1 tema. Viej finans samprata 1.1.

Finans samprata, reikm ir funkcijos Valstybs finans itakos atsekamos Senovs Ryt valstybse, Graikijoje ir Romos imperijoje. Taiau tik po Romos Imperijos lugimo prajus keliems imtmeiams, 13-14 a. Italijoje, formuojantis feodaliniams santykiams, prekybai ir pirkli luomui, m rastis iuolaikini valstybs finans uuomazgos. Valstybs finans pradia galima laikyti karaliau dvarui renkamus mokesius ir rinkliavas (tarp j ir natrine forma). Stiprjant valstybs vaidmeniui, m vystytis valstybs valdios struktros, o joms stiprinti ir ilaikyti reikjo l. Atsiranda pinigini rinkliav btinyb, reikia jas paskirstyti, o tai ir yra valstybs finans udavinys. Finansai gali bti suprantami keliomis prasmmis: Finansai ( pran.finances - lot. financia gryni pinigai, pajamos) plaija prasme los, pinigai, pinigin apyvarta; valstybiniai (valstybs) finansai visos los, esanios valstybins valdios inioje. Finansai valstybs ir savivaldybi pajamos ir ilaidos. Finansai yra piniginiai santykiai, kuri dka paskirstant bei perskirstant bendrj vidaus produkt ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri valstybiniai (centralizuoti) ir kio subjekt (moni) bei staig (decentralizuoti) pinigini l fondai. Finansai tai sistema pinigini santyki, susidarani kuriant bei paskirstant nacionalin produkt, nacionalines bei grynsias pajamas ir j pagrindu sukuriant finansinius iteklius, panaudojamus vairiems krato, kio valdymo lygiams. Finansai yra ekonominiai piniginiai santykiai, kuri pagalba paskirstant bei perskirstant bendrj vidaus produkt ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri decentralizuoti ir centralizuoti pinig fondai, siekiant vykdyti valstybs funkcijas ir utikrinti ekonomikos pltros slygas. Finansai tai visuma ekonomini (pinigini) santyki, susijusi su nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant pinigini l fondus, reikalingus visuomens poreikiams tenkinti.

Kaip matome visi autoriai apibudindami finansus akcentuoja svarbiausias j savybes, kad finansai yra ekonominiai (piniginiai) santykiai, susij su pinigini l fond formavimu ir panaudojimu. Pastebtina, kad finansai ne tas pats, kas pinigai. Finansai skiriasi nuo pinig tiek turiniu, tiek atliekamomis funkcijomis. Tai ne pinig svoka, bet finansai visada turi pinigin iraik. Pinigai yra ne patys finansai, o tam tikras j judjimas. Finansai yra vidaus produkto paskirstymo ir perpaskirstymo ekonominis rankis, kaip pinigini itekli sudarymo ir panaudojimo proceso kontrols priemon, o pinigai yra preks main priemon. Todl, kalbant apie finansus, j esm, nagrinjamos ne paios pinigins los, bet tik piniginiai santykiai. Finans funkcijos Finans teiss doktrinoje iskiriamos ios finans funkcijos: Pinig fond sudarymo (kaupimo); Pinig fond naudojimo; Pinig fond sudarymo ir naudojimo kontrol.

Kiti iskiria dvi funkcijas: Paskirstomj, apimani fond sudarymo ir naudojimo funkcijas; Kontrolin, kuomet finansai, aktyviai dalyvaujantys nacionaliniame pajam paskirstyme ir perskirstyme, tuo paiu metu atlieka kontrolin funkcij.

Paskirstamoji funkcija apima l sukaupim ir panaudojim. Per i funkcij realizuojama finans visuomenin paskirtis, t.y. kiekvieno kio subjekto aprpinimas reikiamais finans itekliais. Nacionalini pajam paskirstymas vyksta dviem etapais: pirmini arba pagrindini pajam paskirstymu; antrini arba ivestini pajam paskirstymu.

Pagrindins arba pirmins pajamos susidaro materialins gamybos sferoje ir apima darbuotoj, tarnautoj darbo umokest, moni bei gyventoj pajamas. Taiau skirstant pagrindines pajamas, nesukuriama centralizuot fond, reikaling pltoti alies kio pramons akas, patenkinti materialiuosius, socialinius ir kultrinius gyventoj poreikius. Tam btinas tolesnis nacionalini pajam paskirstymas arba perskirstymas. Nacionalini pajam perskirstymas susijs su j tarpakiniu ir teritoriniu perskirstymu, siekiant efektyvesnio ir racionalesnio moni bei organizacij pajam ir santaup panaudojimo; su j perskirstymu i gamybins negamybin sfer, kurioje

nesukuriama nacionalini pajam (vietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir socialinis aprpinimas, valstybs valdymas, krato apsauga); su j perskirstymu tarp skirting gyventoj socialini grupi. Perskirstymo procese atsiranda antrins arba ivestins nacionalins pajamos.Tai pajamos, gautos negamybinje sferoje, ir mokesiai, atskaityti nuo i pajam. Paskirsius antrines pajamas susidaro galutin nacionalini pajam naudojimo struktra ir proporcijos. Piniginiai fondai panaudojami pagal tam tikr metodik, reglamentuojam statym. Kadangi pinigini fond sudarymas, paskirstymas susijs su pinig apyvartos bdais, tai finansai yra panaudojami kaip kontrols priemon. Gamyboje ir visuomeninje veikloje yra btina imanyti, kokia yra atskir pinigini fond sudarymo tvarka, kokie ryiai sieja su anksiau sudarytais fondais, kaip atliekama finansins veiklos analiz. Vienas svarbiausi finans kontrols udavini patikrinti, ar laikomasi statym, reglamentuojani finansinius santykius, ar laiku vykdomi finansiniai sipareigojimai biudetiniai sistemai, mokesi administratoriams ir pan. Kontrols funkcijos dka visuomen gali suinoti, kaip skirstomos pinigins los, ar laiku finansiniai itekliai patenka vairiems kio subjektams, ar ekonomikai ir efektyviai tie itekliai panaudojami. Finans kontrolins funkcijos realizavimo instrumentas yra finansin informacija. J sudaro finansiniai rodikliai, pateikiami buhalterinse, statistinse ir operatyvinse ataskaitose. Taip pat iskiriamos ir tokios finans funkcijos: Reguliacin; Stabilumo.

Reguliacin funkcija susijusi su neivengiamu valstybs ir jos kompetenting institucij sikiimu valstybs finansin veikl. Valstyb per savo galiotas institucijas daro tak finansins veiklos procesui (reguliuojamos valstybs pajamos ir ilaidos, vykdoma mokesi politika ir t.t.). Stabilumo funkcija tai stabili (nuolatini) ekonomini ir socialini slyg utikrinimas visiems kio subjektams ir pilieiams. 1.2. Finans sudtis: vieieji ir privatieji finansai Teisiniu poiriu finansai skiriami : I. Privatiniai (biznio arba verslo, moni finansai), t.y. 1. bankai; 2. pinig rinka; 3. investicij rinka su vertybi bira ir naujo kapitalo emisijomis; 4. deviz rinka, kur prekiaujama vairi krat mokjimo priemonmis; 5. draudimo bendrovi operacijos. II. Vieieji Vieieji finansai tai ekonominiai (piniginiai) santykiai, atsirandantys sudarant, paskirstant ir panaudojant bendrus valstybinius piniginius fondus, siekiant vykdyti valstybs funkcijas. 1.3. Viej finans svoka Vieieji finansai taivalstybs ir savivaldybs finansai. Iskiriami tokie viej finans ypatumai: Bent vienas i subjekt priskiriamas vieajai valdiai; Finansai tiesiogiai susij su vieojo intereso realizavimu; Ekonomins veiklos ris, susijusi su pinigini fond kaupimu ir naudojimu; Administracins arba ekonomins veiklos ris, kuri slygoja finans teiss atsiradim ir btinum; Bdingas imperatyvus metodas; Bdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija; Auktas teisins reglamentacijos lygis.

1.4. Finans politikos samprata Tvarkant valstybs finansus svarb vaidmen vykdo finans politika. Finans politika apibdinama kaip valstybs rengiamas bei realizuojamas priemoni planas, grindiamas pinig apyvartos, kredito slyg ir valstybs finans taka ekonominiams procesams.

Finans politika tai tikslinis finans panaudojimas valstybs reikalams, juos tvarkant ir panaudojant pagal paskirt. Finans politika yra glaudiai susieta su pinig ir kredito politika, kuri vykdoma valstybei reguliuojant pinig apyvartos ir kredito rink. Taip pat susieta su biudeto (ido, fiskaline) politika. Finans politikos turinys yra daugiareikmis. Pagrindins grandys yra ios: 1. Mokslikai pagrst finans pltojimo koncepcij parengimas. Tai siejama su visikais valstybs kio, gyventoj poreiki tyrimais, ekonomikos reikalavimais. 2. Pagrindini krypi nustatymas panaudojant finansus. ioje grandyje turi bti vertinti tarptautiniai veiksniai, numatytos finansini atsarg didinimo galimybs ir gaut rezultat lygio vertinimas. 3. Praktinis taikymas, gyvendinant numatytus tikslus. Taigi, i grandi vienov apibdina finans politik. Priklausomai nuo periodo trukms ir keliam uduoi sprendimo bd, finans politik sudaro: 1. Finans strategija; 2. Finans taktika. Finans strategija ilgalaikis finans politikos kursas, taikomas atsivelgiant perspektyv, kaip sprendiamos svarbios alies ekonomikos problemos. Ji apima prognozuojam koncepcij proces, numatant, kaip geriau panaudoti pinig fondus. Finans taktika tai konkretaus etapo finansini problem sprendimas, kuris apima finansini santyki tobulinim. Pagrindinis finans politikos tikslas tai visikas finansini atsarg (itekli) telkimas visuomens poreikiams tenkinti. 1.5. Valstybs finansins veiklos svoka, tikslas, udaviniai Bet kuri valstyb savo veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai ir vykdo finansin veikl. Finansin veikla tai kompetenting valstybs institucij veikla surenkant i statymais nustatyt altini las valstybs fondus ir naudojant tas las valstybs f-j finansavimui. Finansins veiklos atsiradim slygoja tai, kad valstyb yra sipareigojusi vykdyti bendrus udavinius, kuriems reikalingos didiuls finansins los. Finansins veiklos objektas pinigins los, surinktos valstybs piniginiuose fonduose. Pagrindas finansiniai veiklai yra visuomens nacionalins pajamos, kurios paskirstomos tarp valstybs ir kit kio subjekt. Valstybs finansin veikla tai ekonomins veiklos ris, i kitos puss, tai valdymo ris, dl to ji turi bti gyvendinama pagal statymus, kuri visuma ir sudaro finans teis. Finansins veiklos udaviniai: 1. Per finansin veikl siekiama sukaupti pakankamai pajam valstybs f-j vykdymui. Tokios pajamos surenkamos per mokesius, rinkliavas ir kitais metodais. 2. Tikslingai panaudoti sukauptas las, sutinkamai su valstybs udaviniais konkreiu laikotarpiu. 3. Kontroliuoti l surinkim ir panaudojim. 4. Pinigini l pagalba utikrinti subalansuot visuomens socialin ir ekonomin raid. Valstybs finansins veiklos metodai. J yra du: 1) L kaupimo; 2) L paskirstymo bei panaudojimo metodas. L kaupimo metodas: Tai statymais nustatyti bdai, kuri pagalba yra surenkamos pinigins los valstybs finansinius fondus. Iskiriamos dvi io metodo grups: 1. Privalom mok metodas tai mokesiai, valstybs rinkliavos, baudos. U toki mok nemokjim kalti asmenys traukiami atsakomybn. 2. Laisvanorikas l perdavimo valstybei metodas, kuomet asmenys savanorikai perduoda las valstybei (valstybs skolinimasis, labdara, parama, dovanos). L paskirstymo bei panaudojimo metodas: Tai statymais nustatyti bdai, per kuriuos valstyb paskirsto savo las tarp subjekt, gyvendinani valstybs funkcijas. Iskiriamos trys io metodo grups: 1. Finansavimo arba biudetinis metodas tai negrintinas ir neatlygintinas valstybs l teikimas staigoms ir monms, kurios realizuoja valstybs f-jas. is metodas taikomas tik biudetinms staigoms ir valstybs ar savivaldybs monms. Per metod paskirstomos biudeto los. Gali bti naudojamos ir tikslini fond los. Finansavimas gali bti pilnas (biudetinms staigoms) ir dalinis (iimtinais atvejais valstybs monms). 2. Kreditavimo metodas tai l teikimas juridiniams asmenims atlygintinumo, grintinumo ir terminuotumo pagrindais. is bdas taikomas tik tuo atveju, jei paskolos teikiamos i Lietuvos Banko l arba jei kreditams naudojamos valstybs pasiskolintos los. 3. Finansavimosi metodas. Visos kio subjekto los yra padengiamos i jo gaunam pajam. is metodas taikomas tik valstybs monms, valstybs kontroliuojamoms monms, taip pat biudetinms staigoms, kai jos alia biudetini l, savo veiklai naudoja nebiudetines las. 1.6. Valstybs finansins veiklos formos Finansins veiklos forma ireikia valstybs ar savivaldybi institucij veiksmus kaupiant ir naudojant valstybs las. Pagal pobd iskiriamos ios valstybs finansins veiklos formos: 1. Teisins. J turin sudaro institucij veiksmai sukuriant teiss normas ir jas taikant. Valstybs institucijos priima tam tikrus aktus nustatyta tvarka priimami, sprendiami finansiniai klausimai, kuriais sukuriamos atitinkamos teisines pasekms.

Jie vienu atveju sukuria, keiia ar panaikina finans teiss normas, o kitu sukuria arba nutraukia finansinius teisinius santykius. Pagal teisines savybes visi teisiniai aktai yra: norminiai reguliuoja atitinkam finansin santyk ir tvirtina bendro pobdio elgesio taisykles; individuals priimami kiekvienu konkreiu atveju; taikomi konkretiems subjektams ir betarpikai sukuria finansin teisin santyk.

2. Neteisins.Apima institucij veiksmus finansinje veikloje, kurie nesukuria teisini pasekmi, taiau sudaro prielaidas tinkamam finansins veiklos form realizavimui (darbuotoj apmokymas; dokument pildymas). 1.7. Lietuvos Respublikos finans sistemos esm ir struktra Finans sistema ekonomini pinigini santyki, per kuriuos sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinig fondai, visuma. Valstybs finans sistema tai visuma ekonomini pinigini santyki, sfer ir grandi, kuri kiekviena skiriasi l pritraukimo altiniais, j panaudojimo formomis ir metodais. Finans sistema sudaro: 1. decentralizuoti (moni, organizacij ir nam kio ) finansai; 2. centralizuoti (valstybs/vieieji finansai). Valstybs finans sistemsudaro finansini grandi, kuri paskirtis aprpinti valstyb piniginmis lomis, btinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Tam tikrose finans sistemos grandyse finansiniai santykiai susiklosto tarp: 1. Pai moni, organizacij; 2. Valstybs ir moni, organizacij; 3. Valstybs ir gyventoj; 4. Gyventoj ir moni, organizacij; 5. Pai gyventoj. Lietuvos Respublikos finans sistem sudaro: 1. Biudetai (valstybs, savivaldybi); 2. Nebiudetiniai fondai (privalomojo sveikatos draudimo fondas, Valstybinio socialinio draudimo fondas ir kiti.); 3. Valstybinis kreditas; 4. Valstybs moni los. 1.8. Finans rinkos samprata Ekonomikoje yra trij tip rinkos:itekli, produkt ir finans. Finans rinkos (ang. Financal markets) - viena svarbiausi kiekvienos valstybs finans sistemos dali ir atlieka vien svarbiausi ekonomini funkcij - perskirsto laikinai laisvas las tarp valstybs kio subjekt, kartu traukdamos investavimo proces individualius asmenis, kurie nra verslo mons. Finans rinkos yra vieta, kur prekiaujama finansiniu turtu; tokie sambriai, kanalai, kuriais pasinaudodami l tiekjai ir l iekotojai atlieka finansines operacijas. Taiau tai greiiau yra ne fizin vieta, bet eil institucij, mechanizm ir susitarim, per kuriuos vyksta l pasilos ir paklausos jgos. J tikslas yra efektyviai paskirstyti santaupas pinig naudotojams. Jos suteikia galimyb sigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybs finansavim. Vertybinius popierius ileidia ir platina rinkoje emitentai (angl.issuers), t.y.- firmos ir finansins institucijos, kurioms reikalingos los nuosavam kapitalui suformuoti, arba kuriuos nori skolintis. Perka tos firmos ar asmenys, kurios turi l (investuoja). Kiekviena alis turi savo finans rink isivystymo lyg. J nebtinai lemia vieno ar kito instrumento paplitimas. Daug svarbiau kokia sistema - pagrsta bankais (dar vadinama kontinentine, bankine), ar pagrsta rinka ( dar vadinama anglosaksika, kapitalo rinkos) - yra paplitusi alyje. Jeigu sistema pagrsta bankais, tai jie atlieka visas reikalingas funkcijas, tiek aprpindami mones finansiniais resursais, tiek tarpininkaudami rinkoje atliekant operacijas, tiek dalyvaujant stambiais akcininkais moni veikloje. Tada finans rinkos yra ne tokios likvidios, maesns ir ne tokios skaidrios. Bankai usiima ir fond, brokeri, draudimo veikla. Tokios sistemos veikia Vakar Europoje Vokietijoje, Pranczijoje bei Japonijoje. Kita sistema pagrsta atvira finansini instrument apyvarta ir rinka, per kuri pritraukiama didesn dalis finansavimo. i sistema likvidesn, skaidresn ir labiau ivystyta. Akcijas perka fondai, draudimo bendrovs ir kt. Taip yra JAV ir D.Britanijoje. Lietuvos sistema yra miri, artimesn bankais pagrstai sistemai, kadangi bankams per savo finans maklerio padalinius leidiama dalyvauti investicins bankininkysts ir vertybini popieri prekybos tarpininkavimo veikloje, taiau didioji dalis finansavimo pritraukiama per bank paskolas. Finans rinkos apima: pinig rinkas kapitalo rinkas.

Pinig rinka - tai trumpalaiki (iki vien met) vyriausybini ir akcini bendrovi skol vertybini popieri rinka. Vertybiniai popieriai yra tam tikras j savininko reikalavimas arba teis vertybini popieri ileidjo (skolininko) peln ar turt. Taigi, vertybiniai popieriai yra turtas tam, kuris juos nusiperka, ir sipareigojimai tiems, kurie vertybinius popierius parduoda. Pinigai, kaip investicijos, turi pasiymti greitu j grinimu, dideliu j saugumo laipsniu, likvidumu (galimybe bet kuriuo momentu atgauti pinigus) bei pelningumu (atsivelgiant rizikos laipsn). Pasaulio pinig rinkose prekiaujama:

1. 2. 3.

valstybs ido vertybiniais popieriais, depozitais, komerciniais popieriais.

Nuosavybs (kapitalo) rinka. Tai ilgalaiki vertybini popieri (akcij, obligacij) rinka. ioje rinkoje skolinami(investuojami) pinigai ilgam laikui. U investuotus pinigus yra perkamas ilgalaikis turtas - fabrikai, renginiai. Pasaulins nuosavybs rinkose yra prekiaujama: obligacijomis, privilegijuotosiomis akcijomis paprastosioms akcijomis konvertuojamaisiais vertybiniais popieriais.

Visos finans rinkos taip pat dar yra skirstomos pirmines ir antrines. Pirmin rinka- tai naujai apyvart ileist vertybini popieri rinkos. Todl pirmini rink dalyviais daniausiai bna akcins bendrovs, norinios ileisti apyvart vertybini popieri, taip pat ir investitoriai, pasiruo pirkti naujus vertybinius popierius. Paprastai neapsieinama be tarpinink (investicini bank, brokeri kompanij). Antrin rinka- tai vertybini popieri prekyba tik tarp investitori. Vien syk pardavusi savo ileistus vertybinius popierius akcin bendrov paprastai nedalyvauja tolesnje j apyvartoje, iskyrus atvejus, kai ji smoningai superka juos turdama specifinius tikslus. iaip antrin rinka yra reikalinga, jeigu investitorius nori greitai ir be dideli kat parduoti arba nusipirkti finansin turt. Antrins rinkos gali bti organizuotos dviem bdais: Bira , kai vertybini popieri pirkjai ir pardavjai (arba j finans makleriai), susitinka nustatytoje vietoje ir joje atlieka visus pirkimo - pardavimo sandorius. Elektronin sandori be tarpinink biroje vieta , kai finans makleriai palaiko kontaktus kompiuterinio ryio pagalba, suinodami apie vertybini popieri kainas rinkoje ir sudarydami pirkimo - pardavimo sandorius.

Svarbu paymti, kad realias investicijas galima finansuoti tik i pirminje rinkoje parduot akcij. Antrinje rinkoje vykstanios operacijos nepadidina firmos pinigini l, taiau egzistuojant tokioms rinkoms akcijos yra patrauklesns ir atsiranda daugiau galimybi didinti realias investicijas. Antrin rinka padeda nustatyti vertybini popieri kainas pirminje rinkoje, ypatingai tada, kai mon jau yra anksiau ileidusi tokios paios ries vertybini popieri. Antrins ir pirmins rinkos kainos yra labai artimos. 1.9. Finans rinkos dalyviai Finansiniai tarpininkai.Tai tokios finans staigos, kurios priima pinigus i juos sutaupiusi ir savo vardu ileidia juos, teikdami paskolas arba kitoms finansinms priemons sigyti. Tai komerciniai bankai, draudimo kompanijos, pensij fondai, bendrieji fondai (holdingo kompanijos), finans kompanijos. Finans tarpininkai superka vertybinius popierius ir po to savo vardu ileidia vertybinius popierius parduoti visuomenei.. Jie yra reikalingi, nes finans staigas daro efektyvesnmis (mes galtume tiesiog nusipirkti vertybini popieri, bet jei nebt finansini tarpinink, pirkimo katai bt didesni). Finans brokeriai.Tai tokios finans staigos, kurios savo vardu neileidia vertybini popieri, o superka kit korporacij vertybinius popierius (pirmin rinka), kad juos perparduot savininkams. Kaip pasiskirsto sutaupyti pinigai? Pinigai gali judti tame paiame ekonomikos sektoriuje. Pvz: i vienos mons kit. Gali bti ir pinig srautai tarp valstybs ir verslo sektori. Mus domina tie pinig srautai, kuriuos nulemia pinig kaupimo ir investavimo sprendimai. Sutaupyti pinigai gali bti investuoti ir usien, jeigu kitose valstybse t pinig kaina yra didesn. Taigi, pinig srautus nulemia j kainos ir rizika. Be abejo, pinigai pirmiausiai bus investuojami ten, kur yra siloma didesn kaina. Pagrindiniai poymiai, skiriantys kapitalo ir pinig rinkas: Cirkuliacijos laikotarpis: Pinig rinka iki vieneri met. Kapitalo rinka daugiau negu vieneri metai. Rizikos laipsnis. Kadangi pinig rinkoje vertybiniai popieriai cirkuliuoja trumpesn laikotarp nei kapitalo rinkoje, tai ie vertybiniai popieriai pasiymi maesniu rizikos laipsniu. Taip yra todl, kad per trumpesn laikotarp yra maesn tikimyb pakisti palkan normai ar pasikeisti visai alies makroekonominei situacijai. Taip pat pinig rinkos vertybiniai popieriai yra likvidesni. Fond (l) tiekjai. Pinig rinkoje pagrindinai fond tiekjai - komerciniai bankai, turinios laikin fond pertekli. Kapitalo rinkoje pagrindiniai fond tiekjai - bankai, draudimo kompanijos, pensij fondai, teikiantys ilgalaikes paskolas dideliais kiekiais.

Pinig skolinimo tikslai. Pinig rinkoje pasiskolinti pinigai daugeliu atvej yra naudojami einamosioms reikmms tenkinti, apyvartiniam kapitalui finansuoti. Kapitalo rinkoje pasiskolinti pinigai daugumoje atvej yra nukreipiami investavimui. Finansins priemons. Pinig rinkoje: pervedamieji bank indli sertifikatai, komerciniai popieriai, bank akceptai, perduodamieji kontraktai, komerciniai vekseliai, ido vekseliai. Kapitalo rinkoje paprastosios akcijos, privilegijuotos akcijos, korporacij obligacijos, konvertuojami vertybiniai popieriai (obligacijos, privilegijuotos akcijos) vyriausybs obligacijos, vietini valdios organ obligacijos.

1.10. Pagrindins finans institucijos ir j funkcijos Finans sistema perskirsto las tarp j tvarkytoj (l altini) ir l naudotoj. L naudotojai maino vertybinius popierius las, kurias gauna i l taupytoj. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kt.) suteikia taupytojams teis bsimuosius l naudotojo pinig srautus. L taupytojus galima suskirstyti kelias grupes: 1. asmenys; 2. mons (kompanijos); 3. vyriausybs struktros; 4. usienio subjektai. L judjimui tarp l taupytoj ir naudotoj palengvinti egzistuoja du netiesioginio investavimo mechanizmai: 1. finans rinkos; 2. finans institucijos. Finans rinkossukuria akcij, obligacij ir kit vertybini popieri ileidimo sistem. Taip pat tai vertybini popieri ileidimo palengvinimo mechanizmas, dar vadinamas vertybini popieri rinkomis. Bendrja prasme finans rinka - tai teisini institucij ir organizacij priemoni visuma. Finans institucijos- tai komerciniai bankai ir kitos organizacijos, kurios surenka taupytoj las ir teikia paskolas l naudotojams. Finans institucijos atlieka labai svarb vaidmen finans sistemoje. Vis pirma, jos padeda smulkiems taupytojams (nedideli laisv l savininkams) usidirbti papildom pajam i palkan, o smulkiems skolininkams sudaro galimyb gauti paskol, kurios kitaip pastarieji negaut. O stambiems skolininkams atsiranda galimyb gauti stambesnes paskolas, nes ios institucijos sukaupia dideles las. Taigi, finans sistema negalt efektyviai veikti be finansini institucij, kuri dka patenkinami vairi finansavimo proceso dalyvi lkesiai. Finans tarpininkai dar btini ir dl to, kad tiek l skolintojams, tiek skolininkams partnerio suradimas finansinje rinkoje yra brangus ir darbui imlus procesas, kadangi reikalinga isami informacija, sugebjimas forminti sandorius. Finans rinkos ir finans institucij egzistavimas smarkiai sumaina skaii asmen, su kuriais l naudotojas privalo sudaryti sandorius. Pvz., mon, skolindamasi l mln. Lt i komercinio banko, daniausiai derybas veda su vienu banko atstovu, kadangi bankas atlieka l surinkimo funkcij, t.y., surenka las i imt ir tkstani indlinink (l taupytoj), o paskui indlinink las perskolina l naudotojams. Finans rinka suteikia galimyb taupytojams pirkti vertybinius popierius, kuriuos ileido l naudotojai, ir tuos vertybinius popierius, kuriuos pardav kiti taupytojai, nordami gauti pinigus vietoje vertybini popieri. Panaiai kaip ir finans rinkos, finans institucijos sujungia l naudotojus ir l taupytojus. Galima sakyti, finans institucijos yra alternatyva finans rinkoms. Surinktas santaup las finans institucija skolina asmenims, monms, valdios institucijoms ar usienio subjektams, patvirtindama savo indlininkams j pretenzijas bsimas las vertybiniais popieriais -taupomosiomis knygelmis, indli sutartimis, indli sertifikatais ir pan. O mon, pasinaudodama finans institucijos paslaugomis, gali ileisti vertybinius popierius kaip pasiadjimo ratus, kad finans institucijai grins paskolintas las. Finansins institucijos gali bti klasifikuojamos vairiai: pagal l sukaupimo bd, pagal l panaudojimo ypatybes ar pagal atliekamas tarpininkavimo funkcijas. Pagal l sukaupimo bdfinansins institucijos skirstomos depozitines ir nedepozitines. Depozitins institucijospriima indlius i fizini ir juridini asmen ir, sukaupusios reikiamus iteklius, teikia paskolas kio subjektams ir gyventojams, bei vykdo kitas finansines operacijas. Prie depozitini finansini institucij priskiriama: 1. Komerciniai bankai (tokie finansiniai tarpininkai, kurie sukaupia las i terminuot, neterminuot indli ir kurie sukauptas las naudoja komercinms, vartotojikoms ir hipotekinms paskoloms teikti) 2. Taupomieji bankai(tokios finansins institucijos, kurios sukaupia las i terminuot ir neterminuot indli, priklausani pirmiausia individualiems asmenims ir teikia pirmiausiai vartotojikas ir hipotekines paskolas bei perka Vyriausybs vertybinius popierius) 3. Taupymo ir paskol asociacijos (paprastai surenka las i smulki taupytoj terminuot ir neterminuot taupomj indli pavidalu ir po to jas skolina vartotojams neilgam laikotarpiui arba teikia tikslesnes hipotekines paskolas. Didel dalis i asociacij l investuojama gyvenamj nam statybas) 4. Kredito unijos (paprasiausios finansinio tarpininkavimo institucijos, kurios pritraukia susivienijusi pagal tam tikrus principus asmen santaupas ir teikia paskolas bei finansin param tik tos unijos nariams) Nedepozitins institucijossukaupia las vairi mok, periodini na pagalba ir investuoja sukauptus finansinius iteklius tam tikromis j veiklos pobd ir strategij atitinkaniomis slygomis. Prie nedepozitini finansini institucij priskiriama:

1. Draudimo firmos (sukaupia las parduodamos draudimo polisus/sutartis. Kadangi draudimo kompanijos akumuliuoja dideles las ilgam laikui, tai leidia joms investuoti laisvas las fiksuot pajam vertybinius popierius arba moni akcijas) 2. Pensij fondai (aprpina gyventojus pajamomis ijus pensij, tam tikslui kaupdami las darbdavi ir pai darbuotoj na pagalba. Sukauptas pensij fond las klientai negali bet kada paimti, todl ios los daniausiai naudojamos ilgalaikms investicijoms 3. Investiciniai fondai (investicins bendrovs, ileidianios iperkamsias akcijas ir taip sukauptas daugelio investuotoj pinigines las investuojanios organizuotose vertybini popieri rinkose kotiruojamus vertybinius popierius 4. Rizikos kapitalo fondai(tai fondai, kurie daniausiai investuoja smulki ir riziking moni akcijas, kuri pltrai yra reikalingos los, taiau tas las pritraukti atviroje rinkoje ios mons yra per smulkios, o kredit gavimas taip pat komplikuotas. Taip pat investuojama naujai besikuriani moni akcijas, taip utikrinant tam tikr pradin kapital. i fond tikslas yra padidinti mons vert ir po to akcijas parduoti kitiems investuotojams) Nedepozitins finansins institucijos dar gali bti skirstomos : Kontraktines (draudimo kompanijos, pensij fondai) Investicines(investiciniai fondai)

Pagal atliekam tarpininkavimo funkcij ypatybes visas finansines institucijas galima suskirstyti : a) finansinius tarpininkus - apima tiek depozitines, tiek nedepozitines finansines institucijas, kurios kaupia las vairi indli, mok na pavidalu ir panaudoja sukauptus finansinius iteklius vairioms paskoloms teikti arba vertybiniams popieriams antrinje rinkoje sigyti. b) investicinius bankus- platina naujas vertybini popieri emisijas pagal i anksto nustatyt kain arba nuperka visus ileistus naujus vertybinius popierius pagal sutart kain, o po to parduoda juos finans rinkoje pagal rinkos kain. Jos yra padidintos rizikos institucijos. 2 tema. Finans teis ir finansiniai teisiniai santykiai 2.1. Finans teiss samprata Praddami kalbti apie finans teis, turime iskirti, kad j bt galima suprasti keleriopai t.y kaip teiss ak, moksl, tam tikr subjekt veikl ir studij disciplin. Teiss teorijoje teiss aka suprantama kaip viduje teiss sistemos atsiskyrusi gimining teiss norm, reguliuojani tam tikr artim visuomenini santyki srit, visuma. Giminingi vienos ar kitos srities visuomeniniai santykiai suponuoja atitinkam teiss ak. Finans teisei yra bdingi du kriterijai: ekonominis; teisinis.

Ekonominis kriterijus pasireikia tuo, kad finansiniai procesai vyksta valstybs sferoje, pajam kaupimo, paskirstymo ir perpaskirstymo pagrindu. Teisinis kriterijus pabria aplinkyb, kad visi finansiniai procesai yra reglamentuojami statymais, postatyminiais teiss aktais bei tarptautini sutari pagalba. Dl finans teiss kaip teiss akos apibrimo autori nuomons isiskiria neymiai. Finans teis galima bt apibrti kaip teisini norm, kurios reglamentuoja (nustato, lemia, slygoja) alies finans tvarkym, visum. Tai reikia, kad finans teis reglamentuoja finans institucijas bei j funkcijas ir vis finans itekli fond formavimo ir naudojimo tvark. Taigi bt galima prieiti prie dar vienos ivados, kad finans teis - tai sistema teiss norm, kurios reguliuoja finansinius santykius, atsirandanius valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius iteklius. Pabrdami valstybs funkcij ir udavini reikm, galtume dar paminti, kad finans teis galima bt suprasti kaip visum teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, kylanius kaupiant, paskirstant, panaudojant bei kontroliuojant valstybs pinigines las, btinas valstybs udaviniams ir funkcijoms vykdyti konkreiame laiko etape. gyvendinant valstybs finansin veikl susidaro daug santyki, kurie reguliuojami finans teiss normomis. 2.2. Finans teiss dalykas ir metodas Siekdami isiaikinti finans teiss dalyk, turime pastebti, kad jis yra nevienalytis, o turintis tam tikr struktr. Teiss teorijoje paymima, kad teisinio reguliavimo dalyk sudaro reguliuojam visuomenini santyki subjektai ir objektai, socialiniai faktai, suponuojantys atitinkam santyki atsiradim bei praktin moni veikla. Atsivelgdami iuos kriterijus galime teigti, kad finans teiss dalykas - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda valstybei gyvendinant finansin veikl arba visuma finansini santyki, atsirandani valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius iteklius. Taip pat finans teiss dalyk bt galima apibrti kaip turtinio pobdio santykius, atsirandanius dl turtini prievoli, susijusi su finansini fond sudarymu ir panaudojimu. Profesorius A.Vaivila paymi, kad finans teiss reguliavimo objektas - tai moni santykiai, atsirandantys sudarant valstybs biudet, j naudojant, taip pat nustatant mokesi mokjimo pagrindus ir tvark, teikiant kreditus, vykdant bank operacijas, leidiant vertybinius popierius ir kita. i santyki subjektai - valstyb, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie saistomi su valstybe pareigos mokti mokesius - formuoti biudet, ir teiss gauti i jos tam tikr paslaug - saugumo nuo iorins ir vidins agresijos, vietimo, medicinos, socialinio draudimo ir kitose srityse. Taiau kad tam tikrus visuomeninius santykius galima bt priskirti finans teiss dalykui, jie turi atitikti tam tikrus poymius: 1. Paskirstomasis pobdis - per finansinius santykius paskirstomos nacionalins pajamos tarp valstybs, kio subjekt ir gyventoj; 2. Finansinius santykius vienija vienas tikslas - siekiama gauti valstybs pajamas, reguliuojama valstybs finansin politika ir sudaromos prielaidos valstybs funkcij gyvendinimui. 3. Organizacinis pobdis - finansiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja btinai dalyvaujant valstybei, kuri organizuoja finansin veikl. 4. Ekonominis pagrstumas - finansini santyki atsiradim slygoja

valstybs poreikiai gauti pajamas, kurios sudaro valstybs veiklos finansin pagrind; 5. Piniginis pobdis - per finansinius santykius surenkamos pinigins los valstybs fondus ir naudojamos valstybs reikmms; 6. Valdingas pobdis - finansiniuose santykiuose btinai dalyvauja valstybs ar savivaldybi institucijos, turinios valdingus galinimus kit subjekt atvilgiu. Atsivelgdami pamintus poymius, galime iskirti keturias finansini santyki grupes, kurios sudaro finans teiss dalyk: finansiniai santykiai, kurie atsiranda kaupiant valstybs las valstybs nustatytus biudetus ir piniginius fondus. finansiniai santykiai, kurie atsiranda paskirstant valstybs las tarp gyvendinani valstybs funkcijas. finansiniai santykiai, kurie atsiranda naudojant valstybs las. finansiniai santykiai, kurie kyla kontroliuojant valstybs l surinkim, paskirstym, panaudojim.

subjekt,

Kiekviena teiss aka turi savo reguliavimo metod. Teisinio reguliavimo metodas - tai teisins priemons, kuriomis valstyb veikia visuomenini santyki dalyvi valin elges. Jis atsako klausim, kaip, kokiu bdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teiss teorijoje iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvusis (direktyvusis) ir dispozityvusis (autonominis). Imperatyviojo metodo esm yra ta, kad tai, kas yra nurodyta teiss normose, t ir reikia daryti. Santykio dalyviams neleidiama jokia elgesio saviveikla ir nukrypimai nuo teisini imperatyv. Dispozityvusis metodas leidia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyv, savarankikum, pasirenkant vien ar kit elgesio variant. Kok teisinio reguliavimo metod reikia priskirti konkreiai teiss akai apsprendia tokie teisinio reguliavimo metodo poymiai: Koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta reguliuojami santykiai. Finans teiss teisiniams santykiams atsirasti reikia valstybs institucijos akto. Pavyzdiui, kiekvienas pilietis privalo mokti mokesius, nes taip yra nustatyta statymo, taigi valstyb gauna subjektin teis reikalauti i konkretaus pilieio konkreios sumos, o is yra pareigojamas sumokti valstybei toki sum. Teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu. Finans teisinio santykio dalyviai nra lygiateisiai, vienas dalyvis turi valdinius galiojimus, kuriais remdamasis gali duoti kitam to santykio dalyviui privalomus paliepimus. Valstybs prievartos priemoni u teiss norm paeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pobdis. Finans teiss normos numato tam tikras sankcijas u j paeidimus pvz. bauda.

Remdamiesi aukiau ivardintais poymiais ir j pasireikimu finans teisje, galima daryti ivad, jog finans teisje vyrauja imperatyvusis metodas. Teisini santyki dalyviai gali tik iimtinais atvejais patys nusprsti, kok elgesio variant pasirinkti, tarpusavio padtis nra lygiateis ir daniausiai finansiniai teisiniai santykiai atsiranda btent norminio akto, o ne susitarimo pagrindu. Jei dar labiau sigilinsime finans teiss dalyko specifik, tai rasime nuomoni, kad finans teisje naudojamas valding galinim metodas. Valdingus galinimus turi dauguma institucij, kurioms administracine prasme nra pavalds kiti finans teiss subjektai. 2.3. Finans teiss vieta teiss sistemoje Finans teis yra savarankika teiss aka. Tokia dabar ji laikoma vakar ir ryt Europos valstybse. Kitur atskiri institutai yra kaip atskiros teiss akos. Taiau klausimas dl finans teiss savarankikumo tarp kit teiss ak ilg laik buvo aktualiu diskusij dalyku: vieni teig, kad ji priklauso administracinei arba konstitucinei teisei, kiti - kad ji yra kompleksin, treti - kad finans teis neturi savarankiko dalyko. is klausimas buvo slyginai isprstas tik XX a. antroje pusje. Kad finans teis yra savarankika teiss aka pirmoji prabilo R. O. Chalfina. Ji teig, kad finans teis atsiskyr i konstitucins ir administracins teiss ir tapo savarankika teiss aka teiss sistemoje. i R. O. Chalfinos suformuluot mint dar 1952 m., toliau pltojo B. N. Ivanovas, M. I. Piskotinas ir kiti. Kita teorija teigia, kad finans teis pripastama savarankika teiss aka. Ji neisiskyr nei i konstitucins, nei i administracins teiss, o atsirado kaip savarankika teiss aka kartu su konstitucine ir administracine teise. Toki pozicij palaik E. A. Rovinskis M. A. Grviius ir kiti. ios teorijos patvirtinim galime rasti ir P. M. Godme knygoje Finans teis", kur jis rao: finans ir ekonomikos ryys, valstybs turto atskir dali lankstumas ir apyvartumas ir su tuo susijs galimas piktnaudiavimas reikalauja, kad valstybs finansai bt reglamentuojami specialiomis valstybinmis normomis. ios normos suteikia galimyb: 1) disponuoti pakankamu kiekiu l (statymai, reguliuojantys pajamas); 2) tiksliai diskontuoti l judjim (ido statymai); 3) pasirpinti j panaudojimu sutinkamai su tautos valia ir vieaisiais interesais (biudeto statymai). ios normos, veikianios kiekvien gyvenimo srit - ekonomikos ir politikos - sudaro savarankik teiss ak." Taiau diskusijos nerimsta dar ir dabar. Visi sutaria tik dl to, kad finans teis dabar yra savarankika teiss aka, o dl jos evoliucijos ilieka dvi anksiau mintos pozicijos. Finans teis, aiku, sveikauja su kitomis teiss akomis. Vadinasi, grynai rinkos santykiai, santykiai tarp lygiateisi subjekt dl pinigini l, vidiniai moni finansiniai santykiai, bank vidins veiklos sferoje, draudimo moni, prekiniai piniginiai santykiai reguliuojami sutinkamai su civilins ir komercins teiss normomis. Finansinis teisinis i santyki reguliavimo aspektas apibriamas iomis aplinkybmis: ipildoma pinigini l mobilizacijos funkcija; normini akt pagrindu ios los nukreipiamos valstybs udavini ir funkcij gyvendinimui;

nustatomos mint pinigini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo slygos; apibriamos valstybs institucij funkcijos, ypatingai kreditini atsiskaitym sferoje, per kasdienin finansins kontrols utikrinim.

Tokiu bdu visi nurodyti santykiai tampa tiek civilins ir komercins teiss, tiek ir finans teiss reguliavimo dalyku. Vis dlto reikia vadovautis tuo, kad pajamos, atsirandanios rinkoje ir kio sferoje, privalo bti perskirstytos tokiu bdu, kad bt galimyb aprpinti btinomis piniginmis lomis vis valstybinio mechanizmo funkcionavim. Valstybs aparatas, gaudamas pakankam kiek l, aprpina bendrj valstybs vystymsi reikiama kryptimi, t. y. sprendia ekonominius ir socialinius udavinius remdamasis politini udavini gyvendinimu. ita valstybs veiklos sritis negali bti aprpinta be finans teiss norm primimo ir tobulinimo. Tad konkreiai galime paminti tokius finans ir civilins teiss skirtumus: finans teiss reguliavimo dalykas yra valstybs los, tuo tarpu civilins teiss dalykas - privaios los; finans teisje btinas subjektas yra valstyb, o civilinje teisje - daniausiai veikia privats asmenys; finans teis gina valstybs interesus, tuo tarpu civilin teis - kolektyvinius ar asmeninius interesus; finans teiss reguliavimo metodas - valding nurodym davimas, o civilinje teisje dominuoja ali lygiateisikumas.

Finans teiss, kaip ir bet kurios kitos teiss akos, norm pagrindas yra konstitucins teiss normos. Jos padeda nenukrypti nuo pagrindini princip nuolat besikeiianioje ir besivystanioje finansini statym leidyboje. I kitos puss, btent finans teiss normos reguliuoja akumuliacijos procesus, pinigini l perskirstym ir panaudojim valstybje. Konstitucins normos, nustatanios statym leidybos ir vykdomosios valdios organ kompetencijas biudeto srityje, mokesi ir pajam, valstybinio kredito, draudimo, pinig kredito sistemos, sutvirtina bendruosius principus ir nuostatas, gyvendinamas valstybs finansinje veikloje. Taigi biudeto ir mokesi, kredito, pinig cirkuliacijos klausimai, tvirtinti atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose, konkretizuojami ir pltojami priimant finansinius statymus. Tokiu bdu vairi pakop finans teiss normos ireikia konstitucini princip valstybinje ir visuomeninje santvarkoje bendrum, o valstybs finansin veikla neabejotinai tampa administracine veikla, kur finans teiss normos, reguliuojanios i veikl, priklauso ir nuo kit vieosios teiss ak. 2.4. Finans teiss ypatumai, ryys su kitais mokslais ir kitomis teiss akomis Vis dlto finans teiss ypatybs labiau atsiskleidia lyginant ir atskiriant j nuo kit teiss ak nei nagrinjant jos reguliavimo dalyk ar metod. Atsivelgiant tai, kad finans teis atsiskleidia vienoje i valstybs veiklos srii, ji glaudiai susijusi su konstitucine ir administracine teise, kurios daro tak valstybs veiklai ir jos organizacijai. Egzistuoja panaum ir pagal valstybs veiklos form. Finans teis tarsi prapleia i teiss ak reguliavimo sfer. Konstitucin teis tvirtina atstovaujamosios ir vykdomosios valdios institucij organizacij ir veikl, o administracin teis per vykdomosios valdios institucijas reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje. Tuo tarpu finans teis prapleia ias abi valstybs veiklos formas, kadangi finansin veikla gali bti gyvendinama ir vien, ir kit institucij. Konstitucin teis uima aukiausi viet teiss sistemoje. Ji utikrina asmens teisin padt, visuomenins santvarkos, valstybs sandaros form, valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij organizacijos, j veiklos sistem ir principus. Kaip ir visos teiss akos, taip ir finans teis remiasi ir vystosi iais nustatytais pagrindais. Konstitucin teis atskleidia ir teiss normas, kurios betarpikai susijusios su finans teise. Jos tvirtina valstybs finansins veiklos organizacijos pagrindus. Atstovaujamosios ir vykdomosios valdios kompetencijose numatyta, kokius galiojimus turi Seimas ir Vyriausyb finans srityje. Seimas tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus. Vyriausyb rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait. Konstitucijos 121 straipsnyje kalbama apie savivaldybi finansin veikl. Savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas. Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo pakeitimo statymo 8 straipsnio 2-oje dalyje sakoma, kad savivaldybi biudet teisinis pagrindas yra atitinkam savivaldybi taryb priimti sprendimai dl atitinkam biudetini met savivaldybi biudet patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra iskirtas atskiras XI skirsnis Finansai ir valstybs biudetas". Pvz., 127 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos biudetin sistem sudaro savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas, taip pat savarankiki vietos savivaldybi biudetai. Valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i valstybinio turto ir kit plauk. Mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos statymai. Tad Konstitucija numato tik pamatines normas, o konkreiai santykiai yra reguliuojami statymais ir kitais teiss aktais. Visos ios normos konkretizuojamos finans teiss. i teis nustato konkreias valstybini ir vietos savivaldos institucij veiklos finans sferoje taisykles. Egzistuoja didel finans teiss norm grup, kuri detaliai reguliuoja vis lygi biudet sudarymo, perirjimo ir

tvirtinimo taisykles, patvirtinto biudeto vykdymo tvark, nustato biudetini pajam sra ir t.t. Konstitucin teis tvirtina tik finans teiss ir jos institut pradus. Kadangi didija dalimi valstybini pinigini fond sudarymas, paskirstymas ir naudojimas gyvendinami valstybinio valdymo kaip vykdomosios valdios institucij veiklos procese, finans ir administracin teiss naudoja panaius teisinio reguliavimo metodus, o btent - valstybinio sakymo metod. Taiau nors ir yra tarp j panaum, jos vis dlto skiriasi pagal reguliavimo dalyk. finans teiss dalyk eina tokie santykiai, kurie betarpikai susij su valstybs valdymo institucij vykdoma pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir naudojimo funkcija. Tuo tarpu administracin teis reguliuoja ir koordinuoja ministerij, komitet ir kit vykdomosios valdios institucij veikl ekonomikos, socialinje-kultrinje ir kitose srityse. Finans teis nustato ministerij, komitet pinigini fond sudarymo, j finansavimo tvark ir altinius, mok ris, nustato biudeto asignavim paskirstymo tvark tarp inybing (pavaldi) organizacij ir t.t. Finansini-kreditini institucij veiklos procese taip pat susiformuoja santykiai, kurie reguliuojami tiek finans, tiek ir administracins teiss normomis. Finans teis reguliuoja tokius santykius, kuriuose betarpikai valstybs paliepimu tam tikros valdios institucijos atlieka pinigini l kaupimo, j paskirstymo ir naudojimo kontrol. Administracin teis nustato finansini-kreditini institucij struktr, j veiklos organizacijos formas, pareign paskyrimo ir atleidimo tvark ir t.t. Kalbant apie vietos savivaldos ir finans teiss ry, reikt pasakyti, kad vietos savivaldos klausimus reguliuoja daugelis teiss ak (konstitucin, administracin, civilin ir t.t.). Tam tikrus klausimus reguliuoja ir finans teis. jos reguliavimo dalyk patenka vietos savivaldos institucij santykiai, susikuriantys finansins veiklos srityje. Finans teis glaudiai siejasi ir su civiline teise. Sis ryys grindiamas tuo, jog dauguma santyki, atsirandani valstybs ir savivaldybi finansins veiklos sferoje, t.y. sferoje, kuri apibria finans teiss dalyk, i esms yra turtiniai. Kaip inia, civilins teiss dalykas kaip tik ir yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Todl velgdami i valstybs ir savivaldybi finansins veiklos tako matome, kad finans ir civilins teiss dalykas kertasi. Civilin teis nagrinja tuos klausimus, kada yra ginami privats piniginiai interesai, finans teis - kai ginami ir realizuojami valstybs finansiniai interesai. Civilin teis gina kolektyvinius ir asmeninius interesus, o finans teis - valstybs interesus. Skiriasi finansini ir civilini pinigini santyki objektas: civilinje teisje objektas yra piniginiai itekliai, esantys privaios nuosavybs objektas, o finans teisje - valstybs piniginiai itekliai. Nagrindami subjektin sudt matome, kad finans teisje visada dalyvauja valstyb arba j atstovaujanti institucija, tuo tarpu civiliniai santykiai atsiranda tarp privai asmen. Tarp civilins ir finans teiss yra ir bendr institut kreditavimo, atsiskaitymo ir draudimo. Jei draudimo ir kreditavimo santykiuose dalyvauja valstyb - tai finans teiss dalykas, jei privats asmenys -tai civilins teiss dalykas. Be to, valstybs institucijos, tarp j ir finansins-kreditins institucijos, finans sferoje gyvendindamos valstybin reguliavim ir valdym, tuo pat metu veikia ir kaip juridinis asmuo. Todl vykdydamos valstybs pinigini l kaupimo ir paskirstymo funkcijas, ios institucijos veikia sutari pagrindu (pvz., paskolos, panaudos, pasaugos sutartis ir t.t). Taiau tokiems susikuriantiems santykiams bdingas lygiateisikumas, ekonominis ali nepriklausomumas, o tai finansinio-teisinio reguliavimo dalyk nepatenka. Finansinio reguliavimo pagrindas -valding nurodym davimas, o civilinio - ali lygiateisikumas. iuo atveju, finans teiss normos nustato valstybs institucijoms sukaupt pinigini l paskirstymo tvark, j naudojamus finansinikreditini itekli altinius, pinigini fond sudarymo ir paskirstymo planavimo proceso tvark, organizacij finansins veiklos kontrols atlikimo bdus ir t.t. Visais iais atvejais valstybins institucijos savo funkcijoms atlikti naudojasi joms suteiktais valdingais galiojimais. 2.5. Tarpukario Lietuvos finans teiss raidos apvalga Nepriklausomos Lietuvos bankininkysts ir finans srityse daug nuveik profesorius Vladas Jurgutis. Jo veikaluose Bankai" ir Pinigai" buvo sukurta XX a. treiojo-ketvirtojo deimtmei Lietuvos bankininkysts koncepcija. Ypa paymtina jo pedagogin veikla, rengiant auktos kvalifikacijos ekonomistus. Profesorius para monografinio pobdio veikal bankininkysts ir finans klausimais. 1938 metais ileista V. Jurguio knyga Finans mokslo pagrindai" - didelis tiriamasis darbas, kuriame aptarta nemaai finans teorijos ir praktikos klausim. Knygoje pateikiama odio finansai" kilm. Autorius nurodo, kad ...odis finansai" gali bti kils i senobinio angl odio fine" pinigin bausm, bauda ar i senobini vokiei odi fein", findig", finden", Finte " - gudrus, suktas, sukiauti, suktyb... Visgi gal teisingiausia bus aikinti odio finansai" kilm i lotyn odio finire ", vidurami tarme finare " baigti. I finare" buvo padarytas daiktavardis finatio", financia" -baigimas... I karto finatio" reik bylos pabaig, teismo sprendim, vliau teismo nustatyt mokjim, baud, dar vliau ne tik teismo, bet ir iaip kiekvien valdovo, pono ukraut mokjim. Pagaliau, i pradi -Pranczijoje, vliau ir kituose kratuose odio finansai" prasm siaurja. Finansai ima reikti tik valstybei daromus ar i valstybs gaunamus mokjimus". Finans mokslas ieko keli tinkamai aprpinti vieosios teiss organizacijas arba trumpai - viej k itekliais ir tikslingai tuos iteklius tvarkyti bei naudoti. Be t l vieasis kis, atseit, valstyb ir savivaldybs, negalt atlikti savo tautini, kultrini ir politini udavini. Centrin vieojo kio ais, tuo paiu, inoma, ir centrin finans mokslo ais yra mokesiai." 2.6. Finans teiss sistema: bendroji ir ypatingoji dalis

Paviens teiss normos negali atlikti joms skirt funkcij, todl yra privaloma j tarpusavio sveika. Jos turi viena kit pltoti, pildyti viena kitos veiksmingum. itaip veikdamos teiss normos sudaro teiss sistem kuri yra teiss norm egzistavimo pagrindas. Teiss sistema- tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, posakius, akas, susijusias tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum. Teiss normos organizuojamos sistem remiantis dviem loginmis operacijomis- subordinacija ir koordinacija. Teisins subordinacijos pagrindu teiss normos yra telkiamos vis bendresnius darinius. Pirmasis teiss norm sisteminimo lygmuo yra teiss institutas. Tai teiss norm grup, jungianti teiss normas, reguliuojanias tam tikr visuomenini santyki r jai bdingu metodu ir sudaranti teiss posakio ar teiss akos dal. Teiss institutai gali bti ne vienodos apimties: nuo keli norm iki apimani subinstitutus. Antrasis teiss norm sisteminimo lygmuo yra teiss poakis, kuris jungia kelis teiss institutus ir sudaro santykinai savarankik teiss akos dal. Kartais yra sunku nubrti konkrei rib tarp instituto ir posakio, todl geriausia institut laikyti poakiu nuo to momento, kai jame susiformuoja keli teiss institutai, turintys savo reguliavimo objekt ir metod. Treiasis teiss norm sisteminimo rezultatas- teiss aka. Tai plaiausios apimties teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss posakius ie reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai bdingu metodu. Finans teis yra teiss aka, kuri sudaryta i atskir finansini- teisini norm, kuri tarpusavio santykis pasireikia sudtinga vientisa sistema. ios sistemos sudtiniai elementai yra finansins- teisins normos, kurios atsivelgiant j reguliavimo objekt ir metod grupuojamos teiss institutus, poakius, kurie sudaro finans teiss, kaip teiss akos, sistem. Taiau teis ne tik atspindi visuomeninius santykius, o kartu ir juos, reguliuoja bei aktyviai juos veikia. Todl finans teiss sistemos krimui, norm sisteminimui bei institut krimui didel tak daro teism praktika operatyviausiai reaguojanti visuomenini santyki kait. Taigi finans teiss sistema- tai visuma finansini- teisini norm, tarpusavyje susijusi ir suskirstyt finans teiss institutus, o ie institutai- tai finansini- teisini norm visuma, reguliuojanti vienarius, giminingus funkciniais ryiais susietus finansinius - teisinius santykius, kuriuos vienija reguliavimo objektas ir metodas. Finans teis nra kodifikuota teiss aka, todl jos sistema nra tvirtinta viename teiss akte. i sistema formuojasi finans teiss reguliavimo praktikoje. Finans teiss norm kodifikacija yra vykdoma pagal atskirus institutus, kuri kiekvienas turi viening pagrindin statym. Paia bendriausia prasme kiekviena teiss aka yra skirstoma dalis: bendrj ir ypatingj. Normos reguliuojanios tai teiss akai priskirt visuomenini santyki reguliavimo srit yra ne vienodos apimties. Vienos reguliuoja tik siaur interes dal, kitos- apima platesnius reguliuojamo santykio aspektus, j pritaikymo galimybs daug universalesns. Dl ios prieasties tikslinga kiekvien teiss ak skirtyti bendrj ir ypatingj dalis. Ne iimtis ir finans teis. i skirstymas yra btinas, kadangi dka jo, kiekviena teiss norma pagal savo reguliuojam visuomenin santyk randa savo viet finans teiss sistemoje, visi nauji teiss mokslo pasiekimai inkorporuojami jau veikiani teis. Bendrj finans teiss dal sudaro normos, kurios tvirtina pagrindinius teiss principus, finansins veiklos teisines formas ir metodus, nustato institucij, dalyvaujani finansinje veikloje rat ir kompetencij, taip pat nustato finans kontrols teisinius pagrindus, jos formas ir metodus bei kitos panaios finansins- teisins normos, kurios taikomos visose finans teiss sferose ir turi visuotin reikm visai valstybs finansinei veiklai. Finans teiss bendrj dal sudaro du plats institutai: Finansins atsakomybs institutas, kuris tvirtina teisini sankcij sistem bei j taikymo tvark. Sankcija- tai teisinio poveikio priemon, kuria sukuriamos teiss paeidjo teiss u reguliacins normos reikalavimo nevykdym. Sankcija nra btina kiekvienos teiss normos sudtin dalis, taiau ji yra btinas elementas teiss sistemoje, kadangi ji utikrina reguliacini norm imperatyv vykdym. Finans teiss normos yra reguliacinio pobdio, todl sankcijos ir finansin atsakomyb yra numatyta yra numatyta Baudiamajame, Administracini teiss paeidim, i dalies Civilinio kodeks normose, kituose teiss aktuose. Finans kontrols institutas. is institutas apima teiss normas, kurios tvirtina kontrols metodus, formas, realizavimo tvark bei normas, kurios tvirtina finans kontrols organ sistem, t organ kompetencij. is institutas dar tik besiformuoja, todl sunku apie j kalbti detaliau.

Bendrosios finans teiss sistemos dalies normos konkretizuojamos ypatingoji finans teiss dalyje. Specialioji finans teiss dalis sudaryta i institut, jungiani finansines- teisines normas, reguliuojanias siauresnius ir konkretesnius santykius ar j dal. Finans teisies ypatingoji dalis sudaryta i daugybs institut: Biudeto sistemos institutas. Tai visuma finansini- teisini norm, tvirtinani biudeto sandar, biudeto pajamas- ilaidas, reguliuojani valstybs biudeto vykdymo proces. Pagrindinis teiss altinis, reglamentuojantis iuos santykius yra Biudetins sandaros statymas. Mokesi institutas. Tai finansiniai santykiai, susij su mokesi nustatymu, surinkimu, j paskirstymu, panaudojimu bei administravimu. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis iuos santykius yra Mokesi administravimo statymas.

Valstybs kredito institutas. Tai finansins- teisins normos, reguliuojaniuos paskol suteikim ir grinim valstybei, taip pat j administravim. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis iuos santykius- Valstybs skolos statymas. Valstybs ilaid institutas. is institutas reguliuoja ir reglamentuoja valstybs biudeto pajam panaudojimo tvark. Valstybs pajam institutas. Tai institutas, reguliuojantis ir reglamentuojantis valstybs pajam surinkimo proces. Valstybs ir savivaldybs tikslini fond institutas. is institutas tvirtina valstybs ir savivaldybi tikslini fond sistem, j sudarymo ir naudojimo tvark. Valstybs moni finans institutas. is institutas reglamentuoja kio subjekt pelno paskirstymo tvark ir j finansin veikl. Bankininkysts santyki reguliavimo institutas. Tai institutas, nustatantis kredito staig sistem, j veiklos licencijavim ir prieir, reglamentuojantis paskol kreditavim per Lietuvos bank. Atsiskaitymo institutas. Tai institutas, reglamentuojantis atsiskaitym negrynais pinigais per bankus. Draudimo santyki reguliavimo institutas. Tai institutas, reglamentuojantis santykius, susijusius su draudimo moni veiklos licencijavimu ir prieira bei santykius, atsirandanius gyvendinant privalomj ar statymin draudim. Pinig apyvartos ir valiutinio reguliavimo institutas. Tai institutas, nustatantis valstybs pinig sistem, usienio valiutos rim, reguliuojantis- reglamentuojantis pinig emisij (paleidim apyvart ir imim i jos). Tikslinu fond institutas. Tai institutas, reglamentuojantis nebiudetini fond sudarym ir panaudojim. Finans teiss sistemoje atsispindi valstybs finansin sistema, kaip objektyviai egzistuojanti ekonomin kategorija. Ypatingosios dalies institutai atspindi finansins sistemos sudt bei iskiria svarbiausias jos sritis, dl to, kai kurios ekonomins kategorijos ar kit teiss ak institutai tapo finans teiss reguliuojamo objekto dalimi arba yra glaudiai persipyn. 2.7. Lietuvos Respublikos Finans teiss altiniai Finans teiss altinis suprantamas kaip kompetentingos valstybs institucijos nustatyta tvarka priimtas teiss norminis aktas, kuris tvirtina teiss normomis reguliuojanius santykius, susijusius su valstybs l gavimu ir naudojimu. (Norminiai aktai tik raytiniai). Dar altiniais g.b. precedentai (yra tik mokesi teisje ir susij su mokestini gin nagrinjimu) ir paproiai (susij su finansinio statymo primimo procedra laikomasi taisykli, kurios nra teiss normos, bet susiformavo per statym leidybos proces). altini rys: 1.Pagal juridin gali: statymai ir postatyminiai aktai. 2.Pagal reguliavimo apimt: bendrieji (be finansini santyki reguliuoja ir kitus) ir specialieji (tai teiss aktai, reguliuojantys iimtinai finansinius santykius). 3.Pagal galiojimo termin: nuolatiniai ir laikinieji (j ypatinga vieta, skirtingai negu kitose teiss akose). altini ypatumai: Tai plaiai naudojami planiniai aktai. Nra vieningo kodifikuoto altinio. Pagal finansinius aktus specialioms institucijos suteikiami plats galinimai.

Akt politizuotas pobdis atspindi valdanios partijos finans politik. 2.8. Finans teiss norm svoka, rys ir klasifikavimo pagrindai Norma valstybs nustatyta ir saugoma finansinio santykio dalyvi elgesio reguliavimo taisykl. Normoms bdingi bendri poymiai: 1.Normos ireikia statymo leidjo vali. 2.Jas priima, keiia ir naikina tik galiotos institucijos. 3.Normos yra privalomos j adresatams. 4.Tinkamas j realizavimas utikrinamas valstybs prievarta. Normoms bdingi specials arba akiniai poymiai: 1.Normos turi ribot taikymo srit. 2.Normos turi specifinius tikslus. 3.Normos suteikia valdingus galinimus tik valstyb atstovaujaniai institucijai. 4.Paeidus finans teiss normas, taikomos poveikio priemons, numatytos finans statymuose. Jos vadinamos ekonominmis sankcijomis, o j tikslas ne nubausti paeidjus, kiek utikrinti valstybs l gavim. Finans norm rys Normos skirstomos:

Pagal funkcijas: 1.Specializuotos. J pagrindin f-ja apibrti pagrindines finans teiss kategorijas ir tvirtinti pagrindinius principus; 2.Reguliatyvins. J paskirtis nustatyti finansini teisini santyki dalyvi teises ir pareigas valstybs l surinkimo ir panaudojimo procese. 3.Apsaugins. Jos utikrina savalaik valstybs l surinkim ir tiksling j panaudojim. Pagal turin: 1.Materialins. Jos tvirtina tam tikr finansini santyki bkl, valstybs finansini fond sistem, nustato l paskirstymo principus, tvirtina subjekt status ir pan. 2.Procesins. Jos reguliuoja valstybs pinigini fond sudarymo ir panaudojimo procedr. Pagal subjektams darom poveik: 1.pareigojanios. 2.Draudianios. 3.galinanios. Jos naudojamos tik valstybs skolos ir atsiskaitym institutuose. Pagal adresatus: 1.normos, kurios nustato valstybs ir savivaldybi fin. galinimus. 2.kurios tvirtina valstybins valdios institucij finansin teisin padt. 3.kurios nustato specialij finansini institucij (pav. Lietuvos Banko) teises ir pareigas. 4.kurios nustato finans kontrols institucij teisin padt. 5.kurios nustato pasyvij subjekt (tai visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie privalo vykdyti prievoles valstybei ar naudojasi valstybs lomis) teisin padt. Pagal tikslus: 1.normos, kuri tikslas tvirtinti teiss kategorijas. 2.tvirtinti valstybs pinigini fond sistem ir jos sudarymo principus. 3.kurios nustato finansini santyki subjekt sudt. 4.kurios reguliuoja valstybs pajam gavim. 5.kurios reguliuoja valstybs ilaid padengim. 6.kuri tikslas tvirtinti atsakomybs priemones u finansins drausms paeidimus ir reglamentuoti j taikym. 2.9. Finansiniai teisiniai santykiai, j specifika ir poymiai Finansiniai - teisiniai santykiai (FTS) finans teiss normomis norm sureguliuoti santykiai, atsirandantys sukuriant ir panaudojant valstybs finansinius iteklius. Per FTS realizuojamos FINANS TEISS normos ir valstybs politika. FTS-i turin sudaro i vienos puss valstybs teis gauti las, i kt. puss - juridini ir fizini asmen pareiga vykdyti pinigines prievoles valstybei. FTS poymiai (ypatumai): 1. Visada dalyvauja privalomas subjektas-valstyb, ar j atstovaujantys organai. 2. Valdingus galinimus FTS visada turi tik privalomas subjektas, kita pus (alis) privalo pasyviai vykdyti valstybs duodamus nurodymus. 3. Tinkamas FTS-i dalyvi pareig vykdymas utikrinamas poveikio priemonmis, pagr. vieta tarp kuri priklauso ekonominms sankcijoms. 4. Ginai, kylantys i i santyki sprendiami administracine tvarka, teisme tik tuo atveju, jei buvo praeitos visos fin. gin nagrinjimo administr. tvarka procedros. Bet kurie teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi ir pasibaigia tik esant tam tikriems juridiniams faktams. Finansini - teisini santyki rys Pagal finans teiss institutus

1.Finans_kontrols 2.Mokestinius 3.Biudetinius 4. Atsiskaitymo ir kt. Kiekviena i i grupi skirstoma dar smulkesnes ris: Mokestiniai mokesi nustatymo, mokesi administravimo, mokesi mokjimo valstybins skolos skolinimosi usienyje, skolinimosi Lietuvoje Pagal FTS subjekt sudt pajamas. institucij. LB). santykiai).

1.FTS, kylantys tarp valstybs ir savivaldybi-paskirstant fin. kompetencij ir paskirstant 2.FTS, kylantys tarp valstybins valdios, valdymo institucij ir finansini 3.FTS, kylantys tarp pai finansini institucij (tarp FM ir 4.FTS, kylantys tarp valstybs, savivaldybs ir kreditori (v-s skolos 5.FTS, kylantys tarp finansini institucij ir jur. bei fiz. asmen dl pin. prievoli vykdym ir valstybs l naudojimo. Pagal tikslus, kurie realizuojami konkreiame FTS-yje

1. Organizaciniai FTS, kuri tikslas - tvirtinti valstybs finans sistem ir suformuoti valstybs institucijas, kurios administruoja valstybs finansus. 2. Valstybs l kaupimo santykiai, tikslas-surinkti nustatytais terminais ir tvarka pin. iteklius valstybs fondus. 3.Valstybs ilaid apmokjimo santykiai. 4. Finans kontrols ar poveikio priemoni taikymo santykiai, tikslas-utikrinti fin. drausms laikymsi ir pritaikyti statym sankcijas ios drausms paeidjams.

2.10. Finans teiss subjekt klasifikacija, j teiss ir pareigos Finans teis, reguliuodama finansinius santykius, apibria j dalyvius bei teisin padt. Finans teiss subjektu yra asmuo, kuris pagal statymus gali gyti finansines teises ir pareigas, o asmuo realiai gyvendinantis finans teises ir pareigas yra ne finans, o FTS-i subjektu. Pagal savo finansini teisi ir pareig apimt subjektai skirstomi: 1.Visuomeniniai_teritoriniai_junginiai 2.Kolektyviniai_subjektai 3.Individuals subjektai 1. Valstyb ir savivaldybs. i subjekt dalyvavimas konkreiuose finansiniuose santykiuose yra ribotas, dalyvauja: biudetiniuose santykiuose, nes valstyb ir savivaldybs turi teis savarankik biudet ir biudetin kompetencij. skolos santykiuose, nes valstybei ir savivaldybei suteikta teis skolintis las i usienio ir vidaus kreditori. finansavimo santykiuose, gali dengti ilaidas pagal savo poreikius. tikslini fond formavimo ir naudojimo santykiuose.

2.Prie kolektyvini subjekt priklauso visos valstybs ir savivaldybi institucijos, vis nuosavybs form mons, biudetins staigos, visuomenins organizacijos ir politins partijos, asociacijos, labdaringi fondai ir pan. Neturi reikms turi juridin status ar ne, nes ir neturintis gali dalyvauti santykiuose. LR Seimo finansiniai galinimai : Formuoja valstybs finans politik. Priima finansinius statymus. Tvirtina valstybs biudet. Formuoja institucijas atsakingas u finansins politikos gyvendinim. Ratifikuoja finansines tarptautines sutartis. Vykdo parlamentin finans kontrol.

Seimo biudeto ir finans komitetas: svarsto valstybs biudeto projekt ir jo vykdymo apyskait; atlieka bendrj nuolatin biudeto vykdymo kontrol; rengia statym projektus finans klausimais; atlieka parlamentin LB ir Finans ministerijos kontrol.

Vyriausybs finansiniai galinimai : priima nutarimus dl finansini statym gyvendinimo; organizuoja valstybs biudeto projekto rengim; teikia Seimui pasilymus dl finans valdymo institucij steigimo; steigia sau pavaldias finans institucijas ir staigas prie Finans ministerijos; priima sprendimus dl valstybs skolini sipareigojim (garantij).

Finans ministerija turi teises: tvirtinti viening biudetin klasifikacij; gauti vis mediag sudaryti valstybs biudeto projektui;

gauti informacij apie valstybs biudeto vykdym; gauti informacij apie savivaldybi biudet tvirtinim ir vykdym; laikinai sustabdyti l skyrim i valstybs biudeto staigoms, paeidianioms finansin drausm; ankiau laiko iiekoti negrintas paskolas ir su tuo susijusias sankcijas i komercini bank ir moni.

Prie Finans ministerijos steigta: Valstybin mokesi inspekcija (VMI), Muitins departamentas (MD), Draudimo prieiros Tarnyba pavestom funkcijom vykdyti. Mokesi inspekcija utikrina savalaik mokesi mokjim ir iiekojim. Muitins departamentas utikrina importo ir eksporto mokesi surinkim.Valstybin draudimo prieiros tarnyba kontroliuoja draudimo moni veikl. Lietuvos bankas - suteikta teis vykdyti nacionalins valiutos emisij ir reguliuoti vis kreditin veikl. Lietuvos banko funkcijos: turi iimtin teis ileisti ir iimti i apyvartos nacionalinius pinigus; turi teis aptarnauti valstybs ido sskait; organizuoja LRV vertybini popieri pardavim ir ipirkim; gyvendina Lietuvos pinig politik; konsultuoja LRV pinig rinkos, kredito ir atsiskaitym klausimais; kontroliuoja usienio valiutos reimo laikymsi; valdo ir saugo valstybs usienio valiutos ir taurij metal ir brangakmeni atsargas; iduoda licenzijas ir nustato slygas komerciniams bankams; sudaro Lietuvos mokjim balans.

3 tema. Finans kontrol 3.1. Finans kontrols svoka ir esm Kontrol btinas viej finans valdymo elementas, nes toks valdymas skatina atsakomyb visuomenei.( INTOSAILimos deklaracija dl audito princip gairi (1997) IX-kongrese, 1 str.). Kontrol tai drausms, tvarkos ir teistumo utikrinimo forma arba priemon gyvendinant valstybin valdi ir valdym. Finans kontrols vaidmuo yra ypatingas kiekviename finansins veikos etape. Daniausiai teisinink darbuose kontrol apibdinama: Kaip ypatinga valstybs specifin socialin funkcija arba jos veiklos sudtin ir neatskiriama dalis; Kaip demokratijos forma ar jos institutas; Kaip viena i valstybins veiklos valstybinio vadovavimo metod ir form; Kaip viena i valstybins valdios gyvendinimo, politinio vadovavimo form.

Kontrol, kaip valdymo funkcija, pasireikia visuose finans valdymo procesuose. Finans kontrol finansins veiklos patikrinimo operacij ir veiksm visuma, panaudojant specifines kontrols organizavimo formas ir metodus. Kontroliuojant patikrinama, ar laikomasi statym reikalavim, BVP ir nacionalini pajam paskirstymo ir perskirstymo proporcij, palyginami finansini itekli planiniai rodikliai su faktiniais, nustatomos faktini rodikli nukrypimo nuo planini prieastys, ukertamas kelias valstybs finans vaistymui ir numatomi efektyviausi bdai kaip finansinius iteklius surinkti, paskirstyti ir naudoti ateityje. Pasak, Leviauskaits K. ir Rkio G f inans kontrol tai finansins ir su ja susijusios kio ir valdymo subjekt veiklos patikrinimo operacij ir veiksm visuma, panaudojant specifines kontrols organizavimo formas ir metodus. Finans kontrol apima tokias tikrinimo sritis:

ekonomini statym reikalavim laikymsi; bendrojo vidinio produkto ir nacionalini pajam paskirstymo ir perskirstymo proporcij laikymsi; biudeto sudarymo ir vykdymo laikymsi (biudeto kontrol); darbo, materialini ir finansini itekli panaudojimo efektyvum monse, staigose, organizacijose ir moni, staig finansin bkl; kitas su valstybs ekonominiais procesais susijusias srytis.

Teisininkai (ir ne tik jie) kontrol daniausiai sieja su statym, postatymini ir kit teiss akt vykdymo tikrinimu. Finans teiss mokslo atstovai finans kontrolapibdina kaip savarankik finans teiss institut. Finans kontrols institutas turi sudting struktr. Susideda i norm, apimani savyje tiek bendrj, tiek specialij (ypatingj) jos dal. Bendrajaifinans teiss daliai priskiriamos finans teis normos, reglamentuojanios finans kontrols tikslus, udavinius bei principus, jos form ir metod charakteristikas. Specialiajaifinans teis daliai priskiriamos normos, reglamentuojanios kontrolines priemones skirtingose finansins veiklos srityse ar lygiuose ir isiskirianios specializuotais tikslais, udaviniais, rimis, bdais ir formomis. Finans kontrols normos gali bti skirstomos : pagal finans kontrols vykdymo konkreioje finansins veiklossferoje tikslus ir udavinius; pagal objekt (finansins kontrols vykdymo turinys ar kryptys); pagal formas ir metodus; pagal institucijas, pareigotas vykdyti finans kontrol.

Viej finans kontrol tai kompetenting institucij valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistumo ir tikslingumo kontrol, siekiant efektyvaus ekonominio ir socialinio alies vystymosi. Apibendrinant teigtina, kad viej finans kontrol suprantama kaip visuma priemoni, analizuojant, tikrinant ir vertinant valdios, valdymo ir vieojo sektoriaus kio subjekt finansin ir su ja susijusi veikl, naudojant specifinius kontrols veiklos metodus, siekiant utikrinti finansins veiklos efektyvum vieajame sektoriuje ir ivengti neigiam proces ateityje. 3.2. Finans kontrols tikslas, udaviniai, funkcijos Finans kontrols tikslas kad bt: Efektyviai, ekonomikai, rezultatyviai, skaidriai ir pagal paskirt naudojamas valstybs ir savivaldybi turtas; Laiku gaunama finansin informacija, sudaroma tiksli, patikima finansin atskaitomyb, program vykdymo ir kitos ataskaitos; Laikomasi teiss akt ir sutartini sipareigojim; Vieojo juridinio asmens turtas apsaugomas nuo sukiavimo, ivaistymo, pasisavinimo, neteisto valdymo ir kit neteist veik; Utikrinamas teisingas vieojo juridinio asmens biudeto sudarymas ir jo vykdymas.

Pavyzdiui, audito pagalba (kitaip tariant audito pagrindinis tikslas) objektyviai vertinti, ar finansin atskaitomyb visais reikmingais atvilgiais parodo tikr ir teising mons finansin bkl, ar i atskaitomyb parengta pagal bendruosius apskaitos principus bei galiojanius teiss aktus, ir pareikti nuomon apie tai. Siekdamas io tikslo auditorius privalo; vertinti, ar finansin atskaitomyb kaip visuma atitinka jai keliamus reikalavimus, ar nra prietaringos informacijos, ar isamiai ir tiksliai apskait trauktos per atitinkam laikotarp vykusios kins operacijos ir kiniai vykiai, ar finansin atskaitomyb atskleidia tikr ir teising mons finansin bkl ir veiklos rezultatus, kitaip tariant, patvirtinti mons finansins atskaitomybs patikimum arba konstatuoti nepatikimum. vertinti, ar finansin atskaitomyb parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais ir galiojaniais teiss aktais, reglamentuojaniais buhalterins apskaitos ir finansins atskaitomybs sudarym.

Pareikti savo nuomon apie audituot finansin atskaitomyb.

Nuomonei pareiki auditorius vartoja fraz visais reikmingais atvilgiais. Auditoriaus nuomons pareikimas yra labai svarbus finansins atskaitomybs vartotojams. Jie remdamiesi auditoriaus nuomone, sprendia, ar finansin atskaitomyb yra patikima, ir priima atitinkamus sprendimus. Finans kontrols udaviniai: Utikrinti, kad visi finans teiss subjektai laikytsi finans drausms; Isiaikinti finans drausms paeidimus, j prieastis ir paeidjus; Utikrinti kalt asmen patraukim atsakomybn; Ukirsti keli galimiems finans drausms paeidimams; Isiaikinti papildom valstybs pajam rezervus; Siekti, kad finansins operacijos bt efektyvios, rezultatyvios, ekonomikos; Utikrinti valstybs finansini interes apsaug.

Finans kontrols funkcijos: Informacin.

Informacin funkcija stebjimo, tikrinimo ir prieiros pagalba kaupiama informacija apie tai, kaip funkcionuoja kontroliuojamoji sistema, ar objekto veikla atitinka priimtiems sprendimams, nustatytoms programoms, taisyklms, standartams, ar objektas tinkamai ir efektyviai naudoja valstybs jam priskirt turt, las. Gauta informacija yra pagrindas priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti tam tikrus koreguojanius veiksmus, utikrinanius kontroliuojamojo objekto normal funkcionavim. Prevencin.

Gaut informacij btina tinkamai, prasmingai bei kryptingai panaudoti.Sukauptos informacijos pagrindu galima ir btina tam tikra prevencin veikla, kuria galima ne tik isiaikinti ir paalinti nukrypimus nuo nustatyt standart, bet ir numatyti kontrols objekto veikl koreguojanias priemones, siekiant paeidim ivengti ateityje. Teistumo utikrinimas.

Leidia patikrinti, kiek ir kaip objektai gyvendina jiems ikeltus tikslus ir udavinius bei nustatytas programas. Tikslai daugeliu atvej yra ireikti atitinkamomis teiss normomis. J funkcionavimo tikrinimas ir yra kompetenting institucij kontrol. irima, kaip laikomasi statym ir postatymini teiss akt, kaip jie taikomi. Reguliavimo. Stabilizuoja procesus, daro pastovesnius visuomeninius santykius. Aukljamoji.

Finans kontrols metu nustatyti tiek teigiami, tiek neigiami faktai vieai skelbiami visuomenei. Jie neivengiamai turi moni smonje atitinkam psichologin, aukljamj poveik. Kontrols rezultatai danai nukreipiami blogai dirbani veiklos gerinim, j mokym. Kitos funkcijos, pavyzdiui diagnostin, profilaktin.

ios funkcijos grupuojamos dvi apibendrintas grupes: Pozityvioji funkcija; Negatyvioji funkcija.

Pozityvioji kryptinga veikla alinant iaikintus trkumus ir juos slygojanias prieastis. ios funkcijos vaidmuo yra gerinti valdym, padti taupyti valstybs las ir turt, mainti bereikalingas ilaidas i valstybs (savivaldybi) biudet ir kt.

Negatyvioji tam tikr trkum, netikslum, nesklandum ir j prieasi iaikinimo tikrinamuose objektuose priemon ar bdas. 3.3. Finans kontrols sistema: kontrols aplinka, rizikos vertinimas, kontrols procedros, informacin sistema, ryiai, monitoringas Finans kontrol sudaro ie tarpusavyje susij elementai : kontrols aplinka, rizikos vertinimas, kontrols veikla ( procedros), informacin sistema, komunikacija (ryiai), stebsena (monitoringas ). Kontrols aplinka visos finans sistemos pagrindas, Ji utikrina disciplin bei struktr ir atmosfer, turini takos finans kontrols kokybei. Ji veikia strategijos ir tiksl formulavimo proces ir kontrols veiklos organizavim. Nustaius aikius tikslus ir suformavus efektyvi kontrols aplink, vertinama kontroliuojamo objekto rizika, su kuria jis susiduria gyvendindamas savo udavinius ir tikslus, nes tai sudaro pagrind tinkamam rizikos reguliavimui. Rizikos mainimo strategija gyvendinama per finans kontrols veikl, t. y. per jos atliekamas procedras. Kontrols veikla gali bti prevencinio ir (ar) nustatomojo pobdio. Kad bt pasiekti tikslai, finans kontrols veikl btinai turi papildyti itaisomieji veiksmai. Kontrols veikla ir itaisomieji veiksmai turi bti efektyvs ilaid poiriu. J kaina neturi bti didesn u gaunam naud (snaud efektyvumo principas). Efektyvi informacin sistema ir komunikacija (ryiai ) turi esmin reikm kontroliuojam objekt veiklos vykdymui ir valdymui. Tikslams pasiekti btina, kad informacija bt paskleista po vis objekt. Kadangi finans kontrol yra dinamikas procesas, kur btina nuolat pritaikyti orie objekto rizikos veiksni ir pokyi, reikalinga finans kontrols sistemos stebsena (monitoringas), utikrinanti, kad finans kontrol neatsilikt nuo pasikeitusi tiksl, aplinkos, itekli ir rizikos. ie elementai lemia vieajam sektoriui rekomenduojam finans kontrols bd ir sudaro pagrind finans kontrolei vertinti. Kontrols aplinka. Kontrols aplinka susijusi su kontroliuojanio subjekto atmosfera ir turi takos tam, kaip j vykdantys asmenys suvokia kontrol. Tai vis kit finans kontrols element pagrindas, teikiantis disciplin ir struktr. Nurodomi tokie pagrindiniai aplinkos elementai: Etins vertybs ir siningumas. mons vadovyb kuria ir puoselja mons etin aplink, pateikdama tinkamo elgesio rekomendacijas ir palaikydama drausm. Vadovybs filosofija. mons vadovyb sukuria aplink, lemiani santykius monje ir kiekvieno darbuotojo poir savo pareigas. Ji formuoja verslo plotin ir strategij, numato procedras, geriausiai tinkamas kinms operacijoms stebti, registruoti ir kontroliuoti. Organizacin struktra. Tai sistema, kuria remdamasi vadovyb planuoja veikl, vadovauja ir vykdo kontrol, siekdama gyvendinti mons tikslus. Planuojant organizacijos struktr apsvarstomi pagrindiniai galiojimai, darbuotoj atsakomyb, atitinkami atskaitomybs ryiai. Personalo valdymo politika ir metodai. Tai vidaus kontrols aplinkos dalis, susijusi su darbuotoj darbinimu, mokymu, tarnybiniu vertinimu, konsultavimu, skatinimu, atlyginimu, drausminimu.

Rizikos vertinimas. Rizikos vertinimas tai rizikos veiksni, susijusi su kontrols institucijos tiksl pasiekimu, nustatymo bei analizs ir atitinkamos reakcijos numatymo procesas. Jis apima: 1) 2) 3) 4) rizikos nustatym: rizika, susijusi su institucijos tikslais; visapusin rizika; rizika dl iors ir vidaus veiksni visos institucijos ir paviens veiklos lygmeniu. rizikos vertinim: rizikos reikmingumo nustatymas; rizikos tikimybs vertinimas.

institucijos_toleruojamos_rizikos_nustatym. Reagavimo numatym.

Kadangi vieojo sektoriaus, ekonomins, pramons akos, reguliavimo ir veiklos slygos nuolat keiiasi, rizikos vertinimas turi bti nuolatinis ir pasikartojantis procesas. Jis apima pasikeitusi slyg, galimybi ir rizikos veiksni nustatym bei analiz (rizikos vertinimo ciklas) ir finans kontrols keitim pritaikant prie besikeiianios rizikos. Kontrols veikla (procedros). Kontrols veikla tai veiklos kryptys ir procedros, diegtos siekiant valdyti rizik ir gyvendinti kontrol vykdanio subjekto tikslus. Kad kontrols veikla bt efektyvi, ji turi bti tinkama, nuosekliai funkcionuoti pagal laikotarpiui parengt plan, efektyvi snaud poiriu, visapus, pagrsta ir tiesiogiai susijusi su kontrols tikslais. Kontrols veikla vyksta visoje institucijoje, visais lygmenimis ir visuose funkciniuose padaliniuose. Ji apima vairi nustatomojo ir prevencinio pobdio kontrols veikl, pavyzdiui: autorizavimo ir patvirtinimo procedras; pareig (leidimo davimo, atlikimo, uregistravimo ir patikrinimo) atskyrim; Itekli ir dokument prieigos kontrol; patikrinim; suderinim; veiklos rezultat periras; veiklos srii, proces ir veikl periras; prieir (uduoi skyrim, perir ir tvirtinim, nurodym davim ir mokym).

Institucijos turi pasiekti tinkam nustatomosios ir prevencins kontrols veiklos pusiausvyr. Norint gyvendinti tikslus, kontrols veikl turi papildyti itaisomieji veiksmai. Informacin sistema . Patikimos ir aktualios informacijos btina slyga greitas vyki registravimas ir tinkamas klasifikavimas. Susijusi informacija turi bti identifikuojama, kaupiama ir perduodama tokia forma ir tokiu bdu, kad darbuotojai galt atlikti finans kontrols ir kitas pareigas (perdavimas reikiamiems monms reikiamu metu). Todl finans kontrols sistema ir visos atliktos kontrols procedros turi bti isamiai registruojamos. Informacins sistemos teikia ataskaitas, kuriuose yra veiklos, finansins ir nefinansins, su reikalavim vykdymu susijusi informacija, sudaranti slygas gyvendinti ir kontroliuoti veikl. Tai ne tik vidaus duomenys, bet ir informacija apie iors vykius, veikl ir slygas, btina sprendimams priimti ir atskaitoms rengti. Informacija turi bti tinkama, savalaik, aktuali, tiksli ir prieinama. Komunikacija (ryiai). Efektyvi komunikacija turi vykti kontrol vykdaniame subjekte emyn, auktyn ir skersai, apimdama visas sudtines dalis ir vis struktr. Komunikacijos pagrindas yra informacija. Aukiausioji institucijos vadovyb turi aikiai nurodyti visiems darbuotojams, kad kontrols pareigas reikia vertinti rimtai. Vadovyb turi bti informuota apie veiklos rezultatus, pokyius, rizik ir vidaus kontrols funkcionavim, kitus aktualius vykius. Tuo paiu vadovyb turi perduoti darbuotojams vis jiems reikaling informacij, utikrinti grtamj ry ir vadovavim. Be to, vadovyb turi aikiai ir kryptingai informuoti, kokio kontrol vykdani subjekt elgesio tikisi. Tai apima aik finans kontrols filosofijos ir veikimo bdo apibrim bei galiojim delegavim. Komunikacija turi padidinti supratim apie efektyvios finans kontrols svarbum ir aktualum, informuoti apie toleruotin rizikos laipsn ir apie kiekvieno darbuotojo pareigas gyvendinant ir palaikant finans kontrols komponentus. Darbuotojai turi suprasti savo vaidmen finans kontrols sistemoje ir tai, kaip kiekvieno j veikla susijusi su kit moni darbu. Taip pat reikalinga efektyvi komunikacija ir su iors alimis. Institucijos vadovyb turi utikrinti, kad bt reikiamos priemons ryiams su iors alimis palaikyti ir informacijai i j gauti, nes iors ryiai gali turti didel tak institucijos tiksl gyvendinimo mastui. Vadovyb, remdamasi vidaus ir iors ryiais, turi imtis reikiam veiksm ir laiku atlikti paskesn kontrol. Stebsena (monitoringas). Stebsena yra vienas i finans kontrols element, t.y. procesas, vertinantis finans kontrols sistemos veikimo kokyb laikui bgant. Finans kontrols sistema turi bti stebima vertinant sistemos veikim laikui bgant. Stebsenos metu vertinama, ar siekiant gyvendinti kontrol vykdanios institucijos misij, pasiekti finans kontrols bendrieji tikslai.

Stebsena gyvendinama atliekant kasdien veikl, atliekant atskirus vertinimus arba jungiant ir viena, ir kita. Nuolatin stebsena. Ji integruota prastin, pasikartojani kontrol vykdanios institucijos veikl. Nuolatin stebsena apima reguliari valdymo ir prieiros veikl bei kitus veiksmus kontrols subjektams atliekant savo pareigas. Nuolatin stebsena apima kiekvien finans kontrols komponent ir veiksmus, nukreiptus prie finans kontrols sistemos netaisyklingum, neetikum, neekonomikum, nerezultatyvum ir neefektyvum. Atskiri veiksmai. Atskir veiksm apimt ir dan lemia vis pirma rizikos vertinimas ir nuolatins stebsenos efektyvumas. Atskiras vertinimas apima finans kontrols sistemos vertinim ir utikrina, kad finans kontrol pasiekia norim rezultat, taikydama i anksto nustatytus metodus ir procedras. Apie finans kontrols trkumus turi bti praneta atitinkamo lygmens institucijos vadovams. Paprastai tam tikras nuolatins stebsenos ir atskir vertinim derinys laikui bgant padeda utikrinti finans kontrols efektyvum. Taigi, tik derinant visus iuos finans sistemos elementus galima tikslingai ir efektyviai siekti ir pasiekti valstybs ir savivaldybi turto efektyvaus, ekonomiko bei skaidraus naudojimo, grieto teiss akt laikymosi, finansins atskaitomybs patikimumo bei kit finans kontrols tiksl. 3.4. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema Kontrol yra sudtin ir neatskiriama valstybins valdios ir valdymo mechanizmo dalis, sudaranti struktrikai ibaigt sistem. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema atskleidiama nagrinjant kontrols objektus ir subjektus bei j tarpusavio santykius. Tarp kontrols objekt ir subjekt yra labai glaudus dvipusis ryys. Finans kontrols sistema darni, tarpusavyje sveikaujani kontrols institucij sistema. (A. Katkus finans kontrols sistem atskleidia struktriniu organizaciniu aspektu). Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema nra ir negali bti statika. Realizuojant valstybin valdym kyla nauji udaviniai, keiiasi veiklos formos, j realizavimo teisinis reguliavimas ir pan. T. y. kiekybikai ir kokybikai keiiasi kontrols objektai. Todl, kinta ir pati valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistemos subjekt ratas bei jiems keliami udaviniai keiia kontrols objekt apimt ir struktr, o kintantys finans kontrols objektai takoja subjektams keliamus udavinius bei pai institucin valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistem. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema finans kontrols institucij taikom priemoni, metod, atliekam funkcij visuma, utikrinanti valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistum ir tikslingum bei finans valdymo princip (ekonomikumo, efektyvumo, rezultatyvumo ir skaidrumo) laikymsi. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols objektas piniginiai santykiai, atsirandantys valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo procese. Kadangi piniginiai santykiai susiklosto tam tikruose juridiniuose asmenyse arba tarp j, tai finans kontrols objektu tampa ir konkreios institucijos, ir tam tikri piniginiai santykiai. Todl, kontrols objektais (pagal institucin poym) yra: Valstybins valdios ir valdymo institucijos; mons, staigos ar organizacijos, kuri steigjas ar savininkas yra valstyb ar savivaldyb; mons, staigos ar organizacijos, kurios yra ilaikomos ar subsidijuojamos i nacionalinio biudeto l; mons, staigos, organizacijos, vietos savivaldos institucijos bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys nepriklausomai nuo nuosavybs form, jeigu jie gauna, perskirsto, naudoja ar valdo nacionalinio biudeto las; turi statymo suteiktas teises ir pareigas mokesi srityje ar bet kokioje kitoje srityje, susijusioje su vieaisiais finansais ir reguliuojamoje teiss aktais.

Dar galima iskirti finans kontrols objekt klasifikavim (pagal kontroliuojamus asmenis): 1. Viej juridini asmen finans kontrol. Valstybs institucijos ar j steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (valstybs mons, valstybs staigos ir vieosios staigos);

Savivaldybs ar j steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (savivaldybs mons, staigos bei vieosios staigos); Kit asmen, nesiekiani naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (vieosios staigos, religins bendruomens ir pan.);

2. Privai juridini asmen (Pvz. juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti privaius interesus) finans kontrol; 3. Fizini asmen (Pvz. gyventoj pajam mokesio moktojai ) finans kontrol; Teorijoje iskiriami objektai pagal konkreius santykius: Santykiai, susiklostantys formuojant pajamas valstybs savivaldybi biudetus bei kitus vieojo sektoriaus piniginius fondus (Valstybs pajam kontrol); Santykiai, susiklostantys vykdant vairi lygi biudetus; Santykiai, susiklostantys naudojant valstybs pinigini fond iteklius (tiek biudetinius, tiek nebiudetinius); Santykiai, susiklostantys valdant, naudojant ar disponuojant valstybs ar savivaldybi turt; Santykiai, susiklostantys skiriant ir naudojant Europos Sjungos las; Santykiai, susiklostantys pinig apyvartos srityje; Santykiai, susiklostantys valdant valstybs skol.

Objekt kontrol realizuoja finans subjektai. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols subjektas valstybs ar savivaldybs institucija (juridinis asmuo), atsakinga u valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistum ir tikslingum bei finans valdymo princip (ekonomikumo, efektyvumo, rezultatyvumo ir skaidrumo) laikymsi, turinti statym suteiktus galiojimus veikti finans kontrols srityje. Teorijoje iskiriamos ios pagrindins finans kontrols sritys (su konkreiu objekt ir subjekt ratu): Valstybs pajam kontrol ir auditas (Pvz. Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos); Valstybs ilaid kontrol (pvz. Valstybs kontrol); Savivaldybi finans kontrol ir auditas ( pvz. Savivaldybi kontrolieriai); Vidaus auditas (pvz. centralizuotai vidaus audito tarnybai) ; Auditas (Pvz. audito mons).

Dabar galiojanio Vietos savivaldos statymo etame skirsnyje tvirtintos esmins nuostatos, reglamentuojanios savivaldybi kontrol ir audit. Pagal io statymo 27 straipsnio 1 dal savivaldybs kontrolierius (savivaldybs kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansin ir veiklos audit savivaldybs administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ir savivaldybs kontroliuojamose monse. Vidaus kontrols funkcijos savivaldybje pavestos savivaldybs tarybos steigtai centralizuotai vidaus audito tarnybai, einaniai savivaldybs administracijos struktr (statymo 28 str.). Savivaldybi kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi vietos savivaldos statymu, vidaus kontrols ir vidaus audito statymu, Valstybinio audito reikalavimais, Valstybs kontrols parengtomis audito metodikomis. Be to, Valstybs kontrol atlieka savivaldybi kontrolieri veiklos iors perir, vertina audito ataskait kokyb. Taigi Valstybs kontrol ne tik audituoja savivaldybes, bet ir atlieka metodin ir audito kokybs prieiros funkcijas vietos savivaldoje. Iorins periros tikslas vertinti atlikto audito kokyb, paskleisti geros audito praktikos pavyzdi, nustatyti audito metodikos tobulinimo ir auditori mokymo sritis, pateikti vadovybei patikim informacij apie audito kokyb. Vykdant iorin perir aikinamasi, kaip laikytasi Valstybinio audito reikalavim sudarant audito plan ir rengiant audito program, renkant audito rodymus, forminant audito ataskait ir keiiant audito ivad. 3.5. Vidaus ir iors kontrols rys Pagal funkcin priklausomum (koks subjektas kontroliuoja) arba pagal apimt ir atlikjus, kontrol skiriama: Vidaus kontrol; Iors kontrol.

Vidaus kontrol yra aukiausio lygio vadovybs, vadov ir kit darbuotoj suplanuotos ir atliekamos procedros, skirtos utikrinti, kad mons tikslai, susij su finansins atskaitomybs patikimumu, veiklos efektyvumu ir veiksmingumu, statym bei teiss akt laikymusi, bt pasiekti. Vidaus kontrol diegiama ir taikoma siekiant ivengti nustatytos verslo rizikos, dl kurios gali kiti grsm nepasiekti mons tiksl. Vidaus kontrol vieojo juridinio asmens vadovo sukurta vis kontrols ri sistema, kurios dka siekiama utikrinti vieojo juridinio asmens veiklos teistum, ekonomikum, efektyvum, rezultatyvum ir skaidrum, strategini ir kit veiklos plan gyvendinim, turto apsaug, informacijos ir ataskait patikimum ir isamum, sutartini ir kit sipareigojim tretiesiems asmenims laikymsi bei su visa tuo susijusi rizikos veiksni valdym. Vidaus kontrol tai dinamikas kompleksinis procesas, nuolat prisitaikantis prie organizacijos pokyi. Vis lygi vadovai ir darbuotojai turi dalyvauti iame procese, nagrindami rizikos veiksnius ir utikrindami, kad bus gyvendinta organizacijos misija ir bendrieji tikslai. Iors kontrol tokia kontrols ris, kuri atlieka nepriklausomas nuo kontroliuojamo objekto kontrols subjektas. Iors kontrol pasireikia finansiniu, administraciniu, teisiniu kontrols subjekto nepriklausomumu nuo kontroliuojamo objekto. Iors kontrols vienas i pagrindini tiksl yra nustatyti, ar organizacijos valdymo ir kontrols sistemos atitinka vidaus finans kontrols principus.

