Karl Gustav Jung

velgiant pasmon
I angl kalbos vert Jrat Musteikyt

Sapn svarba
mogus sakytais ir raytais odiais ireikia prasm to, k jis nori pasakyti. Jo kalboje yra gausu simboli, bet jis danai vartoja enklus ir vaizdinius, kurie nra tiksliai apraomi. Kai kurie tra santrumpos arba pirmj odio raidi virtin, kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra pastami verslo enklai, patentuot vaist pavadinimai, enkleliai ar emblemos. Nors jie patys yra bereikmiai, jie gyja atpastam reikm prastiniame vartojime ar smoningos intencijos dka. Tai nra simboliai. Tai yra enklai, ir jie vien tik ymi objektus, kuriems yra priskiriami. Tai, k mes vadiname simboliu, yra terminas, pavadinimas ar net vaizdas, kuris gali bti prastas kasdieniniame gyvenime, taiau kuris, be visuotinai priimtos ir akivaizdios reikms, turi dar ir specifines papildomas uuominas ir reikmes. Jis nurodo kak neapibrt, neinoma ar paslpt nuo ms. Pavyzdiui, daugelis Kretos paminkl paymti dvigubos adzs (kauptuko pavidalo kirvis - red.) enklu. Mes inome objekt, bet neinome jo simbolini reikmi (nuorod). Kitas pavyzdys galt bti indas, kuris, lanksis Anglijoj, namie pasakojo draugams, jog anglai garbina gyvulius, nes jis mats senose banyiose ereli, lit ir jaui. Jis neinojo (kaip ir daugelis krikioni), kad ie gyvnai yra evangelist simboliai, kil i Ezekielio vizijos ir kad tai, savo ruotu, yra Egipto sauls dievo Horo ir jo keturi sn analogija. Dar daugiau, yra toki daikt, kaip ratas ir kryius, kurie yra inomi visame pasaulyje, bet tam tikromis aplinkybmis jie turi simbolin reikm. K jie tiksliai simbolizuoja, tebra ginytinas dalykas. Taigi odis arba vaizdinys yra simbolis, kai jis reikia (nurodo) kak daugiau negu jo akivaizdi ir tiesiogin reikm. Jis turi platesn "nesmoning" aspekt, kuris niekad nra tiksliai apibriamas ir iki galo iaikinamas. Nra net vilties j apibrti ar paaikinti. Kai protas tiria simbol, jis msto apie tokias idjas, kurios yra u intelekto suvokimo rib. Ratas gali nukreipti ms mintis link "dievikos" sauls svokos, bet ioj vietoj intelektas turi pripainti savo nekompetentingum; mogus negali apibrti "dievikos" esybs. Kai, nepaisant vis savo intelekto ribotum, kak pavadiname "dieviku", mes tesuteikiame jam vard, kuris gali bti pagrstas tikjimu, bet niekad - faktiniais rodymais. Kadangi daugyb dalyk yra u mogiko supratimo rib, mes nuolat vartojame simbolinius terminus, kad jie atstovaut svokoms, kuri mes negalime apibrti ar visikai suprasti. Tai viena i prieasi, kodl visos religijos naudoja simboli kalb arba vaizdius. Bet itoks smoningas simboli naudojimas tra tas didiai svarbaus psichologinio fakto vienas aspektas. mogus taip pat kuria simbolius nesmoningai ir spontanikai - sapn forma. Nra lengva tai suvokti. Bet btina, jeigu norime daugiau suinoti apie tai, kaip funkcionuoja mogaus psichika. Valandl pamst suprasime, kad mogus niekad iki galo nieko nesuvokia ir nieko visikai nesupranta. Jis mato, girdi, lieia, jauia skon, taiau kaip toli jis mato, kaip girdi, k

pasako jam lytjimas ir kok skon jis jauia, priklauso nuo jo poji kiekio ir kokybs. Tai apriboja jo aplinkinio pasaulio supratim. Naudodamas mokslinius instrumentus, jis i dalies kompensuoja iuos jusli trkumus. Pavyzdiui, jis gali iplsti regjimo lauk ironais, o klausos elektriniu stiprintuvu. Taiau ir labiausiai itobulinti aparatai tegali priartinti akims tolimus ir maus objektus arba pagarsinti silpnus garsus. Nesvarbu, kokius instrumentus naudoja, kada nors mogus pasiekia tikrumo rib, kurios smoningas painimas negali perengti. Be to, yra ir nesmoningi ms tikrovs suvokimo aspektai. Pirmasis faktas, kad net kai ms jutimai reaguoja realius reikinius, vaizdus ir garsus, jie yra kakaip "iveriami" i realybs sferos psichikos sfer. Psichikoje (mind) jie tampa psichiniais vykiais, kuri galutin prigimtis yra nepaini (nes psyche negali painti savo paios substancijos). Taigi bet kokiame patyrime yra neapibrtas skaiius neinom veiksni, nekalbant apie fakt, kad kiekvienas konkretus objektas tam tikrais atvilgiais visada lieka nepaintas, nes mes neinome paios materijos pirmins prigimties. Yra tam tikr vyki, kuri smoningai mes nepastebime; vadinasi, jie lieka u smons slenksio. Jie vyksta, bet jie suimami save nesmoningai, mums smoningai neinant. Mes suinome apie tokius vykius tik intuicijos akimirkomis arba giliai mstydami vliau sismoniname, jog jie turjo atsitikti; ir nors mes i pradi nekreipme dmesio j emocin ir gyvybin svarb, tai vliau isiveria i pasmons kaip kokia pavluota mintis. Pavyzdiui, ji gali pasirodyti sapno pavidalu. Apskritai bet kurio vykio nesmoningas aspektas atsiskleidia mums sapnuose, kur jis pasirodo ne kaip racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas. Istorijos poiriu, kaip tik sapn tyrinjimas pirmiausia ir leido psichologams tirti smoning vyki nesmoningus aspektus. Kaip tik tokiu pagrindu psichologai taria egzistuojant nesmoning siel (psyche), nors daugelis mokslinink ir filosof tai neigia. Jie naiviai ginija, kad tokia prielaida reikt, kad tame paiame individe yra du "subjektai", arba paprastai tariant, dvi asmenybs. Bet kaip tik i prielaida ir yra visikai korektika. Viena i iuolaikinio mogaus bd ir yra tai, kad daugelis moni kenia nuo tokio asmenybs susidvejinimo. Tai jokiu bdu ne patologinis simptomas; tai normalus reikinys, pastebimas bet kada ir visur. Taip yra ne tik neurotikams, kuri dein neino, k daro kair. i kebli padtis tik rodo bendr nesmoningum, kur nenuneigiamai paveldjo visa monija. mogus savo smon pltojo ltai ir per varg, daugyb ami, kol tapo civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rato iradim, apie 4000 m. pr. Kr.). Ir i evoliucija toli grau nesibaig, nes didels mogaus psichikos sritys tebeskendi tamsoje. Tai, k mes vadiname siela (psyche), anaiptol nesutampa su ms smone ir jos turiniu. Tasai, kuris neigia pasmons egzistavim, i tikrj daro prielaid, jog iandien siel esame visikai pain. Ir is sitikinimas aikiai yra toks pat klaidingas, kaip ir prielaida, jog inome vis, k reikia inoti apie gamtos pasaul. Ms siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pat berib. Taigi mes negalime tiksliai apibrti nei sielos, nei gamtos. Tegalime konstatuoti, kad, ms manymu, jos yra (kuomet jas laikome esant), ir aprayti, kiek sugebam, kaip jos funkcionuoja. Taigi, be medicinos surinkt rodym, yra ir stiprus loginis pagrindas, kad atmestume tokius teiginius kaip: "Nra jokios pasmons". Tokius dalykus kalbantys ireikia senatvika "mizoneizm" - baim to, kas nauja ir neinoma. is pasiprieinimas miniai apie neinom mogaus psichikos dal turi istorini prieasi. Smon yra labai nesena gamtos gija, ir ji tebra

"eksperimentika". Ji trapi, jai gresia specifiniai pavojai, ji lengvai paeidiama. Kaip pastebjo antropologai, vienas i labiausiai paplitusi psichini sutrikim, pasitaikani tarp primityvi taut, yra tai, k jos vadina "sielos netekimu" - tai reikia, kaip rodo ir pavadinimas, matom smons suirim (arba, specialiau tariant, disociacij). Tokie mons, kuri smons isivystymo lygis yra kitoks nei ms, "sielos" (arba psychs) nejauia kaip vientisos. Daugelis primityv mano, kad mogus, taip pat kaip savo, turi ir "miko siel", ir kad i miko siela yra siknijusi laukiniame gyvne arba medyje, su kuriuo mogus tam tikru bdu yra psichikai tapatus. Kaip tik tai ymus prancz etnologas Lucianas Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino "mistiniu dalyvavimu". Jis atsisak io termino prieikos kritikos spaudiamas, bet man regis, kad jo kritikai buvo neteiss. Tai yra gerai inomas psichologinis faktas, kad individas nesmoningai gali bti tapatus su kitu asmeniu ar objektu. is tapatumas primityv tarpe gyja daug form. Jei miko siela yra gyvno siela, pats gyvnas yra laikomas tam tikru mogaus broliu, pavyzdiui, manoma, kad mogus, kurio brolis yra krokodilas, gali saugiai sau plaukioti krokodil knibdanioje upje. Jei miko siela yra medis, tas medis tariamas kaip turs tam individui kak panaaus tvik autoritet. Abiem atvejais miko sielos eidimas suprantamas kaip paties mogaus eidimas. Kai kuriose gentyse manoma, kad mogus turi kelet siel; is tikjimas ireikia kai kuri primityvi individ jausm, kad jie yra sudaryti i keleto sujungt; bet skirting vienet. Tai reikia, kad individo siela toli grau nra saugiai suvienyta; prieingai, jai gresia pavojus pernelyg lengvai suskilti, upldus nevaldomiems jausmams. i situacij mes inome i antropolog studij, bet ji nra tokia jau netinkama ir ms pai paangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti. Mes irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatum. Mus uvaldo ir pakeiia nuotaikos, mes prarandame sugebjim mstyti ir negalime prisiminti svarbi dalyk apie save ir kitus,- ir mons ima klausti: "Koks velnias tave lindo?" Kalbam, jog sugebam "kontroliuoti save", bet savitvarda yra reta ir nepaprasta doryb. Mes galime manyti, kad save valdome, bet koks nors draugas nesunkiai mums papasakos apie mus toki dalyk, apie kuriuos mes nieko neinome. Nra abejons, net ms vadinamame auktame civilizuotume mogaus smon dar nra reikiamai vientisa. Ji tebra paeidiama ir linkusi skilinti. Sugebjimas izoliuoti dal savo psichikos i tikro yra vertinga savyb. Galime susitelkti tuo momentu prie vieno dalyko, atmesdami visa kita, kam reikia ms dmesio. Bet yra didiulis skirtumas tarp smoningo sprendimo atsiskirti ir laikinai nuslopinti dal savo sielos, ir bsenos, kai tai atsitinka savaime, mogui ito neinant, nesutinkant ir net prieingai jo norams. Pirmasis yra civilizacijos laimjimas, antrasis - primmityvus "sielos netekimas" arba net patologin neurozs prieastis. Taigi net ms dienomis smons vieningumas tebra abejotinas: jis labai lengvai gali bti suardytas. Sugebjimas valdyti savo emocijas, labai pageidautinas vienu poiriu, bus abejotinas laimjimas kitu, nes dl to socialiniai tarpusavio santykiai netekt vairovs, spalv ir ilumos. Taigi tokiame kontekste ir turime apvelgti, kokie svarbs yra sapnai tos netvirtos, nepagaunamos, nepatikimos, neaikios ir netikros fantazijos. Nordamas paaikinti savo poir, apraysiu kaip jis rutuliojosi daugel met ir kaip a prijau prie ivados, kad sapnai yra daniausiai pasitaikantis ir visuotinai prieinamas altinis tirti mogaus sugebjim simbolizuoti.

Zigmundas Froidas buvo pionierius, pirmasis bands empirikai tirti pasmonin smons pagrind. Jis dirbo, remdamasis bendra prielaida, kad sapnai nra atsitiktiniai, bet yra susij su smoningomis mintimis ir problemomis. i prielaida anaiptol nebuvo savavalika. Ji buvo pagrsta ymi neurolog, pavyzdiui, Pjero an (Pierre Janet), ivadomis, kad neurozs simptomai susij su tam tikru smoningu patyrimu. Jie netgi yra atskilusios smoningos psichikos sritys, kurios kitu laiku ir kitokiomis aplinkybmis gali bti smoningos. Paioje prajusio amiaus pabaigoje Froidas ir Jozefas Broieris pripaino, kad neurotiki simptomai - isterija, tam tikri skausmai ir nenormalus elgesys - i tikrj yra simbolikai reikmingi. Jie yra vienas bdas, kuriuo pasmonin psichika ireikia save, kaip kad ir per sapnus; ir jie yra tokie pat simboliki. Pavyzdiui, pacientui, pakliuvusiam nepakeliam situacij, gali atsirasti spazmai, kai jis bando ryti. Jis "negali to praryti". Kit pacient panaiomis psichologinio streso aplinkybmis itinka astmos priepuolis. Jis dsta nuo "nam oro". Treiasis patiria savotik koj paralyi: jis negali paeiti, t.y. "jis toliau eiti nebegali". Ketvirtasis, kuris vemia pavalgs, "negali suvirkinti" nemalonaus fakto. Galiau pateikti daugyb toki pavyzdi, bet tokios somatins reakcijos tra viena forma, kuria mus kamuojanios problemos gali nesmoningai pasireikti. Daniausiai jos pasireikia per ms sapnus. Bet kuris psichologas, iklauss gausyb moni, pasakojani savo sapnus, ino, kad sapn simboliai kur kas vairesni, negu fiziniai neurozs simptomai. Sapnai danai yra sudtingos ir spalvingos fantazijos. Bet jei analitikas, susidrs su ia sapn mediaga, naudoja originali Froido "laisv asociacij" technik, jis mato, kad sapnus galima redukuoti tam tikrus pagrindinius modelius. i technika suvaidino labai svarb vaidmen psichoanalizs raidoje, nes leido Froidui panaudoti sapnus kaip ieities tak, kuriuo remiantis galima pradti tirti paciento pasmonin problem. Froidas pastebjo paprast, bet labai svarb, esmin dalyk, kad jei sapnuotojas skatinamas tsti pasakojim apie savo sapn vaizdinius ir mintis, kurias ie jam sukelia, jis prasitars ir atskleis pasmonin savo negalavim pagrind tuo, k jis kalba, ir tuo, k jis kalbdamas smoningai praleidia. Jo mintys gali pasirodyti neprotingos ir netinkamos, bet po kurio laiko pasidaro jau aiku, ko jis stengiasi vengti, koki nemaloni mint ar patyrim slopina. Kad ir kaip jis bando tai umaskuoti, visa, k jis sako, rodo jo nemalonum esm. Gydytojas pamato tiek daug ivirkios gyvenimo puss dalyk, kad jis retai bna toli nuo tiesos, kai paciento daromas uuominas interpretuoja kaip neramios sins enklus. Deja, tai, k jis gal gale atranda, patvirtina jo bgtavimus. Kol kas niekas negali paprietarauti Froido nuslopinimo ir nor ipildymo, kaip neabejotin sapn simbolizmo prieasi, teorijai. Froidui sapnai buvo ypatingai svarbs, kaip "laisv asociacij" proceso ieities takas. Bet po kurio laiko a miau jausti, jog tai klaidingas ir neadekvatus turting fantazij, kurias pasmon sukuria miegant, panaudojimas. Mano abejons i tikrj prasidjo tada, kai vienas kolega man papasakojo tai, k jis patyr ilgai keliaudamas po Rusij traukiniu. Nors jis nemokjo kalbos ir net nemokjo skaityti kirilicos, jis staiga m gilintis keistas raides, kuriomis buvo parayti geleinkelio uraai, ir atsidav svajonms, kuri metu jis toms raidms suteikdavo vairiausias reikmes. Viena mintis sek kit, ir, bdamas atsipalaidavs, jis pajuto, kad ios "laisvos asociacijos" sukl jam daug sen prisiminim. Jis suirzo juose aptiks kai kurias seniai palaidotas nemalonias temas - dalykus, kuriuos norjo pamirti ir kuriuos smoningai buvo pamirs. I tikrj jis prijo prie to, k psichologai vadina "kompleksais" - t.y. nuslopintas emocines

temas, kurios gali sukelti nuolatinius daugeliu atvej net neurozs simptomus.

psichologinius

sutrikimus

arba

is epizodas atvr man akis: supratau, kad nebtina naudoti sapn kaip "laisv asociacij" proceso ieities tak, jei nori atskleisti paciento kompleksus. Jis man parod, kad centr galima pasiekti tiesiai i bet kurio apskritimo tako. Galima pradti nuo kirilicos, nuo meditacij apie kritolin rutul, maldininko rat arba modernistin paveiksl, arba net nuo atsitiktinio pokalbio apie kok nors banal atsitikim. Sapnas nra nei daugiau, nei maiau naudingas iuo poiriu, kaip bet kuris kitas galimas ieities takas. Taiau sapnai yra ypatingai reikmingi, netgi jei jie danai kyla i emocinio susijaudinimo, kur taip pat eina ir prastiniai (nuolatiniai) kompleksai. (Nuolatiniai kompleksai yra velniosios psichs vietos, greiiausiai reaguojanios iorinius stimulus ar sutrikimus.) tai kodl laisvos asociacijos gali nuvesti i bet kurio sapno kritikas slaptas mintis. ia man atjo mintis, kad (jei a buvau teisus iki iol) protinga bt daryti ivad, jog sapnai turi kakoki atskir ir daug reikmingesn funkcij. Labai danai sapnai turi apibrt, akivaizdiai tiksling struktr, nurodani pagrindin idj arba krypt - nors daniausiai ji nra i karto suprantama. Todl pradjau svarstyti, ar negeriau skirti daugiau dmesio tikrajai sapno formai ir turiniui, uuot leidus "laisvoms" asociacijoms per idj grandin nuvesti kompleksus, kuriuos lygiai taip pat galime pasiekti ir kitais bdais. i nauja mintis pakeit mano psichologijos raid. Tai reik, kad a pamau atsisakiau sekti asociacijas, kurios nuvesdavo toli nuo sapno teksto. miau telkti dmes ne tiek prie asociacij, kiek prie paties sapno, manydamas, kad jis ireikia kak specifik, k bando pasakyti pasmon. Mano poirio sapnus pasikeitimas pakeit ir metod,- naujoji technika turjo atsivelgti vairiausius platesnius sapno aspektus. Smoningas pasakojimas turi pradi, raid ir pabaig, bet tai netinka sapnui. Jo erdvs ir laiko matmenys visai kitokie, kad j suprastum, reikia tyrinti kiekvienu aspektu - lyg imtum nepastam daikt rankas ir tol j sukiotum, kol tapt pastama kiekviena formos detal. Jau turbt pakankamai parodiau, kaip vis labiau pradjau nesutikti su "laisv asociacij" metodu, kur pirmasis pasil Froidas, - norjau likti kiek galima ariau prie paties sapno, atsisakydamas vis netinkam idj ir asociacij, kurias jis gali sukelti. inoma, jos gali atskleisti paciento kompleksus, bet a turjau daug didesn tiksl, nei vien atskleisti kompleksus, kurie sukelia neurotinius sutrikimus. Juos galima nustatyti daugybe kit bd, pavyzdiui, psichologas gali suprasti visas uuominas, kuri jam reikia, odini asociacij testu (klausdamas paciento, kokias asociacijas jam sukelia tam tikri odiai ir analizuodamas jo atsakymus). Bet norint painti ir suprasti vis asmenybs psichinio gyvenimo proces, svarbu suvokti, kad jo sapnai ir j simboliniai vaizdiniai turi atlikti kur kas svarbesn vaidmen. Beveik kiekvienam aiku, kad, pavyzdiui, yra nesuskaiiuojama daugyb vaizdi, kurie gali simbolizuoti lytin akt (arba, kitaip tariant, atvaizduoti j alegorikai). Bet kuris i i vaizdi per asociacijas gali atvesti prie lytini santyki idjos ir prie specifini kompleks, kuriuos kiekvienas gali jausti savo paties seksualinio gyvenimo atvilgiu. Bet iuos kompleksus galima taip pat atskleisti ir usisvajojus prie neskaitom rusik raidi. Taigi a padariau prielaid, kad sapnas gali praneti ir k kit nei

seksualin alegorija ir Pailiustruosiu i mint.

kad

taip

yra

dl

tam

tikr

prieasi.

mogus gali sapnuoti, kad kia rakt spyn, darbuojasi su sunkia lazda ar lauia duris kojos spyriu. Visa tai galima traktuoti kaip seksualin alegorij. Bet pats faktas, kad jo pasmon pasirinko kur nors vien i i vaizdi - rakt, lazd ar spyr - taip pat turi didel reikm. Tikroji uduotis yra suprasti, kodl pasirinktas raktas, o ne lazda, arba lazda, o ne spyris koja. Kartais tai net padeda atskleisti, kad ia i viso vaizduojamas ne lytinis aktas, o visai kiti psichologiniai dalykai. Taip mstydamas, a prijau prie ivados, kad tik ta mediaga, kuri yra aiki ir regima sapno dalis, gali bti naudojama j interpretuojant. Sapnas turi savo apribojimus. Jo specifin forma pati mums pasako, kas jam priklauso ir kas veda al nuo jo. Jei "laisvos" asociacijos vilioja al nuo ios (sapno) mediagos, galima bt pasakyti, nelyg koks zigzagas, tai mano sukurtas metodas labiau primena spiral, kurios centre yra sapno pieinys. A dirbu su paiu sapno pieiniu, nekreipdamas dmesio sapnuotojo pastangas nuo jo atitrkti. Dirbdamas savo profesin darb, a vis turiu kartoti: "Grkime prie Js sapno. K sako sapnas?" Pavyzdiui, mano pacientas sapnavo girt, nevalyv, vulgari moter. Sapne toji moteris buvo jo mona, nors realiame gyvenime jo mona buvo visikai kitokia. I pirmo vilgsnio sapnas atrod siaubingai neteisingas, ir pacientas tuoj pat j atmet kaip susapnuot nesmon. Jeigu a, jo gydytojas, biau leids jam eiti asociacij keliu, jis neivengiamai bt bands kaip galima labiau nutolti nuo nemaloni sapno uuomin. Ir bt prijs prie vieno i savo pagrindini kompleks - komplekso, ko gero, neturinio nieko bendro su jo mona - ir mes nieko nesuinotume apie ypating, btent io sapno prasm. Taigi k jo pasmon norjo pasakyti tokiu akivaizdiai neteisingu teiginiu? Aiku, ji ireik idj apie puolusi moter, kuri buvo artimai susijusi su sapnuotojo gyvenimu. Bet kadangi io vaizdio projekcija jo mon visikai nepagrsta ir i esms neteisinga, man teko iekoti kitur, kol supratau, k atvaizdavo toks atstumiantis vaizdis. Dar viduramiais, daug anksiau nei fiziologai rod, kad dl endokrinini liauk struktros visuose mumyse yra ir vyriki, ir moteriki elementai, buvo sakoma, kad "kiekviename vyre yra moteris". Kaip tik moterikj element kiekviename vyre a ir pavadinau "anima". Tas "moterikasis" aspektas yra i esms tam tikras emesnio pobdio susietumas su aplinka, ir ypa su moterimis, kuris yra rpestingai slepiamas nuo kit ir nuo savs. Kitaip tariant, nors regimoji individo asmenyb atrodo visikai normali, ji gali slpti nuo kit - ar netgi nuo savs - apgailtin "moters savyje" padt. Taip buvo ir iam mano pacientui: jo moterikoji pus nebuvo patraukli. Jo sapnas sakyte sak: "Kai kuriais atvilgiais tu elgiesi kaip puolusi moteris", ir sukl jam ok. (is pavyzdys, suprantama, neturi bti laikomas rodymu, kad pasmon rpinasi "moraliniais" draudimais.) Sapnas neliep pacientui "elgtis geriau", bet tiesiog band atsverti pernelyg vienpusik jo smoningo proto prigimt, kuri palaik klaiding sitikinim, kad jis yra visais atvilgiais dentelmenas. Lengva suprasti, kodl sapnuotojai link ignoruoti ir netgi neigti savo sapn praneimus. Smon natraliai prieinasi viskam, kas nesmoninga ir neinoma. A jau nurodiau, kad primityviuose monse yra tai, k antropologai vadina "mizoneizmu", t.y. gili ir prietaringa naujovi baim. Primityvai reaguoja nepalankius vykius tokiomis pat reakcijomis, kaip ir gyvnai. Bet ir "civilizuotas" mogus naujas idjas reaguoja labai panaiai, kurdamas psichologinius barjerus, kad susidrs su naujove,

apsisaugot nuo oko. Lygiai t pat galima pastebti kiekvieno individo reakcijoje savo paties sapnus, jei tenka priimti neprast mint. Daugelis filosofijos, mokslo, netgi literatros pionieri tapo gimto savo aminink konservatyvumo aukomis. Psichologija yra vienas jauniausi moksl. Kadangi ji stengiasi nagrinti pasmons veikl, tai neivengiamai susiduria su kratutiniu mizoneizmu.

