1.1.1.

Darbo teiss dalykas

vairias visuomenini santyki sritis reglamentuoja skirtingos teiss akos. Apibdinti vien ar kit teiss sistemos ak galima iskiriant
visuomenini santyki srit, kuri konkreiai akai sudaro reguliavimo dalyk.
Visuomenini darbo santyki pobd lemia joje viepataujantis nuosavybs tipas, nes gamybini santyki pagrind sudaro gamybos priemoni
nuosavybs santykiai.
Darbo santykiai kartu su ekonomine ir politine sistemomis yra sudtin visuomenini santyki dalis. N viena i i sistem nefunkcionuoja
izoliuotai. Ekonominiai poreikiai teisikai forminami tik po to, kai jie suformuoti kaip valstybs politiniai reikalavimai. Ekonomins problemos
gali bti sprendiamos tinkamai vertinant darb, nustatant darbo santyki teisinio reguliavimo metodus, vertinant tai, kad darbas yra specifin
visuomeninio gyvenimo sfera. Priklausomai nuo bendro darbo proceso dalyvi ekonomins padties (t. y. nuo j santykio su gamybos
priemonmis) reikia skirti dvi pagrindines j ris : savarankikai dirbantys (savinink darb) ir samdomi (neturintys gamybos priemoni)
asmenys.
Darbo teiss dalykas yra visuomeniniai darbo santykiai ir santykiai tiesiogiai susij su darbo santykiais, arba kartais jie vadinami ivestiniais i
darbo santyki (r. pav. Nr. 1).
Lietuvos Respublikos Konstitucija tvirtina laisvo darbo pasirinkimo princip (48 str. 1d. ), todl kiekvienas asmuo gali dirbti vairius darbus:
dirbti darbo sutarties pagrindu, atlikti darbus civilini- teisini santyki pagrindu (autorin, rangos, pavedimo ir kt. sutartis) usiimti individualia
veikla, turint verslo leidim, ir pan.
Visais atvejais kai fizinis asmuo realizuoja savo sugebjim dirbti atsiranda tam tikri visuomeniniai santykiai susij su darbins veiklos
vykdymu. Taiau ne visi jie reguliuojami darbo teiss.
Darbo santykiai atsiranda tada, kai asmuo, pageidaujantis vykdyti darbin veikl darbo sutarties su darbdaviu pagrindu atlieka tam tikr darbo
funkcij ir tokiu bdu realizuoja savo sugebjim dirbti.
Norint apibdinti darbo teiss dalyk svarbu apibrti, k reikia samdomasis darbas ir savarankikas darbas.
Asmens savyb, kad jis yra darbo jgos altinis ir turi sugebjim dirbti, kuria laisvai ir individualiai naudojasi, reikia, kad i jo savyb
nukreipiama materialini ir nematerialini grybi krimui. Tai reikia, kad darbai turi technin ir socialin reikm. Technin ir socialin puss
atspindi, kad darbo objektai ir priemons naudojami ne tik kaip daiktai, bet kartu yra ir nuosavybs objektai. Kad asmuo galt jais naudotis, jis
arba turi bti j savininkas ar turti teis jais naudotis savininko nurodymu.
Kai gamybos ranki ir priemoni (objekt) savininkai yra kartu ir darbo jgos turtojai (realizuoja sugebjim dirbti) ir patys organizuoja savo
darb, tai yra savarankikas darbas, jame nra darbo santykiams bding bruo: darbo proceso organizavimo, darbuotoj pareigos paklusti
darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Rinkos ekonomikos poreikiai, staigs pasaulins ekonomikos pokyiai, konkurencija sukuria situacijas, kai
neaiku k reikt vadinti nepriklausomu (nepavaldiu) darbuotoju arba savarankikai dirbaniu. Taiau darbo teis sutinkamai su
Konstitucijos principais reguliuoja tik samdom darbuotoj darbo santykius, siekiant utikrinti darbo rinkos, kaip sudtins ekonomikos rinkos
dalies funkcionavim ir didesn samdom darbuotoj darbo teisi apsaug
Visikai kitaip apibdinamas samdomasis darbas, kai fizinis asmuo turi darbo jg, bet neturi gamybos ranki ir priemoni nuosavybs.
Samdomo darbo atveju asmuo gyja darbuotojo status sueidamas su gamybos priemoni savininku tam tikrus visuomeninius santykius,
kuriuose jis tampa antrja darbo sutarties alimi- kuri pavaldi darbdaviui (ar jo atstovui), kuris kartu yra ir gamybos priemoni (objekt)
savininkas ir darbo proceso organizatorius.
Visuomeniniai santykiai, kuriuose darbuotojas sutarties pagrindu su darbdaviu realizuoja savo sugebjim dirbti darbdaviui u atlyginim, o
darbdavys naudojasi darbuotojo darbu ir apmoka u j, utikrina sveikas ir saugias darbo slygas, yra laikomi darbo santykiais. iuos santykius
savo socialine ekonomine prasme galima laikyti samdomo darbo santykiais dl j ekonomini poymi, kurie tam tikru bdu gyvendinami
darbo teiss normose. Ekonominiams poymiams galima priskirti tai, kad darbas atliekamas darbo sutarties su darbdaviu pagrindu, kaip taisykl,
vadovaujant valdymo organui (direktoriui, vadovui) su slyga, kad darbuotojas atliks darb pats (asmeninis darbo pobdis), darbuotojo kaip
darbo santykio dalyvio teisi - pareig asmeninis pobdis. Darbo procese naudojamos darbo, gamybos priemons, rankiai, aliavos, mediagos
ir kt. priklauso darbdaviui, taiau yra atvejai, kai darbuotojas darbo procese gali panaudoti ir jam priklausanias darbo priemones, rankius ir kt.,
bet nuo to nesikeiia santyki pobdis tarp ali (darbuotojo ir darbdavio). Darbuotojas iuo atveju parduoda savo darbo jg darbdaviui, o ne
rankius ar priemones. Savo ruotu darbdavys privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidvjimo sumas (DK 219 str.).
Darbo apmokjimas u darbuotojo atliekam darb (darbo funkcij) priklauso nuo darbo kiekio per faktikai idirbt darbo laik, darbo kokybs,
darbdavio veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje (DK 186 str. 3 d.) . Dl to darbuotojas neturi teiss nei darbo metu , nei
po darbo naudotis patalpomis, gamybos priemonmis, darbo rankiais, mediagomis priklausaniomis darbdaviui ir gauti papildomas pajamas.
Prieingu atveju tokie darbuotojo veiksmai vertinami kaip darbo pareig arba darbo tvarkos paeidimas (DK 235 str.).
Darbo teis isiskiria i kit teiss ak reguliavimo dalyku bei io reguliavimo metodu.
Darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atitinka tokius poymius:
1. darbo santyki dalykas darbas apibriamas kaip darbo funkcija. Darbuotojas vykdo tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb
arba atlieka tam tikras pareigas. Darbuotoj teisini pareig turin sudaro darbuotoj darbin veikla. Darbuotojas turi atidirbti nustatyt darbo
norm, kuri gali bti ireikta arba tam tikra produkcija, arba tam tikru darbo laiko tarpu.
2. darbo proces organizuoja darbdavys, darbuotojas turi paklusti nustatytai darbo tvarkai. Sudarius darbo sutart darbuotojas yra traukiamas
darbo kolektyvo sudt ir todl jam ikyla pareiga paklusti vidinei tos mons, staigos, organizacijos tvarkai.
3. Darbuotojas u atlikt darb turi gauti sutart atlyginim (r. 13 skyri).
Rinkos ekonomika paveik ir darbo sfer. Samdomo darbo pripainimas slygojo ir tai, kad atsirado ir specifiniai kini santyki subjektai (pvz.
valdymo organai akcinse bendrovse ir kt. organizacijose). Pastariesiems darbo teis taikoma tik tada, jei jie yra sudar darbo sutart. Kitaip
tariant, darbo teiss dalykas yra santykiai, kai darbo jgos panaudojimas turi tiesiogin poveik jo turtojo asmeniui. Darbo teis netaikoma:
1) asmenims,
dirbantiems
pagal
civilines
sutartis;
2) akcini bendrovi stebtoj tarybos nariams, valdymo organ nariams, iskyrus asmenis, sudariusius darbo sutartis su tomis organizacijomis;
3) kitiems asmenims, jeigu tai nustato atskiri statymai (pvz. Valstybs tarnybos, Krato apsaugos ir kt. statymai)
Darbo teisiniams santykiams bdingi bruoai (r. pav. Nr. 2.) padeda atskirti darbo teiss reguliavimo dalyk nuo kit teiss ak (pvz. civilins,
administracins, socialinio aprpinimo ir kt.) reguliavimo dalyko.
Darbo teis taip pat reguliuoja kitus visuomeninius santykius, glaudiai susijusius su tiesioginiais darbo santykiais, tai yra darbinimo,
drausmins ir materialins atsakomybs, darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos, darbo gin ir kt. santykius (pav. Nr. 3.).
Tokiu bdu darbo teiss dalyk sudaro, vis pirma- darbo santykiai ir, antra- kiti santykiai tiesiogiai(glaudiai) susij su darbo santykiais.
Visumoje jie apibria darbo teiss kaip savarankikos teiss akos reguliavimo dalyk.
Reikt atkreipti dmes tai, kad pastaruoju metu ypa svarbs susiklostantys kolektyviniai darbo santykiai. Lietuvos DK jie iskiriami atskir
dal. Tai gamybos, darbo organizavimo (valdymo) santykiai, kuriuose darbdaviai, darbuotoj kolektyvas ir juos atstovaujanti profesin sjunga
(Darbo Taryba, kai nra profesins sjungos) dalyvauja nustatant darbo slygas ir taikant darbo teiss norminius aktus statym numatyta tvarka.
Svarbus vaidmuo darbo sferoje numatytas socialiniams partneriams (DK II dalis), vairiuose lygmenyse (nacionaliniame, akos, teritoriniame,
moni, staig ir organizacij ar j struktrini padalini (DK 42 str.).

Svarbu atkreipti dmes pagrindinius darbo teiss udavinius ir tikslus. Svarbiausi tikslai yra ie: nustatyti valstybines teisi ir laisvi garantijas;
sudaryti palankias darbo slygas; ginti darbuotoj ir darbdavi teises ir interesus. Kaip jau buvo minta (pav. Nr. 1) vienu svarbiausi udavini
yra darbo ir kit tiesiogiai susijusi (ivestini) darbo santyki reglamentavimas, sudarymas btin teisini slyg, siekiant optimaliai suderinti
darbo sutarties ali ir valstybs interesus.
Minti darbo teiss tikslai ir udaviniai ireikia reguliuojamj ir apsaugin darbo teiss funkcij. Be to, vertinant darbo teiss dalyko ypatybes,
jos funkcijas priimta vardinti kaip gamybin (ekonomin) ir apsaugin funkcijas.
1.1.2 Darbo teiss metodas
Darbo teiss dalyko ir metodo santykyje irykja darbo teiss metodo ypatumai. Darbo teiss dalykas, kaip buvo nurodyta anksiau, gana
sudtingas, nes apima kelet visuomenini darbo santyki, tarp kuri svarbiausia vieta tenka tiesioginiams darbo santykiams (tarp darbdavio ir
darbuotojo).
ie santykiai turi ir ypatum, dl ko darbo teisje turi bti savitos teisins priemons, atspindinios dalyko specifik ir atitinkam darbo santykio
subjekt elges. Visuma teisini reguliavimo priemoni (bd), slygot darbo ir kit betarpikai su darbo santykiais susijusi ypatum,
apibdina darbo teiss akos metod.
Darbo teiss metodas parodo, kokiomis priemonmis (bdais) gyvendinamas darbo ir kit tiesiogiai su darbo santykiais susijusi santyki
reglamentavimas.
Darbo teiss metod galima apibdinti iais pagrindiniais poymiais :
1) centralizuoto ir lokalinio darbo santyki reguliavimo derinimu;
Darbo teis reguliuoja labai plaius visuomeninius santykius . Kiekvienas i t santyki yra kakuo specifinis, todl valstyb nesistengia
reguliuoti vis darbo santyki centralizuotai. Darbo teisje yra gana daug normini akt, galiojani tik tam tikroje monje, staigoje,
organizacijoje (lokalieji aktai). Tokie aktai leidia atsivelgti darbo santyki konkreioje staigoje, organizacijoje, monje egzistuojani
specifik. Btent per darbo metod pasireikia centralizuoto ir lokalinio reguliavimo derinimas. Taip pat darbo teiss metode pasireikia
tarpusavyje konkuruojani statyminio (imperatyvusis) ir derybinio (dispozityvusis) reguliavimo derinimas. Pastebima tendencija, kad vis
labiau linkstama derybinio reguliavimo pusn. Ipleiamas lokalinio ir derybinio reguliavimo vaidmuo. Centralizuotas ir statyminis
reguliavimas nustato tik minimalius darbo santyki reikalavimus.
2) pirminio, rekomendacinio ir imperatyvaus reguliavimo bd derinimu;
Sutartinis darbo slyg nustatymas pasireikia per darbo sutarties sudarym. Darbo sutartis yra pagrindas visuomeniniams darbo santykiams
atsirasti. Darbo sutartyje yra aptariamos pagrindins darbo slygos (darbo vieta, darbo funkcijos, darbo apmokjimas), nustatomos darbuotojo ir
darbdavio teiss ir pareigos. Valstyb iuo atveju nustato minimalius standartus ir darbo santykio alims dl to tartis nereikia. iuo atveju
pasireikia centralizuotumas. Taiau darbo santyki specifika neleidia visikai taikyti ito bdo. Todl alia egzistuoja kolektyviniai ir
individuals susitarimai. Kolektyviniai susitarimai nustato lokalines normas, taip detalizuodami ir pritaikydami konkrei darbo santyki
specifikai centralizuotai priimtas darbo teiss normas. Kolektyviniais susitarimais (sutarimis) bandoma susitarti dl geresni darbo, darbo
sutarties slyg darbuotojui, negu jas nustat valstyb. Danai kolektyvins sutartys yra tarsi pagrindas individualiosioms darbo sutartims. Ir
kolektyvin sutartis yra individualiosios sudtin dalis, kuriai individualioji sutartis negali prietarauti.
3) darbo kolektyv ir darbuotoj atstov dalyvavimu:
Darbuotoj ir darbdavi asociacij dalyvavimas teisiniame darbo reguliavime. Siekdami labiau takoti valstybs darbo politik, darbuotojai ir
darbdaviai jungiasi j interesus ginanius susivienijimus.
4) darbo teisi gynimo bd ir pareig utikrinimo savitumu.
Darbo sutarties ali lygiateisikumas. Darbo teiss subjektai yra teisikai lygs ir tuo pat metu darbuotojai priklausomi nuo monje, staigoje,
organizacijoje nustatytos vidaus darbo tvarkos. Sudarydamos darbo sutartis alys yra lygiateiss, autonomikos, vadovaujasi sutarties laisvs
principu. Jos viena kitai yra nepavaldios ir negali viena kitai daryti spaudimo. Jos savarankikai tariasi dl darbo sutarties sudarymo, jos slyg.
Sudarius sutart darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui. Jis privalo paklusti monje, staigoje, organizacijoje nustatytai vidaus darbo tvarkai.
Darbdavys sipareigoja aprpinti darbuotoj darbo priemonmis, organizuoti darb, utikrinti tinkamas darbo slygas. Taiau ir po sutarties
sudarymo darbo sutarties ali lygiateisikumas neinyksta. Jis pasireikia tuo, kad sutarties slygos gali bti pakeistos tik abiej ali
susitarimu.
Centralizuoto reguliavimo bdu iuo metu nustatomas darbo teisi minimumas darbuotojams.
Centralizuota tvarka priimti teiss aktai gali turti privalom ir rekomendacin pobd, Pvz. nustatomas normalus darbo laikas, kuris darbdavio ir
darbuotojo susitarimu gali bti keiiamas (susitariama dl darbo ne vis darbo dien ar darbo savait ir pan.), centralizuota tvarka
reglamentuojant darbo santykius gali dalyvauti profesins sjungos, darbdaviai, Trialje Taryboje priimdami tam tikrus susitarimus, kurie
privalomi visiems darbo santyki dalyviams.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 4 str. nustatoma darbo statym reglamentavimo sritis, taip pat apibrta Vyriausybs, kit valstybs ir
savivaldybi institucij teis reglamentuoti darbo santykius (DK 4 str. 2,3 dalys). DK 4 str. 4 dalyje nustatyta garantija, kad negalioja trialiai
susitarimai, kolektyvins sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, pabloginantys darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato
statymai ir kiti norminiai teiss aktai t.y. negali bti nustatomas darbuotojams emesnis darbo slyg lygis.
Darbo teiss metodas- tai valstybs poveikio teiss reguliuojamiems visuomeniniams santykiams bdas. Darbo teisje iskiriami ie darbuotoj
darbo santyki teisinio reguliavimo metodo bruoai: darbo teiss norm krimo ypatybs; darbo kolektyvo ir j atstov dalyvavimas kuriant
darbo teiss normas; ypatinga darbo teisini santyki subjekt padtis, j lygyb ir kartu priklausomyb nuo monje nustatytos vidaus darbo
tvarkos; centralizuoto (valstybinio) reguliavimo derinimas su lokaliniu reguliavimu. Specifiniai darbo santyki teisinio reguliavimo metodo
bruoai padeda atskirti tuos santykius nuo kit, juos panai visuomenini santyki, kuriuos reguliuoja ne darbo teis, o kitos teiss akos.
1.2. Darbo teiss funkcijos
Iskiriamos
dvi
darbo
teiss
funkcijos:
1) reguliatyvin;
2) apsaugin.
Reguliatyvin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius kai darbo jgos
panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb. Vieni i pagrindini darbo santyki poymi jais tiesiogiai realizuojami mogaus
gebjimai, galutinis darbo rezultata nra lemiamas.
Apsaugin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad siekiama sureguliuoti darbo santykius taip, kad bt utikrinama darbo santyki dalyvi
teisi ir pareig pusiausvyra. Teisini santyki, atsirandani dl darbo, reguliavimo tikslas pasiekti darbo sutarties ali, t.y. darbdavio ir
darbuotojo, interes kompromis. Valstybs pareiga yra utikrinti darbo santyki subjekt bendradarbiavim socialins partnerysts pagrindu ir
saugoti darbuotojo, kaip ekonominiu bei socialiniu poiriu silpnesns alies, susijusios su iais santykiais, teises. inoma, teiss normos turi ne
vien numatyti dirbanio mogaus apsaug, bet ir utikrinti teisi garantijas, kad bt ivengta vienos darbo santyki alies (darbdavio) nepagrsto
dominavimo ir kitos alies (darbuotojo) priklausomybs.
1.3 Darbo teiss sistema

Darbo teiss sistema tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios, remiantis mokslikai pagrstais klasifikacijos pagrindais yra
suskirstytos bendrj dal ir savarankikas dalis bei atskirus institutus priklausomai nuo visuomenini santyki, sudarani darbo teiss dalyk,
specifikos. (r.paveiksl Nr. 4)
Bendrosios dalies normos apibria ios teiss akos reguliavimo dalyk, principus, altinius, subjektus, subjekt atstovavimo pagrindus,
terminus, darbo statym laikymosi kontrol, darbo teisi gyvendinimo ir gynimo bdus. Savarankik- antr darbo teiss dal sudaro
kolektyviniai darbo santykiai, kurioje yra bendros normos, nustatanios darbo santyki subjekt interes derinimo (socialins partnerysts)
principus, formas, sistem ir atskirus institutus, kuriuose yra normos, nustatanios kolektyvini sutari ris, j turin, sudarymo tvark,
kolektyvini darbo gin reglamentavim. Treioje dalyje yra normos reguliuojanios individualius darbo santykius: darbinim, darbo sutart,
darbo ir poilsio laik, darbo umokest, darbo drausm, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, individualius darbo ginus.
Tokia darbo teiss sistema atspindta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau DK)[1]. Darbo teiss sistemos nagrinjimas vis pirma
siejamas su Darbo kodekso struktros ir turinio nagrinjimu. io kodekso normos turi bti aikinamos atsivelgiant Kodekso sistem bei jos
struktr siekiant utikrinti Kodekso vientisum ir atskir jo sudedamj dali suderinamum (DK str. 10).
Darbo teiss sistema yra grindiama darbo teiss norm sistema. Darbo teiss sistema yra darbo teiss mokslo sistemos pagrindas. Darbo teiss
mokslas taip pat turi bendrj ir kolektyvini bei individuali darbo santyki dalis, o ios dar skirstomos teiss institutus.
1.4 Darbo teiss atskyrimas nuo kit teiss ak
Teisinio reguliavimo dalykas, t.y. tam tikra grup vienari (gimining) visuomenini santyki, teiss moksle tradicikai laikoma pagrindiniu
teiss akos savarankikumo kriterijumi, taiau tiek teorijoje, tiek ir praktikoje ikyla rimt sunkum vienus ar kitus atsirandanius
visuomeninius santykius priskiriant konkreios akos teisinio reguliavimo dalykui. Tai slygoja ir klaidos parenkant adekvaias teisinio poveikio
priemones, kurios geriausiu atveju neduoda galimybs pasiekti norimo rezultato, o blogiausiu- iaukia vairias neigiamas pasekmes. Tikslus
teiss akos reguliavimo dalyko apibrimas leidia skmingai pasiekti optimal skirting interes derinim ir tuo pat laiku sprsti socialinio,
ekonominio ir politinio pobdio udavinius.
Aukiau idstyti darbo teiss reguliavimo dalykas, metodai ir sistema sudaro galimyb atskirti darbo teis nuo kit gretim teiss ak.
Gretimoms teiss akoms priskiriamos tos teiss akos, kurioms bdingi panas teisinio reguliavimo dalykai ir metodai, dl ko neretai
praktikoje ikyla sunkum nustatant teiss akos norm priklausomyb.
Darbo teiss atvilgiu gretutinms teiss akoms priskirtinos: civilin, administracin, socialinio aprpinimo teis.
Kaip inia, civilins teiss dalykui priskiriami visuomeniniai santykiai, kurie labai artimi darbo santykiams kylantiems i darbo sutarties. Tai
rangos, paslaug, pavedimo, mokslinio tyrimo, konstravimo ir technologiniai darbai. iems santykiams bdingi bendri bruoai: jie susij su
darb atlikimu pagal sutart, yra atlygintino pobdio. Taiau tarp j yra ir esmini skirtum, lemiani j skirting priklausomyb. Skiriasi j
reguliavimo dalykas bei metodas:
1) Darbo teiss dalykas yra darbo procesas, gyvasis darbas. Tuo tarpu civilins teiss dalyku yra darbo rezultatas. Darbo teisje darbuotojas
vykdo darbo funkcij ( tam tikros specialybs, kvalifikacijos darb ar vykdo pareigas), tuo tarpu civilinje teisje darbas susijs su konkreios
(individualios) uduoties atlikimu.
2) Darbo santykio pagrindu darbuotojas jungiamas darbo kolektyvo sudt ir jis privalo vykdyti darbo norm, laikytis darbo laiko reimo ir
normos, paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai. Tuo tarpu konkreios uduoties atlikimas pagal civilines sutartis to nenumato. Darbo uduotis
asmuo vykdo savo nuoira ir savo rizika. Konkreioms uduotims atlikti Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 6. 708 str.) vykdytojas turi
teis pasitelkti treiuosius asmenis, tuo tarpu darbo teisiniame santykyje darbo funkcij atlieka pats darbuotojas.
Gretutin pobd darbo teiss atvilgiu turi ir administracin teis. Tai pasireikia teisinio reguliavimo dalyko panaumu (pvz. darbo teisjeorganizaciniai valdymo santykiai darbo sferoje, administracinje teisje- santykiai susiklostantys valstybinio valdymo sferoje) ir teisinio
reguliavimo metodo panaumu (abiejose teiss akose naudojami valstybs valdios paliepimai (statymai).
Taiau tarp darbo ir administracini santyki yra esmini skirtum. Pirmas skirtumas yra tas, kad vienas i administracini santyki subjekt
visada yra valstybs valdymo organas, turintis valdios galiojimus, kito subjekto atvilgiu, o darbo santykiuose toki galiojim nra.
Daugelio moni pajungimas darbo procese darbdavio valiai- tai organizacinio- techninio vadovavimo, o ne administracinio valdymo
elementas[1].
Administracini teisini santyki subjektai visada yra nevienodoje padtyje, t. y. vienas turi valdios galinimus, o kitas privalo juos vykdyti. Tuo
tarpu darbo teiss reguliavimo dalyko atvilgiu, tai lygiateisi subjekt santykiai, kurie grindiami sutarties pagrindu (tarp darbdavio ir darbo
kolektyvo; tarp darbuotojo ir darbdavio).
Valstybs tarnautoj darb reguliuoja Valstybs tarnybos statymas. Dirbantiems pagal darbo sutart asmenims taikomi tik darbo statymai.
2 SKYRIUS. DARBO TEISS MOKSLAS
Darbo teiss mokslo sistema yra grindiama tais paiais pagrindais kaip ir darbo teiss sistema. Darbo teiss mokslas taip pat turi bendrj ir
kolektyvini bei individuali darbo santyki dalis, o ios dar skirstomos teiss institutus.
Pagal apimt darbo teiss sistema yra platesn, nes darbo teiss mokslas tiria ir darbo teiss reguliuojamus santykius, ir teisines pairas ir
teorijas, susijusias su darbo teise, ir darbo teiss akos istorij. Darbo teiss mokslo objektas taip pat yra usienio ali darbo teis, taip pat kiti
dalykai, besisiejantys su darbo santykiais ir j reguliavimu. Lietuvos teiss mokslas tyrinja tiek nacionalinius teiss aktus, tiek tarptautinius
teiss aktus. Pastaruoju metu Lietuvos teiss mokslo objektu tapo ES teiss aktai.
Vienas i darbo teiss mokslo teorijos pradinink yra rus mokslininkas teisininkas N. Aleksandrovas. Iki iol darbo teiss sistema grindiama jo
monografija Darbo teisinis santykis. Joje siekiama tvirtinti darbo teiss, kaip savarankikos teiss akos, savarankikum.
Darbo teiss mokslas labai svarbus vystant darbo teis kaip savarankik teiss ak, kuri nulemia dalyko ir metodo savarankikumas. Darbo
teiss mokslas svarbus utikrinant teisinio reguliavimo tiksl pasiekim.
3.1 Darbo teiss altini samprata ir rys
Teiss altiniai teiss teorijoje paprastai aikinami dviem aspektais. Pirma, jiems priskiriami objektyvs faktoriai, kurie atspindi teis kaip
socialin reikin (tai materialios visuomens gyvenimo slygos, jos ekonomins, politins ir socialins reikms (poreikiai). iuo atveju kalbame
apie teiss altin materialia prasme. Antra, teiss altinio svoka susijusi su galiot valdios institucij veikla, kuriant teis, suteikiant jam
statym ir kit postatymini teiss normini akt pobd.
Teiss altiniai yra teiss kuriamosios veiklos rezultat- teiss norm iraikos formos. Darbo teiss altiniai yra vairs pagal savo turin ir
teisinio reguliavimo dalyk, juos galima suskirstyti atskiras grupes pagal veikimo srit, pagal teisin gali, pagal teiss altiniuose tvirtint
teiss norm bendrum ir diferenciacijos laipsn, taikymo sfer ir kt.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 str. nustatyta, kad darbo teiss altiniai yra: 1)Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2) Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys, Europos Sjungos norminiai teiss aktai, 3) Darbo Kodeksas, kiti statymai; 4) statymams prietaraujantys norminiai teiss
aktai; 5) kolektyvini sutari normatyvins nuostatos.
Darbo teiss norm sistemoje ypating viet uima aukiausi juridin gali turinti Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje tvirtinti
pagrindiniai darbo teiss principai. Darbo teiss altinis yra ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys (DK 3 str.). Kai Lietuvos Respublikos
tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios normos negu nustatytos DK ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose, taikomos tarptautini
sutari normos. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai joms taikyti yra
btinas specialus Lietuvos Respublikos norminis teiss aktas.

Tarptautines sutartis, susijusias su darbu, galima skirstyti kelet grupi. Pirmoji apima asmenini ir kolektyvini darbo santyki sutartis. Jose
yra idstyti tarptautiniai standartai, apibriantys minimalias darbuotojo teises bei darbuotojui garantuotas teises ir laisves (plaija prasme- ir
profesini sjung laisv) tokios yra Visuotin mogaus teisi deklaracija, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija, 1996 m.
Europos Socialin chartija (pataisyta).
Kita tarptautini sutari grup apima Lietuvos piliei darbo usienyje ir usieniei darbo Lietuvoje sutartis. J tikslas reguliuoti darbinimo
taisykles ir, atsivelgiant galimybes, didinti darbo rinkos prieinamum. darbinimo sutartyse nusakoma Lietuvos darbuotoj, dirbani
usienyje, ir dalies usieniei, dirbani Lietuvoje, teisin padtis.
Pagal hierarchij darbo teiss altiniai gali bti skirstomi statymus ir postatyminius norminius teiss aktus. Lietuvos Respublikos Darbo
kodeksas, Seimo patvirtintas 2002 m. birelio 4 d. statymu, yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai kodifikuotas darbo teiss norminis aktas, i
esms ubaigs Lietuvos darbo teiss reform. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini hierarchija, apibrta darbo statym taikymo
sfera, Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi institucij, socialini partneri teis priimti norminius teiss aktus darbo santyki
reglamentavimo Klausimais. Apibriama i teiss akt teisin galia, nurodant, kad negalioja mint institucij normini teiss akt nuostatos,
pabloginanios darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri yra nustatyta Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose. Be to , DK 4 straipsnio 3 ir 4
dalyse apibrta vietini (lokalini) normini teiss akt vieta darbo teiss altini hierarchijoje. Vietiniais (lokaliniais) teiss norminiais aktais
gali bti nustatomos statymais ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotos darbo slygos ir papildomos, palyginti su nustatytomis
statymuose bei kituose norminiuose teiss aktuose, darbo, socialins ir buities lengvatos darbuotojams arba atskiroms j grupms. Vietiniai
(lokaliniai) norminiai teiss aktai turi apibrt taikymo srit (konkreioje monje).Darbo statymais numatomas j sudarymo mechanizmas,
suteikiama laisv socialiniams partneriams (darbdaviui, darbo kolektyvui ir j atstovams) patiems nusistatyti darbo slygas ir tarpusavio
santykius. Darbo teiss altiniu laikomos tik tos kolektyvini sutari normatyvins nuostatos, kurios, pasiraius kolektyvin sutart, gauna
teiss norm pobd per vis kolektyvins sutarties galiojimo laik.
Hierarchikumo principas pasireikia tuo, kad emesnis pagal hierarchij postatyminis aktas neturi prietarauti auktesniam (pvz., Vyriausybs
nutarimas- statymams, ministro sakymai- Vyriausybs nutarimams). Vietiniame (lokaliniame) norminiame teiss akte (darbo tvarkos taisyklse
ir kt.) gali bti nustatytos tik palankesns slygos, o darbo sutartyje nustatytos slygos gali bti palankesns u nustatytsias kolektyvinje
sutartyje. Jei tarp darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11 str.).
Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai reguliuoja vis darbuotoj darbo santykius, juose nustatomos bendros normos ir taisykls. Taiau
darbo santykiai yra labai vairs, todl reglamentuoti reikia diferencijuotai, atsivelgiant konkrei darbo slyg specifik. Diferencijuojama
remiantis objektyviais ( darbo sunkumas, darbo slyg kenksmingumas, klimato slygos, jaunimo, moter, maesnio darbingumo asmen
psichofiziologins ypatybs) pagrindais. Todl darbo teisje yra bendrosios ir specialiosios normos, atspindinios jos vienyb ir diferenciacij.
Bendrosios teiss normos yra tokios, kurios lieia visus darbuotojus, neatsivelgiant ami, profesij ir kt. aplinkybes. Specialiosios normos
lieia tik kai kuri kategorij, sakmiai nurodyt statyme, darbuotojus. i kategorij darbuotoj darb reguliuoja ir bendrieji darbo statymai, o
specialieji numato tik iimtis i bendr taisykli. Kadangi specialiuosiuose darbo statymuose tam tikrai darbuotoj kategorijai nustatytos
ypatingos darbo slygos arba papildomos, palyginti su bendrosiomis, teiss ir pareigos, todl jas taikant reikia vadovautis taisykle: specialioji
norma turi virenyb prie bendr norm.
Lokalini (vietini) normini teiss akt ris atspindi socialin partneryst tarp darbdavio (jo atstovo) ir darbuotoj (ar j atstov), priskiriama
postatymini teiss akt grupei ir yra emiausioje hierarchinje struktroje.
Darbo teiss akto sigaliojimo termino nustatymas ypa svarbu, nes nuo to momento jie turi bti privalomai vykdomi. Nauji statymai ir kiti
postatyminiai teiss aktai, taikomi tiktai tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda po to, kai ie aktai sigaliojo. Jie neturi atgalins veikimo
galios. Darbo statymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teiss aktai galioja tik ateiiai.
Darbo teiss normini teiss akt galiojimas gali baigtis nuo jame nurodytos datos ir kai panaikinamas galiojantis norminis aktas bei kai naujas
statymas nustato kitoki norm (esant norm kolizijai, galioja nauja norma).
Pagal Darbo kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo 2002 m. birelio 4 d. statym Nr. IX- 926 (inios, 2002., Nr. 64- 2569) darbo
santykiai, kurie atsiranda iki DK sigaliojimo, tsiasi toliau ir jiems taikomos DK nuostatos.
3.2 Darbo teiss normini teiss akt galiojimas laiko, erdvs ir subjekt atvilgiu
statymai sigalioja tik tuomet kai jie oficialiai paskelbti Valstybs iniose. Oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos prezidentas, iskyrus tuos
atvejus, akai statyme nustatyta vlesn sigaliojimo data.
Vyriausybs nutarimai sigalioja kit dien po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirayti paskelbiami Valstybs iniose,
taip pat, jei paiame nutarime nenurodyta vlesn sigaliojimo data.
Ministerij, inyb bei kit valstybs valdymo institucij, vadov teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose, bet gali
bti jame nurodyta vlesn sigaliojimo data.
Nacionalins akos ir teritorins kolektyvini sutari normatyvins nuostatos sigalioja nuo j registravimo datos ar naujos sutarties sudarymo.
Tuo tarpu mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje sutartyje.
Darbo teiss altini taikymo sritis apibrta DK 5 str. kuriame numatyta, kad darbo teiss aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos Respublikos
teritorijoje, nepaisant to, ar darbuotojas dirba Lietuvoje ar pagal darbdavio pavedim usienyje. Dirbant laivuose ar lktuvuose darbo teiss
norminiai aktai taikomi, jei tie laivai plaukioja , ar lktuvai skraido su Lietuvos Respublikos vliava ar yra paenklinti Lietuvos simboliais.
Pagal galiojim erdvs atvilgiu darbo teiss norminiai aktai yra skirstomi : 1) galiojanius visoje Valstybs teritorijoje, 2)ne visoje teritorijoje;
3) tam tikroje monje.[1]
4.1 Darbo teiss princip samprata
Teiss principai tai vadovaujantys pradai, idjos, ireikianios teiss, kaip specifins socialini santyki reguliuotojos esm. Teiss principai- tai
bendro pobdio taisykls, vienais atvejais tiesiogiai suformuluotos statymo tekste, kitais kildinamos i teisinio reguliavimo prasms.
Principai pagal j taikym skirstomi bendruosius, tarpakinius, akinius ir teiss institut principus. Bendrieji principai bdingi visai teiss
sistemai, tame tarpe ir darbo teisei tai teisingumo, humanizmo, piliei teisins lygybs statymui ir teismui, teisi ir pareig vienovs,
demokratikumo ir kt. Tarpakiniai principai (pvz. teisminio nagrinjimo vieumas) bdingi kelioms teiss akoms. akiniai principai yra
bdingi tik kuriai nors vienai teiss akai. Darbo teiss principai yra bendrj princip konkretizavimo ir reguliavimo forma, jie nagrinjami
atskleidiant j turin. Pagrindiniai darbo teiss principai suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, asociacij laisv- 35 str., laisv
pasirinkti darb 48 str., teis tinkamas darbo slygas 48 str., teis poils, streiko teis- 51 str. ir kt. Principai turi ne tik deklaruoti subjekt
teises ir pareigas, bet utikrinti j gyvendinim.
Darbo teiss principai suformuluoti vadovaujantis Tarptautins Darbo organizacijos konvencijomis (toliau TDO), Europos Socialins chartija
(pataisyta), Visuotins mogaus teisi deklaracija ir kt. dokumentais ir tvirtinti Darbo kodekso 2 straipsnyje. Tai asociacij laisv; laisv
pasirinkti darb; valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb; darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos,
rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair,
priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis; saugi ir
sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas; teisingas apmokjimas u darb; vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimas;
darbo santyki stabilumas; darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj psichofizines savybes; kolektyvini
deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus; kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.

Nurodyti darbo teiss principai atsispindi darbo teiss normose, jais vadovaujamasi teiskros procese priimant darbo statymus ir kitus
norminius teiss aktus. Principai atlieka tam tikras funkcijas ir darbo statym taikymo procese bei teiss norm aikinime. Teiss principai daro
darbo teiss sistem logik. Tai darbo teiss fundamentas, todl principai gali bti arba tiesiogiai ivardinti statyme, arba logikai ivedami i
teiss norm visumos. Tais atvejais, kai DK ir kiti statymai nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti
tarpusavio teises, pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (DK 4 str. 4 d.). Draudiama
piktnaudiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.).
Kiekvieno darbo teiss principo turinyje implikuojamos ir atspindimos pagrindins darbo teiss ir pagrindins garantijos. Todl tobulinant teisi
ir garantij turin pleiamas ir gilinamas atitinkamo darbo teiss principo turinys.
4.2 Darbo teiss princip turinys
1. Asociacij laisvs principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje tvirtinama pilieiams laiduota teis vienytis bendrijas,
asociacijas, t.y. visuomeninius susivienijimus, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai. i Konstitucijos norma ir darbo teiss
asociacij laisvs principas siejasi su tarptautiniu mintosios teiss reglamentavimu. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 20 straipsnyje yra
tvirtinta kiekvieno mogaus teis jungtis asociacijas. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22 straipsnyje skelbiama, kad kiekvienas
mogus turi teis laisvai su kitais jungtis asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti.
Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymas[1] numato galimyb jungtis profesines sjungas asmenims ne jaunesniems kaip 14 met, jei
jie dirba darbo sutarties ar kitais pagrindais. 1948 met TDO konvencija Nr. 87 Dl asociacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas
gynimo[2] numato, kad darbuotojai ir darbdaviai be joki iimi turi teis pasirinkti be iankstinio leidimo steigti ir stoti organizacijas,
parengti savo status ir taisykles, visikai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo veikl bei rengti savo programas. Valstybins valdios
institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kiimosi, galinio apriboti i teis arba suvaryti naudojimsi ja, taiau turi galimyb nacionaliniuose
statymuose ir kituose teiss aktuose numatyti kaip nurodytos ioje konvencijoje garantijos yra taikomos ginkluotosioms pajgoms ir policijai.
Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymo taikymo krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose ypatumai gali
bti nustatyti i organizacij veikl reglamentuojaniuose statymuose. Asociacij naryst reglamentuoja Asociacij statymas [3]. Darbuotoj ir
darbdavi organizacijos turi teis steigti federacijas ir konfederacijas, stoti jas, prisijungti prie darbuotoj ir darbdavi tarptautini organizacij.
2. Laisv pasirinkti darb - reikia, kad asmenys darb renkasi savarankikai ir laisvai sudarydami darbo sutartis. Kiekvienam asmeniui
suteikiama galimyb pasirinkti usimim ir darb, atitinkant jo profesin pasirengim, sugebjimus ir polinkius. Sutartin traukimo darb
forma geriausiai ireikia darbo laisvs princip. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, DK ir aukiau
mintuose tarptautiniuose dokumentuose.
3. Valstybs pagalbos asmenims gyvendinant teis darb principas, numatytas DK 2 str. tvirtina socialin apsaug nedarbo atveju. is
principas yra numatytas Tarptautins darbo organizacijos (TDO) dokumentuose, pvz., TDO konvencijoje Nr. 122 Dl darbinimo politikos
(1965 m.) konvencijoje Nr. 176 Dl darbinimo rmimo ir apsaugos nuo bedarbysts (1988 m.), konvencijoje Nr. 88 Dl darbinimo tarnyb
organizavimo (1998m.) ir kt.
Konvencij nuostatos reikalauja, kad kiekviena valstyb vykdyt aktyvi politik nedarbui koordinuoti ir efektyviai darbinimo politikos sistemai
sukurti.
is principas taip pat skelbiamas Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje [4], ir gyvendinamas 2006 m. Lietuvos
Respublikos uimtumo rmimo statyme[5], Negalij socialins integracijos statyme[6] , kituose norminiuose teiss aktuose. Mintuose teiss
aktuose numatytos aktyvios uimtumo politikos priemons, kurias valstyb garantuoja asmenims negalintiems laisvai konkuruoti darbo rinkoje,
t.y. darbo viet krimo subsidijavimas, valstybini darbinimo tarnyb kompetencija ir kt. teisins priemons. darbinimo sistema nepaeidia
galiojanio darbo teisje darbo savanorikumo ir darbo sutarties laisvs principo. darbinimo tarnybos negali pareigoti asmens prie jo vali
sudaryti darbo sutart, bet jos gali suteikti asmenims tam tikro pobdio pagalb realizuojant konstitucin teis darb. Apie tai plaiau r. XI
skyri.
4. Darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass tautybs, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins
padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms
organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis.
is principas atspindi vienod valstybs poir kiekvien asmen, nustatant vienodus darbuotoj subjektikumo reikalavimus. Pvz., yra
pripastamas lygus gebjimas turti darbo teises ir pareigas, o u j paeidim nustatoma atsakomyb (drausmin, administracin, turtin).
Niekam negali bti apribotos darbo teiss ir laisvs arba niekas negali turti privilegij ar pirmumo teisi, jei tai nesusij su darbuotojo
dalykinmis savybmis, kvalifikacija ar pan..
Kartu atskir kategorij asmenims, kurie dl tam tikr fizini, fiziologini ir psichini savybi yra labiausiai socialiai paeidiami (pvz.,
negalieji, moterys ir darbuotojai auginantys vaik (vaikus) iki trej met, asmenys iki 18 met ir kt.), statymai numato padidintas j apsaugos
garantijas darbo srityje (DK 277, 278, 279 str.).
Jaun moni (iki 18 met) darbo apsaugos garantijos ir tam tikri apribojimai negali bti traktuojami kaip diskriminacins priemons, nes
valstyb turi nuosekliai gyvendinti vaiko teiss moksl pagrindines garantijas, utikrinti j saug, fizin ir protin vystimsi.
Nediskriminavimo principas papildytas tam tikromis garantijomis atsispindi daugelyje DK norm., pvz. draudimas nepagrstai atsisakyti priimti
darb (DK 96 str.), garantijos darbuotoj atstovams (DK 134 str.), pirmenybs teiss (DK 135 str.) bti paliktam dirbti, kai mainamas
darbuotoj skaiius ir kt.
Tokiu bdu lygiateisikumo principas leidia tam tikrais atvejais tapatiems darbo santykiams nustatyti reglamentavimo ypatumus ir tai nra
traktuojama kaip 111 TDO konvencijos Dl diskriminacijos darbo ir profesins veiklos srityje paeidimas[7]
Darbo teiss subjekt lygybs principas (DK 2 str. 4 p.) sidarbinimo, kvalifikacijos klimo, paauktinimo darbe ir darbo slyg atvilgiu,
reglamentuojamas ir ES direktyvomis, siekiant visiems asmenims sudaryti vienodas galimybes realizuoti savo darbo teises.
Jeigu asmuo mano, kad jo atvilgiu paeidiamas lygybs principas, gali kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus (darbo gin komisij,
teism) dl paeist teisi gynimo, skaitant padaryt nuostoli atlyginim (DK 36 str.)
5. Saugos darbe valstybs politika nustatyta DK, Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme. Ji grindiama tokiais principais: darbuotoj gyvybs,
sveikatos ir darbingumo isaugojimo prioritetu, palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; saugos darbe mokslo pltojimu; vienod saugos darbe
reikalavim monms nustatymu; darbdavi ir darbuotoj atsakomybe u saugos darbe normini akt paeidimus; saugos darbe ir darbo
medicinos tarnyb steigimu; ekonomini svert, skatinani saug darb, nustatymu; valstybine saugos darbe kontrole, ir pan. Pagrindinis ios
politikos tikslas yra gerinti moni saugos darbe sveikatos slygas ir ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams bei traumoms, susijusioms su
darbu arba kuri prieastis yra darbo proceso veiksnys, ypa mainant rizikos, susijusios su darbo aplinka, prieastis.
Darbuotojas turi teis reikalauti, o darbdavys turi utikrinti tinkamas darbo slygas. Numatydamas konkreias darbo slygas darbuotojui,
darbdavys privalo atsivelgti atitinkamais teiss aktais nustatytus reikalavimus. Be to, darbo slygos gali bti reguliuojamos kolektyvinse
sutartyse.
Siekiant garantuoti, kad bt gyvendinta teis saugias ir sveikas darbo slygas, be Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo, yra priimtas
Valstybins darbo inspekcijos statymas (1994 m. spalio 25 d. Nr. I-614) ir kiti statymai bei norminiai teiss aktai.
U moni saugos darbe reikalavim paeidimus galima materialin, drausmin, administracin ir baudiamoji atsakomyb.

6. Teis gauti teising atlyginim reikia: atlyginim, kuris garantuot darbuotojams ir j eimoms normal gyvenimo lyg; padidint darbo
umokest u virvalandius bei ypatingas darbo slygas; vyr ir moter vienod atlyginim u vienod darb; tinkam iankstin praneim apie
atleidimo i darbo laik; iskait i darbo umokesio ribojim.
Terminas atlyginimas reikia pagrindin ar minimal darbo umokest g ir papildomus udarbius, tiesiogiai ar netiesiogiai darbdavio
imokamus darbuotojui grynaisiais pinigais arba natra u darbuotojo darb.
DK 186 str. nustato, kad darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybs bei
mons veiklos rezultat (1 str. 1 d.) Draudiama bet kokia diskriminacija- mainti darbo umokest dl lyties, amiaus, rass, tautybs ir
politini sitikinim.
Valstyb rinkos ekonomikos slygomis darbo umokesio srityje reguliuoja tik nedaugel klausim, tarp kuri: minimali mnesin alga;
papildomo apmokjimo garantijos, esant nukrypimams nuo normali darbo slyg; biudetins sferos darbuotoj darbo apmokjimas; kai kuri
nebiudetins sferos (pvz., valstybs ir savivaldybi kontroliuojam moni ar akcini bendrovi) vadov ir j darbuotoj darbo umokesio
nustatymas bei koregavimas.
Lietuvos Respublika, ratifikavusi Tarptautins darbo organizacijos konvencij Nr. 100 Dl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims u lygiavert
darb, turi paremti ir utikrinti vienodo atlyginimo principo taikym, kiek tai suderinama su galiojaniais atlyginimo nustatymo metodais. i
konvencija turi bti gyvendinama statym nustatyta tvarka sudarant kolektyvines sutartis ar nustatant algas pagal objektyvius darbo vertinimo
kriterijus. Objektyviai vertinus ir nustaius darbo atlikimo skirtumus, diferencijuoti tarifai darbuotojams, neatsivelgiant lyt, neturi bti
laikomi prietaraujaniais principui u lygiavert darb mokti vienod atlyginim ir vyrams, ir moterims. Darbo umokesio diferencijavimas,
atsivelgiant darbo slygas, darbuotojo profesij, kvalifikacij, uimamas pareigas, atliekamo darbo intensyvum, tamp, sudtingum, veiklos
ar darbo ries socialin reikm ar kitus kriterijus, nelaikomas diskriminacija.
7. Laisvas darbo pasirinkimas nesuderinamas su privertimu dirbti. Nuostata, draudianti priveriamj darb, tvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio
3 dalyje. Lietuva yra ratifikavusi 1930 met TDO konvencij Nr. 29. Dl priverstinio darbo panaikinimo. Pagal ios konvencijos 2 straipsn
priverstinis ar privalomasis darbas reikia bet kok darb ar tarnyb, kurie buvo ireikalauti prievarta, grasinant nuobauda ir kuri asmuo nesutiko
atlikti savo valia.
Pagal TDO konvencijos Nr. 105 Dl priverstinio darbo panaikinimo 1 straipsn valstyb, ratifikavusi i konvencij, turi udrausti ir nenaudoti
bet kokios formos priverstinio ar privalomojo darbo: a) kaip politins prievartos arba aukljimo priemons, arba bausms u politines pairas ar
j reikim arba u pairas, ideologikai prieingas esamai politinei, socialinei ar ekonominei sistemai; b) kaip metodo, telkianio ir
naudojanio darb ekonominio vystimosi tikslais; c) kaip darbo drausms priemons; d) kaip bausms u dalyvavim streikuose; e) kaip rasins,
socialins, tautins ar religins diskriminacijos priemons.
Galiojaniuose darbo statymuose atsispindi nuostatos dl priveriamojo darbo udraudimo. Darbo statymuose tvirtinti laisvo darbo principai
(ali lygybs, draudimo vienaalikai keisti darbo slygas, dl kuri alys susitar ir kt.) bei normos, konkretinanios aptariam konstitucin
princip.
Laisvu laikomas tik toks darbas, kuris atliekamas laikantis reikalavim, nustatyt Darbo kodekse ir kituose darbo teiss aktuose. Be darbuotojo
sutikimo negalima priversti j atlikti kit darb, t.y.ne t, kuriam atlikti jis buvo priimtas. Tai patvirtina DK 118-119 straipsni nuostatos,
numatanios darbdaviui galimyb perkelti kit darb darbuotoj tik esant jo ratikam sutikimui, iskyrus laikinus perklimus kit darb
ypatingais atvejais (DK 121 str.)
Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 4 ir 5 dalis priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip
pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas. ios
konstitucins nuostatos atitinka mintas TDO konvencijas, draudianias priverstin darb. Pagal ias konvencijas priverstiniu darbu nelaikoma
tarnyba, kuri atlikti reikia pagal privalomosios karins tarnybos statymus vien tik kariniams tikslams, taip pat ir nuteistj asmen darbas.
Kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus principas atskleistas 6 skyriaus turinyje aptariant
kolektyvini deryb reglamentavimo pagrindus, o kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus nagrinjama 6 ir 7 skyriuose.
5.1 Bendra charakteristika, atsiradimas ir raida
Ne paslaptis, kad Europos Sjungos (toliau ES) valstybi nari[1] teritorijoje galioja ne tik nacionalin teis, bet ir ES teiss normos,
reglamentuojanios darbo santykius bei socialin srit. Tiek pirminje, tiek antrinje ES teisje[2] yra tvirtinta daug vairi darbo santykius ir
socialin srit lieiani nuostat, o j taikymo Klausimais yra priimta visa eil Europos Teisingumo Teismo spendim. Btent i nuostat bei j
taikymo praktikos visuma ir yra vadinama ES darbo teise.
Pabrtina, kad ES darbo teis, skirtingai nei Lietuvos Respublikos nacionalin darbo teis, nra kodifikuota teiss aka, t. y. ES darbo teiss
normos nra tvirtinamos viename nuosekliai idstytame teiss akte. Kaip matysime toliau nagrinjant atskirus ES darbo teiss klausimus, ES
darbo teiss normos yra tvirtinamos Europos angli ir plieno bendrijos (toliau EAPB) steigimo sutartyje, Europos atomins energijos bendrijos
steigimo sutartyje (toliau Euratomo sutartis), Europos ekonomins bendrijos (toliau EEB arba EB) steigimo sutartyje, Suvestiniame Europos
akte, Mastrichto sutartyje, Amsterdamo sutartyje, Nicos sutartyje, ES institucij priimtuose teiss aktuose (reglamentuose, direktyvose,
sprendimuose).
ES darbo teis[3] vystsi lygiagreiai Vakar Europoje vykdytai integracijai. ES darbo teiss raida gali bti skirstoma atuonis etapus [4] (r.
pav. Nr. 5). iuo metu kalbti ir apie devintj raidos etap darbo teiss klausim reglamentavim Europos Sjungos Konstitucijoje - nra
tikslinga. Tai lemia kelios prieastys. Pirmiausia, Europos Sjungos Konstitucija kol kas negalioja - Europos Vadov Tarybos posdiuose
Briuselyje 2004 m. birelio 1718 d. valstybi ir vyriausybi vadovai patvirtino Konstitucij, kuri buvo pasirayta Romoje 2004 m. spalio 29 d.
Konstitucija sigalios tik tada, kai j ratifikuos visos 25 valstybs nars. Pranczijos ir Nyderland pilieiai atmet Konstitucijos tekst.
Atsivelgdama iuos rezultatus, 2005 m. birelio 16 ir 17 d. posdiavusi Europos Vadov Taryba pareik, kad nebus galima laikytis
Sutarties ratifikavimui i pradi numatytos 2006 m. lapkriio 1 d. datos, kadangi neratifikavusios alys negals duoti teigiamo atsakymo iki
2007 m. gegus vidurio . Visose valstybse narse, ratifikavusiose Konstitucij ar to nepadariusiose, dabar vyksta svarstymai, aikinimas ir
diskusijos. Be to, Europos Sjungos Konstitucija neipleia ES kompetencijos darbo teiss ir socialinje srityje.
Taigi, ES darbo teiss raid galima bt suskirstyti tokius etapus:
1.
1952 m. - EAPB sutartyje tvirtintos pirmosios darbo santykius reglamentuojanios normos;
2.
1958 m. darbo teiss norm tvirtinimas Euratomo sutartyje bei EB sutarties pirminje redakcijoje;
3.
1958-1980 m. ankstyvasis darbo teiss vystymosi periodas EB. is periodas pasiymi intensyvia darbo teiss teiskra. Mintu periodu
buvo ileista daug antrini teiss akt laisvo darbuotoj judjimo, vyr ir moter lygiateisikumo gyvendinimo, technins darbo apsaugos,
kolektyvini atleidim, darbuotoj teisi apsaugos moni, verslo ar verslo dali perdavimo ar j darbdavio nemokumo atvejais, darbuotoj
socialins apsaugos Klausimais[5].
4.
1981-1987 m. darbo teiss stagnacijos periodas. iuo etapu EB teiskros veikla nauj darbo santyki teisini reguliavimo srii
neapm[6]. EB veikl ioje srityje pristabd devintojo deimtmeio pradios bendroji ekonomin kriz ir valstybi nari pradta vykdyti
dereguliavimo politika. Minta politika buvo grindiama nuomone, kad darbo santyki reguliavimas yra pagrindin klitis vals tybi nari
ekonomikos efektyvumui ir moni konkurencingumui, todl atsisakant darbo santyki reguliavimo ir darbo slyg lankstumo utikrinimas
turt bti svarbiausiomis priemonmis ekonominei krizei veikti[7]. EB veikl darbo santyki ir socialinje srityje stabd ir tai, kad teiss
normos galjo bti priimamos tik remiantis ekonominio-politinio pobdio kompetencija. Savo ruotu, sprendim primimo Taryboje vienbalsiai

procedra labai sumaindavo galimybes susitarti dl darbo teiss norm poreikio bei turinio[8]. Nesuradus visas valstybes nares tenkinusi
kompromis, lugo daug Komisijos teiskros iniciatyv[9].
5.
1987-1993 m. - darbo teiss teiskros aktyvjimo periodas. Liuksemburge ir Hagoje 1986 m. pasiraytas bei 1987 m. liepos 1 d. sigaliojs
Suvestinis Europos aktas numat pakeitimus, btin bendrai rinkai sukurti (iki 1992 m. gruodio 31 d.). Bendrojoje rinkoje turjo bti utikrintas
laisvas asmen, paslaug, preki ir kapitalo judjimas. Tam buvo pleiama EB kompetencija, tame tarpe ir socialins politikos srityje [10]. Be to,
buvo tvirtinta Tarybos teis sprendimus priimti kvalifikuota bals dauguma. Pavyzdiui, vadovaujantis Suvestinio Europos akto 21 straipsniu,
EB sutartis buvo papildyta 118a straipsniu, kuriame EB ikeliamas tikslas suderinti darbo aplinkos slygas, susijusias su darbuotoj sveikata ir
sauga. Kad padt siekti nustatyto tikslo, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir bendradarbiaudama su Europos Parlamentu bei
pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, kvalifikuota bals dauguma direktyvomis nustato btiniausius reikalavimus
laipsnikam j gyvendinimui, atsivelgdama kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles[11].
Darbo teiss norm pagyvjimas yra siejamas ne vien tik su Suvestinio Europos akto primimu, bet ir su 1989 m. Bendrijos darbuotoj
pagrindini socialini teisi chartijos paskelbimu. iame dokumente yra ivardijamos pagrindins bendrojoje rinkoje turimos utikrinti
darbuotoj socialins teiss. Jos suskirstytos tokias kategorijas: darbuotoj laisvo judjimo, sidarbinimo ir darbo umokesio, pragyvenimo ir
darbo slyg gerinimo, socialines apsaugos, asociacij ir kolektyvini deryb laisves, profesinio mokymo, vyr ir moter lygiateisikumo,
darbuotoj informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus, sveikatos apsaugos ir darbo aplinkos saugumo, vaik ir
jaunimo apsaugos, pagyvenusi asmen apsaugos ir invalid apsaugos. Nepaisant to, kad Chartija yra programi nio pobdio dokumentas[12], ji
tapo svarbia atrama vliau kuriant EB teiss normas[13]. Be to, Chartijos nuostatos buvo naudojamos aikinant EB teiss normas, o kai kurios i
j perkeltos Europos Sjungos pagrindini teisi chartij.
Taigi, tiek EB sutarties keitimas bei EB kompetencijos pltimas darbo teiss srityje, tiek priimant Chartij ireikta politin valia laipsnikai kurti
tobulesn darbuotoj socialini ir darbo teisi gyvendinimo bei interes gynimo mechanizm, suaktyvino ES darbo teiss teiskr[14].
6.
1993 m. Bendrijos institucij kompetencijos pltimas Mastrichto sutartyje ir Susitarime dl socialins politikos. 1993 m. lapkriio 1 dien
sigaliojo 1992 m. vasario 7 d. pasirayta Mastrichto sutartis. Mastrichto sutartimi Europos ekonomins bendrijos pavadinimas buvo pakeistas
"Europos bendrijos" pavadinimu. i sutartis slygojo nauj valstybi nari vyriausybi bendradarbiavimo form atsiradim, kaip antai,
bendradarbiavim gynybos bei teisingumo ir vidaus reikal srityse. Mastrichto sutartimi buvo sukurta nauja trimis ramsiais paremta
politin ir ekonomin struktra - Europos Sjunga. Pabrtina, kad darbo teiss poiriu pats Mastrichto sutarties tekstas nra itin reikminga,
kadangi i sutartis neiplt Bendrijos institucij kompetencijos darbo teiss srityje, taiau visos valstybs nars pasira Protokol dl socialins
politikos, prie kurio buvo pridtas susitarimas dl socialins politikos tarp Europos bendrijos valstybi nari, iskyrus Jungtin Didiosios
Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst (toliau Susitarimas)[15]. Susitarime vienuolika valstybi nari tvirtino socialinius-politinius tikslus bei
numat tam reikaling ES institucij kompetencij bei realizavimo tvark. Tokiu bdu Susitarimas tapo privalomas j pasiraiusioms valstybms
narms, iskyrus Jungtin Karalyst. Susitarime buvo iplsta Bendrijos institucij kompetencij darbo teiss ir socialinje srityje.
Taigi, po Mastrichto sutarties sigaliojimo buvo priimta nemaai Bendrijos teiss akt darbo teiss ir socialinje srityje[16].
7.
1999 m. Bendrijos institucij kompetencijos pltimas Amsterdamo sutartyje. 1997 m. spalio 2 d. buvo pasirayta ir 1999 m. gegus 1 d.
sigaliojusi Amsterdamo sutartis[17] iplt Bendrijos institucij kompetencij darbo teiss srityje bei perkl Susitarimo dl socialins politikos
nuostatas EB sutart[18]. Po Amsterdamo sutarties sigaliojimo buvo priimtos direktyvos tokiose srityse, kaip darbuotoj apsauga moni arba
verslo ar moni arba verslo dali perdavimo atvejais, darbuotoj informavimas ir konsultavimas, vienodo poirio vyrus ir moteris principo
taikymas, darbuotoj apsauga darbdaviui tapus nemokiam[19].
8.
2003 m. Nicos sutartis bei Europos Sjungos pagrindini teisi chartija. Nicos sutartis buvo pasirayta 2001 m. vasario 26 d., o sigaliojo
2003 m. vasario 1 dien. Sutartyje daugiausia dmesio skiriama institucij reformai, kad iki 25 nari isipltusi Sjunga galt veiksmingai
funkcionuoti. Darbo teiss ir socialinje srityje faktikai Bendrijos institucij kompetencija nebuvo iplsta, taiau sutartyje yra nurodyta nauja
Bendrijos socialins politikos sritis valstybi nacionalini socialins apsaugos sistem modernizavimas nesuteikiant teiss leisti
privalomuosius teiss aktus.
Kita vertus Europos Virni Tarybos susitikime Nicoje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelb Europos Sjungos pagrindini teisi
chartij. Chartij buvo trauktos ir pagrindins socialins teiss, taip pat ir darbo teiss - priverstinio darbo draudimas, sidarbinimo ir darbo
vietos pasirinkimo laisv, Europos Sjungos piliei diskriminavimo udraudimas, vyr ir moter lygiateisikumo principas, pagyvenusi asmen ir invalid socialinei apsauga, darbuotoj informavimo ir konsultavimo teiss, teis kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis,
darbuotojo teis teismin gynyb neteisto atleidimo atveju, teis garbingas ir mogaus sveikatai nepavojingas darbo slygas, teis
pertraukas ir poils, draudimas diskriminuoti dl ntumo ir motinysts, socialinio draudimo ir socialinio saugumo garantijos, darbuotoj
judjimo laisv. Nepaisant to, kad Chartija nra visuotinai privalomas ir tiesiogiai valstybse narse taikomas teiss aktas, jos reikm darbo
teiss ir socialinje srityje yra didel, kadangi ji atspindi Bendrijos politikos orientavimo kryptingum pabriant darbuotoj apsaug, socialin
apsaug. Chartija taps pagrindu bsimam darbo teiss norm leidimui, o iuo metu ji yra svarbi aikinant EB teis[20].
Galiausiai, reikia pasakyti, kad po Nicos sutarties sigaliojimo buvo i esms perirtos laisv darbuotoj judjim reglamentuojanios antrins
teiss nuostatos, taip pat aktualizuotas darbo laiko bei socialins saugos klausim reglamentavimas[21]
5.2 ES kompetencija darbo santyki ir socialinje srityje
Kalbant apie ES kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje, reikia pabrti, kad darbo teiss ir socialins srities klausim, kurie buvo
reguliuojami virnacionalinje erdvje ratas buvo nuolat pleiamas nuo pat Bendrij krimo. is procesas buvo lygiagretus nuosekliam
Vakar Europos integracijos pltojimui[1]. Bendrij institucij kompetencija pltsi keiiant ir papildant sutari nuostatas (r. pav. Nr.6).
Kaip jau buvo minta, kalbant apie ES darbo teiss raidos etapus, pirmosios ES darbo teiss nuostatos buvo tvirtintos EAPB sutartyje, kuri
1951 m. balandio 18 d. Paryiuje pasira Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Italija, Pranczija ir Vokietijos Federacin Respublika
(sigaliojo 1952 m. liepos 23 d., o nuo 2002 m. liepos 23 d. neteko galios) (r. pav. Nr. 6).
EAPB sutarties 2 straipsnyje buvo tvirtinta, kad Europos Angli ir Plieno Bendrija kelia sau uduot, derindamasi prie valstybi nari bendros
ekonomikos ir steigdama bendrj rink, .....darbo viet gausinimo ir gyvenimo lygio klimo. Siekdamos aukiau nurodyt tiksl ir
nevirydamos savo galiojim, EAPB institucijos skatina gerinti ir suvienodinti darbinink, dirbani tose pramons akose, u kurias jos yra
atsakingos, darbo slygas bei gyvenimo lyg[2].
EAPB 18 straipsnis numat galimyb darbuotojams dalyvautis prie Vyriausiosios valdybos veikianiame Konsultaciniame komitete (komitet
sudaro ne maiau kaip 72 ir ne daugiau kaip 96 nariai, po vienod skaii gamintoj, darbinink, vartotoj ir prekiautoj, kuriuos skiria
Taryba[3]. Be to, reikia paminti, kad darbuotojams EAPB sutartis suteik galimyb teikti vairius pasilymus Vyriausiajai valdybai. Tai tvirtina
EAPB sutarties 46 straipsnis, kuriame teigiama, kad mons, darbininkai, vartotojai ir prekiautojai bei j asociacijos turi teis teikti
Aukiausiajai valdios institucijai vairius pasilymus ar pastabas dl jiems rpim klausim.
Reikmingesns darbo teisei ir socialiniai sriiai nuostatos yra tvirtintos EAPB sutarties 56 straipsnyje, kuriame numatyta galimyb teikti
finansin pagalb, mainant dka tuo metu kuriamos bendrosios angli ir plieno rinkos bei po Antrojo pasaulinio karo vyravusios ekonominio
sstingio ikilusius finansinius sunkumus. Vadovaujantis EAPB sutarties 56 straipsniu, jeigu...diegiamos naujos technologijos ar rengimai
veria ypatingai sumainti darbo viet skaii angli ar plieno pramonje, ir todl vienoje ar keliose teritorijose tampa sunku darbinti atleistus
darbininkus, tai, gavusi suinteresuotos vyriausybs praym, Vyriausioji valdyba .... teikia negrintin pagalb:

darbinink paalpoms imokti laikin sunkum metu;

darbinink persiklimo paalpoms imokti.
darbinink, priverst pereiti kit darb, perkvalifikavimui finansuoti.
Negrintin pagalba teikiama tik tada, kai suinteresuotoji valstyb nea special indl, kurio suma ne maesn negu tokios pagalbos suma,
iskyrus iimtis, kurioms dviej tredali bals dauguma pritaria Taryba[4].
EAPB 68 straipsnis numat galimyb darbdaviams taikyti tam tikras sankcijas, jeigu jie mokdami pernelyg maus atlyginimus, lyginant su
kitais tos pramons akos darbdaviais, ikraipo konkurencij. EAPB sutarties 68 straipsnio 1 dalyje yra tvirtinta principin nuostata, kad EAPB
sutartis neturi takos bdams, kuriais keletas valstybi nari nustato atlyginimus ir socialins apsaugos paalpas angli ir plieno pramonje....
Taiau, vadovaujantis 68 straipsnio 2 dalimi, jeigu Vyriausioji valdyba nustato, kad vienos ar daugiau moni kainos yra pernelyg emos, nes
jose mokami pernelyg mai atlyginimai pagal tos srities atlyginim lyg, tuomet, pasitarusi su Konsultaciniu komitetu, Vyriausioji valdyba
pateikia joms atitinkamas rekomendacijas. Jeigu pernelyg mai atlyginimai mokami vyriausybs sprendimu, Vyriausioji valdyba aptaria padt su
ta vyriausybe, o nepavykus susitarti, ji gali, pasitarusi su Konsultaciniu komitetu, pateikti tai vyriausybei rekomendacij. Jeigu Vyriausioji
valdyba nustato, kad atlyginim mainimas pablogina darbinink gyvenimo lyg ir kartu yra naudojamas kaip nuolatin t moni ekonominio
sureguliavimo priemon ar kaip j tarpusavio konkurencijos priemon, Vyriausioji valdyba, pasitarusi su Konsultaciniu komitetu, pateikia monei
ar atitinkamai vyriausybei rekomendacij, siekdama moni sskaita utikrinti darbininkams paalpas ir taip kompensuoti atlyginim
sumainim[5].
Anksiau mintos rekomendacijos gali bti teikiamos tik pasitarus su Taryba, iskyrus, kai jos yra skirtos maoms monms. monms, kurios
nesilaiko joms anksiau minta tvarka pateikt rekomendacij, Vyriausioji valdyba, vadovaujantis EAPB sutarties 68 straipsnio 6 dalimi, gali
skirti baudas ir delspinigius, nevirijanius dvigubos sumos, sutaupytos neteisingai mainant darbo snaudas. Reikia atkreipti dmes tai, kad
Vyriausiajai valdybai, vadovaujantis EAPB sutarties 68 straipsnio 2 ir 3 dalimi, suteikta teis teikti rekomendacijas tiek konkretiems
darbdaviams, tiek valstybs nars vyriausybei. Tuo tarpu EAPB sutarties 68 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos yra taikytinos tik
darbdaviams.
Nepaisant to, kad Vyriausiajai valdybai buvo suteikta anksiau minta teis konkurencij ikraipantiems darbdaviams taikyti baudas, ia
galimybe n karto nebuvo pasinaudota[6].
EAPB 69 straipsnyje buvo tvirtintas laisvo darbuotoj judjimo principas. Valstybs nars sipareigojo angli ir plieno pramonje paalinti bet
kuriuos apribojimus pagal pilietyb, priimdamos darb darbininkus, kurie yra valstybi nari pilieiai ir turi pripaint angliakasybos ar plieno
pramons kvalifikacij, bei taikydamos jiems pagal pagrindinius sveikatos ir vieosios politikos reikalavimus nustatytus apribojimus [7].
Siekiant realiai pritaikyti ias nuostatas, vadovaujantis EAPB sutarties 69 straipsnio 2 dalimi, valstybs nars sudaro bendrus specialybi ir
kvalifikacij apibrimus, susitaria dl vienodo laisvo darbuotoj judjimo apribojim taikymo ir stengiasi sudaryti bendr Bendrijos mastu
tvark, pagal kuri darbo pasilymai bt derinami su pareikimais dl darbinimo.
EAPB 69 straipsnyje taip pat buvo tvirtintas valstybi nari darbuotoj angli ir plieno pramonje diskriminavimo draudimo principas
valstybs nars draudia bet koki savo piliei ir atvykusi darbinink atlyginim bei darbo slyg diskriminacij, nepaeisdamos specialij
priemoni, taikom pasienio darbininkams.
Paymtina, kad EAPB institucijos neturjo teiss leisti valstybms narms privalomus teiss aktus dl laisvo angli ir plieno pramons
darbuotoj judjimo. Vyriausioji valdyba galjo vadovauti ir padti valstybms narms taikant EAPB 69 straipsnio nuostatas[8].
Kaip matome, EAPB sutartis nepasiymi darbo teiss ir socialins srities norm gausa. Be bendrj socialinius aspektus lieiani tiksl, EAPB
sutartyje buvo tvirtinta tik keletas darbo teis lieiani nuostat, o institucijoms nebuvo suteikta teis leisti privalomuosius teiss aktus darbo
teiss ir socialinje srityje.
Kalbant apie Bendrij institucij kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje btina paminti ir iuos klausimus reglamentuojanias
Euratomo sutarties[9] nuostatas (r. 2 schem).
Sutarties 1 straipsnyje yra tvirtintas Bendrijos udavinys sudarant btinas slygas spariai kurti ir pltoti branduolin pramon prisidti prie
gyvenimo lygio valstybse narse gerinimo ir santyki su kitomis alimis pltojimo. gyvendinant ia pamint tiksl Euratomo sutartis i karto
apibria Bendrijos veiklos sritis, kuri darbo teiss ir socialins srities poiriu svarbiausios bt dvi:

vienod saugos standart, kad bt apsaugota darbuotoj ir gyventoj sveikata, nustatymas bei j taikymo utikrinimas;

plaios komercins sistemos veikimo ir galimybs naudotis paia geriausia technine ranga utikrinimas, kuriant bendr specialij
mediag ir rangos rink, remiant laisv kapitalo, skirto investicijoms branduolins energetikos srityje, judjim ir utikrinant specialistams
Bendrijoje laisv sidarbinti[10].
Pirmosios Bendrijos veiklos srities teisinio reglamentavimo Klausimai yra apibriami Euratomo sutarties III skyriuje Sveikatos apsauga.
Sutarties 30 straipsnyje yra tvirtinama, kad Bendrijoje yra nustatomi pagrindiniai darbuotoj ir gyventoj apsaugos nuo jonizuojaniosios
spinduliuots keliamos grsms standartai, kurie apima:

didiausias leistinas dozes, nepaeidianias nustatyt saugos reikalavim,

didiausius leistinus apvitos ir taros lygius,

pagrindinius darbuotoj sveikatos prieiros principus.

Sutarties 31 straipsnis nustato, kad pagrindinius standartus rengia Komisija, gavusi Mokslo ir technikos komiteto paskirtos ekspert grups,
sudarytos i valstybi nari mokslinink ir visuomens sveikatos apsaugos specialist, ivadas. Dl i pagrindini standart Komisija taip pat
turi gauti Ekonomikos ir socialini reikal komiteto ivadas. Pagrindinius standartus nustato Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei
remdamasi Komisijos, kuri jai perduoda komitet ivadas, pasilymu. Taryba sprendim priima nustatyta bals dauguma. Komisijos ar
valstybs nars praymu pagrindiniai standartai gali bti peririmi ir papildomi anksiau nurodyta tvarka. Visus tokius valstybi nari praymus
nagrinja Komisija[11]. Savo ruotu, kiekviena valstyb nar, vadovaujantis Euratomo sutarties 33 straipsniu, anksiau mintus standartus
tvirtina statymais, statym papildomaisiais aktais ar administracinmis priemonmis, kad utikrint, jog yra laikomasi nustatyt pagrindini
standart, taip pat imasi reikiam priemoni mokymo, vietimo ir profesinio rengimo srityse.
Euratomo sutarties 96 straipsnyje yra tvirtintas laisvas branduolins energetikos darbuotoj judjimas. Vadovaujantis mintu straipsniu,
valstybs nars panaikina visus pilietybs pagrindu taikomus apribojimus, paeidianius bet kurios i valstybi nari piliei teis uimti
profesionalaus darbuotojo pareigas branduolins energetikos srityje, tai teisei taikant apribojimus, grindiamus pagrindiniais visuomens interes
apsaugos politikos, visuomens saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimais. Labai svarbu yra tai, kad, taikant Euratomo sutarties 96 straipsnio
nuostatas, Bendrijos institucijoms suteikiama teis leisti privalomuosius teiss aktus Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir
remdamasi Komisijos, kuri pirma turi gauti Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon, pasilymu, gali nustatyta bals dauguma
priimti direktyvas...[12].
Be to, vadovaujantis Euratomo sutarties 97 straipsniu, valstybi nari jurisdikcijai priklausantiems valstybiniams arba privatiems juridiniams ar
fiziniams asmenims negali bti taikoma joki apribojim pilietybs pagrindu, jei ie asmenys nori prisidti prie mokslinio ar pramoninio
pobdio branduolini objekt Bendrijoje statybos. Taiau dl ios nuostatos Bendrijos institucijoms nesuteikiama galimyb leisti teiss aktus.

Taigi, nors Euratomo sutartyje darbo teiss klausimus lieiani nuostat yra tik keletas, taiau jos yra svarbios tuo, kad, skirtingai nei tai
reglamentuojama EAPB sutartyje, nustat Bendrijos institucij kompetencij leisti valstybms narms privalomus teiss aktus.
Daug reikmingesn virnacionalinio darbo santyki ir socialins srities klausim reglamentavimo prasme yra 1958 m. sigaliojusi EB sutartis.
[13] Btent i sutartis su vlesniais pakeitimais ir papildymais, i esms, apibria Bendrij institucij kompetencij nagrinjamoje srityje (r. 2
schem).
EB sutarties 2 straipsnyje tvirtinami EB tikslai Bendrija, kurdama bendrj rink bei palaipsniui derindama valstybi nari ekonomin
politik, kelia sau udavin visoje Bendrijoje skatinti darni ekonomins veiklos pltr, nuolatin ir suderint pltot, vis didesn stabilum,
greitesn gyvenimo lygio gerjim ir glaudesnius valstybi nari santykius. Siekiant ia pamint EB tiksl yra nustatomos vairios veiklos
sritys, tarp kuri yra minimas ir laisvam asmen, paslaug ir kapitalo judjimui tarp valstybi nari trukdani klii panaikinimas bei
Europos socialinio fondo sukrimas siekiant darbuotojams sudaryti geresnes galimybes sidarbinti ir prisidti prie j gyvenimo lygio klimo.
EB institucij kompetencija mintuose veiklos srityse yra detalizuojama kiruose EB sutarties straipsniuose.
Laisvo darbuotoj judjimo principo gyvendinimui yra skirti EB sutarties 48-51 (dabar 39-42) straipsniai[14]. Sutartyje yra tvirtinama, kad
Bendrijoje utikrinama darbuotoj judjimo laisv. Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo bei
darbinimo slyg atvilgiu panaikinama bet kokia valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs. Ji suteikia teis, galim riboti tik
vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos sumetimais:
a)
priimti
faktikai
pateiktus
pasilymus
sidarbinti;
b)
iuo
tikslu
laisvai
judti
valstybi
nari
teritorijoje;
c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim reglamentuojanius statymus ir kitus teiss
aktus;
d) laikantis Komisijos gyvendinimo reglamentuose nustatyt slyg, pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui.
Laisvo darbuotoj judjimo principas nra taikomas nuostatos darbui valstybs tarnyboje[15].
EB sutarties 49 (dabar 40) straipsnis numat EB institucij kompetencij darbuotoj laisvo judjimo valstybi nari teritorijoje Klausimais leisti
privalomuosius teiss aktus direktyvas arba reglamentus[16].
EB sutartis taip pat numat EB institucij kompetencij socialins apsaugos srityje (51 (dabar 42) straipsnis). Tokios kompetencijos suteikimas
buvo traktuojamas kaip iimtinai viena i laisvam darbuotoj judjimui utikrinti btin priemoni. Laisvo darbuotoj judjimo utikrinimo
tikslais Taryba priima nuostatas, kaip migruojantiems darbuotojams ir j ilaikytiniams utikrinti:
a)
pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir ilaikyt teis socialines imokas ir kad
bt
galima
apskaiiuoti
t
imok
dyd;
b) socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose[17].
Dar viena sritis, kuri buvo siekiama reguliuoti EB lygyje vienodas darbo umokestis vyrams ir moterims u vienod darb. EB sutarties 119
(dabar 141) straipsnyje buvo tvirtinta, kad kiekviena valstyb nar utikrina, kad .... bt taikomas principas u vienod darb abiej lyi
darbuotojams mokti vienod umokest.... Sutartis taip pat apibr umokesio svok (umokestis tai prastas bazinis arba minimalus
darbo umokestis arba alga ir koks nors kitas atlygis grynaisiais arba natra, kur darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna i darbdavio u
savo darb). Vadovaujantis EB sutarties 119 straipsniu, vienodas umokestis nediskriminuojant dl lyties reikia, kad:
a)
umokestis
u
t
pat
vienetin
darb
apskaiiuojamas
taikant
t
pat
mato
vienet;
b) valandinis umokestis u t pat darb yra vienodas.
EB sutarties 117 (dabar 136), 118 (dabar 140), 120 (dabar 142), 121 (dabar 144), 122 (dabar 145) straipsniuose taip pat yra tvirtintos su darbo
teise susijusios normos bei EB institucij kompetencija. Bet, reikia pasakyti, juose nra tvirtinama EB institucij kompetencija leisti
privalomuosius teiss aktus. Tai pamatysime trumpai apvelg mint EB sutarties nuostat turin.
EB sutarties 117 (dabar 136) straipsnyje yra teigiama, kad valstybs nars susitaria, kad tikslinga skatinti kurti geresnes gyvenimo ir darbo
slygas, jog palaikant j gerjim bt galima siekti j suderinimo. Valstybs nars tiki, kad tokia raida vyks ne tik dl socialini sistem
suderinimui palankaus bendrosios rinkos veikimo, bet ir dl ioje Sutartyje numatytos tvarkos ir statym bei kit teiss akt nuostat
suderinimo.
EB sutarties 118 (dabar 140) tvirtinama Komisijos kompetencija. Vadovaujantis minto straipsnio nuostatomis, Komisijos uduotis
nepaeidiant kit ios Sutarties nuostat ir laikantis jos bendr tiksl, skatinti glaud valstybi nari bendradarbiavim socialinje srityje, ypa
reikalais, susijusiais su:

sidarbinimu;

darbo teise ir darbo slygomis;

pagrindiniu ir auktesniuoju profesiniu mokymu;

socialiniu draudimu;

nelaiming atsitikim darbe ir lig prevencija;

darbo higiena;

teise jungtis asociacijas ir kolektyvines derybas tarp darbdavi ir darbuotoj.

iuo tikslu Komisija glaudiai bendradarbiauja su valstybmis narmis atlikdama tyrimus, teikdama nuomones[18] bei organizuodama
pasitarimus ir nacionaliniu lygmeniu kylaniais, ir tarptautinms organizacijoms rpimais Klausimais.
Be to, Komisija savo met praneime Europos Parlamentui skiria special skyri socialinei padiai Bendrijoje vertinti. Parlamentas gali
paprayti Komisijos parengti praneimus apie tam tikras socialins padties problemas (EB sutarties 122 (dabar 145) straipsnis).
Apie Tarybos kompetencija kalbama EB sutarties 121 (dabar 144) straipsnyje. Taryba, sprsdama vieningai ir pasikonsultavusi su Ekonomikos
ir socialini reikal komitetu, gali pavesti Komisijai vykdyti uduotis, susijusias su bendr priemoni gyvendinimu, ypa migruojani
darbuotoj socialinio draudimo Klausimais, minimais 48-51 (dabar 39-42) straipsniuose.
EB sutarties 120 straipsnyje yra tvirtintas siekis, kad valstybs nars stengiasi ilaikyti esam mokam atostog sistem ekvivalentikum.
Galiausiai, socialinei sriiai yra svarbios EB sutarties 123-125 (dabar 146-148) straipsni nuostatos. Europos socialinis fondas steigtas siekiant
utikrinti geresnes darbuotoj galimybes sidarbinti bendrojoje rinkoje ir tokiu bdu padti kelti gyvenimo lyg. Fondo paskirtis palengvinti
darbuotojams sidarbinti ir padidinti j judjim Bendrijoje geografins ir darbo vietos atvilgiu [19]. Vadovaujantis EB sutarties 124 straipsniu,
Europos socialin fond administruoja Komisija. udavin Komisijai atlikti padeda Komisijos nario pirmininkaujamas komitetas, sudarytas i
vyriausybi, profesini sjung ir darbdavi organizacij atstov[20].
1987 m. liepos 1 d. sigaliojs Suvestinis Europos aktas iplt EB institucij kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje. Vadovaujantis
Suvestinio Europos akto 21 straipsniu, EB sutartis buvo papildyta 118a (dabar 138) straipsniu, kuriame tvirtinama, kad valstybs nars labai
rpinasi, kad bt skatinama paanga, ypa darbo aplinkos srityje, susijusi su darbuotoj sveikata ir sauga, bei kelia sau tiksl suderinti ios
srities slygas, kartu ilaikant turimus pasiekimus. Tame paiame straipsnyje yra tiesiogiai apibriama Tarybos kompetencija leisti
privalomuosius teiss aktus darbuotoj sveikatos ir saugos srityje. Taigi, Tarybai, kvalifikuota bals dauguma buvo suteikta teis direktyvomis

nustatyti btiniausius reikalavimus, atsivelgiant kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles. Tokiose direktyvose
vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinius varyti maj bei vidutini moni krim ir pltojim.
Suvestinis Europos aktas EB sutart papild nauju 118b (dabar 139) straipsniu, kuris teisino socialini partneri (profesini sjung ir darbdavi
organizacij) dalyvavim EB veikloje. EB 118b (dabar 139) straipsnyje yra sakoma, kad Komisija stengiasi pltoti administracijos ir darbuotoj
dialog Europos lygmeniu, kuris, jei abi alys to pageidauja, galt baigtis susitarimu pagrstais santykiais.
Kaip jau buvo minta, kalbant apie ES darbo teiss vystimosi etapus, Mastrichto sutartis EB institucij (toliau bus naudojamas terminas ES
institucij) kompetencijos darbo santyki ir socialins saugos srityje neiplt. Taiau prie Mastrichto sutarties buvo pridtas protokolas Nr. 14
dl socialins politikos, kurio priedu tapo Susitarimas dl socialins politikos, sudarytas tarp Europos bendrijos valstybi nari, iskyrus
Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst[21].
Prie 14 Protokolo pridtas Susitarimas dl socialins politikos ymiai iplt Bendrijos kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje (r. pav.
Nr.6). Taiau, atsivelgiant tai, kad mint protokol bei susitarim pasira ne visos valstybs nars, buvo iplsta vienuolikos nari
Bendrijos[22] kompetencija. Tiek Susitarimas dl socialins politikos, tiek gyvendinant jo nuostatas ileisti Bendrijos teiss aktai nuo
prastini teiss akt visos Bendrijos ribose skyrsi tik tuo, kad j galiojimo sritis neapm Jungtins Karalysts; dl ko juos galima buvo vadinti
daline Bendrijos teise...[23].
Taigi, Susitarime buvo tvirtinta galimyb leisti j pasiraiusioms vienuolikai valstybi nari pasinaudoti Sutarties institucijomis, tvarka ir
mechanizmais siekiant priimti tarpusavyje ir taikyti, kiek tai joms taikoma, aktus ir sprendimus, reikalingus pirmiau nurodytam susitarimui
gyvendinti[24]. Vadovaujantis Protokolo 2 punktu, Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst nedalyvauja Tarybai svarstant ir
priimant Komisijos pasilymus, pateiktus io Protokolo ir pirmiau nurodyto susitarimo pagrindu, o Tarybos priimti aktai ir visos finansins
pasekms, iskyrus institucij patirtas administracines ilaidas, netaikomos Jungtinei Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalystei.
Susitarimo 1 straipsnyje Bendrija ir valstybs nars ikl sau tikslus skatinti uimtum, geresnes gyvenimo ir darbo slygas, deram socialin
apsaug, socialin dialog, mogikj itekli pltojim, siekiant ilgalaikio didelio uimtumo lygio, ir kov su atskirtimi. iais tikslais Bendrija
ir valstybs nars susitar gyvendinti priemones, kuriose atsivelgiama vairias nacionalins praktikos formas ir poreik palaikyti Bendrijos
ekonomikos konkurencingum.
Siekiant anksiau mint usibrt tiksl bei vadovaujantis Susitarimo 2 straipsnio 1 dalimi, Bendrija remia ir papildo valstybi nari veikl
iose srityse:

vis pirma, darbo aplinkos gerinimas siekiant apsaugoti darbuotoj sveikat ir saug;

darbo slygos;

darbuotoj informavimas ir konsultavimas;

moter ir vyr lygyb dl galimybi darbo rinkoje ir poirio darbe;

i darbo rinkos istumt asmen integracija....

Mintose srityse ES institucijoms buvo suteikta teis leisti privalomuosius teiss aktus - Taryba, atsivelgdama kiekvienoje valstybje narje
esamas slygas ir technines taisykles, gali direktyvomis nustatyti minimalius laipsniko gyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose
vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinius varyti maj bei vidutini moni krim ir pltojim [25].
Ypa svarbu yra tai, kad, vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, Taryba direktyvas priima kvalifikuota bals dauguma.
Be to, Susitarimo 2 straipsnio 3 dalyje buvo tvirtinta ES institucij kompetencija leisti valstybms narms privalomuosius teiss aktus tokiose
srityse:

darbuotoj socialinio draudimo ir socialins apsaugos;

darbuotoj apsaugos nutraukus darbo sutart;

atstovavimo darbuotoj ir darbdavi interesams bei kolektyvinio gynimo;

Bendrijos teritorijoje teistai gyvenani treij ali piliei darbinimo slyg;

finansini na uimtumui ir darbo viet krimui skatinti nepaeidiant su Socialiniu fondu susijusi nuostat.
Paymtina, kad Taryba direktyvas ia ivardintais Klausimais galjo priimti tik vienbalsiai.
Susitarimo 2 straipsnio 6 dalyje yra tvirtinta, kad io straipsnio nuostatos netaikomos darbo umokesiui, teisei jungtis asociacijas, teisei
streikuoti arba teisei imtis lokaut. Vadinasi, yra aikiai tvirtinama, kad ES institucijos ias tris sritis negali kitis, ir tai yra iimtinai valstybi
nari kompetencija.
Taigi, galima daryti ivad, kad pagal klausim aktualum bei jautrum atskiroms valstybms narms Susitarimas dl socialins politikos iskyr
tris j grupes:

jautriausios sritys, kuriose kiekviena valstyb nar turi veto teis (sprendimai priimami vienbalsiai);

ne tokios jautrios veiklos sritys, (sprendimai priimami kvalifikuota bals dauguma);

veiklos sritys, kuri teiss akt pagalba ES institucijoms negali reguliuoti.

Iki Susitarimo sigaliojimo pirminje teisje buvo tvirtinta tik viena socialinius partnerius lieianti nuostata pareigojimas Komisijai utikrinti,
kad bt pltojamas administracijos ir darbuotoj dialogas Europos lygmeniu[26]. Susitarime socialini partneri vaidmuo yra didinamas.
Taip, vadovaujantis Susitarimo 3 straipsnio 1 dalimi, Komisijai keliamas udavinys skatinti socialini partneri konsultavimsi Bendrijos
lygmeniu ir imtis vis tinkam priemoni j dialogui palengvinti utikrinant alims subalansuot param Susitarimo 3 straipsnyje yra
tvirtinama socialini partneri konsultacin funkcija teiskros procese Komisija, prie pateikdama pasilymus socialins politikos srityje,
konsultuojasi su socialiniais partneriais dl galimos Bendrijos veiksm linkms. Jei po tokio konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga imtis
veiksm Bendrijos mastu, ji su socialiniais partneriais konsultuojasi dl numatomo pasilymo turinio. Socialiniai partneriai pateikia Komisijai
nuomon arba prireikus rekomendacij.
Susitarimo 4 straipsnyje yra tvirtinama, kad socialini partneri pageidavimu j dialogas Bendrijos lygmeniu gali peraugti sutartinius santykius
skaitant susitarimus. Socialini partneri Bendrijos lygmeniu sudaryti susitarimai yra gyvendinami arba pagal socialiniams partneriams bei
valstybms narms bding tvark ir praktik, arba juos pasiraiusioms alims bendrai papraius, remiantis Komisijos pasilymu priimtu Tarybos
sprendimu[27]. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, iskyrus kai svarstomame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios su
viena i taip vadinam jautri srii, tokiais atvejais ji sprendia vieningai. ia aptartos procedros trukm negali viryti devyni mnesi,
jeigu suinteresuoti socialiniai partneriai bei Komisija drauge nenusprendia jos pratsti[28].
Taip pat socialiniams buvo suteikta galimyb gyvendinti direktyvas. Susitarimo 2 straipsnio 4 dalyje yra tvirtinta, kad valstyb nar gali
patikti socialiniams partneriams, j bendru praymu, gyvendinti direktyvas.... iuo atveju valstyb narei utikrina, kad ne vliau, kaip iki
datos, iki kurios direktyva turi bti perkelta nacionalin teis, socialiniai partneriai susitarimu bt dieg reikiamas priemones, o atitinkama
valstyb nar turi imtis btin priemoni, leidiani jai garantuoti, kad bus pasiekti ta direktyva nustatyti rezultatai.
Taigi, socialini partneri vaidmuo Susitarime dl socialins politikos buvo ymiai iplstas ir pasireik trimis aspektais:

dalyvavimas teiskros procese (konsultavimo funkcija);

10

galimyb sudaryti susitarimus, kurie gali bti gyvendinami Tarybos sprendimu;

galimyb gyvendinti direktyvas.
Susitarime dl socialins politikos taip pat buvo iplstas vyr ir moter lygiateisikumo principo EB lygmenyje reglamentavimas. Susitarimo 6
straipsnis atkartojo EB sutarties 119 straipsn bei papildomai tvirtino, kad is straipsnis nekliudo valstybei narei ir toliau laikytis ar imtis
priemoni, suteikiani ypating pranaum, skirt padti moterims verstis profesine veikla arba ukertani keli profesinei karjerai
trukdanioms klitims arba ukertani keli ar kompensuojani nepalankias aplinkybes j profesinei karjerai. i nuostat tvirtinimas buvo
pirmasis bandymas tvirtinti vyr ir moter lygyb ne tik darbo umokesio, bet ir kit darbo slyg srityje. Be to, tokiu bdu buvo prabilta ir
apie pozityvij diskriminacij (tiksling maiau atstovaujam asmen grupi rmim[29]. Tiesa, ioje srityje vienuolika valstybi nari ES
institucijoms nesuteik teiss leisti privalomuosius teiss aktus.
1999 m. gegus 1 d. sigaliojusi Amsterdamo sutartis Susitarimo dl socialins politikos nuostatas su tam tikrais pakeitimais perkl EB sutart
(137-140 straipsniai).
Be ankstesni pakeitim, buvo papildytas ES sutarties buv. 117 (dabar 136) straipsnis, kalbantis apie socialins politikos principus. Mintame
straipsnyje tvirtinama, kad Bendrija ir valstybs nars, atsivelgdamos pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine
pasiraytoje Europos socialinje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje, mano, jog tikslinga didinti
uimtum, skatinti geresnes gyvenimo bei darbo slygas, kad palaikant j gerjim bt galima siekti j suderinimo, deramos socialins
apsaugos, administracijos ir darbuotoj dialogo, mogikj itekli pltots siekiant nuolatinio didelio uimtumo ir kovojant su socialine
atskirtimi.
Amsterdamo sutartimi buvo iplsta Bendrijos institucij kompetencija utikrinant vyr ir moter lygiateisikum be vienodo darbo
umokesio u vienod darb principo sutartyje pamintas vienodo poirio vyrus ir moteris[30] principas, o Bendrijos institucijoms suteikta
teis leisti privalomuosius teiss aktus (iki Amsterdamo sutarties galiojs Protokolas Nr. 14 dl socialins politikos tokios teiss vienuolikos
Bendrijai nesuteik). Taigi, Taryba EB sutartyje nustatyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi
priemoni utikrinti, kad bt taikomas moter ir vyr lygi galimybi ir vienodo poirio uimtumo bei profesins veiklos principas, taip pat
vienodo umokesio u vienod arba vienodos verts darb principas[31].
Be to, 141 straipsnio 4 dalyje (buvusiame 119 str.) tvirtinta pozityvioji diskriminacija maiau atstovaujamos asmen grupi rmimas. 141
straipsnio 4 dalyje yra sakoma, kad siekiant utikrinti visik moter ir vyr lygyb per vis darbing ami, vienodo poirio principas
nekliudo valstybms narms ir toliau laikytis arba imtis priemoni, numatani konkreias lengvatas, padedanias nepakankamai atstovaujamai
lyiai verstis profesine veikla arba alinanias ar kompensuojanias nepalankias profesins veiklos slygas[32].
Galiausiai, EB sutartis buvo papildyta 125-130 straipsniais, kuriuose tvirtinamos uimtum lieianios nuostatos. Taigi, valstybs nars ir
Bendrija veikia siekdamos pltoti suderint uimtumo strategij, ypa ugdydamos kvalifikuot, profesiniu atvilgiu pasirengusi ir mokani
prisitaikyti darbo jg bei darbo rinkas, prisitaikanias prie ekonomikos pokyi,.... Pabrtina, kad Bendrijos institucijoms nra suteikiama
teis leisti valstybms narms privalomus teiss aktus. Taip, pavyzdiui, Bendrija siekti didelio uimtumo padeda skatindama valstybi nari
bendradarbiavim bei remdama, o prireikus ir papildydama, j veikl. Taip pat, vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos ivadomis, Taryba,
sprsdama kvalifikuota bals dauguma bei remdamasi Komisijos pasilymui ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir
socialini reikal komitetu, Region komitetu bei Uimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, kurias valstybs nars atsivelgia vykdydamos
savo uimtumo politik, o kiekviena valstyb nar pateikia Tarybai ir Komisijai met praneim apie svarbiausias priemones, kuri buvo imtasi
uimtumo politik gyvendinant pagal pamintas uimtumo politikos gaires. Savo ruotu, Taryba, remdamasi 3 dalyje pamintais praneimais ir
susipainusi su Uimtumo komiteto nuomone, valstybi nari uimtumo politikos gyvendinim kasmet nagrinja atsivelgdama uimtumo
politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota bals dauguma gali teikti valstybms narms rekomendacijas, jei
mano, kad tokiam nagrinjimui to reikia.
Galiausiai, Nicos sutartyje[33] buvo i naujo bandoma perirti ES institucij kompetencij darbo teiss srityje. EB sutarties 137 straipsnis
buvo idstytas nauja redakcija. Minto straipsnio pirmojoje dalyje yra sakoma, kad Bendrija remia ir papildo valstybi nari veikl iose srityse:
a)
vis
pirma
darbo
aplinkos
gerinimo
siekiant
rpintis
darbuotoj
sveikata
ir
sauga;
b)
darbo
slyg;
c)
darbuotoj
socialinio
draudimo
ir
socialins
apsaugos;
d)
darbuotoj
socialins
apsaugos
nutraukus
darbo
sutart;
e)
darbuotoj
informavimo
ir
konsultavimo;
f)
atstovavimo darbuotoj ir darbdavi interesams bei i interes ir bendr sprendim kolektyvinio gynimo;
g)
Bendrijos
teritorijoje
testai
gyvenani
treij
ali
piliei
darbinimo
slyg;
h)
i
darbo
rinkos
istumt
asmen
integracijos;
i)
moter
ir
vyr
lygybs
dl
galimybi
darbo
rinkoje
ir
poirio
darbe;
j)
kovos
su
socialine
atskirtimi;
k) socialins apsaugos sistem modernizavimo.
Taigi, Bendrijos veiklos sritis prasiplt socialins apsaugos sistem modernizavimo klausimu. Nepaisant to, 137 straipsnio 2 dalyje, kuriame
nustatoma ES institucij kompetencija ivardintose srityse, nra numatyta galimyb priimti privalomuosius teiss aktus ioje naujoje srityje.
Kaip ir Susitarime dl socialins politikos bei Amsterdamo sutartimi pakeistuose EB sutarties nuostatuose, po Nicos sutarties sigaliojimo
pakeisto EB sutarties 137 straipsnio 5 dalyje buvo tvirtintos sritys, kuriose Bendrija negali imtis joki veiksm - darbo umokesio, teis jungtis
asociacijas, teis streikuoti arba teisei imtis lokaut.
Nepaisant to, kad ES institucijos gali priimti privalomuosius teiss aktus ir socialinio draudimo ir socialins apsaugos srityje, taiau tokios
nuostatos neturi takos valstybi nari teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistem principus ir neturi didesniu mastu paveikti
j finansins pusiausvyros[34].
Apibendrinant anksiau idstyt[35], galima teigti, kad ES kompetencija darbo santyki ir socialinje srityje apima plat klausim rat, kuriuos
galima skaidyti du blokus:
1) darbo santyki ir socialins srities Klausimai, kuriuos ES institucijos gali reglamentuoti priimdamos privalomuosius teiss aktus. Tai bt:

laisvas darbuotoj judjimas;

darbo aplinkos gerinimas siekiant rpintis darbuotoj sveikata ir sauga;

darbo slygos;

darbuotoj socialinis draudimas ir socialin apsauga;

darbuotoj socialin apsauga nutraukus darbo sutart;

darbuotoj informavimas ir konsultavimas;

atstovavimas darbuotoj ir darbdavi interesams bei i interes ir bendr sprendim kolektyvinis gynimas;

Bendrijos teritorijoje testai gyvenani treij ali piliei darbinimo slygos;

11

i darbo rinkos istumt asmen integracija;

moter ir vyr lygyb dl galimybi darbo rinkoje ir poirio darbe;
vienodas umokesio u vienod arba vienodos verts darb.
2) darbo santyki ir socialins srities Klausimai, kurie ES lygmenyje nra reglamentuojami, taiau ES institucijoms suteikiama teis priimti
rekomendacinio pobdio aktus:

uimtumas;

kova su socialine atskirtimi;

socialins apsaugos sistem modernizavimas;

socialini partneri konsultavimosi Bendrijos lygmeniu skatinimas.

