Professional Documents
Culture Documents
sayvareliZe
fsiqologiuri codnis ganviTarebis im etaps, roca fsiqikad miCneuli iyo metafizikuri realoba -
suli, d.n.uznaZem metafizikuri fsiqologia uwoda. istorikosebi am etaps xSirad aRweren mxolod,
rogorc aramecnieruli cnobierebis mravalsaukunovan Secdomas. Tu metafizikur fsiqologias
fsiqoTerapiis TvaliT SevxedavT, SeiZleba aseT calsaxa Sefasebaze uari vTqvaT iseve, rogorc
xalxur medicinas ver vafasebT Sav-TeTr ferebSi - xalxuri warmodgenebi miTologiuria, magram
maT fonze aRmoCenili samkurnalo saSualebebi dResac xSirad hkarnaxoben farmakologias
wamlebis gaumjobesebis gzebs. fsiqoTerapiaSic ganuwyvetliv iWreboda da axlac iWreba is
fsiqologiuri teqnikebi, romlebic metafizikur paradigmaSi aRmocenda aTeuli saukuneebis win.
eseigi, metafizikuri fsiqologiis av-kargi bolomde dadgenili araa. metafizikuri periodis fsiqologiuri
praqtika didi xnis ganmavlobaSi akumulirdeboda da dRes iseT formebs sTavazobs mecnierebas,
romelic xSirad aris siaxlis Semcveli. amitom, dRevandelobisTvisac Rirebulia yuradRebis
gamaxvileba fsiqologiis da fsiqoTerapiis metafizikur paradigaze.
2
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
periodia neoliTi (berZn.: neos - axali), romelic TariRdeba Cv.w-mde 80-30 saukuniT. am periodSi
adamianma xeli mihyo miwaTmoqmedebas da mecxoveleobas, qvis iaraRis damuSavebas da
daxvewas, Seqmna Tixis WurWeli, moqsova naWeri. am periodis bolos adamianma gaakeTa
brinjaos iaraRi, riTac dasabami mieca brinjaos xanas (30-10 saukune Cv. w-mde). xolo Cv. w-mde
me-10 saukunidan iwyeba rkinis xana.
iaraRis kriteriumze dayrdnobili periodizacia universaluri araa. igi, ZiriTadad, eyrdnoba
pirveli gaTxrebis masalebs. mogvianebiT Catarebulma gaTxrebma aCvena, rom dedamiwis
sxvadasxva nawilSi adamianebi sxvadasxva dros xmarobdnen qvas, brinjaos Tu rkinas. am
klasifikaciis fardobiTobaze miuTiTebs eTnografiuli masalac. afrikis, amerikisa Tu avstraliis
miyruebul adgilebSi dResac cxovroben tomebi, romelTa cxovrebisa da warmoebis wesi qvis xanas
Seesabameba.
3
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
dakavSirebuli ritualebis siWarbe savaraudos xdis, rom maTi Semqmnelebi nadirobiT irCendnen
Tavs da totemisturi rwmenis matareblebi iyvnen.
safrangeTis teritoriaze napovni gviani paleoliTis droindel anu, daaxloebiT, 400 saukunis
winandeli gamoqvabulis kedelze aris adamianis gamosaxuleba, romelsac cxovelis tyavi aqvs
mosxmuli. avstraliis Tu afrikis aborigenebi dRes ganviTarebis im etapze arian, romelzec
safrangeTSi napovni tyavmosxmuli adamianis figura iyo. pirvelyofili kulturis mqone am tomebSi
cxovelis tyavis gadacmis ufleba aqvs Samans, romelsac “SeuZlia” cxovels gauigivdes. es analogia
saSualebas iZleva vigulisxmoT, rom ormoci aTasi wlis winandel gamovabulSic kedelze gamoxatuli
aris jadoqri, Samani. radgan Samanuri praqtika dResac axasiaTebs bevr eTnoss, eTnografiuli
masala saSualebas iZleva movaxdinoT arqauli Samanuri praqtikis rekonstruqcia. es CvenTvis
mniSvnelovania imdenad, ramdenadac viciT, rom Samanis erTerTi funqcia mkurnaloba iyo.
Samani mkurnalobda, ZiriTadad, im meTodebiT, rasac dRes fsiqoTerapiuls vuwodebT.
Sesabamisad, fsiqoTerapiuli mkurnalobis arqauli formebi Samanis institutSi aris saZebneli.
zemoTqmulis gamo savaraudoa, rom fsiqoTerapiuli praqtikis asaki, daaxloebiT, 400 saukunea.
cnobierebis religiuroba ukve gulisxmobs, rom mas sulis kategoria gaaCnia. erTerTi
farTedEgavrcelebuli mosazreba aris, rom adreul religiur warmodgenebs safuZvlad edo, egreT
wodebuli, animizmi. religiis istoriis pirveli stadiis aRsaniSnad termini “animizmi” (laT. anima,
animus-idan, rac samSvinvels da suls niSnavs) mecnierebaSi eduard bernet tailorma (1832-1917)
daamkvidra. igi animizms, anu sulTa arsebobis rwmenas Tvlida “religiurobis minimumad”.
animizmi gulisxmobs, rom gasulierebulia yvelaferi, gansakuTrebiT is, rasac cvlilebis unari gaaCnia
- adamiani, misi sxeulis nawilebi, cxovelebi, mcenareebi, geografiuli adgilebi, bunebis Zalebi da
ciuri sxeulebi.
tailors miaCnda, rom uZvelesi adamianis ZiriTadi kiTxvebi iyo: ra gansxvavebaa cocxal da
mkvdar sxeuls Soris? ra aris sifxizlis, Zilis, eqstazis, avadmyofobis da sikvdilis mizezi? ras
warmoadgenen sizmrebi da xilvebi? uZvelesi adamiani am kiTxvebs pasuxobda “sulis” cnebiT.
3. “sulis” gaazreba
4
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
sulis animistur gagebaze mdidar masalas iZleva eTnografia da ligvistika. yvela enaSi aris
iseTi sityva, romelsac qarTulSi Seesabameba “suli”. am fonze sainteresoa is msgavseba, rasac sulis
gagebaSi xSirad avlenen erTmaneTisgan kardinalurad gansxvavebuli (magaliTad, animisturi da
qristianuli) kulturebi.
sulxan-saba orbeliani wers: “nergnica sulierad iTqmian, rameTu aqvT maT moZraobisa da
aRorZinebiTisa da Teslovnebisa Zali. xolo s u l i p i r u t y v T a, romel ars samSvinveli,
sisxlisaobiTi da sicocxliT ganmatfelobiTi, moZraobiTi, nivTierisa Zalisa moqmedeba da grZnobisa
qoneba; xolo k a c T a s u l i - sityvieri, arseba-gonieri, usxeulo, ucnauri, sityvieri da ukvdavi,
arseba-wvlili, usaxo, xati da msgavsi RvTisa; s u l i a n g e l o z i - sityvieri da gonieri da meore
naTeli....; s u l i w m i d a - dambadebeli amaT yovelTa, pirveli naTeli da miuwvdomeli; qarnica
sulad uTqvamT”. sityva “sulis” es ganmarteba “leqsikon qarTulSi” aqvs motanili sulxan-sabas.
ganmarteba qristianuli kulturaSia Camoyalibebuli, Tumc vnaxavT, rom cxovelebis, adamianebis,
“qarni”-s da religiuri personaJebis sulier arsebebad gaazreba xSirad sxva religiebis farglebSic
gvxvdeba, rac religiuri cnobierebis saerTo Zirebze miuTiTebs. sruliad gansxvavebul, magram
sayuradRebo suraTs qmnis sxvadasxva enebSi arsebuli “sulis” omonimebi (erTi sityviT sxvadasxva
mniSvnelobebis aRniSvna).
tasmanielebTan suli da Crdili erTi sityviT aRiniSneba, radgan iTvleba, rom micvalebulis
suli Crdilis an aCrdilis saxiT evlineba cocxlebs (aCrdils Crdilis ieric aqvs). asevea indielebis bevr
tomSi. am omonimias Sesabamisi rwmena udevs safuZvlad, kerZod - rom adamianis suli mis
CrdilSicaa. basutus tomSi miaCniaT, rom Tu niangma kbilebi Caaso mdinaris piras mimavali
adamianis Crdils, igi adamiansac CaiTrevs. am warmodgenebis fonze damRupvelad iTvleba Crdilis
dakargva. pirvelyofil tomebSi da evropul folklorSic farTed aris gavrcelebuli Tqmulebebi adamianis
Sesaxeb, romelmac Crdili dakarga, rac sabediswero xdeba Tqmulebis personaJisTvis, radgan Crdilis
dakargva sulis (Sesabamisad - sicocxlis) dakargvis tolfasia.
cnobilia evropul da aRmosavlur enebSi dafiqsirebuli kavSiri (maT Soris, omonimia) sulsa
da sunTqvas Soris (SeadareT Sesabamisi sityvebi inglisiur da rusul enebSi; aseve - qarTuli, sadac
“sunTqvis” sinonimebia “sulis kveTa” da “sulTqma”). aseve erTi sityviT aRniSnaven am or
realobas dasavleT avstralielebi, netelas xalxi kaloforniaSi da a.S. sunTqvasa da suls Soris mWidro
kavSiris rwmena uxvadaa sxvadasxva kulturaSi.
mTel rig xalxTa warmodgeniT micvalebulidan amodis sunTqva, rogorc suli. floridis
indielebi momakvdavi mSobiares saxis win ikaveben axaldabadebuls, rom masSi gadavides dedis
Zala da sibrZne. igive mosazrebiT Zvel romSi momakvdavis axlobeli cdilobda misi ukanaskneli
5
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
4. sikvdili da avadmyofoba
yvela tipis religiuri kultura miiCnevs, rom sxeulSi sulis Casaxleba aZlevs sxeuls sicocxles.
Sesabamisad, miaCniaT, rom sikvdili sxeulisgan sulis wasvlaa. sikvdil-sicocxlis amgvari gaazreba
aris sulis kategoriis safuZveli.
adamianis avadmyofoba an gonebis dakargva samxreT avstralielebisTvis imis niSania, rom
es adamiani sulma miatova. fijis aborigenebic aseve Tvlian, magram miaCniaT, rom suli daZaxilze
SeiZleba mobrundes da... uZaxian avadmyofis suls misi gankurnebis mizniT. CrdiloeT amerikis
algonkinel indielebs miaCniaT, rom adamianis avadmyofobis mizezi Crdilis dakargvaa (rac isev
sulis dakargvas niSnavs) da misi dabrunebis Semdeg unda frTxilad iyos, sanam Crdili masSi ar
ganmtkicdeba. CrdiloeT aziis Turanebi da TaTrebic Tvlian, rom avadmyofobis dros suli tovebs
sxeuls. igive mosazrebas vxvdebiT budistur tomebSi, sadac adamians suls lama ubrunebs axloblebis
garemocvaSi. birmaSi karenebi pepelasaviT iWeren avadmyofisgan Zilis dros gafrenil suls,
uZaxian, sTavazoben mas sakvebs, tkbileuls da a.S. CrdiloeT gvineis zangebs miaCniaT, rom
fsiqikuri daavadebac imis Sedegia, rom sulma miatova adamiani. es zogadi modeli konkretul
“diagnozsac” gulisxmobs, romlis drosac unda dadgindes jer is, Tu romelma sulma miatova sxeuli da
Semdeg is, Tu sad aris amJamad igi.
gavrcelebulia rwmena, rom erT arsebaSi sxvadasxva sulia - sxvadasxva sityvebiT
aRiniSneba suli, romelic sicocxles warmoSobs, romelic saflavis Tavze trialebs, Crdilis bneli suli da
6
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
naTeli suli, sarkesa Tu wyalSi areklili suli da a.S. erT adamianSi sulTa simravlis modeli gvxvdeba
rogorc primitiul xalxebSi, aseve gviani periodis filosofosebTan (klasikuri magaliTia aristotele).
sizmars TiTqmis yvela arqauli kultura miiCnevs, rom Zilis dros sxeulidan suli droebiT
gadis. am mosazrebis argumenti yvelgan aris sizmari da misi Sinaarsi, sadac adamiani naxulobs
sxvadasxva adgilebs. radgan am dros sxeuli uZravadaa (risi mowmeeebic garSemo uxvada arian),
adamians miCnia, rom sizmarSi mogazurobs suli. Tu didxans ar dabrunda Zilis dros wasuli suli,
adamiani SeiZleba daavaddes an daiRupos. saerTod, es niSnavs, rom sizmari, avadmyofoba da
sikvdili erTi procesis variantebia.
amerikeli indielebi Tvlidnen, rom mZinare suli tovebs adamianis sxeuls misTvis mimzidveli
sagnebis saZebnelad. adamianma sizmarSi sulis mier nanaxi sagnebi gaRviZebis Semdeg aucileblad
unda SeiZinos, raTa maTze danatrebulma sulma meore dRes ar miatovos sxeuli, rasac avadmyofoba
da sikvdili mohyveba. axalzelandielebi Tvlian, rom Zilis dros sxeulidan gasuli suli mogzaurobs
megobrebis sanaxavad, maT Soris micvalebulTa samyaroSi. sizmrebSi xSirad figurireben
micvalebulebi, visac realobaSi veRar xvdeba adamiani. savaraudoa, rom es faqti aiZulebda
adamians suli daekavSirebina imqveyniur samyarosTan.
animisturi azrovnebisTvis sizmarSi sulis mogzauroba imdenadaa realobis nawili, rom
moqmedebs cxovrebis wesze. birmaSi mdinareebze Wimaven Tokebs, radgan miaCniaT, rom suls
ar SeuZlia wyalze gadasvla da Rame mZinareTa sulebis Tavisuflad sasiarulod Tokis aseTi xidebia
saWiro.
