Professional Documents
Culture Documents
Biologijos Sąvokos Grybai
Biologijos Sąvokos Grybai
13.
Dikarionas tai grybas, kurio lstels turi po du branduolius (nesuskil
gamet branduoliai).
14.
Skaidytojas tai organizmas, kuris mirusius gamintojus ir vartotojus
suskaido iki neorganini mediag (daugiausia bakterijos ir grybai), kurias vl
gali panaudoti gamintojai.
15.
Saprotrofas - heterotrofiniai organizmai, maisto mediagas gaunantys i
negyvos organins mediagos (lavon, organizm likui), juos rydami ar
iorikai virkindami ir siurbdami smulkiamolekulius organinius junginius.
Saprotrofams priskiriama daugelis gryb.
16.
Candida albicans tai infekcins miels. Sugeba formuoti tiek hifus, tiek
vienalstes lsteles. Organizme sukelia udegimus ir auglius.
17.
Chitinas tvirtas, azoto turintis polisacharidas, kuris sudaro gryb lasteli
sieneles.
18.
Dimorfiniai grybai grybai, galintys egzistuoti dvejose skirtingose
morfologinse formose. Jie gyvena dirvoje kaip sporas formuojantys grybai. J
sporos transformuojasi patogenines mieles, gyvnui kvpus sporas, nes
gyvno temperatra iaukia i transformacij.
19.
Mieliagrybis - vienalsiai grybai, kurie dauginasi nelytinio
pumpuravimosi bdu. Mieliagrybiai Ascomycota ir Basidiomycota skyri
grybai.
20.
Mikoriz tai ryiai tarp sklini augal ir gryb hif, bdingi daugiau nei
80% sausumos augal. Dl mikorizs augalai geriau sisavina vanden ir
mineralines mediagas, tuo tarpu grybai gauna organini mediag i augal.
Gali bti endomikoriz ir ektomikoriz.
21.
Endomikoriz (arbuskulin) tai labiausiai paplitusi mikorizs forma, kai
hifai skverbiasi tarp akn lsteli sienels ir plazmins membranos.
Arbuskulin mikoriz formuoja didel paviriaus plot sudaranias struktras.
22.
Ektomikoriz mikorizinis ryys, kai hifai dengia akn paviri ir auga
tarp lsteli. Suformuoja tarplstelin sistem - Hartigo tink, kurio funkcija
apsikeitimas mineralinmis mediagomis tarp grybo ir augalo.
23.
Kerps tai sveika tarp gryb ir dumbli arba cianobakterij. Gniuulas
gali bti trij form iauberikos, lapikos, krmikos. Fotosintetinantys
partneriai aprpina organinmis mediagomis ir deguonimi, tuo tarpu grybai
aprpina vandeniu, anglies dioksidu ir mineralinmis mediagomis. Kerps
dauginasi grybams gaminant vaisiakn su lytinmis sporomis arba
vegetatyvikai (tredalis), formuoja nelytinio dauginimosi struktras soredes
(gniuulo gumullius) ir izides.
24.
Saccharomyces cerevisiae alaus mieliagrybis, modelinis organizmas.
Naudojamos duonai, alui ir vynui gaminti. Gali skaidyti maist ir aerobinmis, ir
anaerobinmis slygomis.
25.
Biotechnologija taikant biotechnologinius metodus grybams, ie
nebrangias organines mediagas veria citrin rgtimi, antibiotikais, gliceroliu.
Panaudojant grybus, gaminami skirtingo skonio mlynieji sriai, taip pat
gaminamas vynas, alus, duona. Grybai taip pat naudojami medienos perdirbimo
pramonje, nes keiia alingus cheminius procesus.
26.
Askas tai sporangs, gaminanios lytines sporas, Ascomycota gryb
skyriuje.
27.
Bazid tai lytines bazidiosporas gaminanti struktra, bdinga
Basidiomycota gryb skyriui.