5.3 Atskir ES kompetencijai prisikirt darbo santyki ir socialins srities klausim reglamentavimas
Darbuotoj sveikatos apsauga ir sauga, darbo slygos. Darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos reglamentavimas yra labiausiai ipltotas ES
lygmenyje. Darbuotoj ir gyventoj saugos ir sveikatos apsaugos klausimas buvo pradtas reglamentuoti sigaliojus Euratomo sutariai, tiesa tik
labai siauroje srityje (apsaugos nuo jonizuojanios spinduliuots)[1]. 1987 m. liepos 1 d. sigaliojs Suvestinis Europos aktas EB sutart papild
118a (dabar 138) straipsniu, kuriame tvirtinama Tarybos kompetencija leisti privalomuosius teiss aktus darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos
srityje. Tai utikrino itin aktyvi teiskros proces mintoje srityje.
Darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos Klausimais yra priimta daugiau nei dvideimt teiss akt. ios srities reglamentavimo sistemoje
iskiriami du lygiai (r. pav. Nr. 7):
1) teiss normos, taikomos visose veiklos srityse bei nustatanios bendruosius darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos utikrinimo principus
(1989 m. birelio 12 d. Tarybos direktyva dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB). i
direktyva yra vadinama motinine direktyva[2]).
2) teiss normos, taikomos specialiose darbuotoj sveikatos apsaugos bei saugos srityse bei papildanios, detalizuojanios motinins
direktyvos nuostatas (atskiros direktyvos)[3]. ios teiss normos reglamentuoja:

darbo viet rengim;

darbo priemones;

asmenines apsaugos priemones;

darb su demonstracinmis priemonmis;

darb su sunkiais kroviniais, kelianiais nugaros paeidimo rizik;

laikinsias ar kilnojamosios darbo vietas;

darb saug vejybos ir ems kio sektoriuose.

Pagrindin viet darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos reglamentavimo srityje uima 1989 m. birelio 12 d. priimta Tarybos direktyva dl
priemoni darbuotoj saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (toliau Direktyva). Direktyva priimta atsivelgiant EEB sutarties
118a (dabar 137) straipsn.
Direktyvos preambulje sakoma, kad valstybi nari teisins sistemos dl darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos darbo vietoje labai skiriasi ir
turi bti tobulinamos, be to, valstybi nari nacionalins nuostatos iuo klausimu, danai apimanios technines specifikacijas ir (arba)
savireguliavimo standartus, gali nustatyti skirtingus saugos ir sveikatos apsaugos lygius ir leisti konkurencij saugos ir sveikatos sskaita.
Lygiagreiai yra aikiai pabriama, kad darbuotoj saugos, higienos ir sveikatos apsaugos gerinimo tiksl neturt nusverti vien tik ekonominiai
motyvai. i nuostata aikiai atspindi, kad darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos reguliavimas priskiriamas socialinei sriiai.
Direktyvos paskirtis nustatyti priemones, skatinanias gerinti darbuotoj saug ir sveikat darbe. iuo tikslu Direktyvoje yra pateikti bendrieji
principai dl profesins rizikos prevencijos, saugos ir sveikatos apsaugos, rizikos ri ir nelaimingus atsitikimus lemiani veiksni paalinimo,
informavimo, konsultavimo, proporcingo dalyvavimo pagal nacionalins teiss aktus ir (arba) nacionalin praktik ir darbuotoj bei j atstov
profesinio mokymo, taip pat bendrosios gairs dl mint princip gyvendinimo. Nepaisant Direktyvos norm, valstybms narms paliekama
teis taikyti palankesnes nuostatas darbuotoj saugai ir sveikatai darbe apsaugoti[4].
Direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privaiam (pramons, ems kio, prekybos, administravimo, paslaug,
vietimo, kultros, poilsio ir kt.). Taiau Direktyva netaikoma toms sritims, kuri ypatumai, bdingi tam tikrai specifinei valstybs tarnybos
veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilins saugos srityje, neivengiamai jai prietarauja. Tuo
atveju darbuotoj sauga ir sveikata turi bti utikrinama kiek galima labiau atsivelgiant Direktyvoje nustatytus tikslus (2 straipsnis).
Direktyv i esms sudaro pagrindiniai du skyriai, kurie numato darbdavi[5] ir darbuotoj[6] pareigas.
Direktyva nustato bendrj darbdavio pareig utikrinti darbuotoj saug ir sveikat visais su darbu susijusiais aspektais. Jeigu apsaugos ir
prevencins priemons negali bti organizuojamos dl to, kad monje ar staigoje nra kompetentingo personalo, darbdavys privalo samdyti
kompetentingas iors tarnybas ar asmenis, taiau tai nepanaikina jo atsakomybs ioje srityje. Darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos darbe
srityje nedaro takos principui dl darbdavio atsakomybs. Direktyva neriboja valstybi nari galimybs numatyti darbdavi atsakomybs
panaikinim arba apribojim, kai nelaimingi atsitikimai vyksta dl neprast ar nenumatyt aplinkybi, kurios nepriklauso nuo darbdavi valios,
arba dl ypating vyki, kuri pasekmi nebuvo galima ivengti, nepaisant to, kad buvo imtasi vis atsargos priemoni.
Direktyva pareigoja darbdav imtis priemoni, btin darbuotoj saugai ir sveikatai apsaugoti, skaitant profesins rizikos ri prevencij,
informavim bei profesin mokym, o taip pat btin organizavim ir priemones. Taikomos priemons turi bti koreguojamos atsivelgiant
besikeiianias aplinkybes bei tiksl gerinti esam padt. Darbdavys privalo gyvendinti ias priemones vadovaudamasis tokiais bendraisiais
prevencijos principais:

rizikos ri vengimas;

rizikos ri, kuri nemanoma ivengti, vertinimas;

rizikos ri alinimas j atsiradimo vietoje;

darbo pritaikymas asmeniui, ypa darbo viet rengimas, darbo priemoni, darbo bei gamybos metod pasirinkimas, siekiant
pirmiausia palengvinti monotonik darb ar darb i anksto nustatytu tempu bei sumainti tokio darbo poveik sveikatai;

derinimas su technikos paanga;

pavojingo darbo pakeitimas nepavojingu ar maiau pavojingu;

nuoseklios bendros prevencijos politikos, apimanios technologij, darbo organizavim, darbo slygas, socialinius santykius ir su
darbo aplinka susijusi veiksni poveik, sukrimas;

pirmenybs suteikimas kolektyvinms apsaugos priemonms, palyginti su asmeninmis apsaugos priemonmis;

12

atitinkami nurodymai darbuotojams[7].

Be anksiau ivardint pareig, darbdavys privalo:
1) vertinti rizikos ris darbuotoj saugai ir sveikatai, atsivelgdamas pasirinktas darbo priemones, chemines mediagas ar naudojamus
preparatus bei darbo viet rengim. vertinus i rizik, jeigu reikia, darbdavio naudojamos prevencins priemons ir darbo bei gamybos
metodai privalo utikrinti geresn darbuotoj sveikatos apsaugos ir saugos lyg bei bti neatsiejama vis mons ir staigos veiklos srii dalis
visuose
pavaldumo
lygiuose.
2)
Patikdamas
darbuotojui
uduotis,
atsivelgti

darbuotojo
sveikatos
bei
saugos
galimybes.
3) Utikrinti, kad planuojant ir diegiant naujas technologijas, su darbuotojais ir j atstovais bt aptarti pasirinkt priemoni, darbo slyg ir
darbo
aplinkos
poveikis
darbuotoj
saugai
bei
sveikatai.
4) Imtis reikiam priemoni, kad tik atitinkamai instruktuoti darbuotojai galt patekti tas teritorijas, kuriose kyla didelis ir konkretus pavojus.
Kai vienoje darbo vietoje dirba keletas moni, darbdaviai privalo:
1)
bendradarbiauti
gyvendindami
saugos,
sveikatos
ir
profesins
higienos
nuostatas;
2) atsivelgdami veiklos pobd, koordinuoti savo veiksmus apsaugos nuo profesins rizikos ri ir j prevencijos Klausimais;
3) informuoja vienas kit bei atitinkamus savo darbuotojus ir darbuotoj atstovus apie tokias rizikos ris.
Direktyvos 6 straipsnio 5 dalyje yra tvirtinta labai svarbi darbuotoj finansins apsaugos priemon yra imperatyviai nustatoma, kad darbdaviai
jokiu bdu negali reikalauti, kad u priemones, susijusias su darbuotoj sauga, higiena ir sveikata darbe, mokt darbuotojai.
Be anksiau ivardint bendrj darbdavi pareig Direktyva numato ir specialisias darbdavi pareigas tokiose srityse, kaip apsaugos ir
prevencins priemons, pirmoji medicinos pagalba, gaisr gesinimas ir darbuotoj evakuacija, didelis ir neivengiamas pavojus, darbuotoj
informavimas ir konsultavimasis su darbuotojais, darbuotoj dalyvavimas bei mokymai.
gyvendindamas apsaugos ir prevencines priemones, darbdavys privalo paskirti vien arba daugiau darbuotoj veiklai, susijusiai su apsauga nuo
profesins rizikos ri ir j prevencija monje ir staigoje. Paskirti darbuotojai neturi atsidurti nepalankioje padtyje dl veiklos, susijusios su
apsauga nuo profesins rizikos ri ir j prevencija. Paskirtiems darbuotojams turi bti skiriama pakankamai laiko j pareigoms atlikti. Jeigu
tokios apsaugos ir prevencins priemons negali bti organizuojamos dl to, kad monje ar staigoje nra kompetentingo personalo, darbdavys
privalo samdyti kompetentingas iors tarnybas ar asmenis. Kai darbdavys samdo tokias tarnybas ar asmenis, jis informuoja juos apie veiksnius,
kurie, kaip inoma, turi poveik ar manoma, kad gali turti poveik darbuotoj saugai ir sveikatai, ir jiems turi bti suteikta galimyb gauti
informacij apie:

rizikos ris saugai ir sveikatai bei apsaugos ir prevencines priemones ir veikl visoje monje ar staigoje apskritai bei kiekvienoje
darbo vietoje ir darbe atskirai;

paskirtus darbuotojus, atsakingus u pirmosios medicinos pagalbos ir gaisr gesinimo bei evakuacijos priemoni gyvendinim.
Bet kokiu atveju, paskirti darbuotojai privalo turti reikiamus sugebjimus ir gdius bei btinas priemones, o iors tarnybos arba asmenys, su
kuriais yra konsultuojamasi, privalo turti btin kvalifikacij bei asmenines ir profesines priemones [8]. Toki darbuotoj ir iors tarnyb ar
asmen skaiius turi bti pakankamas, kad bt galima efektyviai organizuoti apsaugos ir prevencines priemones[9], atsivelgiant :

mons ar staigos dyd;

pavojus, kurie gali kilti darbuotojams;

pavoj pasiskirstym monje ar staigoje[10].

Pirmosios medicinos pagalbos, gaisr gesinimo ir darbuotoj evakuacijos, didelio ir neivengiamo pavojaus srityje darbdavys yra pareigojamas:

atsivelgiant mons ar staigos veiklos pobd ir dyd, imtis btin pirmosios medicinos pagalbos, gaisr gesinimo ir darbuotoj
evakuacijos priemoni;

pasirpinti, kad bt umegzti btini ryiai su iors tarnybomis, ypa tomis, kurios teikia pirmj ar skubi medicinos pagalb, atlieka
gelbjimo darbus ir gesina gaisrus;

paskirti darbuotojus, atsakingus u pirmosios medicinos pagalbos ir gaisr gesinimo bei evakuacijos priemoni gyvendinim (toki
darbuotoj skaiius, j profesinis parengimas ir turimos priemons turi bti tinkami, atsivelgiant mons ar staigos dyd bei konkreius
pavojus);

kuo greiiau informuoti visus darbuotojus, kuriems gresia arba gali grsti didelis ir neivengiamas pavojus, apie rizik ir apie tai, koki
apsaugos priemoni reikia imtis arba jau imtasi;

imtis priemoni ir duoti nurodymus darbuotojams itikus dideliam ir neivengiamam pavojui nutraukti darb ir nedelsiant palikti darbo
viet ir pereiti saugi viet;

nereikalauti darbuotoj vl imtis darbo aplinkoje, kurioje vis dar gresia didelis ir neivengiamas pavojus[11].
Direktyvos 8 straipsnyje yra nustatomos tam tikros garantijos darbuotojams kilus neivengiamam pavojui. Darbuotojai, kurie gresiant dideliam ir
neivengiamam pavojui palieka savo darbo viet ir pavojing teritorij, dl toki veiksm negali atsidurti nepalankioje padtyje ir privalo bti
apsaugoti nuo vis neigiam ir nepagrst pasekmi pagal nacionalins teiss aktus ir nacionalin praktik. Darbdavys privalo utikrinti, kad visi
darbuotojai, gresiant dideliam ir neivengiamam pavojui j ir kit asmen saugai, negaldami praneti tiesioginiam virininkui, galt,
atsivelgdami savo inias ir turimas technines priemones, imtis veiksm, kad ivengt tokio pavojaus pasekmi. Dl toki veiksm darbuotojai
negali atsidurti nepalankioje padtyje, nebent jie bt elgsi nerpestingai arba aplaidiai.
Be anksiau mint pareig darbdaviai privalo:

pasirpinti rizikos darbuotoj saugai ir sveikatai ri vertinimu;

priimti sprendimus, koki apsaugos priemoni reikia imtis ir, jeigu btina, koki apsaugos rang naudoti;

sudaryti nelaiming atsitikim darbe, dl kuri darbuotojas tampa nedarbingu daugiau kaip tris darbo dienas, sra;

pateikti atsakingoms institucijoms praneimus apie nelaimingus atsitikimus darbe, kuriuos patyr jo darbuotojai.
Direktyvoje daug dmesio skiriama darbuotoj informavimo, konsultavimosi su darbuotojais, darbuotoj dalyvavimo bei darbuotoj mokym
klausimams[12].
Darbdavys yra pareigojamas teikti vis informacij darbuotojams, atliekantiems specifines darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos pareigas,
arba darbuotoj atstovams, atsakingiems u darbuotoj saug ir sveikat, apie:

rizikos vertinim ir apsaugos priemones;

nelaiming atsitikim darbe, dl kuri darbuotojas tampa nedarbingu daugiau kaip tris darbo dienas, sra bei praneimus apie tokius
nelaimingus atsitikimus;

apsaugos ir prevencini priemoni taikym.

13

Darbdaviai pareigojami konsultuotis su darbuotojais ar j atstovais bei leidia jiems dalyvauti diskusijose visais darbuotoj saugos ir sveikatos
darbe Klausimais. toki veikl eina darbuotoj konsultavimas, darbuotoj ar j atstov teis teikti pasilymus bei proporcingas dalyvavimas
pagal nacionalins teiss aktus ir nacionalin praktik[13].
Galiausiai, darbdavys privalo utikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gaut pakankamai ini apie saug ir sveikat, pirmiausia gaudamas
informacij bei nurodymus apie savo darbo viet ar atliekam darb:

priimant darb,

perkeliant kit darb arba keiiant darbo viet,

diegus naujas darbo priemones arba jas pakeitus,

diegus naujas technologijas.

Vadovaujantis Direktyvos 12 straipsnio 1 dalimi, mokymas turi bti pritaikytas prie nauj ar pasikeitusi rizikos ri ir prireikus periodikai
kartojamas. Darbdavys privalo utikrinti, kad monei ar staigai nepriklausantys darbuotojai, dirbantys jo monje ar staigoje, gaut atitinkamus
nurodymus apie rizikos sveikatai ir saugai toje monje ar staigoje ris j darbo metu. Darbuotoj atstovai, atsakingi u darbuotoj saug ir
sveikat, taip pat turi teis atitinkam mokym.
Mokymas turi vykti ne darbuotoj ar j atstov sskaita[14]. Darbuotoj mokymas turi vykti darbo valandomis. Darbuotoj atstov, atsaking
u darbuotoj saug ir sveikat, mokymas turi vykti darbo valandomis arba pagal nacionalin praktik paioje monje ar staigoje arba u jos
rib. Pastaroji nuostata netaikoma darbuotoj, nepriklausani monei ar staigai, bet dirbani toje monje ar staigoje, mokymams.
Be darbdavi pareig darb saugos bei darbuotoj sveikatos utikrinimo srityje, Direktyva numato ir darbuotoj pareigas (III skirsnis).
Pirmiausia, direktyv tvirtina bendr kiekvieno darbuotojo pareig kuo geriau rpintis savo ir kit asmen, kuriems turjo takos jo veiksmai
darbe, sauga bei sveikata, remiantis savo iniomis, gytomis profesinio mokymo metu, ir darbdavio duotais nurodymais[15].
Be ia pamintos bendrosios pareigos darbuotojai privalo:

teisingai naudotis mainomis, aparatais, rankiais, pavojingomis mediagomis, transportavimo renginiais ir kitomis gamybos
priemonmis;

teisingai naudotis jiems duotomis asmeninmis apsaugos priemonmis, o pasinaudojus grinti jas viet;

savavalikai neijungti, nekeisti ir nealinti saugos tais, montuot, pvz., mainose, aparatuose, rankiuose, gamykloje ir statiniuose,
bei teisingai naudotis tokiais saugos taisais;

nedelsiant informuoti darbdav ir darbuotojus, konkreiai atsakingus u darbuotoj saug ir sveikat, apie bet koki situacij darbe,
kuri pagrstai gali kelti didel ir neivengiam pavoj saugai ir sveikatai, bei apie visus apsaugos priemoni trkumus;

pagal nacionalin praktik bendradarbiauti su darbdaviu ir darbuotojais, konkreiai atsakingais u darbuotoj saug ir sveikat, tol, kol
reikia, kad bt galima gyvendinti visus kompetentingos institucijos keliamus udavinius ar reikalavimus darbuotoj saugai bei sveikatai
apsaugoti;

pagal nacionalin praktik bendradarbiauti su darbdaviu ir darbuotojais, konkreiai atsakingais u darbuotoj saug ir sveikat, tol, ko1
reikia, kad darbdavys galt utikrinti, jog darbo aplinka ir darbo slygos yra saugios ir nekelia rizikos saugai ir sveikatai toje veiklos srityje [16].
6.1. Tarptautins darbo teiss kilm ir reikm
XIX a. pab. buvo suprasta, kad darbo slyg pagerinimas nacionaliniu mastu reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo. 1980 ir
1990 metais dauguma Europos ali nujo socialins reformos keliu, ko paskoje, sustiprjo streik banga, pasireik laisvi profsjung
judjimai Anglijoje ir Pranczijoje, Vokietija prim statym dl socialinio aprpinimo.
Kitas ingsnis formuojant tarptautini darbo norm institut 1890 m. kurta Tarptautin darbo statym asociacija. Nors i organizacija buvo
neoficiali, taiau vyriausybs skyr savo atstovus vadovaujam organ Asociacijos Komitet, kuris funkcionavo vis jos veiklos laik. Jame
atstovavo ir to laikmeio garss valstybi politikai uimantys auktus valdios postus (pvz. Pranczijos prekybos ministras A. Miljeranas,
Belgijos darbinink partijos lyderis E. Vandervelde, JAV darbo ministerijai atstovavo Kerdl D. Rait ir kt.)
Asociacijos udavinys buvo nustatyti ir palaikyti ryius tarp vairiausi ali darbo problem srityje, o taip pat rinkti ir platinti atskir valstybi
duomenis apie nacionalinius darbo statymus.
Asociacija pasiymjo suorganizavusi tarpvalstybines konferencijas Berne 1905 ir 1906 metais. Pirmoji buvo tik techninio pobdio ir
inagrinjo du tarptautini konvencij projektus: apie darbo nakt udraudim moterims pramons monse ir apie draudim naudoti balt fosfor
degtuk gamyboje. Antroji diplomatin konferencija oficialiai prim ias konvencijas, kurios buvo po to ratifikuotos keli Europos
valstybi.
Asociacija taip pat tarpininkavo sudarant dviales sutartis tarp atskir ali dl darbo slyg dirbantiems usienieiams.
inoma, visose Asociacijos organizuotose konferencijose vyravo rinkos ekonomikos valstybi valdaniosios valdios interesai. Principinis
motyvas ia buvo noras unifikuoti gamybos konkurencijos slygas tarp valstybi.
Karas, atnes dideles pajamas karinei pramonei, ymiai pablogino darbinink padt visose abiej kariaujani stovykl alyse. Iaugo
dirbanij eksploatacija, sumajo apmokjimas u darb, padidjo plataus vartojimo preki kainos. Visa tai sudar slygas kilti kovai, atsirasti
revoliucinei situacijai Europoje. Revoliucinis judjimas tapo masiniu. Po Didiosios Spalio Revoliucijos, prasidjo revoliucijos Suomijoje,
Vengrijoje, Vokietijoje. Po I Pasaulinio karo judjimas prasidjo Italijoje, Pranczijoje, Anglijoje, JAV. Dirbantieji reikalavo padidinti darbo
umokest, nustatyti 8 val. darbo dien, nuversti kapitalist valdi, nacionalizuoti visas gamybos priemones. Daugelyje valstybi pasirod
statymai, reguliuojantys darbo sutart, profesini sjung veikl, kolektyvinius susitarimus, darbo ir poilsio laik, streikus, darbo apmokjim,
profesin mokym, moter ir vaik darbo apsaug, darbuotoj atstov padt monje, kolektyvini gin nagrinjimo tvark. Tapo aiku, kad
nugalto kapitalizmo, vis prima, Vakar Europos valstybse pradjo formuotis nauja teiss aka, kuri vadino gamybos (darbuotoj) arba
fabrik/gamykl teise. [1]
Nors Vakar Europos alyse vykusios revoliucijos iauriai pralaimjo, o judjimai pasiek tik apribot nuolaid i kapitalist puss, taiau turjo
nemaai takos tolesnei TDT raidai. Dar vykstant I Pasauliniam karui, vienas i abiej kariaujani stovykl reikalavim buvo suteikti
darbuotoj organizacijoms teis dalyvauti taikiose derybose ir jungiant ias derybas garantijas, kurios gint, kaip nurodyta Pranczijos
Visuotinje darbo konferencijoje darbuotoj nacionalines ir tarptautines teises. io reikalavimo paskoje tarptautins profsjung
konferencijos prim eil rezoliucij, pabriani darbo problem tarptautinio reguliavimo reikalingum. Taip 1916 m. Nicoje vykusioje
konferencijoje profsjung atstovai pareikalavo, kad taikos sutartis vis ali dirbantiems garantuos jungimosi teis, teis emigruoti, teis
socialin aprpinim, darbo laiko reguliavim, higien ir apsaug darbe, kad apsaugot j nuo tarptautins konkurencijos. Taigi, i norm
atsiradimas ir vystimasis buvo ir lieka vienu i neginijam atkaklios darbinink kovos rezultat daugumoje ali u savo svarbi neatskiriam
socialini teisi ir darbinink judjimo pasireikimo pasaulinje arenoje.[2]
Konferencija reikalavo t. p. sudaryti tarptautin komisij priirti priimant darbo normas, kurias turi numatyti taikos sutartyje ir tarptautin
darbo biur koordinacijos tikslams, ryium su i norm krimu ir primimu.
1918 m. konferencijoje buvo pareikalauta darbuotoj atstov tiesioginio dalyvavimo priimant taikos sutart.

14

Pagaliau Tarptautin profsjung konferencija, vykusi Berne 1919 m., pareikalavo pastovios komisijos, priimant tarptautinius darbo statymus,
kurios sudt turi eiti vienodas skaiius delegat i Jungtini Taut Lygos ir Tarptautins profsjung federacijos atstov. Komisija turjo
suaukti kasmetin konferencij, su tikslu vystyti tarptautinius darbo statymus. Buvo reikalaujama, kad pus ios konferencijos nari sudaryt
atstovai i kiekvienos alies darbo organizacij.
Pasibaigus karo veiksmams 1918 m. Paryiaus taikos konferencijoje tarptautini darbo norm primimui ir taikymui buvo sukurta pastovi
tarptautini darbo statym komisija . Be to komisijos krjai atsivelgdami dirbanij reikalavimus, buvo priversti atlikti beprecedent
ingsn jos sudt jung ne tik vyriausybi atstovus, bet ir tiek pat nari darbuotoj ir darbdavi atstov. Tokia struktra, o taip pat komisijos
nustatyta tarptautini darbo norm primimo ir taikymo tvarka buvo jungta ir Tarptautins darbo organizacijos (toliau TDO) Konstitucij.
Nors iki II Pasaulinio karo ne k nulemdavo dirbanij atstov balsai ginant mogaus teises, taiau dirbanij atstovavimas TDO turjo
reikms. Tai dirbantiesiems leido, vis pirma, vadovautis ginant savo teises, ir antra, per organizacijos kontrols mechanizm daryti tak
vyriausybei ar darbdaviui utikrinant tam tikras teises.
Nors dauguma (J. T. Shotwell) priskiria revoliucinio judjimo reikm TDO krimo istorijai ir TDT formavimui, taiau yra ir kit prieasi,
nulmusi TDO krim, tai socialinsekonomins krizs, kilusios dl I Pasaulinio karo; socialin nelygyb; blogos darbinink darbo ir
buities slygos.
1919 m. sikrus Tarptautinei darbo organizacijai, kova dl darbuotoj teisi, j garantij gavo tarptautin masin lyg. Pirmieji ios
organizacijos priimti dokumentai nustat teisinius draudimus valstybms, kurios privaljo sipareigoti dl j pripainimo, laikymosi ir
apsaugos bei j realizavimo garantij. Pavyzdiui, konvencijose Nr. 1, 4, 6 ir t.t. numatomos draudiamosios nuostatos, tokios kaip draudiama
dirbti ilgiau nei 8 val. per par ir 48 val. per savait pramons monse, draudiama vaikams dirbti nakties metu ir t. t. Kita vertus, ios darbo
teiss normos buvo juridikai neefektyvios ir turjo menk atspind nacionalinje teisje ir praktikoje, nebuvo diegtas prieiros bei kontrols
mechanizmas. Todl darbuotoj teiss, kaip kitos mogaus teiss buvo tik deklaratyvaus pobdio, nebuvo pakankamo realizacijos mechanizmo
ir teisini garantij.[3]
Todl XIX a. irykjo 3 koncepcijos, kuri pagalba buvo formuojama ir vystoma tarptautin darbo teis (toliau TDT):
1) antirevoliucin koncepcija. TDT dka galjo daryti dalines, suderintas tarp vairi ali, nuolaidas darbo liaudiai su tikslu sulaikyti j nuo
revoliucins kovos ir tuo paiu ji tarnaut savotiku konkurencijos reguliatoriumi.
2) Reformistin koncepcija. Tarptautinis darbo reguliavimas kaip tikslas ilaisvinti darb ir pagerinti darbinink padt reformos keliu, tame tarpe
ir tarptautiniu mastu. i koncepcijaparemta utopinio socializmo idealistiniu poiriu. J idjos buvo pripaintos 1899 m. II Internacionale, kurio
pagrindinis tikslas - paskleisti socialines reformas leidiant tiek nacionalinius, tiek ir tarptautinius darbo statymus.
3) Marksistin pozicija. TDT reikm darbinink kovai ir vairiausi ali dirbanij solidarumo stiprinimui, ir tuo paiu j irjo kaip vien
i priemoni, kuri naudoja darbininkai, siekiant savo galutini tiksl ilaisvinimo i kapitalistinio inaudojimo ir socialistins visuomens
sukrimo. Kas lieia Marksistins koncepcijos vystymsi, nors revoliuciniai veikjai nepasiymjo nei Asociacijos veikloje, nei kuriant TDO,
taiau visgi takojo pat TDO krimo fakt ir tarptautini darbo norm sisteminiam ileidimui. Revoliucin banga, nuaidjusi po vis pasaul per
I Pasaulin kar ir po jo, buvo viena i pagrindini prieasi kurti TDO , ivystyti TDT.
Padtis radikaliai pasikeit po Antrojo Pasaulinio karo, kai spariai plintant samdos santykiams, gyvenanij i samdomo darbo pajam
ekonomin ir politin padtis sustiprjo. Susiformavusios darbinink klass vis daugiau jungsi tarptautines ir nacionalines profesines
organizacijas, kad pareikt savo teises dl mao darbo umokesio, blog darbo slyg ir kit darbuotoj teisi. XX a. 7- me deimtmetyje
ymiai iaugo TDO valstybi nari skaiius ir pasiek 115. Reikalaudami TDO konvencij ir rekomendacij teisinio efektyvumo sustiprinimo,
darbuotoj atstovai siek sudaryti maksimalias juridines (teisines) garantijas, kad alyse bt priimtos tarptautins darbo normos; taikoma
konvencij ir rekomendacij sistema, o taip pat kontrols mechanizmas alies vyriausybms paveikti dl j taikymo; pasiekti, kad progresyvios
tarptautins darbo normos atnet pagaliau reali naud tkstaniui dirbanij. Vien ali vyriausybs su atsilikusiais darbo statymais ir maai
ivystyta gamyba, kurios produkcija galjo ilaikyti konkurencij tik dl mao darbo umokesio dirbantiesiems ir blog darbo slyg, siek
toliau juridikai silpninti i norm veikim ir apriboti j praktik taikym. Kita valstybi vyriausybi grup, panaiai kaip darbuotojai, sil
grietinti tarptautini darbo norm juridin (teisin) gali. Jos motyvavo tuo, kad j alyse darbo apmokjimas ir darbo slygos buvo atitinkamai
aukto lygio ir todl j gamybos konkurencingumo padidinimui bt naudingiau, jei alims-konkurentms padidint gamybos ilaidas dl joms
vest labai aukt apmokjimo ir darbo apsaugos norm. Antra, u TDO konvencij ir rekomendacij teisinio efektyvumo padidinim pasisak
valstybs ir darbdaviai t ali (Pranczija, Italija, Anglija), kur buvo ypa stiprs profsjung ir darbinink judjimai, takojantys savo
pozicij[4]. Todl perirjus TDO Konstitucijos pakeitimus, galime drsiai teigti, kad TDO konvencij ir rekomendacij teisinis efektyvumas
atitinkamu lygiu sustiprjo padidinus tarptautin teisin atsakomyb alims narms ir sudarius palankias slygas tarptautinei kontrolei. [5] O tai
reikia, kad valstybs privaljo skirti didesn dmes darbuotoj interesams, j teisi apsaugai ir realizavimo garantijoms.
TDO konvencij ir rekomendacij sistema, kurta po I Pasaulinio karo, ne tik apm pirmos pakopos (pagal mogaus teisi reikm) darbo
teises, bet ir padar didel tak kit mogaus teisi kategorij tarptautiniam vystymui.
Tokiu bdu atsiradus tarptautinei darbo teisei bendroji tarptautin teis pasipild nauju reguliavimo objektu. i sfer patenka santykiai ,
atsirad tarp valstybs ir individ, kad pastarieji gyvendint j darbo teises. Todl tarptautins darbo teiss tikslas:
1)
darbuotoj
teisi
apsauga;
2)
pakankamo
j
teisini
garantij
lygio
nustatymas
darbo
santyki
ir
socialinio
aprpinimo
srityje;
3) darbo slyg ir buities pagerinimas (TDO Konstitucija).
Taiau tarptautins pastangos pagerinti darbo slygas ir individ darbo teisi apsaug negali bti pasiekiamos tiesiogiai. Btinos valstybs, kuri
prisiima tarptautines teisines pareigas siekiant apsaugoti individo darbo teises, priemons. Be to, tik aukiausios valstybins valdios, kuri
ratifikavo atitinkam tarptautin sutart darbo Klausimais arba prim nacionalinje teisje ir praktikoje rekomendacinio pobdio tarptautines
normas, valinis aktas, ir galia jose esanioms nuostatoms, suteikia teis praktiniam j realizavimui.
Tarptautins darbo teiss subjektais, kaip ir bet kuriame kitame tarptautins teiss poakyje, vis pirma yra valstyb. Teisine prasme,
tarptautinis darbo reguliavimo procesas nukreiptas santyki sureguliavim tarp valstybi dl darbo teisi, darbo ir buities slyg atskiriems
asmenims, esantiems ar ne tos valstybs pilieiais, o taip pat dl teisi darbuotoj organizacijas.
Tarptautin darbo teis tai tarptautins teiss poakis, reguliuojantis visuomeninius santykius tarp valstybi tarptautini sutari arba kit
teisini priemoni, nustatani konkreias garantijas, kuri tikslas pagerinti asmen darbo ir buities slygas ir pilnai gyvendinti atitinkamas i
asmen ir j profesini organizacij teises, pagrindu.[6]
6.2. Tarptautins darbo teiss reguliavimo altiniai
Tarptautinio darbo teisinio reguliavimo altiniai universals ir regioniniai tarptautini organizacij aktai, jungiantys darbo teiss normas.
Dauguma tarptautini darbo norm, reguliuojani konkreius darbo santykius, yra tvirtinta tarptautinse daugiaalse ir dvialse sutartyse, o
taip pat eilje kit tarptautini-teisini priemoni, rekomendacinio pobdio akt. Tokio reguliavimo formali iraika yra darbo normos
(standartai), tvirtinti Jungtini taut organizacijos (toliau JTO), TDO, jungtini Europos, Amerikos, Afrikos, Artimj Ryt region valstybi
aktuose, o taip pat vairi valstybi dvialse sutartyse dl darbo ir gyvenimo slyg, darb saugos, individuali ir kolektyvini darbuotoj
interes gynimo. Tarptautini darbo standart, ypa universali, priimt JTO ir TDO, turinys - koncentruota pasaulio patirtis. [1]
Vienas i pagrindini TDT altini yra aktai, priimti TDO. Egzistuoja apie 200 TDO konvencij ir rekomendacij. Pamintina, kad TDO
pagrindinis tarptautins normatyvins veiklos darbo Klausimais centras. Tarptautins darbo normos gavo universal charakter, todl jos

15

atsispindjo ne tik TDO, bet ir kit tarptautini organizacij dokumentuose. Pavyzdiui, alys, atstovavusios Europos bendrij, prim teiss
aktus, kurie reglamentuoja darbo santykius: 1961 m. Europos socialin chartij, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencij, 1953 m. Europos konvencija dl socialins ir medicinins pagalbos, 1952 m. Europos socialinio aprpinimo kodeks;
iaurs tarybos alys 1954 m. prim Bendros darbo rinkos konvencij. Pamintini ir JTO priimti teiss aktai: 1948 m. Tarptautin Amerikos
socialini garantij chartija, 1969m. Amerikos mogaus teisi konvencija ir kt.
Tarptautini darbo norm vidaus teiss gyvendinimo bdai ir galimybs yra slygojamos juridine j altini galia.(r. pav. Nr. 48) Iskiriamos
dvi tarptautini darbo teiss altini grups.
Pirmajai grupei priskiriami dokumentai, turintys tarptautins sutarties poymi. gyvendinimo poiriu, tai reikia, kad pastarieji dokumentai
vis pirma, sukelia tvirtus teisinius sipareigojimus valstybms, kurios sutiko tapti sutarties alimis. Antra, danai skatina veikti tam tikras
tarptautins kontrols priemones, padedanias vykdyti iuos sipareigojimus, ir treia, numato tarptautins atsakomybs formas u j
nevykdym.
Antrai didelei tarptautini darbo norm grupei priklauso tarptautiniai dokumentai, neturintys tarptautini sutari poymi. Jie nenumato
valstybms tvirt teisini sipareigojim juos vykdant, o yra deklaratyvaus, rekomendacinio pobdio normos, kuri nevykdymas nesukelia
koki nors teisini pasekmi. Deja, didioji dalis i norm-rekomendacij, priimt TDO rmuose, tam tikru mastu patenka tarptautinei j
gyvendinimo kontrolei, o tai ir laikytina tarptautinio darbo reguliavimo ypatybe.
"Tarptautiniai teisini darbo santyki reglamentavimo altiniai 8 paveikslas
Tarptautiniai darbo teiss dokumentai, turintys sutartin pobd
Tarptautinius dokumentus, reglamentuojanius darbo ir darbo santyki problemas, bei turinius sutartin pobd, savo ruotu galime iskirti dvi
grupes. Pirmai grupei priskiriamos tarptautins steigiamosios daugiaals sutartys, pasiraytos valstybi su tikslu sukurti tarptautin
organizacij (TDO arba dal JTO), skirt darbo problem isprendimui ir susiet su i organizacij udaviniais, j nari teismis ir pareigomis,
j veiklos formomis ir procedromis. Antroji grup jungia tarptautines sutartis, tiek dviales, tiek ir daugiaales, tvirtinanias konkreias
darbo ar darbo santyki nuostatas.
Kas lieia pirmj grup, jai priskiriama Tarptautins darbo organizacijos Konstitucija - kaip pagrindinis tarptautins normatyvins veiklos
darbo Klausimais pagrindas, o taip pat ir kit tarptautini universali bei regionini organizacij atskiros statutini dokument nuostatos.
Pavyzdiui, UNESCO steigiamoji sutartis ir kt.
Antrajai grupei priskiriamos sutartys, numatanios konkreias juridines pareigas atskirais darbo ir darbo santyki Klausimais, kurias pasirao
valstybs tarptautins organizacijos rmuose arba u jos rib:
a) sutartys reguliuojanios darbo klausimus ir pasiraytos tarptautins organizacijos ir jos nari kaip daugiaals . TDO konvencijos, ir eil
kit dokument, lieiani atskiras darbo problemas, numatyt kai kuriuose JTO konvencijose ir paktuose, sudaro didij dal daugiaali
sutari konkreioms darbo ir darbo santyki problemoms sprsti.
Tarp mint sutartinio pobdio darbo Klausimais daugiaali, universali ir regionini dokument originaliausiomis teisinmis ypatybmis
gyvendinimo srityje pasiymi TDO konvencijos. TDO konvencijos yra universals tarptautinio darbo reguliavimo altiniai, nes plaiausiai
reglamentuoja darbo santykius ir j dalyvmis yra daugelis valstybi. Be to, TDO turi daug patirties tarptautini darbo norm gyvendinimo
srityje. Kita vertus, valstybi reglamentavimo skirtum paalinimas, kuris negalimas dviale sutartimi, tampa vienu i tarptautini daugiaali
TDO sutari tiksl. Kita daugiaali sutari grup JTO dokumentai. Pavyzdiui, Tarptautinis paktas dl ekonomini, socialini, kultrini
mogaus teisi (1966) savo juridine galia prilyginamas tarptautinei daugiaaliai sutariai (konvencijai), kuri privalo ratifikuoti dauguma JTO
valstybi nari. Tarptautin JTO konvencija dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo (1966) ir Paktas dl pilietini ir politini teisi
(1966) taip pat turi bti ratifikuotas JTO valstybi nari.
b) sutartys reguliuojanios darbo klausimus ir pasiraytos tarp valstybi ne tarptautins organizacijos viduje. Praktikoje paprastai bna
dvials (ne iimtis, kas gali atsirasti ir kaip daugiaals ne organizacijos viduje). ios sutartys tapo tarptautinio darbo reguliavimo pirmtaku, nes
pirmoji sutartis dl darbo santyki reglamentavimo buvo sudaryta tarp Italijos ir Pranczijos 1904 m. balandio 15 d. prie du metus iki
pasirodant dviems pirmosioms daugiaalms sutartims darbo Klausimais, kurios buvo priimtos Berne 1906 metais. Dviali sutari darbo
Klausimais atsiradimo prieastis ta pati, kaip ir daugiaali sutari. Pagrindas procesai, vykstantys pasaulio ekonomikos santyki sferoje:
nepertraukiamas pasaulins rinkos augimas, privedantis prie vis didjanios valstybi ekonomins priklausomybs.
Skirtingai nuo daugiaali sutari, apimani vairiausiusdarbo santyki aspektus ir lieia vairias darbuotoj grupes, dvials sutartys,
daugumoje atvej, sudaromos ir pasiraomos valstybi vienu klausimu dl darbo slyg ir socialinio aprpinimo darbuotojams-migrantams.
Vienos ekonomikai stiprios alys, gali aprpinti darbuotojus geresnmis darbo slygomis nei kitos ekonomikai maiau stabilios. Rezultate
galimas darbo jgos perteklius toje alyje, kuri sudaro geras darbo slygas, todl migracija tampa pastoviu ir masiniu reikiniu, kur btina
vienaip ar kitaip reguliuoti. pastovi darbo jgos migracija privert daugelio valstybi vyriausybes imtis kai kuri usieniei darbuotoj juridins
unifikacijos (vienodinimo) kit valstybi teritorijoje. Emigrant valstyb pasiek, vis pirma, kad nepadidt kit valstybi konkurencingumas
dl blogesni darbo slyg, taikom savo alies darbuotojams-migrantams. Antra, dl prestio, o taip pat veikiant masinms darbuotoj
organizacijoms, susidomjusioms savo draugais, dirbaniais usienio valstybse. Imigrant valstyb tokios unifikacijos siek su tikslu padidinti
usieniei darbo jgos pertekli, arba, atvirkiai, sumainti j (darbo ir socialinio aprpinimo slygas imigrantams suvienodinant su iabuvi
darbo slygomis). Kita vertus, to padaryti neleidia stiprios profsjungos. Abipus unifikacija buvo naudinga tiek imigrant valstybei, tiek ir
patiems darbuotojams - migrantams. Tokia unifikacija labai retai bdavo pasiekiama vienaaliu aktu. Daniausiai, ji vykdavo abiejose
emigracijos ir imigracijos valstybse.
Vis dviali sutari darbo Klausimais bendras bruoas yra tas, kad jie numato tvirtas sutari pareigas (slygojanias abiej valstybi
kompetenting valdi i dokument ratifikacij) nustatant abipuses garantijas tarptautiniu bendradarbiavimu, o taip pat statymini,
administracini ir kit akt unifikavimo pagalba, skirtas darbo santyki socialinei apsaugai. Pvz., anksiau jau mintose sutartyse tarp
Pranczijos ir Italijos garantavo abipuses darbuotoj teises alies-sutarties pilieiams nelaiming atsitikim darbe atvejais, ieinant pensij, o
taip pat moter ir vaik darbo apsaugai ir bedarbio paalpas. i sutartis ypa svarbi tapo Italijos dirbantiesiems. Tapusi sutarties alimi ir
numaiusi socialini teisi apsaug, kuri tuo laiku Italijoje, palyginus su Pranczija, buvo maiau ivystyta, Italijos Vyriausyb msi
atsakomybs priimti konkreias teiss normas, tam, kad priartint savo darbo statymus prie Pranczijos ir suteikt ital darbininkams tokias
darbo teises, koki pasiek prancz darbininkai. 1904 m. Pranczijos-Italijos sutartis tapo modeliu kitoms panaaus pobdio sutartims, pvz.,
sudarytoms tarp Italijos ir JAV, Ispanijos veicarijos ir kt.
Nors dvials sutartys ne ne ma indl nustatant pakankamai stabil usieniei - darbuotoj status ir j teises prilygina vietini dirbanij
teisms, taiau nereikia manyti, kad jos sudaro teisines galimybes siekiant pilno lygiateisikumo sutarties taikymo alyje. Pavyzdiui, Lietuva
pasiraiusi su eiomis valstybmis dviales sutartis dl socialins apsaugos. Dvialje sutartyje su ekija [2] susitarta dl 1) ligos ir motinysts
imok; 2) invalidumo imok; 3) senatvs imok; 4) nali ir nalaii (maitintojo netekimo) imok; 5) imok dl nelaimingo atsitikimo
darbe ir profesins ligos; 6) laidojimo paalp; 7) bedarbio imok; 8) paalp eimoms. Sutartyse su Baltarusija [3] ir Ukraina[4] papildomai
numatyta apsauga dl itarnauto laiko pensij mokjimo. Lietuva papildomai utikrina Suomijos pilieiams alpos (socialines) pensijas, o
Suomija[5] Lietuvos pilieiams darbdavio socialins apsaugos mok mokjim. Kitoje sutartyje Lietuvos su Nyderland Karalyste [6],
Nyderland Karalyst papildomai numat Lietuvos pilieiams vaiko prieiros imokas, o Lietuva imokas pagal Nelaiming atsitikim darbe

16

ir profesini lig socialinio draudimo statym. Dvialje sutartyje su Kanada[7] numatyti tik pensinio draudimo ir aprpinimo Klausimai. ios
sutartys palieka gana plat teisikai nesureguliuot klausim rat, kas suteikia valstybms teis apsaugoti savo piliei teises.
Tarptautini daugiaali ir dviali sutari, skirt sureguliuoti konkreius darbo ir darbo santyki klausimus, bendras bruoas yra tas, kad
ir vienos, ir kitos numato pareigas alims tinkamai suderinti nacionalinius statymus ir praktik su sutarties normomis.
Dviej i sutari grupi dka nustatyta tarptautini organizacij atsakomyb sustiprinama atskir valstybi juridiniais sipareigojimais
konkreiais darbo ir darbo santyki Klausimais. Ir vienos, ir kitos pareigos paskui save sukuria teisines pasekmes ir gyja vairias priemones,
sugebanias jas pritaikyti praktikoje.
Tarptautiniai darbo teiss dokumentai, neturintys sutarties pobdio
Tarptautins organizacijos prim labai daug neturini sutarties pobdio dokument darbo Klausimais, kurie privalomai turi bti perkelti
nacionalin teis. Vienos i toki yra TDO rekomendacijos, atskiros JUNESKO rekomendacijos, kurios i dalies reguliuoja darbo teiss
klausimus, JTO aktai, kuriuose yra atskiros normos apie darbo teises, taip pat kai kurie regionini organizacij priimti dokumentai.
Svarbiausias JTO normini akt indlis sipareigojimai dl pagrindini mogaus teisi, kurie privalo bti traukti valstybs, siekianios
civilizuotos valstybs pripainimo, teiss aktus. Pagal juridin gali ie aktai skiriasi: vieni j laikomi tarptautinmis daugiaalmis sutartimis,
kiti ne, pvz., Visuotin mogaus teisi deklaracija, Generalins Asambljos priimta 1948 gruodio 10 d. kaip rezoliucija, kuri neturi
pareigojanios formos. Taiau jos autoritetas ir moralin jga didel.
Klausimas dl i rekomendacij, deklaracij, rezoliucij ir kit sprendim form teisinio pagrindo vienas i iuolaikins tarptautins teiss
diskutuotin klausim. Viena grup mokslinink (pvz., rusai S.B.Krilov, D.B.Levin, N.M.Minasian. V.I.Lisovskij, E. A. Korovin, jugoslavas
teisininkas M.Barto, pranczas mokslininkas P.Foil ir kt.) laiko juos tarptautins teiss altiniu, i ko galima daryti ivad, kad juose tvirtintos
tarptautins teiss normos ir numato priimti sipareigojimus dl j vykdymo.[8]
G.I.Tunkin tarptautini organizacij sprendimus laiko papildomais tarptautins teiss altiniais, kurie, skirtingai nuo pagrindini altini, nors ir
neturi tarptautins sutarties formos, bet arba nustato svarb moment procese formuojant tok susitarim, arba nustatyto fakt, padedant atskirti
vien nuo kitos tarptautins teiss normas. [9]
P.I.Lukin daro ivad, kad tarptautini organizacij sprendimai nra tarptautins teiss altiniais. Teisiniais jie tampa tik tada, kai pagrindiami
tomis tarptautinmis teisinmis normomis, kuri pagalba turi egzistuoti konkreti organizacija ar institucija. [10]
Visos ios nuomons buvo grindiamos analizuojant JTO ir kit tarptautini organizacij dokumentus. Kitos organizacijos tyrim analiz
nepateko, pvz., tokios kaip TDO rekomendacijos ir kiti dokumentai darbo Klausimais.
Regionini tarptautini norm charakteristika. Socialinis norm, priimam tarptautini regionini organizacij rmuose, pobdis vis pirma gali
bti apibrtas pagrindini socialini-politini jg, dalyvaujani norm krimo procese, ir siekiani tam tikr tiksl, laimjimas. Kartais ie
tikslai pasireikia tarptautinse sutartyse visikai atvirai. Kaip pavyzd galima bti paminti Pranczijos siekim pareigoti valstybes-dalyves
sulyginti virvalandini darb apmokjimo dydius ir tvark, kuri egzistuoja Pranczijoje. Matyti akivaizdus prancz pramonink noras
padaryti visose alyse, kuriose vyksta tarptautin konkurencija, vienodas slygas, sulyginant darbo apmokjimo slygas.
Tuo paiu valstybi regionini susivienijim nariai norm krimo procese susiduria su stipriu spaudimu i darbinink ir profsjung puss ir
visikai negali ignoruoti dirbaniosios mass socialini reikalavim. Be to, kaip pasaulini tarptautini organizacij nariai, jie priversti
atsivelgti universali normatyvini dokument nuostatas.
Esant i dviej veiksni takai, daugelyje regionini darbo norm, o taip pat dvialiuose susitarimuose tvirtinamos bendro demokratinio
pobdio nuostatos, o tai yra svarbu aikinant j gyvendinimo problemas.
Regioninio lygio tarptautins darbo teiss altiniais laikomi Europos regiono jungtini valstybi: Europos Bendrijos[11] ir Europos Sjungos[12]
priimti aktai. Europos Bendrija (Taryba ir/ar Komisija) prim daugiau kaip 130 konvencij, tarp kuri reglamentuojani darbo santyki
klausimus. Paymtina Europos Socialin Chartija (1961 m., perirta 1996 m.), kuri su kai kuriomis pataisomis vertinus regioninius
ypatumus, nustato universalias mogaus teises socialinje ir ekonominje srityse, numatytas JTO ir TDO aktuose. Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje (1950) udraustas priverstinis darbas ir tvirtinta asociacij laisv, apimant teis jungtis asociacijas,
taip pat teis steigti ir stoti profesines sjungas savo interesams ginti[13].
Svarbiausias ES aktas, numatantis socialines ir ekonomines mogaus teises Europos Sjungos pagrindini teisi Chartija (2000) [14]. ia
numatyta: vergijos ir priverstinio darbo draudimas, susirinkim ir susivienijim laisv, profesijos pasirinkimo laisv ir teis darb,
nediskriminavimas, kolektyvini deryb teis, mons darbuotoj informavimo ir konsultavimo teis, vaik darbo draudimas ir kt. (r. pav. Nr.8)
6.3. Tarptautin darbo organizacija (TDO)
Tarptautin darbo organizacija kurta 1919 m.Specializuota Jungtini Taut organizacija turinti, 174 alis nares. Jos principai rykiausiai
suformuluoti 1944 m. priimtoje Filadelfijos deklaracijoje.
TDO tikslas visame pasaulyje didinti socialin teisingum dirbani moni atvilgiu. (r. pav. Nr. 9) TDO priima toki politik ir programas,
kuria siekiama padti pagerinti darbo ir gyvenimo slygas; kuria tarptautines darbo normas, kuri turt laikytis valstybs nars; vykdo plai
techninio bendradarbiavimo program, siekdama padti vyriausybms gyvendinti atitinkam politik; dalyvauja mokymo, vietimo ir tyrimo
veikloje.
Lietuvos Respublika yra TDO nar nuo 1921 met. Naryst ioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. spalio 4 dien. Lietuvos interesams
Tarptautinje darbo organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos Socialins apsaugos ir darbo ministerija.
9 paveikslas TDO veiklos pagrindas
TDO isiskiria i pasaulini organizacij tuo, kad, formuojant jos politik, darbinink ir darbdavi atstovai dalyvauja lygiomis teismis su
vyriausybi atstovais (r. pav. Nr. 50). Kitaip tariant, TDO veikla remiasi trialiu vyriausybs, darbdavi ir darbuotoj organizacij
bendradarbiavimo principais. TDO struktr (r. pav. Nr. 50) sudaro: Tarptautin Darbo Konferencija, Administracin taryba ir Tarptautinis
Darbo Biuras, pavaldus Administracinei tarybai.
10 paveikslas TDO struktra
Pastaba: visos trys pagrindins TDO institucijos pagrstos unikalia TDO ypatybe triale j struktra.
Tarptautin darbo konferencija (toliau Konferencija) tai aukiausias TDO organas. Konferencija rengiama kasmet birelio mnes
enevoje. Dalyvaujanios valstybs delegacija sudaroma vadovaujantis triale struktra: du vyriausybs delegatai, vienas darbdavi ir vienas
darbinink delegatas. Delegacijoms vadovauja valstybi ministr kabinet nariai, atsakingi u darbo klausimus ir pristatantys vyriausybs
nuomon Konferencijoje. Darbdavi ir darbuotoj delegatai, vadovaudamiesi juos delegavusios organizacijos nurodymais, gali reikti savo
atskir nuomon ir savarankikai balsuoti. J nuomon su vyriausybs atstov nuomone gali sutapti, gali ir nesutapti.
Viena i svarbiausi Konferencijos funkcij priimti konvencijas ir rekomendacijas, nustatanias tarptautinius darbo standartus tokiais
Klausimais kaip: asociacij steigimo laisv, atlyginim dydis, darbo trukm ir slygos, kompensacijos darbininkams, socialinis draudimas,
apmokamos atostogos, saugios darbo slygos, darbinimo tarnybos ir darbo inspekcijos. Taip pat ji priima naujas valstybes nares, keiia TDO
Konstitucij, nustato naujus politinius tikslus, renka Administracin Taryb, tvirtina TDO biudet, kurios pagrindiniai altiniai yra valstybi
nari mokesiai. Kas du metai Konferencijoje yra priimama dvimet TDO veiklos programa ir jos biudetas, kur taip pat finansuoja valstybs
nars.
Administracin Taryba (toliau Taryba) vadovauja organizacijos veiklai tarp Konferencij. Susirenka enevoje tris kartus per metus. Ji
renkama 3 metams ir yra sudaroma i Konferencijoje irinkt 56 nari trials struktros pagrindu: 28 vyriausybs atstov, 14 darbdavi ir 14

17

darbuotoj atstov. Darbdavi ir darbuotoj atstovus renka darbdavi ir darbuotoj delegatai, dalyvaujantys Konferencijoje. Deimt nuolatini
viet Taryboje uima isivysiusi pramonini valstybi vyriausybi atstovai. Kit valstybi atstovai, atsivelgiant geografin pasiskirstym,
yra irenkami Konferencijoje trej met laikotarpiui. Darbdavi ir darbuotoj atstovai yra irenkami atitinkama tvarka.
Tarybos kompetencij sudaro atitinkamos politikos sprendim primimas, Konferencijos darbotvarks, program projekt sudarymas, parengto
biudeto teikimas konferencijai. Taryba renka Darbo biuro Generalin direktori. Taryboje veikia ie komitetai: trialis Konvencij ir
rekomendacij taikymo ekspert komitetas; trialis Konferencijos komitetas, Asociacij laisvs komitetas ir kiti.
Tarptautinis darbo biuras (toliau TDB) yra nuolatinis TDO sekretoriatas. TDB sikrs enevoje. Biurui vadovauja Generalinis direktorius,
kuris renkamas 5 m kadencijai. TDB atsakingas Aukiausiai Tarybai. Jame dirba atsakingi asmenys i skirting valstybi bei ekspertai, kurie
vykdo misijas visuose pasaulio regionuose. vairiose pasaulio alyse yra regioniniai darbo biurai, kuri pagrindin uduotis yra nagrinti to
regiono pagrindines darbo problemas bei kaupti informacij. Jie taip pat nustato prioritetus atsivelgdami regiono poreikius ir koordinates,
programuoja ir vertina TDO regiono veikl regionuose. TDB vaidmuo susijs su organizacijos Konferencij, specializuot posdi dokument
ir praneim rengimu; techninio bendradarbiavimo ekspert parinkimu; technini bendradarbiavimo program nurodym rengimu; tiriamosios ir
mokomosios veiklos vykdymu; viso pasaulio darbo srities informacijos ir mokomosios veiklos kaupimu; statistikos duomen bei tiriamosios
mediagos teikimu. Vykdydamas savo veikl TDB bendradarbiauja su trialiais komitetais, kurie apima pagrindines pramons akas bei ekspert
komitetais. TDB taip pat sudaro mokslini tyrim ir dokument centras, spaudos namai, ileidiantys vairias specializuotas studijas, praneimus
ir periodinius leidinius.
6.4. TDO standart charakteristika ir j efektyvumas
TDO standart poymiai
Tarptautini darbo standart sureguliavimas tai TDO veiklos priemoni tikslas nuo pat 1919 met. ie standartai tvirtinti konvencijose ir
rekomendacijose. Ratifikuot TDO konvencij nuostatas sudaro pagrindiniai principai ir kriterijai standartai, numatantys minimalius
reikalavimus vienoje ar kitoje darbuotoj teisi apsaugos srityje.
TDO Konstitucijos preambulje tvirtinti trys faktoriai, pateisinantys tarptautini darbo statym veikim:
1.
universali
ir
ilgalaik
taika
gali
egzistuoti
tik,
jei
tai
pagrsta
socialiniu
teisingumu;
2. darbo slygos egzistuoja, atsivelgiant nelygyb, ulaikymus ir praradimus ir kad tokias slygas reikalaujama skubiai gyvendinti;
3. baim socialini pasekmi tarptautiniame lenktyniavime. TDO Konstitucijos preambul numato: nepasiekus, kad valstyb priimt
humanikas darbo slygas kils klitis kitoms valstybms, kurios nori pagerinti tas slygas savo alyse.
Tarptautinius darbo standartus tokiais Klausimais kaip: asociacij steigimo laisv, atlyginim dydis, darbo trukm ir slygos, kompensacijos
darbininkams, socialinis draudimas, apmokamos atostogos, saugios darbo slygos, darbinimo tarnybos ir darbo inspekcijos ir t.t., priima
Tarptautin darbo konferencija.
Be konvencij ir rekomendacij, kurios apima tarptautinius darbo standartus galime priskirti eil sprendim, rezoliucij, deklaracij ar praktini
vadovaujani princip rinkini, priimt Tarptautins darbo Konferencijas ar Administracins tarybos arba technini, pavyzdiui, pramonini, ar
ekspert komitet, susirinkim metu. ie tekstai neatitinka konvencij ar rekomendacij formos, sudaro daugyb socialins politikos
vadovaujani princip, kurie papildo standartus.
TDO standart reikm slypi praktiniameefektyvume. I vienos puss jie atspindi dabart, nes vykdomi dabar, i kitos jie skirti
ekonominiam ir socialiniam progresui ateityje. Juos apsvarsto ir priima TDO valstybi nari vyriausybi, darbdavi ir darbuotoj
organizacij atstovai Konferencijoje, kurioje iuolaikins problemos gauna real sprendim.
TDO konvencijos i esms yra universalios ir lanksios. I vienos puss jie nustato nacionalins politikos tikslus ir tarptautinio
bendradarbiavimo struktr. I kitos jie paremti triale j struktra, pagrindini mogaus teisi apsauga, atspindi universal pritaikym,
reguliuojant nauj minimali darbuotoj apsaug, priimt tarptautins visuomens bendrai. Kartu priimti sudaro tstin sistem, susidedani i
technini ir socialini tiksl. Kadangi konvencija turi bti ratifikuota, o rekomendacija sudaro nebtinus vadovaujanius principus, valstyb nar
turi vietos juridiniam manevrui ir gali priimti ir gal gale gyvendinti j.
Tarptautinius darbo standartus svarsto ir priima delegatai i vis kontinent. Rengiant iuos standartus vadovaujamasi skirtinga nacionaline
praktika. Priimtos konvencijos turi bti takingos skirtingos socialins raidos valstybms. TDO institucijos pasisak prie skirting standart
numatym atskiroms valstybms ar j grupms idj ir visada buvo u pasaulinio lygio standartus su slyga, kad jie yra labai lanksts, tam, kad
valstybs nars galt vykdyti visus tvirtintus reikalavimus.
Vadovaujantis TDO Konstitucijos 19 straipsniu, tarptautini darbo standart krimo procesas turi pabrti lankstum, atkreipiant dmes tai,
kad dl skirtingos ekonomins raidos, klimato slyg, nacionalini statym ir kit savitum valstybi padtis yra nevienoda. Rengiant pirmin
praneim TDO Konferencijai, iuos savitumus turi bti atsivelgta: TDO konvencijos turi tikti skirtingo isivystymo lygio bei besivystanioms
alims. Standartai turi atitikti vis valstybi nari reikalavimus. Konvencij lankstumui utikrinti yra numatomos vairios priemons, pavyzdiui,
galimyb priimti konvencij dalimis, palikti netrauktas konvencij tam tikras veiklos sritis, darbinink kategorijas arba priimti konvencij, kuri
apimt tik pagrindinius principus. Taiau lankstumas turi ribas: konvencijas, kuriose tvirtintos svarbiausios mogaus teiss ir pagrindins
laisvs, reikia taikyti be ilyg.
TDO standartai turi bti valstybi nari socialins veiklos pagrindas. Jie reikalingi tam, kad bt galima tarptautiniu mastu reguliuoti svarbius
dalykus, pavyzdiui, darbo mobilum, darbuotoj migracij, bandym apibendrinti valstybi patirt ir kita.
Standart lankstumas yra gana svarbus bruoas, nes galima juos lengvai pritaikyti nacionalinms situacijoms. Valstybs nars vyriausyb savo
praneimuose dl konvencij taikymo gali silyti, kaip patobulinti konvencij, kad ji bt priimtina. Pradedant nuo II Pasaulinio karo
konvencij tekstas pasikeit, o btent, konvencij ratifikavusi valstyb siekia nustatyto tikslo, metod, kurie palikti pai valstybi nuoirai, bei
priemoni, kurios bus priimtos sutinkamai su j socialine ekonomine situacija, pagalba. iuo metu konvencij standartai pereina nuo draudim
prie apsaugos, t. y. naujose konvencijose tvirtinamos ne draudianios, o apsauganios teises nuostatos. Pavyzdiui, pirmosiose konvencijose
Nr.1, 4, 6 ir t.t. numatomos draudiamosios nuostatos, tokios kaip draudiama dirbti ilgiau nei 8 val. per par ir 48 val. per savait pramons
monse, draudiama vaikams dirbti nakties metu ir t.t. O vlesnse konvencijose, tokiose kaip, Nr.135, 154, 160, 173 ir kt. numatomos
nuostatos, susijusios su teisini priemoni diegimu tam, kad realizuoti darbuotoj teisi apsaug, j gynyb ir t.t.
Didjanti globalizacija ir kompiuterizacija darbo mog siekia istumti i konkurencins kovos. Taiau TDO veikla ir vaidmuo rengiant ir
priimant bei priirint darbo standartus pasaulio mastu nepraranda savo prasms ir iandiena. Atrodo, kad darbo standartai tap labiau liberalesni,
pasiek nauding rezultat trialis ar dvialis bendradarbiavimas (socialin partneryst, dialogas); taikus gin sprendimas (kompromis
tvirtinimas). Tai didelis pasiekimas utikrinant mogaus teises darbe. Kaip teig TDO Generalinis direktorius Mr.Somavia iekant sprendimo
pasidar aiku, kad negalima pasiekti ilgalaiks skms globalines problemas sprendiant nacionaliniu lygiu. [1] Penkeri socialinio dialogo
metai siekiant bendro sutarimo trialiu pagrindu dl jrinink darbo slyg utikrinimo pasaulio mastu neprajo veltui 2006 m. vasario 23 d.
Konferencijoje Jr sesijoje buvo priimta TDO Konsoliduota jr darbo standart konvencija, kuri ne tik pareikalaus utikrinti geresnes darbo
slygas daugiau kaip 1,2 milijono jrinink visame pasaulyje, bet gal bt duos stimulo ir palaikymo kit srii inovacijoms ir j suvienodinimui.
[2] Tarptautini organizacij nars jrins valstybs stengsis prisijungti prie tarptautini dokument siekiant vieno tikslo vienodomis
slygomis konkuruoti jr transporto rinkoje ir tuo paiu tinkamai sureguliuoti jrinink darbo slygas.
Tarptautini darbo norm turinys

18

Viena bdingiausi iuolaikins tarptautins teiss ypatybi yra ta, kad ji reguliuoja gana plat vairiausi tarpvalstybini santyki rat. Jei prie
100-150 met tarptautins teiss reguliavimo objektu i esms buvo politiniai valstybi santykiai, o taip pat santykiai, susij su tarptautine
prekybos apyvarta, tai iandiena tarptautinio-teisinio reguliavimo sferoje yra vairs valstybi politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultriniai,
humanitariniai bendradarbiavimo Klausimai. Svarbi viet pastarajame bendradarbiavimeuima tarptautinis-teisinis darbo problem
reguliavimas.
Tarptautins darbo normos yra tvirtintos daugelyje dokument, kurie laikomi valstybi bendradarbiavimo rezultatu, gerinant darbo slygas ir
saugant darbuotoj darbo teises. ie dokumentai yra TDT altiniai.
Tarptautins darbo normos turinys svarbiausias valstybi suinteresuotumo normos gyvendinimu kriterijus. Nuo tarptautini norm turinio
vertinimo prasideda valstybi sprendimo primimo dl atitinkam tarptautini sutari (prisijungimo prie j) procesas ir j tolesnis
gyvendinimas. Valstybs pozicija dl tarptautins sutarties formuojasi veikiant visumai slyg, egzistuojani toje valstybje. Lemiamas
vaidmuo tenka visuomens socialinei-ekonominei santvarkai ir jai bdingiems dsningumams. Todl, kai valstyb sprendia klausim dl
tarptautini sutari sudarymo tikslingumo ir j gyvendinimo, jai ypatingai svarbs socialiniai toki sutari norm ypatumai, j socialinispolitinis kryptingumas, sutapimo laipsnis, atitikimas viepataujanios valdios interesams.
Esminiais tarptautini darbo norm turinio elementais gyvendinimo srityje laikytini: (a) reguliavimo objektas; (b) dirbanij kategorij,
kuriems taikoma ypatinga teisi apsauga, ratas; (c) norm aktualumas; (d) geografinis paplitimo rajonas; (e) suteikiam teisi ir pareig pobdis
bei apimtis. Trumpai apibdinsim kiekvien:
(a) Reguliavimo objekto poiriu ir pagal tarptautinklasifikacij galima vardyti pagrindines tarptautini darbo normgrupes:
1.Normos,
susijusios
su
pagrindini
mogaus
teisi
apsauga;
2.Normos,
lieianios
uimtumo
problemas
ir
kov
su
bedarbysts
pasekmmis;
3.Normos,
reguliuojanios
darbo
ir
poilsio
slygas;
4.Socialinio
draudimo
ir
socialinio
aprpinimo
normos;
5.Normos, reguliuojanios valstybs, darbdavi ir darbuotoj organizacij bendradarbiavim, taik gin sprendim.
Egzistuoja tarptautins normos, reguliuojanios darbo inspekcij, darbo arbitrao, organ, vedani darbo statistik ir kt. veikl.
Pateikta klasifikacija tik i dalies atspindi darbo teiss institutus. Btina atkreipti dmes tai, kad kai kurie darbo Klausimai liko visai ar i dalies
nesureguliuoti, pvz., maiausiai sureguliuoti tarptautini darbo norm Klausimai darbo sutartis, individuali darbo gin nagrinjimo tvarka;
darbuotoj dalyvavimas mons valdyme; darbo teisi apsauga verslo perdavimo atveju, nra taisykli dl streik, lokaut, darbo organizavimo
tvarkos ir drausms. iuo metu TDO prim 185 konvencijas ir 195 rekomendacijas. Pagal TDO konvencij svarb, reguliavimo objekt ir
subjekt, taikymo srit, galima iskirti:
1)
pagrindines (fundamentines) konvencijas, t.y. konvencijos dl pagrindini mogaus teisi, kurios turi paias grieiausias ratifikavimo
normas (jas ratifikuoti privaloma be ilyg), padedanias tokias teises tvirtinti ir itaip apsaugoti darbuotojus [3];
2)
universalias
konvencijas,
skirtas
visiems
darbuotojams;
3)
specialisias konvencijas, kuri nuostatos taikomos tik darbuotojams, dirbantiems tam tikroje kio akoje (pvz., ems kyje, pramonje)
arba tik socialiai paeidiamiems darbuotojams ir pan. (pvz., moterims, negali turintiems asmenims, jaunimui).
(b) Ypatingo dmesio darbo santyki srityje susilaukia atskir darbuotoj grups, kuriems numatoma tam tikra darbo teisi apsauga. Atitinkamai
darbo norm turinys apima darbo standartus skirtus sureguliuoti moter, vaik ir jaunimo, negali turini asmen, jrinink, ems kio
darbuotoj
ir
kt.
asmen
darb.
(c) Norminiai dokumentai suskirstyti tris kategorijas, pagal kurias nustatomas darbo teiss normos aktualumas. I-jai kategorijai priskirti
dokumentai, turintys ypating vert darbo teisi apsaugai. Tai dokumentai, kurie i esms nepraranda savo aktualumo, nes juose tvirtinti
pagrindiniai mogaus teises reglamentuojantys principai. II-jai kategorijai priskirti dokumentai, kurie kartas nuo karto turi bti perirti, kad
atitikt iuolaikinius reikalavimus. III- jai kategorijai priskirti tokie dokumentai, kurie nepatenka nei vien kategorij. Tokia klasifikacija
nereikia, kad pastarosios kategorijos dokumentai neturi verts ar paseno. Anaiptol, jos gali turti laikinus socialinius tikslus alims, kurios kol
kas
nesugeba
pritaikyti
iuolaikines
socialines
normas.
(d) Pagal veikimo srit geografiniu poiriu tarptautines darbo normas galima suskirstyti tris grupes: 1) universalios, t.y. skirtos gyvendinti viso
pasaulio valstybse; 2) regionins veikianios tik tam tikrose valstybi grupse; 3) dvials galiojanios tik alyse, dviali susitarim
dalyvse.
(e) Pagal suteikiam teisi ir skiriam pareig pobd ir apimtpamintina nedidel, bet itin svarbi tarptautini darbo teiss norm grup,
nukreipta pagrindini mogaus teisi apsaug darbo srityje. Pastarosioms normoms bdingas imperatyvinis valstybms skiriam pareig
pobdis, atmetantis bet koki galimyb nukrypti nuo i norm turinio, adaptuojant prie j nacionalin teis ir praktik. Pavyzdiui,
Tarptautinskonvencijos dl vis form rasins diskriminacijos likvidavimo 5 straipsnis nustato beslygin pareig visoms valstybms-dalyvms
udrausti ir panaikinti vis form rasin diskriminacij ir utikrinti kiekvieno pilieio lygiateisikum prie statym, nepriklausomai nuo rass,
odos spalvos, nacionalins ar etnins kilms, o ypatingai gyvendinant tokias teises kaip: teis darb, laisv darbo pasirinkim, gynim nuo
nedarbo, vienod apmokjim u lygiavert darb, teisingas ir palankias darbo slygas, profesini sjung krim, teising skatinim. Kada
tarptautins konvencijos reguliavimo objektu yra pagrindins mogaus teiss darbosrityje, tai skatinaniu jos ratifikavim veiksniu yra ne tiek
noras ir galimyb laikytis bei vystyti ias teises, kiek valstybs-tarptautins bendrijos nars prestio laikymasis. Tai sukelia sunkumus
gyvendinant toki konvencij.
Svarbi tak valstybi pozicijoms dl tarptautini darbo norm turinio turi socialiniai norm ypatumai. Tarptautini darbo norm turin ir
socialinius ypatumus nustato pagrindins socialins-politins jgos, dalyvaujanios tarptautins darbo teiss altini formavime. Kaip jau minta,
dauguma universali tarptautini darbo norm, skirt gyvendinimui vairiose pasaulio valstybse, yra tvirtintos konvencijose bei
rekomendacijose, priimamose kasmetinse TDO konferencijose. Viena i ypatybi yra ta, kad Konferencijoje kartu su valstybi-nari atstovais
lygiateisikumo pagrindu dalyvauja ir i valstybi darbuotoj bei darbdavi atstovai. Todl manoma, kad vis TDO sprendim turiniui, o vis
pirma konvencijoms bei rekomendacijoms, turi takos trys grups, atstovaujanios skirtingus interesus: vyriausybi atstov grup, darbdavi
grup bei darbuotoj grup (trialikumo principas). Kiekviena grup, dalyvaudama tarptautini darbo norm krimo procese, vadovaujasi
savo ideologija ir siekia atstovauti savo tikslus ir interesus. Todl TDO konvencijos ir rekomendacijos turinys socialini ypatybi poiriu yra
norm krimo proceso dalyvi kovos dl tarpusavio nuolaid, kompromiso ir prieing valios suderinimo rezultatas. Kita vertus, yra tam tikros
ribos, emiau kuri reikalauti negali nei viena valstyb, dalyvaujanti tarptautiniame bendradarbiavime. i riba minimalus valstybi teistas
elgesys ginant mogaus bei tautos teises.
Taip pat turi takos ir tarptautinio- teisinio reguliavimo forma, nuo kurios priklauso valstybi tarptautini sipareigojim charakteris,
gyvendinant tarptautines normas.
Tarptautini darbo norm gyvendinimo pasekmms daro poveik ir tarptautin kontrol, veikianti tarptautinio darbo reguliavimo srityje.
Pastarosios kontrols mechanizmas nustato tam tikrus valstybi tarptautinius teisinius pareigojimus, susijusius su TDO konvencij ir
rekomendacij vykdymu.
Taigi, visa tai slygoja btinum nagrinti socialini ir teisini ypatum turin, o taip pat ir tarptautins kontrols mechanizm, taikant
tarptautines darbo normas, kaip svarbius vidaus teiss gyvendinimo veiksnius.
6.5. Tarptautini darbo organizacijos konvencij primimas

19

Standart primimas sudtingas ir ilgas procesas. Konvencijos ir rekomendacijos priimamos dviem etapais. (r. pav. Nr. 11)
Pirmas etapas. TDO Administracin tarnyba numato Konferencijos dienotvark raydama j tik tuos klausimus, kurie yra svarbiausi ir kuriems
yra atliktas teisini norm ir praktikos vairiose alyse narse apibendrinimas. Jei Taryba nusprendia vykdyti standartizacij, parengiamas
detalesnis statym ir praktikos praneimas ir norimo priimti dokumento juodratis. Dienotvark yra siuniama TDB, kuris pasirengia svartyti
dienotvarks klausimus. Jis parengia praneim bei ketinamo priimti dokumento turin. Dokumentas siuniamas valstybms prie metus iki
konferencijos pradios, kurioje tas klausimas bus svarstomas, pradios. Vyriausybs paruotus atsakymus turi isisti ne vliau kaip prie
atuonis mnesius iki Konferencijos, kurioje tas klausimas bus svarstomas, pradios. Jei valstyb yra ratifikavusi TDO 1976 m. konvencij Nr.
144 Dl triali konsultacij tarptautinms darbo normoms gyvendinti, vyriausyb, prie isisdama atsakym, turi konsultuotis su darbinink
ir darbdavi organizacijomis.
Ianalizavs vyriausybi pateiktus atsakymus, TDB parengia nutarim projektus, kurie prie 4 mnesius iki Konferencijos pradios vl
isiuniami TDO nari vyriausybms. Vyriausybs teikia pastabas. Prasidjus Konferencijai yra sudaromas specialus Trialis komitetas. Jis
nagrinja silymus ir, jei reikia, padaro pakeitimus. Toks dokumentas pateikiamas TDB.
Antras etapas. TDB parengia pasilytos konvencijos ar rekomendacijos pradin variant ir siunia j vyriausybms. ios turi per 3 mnesius
pateikti pastabas ir pasilymus. Tada TDB parengia patikslint galutin praneim ir siunia j vyriausybms ne vliau kaip prie 3 mnesius iki
numatytos kitos Konferencijos sesijos pradios. Pastabas gali teikti ir darbdavi ar darbuotoj organizacijos. Konferencijos trialis komitetas vl
inagrinja dokumento projekt ir, gal gale, parengt dokument pateikia svartyti Konferencijos plenariniam posdiui. Jeigu dokumentui
pritaria 2/3 konferencijos dalyvi, dokumentas laikomas priimtu kaip TDO konvencija (arba rekomendacija), dokumentas svarstomas du kartus,
iskyrus atvejus, kai dokumento projektai svarstomi skubos tvarka susidarius ypatingoms aplinkybms.
Prie priimant perirt seniau priimt konvencij, TDO konferencija kiekvien kart sprendia, ar, pasikeitus situacijai, ankstesns
(galiojanios) konvencijos nuostatos atitinka ratifikavimo tikslus, t.y. ar jos ratifikavimas dar galimas ir ar perirtos (naujosios) ratifikavimas
reik ankstesns denonsavim. Konvencijos pakeitimas gali bti daromas ir paprastesne procedra t.y. priimant protokol. Konvencija ir jos
protokolas sudaro bendr visum. Jis privalo bti priimtas 2/3 TDO Konferencijos delegat bals ir pateikiamas valstybms narms ratifikuoti.
6.6. Standart gyvendinimas
Pasirengimas darbo standart perklimui nacionalin teis
Tarptautiniai darbo standartai, tvirtinti konvencijose ir rekomendacijose turi pasiekti vidaus darbo teiss subjektus, turi bti taikomi nacionaliniu
lygiu, pritaikyti vidaus darbo teiss sistemoje. Standartai, atitinkantys konvencij tikslus turi bti perkeliami nacionalinius statymus.
Tarptautins sutarties ratifikavimas tai aukiausio valdios organo valios ireikimas vykdyti tarptautinius sipareigojimus, tarptautini teiss
norm perklimas vidaus teisin sistem.
Tarptautins darbo konvencijos ratifikavimui atviros visoms valstybms narms. valstybs nars ratifikuodamos konvencijas formaliai prisiima
sipareigojim pasinaudoti efektyviomis Konvencijos ilygomis savo statymuose ir praktikoje, tam, kad bt lengviau gyvendinti jas savo
valstybje. Taip pat valstybs sipareigoja pilnai priimti konvencijos slygas, j reikalavim pritaikym nacionaliniuose statymuose ir praktikoje
bei pripastant tarptautin stebjim dl j gyvendinimo. Rekomendacijos neturi konvencij galios, nustato papildomus nebtinus
vadovaujanius principus. Jos gali apimti specifinius reikinius ar ipleiamai paaikinti slygas, numatytas konvencijoje. Rekomendacijos
tarnauja vadovautis politikoje, statym leidyboje ir praktikoje.
Ratifikuota tarptautin sutartis gauna imperatyv pobd ne tik vidaus teiss sistemoje, bet ir paioje TDO dl sukurtos ratifikuot konvencij
taikymo kontrols mechanizmo, kuris suponuoja valstybms btinyb dar prie ratifikuojant konvencij apsvarstyti, ar bus manoma gyvendinti
jos nuostatas. Pagal TDO Konstitucij valstybs nars per metus nuo Konferencijos pabaigos, o esant ypatingoms aplinkybms, per pusantr
met, privalo pateikti valdios institucijoms priimt konvencij tekstus, kurios sprendia, ar suteikti konvencijai statymo gali. Vyriausybs
sipareigojimai dl TDO Konferencijoje priimtos naujos konvencijos laikomi vykdytais, kai ji pateikia dokumentus statym leidiamajai
institucijai ir pranea TDB apie priemones, kuri buvo imtasi, kokioms darbdavi ir darbinink organizacijoms buvo pateiktos TDO praneimo
kopijos. Sprendimui priimti btina atlikti tam tikr analiz.
Lietuvoje TDO konvencijos ratifikavimas prasideda nuo aikinamojo rato pateikimo Seimui. Lietuvos Seimui priimant sprendim dl
tarptautins sutarties sudarymo tikslingumo, turi bti apsvarstyta, ar sutarties nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij, nacionalinius
interesus, usienio politik, kokie jos (tarptautins sutarties) primimo tikslai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb atlieka patariamj funkcij. Ji
gali rekomenduoti:

atidti konvencijos ratifikavim, jei kyla sunkumai jos gyvendinimui,

ratifikuoti, jei ji yra aktuali,

priimti papildomus statymus, kad j bt galima praktikai taikyti;

ratifikuoti tik konvencijos dal (tam tikrus straipsnius), jei paioje konvencijoje yra numatytos tam tikros ilygos, iimtys ir pasirinkimo
teis.
Nesvarbu kok sprendim priims valstyb. Ji turi ireikti savo pozicij konvencijos (rekomendacijos) atvilgiu. Konvencijos nuostatos
sulaukusios palaikymo ingsnis ratifikavimo ar konvencijos nuostat diegimo vidaus statymuose link.
Rekomendacijos nra laikomos tarptautinmis sutartimis ir nereikalauja ratifikacijos. Taiau nereikia nuvertinti j reikms ir teisins galios.
Rekomendacija kreipiamasi valstybes dl atitinkam priemoni taikymo siekiant utikrinti konvencij gyvendinim. Kitaip tariant,
rekomendacija lyg informacijos altinis ir nacionalini teiss akt modelis. Rekomendacija patikslina ir detalizuoja, kartais ir papildo
konvencijos normas, pateikia visapusik ir isamesn j turin, suteikia lankstumo valstybei pasirenkant konvencijos gyvendinimo bdus ir
priemones.
Tarptautins darbo organizacijos konvencij ratifikavimas ir denonsavimas
1969 m. Vienos konvencijos 14 straipsnis numato, kad valstybs sutikimas dl tarptautins sutarties privalomumo yra ireiktas ratifikavimo
bdu, kai:

Sutartis numato, jog toks sutikimas turi bti ireiktas ratifikavimo bdu

Kitaip nustatyta, kad deryb metu valstybs sutiko, kad bus reikalingas ratifikavimas

Valstybs atstovas pasira sutart sipareigojant ratifikuoti

Valstybs ketinimas pasirayti sutart sipareigojant ratifikuoti kyla i atstovo galiojim arba buvo ireiktas deryb metu
Ratifikacija [lot. Ratificatio<ratus - teistas + facio - darau] aukiausiojo valstybinio valdios organo aktas, kuriuo tvirtinama tarptautin
sutartis, pasirayta valstybs galioto atstovo. Ratifikacijos terminas absoliutizmo laikais reik, jog monarchas patvirtino, kad jo atstovas,
pasiraydamas sutart, nevirijo jam suteikt galiojim. Kit teisin reikm ratifikavimas gavo konstitucinse valstybse. Ratifikavimas tapo
priemone parlamentui dalyvauti vyriausybs vykdomoje usienio politikoje. Tarptautins sutarties ratifikavimas turi du aspektus: konstitucin ir
tarptautin.
I vis TDO priimam dokument ypating viet uima TDO konvencijos, laikomos daugiaalmis tarptautinmis sutartimis, kuriose numatyta
ratifikavimo slyga. Tai numatyta ir TDO Konstitucijos 19 straipsnyje. Tik ratifikuota valstybi nari konvencija gali sukurti teises ir pareigas
nacionalins teiss subjektams.