ZilSi sulis mogzaurobis ideis gamo bevrgan akrZalulia mZinaris gaRviZeba - suli ver
moaswrebs dabrunebas da adamiani SeiZleba daavaddes an mokvdes. analogiuri modeli uxvad
gvxvdeba maRali civilizaciis kulturebSic, magaliTad vedantasa Tu kabalaSi. amave modeliT aris
ganpirobebuli evropel xalxebSi gavrcelebuli rwmena, rom cudia mZinaris gadabruneba, radgan
sulma SeiZleba veRar icnos sxeuli ukan dabrunebis dros.
sxeuls suli tovebs transis mdgomareobaSic, rac animisturi azrovnebisTvis arsebiTad ar
gansxvavdeba Zilisgan. transSi sxeulidan gamosuli sulis mogzaurobis Tema xSirad gvxvdeba
sxvadasxva xalxis miTologiasa da folklorSi, rac miuTiTebs am warmodgenis arqaulobaze.
magaliTad, skandinavuri legenda belad ingimundze gavuwyebs, rogor gadawyvita man islandiaSi
wasvla. man sami fineli daamwyvdia sami dRiT da mosTxova enaxaT islandia. isini Cavardnen
7
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
6. sulis ieri
8
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
swored es rwmena ganapirobebs magiis bevr formulas - sarkis akrZalvas zogierT kulturaSi, naxatisa
Tu kerpis saxiT RvTaebis gamosaxvis akrZalvas da sxva.
ieris garda suls sxva kavSirebic aqvs fizikur samyarosTan, magaliTad - suli nawilobriv
damokidebulia fizikur pirobebze. zemoT ukve moviyvaneT magaliTi, romelSic suls Tokis xids
uWimaven wyalze gadasasvlelad. CrdiloeT amerikis indielebi saxls bades avleben garSemo, rom
RamiT daicvan Tavi daZinebuli mezoblebis moxetiale sulebisgan. kongos zangebi erTi weli ar
hgvian micvalebulis saxls, rom amtvrianebiT ar Seawuxon gardacvlilis suli. amave motiviT ar
asufTaveben tinkinelebi saxls axal wels, radgan am dros micvalebulTa sulebi sadResaswaulod
brundebian axloblebTan.
8. sulis masa
fizikur realobasTan sulis kavSiris kidev erTi aspeqtia sulis masa, rac xSirad gvxvdeba sxvadasxva
kulturaSi. pirvelyofil tomebSi farTed gavrcelebuli Cveulebaa, rom iatakze nacari dayaron, raTa
gamoCndes sulebis da demonebis nafexurebi. zogjer sawolis Cazneqva mianiSnebs, rom avadmyofi
bavSvis gverdiT gardacvlili dedis suli dawva. tonganelebisTvis adamianis suli haeriviT masis
mqonea. zogan sinaTlis, zogan orTqlis an eTeris magvari substancia aris miCneuli sulis substanciad.
am SemTxvevebSi sulic sxeulad ganixileba, oRond msubuq da aramkvriv sxeulad. garda animisturi
kulturisa uxvad aris amgvari ideebi klasikur berZenul Tu qristianul filosofiaSi. sxvadasxva
ganviTarebis xalxebSi sxvadsxva formiT gvxvdeba idea, rom suls aqvs wona. es idea aRwevs
Tanamedrove spiritualur moZRvrebebamde, sadac wonac dasaxelebulia - 3 an 4 uncia (wonis
inglisuri erTeuli), anu 85,05 an 113,4 grami.
9. sulis urTierTobebi
9
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
yvela qveynis da yvela civilizaciis samarxi, gansakuTrebiT, Tu igi warCinebul pirs ekuTvnoda.
saflavSi im sagnebis Cadeba, romelsac micvalebuli amqveynad xmarobda (es tradicia arc
TanamedroveebisTvis aris ucxo), ganpirobebuli iyo rwmeniT, rom imqveynad mas igive
urTierToba eqneba am sagnebTan.
micvalebulisTvis sxva adamianebis msxverplad Sewirvac dakavSirebulia rwmenasTan, rom
SewirulTa sulebi micvalebulTan iseTive urTierTobas gaagrZeleben, rac amqveynad hqondaT.
amitom, msxverplad iwireboda micvalebulis msaxurebi, monebi, colebi. fijis kunZulebze 1839 wels
aborigenebma daaRrCves 80 qali, radgan brZolaSi daiRupnen maTi qmrebi, romlebsac imqveynad
sWirdebodaT moyvaruli meuRleebi. sayuradReboa, rom kulturis ganviTarebasTan erTad am,
Tanamedrove TvalsazrisiT, barbarosuli ritualebis gavrceleba daklebis magivrad matulobda.
cnobilia, rom ganviTarebis garkveul etapamde evropis, aziis, afrikis da amerikis materikis TiTqmis
yvela civilizaciaSi beladis an mefis gardacvalebisas mas msxverplad swiravdnen meomrebs, ymebsa
da colebs. sul ukanasknel periodamde indoeTSic, sadac xSirad codvad aris miCneuli mweris
mokvlac ki, wvavdnen qvrivebs gardacvlili meuRlisaTvis. rogorc Cans, adamianis mokvla
micvalebulisTvis msxverplSewirvaa da amitom ar miiCneoda codvad. es modeli axasiaTebs yvela
msxerplSewirvas - RmerTisTvis adamianis, cxovelis Tu sakvebis msxerplad mitana codvad ar
iTvleboda da gulisxmobda, rom maTTan RmerTs igive urTierToba eqneba, rac amqveyniur
cxovrebaSi aris dakanonebuli. es paraleli, micvalebulis sulisa da RmerTis mimarT erTnairi
damokidebuleba kidev erTxel gvaxsenebs im mosazrebas, rom religiur cnobierebaSi SeiZleba
RmerTis idea sulis, kerZod - micvalebulTa sulis ideidan iRebdes dasabams.
imqveyniuri cxovrebisTvis adamianis Sewirva yovelTvis micvalebulis axloblebs ar
ukavSirdeboda. idaanebTan iTvleboda, rom kacs imqveynad imdeni yma eyoleba, ramden
adamiansac moklavs igi amqveynad. xSirad isini monas yidulobdnen marto imisTvis, rom moeklaT.
daiakebTan igive idea Camoyalibda rwmenaSi, rom imqveyniur msaxurTa ricxvi ganpirobebulia
amqveynad kacis mier mokveTili Tavebis raodenobiT. amitom, adamianis Rirsebis gamoxatuleba
iyo misi saxlis win aRmarTuli mokveTili Tavebis goraki. amerikel indielebTan analogiur
“funqcias” asrulebda saxlis win gamokidebuli skalpebi. msgavsi Cveuleba bevr kulturaSi
dasaturdeba.
10
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
sainteresoa cxovelis sulis Tema. animisturi cnobiereba cxovelze xSirad iseve msjelobs,
rogorc adamianze, risi radikaluri gamovlenac aris totemizmi. xSirad iseve, rogorc cnobil adamians
miewereba xolme gvaris dawyeba, winaparad moiazreba cxoveli, ufro zustad - cxovelis suli. es
totemisturi damokidebuleba Semdeg cxovelis gaRmerTebis safuZveli xdeba, risi elementic aris
TiTqmis yvela religiaSi. adamians mokluli cxovelis sulis iseve eSinia, rogorc micvalebuli adamianis
sulis. monadire xSirad patiebas iTxovs momavali msxverplisgan nadirobis win da Semdeg mis suls
Tavad swiravs msxverlps, rom Tavidan aicilos misi ganrisxeba. Crdilo-amerikeli indielebi xSirad
eridebian gvelis mokvlas, radgan misi sulis SurisZiebis eSiniaT, zogjer - aRmerTeben mas. Tu
indieli daglija daTvma, igulisxmeba, rom man sxva daTvis Suri iZia. amitom moklul daTvs
sTxoven patiebas, xSirad mSvidobis yalionsac ewevian masTan erTad - Txrian pirSi anTebul
yalions da suls uberaven. cxovelebis mimarT analogiur damokidebulebas vawydebiT afrikis da aziis
xalxebSic. sul cota xnis win koriakebi daTvs an mgels rom moklavdnen, tyavs aZrobdnen da
gadaacmevdnen erTerT Tanasoflels. mere mis garSemo iwyebdnen ritualur cekvas da simRerebs,
romlebSic arwmunebdnen cxovels, rom daTvis sikvdili maTi, koriakebis brali ki ar aris, aramed
viRac rusi aris damnaSave. zogierT ganviTarebul kulturaSi moklul cxovelTan urTierTobas
xumrobis saxe aqvs miRebuli, rac savaraudos xdis, rom arqaul periodSi mas Tayvans scemdnen
(aseve SeiZleba ganvixiloT cxovelTa saxeebiT Warbi qarTuli berikaobac, romelsac bevri analogi
arsebobs sxvadasxva qveyanaSi).
yovelive es da sxva mravali faqti miuTiTebs, rom cxovelSi igulisxmeba iseTive suli, rogorc
adamianSia - iseTive survilebi, gansjis, sizmrebis Tu moCvenebebis xilvis, imqveyniur samyaroSi
gardasvlis iseTive unari.
grelandielebi fiqrobdnen, rom avdmyofi adamianis suli jadoqarma SeiZleba Secvalis
kurdRlis, iremis an bavSvis suliT. assamaSi kukis toms miaCnia, rom maT mier mokluli yvela
cxoveli imqveynad misi sakuTreba iqneba iseve, rogorc omSi mokluli adamiani. analogiuri
warmodgenebi aqvT zulusebs. bevr pirvelyofil sazogadoebaSi micvalebuls iseve atandnen mis
sayvarel cxovelebs (gansakuTrebiT, cxenebs), rogorc cols da msaxurebs. CrdiloeT amerikaSi
gardacvlil bavSvebTan marxavdnen ZaRls, raTa misi suli bavSvs daexmareboda saiqios gzis
povnaSi. actekebTan ZaRls klavdnen, rom misi suli micvalebulTa samyarosken gzis gakvalvaSi
daxmareboda patronis suls. analogiuri tradiciebi gvxvdeba aziisa da evropis bevr qveynaSi.
cxovelTa sulebis ukvdavebaze msjeloben piTagora da platonic. antikur warmodgenebSi ki ukve
iyofa - “anima” cxoveluri suli (romelic adamiansac aqvs; qarTulad mas samSvinveli ewodeba)
“animusisgan”, anu specifiurad adamianis sulisagan.
