“Krabatas, arba treji

metai užburtame
malūne”
 Otfrydas Proisleris (1923 – 2013) – vienas žymiausių
vokiečių vaikų rašytojų, kūręs apysakas, romanus, pjeses.
 O.Proislerio kūrybos viršūnė – jaunimui skirta
apysaka “Krabatas, arba treji metai užburtame malūne“.
 Joje,pasakojant apie burtininko mokiniu tapusio vaikino
Krabato gyvenimą užburtame malūne, sprendžiamos
jaunimui artimos egzistencinės problemos.
Pamokos uždavinys:

Žinios ir supratimas: Gebėjimai:

 Kokie pagrindiniai epinio  Nusakyti epinio kūrinio temas,
kūrinio elementai; problemas, idėjas;
 Kaip kuriamas veikėjo  Lyginti veikėjų paveikslus;
paveikslas;  Išsakyti savo požiūrį;
 Kaip epiniame kūrinyje  Rašyti rišlų argumentuotą
kuriamas tautosakiškas atsakymą į klausimą.
pasaulis.
Kas yra atsakomybė už kitą žmogų?

 Atsakykite 2–3 sakiniais.

Prisiminę skaitytą ištrauką, aptarkime

 Kūrinio temą
 Veikėjus
 Veiksmo vietą ir laiką
 Problemas
 Idėjas
Kokios siužeto dalys yra ištraukoje vaizduojami
įvykiai? https://prezi.com/gnvcvik_cnnq/siuzeto-dalys/
Koks kūrinio žanras?

„Krabatą“ galėtume laikyti folklorine, o dar tiksliau – sakmiškąja apysaka, nes

meninis pasaulio modelis čia konstruojamas pagal mitologinių sakmių kanonus.
Kaip kuriama tikroviškumo iliuzija?

 Kaip ir mitologinėse sakmėse, veiksmas rutuliojasi konkrečioje istoriškai ir

geografiškai apibrėžtoje erdvėje – Vokietijoje. Kūrinio tikroviškumą stiprina
vietovardžiai (Dresdenas, Kamencas, Hojersveda, Vitichenau, Maukendorfas ir
kt.).
 Folkloro kūriniuose metai retai kada minimi, istorinis laikotarpis paprastai
ženklinamas nurodant atitinkamus istorinius faktus. “Krabate“ tokiu orientaciniu
laiko ženklu laikytinas karas su švedais (1700-1721), apie kurį užsimenama
keliuose apysakos skyriuose.
Kuo mitiška veiksmo erdvė?

 Centras, kur vyksta dramatiškų likimų linijos, yra malūnas. Jo vieta ir realistinė, ir
mitinė.
 Nurodant geografines malūno koordinates, minimi trys vietovardžiai – jis esąs
Švarckolme, Kozelio raiste, prie Juodojo upelio.
 Švarckolmas, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia juodo kalno viršūnę, o Kozelio raisto
pavadinimas veikiausiai yra slaviškos kilmės ir sietinas su žodžiu ožys. Taigi: juodas
kalnas, ožio raistas, juoda upė.
 Net dviejuose vietovardžiuose pasikartoja sąvoka juoda, o tai simbolizuoja blogį.
 Ožį liaudies tikėjimai laiko velnio gyvuliu, o raistas – viena iš dažnesnių vietų, kur gali
velnią išvysti. Upė, ypač paupys, taip pat būdinga vieta velniui pasirodyti. Taigi ir
vietovės, ir jų pavadinimai tarsi informuoja, kad malūnas esąs su velniu sietinoje
erdvėje.
Mitologinių sakmių ypatybė yra baisumas.

 Užburtame malūne tvyro mirties baimė.

 Apysakos siužetinę įtampą lemia viena po kitos iškylančios paslaptys.
 Apysakoje vaizduojamo pasaulio nepaprastumo įspūdį stiprina sapnų motyvai.
Kuo malūnas kitoks?

 Čia veikia Juodoji mokykla.

 Mokomasi Juodajame kambaryje, kur ant stalo grandine prirakintas Koraktorius –
pragaro burtų knyga juodais puslapiais.
 Mokiniai – juodais varnais pasivertę gizeliai.
 Juoda spalva išsiskiria ir šios mokyklos mokytojo – malūno meistro – portretas.
Juodas lopas dengia kairę akį, svarbesnėmis progomis meistras apsitaiso juodu
apsiaustu, ant galvos užsideda juodą trikampę.
Kokias vertybes gina apysakos veikėjai?

 Draugystė apysakoje – vienintelė jėga, kuria įmanoma priešintis magiškajai

meistro visagalybei, todėl ją vaikinai brangina kaip pačią didžiausią vertybę.
 Ypatinga meilės galia, įveikianti kliūtis, net juodąją magiją.
 Meilė subrandina Krabatą laisvei.
Pagrįskite teiginį 2-3 argumentais
remdamiesi skaityta ištrauka.

Draugystė ir meilė padeda Krabatui atgauti

laisvę.