20

Tarptautinei darbo Konferencijai primus konvencij, juridin gali ir tarptautin pripainim ji gyja tik po 12 mnesi, nuo to momento, kai
maiausiai 2 TDO valstybs nars teik ratifikacinius ratus Generaliniam direktoriui dl jos ratifikavimo. Tokiu atveju konvencija tampa
tarptautine daugiaale sutartimi, kuri numato atitinkamas pareigas tiek ratifikavusioms, tiek ir neratifikavusioms valstybms. Konvencij
ratifikuoti norinti valstyb privalo suderinti esamus ar priimti naujus nacionalinius teiss aktus, siekiant utikrinti konvencijos nuostat vykdym
ir reguliariai atsiskaityti TDO dl atitinkam priemoni taikymo gyvendinant konvencij. Tuo atveju, jei valstyb neratifikavo konvencijos, jai
taip pat btina teikti informacij TDB apie esamus teiss aktus bei praktik dl neratifikuotos konvencijos ir bsim priemoni taikymo siekiant
konvencijai suteikti juridins galios. Konvencijos neratifikavimas nesuteikia valstybei teiss visai ignoruoti konvencijos nuostat. Jei
neratifikuota konvencija arba rekomendacija yra skirta fundamentaliems TDO tikslams, tvirtintiems Filadelfijos deklaracijoje ir Konstitucijos
preambulje, pasiekti, pareiga atsivelgti iuos dokumentus kyla i Konstitucijos kaip tarptautins sutarties. Buvimas organizacijos nare
pareigoja valstybes gerbti organizacijos darb bei paisyti jos nustatomus principus ir juos gyvendinti.
vairiose valstybse ratifikavimas ireikiamas skirtingai, pavyzdiui, 1969 met Vienos konvencijos 11 str. nustato, kad valstyb savo sutikim
laikyti sutart pareigojania gali ireikti j pasiraydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j ratifikuodama, priimdama,
patvirtindama, prisijungdama prie jos, arba kitu sutartu bdu[1]. Valstybs nacionalins teiss normos nustato, kokiu vidaus teiss aktu yra
ratifikuojamos tarptautins sutartys. Pavyzdiui, Lietuvoje TDO konvencija ratifikuojama Seimui priimant statym.
Egzistuoja nuomon, kad tarptautini norm perklimas vidaus teisin sistem priklauso nuo paios valstybs formalios pozicijos tarptautins
ir nacionalins teiss santyk. Monistins teisins sistemos alyse tarptautins normos i karto tampa nacionalins teiss altiniu ir nereikalauja
speciali procedr (JAV, Anglija, Olandija, Pranczija). Dualistins teisins sistemos alyse (Vokietija, Italija , Norvegija) tarptautins teiss
norma tampa privaloma tik po tam tikrprocedr. Neirint tai, btinaratifikavimo slyga valstybs kompetenting organ veiksmai,
ireikiantys galutin pritarim tarptautinei sutariai.
Jungtinse Amerikos Valstijose galutin pritarim tarptautinei sutariai ireikia prezidentas ratifikacijos aktu, taiau reikalinga Senato rezoliucija
(turi pritarti ratifikavimui 2/3 balsavime dalyvavusi senatori). Toki tvark nustato Amerikos Konstitucijos II str. 2 & 2 d. Ratifikacijos akte
idstomas sutarties tekstas, nurodoma, kad sutartis privaloma vykdyti, paminima, jog sutariai pritarSenatas. Apie sutartiessigaliojim
Prezidentas paskelbia vieai.
Pagal Italijos Konstitucijos nuostatas, tarptautines sutartis ratifikuoja Prezidentas. Bet prie tai Parlamentas ileidia akt, susidedant i dviej
dali: pirmoje dalyje yra sutarties tekstas ir parlamento pritarimas dl sutarties ratifikavimo, antroje sutarties vykdymo tvarka alies viduje (tik
sigaliojus sutariai i dalis pradedama gyvendinti).
Panai situacija ir Pranczijoje. Konstitucijos 53 str. numatyta, kad sutartims su tarptautinmis organizacijomis btinas ratifikavimas. Sutart
ratifikuoja Prezidentas, gavs Vyriausybs pritarim. Svarbu paymti, kad ratifikuota sutartis pradeda veikti tik Vyriausybei ileidus specialius
dekretus, kurie publikuojami specialiame leidinyje. Dekrete nurodoma, kokios institucijos atsakingos u sutarties vykdym. Dekret pasirao
Prezidentas, Premjeras Ministras ir Usienio reikal ministras. Dekretas tai formalus aktas, kuriuo Pranczija ireikia sutikim dl
sipareigojim tarptautins sutarties nuostatoms ir suteikia sutariai statymo gali.
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas savo iniciatyva ar
pasilius Vyriausybei. Tam parengiami ratifikavimo ratai. Oficials TDO konvencijos ratifikavimo ratai siuniami Tarptautinio darbo biuro
Generaliniam direktoriui registruoti. Pagal LR tarptautini sutari statymo 15 straipsn, visos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
registruojamos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari registre, kur tvarko Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija. Apie
tarptautini sutari sigaliojim skelbiama Valstybs iniose.
Lietuva yra ratifikavusi 39 Tarptautines darbo konvencijas (i j 7 buvo ratifikuotos tarpukario Lietuvoje), tarp j visas atuonias vadinamsias
pagrindines konvencijas, apimanias keturias svarbiausias Tarptautins darbo organizacijos pagrindini princip ir teisi darbe Filadelfijos
deklaracijoje apibrtas sritis:
a)
teiss
jungtis

asociacijas
ir
vesti
kolektyvines
derybas

87
konvencija
ir
98
konvencija;
b)
visokio pobdio priverstinio ir privalomojo darbo panaikinimas 29 konvencija ir 105 konvencija;
c)
efektyvaus
vaik
darbo
panaikinimas

138
konvencija
ir
182
konvencija
d) diskriminacijos darbo ir profesins veiklos srityje panaikinimas 100 konvencija ir 111 konvencija.
Denonsavimas reikia praneim, kad valstyb nutraukia konvencinius sipareigojimus ir pranea kitai valstybei, kad nutraukia su ja sutart.
Kitaip tariant, denonsuoti atsisakyti teisini sipareigojim, numatyt ratifikuotoje konvencijoje. Daugumoje TDO konvencij baigiamosiose
nuostatose numatoma galimyb, prajus 10 met nuo konvencijos sigaliojimo dienos, j denonsuoti, pasiuniant Tarptautiniam darbo biuro
Generaliniam direktoriui uregistruoti pareikim dl denonsavimo. Denonsavimas sigalioja po 1 met nuo jo registravimo dienos. Jei valstyb
nepasinaudoja denonsavimo teise po 10 met, konvencija galioja dar 10 met. Automatikas denonsavimas galimas tuo atveju, kai TDO
konferencijoje priimama nauja konvencija, visikai ar i dalies pakeiianti esam konvencij, ir jeigu naujojoje konvencijoje nra numatyta
kitaip, iskyrus slyg, kad naujoji (pakeiianti) konvencija yra sigaliojusi.
Lietuva yra denonsavusi vien TDO konvencij Nr. 4 Dl moter nakties darbo, kaip nebeaktuali ir nebeatitinkani i dien realybs, nes
1994 metais buvo ratifikuota konvencija Nr. 171 Dl naktinio darbo.
Tarptautini darbo standart vykdymas
Ratifikacijos aktas tai tarptautinius sipareigojimus numatantis dokumentas, kuriuo valstyb prisiima atsakomyb u j gyvendinim
nacionaliniame lygmenyje. Ratifikavimo aktas parodo kiekvienos valstybs pritarim konvencijose tvirtintoms tarptautiniams darbo
standartams, pasirengim jas gyvendinti savo nacionalinje teiss sistemoje. Kitaip tariant, nacionalinje teiss sistemoje turi bti sudarytos
faktins ir juridins slygos tarptautinms normoms gyvendinti. Dl tarptautini sutari ratifikavimo tikslingumo rus autorius . M.
Ametistov ireikia toki nuomon, kad "<...>tarptautins teiss subjektai valstybs (tarptautins organizacijos) sipareigojimus prisiima
savanorikai, suderin savo suverenias valias. Tuo tarpu valstybs vidaus teisinje sistemoje sutarties vykdymas gula ant vyriausybs, valdios
organ, staig, piliei pei<...>".[2]
Tarptautini sutari nuostat taikymas pasiymi tam tikra specifika. Taikant tarptautin, dalinai tarptautin darbo teis, tai reikia, kad tiksl,
numatyt iose teiss normose, gyvendinimas priklauso nuo j subjekt,t. y. valstybi, elgesio. Tai gali bti tam tikri veiksmai arba
susilaikymas nuo j. Svarbu tai, kad toks elgesys padt gyvendinti tikslus, numatytus tarptautins teiss normose. Pastarasis procesas
tarptautinje teisje apibdinamas kaip tarptautins teiss norm gyvendinimas. is terminas kils i angl kalbos ir reikia vykdym pagal
atitinkam procedr, t.y. praktinio rezultato utikrinimas irfaktinis atlikimas konkreiomis priemonmis.
Svoka gyvendinimas yra daugiareikm ir apima vair tarptautinse normose numatyt tiksl utikrinimo proces valstybse: nuo valstybs
sutikimo dl tarptautins sutarties privalomumo ireikimo (ratifikuojant, tvirtinant ir pan.) ir po to, pastarjnorm taikym tarptautins, o jei
btina ir valstybs vidaus teiss ribose, iki praktinio i norm reikalavim vykdymo.
Daugumos universali tarptautini darbo norm gyvendinimo tikslas utikrinti minimali reikalavim, keliam valstybi elgesiui, vykdym
sprendiant konkreias socialines ir darbo problemas. Tai jokiu bdu neatima galimybs paauktinti nustatyt minimum, siekiant padidinti
teisi ir pareig lyg, tvirtint tarptautinjenormoje. TDO Konstitucijos 19 straipsnio 8 punkte pabriama, kad primimas kokios nors
konvencijos ar rekomendacijos ar kokios nors konvencijos ratifikavimas TDO nars, jokiu bdu nebus laikomas kaip lieianiu tam tikr
statym, teismo sprendim, paprot ar susitarim, kurie utikrina suinteresuotiems dirbantiesiems palankesnes negu numatytos konvencijoje ar

21

rekomendacijojeslygas. Tokias palankesnes slygas, lyginant su tarptautinmis normomis, daugeliu atveju utikrina darbo statymai bei
valstybi praktika, ir gyvendinant tarptautines darbo normas joms paprastai bdingi didesni nei minimals norm reikalavimai.
Kai kurie autoriai mano, kad transformuojant tarptautin norm nacionalin teis, keiiasi ne tik normos teisinis turinys bei reikm, bet ir
jos socialinis turinys. Taiau taip nra nei tarptautin norma, nei jos turinys nesikeiia. Tai lieia tiek teisin, tiek socialin normos turin.
Mintu atveju galime kalbti apie kitok socialin turin, t.y. ne paios tarptautins normos, o tik vidaus teiss akt, utikrinani jos vykdym,
taiau ir tai ne visais atvejais.
Tarptautiniuose-teisiniuose dokumentuose, reguliuojaniuose darbo santykius, yra tvirtinamos dviej rinormos: imperatyvins ir
dispozityvins.
Imperatyvins normos nustato konkreias elgesio taisykles, nenumatanias galimybs vairiam j aikinimui ne tik teisiniu, bet ir socialiniu
aspektu. Jos bdingos, vis pirma,dokumentams, susijusiems su pagrindini mogaus teisi apsauga, o btent su nuostatomis, atspindiniomis
tiksl, dl kurio ir vedama i norma. Btent tarptautinio-teisinio reguliavimo tikslas parodo tarptautins normos visuotin-demokratin turin,
priimtin vairi valstybi.
Tais atvejais, kai kalbama apie tarptautinio-teisinio reguliavimo tikslo pasiekimo bdus, norm krimo proceso dalyviai danai taiko
dispozityvins normas. Pastarosios normos suteikdamos tarptautiniams-teisiniams dokumentams btin lankstumo laipsn, tuo paiu suteikia
galimyb juos gyvendinti valstybse, kurios yra skirting socialini-ekonomini struktr bei isivystymo lygi. Pavyzdiui, 1973m.TDO
Konvencija Nr.138 Dl minimalaus amiaus priimant darb nustato, kad toks amius ne emesnis negu gijus nepiln btin isilavinim ir
bet kokiu atveju ne emesnis kaip 15 met. Taiau Konvencija leidia valstybms-narms nustatyti minimal 14 met ami.
Atsivelgiant reguliuojam klausim svarb, ne tarptautin darbo norma turi prisitaikyti prie nacionalins teiss ir praktikos, o teis ir praktika
prie normos. Siekiama sukurti slygas tarptautini darbo norm gyvendinimui, traukiant dispozityvaus pobdio pareigas, leidianias vienu
ar kitu bdu pritaikyti tarptautin norm prie nacionalins teiss ir praktikos. Tokia galimyb numatyta TDO Konstitucijoje. Kita vertus, svarbu
ivengti kratutinum, t.y., i vienos puss, jei tikslas sukurti norm, kuri gals gyvendinti i karto daugelis valstybi, tai bendro rodiklio
iekojimas gali privesti prie to, kad norma numatys per ma apsaugos lyg, galint turtitakos realiam progresui, o i kitos puss nustaius
normoje per didel apsaugos lyg nebus manoma ios normos gyvendinti. Dl ios prieasties danai tarptautinse normose siekiama surasti
balans tarp idealios ir vidutins realios praktikos. Tuo tikslu daugelis konvencij suteikia valstybms galimyb paioms sprsti dl prisiimam
pareig apimties. Jos gali laikinai netaikyti konvencijos veikimo sferoje numatyt tam tikr darbo teiss institut ar darbuotoj grupi, pasirinkti
vien i numatyt gyvendinimo galimybi. Pavyzdiui, TDO Konvencijoje Nr.128 dl invalidumo paalp, senatvs pensij ir paalp, netekus
maitintojo (1967m.) valstyb turi teis laikytis ne vis jos dari, o tik t, kurios numato vien i socialinio aprpinimo ri. Be to, yra
atsivelgiama valstybs ekonomin padt. Kita vertus, valstyb, sipareigodama gyvendinti dalinai konvencij, prisiima atsakomyb ir u
laipsnik vis konvencijos gyvendinim. Ji, veikiama aplinkybi, nustatyt tiek paioje konvencijoje, tiek ir TDO Konstitucijoje, tarsi
sitraukia proces.
Taigi, tarptautins dispozityvaus pobdio darbo normos leidia vienu ar kitu bdu gyvendinti jas, taikant specifinius metodus ir formas,
bdingas tam tikrai socialinei sistemai, arba papildant pastaraisiais metodais ar priemonmis. Kita vertus, tai manoma tuomet, kai tokia
galimyb tiesiogiai ar netiesiogiai numatyta paioje normoje.
Mintos galimybs atskleidimas gyvendinamas tarptautini sutari aikinimo bdu. Manytina, kad reikia vadovautis bendra aikinimo
taisykle, tvirtinta Vienos konvencijos Dl tarptautini sutari 31 straipsnyje[3], t. y. sutartis turi buti aikinama siningai, pagal prastin
reikm, kuri taikoma terminams j kontekste, o taip pat atsivelgiant sutarties objekt ir tikslus. Valstybs privalo laikytis taisykli, kurios
numatytos konvencijoje. Taigi, siningas sutari laikymasis reikia, kad sutartys turi bti vykdomos be joki turinio tiek teisinio, tiek
socialinio, pakeitim. Prieingai, tai reikt sutari nesilaikym arba j netinkam vykdym, t. y. vieno i pagrindini tarptautins teiss
princip paeidim.
I esms tarptautini norm vidaus politikos gyvendinimo metod parinkimas tai valstybi vidaus politikos kompetencijos klausimas, jei tie
metodai nra nurodyti paioje tarptautinje normoje,kaip btina jos vykdymo slyga. Nesant pastarajam nurodymui, valstyb pati sprendia,
kokius vidaus politikos metodus (ekonominius, teisimus, administracinius, ideologinius ar visus kartu) taikyti, kad utikrintu visas btinas
tarptautins normos tikslo gyvendinimui btinas slygas.
Kada tarptautins teiss normos tvirtina kitas nei valstybs vidaus teis taisykles, tuomet tarptautini norm tikslai gali bti pasiekti keiiant,
papildant, panaikinant ar priimant naujas valstybs vidaus teiss normas, kurios mintais bdais suderinamos su tarptautins teiss normomis.
iuo atveju galima teigti, kad vidaus teisinis gyvendinimas vyksta dka tarptautins teiss, t. y. dl pastarosios takos. Tuo atveju, kai jau
egzistuoja valstybs vidaus teiss normos, kurios atitinka tarptautinesnormas nereikalaujama joki pakeitim ar papildym, savo veikimu
utikrinamas tarptautini norm tiksl gyvendinimas.
Kadangi tarptautini norm tiksl gyvendinimas vidaus teiss pagalba galimas tik tais atvejais, kai nacionaliniai statymai atitinka tarptautin
teis, tai tarptautini normgyvendinimas turi takos panai arba analogik teiss norm atsiradimui skirtingose nacionalinse teiss sistemose
ir tuo paiu nacionalini teiss norm, reguliuojani analogikus teisinius santykius, suvienodinimui (unifikacijai). Tai savo ruotu, lemia
tarpvalstybini santyki vystymsi vairiose srityse ir sukuria palankesnes slygas vienos valstybs pilieiams, esantiems kitos valstybs
jurisdikcijoje.
Tarptautins darbo teiss tikslai gali bti gyvendinti tik tuo atveju, jeigu tarptautini sutari nuostatos ir normos bus vienodai aikinamos ir
taikomos valstybi t sutari dalyvi praktikoje. Vis pirma, taikant ir aikinant TDO konvencijas bei kitas tarptautines sutartis btina
vadovautis bendraisiais tarptautins teiss aikinimo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str. 1 d. numatyta, kad Lietuva
vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Vienas i visuotinai pripaint tarptautins teiss princip yra
tarptautins teiss prioriteto prie nacionalin teis principas, kuris reikia, kad esant kolizijai tarp tarptautins sutarties ir vidaus teiss norm,
turi bti taikomos tarptautins sutarties normos. Taiau ne visose valstybse tarptautin sutartis turi prioritet nacionalini statym atvilgiu.
Nacionaliniai statymai paprastai numato tarptautini sutari ratifikavimo, vykdymo, denonsavimo tvark bei sprendia toki sutari viet
nacionalins teiss sistemoje.Savaime suprantama, kad kiekviena valstyb, prisiimdama tarptautinius sipareigojimus, pirmiausia atsivelgia
savo teisinius nacionalinius ypatumus, vidaus struktr, taiau ji negali ignoruoti tarptautins teiss bei bendradarbiavimo princip ir ypa pacta
sunt servanda principo, kuris yra tvirtintas Vienos konvencijoje Dl tarptautini sutari teiss 27 str.: <...>alis negali pasitelkti savo vidaus
teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties nesilaikymo<...>"[4]. Ratifikavimo aktas suteikia tarptautinei sutariai statymo gali, taiau, koki
viet ratifikuota tarptautin sutartis uims vidaus teiss sistemoje, priklauso nuo kiekvienos valstybs formalios pozicijos tarptautins ir
nacionalins teiss santyk. Pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstijose ratifikuotos tarptautins sutartys ir nacionaliniai statymai turi vienod
gali. Toks principas deklaruojamas Konstitucijoje. Pranczijoje, esant kolizijos atvejui, taikoma tarptautins sutarties norma. Pranczijos
Konstitucijos 55 str. nustatoma, kad ratifikuotos tarptautins sutartys turi viresn gali, negu vidaus statymai. Italijos Konstitucijoje, numatyta,
kad Italijos teisin sistema suderinta su visuotinai priimtinomis tarptautinmis normomis.
Perkeliant tarptautines normas valstybs kompetentinga valdios institucija suteikia tarptautiniams sipareigojimams vidaus statymo gali. Tik
primus tok statym valstybs tarptautiniai sipareigojimai peradresuojami teiss subjektams valstybs viduje po to, kai ratifikuota konvencija
paskelbiama oficialiame leidinyje (pvz., Valstybs inios). Tokiu bdu tarptautin sutartis tampa valstybs vidaus teiss dalimi. Kadangi
konvencija yra tokia tarptautin sutartis, kuri sukuria sipareigojimus tik tarp j ratifikavusi valstybi, valstyb ratifikuodama konvencij
sipareigoja j vykdyti savo alyje bei bendradarbiaudama su kitomis konvencij ratifikavusiomis valstybmis.[5] Kitaip tariant, sipareigojimai

22

numatyti ratifikuotoje konvencijoje turi bti vykdomi valstybs ne tik dl TDO valstybs nars sipareigojim gerbti organizacijos principus
tarptautiniame lygmenyje, bet ir paisant valstybi, ratifikavusi t pai konvencij, poreikius. Kaip jau buvo minta, ia sijungia ir valstybi
darbo rink ir darbuotoj-migrant konkurencijos principai.
Taikant konvencijas reikia atsivelgti j sigaliojimo ypatumus. Pats ratifikavimas nra tarptautins sutarties sigaliojimo momentas.
Tarptautinse konvencijose nustatoma speciali j sigaliojimo tvarka: ratifikavimo ratai siuniami registruoti TDB Generaliniam direktoriui.
Ratifikavimo ratus registruoja Generalinis direktorius ir pranea visom valstybms narms apie TDO konvencijos ratifikavim bei perduoda JT
generaliniam sekretoriui, kaip yra numatyta JTO ir TDO dokumentuose. TDO konvencij standartinse baigiamosiose nuostatose nustatyta, kad
konvencija pradeda galioti po dvylikos mnesi nuo jos ratifikavimo rato uregistravimo dienos.
Paprastai numatoma, kad <...> kiekvienu atveju konvencija galioja savo forma ir turiniu toms Organizacijos narms, kurios j ratifikavo <...>
Vadinasi tik ratifikuota konvencija gali sukurti teises ir pareigas valstybs vidaus teiss subjektams. Taiau kyla klausimas ar pakanka ratifikuoti
sutart, kad ji visa apimtimi bt taikoma valstybje. 1969 m. Vienos konvencijos 14 straipsnis numato, kad jei ratifikuotos sutarties turinys yra
pakankamai aikus ir isamus, ji tiesiogiai taikoma vidaus teiss sistemoje. Ratifikacijos aktas turi transformacijos (inkorporuojamos valstybs
teiss sistem) reikm: t.y. valstybs organas suteikia ratifikuotai konvencijai vidaus statymo gali. Sutarties ratifikavimas suponuoja pareig
valstybei j vykdyti, suteikia jai prioritet nacionalini statym atvilgiu. Ratifikuota konvencija turi bti taikoma tiesiogiai: ji pati yra teisi ir
pareig altinis. Jos pateikimo atveju ja galima remtis teisme kaip pagrindiniu norminiu dokumentu. Tiesioginis taikymas reikia, kad ji tampa
privaloma visiems su ja susijusiems nacionalins teiss subjektams. Darbo teisje tokiomis sutartimis gali remtis ne vien darbuotojai ginant savo
teises, bet ir profesins sjungos bei darbdaviai. Tokia sutartis gali sudaryti pagrind ginuose tarp piliei ir valstybs dl valstybs paeidiam
darbuotoj teisi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str., numato, kad tarptautin sutartis, kuri ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji
teisins sistemos dalis. ios sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai tarptautin sutartis numato, jog jos taikymui
yra btinas specialus Lietuvos Respublikos vidaus teiss aktas. Anot Lietuvos Konstitucinio teismo teisj, Lietuvos Respublikoje kuriamas
teisinis mechanizmas, kurio pagalba Lietuvos Respublikos vidaus teisje gyvendinami jos tarptautiniai sipareigojimai.[6]
6.6. Standart gyvendinimas
Pasirengimas darbo standart perklimui nacionalin teis
Tarptautiniai darbo standartai, tvirtinti konvencijose ir rekomendacijose turi pasiekti vidaus darbo teiss subjektus, turi bti taikomi nacionaliniu
lygiu, pritaikyti vidaus darbo teiss sistemoje. Standartai, atitinkantys konvencij tikslus turi bti perkeliami nacionalinius statymus.
Tarptautins sutarties ratifikavimas tai aukiausio valdios organo valios ireikimas vykdyti tarptautinius sipareigojimus, tarptautini teiss
norm perklimas vidaus teisin sistem.
Tarptautins darbo konvencijos ratifikavimui atviros visoms valstybms narms. valstybs nars ratifikuodamos konvencijas formaliai prisiima
sipareigojim pasinaudoti efektyviomis Konvencijos ilygomis savo statymuose ir praktikoje, tam, kad bt lengviau gyvendinti jas savo
valstybje. Taip pat valstybs sipareigoja pilnai priimti konvencijos slygas, j reikalavim pritaikym nacionaliniuose statymuose ir praktikoje
bei pripastant tarptautin stebjim dl j gyvendinimo. Rekomendacijos neturi konvencij galios, nustato papildomus nebtinus
vadovaujanius principus. Jos gali apimti specifinius reikinius ar ipleiamai paaikinti slygas, numatytas konvencijoje. Rekomendacijos
tarnauja vadovautis politikoje, statym leidyboje ir praktikoje.
Ratifikuota tarptautin sutartis gauna imperatyv pobd ne tik vidaus teiss sistemoje, bet ir paioje TDO dl sukurtos ratifikuot konvencij
taikymo kontrols mechanizmo, kuris suponuoja valstybms btinyb dar prie ratifikuojant konvencij apsvarstyti, ar bus manoma gyvendinti
jos nuostatas. Pagal TDO Konstitucij valstybs nars per metus nuo Konferencijos pabaigos, o esant ypatingoms aplinkybms, per pusantr
met, privalo pateikti valdios institucijoms priimt konvencij tekstus, kurios sprendia, ar suteikti konvencijai statymo gali. Vyriausybs
sipareigojimai dl TDO Konferencijoje priimtos naujos konvencijos laikomi vykdytais, kai ji pateikia dokumentus statym leidiamajai
institucijai ir pranea TDB apie priemones, kuri buvo imtasi, kokioms darbdavi ir darbinink organizacijoms buvo pateiktos TDO praneimo
kopijos. Sprendimui priimti btina atlikti tam tikr analiz.
Lietuvoje TDO konvencijos ratifikavimas prasideda nuo aikinamojo rato pateikimo Seimui. Lietuvos Seimui priimant sprendim dl
tarptautins sutarties sudarymo tikslingumo, turi bti apsvarstyta, ar sutarties nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij, nacionalinius
interesus, usienio politik, kokie jos (tarptautins sutarties) primimo tikslai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb atlieka patariamj funkcij. Ji
gali rekomenduoti:

atidti konvencijos ratifikavim, jei kyla sunkumai jos gyvendinimui,

ratifikuoti, jei ji yra aktuali,

priimti papildomus statymus, kad j bt galima praktikai taikyti;

ratifikuoti tik konvencijos dal (tam tikrus straipsnius), jei paioje konvencijoje yra numatytos tam tikros ilygos, iimtys ir pasirinkimo
teis.
Nesvarbu kok sprendim priims valstyb. Ji turi ireikti savo pozicij konvencijos (rekomendacijos) atvilgiu. Konvencijos nuostatos
sulaukusios palaikymo ingsnis ratifikavimo ar konvencijos nuostat diegimo vidaus statymuose link.
Rekomendacijos nra laikomos tarptautinmis sutartimis ir nereikalauja ratifikacijos. Taiau nereikia nuvertinti j reikms ir teisins galios.
Rekomendacija kreipiamasi valstybes dl atitinkam priemoni taikymo siekiant utikrinti konvencij gyvendinim. Kitaip tariant,
rekomendacija lyg informacijos altinis ir nacionalini teiss akt modelis. Rekomendacija patikslina ir detalizuoja, kartais ir papildo
konvencijos normas, pateikia visapusik ir isamesn j turin, suteikia lankstumo valstybei pasirenkant konvencijos gyvendinimo bdus ir
priemones.
Tarptautins darbo organizacijos konvencij ratifikavimas ir denonsavimas
1969 m. Vienos konvencijos 14 straipsnis numato, kad valstybs sutikimas dl tarptautins sutarties privalomumo yra ireiktas ratifikavimo
bdu, kai:

Sutartis numato, jog toks sutikimas turi bti ireiktas ratifikavimo bdu

Kitaip nustatyta, kad deryb metu valstybs sutiko, kad bus reikalingas ratifikavimas

Valstybs atstovas pasira sutart sipareigojant ratifikuoti

Valstybs ketinimas pasirayti sutart sipareigojant ratifikuoti kyla i atstovo galiojim arba buvo ireiktas deryb metu
Ratifikacija [lot. Ratificatio<ratus - teistas + facio - darau] aukiausiojo valstybinio valdios organo aktas, kuriuo tvirtinama tarptautin
sutartis, pasirayta valstybs galioto atstovo. Ratifikacijos terminas absoliutizmo laikais reik, jog monarchas patvirtino, kad jo atstovas,
pasiraydamas sutart, nevirijo jam suteikt galiojim. Kit teisin reikm ratifikavimas gavo konstitucinse valstybse. Ratifikavimas tapo
priemone parlamentui dalyvauti vyriausybs vykdomoje usienio politikoje. Tarptautins sutarties ratifikavimas turi du aspektus: konstitucin ir
tarptautin.
I vis TDO priimam dokument ypating viet uima TDO konvencijos, laikomos daugiaalmis tarptautinmis sutartimis, kuriose numatyta
ratifikavimo slyga. Tai numatyta ir TDO Konstitucijos 19 straipsnyje. Tik ratifikuota valstybi nari konvencija gali sukurti teises ir pareigas
nacionalins teiss subjektams.

23

Tarptautinei darbo Konferencijai primus konvencij, juridin gali ir tarptautin pripainim ji gyja tik po 12 mnesi, nuo to momento, kai
maiausiai 2 TDO valstybs nars teik ratifikacinius ratus Generaliniam direktoriui dl jos ratifikavimo. Tokiu atveju konvencija tampa
tarptautine daugiaale sutartimi, kuri numato atitinkamas pareigas tiek ratifikavusioms, tiek ir neratifikavusioms valstybms. Konvencij
ratifikuoti norinti valstyb privalo suderinti esamus ar priimti naujus nacionalinius teiss aktus, siekiant utikrinti konvencijos nuostat vykdym
ir reguliariai atsiskaityti TDO dl atitinkam priemoni taikymo gyvendinant konvencij. Tuo atveju, jei valstyb neratifikavo konvencijos, jai
taip pat btina teikti informacij TDB apie esamus teiss aktus bei praktik dl neratifikuotos konvencijos ir bsim priemoni taikymo siekiant
konvencijai suteikti juridins galios. Konvencijos neratifikavimas nesuteikia valstybei teiss visai ignoruoti konvencijos nuostat. Jei
neratifikuota konvencija arba rekomendacija yra skirta fundamentaliems TDO tikslams, tvirtintiems Filadelfijos deklaracijoje ir Konstitucijos
preambulje, pasiekti, pareiga atsivelgti iuos dokumentus kyla i Konstitucijos kaip tarptautins sutarties. Buvimas organizacijos nare
pareigoja valstybes gerbti organizacijos darb bei paisyti jos nustatomus principus ir juos gyvendinti.
vairiose valstybse ratifikavimas ireikiamas skirtingai, pavyzdiui, 1969 met Vienos konvencijos 11 str. nustato, kad valstyb savo sutikim
laikyti sutart pareigojania gali ireikti j pasiraydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j ratifikuodama, priimdama,
patvirtindama, prisijungdama prie jos, arba kitu sutartu bdu[1]. Valstybs nacionalins teiss normos nustato, kokiu vidaus teiss aktu yra
ratifikuojamos tarptautins sutartys. Pavyzdiui, Lietuvoje TDO konvencija ratifikuojama Seimui priimant statym.
Egzistuoja nuomon, kad tarptautini norm perklimas vidaus teisin sistem priklauso nuo paios valstybs formalios pozicijos tarptautins
ir nacionalins teiss santyk. Monistins teisins sistemos alyse tarptautins normos i karto tampa nacionalins teiss altiniu ir nereikalauja
speciali procedr (JAV, Anglija, Olandija, Pranczija). Dualistins teisins sistemos alyse (Vokietija, Italija , Norvegija) tarptautins teiss
norma tampa privaloma tik po tam tikrprocedr. Neirint tai, btinaratifikavimo slyga valstybs kompetenting organ veiksmai,
ireikiantys galutin pritarim tarptautinei sutariai.
Jungtinse Amerikos Valstijose galutin pritarim tarptautinei sutariai ireikia prezidentas ratifikacijos aktu, taiau reikalinga Senato rezoliucija
(turi pritarti ratifikavimui 2/3 balsavime dalyvavusi senatori). Toki tvark nustato Amerikos Konstitucijos II str. 2 & 2 d. Ratifikacijos akte
idstomas sutarties tekstas, nurodoma, kad sutartis privaloma vykdyti, paminima, jog sutariai pritarSenatas. Apie sutartiessigaliojim
Prezidentas paskelbia vieai.
Pagal Italijos Konstitucijos nuostatas, tarptautines sutartis ratifikuoja Prezidentas. Bet prie tai Parlamentas ileidia akt, susidedant i dviej
dali: pirmoje dalyje yra sutarties tekstas ir parlamento pritarimas dl sutarties ratifikavimo, antroje sutarties vykdymo tvarka alies viduje (tik
sigaliojus sutariai i dalis pradedama gyvendinti).
Panai situacija ir Pranczijoje. Konstitucijos 53 str. numatyta, kad sutartims su tarptautinmis organizacijomis btinas ratifikavimas. Sutart
ratifikuoja Prezidentas, gavs Vyriausybs pritarim. Svarbu paymti, kad ratifikuota sutartis pradeda veikti tik Vyriausybei ileidus specialius
dekretus, kurie publikuojami specialiame leidinyje. Dekrete nurodoma, kokios institucijos atsakingos u sutarties vykdym. Dekret pasirao
Prezidentas, Premjeras Ministras ir Usienio reikal ministras. Dekretas tai formalus aktas, kuriuo Pranczija ireikia sutikim dl
sipareigojim tarptautins sutarties nuostatoms ir suteikia sutariai statymo gali.
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas savo iniciatyva ar
pasilius Vyriausybei. Tam parengiami ratifikavimo ratai. Oficials TDO konvencijos ratifikavimo ratai siuniami Tarptautinio darbo biuro
Generaliniam direktoriui registruoti. Pagal LR tarptautini sutari statymo 15 straipsn, visos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
registruojamos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari registre, kur tvarko Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija. Apie
tarptautini sutari sigaliojim skelbiama Valstybs iniose.
Lietuva yra ratifikavusi 39 Tarptautines darbo konvencijas (i j 7 buvo ratifikuotos tarpukario Lietuvoje), tarp j visas atuonias vadinamsias
pagrindines konvencijas, apimanias keturias svarbiausias Tarptautins darbo organizacijos pagrindini princip ir teisi darbe Filadelfijos
deklaracijoje apibrtas sritis:
a)
teiss
jungtis

asociacijas
ir
vesti
kolektyvines
derybas

87
konvencija
ir
98
konvencija;
b)
visokio pobdio priverstinio ir privalomojo darbo panaikinimas 29 konvencija ir 105 konvencija;
c)
efektyvaus
vaik
darbo
panaikinimas

138
konvencija
ir
182
konvencija
d) diskriminacijos darbo ir profesins veiklos srityje panaikinimas 100 konvencija ir 111 konvencija.
Denonsavimas reikia praneim, kad valstyb nutraukia konvencinius sipareigojimus ir pranea kitai valstybei, kad nutraukia su ja sutart.
Kitaip tariant, denonsuoti atsisakyti teisini sipareigojim, numatyt ratifikuotoje konvencijoje. Daugumoje TDO konvencij baigiamosiose
nuostatose numatoma galimyb, prajus 10 met nuo konvencijos sigaliojimo dienos, j denonsuoti, pasiuniant Tarptautiniam darbo biuro
Generaliniam direktoriui uregistruoti pareikim dl denonsavimo. Denonsavimas sigalioja po 1 met nuo jo registravimo dienos. Jei valstyb
nepasinaudoja denonsavimo teise po 10 met, konvencija galioja dar 10 met. Automatikas denonsavimas galimas tuo atveju, kai TDO
konferencijoje priimama nauja konvencija, visikai ar i dalies pakeiianti esam konvencij, ir jeigu naujojoje konvencijoje nra numatyta
kitaip, iskyrus slyg, kad naujoji (pakeiianti) konvencija yra sigaliojusi.
Lietuva yra denonsavusi vien TDO konvencij Nr. 4 Dl moter nakties darbo, kaip nebeaktuali ir nebeatitinkani i dien realybs, nes
1994 metais buvo ratifikuota konvencija Nr. 171 Dl naktinio darbo.
Tarptautini darbo standart vykdymas
Ratifikacijos aktas tai tarptautinius sipareigojimus numatantis dokumentas, kuriuo valstyb prisiima atsakomyb u j gyvendinim
nacionaliniame lygmenyje. Ratifikavimo aktas parodo kiekvienos valstybs pritarim konvencijose tvirtintoms tarptautiniams darbo
standartams, pasirengim jas gyvendinti savo nacionalinje teiss sistemoje. Kitaip tariant, nacionalinje teiss sistemoje turi bti sudarytos
faktins ir juridins slygos tarptautinms normoms gyvendinti. Dl tarptautini sutari ratifikavimo tikslingumo rus autorius . M.
Ametistov ireikia toki nuomon, kad "<...>tarptautins teiss subjektai valstybs (tarptautins organizacijos) sipareigojimus prisiima
savanorikai, suderin savo suverenias valias. Tuo tarpu valstybs vidaus teisinje sistemoje sutarties vykdymas gula ant vyriausybs, valdios
organ, staig, piliei pei<...>".[2]
Tarptautini sutari nuostat taikymas pasiymi tam tikra specifika. Taikant tarptautin, dalinai tarptautin darbo teis, tai reikia, kad tiksl,
numatyt iose teiss normose, gyvendinimas priklauso nuo j subjekt,t. y. valstybi, elgesio. Tai gali bti tam tikri veiksmai arba
susilaikymas nuo j. Svarbu tai, kad toks elgesys padt gyvendinti tikslus, numatytus tarptautins teiss normose. Pastarasis procesas
tarptautinje teisje apibdinamas kaip tarptautins teiss norm gyvendinimas. is terminas kils i angl kalbos ir reikia vykdym pagal
atitinkam procedr, t.y. praktinio rezultato utikrinimas irfaktinis atlikimas konkreiomis priemonmis.
Svoka gyvendinimas yra daugiareikm ir apima vair tarptautinse normose numatyt tiksl utikrinimo proces valstybse: nuo valstybs
sutikimo dl tarptautins sutarties privalomumo ireikimo (ratifikuojant, tvirtinant ir pan.) ir po to, pastarjnorm taikym tarptautins, o jei
btina ir valstybs vidaus teiss ribose, iki praktinio i norm reikalavim vykdymo.
Daugumos universali tarptautini darbo norm gyvendinimo tikslas utikrinti minimali reikalavim, keliam valstybi elgesiui, vykdym
sprendiant konkreias socialines ir darbo problemas. Tai jokiu bdu neatima galimybs paauktinti nustatyt minimum, siekiant padidinti
teisi ir pareig lyg, tvirtint tarptautinjenormoje. TDO Konstitucijos 19 straipsnio 8 punkte pabriama, kad primimas kokios nors
konvencijos ar rekomendacijos ar kokios nors konvencijos ratifikavimas TDO nars, jokiu bdu nebus laikomas kaip lieianiu tam tikr
statym, teismo sprendim, paprot ar susitarim, kurie utikrina suinteresuotiems dirbantiesiems palankesnes negu numatytos konvencijoje ar

24

rekomendacijojeslygas. Tokias palankesnes slygas, lyginant su tarptautinmis normomis, daugeliu atveju utikrina darbo statymai bei
valstybi praktika, ir gyvendinant tarptautines darbo normas joms paprastai bdingi didesni nei minimals norm reikalavimai.
Kai kurie autoriai mano, kad transformuojant tarptautin norm nacionalin teis, keiiasi ne tik normos teisinis turinys bei reikm, bet ir
jos socialinis turinys. Taiau taip nra nei tarptautin norma, nei jos turinys nesikeiia. Tai lieia tiek teisin, tiek socialin normos turin.
Mintu atveju galime kalbti apie kitok socialin turin, t.y. ne paios tarptautins normos, o tik vidaus teiss akt, utikrinani jos vykdym,
taiau ir tai ne visais atvejais.
Tarptautiniuose-teisiniuose dokumentuose, reguliuojaniuose darbo santykius, yra tvirtinamos dviej rinormos: imperatyvins ir
dispozityvins.
Imperatyvins normos nustato konkreias elgesio taisykles, nenumatanias galimybs vairiam j aikinimui ne tik teisiniu, bet ir socialiniu
aspektu. Jos bdingos, vis pirma,dokumentams, susijusiems su pagrindini mogaus teisi apsauga, o btent su nuostatomis, atspindiniomis
tiksl, dl kurio ir vedama i norma. Btent tarptautinio-teisinio reguliavimo tikslas parodo tarptautins normos visuotin-demokratin turin,
priimtin vairi valstybi.
Tais atvejais, kai kalbama apie tarptautinio-teisinio reguliavimo tikslo pasiekimo bdus, norm krimo proceso dalyviai danai taiko
dispozityvins normas. Pastarosios normos suteikdamos tarptautiniams-teisiniams dokumentams btin lankstumo laipsn, tuo paiu suteikia
galimyb juos gyvendinti valstybse, kurios yra skirting socialini-ekonomini struktr bei isivystymo lygi. Pavyzdiui, 1973m.TDO
Konvencija Nr.138 Dl minimalaus amiaus priimant darb nustato, kad toks amius ne emesnis negu gijus nepiln btin isilavinim ir
bet kokiu atveju ne emesnis kaip 15 met. Taiau Konvencija leidia valstybms-narms nustatyti minimal 14 met ami.
Atsivelgiant reguliuojam klausim svarb, ne tarptautin darbo norma turi prisitaikyti prie nacionalins teiss ir praktikos, o teis ir praktika
prie normos. Siekiama sukurti slygas tarptautini darbo norm gyvendinimui, traukiant dispozityvaus pobdio pareigas, leidianias vienu
ar kitu bdu pritaikyti tarptautin norm prie nacionalins teiss ir praktikos. Tokia galimyb numatyta TDO Konstitucijoje. Kita vertus, svarbu
ivengti kratutinum, t.y., i vienos puss, jei tikslas sukurti norm, kuri gals gyvendinti i karto daugelis valstybi, tai bendro rodiklio
iekojimas gali privesti prie to, kad norma numatys per ma apsaugos lyg, galint turtitakos realiam progresui, o i kitos puss nustaius
normoje per didel apsaugos lyg nebus manoma ios normos gyvendinti. Dl ios prieasties danai tarptautinse normose siekiama surasti
balans tarp idealios ir vidutins realios praktikos. Tuo tikslu daugelis konvencij suteikia valstybms galimyb paioms sprsti dl prisiimam
pareig apimties. Jos gali laikinai netaikyti konvencijos veikimo sferoje numatyt tam tikr darbo teiss institut ar darbuotoj grupi, pasirinkti
vien i numatyt gyvendinimo galimybi. Pavyzdiui, TDO Konvencijoje Nr.128 dl invalidumo paalp, senatvs pensij ir paalp, netekus
maitintojo (1967m.) valstyb turi teis laikytis ne vis jos dari, o tik t, kurios numato vien i socialinio aprpinimo ri. Be to, yra
atsivelgiama valstybs ekonomin padt. Kita vertus, valstyb, sipareigodama gyvendinti dalinai konvencij, prisiima atsakomyb ir u
laipsnik vis konvencijos gyvendinim. Ji, veikiama aplinkybi, nustatyt tiek paioje konvencijoje, tiek ir TDO Konstitucijoje, tarsi
sitraukia proces.
Taigi, tarptautins dispozityvaus pobdio darbo normos leidia vienu ar kitu bdu gyvendinti jas, taikant specifinius metodus ir formas,
bdingas tam tikrai socialinei sistemai, arba papildant pastaraisiais metodais ar priemonmis. Kita vertus, tai manoma tuomet, kai tokia
galimyb tiesiogiai ar netiesiogiai numatyta paioje normoje.
Mintos galimybs atskleidimas gyvendinamas tarptautini sutari aikinimo bdu. Manytina, kad reikia vadovautis bendra aikinimo
taisykle, tvirtinta Vienos konvencijos Dl tarptautini sutari 31 straipsnyje[3], t. y. sutartis turi buti aikinama siningai, pagal prastin
reikm, kuri taikoma terminams j kontekste, o taip pat atsivelgiant sutarties objekt ir tikslus. Valstybs privalo laikytis taisykli, kurios
numatytos konvencijoje. Taigi, siningas sutari laikymasis reikia, kad sutartys turi bti vykdomos be joki turinio tiek teisinio, tiek
socialinio, pakeitim. Prieingai, tai reikt sutari nesilaikym arba j netinkam vykdym, t. y. vieno i pagrindini tarptautins teiss
princip paeidim.
I esms tarptautini norm vidaus politikos gyvendinimo metod parinkimas tai valstybi vidaus politikos kompetencijos klausimas, jei tie
metodai nra nurodyti paioje tarptautinje normoje,kaip btina jos vykdymo slyga. Nesant pastarajam nurodymui, valstyb pati sprendia,
kokius vidaus politikos metodus (ekonominius, teisimus, administracinius, ideologinius ar visus kartu) taikyti, kad utikrintu visas btinas
tarptautins normos tikslo gyvendinimui btinas slygas.
Kada tarptautins teiss normos tvirtina kitas nei valstybs vidaus teis taisykles, tuomet tarptautini norm tikslai gali bti pasiekti keiiant,
papildant, panaikinant ar priimant naujas valstybs vidaus teiss normas, kurios mintais bdais suderinamos su tarptautins teiss normomis.
iuo atveju galima teigti, kad vidaus teisinis gyvendinimas vyksta dka tarptautins teiss, t. y. dl pastarosios takos. Tuo atveju, kai jau
egzistuoja valstybs vidaus teiss normos, kurios atitinka tarptautinesnormas nereikalaujama joki pakeitim ar papildym, savo veikimu
utikrinamas tarptautini norm tiksl gyvendinimas.
Kadangi tarptautini norm tiksl gyvendinimas vidaus teiss pagalba galimas tik tais atvejais, kai nacionaliniai statymai atitinka tarptautin
teis, tai tarptautini normgyvendinimas turi takos panai arba analogik teiss norm atsiradimui skirtingose nacionalinse teiss sistemose
ir tuo paiu nacionalini teiss norm, reguliuojani analogikus teisinius santykius, suvienodinimui (unifikacijai). Tai savo ruotu, lemia
tarpvalstybini santyki vystymsi vairiose srityse ir sukuria palankesnes slygas vienos valstybs pilieiams, esantiems kitos valstybs
jurisdikcijoje.
Tarptautins darbo teiss tikslai gali bti gyvendinti tik tuo atveju, jeigu tarptautini sutari nuostatos ir normos bus vienodai aikinamos ir
taikomos valstybi t sutari dalyvi praktikoje. Vis pirma, taikant ir aikinant TDO konvencijas bei kitas tarptautines sutartis btina
vadovautis bendraisiais tarptautins teiss aikinimo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str. 1 d. numatyta, kad Lietuva
vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Vienas i visuotinai pripaint tarptautins teiss princip yra
tarptautins teiss prioriteto prie nacionalin teis principas, kuris reikia, kad esant kolizijai tarp tarptautins sutarties ir vidaus teiss norm,
turi bti taikomos tarptautins sutarties normos. Taiau ne visose valstybse tarptautin sutartis turi prioritet nacionalini statym atvilgiu.
Nacionaliniai statymai paprastai numato tarptautini sutari ratifikavimo, vykdymo, denonsavimo tvark bei sprendia toki sutari viet
nacionalins teiss sistemoje.Savaime suprantama, kad kiekviena valstyb, prisiimdama tarptautinius sipareigojimus, pirmiausia atsivelgia
savo teisinius nacionalinius ypatumus, vidaus struktr, taiau ji negali ignoruoti tarptautins teiss bei bendradarbiavimo princip ir ypa pacta
sunt servanda principo, kuris yra tvirtintas Vienos konvencijoje Dl tarptautini sutari teiss 27 str.: <...>alis negali pasitelkti savo vidaus
teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties nesilaikymo<...>"[4]. Ratifikavimo aktas suteikia tarptautinei sutariai statymo gali, taiau, koki
viet ratifikuota tarptautin sutartis uims vidaus teiss sistemoje, priklauso nuo kiekvienos valstybs formalios pozicijos tarptautins ir
nacionalins teiss santyk. Pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstijose ratifikuotos tarptautins sutartys ir nacionaliniai statymai turi vienod
gali. Toks principas deklaruojamas Konstitucijoje. Pranczijoje, esant kolizijos atvejui, taikoma tarptautins sutarties norma. Pranczijos
Konstitucijos 55 str. nustatoma, kad ratifikuotos tarptautins sutartys turi viresn gali, negu vidaus statymai. Italijos Konstitucijoje, numatyta,
kad Italijos teisin sistema suderinta su visuotinai priimtinomis tarptautinmis normomis.
Perkeliant tarptautines normas valstybs kompetentinga valdios institucija suteikia tarptautiniams sipareigojimams vidaus statymo gali. Tik
primus tok statym valstybs tarptautiniai sipareigojimai peradresuojami teiss subjektams valstybs viduje po to, kai ratifikuota konvencija
paskelbiama oficialiame leidinyje (pvz., Valstybs inios). Tokiu bdu tarptautin sutartis tampa valstybs vidaus teiss dalimi. Kadangi
konvencija yra tokia tarptautin sutartis, kuri sukuria sipareigojimus tik tarp j ratifikavusi valstybi, valstyb ratifikuodama konvencij
sipareigoja j vykdyti savo alyje bei bendradarbiaudama su kitomis konvencij ratifikavusiomis valstybmis.[5] Kitaip tariant, sipareigojimai

25

numatyti ratifikuotoje konvencijoje turi bti vykdomi valstybs ne tik dl TDO valstybs nars sipareigojim gerbti organizacijos principus
tarptautiniame lygmenyje, bet ir paisant valstybi, ratifikavusi t pai konvencij, poreikius. Kaip jau buvo minta, ia sijungia ir valstybi
darbo rink ir darbuotoj-migrant konkurencijos principai.
Taikant konvencijas reikia atsivelgti j sigaliojimo ypatumus. Pats ratifikavimas nra tarptautins sutarties sigaliojimo momentas.
Tarptautinse konvencijose nustatoma speciali j sigaliojimo tvarka: ratifikavimo ratai siuniami registruoti TDB Generaliniam direktoriui.
Ratifikavimo ratus registruoja Generalinis direktorius ir pranea visom valstybms narms apie TDO konvencijos ratifikavim bei perduoda JT
generaliniam sekretoriui, kaip yra numatyta JTO ir TDO dokumentuose. TDO konvencij standartinse baigiamosiose nuostatose nustatyta, kad
konvencija pradeda galioti po dvylikos mnesi nuo jos ratifikavimo rato uregistravimo dienos.
Paprastai numatoma, kad <...> kiekvienu atveju konvencija galioja savo forma ir turiniu toms Organizacijos narms, kurios j ratifikavo <...>
Vadinasi tik ratifikuota konvencija gali sukurti teises ir pareigas valstybs vidaus teiss subjektams. Taiau kyla klausimas ar pakanka ratifikuoti
sutart, kad ji visa apimtimi bt taikoma valstybje. 1969 m. Vienos konvencijos 14 straipsnis numato, kad jei ratifikuotos sutarties turinys yra
pakankamai aikus ir isamus, ji tiesiogiai taikoma vidaus teiss sistemoje. Ratifikacijos aktas turi transformacijos (inkorporuojamos valstybs
teiss sistem) reikm: t.y. valstybs organas suteikia ratifikuotai konvencijai vidaus statymo gali. Sutarties ratifikavimas suponuoja pareig
valstybei j vykdyti, suteikia jai prioritet nacionalini statym atvilgiu. Ratifikuota konvencija turi bti taikoma tiesiogiai: ji pati yra teisi ir
pareig altinis. Jos pateikimo atveju ja galima remtis teisme kaip pagrindiniu norminiu dokumentu. Tiesioginis taikymas reikia, kad ji tampa
privaloma visiems su ja susijusiems nacionalins teiss subjektams. Darbo teisje tokiomis sutartimis gali remtis ne vien darbuotojai ginant savo
teises, bet ir profesins sjungos bei darbdaviai. Tokia sutartis gali sudaryti pagrind ginuose tarp piliei ir valstybs dl valstybs paeidiam
darbuotoj teisi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str., numato, kad tarptautin sutartis, kuri ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji
teisins sistemos dalis. ios sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai tarptautin sutartis numato, jog jos taikymui
yra btinas specialus Lietuvos Respublikos vidaus teiss aktas. Anot Lietuvos Konstitucinio teismo teisj, Lietuvos Respublikoje kuriamas
teisinis mechanizmas, kurio pagalba Lietuvos Respublikos vidaus teisje gyvendinami jos tarptautiniai sipareigojimai.[6]
7.1 Teisini santyki sistemos bendras apibdinimas
Visuomeniniai santykiai susiklostantys samdomo darbo panaudojimo ir organizavimo procese reguliuojami darbo teiss norm gyja teisin
form ir tampa darbo teisiniais santykiais. Greta j darbo panaudojimo procese atsiranda ir kiti teisiniai santykiai, kurie yra tiesiogiai susij su
darbo teisiniais santykiais. Visi jie apjungiami tam tikr sistem, nulemt darbo teiss reguliavimo dalyko. Kadangi pagrindins darbo teiss
reguliavimo dalykas yra samdomo darbo santykiai (kolektyviniai darbo santykiai ir individuals darbo santykiai), tai juos ireikiantys darbo
teisiniai santykiai uima pagrindin viet sistemoje teisini santyki, susidariusi ios teiss akos veikimo sferoje.
Taiau samdomo darbo santykiuose susiklosto ir egzistuoja ne tik teisiniai santykiai, bet ir morals normos, paproiai ir pan.
Vadinasi teisin forma suteikiama ne visam visuomeniniam darbo santykiui, o tik tam tikroms jo pasireikimo formoms, kurios yra reikmingos
valstybs poiriu. Teisiniai darbo santykiai nuo neteisini skiriasi tuo, kad jie tampriai susij su valstybs teiskros ir teiss taikymo veikla.
Taigi jie atsiranda tada ir tiek, kiek darbo teiss normomis numatytas ryys tarp samdomo darbo proceso dalyvi ir valstybs valios.
Rinkos ekonomikos slygomis greta valstybs valios darbo teisiniame santykyje pasireikia konkrei jos subjekt (ali) valia gyvendinant
jiems darbo statym numatytas teises ir teisines pareigas, taip pat deryb bdu nustatant ar keiiant darbo slygas. Darbo teiss norm poveikio
visuomeninius santykius, sudaranius ios teiss akos dalyk, pasekoje, susiklosto teisini santyki sistema, kuriai bdingas tam tikras
vieningumas. i sistema apima: 1) darbo teisinius santykius; 2) organizacinius- valdymo santykius(tarp darbo kolektyvo ar jo atstovo ir
darbdavio (jo atstovo); 3) darbinimo teisinius santykius; 4) teisinius santykius, susijusius su darbo santyki subjekt tarpusavio atsakomybe
(drausmins ir materialins atsakomybs santykiai); 5) profesinio parengimo ir kvalifikacijos klimo tiesiogiai gamyboje teisinius santykius; 6)
darbo statym laikymosi prieiros ir kontrols teisinius santykius; 7) teisinius darbo gin (individuali ir kolektyvini) santykius.
Darbo teisiniai santykiai uima pagrindin viet mint teisini santyki sistemoje, nes jie pagrindia (lemia) vis kit teisini santyki
btinum, kurie gali bti pateisinami tiek, kiek to reikalauja darbo santykiai (pvz., darbo teisini santyki tobulinimas slygojo atitinkam
darbinimo santyki reguliavim.
Esant darbo teisiniams santykiams demokratinje visuomenje btini demokratiniai valdymo- organizaciniai santykiai (t. y. kolektyvins
derybos, kolektyvins sutartys) nustatant bei keiiant darbo slygas. Pagaliau darbuotoj saugos, sveikatos ir darbo teisi garantij apsauga
reikalauja darbo statym prieiros ir kontrols santyki teisinio reglamentavimo.
Svarbu pabrti tai, kad teisiniai santykiai yra specifin teiss norm gyvendinimo forma, jie pasireikia kaip konkrei subjekt subjektyvi
teisi ir teisini pareig savitarpio rys. Taiau tai nereikia, kad realizuodamas teis darb asmuo susidurs su visa teisini santyki sistema,
pvz. asmeniui sudarius darbo sutart tiesiogiai su darbdaviu neatsiras darbinimo teisiniai santykiai. Taip pat ne visiems asmenims stojant darb
btinas profesinis mokymas. Darbuotojai, esantys darbo teisiniame santykyje su darbdaviu, gali ivengti darbo gin. Kitaip tariant, visi kiti
teisiniai santykiai, kurie vadinami glaudiai susij su darbo teisiniais santykiais ar iplaukiantys i tiesiogini darbo teisini santyki neturi
savarankikos reikms ir egzistuoja tik todl, kad ateityje arba jau buvo praeityj. Be to, btina pabrti tai, jog darbuotojai esantys darbo
teisiniame santykyje nebtinai turi bti viso komplekso teisini santyki tiesioginiais dalyviais.
Visi kiti teisiniai santykiai susij su darbo teisiniais santykiais gali bti suskirstyti tris grupes:
1)
kurie
susiklosto
iki
darbo
teisini
santyki;
2)
lydintys
darbo
teisinius
santykius;
3) iplaukiantys i darbo teisini santyki.
Pirmai grupei priskiriami santykiai, kurie atsiranda iki darbo teisinio santykio ir nutrksta jiems atsiradus, pvz., jau minti darbinimo teisiniai
santykiai, kuri metu asmenys negalintys laisvai konkuruoti darbo rinkoje, kreipiasi darbinimo tarnybas dl darbo, profesinio mokymo ar kt.
tikslais.
Antros grups teisiniai santykiai yra gana vairs, jie atsiranda ir egzistuoja tuo pat metu kaip ir darbo teisinis santykis ir utikrina tiesiogini
darbo teisini santyki egzistavim, ios grups teisiniai santykiai apima iuos teisinius santykius : socialins partnerysts, kolektyvini deryb,
kolektyvini sutari sudarymo, statym numatyta tvarka, darbuotojams (ar j atstovams) dalyvaujant nustatant darbo slygas ir jas keiiant,
taikant darbo statymus; darbo statym laikymosi prieiros ir kontrols (skaitant darbuotoj saug) santykius. Prie ios grups teisini santyki
priskiriami profesinio parengimo ir kvalifikacijos klimo teisiniai santykiai, jei mokymas vyksta jau egzistuojant darbo teisiniam santykiui.
Lydintys darbo teisinius santykius- egzistuoja per vis darbo teisinio santykio buvimo laikotarp.
Treios grups- iplaukiantys i darbo teisini santyki, atsiranda nagrinjant individualius arba kolektyvinius darbo ginus. Visiems teisiniams
santykiams (kaip vieningos sistemos elementams) bdingi bendri bruoai- j teisin prigimtis, reguliavimas darbo teiss normomis, bendri darbo
teiss principai. Tuo pat metu, jie skiriasi pagal subjektus ir turin, atsiradimo ir nutraukimo pagrindais teisi ir pareig pobdiu. ie bendri
bruoai ir skirtumai irykja inagrinjus atskirai kiekvien i pamint teisini santyki.
Reikt pabrti, kad darbo ir glaudiai su jais susijusi visuomenini santyki reguliavimas teiss normomis yra vienas svarbiausi
instrument, kurio pagalba valstyb vykdo reformas darbo santyki srityje. Suteikdama iems santykiams teisin form, darbo teis pltoja ir
tvirtina tokius j bruous, kurie utikrina gamybos augim ir darbuotoj materialin gerov ir socialin saugum.
7.2. Darbo teisinio santykio samprata

26

Darbo teiss normomis sureguliuoti su darbu susij visuomeniniai santykiai darbo rinkoje tampa darbo teisiniais santykiais. Pagrindini darbo
teisini santyki atsiradimo pagrindas yra darbo sutartis, kuria vienas subjektas- darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti
darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos, darbo
sudtingumo, kiekio ir kokybs, darbdavio veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje bei utikrinti darbo slygas, nustatytas
darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.
Darbo teiss norm poveikio pagrindu tarp visuomeninio darbo santykio ali atsiranda subjektins teiss ir jas atitinkanios pareigos. ios teiss
ir pareigos apima svarbiausias darbuotojo darbins veiklos puses, taip pat darbdavio kaip organizatoriaus ir savininko veikl. Skirtingai nuo kit
teisini santyki darbo teisiniai santykiai turi iuos ypatumus: a) j pagrindu darbuotojai jungiami darbo kolektyv ir tampa konkreios
organizacijos, mons darbuotojas; b) i santyki objektas yra tam tikra darbuotojo darbin veikla, apibdinama specialybe, kvalifikacija ar
pareigomis; c) j subjekt elgesys reglamentuojamas statymais, kitais teiss norminiais aktais ir tos organizacijos, mons vidaus darbo tvarka,
kuriai jie privalo paklusti. Paminti darbo teisini santyki ypatumai padeda atskirti panaius teisinius santykius taip pat susijusius su darbo
panaudojimu pvz., civilinius- teisinius santykius kylanius i rangos, pavedimo, autorins sutarties.
Darbo teisiniai santykiai priskiriami prie sudting kategorijos. Darbo teisiniame santykyje tarp darbuotojo ir darbdavio io santykio subjektvisada yra kompleksas teisi ir jas lydini pareig Btina paymti, kad darbo teisinio santykio turinyje esanios teiss ir pareigos turi
asmenin pobd.
Btinyb kvalifikuoti tarp ali egzistuojani teisini santyki pobd gali kilti dl vairi prieasi.
Tai gali bti ginas tarp sutarties ali dl tarp j sudarytos sutarties ir i j kylani teisini santyki pobdio, kai pvz., viena i ali (tikras ar
tariamas darbdavys) nutraukia su fiziniu asmeniu (tikru ar tariamu darbuotoju) sudaryt civilin (rangos, jungtins veiklos, pavedimo, komiso ar
pan.) sutart, o pastaroji siekia, kad tarp ali egzistav santykiai bt pripainti darbo santykiais ir kad jiems atitinkamai bt taikomi darbo
teisinius santykius reguliuojantys statymai. Galima ir atvirktin situacija, kai siekiama rodyti, kad tarp ali buvo sudaryta ne darbo, o civilins
teiss norm reguliuojama sutartis.
Tai gali bti fizini ar juridini asmen ginas su valstybs institucijomis, pvz., darbo inspekcija ar valstybin mokesi inspekcija,
siekianiomis rodyti, kad tarp ali egzistuoja darbo teisiniai santykiai, o ne civiliniai teisiniai santykiai, ir kad jie turi bti atitinkamai forminti
bei kad jiems turi bti taikomos atitinkamos darbo santykius reguliuojani ar su tokiais santykiais susijusi gyventoj pajam apmokestinimo
tvark reglamentuojani teiss akt normos.
Tiek teiss teorijoje, tiek ir teism praktikoje beveik vieningai pripastama, kad darbo santyki egzistavimo tarp ali klausimas turi bti
sprendiamas remiantis faktiniais duomenimis, dl ko alys i tikrj buvo susitarusios ir kaip jos vykd sutartinius sipareigojimus, o ne vien tik
atsivelgiant tarp ali sudarytai sutariai suteikt pavadinim ir sutarties form. Taigi darbo santyki egzistavimo faktas priklauso nuo tam
tikr objektyvi aplinkybi egzistavimo (nuo ali susitarimo tvirtinimo pobdio, nuo ali susitarime nustatyt teisi ir pareig, nuo faktikai
teikiam paslaug pobdio, nuo pavaldumo santyki tarp ali buvimo), o ne nuo to, kaip viena ar abi alys verina tarp j egzistuojanius
santykius. Kai kuriose valstybse (Vokietija, Pranczija, Didioji Britanija, Lenkija, Rusija, JAV, Meksika, Argentina, kt.) i taisykl yra inoma
fakt pirmenybs principo (angl. primacy of fact; pranc. realite faits) pavadinimu ir yra tiesiogiai tvirtinta j teisinse sistemose[1].
Pavyzdiui, Pranczijos civilinio proceso kodekso 12 straipsnio 2 pastraipa reikalauja, kad teisjas nustatyt tiksli ginijam fakt ir veiksm
kvalifikacij, o ne vien vadovautsi ali silomu j vardinimu . Remdamasi ia norma, o taip pat ankstesniais Kasacinio teismo sprendimais,
Pranczijos Kasacinio teismo socialin kolegija 2000 m. gruodio 19 d. sprendime gausiai komentuotoje Labbane byloje (joje buvo nusprsta ,
kad tarp taksi paslaugas teikianios mons ir taksi automobili vairuotoj, pagal nuomos sutart nuomojani i ios mons taksi automobilius,
egzistuoja darbo santykiai), nurod, kad darbo santyki egzistavimas nepriklauso nei nuo ali ireiktos valios, nei nuo pavadinimo, kur jos
suteik tarp j sudarytai sutariai, bet nuo faktini aplinkybi, kuriomis yra vykdoma darbuotoj veikla [2]
Kai kuriose valstybse is principas teism yra taikomas ir nesant atitinkam teiss aktuose tvirtint taisykli, pvz., Italijoje, kur teismai yra
link daugiau reikms teikti ali ketinimams sudarant sutart, o ne vien faktiniam santyki pobdiui[3].
Teismai, sprsdami bylas, turi vertinti ne tik ali naudojamus terminus (pavedimo sutartis, darbo sutartis, bendradarbiavimo sutartis,
taksi automobilio sutartis, ir pan.) bet vis pirma atsivelgti objektyviai egzistuojanias bylos aplinkybes, realias veiklos vykdymo slygas.
vertins visus byloje esanius rodymus, teismas gali priimti sprendim perkvalifikuoti ali sudaryt sutart, pripaindamas, kad tarp ali buvo
sudaryta ne darbo, bet, pavyzdiui, komiso ar pavedimo sutartis, ar atvirkiai, ali vardijama kaip civilins teiss norm reguliuojama sutartis
i ties yra darbo sutartis.
Tam tikriems faktiniams duomenims ar rodymams, tokiems, kaip pavyzdiui, darbuotojo paklusimas darbdavio nurodymams, sutarties ali
socialin ir ekonomin nelygyb ir darbuotojo ekonomin priklausomyb nuo darbdavio teikiama didesn reikm nei kitiems rodymams.
Nagrinjant rodym vertinimo sprendiant teisini santyki kvalifikavimo problemas reikt nurodyti tokius faktorius: (...) darbdavys nustato
darbo turin, darbuotojas turi laikytis personalo taisykli, darbdavys asmenikai kontroliuoja darb vykdym ir jiems vadovauja, (...), darbo
priemoni, aliav ir darbo ranki nuosavyb, darbo umokesio, kaip darbo kainos pobdis, bazinio ar fiksuoto darbo umokesio buvimas,
mokesio nuo darbo pajam mokjimas iskaitant j i darbo umokesio, darbo teikimo tstinumas ir iimtine darbdavio kontrol, darbuotojo
statuso pripainimas kit statym, toki, kaip socialinio aprpinimo statymas, atvilgiu ir socialin- ekonomin abiej ali situacija.
Gali bti taikoma tokia faktini duomen klasifikacija: (1) poymiai, patvirtinantys darbo santykius; (2) poymiai, kurie patys savaime
nepatvirtina darbo santyki egzistavimo; (3) faktoriai, kuri visuma leidia sprsti apie darbo santyki egzistavim, kurie, kita vertus, galutinai
nepaneigia toki santyki egzistavimo galimybs.
Teiss teorija iskiria iuos kriterijus, kuriuos daniausiai analizuoja teismai sprsdami teisini santyki kvalifikavimo klausimus: ali elgesys,
profesins ar eimynins tarpusavio pagalbos nebuvimas, darbo vieta, darbo laikas, darbuotojo pareiga paiam dirbti darb ir iimtinai vienam
darbdaviui, darbo mediagos, aliav ar produkt teikimas, taip pat, kaip vienas svarbiausi kriterij, alies , kurios naudai dirbamas darbas,
valdymo ir kontrols buvimas, o taip pat apmokjimas u darb ir jo ypatumai.
Didiosios Britanijos teismai savo sprendimuose dieg nauj darbo sutarties poym, t.y. abipusius sipareigojimus (mutual obligations), tokiu
bdu paalindami nema dal netipik darbuotoj ir darbdavi, dirbani, dirbani pagal darbo sutart, rato. I abipusi sipareigojim
idjos seka pavaldumo santykio tarp darbdavio ir darbuotojo tstinumo ir stabilumo, t.y. pavaldumo, kuris yra bdingas tipikiems darbo
santykiams, akcentavimas. Anglijos apeliacinio teismo sprendimu buvo atsisakyta pripainti darbuotojo status pastoviai atsitiktinius darbus
dirbantiems asmenims (regular casual workers), neatsivelgiant tai, kad jie neturi kito darbdavio ar, kad jie nenaudoja savo kapitalo. Tokio
teismo sprendimo pagrindu pastoviai atsitiktinius darbus dirbantys asmenys gali bti pripastami ir savarankikai dirbaniais asmenimis.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gruodio 1 d. nutartyje Nr. 3K-3- 895/1999 m. nusprend , kad pakankamas pagrindas sprsti, jog tarp
ali nra pavaldumo, taigi ir darbo santyki, kadangi tarp j egzistav santykiai atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateikt
komiso sutarties apibrim.
7.3. Darbo teisinio santykio subjektai ir turinys
Darbo teiss subjektai tai jos reguliuojam visuomenini teisini santyki dalyviai. Jie vienas kito atvilgiu turi statym ginamas teises ir
pareigas.
Darbo teiss subjekt klasifikacija grindiama interes principu - grupuojama atsivelgiant jg pusiausvyr, interes gynimo bd. Skiriamos
trys subjekt rys: darbuotojas, darbdavys ir darbuotoj kolektyvas.

27

Tarp teiss mokslinink kyla diskusija, ar profesines sjungas ir darbo tarybas laikyti savarankikais darbo teiss subjektais. Kai kurie autoriai
prie darbo teiss subjekt priskiria profesines sjungas ir darbo tarybas, nes jiems priskirtos specifins teiss, numatytos Darbo kodekse ir j
veikl reglamentuojaniuose statymuose. i subjekt statusas yra specifinis: Darbo kodeksas pripasta profesines sjungas ir darbo tarybas
kaip darbuotoj atstovus.
Darbo teiss subjektai gali bti skirstomi dl interes gynimo ir ias grupes:

dalyvaujantys individualiose darbo santykiuose (darbavys ir darbuotojas).

dalyvaujantys kolektyviniuose darbo santykiuose (atstovaujantys darbuotojams; atstovaujantys darbdaviams..

Derinant skirting subjekt interesus galimi mirs subjektai:

dvialiai (pvz., taikinimo komisija);

trialiai (pvz., Trial taryba prie LRV).

Reikia turti mintyje tai, kad tarp darbo teisinio santykio ir darbo sutarties egzistuoja tiesioginis ryys. Jis pasireikia tuo,
1)
kad
darbo
sutartis
yra
pagrindas
atsirasti
darbo
teisiniam
santykiui
tarp
darbuotojo
ir
darbdavio;
2)
darbo
teisinis
santykis
egzistuoja
tiek,
kiek
laiko
galioja
darbo
sutartis;
3) d arbo sutartis individualizuoja darbuotojo (kaip darbo teisinio santykio subjekto) darbo viet ir darbo funkcij;
4) i ndividualizuoja kitas konkretaus darbo teisinio santykio slygas, utikrinant, kad individualizavimo metu nebt pabloginta darbuotojo
teisin padtis lyginant su statym nustatyta padtimi , o numatyt tik palankesnes darbuotojui slygas.
7.4 Darbo teisinio santykio sveika su gretimomis teiss akomis
Darbo ir jai gretim teiss ak teisini santyki bendri bruoai ir skirtumai
Darbo teisiniai santykiai reguliuoja abiej darbo sutarties ali santykius, kylanius darbo procese. Taiau teisiniai santykiai darbo teisje, turint
omeny jos reguliavimo dalyko sudtingum, nesibaigia vien tik darbo teisiniais santykiais. Darbo statymuose sveikauja vairi teiss ak
teiss normos. Taip susidaro tarpusavyje susijusi teiss norm kompleksas. Kiekvienos teiss akos normos, atskirai pamus, reguliuoja
skirtingus teisinius santykius, taiau galima atrasti ir bendr bruo, kurie apima keli teiss ak teisini santyki poymius.
Bendriausias vis teisini santyki bruoas, kur turi visi santykiai, sureguliuoti teiss normomis, yra tas, kad teisinis santykis yra teiss normos
realizavimo forma. Bet kurios teiss akos norma yra realizuojama tik per teisin santyk, kur ji reguliuoja. is bruoas yra numatytas teiss
teorijoje apskritai, kaip btinas bet kokio teisinio santykio bruoas. Teisinis santykis yra teisinis ryys tarp konkrei subjekt ar dalyvi.
Kitas bendras poymis yra tas, kad teisini santyki pagalba yra gyvendinamos abiej sutarties ali teiss ir pareigos. Bet kokios sutarties
turinys yra jos dalyvi teisi ir pareig nustatymas, priklausomai nuo to, kokios teiss akos reguliavimo sferoje ios teiss ir pareigos yra
nustatomos.
Teisinio santykio valingumas yra ir darbo teiss ir su ja susijusi gretim teiss ak teisini santyki poymis. ie santykiai yra valiniai, nes jie
yra valiniai faktiniai visuomeniniai santykiai, tik jau sureguliuoti teiss norm. Savo turiniu jie skiriasi, taip kaip skiriasi kiekvienos teiss akos
reguliavimo dalykas, taiau valingumo poymis yra tas pats.
Skirtumai nuo socialinio aprpinimo teisini santyki
Socialinio aprpinimo teisinius santykius bendriausiu bdu galima bt apibdinti kaip visuomeninius socialinio aprpinimo santykius,
sureguliuotus teiss. Socialinio aprpinimo teisiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja tik teiss norm pagrindu. Btent, jie atsiranda kreipiantis
asmeniui atitinkam valstybs arba visuomenin organ dl tam tikros ries aprpinimo paskyrimo. Darbo teiss santykiai skiriasi tuo, kad jie
atsiranda arba i dvialio teisinio akto, arba i juridins sudties, kurios btinas komponentas visada bna sidarbinanio asmens sutikimas uimti
tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb.
Socialinio aprpinimo teisiniai santykiai skiriasi ir savo subjektais. Darbo teisiniuose santykiuose vienas subjektas yra darbdavys, o kitas
darbuotojas, o socialinio aprpinimo teisiniuose santykiuose viena alis yra socialinio aprpinimo organas, o kita asmuo, kuris turi teis gauti
socialin aprpinim.
Teisini santyki kiekis skiriasi ir subjekt atvilgiu. Kaip jau aukiau yra minta, darbo teiss subjektas, sudars darbo sutart, dalyvauja
viename sudtingame darbo teisiniame santykyje, susidedaniame i vairi teisi ir pareig. Socialinio aprpinimo teisje susiklosto maiausiai
tiek santyki, kiek socialinio aprpinimo ri numato galiojantys statymai. Todl socialinio aprpinimo teisinius santykius galima klasifikuoti
pagal aprpinimo ris.
Skirtumai nuo civilini teisini santyki
Pagrindinis darbo teisini santyki skirtumas nuo civilini teisini santyki, reguliuojani darbo uduoi atlikim yra tas, kad darbo teisiniame
santykyje esantis darbuotojas turi paklusti kitos alies (darbdavio) pagal sutart diktuojamai vidinei darbo tvarkai . Tokia slyga yra aikinama
kaip darbuotojo pareiga atlikti savo darb pagal tam tikras pareigas, specialyb ar kvalifikacij, t.y. atitinkamo pobdio darb, o ne individualiai
paskirt, konkrei darbo uduot, kaip tai gali bti reguliuojama civilinje teiss sutartyje. Darbuotojas turi atlikti bet kok jam pavest
darbdavio darb darbo laiku. Civiliniuose teisiniuose santykiuose tariamasi tik dl konkretaus daikto ar paslaugos pagaminimo (atlikimo) . Darbo
santykis reguliuoja vis kompleks darbo teisini santyki, atsirandani darbuotojo darbo laiko tarpsnyje, o civiliniai teisiniai santykiai
daniausiai reguliuoja santykius, kylanius i tam tikr turtini ir asmenini neturtini asmen santyki. Taiau tam tikruose specifiniuose darbo
teiss institutuose (darbo laiko reguliavimo, darbo drausms), yra numatytas ir toks darbas, kuris pasireikia atskir darbo funkcij vykdymu,
esant bendrame kolektyve ir laikantis vidaus darbo taisykli, nustatyt tam tikros staigos, mons ar organizacijos.
darbinant mog pagal jo profesij ar specialyb konkreiose pareigose tam tikroje monje, staigoje ar organizacijoje prasideda darbo, o ne
civiliniai teisiniai santykiai. Kai kuriais atvejais jau viena tam tikr pareig umimas vairiose monse ar staigose parodo sidarbinusio
mogaus priklausomum ir siliejim tos mons ar staigos sudt (pvz. virininkas). Btent tokie santykiai ir yra reguliuojami darbo teiss
normomis ir priklauso darbo teisiniams santykiams.
Galima iskirti du pagrindinius kriterijus, kurie labiausiai irykina rib tarp darbo ir civilini teisini santyki, kur asmuo, turintis
sipareigojimus, nra trauktas vidin mons ar organizacijos struktr.
Pirmas kriterijus bt tas, kad darbuotojas, esantis darbo teisiniame santykyje (t.y. sidarbins), yra pareigotas vykdyti tam tikr konkret, jam
skirt darb, kuris numatytas konkreiomis pareigomis, specialybe ar kvalifikacija. Tokiu atveju, kiekvien tokio darbuotojo darbo veiksm
nustato administracija arba jis yra susietas su bendra tos mons ar staigos, kurioje jis dirba, veikla. Tuo tarpu civilinse sutartyse asmenys
susitaria tik dl konkretaus darbo, kuris turi bti atliktas konkreiam terminui nespecifikuojant darbo dienos ilgio, darbo slyg ar panaiai.
Antras kriterijus tai kad darbuotojas su darbdaviu darbo teisiniais santykiais yra pareigotas nustatyt laiko tarp dirbti jam priklausanios
kategorijos darb, kuris gali bti ireiktas tam tikro kiekio produkcijos pagaminimu, tam tikru privalomu dirbti laiko tarpu arba ir vienu ir kitu
vienu metu. Civiliniai teisiniai santykiai to nereikalauja, nes jiems svarbiausia, kad darbuotojas usakyt darb atliktu laiku, t.y. pagal sutartus
terminus.
Papildomas darbo teisini santyki poymis, kuris padeda atskirti juos nuo civilini teisini santyki yra tas, kad darbuotojas, dirbantis monje
ar staigoje, savo nustatyt darbin veikl turi derinti su tos mons ar staigos darbo grafiku. Tuo tarpu civiliniuose teisiniuose santykiuose toki
nuorod nra, nes jie reguliuoja tik turtinius ir su jais susijusius neturtinius santykius, t.y. santykius, iuo atveju susijusius su produkcijos
pagaminimu.
Civiliniuose teisiniuose santykiuose daniausiai abi alys turi tiek teises tiek pareigas.

28

Darbo teisini santyki skirtumai nuo administracini teisini santyki

Administraciniai teisiniai santykiai tai administracins teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai. Administraciniai teisiniai
santykiai atsiranda specifinje sferoje valstybiniame valdyme. Viena alis btinai turi bti valstyb ar institucijos, vykdanios valstybs
funkcijas ir turinios valstybei priskirtus galinimus. Darbo teisiniuose santykiuose viena alis tik gali bti valstybin mon, staiga ar
organizacija. Taiau ji gali bti kaip darbdavys, o ne kaip valstybs galintas organas ar institucija, turinti imperatyvinio pobdio poveik savo
darbuotojui.
Administracins teiss santykiai turi iskirtin poym privalomj subjekt. Privalomasis subjektas gali bti tik valstybinio valdymo organas
ar kitas teiss subjektas, turintis valstybinius valdingus galinimus. Kita alis gali bti bet koks teiss subjektas/ darbo teisje tokio tipo
subjektini reikalavim nra. Darbdavys gali bti tiek valstybin tiek ir nevalstybin mon, staiga ar organizacija.
Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda atsiradus aplinkybms, nurodytoms administracinse teiss normose. Aplinkybmis gali bti teisti
arba neteisti veiksmai, kuriem vykus yra taikomos administracins teiss normos. Darbo santykiai, kaip jau minta aukiau, atsiranda tik
pasiraius darbo sutart, irinkus arba paskyrus asmen su jo sutikimu renkamas pareigas, kur darbuotojas prisiima tam tikras pareigas.
Administracinje teisje pareigos atsiranda paios, subjektui atlikus tam tikrus teistus ar neteistus veiksmus. Kaip taisykl, administraciniai
santykiai atsiranda tik vienos alies iniciatyva, kai yra paeista administracins teiss norma. Tada antrosios alies sutikimas ar nesutikimas dl
i santyki atsiradimo neturi jokios reikms.
Pareigas, kylanias i administracini teisini santyki, subjektas privalo vykdyti bet kuriuo atveju, nes jos yra utikrintos paios valstybs
prievarta. Tai reikia, kad tarp administracini teisini santyki subjekt nra lygiateisikumo. Vienas i darbo teisini santyki princip yra
subjekt lygiateisikumo principas. alys turi tiek teises, tiek pareigas ir jomis naudojasi darbo teisinio santykio metu, darbo teisinis santykis gali
kilti i darbo sutarties, o administracinis teisinis santykis kyla i administracini teiss norm paeidimo
7.5 Darbo teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai
Darbo teiss ir pareigos gali kilti tiesiogiai i Darbo kodekso ar kit statym t. y. darbo teisiniai subjektai neturi atlikti papildom veiksm
tokioms teisms ar pareigoms teisinti. Darbo kodekse numatyta, kad Darbo teiss ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti:
1) pagal Kodeks ir kitus statymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors statym ir nenustatytus, bet jiems
neprietaraujanius;
2)
pagal
teism
sprendimus;
3)
pagal
administracinius
aktus,
sukelianius
darbo
teisines
pasekmes;
4)
dl
alos
padarymo;
5) dl juridini fakt.
Darbo teiss ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti ir dl kit juridini fakt- vyki ar veiksm su kuriais statymai sieja darbo teises ir
pareigas, pvz., nelaimingas atsitikimas ar gaisras, kuri pagrindu darbdaviui atsiranda teis laikinai perkelti darbuotoj darbo sutartimi
nesulygt darb toje paioje vietovje. Pagal teism sprendimus danai teiss ir pareigos gali atsirasti atvejais, jeigu tokiam teismo sprendimui
nereikia atlikti papildom teisini veiksm. Toks sprendimas prilyginamas juridiniam faktui. Padarius al atsiranda pareiga j atlyginti ir teis
reikalauti alos atlyginimo.
gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir j atstovai turi laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles
bei veikti siningai, laikytis protingumo, teisingumo ir siningumo princip. Draudiama piktnaudiauti savo teise.
Darbo teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas neturi paeisti kit asmen teisi ir statym saugom interes. Draudiama kliudyti
darbuotojams jungtis profesines sjungas ir trukdyti j teistai veiklai.
Darbo teisiniai santykiai gali pasibaigti Darbo kodekso ar kit statym nustatytais pagrindais. Darbo kodekso 124 straipsnyje numatyta, kad
darbo sutartis baigiasi:
1)
j
nutraukus
io
Kodekso
ir
kit
statym
nustatytais
pagrindais;
2)
likvidavus
darbdav
be
teisi
permjo;
3) darbuotojui mirus.
8 SKYRIUS. DARBUOTOJAI KAIP DARBO TEISS SUBJEKTAI
Darbuotojas kaip darbo jgos savininkas, o darbdavys gamybos ranki , priemoni ir kapitalo savininkas. Asmuo, tapdamas darbo teisinio
santykio dalyviu, gauna specifin teisin status- tampa darbuotoju, kuriam bdingas teisinis subjektikumas (teisnumas ir veiksnumas).
Teisnumas reikia asmens galjim turti teises ir pareigas. Tai nuolatin ir btina kiekvieno asmens bsena. Teisnumas yra ne biologin asmens
savyb, o socialinis asmens ir valstybs santykis. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi
Lietuvos Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai, pvz. statymas dl usieniei teisins
padties[1].
Veiksnumas - tai ne tik teiss norm suteiktas asmeniui leidimas sigyti bet kurias statymo neudraustas subjektines teises, bet ir asmens fizinis,
dvasinis, intelektinis gebjimas paiam savo veiksmais tokias teises sukurti, jas gyvendinti atitinkam pareig vykdymu. Pareig vykdymu
susikuriama ir gyvendinama subjektin teis. Tokio gebjimo ribas nustato statymas.
Darbo teisiniame santykyje visikas darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis
veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam eiolika met. Iimtis nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo statymai.
Darbin veiksnum pagal apimt galima suskirstyti visik (kai asmuo sulaukia pilnametysts); dalin (nuo 14 iki 18 met amiaus); suvaryt
(asmeniui apribojus teises, jei j apribojimas tiesiogiai ar netiesiogiai susijs su darbo teisi ir pareig realizavimo apribojimu.)
Darbuotojo teisnumo ir veiksnumo svokos yra glaudiai tarpusavyje susij. Tai lemia pati darbo teisini santyki prigimtis. Viena vertus, tik
turdamas galimyb turti tam tikras teises ir pareigas asmuo gali jas realiai gyti, pakeisti ir panaikinti. Kita vertus, tik turdamas galimyb
atlikti teisikai reikmingus veiksmus, asmuo gali atrasti savyb turti tam tikras teises ir pareigas. Tokiu bdu irykja darbuotojo teisnumo ir
veiksnumo specifika darbo teisje. ia skirtingai nei civilinje teisje asmuo turi teisnum tik tada, kai turi ir veiksnum (vadinam teisin
subjektikum) ir tik tokios apimties, kokioje gali veikti. Todl darbuotojo teisnumas fiziniam asmeniui kyla ne nuo gimimo momento, kaip
civilinje teisje, o tik sulaukus tam tikro amiaus kartu su darbinio veiksnumo kilimu. Jos sudaro viening visum, kuri apibria aiki
darbuotojo, kaip darbo teiss subjekto charakteristik. Vienok sutapimai negali reikti ir nereikia tapatybs. Nors esantys tapats ir aprpinantys
vienas kit, teisnumas ir veiksnumas darbo teisje reikia skirtingas ir nesutampanias subjekt teisines savybes ir atlieka artimas, taiau ne
vienodas funkcijas.
Darbinis veiksnumas, skirtingai nuo darbinio teisnumo, gali bti iskiriamas pagal apimt, jis negali bti ir nra vienodas. Pvz., sulauks 18 met
asmuo turi abstrakius sugebjimus darbui, tai reikia, kad jis gali turti darbines teises ir pareigas, taiau tai nereikia, kad asmuo gali vykdyti
bet kokios srities darb.
statym ir kit teiss akt nustatytais atvejais, priimant darb reikalaujama, kad asmuo turt special teisin subjektikum, kai darbui atlikti
reikalingos ypatingos savybs (profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar sveikatos bkl.)
Kai asmuo nusprendia realizuoti darbin teisin subjektikum bei pradeda dirbti, jis gyja atitinkamas teises ir pareigas ir atsako statym
nustatytais pagrindais.
Apibendrinus tai, kas idstyta, galima iskirti iuos darbuotoj teisnumo ir veiksnumo specifikos poymius:

29

1. Darbuotoj teisnumas ir veiksnumas atsiranda asmeniui sukakusiam 16 met, iskyrus statymus nustatytas iimtis.
2. Darbinis
teisnumas
ir
veiksnumas
atsiranda
vienu
metu
3. Darbo teisi ir pareig darbuotojas negali gyvendinti per atstov, nebent darbdavys ar jo galiotas asmuo sutikt kitaip.
Tokiu bdu, lygus darbinis teisinis subjektikumas fiziniam asmeniui negali bti apribotas niekuo, iskyrus statym ir teismo sprendim
(nuosprend).
Greta darbinio teisinio subjektikumo fizinis asmuo apibdinamas pagal jo teisin padt (status). Darbuotojo teisin padt nusako:
1)
subjektikumas
(teisnumas
ir
veiksnumas);
2)
subjektins
teiss
ir
pareigos;
3)
teisi
ir
pareig
garantijos;
4) atsakomyb.
Atsivelgiant vairi darbuotoj teisinio statuso ypatumus, darbuotojo teisin status galima skirstyti :
1)
Bendrj jis yra vienodas visiems darbuotojams (teis atostogas, teis nediskriminuoti, teis teising darbo apmokjim, saugios darbo
slygos
ir
kt.)
2)
Specialj jis susijs su atitinkamais apribojimais ar reikalavimais tam tikro darbo atlikimui (pvz., apribojimai dl artimos giminysts eiti
tarnautoj pareigas vienoje valstybs ar savivaldybs institucijoje bei monje; reikalavimai gebjimams, specialios inios ir irinkimas pareigas
ir
kt.)
3)
Individualj kuris apibdina konkretaus darbuotojo teisin padt, pvz., darbo sutartyje numatytos slygos, kuri pagrindu atsiranda tam
darbuotojui teiss ir pareigos.
Tokiu bdu galima atskirai nagrinti jaun asmen iki 18 met, usieniei, negalij, atskir kio ak ir atskir profesij darbuotoj teisin
status, kurio ypatumus reguliuoja atskiri statymai ir kiti norminiai teiss aktai (pvz., Negalij socialins integracijos statymas, Usieniei
teisins padties ir kt. statymai) Pvz., jaun asmen iki 18 met teisinio statuso ypatumai yra susij su tarptautiniuose bei nacionaliniuose teiss
aktuose tvirtintu siekiu apsaugoti juos nuo inaudojimo, sudaryti tokias darbo slygas, kurios nepakenkt vaiko mokymuisi ir aukljimui.
Negalij darbuotoj specifin status formuoja lygi teisi ir galimybi gyvendinimas, socialinis paeidiamumas bei dl to suteikiamos
papildomos socialins garantijos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 str. apibriama darbuotojo svoka. Darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir
veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim.
Pagal Europos Teisingumo teismo praktik, lemiamas darbuotojo poymis pagal Europos Bendrijos teis yra tas, kad jis atlieka tam tikros
ekonomins verts funkcijas, vadovaujant kitam asmeniui ir jo labui, u tai gaudamas atlyginim.
9 SKYRIUS. DARBDAVIAI KAIP DARBO TEISS SUBJEKTAI
Darbdaviu gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktra, nepaisant nuosavybs formos, teisins formos, ries bei veiklos
pobdio, turinios darbin teisnum ir veiksnum, t. y. teisin subjektikum, kur gyja nuo j steigimo momento (t. y. registravus juridini
asmen registre) ir pasibaigia nutraukus j veikl statym nustatyta tvarka. Nuo kins, kultrins ar kitokios veiklos tikslo priklauso darbdavio
teisins padties skirtumai, t. y. j darbinis teisnumas yra specifinis. Pvz. tai pelno siekiantys subjektai ar nepelno organizacijos (vieosios
staigos, paramos fondai, labdaros organizacijos ir kt.). Teisinio subjektikumo turin nustato bendrieji teiss aktai (pvz. Akcini bendrovi
statymas, valstybs ar savivaldybs moni statymas ir kt.) taip pat i moni, staig, organizacij statai (nuostatai), taip pat struktrini
padalini (filial, bar ir kt.) nuostatai ir kiti teiss norminiai aktai. Darbinis teisnumas juridinio asmens apima ir jo galimyb (teis) suteikti
asmenims darb.
Greta darbo teiss subjekto juridinio asmens darbo teisinio santykio subjektu darbdaviu taip pat gali bti kiekvienas fizinis asmuo, kurio
teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas. Darbdaviu gali bti tik teisnus ir veiksnus asmuo, kai jis su kitu fiziniu asmeniu sudaro
darbo sutart.
Darbdavio fizinio asmens civilinio teisnumo turinys nustatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.4 straipsnyje. Fizinio asmens
(darbdavio) civilinis veiksnumas atsiranda jam sukakus atuoniolika met.
Slyginai, kaip miri darbdavi fizini asmen ir tuo paiu juridini asmen grup galima iskirti individuali moni savininkus.
Individuali (personalini moni savininkai, kininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali gyvendinti patys. Tai j teis,
o ne pareiga. Todl mint moni savininkai, kininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys turi teis galioti ir kitus asmenis veikti j vardu.
Darbdaviui (tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui) kaip darbo teiss subjektui bdingi bruoai :
1)
teis
priimti

darb,
paskirstyti
darbo
funkcijas
ir
atleisti
i
darbo
darbuotojus;
2)
teis
organizuoti
ir
valdyti
veikl,
tobulinti
gamybos
ir
darbo
organizavim;
3)
atsakomyb
pagal
prievoles,
kylanias
i
darbo
teisini
santyki;
4)
galimyb
dalyvauti
savarankikai
teisiniuose
santykiuose
nepriklausomai
nuo
kit
subjekt;
5) pareiga atlyginti darbuotojams u darb bei sumokti statym nustatyto dydio mokesius ir vykdyti kitas prievoles i savo l.
Darbdaviui juridiniam asmeniui atstovauja mons, staigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo
santykiams. Darbdaviams monse pagal statym arba galiojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administracij sudaro
pareignai. Jie turi teis pagal savo kompetencij duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareignai
pagal statymus ir mons, staigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo i moni, staig, organizacij operatyvin valdym.
mons, staigos ar organizacijos vadovas turi teis pagal kompetencij dal savo galiojim darbo teiss srityje perduoti fiziniam arba juridiniam
asmeniui.
Administracijos pareignai yra asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis su darbdaviu (t. y. darbuotojai) Administracijos sudtis ir pareigybs turi
bti nustatytos monei, staigai ar organizacijai taikytinuose statymuose ir/ ar darbdavio steigimo ir veiklos dokumentuose.
Paymtina, kad vadovas ir kiti administracijos pareignai, atstovaudami darbdaviui esant teisiniams darbo santykiams, ne tik privalo nepaeisti
savo kompetencijos, bet ir darbdavio teisinio subjektikumo, apibrto tam tikruose statymuose ir darbdavio veiklos dokumentuose.
10 SKYRIUS. DARBUOTOJ KOLEKTYVAI IR PROFESINS SJUNGOS KAIP DARBO TEISS SUBJEKTAI
Darbuotoj kolektyvo kaip darbo teiss subjekto svoka pateikiama LR DK 17 str., tvirtinant, kad darbuotoj kolektyv sudaro visi darbuotojai,
darbo santykiais susij su darbdaviu. LR DK darbuotoj kolektyvo kompetencija kodifikuotai nra apibrta. Apie jo kompetencij galima
sprsti i to, kokia kompetencija yra suteikta darbuotoj kolektyvo atstovams. Taiau atstovai negali gyti vis darbuotoj kolektyvo teisi ir
pareig. Pavyzdiui pagal LR DK 62 str. 4 d. tik darbuotoj kolektyvas pritaria arba nepritaria ali suderintam mons kolektyvins sutarties
projektui. Tik darbuotoj kolektyvui pritarus, darbdavio ir darbuotoj atstovai pasirao sutart.
Teiss literatroje esama nuomoni, kad darbuotoj kolektyvas neturi savarankiko teisnumo ir veiksnumo, kad tai yra pavieni darbuotoj
teisnumo ir veiksnumo visuma.[1] Tokia pozicija diskutuotina, kadangi, kaip ir aukiau mintu atveju, atskir darbuotoj teisi ir pareig
visuma, nesukuria toki teisi ir pareig, kokias turi darbo kolektyvas, pavyzdiui pagal LR DK 62 str. 4 d. Be to atstovavime esant
kolektyviniams darbo santykiams, yra tvirtinta bendra paprastosios daugumos taisykl. Pagal LR DK 18 str. 2 d. atstovavimas esant
kolektyviniams darbo santykiams, remiantis galiojaniais darbo statymais, atsiranda be atskiro darbuotojo valios ireikimo, jei toks subjektas ar
asmuo atstovauja darbuotoj daugumos valiai. Tokio atstovavimo metu priimti bendri sipareigojimai yra privalomi visiems darbuotojams. Darbo
kolektyvas savo teises gyvendina darbuotoj susirinkime (konferencijoje) rinkti darbo taryb (DK 19 str. 1 d.); priimti sprendim dl

30

atstovavimo (DK 60 str. 3 d.); svarstyti kolektyvins sutarties projekt (DK 62 str. 4 d.) ir kt. priimdamas atitinkamus sprendimus. Kad
darbuotoj kolektyvo susirinkimas (konferencija) bt teisti ir priimti sprendimai privalomi, juose turi dalyvauti atitinkamai ne maiau kaip
pus mons (struktrinio padalinio) darbuotoj, o konferencijoje ne maiau kaip du tredaliai delegat (DK 62 str. 5 d.). Yra numatytos
galimybs darbuotoj kolektyvui priimti sprendimus esant maesniam kvorumui tuo atveju, jei susirinkimas (konferencija) nevyko ir btina
kviesti pakartotin svarstym.
Darbo kodekse (22 str. 2 d.) nustatyta, kad darbuotoj kolektyvas turi teis nustatyti j atstovaujanio subjekto kompetencijos ribas kolektyvinje
sutartyje, jei ji nra apibrta statymuose. Darbuotojai darbo teises ir pareigas gali gyti, pakeisti, j atsisakyti ar jas apginti per jiems
atstovaujanius subjektus. (DK 19, 20, 21 str.).
Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymas[2] numato, kad asmenys, teistai dirbantys pagal darbo sutart ar kitais statym nustatytais
pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, statymo nustatyta tvarka turi teis steigti profesines sjungas ar stoti jas savo interesams ginti.
Profesins sjungos yra savanorikos, savarankikos ir savaveiksms organizacijos, atstovaujanios ir ginanios darbuotoj profesines darbo,
ekonomines, socialines teises bei interesus.
DK 19 str. numato, kad atstovauti darbuotoj teisms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesins sjungos. Jeigu monje,
staigoje ar organizacijoje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo
funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, irinkta slaptu balsavimu
visuotiniame darbuotoj kolektyvo susirinkime. Taigi, Lietuvoje profesinms sjungoms kaip darbuotoj atstovams teikiama pirmenyb.
Paymtina, kad darbo taryba negali atlikti funkcij, kurios pagal statymus yra pripaintos kaip profesini sjung prerogatyva.
Profesins sjungos gali bti formuojamos vairiais principais:
Profesiniu; Pareiginiu; Gamybiniu; Teritoriniu ir kt.
Profesini sjung paskirtis ir funkcijos dvejopos:

atstovauti profesins sjungos nariams ir juos ginti;

statymo nustatytais bdais ir atvejais ginti visus atitinkamos mons, staigos, organizacijos darbuotojus (LR Konstitucinio teismo
1999-01-14 nutarimas).
Profesins sjungos steigiamos specifine tvarka pareiktine (CK 2.38 str.).Profesins sjungos yra juridiniai asmenys ir laikomi steigtais, jeigu
ji turi ne maiau kaip trisdeimt steigj arba jeigu monje, staigoje, organizacijoje yra ne maiau kaip trisdeimt steigj ir jie (jos) sudaryt ne
maiau kaip 1/5 vis darbuotoj (o 1/5 vis darbuotoj bt ne maiau kaip trys darbuotojai)/ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje,
organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj ar jie sudaryt ne maiau kaip 1/5 dal vis darbuotoj, taiau ne maiau kaip 3 darbuotojai , ir
profesins sjungos susirinkime yra patvirtinti jos statai bei irinkti valdymo organai. Profesins sjungos pateikia juridini asmen registrui
dokumentus, patvirtinanius aukiau nurodyt aplinkybi buvim.
Profesini sjung teiss pagal veiklos sritis:

Darbo slyg nustatymo (Profesins sjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali bti darbuotoj kolektyvo atstovais), sudarydamos
su darbdaviu kolektyvin ir kitokias sutartis PS 11 str.);

Darbo statym prieiros ir kontrols;

Kolektyvini darbo gin sprendimo (DK 72 str. Taikinimo komisija sudaroma i reikalavimus iklusiir gavusi subjekt vienodo
skaiiausgaliot atstov);

Turtins (Profesins sjungos savo las ir turt tvarko savarankikai) ir organizacins (Profesins sjungos turi teis jungtis vairius
susivienijimus).
Profesini sjung teiss pagal pobd:

Patariamosios (Profesins sjungos ir j susivienijimai teikia pasilymus valstybins valdios ir valdymo organams dl normini akt
darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo PS 14 str.; )

Paritetins (lygios teiss sprsti tam tikrus klausimus kartu su valstybs institucijomis).

Teiss vesti derybas ir nustatyti darbo slygas;

Jurisdikcins;

Organizacins;

Garantijos.
Profesini sjung garantijos: Valstybs organams, darbdaviams,j galiotiesiems atstovams, mons, staigos, organizacijos valdymo organams,
administracijai, pareignams, politinms partijoms ir kitoms visuomeninms organizacijoms draudiama kitis profesini sjung vidaus
reikalus (PS 3 str.). Darbdaviui, jo galiotajam atstovui draudiama slygoti primim darb arba silyti ilaikyti darbo viet, reikalaujant, kad
darbuotojas nestot profesin sjung ar istot i jos. Darbdaviui, jo galiotajam atstovui draudiama organizuoti ir finansuoti organizacijas,
siekianias trukdyti profesini sjung veikl, j nutraukti ar kontroliuoti (PS 10 str.)
Profesins sjungos turi teis reikalauti i darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia Lietuvos Respublikos statym numatytas darbo,
ekonomines bei socialines profesini sjung nari teises. iuos reikalavimus darbdavys turi inagrinti ne vliau kaip per 10 dien, dalyvaujant
juos pateikusios profesins sjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neinagrinja profesini sjung reikalavimo panaikinti tok sprendim
arba atsisako j patenkinti, profesin sjunga turi teis kreiptis teism (PS 18 str.)
Didiausios profesins sjungos: Lietuvos profesini sjung konfederacija; Lietuvos profesins sjunga Solidarumas; Lietuvos darbo
federacija. akiniu pagrindu: Metalo pramons darbuotoj PS; Medicinos darbuotoj PS; kt.
Istorikai darbuotoj teisi ir interes atstovavimo ir gynimo funkcija suteikta profesinms sjungoms.
Darbo tarybos turi visus darbuotoj kolektyvo atstovo galiojimus kaip ir PS, ikyrus PS iimtines teises:

teis dertis ir sudaryti kolektyvines sutartis teritoriniu, akos ir nacionaliniu lygiu (DK 51 str. Nacionalins, akos ir teritorins
kolektyvins sutarties alys);

Profesins sjungos turi teis rengti susirinkimus, taip pat statym nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus
masinius renginius (PS 23 str. 1d.);

Profesins sjungos ir j susivienijimai teikia pasilymus valstybins valdios ir valdymo organams dl normini akt darbo,
ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo (PS 14 str.);

Profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais
susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus; Profesins sjungos galioti asmenys, vykdydami
numatytas kontrols funkcijas, turi teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesins sjungos
atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas (PS 17 str.).

31

Profesinms sjungoms, j susivienijimams nuosavybs teise gali priklausyti pastatai, rengimai, transporto priemons ir kitas statym
neribojamas turtas. Profesini sjung, j susivienijim turt taip pat sudaro nari mokesiai, moni, staig ir organizacij naai, vieai
paskelbtos aukos bei kitos teistai gautos pajamos ir turtas (PS 24 str.)
Darbo taryb status ir sudarymo tvark nustato Darbo taryb statymas. Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjekt teises, jeigu
monje, staigoje ar organizacijoje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir
gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai.
Darbo taryba darbuotoj atstovaujamasis organas, ginantis darbuotoj profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis j
interesams (Darbo taryb statymo 2 str. 2 d.). Darbo taryba sudaroma monje, kurioje darbuotoj skaiius yra ne maesnis kaip 20. monje,
kurioje dirba maiau kaip 20 darbuotoj, darbo tarybos funkcijas gyvendina darbuotoj atstovas, renkamas darbuotoj kolektyvosusirinkime.
Darbuotoj kolektyvo susirinkimas yra teistas, kai jame dalyvauja ne maiau kaip pus mons darbuotoj.
Darbo taryb, atsivelgiant mons darbuotoj skaii, sudaro ne maiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 nari:
1)
jei
monje
dirba
nuo
20
iki
50
darbuotoj

3
darbo
tarybos
nariai;
2)
jei
monje
dirba
nuo
51
iki
100
darbuotoj

5
darbo
tarybos
nariai;
3)
jei
monje
dirba
nuo
101
iki
200
darbuotoj

7
darbo
tarybos
nariai;
4)
jei
monje
dirba
nuo
201
iki
300
darbuotoj

9
darbo
tarybos
nariai;
5)
jei
monje
dirba
nuo
301
iki
500
darbuotoj

11
darbo
tarybos
nari;
6)
jei
monje
dirba
nuo
501
iki
700
darbuotoj

13
darbo
tarybos
nari;
7) jei monje dirba per 701 darbuotoj 15 darbo tarybos nari.
Darbo taryba sudaroma trej met kadencijai, kuri pradedamaskaiiuoti nuo darbo tarybos galiojim pradios. Darbo tarybos nariais gali bti
renkami visi darbuotojai, sulauk eiolikos met ir idirb monje ne maiau kaip eis mnesius, iskyrus darbuotojus, dirbanius pagal
laikinj darbo sutart. Darbuotojai, monje idirb trumpiau kaip eis mnesius, darbo tarybos nariais gali bti renkami tik tuo atveju, kai
monje visi darbuotojai dirba trumpiau nei eis mnesius.
Tiek Profesin sjunga, tiek Darbo taryba kaip darbuotoj atstovai turi ias pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises:
1)
sudaryti
kolektyvines
sutartis,
kontroliuoti
j
vykdym;
2)
teikti
pasilymus
darbdaviui
dl
darbo
organizavimo
monje;
3)
organizuoti
ir
valdyti
streikus
bei
kitas
teistas
priemones,
kuri
imtis
darbuotojai
turi
teis;
4)
teikti
pasilymus
valstybs
ir
savivaldybi
institucijoms;
5)
vykdyti
nevalstybin
darbo
statym
laikymosi
prieir
ir
kontrol;
6) saugoti darbuotoj teises sudarant ir vykdant mons pirkimopardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos
struktras
ir
reorganizuojant
ar
pertvarkant
mones;
7) gauti informacij (odiu, o darbuotoj atstovui pageidaujant ratu) i darbdavi apie j socialin ir ekonomin padt bei numatomas
permainas,
kurios
gali
paveikti
darbuotoj
padt;
8) sksti teismui darbdavio ir jo galiot asmen sprendimus bei veiksmus, prietaraujanius teiss normoms, sutartims ar paeidianius
atstovaujamo asmens teises.
Darbuotojams atstovaujantys subjektai atlieka ir kitus veiksmus, kuriais atstovaujami darbuotoj interesai esant darbo santykiams ir kurie
atitinka statymus, neprietarauja siningiems santykiams tarp ali. Jeigu darbuotoj atstov kompetencija nra apibrta statymuose, tai j
kompetencijos ribas nustato darbuotoj kolektyvas kolektyvinje sutartyje.
11 SKYRIUS. TERMINAI DARBO TEISJE. IEKINIO SENATIS
Terminas yra tam tikras laiko tarpas, su kuriuo siejamas darbo teisini santyki atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas. Tai juridinis vykis, su
kuriuo statymas sieja tam tikr teisini padarini atsiradim.
Pagal tam tikrus poymius terminai yra skirstomi atitinkamas ris.
Pagal teisin santyk, su kuriuo terminas yra susijs, terminai skirstomi :
1)
materialinius;
2)
procedrinius;
3) procesinius.
Laikotarpiai, nustatyti veiksmams atlikti sprendiant ginus teismo tvarka, yra procesiniai terminai, o nustatyti sprendiant gin ne teismo
tvarka procedriniai terminai. Darbo statymuose nustatytiems procedriniams ir procesiniams terminams taikomos Civilinio proceso kodekso
nuostatos dl toki termin taikymo ir skaiiavimo, iskyrus darbo statym nustatytas iimtis.
Pagal termino privalomum terminai skirstomi :
1)
imperatyvius
(pvz.,
DK
106
str.
nustatytas
ibandymo
terminas);
2) dispozityvius (pvz., darbo sutartimi nustatytas, arba kolektyvine sutartimi nustatytas).
Pagal teisinius padarinius terminai skirstomi :
1)
atnaujinamuosius;
2) naikinamuosius.
Naikinamieji terminai yra tokie terminai, kuriems pasibaigus inyksta su jais saistomos teiss ir pareigos (pvz., vieneri met drausmins
nuobaudos galiojimo terminas). Naikinamieji terminai, iskyrus darbo statym nustatytas iimtis, negali bti sustabdomi, pratsiami ar
atnaujinami. Tokiu atveju naikinamieji terminai gali bti skirstomi absoliuius ir santykinius (pvz., terminas skirti drausmin nuobaud gali
skirtis priklausomai nuo nebuvimo darbe dl ligos).
DK 25 str. nustato, kad darbo statymu, sutartimi arba darbo gin (konflikt) nagrinjanio organo sprendimu nustatytas terminas apibriamas
kalendorine data arba tam tikru laikotarpiu. Terminas taip pat gali bti apibriamas nurodant vyk, kuris neivengiamai turt vykti.
Pagal terminus nustatanius subjektus terminai skirstomi :
1)
statymo
nustatytus;
2)
darbo
gin
nagrinjimo
organo
nustatytus
terminus;
3) ali susitarimu nustatytus terminus.
Pagal termino apibrimo r terminai skirstomi apibrtus:
1)
kalendorine
data;
2)tam
tikru
laikotarpiu;
3)tam tikru vykiu, kuris neivengiamai turi vykti.
Terminas, apibrtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kit dien po tos kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta jo pradia.
Metais, mnesiais ar savaitmis skaiiuojami terminai baigiasi atitinkam met, mnesio ar savaits dien. Jeigu mnesiais skaiiuojamas
terminas baigiasi tok mnes, kur nra atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mnesio paskutin dien. Jeigu tiksliai negalima nustatyti,
kur mnes prasidjo terminas, skaiiuojamas metais, arba kuri dien prasidjo terminas, skaiiuojamas mnesiais, tai termino paskutine diena
atitinkamai laikoma birelio trisdeimtoji ir mnesio penkioliktoji diena.