11
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
ramdenadac mcenare iseve, rogorc cxoveli, ibadeba, izrdeba da kvdeba, masac miewereboda
sulis garkveuli saxe. mcenareuli sulis Tema gavrcelebuli iyo uZveles periodSi, Sua saukuneebSic da
dResac araa daviwyebuli. mcenaris suli xSirad cxovelisas utoldeboda. karenTa toms miaCnia, rom
adamianis analogiurad mcenaris avadmyofobac misi sulis wasvlis Sedegia. amitomac brinjis cudi
mosavalis dros specialuri ritualebi ewyoba brinjis sulis ukan mosabruneblad.
am tipis magaliTebi srul suraTs mainc ver qmnis imis Taobaze, Tu rogor warmoedgina
pirvelyofil adamians mcenaris suli. faqtia, rom mcenareebs (yvavilebis garda) ar ayolebdnen
micvalebuls imqveynad gamoyenebisTvis. meores mxriv, farTed aris gavrcelebuli rwmena, rom
adamianis suli gadadis mcenareSi (misi anareklia sasaflaoze yvavilis an xis dargva da movla,
xesTvis Txovna - “natvris xe”, an farTed gavrcelebuli wminda tyis kulti).
pirvelyofil cnobierebaSi vxvdebiT aramarto cxovelebis da mcenareebis, aramed sagnebis
sulebs. sulierad ganixileba qva, joxi, iaraRi, mdinare, mTa da a.S. maTi gasuliereba vlindeba imaSi,
rom TiToeul maTgans adamiani sityviT mimarTavs, xandaxan ritualiTac ki, gulisxmobs maTSi
azrovnebis da nebis mqone arsebas. amis erTerTi safuZveli SeiZleba iyos sizmari - sizmarSi
adamiani xom xedavda sxva adamianis samossac, iaraRsac, sxvadasxva sagnebs da landSafts, ufro
zustad - maT gamosaxulebas, anu maT suls. amitom, mas es sizmriseuli STabeWdilebebi
hkarnaxobdnen, rom sagnebis suli arsebobs. es rwmena gansakuTrebiT iyo gavrcelebuli birmaSi,
fijis kunZulebze da CrdiloeT amerikaSi. am ukanasknelis ajibves tomSi Tvlidnen, rom sagnebis
sulebi iseve gadasaxldebian imqveynad, rogorc adamianTa sulebi. es rwmenac gulisxmobs, rom
imqveyniuri samyaro amqveyniuris analogia.
gavrcelebulia mniSvnelovani adgilis ganxilva specifikuri sulis samflobelod. amgvari
warmodgenebi dRemde yvela xalxSia SemorCenili (SeadareT - “adgilis deda” an “fuZisa da Weris
angelozi” saqarTveloSi). adgilTa sulebi SeiZleba keTilganwyobili iyvnen, SeiZleba - ara. amitom,
maT msxverpls swiravdnen iseve, rogorc micvalebulebs an RmerTebs.
12
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
romlebsac sxeuli ar gaaCniaT. animistur kulturaSi aseTebi arian micvalebulTa sulebi, boroti da
keTili sulebi. mogvianebiT Cndebian demonebi, angelozebi, RmerTebi. yvela maTgans adamianis
msgavsad aqvs Semecnebis unari, survilebi da emociebi. adamianisgan gansxvavebiT maT ara aqvT
sxeuli da amdenad - arian ukvdavebi da floben mistikur Zalas.
ganxiluli masalaSi yvelaze ufro saintereso aris is, riTac gansxvavdeba sulis cneba animistur
kulturaSi gviandelTan SedarebiT. erTerT amgvar gansxvavebad SeiZleba miviCnioT is, rom
animisturi cnobierebisTvis suli iseve aris mocemuli empiriul gamocdilebaSi, rogorc nebismieri sxva
realoba, igi dakvirvebadia, kerZod - mas xedaven sizmrebSi da halucinaciebSi.
aRsaniSnavia, rom animisturi cnobierebis saerTo niSnebs vnaxulobT TiToeuli kontinentis
aborigenul mosaxleobaSi, anu maTTan, vinc adre erTmaneTisgan geografiulad da kulturulad
izolirebuli iyo. es savaraudos xdis, rom sulis kategoria Camoyalibebis etapze iseTi faqtorebis
gavlenas ganicdida, romelic ar daiyvaneba kulturaTSoris kontaqtebze.
tailori Tvlis, rom animisturi modeli imdenad axlosaa imasTan, rasac grZnobis organoebi
gvidastureben, imdenad racionaluria da kargad ergeba bevr movlenas, rom arqaulobis miuxedavad,
masTan religiis da mecnierebis dapirispirebis miuxedavad, misi kvali dRemde arsebobs kulturasa da
kulturuli adamianis cnobierebaSi. Tu sulis arseboba dRevandeli scientisturi (mecnieruli) kulturis
matarebeli adamianisTvisacaa misaRebi, advili warmosadgenia ramdenad daeyrdnoboda am cnebas
pirvelyofili adamiani, romelsac ar unda hqonoda sakuTari sulieri procesebis “undoblobis”, anu
TviTdakvirvebaSi mocemuli gancdebis eWvqveS dayenebis safuZveli. amitom, bevri mkvlevari
(upirveles yovlisa, TviT tailori) varaudobs, rom pirvelyofili adamianisTvis erTnairad realuri unda
yofiliyo aRqmis, sizmris da halucinaciis Sinaarsebi, radgan TviTdakvirvebaSi aRqmas, sizmars da
halucinacias erTnairad axlavs realobis gancda.
adamiani introspeqciis (sakuTar gancdebze dakvirvebis) unaris mqone arsebaa. mis
introspeqciul gamocdilebaSia: 1) adamianis gareT arsebuli realobis eqsteroceptuli gancdebi;
2) adamianis sxeulis mdgomareobis introceptuli gancdebi guliscemis, sunTqvis, tkivilis, moZraobis
Tu sxva sxeulebrivi procesebis Sesaxeb; 3) adamianSi realurad arsebuli intenciis, midrekilebis
gancda imis mimarT, rac jer ar arsebobs, magaliTad - moTxovnileba, survili, emocia, neba da a.S.
4) aw ararsebuli warsuli gamocdilebis gancdebi, romelTagan Sedgeba mexsiereba; 5) sakuTari
azris, varaudis gancda saganTa da movlenaTa Sesaxeb; 6) gancdebi, romlebsac realobis grZnoba ar
13
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
axlavs - fantazia, ocneba, momavlis warmodgena da a.S. 7) gancdebi, romlebsac realobis grZnoba
axlavs, magram isini realobasTan logikur SesabamisobaSi ar arian, risi magaliTicaa sizmari da
halucinacia, anu fantaziis specifiuri saxe realobis gancdiT, romelSic bunebis kanonebi
ugulvebelyofilia. es introspeqciuli masala saerToa yvela adamianisTvis.
amave dros, adamiani yovelTvis cdilobda da cdilobs garkveul logikaSi moeqcios miRebuli
STabeWdilebebi. savaraudoa, rom pirvelyofili adamiani ecdeboda erTian logikur sistemaSi
gaerTianebina zemoT CamoTvlili introspeqciuli STabeWdilebebi. Tu misTvis realuri iyo yvelaferi,
rasac axlda realobis gancda, is logikur sirTuleebs waawydeboda - saerTo logika ar eZebneba
realobis grZnobiT gaerTianebul eqstero-introcefcias da sizmrebs. am sirTulis daZlevis ori gza
arsebobda - an erTerTi STabeWdilebis adeqvaturoba unda uaryofiliyo (magaliTad, sizmrisa da
halucinaciebis realobaze uaris Tqma, rogorc Cven vakeTebT; induri filosofia aRqmaSi mocemul
realobas miiCnevs iluziad), an aRiarebuliyo ori gansxvavebuli bunebis mqone obieqturi realoba -
erTis mxriv, fizikur anu sxeulebriv kanonebze da, meores mxriv, eqstra-fizikur anu sulier
kanonebze agebuli realobebi (pirvelyofili adamianis damokidebuleba).
usxeulo arsebaTa moqmedebas adamiani akvirdeboda sizmrebisa da halucinaciebis
siuJetebSi - aq aRar moqmedebda sivrcisa da drois, gaSualebuli mizez-Sedegobriobis da forma-
Sinaarsis erTianobis kanonebi. adamiani, romelic sxeulebriv samyaroSi nabij-nabij
gadaadgildeboda, sulier samyaroSi (sizmarSi) myisierad faravda didi sivrces an dafrinavda; igi
fizikuri Zalisxmevis gareSe, mxolod azris gaelvebis Sedegad angrevda an agebda qalaqebs; is
SeiZleba yofiliyo misTvis Cveul sxeulSi an gadasaxlebuliyo savsebiT uCveulo formaSi da a.S.
sakuTari pirovnebis im nawils, romelic am ze-bunebriv samyaroSi imyofeboda maSin, roca mis
sxeuls eZina, pirvelyofilma adamianma uwoda suli.
Tanamedrove zrdasrul adamians erTi Tavisebureba ganasxvavebs bavSvis da pirvelyofili
adamianisgan - igi ar ujerebs realobis gancdas, azrovnebas ufro endoba. amgvari orientaciis da
sizmris realobasTan winaaRmdegobis gamo mas miaCnia, rom misi xilvebi realobis suraTi araa,
isini an miniSnebaa realobaze, an, saerTod, cnobierebis TamaSia da meti araferi. amisgan
gansxvavebiT, patara bavSvi da animisturi cnobiereba realobad Tvlis yvelafers, rasac realobis
gancda axlavs Tan, maT Soris - sizmriseul da halucinatorul xilvebs. cnobierebis adreuli formebis
istoriasa da ontogenezSi dadasturebuli es Taviseburebebi, savaraudoa, rom safuZvlad edeba sulis
msoflmxedvelobriv gaazrebis saerTo niSnebs sxvadasxva kulturaSi.
amasTanave, animisturi kulturis specifika imaSia, rom adamianma sakuTari moZraobis
dakvirvebadi mizezebi (azrebi, survilebi) gadaitana sxva sxeulebis moZraobis asaxsnelad da, amis
14
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
Sedegad, maTSi sulis arseboba dauSva. am “paradigmis” gaCena bunebrivia - adamiani xom
yvelaze ufro Tavdajerebuli sakuTari qcevis axsnisas iyo. amitom, logikuria, adamians daeSva, rom
yvela movlenis determinanti am movlenis sulia.
***
im animisturi msoflmxedvelobidan, rom fizikur realobas ganapirobeben metafizikuri sulebi,
logikurad gamodinareobda cxovrebis strategia - sxeulTa samyarosTan dakavSirebuli praqtikuli
problemebis gadaWrisTvis adamians unda moexdina gavlena sulTa samyaroze, romelic Semdeg
Secvlida fizikur sinamdviles. am gziT cdilobda adamiani mieRo misTvis sasurveli amindi, nayofieri
nadiroba an mosavali. amave gziT ebrZoda igi daavadebebs da sikvdilsac ki. metafizikuri
sinamdvilis aseTi dakavSireba praqtikul problemebTan ukve gulisxmobda, rom unda Seqmniliyo
sulTa samyarosTan urTierTobis “teqnologia” da misi Semsruleblis socialuri instituti. amgvari
instituti Seiqmna. sxvadasxva kulturaSi mas sxvadasxva saxeli hqonda - jadoqari, magi, Samani,
mkurnali, grZneuli da a.S. msjelobis gaadvilebisTvis mas Samani vuwodoT, radgan am praqtikis
saxelad dRes damkvidrebulia termini “Samanizmi”.