3.6. Valstybs kontrol ir valstybinis auditas Valstybin audit atlieka aukiausioji valstybinio audito institucija Lietuvos Respublikos Valstybs kontrol. Valstybs kontrol yra Seimui atskaitinga aukiausioji valstybinio audito institucija. Pagrindiniai Valstybs kontrols udaviniai - priirti, ar teistai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybs turtas, kaip vykdomas valstybs biudetas; skatinti teigiam ir veiksmingvalstybinio audito poveikvalstybs finans valdymo ir kontrols sistemai bei rezultatus ir visuomens poreikius orientuotam vieajam valdymui. Valstybiniu auditu siekiama: padti valstybei imintingai valdyti ir naudoti turt, las ir kitus iteklius. (Padti Seimui vykdyti parlamentin kontrol); daryti teigiam poveik valstybs finans valdymo ir kontrols sistemai bei rezultatus ir visuomens poreikius orientuotam vieajam valdymui.

Valstybinio audito rys: Finansinis (teistumo) auditas ir veiklos auditas. Finansinis (teistumo) auditas audituojamo subjekto finansins atskaitomybs ir (ar) kit ataskait duomen, taip pat valstybs l ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teistumo ir j naudojimo statym nustatytiems tikslams vertinimas bei nepriklausomos nuomons pareikimas. Veiklos auditas audituojamo subjekto vieojo ir vidaus administravimo veiklos vertinimas ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriu. Valstybs kontrol audituoja valstybs biudeto vykdym; valstybs pinigini itekli naudojim; valstybs turto valdym, naudojim ir disponavim juo; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto vykdym; Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto vykdym; atitinkamas l valdymo institucijas ir paramos gavjus, tikrina, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sjungos los; kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva;

Valstybs kontrol Turi teis audituoti savivaldybi biudet vykdym. Savivaldybi turto valdym, naudojim bei disponavim juo Valstybs kontrol audituoja pagal valstybinio audito mast, nustatyt Valstybs kontrols statymo 14 straipsnio 2 dalyje. Valstybs biudeto l, skiriam savivaldybi biudetams, naudojim;

Savivaldybi turto valdym, naudojim bei disponavim juo pagal valstybinio audito mast, nustatyt valstybs kontrols statyme; Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, Lietuvos Respublikos bei Europos Sjungos teiss akt nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gaunam Europos Sjungos finansin param ir teikia atitinkamoms institucijoms audit dokumentus.

Valstybinio audito subjektai (teorijoje vardijami kaip objektai): valstybs institucijos ir staigos; savivaldybs; vis ri mons, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausanios akcijos suteikia ne maiau kaip 1/2 bals; mons ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybs ar savivaldybs institucija suteik l arba perdav turto. Europos Sjungos finansin param gaunanios institucijos.

Valstybinio audito rezultatai ir j forminimas Finansinis auditas baigiamas suraius audito ataskait ir audito ivad. Veiklos auditas baigiamas suraius audito ataskait.

Valstybs kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teis: 1) nurodyti audituot subjekt vadovams reikmingus teiss akt paeidimus ir pareigoti juos paalinti; 2) pareigotiaudituot subjekt vadovus ar auktesnij institucij vadovus statym nustatyta tvarka iiekoti valstybei, savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padaryt al; 3) pareigoti audituot subjekt vadovus ar auktesnij institucij vadovus statym nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminn atsakomybn; 4) pareigoti audituot subjekt vadovus grinti valstybs ar savivaldybi biudetus arba atitinkamus valstybs pinig fondus las, skirtas ar panaudotas paeidiant statymus ar kitus teiss aktus; 5) nustaius paeidimus, nagrintinus atitinkam vieojo administravimo subjekt arba teissaugos institucij, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetencij; 6) teikti silymus valstybs ir savivaldybi kontrols institucijoms bei vieojo administravimo subjekt vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus j kompetencijai priskirtais klausimais; 7) nustatyti sprendimo vykdymo termin; 8) silyti Seimo Audito komitetui svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir audito 3.8. Iankstin, einamoji ir paskesnioji finans kontrol Finans kontrol klasifikuojama pagal vairius pagrindus, kurie parodo finans kontrols ypatumus. Pagal atlikimo moment: Iankstin finans kontrol - kontrol, atliekama priimant arba atmetant sprendimus, susijusius su valstybs ir savivaldybs turto panaudojimu ir sipareigojimais tretiesiems asmenims, prie juos tvirtinant vieojo juridinio asmens vadovui. Iankstins finans kontrols funkcija turi bti atskirta nuo sprendim inicijavimo ir vykdymo; Einamoji finans kontrol kontrol, kurios paskirtis utikrinti, kad tinkamai ir laiku bt vykdomi vieojo juridinio asmens sprendimai dl valstybs ir savivaldybs turto panaudojimo ir sipareigojim tretiesiems asmenims; Paskesnioji finans kontrol kontrol po vieojo juridinio asmens sprendim dl valstybs ir savivaldybs turto panaudojimo ir sipareigojim tretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti veiksmai.

Pastarosios paskirtis patikrinti, ar teistai ir pagal paskirt naudojamos materialiosios, nematerialiosios ir finansins vertybs, ar nebuvo teiss akt, vadov nurodym paeidim bei piktnaudiavim. Paskesnioji finans kontrol numato priemones jos metu nustatytiems trkumams paalinti. ios kontrols negali atlikti valstybs tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas u iankstin finans kontrol. U iankstin, einamj ir paskesnij finans kontrol yra atsakingi vieojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybs tarnautojai arba darbuotojai. Kai vieojo juridinio asmens apskait tvarko apskaitos paslaugas teikianti mon, vieojo juridinio asmens vadovas paskiria darbuotoj atsakyti u finans kontrol 3.9. Finans kontrol gyvendinani institucij sistema: specializuotos ir nespecializuotos kontrols institucijos Institucijos, vykdanios finans kontrol ir audit: 1. 2. Specializuotos; Nespecializuotos.

Specializuota kontrols institucija tokia institucija, kurios pagrindiniai tikslai ir udaviniai yra vykdyti viej finans kaupimo, paskirstymo ar naudojimo kontrol. (Pvz. Viej finans kaupimo srityje Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, o viej finans naudojimo srityje Valstybs kontrol). Nespecializuota kontrols institucija tokia institucija, kurios pagrindiniai tikslai ir udaviniai nra tiesiogiai susij su kontroline funkcija, taiau vienas ar keli keliami institucijos udaviniai yra vykdyti kontrolin veikl statym nustatytuose ribose.(Pvz. Lietuvos bankas kontrolin funkcij realizuoja kontroliuodamas komercinius bankus kitas kredito staigas.) Specializuotos viej finans kontrols ir audito institucijos: Valstybs kontrol; Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos; Muitins departamentas prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos; Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos.

Nespecializuotos viej finans kontrols ir audito institucijos: Lietuvos bankas; ems kio ministerija; Aplinkos ministerija; Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisija; Kitos nespecializuotos institucijos, kurios vykdo netiesiogin viej finans kontrol ( Valstybin loim prieiros tarnyba, vertybini popieri komisija ir kt.)

Valstybin mokesi inspekcija prie LR Finans ministerijos Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos steigta institucija. Tai u mokesi administravim atsakinga valstybs institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo srityje (mokesi administratorius). Valstybins mokesi inspekcijos struktra: Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos centrinis mokesi administratorius; teritorins valstybins mokesi inspekcijos vietos mokesi administratoriai.

Pagrindiniai Valstybins mokesi inspekcijos udaviniai yra: 1. padti mokesi moktojams gyvendinti savo teises ir atlikti pareigas; 2. gyvendinti mokesi statymus; 3. utikrinti, kad mokesiai biudet bt sumokti. Mokesi administratoriaus funkcijos.Valstybins mokesi inspekcijos udaviniai gyvendinami, kai centrinis ir vietos mokesi administratoriai atlieka statym jiems pavestas funkcijas. Centrinis mokesi administratorius pagal kompetencij atlieka tokias pagrindines funkcijas (kontrols srityje): 1. nustato mokestini prievoli, mokam mokesi ir kit mok apskaitos procedras ir kontroliuoja, kaip j laikomasi TVMI; 2. nustato mokesi permok (skirtum) ir nepagrstai (neteisingai) iiekot mokesi, baud bei delspinigi grinimo (skaitymo) procedras ir kontroliuoja, kaip j laikomasi; 3. nustato mokesi ir kit mok apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo kontrols prioritetus bei procedras ir kontroliuoja, kaip j laikomasi; 4. kontroliuoja mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingum; 5. nustato mokestini nepriemok iiekojimo prioritetus bei procedras ir kontroliuoja, kaip j laikomasi; 6. kitos funkcijos. Vietos mokesi administratorius pagal savo kompetencij atlieka tokias pagrindines funkcijas (su mokesi kontrole susijusios funkcijos):1. atlieka valstybs ir savivaldybi biudet pajam analiz; 2. vertina mokesi moktoj veiklos galim paeidim rizik ir atlieka tikrintin mokesi moktoj atrank; 3. vadovaudamasi valstybs institucij teiss aktais ar kitais dokumentais, apskaiiuoja mokesius tais atvejais, kai institucijos, pagal savo kompetencij atlikusios mokesi moktoj komercins, kins ar finansins veiklos patikrinimus, nustato mokesi statym paeidimus, taiau MA nustatyta tvarka nra galiotos atlikti mokesi administravimo veiksm; 4. teiss akt nustatytais atvejais ir tvarka, atliekam mokestini patikrinim metu apskaiiuoja moktinus mokesius pagal mokesi administratoriaus vertinim; 5. atlieka mokesi moktoj mokestinius patikrinimus ir mokestinius tyrimus; 6. nagrinja mokesi moktoj raytines pastabas dl mokesi administratoriaus surayt patikrinim akt bei priima sprendimus dl j tvirtinimo; 7. pasirao su mokesi moktojais susitarimus dl mokesi ir su jais susijusi sum dydio; 8. priima sprendimus dl atleidimo nuo baud ir delspinigi; 9. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso nuostatomis, rengia specialisto ivadas, susijusias su mokesi apskaiiavimu, deklaravimu ir sumokjimu; 10. kontroliuoja su mokesi lengvat taikymu susijus labdaros ir paramos teikimo, gavimo ir naudojimo proces.

Lietuvos Respublikos Muitin Muitin sudaro: Muitins departamentas; teritorins muitins; specialiosios muitins staigos.

Muitins departamentas yra muitins veiklai vadovaujanti staiga prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, atskaitinga iai ministerijai. Jai vadovauja Muitins departamento generalinis direktorius. Muitins departamento nuostatus tvirtina finans ministras. Muitins funkcijos: 1. muitins prieiros priemonmis utikrinti muit teiss akt gyvendinim; 2. administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitins administruojamus importo ir eksporto mokesius; 3. kontroliuoti bendrojo muit tarifo, muit ir kit muitins administruojam mokesi bei j lengvat, taip pat muit teiss akt nustatyt importo, eksporto ir tranzito draudim bei apribojim taikym; 4. atlikti muit teiss akt paeidim prevencij ir tyrim; 5. taikyti Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo nustatytus operatyvinius veiksmus bei naudoti operatyvins veiklos priemones su muitins veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti i veik ikiteismin tyrim; 6. tvarkyti preki importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sjungos valstybmis narmis statistik; 7. tikrinti Lietuvos Respublikos muit teritorijoje savo veikl vykdani asmen kin komercin veikl, jos apskait, su muit teiss akt taikymu susijusi finansin atskaitomyb. Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau tarnyba) Tarnyba savo veikloje vadovaujasi: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis; Lietuvos Respublikos Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymu; Kitais Lietuvos Respublikos statymais bei kitais teiss aktais. Tarnybos tikslas-tobulinant veiklos metodus mainti finansini nusikaltim neigiam poveik valstybs finansams. Siekdama io tikslo FNTT aktyviai dalyvauja gyvendinant Nacionalin nusikalstamumo prevencijos ir kontrols program, Nacionalin kovos su korupcija program, rengia FNTT viej ryi vystymo iki 2010 m. strategij, kuria siekiama aktyviau traukti visuomen finansini nusikaltim prevencin veikl. iuo metu prioritetinis tarnybos dmesys skiriamas nusikalstam veik, susijusi su pinig plovimu, PVM grobstymu, Europos Sjungos ir usienio valstybi finansins paramos l neteistu gavimu ir panaudojimu, atskleidimui, tyrimui ir prevencijai. ios nusikalstamos veikos daro itin didel al valstybs biudetui ir formuoja neigiam alies vaizd. Tarnybos udaviniai: apsaugoti valstybs finans sistem nuo nusikalstamo poveikio; utikrinti nusikalstam veik bei kit teiss paeidim, susijusi su Europos Sjungos ir usienio valstybi finansins paramos l gavimu ir panaudojimu, atskleidim ir tyrim; atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teiss paeidimus finans sistemai bei su jais susijusius nusikaltimus ir kitus teiss paeidimus; vykdyti nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei su jais susijusi teiss paeidim prevencij; vykdyti kituose statymuose Tarnybai nustatytus kitus udavinius.

Tarnybos funkcijos: statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar aplaidiu apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie mokesius, valstybs (savivaldybs) rinkliavas ir kitas mokas teikimu atsakingoms institucijoms ir staigoms, mokesi, valstybs (savivaldybs) rinkliav, valstybinio socialinio draudimo ir kit mok vengimu, nustatyta tvarka patvirtint ataskait nepateikimu, ir kitus teiss paeidimus, susijusius su mokesiais, valstybs (savivaldybs) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis mokomis; statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimu, vertybini popieri neteista apyvarta, kitas neteistas veikas, susijusias su finans sistema, iskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais; statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teiss paeidimus, susijusius su Europos Sjungos ir usienio valstybi finansins paramos l gavimu ir panaudojimu; statym nustatyta tvarka vykdyti operatyvin veikl, atlikti ikiteismin tyrim, kins finansins veiklos tyrim;

statym nustatyta tvarka ir pagrindais atliekant iame straipsnyje numatytas Tarnybos funkcijas, neperengiant savo kompetencijos rib, ratu teikti informacij dl valstybs turto privatizavime dalyvaujani asmen patikimumo; bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi teissaugos bei kitomis institucijomis ir staigomis, tarptautinmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais; gyvendinti prevencines priemones, ukertanias keli mokesi, valstybs (savivaldybs) rinkliav bei kit mok vengimui, valstybs ir savivaldybi biudet bei fond l, Europos Sjungos ir usienio valstybi finansins paramos l pasisavinimui ir ivaistymui, taip pat pinig plovimo prevencijos priemones; rinkti, kaupti, analizuoti ir apibendrinti informacij apie Europos Sjungos ir usienio valstybi finansins paramos l neteist gavim ir panaudojim; koordinuoti valstybs institucij ir kit staig bendradarbiavim su Europos kovos su sukiavimu tarnyba (OLAF); rengti pasilymus dl statym ir kit teiss akt, reglamentuojani nusikaltim, kit teiss paeidim finans sistemai bei su jais susijusi teiss paeidim tyrim, tobulinimo bei teiss akt, reglamentuojani nusikaltim, kit teiss paeidim finans sistemai bei su jais susijusi teiss paeidim tyrim, projektus, teikti ivadas ir pasilymus dl teiss akt projekt takos kriminogeninei situacijai; atliekant nusikaltim bei kit teiss paeidim finans sistemai atskleidim ir tyrim bei prevencines priemones, koordinuoti kit institucij bei j informacini sistem sveik; kaupti, saugoti ir analizuoti informacij, reikaling Tarnybos udaviniams ir funkcijoms gyvendinti; vykdyti kitas statym numatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisija Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisijos tikslas - utikrinti draudimo sistemos patikimum, veiksmingum, saugum ir stabilum, draudj, apdraustj, naudos gavj ir nukentjusi treij asmen interes ir teisi apsaug. Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisijos funkcijos: iduoda ir panaikina draudimo veiklos ir draudimo brokeri moni veiklos licencijas; iduoda ir ataukia kitus Lietuvos Respublikos draudimo statyme nustatytus leidimus, taip pat kituose statymuose nustatytus leidimus, kuri idavimas ir ataukimas priskiriamas Prieiros komisijos kompetencijai; stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip priiri, kaip draudimo mons, draudimo brokeri mons, Lietuvos Respublikoje steigti kit usienio valstybi draudimo moni filialai ir nepriklausom draudimo tarpinink moni filialai vykdo veikl, laikosi statym ir kit teiss akt; nustato draudimo liudijim (polis) registravimo ir apskaitos tvark; kreipiasi teism dl bankroto bylos iklimo nemokioms draudimo monms; nustato draudimo mons finansins atskaitomybs, kit finansini ir statistini ataskait formas, sudarymo ir pateikimo tvark; nustato draudimo mons metins finansins atskaitomybs ir auditoriaus ivados paskelbimo tvark;

Lietuvos Respublikos vertybini popieri komisija Yra vertybini popieri rinkos prieiros institucija, steigta 1992 m. rugsjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu. 2001 m. gruodio 17 d. Seimas prim Lietuvos Respublikos vertybini popieri vieosios apyvartos pakeitimo statym, kuriame buvo patvirtinta nauja io statymo redakcija, sigaliojusi nuo 2002 m. balandio 1 d. Pagrindiniai keitimo tikslai atspindti naujas pasaulines investicini paslaug globalizacijos ir rink jungimosi tendencijas, perkelti Europos Sjungos direktyv nuostatas, susijusias su vertybini popieri rinka, suderinti statym su Civiliniu kodeksu bei itaisyti ankstesnio statymo taikymo praktikoje pastebtus trkumus Pagrindiniai vertybini popieri komisijos udaviniai: priirti, kaip laikomasi siningos prekybos taisykli vertybini popieri apyvartoje; imtis priemoni, utikrinani veiksming vertybini popieri rinkos veikim ir investuotoj apsaug;

teikti pasilymus dl valstybs ekonomins politikos, skatinanios vertybini popieri rinkos pltr, formavimo; skleisti informacij apie vertybini popieri rinkos veikimo principus; imtis kit priemoni Vertybini popieri rinkos statymui ir kitiems teiss aktams, susijusiems su vertybini popieri rinka, gyvendinti.

Lietuvos bankas Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bankas yra Europos centrini bank sistemos dalis. Centrin bank steigia ir likviduoja Seimas. Jis yra juridinis asmuo turintis antspaud, kuriame yra Lietuvos valstybs herbas ir odiai Lietuvos bankas. Buvein yra Vilniuje, Gedimino pr. 6. Lietuvos valstyb neatsako u Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako u Lietuvos valstybs prievoles. Centrinis bankas vadovaujasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi, taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolu dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto bei kitais Europos Sjungos teiss aktais. Lietuvos bankas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos statymais ir kitais teiss aktais tiek, kiek jie neprietarauja Europos Bendrijos steigimo sutariai, taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolui dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas palaikyti kain stabilum. (Vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutartimi). Siekdamas io tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybs bei kit valstybs staig. Lietuvos banko funkcijos vykdo Lietuvos Respublikos pinig emisij; formuoja ir vykdo pinig politik; nustato lito kurso reguliavimo sistem ir skelbia oficial lito kurs; valdo, naudoja Lietuvos banko usienio atsargas ir jomis disponuoja; atlieka valstybs ido agento funkcijas; iduoda bei ataukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito staigoms ir leidimus usienio valstybi kredito staig skyri bei atstovybi steigimui, priiri j veikl ir nustato j finansins apskaitos principus ir atskaitomybs tvark; renka pinig ir bank, mokjimo balanso, Lietuvos finansins ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia ios statistikos surinkimo, atskaitomybs, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokjim balans; nustato Lietuvos Respublikos kredito staig skyri, veikiani Lietuvos Respublikoje, finansins apskaitos principus ir atskaitomybs tvark; skatina patvar ir veiksming mokjimo ir vertybini popieri atsiskaitymo sistem veikim.

Lietuvos banko santykiai su kitais bankais Lietuvos bankas siekia gyvendinti tarptautin praktik, atitinkani kredito staig prieiros sistem, skatina bankus tobulinti savo vidaus kontrols sistemas, tinkamai vertinti, kontroliuoti bei valdyti prastin rizik ir laiku nustatyti naujas problemas, i anksto numatyti priemones, kuri bt imtasi siekiant ilaikyti stabili banko veikl rinkoje susiklosius tam tikroms nepalankioms aplinkybms. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko statymo 45 straipsnis nustato, kad Lietuvos bankas statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka priiri Lietuvos banko iduot licencij turini kredito staig veikl. Pagal iame straipsnyje tvirtintas nuostatas Lietuvos banko licencij turini kredito staig veiklos prieira tai: licencijavimas - praym dl statymuose nustatyt licencij, leidim, sutikim idavimo nagrinjimas ir sprendim primimas bei kita su tuo susijusi veikla;

prieirai atlikti reikalingos i kredito staig ataskait forma gautos informacijos kaupimas, analiz, kredito staig veiklos bei finansins bkls vertinimas ios informacijos pagrindu, atsivelgiant teiss aktuose nustatytus kredito staig veiklos rizik ribojanius normatyvus bei kitus reikalavimus; kredito staig inspektavimas - tikrinimas, ar teisingai sudarytos Lietuvos bankui pateiktos finansins ataskaitos, taip pat kredito staigos veiklos bei finansins bkls (kapitalo, aktyv kokybs, pelningumo), rizik (kredito, likvidumo, rinkos, operacins ir kit) valdymo bei vadovavimo kredito staigai efektyvumo vertinimas; statymuose nustatyt poveikio priemoni taikymas kredito staigoms.

3.10. Finans kontrols sistemos raida nuo 1990 met Suaktyvjus tautinio atgimimo procesams, imta siekti ir ekonominio savarankikumo. Bene svarbiausias tuo metu buvo 1990 m. kovo 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios tarybos aktas Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo. Valstybs kontrols istorijos tyrintojas A. Katkus, dokument traktuoja kaip labai reikming, turjus takos Valstybs kontrols institucijos atsiradimui. iuo statymu buvo isprsti keli svarbs klausimai: 1) vietoj Liaudies kontrols komiteto steigtas Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai atskaitinga institucija Lietuvos Respublikos valstybs kontrols departamentas; 2) pareigota sukurti ir pateikti Aukiausiajai Tarybai Valstybs kontrols statymo projekt; 3) nustatyta senosios institucijos buvimo trukm Sunku pervertinti io statymo svarb valstybei ir reikm paiai Valstybs kontrols institucijai. Btent is statymas teisino priekarin institucijos pavadinim, institucij apibr kaip Aukiausiajai Tarybai atskaiting organ, tikrinant valstybs finansini ir materialini itekli naudojimo teistum, tikslingum ir efektyvum, taip pat valstybs turto apsaug. Gana isamiai buvo reglamentuota institucijos kompetencija, struktra, valstybs kontrolieriaus teisinis statusas. Vertinant istorikai pripastama, kad is statymas, nors ir ne be trkum, buvo labai svarbus neseniai atstaiusios savo valstybingum Lietuvos teiskrai, tapo pirmuoju tvirtu teisiniu pagrindu atkurtai Valstybs kontrols institucijai. 1995 m. gegus 30 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymas. Institucijai buvo grintas, remiantis 1992 met Konstitucija, pavadinimas Valstybs kontrol. Isamiau ir gerokai tiksliau negu valstybs kontrols departamento statyme suformuluota institucijos samprata. statyme detalizuotos ir sukonkretintos konstitucins (134 str.) nuostatos dl konkretaus kontrols objekt srao. Lietuvos finans kontrols sistemos reformos pradia galima laikyti 2000 m., kai buvo pradta kurti vidaus audito teisin baz. Ypa svarbi reikm turjo Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. vasario 7 d nutarimas Nr. 127 Dlvalstybs moni ir staig vidaus audito. Nutarimas patvirtino vidaus audito tarnybos nuostatus, kuriuose reglamentuojami tarnybos tikslai, funkcijos, teiss, atsakomyb ir tarnybos darbo organizavimas, taip pat vidaus audito tarnyb steigimo tvarka. Nutarimo pagrindu diegiama vieninga biudetini staig vidaus audito atlikimo metodika bei sisteming mokym dka keliama atsaking darbuotoj kvalifikacija. 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Valstybinio sektoriaus vidaus kontrols ir vidaus audito sistemos sukrimo program. Didioji dalis programoje numatyt priemoni prisidjo prie vidaus audito ir vidaus finans kontrols metodologijos krimo. Finans kontrols koordinavimas sustiprjo, krus 2001 m. kovo mn. Nuolatin tarpinybin komisij vidaus audito sistemai kurti valstybiniame sektoriuje. Finans ministerija atsako u vidaus audito sistemos funkcionavim, apimant nacionalini vidaus audito standart, atitinkani tarptautinius vidaus audito standartus, parengim, vienod j taikym ir metodin vadovavim, atliekant vidaus audit valstybs monse ir staigose. 2000 2001 m. buvo sukurta didioji dalis vidaus auditori pareig ir vidaus audito tarnyb valstybs institucijose. 2001 m. rugsjo mn. Lietuva pareng Vidaus audito reikalavimus, kurie buvo suderinti su tarptautiniais vidaus audito standartais. Dl finans kontrols vietos savivaldos srityje 2001 m. rugsjo mn. buvo priimtos Vietos savivaldos statymo pataisos, kuriomis buvo sustiprinta savivaldybi vidaus audito funkcija, traukiant savivaldybi audit Vieosios vidaus finans kontrols srit. Pataisos teisino, kad savivaldybs kontrolieriaus tarnyba , kuri yra atsakinga u vidaus audit savivaldybje, savo veikloje turs vadovautis tais paiais Vyriausybs nutarimais, kuriais vadovaujasi valstybins staigos ir mons. Savivaldybs kontrolieriui vidaus audito klausimais metodikai vadovauja Finans ministerija. Ypa audito sistemos krim paspartino Europos Komisijos Finans kontrols derybinis skyrius, kuris buvo laikomas vienu i sudtingiausi. Pagrindinis Europos Komisijos reikalavimas finans kontrols srityje, tai reikalavimas utikrinti tinkam valstybs l ir tuo paiu ES paramos panaudojim.. Vieosios vidaus finans kontrols ( toliau - VVFK) strategij parengimo ir gyvendinimo problem suvokimas ir sprendimas aktualus mokslo ir praktikos aspektais. Valstybinis iors auditas Iors auditui priklauso auditas, kur atlieka nuo audituojamos organizacijos vadov nepriklausomas auditorius. Tok valstybini staig ir moni finans audit atlieka aukiausioji alies audito institucija .

Lietuvoje aukiausioji ekonomins ir finansins kontrols institucija yra Lietuvos Respublikos Valstybs kontrol , nuo 2002 m. kovo 1 d.- Lietuvos Respublikosaukiausioji valstybinio audito institucija (AAI). vykusi reorganizacija slygoja nauj kokybin l Valstybs kontrols veikloje. Nauja tai, kad: Valstybs kontrol yra ibraukta i teissaugos institucij ir nebevykdys jai nebding revizijos, kvotos funkcij ir baudiamojo persekiojimo; Valstybs kontrol savo veikl grs ne tik finansiniu auditu, bet atliks ir veiklos audit. Tai yra VK vertins audituojamos institucijos viej ir vidaus administravim bei administracin veikl, susijusi su ikelt tiksl siekimu darbo, finansini ir kit itekli ekonomikumo, efektyvumo poiriu. Valstybs kontrol atliks Lietuvai skirt Europos Sjungos l ir program valdymo per atitinkamas institucijas ir gavjus iors audit.

Taip pat naujajame Valstybs kontrols statyme numatomas didesnis finansinis ir institucinis valstybs kontrols nepriklausomumas. 4 tema. Lietuvos Respublikos biudeto teis ir biudetinis procesas 4.1. Biudeto samprata ir reikm odis biudetas pirmiausia pradtas vartoti Anglijoje, kils i seno prancz kalbos odio bouge arba boulgette, kaip ivestinis i lotyn odio bulga, kuris reikia odinis krepys. Angliko odio ,,budget reikm kilusi i tam tikr angl parlamento paproi. Baigdami parlamento sesij, prie isiskirstydami, atstovai svarstydavo karaliui leidiamus rinkti mokesius. Kai parlamentas eidavo svarstyti praom mokesi, ido kancleris atidarydavo tam tikr odin portfel, kuriame bdavo dtas praomj mokesi sraas. is ido kanclerio veiksmas, tai mokesi srao imimas i portfelio, buvo vadinamas biudeto arba odinio maielio atidarymu, laipsnikai biudeto vard pradjo gyti nebe odinis portfelis, bet jame esantis valstybs pajam statymas. Dabar biudeto primimas pradeda reikti nebe portfelio atidarym, bet mokesi, valstybs pajam statymo projekto paskelbim. Po kiek laiko pats terminas ,,budget, Anglijoje gijs savo naujj prasm, XIX a. pradioje grta atgal Pranczij. Tai vyko 1802 m., kai pranczai pirm kart pavartojo termin ,,budget valstybs pajam bei ilaid smatos prasme.Nuo to momento pranczai termin pradjo oficialiai vartoti odynuose ir finans kio terminologijoje. is odis XIX a. paplito po vis pasaul ir pradjo reikti vieojo finansinio kio pajam ir ilaid plan. Biudetas gyja dabartins reikms ir vieosios teiss pobd, kai visos valstybs pajamos ir ilaidos traukiamos vien bendr sra ir kiekviena valdymo aka tenkinasi tik tomis sumomis, kurios tuo srau jai paskirtos ir leistos. Biudetu pradta suprasti patys finansiniai projektai, kur bdavo nurodyta reikalaujamieji mokesiai ir bsimos ilaidos. Biudetas gali bti suprantamas keliomis prasmmis: materialine prasme tai valstybs, savivaldybs centralizuotas itekli fondas, kuris naudojamas valstybs, savivaldybs poreikiams tenkinti; ekonomine visuma ekonomini santyki, kuri atsiradimas susijs su biudetini fond sudarymu ir naudojimu; teisine prasme teiss aktas, kuris tvirtina valstybs pajam ilaid plan atitinkamam laikotarpiui;

Biudet teisine prasme apibdina 3 poymiai: universalus finansinis planas, kurio rodikliai apima visas valstybs socialins ekonomins veiklos sritis; tai pagrindinis finansinis planinis aktas, kurio pagrindu yra rengiami ir tvirtinami visi kiti finansiniai planai ; biudetas prilyginamas statymui ar kitam teiss aktui ir todl jo vykdymas utikrinamas valstybs prievarta.

Biudetas ekonomine prasme suprantamas kaip vieojo finans kio tam tikram laiko tarpui (paprastai metams) skaitmeninis laukiam pajam ir numatom ilaid prieprieinis sustatymas ir ivedamas j balansas. O juridine statym leidiamosios staigos aktas, kuriuo i anksto numatomos ir sutvarkomos vieojo finans kio pajamos ir ilaidos. iuo poiriu nacionalinis biudetas - tai pagrindinis valstybs ir savivaldybi centralizuoto pinig fondo sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo finansinis planas, kur tvirtina atitinkamos valdios institucijos. Toks finansinis planas tvirtina biudetini santyki dalyvi teises ir pareigas. Dideli pinigini fond kaupimas biudetinje sistemoje sukuria galimybes utikrinti tolyg ekonomikos ir kultros vystymsi visoje alies teritorijoje, todl biudetas danai suprantamas kaip galingas valstybs valdomas mechanizmas. 4.2. Biudeto politika Biudeto politik - tai vyriausybs rengiamas bei realizuojamas priemoni planas, kuriuo siekiama per biudeto pajam ir ilaid santyk reguliuoti makroekonominius procesus bei utikrinti valstybs ido balans, t.y. biudeto pajamos turi atitikti biudeto ilaidas. Biudeto politika, ypa turint omenyje biudeto ilaidas ir pajamas, yra fiskalins politikos dalis ir glaudiai su ja susijusi, todl kalbant apie biudeto politika nereikt jos visikai atskirti nuo fiskalins politikos, taiau reikia stengtis sieti ias abi politikas, kadangi taip bus

geriau atskleista biudeto politikos esm ir jos projektavimas. Pati fiskalin politika apima savyje vyriausybs veikl vykdant valstybines funkcijas, priimant sprendimus dl finansini pajam surinkimo ir ilaid. Mobilizuodama valstybs iteklius ir planuodama ilaidas, vyriausyb naudoja vairias priemones, kuriomis siekiama paveikti alies k. Fiskalin politika apima ir sprendimus dl valstybs biudeto pajam ir ilaid, valstybs skolos valdymo, valstybs turto pardavimo, nuomos ar pirkimo, skolinimosi i moni ar finans staig ar skolinimu joms, valstybini pensij ir valstybini pensij fond, kitoki socialini imok. Fiskalin politika taip pat susijusi su veikla, kuri nebtinai atspindta biudete, taiau daro reikming poveik valstybs finansavimo galimybms, pavyzdiui, valstybini moni teikiam komunalini paslaug tarif nustatymu, aplinkos apsaugos reguliavimu, vyriausybs garantij teikimas paskoloms, moni atleidimo nuo tam tikr mokesi ir kt. Fiskalin politika savo apimtimi yra platesn ir bendresn u biudeto politika ir jos objektas kur kas platesnis, bet visgi fiskalin politika turdama vien i savo tiksl - mobilizuoti valstybs iteklius ir planuoti ilaidas, suteikia biudeto politikai atsparos tak valstybs biudeto ilaid ir pajam srityje. Pastaroji pasinaudodama bendresniais fiskalins politikos principais gali sukurti konkretesnes priemones tinkamai gyvendinti savo udavinius bei pasiekti norimus tikslus utikrinti ido balans bei reguliuoti makroekonominius procesus. Kaip ir finans politik taip ir biudeto politik galime iskirti du segmentus. Priklausomai nuo biudeto sprendiam finansini udavini periodo ilgumo ir pai problem charakterio, biudeto politik iskiriama : Biudeto strategij, Biudeto taktik.

Biudeto strategija- tai ilgalaik biudeto politikos kryptis, besiorientuojanti tolimesn perspektyv ir numatanti stambi, sudting biudetini problem, atitinkani nustatyt visuomens ir valstybs ekonominio bei socialinio vystymosi strategij, sprendim. Biudeto strategijos ruoimo procese yra prognozuojamos pagrindins biudeto vystymosi tendencijos, formuojamos jo panaudojimo kryptys, numatomi biudetini santyki organizavimo principai. Ilgalaiki tiksl parinkimas ir tikslini program sudarymas taip pat yra neatskiriama biudeto strategijos dalis, leidianti sukoncentruoti reikalingus finansinius iteklius svarbiausiems valstybs socialiniams ir ekonominiams udaviniams sprsti. Biudeto taktika tai konkretus visuomens ir valstybs vystymosi etapo konkrei biudeto udavini nusistatymas ir sprendimas, keiiant biudetini santyki organizavimo bdus bei metodus. 4.3. Nacionalinio biudeto samprata Kiekvienos alies biudetin sistema priklauso nuo valstybs valdymo formos bei administracinio-teritorinio suskirstymo ypatum, todl skiriasi biudeto sandara federacinse ir unitarinse valstybse. Lietuva yra unitarin valstyb, todl jos biudetin sistem sudaro dvi grandys, kurios yra apibrtos LR Konstitucijos 127 straipsnyje, tai: savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas; savarankiki vietos savivaldybi biudetai.

Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet visuma sudaro LR nacionalin biudet. 1 pav. Lietuvos Respublikos biudeto sandara: Lietuvos Respublikos nacionalinis biudetas; LR valstybs biudetas; LR savivaldybi biudetai. Federacinse valstybse biudetin sistem sudaro trys grandys: Federalinis arba valstybs biudetas; Federacijos subjekt biudetai; Vietiniai biudetai (municipaliniai biudetai).

Pavyzdiui, JAV biudeto sistem sudaro: federalinis, valstij ir vietos savivaldybi biudetai; Vokietijoje: federalinis, emi ir municipalini bendruomeni. Federacinje biudetinje sistemoje (kaip ir unitarinje) kiekviena atskira grandis funkcionuoja savarankikai. Vietiniai biudetai su savo pajamomis ir ilaidomis neeina federacijos nari biudetus, o pastarieji neeina federalin biudet. Svarbiausias vaidmuo tenka federaliniam biudetui, kuris yra finansinis valstybs pagrindas. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudeto nereikt painioti su konsoliduotu bendru alies biudetu. konsoliduot alies biudet, arba bendrj alies biudet, traukiami valstybs ir savivaldybi biudetai, taip pat nebiudetiniai fondai ir sskaitos, kuriose laikomos valstybs los. Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo 2 straipsnio 9 dalyje yra pateikta tokia nacionalinio biudeto svoka: Nacionalinis biudetas valstybs biudeto ir savivaldybi biudet konsoliduota (neskaitant savivaldybi biudetams skirt valstybs biudeto asignavim) visuma.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime Dl Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo taisykli patvirtinimo bendrj nuostat 2 punkte sakoma: iose Taisyklse vartojamos svokos atitinka svokas,vartojamas Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statyme (tai reikia, kad nacionalinio biudeto svoka suprantama taip, kaip ji yra tvirtinta Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statyme) Lietuvos Respublikos regionins pltros statyme, Lietuvos Respublikos valstybs rezervo statyme, institucij atsaking u Europos Sjungos struktrini fond l, skirt Lietuvos 2004-2006 met bendrojo programavimo dokumentui gyvendinti, administravim, atsakomybs ir funkcij paskirstymo taisyklse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. Gegus 31 d. nutarimu Nr. 649 ir Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. Birelio 6d. nutarimu Nr. 827. Taigi, kaip matome, visuose iuose pateiktuose altiniuose biudetas apibriamas beveik vienodai, skiriasi tik odiai, kuriais jis apibdinamas, taiau jo reikm nuo to nesikeiia. Nacionalinio biudeto svoka tvirtinta statymikai Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statyme. Toks statymikai tvirtintas nacionalinio biudeto apibrimas rodo, kaip svarbu statymikai reglamentuoti kiekvien su nacionaliniu biudeto formavimu susijusi svok. Nacionalin biudet galima traktuoti ir kaip centralizuot konkreios valstybs ir savivaldybi pinig fond, kur valdo valstybins valdios institucija. Nacionalinio biudeto esm pasireikia tuose visuomeniniuose santykiuose, kurie yra susij su biudeto konstravimu ir panaudojimu, t.y. biudeto, kaip ekonomins kategorijos, charakteristikoje. iuo poiriu biudetas yra ekonominiai - piniginiai santykiai, kurie atsiranda, sudarant, paskirstant ir panaudojant centralizuotus piniginius fondus, skirtus bendr valstybs ir savivaldybi udavini vykdymui bei nustatant ir gyvendinant atitinkamos valdios institucijos funkcijas. Biudetin sistema koncentruoja didiausi valstybs finansini resurs dal. Lietuvos nacionalin biudet sudaro visos valstybs biudeto ir savivaldybi biudeto sukaupiamos los. Pagal LR Biudeto sandaros statymo 3 straipsn valstybs ir savivaldybi biudeto pajamos gali bti tik pinigins los. Nacionalinio biudeto asignavimai yra naudojami valstybs ir savivaldybi funkcijoms atlikti. Europos Sjunga (toliau ES) nenustato biudetins sistemos modelio, kur valstybs nars turt diegti, taiau jos turi utikrinti ger finansin ES biudeto itekli ir ilaid valdym. Kaip teigiama LR derybinje pozicijoje ,,Finansins ir biudetins nuostatos (29 derybinis skyrius), biudetas turi bti tvarkomas taip, kad bt galima efektyviai valdyti las, einanias i ES biudeto ir j. Todl LR Vyriausybs 2004 m. priimtoje Konvergencijos programoje nurodyta, kad reformuojant biudet, tobulinama biudeto ir ES pagalbos derinimo schema. Planavimo srityje toks derinimas jungia bendrojo programinio dokumento (BDP) rengim, biudeto cikl, investicij planavim. 2003 m. gruodio 23 d. priimtas naujas Biudeto sandaros statymo pakeitimo statymas. Jame apibrti nauji biudetiniai aspektai, atsirad dl narysts ES. Lietuvos Respublikos pasirengimas narystei ES lemia Biudeto sandaros statymo pataisas dviem aspektais. Pirmasis Lietuvos Respublikos sipareigojimas utikrinti racional ir operatyv ES finansins paramos l naudojim ir mokas ES biudet, antrasis ES sskait sistemos diegimas tvarkant alies biudeto las ir pinig srautus. Nuo 2004 met Lietuvos Respublikos valstybs biudet eina dideli pinig srautai ir ES paramos programoms finansuoti, ir mokoms ES biudet. Todl danai 2004 m . biudetas vadinamas eurointegraciniu biudetu dl jame susiliejani Lietuvos ir ES pinig sraut. 4.4. Valstybs ir savivaldybi biudet teisinis reglamentavimas Dabartins lietuvi kalbos odynas od reguliuoti paaikina odiu tvarkyti, taigi teisin reguliavim galima traktuoti kaip teisin atitinkamo dalyko (iuo atveju nacionalinio biudeto) sutvarkym. Alfonas Vaivila savo vadovlyje Teiss teorija pateikia tok tiesinio reguliavimo apibrim: tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis ir principais. Lietuvoje valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR biudeto sandaros statymas, LR Seimo statutas, Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas, atitinkam met Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymas, Vyriausybs patvirtintos biudet sudarymo ir vykdymo taisykls ir kiti biudeto pajam gavim ir program finansavim reglamentuojantys teiss aktai. Savivaldybi biudet teisinis pagrindas yra atitinkam savivaldybi taryb priimti sprendimai dl atitinkam biudetini met savivaldybi biudet patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje biudeto klausimams skirti 121 ir 127-132 straipsniai, apibdinta biudeto sistema, nustatyti biudeto pajam altiniai bei biudetini met pradia ir pabaiga, nurodyta, kad biudeto projekt rengia Vyriausyb, o svarsto ir statymu priima Seimas. Metodiniams aspektams priskirtina tik vienintel Konstitucijos nuostata, kad Seimas, didindamas biudeto ilaidas, privalo nurodyti ilaid finansavimo altin. Taip pat paymtina, kad valstybs biudet kaip demokratikai legitimuotos politikos instrument rodo Konstitucijos (131 str. 2 d.) nuostata: negalima mainti statym nustatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti. Tokia nuostata tarsi Konstitucijos rengj akibroktas Vyriausybei, galiotai rengti biudeto projekt (Konstitucijos 94 str. 4 p., 130 str.). Tai akivaizdiai rodo nevisikai tikinamas Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad Konsitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti tam tikras ilaidas numatantys statymai yra ne taisykl, bet iimtis. Tiesa, tikinamai skamba tokio iaikinimo argumentas: prieingu atveju bt ikreipiama konstitucin valstybs biudeto samprata: konstitucinis biudetini met institutas netekt prasms, bt paneigiama Vyriausybs konstitucin teis ir pareiga valstybs biudet rengti// biudetiniams metams, atsivelgiant esam socialin ir ekonomin padt.

Biudeto sandaros statymas yra pagrindinis ios srities statymas, kuriame teisintos svarbiausios nacionalinio biudeto turinio, pajam ir ilaid planavimo bei biudeto l naudojimo, biudeto rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir kontrols nuostatos. Visa tai reglamentuota, kaip teigiama statyme, siekiant efektyvaus biudeto pinigini itekli naudojimo. Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas reglamentuoja savivaldybi biudet pajam altinius ir savivaldybi biudetams skiriam i valstybs biudeto dotacij bei l apskaiiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvark. Savivaldybi biudet atvilgiu reglamentavimo objektas yra pajamos ir i visumos, kaip iimtis, isiskiria viena savivaldybi biudet ilaid dalis, tai - valstybs biudeto specialios dotacijos savivaldybi biudetams, skiriamos tiksline paskirtimi Seimo ir Vyriausybs patvirtintoms programoms vykdyti (5 str. 2 d.). Apibendrinant valstybs ir savivaldybi biudet sudarymo teisinio reglamentavim, galima teigti, kad valstybs ir savivaldybi biudet teisinis reglamentavimas yra daugiapakopis, atitinkantis bendr valstybs teiss akt sistem 4.5. Biudetini teisini santyki subjektai vairi valdi (biudetini teisini santyki subjekt) funkcin pasiskirstym biudetiniame procese galima apibdinti taip: Vyriausyb - sudaro biudeto projekt, teikia Seimui, vykdo patvirtint biudet ir pateikia biudeto vykdymo apyskait Seimui. Seimas nagrinja biudeto projekt, tvirtina biudeto statym ir biudeto vykdymo apyskait. Teism sistema vaidmuo neapibrtas, daniausiai nagrinja, ar biudeto statymas neprietarauja Konstitucijai (Lietuvos Res[ublikos Konstitucinis teismas). Savivaldybs statym nustatyta tvarka sudaro ir vykdo savivaldybi biudetus. Asignavim valdytojai.(plaiau r. 4.13 klausim)

LRV galiojimai biudeto srityje: rengia ir teikia Seimui valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt; organizuojavalstybs biudeto vykdym, teikia Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo , Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo statym projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas.

4.6. Valstybs ir savivaldybi biudet formavimo principai ir altiniai Valstybs biudeto sandara remiasi tam tikrais nusistovjusiais principais. Biudeto santvarkos principai pagrindiniai dsniai, kuriais remiantis tvarkomas modernus konstitucinis valstybs biudetas. Remiantis usienio ali ir Lietuvos autori darbais apie biudetin proces, galima iskirti tokius pagrindinius modernaus biudeto sudarymo principus: 1. Biudeto tikrumas arba realumas. is principas taikomas abiem biudeto dalims pajamoms ir ilaidoms. Taiau is principas yra sunkiai formalizuojamas, vadovavimasis juo labai priklauso nuo subjektyvaus veiksnio, pirmiausia nuo asmenini savybi t, kurie rengia biudeto projekt, j svarsto ir tvirtina. Nustatyt formali kiekybini realumo reikalavim teiss aktuose ir specialiojoje literatroje neteko aptikti, be to, biudeto skaiiavimai, ypa jo pajam dalis, danai grindiami prognoziniais skaiiavimais, kurie pagal j prigimt negali bti visikai patikimi. is principas reikalauja, kad biudet turi bti trauktos tik tokios pajamos, kurios bus gautos. Tuo tikslu stebimas keleri prajusi met biudeto pajam gavimas ir dydis, valstybs ekonominio gyvenimo taka ir pasaulin kio konjunktra. 2. Biudeto pilnumo principas. is principas reikalauja, kad visos numatomos biudeto pajamos ir ilaidos bt trauktos biudet. 3. Biudeto vientisumo principas. is principas papildo biudeto pilnumo princip ir reikalauja, kad visos pajamos ir ilaidos turi bti parodytos viename biudete. vairi valstybi praktikoje dani atvejai, kai alia nacionalinio biudeto atsiranda jame neparodyti fondai ar kitaip pavadintos l sskaitos, todl svarbu vadovautis iuo principu sudarant biudet. 4. Biudeto specializacijos ir detalizacijos principas. Principas nustato, kad biudete bt aikiai ir grietai paskirstytos ilaidos: ileidiamos tiems reikalams, kuriems buvo skirtos. Sudarant biudet pajamos ir ilaidos suskirstytos skyriais, paragrafais ir straipsniais. 5. Biudeto vieumo principas. Nemaai valstybi teiss aktais reglamentuoja io principo gyvendinim, pavyzdiui, nustato prievol tam tikroms institucijoms supaindinti visuomen su parengto biudeto projekto mediaga, reglamentuoja supaindinimo bdus, priemones ir terminus. is principas yra tvirtintas ir Lietuvos Respublikos teiss aktuose. J gana paprasta gyvendinti vis plaiau taikant paangesnes informacines technologijas. Taiau biudeto vieumo princip gyvendinant vis tik ikyla problema visuomen nesitraukia aktyv biudeto projekt svarstym, ypa maas visuomens aktyvumas. Be i pagrindini biudeto sudarymo princip, remiantis Lietuvos biudeto sudarym reglamentuojaniais teiss aktais, galima iskirti Lietuvos biudetiniam procesui bdingus principus: 1. Biudeto sudarymas pagal bazinius duomenis. Skiriami valstybs biudeto sudarymo baziniai duomenys ir savivaldybi biudet sudarymo baziniai duomenys. Valstybs biudeto projektas rengiamas remiantis Vyriausybs programa, valstybs ilgalaiks raidos strategija, strateginio planavimo principais, Biudeto sandaros statymu, kitais statymais bei kitais teiss aktais, alies kio pltros makroekonominmis prognozmis, Europos Sjungos paramos strateginiais dokumentais, ministerij ir Vyriausybs staig strateginiais veiklos planais ir Vyriausybs patvirtintais nacionalinio biudeto prognozuojamais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybs biudeto asignavim valdytoj pateiktomis programomis ir program smat

projektais, Strateginio planavimo metodika. Savivaldybi biudetai sudaromi naudojantis tais paiais baziniais duomenimis kaip ir valstybs, bet papildomai remiantis specialiu Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymu ir Seimo patvirtintais savivaldybi biudet finansiniais rodikliais. 2. Programinio metodo, sudarant biudetus, taikymo principas: a) pagal programin metod valstybs biudetas pradtas sudarinti nuo 1998 met; b) pagal programin metod savivaldybi biudetai pradti sudarinti nuo 2000 met. Visi biudeto asignavimai yra planuojami pagal patvirtintas asignavim valdytoj veiklos programas ir strateginius veiklos planus. Tokios programos ir planai sudaromi atsivelgiant Vyriausybs strateginius tikslus ir finansins politikos gaires. 3. Kompetencijos padalijimo principas. Pagrindiniai galinimai biudetinio proceso srityje yra suteikti valdios institucijoms, kurios tvirtina biudetus, kontroliuoja j vykdym ir tvirtina biudeto vykdymo apyskaitas. Tokios institucijos turi teis daryti pakeitimus patvirtintame biudete, o esant reikalui ir patvirtinti papildom biudet. Tokios institucijos tai Seimas ir savivaldybi tarybos. Joms yra tiesiogiai pavaldios institucijos, kurios organizuoja biudeto vykdym: Seimui Vyriausyb, savivaldybei valdyba. 4. Biudeto patvirtinimo termin nustatymo principas. Pagal Konstitucij biudetas turi bti patvirtintas iki nauj biudetini met pradios, o pagal Biudeto sandaros statym ne vliau kaip 14 dien iki biudetini met pradios. Savivaldybi biudetai turi bti patvirtinti per 2 mnesius nuo valstybs biudeto patvirtinimo. Jei biudetas nepatvirtinamas laiku, biudeto ilaidos iki patvirtinimo negali viryti 1/12 prajusi met biudeto per mnes. 5. Biudeto rodikli klasifikacijos principas. Tai vienas pagrindini princip, jo esm sudaro tai, kad visos biudeto pajamos ir visos ilaidos yra skirstomos tam tikras grupes pagal atitinkamus poymius. Biudeto sandaros statymo 9 straipsnis nurodo, kad biudeto pajamir asignavim ekonomin ir funkcin klasifikacij nustato Finans ministerija. 6. Biudeto tvirtinimo formos nustatymo principas. Valstybs biudetas tvirtinamas tik statymu, savivaldybi biudetai savivaldybi taryb sprendimu, kuris priimamas pagal savivaldybs tarybos reglament. 7. Teiss akt, kurie turi takos biudetui, primimo ribojimo principas. Pagal Biudeto sandaros statym mokesi statymai, kiti statymai ir teiss aktai bei j pakeitimai, darantys tak atitinkam met biudeto pajamoms, asignavimams ir valstybs skolai, sigalioja statym nustatyta tvarka, bet priimami ne vliau kaip t met Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymas. 4.7. Biudeto deficitas Valstyb savo finansuose gali turti pertekli ar trukum. Pastaruoju atveju kalbame apie "deficit". Biudeto deficito valdymas yra vienas i svarbiausi fiskalins politikos makroekonomini instrument. Danai siekiama subalansuoti biudet, norint ilaikyti alies ekonomik "ant bgi". Apie biudeto deficit taip pat kalbame, kai norime apytikriai nusakyti vyriausybs fiskalin padt. Ar vyriausyb bando ekonomik "pumpuoti" daugiau likvidi l nei ji surenka i mokesi, ar ji bando likvidias las iimti i ekonomikos tam, kad atvsint "perkaitint" ekonomik? Finans rinkos labai atidiai stebi biudeto deficit, nes jis parodo, kiek vyriausybei atitinkamu metu reikia finansavimo ir kokiu mastu didja valstybs skola. Biudeto deficitas gali suteikti informacij apie vidaus itekli mobilizavimo efektyvum ir valstybs ilaid valdym. Pagrindins biudeto deficito prieastys gali bti pajam surinkimo problemos, pernelyg didels ilaidos ar netinkama kontrol. Galima finansuoti deficit keturiais bdais: skolintis i centrinio banko - deficito monetizacija (1); skolintis i vietini bank (2); skolintis i nebankini privaij institucij/moni (3) ir skolintis i usienio kreditori arba naudoti alies usienio atsargas (4).

Deficito finansavimas naujai spausdinant pinigus tai tas pats, kas i pradi didinti realisias pinig atsargas. Tokiu bdu palkan normas galima paskatinti mati (paprastai taip bna alyje, kurioje infliacija nra didel). Majant palkan normoms, gyventojai nenori turti daug grynj pinig, ir, tokiu bdu, maja privai asmen pinig paklausa. Didinant reali pinig pasil, pinig paklausai majant, gal gale padidja bendras kain lygis. Taigi, biudeto deficitas gali bti vienas i veiksni, kurie skatina infliacijos augim alyje. Galimybs deficit finansuoti, leidiant neinfliacinius pinigus (arba vykdant senjora), priklauso nuo to, kiek auga BVP, kokia yra reali pinig paklausos. Lietuvos atveju, esant valiutos santykiui su BVP 10 proc, jei pinig poreikis bus stabilus, o ilgalaikis augimas, kaip numatoma, bus 4,5 proc, valstybs pajamos i neinfliacini pinig spausdinimo gali sudaryti 0,6 proc. BVP. Industrinse alyse is procentas yra vidutinikai 1 proc. BVP, o daugumoje besivystani ali - maiau kaip 2,5 proc. BVP. Biudeto deficitui finansuoti galima panaudoti ir oficialius usienio (valiutos) rezervus. Bet kai rezerv lygis pagal importo reikalavimus ar skolos grinimo sipareigojimus yra emas, privaiam sektoriui gali pasirodyti, kad perengta "minimali" rezerv riba. Tai gali paskatinti kapital bgti i alies ir sukelti mokjim balanso kriz. Biudeto deficit taip pat galima finansuoti, skolinantis alies viduje. Vyriausybs skolinimasis maina kredito iteklius, kuriais, kitu atveju, galt pasinaudoti privatus sektorius, arba didina kredito kain. Bdamas vienu i pagrindini ekonomikos dalyvi, valstybinis sektorius yra santaup ir investicij altinis. Jei investicijos didesns u santaupas, visa ekonomika patiria iorins pusiausvyros sutrikim arba tai, kas vadinama einamosios sskaitos deficitu. Laikui bgant einamosios sskaitos deficit kompensuoja einamosios sskaitos perviris. Mainant biudet, galima padti didinti valstybini l santaupas, o santaupas galima panaudoti per dideliems iorins ekonomins pusiausvyros sutrikimams mainti. Biudeto deficitas - tai svoka, kuri praktikoje galima apibrti vairiais bdais. Biudeto deficito poveikis ekonomikai taip pat bna vairus, priklausomai nuo pradini slyg ir deficito prieasi.

4.8. Biudetinio proceso svoka ir struktra Biudetinis procesas tai teiss normomis reglamentuota valstybins valdios institucij veikla sudarant ir perirint biudet projektus, tvirtinant ir vykdant biudetus bei kontroliuojant j vykdym. Pana biudetinio proceso svokos apibdinim pateikia ir kiti autoriai. Taiau tiek pagrindiniame biudeto sandar reglamentuojaniame statyme, tiek j papildaniuose teiss aktuose biudetinio proceso svoka neapibriama. LR Biudeto sandaros statymo 1 straipsnis, apibrdamas statymo paskirt, nustato biudet rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrols pagrindines nuostatas bei procedras, kurios ir sudaro biudetin proces. Biudetinis procesas yra skirtingas atskirose valstybse. Biudetinio proceso savitumas ir io proceso dalyvi biudetin kompetencija atsiskleidia priklausomai nuo valstybs valdymo formos bei administracinio-teritorinio suskirstymo ypatum, todl skiriasi biudeto sandara federacinse ir unitarinse valstybse. Laiko poiriu visas biudetinis procesas trunka apie 2,5 met. Patvirtintas biudetas galioja 1 metus. Toks laikotarpis vadinamas arba biudetiniais metais arba biudetiniu periodu. Lietuvoje biudetiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Daugumoje Europos ali, kaip ir Lietuvoje, biudetiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodio 31 dienos. Biudetini met pradia vairiose alyse gali bti skirtinga, pavyzdiui JAV biudetiniai metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsjo 30 d., Japonijoje biudetiniai metai prasideda balandio 1 d. ir baigiasi kovo 31 d. Biudetinis procesas struktrikai susideda i atskir etap arba stadij, kurios vairiuose altiniuose vardijamos ne vienodai, taiau iskiriamos ios: 1. Biudeto projekto sudarymas. 2. Biudeto projekto svarstymas ir primimas. 3. Biudeto vykdymas ir kontrol. 4. Atsiskaitymas u biudeto vykdym. Visos biudetinio proceso stadijos ir procedros reglamentuojamos teiss aktais ir visos vienodai svarbios. Biudetinio proceso stadijos grietai seka viena kit ir keisti j sekos negalima. Kiekvienoje biudetinio proceso stadijoje sprendiami tik jai bdingi klausimai. Daugumoje valstybi biudetinio proceso normatyvin baz yra tvirtinta t ali konstitucijose. Jose atsispindi biudetinio proceso dalyvi pareigos parlamento, prezidento, vyriausybs, finans ministr. Taip pat yra specialios teiss normos, kurios priklausomai nuo biudetini santyki pobdio yra skirstomos : 1) materialines (pagrindines), 2) procesines. Visos materialins teiss normos tvirtina biudetin sistem, biudetin kompetencij, biudeto pajam ir ilaid sistem. Ypating reikm biudetiniame procese turi procesins normos, kurios reglamentuoja biudeto sudarymo ir vykdymo procedras. ios teiss normos yra materialini teiss norm gyvendinimo garantija. 4.9. Valstybs ido svoka Pagrindinis vaidmuo vykdant biudet tenka monms, staigoms ir organizacijoms, kurios daro mokas biudet ir naudoja biudeto asignavimus. Valstybs biudeto asignavimai pervedami valstybs id. Valstybs ido bendrj sistem valdo ir u valstybs finansini reikal tvarkym atsako LR Finans ministerija, vadovaudamasi ios sistemos veikl reglamentuojaniais teiss aktais. Valstybs ido bendrosios sistemos funkcijos: valdo valstybs biudeto piniginius iteklius; kaupia valstybs biudeto las valstybs ido sskaitoje; iduoda valstybs las i valstybs ido sskait; valstybs turtini sipareigojim ir valstybs skolos valdymas; valstybs vardu sudarom finansini sandori apskaita; informacijos ir atskaitomybs apie valstybs piniginius iteklius sukaupimas ir idavim rengimas bei teikimas nustatyta tvarka; valstybs pinigini itekli sraut prognozavimas; laikinai laisv valstybs pinigini itekli investavimas.

Valstybs idas gali bti suprantamas keliais aspektais. Pirma - tai yra institucija, atsakinga u Vyriausybs finansini reikal tvarkym. Valstybs ido paskirtis yra utikrinti racional pinigini itekli, kuriais disponuoja Vyriausyb, valdym bei i itekli naudojim statym nustatytiems reikalams finansuoti. Antra - valstybs idas gali bti apibdinamas kaip valstybs finansini itekli visuma. Valstyb per id juridikai veikia kaip tam tikr nuosavybs teisi ir interes subjektas. Treia - valstybs idas gali bti suprantamas materialij prasme kaip sskaita banke, kurioje yra laikomi bei i kurios yra iduodami valstybs finansiniai itekliai. Visos valstybs pajamos, kurios yra surenkamos biudet yra pervedamos valstybs ido sskait i kurios vliau yra paskirstomos vairioms valstybs funkcijoms finansuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybs ido statym, valstybs idas yra Lietuvos Respublikos vyriausybs galiotos institucijos valdoma sskaita banke, kurioje yra laikomi valstybs piniginiai itekliai. Valstybs piniginiams itekliams yra priskiriami valstybs biudeto, valstybs pinig fond, steigt pagal Lietuvos Respublikos statymus, piniginiai itekliai bei piniginiai itekliai, kuriuos valstyb yra gavusi, pasiskolinusi, paskolinusi ar kitaip investavusi. Tuo paiu reikia pabrti, kad valstybs ido sskaitoje nra kaupiami savivaldybi biudetams, savivaldybi steigtiems pinig fondams, valstybinio socialinio draudimo fondui bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudetams priskirti piniginiai itekliai. 4.10. Valstybs rezervas Lietuvos Respublikos Valstybs rezervo statyme nustatyta, kad Valstybs rezervas - pinigins los (nacionaline bei usienio valiuta) ir valstybs lomis sigytos materialini itekli atsargos bei privalomosios materialini itekli atsargos mobilizaciniams poreikiams, kio ir civilins saugos sistemos funkcionavimo poreikiams patenkinti mobilizacijos, ekstremali situacij bei ekonomins grsms slygomis ar kitais io statymo nustatytais atvejais. Sudarant, kaupiant ir tvarkant valstybs rezerv, privalo dalyvauti valstybs ir savivaldybs institucijos, valstybs ir savivaldybs staigos, taip pat vis ri bei nuosavybs form mons, usienio valstybi moni filialai ir atstovybs, biudetins ir vieosios staigos, kitos ne pelno organizacijos, vadovaudamiesi iuo, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo bei Civilins saugos statymais. Valstybs rezerv sudaro pinigins los ir valstybs rezervo materialini itekli atsargos. Valstybs rezervo pinigins los yra skirtos materialiniams itekliams sigyti, gelbjimo bei atstatymo darbams ir kitoms reikmms finansuoti ekstremali situacij ir ekonomins grsms metu. Valstybs rezervo sudarymas, pinigini l kaupimas ir tvarkymas bei valstybei nuosavybs teise priklausani materialini itekli atsarg kaupimas ir tvarkymas finansuojamas: 1) valstybs biudeto asignavimais; 2) lomis, gautomis realizavus valstybei nuosavybs teise priklausanias valstybs rezervo materialini itekli atsargas; 3) lomis, gautomis pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 4) kitomis teistai gautomis lomis. Vyriausyb tvirtina valstybs rezervo pinigini l dyd ir sukaupimo terminus, valstybs rezervo materialini itekli atsarg, priklausani valstybei nuosavybs teise, nomenklatr, kiek, sukaupimo terminus ir valstybs rezervo atsakinguosius saugotojus. Valstybs rezervas gali bti naudojamas: 1) valstybs reikmms utikrinti paskelbus mobilizacij ir (ar) vedus nepaprastj padt; 2) valstybs reikmms utikrinti ekstremali situacij metu bei ekstremali situacij padariniams likviduoti; 3) kio funkcionavimui palaikyti ekonomins grsms atvejais; 4) pagalbai kitoms valstybms suteikti pagal galiojanias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 4.11. Biudetini staig samprata LR biudetini staig statymo 2 straipsnis apibria biudetins staigos svok: Biudetin staiga yra valstybs arba savivaldybs institucija, steigiama statym nustatyta tvarka, visikai arba i dalies ilaikoma i biudeto ir taip vardyta steigimo akte bei nuostatuose. Esminis ios staigos bruoas, jog ji yra ilaikoma i biudeto, nors ir yra numatyta papildomo nebiudetinio finansavimo galimyb. Valstybs biudetas tai didiausias centralizuotas valstybs fondas, per kur akumuliuojama pagrindins dalis l, reikaling valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti. Atitinkamai biudetinms staigoms priklauso valstybs funkcij atlikimas. Ilaikom i Lietuvos valstybs biudeto staig steigjai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, ministerijos, apskrii virininkai, kitos valstybins institucijos

Ilaikom i savivaldybi biudet staig steigjai: vietos savivaldybi tarybos

Steigdami biudetin staig, steigjai, iskyrus Lietuvos Respublikos Seim, Lietuvos Respublikos Prezidentr, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Konstitucin Teism ir Aukiausij Teism, privalo steigimo akt suderinti su Finans ministerija. Biudetinei staigai vadovauja vadovas, kur skiria pareigoms ir atleidia i j steigjas, jeigu statymai nenustato kitaip. 4.12. Nebiudetins staig, ilaikom i biudeto, los Kaip nusako j pai pavadinimas biudetins staigos yra finansuojamos i valstybs biudeto arba savivaldybi biudet, atsivelgiant tai, kas yra steigjas, pagal asignavim valdytoj patvirtintas smatas, laikantis Finans ministerijos nustatyt finansavimo taisykli ir ido procedr. Nors pagrindinis finansavimo altinis yra biudetins los, vis gi yra numatytas ir papildomas. Biudetins staigos gali turti nebiudetini l. staigoms, finansuojamoms i Lietuvos valstybs biudeto, nebiudetini l sudarymo ir naudojimo taisykles nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausyb, o staigoms, finansuojamoms i savivaldybi biudet, - savivaldybi vykdomosios institucijos. Todl yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas nuo 1993 m. liepos 28 d. Nr. 579 Dl staig ir organizacij, finansuojam i Lietuvos valstybs Biudeto, nebiudetini l. Mintame nutarime iskiriamos trys nebiudetini l rys. Nors anksiau buvo keturios, bet tantjem los buvo panaikintos. Todl mums aktualios yra ios trys nebiudetini l rys: specialiosios los, pavedim los bei depozitai. Specialiosios los yra biudetini staig ir organizacij pajamos, gaunamos i j kins veiklos, kuri turi atitikti i staig ir organizacij pagrindins veiklos pobd: u realizuot savo gamybos produkcij, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, u mokslo tiriamuosius darbus (iskyrus tuos, kurie finansuojami i Lietuvos valstybs biudeto), organizuotas pramogas. Specialiosios los naudojamos ilaidoms, susijusioms su nurodytja kine veikla, padengti. Biudetins staigos ir organizacijos gali turti specialij l, jeigu ilaidas, susijusias su 5 nutarimo punkte nurodyta veikla, padengia gaunamos pajamos, taip pat jeigu remiantis Lietuvos Respublikos moni statymo 7 straipsniu nesteigiama individuali (personalin) mon. Biudetins staigos ir organizacijos, turinios specialij l, kasmet sudaro pajam ir ilaid smatas pagal kiekvien specialij l pajam r. Vyriausieji asignavim valdytojai sudaro suvestines specialij l pajam ir ilaid smatas, neiskirdami j pagal specialij l pajam ris, ir vien smatos egzempliori pateikia Finans ministerijai. Biudetinei staigai ir organizacijai banko staigoje atidaroma viena specialij l sskaita vis ri specialiosioms loms. Specialij l pajam ir ilaid smata sudaroma kalendoriniams metams. Biudetins staigos ir organizacijos naudoja specialisias las, nevirydamos faktikai gaunam atitinkamos specialij l ries pajam. Asignavim valdytojai gali skirti dal specialij (nebiudetini) l u energetikos iteklius bei ryi paslaugas sumokti, valstybins ir vietins reikms gamtos bei kultros vertybms valstybini park teritorijose tvarkyti, taip pat kitoms staigos ar organizacijos reikmms. Specialij l pajam ir ilaid smatos sudaromos, nagrinjamos ir tvirtinamos kartu su biudeto ilaid smatomis. Biudetini staig ir organizacij los, gaunamos i j pagrindins veiklos (mokos u vaik ilaikym ikimokyklinse staigose,muzikos mokykl,pension, bendrabui, iskyrus eimyninius, pajamos), kurios pagal galiojanius statymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus skiriamos ilaidoms dengti, taip pat rinkliavos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimuose, specialiosioms loms nepriskiriamos. Biudetini staig ir organizacij pavedim los - tai i kit moni, staig, organizacij (skaitant auktesnisias) ir fizini asmen gautos los tam tikriems pavedimams vykdyti. ios los saugomos banko staigos sskaitoje "Pavedim los". vykdiusi pavedim, staiga ar organizacija nusiunia las pervedusiai monei, staigai ar organizacijai ataskait ir grina nepanaudot l likut.I kit biudetini staig ir organizacij gautos ir tais paiais metais nepanaudotos pagal paskirt los grinamos staigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims, pervedusiems ias las, ne vliau kaip iki gruodio 31 dienos (skaitytinai). Biudetini staig ir organizacij depozitai yra laikinai i staig ir organizacij saugomos ir tam tikr aplinkybi arba susitarim slygojamos los. ios los saugomos banko staigos atskirose sskaitose ir apskaitomos atskirai nuo kit l, kuriomis disponuoja biudetins staigos ir organizacijos. Pasikeitus aplinkybms arba nutraukus susitarim, biudetins staigos ir organizacijos depozitus grina depozitoriams. Biudetins staigos ir organizacijos depozitus saugo ribot laik: las, kurios turi bti grintos fiziniams asmenims - trejus metus po i l grinimo slygose numatyto termino, o teissaugos (vidaus reikal, prokuratros ir teism) institucij depozitinse sskaitose saugomus i aretuotj ir kit asmen paimtus pinigus - eis mnesius nuo teismo nuosprendio, kvotos ar tardymo pareigno nutarimo grinti paimtus pinigus j savininkams isiuntimo registruotu laiku dienos; las, kurios turi bti grintos biudetinms staigoms ir organizacijoms - iki met pabaigos; las, kurios turi bti grintos kitiems juridiniams asmenims - metus po i l grinimo slygose numatyto termino. Lietuvos Respublikos biudetini staig statymas 1995 m. gruodio 5 d. Nr. I-1113 Vyriausybs nutarimas nuo 1993 m. liepos 28 d. Nr. 579 Dl staig ir organizacij, finansuojam i Lietuvos valstybs Biudeto, nebiudetini l.

4.13. Valstybs ir savivaldybi biudeto asignavim paskirtis, valdytojai, j teiss ir pareigos Nacionalinio biudeto ilaidos dar kitaip vadinamos asignavimais. Valstybs ir savivaldybi biudet asignavimai, kaip ir pajamos, gali bti tik pinigins los. Nacionalinio biudeto asignavimai naudojami valstybs ir savivaldybi funkcijoms bei asignavim valdytoj programoms vykdyti. Lietuvos Respublikos surenkami mokesiai, privalomos mokos, rinkliavos gali bti perskirstomos tik per nacionalin biudet, Valstybin socialinio draudimo fond, Privalomojo sveikatos draudimo fond, Privatizavimo fond, Rezervin (stabilizavimo) fond, Valstybs mons Ignalinos atomins elektrins eksplotavimo nutraukimo fond, Garantin fond, savivaldybi privatizavimo fondus.

Valstybs biudeto asignavimai yra naudojami statymams gyvendinti: 1. valstybs funkcijoms bei Vyriausybs tvirtinamoms programoms vykdyti, 2. dotacijoms savivaldybi biudetams teikti, 3. valstybs sipareigojimams vykdyti. Lietuvos Respublikos biudeto los skiriamos vairioms valstybs socialinms funkcijoms gyvendinti. Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavimai skiriami ioms valstybs reikmms: 1. vietimo, kultros, sveikatos apsaugos, sporto programoms gyvendinti, 2. socialins apsaugos paramos programoms finansuoti, 3. mokslui ir techninei paangai 4. gamtos apsaugai, 5. kio pltojimui reguliuoti, 6. krato apsaugai, 7. valstybs valdios ir valdymo institucijoms bei teistvarkos staigoms ilaikyti, 8. dotacijoms savivaldybi biudetams, 9. vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai, 10. ioriniams valstybs ryiams, 11. valstybs skolos aptarnavimo ilaidoms, 12. valstybs biudeto kasos apyvartos loms padidinti. 13. ilaidoms, patirtoms dl vaiavimo keleiviniu transportu lengvat taikymo, kompensuoti, 14. valstybs skoloms grinti, 15. kitoms priemonms pagal Lietuvos Respublikos statymus gyvendinti. Tai yra ilaid skirstymas pagal funkcin klasifikacij. Ilaidos pagal ekonomin klasifikacij gali bti:1) paprastosios, 2) nepaprastosios ir 3) paskolos. Paprastosios ilaidos: Darbo umokestis; naai socialiniam draudimui; Kitos ilaidos prekms, darbams ir paslaugoms: maisto produktai , medikamentai, ildymas , elektros energija, ryi paslaugos, transporto ilaikymas , apranga ir patalyn , spaudiniai, kitos preks, komandiruots , miest ir gyvenviei vieasis kis. ir t.t. Nepaprastosios ilaidos:Pagrindinio kapitalo sigijimas: nematerialiojo turto sigijimas; ems sigijimas; pastat ir statini sigijimas; rengini ir main sigijimas; susisiekimo priemoni sigijimas; kito ilgalaikio materialiojo turto sigijimas; strategini ir nelieiamj atsarg sudarymas. Paskolos ir akcij sigijimas:Vidaus paskolos; Paskolos usieniui ; Akcij sigijimas; Kitos investicijos; Depozitai. Valstybs biudeto ilaidos gali bti suskirstytos tris grupes: 1) Valstybs vartojimo ilaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotoj darbo umokest bei valstybs perkam preki ilaidas (pvz., valstybiniai ems kio produkt supirkimai, karins technikos pirkimas ir kt.) 2) Valstybs investicijos tai vairios kapitalins ilaidos (pvz., keli tiesimo, uost statybos ilaidos ir kt.) 3) Transferiniai imokjimai privaiam sektoriui. iai grupei priskiriami mokjimai, u kuriuos valstyb betarpikai negauna mainais preki ar paslaug (pvz., pensij, nedarbo paalp imokjimai, subsidijos monms). ios trys valstybs ilaid grups kartais skirstomos tik dvi stambias dalis einamsias ilaidas ir kapitalini djim ilaidas. Einamosioms ilaidoms priskiriamos darbo umokesio ir perkam preki ir paslaug ilaidos, transferiniai mokjimai ir valstybs skolos palkan mokjimai, o kapitalini djim ilaidos tai valstybs investicijos. Pagrindin valstybs ilaid dal sudaro einamosios ilaidos, investicijoms tenka santykinai nedidel valstybs ilaid dalis. Vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms sigyti yra savarankika bendrosios paklausos sudedamoji dalis. Taiau vyriausybs sektoriaus taka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Vyriausybs sektorius veikia bendrj paklaus netiesiogiai, keisdamas nam kio vartojimo ilaidas. Betarpikai biudeto asignavimais disponuoja asignavim valdytojai - valstybs institucij ir staig, nurodyt Seimo patvirtintame valstybs biudete, arba institucijos, kuri asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausyb arba kita tam Seimo galiota valstybs institucija, vadovai. Asignavimo valdytoj pareigos idstytos Lietuvos Respublikos Biudeto sandaros statymo 5 str. T.y. Biudeto asignavim valdytojai privalo: 1) naudoti skirtus biudeto asignavimus pagal nustatyt paskirt savo vadovaujamos biudetins staigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudeto las pavaldioms biudetinms staigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti; 2) organizuoti i biudeto finansuojam program rengim ir vykdym; 3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudetins staigos ar pavaldi staig ir kit subjekt programas, j smatas, nevirijant ioms programoms patvirtint bendrj asignavim, tarp j ilaidoms, i j - darbo umokesiui, ir turtui sigyti, sum; 4) Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais teikti finansin ir kit atskaitomyb; 5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujam biudetini staig sipareigojimus, atlikti pavaldi biudetini staig ir kit subjekt finansins atskaitomybs analiz; 6) utikrinti finansini ir statistini ataskait teisingum ir pateikim laiku; 7) utikrinti program vykdymo ir paskirt asignavim naudojimo teistum, ekonomikum, efektyvum ir rezultatyvum. io statymo 6 str. nustatytos asignavim valdytoj teiss: naudoti biudeto asignavimus pagal paskirt savo vadovaujamos staigos veiklai ir programoms finansuoti; paskirstyti biudeto asignavimus sau pavaldioms staigoms; nustatyti savo ir sau pavaldi staig ilaid struktras, nevirijant bendros paskirto asignavimo sumos; biudetiniais metais keisti pradin biudeto asignavimo paskirt, taiau neviryti bendros asignavimo sumos paprastoms ilaidoms ir darbo umokesiui, taip pat nepaprastoms ilaidoms ir programoms; tvirtinti savo ir sau pavaldi staig ilaid smatas, ilaid apmokjimo kaini normatyvus ir kt.

4.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybs rezervo fondas Kiekvienais metais Valstybs biudete sudaromas Vyriausybs rezervas. Jis turi bti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtint valstybs biudeto asignavim sumos. Konkret Vyriausybs rezervo dyd kasmet nustato Seimas Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet

finansini rodikli patvirtinimo statyme. Vyriausybs rezervo los skirstomos Vyriausybs nutarimu. Vyriausybs rezervo los naudojamos ekstremali situacij padariniams likviduoti, sipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinse operacijose, bei kitoms reikmms pagal Vyriausybs nustatytus prioritetus. 4.15. Valstybs biudeto tvirtinimo tvarka ir terminai Biudeto projekto sudarymas viena i pai svarbiausi biudetinio proceso stadij. Jo metu numatomos pagrindins valstybs politinio, ekonominio, socialinio vystymo kryptys, nustatoma biudetini l apimtis ir asignavimai, t. y. biudeto projekte atsispindi valstybs biudeto politika. Biudetiniam procesui atskirose valstybse bdingi tiek bendri, tiek specifiniai bruoai. Kontinentins teiss sistemos valstybse biudetas priimamas kaip vienas statymas (Pranczija, Vokietija), tuo tarpu anglosaks teiss sistemos valstybse yra rengiami atskiri pajam ir ilaid dalies statymai (Didioji Britanija, Kanada, JAV 13 asignavim statym projekt ir valstybini pajam statym projektas). Biudetinis procesas prasideda biudetins iniciatyvos pareikimu. Svarbu pabrti, jog nei vienas parlamentas neturi iniciatyvos teiss biudetiniais klausimais. Jis gali tik teikti pataisas Vyriausybs silomam statym projektui. Atsivelgiant bendr praktik, biudetins iniciatyvos teis priklauso aukiausiam vykdomosios valdios organui Vyriausybei (Didiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje) arba Prezidentui (JAV, Pranczijoje). Biudeto projekto sudarym visose valstybse organizuoja vykdomoji valdia. Biudeto projekto paruoimas daugumoje valstybi yra panaus. Valstybs biudeto projekt rengia daniausiai finans ministerijos (JAV Administracin biudeto tarnyba (Office of Management and Budget)), kurios atsakingos u valstybs finans politik. Lietuvos Respublikos valstybs biudeto projekto sudarym organizuoja LR Vyriausyb. Biudeto projekt rengia Vyriausybs galiota institucija - Finans ministerija. Nacionalinio biudeto sudarymo procese dalyvauja visos biudetins staigos, be to, kai kurios i j, be savo staigos biudeto projekto rengimo, dar vykdo specifines funkcijas. Tokias funkcijas vykdo ios institucijos: 1) Lietuvos Respublikos Seimas pagal vaidmens specifik, iskiriant Seimo komitet ir Seimo ( plenarini posdi) lygius; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausyb, taip pat iskiriant Vyriausybs posdio, Strateginio planavimo komiteto ir Vyriausybs kanceliarijos lygius; 3) Finans ministerija. Be ivardyt biudetini staig, dar pamintina viena nevyriausybin organizacija Lietuvos savivaldybi asociacija, kuriai teiss aktais numatytos specifins funkcijos sudarant savivaldybi biudetus svarstyti ir derinti savivaldybi pajam dyd ir ilyginim (viena kitos atvilgiu), lemianius prognozuojamus rodiklius. Nacionalinio biudeto sudarymas tai ilgas, praktikai visus metus trunkantis procesas, kurio turinys, procedros ir dalyvi vaidmuo, kaip jau buvo minta, nustatyti teiss aktais, tuo garantuojant vis dalyvi atliekam darb koordinavim. Oficialia nacionalinio biudeto sudarymo pradia laikytinas kasmet met pradioje priimamas Vyriausybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli projekt rengimo planas (pvz., JAV yra sudaromas biudeto kalendorius ( Budget Calender). Technologiniu metodiniu poiriu biudeto sudarymo pradinis ingsnis yra valstybs strategini tiksl (prioritet) bei fiskalins politikos gairi nustatymas. Vyriausyb, nustatydama strateginius tikslus turi vadovautis Strateginio planavimo metodika. Atlikusi btinus skaiiavimus ir sudariusi projekt, Finans ministerija pateikia j LR Vyriausybei. Kartu ji privalo pateikti vyriausybs nutarimo projekt Dl ateinani met valstybs biudeto ir ateinani met LR valstybs biudeto ir atskaitym savivaldybi biudetus numatym bei dotacij statymo projekt. io statymo priedai ir sudaro valstybs biudet: pajam suma, paskirstymas pagal straipsnius, bendra asignavim suma, j paskirstymas asignavim valdytojams. Projektas svarstomas Vyriausybs posdyje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims. Procedra: iklausomas praneimas apie biudeto projekt (Finans ministras); svarstomas praneimas ir projektas; priimamas sprendimas dl projekto (teigiamas, neigiamas, grinti taisyti).

Gavusi iuos dokumentus LR Vyriausyb apsvarsto biudeto projekt ir teikia j LR Seimui, priimdama mint nutarim. Vyriausyb, prie teikdama projekt Seimui, pateikia j Lietuvos savivaldybi asociacijai. Nuo tada valstybs biudetas engia svarstymo ir tvirtinimo stadij. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt svarsto ir tvirtina LR Seimas. Konstitucijoje numatyta, kad valstybs projekt sudaro LR Vyriausyb ir pateikia LR Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos. LR Vyriausybs pateiktame projekte turi bti nurodyta: bendra pajam suma ir j paskirstymas pagal pajam ris;

mok valstybs biudet ; bendra valstybs biudeto asignavim suma, j paskirstymas pagal biudetines staigas programoms gyvendinti; grynojo skolinimosi limitas; biudetiniais metais pasiraom valstybs garantij limitas; savivaldybi biudetams skiriam dotacij sumos, bendrosios dotacijos kompensacij sumos ir t.t.

Vyriausyb kartu su atitinkam met Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projektu Seimui pateikia vairius dokumentus kurie reglamentuoti biudeto sandaros statyme. Pagal nauj Seimo statut, projekt pateikia iki 10 01. Seimo posdio sekretoriatas per 3 dienas perduoda frakcijoms, komitetams ir valdyboms, valstybs kontrolieriui. Artimiausiame posdyje iklausomas praneimas apie projekt (Vyriausybs vardu pranea Finans ministras). Pateikiamas bendras biudeto apibdinimas, ypatumai, lyginant su praeit met biudetu. Projektas svarstomas komitetuose, frakcijose, skiriant ne maiau 15 dien. Komitetai nagrinja projekt pagal savo kompetencij bei pateikia ivadas ir pasilymus iki 11 10. Valstybs kontrolierius ivadas ir pasilymus pateikia iki 11 05. Pagrindinis projekto svarstymas vykdomas biudeto ir finans komitete, kuris formuluojant galutin ivad priima arba motyvuotai atmeta kit komitet bei frakcij pasilymus. Iki 11 05 projektas turi bti apsvarstytas Seimo posdyje: svarsto biudeto ir finans komiteto ivad bei kit komitet, frakcij ir deputat pasilymus, jei jie buvo atmesti biudeto komitete. Biudeto ir finans komitetas pagrinde turi atlikti ias funkcijas: svarstyti LR Vyriausybs pateikt Seimui tvirtinti valstybs biudeto projekt ir teikti vis komitet pateiktas ivadas, jas apibendrinti; kartu su kitais komitetais rengti ivadas dl valstybs biudeto vykdymo apyskaitos; atlikti bendrj nuolatin valstybs biudeto vykdymo kontrol.

Biudeto ir finans komitetas yra pagrindin Seime esanti struktra, usiimanti biudeto svarstymu. Kiti komitetai taip pat aktyviai nagrinja projekt. J posdiuose kvieiami dalyvauti LR Vyriausybs nariai ir bei biudeto ir finans komiteto nariai. Vliau rengiamas iplstinis komitet posdis (dalyvauja ir LR Vyriausybs nariai). Komitetai turi teis reikalauti i LR Vyriausybs pateikti duomenis, kuriais pagrstas projektas. Tai i dalies atspindi biudeto realumo princip. ioje stadijoje pasireikia biudetins iniciatyvos teis: komitetai, frakcijos, atskiri LR Seimo nariai gali silyti keisti ilaid sumas (jei siloma didinti reikia nurodyti finansavimo altin: kak sumainti, padidinti konkreias pajamas pvz., akciz), taiau neleidiama keisti t sum, kurios valstybs biudet raytos pagal statymus, kitus LR Seimo priimtus norminius aktus ir LR tarptautinius sipareigojimus (norint mainti reikia keisti statymus). Norint, kad komitet, frakcij, LR Seimo nari pataisos realiai atsispindt valstybs biudete: pirma pataisas turi patvirtinti biudeto ir finans komitetas; po to joms turi pritarti LR Vyriausyb.

Pirmiausia silymai dl valstybs biudeto projekto pakeitimo pateikiami biudeto ir finans komitetui, kuris pasilymus apsvarsto su kit komitet ir frakcij atstovais, suformuluoja ivadas. Jis kit komitet, frakcij pasilymus gali priimti arba atmesti. Atmetimo atveju turi pateikti motyvuot paaikinim, kodl atmet. Jei komitetas teikia pasilymus ne savo sferos klausimais, biudeto ir finans komitetas turi teis atmesti pasilym nemotyvuotai. Biudeto ir finans komitetui suformulavus ivadas dl biudeto projekto, jis pateikiamas svarstyti Seimo posdyje. Iklausomas praneimas apie projekto pataisas (biudeto ir finans komiteto pirmininko) ir taip pat tame posdyje gali pasisakyti kiti komitet, frakcij pirmininkai, kiti Seimo nariai. Per 15 dien skiriamas antras biudeto svarstymas: teikiamas Vyriausybs pataisytas pagal pastabas projektas; sprendiamas klausimas dl biudeto patvirtinimo statymo primimo datos paskyrimo. Jeigu pareikta rimt pastab, projektas grinamas prie antro svarstymo procedros. Komitetai ir frakcijos gali silyti padidinti biudeto ilaidas, bet turi nurodyti t ilaid padengimo altinius. Draudiama silyti mainti ilaidas, kurios trauktos biudet pagal statym. Antrojo LR Seimo posdio, kuriame svarstomas pakoreguotas valstybs biudeto projektas, rezultatas gali bti statymo apie biudet primimo paskyrimas viename i artimiausi posdi. Iki io posdio priimami nauji pasilymai dl projekto. Kitas galimas io posdio rezultatas projekto grinimas LR Vyriausybei patobulinti. Taip atsitinka, kai bna daug nesutarim.

Tvirtinant biudet balsuojama dl alternatyvi biudeto pakeitimo silym, kuri netrauk Vyriausyb; jie priimami jei u juos balsavo daugiau kaip pus vis Seimo nari. Po to balsuojama dl viso biudeto; priimamas paprasta bals dauguma. Jei Seimas atmeta biudeto projekt, 5-10 dien skiriama dar vienam pataisyto biudeto projekto svarstymui. Lietuvos statymai leidia priimti valstybs biudeto projekto pataisas net jei joms nepritaria LR Vyriausyb. Tokiu atveju pasilyta valstybs biudeto pataisa priimama >1/2 Seimo nari bals. Taiau siloma pataisa neturi prietarauti LR statymams. Kai LR Seimas nutaria artimiausiame posdyje priimti biudeto projekt, baigiasi iankstin biudeto svarstymo stadija. Prasideda galutinio biudeto patvirtinimo etapas. Pagal biudetins sandaros statym, Lietuvos valstybs biudetas tvirtinamas ne maiau kaip dvi savaits iki biudetini met pradios. Valstybs biudetas tvirtinamas pagal tuos paius rodiklius, kuri pagrindu sudaromas projektas. 3 pav. Biudeto projekto svarstymas Seime 4.16. Savivaldybi biudet tvirtinimo tvarka ir terminai Savivaldybi biudetas yra pagrindinis instrumentas, kurio pagalba yra vykdomos statymo pavestos funkcijos savivaldybms. Biudeto sandaros statymo 2 straipsnio 11 punkte yra pateikiama savivaldybs biudeto svoka, kurioje tvirtinta, jog savivaldybs biudetas savivaldybs tarybos patvirtintas savivaldybs biudeto pajam ir asignavim planas biudetiniams metams. Savivaldybi biudet projektus rengia savivaldybi vykdomosios institucijos, remdamosi iuo statymu, kitais statymais, Seimo patvirtintais savivaldybi biudet finansiniais rodikliais, Vyriausybs patvirtintomis biudet sudarymo ir vykdymo taisyklmis, valstybins statistikos duomenimis, socialinmis ir ekonominmis programomis, taip pat savivaldybi biudet asignavim valdytoj programomis ir j smat projektais. Savivaldybi vykdomosios institucijos parengtus biudet projektus teikia savivaldybi taryboms savivaldybi taryb reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybi tarybos svarsto biudet projektus atsivelgdamos savivaldybi vykdomj institucij praneimus, tarybos komitet pasilymus ir ivadas. Savivaldybi biudetus tvirtina savivaldybi tarybos. Biudetas tvirtinamas savivaldybs tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma: 1) bendra pajam suma ir j paskirstymas pagal pajam ris; 2) bendra asignavim suma ir j paskirstymas biudetinms staigoms ar savivaldybi administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami ilaidoms, i j - darbo umokesiui, ir turtui sigyti; Savivaldybi tarybos biudetus patvirtina per du mnesius nuo valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo. Jeigu biudetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai met pradioje iki biudet patvirtinimo kiekvien mnes negali viryti 1/12 prajusi met i biudet asignavim. Jeigu savivaldyb nustatytu laiku nepatvirtina biudeto, los i valstybs biudeto atitinkamai savivaldybei iki biudeto patvirtinimo laikinai nepervedamos. 4.17. Biudet vykdymas, kontrol Biudeto vykdymas tai biudete numatyt pajam gavimas ir patvirtint ilaid apmokjimas. Du udaviniai: utikrinamas patvirtint pajam surinkimas; utikrinamas tikslingas biudeto l panaudojimas. Pagrindinis vaidmuo tenka staigoms, monms, organizacijoms, kurios daro mokas biudet ir naudoja biudeto asignavimus. Biudet patvirtinus statymu, prasideda vykdomo etapas: biudet surenkamos pajamos ir finansuojamos valstybs ilaidos. Po biudeto statymo sigaliojimo Vyriausyb, pagal asignavim valdytoj atliktus patikslinimus, patvirtina valstybs biudeto asignavim paskirstym pagal tvirtinamas programas. Lietuvos Respublikos valstybs biudeto vykdym organizuoja Vyriausyb, kasos operacij vykdym organizuoja Finans ministerija. Valstybs biudeto vykdyme tiesiogiai dalyvauja daug valstybs institucij - Valstybin mokesi inspekcija, Muitins departamentas, visi asignavim valdytojai ir jiems pavaldios staigos. Svarbus vaidmuo vykdant biudet tenka Valstybs idui, kurio funkcijas vykdo Finans ministerija. iame darbe valstybs biudeto pajam surinkimo ir ilaid finansavimo procesas detaliau nenagrinjamas. Biudeto vykdymo etapas vyksta visus biudetinius metus. Biudetini met bgyje biudetas paprastai bent pora kart keiiamas ir tikslinamas - tai atliekama ta paia tvarka, kaip tvirtinant pradin biudeto statym. Pagal tai, kaip danai keiiami biudeto patvirtinimo statymai, specialistai vertina Vyriausybs sugebjim reaguoti besikeiiani ekonomin alies situacij bei biudeto planavimo kokyb, valstybs galimybes ar poreikius. Kai kurie specialistai biudeto planavimo kokyb vertina tuo palankiau, kuo maiau statymu patvirtintas biudetas keiiamas finansini met bgyje ir kuo maiau planuoti biudeto finansiniai rodikliai skiriasi nuo faktikai vykdyt. Danas biudeto statym keitimas taip pat vardijamas kaip besivystani ali biudetins praktikos problema. Taiau kita vertus, vyriausybei ekonomikai naudingiau laiku reaguoti pakitusi ekonomin situacij ar kitas aplinkybes alyje - tai ji gali daryti atitinkamai keisdama biudeto pajamas ar ilaidas. Biudeto vykdymas tai numatyt pajam surinkimas ir numatyt priemoni finansavimas. Biudeto kasos vykdymas pinig primimas biudet ir pinig idavimas i jo.

inomos trys biudeto kasos sistemos: Idin biudeto kas vykdo speciali finans ministerijos institucija; Bankin biudeto kasos operacijas atlieka bankai; Miri egzistuoja abiej sistem elementai.

iuo metu vyrauja bankin biudeto kasos sistema. Asignavimai biudeto numatyt ilaid apimtys. ie skaiiai rodo, kiek ilaid yra numatoma skirti per metus tam tikroms institucijoms arba priemonms. Asignavim pavertimas pinigais vyksta per biudetinius kreditus. Biudetiniai kreditai teis asignavim valdytojams paimti i biudeto tam tikr sum pinig tam tikriems biudete numatytiems reikalams. Asignavim valdytojai staig ir kio subjekt valdytojai, turintys teis gaut kredit ribose panaudoti biudeto las.

Skiriami tokie asignavim valdytojai: Vyriausi (tai finans ministras); pirmos eils (tai ministrai ir kit inyb vadovai); antros eils (antros eils valdytojams kreditus atidaro vyriausi ir pirmos eils asignavim valdytojai. Jie atidaro kreditus treios eils asignavim valdytojams); treios eils (jie gali tik naudotis kredito lomis).

Biudeto vykdym organizuoja ir vykdo ios institucijos: Valstybs biudeto vykdym organizuoja Vyriausyb Valstybs biudeto kasos operacij vykdym organizuoja Finans ministerija per Lietuvos Respublikos kredito staigas. Savivaldybi biudet vykdym organizuoja savivaldybi administracij direktoriai. Savivaldybi biudet kasos operacij vykdym organizuoja savivaldybi administracijos per Lietuvos Respublikos kredito staigas. Mokesi ir kit mok valstybs ir savivaldybi biudetus apskaiiavim ir mokjim kontroliuoja statym galiotos institucijos.

Vis valstybs biudeto vykdym galima suskirstyti : ilaid vykdym; pajam vykdym.

Vykdyme dalyvauja ne tik Valstybin mokesi inspekcija, bet ir visi fiziniai asmenys, prisidedantys prie pajam patekimo valstybs biudet. Nemokestines mokas administruoja labai vairios institucijos (tos, kuriose pajamos atsiranda). Biudeto ilaid plano vykdymas ilaid apmokjimas. Prasideda nuo ilaid srao sudarymo. Vyriausyb per 1,5 mnesio nuo biudeto sigaliojimo dienos turi pateikti Seimui biudeto paskirstym pagal finansuojamas staigas ir biudet ekonomin klasifikavim; savivaldybi biudetai skirstomi ketviriais. Ilaidos apmokamos per biudet asignavimus ir kreditus las, kurios skiriamos konkreioms ilaidoms apmokti. Teiss naudotis asignavimo lomis biudeto asignavimo paskyrimas, institucija duoda pavedim kredito staigai, aptarnaujaniai biudet, teikti biudeto las organizacijoms, patvirtintoms biudete. Valstybs biudete sudaromos kasos apyvartos los, kurios formuojamos i biudeto likuio ar planini pajam. Kasos apyvartos los naudojamos laikinam l trkumui padengti (dl ilaid ir pajam gavimo nesutapimo laike) ir turi bti atstatytos iki biudetini met pabaigos. Kasos operacijos vykdomos per Lietuvos bankus. Pagrindin institucija yra valstybs idas (funkcijas vykdo finans ministerijos Ido departamentas). LR biudeto sandaros statymu nustatyta asignavim valdytoj pareiga naudoti skirtus biudeto asignavimus pagal nustatyt paskirt savo vadovaujamos institucijos programoms vykdyti, utikrinti program vykdymo ir paskirt asignavim naudojimo efektyvum ir rezultatyvum. Valstybini institucij vidaus audito tarnyb, vidaus auditori uduotis yra vertinti asignavim valdytoj program vykdym bei finansin atskaitomyb. Valstybs kontrolierius Seimui teikiamoje ivadoje turi vertinti, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu bdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teiss paeidim, bei kiek pasiekti programose nustatyti tikslai.

Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybs biudet, o Vyriausybei patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim paskirstym pagal tvirtinamas programas, programos pradedamos gyvendinti. Kartu pradedama ir j stebsena. Visos los, skirtos finansuoti ilaidoms i biudeto, perduodamos asignavim valdytojams (kaip ir bendru atveju). Asignavim los pervedamos asignavim valdytoj biudetines sskaitas, atidaromas bank staigose. Ilaidos, daromos i i sskait, negali viryti jose esani l. Asignavimais gali naudotis iki 12 31. Po to nepanaudoti asignavimai grinami atitinkam biudet iki 01 10. Biudetas turt bti formuojamas ir vykdomas taip, kad bt numatomi ir prognozuojami ekonomins ir kt. situacijos pasikeitimai, o ne tik reaguojama jau vykusius pokyius tam turi bti rengiama ir teikiama savalaik ir isami informacija apie biudeto rodiklius, valstybs finansin padt. Valstybs finans planavimas turi remtis prognozmis, o ne reakcijomis vykusius pasikeitimus. Sprendiant ikilusias problemas Lietuvoje apsiribojama administracinmis priemonmis, o nesiimama esmini politikos pakeitim bei valstybs sipareigojim valdymo, o tai neigiamai veikia biudet bei fiskalinius rodiklius ilgame laikotarpyje. Tokia valstybs ilaid valdymo praktika yra netinkama, neefektyvi ir netgi ydinga. Ji gali bti naudojama tik kaip vienkartin priemon itikus okui, taiau pastovus toki priemoni naudojimas valstybs finans valdymui ir problem sprendimui gali atvesti dar gilesn kriz. Valstybs biudeto vykdymo kontrol susijusi su valstybs biudeto vykdymo metu atliekama einamja kontrole. iam biudeto proceso etapui galima priskirti biudeto vykdymo apyskaitos sudarym, kuri rengia Finans ministerija, tvirtina ir nagrinja Vyriausyb bei teikia j tvirtinti Seimui, Vidaus audito tarnyb, vidaus auditori, Valstybs kontrols atliekamus auditus bei Valstybs kontrolieriaus Seimui teikiam ivad dl atitinkam met valstybs biudeto vykdymo apyskaitos. Biudeto kontrol vykdanios institucijos: Valstybs biudeto vykdymo bendrj nuolatin prieir atlieka Seimo Biudeto ir finans komitetas. Valstybs biudeto vykdymo audit atlieka Valstybs kontrol. Valstybs pajam plano vykdym Valstybin mokesi inspekcija ir kiti mokesi administratoriai. Biudeto asignavim valdytoj ir jiems pavaldi biudetini staig ir kit subjekt program vykdym vertina vidaus audito tarnybos.