32

 savaitmis ar kalendorinmis dienomis skaiiuojam termin eina ne darbo ir veni dienos. Jei paskutin termino diena yra ne darbo diena,
tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaiiuojamas terminas yra skaiiuojamas kalendorinmis
dienomis, jeigu statym nenustatyta kitaip.
Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kok nors veiksm, t veiksm galima atlikti iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos.
Taiau jeigu veiksmas turi bti atliktas tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje, tai terminas pasibaigia t valand, kuri joje nutraukiamos
atitinkamos operacijos.
Raytiniai praymai ir praneimai, teikti patui, telegrafui arba kitai ryio staigai iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos,
laikomi teiktais laiku.
Iekinio senatis - tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin. Bendrasis
iekinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. DK ir kiti darbo statymai atskiriems reikalavimams
gali nustatyti trumpesnius iekinio senaties terminus (pvz., vieno mnesio iekinio senaties terminas ginyti atleidim i darbo (DK 297 str.).
Iekinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garb ir orum. Darbo statymai gali nustatyti, kad iekinio senatis netaikoma ir kai
kuriems kitiems reikalavimams.
Iekinio senaiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu iame Kodekse ir kituose darbo statymuose nra
speciali iekinio senaties taikymo nuostat.
Darbo staas - tai laikas, per kur asmuo turjo Darbo kodekso reglamentuojamus darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal
norminius teiss aktus ar kolektyvines sutartis gali bti skaiiuojami darbo sta, su kuriuo darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai ir
kolektyvins sutartys sieja tam tikras darbo teises ar papildomas garantijas bei lengvatas.
Darbo staas gali bti apibdinamas iais poymiais:
1)
tai
yra
tam
tikras
laiko
tarpas;
2)
tai yra toks tik toks laikotarpis, per kur asmuo turjo DK reglamentuojamus santykius arba kuris skaiiuojamas darbo sta pagal
norminius teiss aktus ar kolektyvines sutartis ir su kuriuo norminiai teiss aktai arba kolektyvins sutartys sieja tam tikras darbo teises ar
papildomas
garantijas
ir
lengvatas;
3)
darbo
staas
yra
siejamas
tik
su
individualiais
darbo
teisiniais
santykiais;
4) darbo stao skaiiavimas nepriklauso nuo to, dirbama vis a ne vis darbo laik.[1]
Darbo staas gali bti:
1) bendrasis, kur skaiiuojamas visas laikas, kai asmuo turjo darbo teisinius santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos leidiama skaiiuoti
darbo
sta;
2) specialusis, kur skaiiuojami laikotarpiai, kai buvo dirbta tam tikros profesijos, specialybs darb arba eita tam tikras pareigas, arba dirbta
tam
tikromis
darbo
slygomis,
ir
laikotarpiai,
kuriuos
leidiama
skaiiuoti

ios
ries
sta;
3) darbo staas tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje, kur skaiiuojamas laikas, dirbtas toje darbovietje, ir laikotarpiai, kuriuos
leidiama skaiiuoti ios ries darbo sta. mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas, j
sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos, organizacijos darbo staui tam tikroje monje, staigoje,
organizacijoje
takos
neturi;
4) nepertraukiamasis darbo staas - tai laikas, dirbtas vienoje monje, staigoje, organizacijoje arba keliose monse, staigose, organizacijose,
jeigu i vienos darboviets kit buvo perkelta darbdavi susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianiais darbo stao, arba jeigu darbo
pertrauka nevirija nustatyt termin.
12 SKYRIUS. KOLEKTYVINI DARBO SANTYKI TEISINIO REGULIAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI
Darbo kodeksas ir kiti statymai, siekiant tvirtinti socialin partneryst, nustato, kad ji gyvendinama deryb ir susitarim bdu.
Socialin partneryst - tai darbuotoj ir darbdavi atstov bei j organizacij, o tam tikrais Darbo kodekso bei kit statym nustatytais atvejais ir
valstybs institucij tarpusavio santyki sistema, kuria siekiama suderinti darbo santyki subjekt interesus.
Socialin partneryst grindiama iais principais:
1)
laisv
kolektyvini
deryb;
2)
savanorikumo
ir
savarankikumo
priimant
alis
susaistanius
sipareigojimus;
3)
galiojanios
teisins
sistemos
nepaeidiamumo;
4)
realaus
sipareigojim
vykdymo;
5)
objektyvios
informacijos
suteikimo;
6)
tarpusavio
kontrols
ir
atsakomybs;
7) ali lygiateisikumo, geranorikumo ir pagarbos teistiems savitarpio interesams.
Socialin partneryst gali bti dvial arba trial.
Socialins partnerysts alimis - socialiniais partneriais - yra laikomi darbuotoj ir darbdavi atstovai bei j organizacijos. Trials socialins
partnerysts atveju lygiais pagrindais ioje partnerystje kartu su darbuotoj ir darbdavi atstovais bei j organizacijomis dalyvauja ir Vyriausyb
bei savivaldybi institucijos.
Socialin partneryst gali bti vykdoma iais lygiais:
1)
nacionaliniu;
2)
akos
(gamybos,
paslaug,
profesiniu);
3)
teritoriniu
(savivaldybs,
apskrities);
4) moni, staig ar organizacij ir j struktrini padalini.
Socialin partneryst gyvendinama:
1)
sudarant
triales
ar
dviales
tarybas
(komisijas,
komitetus);
2)
naudojantis
informavimo
ir
konsultavimo
procedromis;
3)
vedant
kolektyvines
derybas
dl
kolektyvini
sutari
pasiraymo;
4) kai darbuotojai dalyvauja valdant mon.
Kiekvien i gyvendinimo form aptarsime atskirai.
Socialin partneryst gyvendinama sudarant triales ar dviales tarybas (komisijas, komitetus).
Socialins partnerystssistem sudaro:
1)
Lietuvos
Respublikos
trial
taryba;
2) kitos trials ir dvials tarybos (komisijos, komitetai), sudaromos statym ar kolektyvini sutari nustatyta tvarka.
Socialini partneri susitarimu Lietuvos Respublikos trial taryba (toliau - Trial taryba) yra sudaroma i vienodo skaiiaus lygiateisi nari:
centrini (respublikini) profesini sjung, darbdavi organizacij ir Vyriausybs atstov. Trials tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo
organizavimo tvark nustato Trials tarybos nuostatai. Juos tvirtina aukiau nurodytos alys. Trials tarybos nuostatai keiiami bei papildomi
tokia paia tvarka. Trials tarybos nuostatai, j papildymai bei pakeitimai sigalioja juose nustatyta tvarka. Trials tarybos nuostatai, j
papildymai ir pakeitimai skelbiami Valstybs iniose. Profesini sjung bei darbdavi organizacij ir Vyriausybs atstovai turi suteikti
Trialei tarybai btin informacij svarstomais klausimais. Trial taryba gali sudaryti trialius susitarimus dl darbo santyki ir su jais susijusi

33

socialini bei ekonomini slyg ir susitarimo ali tarpusavio santyki reglamentavimo. Trials tarybos susitarimai Ministro Pirmininko
potvarkiais skelbiami Valstybs iniose ir sigalioja Vyriausybs nutarimams nustatyta tvarka.
statym ar kolektyvini sutari nustatyta tvarka gali bti steigiamos kitos trials ar dvials tarybos (komisijos, komitetai) darbo, uimtumo,
darbuotoj saugos ir sveikatos bei socialins politikos gyvendinimo klausimams nagrinti ir sprsti lygiateisio trialio ar dvialio
bendradarbiavimo pagrindu. Toki triali ar dviali taryb (komisij, komitet) sudarymo tvark ir funkcijas nustato atitinkam taryb
(komisij, komitet) nuostatai. Juos statym nustatytais atvejais tvirtina Vyriausyb arba kolektyvini sutari subjektai.
Socialin partneryst gyvendinama naudojantis informavimo ir konsultavimo procedromis.
Darbuotojai, atsivelgiant socialins partnerysts lyg, turi teis informavim ir konsultavim. Informavimas apima informacij apie dabartin
ir bsim mons veikl ir jos ekonomin bei finansin padt; informacij apie esam darbo santyki bkl, struktr ir galimus uimtumo
pokyius; informacij apie numatomas naudoti priemones tuo atveju, kai galimas darbuotoj skaiiaus mainimas; kit informacij, susijusi su
darbo santykiais ir mons veikla.
Konsultavimas reikia pasikeitim nuomonmis ir dialogo tarp darbuotoj atstov ir darbdavio (darbdavi organizacijos) umezgim bei
pltojim.
Informavimo ir konsultavimo slygas ir tvark nustato statymai, kolektyvins sutartys, darbdavio ir darbuotoj atstov susitarimai.Darbdavys
(darbdavi organizacija) privalo laiku nemokamai ratu teikti informacij darbuotojams ir j atstovams ir atsako u ios informacijos teisingum.
Darbuotojai ar j atstovai, pateik raytin sipareigojim neatskleisti komercins (gamybins) ar profesins paslapties, turi teis susipainti su
informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra btina j pareigoms atlikti. Neatsivelgiant darbuotoj ir j
atstov buvimo viet ir darbo santyki ar atstovavimo galiojim pasibaigim, jiems draudiama inoma tapusi informacij, kuri laikoma
komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirt ar j atskleisti tretiesiems asmenims. Darbdavys (darbdavi
organizacija) gali ratu atsisakyti suteikti informacij, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokia informacija dl savo
pobdio pagal objektyvius kriterijus pakenkt ar galt labai pakenkti monei arba jos veiklai. Nesutikdamas su darbdavio (darbdavi
organizacijos) sprendimu darbuotojas ar darbuotoj atstovas per vien mnes gali kreiptis teism. Teismui nustaius, kad atsisakymas pateikti
informacij yra nepagrstas, atsisakym pateiks darbdavys (darbdavi organizacija) pareigojama per protingumo kriterijus atitinkant laikotarp
toki informacij suteikti.Supaindinim su valstybs, tarnybos paslaptimis ir atsakomyb u j atskleidim ar neteist panaudojim
reglamentuoja specials statymai. Europos Bendrijos moni ir moni grupi darbuotoj teis gauti informacij ir konsultacijas reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Europos darbo taryb statymas.
Socialin partneryst gyvendinama vedant kolektyvines derybas dl kolektyvini sutari pasiraymo.
Kolektyvini darbo santyki subjektai ir j atstovai savo interesus derina ir ginus sprendia deryb bdu. Pageidaujanti dertis alis privalo
prisistatyti kitai deryb aliai. Prisistatymas turi bti pateiktas ratu. Jame nurodoma, dl ko aukiamos derybos. Deryb siekianti alis turi
pateikti aikiai suformuluotus reikalavimus arba pasilymus. alys susitaria dl deryb pradios ir tvarkos. Jei alys nesusitar dl deryb
pradios, derybos turi bti suaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji alis gavo prisistatym deryboms.
Kolektyvins derybos turi bti vedamos siningai ir nevilkinamos. Kolektyvins sutarties alys ir j atstovai turi teis pareikalauti i kitos alies
pateikti informacij visais su derybomis susijusiais klausimais. Informacija turi bti pateikiama ne vliau kaip per vien mnes nuo
pareikalavimo dienos, jei alys ar j atstovai nesusitar kitaip. alis, kuri privalo pateikti informacij, turi teis reikalauti, kad kita alis neskelbt
pateiktos informacijos kitais tikslais. Kita alis, atskleidusi neskelbtin informacij, atsako statym nustatyta tvarka. alys konsultuojasi dl
gautos informacijos, teikt reikalavim patenkinimo ir j vykdymo tvarkos, deryb eigos ir kitais klausimais. Jei alys nra nusprendusios
kitaip, derybos laikomos baigtomis, kai pasiraoma kolektyvin sutartis, suraomas nesutarim protokolas arba kai viena i ali perduoda kitai
aliai ratu praneim apie tai, kad pasitraukia i deryb.
Socialin partneryst gyvendinama, kai darbuotojai dalyvauja valdant mon.
Teis dalyvauti valdant mon darbuotojai gyvendina tiesiogiai arba per savo atstovus. Teis gali bti gyvendinama tiek pavienio darbuotojo,
tiek darbuotoj kolektyvo
Darbuotoj dalyvavimas:

Realizuojant darbuotoj informavim ir konsultavim (DK 47 str.)

Sudarant profesines sjungas ar darbo tarybas.

gyvendinimo formos. Atsivelgiant darbuotoj atstov nuomon:

Konkursini pareig sraus ir konkurs nuostatus tvirtina darbdavys arba jo galiotas asmuo, atsivelgdamas darbuotoj atstov
nuomon (DK 101 str. 2 d.);

Kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o kvalifikacini egzamin tvark nustato darbdavys, atsivelgdamas darbuotoj
atstov nuomon (DK 103 str. 2 d.)

Darbo (pamain) grafikus tvirtina administracija suderinusi su mons, staigos, organizacijos darbuotoj atstovais arba kolektyvinje
sutartyje nustatyta tvarka (DK 147 str. 1 d.);

mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderins su mons darbuotoj atstovais (DK 269 str.);

Darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais (DK 230 str.);

Gauti informacij (odiu, o darbuotoj atstovui pageidaujant ratu) i darbdavi apie j socialin ir ekonomin padt bei
numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotoj padt (DK 22 str. 1 d. 7 p.);

Informavimo ir konsultavimo slygas ir tvark nustato statymai, kolektyvins sutartys, darbdavio ir darbuotoj atstov susitarimai
(DK 47 str. 2 d.);

Kai darbuotojus numatoma atleisti i darbo dl ekonomini ar technologini prieasi, taip pat dl darboviets struktrini
pertvarkym, darbdavys, prie teikdamas spjimus apie darbo sutarties nutraukim, turi surengti konsultacijas su darbuotoj atstovais, kad bt
ivengta numatom pertvarkym neigiam pasekmi arba jos bt suvelnintos. Konsultacij ivados forminamos protokolu. J pasirao
darbdavys bei darbuotoj kolektyvui atstovaujanio organo atstovai (DK 130 str. 4 d.);

statym nustatyta tvarka maindamas darbuotoj skaii arba nutraukdamas mons veikl, darbdavys privalo ratu prie du mnesius
praneti teritorinei darbo birai, savivaldybs institucijai ir mons darbuotoj atstovams, kai per trisdeimt kalendorini dien numatoma atleisti
deimt ir daugiau darbuotoj, jeigu monje dirba iki devyniasdeimt devyni darbuotoj (DK 130 str. 5 d.);

Nepertraukiamai veikianiose monse, staigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis
darbo dienos (pamainos) reimas, taip pat darbuose, kur dl technini gamybos slyg negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai
nustatytos kasdienins ar kassavaitins darbo trukms, atsivelgus darbuotoj atstov nuomon ar kitais kolektyvinje sutartyje nustatytais
atvejais galima vesti sumin darbo laiko apskait (DK 149 str. 1 d.);

34

Darbuotojams, kurie pagal atliekam darbo funkcij savo darbo laik visikai ar i dalies tvarko savo nuoira, darbo laiko apskaitos
taisykles nustato darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos
taisyklse (DK 147 str. 6 d.);

Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo
(pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles (DK 147 str. 1 d.);

Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu virijamas tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius, darbuotojams
j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse
nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip u virvalandin darb. (DK 149 str. 2 d.);

Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm. Toki pareig sraas
nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse (DK 150 str. 5 d.);
Pertraukos pailsti ir pavalgyti pradi, pabaig ir kitas slygas nustato darbo tvarkos taisykls, darbo grafikas, kolektyvin ir darbo sutartis (DK
158 str. 6 d.).
13.1 Kolektyvins sutarties samprata ir rys
Kolektyvin sutartis, atlikdama svarbias teisines, ekonomines ir dorovines funkcijas, yra viena i darbo santyki reguliavimo form. Btent jos
pagalba Lietuvoje ir kitose pasaulio alyse ne tik isprendiami svarbs darbo slyg, kurias nustato statymai, taikymo klausimai, bet taip pat
yra kuriamos naujos darbo teisinius santykius reguliuojanios teiss normos.
Kolektyvinei sutariai kaip teisinei kategorijai bdingas dvilypumas. I vienos puss, kolektyvin sutartis yra civilin sutartis[1]. Kaip sutartinis
aktas kolektyvin sutartis priimama dvialse derybose, apima ali sipareigojimus, t. y. laisvas dviej ar daugiau asmen valios suderinimas,
kurio tikslas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, ir galioja terminuotai (tai yra laikinos galios aktas). I kitos puss, kolektyvin sutartis
norminis dokumentas, kuriam inter alia bdingas bendrojo pobdio elgesio taisykli tvirtinimas.
A. Vaivila[2] kolektyvin sutart priskiria vienai i teiss norm iraikos (materializavimo) form specifinei teiss formos riai norminei
sutariai. Kolektyvinei sutariai kaip teiss norm iraikos formai bdingi tokie poymiai: a) bendrojo pobdio elgesio taisykls nustatymas; b)
susitarimo savanorikumas; c) interes bendrumas; d) sutarties ali lygiateisikumas; e) sutarties dalyvi susitarimas visais esminiais sutarties
aspektais; f) abipus atsakomyb u prisiimt pareig nevykdym ar netinkam vykdym; g) sutarties utikrinimas teisinmis prievolmis.
Kolektyvins sutarties kaip darbo teiss altinio vaidmuo Lietuvoje nuolat auga. Darbo teisini santyki reguliavimo centro perklimo
kolektyvinms sutartims reikalauja ir tarptautiniai Lietuvos sipareigojimai, susij su Lietuvos naryste Tarptautinje darbo organizacijoje bei
Europos Sjungoje. Pagrinde tokio pobdio reikalavimai suformuluoti konvencijoje Nr.154 Dl kolektyvini deryb skatinimo[3], TDO
konvencijoje Nr. 144 Dl triali konsultacij tarptautinms darbo normoms gyvendinti[4] bei Europos socialinje chartijoje (pataisytoje)[5].
Iki Darbo kodekso sigaliojimo, t. y. iki 2003 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos darbo statymuose buvo skiriami: kolektyviniai susitarimai ir
kolektyvins sutartys. Tokio iskyrimo pagrindas buvo socialins partnerysts lygis, kuriuo vykdomos kolektyvins derybos. Kolektyviniai
susitarimai buvo sudaromi nacionaliniu, akiniu (gamybos, paslaug, profesiniu), teritoriniu (apskrities, rajono, miesto) lygiais siekiant reguliuoti
profesini sjung ir darbdavi organizacij darbo santykius ir su jais susijusius socialinius ir ekonominius klausimus. Kolektyvin sutartis buvo
suprantama kaip susitarimas tarp profesins sjungos ir darbdavio (arba j susivienijim, organizacij) dl darbo, darbo apmokjimo, darbo
organizavimo, mogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kit socialini ir ekonomini slyg.
Seimui 2002 m. birelio 4 d. primus Lietuvos Respublikos Darbo kodeks[6], kuris sigaliojo 2003 m. sausio 1 d. buvo atsisakyta kolektyvinio
susitarimo kaip atskiros teisins kategorijos. Darbo kodekse, nepriklausomai nuo socialins partnerysts lygio, kolektyvin sutartis vadinama
bendru pavadinimu. iuo metu Lietuvos Respublikos norminiuose darbo teiss aktuose nepateikiamas vieningas kolektyvins sutarties
apibrimas (pvz.: Darbo kodekso 50 str. 1 d. pateikiama nacionalins, akos ir teritorin kolektyvins sutarties, o Darbo kodekso 59 str. 1 d.
mons kolektyvins sutarties, definicijos).
Apibendrinta kolektyvins sutarties svoka pateikiama Tarptautins darbo organizacijos rekomendacijos Nr. 91 Dl kolektyvini sutari II
skyriuje. Kolektyvin sutartis suprantama, kaip bet koks raytinis susitarimas dl darbo ir primimo darb slyg, kuris yra sudaromas, tarp
darbdavio, grups darbdavi, vienos ar keli darbdavi organizacij (i vienos puss) ir vienos ar keli darbuotojus atstovaujani organizacij,
o, jeigu toki organizacij nra, tai tinkamai (t. y. vadovaujantis nacionaliniais teiss aktais) irinkt ir galiot darbuotoj atstov (i kitos
puss).
TDO rekomendacijoje Nr. 91 pateiktas kolektyvins sutarties svoka yra pernelyg abstrakti ir ne visikai atitinka Lietuvos darbo teisje tvirtint
kolektyvins sutarties samprat (pavyzdiui, Darbo kodekse sudarant mons kolektyvin sutart alimi pripastamas darbuotoj kolektyvas, o
profesin sjunga ar darbo taryba yra tik darbuotoj kolektyvo atstovai, tuo tarpu, kai TDO rekomendacijoje Nr. 91 kolektyvins sutarties alimi
visais atvejais pripastamos darbuotojus atstovaujanios organizacijos).
i svoka turi bti tikslinama, atsivelgiant nacionalinio teisinio reguliavimo specifik. Kolektyvins sutarties sampratos [7] sudtingum
nulemia ne tik jau nurodyti kolektyvinei sutariai bdingi bruoai, apsprendiantys jos balansavim tarp sutarties ir norminio akto, taiau ir
kolektyvins sutarties nuostat veikimo mastas kolektyvins sutartys gali bti sudaromos: 1) valstybs lygiu (nacionalin); 2) akos (gamybos,
paslaug, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybs, apskrities) lygiu; 3) mons (staigos, organizacijos) ar jos struktrinio padalinio lygiu (Darbo
kodekso 49 straipsnis).
TDO rekomendacijoje Nr. 91 pateiktas kolektyvins sutarties svoka tikslintina taip pat siekiant atspindti kolektyvins sutarties turin.
Rekomendacijoje nurodoma, kad kolektyvinje sutartyje tariamasi dl darbo ir primimo darb slyg, tokiu bdu akcentuojant iimtinai
normins kolektyvins sutarties slygas. Taiau toks apibdinimas neatspindi realaus kolektyvini sutari turinio.
Lietuvos darbo teiss doktrinoje[8] iskiriamos ios kolektyvini sutari slyg rys: 1) normatyvins slygos, 2) prievolins slygos; 3)
organizacins slygos; 4) informacins slygos (r. pav. Nr. 13). Normatyvins kolektyvins sutarties slygos slygos, nustatanios
darbuotojams ir darbdaviams, patenkantiems konkreios kolektyvins sutarties teisinio reguliavimo srit, privalomas elgesio taisykles.
Prievolins slygos konkrets darbdavi ir/ar darbuotoj, patenkani konkreios kolektyvins sutarties teisinio reguliavimo srit,
sipareigojimai, kurie, sudarius kolektyvin sutart, gauna teisins prievols pobd, turi bti vykdomi laikantis sutartyje numatyt termin.
Organizacins slygos apima darbuotoj ir darbdavi, susitarimus dl kolektyvins sutarties keitimo ir perirjimo tvarkos, vykdymo
kontrols, gin dl sutarties taikymo nagrinjim, taip pat nustato atsakomyb u sutarties slyg nesilaikym. Kolektyvinje sutartyje nustatant
informacines slygas pakartojamos konkrei statym nuostatos, tokiu bdu atliekama darbuotoj informavimo funkcija.
Praktikai kiekvienoje kolektyvinje sutartyje yra aptariamos normatyvins, prievolins bei organizacins slygos, todl jas galima bt vardinti
pagrindinmis kolektyvini sutari slygomis. O tai informacins kolektyvins sutarties slygos traukiamos toli grau ne kiekvien
kolektyvin sutart, o toki slyg traukimas darbo statymais nereglamentuojamas, todl jas galima vardinti papildomomis kolektyvins
sutarties slygomis.
Taigi kolektyvin sutartis tai raytinis norminio pobdio susitarimas [9] tarp darbdavio, grups darbdavi, vienos ar keli darbdavi
organizacij ir mons darbuotoj (atstovaujam profesins sjungos ar monje veikianios darbo tarybos), profesini sjung organizacij,
veikiani konkreioje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje), pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akoje ar centrini (respublikini)
profesini sjung organizacij dl normatyvini, prievolini, organizacini (pagrindini) ir informacini (papildom) slyg, kuris yra
privalomas visiems tokio susitarimo reguliavo sfer patenkantiems asmenims (tiek darbuotojams, tiek darbdaviams).

35

Priklausomai nuo socialins partnerysts lygio iskiriamos tokios kolektyvini sutari rys:
1)
kolektyvin
sutartis
valstybs
lygiu
(nacionalin);
2) akos (gamybos, paslaug, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybs, apskrities) lygiu sudarytos kolektyvins sutartys;
3) mons (staigos, organizacijos) ar jos struktrinio padalinio lygiu sudarytos mons kolektyvins sutartys.
Pagal kolektyvinmis sutartimis reguliuojam teisini santyki pobd, mons kolektyvines sutartis galima skirstyti dvi ris:
1) kolektyvins sutartys sudaromos valstybs tarnyboje, t. y. darbdavio (valstybs ar savivaldybs institucijos arba staigos) ir valstybs ar
savivaldybs institucijos ar staigos valstybs tarnautoj raytinis susitarimas dl tarnybos (darbo) ir kit socialini bei ekonomini slyg;
2) kolektyvins sutartys sudaromos privaiame sektoriuje.
13.2 Nacionalin, akos ir teorin kolektyvin sutartis: alys, turinys ir galiojimas
Darbo kodekso 50 str. 1 d. numatyta, kad nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas, sudaromas tarp profesini
sjung organizacij (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) ir darbdavi organizacij (asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.).
Darbo kodekse pateikiamas apibendrintas ir, ms nuomone, pernelyg abstraktus Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties
svokos apibrimas. Siekiant tiksliau apibdinti nacionalin, akos ir teritorin kolektyvines sutartis btina iskirti kiekvienos i j alims bei
turiniui bdingus ypatumus.
Nacionalins kolektyvins sutarties alys yra centrins (respublikins) profesini sjung organizacijos ir darbdavi organizacijos (DK 51 str. 1
d.); akos kolektyvins sutarties alys yra atitinkamos pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akos profesini sjung ir darbdavi
organizacijos (Darbo kodekso 51 str. 2 d.); teritorins kolektyvins sutarties alys yra toje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje) veikianios
profesini sjung ir darbdavi organizacijos (Darbo kodekso 51 str. 3 d.).
Svarbu paymti, kad nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties alimis yra laikomi ne darbuotojai ir darbdaviai, taiau darbuotoj
ir darbdavi organizacijos.
TDO konvencijoje Nr. 87 Dl asociacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas gynimo[1] numatyta, kad: darbuotojai ir darbdaviai be joki
iimi turi teis pasirinkti, be iankstinio leidimo steigti ir stoti organizacijas, vadovaudamiesi tik t organizacij taisyklmis (Konvencijos 2
str.); darbuotoj ir darbdavi organizacijos turi teis steigti federacijas ir konfederacijas bei stoti jas (Konvencijos 5 str.). Terminas
organizacija apima kiekvien darbuotoj ir darbdavi organizacij, norini tvirtinti ir sujungti darbuotoj arba darbdavi interesus. J teiss
bei atstovavimo pagrindai, dalyvaujant derybose ir pasiraant nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutart, tvirtinami Profesini
sjung[2], Asociacij[3] statymuose ir atitinkamo lygmens darbuotoj organizacij ir darbdavi organizacij statuose.
Darbuotojus atstovaujaniais subjektais sudarant nacionalines, akos ir teritorines kolektyvines sutartis Darbo kodekse atitinkamai vardinus
centrines (respublikines) profesini sjung organizacijas, atitinkamos pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akos profesini sjung
organizacijas bei atitinkamoje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje) veikianias profesines sjungas, norminiuose teiss aktuose nepateikiamos
mint darbuotojus atstovaujani subjekt sampratos. Tai yra iuo metu nra visikai aiku kokius kriterijus turi atitikti profesin sjunga, kad j
bt galima laikyti tinkama atstovauti darbuotojams kolektyvin sutart sudarant konkreiame socialins partnerysts lygmenyje
(nacionaliniame, akos, teritoriniame).
Manytumm, kad toks neapibrtumas turi takos maam kolektyvini sutari teritoriniame ir akos lygmenyje skaitlingumui bei tam, kad
Lietuvoje vis dar nra sudaryta nacionalin kolektyvin sutartis.
Identifikuojant darbuotojus atstovaujanias nacionalins, akos ir teritorins kolektyvini sutari alis btina atsivelgti konkreios profesins
sjungos stat registracijai taikomus statyminius reikalavimus, nuo kuri tiesiogiai priklauso profesins sjungos veiklos teritorija.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo[4] 8 straipsnyje Profesins sjungos statai (statutas) ir j registracija inter alia numatyta,
kad: Profesini sjung, kurios nesijungia teritorinius ir nacionalinius susivienijimus ir yra vienos savivaldybs teritorijoje, status (statut)
registruoja savivaldybs vykdomoji institucija. (3 dalis); Profesini sjung, j susivienijim, kurie pagal savo status (statut) veikia daugiau
kaip vienos savivaldybs teritorijoje ir kuri buvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje miesto ar kaimo gyvenamojoje
vietovje, status registruoja apskrities virininkas. (4 dalis); Profesini sjung, j susivienijim, kuri veikla apima daugiau kaip vienos
apskrities teritorij, status (statut) registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. (5 dalis).
Sprendiant centrins (respublikins) profesini sjung organizacijos, pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akos profesini sjung
organizacij bei konkreioje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje) veikianios profesins sjungos tinkamum dalyvauti sudarant nacionalin,
akos ar teritorin kolektyvin sutart, reikia vertinti j teisin status pagal iuos kriterijus:
1)
kiekybin
(nari
skaiius,
bendra
surenkam
na
suma);
2)
kokybin
(nepriklausomumas,
patirtis,
ilgalaikis
egzistavimas);
3)
institucin (dalyvavimas funkcini organ atstovybse, irinkimas darbuotoj kolektyvui atstovaujanius organus);
4) funkcin (nacionalini kolektyvini sutari sudarymas).
Sudarant nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutart, darbdaviams atstovauja atitinkamai centrins (respublikins) darbdavi
organizacijos; atitinkamos pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akos darbdavi organizacijos; teritorijoje (savivaldybje, apskrityje)
veikianios darbdavi organizacijos. Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis taikomos tiems darbdaviams, kurie: 1) buvo sutart
pasiraiusi darbdavi asociacij nariai; 2) prisijung prie i asociacij po sutarties pasiraymo. Pavyzdiui, 2005 m. birelio 4 d. Lietuvos
ems kio bendrovi asociacijos ir Lietuvos ems kio darbuotoj profesini sjung federacijos kolektyvinje sutartyje numatyta, kad
Sutartis taikoma, monse, kuri darbdaviai Sutarties pasiraymo metu buvo Asociacijos nariai, taip pat monse, kuri darbdaviai prisijung
prie asociacijos po Sutarties pasiraymo.
Paymtina, kad tiek istojant i asociacijos kolektyvins sutarties galiojimo metu, tiek jungiantis prie asociacijos po sutarties pasiraymo
darbdavys pareigojamas laikytis kolektyvins sutarties slyg ir j vykdyti.
Lietuvos darbo teiss aktai grietai nereguliuoja nacionalins, akos ir teritorins kolektyvini sutari turinio. Nustatant kolektyvins sutarties
turin galioja Darbo kodekse tvirtintas kolektyvini deryb laisvs siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus principas. ali
laisv, nustatant nacionalins, akos ir teritorins kolektyvini sutari turin riboja in favorem principas, tvirtintas Darbo kodekso 4 str. 4 d.,
pagal kur draudiama kolektyvines sutartis traukti slygas, bloginanias darbuotojo padt, palyginti su ta kuri nustato Darbo kodeksas,
statymai ir kiti norminiai teiss aktai.
Darbo kodekso 50 str. 4 d. nurodomas pavyzdinis rekomendacinio pobdio nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties slyg
sraas. Nacionalinje, akos ir teritorinje kolektyvinse sutartyse paprastai nustatomos ios slygos: 1) darbo apmokjimo, darbo ir poilsio
laiko, darbuotoj saugos ir sveikatos slygos; 2) darbo apmokjimo sistema kain, infliacijos didjimo atvejais; 3) specialybs gijimo,
kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo slygos; 4) socialins partnerysts rmimo priemons, padedanios ivengti kolektyvini gin, streik;
5) darbo norm, idirbto laiko, aptarnavimo, darbuotoj skaiiaus nustatymo, pakeitimo ir perirjimo tvarka; 6) kitos alims svarbios darbo,
socialins ir ekonomins slygos; 7) jos keitimo ir papildymo tvarka, galiojimo terminas, vykdymo kontrol, atsakomyb u susitarimo
paeidim ir kt.
Svarbu paymti, kad kuo didesniam subjekt ratui konkreti kolektyvin sutartis taikoma, tuo bendresnio pobdio yra tos kolektyvins sutarties
turinys.
Nacionalinje kolektyvinje sutartyje turt bti[5] tvirtinamos bendro pobdio elgesio taisykls bei bendriausios darbo slygos.

36

akos kolektyvinje sutartyje gali bti nustatomos ios normatyvins nuostatos: atitinkamos kio akos socialins ir ekonomins pltros kryptys,
darbuotoj (profesini grupi) darbo organizavimo ir darbo apmokjimo slygos bei socialins garantijos (Darbo kodekso 50 straipsnio 2 dalis).
Pastebtina, kad iuo metu sudarom akos kolektyvini sutari turinys nepasiymi normatyvini slyg gausa. Pavyzdiui, 2005 m. birelio 4
d. Lietuvos ems kio bendrovi asociacijos ir Lietuvos ems kio darbuotoj profesini sjung federacijos kolektyvinje sutartyje
pastebimai dominuoja informacins kolektyvins sutarties slygos.
Teritorinje kolektyvinje sutartyje nustatomos darbo, socialini ir ekonomini problem, kurios turi teritorini ypatum, sprendimo slygos
(Darbo kodekso 50 str. 3 d.).
Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis sigalioja nuo j registravimo dienos. i sutari registracijai taikoma pareiktin tvarka,
kuri reglamentuojama 2002 m. lapkriio 19 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 1815 Dl Nacionalini, akos ir teritorini kolektyvini sutari
registravimo tvarkos patvirtinimo[6]. Pagal patvirtint tvark paraik registruoti nacionalin, akos ar teritorin kolektyvin sutart darbdavi
organizacija turi pateikti per 20 dien nuo pasiraymo momento. Tuo atveju, kai darbdavi organizacija per nustatyta termin to nepadaro
nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutart turi teis per 10 dien uregistruoti profesin sjunga.
Nacionalini, akos ir teritorini kolektyvini sutari registravimas Socialins apsaugos ir darbo ministerijoje vykdomas susitarimo faktui ir
teksto autentikumui patvirtinti, todl Darbo kodekse numatyti 20 ir 10 dien terminai, per kuriuos mintos kolektyvins sutartys turi bti
registruotos, nra naikinamieji, t. y. nei vienai i ali per nustatyt termin neregistravus kolektyvins sutarties, i naujo jos sudarinti nereikia.
Tuo atveju jeigu per nustatyt maksimal 30 dien n viena i ali sutarties neregistruoja, ir tai padaro vliau kolektyvins sutarties
sigaliojimas atitinkamai nusikelia.
Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis galioja iki jose nurodytos dienos ar naujos nacionalins, akos ar teritorins kolektyvins
sutarties sudarymo (DK 55 str.), arba iki jos nutraukimo kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties nuostatos yra taikomos (galioja) tiek darbuotojams ir j organizacijoms, tiek darbdaviams
ir j organizacijoms, kurie dalyvavo sudarant ias sutartis arba prisijung prie jau galiojani sutari. Tuo atveju, jeigu monje galioja kelios, t.
y. ikyla kolektyvini sutari kolizija, kolektyvins sutartys, taikomos tos sutarties nuostatos, kurios numato palankesnes slygas darbuotojams.
Socialins apsaugos ir darbo ministrui suteikiama teis, atsivelgti vienos ar keleto dalyvaujani akos ar teritorinje kolektyvinje sutartyje
darbuotoj arba darbdavi organizacij reikalavim, praplsti akos ir teritorins kolektyvins sutarties ar atskir jos nuostat taikymo srit,
nustatant, kad konkreti kolektyvin sutartis ar jos nuostata yra taikoma visai pramons akai, profesijai, paslaug sriiai ar tam tikrai teritorijai
(DK 52 str. 2 d.).
13.3 mons kolektyvin sutartis: alys, turinys ir sudarymo tvarka
mons kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons darbuotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit
socialini bei ekonomini slyg. mons kolektyvin sutartis sudaroma vis ri monse, staigose, organizacijose (DK 59 str. 1 d.).
Pagal iuo metu Lietuvoje galiojanius statymus mons kolektyvins sutarties alimis yra mons darbuotoj kolektyvas ir darbdavys, kuriems,
sudarant i sutart, atstovauja monje veikianti profesin sjunga arba, jeigu monje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj
kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai darbo
taryba, ir mons vadovas arba galioti administracijos pareignai.
Lietuvos Respublikos darbo taryb statyme[1] tvirtinamas darbuotoj atstovo statusas (statymo 3 str. 4 d.). Darbuotoj atstovas renkamas
monje, kurioje dirba maiau kaip 20 darbuotoj. Darbuotoj kolektyvo susirinkimas, renkant darbuotoj atstov, yra teistas, kai jame
dalyvauja ne maiau kaip pus mons darbuotoj. Darbuotoj atstovui taikomos visos statym, normini teiss akt ir kolektyvini sutari
nuostatos, nustatanios darbo tarybos ir jos nari teises, pareigas ir garantijas.
Tuo atveju, kai monje veikia kelios profesins sjungos, sudarant mons kolektyvin sutart darbuotojus atstovauja profesini sjung
susitarimu arba darbuotoj susirinkimo (konferencijos) sprendimu suformuota jungtin profesini sjung atstovyb ir darbdavys.
Kalbant apie mons kolektyvin sutart btina skirti iuos savarankikus darbo teiss subjektus, tiesiogiai susijusius su mons kolektyvins
sutarties sudarymu ir vykdymu:
1. mons kolektyvins sutarties alys:
a)
darbuotoj
kolektyvas;
b) darbdavys.
2. mons kolektyvins sutarties ali atstovai:
a) atstovaujantys darbuotojus, t. y. profesin sjunga (jungtin profesini sjung atstovyb), darbo taryba arba darbuotoj atstovas;
b) atstovaujantys darbdav, t. y. mons vadovas arba administracijos pareignai.
Darbdavys, kaip mons kolektyvins sutarties alis, gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktra, nepaisant nuosavybs
formos, teisins formos, ries bei veiklos pobdio, turinios darbo statymuose reikalaujam darbin teisnum ir veiksnum.
Svarbu paymti, kad juridinis asmuo gali suteikti savo filialams ir atstovybms kompetencij priimti asmenis darb ir gyti darbdavio teises,
priimti darbo pareigas bei tokias teises ir pareigas gyvendinti, numatydamas tai filialo ar atstovybs nuostatuose. iuo atveju pripastama, kad
toks juridinio asmens filialas ar atstovyb yra darbdavys.[2]
Sudarant kolektyvin sutart valstybs tarnyboje darbdavys yra valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga (Valstybs tarnybos statymo [3] 2
str. 14 d.).
Atskiro dmesio reikalauja viena i iuo metu vardinam mons kolektyvins sutarties ali darbuotoj kolektyvo teisinio statuso
vertinimas. Darbuotoj kolektyv sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susij su darbdaviu (DK 17 str.). Manytumm, kad mons
kolektyvins sutarties alimi turt bti vardijami tiesiog darbuotojai, o ne darbuotoj kolektyvas, tokiu bdu bt galima ivengti
painiavos iskiriant mons kolektyvins sutarties alis. Darbuotoj kolektyvo mons kolektyvins sutarties alies iskyrimas yra neaikus ir
kvestionuotinas dl i prieasi.
Pirma. Darbuotoj kolektyvo, kaip vienos i darbuotoj santalkos form, teis minima tik Darbo kodekso 22 str. 2 d., kur nurodoma, kad Jeigu
darbuotoj atstov kompetencija nra apibrta statymuose, tai j kompetencijos ribas nustato darbuotoj kolektyvas kolektyvinje
sutartyje[4]. Darbo statymuose, reguliuojant mons kolektyvins sutarties sudarym bei kitas i ios sutarties kylanias teises ir pareigas, alia
darbuotoj kolektyvo minimi ir kiti darbuotoj dariniai: darbuotoj susirinkimas ir darbuotoj konferencija, kuri pagalba darbuotojai
kolektyviniuose darbo santykiuose veikia ne kaip individuals subjektai, o kaip bendr interes turintis kolektyvinis subjektas, kur sudaro
darbuotoj daugetas. Darbo kodekse tvirtinamos tam tikros darbuotoj susirinkimo (konferencijos)[5] teiss, tiesiogiai susijusios su mons
kolektyvins sutarties sudarymu ir vykdymu, t. y. teis slaptame balsavime rinkti darbo taryb (DK 19 str. 1 d.); teis profesinms sjungoms
nesusitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, priimti sprendim dl atstovavimo (DK 60 str. 3 d.); teis svarstyti suderint mons kolektyvins
sutarties projekt (DK 62 str. 4 d.); mons kolektyvins sutarties kontrols teis (DK 66 str. 2 d.). Darbo taryb statyme numatyta darbuotoj
kolektyvo susirinkimo teis rinkti darbuotoj atstov (statymo 3 str. 4 d.).
Antra. Kolektyvins sutartys mons kolektyvins sutarties nustatyta tvarka ir nevirijant tos kolektyvins sutarties apibrt rib gali bti
sudaromos ne tik monje, bet ir filialuose, atstovybse ir struktriniuose padaliniuose (DK 59 str. 2 d.). Filialo, atstovybs ir struktrinio
padalinio lygiu sudarytos mons kolektyvins sutarties alimi turt bti laikomas darbdavys ir konkretaus filialo, atstovybs ir struktrinio
padalinio darbuotojai. Kai filialui, atstovybei ar struktriniam padaliniui nra suteiktos darbdavio teiss, dl mons filialo, atstovybs ir
struktrinio padalinio kolektyvins sutarties darbdavys (jei tai juridinis asmuo) dersis ne su darbuotoj kolektyvu kaip jis suprantamas Darbo

37

kodekso 17 str., o tik su jo dalimi, t. y. konkretaus filialo, atstovybs ir struktrinio padalinio darbuotojais, atitinkamai teiss ir pareigos i
sudarytos mons filialo, atstovybs ir struktrinio padalinio kolektyvins sutarties kils ne visiems darbuotojams, darbo santykiais susijusiems su
darbdaviu (t. y. ne darbuotoj kolektyvui), o tik konkretaus filialo, atstovybs ir struktrinio padalinio darbuotojams.
mons kolektyvins sutarties turinys tai visuma slyg: tvirtinani mons kolektyvins sutarties alims privalomas elgesio taisykles
(normins slygos); apibriani jos ali teises ir pareigas (prievolins slygos); tvirtinani sutarties sudarymo ir vykdymo tvark bei ali
atsakomyb u sutarties slyg nevykdym ir/arba netinkam j vykdym (organizacins slygos); pakartojani kolektyvins sutarties ali
manymu reikmingiausias statym nuostatas (informacins slygos).
mons kolektyvinje sutartyje taip pat gali bti nustatomos teiss ir pareigos ne tik ios sutarties alims, bet ir ali atstovams. Pavyzdiui,
valstybins mons Ignalinos atomins elektrins 2005 m. kovo 15 d. kolektyvinje sutartyje [6] numatyta kviesti profesines sjungas
administracijos posdius ir pasitarimus, kuri metu svarstomi ekonominiai ir socialiniai klausimai, sprstini prie tai su jomis suderinus.
Informuoti profesines sjungas apie mons valdybos posdi darbotvark ir dat.
mons kolektyvinje sutartyje danai aptariamos mons kolektyvinje sutartyje vardint subjekt teiss ir pareigos. Mintoje valstybins
mons Ignalinos atomins elektrins kolektyvinje sutartyje nustatyta, kad monje i vienodo skaiiaus darbdavio ir profesins sjungos atstov
sudaroma komisija atlieka aikinamj darb dl kolektyvins sutarties vykdymo, teikia konsultacijas ir paaikinimus, nagrinja abiej ali bei
j atstov konfliktus, vertina ir teikia pasilymus ali svarstymui.
Nustatant mons kolektyvins sutarties slygas taikomas sutarties ali laisvs bei savanorikumo ir savarankikumo priimant alis susaistanius
sipareigojimus principas. mons kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines slygas bei garantijas, kurios
nra reglamentuotos statym, kit normini teiss akt ar nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties arba kurios jiems
neprietarauja ir neblogina darbuotoj padties.
Darbo kodekso 61 str. 4 d. nurodomas pavyzdinis rekomendacinio pobdio mons kolektyvin sutart trauktin slyg sraas. mons
kolektyvin sutart gali bti traukiamos ios slygos: 1) darbo sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo; 2) darbo apmokjimo organizavimo
(tarifini atlygi, pareigini alg, pried, priemok, kit lengvat ir kompensacij, darbo apmokjimo ir skatinimo sistem bei form, darbo
norm nustatymo, darbo umokesio indeksavimo, imokjimo bei atsiskaitym tvarkos ir kitos nuostatos); 3) darbo ir poilsio laiko; 4) saugi ir
sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymo, kompensacij ir lengvat suteikimo; 5) profesijos, specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo,
perkvalifikavimo bei su tuo susijusi garantij ir lengvat, profesins reabilitacijos laikotarpiu taikom garantij; 6) mons kolektyvins
sutarties vykdymo tvarkos; 7) ali tarpusavio informavimo ir konsultavimo; 8) kitos alims svarbios darbo, ekonomins ir socialins slygos bei
nuostatos.
Valstybs tarnybos statymo[7] 5-1 str. 3 d. tvirtinamos ir mons kolektyvins sutarties sudaromos valstybs tarnyboje pavyzdinis
rekomendacinio pobdio slyg sraas (gali bti traukiamos ios slygos: 1) valstybs tarnautoj tarnybos (darbo) ir poilsio laiko; 2) saugi ir
sveikatai nekenksming tarnybos (darbo) slyg sudarymo; 3) darbo umokesio mokjimo; 4) kolektyvins sutarties vykdymo tvarkos; 5)
kvalifikacijos tobulinimo; 6) ali tarpusavio informavimo ir konsultavimo; 7) kitos galiojantiems teiss aktams neprietaraujanios ir valstybs
tarnautoj padties nebloginanios slygos). mons kolektyvinje sutartyje sudaromoje valstybs tarnyboje negali bti nustatyta papildom
slyg, susijusi su papildomomis valstybs ir savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond lomis, t. y. derantis dl kolektyvini sutari
valstybs tarnyboje slyg btina atsivelgti darbdaviui realiai skirtus asignavimus.
mons kolektyvins sutarties sudarymas paremtas derybomis, ir vykdomas laikantis deryb princip ( r. 6.4 dal Kolektyvins derybos ).
mons kolektyvins sutarties projektui rengti alys paritetiniais pagrindais sudaro komisij, kurios sudtis nurodoma ali susitarimo protokole.
Kolektyvins derybos dl mons kolektyvins sutarties laikomos pradtomis nuo protokolo pasiraymo dienos.
Praddamos derybas alys aptaria, koki jos pateiks informacij, jos pateikimo terminus, mons kolektyvins sutarties projekto rengimo tvark
bei jo parengimo terminus (DK 62 str. 2 d.). Komisijoje nesusitarus dl privalomos pateikti informacijos, projekto rengimo tvarkos, deryb
termin, mons kolektyvins sutarties turinio, suraomas nesutarim protokolas, kuriame nurodomos silomos priemons, btinos nesutarim
prieastims paalinti, ir nustatomas deryb atnaujinimo terminas.
Lietuvoje nra imperatyvaus statyminio mons kolektyvins sutarties sudarymo procedr reglamentavimo. mons kolektyvins sutarties
sudarymui taikomas sutari laisvs principas, t. y. komisija protokolu ar kitos formos atskiru dokumentu gali nustatyti savo darbo reglament,
kuriame bt aptarti procedriniai deryb klausimai.
Didel vaidmen sudarant mons kolektyvin sutart vaidina darbuotojai. Savo teises darbuotojai gyvendina priimdami sprendimus darbuotoj
susirinkime (konferencijoje) (DK 62 str. 7 d.). Sprendimai darbuotoj susirinkimo (konferencijos) delegat nuoira priimami slaptu ar atviru
balsavimu paprasta bals dauguma. Darbuotoj susirinkimas yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip pus mons (struktrinio
padalinio) darbuotoj, o konferencijoje ne maiau kaip du tredaliai delegat. Jeigu susirinkim (konferencij) nesusirenka nurodytas
darbuotoj (delegat) skaiius, tai ne vliau kaip per penkias dienas turi bti suauktas pakartotinis darbuotoj susirinkimas (konferencija).
Susirinkimas laikomas teistu, jeigu jame dalyvavo ketvirtadalis darbuotoj, o konferencija jeigu joje dalyvavo pus delegat (DK 62 str. 5 d.).
Darbuotoj susirinkime (konferencijoje) yra svarstomas prie tai derybinink suderintas mons kolektyvins sutarties projektas. Jei pateiktam
projektui darbuotoj susirinkime (konferencijoje) nepritariama, tai ali atstovai, atsivelgdami nurodytas pastabas ir pasilymus, j pataiso bei
papildo ir per penkiolika dien pakartotinai pateikia darbuotoj susirinkimui (konferencijai) svarstyti. Jei darbuotoj susirinkime (konferencijoje)
kolektyvins sutarties projektui pritariama, ali atstovai ne vliau kaip per tris dienas privalo kolektyvin sutart pasirayti. Pakartotinio
svarstymo metu kolektyvins sutarties projektui nepritarus, darbuotoj susirinkime (konferencijoje) gali bti priimamas sprendimas pradti
kolektyvines derybas i naujo arba inicijuoti kolektyvin gin (DK 62 str. 4 d.).
Reglamentuojant mons kolektyvins sutarties galiojim, taikomas sutari laisvs principas, t. y. sutartis sigalioja j pasiraius galioja iki
naujos mons kolektyvins sutarties pasiraymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno darbdavio,
sudariusio mons kolektyvin sutart, kitam darbdaviui, ios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui. Svarbu paymti, kad siekiant
gyvendinti TDO konvencijos Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo nuostatas dl kolektyvini deryb skatinimo, Darbo kodekse
tvirtinama nuostata, jog derybas dl terminuotos mons kolektyvins sutarties galiojimo atnaujinimo alys pradeda likus dviem mnesiams iki
sutarties galiojimo pabaigos (DK 63 str. 2 d.).
mons kolektyvins sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma paioje sutartyje. Jeigu i tvarka nebuvo nustatyta, mons kolektyvin
sutartis keiiama ir pildoma ta paia tvarka, kaip ir sudaroma.
mons kolektyvin sutart joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri alis, perspjusi kit al ne vliau kaip prie tris mnesius.
mons kolektyvin sutart draudiama nutraukti anksiau negu po ei mnesi nuo mons kolektyvins sutarties sigaliojimo (DK 64 str.).
13.4 Kolektyvins sutarties vykdymo kontrol ir ali atsakomyb u jos nevykdym
Siekiant utikrinti, kad darbo teisini santyki subjektai laikytsi kolektyvins sutarties nuostat turi bti nustatyta veiksminga ir nuolatin
kolektyvine sutartimi prisiimt sipareigojim vykdymo kontrol. Lietuvoje kolektyvins sutarties vykdymo kontrols sistem sudaro: 1)
nevalstybin kontrol; 2) valstybin kontrol.
Priklausomai nuo to, kokio lygmens kolektyvins sutarties vykdymo kontrol atliekama, nevalstybin kontrol vykdo:
1) kontroliuojant nacionalinje, akos ir teritorinje kolektyvinse sutartyse tvirtint sipareigojim vykdym dalyvauja atitinkamai: centrins
(respublikins) profesini sjung organizacijos, pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akos profesins sjungos, konkreioje teritorijoje
(savivaldybje, apskrityje) veikianios profesins sjungos ir atitinkamo lygmens darbdavi organizacijos.

38

2) kontroliuojant mons kolektyvinje sutartyje tvirtint sipareigojim vykdym dalyvauja mons kolektyvins sutarties ali, atstovai: a)
atstovaujantys darbuotojus, t. y. profesin sjunga (jungtin profesini sjung atstovyb), darbo taryba arba darbuotoj atstovas; b)
atstovaujantys darbdav, t. y. mons vadovas arba administracijos pareignai.
Profesini sjung veikla kontroliuojant kolektyvini sutari vykdym reglamentuojama Darbo kodekse, Profesini sjung statyme, kiti
statymuose ir konkreios profesins sjungos (profesini sjung organizacijos) veiklos dokumentuose (statuose, statutuose).
Profesini sjung statyme nustatyta, kad profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam
darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus, o iems tikslams
profesins sjungos gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas (17 str. 1 d.). Vykdydamos kolektyvins sutarties
vykdymo kontrols funkcijas, profesins sjungos galioti asmenys, turi teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose
dirba tos profesins sjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas (statymo 17
str. 2 d.). Profesins sjungos turi teis silyti traukti atsakomybn pareignus, kurie paeidia darbo statymus, neutikrina saugi darbo slyg,
nevykdo kolektyvins sutarties ar kitoki tarpusavio susitarim (statymo 19 str.).
Dal kolektyvini sutari normatyvini nuostat kaip ir kit darbo santykius reguliuojani normini teiss akt vykdymo kontrols funkcij
gali vykdyti ir nevyriausybins organizacijos. Toki organizacij teisin status reglamentuoja Asociacij statymas [1], Viej staig
statymas[2] bei toki organizacij statai.
Darbuotoj ir darbdavi atstov kompetencija gyvendinant kolektyvini sutari vykdymo kontrol gali bti nustatoma ir paioje sutartyje. Taip
pat kolektyvinje sutartyje gali bti sudaromos dvialiais pagrindais veikianios institucijos (komisijos, komitetai ar pan.), kuri viena i funkcij
kolektyvins sutarties vykdymo kontrol. Pavyzdiui Valstybins mons Ignalinos atomins elektrins kolektyvinje sutartyje [3] numatyta,
kad <...> siekiant efektyviai kontroliuoti Kolektyvins sutarties sipareigojim vykdym, monje sudaroma komisija i vienodo skaiiaus
darbdavio ir profsjungos atstov, kuri atlieka aikinamj darb dl Kolektyvins sutarties vykdymo, teikia konsultacijas ir paaikinimus,
nagrinja abiej ali bei j atstov konfliktus, vertina ir teikia pasilymus ali svarstymui. posdius, esant reikalui, komisija kvieia
specialistus.
mons kolektyvins sutarties ali atstovai, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaito darbuotojams (darbuotoj susirinkimui
(konferencijai)), kaip vykdoma mons kolektyvin sutartis (DK 66 str. 2 d.).
Valstybin mons kolektyvins sutarties kontrol vykdo statym galiotos institucijos. Pagrindin valstybin institucija, kontroliuojanti, kaip
vykdomos mons kolektyvini sutari normatyvins nuostatos, yra Valstybin darbo inspekcija.
Valstybins darbo inspekcijos teisinis statusas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statyme [4], Lietuvos
Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymu Nr. A1-40 Dl Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos nuostat
patvirtinimo[5] patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos nuostatuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus sakymu Nr. 1-108 Dl Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos darbo reglamento patvirtinimo[6]
patvirtintame Lietuvos Respublikos Valstybins darbo inspekcijos darbo reglamente.
Valstybin darbo inspekcija vykdo nelaiming atsitikim darbe, profesini lig, darbuotoj saugos ir sveikatos, normini darbo teiss akt
paeidim prevencij ir Darbo kodekso, darbuotoj saug ir sveikat bei darbo santykius reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt
kontrol monse, staigose, organizacijose ar kitose organizacinse struktrose, nepaisant j nuosavybs formos, ries, veiklos pobdio
(Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statymo 4 str.). Taip pat Valstybin darbo inspekcija, atlikdama kolektyvini sutari
vykdymo prevencij konsultuoja darbuotojus, darbuotoj atstovus, darbdaviams atstovaujanius asmenis, darbdavi galiotus asmenis,
kolektyvini sutari sudarymo ir kitais klausimais.
Vykdydama kolektyvini sutari kontrol, Valstybin darbo inspekcija, tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotoj saug ir sveikat bei darbo
santykius reglamentuojani kolektyvini sutari normatyvini nuostat dl darbo sutari sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotoj
saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio, darbo apmokjimo, garantij ir kompensacij, drausmini nuobaud skyrimo ir materialins atsakomybs
taikymo tvarkos, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Valstybins darbo inspekcijos administracija inter alia rengia ir formuoja
kolektyvini sutari normatyvini nuostat pagal Valstybins darbo inspekcijos kompetencij, kontrols ir j paeidim prevencijos bei suteikt
teisi realizavimo politik, organizuoja ir koordinuoja jos gyvendinim.
Be Valstybins darbo inspekcijos, valstybin kolektyvini sutari normatyvini nuostat vykdymo kontrol pagal kompetencij gali atlikti ir
kitos valstybs institucijos. Pavyzdiui, Moter ir vyr lygi galimybi statymo[7] 12 str. numatyta lygi galimybi kontrolieriaus funkcija inter
alia tirti skundus dl tiesiogins ar netiesiogins diskriminacijos.
Kolektyvins sutarties alys privalo tinkamai vykdyti kolektyvine sutartimi prisiimtus sipareigojimus. U kolektyvine sutartimi prisiimt
sipareigojim nevykdym atsakingiems kolektyvins sutarties subjektams taikoma teisin atsakomyb.
Pagal teisin prigimt atsakomyb u kolektyvine sutartimi nustatyt teisi ir pareig paeidim, skirstoma : 1) statymin atsakomyb; ir 2)
sutartin atsakomyb.
statymin atsakomyb u kolektyvins sutarties nevykdym tvirtinama Darbo kodekse, darbo statymuose ir kituose norminiuose teiss
aktuose. U kolektyvins sutarties paeidim gali bti taikoma baudiamoji, administracin, civilin, materialin ar drausmin atsakomyb.
Darbo kodekse u kolektyvini sutari paeidim numatyta drausmin atsakomyb. Pavyzdiui, Darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad
iurkiu darbo drausms paeidimu inter alia laikomas dalyvavimas veikloje, kuri pagal statym, kit normini teiss akt, darbo tvarkos
taisykli, kolektyvini ar darbo sutari nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis). Tuo atveju kai vienas darbo santykio subjektas padaro
al kitam subjektui, neatlikdamas kolektyvinje sutartyje numatyt savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas, ikyla materialin
atsakomyb, kuri reglamentuojama Darbo kodekso XVII skyriuje Materialin atsakomyb[8] numatyta tvarka ir pagrindais.
statymin atsakomyb u kolektyvini sutari paeidim numatyta ir kituose teiss aktuose. Pavyzdiui, 1984 m. Lietuvos Respublikos
Administracini teiss paeidim kodekso 41-4 str. inter alia numatyta administracin atsakomyb u kolektyvinje sutartyje numatytus darbo
umokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos paeidimus. Profesini sjung statymo 25 str. numatyta, kad profesin sjunga, neteistais
veiksmais padariusi al valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo j atlyginti i savo turto statym nustatyta tvarka.
Dl konkreios atsakomybs u kolektyvini sutari paeidim gali bti sulygstama ir kolektyvinse sutartyse ar kituose susitarimuose
(sutartin atsakomyb). Tokiai atsakomybei yra bdinga tai, kad: 1) tokia atsakomyb pagal teisin prigimt yra sutartin, todl ji negali kilti i
delikto; 2) nustatant sutartin atsakomyb u kolektyvini sutari paeidim negalima keisti imperatyvi statymini norm, reglamentuojani
baudiamj, administracin atsakomyb; 3) kolektyvinse sutartyse nustatyta darbuotoj atsakomyb negali bti grietesn lyginant su ta, kuri
imperatyviai nustato darbo statymai.
Ginai, kylantys per derybas dl mons kolektyvins sutarties sudarymo, taip pat dl statym, kit normini teiss akt ar kolektyvini sutari
nustatyt slyg pakeitimo arba nauj darbo slyg nustatymo, sprendiami kolektyvini darbo gin (interes konflikt) nagrinjimo tvarka
(DK 67 str. 1 d.). Ginai tarp atskir darbuotoj ir darbdavio dl mons kolektyvins sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendiami
individuali darbo gin nagrinjimo tvarka (DK 67 str. 2 d.).
14.1 Kolektyvini darbo gin samprata
iuolaikins kolektyvini darbo gin itakos siekia XIX a., kai pramonin revoliucija Vakar Europoje sunaikino vadinamj cech sistem.
Susikrus naujai gamybos sistemai kardinaliai pasikeit ir darbo santyki sistema bei j reikm visuomens gyvenime. Buvo aikiai ir tvirtai

39

atskirtos dvi kontraversikos gamybos santyki dalyvi grups darbdaviai ir darbuotojai, kurios ilgainiui suformavo pagrindinius darbo gin
principus.
Iki XX a. vidurio statymikai kolektyvini darbo gin tvarka nebuvo reglamentuota n vienoje valstybje. Daugelyje valstybi ilg laik ie
klausimai buvo reglamentuojami kolektyvinmis sutartimis.[1]
Teis kolektyvinius darbo ginus bei j sprendim netiesiogiai tvirtinta TDO konvencijose: Nr. 98 Dl teiss jungtis organizacijas ir vesti
kolektyvines derybas princip taikymo[2], konvencijoje Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje [3],
konvencijoje Nr. 151 Dl valstybs tarnautoj teiss jungtis organizacijas gynimo ir darbo slyg valstybs tarnyboje nustatymo
procedr[4].
Pirmasis Tarptautins darbo organizacijos priimtas teisinis dokumentas tiesiogiai skirtas darbo ginams reguliuoti yra TDO rekomendacija Nr. 92
Dl savanoriko taikinimo ir arbitrao[5], kur tvirtinami pagrindiniai kolektyvini darbo gin sprendimo principai. Pavyzdiui,
Rekomendacijos 1 punkte numatyta, kad valstybse tvirtinant savanoriko taikinimo mechanizm turi bti siekiama veiksmingos darbo gin,
kylani tarp darbdavi ir darbuotoj, prevencijos ir sureguliavimo ir kt.
Teis kolektyvinius darbo ginus taip pat garantuojama Europos Tarybos 1996 m. priimtoje Europos socialinje chartijoje (pataisytoje) [6].
Europos socialinse chartijos (pataisytos) 6 str. 3 d. tvirtinta nuostata, kad valstybs nars sipareigoja skatinti, sukurti ir panaudoti atitinkam
taikinimo ir savanoriko arbitrao mechanizm darbo ginams sprsti, o io straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybs nars pripasta
darbuotoj ir darbdavi teis veikti kolektyviai kilus interes konfliktams, taip pat teis streikuoti, laikantis sipareigojim pagal anksiau
sudarytas kolektyvines sutartis.
Paymtina, kad tarptautiniuose teiss aktuose kolektyvinio darbo gino svokos apibrimas nra pateikiamas.
Lietuvoje kolektyvinio darbo gino svoka pateikiama Darbo kodekso 68 str., kur nurodoma, kad kolektyvinis darbo ginas yra mons
profesins sjungos ir darbdavio ar teis sudaryti kolektyvines sutartis turini subjekt nesutarimai, atsirad dl darbo, socialini ir
ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvin sutart (interes konfliktas), nepatenkinus ali
ikelt ir io Kodekso nustatyta tvarka teikt reikalavim.
D. Petrylait[7] skiria tokius elementus, apibdinanius Lietuvoje galiojani kolektyvinio darbo gino samprat, t. y. gino alys, gino objektas
ir kolektyvinio gino kilimo pradia (momentas).
Paymtina, kad priklausomai nuo gine dalyvaujani ali ir kolektyvinio darbo gino turinio, kolektyvinis darbo ginas gali kilti tiek mons,
tiek akos, teritoriniu ar net nacionaliniu lygiu.
Lietuvoje kolektyvinio darbo gino alimis pripastamos mons profesins sjungos ir darbdavys ar teis sudaryti kolektyvines sutartis turintys
subjektai. Kolektyvinio darbo gino alys skiriasi priklausomai nuo to kokiame lygmenyje kolektyvinis darbo ginas kyla:
1) nacionaliniu lygiu kilusio kolektyvinio darbo gino alimis yra grup darbdavi, viena ar kelios darbdavi organizacijos ir centrins
(respublikins)
profesini
sjung
organizacijos;
2) akos ir teritoriniu lygiu kilusio kolektyvinio darbo gino alimis yra grup darbdavi, viena ar kelios darbdavi organizacijos ir profesini
sjung organizacijos, veikianios konkreioje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje), pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akoje;
3) mons lygiu kilusio kolektyvinio darbo gino alimis yra darbdavys ir mons profesin sjunga ar, tuo atveju, kai monje nra veikianios
profesins sjungos ir darbuotojai atstovavimo funkcijos nra perdav akinei ar teritorinei profesinei sjungai, monje veikianti darbo taryba.
Kolektyvinio darbo gino objekt sudaro konkretaus gino turinys, t. y. nesutarimai atsirad dl darbo, socialini ir ekonomini slyg
nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvin sutart. Kolektyvini darbo gin objektas yra ne bet kokie gino ali
interesai ir teiss, o tie kurie turi kolektyvin poym, t. y. turi bti paeisti kolektyvinio darbo gino ali kolektyviniai interesai ir teiss.
Nesutarimai, sudarantys kolektyvinio darbo gino turin, pagal prigimt skirstomi : 1) nesutarimus dl teiss, t. y. dl galiojaniuose statymuose
ar kituose norminiuose teiss aktuose, vietiniuose (lokaliniuose) teiss aktuose, kolektyvinse sutartyse nustatyt subjektini teisi paeidim; ir
2) ekonominius nesutarimus (nesutarimus dl interes), kuriuos lemia ne subjektins teiss gyvendinimas, o skirtingi kolektyvini santyki ali
interesai.
Lietuvos darbo kodekse iskiriamos dvi nesutarim sprendimo stadijos: deryb stadija ir gino stadija.
Deryb stadijoje susidariusi konfliktin situacij yra siekiama isprsti susitarim bdu. Tiksliai apibrtus, motyvuotus, ratu idstytus
reikalavimus darbuotojus atstovaujanti kolektyvinio darbo gino alis teikia darbdaviui ar kitiems kolektyvini sutari subjektams (DK 69 str.).
Reikalavimus gavs subjektas privalo juos inagrinti ir per septynias dienas nuo gavimo dienos savo sprendim ratu praneti reikalavimus
iklusiam ir pateikusiam subjektui. alys dar gali pasitelkti tarpininko paslaugas (DK 70 str.).
Svarbu paymti, kad Lietuvos statymuose tarpininkavimas kaip vienas i kolektyvini nesutarim deryb stadijoje sprendimo bdas nra
reglamentuojamas. iuo atveju taikomas sutari laisvs principas. alys, nusprendusios pasinaudoti tarpininko paslaugomis, esant abipusiam
sutarimui gali savo nuoira pakviesti kompetenting tiek fizin, tiek juridin asmen.
Siekdamos ivengti potenciali gin dl tarpininkavimo procedr ir reikms, dl tarpininko kandidatros, tarpininkavimo procedros,
tarpininko priimt sprendim privalomumo alims, tarpininkavimo ilaid atlyginimo tvarkos ir kit slyg alys turt ratu aptarti
sudarydamos atskir susitarim. Tarpininkavimo procedra deryb stadijoje nra privaloma, todl ji laikytina alternatyva kolektyviniam darbo
ginui, t. y. alys gali laisva valia pasirinkti ar pasinaudoti tarpininko paslaugomis, ar i karto pereiti prie kitos nesutarim sprendimo stadijos
gino stadijos.
Tuo atveju, jeigu sprendimas reikalavimus iklusio ir pateikusio subjekto nepatenkino ir alys atsisak tarpininko paslaug, laikoma, kad
kolektyvinio darbo gino alims kilusio nesutarimo deryb stadijoje isprsti nepavyko, ir alys gali pereiti prie antrosios nesutarim sprendimo
stadijos gino stadijos.
Kolektyvinio darbo gino kilimo pradia (momentu) yra laikomas nesutarim sprendimo perdavimas nagrinti kolektyvinius darbo ginus
nagrinjantiems organams. Kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys organai ginus nagrinja Darbo kodekso 73-75 straipsniuose ir kituose
norminiuose aktuose (Vyriausybs 2003 m. rugsjo 30 d. nutarimas Nr. 1196 Dl Darbo arbitrao nuostat ir Treij teismo nuostat
patvirtinimo[8]) nustatyta tvarka.
14.2 Kolektyvini darbo gin nagrinjimas
Kolektyviniams darbo ginams bdinga tai, kad jie sprendiami pasinaudojant treij taikinimo procedromis. Lietuvoje kolektyvinius darbo
ginus nagrinjani organ sistem sudaro: 1) taikinimo komisija; 2) darbo arbitraas; 3) treij teismas (r. pav. Nr. 14).
Kolektyvinio darbo gino nagrinjimas taikinimo komisijoje yra privalomas tai yra btina kolektyvinio gino nagrinjimo stadija (DK 73 str. 3
d.). N viena i kolektyvinio darbo gino ali negali atsisakyti dalyvauti taikinimo komisijoje. Kolektyvinio darbo gino nagrinjimas taikinimo
komisijoje yra pagrstas kolektyvini deryb laisvs principo taikymu, t. y. gino alys tarpusavio susitarimais aktyviai dalyvauja sprendiant
kolektyvin darbo gin.
Pagal tai kokia apimtimi alys dalyvauja sprendiant kolektyvin darbo gin, Lietuvoje galima iskirti tris slyginai savarankikus kolektyvinio
darbo gino nagrinjimo taikinimo komisijoje etapus: 1) taikinimo komisijos sudarymas (DK 72 str.), 2) kolektyvinio gino nagrinjimas
taikinimo komisijoje (DK 73 str.)ir 3) sprendimo primimas (DK 74 str.).
Taikinimo komisijos sudarymas. Taikinimo komisija per septynias dienas nuo reikalavimus gavusio subjekto atsisakymo juos patenkinti (arba
jeigu per t laik atsakymas negautas) sudaroma i vienodo skaiiaus reikalavimus iklusi ir gavusi subjekt galiot atstov.

40

Taikinimo komisijos nari skaiius nustatomas ali susitarimu. alims nesutarus dl taikinimo komisijos nari skaiiaus, jos savo nuoira
taikinimo komisij deleguoja ne daugiau kaip po penkis atstovus, t. y. alys gali savo nuoira nustatyti delegat skaii, kuris nebtinai turi
atitikti kitos alies taikinimo komisij deleguot atstov skaii. statymai nereglamentuoja kolektyvinio darbo gino ali atstov paskyrimo
taikinimo komisij procedros bei galiojim jiems suteikimo formos. Visa tai daniausiai numatoma darbdavi (jei tai yra juridiniai asmenys),
darbdavi organizacij, profesini sjung ar j organizacij, darbo taryb veiklos dokumentuose (t. y. statuose, statutuose, veiklos
reglamentuose ar pan.).
Taikinimo komisija i nari irenka pirminink ir sekretori, kuriais, vadovaujantis pariteto principu bei susiklosiusia kolektyvini darbo gin
nagrinjimo taikinimo komisijose praktika, paprastai skiriami i skirting kolektyvinio darbo gino ali atstov. ali sutarimu taikinimo
komisijai pirmininkauti gali bti skiriamas nepriklausomas tarpininkas. Tokiu atveju turt bti sudaromas raytinis susitarimas, kuriame
rekomenduojama aptarti visus su nepriklausomo tarpininko paskyrimu ir veikla taikinimo komisijoje susijusius klausimus (pavyzdiui, tokio
tarpininko funkcijas, apmokjimo u darb dyd ir tvark ir pan.).
Tuo atveju, jeigu darbdavys vilkina taikinimo komisijos sudarym (pavyzdiui, ignoruoja statymin reikalavim deleguoti atstovus taikinimo
komisij), kita kolektyvinio darbo gino alis jam gali taikyti vairias poveikio priemones, t. y. kreiptis valstybin darbo inspekcij, kad i
pareigot darbdav vykdyti darbo statymuose numatytus reikalavimus ir pan. ar netgi Darbo kodekse nustatyta tvarka inicijuoti streik.
Kolektyvinio gino nagrinjimas taikinimo komisijoje. Darbo kodekse numatomas bendras septyni dien terminas per kur taikinimo komisija
privalo inagrinti gaut kolektyvin darbo gin, kuris bendru sutarimu gali bti pratstas (DK 73 str. 3 d.). Taikinimo komisijos darbo tvark
apsprendia patys taikinimo komisijos nariai bendru sutarimu.
Nagrindama kolektyvin darbo gin, taikinimo komisija esant bendram taikinimo komisijos nari sutarimui turi teis taikinimo komisijos
posd pakviesti specialist (konsultant, ekspert ir kt.), reikalauti i darbdavio, kad taikinimo komisijai bt sudarytos tinkamos darbo slygos,
suteikta visa kolektyviniam darbo ginui isprsti reikalinga informacija bei imtis kit galiojanios Lietuvos teisins sistemos nepaeidiani
priemoni ir veiksm, kurie jos manymu yra btini siekiant ali susitarimu priimti kompromisin sprendim ir isprsti kilus kolektyvin darbo
gin.
Savo ruotu darbdavys turi pareig taikinimo komisijai sudaryti tinkamas darbo slygas, t. y. suteikti patalpas ir btin informacij.
Kolektyvinio darbo gino nagrinjimas taikinimo komisijoje pasibaigia taikinimo komisijai primus vien i trij galim sprendim. Pagal tai
kokius teisinius padarinius slygoja, Lietuvoje numatyti taikinimo komisijos sprendimai skirstytini :
1) sprendimus, kuriais ginas isprendiamas i esms, ir kurie tenkina abi kolektyvinio darbo gino alis. Tokiu bdu kolektyvinio darbo gino
nagrinjimas
yra
ubaigiamas;
2) sprendimus perduoti gin nagrinti alternatyviems kolektyvinius darbo ginus nagrinjantiems organams, t. y. darbo arbitraui arba treij
teismui.
Tokiu
atveju
kolektyvinio
darbo
gino
nagrinjimas
tsiamas;
3) sprendimus ubaigti taikinimo procedr protokolo dl nesutarimo suraymu. Tokiu atveju profesin sjunga gyja teis statymais numatyta
tvarka skelbti streik, o darbuotojai gali realizuoti teis streikuoti.
Taikinimo komisijos sprendimas priimamas ali susitarimu, t. y. taikinimo komisijos sprendimas priimamas tik tuo atveju kai dl jo susitaria
visi taikinimo komisij deleguoti kolektyvinio darbo gino ali atstovai. Kiekvienas sprendimas forminamas suraant protokol ir abejom
kolektyvinio darbo gino alims yra privalomas vykdyti sprendime nustatytais terminais ir tvarka. Taikinimo komisijos sprendimas protokole dl
sprendimo primimo nustatyta ar kitokia forma ali sutarta tvarka yra paskelbiamas darbuotojams.
Darbo arbitraas ir treij teismas yra alternatyvs kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys organai. Darbo arbitraas arba treij teismas
nagrinja kolektyvinius darbo ginus, kai taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta ir taikinimo komisija priima
sprendim perduoti juos nagrinti vienam i i organ. Darbo arbitrao ir treij teismo statusas, sudtis, gino nagrinjimo ir priimto
sprendimo vykdymo tvarka nustatoma Darbo kodekse (DK 75 str.) ir Vyriausybs 2003 m. rugsjo 30 d. nutarimu Nr. 1196 Dl Darbo arbitrao
nuostat ir Treij teismo nuostat patvirtinimo[1] patvirtintuose Darbo arbitrao nuostatuose ir Treij teismo nuostatuose.
Darbo arbitra, vadovaudamasis taikinimo komisijos praymu, per 10 dien nuo praymo gavimo dienos, sudaro apylinks teismo, kurio
aptarnaujamoje teritorijoje yra mons arba kolektyvinio darbo gino reikalavimus gavusio subjekto buvein, pirmininko paskirtas teisjas ir 6
arbitrai, paskirti kolektyvinio darbo gino ali. Paskirtas arbitra apylinks teismo teisjas yra darbo arbitrao pirmininkas, kuris,
vadovaudamasis civilinio proceso normomis, atlieka visus parengiamuosius veiksmus.
Darbo arbitrae kolektyvinis darbo ginas turi bti inagrintas per 14 dien nuo jo sudarymo. Ubaigus nagrinti gin posdyje, bals
dauguma priimamas darbo arbitrao motyvuotas ir argumentuotas sprendimas, kuris forminamas ratu. Darbo arbitraas sprendimu kolektyvin
darbo gin isprendia i esms, o tuo atveju, jeigu priimtu sprendimu pripainta, kad ikelti reikalavimai yra nepagrsti ar j patenkinti iomis
slygomis nemanoma, ginas nutraukiamas. Darbo arbitrao sprendimas kolektyvinio darbo gino alims yra privalomas ir neskundiamas.
Sprendimas paskelbiamas posdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuoraai ne vliau kaip per 5 dienas isiuniami kolektyvinio darbo gino
alims.
Treij teism raytine sutartimi kolektyviniam darbo ginui sprsti sudaro kolektyvinio darbo gino alys.
Po vien ar kelis teisjus, kuri pavards nurodomos sutartyje dl treij teismo sudarymo, skiria kiekviena i kolektyvinio darbo gino ali.
Teisjais gali bti tik asmenys, nesuinteresuoti gino isprendimo rezultatais. Paskirti teisjai i savo tarpo irenka treij teismo pirminink ir
sekretori.
Treij teismo nuostatuose inter alia numatyti reikalavimai keliami io teismo teisjams. Treij teismo teisjais negali bti kolektyviniame
darbo gine dalyvaujanios mons, staigos, organizacijos darbuotojai, nepilnameiai asmenys, asmenys, kurie pripainti neveiksniais, ir
asmenys, kuri veiksnumas apribotas. Taip pat tvirtinamas draudimas keisti teisjus, iki ginas inagrinjamas.
Treij teismas kolektyvin darbo gin turi inagrinti per 14 dien nuo sutarties dl treij teismo sudarymo. Treij teismo sprendimas
priimamas bals dauguma ir idstomas ratu.
Treij teismo sprendimas tuojau paskelbiamas posdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuoraai ne vliau kaip per 5 dienas isiuniami
kolektyvinio darbo gino alims. Treij teismo sprendimas kolektyvinio darbo gino alims yra privalomas.
14.3 Streiko skelbimas, eiga ir teisin streikuotoj padtis
iuolaikins darbo teiss kolektyvini darbo gin vienas i specifini poymi yra galimyb juos sprsti taikant kolektyvines poveikio
priemones, t. y. taikant konfliktinius (negatyviuosius) kolektyvini darbo gin sprendimo metodus. Negatyviesiems metodams bdinga tai, kad
j atramos takas ekonominis, organizacinis ar net psichologinis spaudimas siekiant sau nauding tiksl kaip kolektyvinio darbo gino rezultato.
Streikas yra vienas i konfliktini (negatyvij) kolektyvini darbo gin sprendimo metod, grindiamas darbuotoj atsisakymu dirbti.[1]
Lietuvoje teis streikuoti yra viena i konstitucini teisi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos[2] 51 str. numatyta, kad Darbuotojai, gindami
savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti. ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas.
Darbo kodekso 76 str. numatyta, kad streikas tai vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo nutraukimas, kai
kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas.
Lietuvoje streikai pagal trukm skirstomi spjamuosius ir tikruosius (DK 77 str.). spjamieji streikai gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas.
Tikrj streik trukm yra neribojama.
Streikas, kaip ultima ratio, gali bti naudojamas tik kai visos kitos sutaikinimo priemons inaudotos arba nedav teigiam rezultat.
Darbo kodekso 78 str. iskiriamos aplinkybi grups, kurioms esant streikuoti draudiama:

41

1) statyme nustatomas sraas moni ir institucij, kuri darbuotojams ar tarnautojams apskritai draudiama streikuoti, t. y. draudiama skelbti
streik vidaus reikal, krato apsaugos ir krato saugumo sistemose (iskyrus asmenims, ten dirbantiems pagal darbo sutartis), greitosios
medicinos pagalbos tarnybose (78 str. 1 d.). iuo atveju kolektyvin darbo gin sprendia Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos ivad;
2) statyme nurodomos konkreios situacijos, kuri metu draudiama skelbti streik, t. y. draudiama skelbti streik stichins nelaims zonose,
taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padtis, kol bus likviduojami stichins nelaims padariniai ar ataukta
karo,
nepaprastoji
padtis
(78
str.
2
d.);
3) draudiama skelbti streik kolektyvins sutarties galiojimo metu, jeigu ios sutarties laikomasi (DK 78 str. 3 d.).
Streiko skelbimo pagrindai ir tvarka nustatyti Darbo kodekso 77 str.
Priimti sprendim skelbti streik (tiek spjamj, tiek tikrj) turi teis profesin sjunga jos statuose nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai monje
nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas neperdav darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos
atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, sprendim skelbti streik monje arba jos struktriniame padalinyje turi teis darbo
taryba.
Svarbu paymti, kad skelbdamos streik profesin sjunga arba darbo taryba veikia kaip darbuotoj atstovai, todl streiko skelbimui jos privalo
gauti darbuotoj sutikim. Streikas skelbiamas, jeigu iam sprendimui pritar: 1) monje du tredaliai mons darbuotoj; 2) mons
struktriniame padalinyje du tredaliai to padalinio darbuotoj ir ne maiau kaip pus visos mons darbuotoj. Kiekvienu atveju sprendimas dl
pritarimo skelbti streik yra priimamas darbuotoj slaptu balsavimu.
Minjome, kad priklausomai nuo kolektyviniame darbo gine dalyvaujani ali ir turinio, ginas gali kilti tiek mons, tiek akos, teritoriniu ar
net nacionaliniu lygiu. Taiau Lietuvoje sprendimo skelbti streik procedra nustatyta tik mons lygiu, visikai nereglamentuojant streiko
paskelbimo procedros skelbiant streik akos, teritoriniu ar nacionaliniu lygiais. Tokia situacija vertintina kaip teisin spraga, kuri iuo metu
sprstina pritaikius statymo analogij (DK 9 str. 1 d.), t. y. profesins sjungos ar j organizacijos skelbdamos streik auktesniu nei mons
lygiu turt pirmiausiai gyvendinti visus vienoje monje skelbiamo streiko procedrinius reikalavimus. Pavyzdiui, nordama paskelbti streik,
sprendiant kolektyvin darbo gin dl teritorins kolektyvins sutarties slyg nevykdymo, be kit Darbo kodekse nustatyt statymini
prielaid streiko paskelbimui, konkreti profesini sjung organizacija turt gauti vis prie teritorins kolektyvins sutarties prisijungusi
moni darbuotoj sutikim.
Sprendime skelbti streik nurodoma: 1) reikalavimai, dl kuri skelbiamas streikas; 2) streiko pradia; 3) streikui vadovaujantis organas (DK 77
str. 5 d.).
Paymtina, kad skelbiant streik galima kelti reikalavimus tik dl darbo, socialini ir ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant
derybas, sudarant ir vykdant kolektyvin sutart, ir tik tuos, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedros metu.
Apie bsimo streiko pradi (tiek spjamojo, tiek tikrojo) darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie septynias dienas. Lietuvos
Aukiausiasis Teismas[3] pasisakydamas dl spjimo apie streiko pradi termin konstatavo, kad spjimo termin nustatymas suponuoja
galimyb darbdaviui prevenciniu iekiniu dl streiko pripainimo neteistu ginti savo interesus ir teises teisme, informuoti visuomen apie
galimus alingus streiko padarinius, imtis priemoni alai sumainti, spti verslo partnerius ir kitus asmenis apie streik, kaip force majeure, ir
pan.
Ilgesnis, t. y. keturiolikos dien, darbdavio spjimo apie bsimo streiko (tiek spjamojo, tiek tikrojo) pradi terminas nustatomas siekiant
paskelbti streik geleinkeli ir miesto visuomeninio transporto, civilins aviacijos, ryi, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens,
kanalizacijos ir atliek iveimo, centralizuoto elektros energijos, ilumos tiekimo ir duj tiekimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos
ir kitose monse (DK 77 str. 4 d.). Tokio pailginto spjimo apie bsimo streiko pradi termino nustatymas ir tuo paiu darbuotoj teiss
streikuoti suvarymas, susijs su galimais sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba moni gyvybei ar sveikatai, kurie gali atsirasti
sustabdius vien i i moni.
Paymtina, kad Darbo kodekse pateikiamas ne baigtinis toki moni sraas, todl taikant mint spjimo termin kitoms Darbo kodekse
nenurodytoms monms reikt atsivelgti TDO Asociacij laisvs komiteto[4] pateikt baigtin toki moni sra: 1) radijo ir televizijos
transliuotojo funkcijas atliekanios mons; 2) naftos gavybos ir perdirbimo mons; 3) uost krovos mons; 4) bankai; 5) mons,
aptarnaujanios mokesiams administruoti naudojamus kompiuterius; 6) prekybos centrai ir pramog parkai; 7) metalo ir kalnakasybos
pramons mons; 8) vis ri transporto paslaug mons; 9) aldymo rangos ir paslaug mons; 10) viebuiai; 11) statybos mons; 12)
automobili gamybos mons; 13) lktuv remonto mons; 14) ems kio produkt perdirbimo ir maisto tiekimo mons; 15) monet kalyklos
ir banknot spausdinimo mons; 16) valstybs spaudos mons; 17) valstybins alkoholio, tabako ir druskos gamybos mons; 18) vietimo ir
mokymo staigos; 19) pato paslaug tiekimo mons; 20) miesto susisiekimo paslaug mons[5].
Apie bsimo streiko pradi darbdavys spjamas persiuniant profesins sjungos ar darbo tarybos (skelbiant streik mons lygiu) arba
profesini sjung organizacijos (skelbiant streik auktesniu nei mons lygiu) priimt sprendim skelbti streik.
Streikui vadovauja sprendime skelbti streik nurodytas profesins sjungos atstovaujamasis organas ar jos sudarytas streiko komitetas. Tuo
atveju, kai monje nra veikianios profesins sjungos ir kai darbuotoj kolektyvo susirinkimas neperdav darbuotoj atstovavimo ir gynimo
funkcijos atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, streikui vadovauja darbo taryba.
Streikui vadovaujantis organas koordinuoja streiko eig, t. y. nustato, kaip streiko metu turi elgtis darbuotojai, jis gali organizuoti darbuotoj
susirinkimus, turi teis i darbdavio gauti su streiku susijusi informacij, kreiptis konsultacij specialistus ir pan.
Streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo utikrinti tiek darbdavio, kurio patalpose vyksta streikas, tiek kit fizini ir juridini
asmen turto ir moni gyvybs bei sveikatos apsaug (DK 80 str. 1 d.).
Darbo kodekse numatyta, kad streikuojant geleinkeli ir miesto visuomeninio transporto, civilins aviacijos, ryi, energetikos, medicinos ar
farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliek iveimo, centralizuoto elektros energijos, ilumos tiekimo ir duj tiekimo, naftos
perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kit moni, kuri sustabdymas susijs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba moni
gyvybei ar sveikatai, darbuotojams turi bti utikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens poreikiams tenkinti btinos minimalios
slygos (paslaugos). Nustatyti toki slyg (paslaug) minimum pagal kompetencij privalo Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos
ivad, arba savivaldybs vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio gino alimis. Nustatyt minimali slyg (paslaug) vykdym
utikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir j paskirti darbuotojai. Vyriausyb arba savivaldybs vykdomoji institucija matydamos,
kad streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir j paskirti darbuotojai neutikrina jau nustatyt minimali slyg (paslaug) visuomens
poreikiams tenkinti, joms utikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.
Dalyvavimas ar nedalyvavimas streike priklauso nuo kiekvieno darbuotojo savarankiko apsisprendimo, t. y. niekas negali bti veriamas
dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike.
Teisin streikuojanij padtis reglamentuojama Darbo kodekso 82 str. Streiko laikotarpiu darbo sutarties vykdymas su streike
dalyvaujaniais darbuotojais yra sustabdomas, t. y. tokiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidiami nuo sipareigojim atlikti savo
darbo funkcijas vykdymo. Taiau streikuojantiems darbuotojams yra isaugomas darbo staas bei socialinis aprpinimas pagal valstybin
socialin draudim. Deryb dl streiko ubaigimo metu gali bti susitarta, kad streikavusiems darbuotojams bus imoktas visas darbo
umokestis arba jo dalis.
Svarbu paymti, kad darbuotojai, nedalyvaujantys streike, bet dl jo negalintys dirbti savo darbo gali bti j sutikimu perkelti kit darb arba
jiems yra apmokama kaip u prastov ne dl j kalts (DK 95 str.).

42

Siekiant tinkamai gyvendinti darbuotoj teis streikuoti Darbo kodekso 83 str. tvirtinamas draudimas priimti sprendimus, trikdanius normal
mons, staigos, organizacijos darb (veikl), kuris taikomi darbdaviui nuo to momento, kai priimamas sprendimas dl streiko ir streiko metu.
Primus sprendim dl streiko ir jo metu darbdaviui inter alia yra draudiama: 1) priimti bet kok vienaalik sprendim visikai arba i dalies
nutraukti mons (staigos, organizacijos) ar struktrinio padalinio darb (veikl); 2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti darbo
vietas; 3) atsisakyti suteikti darbuotojams darb ar darbo rankius; 4) sudaryti kitas slygas, kurios visikai ar i dalies gali sustabdyti visos
mons, staigos, organizacijos ar atskir jos grandi darb (veikl).
15.1 Uimtumo teisinio reguliavimo pagrindai
Uimtumo politika laikoma nei iimtinai socialine, nei iimtinai ekonomine politika. Ji yra glaudiai susijusi su jomis ir tarp j uima tarpin
viet. Nors uimtumo politika ir vykdoma per valstybs finansuojamus socialinei politikai bdingus mechanizmus, bet ji yra neatsiejama nuo
valstybs ekonomikos, jos augimo temp. Todl, vertinant i politik, yra vertinama: valstybs vykdoma mokesi politika, tiesiogiai lieianti
darbo apmokestinim; valstybs sukuriamo BVP augimo tempai; vykdoma fiskalin politika; darbo santyki reglamentavimas teiss aktuose bei
j gyvendinimas praktikoje. Uimtumo politika, bdama tiek ekonomine, tiek socialine politika, turi aik socialins politikos bruo
tiesiogin poveik kiekvienam asmenikai. Darbdavius ir darbuotojus uimtumo politika palieia per darbo santyki nustatym, o bedarbius per
socialines imokas.
Darbo rinka yra darbo jgos pardavimo ir pirkimo ekonomini santyki sistema, kurioje formuojasi darbo pasila ir paklausa bei jo kaina
darbo umokestis. Vadovaujantis darbo jgos pasila ir paklausa yra nustatoma darbo rinkos politika, kuri yra uimtumo politikos sudedamoji
dalis. Jos pagrindiniai udaviniai nedarbo problemos sprendimas ir bedarbi socialin apsauga. ie udaviniai sprendiami suformuluojant
aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos kryptis. Aktyvi darbo rinkos politika yra valstybin socialini ir ekonomini priemoni sistema, kuria
siekiama apsaugoti dirbaniuosius nuo nedarbo arba sumainti nedarbo lyg reguliuojant santyk tarp pasilos ir paklausos. Valstybs uimtumo
politika laikoma efektyvia, jei j realizuojant nedarbo lygis maja, o uimtumas auga.
Lietuvos Vyriausybs uimtumo politik bei uimtumo teisin reglamentavim takoja Tarptautins darbo organizacijos konvencijos, Europos
Sjungos uimtumo politika bei Lisabonos uimtumo strategija. Lietuvos valstyb, ratifikavusi tarptautines konvencijas, nustatanias uimtumo
politik, derina su konvencij nuostatomis arba priima jas atitinkanius teiss aktus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam pilieiui teis darb. ios teiss turinys yra: teis darbo laisv; laisva valia sutikti
darb dirbti; teis laisvai disponuoti savo sugebjimais dirbti; galimyb laisvai pasirinkti veiklos r ir profesij; teis turti tinkamas, saugias ir
sveikas darbo slygas; teis gauti teising apmokjim u darb; teis socialin apsaug nedarbo atveju.
Pirmas teiss aktas, nustats uimtumo teisinius santykius, buvo 1991 m. sigaliojs Lietuvos Respublikos gyventoj uimtumo statymas,
utikrins gyventoj valstybines uimtumo garantijas.[1]
Siekiant veikti neigiamas struktrins kio reformos ir iors poveikio padarinius gyventoj uimtumui ir darbo rinkai, didinti gyventoj
uimtum, mainti nedarb ir subalansuoti darbo rink, sprsti socialines problemas buvo ir gyvendinama: Skurdo mainimo strategijos 20022004 met programa, Nacionalin moni su negalia socialins integracijos 2003-2012 met programa, socialini paslaug infrastruktros
pltros 2004-2006 met programa ir kitos; priimta: Lietuvos Respublikos socialini moni statymas[2]; Lietuvos Respublikos statymas ,,Dl
usieniei teisins padties[3], Lietuvos Respublikos negalij socialins integracijos statymas[4], Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio
draudimo statymas[5]. Nedarbo socialinio draudimo imok nuostatai [6].
Vykdant bedarbi ir iekani darbo asmen uimtumo rmimo reform 2006-06-15 buvo priimtas Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo
statymas[7], kuris nustat iekani darbo asmen uimtumo rmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tiksl, udavinius, uimtumo rmim
gyvendinani institucij funkcijas bei uimtumo rmimo priemone ir j gyvendinimo finansavim. is statymas taikomas ne tik Lietuvos
Respublikos pilieiams, bet ir usienieiams, teistai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.
Svarbiausia uimtumo teisinius santykius reglamentuojanti konvencija, ratifikuota 1994-09-26, yra TDO konvencija Nr.88 ,,Dl darbinimo
tarnyb organizavimo[8], nustatanti valstybins darbinimo tarnybos pareig organizuoti uimtumo rink ir jos svarbiausius udavinius. Kitos
svarbios TDO konvencijos, kurias ratifikavo Lietuvos Respublika, yra: Nr.138 ,,Dl minimalaus darbinimo amiaus [9], kuria sipareigota
vykdyti nacionalin politik, siekiani panaikinti vaik darb ir didinti minimal darbinimo ar darbo ami iki lygio, atitinkanio visik jaun
asmen fizin ir protin isivystym; Nr.142 ,,Dl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant mogaus igales[10], kuria
sipareigojama pltoti visapusik ir koordinuot profesinio orientavimo ir profesinio rengimo politik ir programas, glaudiai susijusias su
uimtumu, per valstybines uimtumo tarnybas; Nr.122 ,,Dl uimtumo politikos [11], kuria vadovaujantis vykdoma politika, skatinanti
ekonomikos augim ir pltr, gyvenimo lygio kilim, sprendianti nedarbo mainimo ir uimtumo didinimo problemas, siekianti utikrinti, kad
kiekvienas, galintis dirbti ir iekantis darbo asmuo turt darbo, darbas bt naesnis, uimtumas bt lengvai pasirenkamas ir kiekvienas
darbuotojas turt galimyb gauti, panaudoti savo inias ir gabumus dirbdamas tok darb, kuriam jis labiausiai tinka; Nr 181 ,,Dl privai
darbinimo agentr[12], kuria remiamasi didinant darbo rinkos lankstum, gerinant teikiam paslaug kokyb ir reglamentuojant i institucij
veikl.
TDO konvencijas papildo jos priimtos rekomendacijos, kurios realizuojamos kartu su konvencij nuostatomis.
Pagrindins rekomendacijos Europos Sjungos valstybms dl uimtumo politikos yra: perirti esamas kvalifikacijos klimo sistemas;
sumainti netiesiogin darbo jgos apmokestinim; paalinti trukdymus daliniam uimtumui; lanksiam vertinti vairias uimtumo formas; sprsti
jaun ir ilgalaiki bedarbi problemas; sumainti nedarbo lyg; sukurti ir vykdyti nacionalines programas, skirtas uimtumo didinimui; traukti
socialinius partnerius uimtumo politikos formavimo proces; parengti suderint uimtumo didinimo strategij
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, atsivelgdama Lisabonos strategijos pertvarkymus, 2005 m. patvirtino Lisabonos strategijos gyvendinimo
program, kurioje nustatyti uimtumo politikos tikslai: pritraukti darbo rink ir joje ilaikyti daugiau moni, utikrinant kokybik ir saug
uimtum bei modernizuoti darbo rinkos ir socialins apsaugos sistemas; gerinti darbuotoj ir moni gebjimus prisitaikyti; mainti struktrin
nedarb daugiau investuojant mones.
Pagal Europos Tarybos uimtumo politikos gaires 2005-2008 metams Lietuvos Respublika vykdo uimtumo politik iomis kryptimis: visiko
uimtumo; darbo kokybs ir naumo gerinimas; socialins ir teritorins sanglaudos gerinimas.
Skatinant ir remiant Europos Sjungos valstybes, aktyvinanias darbo rinkos priemones, svarbus svertas yra Europos socialinis fondas, skirtas
remti uimtum ir skatinti monikj itekli pltr.
Vyriausyb pareng Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sjungos struktrins paramos panaudojimo strategij ir veiksm program, kuriomis
siekiama panaudoti daugiau kaip 23 mlrd. lit. Efektyviai panaudojus visas ias las, papildomai bus sukurta apie 52 mlrd. lit bendrojo vidaus
produkto (BVP).
Strategijos pagrindinis tikslas spariai gerinti slygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje. io tikslo gyvendinimas leis Lietuvai iki 2015 m.
priartti prie kai kuri Europos Sjungos valstybi isivystymo lygio. Joje vardintos proverio sritys, kurios labiausiai prisids prie Lietuvos
ekonomikos augimo: Lietuvos moni ini ir kvalifikacijos klimas (mogikieji itekliai), moksliniai tyrimai, technologin pltra ir inovacijos.
Greito ekonomikos augimo tempo palaikymo udavinys strategijoje neatsiejamas nuo socialins ir regionins valstybs sanglaudos utikrinimo,
geresnio savivaldybi ir apskrii potencialo, gamtos ir kultros paveldo galimybi panaudojimo ir gyvenimo kokybs skirtum tarp vairi
region mainimo. Strategijai gyvendinti numatytos trys veiksm programos: mogikj itekli pltros; ekonomikos augimo; sanglaudos
skatinimo.