1. Samanizmis arsi
15
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
2. Samanad gaxdoma
16
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
3. Samanis iniciacia
Samanis iniciacia iseve, rogorc yvela iniciacia (laT. initiare - ziareba sakulto
saidumloebasTan; iniciacia garkveul rituals gulisxmobs da xSirad ukavSirdeba axali socialuri
statusis miRebas religiur ierarqiaSi) atarebs iniciaciis procedurebis saerTo semantikas: tanjva,
sikvdili da aRdgoma axal arsebad. Samanis avadmyofoba cxovrebiseuli tanjvis analogiaa.
cnobierebis dakargva - sikvdili. am etaps xandaxan sxeulis nawilebad simboluri daWris ceremonia
axlavs Tan. SamanobasTan ziarebis yvelaze gavrcelebuli ritualebia ganmartoeba gaudabnoebul
adgilas (imqveyniuri samyaros simboloa) da akrZalvebi, romelic kandidats micvalebulTan aigivebs
- yofna saWmelis da wylis gareSe; saxeze ferflis wasma da micvalebulTa niRabis tareba
moCvenebasTan misamsgavseblad; simboluri dakrZalva taZarSi; hipnoturi Zili da sasmeli, romelic
cnobierebas akargvinebs adamians; tkivilis ugulvebelyofa. am mdgomareobidan dabrunebuli
neofitebi xSirad iqcevian ise, rogorc mexsiereba dakarguli adamiani - Tavidan swavloben siaruls,
Wamas, Cacmas. isini iReben axal saxels da swavloben axal (Samanur) “enas”. garemomcvelebic
mas xSirad ise uyureben, rogorc im qveynidan mosul moCvenebas. xandaxan, iniciaciis etaps axlavs
analogiuri Sinaarsis sizmrebi, sadac damatebulia zecad asvlis da qvesknelSi CaSvebis, an gardacvlil
SamanebTan gasaubrebis siuJetebi. es eqstaturi gancdebi Samanis momzadebis erTerTi safexuria.
avstraliel aborigenebSi Samanad aRiareba xdeba mas Semdeg, rac misi suli or-sam dRes
“dahyofs sulTa samyaroSi”. kondebis qurumi amgvar aRiarebas aRwevs ToTxmetdRiani transis
Semdeg. iTvleba, rom transis mdgomareobaSi misi erTerTi suli uzenaes RvTaebasTan midis.
Tanamedrove iakuteli Samanebi hyvebian, rom Samanobis msurveli 3-7 dRe “kvdeba” - sakvebis
gareSe, uwylod da uZravad wevs iurtaSi. transSi igi xedavs, rom misi sxeuli rkinis CangliT an
rkinis frinvelis mier iglijeba nawilebad, Tvalebi vardeba budeebidan, sxeuli icleba siTxisgan;
sxeulis naglejebs Wamen sxvadasxva daavadebis boroti sulebi, rac aZlevs momaval Samans maTi
mkurnalobis unars. amis Semdeg frinveli Samanis Zvlebs agrovebs da kravs rkiniT. es ukve axali
adamiania. Samanobis kandidati (neofiti) am xilvebis Semdeg iRviZebs. iakutiis sxvadasxva tomSi
analogiuria xilvebis Sinaarsi, sadac ramodenime ZiriTadi Tema figurirebs: sxeulis daqucmaceba da
aRdgena; ritualuri sikvdili, romelsac aRdgoma mohyveba; miTologiuri frinvelic mniSvnelovani
figuraa Samanur warmodgenebSi. analogiuri Temebi (avadmyofobaTa, xeebis da stiqiebis sulebi,
17
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
18
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
4. Samanis janmrTeloba
Samanad avadmyofi pirovnebis arCeva ar niSnavs, rom Samani avadmyofia. rogorc wesi,
Samanuri praqtika xels uwyobs TviT Samanis gamojanmrTelebas (anu - Samanis pacienti TviT
Samanicaa, rasac ase xSirad vxvdebiT fsiqoTerapiis istoriaSi). Samanebi hyvebian, rom Samanobis
dawyebis Semdeg isini ukeTesad grZnoben Tavs. roca raime mizeziT maT am praqtikis saSualeba
ara aqvT, janmrTelobis mdgomareoba uuaresdebaT.
Samanis janmrTelobis gaumjobesebis niSnebia is, rom Samani mis TanasoflelebTan
SedarebiT ufro mdgradia daavadebebis mimarT, ukeTesad marTavs sakuTar mdgomareobas,
epilefsiur Setevasac ki - winaswarganzraxviT SeuZlia misi dawyebac da dasrulebac. Samanis transi
gansxvavdeba Cveulebrivi isteriuli an epileftoiduri gulyrisgan. xalxiT savse iurtaSi igi ritualur
cekvas asrulebs sakmaod didi tvirTiT - mis tansacmelze dakidebuli rkinis samkaulebi iwonian,
daaxloebiT, 15 kilograms. miuxedavad imisa, rom Samani am cekvas transSi asrulebs da Tvalebi
daxuWuli aqvs, igi arasodes arafers da aravis ar ejaxeba da poulobs yvelafers, rac unda. transis
procesis marTvis es unaric avadmyofobis CarCoebSi ver Tavsdeba.
Cveulebriv mdgomareobaSi Samani Tanasoflelebisgan gansxvavdeba yuradRebis Zlieri
koncetraciis unariT da maRali amtanobiT. igi energiuli da “inteligenturi” personaa. amave dros, mas
aqvs Zlieri da moqnili sxeuli. masSi igrZnoba upiratesobis gancda, oRond igi arasodes araa
qedmaRali. mexsierebac mas gacilebiT ukeTesi aqvs vidre sxvebs, rac gamoixateba tomis zepiri
folkloris codnaSi. iakutebis Samanis leqsikoni 12 000 sityvas Seicavs, roca Tanasoflelebis leqsikoni
- 4 000 sityvas.
xolo maSin, roca Samani iZulebulia droebiT Sewyvetos praqtika, mas usustdeba sakuTari
mdgomareobis marTvis Cveva da avadmyofobis simptomebi matulobs. amdenad, aqtiuri Samanis
19
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
fsiqologiuri tipi da suliT avadmyofi erTmaneTisgan gansxvavdeba. sudanis tomebi ar scemen pativs
adamians, romelic avadmyofuria Cveulebriv mdgomareobaSi, transis gareSe. Samanis fizikur da
sulier janmrTelobas iTxoven avstralieli tomebic.
fsiqoTerapiis istoriisTvis, ra Tqma unda, sainteresoa rogor inkurneboda Samanis pacienti,
magram aranakleb sainteresoa is, Tu ris Sedegad umjobesdeba TviT Samanis janmrTeloba. Samanis
pacientis gankurneba advilad SeiZleba aixsnas imiT, rac dRes vicT sugestiis, kerZod, placebo-
efeqtis Sesaxeb. rac Seexeba Samanis gamojanmrTelebas, es ufro rTuli asaxsnelia. savaraudoa, rom
am saidumlos gasaRebi transSia, radgan transis gaiSviaTebisas, Samani isev ubrundeboda
avadmyofur mdgomareobas. amasTan dakavSirebiT yuradRebas imsaxurebs sxvadasxva kulturaSi
gameorebuli Samanis iniciaciis xilva, rom Samani kargavs xorcs.
es fragmenti sayuradReboa, radgan aCens erT varauds. SeiZleba am proceduriT
amoqmedebulia fsiqikis is zogadi kanoni, rom erTi gancdis Semdeg naklebad mosalodnelia
pirvelTan logikur winaaRmdegobaSi myofi gancdebis gaCena. sxvagvarad rom vTqvaT, erTi
gancda aCens ganawyobas, romelic zrdis masTan logikur SesabamisobaSi myofi gancdebis
albaTobas da amcirebs Seusabamo gancdebisas. aqedan gamomdinare, Tu Samanma “ixila” rogor
dakarga sxeuli, am xilviT Seqmnilma ganwyobam unda uarhyos sxeulidan (somadan) momdinare
stimulacia, radgan fsiqikisTvis am pirovnebas “sxeuli aRar gaaCnia” da amgvari stimulacia ar unda
arsebobdes. somaturi stimulaciidan am gziT ganTavisufleba SesaZlebelia aRmoCndes Samanis
gamojanmrTelebis erTerTi faqtori, rogorc fsiqosomaturi kavSirebis Sesustebis meqanizmi.
Samanuri iniciaciis es Tavisebureba savaraudos xdis, rom gviandel kulturebSi
wamoyenebuli sulis xorcisgan ganTavisuflebis religiur-filosofiuri ideali SeiZleba am eqstatur
teqnikidan iRebdes dasabams. Tu am versiiT vixelmZRvanelebT, unda davuSvaT, rom es religiuri
ideali realurad gulisxmobs, rom fsiqika ar unda iRebdes sxeulebriv (introcefciul) SegrZnebebs,
romlebic warmarTaven sxva gancdebis, gansakuTrebiT - emociebis mimdinareobas. am varauds
amyarebs isic, rom “sulis mdgomareobis” Semowmeba xdeba sxeulis ugrZnoblobiT cecxlis, yinvisa
Tu xmlis mimarT. sxeulebrivi gancdebisgan ganTavisufleba aCenda sulisa da pirovnebis
Tavisuflebis gancdas. SeiZleba amiTaa ganpirobebuli, rom Soreuli aRmosavleTisa Tu iudaizmze
dafuZnebul religiebSi idealad gvevlineba “ganTavisufleba” (qristianobaSi am cnebam socialuri
mniSvnelobac miiRo, rac ver Tavsdeboda religiis logikur sistemaSi).
5. Samanis swavleba
20
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
21
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
6. Samanis ena
22
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
CrdiloeT aziis iukagirebs swamT, rom yoveli gvari dasabams iRebs Samanisgan. wina
saukuneSi isini pativs scemdnen gardacvlili Samanebis Tavis qalebs - aTavsebdnen xis CarCoSi da
inaxavdnen saxlSi. yvelafers win uZRoda winaswarmetyveleba Samanis Tavis qalaze (maTi
simZimiT irkveoda “ho” Tu “ara” dasmul kiTxvebze). danarCeni Zvlebi nawildeboda naTesavebSi,
sxeuls aSrobdnen Sesanaxad. amave dros keTdeboda xis figurebi winapari Samanis pativsacemad.
es faqtebi miuTiTebs, rom am tomebSi Samanis funqcia ufro mniSvnelovani iyo, vidre praqtikuli
problemebis gadaWraa. sakais da jakunebis Samanebs sikvdilis Semdeg ar marxaven,
platformaze toveben. semangebTan Samanebs marxaven TaviT saflavis zemoT. yovelive es
efuZneba rwmenas, rom Samani gansakuTrebuli vinmea da misi suli midis zecaSi maSin, roca sxva
danarCenebisa - qvesknelSi.
23
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
xdeba TviT qali. arwivis saxis umaRlesi RvTaeba xSirad warmoSobs Samans. iakutebTan es
RvTaeba warmodgeba orTaviani arwivis saxiT.
is, rom Samani sakuTar Tavs RmerTis tolad ganicdis, ar unda ganvixiloT Samanis sxva
Taviseburebebidan izolirebulad. kerZod, transis praqtikis gaiSviaTebisas uaresdeba Samanis rogorc
janmrTeloba, aseve TviTSefasebac. Sesabamisad, savaraudoa, rom transSi mimdinare fsiqo-
fiziologiuri procesebi garkveul kavSirSia im gancdasTan, romelic Samans RmerTTan gatolebis
safuZvels aZlevs.
24
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
25
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
26
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
27
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
28
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
29
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
kvarcis kristalebi, romlebSic “RvTis Zmaa” Casaxlebuli. iniciaciis dros aqac figurirebs magiuri
karebis Tema.
