visiškai priešingai - kad kartu su mokslo pažanga daugėja
tolerancijos - ir tai įrodyti. Kokiu pagrindu teigiama, kad
tolerancija "padeda jiems (žmonėms) iškęsti sunkumus ir
apeiti sudėtingiausias kliūtis","neleidžia paminti principų"?
Tai ne įžangos dalykai, nes reikėtų dar labai pasistengti,
norint tai įrodyti.
 Praktikos darbas
Dešimta įžanga tinkama.
 Trumputė, tinkama įžanga, pateikianti
teigiamą ir neigiamą tolerancijos
apibrėžimą.