Praeitis ir ateitis pasmonje

Kol kas a tik pateikiau kelet princip, kuriais remdamasis a tiriu sapnus, nes jei mes norime itirti mogaus sugebjim kurti simbolius, sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia mediaga. Du esminiai sapn aikinimo dalykai yra ie: pirmiausia, sapnus reikia irti kaip fakt, kurio atvilgiu nereikia turti joki iankstini nuostat, iskyrus tai, kad jie kakaip kuria prasm; antra, kad sapnas yra specifin pasmons iraika. Vargu ar galima dar kukliau pateikti iuos principus. Nors ir kokia menka bt kieno nors nuomon apie pasmon, jis turi pripainti, kad j verta tyrinti; pasmon yra bent jau utls lygio, kuri gal gale labai domina entomologus. Jei kas nors, nepatyrs ir maai imanantis apie sapnus, mano, kad sapnai yra nieko nereikiantys chaotiki atsitiktinumai, jis turi teis taip manyti. Bet jeigu darome prielaid, kad jie yra normals vykiai (o tokie jie ir yra), tai esame priversti pripainti, kad jie yra arba prieastiniai,- t.y. kad j buvimas turi racionali prieast,- arba tam tikra prasme tikslingi, arba tokie ir tokie. Pabandykime pavelgti iek tiek atidiau tai, kaip smoningos ir nesmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susij. Panagrinkime pavyzd, kuris visiems gerai inomas. Staiga js pamirote, k ketinote sakyti, nors dar prie akimirk mintys buvo labai aikios. Arba, pavyzdiui, norite kam nors pristatyti savo draug ir staiga, kai ruoiats itarti jo vard, nebegalite jo prisiminti. Sakote, kad negalite prisiminti, nors i tikrj mintis tapo pasmonine ar bent jau akimirk atsiskyr nuo smons. Taip pat ir su ms pojiais. Jei mes klausoms kokios nors nenutrkstamos, bet vos girdimos natos, tai mums atrodo, kad garsas periodikai nutrksta, o paskui vl atsiranda. Toks vibravimas atsiranda dl periodiko dmesio susilpnjimo ir sustiprjimo, o ne dl to, kad keistsi pats garsas. Taiau kai kas nors islysta i ms smons, jis nenustoja egzistavs, kaip kad u kampo pradings automobilis neitirpsta ore. Mes tik jo nematome, ir tiek. Lygiai taip pat, kaip mes galime t automobil vl pamatyti, taip pat mes vl ivystame mintis, kurios laikinai buvo prading. Taigi pasmonin dalis susideda i daugybs laikinai neryki mini, spdi ir vaizdini, kurie, nors ir umirti, ir toliau veikia ms smoningas mintis. tai mogus isiblaks eina per kambar ko nors atsineti. Staiga sustoja, atrodo visikai sutriks - jis pamiro, ko jam reikjo. iupinja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo, taiau nesmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia, ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasmon. Stebint neurotiko elges, galima pamatyti, kad daugelis dalyk, kuriuos jis daro, atrodo taip tarsi jis juos daryt smoningai ir tikslingai. Taiau jeigu mes j apie tai paklaustume, paaikt, kad jis arba j nesuvokia, arba visai k kita turi galvoje. Jis girdi ir negirdi, mato, bet yra aklas, ino ir neino. ie pavyzdiai yra tokie dani, kad specialistas greitai suvokia, jog nesmoningas psichikos turinys veikia taip, tarsi jis bt smoningas, ir kad niekada tokiais atvejais negali inoti, ar mintis, kalba ar veiksmas yra tikrai smoningi, ar ne.

Btent dl tokio elgesio daugyb gydytoj atmeta isterik pacient teiginius kaip gryn mel. Tokie mons ities pasako daugiau netiesos, negu bet kuris i ms, bet ia visai netinka odis "melas". I tikrj, j dvasin bkl sukelia elgesio netikrum, kadangi j smon danai nelauktai utemsta, sikius pasmonei. Panaiai gali kaitaliotis netgi j odos poji suvokimas. Vien akimirk isterikas pajunta adatos dr rank, o jau kit gali ito visai nepastebti. Jeigu jo dmesys yra sutelktas kok nors vien tak, visas knas gali bti visikai nejautrus skausmui tol, kol atslgsta utemdanti jo pojius tampa. Tada pojiai ikart atgyja. Taiau jis vis laik nesmoningai ino, kas vyksta. Hipnotizuodamas tok pacient gydytojas proces mato labai aikiai. Visai nesunku rodyti, kad pacientas inojo visas smulkmenas. Dris rank arba fraz, pasakyta smons utemimo metu, gali bti prisiminta taip gerai, lyg nebt buv nejautrumo skausmui ar "usimirimo". Prisimenu moter, kuri buvo atveta klinik visiko stuporo bklje. Kit dien atgavusi smon, ligon inojo, kas ji tokia, bet neinojo, kur ji yra, kaip ir kodl ia atsidr ir netgi atvykimo datos. Taiau po to, kai j uhipnotizavau, ji man pasak, kodl ji susirgo, kaip pakliuvo klinik, kas j atve. Visas ias detales galima buvo patikrinti. Ji netgi pasak tiksl laik, kada buvo atveta, nes mat laikrod primimo kambaryje. Hipnozs metu jos atmintis buvo visikai aiki, lyg ji bt turjusi smon vis laik. Aptardami tokius dalykus, mes remiams klinikiniais stebjimais. Todl daug kritik mano, kad pasmon ir visi jos subtils pasireikimai priskirtini iimtinai psichopatologijos sferai. Jie mano, kad bet koks pasmons pasireikimas yra kakas neurotika arba psichotika ir neturi nieko bendra su normalia dvasine bsena. Bet neurotiniai reikiniai nebtinai yra sukeliami vien tik ligos. I esms jie ne daugiau kaip normali reikini patologinis padidjimas ir btent bdami tokiu patologiniu padidjimu, jie yra rykesni negu normals. Isterijos poymiai bdingi visiems normaliems monms, bet jie yra tokie neyms, kad daniausiai yra nepastebimi. Pavyzdiui, umarumas yra normalus reikinys - tam tikros smoningos idjos praranda savo specifin energij dl to, kad nukreipiamas dmesys. Kai jis nukrypsta kitur, elyje lieka dalykai, kurie rpjo anksiau, panaiai kaip proektorius apvieia nauj plot, palikdamas tamsoje anksiau apviest viet. Tai neivengiama, nes smon vienu metu gali ilaikyti visikai aikius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais j aikumas kinta ("banguoja"). Bet pamirtos idjos nenustoja gyvavusios. Nors panorus j negalima ikart atgaminti, jos egzistuoja pasmonje, ia pat u prisiminimo slenksio, ir i ia jos vl gali staiga ikilti bet kuri akimirk, kartais po daugelio visikos umarties met. ia a kalbu apie dalykus, kuriuos smoningai matme ar girdjome ir vliau pamirome. Bet mes visi girdime, matome, uuodiame ir ragaujame daugel dalyk, tuo metu j visai nepastebdami, nes ms dmesys tuo metu nukreiptas k nors kita, arba todl, kad poveikis ms pojiams pernelyg silpnas, kad ilikt smoningas spdis. Taiau pasmon juos pastebjo, ir itokie pasmoniniai jusli suvokimai svarbs ms kasdieniame gyvenime. Mums to nesuvokiant, jie daro tak tam, kaip mes reaguojame vykius ir mones. Ypa pamokant, mano nuomone, pavyzd pateik vienas profesorius. Jis vaikiojo po laukus su savo mokiniu ir buvo sigilins rimt pokalb. Staiga jis pajuto, kad jo mintis nutrauk netiktai upld ankstyvos vaikysts prisiminimai. Jis niekaip negaljo suprasti, kodl taip atsitiko. Niekas i to, apie k kalbta, nebuvo su jais susij. Atsigrs pamat, kad jie jo pro ferm, kai ikilo pirmasis vaikysts prisiminimas. Jis pasil savo mokiniui grti t pai viet, kur j upldo jo prisiminimai.

Grs pajuto s kvap ir ikart suprato, kad btent tas kvapas paadino prisiminimus. Jaunystje jis gyveno fermoje, kurioje buvo auginamos sys ir specifinis j kvapas paliko neidildom, nors ir umirt, spd. Eidamas pro ferm, jis pajuto kvap nesmoningai, ir is nesmoningas suvokimas sugrino seniai pamirtus vaikysts potyrius. is suvokimas buvo pasmoninis, nes dmesys buvo sutelktas kitur, ir stimulas nebuvo pakankamai stiprus, kad pakeist dmesio krypt ir tiesiai pasiekt smon. Taiau jis vis dlto paadino "umirtus" prisiminimus. Toks "uuominos" (pasufleruojanios replikos) arba "gaiduko" efektas gali paaikinti neurotini simptom pradi ir taip pat kai kuriuos malonius prisiminimus, kai koks nors vaizdas, kvapas ar garsas primena praeities aplinkybes. Pavyzdiui, mergina, atjusi darb, regis, gerai jauiasi ir yra neblogai nusiteikusi. Ir staiga jai ima klaikiai skaudti galv, pasireikia ir kitokie negalavimo poymiai. Nors smoningai ji to ir nepastebjo, ji girdjo tolimo laivo ruko siren, kuri jai nesmoningai primin nelaiming isiskyrim su mylimuoju, kur ji labai norjo pamirti. Be normalaus umirimo, Froidas apra kelis atvejus, kai "pamirtami" nemalons prisiminimai - prisiminimai, kuri mogus mieliau neturt. Kaip sak Ny, ididumo spiriama atmintis pasiduoda. Taigi, tarp umirt prisiminim esama nemaai toki, kurie atsiduria pasmonje (ir panorus nemanoma j atgaivinti) dl to, kad jie nemalons ir nepriimtini. Psichologai juos vadina "nuslopintu turiniu". Toks atvejis galt bti sekretor, kuri pavydi vienam i savo virininko koleg. Ji nuolat umirta pakviesti asmen susirinkimus, nors jo pavard bna aikiai parayta jos turimame srae. Bet paprayta pasiaikinti, ji paprasiausiai pasako "umirusi" arba, kad kakas jai "sutrukd". Ji niekada neprisipasta - net sau paiai - tikrosios nepakvietimo prieasties. Daugyb moni klaidingai pervertina savo valios galios vaidmen ir mano, kad jo mstymui nieko negali atsitikti, ko jie nenusprend ar neketino. Bet reikia imokti aikiai atskirti smoningus (intencionalius) ir nesmoningus (neintencionalius) proto turinius. Pirmieji kyla i ego asmenybs; antrieji, vienok, kyla i altinio, kuris nesutampa su ego, bet yra jo "kita pus". Kaip tik i "kita pus" ir privert sekretor umirti pakvietimus.Yra daugyb prieasi, dl kuri mes umirtam dalykus, kuriuos pastebjome ir patyrme; ir lygiai taip pat yra daugyb bd, kuriais jie proto gali bti prisiminti. iuo poiriu yra domus kriptomnezijos arba "paslpto prisiminimo" pavyzdys. Autorius gali nuosekliai rayti pagal i anksto susidaryt plan, pltodamas savo rodymus arba siueto linij, ir staiga jis nukrypsta nuo temos. Tikriausiai jis ivydo nauj idj, kitok vaizd ar apskritai nauj siueto atak. Jei js jo paklausite, kas paskatino j nukrypti, jis nesugebs to pasakyti. Jis galbt net nepastebjo to pasikeitimo, nors dabar para kak i viso nauja, ko jis prie tai neinojo. Taiau kartais galima tikinamai parodyti, kad tai, k jis para, yra nepaprastai panau kito autoriaus krin, kurio, kaip jis yra sitikins, jis niekad neskait. A pats radau tok tiesiog stulbinant pavyzd Nys knygoje "Taip kalbjo Zaratustra", kur jis tiesiog odis odin atpasakoja atsitikim, urayt laivo dienyne 1686 metais. Grynai atsitiktinai a perskaiiau netiktin jrininko pasakojim vienoje knygoje, ileistoje apie 1835 metus (pus amiaus prie savo veikal paraant Nyei); ir kai a suradau pana fragment knygoje "Taip kalbjo Zaratustra", buvau tiesiog pribloktas savito jo stiliaus, kuris taip skyrsi nuo prastins Nys kalbos. A buvau sitikins, kad Ny taip pat skait i knyg, nors jis apie tai savo veikale neusimin. A paraiau tuo metu dar gyvai jo seseriai laik, ir i patvirtino, kad ji ir brolis i tikro skait i knyg kartu,

kai jam buvo vienuolika met. Sprendiant i konteksto, man atrodo, kad visai netiktina, jog Ny bt suvoks, kad jis plagijuoja kit pasakojim. A manau, kad prajus penkiasdeimiai met, tas pasakojimas netiktai pateko jo smoningo proto akirat. Tokiais atvejais tai bna tikri, bet nesuvokti prisiminimai. Panaus dalykas gali atsitikti kompozitoriui, kuris vaikystje girdjo valstiei melodij ar liaudies dain, ir staiga netiktai ji sibrauna kaip atskira tema jo simfonij, kuri jis kuria suaugs. Idja ar vaizdinys i pasmons vl atjo smon. Tai, k a iki iol pasakiau apie pasmon, tra vien tik greitosiom apmesti metmenys, rodantys, kokia yra ios sudtingos mogaus sielos dalies prigimtis ir kaip ji funkcionuoja. Bet jie nurodo t sublimuot mediag, i kurios savaime gali atsirasti ms sapn simboliai. i pasmonin mediaga susideda i vis potrauki, impuls ir ketinim; i vis suvokim ir intuicij; vis racionali ir iracionali mini, ivad, indukcij, dedukcij ir prielaid; ir i visos jausm vairovs. Visi jie (ar bet kuris j) gali gyti dalinio, laikino ar pastovaus nesmoningumo pavidal. i mediaga daniausiai tampa nesmoninga todl - kad, taip sakant,- jai nra vietos smonje. Kai kurios mintys praranda savo emocin energij ir tampa pasmonins (arba bt galima pasakyti, jos nebesusilaukia ms smoningo dmesio) todl, kad ima atrodyti nedomios ar nereikalingos, ar todl, kad esama koki nors prieasi, dl kuri mes norime istumti jas i ms akiraio. I tikrj yra normalu ir btina, taip "umirti", kad ms smoningame prote atsirast vietos naujiems spdiams ir naujoms mintims. Jeigu taip nebt, viskas, k mes esame patyr, pasilikt vir smons slenksio, ir ms protas tapt be galo sujauktas ir sumis. is reikinys iandien yra taip plaiai pripaintas, kad daugelis moni, kurie k nors ino apie psichologij, laiko j savaime aikiu. Bet lygiai taip pat kaip smoningi turiniai gali pradingti pasmonje, nauji turiniai, kurie niekad iki tol nebuvo smoningi, gali i ten ikilti. Pavyzdiui, mogus gali numatyti, kad kakas tuoj pat siver smon - kad "kakas tvyro ore", arba kad "pakvipo iurke" - nujausti kak negero. is atradimas, kad pasmon nra tik praeities sandlis, bet kad taip pat joje gausu bsim psichini situacij ir idj gemal bei uuomazg, atved mane prie mano paties naujo poirio psichologij. iuo klausimu ikilo daugyb prietaring diskusij. Bet viena yra tikra,- kad be atsiminim i nutolusios smoningos praeities, i pasmons gali ateiti visikai naujos mintys ir krybins idjos,- mintys ir idjos, kurios niekad iki iol nebuvo smoningomis. Jos kaip latosas iauga i tamsi proto gelmi ir sudaro svarbiausi pasmonins psichs dal. Mes matome tai kasdieniniame gyvenime, kai vairs prietaravimai kartais netiktai yra isprendiami, ikilus stulbinantiems naujiems pasilymams; daugyb meninink, filosof ir netgi mokslinink savo geriausias idjas gauna i kvpimo, kuris staiga ateina i pasmons. Sugebjimas uiuopti toki turting gysl ir jos teikiam mediag efektyviai iversti filosofij, literatr, muzik ar mokslinius atradimus yra vienas genialumo poymi. Akivaizdi io fakto rodym mes galime rasti paties mokslo istorijoje. Pavyzdiui, prancz matematikas Puankar ir chemikas Kekul u savo svarbius mokslinius atradimus yra dkingi (kaip jie patys teig) netiktiems "vaizdingiems apreikimams" i pasmons. Prancz filosofo Dekarto "mistinis" patyrimas taip pat kilo i panaaus netikto apreikimo, kai jis akimirksniu ivydo "moksl tvark". Brit raytojas Robertas Lui Stivensonas daugyb met iekojo istorijos, kuri atitikt jo "stipr dvejopos mogaus

bties pojt", kol "Dakarto Dekilio ir misterio Haido" siuet jis staiga ivydo sapne. Vliau a smulkiai apraysiu, kaip tokia mediaga ikyla i pasmons, ir tirsiu form, kuria ji bna ireikta. Dabar a vien tik noriu paymti, kad mogaus sielos sugebjimas sukurti toki nauj mediag yra ypa reikmingas tiriant sapn simbolizm, nes a savo profesiniame darbe nuolat sitikinu, kad sapn vaizdiniai ir idjos negali bti paaikinti vien tik remiantis atmintimi. Jie ireikia naujas mintis, kurios dar niekad nebuvo pasiekusios smons slenksio.

Sapn funkcija
A kiek paanalizavau ms sapn gyvenimo kilm ir itakas, nes sapnai yra toji dirva, i kurios pirmiausia iauga daugelis simboli. Deja, sapnus sunku suprasti. Kaip jau esu nurods, sapnas visikai nepanaus smoning pasakojim. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja, k nori pasakyti, pasirenka taigiausi pasakojimo bd ir stengiasi, kad jo pastabos bt logikai nuoseklios. Pavyzdiui, isilavins mogus vengs miglot metafor, nes jos gali ikreipti jo mint. Taiau sapn struktra kitokia. Sapnuotoj uplsta vaizdiniai, kurie atrodo prietaringi ir juokingi, prarandamas normalus laiko pojtis, o prasti daiktai gauna avint ar grsming aspekt. Gali atrodyti keista, kad pasmon tvarko savo mediag taip skirtingai nuo tokio i pairos tvarkingo modelio, kur mes suteikiam savo mintims buddami. Taiau kiekvienas, nors akimirk bands prisiminti sapn, pastebs kontrast, kuris, ties sakant, ir yra viena i svarbiausi prieasi, kodl paprastam mogui yra taip sunku suprasti sapnus. Jie neturi prasms normalios patirties, gytos nemiegant, poiriu, todl mogus linksta arba visai j nepaisyti, arba pripainti, kad sapnai j trikdo. Gal bt lengviau suvokti dalyk, jei pirmiausia pripaintume, kad tos idjos, su kuriomis turime reikalo savo tariamai sutvarkytame budriame gyvenime, jokiu bdu nra tokios tikslios, kaip mes manome. Prieingai, j reikm (ir j emocin svarba mums) tampa juo netikslesn, juo sunkiau nusakoma, juo daugiau jas tyrinjame. Taip yra dl to, kad visa, k igirstame ar patiriame, gali tapti pasmoninga - kitaip tariant, pereiti pasmon. Ir netgi tai, k isaugome savo smonje ir panor galime atkurti, gyja pasmonin atspalv, kuris nuspalvina idj kiekvien kart, kai ji prisimenama. Ms smoningi spdiai i tikrj greitai gyja pasmonins reikms element, kuris mums reikmingas fizikai, nors smoningai mes ir neinome apie ios pasmonins reikms buvim, arba kokiu bdu ji ipleia ir supainioja konvencionali reikm. inoma, kiekvieno mogaus psichiniai atspalviai skiriasi. Kiekvienas ms priimame bet kuri abstraki idj savo individualaus proto kontekste ir todl individualiai j suprantame ir taikome. Kai pokalbyje vartoju tokias svokas, kaip "valstyb", "pinigai", "sveikata" ar "visuomen", tariu, kad mano klausytojai jas supranta "madaug" taip, kaip ir a. odis "madaug" yra btent tai, apie k kalbu. Kiekvienas odis reikia kak truput skirtinga kiekvienam mogui, netgi tuomet, kai kultrinis pagrindas tas pats. io kintamumo prieastis ta, kad bendrin svoka suvokiama individualiame kontekste, todl ir suprantama bei taikoma iek tiek individualiai. Savaime suprantama, reikms prasms skiriasi daugiausiai, kai moni socialin, politin, religin ir psichologin patirtis labai nevienoda. Kadangi svokos tapaios su odiais, is skirtingumas beveik nepastebimas ir neturi jokios praktins reikms. Bet kai reikia tikslaus