Biudeto asignavim valdytojai ir jiems pavaldi biudetini staig vadovai atsako u: Program vykdym, program smat sudarym ir vykdym nevirijant patvirtint asignavim sum, u paskirt asignavim efektyv, atitinkant programoje nustatytus tikslus ir rezultatyv naudojim; Atsiskaitymus su darbuotojais, mokesi administravimo staigomis, vis ri energijos ir kit darb, paslaug bei preki tiekjais; Buhalterins apskaitos organizavim ir finansins atskaitomybs rengim bei pateikim pagal statym ir kit teiss akt reikalavimus.

Vykdant biudet tiriama: ar laiku kio subjektai atsiskaito su biudetu; ar tikslingai naudojamos biudeto los; ar teisingai vedama finansin atskaitomyb.

Nustat atitinkamus paeidimus, biudeto vykdym kontroliuojantys pareignai ar institucijos turi teis: apriboti finansavim i biudeto; iiekoti ne pagal paskirt panaudotas las; taikyti kitas poveikio priemones (nuobaudas).

4.18. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudeto santykis su Europos Sjungos biudetu Aptariant ES biudeto charakteristik, vis pirma reikia atsivelgti ES kaip tarptautins organizacijos status, taiau tai padaryti nra lengva, nes akademinje literatroje apie ES nra prieita vieningos nuomons dl to, ar i sjung reikia pripainti klasikine tarptautine organizacija, ar j reikt laikyti tam tikra tarptautins organizacijos atmaina. Taiau per daug nesigilinant ES kaip tarptautins organizacijos teorijas, j galima vertinti kaip tam tikr politin sistem, turini pakankamai aikiai ireikt statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins institucij struktr, kuri, vadovaudamasi subsidiarumo principu, priima ir vykdo vieosios politikos sprendimus. ios politins sistemos finansins veiklos pagrindas ES biudetas, utikrinantis finansin veiklos autonomij ir nepriklausomum nuo valstybi nari pinigini na. ES biudetas yra savarankikas finansinis politinis teisinis aktas, kuriuo nustatomos kiekvien Bendrijos finansini met pajamos ir ilaidos. Kalbant apie ES biudeto teisin pagrind reikia paminti Europos Bendrijos steigimo sutarties II antratin dal Finansins nuostatos, kuri reglamentuoja ES biudeto sudarymo tvark, gyvendinim ir

kontrol. Sutarties nuostatas konkreiau detalizuoja antriniai ES teiss aktai, tokie kaip Finansinis reglamentas ir Finansin struktra. 1977 m. gruodio 21 d. Finansinio reglamento Nr. 1231/77 taikomo Europos Bendrij bendrajam biudetui 1 straipsnio 1 dalyje Europos Bendrij biudetas apibriamas kaip priemon, nustatanti ir i anksto patvirtinanti kiekvieniems metams planuojamas Bendrij pajamas ir ilaidas. Esminis ES biudeto svokos skirtumas nuo Lietuvos biudeto svokos apibrimo (Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo (toliau Biudeto sandaros statymas) 2 straipsnio 13 punkte nurodoma, kad valstybs biudetas Seimo patvirtintas valstybs biudeto pajam ir asignavim planas biudetiniams metams) yra tas, kad ES biudetas yra apibriamas kaip priemon. Toks poiris ES biudet nra savitikslis. I esms visos ES biudeto pajamos (nuosavieji itekliai), iskyrus tam tikr ilaid dal skirt ES biurokratinio institucinio aparato ilaikymui, pasiymi grtamumo principu, t. y. ES biudeto los grta valstybms narms pagal konkreius finansavimo prioritetus, pltros bei vystymo programas ir struktrinius fondus. Dl to, nors ES biudetas ir yra suprantamas klasikine prasme finansini met planuojam pajam ir ilaid smata, taiau taip pat svarbu suvokti ir tai, kad ES biudetas yra priemon tam tikriems tikslams, kurie susij su pridtins verts ir naudos sukrimu valstybi nari atvilgiu ir visos ES lygmeniu, pasiekti. Be to, dmes taip pat reikia atkreipti ir tai, kad finansin ES biudeto parama valstybms narms jokiu bdu nepakeiia nacionalinio finansavimo. Visa tai yra susij su tuo, kad didioji finansins paramos i ES biudeto dalis yra vis pirma investicinio pobdio, t. y. ios biudeto los nra skirtos vienkartiniam ir konkreiam galutiniam tikslui pasiekti. Investicinis l pobdis reikia dalin tam tikr valstybs nars program, kurios turi sukurti ilgalaik pridtin vert, finansavim. Toks ES biudeto l investavimas valstybse narse padeda siekti ilgalaiki ES pltros ir vystymosi tiksl. Dar vienas svarbus ES biudeto specifikos aspektas yra susijs su subsidiarumo principu. is principas yra tvirtintas Europos Bendrijos steigimo sutarties 5 str. 2 d., kurioje teigiama: Pagal subsidiarumo princip Bendrija imasi veiksm srityse, kurios nepriklauso jos iimtinei kompetencijai, tik tada ir tokia apimtimi, kai silomo veiksmo tiksl valstybs nars negali deramai pasiekti, o Bendrija dl silomo veiksmo masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau. Vis pirma ES pajam formavimo tvarka skiriasi nuo valstybi nari, skaitant ir Lietuv, pajam formavimo. Valstybi nari nacionalini biudet pagrindinis pajam altinis yra mokesiai. Tuo tarpu ES mokesiai, taip kaip jie suprantami klasikine prasme, neegzistuoja. ES biudeto pajamos formuojamos remiantis nuosavj itekli sistema. Nors ES biudetas turi nuosavus finansinius iteklius, taiau io biudeto pajam altinis yra valstybi nari nacionalini biudet mokestins pajamos, kurias surenka ir kontroliuoja konkrei valstybi nari vyriausybs. Vadinasi ES biudetas negauna tiesiogiai pajam i konkrei mokesi (pvz., pridtins verts mokesio, pajam ir pelno mokesi) kaip tai yra nacionalini biudet atveju. ES biudetas, atsivelgiant ilaid ir pajam politik, tam tikrais aspektais skiriasi nuo valstybi nari nacionalini biudet. Pirmiausia ES biudeto specifik nulemia paios ES kaip tarptautins organizacijos specifinis pobdis. Btent dl savo virnacionalins prigimties ES biudetas gali bti apibdinamas kaip kompleksin teisin finansin priemon (teiss aktas), kurios paskirtis gyvendinti konkreius politinius tikslus Bendrijos lygiu, kiekvienais finansiniais metais nustatant sipareigojimus asignavimams ir mokjimams. Kitas ES biudeto skiriamasis bruoas finansavimo sritys. iuo atveju l judjimo kryptis taip pat apsprendia ES biudeto specifika. ES biudeto los, kurios valstybse narse perpaskirstomos per nacionalin biudet, pasiymi investiciniu pobdiu ir pridtins verts krimu ne tik konkreioje valstybje narje, bet ir visos Bendrijos lygiu. Kaip galima pastebti i pirmiau pateikt lenteli, kuriose pateiktos ES biudeto ir Lietuvos valstybs biudeto finansavimo sritys ir apimtys, ES finansuoja bendresnio pobdio sritis. ios sritys yra susijusios su visos ES pltra ir vystymusi. Tuo tarpu Lietuvoje didiausia biudeto l dalis nukreipiama sritis, labiau susijusias su valstybs vidaus politika. Be to, Lietuvos ir apskritai vis valstybi nari biudet ypatingas skiriamasis bruoas yra transferiniai mokjimai. Dalis konkreios valstybs nars nacionalinio biudeto pajam yra skiriama transferiniams mokjimams. ES biudete nra numatyti transferiniai mokjimai. 5 tema. Europos Sjungos regionins politikos finansiniai instrumentai 5.1. Europos Sjungos struktrini fond valdymo (administravimo) sistema Struktriniai fondai atsirado dl dideli ekonomini ir socialini skirtum tarp Europos Sjungos region. ie fondai ir skirti tiems skirtumams sumainti. Skirtum tarp Europos Bendrijos region buvo nuo pat pradi (rykiausias pavyzdys - atsiliekantys Italijos piet regionai). ie skirtumai dar labiau irykjo j stojus tokioms alims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kuri rajon BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai - iki 7 kart. Toki regionini socialini ir ekonomini skirtum sumainimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos i bendrj ES politikos dali - regionins politikos - tikslas. ES regionin politik galima laikyti struktrins politikos sudedamja dalimi, kuri gyvendinama pasitelkus ES Struktrinius fondus ir Sanglaudos fond. Struktrins politikos fondai vis pirma siekia padti sunkumus igyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeiiani ekonomini ir socialini slyg. Struktrini fond lomis finansuojami projektai, padedantys sunkiai besiverianioms monms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesns veiklos. Kita galimyb - didinti kriz igyvenani kio ak ekonomins veiklos efektyvum ir padti joms atlaikyti konkurencin spaudim. Pavyzdiui., bedarbi mokymas, siekiant gyti perspektyvesni specialybi. Tuo tarpu Struktriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialins politikos priemoni (pensijos, imokos, nedarbo paalpos ir pan.). Taigi Struktriniai fondai yra Europos Sjungos finansinis instrumentas, skirtas sumainti region isivystymo skirtumus ir skatinti menkiau isivysiusi region pltr. iuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktriniai fondai ( r. 1 pav.):

Vienas i struktrini fond princip programavimo principas reikia, kad ES struktrini fond parama skiriama ne pavieniams projektams, o integruotoms, daugiametms ir ES gaires atitinkanioms pltros programoms gyvendinti. Jei parama i ES struktrini fond programinio laikotarpio metu ne didesn nei 1 mlrd. eur arba nedaug virija i sum taikoma paprastesn procedra - rengiamas Bendrasis programavimo dokumentas ir Programos priedas. Kadangi parama Lietuvai i ES struktrini fond 2004-2006 metais sudarys apie 800 mln. eur, Lietuva Europos Komisijai pateik Bendrojo programavimo dokumento (toliau BPD) projekt, kur Prieiros Komitetas patvirtino 2004 m. vasario 5 d. BPD bendras aliai skiriam ES investicij planavimo dokumentas, kuriame, atsivelgiant esamos situacijos analiz , apibriamas programuojamo periodo pltros tikslas ir jo siekimo strategija , nustatomi investavimo prioritetai, apraomos strategij gyvendinanios priemons bei pateikiamas pirminis finansinis planas . BPD keliamaspltros tikslas augantis alies kio konkurencingumas, slygojantis spari iniomis grindiamo kio pltr, ireikt, vis pirma, realaus BVP ir uimtumo augimu, vedani prie didjanios gerovs ir auktesnio gyvenimo lygio visoje alyje visiems jos gyventojams. Lietuvos 2004-2006 m. Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) kartu su kitais Lietuvos strateginio planavimo dokumentais (Valstybs ilgalaiks raidos strategija, Lietuvos kio (ekonomikos) pltros ilgalaik strategija, Nacionaliniu susitarimu siekiant ekonomins ir socialins paangos) nustato, kad -- esminis tikslas yra pasiekti, kad Lietuvos ekonomikos produktyvumas, kuris iandien siekia tik apie 30% Europos Sjungos vidurkio, per artimiausius 15 met priartt prie dabartinio ES lygio. Tai i esms atitinka Europos Sjungos regionins politikos tikslus, kuriuos gyvendina struktriniai fondai; -- ini ekonomikos ir ini visuomens krimas ir vystymas yra pagrindinis alies pltros katalizatorius ir iuolaikikos konkurencingos ekonomikos sukrimo garantas. Preliminariais paskaiiavimais investicijos ias sritis 2004-2006 m. gali siekti apie 245 mln.eur, t.y. 21 proc. vis BPD l (struktrini ir nacionalini fond). Tai sudaryt apie 1.4 proc. Lietuvos Bendrojo vidaus produkto.Bendrojo programavimo dokumento struktra pateikiama 2 paveiksle.

Bendrajame programavimo dokumente pateikiamas tik trumpas silom priemoni apraymas, o jo priede detali informacija apie priemones, tai yra priemons apraymas, udaviniai, projekt tipai, atrankos kriterijai, galutini naudos gavj kategorijos, atsakingos institucijos, gyvendinimo laikotarpis, teritorin apimtis, prieiros rodikliai, finansinis planas ir kt. Europos Sjungos struktrini fond l administravimo Lietuvoje taisykls (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gegus 31 d. nutarimu Nr. 649 (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugsjo 11 d. nutarimo Nr. 1166 redakcija) nustato ES struktrini fond las administruojani institucij - vadovaujaniosios, mokjimo, tarpins, gyvendinaniosios institucij, Prieiros komiteto - funkcijas ir atsakomyb. iose Taisyklse nurodyt institucij priskirt funkcij apraymas nustatomas vadovaujaniosios institucijos patvirtintuose ES struktrini fond l valdymo ir naudojimo procedr vadovuose. Vadovaujanioji institucija atsakinga u patikim ir veiksming ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l planavim, priemoni gyvendinim ir prieir. Ji gali galioti kitas ministerijas ir valstybs staigas (pagal joms LR teiss akt nustatyt kompetencij ir funkcijas) atlikti tam tikras aikiai apibrtas uduotis, susijusias su struktrini fond paramos tvarkymu. Vadovaujaniosios institucijos funkcijas atlieka Finans ministerijos Finansins paramos departamentas. Vadovaujanioji institucija atlieka ias funkcijas: 1. Organizuoja BPD rengim ir vadovauja iam darbui, teikia BPD projekt Europos Komisijai derinti ir tvirtinti, taippat inicijuoja BPD pakeitimus; 2. Vadovauja deryboms su Europos Komisija dl BPD; 3. Organizuoja BPD priedo rengim ir vadovauja iam darbui, teikia BPD pried Prieiros komitetui tvirtinti, taip pat inicijuoja BPD priedo pakeitimus; 4. Atsivelgdama galiojani Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir Valstybs investicij programos planavimo ir vykdymo tvark, nustatytas ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l planavimo procedras (atskirai nurodant sipareigojimus mokti, taip pat imokas), kartu su mokjimo, tarpinmis ir gyvendinaniosiomis institucijomis planuoja l poreik BPD gyvendinti, i l paskirstym tarp BPD priemoni ir nurodo jas atitinkam met Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir Valstybs investicij programos projektuose; 5. Utikrina, kad vis ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l apskaita bt tvarkoma taip, kaip nurodyta reglamente (EB) Nr. 1260/1999; 6. informuoja Europos Komisij apie numatomas ir padarytas ilaidas, susijusias su BPD gyvendinimu; 7. koordinuoja ES struktrini fond l administravimo sistemos krim, atlieka jos veikimo prieir; 8. kartu su kitomis u ES struktrini fond l administravim atsakingomis institucijomis rengia ES struktrini fond vadovus, kuriuose nustato detalias administravimo funkcij atlikimo taisykles ir procedras, tvirtina iuos vadovus, tikrina, kaip mokjimo, tarpins, gyvendinaniosios institucijos, Prieiros komitetas laikosi Taisykli nuostat; 9. duoda privalomus vykdyti nurodymus, teikia institucijoms, administruojanioms ir naudojanioms ES struktrini fond las, paaikinimus, patarimus BPD gyvendinimo ir ES struktrini fond l administravimo klausimais; 10. institucijoms, nesilaikanioms ES struktrini fond vadovuose nustatyt procedr, nustato terminus trkumams paalinti, informuoja apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir silo Lietuvos Respublikos Vyriausybei problem sprendimo bdus, jeigu trkumai nepaalinami nustatytu laiku; 11. stebi BPD gyvendinimo eig (skaitant sipareigojim mokti, taip pat imok i ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l vykdym pagal atskiras BPD priemones), tam tikslui kuria ir priiri integruot informacin sistem; 12. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Prieiros komiteto institucin sudt, institucij teikimu tvirtina io komiteto asmenin sudt, organizuoja Prieiros komiteto darb ir vadovauja jam, atlieka jo sekretoriato funkcijas, teikia Prieiros komitetui informacij ir ataskaitas pagal ES struktrini fond vadovuose nustatyt tvark; 13. rengia metines ir galutines BPD gyvendinimo ataskaitas ir gavusi Prieiros komiteto patvirtinim teikia ias ataskaitas Europos Komisijai, kartu su Europos Komisija periri jas; 14. teikia Europos Komisijai informacij apie BPD gyvendinimo eig, administravimo sistemos veikim ir planuojamus pakeitimus, vertina Europos Komisijos rekomendacijas dl ES struktrini fond l administravimo,

informuoja Europos Komisij apie tai, kaip gyvendinami rekomendacijose pateikti pasilymai; 15. Kuria BPD l panaudojimo valdymo ir kontrols sistem, turini utikrinti ilaid tinkamumo, viej pirkim, valstybs pagalbos, ES vykdomos politikos horizontaliu lygiu ir kit nustatyt reikalavim laikymsi, nustato reikiamas kontrols ir audito procedras; 16. Organizuoja BPD gyvendinimo vertinim, bendradarbiauja su Europos Komisija atliekant galutin vertinim; 17. Rengia visuomens informavimo apie BPD rengim ir eig strategij ir veiksm plan, informuoja visuomen apie BPD rengimo ir gyvendinimo eig; 18.Planuoja ir administruoja BPD technins pagalbos prioriteto priemones, siekdama utikrinti efektyv ir kvalifikuot ES struktrini fond l planavim; 19. Dalyvauja balsavimo teise projekt atrankos komitet darbe; 20. nustaiusi, jog esama rimt ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l panaudojimo paeidim, arba gavusi informacij apie tokius paeidimus, pranea apie tai Finansini nusikaltim tyrimo tarnybai prie Vidaus reikal ministerijos Mokjimo institucija atsakinga u vis ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l apskait. Mokjimo institucijos funkcijos Lietuvoje yra priskirtos Finans ministerijos Nacionalinio fondo departamentui. Mokjimo institucija atlieka ias funkcijas: 1. Atidaro atskir valstybs ido sskait Lietuvos banke kiekvieno ES struktrinio fondo loms, i kuri atliekami mokjimai pagal Lietuvos Respublikos valstybs biudeto loms nustatytas procedras; 2. Tikrina i Europos Komisijos gaunamas ES struktrini fond l sumas; 3. Tvarko vis ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l apskait 4. Dalyvauja planuojant ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l poreik BPD gyvendinti, taip pat i l paskirstym tarp BPD priemoni atitinkamiems biudetiniams metams; 5. Teikia Europos Komisijai imok i ES struktrini fond l dydio prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams pagal tarpini institucij pateiktas prognozes; 6. Tikrina ir tvirtina tarpini institucij pateiktas ilaid deklaracijas, rengia ir teikia apmokti mokjimo paraikas Europos Komisijai; 7. Tvirtina vidaus procedras, skirtas ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo loms, imoktoms ir/arba panaudotoms paeidiant ES ir Lietuvos Respublikos teiss aktus, grinti mokjimo institucijai, tvarko grintin ir grint l apskait; kart per metus informuoja Europos Komisij apie grintinas ir grintas ES struktrini fond las; 8. Tvirtina ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l imokjimo projekt vykdytojams tvark, utikrinani, kad los bt imokamos laiku; 9. Nustaiusi, jog esama rimt ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l panaudojimo paeidim, arba gavusi informacij apie tokius paeidimus, pranea apie tai Finansini nusikaltim tyrimo tarnybai prie Vidaus reikal ministerijos. Tarpins institucijos vykdo Valdymo institucijos deleguotas paramos valdymo funkcijas: Rengia atitinkamas BPD ir BPD priedo dalis. Priiri savo sektoriaus BPD dalies gyvendinim, teikia pasilymus dl BPD pataisym ir teikia juos vadovaujaniajai institucijai. Planuoja priskirt BPD priemoni las, remdamasi gyvendinanij institucij pateiktomis prognozmis, rengia ES struktrini fond l imok prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams, teikia i informacij mokjimo institucijai; Disponuoja struktrini fond ir nacionalinio bendrafinansavimo lomis. Nustato (suderinusi su vadovaujanija institucija) priskirt BPD priemoni projekt atrankos kriterijus ir vertinimo taisykles, tvirtina projekt paraik formas, paraik pildymo reikalavimus. Organizuoja projekt atrank. Sudaro projekt atrankos komitetus, traukdama ministerij, kuri kompetencijos sriiai priskiriami svarstomi projektai, atstovus, derina j sudt su vadovaujanija institucija, organizuoja i komitet darb ir vadovauja jiems; Projekt atrankos komitet rekomendacij dl projekt pagrindu Priima sprendim dl projekto finansavimo. Vykdo savo sektoriaus administravimo sistemos funkcionavimo kontrol. Dalyvauja Prieiros komiteto veikloje Atlieka kitas Europos Sjungos struktrini fond l administravimo Lietuvoje taisyklse nustatytas funkcijas.

Taigi tarpins institucijos rengia priskirt BPD priemoni finansavimo planus ir atsako u j gyvendinim, taip pat priima galutin sprendim dl projekt, kuriems bus teikiama parama. Tarpinmis yra paskirtos ios institucijos: Aplinkos ministerija aplinkos apsaugos srityje; Informacins visuomens pltros komitetas prie LR Vyriausybs informacins visuomens pltros srityje.; Socialins apsaugos ir darbo ministerija kartu su vietimo ir mokslo ministerija moni itekli pltros srityje; ems kio ministerija ems kio, kaimo ir uvininkysts pltros srityje; Susisiekimo ministerija transporto infrastruktros srityje;

Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos infrastruktros srityje; kio ministerija paramos verslo pltrai srityje.

gyvendinaniosios institucijos vykdo tiesiogin paramos administravim: skelbia paramos teikimo konkursus. skelbia kvietimus teikti projekt paraikas, vertina paraikas ir projektus, prireikus pasitelkdama nepriklausomus ekspertus jiems vertinti. teikia juridiniams ir/arba fiziniams asmenims, siekiantiems gauti ES struktrini fond ir bendrojo finansavimo l projektui gyvendinti, atitinkamame ES struktrini fond vadove nustatyt informacij, kurios reikia projekt paraikoms parengti ir pateikti. surenka projektines paraikas, atlieka j vertinim, teikia atitinkamos tarpins institucijos projekt atrankos komitetui ivadas ir rekomendacijas. gavusi tarpins institucijos sprendim dl projekt finansavimo, informuoja projekt vykdytojus apie priimt sprendim dl projekt finansavimo, sudaro paramos teikimo sutartis su atitinkamais juridiniais ir/arba fiziniais asmenimis. priiri paramos sutarties vykdym, atlieka projekt finansin bei administracin kontrol. skelbia projekt paraik konkursus, teikia informacij, priiri projekt gyvendinim, rengia ataskaitas. vykdo kitas statym nustatytas funkcijas.

gyvendinani institucij funkcijas atlieka: Aplinkos ministerijos Aplinkos projekt valdymo agentra aplinkosaugos projektams; V Centrin projekt valdymo agentra sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo bei socialins apsaugos infrastruktros, informacini paslaug pltros ir technins paramos projektams; V Lietuvos verslo paramos agentra verslo pltros, energetikos ir turizmo projektams; Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos ems kio, kaimo pltros ir uvininkysts projektams; Transporto investicij direkcija transporto projektams; moni itekli pltros program paramos fondas socialins integracijos ir moni itekli pltros projektams.

Prieiros komitetas. Tai pagrindin BPD gyvendinimo prieiros institucija. Komitetas sudaromas remiantis partnerysts principu, traukiant valstybs institucij bei nevyriausybini organizacij atstovus, taip pat Europos Komisijos atstov. 5.2. Europos Sjungos regionins pltros fondas: tikslai, udaviniai, l administravimas Europos regionins pltros fondas teikia regionams vairi finansin param. Fondo los sudaro apie pus vis struktrini fond biudeto. Fondas numato: investicijas gamyb, siekiant sukurti ir isaugoti ilgalaikes darbo vietas; investicijas infrastruktr (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; investicijas, padedanias atgaivinti kriz igyvenanius pramons, ems kio rajonus; darbo viet krim bei param smulkiam ir vidutiniam verslui (moni konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); technologij pltr, vietins infrastruktros pltr.

5.3. Europos socialinis fondas Europos socialinis fondas remia projektus, sprendianius socialines (pirmiausia uimtumo) problemas. Finansuoja: vietim ir profesin mokym; param sidarbinant;

mokslinius tyrimus ir technologij pltr (specialist mokymas mokslinio tyrimo staigose); socialins ekonomikos projektus (padeda sukurti privaias vaik prieiros staigas); vietimo ir profesinio mokymo sistem tobulinim (keliant darbuotoj kvalifikacij).

Europos socialinis fondas(ESF) teikia pagalb profesinio mokymo ir darbinimo priemonms kurti ir tobulinti, siekiant utikrinti lygyb, stabilum ir augim darbinimo srityje. Europos socialinis fondas turi didel tak kuriant Europos darbinimo strategij, kurios pagrindiniai aspektai yra ie: darbinimo galimybs, verslumas, pritaikomumas ir lygios galimybs. U io fondo veikl atsakingas darbinimo ir socialini reikal generalinis direktoratas. ESF remiamas sritys skirstomos tokias grupes: Bedarbi (tame tarpe jaun) integracija darbo rink per mokymus; Kvalifikuotos darbo jgos ugdymas (mokymas); Tyrim ir mokslo pltros rmimas; Lygi sidarbinimo galimybi rmimas, moter uimtumo didinimas (darbo ir mokymo aplinkos pritaikymas negaliems); vietimo ir profesinio mokymo sistem gerinimas, mokymo program rengimas;

Europos socialinio fondo param gali siekti gauti darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybs staigos (vaik dareliai, dienos centrai) nevyriausybins organizacijos, universitetai, mokyklos, privaios mons (personalo kvalifikacijos tobulinimui). 5.4. Europos ems kio garantij ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius Europos ems kio orientavimo ir garantij fondas .(EUOGF) Orientavimo dalis laikoma ES struktrins, o ne bendrosios ems kio politikos dalimi, nes teikia param diegiant naujus kininkavimo metodus, pltojant alternatyvi ekonomin veikl kaimo vietovse (pvz., kaimo turizm). Jis skatina ems kio struktr ir kaimo vystymo priemoni suvienodinim. Didelis dmesys io fondo veikloje skiriamas kaimo turizmo stimuliavimas. EUOGF los gali bti skiriamos tokioms sritims: ki restruktrizavimui ir modernizavimui; Paramai jauniems kininkams; Paramai perdirbimui ir rinkodarai; Alternatyviai ekonominei veiki kaimo vietovse (kaimo turizmas, verslai) Mikininkystei (apsodinimas miku)

Europos ems kio valdymo ir garantij fondo orientavimo skyriaus param gali siekti gauti kininkai, kiti ems kio subjektai (gamintojai ir perdirbjai), kaimo gyventojai ir kiti verslininkai. 5.5. uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas . Remia nauj metod diegim bei ekonomins veiklos perorientavim vietovse, kur veriamasi uvininkyste. uvininkysts orientavimo finansinis instrumentai (OFI)finansuoja struktrines priemones, vykdomas uvininkysts sektoriuje. Pagrindiniai OFI tikslai yra remti bendrj uvininkysts politik bei stiprinti ekonomin ir socialin sanglaud. is fondas finansuoja tokias priemones, kurios vysto uvininkysts infrastruktr bei skatina pramoninius pokyius. OFI remiamas sritis galima sugrupuoti taip: Laiv modernizavimas, gerinant darbo saugos, sanitarines slygas, uv kokyb, nedidinant pajgum; Perdirbimas ir rinkodara; Teritorij, priklausani nuo uvininkysts, restruktrizavimas (ankstyv vej ijimas pensij); Aukciono steigimas, kuro, ledo ir vandens tiekimas.

Struktrinio fondo uvininkysts orientavimo finansiniai instrumentai valdymui param gali siekti gauti vejybos ir uv perdirbimo mons bei vejai. 5.6. Europos Sjungos struktrini fond kontrols sistema Svarbi ES struktrini fond administravimo sistemos grandis yra kontrols sistema.

Kontrols sistem galima bt apibrti kaip vis kontrols ri sistem, kurios dka siekiama utikrinti projekto veiklos teistum, ekonomikum, efektyvum, rezultatyvum ir skaidrum, sipareigojim laikymsi bei su visa tuo susijusi rizikos veiksni valdym. Auditas kontrols sistemos dalis, kurios dka, vykdant nepriklausom, objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikl siekiama utikrinti ES struktrini fond l tinkam panaudojim. Projekto neskmingo ar netinkamo gyvendinimo atveju, pirmin atsakomyb tenka Lietuvos biudetui. Iaikjus netinkam l panaudojimui, ES gali mainti ateities param. Todl ES reglamentais nustatyta grieta vidin ir iorin ES struktrini fond l panaudojimo kontrol. Kontrols sistemos schema pateikiama 4 pav.

Kontrols sistem sudaro: Deklaruot ilaid patikrinimai - fiziniai/administraciniai patikrinimai a) Lietuvos tikrintojai. b) ES tikrintojai. Ilaid pripainimas finansuotinomis pagal ES taisykles: priemons, prioriteto ir programos lygmenyje formuojant mokjimo paraik Komisijai Pasirinktin kontrol (5 proc. l tikrinimas - sistem auditas) Nepriklausoma baigiamojo audito deklaracija.

Pagrindiniai struktrini fond audito dalyviai. Kadangi struktrini fond audit yra traukta platus ratas privai ir viej institucij, tai struktrini fond l auditas yra sudtingas procesas. Pagrindins institucij rys yra: 1. Europos auditori rmai (Europos komisijos iors auditoriai), 2.Komisijos tarnybos, 3.Vidaus audito tarnybos Lietuvoje, 4. Lietuvos Respublikos Valstybs kontrol, 5.Galutini gavj vidaus audito tarnybos. Europos auditori rmai Europos Auditori Rm pagrindinis udavinys yra sutikrinti visas Europos Bendrij pajamas ir ilaidas; patikrinti ar visos pajamos gautos, ilaidos patirtos, ar finans valdymas yra tinkamas. Europos Auditori Rmai tai nepriklausoma institucija, kuri padeda Europos parlamentui bei Europos Bendrij tarybai kontroliuoti biudeto vykdym. Be to Europos Auditori rmai bet kuriuo metu gali vykdyti specialius Europos Bendrij institucij pavedimus ir pareikti savo nuomon apie tiriamus klausimus. Europos Auditori Rmai tikrina ne tik tiesiogiai struktrini fond l panaudojim, bet ir kaip veikia valdymo ir kontrols sistemos Europos komisijos institucijose bei alyse narse. Europos Auditori Rmai turi teis gauti bet kuriuos dokumentus bei vykdyti tikrinimus bet kurioje institucijoje, kuri naudoja Bendrijos fond las. Komisijos tarnybos Kiekvienas Generalinis Direktoratas, kuris atsakingas u Europos Bendrij fond valdym turi vidaus audito tarnyb. i institucij atliekam audit bendri tikslai yra: 1. Ar ali nari valdymo ir kontrols sistemos atitinka Europos Komisijos reikalavimus, ar ios

sistemos utikrina vykdom operacij pagrstum, teistum ir kokiu lygiu, 2. Patvirtinti Europos Komisijos finansuojam ilaid pagrstum, 3. Nustatytu netinkamas ilaidas bei ali nari valdymo ir kontrols sistemos spragas, kurios slygojo netinkam ilaid susidarym. Komisijos institucij vidaus audito tarnybos gali atlikti auditus Lietuvoje bei tam gali pasitelkti audito mones. Vidaus audito tarnybos Lietuvos Respublikoje. Vidaus audito tarnybos Lietuvos Respublikoje atlieka vidaus audit dalyvaujaniose institucijose bei tikrina valdymo ir kontrols sistem patikimum. Lietuvos Respublikos Valstybs kontrol. Lietuvos Respublikos Valstybs kontrol dirba kaip viej juridini asmen, kurie dalyvauja Europos Bendrijos fond administravime, auditorius, kuris atlieka i bei kit institucij, kuriuos Valstybs kontrol turi teis audituoti, iors audit. Lietuvos Respublikos Valstybs kontrol surao ir ubaigiamj (winding-up) deklaracij. 5.7. Sanglaudos fondas Neformaliai penktuoju Struktriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas. Jis buvo kurtas 1994 m., pasiraius Mastrichto sutart, kuri numat kurti Europos valiut sjung. alims, norinioms silieti bendros Europos valiutos zon, buvo nustatyti gana grieti konvergencijos (susiliejimo) reikalavimai. Sanglaudos fondas buvo kurtas siekiant finansuoti didelius keli tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Europos Sjungos reglamentai numato, kad kiekvienas struktrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus gyvendinanias priemones. iuo metu nustatyti 3 prioritetiniai struktrini l investavimo tikslai: 1 tikslas. Skatinti atsiliekani region pltr ir prisitaikym prie ekonomikos pokyi. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui maesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypa maas gyventoj tankumas (remiant pastaruosius, siekiama ivengti migracijos ir tolesnio j gyventoj skaiiaus majimo). Btent iam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija. 2 tikslas Remti krizs apimtus pramons regionus, kad jie galt persiorientuoti kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonomins veiklos pagrind sudaro pramon ir kuriuose ilgai ilieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovi pltra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyi. 3 tikslas Teikti param mokymui, kvalifikacijos klimui ir perkvalifikavimui. Pagrindins priemons - profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucij pltra. ios priemons bus finansuojamos i Europos socialinio fondo. 5.8. Europos Sjungos biudetas, jo sandara, pajam ir ilaid struktra Europos Sjunga kaip ir kiekviena valstyb turi savo biudet, kurio lomis finansuojama visa ES veikla. Biudetas - bendros Europos Sjungos institucij ir valstybi los, i kuri finansuojama ES veikla. ES biudetas - tai dokumentas, kuris kiekvienais metais patvirtina ES veiklos finansavim.1 Jis paskirsto las pagal ES politik ir prioritetus. Biudetas nustato Bendrijos finans valdymo sistem, kuri yra bendra visoms institucijoms. Europos Sjungos biudete vis pirma pateikiama pajam suvestin. Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikr finansin savarankikum. Europos Sjunga pati neatskaito joki mokesi. Tai vadinamieji nuosavi itekliai", kuriuos sudaro muito mokesiai, dalis surenkamo nacionalinio PVM ir kiekvienos valstybs nars naas, mokamas atsivelgiant jos BVP. Bendrijos biudeto ilaidas sudaro dvi dalys: viena dalis - asignavimai administracinms institucij ilaidoms ir kita dalis - einamosios Komisijos ilaidos.2 Pagal tai taip pat iskiriamos privalomosios ir neprivalomosios ilaidos. Riba tarp privalomj ilaid ir neprivalomj ilaid kartu yra ir riba tarp Tarybos ir Parlamento biudetini galiojim. Teisiniai bendro pobdio pagrindai yra suformuluoti pirmins teiss aktuose - Europos Bendrij steigimo sutartyje ir jos papildymuose, Europos Sjungos sutartyje. Konkrets sprendimai dl bendro biudeto pajam altini ir ilaid tvirtinami antrins teiss aktuose. Svarbiausi i j -1970, 1988 ir 2000 m. Tarybos sprendimai dl bendro biudeto formavimo remiantis vadinamaisiais nuosavais itekliais (ang. own resources). Taip pat kas keleri metai formuojamos finansins perspektyvos, kuriomis remiantis sudaromas ir tvirtinamas kiekvien met biudetas. Dabartinis 2007 met biudetas remiasi 2007 - 2013 met finansine perspektyva. Finansin perspektyva - tai keleriems metams priek nustatomas ES ilaid planas, patvirtinamas tarpinstituciniu Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimu. Finansin perspektyva nustato maksimali numatom ilaid apimt ir sandar. Iki iol ES buvo patvirtinti keturi (1988, 1992, 1999 ir 2006 m.) tarpinstituciniai susitarimai dl finansini perspektyv. Biudeto pajam altiniai vadinami nuosavais itekliais. Kaip anksiau jau buvo minta, ES biudeto pagrindins pajamos yra ios: 1. Muitai, kuriais apmokestinama i treij ali ES veama ems kio produkcija ir

rinkliava ES valstybse narse pagaminamam cukrui; 2. Bendrasis iorinis tarifas, kuriuo apmokestinamas treij ali preki importas ES; 3. alyse narse i piliei surenkamo pridtins verts mokesio (PVM) procentas; 4. Tiesioginiai valstybi nari naai, kuri dydis kiekvienai aliai nustatomas pagal jos BVP dyd. Papildom pajam dar gaunama u vairias ES institucij paslaugas, spaudinius, bendr biudet taip pat patenka baudos u vairius paeidimus ir pan. (paprastai nesiekia 1%). Pajamos i muit ems kio ir kit preki importui bei cukraus gamintoj mokama rinkliava cukraus eksporto ilaidoms padengti - tai vadinamosios tradicins nuosavos los, kurios sudaro apie 14.9% ES pajam ir skiriamos tiesiai bendram biudetui. Taigi tradicins nuosavos pajamos gaunamos apmokestinant bloko iors prekyb vykdanius verslininkus. Jas Sjungos vardu surenka alys nars. Savo administraciniams katams padengti jos pasilieka ketvirtadal gaut plauk. 1988 m. buvo nustatytas treiasis (netradicinis") pajam altinis, skirtas ES atsakomybs sritims plsti ir drauge dl laisvesns tarptautins prekybos pajamoms i muit bei rinkliav mainti PVM mokesio dalis (nuo 2004 m. turi neviryti 0.5 proc. PVM). Ji atskaitoma nuo nustatytos PVM bazs (iki 50% alies BVP), o ne visos mokesio sumos. Rinkliavos, muitai ir PVM sudaro madaug ketvirtadal biudeto. Apskaiiavus pajamas i trij mint altini, nustatoma, kiek dar papildomai reikia l surinkti i valstybi nari j BVP proporcingo nao pavidalu (paprastai apie 0.5 proc. valstybs BVP). ie naai sudaro apie 68.7% vis ES pajam. Apskritai Bendrijos nuosav l suma negali viryti 1.24% Sjungos ali bendrj nacionalini pajam sumos.8 Tikslius muit dydius nustato prekybos sutartys su treiosiomis alimis. PVM procento riba Tarybos sprendimais dl nuosav itekli paprastai nustatoma visam finansins perspektyvos laikotarpiui, o kasmet nustatomas procentas konkretiems finansiniams metams. naas nuo BNP nustatomas kasmet, kai apskaiiuojama, kiek l trksta iki planuoto biudeto jau skaiiavus i trij nuosav altini gaunamas pajamas. Atskir valstybi nari na dydis skiriasi. Didiausi sum biudet sumoka Vokietija. Vienam gyventojui tenkantys naai didiausi Nyderlanduose. ES biudeto ilaidos yra skirstomos dvi dideles ir daugma apylyges grupes, t.y. privalomsias (ang obligatory) ir neprivalomsias (ang. non-obligatory) ilaidas. Asignavimai tiesiogiai ES sutartyse ar teiss aktuose numatytiems tikslams finansuoti vadinami privalomosiomis ilaidomis (imok asignavimai). Tai i esms apima subsidijas ir garantijas pagal bendrj ems kio politik. Neprivalomosios ilaidos (sipareigojim asignavimai) skirtos finansuoti kitoms ES veiklos kryptims, dl kuri susitaria Europos Parlamentas ir Taryba. ia patenka los, skiriamos finansuoti struktriniams fondams, taip pat atskiroms vidaus politikos sritims (transportui ir vairiems transeuropiniams infrastruktros tinklams, mokslo tiriamajam darbui ir technologij pltrai, informacijai, jaunimo programoms, kultrai, vairiems mokymams, vartotoj teisi apsaugai ir pan.), paramai alims ne ES narms, administraciniams poreikiams. Didij ES biudeto ilaid dal sudaro los, skiriamos bendrajai ems kio politikai. Kasmet i dalis palaipsniui maja (1988 metais siek 63 %, o 1999 metais - jau tik 43 %, bet nuo 1999 m. i dalis ilieka gan stabili, 2007 m. - apie 40%). Kita didel Europos Sjungos biudeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai gyvendinti. Jai skiriama apie tredal viso ES biudeto dalies. Kasmet i dalis didja (1988 metais sieke 18 %, 1999 metais - 37 %, o 2007 m. i dalis jau siekia apie 41%). 10 Toks rykus bendrai emes kio politikai skiriam l mainimas ir atitinkamas l iaugimas regioniniams ir struktriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sjungos prioritetus - mainti nedarb bei region netolyg vystymsi. Nema dal savo biudeto Europos Sjunga ileidia moksliniams tyrimams ir technologij pltojimui. Tai yra vienas i ES politini prioritet. Los iai veiklai vystyti siekia apie 7.5 %. Dalis biudeto l taip pat skiriama humanitarinei pagalbai treiojo pasaulio alims, finansinje perspektyvoje taip pat numatomos los tam atvejui, jeigu ES bt priimta daugiau nauj valstybi, skiriama l valstybi kandidai paramai. 6 tema. Valstybs pajam ir ilaid teisinis reguliavimas 6.1. Valstybs pajam svoka, sistema ir klasifikacija Pajamos finansiniai itekliai, kurie paskirstant nacionalines pajamas pereina valstybs ar savivaldybs inion, bei yra kaupiamos valstybs ar savivaldybs biudetuose (bendras altinis nacionalins pajamos). Pagal teisin reim jos yra vieosios nuosavybs objektas, kuriuo disponuoja valstybs ar savivaldybs institucijos. Iimtis yra pajamos, kurias valstyb ar savivaldyb gauna i kit subjekt. Tuo atveju paskolintos pajamos ilieka paskolinusi subjekt nuosavybe ir sujus terminui turi bti grintos. Valstybs pajamos - finansiniai itekliai, kurie paskirstant visuomens nacionalines pajamas pereina valstybs ar savivaldybi inion, yra kaupiami atitinkamuose fonduose ir naudojami valstybs ar savivaldybi poreikiams. Taigi bendras valstybs pajam altinis - visuomens nacionalins pajamos. Valstybs pajamos gaunamos vairiais bdais, skiriasi j kaupimo tvarka, naudojimo kryptys ir t.t. Tai slygoja valstybs pajam vairov ir j klasifikavimo btinyb. Visos biudeto pajamos skirstomos grupes pagal giminingus poymius. Toliau darbe trumpai aptarsiu pagrindines klasifikacijas ir j esminius aspektus.

Pagal gavimo bd valstybs pajamos yra skirstomos mokestines ir nemokestines. Kai kurie autoriai prie ios klasifikacijos priskiria trei valstybs pajam altin Grantus. Grantai yra kit valstybi ar tarptautini organizacij pinigin parama. ios pajamos dar vadinamos dotacijomis. Dotacij valstybs institucij ir staig einamiesiems tikslams ir kapitalui formuoti numatoma gauti i usienio ali, tarptautini organizacij, ES speciali tikslini dotacij, bendroji dotacija ir bendrosios dotacijos kompensacija. Dotacijos einamiesiems tikslams yra tokios, kurios nesusijusios su gavjo turto sigijimu. Kapitalo dotacijos susijusios su gavjo turto sigijimu, iskyrus atsargas 1. Mokestins pajamos gaunamos renkant mokesius, kuriems apskritai bdingas visuotinis privalomumas ir individualus neatlygintinumas. Svarbiausias valstybs biudeto pajam altinis -tai vairs mokesiai, kuriuos galima suskirstyti tris stambias grupes 2: 1. Privai nam ki ir moni pajam mokesiai. Tai fizini asmen pajam mokestis (pajam mokesio tarifai iuo metu yra 15 ir 27 procentai) ir juridini asmen pelno mokestis (pelno mokesio tarifas yra 15 procent). Atsiskaitymai socialiniam draudimui taip pat priskiriami iai mokesi grupei. 2. Nuosavybs, t.y. nekilnojamojo turto mokesiai (mokesio tarifas - nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestins verts). i grup eina ems mokestis, ems nuomos mokestis, palikimo mokestis ir kt. 3. Preki ir paslaug pardavim mokesiai, kuriems priskiriami pridtins verts mokestis, akcizai, importo muitai. Pajam klasifikavimas. Pagal reikm pajamos klasifikuojamos: Privalomos - Pagrindinis vaidmuo, jos planuojamos gauti einamaisiais biudetiniais metais, patvirtintos biudeto statyme. Papildomos - nra patvirtintos biudeto statyme, o gaunamos vykdant biudet. Tai vairios ekonomins sankcijos, pajamos u valstybs paveldt ar dovanot turt, pajamos u konfiskuoto turto realizacij.

Pagal pajam altinius: I valstybs ar savivaldybs nuosavybs eksploatavimo ir subjekt kio veiklos (valstybinis ems mokestis, valstybini moni mokestis, u kapitalo naudojim ir pan.) Gaunamos i privaios veiklos ir privaios nuosavybs naudojimo (mokamos tik steigus mon, t.p. nekilnojamo turto mons) I gyventoj (perima dal asmenini pajam, daniausiai per fizini asmen pajam mokest).

Pagal teritorin kaupimo princip: a) valstybs, b) savivaldybs. Pagal gavimo metodus ar bdus: a) mokestins, b) nemokestins. Pagal pajam skaitymo biudet tvark pajamos: a)priskiriamosios, b)reguliuojamosios, c) skolintos. Priskiriamosios tos pajamos, kurios statymais yra priskirtos valstybs arba savivaldybs biudetams ir patenka atitinkam biudet pilnai arba nustatytu dydiu. Reguliuojamosios tos pajamos, kurios kiekvienais metais yra perskaiiuojamos tarp savivaldybs biudeto siekiant ilyginti savivaldybs pajamas ir ilaidas.daugiausia fizini asmen pajam mokestis. Skolintos tos pajamos, kurias valstyb ar savivaldyb skolinasi i kit subjekt siekiant ivengti biudeto deficito. Gali skolintis tiek i LR fizini ir juridini asmen, tiek i usienio valstybi fizini ir juridini asmen, tarpt finansini institucij, o valstyb ir i kit valstybi. 6.2. Valstybs pajam teisinio reguliavimo mechanizmas Atkrus nepriklausomyb, Lietuvoje mokesi sistema ir fiskalin politika formavosi vienu metu su kitomis reformomis: keitsi nuosavybs formos, kainodara, bank sistema, pinig ir kredito strategija ir panaiai. Kiekvien ingsn kuriant ir tobulinant nacionalin mokesi sistem lm sprendimai kitose srityse: bendroji ekonomin padtis, infliacijos lygis, valstybs pinig ir kredito politika ir kita. Po nepriklausomybs atkrimo Lietuvoje sukurta nauja mokesi sistema, kuri suformuota Vakar ali pavyzdiu. Mokesi statymai i esms pradti keisti 1990-1991 metais. Buvo pakeisti moni mokjimai i pelno. Panaikinus mokest u gamybinius fondus ir pelno likuio mokas, vestas juridini asmen pelno mokestis. Panaikinus buvus gyventoj pajam mokest, vestas fizini asmen pajam mokestis. 1991-1994 met laikotarpiu sigaliojo ir kiti statymai: Lietuvos Respublikos mokesi u valstybinius gamtos iteklius statymas, Lietuvos Respublikos ems mokesio statymas (1990-10-25 statymas neteko galios primus 1992-06-25 statym), Lietuvos Respublikos prekyviei mokesio statymas, Lietuvos Respublikos Pridtins verts mokesio statymas, Lietuvos Respublikos akciz

statymas bei Lietuvos Respublikos moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokesio statymas. iuo laikotarpiu be mokesi, mokt vadovaujantis aukiau mintais mokesi statymais, mokti tokie mokesiai kaip: konsulinis mokestis; yminis mokestis (1994-06-23 statymas); mokestis u aplinkos terim(1991-04-02 statym pakeit 1999-05-13 statymas); valstybins ems ir valstybinio vandens fondo vandens telkini, inuomot verslinei arba mgjikai klei, nuomos mokestis; naftos ir duj itekli mokestis.

Nuo 1996 met pradios sigaliojo Keli fondo statymas, priimtas dar 1995-01-24. Juo buvo steigtas Keli fondas, kur buvo pervedami nustatyto dydio atskaitymai nuo realizavimo pajam. Tais paiais metais, 1996-06-06 priimtas vietini rinkliav statymas. Nuo 1998-01-01 pradtas imti paveldimo ir dovanojamo turto mokestis pagal dar 1995 metais priimt Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesio statym su vlesniais papildymais ir pakeitimais. 1999-05-13 priimtas mokesio u aplinkos terim statymas, pakeits iki tol galiojus io mokesio statym. Lietuvos Respublikos Seimas prim Lietuvos mokesi administravimo statym (1995-06-28). Jame buvo pateiktas verslo monms, organizacijoms ir gyventojams taikom mokesi sraas, nurodyta mokesi moktoj atsakomyb, mokesi mokjimo ir priverstinio j iiekojimo bei gin sprendimo bendroji tvarka, mokesi moktojo santykiai su mokesio administratoriumi bei kitos mokesi mokjimo nuostatos. Taigi mokesio administravimo statyme buvo tvirtintos pagrindins mokesi moktoj ir mokesio administratori teiss ir pareigos, be to, buvo nustatytos pagrindins svokos, kuri btina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesi statymus. Dl to neteko galios Valstybins mokesi inspekcijos statymas. Taip pat buvo patvirtinta Mokesi teisins bazs sutvarkymo programa (1998-08-11), kuri buvo parengta siekiant sukurti darni, iuolaikin Lietuvos mokesi sistem. gyvendinant adekvaias Europos Sjungoje vykdomos mokesi politikos priemones ir reikalavimus, 2001-2002 metais Lietuvoje buvo vykdoma, galima sakyti, drastika mokesi reforma, turjusi ir kit tiksl mokesi natos mainim. Seimas prim naujos redakcijos Pridtins verts mokesio statym ir Akciz statym, kurie suderinti su Europos Sjungos acquis ir kit tarptautini organizacij reikalavimais. Taip pat sigaliojo nauji Cukraus mokesio statymas ir Baltojo cukraus virkvoio mokesio statymas. ie statymai priimti siekiant apsaugoti vietin cukraus rink. Specialus cukraus mokestis nustatytas anksiau taikytam akcizui u cukr. Pastarieji statymai sigaliojo kartu su naujos redakcijos Akciz statymu. Primus Preki apyvartos mokesio statym, vestas specialus mokestis, analogikas anksiau taikytam akcizui u prabangius lengvuosius automobilius ir kitas prekes. io mokesio statymas taip pat sigaliojo su naujos redakcijos Akciz statymu. Juridini asmen pelno mokest reglamentuojant statym pakeit naujas Pelno mokesio statymas, teisins beveik perpus maesn pelno mokesio tarif, paprastesn pajam ir snaud pripainimo tvark bei nepagrst lengvat ir iimi atsisakym. Fizini asmen pajam mokest bei turto ir pajam deklaravim reglamentuojanius statymus pakeit Gyventoj pajam mokesio statymas. Juo padidintas neapmokestinamj pajam dydis, teisintas visuotinis pajam deklaravimas. vedus visuotin pajam deklaravim susidar prielaidos atsisakyti specialaus pajam deklaravimo sigyjant brang turt. 6.3. Mokesi politikos samprata Svoka ,,mokesi politika literatroje nra pakankamai aikiai ir isamiai nagrinta. Tarptautini odi odyne terminas ,,politika apibriamas, kaip - (gr. valstybs valdymo menas) valstybs valdios veikla. Mokesi politika gali bti suprantama siaurj ir plaija prasmmis . Siaurja prasme mokesi politika - tai mokesi teiss akt krimas, susijs su konkrei valstybs institucij veikla, pavyzdiui, Seimo kaip statym leidiamosios institucijos veikla formuojant mokesi politik. Paymtina, kad toks mokesi politikos supratimas nra pakankamai isamus bei pagrstas, kadangi valstybs valdios veikl apima vis valstybs institucij suderinta veikla kuriant, priimant bei gyvendinant mokesi teiss aktus. Todl tikslinga mokesi politik sieti ne su konkreios valstybs institucijos veikla, o su valstybiniu reguliavimu, apimaniu vis valstybs bei vietos savivaldos institucij veikl tiek priimant, tiek realizuojant mokesi teiss aktus. Apibendrinant, mokesi politika plaija prasme valstybs valdios bei vietos savivaldos institucij veikla kuriant mokesi teiss aktus bei juos gyvendinant.

Valstybs mokesi politika (mokesi nomenklatra, tarif dydiai, bazi nustatymo tvarka, taikom lengvat sistema, mokesi mokjimo taisykls bei baud sistema) tiesiogiai veikia ne tik pajam perskirstym, bet ir finansin kio subjekto padt, skatina (ar neskatina) nacionalins ekonomikos augim. Mokesi politika turi bti formuojama atsivelgiant tam tikrus principus bei tikslus. Nuo princip pasirinkimo labai danai priklauso paios mokesi politikos suvokimas ir jos realizavimo strategija. Kita vertus, pati mokesi politika gali slygoti tam tikr jos princip formavim bei gyvendinim. Kokie tai turt bti principai jau diskutuojama ne vien deimtmet. Dvideimto amiaus ekonomistai, sociologai ir filosofai iskiria tokius apmokestinimo principus: teisingum; ekonomin efektyvum; administracin paprastum; mokestini plauk produktyvum bei elastingum.

Taikant teisingumo princip visi mokesiai turi bti nustatomi, remiantis bendromis objektyviomis taisyklmis, kurias dauguma pripasta esant teisingomis ir protingomis. Kiekvienas privalo atiduoti valstybei savo teising dal. Taip pat teisingumo principas reikalauja, kad mokesius mokt tie, kurie naudojasi valstybs teikiamomis paslaugomis, nes jie gauna naudos, tad privalo u tai atsilyginti, o valstybei reikia gauti l, kad galt toliau ias paslaugas finansuoti. iuo poiriu teisingumo principas netgi vadinamas naudingumo principu. Skiriamos kelios teisingumo rys, tai horizontalusis ir vertikalusis teisingumas. Horizontalusis teisingumas reikalauja, kad individai, kurie vykdo veikl vienodomis slygomis ir gauna vienodas pajamas, turi mokti vienodo dydio mokesius, t.y. turi bti vienodai apmokestinami. Pagrindinis udavinys, taikant princip, kaip tinkamai nustatyti, kurie mokesi moktojai dirba vienodomis slygomis. Akivaizdu, jog is principas persipina su visoms teiss akoms ypa svarbiu lygybs principu. Vertikalusis teisingumas pasireikia tuomet, kai skirtingas galimybes turintys individai apmokestinami skirtingai, t.y. taip, kaip atrodo teisinga visuomenei. Vertikaliai teisinga laikoma ta mokesi sistema, kurioje mokesio normos priklauso nuo gaut pajam lygio (taikomi progresyviniai tarifai). Taigi, i esms turt skirtis juridini bei fizini asmen apmokestinimo dydis, t.y. augant mokesio moktojo pajamoms, vis didesn j dalis turt bti skiriama mokesiams. Visgi kai kurie autoriai rodinja, jog valstybs mokesi politika turt bti formuojama vis pirma remiantis tikslingumo, o ne teisingumo principu, nes teisingumas vairi moni suprantamas nevienodai, todl pirmiausia reikt irti, kas yra tikslinga ir tik vliau- kas teisinga. ios teorijos alininkai teigia, kad apskritai sunku vadovautis teisingumo principu, nes nra vieningos nuomons dl ios svokos supratimo ir netgi danai paskstama dogmatiniuose paties teisingumo principo aikinimuose. Jie daro ivad, kad teisingumas nra absoliutus matas, kuriuo bt galima matuoti konkreius gyvenimo atsitikimus ir reikinius. Gyvenime dana situacija, kuomet kas vienam atrodo teisinga, kitam- didiausia neteisyb. Todl turtume pripainti, kad formuojant mokesi politik pirmiausia turt bti atsivelgiama tikslingum. Gyvenime tikslingumas daniausiai nusako teisingum. Praktinje veikloje yra teisinga tai, kad tikslinga. Taigi teisingumas nra koks nors savarankikas mokesi politikos formulavimo postulatas, o tik tikslingumo funkcija. Ekonominio efektyvumo principas turi utikrinti, kad mokesiai nesudaryt slyg, netgi ukirst keli visuomens poiriu nepageidautiniems veiksmams, kad jie netrukdyt siekti ekonomini tiksl, toki kaip kio stabilumas, jo augimas ar visikas uimtumas, o taip pat skatint i tiksl siekim bei neikreipt krato itekli paskirstymo ir nepakenkt individ darbingumui, o prieingai- j skatint. Optimal itekli paskirstym slygoja grynosios rinkos slygos. O mokesiai, traukti produkt kainas, ar kiti ekonominiai svertai sukelia krato itekli per paskirstym, kadangi rinkos veikjai, priimdami sprendimus, danai remiasi kainomis. Apmokestinimas taip pat neturt mainti minimalaus vartojimo ar neigiamai veikti ekonomines motyvacijas. Administracinio paprastumo principo esm nusako tai, kad mokesio mokjimas turi bti lengvai gyvendinamas, nesudaryti moktojams rpesi, mokesi mokjimo katai turi bti minimals ir sudaryti kuo maesn mokesio dal. Neturt bti priiminjami tokie mokesi statymai, kai mokesi pajamos yra maos, o j mokjimo katai dideli. Tokiu atveju nebt naudos nei mokesi moktojui, nei mokesi administratoriui. Svarbs tokie aspektai kaip paprastumas ir apibrtumas, pigumas ir patogumas moktojams. Administracinio paprastumo principas glaudiai susijs aikumo principu, kuris reikalauja, jog statymai ir kiti teiss aktai sudaryt vien suderint sistem, neprietaraut vieni kitiems, bt aiks ir nedviprasmiki. Kitu atveju, net palyginti ir maas mokesio neapibrtumas sukelia vairius jo aikinimus, moktojo priklausomyb nuo mokesio administratoriaus valios. Daniausiai tokie mokesiai ne visi sumokami ir yra maiau teisingi bei efektyvs negu tiktasi, o taip pat sukelia mokesi moktoj ir mokesi administratori konfliktus. Mokesiai turt bti mokami mokesi moktojui patogiausiu bdu, laiku. Taiau paprastumo principas yra gan sunkiai suderinamas su mintais teisingumo ir efektyvumo principais. Kad mokesi sistema bt teisinga ir efektyvi, danai reikalingos isamios ir sudtingos taisykls. Tai k nesudtingai galima apibrti (atlikti) teorikai, kartais sunku gyvendinti praktikai. Mokestini plauk produktyvumassuprantamas kaip pakankamos pajam apimties, reikalingos valstybs ilaidoms padengti, utikrinimas. Valstybei yra labai naudinga turti elasting plauk mokesi sistem, kuriai esant nra vedinjami nauji mokesiai ar didinami mokestiniai tarifai, o mokestins plaukos didja spariau nei nacionalins pajamos. Elastingumas , kuris dar vadinamas mokestini plauk automatiniu reagavimu ekonomikos slygas, naudingas ekonomikos augimo poiriu. Mokestini plauk automatinis didjimas padeda ivengti dano mokesi didinimo, kuris daniausiai mokesi moktoj tarpe sukelia didel nepasitenkinim bei investicin pasyvum.

Pabrtina svarbavieumo principo. Jo gyvendinimas sudaryt slygas nevyriausybinms organizacijoms, kio subjektams, verslo asociacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims i anksto susipainti su rengiam mokesi statym projektais, o taip pat pareikti dl j pastabas, pasilymus, rekomendacijas. Taip pilieiams suteikiama teis dalyvauti formuojant mokesi politik. O tai ypa svarbu demokratikose visuomense. 6.4. Mokesi svoka, poymiai, reikm ir funkcin paskirtis Apie mokesius ukrauta monms nat plaiai ir vairiai kalbama nuo seniausij laik. Pirmj raytini ini apie mokesius ir pilietin prievol juos mokti randama Biblijoje senovs knyg rinkinyje. Istorikai mokesiai atsirado kartu su valstybmis, nes reikjo l j institucijoms ilaikyti bei valdios funkcijoms vykdyti. Pai seniausi ini apie apmokestinim rasta molinse lentelse atliekant kasinjimus Lagao (dabar Irako teritorija) mieste, kuris priklaus valstybei, gyvavusiai prie eis tkstanius met. Ten, kad bt l skmingai kariauti, karo metu buvo vesti labai dideli mokesiai. Ilgainiui karas pasibaig, taiau mokesi nata nepalengvjo. Per ilg mokesi gyvavimo istorij ne kart keitsi poiris j esm, paskirt ir funkcijas. Per kelis pastaruosius imtmeius susiformavo trys populiariausios mokesi teorijos, grindiamos iomis pagrindinmis idjomis. Trys populiariausios mokesi teorijos: 1. Mokesiai apmoka u vyriausybs teikiamas paslaugas. (alininkai A. Smitas, D. Rikardas, D. Bjukanenas ir D. Hiksas ir kiti mokslininkai). Valstyb gyvendina savo politik, atsivelgdama vis gyventoj interesus, o mokesiai yra kaina u vyriausybs veikl, vidin ramyb ir saugumo garantij. Gerai inoma ekonomisto D. Bjukaneno studija, parayta 1962 m. Joje detaliai ianalizuota daugelis ekonominiame ir politiniame gyvenimo ikylani grupini sprendim teorijos udavini ir pateikti j sprendimo variantai. 2.Mokesiai yra ekonomikos stabilizavimo priemon . (Pradininkas yra ekonomistas D. Keinas, idsts savo koncepcij 1936 m. ileistoje knygoje Bendroji uimtumo, procento ir pinig teorija). Kaip inoma, jis propagavo aktyv valstybs dalyvavim ekonomikoje, pabrdamas rinkos mechanizmo netobulum. Jis teigia, kad siekiant suderinti paklaus ir pasil, reikia mainti mokesius tiems rinkos veikjams, kurie gamina deficitin produkcij, teikti jiems lengvatinius kreditus ir didinti mokesius tiems, kurie gamina nepaklausi rinkoje produkcij. Paklausa, dengiama mokesiais ir vyriausybs paskolomis, turt didinti gamyb, mainus, uimtum. iuolaikins ekonomikos reguliavimo teorijos (pvz. P. Samuelsonas, A. Masgreivas ir kiti) remiasi miria ekonomika ir reikalauja nacionalini pajam paskirstym derinti su optimaliais privaiais ir valstybiniais tarpusavio interesais ilgalaikje perspektyvoje. iam tikslui turt tarnauti ir nuosaiki valstybs mokesi bei ilaid politika. 3.Mokesiai tai pajam ilyginimo priemon (Reformistin teorija). ios teorijos alininkai (. Furasje, S. Kuznecas, R. Tiboldas ir kiti ekonomistai). Jie rodinja, kad per mokesius nacionalins pajamos turi bti perskirstomos, nukreipiant jas i turtingj neturtintiesiems. Taip pat ios teorijos alininkai silo kuo maiau apmokestinti verslininkus, siekiant skatinti gamybos pltojim. Didel mokesi teorij vairov rodo, kad ioje srityje neprieita vieningos nuomons. Skirtingoje ekonominje ir socialinje aplinkoje tie patys metodai duoda skirtingus, danai net prieingus rezultatus. Mokesi svokos Mokesiai (taxes) vairs mokjimai valstybs biudet. Juos moka pavieniai asmenys, firmos ir kiti ekonominiai subjektai, esantys alies teritorijoje (Pagal iuolaikini ekonomikos termin enciklopedin odyn). Mokesiai pagrindinis valstybs pajam formavimo bdas, istorikai atsirads kartu su valstybe. J pagalba surenkamos los valstybs institucijoms ilaikyti, valstybs funkcij gyvendinimui finansuoti. Mokesiai tai privalomojo pobdio mokjimai valstybei (. . ). Taigi matome, i pateikt apibrim, kad akcentuojama pagrindin mokesio esm yra ta, kad jie renkami tam, kad valstyb galt utikrinti savo funkcijas. Pagrindins valstybs funkcijos yra tos, kuri negali imtis privaios komercins organizacijos, i paslaug sraas yra pakankamai didelis: keli tiesimas, valstybs iors, bei vidaus apsauga, mokykl, ligonini statyba, piliei vietimas, vairios kitos socialins paslaugos ir pan. Pastebtina, kad tiek Lietuvos, tiek pasaulio mokesi teiss teorijoje galima rasti daugyb skirting mokesi svok. B. Sudaviius teigia, kad egzistuoja dvi mokesi sampratos: plaioji ir siauroji. Pagal plaij samprat, mokesiai yra visi valstybs naudojami privalomi finansiniai instrumentai, kuri pagalba yra surenkamos valstybs pajamos. Siauruoju poiriu prie mokesi yra priskiriami tik

tie valstybs naudojami pajam gavimo finansiniai instrumentai, kurie atitinka bendrus mokesi poymius: visuotin privalomum ir individualiai neatlygintin pobd. Priklausomai nuo to, kuri mokesi samprat valstyb pasirenka, skiriasi mokesi reglamentavimas teiss normose. Tai reikia, kad jeigu valstyb pasirinko plaij mokesi samprat, tai kiekvienas mokestis, privalomasis mokjimas ar rinkliava privalo bti reglamentuojami statymuose. Pasirinkus siaurj mokesi samprat privalomuosius mokjimus ar rinkliavas utenka reglamentuoti postatyminiuose teiss aktuose. I LR Mokesi administravimo statymo 2 straipsnio 23 dalies matyti, jog Lietuvoje mokesiai traktuojami plaiuoju poiriu, kadangi prie mokesi priskiriamos ir individualiai atlygintino pobdio mokos kaip konsulinis bei yminis mokesiai, valstybs rinkliava ir kt. LR mokesi administravimo statyme mokestis apibriamas kaip mokesio statyme mokesio moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei. Isamiau mokesi svoka apibria Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: mokesiai tai valstybs nustatyti privalomi ir individualiai atlygintini juridini ir fizini asmen mokjimai valstybs (savivaldybs) biudet, nurodant j dyd bei mokjimo termin. Visuotinai pripastama, kad mokesiai pagrindinis valstybs pajam gavimo bdas, istorikai atsirads kartu su valstybe. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnyje teigiama: Valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i valstybinio turto ir kit plauk. Pajamos i mokesi gali sudaryti apie 90 procent valstybs biudeto pajam. Surinkus mokesius yra gaunamos los valstybs institucijoms ilaikyti, valstybs funkcij gyvendinimui finansuoti. Jeigu valstybs ilaidoms padengti nepakanka biudeto pajam, tai valstyb priversta skolintis vidaus ir usienio finans rinkose. Toks ilaid finansavimo bdas susijs su papildomais skolinimosi katais (mokamos palkanos), didina valstybs vidaus ir usienio skol, o tai gali sukelti makroekonomin disbalans. Mokestins prievols turin sudaro mokesio statymo pagrindu atsirandanti mokesi moktojo pareiga: 1) teisingai apskaiiuoti mokest, 2) laiku sumokti mokest bei su juo susijusias sumas biudet, 3) vykdyti pareigas, susijusias su mokesi apskaiiavimu ir sumokjimu. Pagrindiniai mokesi poymiai: Privalomumas.

Mokesius turi mokti visi, kuriems pagal mokesi statymus yra nustatyta pinigin prievol valstybei, netaikant iimi ar lengvat. Kalbant apie mokest, kaip bendr prievol valstybei, turima omenyje tai, jog struktrikai i prievol sudaro pareiga mokti nustatyt mokest, o taip pat ir pareiga laikytis statym nustatytos mokesi mokjimo tvarkos. Mokesi moktojas privalo laikytis teiss akt nustatytos apmokestinimo (apskaiiavimo, mokjimo) tvarkos. Pastarajam nevykdaniam ar netinkamai vykdaniam mokestin prievol gali bti taikomos poveikio priemons, numatytos statymuose. Individualus neatlygintinumas.

Mokestins prievols atsiradimas nesiejamas su tam tikr paslaug tiekimu mokesio moktojams ( iskyrus konsulin, ymin mokest). Pinigin prievol.

Mokestis gali bti mokamas tik pinigais, iskyrus statymo numatytus atvejus. Taiau, kai mokestinis siskolinimas padengiamas turtu, pastarasis vis tiek yra vertinamas pinigais ir mokestis isaugo savo kaip pinigins prievols forma. Nurodyti poymiai bdingi visiems mokesiams, todl vadinami bendraisiais. Mokesi reikm atskleidia j pagrindins funkcijos: fiskalin, perskirstomoji ir reguliavimo. Fiskalin funkcija pasireikia tuo, kad nacionalinio biudeto pajamos i esms yra formuojamos alies mokesi sistemos dka. Mokesiai - svarbiausias valstybs pajam altinis. Vykdydama fiskalin funkcij, valstyb apsirpina lomis, kuri panaudojimas utikrina valstybs apsaugos, gamybos ir komercijos, vystymo, administracini funkcij vykdym. Lietuvoje mokestins plaukos svyruoja gana plaiai. Pavyzdiui, 1996 m. sudar apie 95 procentus nacionalinio biudeto pajam, o 2002 m. planins mokestins plaukos dl pakitusios fiskalins politikos sumajo iki 86 procent. Perskirstomoji funkcija glaudiai susijusi su fiskaline funkcija ir pasireikia tuo, kad mokesi moktoj los sukauptos nacionaliniame biudete perskirstomos dotacij, subsidij, paramos ir kit pervedim forma tarp gyventoj, kio subjekt bei tam tikr veiklos sfer. Mokesiai paskirstomi remiantis Biudeto sandaros ir kitais mokesi statymais. Jeigu statymas nenurodo, kur turi bti kaupiami konkrets mokesiai, jie skaitomi valstybs biudet. Pagal Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statym, Lietuvos Respublikoje surenkami mokesiai, privalomos mokos, rinkliavos gali bti perskirstomi tik per nacionalin biudet, Valstybin socialinio draudimo fond, Privalomojo sveikatos draudimo fond, Privatizavimo fond, Rezervin (stabilizavimo) fond, Valstybs mons Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fond, Garantin fond, savivaldybi privatizavimo fondus. Reguliavimo funkcija realizuojama tada, kai valstyb, per mokesi sistema (priimdama naujus mokesius, keisdama tarifus ar/ir apmokestinimo taisykles, suteikdama mokesi lengvatas, baud sistemos pagalba ir pan.) slygoja resurs paskirstym, skatina ar stabdo tam tikr ekonomin veikl, takoja makroekonominiams procesams (ekonomikos augimui, infliacijai, uimtumui) bei spartesniam prioritetiniu srii vystymuisi ir pan.

6.5. Mokesi rys Mokesi sistema apima daug mokesi ri, kurie gali bti klasifikuojami pagal daugel poymi. Daniausiai jie grupuojami pagal: skaitymo tvark, apmokestinimo objektus, tarifus ir j apskaiiavimo bd.

Pagal skaitymo tvark: 1) Vietiniai (savivaldybi) (gyventoj pajam mokestis, ems mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, yminis mokestis, paveldimo turto mokestis). 2) Valstybs (pelno mokestis, pridtins verts mokestis, akcizai, konsulinis mokestis, mokestis u valstybinius gamtos iteklius, naftos ir duj itekli mokestis, mokestis u gamtos terim ir kt.) Pagal mokesi objektus: Pajam ir pelno: gyventoj pajam mokestis, pelno mokestis, Turto: ems mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, paveldimo turto mokestis, Vidaus preki ir paslaug: pridtins verts mokestis, akcizai, Prekybos ir prekybos sandori: muitai, Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo : valstybinis socialinis draudimas, privalomasis sveikatos draudimas, mokos garantin fond, U naudojimsi alies itekliais ir valstybs teikiamomis paslaugomis : konsulinis mokestis, yminis mokestis, mokesiai u pramonins nuosavybs objekt registravim, naftos ir duj itekli mokestis, u aplinkos terim ir kt.

Pagal apmokestinimo objektus dar galima suskirstyti: Pajam mokesiai tie, kurie mokami nuo subjekto bendrj pajam, neatsivelgiama ilaidas, kurias subjektas turi, kad gaut pajamas (gyventoj pajam mokestis). Pelno mokesiai priklauso tie mokesiai, kuri objektu yra subjekto pajamos, t.y. pajamos, atskaiius ilaidas (pelno mokestis). Turto mokesiai tie, kuri objektu yra nekilnojamas arba kilnojamas turtas (nekilnojamojo turto mokestis, ems mokestis, paveldimo turto mokestis). Vartojimo mokesiai tie, kuri objektu yra tam tikr preki, vertybi vartojimas (pridtins verts mokestis, akcizai, muitai, ekologiniai mokesiai).

Pagal mokesi tarifus (mokesi apskaiiavimo bd): Mirs: akcizai. Progresiniai: mokesi tarifai didja augant objekto apimiai (mokestis u aplinkos terim). Proporciniai: mokesi tarifai skaiiuojami pagal vienod procent nuo bendros apmokestinamo objekto apimties (pelno mokestis, gyventoj pajam mokestis, ems mokestis ir kt.). Vienetiniai: konkreti suma apmokestinimo vienetui, pavyzdiui rinkliavos, konsulinis mokestis u valstybinius gamtos iteklius, baltojo cukraus virkvoio mokestis ir kt. Regresiniai augant pajamoms mokesio tarifas maja. Tiesioginiai mokesiai nustatomi tiesiogiai mokesi subjekt pajamoms ir turtui. Mokesio moktojas, atsivelgdamas turim apmokestinimo objekt, mokest sumoka pats (ems, pajam, turto mokesiai). Netiesioginiai mokesiai sumokami per kainas, kain priedus, traukiami tarifus (pridtins verts mokestis, akcizai, muitai). Juos faktikai sumoka preki ar paslaug vartotojai.

Pagal prievoli vykdymo tvark: 1) Natriniai (istoriniu poiriu, vyraujant natriniam kiui); 2) Piniginiai.

Pagal mokesi svarb: 1) Paprastieji mokami sistemingai, nuolat; 2) Nepaprastieji vedami tam tikram laikotarpiui (karo metu, vykus stichinms nelaimms ir pan.) 6.6. Mokesi ir tikslins paskirties mok vieta valstybs pajam sistemoje Nacionalinio bendro valstybs ir savivaldybi biudeto pajamas sudaro mokestins ir nemokestins pajamos. Mokestins pajamos sudaro vidutinikai 95 proc. vis nacionalinio biudeto pajam, atitinkamai 5 proc. nemokestins pajamos. Taigi svarbiausi vaidmen formuojant nacionalinio biudeto pajamas vaidina mokesiai. Taiau ne vis mokesi taka nacionalinio biudeto pajamoms yra reikminga yra ir toki mokesi, kuri plaukos nacionalinio biudeto pajamose sudaro vos kelis procentus. Didiausi lyginamj svor biudete turi du netiesioginiai mokesiai pridtins verts mokestis bei akcizai ir du tiesioginiai mokesiai gyventoj pajam mokestis bei pelno mokestis. Kartu jie sudaro daugiau kaip 88 proc. nacionalinio biudeto pajam. Todl vertt skirti ypating dmes btent i mokesi reglamentavimui bei reglamentavimo kitimui XX amiaus paskutiniajame deimtmetyje. 6.7. Valstybs nemokestini pajam svoka, sistema ir pagrindiniai bruoai Valstybs biudeto pajam altinis tai nemokestins pajamos. < iai pajam riai priskiriamos pajamos i valstybs nuosavybs, vietins rinkliavos, pajamos i bank ir konfiskacijos bei kitos nemokestins pajamos. ito pajam altinio dalis bendrose biudeto pajamose daugelyje ali yra nedidel. Tik tuo atveju jeigu valstybei priklauso daug gamtos itekli, moni pajamos i valstybs nuosavybs gali sudaryti nema biudeto pajam dal. Iskiriamos: turto pajamos, palkanos u paskolas, palkanos u depozitus, Lietuvos banko likutinis pelnas, dividendai, palkanos u kapitalo naudojim, palkanos u teikiamas paslaugas, pajamos u patalp nuom, pajamos u atsitiktines paslaugas, mokos u moksl auktosiose mokyklose, kitos pajamos. Nemokestins pajamos gaunamos tiek privalomais, tiek savanorikais pagrindais. Kaip privalomos nemokestins pajamos yra rinkliavos, baudos, iiekant las u valstybei padaryt al. Nemokestins pajamos taip pat gaunamos skolinant las valstybei, perduodant jai savanorikus naus ir t.t. Nemokestini pajam dalis bendrose biudeto pajamose yra nedidel. Nemokestins pajamos Lietuvos biudete 2005 metais sudar 8,4 procentus, pajamos i kapitalo -1,2 procentus pajam. Tik tuo atveju, jei valstybei priklauso daug gamtos itekli, moni, pajamos i valstybs nuosavybs gali sudaryti nema biudeto pajam dal. Valstybs nemokestines biudetines pajamas sudaro pajamos, gautos u pagamintas ir parduotas prekes ar teikiamas paslaugas, finansins ir investicins veiklos pajamos (palkanos, dividendai it kt.) bei pajamos, susijusios su nekilnojamojo ar kilnojamojo turto operacijomis. Pagal nuosavybs form valstybs pajamos skirstomos nuosavas ir laikinai skolintas. Nuosavoms pajamoms priklauso piniginiai itekliai, statym nustatytais bdais pereinantys valstybs inion ir tampantys vieosios (valstybs, savivaldybs) nuosavybs objektu. Tokios pajamos gaunamos renkant mokesius, rinkliavas, kit privalom mokjim atveju; realizuojant (nuomojant) vieosios nuosavybs objektus; iiekant baudas u statym paeidimus ir pan. Skirtingai nei nuosavos, laikinai skolintos pajamos, gautos valstybei skolinantis las i kreditori, ilieka kreditoriaus nuosavybe ir pasibaigus skolinimosi terminui turi bti grintos j savininkui, imokant nustatyto dydio palkanas. Remiantis teritoriniu kaupimo ir panaudojimo principu iskiriamos Respublikos (valstybs) ir savivaldybi pajamos. Respublikos pajamos kaupiamos visos valstybs mastu centralizuotuose pinig fonduose ir naudojamos bendroms Respublikos reikmms finansuoti. Tokiomis pajamomis disponuoja galiotos valstybs institucijos. Savivaldybi pajamos sudaro finansin vietos savivaldos pamat, jomis finansuojami atitinkamos savivaldybs poreikiai, iomis pajamomis disponuoja atitinkamos savivaldybs institucijos. Valstybs pajamos taip pat yra skirstomos centralizuotas ir decentralizuotas. Akumuliuojami valstybje finansiniai itekliai vadinami centralizuotais, o valstybinse monse -decentralizuotais. Centralizuotos valstybs pajamos sudaromos i mokesi, i valstybs usienio ekonomins veiklos ir gyventoj mokjim. Prie centralizuot priskiriamos pajamos, kurios sukaupiamos per vis valstybs valdymo lygi biudetus, taip pat per nebiudetinius fondus ir netgi valstybs kredito pavidalu. Decentralizuotos pajamos formuojamos i valstybini moni pinigini pajam is sankaup. Pagrindinis i l formavimo altinis yra valstybini moni pelnas. Prie valstybini moni priskiriamos: V Regitra", V Indli ir investicij draudimas", Registr centras ir t.t. 6.8. Valstybs ilaid svoka Valstybs ilaidos turi garantuoti valstybins veiklos poreiki patenkinim. Valstybs ilaidos gali btii apibriamos kaip tam tikr preki ir paslaug, skirt bendriems visuomens nari poreikiams tenkinti, pirkimas arba transferiniai mokjimai. Valstybs ilaidos - tai sukauptos pinigins los, kurias valstyb panaudoja savo funkcijoms atlikti. Valstybs funkcijos yra labai vairios ir plaios 2 (3 pav.). Dabartins valstybs turi garantuoti savo valstybs krato apsaug ir viej tvark, vietimo, sveikatos ir socialins apsaugos teikim gyventojams, alies ekonomin bkl, tinkam valstybs bendrj ir vidaus valdym, dengti kitas valstybs ilaidas. 6.8. Valstybs ilaid svoka Valstybs ilaidos turi garantuoti valstybins veiklos poreiki patenkinim. Valstybs ilaidos gali btii apibriamos kaip tam tikr preki ir paslaug, skirt bendriems visuomens nari poreikiams tenkinti, pirkimas arba transferiniai mokjimai. Valstybs ilaidos - tai sukauptos pinigins los, kurias valstyb panaudoja savo funkcijoms atlikti. Valstybs funkcijos yra labai vairios ir plaios 2 (3 pav.). Dabartins valstybs turi garantuoti savo valstybs krato apsaug ir viej tvark, vietimo, sveikatos ir socialins apsaugos teikim gyventojams, alies ekonomin bkl, tinkam valstybs bendrj ir vidaus valdym, dengti kitas valstybs ilaidas.

6.9. Valstybs ir savivaldybi ilaid sistema Valstybs biudeto ilaidos gali bti suskirstytos tris grupes: Valstybs vartojimo ilaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotoj darbo umokest bei valstybs perkam preki ilaidas (pvz., valstybiniai ems kio produkt supirkimai, karins technikos pirkimas ir kt.) Valstybs investicijos tai vairios kapitalins ilaidos (pvz., keli tiesimo, uost statybos ilaidos ir kt.) Transferiniai imokjimai privaiam sektoriui. iai grupei priskiriami mokjimai, u kuriuos valstyb betarpikai negauna mainais preki ar paslaug (pvz.,pensij, nedarbo paalp imokjimai, subsidijos monms).

ios trys valstybs ilaid grups kartais skirstomos tik dvi stambias dalis einamsias ilaidas ir kapitalini djim ilaidas. Einamosioms ilaidoms priskiriamos darbo umokesio ir perkam preki ir paslaug ilaidos, transferiniai mokjimai ir valstybs skolos palkan mokjimai, o kapitalini djim ilaidos tai valstybs investicijos. Pagrindin valstybs ilaid dal sudaro einamosios ilaidos, investicijoms tenka santykinai nedidel valstybs ilaid dalis. Vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms sigyti yra savarankika bendrosios paklausos sudedamoji dalis. Taiau vyriausybs sektoriaus taka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Vyriausybs sektorius veikia bendrj paklaus netiesiogiai, keisdamas nam kio vartojimo ilaidas. Vyriausyb perka tokias prekes kaip popierius, kompiuteriai, lktuvai ir t.t. Ji perka taip pat ir paslaugas, samdydama pvz., mokytojus, vyriausybini staig tarnautojus. Kai vyriausyb perka prekes ir paslaugas ji tiesiogiai veikia alies gamybinius pajgumus. Paslaug pirkimas taip pat susijs su gamybini itekli panaudojimu. Pvz., vyriausybs samdomas policijos darbuotojas privalo rpintis vieja tvarka ir tokiu bdu jis nebeturi galimybs dirbti privaiame sektoriuje. Taip pat gali bti iskirta ketvirtoji ilaid grup tai Valstybs skolos aptarnavimo ilaidos (palkan mokjimas). Pagrindin valstybs ilaid dal sudaro einamosios ilaidos (apie 30 %). Investicijoms tenka apie 10%. Pastebimos valstybs ilaid didjimo tendencijos. Nuo XX a. pradios pasaulyje- valstybs ilaid didjimas bendrajame vidaus produkte. Dar XIX a. pradioje A. Vagneris numat, kad valstybs ilaid dalis BVP dids. is teiginys inomas kaip Vagnerio dsnis arba valstybs veiklos pltros dsnis: visuotins gerovs valstybje valstybs ilaid rys ir dydis palyginti su privaiu sektoriumi didja, dl to auga valstybs ilaid dalis bendrajame vidaus produkte. Tai grindiama dviem prieastimis: 1)ateityje (nuo XIX a.) valstybs atliekamos funkcijos, susijusios su teissauga, policija, gynyba, vietimu ir kt. intensyvs; besivystant alims, kylant visuomens gyvenimo lygiui valstyb ims vykdyti naujas funkcijas: sveikatos apsauga, soc. rpyba, mokslas ir kt. i funkcij atlikimas ypa skatins spart valstybs ilaid didjim. 6.10. Valstybinio finansavimo svoka ir principai Finansavimas tai biudeto l skyrimas juridiniams asmenims, kurie gyvendina valstybs funkcijas. Principai: negrintinumas; valstybs ar savivaldybs skiriamos los negrinamos biudet, iskyrus las, kuri nepanaudojo arba nepanaudojo pagal paskirt; neatlygintinumas; biudetins los skiriamos juridiniams asmenims nenustatant joki palkan; tikslingumas; valstyb skiria las konkretiems tikslams, numatytiems valstybs ar savivaldybs finansiniuose planuose; l limitavimas; valstybs skiriamos los neturi viryti patvirtint limit konkretiems asmenims arba konkreioms programoms.

Investicij finansavimas (Investicij finansavimo tvarka apima ir program finansavim) teiss akt reglamentuota kompeteting institucij veikla formuojant, surenkant ir perskirstant valstybs las kio struktros pltimui ir svarbiausiems valstybs socialini program finansavimui. Teisine prasme tai valstybs snaudos pagrindini fond sukrimui bei atnaujinimui bei valstybs socialiniekonomini program apmokjimui. Finansin teis reguliuoja tuos santykius, kurie atsiranda: planuojant investicijas, nustatant j finansini altinius (moni los, usienio paskolos, valstybs ir savivaldybs biudet los); atidarant investicij finansavimo sskaitas; kontroliuojant investicijoms skirt valstybs l naudojim.

Finansavimo instituto normos reguliuoja tuos santykius, kurie atsiranda naudojant valstybs ir savivaldybs biudeto las sudarius ir patvirtinus valstybs usienio investicij program. J rengia kio ministras, suderinus su FM. Programos pagrindin reikm nurodomi

objektai ir socialins-ekonomins programos, kuri finansavimui turi bti skiriamos valstybs biudeto los. Patvirtinama trij met programa, sudarant kiekvien met biudeto skiriamos los konkreiai programai finansavimui. program traukiami tik tie objektai, kuriuos numatoma investuoti ne maiau kaip 3 mln. Lt arba aplinkos apsaugos objektams, kuriems skiriama bent 1,5 mln. Lt. Dalis toki objekt finansavimo ilaid turi bti paskiriama i valstybs biudeto l. Seimas ar Vyriausyb turi priimti nutarim, kad objekto ar programos finansavimui yra LR tarptautinis sipareigojimas apmokti dal finansavimo. Objektas taip pat bus trauktas, jei toks objektas padidint LR preki gamyb, asortiment, konkurentabilum. Netraukti objektai finansuojami i savivaldybs ar mons l. Patvirtinus investicij program, kiekvienais metais sudaroma metin investicins programos, kuri traukiami tie objektai, kuriems parengtas statybos pagrindimas ir visa projektin dokumentacija. Metins programos pagrindu numatomas einamj met biudetins los konkreioms investicijoms finansuoti. Patvirtinus biudeto statym, kio ministras paskirsto investicijoms skirtas las tarp ministerij ir kit inyb, kurios stato konkreius objektus ar vykdo konkreias programas. Investicijoms skirtos los pervedamos atitinkam sskait ir naudojamos pagal rangos sutart. U l naudojimo tikslingum atsako ministerija ar inyba, kuriai skirtos los. J naudojim kontroliuoja M, FM, Apl M, Valstybs kontrol. 6.11. Biudetinio finansavimo svoka ir objektai Biudetinis smatinis finansavimas tai biudeto l skyrimas valstybs institucijoms ir biudetinms staigoms, kurios neturi pajam i savo veiklos. Principai: vis atitinkam investicij arba staigos ilaid apmokjimas i konkretaus biudeto; ribini biudetini asignavim nustatymas; skiriama tiek l, kiek numatyta patvirtintame biudete; ilaid normavimas; kiekvienas biudeto statymas planuodamas ilaidas naudoja ilaid normatyvus, kurie yra privalomi (nustato statymas ar Vyriausyb nutarimu) arba apskaitomi (nustato pati staiga).

Biudetinio finansavimo objektai: komercins kins struktros; biudetins staigos.

Biudetins staigos pilnai finansuojamos i valstybs ar savivaldybs l, o komercins kins struktros tik tais atvejais, kai jos gyvendina valstybs investicij programas arba turi laikin finansini problem. Biudetini staig ilaid smatos yra pagrindas smatiniam finansavimui vykdyti; tai finansiniai planai, kurie tvirtina metinius asignavimus konkreiai staigai, j paskirstymo kryptis ir paskirstym ketviriais. Patvirtinus ilaid smat, atsiranda Vyriausybs pareiga skirti las i valstybs biudeto konkreiai staigai ir konkreios staigos teis reikalauti i Vyriausybs biudeto l skyrimo. Pagal sudarymo pobd, biudetins smatos: bendrosios ir individualios, sudaromos kiekvienai staigai, numatytai biudete (vieno tipo visoms staigoms). Smatoje turi bti numatyti staigos duomenys (pavadinimas, adresas), staigos pavaldumas, jei skiriam l biudetinio asignavimo apimtys ir paskirstym kryptys. Visos ilaid smatos per dvi savaites po valstybs ar savivaldybs biudet patvirtinimo turi bti patvirtintos asignacij valdytoj. 6.12. Valstybs skolos (vidaus ir iors) valstybs vardu ir su valstybs garantija sampratos siskolinimas vienas i ypating iandienins pasaulins ekonomikos bruo. Pasaulyje praktikai nra valstybs, neturinios skol (vidaus ar usienio). vardintini valstybs skolinimosi teigiamos ir neigiami aspektai. Argumentai valstybs skolinimosi naudai: 1) Valstybs skola yra svarbus valstybs pajam altinis, kuris dalinai 2) Valstybs skola yra pagrindinius valstybs biudeto deficito padengimo altinis. galintis pakeisti kit altin mokesius.

Argumentai prie skolinimsi 1) Valstybs skolos augimas tai natos ukrovimas kitoms gyventoj kartoms, nes joms teks mokti palkanas didinant mokesius. 2) Valstyb gali bankrutuoti, jei ji imoks visas valstybs skolas. 3) Valstyb gali skolintis tik iki tam tikros, ne atsiranda valstybs nemokumo pavojus. Argumentai prie vertinami kiekvienai aliai skirtingai, priklausomai nuo pasitikjimo valstybe lygio (nuo jo priklauso palkan dydis), nuo valstybs usienio ir vidaus skol santyki. Tam kad subalansuoti neigiamas ir teigiamas valstybs skolinimosi puses turi bti kuriama racionali valstybs valdymo politika ir racionaliai, efektyviai gyvendinamas valstybs skolos valdymas. Taigi iame praneime trumpai aptarsime valstybs skolos formas,

skolinimsi lemianius veiksmus, valstybs skolos valdymo politika, institucijas, kurioms patikta valdyti valstybs skol, j atliekamas funkcijas, nordami vertinti Lietuvos skolos valdymo politikos efektyvum, pateiksime statistinius duomenis apie valstybs skol, skolos ir BVP santyk, vertinsime iuos rodiklius ES lygiu. Pagrindiniai Valstybs skolinimosi tikslai yra kompensuoti nuosav valstybs pajam trkum, finansuoti valstybs investicij program, papildyti valstybs investicij program, papildyti moni ir kit asmen apyvartines las, kompensuoti ilaidas, atsirandanias dl valstybs skolos aptarnavimo, mokti palkanas, padengti siskolinimus pagal specialiuosius statymus arba tarptautines sutartis. Valstybs skola tai vis ileist ir dar nepadengt valstybs paskol suma kartu su priskaiiuotomis u jas palkanomis, kurios turi bti imoktos nustatytu laiku arba iki nustatyto termino. Pagal LR skolos statym valstybs skola yra vidaus ir usienio skolos suma. Vidaus skola valdios sektoriui priskirt subjekt, turini teis skolintis, prisiimt, bet dar nevykdyt sipareigojim grinti vidaus kreditoriams las, pasiskolintas iplatinus Vyriausybs vertybinius popierius, pasiraius paskol sutartis, lizingo (finansins nuomos) sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Vidaus skola tai skolinimasis litais. Usienio skola valdios sektoriui priskirt subjekt, turini teis skolintis, prisiimt, bet dar nevykdyt sipareigojim grinti usienio kreditoriams las, pasiskolintas iplatinus Vyriausybs vertybinius popierius, pasiraius paskol sutartis, lizingo (finansins nuomos) sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus, suma. Usienio skola skolinimasis usienio valiuta. Valstybs skolinantis vidaus rinkoje, rezidentai gauna palkanas, pajamas i palkan ir moka mokesius. Valstybei skolinantis usienio rinkoje, pajamas i palkan mokamos usieniui ir, kitaip tariant, nespartina alies ekonomikos vystymosi. Konstatuoti faktai leidia teigti, kad valstybs skolinimasis vidaus rinkoje prisideda prie alies finans rinkos pltots ir yra reikmingos tiek valstybs kapitalo, tiek pinig rinkoms. Negatyv poveik daro valstybs ekonomikai daro pirmiausia ne pati valstybs skolos, o tie procentai, kuriuos palkan pavidalu valstyb turi mokti aptarnaujant skol. Skolinimosi kaina priklauso nuo pasitikjimo valstybe lygio, todl ekonomikai patikimoms ir stiprioms alims pasiskolinti tiek alies viduje, tiek usienyje nra sunku, ir skolos suteikimo slygos joms yra palankios. Valstybs skola gali bti skirstoma ir kitu aspektu tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin skola tai sipareigojimai, prisiimti valstybs vardu. Valstyb yra pati skolininkas. Valstyb tokius sipareigojimus prisiima, leisdama finans rinkose VVP, skolindamasi i bank. Netiesiogin skola tai suteiktos valstybs garantijos dl paskol. Valstyb iuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko sipareigojimus, kai is turi finansini sunkum. Valstybs skolinimosi bdai: Vyriausybs skolos vertybini popieri ileidimas. Tiesiogiai skolinimasis i bank pasiraant paskolos sutartis. Ypatinga valstybs skolos forma garantijos. Realus valstybs siskolinimas atsiranda ne i karto, kai suteikiama valstybs garantija, o tik tada, kai atsiranda subjekto, kuriam suteikta garantija, nemokumas.

Lietuvos Respublikos Valstybs skolos statymas reglamentuoja santykius, susijusius su valstybs skola ir valstybs reikalavimo teise skolininkus ir skolininkus, u kuri sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, pagal paskolos sutartis ir sutartis su valstybs garantija arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus. Skolinimosi formos yra paskolos sutartis, valstybs garantija, vertybiniai popieriai. Sprendim imti 40 mln. lit ar maesnusienio paskolbei usienio paskol valstybs biudeto deficitui finansuoti, Valstybs ido pinig srautams subalansuoti ir kitiems tikslams, numatytiems atitinkam met valstybs biudeto statyme, nevirijant Lietuvos Respublikos statym nustatyt limit, priima Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba jos galiota institucija. Usienio paskol sutartys ir kiti sipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. Usienio paskolos sutart arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus pasirao finans ministras.Finans ministro silymu usienio paskol sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirayti kiti valstybs tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu suteikti galiojimai. Teisin ivad dl usienio paskolos arba kit sipareigojamj skolos dokument, taip pat dl kit teisini dokument, susijusi su valstybs skolinimusi, pasirao teisingumo ministras arba jo galiotas teisingumoviceministras. Usienio paskola paimama, imokama bei grinama per valstybs fiskalin agent - Lietuvos bank arba per kit bank. Vidaus paskolos sutart arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus pasirao finans ministras. Finans ministro silymu vidaus paskol sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirayti kiti valstybs tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu suteikti galiojimai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybiniai popieriai, ileidiami vidaus valiuta,yra traukiami vertybini popieri apskait. Vertybini popieri apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt ir akcins bendrovs Lietuvos centrinio vertybini popieri depozitoriumonustatyta tvarka arba pagal reikalavimus, nustatytus atsiskaitymams u vertybinius popierius per tarptautines atsiskaitym sistemas. Finans ministerija turi teis statym nustatyta tvarka pasirinkti fiskalin agent Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybini popieri ileidimo apyvart operacijoms vykdyti. Finans ministerijai sutikus, fiskalinis agentas gali nustatyti i operacij vykdymo tvark. Vidaus paskolos teikimo ir grinimo tvark bei institucij, dalyvaujani iame procese, funkcijas ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

Vidaus paskol, ireikt Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybiniais popieriais, ileidimo ir apyvartos tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb Taip pat teikiamos paskolos su valstybs garantija sprendimus suteikti valstybs garantij dl vidaus ar usienio kreditoriaus pagal sutart teikiamos paskolos, kuri yra didesn kaip 40 mln. lit, priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs silymu, o sprendimus suteikti valstybs garantij, kuri yra 40 mln. lit ar maesn, priima Lietuvos Respublikos Vyriausyb, vadovaudamasi atitinkam met Lietuvos Respublikos valstybs biudeto statymu arba kitais statymais. Valstybs garantij pasirao finans ministras, o teisin ivad dl suteiktos garantijos kreditoriaus pageidavimu pasirao teisingumo ministras arba jo galiotas teisingumo viceministras. Vyriausyb Lietuvos Respublikos vardu gali imti paskolas ir teikti valstybs garantijas dl paskol, naudojam iems tikslams: valstybs biudeto deficitui finansuoti bei Valstybs ido pinig srautams subalansuoti; valstybs investicijoms finansuoti; ilaidoms, susijusioms su valstybs skola, apmokti ir valstybs skolai dengti; valstybs fond skoliniams sipareigojimams dengti bei i fond pinig srautams subalansuoti; kitiems tikslams, kai yra atskiras Lietuvos Respublikos statymas

Valdant valstybs skol, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finans ministerija. i ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimu ir jos nustatyta tvarka: skolinasi finansinius iteklius vidaus ir usienio rinkose imdama paskolas, ileisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybinius popierius bei kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus; nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybini popieri parametrus bei ileidimo apyvart slygas; atlieka operacijas su Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybiniais popieriais vidaus ir usienio rinkose; i skolint l finansuojavalstybs programas ir atlieka j finansin prieir; sudaro su akcine bendrove Turto banku pavedimo sutartis dl Finans ministerijos perduodam administruoti paskol ir kit turtini sipareigojim. Paskolasir kitus turtinius sipareigojimus, perduodamus akcinei bendrovei Turto bankui, bei j administravimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb; nurao, statym nurodytas, beviltikomis pripaintas paskolas arba skolas; atlygintinai perleidia reikalavim grinti paskolas arba skolas ir vykdyti su jomis susijusius kitus turtinius sipareigojimus; kai skolininkas arba skolininkas, u kurio sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, didina statin kapital papildomais naais, gali sigyti i skolinink akcij u emisijos kain, skaitydama j siskolinimus valstybei pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybs garantija ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus.