Samanis transul simReraSi vlindeba is, Tu ra gancdebi aqvs Samans. am dros is ambobs,
rom aqvs Sinagani sinaTlis gancda, rom mTeli misi sxeuli aris Tvali da xedavs yvela
mimarTulebiT. eskimosebis Samani xSirad sazogadoebis moTxovnis gareSec, sakuTari
siamovnebisTvis Sedis eqstazSi da sulebTan saubrobs
malakas naxevarkunZulis (indoCineTis samxreTiT) adgilobrivi macxovreblebis qoxSi dgas
ori mcire piramida kibeebiT - cad asvlis simbolo.
malais Samanizmis specifika imaSia, rom SamanSi mkurnalobis dros “gadmodis” tomis
winapris, pirveli Samanis - vefxvis suli. amis Sedegad Samani gadadis aracnobier mdgomareoba
“lupa”-Si da iZleva pasuxs damswreTa SekiTxvebze. benuas tomis Samani vefxvis sulis masSi
gadmosaxlebamde daJinebiT uyurebs sanTlis als, radgan iTvleba, rom iq saxldeba suli pirvelad. alSi
eZebs Samani avadmyofobis mizezsac. mentaveebis (indonezia) Samani sulebTan saubrobs
imisTvis, rom gaigos ra sWirs avadmyofs da ra balaxi uwamlebs mas, sxva dramatuli
komponentebisgan misi xilvebi Tavisufalia.
kunZul borneos zogierT tomSi matriarqatis niSnebia, rac imaSi gamoixateba, rom Samani
iTvleba “didi dedis” memkvidred. amitom Samani qalia an hermofroditi kaci. am ukanasknelTa
upiratesoba ixsneba imiT, rom isini aerTianeben casac (mamri) da miwasac (mdedri),
warmoadgenen dapirispirebulTa RvTaebriv gamTlianebas. maTSi gadadian mxolod RmerTebi (da
ara micvalebulTa sulebi). sakraluri mniSvnelobisaa yvela saxis seqsualuri aqti maTTan.
Samanis atributi xSiradaa navi. indoneziaSi gavrcelebulia Cveuleba, rom avadmyofoba
moaqcion xisgan gamoTlil mcire figuraSi da navSi Camdgari gaatanon wyals. sxvagan navi
figurirebs, rogorc Samanis samyaroebSi mogzaurobis saSualeba. bevr xalxebSi gavrcelebulia
micvalebulis navSi Casvenebis, an wylisTvis gatanebis tradicia, rac dakavSirebulia sulis
wayvanasTan samSobloSi, saidanac wamovida suli. am “horizontaluri modelis” gverdiT aris
“vertikaluri modeli” - sulebi cxovroben maRal mTebze an caSi. miTebSi Cveulebrivi adamianebi,
rogorc wesi, moZraoben horizontalur sibrtyeSi, an qvesknelSi. vertikalurSi - moZraoben
(dafrinaven) Samanebi.
melaneziaSi avadmyofobis mizez suls mkurnali xedavs kristalis an wylis xangrZlivi yurebis
Sedegad. Semdeg Zafze ikideba simZime da mkurnali CamoTvlis micvalebulebs. roca xsendeba is
micvalebuli, romlis sulmac gamoiwvia avadmyofoba, simZime iwyebs qanaobas. roca mkurnali suls
30
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
ekiTxeba, ras isurvebda msxverpalad - Tevzs, cxovels Tu adamians, suli imave gziT iZleva pasuxs.
avadmyofobis suli SeiZleba daepatronos yvelas, Samanis garda.
indoevropelebTan ufro rTuli magiko-religiuri struqturebia, romlebic Samanizmze mTlianad
ar daiyvaneba, Tumca maTSi Samanizmis elementebi aris. indoevropelTa religiur preistoriaze mcire
informaciaa. dRes moRweul sistematizirebul religiur struqturebSi aris eqstaturi teqnikebi,
romlebSic ikiTxeba Samanizmis gavlena. skandinaviuri odinis sxeuli mkvdris magvari roca iyo,
frinvelad gadaqceuli misi suli wvdeboda Sor qveynebs. es tipiuri Samanuri motivia. jojoxeTSi
(romelic xSirad cxrasarTuliani aris, zecis analogiurad) “orfeosuli” Casvla Zalze xSirad gvxvdeba,
maT Soris odinis miTSic (odini skandinaviuri miTologiis RmerTia, uigivdeba germanul vodans.
mas Tayvans scemdnen germanuli tomebi - frankebi, saqsebi, anglebi, vandalebi, goTebi; Cv.w-iT I
saukuneSi taciti vodans merkuris saxeliT ixseniebs; fiqroben, rom genezisSi igi RmerT-jadoqari,
Samani iyo; odinic magiuri Zalis da eqstaturi teqnikis mflobelia).
sayuradReboa germanuli tomebis erTi tradicia. Tu adamians unda rom gaxdes
winaswarmetyveli an poeti, igi winaswarmetyvelis an poetis saflavze iZinebs, rom gardacvlilis suli
Casaxldes masSi. analogebi iZebneba Samanebis iniciaciaSic.
istoriuli da miTologiuri dokumentebic Warbad Seicaven Samanur elementebs,
gansakuTrebiT apolonTan dakavSirebuli personaJebi, romlebic saberZneTSi CrdiloeTidan arian
mosulebi. oRond, xsenebul SemTxvevebSi eqstazis Samanur procedurebs, ZiriTadad,
winaswarmetyvelebis funqcia hqonda. SedarebiT metia Samanuri elementebi miTSi, sadac
evridikes dasabruneblad orfeosi qvesknelSi eSveba. aRsaniSnavia, rom orfeoss hqonda “didi
Samanis” sxva Tvisebebic - mkurnalobis, jadoqrobis, musikis, Seucnobelis Secnobis unari, uyvarda
cxovelebi, adamianTan RvTaebrivi sibrZnis momtani iyo.
skviTebTan damarxvis ritualSi Sedioda kanafis dayra gaxurebul qvebze, oxSivaris
SesunTqva da ekstazSi Sesvla. am SemTxvevaSi eqstazSi Sesulis suli micvalebulisas acilebda
suleTSi. amgvar procedurebs herodotic aRwers da altais Tanamedrove mkvidrebSic dasturdeba.
rogorc cnobilia, skviTebis bevri tradicia Semonaxulia kavkasiaSi, gansakuTrebiT - osebTan.
Samanizmis TvalsazrisiT mTis qarTvelebSi sayuradReboa “mesuleTxe” - qali an gogona, romelic
acilebs micvalebulis suls. SeiZleba micvalebuli gansxeuldes masSi da misi piriT gvamcnos
saTqmeli. am funqcias mesuleTxe transSi asrulebs. bevri saerToa kavkasiis da iranis Samanur
tradiciebSi. iranul warmodgenebSi gamcilebeli micvalebuls esaWiroeba imisTvis, rom “bewvis
xidze” borotma sulebma ar sZlion da ar Caagdon qvesknelSi. amgvar gamcileblad sakuTar Tavs
miiCnevda mazdeanobis Semqneli zaratustra (zaraTuSTra). ra Tqma unda, es xdeba eqstazSi,
31
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
romlisTvisac damaxasiaTebelia “bewvis xidze” gadasvlis Samanuri xilvebi. magram aris bevri sxva
elementi, romelic zaratustrasTan gansxvavdeba Samanizmisgan. yovel SemTxvevaSi, Zveli irani
icnobda kanafis kvamliT eqstazSi Sesvlis praqtikas. aseve cnobili iyo maTTvis eqstazi RviniT
Trobisagan. virafis sulma 7 dRiani Trobis Sedegad datova sxeuli da imogzaura mazdeanur saiqioSi.
iranuli sityva “bangha”, romelic kanafs aRniSnavs, sxva ugro-finur enebSi gavrcelda rogorc bangis,
an Samanuri sokos aRmniSvneli. analogebi bevr sxva enebSic iZebneba, rac iranis maRal religiur
avtoritetze miuTiTebs, rogorc eqstazis intoqsikaciiT miRwevis qveyanaze.
narkotikebiT transis miRweva Samanizmis vulgaruli variantia, es gaiolebaa rTuli gzis.
narkotikebze gadasvla rom eqstazis teqnikis daqveiTebaa isic mianiSnebs, rom Crdilo-aRmosavlur
SamanizmSi narkotikebi SedarebiT gvian gamoCnda. narkotikebiT transis miRwevam
gansakuTrebiT didi adgili daikava islamur mistikaSi, Tumc wmindanebi ar sargeblobdnen
surogatebiT. bevr derviSs SeeZlo frinvelad “gadaqceva”, rac isev Samanizmis elementia.
Samanizmis Tanmxlebi saxea cad asvla “sicocxlis xis” saSualebiT. igive saxes vxvdebiT
birmaSi. sicocxlis xiT adis Samani caSi. am xesTan swiravdnen msxverpls, romelic aseve am gziT
adioda RmerTTan. amas axlavs qurumis frinvelad qcevis warmodgenebi. Svidi nabijiT cad
amaRleba gvxvdeba budasTan. TiToeul zecas Seesabameba ioguri meditaciis safexuri. iTvleba, rom
budisti beri im zecaze xvdeba sikvdilis Semdeg, romel donezec SeCerda meditaciaSi. indoelebis
praqtikebSi didi adgili ukavia frenis unaris ganviTarebas. patanjali iogiT miRweul erTerT uanrad
asaxelebs frenis unars - “...igi gadaadgildeba rogorc surs”. aq gzaa specifiuri - fsiqomentaluri
disciplina. amasTan dakavSirebiT sayuradReboa strabonis informacia “RrublebSi mosiarule”
adamianebze.
sayuradReboa induri “tapasi”-c - uCveulo Sinagani simxurvale, an asketuri Zalisxmeva. misi
Sinaarsi farTed iSleba rigvedaSi. Sedegi - asketi naTelmxilveli xdeba, zogjer iqceva “RmerTad”.
Sinagani simxurvale, romelic axlavs magebis da Samanebis praqtikas, cecxlis flobis da fizikur
kanonTa daZlevis niSania, anu “gaxurebul” mags SeuZlia marTos samyaro. Warbi siTbo
gamomuSavdeba cecxlTan meditaciiT da sunTqvis SeCerebiT. oRond, iogas ideologia (sabolood
Serwyma aradiferencirebul absolutTan) savsebiT gansxvavdeba Samanuri ideologiisgan.
rigvedaSi vawydebiT magaliTebs, sadac avadmyofis suls gankurnebisTvis uZaxian. aseve,
indoeTSi aRiarebulia Zilis dros sulis mogzauroba, sulis dakargva da sxva warmodgenebi, romlebic
tipiuria SamanizmisTvis. ganviTareba hpova im variantmac, rom Samanis suls SeuZlia sxva sxeulSi
Sesvla. iogisTvis samadhisTan erTad arc narkotikebis gamoyeneba aris ucxo eqstaturi gancdebis
misaRebad. iogas da Samanuri transis miznebi gansxvavebulia - pirveli miiswrafvis kosmosis
32
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
farglebs gareT, srul ganusazRvrelobaSi gasvlisken; meore - sxvadasxva kosmiur samyaroebSi sulis
mogzaurobisken. Tumc, unda vivaraudoT, rom arsebobda Sualeduri formebi. upaniSadebsa da
tantrizmzSi uxvadaa Sinagani sinaTlis Tema, rac aseve xSirad gvxvdeba Samanuri gancdebis
aRweraSi.
budas erTerTi legendis mixedviT, gasxivosnebis (naTelxilvas miaxlebis, Sinagani sinaTlis
miRwevis) Semdeg igi mimdevarTa Tvalwin avida haerSi, daanakuwa sxeuli, romlis nawilebi
cvioda miwaze, da Semdeg xelaxla aRdga. indur magiaSi es elementi imdenad aris gavrcelebuli,
rom fakirebis warmodgenis Cveuli nawili gaxda ymawvilis aSveba TokiT zecaSi da Semdeg misi
“daqucmaceba” daniT. igive elementi indoeTis garda gvxvdeba CineTSi, Zvel meqsikaSi da Sua
saukuneebis evropaSi, rasac aRweren XIV-XVII saukuneebis mogzaurebi. savaraudoa, rom am
ritualebSi saqme gvaqvs Samanuri xilvebis sajaro sanaxaobad gadaqcevasTan. aq aris rogorc zecaSi
TokiT mogzaurobis, aseve sxeulisgan gaTavisuflebis gancdis simboloebi. tibetSi iTvleboda, rom
pirveli mefe TokiT Camovida cidan. Samanizmis elementebi Warbadaa lamaizmSi, indo-tibetur
tantrizmSi da bon-pos religiaSi, romelsac bevri mkvlevari aigivebs daosizmTan. bon-pos qurums
SamanTan bevri saerTo aqvs - sulTa gadasvla, mediacia, zeciuri TokiT da zinzilakebiT mogzuroba
da sxva amgvari (mogvianebiT sulis “transportad” gadaiqca budisturi borbali). mkurnaloba
mdgomareobs avadmyofis sulis moZebnasa da dabrunebaSi.
lamaizmSi igive elementebi aqvs bodhisatvas (gasxivosnebuls). lamaizmis da tantrizmis
kulturebSi gvxvdeba atmosferos marTva, haerSi frena, eqstaturi cekvebi, ConCxebis
gamosaxulebac tansacmelze, rac cimbirul Samanizms emsgavseba. es SeiZleba uSualo gavlenebiT
ar iyos ganpirobebuli da kavSirSi iyos im arqaul avtoqtonur warmodgenebTan, romlis mixedviTac,
magaliTad - Zvali sakraluria. tibetSi vxvdebiT demonebisa da cxovelebis mier sxeulis daglejvis
xilvasac (maT Soris budas sxeulis), rac Crdiloamerikel SamanebTan gvxvdeboda. analogiuri
Sinaarsis aris iogebis zogierTi fsiqologiuri varjiSic.