43

Sanglaudos skatinimo veiksm programoje numatytos priemons pads mainti atotrk tarp didiausi alies miest ir kit miest bei miesteli.
Numatoma kurti iuolaikin infrastruktr, sprsti tipines miest ir periferini miesteli problemas, utikrinant auktos kokybs vietimo,
sveikatos ir socialini paslaug prieinamum, modernizuojant ir pltojant geriamojo vandens tiekimo ir valymo, atliek tvarkymo infrastruktr
ir utikrinant patikim ir prieinam ilumos tiekim, sprendiami bsto klausimai.
Dl savivaldos institucij teikiam viej paslaug kokybs ir vietins vieosios infrastruktros pltros sprendim kolegialiai priims region
(apskrii) savivaldybi atstovai region (apskrii) savivaldybi atstovai region pltros tarybose. vietos savivaldos kompetencij
patenkanios investicijos bus remiamos laikantis trij pagrindini princip: subsidiarumo (dalis funkcij perduodama region pltros taryboms);
proporcingumo (investicij apimtis atskir region pltrai nustatoma pagal suformuluotus kriterijus); ir vieumo, kuriais remiantis investicij
planavimas ir gyvendinimas geriausiai atitiks vietos bendruomeni poreikius ir galimybes.
Europos struktrins paramos administravimo sistema bus tobulinama keliomis kryptimis: vietoj skelbiam konkurs viesias 9valstybs)
investicijas numatoma skirti programiniu principu (kai dl vieojo projekto(ar programos) reikalingumo bus priimtas sprendimas, jis bus ir
gyvendintas); pagreitinamas paraik vertinimo ir sprendim primimo procesas, didiausi dmes skiriant aikesni ir skaidresni projekt
atrankos kriterij nustatymui.
15.2 Uimtumo teisini santyki samprata
Uimtumas yra statym nedraudiama veikla, kuri vykdo asmenys sutarties su darbdaviu pagrindu arba savarankikai, o taip pat ekonominiai
bei teisiniai santykiai tarp asmen, dalyvaujani darbo kooperacijoje.
Uimtumo teisiniai santykiai- tai santykiai, kurie atsiranda, kai asmuo kreipiasi valstybines institucijas atsakingas u darbinim siekdami
uimtumo. Uimtumo teisiniai santykiai atsiranda tarp bedarbio, spto apie atleidim i darbo darbuotojo ir teritorins darbo biros, kuri
kreipiasi dl tarpininkavimo darbinant, o taip pat tarp teritorins darbo biros ir darbdavio, darbinanio bedarbius ir sptus apie atleidim i
darbo darbuotojus.
Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys pagal dienin mokymo form, statym nustatyta tvarka
siregistrav teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonse.
Uimtumo teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teiss normos arba vieai pripastam teiss princip pagrindu. I j atsiradusios
teiss ir pareigos yra ginamos valstybs priemonmis.
15.3 Uimtumo rmimo politik gyvendinanios institucijos ir j kompetencija
Uimtumo rmimo politika yra aktyvios darbo rinkos politikos, kit ekonomini ir socialini priemoni taikymas siekiant didinti iekani darbo
asmen uimtum, mainti nedarb, velninti neigiamas jo pasekmes.
Uimtumo rmimo politik gyvendina: Vyriausyb; Socialins apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos; kitos valstybins institucijos ir
staigos; kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. ios institucijos uimtumo rmimo politik gyvendina konsultuodamosi su socialiniais
partneriais.
Vyriausyb, gyvendindama iekani darbo (bedarbi, spt apie atleidim i darbo) asmen uimtumo rmimo politik, teikia Seimui
uimtumo rmimo politikos gyvendinim reglamentuojani statym projektus; tvirtina valstybs programas uimtumui remti ir priima
nutarimus, btinus uimtumo rmimui utikrinti; koordinuoja ministerij bei kit valstybs institucij ir staig veikl uimtumui remti.
Socialins apsaugos ir darbo ministerija, gyvendindama iekani darbo asmen uimtumo rmimo politik: teikia pasilymus Vyriausybei dl
uimtumo politikos gyvendinimo; koordinuoja, analizuoja ir vertina uimtumo rmimo politikos gyvendinim pagal Europos Sjungos
uimtumo strategij; organizuoja ir finansuoja uimtumo rmimo priemoni gyvendinim; dalyvauja gyvendinant moni itekli pltros
politik ir atlieka kitas teiss akt jai nustatytas uimtumo rmimo funkcijas.
Uimtumo politik gyvendinanios staigos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos yra: Lietuvos darbo bira, jos teritorins darbo biros
ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
Lietuvos darbo bira [1], gyvendindama uimtumo politik, realizuoja uimtumo rmimo priemones; vykdo darbo rinkos stebsen; vertina
padt darbo rinkoje, svarsto priemones darbo rinkos problemoms sprsti; teikia valstybs pagalb socialinms monms; organizuoja ir
koordinuoja profesins reabilitacijos paslaug teikim; steigia, likviduoja ar reorganizuoja teritorines darbo biras, koordinuoja, kontroliuoja ir
metodikai vadovauja j veiklai ir atlieka kitas jai nustatytas funkcijas. Teritorins darbo biros aptarnauja jai priskirstose savivaldybi
teritorijose gyvenanius ir iekanius darbo asmenis, taip pat mones, staigas ir organizacijas.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, gyvendindama uimtumo rmimo priemones: konsultuoja iekanius darbo asmenis ir bedarbius,
koordinuoja bedarbi ir spt apie atleidim i darbo darbuotoj profesin mokym ir kontroliuoja neformalaus vietimo kokyb; utikrina
kvalifikacij ir kio poreiki atitikt; rengia kvalifikacij poreikio prognoz; rengia ir tvirtina profesins reabilitacijos paslaugas teikiani
staig profesinio mokymo programas ir dalyvauja organizuojant i paslaug teikim; dalyvauja gyvendinant mokymosi vis gyvenim
strategij; steigia, likviduoja ar reorganizuoja mokymo centrus iekantiems darbo asmenims mokyti; atlieka kitas jai nustatytas funkcijas.
Teritorins darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas joms priskirtose savivaldybi
teritorijose gyvenantiems ir iekantiems darbo asmenims bei atlieka kitas joms nustatytas funkcijas.
Kitos valstybs institucijos dalyvauja siekiant uimtumo rmimo sistemos tikslo, gyvendinant udavinius ir uimtumo rmimo priemones.
Savivaldybi institucijos ir staigos dalyvauja gyvendinant uimtumo rmimo priemones bei rengiant ir gyvendinant uimtumo rmimo
programas( organizuojant vieuosius darbus, savarankik uimtum ir kt.).
EURES Lietuvos darbo biroje buvo kurta EURES koordinatoriaus tarnyba bei 8 EURES biurai. Jie teik informacij ir konsultacijas
iekantiems darbo asmenims apie sidarbinimo galimybes, gyvenimo, darbo ir mokymosi slygas ES valstybse, taip pat Lietuvos Respublikos
darbdaviams, iekantiems darbuotoj kitose Europos Sjungos valstybse.
Privaios darbinimo agentros- pagal Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei darbinimo usienyje tvark [2]- gali
tarpininkauti dl piliei darbinimo usienyje turdamos Vyriausybs galiotos institucijos (SADM) iduotas Licencijas.
15.4 Aktyvios darbo rinkos politikos priemons
Valstybei skatinant uimtum, vykdoma laisv darbo viet registravimas Lietuvos darbo biroje [1]. Darbdavys iekantis darbuotojo, privalo
informuoti teritorines darbo biras apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobd, darbo apmokjimo ir kitas slygas bei
pretendentams sidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teritorins darbo biros registruoja laisvas darbo vietas laisv darbo viet
duomen banke ir, darbdaviui sutikus, vieai jas skelbia savarankikos informacijos paiekos sistemoje, internetinje darbo biroje, EURES
darbo viet duomen biroje, informacijos ir konsultacij bei jaunimo darbo centruose, kitose informavimo vietose. Darbo bira priiri, kad
duomenys apie laisvas darbo vietas bt isams bei pretendentams keliami reikalavimai atitikt Lietuvos Respublikos lygi galimybi statymo
[2] nuostatas. Suderinusi su darbdaviais darbo bira atnaujina, papildo, keiia ar naikina informacij apie laisvas darbo vietas laisv darbo viet
duomen banke.
Valstyb, rengdamasi galimam nedarbui, pareigoja darbdav, atleidiant grup darbuotoj arba nutraukiant mons veikl [3], ratu prie
du mnesius praneti teritorinei darbo birai, savivaldybei ir mons darbuotoj atstovams. Teritorin darbo bira, gavusi tok praneim, per
deimt kalendorini dien turi vertinti numatom atleidim poveik vietos darbo rinkai bei galimyb velninti j neigiamas pasekmes ir
prireikus silyti sudaryti darbo grup prevencinms priemonms numatom atleidim pasekmms suvelninti. Darbo grup pariteto pagrindu
sudaroma i teritorins darbo biros, savivaldybs, darbdavio bei mons profesini sjung atstov. Darbo grups sudt tvirtina Trial komisija
prie teritorins darbo biros.

44

Kita labai svarbi aktyvios darbo rinkos politikos priemon darbo viet steigimas. Savivaldybs darbo biros teikimu kasmet nustato
darbdaviams asmen, kuriems nustatytas 30-40 procent darbingumo lygis arba vidutinis negalumas, darbinimo arba papildom darbo viet
skaiiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procent nuo mons bendro darbuotoj skaiiaus, jeigu monje yra ne maiau 50 darbuotoj. Darbdavys
pareigojamas darbinti asmenis rezervuotas (kvotuotas) darbo vietas. Darbdaviai, darbin asmenis papildomas kvotomis nustatytas darbo
vietas, j darbo laikotarpiu turi teis gauti uimtumo rmimo subsidijas darbo viet steigimo arba j pritaikymo ilaidoms padengti.
Darbo rinkoje papildomai remiami: negalieji, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis arba vidutinis negalumo lygis; negalieji,
kuriems nustatytas 45-55 procent darbingumo lygis arba lengvas negalumo lygis; baig profesins reabilitacijos programas; pradedantys darbo
veikl pagal gyt specialyb arba profesij; ilgalaikiai bedarbiai; vyresni kaip 50 met darbingi asmenys; nios moterys, eimos pasirinkimu
vaiko motina arba tvas, vaiko globjas, rpintojas, faktikai auginantis vaik iki 8 met arba negal vaik iki 18 met; grusieji i laisvs
atmimo viet, kuri laisvs atmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mnesiai; iki siregistravimo teritorinje darbo biroje nedirb 2 ir daugiau
met; asmenys, priklausomi nuo narkotik, psichotropini ir kit psichik veikiani mediag, baig psichologins socialins ir (ar) profesins
reabilitacijos programas; prekybos monmis aukos, baigusios psichologins socialins ir (ar) profesins reabilitacijos programas.
Pagal Darbo rinkoje papildomai remiam bedarbi uimtumo rmimo tvark [4] remiamiems bedarbiams darbinti steigtas darbo vietas tarp
darbo biros ir darbdavio sudaroma darbo rinkoje papildomai remiam bedarbi darbinimo sutartis. darbinant pagal i sutart tarp remiamo
bedarbio ir darbdavio sudaroma neterminuota darbo sutartis. darbintiems asmenims mokamas kolektyvinje ir (ar) darbo sutartyje nurodyto
dydio atlyginimas bei teikiamos visos statym nustatytos socialins garantijos neatsivelgiant darbo biros darbdaviui mokamos uimtumo,
rmimo subsidijos dyd. Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statyme [5] tvirtinta darbdavio teis gauti param, kai jis steigia naujas
darbo vietas arba pritaiko esamas darbo vietas prie bedarbio negalios ir darbina jas bedarbius pagal neterminuot darbo sutart (29 str.). Darbo
vietai steigti ir bedarbiui darbinti vienu metu gali bti taikomas tik vienas i paramos bd: darbo viet steigimo subsidijavimas; vietini
uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimas; savarankiko uimtumo rmimas. Remiantis darbo viet steigimo subsidijavimo slygomis,
nustatytomis aprae, subsidija skiriama darbdaviams, kurie darbina asmenis, priklausanioms ioms darbo rinkoje papildomai remiam asmen
grupms: negaliesiems, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis arba vidutinis negalumo lygis; negaliesiems, kuriems nustatytas
45-55 procent darbingumo lygis arba lengvas negalumo lygis; baigusiems profesines reabilitacijos programas. Remiamiems bedarbiams
darbinti steigtas darbo vietas tarp darbo biros ir darbdavio sudaroma darbo viet steigimo sutartis vadovaujantis Darbo viet steigimo
subsidijavimo slyg ir tvarkos aprau.
Pagal Uimtumo rmimo statym (32 str. 1 d.) iekantiems darbo asmenims, siekiantiems pradti savo versl, organizuojamas savarankiko
uimtumo rmimas. Teritorins darbo biros tokiems asmenims teikia informacij apie verslo pradios slygas, jo vystym, darbuotoj primim
darb, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, rengia verslo pradmen mokym. Subsidija skiriama savarankikam uimtumui remti, kai:
buv bedarbiai, pradj savo versl, steigia darbo viet per trisdeimt eeri mnesi laikotarp nuo j steigtos mikromons registravimo
dienos bedarbiui darbinti; pradedantys savo versl negalieji, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis arba vidutinis negalumo
lygis, steigia sau darbo viet.
Siekiantys savarankiko uimtumo negalieji, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis arba vidutinis negalumo lygis, darbo birai
pateikia nustatytos formos paraik savarankikam uimtumui remti ir verslo vystymo plan. Su iais asmenimis, registravusiais savo versl ir
pateikusiais notarikai patvirtintus verslo registravimo dokumentus, Darbo bira, primusi sprendim paraik patenkinti, sudaro savarankiko
uimtumo rmimo sutartis. iose sutartyse abi alys prisiima atitinkamus sipareigojimus.
Treiasis bdas darbdaviui gauti param darbo vietoms steigti yra Vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimas (31 str.), kuris
organizuojamas bedarbi neterminuotam darbinimui remti steigiant naujas darbo vietas. Parama darbo vietoms steigti gyvendinant vietini
uimtumo iniciatyv projektus teikiama smulkioje ir vidutinio verslo subjektams, vieosioms staigoms, kuriose maiau kaip pus bals
dalinink susirinkime turi valstybs, savivaldybs institucijos, taip pat staigos ir valstybs ar savivaldybi mons. ie projektai gyvendinami
Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatytose savivaldybi (seninij) teritorijose, kuriose bedarbi dalis, skaiiuojant pagal darbingo
amiaus gyventojus, projekt gyvendinimo laikotarpiu yra didesn negu vidutinikai alyje, nedarbo bei grups darbuotoj atleidimo
pasekmms velninti.
Taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemon darbo rotacij (33 str.), darbdaviai, darbo rotacijos bdu darbinusieji bedarbius, turi teis
gauti kiekvien mnes u kiekvien dirbant asmen u faktikai dirbt laik kompensacij. Ji mokama i Uimtumo fondo, valstybs biudeto
Europos Sjungos struktrini ir kit fond bei i kit altini. Darbo rotacija organizuojama darbuotoj tikslini atostog metu ar kolektyvinse
sutartyse numatytais atvejais darbuotojus laikinai pakeiiant iekaniais darbo asmenimis ir gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mnesi.
Kai taikoma aktyvios darbo rinkos politikos priemon remiamasis darbinimas, tai iekantiems darbo asmenims vienu metu gali bti taikoma
tik viena i remiamojo darbinimo priemoni: darbinimas, subsidijuojant (25 str.) darbo gdi gijimo rmimas (27 str.), vieieji darbai (28
str.).
Darbo gdi gijimas apibriamas kaip asmen gyt profesini ini tvirtinimas bei trkstam darbo gdi gijimas tiesiogiai darbo
vietoje.
Darbdaviai, darbin asmenis darbo gdiams gyti, turi teis gauti kiekvien mnes u kiekvien dirbant asmen subsidij ir i dalies
kompensuojamas darbo gdi gijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo ilaidas.
Bedarbius gyti darbo gdius tiesiogiai darbo vietoje siunia teritorins darbo biros, atsivelgdamos sudarytus individualius sidabinimo
planus bei darbdavio nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Teritorins darbo biros registruoja besikreipianius bedarbius ir sptus apie
atleidim i darbo darbuotojus ir traukia apskait kitus iekanius darbo asmenis. Teritorinse darbo birose registruojami iekantys darbo
asmenys: nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, kurie neturi darbo, nesimoko pagal dienin mokymo form; spti apie atleidim i
darbo asmenys; asmenys, kuriems negalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba [6] nustat profesins reabilitacijos paslaug poreik; kiti
asmenys. Registravimo metu asmeniui suteikiamas vienas i status: bedarbio, dirbanio ir iekanio darbo asmens; iekanio darbo asmens ir
turinio spjim apie atleidim i darbo; besimokanio ir iekanio darbo asmens; pensinio amiaus iekanio darbo asmens; netekusio bedarbio
statuso iekanio darbo asmens. Jei asmeniui suteiktas bedarbio statusas, tai jam nustatomas ir priklausomumas darbo rinkoje papildomai
remiamiems asmenims.
Bedarbio statusas sustabdomas bedarbiams, dalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonse ar profesins reabilitacijos programoje,
taip pat darbo biros siuntimu arba jai tarpininkaujant sidarbinusiems pagal terminuot darbo sutart arba lengvatinmis slygomis sigijusiems
verslo liudijim, dalyvavimo priemonse ar sidarbinimo laikotarpiui, Bedarbiui, kurio statusas sustabdytas, jis pakeiiamas iekanio darbo
asmens su sustabdytu bedarbio statusu status. Asmenims, netekusiems bedarbio statuso, registracija darbo biroje nutraukiama. Nepriklausomai
nuo registracijos nutraukimo prieasi iekantys darbo asmenys gali i naujo registruotis darbo biroje nustatyta tvarka.
Pasyvios gyventoj uimtumo priemons yra skirtos utikrinti bedarbi socialin saugum ir pragyvenimui btinas pajamas, imokant nedarbo
socialinio draudimo imokas i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto nedarbo socialiniam draudimui skirt l. Teis nedarbo
socialinio draudimo imok, jos skyrimo, apskaiiavimo bei mokjimo slygas nustato Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo
statymas [7]. i teis turi statymo nustatyta tvarka teritorinje darbo biroje siregistrav asmenys, kuriems teritorin darbo bira nepasil
darbo, atitinkanio j profesin pasirengim bei sveikatos bkl, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemoni ir jeigu jie: iki registravimo
teritorinje darbo biroje turi ne maesn kaip 18 mnesi nedarbo draudimo sta per paskutinius 36 mnesius; statym nustatyta tvarka buvo
atleisti i darbo ar valstybs tarnautoj pareig nesant darbuotojo ar valstybs tarnautojo kalts dl nepriklausani nuo darbuotojo ar valstybs

45

tarnautojo aplinkybi, darbdavio bankroto atveju ir eimos pasirinkimu vienas i tv arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globju,
auginantys vaik iki trej met. statyme taip pat nustatyta nedarbo socialinio draudimo imokos skyrimo slygos, mokjimo tvarka, imokos
dydis, jos neskyrimas, sustabdymas, nutraukimas, atnaujinimas, pratsimas bei mokjimas kartu su kitomis socialins apsaugos imokomis.
Nedarbo socialinio draudimo imokas skiria ir moka Lietuvos darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos vadovaudamasi Nedarbo
socialinio draudimo imok nuostatais [8].
16.1. Darbo sutarties svoka ir reikm
Teis darb viena i pagrindini mogaus teisi, tvirtint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. Valstyb i mogaus teis darb
utikrina sudarydama ekonomines, socialines ir statymines laisvai pasirenkamo uimtumo prielaidas, t.y. pripasta lygiavertmis ir
visuomenikai naudingomis visas uimtumo formas (darb nam kyje, savarankik darb turint verslo liudijim, darb kyje, darb darbo
sutarties ar kitokios sutarties pagrindu ir pan.). Taiau darbo sutartis yra pagrindin teiss darb realizavimo forma. Nuo darbo sutarties
sudarymo momento darbo sutarties alys gauna atitinkamai darbdavio ir darbuotojo status, o tarp j pagal i sutart atsirandantiems teisiniams
santykiams pradedami taikyti darbo statymai.
Reikia pabrti ir tai, kad pasikeitus ekonominiams santykiams, pakito ir darbo santykiai. Jie tapo lankstesni, todl danai tenka svarstyti ir
vertinti, ar teisini santyki atsiradimo pagrindas yra darbo sutartis, ar i kitos sutarties atsiradusi prievol. Todl darbo teiss literatroje galima
pastebti diskusijas apie dvi skirtingas darbo santyki ris:
1)
tipinius
darbo
santykius;
2) netipinius darbo santykius. J poymiai atskleidiami 5 skyriuje.
Kai kuri darbuotoj darbo teisinis santykis gali atsirasti i sudtingos juridini fakt sudties. Tai numato darbo statymai, kiti norminiai teiss
aktai ir kolektyvins sutartys. DK 100 straipsnyje nustatyta, kad tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkim bdu arba ilaikius
kvalifikacinius egzaminus. Tokiais atvejais darbo sutarties sudarymo prielaidos (konkursas, rinkimai, kvalifikaciniai egzaminai) ir pati darbo
sutartis yra darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindas. Taigi, tam tikrais darbo statym, kit normini teiss akt ir kolektyvins sutarties
numatytais atvejais, alys (darbdavys ir darbuotojas) nordamos sudaryti darbo sutart, vis pirma, turi vykdyti tam tikrus, darbo sutariai
sudaryti keliamus reikalavimus, kurie DK 100 straipsnyje vardijami kaip darbo sutarties prielaidos (r. pav. Nr. 15.).
15 paveikslas Darbo sutarties prielaidos
Pagrindinis vis teisini darbo santyki atsiradimo altinis, vykdymo ir pakeitimo pagrindas yra darbo sutartis. Sudarydami darbo sutartis,
asmenys gyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (48 str.) garantuojam kiekvienam mogui galimyb laisvai pasirinkti darb bei versl.
i konstitucin laisv galima realizuoti dviem bdais:
1)
savarankikai,
be
kieno
nors
pagalbos
ar
tarpininkavimo
sudaryti
darbo
sutart;
2) sudaryti darbo sutart tarpininkaujant tam tikroms valstybinms ar nevalstybinms institucijoms.
Reguliuojantis darbo sutarties vaidmuo pasireikia kiekvieno darbuotojo individuali darbo slyg konkretinimu. Darbuotojas, dirbantis pagal
darbo sutart, gyja teises ir garantijas, numatytas statym (pvz. teis valstybinio socialinio draudimo paalpas, pensij, teis apmokamas
kasmetines atostogas, alos atlyginim darbinio suluoinimo arba profesinio susirgimo ar mirties atvejais ir kitas teises).
Darbo sutartis yra vienas svarbiausi darbo teiss institut Lietuvos darbo teiss sistemoje. is institutas apjungia teiss normas,
reglamentuojanias darbo sutarties sudarym, keitim ir nutraukim, t.y. darbuotoj primim darb, darbo slyg pakeitim ir atleidim i
darbo.
Darbo sutarties pagrindu darbdavys gali pasirinkti darbuotojus, labiausiai atitinkanius jo, kaip darbdavio interesus.
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos
darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje
nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss
aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu (DK 93 str.).
I ios svokos seka, kad:
1.
darbo sutartimi nustatoma darbuotojo darbo vieta ir veiklos ris (darbo funkcija darbas pagal atitinkam profesij, specialyb,
kvalifikacij
ar
pareigas);
2.
nurodoma,
kad
darbuotojas
paklus
darbdavio
nustatytai
darbo
tvarkai;
3.
nustatoma, jog darbo slygas utikrina darbdavys.
Darbo sutarties dalykas pats darbas, jo procesas. Jos poymiai formuluojami kaip pagrindins darbo sutarties ali darbuotojo ir darbdavio
(DK 15 str., 16 str.) pareigos (r pav. Nr. 16).
Jei yra darbo sutarties poymiai numatyti DK 93 str. ir darbas atliekamas nesudarius darbo sutarties, toks darbas laikomas nelegaliu. Taip pat
nelegalus darbas yra kai dirba usienio valstybi pilieiai ar asmenys be pilietybs, nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos darbinimo
tvarkos.
Darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako statym nustatyta tvarka (r. ATPK 41 3; 17313; 2063 str.).
Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos darbai DK 98 str. 2 d.) ir savanoriki darbai. j slygas ir tvark nustato Vyriausyb.
16 paveikslas Darbuotojo ir Darbdavio pareigos
Sudarius darbo sutart darbuotojas sitraukia darbo kolektyv, kur sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susij su darbdaviu (DK 17 str.).
Darbuotoj kolektyvui, kaip darbo teiss subjektui (DK 17 str.), suteiktos tam tikros teiss ir patikta gyvendinti tam tikras funkcijas (sudaryti
mons kolektyvin sutart (DK 59 60 str.)), pritarti kolektyvins sutarties projektui (DK 62 str.), teis dalyvauti valdant mon (DK 43 str.),
gyvendinti kolektyvini deryb teis (DK 48 str.) ir kt.
Darbo sutartis sudaroma laisvanoriku darbuotojo ir darbdavio susitarimu, be paalins pagalbos. Taiau DK 86 str. reglamentuojaniame teiss
darb gyvendinim numatyta galimyb sudaryti darbo sutartis tarpininkaujant darbinimo tarnyboms. Todl siekiant greiiau, tinkamiau
sidarbinti sudarant darbo sutart, DK XI skyriuje numatytas darbinimas. Apibriama darbinimo svoka, darbinimo tarpininkavimo tarnybos,
tarpininkavimas darbinant usienyje, ir kt. (r. 9 skyri)
LR Vyriausybs 2003 m. vasario 11 d. nutarimas, Nr. 207 Dl savanorik darb organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo[1]
Darbo sutariai yra bdingas specifinis objektas susitarimas dl darbo funkcij atlikimo, o civilini teisi objektai gali bti daiktai, pinigai ir
vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtins teiss, intelektins veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksm rezultatai (pvz., daikt
remontas, krovini gabenimas, statyba ir kt.), taip pat kitos turtins ir neturtins teiss (LR CK 1.97 str.).
Darbo sutarties dalykas tai asmenins darbo funkcijos vykdymas bendrame tam tikro darbo kolektyvo darbo procese, t.y. kasdien darbin
veikla, darbuotojo fizins ir protins energijos pasireikimas, dirbant tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb. Kitaip tariant, darbo
sutarties dalykas pats darbuotojo atliekamas darbas bendrame darbo procese, tuo tarpu panaaus pobdio civilini sutari (rangos, paslaug
teikimo, autorini) dalyku yra galutinis darbo rezultatas (pavyzdiui, iradimas), o darbas iose sutartyse tik prisiimt sipareigojim vykdymo
bdas. Apmokdamas tik galutin darbo rezultat, usakovas civilinse sutartyse nra susaistytas jokiais daugiau turtiniais sipareigojimais
vykdytojo atvilgiu. Ant vykdytojo pei gula ir rizika nepateikti galutinio darbo rezultato dl objektyvi prieasi, kai tuo tarpu darbo
santykiuose tokia rizika priklauso darbdaviams.
Kadangi darbo procesui darbo sutartyse, skirtingai nei civilinse sutartyse, yra bdingas tstinumas, o darbas pagal civilines sutartis yra tik
priemon, siekiant norimo rezultato, savo ruotu tai lemia, kad darbdavys paprastai darbuotojui suteikia visas reikiamas darbo priemones,

46

mediagas, nustato darbo trukm ir pan. Be to, darbdavys atsako u darbuotojo atlikto darbo kokyb. Kadangi darbo sutartis yra tstinio
pobdio, alys (darbdavys ir darbuotojas) turi prisiderinti prie pasikeitusi aplinkybi.
Darbas, apibrtas darbo sutarties ali susitarimu, gali bti atliekamas tik asmenikai darbuotojo. Tai yra dar vienas poymis, atskiriantis darbo
sutart nuo civilini sutari. Darbuotojas privalo pats atlikti darb, tai yra jo pareiga (DK 118 str.)[ . Jis neturi teiss pavesti atlikti savo darb ar
jo dal kitiems. Tai vienas i daugelio atvej, kas ypa bdinga darbo sutartims. Darbdaviui yra svarbu tai, kas ir kaip atliks darb. Taiau
nuostata, draudianti darbuotojui savo darb pavesti kitam, turi ilygas, leidianias darbuotojui tam tikrais atvejais, darbdaviui sutikus, savo
darb perduoti kitam darbuotojui. Civilinse sutartyse (pvz., rangos) rangovas turi teis j atliekamus darbus pavesti kitiems. Rangovas turi
teis pasitelkti savo prievolms vykdyti asmenis (subrangovus), jeigu statymai ar rangos sutartis nenustato, kad uduot privalo vykdyti pats
rangovas. Kalbant apie darbo sutartis, reikia paminti ir tai, kad darbdavys neturi teiss reikalauti i darbuotojo atlikti tam tikro darbo, dl kurio
nebuvo sutarta darbo sutartyje. Tai yra bdinga ir civilinms sutartims, kuomet alys neturi teiss viena i kitos reikalauti to, dl ko nebuvo
susitarta.
Dar vienas, aukiau pamintas poymis, skiriantis darbo sutartis nuo civilini sutari, yra darbuotojo sipareigojimas paklusti darbovietje
nustatytai darbo tvarkai.
Atlikdamas savo darbo funkcij, darbuotojas privalo paklusti darbovietje nustatytai darbo tvarkai bei darbdavio instrukcijoms. Pavyzdiui,
darbuotojas turi paisyti darbo laiko rimo, ir privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku, kai tuo tarpu civilinje rangos sutartyje
darbo laiko reimas nenustatomas. Kadangi darbo teisiniuose santykiuose, kaip btina darbo organizavimo prielaida, egzistuoja ali
pavaldumas, u io sipareigojimo paeidim darbuotojas gali bti patrauktas drausminn atsakomybn. Pavyzdiui, neatvykus darb be svarbi
prieasi ar tuomet, kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, yra pagrindas jam taikyti
drausmin nuobaud, nes tai yra iurkts darbo pareig paeidimai. Darbuotojui paeidus darbo drausm, tai yra nevykdius ar netinkamai
vykdius darbo pareigas, t.y. nesiningai dirbant, nesilaikant darbo drausms, laiku ir tiksliai nevykdant teist darbdavio ir administracijos
nurodym, darbo norm, nesilaikant technologins drausms, darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, netausojant darbdavio turto, gali bti
taikomos drausminio poveikio priemons[2]. Kalbant apie civilines sutartis, pavyzdiui, rangos sutart, skirtingai nei darbo sutartyje, rangovo ir
usakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. Rangos sutartimi atliekamo darbo neapibria darbo tvarkos taisykls,
instrukcijos.
Reikt pabrti ir tai, kad darbo sutartyse darbdavys, priklausomai nuo to, kaip darbuotojas vykdo darbo pareigas, gali taikyti ne tik drausmines
nuobaudas. Darbo kodekse tvirtintos teiss normos numato ir darbdavio taikomus paskatinimus. U ger darbo pareig vykdym, na darb,
geros kokybs produkcij, ilgalaik ir nepriekaiting darb, taip pat u kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikti
padk, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo teise pasisti tobulintis ir kt.) [3]. Civiliniame kodekse nra teiss
norm, reglamentuojani darbus atliekanio asmens paskatinimus (taip pat ir drausmini poveikio priemoni taikym).
Paklusimas darbovietje nustatytai darbo tvarkai pagrindinis poymis, kuris padeda darbo sutartis atskirti nuo civilini sutari. Kaip jau buvo
minta, civilin teis reguliuoja santykius, kuri dalykas yra darbo rezultatas, o ne jo procesas. Civilins teiss poiriu darbas yra tik vykdytojo
prisiimt sipareigojim vykdymo bdas. Tiesa, ir darbo teisje alys taip pat gali susitarti dl btinybs atlikti darb, kuris yra susietas su
vienokiu ar kitokiu darbo rezultatu, bet tuo paiu darbuotojas turi btinai pats dalyvauti bendrame darbo procese, paklusdamas darbovietje
nustatytai darbo tvarkai, drausmei, vykdydamas io proceso vadov nurodymus.
Nurodyto skirtumo esm yra ta, kad darbo sutarties objektu yra ypatingos ries prek darbo jga, kaip visuma fizini ir intelektualini
mogaus sugebjim.
Dar vienas svarbus elementas, skiriantis darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius nuo civilins sutarties pagrindu atsiradusi santyki, yra
darbo umokestis, kur darbdavys ali susitarimu sistemingai moka darbuotojui u atliekam darb, dl kurio buvo sulygta darbo sutartyje.
Galima teigti, kad neatlygintinas darbas darbo sutarties alies darbuotojo nedomina. Civilinse sutartyse sutarties vykdytojas taip pat gauna tam
tikr atlyg, taiau jau ne darbo umokest, o atlyginim. Skirtumas tarp atlyginimo ir umokesio yra tas, kad umokestis paprastai yra mokamas
sistemingai, ir tas mokjimas yra tstinio pobdio. Todl daniausiai umokesio mokjimas yra siejamas su tam tikru laiko tarpu (pvz.
mokama kas mnes, kas savait ir pan.). Tuo tarpu vykdytojo gaunamas atlyginimas yra siejamas su konkreiu rezultatu ir todl paprastai jis
sumokamas tinkamai vykdius sutart.
Reikia paminti ir tai, kad be darbdavio sipareigojimo mokti darbuotojui sulygt darbo umokest, darbo sutartyse svarbus darbdavio
sipareigojimas suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, utikrinti darbo slygas, kas taip pat yra darbo sutarties ir civilini sutari
skiriamasis bruoas.
Darbdavys sipareigoja organizuoti darbuotojo darb, sukurti jam normalias darbo slygas, reguliariai atlyginti u faktin darbo funkcij atlikim
pagal i anksto nustatyt atlyginim[4]. Civilinse sutartyse darb atliekantis asmuo pats organizuoja savo darb, vykdo j savo rizika, utikrina
darb saug, o jam paprastai apmokamas tik galutinis darbo rezultatas. Civilinio kodekso 6.656 straipsnyje yra reglamentuojama pagal rangos
sutart atliekam darb apmokjimo tvarka. ia kalbama apie tai, kad jeigu pagal rangos sutart nenumatyta atliekam darb ar atskir j etap
apmokti i anksto, usakovas privalo sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain po to, kai yra priimtas darb rezultatas, su slyga, kad darbai
atlikti tinkamai ir laiku, arba usakovo sutikimu anksiau nustatyto termino. Rangovas turi teis reikalauti imokti jam avans ar rankpinigius
tik rangos sutartyje nustatytais atvejais
Svarbus elementas, skiriantis darbo sutartis nuo civilini sutari, yra sutarties forma. Darbo sutarties forma turi bti raytin ir atitikti pavyzdin
darbo sutarties form, kuri nustato Vyriausyb.
Civilini ir darbo sutari skirtum yra dl statym reikalaujamos sutarties formos nesilaikymo. Civilinje teisje statym reikalaujamos
formos nesilaikymas gali daryti sandor negaliojant, kai negaliojimas sakmiai nurodytas statymuose [CK. 1.93 str.]. Prieingai nei civilinse
sutartyse, darbo sutarties pavyzdins formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojania.
Tiek darbo sutarties pagrindu, tiek civilins sutarties pagrindu susiformavusiems santykiams bdinga tai, kad alys, sudariusios mintas sutartis,
gauna tam tikr naud. Tarp darbo sutarties ali susiformuoja ne tik naudos principu paremti, o tai ypa bdinga daugeliui civilini sutari, bet
ir tam tikri asmeniniai santykiai. Tokie tarpusavio ryiai lemia ir tam tikr moralini sipareigojim bvim[5]. Darbdavys, sukurdamas
darbuotojui palanki darbin atmosfer, ger darbo klimat, rpindamasis geromis darbo slygomis, darbuotojo sveikata, poilsiu, darbuotojo
kvalifikacijos klimu, i darbuotojo puss gali tiktis sulaukti lojalumo sau, geresni darbuotojo darbo rezultat, tuo paiu darbdavys savotikai
sumains rizik netekti ger, kvalifikuot darbuotoj, didins darbuotoj pastangas inaudoti savo potencialias galimybes, tam, kad darbdavys
gaut kuo daugiau naudos.
Yra svarbu ir tai, jog sudarant darbo sutart, mogus patenka darbo statym reguliavimo sfer. Todl jam turi bti suteiktos tam tikros
socialins garantijos, lengvatos. Sutartiniams santykiams, kylantiems i civilini sutari, tai nebdinga. Dirbantys pagal civilines sutartis
asmenys toki garantij ar koki nors lengvat neturi.
statym leidjas grietai apibria tiek kai kuri civilini sutari, tiek darbo sutari nutraukimo (pasibaigimo) pagrindus. Darbo sutarties
nutraukimas galimas tik statymo nustatytais pagrindais, o civilins sutarties alis iimtiniais atvejais gali priversti kit al nutraukti sutart, jei i
esms paeidiami jos interesai.
Darbo ir civilini sutari panaum ir skirtum galime rasti, pavelg atsakomyb, atsirandani i mint sutartini santyki.
U darbo sutarties alies neteistus veiksmus taip pat yra numatyta materialin atsakomyb, taiau ia galima rasti ir skiriamj bruo tuo, kad
darbo sutarties alis atsako tik esant jo kaltei, o civilinse sutartyse kalt nra btina visais atvejais, dl ko gali kilti atsakomyb (verslo srityje

47

sudaromoms sutartims yra galima objektyvioji atsakomyb). Bet vis tik esminis skirtumas yra tas, kad darbo sutarties alims be materialins
atsakomybs yra numatyta ir drausmin atsakomyb, kas nebdinga civilinms sutartims. Civilins sutarties alys negali viena kitos atvilgiu
taikyti tam tikr nuobaud, kai tuo tarpu darbo sutarties alis darbdavys gali skirti drausmin nuobaud kitai sutarties aliai darbuotojui.
Drausmin atsakomyb darbo sutartyse yra saugiklis, padedantis utikrinti darbo drausm.
Aptar darbo ir civilini sutari svokas ir esminius poymius, matome, jog darbo sutart su civiline sutartimi sieja nemaai panaum, kurie
kartais komplikuoja i sutari atskyrim praktikoje. Taiau analizuojant darbo sutarties ir civilini sutari bruous, greta panaum yra ir
nemaai skirtum. Mint sutari lyginimas vairiais aspektais, irykino specifinius darbo sutarties bruous, kuri visuma padeda atskirti darbo
sutart nuo civilini sutari.
Darbo sutarties alys.
Darbuotojas
Viena darbo sutarties alis visada yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsn turintis darbin teisnum ir
veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. Visikas darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo teises bei sukurti
darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam eiolika met. Darbinio teisnumo ir veiksnumo iimtys gali bti
nustatytos Darbo kodekse ir kituose statymuose. Pvz., DK 277 straipsnyje ivardyti darbai, kurie negali bti skiriami asmenims, nesukakusiems
atuoniolika met. Toki darb sraas nustatytas Vyriausybs 2003 m. sausio mn. 29 d. nutarimu Nr. 138 Asmen iki atuoniolikos met
darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarka, darbo laikas, jiems draudiami dirbti darbai, sveikatai
kenksmingi, pavojingi veiksniai[6].
Sutinkamai su lygiateisikumo principu visiems asmenims suteikiamas lygus darbinis teisnumas ir veiksnumas, neatsivelgiant i asmen lyt,
ras, tautyb, kalb, kilm, pilietyb ir socialin padt, tikjim, santuokin ir eimin padt, ami, sitikinimus ar pairas, priklausomyb
politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, kitas aplinkybes, nesusijusias su darbuotoj dalykinmis savybmis.
Darbo kodekso 13 str. nustatyta, kad usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi tok pat darbin
teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai.
tai usienieiai ir asmenys be pilietybs, nesantys nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, nesinaudoja tokiu paiu darbiniu teisnumu
kaip Lietuvos Respublikos pilieiai. J sidarbinimo galimybs ir apribojimai Lietuvos Respublikoje nustatyti statyme Dl usieniei teisins
padties[7]. Apie j primimo darb tvark r. 4 skirsn.
Jau buvo minta, kad darbin veikla neatskiriama nuo asmens, jos negalima realizuoti per atstov. Darbines teises ir pareigas darbuotojas gali
realizuoti tik pats asmenikai. Teisnumas ir veiksnumas neatsiejami, jie atsiranda ir inyksta vienu metu.
Darbdavys
Darbdavys tai darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga, organizacija ar kitokia organizacin struktra, nesvarbu, kokia jos nuosavybs
forma, teisin forma, ris bei veiklos pobdis. Taigi darbdaviu yra tiek vieieji, tiek ir privats juridiniai asmenys, besiveriantys komercine
veikla, vieuoju administravimu, vietimo, kultros, socialine, mokslo veikla ir pan. Darbdaviu gali bti juridini asmen padaliniai (filialai,
atstovybs) kai tai numatyta juridinio asmens nuostatuose. Darbdaviu taip pat gali bti fizinis asmuo. Jo veiksnum reglamentuoja Civilinis
kodeksas. Tai asmenys kurie gali darbines teises gyvendinti patys ar samdydami darbuotojus (pvz., individuali moni savininkai, kininkai,
nustatyta tvarka gij verslo liudijim, kai samdo kit asmen patarnavimo darbams atlikti). J teisnumas ir veiksnumas, t.y. ir galjimas bti
darbdaviu atsiranda sulaukus atuoniolikos met amiaus (CK 2.1. 2.2. str.) arba CK 2.9. str. apibrtais pagrindais.
kininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teiss akt nustatyta tvarka. i sutari sudarymo ypatumus nustato
Vyriausyb .
Darbdavi darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo j steigimo momento. T patvirtina mons, staigos, organizacijos registravimas
valstybs ar savivaldybs institucijoje. Darbdavys turi registruotis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose,
drausti priimtus dirbti darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu ir mokti socialinio draudimo mokas.
16.2 Darbo sutari rys
Atsivelgiant darb specifik, gali bti sudarytos vairi ri darbo sutartys. Lietuvos Darbo kodeksas praplt darbo sutari rat ir be
terminuot darbo sutari numato tokias kaip laikinoji, sezonins, antraeili pareig sutartis, sutart su namudininkais, patarnavimo ir
kitas (r. paveiksl Nr. 17).
17 paveikslas Darbo sutari rys
Jas galima klasifikuoti pagal trukm: terminuotos, sezonins, laikinos, neterminuotos; pagal darb pobd antraeilio darbo, patarnavimo darb,
su namudininkais ir kitos; pagal darbo viet: dl darbo monje, dl darbo namuose, kininko kyje ir kitaip. (r. paveiksl Nr.18) DK nuostatos
taikomos neterminuot darbo sutari sudarymui ir vykdymui, iskyrus kai kuri nuostat taikym tam tikrai darbo sutarties riai, pvz.,
terminuotoms darbo sutartims. Ypatumai ir iimtys atskiroms darbo sutari rims numatomos ne tik DK, bet ir atskirais teiss aktais.
18 paveikslas Darbo sutartis
DK 108 str. 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuotai). Darbo kodekso 109 str. 2 d. numatyta
nuostata, draudianti sudaryti terminuotas sutartis, jei darbas yra nuolatinio pobdio. Svoka nuolatinis darbo pobdis" nra paaikinta.
Nuolatinis darbas apibdinamas kaip darbas pagal neterminuot darbo sutart, o tai nepakankamas ir neatskleidiantis nuolatinio darbo pobdio
esms apibdinimas. Nuolatinio darbo pobdis paprastai atspindi mons veikl, jos pagrindines funkcijas, tikslus ir yra nurodomas mons
statuose.
Siekiant ivengti esamo darbdavi piktnaudiavimo, Darbo kodekso 109 str. nustatyta iimtis leidia nuolatinio pobdio darbui sudaryti
terminuotas sutartis tik, kai tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys. Kolektyvinje sutartyje alys galt numatyti konkreius atvejus,
kuomet nepaeidiant darbuotoj teisi, bt galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dl nuolatinio pobdio darbo. Pavyzdiui,
kolektyvinje sutartyje galima nustatyti, kad su X projekto vadybininkais ir koordinatoriais bus sudaromos tik terminuotos darbo sutartys. Arba,
pavyzdiui, kad terminuotos darbo sutartys bus sudaromos su asmenimis dirbaniais vietoje asmen, kurie pasim vaiko prieiros atostogas,
krybines atostogas ir pan.
Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma:
1)
tam
tikram
laikui;
2) tam tikr darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Pavyzdiui, mons, kuri pagal savo ekonomins veiklos funkcijas
neatlieka tam tikr darb ar paslaug, bet vykdant pagrindin veikl prireikia atlikti kai kuriuos darbus, tokiu atveju, darbuotojai ioms
konkreioms veiklos funkcijoms gyvendinti bus priimti darb terminuotai, t. y. konkrei darb atlikimo laikui, kol bus atliktas visas
usakymas/projektas.
3) laikui, kuriam darbuotojai irinkti, arba t renkamj organ galiojim laikui (kadencijai). Pavyzdiui, su darbuotojais, kuriuos pagal
statymus arba pagal mons, staigos, organizacijos status skiria darb renkamieji organai, iskyrus savivaldybi tarybas.
Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas:
1)
iki
tam
tikros
kalendorins
datos
(pvz.,
iki
2005
m.
gruodio
31
d.)
2) iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo (pavyzdiui, iki kol ankstesn darbuotoja X.Y. gr i tikslini vaiko ir
prieiros atostog iki vaikui sueis treji metai).
Bet kokiu atveju Terminuotos darbo sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip penkeri metai.

48

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 1043 Dl atskir darbo sutari ypatum patvirtinimo [1] numato
laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus, jos pakeitimo ir pasibaigimo, laikinj darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatumus, taip pat darbo
sutarties dl antraeili pareig (darbo), su namudininkais, patarnavimo sutartims taikomus ypatumus. Pavyzdiui, laikinoji darbo sutartis gali
bti sudaroma iki 2 mnesi skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dl ligos, atostog ir panaiai) darbuotojams
pavaduoti; student, moksleivi atostog metu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio ir kit teiss akt nuostatomis
dl saugi ir sveik darbo slyg sudarymo asmenims iki 18 met).
Antraeils pareigos (darbas) - tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinje darbovietje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Prie
ypatum numatyta ir viena i inter alia slyg, kad darbo sutartyje dl antraeili pareig turi bti nurodyta, jog darbuotojas priimamas dirbti
sulygt darb einant antraeiles pareigas. Darbdaviui priimaniam darbuotoj dirbti antraeilms pareigoms btina atkreipti dmes tuos
darbuotojus, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, nes jiems eiti antraeili pareig (dirbti darbo) neleidiama. Vadovaujantis Darbo
kodekso 145 str. 1 dalies 1 punktu tokiais darbuotojais yra asmenys iki 18 met amiaus.
Namudinink darbo sutartyje alys turi numatyti aprpinimo aliavomis, mediagomis terminus ir tvark, atsiskaitymo u produkcij tvark,
pagamint gamini iveimo terminus. Prie sudarydamas darbo sutart su namudininku, darbdavys, susitars su darbuotoju, teiss akt nustatyta
tvarka turi vertinti profesin rizik namudininko darbo vietoje. Namudinio darbo sutartyje gali bti numatyta, kad namudininkas gaus
kompensacij u: susijusias su jo darbu ilaidas (pvz., elektros energijos ir vandens sunaudojimo, ryi paslaug, main ir rengini prieiros ir
remonto, kitas); laik, sugait mainoms ir renginiams remontuoti, rankiams keisti, riuoti, pakuoti ir ipakuoti, kitoms panaioms
operacijoms.
Patarnavimo sutartyje turi bti nustatytas kasdieninio darbo pradios ir pabaigos laikas, darbo diena gali bti pertraukiama. Patarnavimo
sutartyje darbuotojo pageidavimu gali bti susitarta dl ilaid (kelions, nakvyns, spec. drabui sigijimo ir kit), patirt teikiant paslaugas,
kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdav ir maitinimo slyg. Sudarius patarnavimo sutart, darbdavys neprivalo teikti darbuotojui darbo
paymjimo.
DK 112 str. nuostatos, nustatanios reikalavimus sezoninei darbo sutariai, detalizuojamos Vyriausybs nutarime Nr.154 Dl sezoninio
darbo[2]. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne
ilgesniais kaip atuoni mnesiai (vienas po kito einani dvylikos mnesi laikotarpiu), ir yra traukti sezonini darb sra. Darbuotojams,
kurie pasibaigus j sezonins darbo sutarties terminui pratsia darbo sutart kitam sezonui, nenutraukdami darbo santyki, kasmetins atostogos
suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepaeidiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais paiais darbo metais. Nuo
2003 m. sausio 1 d. kasmetini atostog suteikimas siejamas su konkreiais darbo metais.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo paiu darbdaviu sudaroma nauja sezonin darbo sutartis,
u laik nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradios mokamas kolektyvinje arba darbo sutartyje nurodyto dydio atlyginimas.
DK ivardintas darbo sutari ri sraas nra baigtinis. Vadovaujantis DK 117 straipsniu, darbo sutari su kinink ki ir kit ems
kio subjekt darbuotojais, specialiosios paskirties moni darbuotojais, kuri veikla gali sukelti i moni veiklos sutrikim, susijusi su
itin sunkiomis pasekmmis monms ir gamtai, taip pat sutari, sudarom kitais statym nustatytais atvejais, ypatumus Darbo kodekso,
kit statym nustatyta tvarka nustato kolektyvins sutartys ir t ri darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teiss aktai. (DK 117 str.).
Pavyzdiui, darbo sutartys su kininkais ir kit ems kio subjekt darbuotojais sudaromos vadovaujantis kininko kio statymu [3] ;
Prekybins laivybos statymas[4] numato darbo sutari su jrininkais ypatumus; Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins
padties[5] numato atskirus reikalavimus darbinant usienio piliet ir ES piliet. Teiss doktrinoje sutinkamos ir kitokios darbo sutari rys:
viso ir ne viso darbo laiko su nepilnameiais, negali turiniais asmenimis, tele darbo, agentrinio darbo ir kt . Pavyzdiui, ne viso darbo
laiko sutartyse , kuri sudarymo ypatumus numato ne tik DK, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. lapkriio 29 d. nutarimas Nr.
1508 Dl Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusi slyg aprao patvirtinimo [6], prie kit btinj darbo sutarties slyg
btina nurodyti, kad darbuotojas dirbs ne vis darbo laik.
16.3 Darbo sutarties sudarymo tvarka
Darbo statymais nustatyta bendroji darbo sutarties sudarymo tvarka ir jos sudarymo ypatumai su atskir kategorij darbuotojais (vietimo,
auktj mokykl, transporto, sveikatos apsaugos, jaunais asmenimis iki 18 met ir kt.).
Sudarant darbo sutartis yra laikoma, kad alys (darbdavys ir pretenduojantis sidarbinti asmuo) yra lygios bei laisvos paios nusprsti su kuo j
sudaryti. Taiau lygyb yra ne visada pvz., prie sudarant sutartis tarp ali susiklosto tam tikri ikisutartiniai santykiai, kuri pagrindas yra
derybos, t.y. bandymas susitarti dl bsimos sutarties slyg. Btent i santyki metu ir pasireikia ali galimybi nelygumas, kuris yra
vardijamas kaip derjimosi galios nelygyb (inequality of bargaining power). Tokia derjimosi nelygyb lemia tai, kad viena sutarties alis savo
ekonomine galia yra tiek pranaesn u kit, jog gali diktuoti sutarties slygas. Kai kuriose rinkose pasila tokia maa, o paklausa tokia didel,
kad paslaugos gavjas faktikai neturi galimybs pasinaudoti sutarties laisve ir paveikti sutarties turinio. Daugelyje atvej yra nesiderama dl
slyg, nes viena alis u kit silpnesn savo patyrimu, deryb meistrikumu, informacijos kiekiu, nesidomi sutarties turiniu ir todl
nesvyruodama priima jai silomas slygas[1] . Todl bandant paalinti iuos skirtumus civilines sutartis reglamentuojaniuose aktuose yra vestas
silpnos alies institutas. Sudarant darbo sutartis i nelygyb yra jauiama dar labiau. Paymtina, kad tokios nelygybs laipsnis labai priklauso
nuo alies ekonomini, socialini, politini realij. Todl iandien Lietuvoje kalbti apie darbdavio ir darbuotojo lygyb bt tiesiog per anksti.
Tokia situacija yra dl didelio nedarbo, profesini sjung neskaitlingumo, valdios institucij nesugebjimo ar nenoro utikrinti statym
laikymsi. Nemaai prie to prisideda ir pai darbuotoj nenoras ginti savo teises, kur lemia baim prarasti darb, gana menkas juridinis
iprusimas bei kvalifikuotos teisins pagalbos neprieinamumas. Visgi tenka paymti, kad tokia situacija nebtinai bus visada, ateityje ji gali
ymiai pagerti, o ir darbuotojas ne visada yra silpnesne alimi, negalinti kelti savo slyg. Pvz., daugelyje ali trkstant kvalifikuot
programuotoj susidar slygos kai btent darbuotojai, o ne darbdaviai galjo reikalauti labai palanki darbo slyg ir aukt atlyginim.
Garantijos sudarant darbo sutart
Kaip buvo minta, sudarydamos darbo sutart, alys realizuoja konstitucines teises bei laisves ir tam tikras garantijas. Viena i teiss darb
garantij yra draudimas nepagrstai atsisakyti priimti darb (DK 96 str.). Nepagrstas yra toks atsisakymas priimti darb, kai jis nieko bendro
neturi su dalykini darbuotojo savybi vertinimu ar ypatingomis darbo slygomis, kai statymais nustatomi tam tikri apribojimai. Pagal DK 2
str. 1 d. 4 p. draudiama atsisakyti priimti darb dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kilms, priklausomybs partijoms ir
visuomeninms organizacijoms bei kitais motyvais. Taip pat draudiama atsisakyti priimti darb jeigu yra ratikas darbdavi susitarimas dl
darbuotojo perklimo kit darboviet ir kitais statym nustatytais atvejais. Reikia pabrti tai, kad iuo atveju turima galvoje, tik statymai, o
ne Vyriausybs nutarimai ar kolektyvins sutartys.
Apribojimai sudarant darbo sutart
Primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai (DK 97 str. 1 d.). Darbo statym nuostatos numatanios darbinio subjektikumo
apribojimus priimant asmen darb, neprietarauja LR Konstitucijoje tvirtintam lygaus darbinio teisnumo principui, nes apskritai tokiems
asmenims eiti kitas pareigas ar dirbti tam tikr darb neudrausta.
Draudiama eiti tarnautoj pareigas vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje asmenims, kuriuos sieja
artimi giminysts ar svainysts ryiai (tvai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j sutuoktiniai ir j vaikai,
taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai), jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno

49

teise kontroliuoti kit. Iimtis i ios taisykls gali nustatyti Vyriausyb (DK 97 str. 2 d.) (r. pav. Nr. 19). ios nuostatos netaikomos
tarnautojams, kuri tarnyb reglamentuoja valstybs tarnybos santykius reglamentuojantys statymai.
Apribojimai numatyti DK 97 str. 2 d. gali bti taikomi tik tada, jei vienu metu yra ios trys slygos:
1.jie taikomi darbuotojams, kurie dirba valstybs ar savivaldybs institucijoje bei valstybs ir savivaldybs monje. Privataus sektoriaus kio
subjektams
ie
apribojimai
netaikomi;
2.giminaiiams ir svainiams dirbti vienoje i mint institucij bei moni draudiama, jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j
tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit, pvz., jeigu giminaiiai ar svainiai yra tik netiesioginiai pavalds vienas kitam
(pvz., savivaldybs mons direktorius ir jo mona, dirbanti apskaitininke nurodyti apribojimai netaikomi, nes ji tiesiogiai pavaldi vyr.
finansininkui
ir
skyriaus
virininkui);
3.dirbti vienoje institucijoje ar monje ir uimti aukiau mintas pareigas draudiama tik giminaiiams, nurodytiems DK 97 str. 2 d.
Reikia paymti, kad nelaikoma diskriminacija, iimtimis, pirmumu ar apribojimu tam tikri veiksniai, kurie bdingi tam tikro darbo pobdiui
arba nustatyti Valstybs ypatingu rpesiu tam tikriems asmenims teikiant didesn darbo ar socialin apsaug (pvz., DK 277 str. nustatyta
asmen iki 18 met darbo apsauga ir pan.).
Vadovaudamasi Darbo kodekso 97 str. 2 d. Vyriausyb patvirtino darbuotoj kategorij sra, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje
valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ir savivaldybs monje, kai juos sieja artimi giminysts ir svainysts ryiai ir kai j darbas
susijs su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit [2]. Taip pat Vyriausybs 2005 m. kovo mn. 3 d. nutarimu
Nr. 246 [3] nustatyta, kad netaikomas draudimas dirbti giminaiiams ir svainiams emiau nurodyt institucij darbuotoj kategorijoms:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. sausio mn. 26 d. nutarimo Nr. 86 2,3,4 punktais patvirtinti vadovaujani darbuotoj
ir specialist, kuriems netaikomas draudimas dirbti dl artimos giminysts ar svainysts ryi, konkrei pareigybi sraas[4]i.
Kultros staigose
Akompaniatorius, architektas, archyvaras. Asistentas: baletmeisterio, chormeisterio, dirigento, reisieriaus. Atlikjas: aktorius, dainininkas,
muzikantas, okjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, okantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatros, meno, folkloro krinius ar
cirko numerius. Baletmeisteris. Bibliografas, bibliotekininkas. Choreografas. Chormeisteris. Chorvedys. Dailininkas, dailininkas: scenografas,
dekoratorius, kostium, grimo viesos. Dizaineris. Dirigentas.
Dailtyrininkas. Ekskursij vadovas. Etnografas. Folkloristas. Fotografas. Inspektorius: baleto, choro, orkestro, trups. Ininierius: bibliotekini,
muziejini proces automatizavimo. Koncertmeisteris, koncertmeisteris akompaniatorius. Kultrini rengini organizatorius. Koordinatorius,
kuratorius: kultrini rengini, parod. Meno vadovas. Metodininkas. Muziejininkas. Muzikologas-lektorius. Paminklotvarkininkas.
Redaktorius. Repetitorius: baleto, vokalo. Reisierius. Reisierius: garso, vaizdo. Reisieriaus padjjas. Vertjas. Breli, studij vadovai.
Kultrins veiklos vadybininkai. Kultros projekt vadovai. Vedjas: archyvo, literatrins, muzikins, pastatymins dalies. staig (bibliotek,
kultros centr, muziej, koncertini staig, muzikini kolektyv, teatr ir kit kultros staig), vadov pavaduotojai kultrinei veiklai. Mgj
meno kolektyv vadovai. Teatruose ir koncertinse staigose: Administratorius. Ininierius: garso, viesos, scenos. Operatorius: garso, viesos.
vietimo staigose
Aukltojas. Bendrabuio aukltojas. Bibliotekininkas. Bibliotekos vedjas. Brelio vadovas. Dstytojas (profesorius, docentas, lektorius,
asistentas). Grups aukltojas. Judesio korekcijos mokytojas, pedagogas. Kabineto vedjas. Katedros vedjas. Katedros vedjo pavaduotojas.
Laboratorijos vedjas. Logopedas. Meninio ugdymo mokytojas, pedagogas (akompaniatorius, koncertmeisteris, iliustratorius, choreografas,
reisierius, grafikas, tapytojas, skulptorius, keramikas ir kiti specialistai, dirbantys analogik darb tiesiogiai su asmenimis, kurie mokosi).
Meno vadovas. Metodininkas. Mokomosios laboratorijos vedjas, vadovas, virininkas. Mokomosios laboratorijos vedjo, vadovo, virininko
pavaduotojas. Mokymo firmos vadovas. Mokytojas. Mokytojas konsultantas. Neformaliojo (papildomojo) ugdymo organizatorius. Neformaliojo
(papildomojo) ugdymo mokytojas, pedagogas. Plaukimo instruktorius. Praktikos vedjas, vadovas, virininkas. Praktikos vedjo, vadovo,
virininko pavaduotojas. Praktinio mokymo ar bandym centro vedjas, vadovas, virininkas. Praktinio mokymo ar bandym centro vedjo,
vadovo, virininko pavaduotojas. Praktikos (praktini usimim, praktikum) vadovas, vedjas. Praktinio mokymo firmos vadovas.
Priemokyklinio ugdymo pedagogas. Profesijos mokytojas. Psichologas.
Skraidymo instruktorius. Socialinis pedagogas. Specialusis pedagogas. Specialistas praktiniam student mokymui. Surdopedagogas.
Tiflopedagogas. Treneris. Vairavimo instruktorius.
Sveikatos apsaugos staigose
Gydytojas*. Gydytojas odontologas**. Slaugytojas (bendrosios praktikos, vaik, bendruomens ir kt.) Vaistininkas. Farmakotechnikas.
*Gydytojo pareigybs pavadinim staigos vadovas nustato pagal Medicinos praktikos profesini kvalifikacij ri sra.[5]
**Gydytojo odontologo pareigybs pavadinim staigos vadovas nustato pagal Odontologijos praktikos profesini kvalifikacij ri sra[6],
Valstybs moni mik urdijoje
Girininkas. Eigulys. Medelyno virininkas. Medelyno virininko pavaduotojas. Medelyno meistras.
Reikia pabrti tai kad, asmens kuris nebuvo priimtas darb pareikalavimu, darbdavys turi paaikinti atsisakymo prieast ratu.
Neteistas atsisakymas priimti darb gali bti ginijamas teisme ne vliau kaip per vien mnes. Vieno mnesio terminas turt bti
skaiiuojamas nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss. Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb
yra neteistas, darbdavys teismo sprendimu pareigojamas priimti asmen darb ir u laik nuo atsisakymo priimti darb dienos iki
teismo sprendimo vykdymo dienos sumokti jam minimaliojo darbo umokesio dydio kompensacij.
Teisini apribojim priimant darb, profesiniu pagrindu nereikia painioti su tam tikrais teistais reikalavimais, kuriuos turi atitikti asmuo,
pretenduojantis eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb (pvz., kvalifikacijos, sveikatos ir kt.). Apie darbo sutari sudarymo ypatumus
su atskir kategorij darbuotojais kalbsime toliau.
Kartu paymsime, kad ginai dl neteisto atsisakymo priimti darb nepaminti DK 295 str. 2 d. ir 297 str. 1 d. ir 3 d., kaip ginai kurie
inybingi teismui. Taiau manytume, kad jie nagrintini teisme, remiantis DK 96 str. 3 d. nuostata.
Reikia atkreipti dmes tai, jog primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai. Tai reikia, kad nei Vyriausybs nutarimai,
nei valstybs ar savivaldybi institucijos teiss aktai, nei mons vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai koki nors primimo darb
apribojim nustatyti negali.
19 paveikslas Darbo sutarties ypatumai
Neteistas atsisakymas priimti darb gali bti ginijamas teisme ne vliau kaip per vien mnes. Vieno mnesio terminas turt bti
skaiiuojamas nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss. Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb yra
neteistas, darbdavys teismo sprendimu pareigojamas priimti asmen darb ir u laik nuo atsisakymo priimti darb dienos iki teismo
sprendimo vykdymo dienos sumokti jam minimaliojo darbo umokesio dydio kompensacij.
Teisini apribojim priimant darb, profesiniu pagrindu nereikia painioti su tam tikrais teistais reikalavimais, kuriuos turi atitikti asmuo,
pretenduojantis eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb (pvz., kvalifikacijos, sveikatos ir kt.).
Reikia atkreipti dmes tai, jog primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai. Tai reikia, kad nei Vyriausybs nutarimai, nei
valstybs ar savivaldybi institucijos teiss aktai, nei mons vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai koki nors primimo darb apribojim
nustatyti negali.
Dokumentai, pateikiami priimant darb

50

Priimant darb darbdavys turi teis:

20 paveikslas Dokumentai, pateikiami primant darb
Dokument, priimant darb pateikimas numatytas DK 104 straipsnyje. Taiau sudarant darbo sutartis su atskir kategorij darbuotojais,
statymuose gali bti nustatyta galimyb pateikti ir kitus dokumentus.
Taiau asmens tapatyb patvirtinant dokument ir socialinio draudimo paymjim btina pateikti sudarant kiekvien darbo sutart, t.y. priimant
darb.
Valstybinio socialinio draudimo paymjim idavimo, pildymo ir pateikimo tvarka nustatyta LR Vyriausybs 1995 m. birelio 5 d. nutarimu Nr.
782 patvirtintose Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu skaitos taisyklse, kurios buvo pakeistos 2005 m. birelio 14 d. nutarimu Nr. 646
[7].
Darbo kodekso 265 str. nustatyti privalomi sveikatos patikrinimai. Darbdavio pareiga utikrinti, kad monje dirbt tik laiku sveikat pasitikrin
darbuotojai.
Profesij, darb, kuriuos dirbantys asmenys sidarbindami ir vliau privalo periodikai tikrintis sveikat, sra, sveikatos pasitikrinim tvark
nustato Vyriausyb.
Darbo sutarties forma ir jos pildymas
Vadovaujantis Darbo kodekso 99 straipsnio nuostatomis, darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form. Raytin darbo sutartis
sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutart pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasiraytas darbo sutarties
egzempliorius teikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis t pai dien registruojama darbo sutari registro urnale. Toks
urnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj, pavyzdiui privaiuose gydytoj ar gydytoj
odontolog kabinetuose, nedidelse privaiose vaistinse. Ne vliau kaip prie darbo pradi kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi
darbdavys teikia darbuotojui j identifikuojant dokument darbo paymjim, kur darbuotojas privalo neioti ar laikyti darbo metu darbdavio
ar jo galioto asmens (ar mons vidaus tvarkos taisyklse) nurodytoje vietoje, nes antraip jam gali bti taikoma drausmin atsakomyb. Darbo
kodekso 99 str. 2 d. numatyta, kad io paymjimo form, jo idavimo, neiojimo bei pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvark nustato
Vyriausyb. Duomenis apie priimt darb darbuotoj darbdavys turi t pai dien praneti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui.
Sudarydamas darbo sutart, darbdavys ar jo galiotas asmuo privalo pasiraytinai supaindinti priimamj asmen su jo bsimo darbo slygomis,
kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, darbuotojo pareigine instrukcija, mons komercini bei technologini paslapi saugojimo
taisyklmis, kitais darbovietje galiojaniais lokaliniais aktais, reglamentuojaniais jo darb.
Darbo sutarties pavyzdin form, registravimo taisykles nustato Vyriausyb. Aukiausiojo teismo senatas iaikino, kad jei administracija
pasiraytinai nesupaindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis ir darbuotojas savo darbo (pareig) dl nesupaindinimo neatlieka ar jas atlieka
netinkamai, tai tokia darbuotojo veikla negali bti kvalifikuojama kaip jo kalti veiksmai ir dl to jis negali bti baudiamas drausmine tvarka, o
tuo paiu ir atleidiamas i darbo pagal Darbo kodekso straipsnius, kuri taikymas siejamas su darbuotojo kalte.
U tinkam darbo sutarties sudarym atsako darbdavys (LR ATPK 41 str.). Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti, nes jis neturi galimybs
kontroliuoti darbdavio (jo atstovo administracijos) veiksm
16.4 Darbo sutarties turinys
Darbo teisini santyki subjektai, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir siningumo principais, patys susitarimo bdu gali nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas, jei tiesiogiai to nedraudia Darbo kodeksas ir kiti statymai (DK 4 str. 4 d.). Darbo sutarties ali sulygtos sutarties
slygos ir yra darbo sutarties turinys. Remiantis darbo sutartimi, individualizuojamos kiekvieno darbuotojo darbo slygos, konkretizuojamos jo
teiss ir pareigos.
Darbo sutarties alys, sudariusios sutart, sipareigoja keistis disponuojamais itekliais (katais): darbo jga ir darbo umokesiu. Todl joks
statymas negali garantuoti ali faktins lygybs, nes tam turi takos ne tik teisin, bet ir ekonomin-finansin darbo sutarties subjekt padtis.
Viena alis (darbdavys), disponuojanti darbo rankiais ir mons finansais, visuomet stipresn u kit al (darbuotoj). Darbo sutarties turinys tai darbuotojo, siekianio didesni, ir darbdavio silom minimali darbo garantij deryb pasiektas rezultatas.
Darbo sutarties turinys turi bti aikus, nes tai padeda ivengti gin ir garantuoja darbo santyki stabilum. alys negali nustatyti toki darbo
slyg, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato Darbo kodeksas, statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin
sutartis. DK tvirtinta nuostata, draudianti alims nustatyti darbo sutartyje tokias slygas, kurios prietaraut ne tik normini teiss akt
nuostatoms, bet ir kolektyvins sutarties nuostatoms.
Vadovaujantis DK 95 str., darbo sutarties slygos skirstomos btinsias, atskir darbo sutari btinsias, privalomsias (darbo apmokjimo) ir
kitas (papildomas) (r. pav. Nr.21).
Btinosios darbo sutarties slygos
Teisinis darbo sutarties sudarymo elementas yra btinj darbo slyg nustatymas, t. y. kai alys sulygsta dl darbuotojo darboviets ir darbo
funkcij.
Terminas darboviet" nevienareikmis: j galima traktuoti kaip darboviet (mon, staig, organizacij) arba kaip konkrei darbo viet
(mons filial, padalin, skyri, cech, grup ir pan.). Darboviet suprantama kaip darbdavys, o darbo vieta - siauriau, t. y. kaip darbo funkcij
konkreti atlikimo vieta. Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintoje pavyzdinje darbo sutarties formoje turi bti nurodyta ne tik tai, kad
darbuotojas dirbs atitinkamoje monje, staigoje..., bet ir tiksli darbuotojo darbo vieta, pavyzdiui atskiras mons padalinys, skyrius, tarnyba,
filialas ir pan. Jeigu darbo sutartyje alys nesusitart dl tikslios darbuotojo darbo vietos, darbdavys paprasiausiai galt piktnaudiauti savo
teise. Pavyzdiui, darbuotojas priimtas dirbti spaudos platinimo agentroje ir dirba spaudos kioske, esaniame Vilniuje. Sutartyje, savo ruotu,
darboviet nurodoma - "Spaudos platininio agentra", o konkreti darbo vieta nenurodoma. Darbdavys, nordamas iprovokuoti darbuotoj savo
noru nutraukti darbo sutart, j paskiria dirbti kioske, esaniame kitame mieste (Elektrnuose), aikindamas, kad jis nepaeidia susitarimo darboviet ilieka ta pati, bet poskyris jau ne tas. Siekiant ivengti paeidim, darbo sutartyje alys privalo sulygti ne tik dl darboviets
plaija prasme, bet ir dl konkreios darbuotojo darbo vietos, t. y. dl mons padalinio, skyriaus, poskyrio ir pan. Darbo vieta Lietuvoje yra
viena i slyg, be kurios sutartis negaliot.
Terminas darbo funkcijos reikia ne k kit kaip tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbas arba tam tikros konkreios
pareigos. Konkreiu atveju, sutartyje turi bti nurodyta darbo funkcijos, t.y. profesija, specialyb, pareig pavadinimas, kvalifikacija; taip pat
btina nurodyti jeigu darbuotojas priimamas mokiniu.
Darbo funkcijos apibrtumas tai priimamo darbuotojo funkcionalios vietos ir jo darbo reimo darbo procese nustatymas. Darbdavys danai
darbo sutartyje siekia nustatyti kuo daugiau darbo funkcij. Taiau, kai darbuotojas pareigojamas dirbti kelet darb, kartais net ir neatitinkani
jo specialybs, kvalifikacijos, yra paeidiamos jo teiss ir teisti interesai. Darbo procese pageidaujam rezultat pasiekiama, kai kiekvienas
darbuotojas ino savo pareigas, teises ir atsakomyb, kai kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.
Svoka kvalifikacija - profesinio mokymosi lygis ir ris, t.y. tam tikros gytos specialybs ini, patirties lygis. Pavyzdiui, teisininkas
apylinks teismo teisjas ir teisininkas Lietuvos Respublikos Aukiausiojo teismo teisjas. Nekelia abejoni, kad pastarojo kvalifikacijai keliami
daug auktesni reikalavimai. Kvalifikacinius reikalavimus atspindi tam tikras tarifinio atlygio dydis, darbuotojo kategorija, klas (pvz., pirmos
klass pilotas), mokslinis laipsnis ir pan.
Profesija atspindi rin arba akin darbo pasiskirstym: pvz., gydytojas, juristas, ininierius. Ji charakterizuoja plaiausi veiklos srit.

51

Specialyb yra siauresn veiklos sritis konkreios profesijos ribose ir reikalaujanti specialaus pasirengimo. Pavyzdiui, gydytojas - pediatras,
advokatas, teisjas, ininierius - elektrikas.
DK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiroms darbo sutari rims darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti nustatomos ir
kitos btinosios slygos, kurias alys sulygsta sudarydamos toki darbo sutart (susitarimas dl sutarties termino, sezoninio darbo pobdio ir
kt.). Atkreipiamas dmesys tai, kad alys dl darbo vietos ir darbo funkcij privalo sulygti kiekvienoje darbo sutartyje, nepriklausomai nuo jos
ries (neterminuotoje, terminuotoje, laikinojoje, antraeili pareig, su namudininkais, patarnavimo darbams ir kt.). DK 95 straipsnio 2 dalyje
numatytos kitos btinosios slygos alims tampa privalomos tik tada, jeigu alys susitaria dl kitos darbo sutarties ries. Tokiu atveju be darbo
vietos ir darbini funkcij alys privalo nustatyti ir susitarti konkreiai darbo sutarties riai bdingas kitas btinsias slygas, kurios apibrtos
darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse. Pavyzdiui, DK 109 straipsnio 3 dalis numato, kad su renkamaisiais darbuotojais sudaroma
terminuota darbo sutartis tam laikui, kuriam jie irenkami. Vadinasi, jeigu statymai ar kiti norminiai teiss aktai, iskyrus savivaldybi tarybas,
numato, kad darbuotojas irenkamas dirbti atitinkam darb kadencijai (pvz., penkeriems metams), tai su iuo darbuotoju turi bti sudaroma
terminuota darbo sutartis. iuo atveju, darbo sutarties terminas yra viena i btinj darbo sutarties slyg, dl kurios alys ir privalo sulygti
darbo sutartyje. Kitos btinosios darbo sutarties slygos yra vardintos tiek DK, tiek ir kituose statymuose, reglamentuojaniuose atskir darbo
sutari sudarymo tvark ir slygas (apie jas r. Darbo sutari rys). Nesusitarus dl j, darbo sutartis taip pat laikoma nesudaryta.
Privalomosios darbo sutarties slygos
Prie privalomj darbo sutarties slyg priskirtos darbo apmokjimo slygos, kurios plaiau aptartos 13 skyriuje.
Kitos darbo sutarties slygos
Be btinj slyg, alys gali susitarti ir dl kit darbo sutarties slyg, jeigu to nedraudia darbo statymai, pvz., susitarti dl ibandymo
termino, profesij jungimo, dl darbdavio l darbuotojui mokymui ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimo, i l atlyginimo tvarkos
ir slyg, kai darbuotojas be svarbios prieasties ar dl kalts nutraukia darbo santykius, nuveimo/parveimo darbo viet/namus
mons transportu ir kitas slygas.
Kitas darbo sutarties slygas, reikt suprasti kaip fakultatyvines (r. pav. Nr. 21). Jos neprivalomos tuo atvilgiu, kad alys gali dl j tartis, o
gali ir nesitarti. Susitarimas arba nesusitarimas dl papildom slyg darbo sutarties galiojimui takos neturi, taiau sulygus dl i slyg,
neprietaraujani teiss aktams, jos darbo sutarties alims tampa vienodai privalomos.
Pavyzdinje darbo sutarties formoje nurodomos kitos darbo sutarties slygos tiek vardinant, tiek ir nevardinant konkrei slyg, bet duodant
nuorodas atitinkamus DK straipsnius ar kitus teiss aktus. Kaip pavyzd panagrinsime vien i papildom slyg ibandym, dl kurios
alys danai sulygsta darbo sutartyje.(r. pav. Nr.22)
Ibandymo paskirtis suteikti galimyb alims sitikinti, ar jas tenkina darbo sutarties turinyje nustatytos slygos nustatyt funkcij ar pareig
atlikimui. Priklausomai nuo to, kurios alies iniciatyva susitariama dl ibandymo, ibandymas gali bti dviej ri: 1) patikrinti, ar darbuotojas
tinka pavestam darbui; 2) stojaniam dirbti pageidaujant, ar darbas atitinka jo gebjimus ir interesus.
Lietuvos Darbo kodekso 105 str. 3 d. numato tam tikras kategorijas darbuotoj, kuriems netaikomas ibandymo laikotarpis, o btent: asmenims
iki 18 met; darbuotojams, darbdavi susitarimu perkeliamiems dirbti kit darboviet; asmenims, priimamiems pareigas konkurso arba
rinkim bdu, taip pat ilaikiusiems kvalifikacijos egzaminus, kitais darbo statym nustatytais atvejais. (r. pav. Nr. 23)
DK nenurodytas minimalus ibandymo terminas, nustatyta: ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai. Taiau yra numatyta ir
iimtis: statym numatytais atvejais tik siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali bti taikomi ilgesni nei 3 mnesi
ibandymo terminai, bet ne ilgesni kaip 6 mnesiai (DK 106 str.). Daniausiai, tokie terminai numatyti valstybs tarnautoj ir pareign
primimo darb slygose.
Ibandymo slyga turi bti nurodyta darbo sutartyje. Tai reikia, kad susitarus dl ibandymo odiu, bet to nenurodius darbo sutartyje kaip
slygos arba visai neforminus i santyki darbo sutartimi (nors vliau bt itaisyta i klaida), bus laikoma, kad ibandymo slygos nra.
Sulygus dl ibandymo, sutartis dl primimo darb laikoma sudaryta ne terminuotam laikui, bet su naikinamja slyga (ibandymui). Tokia
sutartis laikoma sigaliojusia, o teiss ir pareigos alims atsiranda nuo jos sudarymo momento. Per bandomj laikotarp darbuotojui taikomos
visos darbo statym nuostatos, bet teisin ibandymo reikm yra ta, kad, esant neigiamiems rezultatams, sutart galima nutraukti supaprastinta
tvarka. Lietuvos Darbo sutarties statymo 14 str. 2 d. numat, kad darbuotojas per ibandymo termin turi teis nutraukti sutart, apie tai ratu
spjs darbdav prie 3 dienas. Tuo tarpu darbdaviui tokios pareigos statymas nenumat, taiau Darbo kodekso 107 str. nustatytas 3 dien
spjimo terminas, privalomas abiem sutarties alims.
Ibandymo termino sujimas parodo darbo sutartyje numatytos ibandymo slygos pasibaigim (negaliojim).
16.5 Darbo sutarties slyg pakeitimas
Darbdavys, sudarydamas darbo sutart, visuomet aptaria ir numato joje btinsias ir papildomas darbo sutarties slygas (DK 95 str.). Sutardamas
atlikti konkrei darbo funkcij, nei darbuotojas, nei darbdavys vienaalikai jos negali keisti, o nordamas tai padaryti, privalo grietai laikytis
statym nustatytos tvarkos. DK 119 str. draudia darbdaviui reikalauti, kad darbuotojas atlikt darb, dl kurio, sudarant darbo sutart buvo
susitarta, iskyrus atvejus, kai atsiradus poreikiui ir sutikus darbuotojui jam pavedama atlikti papildom darb, suprantama, ir mokamas
papildomas umokestis. Tokiu atveju negalima traktuoti, kad sudaroma nauja darbo sutartis, o tik papildomas jau ankiau egzistavusios sutarties
turinys.
Bendra taisykl yra ta, kad darbo sutarties slygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali bti keiiamos esant iankstiniam ratikam
darbuotojo sutikimui (iskyrus DK 121 str. numatytus atvejus). ios slygos vardijamos kaip btinosios darbo sutarties slygos. Darbo sutarties
slyg pakeitim reglamentuoja DK 120 straipsnis, kurio 1 dalis suteikia darbdaviui teis pakeisti darbo sutarties slygas kai keiiama gamyba,
jos mastas, technologija arba darbo organizavimas. Tai leidiama daryti ir kitais gamybinio btinumo atvejais, kuri statymas nenurodo ir,
suprantama, kad kiekvienu konkreiu atveju tai apsprendia pats darbdavys. 1 dalyje taip pat neminima, kokias darbo sutarties slygas pagal DK
95 straipsn i norma reguliuoja, kadangi 120str. 2 d. nustato specialias btinj darbo sutarties slyg keitimo taisykles. Taigi, pats darbo slyg
pakeitimas priklausys nuo mint prieasi, nuo to, kokia slyga (btinoji ar papildoma) bus keiiama ir, pagaliau nuo to, kuriam laikui
(terminuotam ar neterminuotam) jos bus keiiamos. Kadangi tam reikalingas raytinis darbuotojo sutikimas, statymas nurodo, kad darbuotojui
nesutikus dirbti pakeistomis darbo slygomis, darbdavys j gali atleisti savo iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (DK 129 str.) btinai laikantis
nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. iuo atveju nevykdydamas darbdavio nurodymo dirbti pakeistomis darbo slygomis, darbuotojas
netenka darbo. Ginas praktiniu poiriu gali kilti analizuojant prieastis, kadangi minima straipsnyje kiti gamybinio btinumo atvejai.
Gamybinis btinumas visais atvejais nenumatytos gamyboje atsiradusios aplinkybs, naujai gauti skubs usakymai, perteklins aliavos
gavimas, pasikeit organizacijos sutartiniai sipareigojimai ir kt., taiau nuo j tinkamo vykdymo gali priklausyti ir tolimesni mons planai,
perspektyvos.
statymas nenumato kiek kart, sakysim, per kalendorinius metus darbdavys turi teis keisti darbo slygas. Tai gali bti skirtingai vertinama
darbdavio ir darbuotojo. ie klausimai paliekami sprsti gin nagrinjantiems organams.
Darbo apmokjimo slygas keiiant yra btinas raytinis darbuotojo sutikimas. Tai gali sutapti ir su pakeistomis darbo sutarties slygomis, dl ko
gali padidti ar sumati darbo umokestis. Be darbuotojo raytinio sutikimo darbdavys gali keisti darbo apmokjimo slygas tik tuomet, kai
statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo
apmokjimas.

52

Darbdavys, keisdamas darbo sutarties slygas, pakeitimus turi forminti abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose, o monse, kur dar raomi
sakymai, su sakymu pasiraytinai supaindinti darbuotoj.
Darbdaviui statymu suteikta teis perkelti darbuotoj kit darb ir be ratiko darbuotojo sutikimo, o taip pat pakeisti ir darbo slygas,
nustatytas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse iais atvejais:

kai reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius;

ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams;

gesinti gaisr;

kitais ypatingais i anksto nenumatytais atvejais.

Tai taip pat yra darbo slyg pakeitimas, taiau ribojama jo trukm ir taikomos kitos statyme numatytos garantijos. Toks perklimas galimas iki
vieno mnesio laikui, tai suprantama, kadangi minti atvejai ities yra ypatingi, dl ko ir nereikia darbuotojo sutikimo. Nevykdant tokio
perklimo darbdavys turi teis bausti darbuotoj kaip u darbo drausms paeidim. Dl mint ypating atvej statymas suteikia darbdaviui
teis perkelti darbuotoj sutartimi sulygt darb, o taip pat galima j perkelti net kit vietov. Apribojimas yra toks draudiama perkelti
darbuotoj tok darb , kuris neleistinas dl jo sveikatos. Kad darbuotojas nepatirt nuostoli (t.y. perklimo atveju dirbant kitok darb gali
sumati jo darbo umokestis) jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo umokestis, suprantama, jei jis sumajo ne dl nuo darbuotojo
priklausani prieasi. Visais kitais atvejais darbuotojas gauna darbo umokest pagal jo atliekam darb.
16.6 Darbo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas
Tikslu nepaeisti darbdavi ir darbuotoj teisi, statym leidjas yra nurods tam tikras darbo sutarties nutraukimo slygas. Tos slygos statyme
ir darbo teiss teorijoje vardijamos kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Taigi LR DK numato, kad darbo sutartis baigiasi:
1)
j
nutraukus
io
kodekso
ir
kit
statym
nustatytais
pagrindais;
2)
likvidavus
darbdav
be
teisi
permjo
(LR
DK
136
str.
1
d.
6
p.);
3) darbuotojui mirus.
Literatroje vartojamos svokos, susijusios su darbo santyki baigtimi, yra:
a)
darbo
sutarties
pasibaigimas

plaiausia
svoka,
apimanti
visus
darbo
santyki
pasibaigimo
atvejus;
b) darbo sutarties nutraukimas vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia abiej ali arba bent vienos alies valia.
Kaip rao prof. I.Nekroius darbo sutarties nutraukimo pagrindai tai juridiniai faktai arba j sudtys, kurioms esant leidiama nutraukti darbo
sutart.[1]
Beje,
labai
svarbu
nesupainioti
sutarties
nutraukimo
pagrindo
su
atleidimo
i
darbo
prieastimi;
c) atleidimas i darbo reikia tam tikr procedr, paios darbo sutarties pasibaigimo rezultat ir, suprantama, kad tai yra teisin darbo sutarties
pasibaigimo idava, nes pasibaigia ir pareigos, iskyrus atvejus, kai ji pasibaigia dl darbuotojo mirties. iuo atveju kitos alies (mirusio
darbuotojo) teisi ir pareig negali perimti joks kitas teiss subjektas. Su mirusiuoju darbuotoju darbo sutartis nenutraukiama, taiau darbdavys,
ruodamas sakym privalo nurodyti, jog pastarasis dl mirties fakto ibraukiamas i darbuotoj sra.
Manytume, kad darbo sutarties nutraukimo pagrind klasifikacija dalinai reikalinga tam, kad pagal tam tikr kriterij bt suskirstyti nutraukimo
pagrindai. Tai ryku ir Darbo kodekse, kadangi ir jame iliko dalis pagrind: ali susitarimas (LR DK 125 str.); pasibaigus sutarties galiojimo
terminui (LR D 126 str.); kai sutartis nutraukiama darbuotojo pareikimu (LR DK 127 str.), o taip pat dl nepriklausani nuo darbuotojo
aplinkybi (LR DK 128 str.), kurie egzistavo iki Darbo kodekso galiojusiame Darbo sutarties statyme.
Dabar esantys LR DK darbo sutarties nutraukimo pagrindai irykina dvi nutraukimo kryptis, pirma, tai atleidimas darbdavio iniciatyva nesant
darbuotojo kalts ir j apie tai spjus (LR DK 129 str.), ir antra, kai darbuotojas atleidiamas i darbo be iankstinio spjimo (LR DK 136 str.),
nors ten darbuotojo kalt gali bti ir gali nebti.
Galima darbo sutarties pasibaigimo pagrindus suklasifikuoti pagal tai, kieno noru ar valia ji pasibaigia. Darbo sutartis gali pasibaigti:
a)
ali
susitarimu;
b)
darbuotojo
pareikimu;
c)
administracijos
iniciatyva;
d) statym galiot organ ar pareign reikalavimu.
Beje, negalima darbo sutarties nutraukimo painioti su nualinimu nuo darbo. Nualinimas laikinas darbuotojo pareig jimo sustabdymas, netgi
statyme nenumatomi jo terminai. Galima nualinti ne tik administracijos iniciatyva (neblaivaus darbuotojo pasirodymas darbe, laiku
nepasitikrinus sveikatos, kai statym numatytais atvejais tai darbuotojui privaloma, bet ir kit organ ar pareign reikalavimu. Vienais atvejais
darbuotojui nualinimo laiku gali bti suteiktas kitas darbas, t.y. jei tai neprietarauja nualinimo tikslui, kitais atvejais ne. Nualinimo
laikotarpiu darbuotojui nemokamas darbo umokestis (jeigu jis nedirba kito darbo). Parastai nualinimas trunka ne ilgiau kaip eis mnesius
nors, esant pagrindui, dar galima nualinim pratsti iki 3 mnesi. Pasibaigus terminams galimi du atvejai: darbuotojas grainamas pirmesn
darb, su darbuotoju nutraukiama darbo sutartis (toks pagrindas atsirado dl jo nualinimo).
Esant neteistam nualinimui nuo darbo, darbuotojui statym nustatyta tvarka privalo bti atlyginta padaryta ala.
DK 125 str. numato darbo sutarties nutraukim ali susitarimu. Svoka ali susitarimas pabrtinai atspindi tai, kad bet kada tarp darbdavio
ir darbuotojo sudaryta sutartis gali bti nutraukta. Esm, kad darbdavys neprimest darbuotojui savo valios. statymas nustato 7 dien termin
tokiam pasilymui ireikti ir tik raytine forma. Jeigu kita alis iam terminui prajus nepranea, kad sutinka sutart nutraukti, laikoma, kad toks
pasilymas atmestas. Nors statymas to ir nereikalauja, atsakyti pasilym reikt taip pat ratu. Kaip rodo teisin praktika, atleidus darbuotoj
ankiau nurodyto 7 dien termino, kaip taisykl, jis grinamas pirmesn darb. Kaip ir numatyta statyme toliau reikia tartis dl konkreios
sutarties nutraukimo datos bei kit slyg (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.).
Nepanaudot kasmetini atostog kompensacija yra privaloma ir imokama u vis nepanaudot atostog laik. Kitokio pobdio kompensacija
yra abiej sutarties ali susitarimo objektas.
Terminuota darbo sutartis nutraukiama sujus terminui, todl darbdavys arba darbuotojas naudojasi teise nutraukti darbo sutart. Reikia, kad nors
viena i ali tai padaryt: darbuotojas nebeieit darb, o darbdavys privalt paruoti sakym apie sutarties nutraukim (automatikai ji
nenutrksta) ir, suprantama, atsiskaitym darbuotojui. N vienai aliai darbo sutarties nenutraukus (prieastys neturi reikms) darbo sutartis
tampa neterminuota. Netgi darbuotojo ligos atveju sujus sutarties terminui, ji turi bti nutraukta, nedarbingumas apmokamas statym nustatyta
tvarka.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
LR DK 127 str. numato darbo sutarties nutraukim darbuotojo pareikimu, taiau apie tai nepriklausomai, ar tai terminuota ar neterminuota
sutartis, darbuotojas privalo ratu spti darbdav ne vliau, kaip prie keturiolika dien. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks
spjimo terminas, taiau jis pagal statym negali viryti vieno mnesio. Terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys
privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir paruoti piln atsiskaitym darbuotojui (t.y. darbo umokest, kompensacij u nepanaudotas
atostogas ir kt. ). Darbuotojas spti darbdav gali ne tik darbo metu, bet ir ligos bei atostog laikotarpiu, taip pat ir darbdavys gali iais
laikotarpiais j atleisti, ir tai savaime suprantama, nes darbuotojas savo noru iniciatyva nutraukia darbo sutart, o pats terminas nustatomas
darbdavio interesais (ne tik paruoti atsiskaitym, bet ir surasti tinkam darbuotoj vietoj ieinanio ).