apibrimo ar isamaus paaikinimo, galima pamatyti, kokie stulbinantys ne tik grynai intelektualaus svok supratimo, bet ypa emocini j atspalvi ir vartojimo skirtumai. Paprastai jie yra nesmoningi, todl niekuomet nesuvokiami. Galima nekreipti dmesio iuos skirtumus, kaip nereikalingus ar pernelyg ipstus reikms niuansus, kurie maai susij su kasdieniniais poreikiais. Bet pats faktas, kad jie egzistuoja, rodo, kad net dalykikiausias smons turinys yra gaubiamas netikrumo eli. Netgi rpestingiausiai apibrta filosofin ar matematin svoka, kurioje, ms sitikinimu, nra nieko daugiau, negu mes jai suteikme, yra daugiau, negu mes manome. Tai psichinis vykis, ir, bdamas toks, yra i dalies nepainus. Net skaitmenys, kuriuos naudojame skaiiuodami, yra daugiau, negu mes manome. Tai ir mitologiniai elementai (pitagorieiams jie buvo netgi dieviki), nors js, tuos skaitmenis naudodami praktiniais tikslais, be abejons, to nesuvokiate. Trumpai tariant, kiekviena svoka ms smonje turi savo psichines asociacijas. Kadangi asociacijos gali bti vairaus intensyvumo (pagal tos svokos santykin reikmingum ms asmenybei arba priklausomai nuo kit idj ir netgi j kompleks, su kuriais toji svoka yra susieta ms pasmonj), jos gali pakeisti "normal" svokos pobd. Ji netgi gali tapti kakuo visikai skirtingu, kai "plaukioja" emiau smons lygmens. Gali atrodyti, kad ie pasmoniniai visko, kas mums atsitinka, aspektai turi maai reikms ms kasdieniniame gyvenime. Bet sapn analizje, kur psichologas nagrinja pasmons iraikas, jie labai reikmingi, nes jie yra beveik nematomos ms smoning mini aknys. tai kodl prasti objektai ir idjos sapne gali gyti toki didiul psichin reikm, kad mes nubundame smarkiai susijaudin, nors, atrodyt, kad nieko baisiau nei urakintas kambarys ar tai, kad pavlavome traukin, nesapnavome. Vaizdiniai, sukurti sapnuose, yra kur kas turtingesni ir gyvesni nei svokos ir patyrimai, kurie yra j atitikmenys gyvenime. Viena prieasi yra ta, kad sapne ios svokos gali ireikti savo pasmonin reikm. Savo smoningose mintyse mes neperengiame racionali teigini rib - teigini, kurie daug maiau spalvingi, nes mes apvalme juos nuo daugelio psichini asociacij. Pamenu vien savo sapn, kur man buvo sunku paaikinti. Tame sapne kakoks mogus band ueiti u mans ir uokti man ant nugaros. A nieko neinojau apie t mog, iskyrus tai, kad jis nusigrieb vien mano pastab ir taip ikreip jos prasm, kad i tapo groteskika jos parodija. Bet negaljau suvokti ryio tarp io fakto ir jo pastang sapne uokti ant mans. Mano profesiniame gyvenime danai pasitaikydavo, kad kas nors ikreipdavo mano odius - taip danai, kad perdaug nesirpinau, ar supykd mane btent is ikraipymas. inia, kontroliuoti savo emocines reakcijas yra tam tikra vertyb, ir labai greitai supratau, kad btent tai sako sapnas. Austrik posak jis ivert regim vaizdin. i fraz, tokia prasta paprastame pokalbyje, yra tokia: "Du kannst mir auf den Buckel steigen" (Gali ulipti man ant nugaros). Tai reikia: man nerpi, k apie mane sakai. Amerikietikas io posakio atitikmuo, kuris gali lengvai atsirasti panaiame sapne, bt: "Gali sau okti eer". Kai kas gali tvirtinti, kad io sapno vaizdas - simbolinis, nes juo ne tiesiogiai buvo nusakyta situacija, bet esm ireikta netiesiogiai, metafora, kurios i pradi a negaljau suprasti. Kai taip vyksta - o vyksta danai - tai nebna tyin sapno "maskuot", tai paprasiausiai parodo, kad mes nelabai suprantame emocikai turting vaizd kalb. Savo kasdienje patirtyje turime bti kuo tikslesni, ir imokome atsisakyti fantazijos ir puomen tiek savo kalboje, tiek mintyse - taip prarasdami savyb, kuri dar tebra bdinga primityviam protui. Daugelis ms perklme pasmon visas fantastikas psichines asociacijas, kuri turi kiekvienas

objektas ir idja. Kita vertus, primityvus protas dar neumiro i psichini savybi, jis suteikia gyvnams, augalams ir akmenims toki gali, kurios mums atrodo keistos ir nepriimtinos. Afrikos diungli gyventojas, ivyds nakties gyvn dienos viesoje ino, kad tai kertojas, laikinai prims jo pavidal. Arba mano j esant krmo siela ar jo genties vieno i protvi dvasia. Medis gali vaidinti svarb vaidmen primityvo gyvenime, neabejotinai turti savo siel ir bals, ir bendr likim su mogumi, kuris juo domisi. Kai kurie Piet Afrikos indnai jus tikins, kad jie yra raudonosios Arara papgos, nors ir puikiai ino, kad neturi plunksn, sparn ir snap. Kadangi primityvo pasaulyje daiktai neturi toki ryki rib, kaip ms "racionaliose" visuomense. Tai, k psichologai vadina "psichiniu tapatumu" ar "mistiniu dalyvavimu", i ms daikt pasaulio buvo istumta. Bet btent is pasmonini asociacij vytjimas ir daro primityvo pasaul spalving ir fantastik. Tai mes jau taip praradome, kad susitik jau nebeatpastame. Mes iuos dalykus istmme emiau smons slenksio, ir kai jie vl atsitiktinai pasirodo, mums ne kart rodosi, kad kakas negerai. Su manimi ne kart tarsi isimokslin ir inteligentiki mons, kurie regjo ypatingus sapnus, fantazijas ir netgi vizijas, ir tai juos labai sukrt. Jie man, kad n vienas, kas yra sveiko proto, negali kentti nuo toki dalyk ir kad bet kas, kas mato vizij, turi patologini sutrikim. Kart vienas teologas man pasak, kad Ezekielio vizijos tebuvo liguisti simptomai, o Mozei ir kitiems pranaams kalbantys "balsai" - tik haliucinacijos. Tik sivaizduokite, koks j apm siaubas, kai kakas panaaus "spontanikai" nutiko jam paiam. Mes taip priprat prie tariamai racionalios ms pasaulio prigimties, kad sunkiai sivaizduojame, kad gali kas nors atsitikti, ko negalima paaikinti sveiku protu. Primityvus mogus, itiktas panaaus oko, nesuabejos savo sveikumu, jis galvos apie fetius, dvasias ir dievus. Taiau emocijos, kurios mus veikia, yra tokios paios. I esms, baims, kurias sukuria ms pramatni civilizacija, yra kur kas baisesns u tas, kurias primityvs mons priskiria demonams. i laik civilizuoto mogaus poiris man danai primena psichoze sergant pacient i mano klinikos, kuris pats buvo gydytojas. Vien ryt paklausiau, kaip jis jauiasi. Jis atsak puikiai praleids nakt, dezinfekuodamas vis dang merkurijaus chloridu, taiau atlikdamas kruopt darb, nerado jokio Dievo pdsako. ia mes susiduriame su neuroze ar netgi kai kuo blogiau. Vietoj Dievo ar "Dievo baims" matome nerimo (baims) neuroz ar tam tikr fobijos r. Emocija iliko ta pati, taiau ir jos objekto pavadinimas ir prigimtis tapo blogesni. Prisimenu filosofijos profesori, kuris kart konsultavosi dl savo vio fobijos. J kamavo nenugalimas sitikinimas, kad jis turi piktybin augl, nors nieko panaaus nebuvo rasta deimtyse rentgeno nuotrauk. "A inau, kad nieko nra,- sakydavo jis,- bet gali kas nors ir bti". Kas btent sukl i idj? Ji be abejons kilo i baims, kuri nebuvo teigta smoningo svarstymo. Liguista mintis j uklupo staiga, ir su tokia jga, kurios jis negaljo nugalti. iam isilavinusiam mogui buvo kur kas sunkiau pripainti tai, k bt padars primityvus mogus - tarti, kad j apsdo dvasia. Kenksminga piktj dvasi taka yra bent jau priimtina hipotez pirmyktje kultroje, ir kur kas labiau gniudantis dalykas civilizuotai asmenybei pripainti, kad jo rpesiai tra kvaila vaizduots idaiga. Primityvus apsdimo fenomenas neinyko, jis tebra toks kaip ir visada. Tik dabar kitaip ir daug nemaloniau aikinamas. Esu padars kelet panai palyginim tarp naujj laik ir primityvaus

mogaus. Tokie palyginimai, kaip vliau parodysiu, yra labai svarbs, norint suprasti mogaus polinkius kurti simbolius ir sapn vaidmen juos ireikiant. Nes matome, kad daugelis sapn pateikia vaizdius ir asociacijas, analogikus primityviosioms idjoms, mitams ir ritualams. iuos sapn vaizdius Froidas pavadino "archaikomis liekanomis", is pasakymas reikt, kad jos yra psichiniai elementai, isilaik mogaus prote nuo sen ami. itoks poiris bdingas tiems, kurie pasmon laiko vien smons apendiksu (ar, kalbant vaizdingiau, atliek skardine, kurioje renkama viskas, k atmeta smon). Toliau tyrindamas sitikinau, kad toks poiris netinkamas ir jo reikt atsisakyti. A supratau, kad tokios asociacijos ir vaizdiai yra neatskiriama pasmons dalis ir gali bti regimi visur - ar sapnuotojas bt isilavins, ar beratis, inteligentikas ar kvailas. Jokiu bdu jie nra negyvos ir bereikms "liekanos". Jie tebefunkcionuoja ir yra itin vertingi (kaip daktaras Hendersonas parodo savo "Senovs mituose ir iuolaikiniame moguje" - "mogaus ir jo simboli" 2_sk.) btent dl savo "istorikos" prigimties. Jie nutiesia tilt tarp t bd, kuriais mes smoningai reikiame savo mintis, ir primityvesns, spalvingesns ir vaizdingesns iraikos formos. Btent i forma tiesiai kreipiasi jausmus ir emocijas. ios "istorins" asociacijos yra ryys tarp racionalaus smons pasaulio ir instinkt pasaulio. Jau kalbjau apie dom kontrast tarp "kontroliuojam" ms budraus gyvenimo minui ir vaizduots lobi, kuriuos sukuria sapnai. Galima pastebti ir kit io skirtumo prieast: savo civilizuotame gyvenime i tokios gausybs mini mes atmme j emocin energij ir i tikrj jas mes jau nebereaguojame. Tokias idjas mes vartojame savo kalboje, ir prastai jas reaguojame, kai kiti jas vartoja, taiau jos nedaro mums gilaus spdio. Reikia kako daugiau, kad mums kai kurie dalykai bt pasakyti taip aikiai, kad mes btume priversti pakeisti savo poir ir elges. Btent tai daro "sapn kalba"; jos simbolizmas turi tiek daug psichins energijos, kad mes esame priversti j kreipti dmes. Pavyzdiui, buvo tokia ponia, pagarsjusi savo kvailais prietarais ir usispyrliku prieinimusi protingiems argumentams. Galima buvo rodinti jai itis nakt be jokio rezultato, ji nekreipdavo menkiausio dmesio. Taiau jos sapnai laiksi kitokios taktikos. Vien nakt ji sapnavo, kad dalyvauja svarbiame visuomens renginyje. eiminink j pasveikino odiais: "Kaip puiku, kad galjote atvykti. Visi js draugai ia, ir laukia js". Paskui eiminink nuved j prie dur ir jas atidar, sapnuotojai eng tiesiai - karvid! Sapno kalba buvo tokia paprasta, kad j suprasti galjo net bukaprotis. I pradi moteris nenorjo pripainti kad sapnas taip tiesiai taiko jos ipuikim, bet informacija vis tik pasiek tiksl, ir po kurio laiko ji turjo j priimti, nes negaljo nesuprasti pokto i savs paios. Tokia informacija i pasmons yra svarbesn, negu daugelis moni mano. Savo smoningame gyvenime mes esame atviri vairiausiems poveikiams. Kiti mons mus stimuliuoja arba slegia, vykiai staigoje ar socialiniame gyvenime mus trikdo ir atitraukia. Tokie dalykai gundo mus pasukti keliu, kuris netinkamas ms individualybei. Ar mes suvokiame j poveik ms smonei, ar ne - ji vis tiek yra j trikdoma ir nuo j poveikio yra beveik neapsaugota. Tai ypatingai bdinga monms, kuri ekstravertiko mstymo nuostata ypa pabria iorinius objektus arba tiems, kurie slepia savo menkavertikumo jausmus ir nepasitiki savo pai giliausiu ir slapiausiu "a". Kuo labiau toji smon veikiama prietar, klaid, fantazij ir infantili nor, tuo labiau platja jau esantis plyys pereidamas neurotin skilim

ir atvesdamas daugiau ar maiau dirbtin gyvenimo bd, labai nutolus nuo sveik instinkt, prigimties ir tiesos. Pagrindin sapn funkcija yra bandyti atstatyti ms psichologin pusiausvyr, sukuriant sapn mediag, kuri labai subtiliai atstato vis psichin lygsvar. Btent tai a vadinu papildomu (arba kompensuojaniu) sapn vaidmeniu ms psichinje sandaroje. Tai paaikina, kodl mons, turintys nerealistini idj arba esantys pernelyg geros nuomons apie save, arba kuriantys grandiozinius planus, neatitinkanius j reali galimybi, sapnuoja, kad skrenda arba krinta. Sapnas kompensuoja j asmenybi trkumus ir kartu spja apie pavojus, kurie jiems gresia gyvenant taip, kaip jie dabar gyvena. Jei nepaisoma sapn spjim, gali i tikro vykti nelaimingi atsitikimai. Auka gali nukristi nuo laipt arba patekti automobilio avarij. A prisimenu vien atvej, kai mogus buvo smarkai sipainiojs kelis tamsius reikalus. Jam atsirado tiesiog liguista aistra - pavojingai kopti kalnus - kaip savotika kompensacija. Jis norjo "pakilti vir paties savs". Vien nakt sapne jis ivydo save engiant nuo aukto kalno virns tui erdv. Kai jis man papasakojo savo sapn, a i karto pamaiau jam gresiant pavoj ir bandiau pabrti spjim ir tikinti j, kad susilaikyt. A netgi pasakiau, kad sapnas - jo ties kalnuose enklas. Viskas veltui. Po ei mnesi jis "eng erdv". Alpinist vadovas mat, kaip jis su draugu leidosi emyn labai sunkioje vietoje. Draugas rado ant briaunos atram kojai, o sapnuotojas leidosi emyn paskui j. Staiga, vadovo odiais tariant, jis paleido virv, "lyg okt or". Jis ukrito ant savo draugo, ir abu nukrit emyn, usimu. Kitas tipikas atvejis - ponia, kuri gyveno nieko nepaisydama. Savo kasdieniniame gyvenime ji buvo ididi, bet sapnavo baisius sapnus, primenanius jai apie vairiausius bjaurius dalykus. Kai jai tai atskleidiau, ji pasipiktinusi atsisak juos pripainti. Sapnai pasidar grass, pilni uuomin apie pasivaikiojimus mikuose, kur ji eidavo viena ir atsiduodavo jausmingoms fantazijoms. A maiau pavoj, bet ji nenorjo klausyti mano spjimo. Netrukus mike j upuol seksualinis ikryplis, ir jeigu ne mons, kurie igirdo riksm, j bd nuuds. ia nra jokios magijos. Jos sapnai man pasak, kad toji moteris slapta ilgjosi tokio nuotykio - kaip ir kopjas kalnus nesmoningai siek pasitenkinti, surads tam tikr ieit i savo sunkum. Be abejons, n vienas i j nesitikjo tokios auktos kainos: jai sulau kelis kaulus, jis sumokjo gyvybe. Taigi, sapnai kartais gali praneti apie kai kurias situacijas gerokai ankiau nei jos i tikrj vyksta. Tai nebtinai stebuklas ar ateities numatymo forma. Daugelis ms gyvenimo krizi turi ilg nesmoning prieistor. Mes einam prie j pamau, net nenutuokdami apie besitelkianius (susikaupusius) pavojus. Bet tai, ko nepavyksta pamatyti ms smonei, danai pastebi ms pasmon, kuri gali perduoti informacij per sapnus. Danai sapnai gali spti mus, bet lygiai taip pat danai nespja. Todl prielaida, kad yra gero linkinti ranka, kuri mus laiku sustabdo, yra abejotina; atrodo, kad geros valios agentra kartais dirba, kartais ne. Paslaptingoji ranka gali net nurodyti, kur tyko pratis; kartais sapnai bna tikri spstai, arba atrodo tokie esantys. Jie kartais yra kaip Delf orakulas, kuris Karaliui Krezui pasak, kad jeigu is perplauks Halio up, tai sunaikins didel karalyst. Tik vliau, jau visikai sutriukintas perplauks t up - karalius suprato, kad orakulo mintoji karalyst buvo jo paties. Negalima bti naiviam, nagrinjant sapnus. Jie kyla i dvasios, kuri nra visai mogika,- tai greiiau gamtos dvelksmas - graios ir kilnios, taiau

ir iaurios deivs dvasia. Jei norime apibdinti i dvasi, kur kas labiau prie jos priartsime senoviniuose mituose, pirmyki mik legendose, negu dabartinio mogaus smonje. Neneigiu, kad dideli laimjim pasiekta evoliucionuojant civilizuotai visuomenei. Bet ie laimjimai pasiekti milinik praradim kaina, kuri apimt vos pradedame vertinti. Vienas tiksl, kuri siekiu lygindamas pirmykt ir civilizuot mogaus bsen pateikti i laimjim ir praradim sskait. Pirmykt mog kur kas labiau vald instinktai, negu jo "racionaliuosius" i laik palikuonis, kurie imoko save "kontroliuoti". iame civilizacijos procese mes vis labiau atribojame savo smon nuo mogaus psichikos instinktyvij sluoksni, ir beveik visikai nuo somatinio psichini fenomen pagrindo. Laimei, mes nepraradome i esmini instinktyvi sluoksni, jie tebra pasmons dalis, nors gali ireikti save tik per sapn vaizdinius. ie instinktyvs fenomenai - nors jie ne visada i karto atpastami dl savo simbolinio pobdio - yra gyvybikai svarbs tam, k a pavadinau kompensuojania sapn funkcija. Psichinio stabilumo ir netgi fizins sveikatos labui pasmon ir smon turi bti vieningai susietos ir veikti lygia greta. Jei jos suskyla ar yra "atsiejamos", atsiranda psichologiniai sutrikimai. iuo poiriu sapn simboliai yra pagrindiniai informacijos nejai i instinktyvios racionali psichikos srit, o j aikinimas praturtina smons skurdum ir ji vl imoksta suprasti umirt instinkt kalb. inoma, mons link abejoti ia funkcija, kadangi jos simboliai danai lieka nepastebti ar nesuprasti. Normaliame gyvenime danai manoma, kad suprasti sapnus netgi nra reikalinga. Galiu tai pailiustruoti tuo, k patyriau bendraudamas su pirmykte Ryt Afrikos gentimi. Mano nuostabai, tie genties mons neig kada nors sapnuoj. Bet po kantri, netiesiogini pokalbi su jais netrukus supratau, kad jie sapnuoja, kaip ir visi kiti, bet yra sitikin, kad j sapnai yra bereikmiai. "Paprasto mogaus sapnai nieko nereikia",- sak jie man. Jie man, kad tik vad ir yni sapnai yra reikmingi, t.y. t moni, kurie rpinasi genties gerove. Vienintelis nesklandumas - ir vadas, ir ynys tvirtino jau nebesapnuoj prasming sapn. Jie sak, tas pasikeitimas vyks po to, kai j krat atvyko anglas. Apygardos valdytojas - pareignas i Britanijos, atsakingas u juos - perm "didij sapn" funkcij, kurie iki to laiko lm j elges. Kai ie genties mons prisipaino sapnuoj, bet man savo sapnus neturint prasms, jie buvo panas i laik mones, kurie mano, kad j sapnai nieko nereikia vien todl, kad j nesupranta. Bet netgi civilizuotas mogus kartais pastebi, kad sapnas (kurio gali ir neprisiminti) pataiso ar sugadina jo nuotaik. Tai reikia, kad sapnas jau "suprastas", bet tik nesmoningai. Btent itaip paprastai ir bna. Tik labai retai, kai sapnas yra ypa spdingas ar reguliariai pasikartoja, daugelis moni mano, kad j reikia isiaikinti. ia a turiu spti dl nemokikos ir nekompetentikos sapn analizs. Esama moni, kuri psichika be pusiausvyros, todl j sapn aikinimas gali bti labai rizikingas: tokiu atveju labai vienpusika smon yra atkirsta nuo atitinkamai iracionalios ar "beprotikos" pasmons, ir j negalima sujungti nesant ypatingai atsargiam. O kalbant apskritai, visika kvailyst tikti, kad galimi sistemiki sapn aikinimo vadovliai, kai kiekvienas, nusipirks inyn, galt susirasti bet kok simbol. Joks sapno simbolis negali bti atskirtas nuo individo, kuris j sapnuoja, ir nra jokio tikslaus ir tiesioginio sapno aikinimo. Kiekvienas individas labai skiriasi tuo, kaip jo pasmon papildo ar kompensuoja smon, todl nemanoma nustatyti, kiek sapnai ar j simboliai i viso gali bti klasifikuojami.

Tiesa, yra sapn ir atskir simboli (juos veriau vadiniau motyvais), kurie yra tipiki ir pasitaiko danai. Tokie motyvai - tai kritimas, skridimas, jus persekioja pavojingi vrys ar prieiki mons, js netinkamai ar kaip nors absurdikai apsirengs vieoje vietoje, skubate ar pasimetate minioje, kovojate su ginklu, kuris neveikia, ar esate visikai beginklis, smarkiai bgate ir niekur nenubgate. Tipikas infantilus motyvas - sapnuojate, kad be galo sumajate ar be galo iaugate, arba i vienokio esate paveriamas kitokiu - kaip, pavyzdiui, Lewis Caroll knygoje "Alisa stebukl alyje". Bet turiu dar kart pabrti, kad tai motyvai, kuriuos btina aikinti paties sapno kontekste, o ne irti juos kaip ifrus, kuriuos galima paaikinti i j pai. Periodikai pasikartojantys sapnai yra dmesio vertas reikinys. Esama atvej, kai mons sapnavo t pat sapn nuo vaikysts iki vlesni brandaus gyvenimo met. Toks sapnas - tai daniausiai pastangos kompensuoti kok nors trkum sapnuotojo poiryje gyvenim; arba jis gali prasidti nuo tos akimirkos, kai vyko trauma, palikusi savo ym. Kartais jis gali numatyti kok nors svarb ateities vyk. A pats kelet met sapnavau vien motyv: vis "atrasdavau" savo namo dal, apie kuri nieko iki tol neinojau. Kartais tai bdavo kambariai, kuriuose gyveno mano seniai mir tvai, mano nuostabai, tvas ten turdavo laboratorij ir studijavo lyginamj uv anatomij, o mama laik vis viebut uklydusioms dvasioms. Paprastai is neinomas namo fligelis bdavo senovinis istorinis pastatas, seniai umirta, taiau mano paveldta nuosavyb. Joje stovdavo doms senoviniai baldai. Baigiantis iai sapn serijai, atradau sen bibliotek su man neinomomis knygomis. Galiausiai, paskutiniame sapne, atskleidiau vien knyg ir ivydau joje gausyb nuostabi simbolik pieini. Kai nubudau, mano irdis dausi i susijaudinimo. iek tiek ankiau, prie susapnuojant sapn, usakiau antikvarui surasti vien klasikin vidurami alchemijos leidin. Literatroje buvau rads citat, kuri, mano nuomone, galjo turti ry su ankstyvosios Bizantijos alchemija, ir a norjau tai patikrinti. Prajus kelioms savaitms po io sapno apie neinom knyg, i antikvariato atjo siuntinys. Jame buvo XVI amiaus rankratis, iliustruotas nuostabiais simboliniais pieiniais, kurie man i karto primin matytuosius sapne. Kadangi naujas alchemijos princip atradimas buvo svarbi mano, kaip nauj psichologijos keli skynjo, darbo dalis, nesunku suprasti mano pasikartojanio sapno motyv. Namas, suprantama,- mano asmenybs ir jos smoning interes simbolis, o neinomas priestatas reik bsim nauj interes ir tyrinjim srit, apie kuri mano smon tuomet dar neinojo. Nuo to laiko - tai buvo prie 30 met - niekad daugiau to sapno nesapnavau.