Samanizmis iseTi elementi, rogoricaa “mistiuri siTbo” Zvel vedur teqstebSic aris
dafisqsirebuli. igi mniSvnelovan adgils ikavebs ioga-tantrul teqnikaSic. es siTbo gamoiwveva
sunTqvis SeCerebiT da seqsualuri energiis SekavebiT. zogierT indo-tibetur iniciaciaSi iogi
mowmdeba imiT, Tu zamTris RameSi ramden svel zewars gaaSrobs “Sinagani siTboTi”.
analogiuria manjurieli Samanis iniciacia. vxvdebiT am movlenas labradoris eskimosebTanac.
“cecxlze batonobis” ideac ar unda iyos gadatanili erTi kulturidan meoreSi, radgan am kulturebis
kontaqti ar dasturdeba. savaraudoa, rom am ideis ganmeorebas sxva organuli sufuZveli aqvs. bevri
33
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
msgavsebis miuxedavad unda gaesvas xazi im gansxvavebas, rac arsebobs sulis primitiul Samanur
gagebasa da budisturi metafizikis koncefcias Soris.
lolebi, ta[ilandel]ebi da Cinelebi darwmunebulebi arian, rom pirveli adamianebi Tavisuflad
moZraobdnen casa da miwas Soris. “codvis” Semdeg gza daiketa. sikvdilis Semdeg suli poulobs
gzas zecisaken (aq figurirebs xidi, xe, frena). amaSi mas Samani exmareba. gvxvdeba SiSveli
fexebiT danis kibeze siarulic da cxeniT mgzavrobac, rac saerTos poulobs centraluri aziis
SamanizmTan. Samanis moxarSva qvabSi da misi uvneblad darCena gvagonebs cimbireli Samanis
iniciaciur xilvebs. aris Samanis mier micvalebulis codvili sulis gacilebac imqveynad demonebis
agresiisgan mis gadasarCenad. iTvleba, rom am misiiT gamuSves RmerTebma miwaze pirveli
Samani.
eqstazis miRwevis uZvelesi saSualebebi iyo marxva, yuradRebis koncentracia, cekva
dacemamde. eqstaturoba mmarTvelis aucilebel atributad iTvleboda daosistur da konfucianistur
traqtatebSi da erqva dao. daos qurums Cinurad uwodeben “frTian swavluls”. gansxvavebiT
Samanizmisgan Cinur variantSi eqstazas ar axlavs Sepyrobiloba, avadmyofuroba. daosizmSi
eqstazis gacilebiT meti arqauli teqnikaa asimilirebuli, vidre iogasa da budizmSi. daosel Samans
“dao-Si” hqvia, rac daosel mkurnals niSnavs. iniciaciis dros gvxvdeba sxvadasxva tipiuri ritualebi,
maT Soris, nakverCxlebze siarulic (“gaseirneba cecxlis bilikze”). analogiuria gadasvla “xmlebis
xidze”. orives winapirobaa sulieri momzadeba. Cinur miTologiaSi gvxvdeba orfeuli motivebic,
oRond qvesknelSi xSirad dedis an Svilis amosayvanad "Cadis” xolme Cineli. aRsaniSnavia, rom
rogorc yvelgan, aseve CineTSic cxovelis tyavis Cacma niSnavs adamianis am cxovelad gadaqcevas,
mis “me”-s eqstatur gardaqmnas. am dros adamiani iZens cxovelis, oRond ara imdenad realuri
cxovelis, ramdenadac misi miTologiuri versiis Tvisebebs.
mongoleTSi Samanizmis damarcxeba meCvidmete saukuneSi scada lamaizmma. sabolood
Sereuli suraTi Camoyalibda. iaponiaSi Samani umeteswilad qalia, Tanac xSirad - dabadebidan
brma. maTi swavleba grZeldeba samidan Svid wlamde. sruldeba - gogonas daqorwilebiT mfarvel
RmerTTan an sulTan. xandaxan, iniciaciis dros qorwinebaSi sulis funqcias sakuTar Tavze iRebs
RvTismsaxuri.
34
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
“cxeni” – miTologiaSi sulTa gadamyvania. amitom sxvadasxva qveynis Samani xmarobs xis
cxens. “mWedeli”-s profesia Samanis profesias fexdafex mohyveba Tavis mniSvnelobiT.
mWedlebs aqvT mkurnalobis da naTelxilvis unari. misi sulis winaSe Samanic uZluria. isini
xmauriT muSaoben da afrTxoben borot sulebs. iakutur miTebSi mWedeli rkinasaviT awrTobs
Samanis suls. mWedels da Samans kidev erTi saerTo Tviseba aqvT - cecxlis moTviniereba, rac
gaxurebul rkinaze siarulis ritualSi gamoixateba. iniciaciur gaerTianebebSi mWedelebis
monawileoba dafiqsirebulia germaniasa da iaponiaSi. mWedeli profesiuli magiis magaliTia. is
xSirad demonur arsebad warmodgeba, radgan eSmaki sunTqvs cecxliT, anu igi Samanis magvarad
imorCilebs cecxls.
cecxlis damorCileba koncentrirebulia “magiuri simxurvalis” ideaSi. es idea ar ekuTvnis
marto Samanizms, igi mTeli magiisTvis aris damaxasiaTebeli. bevri magi da jadoqari Seeqceva
cxare da marilian saWmels Sinagani simxurvalis gasaZlereblad. indusebi gansakuTrebiT Zlieri
RvTaebebis epiTetSi “cecxlovans”, “cecxlis mflobels” gulisxmoben. igive xdeba (mxurvali,
mduRare) magiuri ZaliT dajildovebulTa daxasiaTebisas. CrdiloeT amerikaSi Samanis
momzadebaSi aseTive funqcia aqvs ritualur abanos. abano da kanafis kvamli am funqciiT
gamoiyeneboda skviTebTanac. aqve gasaxsenebelia induri tapasi. zogierT miTSi Samani Tavis
mxurvalebiT aduRebs wyals. amis meore mxarea naxverCxlis simxurvalisa Tu yinvebis mimarT
ugrZnobloba. Sinagnad gaxureba niSania Samanis mier im mdgomareobis miRwevis, romlis drosac
mas SeuZlia Tavis funqciis Sesruleba. am mdgomareobaSi igi kargavs mgrZnobelobas danis
dartymis mimarTac. aris im daSvebis safuZveli, rom Sinagani simxurvalis miRwevas xels uwyobs
garkveuli balaxebis moweva.
cimbireli, eskimoseli da Crdlio-amerikeli Samanebi “dafrinaven”. jadoqrebs da mkurnalebs
es uanri miewereba yvela qveyanaSi, maT Soris evropaSic. cnobilia, rom igive Tvisebas miaweren
iogebs da fakirebs. xSirad am mizniT jadoqari frinvelad gadaiqceva an imagrebs frTebs. amasve
miuTiTebs moZraobebi, Jestikulacia. umravles SemTxvevaSi es niSnavs mxolod gonebriv aqts.
rigveda ambobs “goneba - yvelaze swrafi frinvelia”. frenis atributi cad amaRlebis mizans
ukavSirdeba. es miTi, aseve ukavSirdeba sulieri avtonomiis da Tavisuflebis ideas, romelsac Tan
axlavs gonebis uZlevelobis da sulis ukvdavebis ideebi. cocxlebs Soris mxolod Samanebs ZaluZT
frena. sxva adamianebs istoriuli codvis gamo mxolod sikvdilis Semdeg SeuZliaT cad asvla da frena
rogorc Cits, isic - mxolod maT suls. suli-Citis saxe gvxvdeba Zvel egvipteSi, mesopotamiaSi da
bevr sxva kulturaSi. winaparTa sulebi Citis saxiT sxedan sicocxlis xeze. savaraudoa, rom es Tema
35
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
ufro adrindelia, vidre TviT Samanizmi. wmindanebis frenisa Tu levitaciis Tema uxvadaa qristianul
kulturaSic.
Samanuri xilvebis kidev erTi universaluri Temaa xidiT gadasvla qvesknelSi. es Temac
scildeba Samanizmis farglebs. am TemaSi Semodis “viwro kari”, cis da miwis SemaerTebeli kibe,
liana, xe an bewvis xidi xilvebSi da miTologiaSi. samoTxis droSi am xidze yvela gadioda,
ramdenadac ar arsebobda sikvdili. Semdeg es xidi sulier samyaroSi darCa. masze codvianebi ver
gadadian. xidis Tema gvxvdeba qrisitianobaSic, magaliTad pavles xilvebi samoTxesTan
damakavSirebel bewvis xidze. arabuli TqmulebebSic aris xidi da biliki. Sua saukuneebSi lanceloti
gadadis xmlis xidze SiSveli fexebiT. xidze gadasvlisas Tu karebSi gasvlisas gadamwyvetia siswrafe
da simsubuqe - sxeuliT da codvebiT damZimebuli suli vardeba qvesknelSi, Tu msubuqia - swvdeba
cas, gansxivosndeba. es gmiris, Samanis an sxeulisgan Tavisufali sulis xvedria.
xidis Temis Taviseburi variantia cad asasvleli kibis Tema. kibiT adamianebic adian caSi da
RmerTebic Camodian miwaze. malais arqipelagze mzis RmerTs miwaze patiJeben, rom Camovides
Svidsafexuriani kibiT. daiakebis Samani mkurnalobisas avadmyofis qoxSi dgams kibes, rom suli
Camovides SamanSi Casasaxleblad. nepalSi micvalebulis kuboSi arWoben cxra naWdevian
(safexurian) joxs, rom suli avides zecaSi. kibis Tema Warbadaa egviptesa da romis imperiaSi.
Svidsafexuriani kibe figurirebs miTraistebis misteriebSic, berZnebTanac. cad amaRlebis sxva
saSualebebia cecxli an kvamli, xe, mTa, Toki, liana, erTmaneTSi SerWobili isrebi, cisartyela, mzis
sxivic ki da a.S.
36
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
37
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
Soreuli aRmosavleTis fsiqofizikuri varjiSebis uamravi sistema arsebobs. maT bevri ram
aqvT saerTo, Tumc gansxvavebebic bevria. sistemebis mrvalferovneba ganpirobebulia ganviTarebis
xangrZlivi istoriiT, mravalnairi religiur-kulturuli konteqstiT da farTe geografiuli arealiT. am
sistemebis sxvadasxva varianti gavrcelebulia Soreuli aRmosavleTis mTel vertikalze. CrdiloeTiT
aris cimbiris da monRoleTis is segmenti, sadac dResac gavrcelebulia Samanizmi (monRoleTSi -
budizmic). Semdeg modis CineTi, iaponia da indoeTi sadac fsiqofizikuri varjiSebis sistemaTa
damuSavebam miaRwia umaRles dones. vinaidan kontinentis am nawilSi mosaxleobis didi
raodenobaa, ramodenime religiam msoflio religiis masStabs miaRwia, xolo maTSi CarTuli
fsiqofizikur varjiSTa sistemebi msoflio kulturis sakuTrebad iqca (ramac ganapiroba maTi
elementebis gaCena fsiqoTerapiis praqtikaSi).