Pagal Santykius su valstybe kreditoriai skirstomi vidaus jiems priklauso LR fiziniai ir juridiniai asmenys, registruoti Lietuvos Respublikoje ir usienio usienio valstybs, tarptautins finans organizacijos, usienio bankai, kiti usienyje registruoti asmenys. Vidaus kreditoriai: Vidaus paskolos sutart arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus pasirao finans ministras. Finans ministro silymu vidaus paskol sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirayti kiti valstybs tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu suteikti galiojimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybiniai popieriai, ileidiami vidaus valiuta,yra traukiami vertybini popieri apskait. Vertybini popieri apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt ir akcins bendrovs Lietuvos centrinio vertybini popieri depozitoriumonustatyta tvarka arba pagal reikalavimus, nustatytus atsiskaitymams u

vertybinius popierius per tarptautines atsiskaitym sistemas. Finans ministerija turi teis statym nustatyta tvarka pasirinkti fiskalin agent Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybini popieri ileidimo apyvart operacijoms vykdyti. Finans ministerijai sutikus, fiskalinis agentas gali nustatyti i operacij vykdymo tvark. Vidaus paskolos teikimo ir grinimo tvark bei institucij, dalyvaujani iame procese, funkcijas ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Vidaus paskol, ireikt Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybiniais popieriais, ileidimo ir apyvartos tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Usienio kreditoriai: Sprendim imti didesn kaip 40 mln. lit usienio paskol, iskyrus paskol valstybs biudeto deficitui finansuoti, Valstybs ido pinig srautams subalansuoti ir kitiems tikslams, numatytiems atitinkam met valstybs biudeto statyme, nevirijant Lietuvos Respublikos statym nustatyt limit, Lietuvos Respublikos Vyriausybs silymu priima Seimas atskiru statymu. Sprendim imti 40 mln. lit ar maesnusienio paskolbei usienio paskol valstybs biudeto deficitui finansuoti, Valstybs ido pinig srautams subalansuoti ir kitiems tikslams, numatytiems atitinkam met valstybs biudeto statyme, nevirijant Lietuvos Respublikos statym nustatyt limit, priima Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba jos galiota institucija. Usienio paskol sutartys ir kiti sipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. Usienio paskolos sutart arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus pasirao finans ministras.Finans ministro silymu usienio paskol sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirayti kiti valstybs tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu suteikti galiojimai. Teisin ivad dl usienio paskolos arba kit sipareigojamj skolos dokument, taip pat dl kit teisini dokument, susijusi su valstybs skolinimusi, pasirao teisingumo ministras arba jo galiotas teisingumoviceministras. Usienio paskola paimama, imokama bei grinama per valstybs fiskalin agent - Lietuvos bank arba per kit bank. Valstybs imamamos paskolos nra utikrinamos valstybs turtu. Pagal statymus LR turtas tiek esamas, tiek planuojamas sukurti negali bti keistas siekiant utikrinti LR skolos sipareigojimus. LR skolos utikrinimui negalima naudoti aukso bei usienio valiutos atsarg. LR paskolos padengiamos i gaunam pajam ir i naujai gaunam paskol. Valstybs paskola pagal bendr taisykl imama pinigais nacionaline valiuta arba usienio valiuta. Iimtinais atvejais materialinmis vertybmis. Valstybs pajamos, gautos per paskolas netampa vieja valstybs nuosavybe, todl pasibaigus paskolos terminui ar pareikalavus kreditoriui, suteiktos los turi bti grinamos j svininkui, imokant priklausanias mokti palkanas. Valstybs paimamos paskolos perskolinamos kitiems subjektams, kurie vadinami paskolos gavjais: komerciniams bankams arba Vyriausybs steigtoms institucijomis, kad ios kredituot smulkaus ir vidutinio verslo vystymo programas; per komercinius bankus kio subjektams, kurie gyvendina investicinius projektus, kuriems pritaria investicini projekt komisija arba akin ministerija; kio subjektams, kurie gyvendina energetikos ir aliav importo arba gyvybikai svarbius kio ak projektus

Paskolos suteikiamos per komecinius bankus, kurie turi atitikti tam tikrus reikalavimus: Turi atitikti Lietuvos Banko nustaytus kriterijus ir turi turti teis disponuoti paskolomis, gautomis Lietuvos vardu i usienio; Bankas turi prsiimti vis turtin atsakomyb u paskolos grinim; Komerciniai bankai turi mokti Lietuvos Bankui metin palkan norma vien procent didesn nei moka Lietuvos Respublikos u gautas paskolas. Turi atsakyti u paskolos tikslin panaudojim ir kit paskolos sutarties slyg vykdym.

Atskirais atvejais LRV gai priimti sprendim perskolinti paskolas kio subjektams, kurie finansuoja preki import ir investicinius projektus ir dl kuri veiklos turtini sipareigojim neprsiima bankai. Tokie subjektai privalo mokti LRV nustatyt palkan norm. Biudetins staigos taip pat turi teis naudotis valstybs gautomis paskolomis, bet tik tuo atveju, jei valstybs biudete numatomos los paskolos grinimui. Subjektui turi pateikti metalinio audito ivad. Kai Los perskolinamos, sudaroma paskolos sutartis tarp finans ministro ir betarpiko paskolos gavjo. Kiekvienai usienio paskolai, gaunamai LR vardu, LB atidaro speciali sskait, i kurios Finans ministerija sumoka palkanas tiesiogiai kreditoriams. Usienio paskola turi bti grinta ta paskola, kuria pasiskolinta. Atskirais atvejais paskolos forminamos valstybs garantijomis. Sprendim dl garantijos suteikimo priima Seimas arba Vyriausyb, priklausomai nuo garantuojamos paskolos dydio. Garantijas pasirao finans ministras. Valstybs garantijos suteikimas reikia, kad valstyb prisiima turtin sipareigojim grinti paskol arba jos dal ir apmokti visas su tuo susijusias ilaidas, jeigu skolininkas nevykdo savo skolini sipareigojim. Valstybs garantijos teikiamos tik usienio subjekt teikiamoms paskoloms ir tik pelningiems projektams. Garantijos suteikiamos: paskoloms, kurios skiriamos investiciniams projektams, trauktiems valstybs investicj program, finansuoti; u tuos kio subjektus, u kuri veikl vis turtin atsakomyb prisiima bankai;

u tuos kio subjektus, kurie gyvendina projektus, galinanius gauti pakankamai l paskolai grinti ir utikrina peln po paskolos grinimo.

Be paskolos sutarties ir garantijos skola gali bti forminta Vyriausybs vertybiniais popieriais. VVP emisijomis numatoma utikrinti racional ir savalaik Lietuvos valstybs biudeto deficit, susidarant dl neatitikimo tarp biudete sukaupt faktini plauk ir patvirtint pajam paskirstymo savalaikmis ilaidoms atlikti. Vyriausybs vertybiniai popieriai Lietuvos vardu ileisti Vyriausybs skoliniai sipareigojimai, kurie tvirtina investitoriaus teises paskolos grinim ir palkan imokjim ir Vyriausybs pareigas tai padaryti. Pagal VVP emisijos ir apyvartos laikinj tvark Vyriausybs vertybiniai popieriai yra: Valstybs ido vekseliai LRV vertybiniai popieriai, kuri galiojimo trukm ne daugiau kaip 1 metai; Vyriausybs obligacijos vertybiniai popieriai ilgesniam kaip 1 met terminui; Vyriausybs taupymo laktai ne aukciono bdu platinami vertybiniai popieriai, parduodami tik fiziniams asmenims.

Visi Vyriausybs vertybiniai popieriai gali bti ileidiami tiek nacionaline, tiek usienio valiuta ir platinami tiek vidaus tiek usienio rinkose. Vyriausybs pavedimu vertybinius popierius ileidia Finans ministerija, o tokius popierius iperka arba Finans ministerija, arba kita valstybs galiota institucija. Priimdama sprendim dl vertybini popieri ileidimo Finans ministerija nustato vertybini popieri emisijos slygas, kuri pagrindins: VVP popieri ris ; VVP maksimai emisijos apimtis; VVP nominali vert ir valiut; VVP palkan norm ir j mokjimo tvark; Apmokjimo u VVP dat; Termin(trukm); Ipirkimo dat ir slygas; Palkan normos (kainos) rib (jei ji skelbiama) ar jos nustatymo tvark; Lietuvos banko aukcionui galim pateikti paraik ris ir apribojim dl j patenkinimo maksimalias apimtis;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs vertybiniai popieriai yra nematerials, j turtojams atidaromos vertybini popieri sskaitos. Visi vertybiniai popieriai platinami aukciono arba ne aukciono bdu. Aukciono bdu platinami ido vekseliai ir obligacijos, taupymo laktai ne. Ido vekseliai ir obligacijos platinami 2 etapais, per LB organizuojam aukcion, kuriame gali dalyvauti Lietuvoje registruoti komerciniai bankai, Lietuvos finans maklerio mons, usienio finans ir kredito staigos ir LB aukciono platinami per VP biras. Vertybinius popierius reikalauti ipirkti galima ne i karto, o per 3 metus nuo galiojimo termino pasibaigimo. iuo laikotarpiu palkanos yra neskaiiuojamos. 6.13. Valstybinio kredito /valstybs vidaus ir iors skolos/ teisiniai pagrindai Kreditas tai pinig ar preki pateikimas skol nustatytam laikotarpiui, su slyga, kad jis bus atlygintas ir grintas. U kredit atlyginama procentais (palkanomis). Kreditas, kaip ekonomin kategorija, yra vienas svarbiausi element finansini santyki sistemoje. Finansai tai tam tikr pinigini fond sistema, o kreditas instrumentas, padedantis tuos fondus formuoti, kai to nemanoma padaryti savomis lomis. Fondai gali bti ir privats, ir valstybiniai. Kreditai gali bti: 1) valstybinis 2) banko kreditas. Mus domina valstybinis kreditas, bet trumpai ir apibendrintai paminsiu pagrindinius i dviej svok skirtumus. kreditas;

Valstybinis kreditas 1. Poreikis Atsiranda tada, kai reikia padengti biudeto deficit.

Banko kreditas Poreikis atsiranda tada, kai nustatomo kain kitim netolygumai gamybos ir main procese.

2. Kam suteikiamas

Gauna tik valstybs valdymo organai. Btinas subjektas Gali gauti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Taip

valstyb. 3. Tikslas Kompensuoti valstybs biudeto deficit.

pat dalyvauja bankas. Daniausiai naudojamas konkreiam tikslui, pvz.: aliavom, prekm, paslaugom pirkti.

4. Dalyvi (kreditori ir Dalyvi interesai skiriasi. Kartais tai gali bti politiniai, Abi alis sieja tie patys ekonominiai interesai skolinink) interesai. ekologiniai, korporaciniai ir skirtingi santykiai, kurie galutiniame rezultate gauna ekonomin iraik. 5. Iimtiniai atvejai Valstybinis kreditas visada yra priemon sumainti pinig Banko kreditas kai kuriais atvejais gali bti kiekiui apyvartoje. prieastimi pertekliniam pinig kiekiui susidaryti alies kio komplekse. Reguliuoja finans teiss normos. Nors valstyb ir skolinink, ji viresn u kreditori. nereikalaujama joki prievoli Reguliuoja civilins teiss normos. Bankas (kreditorius) viresnis u skolinink. vykdymo I skolininko utikrinimo. bankas reikalauja prievoli

6. Reguliavimas 7. ali teiss

8. Prievoli vykdymo I valstybs utikrinimas utikrinimo. 9. Metodai

Naudojamas imperatyvus metodas.

Naudojamas dispozityvus metodas.

Valstybinis kreditas tai visuma ekonomini santyki, atsirandani valstybini finansini resurs, kurie naudojami biudeto ilaidoms ir valstybs programoms finansuoti, formavimo procese. Labai domiai valstybin kredit apibdino K. Marksas. Jo nuomone, tai i anksto paimti mokesiai. Lietuvi autoriai pateikia toki valstybinio kredito samprat: Valstybinis kreditas tai tokie finansiniai ekonominiai santykiai, kai valstyb skolinasi kit subjekt las siekdama padengti nuosav l trkum ir reguliuoti nacionalins valiutos apyvart. Valstybinis kreditas yra savarankikas finans teiss institutas ir j galima nagrinti ekonominiu ir teisiniu poiriu. Kreditas, kaip ekonomin kategorija, yra bazin svoka irint kredit teisiniu aspektu bei atstovauja pinigini santyki sistemai, kai valstyb laikinai naudoti sukaupia tuo metu laisvas fizini bei juridini asmen las. Trumpai aptarsime prieastis, dl kuri fiziniai asmenys turi laisv pinigini resurs: tai tolygus darbo umokesio gavimas, honorarai, vertybini popieri dividendai, socialins imokos, nuostoli (alos) kompensavimas. Be to tai gali bti preki trkumas, kai nesubalansuota ekonomika, tai irgi gali lemti gyventoj grynj pinig kaupim; taupymas brangiems ilgo naudojimo daiktams sigyti. Juridiniai asmenys, be ivardint bd, pinigus kaupia sezonins gamybos, gamybinio ciklo metu, netolygaus kapitalo judjimo (investicij) metu. Rezerviniai bei draudiminiai fondai taip pat laisv pinigini resurs altinis. Paprastai svoka kreditas suprantama kaip kreditoriaus pinig perdavimas skolininkui. is naudoja juos savo reikalams, taiau sipareigoja grinti. Ekonominiu poiriu tai yra laisv fizini ir juridini asmen l akumuliacija ir kaip skolinto kapitalo naudojimas, esant slygai, kad pinigai bus grinti ir u j naudojim bus atlyginta. Skolintas kapitalas lengvatinmis slygomis paskirstomas vairiems subjektams, kurie turi didel socialin ir ekonomin reikm bei naud valstybei ir jos pilieiams. Taigi kreditas ekonominiu poiriu yra skolinto kapitalo judjimo forma ir apima bendrojo vidaus produkto perskirstym. Pinig savininkas skolininkui parduoda ne pat kapital, o teis juo laikinai naudotis. Todl grintinumo principas yra vienas i pagrindini kreditini santyki princip. Teisiniu poiriu valstybinis kreditas tai teiss normomis bei savanorikumo, terminuotumo, atlygintinumo, grintinumo principais sureguliuoti santykiai, kuriais valstyb akumuliuoja laikinai laisvus fizini ir juridini asmen piniginius resursus bei siekia padengti biudeto deficit ir reguliuoti pinig cirkuliacij. 6.14. Valstybinio kredito principai Iskiriami iepagrindiniai specifiniai valstybs skolinimosi principai: 1. Valstybins skolos limitavimo principas. Pagal LR statymus, valstyb gali skolintis las, nevirydama metinio grynojo skolinimosi limito, kur tvirtina Seimas, priimdamas valstybs biudeto statym. 2. Laisvanorikumo principas - tiek vidaus, tiek usienio kreditoriai turi teis laisvanorikai pasirinkti kreditavimo form ( paskolos arba vertybini popieri pirkimas) ir termin. 3. Atlygintinumo principas. Valstyb u suteiktas paskolas sipareigoja mokti nustatyto dydio palkanas, pinigais arba materialinmis vertybmis. Imokjimai gali bti mokami: periodikai paskolos sutartyje nustatytais terminais arba valstybs nustatytais terminais, arba vien kart pasibaigus kreditavimo terminui. 4. Grintinumo principas. Valstybs gautos paskolos pasibaigus paskolos terminui arba, jei leidiama, pareikalavus kreditoriui, arba paskolos dalis turi bti grinamos kreditoriui ir imokamos palkanos ar palkan dalis. 5. Terminuotumo principas. Valstyb skolinasi konkreiam nustatytam terminui, kuriam pasibaigus paskola turi bti grinta. Paskolos pagal termin gali bti: a)trumpalaiks (laikinam l trkumui padengti) paskolos suteiktos laikotarpiui iki 1 met; b)ilgalaiks (investicij projektams finansuoti) - ilgesniam, nei 1 met terminui. 6. Paskol mimo ir naudojimo prioritetini krypi

nustatymas. Valstyb skolinasi las pagal patvirtintas prioritetines kryptis: a) valstybs rezervui sudaryti; b) valstybs investicij programai finansuoti; c) smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui, pltojimui. 7. Valstybs skolini sipareigojim apskaita. Apskaitomi atitinkamuose valstybs registruose: a. Valstybs vardu imam usienio paskol registras usienio paskol su valstybs garantija registras Valstybs vardu imamu vidaus paskol registras Vidaus paskol su valstybs garantija registras Vyriausybs vertybini popieri, ileist nacionaline ir usienio valiuta, registras

FM reguliuoja registrus. I reguliavimo ibraukiamos: a) grintos paskolos; b) paskolos, dl kuri suteiktos garantijos neteko galios;c) ipirkti vertybinius popierius. 8. Valstybs paskolos naudojimo nuolatin prieira. Bendras principas visi asmenys, naudojantys valstybs vardu paimtas paskolas su valstybs garantija privalo atsiskaityti apie j naudojim FM, o komerciniai bankai turi teikti ataskaitas Lietuvos bankui. LR FM turi nuolatos skelbti apie valstybs skolos bkl, siekiant kad nebt viryti skolinimosi limitai. kio subjektai turi teikti FM audito ivadas ir ketvirtines ataskaitas apie gaut paskol panaudojim. FM turi periodikai atsiskaityti LRV. LRV teikia Seimui informacij kartu su biudeto vykdymo apyskaita. Paskol naudojim taip pat kontroliuoja Lietuvos bankas, Valstybs kontrol. 6.15. Valstybs skolos valdymas Lietuvoje valstybs skolos valdymo procese dalyvauja keletas institucij. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reikalaujama, kad visi sprendimai dl esmini valstybs turtini sipareigojim prisimimo bt priimami Seime. Valstybs skolos statymas nustato, kad esminis turtinis sipareigojimas yra sipareigojimas, didesnis kaip 40 mln. lit. Todl aukiausia institucija, dalyvaujanti valdant skol, yra Lietuvos Respublikos Seimas, kuriam pavesta: priimti skolos valdym reglamentuojanius statymus ir sprendimus dl esmini turtini sipareigojim. Vyriausybs teikimu, nustatyti valstybs skolinimosi limitus ir priimti statymus bei kitus teiss aktus, vienaip ar kitaip veikianius valstybs skolinimsi.

Valdant valstybs skol Vyriausyb yra galiota atstovauti Lietuvos Respublik ir tai ji atlieka per Finans ministerij. Valstybs skolos statyme yra nustatyta, kad Valdant Vyriausybs valstybs vardu prisiimtus sipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finans ministerija. i ministerija Vyriausybs sprendimu ir jos nustatyta tvarka: sudaro su akcine bendrove Turto banku pavedimo sutartis dl Finans ministerijos perduodam administruoti paskol, valstybs garantij ir kit turtini sipareigojim. Paskolas, valstybs garantijas ir kitus turtinius sipareigojimus, perduodamus akcinei bendrovei Turto bankui, bei j administravimo tvark nustato Vyriausyb; nurao beviltikomis pripaintas paskolas arba skolas; atlygintinai perleidia reikalavim grinti paskolas arba skolas ir vykdyti su jomis susijusius kitus turtinius sipareigojimus; kai skolininkas arba skolininkas, u kurio sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, didina statin kapital papildomais naais, gali sigyti i skolinink akcij u emisijos kain, skaitydama j siskolinimus valstybei; vykdo kitas teiss akt nustatytas valstybs, kaip kreditoriaus, teises, pagal paskol i valstybs vardu pasiskolint l sutartis ir pagal kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus.

Finans ministerija taip pat: tvarko valstybs vardu pasiskolint l ir prisiimt sipareigojim, iplatinus Vyriausybs vertybinius popierius, pasiraius paskol sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus, apskait ir rengia atskaitomyb; sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie ileistus Vyriausybs vertybinius popierius, valstybs vardu gautas paskolas, paskolas su valstybs garantija ir kitus sipareigojimus pagal kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus; saugo valstybs vardu gaut paskol sutari, valstybs garantij, su Vyriausybs vertybini popieri platinimu susijusi bei kit sipareigojamj skolosdokument originalus; planuoja skolinimosi poreik; pasibaigus biudetiniams metams, derina su kreditoriais sipareigojim, prisiimt iplatinus Vyriausybs vertybinius popierius, pagal valstybs vardu gaut paskol sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus, likuius; naudoja finansines priemones (tarp j ir ivestines) Vyriausybs valstybs vardu prisiimtiems sipareigojimams valdyti;

skelbia duomenis apie skolininkus ir skolininkus, u kuri sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, kiek tai neprietarauja Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym nuostatoms. Finans ministerija arba akcin bendrov Turto bankas, kai i bendrov administruoja Finans ministerijos perduotas paskolas, valstybs garantijas ir kitus turtinius sipareigojimus: kontroliuoja paskol teikim, paskirstym, grinim, naudojim ir kit finansini sipareigojim, susijusi su paskolomis, vykdym; analizuoja skolinink arba skolinink, u kuri sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, finansin bkl; grupuoja paskolas ir kitus turtinius sipareigojimus, apskaiiuoja specialij atidjini poreik galimiems suteikt paskol ir paskol su valstybs garantija nuostoliams dengti pagal Vyriausybs nustatytas specialij atidjini abejotinoms paskoloms normas ir Finans ministerijos patvirtintas i valstybs vardu pasiskolintl suteikt paskol ir paskol su valstybs garantija grupavimo taisykles; turi teis Vyriausybs nustatytomis slygomis ir tvarka perirti paskolos arba skolos grinimo slygas ir pasirayti su skolininku arba skolininku, u kurio sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, paskolos slyg pakeitimo sutart arba skolos grinimo sutart, jeigu ekonominiu poiriu inicijuoti bankroto bylos iklim arba skolos iiekojim Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra netikslinga.

Be Finans ministerijos valdant valstybs skol dalyvauja ir kitos Vyriausybei pavaldios institucijos, i kuri aktyviausios yra kio ministerija ir Statistikos departamentas. ios institucijos: sudaro kio raidos prognozes, planuoja valstybs investicijas rengia ataskaitas apie valstybs investicijas.

Valdant valstybs skol dalyvauja Lietuvos bankas ir Valstybs kontrol. Lietuvos Bankas yra Vyriausybs ido agentas. Centrinis bankas dalyvauja ileidiant ir iperkant Vyriausybs vertybinius popierius, atliekant mokjimus ir kt. stebint privaiojo sektoriaus skolas

Valstybs kontrolei pavesta teikti Seimui kasmetines ivadas apie valstybs skolos bkl ir kontroliuoti, kaip naudojamos skolintos los.

Reikia paminti ir dar vien institucij, kuri dalyvauja iame gana sudtingame procese. Tai - valstybin usienio paskol komisija, sudaroma vyriausybs sprendimu i vairi staig ir organizacij atstov. Jos paskirtis: vertinti valstybs vardu imamas usienio paskolas, teikiam garantij tikslingum teikti Vyriausybei pasilymus dl i paskol.

Remdamasi komisijos rekomendacijomis Vyriausyb priima sprendimus dl usienio paskol mimo, j perskolinimo arba garantij teikimo. iuo poiriu Lietuvos Respublika skiriasi nuo kit ali, kuriose tokios komisijos nesudaromos ir neiskiriamos usienio ar vidaus paskolos. 7 tema. Mokesi administravimo pagrindai 7.1. Mokesi administravimo samprata Mokesi administravimas apima visum priemoni, kurias taiko valstybs ir savivaldybs institucijos, siekdamos nustatyti ir surinkti mokesius bei kitus piniginius mokjimus. Pasak B. Sudaviiaus, mokesi administravimas gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasme. Plaija prasme mokesi administravimas tai vairi valstybs (savivaldybi) institucij ir j taikom priemoni siekiant nustatyti ir surinkti mokesius sistema. ia prasme mokesio administravimas apima vairi valstybs (savivaldybi) institucij Seimo, Vyriausybs, teism, Finans ministerijos ir kit institucij praktin veikl priimant ir gyvendinant mokesi statymus. Manytina, kad autoriui ios svokos platesnei interpretacijai prielaidas suponavo administravimo kaip valdymo svoka, vartojama administracins teiss moksle. Plaija prasme valdymas suprantamas, kaip vis valstybs (statym leidiamosios, vykdomosios ir jurisdikcijos) institucij vykdomas valdymas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsn mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos statymai, kuriuos priima Seimas. Mokesi statymuose nustatomi mokesio objektas, subjektai, j teiss ir pareigos, mokesio tarifai, sumokjimo terminai, lengvatos. Mokesi statymus gyvendinanius lydimuosius teiss aktus leidia Lietuvos Respublikos Vyriausyb, o kai yra jos pavedimas, Finans ministerija. Sprsdamos klausimus, priskirtus j kompetencijai, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir Finans ministerija gali pavesti centriniam mokesi administratoriui priimti lydimuosius teiss aktus, nustatanius atitinkamas mokesi statym gyvendinimo taisykles. Kitoms institucijoms gyvendinti mokesio statym gali bti pavesta tik sakmiai mokesi statymuose nurodytais atvejais. Anot B. Sudaviiaus, mokesi administravimo samprata siaurja prasme tvirtinta Mokesi administravimo statymo 2 straipsnyje (galiojusiame iki 2004 05 01 d.). Pagal j mokesio administravimas mokesio administratoriaus teisi ir pareig bei mokesio moktojo teisi ir pareig gyvendinimas, mokesio apskaiiavimas, sumokjimas ir iiekojimas, atsakomybs u netinkam mokesio apskaiiavim ir mokjim taikymas, mokesio paskirstymas ir informacijos mokesio moktojams teikimas. Mokesio administravimo statyme tvirtinta mokesio administravimo samprata apima vykdomosios valdios (valstybins mokesi inspekcijos, Muitins ir kt.) veiksmus, kuriuos jos turi atlikti gyvendinamos mokesi statymus. Ekonomikos termin ir svok mokomajame odyne mokesi administravimas vardintas kaip valstybin administracin teisin valdymo sistema, btina renkant mokesius, kuri formuojant atsivelgiama iuos kriterijus: patogus moktojams atsiskaitymas, veiksm apibrtumas, atsiskaitymo paprastumas, mokesi surinkimo ilaid minimizavimas. J. Rimas mokesi administravim supranta kaip mokesi statymo pagrindim ir priskyrim valstybs arba savivaldybi biudetinms plaukoms formuoti, mokesi apskaiiavim, mokjim ir iiekojim, atsakomybs u netinkam mokesio apskaiiavim ir mokjim taikymas, mokesio moktojo teisi ir pareig bei mokesio apskaiiavim, sumokjim, iiekojim, kontroliuojani institucij teisi ir pareig gyvendinim ir informacijos mokesio moktojui teikim. 2004 m. balandio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statyme (toliau MA) tvirtinta, kad mokesi administravimas mokesi administratoriaus funkcij gyvendinimas, taip pat mokesi ir kituose statymuose nustatyt mokesi administratoriaus ir mokesi moktojo pareig vykdymas ir teisi gyvendinimas. MA komentare nurodyta, kad statyme tvirtina mokesi administravimo samprat plaija prasme, kuomet mokesi administravimas apima: 1. mokesi administratoriaus siekiam udavini ir funkcij, gyvendinimo utikrinim; 2. mokesi administratoriaus tinkamo pareig vykdymo ir teisi gyvendinimo utikrinim; 3. mokesi moktojo tinkamo pareig vykdymo ir teisi gyvendinimo utikrinim. 7.2. Mokesi administravimo esm ir kryptys Mokesi administravimo principai. Principium (lotynikai) reikia pradia, pagrindas, pirminis altinis. MA yra tvirtinti pagrindiniai apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai: mokesi moktoj lygybs, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aikumo, turinio virenybs prie form . iems principams neturi prietarauti mokesi teiss aktai ir jais privalo vadovautis tiek mokesi moktojas, tiek ir mokesi administratorius administruodamas mokesius. Mokesi moktoj lygybs principas. Taikant mokesi statymus, visi mokesi moktojai dl i statym nustatyt slyg yra lygs . io principo esm, kad mokesi statymai neturi sudaryti iskirtini apmokestinimo slyg atskiriems mokesi moktojams, priklausomai nuo j vykdomos veiklos pobdio ar nuo mokesio moktojo statuso. Mokesi moktoj lygybs principas yra konstitucinio lygiateisikumo principo ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis) tvirtinimas mokesi teisje. is principas draudia diskriminuoti mokesi moktojus (j grupes), ar dl tam tikr prieasi sudaryti iskirtines slygas. Mokesi moktojai fiziniai asmenys ar j grups negali bti diskriminuojami (ar pirmenyb jiems teikiama) dl j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair. Taikant mokesi statymus vienodos situacijos turi bti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinms aplinkybms mokesi teiss aktai turi bti aikinami ir taikomi vienodai vis mokesi moktoj atvilgiu. Teisingumo ir visuotinio privalomumo. Pagal MA 8 str. 1 d. kiekvienas mokesi moktojas privalo mokti mokesi statym nustatytus mokesius, laikydamasis mokesi teiss aktuose nustatytos mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos . i nuostata reikia, ne tik prievol mokti mokest, bet ir pareig grietai laikytis mokesi statymuose nustatytos mokesi apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos. MA 2 d. tvirtinta, kad mokesi lengvatos, kuri nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali bti individualaus pobdio, paeidianios proporcing mokesi natos paskirstym. Lengvatos negali bti individualaus pobdio, nes tai paeidia proporcing mokesi natos paskirstym. MA 3 d. nustatyta, kad mokesi administratorius, administruodamas mokesius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Siekti teisingumo reikia siekti protingos skirting interes pusiausvyros, atsivelgiant abiej ali interesus. Protingumo kriterijus reikalauja, kad mokesi administratorius administruodamas mokesius elgtsi atidiai, teisingai ir siningai. Abiej mint kriterij gyvendinimas tai bdas utikrinti efektyv mokesi administravim, protingumu ir teisingumu pagrstus mokesi administratoriaus sprendimus. Pavyzdiui, skiriant baud mokesi administratorius turi atsivelgti sunkinanias ir lengvinanias aplinkybes konkreioje situacijoje ir skirti tokio dydio baud, kuri bt adekvati padarytam paeidimui. Apmokestinimo aikumo. MA 9 str. tvirtintas principas reikia, kad mokestins prievols turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesi teiss aktuose turi bti aikiai apibrti, o statymo 3 str. 5 dalyje tvirtinta, kad visi Lietuvos Respublikos mokesi teiss akt prietaravimai ar neaikumai aikinami mokesi moktojo naudai. Mokesi administravimo statyme statym leidjui (Lietuvos Respublikos Seimui) nustatytas reikalavimas utikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesi statymai, nustatantys nauj mokest, nauj mokesio tarif, mokesio lengvat, sankcijas u mokesi statym

paeidimus arba i esms pakeiiantys apmokestinimo tam tikru mokesiu tvark ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, sigaliot ne anksiau kaip po ei mnesi nuo j paskelbimo dienos. Paymtina, kad mokesi teiss aktuose turi bti aikiai apibrtas mokestins prievols dalykas, t. y. mokestins prievols turinys, jos atsiradimo, vykdymo, pasibaigimo tvarka ir pagrindai, nes tik tokiu bdu gali bti utikrintas teisingas ir savalaikis jos vykdymas. Turinio virenybs prie form principas. Reikia, kadmokesi teisiniuose santykiuose virenyb teikiama i santyki dalyvi veiklos turiniui, o ne jos formaliai iraikai. MA komentare teigiama, kad mokesi teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti i santyki dalyvi (tiek mokesi moktojo, tiek mokesi administratoriaus) veiklos turin, o ne formali jos iraik. Todl, jeigu mokesi teisini santyki dalyvi veikla neatitinka formali teiss akt reikalavim, taiau jos turinys atitinka aplinkybes, numatytas mokesi statymuose, vadovaujamasi mokesi statym nuostatomis, taikytinomis veiklos turiniui. io principo aikinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrei faktini aplinkybi. Isamiau apie turinio virenybs prie form principo taikym apskaiiuojant mokesius aptariama 4.14 potemje. Pamintinas dar vienas principas, t.y. Tarptautini sutari virenybs principas, kuris reikia, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkam mokesi statymuose apmokestinimo taisykls ir ios sutartys yra ratifikuotos, sigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai virenyb turi mintose tarptautinse sutartyse nustatytos taisykls. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose, sigaliojusiose ir taikomose sutartyse dl pajam ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalini paeidim ivengimo nustatytos apmokestinimo taisykls turi virenyb atitinkam mokesi statym atvilgiu. Pagrindins mokesi administravimo kryptys: mokesio apskaiiavimas, sumokjimas ir iiekojimas, atsakomybs u netinkam mokesio apskaiiavim ir mokjim taikymas, mokesio paskirstymas ir informacijos mokesio moktojams teikimas, aptartos kitose ios temos poemse bei 8 - 9 temose. 7.3. Mokesi administratoriaus svoka, jo teiss ir pareigos MA tvirtina, kad mokesi administratorius u mokesi administravim atsakinga valstybs staiga ar institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo srityje. Mokesi administratorius galima skirstyti dvi grupes: Institucijos, kurioms mokesi administravimas yra pagrindin darbo sritis; Institucijos, kurioms mokesi administravimas nra pagrindin veiklos sritis.

Pirmajai grupei priklauso Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos (toliau VMI prie FM) (administruoja mokesius, nurodytus LR MA 13 str., iskyrus muitus); Lietuvos Respublikos muitin (administruoja muitus, PVM, akcizus). Antrajai grupei priskiriamos valstybs institucijos ir staigos, galiotos atlikti tam tikrus mokesi administravimo veiksmus: Aplinkos ministerija ar jos galiota institucija (mokestis u valstybinius gamtos iteklius, mokestis u aplinkos terim, naftos ir duj itekli mokestis, atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym); ems kio ministerija ar jos galiota institucija (pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje, gamybos mokestis cukraus sektoriuje, cukraus pramons restruktrizavimo laikinasis mokestis, papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridtins izogliukozs gamybos kvotos vienkartinio isipirkimo mokestis). Mokesi administratori rys: Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos ir Muitins departamentas centrinis mokesi administratorius; Teritorins valstybins mokesi inspekcijos ir teritorins muitins vietos mokesi administratoriai. Valstybin mokesi inspekcija, yra valstybs institucija. Valstybin mokesi inspekcij sudaro Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos bei teritorins valstybins mokesi inspekcijos. Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos vadovaujanti valstybins mokesi inspekcijos sistemos dalis, atskaitinga finans ministrui. VMI prie FM - centrinis mokesi administratorius, jai pavaldios bei atskaitingos teritorins valstybins mokesi inspekcijos (vietos mokesi administratoriai). Valstybin mokesi inspekcija biudetin staiga, turinti savo sskait banke, antspaudus ir bendr simbolik.[1] iuo metu veikia 10 teritorini (apskrii) valstybini mokesi inspekcij (toliau AVMI), turini nuo 3 iki 7 miest/rajon skyri. Tai yra Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Utenos ir Vilniaus apskrities valstybins mokesi inspekcijos. VMI prie FM koordinuoja, kontroliuoja ir metodikai vadovauja vietos mokesi administratori darbui bei periodikai vertina j darbo rezultatus. Pagrindiniai VMI prie FM udaviniai yra: 1. padti mokesi moktojams gyvendinti savo teises ir atlikti pareigas; 2. gyvendinti mokesi statymus; 3. utikrinti, kad mokesiai biudet bt sumokti. Muitin sudaro: Muitins departamentas centrinis mokesi administratorius ir teritorin muitin vietos mokesi administratorius. Muitin, administruodama mokesius, vadovaujasi Mokesi administravimo statymu ir j taiko atsivelgdama ypatumus ir iimtis, numatytus Europos Bendrijos muit teiss aktuose ir j taikymo tvark reglamentuojaniuose Lietuvos Respublikos teiss aktuose. Muitins administracin struktros schema

Mokesi administratoriaus pareigos ir teiss Mokesi administravimo statymas tvirtina mokesio administratoriaus teises ir pareigas, kuriomis gyvendindamas jiems pavestas funkcijas, naudojasi tiek centrinis, tiek vietos mokesio administratorius (jo pareignas). Pagal MA 32 straipsn mokesi administratorius atlieka ias pareigas: 1) skatinti savanorik mokesi sumokjim . Remiantis MA komentaru, mokesi administratoriaus (jo pareignas) vykdo vieiamj, aikinamj veikl mokesi moktojams rengdamas seminarus, informacinius leidinius, talpindamas ir skleisdamas informacij elektroniniu ir prastu bdu per masins informacijos ir kitas priemones, aikindamas mokesi sumokjimo reikm visuomens ir valstybs gyvenime bei detaliai supaindindamas ir paaikindamas mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo tvark. 2) nepaeisti mokesi moktojo teisi. Mokesi administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalo nepaeisti mokesi moktoj teisi, kurios yra tvirtintos MA 36 straipsnyje. 3) tiksliai laikytis mokesi teiss akt. ios pareigos tikslas utikrinti teisingumo ir visuotinio privalomumo principo realizavim mokesi administravimo procese bei siekti, kad nebt paeidiamos mokesi moktoj teiss ir teisti interesai. 4) pagal savo kompetencij ginti teistus valstybs interesus. Mokesi administratorius, vykdydamas jam statym nustatytas funkcijas, atstovauja valstybei ir privalo ginti jos teistus interesus. 5) utikrinti informacijos apie mokesi moktoj slaptum . Informacijos apie mokesio moktoj slaptum bei jos paskleidim reglamentuoja MA 38-39 straipsniai. 6) naudotis savo teismis tik tiek, kiek tai susij su jam pavestomis funkcijomis . i nuostata pareigoja mokesi administratori naudotis savo teismis, numatytomis MA 33 straipsnyje tik tiek, kiek tai yra susij su MA tvirtint tiek centrinio, tiek vietos mokesi administratoriaus funkcij gyvendinimu. 7) atlikdamas savo funkcijas, stengtis kuo maiau trikdyti mokesi moktojo veikl. T. y. visi mokesio administratoriaus veiksmai atliekami nuvykus pas mokesio moktoj arba mokesio moktojui atvykus pas mokesio administratori, turi bti atliekami per objektyviai manom trumpesn laik bei objektyviai manomu paprastesniu, aikesniu bdu. Tuo tikslu MA numatyti tam tikri apribojimai, pavyzdiui MA 119 str. numatyta maksimali patikrinimo trukm, nuvykus pas mokesi moktoj, MA 117 str. reglamentuoja mokestini patikrinim periodikum. 8) vykdyti kitas MA ir kituose statymuose bei j lydimuosiuose teiss aktuose nustatytas pareigas. Mokesi administravimo statymo 33 straipsnyje suteiktos ios mokesi administratoriaus teiss: 1) gauti i asmen, tarp j i kredito staig, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokument nuoraus, kompiuterini laikmen duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turt, pajamas, ilaidas ir veikl, naudotis savo ir kit juridini asmen valdom ar tvarkom registr, duomen bazi informacija; 2) MA nustatyta tvarka patekti mokesi moktojo teritorij, pastatus ir patalpas; 3) laikinai paimti i mokesi moktojo apskaitos, sandori ir kitus mokesi apskaiiavimo teisingumo patikrinimui reikalingus dokumentus; 4) uantspauduoti ir (ar) uplombuoti mokesi moktojo dokument, vertybini popieri, pinig ir materialini vertybi saugojimo vietas, patalpas, rengimus; udaryti teritorij ar jos dalis; 5) paimti produkcijos (preki) mginius ar pavyzdius, atlikti kontrolinius pirkimus; 6) daryti ymas mokesi moktojo dokumentuose, kad bt ivengta j klastojimo; 7) duoti mokesi moktojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susij su mokesi administratoriaus teisi mokesi moktojo atvilgiu gyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesi administratori, jei tai btina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir mokjimo, turto bei pajam deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais; 8) priverstinai iiekoti i asmen mokestines nepriemokas; 9) pagal kompetencij surayti administracini teiss paeidim protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus Administracini teiss paeidim kodekse, skirti kitas administracines sankcijas, baudas, nustatytas statymuose; 10) atlikti pats arba pareikalauti i kit kompetenting institucij atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterini program bei j duomen patikrinimus, materialini vertybi inventorizacij ir kitus faktinius tikrinimus; 11) rengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesi moktojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose renginiuose; 12) kai kyla tarimas, kad paeidiami teiss aktai, u kuri gyvendinim atsakingas mokesi administratorius, centrinio mokesi administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei j dokumentus; 13) kai kyla pagrstas tarimas, kad asmens pajamos nra apmokestintos statym nustatyta tvarka ar turtas sigytas u statym nustatyta tvarka neapmokestintas las, nurodyti asmenims pateikti centinio mokesi administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaikinimus apie turto sigijimo ir pajam gavimo altinius ir juos pagrsti; 14) kreiptis mokesi moktoj, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susij su mokesi administratoriaus teisi mokesi moktojo atvilgiu gyvendinimu) ir duoti nurodymus paalinti aplinkybes ir slygas, trukdanias mokesi administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas; 15) taikyti mokestins prievols vykdymo utikrinimo bdus;16) finans ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidiant reikalavimo teis mokesi moktojo mokestini nepriemok iiekojim akcinei bendrovei Turto bankui; 17) pagal savo kompetencij pareikti iekin teismui dl sandorio ar jo dalies pripainimo negaliojaniu; bti iekovu ar atsakovu teisme kitose bylose; 18) atlikti mokestin tyrim; 19) naudotis kitomis mokesi ir kit statym suteiktomis teismis. 7.4. Mokesi administratoriaus ir jo pareigno veiksm forminimas

Pagal Mokesi administravimo statymo 34 straipsn, mokesi administratorius (jo pareignas), atlikdamas savo funkcijas ir gyvendindamas jam MA suteiktas teises, atliekamus veiksmus formina sprendimais ir kitais dokumentais, kuri formas ir upildymo tvark nustato centrinis mokesi administratorius. Pavyzdiui, sprendimas dl patikrinimo akto tvirtinimo (MA 132 str.); patikrinimo payma, kuri pasirao mokesi administratoriaus virininkas ar jo tam galiotas pareignas tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesi administratoriaus pareignas nenustat mokesi statym paeidim (MA 130 str.). 7.5. Mokesio moktojo samprata ir jo teisi apsauga Pagal MA, mokesi moktojas asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol mokti mokest. Mokesi moktoju pagal MA laikomas ir mokest iskaiiuojantis asmuo, tai yra MA nuostatos mintam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesi moktojui, iskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muit atvilgiu mokesi moktoju laikomas asmuo, privalantis sumokti skol muitinei (skolininkas). Asmuo suprantamas, kaip fizinis arba juridinis asmuo. Kiekvienas atskiras mokesio statymas pateikia konkrei btent to mokesio moktojo svok. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statyme nurodyta, kad pajam mokest moka pajam gavs gyventojas. Mokesi moktoj teiss pagal MA 36 straipsn yra ios: 1. i mokesi administratoriaus gauti nemokam informacij apie mokesius, j lengvatas, informacij apie galiojanius mokesi teiss aktus bei kit informacij, reikaling jo mokestinms prievolms vykdyti; 2. gauti konsultacijas mokesi mokjimo klausimais. Mokesi moktoj vietimo ir informavimo apie mokesi teiss aktus funkcija, gyvendinama skelbiant apibendrintus mokesi statym paaikinimus bei konsultuojant (odiu ir/ar ratu) konkreiais mokesi klausimais. Apibendrintuose paaikinimuose pateikiami daniausi ir aktualiausi klausimai, susij su mokesi statym nuostat taikymu. Minti komentarai, paaikinimai nra privalomi mokesi moktojui. Taiau, paymtina, jeigu mokesi moktojas tokiais paaikinimais ar konsultacijomis vadovavosi ir jie buvo klaidingi, tai yra pagrindas mokesi moktojui netaikyti baud u padarytus mokestinius paeidimus ir neskaiiuoti delspinigi u ne laiku sumokt mokest. 3. reikalauti laiku grinti (skaityti) mokesio permokas ; 4. asmenikai dalyvauti arba bti atstovaujamas (jei statymai tokio atstovavimo tiesiogiai nedraudia) savo atstovo pagal statym ar galioto atstovo esant santyki su mokesi administratoriumi, taip pat mokestin gin nagrinjaniose institucijose; 5. dalyvauti mokestinio patikrinimo procese; 6. teikti paaikinimus ir atsikirtimus dl patikrinimo akto. Pats mokesi moktojas taip pat turt bti gan aktyvus, kad galt veiksmingiau realizuoti savo interesus (paymtinos 3-6;12 teiss), nes tai tiesiogiai susij su esamu ar bsimu mokestins prievols dydiu.7. gauti sprendim dl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dl jo priimtus mokesi administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesi moktojo mokestins prievols dydiu; 8. nevykdyti neteist mokesi administratoriaus nurodym, skaitant teis atsisakyti pateikti informacij, jei nurodymas pateikiamas dl duomen, kuriais mokesi moktojas nedisponuoja ir pagal galiojanius teiss aktus kaupti neprivalo; Pavyzdiui, mokesi moktojas gali neteikti mokesi administratoriui duomen, kuri neturi ir neprivalo kaupti, turi teis neleisti savo patalpas mokestin patikrinim atliekani pareign, jeigu jam apie patikrinim nebuvo praneta, iskyrus operatyvaus patikrinimo metu ir pan. 9. reikalauti, kad mokesi administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesi moktojo atvilgiu, tiksliai laikytsi mokesi teiss aktuose numatyt procedr ir neviryt jam suteikt galiojim. Mokesi moktojas turt pasitikrinti, ar mokesi administratoriai atlikdami tam tikrus veiksmus, nevirija atitinkam statymo nustatyt galiojim. Mokesi moktojas turi teis apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm, ar neveikim. 10. reikalauti utikrinti informacijos apie mokesi moktoj slaptum; 11. reikalauti atlyginti neteista mokesi administratoriaus veika padaryt turtin ir neturtin al. Neteistos mokesi administratoriaus veiklos atveju, mokesi moktojas turi teis reikalauti tokia veika padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo. 12. statym nustatyta tvarka apsksti bet kok mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm ar jo neatlikim; 13. naudotis kitomis MA ir kit statym bei j lydimj teiss akt suteiktomis teismis. Mokesi moktojo pareigos ( LR MA 40 str.) yra ios: 1. laiku ir tiksliai vykdyti mokestin prievol. Mokestins prievols turin sudaro mokesio moktojo pareiga: teisingai apskaiiuoti mokest, laiku sumokti mokest bei su juo susijusias sumas biudet ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesi apskaiiavimu ir sumokjimu. 2. bendradarbiauti su mokesi administratoriumi, vykdyti jo teistus nurodymus ir netrukdyti gyvendinti statym suteikt teisi. MA 27 straipsnis tvirtina mokesi administratoriaus ir mokesi moktojo abiali bendradarbiavimo princip. iame straipsnyje tvirtinta, kad mokesi moktojas, bendradarbiaudamas su mokesi administratoriumi, savanorikai vykdo mokesi teiss aktuose jam nustatytas pareigas ir mokesi administratoriui netrukdo gyvendinti statym suteikt teisi. 3. teiss akt nustatyta tvarka siregistruoti mokesi moktoju, laiku praneti apie pasikeitusius mokesi moktoj registre esanius duomenis; 4. teisingai apskaiiuoti mokest, vadovaudamasis mokesi statymais; 5. laiku pateikti mokesi deklaracijas ir kitus teiss aktuose nurodytus dokumentus; 6. teiss akt nustatyta tvarka tvarkyti apskait, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7. sudaryti mokesi administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas slygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesi moktoj. Mokestinio patikrinimo metu mokesi moktojas privalo sudaryti mokesi administratoriui patikrinimui atlikti minimaliai reikiamas slygas 8. pateikti mokesi administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kit informacij. Per patikrinim mokesi moktojas turi pateikti visus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis ir kit informacij, reikiam mokesio apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumui patikrinti. MA nustato konkreios informacijos apie mokesi moktojus kategorijas, kurias privalo teikti kredito staigos, registr tvarkytojai, pensij fondai, notarai ir kt. 9. LR MA 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesi administratoriui informacij apie sskaitos usienio kredito staigoje atidarym; 10. atlikti kitas MA ir kituose statymuose bei j lydimuosiuose teiss aktuose numatytas pareigas. 7.6. Mokesio moktojo apskaita.(Mokesi moktoj registravimo tvarka) Mokesi administravimo statymo 43-46 straipsniai reglamentuoja mokesi moktoj registro tvark. Mokesi moktoj apskaitai tvarkyti bei mokesi apskaiiavimo, sumokjimo ir iskaiiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesi moktoj registras.

Mokesi administratorius (atitinkama registro tvarkymo staiga) registruoja visus asmenis, kuri registravimas yra privalomas pagal LR mokesi administravimo statymo 45 straipsn. Pagal MA 45 straipsn, jei Mokesi moktoj registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol mokti mokest, privalo usiregistruoti pas atitinkam vietos mokesi administratori (registro tvarkymo staig) ir pateikti Mokesi moktoj registro nuostatuose nurodytus mokesi moktojo registravimo duomenis. Fiziniai asmenys, gaunantys su darbo ar j esm atitinkaniais santykiais susijusi pajam, mokesi moktojais registruojasi per savo darbdav mokest iskaiiuojant asmen. Tam tikro turto mokesi moktojus registruoja atitinkamas mokesi administratorius (atitinkama registro tvarkymo staiga), remdamasis io turto teisin registravim atliekanios institucijos pateikta informacija. Remiantis MA 46 straipsniu, jei Mokesi moktoj registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol mokti mokest, privalo siregistruoti pas atitinkam vietos mokesi administratori, atliekant registro tvarkymo staigos funkcijas, ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens registravimo, o jei teisinis registravimas statym nenumatytas arba jei asmuo pradeda veikl anksiau negu po 5 darbo dien po teisinio registravimo, ne vliau kaip veiklos vykdymo pradios dien. Asmuo, siregistravs mokesi moktoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesi moktojo registravimo duomenis atitinkamam mokesi administratoriui, atliekaniam registro tvarkymo staigos funkcijas, turi praneti ne vliau kaip per 5 darbo dienas po duomen pasikeitimo ar atsiradimo. Mokesi moktoj duomen rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo ir teikimo tvarka nustatoma Mokesi moktoj registro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Registro paskirtis Mokesi moktoj registro nuostatuose nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir statym nurodytais atvejais teikti duomenis apie registro objektus. Jis tvarkomasvadovaujantis: Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymu; Lietuvos Respublikos valstybs registr statymu; Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymu; Mokesi moktoj registro nuostatais; kitais teiss aktais. Vadovaujanioji registro tvarkymo staiga yra Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos, o registro tvarkymo staigos apskrii valstybins mokesi inspekcijos (registro tvarkytojai). Vadovaujanioji registro tvarkymo staiga atlieka ias funkcijas: metodikai vadovauja registro tvarkytojams, registruojantiems mokesi moktojus; tvirtina praymo registruoti (iregistruoti) registr form, praneimo registruoti registr papildomus duomenis form, j pildymo ir teikimo taisykles, kitus teiss aktus, susijusius su registro duomen tvarkymu; tvirtina registro duomen saugos nuostatus; tvarko centrin registro duomen baz, kurioje tvarkomi, atnaujinami ir apdorojami registro duomenys; tvirtina mokesi moktoj registravimo registr, duomen tvarkymo, duomen raymo registro centrin duomen baz taisykles ir kontroliuoja, kaip j laikomasi; utikrina registro duomen apsaug ir kontroliuoja, kaip laikomasi duomen apsaugos reikalavim tvarkant registro duomenis; nustato, kokie registre esantys duomenys skelbiami vieai; teikia informacij apie registro veikl; atlieka kitas funkcijas. Registro tvarkytojai atlieka ias funkcijas: priima ir tikrina savo aptarnaujamos teritorijos mokesi moktoj registravimo registr (iregistravimo i registro) dokumentus, rao j duomenis centrin registro duomen baz, iduoda mokesi moktojo registravimo paymjim; pagal gaunam informacij nustato asmenis, kurie turjo siregistruoti registr, bet nesiregistravo, ir siunia jiems nurodym per 5 darbo dienas siregistruoti registr ir/ar patikslinti savo siregistravimo j duomenis; vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, savo iniciatyva registruoja registr mokesi moktoj arba patikslina jo duomenis, jeigu mokesi moktojas tinkamai nevykdo savo pareig, ir informuoja apie atliktus veiksmus mokesi moktoj; tikrina, ar mokesi moktojo pateikti registravimo registr dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus; utikrina vis registro duomen apsaug; konsultuoja mokesi moktojus, suinteresuotas institucijas registravimo registr klausimais; atlieka kitas funkcijas. Registro objektai. registr registruojami ie mokesi moktojai, mokesius iskaiiuojantys ir savarankikai mokesius sumokantys asmenys: Lietuvos juridiniai asmenys; usienio juridiniai asmenys; Lietuvoje akredituotos usienio valstybi diplomatins atstovybs ir konsulins staigos, tarptautini organizacij atstovybs Lietuvoje, akredituotos prie Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos, jeigu jos tampa mokest iskaiiuojaniais asmenimis; nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, registr siregistruojantys savarankikai; nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, registr siregistruojantys per mokest iskaiiuojant asmen; asmenys, kuri daiktins teiss nekilnojamj turt registruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Tvarkant registro duomenis, naudojami Juridini asmen registro duomenys ir informacija, nurodyti Juridini asmen registro nuostat, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. lapkriio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Valstybs inios., 2003, Nr. 107-4810), 1731 punktuose. Registro tvarkymo staigos taip pat naudoja toki pagrindini valstybs registr duomenis: Gyventoj, Nekilnojamojo turto bei kinink ki. Kiekvienam asmeniui, registruotam mokesi moktoju, suteikiamas mokesi moktojo identifikacinis numeris.(MA 47 str.). Juridiniams asmenims identifikuoti naudojamas juridini asmen registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims gyventoj registro asmen kodas. Mokesi moktojams, kuriems dl koki nors prieasi negalima naudoti juridini asmen kodo ar gyventoj asmen kodo, priskiriamas mokesi moktojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvark nustato centrinis mokesi administratorius (vadovaujanioji registro tvarkymo staiga).Mokesi moktojai savo pateikiamose mokesi deklaracijose bei mokjim biudet dokumentuose privalo nurodyti savo mokesi moktojo identifikacin numer. 7.7. Informacijos apie mokesi moktoj paslaptis Pagal Mokesi administravimo statymo 38 straipsn, informacija apie mokesi moktoj, pateikta mokesi administratoriui, turi bti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teistiems tikslams.

Paslaptyje nelaikoma tokia informacija: 1) mokesi moktojo identifikacinis numeris, taip pat atskir mokesi moktoj registr, duomen bazi mokesi moktojams suteikti identifikaciniai numeriai. Mokesi administratorius be mokesi moktojo sutikimo ar inios gali paskleisti tretiesiems asmenims informacij apie j, nurodydamas mokesi moktojo identifikacin numer atskir mokesi moktoj registr (Pridtins verts mokesi moktoj registro ir kt.), duomen bazi (Akciz informacins sistemos duomen bazs, Gyventojams iduodam verslo liudijim duomen bazs ir kt.) mokesi moktojams arba objektams suteiktus identifikacinius numerius: pridtins verts mokesio moktojo kodas; akcizais apmokestinam preki sandlio savininko numeris; akcizais apmokestinam preki sandlio numeris; registruoto prekybininko numeris; verslo liudijimo numeris; muitins tvarkom registr (Importuotoj ir eksportuotoj registro, Teiss akt, u kuri gyvendinim atsakinga Lietuvos Respublikos muitin, paeidj registro ir kt.) duomen bazi mokesi moktojams suteikti identifikaciniai numeriai; kiti identifikaciniai numeriai. 2) registravimo mokesi moktoj registr ir kitus ios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomen bazes datos, taip pat iregistravimo datos; Mokesi administratorius be mokesi moktojo sutikimo ar inios gali paskleisti tretiesiems asmenims informacij apie mokesi moktoj, nurodydamas jo registravimo Mokesi moktoj registr ir atskirus mokesi moktoj registrus (Pridtins verts mokesio moktoj registr ir pan.), traukimo duomen bazes (Akciz informacins sistemos duomen baz, Gyventojams iduodam verslo liudijim duomen baz ir pan.) datas, taip pat iregistravimo i registr bei paalinimo i duomen bazi datas. 3) mokesi moktojo juridinio asmens sumokt mokesi suma. Mokesi moktojo fizinio asmens sumokt mokesi suma nelaikoma paslaptyje statym nustatytais atvejais; 4) mokesi moktojo mokestins nepriemokos suma; 5) metins finansins atskaitomybs duomenys, skelbtini Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka. Paslaptyje nelaikomi mokesi moktoj metins finansins atskaitomybs duomenys tais atvejais, kai toki duomen skelbimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos teiss aktuose. Pavyzdiui, bankai, Centrin kredito unija, usienio bank filialai, veikiantys Lietuvoje, taip pat draudimo mons privalo laiku suteikti visuomenei (t.y. kreditoriams, indlininkams, investuotojams, analitikams ir kitiems suinteresuotiems rinkos dalyviams) informacij apie bank ar draudimo moni veikl ir finansin bkl. 6) informacija, susijusi su mokesi teiss akt paeidimais, kai mokesi moktojo kalt u mokesio statymo paeidimus rodyta. Mokesi moktojo kalt laikoma rodyta, kai mokesi moktojas per statym nustatytus terminus ir tvarka neapskund mokesi administratoriaus veiksm arba kai apskundus mokesi administratoriaus veiksmus skund nagrinjanti institucija savo sprendimu j nepripasta neteistais ir tokio sprendimo mokesi moktojas statym nustatytais terminais bei tvarka neapskund, arba kai skund nagrinjanios institucijos sprendimas, nepripastantis mokesi administratoriaus veiksm neteistais, yra galutinis; 7) kita pagal Lietuvos Respublikos statymus paslaptimi nelaikoma informacija. iame straipsnyje numatytas nebaigtinis paslaptyje nelaikomos informacijos sraas. Todl mokesi administratorius be mokesi moktojo sutikimo ar inios gali paskleisti tretiesiems asmenims ir kit pagal Lietuvos Respublikos statymus paslaptimi nelaikom informacij, pavyzdiui, informacija apie mokesi moktojus juridinius asmenis, kuri savininkai ir/ar vadovai nevykdo mokesi administratoriaus nurodym, kvieiami neatvyksta pas mokesi administratori ir/ar nepateikia tikrinti buhalterins apskaitos dokument, tais atvejais, kai pagal MA 38 str. 2 d. 6 punkt mokesi moktojo kalt u mokesio statymo paeidimus rodyta. 7.8. Mokesio deklaracijos samprata, reikalavimai ir j rys Lietuvos Respublikos mokesi administravimo 2 straipsnyje tvirtinta, kad m okesio deklaracija mokesi moktojo pateikiamas mokesi administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesi moktojo apskaiiuot mokesio sum u mokesio statyme nustatyt laikotarp, taip pat su mokesio apskaiiavimu ar sumokjimu susij kiti duomenys. Su mokesio deklaracija susijusios nuostatos tvirtintos Mokesi administravimo statyme 73-80 straipsniuose. Priklausanius mokti mokesius mokesi moktojas deklaruoja savarankikai, iskyrus tiesiogiai atitinkam mokesi statymuose nurodytus atvejus. Pavyzdiui, ems mokest apskaiiuoja mokesi administratorius ir mokesio deklaracij pateikia mokesi moktojui. Preziumuojama, kad mokesio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Jei atitinkamo mokesio statymas nenustato kitaip, dl kiekvieno mokesi moktojui priklausanio mokti mokesio pateikiama atskira mokesio deklaracija. Taiau, mokestis gali bti mokamas neteikiant mokesio deklaracijos, jei mokesio statymas nenustato kitaip, pavyzdiui, privalomojo sveikatos draudimo mokos, mokos Garantin fond. Mokesio deklaracija gali turti pried. Jie laikomi neatsiejama mokesio deklaracijos dalimi. Pavyzdiui, pildoma Metin pajam mokesio deklaracija forma FR0462 ir reikalingi upildyti deklaracijos priedai. Pagal MA 74 straipsn, jei mokesio statymas nenustato kitaip, atitinkamo mokesio deklaracijos form, jos upildymo ir pateikimo tvark tvirtina centrinis mokesi administratorius. Mokesio deklaracijos forma turi bti upildyta ir mokesi administratoriui pateikta laikantis jos upildymo ir pateikimo taisykli, kurios reglamentuoja atitinkamo mokesio deklaracijos formos upildymo ir pateikimo mokesi administratoriui tvark. Upildyta raytin mokesio deklaracija mokesi administratoriui gali bti pateikta tokiais bdais: tiesiogiai teikta apskrities valstybins mokesi inspekcijos (toliau AVMI) darbuotojui, mesta AVMI ar Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos (toliau VMI prie FM) patalpose tam skirt d, atsista patu. Taip pat mokesio deklaracija gali bti pateikta elektroniniu bdu. Mokesio deklaracij elektroniniu bdu galima teikti per VMI prie FM elektroninio deklaravimo informacin sistem (toliau EDS). Mokesi moktojas, registruotas EDS vartotoju, mokesio deklaracij per EDS gali teikti iais bdais: internetu per specializuot aplikacij EDS interneto svetainje adresu http://deklaravimas.vmi.lt, elektroniniu patu deklaracija@vmi.lt, kompiuterinje duomen laikmenoje (diskelyje arba kompaktinje ploktelje), pateiktoje betarpikai AVMI aptarnavimo padalinio darbuotojui. Mokesio deklaracija turi bti pateikta atitinkamam mokesi administratoriui mokesio statymo nustatytais terminais. 7.9. Mokesio apskaiiavimo laikotarpis

Remiantis MA 66 straipsniu, priklausant mokti mokest apskaiiuoja pats mokesi moktojas, vadovaudamasis mokesi teiss aktais, iskyrus atitinkamuose mokesi teiss aktuose numatytas iimtis. Pastebjs, kad mokestis buvo apskaiiuotas neteisingai, mokesi moktojas j perskaiiuoja. Tais atvejais, kai mokesi moktojas teiss akt nustatyta tvarka neapskaiiavo mokesio arba neteisingai apskaiiavs jo neperskaiiavo, mokesi moktojui priklausant mokti mokest apskaiiuoja mokesi administratorius, remdamasis mokesi moktojo pateiktomis mokesi deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais numatytais specialiais mokesi apskaiiavimo bdais. Pavyzdiui, taikant turinio virenybs prie form princip, taikant mokesio administratoriaus pasirinktais vertinimo metodais ir pan. Mokesio apskaiiavimo ir perskaiiavimo senatis tvirtinta MA 68 straipsnyje. Jeigu kitaip nenustato konkretus mokesio statymas, mokesi moktojas (mokest iskaiiuojantis asmuo) ar mokesi administratorius mokest apskaiiuoti arba perskaiiuoti gali ne daugiau kaip u einamuosius ir penkerius prajusius kalendorinius metus, skaiiuojamus atgal nuo t met, kada pradedama mokest apskaiiuoti arba perskaiiuoti, sausio 1 dienos. Apskaiiuoti ar perskaiiuoti mokest u ilgesn negu anksiau nurodytas laikotarpis galima tik tuo atveju, jei baudiamojoje byloje btina nustatyti padaryt al valstybei ir nra pasibaig Baudiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai. 7.10. Mokesi lengvat samprata ir reikm Mokesi lengvatos yra suprantamos vairiai; kaip iimtis i mokesi moktoj lygybs principo; kaip mokesi teisingumo principo gyvendinimo garantija; kaip tam tikra privilegija mokesi moktojui; kaip valstybs atsisakymas savo pajam siekiant tam tikr tiksl. Mokesio lengvata , pagal Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 2 straipsn mokesi moktojui ar j grupei mokesio statymo nustatytos iskirtins apmokestinimo slygos, kurios yra palankesns, palyginti su prastinmis slygomis . Jos gali bti nustatomos mainant mokesio dyd (tarif) arba mokesio baz, taip pat gali bti nuolatins, kurios nustatytos atitinkamais mokesi statymais, arba laikinos, nustatytos speciali mokesi statym. Pagal MA 4 straipsn - mokesio lengvat ar lengvatas nustato tik atitinkam mokesi statymai, reglamentuojantys t mokesi apskaiiavimo tvark. Pavyzdiui Pelno mokesio, Gyventoj pajam mokesio, Paveldimo turto mokesio, ems mokesio ir kiti statymai. Mokesi administravimo statymas gali nustatyti mokesio, baud ar delspinigi mokjimo lengvatas, nesusijusias su mokesio apskaiiavimo tvarka arba mokesio tarifu. Laikinos mokesi lengvatos, kuri nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali bti nustatomos ir specialiuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose mokesi lengvat statymuose. Mokesi lengvat taikymo bdai: mainamas mokesio tarifas (angl. tax reduction). Jis pasireikia tuo, kad sumainimas, pvz. pelno mokesio tarifas nuo pagrindinio 15% iki 13%. Didiosios Britanijos mokesi teiss specialist J. Tiley teigia, kad is bdas yra teisingausias. Didinama mokesio objekto neapmokestinamoji dalis (angl. tax relief). Praktikoje, pasak J. Tiley, is lengvat taikymo bdas aktualesnis didesnes pajamas gaunantiems asmenims, nes didjant pajamoms, didja ir objektas, o jei t objekt sumainsime, tuomet daug pajam gaunani asmen apmokestinam pajam dydis taip pat mas, taip maindamas jam priklausani mokestin prievol. Mokesio mokjimo terminas atidedamas; Mokestis sumokamas per kelet kart; Panaikinamas tam tikro mokesio objekto apmokestinimas (atleidimas nuo mokesio).

Mokesi lengvat rys. Mokesi lengvat gali bti vairi, todl yra tikslinga jas klasifikuoti. Mokesi teiss teorijoje iskiriamos ios lengvat klasifikacijos: pagal privalomum ir pagal tai, nuo ko priklauso j taikymas. Pagal privalomum mokesi lengvatos yra : Visuotins (privalomos) tai tokios lengvatos, kurios taikomos visiems asmenims, atitinkantiems statymo nustatytas slygas. Jos atsiranda nepriklausomai nuo mokesio moktojo valios. Individualios (fakultatyvios). Tai tokios lengvatos, kurios taikomos esant mokesio moktojo praymui, padavus j kompetentingai institucijai, pavyzdiui, paveldimo turto mokesio statymas gali bti mainamas padavus praym atitinkamai savivaldos institucijai. Individualios lengvatos gali bti nustatomos ir sutartimi, pavyzdiui, Valstyb, sudarydama investicij sutartis su strateginiais investuotojais, gali jiems sipareigoti nedidinti mokesi tarif. Pagal tai, nuo ko priklauso j taikymas , mokesi lengvatos yra: Subjektins, kurios taikomos atitinkamoms fizini ar juridini asmen grupms, pavyzdiui, socialiai remtiniems asmenims, tam tikroms monms (smulkaus, vidutinio verslo subjektams). Objektins. Pastarosios lengvatos taikomos tuo atveju, kai mokesio moktojas naudojasi tam tikru mokesio objektu, pavyzdiui, eme, esania saugomose teritorijose, taip siekiant kompensuoti tuos apribojimus. Taiau, yra nuomoni, jog i klasifikacija nra teisinga. Pavyzdiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai objektini lengvat nelaiko mokesi lengvatomis, nes pasak j mokesio lengvata nustatoma tik mokesio moktojui, t. y. subjektui, o ne objektui.

Mokesi lengvat nustatymas nra savitikslis dalykas. Jomis siekiama i tiksl: 1) skatinti tam tikras kio akas, arba norint padidinti svarbi kio ak pelningum, padti pltotis smulkiajam bei vidutiniam verslui; 2) valstybs ekonomikos pltrai, atitinkaniai Europos ir kit pasaulio ali kio pltros tendencijas, reikia daug l, todl usienio investicijos yra labai svarbus silpnai ipltot arba pereinamosios ekonomikos ali kio augimo veiksnys. Valstybs, siekianios pritraukti daugiau usienio investicij, usienio subjektams, ypa tiems, kurie investuoja daugiau, danai taiko atitinkamas mokesi lengvatas; 3) valstyb siekia sumainti mokesi nat tam tikroms moni grupms, kuri atstovai dl tam tikr prieasi negali gauti ar sunkiau gauna tiek pajam usitikrinti savo ilaikymui, kiek j gauna kiti visuomens nariai; 4) valstyb mokesi lengvatas taiko atskiriems savo regionams , siekdama pakelti jo bendr lyg arba padti greiiau atsigauti po j itikusi stichini nelaimi, katastrof ir pan. Pavyzdiui, JAV priimtas specialus aktas, kuriuo sumainta mokesi nata uragano Katarina 2005 m. nukentjusiems regionams (angl. Katrina Emergency Tax Relief Acto f 2005.); 5) lengvatos nustatomos siekiant ukirsti keli dvigubam to paties objekto apmokestinimui. 7.11. Mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo tikrinimas Siekiant utikrinti mokesi administravimo efektyvum, Valstybin mokesi inspekcija tobulina mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo kontrols sistemas, kurios pagrstos rizikos vertinimu. Atsivelgiant kit valstybi patirt, rizikos valdymo metodus, panaudojus mokesi inspekcijoje kaupiamus duomenis ir pasinaudojus vairi kit institucij duomen bazmis, valstybs registrais, i usienio ali operatyviai gaunama informacija, mokesi moktoj kontrol vykdoma naujais, paangesniais, metodais. Kontrols srityje pirmiausia analizuojama moni veikla, paangios ekonomins analizs metodais nustatoma mokestiniu poiriu rizikingiausias veiklos sritys ir stiprinama i veiklos srii ir mokesi moktoj kontrol. iomis priemonmis norima sudaryti galimybes paspartinti mokesi administravimo procesus ir taip padti utikrinti j teistum ir ekonomin efektyvum. Literatroje sutinkame vairi mokestins kontrols svok. Pavyzdiui E. Porollo mokestins kontrols esm pateikia dvejopai: pirmiausia, kaip valstybinio valdymo funkcij ar element, valdant ekonomik, o antra, kaip ypating veikl, gyvendinant mokesi statymus. Pastarasis teigia, kad ios kontrols dalys - neatskiriamos. Anot A. Brizgalino, mokestin kontrol - tai specializuota (tik mokesi ir rinkliav atvilgiu) virinybin valstybin kontrol. Tokiu bdu mint kontrol apibria kaip statym nustatyt kompetenting organ visum, utikrinani mokesi teiss subjekt savalaik ir teising mokesi mokjim biudet ar nebiudetinius fondus. Apibendrinat galima teigti, kad mokestins kontrols tikslas yra utikrinti savalaik mokesi ir rinkliav tinkam mokjim biudet, kad bt vykdomi mokesi statym reikalavimai bei taikoma atsakomyb u mokesi statym paeidimus. Mokesi administravimo statyme yra tvirtintos dvi mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo teisingumo tikrinimo (mokestins kontrols) formos: mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas. Mokestinis tyrimas. Mokestinio tyrimo atliko tvark detalizuoja: 2004 m. gegus 28 d. Valstybins mokesi inspekcijos virininko sakymas Nr. VA-108 Dl mokestinio tyrimo atlikimo taisykli, praneimo apie nustatytus trkumus ir/ar prietaravimus FR0687 formos ir uduoties vizituoti/ kontroliuoti mokesi moktojo veikl FR0688 formos patvirtinimo bei mint taisykli pakeitimas - VMI virininko sakymas 2006 m. sausio 24 d. Nr.VA-5 Dl mokestinio tyrimo atlikimo taisykli, praneimo apie atlikt mokestin tyrim FR0687 Formos ir uduoties atlikti mokestin tyrim FR0688 formos patvirtinimo (toliau Mokestinio tyrimo taisykls). Pagal MA 22 straipsn Mokestinis tyrimas tai mokesi administratoriaus atliekama mokesi moktojo veiklos stebsena, apimanti pateikt mokesi deklaracij, muitins deklaracij, dokument bei kitos apie mokesi moktoj turimos informacijos analiz, mokesi moktoj vizitavim, j veiklos kontrol, siekiant nustatyti ir paalinti trkumus bei prietaravimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo srityje. Mokestinis tyrimas tai pareigno atliekama moktojo veiklos stebsena, apimanti: moktojo pateikt mokesi deklaracij (ataskait, apyskait), dokument bei kitos apie moktoj turimos informacijos analiz ir vertinim, moktojo vizitavim, moktojo veiklos kontrol, kiek tai susij su mokesi apskaiiavimu, deklaravimu ir sumokjimu, siekiant nustatyti ir paalinti trkumus bei prietaravimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo srityje.

Moktojo mokestinio tyrimo tikslas : trkum ir/ar prietaravim nustatymas, siekiant juos paalinti, mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo) kontrols utikrinimas, mokesi statym paeidim rizikos identifikavimas ir mokesi statym paeidim prevencija.

Moktojo mokestinio tyrimo udaviniai : nustatyti mokesi moktojo padarytus trkumus ir/ar prietaravimus; informuoti mokesi moktoj apie mokesi administratoriaus nustatytus trkumus ir/ar prietaravimus ir pasilyti moktojui juos itaisyti; analizuoti ir sisteminti mokesi moktojo veiklos duomenis, nustatyti veiklos pokyius ir galim mokesi statym paeidim rizik bei juos vertinti, apie tai informuoti atitinkam mokesi administratoriaus padalin ir/ar institucij; stebti moktojo vykdom veikl.

Mokesi administratorius, sprsdamas jam mokestinio tyrimo metu ikeltus udavinius, atlieka tokius veiksmus: analizuoja moktojo veikl; vizituoja moktoj; kontroliuoja moktojo veikl; informuoja moktoj apie nustatytus trkumus ir prietaravimus bei j paalinimo bdus. mokestinio tyrimo metu surinkt informacij vertina ir perduoda atitinkamam padaliniui pagal kompetencij. (pavyzdiui, PVM kontrols funkcijas vykdaniam padaliniui) ir/ar atitinkamai institucijai (pavyzdiui, Valstybinei darbo inspekcijai).

Mokesio moktojo veiklos analiz tai mokesi administratoriaus vykdoma detali apie konkret moktoj turim ir/arba papildomai surinkt bei paties moktojo pateikt duomen analiz ir/arba dokument vertinimas, mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo srityje, Mokesi moktoj veiklos analiz atliekama : 1. analizuojant apie moktoj turimus duomenis, vykdom veikl,vertinant galim paeidim rizik, 2. analizuojant moktojo pridtins verts mokesio (toliau PVM) deklaracij ir preki tiekimo kitas Europos Sjungos valstybes nares (toliau ES alys) ataskaitas, 3. nagrinjant moktojo praymus grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum), 4. kitais atvejais, kai kontroliuojamas moktojo mokestini prievoli vykdymas. Moktojo veiklos analiz gali bti pradedama be atskiro pavedimo, mokesi administratoriaus pareignui vykdant savo funkcijas. Atliekant moktojo veiklos analiz, apie atliekam mokestin tyrim moktojas neinformuojamas, iskyrus atvejus, kai jo papraoma pateikti papildom informacij, duomen ir/ar dokument. Tokiais atvejais, kreipiantis telefonu ar ratu moktoj dl j pateikimo, jam turi bti praneta, kad jo atvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas, nurodant mokestinio tyrimo tiksl , o susitikimo su moktoju metu pareignas turi pasiraytinai supaindinti j su uduotimi atlikti mokestin tyrim (forma FR0688, toliau uduotis). Moktojui atsisakius pasirayti, apie tai paymima uduotyje. Jei moktojui nra btina atvykti, kad pateikt praom informacij, duomenis ir/ar dokumentus, jam isiuniama uduoties kopija. Pareignas, vykdantis moktojo veiklos analiz, inagrinjs turim informacij apie moktoj ir vertins nustatytus moktojo pateikt bei mokesi administratoriaus turim duomen neatitikimus, sprendia klausim dl papildom duomen apie moktoj, reikaling trkumams ir/ar prietaravimams nustatyti, surinkimo. Moktojo veiklos analizs metu papildomi duomenys apie moktoj, reikalingi trkumams ir/ar prietaravimams nustatyti, surenkami/gaunami: 1. moktojo (jo teritorijos) vizitavimo metu, 2. i kit moktoj (renkant priepriein informacij), 3. i kit valstybs staig ir institucij, 4. i tiriamojo moktojo (siekiant patikslinti informacij, skambinama telefonu, kreipiamasi moktoj ratu, praoma atsakyti pateiktus klausimus, praoma pateikti papildomus dokumentus ir pan.). Apie mokestinio tyrimo rezultatus moktojas informuojamas visais atvejais, kai, vadovaujantis Mokestinio tyrimo taisykli nuostatomis, jis buvo informuotas apie tai, kad jo atvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas, taip pat kai mokestinio tyrimo metu nustatomi trkumai ir/ar prietaravimai, iskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas nedelsiant pradti mokestin patikrinim. Apie mokestinio tyrimo rezultatus Mokestinio tyrimo taisykli nustatytais atvejais moktojas informuojamas teikiant jam upildyt praneimo apie atlikt mokestin tyrim form FR0687 (toliau praneimas). Pareignas moktojo veiklos analizs rezultatus turi forminti ataskaita. Mokesi moktojo vizitavimas tai moktojo, jo veiklos vykdymo vietos lankymas ir/ar stebjimas, mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo kontrols tikslais; Pareignas moktoj gali vizituoti: atlikdamas moktojo veiklos analiz, kontroliuodamas moktojo veikl, prie registruodamas moktoj PVM moktoj registr, kontroliuodamas registruotus PVM moktojus, prie iregistruodamas PVM moktoj, kontroliuodamas mokesio permokos (skirtumo) grinim (skaitym), kitais atvejais, kai tai btina mokesi administratoriaus funkcijoms atlikti.

Pareignas moktoj vizituoja turdamas mokesi administratoriaus virininko ar jo tam galioto asmens pasirayt uduot. Taiau, kai vizitavimas yra sudtin veiklos analizs dalis, atvykus pas moktoj jis taip pat pasiraytinai turi bti supaindintas su uduotimi. Jeigu moktojas jau buvo informuotas apie jo atvilgiu atliekam mokestin tyrim, jis pasiraytinai supaindinamas su papildyta uduotimi. Uduotis turi atitikti taisyklse idstytus reikalavimus. Moktojo vizitavimas negali trukti ilgiau kaip 3 darbo dienas. Kai, atlikus moktojo vizitavim, mokestinis tyrimas baigiamas, pareignas surao praneim, kuris turi atitikti Mokestinio tyrimo taisyklse idstytus reikalavimus ir teikia j moktojui. Pareignas moktojo vizitavimo rezultatus turi forminti ataskaita. Mokesi moktojo veiklos kontrol tai moktojo komercins arba gamybins veiklos, kuria siekiama gauti ir (arba) udirbti pajam ar kokios kitos ekonomins naudos, stebjimas ir/ar kontrol, siekiant nustatyti, kaip moktojas vykdo mokesi statym reikalavimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo, sumokjimo, o statym numatytais atvejais ir kitose srityse. Moktojo veiklos kontrol galibti: nuolatin mokestiniu laikotarpiu trunkanti ilgiau kaip 90 dien (nuolat ar su pertraukomis), trumpalaik mokestiniu laikotarpiu trunkanti trumpiau kaip 90 (nuolat ar su pertraukomis). Kai moktojo mokestinis tyrimas pradedamas veiklos kontrole, apie atliekam mokestin tyrim moktojas informuojamas pateikiant jam mokesi administratoriaus virininko ar jo tam galioto asmens pasirayt uduot. Kai veiklos kontrol yra sudtin veiklos analizs dalis, atvykus pas moktoj jis taip pat pasiraytinai turi bti supaindintas su uduotimi. Jeigu moktojas jau buvo informuotas apie jo atvilgiu atliekam mokestin tyrim, jis pasiraytinai supaindinamas su papildyta uduotimi. Kai, atlikus moktojo veiklos kontrol, mokestinis tyrimas baigiamas, pareignas surao praneim ir teikia j moktojui. Pareignas, atliks moktojo veiklos kontrol, jos rezultatus formina ataskaita. Mokestinis patikrinimas. Mokestini patikrinim atliko tvark detalizuoja: Valstybins mokesi inspekcijos virininko 2004 m. gegus 5 d. sakymas Nr. VA-87 Dl mokestini patikrinim atlikimo, j rezultat forminimo ir patvirtinimo taisykli patvirtinimo(Valstybs inios. 2004 m. gegus 14 d. Nr.: 80-2876); Valstybins mokesi inspekcijos virininko 2004 m. gegus 10 d. sakymas Nr. VA-90 Dl praneimo apie mokestin patikrinim, patikrinimo akto, patikrinimo paymos ir sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo form bei i form upildymo taisykli patvirtinimo (Valstybs inios. 2004 m. gegus 13 d. Nr.: 79-2826) bei 2006 m. mint taisykli pakeitimai. Pagal Mokesi administravimo statymo 2 straipsnio 21 punkt Mokestinis patikrinimas mokesi administratoriaus atliekamas mokesi moktojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesi moktojas vykdo mokesi statym reikalavimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo, sumokjimo, o statym numatytais atvejais ir kitose srityse. Mokestinio patikrinimo rys: Kompleksinis patikrinimas; Teminis patikrinimas; Operatyvus patikrinimas.

Kompleksinis patikrinimas mokestins prievols vykdymo patikrinimas, kuris apima vis mokesi moktojo mokam mokesi, administruojam atitinkamo mokesi administratoriaus, per tam tikr laikotarp apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo patikrinim (ne daniau kaip vien kart per metus); Teminis patikrinimas mokestins prievols vykdymo patikrinimas, kuris apima mokesi moktojo mokamo tam tikro mokesio (mokesi), administruojamo (administruojam) atitinkamo mokesi administratoriaus, per tam tikr laikotarp apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo patikrinim (ne daniau kaip kart per pus met). Operatyvus patikrinimas statymuose bei j lydimuosiuose teiss aktuose numatyt atskir mokesi moktoj pareig apskaitos, mokesi deklaravimo, sumokjimo, registravimosi mokesi moktoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis MA, taip pat Administracini teiss paeidim kodeksu ir kitais statymais. Praneimas apie mokestin patikrinim. Mokesi administratorius, prie praddamas moktojo mokestin patikrinim privalo teikti moktojui praneim apie pavedimo atlikti patikrinim iraym (kuris yra pasiraomas mokesi administratoriaus virininko ar jo galioto asmens).i nuostata netaikoma operatyvaus patikrinimo atveju. Tuo atveju, jei planuojama tikrinti moktoj, turint struktrinius padalinius, atskiras praneimas struktriniams padaliniams neteikiamas. Kai planuojama tikrinti akcizais apmokestinam preki sandl praneimas turi bti teikiamas sandlio savininkui. Mokesi administratorius turi teis pradti faktin moktojo patikrinim be praneimo apie mokestin patikrinim, jei yra pagrsta rizika (mokesi administratorius turi informacijos/duomen/fakt), kad moktojas gali paslpti ar sunaikinti mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus, arba yra kit aplinkybi, dl kuri patikrinimas tapt nemanomas arba jo atlikimas ypa pasunkt.

Pavedimas atlikti mokestin patikrinim Visi mokestiniai patikrinimai pradedami, kai mokesi administratoriaus pareignas turi mokesi administratoriaus virininko ar jo galioto asmens pasirayt pavedim atlikti mokestin patikrinim (toliau pavedimas tikrinti). Tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas atliekamas be praneimo apie mokestin patikrinim, pavedime tikrinti tai turi bti nurodyta. Prie pradedant faktin mokestin patikrinim, moktojas (jo atstovas), jei jis dalyvauja mokestiniame patikrinime, su pavedimu tikrinti supaindinamas pasiraytinai ir jam pateikiama pavedimo tikrinti kopija. Jei moktojas (jo atstovas) atsisako pasirayti ir (arba) priimti pavedim tikrinti, tai mokesi administratoriaus pareignas apie tai paymi pavedime tikrinti. Mokestinio patikrinimo pradios data laikoma pavedimo tikrinti iraymo data. Faktin moktojo patikrinimo pradios data negali bti ankstesn negu praneime apie mokestin patikrinim nurodytoji patikrinimo atlikimo data, iskyrus atvejus, kai moktojo praymu arba sutikimu pakeiiamas praneime apie mokestin patikrinim nurodytas dokument parengimo (pateikimo) terminas arba mokestinis patikrinimas atliekamas be praneimo apie mokestin patikrinim. Pavedim tikrinti pasirao tas mokesi administratoriaus virininkas ar jo galiotas asmuo, kurio teritorijoje yra registruotas tikrintinas moktojas, arba tas mokesi administratoriaus virininkas ar jo galiotas asmuo, kurio pareignas atlieka patikrinim. Paymtina, kad mokestin patikrinim atliekantis mokesi administratoriaus pareignas moktojo patalpas gali patekti tik nuo praneime apie mokestin patikrinim nurodytos faktins patikrinimo pradios datos (iskyrus tuos atvejus, kai praneimas apie mokestin patikrinim moktojui neteikiamas arba kai moktojo praymu (sutikimu) pakeiiamas praneime apie mokestin patikrinim nurodytas dokument parengimo (pateikimo) terminas). Mokestinis patikrinimas nuvykus pas moktoj negali trukti ilgiau kaip 90 dien. Moktojo, turinio struktrini padalini, patikrinimui gali bti papildomai skiriama po 30 dien kiekvienam struktriniam padaliniui. Mokestinio patikrinimo atlikimo terminai gali bti pratsti. Vietos mokesi administratoriaus praymu pas moktoj atliekamo patikrinimo trukm centrinio mokesi administratoriaus sprendimu gali bti pratsta, bet ne ilgiau kaip dar 180 dien ir (arba) 30 dien kiekvienam struktriniam padaliniui. Atsivelgdamas mokestinio patikrinimo sudtingum, veiklos pobd, tikrinimo mast, centrinis mokesi administratorius mokestinio patikrinimo trukm gali pratsti, kai mokesi administratoriaus pareignui: moktojas pateik ne laiku arba nepateik mokesi administratoriaus pareigoms atlikti reikiam duomen, dokument, j nuora, kompiuterini laikmen duomen (kopij) apie asmens turt, pajamas, ilaidas ir veikl; tikrinamasis moktojas neleidia eiti savo patalpas; moktojas neleidia laikinai paimti apskaitos, sandori ir kit mokesio apskaiiavimo teisingumui patikrinti reikaling dokument; Kitais atvejais.

Mokesi administratoriaus buveinje atliekamo mokestinio patikrinimo trukm nra ribojama. Mokesi administratorius privalo utikrinti, kad mokesi administratoriaus buveinje bei pas moktoj vykdomas mokestinis patikrinimas, bt atliktas per objektyviai manom kuo trumpesn laikotarp. Tikrinimo objektai: mokesi moktojo apskaitos, sandori ir kitus dokumentus; registrus; kompiuterins apskaitos sistemas ir j duomenis; mokesi moktojo veiklai naudojamus materialinius techninius iteklius, rengimus bei pagamint produkcij; kitus objektus, kiek tai susij su mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo bei atskir mokesi moktojo pareig vykdymo patikrinimu. Mokestinio patikrinimo rezultat forminimas ir patvirtinimas. Mokestinio patikrinimo (kompleksinio ir teminio) rezultatai forminami patikrinimo aktu .Patikrinimo aktu forminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami: sprendimu dl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo payma (tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesi administratoriaus pareignas nenustat mokesi statym paeidim, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo payma, kuri pasirao mokesi administratoriaus virininkas ar jo tam galiotas pareignas). Sprendimas dl patikrinimo akto tvirtinimo . Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesi administratoriaus pareignas nustat mokesi statym paeidim, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsivelgiant patikrinimo akto mediag bei mokesi moktojo pastabas dl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Mokesi administratorius, priimdamas sprendim dl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: 1. patvirtinti patikrinimo akt;2. patikrinimo akt patvirtinti i dalies; 3. nepatvirtinti patikrinimo akto;4. pavesti pakartotinai patikrinti mokesi moktoj;5. pakeisti patikrinimo akt.

7.12. Mokesio apskaiiavimas pagal mokesi administratoriaus vertinim Mokesio apskaiiavimas pagal mokesi administratoriaus vertinim, tvirtintas MA 70 straipsnyje. Tais atvejais, kai mokesi moktojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiiuoti mokesius (nepateikia mokesio deklaracijos, nustatytja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, mokesio deklaracij rao neteisingus (nepatikimus, prietaringus) duomenis, mokesi moktojo sigyto turto vert ir / ar asmenins ilaidos per atitinkam laikotarp yra didesns u deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); bendradarbiauti su mokesi administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesi teiss aktuose nustatytas mokesi moktojo pareigas, trukdo mokesi administratoriui gyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesi administratoriaus nurodym pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterin apskait ir kitais atvejais); tvarkyti apskait (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas LR statym ir kit teiss akt nustatyt reikalavim); saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (dokument neisaugo arba isaugo ne visus; dokumentus saugo neutikrindamas j skaitomumo ir kitais atvejais)

ir dl to mokesi administratorius negali nustatyti mokesi moktojo mokestins prievols dydio prastine, tai yra atitinkamo mokesio statyme nustatyta, tvarka, mokesi moktojui priklausani mokti mokesio sum mokesi administratorius apskaiiuoja pagal jo atliekam vertinim, atsivelgdamas visas vertinimui reikmingas aplinkybes, turim informacij ir prireikus parinkdamas savo nustatytus vertinimo metodus, atitinkanius protingumo bei, kiek objektyviai manoma, teisingo mokestins prievols dydio nustatymo kriterijus. Mokesio apskaiiavimo pagal mokesi administratoriaus vertinim taisykls patvirtintos Valstybins mokesi inspekcijos prie LR finans ministerijos virininko 2004 m. gegus 24 d. sakymu Nr. VA-103 Dl mokesio apskaiiavimo pagal mokesi administratoriaus vertinim taisykli patvirtinimo. Mintose taisyklse tvirtinti mokesio apskaiiavimo pagal mokesi administratoriaus vertinim pagrindiniai principai: vertinim mokesi administratorius gali atlikti u MA 68 straipsnyje nustatyt mokesio apskaiiavimo ar perskaiiavimo laikotarp;

Nordamas apskaiiuoti mokesi moktojui priklausani mokti mokesio sum pagal mokesi administratoriaus vertinim, mokesi administratorius: konstatuoja faktus, aplinkybes, kuriomis esant gali bti atliktas vertinimas; parenka informacijos, duomen altin (altinius), reikalingus vertinimui atlikti, atlieka vertinim. Gali bti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomen altiniai: mokesi moktojo (mokesio deklaracij, raytini paaikinim, kit altini); kit mokesi moktoj (mokesio deklaracij, raytini paaikinim, kit altini); kit asmen; LR ir usienio valstybi mokesi administratori, kit institucij; Registr (kadastr); Stebjimo bdu; Statistikos leidini; inyn, katalog; Spaudos, informacini biuleteni, kit visuomens informavimo priemoni; Interneto svetaini; Kit altini, kuri pagrindu galima nustatyti mokesi moktojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kit vertinimui atlikti reikaling informacij. Vertinimo metodai: palyginamasis; analogijos; ilaid; grynosios verts; l bank sskaitose; ekonomini modeli. Palyginamasis. is metodas gali bti taikomas, jeigu mokesi administratorius turi tikrinamo mokesi moktojo ankstesni ar vlesni mokestini laikotarpi mokesio deklaracijas ir yra sitikins, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu. Vertinimas atliekamas lyginant tikrinamojo laikotarpio mokesio deklaracijos rodiklius su kito lyginamojo laikotarpio mokesio deklaracijos rodikliais, arba lyginamojo laikotarpio mokesio deklaracijos rodiklius prilyginant tikrinamojo laikotarpio rodikliams. Analogijos. is metodas gali bti taikomas, jeigu parenkamas mokesi moktojas, vykdantis analogik kin-komercin veikl analogikomis veiklos slygomis, t. y. atskirais mokestiniais laikotarpiais turintis panai apyvart, pana darbuotoj skaii, vykdantis veikl panaioje vietovje, panaiomis konkurencinmis rinkos slygomis ir kt. Vertinimas atliekamas lyginant tikrinamojo laikotarpio mokesi moktojo mokesio deklaracijos ar veiklos rodiklius su analogik veikl vykdanio mokesi moktojo mokesio deklaracijos rodikliais. Ilaid. is metodas gali bti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesi moktojo ir jo eimos nari ilaidas. Vertinimas atliekamas lyginant mokesi moktojo ir jo eimos nari asmenines ilaidas su per atitinkam laikotarp deklaruotomis pajamomis. Grynosios verts. is metodas gali bti taikomas tais atvejais, kai turima informacijos, jog mokesi moktojas per mokestin laikotarp sukaup turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, akcij ir pan.), kuriam sigyti deklaruot pajam nepakanka. Vertinimas atliekamas apskaiiuojant grynosios verts padidjim per tam tikr laikotarp. Todl reikia apskaiiuoti mokesi moktojo turt, finansinius sipareigojimus tikrinamo laikotarpio pradiai ir pabaigai, taip pat vertinti ilaidas ir gautas pajamas. L bank sskaitose. is metodas gali bti taikomas, kai yra inomi duomenys apie mokesi moktojo pajamas bank ar kit finansini institucij sskaitose. Vertindamas iuo metodu, mokesi administratorius turi vertinti l pervedimus i vienos mokesi moktojo

sskaitos kit (pavyzdiui., los i atsiskaitomosios sskaitos pervedamos atsiskaitomj valiutin sskait), ilaidas grynaisiais pinigais, imokas i sskait, inomus mokesi moktojo pajam altinius. Ekonomini modeli. Taikant vertinimo metod, gali bti naudojami duomenys i vairi informacijos altini. altinis turi bti parenkamas taip, kad atspindt kuo tikslesnius, skaiiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali bti duomenys apie ilaidas, patalpas, renginius, klient skaii, vidutin pirkimo mst ir panaiai. Surinktiems duomenims vertinti turi bti parinktas realus ekonominis modelis, kur naudodamas mokesi administratorius turi atlikti skaiiavimus (pvz., realizavimo pajam, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, ieigos). Pasirenkamas skaiiavimo modelis priklausys nuo mokesi administratoriaus turimos informacijos. 7.13. Mokesio apskaiiavimas pagal kit valstybs institucij dokumentus Pagal MA 72 straipsnio 1 dal, Mokesi administratorius turi teis apskaiiuoti mokest remdamasis kit valstybs staig ir institucij aktais ar kitais dokumentais, suraydamas patikrinimo akt io statymo nustatyta tvarka. Valstybs staigos ir institucijos (pavyzdiui Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikal ministerijos), atlikdamos savo funkcijas ir nustaiusios mokesi statym paeidimus, taiau negaliotos MA nustatyta tvarka atlikti mokesi administravimo veiksm, suraytus aktus ar kitus dokumentus (pvz. specialisto ivadas), vadovaujantis MA 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo pateikti mokesi administratoriui. Pagal i kit valstybs staig ir institucij gautus aktus ar kitus dokumentus mokesi administratorius turi teis apskaiiuoti mokesius, suraydamas patikrinimo akt, kuris tvirtinamas MA nustatyta tvarka. Remiantis MA 72 str. 2 dalimi, Mokestis 72 straipsnio 1 dalyje numatytu bdu gali bti apskaiiuojamas tais atvejais, kai mintoje dalyje nurodytos institucijos pagal statymuose nustatyt kompetencij atlieka asmen komercins, kins ar finansins veiklos patikrinimus ir nustato mokesi statym paeidimus, taiau nra galiotos io statymo nustatyta tvarka atlikti mokesi administravimo veiksm. iuo atveju pakartotinai tikrinti mokesi moktojo mokesio apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo mokesi administratorius neprivalo. Tokios valstybs institucijos , staigos yra: Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, Lietuvos policija. Tokiu atveju mokesi administratorius mokesius apskaiiuoti gali pagal mint institucij pateiktus aktus ar kitus dokumentus, pats neatlikdamas pakartotino tikrinimo. Tais atvejais, kai ikyla abejoni dl 72 straipsnio 1 dalyje nurodyt institucij apskaiiavim pagrstumo ir teisingumo, mokesi administratorius turi teis j pareikalauti atlikti pakartotin patikrinim konkreiai nurodydamas, dl ko nesutinkama, arba pats MA nustatyta tvarka patikrinti, ar mokestis apskaiiuotas, deklaruotas ir sumoktas teisingai (72 str. 3 dalis). Kai mint institucij atlikt apskaiiavim teisingumas ir pagrstumas mokesi administratoriui kelia abejoni, mokesi administratorius gali pareikalauti mint institucij atlikti pakartotin patikrinim. Tokiu atveju jis privalo ratu kreiptis mintas institucijas ir konkreiai nurodyti su kuo yra nesutinkama (pvz. trksta tam tikr rodym, dokument, kitos informacijos). Apskaiiavs mokest 72 straipsnio nustatyta tvarka, mokesi administratorius prisiima vis atsakomyb dl mokesio apskaiiavimo teisingumo. Mokesi administratorius, apskaiiuodamas mokesius remiantis MA 72 straipsniu, turi pagrsti mokesi moktojui papildomai apskaiiuotas mokesio ir su juo susijusias sumas, t. y. turi pateikti visus faktus, aplinkybes, dokumentus, patvirtinanius, kad mokesio ir su juo susijusios sumos apskaiiuotos pagrstai ir teisingai. 7.14. Mokesio sumokjimo terminai ir tvarka Mokesio apskaiiavimo tvarka (pareiga sumokti mokest, mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo senatis) aptarta 7. 9 potemje. Mokestin prievol gali bti vykdyta tokiais bdais: 1) mokesio sumokjimu (MA 83 str.) mokestis bei su juos susijusios sumos sumokamos per kredito arba kit mokjim priimani staig. Teiss aktuose nustatyta tvarka gali sumokti ir grynaisiais pinigais per mokesi administratoriaus pareign, turint galiojim priimti grynuosius pinigus, pavyzdiui muitin. Taip pat MA nurodyta, kad galima sumokti u mokesi moktoj ir tretiesiems asmenims centrinio mokesi administratoriaus nustatyta tvarka. Mokesio ir su juo susijusi sum sumokjimo u mokesi moktoj apraas patvirtintas VMI prie FM 2006 m. sausio 30 d. Nr. VA-6 sakymu. Pagal mint apra, asmuo u mokesi moktoj gali mokti pagal pavedimo sutart arba pagal pateikt praym ir sutikim sumokt sum skaityti mokesi moktojo mokesiui ir su juo susijusioms sumoms padengti. Asmuo sumokti u mokesi moktoj turi tos AVMI pajam surenkamj sskait, kuriai mokest privalo mokti mokesi moktojas. 2) treiojo asmens atliekamu mokesi moktojo mokestins nepriemokos permimu (MA 86 str.) tai galima padaryti turint mokesi administratoriaus leidim. Skolos permjui taikomos visos mokestins nepriemokos sumokjim ir iiekojim reglamentuojanios statym nuostatos, kurios bt taikomos paiam t mokestin nepriemok perleidusiam mokesi moktojui. 3) turimo mokesio permokos (skirtumo) skaitymu mokestinei nepriemokai padengti (MA 87 str.) - mokesi moktojo permoktos mokesi sumos centrinio mokesi administratoriaus nustatyta tvarka yra skaitomos mokesi moktojo mokestinei nepriemokai padengti. Esam mokestin nepriemok mokesi administratorius padengia mokestine permoka (skirtumu) automatikai, kai tik ji atsiranda. Mokesi moktoj iniciatyva (pateikdamas praym mokesi administratoriui), jo turima mokesi permoka (skirtumas) gali bti padengta u einamuosius mokesius, kuri sumokjimo terminas dar nesujs.