Sapn analiz
Pradjau es nurodydamas skirtum tarp enklo ir simbolio. enklas visada yra maiau nei svoka, kuri jis ymi, tuo tarpu simbolis visada reikia daugiau, negu jo akivaizdi, i karto suvokiama prasm. Joks genijus, atsisds su plunksna ar teptuku rankoje, nesako: "Dabar a sukursiu simbol". Daugiau ar maiau racionaliai miniai, gimusiai logikai samprotaujant ar sumanytai i anksto kruopiai apsvarsius, niekas negali suteikti "simbolins" formos. Nesvarbu, kaip fanatikai papuotume toki idj, ji vis tiek liks enklas, susijs su u jo slypinia smoninga mintimi, o ne simbolis, kuris yra tik uuomina apie kak, ko mes dar neinome. Sapnuose simboliai atsiranda spontanikai, nes sapnai bna, o ne sukuriami; todl jie yra pagrindinis viso inojimo apie simbolizm altinis. Taiau a turiu paymti, kad simboliai pasirodo ne tik sapnuose. Jie yra

visose psichikos apraikose. Yra simbolins mintys ir simboliki jausmai, simboliki veiksmai ir situacijos. Danai atrodo, kad net negyvi daiktai bendradarbiauja su pasmone formuodami simbolinius modelius. Yra gausyb liudijimais patvirtint pasakojim apie tai, kad sustoja laikrodis t akimirk, kai mirta jo savininkas. Kad ir vytuoklinis laikrodis Fridricho Didiojo rmuose Sans Souci, kuris sustojo imperatoriui mirus. Taip pat paplit yra pavyzdiai, kad suskyla ar sudta veidrodis, nukrinta paveikslas kam nors mirus; ar maesni skilimai ar limai namuose, kuriuose kas nors igyvena emocin kriz. Netgi jei skeptikai ir atsisakyt patikti toki pasakojim tikrumu, jie vis pasirodo ir vien tai parodo j psichologin svarb. Taiau daug simboli (tarp j ir patys svarbiausi), savo kilme yra ne individuals, bet kolektyviniai. Tai daniausiai religiniai vaizdiai. Tikiniajam atrodo, kad jie dievikos kilms ir buvo apreikti mogui. Skeptikas kategorikai tvirtins, kad jie buvo sukurti. Abu klysta. Teisinga, kaip pastebi skeptikas, kad religiniai simboliai ir svokos itisus imtmeius buvo kruopiai ir visikai smoningai pltojami ir tobulinami. Ir lygiai taip pat teisinga, kaip teigia tikintysis, kad j kilm gldi taip giliai - praeities paslaptyje - kad atrodo atsirad ne i mogikojo altinio. Bet i esms tai "kolektyviniai simboliai", kil i pirmapradi svajoni ir krybini fantazij. Tad ie vaizdiniai yra nesmoningi spontaniki pasireikimai, ir jokiu bdu nra smoningai sugalvoti. is faktas, kaip vliau paaikinsiu, turi tiesiogin ir labai svarb ry su sapn aikinimu. Aiku, jeigu manysime, jog sapnas yra simbolikas, tai ir aikinsime j kitaip, negu mons, kurie mano, kad sapn suadinanti mintis ar emocija yra jau inoma, o sapnas paprasiausiai j "paslepia". Pastaruoju atveju sapn interpretacija maai tra prasminga, nes mes suinome vien tai, kas jau yra inoma. Dl ios prieasties a visuomet sakiau savo mokiniams: "Suinokite visk, kas tik manoma, apie simbolius. Po to visa tai umirkite, kai js analizuojate sapn". is patarimas yra taip praktikai svarbus, kad a nuolat ir pats sau primenu, kad niekuomet negaliu suprasti kito mogaus sapno taip gerai, kad galiau j teisingai interpretuoti. A taip darau, kad galiau kontroliuoti savo reakcij sraut, kuris prieingu atveju gali nustumti ir dvejojimus. Kadangi analitikui gydymo tikslais tiksliau gauti btent to sapno ypating specifin pagalb, kuri pasmon daro smonei), jam reikia kuo turin. paties asociacij ir mano paciento abejones ypatingai svarbu kuo praneim (tai yra t tiksliau itirti sapno

Kai dirbau su Froidu, sapnavau sapn, iliustruojant teigin. Sapnavau, kad buvau "savo namuose", atrodo, antrame aukte jaukiame mielame svei kambaryje, apstatytame XVIII amiaus stiliaus baldais. Nustebs, kad niekada anksiau nebuvau mats io kambario, panorau apirti ir pirmj aukt. Nulipau emyn ir pamaiau, kad ten gana tamsu, sienos apmutos ploktmis, o sunks baldai yra XVI amiaus ar net senesni. Mano nuostaba ir smalsumas didjo. Norjau pamatyti vis nam. Todl nulipau emyn rs, kur radau duris, atsiverianias akmeninius laiptus, vedanius didel skliautuot kambar. Grindys buvo i dideli akmenini ploki, o sienos atrod labai senos. Apirjau skiedin ir pamaiau, kad jis sumaiytas su plyt nuolauomis. Akivaizdiai sienos buvo romnikos kilms. A vis labiau jaudinausi. Viename kampe ant akmens plokts a pamaiau gelein ied. Pakliau plokt ir pamaiau dar vienus siaurus laiptus. Jie leidosi lyg koki ol, kuri atrod kaip prieistorinis kapas su dviem kaukolm, keliais kaulais ir suduusio puodo skeveldromis. Paskui pabudau. Jei Froidas, kai jis analizavo sapn, bt rmsis mano metodu, t.y. tyrinjs jo specifines asociacijas ir kontekst, bt igirds labai reikming pasakojim. Bet bijau, kad bt nekreips j dmesio - kaip

papraiausi bandym ivengti problemos, kuri i tikrj buvo jo paties. Sapnas tuo tarpu yra trumpa mano gyvenimo, dar tiksliau, mano intelektualins raidos santrauka. A uaugau 200 met senumo name, namas daugiausia buvo apstatytas koki 300 met senumo baldais, o intelektualiai tuo metu didiausias mano dvasinis igyvenimas buvo Kanto ir openhauerio filosofijos studijos. Tuo metu didel triukm sukl arlzo Darvino darbai. Iki tol a gyvenau supamas rami viduramik savo tv pair, o jiems pasaulis ir mogus tebebuvo valdomas dievikos visagalybs ir apvaizdos. is pasaulis jau buvo pasens ir apleistas. Mano krikionikas tikjimas, susidrs su Ryt religijomis ir graik filosofija, tapo reliatyvus, dalinis. Btent todl pirmasis auktas buvo toks ramus, tamsus ir aikiai negyvenamas. Mano vlesnis domjimasis istorija pirmiausia kilo i to, kad dirbdamas asistentu Anatomijos institute, susiavjau lyginamja anatomija ir paleontologija. Mane suavjo suakmenjusio mogaus kaulai, ypa neandertalieio, dl kurio tuo metu buvo tiek daug diskutuojama, ir dar didesnis diskusij objektas - Dubois pitekantropo kaukol. Tiesa sakant, jie ir buvo tikrosios mano sapno asociacijos, bet nedrsau usiminti Froidui apie kaukoles, skeletus ir lavonus, nes inojau, kad tos temos jam nepatinka. Jis puoseljo keist idj, kad a trokts jo ankstyvos mirties. i ivad jis padar i to, kad a labai domjausi mumijomis vadinamajame Bleikeller Bremene, kur mes abu lankms 1909 metais pakeliui uost, i kur mes plaukme Amerik. Tad nesinorjo parodyti savo mini, nes neseniai man buvo padariusi didiul spd beveik neperengiama bedugn tarp Froido intelektualinio akiraio, isilavinimo ir konteksto, kuriame jis buvo susiformavs, ir mano paties. Bijojau prarasti jo draugyst, jei biau atvrs jam savo vidin pasaul, kuris, kaip maniau, jam bt pasirods keistas ir tartinas. Jausdamasis gan netikras dl savo paties psichologijos, a, galima sakyti automatikai jam pamelavau apie savo "laisvsias asociacijas", kad ivengiau nemanomo dalyko: atskleisti jam mano paties labai asmenik ir visikai skirting konstitucij. Turiu atsiprayti dl io gana ilgo pasakojimo apie t kebli padt, kuri patekau papasakojs Froidui savo sapn. Bet tai aikiai parodo, su kokiais sunkumais tenka susidurti, kai imiesi tikros sapn analizs. Tiek daug priklauso nuo asmenini analizuotojo ir analizuojamojo skirtum. Greitai supratau, kad Froidas iekojo kokio nors mano nepriimtino trokimo. Todl pamginau pakiti jam mint, kad tos kaukols, kurias sapnavau, galjo priminti kai kuriuos mano gimins mones, kuri mirties a dl koki nors prieasi galjau trokti. iai mano miniai buvo pritarta, bet a pats nebuvau patenkintas tokiu "apgavikiku" sprendimu. Kol a iekojau tinkamo atsakymo Froido klausim, mane staiga sutrikd intuityvus suvokimas, koki reikm psichologiniame supratime turi subjektyvusis faktorius. Mano intuicija buvo tokia stipri, kad galvojau tik apie tai, kaip isivaduoti i tos nemanomos painiavos, ir pasirinkau lengviausi ieit - mel. Tai nebuvo nei elegantika, nei moraliai pateisinama, bet kitaip biau rizikavs visiems laikams susiginyti su Froidu - o to nenorjau dl daugelio prieasi. Mano intuicija - tai staigus ir visikai netiktas suvokimas, kad mano sapnas reik mane pat, mano gyvenim, mano pasaul, vis mano tikrov prieingai teorinei struktrai, kuri sukr kitas, man svetimas protas dl sav prieasi ir tiksl. Tai buvo ne Froido sapnas, tai buvo mano sapnas: ir a staiga supratau akimirksniu, k mano sapnas reik. is konfliktas parodo nepaprastai svarb sapn analizs moment. Tai ne technika, kurios galima imokti ir taikyti pagal taisykles, o dialektiniai

mainai tarp dviej asmenybi (du mons - analitikas ir sapnuotojas pasikeiia savo asmenybmis - red.). Jei tai suprasime tik mechanikai kaip technik - inyks individuali psichin sapnuotojo asmenyb, o terapin problema bus susiaurinta iki paprasto klausimo: kuris i dviej moni analitikas ar sapnuotojas - ims valdyti kit? Dl tos paios prieasties a atsisakiau gydyti hipnoze - nenoriu savo valios primesti kitiems. A noriu, kad igijimas iaugt i paios paciento asmenybs, o ne kilt dl mano patarim, kuri poveikis bt tik praeinantis. Mano tikslas - isaugoti ir ilaikyti paciento orum ir laisv, kad jis galt gyventi savo gyvenim pagal savo norus. iame pasikeitime (asmenybs - red.) su Froidu man pirm kart kilo mintis, kad prie kurdami abstrakias teorijas apie mog ir jo psichik turtume daugiau imanyti apie real mog, su kuriuo dirbame. Individas yra vienintel realyb. Kuo labiau mes tolstame nuo individo abstrakias idjas apie Homo sapiens, tuo labiau mes galime suklysti. iais socialinio pakilimo ir spari pokyi laikais reikt inoti apie individuali mogik btyb daug daugiau, negu mes inome, nes labai daug priklauso nuo jos protini ir moralini savybi. Bet jeigu norime tiesiogiai matyti daiktus, turime suprasti ir mogaus praeit - ne tik dabart. tai kodl nepaprastai svarbu suprasti mitus ir simbolius.

Tip problema
Visose kitose mokslo akose yra teista taikyti hipotezes beasmeniams subjektams. Taiau psichologijoje js neivengiamai susiduriate su gyvenimikais ryiais tarp dviej individ, kur n i vieno i j negalima atimti jo subjektyvios asmenybs ar kaip nors kitaip depersonalizuoti. Analizuotojas ir jo pacientas gali susitarti, kad irs pasirinkt problem bealikai ir objektyviai, bet jiems sitraukus diskusij, traukiamos ir j asmenybs. iuo poiriu tolesnis progresas manomas tik pasiekus abipus sutarim. Ar galime k nors objektyviai nusprsti apie galutin rezultat? Tik tuomet, jei palyginsime savo ivadas su tomis normomis, kurios galioja toje socialinje aplinkoje, kuriai priklauso individas. Netgi tokiu atveju turime atsivelgti to individo protin pusiausvyr (arba "sveikum"). Kadangi rezultatas negali bti visikai kolektyvinis individ sulyginimas, kad pritaikyt juos prie j visuomens "norm". Tai sukelt visikai nenatrali bsen. Sveika ir normali visuomen yra tokia, kur mons, kaip prasta, nesutaria, nes visuotinis sutarimas yra gan retas dalykas anapus instinktyvi mogik savybi sferos. Nesutarimas (nuomoni skirtumas) - visuomens intelektualinio gyvenimo variklis, taiau tai nra tikslas; sutarimas ne maiau svarbus irgi. Kadangi psichologija vis pirma susijusi su prieybi pusiausvyra, jokio sprendimo negalima laikyti galutiniu, jei neatsivelgta jo atvirktyb. io ypatumo prieastis ta, kad nra jokio poirio tako vir ar u psichologijos, kuris galint mus galutinai nusprsti, kas yra siela (psich). Nepaisant to, kad sapnai reikalauja individualaus poirio, btinos ir kai kurios bendrybs, kad galima bt klasifikuoti ir aikinti t mediag, kuri psichologai surenka tyrindami daugel individ. Be abejo, bt nemanoma suformuluoti koki nors psichologin teorij ar jos mokyti, apraant daugyb atskir atvej, nepasistengus pamatyti, k jie turi bendro ir kuo skiriasi. Pagrindu galima pasirinkti bet koki bendr charakteristik. Viena, pavyzdiui, galt bti slyginai paprastas skirtumas tarp individ, kuri asmenybs "ekstravertikos", ir t, kuri "intravertikos". Tai tik vienas i daugybs galim apibendrinim, bet jis i karto leidia pamatyti sunkumus, kurie gali ikilti, jei pasitaikys, kad analitikas priklauso vienam tipui, o pacientas - kitam.

Kadangi bet kokia gilesn sapn analiz suprieina du individus, be abejons, didelis skirtumas, ar j pasauljautos tipai tie patys, ar ne. Jei abu priklauso tam paiam tipui, tai gals ilg laik skmingai bendrauti. Bet jei vienas ekstravertas, o kitas intravertas, j skirtingi ir prieingi poiriai gali i karto susidurti, ypa jei jie neino savo asmenybs tipo, arba jei mano, kad j tipas yra vienintelis teisingas. Pavyzdiui, ekstravertas pasirinks daugumos poir; intravertas j atmes vien todl, kad jis madingas. Toks nesupratimas gana lengvas, kadangi kas atrodo vertinga vienam, kitam neturi verts. Pats Froidas, pavyzdiui, tok intravertik tip aikino kaip mog, liguistai susirpinus savimi. Bet introspekcija ir savs painimas gali bti labai vertingi ir svarbs. Aikinant sapnus, gyvybikai svarbu atsivelgti tokius asmenybi skirtingumus. Negalima manyti, kad analitikas - supermenas, esantis aukiau toki skirtingum vien todl, kad jis gydytojas, imoks psichologijos teorijos ir atitinkamos technikos. Jis gali tik sivaizduoti ess pranaesnis tiek, kiek mano savo teorij ir technik esant absoliuiai teisingomis, galiniomis aprpti vis mogaus psichik. Kadangi tai daugiau negu abejotina, jis tikrai negali bti tuo sitikins. Taigi, j ugrius slaptos dvejons, jeigu savo pacient mogikajai pilnatvei prieprieins teorij ar technik (kuri tra hipotez, arba bandymas), o ne savo paties gyvenimikj pilnatv. Visa analitiko asmenyb yra vienintelis lygiavertis paciento asmenybs atitikmuo. Psichologin patirtis ir inios yra ne daugiau, nei tam tikras analizuotojo pranaumas. Jie neapsaugo analitiko nuo "susirmimo", kuriame jis bus ibandytas, kaip ir jo pacientas. Todl labai svarbu, ar j asmenybs yra harmoningos, ar konfliktuojanios, ar papildo vienas kit. Ekstravertikumas ir intravertikumas yra tik du i daugelio mogaus elgesio savitum. Bet daniausiai jie gana akivaizds ir lengvai atpastami. Pavyzdiui, jei patyrintume ekstravertikus individus, greitai pamatytume, kad jie daug kuo skiriasi vienas nuo kito; tad ekstravertikumas yra pavirutinikas ir pernelyg bendras kriterijus, kad galt bti tikr apibdinimu. Todl jau seniai bandiau surasti kokius nors kitus esminius savitumus, kurie galt padti sutvarkyti i pairos berib mogikj individualum vairov. Mane visada stulbino, kad yra nesivaizduojama daugyb individ, kurie niekada nesinaudoja savo protu, jei tik gali to ivengti; ir lygiai tiek pat t, kurie naudojasi savo protu, bet labai kvailai. Dar mane stebino, kad esama daug proting ir apsukri moni, kurie gyvena (tiek, kiek galima taip gyventi), lyg niekad nebt imok naudotis savo jutimo organais: jie nemato daikt prie savo akis, negirdi odi, skambani ausyse, nejunta daikt, kuriuos lyti ar ragauja. Kai kurie gyvena, neinodami apie savo kno bsen. Esama ir toki moni, kurie atrodo tarsi gyvent, turdami nepaprastai keist smons bsen, lyg ta padtis, kuri jie pasiek iandien, bt galutin, jos visikai nebt galima pakeisti, arba lyg pasaulis ir siela bt statiki ir tokie bt visada. Atrodo, i j atimta vaizduot, ir jie visikai ir iimtinai priklauso nuo savo jutim. Progos ir galimybs neegzistuoja j pasaulyje, ir "iandienoje" nra tikro "rytoj". Ateitis tra praeities pakartojimas. Bandau trumpai perteikti skaitytojui savo paties pirmuosius spdius, kai pradjau stebti daugyb sutikt moni. Greitai man tapo aiku, kad tie mons, kurie naudojasi savo protu, yra tie, kurie msto - t.y. kurie savo intelekto sugebjimus naudoja bandydami prisitaikyti prie moni ir aplinkybi. O lygiai taip pat inteligentiki mons, kurie negalvoja, yra tie, kurie ieko ir randa savo keli "jausmais". "Jausmas" yra odis, kur reikia paaikinti. Pavyzdiui, vieni sako

"jausmas", kalbdami apie emocijas (atitinka pranczik od "sentiment"). Bet tas pats odis vartojamas "nuomons" reikme; pavyzdiui, praneimas i Baltj Rm gali prasidti: "Prezidentas mano (angl. feels)..." Be to, odis gali bti vartojamas apibdinti intuicij: "A jauiu, tarsi..." Kai vartoju od "jausti" kaip prieyb odiui "mstyti" ("galvoti"), turiu galvoje vertybin sprendim: priimtinas ar nepriimtinas, geras ar blogas ir t.t. Pagal apibrim jausmas nereikia emocijos (kuri pagal odio reikm yra nevalinga). Jausmas, kaip a tai suprantu, yra (kaip mstymas) racionali (t.y. tvarkanti) funkcija, tuo tarpu intuicija yra iracionali (t.y. suvokianti) funkcija. Kadangi intuicija yra nuojauta, tai negali bti smoningo veiksmo produktas; tai greiiau nesmoningas vykis, kuris priklauso nuo skirting iorini ir vidini aplinkybi, o ne nuo sprendimo. Intuicija labiau primena juslin suvokim, kuris taip pat yra iracionalus vykis, kadangi priklauso daugiausia nuo objektyvi stimul, kurie atsiranda dl fizini, o ne dl intelektualini prieasi. ie keturi funkciniai tipai atitinka akivaizdius bdus, kuriais smon orientuojasi patirt. Jutimas (t.y. suvokimas juslmis) pranea, kad kas nors egzistuoja; mstymas pasako, kas tai yra; jausmas pasako, ar tai priimtina, ar ne; intuicija pasako, i kur tai ateina ir kur eina. Skaitytojas turt suprasti, kad ie keturi mogaus elgesio tip kriterijai tra keturi poiriai i daugelio kit, panaiai kaip valios jga, temperamentas, vaizduot, atmintis ir t.t. Tai nra dogmatika, bet pati j kilm silo juos kaip tinkamus klasifikavimo kriterijus. Man jie ypa patogs, kai reikia paaikinti tvus vaikams, vyrus monoms, ir atvirkiai. Jie naudingi ir aikinantis savo pai iankstines nuostatas. Taigi, jei norite suprasti kito mogaus sapn, reikia paaukoti savo pai polinkius ir atsisakyti iankstini nuostat. Tai nra lengva ir patogu, kadangi tai jau vidins pastangos, kurios ne kiekvienam patinka. Bet jei analitikas nesistengia kritikai vertinti savo paties poirio ar pripainti jo reliatyvumo, jis negaus teisingos informacijos ir tiek, kiek reikia, nevelgs savo paciento proto ir sielos. Analitikas tikisi, kad pacientas bent jau bus links iklausyti jo nuomon ir rimtai j pairti, bet ir pacientas turi turti toki pat teis. Nors toks tarpusavio santykis privalomas norint bet k suprasti ir todl yra savaime suprantama btinyb, reikia sau vis priminti, kad gydant svarbiau, kad suprast pacientas, negu kad analitikas patenkint savo teorinius lkesius. Paciento pasiprieinimas analitiko interpretacijai nebtinai neteisingas; tai veikiau tikras enklas, kad kas nors "neveikia". Arba pacientas dar nesupranta, arba interpretacija netinkama. Ms pastangomis iaikinti kito mogaus sapn simbolius visada trukdo tai, kad mes esame link upildyti neivengiamas savo supratimo spragas projektuodami (patys mintyse priddami nuo savs), t.y. tardami, kad t pat, k suvokia ir galvoja analitikas, suvokia ir galvoja sapnuotojas. Kad ivengiau io klaid altinio, visada tvirtinau, kad svarbiausia laikytis konkretaus sapno konteksto (nuo jo nenukrypti) ir atsisakyti teorini prielaid apie sapnus apskritai - iskyrus hipotez, kad sapnai vienaip ar kitaip prasmingi. I to, k pasakiau, aiku, kad sapnams aikinti negalima nustatyti bendr taisykli. Kai anksiau tvirtinau, kad bendroji sapn funkcija - kompensuoti smons trkumus ir ikrypimus, turjau galvoje, kad i prielaida leido priartti prie konkrei (individuali) sapn prigimties. Kai kuriais atvejais i funkcija aikiai parodyta. Vienas mano pacientas buvo labai geros nuomons apie save ir neinojo, kad beveik visus, j painojusius, erzino jo moralinio pranaumo jausmas. Jis atjo pas mane susapnavs girt valkat, kuris ritosi duob. Tas

vaizdas jam sukl tik globjik nusistebjim: "Baisu, kaip emai gali pulti mogus". Buvo aiku, kad nemalonus sapnas bent i dalies buvo mginimas atsverti pernelyg ipst nuomon apie savo paties nuopelnus. Bet ne vien tai. Paaikjo, kad jis turjo brol - degradavus alkoholik. Be to, sapnas atskleid, kad tas jo pranaumo jausmas kompensavo brol - kaip iorin ir vidin figr. Kitu atveju, prisimenu, moteris, kuri labai didiavosi savo psichologijos imanymu, regjo pasikartojanius sapnus apie kit moter. Jai kasdieniame gyvenime labai nepatiko ta moteris, kai su ja susipaino, nes man, kad ji yra tuia ir nedora intrigant. Bet sapnuose moteris pasirodydavo beveik kaip sesuo, buvo draugika ir miela. Mano pacient negaljo suprasti, kodl taip palankiai sapnavo mog, kurio nemgo. Bet tie sapnai band perteikti mint, kad ant jos paios "met el" nesmoningas jos bdas, kuris labai primin t kit moter. Mano pacientei, kuriai jos paios asmenyb visuomet atrod gera ir viesi, buvo sunku suprasti, kad sapnas jai kalbjo apie jos paios valdios trokimo kompleks ir jos slaptus motyvus - nesmoning tak, kuri ne kart privert j susivaidyti su draugais. Ji visada kaltino kitus, ne save. Mes nepastebime, nepaisome ar slopiname ne tik "elin" savo asmenybs dal. Taip pat galime elgtis ir su savo teigiamomis savybmis. tai pavyzdys, kuris man ateina galv - prisimenu i pairos kukl, nuoaliai besilaikant, avi manier mog. Atrod, kad jis visada tenkinasi paskutine vieta, taiau nori visur dalyvauti. Paklaustas jis visada pasakydavo savo - imananio mogaus - nuomon, bet pats niekada jos nepirdavo. Nors kartais jis usimindavo, kad tas reikalas galt bti tvarkomas kur kas tobuliau ir "auktesniu lygiu" (nors niekada nepaaikindavo kaip). Savo sapnuose jis nuolat susitikdavo su didiosiomis istorinmis asmenybmis - Napoleonu ir Aleksandru Didiuoju. Tie sapnai aikiai kompensavo jo nepilnavertikumo kompleks. Bet buvo ir kita prasm. Sapnas klaus - koks a turiu bti mogus, kad mane lanko tokie yms mons? iuo poiriu sapnas nurod slapt megalomanij, kuri atsvr sapnuotojo nepilnavertikumo jausm. i nesmoninga didybs idja izoliavo j nuo jo aplinkos realybs ir leido likti nuoaly nuo pareig, kurios privalomos kitiems monms. Jis nemat reikalo rodinti sau ar kitiems, kad jo pranaesni sprendimai pagrsti ir pranaesnmis savybmis, ir nuopelnais. I tikrj jis nesmoningai aid liguist aidim, ir jo sapnai band ikelti tai smons lygmen keistai dviprasmiku bdu. Igrinti su Napoleonu ir draugikai nekuiuotis su Aleksandru Didiuoju - btent tokias fantazijas sukelia nepilnavertikumo kompleksas. Bet tuomet kyla klausimas, kodl sapnas negali pasakyti to tiesiai ir atvirai. Man ne kart uduodavo klausim, ir a pats savs to klausiau. Mane danai stebino, kaip kankinaniai sapnai vengia tikslios informacijos ar praleidia esminius sprendimus. Froidas man, kad esama ypatingos psichikos funkcijos, kuri jis vadino "cenzoriumi". is, jo nuomone, neatpastamai klaidinaniai ikreipia sapno vaizdinius, kad apgaut sapnuojani smon, ir ji nesuprast, apie k yra sapnas. Nuslpdamas nuo sapnuotojo kritik mint, "cenzorius" saugo mieg nuo oko, kur gali sukelti nemalons prisiminimai. Bet a skeptikai iriu teorij, pagal kuri sapnas saugo mieg; ne reiau sapnai mieg trikdo. Danai atrodo, kad artjimas smoning bsen "utrina" psichikos pasmoningj turin. Pasmons bsena ilaiko idjas ir vaizdius su daug maesne tampa nei ta, kuri paprastai bna smoningoje bsenoje. Pasmonje jie praranda aik apibrtum; santykiai tarp j ne tokie nuosekls ir analogiki, maiau racionals, todl labiau "nesuprantami".