53

Darbuotojui savo prayme dl sutarties nutraukimo nurodius konkrei dat, darbdavys neturi teiss io darbuotojo atleisti kitu laiku. Jeigu abi
alys susitar, tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali bti nutraukta ir neprajusiam nustatytam spjimo terminui. statymai nenumato
iimi, dl kuri darbdavys galt udelsti nutraukti darbo sutart ir atsiskaityti su darbuotoju.
Jeigu prajus spjimo terminui darbo sutartis nebuvo nutraukta, o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti, darbo teisiniai santykiai tsiasi.
Minto straipsnio 2 d. suteikia darbuotojui teis nutraukti tiek neterminuot tiek terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai spjus
darbdav ne vliau kaip prie tris dienas. Taiau iai slygai vykdyti statymams numato, kad reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas
darbuotojo liga ar negalimu, trukdaniu tinkamai atlikti darb arba kitokiomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis kolektyvinje sutartyje,
arba jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo sutart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Taip pat darbuotojas turi teis nutraukti
neterminuot darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas, jeigu jis jau yra gijs teis vis senatvs pensij arba j
gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos, tai ir sudaro darbuotojui lyg ir savotik
lengvat, nes yra svarbios prieastys.
iais atvejais darbdavys turi teis paprayti i toki darbuotoj pateikti medicinines paymas. Kita vertus pagal LR DK 127 str. 2 d. taip pat
svarbia prieastimi laikoma, jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo sutart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart.
Kilus nesutarimams dl prieasties svarbumo, darbuotojas darbo sutarties nutraukimo klausim turt sprsti darbo gin nagrinjimo tvarka.
2 dalyje numatytas specialus atvejis, kad darbuotojas turi teis neterminuot sutart nutraukti spjs darbdav taip pat ne vliau kaip prie tris
dienas, jeigu jis yra gijs teis vis senatvs pensij arba j gauna (pateikia pensininko paymjim).
Esminiai skirtumai tarp io straipsnio 1 ir 2 dalies yra terminai ir ieitin imoka, t. y. atleidiant pagal 1 dal ji nepriklauso, o atleidiant pagal 2
dal darbuotojui imokama pagal LR DK 140 str. 2 d.) jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka. Todl darbuotojus
atleidiant nepakanka nurodyti vien 127 str., bet btina nurodyti ir darbo sutarties nutraukimo prieast, t.y. 1ar 2 dalis. Nors darbuotojas pats
nurodo darbo sutarties nutraukimo dat, taiau statymas pareigoja, kad ji bt ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos.
Minto straipsnio 4d. nurodyta, kad darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo
praymo padavimo dienos. Suprantama, kad praym darbuotojas gali ataukti ir 14 dien, taiau jeigu tik su tuo sutiks darbdavys. Ataukimas
savo praymo privalo bti paruotas ratu. ia teise nepasinaudojus, neigiamus padarinius prisiima pats darbuotojas.
Pateikiame Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus kolegijos mediag.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo praymu dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi
Kaip nurodyta LR DK 128 straipsnyje darbuotojas turi teis darbo sutart nutraukti taip pat savo praymu, dl dviej prieasi, kurios btent
nuo paties darbuotojo nepriklauso:
a) kai jo darbo vietoje prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip 30 dien i eils arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 60 dien per
paskutinius
12
mnesi;
b) jeigu jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis ( mnesin alga).
is straipsnis taip pat neskiria sutarties ries, vadinasi, iuo pagrindu galima nutraukti tiek terminuot, tiek neterminuot sutart, taiau ji turi
bti sudaryta ilgesniam kaip ei mnesi terminui. Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams. Matome,
kad ir DK straipsnio pavadinimas atitinka anksiau idstytas aplinkybes. Kitaip tariant, darbuotojas dirbt, taiau mintos aplinkybs veria j
padaryti sprendim ir nutraukti darbo sutart. Prastova yra konkreiai siejama su kalte, o darbuotojo kalts nra, prieingu atveju sutarties
nutraukimas iuo aspektu bt nepagrstas. Kita aplinkyb kai darbuotojui daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis
darbo umokestis (mnesin alga). Bna atvej, kai darbdaviai siekdami ivengti io atleidimo pagrindo imoka darbuotojui u paskutin mnes
darbo umokest, nors u ankstesnius mnesius lieka skolingi. i norma reikia, kad darbuotojui darbo u mokestis (mnesin alga) turi bti
mokama reguliariai, nes tai yra atlyginimas u darb (LR DK 186 str. 1 d.). Jis turi bti mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu
yra darbuotojo ratikas praymas ne reiau kaip kart per mnes. Taigi, jeigu darbdavys du mnesius i eils nemoka umokesio, i
aplinkyb yra juridinis pagrindas, nustatantis darbuotojui teis nutraukti darbo sutart remiantis LR DK 128 str. 1 dalimi. Darbo sutartis turi bti
nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. Kaip matome ios aplinkybs savaime suteikia darbuotojui teis diktuoti darbdaviui savo
vali ir pasirinkti sutarties nutraukimo dat. Taiau i data turi bti ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
Viena i svarbi darbo sutarties instituto naujovi, numatyt Darbo kodekse, yra ta, kad kodekse atsisakyta baigtinio darbo sutarties nutraukimo
darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, pagrind srao ir tvirtinta nuostata ( LR DK 129 str.), leidianti darbdaviui paiam apsisprsti
dl darbo sutarties nutraukimo btinumo ir konkrei pagrind. Be to, LR DK normos naujai sureguliavo darbo sutarties nutraukimo tvark.
Pastaba: Nutraukdamas terminuot sutart iki jos terminio pabaigos, darbdavys laikosi LR DK 129 str. ir 130 str. nuostat arba sumoka
darbuotojui u likus darbo sutarties galiojimo laik vidutin darbo umokest.
Lietuvos Aukiausias Teismas iaikino, kad Darbo kodekso 129 str. 1 dalyje suformuluota bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo
darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, jog darbdaviui leidiama nutraukti neterminuoto darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi
prieasi.[2] Ir tai savaime suprantama, kadangi darbuotojas yra ekonomikai silpnesn darbo teisini santyki alis. Manome, jog pagrstai
laikoma, kad svarbios prieastys priskiriamos prie btin darbo sutarties nutraukimo juridini fakt sudties element.
io straipsnio 1 dalyje taip pat pabriama, kad reikia spti darbuotoj LR DK 130 str. nustatyta tvarka, o atleisti darbuotoj i darbo, ai nra
darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Pasil kito darbo reikia suprasti kaip administracijos
pareig, o sutikti su pasilymu ar ne tai jau darbuotojo prerogatyva. Esant galimybei, silomas kitas darbas atsivelgiant jo profesij,
specialyb ar kvalifikacij, o jeigu tai nemanoma silomas bet koks darbas. Suprantama, kad tas darbas turi atitikti darbuotojo gebjimus
(nekvalifikuotam negalima silyti darbo, reikalaujanio auktojo isilavinimo) bei sveikatos bkl.
Svarbi prieasi nustatymas
Darbo kodeksas nepateikia svarbi prieasi srao, taiau nurodyti j bendriausi poymiai, t. y. aplinkybs, susijusios ne tik su darbuotojo
kvalifikacija ar profesiniais gebjimais, bet ir su darbuotojo elgesiu darbe. Kaip tariant tai mes galime priskirti slyginai prie aplinkybi, kuriuos
susijusios su darbuotojo asmeniu.
Ekonomines technologines prieastis ar darboviets struktrinius pertvarkymus mes priskirsime prie aplinkybi, susijusi su darbdaviu. Taiau
kaip rao profesorius I.Nekroius, svarbia prieastimi gali bti pripainta nepakankama darbuotojo kvalifikacija, profesiniai gabumai, jo elgesys
darbe, taip pat sveikatos bkl, trukdanti tinkamai atlikti darbo funkcijas, kuri negali bti siejama su darbuotojo kalte, be to, tai kiekvienu atveju
lemia konkreios aplinkybs, kurias galima vertinti atsivelgus mons situacij ir darbuotojo padt.[3]
Aplinkybs, susijusios su darbuotojo asmeniu, gana reikmingos LR DK 129 straipsnio 2 dalies taikymui.
Kvalifikacija tarptautini odi odyne apibdinama:

ko nors kokybs nustatymas, ko nors vertinimas;

mogaus tinkamumo, pasirengimo tam tikram darbui laipsnis;

mogaus tinkamumo tam tikram darbui nustatymas.[4]

Svoka kvalifikacija apima subjektyvias darbuotojo savybes, kurios visuomet siejamos su gytomis teorinmis iniomis, darbins praktikos
gdiais ar darbine patirtimi, reikalingomis atlikti tam tikr darb. Kaip paymi Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senatas kvalifikacija nra tapati
isimokslinimui, kadangi isimokslinimas yra tik vienas i kriterij, apibdinani darbuotojo kvalifikacij. Svarbia prieastimi nutraukti

54

neterminuot darbo sutart dl aplinkybi susijusi su darbuotojo kvalifikacija, gali bti pripainta darbuotojo nepakankama kvalifikacija, jo
neturjimas reikiamos kvalifikacijos. Faktas, kad darbuotojas neturi tam tikro diplomo, paymjimo ir pan., pats savaime nra pagrindas atleisti
darbuotoj pagal LR DK 129 straipsn, iskyrus atvejus, kada norminiai teiss aktai sakmiai nustato, jog tam tikr darb dirbti (eiti pareigas gali
tik atitinkam diplom, paymjim turintis asmuo. Jei darbuotojas, sptas apie darbo sutarties nutraukim dl aplinkybi susijusi su jo
kvalifikacija, iki darbo sutarties nutraukimo gyja reikiam kvalifikacij ir tokiu bdu spjime apie darbo sutarties nutraukim nurodyta
atleidimo i darbo prieastis inyksta, tai darbdavys praranda teis nutraukti darbo sutart dl spjime nurodytos prieasties.[5]
Kelti darbuotoj dalykinei kvalifikacijai, normini teiss akt nustatyta tvarka yra vykdomas profesinis darbuotoj atestavimas. Tokio atestavimo
nepatenkinami rezultatai taip pat gali bti svarbi prieastis nutraukti darbo sutart su darbuotoju.
Profesiniai gebjimai dalinai apima kvalifikacijos svok ir, suprantama, susij su darbo funkcij tinkamu atlikimu ar neatlikimu. Sakykime, kad
viena i objektyviai esani aplinkybi gali bti darbuotojo sveikata ir btent dl jo darbuotojas pripaintas netinkamu dirbti tam tikr darb. Su
darbuotojo asmeniu taip pat gali bti siejamas sistemingas broko gaminimas ar darbo normatyv nevykdymas. Toki objektyvi aplinkybi
atsiradimas ir btent tam tikr gdi ar darbins praktikos stoka. Gana svarbu atsivelgti, ar broko gamybai ir normatyv nevykdymui neturjo
takos netinkamos darbo slygos, ar darbdavys j neutikrino, paeisdamas statymus, darbo bei kolektyvins sutarties nuostatas.
Darbo sutarties nutraukimas dl ekonomini, technologini prieasi arba darboviets struktrini pertvarkym
Kitos svarbios prieastys yra ekonomins, technologins aplinkybs bei darboviets struktriniai pertvarkymai. Praktiniu poiriu, analizuojant
ias aplinkybes, reikia suprasti, kad kalbant apie ekonomines prieastis ir sutari nutraukim dl j , darbdavys privals pagrsti ekonomine
btinybe. Technologins prieastys daniausiai susijusios su naujos technologijos diegimais, gamybos proceso tobulinimu, t.y. kai mechanizmai
ir automatins linijos keiia rank darb.
Darboviets struktriniai pertvarkymai taip pat gana aktuali problema, taiau jie turi bti reals. Kaip taisykl, apie tokius pertvarkymus turt
bti nutarta tos mons atitinkamo valdymo organo sprendimu.
Straipsnyje egzistuoja ir 3 dalis, kuri taip pat taikoma, kadangi reglamentuoja svarbias darbdavio poiriu aplinkybes, taiau jos ir pabriamos
kaip negalinios bti teista prieastimi nutraukti darbo sutart.
Taigi 3 d. 1 punktas dl narysts profesinje sjungoje praktikuoja TDO konvencijos Nr.158 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio
iniciatyva 5 straipsnio a punkt. TDO konvencijos Nr. 98 Dl teiss jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo 1
straipsnis taip pat draudia atleisti darbuotoj arba padaryti alos kitoki bdu dl jo narysts profesinje sjungoje ar dalyvavimo jos veikloje
tiek darbo, tiek ne darbo metu. Tai susij ne tik su profsjungos nariais, bet ir kitais mons darbuotojais.
Taikant 3 dalies 2 punkt reikt vadovautis DK 19 straipsniu ir 1971 m. TDO konvencijos Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems
teikiam galimybi monje 3 straipsniu 3 dalies 3 punktas paaikina, kad darbuotojai, esant reikalui gali dalyvauti bylose prie darbdav, galimi
vairs normini teiss akt, kolektyvini sutari paeidimai ir kt. Dani atvejai, kai darbdavio veiksmai skundiami Valstybinei darbo
inspekcijai. Minti darbuotojo veiksmai negali bti teista prieastimi darbo sutariai nutraukti.
statymas taip pat nustato, kad darbuotojo amius negali bti teista prieastimi nutraukiant darbo sutart nesant darbuotojo kalts, iskyrus
atvejus, kai darbuotojas jau yra gijs teis vis senatvs pensija arba j gauna. Taiau amiaus negalima izoliuotai aikinti nuo kit svarbi
aplinkybi, t.y. kvalifikacijos, elgesio darbe. Tuo labiau teis vis senatvs pensij priklauso ne tik nuo asmens amiaus, bet ir nuo jo socialinio
draudimo stao. Jeigu asmens amius neturi takos jo tinkamam darbini funkcij atlikimui, atsiranda pagrindas tok atleidim vertinti kaip
diskriminacin (DK 2 str. 1 d. 4 p.).
DK 129 str. 4 dalyje ivardintos darbuotoj kategorijos, su kuriais darbdaviui suteikta teis nutraukti darbo sutartis tik ypatingais atvejais. ios
dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus, ir yra
nustatomi atsivelgiant konkretaus darbdavio veiklos specifik, veiklos aplinkybes, konkreias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo
aplinkybes ir j pagrindianias prieastis, pavyzdiui , kai darbdaviui dl pas j vykusi pasikeitim yra visikai nereikalingas atitinkamo
darbuotojo darbo funkcij vykdymas, is darbuotojas yra ilgalaikje prastovoje ir nra galimybs j perkelti kit darb (LR DK 122 str.).
ia taip pat minimi darbuotojai, auginantys vaik iki keturiolikos met, yra vaiko tvai (tviai), vaiko globjai. ios teiss normos taikymui
neturi reikms, ar darbuotojas vienas augina vaik, taip pat nra reikmingi klausimai, susij su vaiko ilaikymu.
Darbdavio teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos
Darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts darbdavys turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, taiau tik
ypatingais atvejais, be to, laikantis vis DK 130 straipsnyje numatyt nuostat. Reikia suprasti, kad tokiu atveju dar yra nesujs sutarties
pasibaigimo terminas ir iki jos termino sujimo liks laikas yra ne trumpesnis nei darbuotojui taikytinas spjimo terminas. Kitas svarbus
momentas yra tai, kad darbuotojas jo sutikimu negali bti perkeltas kit darb.
Ypa svarbu tai, kad Darbo kodekse pirm kart teisintas reikalavimas darbdaviui, jog nutraukdamas terminuot sutart jis privalo sumokti
darbuotojui jo vidutin darbo umokest u t laikotarp, kada turjo pasibaigti terminuotos darbo sutarties galiojimo laikas.
Be mint aplinkybi egzistuoja dar viena aplinkyb, kuri taip pat negali bti teista prieastimi darbo sutariai nutraukti, tai DK 138 straipsnis,
kuris nustato , kad mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas mons, staigos ar organizacijos
sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali bti teista
prieastis nutraukti darbo santykius. Juridini asmen reorganizavim reglamentuoja LR Civilinio kodekso antros knygos VIII skyrius.[6]
Suprantama, kad reorganizavimas tai juridinio asmens pasibaigimas, taiau be likvidavimo procedros. Pagal LR CK 2.97 straipsn juridiniai
asmenys gali bti reorganizuojami jungimo ir skaidymo bdu.
Straipsnyje ivardintos aplinkybs negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius. Taiau suprasti reikia tiesiogiai, t.y. darbo sutart
galima nutraukti kitais statyme numatytais pagrindais, bet ne dl mons, staigos ar organizacijos reorganizavimo.
Darbo sutarties nutraukimas be spjimo
Kadangi viena i btin slyg nutraukti darbo sutart darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kalts yra spjimas, taiau statymu numatyti
atvejai, kai darbdavys gali nutraukti darbo sutart be spjimo. Tai reguliuoja LR DK 136 straipsnis, kuris susideda i 4 dali. Pagal kalt mes
jame minimus atvejus galtume skirstyti :
1) sutarties nutraukim nesant darbuotojo kalts, t.y. LR DK 136 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktai;
2) esant darbuotojo kaltei (io straipsnio 3 dalis).
Taiau gali bti ir taip, kad vienu atveju yra darbuotojo kalt, o kitu ne. Tai minto straipsnio 1 dalies 1 punktas, kai darbuotojas nuteisiamas
bausme, dl kurios jis negali tsti darbo. Suprantama, kad be kalts asmuo negali bti nuteistas. 1 d. 2 punktas, kai darbuotojui statym nustatyta
tvarka atimamos specialios teiss dirbti tam tikr darb, kalt gali bti, bet gali ir nebti. Tai turtume vertintini kiekvienu konkreiu atveju, nes
darbdavys privals, atleisdamas darbuotoj, sprsti klausim dl ieitins imokos mokjimo.
LR DK 136 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad darbo sutartis turi bti nutraukiama be spjimo ir tai gana svarbu, nes darytina ivada, kad
darbdavys negali pasirinkti palikti darbuotoj ar ne. Nepriklausomai nuo to, kad visai nra darbuotojo kalts, sakysim pagal 1 dalies 4 punkt
(kai pagal medicinos ar negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivad negali eiti i
pareig ar dirbti io darbo), arba 5 punktas, kai vienas i tv, gydytojas mokykla reikalauja nutraukti darbo sutart. Kai likviduojamas darbdavys
ir jo darbo prievoles nebuvo pareigotas vykdyti kitas asmuo, sutartis turi bti nutraukta.
Darbdavio pareigos:

55

1. Nutraukiant darbo sutart dl darbo drausms paeidim, darbdavys turi laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli.
2. Nutraukus darbo sutart, kai nra darbuotojo kalts, jam imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, jeigu
statymai ar kolektyvins sutartys nenustato kitaip.
Pagal LR DK 136 str. 2 d. darbo sutarties pasibaigimo prieastis yra darbdavio mirtis, ir jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams
asmenikai jam atlikti ir nra teisi permjo.
Minto straipsnio 3 dalis susijusi su darbuotojo kalte ir darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto nespjs darbuotojo.
Reikia, iais statyme minimais atvejais darbdaviui paliekama teis paiam sprsti, skirtingai negu pagal 1 dal, atleisti darbuotoj ar ne. Joje
numatyti du atvejai nutraukti darbo sutart. Vienas i j reikalauja darbo drausms paeidimo pakartotinumo, t.y. jei prie tai darbuotojui nors
kart per paskutinius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos. Kita prieastis susijusi su vienkartiniu iurkiu darbo drausms
paeidimu, todl atleidimas galimas ir i karto. Reikia paymti jog nepriklausomai nuo to, kad kai kurie paeidimai yra perkelti i ankiau
galiojusi statym, taiau svoka iurktus darbo pareig paeidimas atsirado tik naujame Darbo kodekse. Darbdavys naudodamasis ia teise,
privalo laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli, kurias nustato DK XVI skyrius, kadangi atleidimas i darbo yra viena grieiausi
nuobaud. Naujj LR DK norm, reglamentuojani darbo sutari nutraukim pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus yra itin
svarbus bei aktualus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senatas prim nutarim.[7]
Pagal 1 punkt darbo sutartis gali bti nutraukiama esant juridini fakt sudiai, kurie itin reikmingi sprendiant atleidimo teistum. Reikia,
pirmiausia faktas, kad darbuotojas yra padars darbo drausms paeidim; antra, tai faktas, kad is paeidimas padarytas po to, kai darbuotojui
nors kart per paskutiniuosius dvylika mnesi buvo skirta drausmin nuobauda (tai ir bus pakartotinumas). Treia, tai faktas, kad darbuotojui
inoma apie ankstesn drausmin nuobaud. Todl taikant atleidim reikia laikytis drausmini nuobaud skyrimo tvarkos (LR DK 240 str. 3
d.). Ketvirta, tai faktas, kad pakartotinio darbo drausms paeidimo vykdymo dien ankstesn drausmin nuobauda yra galiojanti. Sutinkamai su
LR DK 243 str. drausmin nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos. Esant mintiems juridiniams faktams darbuotojas
atleidiamas darbdavio iniciatyva.
Atleidimui pagal 3 dalies 2 punkt yra btinas faktas, kad darbuotojas bt iurkiai paeids darbo drausm. Btent darbo drausms
paeidimai ir sudaro pagrind drausminei atsakomybei atsirasti. Ji yra skirstoma bendrj ir specialij: kai skiriamos drausmins nuobaudos
pagal drausms statutus, etikos kodeksus ir jos yra kitokios, negu numatytos darbo kodekse. Kita vertus reikia inoti tai, kad i atsakomyb
galima tik tada, kai subjektai yra darbo teisiniuose santykiuose. Be to, drausmin atsakomyb yra tik individuali, taikoma u pareig nevykdym
ar netinkam j vykdym esant darbuotojo kaltei. LR DK 228 straipsnyje numatytos darbuotoj pareigos. Taiau mes inome, kad darbuotoj
pareigos daniausiai bna detalizuotos mons ar organizacijos darbo tvarkos taisyklse, taiau jas gali reglamentuoti ir kitos normos. Tai gali
bti ir pareiginiai nuostatai, instrukcijos ar kiti vietins (lokalins)reikms aktai. Darbuotojas privalo inoti, k jis gali daryti ir ko ne. Egzistuoja
bendra taisykl, jeigu dl neinojimo darbuotojas neatlieka, o galbt netinkamai atlieka tam tikras pareigas, kalts nra, o nesant darbuotojo
kalts apie drausmin atsakomyb kalbti netenka.
LR DK 235 straipsnio 1 dalis pateikia iurktaus darbo pareig paeidim svok, o 2 dalyje nurodytas, beje, nebaigtinis galim iurki
paeidim sraas.
Taip suformuluota nuostata, todl pirma, kad praktiniu poiriu visko numatyti nemanoma, antra kiekvienu konkreiu atveju darbdaviui
palikta teis sprsti, ar darbuotojo tok drausms paeidim galima traktuoti kaip iurkt ar ne. Suprantama, kad mons vadovas ar jo galiotas
asmuo turs atsivelgti konkreias aplinkybes: koki aling padarini gamybai ar paiam darbuotoj kolektyvui, ar jo interesams turjo ar
galjo turti padarytas paeidimas, tai, kaip ankiau paeidjas elgsi bei dirbo ir kt..
Analizuojant drausmini nuobaud skyrimo tvark galime daryti ivadas, kad darbdavys, paskyrs per velni drausmin nuobaud, gali,
laikydamasis drausmini nuobaud skyrimo taisykli i naujo sprsti drausmins atsakomybs taikymo klausim, t.y. skirti grietesn nuobaud
ir to negalima traktuoti kaip keli drausmini nuobaud skyrim u vien darbo drausms paeidim.
Taigi i drausmin nuobauda atleidimas i darbo nutraukia tarp ali buvusius darbo santykius, kuriuos atnaujinti bt galima tik darbdavio
valia, kadangi vargu ar darbuotojas atsisakyt, jeigu darbdavys panaikint sakym apie jo atleidim. Kitas toki santyki atnaujinimo bdas
bt teismo sprendimas.
Darbo sutarties nutraukimo tvarka
Vliau aptarsime LR DK 130str. ir kitus straipsnius, kalbsime apie darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts.
Apsistosime prie apribojim nutraukiant darbo sutart. iuo klausimu reikminga TDO konvencija Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo
darbdavio iniciatyva ir suprantama, kodl laikinas nebuvimas darbe dl ligos ar traumos negali bti teista atleidimo prieastimi. spjimas ligos
ar atostog metu apie bsim atleidim traktuojamas kaip neteistas, kadangi statymas draudia darbuotoj traumuoti. Kitas momentas, kai
darbuotojas atlieka privalomj karin tarnyb ar kitas pilieio pareigas. Taiau kitaip sprendiant klausimas, jeigu darbuotojas po minto
straipsnio 1 dalyje nustatyt laikotarpi darb neatvyksta atleidimas galimas ir u darbo drausms paeidim, sakysime, u grub, t.y.
pravaikt.
statymo leidjai ias normas ne btent siekdami iais draudimais apginti darbuotojus, nes darbuotojas yra silpnesn darbo sutarties alis. Tai
atleidimas tik darbdavio iniciatyva ir minti draudimai atleidiant darbuotojus kitais pagrindais yra netaikomi.
nedarbingumo laikotarpius neskaitomas laikas, per kur darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo paalp eimos nariui slaugyti arba
paalp epidemini situacij atvejais.
LR DK 132 straipsnis suteikia garantijas nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus, suprantama, turima omenyje vaik (vaikus)
iki trej met ir jeigu nra darbuotojo kalts. Nors paiame straipsnyje ir nekalbama apie terminuot sutari nutraukim, taiau kaip rodo
teismin praktika, reikia suprasti, kad mintos garantijos, iskyrus LR DK 136 str. 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, ilieka ir terminuot sutari
darbuotojams.
Prie garantij dar bna priskirti taip pat LR DK 133 str. i garantija yra visikai nauja lyginant tiek su egzistavusiu DK 43 str. 1 d. 4 punktu, tiek
su Darbo sutarties statymo 29 str. 1 d. 4 punktu, kadangi is straipsnis nustato darbo vietos isaugojim sergantiems ir sualotiems darbe, o ne
atleidimo i darbo pagrind.
Kalbama apie tuos darbuotojus, kurie dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip imt dvideimt dien i eils arba ne
daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi. Ir termin skaiiavimas prasideda tik nuo spjimo apie darbo
sutarties nutraukim, nes tol, kol ie terminai nesusij, darbdavys neturi teiss darbuotojo spti apie sutarties nutraukim (LR DK 131 str. 1 d. 1
p.). Taip pat negalima pamirti, kad nedarbingumas yra susijs tik su paties darbuotojo liga, o ne su jo eimos nariais ( slauga, epidemija ir kt.),
t.y. tokiu atveju skiriasi pats laikinojo nedarbingumo apskaiiavimas.
Taiau iek tiek kitaip sprendiamas klausimas su tais darbuotojais, kurie neteko darbingumo dl sualojimo darbe arba profesinio susirgimo.
Jiems darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol jie pasveiksta ir tampa darbingi, prieingu atveju jiems suteikiamas individualumas ir jie gali bti
atleidiami i darbo visai kitais pagrindais.
Garantijos darbuotoj atstovams
Svoka garantijos, tai savaime suprantama, kad jos yra taikomos ne visiems, o tam tikr kategorij darbuotojams. Kodekso straipsni
eilikumo tvarka garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus (LR DK 132 straipsnis), sergantiems ir sualotiems darbe
darbuotojams (LR DK 133 straipsnis), garantijos darbuotoj atstovams (LR DK 134 straipsnis), o taip pat LR DK 135 straipsnyje ivardintiems
asmenims, kurie naudojasi pirmenybs teise bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius.

56

Pagaliau garantijas gali nustatyti ir kiti statymai ar kolektyvins sutartys. Darbo gin komisijos nariai negali bti atleisti i darbo pagal ms
nagrinjam LR DK 129 straipsn, iskyrus atvej, kai darboviet likviduojama (LR DK 303 straipsnio 1 dalis). Taip pat negalima atleisti
darbuotoj atstov, kurie irinkti darbuotoj atstovaujamuosius renkamuosius organus. Pagal LR DK 19 straipsnio redakcij prie j
priskiriami profsjungos renkamieji organai, atitinkamos ekonomins veiklos akos profsjungos, kuriai darboviets darbuotoj kolektyvo
susirinkimas perdav darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcij, atstovaujamieji renkamieji organai, o taip pat darbo taryba. [8] LR DK 134
straipsnio 2 dalis nustato tvark, kaip turi bti tenkinamas ar netenkinamas darbdavio pareikimas duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov.
Treija dalimi suteikta darbdaviui teis skstis teismui darbuotojams atstovaujanio organo atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj
atstov, taiau tam, kad teismas tok sprendim panaikint, darbdavys privals rodyti, kad is sprendimas i esms paeidia jo interesus.
Minimo straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad statymuose ar kolektyvinse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali bti atleidiami i
darbo negavus ir kit organ sutikimo. Todl ia btina paminti ir Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 13 straipsnio 9 dal, kur pabriama,
kad darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai taikomos LR DK 134 straipsnio garantijos, o norint i darbo atleisti invalid, reikia gauti savivaldybs
globos ir rpybos institucijos sutikim, nes tai numato Invalid socialins integracijos statymo 19 straipsnis.
Tais atvejais, kai darbuotojas irinktas kelis darbuotoj atstovaujamuosius organus arba tam darbuotojui atitinkamos garantijos nustatytos kitais
statymais ar kolektyvine sutartimi, tai atleidiant pagal LR DK 129 straipsn btina gauti kiekvieno t organ iankstin sutikim . ios
aplinkybs darbdaviui turi bti inomos, prieingu atveju, t.y. jeigu darbuotojas smoningai tai nuslepia, atleidus be reikalingo organo sutikimo
paeista darbuotojo teis pagal LR DK 35 ir 36 straipsni 1 dalis gali bti neginama.
LR DK 134 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad duotas sutikimas atleidimui atstovaujanio organo galioja tol, kol pasibaigia io kodekso 130
straipsnyje nustatyti spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminai reikia du arba keturis mnesius. spjimo terminas pratsiamas
darbuotojo ligos ar atostog laikui ar laikotarpiui nuo bylos iklimo iki teismo sprendimo siteisjimo, kai statym nustatyta tvarka ginijamas
atsisakymas duoti iankstin sutikim atleisti darbuotoj i darbo (LR DK 130 straipsnio 7 dalis).
Darbdavys, kai atleisti darbuotoj atstov sutikim atstovaujamasis organas duoti atsisako, turi teis teismo tvarka ginyti atsisakym t. y.
prayti panaikinti mint sprendim. statymas nenumato iuo atveju termino, per kur darbdavys, teismui panaikinus atstovaujanio organo
nutarim neduoti sutikimo atleisti darbuotojo, reikia taikyti analogij ir vadovautis jau minto 134 str. 5 dalimi nustatytais terminais, iskyrus
galimus atvejus, kai teismo sprendime nurodomas skubus jo vykdymas.
Atleisti i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Darbdavys privalo dti
pastangas, kad darbuotojui atsirast kitas darbas toje paioje darbovietje, tuo labiau, kad i pareiga darbdaviui ilieka per vis numatomo atleisti
darbuotojo spjimo laikotarp (2 ar 4 mnesiai), netgi ir atleidimo i darbo dien.
Gerai, kai galima pasilyti kit darb, kuris atitikt darbuotojo esam specialyb, profesij ar kvalifikacij, taiau kai tokio darbo nra, statymas
suteikia darbdaviui teis silyti bet kok kit darb, suprantama, atsivelgiant darbuotojo sveikatos bkl. Ginams bei nesusipratimams tarp
ali ivengti geriausia pasilym forminti ratu. Tais atvejais, kai mon, i kurios atleidiamas darbuotojas, turi filialus ar kitus padalinius,
esanius netgi kitoje vietovje, galima silyti ir ten, jeigu kito darbo nebuvo darbuotojo gyvenamojoje vietovje.
Darbdavio pareigos:
1. Kai numatoma atleisti dl ekonomini ar technologini prieasi, ar dl darboviets struktrini pertvarkym, darbdavys prie teikdamas
spjimus, turi surengti konsultacijas su darbuotoj atstovais (ivengti) neigiam pasekmi ar jas suvelninti.
2. Su darbuotojais, kurie spjami ne vliau, kaip prie keturis mnesius, darbo sutartis gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo
palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus. Nepasibaigus 2 ar 4 mnesi spjimo terminui, atleisti darbuotoj be jo paties sutikimo
draudiama. Taiau statymas nedraudia nutraukti darbo sutarties, nepasibaigus spjimo terminui, jeigu to pageidauja pats darbuotojas, ne
keiiant atleidimo pagrindo. DK 130 straipsnis konstatuoja, kas privalo bti spjime apie darbo sutarties nutraukim nurodyta, ir tai yra nauja,
nes pagal Darbo sutarties statym spjimas buvo raomas laisva forma.
Kaip teisingai pabr Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senatas nutarime Nr. 44, darbuotojo atsisakymas priimti spjim prilyginamas jo
gavimui. Tai gerokai palengvino personalo tarnyb darb. Minto straipsnio 8 dalis numato spjimo termino nesilaikymo teisines pasekmes,
kurias gali taikyti ne tik darbdavys, bet ir darbo gin nagrinjantis teismas. Kada perkeliama darbuotojo atleidimo i darbo data, tai teismas tam
laikotarpiui priteisia i darbdavio (atsakovo) darbuotojui (iekovui) vidutin darbo umokest.
Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius
Nutraukiant darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, itin svarbus DK 135 straipsnis, be kurio, taikant DK 129 str. apsieti
nemanoma.
DK 135 straipsnis taikomas nutraukiant tiek neterminuotas, tiek terminuotas darbo sutartis. Taip pat jo taikymui nedaromos jokios ilygos, ar tai
mainamas darbuotoj skaiius dl ekonomini ar technologini prieasi, dl darboviets struktrini pertvarkym, bet apima ir DK 129
straipsnio 2 dalyje numatytas svarbias prieastis. Kaip nurodo Senatas turi bti atsivelgta i Kodekso sistem bei jo struktra siekiant utikrinti
Kodekso vientisum ir atskir jo sudedamj dali suderinamum, o nustatant tikrj normos reikm, turi bti atsivelgiama i Kodekso bei
aikinamos normos tikslus ir udavinius (DK 10 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Pagal DK135 straipsnio 1 dalies 1 punkt pirmenybs teis bti palikti dirbti( darbuotoj skaiiaus mainimo darbovietje atveju), turi tie toje
darbovietje sualoti darbuotojai, kurie darbuotoj skaiiaus mainimo metu vis dar yra netek tam tikros, procentais ireiktos profesinio
darbingumo dalies. Vien tik praeityje vyks darbuotojo sualojimo darbe faktas, po kurio darbuotojo darbingumas visikai atsistat, nesudaro
pagrindo tok darbuotoj priskirti prie darbuotoj, turini pirmenybs teis bti paliktiems dirbti pagal 135 straipsnio 1 dalies 1 punkt.
Darbuotojams, kurie darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga, kol jie yra nedarbingi, darbo vietos isaugojimo garantijas nustato
DK 133 straipsnio 1 dalis. Kol jiems galioja DK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija, DK 135 straipsnis j atvilgiu negali bti taikomas,
is straipsnis taikomas tik pasibaigus DK 133 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos galiojimo laikui.
Darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met amiaus ir iuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkt turi
pirmenybs teis bti palikti dirbti darbuotoj skaiiaus mainimo atveju, yra pripastami darbuotojai, kurie faktikai vieni augina vaik
(vaikus) ar vaik (vaikius) iki eiolikos met amiaus (pavyzdiui, yra nalys ( nal), vienia motina (mot), kitas vaiko tvas (tvis) atlieka
laisvs atmimo bausm ar jam neterminuoti arba terminuotai apribota tv valdia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo
sprendimu vaiko (vaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). is sraas nra baigtinis, nes praktikoje gali bti ir kit situacij, kai
darbuotojas bus laikomas faktikai vienas auginantis vaik. DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas ir statyminio globjo (rpintojo)
atvilgiu. ios teiss normos taikymui neturi reikms, ar darbuotojas vienas ilaiko auginam vaik, ar kitas vaiko tvas taip pat vykdo pareig
materialiai ilaikyti nepilnamet vaik.
Darbuotojais, kurie vieni priiri kitus eimos narius, pripaintus pirmos ar antros grups invalidais, ir iuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1
dalies 2 punkt turi pirmenybs teis bti palikti dirbti darbuotoj skaiiaus sumainimo atveju, yra darbuotojai, kurie faktikai vieni priiri
(saugo, rpinasi saugumu, gyvenimu) kit savo eimos nar (narius), pripaint pirmos ar antros grups invalidu (pavyzdiui, darbuotojas,
gyvenantis kartu su savo tvu, pripaintu antros grups invalidu, jeigu nra kit kartu gyvenani pilnamei eimos nari, kt.). Prieiros faktui
patvirtinti pakanka, kad darbuotojas pateikt dokumentus, patvirtinanius jo ir eimos nario (nari), pripainto pirmos ar antros grups invalidu,
tapai gyvenamj viet. Praktikoje gali bti ir kit situacij, kai darbuotojas gali bti pripastamas faktikai vienas priirintis kitus eimos
narius, pripaintus pirmos ar antros grups invalidais. Darbuotojo eimos nariais aptariamosios teiss normos prasme gali bti jo tvai ( tviai),
sutuoktinis, vaikai (vaikiai), broliai, seserys, seneliai, vaikaiiai ir kiti giminaiiai. [9]

57

Pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkt esmins pirmenybs teiss kriterijus yra nepertraukiamasis darbo staas toje darbovietje. Reikt
remtis LR DK 30staripsnio 1 dalies 3 punktu, taiau kai kam svoka laikotarpiai, kuriuos leidiama skaiiuoti darbo sta gali sukelti
neaikum. Antai mons kolektyvinje sutartyje gali bti teisintos tam tikros iimtys, ilygos ar garantijos jo skaiiavimui. Beje nepertrauktojo
darbo stao skaiiavimo tvark i valstybs ar savivaldybi biudet finansuojamose monse, staigose ir organizacijose, nustato Vyriausyb.
Kalbant apie pirmenybs teis negalima pamirti, kad iskirtine pirmenybe naudojasi darbuotojai, kurie toje darbovietje buvo sualoti arba
susirgo profesine liga, o taip pat irinktieji atstovaujamuosius organus. Iskirtin pirmenyb reikia, kad j turima kvalifikacija nra lyginama
su kit darbuotoj kvalifikacija kaip nurodyta LR 135 straipsnio 2 dalyje. Reikia, kad ir turdami emesn kvalifikacij visl kit tos
darboviets darbuotoj atvilgiu jie naudosis pirmenybs teise bti paliktiems dirbti. Esant vienodai kvalifikacijai, darbdavio teis rinktis, kur
darbuotoj atleisti, o kur palikti. Minto straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb likti darbe tiems darbuotojams, kuri
kvalifikacija nra emesn u tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje monje, kvalifikacij. Praktikoje taikant i norm btina
atsivelgti ne tik specialyb, bet ir tas paias pareigas einanius darbuotojus, o esant vienodai kvalifikacijai dirbti turt bti paliekamas labiau
socialiai paeidiamas darbuotojas. Ieina, kad darbdavys turt inoti tikrj darbuotojo padt eimoje. Bendrai sprendiant iuos klausimus
reikia pasitelkti lyginamj aspekt, kadangi tai gana sudtingi klausimai, o darbuotoj kvalifikacij reikalinga vertinti viso darbdavio mastu, t.y.
atsivelgiant ir kitas tos mons organizacines struktras (filialus, atstovybes).
Turint omenyje LR DK 135 straipsnio 1 dalies kituose punktuose ivardintus darbuotojus reikia paminti, kad jiems statymas privilegij
(iskirtins pirmenybs) eilikumo nenustato. statymas darbdaviui suteikia teis darbuotojus pergrupuoti savo nuoira. Sakysim, naikinant
auktesns kvalifikacijos darbuotojo darbo viet, darbdavys atleis i darbo darbuotoj, turint emesn kvalifikacij, o jo viet perkels pirmj
darbuotoj arba, jei darbdavys i keli darbuotoj, turini ne maesn kaip 10 met pertraukiam darbo sta atsirinks komunikabilesn,
geresniais darbo rodikliais isiskiriant darbuotoj.
Grups darbuotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidiama grup darbuotoj, dirbani pagal terminuotas darbo sutartis ir sezonini darb
sutartis, nepaeidiant sutartyse nurodyto termino.
Pagal LR DK 297 straipsnio dal darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu i darbo, per vien mnes nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos
(sakymas apie darbo sutarties nutraukim) turi teis kreiptis teism. Vieno mnesio iekinio senaties terminas prasideda kit dien po sakymo
gavimo, iskyrus atvej, kai tok sakym jis gavo ne atleidimo i darbo dien, o anksiau. Senaties terminas prasideda kit dien po po
darbuotojo atleidimo i darbo dienos. Vien tik supaindinimas su sakymu nereikia jo gavimo, todl tai neturi teisins reikms iekinio senaties
termino eigos pradios nustatymui.
Ieitins imokos
Jas reguliuoja LR DK 140 straipsnis. io straipsnio 1 dalis numato ieitin imok atleistam darbuotojui vidutinio mnesinio darbo umokesio
dydio nutraukus darbo sutart pagal DK 129 straipsn, o taip pat pagal 136 straipsnio 1 dalies 6 punkt. Minta ieitin imoka yra didinama
atsivelgiant darbuotojo nepertraukiamj sta toje darbovietje. Maiausia imoka yra dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio, o
didiausia penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio. Nepertraukiamojo darbo stao skaiiavimas gali skirtis, priklausomai nuo to,
kokioje monje darbuotojas dirba: vienose nustato Vyriausyb, kitose vairias iimtis gali kolektyvinse sutartyse numatyti paios organizacijos.
DK 30 straipsnio 4 punktas nepertraukiamj darbo sta apibdina kaip laik, dirbt vienoje monje, staigoje, organizacijoje arba keliose
monse, staigose, organizacijose, jeigu darbuotojas i vienos darboviets kit buvo perkeltas darbdavi susitarimu ar kitais pagrindais,
nenutraukianiais darbo stao, arba kai pertrauka tarp darb nevirija nustatyt termin. LR DK 140 straipsnio 2 dalis nustato ieitins imokos
dyd nutraukus darbo sutart kitais DK XII skyriaus ketvirtame skirsnyje ir kituose statymuose numatytais atvejais kai nra darbuotojo kalts.
Reikia darbuotojams dviej mnesi darbo umokesio dydio ieitin imoka priklauso nutraukiant darbo sutart iais pagrindais: LR DK 127
straipsnio 2 dalis, 128 straipsnis, 136 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 136 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnis, taip pat 139 straipsnis. Taiau i
nuostata taikoma tada, jeigu statymai ar kolektyvins sutartys nenustato kitaip. Kadangi LR DK 4 straipsnio 4 dalyje konstatuojama, kad
negalioja kolektyvins sutartys bei vietiniai norminiai teiss aktai, pabloginantys darbuotoj padt palyginti su ta, kuri nustato is kodeksas,
mes tiesiogiai privalome suprasti, kad kolektyvinse sutartyse mintais atvejais ieitins imokos dydis gali bti tik didesnis negu dviej
mnesi, bet ne maesnis. Kitas svarbus akcentas yra tai, kad i imoka nedidinama.
Atskir darbo sutari nutraukimo ypatumai
Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 108 straipsnis numato atskiras darbo sutari ris:
1)
neterminuotas;
2)
terminuotos,
laikinosios,
sezonins;
3)
su
antraeili
pareig;
4)
su
namudininkais;
5)
patarnavimo
darbams;
6) kitos.
Atskir darbo sutari ypatumus nustat Vyriausyb.[10] Neterminuot bei terminuot sutari nutraukimas buvo aptartas.
Mint sutari nutraukim galima suskirstyti atsivelgiant tai, kas ireik vali nutraukti darbo sutart:
a)
darbuotojo
iniciatyva;
b) darbdavio iniciatyva.
Laikinoji darbo sutartis nepasibaigus terminui gali bti nutraukta darbuotojo pareikimu apie tai spjus darbdav ratu prie 5 darbo dienas
sezonin darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta darbuotojo pareikimu iki sutarties termino pabaigos spjus darbdav ratu prie 5
kalendorines dienas.[11]
Darbuotojas, dirbantis pagal antraeili pareig (darbo) sutart turi teis j nutraukti savo noru apie tai ratu informavs darbdav prie septynias
darbo dienas.
Kadangi mintame Vyriausybs nutarime neaptartas namudinink darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva, privaloma vadovautis
bendrais pagrindais, kurie numatyti Darbo kodekso 127 straipsnyje. Taigi, taikant analogij tiek namudinio, tiek patarnavimo darbams sudarytos
sutartys darbuotoj praymu gali bti nutrauktos ratu spjus darbdav prie keturiolika dien.
Darbo sutartis su laikinais darbuotojais gali bti nutraukta administracijos iniciatyva iais atvejais:
a) kai monje, staigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitms dl gamybini prieasi arba kai sumainamas darb
mastas.
Tokia
pat
tvarka
gali
bti
nutraukiama
ir
sezoninio
darbo
sutartis:
b) kai laikinasis darbuotojas neatvyksta darb ilgiau kaip 7 dienas dl laikinojo nedarbingumo, o sezoninio darbo sutarties darbuotojas per
sezon neatvyksta darb ilgiau kaip vien mnes dl laikinojo nedarbingumo. Ypatumas i sutari yra tame, kad nutarime pabriama jei
darbingumas prarandamas dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna
darbingum arba jam nustatomas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki laikinosios ar sezoninio darbo sutarties termino pabaigos.
Apie numatom atleidim i darbo dl aukiau nurodyt prieasi, darbdavys neprivalo spti darbuotojo.
Suprantama, kad sustabdant darbus ilgiau kaip 2 savaitms, darbuotojo kalts nra, todl yra numatyta, iuo atveju, nutraukiant darbo sutartis
imokti vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio kompensacij. Laikinosios sutarties darbuotoj atleidiant dl ligos, jam imokama
ieitin imoka, apskaiiuojama pagal vidutin mnesin darbo umokest, u likus iki sutarties termino pabaigos laik, taiau ne daugiau kaip u
vien mnes.

58

Patarnavimo sutartis yra asmenini nam kio paslaug teikimas darbdaviui. ios sutarties nutraukimo pagrindas numatytas DK 136 straipsnio 2
dalyje, t.y. darbdaviui mirus, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmenikai jam atlikti, taip pat kai nra jo teisi permjo.
Antraeili pareig darbo sutartys, o taip pat darbo sutartys su namudininkais administracijos iniciatyva gali bti nutraukiamos darbo kodekso
nustatytais pagrindais.
17.1 Darbo laiko svoka ir rys
Darbo laiko trukm viena i darbo sutarties slyg takojanti darbuotojo poilsio laik (laisvalaik) ir tiesiogiai susijusi su darbo umokesio
skaiiavimu, todl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus darbuotoj ir darbdavi deryb objektas. Darbo teiss, kaip savarankikos teiss
akos formavimosi pradia siejama su darbo laiko reguliavimo teisinmis priemonmis pradia, o ir pirmoji Tarptautins darbo organizacijos
konvencija 1919 m. buvo skirta darbo laiko trukmei reguliuoti.
iuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO konvencijomis, Europos Sjungos norminiais aktais, LR Darbo kodekso 13 ir 14 skyriaus
nuostatomis bei postatyminiais norminiais aktais.
Teisine prasme yra svarbus tas laiko tarpas, kai darbuotojas atlieka tam tikr veikl darbdavio naudai pagal i anksto darbo sutartyje sulygtas
slygas. Darbo teis reguliuoja laikotarpius, kurie yra svarbs darbo funkcijai pagal darbo sutart atlikti bei darbuotoj saugai ir sveikatai
utikrinti. Norint inoti, kokie laikotarpiai yra susij su darbuotojo darbo funkcij atlikimu ir yra reguliuojami darbo teiss, o kurie ne, svarbu
inoti to darbuotojo darbo laiko struktr. Darbo laiko struktra tai jo vidin sandara. Kiekvieno darbuotojo darbo laiko trukm skaiiuojama
atsivelgiant darbo laiko struktros elementus.
Lietuvos DK darbo laikas apibriamas kaip laikas, kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (DK 142
str.). Direktyvos 2003/88/EB 2 str. pateikiama isamesn darbo laiko svoka - tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio
inioje ir vykdo savo veikl arba atlieka pareigas. Siekiant nustatyti konkreius laikotarpius, kuri metu darbuotojas privalo dirbti jam pavest
darb, juos btina apibrti. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai, kurie yra laikomi darbo laiku. Tai:
1) faktikai dirbtas laikas, budjimas darbe ir namuose. Kai kuriose alyse budjimo laikas skirstomas budjimo laik ir neaktyv budjimo
laik. Tuomet svoka budjimo laikas apima laik, kuriuo darbuotojas privalo bti darbo vietoje, o neaktyvus budjimo laiko periodas nra
darbo laikas. ios svokos aikinamos taip, kad visas laikas, kai darbuotojas realiai vykdo veikl ar atlieka savo pareigas, turi bti laikomas
darbo
laiku.
2)
tarnybins
komandiruots,
tarnybins
kelions

kit
vietov
laikas;
3)
laikas,
reikalingas
darbo
vietai,
darbo
rankiams,
saugos
priemonms
paruoti
ir
sutvarkyti;
4)
pertraukos
darbe,
pagal
norminius
teiss
aktus
skaitomos

darbo
laik;
5)
privalom
medicinini
apir
laikas;
6)
stauot,
kvalifikacijos
klimas
darbovietje
ar
mokymo
centruose;
7) nualinimo
nuo darbo laikas,
jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis
nustatytos
darbovietje
tvarkos;
8)
prastovos
laikas;
9) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
darbo laik neeina:
1)
pravaikta;
2)
neatvykimas

darb
administracijos
leidimu;
3) valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba arba mokomosios karins pratybos;
4)
nedarbingumo
laikas;
5)
pertraukos
pailsti
ir
pavalgyti,
kasdieninis
(tarp
pamain),
kassavaitinis
poilsis,
vents,
atostogos;
6) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
ie sraai nra baigtiniai. statymuose ir postatyminiuose norminiuose teiss aktuose gali bti nustatyti ir kiti laikotarpiai, kurie neskaitomi
darbo laik, taiau jie negali keisti imperatyvi DK nuostat[1].
Greta faktikai dirbto laiko btina paminti ir buvimo darbdavio dispozicijoje laik. Buvimas darbdavio dispozicijoje tai laiko tarpas, kai
darbuotojas neatlieka tiesiogini savo darbo funkcij, taiau taip pat negali laisvai juo disponuoti savo nuoira. ie laikotarpiai nelaikomi
poilsio laiku, nes pastaruoju laiku darbuotojas visikai laisvai disponuoja savo nuoira. Buvimas darbdavio dispozicijoje iskiriamas tam, kad
galima bt diferencijuoti darbuotoj darbo umokest. Tam tikrais atvejais galima darbo arba kolektyvinje sutartyje numatyti, kad u buvim
darbdavio dispozicijoje bus apmokama maiau nei u faktikai dirbt laik, kadangi darbuotojas neatlieka savo tiesiogini darbo funkcij dl
kuri sulygta darbo sutartyje.
Darbo laiko rys
gyvendinant tikslus, kuriuos Europos Sjunga usibr Lisabonos strategijoje stengiamasi darbo ir poilsio laiko trukm reglamentuoti taip, kad
darbuotojai galt suderinti darb ir eimos gyvenim. Manoma, kad suderinus ias dvi sritis bus sukuriamas palankesnis darbo klimatas ir geriau
prisitaikoma prie darbuotoj poreiki, ypa t darbuotoj, kurie turi eimynini sipareigojim. Siekiant utikrinti darbuotoj saug ir sveikat
bei kit tiksl, darbo laikas yra normuojamas, norminiais aktais nustatant tam tikr maksimali darbo laiko trukm per tam tikr laikotarp taip
pat minimali poilsio laiko trukm per tam tikr laikotarp. Nustatoma darbo laiko norma per par vadinama darbo diena, per savait darbo
savaite. Gali bti nustatyta norma ir per kit apskaitin laikotarp (pvz. 4 mnesius) numatom norminiuose aktuose. Darbo sutarties ali
suderinta darbo laiko norma turi bti tiksliai apibrta darbo sutartyje.
Atitinkamai darbuotojams suteikiamas minimalus dienos, savaits ir kasmetinio poilsio laikas ir atitinkamos pertraukos taip pat nustatomas
maksimalus savaits darbo valand skaiius.
Pagal trukm nustatyt norminiuose aktuose ar sutartyse darbo laikas skirstomas normal, apribot ir iimtin (maksimal).
40 valand darbo savait (normalus darbo laikas)
DK 144 str. 2 d. numato, kad normali kasdienin darbo laiko trukm neturi viryti 8 darbo valand. Taip pat nustatyta, kad darbuotoj, dirbani
keliose darbovietse darbo dienos trukm negali bti ilgesn kaip 12 valand.
Normali darbo laiko savait. Lietuva 1994 m. ratifikavo TDO konvencij Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per savait[2],
kurioje tvirtintas 40 valand darbo savaits principas. Pagal DK 144 str. darbo laikas negali bti ilgesnis kaip 40 valand per savait.
Maksimalus darbo laikas, skaitant virvalandius, per 7 dienas neturi viryti 48 valand.
Reikia atkreipti dmes tai, kad dirbant keliose darbovietse darbuotojas savo darbo laik turi organizuoti taip, kad bt utikrintas minimalus
dienos bei savaits poilsis. Tokio reguliavimo tikslas yra darbuotojo sauga ir sveikata bei galimyb daugiau laiko skirti eimai ir socialiniam
gyvenimui.
40 valand darbo savait:
1 pav.

2 pav.

Pr

8:00

8:00

8:00

8:00

8:00

Pr

= 40

59

8:15
3 pav.

8:15

8:15

8:15

7:00

Pr

7:00

7:00

7:00

7:00

7:00

5:00

= 40

= 40

Apribotas darbo laikas

Taiyra sakmiai statyme nustatoma darbo laiko norma siekiant papildomos kai kuri kategorij darbuotoj apsaugos esant ypatingoms
subjektyvioms prieastims. Tai iimtys i normalaus darbo laiko normos, kuriomis nustatomas trumpesnis u normal darbo laikas. Apribotas
darbo laikas yra dviej ri: sutrumpintas bei ne visas.
Sutrumpintas darbo laikas tai norminiais teiss aktais nustatytas trumpesnis u normal darbo laikas, kur privalu nustatyti tam tikroms
kategorijoms darbuotoj atsivelgiant j darbo pobd ar psichofizines savybes. Sutrumpintasdarbo laikas yra trumpesnis nei normalus, taiau
u j mokama kaip u normal darbo laik. Tai diferenciacin norma, kuria siekiama kompensuoti u ypatingas darbo slygas arba suteikti
lengvatas ypatingoms asmen kategorijoms.
Pagal DK 145 str. sutrumpintas darbo laikas yra nustatomas:
1.
asmenims nuo 16 iki 18 met (paaugliams) - ne daugiau kaip 8 valandos per par kartu su kasdiene pamok trukme ir ne daugiau kaip 40
valand per savait kartu su pamok trukme per savait. Taikant darbo laiko sutrumpinimo nuostatas asmenims iki 18 met, turi bti
skaiiuojama
dirbto
laiko
suma
visose
darbovietse;
2.
vaikams iki 16 met dirbantiems lengvus darbus - iki 2 valand per dien mokslo met laiku ir 12 valand per savait, jeigu dirbama
trimestro arba semestro metu, taiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dien ir 35 valandos per savait, kai dirbama ne
maiau kaip savait ne mokslo met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki 8 valand per dien ir 40 valand per savait vaikams, kuriems
sukako
15
met);
3.
asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje vertinus rizik nustatyta, kad sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj
saugos ir sveikatos teiss akt leistinus dydius (kiekius) ir kai techninmis ar kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki
sveikatai nekenksming dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo aplink, bet ne ilgesnis kaip 36 valandos per
savait[3]. Asmenims, dirbantiems ypatingoje aplinkoje atsivelgiant objektyvius taikymo kriterijus, apribojimai turt bti taikomi tik tam
periodui,
kuriuo
jie
dirba
tokioje
aplinkoje;
4.
asmenims, dirbantiems nakt jeigu bent trys darbo valandos tenka nakiai, toks darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Nakties laikas
yra kalendorinis laikas nuo 22 valandos iki 6 valandos. Nakties darbo trukm netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal
darbo sutart darbuotojas yra priimtas darbui nakt. Dirbti nakt draudiama skirti asmenis iki atuoniolikos met, taip pat darbuotojus, kuriems
dirbti
nakt
neleidia
sveikatos
prieiros
staigos
ivada.
5.
Darbuotojams, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa[4]: pvz.: mokytojams ne daugiau kaip 36 valandos;
aukltojams, dirbantiems vaik globos namuose 30 valand; specialiesiems pedagogams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose 20
valand; dstytojams, dirbantiems auktosiose, auktesniosiose mokyklose ne daugiau kaip 36 valandos ir pan.
Sutrumpinto darbo laiko atveju aukiau ivardintiems darbuotojams, iskyrus moksleivius, u sutrumpint darbo laik mokama kaip u vis
darbo laik. Moksleivi iki atuoniolikos met, dirbani laisvu nuo mokslo metu, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam
darbui. mons, staigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivi darbo umokesio priemokas.
Pagal DK 214 str. darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met arba du vaikus iki dvylikos met, suteikiama viena
papildoma poilsio diena per mnes (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savait), o auginantiems tris ir daugiau vaik iki
dvylikos met dvi dienos per mnes (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savait), mokant darbuotojui jo
vidutin darbo umokest.
Ne visas darbo laikas tai norminiais teiss aktais nustatytoms darbuotoj kategorijoms leidiamas pasirinkti trumpesnis u normal darbo
laikas, kur darbuotojui praant darbdavys privalo nustatyti. Ne visas darbo laikasyra trumpesnis u normal, bet u j mokama proporcingai
dirbtam laikui. i darbo trukms ris yra numatoma Europos Tarybos direktyvoje Nr. 97/81/EB Dl bendrojo susitarimo dl darbo ne vis
darbo dien[5]. Atitinkamai su ia direktyva yra suderintas ir DK. DK 146 ne visas darbo dienos arba darbo savaits darbo laikas nustatomas:
1)
darbuotojo
ir
darbdavio
susitarimu;
2)
darbuotojo
reikalavimu
dl
jo
sveikatos
bkls
pagal
sveikatos
staigos
ivad;
3)
pareikalavus niai moteriai, neseniai pagimdiusiai moteriai, krtimi maitinaniai moteriai, darbuotojui, auginaniam vaik iki trej
met, bei darbuotojui, vienam auginaniam vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met;
4)
darbuotojo
iki
atuoniolikos
met
reikalavimu;
5)
negaliojo reikalavimu pagal Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos iduot ivad;
6) darbuotojo, slauganio sergant eimos nar, reikalavimu pagal sveikatos staigos ivad.
Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali bti nustatomas sumainant savaits darbo
dien skaii arba sutrumpinant darbo dien (pamain), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dien gali bti suskaidomas
dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias slygas nustato Vyriausyb arba dl to susitariama kolektyvinje sutartyje.
Pagal DK 277 str. asmenims iki atuoniolikos met sutrumpintas darbo laikas yra absoliutus, t.y. jie negali vienu metu dirbti daugiau negu
vienoje darbovietje, jei bendra darbo trukm virija sutrumpint darbo laiko trukm[6].
Paprastai literatroje darbo laiko reguliavimas nagrinjamas kaip darbo valand suma esant darbo santykiuose su vienu darbdaviu. Taiau btina
akcentuoti, kad darbo laiko normavimo tikslas yra darbuotojo sveikata, jo apsauga nuo pervargimo ir su tuo susijusi kit problem. Todl yra
svarbu isiaikinti ne tik darbo laiko ribas dirbant pas vien darbdav, taiau maksimal darbuotojo darbo laik apskritai, skaiiuojant sumoje
vis darbuotojo darbo laik, kur jis dirba pas kelis darbdavius. Ypa svarbu utikrinti, kad darbuotojas, kuriam darbo laikas yra sutrumpintas, to
laiko sskaita nedirbt kito darbo turinio neigiam poveik jo saugai ir sveikatai.
Iimtimis leidiamas ilgesnis nei 40 valand per savait darbo laikas
Siekiant harmonizuoti ES ali reguliavim ioje srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dl tam tikr darbo laiko
organizavimo aspekt[7] 17 straipsnyje nurodytais atvejais leidia nukrypti nuo nepertraukiamo 11 valand kasdieninio poilsio reikalavimo ir
nustato konkreias iimtis. Iimtis i io apribojimo taikoma budjimo darbams pagal Vyriausybs nutarimu[8] patvirtint sra: iki 24 valand
per par darbo laiko trukm gali bti nustatoma budtojams sveikatos prieiros, socialins globos, vietimo, poilsio ir kitose specialiose
staigose, budtojams siekiant utikrinti darb ar teikiam paslaug tstinum ar alinti objekt, rengini darbo sutrikimus, avarijas ir pan.
Paymtina, jog leidiant darbuotojui dirbti iki 24 valand per par yra paeidiamas nepertraukiamo 11 valand kasdieninio poilsio
reikalavimas numatytas DK 160 str., todl tokiam darbui darbuotojas gali bti skiriamas tik iimtiniais atvejais, numatytais norminiuose aktuose.
LR DK leidia taikyti iimtis i nustatytos 40 valand darbo savaits ir dirbti ilgiau iais atvejais:
1.
darbuotojams
dirbantiems
papildom
darb
arba
dirbantiems
keliose
darbovietse;
2.
transporto, pato, ems kio, energetikos monse, gydymo bei globos (rpybos) staigose, taip pat jr ir upi laivyboje ir kit

60

ekonomins
veiklos
srii
nepertraukiamai
dirbaniose
monse;
3.
force majeure atvejai bei kiti atvejai, kai gali sutrikti darbo procesas (virvalandinis darbas).
Darbuotoj dirbani papildom darb arba dirbani keliose darbovietse darbo laikas.
Kai darbuotojas dirba papildom darb toje paioje darbovietje arba keliose darbovietse statymas leidia dirbti ilgiau nei 40 valand per
savait ir DK 144 str. 3 d. numato, kad tokiu atveju maksimalus darbo laikas (skaitant virvalandius) per 7 dienas neturi viryti 48 valand. ia
ikyla esminis klausimas: ar taikant apribojim darbo laikas yra skaiiuojamas imant atskirai kiekvienoje darbovietje dirbt laik ar visose
darbovietse dirbtas laikas turi bti sumuojamas? iuo klausimu yra dvi nuomons. Vieni autoriai teigia, kad btina laikytis kasdieninio 12
valand darbo laiko apribojimo, kuris pagal DK 144 str. 5 d. yra taikomas nepriklausomai nuo darboviei skaiiaus, o savaitinis 48 valand
darbo laiko apribojimas taikomas tik vienoje darbovietje. Kiti autoriai teigia, jog Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnis nustatantis maksimal
savaits darbo laik ir reikalaujantis valstybes nares imtis priemoni utikrinti, kad, atsivelgiant btinyb garantuoti darbuotoj saug ir
sveikatos apsaug vidutinis darbo laikas, skaitant virvalandius, per kiekvien septyni dien laikotarp nebt ilgesnis kaip 48 valandos
reikia, kad visose darbovietse kartu pamus darbo laikas negali viryti vidutinikai 48 valand per 7 dienas. Direktyva 17 straipsnyje leidia
nustatyti iimtis i io apribojimo tik vadovaujantiems asmenims, darbuotojams eimose bei religinse bendruomense ar banyiose taip pat
mokomj praktik atliekantiems gydytojams (rezidentams) pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. rugpjio 1 d. Btina paymti, kad DK 144
str. 5 d. nurodo, kad bet kuriuo atveju darbuotoj, dirbani papildom darb arba ne vienoje darbovietje darbo dienos trukm negali bti
ilgesn kaip 12 valand. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darb), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris
darbuotoj priima antraeiles pareigas (darb), i pagrindins darboviets gaut paym, kurioje turi bti nurodytas jo kasdienio darbo toje
darbovietje pradios ir pabaigos laikas. Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietse, bsimajam darbdaviui turi pateikti paymas apie darbo
laiko kitose darbovietse pradi ir pabaig. ios paymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi[9].
Darbo laiko reguliavimas transporto, pato, ems kio, energetikos monse, gydymo bei globos (rpybos) staigose, taip pat jr ir upi
laivyboje ir kit ekonomins veiklos srii nepertraukiamai dirbaniose monse.
Pagal DK 148 str. Vyriausyb nustato iimtis, kada leidiama nukrypti nustatyt darbo ir poilsio laiko norm[10]:
1.
Vis ekonomins veiklos srii nepertraukiamai veikianiose monse ar nepertraukiamai veikianiuose moni cechuose, baruose;
2.
Mobiliems darbuotojams, t.y. darbuotojams, kuriuos mon, teikianti keleivi ar preki gabenimo keliais, oru ar vidaus vandenimis
paslaugas,
samdo
keliaujanio
ar
skraidanio
personalo
(ekipao)
nariu:
a.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai keli transporte parengti vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/15/EB dl asmen, kurie veriasi mobilija keli transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliems darbuotojams,
dirbantiems Europos Sjungos valstybse narse steigtose monse, dalyvaujaniose Reglamente (EB) Nr. 561/2006 arba, jeigu to nepakanka,
Europos ali susitarime dl keli transporto priemoni ekipa, vaiuojani tarptautiniais marrutais, darbo (AETR) apibrtoje keli
transporto veikloje. ie reikalavimai papildo Reglamento (EB) Nr. 561/2006, prireikus ir AETR susitarimo nuostatas, kurioms suteikiama
pirmenyb,
palyginti
su
nacionalinmis
nuostatomis.
b.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai geleinkelio transporte parengti vadovaujantis 2003 m. lapkriio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva
2003/88/EB
dl
tam
tikr
darbo
laiko
organizavimo
aspekt.
c.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai civilinje aviacijoje parengti vadovaujantis 2000 m. lapkriio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dl
Europos aviakompanij asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotoj federacijos (ETF), Europos skrydi gul asociacijos (ECA),
Europos regionini aviakompanij asociacijos (ERA) ir Tarptautins oro vej asociacijos (IACA) Europos susitarimo dl civilins aviacijos
mobilij
darbuotoj
darbo
laiko
organizavimo.
d.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai jr transporte parengti vadovaujantis 1999 m. birelio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dl Europos
Bendrijos Laiv savinink asociacijos (ECSA) ir Europos Sjungos Transporto darbuotoj profesini sjung federacijos (FST) sudaryto
susitarimo dl jreivi darbo laiko organizavimo, 1999 m. gruodio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dl jrinink
darbo valandoms Bendrijos uostus plaukusiuose laivuose taikom nuostat gyvendinimo ir taikomi Lietuvos Respublikos jr laiv registre
registruotuose
laivuose.
e.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai vidaus vanden transporte parengti vadovaujantis 2003 m. lapkriio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2003/88/EB dl tam tikr darbo laiko organizavimo aspekt ir 1999 m. birelio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dl Europos
Bendrijos Laiv savinink asociacijos (ECSA) ir Europos Sjungos Transporto darbuotoj profesini sjung federacijos (FST) sudaryto
susitarimo dl jreivi darbo laiko organizavimo.
Force majeure atvejai bei kiti atvejai, kai gali sutrikti darbo procesas (virvalandinis darbas).
Virvalandiniais laikomi darbai, dirbami virijant darbuotojo darbo sutartyje nustatyt darbo laiko trukm. Virvalandiniai darbai paprastai
draudiami. Darbdavys gali skirti virvalandinius darbus tik iimtiniais atvejais nustatytais Darbo kodekse ar kolektyvinje sutartyje. Dirbti
virvalandinius darbus neleidiama skirti: jaunesnius kaip 18 met asmenis; asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose
nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai virija leistinus dydius ir kitais statym bei kolektyvins sutarties
nustatytais atvejais. Kai kuri kategorij darbuotus (nias moteris, darbuotojus turinius sipareigojim eimoje, negaliuosius galima skirti
dirbti virvalandinius darbus tik j sutikimu ir jeigu to jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos
ir darbo ministerijos ivada.
Nustatyta, kad darbuotojo virvalandinis darbas per 2 dienas i eils neturi viryti 4 valand ir 120 valand per metus. Darbdavys privalo ymti
darbo laiko apskaitos iniaraiuose kiekvieno darbuotojo dirbtus virvalandius. Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign
darbas, virijantis nustatyt darbo trukm. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse.
Direktyva 2003/88/EB leidia valstybms narms deramai laikantis darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos bendrj princip, nustatyti, jog
vadovai arba kiti asmenys, galintys savarankikai priimti sprendimus; darbuotojai eimose; arba religines apeigas banyiose ir religinse
bendruomense atliekantys darbuotojai atsivelgiant minimos veiklos konkreias ypatybes gali darbo laiko neskaiiuoti ir (arba) nenustatyti,
arba j gali nusistatyti patys darbuotojai.
17.2 Darbo laiko reimas ir apskaita
Darbo (ir poilsio) laiko reimas tai darbo ir poilsio laiko trukms idstymas tam tikru kalendoriniu laikotarpiu[1]. Darbo reimas tai
darbuotojo darbo laiko planas vairiais apskaitos laikotarpiais: dienos, savaits, mnesio, kito apskaitinio laikotarpio [2]. Atsivelgiant darbo
laiko reim nustatoma darbuotojo darbo laiko pradia, pertraukos ir pabaiga. monje darbdavys gali nustatyti vienod reim visiems
darbuotojams arba skirtingus reimus atskiriems padaliniams taip pat ir individual reim konkreiam darbuotojui.
Darbo laikas turi bti paskirstytas taip, kad utikrint galimyb visiems darbuotojams turti pakankamai laiko poilsiui. Poilsis ireikiamas
laiko vienetais, t.y. dienomis, valandomis ir (arba) j dalimis.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos)
pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos, organizacijos vidines darbo tvarkos taisykles. Paprastai darbuotojams nustatoma penki
darbo dien savait su dviem poilsio dienomis etadieniu ir sekmadieniu, o monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg penki
darbo dien savait nemanoma, nustatoma ei darbo dien savait su viena poilsio diena sekmadieniu. Iimtys gali bti nustatomos miesto
transporte, sveikatos prieiros staigose, energijos tiekimo monse, teatruose, muziejuose ir pan., monse ir organizacijose, kuriose negalima

61

sustabdyti darbo dl technini gamybos slyg arba dl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus taip pat budtojams bei
kitiems darbuotojams kuriems gali bti nustatoma sumin darbo laiko apskaita.
Bendruosius mons darbo (pamain) grafikus tvirtina administracija suderinusi su mons, staigos, organizacijos darbuotoj atstovais arba
kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Individualius darbo grafikus, administracija sudaro remiantis bendraisiais grafikais, todl j su
darbuotoj atstovais derinti nebtina. Administracija sudarydama grafikus turi numatyti tok darbo ir poilsio reim, kad bt sudarytos slygos,
skatinanios darbuotojus laikytis darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim.
Pagal darbo laiko paskirstym laike reimus galima skirstyti padien (pamainos), savaits, sumin, lankst(suskaidyt), budjimo. Daniausiai
monse nustatomas dienos arba savaits darbo laiko reimas:
Kasdienis 8 val.:

Savaits:

Pr

8:0012:00
13:0017:00

8:0012:00
13:0017:00

8:0012:00
13:0017:00

8:0012:00
13:0017:00

8:0012:00
13:0017:00

P P

Pr

8:0012:00
12:3016:45

8:0012:00
12:3016:45

8:0012:00
12:3016:45

8:0012:00
12:3016:45

8:0012:00
12:3015:30

P P

= 40

= 40

Suskaidytas reimas reikia, kad per darbo dien darbuotojo darbo laikas suskaidomas dalis, tarp kuri yra ilgesn nei 2 valand pertrauka (pvz.
autobus vairuotoj rytinis reisas bei vakarinis reisas). Pamaininis darbas tai bet koks darbo pamainomis organizavimo bdas, pagal kur
darbuotojai pakeiia vieni kitus tose paiose darbo vietose pagal tam tikr model, skaitant ir rotacijos model, kai darbas gali bti
nepertraukiamas arba nutraukiamas, ir kuris sudaro btinyb darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikr dien ar savaii laikotarp.
Budjimas. Ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark ar garantuoti, jog bus operatyviai sprendiami neatidliotini klausimai,
darbdavys gali pavesti darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo sutikimu - ne daniau kaip kart per savait budti monje
arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir veni dienomis. U budjim monje, kai virijama darbo laiko trukm, ar namuose per
artimiausi mnes privalo bti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukms kaip budjimas monje ar darbo laikui prilygintas budjimo laikas
(budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu is poilsio laikas gali bti pridedamas prie kasmetini atostog, arba apmokama kaip u
virvalandin darb. Budti monje arba namuose negalima skirti asmen iki atuoniolikos met. Nios moterys, neseniai pagimdiusios
moterys ir krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, bei darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos
met arba negal vaik iki atuoniolikos met, negalj slaugantys asmenys, negalieji, jeigu jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada, budti monje arba namuose gali bti skiriami tik j sutikimu.
U darb ypatingu darbo reimu yra nustatytos papildomos poilsio laiko garantijos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimo Dl
kasmetini papildom atostog trukms, suteikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo 1.3 punkt u ypating darb pobd, suteikiamos 2
papildomos kalendorins atostog dienos tiems darbuotojams, kuri darbas (ne maiau kaip pus viso darbo laiko per metus, u kuriuos
suteikiamos atostogos) atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su vaiavimu ar yra kilnojamojo pobdio[3].
Darbuotoj darbo laiko apskaita
Kiekvieno darbuotojo dirbtas darbo laikas ymimas Vyriausybs patvirtintos pavyzdins formos darbo laiko apskaitos iniaraiuose. is
iniaratis yra faktinis darbuotojo darbo laiko atspindys, kuriame uraoma visa darbuotojo dirbto laiko trukm ir neatvykimo darb atvejai
(liga, pravaikta ir pan.) kiekvien dien. darbo laiko apskaitos iniarat suraomi vis mons, staigos ar organizacijos darbuotoj vardai,
pavards, j pareigos, ir nustatytas darbo valand skaiius per mnes. Darbo laikas ymimas valandomis, o neatvykimo darb atvejams
taikomas sutartinis ymjimas (pvz. K komandiruot, L liga ir t.t.).
Darbuotojams, kurie pagal atliekam darbo funkcij savo darbo laik visikai ar i dalies tvarko savo nuoira, darbo laiko apskaitos taisykles
nustato darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse.
17.3 Lankstus darbo laikas
iuolaikinje ekonominje bei socialinje situacijoje vis didesn reikm gauna galimyb dirbti netradicin darbo dien arba netradiciniu darbo
reimu. Galimybs dirbti vairiais darbo laiko reimais taikymas vadinamas lanksiu darbo laiku. Lankstaus darbo organizavimo formos gali
bti: darbo vietos skaidymas vedus ne vis darbo dien ir atsisakius virvalandi, lankstesnis pamain organizavimas, terminuotas, namudinis,
agentrinis, distancinis darbas, savarankikas uimtumas, paslaugos, sezoniniai darbai, darbo viet rotacija ir panaiai. Lanksiau organizuot
darb, ypa smulkaus verslo sektoriuje, pageidauja dirbti moterys auginanios vaikus, dalis bedarbi, maas pajamas gaunantys asmenys ir
besimokantis jaunimas.
Lanksios darbo organizavimo formos turi padti gyventojams gyvendinti j teis darb, didinti j uimtumo galimybes, derinti darbo ir
eimos sipareigojimus, studij, poilsio ir darbo laik. Lankstus darbo organizavimas padt darbdaviams mainti darbo kain, geriau prisitaikyti
prie struktrini pokyi bei geriau derinti kitus savo ir darbuotoj interesus.
Turi bti utikrinta, jog susitarimai dl darbo organizavimo form nepablogins darbuotoj padties, palyginti su ta, kuri nustato Darbo kodeksas
ir kiti norminiai teiss aktai. Darbuotojams ir darbdaviams patiems susitarimo bdu nustatant tarpusavio teises ir pareigas, btina vadovautis
teisingumo, protingumo ir siningumo principais. Lanksias darbo organizavimo formas tikslinga taikyti atsivelgiant darbo pobd ir
darbuotojo demografines ir socialines charakteristikas.
Lankstaus darbo laiko organizavimo tikslas yra leisti darbuotojams ir darbdaviams ne tik vykdyti Darbo kodekso nustatytus pareigojimus
nevisai darbo dienai, bet ir susitarti dl atskir darbo laiko reim patiems. Lankstaus darbo laiko organizavimo pavyzdys yra individualiai
darbuotojams nustatoma skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga, jei to pageidauja asmenys, turintys suderinti darbo ir savo
poreikius (vaik veimas ikimokyklines vaik staigas, sudtingas atvykimas ar tolimas atstumas iki darboviets ir panaiai).
18.1 Poilsio laiko svoka ir rys
Poilsio laikas - tai visoks laikas, kuris nepriskiriamas darbo laikui. Vienas esmini poymi, skiriantis poilsio laik nuo darbo laiko yra tai, kad
poilsio laiku darbuotojas disponuoja visikai laisvai, savo nuoira, ir neprivalo bti pasiekiamas darbdaviui ar vykdyti kokius nors jo
pavedimus. Kuo ilgesnis darbuotojo poilsio laikotarpis, tuo daugiau dmesio jis gali skirti asmeniniams poreikiams, eimai, vaikams, kas
pasitarnauja jo darbingumo atstatymui, sveikatai ir skmingam darbui.
Direktyva 2003/88/EB nurodo, kad visi darbuotojai turi turti pakankamai laiko poilsiui. Pakankamas poilsis reikia, kad darbuotojai reguliariai
turi poilsio pertraukas, kuri trukm ireikiama laiko vienetais, ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad bt galima utikrinti,
jog dl nuovargio ar kitoki neprast darbo modeli trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusieis patys, nesualos savo bendradarbi ar
kit asmen ir nepakenks savo sveikatai.
Poilsis norminiame akte turi bti aikiai ireiktas laiko vienetais, t. y. dienomis, valandomis ir (arba) j dalimis.
Poilsio laiko rys
Darbuotojams turi bti suteikiamas dienos, savaits ir kasmetinio poilsio laikas. Poilsio laiko apskaita yra neatsiejama nuo darbo laiko apskaitos,
todl greta jau aptarto maksimalaus savaits darbo valand skaiiaus yra btina nustatyti ir minimalaus poilsio periodus.

62

Dienos poilsis (kasdieninis poilsis)

Tai minimals darbuotojui suteikiamo poilsio laikas periodai per 24 valand laikotarp:
1) pertrauka pailsti ir pavalgyti (piet pertrauka). DK 158 str. numato, kad prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vliau kaip po
keturi darbo valand darbuotojams suteikiama ne trumpesn kaip 30 min. ir ne ilgesn kaip 2 val. pertrauka pailsti ir pavalgyti, kuri
darbuotojas naudoja savo nuoira. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg negalima daryti pertraukos pailsti ir pavalgyti (pvz. specialij
tarnyb darbas), darbuotojui turi bti suteikiama galimyb pavalgyti darbo laiku. ios pertraukos pradia, pabaiga ir kitos slygos nustatomos
darbo tvarkos taisyklse, darbo grafike, kolektyvinje ir darbo sutartyje. Remiantis direktyvos 2003/88 4 straipsniu, kuris reikalauja i pertrauk
suteikti tik esant ilgesnei nei ei valand darbo dienai, Lietuvos DK daro iimt ir esant ei dien darbo savaitei, poilsio ir veni dien
ivakarse gali bti dirbama be pertraukos pailsti ir pavalgyti, jei tos darbo dienos trukm nevirija ei valand. Jauniems asmenims i iimtis
netaikoma.
i
pertrauka
neskaitoma

darbo
laik.
2) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain). Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm negali
bti trumpesn kaip 11 valand i eils. Jauniems asmenims nustatytas ilgesnis paros nepertraukiamas poilsis: darbuotojams iki 16 met 14
valand, o asmenims nuo 16 iki 18 met 12 valand ir turi apimti naktin laik nuo 22 iki 6 valandos. DK 144 str. numatytais atvejais, kai tam
tikr kategorij budintiems darbuotojams leidiama dirbti iki 24 valand per par, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm
negali bti trumpesn kaip 24 valandos i eils. Atsivelgiant suteikiamo poilsio laiko tiksl, is poilsio laikas turt bti absoliutus, tai rekia,
kad
darbuotojas
io
poilsio
metu
negali
dirbti
jokio
kito
darbo
pas
kit
darbdav.
3) atskiroms kategorijoms darbuotoj suteikiamos papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku. ios pertraukos
skaitomos darbo laik, t.y. dl j bendras buvimo darbe laikas neilgja ir u jas yra apmokama. i pertrauk tikslas isaugoti darbuotoj
darbingum, gerinti darbo naum ir kokyb, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad bt ivengta profesini lig ir nelaiming
atsitikim darbe, mat galimas nepalanki sveikatai veiksni poveikis.
Papildoma pertrauka darbuotojams pailsti skirtas laikas, kurio trukm nustato statymai, kiti teiss aktai ir kuris numatomas kolektyvinse
sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, darbo sutartyse. Vyriausybs patvirtintoje Papildom ir speciali pertrauk, skaitom darbo laik,
nustatymo tvarkoje reikalaujama suteikti ne maiau kaip vien papildom, ne trumpesn kaip 30 minui pertrauk asmenims iki 18 met, kai j
darbo laiko trukm yra ilgesn kaip 4 valandos; ne trumpesn kaip 30 minui pertrauk kdikiui maitinti ne reiau kaip kas 3 valandos krtimi
maitinaniai moteriai; kitiems darbuotojams, kuriems pagal sveikatos prieiros staigos ivad dl j sveikatos turi bti gyvendintos j darbo ir
poilsio reimo rekomendacijos.
Speciali pertrauka darbuotojams, kurie dirba lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos temperatra emesn kaip minus 10 laipsni
Celsijaus, taip pat darbuotojams, kurie dirba sunk fizins ar didels protins tampos reikaling darb arba veikiami kit nepalanki sveikatai
veiksni (darbuotojai, kurie dirba su videoterminalais, darbuotojai, kuri darbas susijs su krovini klimu rankomis), pailsti skirtas laikas,
kurio trukm, atsivelgiant darbo (gamybos) pobd ir profesin rizik, nustatoma kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, darbo
sutartyse (daniausiai ne trumpesnis kaip 10 minui).
Papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm ir poilsio vieta atsivelgiant konkreias darbo slygas nustatomi kolektyvinse sutartyse bei
darbo tvarkos taisyklse. ios pertraukos suteikiamos tik tuo metu kai egzistuoja prieastys (veiksniai ar kitos aplinkybs) dl kuri jas btina
suteikti. ioms prieastims inykus papildomos ir specialios pertraukos gali bti panaikintos.
Kiti reikalavimai poilsio laikui. Kai kuri kategorij darbuotojams gali bti nustatyti ir kitokie, specials poilsio laiko reikalavimai. Pvz. Vaikai
(iki 16 m.) negali bti skiriami dirbti nuo 20 iki 6 valandos ryto, o paaugliai (1618 m.) negali bti skiriami darbui nuo 22 iki 6 valandos ryto,
reikia iomis valandomis mintiems darbuotojams turi bti suteikiamas poilsio laikas.
Savaits poilsio laikas (savaitgalis)
Per kiekvien savait darbuotojams turi bti suteikiamas nepertraukiamasis ne maiau kaip 35 valand poilsio laikotarpis. Dirbant pagal
normali darbo laiko trukm poilsio dienos Lietuvoje yra etadienis ir sekmadienis, o kai dirbama eias dienas per savait poilsio diena yra
sekmadienis.
Darbuotojus skirti dirbti etadien ir sekmadien draudiama iskyrus DK 161 str. numatyt iimt, kuri leidia poilsio dienas perkelti kitas
savaits dienas monse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dl technini gamybos slyg arba dl to, kad reikia nuolat
nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos monse. Tokiose monse poilsio dienos suteikiamos kitomis
savaits dienomis i eils kiekvienai darbuotoj grupei pagal darbo (pamain) grafikus. Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir
krtimi maitinanias moteris, darbuotojus, auginanius vaik iki 3 met, bei darbuotojus, vienus auginanius vaik iki 14 met arba negal
vaik iki 18 met, asmenis iki 18 met dirbti poilsio dienomis galima skirti tik j sutikimu. Bet kuriuo atveju savaits nepertraukiamasis poilsis
turi trukti ne maiau kaip 35 valandas.
Asmenims iki atuoniolikos met turi bti suteikiamos ne maiau kaip dvi poilsio dienos per savait.
Derinant darbuotoj poilsio laik su veni dienomis, poilsio dienos i valstybs ir savivaldybi biudet finansuojamose monse, staigose ir
organizacijose gali bti perkeltos Vyriausybs nutarimu, kuris kitoms monms, staigoms ir organizacijoms yra rekomendacinio pobdio. Bet
kuriuo atveju, dl poilsio dien perklimo darbo laikas negali pailgti.
Direktyva 2003/88/EB tam tikrais atvejais, jei to reikia dl objektyvi arba technini, arba darbo organizavimo prieasi, leidia taikyti
minimal 24 valand nepertraukiam savaits poils. Nacionalinje teisje i iimtis gali bti taikoma ekonomins veiklos srityse, kur darbo ir
poilsio laikas gali skirtis nuo nustatyto DK.
Kasmetinis poilsis
Kasmetiniam poilsiui priskiriamos valstybini veni dienos bei kasmetins atostogos.
monse, staigose ir organizacijose nedirbama iomis veni dienomis: 1) sausio 1-j - Naujj met dien; 2) vasario 16-j - Lietuvos
valstybs atkrimo dien; 3) kovo 11-j - Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien; 4) sekmadien ir pirmadien - krikioni Velyk (pagal
vakarietikj tradicij) dienomis; 5) gegus 1-j - Tarptautin darbo dien; 6) pirmj gegus sekmadien - Motinos dien; 7) birelio 24-j
Rasos ir Jonini dien; 8) liepos 6-j - Valstybs (Lietuvos karaliaus Mindaugo karnavimo) dien; 9) rugpjio 15-j - olin (v. Mergels
Marijos mimo dang dien); 10) lapkriio 1-j - Vis ventj dien; 11) gruodio 25-j ir 26-j - Kald dienomis.
Jei darbuotojo poilsio diena, sutampa aukiau minta valstybine vente, tai ta poilsio diena perkeliama artimiausi po j einani darbo dien.
Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta kitokia su veni dienomis sutampani poilsio dien perklimo tvarka.
Lietuvos Respublikos atmintin dien statyme nustatytos atmintinos dienos yra darbo dienos.
Kasmetins atostogos - tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir darbingumui susigrinti,
paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo umokest. Kasmetins atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
Bendra kasmetini minimalij atostog trukm 28 kalendorins dienos. veni dienos atostog trukm neskaitomos. Darbuotojams iki
atuoniolikos met, darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, negaliesiems
bei kitiems statym nustatytiems asmenims nustatytos 35 kalendorini dien minimaliosios kasmetins atostogos.
Pailgintos iki penkiasdeimt atuoni kalendorini dien kasmetins atostogos suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri darbas
susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins. Pailgintas atostogas
Vyriausyb nustato vietimo darbuotojams (56 dienos), teatro ir koncertini organizacij krybiniams darbuotojams (42 d.), sveikatos prieiros

63

specialistams ir darbuotojams, farmacijos specialistams (3542 d.), orlaivi pilotams (58 d.), vejybos laiv mobiliesiems darbuotojams (4058
d.) ir kt.
Kasmetins papildomos atostogos suteikiamos darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg (iki 5 kalendorini
dien); u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje (3 ir daugiau dienos), u ypating darb pobd (2 dienos). Darbo, kolektyvinje
sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse gali bti nustatomos didesns trukms ir kit ri kasmetins papildomos atostogos.
Kasmetins papildomos atostogos pridedamos prie kasmetini minimalij atostog ir gali bti suteikiamos kartu arba atskirai. Darbuotojams,
turintiems teis gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, j pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetins pailgintos
atostogos, arba prie kasmetini minimalij atostog pridtos kasmetins papildomos atostogos.
Tikslins atostogos
Greta kasmetini atostog kurios darbuotojui privalo bti suteiktos kiekvienais darbo metais, darbuotojas gali naudotis ir tikslinmis
atostogomis, kurios suteikiamos dl kit subjektyvi prieasi. Tikslins atostogos:
Ntumo ir gimdymo atostogos. ios atostogos suteikiamos moterims ntumo ir gimdymo metu 70 kalendorini dien iki gimdymo ir 56
kalendorins dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaik 70 kalendorini dien). ios atostogos
apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus. Darbuotojams, vaikinusiems
naujagimius ar paskirtiems j globjais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kdikiui sueis 70 dien.
Tvysts atostogos. Vyrams suteikiamos tvysts atostogos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks 1 mnuo. Jeigu
vaiko tvas gyvena santuokoje su kdikio motina u laik mokama ligos ir motinysts socialinio draudimo paalpa.
Atostogos vaikui priirti, kol jam sueis 3 metai. Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba kitiems
giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globju, suteikiamos atostogos vaikui priirti, kol jam sueis
3 metai. Atostogas galima imti visas i karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Darbuotojas,
ketinantis pasinaudoti iomis atostogomis ar grti darb joms nepasibaigus, apie tai ratu privalo spti darbdav ne vliau kaip prie 14 dien.
Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ilgesnis spjimo terminas. Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta (pareigos), iskyrus
atvejus, kai mon visikai likviduojama.
Mokymosi atostogos. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams auktesnisias ir auktsias mokyklas
pasirengti ir laikyti - po 3 dienas kiekvienam egzaminui. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka
registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, pagal i mokykl paymas suteikiamos mokymosi atostogos: 1) eiliniams egzaminams
pasirengti ir laikyti - po 3 dienas kiekvienam egzaminui; 2) skaitoms pasirengti ir laikyti - po 2 dienas kiekvienai skaitai; 3) laboratoriniams
darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dien, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraiuose; 4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui
baigti ir ginti 30 kalendorini dien; 5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po 6 dienas kiekvienam egzaminui.
mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
Krybins atostogos. Krybins atostogos suteikiamos disertacijai ubaigti, vadovliams rayti ir kitais statym nustatytais atvejais. Krybini
atostog trukm, suteikimo ir apmokjimo tvark reglamentuoja specials statymai, darbo ir kolektyvin sutartis.
Atostogos valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti. Darbuotojai atleidiami nuo darbo: gyvendinti rinkim teiss; pakviesti
ikiteisminio tyrimo staigas, prokuratr ir teism liudytoju, nukentjusiuoju, specialistu, vertju ar kviestiniu, visuomenins organizacijos arba
darbuotoj kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareig ir kitais statym nustatytais atvejais. Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinms
arba visuomeninms pareigoms atlikti, darbo umokest, ne maesn u vidutin, moka ar kompensuoja ta staiga ar organizacija, kurios
pareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato statymas. monje veikianios profesins sjungos renkami darbuotojai atleidiami nuo darbo
iki 6 darbo dien per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesins sjungos renginiuose ir kt. Atleidimo nuo darbo ir apmokjimo tvarka
nustatoma kolektyvinje sutartyje.
Nemokamos atostogos. Darbuotojas gali prayti darbdavio suteikti nemokamas atostogas dl tam tikr svarbi prieasi. Kadangi u ias
atostogas darbo umokestis nemokamas, i atostog trukm neribojama. Darbo kodekso 184 str. numato subjektyvi teis darbuotojams
reikalauti, kad darbdavys suteikt nemokamas atostogas ypatingais atvejais. Darbdavys privalo suteikti atostogas darbuotojui iais atvejais: 1)
darbuotojams, auginantiems vaik iki 14 met - iki 14 kalendorini dien; 2) darbuotojams, auginantiems negal vaik iki 18 met iki 30
kalendorini dien; 3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji metai, atostog metu tvui jo
pageidavimu (motinai - tvo atostog vaikui priirti, kol jam sueis 3 metai, metu); i atostog bendra trukm negali viryti 3 mnesi; 4)
negaliajam iki 30 kalendorini dien per metus; 5) darbuotojui, vienam slauganiam negalj, kuriam Negalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatins slaugos btinumas iki 30 kalendorini dien per metus
ali suderintu laiku; 6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar tokiam laikui, kur rekomenduoja gydymo staiga; 7) santuokai sudaryti
- ne maiau kaip 3 kalendorins dienos; 8) mirusio eimos nario laidotuvms - ne maiau kaip 3 kalendorins dienos. Nemokamos atostogos dl
kit prieasi gali bti suteikiamos kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat kolektyvinse arba darbo sutartyse gali bti nustatytos kit
ri atostogos.
Kitos atostogos. Kolektyvinse arba darbo sutartyse gali bti nustatytos ilgesns trukms bei kit ri atostogos, papildomos lengvatos
pasirinkti kasmetini atostog laik, nustatyti didesni mokjimai u kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Darbo kodeksas. Taiau
papildomos lengvatos, iskyrus papildom lengvat pasirinkti kasmetini atostog laik, negali bti nustatytos kolektyvinse ir darbo sutartyse,
sudaromose staigose, organizacijose, kurios yra ilaikomos i valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit
valstybs steigt fond l, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.
18.2 Kasmetini atostog suteikimo tvarka
Kasmetins atostogos - tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir darbingumui susigrinti,
paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo umokest.
Darbuotojui per vienus darbo metus yra suteikiamos maiausiai 28 kalendorins dienos apmokam atostog. Apmokamos atostogos reikia, kad
kasmetini atostog laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo umokestis visose darbovietse, kuris yra sumokamas ne vliau kaip
prie 3 kalendorines dienas iki kasmetini atostog pradios. Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasideda nuo
darbuotojo primimo darb dienos. darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skaitomas 1) faktikai dirbtas laikas; 2) laikas,
per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo umokestis arba jo dalis; 3) laikas, per kur pagal statymus
darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros
atostog, kol vaikui sueis treji metai; 4) laikas, kur darbuotojas gavo ligos, motinysts arba tvysts paalp; 5) mokamos kasmetins atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorini dien; 7) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien negaliesiems; 8)
nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien asmenims, slaugantiems negalj; 9) priverstins pravaiktos laikas darbuotojui,
grintam ankstesn darb; 10) teisto streiko laikas; 11) kiti statym nustatyti laikotarpiai. Jei darbuotojo darbo metuose atsiranda laikotarpi,
kurie neeina aukiau mintus, atitinkamai tiek dien, kiek tsiasi tas laikotarpis, yra nukeliama kasmetinio periodo diena (kuri skaiiuojama
nuo darbuotojo primimo darb dienos).
Pagal DK 169 str. u kiekvienus darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos tais paiais darbo metais. U pirmuosius darbo metus kasmetins
atostogos paprastai suteikiamos po ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje monje (moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j
atostogos gali bti suteikiamos ir neprajus 6 mnesiams). U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos bet kuriuo

64

darbo met laiku pagal kasmetini atostog suteikimo eil. Eils sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis
nesudaroma, kasmetini atostog suteikimo eil nustatoma ali susitarimu.
Kai kurioms kategorijoms darbuotoj yra nustatytos lengvatos renkantis atostog laik. Teis pasirinkti kasmetini atostog laik po 6 mnesi
nepertraukiamojo darbo monje suteikiama asmenims iki 18 met, nioms moterims ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki 14
met arba negal vaik iki 18 met. Taip pat vyrams j pageidavimu kasmetins atostogos suteikiamos monos ntumo ir gimdymo atostog
metu. Mokymo staig pedagogams ir pirmaisiais darbo metais kasmetins atostogos turi bti suteikiamos moksleivi ir student vasaros
atostog metu. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetins atostogos j pageidavimu derinamos prie egzamin, skait laikymo,
diplominio darbo rengimo, laboratorini darb ir konsultacij laiko. Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir negaliuosius, taip pat
asmenims, sergantiems chronikomis ligomis, kuri pamjimas priklauso nuo atmosferos slyg, esant medicinos staigos rekomendacijai,
kasmetins atostogos suteikiamos j pageidaujamu laiku.
Darbuotojo pageidavimu kasmetins atostogos gali bti suteikiamos dalimis. Viena i kasmetini atostog dali negali bti trumpesn kaip 14
kalendorini dien. Kitos dalys gali bti ir trumpesns, taiau suteikiant atostogas reikia stengtis pasiekti darbuotojo atostog tiksl pailsti ir
susigrinti darbingum.
Ne vliau kaip prie 3 kalendorines dienas iki kasmetini atostog pradios darbuotojui sumokami atostoginiai vidutinis darbo umokestis u
kasmetini atostog laik. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dl darbuotojo kalts, kasmetins
atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst laik mokama kaip u kasmetines atostogas.
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama. Pinigin kompensacija[1] u nepanaudotas atostogas gali bti imokama tik
tuo atveju, jei dl darbo santyki pabaigos darbuotojui negali bti suteikiamos kasmetins atostogos arba jei darbuotojas j nepageidauja. Jei
darbuotojui kasmetins atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u vienerius darbo metus, kompensacija imokama u visas nepanaudotas
kasmetines atostogas.
Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts), nepanaudotos kasmetins atostogos jo pageidavimu
suteikiamos nukeliant atleidimo dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetini atostog pabaigos dienos.
Kasmetini atostog perklimas. Kasmetins atostogos perkeliamos, kai darbuotojas 1) yra laikinai nedarbingas; 2) gyja teis tikslines
atostogas; 3) gyja teis nemokamas atostogas; 4) atleidiamas nuo darbo valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti; 5) dalyvauja
likviduojant stichini nelaimi ir avarij pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo paauktas iems darbams. Jeigu ios arba kitos prieastys,
dl kuri kasmetins atostogos negali bti panaudotos, atsirado iki kasmetini atostog pradios, darbuotojui susitarus su administracija
kasmetins atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios prieastys atsirado kasmetini atostog metu, kasmetins atostogos pratsiamos
atitinkam dien skaii arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudot kasmetini atostog dalis perkeliama kit laik.
Ataukimas i kasmetini atostog. Darbdavys ataukti darbuotoj i kasmetini atostog gali tik darbuotojo sutikimu. Tokiu atveju nepanaudota
kasmetini atostog dalis darbuotojui susitarus su administracija perkeliama kitam laikui. Perkeltos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos
tais paiais darbo metais. Darbuotojo praymu arba sutikimu nepanaudot kasmetini atostog dalis gali bti perkeliama ir pridedama prie kit
darbo met kasmetini atostog.
[1] Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudot kasmetini atostog, tenkani tam darbo laikotarpiui, darbo dien skaii. Paprastai
skaiiuojant kompensacij dirbt mnesi skaiius dauginamas i koeficiento 1,63 (jauniems asmenims 2,04) ir pagal gaut darbo dien skaii
imokamas vidutinis darbo umokestis.
19.1. Atlyginimo u darb samprata
Atlyginimas reikia prastin, pagrindin ar minimal darbo umokest arba alg ir papildomus udarbius, tiesiogiai ar netiesiogiai darbdavio
imokamus darbuotojui grynaisiais pinigais arba natra u darbuotojo darb.[Europos Bendrijos sutarties[1] 141 str.] Tai darbo umokestis
plaija prasme.
Darbo umokestis rinkos ekonomikos slygomis tai darbo jgos vert pinigine iraika.[2]
Lietuvos Respublikos darbo kodekso[3] 186 str. 2 d. numatytas darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus
udarbius, taigi ir umokest u nukrypimus nuo normali darbo slyg, u darb poilsio ir veni dienomis, naktin ir virvalandin darb ir kt.
Darbo kodekso 186 str. 4 dalyje tvirtinta slyga, kad darbo umokestis mokamas pinigais. Pinig statymas[4] numato, kad Lietuvos
Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys litus mokjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojim. Kita vertus atsivelgiant Usienio
valiutos Lietuvos Respublikoje statymo[5] pataisas, sigaliojusias nuo 2002 m. spalio 22 d., usienio valiuta gali bti naudojama tik ali
susitarimu mokjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sjungos valiuta eurais ir grynaisiais pinigais. Norint monje
teisinti darbo umokesio mokjim usienio valiuta (negrynaisiais pinigais) arba eurais (grynaisiais arba negrynaisiais pinigais), i slyg
btina nurodyti sudarant darbo sutart arba vliau j pakeiiant pagal DK 120 str. 3 d.. Tai reikia, kad be darbuotojo ratiko sutikimo darbo
umokest imokti usienio valiuta (eurais) negalima. Darbuotoj ir darbdavio susitarimas dl darbo umokesio mokjimo tvarkos gali bti
tvirtintas ir kolektyvinje sutartyje, taiau tokiu atveju vis tiek reiks pakeisti darbo sutartis, jas suderinant su kolektyvins sutarties slygomis,
tuo labiau, kad btinas dar ir kiekvieno darbuotojo sutikimas.
Taiau DK 188 str. 2 d. yra leidiama susitarti ir dl kit darbo apmokjimo form, pvz., natra (vairia produkcija, gaminiais). Tarptautiniais
darbo standartais darbo apmokjimo formos natra ribojamos iki 20 proc. priskaiiuoto atlyginimo.
Todl galima teigti, kad samdomo darbo apmokjimas mokjimas u darb, kur paskirsto darbdavys, susitarus alims ir ne maesnis valstybs
nustatyto minimumo[6].
Teisiniai darbo umokesio poymiai tai atlygis u sutartas atlikti darbo funkcijas ar konkret darb, kurio dydis ir imokjimo slygos
nustatomos susitarimu arba statymais, o darbo umokesio imokjimo teiss ir pareigos atsiranda darbo sutarties pagrindu. (r. pav. Nr. 24 ir
Nr. 25)
19.2. Darbo umokesio funkcijos ir sistemos
Darbo jga, kaip ir bet kuri kita prek, turi savo kain, ireikt mogaus veiklos rezultatais (atlikta paslauga). Darbo jgos panaudojimas
vartojamas tik darbo santykiuose. statymai numato darbo umokesio dydio nustatymo kriterijus. Tai asmeninis darbo indlis ir atlikto darbo
kokyb. asmeninis darbo indlis nustatomas darbo kiekybe (tiek darbo laiko, tiek ir atlikt darb (vienet) atvilgiu) ir jo darbins veiklos
pasiekimais bendruose mons (organizacijos) darbo rezultatuose. Darbo kokyb apibdinama jo sudtingumu, sunkumu ir atsakomybe. Visus
iuos kriterijus galima sugrupuoti darbo apmokjimo sistemas, o j reikm apibdinti pagal j funkcijas.
Darbo umokesio funkcijos. vairioje literatroje nurodoma nemaai darbo umokesio funkcij. Rusijos darbo teisje iskiriamos trys
pagrindins darbo umokesio funkcijos: atstatomoji, skatinamoji ir reguliacin. Jos atspindi darbo jgos pasilos ir paklausos santyk
formuojant personal, darbuotoj skaii ir j uimtum[1]. Lietuvos ekonomistai (E. Stancikas, B. Martinkus, A. Savaneviien, V. Gerikien ir
kt.) iskiria atstatomj, skatinamj ir socialini garantij darbo umokesio funkcijas.(r. pav. Nr.26)
26 paveikslas Darbo umokesio fukcijos
Atstatomosios funkcijos pavadinimas kilo i termino darbo jgos atstatymas. Svarbiausias darbo umokesio tikslas atkurti gebjim dirbti.
Pirmiausia turi bti kompensuoti btini paprasto nekvalifikuoto darbo pragyvenimo katai, antraip dirbantis asmuo negalt normaliai
funkcionuoti. Todl ia svarbiausi tak turi valstybs nustatytas minimalus darbo umokestis (toliau - MDU). Jo dydiu apibriamas
maiausias galimas mnesio darbo umokestis.

65

Normaliomis slygomis darbo jga atkuriama ne tik patenkinant fiziologinius poreikius (pertrauka pailsti ir pavalgyti), bet ir sudarant
patenkinamas slygas darbuotoj kvalifikacijai kelti bei krybiniam potencialui pltoti.
Socialini garantij funkcija utikrina ne tik paprasto, bet ir sudtingesnio, kvalifikuoto darbo snaudas. Darbuotojo kvalifikacijos lyg lemia 4
pagrindiniai veiksniai, kurie turi bti vertinti atitinkamai diferencijuojant apmokjimo lyg: bendras isimokslinimas; vis form specialus
isimokslinimas; gdiai, gyti praktiniame darbe; gimtos asmenins dalykins savybs.
Skatinamoji darbo umokesio funkcija skirta darbo naumo didinimui. Ji taikoma nustatant atitinkam darbo umokesio dyd u kiekyb ir
kokyb, taikant diferencijuot darbo apmokjim.
Darbo apmokjimo sistemos.Pasirinkta darbo apmokjimo sistema turi garantuoti teising atlyginim u darb, utikrinti ne tik minimal, bet ir
normal pragyvenimo lyg visuomenin padt bei pripainim.
Pagrindins darbo umokesio sistemos vienetin ir laikin atitinka du pagrindinius darbo umokesio nustatymo bdus: pagal
pagaminamos produkcijos kiek ir atidirbt laik.(r. pav. Nr. 27) Darbo apmokjimo sistem turi parinkti pati mon, vertinusi jos tinkamum ir
racionalum. Kiekviena i nurodyt sistem gali bti tiek individuali, tiek ir kolektyvin priklauso nuo to, pagal kokius rodiklius nustatomas
darbuotojo darbo umokestis: individualus ar grupinis. Rinkos ekonomikos slygos veria taikyti individuali darbo umokesio sistem,
skatinani siekti bendr rezultat.
Vienetin darbo umokesio sistema yra viena seniausi ir paprastai taikoma darbininkams apmokti u darb. iai sistemai taikyti btinos tam
tikros prielaidos:

darbas turi bti vertinamas natrine iraika;

didelis darbo greitis neturi turti takos atliekamo darbo kokybei;

didiausi tak darbo rezultatams turi turti pats darbuotojas.