Pagal mokesi administravimo statymo 89 straipsn, Mokesi moktojui, laiku nevykdaniam savo mokestins prievols, mokesi administratorius teikia raginim geruoju sumokti mokest ir su juo susijusias sumas. Raginimas teikiamas vienu i i atvej: 1) siteisja sprendimas dl mokesi moktojo skundo mokestiniuose ginuose, tai yra apskundus mokesi administratoriaus sprendim dl patikrinimo akto tvirtinimo, mokestin gin nagrinjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesi moktojo skundo ir tokio sprendimo mokesi moktojas nustatytu terminu neapskundia; arba mokestin gin nagrinjanios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesi moktojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dl mokesi moktojo praymo atidti arba idstyti mokestins nepriemokos sumokjimo termin; 3) nutraukiama mokestins paskolos sutartis. Remiantis MA, mokesi administratorius leidia mokesi moktojui sumokti raginime nurodytas sumas per 20 dien nuo raginimo mokesi moktojui teikimo dienos, jeigu mokesio statymas nenustato kito termino. Raginimas neteikiamas, kai: 1) nustatoma deklaruoto mokesio ir (arba) io mokesio delspinigi nepriemoka arba muitins deklaracijoje apskaiiuoto mokesio ir (arba) io mokesio delspinigi nepriemoka; 2) MA 81 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu mokesi moktojui nesumokamos mokesi administratoriaus patikrinimo metu apskaiiuotos nesumoktos mokesio ir su juo susijusios sumos. 7.15. Mokestins nepriemokos esm Mokesio nepriemoka mokesi moktojo mokesio statymo ar jo pagrindu priimto statymo lydimojo teiss akto nustatyta tvarka laiku nesumokta mokesio suma. Mokestin nepriemoka mokesio nepriemoka ir mokesi moktojo mokesio statymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teiss akto nustatyta tvarka laiku nesumoktos su mokesiu susijusios sumos(MA 2str. 17 d.). Valstybins mokesi inspekcijos prie finans ministerijos virininko 2005-09-16 sakymu Nr. VA-67 patvirtintose Mokesi moktojo skolingumo nustatymo taisyklse mokestin nepriemoka apibriama: mokestin nepriemoka tai teiss akt nustatyta tvarka laiku nevykdytas mokestinis sipareigojimas Marcijonas A. ir Sudaviius B.mokestin nepriemok apibria: mokestin nepriemoka - mokesio moktojo arba mokest iskaiiuojanio asmens mokesio statymo nustatyta tvarka nesumoktos mokesi, baud, delspinigi, palkan pagal mokestins paskolos sutartis sumos. Mokestini nepriemok rys: Mokesio nepriemoka - mokesi moktojo mokesio statymo ar jo pagrindu priimto statymo lydimojo teiss akto nustatyta tvarka laiku nesumokta mokesio suma. Baudos nepriemoka tai laiku nesumokta mokesi moktojo patikrinimo metu u mokesio statymo paeidim mokesi administratoriaus pareigno paskirta bauda. Delspinigi nepriemoka tai mokesi moktoj laiku nesumokt delspinigi suma. Palkan u mokestins paskolos sutarties nevykdym nepriemoka tai mokesi moktojo laiku nesumokta palkan, apskaiiuot u mokesi moktojui suteikt paskol, suma. Mokestins nepriemokos atsiradimo (paaikjimo) pobdis: Deklaruota mokestin nepriemoka tai mokestin nepriemoka, atsiradusi mokesio moktojui statym nustatytais terminais ir tvarka (taip pat upildius ir pateikus patikslint mokesio deklaracij) nesumokjus deklaruoto mokesio. i mokestin nepriemok sudaro ir to mokesio delspinigiai, jeigu jie skaiiuojami pagal statym. Patikrinim metu apskaiiuota mokestin nepriemoka tai mokesi administratoriaus sprendime dl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos mokesi moktojo mokesi, baud ir priskaiiuot delspinigi sumos.

Kita mokestin nepriemoka tai mokestin nepriemoka, nepriskirta nurodytoms mokestins nepriemokos kategorijoms. Su mokesiu susijusios sumos LR mokesi administravimo statymo nustatyta tvarka apskaiiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palkanos, mokamos pagal mokestins paskolos sutart, taip pat palkan delspinigiai. 7.16. Mokestins nepriemokos pripainimo beviltika pagrindai ir tvarka Jai priskiriama: mokestin nepriemoka, kurios atvilgiu priimtas sprendimas pripainti j beviltika pagal MA 113 straipsnio 1 dalies 1-3 punkt nuostatas. Jeigu dl atskiro mokesio to mokesio statymas nenustato kitaip, beviltika gali bti pripastama ta mokesi moktojo mokestin nepriemoka, kurios nemanoma iiekoti dl objektyvi prieasi arba kuri priverstinai iiekoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu poiriu, kai: 1) nerasta mokesi moktojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (maai likvidus); 2) priverstinio iiekojimo ilaidos didesns u mokestin nepriemok; 3) netikslinga priverstinai iiekoti nepriemok, kadangi sunki fizinio asmens ekonomin

(socialin) padtis: fiziniam asmeniui reikia valstybs paramos (asmuo yra pensinio amiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicinin profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialin paalp) arba tokia parama jau teikiama. is nepriemokos pripainimo beviltika pagrindas taikomas tik mokesi moktojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individuali (personalini) moni savinink ar kini bendrij nari sunki ekonomin (socialin) padtis; 4) sujo mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo senaties terminas. Mokestinei nepriemokai, pripaintai beviltika 13 punktuose nurodytais pagrindais, neteikiama priverstinio iiekojimo pirmenyb ir j neatsivelgiama planuojant biudeto pajamas. Nustaius, kad yra galimyb ir tikslinga toki mokestin nepriemok priverstinai iiekoti, ji iiekoma. Mokestins nepriemokos pripainimo beviltika, beviltik mokestini nepriemok revizavimo bei apskaitos tvark ir mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo ilaid apskaiiavimo metodik nustato centrinis mokesi administratorius, suderins su finans ministru. 7.17. Mokestins nepriemokos iiekojimo tvarka Mokesio ir su juo susijusi sum (toliau tekste mokestins nepriemokos) iiekojim reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Mokesi administravimo 2004-04-13 statymas Nr. IX-2112 ( 105 113 str.); Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas; Lietuvos Respublikos moni bankroto 2001-03-20 statymas Nr. IX-216, Lietuvos Respublikos Finans ministro 1998-11-17 sakymu Nr. 268 Dl mokestins nepriemokos biudet bei fondus mokjimo atidjimo tvarkos patvirtinimo (nuo 2004-05-21 redakcija 2004-05-13 Nr. 1K-182), Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos virininko 2005-09-16 sakymu Nr. VA-67 patvirtintos Mokesi moktoj skolingumo nustatymo taisykls ir kiti statymai ir postatyminiai norminiai aktai, reglamentuojantys mokesi administravim. Prie i mokestini nepriemok priskiriama: deklaruoto mokesio ir/ar jo avansu laiku nesumoktos sumos; mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaiiuotos mokesi sumos, baudos, kurioms pasibaig sumokti skirtas 20 dien terminas nuo sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo teikimo dienos; pagal mokestins paskolos sutartimi patvirtint mokjimo grafik laiku nesumokta moka; pagal taikos sutart laiku nesumokta moka; palkan, padidint palkan ir delspinigi nesumokta suma. Pagal MA 105 str. mokesi administratorius teis priverstinai iiekoti mokesi moktojo mokestin nepriemok gyja kit dien: 1. po to, kai mokesi moktojas nesumoka mokesio ir su juo susijusi sum, nurodyt mokesi administratoriaus raginime ir pasibaigia raginime geruoju sumokti mokest ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas; 2. po 20 dien nuo atitinkamo mokesio statyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teiss akte nustatyto termino, jei mokesi moktojas nesumokjo deklaruoto mokesio (tais atvejais, kai nesiuniamas raginimas); 3. po 40 dien nuo mokesi administratoriaus sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo teikimo mokesi moktojui dienos, jei mokesi moktojas nesumokjo mokesi administratoriaus sprendime dl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyt mokesio ir su juo susijusi sum (tais atvejais, kai nesiuniamas raginimas). Tais atvejais, kai pasibaigus mokesio sumokjimo terminui mokesi moktojas mokesio deklaracij pateikia pavluotai arba pateikia patikslint mokesi deklaracij, mokesi administratorius gyja teis iiekoti patikslintoje mokesi deklaracijoje nurodyt mokest ir su juo susijusius delspinigius kit dien po mintos deklaracijos pateikimo dienos (MA 105 str. 2 d.). Priverstinio iiekojimo priemoni taikymo eil Pagal MA 106 str. mokesi administratorius priverstinai iieko mokestin nepriemok, atsivelgdamas i priverstinio iiekojimo priemoni taikymo eil: 1. duodamas kredito staigai nurodym nurayti mokestins nepriemokos sumas i asmens sskaitos.(Tokiu atveju mokesi administratorius kredito staigai pateikia sprendim iiekoti mokestin nepriemok i asmens sskaitos kartu su nurodymu nutraukti pinig idavim ir pervedim i banko sskait is nurodymas vykdomas MA 63 str. nustatyta tvarka); 2. pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavim vykdyti mokesi moktojo prievol ir u mokesi moktoj sumokti mokestin nepriemok (jeigu mokestins prievols vykdymas utikrintas laidavimu arba garantija); 3. duodamas kredito staigai nurodym nurayti mokestins nepriemokos sumas i laiduotojo arba garanto sskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. (is nurodymas vykdomas MA 63 str. nustatyta tvarka); 4. priimdamas sprendim dl priverstinio mokestins nepriemokos iiekojimo i mokesi moktojo, laiduotojo arba garanto turto. ( sprendim vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka). 7.18. Mokesi iiekojimo utikrinimo priemons: raginimas mokestines prievoles vykdyti geruoju, mokesi moktoj teiss disponuoti jam priklausaniu turtu laikinas apribojimas (mokesi moktoj turto aretas) Nustaius mokestin nepriemok Mokesi administravimo statymas mokesio moktojui suteikia galimyb per nustatytus terminus geranorikai j sumokti. Taiau nesiningas mokesi moktojas per t laikotarp gali imtis atitinkam veiksm, mokestins prievols atlikimui ivengti (klastoti dokumentus, paslpti turt ir pan.). Todl MA numato atitinkamas mokestini nepriemok iiekojimo utikrinimo priemones.

Mokesi moktojo turto aretas yra viena i mokestins prievols vykdymo utikrinimo bd, tvirtint MA 95 straipsnyje. Mokesio moktojo turto aretas MA ir kit statym nustatyta tvarka ir slygomis taikomas mokesi moktojo nuosavybs teiss turt arba atskir ios teiss sudedamj dali valdymo, naudojimosi, disponavimo priverstinis laikinas apribojimas siekiant utikrinti mokestins prievols vykdym (MA 101 str.). Mokesi moktojo turto areto taikymas tai mokesi administravimo procedra, kurios metu mokesi administratorius, siekdamas utikrinti mokestins prievols vykdym ar mokestins nepriemokos iiekojim, taiko priverstin laikin mokesi moktojo nuosavybs teiss turt arba atskir ios teiss sudtini dali valdymo, naudojimosi, disponavimo apribojim. Mokesi moktojo turto areto procedra atliekama MA ir kit teiss akt nustatyta tvarka. Mokesi moktojo nuosavybs teis turt gali bti visikai apribota, udraudiant mokesi moktojui iuo turtu disponuoti, naudotis ir j valdyti. Nuosavybs teis gali bti apribota ir i dalies apribojamos tik kai kurios nuosavybs teiss sudtins dalys. Konkretus mokesi moktojo turto areto bdas (nuosavybs teiss ar atskir ios teiss sudtini dali apribojimas) nurodomas turto areto akte. Jeigu aretavus turt visikai apribojama mokesio moktojo nuosavybs teis, t.y. mokesi moktojui udraudiama iuo turtu disponuoti, naudotis ir j valdyti, mokesi moktojo turtas turi bti perduotas saugoti arba administruoti turto administratoriui. Nuosavybs teiss dalies apribojimas: apribojus nuosavybs teiss dal naudotis aretuotu turtu, atimama mokesi moktojo galimyb gauti i aretuojamo turto naudos, kuria pasireikia jo ekonominis reikmingumas, t. y. apribojama mokesi moktojo teis pritaikyti aretuoto turto naudingsias savybes savininko poreikiams tenkinti, teis gauti i aretuojamo daikto pajamas ir produkcij; apribojus nuosavybs teiss dal disponuoti aretuotu turtu, atimama mokesi moktojo galimyb keisti aretuoto turto teisin padt, pakeisti jo ekonomin bkl, sudaryti sandarius dl io turto (pirkimo - pardavimo, main, dovanojimo ir kt.). apribojus nuosavybs teiss dal valdyti aretuot turt, mokesi moktojui udraudiama turt valdyti, turti aretuot turt savo inioje, daryti aretuotam turtui fizin bei kin poveik.

Mokesi administratorius, siekdamas iiekoti mokesi moktojo mokestin nepriemok ar utikrinti mokestins prievols vykdym, mokesi moktojo turto turi aretuoti tiek, kad bt galima realiai ir visikai utikrinti mokestins nepriemokos (arba galinios atsirasti mokestins nepriemokos) iiekojim. Mokesi moktojo turtas gali bti aretuojamas: jeigu mokesi moktojas mokesio statymo nustatyta tvarka nesumokjo mokesio ir su juo susijusi sum (delspinigi, baud, palkan, pagal mokestins paskolos sutart, taip pat palkan delspinigi); mokesi administratoriui primus sprendim dl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesi moktojas jam priklausant turt gali paslpti, parduoti ar kitokiu bdu jo netekti ir dl to gali bti sunku arba nemanoma iiekoti mokesio ir su juo susijusi sum. Pavyzdiui, mokesi administratorius turi informacijos apie mokesi moktojo mokestini prievoli vykdym, t. y. mons savinink, turint kit savo vardu registruot moni arba kurio verslas susijs su kitomis monmis ir ios mons turi nesumokt mokesi arba nemoka j laiku; danai vluojamus sumokti mokesi moktojo apskaiiuotus ar mokesi administratoriaus priskaiiuotus mokesius, taikomas priverstinio iiekojimo priemones; jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaiiuotas ir sumoktas mokestis, metu, taip pat pavedimo dl specialisto ivados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesi statym paeidim ir yra pagrsta rizika, kad mokesi moktojas jam priklausant turt gali paslpti, parduoti ar kitokiu bdu jo netekti ir dl to gali bti sunku arba nemanoma iiekoti mokesio ir su juo susijusi sum. iuo atveju gali bti aretuojamas tik toks mokesi moktojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesi moktojui grintina mokesio permoka (skirtumas).

Pagrsta rizika mokesi administratorius atkreipia dmes tokius faktus: mokesio ir su juo susijusi sum biudet bei valstybs pinig fondus nesumokjimas arba nemokjimas laiku, padaryti kiti mokesi statym paeidimai ir pan. Pastaruoju atveju gali bti aretuojamas tik toks mokesi moktojo turtas, kuris yra privalomai registruojamas atitinkamo turto registre. Objektai, kuriuos privaloma teisikai registruoti, yra nekilnojamasis turtas (ems sklypai, statiniai ir kt.) bei privalomas registruoti kilnojamasis turtas (transporto priemons, ems kio technika ir kt.). Turto areto akte nurodytas mokesi moktojo aretuojamas turtas vertinamas ir kainojamas rinkos kainomis. Mokesi moktojas, nesutikdamas su turto kainojimu, turi teis j ginyti statymu nustatyta tvarka. Turto areto aktas turi bti registruotas Turto areto akt registre. Turto aretas sigalioja nuo turto areto akto paskelbimo mokesi moktojui. Jeigu nra galimybs paskelbti turto aretas sigalioja nuo jo registravimo Turto areto akt registre momento. 7.19. Delspinigi svoka ir j skaiiavimo tvarka Lietuvos Respublikos MA 96 99 straipsniai reglamentuoja delspinigi skaiiavimo tvark. Delspinigiai yra vieni i mokestins prievols vykdymo utikrinimo bd. Pagal MA 96 straipsnio 1dal delspinigiai mokesi moktojui skaiiuojami:

1) u nesumokt arba pavluotai biudet sumokt mokesi moktojo deklaruot mokest arba mokesi moktojo (atitinkamo mokesio statyme numatytu atveju mokesi administratoriaus) apskaiiuot nedeklaruojam mokest (skaitant muitins deklaracijoje apskaiiuot mokest); Delspinigiai mokesi moktojui gali bti skaiiuojami tokiais atvejais: mokesi moktojui deklaravus Valstybins mokesi inspekcijos administruojam mokest, taiau atitinkam mokesi teiss akt nustatytais terminais mokesio biudet nesumokjus ar pavluotai j sumokjus. Mokesi moktojui delspinigiai skaiiuojami ir u laiku nesumokt avansin mokest; mokesi moktojui (tam tikrais statym nustatytais atvejais mokesi administratoriui) apskaiiavus nedeklaruojam Valstybins mokesi inspekcijos administruojam mokest, taiau atitinkam mokesi teiss akt nustatytais terminais tokio mokesio nesumokjus biudet ar pavluotai j sumokjus; mokesi moktojui muitins deklaracijoje apskaiiavus mokest (muit, importo PVM ir akciz), taiau nesumokjus jo biudet ar pavluotai j sumokjus. 2) u nesumokt arba pavluotai sumokt patikrinimo metu mokesi administratoriaus nustatyt nedeklaruot deklaruojam ar neapskaiiuot nedeklaruojam mokest (skaitant mokest, kuris turjo bti apskaiiuotas muitins deklaracijoje); Delspinigiai mokesi moktojui taip pat apskaiiuojami, kai mokesi administratorius, atliks mokestin patikrinim arba Bendrijos muitins kodekso 78 straipsnyje numatyt patikrinim, nustato, kad: atitinkamas Valstybins mokesi inspekcijos administruojamas mokestis nebuvo deklaruotas ir sumoktas arba pavluotai sumoktas biudet; nedeklaruojamas Valstybins mokesi inspekcijos administruojamas mokestis nebuvo apskaiiuotas ir sumoktas laiku ar ne laiku sumoktas biudet; muitins administruojamas mokestis nebuvo apskaiiuotas muitins deklaracijoje ir sumoktas arba buvo pavluotai sumoktas biudet. 3) u pagal mokesi moktojo praym nepagrstai grint (skaityt) mokesio permok (iskyrus tuos atvejus, kai per daug grinama (skaitoma) dl mokesi administratoriaus klaidos). Mokesi moktojui pateikus praym grinti (skaityti) mokesio permok ar mokesio skirtum (toliau mokesio permoka (skirtumas)), mokesi administratorius preziumuoja, kad mokesi moktojo prayme nurodyta mokesio permokos (skirtumo) suma yra teisinga ir MA 87 str. nustatytais terminais ir tvarka j grina mokesi moktojui. Mokesi administratorius, nustats, kad mokesio permoka (skirtumas) mokesi moktojui buvo grinta (skaityta) nepagrstai, nuo nepagrstai grintos (skaitytos) mokesio sumos apskaiiuoja delspinigius. Delspinigiai nuo nepagrstai grintos (skaitytos) permokos (skirtumo) neskaiiuojami, jei mokesio permokos (skirtumo) grinama (skaitoma) daugiau nei mokesi moktojui priklauso dl mokesi administratoriaus klaidos, pavyzdiui, klaidos atsiradusios apdorojant deklaracij duomenis. Jei atitinkamas mokesio statymas nenustato kitaip, is mokestins prievols utikrinimo bdas netaikomas biudetinms staigoms, taip pat Lietuvos bankui (96 str. 2 d.). Delspinigi dydis Lietuvos Respublikos finans ministro nustatomas kiekvienam kalendoriniam ketviriui ir skelbiamas leidinyje ,,Valstybs inios. Delspinigi skaiiavimo pradia nustatyta MA 97 straipsnyje: 1. MA 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaiiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojanius mokesi teiss aktus turjo bti sumoktas biudet. 2. MA 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaiiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojanius mokesi teiss aktus turjo bti sumoktas biudet, iki patikrinimo akto suraymo dienos, o nesumokjus mokesio per io statymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatyt termin, delspinigi skaiiavimas tsiamas nuo kitos dienos po minto termino pasibaigimo. 3. MA 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaiiuojami nuo tos dienos, kai tokia permoka buvo grinta (skaityta). 4. Delspinigiams u nesumoktus muitus io straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprietarauja Bendrijos muit teiss aktams. Delspinigi skaiiavimo trukm Delspinigiai, pradti skaiiuoti MA 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaiiuojami kiekvien dien ir baigiami skaiiuoti: 1) mokesio sumokjimo (sugrinimo) biudet dien (skaitytinai) arba 2) t dien, kai mokestin prievol pasibaigia tokiais nustatytais pagrindais: vykdoma mokestin prievol; mokesi administratorius priverstinai iieko mokesi moktojo mokestin nepriemok; statym nustatytais atvejais mokesi administratorius ir mokesi moktojas susitaria; statym nustatytais atvejais mokesi moktojas atleidiamas nuo mokestins prievols vykdymo; skolininkas ir kreditorius sutampa; juridinis asmuo likviduotas, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys; fizinis asmuo mir ir nra galimybs padengti mokestins nepriemokos i mirusio asmens palikimo.

Delspinigiai, pradti skaiiuoti MA 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaiiuojami ne ilgiau kaip 180 dien nuo teiss priverstinai iiekoti mokestin nepriemok atsiradimo dienos, o mokesi moktojui nesumokjus jo (atitinkamo mokesio statyme nustatytu atveju mokesi administratoriaus) apskaiiuoto nedeklaruojamo mokesio, ne ilgiau kaip 180 dien nuo atitinkamo mokesio statyme numatyto sumokjimo termino. Sustabdius mokesio priverstin iiekojim MA 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaiiuojami u vis sustabdymo laikotarp, jeigu mokesi moktojo skundas buvo atmestas. Teiss aktai, kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigi skaiiavimo laikotarpis, taikomi po j sigaliojimo pradtiems skaiiuoti delspinigiams. Iki mint teiss akt sigaliojimo pradt skaiiuoti delspinigi skaiiavimas tsiamas ne ilgiau, negu iuose teiss aktuose nustatytas delspinigi skaiiavimo terminas. Jeigu delspinigiai iki mint teiss akt sigaliojimo buvo skaiiuojami ilgiau, negu nustatyta iuose teiss aktuose, delspinigi skaiiavimas nutraukiamas. Atleidimas nuo delspinigi. Mokesi moktojo atleidimo nuo delspinigi pagrindai yra tvirtinti MA 100 straipsnyje. Mokesi moktojas gali bti atleidiamas nuo skaiiuojam (apskaiiuot), bet nesumokt (neiiekot) delspinigi ar j dalies, jeigu: 1) delspinigiai buvo apskaiiuoti nuo vieno mokesio nepriemokos, bet u t pat laikotarp mokesi moktojas turjo to paties ar kito mokesio permok, ir MA 87 straipsnis nedraudia skaityti nurodytas sumas. Mokesi administratorius gali atleisti mokesi moktoj tiek nuo jau apskaiiuot, tiek nuo skaiiuojam, bet nesumokt ir/ar MA nustatyta tvarka priverstinai neiiekot delspinigi ar j dalies. ios dalies atleidimo nuo delspinigi pagrind sudaro dvi btinos slygos: 1. mokesio nepriemokos ir to paties ar kito mokesio permokos (skirtumo) buvimas u t pat laikotarp, 2. nurodyt sum skaitymo teisin galimyb. MA 87 straipsnyje nurodyti atvejai, kai negalima (draudiama) skaityti mokesi moktojo mokesio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai padengti. Atleidimo nuo delspinigi procedr gali inicijuoti tiek mokesi administratorius, tiek mokesi moktojas. Pastarasis turi pateikti atitinkam praym Atleidimo nuo baud ir delspinigi taisykli nustatyta tvarka. 2) yra io MA 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. is atleidimo nuo delspinigi pagrindas yra analogikas atleidimo nuo baud pagrindams, numatytiems MA 141 str. 1 d., taiau sprendiant atleidimo nuo delspinigi klausim, nereikalaujama, kad mokesi moktojas bt sumokjs su apskaiiuotais (skaiiuojamais) delspinigiais susijusio mokesio arba mokesio suma bt priverstinai iiekota arba mokesio sumokjimo terminas MA nustatyta tvarka yra atidtas arba idstytas, t.y. sudaryta mokestins paskolos sutartis. 3) kitais atvejais, kai delspinigius iiekoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu poiriu, kaip tai suprantama pagal MA 113 straipsnio 1 dalies 3 punkt. is atleidimo pagrindas gali bti taikomas tik mokesi moktojams fiziniams asmenims. Nuo delspinigi mokesi moktoj mokestinio gino metu gal atleisti ir mokestin gin nagrinjanti institucija. Atsisakym atleisti nuo delspinigi mokesi moktojas gali apsksti MA IX skyriuje nustatyta tvarka. Priimant sprendimus atleisti nuo u nesumoktus muitus skaiiuojam delspinigi arba j netaikyti, io straipsnio nuostat laikomasi tiek, kiek jos neprietarauja Bendrijos muitins kodekso nuostatoms (MA 104 str. 4 d.). 7.20. Mokesio grinimo pagrindai MA 87 straipsnyje nurodyti mokesio grinimo pagrindai. Mokesi moktojo permoktos mokesi sumos, kurios lieka permokos sumas skaiius mokestinei nepriemokai padengti, grinamos mokesi moktojo praymu. Mokesi administratorius gali patikrinti tokio praymo pagrstum. i tvark ir terminus nustato MA. Jei dl mokesio permokos grinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, jis turi bti pradtas per 20 dien nuo 87straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyt termin pasibaigimo dienos. Jei atitinkamo mokesio statyme nenustatyta kitaip, mokesi administratorius privalo grinti mokesi moktojui mokesio permok tokia tvarka (MA 87 str. 7 dalis): 1) mokesio permoka grinama per 30 dien po raytinio praymo grinti mokesio permok gavimo dienos. Gyventoj pajam mokesio permoka, priklausanti grinti mokesi moktojui pagal jo metin gyventoj pajam mokesio deklaracij, grinama mokesi moktojo praymu ne vliau kaip iki atitinkam met liepos 31 dienos, o jei praymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metins deklaracijos pateikimo terminui, ne vliau kaip per 90 dien po praymo grinti mokesio permok gavimo dienos. iame punkte nustatyti terminai netaikomi, jei yra ios dalies 2 punkte nurodytos aplinkybs; 2) tais atvejais, kai dl mokesio permokos grinimo atliekamas mokesi moktojo mokestinis patikrinimas arba su mokesio permokos grinimu susij klausimai yra sudedamoji mokesi administratoriaus atliekamo to mokesi moktojo patikrinimo dalis, mokesio

permoka turi bti grinta ne vliau kaip per 20 dien po mokesi administratoriaus sprendimo dl patikrinimo akto (jei paeidim nenustatyta, paymos apie tai) teikimo mokesi moktojui dienos. Jeigu mokesi administratorius, per anksiau mint termin negrina mokesio permokos sumos, mokesi moktojo naudai skaiiuoja palkanas iki mokesio permoka bus grinta. Palkan dydis yra lygus delspinigi u ne laiku sumokt mokest dydiui. 8 tema. Lietuvos Respublikos mokesi sistema 8.1. Mokesi sistemos samprata ir struktra Literatroje mokesi sistema, kaip ir mokesiai, apibdinama vairiai. Pateikiame kelet svok: Mokesi sistema tai visuma mokesi, kuriuos nustato valdia ir ima vykdomieji organai, taip pat mokesi nustatymo metodai ir principai(I. epien, 1994 m.). Mokesi sistema yra sutraukimas atskir mokesi vien logik koncepcij, kuri rodo j vairum ir reikia j bendr tiksl bei sudaro vien darn vienet (Foldes). Visuotinai pripainta, kad mokesiai yra privalomi fizini asmen ir juridini asmen mokjimai valstybei ir jos vietos valdios institucijoms. Tai svarbiausias valstybs pajam altinis, vienas i jos egzistavimo pagrind, vyraujanti biudeto plauk akumuliavimo forma (R. Staiokas, 1996 m.). Mokesi sistema tai viena su kitu susijusi mokesi visuma. Ji formuojama atsivelgiant apmokestinimui keliamus udavinius ir kartu laikantis tam tikr apmokestinimo princip ( G. Pajuodien). Valstybs mokesi sistema reikt laikyti visum statymais reglamentuojam tarp savs glaudiai susiet mokesi bei rinkliav ri, privalom mokti valstybei ar teritoriniam vienetui (Lietuvoje savivaldybms)(E. Bukeviit, V. Pukelien). Mokesi sistema tai mokesi, rinkliav, muit ir kit privalom mokjim visuma, kuri nustatyta tvarka renkama i mokesi moktoj (fizini ir juridini asmen) valstybs teritorijoje (. ). Apibendrinant teigtina, kad mokesi sistema tai viena su kitu susijusi (teisikai, ekonomikai), statymais reglamentuojam mokesi visuma, privaloma mokti valstybs (savivaldybs) piniginius fondus. Visi mokesiai gyvendinami pagal tam tikro apmokestinimo instrumentarij, kuris apima mokesi elementus, mokesio mimo bd bei nustatymo metod. Kiekvienas mokestis - tai sudtinga sistema, kuri apima kelet, pagal tik iam mokesiui bding logik tarpusavyje suderint, element. Galima iskirti iuos mokesi elementus: Mokesio subjektas (moktojas) - fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokti mokesius ar rinkliavas statym nustatyta tvarka. Mokesi subjektas ne visada sutampa su tikruoju mokesi moktoju. Pavyzdiui, netiesiogini, arba taip vadinamj vartojim mokesi (PVM, akcizai ir pan.) atveju mokesi subjektas - asmuo, faktikai sumokantis mokest - yra preki (paslaug) galutinis vartotojas, o mokesi moktojas - asmuo, kurio pareiga mokest sumokti biudet - yra preki (paslaug) gamintojas, importuotojas arba pardavjas. Mokesio objektas yra statymais apmokestinamos preks, paslaugos, pajamos, turtas. Tai fizini ar juridini asmen pajam suma, turto (tame tarpe ir parduodamo kitiems asmenims) vert, preki (paslaug) pridtin vert, finansini-kreditini operacij rezultatas, teis naudotis gamtos itekliais, teis usiimti tam tikra veikla ir kt.. Mokestis gali turti vien (pvz., nekilnojamo turto mokestis) ar kelet (yminis mokestis) objekt. Mokesi objekt visuma sudaro mokesi baz. Mokesio altinis - tai subjekt pajamos, i kuri mokami mokesiai. Mokesi altinis gali sutapti su mokesi objektu, pavyzdiui, pelno mokesio atveju. Apmokestinimo vienetas - ta mokesio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesi tarifas. Daniausia tai mokesio objekto matavimo vienetas (pvz., piniginis vienetas - pajam mokesio; akras (hektaras) - ems mokesio atveju ir pan.). Mokesio tarifas yra mokesi suma u apmokestinimo vienet. Jis gali bti nustatytas absoliuiais dydiais (specifini mokesi atveju - akcizo mokestis, nustatytas 1000 cigarei vienet ar 1 degal tonai) ir procentine iraika (taip vadinamieji ad valorum mokesi tarifai). Pastarieji bna: - progresiniai, kai procentas didja, didjant mokesi objektui. Kitaip tariant, tai yra mokestis, kurio tarifas didja, didjant mogaus gaunamoms pajamos. Skaiiavimams pagal progresin tarif sudaroma mokesi tarif skal. Progresinis tarifas gali bti pagrstas paprasta ar sudtinga (laipsniuota) progresija. Pirmu atveju padidj tarifai taikomi visam mokesi objektui, antru atveju - objektas skaldomas atskiras dalis ir kiekvienai sekaniai daliai taikomas vis didjantis tarifas. Ir apmokestinimo teorija, ir praktika byloja kit metod naudai, jei siekiama padidinti biudeto plaukas ar apmokestinti turtinguosius. Kur kas efektyvesnis bdas pasiekti i tiksl yra proporcinis (visiems vienodas) arba regresyvinis (majantis pajamoms didjant) tarifai; proporciniai , kai visam mokesi objektui (kiekvienam jo apmokestinimo vienetui) taikomas vienodas procentas; regresiniai - analogika progresini tarif schema, tik tarifai ne didja, o maja. Regresiniai mokesiai skatina legalizuoti pajamas ir mokti didesnes sumas (absoliuiais skaiiais) biudet.

Mokesio mimo bdas yra tiesioginis (i pajam) ir netiesioginis (per kain sistem). Pagal tai mokesiai atitinkamai skirstomi tiesioginius ir netiesioginius, taiau riba tarp j yra gana slygin ir priklauso nuo mokesio perklimo preki (paslaug) kainas galimybi.

Mokesio nustatymo metodai priklauso tiek nuo mokesi ypatum, tiek ir nuo mokesi administravimo galimybi konkreiose alyse. T pai mokesi tip suma gali bti nustatoma skirtingais metodais. Paprastai iskiriami tokie pagrindinai metodai: prie pajam altinio, t.y. pajam formavimo (gavimo) vietoje (pvz., pajam mokestis, apskaiiuojamas kartu su atitinkamu darbo umokesiu); pagal mokesi moktojo oficial pareikim (pvz., pajam deklaracija, kurioje nurodomos per ataskaitin laikotarp gautos pajamos); pagal special tipini (ir tam tikru principu suklasifikuot) mokesi objekt sra - kadastr.

Aukiau ivardinti elementai sudaro normatyvin mokesio struktr. Konkretaus tipo mokesio normatyvin struktra daugiau ar maiau vienodai suprantama visame pasaulyje. 8.2. Lietuvos Respublikos mokesi sistemos formavimo raidos nuo 1990 met pagrindiniai etapai ir principai Nuo 1990-j antrosios puss Lietuvoje praktikai pradta kurti kokybikai nauja mokesi sistema. Po nepriklausomybs atkrimo pertvarkoma alies mokesi sistema nemaai nusiirta nuo Vakar valstybi. Buvo nustatyti beveik tie patys mokesiai, o j tarifai taip pat panas su kit Europos valstybi mokesi tarifais. Lietuvos mokesi sistemai bdingi panas kaip ir Lietuvoje trkumai. Taigi, niekas nesiginijo, kad mokesi sistem reikia tobulinti siekiant skatinti ekonomikos augim, garantuoti stabilias biudeto pajamas, teising apmokestinim ir konkurencij. Ypa, todl, kad sukurtumme iuolaikin darni valstybin mokesi sistem kiekvienos demokratins valstybs siekis. 1990 metai . Vyksta planins ekonomikos kaita rinkos k, Lietuva pradeda savarankiko kio krimo laikotarp. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas tuo tikslu priima apie 40 vairi statym, kuri didioji dalis tiesiogiai reglamentuoja ir Lietuvos finans sistema. Svarbiausieji i j - Juridini asmen pelno mokesio statymas, pakeits buvus mokest u gamybinius fondus, atsiskaitymus i pelno, kooperatini ir visuomenini organizacij mokest; Fizini asmen pajam mokesio laikinasis statymas, pakeits gyventoj pajam mokest, mokest u patentus. Remiantis Lietuvos Respublikos ems mokesio statymu apmokestinama ems kio ir ne ems kio paskirties em. Ileidiamas LR muitins laikinasis statymas, reglamentuojantis muitins struktr bei jos veikl. Dar vienas svarbus teiss aktas (finans ir mokesi altinis) 1990 08 31 Biudetins sandaros statymas, kuris nustato Lietuvos Respublikos biudetin struktr, vardina valstybs ir savivaldybi biudet pajamas, pagrindinius asignavimus, bei asmenis, atsakingus u biudeto vykdym. 1991 metai. Ileidiama kelet nauj statym mokesi srityje: Mokesi u valstybinius gamtos iteklius statymas, LR mokesi u aplinkos terim statymas, valstybinio socialinio draudimo statymas, taip pat Vyriausybs nutarimas dl valstybins rinkliavos, o met pabaigoje nutarimas, kurio pagrindu apyvartos mokest pakeiia bendrasis akcizas ir individuals akcizai (alkoholiniams grimams, tabako gaminiams). 1992 m. ie metai pasiymi keli nauj mokesi vedimu: ems mokesio (1992 06 25 ems mokesio statymas), ems nuomos mokesio (Vyriausybs nutarimas Dl valstybins ems nuomos mokesio), naftos ir duj itekli mokesio (1992 10 07 Lietuvos Respublikos naftos ir duj itekli mokesio statymas). Be to, diegiamos juridini asmen pelno bei fizini asmen pajam mokesio lengvatos maosioms monms ir monms, kurias investuotas usienio kapitalas. Papildomas Lietuvos Respublikos muitins laikinasis statymas, suteikiantis muitinei galimyb konfiskuoti kio subjekt neteistai bandomas gabenti prekes ir nustatyta tvarka jas realizuoti (1992 02 11 Dl Lietuvos Respublikos muitins laikinojo statymo papildymo). 1993 metai. Spariai kuriamas privatus sektorius, mezgami ir pltojami reikmingi ekonominiai santykiai su kitomis Europos ir pasaulio alimis. Gegus 21 d. priimtas Muit tarif statymas leidia usienio prekyb reguliuoti ekonominmis priemonmis importo ir eksporto muitais. Dl to, nuo met vidurio i esms atsisakyta importo ir eksporto reguliavimo licencijomis ir kvotomis.Balandio mnes priimtas naujas Lietuvos Respublikos muitins statymas, pakeits laikinj muitins statym. Met pabaigoje Seimas priima Prekyviei mokesio statym, pagal kur nuo 1994 met pradedamas imti is naujas mokestis. 1994 metai. iuo laikotarpiu priimami nauji mokesiai: vietoje bendrojo akcizo imamas PVM mokestis, kurio baz 1994 m. vis pleiama (1993 12 22 Pridtosios verts mokesio statymas). PVM naudingas tuo, kad padeda sumainti fizini asmen pajam mokesio nat (3 kartus padidintas neapmokestinamas minimumas ir vietoje progresinio 10-33 procent tarifo nustatomas proporcinis 33 proc. tarifas). Tais paiais metais vedamas nekilnojamojo turto mokestis monms (1994 07 20 moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokesio statymas); atsiranda naujas konsulinis mokestis (1994 06 23 Lietuvos Respublikos konsulinio mokesio statymas); valstybin rinkliava reorganizuojama ymin mokest (1994 06 23 Lietuvos Respublikos yminio mokesio statymas), vietoje individualij akciz imami akcizai (1994 04 12 Akciz statymas). 1995 metai. Sausio 24 d. priimtas Keli fondo statymas, kuris statymikai teisina buvusius atsiskaitymus valstybiniams automobili keliams tiesti, taisyti ir priirti bei numato kelet nauj mokesi (pvz.: transporto priemoni savinink mokest). Met viduryje Seimas priima Paveldimo ar dovanojamo turto mokesio statym, kurio pagrindu turi bti apmokestinamas paveldimas ar dovanojamas turtas. Bene svarbiausias io laikotarpio teiss aktas 1995 06 28 Mokesi administravimo statymas. Jis nustato pagrindines svokas ir taisykles, kuri btina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesi statymus, pateikia Lietuvos Respublikoje taikom mokesi

sra, nustato mokesio administratoriaus teises ir pareigas, mokesio moktojo teises ir pareigas, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvark, mokesio bei su juo susijusi sum iiekojimo bei gin nagrinjimo tvark. 1996 metai. iems metams bdinga tai, kad Seimas ir toliau priima naujus aktus, reguliuojanius finans sistem, bei tobulina jau priimtus statymus. Tarp nauj statym pamintini: Sveikatos draudimo statymas (numato sveikatos draudimo ris, privalomojo sveikatos draudimo sistem); Vietini rinkliav statymas (priimtas vietoje 1992 m. Vyriausybs nutarimo dl vietini rinkliav nustatymo; vardina, kokias vietines rinkliavas savivaldybs gali nustatyti pagal savo kompetencij). Vienas svarbiausi pokyi teisins bazs krime Muitins kodekso primimas (sigaliojo tik nuo 1998 m.). Muitins kodeksas nustat muitins veiklos pagrindus, susistemintai buvo reglamentuota preki importo, eksporto, tranzito tvarka, su ja susijusi muitins procedr atlikimas, importo, eksporto muit bei mokesi, taip pat kontrols priemoni taikymas. Mokesi administravimo statymas jau leidia vieningai reguliuoti 16 mokesi administravim: be 14 jau numatyt, birelio 6 d. nustatomos privalomojo sveikatos draudimo mokos ir liepos 2 d. valstybins ems ir valstybinio vandens fondo telkini nuomos mokesiai. 1997 metai. Seimas priima Akciz statymo pakeitimo statym. Kurio pagrindu didinami akciz tarifai, sumainamas PVM lengvat sraas, atsiranda nemaai nauj nuostat apmokestinant moni peln. Kiti mokesi sistemos pakeitimai: apmokestinamosios pajamos, panaudotoms investicijoms, nustatytas nulinis tarifas, atsisakyta mokesi lengvatos monms, kurias investuojamas usienio kapitalas, tikslinamos mokesi administravimo teisins normos, grietinama atsakomyb u mokesi statym paeidimus; pakeiiamas ir papildomas paveldimo ar dovanojamo turto mokestis, nustatant daug maesnius mokesio tarifus ir didesnes lengvatas artimiesiems giminaiiams.1997 12 09 nuo fizini asmen pajam mokesio atleidiamos ems kio produkcij gaminanios ir paslaugas ems kiui teikianios kins bendrijos, juridinio asmens teisi neturinios individualios (personalins) mons, kuri gautos pajamos apmokestinamos taikant lengvatinius 5 ir 10 procent pajam mokesio tarifus (ems kio produkcij gaminani ir paslaugas ems kiui teikiani kini bendrij ir individuali (personalini) moni atleidimo nuo fizini asmen pajam mokesio statymas, 1 str.). 1998 metai. Nuo sausio 1 d. sigaliojo Muitins kodeksas ir Muitins statymas netenka galios. 1998 09 03 d. Vyriausybs nutarimu Dl mokesio bazs netiesioginio nustatymo, patvirtinami mokesio bazs netiesioginio nustatymo metodai. Gruodio 3 d. Vyriausyb priima nutarim Dl Mokestini gin komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs steigimo ir jos nuostat patvirtinimo, kurio pagrindu turi bti steigta Mokestini gin komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs bei patvirtinami Mokestini gin komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostatai. Mokestini gin komisija yra valstybs vykdomosios valdios institucija, kurios tikslas bealikai ir objektyviai nagrinti mokestinius ginus. Mokesio administravimo statymo pakeitimai sudaro palankesnes galimybes dideliems investuotojams (kurie per 3 metus investuoja ne maiau 200 mln. Lt.) garantuojant, kad j pageidavimu 5 metus nuo investavimo momento nebus didinami mons mokam tiesiogini mokesi tarifai (iskyrus pridtins verts mokest ir akciz), o bankrutuojanios mons sanavimo atveju sudaroma galimyb atidti pinigini prievoli vykdymo termin. 1999 metai. Gegus 13 d. Seimas priima Mokesio u aplinkos terim statym, kuris skirtas ekonominmis priemonmis skatinti terjus mainti aplinkos terim, neviryti teralams nustatyt imetimo aplink normatyv, taip pat i mokesi kaupti las aplinkosaugos priemonms gyvendinti. 199 m. gruodio 23 d. Lietuvos Respublikos Juridini asmen pelno mokesio statymo 7 ir 22 straipsni pakeitimo statymas sumaina juridini asmen pelno mokesio tarif nuo 29 iki 24 procent. 2000 metai. 2000 09 12 priimtas Lietuvos Respublikos garantinio fondo statymas slygoja atitinkam mokesi administravimo statymo papildym, numatant greta buvusi mokesi mokas garantin fond 0.2 proc. priklausanio darbuotojams darbo umokesio. 2000 m. birelio priimamas Rinkliav statymas, kuris reglamentuoja rinkliav nustatym, rinkim ir kontrol. 2001 2003 metai. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 2004 m. programoje buvo numatyta parengti esam mokesi statym pakeitimus, siekti, kad teiss aktuose bt aikios, tikslios ir vienareikmikai suprantamos mokesi apskaiiavimo taisykls. Taip pat programoje numatyta, kad: 1. fizini asmen pajam mokesio tarifas palaipsniui bt sumaintas iki 24 procent; 2. fizini asmen gaunam pajam neapmokestinamas minimumas bt padidintas iki 320 lit; 3. bt atsisakyta juridini asmen pelno mokesio, apmokestinant dividendus; 4. bt ubaigtas jungti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir valstybs biudeto mokesi administravimas toks mokesi administravimas bt paprastesnis ir sumat jo ilaidos; 5. bt sudarytos slygos privai pensij fond veiklai, kad nuosekliai bt pereita prie privataus kaupiamojo draudimo; 6. bt sudarytos slygos savarankikai dirbti isipirkus vienkartin patent; 7. akcizas prekms (i j ir prabangos) bt taikomas tik tada, kai tai btina Lietuvai integruojantis tarptautines organizacijas; 8. bt pakeista keli mokesio nustatymo tvarka, atsisakyta jo skaiiavimo nuo moni apyvartos; 9. bt pakeista muitins preki verts nustatymo tvarka ir palaipsniui mainami muitai; 10. taikant PVM diferencijavim, statyboms ir u statybos darbus bt nustatytas 5 procent pridtins verts mokestis, o gyventojams - 9 procent pridtins verts mokestis u ildymo paslaugas; 11. pamau bt atsisakyta mokesi lengvat ir iimi taikymo; 12. skatinant gyventojus taupyti ir ugdyti investavimo kultr, bt panaikintas vertybini popieri verts prieaugio mokestis, kurio administravimo bendrosios snaudos virija i jo gautas pajamas; 13. funkcijos nebt deleguojamos savivaldybms, jeigu jos atitinkamai nefinansuojamos; 14. bt gyvendintas visuotinis gyventoj pajam ir turto deklaravimas. 2001 m. gegus 17 d. priimamas Azartini loim mokesio statymas. is teiss aktas reglamentuoja azartini loim organizavimo apmokestinim azartiniu loim mokesiu. Su 2002 metais priimtais ir sigaliojusiais naujais mokesi teiss aktais prasidjo Lietuvos mokesi sistemos reforma. Jai takos turjo keletas veiksni. Pirmiausia visos Lietuvos teiss sistemos pokyiai susij su Lietuvos ketinimu stoti Europos Sjung. 2002 m. gruodio 13 d. ES Virni Taryba pakviet Lietuv ES. is sprendimas Lietuvos mokesi sistemai taip pat yra svarbus. Be to, mokesi sistemos pokyiams turi takos 2001 m. viduryje sigaliojs naujasis Civilinis kodeksas. ie vykiai nulm daugel mokesi ir su mokesiais susijusi statym pakeitim. Nuo 2001 m. rugsjo 1 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d. sigaliojo naujos Mokesi administravimo statymo redakcijos. Nuo 2002 m. sausio 1 d. sigaliojo naujasis Pelno mokesio statymas (priimtas 2001 12 20, numatytas 15 procent pelno mokesio tarifas. Be to, neteko galios Juridini asmen pelno mokestis), nuo 2002 m. liepos 1 d. naujasis Pridtins verts mokesio statymas, naujas Akciz statymas ir su juo susij Apyvartos bei Cukraus mokesi

statymai (Cukraus mokesio ir Baltojo cukraus virkvoio mokesio statymai), nuo 2003 m. sausio 1 d. naujasis Gyventoj pajam mokesio statymas. Kai kurie specialistai i teiss norm sigaliojim pavadino naujosios mokesi sistemos krimu, arba mokesi revoliucija. Kiti autoriai nurodo net penkias pagrindines radikalios mokesi sistemos reformos Lietuvoje prieastis: 1. Integracijos ES derybini pozicij vykdymas; 2. Mokesi sistemos socialini ir ekonomini padarini derinimas ir suvienodinimas su ES ekonomine ir apmokestinimo politika; 3. Privataus ir vieojo verslo spartesnio pltojimo ir vidaus rinkos aktyvinimo poreikis; 4. Gyventoj teist materialini, buitini ir kultrini poreiki geresnio tenkinimo btinyb; 5. Tolesns Lietuvos raidos ES sudtyje perspektyvos gyvendinimas. Tie patys autoriai mano, kad dl mokesi sistemos skms kalti ie veiksniai: vieo administravimo sistemos tobulinimas ir jos veiksmingumas; alies kio sistemos ekonomini ir struktrini reform vykdymas; paangios ES valstybi fiskalins biudeto pajam realaus akumuliavimo ir mokesi patirties permimas ir panaudojimas; nuoseklus Konstitucijos Europai nuostat gyvendinimas. Tolesnis mokesi sistemos ir teisini jos pagrind tobulinimas buvo neatsiejamas nuo mokesi administravimo veiksmingumo didinimo. Todl, reformos eigoje, atitinkamai keiiant teiss aktus buvo siekiama sukurti toki mokesi administravimo sistem, kuri utikrint mokesi surinkim kiek galima maiausiomis snaudomis ir bt pagrsta savanoriku mokesi mokjimu, vietos savivaldybi institucij gali ipltimu. Svarbiausias ir rykiausias naujosios mokesi sistemos bruoas yra civilins teiss taka mokesi teisei. Dauguma mokesi gaunami i civilinikomercini santyki. Mokesi teisje dl naujojo Civilinio kodekso takos, remiantis bendrosiomis teisingumo, siningumo, garbingumo nuostatomis, pareigojaniomis gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morals principus, gyvendinama mogaus teisi gynimo samprata. Kitas labai svarbus bruoas yra tai, kad vertybinis teiss aspektas jurisprudencijos humanizavimas gauna konkretesn pavidal per Europos Sjungos teisje dominuojanius demokratinius principus, pavyzdiui, vienodas konkurencijos slygas. Naujieji mokesi statymai nuo senj skiriasi i esms. 2004 - 2007 metai. Pastaraisiais metais Lietuvoje vykdyta mokesi sistemos reforma atspindjo tendencijas ilyginti apmokestinimo netolygumus, utikrinti valstybs patrauklum investicijoms ir alies kio konkurencingum, o tose srityse, kurios reglamentuojamos Europos Sjungos teiss akt, suderinti mokesi teiss aktus su Europos Sjungos acquis. Mokesi sistemos reforma taip pat buvo orientuota ir mokesi administravimo efektyvumo didinim, statymikai suteikiant mokesi administratoriui svertus, leidianius efektyviau kovoti su mokesi statym paeidimais, mokesi vengimu. Nuo 2004 m. gegus 1 d. sigaliojusiame naujos redakcijos Mokesi administravimo statyme, kurio pagrindinis tikslas yra aikiau reglamentuoti mokesi administravimo teisinius santykius, yra susistemintos mokesi administravimo teiss normos. is statymas yra priimtas, gyvendinant principin konstitucin nuostat, konstatuojani, kad pagrindiniai su mokesiais ir j administravimu susij klausimai turi bti reglamentuoti statyminiu lygmeniu bei kitas atitinkamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, nustatanias iimtin Lietuvos Respublikos Seimo teis nustatyti (teisinti) valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus. Mokesi administravimo statymas kaip pagrindinis mokesi teiss altinis nustato pagrindines svokas ir taisykles, kuri btina laikytis vykdant mokesi statymus, pagrindinius apmokestinimo mokesiais teisinio reglamentavimo principus, tvirtina Lietuvos Respublikoje taikom mokesi sra, nustato mokesi administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesi moktojo teises ir pareigas, mokesi apskaiiavim ir sumokjim, mokesio bei su juo susijusi sum priverstinio iiekojimo bei mokestini gin nagrinjimo tvark. [21] Naujos redakcijos Mokesi administravimo statyme apibrti pagrindiniai apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principai, yra taikomi visiems mokesi teiss aktams; pasinaudojus geriausia usienio valstybi patirtimi statymo lygiu, tiksliau, nuosekliau ir isamiau yra reglamentuotos mokesi administravimo procedros; yra pakeisti mokesi administratoriaus veiklos prioritetai pirmenyb teikiama savanorikam mokesi mokjimui skatinti, visapusikai pagalbai mokesi moktojams statym laikymosi srityje. Mokesi administravimo statyme nustato pagrindinius mokesi administravimo principus, kuriems neturi prietarauti mokesi teiss aktai ir kuriais privalo vadovautis tiek mokesi moktojas, tiek ir mokesi administratorius administruodamas mokesius: mokesi moktoj lygybs, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aikumo, turinio virenybs prie form. 2006 metais Lietuvos Respublikos Seimas prim du naujus statymus, kurie patvirtina nauj mokesi vedim. Valdia susilauk tiek verslo atstov, tiek visuomens neigiamos reakcijos, tai yra Solidarumo mokestis (socialinis mokestis), kuris laikinas ir bus mokamas iki 2008 met ir Gyventoj nekilnojamojo turto mokestis, kuris naudojamas komercijai( 2005 m. birelio 7 d. moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis pakeistas nekilnojamojo turto mokesiu, sigaliojo 2006 01 01 d.). Pastarasis mokestis yra pastovaus pobdio. Mint mokesi vedimo prieastis yra ta, kad nuo 2006 met buvo mainamas gyventoj pajam mokestis, jo mainimas numatytas keliais etapais. Pagal LR gyventoj pajam mokesio statymo 6 straipsn, apmokestinant nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 gyventoj gautas pajamas, taikomi 27 ir 15 procent pajam mokesio tarifai, t.y., apmokestinant su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusias pajamas ir kitas 6 straipsnio 2 dalyje nenurodytas pajamas, taikomas 27 procent pajam mokesio tarifas. Pagal minto statymo 6 straipsn , apmokestinant nuo 2008-01-01 gyventoj gautas pajamas, taikomi 24 ir 15 procent pajam mokesio tarifai. Laikinojo socialinio mokesio sigaliojusio nuo 2006-01-01 mokesio baz juridinio asmens apmokestinamasis pelnas. Mokesio tarifas u 2006 metus 4%, u 2007 metus 3%. Ta paia tvarka, kaip mokamas avansinis pelno mokestis, bus mokamas ir avansinis socialinis mokestis. Avansinis mokestis apskaiiuojamas pagal numatom einamojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sum. Taip pat teikiama ir metin io mokesio deklaracij tai deklaruojamas mokestis. Be to, apskaiiuota avansinio mokesio suma u 2006 metus negali bti maesn kaip 4 procentai, u 2007 metus - 3 proc. - prajusio pelno mokesio mokestinio laikotarpio faktikai apskaiiuotos apmokestinamojo pelno sumos. Socialin (Solidarumo) mokest planuojama panaikinti 2008 metais, taiau jis vestas kit mokesi mainimo pasekoje, siekiant, kad nemat valstybs pajamos sumainus gyventoj pajam mokest, taiau klausimas, ar

neikils analogika situacija 2008 metais ir vl nebus imamasi nauj priemoni, kuriomis bus siekiama nemainti valstybs pajam ir vl nebus vedami nauji mokesiai. Nuo 2006 11 07 sigaliojo LR papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridtins izogliukozs gamybos kvotos vienkartinio isipirkimo mokesio statymas, Cukraus pramons restruktrizavimo laikinojo mokesio statymas; nuo 2007 04 26 sigaliojo Kvotinio cukraus gamybos mokesio ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymo pakeitimo statymas ir Baltojo cukraus virkvoio mokesio statymo pakeitimo statymas. 8.3. Lietuvos ir Europos Sjungos ali mokesi sistemos Lietuvos Respublikos mokesi sistema isamiai aptariama ios temos 8. 5 8. 15, todl ioje potemj bus pateikta kai kuri Europos Sjungos ali ir Nepriklausom Valstybi Sandraugos ali mokesi sistem pagrindiniai aspektai. Kai kuri Europos Sjungos ali mokesi sistem apvalga. Olandija 2001 met pradioje Olandijoje pradjo veikti nauja mokesi sistema, kuri prasmino platesn mokesi baz ir maesnius mokesi tarifus. ios sistemos tikslas skatinti darbo uimtumo lyg, sustiprinti alies ekonomikos ir tarptautin konkurencingum, mainti mokesi nat bei sukurti teising ir subalansuot mokesi paskirstym. Tiesioginiai mokesiai : Fizini asmen pajam mokestis, pelno mokestis, dividend pajam mokestis, paveldimo, dovanojamo ir perleidiamo turto mokestis, loterij mokestis. Fizini asmen pajam mokestis ir socialinio draudimo mokos. Pajam mokest moka asmenys, gaunantys pajamas i vairi altini (taip pat ir darbo umokestis). Pajam mokesio pajamos yra antros pagal dyd Olandijos biudete. Visos pajamos yra suskirstytos tris kategorijas. Pirmoji apima pajamas gaunamas i darbo santyki ir i bsto ar gyvenamos vietos nuomos. Antroji - eina pajamos gaunamos i reali gaunam pajam i akcij. Treioje - pajamos gaunamos i santaup ir investicij. io mokesio moktojai yra nuolatiniai Olandijos gyventojai ir asmenys negyvenantys Olandijoje, bet gaunantys pajamas Olandijoje. Nuolatiniai gyventojai automatikai maina gaunamas pajamas iskaiiuodami pajam mokest. Pirmosios kategorijos pajamas sudaro atlyginimai, mokestinis pelnas i verslo veiklos, periodiniai mokjimai ir apdovanojimai (stipendijos, subsidijos), nuoma, vaiko prieiros paalpos. Antrosios - sudaro pajamos gautos i akcij, tai yra dividendai. Treiosios kategorijos turin sudaro indli atneamos pajamos, turto nuomos pajamos, draudimo pajamos, vartojimo paskolos, ir kitos pajamos, kurios neeina nei 1 nei 2 kategorijas. Kiekvienas alies gyventojas, kuris gaun darbo umokest moka darbo umokesio mokest. mokest i darbuotojo gaunamo umokesio iskaiiuoja jo darbdavys, kuris periodikai perveda mokesi administratoriui. Mokest sudaro dvi dalys, t. y. yra pajam mokestis ir socialinio draudimo (socialins apsaugos) mokos. Socialinio draudimo mokos yra perskirstomos pensijoms imokti, socialinei rpybai bei medicinos ilaidoms padengti. Lietuvoje is mokestis atitinka Gyventoj pajam mokest, kuris yra mokamas nuo A klass pajam susijusi su darbo santykiais. Olandijoje mokest taip pat privalo mokti profesionals sportininkai, pramog verslo atstovai, nepriklausomai nuo to ar jie yra sidarbin ar gauna autorinius atlyginimus. is mokestis yra mokamas nuo darbo umokesio, kur darbuotojas gauna u atlikt darb. Tai pat is mokestis yra mokamas nuo toki pried kaip: dirbant gaunama pensija, avansins sumos, atostog apmokjimas, virvalandiai, komisiniai, kasmetins premijos ir kt., k gauna darbuotojas kartu su darbo umokesiu, be to nesvarbu kokia forma yra gaunamas atlygis. io mokesio tarifai (progresiniai) nurodyti pirmoje kategorijoje ir priklauso nuo pajam dydio. Pirmoje grupje yra taikomas 33.65 (2.5 mokestis, 31.15 socialinio draudimo moka) procento dydio tarifas pajamoms. Antroje grupje taikomas 41.40 (10.25 mokestis, 31.15 socialinio draudimo moka) procento tarifas. Treioje grupje taikomas 42 procent mokesio tarifas (vis tarif sudaro mokestis). Ketvirtoje grupje taikomas 52 procent mokesio tarifas, kur sudaro tik mokestis. Socialins mokos mokamos tik nuo pirm dviej grupi. Vyresni kaip 65 met mokesi moktojai moka 15.5 procent mokesio tarif pirmoje grupje ir 22.45 procento dydio antroje. Kaip ir Lietuvoje, Olandijoje taip pat galima susigrainti dal sumokt mokesi. Darbdavys periodikai gali susigrainti i mokesi administratoriaus dali sumokto mokesio, kuris yra deklaruotas ir sumoktas. Per mnes laiko kai baigiasi mokestinis periodas, mokestis turi bti sugraintas. Pelno (bendrovi) mokestis. iuo mokesiu apmokestinamos moni (akcini ir udarj akcini bendrovi), taip pat fond ir asociacij (organizacij) pajamos. Pajamos apmokestinamos 25,5% tarifu (24,5% nuo 2007 m.) nuo pirm 22,689 eur viso apmokestinamo pelno ir 29,6% (29,1% nuo 2007 m.) tarifu u virijani sum. mons ir organizacijos, kurios turi mokti pelno mokest, vadinamos juridinmis, kad bt atskirtos nuo fizini asmen, mokani pajam mokest. mons steigtos Olandijoje yra rezidentai mokesi moktojai, o kompanijos, kurios yra steigtos ne Olandijoje, bet pajamas udirba Olandijoje, vadinamos nerezidentais. Ar kompanija yra laikoma steigta Olandijoje sprendiama atsivelgiant kelias aplinkybes: tikroji mons valdymo vieta, vieta, kurioje sikrusi pagrindin bstin, ir vieta, kurioje rengiamas visuotinis akcinink susirinkimas. Dividend pajam mokestis (iankstinis apmokestinimas pajam mokesio atvilgiu) Daugelio moni, egzistuojani kaip akcins ir udarosios akcins bendrovs, kapitalas sudaromas j savinink (akcinink), kurie u tai gauna akcij. monei udirbus peln, dalis jo yra paskirstomas mons akcininkams. Pelnas daniausiai paskirstomas dividend forma. mons paskirstytini dividendai apmokestinami 25% pajam tarifu. Mokest perveda mokesi administravimo institucijoms pati mon. Todl akcininkai gauna tik 75% dividend. Jei dividendus gaunantis vienetas yra steigtas Europos Sjungos alyje narje ir is vienetas

valdo daugiau kaip 20% paskirstanios kompanijos akcij, taikomas atleidimas nuo dividend mokesio. Nuo 2007 m. limitas sumaintas iki 20%. Yra grup Europos Sjungos valstybi nari, kurioms taikomas 10% limitas. Tiek nerezidentams fiziniams asmenims ir monms, steigtoms ne Olandijoje, ir kurios neatleidiamos nuo dividend pajam mokesio, danai taikomas 25% tarifas, numatytas mokesi sutartyse. Paveldimo turto mokestis, kuriuo apmokestinamas gaunamas turtas i individo, kurio paskutin gyvenamoji vieta buvo registruota Olandijoje. Sutuoktiniai, vaikai ir artimi giminaiiai apmokestinami maesniu tarifu lyginant su tolimesniais giminaiiais ar ne giminaiiais. Paveldimo turto mokesio iimtys taikomas sutuoktiniams, ne santuokoje kartu gyvenanioms poroms, tenkinanioms tam tikras slygas, vaikams, negaliems vaikams, tvams, kitiems kraujo ryi giminaiiams, socialines paslaugas teikianioms vieosioms staigoms. Paveldimo turto mokestis yra skaiiuojamas nuo apmokestinamos gaunamo turto verts. Yra nustatytas minimalus ir maksimalus apmokestinamo turto verts procentas. Sutuoktiniai, vaikai ir nevedusios poros, gyvenanios kartu, gali bti apmokestinamos minimaliu 5% tarifu arba maksimaliu 27% tarifu; broliams ir seserims minimalus tarifas yra 26% ir maksimalus 53%; ne giminaiiams taikomas minimalus 41% ir maksimalus 68% tarifas. Dovanojamo turto mokestis yra skaiiuojamas nuo verts turto gaunamo i Olandijos pilieio dovanos forma. Kai kurioms sumoms is mokestis netaikomas, pvz. tv dovana vaikams. Taikomi tie patys tarifai, kaip ir paveldimo turto atvejais. Perleidiamo turto mokestis yra mokamas kai valstybinis turtas, pvz. nekilnojamas turtas, perduodamas paveldjimo atveju arba dovanojamas individo, kurio paskutin gyvenamoji vieta buvo u Olandijos rib. iam mokesiui jokios iimtys netaikomos. Loterij mokestis. Bet kuris loterijoje laimjs priz, kurio vert yra daugiau nei 454 eurai, turi mokti mokest. Apmokestinam 29% tarifu. Olandijos loterij organizatoriai privalo patys atskaityti ir sumokti mokest. Jei prizas buvo laimtas usienio loterijoje, laimjs asmuo privalo praneti apie tai dl grinamo loterijos mokesio. Netiesioginiai mokesiai yra: Pridtins verts mokestis, Akcizai ir vartojimo mokesiai, Teist sandori mokestis, Lengvj transporto priemoni ir motocikl mokestis, Transporto priemoni mokestis, Krovinini transporto priemoni mokestis, Aplinkos mokesiai, Muitai. Pridtins verts mokestis (PVM) Pridtins verts mokestis, Olandijoje inomas kaip BTW, yra bendro vartojimo mokestis, kuris yra jau skaiiuotas kain, kuri vartotojas sumoka sigydamas prek ar paslaug. Visos mons besiverianios kine veikla sumoka mokest mokesio administratoriui. I tikrj, mokesio administratoriui jos tik sumoka skirtum. Jei skirtumas yra neigiamas, mokesio administratorius grina neigiam skirtum. Veikla, kuri susijusi su medicininmis, kai kuriomis vietimo, draudimo ir bankininkysts paslaugomis, neapmokestinamos pridtins verts mokesiu ir moni sumoktas is mokestis yra negrinamas. Bendrasis BTW tarifas yra 19%. Be to, iskiriami du specialieji (lengvatiniai) tarifai: 6 proc. tarifas. Taikomas maisto produktams ir vaistams, daugeliui medicinini paslaug, knygoms, spaudai, keleiviniam transportui, daigeliui laisvalaikio paslaug, pavyzdiui jimo mokesiui sporto varybas, zoologijos sodus, cirkus, teatr; vandeniui ir kitoms prekms ir paslaugoms pagamintoms ems kyje. 0% proc. tarifas. Taikomas eksportuojamoms prekms u ES valstybi rib (gabenamoms ne Europos Sjungos valstybes), tiekiant prekes Europos Sjungos monms ir paslaugoms, susijusioms su i preki tiekimu. Eksporto preks neapmokestinamos PVM.

Akcizai ir vartojimo mokesiai. Akcizas yra vartojimo mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros vartojimo preks, t. y. alkoholiniai grimai, tabako gaminiai, benzinas, dyzelinas, valstybje igaunamas kuras. Kaip ir PVM, akcizo mokestis skaiiuojamas kain, kuri sumoka vartotojas. Mokest mokesi administratoriui sumoka Olandijos gamintojas, akcizini preki pardavjas ar importuotojas. Specialus tarifas taikomas nealkoholiniams grimams (mineraliniam vandeniui, sultims). Akciz statymas atitinka slygas nustatytas Europos Sjungos Tarybos Direktyvoje harmonizuojant akciz mokesius. Todl nuo 1993 m. pilieiai gali pirkti akcizu apmokestinamas prekes bet kurioje valstybje narje ir siveti ias prekes bet kuri kit valstyb nar savo asmeniniam naudojimui. Vartotojai sumoka akcizo mokest valstybje, kurioje sigyjamos preks, jei preks skirtos asmeniniam naudojimui. Jei sigyjamos preks skirtos pardavimui, akcizo mokestis sumokamas toje valstybje, kurioje jos suvartojamos. Teist sandori mokesiai. ie mokesiai dar vadinami verslo mokesiais, kadangi jie nieko bendra neturi su atskirais individais. Iki 2006 m. buvo trys tokie mokesiai. Buvo panaikintas kapitalo mokestis. Dabar naudojami perdavimo ir draudimo mokesiai. Perdavimo mokestis yra taikomas apmokestinant 6% tarifu teistai perleidiant arba paveldint nuosavybs teis nekilnojamj turt Olandijoje (em, pastatus ir panaiai). Nuosavybs aktas suraomas civilins teiss notaro, kuris ir perveda mokest mokesio administravimo institucijoms. Turtas vertinamas rinkos kaina. Draudimo mokestis yra taikomas isiimant draudim, iskyrus gyvybs draudim, draudim nuo nelaiming atsitikim, invalidumo, medicinini ilaid ir sveikatos draudim, nedarbingumo ir transporto priemoni draudim. Draudimo imokos apmokestinamos 7% tarifu.

Lengvj transporto priemoni ir motocikl mokestis. Kiekvienas individualus asmuo ar mon, pirm kart registruodami keleivin transporto priemon ar motocikl, moka registracijos mokest. Asmuo importuojantis nauj keleivin priemon ar motocikl sumoka registracijos mokest pirkjo naudai. Asmuo importuojantis dvt main ar motocikl, mokest sumoka pats. Dvtoms transporto priemonms taikomas maesnis tarifas dl nusidvjimo verts. Transporto priemoni mokestis. mons turintys bet koki transporto priemon, registruot j vardu, privalo mokti transporto priemoni mokest. Mokesio atsakomyb siejama su registravimu, o ne su keli tiesimo darbais, iskyrus autobusus, kurie turi mokti mokest u naudojimsi keliais. Mokesio dydis priklauso nuo:transporto priemons tipo ; svorio; vartojamo kuro tipo; provincijos, kurioje asmuo gyvena; ar transporto priemon gali traukti priekab; tuo paiu metu apmokestinam kategorij skaiiaus. Krovinini transporto priemoni mokestis. is mokestis mokamas dl keli naudojimo ir j gadinimo. Mokestis yra pagrstas sutartimis tarp Olandijos ir Belgijos, Liuksemburgo, Vokietijos, vedijos ir Danijos. Mokestis priklauso nuo klasifikacins grups (EURO-0, EUROI, EURO-II, EURO-III). Jis mokamas kas dien, savait, mnes, metus, pagal susitarim. Aplinkos mokesiai. Aplinkos mokesiams priklauso geriamo ir negeriamo vandens, atliek, kuro ir energetikos mokesiai. Poeminio vandens mokestis yra mokamas moni, kurios igauna ar drenuoja poemin vanden ir kurios poemin vanden naudoja vsinimui ar prastinei veiklai. Taikomas 0,1826 eur tarifas u kiekvien igaunam kubin metr vandens. Geriamo vandens mokesiuapmokestinamas individualus asmuo ar mon, kuri naudojasi vandens tiekimo sistema ir teikiamu vandeniu, neatsivelgiant vandens kokyb. Mokest sumoka u vandens tiekim atsakingos kompanijos, kurios ir sumoka mokest mokesio administratoriams. U kubin metr mokamas 0,147 eur tarifas. Mokestis netaikomas ypatingais atvejais (pvz. gaisr metu). Atliek mokesiuapmokestinamos atliekos, kurios uveriamos emmis. Kompanijos, atsakingos u atliek perdirbim, sumoka mokest pagal uveriam atliek kiek. 1000 kg atliek apmokestinamas 85,54 eurais. Maesnis tarifas taikomas nedegioms atliekoms 14.11 eur u 1000 kg. Kuro mokestissumokamas anglies gamintoj ir prekiautoj. Mokestis netaikomas kurui naudojamam elektros gamybai. U 1000 kg mokama 12,56 eurai. Energijos mokestismokamas u energijos (gamtini duj, kit duj, elektros energijos ir kit mineralini itekli) vartojim. Elektros energija ir dujos, kurios naudojamos elektros gavybai, iuo mokesiu neapmokestinamos. Taikomi skirtingi tarifai, atsivelgiant gamybai sunaudotos energijos kiek. Muitai. Jei importuojanios kompanijos importuoja prekes i ne Europos Sjungos valstybi, dauguma importuojam preki apmokestinamos muito mokesiu. ie mokesiai surenkami valstybi nari muitini ir sumokami Europos Sjungai. Kaip kompensacij, Olandija gali susigrinti 25% i mokesi. Europos Sjunga nustato muit tarifus kiekvienai importuojam preki grupei. Europos Sjunga yra sudariusi sutartis su daugeliu ali, tarp kuri netaikomi jokie muitai arba taikomas nedidelis tarifas. vedija i dien vedijos mokesi sistema susiformavo po 1990-1991 met mokesi reformos, kurios tikslas buvo mokesi sistem padaryti daugiau aikesn ir efektyvesn. Dalis mokesi natos buvo perkelta i vienos srities kit bei sukurta nauj mokesi. Dabartinei vedijos gerovs valstybei yra bdingas nuosaikus dabartini socialini paalp mainimas; grietinamas socialins apsaugos ryys su realiai gaunamomis pajamomis; vedamos papildomos privaios socialins apsaugos sistemos. Bdingi fiskalins politikos bruoai vedijoje bt tokie: nuosaikus biudeto konsolidavimas bei mokesi sistemos reformos (moni mokesi mainimas, siekiant didesnio konkurencingumo ir pajam mokesio mainimas kartu didinant netiesioginius mokesius). Mokesius vedijoje renka valstyb padedama vietini apskrii. Valstyb nustato kokius mokesius apskritys gali (turi) rinkti ir kokio dydio. Savo ruotu apskritys gali reguliuoti mokesi dyd leistinose ribose. Bendri apskrii mokesiai svyruoja nuo 29% iki 34% (vidutinis 31,2%). Mokestins pajamos sudaro didij dal biudeto pajam. vedijos mokesi sistem sudaro daug tiesiogini ir netiesiogini mokesi ir mok. Svarbiausi tiesioginiai mokesiai yra nacionalinis ir vietinis pajam mokesiai ir nacionalinis kapitalo mokestis. Svarbiausias i netiesiogini mokesi yra PVM ir akcizo mokesiai tam tikroms prekms, pavyzdiui alkoholiui ar tabakui. Standartinis PVM dydis yra 25% taikomas daugumai preki ir paslaug, taiau yra taikomi ir sumainti PVM tarifai 12% (daugumai maisto produkt, vieojo transporto paslaugoms, viebui paslaugoms) ir 6% (knyg ir laikrai leidybai, kultrinms prekms ir paslaugoms bei kitoms valstybs nustatytoms sferoms). Jei asmen pajamos virija 301 000 SEK, taip pat privaloma mokti nacionalin pajam mokest, kuris sudaro 20 25 procentus. Vietinis pajam mokestis yra proporcingas. Asmenys pajam mokesius (fizini asmen) moka vietinei valdiai. Vietini pajam mokesi vidurkis yra apie 31 procentas. Pajam mokesiu taip pat apmokestinamos bedarbi paalpos, pensijos ir kiti panas pajam altiniai.

Kapitalo pajamas (juridini asmen pelno) apibdina indli palkanos, dividendai, kapitalo pelnas ir nuostolis, pajamos i tam tikro nekilnojamojo turto. Pajamos i kapitalo apmokestinamos nacionaliniu 30 procent dydiu. Tam tikras turtas, toks kaip nekilnojamasis turtas, banko depozitai, akcijos ir obligacijos apmokestinami turto mokesiu . Neved fiziniai asmenys turintys turto daugiau nei u 1,5 mln. SEK ir ved fiziniai asmenys mokantys bendrus mokesius ir turintys turto daugiau nei u 2 mln. SEK moka mokest. Nekilnojamojo mokesio tarifas nustatytas 0.5 proc. pramoniniam ir gyvenamajam nekilnojamajam turtui, 1 proc. biur nekilnojamajam turtui nuo nustatytos turto rinkos verts (estimated sales value) Akcizai (akcizo mokesiu apmokestinami tabako gaminiai, alkoholiniai grimai bei mineralinis kuras. Akcizo mokestis taikomas ir saldainiams, gaivesniems grimams bei kai kuriems energetiniams altiniams: durpms, angliai, gamtinms dujoms, elektros energijai. Specialus akcizo mokestis taikomas automobiliams ir motociklams . Mokestis tabako gaminiams yra priklausomai nuo gaminio ries. Mokestis u cigaretes yra 39,2% nuo produkto kainos. U biraus tabako kg mokama 630 SEK, kramtomo tabako kg 201 SEK, uostomo tabako kg 123 SEK. Mokesiai taikomi alkoholiui taip pat priklauso nuo alkoholio ries ir stiprumo: alui stipresniam nei 2,8% - 1,47 SEK litrui ir papildomai kiekvienam alkoholio laipsniui (1,47 SEK); vynui 8,5 15% stiprumui 22,08 SEK litrui; vynui 15 18% stiprumui 45,17 SEK litrui; spirito gaminiams 501,41 SEK grynam alkoholio kiekiui. Mokesiai energetiniams altiniams sudaro nema dal valstybs pajam. Tokius mokesius vedijoje moka apie 1300 organizacij. I toki mokesi valstyb (2002m.) gavo 57,2 bilijonus vedijos kron. Keli mokestis mokamas priklausomai nuo transporto priemons svorio. Mokestis mokamas jei transporto priemons svoris yra nemaesnis nei 12 ton. Usien registruotos transporto priemons mokest sumoka greitkeliuose. Valstyb i io mokesio gavo (2002 metais) 8,2 vedijos kron. Socialins apsaugos mokest moka darbdaviai (priklausomai nuo darbuotoj atlyginim ir papildom lengvat, t. y. pensij, atostog ir pan. Tarifas apie 33 proc. pagal statym bei 5-10 proc. priedas pagal kolektyvin susitarim. Suomija Suomijos mokesi sistema apibriama trimis esminiais poymiais: 1. Aikiu kapitalo prieaugio ir udirbt pajam atskyrimu. 2. Santykinai nedideliu kapitalo prieaugio apmokestinimu. 3. Progresyviniais gaut pajam mokesiais. Suomijos juridini asmen mokami svarbiausi tiesioginiai mokesiai yra valstybs renkamas pelno mokestis (corporate income tax). Fizini asmen pajamos be pajam mokesio, apmokestinamos banyios mokesiu ir savivaldybs mokesiu. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo mokti paveldjimo ir dovanojimo mokest, bei turto perdavimo mokest (asset transfer tax). Taip pat apmokestinamas kapitalo prieaugis. Netiesioginiams mokesiams priklauso mokesiai u prekes, ir paslaugas, sumokdami per preks kainas ar traukiami tarifus (PVM, akcizai, muitai). Tai tokie mokesiai, kuri reali mokjimo nata gula ant gyventoj pei, nors juos formaliai moka verslo mons. Pvz.: akcizo mokest moka grim gamintojai, nors i ties sumoka vartotojas. Tai netiesioginis apmokestinimo bdas, kai ryys tarp moktojo ir valstybs reikiasi per apmokestinimo objekt. Pagrindiniai netiesioginiai mokesiai Suomijoje yra pridtins verts mokestis (PVM) ir akcizo mokestis. Suomijos mokesi sistema: moni pelno mokestis; komunalinis pajam mokestis; banyios mokestis; fizini asmen pajam mokestis; turto mokestis; vartojimo mokesiai; kiti mokesiai. moni pelno mokestis (dar vadinamas valstybiniu pajam arba korporaciniu mokesiu). iuo mokesiu apmokestinamas visos mons pajamos taip pat kapitalo prieaugis. Mokesio tarifas yra 28% paskirstyto ar nepaskirstyto apmokestinamojo pelno. Apmokestinamas pelnas nustatomas pagal pasaulinje rinkoje priimtus metodus: i pajam atimamos amortizacijos, veiklos ir kitos leidiamos snaudos. mons turi mokti pelno mokest nuo viso pelno, kuris gaunamas ir Suomijoje ir usienyje. mons nerezidents mokest moka nuo pelno, gauto Suomijoje. mon laikoma rezidente , jei ji registruota Suomijoje. Pajamos i nekilnojamojo turto ir kapitalo prieaugis paprastai apmokestinami kaip ir kitos mons pajamos. Grynasis pelnas apmokestinamas 29% mokesiu. Lengvatos: iki 50% rezidentini ilaid neapmokestinama. Dividendai gauti i suomi kompanij, apmokestinami, tik gali bti taikomas avansinis mokjimas per ataskaitinius metus. Pasibaigus ataskaitiniams metams, io mokesio nepriemoka biudetui gali bti padengiama dviem mokjimais. O dividendai , kuriuos gauna Suomijos mon i usienio mons, paprastai nra apmokestinami. Be to, neapmokestinamos darbdavi imokamos sumos draudimui, socialiniams fondams atitinkamai 23 nuo ir nuo 4 iki 6,5% apmokestinamos bazs. Nuostoliai gali bti padengiami per 10 met, bet negalima j apskaityti atgaline data. Komunalinis pajam mokestis ir banyios mokestis Komunalin pajam mokest moka mons i pelno. Mokesio tarifas svyruoja nuo 14 iki 18% mons metinio pelno.

Banyios mokestis mokamas taip pat i mons pelno taikant 1% mokesio tarif. iuo metu Suomijos mokesi sistema racionalizuojama ir numatoma iuos du mokesius panaikinti. Fizini asmen pajam mokestis . Fiziniai asmenys Suomijoje moka valstybinius ir vietinius mokesius nuo pajam gaut alyje ir usienyje. Fizini asmen pajam mokestis yra progresinis, kitaip tariant kuo didesns pajamos, tuo didesnis mokesio tarifas taikomas pajamoms apmokestinti. Fizini asmen pajam mokest sumoka rezidentai nuo vis gaunam pajam, kuri altinis yra Suomijoje. Rezidentu laikomas tas asmuo, kuris alyje gyveno nepertraukiamai 6 mnesius, arba turi nuolatin buvein Suomijoje. Suomijos rezidentams pajam mokestis svyruoja nuo 0 iki 36%. Nerezidentai moka 35% pajam mokest ir 29% kapitalo prieaugio mokest (dividendams ir honorarams, kuri altinis yra Suomijoje). Neapmokestinamas metinis pajam minimumas- 11,5 tkst. eur. Mokesi moktojas gali iskaiiuoti i apmokestinamos sumos tam tikras ilaidas: kelioni darb ilaidas, mokas profsjungoms ir pensij fondams. Suomijoje neapmokestinamos ios rezident pajamos: kapitalo prieaugio, nuomos, dividend procent pajamos, draudimo mokos, mokos profsjunginms organizacijoms, bendros verslo ilaidos ir kitos. Sutuoktiniai mokesius apskaiiuoja ir moka kiekvienas atskirai. Municipalinio mokesio tarifas nuo 15 iki 20%, priklausomai nuo vietini normatyvini akt. Municipalinio mokesio neapmokestinimo minimumas yra 8800 Suomijos marki. Fiziniai asmenys dar moka savivaldybi mokest (nuo 15 iki 20%) ir banyios mokest (1-2%), jei priklauso Suomijos liuteron banyiai. mokos socialinius fondus 1,9%. Virijus pajamas 80 tkst. Suomijos marki, mokama 3,35% nuo virijam pajam. Pensij fondo moka sudaro 4,3%, o uimtumo fondas- 1,5%. Sumos, imoktos socialiniams ir uimtumo fondams visikai eliminuojamos i fizini asmen apmokestinimo bazs. Turto mokestis . Grynojo turto mokest moka fiziniai ir juridiniai asmenys, mokantys kitus mokesius Suomijoje. Apmokestinamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, bei akcijos. Turtas iki 185 tkst. eur apmokestinamas 80 eur mokesiu, o turtas virijantis 185 tkst. eur, apmokestinamas 0,9% turto verts mokesiu ir papildomai 252 eur moka. Nuo io mokesio atleisti kooperatyvai ir ribotos atsakomybs mons. Paveldimo ar dovanojimo turto apmokestinimas priklauso giminysts; ryi artimi giminaiiai moka 10-16%, o negimins 30-48% turto verts mokest. Pelnas, kuris gautas pardavus akcijas ar nekilnojamj turt apmokestinamas kaip ir pajamos i kapitalo prieaugio. Gautos pajamos gali bti sumainamos ne daugiau, negu tai leidiama maksimalia snaud suma 30 akcij ir nekilnojamo turto pardavimo kainos. Vartojimo mokesia i . Pridtins verts ir akcizo mokesiai Suomijoje yra pagrindiniai netiesioginiai mokesiai. PVM moka gamybins ir komercins mons, viebuiai, restoranai. Tai reikia, kad moka visos tos mons, kurios parduoda prekes arba teikia paslaugas Suomijoje. Standartinis mokesio tarifas 22%, preki ir (ar) paslaug pardavimo kainos, nors taikomi maesni tarifai svarbios socialins reikms prekms ir paslaugoms. Pvz.: maisto produktams ir gyvuli paarams taikomas sumaintas iki 17% mokesio tarifas, o keleivi veimo, sporto paslaugoms, knygoms, vaistams taikomas 8% tarifas. Pareiga mokti PVM atsiranda tada, kai mons metin apyvarta didesn nei 8,5 tkst. eur. Jei jos apyvarta maesn, ji gali siregistruoti kaip PVM moktoja, jei pati to pageidauja, bet tai nra privaloma. Pati mon yra atsakinga u PVM mokjim. Mokesi inspekcija nesiunia joki patvirtinim, kad mokestis buvo teisingai apskaiiuotas ir sumoktas. PVM neapmokestinamos vietimo, sveikatos apsaugos, finansins ir draudimo paslaugos. Akcizo mokesiu apmokestinami tabako gaminiai , alkoholiniai grimai ir mineralinis kuras. Be to akcizo mokestis taikomas saldainiams, gaiviesiems grimams bei kai kuriems energijos altiniams tokiems kaip durps, akmens anglis, gamtins dujos ir elektros energija. Specialiu akcizo mokesiu apmokestinami automobiliai ir motociklai. Kiti mokesiai. Tai socialinio draudimo (23% metinio darbo umokesio fondo, yminis, ir kiti mokesiai. Suomijos mokesi sistemoje numatyta daug apmokestinimo lengvat maoms ir vidutinms monms, ypa jei jos steigtos vadinamojo ivystymo zonoje. mons gaminanios produkcij eksportui, gauna valstybines subsidijas. Suma vis privalom sumokti biudet mokesi negali viryti 70% valstybinio pajam mokesio. Jeigu is mokestis virijamas, tuomet mainamas valstybinio mokesio tarifas. Estija Estijoje mokesi sistema yra dvejopa: yra valstybiniai mokesiai, nustatyti statym ir vietiniai mokesiai nustatyti apygardos ar miest taryb, galiojani tik j administracinse valdose. Apmokestinimo statymas (Taxation Act) yra pagrindinis statymas apimantis visus mokesi statymus. is statymas apibria Estijos mokesi sistem, nustato pagrindines svokas ir taisykles, kuri btina laikytis vykdant mokesi statymus, mokesi moktojo teises, pareigas ir atsakomyb, pagrindinius apmokestinimo mokesiais teisinio reglamentavimo principus, tvirtina Estijos Respublikoje taikom

mokesi sra, nustato mokesi administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesi apskaiiavim ir sumokjim, mokesio bei su juo susijusi sum priverstinio iiekojimo bei mokestini gin nagrinjimo tvark. Estijos mokesi sistem sudaro valstybiniai mokesiai: akcizo mokestis( taikomas naftos produktams, automobiliams, tarai, tabakui ir alkoholiui); pajam mokestis :22%; azartini loim mokestis ; pridtins verts mokestis:18%; ems mokestis( nuo 0,1 iki 2,5% ems verts) ; socialinio draudimo mokestis: (33% atlyginimo dydio (moka darbdavys)); muit mokestis; transporto priemoni( heavy goods vehicle tax);mokestis nuo nedarbo (0.3% darbdavys + 0,6% darbuotojas). Vietiniai mokesiai: pardavimo mokestis( sales tax); laiv mokestisb(boat tax); reklamos mokestis(advertisement tax);keli ir gatvi mokestis (road and street closure tax);automobili mokestis( motor vehicle tax);gyvn mokestis (animal tax);pramog mokestis (entertainment tax); parkavimo mokestis(parking charge). Gyventoj pajam mokestis Apmokestinim pajam mokesiu reglamentuoja Estijos pajam mokesio statymas. Mokesio moktojai : pajam mokest moka pajam gavs gyventojas. Gyventojai skirstomi nuolatinius ir nenuolatinius Estijos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Estijos gyventoju, jeigu jis atitinka statyme nustatytus reikalavimus, pavyzdiui, jo nuolatin gyvenamoji vieta yra Estijoje, jo asmenini, socialini arba ekonomini interes buvimo vieta yra Estija ar asmuo kuris Estijoje ibna 183 ar daugiau dien per 12 mnesi period. Nenuolatinis Estijos gyventojas pajam mokest moka jei gavo pajam kuri altinis yra Estijoje. Mokestinis laikotarpis : pajam mokesio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatiniams Estijos gyventojams yra nurodytas apmokestinam pajam sraas Pajam mokesio statyme (imokami Estijos kompanij dividentai, pensijos, stipendijos ir kt. ). Pajam mokesio tarifo majimas : Iki 2004 26%;2005 24%; 2006 23%; 2007 22%; 2008 21%; 2009 ir toliau 20%. Pelno mokestis. Jau kelet met pajam mokesi sistemoje reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas. Tikslai : buvo siekiama paskatinti kio augim, sukurt patraukl investicin klimat ir suteikti juridiniams asmenims Estijos rezidentams ir nerezidentams, kuri nuolatin buvein yra Estijoje, galimyb pasinaudoti papildomomis lomis. Buvo stengiamasi ukirsti keli neapmokestinamo pelno pervedimui oforines bendroves. Pagrindiniai skirtumai lyginant dabar galiojant pelno mokesio statym su senuoju statymu . Naujuoju statymu buvo apmokestintas pelno paskirstymas, o ne pelnas. Apmokestinami dividendai, pajam gavimas natra, dovanos ir dotacijos, negamybins snaudos. Kadangi, kai neapmokestinamas pelnas, daug svarbesn yra mokestini plauk sumajimo problema, btina grieiau traktuoti sandorius su oforinmis bendrovmis, todl mokjimai tokioms bendrovms yra apmokestinami pajam mokesiu. Pajam gavimui natra taikomas toks pat mokesio dydis kaip atlyginimams. Rezultatai. Reforma buvo veiksminga, statymas technikai geras, jis turjo teigiamos takos Estijos kiui ir dl to valstybs investicinis klimatas tapo daugiau konkurencingas. Reforma turjo drausminamj poveik. Vyriausybs ilaidos sumajo madaug vienu milijardu kron, bet po kurio laiko i suma buvo kompensuota apmokestinant pirmiausia pelno paskirstym, dividendus ir pajam gavim natra. Galima teigti, kad mons buvo priversti priimti sprendim investuoti turt ar paskirstyti peln ne dl apmokestinimo, o kad augt bendrovs. Nebuvo apibrta svoka ,,investicija, visos investicijos bet kok turt traktuojamos vienodai. Todl yra daugiau investuojama ir yra racionalesn ilaid ir turto struktra. vykdius reform bendrovs deklaruoja daug didesn peln. 2005 m. gegus mnes priimti pelno mokesio statymo pakeitimai Estijoje sudaro dar geresnes slygas ioje alyje steigti holdingo bendroves. Dl pelno mokesio statymo pakeitim Estija tampa patraukli kuriant tarptautines mokesi planavimo struktras. Estijos mons gali bti efektyviai naudojamos, derinant holdingo, finans centro ir kitas veiklas. Remiantis pelno mokesio statymo pakeitimais, dividendai, kuriuos paskirsto Estijos holdingo bendrov, neapmokestinami Estijos pelno mokesiu, jei dividendai bus imokami: 1. 2. i dividend, gaut i usienio moni (kuriose Estijos mon kontroliuoja ne maiau kaip 20% akcij), jei j pelnas buvo apmokestintas arba dividendai buvo apmokestinti mokesiu prie pajam altinio usienyje; i pelno, udirbto per nuolatin buvein usienyje, jei toks pelnas buvo apmokestintas alyje, kur yra sikrusi nuolatin buvein.

Pavyzdiui, jeigu Lietuvos mon imoks dividendus Estijoje esaniai motininei bendrovei, ie dividendai be joki mokesi gals bti imokti Estijos bendrovs akcininkams. Tokiu bdu vietoje Estijoje esanio 24% tarifo, pelnas bus apmokestinamas lietuviku, maesniu, 15% tarifu. Tai gali paskatinti Estijos motinines mones daugiau pelno palikti lietuvikose dukterinse monse. Estijos mon, gavusi dividendus net ir i ma mokesi valstybi, gali juos paskirstyti savo akcininkams neapmokestindama Estijoje. Nepaskirstytas pelnas Estijoje nra apmokestinamas. is atleidimas nuo mokesi taikomas ir aktyvioms (pavyzdiui, prekyba, gamyba), ir pasyvioms pajamoms (pavyzdiui, dividendams, palkanoms, veiklos kompensaciniams mokjimams), taip pat pajamoms i kapitalo padidjimo. Paskirstyti dividendai Estijoje iuo metu apmokestinami 22% pelno mokesiu. Tikimasi, kad pelno mokesio tarifas bus mainamas kiekvienais metais po 1%, kol pasieks 20% 2009 metais. Estijoje nra jokio mokesio prie pajam altinio dividendams, kuriuos paskirsto Estijos mon akcininkams-fiziniams asmenims. Akcininkai-juridiniai asmenys turi turti bent 20% Estijos bendrovs akcij, kad jiems bt taikomas atleidimas nuo dividend mokesio. Taiau is atleidimas nra taikomas akcininkams, kurie yra sikr oforinse teritorijose. Pelno pajam mokesio tarifo majimas: 2004 26%; 2005 24%; 2006 23%; 2007 22%; 2008 21%; 2009 ir toliau 20%

Socialinio draudimo mokestis. Kol kas visa socialin apsauga Estijoje yra orientuota tik jos gyventojus bei usienieius, turinius nuolatinius leidimus gyventi Estijoje. Taigi usienieiai, turintys leidim nuolatinai gyventi Estijoje, gali pretenduoti ias imokas ir paalpas: bedarbio paalp; pensij (valstybin, senatvs, invalidumo, prielaikin, nali); eimos paalp ir kt.