Tai pastebima visose sapn panaiose bsenose - pavargus, kariuojant, apsinuodijus. Bet jeigu atsitinka taip, kad kas nors suteikia iems vaizdiniams daugiau tampos, jie ima maiau priklausyti pasmonei, ir artdami prie smoningumo slenksio, darosi aikiau apibrti. Btent i io fakto galima suprasti, kodl kartais sapnai ireikia save analogijomis, kodl vienas sapno vaizdinys silieja kit, kodl netinka ms gyvenimo logika nei laiko skal. i sapn forma visikai normali pasmonei, kadangi mediaga, i kurios atsiranda sapnai, pasmonje ilaikoma btent tokiu pavidalu. Sapnai nesaugo miego nuo to, k Froidas vadino "nepriimtinais trokimais". Tai, k jis vadino "nuslpimu", i ties tra forma, kuri pasmonje natraliai gyja visi impulsai. Taigi, sapnas negali sukelti apibrtos minties. Jei sapnas sukelia mint, jis tampa nebe sapnu, nes engia smon. tai kodl atrodo, kad sapnai praleidia btent tuos momentus, kurie svarbiausi smonei, ir ireikia "smons pakraius" panaiai kaip silpnas vaigdi vytjimas matyti visiko sauls utemimo metu. Turime suprasti, kad sapno simboliai daniausiai ireikia t psichikos dal, kurios nekontroliuoja smon. Prasm ir tikslingumas nra vien proto prerogatyva, jie bdingi visai gyvajai gamtai. I esms nra skirtumo tarp organins ir psichins pltros. Kaip augalas iaugina ied, taip psichika sukuria savo simbolius. Kiekvienas sapnas tik iliustruoja proces. Taigi, per sapnus (kartu su vairiomis intuicijomis, impulsais bei kitais spontanikais dalykais) instinktyviosios jgos veikia smon. Ar ta taka gera, ar bloga, priklauso nuo esamo pasmons turinio. Jei joje yra daug daugiau dalyk, kurie normaliai turt bti smoningi, tuomet jos funkcija ikreipiama ir tampa alinga, atsiranda motyv, kurie nra pagrsti tikraisiais instinktais, bet atsiranda ir daro tak psichikai dl to, kad, slopinami ir ignoruojami, jie buvo nustumti pasmon. Jie tarytum udengia normali psichikos pasmon ir ikreipia jos natral polink ireikti pagrindinius simbolius ir motyvus. Todl psichoanalitikui, kuriam rpi protini sutrikim prieastys, svarbu pasiekti, kad pacientas daugiau ar maiau savanorikai ipaint ir sismonint visk, ko jis bijo ar nemgsta. Tai panau daug senesn banytin ipaint, kuri daugeliu atveju kur kas anksiau jau naudojo i dien psichologin technik. Tai bendra taisykl. Taiau praktikoje ji gali veikti ir atvirkiai. Jei visk nustelbia nepilnavertikumo jausmas ar silpnumas tikrai yra rimtas, pacientui gali bti labai sunku, netgi nemanoma drsiai pavelgti naujus savo paties netinkamumo rodymus. Todl danai man atrod, kad naudinga i pradi pacientui parodyti pozityvij pus; tai suteikia saugumo jausm, kuris padeda, pacientui artjant prie skaudesni dalyk. Pavyzdiui, pavelkime "asmeninio iauktinimo" sapnus, kai mogus geria arbat su Anglijos karaliene arba artimai bendrauja su popieiumi. Jei sapnuotojas nra izofrenikas, praktin sapno simbolio interpretacija didele dalimi priklauso nuo dabartins paciento proto (psichikos) bsenos - t.y. nuo jo ego bsenos. Jei sapnuotojas pernelyg auktai save vertina, lengva parodyti (i idj asociacij sukurtos mediagos), kokie nevyk ir vaikiki yra sapnuotojo ketinimai, ir kaip didele dalimi jie kyla i vaikik nor bti lygiu ar net pranaesniu u tvus. Bet jei tai nepilnavertikumo kompleksas, kai visaapimantis nevertingumo jausmas jau virija visus teigiamus sapnuojanio asmenybs aspektus, bt neteisinga dar labiau j prislgti, parodant koks jis infantilus, juokingas, netgi usispyrs. Tai dar labiau padidint jo nepilnavertikumo jausm, sukelt nepriimtin ir visikai nereikaling pasiprieinim gydymui. Nra visiems tinkani gydymo metod ar teorijos, kadangi kiekvienu atveju gydomasis yra individas, kurio bsena yra savita. Prisimenu pacient, kur gydiau devynerius metus. Matydavau j kas metai tik kelet savaii,

kadangi jis gyveno usienyje. I pat pradi inojau, kokia bda j kankina, bet taip pat maiau, kad menkiausias bandymas priartti prie tiesos sukeldavo audring gynybin reakcij, kuri grs visiku santyki tarp ms nutrkimu. Patiko man tai, ar ne, bet turjau daryti visk, kad isaugoiau ms ry; turjau nusileisti iam jo palinkimui, kur rm jo sapnai, ir kuris stm mus tolyn nuo jo neurozs akn. Mes klaidiojome taip toli, kad danai a kaltindavau save, klaidinant savo pacient. Tik tai, kad jo bkl ltai, bet neabejotinai gerjo, sulaik mane nuo kuo brutaliausio visos tiesos atskleidimo. Taiau deimtaisiais metais pacientas pareik ess igydytas ir isilaisvins nuo vis simptom. Buvau nustebs, nes teorikai jo bkl buvo nepagydoma. Pastebjs mano apstulbim, jis nusiypsojo ir pasak (siekdamas padaryti efekt): "Ir vis pirma noriu padkoti jums u neisenkam kantryb ir takt, padedant man nugalti skausming mano neurozs prieast. Dabar esu pasiruos visk jums papasakoti. Jei biau galjs laisvai apie tai kalbti, biau papasakojs per pirmj konsultacij. Bet tai bt nutrauk ms ry. Kur tada biau atsidrs? Biau dvasikai lugs. Per deimt met imokau jumis pasitikti, ir mano pasitikjimui didjant, gerjo mano bkl. A jauiuosi geriau, nes is ltas procesas atstat mano pasitikjim savimi. Dabar esu pakankamai stiprus, kad galiau kalbti apie problem, kuri mane lugd". Paskui kankinaniai atvirai ipaino savo problem, ir tai man atskleid prieastis, dl kuri mums reikjo ypatingo gydymo kurso. Pirminis okas buvo toks, kad jis vienas negaljo drsiai jo sutikti. Reikjo kito mogaus pagalbos ir gydytojo uduotis buvo pamau diegti pasitikjim, o ne demonstruoti klinikin teorij. I toki atvej imokau daugiau taikyti savo metodus prie individuali paciento poreiki, negu atsiduoti bendriems teoriniams svarstymams, kurie gali netikti jokiu atskiru atveju. mogaus prigimties painimas, sukauptas per 60 praktinio patyrimo met, imok mane irti kiekvien atvej kaip visikai nauj, prie kurio, pirmiausia, prieiti turjau visikai individualiai. Kartais nedvejodamas pasinerdavau rpestingus infantili atvej ir fantazij tyrinjimus. Kitkart praddavau "nuo viraus", net jeigu tai reik, kad reikia skrieti visikai nutolusius metafizinius ivediojimus. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebi imokti individualaus paciento kalb ir kiek gali sekti jo pasmons jim apgraibomis viesos link. Vienais atvejais reikia vieno metodo, kitais - kito. Tai ypa tinka, kai nori aikinti simbolius. Du skirtingi asmenys gali sapnuoti beveik tok pat sapn. (Tai, kaip greitai paaikja i gydymo praktikos, nra taip reta, kaip atrodo pradedaniajam). Taiau jeigu, pavyzdiui, vienas sapnuotojas yra jaunas, o kitas senas, atitinkamai skiriasi ir juos varginanios problemos, todl, be abejo, bt absurdika aikinti sapnus vienodai. Man galv ateina toks pavyzdys - sapne jaun vyr brelis joja arkliais per plat lauk. Sapnuotojas joja pirmas ir peroka duob, piln vandens taip jis parodo tykant pavoj. Kiti jaunuoliai sukrinta duob. Taigi, jaunuolis, kuris pirmasis man papasakojo sapn, buvo atsargus, intravertiko tipo mogus. Bet tok sapn girdjau i seno, narsaus bdo mogaus, kuris gyveno aktyv gyvenim ir buvo kupinas iniciatyvos. Tuo metu, kai sapnavo sapn, jis sirgo ir savo gydytojui bei slaugei kl daug rpesi - jis tiesiog kenk sau nepaisydamas medicinini nurodym. Man buvo aiku, kad jaunajam mogui is sapnas sako, k jis turt daryti. Bet senajam jis kalbjo apie tai, k jis tebedar. Sapnas drsino neveikl, svyruojant jaunuol, o senajam mogui tokio padrsinimo nereikjo - veiklos dvasia, kuri jame teberuseno, buvo didiausias jo rpestis. is pavyzdys parodo, kaip smarkiai sapn ir simboli aikinimas priklauso nuo individuali sapnuotojo aplinkybi ir nuo jo proto bsenos.

Sapn simboli archetipai

Jau minjau, kad sapnai atlieka kompensacijos funkcij. i prielaida reikia, kad sapnas yra normalus psichikos reikinys, kuris pasmons reakcijas ir spontanikus impulsus perduoda smonei. Daugel sapn galima aikinti padedant paiam sapnuotojui, kuris pateikia asociacijas ir sapno vaizdini kontekst, o jais remiantis, galima pavelgti visus jo aspektus. is metodas, tinka visiems paprastiems atvejams, pavyzdiui, kai giminaitis, draugas ar pacientas papasakoja savo sapn pokalbio metu. Bet kai pasitaiko pasikartojantys ar labai emocingi sapnai, asmenini pasakotojo asociacij paprastai nepakanka tinkamai interpretacijai. Tokiais atvejais pirmiausiai turime atsivelgti fakt (pirmas j pastebjo ir komentavo Froidas), kad sapne danai atsiranda element, kurie nra individuals ir negali bti kildinami i asmenins sapnuotojo patirties. Kaip jau anksiau minjau, ie elementai yra btent tai, k Froidas vadino "archaikomis liekanomis" - tai yra mentalins formos, kuri negalima paaikinti niekuo i paties individo gyvenimo ir kurios, atrodo, yra aborigenikos, gimtos, paveldtos mogikojo proto formos. Kaip mogaus knas yra tarytum itisas organ muziejus ir kiekvienas turi ilg evoliucijos istorij, proto sandara turt bti panai. Jis ilgiau negali bti kakoks produktas be istorijos, skirtingai negu knas, kuriame jis egzistuoja. Sakydamas "istorijos", a nemanau, kad protas pats kuria save, smoningai susiedamas save su praeitimi - per kalb ir kultrines tradicijas. A kalbu apie biologin, prieistorin, nesmoning archaiko mogaus proto raid, kurio psichika dar nedaug skyrsi nuo gyvno. ios nepaprastai senos psichikos formos yra ms proto pamatas, kaip ir ms kno sandara remiasi bendru anatominiu induolio modeliu. Patyrusi anatomo ar biologo akis gali ms knuose pastebti daug io pirminio modelio pdsak. Patyrs proto tyrintojas gali panaiai irti analogij tarp iuolaikinio mogaus sapno vaizdini ir pirmykio proto vaisi - jo "kolektyvini vaizdini" ir mitologini motyv. Jei biologui reikia lyginamosios anatomijos ini, tai psichologas negali apsieiti be "lyginamosios psichikos anatomijos". Kitaip tariant, psichologas turi ne tik gerai imanyti sapnus ir kitus pasmons veiklos vaisius, bet ir mitologij plaiausia prasme. Be io pasirengimo niekas negali pastebti svarbi analogij; pavyzdiui, nemanoma pamatyti analogijos tarp kyri bsen neurozs ir klasikinio demono apsstumo, jei gerai nepasti abiej. Mano poir "archaikas liekanas", kurias a vadinu "archetipais", arba "pirmykiais vaizdiniais", nuolat kritikavo mons, kuriems stinga reikiam ini apie sapn psichologij ir mitologij. Terminas "archetipas" danai suprantamas neteisingai - kaip reikiantis tam tikrus apibrtus mitologinius vaizdinius ir motyvus. Bet tai ne kas kita, kaip smoningas atvaizdavimas; bt absurdika teigti, kad tokios vairios iraikos formos gali bti paveldimos. Archetipas yra tendencija (polinkis) kurti tokias motyvo iraikas (pavaizdavimus) - iraikos gali labai skirtis detalmis, taiau nenukrypsta nuo pagrindinio modelio. Pavyzdiui, esama daug prieik broli motyvo iraik, nors pats motyvas ilieka tas pats. Daugelis kritik neteisingai tvirtino, kad a kalbu apie "paveldtsias iraikas", ir, tuo remdamiesi, jie atmet pai archetipo idj kaip paprasiausi prietar. Jie neatkreip dmesio tai, kad jeigu archetipai bt iraikos, kurios kyla ms smonje (arba yra smons gyjamos), mes turtume juos gerai suprasti, o ne suglumti ir apstulbti, kai jie pasirodo ms smonje. Kai i tikrj jie yra instinktyvi linkm, kaip instinktyvus pauki impulsas sukti lizdus

arba skruzdi - kurti organizuotas gyvenvietes - skruzdlynus. ia turiu paaikinti ry tarp instinkt ir archetip: tai, k mes vadiname instinktais, yra fiziologiniai poreikiai, suvokiami pojiais. Bet tuo paiu metu jie pasireikia fantazijomis ir danai jie pasireikia tik simboliniais vaizdiniais. ios apraikos ir yra tai, k a vadinu archetipais. J kilm neinoma; jie atsikuria bet kuriuo metu ir bet kuriame pasaulio krate - netgi tada, kai visikai nemanoma, kad bt buv perduoti tiesioginio permimo ar "kryminio apvaisinimo" keliaujant i vietos viet. Prisimenu daugyb moni, kurie konsultavosi su manimi, nes juos trikd j pai ar j vaik sapnai. Jie visikai nesugebjo suprasti savo sapn kalbos. Prieastis buvo ta, kad sapnuose bta toki vaizdi, kuri jie negaljo susieti su niekuo, k prisimint ar bt perdav savo vaikams. Nors kai kurie mano pacientai buvo labai isilavin, kiti net patys psichiatrai. A gerai prisimenu profesori, kuris netiktai ivydo vizij, ir man ess nesveikas. Jis atjo pas mane apimtas panikos. O a tik pamiau i lentynos 400 met senumo knyg ir parodiau jam medio raiin, kur buvo pavaizduota jo vizija. "Nra reikalo manyti, kad esate nesveikas",- pasakiau jam. - "Js vizija buvo inoma jau prie 400 met." Jis atsisdo visikai subliks, bet vl jausdamasis normaliai. Labai reikming atvej man pademonstravo mogus, kuris pats buvo psichiatras. Kart jis man atne ranka parayt ssiuvin, kur gavo kaip kaldin dovan i savo 10 met dukters. Jame buvo surayti sapnai, kuriuos ji regjo bdama atuoneri met. Ten buvo keisiausi, kokius tik man kada nors teko sutikti, sapn, ir gerai supratau, kodl jos tvas buvo daugiau negu suglums. Nors sapnai buvo vaikiki, bet nejauks ir iurpiai paslaptingi, ir juose buvo vaizdini, kuri kilms tvas visikai negaljo suprasti. tai svarbiausi sapn motyvai: 1. "Piktas (blogio) gyvnas", panaus gyvat pabaisa su daugybe rag, kuris umua ir ryja kitus gyvnus. Bet Dievas pasirodo i keturi kamp, kuris i ties yra keturi atskiri Dievai ir prikelia visus negyvus gyvnus. 2. engimas dang, kur pagonys oka ventinius okius; nusileidimas pragar, kur angelai daro gerus darbus. 3. Brys ma gyvn igsdina sapnuotoj. Gyvnai didja iki miliniko gio ir vienas i j praryja mergait. 4. ma pelyt siskverbia kirminai, gyvats, uvys ir mons. Taip pel tampa mogumi. Tai vaizduoja keturias mogaus atsiradimo stadijas. 5. Laas vandens, kaip jis atrodo, kai iri j per mikroskop. Mergait mato, kad laas pilnas medio ak. Tai atspindi pasaulio kilm. 6. Blogas berniukas turi ems grumst ir mto jo gabaliukas kiekvien praeiv. Tokiu bdu visi praeiviai tampa blogi. 7. Girta moteris krinta vanden ir ibrenda atsinaujinusi ir blaivi. 8. Veiksmas vyksta Amerikoje, daugyb moni eina pro skruzdlyn, o skruzdls juos puola. Apimta panikos, sapnuotoja puola up. 9. Dykuma mnulyje, kur sapnuotoja taip giliai nugrimzta em, kad pasiekia pragar.

10. iame sapne mergaitei pasirodo vytinio kamuolio vizija. Ji palieia kamuol. Nuo jo sklinda garai. Ateina mogus ir j umua. 11. Mergait sapnuoja sunkiai serganti. Staiga i po jos odos inyra paukiai ir visikai j udengia. 12. Uod spieius ustoja saul, mnul ir visas vaigdes, iskyrus vien. Ta vaigd nukrinta ant sapnuotojos. Nesutrumpintame vokikame originalo tekste kiekvienas sapnas prasideda kaip sena pasaka: "Kart seniai seniai...". iais odiais maoji sapnuotoja duoda suprasti, kad kiekvienas sapnas jai tarsi pasaka, kuri ji nori pasekti savo tvui - kaip kaldin dovan. Tvas band aikinti sapnus, remdamasis j pai kontekstu, bet neskmingai, nes atrod, kad juose nra joki asmenik asociacij. Galimyb, kad tie sapnai buvo smoningai sugalvoti, gali atmesti tik mogus, kuris mergait gerai pasta ir absoliuiai tiki jos siningumu. (Taiau jie vis tiek likt ikiu ms supratimui, netgi jei jie bt sufantazuoti). iuo atveju tvas buvo sitikins, kad sapnai autentiki, ir a neturjau pagrindo juo abejoti. Pats painojau mergait, bet tai buvo dar prie jai dovanojant savo sapnus tvui, tad negaljau jos apie juos pasiklausti. Ji gyveno usienyje ir madaug prajus metams po t Kald mir nuo infekcins ligos. Jos sapnai neabejotinai saviti. J pagrindinms mintims bdinga aiki filosofin samprata. Pavyzdiui, pirmajame yra pikta pabaisa, kuri udo kitus gyvnus, bet Dievas juos visus atgaivina dieviku atkrimo (Apokatastazs) aktu. Vakar pasauliui i idja inoma i Krikionybs tradicij. J galima rasti Apatal darbuose 3, 21: "[Krist] turi priimti dangus iki vis dalyk atnaujinimo meto..." Ankstyvieji Banyios Tvai graikai (pvz., Origenas) ypa akcentavo mint, kad galiausiai Atpirkjas visk sugrins pirmykt ir tobul bsen. Pagal v. Mat 17, 11, tai jau buvo sena yd tradicija: "Tiesa, Elijas turi ateiti ir visk atitaisyti". Laike korintieiams 15, 22 prie tos paios minties grtama kitais odiais: "Kaip Adome visi mirta, taip Kristuje visi bus atgaivinti". Galima bt manyti, kad ias mintis vaikas gijo i savo religinio aukljimo. Bet jos religinis aukljimas buvo labai menkas. Jos tvai tik vadinosi protestantais, bet Biblij jie inojo tik i nuogird. Ypa nepanau, kad mergaitei bt buvusi paaikinta sunkiai suprantama Apokatastaz. Bent jau jos tvas niekad nebuvo girdjs apie i mitin idj. Devyniuose i 12 sapn buvo griovimo ir atkrimo motyvas. Ir n viename i i sapn nra krikioniko aukljimo takos pdsak. Prieingai, jie artimiau susij su pirmykiais mitais. ry patvirtina dar vienas motyvas - "kosmogoninis mitas" (pasaulio ir mogaus sukrimas), kuris pasirodo ketvirtame ir penktame sapnuose. Tas pats ryys randamas I Laike korintieiams 15, 22, kur k tik citavau. ioje pastraipoje Adomas ir Kristus (mirtis ir prisiklimas) susij vienas su kitu. Bendriausiu poiriu Kristaus Atpirkjo idja priklauso visame pasaulyje prie Kristaus gimim paplitusiam motyvui: didvyris ir igelbtojas, nors buvo pabaisos prarytas, vl pasirodo, stebuklingu bdu nugaljs pabais, kuri j buvo prarijusi. Kur ir kada atsirado toks motyvas - niekas neino. Mes netgi neinom, kaip pradti tirti i problem. Vienintelis, atrodo, tikras dalykas - kiekviena karta inojo j kaip tradicij, atjusi i ankstesni laik. Mes galime tvirtai teigti,kad ji "atsirado" tuo metu, kai mogus dar neinojo, kad jis turi herojin mit, kai jis dar smoningai nereflektavo to, k sak. Herojin figra yra