1. istoriuli monacemebi
CineTSi, romlis mosaxleoba miliardze mets iTvlis, amJamad gavrcelebulia sami religia -
daosizmi, budizmi da konfucianeloba. CineTis pirveli saxelmwifo Seiqmna XIV saukuneSi Cv.
welTaRricxvamde. daosizmi aRmocenda iq 6-5 saukuneSi Cvens welTaRricxvamde. dao-s Sesaxeb
moZRvrebis fuZemdebelad iTvleba lao czi. moZRvrebis mixedviT mxolod bunebrivi kanonebis
(daos) dacva aZlevs adamians saSualebas, rom SeinarCunos sakuTari buneba. daos kanonizirebuli
teqstebi (dao can) Camoyalibda me-12 saukuneSi. amave periodSi daosizmi daiyo or skolad:
samxreTis da CrdiloeTisad. samxreTelebs swamdaT bedis, winaswarmetyvelebdnen mas da
cdilobdnen SeecvalaT igi amuletebiT, TilismiT, SelocvebiT da locvebiT. isini cxovrobdnen saero
cxovrebiT, ojaxdebodnen, marxulobdnen mxolod zogierT dRes. es mimdinareoba saTaves iRebda
Zveli magebis, jadoqrebis da Samanebisgan. misi mimdevrebi adamianis Sinagan srulyofas ar
aqcevdnen did yuradRebas da moqmedebdnen garegani ritualebis da instrumentebis gamoyenebiT.
CrdiloeTis skolac iyenebda magebis gamocdilebas, magram amasTanave iswrafvoda
adamianis bunebis srulyofisken. misi mimdevrebi iyvnen berebi, romlebic monastrebSi
38
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
2. daosizmi
“dao” (Cinurad - RmerTi, sityva, logosi, gza) Zveli Cinuri filosofiis cnebaa, romelic
aRniSnavs mas, rasac ara aqvs saxeli da forma, rac mudmivia, erTiani, droisgan damoukidebeli,
uxmoa, uxilavi da Seumecnebeli, ganusazRvrelia da srulyofili, mudmiv simSvidesa da
moZraobaSia, yvela cvlilebis pirvelmizezia, aris “yvela sagnis deda”, “yvelafris fesvi”, mxolod
sakuTar Tavze aris damokidebuli, aris Zala anu suli, romelic marTavs da moicavs samyaros. es
cneba xandaxan gamoiyeneba budas gzis, gasxivosnebis gzis, Zenis gzis da sxva analogiuri cnebebis
mniSvnelobiT. ufro farTed aris gavrcelebuli “daos” gamoyeneba meTodis, saSualebis da gzis
aRsaniSnavad.
daosistebis mier wamoyenebuli mizania ukvdavebis Zieba sakuTari Zalebis an magiuri
ritualebis daxmarebiT. maTTvis ukvdaveba sxeulis ukvdavebasac niSnavda, radgan miaCndaT, rom
usxeulod sulebi ar arseboben. adamianSi isini mravali sulis arsebobas aRiarebdnen. sulebis ori jgufi
iyo - sami zeda da Svidi qveda. sikvdilis momentSi isini Sordebodnen erTmaneTs, mxolod erTiani
sxeuli iyo am sulebis da pirovnebis erTianobis safuZveli.
daos mimdevrebi Tvlidnen, rom ukvdavni iyvnen mxolod adamianebi, romlebic aRwevdnen
survilebis gareSe arsebobis mdgomareobas. zogadsakacobrio eTikuri normebis dacva iyo
ukvdavebis pirveli piroba. amis msurvels unda Caedina 1200 keTili saqme Tundac erTi cudi
saqcielis gareSe. am saqcielebis dafiqsirebisTvis specialuri cxrilebic ki Seiqmna, romelsac Semdeg
farTed iyenebdnen konfucianelebi. iyo akrZalvebi yvelasTvis - 5 akrZalva: ar mokla, ar dalio
Rvino, ar icruo, ar iqurdo, dauSvebelia sisxlis aRreva. amasaTanave savaldebuloa 10 sikeTe:
mSoblebis pativiscema, batonis da maswavleblis erTguleba, yvela cocxalis TanagrZnoba,
gaWirvebulTa daxmareba, cxovelTa da frinvelTa daxmareba, xidebis aSeneba, xeebis dargva,
saxlebis da Webis Seneba, ugnurTa darigeba.
ukvdavebis maZiebelTa mimarT erTerTi mTavari moTxovna iyo vegetarianeloba. sxeuli
daosistebisTvis mikrokosmia, romelSic makrokosmis msgavasad materialur nawilebSi sulebi arian
Casaxlebuli. maT sxeulSi 36 000 suli daasaxles, romlebic 3 an 6 nawilad jgufdebian da
ukavSirdebian sxeulis sxvadasxva nawils. sxeulis kveba saWiroa, raTa sulebma ar miatovon igi.
ukvdaveba aris sxeulSi sulebis mudmivi yofna. sxeulSi dabadebidanve saxlobs “sami Wia”. erTi
39
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
TavSi - “nirvanas sasaxleSi”. meore - mkerdSi, mesame - qvemoT. isini ikvebebian marcvleuliT.
amitom marxva sxeuls aTavisuflebs am Wiebisgan, romlebsac sxeulis sikvdili undaT, raTa mere
TviT gaTavisufldnen da gadaiqcnen “aCrdilebad”.
daosistebisTvis ukvdavebis meore mniSvnelovani piroba iyo sulis ganmtkiceba, rac
miiRweva haeris SerwymiT esenciasTan “czin”. amis miRwevis saSualebaa sunTqvis varjiSebi,
moZraobiTi varjiSebi da, xandaxan, wamlebi da masaJebi.
misi gaCenis dro ucnobia. zustad arc qveyanaa cnobili, Tumc umravlesoba CineTs Tvlis mis
samSoblod. garkveuli wertilebis nemsiT Cxvleta (akupunqtura), mowva da masaJi (akupresura)
farTed gamoiyeneboda CineTSi, koreaSi, vietnamsa Tu iaponiaSi. meores mxriv, londonis
muzeumSi Semonaxul egviptur papirusSi, romelic daTariRebulia 1550 wliT Cvens
welTaRricxvamde, mocemulia Cxvletis wertilebi. Tumc, faqtia, rom am meTodma CineTSi
moipova yvelaze farTe gavrceleba. 1026 wels Cveni welTaRricxviT CineTSi gaCnda “brinjaos
adamianis atlasi”, romelzec aRniSnuli iyo CJen-cziun wertilebi.
4. ciguni
“ci”-s yvelasTvis misaRebi ganmarteba ar arsebobs. zogi eleqtrul energiad miiCnevs, zogi -
magniturad, zogi-siTbosad. istoriis mcodnisTvis es metismetad viwro ganmartebebia. aseve viwroa
cigunis miCneva janmrTelobis gasaumjobesebeli varjiSebis an meditaciis sistemad.
“ci” samyaroSi arsebuli bunebrivi energiaa. aris zeciuri (aminds hqvia tian ci), miwieri,
yoveli cocxali arsebis da maT Soris adamianuri ci (armiis moralur suls uwodeben “ci Si”-s, anu
energiulobas). “gun”-iT aRiniSneba yvelaferi, rac drosa da energiis daxarjvas gulisxmobs, anu
varjiSebi. e.i. “cigun” aris ci-sTan dakavSirebuli varjiSebi.
adamianis energia zecis da miwis energiis gavlenis qveSaa, amitom bunebrivi gzebis, anu
“daos” codna aucilebelia. adamianuri “ci”-s cirkulaciis normalizacias emsaxureba akupunqtura,
akupresura, meditacia, cigunis varjiSebi da balaxebiT mkurnaloba. amave mizans emsaxureba
sabrZolo xelovnebis daufleba (risi magaliTsac iZleva Saolinis monasteri).
“ci”-s pirveli koncefcia mocemulia Cv. welTaRricxvamde 1122 wels Seqmnil wignSi “i-
czin”(cvalebadobaTa wigni). arqeologiuri masala miuTiTebs, rom jer kidev 2690-2590 wlebSi Cv.
40
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
welTaRricxvamde ukve gamoiyeneboda qvis nemsebi. lao czi (1122-934 wlebi Cv.
welTaRricxvamde) Tavis “dao de czinSi” axsenebs sunTqviT varjiSebs - janmrTelobisTvis
“saWiroa czis Wvreta da sirbile”-o. aRsaniSnavia, rom am periodis warmodgenebi cigunze ar iyo
kavSirSi religiasTan.
III saukunidan Cinelebma aRmoaCines moZraobebis Terapiuli efeqti. daaxloebiT,
Cv.welTaRricxvis 60-iani wlebidan Cinelebma gaicnes induri budizmi. induri varianti ufro religiuri
iyo da Semecnebis da wvdomis, anu budas mdgomareobis Seqmnis miznebs isaxavda.
1. istoriuli masala
indoeTSi meoce saukunis bolos cxovrobda 800 milionamde adamiani, romelTagan 83%
indiusti, 11% musulmani da 6% sxva religiebis (qristianebi, sikhebi da a.S.) mimdevrebi iyvnen.
induizmi indoeTis xalxebis sulieri cxovrebis sistemaa, romlis safuZvelia sanskrituli kultura,
da moicavs mecnierul, filosofiur, religiur-miTologiur, esTetikur, sociologiur, samarTlebriv Tu
eTikur codnas da normebs. nepalSi da indoeTSi igi saxelmwifo religiaa. “induizmi”-s termini
Semovida me-19 saukuneSi indoeTis religiur SexedulebaTa aRsaniSnavad. amitom, es cneba
amorfulia. masSi SeuZlebelia gamoiyos erTiani kredo, dogma, kanoni, taZari an rituali.
savaraudoa, rom induizmi warmoiSva adreuli miwaTmoqmedebis kulturis Camoyalibebis
periodSi, me-10 aTaswleulSi Cven welTaRricxvamde. igi apogeas aRwevs me-7 aTaswleulSi
Cvens welTaRricxvamde uZvelesi drois yvelaze didi civilizaciis dros, romelsac amJamad
protoindurs uwodeben. es civilizacia mdebareobda indoeTis CrdiloeTiT indsa da gangs Sua
(savaraudoa, rom swored am civilizaciis wiaRSi Seiqmna induizmis safuZveli - “vedebi”).
Cvens welTaRricxvamde 2 aTasi wlis SualedSi iwyeba am zesaxelmwifos krizisi da mis
mcxovrebTa nawili midis Sua da mcire aziaSi, aRmosavleT da dasavleT evropaSi. veduri kulturis
matareblebi sakuTar Tavs ariebs (gasxivosnebulebs) uwodebdnen. es kulturologiuri termini iyo
(mTvaris RvTaebis mimdevrebs aRniSnavda) da ara - eTnografiuli. Zvel msoflioSi indoelebis
migraciam sanskritisa da veduri msoflmxedvelobis gavrceleba gamoiwvia, razec miuTiTebs
indoevropuli enebis naTesaoba. am kriteriumiT gamodis, rom yvelaze axlos arielebTan arian
41
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
iranelebi (induri vedebis da iranuli avestas teqstebSi identuri adgilebic ki aris), mere slavebi (“ved”
- codna), Semdeg litvelebi, berZnebi, laTinelebi da bolos - kelturi, romanuli da germanuli xalxebi.
vedebi (rac mecnierebebs niSnavs) Zvelinduri literaturis Zeglia, romelic Cv.w-mde II
aTaswleulis bolosa da I aTaswleulis dasawyisSi Seiqmna ariul tomebSi. moicavs or nawils. maTgan
pirveli (Sruti) moicavs 4 nawils - aTharvedas, rigvedas, samavedas da iajurvedas. vedebSi
mocemulia iseTi disciplinebi, rogoricaa maTematika, astronomia, medicina da seqsologia, filologia
(teqstologia, etimologia, fonetika, gramatika, ritorika, poetika), pedagogika, samarTali da
politologia, sociologia, filosofia kosmologiiT, logika, fsiqologia, eTika, esTetika, Teologia da a.S.
damatebiTi vedebi moicavdnen medicinas (aiurveda), samxedro saqmes, musikas, qandakebasa da
arqiteqturas. Cvens welTaRricxvamde II-I aTaswleulis es codna xSirad SesabamisobaSia codnis
Tanamedrove donesTan. miTologiur-fsiqologiuri paralelebis Semcvel nawilebs upaniSadebi
ewodeba. upaniSadebs efuZneba indoeTis fsiqologiuri praqtika.
induizi Cv. welTaRricxvmde I aTaswleulis bolos Secvala vedurma brahmanizmma.
mogvianebiT induizmi aRorZinda axal droSi da gaaerTiana sxvadasxva induri religiuri
warmodgenebi. adreuli etapi induisturi miTologiis asaxulia “mahabharatasa” da “ramaianaSi”.
dasawyisSi panTeonSi wamyvani adgili ekava mama-RmerTs da RmerT-Semoqmeds (prajapati).