Pabrtina, kad usienieiai, turintys pastovius leidimus gyventi, gali gauti lygiai toki pai socialin apsaug, kaip ir Estijos pilieiai. Vis pirma, kad bt ivengta infekcini lig paskleidimo, usienieiai, norintys apsistoti Estijoje turi pateikti skiep sertifikat, rodant, kad jie yra paskiepyti nuo ukreiam infekcini lig. Sveikatos draudimas Estijoje yra privalomas. Darbdaviai statymu yra pareigoti mokti socialinio draudimo mokas u darbuotojus. Dirbantieji savarankikai moka tam tikr sum nuo savj pajam. Visi apdraustieji gauna Socialinio draudimo fondo korteles, kurios suteikia monms teis gauti nemokamas medicinines paslaugas. Priimtas Vyriausybs sprendimas per pirmuosius 15 motinysts atostog mnesi motinai mokti vis atlyginim (gimstamumui padidinti). Netiesioginiai mokesiai : Pridrins verts mokestis 18%; Alkoholio akcizo mokestis; Tabako akcizo mokestis; Energetini produkt mokestis; Taros akcizo mokestis(plaukos biudet menkos). Akcizo mokesiai : Alkoholis visi tarifai atitinka ES reikalaujamas minimalias akcizo tarifus; Tabakas minimalios akciz tarif normoms cigaretms ir rkomajam tabakui pasiekimui Estija yra gavusi pereinamj laikotarp iki 2010; Energetiniams produktams minimalioms akciz tarif normoms pasiekti yra gavusi pereinamj laikotarp 2009-2013 m. 8.3. Lietuvos ir Europos Sjungos ali mokesi sistemos Lietuvos Respublikos mokesi sistema isamiai aptariama ios temos 8. 5 8. 15, todl ioje potemj bus pateikta kai kuri Europos Sjungos ali ir Nepriklausom Valstybi Sandraugos ali mokesi sistem pagrindiniai aspektai. Kai kuri Europos Sjungos ali mokesi sistem apvalga. Olandija 2001 met pradioje Olandijoje pradjo veikti nauja mokesi sistema, kuri prasmino platesn mokesi baz ir maesnius mokesi tarifus. ios sistemos tikslas skatinti darbo uimtumo lyg, sustiprinti alies ekonomikos ir tarptautin konkurencingum, mainti mokesi nat bei sukurti teising ir subalansuot mokesi paskirstym. Tiesioginiai mokesiai : Fizini asmen pajam mokestis, pelno mokestis, dividend pajam mokestis, paveldimo, dovanojamo ir perleidiamo turto mokestis, loterij mokestis. Fizini asmen pajam mokestis ir socialinio draudimo mokos. Pajam mokest moka asmenys, gaunantys pajamas i vairi altini (taip pat ir darbo umokestis). Pajam mokesio pajamos yra antros pagal dyd Olandijos biudete. Visos pajamos yra suskirstytos tris kategorijas. Pirmoji apima pajamas gaunamas i darbo santyki ir i bsto ar gyvenamos vietos nuomos. Antroji - eina pajamos gaunamos i reali gaunam pajam i akcij. Treioje - pajamos gaunamos i santaup ir investicij. io mokesio moktojai yra nuolatiniai Olandijos gyventojai ir asmenys negyvenantys Olandijoje, bet gaunantys pajamas Olandijoje. Nuolatiniai gyventojai automatikai maina gaunamas pajamas iskaiiuodami pajam mokest. Pirmosios kategorijos pajamas sudaro atlyginimai, mokestinis pelnas i verslo veiklos, periodiniai mokjimai ir apdovanojimai (stipendijos, subsidijos), nuoma, vaiko prieiros paalpos. Antrosios - sudaro pajamos gautos i akcij, tai yra dividendai. Treiosios kategorijos turin sudaro indli atneamos pajamos, turto nuomos pajamos, draudimo pajamos, vartojimo paskolos, ir kitos pajamos, kurios neeina nei 1 nei 2 kategorijas. Kiekvienas alies gyventojas, kuris gaun darbo umokest moka darbo umokesio mokest. mokest i darbuotojo gaunamo umokesio iskaiiuoja jo darbdavys, kuris periodikai perveda mokesi administratoriui. Mokest sudaro dvi dalys, t. y. yra pajam mokestis ir socialinio draudimo (socialins apsaugos) mokos. Socialinio draudimo mokos yra perskirstomos pensijoms imokti, socialinei rpybai bei medicinos ilaidoms padengti. Lietuvoje is mokestis atitinka Gyventoj pajam mokest, kuris yra mokamas nuo A klass pajam susijusi su darbo santykiais. Olandijoje mokest taip pat privalo mokti profesionals sportininkai, pramog verslo atstovai, nepriklausomai nuo to ar jie yra sidarbin ar gauna autorinius atlyginimus. is mokestis yra mokamas nuo darbo umokesio, kur darbuotojas gauna u atlikt darb. Tai pat is mokestis yra mokamas nuo toki pried kaip: dirbant gaunama pensija, avansins sumos, atostog apmokjimas, virvalandiai, komisiniai, kasmetins premijos ir kt., k gauna darbuotojas kartu su darbo umokesiu, be to nesvarbu kokia forma yra gaunamas atlygis. io mokesio tarifai (progresiniai) nurodyti pirmoje kategorijoje ir priklauso nuo pajam dydio. Pirmoje grupje yra taikomas 33.65 (2.5 mokestis, 31.15 socialinio draudimo moka) procento dydio tarifas pajamoms. Antroje grupje taikomas 41.40 (10.25 mokestis, 31.15 socialinio draudimo moka) procento tarifas. Treioje grupje taikomas 42 procent mokesio tarifas (vis tarif sudaro mokestis). Ketvirtoje grupje taikomas 52 procent mokesio tarifas, kur sudaro tik mokestis. Socialins mokos mokamos tik nuo pirm dviej grupi. Vyresni kaip 65 met

mokesi moktojai moka 15.5 procent mokesio tarif pirmoje grupje ir 22.45 procento dydio antroje. Kaip ir Lietuvoje, Olandijoje taip pat galima susigrainti dal sumokt mokesi. Darbdavys periodikai gali susigrainti i mokesi administratoriaus dali sumokto mokesio, kuris yra deklaruotas ir sumoktas. Per mnes laiko kai baigiasi mokestinis periodas, mokestis turi bti sugraintas. Pelno (bendrovi) mokestis. iuo mokesiu apmokestinamos moni (akcini ir udarj akcini bendrovi), taip pat fond ir asociacij (organizacij) pajamos. Pajamos apmokestinamos 25,5% tarifu (24,5% nuo 2007 m.) nuo pirm 22,689 eur viso apmokestinamo pelno ir 29,6% (29,1% nuo 2007 m.) tarifu u virijani sum. mons ir organizacijos, kurios turi mokti pelno mokest, vadinamos juridinmis, kad bt atskirtos nuo fizini asmen, mokani pajam mokest. mons steigtos Olandijoje yra rezidentai mokesi moktojai, o kompanijos, kurios yra steigtos ne Olandijoje, bet pajamas udirba Olandijoje, vadinamos nerezidentais. Ar kompanija yra laikoma steigta Olandijoje sprendiama atsivelgiant kelias aplinkybes: tikroji mons valdymo vieta, vieta, kurioje sikrusi pagrindin bstin, ir vieta, kurioje rengiamas visuotinis akcinink susirinkimas. Dividend pajam mokestis (iankstinis apmokestinimas pajam mokesio atvilgiu) Daugelio moni, egzistuojani kaip akcins ir udarosios akcins bendrovs, kapitalas sudaromas j savinink (akcinink), kurie u tai gauna akcij. monei udirbus peln, dalis jo yra paskirstomas mons akcininkams. Pelnas daniausiai paskirstomas dividend forma. mons paskirstytini dividendai apmokestinami 25% pajam tarifu. Mokest perveda mokesi administravimo institucijoms pati mon. Todl akcininkai gauna tik 75% dividend. Jei dividendus gaunantis vienetas yra steigtas Europos Sjungos alyje narje ir is vienetas valdo daugiau kaip 20% paskirstanios kompanijos akcij, taikomas atleidimas nuo dividend mokesio. Nuo 2007 m. limitas sumaintas iki 20%. Yra grup Europos Sjungos valstybi nari, kurioms taikomas 10% limitas. Tiek nerezidentams fiziniams asmenims ir monms, steigtoms ne Olandijoje, ir kurios neatleidiamos nuo dividend pajam mokesio, danai taikomas 25% tarifas, numatytas mokesi sutartyse. Paveldimo turto mokestis, kuriuo apmokestinamas gaunamas turtas i individo, kurio paskutin gyvenamoji vieta buvo registruota Olandijoje. Sutuoktiniai, vaikai ir artimi giminaiiai apmokestinami maesniu tarifu lyginant su tolimesniais giminaiiais ar ne giminaiiais. Paveldimo turto mokesio iimtys taikomas sutuoktiniams, ne santuokoje kartu gyvenanioms poroms, tenkinanioms tam tikras slygas, vaikams, negaliems vaikams, tvams, kitiems kraujo ryi giminaiiams, socialines paslaugas teikianioms vieosioms staigoms. Paveldimo turto mokestis yra skaiiuojamas nuo apmokestinamos gaunamo turto verts. Yra nustatytas minimalus ir maksimalus apmokestinamo turto verts procentas. Sutuoktiniai, vaikai ir nevedusios poros, gyvenanios kartu, gali bti apmokestinamos minimaliu 5% tarifu arba maksimaliu 27% tarifu; broliams ir seserims minimalus tarifas yra 26% ir maksimalus 53%; ne giminaiiams taikomas minimalus 41% ir maksimalus 68% tarifas. Dovanojamo turto mokestis yra skaiiuojamas nuo verts turto gaunamo i Olandijos pilieio dovanos forma. Kai kurioms sumoms is mokestis netaikomas, pvz. tv dovana vaikams. Taikomi tie patys tarifai, kaip ir paveldimo turto atvejais. Perleidiamo turto mokestis yra mokamas kai valstybinis turtas, pvz. nekilnojamas turtas, perduodamas paveldjimo atveju arba dovanojamas individo, kurio paskutin gyvenamoji vieta buvo u Olandijos rib. iam mokesiui jokios iimtys netaikomos. Loterij mokestis. Bet kuris loterijoje laimjs priz, kurio vert yra daugiau nei 454 eurai, turi mokti mokest. Apmokestinam 29% tarifu. Olandijos loterij organizatoriai privalo patys atskaityti ir sumokti mokest. Jei prizas buvo laimtas usienio loterijoje, laimjs asmuo privalo praneti apie tai dl grinamo loterijos mokesio. Netiesioginiai mokesiai yra: Pridtins verts mokestis, Akcizai ir vartojimo mokesiai, Teist sandori mokestis, Lengvj transporto priemoni ir motocikl mokestis, Transporto priemoni mokestis, Krovinini transporto priemoni mokestis, Aplinkos mokesiai, Muitai. Pridtins verts mokestis (PVM) Pridtins verts mokestis, Olandijoje inomas kaip BTW, yra bendro vartojimo mokestis, kuris yra jau skaiiuotas kain, kuri vartotojas sumoka sigydamas prek ar paslaug. Visos mons besiverianios kine veikla sumoka mokest mokesio administratoriui. I tikrj, mokesio administratoriui jos tik sumoka skirtum. Jei skirtumas yra neigiamas, mokesio administratorius grina neigiam skirtum. Veikla, kuri susijusi su medicininmis, kai kuriomis vietimo, draudimo ir bankininkysts paslaugomis, neapmokestinamos pridtins verts mokesiu ir moni sumoktas is mokestis yra negrinamas. Bendrasis BTW tarifas yra 19%. Be to, iskiriami du specialieji (lengvatiniai) tarifai: 6 proc. tarifas. Taikomas maisto produktams ir vaistams, daugeliui medicinini paslaug, knygoms, spaudai, keleiviniam transportui, daigeliui laisvalaikio paslaug, pavyzdiui jimo mokesiui sporto varybas, zoologijos sodus, cirkus, teatr; vandeniui ir kitoms prekms ir paslaugoms pagamintoms ems kyje. 0% proc. tarifas. Taikomas eksportuojamoms prekms u ES valstybi rib (gabenamoms ne Europos Sjungos valstybes), tiekiant prekes Europos Sjungos monms ir paslaugoms, susijusioms su i preki tiekimu. Eksporto preks neapmokestinamos PVM.

Akcizai ir vartojimo mokesiai. Akcizas yra vartojimo mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros vartojimo preks, t. y. alkoholiniai grimai, tabako gaminiai, benzinas, dyzelinas, valstybje igaunamas kuras. Kaip ir PVM, akcizo mokestis skaiiuojamas kain, kuri sumoka vartotojas. Mokest mokesi administratoriui sumoka Olandijos gamintojas, akcizini preki pardavjas ar importuotojas. Specialus tarifas taikomas nealkoholiniams grimams (mineraliniam vandeniui, sultims). Akciz statymas atitinka slygas nustatytas Europos Sjungos Tarybos Direktyvoje harmonizuojant akciz mokesius. Todl nuo 1993 m. pilieiai gali pirkti akcizu apmokestinamas prekes bet kurioje valstybje narje ir siveti ias prekes bet kuri kit valstyb nar savo asmeniniam naudojimui. Vartotojai sumoka akcizo mokest valstybje, kurioje sigyjamos preks, jei preks skirtos asmeniniam naudojimui. Jei sigyjamos preks skirtos pardavimui, akcizo mokestis sumokamas toje valstybje, kurioje jos suvartojamos. Teist sandori mokesiai. ie mokesiai dar vadinami verslo mokesiais, kadangi jie nieko bendra neturi su atskirais individais. Iki 2006 m. buvo trys tokie mokesiai. Buvo panaikintas kapitalo mokestis. Dabar naudojami perdavimo ir draudimo mokesiai. Perdavimo mokestis yra taikomas apmokestinant 6% tarifu teistai perleidiant arba paveldint nuosavybs teis nekilnojamj turt Olandijoje (em, pastatus ir panaiai). Nuosavybs aktas suraomas civilins teiss notaro, kuris ir perveda mokest mokesio administravimo institucijoms. Turtas vertinamas rinkos kaina. Draudimo mokestis yra taikomas isiimant draudim, iskyrus gyvybs draudim, draudim nuo nelaiming atsitikim, invalidumo, medicinini ilaid ir sveikatos draudim, nedarbingumo ir transporto priemoni draudim. Draudimo imokos apmokestinamos 7% tarifu. Lengvj transporto priemoni ir motocikl mokestis. Kiekvienas individualus asmuo ar mon, pirm kart registruodami keleivin transporto priemon ar motocikl, moka registracijos mokest. Asmuo importuojantis nauj keleivin priemon ar motocikl sumoka registracijos mokest pirkjo naudai. Asmuo importuojantis dvt main ar motocikl, mokest sumoka pats. Dvtoms transporto priemonms taikomas maesnis tarifas dl nusidvjimo verts. Transporto priemoni mokestis. mons turintys bet koki transporto priemon, registruot j vardu, privalo mokti transporto priemoni mokest. Mokesio atsakomyb siejama su registravimu, o ne su keli tiesimo darbais, iskyrus autobusus, kurie turi mokti mokest u naudojimsi keliais. Mokesio dydis priklauso nuo:transporto priemons tipo ; svorio; vartojamo kuro tipo; provincijos, kurioje asmuo gyvena; ar transporto priemon gali traukti priekab; tuo paiu metu apmokestinam kategorij skaiiaus. Krovinini transporto priemoni mokestis. is mokestis mokamas dl keli naudojimo ir j gadinimo. Mokestis yra pagrstas sutartimis tarp Olandijos ir Belgijos, Liuksemburgo, Vokietijos, vedijos ir Danijos. Mokestis priklauso nuo klasifikacins grups (EURO-0, EUROI, EURO-II, EURO-III). Jis mokamas kas dien, savait, mnes, metus, pagal susitarim. Aplinkos mokesiai. Aplinkos mokesiams priklauso geriamo ir negeriamo vandens, atliek, kuro ir energetikos mokesiai. Poeminio vandens mokestis yra mokamas moni, kurios igauna ar drenuoja poemin vanden ir kurios poemin vanden naudoja vsinimui ar prastinei veiklai. Taikomas 0,1826 eur tarifas u kiekvien igaunam kubin metr vandens. Geriamo vandens mokesiuapmokestinamas individualus asmuo ar mon, kuri naudojasi vandens tiekimo sistema ir teikiamu vandeniu, neatsivelgiant vandens kokyb. Mokest sumoka u vandens tiekim atsakingos kompanijos, kurios ir sumoka mokest mokesio administratoriams. U kubin metr mokamas 0,147 eur tarifas. Mokestis netaikomas ypatingais atvejais (pvz. gaisr metu). Atliek mokesiuapmokestinamos atliekos, kurios uveriamos emmis. Kompanijos, atsakingos u atliek perdirbim, sumoka mokest pagal uveriam atliek kiek. 1000 kg atliek apmokestinamas 85,54 eurais. Maesnis tarifas taikomas nedegioms atliekoms 14.11 eur u 1000 kg. Kuro mokestissumokamas anglies gamintoj ir prekiautoj. Mokestis netaikomas kurui naudojamam elektros gamybai. U 1000 kg mokama 12,56 eurai. Energijos mokestismokamas u energijos (gamtini duj, kit duj, elektros energijos ir kit mineralini itekli) vartojim. Elektros energija ir dujos, kurios naudojamos elektros gavybai, iuo mokesiu neapmokestinamos. Taikomi skirtingi tarifai, atsivelgiant gamybai sunaudotos energijos kiek. Muitai. Jei importuojanios kompanijos importuoja prekes i ne Europos Sjungos valstybi, dauguma importuojam preki apmokestinamos muito mokesiu. ie mokesiai surenkami valstybi nari muitini ir sumokami Europos Sjungai. Kaip kompensacij, Olandija gali susigrinti 25% i mokesi. Europos Sjunga nustato muit tarifus kiekvienai importuojam preki grupei. Europos Sjunga yra sudariusi sutartis su daugeliu ali, tarp kuri netaikomi jokie muitai arba taikomas nedidelis tarifas. vedija i dien vedijos mokesi sistema susiformavo po 1990-1991 met mokesi reformos, kurios tikslas buvo mokesi sistem padaryti daugiau aikesn ir efektyvesn. Dalis mokesi natos buvo perkelta i vienos srities kit bei sukurta nauj mokesi. Dabartinei vedijos gerovs valstybei yra bdingas nuosaikus dabartini socialini paalp mainimas; grietinamas socialins apsaugos ryys su realiai gaunamomis pajamomis; vedamos papildomos privaios socialins apsaugos sistemos. Bdingi fiskalins politikos

bruoai vedijoje bt tokie: nuosaikus biudeto konsolidavimas bei mokesi sistemos reformos (moni mokesi mainimas, siekiant didesnio konkurencingumo ir pajam mokesio mainimas kartu didinant netiesioginius mokesius). Mokesius vedijoje renka valstyb padedama vietini apskrii. Valstyb nustato kokius mokesius apskritys gali (turi) rinkti ir kokio dydio. Savo ruotu apskritys gali reguliuoti mokesi dyd leistinose ribose. Bendri apskrii mokesiai svyruoja nuo 29% iki 34% (vidutinis 31,2%). Mokestins pajamos sudaro didij dal biudeto pajam. vedijos mokesi sistem sudaro daug tiesiogini ir netiesiogini mokesi ir mok. Svarbiausi tiesioginiai mokesiai yra nacionalinis ir vietinis pajam mokesiai ir nacionalinis kapitalo mokestis. Svarbiausias i netiesiogini mokesi yra PVM ir akcizo mokesiai tam tikroms prekms, pavyzdiui alkoholiui ar tabakui. Standartinis PVM dydis yra 25% taikomas daugumai preki ir paslaug, taiau yra taikomi ir sumainti PVM tarifai 12% (daugumai maisto produkt, vieojo transporto paslaugoms, viebui paslaugoms) ir 6% (knyg ir laikrai leidybai, kultrinms prekms ir paslaugoms bei kitoms valstybs nustatytoms sferoms). Jei asmen pajamos virija 301 000 SEK, taip pat privaloma mokti nacionalin pajam mokest, kuris sudaro 20 25 procentus. Vietinis pajam mokestis yra proporcingas. Asmenys pajam mokesius (fizini asmen) moka vietinei valdiai. Vietini pajam mokesi vidurkis yra apie 31 procentas. Pajam mokesiu taip pat apmokestinamos bedarbi paalpos, pensijos ir kiti panas pajam altiniai. Kapitalo pajamas (juridini asmen pelno) apibdina indli palkanos, dividendai, kapitalo pelnas ir nuostolis, pajamos i tam tikro nekilnojamojo turto. Pajamos i kapitalo apmokestinamos nacionaliniu 30 procent dydiu. Tam tikras turtas, toks kaip nekilnojamasis turtas, banko depozitai, akcijos ir obligacijos apmokestinami turto mokesiu . Neved fiziniai asmenys turintys turto daugiau nei u 1,5 mln. SEK ir ved fiziniai asmenys mokantys bendrus mokesius ir turintys turto daugiau nei u 2 mln. SEK moka mokest. Nekilnojamojo mokesio tarifas nustatytas 0.5 proc. pramoniniam ir gyvenamajam nekilnojamajam turtui, 1 proc. biur nekilnojamajam turtui nuo nustatytos turto rinkos verts (estimated sales value) Akcizai (akcizo mokesiu apmokestinami tabako gaminiai, alkoholiniai grimai bei mineralinis kuras. Akcizo mokestis taikomas ir saldainiams, gaivesniems grimams bei kai kuriems energetiniams altiniams: durpms, angliai, gamtinms dujoms, elektros energijai. Specialus akcizo mokestis taikomas automobiliams ir motociklams.[3] . Mokestis tabako gaminiams yra priklausomai nuo gaminio ries. Mokestis u cigaretes yra 39,2% nuo produkto kainos. U biraus tabako kg mokama 630 SEK, kramtomo tabako kg 201 SEK, uostomo tabako kg 123 SEK. Mokesiai taikomi alkoholiui taip pat priklauso nuo alkoholio ries ir stiprumo: alui stipresniam nei 2,8% - 1,47 SEK litrui ir papildomai kiekvienam alkoholio laipsniui (1,47 SEK); vynui 8,5 15% stiprumui 22,08 SEK litrui; vynui 15 18% stiprumui 45,17 SEK litrui; spirito gaminiams 501,41 SEK grynam alkoholio kiekiui. Mokesiai energetiniams altiniams sudaro nema dal valstybs pajam. Tokius mokesius vedijoje moka apie 1300 organizacij. I toki mokesi valstyb (2002m.) gavo 57,2 bilijonus vedijos kron. Keli mokestis mokamas priklausomai nuo transporto priemons svorio. Mokestis mokamas jei transporto priemons svoris yra nemaesnis nei 12 ton. Usien registruotos transporto priemons mokest sumoka greitkeliuose. Valstyb i io mokesio gavo (2002 metais) 8,2 vedijos kron. Socialins apsaugos mokest moka darbdaviai (priklausomai nuo darbuotoj atlyginim ir papildom lengvat, t. y. pensij, atostog ir pan. Tarifas apie 33 proc. pagal statym bei 5-10 proc. priedas pagal kolektyvin susitarim. Suomija Suomijos mokesi sistema apibriama trimis esminiais poymiais: 1. Aikiu kapitalo prieaugio ir udirbt pajam atskyrimu. 2. Santykinai nedideliu kapitalo prieaugio apmokestinimu. 3. Progresyviniais gaut pajam mokesiais. Suomijos juridini asmen mokami svarbiausi tiesioginiai mokesiai yra valstybs renkamas pelno mokestis (corporate income tax). Fizini asmen pajamos be pajam mokesio, apmokestinamos banyios mokesiu ir savivaldybs mokesiu. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo mokti paveldjimo ir dovanojimo mokest, bei turto perdavimo mokest (asset transfer tax). Taip pat apmokestinamas kapitalo prieaugis. Netiesioginiams mokesiams priklauso mokesiai u prekes, ir paslaugas, sumokdami per preks kainas ar traukiami tarifus (PVM, akcizai, muitai). Tai tokie mokesiai, kuri reali mokjimo nata gula ant gyventoj pei, nors juos formaliai moka verslo mons. Pvz.: akcizo mokest moka grim gamintojai, nors i ties sumoka vartotojas. Tai netiesioginis apmokestinimo bdas, kai ryys tarp moktojo ir valstybs reikiasi per apmokestinimo objekt. Pagrindiniai netiesioginiai mokesiai Suomijoje yra pridtins verts mokestis (PVM) ir akcizo mokestis. Suomijos mokesi sistema: moni pelno mokestis; komunalinis pajam mokestis; banyios mokestis; fizini asmen pajam mokestis; turto mokestis; vartojimo mokesiai; kiti mokesiai.

moni pelno mokestis (dar vadinamas valstybiniu pajam arba korporaciniu mokesiu). iuo mokesiu apmokestinamas visos mons pajamos taip pat kapitalo prieaugis. Mokesio tarifas yra 28% paskirstyto ar nepaskirstyto apmokestinamojo pelno. Apmokestinamas pelnas nustatomas pagal pasaulinje rinkoje priimtus metodus: i pajam atimamos amortizacijos, veiklos ir kitos leidiamos snaudos. mons turi mokti pelno mokest nuo viso pelno, kuris gaunamas ir Suomijoje ir usienyje. mons nerezidents mokest moka nuo pelno, gauto Suomijoje. mon laikoma rezidente , jei ji registruota Suomijoje. Pajamos i nekilnojamojo turto ir kapitalo prieaugis paprastai apmokestinami kaip ir kitos mons pajamos. Grynasis pelnas apmokestinamas 29% mokesiu. Lengvatos: iki 50% rezidentini ilaid neapmokestinama. Dividendai gauti i suomi kompanij, apmokestinami, tik gali bti taikomas avansinis mokjimas per ataskaitinius metus. Pasibaigus ataskaitiniams metams, io mokesio nepriemoka biudetui gali bti padengiama dviem mokjimais. O dividendai , kuriuos gauna Suomijos mon i usienio mons, paprastai nra apmokestinami. Be to, neapmokestinamos darbdavi imokamos sumos draudimui, socialiniams fondams atitinkamai 23 nuo ir nuo 4 iki 6,5% apmokestinamos bazs. Nuostoliai gali bti padengiami per 10 met, bet negalima j apskaityti atgaline data. Komunalinis pajam mokestis ir banyios mokestis Komunalin pajam mokest moka mons i pelno. Mokesio tarifas svyruoja nuo 14 iki 18% mons metinio pelno. Banyios mokestis mokamas taip pat i mons pelno taikant 1% mokesio tarif. iuo metu Suomijos mokesi sistema racionalizuojama ir numatoma iuos du mokesius panaikinti. Fizini asmen pajam mokestis . Fiziniai asmenys Suomijoje moka valstybinius ir vietinius mokesius nuo pajam gaut alyje ir usienyje. Fizini asmen pajam mokestis yra progresinis, kitaip tariant kuo didesns pajamos, tuo didesnis mokesio tarifas taikomas pajamoms apmokestinti. Fizini asmen pajam mokest sumoka rezidentai nuo vis gaunam pajam, kuri altinis yra Suomijoje. Rezidentu laikomas tas asmuo, kuris alyje gyveno nepertraukiamai 6 mnesius, arba turi nuolatin buvein Suomijoje. Suomijos rezidentams pajam mokestis svyruoja nuo 0 iki 36%. Nerezidentai moka 35% pajam mokest ir 29% kapitalo prieaugio mokest (dividendams ir honorarams, kuri altinis yra Suomijoje). Neapmokestinamas metinis pajam minimumas- 11,5 tkst. eur. Mokesi moktojas gali iskaiiuoti i apmokestinamos sumos tam tikras ilaidas: kelioni darb ilaidas, mokas profsjungoms ir pensij fondams. Suomijoje neapmokestinamos ios rezident pajamos: kapitalo prieaugio, nuomos, dividend procent pajamos, draudimo mokos, mokos profsjunginms organizacijoms, bendros verslo ilaidos ir kitos. Sutuoktiniai mokesius apskaiiuoja ir moka kiekvienas atskirai. Municipalinio mokesio tarifas nuo 15 iki 20%, priklausomai nuo vietini normatyvini akt. Municipalinio mokesio neapmokestinimo minimumas yra 8800 Suomijos marki. Fiziniai asmenys dar moka savivaldybi mokest (nuo 15 iki 20%) ir banyios mokest (1-2%), jei priklauso Suomijos liuteron banyiai. mokos socialinius fondus 1,9%. Virijus pajamas 80 tkst. Suomijos marki, mokama 3,35% nuo virijam pajam. Pensij fondo moka sudaro 4,3%, o uimtumo fondas- 1,5%. Sumos, imoktos socialiniams ir uimtumo fondams visikai eliminuojamos i fizini asmen apmokestinimo bazs. Turto mokestis . Grynojo turto mokest moka fiziniai ir juridiniai asmenys, mokantys kitus mokesius Suomijoje. Apmokestinamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, bei akcijos. Turtas iki 185 tkst. eur apmokestinamas 80 eur mokesiu, o turtas virijantis 185 tkst. eur, apmokestinamas 0,9% turto verts mokesiu ir papildomai 252 eur moka. Nuo io mokesio atleisti kooperatyvai ir ribotos atsakomybs mons. Paveldimo ar dovanojimo turto apmokestinimas priklauso giminysts; ryi artimi giminaiiai moka 10-16%, o negimins 30-48% turto verts mokest. Pelnas, kuris gautas pardavus akcijas ar nekilnojamj turt apmokestinamas kaip ir pajamos i kapitalo prieaugio. Gautos pajamos gali bti sumainamos ne daugiau, negu tai leidiama maksimalia snaud suma 30 akcij ir nekilnojamo turto pardavimo kainos. Vartojimo mokesia i . Pridtins verts ir akcizo mokesiai Suomijoje yra pagrindiniai netiesioginiai mokesiai. PVM moka gamybins ir komercins mons, viebuiai, restoranai. Tai reikia, kad moka visos tos mons, kurios parduoda prekes arba teikia paslaugas Suomijoje. Standartinis mokesio tarifas 22%, preki ir (ar) paslaug pardavimo kainos, nors taikomi maesni tarifai svarbios socialins reikms prekms ir paslaugoms. Pvz.: maisto produktams ir gyvuli paarams taikomas sumaintas iki 17% mokesio tarifas, o keleivi veimo, sporto paslaugoms, knygoms, vaistams taikomas 8% tarifas. Pareiga mokti PVM atsiranda tada, kai mons metin apyvarta didesn nei 8,5 tkst. eur. Jei jos apyvarta maesn, ji gali siregistruoti kaip PVM moktoja, jei pati to pageidauja, bet tai nra privaloma. Pati mon yra atsakinga u PVM mokjim. Mokesi inspekcija nesiunia joki patvirtinim, kad mokestis buvo teisingai apskaiiuotas ir sumoktas. PVM neapmokestinamos vietimo, sveikatos apsaugos, finansins ir draudimo paslaugos. Akcizo mokesiu apmokestinami tabako gaminiai , alkoholiniai grimai ir mineralinis kuras. Be to akcizo mokestis taikomas saldainiams, gaiviesiems grimams bei kai kuriems energijos altiniams tokiems kaip durps, akmens anglis, gamtins dujos ir elektros energija. Specialiu akcizo mokesiu apmokestinami automobiliai ir motociklai.

Kiti mokesiai. Tai socialinio draudimo (23% metinio darbo umokesio fondo, yminis, ir kiti mokesiai. Suomijos mokesi sistemoje numatyta daug apmokestinimo lengvat maoms ir vidutinms monms, ypa jei jos steigtos vadinamojo ivystymo zonoje. mons gaminanios produkcij eksportui, gauna valstybines subsidijas. Suma vis privalom sumokti biudet mokesi negali viryti 70% valstybinio pajam mokesio. Jeigu is mokestis virijamas, tuomet mainamas valstybinio mokesio tarifas. Estija Estijoje mokesi sistema yra dvejopa: yra valstybiniai mokesiai, nustatyti statym ir vietiniai mokesiai nustatyti apygardos ar miest taryb, galiojani tik j administracinse valdose. Apmokestinimo statymas (Taxation Act) yra pagrindinis statymas apimantis visus mokesi statymus. is statymas apibria Estijos mokesi sistem, nustato pagrindines svokas ir taisykles, kuri btina laikytis vykdant mokesi statymus, mokesi moktojo teises, pareigas ir atsakomyb, pagrindinius apmokestinimo mokesiais teisinio reglamentavimo principus, tvirtina Estijos Respublikoje taikom mokesi sra, nustato mokesi administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesi apskaiiavim ir sumokjim, mokesio bei su juo susijusi sum priverstinio iiekojimo bei mokestini gin nagrinjimo tvark. Estijos mokesi sistem sudaro valstybiniai mokesiai: akcizo mokestis( taikomas naftos produktams, automobiliams, tarai, tabakui ir alkoholiui); pajam mokestis :22%; azartini loim mokestis ; pridtins verts mokestis:18%; ems mokestis( nuo 0,1 iki 2,5% ems verts) ; socialinio draudimo mokestis: (33% atlyginimo dydio (moka darbdavys)); muit mokestis; transporto priemoni( heavy goods vehicle tax);mokestis nuo nedarbo (0.3% darbdavys + 0,6% darbuotojas). Vietiniai mokesiai: pardavimo mokestis( sales tax); laiv mokestisb(boat tax); reklamos mokestis(advertisement tax);keli ir gatvi mokestis (road and street closure tax);automobili mokestis( motor vehicle tax);gyvn mokestis (animal tax);pramog mokestis (entertainment tax); parkavimo mokestis(parking charge). Gyventoj pajam mokestis Apmokestinim pajam mokesiu reglamentuoja Estijos pajam mokesio statymas. Mokesio moktojai : pajam mokest moka pajam gavs gyventojas. Gyventojai skirstomi nuolatinius ir nenuolatinius Estijos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Estijos gyventoju, jeigu jis atitinka statyme nustatytus reikalavimus, pavyzdiui, jo nuolatin gyvenamoji vieta yra Estijoje, jo asmenini, socialini arba ekonomini interes buvimo vieta yra Estija ar asmuo kuris Estijoje ibna 183 ar daugiau dien per 12 mnesi period. Nenuolatinis Estijos gyventojas pajam mokest moka jei gavo pajam kuri altinis yra Estijoje. Mokestinis laikotarpis : pajam mokesio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatiniams Estijos gyventojams yra nurodytas apmokestinam pajam sraas Pajam mokesio statyme (imokami Estijos kompanij dividentai, pensijos, stipendijos ir kt. ). Pajam mokesio tarifo majimas : Iki 2004 26%;2005 24%; 2006 23%; 2007 22%; 2008 21%; 2009 ir toliau 20%. Pelno mokestis. Jau kelet met pajam mokesi sistemoje reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas. Tikslai : buvo siekiama paskatinti kio augim, sukurt patraukl investicin klimat ir suteikti juridiniams asmenims Estijos rezidentams ir nerezidentams, kuri nuolatin buvein yra Estijoje, galimyb pasinaudoti papildomomis lomis. Buvo stengiamasi ukirsti keli neapmokestinamo pelno pervedimui oforines bendroves. Pagrindiniai skirtumai lyginant dabar galiojant pelno mokesio statym su senuoju statymu . Naujuoju statymu buvo apmokestintas pelno paskirstymas, o ne pelnas. Apmokestinami dividendai, pajam gavimas natra, dovanos ir dotacijos, negamybins snaudos. Kadangi, kai neapmokestinamas pelnas, daug svarbesn yra mokestini plauk sumajimo problema, btina grieiau traktuoti sandorius su oforinmis bendrovmis, todl mokjimai tokioms bendrovms yra apmokestinami pajam mokesiu. Pajam gavimui natra taikomas toks pat mokesio dydis kaip atlyginimams. Rezultatai. Reforma buvo veiksminga, statymas technikai geras, jis turjo teigiamos takos Estijos kiui ir dl to valstybs investicinis klimatas tapo daugiau konkurencingas. Reforma turjo drausminamj poveik. Vyriausybs ilaidos sumajo madaug vienu milijardu kron, bet po kurio laiko i suma buvo kompensuota apmokestinant pirmiausia pelno paskirstym, dividendus ir pajam gavim natra. Galima teigti, kad mons buvo priversti priimti sprendim investuoti turt ar paskirstyti peln ne dl apmokestinimo, o kad augt bendrovs. Nebuvo apibrta svoka ,,investicija, visos investicijos bet kok turt traktuojamos vienodai. Todl yra daugiau investuojama ir yra racionalesn ilaid ir turto struktra. vykdius reform bendrovs deklaruoja daug didesn peln. 2005 m. gegus mnes priimti pelno mokesio statymo pakeitimai Estijoje sudaro dar geresnes slygas ioje alyje steigti holdingo bendroves. Dl pelno mokesio statymo pakeitim Estija tampa patraukli kuriant tarptautines mokesi planavimo struktras. Estijos mons gali bti efektyviai naudojamos, derinant holdingo, finans centro ir kitas veiklas. Remiantis pelno mokesio statymo pakeitimais, dividendai, kuriuos paskirsto Estijos holdingo bendrov, neapmokestinami Estijos pelno mokesiu, jei dividendai bus imokami:

1. 2.

i dividend, gaut i usienio moni (kuriose Estijos mon kontroliuoja ne maiau kaip 20% akcij), jei j pelnas buvo apmokestintas arba dividendai buvo apmokestinti mokesiu prie pajam altinio usienyje; i pelno, udirbto per nuolatin buvein usienyje, jei toks pelnas buvo apmokestintas alyje, kur yra sikrusi nuolatin buvein.

Pavyzdiui, jeigu Lietuvos mon imoks dividendus Estijoje esaniai motininei bendrovei, ie dividendai be joki mokesi gals bti imokti Estijos bendrovs akcininkams. Tokiu bdu vietoje Estijoje esanio 24% tarifo, pelnas bus apmokestinamas lietuviku, maesniu, 15% tarifu. Tai gali paskatinti Estijos motinines mones daugiau pelno palikti lietuvikose dukterinse monse. Estijos mon, gavusi dividendus net ir i ma mokesi valstybi, gali juos paskirstyti savo akcininkams neapmokestindama Estijoje. Nepaskirstytas pelnas Estijoje nra apmokestinamas. is atleidimas nuo mokesi taikomas ir aktyvioms (pavyzdiui, prekyba, gamyba), ir pasyvioms pajamoms (pavyzdiui, dividendams, palkanoms, veiklos kompensaciniams mokjimams), taip pat pajamoms i kapitalo padidjimo. Paskirstyti dividendai Estijoje iuo metu apmokestinami 22% pelno mokesiu. Tikimasi, kad pelno mokesio tarifas bus mainamas kiekvienais metais po 1%, kol pasieks 20% 2009 metais. Estijoje nra jokio mokesio prie pajam altinio dividendams, kuriuos paskirsto Estijos mon akcininkams-fiziniams asmenims. Akcininkai-juridiniai asmenys turi turti bent 20% Estijos bendrovs akcij, kad jiems bt taikomas atleidimas nuo dividend mokesio. Taiau is atleidimas nra taikomas akcininkams, kurie yra sikr oforinse teritorijose. Pelno pajam mokesio tarifo majimas: 2004 26%; 2005 24%; 2006 23%; 2007 22%; 2008 21%; 2009 ir toliau 20% Socialinio draudimo mokestis. Kol kas visa socialin apsauga Estijoje yra orientuota tik jos gyventojus bei usienieius, turinius nuolatinius leidimus gyventi Estijoje. Taigi usienieiai, turintys leidim nuolatinai gyventi Estijoje, gali pretenduoti ias imokas ir paalpas: bedarbio paalp; pensij (valstybin, senatvs, invalidumo, prielaikin, nali); eimos paalp ir kt.

Pabrtina, kad usienieiai, turintys pastovius leidimus gyventi, gali gauti lygiai toki pai socialin apsaug, kaip ir Estijos pilieiai. Vis pirma, kad bt ivengta infekcini lig paskleidimo, usienieiai, norintys apsistoti Estijoje turi pateikti skiep sertifikat, rodant, kad jie yra paskiepyti nuo ukreiam infekcini lig. Sveikatos draudimas Estijoje yra privalomas. Darbdaviai statymu yra pareigoti mokti socialinio draudimo mokas u darbuotojus. Dirbantieji savarankikai moka tam tikr sum nuo savj pajam. Visi apdraustieji gauna Socialinio draudimo fondo korteles, kurios suteikia monms teis gauti nemokamas medicinines paslaugas. Priimtas Vyriausybs sprendimas per pirmuosius 15 motinysts atostog mnesi motinai mokti vis atlyginim (gimstamumui padidinti). Netiesioginiai mokesiai : Pridrins verts mokestis 18%; Alkoholio akcizo mokestis; Tabako akcizo mokestis; Energetini produkt mokestis; Taros akcizo mokestis(plaukos biudet menkos). Akcizo mokesiai : Alkoholis visi tarifai atitinka ES reikalaujamas minimalias akcizo tarifus; Tabakas minimalios akciz tarif normoms cigaretms ir rkomajam tabakui pasiekimui Estija yra gavusi pereinamj laikotarp iki 2010; Energetiniams produktams minimalioms akciz tarif normoms pasiekti yra gavusi pereinamj laikotarp 2009-2013 m. 8.4. iuolaikins Lietuvos mokesi sistemos bendrieji bruoai Konkreios valstybs mokesi sistema priklauso nuo valstybs sandaros ir administracinio-teritorinio suskirstymo. Todl skiriasi valstybins mokesi sistemos federacinse ir unitarinse valstybse. Pagal Konstitucij Lietuva yra unitarin valstyb, kurios teritorija vieninga ir nedalijama jokius valstybinius darinius, o valstybs valdi vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb bei Teismas. Konstitucijos 67 straipsnis tvirtina iimtin Seimo gali nustatyti valstybinius mokesius. Tai reikia, kad Lietuvoje egzistuoja bendra, grindiama statymais, valstybin mokesi sistema. Dabartin Lietuvos mokesi sistema pradta kurti 1990 metais atkrus nepriklausomyb. Besivystant laisvos rinkos santykiams atsirado nauj mokesi poreikis, todl mokesi sistema turjo bti reformuojama- priderinama prie nauj laisvos rinkos slyg. Lietuvos mokesi sistema apima mokesius, mokamus valstybs (savivaldybi) biudetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesi sistem sudaro (plaija prasme nurodyti ne tik mokesius, bet ir mokos, rinkliavos) : 1) pridtins verts mokestis; 2) akcizas; 3) gyventoj pajam mokestis; 4) nekilnojamojo turto mokestis; 5) ems mokestis; 6) mokestis u valstybinius gamtos iteklius; 7) naftos ir duj itekli mokestis; 8) mokestis u aplinkos terim; 9) konsulinis mokestis; 10) yminis mokestis; 11) paveldimo turto mokestis; 12) privalomojo sveikatos draudimo mokos; 13) mokos Garantin fond; 14) valstybs rinkliava; 15) loterij ir azartini loim mokestis; 16) mokesiai u pramonins nuosavybs objekt registravim; 17) pelno mokestis; 18) valstybinio socialinio draudimo mokos; 19) pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje; 20) gamybos mokestis cukraus sektoriuje; 21) muitai; 22) atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym; 23) mokestis u valstybs turto naudojim patikjimo teise; 24) socialinis mokestis; 25) cukraus pramons restruktrizavimo laikinasis mokestis; 26) papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridtins izogliukozs gamybos kvotos vienkartinio isipirkimo mokestis.

Isivysiusi ali patirtis rodo, jog skmingas mokesi sistemos ir jos administravimo funkcionavimas priklauso nuo i element: 1) mokesi teisins bazs; 2) mokesi valdymo informacins sistemos bei mokesi tarnyb veiklos organizavimo; 3) mokesi tarnyb darbuotoj mokymo bei kvalifikacijos klimo sistemos; 4) visuomens supaindinimo su jos pareigomis bei teismis mokant mokesius, taip pat su mokestini plauk panaudojimu. Literatros altiniuose mokslininkai teigia, kad tobula mokesi sistema turi utikrinti lyg mokesi natos pasiskirstym, efektyv itekli mobilizavim; ji turi atitikti makroekonominius tikslus ir padti j siekti; turi bti lengvai ir nebrangiai administruojama. Geros mokesi sistemos pagrind sudarantys principai yra tokie: Valstyb gauna adekvaias ir stabilias laiko atvilgiu pajamas. Tai reikia, kad valstyb turi numatytu laiku gauti pajamas, kuriu utekt valstybs poreikiams finansuoti. Be to pajam surinkimo dinamika turi bti apsaugota nuo nepalanki svyravim. Mokestini pajam sum labiausiai lemia tokie mokesi sistemos elementai: mokesi baz ir mokesi tarifai. Kad augant nacionalinms pajamoms mokesi sistema duot daugiau biudeto plauk, btina kiek manoma iplsti mokesi baz, o mokesi sistem turi atitikti lankstumo ir gyvybingumo kriterijus, t. y mokestini pajam dinamika neturi atsilikti nuo BVP pokyi. Teisingumas. Mokesi sistem turi garantuoti teising, proporcing mokesi natos paskirstym. Tai pasiekiama tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcing savo pajam dal. ia galima iskirti dvejop proporcingum- proporcingai gaunamai i valstybs naudai ir proporcingai savo gebjimui mokti. Atitinkamai apmokestinimo principai:

1. Naudos principas (mokesiai atitinka gaunam naud). Priklauso nuo noro mokti u visuomenines gerybes. Naudos princip atspindi vartojimo mokesiai, kaip apmokestinamos konkurencines preks, tam tikri turto mokesiai, socialins draudimo mokos. 2. Galimybs mokti principas (mokesiai padalinti pagal galimybes). is principas yra skirstomas horizontalj ir vertikalj teisingum. horizontalusis teisingumas reikalauja, kad individai, turintys lygias ekonomines galimybes (matuojama pajamomis, turtu ar vartojimu) mokt mokesius, bt vienodai apmokestinami. vertikalus teisingumas pasireikia tuo, kad skirtingas galimybes turintys asmenys apmokestinami skirtingai, t. y. augant mokesio moktojo pajamoms vis didesn j dalis turt bti skiriama mokesiams. Lygyb- mokesi statymai neturi suteikti galimybi taikyti skirtingas teiss normas ativelgiant mokesio moktojo vykdomos veiklos r ar mokesio moktojo status Neutralumas. Tai reikia, kad mokesiai turi utikrinti biudeto pajamas, o ne sprsti pavieni kio subjekt problemas kit mokesi moktoj sskaita per vairias mokesi lengvatas ir kitas iimtis ar sudaryti palankias veiklos slygas kai kuriems nors kio subjektams. Administracinis paprastumas. Mokesio mimas turi bti lengvai gyvendinamas, nesudaryti moktojams rpesi, mokesi mimo ilaidos turi bti minimalios ir sudaryti kuo maesn mokesio dal. Neturt veikti tokie mokesi statymai, kai mokesi pajamos yra maos, o j mimo ilaidos didels. iuo atvej svarbus tokie principiniai aspektai: paprastumas, apibrtumas, pigumas ir patogumas moktojams Ekonominis efektyvumas. is principas reikalauja, kad mokesiai netrukdyt siekti ekonomini tiksl (kio stabilumo, jo augimo, didelio uimtumo), skatint iuos tikslus pasiekti, neikreipt itekli paskirstymo, nepakenkt individo darbingumui. Apmokestinimas neturt mainti minimalaus vartojimo, neigiamai veikti ekonomines motyvacijas. Vieumas. Vieumo principas privalo utikrinti, kad visi verslo dalyviai tuo paiu metu ir kuo anksiau turt galimyb susipainti su rengiamais verslo pltr veikianiais mokesi statym ir j pakeitim projektais, pareikti savo nuomon arba kitaip prisidti prie j rengimo Koordinavimas. Visi alyje egzistuojantys mokesiai turi sudaryti sistem, t. y. jie turi bti tarpusavyje suderinti (ekonomine, teisine ir kita prasme), jie turi bti skirti tiems patiems visuomeniniams tikslams. Mokestini plauk produktyvumas bei elastingumas. Mokestini plauk produktyvumas reikia pakankam pajam apimti, reikalinga valstybs ilaidoms padengti. Valstybe naudinga turti elasting mokesi sistem, kuriai esant nevedami nauji mokesiai, nedidinami tarifai, o mokestins plaukos didja spariau nei mokesi baz. Elastingumas , arba dar kitaip vadinamas mokestini plauk automatinis reagavimas ekonomikos slygas, naudingas ekonomikos augimo poiriu. Mokestiniu plauk automatinis didjimas leidia ivengti dano mokesi didinimo, kuri mokesi moktojai paprastai reaguoja neigiamai

R. Staiokas iskiria iuos bendruosius mokesi sistemos formavimo principus, kurie sutampa su bendrais mokesi teiss principais, o kai kurie i j net labiau juos prapli Mokesiai turi tenkinti valstybs finansin poreik; Gaunantys didesnes pajamas ir turtingesni apmokestinami labiau nei iais poiriais silpnesni; Kiekvienas mokestis grindiamas realiu objektu ir pajam altiniu; Apmokestinim, iskyrus vietines rinkliavas, reguliuoja tik statymai;

Siekiama, kad apmokestinimas bt visuotinis; Tas pats objektas apmokestinamas vienos ries mokesi vien kart; Atisakoma toki mokesi, kurie duoda maas pajamas, o j mimo katai dideli. Mokesi teis elementai vienija skirting valstybi mokesi sistemas.

8.5. Pelno mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Pelno mokest reglamentuoja 2001 m. Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymas (toliau PM), sigaliojs 2002 m. sausio 1 d . be minto statymo, galioja nemaai postatymini teiss akt (daugiausia dl technini pelno mokesio deklaracij reikalavim), taip pat gausa tarptautini sutari dl dvigubo apmokestinimo ivengimo bei mokesi slpimo prevencijos. Pelno mokestis yra tiesioginis mokestis, mokamas tik juridini asmen, gaunani pelno (grynj pajam) i j veiklos. Pelno mokestis mokestis, mokamas nuo juridini asmen pelno, apskaiiuojamas nuo juridini asmen pajam atmus ilaidas, amortizacij ir kartais investicijas gamyb, mokslinius tyrimus, labdarai skiriamas sumas. T. y. pelno mokesio objekt lakonikai galime apibrti, kaip skirtum tarp juridinio asmens bendrj pajam ir j gavimo ilaid. Pelno mokesio moktojai: 1) Lietuvos vienetas (juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka, pavyzdiui udarosios akcins bendrovs, individualios mons);2) usienio vienetas (usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija, kuri buvein yra usienio valstybje ir kurie steigti arba kitokiu bdu organizuoti pagal usienio valstybs teiss aktus, taip pat bet kuris kitas usienyje steigtas, kurtas ar kitaip organizuotas. Pelno mokesio statymo nustatyta tvarka pelno mokesio nemoka:1) biudetins staigos;2) Lietuvos bankas;3) valstyb ir savivaldybs, iskyrus PM VII skyriuje numatytus atvejus;4) valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos; 5) valstybs mon Indli ir investicij draudimas; 6) Europos ekonomini interes grups. Pelno mokesio objektas: Lietuvos vieneto mokesio objektas yra: visos Lietuvos Respublikoje ir usienio valstybse udirbtos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vieneto pajamas taip pat skaitomos jo kontroliuojamojo usienio vieneto pozityviosios pajamos arba j dalis PM 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos vieneto (Europos ekonomini interes grups dalyvio) pajamas taip pat skaitomos tos Europos ekonomini interes grups pajamos io statymo 39 (1) straipsnyje nustatyta tvarka. Usienio vieneto mokesio objektas yra: usienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir usienio valstybse udirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinms buveinms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su usienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje; usienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje. Usienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje: 1) palkanos, iskyrus palkanas u Vyriausybs vertybinius popierius, ileidiamus tarptautinse finans rinkose, sukauptas ir imokamas palkanas u indlius ir palkanas u subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teiss aktais nustatytus kriterijus; 2) pajamos i paskirstytojo pelno; 3) autorinio atlyginimo, skaitant atlyginim u suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat skaitant io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus; 4) pajamos, gautos kaip atlyginimas u perduot ar licencine sutartimi suteikt teis naudotis pramonins nuosavybs objektu, franize; 5) atlyginimas u suteikt informacij apie gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how); 6) gautos pajamos u parduot, kitokiu bdu perleist nuosavybn arba inuomot nekilnojamj pagal prigimt daikt, esant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 7) kompensacij u autori arba gretutini teisi paeidim pajamos.

Mokesio tarifai: 15 procent mokesio tarifu apmokestinama: Lietuvos vieneto, nuolatini buveini apmokestinamasis pelnas (jeigu PM nenustato ko kita); pajamos i paskirstytojo pelno; gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme nustatyt paramos paskirt, taip pat i vieno paramos teikjo per mokestin laikotarp grynais pinigais gautos paramos dalis, virijanti 250 MGL dydio sum (apmokestinama be atskaitym);

Vienetai (iskyrus pelno nesiekianius), atitinkantys ioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teis apskaiiuodami apmokestinamj peln taikyti vien i nustatyt taisykli: 1) vienet, kuriuose vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500 tkstani lit, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procent mokesio tarif, iskyrus atvejus, nustatytus 5 straipsnio 3 dalyje;

2) vienet, kuriuose vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 1 milijono lit, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tkstani lit sum, apmokestinama taikant 0 procent mokesio tarif, o likusi apmokestinamojo pelno dalis taikant 15 procent mokesio tarif, iskyrus atvejus, nustatytus io straipsnio 3 dalyje. i taisykl galioja individualioms (personalinms) monms, tikrosioms kinms bendrijoms ir komanditinms (pasitikjimo) kinms bendrijoms. Aukiau nurodytos nuostatos netaikomos : 1) vienetams (individualioms (personalinms) monms), kuri dalyvis ar jo eimos nariai yra ir kit vienet (individuali (personalini) moni) dalyviai; 2) vienetams (individualioms (personalinms) monms), kuri dalyvis ir (arba) jo eimos nariai paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalins) mons) dalyvis ir (arba) jo eimos nariai paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj); 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj); 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj). Pelno nesiekiani vienet, kuri mokestinio laikotarpio pajamos i kins komercins veiklos nevirija 1 milijono lit, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tkstani lit sum, apmokestinama taikant 0 procent mokesio tarif, o likusi apmokestinamojo pelno dalis taikant 15 procent mokesio tarif. Lietuvos vienet apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent mokesio tarif, jeigu: 1) per mokestin laikotarp vieneto darbuotoj, priklausani Lietuvos Respublikos socialini moni statymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinms asmen grupms, skaiius sudaro ne maiau kaip 40 procent metinio vidutinio srauose esani darbuotoj skaiiaus, ir 2) per mokestin laikotarp vienetas nevykdo veiklos, trauktos socialini moni neremtin veiklos ri sra, tvirtinam Lietuvos Respublikos Vyriausybs, arba per mokestin laikotarp i tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procent vis vieneto pajam, ir 3) mokestinio laikotarpio paskutin dien vienetai turi socialins mons status. Pelno mokestis skaiiuojamas: nuo Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaiiuoto i pajam atmus neapmokestinamsias pajamas, leidiamus atskaitymus ir ribojam dydi leidiamus atskaitymus; nuo nuolatini buveini mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaiiuoto i udirbt pajam atimant neapmokestinamsias pajamas, ribojam dydi leidiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susij su usienio vieneto pajam udirbimu per nuolatines buveines; nuo pajam i paskirstytojo pelno; nuo gautos paramos, panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme nustatyt paramos paskirt; nuo i vieno paramos teikjo per mokestin laikotarp grynais pinigais gautos paramos dalies, virijanios 250 minimali gyvenimo lygi dydio sum; nuo usienio vieneto ne per nuolatin buvein Lietuvos teritorijoje gaut pajam, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje. Tokioms pajamoms priskiriama: palkanos, iskyrus palkanas u Vyriausybs vertybinius popierius, ileidiamus tarptautinse finans rinkose, sukauptas ir imokamas palkanas u indlius ir palkanas u subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teiss aktais nustatytus kriterijus; autorinio atlyginimo, skaitant atlyginim u suteiktas gretutines teises, pajamos (kai yra perleidiama kompiuterio programa, ios nuostatos taikomos, jei yra perleidiamas ne autori teise apsaugotas daiktas, o yra perleidiamos arba suteikiamos ios teiss: teis daryti kompiuterio programos kopijas, turint tiksl jas vieai platinti ar kitaip perduoti nuosavybn, inuomoti arba paskolinti, arba teis rengti ivestines kompiuterio programas, kurios remiasi autori teise apsaugota kompiuterio programa, arba teis vieai demonstruoti kompiuterio program); pajamos, gautos kaip atlyginimas u perduot ar licencine sutartimi suteikt teis naudotis pramonins nuosavybs objektu, franize; atlyginimas u suteikt informacij apie gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how); gautos pajamos u parduot, kitokiu bdu perleist nuosavybn arba inuomot nekilnojamj pagal prigimt daikt, esant Lietuvos Respublikos teritorijoje; kompensacij u autori arba gretutini teisi paeidim pajamos.

Mokesio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu is straipsnis nenustato ko kita.

Avansinis pelno mokestis apskaiiuojamas 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesio sum apskaiiuoja mokesio moktojas (PM 47 straipsnis). Pelno mokesio deklaracij rys :1) metin pelno mokesio deklaracija; 2) avansinio pelno mokesio deklaracija; 3) deklaracija apie usienio vienetui imoktas pajamas (sumas) ir apskaiiuot bei biudet sumokt pelno mokest; 4) usienio vieneto, vykdanio veikl Lietuvos Respublikoje (nuolatins buveins) deklaracija; 5) deklaracija apie nuo gaut ir imokt dividend apskaiiuot ir sumokt pelno mokest; 6) metin fiksuoto pelno mokesio deklaracija. Mokesio lengvatos. Iki atskiro Seimo sprendimo, maesniu pelno mokesiu apmokestinamas i vienet apmokestinamasis pelnas: 1. jeigu ems kio veikl vykdani vienet pajam i ems kio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procent pajam, i vienet apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent pelno mokesio tarif; (2003-10-14 statymo Nr. IX-1775 redakcija, Valstybs inios., 2003, Nr. 104-4645; io punkto nuostatos taikomos apskaiiuojant 2003 metais prasidjusio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln); 2. Laisvosios ekonomins zonos mon , kurioje kapitalo investicijos pasiek ne maesn kaip 1 milijono eur sum, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kur i investicij suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesio, o kitais 10 mokestini laikotarpi jai taikomas 50 procent sumaintas pelno mokesio tarifas. ioje dalyje nustatyta lengvata gali bti taikoma tik tuo atveju, kai ne maiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos mons pajam sudaro pajamos i zonoje vykdomos preki gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandliavimo veiklos, didmenins prekybos zonoje sandliuojamomis prekmis ir (arba) teikiam paslaug, susijusi su mintomis zonoje vykdomos veiklos rimis (zonoje pagamint, apdirbt, perdirbt ar sandliuojam, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikaling preki transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kit su mintomis veiklomis susijusi paslaug). ioje dalyje nustatyta lengvata gali bti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonomins zonos mon turi auditoriaus ivad, patvirtinani reikalaujam kapitalo investicijos dyd. Jeigu nesibaigus ioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicij suma sumaja ir nebesiekia 1 milijono eur, lengvatos taikymas sustabdomas t mokestin laikotarp, kur kapitalo investicijos suma taip sumajo, ir gali bti atnaujintas t mokestin laikotarp, kur kapitalo investicija vl pasiekia 1 milijon eur. ioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali bti taikoma kredito staigoms ir draudimo monms; (2004 m. kovo 30 d. statymo Nr. IX-2091 redakcija, Valstybs inios., 2004, Nr. 54-1834; io punkto nuostatos sigalioja nuo 2004 m. gegus 1 d.); 3. juridiniai asmenys (iskyrus nurodytus PM 5 straipsnio 5 dalyje) , kuri pajamos u pai pagamint produkcij sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, maina apskaiiuot pelno mokest nustatyta tvarka, t. y. priklausomai nuo riboto darbingumo asmen dalies tarp vis dirbani asmen, apskaiiuota pelno mokesio suma atitinkamai mainama 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.; (2004 m. birelio 1 d. statymo Nr. IX-2252 redakcija, Valstybs inios., 2004, Nr. 96-3520; io punkto nuostatos taikomos apskaiiuojant 2005 metais prasidjusio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln) 4. kredito unijos, Centrin kredito unija atleidiamos nuo pelno mokesio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius skaiiuojant nuo j registravimo Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, moktina pelno mokesio suma mainama 70 procent (2003-10-14 statymo Nr. IX-1775 redakcija, Valstybs inios., 2003, Nr. 104-4645; io punkto nuostatos taikomos apskaiiuojant 2003 metais prasidjusio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln). 5. Jeigu kooperatini bendrovi (kooperatyv) pajam i ems kio veiklos ir (arba) pajam u parduotus sigytus i savo nari (vienet, kuriems gali bti taikomos ios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventoj, kuriems gali bti taikomos Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punkt nuostatos dl pajam i ems kio produkt pardavimo) i nari pagamintus ems kio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams, kuriems gali bti taikomos ios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams, kuriems gali bti taikomos Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punkt nuostatos dl pajam i ems kio produkt pardavimo) parduotus degalus, tras, sklas, paarus, priemones nuo kenkj ir piktoli bei materialj turt, skirt naudoti tik savo nari ems kio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procent pajam , tai i kooperatini bendrovi (kooperatyv) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent pelno mokesio tarif. Laikinasis socialinis mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. Laikinojo socialinio mokesio apmokestinimo tvark reglamentuoja 2005 m. birelio 7 d. Lietuvos Respublikos socialinio mokesio statymas . Mokesio subjektai (moktojai) - juridiniai asmenys (skaitant usienio juridinius asmenis Lietuvos vykdanius veikl per nuolatin buvein), kurie u 2006 ir/ar 2007 met mokestin laikotarp privalo mokti pelno mokest nuo apmokestinamojo pelno. Mokesio objektas yra PM nustatyta tvarka apskaiiuotas apmokestinamasis pelnas. Socialinio mokesio objektas gali bti sumainamas: individualioms monms, tikrosioms ir komanditinms kinms bendrijoms dalimi, kuriai taikomas 0 proc. pelno mokesio tarifas (PM 5 str. 2 d. 2 punktas); pelno nesiekiantiems juridiniam asmenims, kuri mokestinio laikotarpio pajamos i kins komercins veiklos nevirija 1 mln. Lt, - suma, kuriai taikomas 0 procent pelno mokesio tarifas (PM 5 str. 4 dalis);

juridiniai asmenys, kuri pajamos u pai pagamint produkcij sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, - dalimi, proporcinga daliai, kuria iems asmenims mainamas pelno mokestis (PM 58 str. 16 dalies 3 punktas).

Mokesio tarifai : Apskaiiuojant mokest u 2006 metais prasidjus mokestin laikotarp, taikomas 4 procent mokesio tarifas. Apskaiiuojant mokest u 2007 metais prasidjus mokestin laikotarp, taikomas 3 procent mokesio tarifas. Mokesio apskaiiavimas. Mokestinio laikotarpio eigoje mokamas avansinis mokestis. Avansinis socialinis mokestis apskaiiuojamas pagal numatom einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno sum, taiau: - bendra 2006 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio eigoje moktin avans suma negali bti maesn kaip 4 procentai 2005 metais prasidjusio pelno mokesio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos; bendra 2007 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio eigoje moktin avans suma negali bti maesn kaip 3 procentai 2006 metais prasidjusio pelno mokesio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos. Bendra mokestinio laikotarpio eigoje moktin avans suma padalijama 3 dalis ir sumokama po 1/3 iki mokestinio laikotarpio treio, eto ir devinto mnesi paskutins dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais iki kovo 31, birelio 30 ir rugsjo 30 dienos). Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pildoma metin socialinio mokesio deklaracija ir pagal j apskaiiuojama metin socialinio mokesio suma. Jeigu mokestiniu laikotarpiu sumokt avansini mokjim suma maesn, nei apskaiiuota metin mokesio suma, tai skirtumas turi bti sumoktas biudet, o jeigu avansini mokjim bendra suma virija metin sum, tai mokesio permoka grinama Mokesi administravimo statyme nustatyta tvarka Mokesio sumokjimas : 1)2006 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio socialinio mokesio suma privalo bti sumokta biudet ne vliau kaip to mokestinio laikotarpio metins mokesio deklaracijos pateikimo dien, t. y. pasibaigus 2006 metais prasidjusiam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 10 mnesio pirmos dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais iki 2007 m. spalio 1 dienos). 2) 2007metais prasidjusio mokestinio laikotarpio socialinio mokesio suma privalo bti sumokta biudet ne vliau kaip to mokestinio laikotarpio metins mokesio deklaracijos pateikimo dien, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 9 mnesio paskutins dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais iki 2008 m. rugsjo 30 dienos). 3)Jeigu mokesio moktojas baigia savo veikl, tai mokestis privalo bti sumoktas ne vliau kaip per 30 dien nuo veiklos pabaigos. Mokesio lengvatos. Avansinio mokesio neprivalo mokti: 1. einamaisiais mokestiniais metais registruoti nauji mokesi moktojai; 2. mokesi moktojai, kuri prajusi mokestini met apmokestinamosios pajamos buvo ne didesns kaip 100 tkst. lit (nesvarbu, nuo kurio mnesio vienetas pradjo veikl); 3. individualios mons, tikrosios kins bendrijos ir komanditins kins bendrijos, kurie prajus pelno mokesio mokestin laikotarp naudojosi PM 5 str. 2 d. 2 punkte nustatyta pelno mokesio lengvata; 4. pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie prajus pelno mokesio mokestin laikotarp naudojosi PM 5 str. 4 dalyje nustatyta pelno mokesio lengvata; 5. juridiniai asmenys, kurie prajus pelno mokesio mokestin laikotarp naudojosi PM 58 str. 16 d. 3 punkte nustatyta pelno mokesio lengvata. 8.6. Gyventoj pajam mokestis, paveldimo turto mokestis, ems mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Gyventoj pajam mokestis. Gyventoj pajam mokest reglamentuoja 2002 07 02 d. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas (toliau GPM). Pajam mokesio moktojai yrapajam gav: nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai ., GPM mokantys nuo pajam, kuri altinis yra Lietuvoje. Pajam mokesio objektas (GPM 5 str.)Pajam mokesio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajam mokesio objektas yra pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, iskyrus 5 straipsnio 3 dalyje nurodyt atvej. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajam mokesio objektas yra pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje, jeigu is gyventojas: 1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPM 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dal ir 2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir 3) tuo paiu mokestiniu laikotarpiu jis pajam mokesio arba jam analogiko mokesio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos usienio valstybs, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis bei apie fakt mokesio administratori informuoja tos kitos valstybs kompetentingas asmuo. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajam mokesio objektas yra: 1) per nuolatin baz vykdomos individualios veiklos pajamos ir usienio valstybse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatin baz Lietuvoje; 2) ne per nuolatin baz gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatin baz gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje: 1) palkanos; 2) pajamos i paskirstytojo pelno; 3) pajamos u nekilnojamojo pagal prigimt daikto, esanio Lietuvoje, nuom; 4) honoraras, skaitant io straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus; 5) su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusios pajamos; 6) sporto veiklos pajamos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai sportininkui ar treiajam asmeniui, veikianiam sportininko vardu; 7) atlikj veiklos pajamos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai atlikjui ar treiajam asmeniui, veikianiam atlikjo vardu; 8) pajamos, gautos u parduot ar kitokiu bdu perleist nuosavybn kilnojamj daikt, jeigu ios ries daiktui pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus privaloma teisin registracija ir is daiktas yra (ar privalo bti) registruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamj daikt, esant Lietuvoje. 6. Tuo atveju, kai perleidiama kompiuterio programa, 5 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidiamas ne autori teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos ios teiss: 1) teis daryti kompiuterio programos kopijas, turint tiksl jas vieai platinti

ar kitaip perduoti nuosavybn, inuomoti arba paskolinti, arba 2) teis rengti ivestines kompiuterio programas, kurios remiasi autori teise apsaugota kompiuterio programa, arba 3) teis vieai demonstruoti kompiuterio program. Mokesio tarifai: 27 proc. gyventoj pajam mokesio tarifas taikomas pajamoms, kurios nepamintos kaip pajamos, apmokestinamos 15 proc . pajam mokesio tarifu. ioms pajamoms nuo 2008 m. sausio 1 d. bus taikomas 24 proc. pajam mokesio tarifas. Pajamos, kurias apmokestinant taikomas 15 proc. pajam mokesio tarifas, ivardytos GPM 6 straipsnio 2 dalyje, pavyzdiui sportinink pajamoms, gautoms i sporto veiklos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai sportininkui ar treiajam asmeniui, veikianiam sportininko vardu; atlikj pajamoms, gautoms i atlikjo veiklos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai atlikjui ar treiajam asmeniui, veikianiam atlikjo vardu; honorarui ir kt. Mokesio apskaiiavimas. Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas, i vis pajam atimama: 1. neapmokestinamosios pajamos; 2. pajamos i veiklos pagal verslo liudijim; 3. leidiami atskaitymai, susij su individualios veiklos pajam gavimu;4. per mokestin laikotarp parduoto ar kitaip perleisto ne individualios veiklos turto sigijimo kainos suma ir su io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybn patirt ilaid suma; 5. pagrindinis arba individualus neapmokestinamasis pajam dydis (NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajam dydis (PNPD), apskaiiuojant mokestinio laikotarpio vieno mnesio apmokestinamsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajam dydis (MNPD) ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajam dydis (MPNPD), apskaiiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamsias pajamas; 6. tam tikros nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos (gyvybs draudimo mokos, pensij mokos, kredito gyvenamajam bstui sigyti palkanos, u studijas sumoktos sumos, ilaidos patirtos sigyjant vien per 2004-2009 metus asmenin kompiuter su programine ranga). Mokesio sumokjimas. Vadovaujantis GPM gyventoj pajamos pagal mokesio mokjimo tvark skirstomos dvi klases A ir B. A klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri pajam mokest apskaiiuoja ir biudet sumoka imokas imokantys asmenys. B klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri mokest apskaiiuoja, biudet sumoka ir deklaruoja pats gyventojas arba jo galiotas asmuo Nuo 20031212 mokest iskaiiuojantys asmenys nuo imok, imokt iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mnesio 15 dienos, iskaiiuot pajam mokest privalo sumokti biudet iki to paties mnesio 15 dienos, o nuo imok, imokt po atitinkamo mokestinio laikotarpio mnesio 15 dienos, iskaiiuot pajam mokest privalo sumokti iki to paties mnesio paskutins dienos. Jeigu mokest iskaiiuojantis asmuo su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusias atitinkamo mokestinio laikotarpio mnesio imokas moka dalimis (t.y. jei mokamas avansas), tai pajam mokestis iskaiiuojamas imokant paskutin tokios imokos dal (nuo bendros t mnes imokt imok sumos), taiau i GPM nuostata netaikoma apmokestinant gruodio mnes imoktas imokas. Nuo su darbo santykiais susijusi gruodio mnesio imok dalies (sumokto avanso), pajam mokestis turi bti apskaiiuotas nuo per t mnes imokt imok dali sumos (sumokto avanso) ir sumoktas iki gruodio 31 d., jeigu paskutin imokos dalis bus imokta vliau negu gruodio mnesio paskutin dien Pajam mokest nuo B klass pajam nuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokti iki metins pajam mokesio deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t.y. iki kiekvien met gegus 1 dienos. Pajam mokest nuo B klass pajam nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokti ne vliau kaip per 25 dienas nuo toki pajam gavimo. Mokesio lengvatos. Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas i pajam atimama: 1. GPM 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos; 2. gyventojui pateikus praym, mokestiniu laikotarpiu darbdavys i gyventojui imokam su darbo santykiais ar j esm atitinkaniais santykiais susijusi pajam privalo atimti NPD. Gyventojams gali bti taikomas pagrindinis NPD, individualus NPD ir papildomas NPD u auginam vien arba du vaikus. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus gyventojas i savo per mokestin laikotarp gaut pajam gali atimti metin NPD ir metin papildom NPD. 3. Gyventojo patirtos ilaidos, kuri bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaiiuotos apmokestinamj pajam sumos, t.y. gali bti atimamos sumoktos gyvybs draudimo mokos, pensij mokos, sumoktos Lietuvos Respublikoje sudarytus pensij fondus, kredito bstui statyti arba jam sigyti sumoktos palkanos, taip pat sumos, sumoktos u studijas; sumos sumoktos u sigyt vien per 2004-2009 met laikotarp asmeninio kompiuterio vienet ar/ir sirengt interneto prieig. U kompiuter patirt atimam ilaid suma per eis metus negali bti didesn, kaip 4000 Lt. 4. Pagal GPM 34 str. 3 dalies nuostatas nuo per mokestin laikotarp (kalendorinius metus) gaut pajam moktina pajam mokesio dalimi (iki 2 procent) nuolatiniai Lietuvos gyventojai gali paremti pasirinkt kio subjekt, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statym turi teis gauti param. Praym nuolatinis Lietuvos gyventojas gali pateikti pats tiesiogiai nuolatins gyvenamosios vietos apskrities valstybin mokesi inspekcij, atsisti patu arba per savo darbdav, jeigu pastarasis sutinka. Darbdavys praym turi pateikti tam mokesi administratoriui, kuriam teikia pajam mokesio iskaiiuoto i A klass pajam, deklaracij. Paveldimo turto mokestis Paveldimo turto mokest reglamentuoja Paveldimo turto mokesio statymas, kuris sigaliojo nuo 2003-01-01. Mokesio moktojai.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai; Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokesio objektas Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas; Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas kilnojamasis daiktas, kur pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus privaloma teisikai registruoti Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesio tarifai Mokestis apskaiiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios verts taikant tokius tarifus: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vert ne didesn kaip 0.5 mln. lit 5 procentai ; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vert didesn kaip 0.5 mln. lit 10 procent .

Mokesio apskaiiavimas Paveldimo turto apmokestinamoji vert apskaiiuojama pagal paveldimo turto vert. Paveldimo turto vert yra : 1. Nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto, kur privaloma teisikai registruoti, Komisijos privalomam registruoti turtui vertinti (toliau Komisija) nustatyta io turto vidutin rinkos kaina. Kai paveldimo nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto, kur privaloma teisikai registruoti, vidutins rinkos kainos nenurodytos Komisijos nutarimuose, pagal teritorins valstybins mokesi inspekcijos; vertybini popieri biroje kotiruojam vertybini popieri j vidutin rinkos kaina; vertybini popieri biroje nekotiruojam vertybini popieri j nominali vert; pinig nacionaline valiuta j nominali vert, o pinig usienio valiuta vert pagal Lietuvos banko skelbiam oficial lito ir usienio valiut kurs; antikvarini meno krini, meno krini vert, kuri nustato Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamentas; taurij metal, brangakmeni, taurij metal ir brangakmeni gamini vert, kuri nustato Lietuvos prabavimo rmai; antikvarini taurij metal gamini ir antikvarini brangakmeni gamini vert, kuri nustato Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamentas kartu su Lietuvos prabavimo rmais; kito nepaminto paveldimo turto vert, kuri nustato turt paveldjs gyventojas (pats arba pasinaudodamas turto vertintoj paslaugomis);

2. 3. 4.

5. 6. 7.

8.

Usienio valstybse paveldimo turto vert yra vert, nurodyta paveldjimo dokumentuose. Jeigu usienio valstybse paveldimo turto vert paveldjimo teiss dokumentuose nenurodyta, io turto vert nustatoma pagal Lietuvos nuolatinio gyventojo, paveldjusio turt, pateiktus dokumentus, rodanius io turto vert. Neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus, kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaik (vaiki), tv (tvi), globj (rpintoj), globotini (rpintini), seneli, vaikaii, broli, seser paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vert, ne didesn kaip 10 tkst. lit. Savivaldybs taryba mokesio sumokjimo terminus gali atidti ne ilgiau kaip vieneriems metams po paveldjimo teiss liudijimo idavimo. Savivaldybs taryba turi teis savo biudeto sskaita gyventojams mainti mokest arba visai nuo jo atleisti. ems mokestis Apmokestinim ems mokesiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos ems mokesio statymas.[8] Mokesio moktojai - yra privaios ems savininkai. Mokesio objektas yra nustatyta tvarka registruotas privaios ems sklypas arba tokio ems sklypo dalis bendroje nuosavybje. ems mokesio tarifas metams 1,5 procento ems kainos (miko ems kainos be medyn verts). ems mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka . Remiantis Vyriausybs 1993 m. rugpjio 3 d. nutarimu Nr. 603, ems mokestis apskaiiuojamas nuo ems kainos, kuri lygi ems vertei, apskaiiuotai Vyriausybs 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 Dl ems vertinimo tvarkos nustatyta tvarka. U em, sigyt aukciono (konkurso) bdu, ems mokestis apskaiiuojamas nuo

aukcione (konkurse) nustatytos ems kainos, taiau ne emesns u ems vert, apskaiiuot minto nutarimo nustatyta tvarka. Kai aukcione (konkurse) nustatyta ems kaina maesn u ems vert, apskaiiuot minto Vyriausybs nutarimo nustatyta tvarka, ems mokestis apskaiiuojamas nuo ems kainos, kuri lygi ems vertei, apskaiiuotai Vyriausybs 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 Dl ems vertinimo tvarkos nustatyta tvarka ems mokestis apskaiiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos Valstybin mon Registr centras kasmet iki balandio 1 dienos pateikia apskrii teritorinms valstybinms mokesi inspekcijoms. ems mokest ems savininkams apskaiiuoja ir iki kalendorini met spalio 1 dienos ems mokesio deklaracijas pateikia apskrii valstybins mokesi inspekcijos. ems mokestis pagal pateiktas deklaracijas sumokamas iki kalendorini met lapkriio 1 dienos Mokesio sumokjimas Mokestinis laikotarpis kalendoriniai metai. Nauji ems savininkai mokest turi mokti: 1. jeigu em sigyta pirmj pusmet, u visus metus; 2. jeigu em sigyta antrj pusmet, nuo kit kalendorini met. ems mokesio nebereikia mokti, kai:1. em perleidiama pirmj pusmet, tais paiais metais;2. em perleidiama antrj pusmet, nuo kit met. Mokesio sumokjimo terminus nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Mokesio lengvatos Nuo ems mokesio atleidiami ems savininkai I ir II grups invalidai, senatvs pensininkai ir nepilnameiai vaikai, kai mint savinink eimose apmokestinamojo laikotarpio pradioje nra darbing asmen ir jiems priklausanio ems sklypo plotas ne didesnis u savivaldybi taryb nustatytus neapmokestinamuosius dydius. Taikant lengvat, prie darbing asmen nepriskiriami mokymo staig dienini skyri moksleiviai bei studentai. Kai ems savininkai turi teis ems mokesio lengvat ir turi ne vien ems sklyp, taikoma didiausia lengvata vienam ems sklypui. Nuo 2007 m. sausio 1 d. nuo ems mokesio taip pat atleidiami ems savininkai, kuri moktinas ems mokestis (u visus nuosavybs teise priklausanius ems sklypus) nevirija 5 lit. 8.7. Pridtins verts mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Pridtins verts mokestis (toliau PVM) yra bendras vartojimo mokestis. iuo mokesiu nesudtinga apmokestinti prekes ir paslaugas, jis turi plai apmokestinimo baz. PVM alininkai teigia, jog norint turti efektyvesn ekonomik, reikia teikti pirmenyb vartojimo mokesiams, o ne pajam mokesiams, nes didesni pajam mokesiai neskatina moni veiklos ir silpnina krato ekonomik. Vartojimo mokesiai, prieingai, skatina alies ekonomikos augim. Pridtins verts mokesio apskaiiavimo, sumokjimo tvark reglamentuoja 2002 m. LR Pridtins verts mokesio statymas . Mokesio moktojai : Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobdio ekonomin veikl; Usienio apmokestinamasis asmuo bet kokio pobdio ekonomin veikl vykdantis: 1.usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija, kuri buvein yra usienio valstybje ir kurie steigti arba kitokiu bdu organizuoti pagal usienio valstybs teiss aktus, arba 2.bet kuris kitas usienyje steigtas, kurtas ar kitaip organizuotas vienetas, arba 3. fizinis asmuo, kurio nuolatin gyvenamoji vieta nra Lietuvos Respublika. PVM objektas yra: 1) preki tiekimas ir paslaug teikimas , tenkinantis visas ias slygas: preks tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos u atlyg; preki tiekimas ir (arba) paslaug teikimas pagal PVM nuostatas vyksta alies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonomin veikl, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nra susij su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. iame punkte nurodyta slyga netaikoma, jeigu alies teritorijoje u atlyg tiekiama nauja transporto priemon, kuri tiekjas, pirkjas arba bet kurio usakymu treioji alis igabena i alies teritorijos, taiau Europos Bendrij teritorij.

2) PVM objektas taip pat yra preki sigijimas u atlyg alies teritorijoje i kitos valstybs nars, kai:

prekes i apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonomin veikl, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teiss akt nuostatos, numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, sigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandor sudaro vykdydamas savo ekonomin veikl, t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nra apmokestinamasis asmuo, jeigu is preki tiekimas nelaikomas vykusiu alies teritorijoje pagal PVM statymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas; naujas transporto priemones sigyja bet kuris asmuo; akcizais apmokestinamas prekes, u kurias prievol apskaiiuoti akcizus pagal Lietuvos Respublikos akciz statym atsiranda Lietuvos Respublikoje, sigyja bet kuris asmuo, iskyrus fizin asmen, kuris nra apmokestinamasis asmuo.

3) Importo PVM objektas yra preki importas, kai preks pagal PVM statymo nuostatas laikomos importuotomis alies teritorijoje. 4) PVM objektas yra esanios alies teritorijoje preks, kurioms nustoja galioti aplinkybs, dl kuri preks apmokestinamos taikant 0 procent PVM tarif. Mokesio tarifai Standartinis 18 procent PVM tarifas; Lengvatinis 5 procent PVM tarifas taikomas: keleivi veimo Susisiekimo ministerijos ar jos galiotos institucijos arba savivaldybi nustatytais reguliaraus susisiekimo marrutais, keleivi veimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat iame punkte nurodyt keleivi bagao veimo paslaugoms; knygoms (skaitant broiras, lapelius ir panaius spaudinius, vaikikas knygeles su paveikslliais, pieimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankratines natas, emlapius, hidrografijos arba panaias schemas, taiau iskyrus gaublius, kalendorius, ura knygeles ir kitus panaaus pobdio spaudinius), laikraiams, urnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, iskyrus erotinio ir smurtinio pobdio leidinius, kuriuos tokiais pripaino teiss akt galiota institucija, bei spausdint produkcij, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto; vaistams (skaitant veterinarinius), priemonms, naudojamoms kontracepcijai, sanitarins (higienos) apsaugos gaminiams moterims, specialios paskirties kdiki maisto produktams, specialios medicinins paskirties maisto produktams bei medicinins paskirties kno ir dant prieiros priemonms, taip pat medicinos rangai, pagalbos priemonms ir kitiems medicinos prietaisams, skirtiems tiesiogiai asmens sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti. iame punkte nurodyt preki, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, grupestvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb; turizmo veikl reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka teikiamoms viebuio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; ekologikiems maisto produktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus; vieiai ataldytai msai ir valgomiems subproduktams (iskyrus namini pauki ms ir j valgomus subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; vieiai ataldytai, ualdytai, giliai ualdytai namini pauki msai ir j valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; ems kio bendrovi ir kooperatini bendrovi (kooperatyv) ems kio subjekt paslaugos ems kiui, teikiamoms savo nariams (pagal io statymo 1 priede patvirtint ems kio paslaug sra); gyvoms, vieioms ir ataldytoms uvims, jeigu jos atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti. vis ri meno ir kultros bei sporto rengini (skaitant mugi, parod, cirko renginius), taip pat muziej, pramog park, zoologijos sod, kuriems netaikomos io statymo 23 straipsnio nuostatos, lankymui. raytojo, kompozitoriaus ar atlikjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, okjo ar kito asmens, vaidinanio, dainuojanio, skaitanio, deklamuojanio arba kitaip atliekanio literatros, meno, folkloro krinius ar cirko numerius) teikiamos krybos ar atlikimo paslaugos ir paslaugos, u kurias iems asmenims mokamas honoraras, kaip jis apibrtas Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statyme

Lengvatinis 9 procent PVM tarifas taikomas gyvenamj nam statybos, renovacijos, apiltinimo paslaugoms, u kurias apmokama valstybs ir savivaldybi biudet, valstybs teikiam lengvatini kredit ir valstybs specialij fond lomis. 0 procent PVM tarifas taikomas io PVM VI skyriuje nurodytais preki tiekimo ir paslaug teikimo bei preki sigijimo i kitos valstybs nars atvejais.

Mokesio apskaiiavimas. Apskaiiuojant u mokestin laikotarp moktin biudet PVM sum i per mokestin laikotarp apskaiiuotos pardavimo PVM u patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (iskyrus PVM, kur PVM nustatyta tvarka privalo iskaityti ir sumokti preki ir (arba) paslaug pirkjas (klientas) sumos, taip pat i priklausanios mokti biudet PVM sumos u sigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM moktojas PVM nustatyta tvarka pareigotas PVM apskaiiuoti (arba iskaityti) ir sumokti, bei i importo PVM sumos, skaitytos vadovaujantis PVM 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma. Mokesio sumokjimas. Avansinis PVM mokjimas turi bti sumoktas iki atitinkamo mnesio 5, 13 ir 20 dienos. Mokesio laikotarpio (kalendorinio mnesio, kalendorinio pusmeio, kito mokestinio laikotarpio, iregistruojamo i PVM moktojo arba likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio), taip pat metinje deklaracijoje apskaiiuotas PVM sumokamas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Mokesio lengvatos Atvejai, kai preki tiekimas ir paslaug teikimas PVM neapmokestinami, nustatyti PVM statymo 20 32 straipsniuose . Tai: su sveikatos prieira susijusios preks ir paslaugos; socialins paslaugos ir susijusios preks; vietimo ir mokymo paslaugos; kultros ir sporto paslaugos; pelno nesiekiani juridini asmen veikla; pato paslaugos; radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo paslaugos; draudimo paslaugos; finansins paslaugos; azartiniai loimai ir nekilnojam pagal prigimt daikt nuoma; nekilnojam pagal prigimt daikt pardavimas ar kitoks perdavimas. Sankcij taikymas Jeigu PVM moktojas per iame statyme nustatyt termin nepateik PVM deklaracijos, u t laikotarp moktina biudet PVM suma didinama (grintina i biudeto PVM suma mainama) 1 procentu. 8.8. Akcizas: objektas, moktojai, apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Akciz apskaiiavimo, sumokjimo tvark reglamentuoja 2004-01-29 Akciz statymo pakeitimo statymas Mokesio objektas : Etilo alkoholis ir alkoholiniai grimai; Apdorotas tabakas; Energetiniai produktai; Kuras. Alui 7 lit u 1 procent faktins alkoholio koncentracijos, ireiktos trio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas u produkto hektolitr. Maoms al gaminanioms monms 10 tkst. dekalitr per metus realizuoto alaus taikomas 50 procent maesnis akcizo tarifas. Vynui i viei vynuogi ir kitiems fermentuotiems grimams: 1. vynui ir kitiems fermentuotiems grimams, kuri faktin alkoholio koncentracija, ireikta trio procentais, yra ne didesn kaip 8,5 procento trio 40 lit u produkto hektolitr; 2. pirmame punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems grimams 150 lit u produkto hektolitr. Tarpiniams produktams: 1. kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta trio procentais, yra ne didesn kaip 15 procent trio 150 lit u produkto hektolitr; 2. kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta trio procentais, yra didesn kaip 15 procent trio 230 lit u produkto hektolitr. Etilo alkoholiui 3200 lit u gryno etilo alkoholio hektolitr. Cigarets apmokestinamos taikant kombinuot akcizo tarif (specifinis 47,5 lito u 1000 cigarei ir vertybinis 15 procent nuo maksimalios mamenins kainos). Cigarams ir cigarilms taikomas 38 lit u kilogram produkto akcizo tarifas. Rkomajam tabakui 111 lit u kilogram produkto akcizo tarifas. Beviniam benzinui - 1318 lit u ton produkto akcizo tarifas. Benzinui, turiniam vino - 1934 lit u ton produkto. ibalui - 1002 lit u ton produkto akcizo tarifas. Gazoliams - 1002 lit u ton produkto akcizo tarifas. ildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosni kurui) 86 lit u ton produkto akcizo tarifas. Skystajam kurui (mazutams), atitinkaniam Vyriausybs nustatytus poymius, orimulsijai taikomas 52 lit u ton produkto akcizo tarifas. Skirtiems naudoti kaip degalai (varikli kuras) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, j pakaitalams bei priedams taikomas 432 lit u ton produkto akcizo tarifas. Akciz apskaiiavimas . U akcizais apmokestinamas prekes, u kurias atsiranda prievol mokti akcizus, moktina akciz suma apskaiiuojama taikant akciz tarifus, galiojanius prievols atsiradimo dien. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos preks prarandamos ir j praradimo dienos nustatyti nemanoma, moktina akciz suma apskaiiuojama taikant akciz tarifus, galiojusius preki praradimo nustatymo diena. Mokesio sumokjimas . Ne vliau kaip iki akciz deklaracijos pateikimo termino pabaigos vietos mokesio administratoriaus, kurio teritorijoje yra sandlis, surenkamj sskait, o jeigu moktojas nra sandlio savininkas - to, kurio teritorijoje jis registruotas mokesio moktoju. Virijus u mokestin laikotarp moktinos akciz sumos rib (j nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija), u atitinkam sandl akcizai mokami kas deimtadien iki to paties mnesio 15 dienos, paskutins dienos ir iki akciz deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Akcizai mokami valstybs biudet. Mokesio lengvatos. Nuo akciz atleidiamos akcizais apmokestinamos preks, jeigu jos: eksportuotos; skirtos usienio ali diplomatini ir konsulini atstovybi veiklai; atgabenamos keleivi asmeniniame bagae ir nevirija Vyriausybs nustatyt kieki, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista veti be importo mokesi; pagal Muitins kodeks neapmokestinamos importo mokesiais; tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais marrutais; skirtos kit negu LR iaurs Atlanto Organizacijos Sutarties ali kariuomeni vienetams iems vienetams ar juos lydintiems civiliniams darbuotojams naudoti; LR pripaintoms tarptautinms organizacijoms ir j atstovybms bei j nariams; sigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines sutartis. kitais atvejais, kai atskiros akcizais apmokestinamos preks atleidiamos nuo akciz, kurie nustatyti specialiosiose nuostatose 8.9. Muitai: objektas, moktojai, apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai

Muitas tai mokestis, kur reikia sumokti tuomet, kai preks yra importuojamos Europos Bendrijos teritorij arba eksportuojamos i jos. Muitai yra netiesioginiai valstybs mokesiai. Muitais apmokestinamos i treij ali Lietuvos Respublikos teritorij importuojamios preks. Tai reglamentuoja Bendrijos muitins kodeksas ir Lietuvos Respublikos muitins statymas bei muit veikim nusakantys kiti teiss aktai. Europos Tarybos reglamentas, nustatantis bendrijos muitins kodeks, yra privalomas visoms ES valstybms narms ir yra tiesiogiai jose taikomas. Muit klasifikavimas. Bendrieji taikomi siekiant reguliuoti ES usienio prekyb ir gauti pajam valstybs biudet. Specialieji taikytini kaip atsakomoji priemon prie diskriminacinius kit valstybi arba j grupi veiksmus ES atvilgiu. Antidempingo muitai yra viena i prekybos apsaugos priemoni, kurias, esant apibrtoms slygoms, leidia taikyti Pasaulio prekybos organizacijos, bei ES teiss akt nuostatos. Nustatyta, jog kit valstyb veamos produkcijos kaina yra dempingo kaina tada, kai ji yra maesn nei tikroji preks vert. Kitaip tariant, kai treios alies eksportuotojas naudoja tarptautins prekybos taisykli netoleruojam kainodaros politik demping, tuo sukeldamas al ES pramonei. Kompensaciniai muitai - taikytini, kai ES muit teritorij importuojamos preks, kuri gamybai arba eksportui turi tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama usienio valstybs subsidija, jeigu jas importuojant gali bti padaryta ala ES interesams . Kompensacinis muitas nuturi viryti subsidij dydio. 1992 m. Spalio 12 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 , kuris nustato Bendrijos muitins kodeks (toliau Bendrijos muitins kodeksas), 4 straipsnyje apibriami importo ir eksporto muitai , kaip muitai ir mokesiai, kuri poveikis lygiavertis u importuojamas (eksportuojamas) prekes mokamiems muitams bei ems kio produkt ilyginamieji mokesiai ir kiti importo mokesiai, nustatyti gyvendinant bendrj ems kio politik arba sudarius atitinkamus susitarimus, kurie taikomi tam tikroms prekms, gaunamoms perdirbant ems kio produktus. Muit objektas. Per ES sien veamos ir iveamos preks, iskyrus nuo importo ir eksporto muit atleidiamas prekes. Pagal EB muitins kodeks Importo muitai yra: 1. muitai ir muitams, mokamiems, u importuojamas prekes, lygiaverio poveikio privalomieji mokjimas; 2. ems kio mokesiai ir kiti importo privalomieji mokjimai, nustatyti gyvendinant bendrj ems kio politik arba konkrei tvark, kuri taikoma tam tikroms prekms, gaunamoms perdirbant ems kio produktus. Eksporto muitai : muitai ir muitams mokamiems u eksportuojamas prekes lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai; ems kio mokesiai ir kiti eksporto privalomieji mokjimai, nustatyti gyvendinant bendrj ems kio politik arba sudarius atitinkamus susitarimus, kurie taikomi tam tikroms prekms, gaunamoms perdirbant ems kio produktus. Muito mokesio subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys veantys ir iveantys per ES sien aukiau mintas prekes. Muitin, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesius, bendrosios ems kio politikos priemones bei muitins kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muit tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruot tarif (toliau integruotas tarifas). Integruotas tarifas yra informacijos apie mintus muitus, mokesius, draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterin duomen baz. Muit norm rys. veamoms prekms, turinioms ali, kurios yra Bendrojo susitarimo dl muit tarif ir prekybos Susitarianiosios alys, arba su kuriomis Europos Bendrija yra sudariusi susitarimus, kuriuose numatytas palankiausio tarifinio reimo straipsnis, kilm, taikoma konvencin muit norma. Jei autonomins muit normos yra maesns u konvencines muit normas, taikomos autonomin muit normai. Autonominiai muitai taikomi, kai preks yra kilusios i valstybi ar j grupi, su kuriomis Europos Sjunga (toliau ES) nra sudariusi tarptautini sutari, nustatani didiausio palankumo prekybos statuso, ar nra nustaiusi kito prekybos reimo, arba kai preki kilm, suteikianti teis taikyti kit importo muito norm, nerodyta. Siekdama padti besivystanioms alims Europos Bendrija taiko preferencines muit normas pagal Bendrj preferencij sistem (toliau BPS) arba sudarytas preferencins prekybos sutartis. Bendrijos muitins kodekso 20 straipsnio 3 skyriuje nurodyta, jog preferencini muit tarif priemons yra nustatytos sutartimis, kurias Bendrija yra sudariusi su tam tikromis alimis arba j grupmis ir kuriose joms suteikta teis naudotis preferenciniu muit tarif reimu. Preferencini muit tarif priemones Bendrija taiko ir vienaalikai tam tikroms alims, ali grupms arba teritorijoms. i muit grup atlieka fiskalin funkcij ir kartu su eksporto muitais (jeigu tokie nustatyti) balansavimo funkcij. alis importuotoja, nustaiusi subsidijavimo fakt, turi teis vesti kompensacinius muitus importuojamoms prekms. Kompensaciniai muitai taikomi, kai alies vyriausyb teikia eksportuotojui subsidijas, kurios ikraipo prekyb, rinkos kainas ir sukelia al importuojanios alies pramonei. Kompensacines priemones taikanti alis pagal atitinkamas metodikas privalo rodyti prieastin ry tarp subsidijos taikymo fakto ir jo sukeltos alos. Paymtina, kad nuo 2004 m. gegus 1 d. taikomas naujas standartinis muitas, kuriuo apmokestinamos preks: gabenamos siuntose, kurias vienas fizinis asmuo siunia kitam, arba gabenamos asmeniniame keleivi bagae, jeigu jos veamos ne komerciniais tikslais.

Mintas standartinis muito tarifas taikomas tuo atveju, jeigu importo muitu apmokestinam vienoje siuntoje esani arba vienam keleiviui priklausani preki vert yra ne didesn kaip 350 eur. Europos Bendrij muit tarifas, kurio struktr apibria 1992 m. Spalio 12 d. Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitins kodeks , 20 straipsnio 3 dalis, taikomas nustaius tris pagrindinius veiksnius:

1. suklasifikavus prek pagal Kombinuotj nomenklatr (toliau KN); 2. nustaius preks kilm; 3. nustaius preks muitin vert. Muit tarif struktra yra: 1) preks kodas pagal kombinuot muit tarif ir usienio prekybos statistikos nomenklatr; 2) preks apraas pagal kombinuot muit tarif ir usienio prekybos statistikos nomenklatr; 3) preks natrinis matavimo vienetas, 4) Autonominio importo muito norma; 5) konvencin importo muito norma; 6) preferencins importo muito normos; 7) eksporto muito norma. Eksportuojant ar importuojant kiekvien prek, reikia nustatyti, kokia tai prek. Tam yra skirtas preks apraymas ir jos kodas. Kiekviena prek turi savo unikal kod pagal Kombinuotosios nomenklatros (toliau KN) apraym. KN struktra bt tokia: Pasaulyje iuo metu galioja Harmonizuotos sistemos (toliau HS) konvencija. Pagal i sistem yra sukurta bendra preki apraymo ir kodavimo sistema. HS - harmonizuotoje sistemoje yra 1241 pozicija, kurios suskirstytos 96 skirsnius ir padalintos 21 skyri. i sistema apima 6 skaitmen rinkin. Tai reikia, kad harmonizuota preki nomenklatra yra tik iki 6 enklo. Spariai vystantis naujoms technologijoms, kinta ir preki nomenklatra, todl nuo 1988 m. numatyta kas 4 metai perirti HS. KN - septintas ir atuntas skaitmenys vadinami ios nomenklatros Bendrijos poskyriais. Jie dar vadinami KN subpozicijomis ir naudojami tais atvejais, kada yra nurodoma atitinkama muito norma . 1987 m. liepos 23 d Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (toliau Reglamento) I priede pateikiama Kombinuotoji nomenklatra ir konvencini muit normos. Vis dlto, jei autonomini muit normos yra maesns u konvencini muit normas arba jei konvencini muit normos netaikomos, mintame priede taip pat nurodomos autonomini muit normos. Vadinasi KN sudaro 8 skaitmen kodo numeris. Kiekvienais metais Komisija priima reglament, kuriame pateikiama tiksli KN redakcija, kartu su muito normomis, nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Mintas Reglamentas ne vliau kaip spalio 31 d. Paskelbiamas Europos Bendrij oficialiame leidinyje ir taikomas nuo kit met sausio 1 d. Kadangi kombinuota nomenklatra yra nepakankamai detalizuota Bendrijos tikslams, todl ji gali bti papildoma vadinamais TARIC kodais. is 10 simboli kodas apibdinamas Europos Bendrij integruotu tarifu (toliau TARIC), kuris atitinka Bendrojo muit tarifo, usienio prekybos statistikos, prekybos, ems kio ir kit Bendrijos preki importo ar eksporto politikos krypi reikalavimus, nustato Komisija. TARIC kodai reikalingi Reglamento II priede ivardintoms Bendrijos priemonms gyvendinti. TARIC kodai gali bti toliau detalizuojami naudojant papildomus kodus. Tai reikia, kad papildomi kodai yra atskira nomenklatra ir kad jie egzistuoja savarankikai ir turi savo nepriklausom apraym. Papildomi kodai daniausiai naudojami kai preki nomenklatra turi bti toliau detalizuojama specifiniais tikslais, bet iskaidyti paius kodus yra nepraktika. Valstybs nars gali traukti poskyrius ar papildomus kodus nacionaliniais tikslais. Tokiems poskyriams ar papildomiems kodams pagal Reglament (EEB) Nr. 2454/93 suteikiami atpainimo kodai. Papildomi kodai yra 4 skaii ar raidi ilgumo. Pirma raid ar skaiius yra kodo tipas. TARIC sistema leidia centralizuoti usienio prekyb reglamentuojani ES teiss akt taikym, administruojam Europos Komisijos Muit ir mokesi sjungos Generaliniame direktorate (DG TAXUD ) ir utikrinti vienod teiss akt taikym visose alyse narse. TARIC publikuojamas popieriuje vien kart per metus Oficialiame Europos Bendrijos leidinyje, serijoje C, bei atnaujinama kiekvien dien internete. Lietuvos muitin besirengdama taikyti ES tarifinio reguliavimo priemones sukr kompiuterizuot kompleksinio tarifo sistemos LITAR programin rang. LITAR yra vienintel tarifins informacijos saugykla, i kurios i informacija yra teikiama muitins deklaracij apdorojimo sistemai, bei visiems tarifins informacijos vartotojams valstybs institucijoms bei verslo visuomenei. i moderni integruota muitins informacin sistema (neturinti savarankiko teisinio statuso), sudaro galimyb operatyviai teikti duomenis vartotojams, didinti surenkamos statistins informacijos patikimum, mainti muitins formalum atlikimo trukm ir gerinti klient aptarnavim. Siekdama utikrinti vienod bendrojo muit tarifo ir TARIC taikym, Komisija skatina valstybi nari muitins laboratorij veiklos koordinavim ir derinim, jei manoma, naudodama kompiuterines priemones. Muitini laboratorij veikla labai svarbi nustatant bei patikslinant preki kodus. Gana danai deklaracijose nurodomas preks kodas neatitinka i tikrj gabenamos per sien preks. Tokie atvejai gali bti nustatomi deklaracijos forminimo metu arba jau po forminimo. Kilus tarimui dl preks kodo paimamas preks mginys ir siuniamas laboratorij patikrinimui. 8.10. Nekilnojamojo turto mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Nekilnojamojo turto apmokestinimo tvark reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesio statymas. Mokesio moktojai: Juridiniai ir fiziniai asmenys (tai pat ir usienio valstybi). Mokesio objektas : Juridiniams asmen nuosavybs teise priklausantis, arba i fizini asmen ilgesniam kaip vieno mnesio laikotarpiui perimtas nekilnojamasis turtas (toliau -NT); Fizini asmen nuosavybs teise priklausantis NT, iskyrus gyvenamosios, sod, gara, ferm, iltnami, kio, pagalbinio kio, mokslo, religins, poilsio, uvininkysts paskirties bei ininerinius statinius, jeigu jie nenaudojami individualioje ar ekonominje veikloje; Pagal verslo liudijim naudojamas fizini asmen NT nekilnojamojo turto mokesiu neapmokestinamas (jeigu su tokiu NT susijusi ilaid nepriskiria leidiamiems atskaitymas kiti asmenys arba su tuo NT susijs pirkimo (importo) PVM neatskaitomas). Mokesio tarifai. Nekilnojamojo turto mokesio tarifas apskaiiuojant mokest u 2006 metus 1 procentas NT mokestins verts. Nuo 2007 m. sausio 1 d . mokesio tarif, intervale nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestins verts, nustatys savivaldybs, atsivelgdamos vien arba kelis i i kriterij: nekilnojamojo turto paskirt, jo technins prieiros bkl, mokesio moktoj kategorijas (dyd ar teisin form, ar socialin padt) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybs teritorijoje viet (pagal strateginio planavimo ir teritorij planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Konkreius mokesio tarifus, kurie savivaldybi teritorijose galios nuo 2007 m. sausio1d., savivaldybi tarybos galiotos nustatyti iki 2006 m. rugpjio 15d., o vlesniais metais, mokesio tarif, kuris galios nuo kito mokestinio laikotarpio pradios, - iki einamojo mokestinio laikotarpio birelio 1 dienos.