archetipas, egzistuojantis nuo neatmenam laik. Vaik sukurti archetipai yra ypa reikmingi, nes kartais galima bti visikai tikram, kad vaikas nebuvo tiesiogiai susipains su minima tradicija. iuo atveju mergaits eimoje krikionikosios tradicijos buvo labai pavirutinikos. Krikionikuosius motyvus, inoma, ireikia Dievo, angel, rojaus, pragaro, blogio idjos. Bet tai, kaip jas traktuoja ita mergait, rodo, kad j kilm visikai nra krikionika. Pavyzdiui, pirmasis sapnas apie Diev, kuris i tikrj susideda i keturi diev, ateinant i "keturi kamp". Kieno kamp? Sapne neminimas joks kambarys. Kambarys netgi netikt iam neabejotinai kosminiam vykiui, kur sikia pati Universalioji Btis. Ketveryb (arba "keturi" elementas) yra keista idja, bet jos vaidmuo svarbus daugelyje religij ir filosofij. Krikionybje ji buvo pakeista Trejybe, ir, reikia manyti, i svoka mergaitei buvo inoma. Bet kas i eilins viduriniosios klass eimos iandien galt inoti apie dievik ketveryb? i svoka buvo gana gerai inoma vidurami hermetins filosofijos studentams, taiau XVIII amiaus pradioje ji inyko ir buvo visai umirta itisus 200 met. Kur tada j "ikas" maa mergait? I Ezekielio vizijos? Bet krikionikasis mokymas netapatina serafimo su Dievu. Tas pats klausimas kyla dl raguoto slibino. Biblijoje, tiesa, yra daugyb raguot gyvn - Apokalipsje, pavyzdiui. Bet visi jie keturkojai, j valdovas - drakonas, kurio graikikas pavadinimas (drakon) taip pat reikia slibin. Raguotas slibinas atsiranda XVI amiuje romn alchemik kriniuose kaip keturragis slibinas (quadricornutus serpens), Merkurijaus simbolis ir krikionikosios Trejybs prieyb. Bet tai nra garsus altinis. Kiek galiu sprsti, tai vieno autoriaus krinys, ir mergait jokiu bdu negaljo apie j inoti. Antrajame sapne pasirodo aikiai nekrikionikas motyvas, kuris yra prieingas pripaintoms vertybms - pavyzdiui, pagoni okiai danguje ir gerieji angel darbai pragare. is simbolis sukelia mini apie morals vertybi reliatyvum. Kur vaikas atrado tok revoliucin poir, vert Nys genijaus? ie klausimai suformuluoja dar vien: kokia kompensuojanti i sapn reikm, kuriai mergait teik, be abejons, toki didel reikm - kad net padovanojo juos savo tvui Kald proga. Jei sapnuotojas bt buvs pirmyktis kertojas, bt galima pagrstai teigti, kad sapnuose matome mirties, prisiklimo ir priklimo, pasaulio kilms, mogaus sukrimo, vertybi reliatyvumo filosofinius motyvus. Taiau beviltika net mginti aikinti tuos sapnus, remiantis tik asmenybe. Juose neabejotinai yra "kolektyviniai vaizdiniai", ir jie tam tikra prasme panas tas doktrinas, kuri mokomi pirmyki geni jaunuoliai prie inicijuojant juos vyrus. Tuo metu jie suino, k padar Dievas arba dievai, arba pirminiai gyvnai, kaip buvo sukurtas pasaulis ir mogus, kaip ateis pasaulio pabaiga ir kokia mirties prasm. Ar kada nors panai dalyk mokomi mes krikionikoje civilizacijoje? Taip - jaunystje. Bet daugelis moni vl pradeda galvoti apie panaius dalykus senyvame amiuje, artjant miniai. Maoji mergait, kaip vliau paaikjo, buvo netoli i abiej bsen. Ji artjo prie savo lytinio subrendimo ir kartu prie savo gyvenimo pabaigos. Maai - beveik niekas - jos sapn simboliuose nerodo normalaus suaugusiojo gyvenimo pradios, bet yra daug griovimo ir priklimo aliuzij. Tikrai, kai pirm kart perskaiiau jos sapnus, mane apm iurpi artjanios negandos nuojauta. A taip pasijutau dl ypatingo kompensacijos pobdio, kur a nustaiau i simboli. Tai buvo visikai prieinga tam, ko galtum tiktis i tokio amiaus mergaits smons.

ie sapnai atskleidia nauj ir baug gyvenimo ir mirties aspekt. Toki vaizdini galima bt tiktis i seno mogaus, kuris velgia atgal savo gyvenim, o ne i vaiko, kuris turt irti ateit. J nuotaika labiau primena sen romn posak: "Gyvenimas - tai trumpas sapnas", o ne tryktant pavasario diaugsm. io vaiko gyvenimas buvo panaus "skaistaus pasiaukojimo ad" - "ver sacrum vovendum", kaip sako poetas. Patirtis byloja, kad mirties artjimas, ypa kai apie j neinoma, meta adumbratio - pasitikimo nuojautos el - aukos gyvenimui ir sapnams. Netgi altorius krikionikose banyiose reikia ir kap, ir prisiklimo viet mirties pavertim aminuoju gyvenimu. ias mintis vaikui teig sapnai. Jie buvo paruoimas miriai, ireiktas trumpais pasakojimais - tarsi pasakomis, kurias seka pirmyki iniciacij metu - arba dzen budizmo koanais. is pranaavimas nepanaus ortodoksik krikioni mokym, jis artimesnis senajai pirmyktei miniai. Atrodo, kad jis kilo u istorins tradicijos i seniai umirt psichikos altini, kurie jau nuo prieistorini laik teik pen filosofams ir religiniams apmstymams apie gyvenim ir mirt. Atrod, tarytum bsimieji vykiai mest el atgal, sukeldami mergaits prote tam tikras minties formas, kurios,- iaip jau paprastai jos miega,nusako ir lydi artjani mirt. Nors specifinis j iraikos pavidalas daugiau ar maiau asmenikas, bendras j modelis yra kolektyvinis. Tos minties formos sutinkamos visur ir visais laikais - panaiai kaip gyvn instinktai gerokai vairuoja skirtingose ryse, nors tarnauja tiems patiems bendriems tikslams. Mes netvirtiname, kad kiekvienas gyvnas gims susikuria savo instinktus, tarsi pats juos kaip nors sigyt, taigi, neturime manyti, kad ir mons vis iranda savo specifines mogikas ypatybes kiekvienam naujam mogui gimus. Kaip ir instinktai, kolektyviniai monijos minties modeliai yra gimti ir paveldimi. Ikilus reikalui, jie ima funkcionuoti daugiau ar maiau vienodai visuose mumyse. Emocins apraikos, kurioms priklauso ir tokie minties modeliai, yra atpastamos visoje emje. Jas galima atpainti netgi gyvnuose - ir gyvnai iuo atvilgiu supranta vienas kit, netgi jei priklauso skirtingoms rims. O k jau kalbti apie vabzdius ir j sudtingas simbiotines funkcijas? Daugelis j netgi nepasta savo tv ir neturi kas juos mokyt. Kodl tad turtume manyti, kad mogus yra vienintel gyva btyb, i kurios atimti specifiniai instinktai ir kad jo psichikoje (psichje) neliko vis jo evoliucijos pdsak? inoma, jei tapatinsime psichik (psich) su smone, mus gali lengvai suklaidinti idja, kad mogus ateina pasaul su tuia psiche ir kad vliau joje nebna nieko daugiau nei tai, k jis imoksta i savo individualaus patyrimo. Bet psichika (psich) yra daugiau u smon. Gyvnai turi menk smon, bet daug impuls ir reakcij, o tai reikia, kad egzistuoja ir psich; pirmykiai mons taip pat dar daugyb dalyk, kuri prasm jiems neinoma. Daugyb civilizuot moni gali veltui klausti, kokia Kald egluts ar Velyk kiauinio prasm. Tiesiog taip jau yra, kad mons daro daugyb dalyk, neinodami kodl. A links manyti, kad i pradi apskritai visi dar vien ar kit dalyk, o tik prajus daug laiko kas nors pradjo klausinti - kodl. Psichoterapeutas danai susiduria su iaip visais atvilgiais protingais pacientais, kurie elgiasi keistai ir nenuspjamai, ir netgi nenumano, k jie sako ar daro. Juos staiga apima nepagrstos nuotaikos, kuri jie patys negali paaikinti. I pairos atrodo, kad toki reakcij ir impuls prigimtis labai asmenika, todl mes j nepaisome kaip idiosinkratiko elgesio. I tikrj j pagrindas - i anksto suformuota ir visuomet pasiruousi veikti instinktyvi sistema, bdinga mogui. Minties formos, visuotinai suprantami gestai, daugeliu atvilgiu laikosi modeli, kurie susiformavo anksiau, negu

moguje atsirado reflektyvi smon. Visai manoma, kad mogaus sugebjimas mstyti, reflektuoti, kadaise atsirado kaip stipri emocini smgi skausmingas padarinys. tai pavyzdys, iliustruojantis tok poir. Australijos brzgyn gyventojas pykio ir nusivylimo akimirk - nepavyko pagauti n vienos uvies - pasmaugia savo vienintel labai mylim sn; j apima neapsakomas gailestis, kai laiko savo rankose ma negyv knel. Toks mogus atsimins i skausmo valand visiems laikams. Mes negaljome inoti, ar btent toks patyrimas i tikrj buvo pirmoji mogaus pasmons vystymosi prieastis. Bet neabejotina, kad kartais reikia panaaus emocinio oko, kad mons pabust ir atkreipt dmes tai, k jie daro.XIII amiuje gyveno ispanas hidalgas Raimon Lull, kuriam po dideli pastang pagaliau pavyko slapta susitikti su dama, kuria jis avjosi. Ji, netardama n odio, atsiseg suknel ir parod jam savo krtin, subjaurot vio. Tai buvo smgis, kuris pakeit Lullo gyvenim; jis tapo garsiu teologu ir vienu ikiliausi banyios misionieri. Tokiais staigaus pasikeitimo atvejais danai galima rodyti, kad pasmonje ilg laik veik archetipas, meistrikai klostydamas aplinkybes, kad jos atvest kriz. Tokie atsitikimai rodo, kad archetipins formos nra nejudrs modeliai. Tai dinamiki faktoriai, kurie pasireikia impulsais taip pat spontanikai, kaip ir instinktai. Netiktai gali pasirodyti tam tikri sapnai, vizijos, mintys; kad ir kaip kruopiai juos tyrintum, neatrasi juos suklusi prieasi. Tai nereikia, kad jie neturi prieasi, jie, be abejo, turi. Bet jos tokios atitolusios ir neaikios, kad sunku net suprasti, kokios jos. Tokiu atveju reikia laukti, kol sapnas ir jo prasm taps pakankamai aiks, arba kol nutiks koks nors iorinis vykis, kuris paaikins sapn. Tuo metu, kai regimas sapnas, tas vykis dar gali bti ateityje. Pasmon ir jos sapnai, kaip ir ms smoningos mintys, danai uimtos ateitimi ir jos galimybmis. Ilgai vyravo sitikinimas, kad ir pagrindin sapn funkcija - prognozuoti ateit. Senovje iki pat Vidurami pabaigos sapnai atliko tam tikr vaidmen medicininse prognozse. Remdamasis iuolaikiniu sapnu, a galiu patvirtinti prognozs (arba iankstinio painimo) element, kur galima rasti sename sapne, mintame Artemidoro i Daldio II_m.e. amiuje: mogus sapnuoja, kad jo tvas uvo deganio namo liepsnose. Netrukus jis pats mir nuo phlegmone (liepsna, kartin) - tai, man regis, turjo bti pneumonija. Taip atsitiko, kad mano koleg buvo apmusi mirtina gangrenos kartin, t.y. - i tikrj phlegmone. Buvs jo pacientas, kuris nieko neinojo, kokia liga serga gydytojas, susapnavo, kad jis uvo dideliame gaisre. Tuo metu gydytojas dar tik atsigul ligonin, ir liga buvo tik prasidjusi. Sapnuotojas inojo tik t fakt, kad gydytojas serga ir guli ligoninje. Po trij savaii gydytojas mir. Kaip rodo is pavyzdys, sapnuose gali bti ir numatanios nuojautos, ir pranaysts aspektas, tad imantis sapnus interpretuoti, reikia tai atsivelgti, ypa jei akivaizdiai reikmingas sapnas nepateikia pakankamai mediagos, reikalingos j iaikinti. Toks sapnas danai pasirodo visai nelauktai, kaip perknas i giedro dangaus, ir mogus neino, kas j galjo sukelti. Aiku, jei mes inotume ir jo slapt prasm, mums bt aiki ir jo prieastis. Nes to neino tik ms smon - pasmon apie tai jau turi ini ir jau prijo prie ivados, kuri ireikia sapne. Ir i ties pasmon kur kas geriau sugeba tirti faktus ir daryti i j ivadas, negu smon. Kai kuriuos faktus ji net gali panaudoti ir numatyti galimus j rezultatus vien todl, kad mes j dar nesuvokiame. Bet kiek galima sprsti i sapn, pasmon svarsto instinktyviai. is skirtumas svarbus. Login analiz yra smons prerogatyva: mes faktus

atsirenkame protu ir inojimu. Pasmon valdo instinktyvios srovs, ireiktos atitinkamomis minties formomis, t.y. archetipais. Gydytojas, papraytas nusakyti ligos eig, vartos tokias racionalias svokas, kaip "infekcija", "kartin". Sapnas poetikesnis. Jis sergant kn apibdina kaip emik mogaus bst, o kartin - kaip gaisr, kuris j naikina. Kaip rodo mintas sapnas, archetipinis protas ioje situacijoje elgsi taip, kaip ir Artemidoro laikais. Dalykus, kuri prigimtis nelabai suprantama, intuityviai paiumpa pasmon ir perduoda nagrinti archetipams. I to galima sprsti, kad ten, kur smoningas protas bt ms svarstyti ir samprotauti, engia archetipinis protas ir ima prognozuoti. Taigi archetipuose slypi iniciatyva, jie turi savo specifin energij. ios jgos leidia jiems pateikti prasming interpretacij (savuoju simboliniu stiliumi) ir siterpti nagrinjam situacij su savaisiais impulsais ir savosiomis minties struktromis. iuo poiriu jie funkcionuoja kaip ir kompleksai: jie pasirodo ir dingsta kada jiems patinka ir danai sugriauna ar pakeiia ms smoningus ketinimus, mus sutrikdydami. Specifin archetip energij galime pajusti tada, kai patiriame j ypating aves. Atrodo, jog archetipuose esama ypating ker. Tokia specifin savyb bdinga asmeniniams kompleksams; kaip asmeniniai - taip ir socialiniai archetipiniai kompleksai turi savo istorij. Bet asmeniniai kompleksai sukelia tik asmenin poveik, tuo tarpu archetipai sukuria mitus, religijas ir filosofijas, kurios daro tak ir apibdina itisas tautas ir istorines epochas. Asmeninius kompleksus mes laikome vienpusi ar klaiding smons nuostat kompensacijomis; taip ir religins kilms mitai gali bti traktuojami kaip visos monijos kani ir rpesi - bado, karo, lig, senatvs, mirties - tam tikra dvasin terapija. Pavyzdiui, universaliame herojiniame mite, kalabma apie galing mog arba diev-mog, kuris nugali blog, pasirodant drakon, slibin, pabais, demon ir t.t. pavidalu. Jis ivaduoja monij nuo sunaikinimo ir mirties. Pasakojimas, ritualinis ventj tekst arba ceremonij kartojimas, herojaus garbinimas okiais, muzika, himnais, maldomis ir aukomis, pavergia publik mistikomis, nemonikomis emocijomis (kaip magikais burtaodiais) ir suteikia tok dvasin pakilim mogui, kad jis ima tapatintis su herojumi. Jei itoki situacij pamginsime pavelgti tikiniojo akimis, tikriausiai suprasime, kaip eilinis mogus gali bti ivaduotas i jo asmeninio bejgikumo ir nelaimi bei (bent laikinai) bti apdovanotas beveik antmogika galia. Gana danai toks sitikinimas ilgai j palaiko ir suteikia jo gyvenimui tam tikr stili. Jis gali duoti ton netgi visai visuomenei. Nuostab pavyzd galima rasti Elenzino misterijose, kurios buvo udraustos VII_m.e. amiaus pradioje. Kaip ir Delf orakulas, jos ireik senovs Graikijos esm ir dvasi. Pavelgus plaiau, krikionybs eros vardas ir reikm kilusi i antikins dievo-mogaus paslapties, kurios aknys gldi Senovs Egipto Ozirio-Horus archetipiniame mite. Pripainta, kad prieistoriniais laikais ypatingomis progomis imintingas senas filosofas arba pranaas "pramanydavo" svarbiausias mitologines idjas, kuriomis paskui visais laikais tikdavo patikls ir nekritiki mons. Sakoma, kad istorijos, kurias pasakoja valdios siekiantys dvasininkai, nra pagrstos tiesa, tai tik "mintys apie pageidaujam". Bet pats odis "invent" (irasti, sugalvoti, pramanyti) kils i lotyniko "invenire" ir reikia "atrasti", t.y. rasti tai, ko iekai. Pastaruoju atveju pats odis yra uuomina apie i anksto inom dalyk, kur ir ketinama rasti. Grkime prie t keist idj, kurias randame maosios mergaits sapnuose. Nepanau, kad btent toki idj ji iekojo, nes nustebo, jas suradusi. Mergaitei jos buvo keistos ir netiktos istorijos, pasirodiusios vertos dmesio ir tinkama Kald dovana tvui. Taip darydama mergait jas ikl mums vis dar gyv krikionikos Kristaus paslapties sfer - ms Viepaties gimimas, sumis su aminai aliuojanio medio paslaptimi, kuri

atnea naujai gimusi vies (taip nurodo penktasis sapnas). Nors yra pakankamas istorinis pagrindas teigti, kad egzistuoja simbolinis ryys tarp Kristaus ir medio simbolio, maosios mergaits tvai nejaukiai suglumt, jei juos kas nors paprayt paaikinti, kodl, vsdami Kristaus gimim, jie puoia eglut ir udega vakutes. Jie atsakyt: "Toks Kald paprotys". Rimtam atsakymui reikt isamaus mokslinio darbo apie antikos mirtanio dievo simbolizm ir jo ry su Didiosios Motinos kultu ir jos simboliu - mediu. O tai bt tik vienas ios sudtingos problemos aspektas. Kuo labiau gilinams "kolektyvini vaizdini" kilm (arba dogm, jei kalbsim banytine kalba), tuo labiau atidengsime nesibaigiant archetipini pavyzdi audin, kuris iki i laik nebuvo smoning apmstym objektas. Tad, nors ir paradoksalu, mes apie mitologin simbolizm inome daugiau negu kuri nors prie mus gyvenusi karta. Ankstesni laik mons nesusimstydavo apie simbolius: jie jais gyveno ir nesmoningai buvo j prasms sudvasinti. Tai galiu iliustruoti pavyzdiu i savo patirties su Mount Elgon (Afrika) gyventojais. Kiekvien ryt autant jie ieidavo i savo bst autant ir kvpteldavo arba spjaudavo delnus, po to jie itiesdavo rankas pirmuosius sauls spindulius, tarytum jie aukot savo kvpavim ar savo seiles kylaniam dievui - mungu. (Tai suaheli odis, kuriuo jie nusako ritualin akt, kils i polinezietikos aknies, jis yra mana arba mulungu atitikmuo. ie ir panas odiai reikia nepaprast, vis persmelkiani "gali", kuri mes vadintume dievika. Taigi odis mungu yra nelyg Dievo arba Alacho atitikmuo). Kai paklausiau, koki reikm jie suteikia iam aktui ir kodl j atlieka, jie visikai sutriko ir tegaljo pasakyti: "Mes visada taip darme. Taip visada buvo daroma tekant saulei". Jie juoksi i mano, atrodyt, akivaizdios ivados, kad saul yra mungu. Saul nra mungu, kai pakyla vir horizonto; mungu - tai saultekio akimirka. Tai, k jie dar, buvo aiku man, bet ne jiems; jie tiesiog taip dar, niekad nesusimstydami, k jie daro. Jie visikai negaljo paaikinti savs. A padariau ivad, kad jie aukojo savo sielas mungu, nes kvpavimas (gyvenimas) ir seils reik "sielos substancij". Kvptelint ar spjaunant k nors perduodamas "magikas" poveikis - taip, pavyzdiui, Kristus seilmis igyd aklj. Arba snus kvepia savo mirtanio tvo paskutin atods, kad perimt jo siel. Nepanau, kad afrikieiai kada nors, netgi tolimiausioje praeityje, bt inoj k nors daugiau apie ios ceremonijos prasm. J protviai tikriausiai inojo dar maiau, nes jie dar labiau nesuvok savo poelgi motyv ir dar maiau galvojo apie tai, k jie daro. Goethe's Faustas sako: "Im Anfang war die Tat" (Pradioje buvo darbas). "Darb" niekas neirado, jie tiesiog buvo daromi; antra vertus, mintys yra santykinai vlesnis monijos atradimas. Pirmiausia, veiksmams mog paskatino nesmoningi faktoriai; tik prajus daug laiko jis pradjo svarstyti, kokios prieastys j paskatino veikti, ir i tikrj reikjo labai daug laiko, kol mogus padar absurdik ivad, kad jis pats save skatina - mogus negaljo rasti kitos motyvuojanios galios - tik savo paties. Mums pasirodys juokinga mintis, kad augalas arba gyvnas sugalvojo pats save, taiau daugelis moni tiki, kad (psich arba) protas pats save sugalvojo, sukr, taigi yra savo egzistencijos krjas. Ties sakant, protas iaugo iki dabartinio smoningumo kaip gil iauga uol arba i roplio isivysto induolis. Protas, kaip tobuljo, vystsi tok ilg laik, taip tobulja ir toliau,- taigi mus skatina ir vidins jgos, ir ioriniai stimulai. ie vidiniai motyvai atsiranda i gilaus altinio, kurio smon nesukr

ir kurio ji nekontroliuoja. Senojoje mitologijoje ios jgos buvo vadinamos mana, arba dvasiomis, demonais ir dievais. Jos tokios pat aktyvios, dabar kaip ir anksiau. Jei jos atitinka ms norus, mes vadiname jas gera nuojauta ar geru akstinu ir pleknojam sau per pet, kad esame aunuoliai. Jei jgos mums nepalankios, sakome, kad tiesiog mums nepasisek ar kad kai kurie mons yra prie mus, ar kad nelaimi prieastis yra patologin. Vienintelis dalykas, kur mes atsisakome pripainti,- tai, kad priklausome nuo "jg", kurios yra ne ms valioje. Tiesa, ne taip seniai civilizuotas mogus gijo tam tikr valios jg, kurias panorjs gali taikyti. Jis imoko gerai atlikti savo darb, nepraydamas giesmi ir bgn, kad ie uhipnotizuot j ir sukelt reikiam darbui bsen. mogus netgi apsieina be kasdienins maldos, kuria jis pra Dievo pagalbos. Jis gali padaryti k sumans, gali nekliudomas perkelti savo mint veiksm, tuo tarpu kiekvien pirmykio mogaus ingsn stabd baim, prietarai ir kitos nematomos klitys. Posakis: "Reikia tik panorti, o galimybs atsiras" - yra iuolaikinio mogaus prietaras. Taiau, kad palaikyt savo tikjim, i dien mogus sumoka didel kain - tai netiktinas introspekcijos trkumas. Jis nesupranta, kad nepaisant viso jo racionalumo ir galingumo, j valdo "jgos", kurios nepaklsta jo valiai. mogaus dievai ir demonai niekur nedingo, jie tik gavo naujus vardus. Tie demonai palaiko jame nuolatin nerim, neaiki baim, psichologinius konfliktus, nepasotinam piliuli, alkoholio, tabako, maisto alk - ir, be visa ko, daugyb neurozi.