Europos ali (Vokietijos, Pranczijos) kininkavimo praktikoje taikomos vairios vienetinio darbo umokesio rys. Labiausiai paplits:
tiesioginis, netiesioginis, progresinis, regresinis bei akordinis apmokjimas.
27 paveikslas Darbo apmokjimo sistemos
Tiesioginis vienetinis darbo apmokjimas remiasi klasikine verslo vadybos teorija (F. Teiloro, A. Fajolio, H. Emersono, H. Fordo, H. ero ir
kt.). Kai taikoma tiesioginio vienetinio darbo umokesio sistema, darbuotojo darbo umokestis yra tiesiogiai proporcingas jo idirbiui, t. y.
pagamintai produkcijai ar atliktoms paslaugoms. i darbo umokesio sistema labai paprasta: norint apskaiiuoti vis darbo umokest vieneto
kain reikia padauginti i atlikt vienet skaiiaus.
Netiesioginio vienetinio darbo umokesio sistema nustatoma pagalbiniams (aptarnaujantiems) darbuotojams. Jos esm pagalbiniam
darbuotojui darbo umokestis mokamas atsivelgiant pagrindini darbuotoj darbo rezultatus. Tokia vienetinio darbo umokesio sistema
rekomenduojama mokti u derintoj, remontinink ir kit ios kategorijos darbinink vienetinink darb. J darbo umokestis mokamas
atsivelgiant pagrindini darbinink vienetinink idirb ir apskaiiuojamas pagal netiesiogin vieneto kain [2]. Kitaip tariant, jei pagrindinis
darbuotojas, kur aptarnaus pagalbiniai darbuotojai, nesps atlikti atitinkamo darbo, bus laikoma, kad pagalbiniai darbininkai taip pat neatliko
darbo, ir dl to gali sumati j darbo umokestis.
Taikant progresin vienetin apmokjim darbininkui u vykdytas nustatytas normas apmokama pagal prastus vienetinius kainius, o virijus
normas, pagal padidintus kainius. i sistema visada bdavo taikoma iskirtiniais atvejais, o ir dabar ji taikoma labai retai. Progresinis
vienetinis darbo umokestis skatina viryti gamybines uduotis ir didina darbo umokest. Darbo umokesio kilimo tempai gali aplenkti darbo
naumo didjimo tempus. Todl i sistema taikoma tik u ypa svarbius darbus, daniausiai nedideliuose gamybos baruose[3].
Regresinio vienetinio darbo umokesio sistemos esm yra tokia: kuo labiau virijamos darbo normos, tuo liau kyla darbo umokestis.
Regresinis vienetinis darbo umokestis vadinamas papildom pajam pasidalijimo sistema, t. y. darbuotojas dalijasi su darbdaviu pajamas,
gautas padidjus darbo naumui ne dl darbuotojo nuopeln, o todl, kad darbdavys sudar slygas darbuotojui naiai dirbti. Regresinis
vienetinis darbo umokestis daniausiai taikomas ten, kur darbas nepakankamai normuojamas. Darbo normos keiiamos gana retai, ir kuo
auktesnis j vykdymo lygis, tuo liau didja darbuotojo darbo umokestis.
Taikant akordin vienetin sistem btina tiksliai apskaiiuoti vienetin kain ne u kiekvien gamybin operacij atskirai, o u vis darb
kompleks, t. y. akordin uduot. Kitaip tariant, taikant akordin vienetin darbo umokest su darbininkais atsiskaitoma tada, kai baigiamas
visas darbas. Jeigu darbas trunka ilgiau nei mnes, einamj mnes, atsivelgiant atlikt darb apimt, mokamas avansas. i sistema skatina
darbuotoj materialin suinteresuotum naiau dirbti ir kuo greiiau atlikti darb. Paprastai vedamas premijavimas u akordines uduotis,
atliktas per kiek galima trumpesn laik. i sistema taikoma darbams, kuri ilgas gamybos ciklas (pvz., statybos, skubi rengini remonto ir
derinimo, vairi agregat remonto darbams)[4].
Reikia paymti, kad vienetinio darbo umokesio sistema ir jos rys taikomos apmokti u darb darbuotojams, kurie atlieka trumpo
gamybinio ciklo ir danai pasikartojanius darbus, t. y. ten, kur organizuojama serijin, masin produkcijos gamyba. Vienetinis darbo umokestis
mokamas tose monse, kur yra daug kvalifikuoto rank darbo.
Darbuotojas danai suinteresuotas spariau dirbti, kai jo udarbis tiesiogiai priklauso nuo veiklos rezultato. Taiau kai btina tiksliai vertinti
idirb, susiduriama su tam tikra problema taikant vienetin apmokjimo sistem. Darbuotojo veiklos rezultatai danai priklauso nuo jo poirio
darb, interes, be to, darb apimtis vertinama ne tik pagal kiek, bet ir pagal kokyb, o didinant idirb, danai nukenia kokyb. Todl
pasirinkdama i sistem mon turi labai tiksliai apskaiiuoti idirb.
iuo metu vienetin darbo umokesio sistema taikoma vis reiau, ir uleidia viet laikinei darbo umokesio sistemai. Taikant i sistem
darbuotojams mokama u dirbt laik: darbininkams pagal tarifinius atlygius, specialistams ir tarnautojams pagal nustatytas algas. Taikant
laikin apmokjimo sistem atlyginimas nesiejamas su pagamintos produkcijos kiekiu, bet apskaiiuojamas valandin tarifin atlyg dauginant i
dirbt valand skaiiaus.
laikin darbo umokesio sistema taip pat turi savo posistemes, i j 4 taikomos daniausiai:
1.
Paprastoji laikin posistem. Darbuotojams mokama u dirbt laik pagal tarifinius atlygius. Svarbu yra pagrsti valandin tarifin atlyg. Jis
atsivelgiant iors slygas turi bti kas kiek laiko keiiamas ir nustatomas remiantis darb vertinimu.
2.
Kai yra privaloma normuota uduotis: darbuotojui sumokama u nustatyt dirbt laik, taiau jis privalo vykdyti nustatyt normuot
uduot.
Jei
uduotis
nevykdoma,
j
leidiama
baigti
po
darbo
valand
ar
per
piet
pertrauk.
3.
Asmenini pried. Taikant i posistem, valandinis tarifinis atlygis susideda i dviej dali: viena pagrindin, priklauso nuo darbo
turinio ir darbo vertinimo, antra papildoma, nustatoma pagal nuopelnus, priklauso nuo darbuotojo asmenini savybi, darbo uduoi
vykdymo
lygio,
adaptacijos
kolektyve
ir
prie
esam
darbo
slyg.
4.
Keli atlygi posistem. Panai diferencijuot vienetin darbo umokesio sistem. J taikant nustatomi keli atlyginim dydiai. Jie
darbininkams taikomi diferencijuotai atsivelgiant tai, ar jie vykdo normuotas uduotis. Pavyzdiui, darbininkams, kurie virija darbo normas,
nustatomas 20 proc. didesnis atlygis, o tiems, kurie darbo norm nevykdo, nustatomi 1520 proc. maesni valandiniai tarifiniai atlygiai.
Pramons darbininkams daniausiai taikomas valandinis tarifinis atlygis: valandos, dienos arba mnesio. Tais atvejais, kai darbo normavimas
grindiamas pamaininio darbo idirbio normomis, taikomas dieninis tarifinis atlygis. Darbuotojams, kuriems taikoma laikin darbo umokesio
sistema, gali bti vedamas mnesinis tarifinis atlygis, apskaiiuotas i dirbt valand. Lietuvos Darbo kodekse tvirtinta nuostata, jog minimal
valandin atlyg Trials tarybos teikimu nustato Vyriausyb. Vadinasi, maesnis atlyginimas u minimal negali bti mokamas.

66

Laikin darbo umokesio sistema patogi tuo, kad nesudtinga apskaiiuoti darbo umokest. Nebtina skaiiuoti idirb, ir atlyginimas nesusijs
su atlikto darbo kiekiu. Kita vertus, daug dmesio reikia skirti darbo laiko elementui, todl darbo laiko apskaita turi bti pagrsta ir grietai
reglamentuota. Tai padeda ne tik sugrietinti darbuotoj kontrol, bet ir yra laikins darbo apmokjimo sistemos monje pagrindas, taip pat
utikrina teising darbo laiko apskait, todl galima teisingai apskaiiuoti apmokjim u darb.
Laikin darbo umokesio sistema labai plaiai taikoma nustatant specialist ir vadov darbo umokest. Jiems daniausiai nustatomos
pareigins algos arba mnesiniai atlygiai pagal vienod tarifin sistem.
Tiek vienetins, tiek laikins apmokjimo sistemos taikymas turi ir privalum, ir trkum. Danai darbuotojas suinteresuotas darbo efektyvumu
tada, kai jo umokestis u darb yra tiesiogiai susijs su veiklos rezultatais. Kai udarbis tiesiogiai nesiejamas su galutiniu rezultatu, sunku tiktis
veiksmingo ir pasiaukojamo darbo, ypa dirbant sunk fizin, beveik ar visai nemechanizuot darb.
Kaip rodo Europos ali patirtis, iuo metu, kai main darbas keiia moni darb, plaiausiai taikoma laikin darbo apmokjimo sistema.
Taikant valandin darbo umokest per t pat laik pagaminus didesn kiek produkcijos, darbo umokesio dalis, tenkanti vienam vienetui,
sumaja, todl sumaja produkcijos savikaina. Dl i prieasi tikslinga taikyti laikin darbo umokesio sistem.
Paprastai laikinis apmokjimas siejamas su papildomu skatinimu siekiant geresni darbo rezultat (priedai, priemokos, premijos, kiti
atlyginimai). Rinkos ekonomikos slygomis daugelyje ali (pvz., Vokietijoje) paprastai valstyb darbuotoj skatinimo metod nekontroliuoja.
Kai kuriose alyse (pvz., Italijoje) statymai numato tik bendras, deklaratyvias ir apraomsias nuostatas dl darbo umokesio sistem bei
skatinimo priemoni taikymo. Tik nedaugelyje ali statymai numato konkreias normas, reguliuojanias kolektyvines darbo umokesio
sistemas.
Skatinimas turt bti siejamas su bsimais darbo rezultatais, o ne su jau atliktais u kuriuos darbuotojas jau ir taip gavo atlyg darbo
umokest. Darbo umokestis tai piniginis darbo proceso metu sukurt materiali ir dvasini vertybi vertinimas. Todl bet kuri sudedamoji
darbo umokesio dalis negali bti traktuojama ir kaip skatinimas, nes ji nukreipta apmokti u konkreius darbo rezultatus. Toks klaidingas ir
dviprasmis premij supratimas danai teisinamas kaip priedas prie darbo umokesio, o ne darbuotoj skatinimas naiau ir produktyviau
dirbti.[5]
Premijavimasgali bti taikomas individualiai, t. y. atskiram darbuotojui (pvz., u racionalizacinius pasilymus, darbins veiklos zonos
ipltim, geresn darbo laiko naudojim, broko sumainim ir kt.), arba kolektyviai, t. y. visai darbo grupei ar brigadai (pvz., u gerus
gamybos rezultatus, kolektyvinio darbo kokyb, energijos, rengini, aliav ir mediag taupym, darbo umokesio fondo taupym ir kt.).
Dabartinmis Lietuvos rinkos ekonomikos slygomis Lietuvos teiss aktai, iskyrus asmenims, kuriems darbo umokestis mokamas i valstybs,
savivaldybi ar Sodros biudet, tik fragmentikai reglamentuoja premijavimo taikym: konkrets valandiniai tarifiniai atlygiai, mnesins
algos, kitos darbo apmokjimo formos ir slygos, darbo normos (idirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinse ir darbo sutartyse
(DK 188 str. 2 d.); u ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij, ilgalaik ir nepriekaiting darb, taip pat u kitus
darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikti padk, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo
teise pasisti tobulintis ir kt.). (Darbo kodekso 233 str.) Pagal statymus darbdavys nepareigotas mokti premijos ir nustato sau galimyb
prireikus jos nemokti.
Pasaulyje populiaresns yra kitokios skatinimo sistemos, pavyzdiui, dividend (pelno dalis pajininkui ar akcininkui), darbuotoj dalyvavimo
mons pelne, atidedam (kaupiamj) imok ir panai sistem taikymas. Jas taikant darbuotojai gali gerokai padidinti savo i darbo gautas
pajamas, nuo j neatskaitomi mokesiai kaip nuo darbo umokesio ir premij, o darbdavys u j taikym gali gauti vairi mokesi
lengvat.Pavyzdiui, Olandijoje nuo 2001 m. pagal ,,tylaus perdavimo (silent transfer) schem galima perduoti kompanij ne tik eimos
nariams, bet taip pat ir 3-ai aliai[6]. i taisykl taip pat galioja ir mons darbuotojams. ios schemos privalumai - perdavimo momentu
mokesi mokti nereikia.Valonijos regione Belgijoje yra analizuojama paveldjimo mokesi teis su tikslu palengvinti perdavimus
darbuotojams[7]. Liuksemburge nra planuojama speciali fiskalini taisykli perdavimams darbuotojams. Galioja tokios pat taisykls kaip ir
perdavimui kitiems tretiesiems asmenims. Ketinama leisti eiliniams darbuotojams dalyvauti mons, kurioje jie dirbo manydami, kad pastaroji
bus perduota jiems, valdyme. Taip pat numatomos naujos finansins priemons, kurios taip pat yra priimtinos, naudingos darbuotojams. [8]
Rengiamas teiss aktas, kuriuo bus tvirtintos specialios priemons, skirtos padti jauniems verslininkams j naujo verslo steigimo procese,
nesvarbu, ar tai bt pati pradia, ar jau egzistuojanios mons permimas. ios priemons taip pat bus prieinamos ir darbuotojams. Kartu su
socialiniais partneriais bus studijuojamos galimybs palengvinti verslo perdavim darbuotojams.[9] Portugalijoje imtasi fiskalini priemoni,
kad padti darbuotojams perduoti versl. Mokesi mainimo lengvata verslo perdavimo darbuotojams atveju yra suteikiama tik tuomet, kai
vyksta teisinis mons, kuri turjo sunkum, veiklos normalizavimo laikotarpis arba kai mon bankrutuoja ir darbuotojai yra mons kreditoriai.
[10]
Taikant panaias sistemas ne tik padidja darbuotojo pajamos u darb, bet ir tikimyb ilaikyti savo darbo viet. Valstyb, i skatinimo sistem
taikaniam darbdaviui duoda mokesi lengvat, kartu utikrina darbuotoj uimtum ir didesnio apmokjimo u darb galimybes. Taip darbo
santykiai apsaugomi nuo nelegalios darbo rinkos, nuo mokesi slpimo ir kit neigiam padarini.
Privataus sektoriaus darbdaviai naudojasi savo taka darbuotojui ir darbo sutartyje daniausiai nustato diskrecin skatinimo sistem, numatani,
kad darbuotojams gali bti mokama premija u tam tikrus darbo rezultatus, siejamus su mons pelnu.
Nors darbo umokestis ir nepriklauso nuo mons pelno, taiau jie labai susij. Darbo umokesio garantinis pobdis ir jo dalies traukimas
produkcijos savikain rodo darbuotoj dalyvavim gaunant peln. Kaip jau minjome, darbuotojo darbo umokesio paskirtis atkurti btin
darbo jg ir skatinti konkreius darbo rezultatus. Su kai kuriom ilygom galima teigti, kad darbo umokesio dalis (tarifin ir dalis papildomos,
kuri skaitoma savikain), btina palaikyti darbuotojo sugebjim dirbti, nepriklauso ir niekaip neturi priklausyti nuo mons pelno. Tarifin
dalis utikrina darbo jgos atkrim. Papildoma dalis, skaitoma savikain, turt padidinti darbo naum, idirb, pagerinti kokyb. Darbo
umokesio dalis, skatinanti siekti aukt mons darbo rezultat, imokama i pelno ir, aiku, priklauso nuo jo dydio ir paskirties. Tai nra
apmokjimas u atlikt darb, o papildomas atlyginimas, priklausantis nuo viso darbuotoj kolektyvo bendr veiklos rezultat. Kitaip tariant,
darbuotojas, siekiantis kuo geresni darbo rezultat, neformaliai padeda monei gauti kuo didesn peln. O monei gavus peln, darbdavys
apdovanoja darbuotoj u jo darbo rezultatus, neformaliai skatindamas dar geriau dirbti ir siekti geresni rezultat, dl to mon gauna dar
didesn peln.
Skatinimas dividendais. mons akcijos, iplatintos darbuotojams paplits reikinys daugumoje, ypa dideli, moni. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos akcini bendrovi statymo 43 straipsniu, bendrov, jeigu tai yra nustatyta jos statuose, gali ileisti darbuotoj akcij status
turini paprastj akcij emisij. Numatyti ir apribojimai: Akcij pasiraymo sutartyje turi bti nustatytas terminas, per kur darbuotoj akcij
savininkas gali perleisti akcijas tik kito bendrovs darbuotojo nuosavybn. is apribojimas negali bti nustatytas ilgesniam kaip 3 met
laikotarpiui, skaiiuojant nuo akcij pasiraymo dienos. Pasibaigus akcij perleidimo apribojimo terminui, darbuotoj akcijos laikomos
paprastosiomis akcijomis. Darbuotoj akcijas paveldjus, i akcij statusas nesikeiia iki akcij perleidimo apribojimo termino pabaigos. Toki
akcij negali sigyti bendrovs stebtoj tarybos ar valdybos nariai arba bendrovs vadovas.
U pasiraytas akcijas darbuotojas turi mokti pradinius naus pinigais per akcij pasiraymo sutartyje nustatyt termin. Likusi mokti dalis
gali bti apmokama atskaiiuojant i darbo umokesio, jei darbuotojas to pageidauja. Darbuotojas turi apmokti pasiraytas darbuotoj akcijas
iki akcij perleidimo apribojimo termino pabaigos. Draudiama versti darbuotoj pirkti bendrovs akcij, taip pat neleidiami atskaitymai i
darbo umokesio apmokti toms akcijoms, kuri jis nepasiras.

67

Kaip rodo usienio ali (vedijos, Norvegijos, Suomijos, Pranczijos ir kt.) patirtis, tokiose monse darbuotojai dirba daug naiau, nes jie
gauna ne tik atlyginim u darb, premijas u indl gausinant peln, bet ir dividendus u lengvatinmis slygomis sigytas akcijas. i
premijavimo sistema labai veiksminga dar ir todl, kad sudaromos palankesns slygos socialinei partnerystei plstis ir taikyti inovacin vadyb.
Juk darbuotojai gali dalyvauti priimant ne tik operatyvaus moni valdymo sprendimus, bet ir turi balso teis visuotiniame akcinink
susirinkime.
statymai reguliuoja ir atidedamsias (kaupiamsias) imokas darbuotojams, kurios kaupiamos daugel met. Pavyzdiui, Pranczijoje
atlyginimas i pelno dalies darbuotojams nemokamas grynais, o sudaro dalyvavimo fond (rezerv), kuris nra apmokestinamas [11]. io fondo
los naudojamos vis pirma investicijoms plsti. Darbuotojai, turintys atitinkam darbo sta ir taip prisidj prie gauto pelno, gauna
proporcing darbo umokesiui (ne daugiau kaip nustatytas maksimumas) obligacij, akcij ar kit vertybini popieri skaii, kurias imoka ne
anksiau kaip po 58 met. Visos darbuotojui priklausanios i dalyvavimo fondo sumos imokamos atleidiant i darbo, ijus pensij ar
nustojus dirbti dl invalidumo.
Vokietijos statymai numato, kad darbuotojai ir tarnautojai gali dal darbo umokesio padti mons taupomj sskait, kuri bus deponuota 7
metus, per kuriuos nurodyta suma padids dl taikom (paprastai 30 proc.) metini palkan. Darbuotojas gals naudotis iais pinigais tik
prajus nustatytam terminui[12]. Taupomosios priemons daugiausia taikomos didelse Vakar ali monse, vadovaujantis teiss normomis,
tvirtintomis ne statymuose, o kolektyvinse sutartyse.
Mint priemoni tikslas suinteresuoti personal mons veikla. Be to, atidedam imok sukaupimas traktuojamas kaip efektyvi priemon
kovojant su infliacija ir kaip kaupimo bdas papildomas pinig sumas panaudoti investicijoms. Taip ne tik gyjamas darbuotoj pasitikjimas, bet
ir galbt ivengiama bankroto atvej, t. y. pasinaudojus laisvais darbuotoj pinigais (esant j sutikimui, j darbo umokesio dal atidedant ir u
j mokant palkanas) bt galima iplsti gamybos apyvart ar, diegus nauj technologij, pasiekti kuo didesnio darbo naumo ar geresns
produkcijos kokybs, o tai padidint mons peln. Taikant i sistem, turt bti numatytos valstybs garantijos, t. y. diegta valstybs
priemoni sistema, btina darbuotoj teisi apsaugai utikrinti.
19.3. Teisingas apmokjimas u darb
Teiss teising darbo umokest garantavimas yra ypa svarbus darbuotojo gerovei utikrinti. Teisingas darbo umokestis gali bti
apibriamas, kaip atlyginimas, kuris garantuoja darbuotojams ir j eimoms normal gyvenimo lyg. [1] Teisingas darbo apmokjimas
nustatomas vadovaujantis pagrindiniais principais ir kriterijais, tvirtintais statym. Teis gauti teising apmokjim u darb suprantama (r.
pav. Nr. 28):

Dirbant pilnu etatu vis mnes nekvalifikuot darb gauti ne maiau nei nustatytas minimalus darbo umokestis (toliau MDU);

Darbuotojo teis lyg apmokjim u vienodos verts darb ir apsaug nuo diskriminacijos;

Teis savalaik informavim apie naujai vedamas arba pakeiiamas senas darbo apmokjimo slygas;

Teis laiku gauti darbo umokest;

Iskait i darbo pajam ribojimo utikrinimas.

28 paveikslas Teisingas darbo apmokjimas
Minimalus darbo umokestis
Siekiant teisingai nustatyti atlyginim u darbuotojo atlikt darb, paprastai atskaitos taku pasirenkami minimalaus darbo umokesio (toliau
MDU) dydiai: minimalus valandinis atlygis (toliau MVA) arba minimali mnesin alga (toliau MMA). 1994 m. Lietuvai ratifikavus TDO
konvencij Nr. 131 Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo, ypa atsivelgiant besivystanias alis[2] sipareigojo vykdyti nuostatas, i
j ir numatytas 2 straipsnyje: Minimalus darbo umokestis turi statymo gali ir negali bti mainamas; ios nuostatos nevykdymas utraukia
baudiamsias arba kitas sankcijas atsakingam asmeniui arba asmenims.
Darbo kodekso 187 straipsnyje numatyta, kad Vyriausyb Trials tarybos teikimu nustato minimalj valandin atlyg ir minimali mnesin
alg (r. pav. Nr. 29). Vadinasi pats MDU dydis nustatomas ne statymu, kur sunku bt greitai pakeisti dl jo sudtingos primimo tvarkos, bet
Vyriausybs nutarimu. io fakto konstatavimas iaukia diskusijas ir abejones dl io dydio nustatymo teistumo ir atitikimo TDO konvencijos
Nr. 131 2 str. nuostatoms.
MDU pasiymi garantine funkcija, tvirtinta Lietuvos darbo kodekso 187 str. 3 d., t.y. darbuotojo valandinis atlygis arba mnesin alga negali
bti maesni u Vyriausybs nustatytus minimaliuosius dydius. Nuo 2006 m. liepos 1 dienos numatoma:
1. darbuotojams, dirbantiems monse, staigose, organizacijose, neatsivelgiant nuosavybs form, ir kitiems asmenims, iskyrus asmenis,
nurodytus 2 punkte. taikomas valandinis atlygis - 3,65 lito ir minimali mnesin alga - 600 lit; |2. valstybs politikams, teisjams, valstybs
pareignams, kariams ir valstybs tarnautojams taikomas minimalus valandinis atlygis - 2,62 lito ir minimali mnesin alga - 430 lit.
Vadovaujantis Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalimi, atskiroms kio akoms, regionams ar darbuotoj grupms Vyriausyb Trials Tarybos
teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mnesins algos dydius. Valstybs politik, teisj ir valstybs
pareign darbo umokest reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymas
[3]. Valstybs tarnautoj darbo umokest nustato Valstybs tarnybos statymas,[4] kurio 23 str. nurodoma, kokios dalys sudaro valstybs
tarnautojo darbo umokest, o 24 str. numatoma, jog pareiginis darbo umokestis
29 paveikslas Trials tarybos taka darbo umokesio nustatymui
apskaiiuojamas, minimali mnesin alg dauginant i pareiginio koeficiento. Atitinkamai galima sprsti, kad MDU taikoma ne tik garantuoti
maiausias pajamas i darbo santyki, bet ir naudojama atskaitai, pvz., MDU laikomas valstybs tarnybos darbuotoj tarifini dydi nustatymo
pagrindu.(r. paveiksl Nr.30)
30 paveikslas MDU funkcijos
Valstybs tarnautojams ir kitiems Vyriausybs nutarimu[5] numatytiems asmenims, minimalus darbo umokestis jau keli metai neindeksuojamas
ir paliekamas daug maesnis dydis. Vadovaujantis Tarptautins darbo organizacijos konvencija Nr. 131 Dl minimalaus darbo umokesio
nustatymo, ypa atsivelgiant besivystanias alis[6] valstybms, ratifikavusioms i konvencij, leidiama iskirti darbuotoj kategorijas,
kurioms nebus taikomas minimalus darbo umokestis. Kai kurioms darbuotoj kategorijoms gali bti skiriami specials, maesni u normalius
tarifiniai atlygiai. Paprastai normali MMA gali bti nustatoma nekvalifikuotam darbuotojui, atidirbusiam vis mnes pilnu etatu. Specials,
maesni u normalius tarifiniai atlygiai paprastai taikomi darbuotojams, kuri darbo naumas yra labai maas, kad bt galima taikyti normal
minimal tarifin atlyg. Specials, maesni u normalius tarifiniai atlygiai taikomi jauniems darbininkams, mokiniams, stauotojams, monms
su negalia.
Darbuotojo teis lyg apmokjim u vienodos verts darb ir apsaug nuo diskriminacijos
Darbo umokesio garantijos ir teisingas apmokjimas u darb negali bti saistoma ne tik su diskriminacija ir privilegijomis, bet ir su nelygybe
nevienodu apmokjimu u vienod darb. Tai viena i pagrindini darbuotojo darbo teisi, tuo paiu vyraujanti kaip teisinis darbo umokesio
reguliavimo principas. io principo esm darbo umokesio diferenciacijos rib nustatymas. Diferenciacija turi bti pagrsta objektyviais
faktoriais: darbo kokybe, atliekamo darbo slygomis, jos charakteriu, sudtingumu, intensyvumu ir kt.

68

Lietuvos Respublika, ratifikavusi Tarptautins darbo organizacijos konvencij Nr.100 Dl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims u
vienodos verts darb[7], pareigota, panaudojant nacionalinius atlyginim baz nustatanius metodus, paremti ir utikrinti vienodo atlyginimo
principo taikym. i konvencija turi bti gyvendinama statym nustatyta tvarka sudarant kolektyvines sutartis ar nustatant algas pagal
objektyvius darbo vertinimo kriterijus. Objektyviai vertinus ir nustaius darbo atlikimo skirtumus, diferencijuoti tarifai darbuotojams,
neatsivelgiant j lyt, neturi bti laikomi prietaraujaniais principui u lygiavert darb mokti vienod atlyginim tiek vyrams, tiek ir
moterims.
Europos Bendrijos Sutarties [8] 119 straipsnis numato, kad kiekviena valstyb nar turi utikrinti ir remti princip, kad vyrai ir moterys
u vienod darb gaut ir vienod atlyginim. Vienodas atlyginimas be lyi diskriminacijos reikia, kad:
a) u t pat darb, grindiam vienetiniu tarifiniu apmokjimu, atlyginimas turi bti skaiiuojamas pagal t pat matavimo vienet;
b) u darb, grindiam laiko tarifais, atlyginimas u t pat darb turi bti vienodas.
Svoka vienodos verts darbas turi platesn reikm nei svoka lygus darbas, kuri skirta paalinti netiesioginius lygaus apmokjimo principo
apribojimus, galimus naudojant samprat lygus apmokjimas u lyg darb. Naudojant pastarj samprat nustatant darbo umokesio dyd
galima moter diskriminacija, aikinant, kad specifinis moter darbas nelygus vyr darbui (maesnis fizinis apkrovimas). Tarptautiniuose
dokumentuose vartojama tiek viena, tiek ir kita svoka. Europos Tarybos direktyvos 75/177/EEB Dl valstybi nari statym, skirt vienodo
vyr ir moter darbo umokesio principo taikymui, derinimo[9] 1 straipsnyje numatyta, kad Sutarties 119 straipsnyje idstytas vienodo vyr
ir moter darbo umokesio principas reikia bet kokios lyi diskriminacijos panaikinim vis aspekt ir slyg atlyginant u vienod darb
arba u vienodos verts darb atvilgiu. Todl Europos Teisingumo Teismas, nagrindamas vien byl, iaikino, kad EB sutarties 119
straipsnio 1 dalyje numatyta svoka vienodas darbas apima Direktyvos 1 straipsnyje numatyt svok darbo, kuriam priskiriama vienoda
vert.
Naudojant svok vienodos verts darbas, siloma sulyginti vairius darb tipus, kur dirbant darbuotojo lytis neturi bti svarbi. Atlyginimo
skirtumai, kuriuos slygoja atliekamo darbo vertinimas, negali bti priepriea lygaus vyr ir moter apmokjimo principui. Darbo umokesio
diferencijavimas, atsivelgiant darbo slygas, darbuotojo profesij, kvalifikacij, uimamas pareigas, atliekamo darbo intensyvum, tamp,
sudtingum, veiklos ar darbo ries socialin reikm ar kitus kriterijus, nelaikomas diskriminacija.
Europos socialins chartijos [10] II dalies 4 str. 3 p. susitarianios alys sipareigojo pripainti vyr ir moter teis vienod atlyginim u
vienodos verts darb. ios teiss normos tikslas - apsaugoti darbuotojus nuo diskriminacijos dl lyties ir utikrinti tinkam teiss teising
atlyginim gyvendinim.
Lietuvos Darbo kodekso 186 str. 3 d. tvirtinta nuostata, pareigojanti darbdavius mokti vyrams ir moterims vienod darbo umokest u
lygiavert darb, atitinka mintos chartijos reikalavimus. Taiau i nuostata neatitinka kit diskriminacijos pagrind, pvz., dl amiaus, negalios
ir pan.
Teis savalaik informavim apie naujai vedamas arba pakeiiamas senas darbo apmokjimo slygas
Europos Bendrijos Tarybos direktyva Nr. 91/533/EEB dl darbdavio pareigos informuoti dirbaniuosius apie slygas, taikomas sutariai arba
darbo santykiams[11] numato reikalavim ratu informuoti dirbaniuosius apie tiek pradines, tiek ir vliau keiiamas darbo sutarties slygas;
kiekvienam dirbaniajam btinyb pateikti dokumentus (pvz., ratik darbinimo sutart, sipareigojim laik arba vien ar kelis ratu sudarytus
papildomus dokumentus), apibendrinanius informacij apie pagrindinius jo sutarties elementus, o asmenims, isiuniamiems dirbti kit al, be
pagrindini jo darbo sutarties ar darbo santyki slyg, turi bti suteikta informacija, susijusi su jo pareig atlikimu usienio valstybje.
Direktyva aikiai numato pagrindinius darbo sutarties ar darbo santyki elementus (2 str. 2 d.), tarp kuri yra ir darbo umokestis, t. y. bazinis
atlyginimo dydis, jo sudtins dalys ir kompensacijos, kurias dirbantysis turi teis gauti, bei imokjimo danumas. Direktyva leidia tam tikrais
atvejais darbo umokesio atvilgiu informacij pateikti kaip nuorodas konkreius klausimus reglamentuojanius statymus, kitus teiss aktus ir
administracines nuostatas ar kitas vietines (lokalines) taisykles arba kolektyvines sutartis. Per kiek laiko turi bti pateikta visa pagrindin
informacija apie darbo slygas ar darbo santykius, direktyva nenustato. numatoma tik riba, kurios negali darbdavys paeisti, t. y. informacija turi
bti pateikta ne vliau kaip per du mnesius nuo darbinimo pradios (3 str. 1 d.). Kai darbo sutartis arba darbo santykiai pasibaigia neprajus
dviem mnesiams nuo darbo pradios, informacija turi bti pateikta dirbaniajam vliausiai io laikotarpio pabaigoje (3 str. 3 d.).
Direktyva numato ir dirbanij interes gynyb darbo sutarties ar darbo santyki pakeitimo atveju visi pakeitimai turi bti forminami ratu,
darbdaviui pateikiant dokument dirbaniajam kiek galima anksiau, bet ne vliau kaip per vien mnes nuo konkretaus pakeitimo sigaliojimo
datos (5 str. 1 d.). is dokumentas nra privalomas, kai keiiasi statymai, teiss aktai, administracins nuostatos ar kolektyvins sutartys, kurios
yra pamintos pradiniuose dokumentuose, numataniuose dirbanij informavim apie darbo sutarties slygas (5 str. 2 d.).
Nacionaliniai statymai, teiss aktai ar administracins nuostatos bei kolektyvins sutartys gali nustatyti darbuotojams palankesnes nuostatas nei
numato i direktyva.
Dabartiniame Lietuvos teisiniame reglamentavime, treia darbo sutarties slyga, kuri nepriskirta btinosioms darbo sutarties slygoms, taiau
privalo bti ali aptarta ir nustatyta, tai darbo apmokjimo slygos (darbo umokesio sistema, darbo umokesio dydis, mokjimo tvarka ir
kt.).Atitinkamai darbo sutartyje turi bti nustatytos tokios slygos, kad darbuotojas galt inoti: 1) pagal koki darbo umokesio sistem bus
mokamas darbo umokestis (pvz., u idirbt laik valandinis, u pagamint produkcij vienetinis, u teikiamas paslaugas tarifinis), 2) ar
bus mokami priedai, priemokos (kokio dydio ir u k); 3) kokia tvarka ir kada bus imokamas darbo umokestis.
Lietuvoje pagal Darbo sutarties statym alims buvo privaloma susitarti dl darbo apmokjimo slyg (t.y. ne konkretaus atlygio, ireikto
konkreia pinig suma, nurodymo, o tik pai slyg, t. y. kokia sistema atlyginimas bus imokamas), taiau 1996 m. patvirtinus tipin darbo
sutarties form[12] tapo privaloma nurodyti konkrei darbo umokesio sum dyd. 2001 m. pavyzdin form pakeitus tipin ir 2003 m.
patvirtinus nauj pavyzdin form, sutartyje nebeliko punkto, kur btina numatyti konkret atlyg u darb. Lietuvos Aukiausias teismas
nurod, kad darbo apmokjimo slygos reikia ne konkretaus darbo umokesio dydio nurodym, o ali susitarim, kokia darbo apmokjimo
sistema bus taikoma darbuotojui. Darbo kodekso 95 str. 3 d. numato, kad alys sulygsta dl darbo umokesio sistemos, darbo umokesio
dydio, mokjimo tvarkos ir kt. Taigi, sigaliojus iam kodeksui, privaloma nurodyti konkret darbuotojo atlyginimo dyd, iskyrus kai darbo
umokestis priklauso nuo mons, staigos, organizacijos veiklos rezultat, kuris gali susidti i pastovios ir kintamos dali. (r. pav. Nr. 31)
31 paveikslas Darbo umokesio dalys
Anksiau, Darbo sutarties statymo 8 str. darbo umokestis buvo traktuojama kaip btinoji slyga, be kurios sutartis negaliojo. Tuo tarpu,
naujajame Darbo kodekse i slyga nra vardijama kaip btinoji darbo sutarties slyga, nors i io kodekso 95 str. 3 d. konteksto iplaukia
reikalavimas alims kiekvienoje sutartyje sulygti dl darbo apmokjimo slyg. Tuo atveju, jei darbuotojas ar darbdavys susitaria dl darbo
vietos ir darbo funkcijos ar kit btinj slyg, bet nesulygsta tik dl darbo umokesio, sutartis galioja, taiau kiekviena sutarties alis turi teis
reikalauti i tokios darbo sutarties paalinti trkumus, t. y. darbuotojui ilieka reikalavimo teis nustatyti darbo umokest darbo sutartyje.
Kokios gali bti apmokjimo u darb slygos? Pavyzdinje darbo sutarties formoje reikalaujama nurodyti valandin tarifin atlyg, mnesin
alg, priemokas, priedus ir kita; kiek kart per mnes, kuriomis dienomis mokamas darbo umokestis.
Darbuotojo darbo apmokjimo slygos, nustatytos darbo sutartyje, atsivelgiant teiss aktuose bei kolektyvinse sutartyse patvirtintas nuostatas,
gali bti keiiamos tik ratiku darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Darbo kodekso 203 straipsnis numato, kad darbdavys darbuotojus turi spti
ratu ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo. Tais atvejais, kai apie nauj darbo apmokjimo slyg vedim ar esam pakeitim
nebt praneta nustatytu laiku, statymai turt numatyti atitinkamas sankcijas darbdaviui ir tai, kad darbuotojams turi bti paliekamos senos

69

apmokjimo slygos bent spjimo laikui. Kita vertus, lieka neaiku, kaip bus gyvendinta minta nuostata dl spjimo, jei darbo umokestis bus
keiiamas Vyriausybs nutarimu ar statymu, nes jie gali sigalioti t pai ar kit po paskelbimo Valstybs iniose dien.
Teis laiku gauti darbo umokest
Lietuvoje darbo umokesio imokjim garantuoja darbo kodekso 201 straipsnis: darbo umokestis mokamas ne reiau kaip du kartus per
mnes. Esant ratikam darbuotojo praymui, darbo umokestis gali bti mokamas ne reiau kaip vien kart per mnes. Konkrets darbo
umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka turi bti nustatyti kolektyvinse arba darbo sutartyse. (r. pav. Nr. 32) Susidar praktika, kad u
dvi einanio mnesio savaites mokamas avansas, o ne darbo umokestis u idirbtas dvi darbo savaites. Avansas tampa bsimojo darbo
umokesio pinigine imoka ir skaitomas darbo umokest tik galutinai atsiskaiius su darbuotoju einamj mnes.[13] Avans, kuris buvo
duotas, skaitant j darbo umokest, tenka grainti (DK 224 str. 2 d. 1 p.). Todl neaiku kokiu teisiniu pagrindu imokamas darbuotojui
avansas, kuris nra darbo umokestis apie kur kalba statym leidjas?
Darbo umokesio ulaikymas tai rimta socialin problema, daugelio pripastama ekonomins reformos teisine spraga. Daugelyje ali u
darbo umokesio imokjimo udelsim darbo statymai numato speciali darbdavio atsakomyb. Tai siejama su darbo sutarties sipareigojim
nevykdymu. Lietuvoje klausimas dl ekonomini sankcij taikymo darbdaviui u darbo umokesio mokjimo udelsim ikilo tik 1996 m.
vasario 20 d., primus Delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statym[14].
Darbdavys privalo darbuotojams imokti darbo umokest ir kitas su darbo santykiais susijusias ir jam priklausanias imokas, kurios teiss
aktuose, kolektyvinse (jeigu j nra darbo) sutartyse arba darbdavio nustatytu laiku turjo bti sumoktos. Kai i prievol nevykdoma dl
Darbo apmokjimas esant nukrypim nuo normali darbo slyg
32 paveikslas Darbo apmokjimas esant nukrypim nuo darbo slyg
darbdavio kalts (DK 207 str.), atsiranda darbdaviui pareiga mokti delspinigius po 0,06[15] (buvo 0,2) proc. priklausanios imokti sumos u
kiekvien
praleist
kalendorin
dien.
i
pareiga
atsiranda
esant
dviem
slygoms:
1.
kai
dl
udelsimo
atsiskaityti
nra
paties
darbuotojo
kalts;
2. kai praeina 7 kalendorins dienos nuo tos dienos, kuri darbdavys privaljo imokti darbo umokest ir kitas su darbo santykiais susijusias
imokas. Delspinigiai skaiiuojami nuo atuntos kalendorins dienos u vis delsimo laikotarp skaitant imokjimo dien. Kolektyvinje (jeigu
jos nra, darbo) sutartyje gali bti numatytos darbuotojams palankesns slygos.
Kiek kitaip numatyta dl atsiskaitymo atleidiant darbuotoj i darbo. Darbdavys su atleidiamu i darbo darbuotoju privalo visikai atsiskaityti
atleidimo dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. (DK 141 str.) Vadovaujantis DK
206 straipsniu, darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo umokesio sumos imokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i darbo dienos, - ne vliau kaip atleidimo i darbo dien;
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dien nebedirba (dl laikino nedarbingumo, pravaiktos, laisvs atmimo ir kt.) per
vien
dien
nuo
tos
dienos,
kuri
atleistas
i
darbo
darbuotojas
pareikalavo
atsiskaityti.
2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo umokestis ir kitos sumos imokamos mirusiojo eimos nariams arba tiems asmenims, kurie j
laidojo - ne vliau kaip per tris darbo dienas pristaius mirties fakt patvirtinant dokument.
Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam priklausanias pinig sumas. Kai udelsiama atsiskaityti ne dl
darbuotojo kalts, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik.(DK 141 str.)
Be to, 1997 m. liepos 1 d. statymu Nr. VIII354 Administracini teiss paeidim kodeksas buvo papildytas 41[16] straipsniu, numataniu
darbdaviams ar j galiotiems asmenims baudas u darbo umokesio mokjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo
statyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinje arba darbo sutartyje, paeidimus ne dl darbuotojo kalts. Numatytos baudos darbdaviui
pagal mint straipsn taikomos neatsiskaiius laiku tiek esant darbo santykiams, tiek ir juos nutraukus. Dl pavluoto atsiskaitymo ar visiko
neatsiskaitymo su darbuotojais darbdaviai paeidia ne tik statymus, bet ir darbuotoj teis disponuoti savo udirbtomis pajamomis. Kita vertus,
baud sumokjimas neatleidia darbdavio nuo pareigojimo atsiskaityti su darbuotojais.
Teiss iskaitas i darbo pajam ribojimas
Kaip jau buvo kalbta anksiau, darbuotojo darbo apmokjimo slygos, nustatytos darbo sutartyje, atsivelgiant teiss aktuose bei
kolektyvinse sutartyse patvirtintas nuostatas, gali bti keiiamos tik ratiku darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Tai reikia, kad darbuotojui
nesutikus mainti darbo umokesio, jo sumainti negalima. Taiau pasitaiko nemaai atvej, kai darbdavys, imokdamas darbuotojams vairias
imokas, susiduria su iskaitomis (pvz., profsjungos nario mokesi, draudimo mok, aliment ir kt.). Siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip
paprastai ekonominiu ir socialiniu poiriu silpnesns darbo santyki alies, teises, darbo teisinius santykius reguliuojantys statymai numato tam
tikras imperatyvias garantijas. Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalis nustato, kad iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym
nustatytais atvejais. Darbdavys savavalikai to daryti negali. Iskaitos i darbo umokesio yra keli ri:
1) iskaitos, vykdant darbuotojo praym, pavyzdiui, profesins sjungos statymo 10 straipsnis numato, jei yra profesins sjungos nario
praymas, darbdavys privalo kiekvien mnes iskaiiuoti i profesins sjungos nario darbo umokesio nustatyto dydio nario mokest ir
pervesti
j

profesins
sjungos
sskait[17];
2) iskaitos, vykdant darbuotojo pareig valstybei ar tretiesiems asmenims, t. y. ia turima omenyje mokesi iskaitym i darbuotojo darbo
umokesio valstybs, savivaldybi ar Sodros biudetus, pataisos staigose sudarom socialins paramos nuteistiesiems fond, taip pat
nuteistojo nelieiamj asmenins sskaitos dal (atskaitoma 5 proc.) (Bausmi vykdymo kodekso 132 str. 1ir 2 d.),
3) iskaitos, atliekamos darbdavio iniciatyva jo priimt sprendim (patvarkym) pagrindu. iuo atveju, savo interes apsaugai, pavyzdiui, dl
monei padarytos alos atlyginimo arba kai darbuotojui per daug priskaiiuota darbo umokesio, darbdavys gali atlikti iskaitas tiesiogiai
vadovaudamasis statymo nuostatomis; 4) iskaitos, atliekamos darbdavio iniciatyva, vykdomj rat ar kit vykdomj dokument pagrindu,
pavyzdiui, dl aliment mokjimo (Civilinio proceso kodekso, Bausmi vykdymo kodekso 132 str. 4 d. nustatyta tvarka).
Pagal Lietuvos statymus, iskaityti i darbo umokesio galima: pajam mokest pagal Fizini pajam mokesio statym; socialinio draudimo
mokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo statym; i asmen atliekani pataisos darbus (Pataisos darb kodeksas); iskaitomos
baudos pagal teism ar kit kompetenting organ vykdomuosius ratus (CPK 663 str., 736 str., 733 str. ir kt.); iskaitos dl iiekomas tretiems
asmenims dl netesyb pagal vykdomuosius dokumentus, priimtus teismo sprendimus (CPK 733 str.).
Darbo kodekso 226 straipsnis ir Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato draudim daryti iskaitas i ieitini imok, kompensacini ir
kit imok, kurias nra statymais nukreiptas iiekojimas. Kompensacins ir kitos imokos yra: kompensacijos u priverstins pravaiktos
laik; kompensacins imokos u ranki ir prietais nusidvjim; kompensuojamos ilaidos, susidariusios tarnybini komandiruoi metu,
susijusios su perklimu, primimu darb ir pasiuntimu dirbti kitas vietoves; taip pat vairaus pobdio paalpos, materialinio skatinimo ir kitos
tikslins socialins imokos ir kompensacijos i valstybs ir savivaldybi biudet nepasiturini eim (asmen) alpai, kai eimos (asmenys)
dl objektyvi prieasi neturi pakankamai pajam pragyvenimui; valstybinio socialinio draudimo motinysts (tvysts) paalpa; valstybs
paalpa eimoms, auginanioms vaikus; socialin paalpa; laidojimo paalpos. Kitaip tariant, statymai numato iskaitas tik i t pajam, kurias
darbuotojas gauna tiesiogiai u darb, arba i analogik darbo umokesiui pajam, kurios priklauso skolininkui. Vadovaujantis Civilinio
proceso kodekso 737 straipsniu, iiekojimas gali bti nukreipiamas :
1)
grynsias
pajamas
u
darb
ems
kyje;
2) autorin atlyginim u literatros, mokslo ar meno krin bei iradim, dl kurio iduotas autorysts liudijimas;
3)
moksleivi,
student,
doktorant
stipendijas;

70

4) sumas, gaunamas atlyginti alai, padarytai suluoinus ar kitaip sualojus sveikat, taip pat atmus maitintojo gyvyb;
5)
dividendus;
6)
laimjimus
loterijose,
konkursuose,
varybose;
7) pensijas.
statymai numato ir iskait i darbo umokesio apribojim dydius. Iskaitym i skolininko darbo umokesio ir i kit jam prilygint imok
bei davim dydis apskaiiuojamas, imant pagrindu sumas, priskaiiuotas imokti skolininkui, atskaiius i j mokesius (CPK 735 str.).
Kiekvien kart imokant darbo umokest, bendras vis iskait dydis negali viryti dvideimt procent, o iiekant sveikatos sualojimu ar
gyvybs atmimu padarytos alos atlyginim ir tyiniu nusikaltimu padarytos alos atlyginim penkiasdeimt procent darbo umokesio,
imoktino darbuotojui. Tiek Darbo kodekso 225 straipsnyje tiek ir Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokie
iskait dydiai (20 proc. ir 50 proc.) gali bti taikomi tik i darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatyto MMA dydio (DK 225 str.).
Kita vertus, Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis numato, kad i priklausanios skolininkui darbo umokesio ir jam prilygint
imok bei davini sumos, virijanios Vyriausybs nustatyt MMA dyd, iskaitoma septyniasdeimt procent, jeigu ko kito nenustato statymai
ar teismas.
Iskaitant i darbo umokesio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui bet kuriuo atveju turi bti paliekama penkiasdeimt procent
darbo umokesio. Nustatyti apribojimai netaikomi iskaitoms i darbo umokesio, atliekant pataisos darbus.
Jeigu skolininkas ilaiko nedarbingus eimos narius, esant jo raytiniam praymui, antstolio patvarkymu nurodyta iskaitoma dalis gali bti
mainama po deimt procent kiekvienam ilaikytiniui, taiau taip mainant negali bti sumainta statym ar teismo nustatyta dalis. Mainant
iskait dyd, neatsivelgiama ilaikytinius, kuriems ilaikyti i skolininko darbo umokesio daromos iskaitos.(CPK 736 str. 3 d.)
Darbo kodeksas numato tris atvejus, kuriems esant, leidiama darbdaviui (jo galiotam asmeniui arba administracijai) iskaityti i darbuotoj
darbo umokesio mons, kurioje jie dirba, siskolinimams padengti. Vis pirma, grinti avansui, kuris buvo duotas, skaitant j darbo
umokest; grinti sumoms, permoktoms dl skaiiavimo klaid; padengti neileistam ir laiku negrintam avansui, kuris buvo duotas
tarnybins komandiruots ar perklimo dirbti kit vietov atveju, taip pat kiniams reikalams. iais atvejais administracija turi teis duoti
nurodym iskaityti ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi avansui grinti ar siskolinimui padengti nustatytas terminas,
arba nuo tos dienos, kai buvo imokta suma, permokta dl skaiiavimo klaid arba paaikjo darbuotojo padaryta ala, jei darbuotojo
siskolinimas nevirija jo vieno mnesio VDU. Tai reikia, kad darbuotojui, neteistai gavusiam avans, t. y. jam neatidirbus to laiko, u kur
buvo skirtas avansas, nes, pavyzdiui, jis susirgo arba tarnybin komandiruot buvo ataukta ar sutrumpintas jos laikas ir pan., ir nustatytu laiku
negrinusiam i pinig, administracija per vien mnes turi teis duoti raytin nurodym i sum iskaityti i jo darbo umokesio. Kalbant
apie iskait permokto darbo umokesio atveju, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija inagrinjo civilin
byl[18], kurioje konstatavo, kad darbo umokesio, darbdavio permokto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius statym), negalima iiekoti,
iskyrus skaiiavimo klaidos atvejais. i nuostata reikia, kad iiekojimas galimas tik tada, kai permoka padaryta dl buhalterins klaidos, o
jeigu permoka atsirado dl kit prieasi permokt sum darbdavys isiiekoti i darbuotojo negali. Pavyzdiui, darbdavys negali iiekoti i
darbuotojo jam imoktos ieitins paalpos tuo atveju, kai neteistai atleistas darbuotojas yra grintas pirmesn darb.
Kita vertus, darbdavys gali iiekoti u neatidirbtas atostog dienas, kai darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u
kuriuos jam tos atostogos buvo suteiktos. U ias dienas neiskaitoma, jei darbuotojas atleidiamas i darbo nesant jo kalts, t. y. likvidavus
mon, staig ar organizacij; sumainus darbuotoj skaii; paaikjus, kad darbuotojas netinkamas tam darbui ar pareigoms; dl ilgalaiks
ligos; stojus mokytis; ieinant pensij; perklus nustatyta tvarka kit darb arba perjus dirbti renkamas pareigas; atsisakius persikelti su
mone kit vietov. i iskait terminas nenumatytas.
Kaip jau minta, darbdavys gali iskaityti savo nurodymu ir, tai atlyginti alai, kuri darbuotojas dl savo kalts padar monei, staigai ar
organizacijai. alos atlyginimo ir materialins atsakomybs klausimai reguliuojami vadovaujantis Darbo kodekso 245258 straipsniais. tais
atvejais, kai darbuotojas dl savo kalts padaro al monei, staigai ar organizacijai eidamas darbo pareigas, jis atsako materialiai tiesiogins
tikrosios alos dydiu, bet ne daugiau kaip savo vidutinio mnesinio udarbiu, iskyrus statymo numatytus atvejus, kai u al taikoma visa
materialin atsakomyb.
Darbo kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatyta galimyb iiekoti i darbuotoj atlyginim dalies dl neteisto streiko padarytiems nuostoliams
atlyginti, kai profsjung l nepakanka. iuo atveju, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti las, skirtas pagal kolektyvin sutart
darbuotoj kolektyvo nari atlyginim priemokoms, kitoms papildomoms palyginti su statymais, lengvatoms ir kompensacijoms.
Iskaityti i darbo umokesio ir kit imok danai tenka vykdant teismo sprendim (pvz., iskaitant alimentus), taip pat Administracini teiss
paeidim kodekso bei kit teiss akt numatytais atvejais. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 733 straipsniu, teismo antstolis pasiunia
vykdomj dokument staigai, monei ar organizacijai, kurioje skolininkas dirba arba kurioje jam priklauso atlyginimas, kartu nurodo kokius
veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomuosius dokumentus dl pinigini sum iiekojimo
moni, staig, organizacij naudai, kai iiekojimas yra ne didesnis u t skolininko mnesinio darbo umokesio ar kitokio udarbio dal,
kuri pagal statym gali bti nukreipiamas iiekojimas, iiekotojai pasiunia vykdyti tiesiogiai tai staigai, monei, organizacijai, kurioje
skolininkas dirba.
Ginai, susij su iskait teistumu, j atlikimu, dydiu ir kitais klausimais, sprendiami tiesiogiai teisme. Praleidus iskait patvarkymams
statymo nustatytus terminus, darbdavys, imokas iiekoti gali tik per teism.
19.4. Apmokjimo u darb ypatumai nukrypus nuo normali darbo slyg
Atkreiptinas dmesys tai, kad dauguma nuostat susijusi su darbo apmokjimu tvirtintos DK, taikomos tik susiklosius aplinkybms
(susidarius atitinkamoms slygoms). Atsivelgiant tai, darbdavys gali darbuotojui mokti daugiau arba maiau nei sutarta darbo sutartyje.
Pavyzdiui, Darbo kodekso 197 straipsnyje nustatyta inter alia, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, u darb
jam mokama proporcingai daugiau. Tai reikia, kad papildomo darbo davimas darbuotojui, ne tik suponuoja pareig darbdaviui reikalauti
darbuotojo sutikimo dl papildom funkcij, bet ir tinkamai apmokti u tai.
Darbo kodekso 192 straipsnyje numatomas apmokjimas u darb, nukrypus nuo normali darbo slyg.(r. pav. Nr. 33) Esant tokioms darbo
slygoms, turi bti mokamas padidintas tarifinis darbo atlyginimas. Konkrets io atlyginimo dydiai numatomi kolektyvinse ir darbo sutartyse.
Normaliomis darbo slygomis DK prasme reikia tokias darbo slygas, kurioms esant darbuotojai galt vykdyti prastas darbo normas.
Tokiomis slygomis laikoma: 1) tinkama main, stakli ir prietais bkl; 2) reikiamu laiku aprpinimas techniniais dokumentais; 3) darbui
atlikti reikaling mediag ir ranki tinkama kokyb ir j pateikimas reikiamu laiku; 4) gamybos aprpinimas elektros, duj ir kitokia energija;
5) saugios ir nekenksmingos sveikatai darbo slygos (saugumo technikos taisykli ir norm laikymasis, reikiamas apvietimas, ildymas,
ventiliacija, triukmo, spinduliavimo, vibravimo ir kit aling veiksni, neigiamai veikiani darbuotoj sveikat, paalinimas ir kt.); 6)
tinkam slyg normini teiss akt nustatyta tvarka kelti profesin kvalifikacij ir tobulinti gdius sudarymas; 7) kitos slygos, reikalingos
konkretiems darbams atlikti.
Nepriklausomai nuo to, k darbo sutarties alys susitar darbo sutartyje dl darbo apmokjimo slyg, tuo atveju, kai darbuotojas dirbs poilsio
arba veni dien ir jeigu is jo darbas nebus numatytas pagal grafik, darbdavys u j privals mokti ne maiau kaip dvigubai. Iki Darbo
kodekso sigaliojimo buvo atvirkiai dvigubai apmokti darbdavys turjo tik darbuotojui ireikus pageidavim. Dabar esant darbuotojo
pageidavimui darbdavys privalo u darb poilsio arba veni dien kompensuoti suteikiant darbuotojui per mnes kit poilsio dien arba t
dien pridti prie kasmetini atostog.(DK 194 str. 1d.)

71

Kai dirbama pagal grafik, gali pasitaikyti dirbti veni dien. Darbo pamain grafikus tvirtina administracija, suderinusi su mons, staigos,
organizacijos darbuotoj atstovais. Darbo grafikai skelbiami vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie dvi
savaites iki i grafik sigaliojimo (DK 147 str.). U darb veni dien pagal grafik mokamas ne maesnis kaip dvigubas valandinis arba
dieninis atlygis.(DK 194 str. 2 d.)
33 paveikslas Darbo apmokjimas esant nukrypim nuo normali darbo slyg
Taiau kai darbo grafike numatyta dirbti poilsio dien (visiems dirbantiems ne pagal grafik tai bt etadienis ir sekmadienis), mokti
padidint atlyg u darb neprivaloma, nes darbo grafike turi bti nustatomos poilsio dienos kitomis savaits dienomis. Pavyzdiui, dirbant
tokiu grafiku: vien par dirba, trys paros poilsio, papildomos poilsio dienos nebesuteikiamos. Padidintas umokestis u darb poilsio dienomis
(pvz., sekmadien) gali bti teisintas mons kolektyvinje ar darbo sutartyje.
U darb nakt arba virvalandius taip pat darbdavys turs mokti daugiau, t.y. pritaikyti 1,5 tarifinio/valandinio atlygio dyd (DK 193 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004 m. gruodio 13 d. paskelb nutarim, kuriame konstatavo, kad tai, kad ios imokos (autors
pastaba u darb veni dien, nakt ir pan.) nra mokamos, paeidiamos asmen teiss teising darbo umokest [1] .
Prastovos ne dl darbuotojo kalts laikas apmokamas ne maesniu nei Vyriausybs nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u kiekvien
prastovos valand. (DK 195 str.)
DK 196 str. reglamentuoja ne vis darbo laik dirbani darbuotoj darbo apmokjimo slygas, t. y. kad i darbuotoj darbas apmokamas
proporcingai dirbtam laikui arba u atlikt darb.
DK 198 str. numato, kad darbuotoj, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slygas nustato Vyriausyb. Vyriausybs
nutarimu Nr. 1195[2] numatyta, kad darbuotojams, nurodytiems DK 145 straipsnyje, t.y. asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kenksming
veiksni dydiai virija leistinus dydius (kiekius); asmenims, dirbantiems nakt; darbuotojams, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne
protine, emocine tampa; asmenims iki atuoniolikos met, iskyrus moksleivius, u sutrumpint darbo laik mokama kaip u vis darbo laik.
Moksleivi iki atuoniolikos met, dirbani laisvu nuo mokslo metu, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
mons, staigos ir organizacijos gali nustatyti moksleivi darbo umokesio priemokas. Darbuotojams, dirbantiems sutrumpint darbo laik,
taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso XV skyriuje nustatytos darbo apmokjimo nuostatos. Darbuotojams, kurie dirba pagal idirbio
normas (kai apmokama pagal vienetinius kainius), u laik, kuriuo j darbas buvo sutrumpintas, palyginti su visu darbo laiku, apmokama pagal
darbuotojui nustatytos kategorijos valandin tarifin atlyg (alg). Taiau yra DK norm, kurios taip pat numato apmokjimo slygas dirbantiems
sutrumpint darbo laik darbuotojams, pvz., DK 214 str. numato, kad darbuotojams auginantiems vaikus... suteikiama poilsio diena/os arba
sutrumpinamas darbo laikas ... (tam tikr skaii valand)..., mokant darbuotojui jo vidutin darbo umokest.
Darbdavys turi teis nemokti viso sutarto darbo umokesio darbuotojui, kuris padar brok ar nevykd idirbio norm dl savo kalts,
nedirbo vis mnes ar turjo pravaikt ir pan. (r. DK 192, 195 200, 212 220 str. ir kt.).
19.5. Valstybs moni ir valstybs kontroliuojam akcini bendrovi, udarj akcini bendrovi vadovaujani darbuotoj ir
vyriausij buhalteri darbo apmokjimas
Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2002 m. rugpjio 23 d. nutarimu Nr. 1341[1] nustat, valstybs moni vadov, j pavaduotoj ir vyriausij
buhalteri (toliau vadinama vadovaujantys darbuotojai) darbo apmokjimo gaires: tarnybinis atlyginimas nustatomas minimaliosios mnesins
algos dydio koeficientais, atsivelgiant mons kategorij, kuri nustatoma atsivelgiant prajusij met rodiklius. mons vadovaujantiems
darbuotojams taip pat gali bti nustatomas iki 55 procent tarnybinio atlyginimo priedas, kuris priklauso nuo pelno, pardavimo ir (ar) paslaug
apimties, nuostolio majimo ar kit rodikli. Konkreius rodiklius nustato mons savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos.
Tarnybinio atlyginimo priedas kasmet tikslinamas.
Nustatyti ir apribojimai, t.y. pagal moni kategorijas nustatyti mons vadovaujani darbuotoj tarnybiniai atlyginimai kartu su priedais negali
bti didesni u prajusiojo ketvirio mons darbuotoj 6 vidutinius mnesinius darbo umokesius. Per metus kiekvienam mons
vadovaujaniam darbuotojui imokt premij, kurios mokamos i mons pelno, dydis negali viryti jo 4 tarnybini atlyginim.
mons savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos sprendimu valstybs moni vadovaujantiems darbuotojams:
1. gali bti skiriamos materialins paalpos, kai sunki j materialin bkl dl j pai ligos, eimos nari ligos ar mirties, stichins nelaims ar
turto netekimo, jeigu yra ratikas praymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, - iki 5 minimalij mnesini alg i mons
pelno;
2. su kuriais darbo sutartis nutraukiama ali susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsn, imokam kompensacij suma
negali viryti 3 j vidutini mnesini darbo umokesi, apskaiiuot laikantis Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio
apskaiiavimo tvarkos, kuri patvirtinta nutarimu Nr. 650[2].
Taip pat numatyta rekomendacija i nuostat laikytis ir valstybs kontroliuojam akcini bendrovi ir udarj akcini bendrovi, savivaldybs
kontroliuojam akcini bendrovi, udarj akcini bendrovi ir savivaldybs moni savininko teises ir pareigas gyvendinaniai institucijai ar
atitinkamiems valdymo organams.
19.6. Vieajame sektoriuje dirbani darbuotoj darbo apmokjimas
Lietuvoje valstybs vaidmuo organizuojant darbo apmokjim valstybiniame sektoriuje ilieka vyraujantis. Tai rodo teiss akt,
reglamentuojani darbo apmokjim valstybiniame sektoriuje gausa.
Lyginant valstybin sektori su privaiu, reikia iskirti, kad valstybs politikai bei valstybs pareignai statym nustatyta tvarka yra paskiriami
ar irenkami atitinkamas pareigas, o valstybs tarnautojai yra priimami tarnyb tam tikros galiotos institucijos sprendimu. Tuo tarpu darbo
santyki atsiradimas siejamas su darbo sutartimi, kuri pirmiausia yra dviej ali deryb objektas. alys susitaria dl darbo funkcij, darbo
vietos, apmokjimo ir kit slyg. Valstybiniame sektoriuje (aptart asmen atvilgiu) susitarimo nra alys nesidera nei dl darbo vietos, nei
dl funkcij, nei dl darbo umokesio dydio visa tai yra nustatyta normini teiss akt arba numatyta i anksto inomuose ir galiot subjekt
tvirtinamuose pareigybi apraymuose.
Paymtina, kad 2003 m. sausio 1 d. sigaliojusio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso [1] 59 str. 3 d. numato kolektyvini sutari sudarymo
galimyb krato apsaugoje[2], policijoje ir valstybs tarnyboje. Pagal Valstybs tarnybos statymo 5 1 str. 3 d. kolektyvin sutart gali bti
traukta ir darbo umokesio mokjimo slyga (gali bti aptartas darbo umokesio mokjimo periodikumas, formos grynieji ar elektroniniai
pinigai ir pan.). Dertis dl pareigini alg dydi, pried, priemok, skatinimo, darbo umokesio indeksavimo nei staigos vadovas, nei
valstybs tarnautojas paprastai neturi galimybi. Viskas grietai reglamentuota teiss aktais.
Valstybs ir savivaldybs vieojo administravimo staigose dirba ir kiti asmenys, kurie dirba pagal darbo sutartis ir gauna darbo umokest i
valstybs, savivaldybi ar SODROS biudet ir kit valstybs fond. Kolektyvinse sutartyse gali bti konkretinama iems darbuotojams
skatinti skiriam vienkartini pinigini imok, pried ir priemok skyrimo tvarka ir dydis, taip pat kitos darbo apmokjimo ir organizavimo
slygos.
Valstybs tarnautojo darbo umokestis priklauso nuo konkreios pareigybs kategorijos, darbo stao ir veiklos kokybs. Darbuotoj, dirbani
pagal darbo sutartis, darbo umokestis priklauso nuo staig ar organizacij darbo pobdio, j dydio, darbuotoj darbo stao, isimokslinimo
bei kvalifikacijos ir Valstybs biudete skirt asignavim.
Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimas
Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymu [3] tvirtinta skirtinga valstybs politik ir valstybs pareign
darbo
umokesio
struktra:

72

valstybs
politikams
ir
teisjams

pareigin
alga
ir
priedas
u
itarnautus
Lietuvos
valstybei
metus;
valstybs pareignams pareigin alga, priedas u itarnautus Lietuvos valstybei metus bei vienkartins priemokos u virvalandin darb, darb
poilsio
ir
veni
dienomis;
prokurorams pareigin alga, priedas u itarnautus Lietuvos valstybei bei priedas u kvalifikacin rang.
Pareigins algos dydis apskaiiuojamas atitinkam pareigins algos koeficient dauginant i bazinio dydio. 2006 met bazinis dydis, kuris
taikomas apskaiiuojant valstybs politik, teisj, valstybs pareign ir valstybs tarnautoj pareigines algas, yra lygus 430 lit. Ateinani
finansini met bazin dyd Vyriausybs teikimu, vertinus valstybs tarnautojams, valstybs politikus, teisjus ir valstybs pareignus
atstovaujani profesini sjung pasilymus, prajusi met vidutin metin infliacij (skaiiuojant nacionalin vartotoj kain indeks) ir kit
vidutinio darbo umokesio vieajame sektoriuje dydiui ir kitimui poveik turini veiksni tak, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos
pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bti maesnis u esam bazin dyd.[4]
Valstybs tarnautoj darbo apmokjimas
Valstybs tarnautoj darbo umokest sudaro pareigin alga, priedai ir priemokos.
Pareigin alga nustatoma pagal pareigybs kategorij ir yra vienoda visoms tos paios kategorijos pareigybms. Jos dydis apskaiiuojamas
taikant pareigins algos koeficient, kuris priklauso nuo:
a)
pareigybi
kategorij.
Valstybs
tarnautoj
pareigybs
skirstomos

20
kategorij[5].
b)
valstybs ir savivaldybi institucij ir staig grups. Visos ios institucijos ir staigos yra suskirstytos eias grupes pagal j
reikmingumo lygmen bei pavaldi struktr dyd[6].
Pareigins algos dydis apskaiiuojamas atitinkam pareigins algos koeficient dauginant i bazinio dydio (iki 2006 m. rugpjio 8 d.
pareigins algos koeficiento vienetas buvo MMA). Ateinani finansini met bazin dyd Vyriausybs teikimu, vertinus valstybs tarnautojams
atstovaujani profesini sjung pasilymus, prajusi met vidutin metin infliacij (skaiiuojant nacionalin vartotoj kain indeks) ir kit
vidutinio darbo umokesio viejame sektoriuje dydiui ir kitimui poveik turini veiksni tak, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos
pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bti maesnis u esam bazin dyd.
Valstybs tarnautojams mokami priedai u tarnybos Lietuvos valstybei sta, u kvalifikacin klas ar kvalifikacin kategorij, u laipsn ar
tarnybin rang (mokami tik statutiniams valstybs tarnautojams statutuose nustatyta tvarka), u diplomatin rang (Diplomatins tarnybos
statymo[7] nustatyta tvarka).
Valstybs tarnautojams gali bti mokamos priemokos u darb poilsio ir veni dienomis ir nakties metu, u darb kenksmingomis, labai
kenksmingomis ir pavojingomis darbo slygomis, u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt
darbo trukm, atlikim.
Kit vieajame sektoriuje pagal darbo sutartis dirbani darbuotoj darbo apmokjimas
Mokslo ir studij institucij darbuotoj mokslo darbuotoj, tyrj ir dstytoj darbo apmokjim reglamentuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2003 m. birelio 25 d. nutarimas Nr. 828[8]. i institucij darbuotoj darbo umokest sudaro:
a) Tarnybinis atlyginimas. Nustatomas: tarnybinio atlyginimo koeficient dauginant i Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintos bazins
mnesins algos, indeksuotos koeficientu 5,5 dydio. Atlyginimams u valandin pedagogin darb taikomi darbuotojo mokslin laipsn ir
pedagogin
(mokslo)
vard
atitinkantys
atlyginimo
koeficientai.
Aukiausias tarnybinio atlyginimo koeficientas 5,4 arba 3416 lit, gali bti taikomas profesoriui, emiausias 1,5 arba 949 litai, asistentui.
b) Priedai. Nustatomi darbuotojams, kitiems tyrjams ir dstytojams, irinktiems (paskiriems) vadovaujanias pareigas (atsivelgiant pareigas
- nuo 15 % iki 60 % tarnybinio atlyginimo). Priedas u dalyvavim tarptautiniuose mokslo ir technologij pltros program projektuose gali bti
nustatytas mokslo darbuotojams, kitiems tyrjams ir dstytojams (iki 300 % tarnybinio atlyginimo). iems priedams mokti naudojamos mint
projekt
vykdymui
skirtos
los.
c) Priemokos. Gali bti nustatytos mokslo darbuotojams, kitiems tyrjams ir dstytojams u papildomus ir raytiniu sutikimu u laikinai nesani
darbuotoj funkcij vykdym (iki 75 % tarnybinio atlyginimo).
Numatyta galimyb skirti mokslo darbuotojams, kitiems tyrjams ir dstytojams, kuri materialin bkl sunki dl ligos, eimos nari mirties,
stichins nelaims ar turto netekimo iki 5 MMA dydio paalpas.
Pedagog, kultros ir meno darbuotoj, Lietuvos Respublikos vyriausybs kanceliarijos, ministerij, vyriausybs staig, kit valdymo
institucij, apskrii virinink administracij, savivaldybi darbuotoj, nepriskiriam valstybs tarnautoj kategorijai bei kit biudetini
staig ir organizacij darbuotoj darbo apmokjim reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr.
511[9]. Jame patvirtinti i darbuotoj tarnybini atlyginim ir tarifini atlygi (koeficientai) pagal 4 priedus, tai yra nustatytos koeficient
galimos ribos (minimalios ir maksimalios). Koeficient pagrindas bazin mnesin alga (toliau BMA).
Taip pat numatyti priedai ir priemokos bei skatinimo tvarka, taikoma aptartiems darbuotojams.
Personaliniai priedai iki 100 % tarnybinio atlyginimo - vadovo pavaduotojams, struktrini padalini vadovams ir j pavaduotojams. Priedai iki
200 % tarnybinio atlyginimo - aukiausiojo profesinio meninio lygio kultros ir meno darbuotojams.
Priedai u aukt kvalifikacij, skubi, svarbi ar sudting darb vykdym, priemokas u laikinai nesani darbuotoj funkcij (pareig) ar
papildom darb vykdym iki 100 % tarnybinio atlyginimo - kitiems darbuotojams. Bendra pried ir priemok suma neturi viryti darbuotojui
nustatyto tarnybinio atlyginimo dydio.
Vienkartins pinigins imokos, skirtos darbuotojams skatinti u labai ger darbuotojo darb kalendoriniais metais; atlikus vienkartines ypa
svarbias uduotis; statymo nustatyt veni progomis; darbuotojo gyvenimo ir darbo met jubiliejini sukaki progomis; darbuotojams
ieinant pensij, - kiekvienu atveju, ne daugiau kaip vien kart per metus 100 % nustatyto tarnybinio atlyginimo
20.1 Darbo drausms samprata
Darbo drausm smoningas geranorikas darbuotojo darbini pareig ir funkcij vykdymas, darbovietje nustatytos tvarkos laikymasis,
savalaikis ir tikslus darbdavio ir jo administracijos pavedim vykdymas. Darbo drausms laikymasis neatsiejama efektyvaus ir naaus darbo
slyga. Teisinje literatroje darbo drausm apibdinama kaip visuma darbo teiss norm, kurios nustato mons, staigos, organizacijos vidaus
darbo tvark: darbo ir poilsio laik, darbuotoj paskatinimo u ger darb atvejus ir tvark, j teises ir pareigas, atsakomyb u darbo pareig
nevykdym arba netinkam vykdym. Darbo drausms svoka kaip teisin kategorija Lietuvos teisje atsirado tik 2002 m. primus Lietuvos
Respublikos darbo kodeks[1]. Taigi, darbo drausm gali bti suprantama vairiomis prasmmis (r. pav. Nr.34)
34 paveikslas Darbo drausms samprata
Objektyvija prasme darbo drausm tai darbo teiss institutas; t.y. teiss norm visuma reguliuojanti tam tikrus visuomeninius santykius. io
darbo teiss instituto teiss normomis nustatoma darbo tvarka (reimas), darbuotojo, darbdavio ir jo administracijos pareigos, darbuotoj
skatinimo atvejai, tvarka ir bdai, drausmins atsakomybs pagrindai, drausmini nuobaud taikymas.
Darbo drausm vertinant subjektyviuoju apsektu, tai konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam privalom normini teiss akt reikalavim bei
laiku ir tiksliai vykdyti teistus darbdavio ir administracijos nurodymus, kylanius i darbo teisini santyki, laikytis technologins drausms,
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, tausoti darbdavio turt, taip pat dirbti dorai ir siningai i darbuotojo pareiga gali bti
gyvendinama tik tada, kai darbdavys ir jo administracija tinkamai organizuoja darbo proces ir jam vadovauja, sudaro atitinkamas ekonomines
slygas, laikosi darbo statym, darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt reikalavim, rpinasi darbuotoj poreikiais.

73

Darbo drausms utikrinimo pagrindai - tai bdai, priemons ir slygos, kuri pagalba monse, staigose, organizacijose utikrinamas ir
palaikomas optimalus darbo drausms lygis. Darbuotoj teisin pareiga laikytis darbo drausms kyla i teisikai reglamentuot-patvirtint
reikalavim, su kuriais jie yra susipain. Taiau siekiant efektyviai utikrinti darbo drausm darbovietje tiek darbdaviai, tiek darbuotojai
privalo laikytis ne tik teisikai privalom reikalavim, bet ir tam tikr moralini sipareigojim, bti lojals vieni kitiems (darbuotojai dirbti
dorai ir siningai, darbdaviai rpintis darbuotojais, vertinti j poreikius).
Darbo drausm taip pat gali bti suprantama kaip kolektyvinis darbo organizavimo, vadybos principas, kaip teisinio darbo santykio turinio
elementas (darbuotojo paklusimas nustatytai tvarkai darbovietje), tai pat kaip konkretaus darbuotojo pareigingas elgesys (nustatyt elgesio
taisykli laikymasis) ir kt. Darbo drausm darbovietje utikrinama pasitelkiant eil teisini, ekonomini bei organizacini (vadybos) priemoni,
ne tik taikant drausminio poveikio priemones darbuotojams, kurie paeid darbo drausm, taiau ir skatinant juos u ger darb.
20.2 Vidaus darbo tvarkos teisinis reguliavimas
Darbuotojai, gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis ne tik darboviets vidaus darbo tvarkos taisyklse numatyt
reikalavim, bet ir statym, kit normini teiss akt reikalavim, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis protingumo,
teisingumo ir siningumo princip, jie negali piktnaudiauti savo teise, o gyvendindami darbo teises ir vykdydami pareigas, neturi paeisti kit
asmen teisi ir statym saugom interes.Kaip minta, Darbo kodekse nustatytos pagrindins darbuotoj pareigos, kuri privalo laikytis visi
darbuotojai ir kurios yra tiesiogiai susijusios su darbo drausms utikrinimu darbovietje. Darbuotojas privalo vykdyti tik teistus darbdavio ir jo
administracijos nurodymus (r. pav. Nr. 35).
35 paveikslas Vidaus darbo tvarkos teisinis reguliavimas
Todl nevykdydamas neteist nurodym darbuotojas darbo drausms nepaeidia. Pavyzdiui, Darbo kodekso 119 straipsnyje numatytas
draudimas darbdaviui ar jo administracijai reikalauti, kad darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo sutartimi, iskyrus paiame kodekse
numatytus atvejus (pakeitus darbo sutarties slygas, tarp j ir ypatingais atvejais, perklus darbuotoj kit darb prastovos atveju ir kt.) io
kodekso 270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negalima reikalauti darbuotojo pradti darb, jeigu is nra apmokytas ar instruktuotas saugiai
dirbti. Taigi, negalima reikalauti darbuotojo laikytis tam tikr su darbo drausme susijusi reikalavim, jeigu pats darbdavys nevykdo tam tikr i
konkrei darbo teisini santyki kylani (statymuose ar kituose norminiuose teiss aktuose numatyt ar darbo sutartimi sulygt) reikalavim.
Vidaus darbo tvarka darbovietje reguliuojama ne tik pagal tiesiogiai vidaus darbo tvarkos taisyklse numatytas nuostatas, bet ir pagal
statymuose,
kituose
norminiuose
teiss
aktuose
nustatytus
reikalavimus
(2
schema):
a) Darbo kodekso nuostatas. Pavyzdiui, darbuotojas jam pavest darb privalo atlikti pats, o dirbti privalo pradti kit po darbo sutarties
sudarymo
dien,
iskyrus
atvejus,
kai
alys
nesusitaria
kitaip
;
b) specials teiss aktai - darbuotojams, kuriems taikoma specialioji drausmin atsakomyb, be drausmini nuobaud, numatyt Darbo kodekse,
gali bti taikomos ir kitokios drausmins nuobaudos ar paskatinimai, jeigu jie nustatyti i darbuotoj (tarnautoj ar pareign) darbo drausm
reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, Kariuomens drausms
statutas
(patvirtintas
2006
m.
sausio
20
d.
statymu
Nr.
X-508).
c) kiti statymai (pavyzdiui, Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 33 straipsnis reglamentuoja darbuotoj pareigas saugi ir sveik darbo
slyg sudarymo srityje; vietimo statymo 49 straipsnio 2 dalis - mokytojo pareigas; Mokslo ir studij statymo 39 straipsnio 5 dalis mokslinink
ir
kit
tyrj
pareigas);
d) kiti norminiai teiss aktai (pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtintas Lietuvos
geleinkeli transporto darbuotoj drausms statutas, Muitins departamento prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos direktoriaus 2002 m.
spalio
18
d.
sakymu
Nr.
670
patvirtintas
Lietuvos
Respublikos
muitins
pareign
etikos
kodeksas);
e) lokaliniai teiss aktai: darbo tvarkos taisykls, pareigybs apraymai ir nuostatai, mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai,
kolektyvin sutartis ir kiti. Suprantama, svarbus lokalinio teiss akto ir auktesns teisins galios santykis. Lietuvos Respublikos darbo taryb
statyme. Pavyzdiui, io statymo 18 straipsnyje numatyta, kad darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu ir iuo tikslu jie
atleidiami nuo darbo ne maiau kaip 60 valand per metus. Tai yra statyme numatyta darbuotoj atstov garantija ir jeigu kolektyvinje
sutartyje su darbdaviu nesusitarta dl ilgesns atleidimo nuo darbo aptariamu atveju trukms, darbo tarybos nariai vykdydami darbuotoj atstov
funkcijas ilgiau nei 60 valand per metus, paeist darbovietje nustatyt darbo drausm. Kolektyvinje sutartyje sulygus dl ilgesnio laikotarpio
darbuotoj atstov funkcijoms vykdyti, turt bti taikomos kolektyvins sutarties nuostatos. Paymtina, kad iuo atveju susitarti dl ilgesnio
nei
numatyta
statyme
atleidimo
nuo
darbo
laikotarpio
galima
tik
kolektyvinje
sutartyje.
f) profesins etikos kodeksai, taisykls (pavyzdiui, Auditori profesins etikos kodeksas, Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodeksas, Lietuvos
banko tarnautoj etikos kodeksas ir kt.).
Sudarydamas darbo sutart, darbdavys privalo pasiraytinai supaindinti darbuotoj su jo bsimo darbo slygomis, kolektyvine sutartimi, darbo
tvarkos taisyklmis, kitais darbovietje galiojaniais aktais, reglamentuojaniais jo darb (Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalis)[1]. i pareiga taip
pat apima darbuotojo supaindinim su jo darbo funkcijomis ir kitomis btinosiomis darbo sutarties slygomis. Jeigu darbo santykiams tsiantis
darbuotojo darbo slygos yra pakeiiamos arba pakeiiami jo darb reglamentuojantys darbovietje galiojantys teiss aktai, darbdavys taip pat
privalo supaindinti darbuotoj su tokiais pakeitimais (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis).[2]
Darbdavys taip pat privalo supaindinti darbuotoj su mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietiniais (lokaliniais) norminiais teiss aktais,
darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais.
Jeigu darbdavys nevykdo savo pareigos supaindinti darbuotoj su jo pareigomis ir darbuotojas dl neinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka
tam tikras pareigas, ie darbuotojo veiksmai negali bti kvalifikuojami kaip kalti. Taigi, ir negali bti drausmins atsakomybs pagrindas.
Darbo kodekse apibriant darbuotoj pareigas siekiama utikrinti darbo drausm darbovietje ir numatoma, kad darbuotojai privali vykdyti tik
teistus darbdavio ir jo administracijos nurodymus. Teisti nurodymai, kaip ir teistas elgesys teiss literatroje apibriami kaip elgesys,
atitinkantis teiss norm reikalavimus ir besireikiantis toje visuomenini santyki srityje, kuri yra reguliuojama teiss norm. [3]Taigi, jeigu
darbdavys duoda neteistus nurodymus arba, jeigu darbuotojas nra supaindintas su pareigomis, kurias jis privalo vykdyti, toks darbuotojo
neveikimas negali bti pagrindas jo drausminei atsakomybei atsirasti.
20.3 Drausmin atsakomyb ir jos rys
Drausmin atsakomyb yra viena i individualios teisins atsakomybs ri. Ji taikoma tik darbuotojams ir tik tada, kai darbdavys ir konkretus
darbuotojas yra susij darbo teisiniais santykiais. Drausmin atsakomyb gali atsirasti tik esant darbo drausms paeidimui (iurkiam arba
neiurkiam) (r. pav. Nr. 36)
36 paveikslas Drausmins atsakomybs slygos
Tokio paeidimo sudedamieji elementai: 1) subjektas; 2) objektas; 3) objektyvioji pus, 4) subjektyvioji pus. Drausmin atsakomyb gali bti
taikoma darbuotojui tik u jo kaltus neteistus veiksmus arba neveikim t.y. darbo pareig netinkam vykdym arba nevykdym - darbo
drausms paeidim. Darbuotojo kalt galima tyios arba neatsargumo formomis. Todl tam tikr gebjim, reikaling pavestam darbui atlikti
neturjimas arba pareigos nevykdymas dl pateisinam prieasi (ligos, tarnybins komandiruots ar pan.) nra darbo drausms paeidimas.
Darbuotoj drausmins atsakomybs pagrindas yra darbo drausms paeidimas, kurio svoka pateikiama Darbo kodekse arba atitinkama kita
praanga, jeigu statymuose ir kituose darbo drausm reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose yra nustatyta, kad drausmin

74

atsakomyb taikoma ir u kitas praangas. Taigi, pagal subjekt ir objekt galima skirti iais drausmins atsakomybs ris: 1) bendroji ir 2)
specialioji.
Drausmin atsakomyb realizuojama skiriant nuobaud konkreiam darbuotojui u darbo drausms paeidim (paeidimus) statym ar kit
normini teiss akt nustatyta tvarka (r. pav. Nr. 37)
37 paveikslas Drausmini nuobaud rys
Darbuotojams, kuriems taikoma bendroji drausmin atsakomyb, darbdavys gali skirti tik Darbo kodekse nustatytas drausmines nuobaudas: 1)
pastab, 2) papeikim, 3) atleidim i darbo. Darbuotojams, tarnautojams ar pareignams kuri darbo drausm reglamentuoja specials teiss
aktai, be mint drausmini nuobaud gali bti taikomos ir kitokios, numatytos j darbo drausm reglamentuojaniuose norminiuose teiss
aktuose (specialioji drausmin atsakomyb).
Siekiant sudaryti darbuotojui reali galimyb pasiaikinti darbdaviui bei utikrinti, kad darbdavys, prie skirdamas drausmin nuobaud, inot
visas aplinkybes, jis visais atvejais privalo ratu pareikalauti, kad darbuotojas ratu pasiaikint dl darbo drausms paeidimo. Jeigu per
nustatyt proting termin darbuotojas be darbdaviui inom svarbi prieasi nepateikia raytinio pasiaikinimo, drausmin nuobauda gali bti
skiriama ir be pasiaikinimo.
statym ar kit normini teiss akt, taip pat kolektyvinje sutartyje numatytais atvejais darbdavys prie skirdamas drausmin nuobaud, privalo
gauti iankstin atitinkamo organo (darbuotojus atstovaujanio ar kt.) sutikim. Tokio organo atsisakymas duoti sutikim skirti darbuotojui
drausmin nuobaud turi bti motyvuotas. Darbdavys turi teis atsisakym ginyti tiesiogiai teisme ar kita norminiuose teiss aktuose
nustatyta tvarka.
Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms paeidimui, bet ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai
paeidimas paaikjo. laikotarp neskaitomas laikas, kai darbuotojas darbe nebuvo dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo. Darbo
drausms paeidimo paaikjimo diena - ta diena, kuri darbdaviui arba jo atstovui tapo inomas i aplinkybi visetas: a) darbo drausms
paeidimo faktas; b) darbo drausms paeidim padars konkretus darbuotojas.
Skiriant drausmin nuobaud u bet kur (iurkt ar neiurkt) darbo drausms paeidim turi bti atsivelgiama : 1) darbo drausms
paeidimo sunkum, 2) sukeltas pasekmes, 3) darbuotojo kalt, 4) aplinkybes, kuriomis paeidimas buvo padarytas, 5) tai, kaip darbuotojas dirbo
anksiau, ir 6) kitas aplinkybes, reikmingas jos parinkimui. Pavyzdiui, padaryto darbo drausms paeidimo sunkum, aplinkybes, kuriomis jis
padarytas, darbuotojo darb ir elges, tai, ar drausmin nuobauda atitinka padaryto nusiengimo sunkum.
Teismas neturi teiss vienos drausmins nuobaudos pakeisti kita, taip pat neturi teiss skirti drausmin nuobaud (pavyzdiui, panaikins per
griet drausmin nuobaud, skirti velnesn). Draudiama skirti kelias drausmines nuobaudas u vien darbo drausms paeidim. Taiau kit
teisins atsakomybs ri taikymas (pavyzdiui, baudiamosios) nra klitis taikyti drausmin atsakomyb.
Drausmins nuobaudos paskyrimas turi bti forminamas raytiniu dokumentu - sakymu (nurodymu), darbuotojui apie tai praneama
pasiraytinai.Drausmin nuobauda gali bti panaikinta tik teismo arba j paskyrusio subjekto. Subjektas, turintis teis skirti drausmin nuobaud,
panaikins neteistai paskirt drausmin nuobaud, esant drausmins atsakomybs pagrindui, laikydamasis drausmini nuobaud skyrimo
taisykli, gali i naujo sprsti drausmins atsakomybs taikymo klausim ir skirti drausmin nuobaud (r. pav. Nr. 38 ).
20.4 Darbuotoj skatinimas
Darbo drausm monse gali bti utikrinama ne tik taikant drausmines nuobaudas ar tikinjimu, bet ir skatinant darbuotojus u sining ir ger
darb[1]. Skatinimu siekiama padidinti siningo ir gero darbo vert ir presti, vienas i bd padedani darbdaviui ilaikyti ger darbuotoj.
Darbuotojo paskatinimas tai vieas padkos darbuotojui ireikimas u tam tikrus jo nuopelnus vykdant darbin funkcij (r. pav. Nr. 39).
klausim labai lakonikai reglamentuoja vienintelis Darbo kodekso 233 straipsnis, kuriame numatytas pavyzdinis sraas atvej, kada
darbdavys turi teis skatinti savo darbuotojus bei pavyzdinis sraas paskatinimo bd. Aptariamoje kodekso normoje nurodoma, kad darbuotojai
gali bti skatinami u ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij, ilgalaik ir nepriekaiting darb, taip pat u kitus
darbo rezultatus. Darbo kodekse pateikiamas pavyzdinis skatinimo bd sraas: padka, apdovanojimas dovana, premijavimas, papildom
atostog suteikimas, pirmumo teiss bti pasistam tobulintis suteikimas ir kt. Taigi kodekse numatytas nebaigtinis skatinimo bd ar form
sraas. moni, staig ar organizacij darbo tvarkos taisyklse, kolektyvinse sutartyse, kituose vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teiss
aktuose gali bti numatyta ir kitoki paskatinim. Pavyzdiui, darbuotojo nuopeln skelbimas garbs lentoje, kai darbdavys savo lomis
apmoka darbuotoj ir j eimos nari atostogas ir pan. Specialiuosiuose norminiuose teiss aktuose numatyti kiti paskatinimo bdai kai
darbdavio silymu statymo galiota institucija ar pareignas suteikia darbuotojui ordin ar medal ir kt.
Taigi, skatinimai gali bti dvejopo pobdio (form): moralinio (pvz., padka ar kt.) bei materialaus (pvz., premijavimas). Paprastai skatinant
darbuotoj ios dvi formos yra derinamos tarpusavyje.
Darbo kodeksas nereglamentuoja paskatinim skyrimo tvarkos. i tvarka turi bti nustatyta mintuose norminiuose teiss aktuose. Jeigu
paskatinimus numato specialieji norminiai teiss aktai, jie taip pat reglamentuoja ir toki paskatinim skyrimo tvark.
Darbuotojo paskatinimas nra pripastama darbdavio pareiga, taiau tai galima vardinti kaip vien svarbiausi efektyvaus darbo organizavimo
ar vadybos princip, darbo tvarkos ir drausms monje, staigoje ar organizacijoje palaikymo bd.
Kad
darbuotoj
skatinimas
pasiekt
reikiam
rezultat,
jis
turi
bti
atitikti
iuos
poymius:
1)
objektyvumo
(objektyviai
vertinus
ir
pagrstai),
2)
individualumo,
3)
subalansuotumo
ir
4) vieumo.
Skatinimas turi bti objektyvus, tai yra darbdavys ar jo administracija prie skatindama darbuotoj, pavyzdiui, turt vertinti jo darbo
rezultatus. Tik tokiu bdu skatinimas galt utikrinti darbuotoj pasitikjim darbdaviu. Skatinimas gali bti moralinis, materialus (per darbo
umokesio sistem) ar kitokio pobdio, taiau vairios formos ir bdai turt bti derinami tarpusavyje.
Sprendim dl paskatinimo gali priimti pats darbdavys arba silyti, kad darbuotojus apdovanot valstybs pareignai ar institucijos statym,
Vyriausybs ar kitos inybos nustatyta tvarka.
Darbdavio sprendimas forminamas jo sakymu, potvarkiu ar kitu teiss taikymo aktu.
Institucij ar pareign sprendimai forminami statymo, Vyriausybs ar kitos institucijos nustatyta tvarka. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos
valstybs apdovanojim statyme numatyta, kad iame statyme nurodytoms institucijoms ir pareignams pasilymus apdovanoti atitinkamus
asmenis gali teikti mons, staigos, organizacijos ar Lietuvos Respublikos pilieiai (11 straipsnio 3 dalis)[2]. O to paties statymo 4 straipsnio 1
dalyje numatyta, kad valstybs apdovanojimai skiriami Prezidento dekretu.
Vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 25 d. Nr. 1V-299 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareign skatinimo ir apdovanojimo
taisykls. Vadovaujantis iomis taisyklmis pareignai skatinami ir apdovanojami u nepriekaiting ir pavyzding tarnybini pareig
atlikim. Pareignai gali bti skatinami: padka, vienkartine (iki 5 minimalij gyvenimo lygi dydio) pinigine imoka; vardine dovana arba
suteikiant auktesn laipsn Vidaus tarnybos statuto[3] 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis aptariamomis taisyklmis pareignai gali
bti apdovanojami inybiniu enklu arba vardiniu ginklu. Pareignus apdovanoja ar skatina Vidaus reikal ministras arba vidaus reikal
statutins staigos vadovas. Mintose taisyklse taip pat nustatyta mint paskatinim ir apdovanojim suteikimo tvarka.