Mokesio apskaiiavimas. Mokesi moktojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) mokest u visus metus apskaiiuoja ir deklaruoja patys. U i fizini asmen ilgesniam kaip vieno mnesio laikotarpiui perimt NT mokest apskaiiuoja ir deklaruoja juridiniai asmenys.; Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaiiuoti nuo mnesio, kur gyjama nuosavybs teis nekilnojamj turt, nekilnojamasis turtas pradedamas naudoti ekonominei ar individualiai veiklai arba yra juridinio asmens perimamas.; Nekilnojamojo turto mokestis neskaiiuojamas nuo mnesio, einanio po mnesio, kur perleidiama nuosavybs teis nekilnojamj turt, nekilnojamasis turtas nebenaudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba nekilnojamasis turtas juridinio asmens grinamas, iskyrus atvejus, kai dl nekilnojamojo turto perleidimo ar perdavimo atsiranda prievol skaiiuoti mokest kitam asmeniui, iuo atveju mokestis neskaiiuojamas nuo to paties mnesio, kur perleidiama nuosavybs teis, turtas perduodamas, ar nebenaudojamas ekonominei bei individualiai veiklai. Mokesio sumokjimas Mokest mokesi moktojai privalo sumokti metams pasibaigus, iki kit met vasario 1 d. Juridiniai asmenys met eigoje tai pat turi mokti avansinius mokesius, po metins mokesio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 31 (iskyrus 2006 met mokestin laikotarp, kai pirmasis avansinis mokestis sumokamas iki 2006 m. balandio 30 d.), birelio 30 ir rugsjo 30 dienos. Taiau juridiniai asmenys avansinius mokesius turi mokti tik u kiekvien met sausio 1 d. nuosavybs teise turim NT ir tik tuo atveju, jeigu metin mokesio suma u turt bus didesn kaip 1500 Lt per metus. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestin vert yra didesn u prajusiais kalendoriniais metais buvusi vert, avansinis mokestis u t nekilnojamj turt gali bti skaiiuojamas nuo prajusiais kalendoriniais metais buvusios nekilnojamojo turto mokestins verts. Avansiniai mokesiai nedeklaruojami. Avansini mokesi neprivalo mokti juridiniai asmenys u NT, perimt i fizini asmen. Taip pat avansini mokesi neprivalo mokti fiziniai asmenys u jiems nuosavybs teise priklausant NT. Mokesio lengvatos. Nekilnojamojo turto mokesiu neapmokestinamas gyventoj NT, naudojamas ems kio veikloje, vietimo darbe, socialinei globai ir rpybai, kulto apeig gamybai, laidojimo paslaugoms teikti, taip pat NT, esantis kapini teritorijoje; Tai pat neapmokestinamas valstybs moni, biudetini staig, laisvj ekonomini zon, religini bendrovi, asociacij, labdaros ir paramos fond, ems kio subjekt, bankrutavusi moni NT (taip pat ir perimtas i fizini asmen); Neapmokestinamas juridini asmen (taip pat ir perimtas i fizini asmen) NT, naudojamas aplinkos, priegaisrinei apsaugai, laidojimo paslaug teikimui. Taip pat neapmokestinami juridini ir fizini asmen nepripainti tinkamais naudoti (nebaigti) statiniai, jeigu jie faktikai nenaudojami. Be to, savivaldybs savo biudeto sskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesio arba j sumainti. 8.11. Atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym, mokos Garantin fond: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym Reglamentuoja Lietuvos Respublikos mik statymas. Mokesio moktojai - Mik urdijos. Mokesio objektas: Pajamos u parduot aliavin medien ir nenukirst mik. Mokesio tarifai: 5 procent atskaitymai i pajam u parduot aliavin medien ir nenukirst mik. Mokesio apskaiiavimas. 2002-08-10 Vyriausybs nutarimu Nr. 1229 patvirtinta Privalomj atskaitym Lietuvos Respublikos valstybs biudet i pajam u parduot aliavin medien ir nenukirst mik apskaiiavimo ir mokjimo tvarka. Atskaitymai apskaiiuojami nuo kiekvieno mnesio pajam, apskaiiuot Pelno mokesio statymo nustatyta tvarka, atsivelgiant Mik statymo 7 str. 2 d. Mokesio sumokjimas. U kiekvien mnes iki kito mnesio 15 d. mokos Garantin fond mok Garantin fond mokjimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos Garantinio fondo statymas. Garantinio fondo mok moktojai (subjektai): visi juridiniai asmenims, iskyrus valstybs biudetines staigas, savivaldybi biudetines staigas, politines partijas, profesines sjungas ir religines bendruomenes bei bendrijas, taip pat Europos Sjungos valstybse narse ir kitose Europos ekonomins erdvs valstybse sisteigusi moni, kuriose pagal t valstybi statymus vykdomos nemokumo procedros, filialams ir atstovybms (toliau mons), registruotiems Lietuvos Respublikoje teiss akt nustatyta tvarka.[2] Garantinio fondo las sudaro (objektas, tarifas) : moni, nurodyt io statymo 1 straipsnio 2 dalyje, mokos 0,2 proc. priskaiiuoto darbuotojams darbo umokesio (nuo kurio skaiiuojamos valstybinio socialinio draudimo mokos). Mokjimo tvarka . moni mokos Garantin fond mokamos ia tvarka: 1) mokas mons apskaiiuoja ir moka nuo tos dienos, kuri darbuotojams pradedamas skaiiuoti darbo umokestis; 2) mokos mokamos kart per mnes ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos. Finans ministerija, suderinusi su Garantinio fondo taryba, investuoja laikinai laisvas Garantinio fondo las Vyriausybs vertybinius popierius ir (ar) indlius Lietuvos banke ir garantuoja l grinim Garantinio fondo sskait. 8.12. Loterij ir azartini loim mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Apmokestinimo tvarka iuo mokesi reglamentuota Lietuvos Respublikos Loterij ir azartini loim mokesio statymas Mokesio moktojai - Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterij statym ir organizuojantys azartinius loimus pagal Azartini loim statym.

Mokesio objektas: 1. gaut plauk, atmus faktikai imoktus laimjimus, suma, - organizuojant bing, totalizatori ir laybas; 2. loimo renginys (loimo automatas, rulet, kort arba kauliuk stalai), - organizuojant loimus automatais, stalo loimus; 3. iplatint loterijos biliet nominali vert - organizuojant loterijas. Mokesio tarifai: 15 procent mokesio bazei, organizuojant bing, totalizatori ir laybas.; Fiksuotas dydis u kiekvien loimo rengin, organizuojant loimus automatais, stalo loimus: u A kategorijos loimo automat - 1800 lit per ketvirt; u B kategorijos loimo automat - 600 lit per ketvirt; u ruletes, kort arba kauliuk stal -12 000 lit per ketvirt. Mokesio apskaiiavimas. Organizuojant bing, totalizatori, laybas, loim mokestis apskaiiuojamas, loim mokesio bazei taikant 15 proc. loim mokesio tarif. Organizuojant stalo loimus ir loimus automatais, u kiekvien rengt rulets, kort arba kauliuk stal ir rengt loimo automat (skaitant ir t mnes, kai ie loim renginiai buvo pradti naudoti: buvo iduotas (papildytas) leidimas atidaryti loimo namus (kazino), loimo automat salon) loim mokest apskaiiuojamas, taikant nustatytus fiksuoto dydio mokesius. Mokesio sumokjimas : 1) Kalendorini met ketviriui pasibaigus iki kito ketvirio 15 dienos, organizuojant bing, totalizatori, laybas. 2) Ne vliau kaip per 5 dienas nuo kalendorini met ketvirio pradios, organizuojant stalo loimus (rulets, kort, kauliuk loimus) ir loimus automatais. Pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorini met ketvirtis, kur iduodamas, papildomas arba pakeiiamas leidimas atidaryti automat, bingo salon arba loimo namus (kazino). Pirmj mokestin laikotarp mokestis sumokamas ne vliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automat, bingo salon arba loimo namus (kazino) idavimo, papildymo arba pakeitimo dienos. Mokestis sumokamas tam vietos mokesio administratoriui, kurio teritorijoje yra registruotas juridinis asmuo. 8.13. Mokestis u valstybinius gamtos iteklius, naftos ir duj itekli mokestis, mokestis u aplinkos terim: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Mokestis u valstybinius gamtos iteklius mokest reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mokesi u valstybinius gamtos iteklius statymas.[1] Mokesio moktojai - Juridiniai ir fiziniai asmenys, igaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos iteklius. Mokesio objektas - Valstybiniai gamtos itekliai Mokesio tarifai. Nustatyto dydio mokesiai, kurie priklauso nuo paimt arba potencialiai galim igauti (sunaudoti) gamtos itekli kiekio ir kokybs (tarifai patvirtinti Vyriausybs 1995-10-10 nutarimu Nr. 1320 ,,Dl mokesi u valstybinius gamtos iteklius) Mokesio apskaiiavimas. Mokesius apskaiiuoja gamtos itekli naudotojas. Avansinio mokesio suma apskaiiuojama pagal numatom sunaudoti itekli kiek. Met pabaigoje mokesio suma perskaiiuojama pagal faktikai igaut itekli kiek. Mokesi u valstybinius gamtos iteklius skaiiavimo metodika patvirtinta Vyriausybs 1995-10-10 nutarimu Nr. 1320 ,,Dl mokesi u valstybinius gamtos iteklius. Mokesio sumokjimas. 1) Mokesiai mokami avansu lygiomis metini mokesi sumos, kuri apskaiiuojama pagal numatom sunaudoti itekli kiek, dalimis kas ketvirt iki kito ketvirio pirmo mnesio 15 dienos, iskyrus mokest u mediojamj gyvn iteklius. Met gale mokesi suma perskaiiuojama pagal faktikai igaut itekli kiek ir iki vasario 20 dienos metiniai apskaiiavimai pateikiami valstybinei mokesi inspekcijai. 2) Metiniai mokesiai sumokami per 5 dienas nuo Mokesi u gamtos iteklius mokjimo ataskaitos pateikimo dienos. 3) U mediojamj gyvn itekli naudojim, mokesiai mokami kas pusmet lygiomis metins mokesio sumos dalimis, ne vliau kaip per 30 dien pasibaigus pusmeiui (nuo 2003-01-01). Naftos ir duj itekli mokestis Apmokestinimo iuo mokesiu tvarka tvirtinta 2003 m. Lietuvos Respublikos Naftos ir duj itekli mokesio statymo pakeitimo statymas Mokesio moktojai: Lietuvos ir usienio apmokestinamieji vienetai bei fiziniai asmenys , nustatyta tvarka igaunantys naft ir dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominje zonoje Baltijos jroje. Mokesio objektas. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominje zonoje Baltijos jroje igaunama nafta ir dujos. Mokesio tarifai. Naftai ir dujoms i telkini, kuriuose gavyba pradta iki 2003-07-01, nustatomas 20 procent bazinis naftos ir duj itekli mokesio tarifas; Naftai ir dujoms i telkini, kuriuose gavyba pradta po 2003-07-01, bazinis mokesio tarifas nustatomas Naftos ir duj itekli mokesio statymo priedlyje, atsivelgiant telkini buvimo viet ir gavybos mast; Iki 2003-07-01, kai nafta ar dujos igaunamos valstybs lomis surastuose ir ivalgytuose telkiniuose, bazinis tarifas padidinamas 9 punktais; Po 2003-07-01 naftai ir dujoms i telkini, kurie surasti ir ivalgyti valstybs lomis, nustatomas 9 procent kompensacinis tarifas; Naftai ir dujoms i telkini, kuriuose gavyba pradta iki 2003-07-01 ir igauta ar daugiau naftos itekli, bazinis naftos ir duj itekli mokesio tarifas nustatomas pagal io statymo priedl; Mokesi moktojams, eksploatuojantiems telkinius, i kuri igautai naftai ir dujoms, kurioms taikomas io statymo 2 dalyje nustatytas bazinis naftos ir duj itekli mokesio tarifas, yra numatyta apskaiiuotos mokesio sumos mainimas. Mokesio apskaiiavimas. Nuo 2003 07-01 mokesio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Nuo 2003-07-01 mokestis apskaiiuojamas pagal faktikai per kalendorin ketvirt igaut naftos ir duj kiek, iskyrus atvejus, kai igautai naftai ir dujoms, pagal statym yra taikomi statymo priedlyje nustatyti baziniai mokesio tarifai. Tokiais atvejais mokestis yra apskaiiuojamas nuo per kalendorinius metus numatomo igauti, bet ne maesnio nei prajusiais kalendoriniais metais igauto naftos ir duj kiekio. Met pabaigoje mokesio suma yra perskaiiuojama pagal faktikai per metus igaut naftos ir duj kiek.

Mokesio sumokjimas. Nuo 2003-07-01 u mokestin laikotarp apskaiiuotas mokestis sumokamas ne vliau kaip iki kito kalendorinio ketvirio pirmo mnesio 25 dienos. Papildoma pagal metin deklaracij mokesio suma sumokama iki kit kalendorini met balandio 25 dienos. Nuo 2003-07-01 u mokestin laikotarp apskaiiuotas mokestis sumokamas ne vliau kaip iki kito kalendorinio ketvirio pirmo mnesio 25 dienos. Papildoma pagal metin deklaracij mokesio suma sumokama iki kit kalendorini met balandio 25 dienos. Sankcijos. U nuslpt igautos naftos ar duj kiek sumokamas mokestis ir deimteriopa mokesio dydio bauda. Mokestis u aplinkos terim Lietuvos Respublikos mokesio u aplinkos terim statymas nustato io mokesio apskaiiavimo, sumokjimo tvarka bei terminus. Mokesio moktojai : 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys , teriantys aplink i stacionari taros altini ir kuriems privaloma turti gamtos itekli naudojimo leidim su nurodytais teral imetimo aplink normatyvais. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys , teriantys aplink i mobili taros altini, naudojam kinei komercinei veiklai. 3. Gamini gamintojai ir importuotojai, teriantys aplink gamini ir (ar) pakuots atliekomis (nuo 2003-01-01). Mokesio objektas : 1. Imetami aplink teralai; 2. Gaminiai, nurodyti statymo 3 priedlyje (nuo 2003-01-01); 3.Pripildyta pakuot, nurodyta statymo 4 priedlyje (nuo 2003-01-01). Mokesio tarifai . Mokesio u aplinkos terim tarifai ir tarif koeficientai nustatomi teralams ir teral grupms pagal j kenksmingum aplinkai. Mokesio u aplinkos terim i stacionari taros altini tarifai, pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 1 priedlyje, nustatomi vienai teral tonai. Stacionari taros altini imetamiems aplink teralams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taros normatyvas, tarifai, nustatyti Mokesio u aplinkos terim statymo 1 priedlyje, didinami taikant koeficient 1,2.; Mokesio u aplinkos terim i mobili taros altini tarifai vienai tonai sunaudot degal, o lktuvams - pakilimo ir nusileidimo ciklui pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 5 priedlyje. Mokesio u aplinkos terim i mobili taros altini tarifai, atsivelgiant taros altinio technines savybes, yra koreguojami (mainami ar didinami) taikant Vyriausybs arba jos galiot institucij nustatytus koeficientus; Apmokestinamj gamini mokesio tarifai pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 3 priedlyje; Apmokestinamosios pakuots mokesio tarifai pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 4 priedlyje. Mokesio u aplinkos terim tarifai, iskyrus mokesio u aplinkos terim gamini ir (ar) pakuots atliekomis tarifus, galioja iki 2005 m. sausio 1 d. Mokesio apskaiiavimas. Mokestis u aplinkos terim i stacionari taros altini mokamas pagal faktikai per ataskaitin laikotarp imest aplink teral kiek, u terim i mobili taros altini (iskyrus lktuvus) - pagal sunaudot per ataskaitin laikotarp degal kiek, u terim i lktuv - pagal pakilimo ir nusileidimo cikl skaii. Mokestis u aplinkos terim gamini ir (ar) pakuots atliekomis mokamas pagal faktikai per ataskaitin laikotarp pagamint ar importuot Lietuvos Respublik apmokestinamj gamini ir (ar) pripildytos gamini apmokestinamosios pakuots kiek. Mokesio sumokjimas: kas ketvirt moka mokesio moktojai, kuriems privalomas gamtos itekli naudojimo leidimas, jei u parjusius metus moktina mokesio u aplinkos terim suma buvo lygi 10 tkst. Lt arba didesn. kas pusmet moka mokesio moktojai, kuriems neprivalomas gamtos itekli naudojimo leidimas arba kuri u parjusius metus moktina mokesio u aplinkos terim suma buvo maesn kaip 10 tkst. u metus moka mokesio moktojai, kurie gamina ir (ar) importuoja apmokestinamuosius gaminius ir (ar) apmokestinamj pakuot pakuotus gaminius.

Mokestis sumokamas ne vliau kaip per 60 dien nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. 8.14. Baltojo cukraus virkvoio mokestis, kvotinio cukraus gamybos mokestis, papildomas cukraus gamybos mokestis (gamybos mokestis cukraus sektoriuje): objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Baltojo cukraus virkvoio mokestis (pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje) io mokesio apmokestinimo tvark reglamentuoja 2007 04 12 d. Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virkvoio mokesio statymo pakeitimo statymas, kuriuo pakeistas ir statymo pavadinimas - Pertekliaus mokesio cukraus sektoriuje statymas Mokesi moktojai yra: Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos (toliau ems kio ministerija) patvirtinti baltojo cukraus ir izogliukozs gamintojai, kurie turi baltojo cukraus ir izogliukozs gamybos kvot virijanius baltojo cukraus ir izogliukozs kiekius atitinkamais mokestiniais metais. Mokesio objektas nustatytas Reglamento (EB) Nr. 318/2006 15 straipsnio 1 dalyje. Mokesio tarifas u baltojo cukraus ir izogliukozs pertekliaus ton nustatytas Rreglamento (EB) Nr. 967/2006 3 straipsnio 1 dalyje.

Mokesio apskaiiavimas, mokjimas . 1. Mokestis apskaiiuojamas u vis per prajus mokestin laikotarp pagamint baltojo cukraus ir izogliukozs pertekli, kuris nebuvo panaudotas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 967/2006 4 straipsnio 1 dalyje. 2. Gamintojai iki einamj mokestini met vasario 1 d. pateikia ems kio ministerijai informacij apie jiems skirt kvot virijanius pagaminto baltojo cukraus ir izogliukozs kiekius ir rodymus, kad baltojo cukraus ir izogliukozs pertekliaus kiekiai buvo perdirbti Reglamento (EB) Nr. 967/2006 priede nurodytus pramoninius produktus. 3. Pertekliaus kiekis, u kur buvo sumoktas pertekliaus mokestis, laikomas parduotu Bendrijos rinkoje. 4. Iki kito mokestinio laikotarpio gegus 1 d. ems kio ministerija apskaiiuoja prajusio mokestinio laikotarpio pertekliaus mokesio sum ir apie tai informuoja pertekliaus mokesio moktojus, Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos ir apskrii valstybini mokesi inspekcij atitinkamus skyrius, kuriuose gamybos mokesio moktojas registruotas mokesi moktoju. 5. Mokesio moktojas iki kito mokestinio laikotarpio gegus 15 d. pateikia apskrities valstybinei mokesi inspekcijai, kurioje mokesio moktojas registruotas, pertekliaus mokesio deklaracij. 6. Pertekliaus mokestis sumokamas apskrities valstybins mokesi inspekcijos, kuriai buvo pateikta pertekliaus mokesio deklaracija, sskait iki kito mokestinio laikotarpio birelio 1 d. Kvotinio cukraus gamybos mokestis, papildomo cukraus gamybos mokestis (gamybos mokestis cukraus sektoriuje) Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymas galiojo nuo 2006 01 20 iki 2007 04 11. 2007 m. balandio 12 d. buvo priimtas Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymo pakeitimo statymas.Buvo pakeistas ir io mokesio statymo pavadinimas Gamybos mokesio cukraus sektoriuje statymas. Mokesio moktojai yra nustatyti Reglamento (EB) Nr. 318/2006 16 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybs nar surenka i jos teritorijoje esani moni pagal atitinkamais prekybos metais turim kvot. Mokest mons sumoka ne vliau kaip iki atitinkam prekybos met vasario pabaigos. Mokesio objektas. Mokesio objektas yra Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos (toliau ems kio ministerija) patvirtintiems baltojo cukraus ir izogliukozs gamintojams skirta baltojo cukraus ir izogliukozs gamybos kvota. Mokesio tarifas u kvotinio baltojo cukraus ir kvotins izogliukozs gamybos kvotos ton nustatytas Reglamento (EB) Nr. 318/2006 16 straipsnio 2 dalyje, t.y. nustatyta 12,00 EUR u kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo ton gamybos mokestis. Izogliukozei nustatomas 50% cukrui taikomo mokesio dydio. Mokesio apskaiiavimas, sumokjimas. Pagal LR Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymo pakeitimo statymo 7 str., Gamybos mokestis u kvotin baltj cukr ir kvotin izogliukoz mokamas nuo 20072008 mokestini met. Gamybos mokestis skaiiuojamas u vis per mokestin laikotarp paskirt baltojo cukraus ir izogliukozs gamybos kvot. Iki einamj mokestini met lapkriio 1 d. ems kio ministerija apskaiiuoja gamybos mokesio sum u einamj mokestin laikotarp ir apie tai informuoja gamybos mokesio moktojus, Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos ir apskrii valstybini mokesi inspekcij atitinkamus skyrius, kuriuose gamybos mokesio moktojas registruotas mokesi moktoju. Mokesio moktojas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodio 1 d. pateikia apskrities valstybinei mokesi inspekcijai, kurioje mokesio moktojas registruotas, gamybos mokesio deklaracij. Gamybos mokestis sumokamas apskrities valstybins mokesi inspekcijos, kuriai buvo pateikta gamybos mokesio deklaracija, sskait iki einamojo mokestinio laikotarpio vasario 28 d. Gamybos mokesio deklaracijos form ir jos upildymo tvark nustato Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos. 8.15. Valstybs rinkliava, konsulinis mokestis, yminis mokestis, mokesiai u pramonins nuosavybs objekt registravim: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Pagal Lietuvos Respublikos rinkliav statym valstybs rinkliav moka fiziniai ir juridiniai asmenys, iskyrus Lietuvos bank. Valstybs rinkliavos objektas. Valstybs rinkliava imama u: 1. civilins bkls akt registravim civilins metrikacijos staigose, 2. ra civilins bkls aktuose pakeitim bei papildym, 3. dokumento, patvirtinanio ra civilins bkls akte, idavim, 4. iduodam dokument dl pilietybs, 5. iduodam dokument dl ivykimo usien, 6. iduodam dokument dl atvykimo Lietuvos Respublik bei gyvenim joje, 7. iduodam dokument dl usienieio darbinimo, 8. iduodam dokument, patvirtinant asmens gyvenamj viet, 9. licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla idavim arba perregistravim, 10. kitas institucij teikiamas paslaugas. Valstybs rinkliavos dydius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Valstybs rinkliavos mokjimo tvarka. Valstybs rinkliava sumokama:1. litais pagal mokjimo dien galiojanius jos dydius prie institucij atliekamas paslaugas, 2. grynais pinigais arba mokomuoju pavedimu banko staigoje apskrities valstybins mokesi inspekcijos teritorinio skyriaus pajam surenkamj sskait pagal institucijos, teikianios paslaugas, buvimo viet, 3. u pasienio kontrols punktuose teikiamas paslaugas banko staigoje, aptarnaujanioje mintuosius punktus, 4. Lietuvos Respublikos muitins staig pareignui pagal grietos apskaitos kvitus, kai pasienio kontrols punktuose banko staig kas nra. Valstybs rinkliavos lengvatos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb turi teis paskiriems moktojams sumainti valstybs rinkliavos dyd arba i viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybs rinkliava skaitoma valstybs biudet. Savivaldybs taryba turi teis savo biudeto sskaita paskiriems asmenims sumainti valstybs rinkliavos dyd arba i viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybs rinkliava skaitoma tos savivaldybs biudet

Konsulinis mokestis Lietuvos Respublikos Konsulinio mokesio statymas reglamentuoja apmokestinim konsuliniu mokesiu. Konsulinis mokestis imamas remiantis Lietuvos Respublikos sutartimis su kitomis valstybmis, Konsulinio mokesio statymu, Lietuvos Respublikos notariato statymu. io mokesio moktojai yra: usienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, iskyrus Lietuvos bank, usienio valstybi pilieiai ir Lietuvos Respublikos pilieiai, asmenys be pilietybs u Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatini atstovybi ir konsulini staig usienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar iduodamus juridin gali turinius dokumentus. Konsulinio mokesio objektas. Konsulinis mokestis imamas u:1) pas idavim; 2) civilins bkls akt forminim ir dokument idavim; 3) viz idavim arba dokument vizai gauti primim ir nagrinjim, jeigu viza nebuvo iduota (toliau viz idavim); 4) pilietybs dokument forminim ir idavim; 5) dokument pareikalavim i Lietuvos Respublikos staig, dokument legalizavim; 6) atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rpybos, teiss palikim bei kitais turtiniais klausimais; 7) dokument iduoti leidim gyventi Lietuvos Respublikoje tvarkym; 8) asmens be pilietybs kelions dokumento galiojimo laiko pratsim; 9) kitas konsulines paslaugas, nustatytas tarptautinse sutartyse, Lietuvos Respublikos statymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimuose. Mokesio tarifai. Konsulinio mokesio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Mokesio mokjimas. Konsulinis mokestis turi bti sumoktas prie teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus. Konsulinio mokesio sumokjimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. yminis mokestis Mokesio moktojai . Fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesio dydiai: 1. Kiekvienas iekinys (pradinis ar prieiekinis), pareikimas dl iki sutartini santyki, treiojo asmens, pareikusio savarankik reikalavim dl gino dalyko, pareikimas jau pradtoje byloje, pareikimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydio yminiu mokesiu: turtiniuose ginuose - nuo iekinio sumos: iki vieno imto tkstani lit - 3 procentai, bet ne maiau kaip penkiasdeimt lit; nuo didesns kaip vienas imtas tkstani lit sumos iki trij imt tkstani lit - trys tkstaniai lit plius 2 procentai nuo iekinio sumos, virijanios vien imt tkstani lit; nuo didesns kaip trys imtai tkstani lit sumos - septyni tkstaniai lit plius 1 procentas nuo iekinio sumos, virijanios tris imtus tkstani lit. Bendras yminio mokesio dydis turtiniuose ginuose negali viryti trisdeimt tkstani lit; kituose ginuose - vieno imto lit; bylose dl teismo sakym - ketvirtadalis sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip deimt lit; dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose pus sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip dvideimt lit; ypatingosios teisenos bylose - vieno imto lit, iskyrus iame Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus.

2. U atskiruosius skundus yminis mokestis nemokamas . 3. U praym sprendim perirti u aki mokamas penkiasdeimties lit dydio yminis mokestis. 4. U apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydio yminis mokestis, koks moktinas paduodant iekin (pareikim ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginuose u apeliacinius ir kasacinius skundus io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti yminio mokesio dydiai skaiiuojami nuo ginijamos sumos. 5. U praymus dl proceso atnaujinimo mokamas vieno imto lit yminis mokestis. ymin mokest, iskyrus apskaiiuojam procentais, teismai indeksuoja atsivelgdami ketvirio vartojimo kain indeks, jeigu jis didesnis negu 110. Mokesiai u pramonins nuosavybs objekt registravim mokest reglamentuoja 2001 06 05 d. Lietuvos Respublikos mokesi u pramonins nuosavybs objekt registravim statymas (toliau - statymas) Mokesio moktojai. Mokesius u pramonins nuosavybs moka fiziniai ir juridiniai asmenys, iskyrus Lietuvos bank, u pramonins nuosavybs objekt registravim ir su tuo susijusi dokument idavim, taip pat u iradimo patento, pramoninio dizaino, preki enklo galiojimo termino pratsim, patentinio patiktinio registravim Valstybiniame patent biure.

Mokesio objektas. Mokama u : iradimo patentavim ir su tuo susijusi dokument idavim bei iradimo patento galiojimo termino pratsim; pramoninio dizaino registravim ir su tuo susijusi dokument idavim bei pramoninio dizaino galiojimo termino pratsim; puslaidininkinio gaminio topografijos registravim ir su tuo susijusi dokument idavim; preki enklo registravim ir su tuo susijusi dokument idavim bei preki enklo galiojimo termino pratsim; patentinio patiktinio registravim. Mokesio tarifai. Mokesi u preki enklo registravim ir su tuo susijusi dokument idavim bei preki enklo galiojimo termino pratsim dydiai (litais) nustatyti statymo 1-4 ir 6 prieduose. Mokesio sumokjimas. Mokesiai mokami nustatytais dydiais litais prie registruojant pramonins nuosavybs objektus ir iduodant su tuo susijusius dokumentus bei prie registruojant patentin patiktin Valstybiniame patent biure. Mokesiai u iradimo patento, pramoninio dizaino ir preki enklo galiojimo termino pratsim sumokami: per du paskutinius iradimo patento galiojimo termino einamj met mnesius; per eis paskutinius pramoninio dizaino galiojimo termino mnesius; per paskutinius preki enklo galiojimo termino metus. Mokesiai u iradimo patento, pramoninio dizaino ir preki enklo galiojimo termino pratsim gali bti sumokti pasibaigus nustatytam mokjimo terminui, taiau ne vliau kaip per 6 mnesius. Mokesiai sumokami banko staigoje grynaisiais pinigais arba las pervedant. Mokesi sumokjimas patvirtinamas pateikiant Valstybiniam patent biurui mokamj pavedim su banko ymomis arba kvit. 8.16. Valstybinio socialinio draudimo mokos ir privalomojo sveikatos draudimo mokos: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo statym, sigaliojus nuo 2005 m. sausio 1 d., Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas skirstomas ias ris : pensij socialinis draudimas, ligos ir motinysts socialinis draudimas, sveikatos draudimas, nedarbo socialinis draudimas bei nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinis draudimas (r. 1 pav.) 1. Pensij socialiniu draudimu draudiama pensijoms (pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai), numatytoms LR valstybinio socialinio draudimo pensij statyme. is draudimas sudaro didiausi socialinio draudimo dal. 2. Ligos ir motinysts draudimu draudiami asmenys turi teis ligos, motinysts, tvysts ir motinysts (tvysts) imokoms. i paalp skyrimo ir mokjimo tvarka nustatyta LR ligos ir motinysts socialinio draudimo statyme. 3. Nedarbo socialiniu draudimu draudiami bedarbiai paalpom pagal LR bedarbi rmimo statym. I io draudimo l taip pat kompensuojama u kitas nedarbo priemones, nustatytas Bedarbi rmimo statyme. 4. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu draudiama paalpoms suluoinimo darbe ir profesini susirgim atvejais bei kitoms imokoms, numatytoms LR nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statyme. 5. Sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims yra garantuojama, kad vykus draudiminiam vykiui bus kompensuojamos ilaidos u suteiktas sveikatos prieiros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimas. Sveikatos draudimas yra dviej ri: privalomasis ir papildomasis (kitaip savanorikasis). Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nereikia papildomai rpintis sveikatos draudimu, susirgus jiems nereiks mokti u gydym. Tie asmenys, kurie pagal Sveikatos draudimo statym neturi privalomai draustis sveikatos draudimu, arba asmenys, kurie draudiami privalomuoju sveikatos draudimu, taiau pageidauja papildomai draustis, gali drausti savanoriku (papildomuoju) sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo statyme nustatytas vienodas i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l apmokam asmens sveikatos prieiros paslaug teikimo lygis visiems apdraustiesiems, neatsivelgiant j mokam privalom sveikatos draudimo mok dyd. mok tarifai, apskaiiavimas. Valstybinio socialinio draudimo mokos skaiiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kuri apdraustajam pradedamas skaiiuoti atlyginimas u darb ar tarnyb. mok tarifai draudj, apdraustj, savarankikai dirbani ar valstybiniu savanorikuoju socialiniu draudimu apsidraudusi asmen mokam mok dydi matas atskiroms socialinio draudimo rims, nustatomas siekiant utikrinti pakankam finansavim i ri socialiniam draudimui vykdyti. Tarifai yra ireikiami procentais nuo draudiamj pajam bazs arba socialiniam draudimui deklaruojam pajam sumos, arba valstybins socialinio draudimo bazins pensijos dydio ir tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto rodikli patvirtinimo statymu kiekvieniems biudetiniams metams. Lietuva siekdama ne trumpalaiks, o ilgalaiks ir visapusikos socialins Lietuvos Respublikos gyventoj gerovs, utikrinimo, kad sudarant ir vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bt numatyta pakankamai l finansuoti valstybinio socialinio draudimo statymo numatytas draudimo r. Siekiant itekli naudojimo pagal paskirt, teiss akt nustatyta tvarka nuo 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimas kasmet tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto 200X met rodikli patvirtinimo statym. is statymas nustato, bendr valstybinio socialinio draudimo mok tarif, kuris procentais yra paskirstomas pagal kiekvien draudimo r. 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino iuo tarifus: 1. Draudj bendrj valstybinio pensij, sveikatos, ligos ir motinysts, nedarbo socialinio draudimo mok 30,7 procento dydio tarif ir jo dydius atskiroms socialinio draudimo rims: 1) pensij socialiniam draudimui 23,7 procento; 2) ligos ir motinysts socialiniam draudimui 2,8 procento; 3) nedarbo socialiniam draudimui 1,2 procento; 4) sveikatos draudimui 3,0 procentus. 2. alies bendr nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo mok 0,3 procento dydio tarif. 3. Tris nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo mok tarif grupes ir ioms grupms priskirt draudj mokam nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo mok tarifus: I grup 1,0 procentas; II grup 0,44 procento; III

grup 0,28 procento. 4. Apdraustj bendrj valstybinio socialinio draudimo mok 3 procent dydio tarif ir jo dydius atskiroms socialinio draudimo rims: 1) pensij socialiniam draudimui 2,5 procento; 2) ligos ir motinysts socialiniam draudimui 0,5 procento. 5. Valstybins socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti socialinio draudimo mokos dyd 50 procent valstybins socialinio draudimo bazins pensijos (toliau bazin pensija). 6. Asmenims, turintiems teis mokti sumaint socialinio draudimo mok valstybins socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai, 20 procent bazins pensijos dydio socialinio draudimo mok, valstybs biudeto lomis kompensuojam mokos dal 30 procent bazins pensijos. 7. Vis ri valstybini socialinio draudimo pensij papildomai daliai gauti socialinio draudimo mokos dyd 15 procent valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojam pajam. 8. Apdraustj asmen, dalyvaujani pensij kaupime, valstybinio pensij socialinio draudimo mokos tarifo dal, pervedam pensij kaupimo bendrovms, 5,5 procento. 9. Valstybinio pensij socialinio draudimo mokos tarifo dal, skirt valstybins socialinio draudimo senatvs pensijos papildomai daliai, 9,9 procento. Moktojai. Lietuvoje kaip ir daugelyje kitose Europos Sjungos valstybse, nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo mokas privalo mokt tiek darbdaviai (draudjai), tiek darbuotojai (apdraustieji). Moktojai (subjektai) privalantys mokti socialinio draudimo mokas nurodyti Valstybinio socialinio draudimo statymo 4 - 5 straipsniuose, pavyzdiui: asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai notarus (asesoriai), taip pat darbo umokest gaunantys asmenys ir einantys narysts pagrindu renkamsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami apygard, miest, rajon, apylinki rinkim ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo umokest asmenys; Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statyme ir Valstybs tarnybos statyme nurodyti valstybs politikai, teisjai, valstybs pareignai, valstybs tarnautojai (iskyrus valstybs tarnautojus, nurodytus 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo umokest Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami pareigas asmenys ir kiti. mok mokjimas. Draudjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo mokas Fond apskaiiuoja, iskaito ir moka draudjas nuo tos dienos, kuri apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsivelgdamas draudjo registravimo teritorinje mokesi inspekcijoje dat. U asmenis, nurodytus io statymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo mokas sumoka valstybs institucija, perklusi valstybs tarnautoj pareigasLietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje, konsulinje staigoje, Lietuvos Respublikos atstovybje prie tarptautins organizacijos, usienio valstybs institucijoje, tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos institucijoje ar staigoje, Europos Komisijos ar Tarybos steigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sjungos valstybi nari bendrai steigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinje tarptautinje operacijoje ar misijoje, pasiuntusi dirbti specialij misij ar paskyrusi profesins karo tarnybos kar atlikti karo tarnyb Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje, konsulinje staigoje, Lietuvos Respublikos atstovybje prie tarptautins organizacijos, usienio valstybs ar tarptautinje karinje ar gynybos institucijoje. Socialinio draudimo mokos mokamos i valstybs institucijoms patvirtint Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim. Apskaiiuotas socialinio draudimo mokas draudjas sumoka ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos, iskyrus iame statyme nustatytus atvejus. staigos ir organizacijos, visikai ilaikomos i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet, apskaiiuotas socialinio draudimo mokas turi sumokti t dien, kuri i Lietuvos Respublikos kredito staig gauna las prajusio mnesio darbo umokesiui mokti, bet ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos; kt. Privalomojo sveikatos draudimo mokos Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo statym (toliau statymas) - privalomasis sveikatos draudimas valstybs nustatyta asmens sveikatos prieiros ir ekonomini priemoni sistema, io statymo nustatytais pagrindais ir slygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudiamiems asmenims, vykus draudiminiam vykiui, sveikatos prieiros paslaug teikim bei ilaid u suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavim. Privalomojo sveikatos draudimo mokos valstybs, darbdavi ar pai draudiamj mokamos io statymo nustatyto dydio mokos. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybs biudet, Vyriausybs teikimu tvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet pervedamos mokos vienam apdraustajam, draudiamam valstybs lomis, dyd (16 str. 1 d.). 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokos dydis vienam apdraustajam, draudiamam valstybs lomis, yra 2007 metais 26 procentai, 2008 metais 27 procentai, nuo 2009 met 29 procentai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbto upraeit met keturi ketviri alies kio darbuotoj vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio vidurkio. Privalomojo draudimo mok mokjimas, moktojai. 1. mons, staigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie veriasi individualia veikla, moka 3 procent darbo umokesio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas u asmenis: 1) dirbanius pagal darbo sutartis, narysts pagrindu einanius renkamsias pareigas renkamose organizacijose, narysts pagrindu dirbanius kinse bendrijose, ems kio bendrovse arba kooperatinse organizacijose, vieojo administravimo valstybs tarnautojus; 2) valstybs politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, kit teism teisjus ir kandidatus teisjus, prokuratros pareignus, Lietuvos banko valdybos pirminink, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybs institucij ar staig vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybs institucij ar staig pareignus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybini (nuolatini) komisij ir taryb, kit valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkus, j

pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij ar taryb pareignus, jeigu jiems u darb mokamas darbo umokestis. 2. mons, staigos ir organizacijos i asmenims, ivardytiems io straipsnio 1 dalyje ir gaunantiems pajam, apskaiiuotos gyventojpajam mokesio sumos moka ne maesnes kaip 30 procent privalomojo sveikatos draudimo mokas. 3. kins bendrijos u kins bendrijos narius bei individualios (personalins) mons u individualios (personalins) mons savininkus kas mnes moka privalomojo sveikatos draudimo mokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbto upraeito ketvirio alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio. kins bendrijos u kins bendrijos narius bei individualios (personalins) mons u individualios (personalins) mons savininkus gali i mok ir io straipsnio 1 dalyje nustatyt mok nemokti, jeigu ie kins bendrijos nariai ar individualios (personalins) mons savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir registrav likviduojamos kins bendrijos ar individualios (personalins) mons status moni rejestre, o visi mons ar kins bendrijos darbuotojai yra atleisti i darbo. 4. Fiziniai asmenys, kurie veriasi individualia veikla, kaip apibrta Gyventoj pajam mokesio statyme, skaitant asmenis, gaunanius pajam u honorarus ir (ar) pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo mokas, sudaranias 30 procent apskaiiuotos gyventojpajam mokesio sumos, bet per mnes ne maiau kaip 1/12 metins valstybs biudeto mokos u valstybs lomis draudiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. i nuostata taikoma neatsivelgiant tai, ar statym nustatyta tvarka yra sumaintas pajam (verslo liudijimo) mokestis, ar konkretus fizinis asmuo nuo io mokesio atleistas. 5. Kas mnes kininkai, ems naudotojai ir kiti asmeninio kio naudotojai, iskyrus apdraustuosiusprivalomuoju sveikatos draudimu,moka tokio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas: 1) kininko kio statymo nustatyta tvarka registruoti kininkai bei ems naudotojai (3 ha ir daugiau ems naudmen) u save ir u dirbanius kyje pilnameius kio narius moka po 3,5 procento minimalios mnesins algos dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas; 2) asmeninio kio naudotojai (iki 3 ha ems naudmen) u save ir u dirbanius kyje pilnameius eimos narius moka po 1,5 procento minimalios mnesins algos dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas. 6. Asmenys, nepriklausantys ivardytiems io straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei io statymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mnes moka u save 10 procent Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbto upraeito ketvirio alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas. 7. Pilnameiai darbingi asmenys, gyvenantys kaimo vietovje ir neturintys savo ems ar pajam i kito verslo, gali bti draudiami privalomuoju sveikatos draudimu i speciali fond ar kit ems kio program finansavimo l ems kio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Pagal Privalomojo sveikatos draudimo statymo 18 straipsn: 1. Privalomojo sveikatos draudimo mok mokjimo terminus ir tvark nustato Vyriausyb. 2. Asmenys, ivardyti io statymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo mok dyd apskaiiuoja patys ir perveda teritorini valstybini mokesi inspekcij surenkamsias sskaitas. 3. io statymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas mokas administruoja ir per tris dienas Valstybins ligoni kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto sskait perveda valstybins mokesi inspekcijos. Privalomojo sveikatos draudimo mok kontrols ir administravimo tvark nustato Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos kartu su Valstybine ligoni kasa. 4. Tuo atveju, kai asmen, ivardyt io statymo 17 straipsnio 4 dalyje, 30 procent apskaiiuoto gyventoj pajam (verslo liudijimo tam tikrai veiklos riai) mokesio sumos per mnes sudaro maiau kaip 1/12 metins valstybs biudeto mokos u valstybs lomis draudiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais, iskyrus asmenis, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (iuo atveju asmenys, priskirti draudiamiesiems valstybs lomis, taip pat laikomi apdraustaisiais), skirtum tarp faktikai moktos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo mokos fiziniai asmenys perveda teritorins valstybins mokesi inspekcijos sskait, nurodydami tikslin paskirt. 5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Fondo valdyba) renka io statymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokas ir centralizuotai kas tris dienas perveda las i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sskaitos Valstybins ligoni kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto sskait. Fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetu gali vykdyti io statymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyt mok ir i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto finansuojam sveikatos prieiros staig socialinio draudimo mok tarpusavio skaitymais. 9 tema. Atsakomyb u mokesi statym paeidimus 9.1. Atsakomybs u mokesi statym paeidimus svoka ir rys Daniausiai teisin atsakomyb suprantama kaip valstybins prievartos taikymas teiss paeidjui. Pasak, prof. A. Vaivilos teisin atsakomyb tai teisinis sipareigojimas teiss subjektams garantuoti naudojimsi savo teismis atitinkamu pareig vykdymu nurodant, kad toki pareig nevykdymas virs atitinkam teisi praradimu. Teiss paeidimas tai veika, kuria paeidiami teiss reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika gali reiktis aktyvia elgesio forma veikimu arba pasyvia neveikimu, t. y. pareigos neatlikimu.

Teiss normose tvirtint reikalavim, utikrinani visuomenini santyki gyvavim, nesilaikymu paeidiamas tam tikras visuomeninis santykis, taip pat valstybs bei visuomens interesai ir valia. Todl, teiss paeidim neigiamai reaguoja visuomen, o valstyb, ireikdama visuomens vali, teiss paeidj traukia atsakomybn. Teisin atsakomyb turi tam tikrus pagrindus. Nesant bent vieno i j, negali bti ir teisins atsakomybs. Teisins atsakomybs pagrindai yra: norminis pagrindas statymai ir kiti norminiai aktai nustatantys atsakomyb ir faktinis pagrindas teiss paeidimas. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima atskirti teisins atsakomybs ris, yra: Atsakomybs taikymo pagrindas (nusiengimas, nusikaltimas, pareig nevykdymas ir pan.); Atsakomybs subjektas; Poveikio priemoni turinys; Poveikio priemoni taikymo tvarka bei kiti bruoai.

Kai kurie autoriai teisin atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra link laikyti atskira atsakomybs rimi mokestine atsakomybe. Taiau, u mokesi statym paeidim taikom atsakomybs priemoni analiz leidia teigti, kad teisin atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra kompleksinis teisinis institutas, apjungiantis atskiras atsakomybs ris, ir jam bdingi bendri teisins atsakomybs poymiai. Kartu teisin atsakomyb u mokesi statym paeidimus turi ir specifini bruo, kurios lemia mokestini santyki specifika, pavyzdiui, taikoma ir finansin atsakomyb (finansins sankcijos). Taigi, teisin atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra mokesi bei kit statym nustatyt valstybs prievartos priemoni taikymas paeidjams, siekiant nubausti juos ir paalinti atsiradusias neigiamas pasekmes. U mokesi statym paeidimus fiziniams arba juridiniams asmenims gali bti taikoma skirtinga teisins atsakomybs ris. Tai reikia, kad yra statym ir kit normini akt sistema, kuri nustato ekonomin (finansin), administracin, baudiamj atsakomyb mokesi statym paeidjams. Prie ios teiss akt sistemos galime priskirti, pvz. Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statym; Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeks (toliau ATPK); Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks (toliau BK); kitus. Be to, gali bti taikoma administratoriams (j pareignams) drausmin, civilin atsakomyb. MA 143 str. numatyta, kad mokesi moktojai, tretieji asmenys ir (arba) juridini asmen vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai u MA nustatyt pareig nevykdym ar netinkam j vykdym taip pat atsako pagal Administracini teiss paeidim kodeks arba pagal Baudiamj kodeks. Baudiamoji atsakomyb yra taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie pasiymi dideliu pavojingumu ir yra nukreipti prie valstybs finans politik, daro didel al valstybs finansiniams interesams. Ji taikoma teismo nuosprendiu ar baudiamuoju sakymu, skiriant tokias sankcijas kaip laisvs atmimas, turto konfiskavimas, bauda, teiss eiti tam tikras pareigas atmimas ir t.t. Baudiamoji atsakomyb nuo kit atsakomybs ri skiriasi tuo, kad ji yra vieo pobdio (tik valstyb per galiot institucij teism gali paskirti bausm). Taip pat baudiamoji atsakomyb palieka tam tikr juridin padarin teistum, su kuriuo paprastai siejamas tam tikr teisi ribojimas arba bausmi sugrietinimas nusikaltimui pasikartojus. Isamiau baudiamoji atsakomyb u mokesi statym paeidimus aptarta 7. 4. potemje. Administracin atsakomyb taikoma u administracins teiss paeidimus, vardintus Administracini teiss paeidim kodekse (toliau ATPK). Teiss moksle administracin atsakomyb apibriama kaip savarankika atsakomybs ris, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teiss paeidimus, skiriant jiems ir realizuojant statym numatytas administracines nuobaudas, turint tiksl kovoti su teiss paeidimais, utikrinti teistum ir teistvark. Administracine atsakomybe utikrinamas vairi teiss ak normose nustatom draudim, pareigojim privalomumas. ias administracines nuobaudas tokiems asmenims taiko atitinkamos valstybins institucijos ar pareignai. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 9 str. nurodyta, kad administraciniu teiss paeidimu ( nusiengimu) laikomas prieingas teisei, kaltas (tyinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb. Administracin atsakomyb pasiymi iais specifiniais poymiais: kaltus asmenis atsakomybn traukia teismai, valstybins inspekcijos ar kitos kompetentingos institucijos bei j pareignai; administracini teiss paeidim byl nagrinjimo procesin tvarka, palyginti su baudiamosios ir civilins teiss, yra daug paprastesn.

Administracin atsakomyb yra taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie pagal savo pobd ir pavojingum laikomi administraciniais nusiengimais ir u kuriuos numatyta administracin atsakomyb.

Isamiau apie administracin atsakomyb u mokesi statym paeidimus raoma 7. 4. potemje. Ekonomins (finansins) sankcijos. Ekonomin sankcija tai mokesio statyme numatyta pinig suma, kuri mokesi administratoriaus sprendimu privalo sumokti mokesio moktojas, laiku nevykds mokestins prievols. Ekonomin atsakomyb tai galiot valstybini institucij ekonomini sankcij taikymas mokesio moktojams u mokesi statym paeidimus. Isamiau apie ekonomines (finansines) sankcijas irti 7. 4. potemje. Drausmin atsakomyb taiko mons ar staigos administracija savo pavaldiems darbuotojams u darbo drausms paeidimus. Skiriama trij ri drausmin atsakomyb: 1) pagal staigos darbo vidaus taisykles; 2) pavaldumo tvarka pagal drausms statut (kariuomen, policija ar kita sukarinta organizacija); 3) pagal nuostatus, kurie galioja kai kuriose ministerijose. Skiriamos ios drausmins sankcijos (taip pat ir mokesi administravimo subjektams): pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, laikinas pervedimas maiau atlyginam darb, pareig paeminimas, atleidimas i darbo ir kt. Civilin atsakomyb . Civilin atsakomyb tai turtin prievol, atsirandanti dl civilins teiss subjekto padaryto civilins teiss paeidimo, kurio viena alis turi teis reikalauti atlyginti, o kita alis privalo atlyginti savo neteistais veiksmais padarytus nuostolius. Civilin atsakomyb tai teiss paeidjui kito asmens interesais taikoma statymo numatyta poveikio priemon, sukelianti jam nenauding turtini padarini: atlyginti al, nuostolius, sumokti netesybas. Civilin atsakomyb u mokesi statym paeidimus kyla u valdios ileist akt paeidimus. Taiau, ios atsakomybs ypatumas yra tas, kad atsako ne fizinis ar juridinis subjektas, nes pastarajam nustatyta atsakomyb pagal BK ATPK, o vieojo administravimo subjektas, valdios institucija. Valdios institucija reikia, bet kok vieojo administravimo subjekt (valstybs arba savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj arba i institucij darbuotoj). Valstybs institucijos yra Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausyb, Lietuvos bankas, ministerijos, departamentai, policijos, mokesi, valstybs kontrols, valstybs saugumo, prokuratros, muitins staigos, kitos tarnybos ir inspekcijos. Valstybei ir savivaldybei, j institucijoms ir pareignams gyvendinant numatytas funkcijas gali bti padaroma ala kitiems asmenims. Ji gali bti padaroma dl asmeniui neteistai taikyt sankcij, dl pareign netinkamai vykdom pareig, dl vieojo asmens priimt sutartini sipareigojim nevykdymo ir dl kit prieasi. Taigi, ala gali atsirasti ir atliekant mokesi administravimo funkcijas. ala, atsiradusi dl neteist valdios institucij veiksm, atlyginama i valstybs ar savivaldybs biudeto. Valstyb ar savivaldyb, atlyginusios al, turi regresinio reikalavimo teis al padarius asmen (tarnautoj ar darbuotoj). Atsakomybs u mokesi statym paeidimus esm Mokestini santyki pagrindas yra mokesio moktojo prievol neti valstybs (savivaldybs) biudet bei fondus nustatyto tarifo ir nustatytais terminais pinigin sum, o kompetenting institucij pareiga utikrinti mokesio apskaiiavim, sumokjim ir iiekojim. Mokesi moktojas, nevykdydamas savo pareigos, daro finansin al valstybei, apriboja jos galimybes realizuojant socialinius ir valdymo udavinius bei funkcijas. Taip pat paeidiamas vienas i esmini mokesi teiss princip, pagal kur mokesius privalo mokti visi mokesi moktojai. Siningai mokesius mokantys moktojai atsiduria blogesnje konkurencinje padtyje, negu usiimantys, pavyzdiui, nesiningu mokesiu planavimu. Be to, maja galimybi mainti mokesius ir pan. Todl valstyb, reguliuodama mokestinius santykius, pripasta ir skatina tik tok elges, kuris atitinka valstybs vykdom mokesi politik ir neprietarauja teiss normomis tvirtintiems reikalavimams. Mokesio moktoj ir kit mokestini santyki dalyvi veiksmai, paeidiantys mokesi statymus, pripastami neteistais ir jiems taikomos teiss norm nustatytos grietos poveikio priemons. Teisins atsakomybs esm ir paskirtis valstybins prievartos naudojimas teiss nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti, teiss reikalavimams utikrinti. 9.2. Finansin, administracin ir baudiamoji atsakomyb u mokesi statym paeidimus Finansin (ekonomin) atsakomyb tai galiot valstybini institucij ekonomini sankcij taikymas mokesio moktojams u mokesi statym paeidimus. Bauda u moktino mokesio sumainim numatyta MA 139. Jei mokesi administratorius nustato, kad mokesi moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo (skaitant muitins deklaracijose apskaiiuojam mokest) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest neteistai sumaino , mokesi moktojui priskaiiuojama trkstama mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procent mintos mokesio sumos dydio bauda, jei atitinkamo mokesio statymas nenustato kitaip.

Jeigu atitinkamo mokesio statymas nenustato kitaip, tai vadovaujantis MA, ekonomin sankcija (bauda), mokesi moktojui skiriama, jei mokesi administratorius mokestinio patikrinimo arba 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913-92, nustatanio

Bendrijos muitins kodeks, 78 straipsnyje numatyto patikrinimometu nustat, kad mokesi moktojas neteistai sumaino mokest, nes mokesi moktojas: 1.1. neapskaiiavo nedeklaruojamo mokesio arba; 1.2. nedeklaravo deklaruojamo mokesio, arba; 1.3. neteistai pritaik maesn mokesio tarif. Skiriamos konkreios baudos dydis priklauso : nuo paeidimo pobdio,

Mokesi administratorius vertins aplinkybes, pvz., moktinas mokestis buvo sumaintas dl mokesi moktojo buhalterinje apskaitoje padarytos klaidos, tokiu atveju, galt bti skiriama maesn nei vidutinio dydio bauda, taiau jei moktinas mokestis buvo sumaintas dl to, kad mokesi moktojas savo buhalterinje apskaitoje piktybikai nefiksavo atitinkam pajam, tai mokesi administratorius turi teis skirti maksimali, t.y. 50 proc. trkstamos mokesio sumos dydio baud. nuo to, ar mokesi moktojas bendradarbiavo su mokesi administratoriumi,

Mokestinio patikrinimo metu geranorikas mokesi moktojo bendradarbiavimas su mokesi administratoriumi, gali bti pagrindas mokesi administratoriui skirti velnesn nei baudos vidurkis dydio baud. nuo mokesi statym paeidimo pripainimo,

Mokesi administratorius gali skirti maesn nei baudos vidurkis dydio baud, tuo atveju, jei mokesi moktojas pripasta paeids atitinkamo mokesio statym. ir kit aplinkybi, kurias mokesi administratorius pripasta svarbiomis skirdamas didesn ar maesn baud.

Mokesi administratorius vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teis bet koki aplinkyb pripainti lengvinania ar sunkinania konkretaus paeidimo atveju. Tais atvejais, jei mokesi administratorius nenustato joki sunkinani ar lengvinani aplinkybi, mokesi moktojui skiriamas baudos vidurkis, t. y. 30 proc. trkstamos mokesio sumos dydio bauda. Tuo atveju, kai u iuos paeidimus atsakomyb nustato atitinkamas mokesio statymas, bauda u moktino mokesio sumainim skiriama pagal atitinkamo mokesio statymo nuostatas. (Pvz. PVM, Naftos ir duj itekli mokesio statymas). Paeidimo, tvirtinto Mokesi administravimo statymo 139 str., objektas yra mokesi, ivardint Mokesi administravimo statymo 13 straipsnyje, apskaiiavimo, deklaravimo tvarka. io paeidimo dalyku gali bti deklaracijos, ataskaitos ar kiti dokumentai. U io straipsnio paeidimus atsakomybn gali bti traukiami mokesi moktojai fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems pagal mokesio statym yra nustatyta prievol mokti mokest. Mokesi administravimo statymas nenumato mokesi moktojo subjektyviosios puss pagrindinio elemento kalts rodinjimo pareigos. Kalts nebuvimas yra vienas i pagrind, nurodyt Mokesi administravimo statymo 141 str. 1 d., atleisti mokesi moktoj nuo paskirtos baudos. Taiau mokesi moktojas pats turi rodyti kalts nebuvimo fakt. Administracin atsakomyb Administracin atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra tvirtinta ATPK 12 skirsnyje Administraciniai teiss paeidimai prekybos, finans, apskaitos ir statistikos srityje. Prekybos, finans, apskaitos ir statistikos sritys yra pakankamai skirtingos, kiekviena i j turi tam tikr ypatum, todl teiss paeidim iose srityse tvirtinimas viename skirsnyje nea painiavos ir neaikumo, dl ko sudtinga vienus teiss paeidimus atriboti nuo kit teiss paeidim. iame skirsnyje taip pat galima iskirti tokius paeidimus, kurie tiesiogiai nra mokesi statym paeidimai, taiau su jais susij. Paymtina, kad valstybinio socialinio draudimo mok, imok, apskaiiavimo ir j mokjimo tvarkos paeidimas (ATPK 188 6 straipsnis), kurio sudtis yra tvirtinta ATPK keturioliktame skirsnyje Administraciniai teiss paeidimai, kuriais ksinamasi nustatyt valdymo tvark, taip pat reikt priskirti prie dvyliktame skirsnyje tvirtint paeidim sudi, kadangi valstybinio socialinio draudimo mok, imok, apskaiiavimo ir j mokjimo tvarkos paeidimas savo esme yra mokesi statym paeidimas. Esminis administracinio teiss paeidimo u mokesi statym paeidimus objekto bruoas visuomeniniai santykiai, susiklostantys valstybinio valdymo sferoje. T. y. administracinio teiss paeidimo u mokesi statym paeidimus daniausiai tampa taisykls, kurios reglamentuoja mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo tvark. Pavyzdiui, gyventoj pajam mokesio mokjimo tvarkos paeidimas (ATPK 17311 straipsnis). Daugeliui mokesi statym paeidim btinas poymis yra dalykas . Mokesi statym paeidim dalyku yra: vairs buhalterins apskaitos dokumentai, deklaracijos, ataskaitos, specials apskaitos dokumentai. Administracinio teiss paeidimo objektyvioji pus tai visuma konkreios teiss normos tvirtint poymi, kurie pasireikia iorine veika, t.y. parodo, kokiais konkreiais veiksmais (neveikimu), bdais, priemonmis ir kokiomis aplinkybmis padaromas konkretus administracinis teiss paeidimas. Mokesi statym paeidim, u kuriuos nustatyta administracin atsakomyb, objektyviajai pusei bdingi tiek aktyvs tiek pasyvs veiksmai. Kai kurie i j gali bti padaromi tik neveikimu, pavyzdiui, aplaidus buhalterins apskaitos

tvarkymas (ATPK 1731 straipsnio 2, 4 dalys). ATPK 12 skirsnyje yra ir toki paeidim, kurie gali bti padaromi ir veikimu, ir neveikimu, pavyzdiui, apskaitos taisykli paeidimas (ATPK 173 1 straipsnio 1 dalis), ataskait ir dokument apie savo (fizinio asmens), mons, staigos arba organizacijos pajamas, turt, peln ir mokesius pateikimo tvarkos paeidimas bei mokesi vengimas (ATPK 172 1 straipsnis). Tam tikrais atvejais statym leidjas, nustatydamas teiss normas, utraukianias asmenims administracin atsakomyb, iskiria veikos pakartotinum. Pakartotinai padaryti paeisimai laikomi visuomenei pavojingesniais, todl pakartotinumas vertinamas kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb, lemianti ir grietesnes sankcijas. Pavyzdiu, ATPK 173 11 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta administracin atsakomyb asmeniui jau baustam u gyventoj pajam mokesio mokjimo tvarkos paeidim. Priklausomai nuo to, ar administraciniu teiss paeidimu padaroma konkreti ala ar ne, paeidimai skirstomi materialiuosius ir formaliuosius. Paymtina, kad daugumos mokesi statym paeidim, u kuriuos numatyta administracin atsakomyb, sudi yra formalios, t.y. administraciniai teiss paeidimai, kuri objektyvij pus sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarini, kuriuos i veika sukelia ioriniame (materialiajame) pasaulyje. Paeidimai laikomi baigtais nuo konkrei veik padarymo momento, o padariniai yra u i paeidimo sudi rib. Pavyzdiu, mons, staigos arba organizacijos duomen apie pajamas, turt, peln ir mokesius pateikimo tvarkos paeidimas bei mokesi vengimas (ATPK 1721 straipsnis). Taikant administracin atsakomyb u formalius teiss paeidimus, pakanka nustatyti fakt, kad asmuo padar draudiam teiss veik ir nesvarbu, ar dl to atsirado koki nors aling padarini, ar ne. Taiau, kai kuriuose mokesi statym paeidim sudtyse, kaip btinas j poymis, nurodomi padariniai, teiss teorijoje vadinami materialiais nusiengimais, pavyzdiui aplaidiame ar apgaulingame buhalterins apskaitos tvarkyme (ATPK 1731 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse), kai dl to nesumokama tam tikro minimali gyvenimo lygi (MGL) dydio sumos mokesi, kurie turjo bti sumokti pagal statymus u tikrinamj laikotarp. iuo atveju administraciniam teiss paeidimui bdingi tam tikri alingi padariniai, atsirad dl mokesi nesumokjimo, ar siekimo nuslpti mokesius, kuriais padaroma materialin ala valstybs biudetui. iuo atveju neatsiradus alingiems padariniams paeidjo veika galt bti nepripastama administraciniu teiss paeidimu. Mokesi statym paeidim kvalifikavim apsunkina tai, kad dauguma teiss norm, nustatani administracin atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra blanketinio pobdio, t. y. j sudtyse apraomi tik bendriausi paeidimo poymiai. ie poymiai detalizuojami kituose finansinio pobdio teiss aktuose. Todl kvalifikuojant administracin teiss paeidim u mokesi statym paeidimus reikia vadovautis ir kitais teiss aktais. Administracinio teiss paeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracin teiss paeidim ir gali bti patrauktas atsakomybn. Tam, kad fizinis asmuo bt pripaintas administracinio teiss paeidimo subjektu, asmuo turi bti sulauks 16 met amiaus ir bti pakaltinamas. Administracinio teiss paeidimo subjektu gali bti tik fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys administracinio teiss paeidimo subjektu bti negali. ATPK tvirtintose administracini teiss paeidim sudtyse subjektai apibriami vairiai. Vienose sudtyse ivardijami visi specialieji subjektai (ATPK 1721 str.), kitose sudtyse jie i viso neminimi (ATPK 173 1 str.). Paymtina, kad kaltumas yra btinas ATPK numatyt paeidim poymis. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje tvirtinta , kad administraciniu teiss paeidimu (nusiengimu) laikomas prieingas teisei, kaltas (tyinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb . Administraciniuose teiss paeidimuose pareiga rodyti asmens kalt tenka ne asmeniui, kaltinamam administraciniu teiss paeidimu, o galiotai valstybs institucijai (pareignui). Taigi, administracinje teisje galioja nekaltumo prezumpcija, pagal kuri asmuo laikomas nekaltu tol, kol atitinkama valstybs institucija nerodo prieingai. Mokesi statym paeidimai, u kuriuos taikoma administracin atsakomyb gali bti padaromi tyia ir dl neatsargumo. Tyins kalts pavyzdys - apskaitos taisykli paeidimas (ATPK 1731 straipsnio 3, 5 dalis). io straipsnio treioje ir penktoje dalyse numatytos dispozicijos apgaulingas buhalterins apskaitos tvarkymas siekiant nuslpti ar nuslepiant tam tikro minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos mokesius, kurie turjo bti sumokti pagal statymus u tikrinamj laikotarp. Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms kilti. Neatsargumo formos pavyzdys - buhalterins kini operacij, pinigini l ir materialini vertybi apskaitos taisykli paeidimas (ATPK 1731 straipsnio 1 dalis). Administracinis teiss paeidimas bus padarytas dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti. Kalts forma paprastai turi reikm skiriant administracines nuobaudas kaip atsakomyb lengvinanti ar sunkinanti aplinkyb Baudiamoji atsakomyb Baudiamoji atsakomyb tai viena i teisins atsakomybs ri taikomos u mokesi statym paeidimus. Savo pobdiu baudiamoji atsakomyb reikia valstybs prievartos taikym ir kartu asmens, padariusio baudiamj nusiengim, elgesio pasmerkim. Baudiamoji atsakomyb yra grieiausia teisins atsakomybs ris. Baudiamj atsakomyb galima bt apibrti kaip asmens, padariusio nusikalstam veik, pareig atsakyti, kuri paprastai pasireikia tam tikrais turtinio ar asmeninio pobdio suvarymais. Nusikalstamos veikos skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt. Taiau, baudiamajame kodekse nra tvirtinto nusikaltimo sudties apibrimo. Nusikaltimo sudties svoka yra nagrinjama baudiamosios teiss teorijos, kuri nusikaltimo sudt apibria kaip baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visum . Nusikaltimo sudiai priklauso objektyvs ir subjektyvs poymiai, kuriuos sudaro tokie elementai: objektas, objektyvioji pus, subjektas, subjektyvioji pus . Paymtina, kad ie keturi elementai tarpusavyje yra organikai susij, kitaip tariant, jie yra btini, kad pavojinga veika bt pripainta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudiamojon atsakomybn. Jei nra bent vieno i mint element, nra ir nusikaltimo sudties.

Baudiamoji atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra tvirtinta BK 32 skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai. Mokesi statym paeidimai, u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb, yra: mokesi nesumokjimas (BK 219 str.); neteising duomen apie pajamas, peln ar turt pateikimas (BK 220 str.); d eklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 str.); apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.);aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.). iame skyriuje taip pat reglamentuojami ir kiti paeidimai, nustatantys baudiamj atsakomyb u vairias pavojingas veikas, kuriomis ksinamasi Lietuvos valstybs finans sistem. Finans ir kredito sistema yra sudedamoji Lietuvos Respublikos kio dalis ar visuma ekonomini ir socialini santyki, kuriais sukuriami, paskirstomi ir naudojami piniginiai itekliai, formuojamas valstybs biudetas. Paeidus finans ir kredito sistem, ala gali bti padaroma ne tik iai sistemai, bet ir kitiems teisiniams griams kininkavimo tvarkai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir valstybs ekonominei galiai. Daugeliui mokesi statym paeidim u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb btinas poymis yra dalykas, kuris daniausiai susijs su tam tikr asmen finansine veikla. io dalyko specifika mokestinius baudiamuosius paeidimus leidia atriboti nuo kit panai paeidim. Daugumai mokestini paeidim u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb objektyviajai pusei bdingi aktyvs veiksmai. Taiau, kai kurie mokesi statym paeidimai gali bti padaromi ir neveikimu, pavyzdiui, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis). BK specialiosios dalies trisdeimt antrame skyriuje yra ir toki nusikaltim, kurie gali bti padaromi ir veikimu, ir neveikimu, pavyzdiui, aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnis). Daugelis mokesi statym paeidim u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb sudi yra formalios, t.y. paeidimas laikomas baigtu nuo konkrei veik padarymo momento, o padariniai yra u i paeidim sudi rib. Pavyzdiui, neteising duomen apie pajamas, peln ar turt pateikimas . Kai kuriuose mokesi statym paeidim u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb sudtyse, kaip btinas j poymis, nurodomi padariniai, pavyzdiui, apgaulingame apskaitos tvarkyme (BK 222 str.) ir aplaidiame apskaitos tvarkyme (BK 223 str.), kai dl nusikalstamos veikos negalima visikai ar i dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar sipareigojim dydio ar struktros. iuo atveju neatsiradus padarini numatyt BK 222 ir 223 straipsnyje, veika turt bti kvalifikuojama pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dal ir baudiamoji atsakomyb netaikoma. Dauguma teiss norm, nustatani baudiamj atsakomyb u mokesi statym paeidimus yra blanketinio pobdio. statymo leidjas, konstruodamas mokesi statym paeidimo sudtis aprao tik bendriausius paeidimo poymius. ie poymiai detalizuojami kituose finansinio pobdio teiss aktuose. U mokestinius nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus baudiamojon atsakomybn traukiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys turi bti sulauk 16 met amiaus ir nusikaltimo (baudiamojo nusiengimo) padarymo metu bti pakaltinami, t.y. sugebti suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pakaltinamumas yra vienas i btin fizinio asmens poymi, be kurio nemanoma baudiamoji atsakomyb. Isamiau apie subjektus irkite 9. 4. potemje. BK 2 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio . Taigi, kalt yra btinas poymis, norint patraukti asmen baudiamojon atsakomybn. Baudiamuosiuose teiss paeidimuose pareiga rodyti asmens kalt tenka ne asmeniui, kaltinamam baudiamuoju nusiengimu, o galiotai valstybs institucijai (pareignui). Baudiamojoje teisje kaip ir administracinje teisje galioja nekaltumo prezumpcija, pagal kuri asmuo laikomas nekaltu tol, kol atitinkama valstybs institucija nerodo prieingai. Mokesi statym paeidimai, u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb gali bti padaromi tyia ir dl neatsargumo. Paymtina, kad beveik visi mokesi statym paeidimai u kuriuos taikoma baudiamoji atsakomyb yra tyiniai. Baudiamasis teiss paeidimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms kilti. Esant neatsargiai kalts formai gali bti padaromas tik aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnis). Baudiamasis teiss paeidimas bus padarytas dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti. Kalts forma kartais gali bti vienas i poymi atribojant mokestin baudiamj nusiengim nuo administracinio teiss paeidimo. 9.3. Mokesi statym paeidimai, j svoka ir rys Mokesi statym paeidimu yra laikomas neteistas asmen elgesys, kuriuo yra paeidiami mokesi statym reikalavimai. Mokesio statymo paeidimas tai prieinga teisei, kalta veika (veikimas arba neveikimas), kuri pasireikia mokesio moktojo netinkamu vykdymu mokestini (finansini) prievoli biudetui, arba mokesio administratoriaus mokesio moktoj teisi ir interes paeidimai, u kuriuos numatyta teisin atsakomyb. Kiekvien mokesi statym paeidim apibdina pavojingumo visuomenei, prieingumo teisei, kaltumo ir baudiamumo poymiai. Mokesi statymai yra pavojingi visuomenei, nes jais ksinamasi statymo saugomus interesus. Pirmiausia valstybs finansinius interesus, nes dl mokesi statym paeidim valstyb negauna atitinkam pajam biudet arba jas gauna pavluotai. Mokestini teisini santyki dalyvi elgesys, neatitinkantis mokesi statym reikalavim, pripastamas neteistu (prieingas teisei) ir yra pagrindas teisins atsakomybs santykiams atsirasti. Mokesi statym paeidim pavojingumas, prieingumas teisei lemia

baudiamum. Mokesi statym paeidjui taikomos statymo numatytos teisins atsakomybs priemons. O mokesi statym paeisim kaltumas, reikia, kad teisinn atsakomybn gali bti traukiami tik dl paeidimo kalti asmenys. Mokesi statym paeidimo elementai, kaip ir bet kurio kito statymo paeidimo elementai yra: paeidimo subjektas, paeidimo objektas, subjektyvioji ir objektyvioji paeidimo puss. Mokesi statym paeidimo subjektais gali bti fizinis ar juridinis asmuo paeids mokesio statym. Paeidimo subjektai skiriasi priklausomai nuo to, kokios atsakomybs priemons taikomos u mokesio statymo paeidim. Baudiamosios ir finansins atsakomybs subjektais gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tuo tarpu administracins atsakomybs subjektais gali bti tik fiziniai asmenys. Juridini asmen atsakomyb pagal dabar galiojant ATPK nenumatyta. Mokesio statymo paeidimo subjektyvioji pus toks paeidimo elementas, kuris parodo asmens, padariusio paeidim, psichikos bkl paeidimo darymo metu. Jei asmuo nesuvokia savo veiksm ar j negali kontroliuoti, negali atsirasti ir teisin atsakomyb, nors to asmens veiksmai ir turi paeidimo poymi. Subjektyviosios puss elementai yra: kalt; motyvas; tikslas. Kalt asmens psichinis santykis su daroma veikla ir jos pasekmmis. Kalt apibdina intelektas ir valia. Intelektas reikia, kad asmuo sugeba suvokti reikinius, su kuriais susiduria, ir veikas, kurias atlieka. Valia tai asmens sugebjimas ne tik suvokti savo veiksmus, bet ir juos valdyti. ie du elementai apsprendia asmens pakaltinamum ir kalts form. Tik pakaltinamas asmuo gali bti patrauktas teisinn atsakomybn, nes tik tokio asmens veikoje gali bti kalt. Kalt gali bti tiek tyios, tiek neatsargumo formos. Isamiau apie asmen, paeidusi mokesi statymus kalts formas, irti 9. 5. potem. Motyvas ir tikslas yra papildomi subjektyviosios puss poymiai. Motyvas tai paskatos, kurios stumia asmen padaryti tam tikrus prieingus teisei veiksmus, pavyzdiui, mokesi statym neimanymas, informacijos trkumas. Tikslasyra tai, ko asmuo siekia darydamas mintus veiksmus, pavyzdiui, mokti maesnius mokesius arba visai nemokti. Teiss teorija teiss paeidimo objektu laiko teiss norm saugomas asmenines, socialines ir kitokias vertybes, kurias neteistai ksinamasi. Mokesi statymo paeidimo objektu yra mokesi teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys mokesi nustatymo ir administravimo srityje, valstybs, visuomens ir atskir asmen interesai. Mokesi statym paeidim objektyviosios puss poymiai apibdina iorin veikos pasireikim. Veikos objektyvioji pus rodo, kaip, kokiais konkreiais veiksmais, bdais ir priemonmis, kokiomis aplinkybmis padaromas konkretus paeidimas. Mokesi teiss normos, reguliuodamos mokestinius santykius, tvirtina mokesi moktojui tam tikrus reikalavimus, kuri jis privalo laikytis. i reikalavim nesilaikymas, paeidimas sudaro mokesi statym paeidim veik, galini pasireikti veikimu ir neveikimu. Veikimas tai smoning, valing, aktyvi veiksm visuma, pavyzdiui, mons apskaitos dokument slpimas ar sunaikinimas, inomai neteising duomen apie pajamas pateikimas ir t. t. Neveikimas pasyvus asmens elgesys, teisins pareigos nevykdymas. U neveikim atsakomyb kyla tada, kai asmuo privalo atlikti mokesi statymuose numatytus veiksmus, taiau j neatlieka. Mokesi statym paeidim rys yra tvirtintos atskiruose teiss aktuose, pavyzdiui Mokesi administravimo statyme (MA 139 str. mokesi moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo (skaitant muitins deklaracijose apskaiiuojam mokest ir dl i prieasi moktin mokest neteistai sumaino), Administracins teiss paeidim kodekse ( pavyzdiui, ATPK 172 (3) straipsnis. Valstybins mokesi inspekcijos vadov ir kit pareign nurodym mokesi ir kit mok biudet apskaiiavimo bei mokjimo klausimais nevykdymas, taip pat trukdymas gyvendinti kitas j teises), Baudiamajame kodekse ( BK 219 1 d. Tas, kas pateiks deklaracij arba nustatyta tvarka patvirtint ataskait ar kit dokument laiku nesumokjo pagal juos apskaiiuot mokesi po to, kai valstybs galiota institucija primin apie pareig sumokti mokesius). Apie konkreias paeidim ris, tvirtintas Mokesi administravimo statyme, Administracini teiss paeidim kodekse, Baudiamajam kodekse buvo raoma 9. 2. potemje. 9.4. Asmenys, kurie atsako u mokesi statym paeidimus Baudiamojon atsakomybn traukiami tik baudiamojo statymo nustatyta tvarka.Baudiamojon atsakomybn u nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus finans sistemai gali bti traukiami tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Jie gali bti baudiami laisvs atmimu, pataisos darbais, bauda. Fiziniai asmenys turi bti sulauk 16 met amiaus ir nusikaltimo (baudiamojo nusiengimo) padarymo metu bti pakaltinami, t.y. sugebti suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pakaltinamumas yra vienas i btin fizinio asmens poymi, be kurio nemanoma baudiamoji atsakomyb. Juridinio asmens svokos BK nepateikia, taiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dal juridinis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises ir pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme. Juridinis asmuo atsako tik u nusikalstamas veikas, u kuri padarym BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomyb.Todl juridinis asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jeigu konkreiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenurodyta, kad u ios veikos vykdym gali atsakyti ir juridinis asmuo. Paymtina, kad juridinio asmens atsakomyb yra ivestin, t.y. juridinis asmuo laikomas padariusiu nusikalstam veik tik tuo atveju, jei j padar fizinis asmuo, veikdamas jo naudai arba interesais. Be to, juridinio asmens baudiamoji atsakomyb nepaalina fizinio asmens, kuris padar, organizavo, kurst arba padjo padaryti nusikalstam veik baudiamosios atsakomybs. i nuostata sudaro galimyb patraukti baudiamojon atsakomybn fizin asmen, padarius nusikalstam veik, kartu su juridiniu asmeniu. Remiantis BK 20 straipsniu juridinis

asmuo atsako u fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstam veik juridinio asmens naudai arba interesais padar fizinis asmuo, veiks individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujanias pareigas juridiniame asmenyje, turjo teis: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veikl. Juridinis asmuo gali atsakyti u nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padar juridinio asmens darbuotojas ar galiotas atstovas anksiau nurodyto asmens nepakankamos prieiros arba kontrols. statym leidjas, reglamentuodamas aukiau aptartas juridini asmen baudiamosios atsakomybs realizavimo slygas BK 20 str. 2 d. tvirtino vadinamj sutapatinimo (indentifikacijos) doktrin, kurios pagrindin nuostata yra tokia: jeigu fizinis asmuo, einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, padaro nusikalstam veik, io asmens veika (t.y. veikimas arba neveikimas) ir kalt (t.y. jo psichinis santykis su jo daroma veika ir jos padariniais) laikoma juridinio asmens veika ir kalte. Mokestini nusikaltim (baudiamj nusiengim) sudtyse nra tvirtint specialij subjekto poymi. ios sudtys BK formuluojamos taip: tas, kas.... Kad atskleistume konkreios sudties subjekt, turime remtis kitais teiss aktais: Pridtins verts mokesio statymu, Gyventoj pajam mokesio statymu, Pelno mokesio statymu, Buhalterins apskaitos statymu, bei postatyminiais teiss aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos virininko sakymais ir kt. Pagal Baudiamj kodeks neatsako valstyb, savivaldyb, valstybs ir savivaldybs institucija ir staiga bei tarptautin vieoji organizacija. Administracinio teiss paeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracin teiss paeidim ir gali bti patrauktas atsakomybn. Tam, kad fizinis asmuo bt pripaintas administracinio teiss paeidimo subjektu, asmuo turi bti sulauks 16 met amiaus ir bti pakaltinamas. Administracinn atsakomybn traukiami tik fiziniai asmenys. Ekonomins sankcijos. U MA 139 straipsnyje nurodytus paeidimus ekonomins sankcijos gali bti taikomos mokesi moktojams fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems pagal mokesio statym yra nustatyta prievol mokti mokest. 9.5. Asmen, paeidusi mokesi statymus kalts formos Kalt gali bti tiek tyios, tiek neatsargumo formos. Mokesio statymo paeidimas padaromas tyia, kai paeidjas suvokia savo veikos prieingum teisei, numato alingas pasekmes ir siekia j arba nesiekia, bet leidia joms atsirasti. Tyia padaromi mokesi teiss paeidimai yra patys pavojingiausi, todl u juos numatoma grietesn atsakomyb. Pavyzdiui, asmuo ino, kokie yra mokesio statymo reikalavimai apskaiiuojant apmokestinamj peln, bet stengiasi j sumainti, ino kokios gali bti i veiksm pasekms. Kita kalts forma neatsargumas. Mokesio statymo paeidimas bus padarytas dl neatsargumo, kai asmuo numat, kad savo veiksmais ar neveikimu gali paeisti mokesio statym, taiau lengvabdikai tikjosi to ivengti (nusikalstamas pasitikjimas) arba nenumat, kad jo veika gali paeisti mokesio statym, nors privaljo tai numatyti (nerpestingumas). Kalts forma yra svarbi sprendiant atsakomybs klausim, nes nuo to gali priklausyti kokia atsakomybs ris bus taikoma. Pavyzdiui, individualios mons savininkas ino buhalterins apskaitos tvarkym reglamentuojani teiss akt reikalavimus, taiau j nevykdo arba aplaidiai vykdo ir numato, kad dl to nebus galima tinkamai nustatyti mons kins bei finansins veiklos rezultat ir taigai sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikisi to ivengti (nusikalstamas pasitikjimas) arba neino buhalterins apskaitos tvarkymo reikalavim ir nenumato, kad dl to nebus galima nustatyti mons veiklos rezultat, bet pagal savo teisin status tai privalo inoti (nusikalstomas nerpestingumas). Paymtina, kad sprendiant mokesi moktoj kalts klausim btina atkreipti dmes kalt alinanias aplinkybes, kurios nepriklaus nuo mokesi moktojo valios ir kuri jis nenumat ir negaljo numatyti. Pagal MA 141 str. 1 d. 2 punkt, mokesi moktojas gali bti atleistas nuo baud mokjimo, jei mokesio statymas paeistas dl aplinkybi, kurios nepriklaus nuo mokesi moktojo valios ir kuri jis nenumat ir negaljo numatyti. Tokiomis aplinkybmis nelaikomi mokesi moktojo ar jo darbuotoj veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesi moktojo nemokumas. Administracin atsakomyb. Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu tyia , jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms kilti. Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti. Baudiamoji atsakomyb. Asmuo pripastamas kaltu padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim, jeigu jis i veik padar tyia ar dl neatsargumo. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra tyinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyia. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu: 1) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti; 2) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir j norjo.

Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpestingumo. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jeigu j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo, jeigu j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti. Asmuo baudiamas u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarym dl neatsargumo tik io kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. 9.6. Nekaltumo prezumpcijos principo taikymo mokesi teisje ypatumai Nekaltumo prezumpcijos klausimas mokestiniuose teisiniuose santykiuose iki iol yra gan opus. Mokesi administravimo statyme nekaltumo prezumpcija nra tvirtinta Svarbiausias subjektyviosios puss elementas yra kalt. Mokesi administravimo statymo 138 straipsnyje tvirtinta, kad mokesi statym paeidimu yra laikomas neteistas asmen elgesys, kuriuo yra paeidiami mokesi statym reikalavimai. Taigi, kaltumo, kaip btino mokesi statym paeidimo elemento MA neiskiria. Darytina ivada, kad pagal Mokesi administravimo statym, asmuo gali bti patrauktas atsakomybn, net ir tuo atveju, kai jis nra kaltas dl padaryto paeidimo. Be to, Mokesi administravimo statyme 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta jog mokesi moktojas, nesutinkantis su mokesi administratoriaus apskaiiuotomis konkreiomis mokesio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrsti, kodl jos yra neteisingos. To paties straipsnio 1 dalyje yra tvirtinta, kad mokesi administratorius privalo pagrsti jo mokesi moktojui apskaiiuotas mokesio ir su juo susijusias sumas. Net ir tuo atveju, kai mokesi moktojas rodo, kad jis nra kaltas dl padaryto mokesi statymo paeidimo jis gali tiktis tik atleidimo nuo baudos pagal Mokesi administravimo statymo 141 str. 1 d. 1 p., o priskaiiuot mokesio sum vis tiek privals sumokti. Pareig mokti mokesius ir patraukim atsakomybn u mokesi statym paeidimus atriboja Vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gegus 31 d. sprendime. Pareiga teisingai apskaiiuoti ir mokti mokesius nra atsakomybs priemon. Pareigos teisingai apskaiiuoti ir sumokti mokest vykdymas mokesi teisje nra priklausomas nuo j vykdaniojo kalts. Kalt, kaip atsakomybs slyga, turi bti vertinama sprendiant ekonomins sankcijos u netinkam mokestins prievols vykdym taikymo klausim Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gruodio 15 d. nutartyje konstatuoja, kad bdamas vieojo administravimo subjektas, mokesi administratorius turi vadovautis bendraisiais vieosios teiss principais. Vienas i esmini vieosios teiss princip yra atsakomybs tik u kalt veik principas. Kalt vieojoje teisje suprantama subjektyviai, kaip paeidim padariusio asmens psichinis santykis su savo veiksmais ir j padariniais. Taigi, jeigu asmuo dl padaryto teiss paeidimo yra nekaltas jam vieosios teiss atsakomybs priemons, nesant vieno i atsakomybs pagrind netaikomos. Mokesi administravimo bei kituose mokesi statymuose numatytos baudos u mokesi statym paeidimus yra atsakomybs priemon, todl turt bti taikomos tik esant kaltiems mokesio moktojo veiksmams. 9.7. Aplinkybs, sunkinanios, velninanios (lengvinanios), ir/arba alinanios atsakomyb u mokesi statym paeidimus Finansin atsakomyb gali pasireikti finansini sankcij skyrimu, t. y. bauda. Mokesi administravimo statymo 141 straipsnis numato atleidimo nuo baud pagrindus: 1) jei mokesi moktojas rodo, kad nra kaltas dl padaryto paeidimo; Pagal MA ar kitus mokesio statymus u moktino biudet mokesio sumainim skiriamos baudos laikomos grieta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesi moktojo kalt visuomet preziumuojama. t.y. laikoma, kad dl mokesio statymo paeidimo kaltas mokesi moktojas, jeigu jis nerodo prieingai. Pavyzdiui, mokesi moktojas padar paeidim, kadangi vadovavosi sigaliojusiu teiss aktu, kurio nuostatos prietaravo kitam teiss aktui mokesi klausimais. 2) jei mokesio statymas paeistas dl aplinkybi, kurios nepriklaus nuo mokesi moktojo valios ir kuri jis nenumat ir negaljo numatyti. Tokiomis aplinkybmis nelaikomi mokesi moktojo ar jo darbuotoj veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesi moktojo nemokumas; Aplinkybs, dl kuri mokesi moktojas paeid mokesio statym, turi atitikti iuos du poymius: 1) nepriklausyti nuo mokesio moktojo valios. 2) j mokesi moktojas nenumat ir negaljo numatyti. Tiek mokesi moktojo ar jo darbuotoj veiksmai ar neveikimas, tiek mokesi moktojo nemokumas nelaikomi tokiomis aplinkybmis. Pavyzdiui, mokesi moktojas nebus atleidiamas nuo priskaiiuot delspinigi, jei jo finansininkas neteisingai apskaiiavo mokesius dl kompetencijos stokos, suklydimo ar panai prieasi. is atleidimo nuo paskirt baud pagrindas tiesiogiai siejamas su nenugalimos jgos (force majeure), taip pat kitomis nuo mokesi moktojo valios nepriklausaniomis aplinkybmis, kuri jis nenumat ir negaljo numatyti, bei su j taka mokesi moktojo galimybms vykdyti savo mokestines prievoles. Nenugalimos jgos (force majeure) aplinkybmis laikomos nepaprastos aplinkybs, kuri negalima numatyti, ivengti ir kokiomis nors priemonmis paalinti. Nurodytas klitis tinkamai vykdyti mokesi statym reikalavimus gali sukelti, pavyzdiui, tokie vykiai: stichins nelaims: smarkios audros,

ciklonai, ems drebjimai, jr ar upi potvyniai, aibai, sprogimai, gaisrai, main, gamybini pastat ir kuri nors (arba vis) vidaus komunikacij sunaikinimas ir kt. 3) kai mokesi moktojo atskira veika, nors ir paeidiania mokesio statymo nuostatas, nepadaroma ala biudetui ; Pagal komentuojamo straipsnio punkt alos padarymas biudetui turt bti suprantamas kaip dl neteist mokesi moktojo veiksm, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybs finansiniams interesams, valstybs negautos mokestins pajamos. Mokesi moktojas gali bti atleidiamas nuo paskirt baud, kai savo atskira veikla paeidia mokesio statymo nuostatas, taiau realios alos biudetui nepadaro, pavyzdiui, per klaid deklaruoja per didel grintino PVM sum, kuri realiai i biudeto mokesi moktojui nebuvo grinta ar skaityta mokestinei nepriemokai padengti. 4) kai mokesio moktojas mokesio statym paeid dl klaidingo apibendrinto mokesio statymo paaikinimo arba mokesi administratoriaus ratu pateiktos klaidingos konsultacijosmokesi mokjimo klausimais . Nuo baudos atleidiama tik tuo atveju, kai mokesi moktojas mokesio, susijusio su paskirta bauda, sum yra sumokjs (mokestis priverstinai iiekotas) ar io mokesio sumokjimo terminas MA nustatyta tvarka yra atidtas arba idstytas. Nuo baud mokesi moktoj gali atleisti mokesi administratorius, o mokestinio gino metu ir mokestin gin nagrinjanti institucija. Atleidimo nuo baud tvark, kai atitinkamo sprendimo primimas priklauso mokesi administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesi administratorius. Atsisakym atleisti nuo baud mokesi moktojas gali apsksti io MA IX skyriuje nustatyta tvarka. Asmenims, paeidusiems mokesi statymus, baudos skiriamos pagal paeidimo padarymo metu galiojanius teiss aktus. Teiss aktai, kuriais sumainamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir u mokesi statym paeidimus, padarytus iki i akt sigaliojimo, jei baudas sumainantis arba panaikinantis teiss aktas sigalioja ne vliau kaip sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo primimo dien, o jei mokesi moktojas apskundia mokesi administratoriaus sprendim, ne vliau kaip mokestin gin nagrinjanios institucijos sprendimo primimo dien. Administracin arba baudiamj atsakomyb velninanio teiss akto galiojimo klausimas sprendiamas atitinkamai pagal Administracini teiss paeidim kodeks arba Baudiamj kodeks. Aplinkybs, lengvinanios, sunkinanios administracin atsakomyb u mokesi statym paeidimus Nuobauda u administracin teiss paeidim skiriama norminio akto, numatanio atsakomyb u padaryt teiss paeidim, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK kodekso ir kit akt dl administracini teiss paeidim. Skiriant nuobaud, atsivelgiama padaryto teiss paeidimo pobd, paeidjo asmenyb bei atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. Organas (pareignas), nagrinjantis administracins teiss paeidim bylas, atsivelgdamas ias aplinkybes bei kitas statym nenurodytas lengvinanias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos Atsakomyb u administracin teiss paeidim lengvinanios aplinkybs yra ios: 1) kaltininkas nuoirdiai gailisi, padjo iaikinti paeidim ir jame dalyvavusius asmenis; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostol ar paalino padaryt al; 3) teiss paeidimas padarytas dl labai sunkios kaltininko materialins padties; 4) teiss paeidimas padarytas dl psichins ar fizins prievartos; 5) teiss paeidimas padarytas paeidiant btinojo reikalingumo slygas; 6) teiss paeidimas padarytas perengiant btinosios ginties ribas; 7) teiss paeidimas padarytas dl didelio susijaudinimo, kur sukl neteisti nukentjusiojo veiksmai; 8) teiss paeidim padar nepilnametis; 9) teiss paeidim padar nia moteris; 10) teiss paeidim padar negalus asmuo (I, II grupi invalidas) ar asmuo, sulauks 65 met. Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti ir kitoki atsakomyb u administracin teiss paeidim lengvinani aplinkybi. Atsakomyb u administracin teiss paeidim sunkinanios aplinkybs yra ios: 1) teiss paeidimas padarytas grups asmen. Organas (pareignas), atsivelgdamas atskir asmen dalyvavimo padarant teiss paeidim pobd ir laipsn ar param iaikinant paeidimo padarymo aplinkybes ir j padarant dalyvaujanius asmenis, gali jiems nepripainti ios aplinkybs atsakomyb sunkinania aplinkybe; 2) teiss paeidimas padarytas dl chuliganik paskat; 3) teiss paeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu; 4) teiss paeidimas sukl sunkias pasekmes ar didel turtin nuostol; 5) pakartotinai per metus padarytas tokios paios ries teiss paeidimas, u kur asmeniui jau buvo paskirta administracin nuobauda; 6) teiss paeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padars nusikaltim;7) teiss paeidim trauktas nepilnametis; 8) teiss paeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmen, apsvaigusi nuo narkotini, psichotropini ar toksini mediag. Organas (pareignas), skiriantis administracin nuobaud pagal administracinio teiss paeidimo pobd, gali nepripainti ios aplinkybs atsakomyb sunkinania aplinkybe. Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti ir kitokias atsakomyb u administracin teiss paeidim sunkinanias aplinkybes. ATPK 32 straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose statymuose nurodytos sunkinanios aplinkybs netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusiengim kvalifikuojanti aplinkyb. Aplinkybs, lengvinanios, sunkinanios baudiamj atsakomyb u mokesi statym paeidimus Baudiamj atsakomyb lengvinanios aplinkybs yra ios:

1) kaltininkas suteik nukentjusiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni padarini; 2) kaltininkas prisipaino padars baudiamojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt al; 4) nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padties; 5) veika padaryta dl psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs; 6) veikos padarymui takos turjo provokuojantis ar rizikingas nukentjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu 8) veika padaryta paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas; 9) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties rib perengim; 10) veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai; 11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik. Teismas gali pripainti atsakomyb lengvinaniomis aplinkybmis ir kitas aukiau nenurodytas aplinkybes. Skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb lengvinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. Baudiamj atsakomyb sunkinanios aplinkybs yra ios: 1) veik padar bendrinink grup. Teismas, atsivelgdamas kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali nepripainti ios aplinkybs atsakomyb sunkinania; 2) veik padar organizuota grup; 3) veika padaryta dl chuliganik ar savanaudik paskat; 4) veika padaryta kankinant nukentjus asmen ar tyiojantis i jo; 5) veika padaryta maameiui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris dl ligos, negalumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo praymo; 7) veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu kad ji nia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo, apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas arba aunamuosius ginklus; 11) dl padarytos veikos atsirado sunki padarini. Skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb sunkinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. Aplinkybs alinanios administracin ir baudiamj atsakomyb u mokesi statym paeidimus Galiojantys statymai numato tokius veiksmus, kurie iorikai primena administracinio teiss paeidimo ymes, atrodo prieingi teisei, bet i esms dl tam tikr aplinkybi nra pavojingi visuomenei ir todl juos padarius teisin atsakomyb neatsiranda. Baudiamasis kodeksas iskiria daugiau aplinkybi, alinani atsakomyb, nei Administracini teiss paeidim kodeksas, t. y. btinoji gintis; asmens, padariusio nusikalstam veik sulaikymas; Profesini pareig vykdymas; btinasis reikalingumas; teissaugos institucijos uduoties vykdymas; sakymo vykdymas; pateisinama profesin ar kin rizika; mokslinis eksperimentas . Taiau ioje potemje aptarsime tik kelias aktualiausias aplinkybes, kurios reliausiai pasireikia alinant atsakomyb u mokesi statym paeidimus. Jeigu asmuo, esant bent vienai i i mint aplinkybi, padaro veiksmus, kurie iorikai primena kok nors administracin teiss paeidim ir formaliai lyg ir atitinka juridines tokio teiss paeidimo ymes, tai tokie veiksmai ne tik nra pavojingi valstybs, visuomens ar atskir piliei interesams ir teisms, bet net naudingi jiems. Tokie veiksmai, kurios asmuo padaro btinojo reikalingumo ar btinosios ginties atveju padeda ivengti sunkesni padarini, didesns alos, padeda kovoti su teises paeidimais. Tokiais veiksmais ginami teisti valstybs, visuomens, atskir piliei interesai, j teiss nuo pavojing ksinimsi. Mintos aplinkybs ne tik nepavojingos, bet jos taip pat paalina ir tam tikr veiksm prieingum teisei, nes statymai jas laiko teistomis. Btinasis reikalingumas mokesi statym paeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas atitinkamame statyme arba kituose norminiuose aktuose reglamentuojaniuose mokesius ar atsakomyb u tam tikrus paeidimus, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje, tai yra siekiant paalinti pavoj, gresiant valstybinei ar viejai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ir laisvms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala. Btinasis reikalingumas tai situacija, kuriai esant padaroma ala kokiems nors teiss saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant ivengti gresianios reikmingesns alos valstybs ar visuomens interesams, tam tikro asmens ar kit piliei asmenybei ar teisms, jeigu, esant tokioms aplinkybms, grsm negaljo bti paalinta kitomis priemonmis. Btinojo reikalingumo situacija atsiranda susidrus dviem teiss saugomiems interesams, kuri vien galima apginti tik padarant antram tam tikr al. Btinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padtis, kai tam tikram teiss saugomam interesui (vertybei) gresia ala, o igelbti interes nuo jos galima tik padarant al kitam, taip pat teiss saugomam interesui. Taiau, asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo btinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dl profesijos, pareig ar kit aplinkybi privalo veikti didesnio pavojaus slygomis. Kad btinojo reikalingumo aktas bt teistas, reikia tam tikr slyg: 1) pavojus dl alos atsiradimo tam tikriems interesams turi bti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) pavojus tomis aplinkybmis negali bti paalinamas kitomis priemonmis, bdais, iskyrus alos padarymu kitam teiss saugomam interesui. Toks gelbjimo bdas nra pavojingas visuomenei tik tada, kai jis yra btina, iimtin priemon tam interesui igelbti. Btinoji gintis laikoma teistu valstybs, visuomens interes, savo arba kito asmens teisi gynimu nuo pavojingo visuomenei ksinimosi, padarant alos besiksinaniam asmeniui, bet neperiangiant tam tikr gynybos rib. Btinoji gintis yra viena i form, kuriomis pilieiai kovoja su teiss paeidimais, kitais pavojingais visuomenei veiksmais. Btinosios ginties bdu gali bti ginami nuo pavojing ksinimsi bet kurie teiss saugomi valstybs, visuomens ir piliei interesai: nuosavyb, mogaus gyvyb ir sveikata, teiss ir laisvs, vieoji tvarka ir kt. Btinosios ginties veiksmais gali bti ginami tiek individuals, tiek savo paties, tiek ir kit asmen interesai.