mogaus siela
Tai, k mes vadiname civilizuota smone, tvirtai atsiriboja nuo pagrindini instinkt. Bet tie instinktai neinyko. Jie tik prarado ry su ms smone ir yra priversti pasireikti netiesiogiai - fiziniais neurozi simptomais ir kitais vairiais netiktumais, pavyzdiui, nepaaikinamomis nuotaikomis, netiktu umirimu ar kalbos klaidomis. mogus nori tikti ess savo sielos eimininkas. Bet jis negali kontroliuoti savo nuotaik ir emocij, jis negali suvokti begalins daugybs slapt keli ir bd, kuriais pasmons veiksniai siskverbia jo gyvenimo tvark ir sprendimus, taigi, negali bti ir paties savs eimininkas. Pasmons faktori egzistavim slygoja archetip autonomija. Kad nematyt savo skilimo, iuolaikinis mogus ginasi vadinamja pertvar sistema. Tam tikros iorinio gyvenimo ir jo paties elgesio sferos laikomos nelyg atskiruose staliuose ir niekada viena su kita nesusiduria. Kaip ios "pertvar" psichologijos pavyzd prisimenu alkoholiko atvej, kuris, pateks teigiamon vieno religinio judjimo takon ir suavtas jo entuziazmo, umiro poreik gerti. J akivaizdiai ir stebuklingai igyd Jzus, ir jis buvo eksponuojamas kaip dievikos malons ir ios religins organizacijos veiksmingumo liudytojas. Bet po keli savaii vie ipaini naujov m blsti ir prireik atsigaivinti alkoholiu - taigi jis vl pradjo gerti. Bet gelbstinioji religin organizacija prijo prie ivados, kad tai - "patologinis" atvejis, akivaizdiai netinkamas Jzaus sikiimui, taigi jie paguld j ligonin, manydami, kad paprastas gydytojas padarys savo darb geriau nei dievikasis Slaugytojas. Tai vienas i iuolaikinio "kultringo" proto aspekt, kur verta panagrinti. Jis rodo, kad susiskaidymas ir psichologin painiava darosi nepaprastai pavojingi. Jei nors akimirk pavelgtume monij, kaip individ, pamatytume, kad moni ras, kaip ir vien asmen, yra uvaldiusios nesmoningos jgos;

monija taip pat mgsta kai kurias problemas laikyti atskiruose staliuose. tai kodl mes turtume gerai apmstyti, k darome, kadangi dabar monijai gresia jos paios susikurti mirtini pavojai, kurie darosi mums nepavalds. Ms pasaulis yra suskils kaip neurotikas, ir Gelein udanga ymi simbolin susiskirstymo linij. Vakarieiai pajut agresyv Ryt nor valdyti, mano prival imtis ypating gynybos priemoni, bet kartu jie didiuojasi savo dorybmis ir gerais ketinimais. Jie nesugeba suprasti, kad tai j pai ydos, kurias jie bando dangstyti tarptautinmis elgesio normomis ir kurias komunistinis pasaulis sviedia jiems atgal veid - begdikai ir metodikai. Tai, k Vakarai slapta ir truput gdydamiesi toleravo (diplomatinis melas, sistemingas apgaudinjimas, umaskuoti grasinimai) grta i Ryt atvirai ir su visa jga, ir suria mus neurotiniais mazgais. Jo paties blogio elis liai iepiasi vakar mogui i anapus udangos. Tai paaikina ypating Vakar visuomeni mogaus bejgikumo jausm. Jis pradeda suprasti, kad mums ikylantys sunkumai yra moralin problema, ir bandyti veikti juos politinmis priemonmis - kaupiant branduolinius ginklus ar ekonominiu "lenktyniavimu" - duoda menkus rezultatus, nes ukerta visus kelius. Daugelis ms dabar supranta, kad efektyvesni yra moraliniai ir dvasiniai bdai, kadangi jie mums suteikia psichin imunitet prie nuolat didjani infekcij. Bet kiekvienas toks atskiras bandymas buvo iki iol neefektyvus, ir taip bus tol, kol save ir pasaul bandysime tikinti, kad tik jie (t.y. ms oponentai), yra neteiss. Kur kas tikslingiau bt pripainti savo pai tamsius elius ir nedorus darbus. Jei matytume savo el (tamsij ms prigimties pus), tai gytume imunitet bet kuriai moralinei ar dvasinei infekcijai ar kaltinimui. Dabar gi mes esame atviri bet kokiai infekcijai, nes i esms darome t pat, k ir jie. Bet turime ir papildom trkum nes mes nei matome, nei norime suprasti, k patys darome, prisidengdami geromis manieromis. Galima paymti, kad komunistinis pasaulis turi vien didel mit (kur mes vadiname iliuzija ir veltui viliams, kad vertindami j i aukto priversime inykti). Tai laiko ibandymus paklusi archetipin svajon apie Aukso ami (arba Roj), kur kiekvienas turi visko iki valiai, o didis, teisingas ir imintingas vadas valdo monijos vaikyst. is galingas archetipas savo infantiliuoju pavidalu paverg mones, ir jis niekada neinyks i ems, nors ir kaip i aukto j vertintume. Mes j netgi palaikome savuoju vaikikumu, nes msik Vakar civilizacij yra pavergusi ta pati mitologija. Nesmoningai mes puoseljam tas paias nuostatas, viltis ir lkesius. Tikime klestinios gerovs valstybe, visuotine taika, moni lygybe, aminosiomis mogaus teismis, teisybe ir teisingumu, ir (gal tai ir pernelyg smarkiai pasakyta) Dievo karalyste emje. Lidna tiesa yra ta, kad tikrasis mogaus gyvenimas susideda i daugelio nepermaldaujam prieybi - dienos ir nakties, gimimo ir mirties, laims ir nelaims, grio ir blogio. Mes netgi nesame tikri, kad viena prieyb veiks kit, kad gris nugals blog, o diaugsmas - skausm. Gyvenimas yra mio laukas. Jis visada toks buvo ir visuomet bus, o jeigu taip nebt, baigtsi ir egzistencija. Kaip tik is vidinis konfliktas leido pirmiesiems krikionims tiktis ir laukti greitos io pasaulio pabaigos, o budistams - atsisakyti vis emik trokim ir sieki. ie esminiai atsakymai bt buv tiesiog saviudiki, jei jie nebt susieti su savitomis dvasinmis ir moralinmis idjomis ir praktikomis, kurios sudaro abiej religij didiausi dal ir kurios kakiek modifikavo radikal pasaulio neigim. Pabriu dalyk, nes ms laikais milijonai moni prarado tikjim

bet kokia ramus ir reikalas, susimsto

religija. ie mons jau nebesupranta religijos. Kol gyvenimas sklandus, religijos praradimas beveik nepastebimas. Bet kitas kai ateina kania. Tada mogus pradeda iekoti ieities ir apie gyvenimo ir jo stulbinanios skaudios patirties prasm.

Reikminga ir tai, kad (remiantis mano paties patyrimu), ydai ir protestantai su psichoterapeutais konsultuojasi daniau negu katalikai. Nenuostabu, nes katalik banyia vis dar jauiasi atsakinga u cura animarum (rpinimasis sielos gerove). Bet iame mokslo amiuje psichiatras yra pasiruos, kad jo bus klausiama ir t dalyk, kurie anksiau priklaus teolog kompetencijai. monms atrodo, kad yra (ar bt) didiulis skirtumas, jei jie vien tiks prasmingu gyvenimu, ar Dievu ir nemirtingumu. Artjanios mirties mkla danai labai paskatina tokias mintis. Nuo neatmenam laik mons galvojo apie Aukiausij Btyb (vien ar kelias) ir apie pomirtin al. Ir tik iandien jie mano, kad gali apsieiti be toki mini. Kadangi Dievo sosto danguje negalima surasti teleskopu, ir nemanoma tikrai nustatyti, kad mir mylimi tvas ar motina kur nors egzistuoja kakokia fizine forma, monms atrodo, kad ir tokios idjos yra "neteisingos". A pasakyiau, nra pakankamai "teisingos", nes jos lydjo mogaus gyvenim nuo neatmenam laik ir vis dar siskverbia smon pasitaikius menkiausiai progai. iuolaikinis mogus gali manyti, kad jis gali be j apsieiti ir savo nuomon paremti tvirtinimu, kad nesama mokslinio toki idj teisingumo rodymo. Jis gali netgi gailtis prarads tikjim. Bet kadangi mes susiduriame su nematomais ir nepainiais dalykais (Dievas yra u mogaus painimo rib, ir nemanoma rodyti nemirtingum), kodl turtume jaudintis dl rodym? Net jei protu ir nesuvokiame, kodl maiste reikia druskos, vis tiek turime naudos j vartodami. Galime tvirtinti, kad druskos vartojimas tra skonio iliuzija ar nusistatymas; bet jis vis tiek tarnauja ms gerovei. Tad kodl mes turtume atsisakyti pair, kurios gali padti igyventi krizes ir suteikti prasm ms egzistencijai? I kur inome, kad tos idjos neteisingos? Daugelis pritart man, jei tiesiog pasakyiau, kad tos idjos turbt tra iliuzijos. mons nesupranta, kad religinio tikjimo neigim lygiai taip pat nemanoma "rodyti", kaip ir teigim. Mes esame visikai laisvi pasirinkti, kurio poirio mes laikoms; bet kuriuo atveju tai bus ms valios pasirinkimo sprendimas. Taiau esama ir svarbi prieasi, dl kuri reikt puoselti idjas, kuri niekad negalima rodyti. Mes inome, kad jos naudingos. mogui btinai reikia bendrj idj ir sitikinim, kurie suteikt prasm jo gyvenimui ir padt surasti savo viet visatoje. Jis gali veikti tiesiog netiktinus sunkumus, kai yra sitikins, kad visa turi prasm; ir yra visai sugniudomas, jei veiks visas savo nelaimes, turi pripainti, kad dalyvauja tik "idioto sekamoje pasakoje". Btent religiniai simboliai suteikia prasm mogaus gyvenimui. Pueblo indnai tiki es Tvo Sauls sns, ir tas tikjimas suteikia j gyvenimui perspektyv (ir tiksl), kuris siekia kur kas toliau negu j ribota egzistencija. Jis atveria didiul erdv atsiskleisti asmenybei ir leidia gyventi pilnavert gyvenim. Taigi j padtis nepalyginamai geresn negu civilizuoto mogaus, kuris ino, kad yra (ir liks) niekas daugiau, tik pasigailtinas vargas, neturintis jokios gilesns gyvenimo prasms. Btent platesns savo egzistencijos prasms suvokimas ikelia mog aukiau noro tik gauti ir ileisti. Jei v._Paulius bt tikjs, kad tra keliaujantis kilim audjas, jis tikrai nebt taps tuo, kuo tapo. Tikrasis ir prasmingas jo gyvenimas kilo i vidinio sitikinimo, kad jis yra Dievo pasiuntinys. Galima j apkaltinti didybs manija, bet toks poiris

nublanksta prie istorijos liudijimus ir vlesni kart uvalds mitas padar j didesn nei paprastas amatininkas.

vertinim.

Taiau mit sudaro simboliai, kuri niekas niekada smoningai nebuvo sukrs. Jie vyko. Ne mogus Jzus sukr mit apie diev-mog. Jis egzistavo daug imtmei prie Kristaus gimim. J uvald i simbolin idja, kuri, kaip pasakoja v._Matas, ikl j aukiau riboto Nazareto dailids gyvenimo. Mit aknys siekia pirmykius pasakotojus ir j sapnus, mones, kuriuos ved j svajons. Tie mons nelabai skyrsi nuo t, kuriuos vlesns kartos vadino poetais ir filosofais. Pirmyki pasakotoj nejaudino j fantazij kilm; tik daug vliau mons pradjo galvoti, i kur kilo tie pasakojimai. Taiau prie daugel imtmei, tuo metu, kur mes vadiname "Senovs" Graikija, mogaus protas buvo pakankamai itobuljs, kad suvokt, jog pasak dievai yra ne kas kita, kaip archaiki ir perdti padavimai apie seniai mirusius karalius ir vadus. mons perm poir, kad mitai pernelyg netikimi, kad reikt tai, apie k juose kalbama. Todl jie band juos supaprastinti iki visiems suvokiamos formos. Vlesniais laikais, kaip matome, tas pats atsitiko su sapn simbolizmu. Tais laikais, kai psichologija dar gyveno savo vaikysts ami, suinojome, kad sapnai yra svarbs. Taiau kaip graikai buvo tikin save, kad j mitai tebuvo idalinta racionali ar "normali" istorija, taip kai kurie psichologijos pionieriai padar ivad, kad sapnai nereikia to, k atrodo reiki. Sapn simboli ir vaizdini buvo nepaisoma kaip keist form ar pavidal, kuriais smoningam protui pasirodo nuslopintas psichikos turinys. Taigi buvo manoma, kad sapnas reikia kak kit, o ne t, kas jame aikiai pasakyta. Jau raiau, kad nesutinku su iuo poiriu - btent tai privert mane tyrinti sapn form ir turin. Kodl sapnai turt reikti k kit, nei j turinys? Ar gamtoje egzistuoja dar kas nors, kas bt kita, nei yra? Sapnas - normalus ir natralus reikinys, ir nereikia kako, kuo jis nra. Netgi Talmude sakoma: "Sapnas yra jo paties aikinimas". Painiava kyla dl to, kad sapn turinys yra simbolikas, taigi turi daugiau negu vien reikm. Simboliai rodo k kita nei tai, k suvokiame smoningai. Todl jie susieja su tuo, kas nesmoninga arba bent jau ne visai smoninga. Moksliniam protui toks reikinys kaip simbolins idjos sudaro keblum, nes j negalima suformuluoti pagal intelekto ir logikos reikalavimus. Be abejons, tai nra vienintelis toks atvejis psichologijoje. Sunkumai prasideda, susidrus su tokiais reikiniais kaip "afektai" arba emocijos, kurie niekaip nesileidia psicholog galutinai apibriami. Sunkum prieastis yra ta pati abiem atvejais - pasmons siverimas. Esu pakankamai gerai susipains su moksliniu poiriu ir suprantu, kaip pikta dirbti su faktais, kuri negalima visikai ir adekvaiai suvokti. Sunkumas i fenomen atveju yra tas, kad faktai nepaneigiami, taiau jie negali bti suformuluoti intelekto svokomis. Tam reikia suprasti pat gyvenim, nes kaip tik gyvenimas sukelia emocijas ir simbolines idjas. Akademinis psichologas yra visikai laisvas nesvarstyti emocij fenomeno ir pasmons svokos. Taiau jos yra kaip faktas ir psichologas gydytojas turi joms bent jau skirti reikiam dmes; nes emociniai konfliktai ir pasmons siverimas yra klasiniai jo mokslo bruoai. Jei jis i viso gydo pacient, tai jis susiduria su iais iracionalumais kaip su "kietais" faktais, nesvarbu, ar jis sugeba juos suformuluoti racionaliais terminais (intelekto svokomis). Todl visikai natralu, kad monms, neturintiems gydytojo psichologo praktikos, bna sunku suprasti, kas vyksta, kai psichologija i ramios

mokslini tyrinjim laboratorijos persikelia tikr gyvenim ir tampa jo aktyvia dalimi. Taiklumo pratybos audykloje visikai skiriasi nuo mio lauko; gydytojas susiduria su nelaimingais atsitikimais tikrame kare. Jis turi rpintis psichikos realijomis, net jeigu negali j mokslikai apibrti. tai kodl joks vadovlis negali imokyti psichologijos, ji imokstama tik i aktualaus patyrimo. Tai mes galime gerai pamatyti, analizuodami kai kuriuos gerai inomus simbolius: pavyzdiui, krikionybs kryius yra prasmingas simbolis, ireikiantis daugyb aspekt, idj ir emocij. Taiau kryius srae prie pavards paprasiausiai nurodo, kad tas mogus mirs. Phallus visaapimantis induizmo simbolis, bet jeigu gatvs padaua nupieia j ant sienos, tai tik reikia, kad berniktis domisi savo lyties organu. Kadangi infantilios ir brendimo fantazijos danai tsiasi ir suaugusiojo gyvenime, daugelyje sapn yra neabejotinos seksualins aliuzijos. Bt absurdika aikinti jas kaip nors kitaip. Bet kai masonas kalba apie vienuol paguldyt ant vienuols arba elektrikas - apie vyrik kituk ir moterik rozet, bt juokinga velgti ia jaunuolikas seksualines fantazijas. Jis tiesiog vaizdingais odiais apibdina savo darbo rankius. Kai isimokslins indas kalba apie Lingam (phallus, kuris ind mitologijoje reikia diev iv), galima igirsti dalyk, kuriuos mes, vakarieiai, niekaip negalime sieti su lyties organu. Be abejons, Lingam nra nepadori aliuzija, kaip ir kryius nra vien mirties enklas. Daug kas priklauso nuo sapnuotojo, kuriam gimsta tokie vaizdiniai, brandumo. Sapn ir simboli aikinimas reikalauja inteligencijos. Jo negalima paversti mechanine sistema ir sukrauti nesugebanius sivaizduoti smegenis. Interpretuotojas turi vis geriau painti ir sapnuotojo individualyb, ir pat save. Joks patyrs ios srities specialistas neneigs, kad yra tam tikr apskaiiavim, kurie gali praversti praktikai, bet juos btina taikyti imintingai ir sumaniai. Galime laikytis vis teising taisykli, bet klimpti kokioje nors baisiausioje nesmonje, tiesiog praleidus koki nors, atrodyt nereikming detal, kurios nebt praleids labiau ilavintas protas. Netgi aukto intelekto mogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trksta intuicijos ar jautrumo. Bandydami suprasti simbolius, susiduriame ne tik su paiu simboliu, bet ir su visu simbol sukrusiu individu. Btina isiaikinti sapnuotojo kultrin isilavinim ir besiaikindamas interpretatorius pats upildo daugel savo isilavinimo sprag. Nusistaiau sau toki taisykl - kiekvien atvej iriu kaip visikai nauj dalyk, apie kur neinau visikai nieko. prastiniai atsakymai gali praversti tiriant pavirinius dalykus, bet priartjus prie gyvybikai svarbi problem, pats gyvenimas ima vir ir netgi nuostabiausios teorins prielaidos tampa neveiksmingais odiais. Vaizduot ir intuicija yra nepaprastai svarbios ms supratimui ir mstymui. Ir nors yra paplitusi prasta nuomon, kad jos itin reikmingos poetams ir menininkams (kad "proto" dalykuose reikt jais nepasitikti), taiau i tikrj jos ne maiau svarbios ir auktesniuosiuose mokslo lygmenyse. ia jos darosi vis svarbesns, papildydamos "racionalj" intelekt ir jo vaidmen sprendiant specifines problemas. Netgi fizika, tiksliausia i taikomj moksl, stebtinai priklauso nuo intuicijos, kuri veikia pasmoningai (nors vliau galima parodyti, kaip loginis mstymas gali atvesti prie t pai rezultat, kaip ir intuicija). Intuicija tiesiog btina aikinant simbolius ir danai gali tikinti, kad sapnuotojas i karto juos suprato. Bet kokia laiminga nuojauta, nors subjektyviai ir tikinanti, taip pat gali bti ir pavojinga. Ji gali labai lengvai sukelti apgauling saugumo jausm. Ji gali vilioti ir analitik, ir sapnuotoj toliau jaukiai ir slygikai lengvai bendrauti, o tai gali virsti savotiku bendru sapnu. Saugus tikro intelektualinio painimo ir moralinio

supratimo pagrindas gali bti prarastas, jei tenkinsims miglotu sitikinimu, kad suprato i "nuojautos". Paaikinti ir painti galima tik pavertus intuicijas tiksliu fakt ir j loginio ryio inojimu. Siningas tyrintojas turs pripainti, kad jis negali visuomet to padaryti, net bt nesininga neturti nuolat to galvoje. Netgi mokslininkas yra mogus. Todl jam, kaip ir kitiems, natralu nemgti dalyk, kuri jis negali paaikinti. Yra paplitusi iliuzija manyti, kad tai, k pastame dabar, yra viskas, k apskritai kada nors galime painti. Nieko nra labiau paeidiamo, nei mokslin teorija, kuri tra trumpalaikis bandymas paaikinti faktus, o ne pai amin ties.

Simboli vaidmuo
Kai gydytojas psichologas domisi simboliais, jam vis pirma rpi "natrals" simboliai, kurie skiriasi nuo "kultrini". Pirmieji kil i psichikos pasmons turinio, todl jie ireikia nesuskaiiuojam daugyb pagrindini archetipini vaizdini variacij. Daugeliu atveju galima irti j archaiksias aknis - t.y. tas idjas ir vaizdinius, kuriuos galima rasti senoviniuose ratuose ir pirmyktse visuomense. Kita vertus, kultriniai simboliai yra tie, kurie buvo naudojami ireikti "aminsias tiesas" ir kurie tebra naudojami daugelyje religij. Jie patyr daug transformacij ir netgi ilg daugiau ar maiau smoningos raidos keli,todl jie tapo kolektyviniais vaizdiniais, priimtais civilizuot visuomeni. Taiau tokie kultriniai mistikumo ir "magijos". simboliai ilaik daug savo pirmapradio

inoma, kad kai kuriems individams jie sukelia gil emocin atsak, ir dl io psichinio "utaiso" (sujaudinimo, sugebjimo jaudinti) jie funkcionuoja panaiai kaip prietarai. Jie yra faktorius, su kuriuo psichologas privalo skaitytis, ir kvaila j nepaisyti todl, kad racionaliai irint jie atrodo absurdiki ir bereikalingos atgyvenos. ie simboliai yra svarbi sudtin ms psichins sandaros dalis ir didiul jga kuriant moni visuomenes; jie negali bti inaikinti be rimt nuostoli. Ten, kur jie slopinami ar neigiami, specifin j energija pereina pasmon ir gali sukelti nenumatomas pasekmes. Psichin energija, kuri, regis, taip buvo prarasta, i ties atgaivina ir suaktyvina tai, kas svarbiausia pasmonje tendencijas, kurios iki iol neturjo progos pasireikti arba joms bent jau nebuvo leidiama laisvai reiktis ms smonje. Tokios tendencijos suformuoja nuolat pakibus ir potencialiai destruktyv ms proto "el". Netgi tie polinkiai (tendencijos), kurie tam tikromis aplinkybmis gali daryti teigiam tak, yra paveriami demonais, jeigu yra slopinami. tai kodl daugelis geravali moni visikai suprantamai bijo pasmons, o kartu ir psichologijos. Ms laikai parod, kas atsitinka, kai atveriami pragaro vartai. vyko tokie dalykai, kuri baisumo idilikai nekaltame pirmajame ms amiaus deimtmetyje niekas negaljo ir sivaizduoti, ir apvert pasaul auktyn kojom. Nuo to laiko pasaulis ir yra izofrenijos bsenoje. Ne tik civilizuotoji Vokietija iliejo bais savo primityvum, jis taip pat valdo ir Rusij, sukl gaisr Afrikoje. Nenuostabu, kad Vakar pasauliui neramu. iuolaikinis mogus nesupranta, kiek jo "racionalumas" (sunaikins jo sugebjim reaguoti paslaptingus, magikus simbolius ir idjas), padar j priklausom nuo psichikos "poemi". Jis isilaisvino i "prietar" (bent