Semdeg misi adgili daikava brahmam, ZiriTadad, upaniSadebis (7-6 s. C.w-mde) filosofiuri poeziis
gavleniT, sadac brahma aris umaRlesi sawyisis, brahmanis personifikacia.
42
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
Semecneba, rogorc gza), bhathi-ioga (religiuroba, RvTis siyvaruli da pativiscema, rogorc gza;
zogierTi avtori am meoTxe gzas calke ar gamohyofs, ramdenadac igi CarTulia danarCen samSi).
WeSmariteba induri filosofiisTvis araa faseuli, faseulia gaTavisufleba, damoukidebloba
WeSmaritebis wvdomis Sedegad. gaTavisufleba gulisxmobs amqveeyniuri cxovrebisTvis sikvdils
da upirobo arsebobis formiT yofnas. pirovneba araa saboloo elementi, is mxolod gancdebis
sinTezia, romelic waiSleba gasxivosnebisas. iTvleba, rom Tavisuflebis miRwevis Semdeg
pirovnebis fsiqologiuri saWiroeba moxsnilia.
3. iogas principebi
iTvleba, rom termin “ioga”-s etimologia warmodgeba zmna “iuj”-is Ziridan, rac niSnavs
“erTad Sekvras”, “marxvas”, “SeerTebas”. misi monaTesave sityvebia laTinuri jungum, franguli
joung da a.S. zogadad “iogaTi” aRiniSneba nebismieri asketuri teqnika da meditaciis meTodi.
iogas sxvadasxva skolebi sxvadasxva meTodebs aniWeben upiratesobas. maT Soris
“klasikurad” iTvleba patanjalis “ioga-sutra”. aseve arsebobs arasistemuri meTodebi, arabrahmanuli
(budisturi, janaisturi) ioga da a.S. dRemde grZeldeba diskusiebi patanjalis pirovnebis Taobaze.
bevri mkvlevari, maT Soris, Sua saukuneebis indoeli komentatorebi miiCneven, rom esaa cnobili
patanjalis gramatikis avtori, romelic cxovrobda Cv. welTaRricxvamde II saukuneSi. magram am
kamaTs didi mniSvneloba ara aqvs, radgan teqnikebi patajalis ar Seuqmnia, isini saukuneebiT adre
iyo Seqmnili. amdenad, patajalis cxovrebis dro arafers gvetyvis iogas Seqmnis droze.
patajalis iogas filosofia “ioga-darSana” (“darSana” - mzera, dakvirveba, warmodgena,
Tvalsazrisi, swavleba da a.S.) erTerTia orTodoqsaluri filosofiuri sistemebidan. orTodiqsalurad
iTvleba brahmanizmTan TanxmobaSi myofi sistema (eretikuli filosofia aqvs budizms da janaizms).
indoeTis filosofiuri sistemebi gansxvavdeba evropulisgan - isini, ZiriTadad, adamianis sulier
gamocdilebas aRweren. am filosofiur sistemebSi uxvadaa rCevebi asketizmis da Wvretis teqnikaze.
patanjali araa arc filosofiis da arc teqnikebis avtori, igi mxolod im procedurebis koregirebas da
sistematizacias axdens, romlebic patanjalimde didi xniT adre iyo cnobili indoeTis ezoTeruli
wreebisTvis. rac Seexeba filosofias, man mxolod sankhia gaafarTova - Seitana masSi Teizmi,
Tanac sakmaod zedapiruli, da amaSi dainaxa meditaciis umaRlesi fuqcia. adre ioga mxolod
mistikuri tradicia iyo, patanjalis Semdeg - filosofiuri sistema gaxda.
43
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
sankhias da iogas sistemebs cota ram ganasxvavebs: 1) sankhia aTeisturia, ioga Teisturi,
ramdenadac aRiarebs umaRlesi RvTaebis, iSvaras arsebobas; 2) sankhia xsnis erTaderT saSualebad
miiCnevs metafizikur codnas, ioga - meditaciis xerxebs aniWebs did mniSvnelobas.
induri tradicia sankhias ganixilavs uZveles koncefciad (darSanad), romlis ZiriTadi marcvalia
samSvinvelis (puruSas) CamoSoreba pirvelmateriisgan (prakriti). sankhiasa da iogasTvis samyaro
realuria (da ara - iluzoruli, rogorc, magaliTad, vedantisTvis). oRond is arsebobas inarCunebs
mxolod imdenad, ramdenadac me-s (puruSas, suls) ara aqvs Secnobili sakuTari Tavi. rogorc ki suli
Seimecnebs, rom igi Tavisufalia, qreba amqveyniuri tanjva da Cagvra, yvela qmnileba ubrundeba
pirvelad kosmosamdel mdgomareobas.
idea, rom samyaros simtkice aris sulieri umecrebis Sedegi, ganmsWvalavs mTel indur
filosofiur azrovnebas. upaniSadebidan moyolebuli indoeTi uaryofs samyaros, efemerulad da
iluzorulad miiCnevs mas, Tumc ar vardeba arc nihilizmSi, arc pesimizmSi. amqveyniuri (religiur
enaze - profanuli) cxovrebis sanacvlod indoeTis swrafva inacvlebs wmida, sulier cxovrebisaken da
amiT Tavisufldeba tanjvisgan, radgan tanjvis erTaderT mizezad amqveyniur cxovrebaze
mijaWvuloba miaCnia.
samyaro Camoyalibebis mudmiv procesSia. yovelive arsebuli odesme gaCnda, ganicada
cvlilebebi da mokvda, daiSala da gaqra. am bedis mqone warmonaqmni ar SeiZleba iyos sakraluri,
wminda, romelic Tavisufalia da ukvdavi. amitom, adamianisTvis xsnas (tanjvisagan xsnas),
ganwmendas warmoadgens amqveyniurisgan gaTavisufleba, rasac ukvdavebac moaqvs. indoeTis
filosofiuri azrovneba swored sulis gaTavisuflebis gzebis ZiebiT aris dakavebuli (Tu dasavleTisTvis
amgvari Tavisufleba mxolod religiuri rwmenis gziT miiRweva, indoeTi Tavisuflebis miRwevis
gzebis simravles ar zRudavs romelime erTiT da Semecnebis yvelaze sapatio sagnad gaTavisuflebis
gzebis Zieba miaCnia).
rogorc fsiqoteqnika, aseve filosofia indoeTisTvis Rirebulia mxolod imdenad, ramdenadac
SeuZliaT adamianis gaTavisufleba tanjvisgan. nebismieri adamianuri gamocdileba tanjviTaa
ganpirobebuli (tanjva induri teqstebSi yvela uaryofiT emocias gulisxmobs). “sxeuli tanjvaa, radgan
igi tanjvis WurWelia; grZnobis organoebi, grZnobis obieqtebi, SegrZnebebi - tanjvaa, radgan
warmoadgenen gzas tanjvisken; TviT siamovnebac ki tanjvaa, radgan mas tanjva mosdevs” -
naTqvamia “sankhia-sutrebi”-s komentarebSi. miuxedavad aseTi poziciis sayovelTao gavrcelebisa,
indoeTis arcerTi filosofiuri skola sasowarkveTas ar eZleva. piriqiT, tanjva xdeba gaTavisuflebisken
swrafvis stimuli da, amdenad, mas dadebiTi Rirebulebac ki aqvs.
44
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
45
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
kvebisgan, sikeTes da mimteveblobas yvela cocxali arsebisadmi, simarTles da cxovrebis wesis sxva
momentebs. Tavis Sekavebis unaris gamomuSaveba iTvleba fsiqikuri TviTregulaciis pirobad, rac
aucilebelia meditaciisTvis.
II safexuris (niiama) mizania fsiqikuris “gare ganwmenda” - Sinagani organoebis
mowesrigeba, moqmedebis neli tempi, Tavis Sekaveba zedmeti moZraobebisgan, laparakisgan
(metyveleba gonebis ganfantvaa).
Semdegi ori safexuri ganekuTvneba haTha iogas, romelic raja iogas nawilad ganixileba.
haTha aris sasicocxlo energiis (pranas) moqmedebis ori gamovlineba - dadebiTis, mzis, siTbos
“ha”-s (“ian”-CinurSi) da uaryofiTis, mTvaris, sicivis “Tha”-s (“in”-CinurSi). haTha ioga
organizmSi maT harmonizacias axdens pozebis da sunTqvis regulaciiT.
III safexuris mizania im pozebis (asanebis) gamomuSaveba, romlebSic, patanjalis mixedviT,
moxsnilia dapirispireba insa da ians Soris. Tanamedrove klinikuri gamokvlevebi adastureben, rom
asanebi axdens adamianze fizikur, fsiqikur da Terapiul zemoqmedebas.
IV safexurze miiRweva sasicocxlo energiis harmonizacia swori sunTqvis saSualebiT
(pranaiama). emociebis da sunTqvis kavSiri didi xnis SemCneulia (daZabuloba iwvevs sunTqvis
Sekavebas; Sveba - Rrma sunTqvas da a.S.). pranaiamas erTerTi mizania sunTqvis Cveuli ritmis
Seneleba, rac sasicocxlo funqciebis Senelebas gulisxmobs. ramaCaraka Tvlis (1915 w.), rom
pranaiama anelebs metabolizms. maRali rangis iogebi imdenad anelebdnen sunTqvas da guliscemas,
rom miwaSi droebiT damarxvas maTTvis vneba ar mohqonda.
patanjalis sistemis Semdegi safexurebi exeba fsiqikuri unarebis ganviTarebas, anu raja-
iogas. masze gadasvla iwyeba mxolod mas Semdeg, rac adamiani dauflebulia haTha iogas.
V safexurze (pratiahara) iogis mizania Sesabamisi pozis da sunTqvis fonze
TviTCaRrmaveba, gaTavisufleba grZnobebisgan (meditacia). Tanamedrove laboratoriebSi
gakeTebuli biodenebis Canaweri miuTiTebs, rom meditaciaSi, roca receftorebisgan moSorebulia
yuradReba, iogis tvini aRar reagirebs gare stimulaciaze. ramaCaraka am safexurze gamohyofs 2
etaps - Tavisufali, Zaldautanebeli fiqrebi da mere sakuTari sxeulis gaqroba am fiqrebidan.
VI safexurze (dharana) xdeba yuradRebis fiqsacia raime konkretul warmosaxul obieqtze (es
aris obieqtze pratiahara).
VII safexurze (dhiana) xdeba meditacia, koncentracia araxatovan da abstraqtul ideebze -
siyvaruli, siwminde da a.S. xatebis gaCena gamoricxulia. yuradReba mimarTulia ideaze, azrze.
46
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
5. budizmi
47
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
***
48
r.sayvareliZe. metafizikuri paradigma fsiqoTerapiaSi
49