Btinoji gintis nuo pavojingo visuomenei ksinimosi yra teistas ir naudingas visuomenei veikimas. Kai kuri asmen pareign veiksmai, kuriais gali bti ukirstas kelias pavojingiems visuomenei pasireikimams, yra teisin j pareiga. Pagal ATPK, Btinoji gintis ad ministraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas btinosios ginties bklje, tai yra ginant valstybin ar viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark nuo prieingo teisei ksinimosi tokiu bdu, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. O Baudiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo neatsako pagal kodeks, jeigu jis,neperengdamas btinosios ginties rib, padar baudiamajame statyme numatyto nusikaltimo ar nusiengimo poymius formaliai atitinkani veik gindamasis ar gindamas kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi. Taigi, btinosios ginties teistumo slygos: 1) btinoji gintis leidiama nuo pavojingo visuomenei ksinimosi teiss saugomus kolektyvinius ar individualius interesus; 2) btinja gintimi gali bti atremiamas tik akivaizdus, realus ksinimasis; 3) ala turi bti padaroma besiksinaniajam, o ne kuriems nors kitiems asmenims; 4) gynyba neturi perengti btinosios ginties rib. Tai reikia, kad tarp gynybos ir ksinimosi pobdio bei pavojingumo veiksm neturi bti aikaus neatitikimo. Be i atsakomyb u mokesi statym paeidimus alinani aplinkybi, galima paminti dar ias tik baudiamj atsakomyb alinanias aplinkybes: Pateisinama profesin arba kin rizika tai tokia situacija, kai ala baudiamojo statymo ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomikai nauding rezultat ir neperengiant pateisinamos rizikos rib. Teistumo reikalavimai: 1) padaryti veiksmai turi iuolaikinius mokslo pasiekimus; 2) norimo rezultato negalima pasiekti be rizikos; 3) buvo imtasi vis galim saugumo priemoni, ukertant keli alai atsirasti. sakymo vykdymas tai tokia situacija, kai Baudiamojo statymo ginamiems interesams asmuo padaro al vykdydamas teist sakym, potvark ar nurodym. Pavaldinys neteist sakym gali suvokti trejopai: 1) kaip neteist (kartu su virininku atsakys u tyin nusikaltim); 2) abejoti dl jo teistumo (atsakys kaip u neatsarg nusikaltim); 3) kaip teist (tada neatsakys u jo vykdym (yra iimtys). Teissaugos institucijos uduoties vykdymas , jei asmuo teistai veik pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model, kai nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grups veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teissaugos institucijos kit teist uduot ir nepereng ios uduoties rib, tai asmuo neatsako pagal baudiamj statym. 9.8. Patraukimo atsakomybn u mokesi statym paeidimus senaties terminai Ekonomini sankcij (baud) taikymo senatis siejama su mokesi apskaiiavimo perskaiiavimo senatimi. Btent nustaius patikrinimo metu (tikrinant mokesi apskaiiavimo, sumokjimo teisingum), kad mokesi moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo (skaitant muitins deklaracijose apskaiiuojam mokest) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest neteistai sumaino, mokesi moktojui priskaiiuojama trkstama mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procent mintos mokesio sumos dydio bauda, jei atitinkamo mokesio statymas nenustato kitaip. Pagal MA 68 straipsn, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesio statyme, mokesi moktojas ar mokesi administratorius mokest apskaiiuoti arba perskaiiuoti gali ne daugiau kaip u einamuosius ir penkerius prajusius kalendorinius metus , skaiiuojamus atgal nuo t met, kada pradedama mokest apskaiiuoti arba perskaiiuoti, sausio 1 dienos. Apskaiiuoti ar perskaiiuoti mokest u ilgesn negu aukiau mint termin galima tik tuo atveju, jei baudiamojoje byloje btina nustatyti padaryt al valstybei ir nra pasibaig Baudiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai. Taigi, tokie patys ir baudos skyrimo terminai. Administracin nuobauda u ATPK kodekso dvyliktajame skirsnyje Administraciniai teiss paeidimai prekybos, finans, apskaitos ir statistikos srityje nurodytus paeidimus, gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai. Pagal baudiamojo kodekso 95 straipsn (apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis) asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1. praj: a) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusikaltimas; c) atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; d) deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu; Jeigu per anksiau mint laik asmuo nesislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadar naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaiiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. Jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio tyrimoar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kuri jis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim. Taiau apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padar nusikaltim, prajo penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim, susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujo nusikaltimo padarymo.

9.8. Patraukimo atsakomybn u mokesi statym paeidimus senaties terminai Ekonomini sankcij (baud) taikymo senatis siejama su mokesi apskaiiavimo perskaiiavimo senatimi. Btent nustaius patikrinimo metu (tikrinant mokesi apskaiiavimo, sumokjimo teisingum), kad mokesi moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo (skaitant muitins deklaracijose apskaiiuojam mokest) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest neteistai sumaino, mokesi moktojui priskaiiuojama trkstama mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procent mintos mokesio sumos dydio bauda, jei atitinkamo mokesio statymas nenustato kitaip. Pagal MA 68 straipsn, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesio statyme, mokesi moktojas ar mokesi administratorius mokest apskaiiuoti arba perskaiiuoti gali ne daugiau kaip u einamuosius ir penkerius prajusius kalendorinius metus , skaiiuojamus atgal nuo t met, kada pradedama mokest apskaiiuoti arba perskaiiuoti, sausio 1 dienos. Apskaiiuoti ar perskaiiuoti mokest u ilgesn negu aukiau mint termin galima tik tuo atveju, jei baudiamojoje byloje btina nustatyti padaryt al valstybei ir nra pasibaig Baudiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai. Taigi, tokie patys ir baudos skyrimo terminai. Administracin nuobauda u ATPK kodekso dvyliktajame skirsnyje Administraciniai teiss paeidimai prekybos, finans, apskaitos ir statistikos srityje nurodytus paeidimus, gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai. Pagal baudiamojo kodekso 95 straipsn (apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis) asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1. praj: a) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusikaltimas; c) atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; d) deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu; Jeigu per anksiau mint laik asmuo nesislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadar naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaiiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. Jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio tyrimoar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kuri jis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim. Taiau apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padar nusikaltim, prajo penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim, susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujo nusikaltimo padarymo. 9.9. Mokestini gin svoka Mokestinis ginas yra reikinys, kur galima apibdinti kaip tam tikr interes tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus susikirtim. Mokestinis ginas kaip ypatingas teisinis santykis formuojasi, kai toks nesutarimas perduodamas nagrinti galiotai institucijai nustatyta procesine tvarka. Mokesi teiss teorijoje pabriama, kad mokestiniai ginai u proceso rib neegzistuoja, jie atsiranda ir vystosi tik neperengiant tam tikro proceso rib. Mokestiniai ginai yra savarankika teisini gin ris, kuriai statymai nustato specifin nagrinjimo procedr. Teisingai identifikavus gin tarp mokesio moktojo ir mokesio administratoriaus kaip mokestin, apsprendiamas ir mokesio moktojo teisi gynimo mechanizmas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo (toliau - MA) 2 straipsnio 20 dal mokestiniai ginai apibriami kaip ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus dl sprendimo, dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus pobdio sprendimo, pagal kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi administratoriaus sprendimo atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum ). Darytina ivada, kad mokesi moktojas gali inicijuoti mokestin gin ne dl bet kurio sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo, o tik dl tokio, pagal kur naujai apskaiiuojamas ir nurodomas sumokti mokestis. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statyme yra ilikusi mokestinio gino svoka, kuri buvo tvirtinta MA ir galiojo iki 2004 m. gegus 1 d. Pagal statym mokestinis ginas apibriamas, kaip ginas tarp mokesi moktojo (arba mokest iskaiiuojanio asmens) ir mokesi administratoriaus ar jo pareigno dl mokesi moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) patikrinimo akto, mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo). ioje situacijoje turt bti taikomas bendrasis teiss aikinimo principas - lex posterior derogat lege priori - vlesnis statymas turi pirmum, lyginant su ankstesniu, tad turt bti remiamasi vlesniu iuos santykius reglamentuojaniu statymu, taigi naujajame 2004 m. MA pateikiama mokestini gin svoka.

Pagal MA 145 straipsn, mokestini gin nagrinjimo procedra taip pat taikoma nagrinti mokesi moktojo skundams dl mokesi administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baud bei (arba) delspinigi mokjimo ir mokesi administratoriaus atlikto mokesi moktojo turimos mokesio permokos skaitymo. Kiti ginai, kurie MA statymo nepriskiriami mokestiniams ginams, nagrinjami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka, t.y. jiems neprivalomas ikiteisminis nagrinjimas, atliekamas centrinio mokesi administratoriaus, Mokestini gin komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. 9.10. Mokesio moktojo teiss sksti mokesi administratoriaus veiksmus realizavimo bdai, tvarka ir terminai Nagrinjant mokesi moktoj teiss sksti gyvendinim kaip teisi apsaugos priemon atkreiptinas dmesys pilieio teiss, tvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje, apsksti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus realizavim apmokestinimo teisinio reguliavimo srityje. Lietuvos Respublikos Mokesi administravimo statymo 144 straipsnyje nustatyta mokesi moktojo teis sksti bet kur mokesi administratoriaus ar jo pareigno veiksm ar neveikim. Btent ia teise mokesi moktojas pasinaudoja nesutikdamas su tam tikru mokesi administratoriaus ar jo pareigno veiksmu ar sprendimu, kuriuo, jo manymu, yra paeidiami teisti interesai. i mokesi moktoj teis teist interes apsaugos prasme yra viena i pagrindini, todl ios teiss tvirtinimas ir detalus gyvendinimo tvarkos reglamentavimas Lietuvos teiss aktuose yra btinas. Taip pat paymtina, kad Mokesi administravimo statymo 36 straipsnio 12 punkte numatyt vien i mokesi moktoj teisi statym nustatyta tvarka apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm ar jo neatlikim. Mokesi administratorius nevykdydamas mokesi teiss aktuose reglamentuot pareig ar netinkamai jas vykdydamas paeidia mokesi moktoj teises. Mokesi moktojas turi galimyb ginti savo paeistas teises. Kaip jau buvo minta vieni ginai, kil tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus (ar jo pareigno) yra vardijami, kaip mokestiniai ginai, kuriems yra taikoma speciali ikiteismin j nagrinjimo procedras, o kiti ginai iai kategorijai nepriskiriami ir taikoma kita apskundimo tvarka. Mokestiniai ginai yra specifinis mokesi moktojo teisi gynimo bdas, nes jis yra galimas dl konkretaus objekto, t.y. dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus pobdio sprendimo. Mokesi administravimo statymas prieingo teisi gynimo bdo negu mokestiniai ginai, tiesiogiai nenumato, o mokesi moktojas gali savo teises ginti ne tik mokestini gin pagrindu. Yra tam tikra kategorija situacij, kurios, viena vertus, gali bti vadinamos ginu, taiau kita vertus tai ne mokestinis ginas, nors ir kylantis i mokestini teisini santyki. Todl is teisi gynimo bdas nesant gino gali bti vadinamas slyginai, nes neretai pats teisi gynimas savaime sukelia gin ir tam tikr konfrontacij tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus. Mokesi administravimo, Privalomo socialinio draudimo ir kiti statymai bei norminiai aktai numato eil bd, kaip mokesi moktojas gali ginti savo teises, neinicijuodamas gino. ie bdai tai teis remtis priverstinio iiekojimo senaties terminu, teis remtis mokesio apskaiiavimo arba perskaiiavimo senaties terminu, teis apsksti mokesi administratoriaus veiksmus. iomis teismis mokesi moktojas gali pasinaudoti tiesiog kreipdamasis mokesi administratori. Mokesi administratoriui sutinkant su mokesi moktojo praymu ir j pripastant pagrstu, laikytina, jog ginas tarp i subjekt nekilo, taiau mokesi moktojas apgyn savo teises. Pavyzdiui, Mokesi administravimo statymo 36 str. tvirtinta mokesi moktojo teis reikalauti, kad mokesi administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesi moktojo atvilgiu, tiksliai laikytsi mokesi teiss aktuose numatyt procedr ir neviryt jam suteikt galiojim. Tarkime, mokesi moktojas turi teis neleisti savo patalpas mokestin patikrinim atliekani pareign, jei apie patikrinim jam nebuvo praneta, todl mokesi moktojas turi teis kreiptis administratori ir prayti, kad pastarasis laikytsi statyme numatyto reikalavimo praneti apie patikrinim. Jeigu mokesi administratorius atsisako gyvendinti mokesi moktojo teis, laikant j nepagrsta, nesutinkant su mokesi moktojo pozicija, praymu ir pan., tai mokesi moktojas turi teis apsksti mokesi administratoriaus veiksmus. Mokesi moktojo teis skstis siejama su mokesi moktojo teis apsauga, todl skundas yra ios teiss gyvendinimo garantas. Mokesi administravimo statymo 146 str. numato, kad skundai dl mokesi administratoriaus (jo pareigno) sprendim, nenurodyt MA 145 straipsnyje (t.y. dl mokestini gin), j neprimimo, taip pat skundai dl centrinio mokesi administratoriaus sprendim (j neprimimo), kuriais mokestiniai ginai nesprendiami i esms, nagrinjami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Taip pat pamintina, kad neteistus mokesi administratoriaus pareigno veiksmus tikslinga tiesiogiai praneti mokesi administratoriaus pareigno vadovybei, nes tai greiiausias ir efektyviausias bdas ukirsti keli piktnaudiavimams. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas reglamentuoja, kad valstybs tarnautojas u pareig neatlikim ar netinkam j atlikim tiesioginio ar staigos vadovo yra traukiamas tarnybinn atsakomybn jam gavus oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Tokiu atveju mokesi moktojas, nordamas apginti savo paeistas teises, turt paduoti tiesioginiam valstybs tarnautojo vadovui raytin skund dl netinkamai atliekam mokesi administratoriaus pareigno veiksm.. Jei mokesi administratorius veikia neteistai kaip institucija, t.y. atitinkamas mokesi administratoriaus sprendimas ar sankcija, tai teistus interesus mokesi moktojas gali apginti tiesiogiai kreipdamasis teism Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka, kur tvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymo 15 straipsnis taip pat reglamentuoja, kad bylas dl valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, taip pat mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini sankcij taikymo sprendia administraciniai teismai. Administracini byl teisenos statymo pakeitimo statyme yra numatyti reikalavimai skundo turiniu, jo pateikimo, nagrinjimo ir sprendimo primimo tvarka. is statymas numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vien mnes nuo skundiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar praneimo apie veiksm ar neveikim teikimo suinteresuotajai aliai dienos arba per du mnesius

nuo tos dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas klausimo isprendimo laikas. Bylos nagrinjimas administraciniame teisme turi bti ubaigtas ir sprendimas priimtas ne vliau kaip per du mnesius nuo nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo dienos. Motyvuota teismo nutartimi bendra bylos nagrinjimo terminas gali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mnesiui. Administracinio teismo pirmininkas ar teisjas, gavs skund, jo primimo klausim turi isprsti ne vliau kaip per 7 dienas priimdamas nutart. Administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymas taip pat numato, kad administracinio teismo sprendim, nagrinjant byl administraciniame teisme pirmja instancija, per 14 dien nuo paskelbimo dienos galima apsksti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas . Pastarieji ginai dl neteist mokesi administratoriaus pareigno veiksm apskundimo teiss doktrinoje - vadinami nemokestiniais ginais. Taigi, mokesi moktojas savo teises gali ginti ne gino tvarka dvejopai, t.y. apskritai nesant gino, kai mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus pozicija dl mokesi moktojo konkrei teisi gyvendinimo sutampa, taiau tam, kad ji sutapt, reikalinga tam tikra procedra, ir esant nemokestiniam ginui, kai tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus kyla ginas dl mokesi moktojo teisi gynimo, taiau ne dl objekto, galinio bti mokestini gin objektu. Apie mokestini gin proces (apskundimo tvark, terminus) isamiau 9. 11. - 9. 12. potemse. 9.11. Institucijos, nagrinjanios mokestinius ginus: centrinis mokesio administratorius, Mokestini gin komisija ir teismas; j teiss ir pareigos mokestini gin procese Mokestinius ginus nagrinja centrinis mokesi administratorius, Mokestini gin komisija ir teismas (Vilniaus apygardos administracins teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas). Centrinis mokesi administratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp mokesi moktojo ir vietos mokesi administratoriaus. Mokestini gin komisija nagrinja: 1) mokestinius ginus, kylanius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus; 2) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi moktoj skundus dl vietos mokesi administratoriaus sprendim; 3) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai centrinis mokesi administratorius per io statymo nustatytus terminus neprim sprendimo dl mokestinio gino. Mokestini gin komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau Komisija) yra vieasis juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biudeto. Komisija yra ikiteismin mokestinius ginus nagrinjanti institucija. Komisija steigta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 199812-03 nutarimu Nr. 1396, o jos nuostatai patvirtinti Vyriausybs 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119. 1999 m. balandio 15 d. Komisija buvo registruota kaip biudetin staiga, o 1999 m. balandio 30 d. vyko pirmasis Komisijos posdis. Mokestini gin komisijos tikslas objektyviai inagrinti mokesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst sprendim. Bendr Komisijos nari skaii nustato ir Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Komisija sudaroma i 5 nari, i kuri vienas yra Komisijos pirmininkas. Komisijos pirminink ir jos narius 6 metams skiria Lietuvos Respublikos Vyriausyb bendru finans ministro ir teisingumo ministro teikimu. Pasibaigus galiojim laikui, Komisijos nariai pareigas eina, iki paskiriami nauji nariai. Komisijos nariu gali bti skiriamas: nepriekaitingos reputacijos asmuo, turintis finans, teiss ar ekonomikos magistro kvalifikacin laipsn arba j atitinkant auktj isilavinim ir ne maesn kaip 3 met darbo sta mokesi, muit ar moni teiss srityje.

Komisijos nariai privalo bti Lietuvos Respublikos pilieiai. Pagal MA 159 str. mokesi moktojas, nesutinkantis su centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimu dl mokestinio gino, turi teis j apsksti teismui. Skundas teismui turi bti paduodamas ne vliau kaip per 20 dien po centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimo teikimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismin mokestini gin nagrinjim reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymas. Isamiau apie i institucij: centrinio mokesi administratoriaus, Mokestini gin komisijos ir teism (Vilniaus apygardos administracinio teismas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) teises ir pareigas irti 9. 12 potemje. 9.12. Mokestini gin nagrinjimo procesas: ikiteismin stadija ir jos dalys, teismin stadija ir jos dalys Mokestiniai ginai u proceso rib neegzistuoja, jie atsiranda ir rutuliojasi tik neperengiant tam tikro proceso rib. Procesas (procesus) suprantamas vairiai:

engimas pirmyn, priek, eiga; vyksmas, vystimasis, veiksmas; visuma tam tikru laiku vykstani veiksm, sudarani logikai suderint proces; nuosekli bvi kaita, glaudus ryys tarp dsningai vienas paskui kit sekani vystimosi stadij, sudarani nenutrkstam viening vyksm, tam tikro reikinio eiga, vystimosi stadij kaita; civilini, baudiamj ir administracini byl tyrimo ir nagrinjimo tvarka; teismo byla.

Plaija prasme teisin proces galima apibdinti kaip bet koki teisin veikl, kuri gali bti atliekama tik procesine forma bei reikalaujanti procesini veiksm fiksavimo atitinkamuose teiss aktuose. Siaurja prasme teisin proces galime apibdinti kaip iimtinai teismin byl nagrinjimo teisme proces. Mokestini gin procesas sudtinga ir kompleksin struktra, susidedanti i keli vidini dali (element). io proceso metu sveikauja mokestinius ginus nagrinjantis pareignas, t.y. centrinis mokesi administratorius , mokestini gin komisija, teismai ir mokesi moktojas. Teisinje literatroje mokestinis ginas apibriamas kaip tam tikr interes tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus susikirtimas, o pats procesas kaip vienas paskui kit sekani veiksm, nukreipt tam tikro rezultato pasiekim, visuma. Paymtina, kad mokestinio gino procesas, tai tikslingas procesas, vykstantis tarp dviej ali, t.y. mokesio moktojo ir mokesio administratoriaus, kurio tikslas pakeisti esama padt. Taip pat tai - nuoseklus procesas, kurio etapai vienas su kitu glaudiai susij prieastiniais ryiais. Mokestini gin, kaip teisinio proceso, poymiai: veikla nagrinjama reglamentuojamose teiss normose, t.y. administracinmis - mokestinmis procesinmis teiss normomis; veikla tikslinga bei smoninga; veikla nukreipta teisinio rezultato pasiekim; veikla tvirtinama atitinkamuose procesiniuose dokumentuose; veikla reguliuojama valstybs galiot institucij.

Mokestini gin procesas administracinmis / mokestinmis procesinmis teiss normomis sureguliuota valstybs galiot institucij veikla, vykdant mokesi administravimo procedras. Mokestini gin procesas yra skirstomas tokias dvi stadijas : ikiteisminis mokestini gin nagrinjimas (atliekamas centrinio mokesi administratoriaus ir Mokestini gin komisijos); teisminis mokestini gin nagrinjimas (Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme).

Ikiteismin mokestini gin proces reglamentuoja Mokesi administravimo statymo IX skyrius. Jame mokestini gin proceso atskiros dalys vardintos etapais, kurios turi konkrei pradi ir pabaig. Jose atskiri procesiniai veiksmai vyksta atskirose institucijose. Teismin mokestini gin nagrinjimo proces, kaip jau buvo minta, nustato Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymas. Mokestiniai ginai kyla tik esant ioms btinoms slygoms: mokesi administratorius turi atlikti mokesi moktojo patikrinim; mokesi administratorius turi nustatyti patikrinimo metu mokesi statym paeidimus; jis turi surayti patikrinimo akt bei priimti dl jo sprendim ir statymo nustatyta tvarka teikti mokesi moktojui ir / arba priimti sprendim mokesi administratorius turi atsisakyti mokesi moktojui grinti (skaityti) turim mokesio permok; mokesi administratorius turi neatleisti mokesi moktoj nuo baud ir delspinigi; mokesi administratorius turi atlikti neteising mokesi moktojo turimo mokesio permokos skaitym; surayto patikrinimo akto sprendimas bei kito panaaus pobdio sprendimas turi prietarauti materialiniams mokesi moktojo interesams. Jeigu mokesi moktojas sutinka su mokesi administratoriaus sprendimu, tai mokestinis ginas nevyksta.

Mokestinio gino pradia laikoma mokesi moktojo skundo padavimas per statym nustatytus terminus skund nagrinjaniai institucijai. Tai reikia, kad mokesio moktojo prietaravimai privalo bti ireikti juridin gali turiniu dokumentu raytiniu skundu. Mokestinio gino pabaiga laikoma: kai centrinio mokesi administratoriaus priimtas sprendimas tenkina mokesi moktojo skunde idstytus reikalavimus, arba j netenkina, taiau mokesi moktojas nenori ar negali tsti tolesns mokesi administratoriaus sprendimo apskundimo procedras; kai Mokestini gin komisijos priimtas sprendimas tenkina mokesi moktojo skunde idstytus reikalavimus, arba j netenkina, taiau mokesi moktojas nenori ar negali tsti tolesns mokesi administratoriaus sprendimo apskundimo procedros; kai Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas tenkina mokesi moktojo skunde idstytus reikalavimus, arba j netenkina, taiau mokesi moktojas nenori ar negali tsti tolesns mokesi administratoriaus sprendimo apskundimo procedros; kai mokestinis ginas inagrinjamas ir priimamas sprendimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme; kai skund pateiks mokesi moktojas mirta, likviduojama ar reorganizuojama jo mon ir nra jokio teisinio pagrindo toliau j nagrinti.

Mokestini gin nagrinjimo ikiteismin stadija. Pirmasis mokestini gin etapas - raytinio mokesi moktojo skundo padavimas centriniam mokesi administratoriui per vietos mokesi administratori, jo gavimo fakto forminimas, reikiamos mediagos skundo nagrinjimui surinkimas bei nusiuntimas centriniam mokesi administratoriui. Vadovaujantis Mokesi administravimo statymo 154 straipsniu, mokesi moktojas skund dl mokestinio gino centriniam mokesio administratoriui paduoda per vietos mokesi administratori, kurio sprendimas yra skundiamas. Vietos mokesi administratorius gaut mokesi moktojo skund ir jam nagrinti reikaling mediag per 3 darbo dienas nusiunia centriniam mokesi administratoriui. Antrame skundo nagrinjimo etape centrinis mokesi administratorius gavs skund privalo patikrinti, ar skundas atitinka statymo reikalavimus ir ar nepraleistas skundo padavimo terminas. Jei skundas neatitinka statymo reikalavim, tai skund padavusiam mokesi moktojui nustatomas15 dien terminas trkumams paalinti. Taip pat iame etape centrinis mokesi administratorius analizuoja gaut informacij bei duomenis, kurie btini teisingam sprendimo primimui. Treiame skundo nagrinjimo etape centrinis mokesi administratorius turi priimti sprendim dl skundo nagrinjimo per 30 dien nuo jo gavimo. Jei skundas bna sudtingas ir reikalauja papildomo tyrimo, is sprendimo primimo terminas centrinio mokesi administratoriaus sprendimu gali bti pratsiamas iki 60 dien. Apie tai turi bti praneama skund padavusiam asmeniui. iame etape centrinis mokesi administratorius inagrinjs skund priima vien i i sprendim: patvirtina vietos mokesi administratoriaus sprendim; panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; i dalies patvirtina arba i dalies panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; pakeiia vietos mokesi administratoriaus sprendim; paveda vietos mokesi administratoriui atlikti pakartotin patikrinim ir priimti nauj sprendim;

Sprendime turi bti nurodyta mokesi moktojo teis apsksti priimt sprendim Mokestini gin komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai. Mokestinio gino pabaiga priklauso nuo mokesi moktojo santykio su centrinio mokesi administratoriaus priimtu sprendimu (sutinka, ar nesutinka su priimtu sprendimu). Jeigu mokesi moktojas sutinka su centrinio mokesi administratoriaus sprendimu ar neturi galimybi tolesniam skundo procedros realizavimui, mokestinis ginas baigiasi. Galutinis mokesi moktojo skundo nagrinjimo etapas yra priimto sprendimo vykdymas, kuris realizuojamas patikrinimo metu priskaiiuot mokesi, baud, delspinigi sumokjimu ar iiekojimu. Taip pat jeigu mokesi moktojas per nustatyt termin neapskundia priimto sprendimo, prasideda mokesi, baud, delspinigi sumokjimo ar iiekojimo procedra. Centrinis mokesi administratorius gali nusprsti skundo ar jo dalies nagrinjim sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas bent i dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo. Tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi bti nustatomas teismo ar teissaugos institucijos. Skundo ar jo dalies dl mokestinio gino nagrinjimas sustabdomas, ikiteismine mokestin gin nagrinjanti

institucija, kad teismas ar teissaugos institucija suinos, kad teismas ar teissaugos institucija nustat tokio fakto buvim ar nebuvim. Be to, jis gali skundo nagrinjim sustabdyti ir tuomet, kai dl ginijam sum pradedama abipus susitarimo procedra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dl dvigubo apmokestinimo ivengimo koreguojant asocijuot moni peln. Nagrinjimas sustabdomas iki nurodyt procedr ubaigimo. Mokesi moktojui nesutikus (mokestinis ginas tsiasi) su centrinio mokesi administratoriaus priimtu sprendimu, pagal Mokesi administravimo statym jis turi teis kreiptis per 20 dien tiesiogiai teism arba Mokestini gin komisij. Skundas dl mokestinio gino Mokestini gin komisijai paduodamas per Centrin mokesi administratori. Centrinis mokesi administratorius per 3 darbo dienas parengia mokestinio gino byl ir perduoda j Mokestini gin komisijai. Mokesi moktojas ir mokesi administratorius turi teis Mokestini gin komisijoje susipainti su byloje esania mediaga. Gavusi skund Komisija patikrina, ar jis atitinka visus reikalavimus. Jeigu skundas dl mokestinio gino neatitinka reikalavim, Komisija priima sprendim ir nurodo mokesi moktojui 15 dien termin trkumams paalinti. LR MAI 153 str. 3 punkte nurodoma, kad mokesi moktojas privalo pateikti centriniam mokesi administratoriui visus dokumentus ir rodymus, kuriais grindia savo nesutikim su mokesi administratoriaus sprendimu ir savo reikalavim. Nurodytu dokumentu ir rodym nepateiks mokesi moktojas praranda teis jais remtis tolesnio gino nagrinjimo ikiteisminje mokestin gin nagrinjanioje institucijoje metu, iskyrus atvejus, kai apie negalimum juos pateikti buvo nurodyta pateiktame mokesi moktojo skunde ar mokesi administratorius, neturdamas pagrindo, atsisak priimti mokesi moktojo pateiktus dokumentus ir rodymus. Mokestini gin komisija, gavusi mokesi moktojo skund, inagrinja ir priima vien i i sprendim: patvirtina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; panaikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; i dalies patvirtina arba i dalies panaikina centrinio mokesi administratoriaus pakeiia centrinio mokesi administratoriaus sprendim; perduoda skund centriniam mokesi administratoriui nagrinti i naujo. sprendim;

Skundas Mokestini gin komisijai gali bti paduodamas ne tik dl centrinio mokesi administratoriaus, kaip mokestin gin nagrinjusios institucijos, sprendimo. Mokesi moktojas Mokestini gin komisij turi teis kreiptis ir tuomet jei centrinis mokesi administratorius per LR MAI nustatyt termin neprim sprendimo dl mokestinio gino esms. Sprendimas yra priimamas per 60 dien nuo skundo gavimo dienos. Tam tikrais atvejais (mokesi moktojo praymu), terminas gali bti sutrumpinamas iki 30 dien. Nuo Komisijos priimto sprendimo nutarimo priklauso mokestinio gino pabaiga. Mokestini gin nagrinjimas Mokestini gin komisijoje yra paskutinis ikiteisminis i gin nagrinjimo etapas. Mokestini gin proceso atnaujinimas Procesas gali bti atnaujinamas, kai: naujai paaikja esmins aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos mokesi moktojui mokestinio gino nagrinjimo metu; siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas; siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatytos nusikalstamos asmen veikos nagrinjant mokestin gin; panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundiam sprendim; mokesi moktojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal statym mokestin gin inagrinjo neteistos sudties Mokestini gin komisija; pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim; panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas is sprendimas; btina utikrinti vienod mokestini gin nagrinjimo praktik.

Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvim pagrindiantys rodymai, taip pat nustatytu terminu neapsksto mokestinius ginus nagrinjanios institucijos sprendimo nuoraas. Praym dl proceso atnaujinimo gali paduoti mokesi moktojas, ar jo atstovas centriniam mokesi administratoriui (kai jo arba vietos mokesi administratoriaus sprendimas mokestinio gino byloje buvo galutinis) ar Mokestini gin komisijai, kai galutin sprendim mokestinio gino byloje prim i institucija. Praymas dl proceso atnaujinimo gali bti paduodamas per 3 mnesius nuo tos dienos, kai j padavs subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vieneri met nuo sprendimo, kuris nebuvo apskstas, apskundimo termino pabaigos. Praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskstas, apskundimo termino pabaigos prajo daugiau kaip 5 metai. Mokestini gin nagrinjimo teismin stadija. Vilniaus apygardos administracinis teismas (pirmos instancijos teismas mokestinse bylose). Administracini byl teisenos statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad administraciniai teismai sprendia bylas dl mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin. To paties statymo 19 straipsnio 1 dalis numato iimtin Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencij, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji institucija <...> byloms, kai pareikjas at atsakovas yra centrinis administravimo subjektas.Mokestini gin nagrinjimo atveju toks centrinis administravimo subjektas yra Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos bei Muitins departamentas prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl <...> Mokestini gin komisijos <...> sprendim. Mokesi moktojas nesutiks su Mokestini gin komisijos priimtu sprendimu turi teis kreiptis per 20 dien Vilniaus apygardos administracin teism (mokestinis ginas tsiasi). Apsksti Mokestini gin komisijos sprendim dl mokestinio gino taip pat turi teis centrinis mokesi administratorius, taiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesi administratorius ir Mokestini gin komisija, sprsdami mokestin gin (arba mokestinio gino metu), skirtingai interpretavo statym ar kito teiss akto nuostatas. Teisminis mokestinio gino nagrinjimo procesas prasideda tuomet, kai mokestinio (teisinio) santykio alis paduoda skund teismui. Skundas turi atitikti tam tikrus bendruosius turinio ir formos reikalavimus, kurie numatyti Administracini byl teisenos statymo 23 straipsnyje.Skundai administraciniam teismui paduodami tik ratu. Skunde turi bti nurodyta: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir adresas; 3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein; 4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu inomas), gyvenamoji vieta (buvein); 5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data; 6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta; 7) pareikjo reikalavimas; 8) pridedam dokument sraas; 9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data. Skund pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus. Mokestini gin bylose prie skundo btina pridti iuos dokumentus: patikrinimo aktas bei vietos ar centrinio mokesi administratoriaus sprendimas dl jo tvirtinimo, skundiamas valstybins mokesi inspekcijos ar (ir) Mokestini gin komisijos sprendimas, lydraiai ar vokai, patvirtinantys mint sprendim gavimo datas, kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavimus, taip pat yminio mokesio kvitas. Skundo su priedais kopij turi bti tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teisme. Skund galima atneti teismo ratin paiam pareikjui ar jo atstovui. Taip pat skundas gali bti siuniamas patu arba faksimiliniu laiku, taiau ne vliau kaip per 3 dienas teismui turi bti pateiktas skundo originalas. Pareikjui praleidus anksiau minta termin skundui paduoti, pastarasis gali kreiptis teism su praymu atnaujinti praleist termin. Taip pat pateikiami termino praleidim pateisinantys rodymai bei pats skundas su priedais. Skundo primimo klausim ne vliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo teisme isprendia Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas ar teisjas, o jeigu paduodamas praymas atnaujinti termin, tai sprendim per 10 dien priima Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas, teisjas ar teismo pirmininko sudaryta kolegija raytinio proceso tvarka. Dl nutarties grinti skund pareikjui arba atmesti praym skundo padavimo termin atnaujinti gali bti paduodamas yminiu mokesiu neapmokestinamas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarojo procesinis sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Mokestines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinja trij teisj kolegija odinio proceso tvarka. Byla turi bti inagrinta per 2 mnesius nuo nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo dienos. Pagal ABT 82 straipsn, bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas gino dalykas, pagrindai, gino ribos bei kitos esmins bylos aplinkybs. Po to odis suteikiamas pareikjui (pareikjams), atsakovui (atsakovams), treiajam

suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) j atstovams. Kalbjimo trukm neribojama, taiau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri nors i ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. alims (j atstovams) gali bti uduodami klausimai: pirma klausimus uduoda teisjas (teisjai), po to kitos alys (j atstovai). Po ali pasisakym itiriami kiti rodymai: iklausomi liudytoj parodymai, specialist paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai rodymai, paskelbiami raytiniai rodymai. Prie liudytojui duodant parodymus, posdio pirmininkas nustato jo asmens tapatyb ir spja j dl atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus. I liudytojo paimamas atitinkamas raytinis pasiadjimas ir pridedamas prie posdio protokolo. Prie baigiant bylos nagrinjim i esms, isprendiami nauji ali praymai. Po to vyksta teisminiai ginai, kurie susideda i pareikjo (pareikj), atsakovo (atsakov), treiojo suinteresuoto asmens (asmen) ar j atstov pasisakym su konkreiais galutiniais skundo (praymo) reikalavimas ir atsikirtimais j. Kalbjimo trukm neribojama, taiau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri nors i ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. Pasisakiusios alys (j atstovai) dar kart gali pasinaudoti replikos teise. Jeigu teismini gin metu paaikja nauj aplinkybi, kurias reikia itirti, teismas gali priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms. Po to teisminiai ginai vyksta ta paia tvarka. Po teismini gin teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi salje. Pagal ABT 85 str. 5 d. bylose dl normini administracini akt teistumo ir kitose sudtingose bylose sprendimas gali bti priimtas bei paskelbtas ir ne t pai dien, bet ne vliau kaip per deimt dien baigus nagrinti byl. Kada bus skelbiamas sprendimas, praneama bylos alims ir apie tai paymima teismo posdio protokole. Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien i i sprendim : 1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst; 2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo dal) arba pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym; 3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi administravimo subjekt atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt; 4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu; 5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti turtin ar moralin al fiziniam asmeniui ar organizacijai, padaryt valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 straipsnis). Tai gi, mokestini gin bylose galimi ie Vilniaus apygardos administracinio teismo procesiniai sprendimai: 1) pareikjo skund atmesti ir palikti galioti mokesi administratori bei Mokestini gin komisijos sprendimus; 2) pareikjo skundus patenkinti ir panaikinti mokesi administratori bei Mokestini gin komisijos sprendimus; 3) i dalies patvirtinti arba i dalies panaikinti mokesi administratori bei Mokestini gin komisijos sprendimus; 4) pakeisti mokesi administratoriaus sprendimus, t. y. pavesti vietos mokesi administratoriui ar centriniam mokesi administratoriui atlikti papildom patikrinim; 5) mirs teismo sprendimai, kai vietos mokesi administratoriui arba centriniam mokesi administratoriui pavesta atlikti papildom tik dl dalies gino arba Mokestini gin komisijai inagrinti mokestin gin i naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (apeliacins instancijos teismas). Jeigu mokesi moktojo netenkina priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, jis turi teis per 14 dien nuo sprendimo paskelbimo dienos su apeliaciniu skundu kreiptis Lietuvos vyriausij administracin teism. Praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas dl svarbi prieasi gali bti atnaujintas. Apeliaciniai skundai mokestinse bylose paduodami arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, arba per Vilniaus apygardos administracin teism. ABT 130 str. 1 d. numatyta, kad apeliacin skund gali paduoti: mokesi moktojas arba jo atstovas (pareikjas ar jo atstovas); centrinis mokesi administratorius (atstovas); vietos mokesi administratorius (tretysis suinteresuotas asmuo). Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas; 2) apelianto pavadinimas ir adresas; 3) kit proceso dalyvi, iskyrus ali ir treij suinteresuot asmen atstovus, pavadinimai ir adresai; 4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim 5) ginijami klausimai; 6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis grindiamas sprendimo ar jo dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) rodymai, patvirtinantys skunde idstytas aplinkybes; 9) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas. Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami skunde nurodyti rodymai (jeigu apeliantas j turi), taip pat duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teismo dokumentacijai. Apeliacin skund pasirao j paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal statym. Kai apeliacin skund paduoda advokatas, atstovas pagal statym, moni ar institucij vadov galioti asmenys, prie jo turi bti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodanio asmens galiojimus. Paymtina, kad apeliaciniame skunde negalima bti nauj reikalavim, t. y. t, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmos instancijos teisme). Pavyzdiui, jeigu mokesi moktojas nepra pirmosios instancijos teismo sumainti ar panaikinti baud, to jis negali reikalauti ir apeliacins instancijos teisme. Apeliacinio skundo primimo klausim sprendia teismo pirmininkas ar teisjas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui, per tris dienas, kai ireikalaujama administracin byla. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka io statymo 130 straipsnio reikalavim, nutartimi nustatomas terminas trkumams paalinti. Kai per

teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties grinti skund pareikjui gali bti paduodamas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas, prims skund, per tris dienas isiunia byl su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacins instancijos teismui. Jeigu apeliacinis skundas priimamas nagrinti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tada ikart isiuniami dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo pried nuoraai, su reikalavimais per keturiolika dien ratu pateikti apeliacins instancijos teismui isamius atsiliepimus apeliacin skund. Mokestini gin bylos Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinjamos odinio proceso tvarka, t. y. aukiant teismo posd proceso dalyvius ir juos iklausant. Apeliacins instancijos teismas raytinio proceso tvarka byl gali isprsti tais atvejais, kai posd neatvyksta nei bylos alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik ir viet jiems buvo tinkamai praneta. ios aplinkybs paymimos teismo posdio protokole. Jame taip pat raomas teismo sprendimas nagrinti byl raytinio proceso tvarka. J paskelbus teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo. Pagal ABT 140 straipsn, Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis: 1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist, o apeliacin skund atmesti; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, o byl nutraukti arba skund palikti nenagrint, jeigu nustatomos ABT 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybs. 10 Bank teis 11 tema. Pinig teis 12 tema. Privalomojo draudimo teisiniai santykiai 12.1. Draudimo samprata ir rys Draudimas ireikia specifinius perskirstomuosius santykius, kuri pagalba sudaromi ir naudojami tiksliniai pinig fondai, siekiant apsaugoti fizini ir juridini asmen turtinius interesus bei atlyginti materialij al vykus draudiminiam vykiui. Manoma, kad draudimo veikla, kaip j suprantame iandien, m formuotis ankstyvaisiais viduramiais. Taiau pavieni draudimo veiklos pavyzdi buvo sutinkama ir kur kas senesniais laikais. Kelions, preki gabenimas jra ir sausumos keliais buvo susij su nemaais pavojais. Tai buvo prielaidos, lmusios saugumo poreik ir paiekos bdus iam saugumui utikrinti. Rizika sena kaip ir pati monija. Be rizikos bt nemanoma jokia monijos paanga. Taiau kartu su paangos siekimu mogui yra bdingas ir saugumo usitikrinimas. Labiausiai monija siek sumainti dviej galing ir rsi gamtos stichij: vandens ir ugnies - rizika. Specifiniai senovs draudimo bruoai bt tokie: savidrauda; draudjai ir draudikai buvo tie patys asmenys; pagrindinis draudimo tikslas - tam tikros paklausos aprpinimas, daniausiai laidotuvi ilaid kompensavimas. Draudimas nebuvo pelno siekiantis verslas. XIV-XVII amius: dominavo spariai vystantys laivininkystei perveim draudimas. XVIII-XIX amius susijs su spariu pramons vystymusi. Nauj energijos ri panaudojimas, perjimas nuo manufaktros prie fabriko, nuo rankinio darbo prie maininio kartu reik ir nauj rizikos ri atsiradim. Rykja ir valstybs taka draudimo rinkai. Vokietijoje, veicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Pranczijoje buvo priimti statymai, pareigojantys darbdavius atsakyti u savo darbinink sueidimus ar mirt. Draudimo rinkoje atsirado naujos paslaugos, padedanios dirbaniajam ar jo artimiesiems nelaims atveju. Darbdaviai m jausti savo atsakomyb u dirbanij sveikat ir gyvyb.

Paprastai klasifikacija suprantama kaip hierarchikai idstyta tarpusavy susijusi grandi sistema, kas leidia sukurti vieningos visumos vaizd, kartu iskiriant jos pilnavertes dalis. Draudimo klasifikacijos paskirtis yra isprsti t pai problem - padalinti draudimini santyki visum tarpusavyje susijusias grandis, isidsiusias hierarchizuota tvarka. Europos Sjungos (toliau - ES) direktyvas draudimo klausimais, aikiai iskiria gyvybs ir ne gyvybs draudimo akas. Prof. L.Reitman draudim vadina aka, o smulkesnes grupes - poakiais ir rimis. Virutine grandimi laikoma aka, vidurinija - poakis, emutine draudimo ris. Visos ios klasifikacijos grandys apima draudimo vykdymo formas - privalomj ir savanorikj. 13 Lietuvos Civilinio kodekso 6,988 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei Draudimo statymo 77, 120, 193, 209 straipsniose nustatytos dvi draudimo formos: privalomasis ir savanorikasis draudimas. Privalomojo draudimo teisiniai santykiai kyla dl teiss normoje nustatyt juridini fakt, nurodani j atsiradimo moment ir trukm, bei taikomi kaip visuotiniai ir vieningi atitinkam objekt apsaugos bdai. Tuo tarpu savanorikojo draudimo teisiniai santykiai kyla draudikui ir draudjui susitarus ir sudarius draudimo sutart, draudimo ries taisykli nustatyta tvarka, ie santykiai remiasi laisvanorika valia.

Privalomasis draudimas atspindi visuomens poreik btinai apdrausti kai kurias rizik ris. Tai yra daroma atsivelgiant draudj interesus. Privalomasis draudimas turi tokio svarbi ypatyb kaip visuotinumas. Todl draudimo veiklos sfer yra traukiami visi subjektai, kuriems gresia potencialios tos ries rizikos. Draudimo klasifikavimas pagal draudimo rizikas: 1. Asmens draudimas: gyvybs draudimas (pensijinis draudimas); draudimas nuo nelaiming atsitikim bei lig; sveikatos draudimas.

2. Turto draudimas: sausumos transporto priemoni draudimas; oro transporto priemoni draudimas; vandens transporto priemoni draudimas; krovini draudimas; finansini rizik draudimas.

3. Atsakomybs draudimas: autotransporto savinink civilins atsakomybs draudimas; pervejo civilins atsakomybs draudimas; didesnio gamybins veiklos mons rizikingumo civilins atsakomybs draudimas; profesionalios atsakomybs draudimas; sipareigojim nevykdymo atsakomybs draudimas.

Draudimo teorijoje ir praktikoje yra iskiriam tokia privalomojo draudimo ri klasifikacija: 1.privalomasis draudimas pagal statym (galioja visiems, kuriuos lieia io statymo ribos); 2.privalomasis draudimas pagal sutart (yra sudaromas laikantis konkrei sutari reikalavim; pvz. Imantis hipotetin kredit privalo apdrausti ustato objekt ir sudaryti gyvybs draudimo sutart); 3.privalomasis valstybinis draudimas (yra draudiami atskir darbuotoj kategorij gyvyb bei sveikata). Toks draudimo ri klasifikavimas nelabai aikus: draudimas pagal statym numato ir draudimo sutari sudarym (silyiau draudimo pagal statym svok pakeisti socialinis privalomasis draudimas, kuris galioja visiems statyme numatytiems subjektams be sutarties sudarymo); - svoka privalomasis valstybinis draudimas yra gana plati, galima suprasti ir draudim pagal statym ir pagal sutart. Gal geriau bt i svok pakeisti privalomj valstybini tarnautoj draudim. Privalomojo draudimo objektais gali bti turtiniai interesai, susij su gyvybe, sveikata, turtu, socialine atsakomybe. Privalomasis draudimas, atsivelgiant draudimo objekt gali bti skirstomas tokias ris: 4.transporto priemoni privalomj draudim; 5.veiklos ir profesins atsakomybs privalomj draudim; 6.turto privalomj draudim. Transporto priemoni privalomasis draudimas. Privalomasis civilins atsakomybs draudimas tikslingas ne tik t srii, kur didel ala padaroma per vien vyk, bet ir t, kur tokie vykiai dani. Esant civilins atsakomybs privalomajam draudimui, nukentjusysis turi daugiau garantij tiktis alos atlyginimo, nes tai utikrinama draudimo moni mokjimo pajgumu bei specialiu Lietuvos transporto priemoni savinink ir valdytoj civilins atsakomybs draudimo biuro ir io biuro ido sudarymu. Kartu yra garantuojamas operatyvus alos atlyginimas; nukentjusysis yra apsaugotas nuo ilgos bylinjimosi procedros teisme bei papildom teismo ilaid. Draudimo privalomumas lemia valstybs prievartos priemoni taikym u statym nustatytos tvarkos nesilaikym (administracin atsakomyb). 17 12.2. Draudimo funkcijos Draudimo veikla yra reikminga tiek konkreiam asmeniui, tiek ir valstybei. Asmuo, apsidrauds nuo rizikos, gali jaustis saugiai, kad, vykus draudiminiam vykiui, jam bus atlyginti nuostoliai. Valstybs atvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augim, kuria darbo vietas, papildo mokomis valstybs biudet ir daro teigiam poveik alies pltrai. Tiesioginis ir netiesioginis draudimo vaidmuo pasireikia per konkreias funkcijas

Jei nebt draudimins apsaugos, dalis nelaims itiktj bt nustumti skurd ir kartu tapt nata visuomenei. Todl socialiniu poiriu draudimas gali bti vertinamas kaip moni gerovs pa laikymo bei turtini skirtum tarp vairi gyventoj sluoksni mainimo priemon. Ekonominiu poiriu draudimas yra btina kio vystymosi ir klestjimo s lyga. Jeigu nebt draudimins apsaugos, reikt atsisakyti vairi pelning projekt, kredit jiems finansuoti, pajam i krovini perveimo, siekiant ivengti galim nuostoli. Visa tai sultint alies ekonomikos pltr. Makroekonominiu poiriu draudimas atlieka kapitalo ir pajam isaugojimo funkcijas. Per gaisr apdegusi gamykla ilg laik negalt veikti, jei neturt pakankamai pinig remontui. Draudimo pagalba patirti nuostoliai padengiami draudimo imokomis ir mon gali greiiau atkurti savo gamybines funkcijas. Taip isaugomos darbo vietos, o pajam isaugojimas yra darbo viet isaugojimo pasekm.[1] Draudimas atlieka ir kredito isaugo jimo funkcija. Hipotetins paskolos tapt rizikingesns ir j idavimas sumat, jeigu neegzistuot nekilnojamojo turto, kuris yra kredito grinimo garantas, draudimin apsauga nuo gaisro, stichini nelaimi ir vairios kitos galimos rizikos. Vartojimo kreditai taip pat bt iduodami kur kas atsargiau, jeigu nebt gyvybs draudimo ir draudimo nuo nelaiming atsitikim. Draudimo veiklos ir draudimo moni egzistavimas yra vairios kvalifikacijos specialist poreikio prieastis ir j uimtumo garantas. Draudimo mons sukuria dar bo vietas ir moka mokesius valstybs biudet. Draudimo bendrovs sukauptas draudimo mokas investuoja alies vyriausybs ir verslo subjekt vertybinius popierius. Jos tampa instituciniais investuotojais, teikianiais finansavimo altinius valstybei ir privaiam sektoriui. Tokiu bdu draudimas, kaip perskirstomieji santykiai, pasireikia ne tik apsaugant fizini ir juridini asmen interesus, bet ir aktyviai dalyvaujant finans bei kredito rinkoje. Draudiminio vykio metu draudjo turtui padaryta ala yra ne tik asmenins, bet ir visuomenins gerovs sumajimo prieastis. Nors draudimo kompensacijos imokjimas ir patenkina asmenin po draudiminio vykio atsiradus jo poreik, bet makroekonominiu poiriu nuostoliai lieka nekompensuoti. Galimyb ivengti nuostoli ar bent jau j atsiradimo tikimybs sumainimas padeda isaugoti tiek asmenin, tiek visuomenin gerov. Todl prevencini (apsaugos) priemoni pritaikymo skatinimas yra dar viena svarbi draudimo veiklos pasekm. 12.4. Draudimo teisiniai santykiai: svoka, turinys ir subjektai Paprastai, draudimo teisiniuose santykiuose dalyvauja draudjas ir draudikas. Taiau be i draudimo teisini santyki subjekt gali bti ir kiti (pvz.: apdraustasis, naudos gavjas ir pan.). Draudjas - asmuo, kuris kreipsi draudik dl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasil sudaryti draudimo sutart, arba kuris sudar draudimo sutart su draudiku. Draudikas - juridinis asmuo, teises akt nustatyta tvarka turintis teis vykdyti draudimo veikl. Draudjo ir draudimo mons (draudiko) santykiai forminami draudimo sutartimi. Draudimo sutartyje draudjas sipareigoja nustatytu laiku mokti draudimo mokas (premijas), o draudimo mon sipareigoja atsitikus draudiminiam vykiui mokti draudimo imokas draudjui arba asmeniui, kuris gyja toki teis pagal draudimo sutart. Pagal draudimo sutart teis draudimo imokas gali gyti apdraustasis, naudos gavjas ar nukentjs tretysis asmuo. Apdraustasis - gyvybs ir sveikatos draudimo atveju - draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam vykiui draudikas privalo mokti draudimo imok; civilins atsakomybs draudimo atveju - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susij su civiline atsakomybe, yra draudiami; turto draudimo atveju - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudiami. Naudos gavjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teis gauti draudimo imok. Nukentjs tretysis asmuo - civilins atsakomybs draudimo atveju asmuo, kuriam draudjas arba apdraustasis padar alos. Draudimo moka (premija) - draudimo sutartyje nurodyta pinig suma, kuri draudjas draudimo sutarties slygomis moka draudikui u draudimo apsaug. Draudimo imoka - pinig suma, kuri vykus draudiminiam vykiui draudikas privalo imokti draudjui ar kitam asmeniui, turiniam teis draudimo imok, arba kita draudimo sutartyje nustatyta imokos mokjimo forma. Atsivelgiant draudimo akas, draudimo sutartys gali bti skirstomos gyvybs ir ne gyvybs draudimo sutartis. Ne gyvybs draudimo sutartys apima turto draudimo, civilins atsakomybs draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. Turto draudimas - asmens turtini interes draudimas, kurio atveju draudimo imokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padaryt ar jo patirt nuostoli, asmens patirt kit ilaid dydio, bet nevirijant draudimo sumos.

Atsivelgiant draudimo imokos pobd, draudimo sutartys skirstomos nuostoli draudimo bei sum draudimo sutartis. Sum draudimo sutartys yra gyvybei draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi draudimo sumai ar jos daliai. Nuostoliu draudimo sutartys yra turto draudimo, civilins atsakomybes draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoji vykus draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi patirtiems nuostoliams. Draudimo sutartis sudaroma draudimo ries taisykli pagrindu. LR draudimo prieiros komisija (toliau - Prieiros komisija) prie Finans ministerijos gali nustatyti bendrsias draudimo ries slygas, kuriomis draudikas privalo vadovautis rengdamas draudimo ries taisykles. Privalomojo draudimo ries taisykles reglamentuoja LR statymai. Draudimo taisykls - draudiko parengtos draudimo sutarties standartins slygos. Draudimo taisykls privalo bti skelbtos draudimo mons interneto tinklalapyje. Prieiros komisijos reikalavimu draudikas privalo atlikti draudimo taisykli slyg, prietaraujani teiss akt nuostatoms ar paeidiani vartotoj teises interesus, pakeitimus. Prieiros komisijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles. Prie praddamas vykdyti privalomj draudim, Prieiros komisijos reikalavimu draudikas privalo pateikti Prieiros komisijai privalomojo draudimo taisykles, iskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties slygos yra nustatytos teiss akt. Prieiros komisija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisykls atitinka teiss akt reikalavimus, nepaeidia draudj, apdraustj, naudos gavj, nukentjusi treij asmen, tarp j ir vartotoj, interes. Draudimo sutarties sudarymas forminamas draudimo liudijimu (polisu). Draudimo liudijimas (polisas) draudiko iduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarym. Jame turi bti nurodyta: 1) draudimo liudijimo (poliso) numeris; 2) draudimo mons pavadinimas buveins adresas; 3) draudjo, apdraustojo, naudos gavjo vardas, pavard arba pavadinimas 4) draudimo grup ir draudimo ries taisykli pavadinimas bei numeris; 5) draudimo objektas ir kt. rekvizitai. 12.5. Privalomasis draudimas ir savanorikasis draudimas Privalomasis ir savanorikas draudimas priklauso draudimo civiliniam teisiniam institutui, tai slygoja vienari privalomojo ir savanorikojo draudimo santyki buvimas, o taip pat vienodas j kaip turtini prievoli, atsirandani tarp draudiko ir draudjo, turinys. i santyki giminingum rodo ta aplinkyb, kad tie patys objektai gali bti apdrausti tiek privaloma, tiek savanorika tvarka, atsiranda materialiai vieningas ir pavaldus vienam teisiniam reimui santykis tarp draudiko ir draudjo, nors atsiradimo pagrindai skirtingi. Privalomajam draudimui bdingi tokie principai: 1. Privalomoji forma nustatoma statymu, pagal kur draudikai privalo apdrausti atitinkamus objektus, o draudjai - neinti reikalaujamas draudimo mokas. statymas paprastai numato: privalomai draudiam objekt sra, draudimins atsakomybs apimt, draudiminio apsaugojimo lyg ar normas, tarif sum nustatymo tvark arba vidutin i sum dyd (suteikiant teis jas diferencijuoti vietose), draudimo mok neimo periodikum, pagrindines draudiko ir draudjo teises ir pareigas. statymas kaip taisykl privalomj draudim paveda vykdyti valstybinms draudimo institucijoms. 2. Objekt, nurodyt statyme, visikas apmimas privalomuoju draudimu. Tuo tikslu draudimo organai kasmet vykdo apdraust objekt registracij, draudimo mok skaiiavimus ir mok pamim nustatytais terminais. 3. Automatikumas apdraudiant privalomuoju draudimu statyme nurodytus objektus. Draudjas neprivalo praneti draudimo institucijai apie privalomai draudiamo objekto atsiradim pas j. is objektas automatikai jungiamas draudimo sfer. Jei tai, pavyzdiui, yra turtas, atliekant eilin registracij jis bus skaitytas, o draudjui bus pateiktos sumokti draudimo mok sumos. Taip Lietuvoje buvo nustatyta, kad pastatai, priklausantys gyventojams, buvo laikomi apdraustais nuo to momento, kai jie pastatyti nuolatinje buvimo vietoje ir udengtas stogas. 4. Privalomojo draudimo galiojimas nepriklausomai nuo draudimo mok neimo. Tais atvejais, kai draudjas nesumokjo priklausani draudimo na, jie iiekomi teismine tvarka. Jei va ar yra padaroma ala apdraustam turtui, u kur nebuvo netos draudimo mokos, draudimo atlyginimas yra imokamas atskaiius siskolinimus u nesumoktos draudimo mokas. U na laiku nesumokjim imamos baudos. 5. Privalomasis draudimas yra neterminuotas. Jis galioja vis laiko period, kol draudjas naudojasi apdraustu turtu. Turtui pereinant kitam draudjui draudimas nenutrksta. Jis netenka galios tik apdraustam turtui uvus. 6. Privalomojo draudimo draudimins apsaugos normavimas. Siekiant supapras-tinti draudimo sum ir draudimo atlyginimo imokjimo tvark yra nustatomos draudimo apsaugos normos procentais ar pinigais u vien objekt.

Privalomajame asmens draudime visa apimtimi veikia visiko objekt apmimo, automatikumo, draudimins apsaugos normavimo principai. Taiau ia yra aikiai apibrtas terminas, ir draudimas priklauso nuo draudimo mokos sumokjimo (pvz., nesenai nutrauktas privalomasis keleivi draudimas Lietuvoje). Apibdinant savanorik draudimo form galima paminti iuos jos principus: 1. Savanorikas draudimas veikia ir vadovaujantis statymu, ir savanorikais pagrindais. statymas nustato savanoriku draudimu galimus drausti objektus ir bendriausias draudimo slygas. Konkreios slygos yra reguliuojamos draudimo ries taisykli, kurias priima draudikas. J pagrindu ir vyksta draudjo ir draudiko susitarimas, kuris patvirtinamas draudimo sutartimi. 2. Pasirinktinis apmimas savanorikuoju draudimu, slygotas to, kad ne visi draudjai pareikia nor jame dalyvauti. Be to, draudimo ries taisyklse yra draudimo sutari sudarymo apribojimai, kuriais remdamasis draudikas gali atsisakyti apdrausti objekt. 3. Savanorikas draudimas visada yra apribotas draudimo terminu. Draudimo termino pradia ir pabaiga ypatingai yra aptariamos sutartyje, nes draudimo atlyginim ar imok reikia mokti tik, jei draudiminis vykis vyko draudimo periodu. Savanoriko draudimo nepertraukiamum galima sukurti tik sudarant sutart dar kart naujam terminui. 4. Savanorikas draudimas galioja tik sumokant vienkartin ar periodines draudimo mokas. Sutarties sigaliojimas yra slygotas vienkartinio ar pirmojo nao sumokjimu. Eilins mokos nevykdymo pasekm ilgalaikiame draudime yra draudimo sutarties nustojimas galios. 5. Draudimo apsauga savanorikame draudime priklauso nuo draudjo noro. Turto draudime draudjas gali nustatyti draudimo sumos dyd turto draudimo vertinimo ribose. Asmens draudime draudimo suma yra nustatoma sutartyje ali susitarimu. Optimalus privalomojo ir savanorikojo draudim santykis leidia suformuoti toki draudimo ri sistem, kuri garantuot universalios apimties draudimin apsaug visuomenje. 12.6. Privalomojo draudimo veikimo sritis iuo metu Lietuvoje vyksta dideli pasikeitimo procesai privalomojo draudimo srityje - vienos draudimo rys panaikinamos, formuojamos kitos. Ir jos lieia didel visuomens dal, todl privalomj draudim reikt panagrinti kiek detaliau. Privalomojo draudimo atsiradimas yra susijs su valstybs reguliacins funkcijos iaugimu, ioje srityje pasireikianios normatyvini nuorod ileidimu usiimantiem atitinkama veikla asmenim sueiti teisinius draudimo santykius nustatomomis slygomis. Pasaulyje aikiai irykjo tendencija, kad pastoviai yra didinamas privalomojo draudimo ri ratas, kurios, kaip taisykl, yra susijusios su atsakomybs draudimu. Atsakomybs draudimas i pradi atspindjo suinteresuot asmen nor apsaugoti save nuo reikalavim ir iekini i asmen, kuriem jie padar al, puss. Vliau buvo uakcentuota treij asmen didesn apsauga, ko pasekoje privalomas atsakomybs draudimas apm vairiausias sferas. Taip Pranczijoje yra vir 20 privalomojo draudimo ri. Privalomas draudimas, atsirads ryium su auto transporto priemoni savinink civilins atsakomybs draudimu, daugelyje ali taip pat paplito ir transporto srityje, moni, susijusi su atomine energija, veikloje ir kitose veiklos ryse (mediokl, dvirai, arkli sportas). Aukiau mintos privalomojo draudimo rys vis pirma lieia atsakomyb u sveikatos paeidimus ir kai kuriais atvejais u al, padaryt turtui. Vlesns privalomojo draudimo rys neapsiriboja atsakomybe u materiali al, nustatydamos pareig draustis nuo treiaisiais asmenim prarastos naudos. Bendra taisykle tampa statymo pareigojimai tam tikr profesij asmenim drausti savo atsakomyb, kylani i klaid profesinje veikloje (pvz., architektai - Pranczijoje, notarai, buhalteriai ir konsultantai mokesi klausimais Vokietijoje, advokatai ir draudimo brokeriai - Anglijoje). iuolaikiniam etapui bdingas glaudus ryys tarp nacionalins ekonomikos ir iors rinkos. Kaip viena i priemoni paskatinti nacionalinio kapitalo ekspansij buvo suformuoti specials organai ir nustatyta tvarka usienio investicij draudimui. Toks draudimas kaip taisykl yra ilgalaikis politini, karini ir kai kuri ekonomini rizik (valiut paritet pasikeitimas, pelno pervedimo usien apribojimas ir pan.). Aukiau mintos draudimo rys bendrais bruoais sutampa, bet tuo pat metu turi savo ypatum atskirose alyse, kas slyginai atsispindi draudimo santyki reguliavimo altini sistemoje. Anglijoje didiausi reikm reguliuojant draudimo teisinius santykius turi teismo precedentas. statymai apima tik atskiras draudimo ris: jros ir gyvybs draudimus. Lietuvoje privalomojo draudimo rys taip pat turi savo raidos ypatum. Visuomen susiorganizavusi valstyb nustato privalomj draudim prioritetiniams draudimins apsaugos objektams. Nepriklausomoje Lietuvoje Vyriausybs nutarimais buvo tvirtinti.keleivi privalomasis draudimas, valstybs ir savivaldybs moni, akcini bendrovi ir udarj akcini bendrovi turto privalomasis draudimas ir gyventoj pastat privalomasis draudimas, taiau 1994 06 30 Seimo nutarimu buvo numatyta, kad Vyriausybs nutarimais patvirtintos privalomojo draudimo laikinosios taisykls galioja iki 1995 12 31 d. is terminas nebuvo pratstas, todl nuo 1996 met sausio 1 d. mintos privalomojo draudimo rys panaikintos. Taiau jokiu bdu negalima teigti, kad Lietuvoje pradeda reiktis tendencija apskritai siaurinti privalomojo draudimo ri rat. Tai tik viena i krypi, kuria atsisakoma neperspektyvi sumanym pritaikyti tarybin teis dabartiniams visuomeniniams santykiams. Btent ios trys panaikintos privalomojo draudimo rys buvo vykdomos Lietuvai bnant TSRS sudtyje. 12.7. Draudimo na valstybinius socialinius fondus reikm Valstybs socialinio draudimo sistema yra valstybs nustatyt socialini, ekonomini priemoni sistema, teikianti apdraustiesiems valstybs gyventojams, taip pat statym numatytais atvejais ir apdraustj eimos nariams, reikalingas las ir paslaugas, jei jie negali pasirpinti i darbo ir kitoki pajam (pvz. paalpos, sveikatos draudimas). Vir 140 valstybi turi savo identifikuotas socialinio draudimo sistemas. Pats valstybinis socialinis draudimas gali bti organizuojamas skirtingai. Galima iskirti 3 tip socialines draudimo sistemas:

Akcentuojama socialinio aprpinimo funkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek moka draudimo mok, visi besidraudiantys aprpinami vienodai (pvz., Airija). Nuosekliai laikomasi rinkos ekonomikos princip. Laikomasi principo, kad egzistuojant rinkai valstyb turi maai kitis visas sferas, tame tarpe ir socialinio draudimo sfer. Labai diferencijuotos socialinio draudimo mokos ir jos susij su soc. draudimo imokomis tiesiogiai. Didioji soc.draudimo dalis yra privaiose rankose, o valstyb garantuoja tik minimum (pvz., JAV). Socialinio draudimo sistemos, kurios yra socialiai orientuotos. Valstyb vaidina didel vaidmen ir stengiasi apdraustajam suteikti pakankamas soc. draudimo paslaugas (ne minimalias). alia egzistuoja ir privati sistema (pvz., Skandinavijos alys, Vokietija). Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybs nustatyt socialini ekonomini priemoni sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat statymo numatytais atvejais apdraustj eim nariams gyvenimui reikaling l ir paslaug, jei jie negali dl statymo numatyt prieasi apsirpinti i darbo ir kitoki pajam arba dl statymo numatyt svarbi prieasi turi papildom ilaid. Valstybin socialin draudim reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sandaros, Mokesi administravimo, Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo, Ligos ir motinysts socialinio draudimo, Valstybini socialinio draudimo pensij, taip pat kiti Lietuvos Respublikos statymai. J nuostat gyvendinimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtinti teiss aktai. Lietuvoje yra tokios valstybinio socialinio draudimo rys: pensij draudimas, kai draudiama pensijoms, numatytoms Valstybini socialinio draudimo pensij statyme; ligos ir motinysts draudimas, kai draudiama ligos, motinysts ir motinysts (tvysts) paalpoms pagal Ligos ir motinysts socialinio draudimo statym; draudimas nuo nedarbo, kai draudiama bedarbio paalpoms pagal Bedarbi rmimo statym. I io draudimo l taip pat kompensuojama u kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbi rmimo statyme; draudimas nuo nelaiming atsitikim darbe, kai draudiama paalpoms suluoinimo darbe ir profesini susirgim atvejais ir kitoms imokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe statyme.[1]

12.8. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas (paskirtis, pajamos ir ilaidos, j klasifikacija, sudtis ir struktra) alia pagrindinio centralizuoto valstybs l fondo nacionalinio biudeto, svarbus vaidmuo tenka ir valstybinio socialinio draudimo fondui. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas sudaromas i tikslini socialinio draudimo mok ir skiriamas pensijoms, paalpoms, kitoms socialinms imokoms bei veiklos snaudoms padengti. Fondo biudeto pajamas sudaro draudj ir apdraustj valstybinio socialinio draudimo mokos, individuali moni savinink, nuominink, tikrj kini bendrij nari, komanditini kini bendrij tikrj nari, taip pat asmen, kurie veriasi individualia veikla pagal Gyventoj pajam mokesio statym, VSD mokos, valstybinio savanorikojo socialinio draudimo mokos, baudos, delspinigiai bei kitos pajamos, gautinos taikant sankcijas, asignavimai i valstybs biudeto, atgautos ankstesni met Fondo biudeto ilaidas ikeltos abejotinai atgautinos sumos, Fondo biudeto veiklos pajamos ir i turimo kapitalo gaunamos pajamos (23). Fondo biudeto pajamos numatomos kiekvienai VSD mok moktoj grupei, atsivelgiant alies kio pltros makroekonomines prognozes, planuojamus VSD mok tarifus atskiroms draudimo rims, paskutini dvej met draudiamj pajam bazs bei VSD apdraustj skaiiaus kitim. Nuo 2004 m. dalis socialinio draudimo mok perduodama pensij kaupiamajam fondui. Numatytas 2,5 proc. dydio tarifas, kuris kasmet bus didinamas po vien vienet, kol 2007 metais pasieks 5,5 proc. Fondo biudeto pajamos i baud ir delspinigi bei kitos pajamos, gautinos taikant sankcijas, numatomos atsivelgiant prajusi met baudas ir delspinigius, kitas pajamas, gautas taikant sankcijas, bei numatom draudj siskolinimo dyd. Valstybinio savanorikojo socialinio draudimo mokos numatomos atsivelgiant savanorikai apsidraudusi asmen deklaruojamas draudiamsias pajamas per paskutinius dvejus metus, sudarytas valstybinio savanorikojo socialinio draudimo sutartis, valstybinio savanorikojo socialinio draudimo mok dydius. Fondo biudeto veiklos pajamos ir i turimo kapitalo gaunamos pajamos -tai Fondo biudeto pajamos i tiesiogins su VSD susijusios Fondo biudeto veiklos; pajamos i Fondo kapitalo bei Fondo staig pajamos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu (iiekotinos prajusiais metais neteistai padarytos ilaidos, palkanos, dividendai, pajam, gautin pardavus ilgalaik materialj turt, dalis, virijanti jo likutin vert, pajamos u teikiamas paslaugas ir kitos pajamos). J dydis numatomas atsivelgiant Fondo biudeto veiklos pajam kitim per paskutinius dvejus metus. Fondo biudeto ilaidas sudaro: pensij socialinio draudimo, ligos, motinysts ir motinysts (tvysts) socialinio draudimo, nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo ilaidos bei draudimui nuo nedarbo pervedamos los, vertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos bei Fondo biudeto veiklos snaudos (23).

Pensij socialinio draudimo ilaidoms priskiriamos senatvs, invalidumo, nali ir nalaii (maitintojo netekimo) ir itarnauto laiko pensijos, kompensacijos u ypatingas darbo slygas, numatytos Valstybini socialinio draudimo pensij statyme. Ligos, motinysts ir motinysts (tvysts) socialinio draudimo ilaidoms priskiriamos ligos, motinysts ir motinysts (tvysts) paalpos, numatytos Ligos ir motinysts socialinio draudimo statyme. Draudimo nuo nedarbo ilaidoms priskiriamos pagal Bedarbi rmimo statym pervedamos los. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo ilaidoms priskiriamos ilaidos pagal Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statym. Privalomojo sveikatos draudimo fond pervedamas las sudaro gautos sveikatos draudimo mokos, baudos ir delspinigiai, numatyti Sveikatos draudimo statyme. Fondo biudeto projekte neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos numatomos atsivelgiant per paskutinius dvejus metus atidtas neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas bei j kitimo tendencijas. Fondo biudeto vykdymo ataskaitoje neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas sudaro draudj skolos, kuri nemanoma atgauti, bei Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka vertinti atidjimai abejotinai atgautinoms sumoms. 12.9. Valstybinio socialinio draudimo fondo pajam ir ilaid formavimas Valstybinio socialinio draudimo biudeto pagrind sudaro privalomojo socialinio draudimo mokos. Jas moka dirbantieji (3 % nuo gaunamo atlyginimo) ir darbdaviai (31 % nuo priskaiiuoto atlyginimo u darb). I viso socialinio draudimo mok tarifas sudaro 34 %. Be j, VSDF biudetas gauna pajam i savarankikai dirbani moni - individuali moni savinink, kinink, notar, savanorikai apsidraudusi asmen bei Sodros veiklos. Valstybinio socialinio draudimo mok tarif paskirstymas kiekvienais metais numatomas t met socialinio draudimo fondo biudeto patvirtinimo statyme. Darbdavi (draudj) mokos tarp atskir draudimo ri: Pensij draudimui; Ligos ir motinysts draudimui; Draudimui nuo nedarbo; Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig draudimui; Sveikatos draudimui (los,pervedamos privalomojo sveikatos draudimo fond).

3 % apdraustj mok tarifas atskiroms draudimo rims: Pensij draudimui; Ligos ir motinysts draudimui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamas sudaro: draudj privalomosios valstybinio socialinio draudimo mokos; apdraustj privalomosios valstybinio socialinio draudimo mokos; savarankikai dirbani ir jiems prilygint asmen valstybinio socialinio draudimo mokos; valstybinio savanorikojo socialinio draudimo mokos; baudos ir delspinigiai; asignavimai i valstybs biudeto; atgautos ankstesni met ilaidas ikeltos abejotinai atgautinos sumos; veiklos pajamos.

Didiausi dal VSDF pajam sudaro draudj mokos (apie 90 % vis pajam). Plaiau apie draudimo mokas r. 12.12 klausim. Valstybinio socialinio draudimo fondo ilaidas, neskaitant ilaid atskiroms socialinio draudimo rims, taip pat sudaro atskaitymai privalomojo sveikatos draudimo fond bei veiklos snaudos. Didiausia ilaid dalis tenka pensij draudimui.

12.10. Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto sudarymas, vykdymas ir kontrol Yra dvi sveikatos draudimo rys: privalomasis ir papildomasis (savanorikasis). Privalomasis sveikatos draudimas - valstybs nustatyta asmens sveikatos prieiros ir ekonomini priemoni sistema, kuri statymo nustatytais pagrindais ir slygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudiamiems asmenims sveikatos prieiros paslaug teikim bei ilaid u suteiktas paslaugas kompensavim. Papildomasis (savanorikasis) sveikatos draudimas - papildomojo sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos prieiros paslaugos, atlyginamos pagal ias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio vykio. Papildomasis (savanorikasis) sveikatos draudimas vykdomas Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto statymo, Draudimo statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka. Privalomj sveikatos draudim vykdo ios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau - Privalomojo sveikatos draudimo taryba); Valstybin ligoni kasa (toliau - VLK); teritorins ligoni kasos (toliau - TLK).

Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai vykiai yra statymo nustatyti ir gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudiam asmen sveikatos sutrikimai ar sveikatos bkl, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudiamiems asmenims teikti statymo ir kit teiss akt nustatytas asmens sveikatos prieiros paslaugas. Ilaidos u ias paslaugas nustatytomis slygomis apmokamos i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto. Privalomuoju sveikatos draudimu draudiami Lietuvos Respublikos pilieiai ir kit valstybi pilieiai bei asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos pilieiai, nuolat ar laikinai gyvenantys alyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasiraiusi sutartis dl privalomojo sveikatos draudimo, draudiami privalomuoju sveikatos draudimu pagal tas sutartis. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi: asmenys, u kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo mokos, nustatytos statymo; asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo mokas,nustatytas statymo; valstybs lomis draudiami asmenys, ivardyti statyme.

Apdraustaisiais, draudiamais valstybs lomis, laikomi: asmenys, turintys teis gauti bet kurios ries pensij; darbingo amiaus asmenys, usiregistrav gyvenamosios vietos darbo biroje, kaip norintys ir galintys dirbti tam tikr darbai; nedirbantys darbingo amiaus asmenys, turintys statym nustatyt kiti statyme nurodyti asmenys.

I privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto apmokamos ios asmens sveikatos prieiros paslaugos: prevencin medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicinin reabilitacija, slauga, socialins paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos prieirai, ir asmens sveikatos ekspertiz. I io biudeto apmokama i medicinos pagalba: pirmins, antrins ir tretins asmens sveikatos prieiros paslaugos; statymo nustatyta parama draudiamiesiems, kuriems protezuojamos galns, snariai ir organai, bei parama sigyti protezus; valstybs parama ortopedijos technikos priemonms sigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; statymo nustatytas draudiamj ilaid vaistams ir medicinos pagalbos priemonms, sigytoms ambulatoriniam gydymui, kompensavimas.

I io biudeto apmokama medicinin reabilitacija, slauga, socialins paslaugos bei patarnavimai, priskiriami asmens sveikatos prieirai, apima:

slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus palaikomojo gydymo ligoninse ne ilgiau kaip 120 dien per kalendorinius metus; medicinin reabilitacij, skaitant sanatorin gydym.

Taip pat apmokamos ios asmens sveikatos ekspertizs paslaugos: draudiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertiz; invalidumo ir (ar) ilgalaikio ir visiko darbingumo praradimo ekspertiz asmenims iki 18 met. patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus.

Draudiamiesiems kompensuojamos ilaidos medicinos pagalbos priemonms ir btiniems vaistams - iraytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir Valstybins ligoni kasos teikimu. Btinj vaist ir medicinos pagalbos priemoni sra nustato Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. Ilaidos, skirtos ambulatoriniam gydymui btiniems vaistams ir medicinos pagalbos priemonms sigyti, kompensuojamos pagal bazines kainas, kurias apskaiiuoja Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybs nustatyta tvarka. Visa bazin btinj vaist ir medicinos pagalbos priemoni kaina kompensuojama: vaikams iki 18 met; I grups invalidams.

Privalomojo sveikatos draudimo finans pagrind sudaro savarankikas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas, netrauktas valstybs ir savivaldybi biudetus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet ir jo metin apyskait tvirtina Vyriausyb. io biudeto projekt, taip pat jo vykdymo metin apyskait rengia ir pateikia Vyriausybei tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto pajamas sudaro: apdraustj privalomojo sveikatos draudimo mokos bei u juos mokamos mokos; valstybs biudeto mokos u apdraustuosius, draudiamus valstybs lomis; institucij, vykdani privalomj sveikatos draudim, veiklos pajamos; papildomi valstybs biudeto asignavimai; savanorikos juridini ir fizini asmen mokos; valstybs biudeto asignavimai ortopedijos technikos priemoni sigijimo ilaidoms apmokti; i sveikatos prieiros staig ar vaistini iiekotos ar j grintos los u neteistai suteiktas ar neteistai pateiktas apmokti asmens sveikatos prieiros paslaugas, neteistai iraytus, iduotus ar pateiktus apmokti vaistus ir medicinos pagalbos priemones; statym nustatyta tvarka i fizini ir juridini asmen iiekotos los u al, padaryt apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos prieiros paslaug ilaidos buvo apmoktos i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l.

Seimas skiria Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetui papildomus valstybs biudeto asignavimus, jei dl fondo biudeto tvirtinimo metu nenumatyt prieasi padidja jo ilaidos arba sumaja pajamos ir dl to fondo biudetas negali vykdyti vis io statymo nustatyt pareigojim. Seimas, kiekvienais metais priimdamas valstybs biudet, Vyriausybs teikimu tvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet pervedamos mokos vienam apdraustajam, draudiamam valstybs lomis, dyd. mons, staigos ir organizacijos moka 3 procent darbo umokesio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas u asmenis, dirbanius pagal darbo sutartis ar narysts pagrindus renkamose institucijose ir gaunanius atlyginim u darb. mons, staigos ir organizacijos moka ne maiau kaip 30 procent gyventoj pajam mokesio sumos dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas u asmenis, gaunanius pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvos Respublikos teritorijoje esaniose monse, staigose ir organizacijose bei usienyje esaniose Lietuvos Respublikos monse, staigose ir organizacijose. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto ilaidas sudaro:

asmens sveikatos prieiros paslaug ilaidos, apmokamos sveikatos prieiros staigoms, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis; ilaid vaistams ir medicinos pagalbos priemonms sigyti statymo nustatyta tvarka kompensavimas draudiamiesiems; galni, snari ir organ protezavimo bei protez sigijimo ilaid kompensavimas; ortopedijos technikos priemoni sigijimo ilaidos; privalomj sveikatos draudim vykdani institucij veiklos ilaid apmokjimas.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybin ligoni kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto las gali skirti valstybinms ir savivaldybi sveikatos programoms finansuoti. Valstybins ligoni kasos ir teritorini ligoni kas veiklos ilaidoms gali bti skiriama iki 2 procent Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi bti ne didesnis kaip 10 procent metins Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto pajam sumos. 12.11. Privats pensij fondai: paskirtis, formavimo ypatumai Paiuose Europos Sjungos dokumentuose nra vieningos pensij fond svokos, nra tvirto sutarimo dl apibrimo tai pirmiausia kyla i pensij fond prigimties dvilypumo, nes pats pensij fondas turi ne pelno organizacijos status, taiau kartu yra pelno siekianti organizacija. Silytinas apibrimas, atitinkantis Europos Sjungos sutarties 58, 85, 86 straipsnius; pensij fondas tai ne pelno siekianti organizacija, kuri valdo schem papildani pagrindin privalomj schem, veikia kaupimo principu, taiau pagal taisykles, nustatytas valstybins valdios yra ekonominis vienetas. Ten pabriama, kad socialin sauga nra laikoma mone, t.y. organas, valdantis privalomj socialin saug, nra mon. Remiantis vairiais dokumentais galima iskirti pagrindinius reikalavimus taikomus pensij fondams tai licencijavimo btinyb, pensij fondo l atskyrimo nuo dalyvi turto reikalavimas bei privalomas prudent man taisykli taikymas investicijoms. Europos Sjungoje ikilusi pensij fondo svokos problema yra susijusi ir su pensij fond modeli vairove. Tad autor mano, kad vertt bendrais bruoais apvelgti pasaulyje susiklosiusi fond klasifikacij, idant bt galima suprasti nenusistovjusio apibrimo prieast. Anglosaksikosios tradicijos alyse pensij fondams, vadinamiesiems trastams (angl. trust pasitikti) suteiktas juridinio asmens statusas. Juos patikjimo teise valdo patiktiniai trustee. Pensij fondai yra ne pelno siekianios organizacijos, veikianios remiantis penkiais pamatiniais principais, kuriais grindiama pensij fond veikla. Pensij fondai steigiami, siekiant finansini ir socialini tiksl gyvendinimo, kaip privats arba mirs ir veikiantys prie moni. J veikla remiasi apdairaus mogaus ( prudent man) taisykle, kuri slygoja proting ir rpesting investavim, atsakomyb u netinkam sipareigojim vykdym bei veikim ne pensij fondo labui. Pensij fondams yra taikoma apibrt mok sistema, tai reikia, kad j los yra atskirtos nuo dalyvi l, kurios negali bti panaudotos, pavyzdiui, siskolinimams padengti. Esminis io modelio pensij fond bruoas pelno ne sau, o savo nariams siekimas. Nagrinjant ES valstybse narse vykusias ir vis dar tebevykstanias pensij sistemos reformas pastebimi tam tikri dsningumai kryptys tai pensinio amiaus didinimas, pensij skaiiavimo formuls pakeitimai, kuriais siekiama arba grietinti pensijos gavimo slygas, arba mainti pensijos dyd, pensij rezervo steigimas, papildomo savanoriko pensinio draudimo skatinimas, privai kaupiamj pensij vedimas bei pensij fond steigimas. Kaip pastebima, reformuojant Europos Sjungos ali socialinio draudimo pensij sistemas, daugumoje valstybi nari diegiama trij pakop tipo sistema pirmasis lygmuo valstybinis, kuriamas pay-as-you-go principu, ir yra privalomas. Tik Airijoje, Danijoje, Olandijoje ir Jungtinje Karalystje is lygmuo yra pagrstas apibrt imok principu. VDU profesor K. Leviauskait ir Vieosios politikos ir vadybos instituto specialistas . Malinauskas analizuodami pirmojo pensij sistemos lygmens Europos Sjungoje ypatumus pateikia duomenis, kuriuose pastebima, jog ios pakopos 25 alyse daniausiai yra vykdomos tokiais imok schem bdais: pensij pagal poreik; nediferencijuot pensij; pensij, susijusi su mokomis; pensij, susijusi su buvusiomis pajamomis. (r. 1 lentel) Antroji pakopa yra savanorika ir vykdoma per kaupiamuosius pensij fondus, treioji taip pat savanorika, taiau vykdoma individuali kaupimo sskait principu. 1lentel. Pirmosios pensij sistemos pakopos imok struktra ir alys

Pirmosios pakopos alys imok struktra Pensijos pagal poreik Austrija, Belgija, Kipras, Pranczija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovnija, Ispanija, vedija, Suomija, Airija, Danija, D. Britanija, Olandija

Nediferencijuotos pensijos Kipras, ekija, Estija, Pranczija, Graikija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Ispanija, vedija, Suomija, Airija, Danija, D. Britanija, Olandija Minimalios garantija Pensijos mokomis pensijos Austrija, Graikija

susij

su Austrija, Belgija, Estija, Pranczija, Vokietija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovnija, Ispanija, vedija, Suomija

Pensijos susij su darbo Belgija stau Pensijos susij su Kipras, ekija Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, buvusiomis pajamomis Portugalija, Slovakija Pensijos priklauso mokesio dydio nuo Italija

Pensijos pilnai Danija finansuojamos valstybs Pasaulio pensij reform praktikoje susiklost trij pakop pensij sistem steigimas, kuriuo seka ir Lietuva. Dl skirtingo socialins apsaugos sistem isivystymo, didiausi skirtumai tarp atskir ali pensij sistem yra I pensij sistemos pakopoje. Reformuojamos sistemos neturi esmini skirtum II ir III pakopose. Daugumoje Europos Sjungos valstybi nari praktikoje irykjo tendencija, II pensij sistemos pakop daryti kaip privalomj, tuo paiu nustatant tam tikro amiaus monms draudim arba privalom dalyvavim papildomame pensij draudime. Lietuvos Respublikoje privalomj pobd ilaik tik pirmoji pakopa, tuo tarpu II ir III yra savanorikos. 2003 m. pradta gyvendinti pensij sistemos reforma, kurios metu i esms pakito socialinio draudimo pensij sistema, jos organizavimo principai ir tvarka. Pagrindiniai teiss aktai reglamentuojantys naujj sistem tai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriko pensij kaupimo ir Lietuvos Respublikos pensij kaupimo statymai. Nuo 2004 m. sausio mn. 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojai dal mok Sodrai turi teis pervesti pensij fondus. Vadinasi, kiekvieno apdraustojo socialiniu draudimu 2,5 procento (2004 m. 2,5 procento. Kasmet, iki 2007 met, moka bus didinama po 1 procentin punkt iki 5,5 procento) mok pensijoms gali bti pervedama asmenines sskaitas privaiuose pensij fonduose. Pastarieji las investuot kapital rinkose iki to laikotarpio, kol asmuo sulauks pensinio amiaus. Po to pensij fondas apdraustojo asmens naudai ipirkt anuitet (pensij iki gyvos galvos) i gyvybs draudimo bendrovs. Lietuvos Respublikos pensij kaupimo statymas, nustatantis valstybinio socialinio draudimo mokos dalies kaupim pensij fonde, valdymo mon, turini Lietuvos Respublikos Vertybini popieri komisijos (Vertybini popieri komisijos) iduot licencij verstis kaupimo veikla, vardina kaip pensij kaupimo bendrov. ia pensij fondas suprantamas, kaip fiziniams asmenims, privalomai draudiamiems valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei ir privalomai pensijos daliai gauti, pasirinkusiems kaupti pensij mok pensij kaupimo bendrovje, bendrosios nuosavybs teise priklausantis pensij turtas, kurio valdymas yra perduotas pensij kaupimo bendrovei ir kuris yra investuojamas, remiantis, Vertybini popieri komisijos patvirtintomis, taisyklmis. Lietuvos Respublikos gyventojai taip pat gali savanorikai kaupti papildomai pensijos daliai pensij fonduose ar gyvybs draudimo monse, mokdami tam tikro dydio mokas. Verstis pensij kaupimu, remiantis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriko pensij kaupimo statymu, gali tik akcin bendrov arba udaroji akcin bendrov. ia pensij fondas suprantamas kaip fiziniams asmenims, savanorikai kaupiantiems pensijas ir patiems mokant pensij mokas pensij fond, bendrosios dalins nuosavybs teise priklausantis pensij turtas, kurio valdymas yra perduotas pensij fondo valdymo monei ir kuris investuojamas, remiantis to pensij fondo taisyklmis. Pensij fondo valdymo mons tai mons, turinios Vertybini popieri komisijos iduot licencij ir galinios verstis pensij kaupimo veikla. i pakopa skirta tiems, kurie nort gauti senatvje pajam daugiau, nei numatyta pirmojoje ir antrojoje pakopose nuo pastarj ji skiriasi tuo, kad iuo atveju, mogus gali pasirinkti, kokio dydio mokas ir kokiu danumu moks. Pagrindinis einamojo finansavimo ir kaupimo princip derinimu pagrsto modelio privalumas apsaugos senatvje finansavimo paskirstymas tarp skirting mechanizm, tuo siekiant sumainti bendr rizik. Toks modelis taip pat suteikt galimyb valstybei gyvendinti santaup nelieiamum apsaugot nuo politini sikiim, galini sugriauti ry tarp buvusi mok ir pensijos. Be to, jis suteikt darbingo amiaus monms daugiau galimybi dal j vartojimo i darbingo amiaus perkelti senatv. Taigi nuo nauj statym primimo ir naujos socialinio draudimo pensij sistemos vedimo, Lietuvos Respublikoje dirbantys asmenys gali pasinaudoti ir kitais bdais, ne tik Sodros paslaugomis, kad usitikrint saugesn senatv. Pensij fondo dalyvis tai asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensij kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmenin pensij sskaita. Teis juo tapti ir stoti fond turi asmenys, privalomai draudiami valstybiniu socialiniu pensij draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, iskyrus asmenis, kurie jau yra sukak senatvs pensijos ami.

Pasiraant II pakopos pensij kaupimo sutart, dert atkreipti dmes tam tikrus aspektus, susijusius su galima finansine rizika ir dalyvavimo, papildomame draudime, pasekmmis. Pirmiausia tai, jog stojus pensij kaupimo sistem, sumaja Sodros mokamos pensijos dalis, o grimas tik Sodros pensij sistem nemanomas. Tai reikia, kad pasiraius antrosios pakopos pensij kaupimo sutart galima pakeisti valdymo mon ar fond, bet nutraukti dalyvavimo ne. engus sistem dalyvavimas baigiasi sulaukus pensinio amiaus (arba mirus).Be to, pensij kaupimo bendrov ne tik neutikrina investicins gros (galimyb sukaupti didesn pensij priklauso ne tik nuo amiaus, atlyginimo, kaupimo trukms, investavimo skms, bet netgi nuo dalyvio lyties), o taip pat renka aptarnavimo mokesius mok ir turto valdymo tai reikia, kad dalyvavimas II pakopoje dar ir kainuoja. Asmenys, kurie yra draudiami tik pagrindinei pensijos daliai gauti gali tapti tik III pakopos dalyviu ir savanorikai kaupti las pensijai. Vertybini popieri komisija asmenims mstanties apie dalyvavim III pensij sistemos pakopoje silo atkreipti dmes tai, jog rinktis ios pakopos pensij fond verta tuomet, jei asmuo, mokantis 27 procent pajam mokest, gali maksimaliai pasinaudoti mokestine lengvata ir ketina kaupti iki pensinio amiaus arba ilgiau nei 10 met. Apskaiiuota, jog kaupiant 40 met, o atgaut 27 procent pajam mokest vl investuojant, imoka III pakopos pensij fonde ketvirtadaliu didesn nei, pavyzdiui, investiciniame fonde. statym leidjas imperatyviai nurodo, jog norint tapti pensij fondo dalyviu reikia pasirayti pensij kaupimo sutart. Standartins pensij kaupimo sutarties slygos reglamentuojamos bendru Lietuvos Respublikos draudimo prieiros komisijos 2005 m. sausio 4 d. Nr. N 6 ir Lietuvos Respublikos Vertybini popieri komisijos 2005 m. sausio 13 d. Nr. 1 nutarimu Dl standartini pensij kaupimo sutarties slyg patvirtinimo. Svarbu tai, kad valdymo mons nustatytos standartins pensij kaupimo sutarties slygos privalo bti tvirtintos pensij kaupimo sutartyje nekeiiant j esms. Be to, prie sudarant sutart asmuo supaindinamas su pensij fond taisyklmis, kurios yra neatsiejama sutarties dalis. Atitinkamai, pensij kaupimo bendrov, su kuria asmuo ketina sudaryti pensij kaupimo sutart, turi teis uklausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyb (VSDFV) apie io asmens teis tapti pensij kaupimo dalyviu bei pensij kaupimo sutarties tarp io asmens ir kitos pensij kaupimo bendrovs sudarymo fakt. VSDF valdyba, gavusi tok uklausim, atsako ratu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvark su pensij kaupimo bendrove, elektroniniu bdu ne vliau kaip per 1 darbo dien nuo uklausimo gavimo. (i nuostata susijusi su bsimuoju II pakopos dalyviu). Po sutarties sudarymo mok moktojas tampa pensij kaupimo dalyviu, o mon pensij kaupimo bendrove. Kartu jie prisiima atitinkamus pensij fondo taisyklse numatytus tarpusavio sipareigojimus. Pasirayta sutartis sigalioja nuo kit met sausio 1 dienos. 12.12. Valstybinio socialinio draudimo mokos ir privalomojo sveikatos draudimo mokos: objektas, moktojai, mok apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Valstybinio socialinio draudimo statyme nustatyta, kad socialiniu draudimu privalomai draudiami: asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai notarus (asesoriai), taip pat darbo umokest gaunantys asmenys ir einantys narysts pagrindu renkamsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami apygard, miest, rajon, apylinki rinkim ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo umokest asmenys; Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statyme ir Valstybs tarnybos statyme nurodyti valstybs politikai, teisjai, valstybs pareignai, valstybs tarnautojai, taip pat gaunantys darbo umokest Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami pareigas asmenys. i asmen socialinio draudimo mokas privalo mokti apdraustieji ir draudjai. Apdraustj asmen, socialinio draudimo mokos skaiiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaiiuotos darbo umokesio sumos, ne maesns kaip minimali mnesin alga, su darbo santykiais susijusi kompensacinio ar skatinamojo pobdio imok, nustatyt teiss aktuose ir kolektyvinse sutartyse, neatsivelgiant mokjimo altinius, skaitant: 1) apdraustajam apskaiiuot pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, nustatytus Darbo kodekse ir kituose teiss aktuose, bet kokiu bdu draudjo apskaiiuojamus apdraustajam u jo atlikt darb; 2) apdraustajam apskaiiuot darbo umokest, kur sudaro pareigin alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybs tarnybos statyme bei teiss aktuose, reglamentuojaniuose i imok mokjim; 3) apdraustajam apskaiiuot darbo umokest, nustatytValstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statyme; 4) priedus ir ieitines imokas; 5) apskaiiuotas kompensacijas u kasmetines, tikslines atostogas (iskyrus ntumo ir gimdymo atostogas bei atostogas vaikui priirti, kol jam sueis treji metai), apskaiiuotas pinigines kompensacijas u nepanaudotas kasmetines atostogas ar u prastovos laik; 6) premijas, paalpas ir kitas imokas. Socialinio draudimo mok mokjimas Draudjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo mokas Fond apskaiiuoja, iskaito ir moka draudjas nuo tos dienos, kuri apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsivelgdamas draudjo registravimo teritorinje mokesi inspekcijoje dat. Apskaiiuotas socialinio draudimo mokas draudjas sumoka ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos, iskyrus statyme nustatytus atvejus. staigos ir organizacijos, visikai ilaikomos i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet, apskaiiuotas socialinio draudimo mokas turi sumokti t dien, kuri i Lietuvos Respublikos kredito staig gauna las prajusio mnesio darbo umokesiui mokti, bet ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos. ems kio bendrovs, ems kio kooperatyvai ir kininkai u samdomus darbuotojus socialinio draudimo mokas Fond gali sumokti i anksto draudjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasiraytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vliau kaip iki lapkriio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali bti pasirayta tik atsiskaitymo u einamuosius kalendorinius metus sutartis.

Asmenys, kurie veriasi veikla sigij verslo liudijimus, iduotus trumpesniam negu 3 mnesi laikotarpiui, privalo sumokti socialinio draudimo mokas u vis verslo liudijimo galiojimo laikotarp per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo sigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratsimo. Socialinio draudimo mok mokjimo tvark nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sudarymo ir vykdymo taisykls.