jau taip jis galvoja), bet kartu prarado tiek daug savo dvasini vertybi, kad tai jau darosi pavojinga. Jo dvasins ir moralins tradicijos suiro, ir u suirim jis moka pasaulio masto dezorientacija ir susiskaldymu. Antropologai danai rao, kas atsitinka primityviai visuomenei, kai jos dvasins vertybs tampa atviros iuolaikins civilizacijos poveikiui. mons praranda gyvenimo prasm, socialin organizacija suyra, jie moraliai lunga. Ms padtis dabar tokia pat. Bet mes niekada i tikrj nesupratome, k praradome, nes ms dvasios vadams, deja, labiau rpjo apginti savo institucijas, negu suprasti simboli paslapt. Mano nuomone, tikjimas neatmeta mstymo (kuris yra stipriausias mogaus ginklas), bet, deja, daugelis tikinij, atrodo, taip bijo mokslo (kartu ir psichologijos), kad nenori matyti paslapting psichikos gali, kurios visada valdo mogaus likim. I vis daikt mes atmme j paslapt ir dievikj prad; neliko nieko venta. Ankstesniais laikais, kai instinktyviosios svokos vyravo mogaus prote, jo smoningas protas, be abejo, galjo integruoti jas vientis psichin model. Bet "civilizuotas" mogus to nesugeba. Jo "tobulesn" smon panaikino priemones ir bdus, kuriais galima asimiliuoti pagalbin instinkt ir pasmons na. ie asimiliacijos ir integracijos organai buvo paslaptingi, magiki simboliai, visuotinu sutarimu laikomi ventais. Pavyzdiui, dabar kalbame apie "mediag" - materij. Apibdiname jos fizines savybes. Atliekame laboratorinius eksperimentus, kad parodytume kai kuriuos jos aspektus. Bet odis "materija" lieka sausa, nemonika, grynai intelektuali svoka, neturinti mums jokios psichins reikms. Kaip skyrsi ankstesnis materijos vaizdis - Didioji Motina - apms ir ireiks didel emocin Motinos ems reikm. Tai, kas anksiau buvo dvasia, dabar tapatinama su intelektu, ir jau nebra Visko Tvas. Svoka nusmuko iki ribot egocentrikai orientuot mogaus mini; didiul emocin energija, ireikiama "ms Tvo" vaizdini, inyko intelektualins dykumos smlynuose. ie du archetipiniai principai sudaro dviej prieing sistem - Ryt ir Vakar - pagrind. Visuomen ir jos lyderiai, be abejo, nesupranta, kad nra esminio skirtumo, ar pagrindin pasaulio princip vadinsime vyru ir tvu (angl. dvasia - spirit), kaip daro Vakarai, ar moterimi ir motina (materija), kaip komunistai. I esms mes maai inome ir apie vien, ir apie kit. Ankstesniais laikais ias pirmines prieastis garbindavo vairiais ritualais, ir taip bent jau rod, koki psichin reikm jie turi mogui. Dabar jie tra abstrakios svokos. Didjant moksliniam painimui, ms pasaulis tampa vis labiau dehumanizuotas. mogus jauiasi izoliuotas kosmose, nes jau nebra susiliejs su gamta ir prarado savo emocin "nesmoning" tapatum su gamtos reikiniais. Griaustinis jau nebra pikto dievo balsas, o aibas jau nra jo kerto strl. Upje jau nebra dvasios ir joks medis nra mogaus gyvenimo vaizdis, gyvat nra iminties siknijimas, kaln ola - didij demon buvein. Akmenys, augalai ir gyvnai neprabyla mog gyvais balsais, ir jis su jais nekalba, tikdamas, kad jie j girdi. mogaus ryys su gamta inyko, ir su juo inyko gilumin emocin energija, kuri teik i simbolin jungtis. didiul praradim kompensuoja ms sapn simboliai. Jie atskleidia pirmin ms prigimt - jos instinktus ir ypating mstysen. Deja, simboli turinys ireikiamas gamtos kalba, kuri yra mums keista ir nesuprantama. Todl mums ikyla udavinys - iversti j racionalius dabartins kalbos odius ir svokas, kalbos, kuri isivadavo i savo primityvi suvarym ypa nuo mistinio bendravimo su dalykais, kuriuos apibdina. Dabar, kai mes kalbame apie mklas ir kitas paslaptingas, antgamtines figras ir dievybes,

mes jau nebandome j prisiaukti ar kaip nors kitaip ukerti. Galia ir lov jau pasitrauk i i kadaise visagali odi. Mes jau nebetikime magikomis formulmis; nebedaug liko tabu ir kit panai apribojim; ir ms pasaulyje, atrodo, jau inaikinti visi tokie "prietarai" - dvasios ir dievybs, kaip "raganos, burtininkai ir laums", o k jau kalbti apie vilkolakius, vampyrus, miko dvasias ir kitas keistas btybes, kurios gyveno pirmykiuose mikuose. Tiksliau kalbant, ms pasaulio pavirius, atrodo yra apvalytas nuo vis prietar ir iracionali element. Taiau ar tikrasis vidinis mogaus pasaulis (o ne ms troktamas fiktyvus jo sivaizdavimas) taip pat isivadavo i primityvumo - ia jau kitas klausimas. Ar skaiius 13 kai kuriems monms vis dar nra tabu? Argi nra daugybs moni, kuriuos vis dar tebevaldo iracionals prietarai, projektai ir vaikikos iliuzijos? Realistinis mogaus proto vaizdas parodo daugyb toki pirmyki bruo ir liekan, kurie atlieka savo vaidmen taip, lyg per pastaruosius 500 met nieko nebt ir atsitik. Labai svarbu vertinti dalyk. i laik mogus - tai keistas vairi bruo, gyt per ilgus jo protinio vystymosi amius, miinys. Mes turime reikalo su painia btybe - mogumi ir jo simboliais, ir turime kruopiai itirti jo proto vaisius. Skepticizmas ir moksliniai sitikinimai jame egzistuoja greta senovik prietar, pasenusi mstymo ir jausenos proi, atkaklaus usispyrliko klaidingo aikinimo ir aklo nemokikumo. Tokios yra iuolaikins mogikosios btybs, kuri simbolius mes, psichologai, tyrinjame. Kad iaikintume iuos simbolius ir j prasm, btina itirti, ar j atvaizdai (iraikos) yra susijusios su grynai asmenine patirtimi, ar jas sapnas pasirinko, turdamas kok nors savo atskir tiksl, i bendrj smoningo inojimo itekli. Pavyzdiui, sapnas su skaiiumi 13. ia neaiku, ar pats sapnuotojas tiki nelaimingomis io skaiiaus savybmis, ar sapnas tra aliuzija mones, kurie vis dar pasiduoda iam prietarui. Nuo atsakymo labai priklauso aikinimas. Pirmuoju atveju tenka pripainti, kad sapnuotojas tebra nelaimingojo "13" valdioje, todl jis nejaukiai jausis ir tryliktame viebuio kambaryje, ar sddamas u stalo, kur yra trylika moni. Antruoju atveju "13" gali bti tik nemandagi, eidianti pastaba. "Prietaringasis" sapnuotojas dar jauia "13" "kerus"; "racionalesnis" sapnuotojas atmet pirmin emocin skaiiaus 13 prasm. is pavyzdys parodo tai, kaip praktikai patyrime pasirodo archetipai. Jie sykiu yra ir vaizdiniai, ir emocijos. Galima kalbti apie archetipus tik tuo atveju, jei ie abu aspektai pasireikia vienu metu. Kai yra tik vaizdinys, susiduriame su paprastu odiniu vaizdu (vaizdingu odiu), kuris nra labai svarbus. Bet kartu su emociniu aspektu vaizdinys gyja dvasikumo ir dievikumo (arba psichins energijos); jis tampa dinamiku ir gali sukelti kokias nors pasekmes. Suprantu, kad sunku perprasti i koncepcij, kadangi bandau apibdinti odiais dalykus, kurie dl savo prigimties negali bti tiksliai apibrti. Bet kadangi daugelis moni archetipus iri taip, lyg jie bt mechanins sistemos dalis, kuri galima imokti atmintinai, btina rodyti, kad tai nra tiesiog pavadinimai ir netgi filosofins svokos. Tai paties gyvenimo dalis - vaizdiniai, kurie yra neatsiejamai susieti su gyvu individu emocij tiltais. tai kodl nemanoma pateikti savavalik, sutartin (ar universali) bet kokio archetipo interpretacij. Jis turi bti paaikintas taip, kaip nurodo kiekvieno individo, su kuriuo jis yra susijs, visa gyvenimo situacija. Taigi, kai kalbame apie atsidavus krikion, kryiaus simbol galima

interpretuoti tik krikionikame kontekste - nebent sapne bt labai svarbi prieastis, verianti velgti kitaip (u io krikioniko konteksto). Ir netgi tuomet reikia turti galvoje specifin krikionik reikm. Bet negalima sakyti, kad visuomet ir visomis aplinkybmis kryiaus simbolis turi t pai reikm. Jei taip bt, jis prarast savo dvasikum, prarast savo gyvybingum ir tapt vien odiu. Kas nejauia ypating emocini archetipo atspalvi, jo dvasios, tas nemato nieko daugiau kaip tik mitologini svok kratin, kurios gali bti suvarstytos tik tam, kad bt parodyta, jog viskas reikia k tik nori arba visai nieko. Visi pasaulio lavonai yra chemikai tapats, bet to negalime pasakyti apie gyvus individus. Archetipas atgyja tik tuomet, kai kantriai bandome atrasti, kodl ir kaip jie tampa prasmingi gyvam individui. Bergdias dalykas vien vartoti odius, jei neinai, kas u j slypi. Tai ypa taikytina psichologijai, kur kalbama apie tokius archetipus kaip gyvyb, dvasia, iminius, Didioji Motina ir t.t. Galima visk inoti apie ventuosius, iminius, pranaus, kitus dievikus mones ir visas didisias pasaulio motinas. Bet jeigu tai tik vaizdiniai, kuri dievikumo niekada nepatyrte, tai bus tas pats, lyg kalbtumte per sapn,- vis tiek neinosite, apie k kalbate. Js vartojami odiai bus tuti ir beveriai. Jie atgyja ir gauna prasm tik tada, kai bandoma atsivelgti j dvasikum - t.y. j ry su gyvu individu. Tik tada pradsite suprasti, kad j vardai reikia labai maai, o svarbiausia yra tai, kaip jie yra susij su jumis. Taigi, ms sapn simbolius kurianti funkcija yra bandymas perkelti pirmykt mogaus prot "tobulesn", arba diferencijuot, smon, kur jis niekada anksiau nebuvo, vadinasi, niekada kritikai savs paties neapmst. Nes prie daugel ami is pirmyktis protas sudar mogaus asmenybs visum. Tobuljant mogaus smonei, jo smoningas protas prarado slyt su tam tikra ios pirmins psichins energijos dalimi. Smoningas protas niekada nepaino pirmykio proto; nes jis buvo imestas kaip nereikalingas, evoliucionuojant diferencijuotai smonei, kuri vienintel apie j ir galt inoti. Taiau atrodo, kad tai, k mes vadiname pasmone, ilaik pirmyktes savybes, kurios sudar dal pirmykio proto. Btent ias savybes nuolat nukreipia sapn simboliai, tarytum pasmon nort susigrinti visus senus dalykus, kuri protas evoliucijos procese atsikrat - iliuzij, fantazij, archaik minties form, pagrindini instinkt ir t.t. Btent tai paaikina pasiprieinim, netgi baim, kuri danai jauia mons susidurdami su pasmons reikiniais. ie pasmonje ilik seni, reliktiniai turiniai neretai nra neutrals ir indiferentiki. Prieingai, kartais jie turi tok didel "krv", kad bna daugiau negu neparanks. Jie i tikrj gali sukelti baim. Kuo labiau jie yra slopinami, tuo labiau jie paplinta visoje asmenybje, pasireikdami neurozmis. Kaip tik dl ios psichins energijos tas reliktinis turinys tampa toks nepaprastai svarbus. Bt lygiai taip pat, jei mogus, kur laik buvs be smons, staiga suprast, kad jo atminty atsirado spraga - atrodo, kad buvo svarbi vyki, kuri jis negali atsiminti. Kadangi, jo manymu, psichika yra iimtinai asmeninis dalykas (taip paprastai manoma), jis bando susigrinti tuos tariamai prarastus vaikysts prisiminimus. Taiau jo vaikysts prisiminim spragos tra daug didesnio praradimo - pirmykts psichikos praradimo - simptomas. Kaip embrioniko kno evoliucija pakartoja savo prieistor, taip ir protas pereina itisas prieistorines stadijas. Svarbiausias sapn udavinys yra sugrinti prieistorinio lygiai kaip ir vaikiko pasaulio

"prisiminim", apimant net pai primityviausi instinkt lygmen. Tokie prisiminimai kartais turi nuostab gydant poveik, k Froidas suprato jau seniai. is pastebjimas patvirtina poir, kad vaikysts prisiminim spraga (vadinamoji amnezija) yra pozityvus praradimas, ir tos atminties atgavimas gali pagerinti ir praturtinti gyvenim. Kadangi vaikas fiziniu poiriu yra maas, o jo smoningos mintys menkos ir paprastos, mes nesuvokiame vaiko proto sudtingumo, kuris kyla i jo pradinio tapatumo su prieistorine psiche. "Pirminis protas" dalyvauja ir funkcionuoja vaike taip, kaip embrioninis knas pakartoja monijos evoliucijos stadijas. Jei skaitytojas pamena, k esu anksiau saks apie nuostabius vaiko sapnus, kuriuos jis padovanojo tvui, jis gerai supras, k turiu galvoje. Vaikysts prisiminim amnezijoje galima rasti keist mitologini fragment, kurie danai irykja vlesnse psichozse. Tie vaizdiniai yra labai sakrals, ir todl labai svarbs. Jei tokie prisiminimai dar kart aplanko suaugusiuosius, gali kai kuriems sukelti rimt psichologini sutrikim, o kitiems - igijimo stebukl ar religin atsivertim. Danai jie sugrina gyvenimo dal, kuri jau buvo umirta, ir kuri suteikia mogui tiksl ir praturtina jo gyvenim. Vaikysts prisiminim atsiminimas ir archetipini psichikos elgsenos bd atkrimas gali praplsti smons horizontus ir labiau j iskleisti, jei smoningam protui pavyks asimiliuoti ir integruoti prarast ir vl atgaut turin. Kadangi is turinys nra neutralus, jo asimiliavimas pakeis asmenyb, ir pats kakiek pasikeis. ioje dalyje, vadinamoje "individualizacijos procesu" (j aprao Dr.M.-L. von Franz kitame knygos "mogus ir jo simboliai" skyriuje), simboli interpretacija turi didel praktin reikm, kadangi simboliai yra natralios pastangos sutaikyti ir i naujo suvienyti psichikos prieybes. Natralu, kad vien pastebti ir atmesti simbolius nebus tas pats, neturs to paties poveikio,- tai tiesiog atstatys sen neurotin bsen ir sugriaus sintezs pastangas. Deja, tie nedanai sutinkami mons, kurie neneigia archetip egzistavimo, beveik visada laiko juos tik odiais ir umirta j realum. Kai taip (neteistai) atsisakoma j sakralumo, prasideda begalinis j keitimo procesas - kitaip tariant, lengvai slystama nuo vieno archetipo prie kito - kur viskas reikia, k tik nori. Tiesa, archetip formos tam tikra prasme gali pakeisti viena kit. Bet yra ir ilieka j sakralumas, jis ireikia archetipinio vykio vert. i emocin vert reikia atsivelgti ir j pripainti, teisinti per vis intelektualin sapno interpretavimo proces. Labai lengva prarasti i vert, nes mstymas ir jausmas yra tokie diametraliai prieingi, kad mstymas beveik automatikai atmeta jausmo vertybes ir atvirkiai. Psichologija yra vienintelis mokslas, kuris turi atsivelgti verts (t.y. jausmo) faktori, kadangi tai yra ryys tarp fizini vyki ir gyvenimo. Psichologija yra danai kaltinama, kad iuo poiriu ji nesanti mokslika; bet jos kritikai nesuvokia mokslins ir praktins tinkamo poirio jausm btinybs.

Gydant skilim
Ms intelektas sukr nauj pasaul, kuris valdo gamt, ir jame apgyvendino pabaisikas mainas. Jos tokios neabejotinai naudingos, kad net nesivaizduojame, kad galtume j atsikratyti ar isivaduoti nuo tarnavimo joms. mogus privalo paklusti drsiems savo mokslinio ir iradingo proto impulsams ir avtis savo nuostabiais pasiekimais. Tuo pat metu jo genialiam protui bdingas kraupus polinkis iradinti daiktus, kurie darosi vis labiau

pavojingi,- nes tai yra vis tobulesns masins saviudybs priemons. Kadangi planetos gyventoj skaiius nesulaikomai didja, mogus pradjo iekoti bd ir priemoni, kaip sustabdyti potvyn. Bet gamta gali ubgti mums u aki, atgrdama prie mog jo paties krybing prot. Pavyzdiui, vandenilin bomba gali skmingai sustabdyti gyventoj skaiiaus didjim. Nors didiuojams tuo, kad valdome gamt, vis dar esame jos aukos, nes net neimokstame valdyti savo prigimties. Ltai, bet neivengiamai usitraukiame nelaim. Jau nra diev, kuriuos galtume pasikviesti sau pagalb. Didiosios pasaulio religijos kenia nuo vis didjanio isekimo, nes gelbstinti dievyb inyko i mik, upi, kaln ir gyvn, o dievas-mogus dingo pasmons pasaulio poemiuose. Mes apgaudinjame save, kad jie slapta tebeegzistuoja tarp ms praeities relikt. Ms dabartin gyvenim valdo Proto deiv - didiausia ir tragikiausia iliuzija. Mes tikinjam save, kad, pasitelk prot, "nugaljome gamt". Bet tai tik lozungas, kadangi vadinamasis gamtos ukariavimas priblokia mus natraliu gyventoj pertekliumi, ir prie ms rpesi dar prideda psichologin nesugebjim padaryti btinus politinius susitarimus. monms ir dabar tebra visai natralu ginytis ir kovoti vieniems su kitais, rodinjant savo pranaum. Kaipgi tada mes "nugaljome gamt"? Kiekvienas pasikeitimas turi kur nors prasidti,- ir tik atskiras mogus gali j patirti ir vykdyti. Pokyius i tikrj turi pradti individas juo gali bti bet kuris i ms. Niekas negali leisti sau dairytis ir laukti, kad kas nors padaryt tai, ko jis pats nenori daryti. Bet kadangi, regis niekas neino, k daryti, vertt kiekvienam i ms paklausti, ar kartais jo ar jos pasmon neino ko nors, kas galt mums padti. Atrodo, kad smoningas protas ia negali nieko padaryti. mogus iandien skausmingai suvokia, kad nei didiosios religijos, nei vairios filosofijos negali suteikti jam t stipri gaivinani idj, kurios suteikt saugum, kurio jam reikia, kad galt gyventi tokiame dabarties pasaulyje. inau, k pasakyt budistai: viskas bt gerai, jei mons eit "atuoneriopu tobuljimo keliu" pagal Dharmos dsnius ir teisingai paint save. Krikionis pasakyt, kad jeigu mons tikt Diev, ms pasaulis bt geresnis. Racionalistas tvirtina - jei mons bt protingesni ir sumanesni, visos ms problemos bt veikiamos. Bda, kad n vienas i j pats nepajgia isprsti i problem. Krikionys danai klausia, kodl Dievas nekalba su jais, kaip bdavo anksiau. Kai girdiu tokius klausimus, a visuomet prisimenu vien rabin, kurio klaus, kodl taip yra, kad ankstesniais laikais Dievas danai pasirodydavo monms, o dabar niekas jo nemato. Rabinas atsak: "dabar jau nra moni, kurie galt pakankamai emai nusilenkti". Atsakymas - kaip pirtu ak. Mus taip uvald ir kalino ms pai subjektyvi smon, kad umirome seniai inom dalyk - Dievas daniausiai kalba per sapnus ir vizijas. Budistas atmeta pasmons fantazijas kaip nereikalingas iliuzijas, krikionis tarp savs ir pasmons pastato banyi ir Biblij, racionalusis intelektualas dar neino, kad jo smon dar ne visa jo psichika. is neinojimas gajus ir dabar, nepaisant, kad jau daugiau kaip 70 met pasmon buvo pagrindin mokslin svoka, be kurios negaljo apsieiti joks rimtas psichologinis tyrinjimas. Mes negalime sau leisti ir toliau nelyg Visagalis Dievas sprsti apie gamtos reikini vertingum arba nevertingum. Botanikos ini mes jau negrindiame pasenusiu skirstymu naudingus ir nenaudingus augalus, o zoologijos - naiviu gyvn padalijimu pavojingus ir nepavojingus. Bet vis

dar esame prat teigti, kad tai, kas smoninga, yra prasm, o tai, kas nesmoninga,- beprasmyb. Moksle toks teiginys bt ijuoktas. Pavyzdiui, ar mikrobai yra prasmingi, ar nesmon? Kad ir kokia bt pasmon, ji yra natralus reikinys, sukuriantis simbolius, kurie, kaip paaikja, yra prasmingi. Negalima tiktis, kad kas nors, niekad nepavelgs pro mikroskop, bt mikrob inovas; taip pat niekas, rimtai netyrinjs natralij simboli, negali kompetentingai apie juos sprsti. Bet bendras nepakankamas mogaus sielos vertinimas yra toks didiulis, kad nei didiosios religijos, nei filosofijos, nei mokslinis racionalizmas nemat reikalo atidiau j pavelgti. Nepaisant to, kad katalik banyia pripasta somnia a Deo missa (Dievo siuniamus suapnus), daugelis mstytoj n neband suprasti sapn. Abejoju, ar yra koks nors protestant traktatas ar doktrina, kurie bt nusileid iki to, kad pripaint galimyb, kad vox Dei gali bti igirstas sapne. Bet jeigu teologas tikrai tiki Dievu, kuo remdamasis jis mano, kad Dievas negali prabilti per sapn? Daugiau kaip pus amiaus tyrinjau natralius simbolius ir padariau ivad, kad sapnai ir kiti simboliai nra nei kvaili, nei bereikmiai. Prieingai, sapnai teikia labai domios informacijos tiems, kurie bando suprasti j simbolius. Rezultatai, be abejons, maai turi bendro su tokiais viso pasaulio didiausiais rpesiais - kaip parduoti ir pirkti. Bet gyvenimo prasms biznio skm neisemia, ir trokim, kylani i mogaus irdies gelmi, nenumalina banko sskaita. Tokiu monijos istorijos laikotarpiu, kai visa energija ieikvojama tirti gamtai, labai maai dmesio skiriama mogaus esmei - jo sielai (psichei), nors daug tyrinjamos smons funkcijos. Bet tikrai sudtinga ir nepastama psichikos dalis, i kurios kyla simboliai, dar beveik netyrinta. Tiesiog netiktina, kad, nors kiekvien nakt gauname i jos signalus, taiau iifruoti i informacija atrodo pernelyg varginantis darbas beveik visiems, iskyrus tik nedaugel. Apie didiausi mogaus veiklos instrument - jo siel (psich), maai mstoma, jos danai nepaisoma ir ja nepasitikima. "Tai tik psichologija",- pernelyg danai reikia: tai niekas. I kur is toks neteisingas nusistatymas? Mes daniausiai taip sigilin tai, k galvojame, kad umirtame paklausti, k pasmonin psichikos dalis galvoja apie mus. Zigmundo Froido idjos daugeliui moni sutvirtino jau esani paniek sielai (psichei). Iki Froido jos buvo tiesiog nepaisoma arba ji buvo neigiama; dabar ji tapo moralini atliek svartynu. is dabartinis poiris, be abejo, yra vienpusikas ir neteisingas. Jis netgi neatitinka inom fakt. Ms dabartins inios apie pasmon rodo, kad tai natralus reikinys, ir kad, kaip ir pati Gamta - bent jau neutralus. Joje visi mogaus prigimties aspektai - viess ir tamss, gras ir bjaurs, geri ir blogi, imintingi ir paiki. Individuali ir kolektyvini simboli studijos - milinikas udavinys, ir jis dar toli grau neatliktas. Bet pradia jau padaryta. Pirmieji rezultatai teikia drsos, ir atrodo, kad jie gals duoti atsakym daugel dar neatsakyt dabarties monijai rpim klausim.