75

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 27 straipsniu valstybs tarnautojai skatinami ir apdovanojami u
nepriekaiting tarnybini pareig atlikim. Juos skatina ir apdovanoja pareigas prims asmuo. Tais atvejais, kai valstybs tarnautoj pareigas
priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, - Ministras Pirmininkas, savivaldybs meras gali skatinti io statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka.
Valstybs tarnautojai gali bti skatinami: padka, vardine dovana arba vienkartine pinigine imoka, taip pat j kandidatros u ypatingus
nuopelnus valstybs tarnybai gali bti teikiamos valstybs apdovanojimui gauti Valstybs apdovanojim statymo nustatyta tvarka. Apie
valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybs apdovanojimus raoma valstybs tarnautojo asmens byl.Lietuvos Respublikos valstybs
tarnybos statyme numatytais atvejais ir tvarka.
Darbo kodeksas nenumato, kiek paskatinimo form darbuotojui gali bti taikoma vienu metu. Taiau, kaip ir minta efektyviausia taikyti tiek
materialaus pobdio, tiek moralinio pobdio paskatinimus.
Kaip minta, paskatinimas savo prigimtimi vieas veiksmas. Todl darbuotojai turt bti skatinami vieai paskelbiant apie tai ikilmingoje
aplinkoje[4]. Pavyzdiui, mintame Valstybs apdovanojim statyme numatyta, kad valstybs apdovanojimus Respublikos Prezidentas arba jo
galiotas asmuo teikia ikilmingai.
Darbo kodekse nenumatytas draudimas skirti darbuotojui paskatinimus, kai jiems galioja drausmin nuobauda. Taiau vertinus paskatinimo
objektyvum, kaip vien i poymi (t.y., kad turi bti objektyviai vertinta, jog tam tikras darbuotojas yra nusipelns paskatinimo), esant
galiojaniai drausminei nuobaudai, darbuotojai paprastai neskatinami. Be to, darbo drausms reguliavimo bdai turi bti taikomi ne tik
objektyviai, bet ir tikslingai, be to, taip, kad bt ilaikytas darbdavio ir jo administracijos autoritetas darbuotoj akyse, kad skatinamasis
darbuotojas kitiems bt geras pavyzdys. Todl paprastai esant galiojaniai drausminei nuobaudai, darbuotojai nra skatinami.
Pagal darbuotojo (ar tarnautojo, pareigno) nuopeln pobd galima skirti 2 darbuotoj paskatinimo ris: 1) u nuopelnus darbovietje ir 2) u
darbinius (ar tarnybinius) nuopelnus, kuri padariniai ieina u darboviets rib.
21.1 Materialins atsakomybs samprata ir slygos jai atsirasti
Materialins atsakomybs savarankikumas
Teiss teorijoje teiss paeidimas apibriamas kaip veika, kuria paeidiami teiss reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. [1] Teiss
paeidimo svoka danai vartojama kaip teiss paeidimo sudties sinonimas. Teiss paeidimo sudties svoka plaiau tyrinjama
baudiamojoje bei administracinje teisje, taiau ji turi ir bendrj teorin reikm. Skiriami ie teiss paeidimo sudties elementai[2]:
1)
Teiss paeidimo subjektas. Tai yra asmuo (fizinis arba juridinis), paeids teiss norm reikalavimus. Atskiri teiss aktai nustato, kokius
poymius
turintis
asmuo
gali
bti
subjektu.
2)
Teiss
paeidimo
objektas

tai
teiss
norm
saugomos
vertybs,

kurias
neteistai
ksinamasi.
3)
Teiss paeidimo objektiniai poymiai yra veika, veikos padariniai (ala) ir prieastinis ryys tarp veikos ir jos sukelt padarini.
4) Teiss paeidimo subjektiniai poymiai tai veikos motyvai, tikslas ir kalt.
Teiss paeidimo sudtis tai tipikiausi ir esmini, objektyvi ir subjektyvi veikos poymi sistema, kuri apibdina konkrei veik kaip
pavojing visuomenei ir prieing teisei. Su iais poymiais paprastai ir yra siejamas pats teiss paeidimo faktas. Be to, teiss paeidimo sudtis
nagrinjama atsivelgiant jo santyk su teisine atsakomybe. Kai sudties poymiai laikomi pakankamais, jais pasiymint veiklos subjekt
galima patraukti teisinn atsakomybn.[3] Jei nustatoma ne visi teiss paeidimo sudties elementai, nra ir teiss paeidimo.
Darbo teiss objektas visuomeniniai darbo santykiai. Darbo teis reguliuoja ne tik tiesioginius darbdavio ir darbuotojo santykius, kai pastarasis
vykdo darbo funkcijas paklusdamas darbo tvarkai, bet ir kitus santykius, atsirandanius darbo procese ir su juo glaudiai susijusius. [4] Taigi
darbo teis reguliuoja santykius, susijusius su teisine visuomenini darbo santyki subjekt tarpusavio atsakomybe u savo teisi ir pareig
paeidim esant darbo santykiams. Tai apsauginiai santykiai.
DK 245 str. nustato, kad materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas (t.y. darbuotojas arba
darbdavys) padaro al kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas. Taigi materialins atsakomybs
pagrindas darbo teiss paeidimas. Nortume atkreipti dmes, pai materialins atsakomybs svok. Galima bt diskutuoti, ar tokios
svokos vartojimas tinkamas kalbant apie alos atlyginim darbo teisiniuose santykiuose. Taiau manytume, kad tiek dl teiss doktrinoje, tiek
dl statym leidyboje bei teism praktikoje nusistovjusios io instituto svokos naudojimo, neverta detaliau kelti io klausimo.
iame poskyryje siekiama parodyti materialins atsakomybs savarankikum, iskiriant j i kit teisins atsakomybs ri pagal bendrus
poymius, nesigilinant materialins atsakomybs slygas.
Tikslinga trumpai aptarti esminius materialins atsakomybs skirtumus nuo drausmins atsakomybs, nes drausmin atsakomyb kaip ir
materialin atsakomyb, reglamentuojama darbo teiss normomis.
Darbo teisje skiriamos dvi pagrindins atsakomybs rys: drausmin ir materialin. DK 234 str. nustatyta, kad darbo drausms paeidimas yra
darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts. Taigi drausmins atsakomybs subjektas yra tik darbuotojas.
Nepilnameiai u padarytus darbo drausms paeidimus atsako patys, kadangi darbo teisje subjekto dalinio veiksnumo, prieingai nei civilinje
teisje, nenumatyta.[5] ala, skirtingai nuo materialins atsakomybs, nra btinoji drausmins atsakomybs slyga. Pavyzdiui, jei darbuotojas
atvyko darb neblaivus ar apsvaigs nuo narkotini mediag, taip pat jei atsisako tikrintis sveikat, kai toks patikrinimas jam yra privalomas,
jis gali ir nepadaryti alos, o tiesiog kelti grsm mons interesams. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2001
m. birelio 25 d. nutartyje[6] nurod, kad drausmins nuobaudos, kitos nei atleidimas i darbo, paskirtis drausminti nusiengus darbuotoj,
skatinti j paklusti darbovietje nustatytai darbo tvarkai, siningai atlikti savo pareigas. Iki darbo kodekso sigaliojimo Lietuvos Respublikos
darbo sutarties statyme (toliau DS) 29 str. buvo numatyti visi atvejai, kada darbuotojas dl sunkaus darbo drausms paeidimo galjo bti
atleidiamas i darbo.[7] 2001 m. birelio 25 d. nutartyje Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad DS 29 str. 1 dalies 7-12 punktai, 2 ir 3
dalys nurodo atvejus, kai darbuotojai dl sunki darbo drausms paeidim gali bti atleidiami i darbo (tarp j ir tie atvejai, kai darbuotojas
padaro turto grobim darbovietje, kai jis tyia padaro darbdaviui nuostoli, kai atskleidia mons komercines ar technologines paslaptis ar
pranea konkurentams ir kt.).[8] iuo atveju minti pavyzdiai iliustruoja, kad tiek materialins atsakomybs, tiek drausmins atsakomybs
pagrindas gali bti tas pats paeidimas, tik darbdavys savo nuoira nusprendia, koki priemoni imtis: taikyti drausmin, materialin
atsakomyb ar abi kartu.
Vadinasi, drausmin atsakomyb gali bti taikoma tiek kartu su materialine atsakomybe, tiek atskirai, todl tam tikrais atvejais, ypa u smulkius
paeidimus, kai padaryt al sunku nustatyti ar tai tiesiog neekonomika, darbdavio paeist interes apsauga utikrinama per darbo drausms
institut, skiriant drausmines nuobaudas.
Analizuojant materialins ir drausmins atsakomybs klausimus iskirtina, kad drausmins nuobaudos negali bti pinigins. Lietuvos DK 237 str.
nustato, kad u darbo drausms paeidimus gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas i darbo. DK
ivardytas drausmini nuobaud sraas yra baigtinis, taigi Lietuvoje pinigin bauda, kaip drausmin nuobauda, yra negalima. DK projekte
bauda buvo numatyta kaip drausmin nuobauda.[9] Taigi darbuotojas materialiai atsakyt ne tik alos padarymo darbdaviui atveju, bet ir u
drausms paeidim. Manytume, kad pinigins baudos buvimas laikytinas efektyvia poveikio priemone, taiau tai tiesiogiai susij su darbdavio
galimybe piktnaudiauti savo teise. Siekiant darbuotoj kaip silpnesn al apsaugoti nuo galimo darbdavio piktnaudiavimo, atsisakyta baudos
kaip drausmins nuobaudos.
Detaliau nenagrinjant materialins atsakomybs skirtum nuo baudiamosios ir administracins atsakomybs, pamintina, kad materialin kaip
ir civilin atsakomyb nuo administracins ir baudiamosios atsakomybs skiria ie poymiai:

76

skiriasi atsakomybs tikslas ir paskirtis pagrindinis materialins atsakomybs tikslas yra kompensuoti al, nepaeidiant ali
interes pusiausvyros, kai administracins ir baudiamosios atsakomybs tikslas nubausti ir perauklti teiss paeidj ir ukirsti keli
naujiems paeidimams ir nusikaltimams;

skiriasi j taikymo tvarka (administracinis procesas, baudiamasis procesas, civilinis procesas, darbuotojo padarytos alos speciali
iiekojimo tvarka);

skirtingi atsakomybs taikymo senaties terminai;

skirtingi atsakomybs atsiradimo pagrindai (materialin atsakomyb atsiranda paeidus sutart ar padarius delikt, o administracin ar
baudiamoji padarius administracin teiss paeidim, baudiamj nusiengim ar nusikaltim);

skiriasi subjektai, inicijuojantys atsakomybs taikym (materialin atsakomyb taikoma nukentjusiojo iniciatyva, o administracin ar
baudiamoji valstybs iniciatyva);

skirtinga kalts samprata, atsakomybs slyg rodinjimo taisykls, taikom sankcij rys ir j prigimtis.
Bendrosios turtins atsakomybs slygos yra ios: a) reali ala; b) alos padarymas neteista veika (veikimu, neveikimu); c) prieastinis ryys
tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo; d) paeidjo kalt.[10] Ivardyt bendrj slyg pakanka civilinei atsakomybei atsirasti. Materialinei
atsakomybei taikyti btinos dar dvi papildomos specialiosios slygos (DK 246 str. 1 d. 5,6 p.): alos padarymo metu alys turi bti susijusios
darbo santykiais; ala turi bti padaryta einant darbo pareigas.
Civilin atsakomyb ir materialin atsakomyb sutampa nurodytais poymiais:
pirma, civilinei ir materialinei atsakomybei bdinga tai, kad tai yra privataus intereso paeidimas, t.y. privataus asmens, kuriam padaryta ala, o
ne valstybs neigiama reakcija.[11] io pobdio aplinkyb turi du aspektus: 1) neigiama turtin reakcija, nukreipta paeidj, yra vykdoma ne
vieojo subjekto naudai, o nukentjusiojo naudai; 2) valstyb tiesiogiai nesikia privataus pobdio intereso gynim, kol nukentjusysis
nesikreipia teismins gynybos. Valstyb sikia tada, kai al padars asmuo jos savanorikai neatlygina. Tam tikrais atvejais alos padarymas
asmeniui gali bti kvalifikuojamas kaip administracinis ar baudiamasis nusiengimas arba nusikaltimas. Tada atsiranda kitokios atsakomybs
rys;
antra, atsakomyb yra nukreipiama paeidjo turt, o ne jo asmen;
treia, atsakomyb reikia, kad kito asmens subjektyvini teisi ar statymo saugom interes paeidimas sukelia nauj teisin santyk alos
atlyginimo prievol. Nukentjusysis gyja teis reikalauti i teiss paeidjo alos atlyginimo. Iki to laiko, kol kito subjekto teiss ar teisti
interesai nra paeisti, nra alos atlyginimo teisinio santykio;
ketvirta, atsakomyb realizuojama privataus asmens iniciatyva. Atsakomybs taikymas turi vykti statymo numatyta tvarka. Kai atsakomybs
gyvendinimas yra paliktas privai asmen dispozicijai (savigyna ir kt.), turi bti laikomasi statymo reikalavim, o jei j nra bendrj teiss
princip (teisingumo, protingumo, siningumo). Jei atsakomybs taikymas yra susijs su valstybs prievartos aparato naudojimu, tai prievarta
gali bti naudojama tik statymais nustatyta tvarka. Jeigu asmuo nepageidauja atsakomybs taikyti, tai ji gali likti nerealizuota, nors bt visos
slygos j taikyti.[12]
Materialin atsakomyb kyla i darbo teisini santyki, kuri atsiradimo pagrindas yra darbo sutarties sudarymas. Pagal DK 93 str., darbo
sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba
eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb,
mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose,
kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.
I darbo sutarties svokos matome, kad darbdavys turi pareig utikrinti darbuotojui tokias darbo slygas, kad darbuotojas bt apsaugotas nuo
alos jam atsiradimo, o jei ala atsiranda darbuotojui einant darbo pareigas, tai u j atsakingas darbdavys. Tokia pat yra darbuotojo padtis.
Darbuotojas privalo vykdyti savo darbines pareigas taip, kad darbdavys nepatirt alos.
Taigi trumpai materialin atsakomyb galime apibrti kaip darbdavi ir darbuotoj tarpusavio pareig atlyginti al, atsiradusi jiems paeidus
darbo pareigas.
Materialin atsakomyb pagal darbo teiss subjektus skirstoma dvi ris:

Darbuotojo materialin atsakomyb darbdaviui darbuotojo pareiga atlyginti al darbdaviui, padaryt darbuotojui neatliekant savo
darbo pareig arba netinkamai jas atliekant;

Darbdavio materialin atsakomyb darbuotojui darbdavio pareiga atlyginti al darbuotojui, padaryt darbdaviui neatliekant savo
darbo pareig arba netinkamai jas atliekant.[13]
Toks materialins atsakomybs skirstymas turi esmin reikm, nes btent dl subjekt darbuotojo ir darbdavio specifikumo atsivelgiant
tai, kas atsakingas u al darbdavys ar darbuotojas, taikomos skirtingos atsakomybs ir alos atlyginimo taisykls (pavyzdiui, kalts slyga).
Mintu aspektu iskiriant materialins atsakomybs ris, reikia paymti, kad materialins atsakomybs samprata Lietuvoje daugiau siejama su
darbuotojo atsakomybe darbdaviui. T taip pat patvirtina tiek prie sigaliojant naujajam DK buvs reglamentavimas, tiek ir teism praktikoje
vartojamos formuluots. Pavyzdiui, civilinje byloje Nr. 3K-3-825/2001 m. LAT, nagrindamas byl dl saugos darbe normini akt paeidimo,
suklusio nukentjusiojo darbuotojo mirt, vartoja darbdavio civilins atsakomybs, o ne darbdavio materialins atsakomybs svok.[14]
Pagal prievols prigimt, civilin atsakomyb skirstoma sutartin ir deliktin, taiau svarbu isiaikinti, ar tai bdinga materialinei atsakomybei.
Sutartin prievol atsiranda i ali sudarytos sutarties, o sutarties aliai paeidus sutartimi numatyt prievol, atsiranda nauja prievol sutartin
civilin atsakomyb (Civilinio kodekso 6.245 str. 3 dalis). Kai ala padaroma tarp atsakingo u al asmens ir nukentjusiojo nesant sutartini
santyki, tada atsiranda deliktin civilin atsakomyb (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 dalis). Daniausiai tai yra asmens absoliui teisi
paeidimas, kai prievol atlyginti al nesusijusi su sutartiniais santykiais. Dar yra iskiriama ikisutartin atsakomyb, kuri atsiranda al
padarius prie sutartis sudarant.
DK 249 str. numato, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti al, padaryt dl darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo
sveikatos sualojimo, ar jo mirties atveju, arba dl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialiniu draudimu, taip pat dl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kit asmen turtini interes
paeidimo.
CK deliktin atsakomyb reglamentuojaniame skirsnyje tvirtinta, kad deliktins atsakomybs taisykls taikomos dl darbuotojo suluoinimo ar
kitokio jo sveikatos sualojimo, arba jo mirties atveju (CK 6.283, 6.284 str.). Taigi iuo atveju, statymas darbdavio materialin atsakomyb
priskiria deliktinei atsakomybei.
Mokslinje teisinje literatroje diskutuojama dl darbdavio atsakomybs u al sualojus darbuotojo sveikat ar atmus gyvyb priskyrimo
deliktinei ar sutartinei atsakomybei. Pamintinos trys nuomons:
pirmuoju atveju manoma, kad atsakomyb atsiranda i darbo sutarties, ir ji laikoma sutartine atsakomybe pagal darbo teis;
besilaikantieji antrosios nuomons nurodo i atsakomyb esant kompleksiniu institutu, jungianiu ir darbo, ir civilins teiss normas;
treiuoju atveju darbdavio atsakomyb u al sualojus darbuotojo sveikat ar atmus gyvyb laikoma deliktine, t.y. civiline, atsakomybe. [15]

77

CK 6.245 str. 4 dalis tvirtina, kad gali bti deliktiniai santykiai tarp asmen, esani sutartiniuose santykiuose, jeigu tai numato statymas.
Manytume, kad aptariamuoju atveju btent ir taikoma CK 6.245 str. 4 d., nes DK nustato, kad darbdavio atsakomybs darbuotojui dl alos
padarymo atveju taikytinas CK. Taigi tai tokia pati situacija, kokia numatyta dovanojimo (CK 6.475 str.), veimo (CK 6.823 str.) sutari atveju.
Pritartume antrajai nuomonei, kai darbdavio atsakomyb laikoma kompleksiniu institutu, apimaniu ir darbo, ir civilins teiss normas, Ms
nuomone, darbdavio atsakomyb u al sualojus darbuotojo sveikat ar atmus gyvyb negali bti laikoma iimtinai civiline atsakomybe, nes
darbdavio pareiga darbuotojui kyla i sutartini santyki, t.y. i darbo sutarties.
Analizuojant tiek darbdavio, tiek darbuotojo atsakomyb, btina atsakomybs slyga alos atsiradimas. is poymis bdingas deliktinei
atsakomybei. Sutartin atsakomyb pasireikia nuostoli atlyginimu ir netesybomis, tuo tarpu deliktin atsakomyb pasireikia tik nuostoli
atlyginimu. DK nustatydamas materialins atsakomybs slygas nenumato, kad materialin atsakomyb galima netesyb forma, t.y. kai asmuo,
nevykds ar netinkamai vykds savo prievol, kylani i darbo sutarties, privalo kitai sutarties aliai sumokti netesybas (delspinigius).
Sutartins civilins atsakomybs pagrindas yra teisins pareigos, numatytos sutartyje, paeidimas (alys paios nustato galimo elgesio ribas,
todl atsakomyb yra galima platesniu pagrindu ne tik pagal teiss aktus). Deliktins civilins atsakomybs pagrindas yra teisins pareigos,
numatytos teiss aktuose, paeidimas (galimo elgesio ribas nustato teiss aktai). Analizuojant mintu aspektu materialin atsakomyb,
paymtina, kad alims leidiama susitarti tiek, kiek leidia statymas, t.y. negalioja trialiai susitarimai, kolektyvins sutartys bei vietiniai
(lokaliniai) norminiai teiss aktai dl darbo slyg, pabloginantys darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato is Kodeksas, statymai ir kiti
norminiai teiss aktai (DK 4 str. 4 d.).
Jei pripaintume, kad materialin atsakomyb atitinka civilin deliktin atsakomyb, darytina ivada, kad darbo sutarties ali susitarimai dl
atsakomybs negalimi. Taiau iuo atveju manome, kad jei darbdavys su darbuotoju darbo sutartyje nustatyt, kad darbuotojui atsakomyb
taikoma maesn, nei nustato statymai (pavyzdiui, ribota atsakomyb iki dviej jo vidutini mnsini darbo umokesi), toks ali
susitarimas galiot. Manome, kad lygiai taip pat galiot ir susitarimas, jei jame bt nustatyta darbdavio didesn atsakomyb darbuotojui
(pavyzdiui, jei numatoma, kad darbdaviui vluojant atsiskaityti su darbuotoju, taikomi didesni delspinigiai, nei numato statymas). Be to,
Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statyme [16] sakoma, kad
kolektyvinje (jeigu jos nra, darbo) sutartyje gali bti numatytos darbuotojams palankesns slygos. Tai bt sutartins atsakomybs
poymis.
Materialins atsakomybs santyki negalime visikai izoliuoti nuo pai darbo santyki, kurie savo esme yra sutartiniai. Pavyzdiui, DK 256 str.
numato, kad su darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu,
gabenimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe, gali bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis. iuo atveju
darbo santykio alys alia darbo sutarties turi pasirayt atskir sutart dl darbuotojo atsakomybs. Manome, kad iuo atveju darbuotojo
materialin atsakomyb atitikt sutartins atsakomybs poymius.
Remdamiesi tuo, kas idstyta, galime konstatuoti, kad materialins atsakomybs siejimas iimtinai su alos padarymu yra nepagrstas. Kaip
matome, atsakomyb galima ir kita forma. Taigi tikslintina DK norma, kurioje numatyta, kad materialinei atsakomybei atsirasti visais atvejais
yra btinos visos eios DK 246 str. numatytos slygos.
DK nustato, kad btina materialins atsakomybs slyga yra ta, kad alos atsiradimas turi bti susijs su darbo veikla ir kad paeidjas ir
nukentjusioji alis teiss paeidimo metu turi bti susij darbo santykiais. Darbo veikla suprantama, kad ala atsiranda darbuotojui vykdant savo
pareigas, atliekant darbo funkcij. iuo atveju kyla klausimas, kokia atsakomyb taikoma, jei darbo santykio alis nutraukia darbo sutart be
teisto pagrindo ar nesilaikydama statym nustatytos tvarkos? Manytume, kad atsivelgiant galimas situacijas reikia skirti atvejus, kada
darbdavys ar darbuotojas gali susidurti su turtini interes paeidimu:
1. kai
turtiniai
interesai
paeidiami
dl
netinkamo
darbo
pareig
vykdymo;
2. kai turtiniai interesai paeidiami dl paties darbo santykio nutraukimo.
Antruoju atveju apie deliktin atsakomyb negalime kalbti, nes ala dar nra atsiradusi. Ji gali atsirasti, bet jos gali ir nebti (pavyzdiui,
darbuotojas neteistai atleidiamas i darbo, kit dien sidarbina geresnmis darbo slygomis, o darbdaviui dar po dienos norint j priimti
darb, darbuotojas nesutinka grti ir dirbti ankstesnmis slygomis; arba darbuotojas nesilaikydamas keturiolikos dien termino nutraukia darbo
sutart, o tai sutampa su laikotarpiu, kai darbdavys neturi darbo, todl darbdavio turtiniai interesai nepaeidiami).
Taigi galime daryti ivad, kad savitas darbo santyki, kaip sutartini santyki, reglamentavimas lemia ir specialias taisykles, kurios taikomos,
kai paeidiami darbdavio arba darbuotojo turtiniai interesai.
Civilin atsakomyb pagal alos atlyginimo apimt skirstoma visik, ribot ir padidint. Materialin atsakomyb skirstoma visik ir ribot.
Akcentuotina, kad kalbant apie darbdavio materialin atsakomyb darbuotojui yra numatytas visikas padarytos alos atlyginimas, kuris reikia,
kad vykdant alos atlyginimo prievol siekiama atkurti nukentjusiojo asmens teisin padt, kuri buvo prie jo teiss paeidim. Tuo tarpu,
kalbant apie darbuotojo materialin atsakomyb darbdaviui yra nustatytas ribotas padarytos alos atlyginimas (iskyrus statym specialiai
numatytus atvejus, pavyzdiui - DK 255 str.), kuris reikia, kad padaryta ala bus atlyginama ne visa, o tik tam tikru dydiu.
Atsakomyb pagal alos atlyginimo paskirstymo keliems al padariusiems asmenims tvark skirstoma dalin ir solidarij (io skirstymo
analiz pateikiama kitoje io tyrimo dalyje). Pasakytina tik tiek, kad materialinei atsakomybei bdingi dalins atsakomybs principai.
Atsakomyb skirstoma tiesiogin ir regresin. al padars asmuo ne visada privalo tiesiogiai atsakyti u al. statymais ar sutartimi gali bti
numatyti atvejai, kai u asmens padaryt al privalo atsakyti ne asmuo, kuris j tiesiogiai padar, o kitas atsakingas subjektas. Pavyzdiui,
samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti al, atsiradusi dl jo darbuotoj, einani savo darbines (tarnybines) pareigas, kalts (CK 6.264
str.). Pagal DK 257 str. 4 d. atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso teise gijo dl darbuotojo padarytos alos atlyginimo.
Taigi darbdavys atlygins al nukentjusiajam asmeniui, gyja atgrtino reikalavimo teis darbuotoj atlyginti statym nustatyto dydio
sumas, jeigu statymas nedraudia reikti tok reikalavim (pavyzdiui, Civilinio kodekso 6.276 str. ir kt.).
CK suteikia civilini teisini santyki alims ali susitarimu nustatyti netesybas (CK 6.245 str.). DK 36 str. minimos delspinigi bei baudos
svokos. io straipsnio 2 d. 5 p. nustatyta, kad statym nustatyta tvarka teismas arba kiti darbo ginus nagrinjantys organai darbo teises gina
iiekodami i paeidusio teis asmens padaryt turtin ar neturtin al, o statym nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius. DK 207 str. 1 d.
numatyta, kad kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios imokos, kartu su jomis
darbuotojui imokami statym nustatyto dydio delspinigiai. Ianalizavus DK, galime daryti ivad, kad delspinigiai ar bauda darbo santyki
subjektams gali bti taikomi tik statym numatytais atvejais.
Materialin atsakomyb nuo kit teiss ak skiria ir funkcijos. Teisins atsakomybs tikslas utikrinti subjekt teises ir laisves, apsaugoti ir
ginti visuomenin tvark. Galima nurodyti pagrindines teisins atsakomybs funkcijas: baudin, pasireikianti valstybs reakcija teiss
paeidim, kai paeidim padariusiam asmeniui taikomos prievartos priemons, tam tikri suvarymai ir toks asmuo patiria neigiamus padarinius;
kompensacin, leidianti i kalto asmens ireikalauti atlyginti padarytus nuostolius; prevencin, skatinanti teisini santyki subjektus laikytis
teiss norm.
Civilins ir materialins atsakomybs tikslas yra atlyginti nukentjusiajam asmeniui jo praradimus, suvarymus ar netekimus, o tai reikia,
siekiama atkurti nukentjusiojo turtin padt, kuri buvo prie paeidiant teises. Kompensacinis atsakomybs tikslas lemia kitok poir
asmen ir su juo susijusias aplinkybes taikant i atsakomyb:
1) atsakomybs atsiradimui, taip pat jos dydiui neturi reikms, koks yra paeidjo poiris savo neteist elges ir jo pasekmes;
2)
taikant
atsakomyb
nra
atsakomyb
sunkinani
ar
lengvinani
aplinkybi;

78

3) kalt yra suprantama kitaip, nei taikant asmeninio pobdio atsakomyb, nes pabriamas kalts iorinis aspektas;
4) taikant atsakomyb kitaip yra rodinjamos atsakomybs slygos, nekaltumo prezumpcijos taikymas yra kitokio pobdio dl to, kad
atsakomyb yra taikoma ne asmeniui, o jo turtui.[17]
Iimtys i visiko nuostoli atlyginimo principo bdingas darbo teisei (DK 254 str.), o tai lemia darbo teisini santyki specifika, subjektai.
Atsivelgiant tai, kad darbo statymai nustato ribot darbuotoj atsakomyb, taip pat darbdavio netiesiogin atsakomyb u al, padaryt jo
darbuotoj, galima daryti ivad, kad darbo teis turi specifin funkcij apsaugos. Ribojant darbuotoj turtin atsakomyb siekiama apsaugoti
juos nuo galim finansini sunkum, jei darbuotojai eidami darbo pareigas padaryt alos darbdaviui, kuri bt daug didesn nei j gaunamas
darbo umokestis, kuris traktuojamas kaip pagrindinis j pajam altinis.
Taigi visiko alos atlyginimo ir teisingo alos atlyginimo principai darbo teisje realizuojami per apsaugin santyk, darbuotoj atsakomybs
ribojim pagrindiant socialinio kompromiso, ali interes pusiausvyros utikrinimu, kas nulemia ios atsakomybs ries savarankikum.
Nesutiktume su teisinje literatroje isakyta nuomone, kad sankcijos taikomos realizuojant materialin atsakomyb, visada turi baustinumo
atspalv[18]. Vis dlto pagrindin materialins atsakomybs funkcija yra kompensacin, kuri realizavus siekiama atkurti nukentjusios alies
pirmin padt taip, kad ala bt atlyginta nei daugiau, nei maiau nei realiai patirta.
Materialins atsakomybs vienyb bei io instituto norm teising taikym garantuoja materialins atsakomybs principai:

materialins atsakomybs pagrindo ir rib nustatymas statymu;

atsakomybs neivengiamumo principas, reikiantis, kad kiekviena darbo sutarties alis, padariusi kitai aliai al, privalo j atlyginti.
Individualizuojant materialin atsakomyb btina atsivelgti subjekt, aplinkybes, kuriomis ala padaryta, ir jos padarymo dyd bei bd. Kai
ala padaryta grups asmen, btina konkretizuoti kaltus asmenis, atsakomybs subjektus.

atsakomybs greitumo principas, padedantis nedelsiant atkurti nukentjusios alies teises.[19]

Dar visai neseniai padaryti esminiai statym, reglamentuojani materialin atsakomyb, pakeitimai iplt teisinio reguliavimo ribas. alos
atlyginimo prievoli sra pateko santykiai, kurie anksiau nebuvo teisikai reguliuojami arba u tai nebuvo nustatyta turtin atsakomyb.
Pavyzdiui, tik sigaliojus Darbo kodeksui numatytas negaut pajam, neturtins alos atlyginimas, kylantis i darbo santyki, padidintos ribotos
darbuotoj atsakomybs ribos. Akcentuotina, kad ala, susijusi su darbo santykiais, gali kilti darbuotoj sveikatai, o sveikata laikoma didiausia
vertybe ir prioritetu prie darbdavio finansinius rezultatus. Todl darbuotoj teisi ir teist interes garantij stiprinimas, utikrinamas, vedant
naujus alos kompensavimo bdus (pavyzdiui, privalomas nelaiming atsitikim darbe socialinis draudimas).
I pateikt materialins atsakomybs ypatum darytina ivada, kad materialins atsakomybs reglamentavimo specifikum lemia darbo
santyki, i kuri ji kyla, pobdis. Materialin atsakomyb turi savitas jos pagrindimo teorijas, principus, funkcijas, ginam vertybi prioritetus
ir tikslus. Materialins atsakomybs tikslu galtume vardyti isprendim konflikto kaip visiko alos atlyginimo principo gyvendinimas turi
bti derinamas su teisingu alos atlyginimu. Ginti darbuotoj yra socialin valstybs funkcija, o ms valstyb, remiantis Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo praktika yra socialin. Kita vertus, turi bti utikrinamas nuosavybs nelieiamumas, atsakomybs tinkamas pritaikymas.
Todl materialins atsakomybs slygos turi bti taikomos taip, kad materialin atsakomyb atlikt socialin, apsaugin funkcij, nepaeidiant
asmen teisi ir teist interes bei nesudarant galimybs piktnaudiauti. Darbuotojo atsakomybs ribojimas neturi bti tokios apimties, kad
darbdaviui bt nustatomas socialins funkcijos vykdymas, kas, pavyzdiui, realizuojama socialiniu draudimu.
Materialins atsakomybs samprata
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. tvirtinta, kad asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas. Pagal
teiss paeidimo r nustatoma teisins atsakomybs ris. Darbo teis reguliuoja ne tik tiesioginius darbdavio ir darbuotojo santykius, kai
pastarasis vykdo darbo funkcijas paklusdamas darbo tvarkai, bet ir kitus santykius, atsirandanius darbo procese ir su juo glaudiai susijusius.
Taigi darbo teis reguliuoja santykius, susijusius su teisine visuomenini darbo santyki subjekt tarpusavio atsakomybe u savo teisi ir pareig
paeidim esant darbo santykiams. Egzistuoja daug veiksni, pagrindiani, kad atlyginant al, atsiradusi i darbo santyki, taikytinos
specifins taisykls. Tai lemia materialins atsakomybs savarankikum. Kaip pagrindiniai veiksniai, lemiantys materialins atsakomybs
pagrindim, iskirtini ie: darbdavys organizuoja darb, todl turi prisiimti tam tikr rizik ir atsakomyb u nepalankius padarinius; darbo
santykiuose darbdavio ekonomin pozicija stipresn, todl darbo statymais siekiama riboti darbdavio reikalavimus atlyginti darbuotojo padaryt
al; darbuotojui darbo umokestis paprastai yra pagrindinis pragyvenimo altinis, todl visais atvejais pareiga atlyginti vis al darbuotojui
bt per didel nata; nuolatinis darbo procesas, darbo pobdis lemia, kad net ir rpestingiausiam asmeniui tam tikrais atvejais sunku ivengti
alos padarymo.
DK 245 str. nustato, kad materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro al kitam
subjektui, neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas. Taigi materialins atsakomybs pagrindas darbo teiss paeidimas.
Materialinei atsakomybei, kaip teisins atsakomybs riai, bdingi ie poymiai:

materialins atsakomybs kilimo prielaida egzistuojantys darbo santykiai, kuri atsiradimo pagrindas yra darbo sutartis;

atsakomybs subjektai tik darbo sutarties alys darbdavys ir darbuotojas;

jos atsiradimo pagrindas yra darbo pareig paeidimas;

darbo pareigos nustatomos tiek statymais, tiek ali susitarimu;

ji yra valstybins prievartos ris; valstybin prievarta realizuojama tada, kai ala neatlyginama savanorikai arba statymas nenumato
supaprastintos tvarkos iiekoti patirt al;

ji realizuojama per teisin santyk, kuris atsiranda (pasikeiia) dl teiss paeidimo;

kaltam asmeniui ji yra nepageidaujama, nenaudinga asmenine, turtine prasme;

atsakoma u kalt veik.

Materialin atsakomyb galime apibrti kaip turtin prievol, kuri atsiranda, kai vienas darbo santykio subjektas padaro al kitam subjektui ar
kitaip paeidia interesus, neatlikdamas savo pareig arba jas atlikdamas netinkamai, turinti kompensacini bei apsaugini teisini santyki
pobd, siekiant, kad teiss paeidjas padengt padarytus nuostolius visikai arba darbo statym nustatytu dydiu, utikrinant darbo santyki
subjekt interes pusiausvyr.
DK 4 str. 1 d. 11 p. reglamentuoja, kad darbo statymai nustato materialins atsakomybs slygas ir dyd (ribas). DK 38 str. nustatyta, kad
atsakomyb u Kodekse nustatyt teisi ir pareig paeidim nustato is Kodeksas, statymai, kiti norminiai teiss aktai, kolektyvins sutartys ir
kiti susitarimai. Atsivelgiant mintas nuostatas, taip pat tai, kad darbo sutartis sudaroma laisva darbuotojo ir darbdavio valia, darytina ivada,
kad darbo sutartimi ar kitu raytiniu susitarimu, sudaromu prie darbo sutarties, gali bti konkretizuojama darbo sutarties ali materialin
atsakomyb.
Nustatant materialin atsakomyb darbdavio ir darbuotojo susitarimu btina laikytis i statymuose tvirtint reikalavim (CK 6.252 str., DK 4
str. 4 d.):
1)
ali susitarimas dl atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio
apribojimo
negalioja;
2)
draudiama apriboti ar panaikinti atsakomyb u sveikatos sualojim, gyvybs atmim ar neturtin al;

79

3)
negalioja trialiai susitarimai, kolektyvins sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai dl darbo slyg, pabloginantys
darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato DK, statymai ir kiti norminiai teiss aktai. Tais atvejais, kai DK ir kiti statymai tiesiogiai
nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, ie subjektai turi vadovautis
teisingumo, protingumo ir siningumo principais.
Atsivelgiant statymuose nustatytas taisykles, reglamentuojanias atsakomybs u darbo pareig paeidim nustatym darbdavio ir darbuotojo
susitarimu, bei tai, kad darbo santyki subjektai savo susitarimu negali pakeisti imperatyvij teiss norm, nustatani materialins
atsakomybs slygas ir dyd (ribas), darytina ivada, kad darbdavio sutartin atsakomyb darbuotojui negali bti maesn, o darbuotojo sutartin
atsakomyb darbdaviui negali bti didesn nei numatyta DK bei kit statym.
Materialins atsakomybs slygos
DK 246 str. nustato materialins atsakomybs atsiradimo slygas, kurios btinos tiek darbuotojo, tiek darbdavio atsakomybs atveju visos ios
slygos yra privalomos, ir jei bent vienos i j nebt, tai reikt kad nra ir materialins atsakomybs.
Materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos:
1)
padaroma
ala;
2)
ala
padaroma
neteista
veika;
3)
yra
prieastinis
ryys
tarp
neteistos
veikos
ir
alos
atsiradimo;
4)
yra
paeidjo
kalt;
5)
paeidjas
ir
nukentjusioji
alis
teiss
paeidimo
metu
buvo
susij
darbo
santykiais;
6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
Pirmosios keturios slygos tiek teiss doktrinoje, tiek teism praktikoje laikomos bendrosiomis turtins atsakomybs slygomis, o materialin
atsakomyb individualizuojaniomis slygomis pripastamos dvi papildomos specialiosios slygos: paeidjas ir nukentjusioji alis teiss
paeidimo metu turi bti susij darbo santykiais; alos atsiradimas turi bti susijs su darbo veikla (DK 246 str. 1 d. 5,6 p.).
Trumpai aptarsime kiekvien i materialins atsakomybs slyg.
ala. ala tai nukentjusio asmens turtinio intereso paeidimas, tai yra jo turtiniai ar kitokie praradimai, dl kuri nukenia jo turtin padtis
arba padaromas neigiamas poveikis jo kitokiems interesams (gyvybei, sveikatai, garbei, orumui ir t.t.). Nuostoliai tai pinigin alos iraika.
Pagal sualotos ar prarastos vertybs pobd ala skirstoma al turtui ir al asmeniui. Pagal neteisto veiksmo ar neveikimo ir alos santyk
ala skirstoma tiesiogin reali al ir netiesiogin al negautas pajamas. Darbo kodeksas nustato, kad atlygintinos alos dyd sudaro
tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Netiesiogin ala negautos pajamos, t. y. pajamos, kuri negaunama dl
padarytos alos (pavyzdiui, sugadinus stakles nepagamintas tam tikras produkcijos kiekis ir kt.).
ala, padaryta asmeniui, gali bti dvejopa: 1) asmens sveikatos (kno) sualojimas ar kitoks pakenkimas jai (pavyzdiui, profesinis susirgimas);
2) gyvybs atmimas. Atskiras alos asmeniui poris yra neturtin ala.
alos, kilusios i darbo teisini santyki, atlyginimui galioja bendra taisykl, kad kai ala padaroma darbuotojui, ji atlyginama pilnai, o kai ala
padaroma darbdaviui, taikoma ribota atsakomyb, iskyrus statym numatytus atvejus.
Neteista veika. Neteista veika - tai teisei prieinga veika. Veika yra laikoma neteista, kai asmuo paeidia teisin pareig, t. y. pareig,
tvirtint teiss normose. Priklausomai nuo paeistos pareigos pobdio, neteista veika gali pasireikti: 1) neteistu veikimu, kai atsakomyb
atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos teiss normos draudia atlikti; 2) neteistu neveikimu, kai atsakomyb atsiranda nevykdius teiss normose
nustatytos pareigos. Neteist veik kaip materialins atsakomybs slyg galtume apibrti kaip darbo santykio subjekto (darbuotojo,
darbdavio) veik (veikim ar neveikim), kuria paeidiamos darbo pareigos, darbo santykio subjektams nustatytos Darbo kodekse ir kituose
statymuose, darbo sutartyje, kolektyvinje sutartyje bei kituose susitarimuose, nors statym ir nenustatytuose, bet jiems neprietaraujaniuose.
Neteistoje veikoje galima iskirti du glaudiai susijusius momentus, btinus materialinei atsakomybei atsirasti, - tai teiss normos paeidimas ir
nukentjusiojo subjektyvins teiss paeidimas (jam padaroma ala). Neteistumas taip pat gali pasireikti piktnaudiavimu teise, nes kiekviena
subjektin teis turi tam tikras ribas, kurios, j gyvendinant, negali bti perengtos. Piktnaudiavimu teise vadinamas toks subjektins teiss
gyvendinimas, kai tai prietarauja teiss paskiriai ir prigimiai, kai daroma ala kitiems asmenims. DK 35 str. numato, kad draudiama
piktnaudiauti savo teise. Pavyzdiui, darbuotojas piktnaudiauja teise, kai jis darbdavio turt naudoja ne darbdavio, o savo asmeninms
reikmms. Jei statym numatytais atvejais turt bti atlyginama ala padaryta teistais veiksmais, materialins atsakomybs taisykls nebt
taikomos. Kai kurios aplinkybs paalina veikos neteistum, pavyzdiui, nenugalima jga, btinasis reikalingumas. Kiekvienu atveju nustatant
neteist veik kaip materialins atsakomybs slyg turi bti vertinama, ar nra veikos neteistum paalinani aplinkybi.
Prieastinis ryys. Darbdavio ar darbuotojo materialin atsakomyb atsiranda tik tada, jei yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir
padarytos alos. Kitaip sakant, ala turi atsirasti dl neteistos paeidjo veikos. Visus reikinius, tarp j ir alos atsiradim, paprastai sukelia
daugelis veiksni, taiau ne visi jie yra lemiami, teisikai reikmingi, o tuo paiu ne visada galima atitinkamiems subjektams taikyti materialin
atsakomyb. Teisikai reikmingam prieastiniam ryiui nustatyti btina isiaikinti visas aplinkybes, kurios sukl alos atsiradim.
Prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo gali bti:
1)
tiesioginis - kai neteista veika yra tiesiogiai susijusi su atsiradusia ala.Tiesioginis ryys visada yra teisikai reikmingas materialinei
atsakomybei
atsirasti;
2)
netiesioginis - kai neteista veika yra netiesiogiai susijusi su atsiradusia ala, asmens neteisti veiksmai padidina alos atsiradimo
galimyb.
Prieastinio ryio tarp neteistos veikos ir atsiradusios alos faktui rodyti btina nustatyti, kad: 1) atsakovas turjo teisin pareig; 2) j
atsakovas paeid; 3) iuo paeidimu padar al; 4) nra kit paalini vyki, galjusi nutraukti prieastinio ryio grandin; 5) kitas svarbias
aplinkybes.
Prieastiniam ryiui konstatuoti utenka rodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostoli atsiradimo prieastis, nors ir ne vienintel.
Taiau neturi bti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostoli atotrkio, t.y. nuostoliai neturi bti pernelyg tolimas skolininko elgesio
padarinys.[20]
Materialins atsakomybs prigimtis nulemia, kad, sprendiant skirting darbo teiss subjekt materialins atsakomybs klausimus, taikytinos
skirtingos prieastinio ryio teorijos. Ms nuomone, sprendiant darbuotojo atsakomybs klausim, daniau taikytina tiesiogins pasekms
teorija, kuri padeda apriboti atsakomybs taikym tik tiesiogini al padariusio asmens veiksm pasekmi atvilgiu ir neleidia iplsti
atsakomybs rib iki begalybs. Sprendiant darbdavio atsakomybs klausim, taikytina adekvataus prieastinio ryio teorija. Jeigu asmens
veiksmai padidino alos atsiradimo rizik, tai atsiradusi ala turi bti pripainta asmens veiksm padariniu.
Kalt. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rpestingas ir
apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina. Tai reikia, kad atsakymas klausim, ar alos padars asmuo yra kaltas ar ne, turi bti
pateikiamas ne vertinant jo psichologin bkl, o jo elges remiantis apdairaus, rpestingo, atidaus ( bonus pater familias) elgesio standartu.
Manytume, kad darbo teisje, kaip ir civilinje teisje, asmens kalt turi bti suprantama objektyviai, t.y. kaip al padariusio asmens elgesio
iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Dl ios prieasties kalte turi bti pripastamas asmens nesugebjimas elgtis taip, kaip
bt galima protingai i jo tiktis. Vertinant, asmuo kaltas ar ne, reikia vadovautis taisykle, kad rpestingumo ir apdairumo standartai nra
vienodi, todl dl kalts privalu sprsti atsivelgiant prievols pobd, ali tarpusavio santykius, kitokiuose altiniuose nustatytus elgesio
standartus. Tai labai aktualu materialins atsakomybs taikymo atveju. Darbo teisini santyki pobdis nulemia, kad darbdaviui ir darbuotojui,

80

kaip darbo teisini santyki subjektams, taikytini skirtingi elgesio standartai. Kalt gali pasireikti tyia arba neatsargumu. Taigi skiriamos dvi
asmens kalts formos:
1. Tyia, t.y. kai asmuo smoningai siekia padaryti alos arba smoninga leidia jai atsirasti. Pavyzdiui, bendrovs vadovas atskleidia
bendrovs
komercines
paslaptis
jos
konkurentams
arba
pasisavina
bendrovs
las.
2. Neatsargumas, t.y. kai asmuo atitinkamomis aplinkybmis elgiasi nepakankamai atidiai, rpestingai, jo elgesys neatitinka protingo asmens
elgesio kriterij. Pavyzdiui, pardavim vadybininkas bendrovs vardu pasirao sutart atidiai neperskaits jos teksto, sudaro sutart nepatikrins
kitos alies patikimumo ir finansinio pajgumo arba alies atstovo galiojim.
Svarbu akcentuoti, kad kalts forma nulemia materialins atsakomybs r ir jos dyd. Kai darbuotojo kaltais veiksmais ala padaroma dl
neatsargumo, paprastai taikoma ribota materialin atsakomyb (DK 253 str.), o tokie pat tyiniai veiksmai utraukia visik materialin
atsakomyb (DK 255 str. 1 p.).
Neatsargumas skirstomas didel neatsargum ir paprast neatsargum. Didelis neatsargumas tai paprasiausi atidumo, rpestingumo taisykli
nepaisymas. Paprastas neatsargumas tai grietesni rpestingumo taisykli nepaisymas. [21] DK 247 str. numatyta, kad jeigu alai atsirasti
sudar slygas nukentjusiojo kalt (sualojimo ir mirties atvejais - sualotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), alos atlyginimas yra
mainamas atsivelgiant kalts laipsn arba reikalavimas atlyginti al atmetamas.
Darbo teisje pripastama ir miri kalt. Pavyzdiui, darbuotojas sualotas darbe, taiau nustatoma, kad i dalies kaltas jis pats, o i dalies
darbdavys. Tada atsiradusi al darbdavys atlygina tik proporcingai savo kaltei. alos atlyginimo dyd galima mainti atsivelgiant darbdavio
kalt. Darbo teisje miri kalt nustatoma procentais.
Be kalts formos, reikm darbuotoj materialinei atsakomybei nustatyti turi ir kalts laipsnis. Kalts laipsnis yra reikalingas materialinei
atsakomybei nustatyti, kai ala atsiranda dl keli darbuotoj neteistos veikos. Kalts laipsnis tai dydis, nustatantis kiekvieno suklusio
bendr al darbuotojo atlygintinos alos dal bendroje aloje, atsiradusioje dl keli darbuotoj neteistos veikos. Taigi, norint nustatyti alos,
kuri padar keli darbuotojai, atlyginimo dyd, btina atsivelgti j kalts laipsn.
Paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu turi bti susij darbo santykiais. Materialinei atsakomybei atsirasti btina, kad
paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu bt susij darbo santykiais. Vienas i materialins atsakomybs skiriamj poymi
tai specifiniai darbo teiss subjektai. Kadangi darbo sutarties alys yra darbuotojas ir darbdavys, o pagal DK 245 str. materialin atsakomyb
siejama su darbo pareig neatlikimu arba netinkamu atlikimu, todl materialins atsakomybs subjektai yra darbuotojas ir darbdavys. Tam tikrais
atvejais turi bti sprendiamas ne tik materialini slyg, bet ir asmen, turini teis reikalauti atlyginti al, nustatymo klausimas. Pagal teis
reikalauti atlyginti al galima skirti dvi subjekt grupes:
1.
Darbdaviai ir darbuotojai, kurie gali bti kreditoriai ir skolininkai (iekovai ir atsakovai procesiniu poiriu);
2.
Kiti asmenys, kurie gali bti tik iekovais (iskyrus atgrtinius reikalavimus dl neteistai gaut, permokt jiems sum) [22]. Pavyzdiui,
Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. nustato, kad mirus fiziniam asmeniui teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi
arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym (nepilnameiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai).
alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla. ala turi atsirasti dl to, kad buvo nevykdomos arba netinkamai vykdomos darbo statymuose,
darbo sutartyje, kolektyvinje sutartyje, kitose taisyklse nustatytos darbo pareigos arba kiti veiksmai, susij su darbu. Siekiant nustatyti i
materialins atsakomybs slyg, svarbu isiaikinti, ar atsiradusi ala susijusi su darbo pareig vykdymu ar ne. Nagrinjant i slyg reikia
analizuoti: ar ala atsirado darbuotojo darbo metu, ar ji susijusi su darbuotojo darbo funkcij vykdymu, ar darbuotojas veik pagal darbdavio
nurodymus, ar darbuotojas veik darbdavio naudai. Reikia nustatyti darbuotojo atlikt veiksm ry su gamyba (darbuotojas gali eiti pareigas po
darbo valand ir pan.), su jo tiesioginmis pareigomis (darbo metu galima dirbti paalinius darbus), taip pat ar tos pareigos buvo atliekamos
laikantis nustatytos tvarkos, pavyzdiui, jei vairuotojas atlieka uduot nukrypdamas nuo numatyto reiso marruto, jo veiksm materialins
atsakomybs prasme negalima laikyti pareig jimu. U al, kuri darbo teisinio santykio subjektai padaro kitai aliai (ar kitiems asmenims)
veiksmais, nesusijusiais su darbo funkcij vykdymu, nors ir darbo metu bei darbo vietoje, turtin atsakomyb atsiranda ne pagal darbo, o pagal
kit teiss ak (civilins ir kt.) normas.
Tais atvejais, kai darbuotojas dirba darbdavio interesais darbo sutartimi sulygt darb ar kit darbdavio pavest ar su darbdavio inia atliekam
darb, alos atsiradimas bus susijs su darbo veikla. Kiekvienu konkreiu atveju, atsivelgiant faktines aplinkybes (darbdavio ir darbuotojo
susitarim, darbo pareig pobd, alos atsiradimo laik ir viet, ir kt.), turt bti sprendiama, ar alos atsiradimas susijs su darbo veikla.
Visais atvejais alos atsiradimas nebus susijs su darbo veikla, jei darbuotojas savavalikai (be darbdavio inios) dirba sau (savo interesais).
Materialin atsakomyb pagal darbo teiss subjektus skirstoma dvi ris:

Darbuotojo materialin atsakomyb darbdaviui darbuotojo pareiga atlyginti al darbdaviui, padaryt darbuotojui neatliekant savo
darbo pareig arba netinkamai jas atliekant;

Darbdavio materialin atsakomyb darbuotojui darbdavio pareiga atlyginti al darbuotojui, padaryt darbdaviui neatliekant savo
darbo pareig arba netinkamai jas atliekant.
Toks materialins atsakomybs skirstymas turi esmin reikm, nes btent dl subjekt darbuotojo ir darbdavio specifikumo, atsivelgiant
tai, kas atsakingas u al darbdavys ar darbuotojas, taikomos skirtingos atsakomybs ir alos atlyginimo taisykls (pavyzdiui, kalts slyga).
21.2 Darbuotoj materialin atsakomyb
Darbuotojo materialin atsakomyb gali bti apibriama kaip darbuotojo pareiga atsakyti darbdaviui u kalt, neteist veik (veikim ar
neveikim), dl kurios darbdaviui atsirado ala, bei statym nustatyta tvarka t al atlyginti.
DK 253 str. nustato, kokiais atvejais atsiranda darbuotoj materialin atsakomyb. Darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl:
1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo); 2) mediag pereikvojimo; 3) baud ir kompensacini imok, kurias
darbdavys turjo sumokti dl darbuotojo kalts; 4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt; 5) netinkamo materialini vertybi saugojimo; 6)
netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos; 7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileisti, materialinms ar
piniginms vertybms grobti; 8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo.
Svarbu pabrti, kad mintame straipsnyje darbuotojo materialins atsakomybs atsiradimo atvej sraas nra baigtinis. Toks sraas padeda
apibriau suvokti, kokia veika galima padaryti darbdaviui nuostoli. Kai kurie atvejai nurodo toki veik, kuri bdinga tik tam tikros
specialybs, pareig darbuotojams, pavyzdiui, netinkama materialini vertybi apskaita, o tai padeda lengviau nustatyti paeidjus, materialins
atsakomybs subjektus.
Trumpai aptartinas kiekvienas DK 253 str. nustatytas darbuotojo materialins atsakomybs atvejis:
1) turto netekimas ar jo verts sumajimas, sugadinimas (sualojimas) iuo atveju atsakomyb siejama su atsiradusia ala, t. y. kai netenkama
turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), sumaja turto vert (neskaitant prasto daikto nusidvjimo), turtas sugadinamas (daikto savybs
pasikeiia
taip,
kad
jo
nebegalima
naudoti
pagal
paskirt,
jis
neatlieka
jam
priskirt
funkcij);
2) mediag pereikvojimas - atsakomyb atsiranda tada, kai tam tikram produktui pagaminti sunaudojama daug daugiau mediag, nei i tikrj
produktui
pagaminti
j
reikt;
3) baud ir kompensacini imok darbdavio sumokjimas dl darbuotojo kalts - atsakomyb siejama su darbuotoj teiss akt paeidimu, dl
kurio kyla atsakomyb darbdaviui. Bauda turi bti suprantama tik ta, kuri numatyta vieosios teiss akt;
4) ilaid susidarymas dl sugadint daikt - daikto sugadinimas tai daikto bkls pakeitimas, kai daikto negalima visikai arba i dalies

81

panaudoti pagal paskirt arba kai daikt naudojant pagal paskirt negaunamas tiktinas rezultatas. iuo atveju darbuotojas atlygina ilaidas dl
daikto
sugadinimo;
5) netinkamas materialini vertybi saugojimas - aikinant sisteminiu metodu, prieinama prie ivados, kad is materialins atsakomybs atvejis
numato netinkam su materialini vertybi apsauga susijusi pareig atlikim (kadangi DK 255 str. 4 punkte tvirtintas visikos materialins
atsakomybs atvejis, kai ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat
prarandant mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese). Sprendiant darbuotojo kalts klausim, vertinama, ar darbdavys sudar
tinkamas slygas vertybms saugoti, ar darbuotojas prane darbdaviui apie prieastis, trukdanias utikrinti materialini vertybi apsaug;
6) netinkama materialini ir pinigini vertybi apskaita - is atvejis taikomas specialioms pareigybms, kai darbuotojo darbo sutartyje tvirtintos
pareigos yra susijusios su materialini ar pinigini vertybi apskaita (pavyzdiui, finansininkai, sandlininkai ar kasininkai). Toks paeidimas
atsiranda kartu su tam tikr normini akt (reguliuojani finansins buhalterins apskaitos vedim ar kit su finansais susijusi normini
akt)
paeidimu;
7) nesimimas priemoni ukirsti keli ileisti blog produkcij, materialinms ar piniginms vertybms grobti - is materialins atsakomybs
atvejis taikomas darbuotojui, tiesiogiai nesusijusiam su alos padarymu. Paeidimas padaromas, kai darbuotojas netinkamai priiri ar ivis
nepriiri
gamybos
proceso,
nors
jam
pagal
pareigas
privalu
tai
padaryti;
8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo.
Ribotoji materialin atsakomyb taip vadinama todl, kad norminiai aktai jos maksimal dyd sieja su tam tikra darbuotojo gaunamo
udarbio riba. Ribota materialin atsakomyb paprastai taikoma visais atvejais, kai statymai nenumato kitokios ries atsakomybs.
Visika materialin atsakomyb taikoma tik statymo tiesiogiai numatytais atvejais (DK 255 str.).
DK numato dviej ri ribot materialin atsakomyb:

materialin atsakomyb iki 3 vidutini mnesini darbo umokesi (DK 254 str.) bendra taisykl;

materialin atsakomyb iki 6 vidutini mnesini darbo umokesi (DK 85 str. 3 d.) tokia atsakomyb gali bti taikoma mons,
struktrinio padalinio vadovams ir kitiems pareignams, dl kuri kalts kilo streikas arba kurie nevykd ar udels vykdyti taikinimo komisijos
(darbo arbitrao, treij teismo) sprendim.
Visika darbuotoj materialin atsakomyb suprantama kaip alos atlyginimo forma, kuri neribojama darbuotojo atlyginimo dydiu. Visika
materialin atsakomyb gali bti taikoma tik DK nustatytais konkreiais atvejais, kuri sraas yra baigtinis. Btent tokius atvejus tvirtina DK
255 str., kuriame numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei: 1) ala padaryta tyia; 2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra
konstatuota Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs
sutartis; 4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant
mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb
nustatyta specialiuose statymuose; 6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag darbuotojo; 7) tai nustatyta
kolektyvinje sutartyje.
Trumpai aptartinas kiekvienas DK 255 str. nustatytas darbuotojo visikos materialins atsakomybs atvejis.
ala padaryta tyia. Bet kuri tyios forma, t. y. tiek tiesiogin, tiek netiesiogin, sukelia visikos materialins atsakomybs suklim. Esant
neatsargiai kaltei, priklausomai nuo aplinkybi, gali kilti tiek ribota, tiek visika materialin atsakomyb.
ala padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pats darbdavys
nustatyti, jog ala padaryta nusikalstama veika, negali. Tai atlieka kompetentingos institucijos (prokuratra, teismai, ikiteisminio tyrimo
institucijos). Jeigu teismas priima iteisinamj nuosprend ar baudiamasis procesas nutraukiamas dl to, kad nepadaryta nusikalstama veika,
visikos materialins atsakomybs taikyti negalima. iuo atveju svarbu paymti, kad kai ala padaroma nusikalstama veika, darbdavys turi teis
pareikti civilin iekin baudiamojoje byloje dl alos atlyginimo.
ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis. Darbuotojui taikoma visika materialin
atsakomyb, jei darbdavys su juo sudar raytin visikos materialins atsakomybs sutart. Svarbu tai, kad visikos materialins atsakomybs
sutartis gali bti sudaroma ne su visais darbuotojais, o tik su tais, kurie nurodyti DK 256 str. iame straipsnyje nurodyta, kad visikos
materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su darbuotojais, kuriems yra sukak daugiau nei atuoniolika met, ir

kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu;

ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe.

Konkrei darb ir pareig sraas nustatomas raytinje kolektyvinje sutartyje, kurioje turi bti nustatyta, u kokias materialines vertybes
darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb ir kokius sipareigojimus prisiima darbdavys, utikrindamas slygas, kad ala neatsirast.
Visikos materialins atsakomybs sutartys paprastai sudaromos su buhalteriais, sargais, sandlininkais, pardavjais, kasininkais ir pan.
Nustatyti darbuotojams visik materialin atsakomyb, iskyrus atvejus, numatytus DK, net esant abiej ali sutikimui, neleidiama.
iuolaikiniam prekybos ir gamybos proceso organizavimui bdinga, kad du ar daugiau materialiai atsaking asmen kartu atlieka savo darbo
funkcijas. Be to, esant pamaininiam darbuotoj darbui, kai mon veikia nepertraukiamai, apsunkinamas vertybi perdavimas keiiantis
pamainoms i vieno materialiai atsakingo asmens kitam. Be to, perdirbant materialius iteklius prieiti prie j sandliuose, bazse ir kitose j
saugojimo vietose gali ne tik materialiai atsakingi asmenys, bet ir kiti darbuotojai: krovikai, pakuotojai, pagalbiniai darbuotojai. Esant tokioms
aplinkybms turto saugumas gali bti utikrinamas kolektyvins materialins atsakomybs sudarymu. iuo atveju svarbu nustatyti, ar: 1) darbas
dirbamas kartu; 2) nemanoma kiekvienam darbuotojui atskirai taikyti materialin atsakomyb; 3) darboviet sudaro slygas, btinas normaliam
grups darbuotoj darbui ir jiems patikt vertybi apsaugai; 4) darbuotojai, su kuriais ketinama sudaryti tokias sutartis, turi atuoniolika met.
DK 256 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe, al atlygina visi sutart
pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta
kitaip. Svarbu atkreipti dmes, kad iuo atveju ala atlyginama proporcingai darbuotoj dirbtam laikui. Kai ala bendrai padaroma keli
darbuotoj nesant kolektyvins visikos materialins atsakomybs sutarties, kiekvieno j atsakomyb nustatoma pagal kalts laipsn (CK 6.279
str. 2 d).
Jeigu darbdaviui padaroma ala dl kolektyvo kalts, tai pagal bendr taisykl darbuotoj atsakomyb bus dalin - kiekvieno j dalis atlyginant
al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip (DK 256 str.).
ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant
mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese. Darbuotojui naudotis darbe turi bti duodami rankiai, drabuiai, apsaugos priemons.
Toks turtas darbuotojui duodamas dviem pagrindiniais tikslais: kad jis galt tinkamai atlikti pavest darb ir bt aprpintas reikiamomis
priemonmis, apsauganiomis jo bei kit asmen sveikat ir gyvyb darbe. Manytume, kad darbdaviui iuo atveju svarbu turti rodymus, kad
mintos vertybs buvo perduotos darbuotojui.
ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb nustatyta specialiuose statymuose. Tai
savarankikas visikos materialins atsakomybs atsiradimo pagrindas, kai, neatsivelgiant tai, ar yra DK 255 str. nustatyti pagrindai, visika
materialin atsakomyb atsiranda, nes tai nustato specials teiss norminiai aktai. Pavyzdiui, CK 2.87 str. 7 d. numatyta, kad juridinio asmens
valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padaryt

82

al atlyginti juridiniam asmeniui visikai, jei statymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kai kurie statymai numato, kad su tam
tikros kategorijos darbuotojais reikia sudaryti visikos materialins atsakomybs sutartis, norint, kad jie atsakyt visikai (pavyzdiui, AB).
ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag darbuotojo. Toks darbuotojas negali bti atleidiamas nuo
atsakomybs remiantis tuo, kad alos padarymo metu jis nesuvok savo veiksm. Laikoma, kad darbuotojas apsvaigo nuo alkoholio ar toksini
mediag savo valia, o to pakanka visikai materialinei atsakomybei atsirasti. Darbuotojo neblaivum ar apsvaigim privalo rodyti darbdavys.
Visika materialin atsakomyb turt bt taikoma tik tuo atveju, jei bt nustatytas prieastinis ryys tarp neblaivumo ir atsiradusios alos,
nors praktikoje pripastama, kad iuo atveju visikos materialins atsakomybs taikym lemia pats faktas, kad ji buvo padaryta neblaivaus
darbuotojo.
Visika materialin atsakomyb nustatyta kolektyvinje sutartyje. Darbo kodeksas skatina socialin partneryst. Nustatoma nauja darbuotoj
materialins atsakomybs reglamentavimo taisykl, kai visikos materialins atsakomybs taikymas gali bti nustatomas kolektyvine sutartimi.
Kadangi DK leidia nustatyti visikos materialins atsakomybs atvejus kolektyvinje sutartyje, todl toki nuostat tvirtinimas nelaikytinas
bloginaniu darbuotoj padt, taiau turi atitikti protingumo, teisingumo, siningumo principus (DK 4 str. 4 d.).
21.3 Darbdavio materialin atsakomyb
DK 248 str. iskiriami darbdavio materialins atsakomybs atsiradimo atvejai. Mintame straipsnyje numatyta, kad darbdavio materialin
atsakomyb atsiranda, kai:
1) darbuotojas sualojamas, mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig
socialiniu
draudimu;
2)
ala
padaroma
sugadinant,
sunaikinant
arba
prarandant
darbuotojo
turt;
3)
kitokiu
bdu
paeidiami
darbuotojo
ar
kit
asmen
turtiniai
interesai;
4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
Darbdavio materialin atsakomyb, kai darbuotojas sualojamas, mirta arba suserga profesine liga. Darbdavio materialins
atsakomybs, kai darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, pagrindas - darbuotoj saugos ir sveikatos normini akt
reikalavim paeidimas.
DK 249 str. numato, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti al, padaryt dl darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo
sveikatos sualojimo, jo mirties atveju arba dl susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini
lig socialiniu draudimu. T patvirtina ir DK 283 str., kuriame numatyta, kad darbuotojui, kuris dl nelaimingo atsitikimo darbe, profesins ligos
neteko darbingumo ir dl to prarado pajamas, j kompensavimo tvark nustato Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio
draudimo statymas bei kiti statymai. Jeigu nukentjs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu
draudimu, prarastas pajamas dl darbingumo netekimo ir ilaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentjusiojo
socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina darbdavys. Lietuvoje nuo 2000 m. sausio 1 d.
sigaliojo Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas (toliau NADSD), kuris ved privalom darbuotoj
draudim. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinis draudimas laikytinas alternatyviu alos atlyginimo bdu, kuris turt
pagreitinti ir labiau utikrinti darbuotojo patirtos alos atlyginim. Paymtina, kad darbdavys privalo atlyginti al, padaryt dl darbuotojo
suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo, ar jo mirties atveju ne tik jeigu darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialiniu draudimu, bet ir tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas nebuvo pripaintas draudiminiu vykiu arba visa darbuotojo
patirta ala nra atlyginama imokomis pagal mint draudim.
Lietuvoje fizinio asmens mirties atveju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis
gauti i jo ilaikym (nepilnameiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gims
po jo mirties. ie asmenys taip pat turi teis neturtins alos atlyginim. Asmenims, turintiems teis alos atlyginim netekus maitintojo,
atlyginama ta mirusiojo pajam dalis, kuri jie gavo ar turjo teis gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 str.). Pagal i norm skaiiuojamos
uvusiojo gautos pajamos, gauta suma dalijama i skaiiaus asmen, kuriuos ilaik uvusysis arba kurie turjo teis gauti jo ilaikym, skaitant
uvusj.
Mokslinje teisinje literatroje diskutuojama dl darbdavio atsakomybs u al sualojus darbuotojo sveikat ar atmus gyvyb priskyrimo
deliktinei ar sutartinei atsakomybei. Pamintinos trys nuomons:
pirmuoju atveju manoma, kad atsakomyb atsiranda i darbo sutarties, ir ji laikoma sutartine atsakomybe pagal darbo teis;
besilaikantieji antrosios nuomons nurodo i atsakomyb esant kompleksiniu institutu, jungianiu ir darbo, ir civilins teiss normas;
treiuoju atveju darbdavio atsakomyb u al sualojus darbuotojo sveikat ar atmus gyvyb laikoma deliktine, t.y. civiline, atsakomybe. [1]
Pritartume antrajai nuomonei, kai darbdavio atsakomyb laikoma kompleksiniu institutu, apimaniu ir darbo, ir civilins teiss normas. Ms
nuomone, darbdavio atsakomyb u al sualojus darbuotojo sveikat ar atmus gyvyb negali bti laikoma iimtinai civiline atsakomybe, nes
darbdavio pareiga darbuotojui kyla i sutartini santyki, t.y. i darbo sutarties. LAT yra nurods, kad sprendiant veikos neteistumo klausim,
negalima apsiriboti vien civilins teiss normomis. Reikia atsivelgti ir kit teiss ak normas. Todl danai, taikydami civilin atsakomyb u
al, padaryt asmens sveikatai, teismai remiasi ir kit teiss ak, pavyzdiui, darbo teiss ir kt. normomis.
Darbdavio materialin atsakomyb, kai ala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turt. Tokiu alos
atsiradimo atveju darbdavys atsakys pagal civilins atsakomybs normas. Tai tvirtina Darbo kodekso 249 str., pagal kur darbdavys pagal
Civilinio kodekso normas privalo atlyginti al dl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo. Joki speciali norm dl alos
atlyginimo aptariamu atveju DK nenumatyta (iskyrus DK 257 str. 3 d., kuri nustato alos apskaiiavim).
Darbdavio materialin atsakomyb, kai kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai interesai. Darbo kodekse
konkreiau nedetalizuojama, kokie tai atvejai. DK atskirais atvejais numato atsakomyb u darbuotoj turtini interes paeidim (DK 207 str. 1
d., DK 176 str. 2 d.).
Nagrinjant darbdavio materialin atsakomyb, kai kitokiu bdu paeidiami darbuotojo turtiniai interesai, galime iskirti dvi pagrindines grupes
darbdavio materialins atsakomybs atvej:
1)
kai paeidiami darbuotojo turtiniai interesai dl neteisto darbo sutarties slyg pakeitimo, nualinimo nuo darbo ar atleidimo i darbo,
taip
pat
neteisto
atsisakymo
priimti

darb;
2)
kai paeidiami darbuotojo turtiniai interesai dl pavluoto darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi imok. Pavyzdiui, kai
dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios imokos, kartu su jomis darbuotojui
imokami statym nustatyto dydio delspinigiai (DK 207 str. 1 d., Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo
santykiais, pavluot mokjim statymas). Pagal DK 141 str. 3 dal, kai udelsiama atsiskaityti ne dl darbuotojo kalts, darbuotojui sumokamas
jo vidutinis darbo umokestis u udelst laik.
Darbdavio atsakomybei atitinkamai turt bti taikomi grietesni atsakomybs standartai. Darbdavys, priimdamas darbuotojus darb, privalo
darbuotoj darb organizuoti taip, kad nebt pakenkta darbuotoj saugumui. Taigi darbdavio atsakomyb turt kilti ne tik dl to, jog jis atliko
kokius nors neteistus veiksmus, kuriais paeid statym ar sutart, bet ir todl, kad paeid bendrj pareig utikrinti pakankam savo
vykdomos veiklos saugum darbuotoj atvilgiu, kad ala (nuostoliai) jiems neatsirast.
Netiesiogin darbdavio atsakomyb

83

Dar Senovs Romos teisei inomas principas, kad eimininkas atsako u savo tarn padaryt al. Tokiais atvejais bdavo pareikiamas
noksalinis iekinys. Netiesiogin atsakomyb (ang. vicariuos liability) yra grietesns atsakomybs pavyzdys ta prasme, kad darbdavys, kuris
nra kaltas, padaromas atsakingas u darbuotojo sipareigojim nevykdym ar netinkam vykdym.[2] CK 6.264 str. nustato, kad samdantis
darbuotojus asmuo privalo atlyginti al, atsiradusi dl jo darbuotoj, einani savo darbines (tarnybines) pareigas, kalts. LAT yra konstatavs,
kad darbdavio kalt pasireikia per jo darbuotoj kalt. Jeigu nustatoma, kad darbdavio darbuotojai yra padar tam tikrus paeidimus, tai darytina
ivada, jog yra ir darbdavio kalt. Lietuvoje taikomas netiesiogins atsakomybs reglamentavimo modelis, kai darbdavys atsako u darbuotojo
darbo metu padaryt al, jeigu u t al, padaryt ne darbo metu, atsakyt pats darbuotojas, t. y. darbdavio kalt sutapatinama su darbuotojo
kalte. Galime iskirti dvi situacijas, kai atsiranda ala: 1) kai yra darbuotojo kalt dl alos atsiradimo (pavyzdiui, darbdavio kalts nra, nes
darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas dl atliekamo darbo); 2) kai darbuotojo kalts dl alos atsiradimo treiajam asmeniui nra (pavyzdiui,
darbuotojas, neinstruktuotas, kaip atlikti darb, dirbdamas su specialiais renginiais padaro al treiajam asmeniui). Pagal Lietuvos statymus
darbdavys atsakys abiem atvejais, taiau atlygins al treiajam asmeniui, nesant darbdavio kalts, gis regreso teis darbuotoj. Btina turti
omenyje, kad darbuotoj materialin atsakomyb darbdaviui yra dviej ri: visika ir ribota, todl ribotos atsakomybs atveju darbdavys gali ir
neisiiekoti visos atlygintos alos, atsiradusios dl darbuotojo kalts. Atkreiptinas dmesys, kad preziumuojama, kad darbuotojas padar alos
eidamas darbo pareigas, todl atsakovas, nordamas ivengti atsakomybs, privalo rodyti, jog darbuotojas alos padar neidamas savo darbo
pareig.
Lietuvoje darbuotoj patirta ala gali bti atlyginama ir netaikant materialins atsakomybs, t.y. galimi kiti alos atlyginimo bdai. Vieni j
nustatyti statym imperatyviai, kiti gali bti taikomi savanorikai. Lietuvos valstyb, gyvendindama socialin funkcij, darbuotojo interesams
apsaugoti ved privalom socialin draudim nuo nelaiming atsitikim darbe, sveikatos draudim, taip pat darbuotoj negautos pajamos i
dalies kompensuojamos ir ala atlyginama i valstybs fond. Svarbu akcentuoti, kad kit alos atlyginimo bd vedimas nepanaikina paios
materialins atsakomybs kaip paeist teisi gynimo bdo, prieingai, tam tikrais atvejais pagreitina alos atlyginim ar apskritai j padaro
manom. Kit alos atlyginimo bd pltojimas rodo, kad nukentjusiojo interes geresnis gynimas yra manomas daniau numatant finansikai
pajgiems subjektams tiesiogin pareig atlyginti nukentjusiojo nuostolius ir jiems paliekant teis taikyti al padariusiam asmeniui turtin ar
kitoki teisin atsakomyb (regreso tvarka)
21.4 alos dydio nustatymas ir iiekojimo tvarka
alos, kylanios i darbo teisini santyki, atlyginimui bdingos specifins taisykls palyginus su alos atlyginimu, kylani i civilini ar kit
teisini santyki. alos, kylanios i darbo teisini santyki, atlyginimo sistem sudaro gin nagrinjimas dviem lygiais (stadijos): 1)
ikiteisminis gin nagrinjimas; 2) gin dl alos atlyginimo nagrinjimas teismine tvarka.
Skirtinga alos atlyginimo tvarka taikoma, kai atlyginama darbuotojo darbdaviui padaryta ala bei kai atlyginama darbdavio padaryta ala
darbuotojui.
alos atlyginimo ikiteismine tvarka ypatumai. alos atlyginimas pagal ali ireikt vali gali bti dvejopas: savanorikas ir priverstinis.
Savanoriko alos atlyginimo atveju alys paios susitaria dl alos atlyginimo dydio bei bdo (natra arba pinigais). Kai alys geranorikai
nesusitaria, taikomas priverstinis alos atlyginimo bdas. Tokiu atveju tarp ali kils ginas dl alos atlyginimo nagrinjamas statym
nustatyta tvarka.
DK 295 str., reglamentuojantis darbo gin nagrinjim teisme, nenustato, kad darbo ginai dl alos atlyginimo nagrinjami tiesiogiai
teismuose, todl darytina ivada, kad tokius ginus nagrinja darbo gin komisija kaip privalomas pirminis organas ir ginuose dl alos
atlyginimo, prie kreipdamasis teism, darbuotojas privalo kreiptis darbo gin komisij. Jei darbuotojas dl alos atlyginimo kreiptsi tiesiai
teism, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p. turt atsisakyti priimti iekin, nes
darbuotojas nesilaik iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teis inicijuoti, kad darbo gin nagrint darbo gin komisija, suteikiama
tik darbuotojui (DK 296 str.), todl darytina ivada, kad kai ala yra padaroma darbdaviui, toks ginas tiesiogiai nagrinjamas teisme, darbdaviui
nesikreipiant darbo gin komisij.
Darbuotojo darbdaviui padarytos alos atlyginimui DK nustato specialias taisykles. alims susitarus, al galima atlyginti ne tik pinigais, bet ir
natra: pakeisti sugadint daikt nauju ar kitu lygiaveriu daiktu arba j pataisyti.
DK 258 str. nustato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia ali susitarimu natra arba pinigais neatlyginta ala nevirijant jo vidutinio
mnesinio darbo umokesio gali bti iskaitoma i darbuotojui priklausanio darbo umokesio darbdavio raytiniu nurodymu. Taigi tuo atveju,
jei darbuotojas nesutinka savanorikai atlyginti darbdaviui padarytos alos, darbdavys turi teis sakymu iiekoti i kaltojo darbuotojo padaryt
al.
Darbdavio nurodymas iiekoti i al gali bti priimamas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos (DK 258 str. 2 d.).
alos padarymo paaikjimo momentu reikt laikyti dien, kai gauti dokumentai rodantys (nustatantys) padaryt al. Tai galt bti atlikta
inventorizacija, revizija, neeilinis patikrinimas ar kiti raytiniai dokumentai.
Iiekoti al darbdavio nurodymu negalima, jei atlygintina ala virija darbuotojo vidutin mnesin darbo umokest (DK 258 str. 1 d.). Pagal
DK 258 str. 3 d., darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus. Kreipimasis darbo
ginus nagrinjant organ sustabdo iiekojim. I ios nuostatos matome, kad darbo gin komisija gali nagrinti ne tik darbdavio darbuotojui
padarytos alos atlyginimo klausimus, bet ir ginus dl darbuotojo darbdaviui padarytos alos, bet tik tuo atveju, kai darbuotojas skundia
sakym dl iskait alai atlyginti, alai nevirijant vieno vidutinio mnesinio darbuotojo darbo umokesio.
Gin dl alos atlyginimo nagrinjimas teismine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XX skyrius nustato darbo
byl nagrinjimo ypatumus. Nors CPK XX skyrius tvirtina darbo byl nagrinjimo ypatumus, taiau jie taikytini ne visiems i darbo teisini
santyki kylantiems ginams. CPK 410 str. 2 d. numatyta, kad iame skyriuje tvirtinti ypatumai netaikomi ginams dl alos atlyginimo.
DK 257 str. 5 d. nustato, kad darbo gin nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd atsivelgdamas aplinkybes, lmusias alos
atsiradim, taip pat atsakovo turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaroma tyia. Neturtins alos dyd kiekvienu atveju nustato teismas
(DK 250 str.). Jeigu ala atsirado dl nukentjusiojo kalts (sualojimo ir mirties atvejais sualotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas),
alos atlyginimas yra mainamas atsivelgiant kalts laipsn arba reikalavimas atlyginti al atmetamas (DK 247 str.). iuos klausimus taip pat
sprendia teismas.
Teismas, atsivelgdamas atsakomybs prigimt, ali turtin padt ir j tarpusavio santykius, gali sumainti nuostoli atlyginimo dyd, jeigu dl
visiko nuostoli atlyginimo atsirast nepriimtin ir sunki pasekmi (CK 6.251 str. 2 d.).
Taigi taikant materialin atsakomyb teismas kiekvienu konkreiu atveju turi vertinti visas aplinkybes, lmusias alos atsiradim, ali turtin
padt, o materialins atsakomybs taikymas turi bti toks, kuris atitikt materialins atsakomybs tikslus, siekiant utikrinti darbdavio ir
darbuotoj interes pusiausvyr, kad neatsirast nepriimtin ir sunki pasekmi asmeniui, kuriam taikoma materialin atsakomyb.
Pareiga rodyti, kad ala atsirado dl atsakovo neteist veiksm, tenka iekovui. Tik teismui konstatavus, kad konkretus elgesys neatitinka teiss
nustatyt elgesio standart, galima kalbti apie al padariusio asmens pareig atlyginti t al.
Specialioji norma, numatanti keleto asmen padarytos alos atlyginim, nurodo, kad keli asmen bendrai padaryta ala atlyginama solidariai
(CK 6.279 str.). DK 257 str. 5 d. tvirtinta, kad kai tam tikram darbuotojui alos atlyginimas sumainamas dl jo turtins padties, tai negali bti
pagrindas padidinti atlygintin al kitiems grupins atsakomybs dalyviams. Todl esant darbuotoj grups materialinei atsakomybei,
neatsivelgiant vieno grups nario kalts laipsn ar dirbt laik (esant visikos materialins atsakomybs sutariai), sumainus vienam dalyviui
atlygintinos alos dyd dl jo turtins padties, tai negali bti pagrindas atitinkamai padidinti al kitiems tos grups dalyviams.

84

ala nra preziumuojama, todl rodyti alos (nuostoli) dyd privalo iekovas, t. y. nukentjusysis. Kai sudtinga rodyti tiksl alos dyd
(pavyzdiui, atskleidus komercin paslapt), nuostoliais gali bti pripastama atsakovo gauta nauda, kuri i esms reikia nukentjusiojo
negautas pajamas. Tokiu atveju iekovui tenka pareiga rodyti, kokio dydio naud neteista veika gavo atsakovas. Nustatant atlygintin
nuostoli dyd, atsivelgtina byloje nustatytas reikmingas aplinkybes. Atsakomyb yra vienas i paeistos teiss gynybos bd. Jo
veiksmingumui utikrinti skirta CK 6.249 str. 1 dalies norma, pagal kuri teismas privalo nustatyti atlygintin nuostoli dyd, jeigu alis
nuostoli dydio negali tiksliai rodyti. Todl negali bti pripaintas pagrstu teismo sprendimas netenkinti iekinio dl alos atlyginimo dl to,
kad iekovas tiksliai nerod nuostoli dydio. Taikant atsakomyb netesyb forma, jos iiekomos neatsivelgiant tai, ar padaryta ala.
Vadinasi, ala yra btina atsakomybs slyga tik tada, kai atsakomyb nustatyta nuostoli atlyginimo forma.
Kaltumo prezumpcija. CK 6.248 str. 1 d. numatyta, kad skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus. Taigi al
padariusio asmens kalt, kaip civilins atsakomybs slyga, yra preziumuojama, nes pats alos padarymo faktas suponuoja asmens kalt. Dl to
iekovas, pareiks iekin dl nuostoli atlyginimo, neprivalo rodinti, kad asmuo yra kaltas. Iekovas, siekdamas laimti byl dl alos
atlyginimo, privalo rodyti alos, prieastinio ryio ir al suklusio iekovo elgesio neteistumo faktus.[1]
Darbo teisje galioja nekaltumo prezumpcija. Kalt turi rodyti darbdavys. Tik iimtiniais atvejais preziumuojama darbuotojo kalt (t.y.
darbuotojas laikomas kaltu, kol nerodo savo nekaltumo), pavyzdiui, kai yra sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis ir kai kuriais
kitais atvejais, taikant darbuotojo visik materialin atsakomyb.
Nustatant atlygintin nuostoli dyd taip pat taikoma vadinamoji nuostoli sumainimo doktrina (arba vadinamasis mirios kalts institutas - r.
CK 6.282 str. 1 dal). Ji reikia nukentjusiojo pareig paiam stengtis kiek manoma ivengti nuostoli arba neleisti jiems padidti, todl, jeigu
al padars asmuo rodo, kad nukentjusysis pats dl savo nerpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudar slygas alai atsirasti ar padidti, tai
alos atlyginimas mainamas arba nuo atsakomybs apskritai atleidiama. Vadinasi, nustatant priteistin nuostoli dyd btina atsivelgti abiej
prievols ali elges.
Darbuotoj atsakomybs ribojim siejant su j darbo umokesio dydiu aktualiu klausimu tampa tvarka, pagal kuri apskaiiuojamas vidutinis
mnesinis darbuotojo darbo umokestis.
ala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu ala atsirado vliau nuo alos atsiradimo dienos. Jeigu teis alos atlyginim turintys
asmenys kreipiasi dl alos atlyginimo prajus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos (CK
6.288 str. 1,2 dalys).
Pasaulinje praktikoje inomi du alos atlyginimo bdai: alos atlyginimas natra, t.y. grinant tok pat daikt, suremontuojant j; ir alos
kompensavimas pinigais.[2] Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, pareigoja atsaking u al asmen
atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus nuostolius. Jeigu
teismo sprendimas atlyginti al natra nevykdomas per protingai manom laik, tai kreditorius turi teis reikalauti atlyginti al pinigais.
Kompensavimo funkcij labiausiai atitinka alos atlyginimas natra, taiau is bdas ne visada galimas, todl daniausiai ala atlyginama
priteisiant nuostolius. ala gali bti atlyginama ir derinant abu bdus, pavyzdiui, kai kurios sudauyto automobilio dalys pakeiiamos naujomis,
o likusi ala kompensuojama pinigais.[3]
alos treiajam asmeniui atlyginimo atveju skolininkas yra asmuo, kuris statymu paskirtas atsakingu u al samdantysis. Tai nra tiesiogiai
al padars, taiau pagal statym u j tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesioginis kaltininkas darbuotojas neatsako skolininkui tiesiogiai. Jis
regreso tvarka yra atsakingas samdaniajam asmeniui, atlyginusiam al. Byloje atsakovas yra darbdavys, o darbuotojas dalyvauja kaip treiasis
asmuo, todl kad teismo sprendimas turs takos jo teisms ir pareigoms vienos i bylos ali atvilgiu. CK 6.111 str. numato, kad regreso tvarka
reikalavimas gali pereiti treiajam asmeniui remiantis raytine sutartimi arba statymais. CK 6.280 str. reglamentuoja regreso teis alos
padarius asmen. Pagal io straipsnio 1 d. atlygins kito asmens padaryt al asmuo turi padarius al asmen regreso (atgrtinio
reikalavimo) teis tokio dydio, kiek sumokjo alos atlyginimo, jeigu statymai nenustato kitokio dydio. DK 257 str. 4 dalis tvirtina, kad
atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso teise gijo dl darbuotojo padarytos alos atlyginimo.
Asmuo, siekdamas ivengti atsakomybs u padaryt al, turi rodyti, kad egzistuoja tokios aplinkybs, kai ala pateisinama ir atsakomyb
netaikoma. Svarbu paminti, kad atsakomybs netaikymas ir atleidimas nuo atsakomybs yra skirtingos svokos. Atsakomybs
netaikymas apima visus atvejus, kai atsakomyb negali atsirasti (pavyzdiui, kai nra kalts ar kit btin atsakomybs slyg). Atleidimas
nuo atsakomybs apima tik atvejus, kai yra atitinkamos atsakomybs slygos, taiau atsakovas rodo vien i pagrind, dl kuri jis visikai
arba i dalies gali bti atleistas nuo atsakomybs.[4]
Neturtins alos atlyginimas. Pagal Darbo kodekso 250 str., darbo sutarties alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin al. Jos dyd
kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.250 str. apibria, kad neturtin ala yra asmens fizinis skausmas,
dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi
sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais. Neturtin ala atlyginama visais
atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo bei kitais statym nustatytais atvejais.
Analizuojant neturtin al, kylani i darbo teisini santyki, btina skirti du atvejus:
pirma,
kai
neturtin
ala
padaroma
darbo
sutarties
aliai
darbuotojui;
antra, kai neturtin ala padaroma darbo sutarties aliai darbdaviui.
Neturtin ala, padaryta darbuotojui, suprantama kaip darbuotojo fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas,
emocin depresija, paeminimas, darbuotojo reputacijos pablogjimas ir kita, teismo vertinti pinigais.
Darbuotojo fizinis skausmas gali atsirasti, jei darbuotojas buvo sualotas dl nelaimingo atsitikimo darbe, darbdaviui paeidus darb saugos
reikalavimus.
Dvasinius igyvenimus, nepatogumus, dvasin sukrtim, emocin depresij, paeminim ir kt. darbuotojas gali patirti neteistai atleistas i darbo
arba perkeltas kit darb, kai neteistai paskirta drausmin nuobauda, atsisakoma perkelti darbuotoj kit darb dl darbuotojo pablogjusios
sveikatos, kai paskleista informacija apie darbuotoj, nesusijusi su jo darbu, kai paeidiamos teiss poils, teiss jungtis profesines sjungas,
teiss darbo umokest ir kt. Neturtins alos atlyginimo galima reikalauti, kai darbuotojai susiduria su diskriminacija. Diskriminacija turt
bti suprantama kaip darbuotoj darbo teisi suvarymas arba kitiems darbuotojams suteikimas tam tikr privilegij dl j lyties, seksualins
orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar
pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis
(DK 3 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas dmesys, kad DK 250 str. tvirtinta teis reikalauti neturtins alos atlyginimo nesiejama su konkrei darbo
pareig paeidimu, o tai reikia, kad atlyginti neturtin al galima reikalauti kiekvieno kalto ir neteisto darbdavio elgesio (veikimo ar
neveikimo) atveju. Taip pat nesvarbu, ar buvo paeistos turtins darbuotoj teiss. Atsakomyb u padaryt neturtin al nra tiesiogiai
priklausoma nuo turtins alos fakto ir gali bti atlyginama tiek kartu, tiek atskirai.
Neturtins alos taikymo esm ta, kad vien tik atitinkamos neturtins teiss paeidimas ex facto nereikia ir neturtins alos padarymo, t. y.
neturtinei alai atlyginti dl neturtini teisi paeidimo yra btinos visos atsakomybs slygos. Vertinant, ar yra pagrindas atlyginti neturtin
al, kaip atsakomybs pagrindas, turi bti nustatytas alos padarymo faktas, o pats is faktas nustatomas, atsivelgiant tiek nukentjusios alies
paaikinimus, kitus byloje surinktus rodymus, paeist vertyb, tiek visuomenin tokio paeidimo vertinim. Nustatant, buvo ar ne padaryta
ala, kaip neturtins alos atlyginimo pagrindas, atsivelgiama ne tik nukentjusiojo alies dvasinius igyvenimus, bet ir paeistas vertybes ir
paties paeidimo pobd.

85

Sprsdamas neturtins alos atlyginimo klausim, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 dalyje tvirtintais neturtins alos piniginio vertinimo
kriterijais, t.y. nustatydamas neturtins alos dyd turi atsivelgti :
1)
jos
pasekmes;
2)
al
padariusio
asmens
kalt;
3)
jo
turtin
padt;
4)
padarytos
turtins
alos
dyd;
5)
kitas
turinias
reikms
bylai
aplinkybes;
6) siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtins alos dydis, ireiktas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. J dyd nustato teismas. Kreditorius privalo rodyti nuostoli dyd. Bendrj
nuostoli dydio rodinjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrsti kuo daugiau ir kuo svarbesni alos dydiui nustatyti reikming
kriterij. Tokio pobdio bylose rodinjami alos nustatyti reikmingi kriterijai, kadangi dl savo specifins prigimties konkreiais rodomaisiais
duomenimis nuostoli konkretus dydis negali bti patvirtintas.
Darbdavio statusas gali bti dvejopas: darbdavys fizinis asmuo ir darbdavys juridinis asmuo. Darbdaviui fiziniam asmeniui padarytos neturtins
alos atlyginimui taikomos atitinkamos taisykls kaip ir darbuotojui padarytos neturtins alos atveju, inoma, skiriasi alos atsiradimo pagrindas
dl darbuotojo darbo pareig paeidimo atsiranda neturtin ala darbdaviui. Neturtin ala, padaryta darbdaviui kaip juridiniam asmeniui,
pavyzdiui, monei, yra suprantama kaip darbdavio dalykins reputacijos (verslo reputacijos) pablogjimas, teismo vertintas pinigais. Dalykin
reputacija reikia ger firmos vard. Darbuotojas gali paskleisti apie darbdav tikrovs neatitinkanias inias, taip padarydamas al, pavyzdiui,
melagingai teigiant, kad mons gaminama, parduodama produkcija ar teikiamos paslaugos yra blogos kokybs, kenkia vartotoj sveikatai,
mon slepia pajamas, nemoka mokesi ir pan.
22.1. Teisiniai darb saugos dokumentai
Kiekvienas mogus turi teis saug darb ir sveikas darbo slygas. Tai utikrina Lietuvos Respublikos statymai.
Vadovaujantis Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniais, atsivelgiant Tarptautins darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas bei
kit ali patirt yra priimtas Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas, reglamentuojantis moni saug monse, staigose,
organizacijose, neatsivelgiant j nuosavybi formas ir pavaldum. Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas teigia, kad, palyginti su darbo arba
gamybos rezultatais, darbuotoj gyvybs, sveikatos ir darbingumo isaugojimas yra prioritetinis. statyme akcentuojamas btinumas plto ti
mokslus, susijusius su darbuotoj sauga ir sveikata.
io statymo 3 straipsnis teigia, kad darbuotojui privalo bti sudarytos saugios ir sveikos darbo slygos, neatsivelgiant moni veiklos r
rentabilum, darbo viet, darbo aplink, darbo pobd, pilietyb, ras, tautyb, ami, socialin kilm, politinius ar religinius sitikinimus.
Darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktais vardijami statymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybs nutarimai, nustatyta tvarka
patvirtinti valstybiniai arba moni standartai, nuostatai, normos, taisykls, instrukcijos, reglamentuojanios veiksm, veikimo metod, technini
ir kit priemoni privalum, diegim ir naudojim, taip pat ir kolektyvini sutari nuostat darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus.
ie ir daugelis kit dokument parengti ar rengiami atsivelgiant Tarptautins darbo organizacijos pastabas ir pasilymus. Realizuojant
Darbuotoj saugos ir sveikatos statym, patvirtinta per 40 saugos ir sveikatos teiss akt, svarbiausi i j: Valstybins darbo inspekcijos
statymas, numatantis ios valstybins kontrols staigos udavinius, funkcijas, darbo inspektori teises, pareigas, atsakomyb tikrinant
darbuotoj saug ir sveikat ir darbo organizavim; Potencialiai pavojing rengini prieiros statymas, LR nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialinio draudimo statymas ir kt. Veikia Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija, sudaryta trialiu
principu i darbuotoj (profesini sjung), darbdavi organizacij ir vykdomosios valdios atstov. Teiss akt saugos ir sveikatos klausimais
rengimas ir tobulinimas yra nenutrkstamas procesas, kuriam reikia nemaai intelektinio potencialo, ypa dabar, Lietuvai integruojantis
Europos Sjung, kurios direktyv taikymas pads Lietuvoje sukurti nauj darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt sistem.
Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas numato, kad saugos ir sveikatos specialistus rengia Lietuvos Respublikos auktosios mokyklos. i
specialist kvalifikacijos klimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Auktj mokykl studentai privalo bti mokomi darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavim pagal gyjamas specialybes.
22.2. Europos Sjungos darbuotoj saugos ir sveikatos direktyv derinimas
Europos Sjungos direktyv tikslas - imtis priemoni, kurios pagerint darbuotoj saug ir sveikat. Direktyvose idstyti bendri principai, susij
su profesins rizikos profilaktika, darbuotoj sauga ir sveikata, rizikos ir nelaiming atsitikim veiks ni paalinimu, darbuotoj bei j atstov
informavimu ir konsultavimu.
Pagal pagrindin darbuotoj saugos ir sveikatos direktyv 89/39 1/EEC Dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai darbe gerinti" priimtas
naujos redakcijos LR Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas. statym perkeltos vis direktyvos 897 391/EEC straipsni nuostatos.
Galiojanio statymo nuostatos savo esme atitinka ES direktyv nuostatas.
Parengti ir patvirtinti btiniausi darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktai pagal Europos Sjungos pagrindins direktyvos 89/391 Dl
priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai darbe gerinti" reikalavimus:
1. Darboviei rengimo bendrieji nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 89/654/EEC Dl priemoni, skatinani darbuotoj
sveikatos ir saugos gerinim darbo vietose". Nuostatais nustatyti minimals saugos ir sveikatos reikalavimai esamoms ir naujai steigiamoms
darbovietms. Darbdavys turi pasirpinti, kad:

judjimo keliai evakuacini ijim link ir patys ijimai visada bt laisvi;

darboviet ir renginiai bt technikai priirimi ir reguliariai valomi iki tinkamo higienos lygio, o rastas bet koks trkumas bt kuo
skubiau paalintas;

saugos renginiai, skirti spti ir alinti pavojus, but reguliariai technikai priirimi ir tikrinamas j veikimas.
2. Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 89/656/EEC Dl
minimali saugos ir sveikatos reikalavim naudojamai asmeninei apsaugos rangai". Nuostatai numato darbdavio pareigas aprpinant
darbuotojus asmeninmis apsauginmis priemonmis, darbuotojo pareigas naudojant asmenines apsaugines priemones, taip pat nustato toki
priemoni idavimo, laikymo, j prieiros (valymo, taisymo) tvark. io dokumento informaciniai priedai yra metodi n pagalba darbdaviui
pagal rizikos veiksnius parenkant asmenines apsaugines priemones. Be informacini pried, dokumente numatyti privalomi priedai:

nemokamai iduodam mons darbuotojams asmenini apsaugini priemoni sraas (darbuotojo darbo vieta, asmenins apsaugins
priemons pavadinimas, tipas, mark, paskirtis ir naudojimo laikas);

darbuotojui iduodam apsaugini priemoni apskaitos kortel (darbuotojas, lytis, gis, dydis, iduodamos apsaugins priemons
pavadinimas, paskirtis, naudojimo laikas).
3. Krovini klimo rankomis bendrieji nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 90/269/EEC Dl minimali saugos ir sveikatos
reikalavim, taikom krovini klimui rankomis, kai kyla pavojus darbuotojams susialoti, ypa nugar". Dokumentas nustato darbdavio
pareigas planuojant, organizuojant ir vykdant krovini klimo rankomis darbus. Nuostatai papildyti privalomuoju priedu, kuriame ivardyti
didesns rizikos veiksniai (krovinio charakteristika, fizins pastangos, darbo aplinkos charakteristika, veiklos pobdis), turintys tak bendrai

86

rizikai keliant krovinius rankomis. Prie dokumento pateikiami informaciniai priedai, kuriuose pateikiamos krovini klimo rankomis
mechanizavimo rekomendacijos ir krovini klimo rankomis darbo sunkumo vertinimo pavyzdiai.
4. Darboviei rengimo statybvietse nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 92/57/EEC Dl minimali saugos ir sveikatos
reikalavim laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aiktelse". Dokumente nustatyta:

saugos ir sveikatos statybvietse koordinatori pareigos ir j paskyrimo tvarka;

statytojo pareiga parengti saugos ir sveikatos priemoni plan iki statybviets rengimo darb pradios;

praneimo Valstybinei darbo inspekcijai apie statybos darbus tvarka, kuri trukm ilgesn kaip 30 darbo dien ir statybvietje dirba
daugiau kaip 20 darbuotoj arba kai darb apimtis didesn kaip 500 darbo dien;

saugos ir sveikatos reikalavim statybos projekte nustatymo principai;

darb vadovo, statytojo (usakovo), darbdavio bei savarankik darbuotoj pareigos;

bendrieji minimals saugos ir sveikatos reikalavimai darboviei rengimui statybvietse;

specials minimals saugos ir sveikatos reikalavimai statybviei darbo vietoms, kurios rengiamos patalpose ir atskiri reikalavimai
darbo viet rengimui lauke.
5. Saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 92/58/EEC Dl minimali
reikalavim rengiant darb saugos ir/arba sveikatos apsaugos enklus". Nuostatuose numatyta, kad darbdavys privalo:

rengti saugos ir/arba sveikatos enklus ten, kur nemanoma ivengti arba pakankamai sumainti rizikos techninmis kolektyvinmis
saugos priemonmis, darbo organizavimo metodais, bdais ir sitikinti, kad tokie enklai rengti;

informuoti darbuotojus apie visas priemones, naudojamas saugos ir sveikatos enklinimui darbovietje kitais teiss aktais nustatyta
tvarka;

tinkamai apmokyti visus darbuotojus, ypa tiksliai instruktuoti apie i enkl taikym darbovietje. Mokymo metu turi bti gerai
iaikinta enkl reikm, vis pirma j odins informacijos prasm, taip pat kaip veikti prastiniais ir ypatingais atvejais.
6. Dl darb, draudiam dirbti nioms, pagimdiusioms ir krtimi maitinanioms moterims, ir nerekomenduotin darb moterims,
norinioms isaugoti motinysts funkcij, taip pat joms kenksming ir pavojing darbo aplinkos veiksni sra ir j taikymo tvarkos"
parengta pagal Tarybos direktyv 92/85/EEC Dl priemoni ni, pagimdiusi ir indani moter saugai ir sveikatos apsaugai darbo vietoje
gerinti". Dokumente nustatomas sraas darb, kurie draudiami dirbti nioms, neseniai pagimdiu sioms ir krtimi maitinanioms moterims
(73 darbai), taip pat moter sveikatai, kenksmingi ir pavojingi darbo aplinkos veiksniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai). Dokumente nurodyt
draudiam darb sraas platesnis negu nurodytos direktyvos 92/85/EEC priede.
7. Minimals saugos ir sveikatos darbe reikalavimai igaunant naudingsias ikasenas parengti pagal Tarybos direktyv 92/91/EEC Dl
minimali reikalavim darbuotoj saugai ir sveikatai pagerinti monse, kuriose grimo bdu gaunami mineralai" bei pagal Tarybos direktyv
92/104/EEC Dl minimali reikalavim siekiant pagerinti darbuotoj, dirbani mineral ga mybos pramonje ems paviriuje ir po eme,
saug ir sveikat". Abiej direktyv nuostatos sujungtos viename dokumente. Dokumentas nenustato darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim
poeminei mineral gavybai, nes tokia veikla (darbai) Lietuvos Respublikoje nevykdomi. Dokumente nustatyta:

bendrosios darbdavi pareigos siekiant utikrinti darbuotoj saug ir sveikat mineral gamyboje atviru bdu (ems paviriuje, jros
pakrants zonoje);

darbuotoj pareigos rpinantis savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata;

bendrieji minimals saugos ir sveikatos reikalavimai naudojant ems gelmi iteklius (reikalavimai moni pastatams,
technologiniams procesams, darbo (gamybos) priemonms ir j techninei prieirai, apsaugai nuo pavojingj mediag poveikio ir galim
sprogim, evakuacijos ir gelbjimosi priemonms, darboviei patalp rengimui ir darbo aplinkai) ir specials minimals darbuotoj saugos ir
sveikatos reikalavimai igaunant naudingsias ikasenas pakrants zonoje ir atskirai specials minimals darbuotoj saugos ir sveikatos
reikalavimai vykdant grimo darbus atviroje jroje bei sausumoje.
8. Techninis reglamentas Main sauga" parengtas pagal Tarybos direktyv 98/37/EC 1 dl main saugos. io reglamento tikslas - siekti laisvo
main ir saugos rangos judjimo rinkoje ir utikrinti moni ir vis pirma darbuotoj, kuriems naudojamos mainos kelia daugiausia pavoj,
saug ir sveikat, nemainant jau taikom patvirtint saugos lygmen. Dokumente nustatyta:

main ir saugos rangos tiekimas rink ir judjimo laisv;

atitikties vertinimo procedra;

esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai main ir saugos rangos projektavimui ir gamybai;

EB tipo tyrimas yra procedra, kuri atlikdama paskelbta (notifikuota) staiga nustato ir pripasta, kad main pavyzdys atitinka io
reglamento nuostatas.
9. Techninis reglamentas Asmenins apsaugins priemons" parengtas pagal Europos Sjungos direktyv 89/686/EEC. Dokumente nustatyta:

techninio reglamento reikalavimai privalomi visiems asmenini apsaugini priemoni (AAP) projektuotojams, gamintojams ir
prekiautojams;

AAP realizavimo Europos Sjungos rinkoje slygos bei pagrindiniai saugos reikalavimai AAP, garantuojantys darbuotoj sveikat ir
saug, kilus vienam ar daugiau pavoj tuo pat metu;

AAP tenkina pagrindinius io reglamento reikalavimus, jei jos yra paymtos CE atitikties enklu;

jeigu rodyta, kad CE enklu paymta AAP gali kelti pavoj asmen, namini gyvn arba turto saugai, reikia imtis btin priemoni,
kad tokia AAP bt paalinta i rinkos, udraustas jos realizavimas ar laisvas judjimas.
Parengti ir patvirtinti 4 teiss aktai pagal direktyvos 80/1107/EEC Dl darbuotoj apsaugos nuo rizikos, susijusios su chemini, fizini ir
biologini mediag poveikiu darbe" 8 straipsn:
1) Darbo su asbestu taisykls" parengtos pagal Tarybos direktyv 83/477/EEC Dl darbuotoj apsaugos nuo asbesto pavojaus" bei pagal
direktyv 91/3827 EEC, pakeiiani kai kuriuos direktyvos 83/477/EEC straipsnius. Taisykls nustato:

darbdavi pareigas siekiant apsaugoti darbuotojus nuo asbesto poveikio (reikalavimai asbesto kiekio aplinkos ore matavimams, asbesto
gamini apdorojimui, asbesto atliek alinimui, asbesto laikymui);

saugos ir sveikatos reikalavimus vykdant griovimo ir remonto darbus, reikalavimus darbuotoj, dirbani su asbestu darbo drabuiams
ir asmeninms apsauginms priemonms;

darbuotoj, dirbani su asbestu, sveikatos patikrinim tvark;

mediag ir gamini, savo sudtyje turini asbesto, ymjimo etiketmis ar specialiais ymekliais tvark;

praneim Valstybinei darbo inspekcijai apie darb su asbestu tvark.

87

2) Darbuotoj apsaugos nuo vino ir jo jonini jungini poveikio taisykls parengtos pagal Tarybos direktyv 82/605/EEC Dl
darbuotoj apsaugos nuo vino ir jo jonini jungini poveikio rizikos darbe". Taisykls nustato:

darbdavio pareiga - informuoti apie pavojing vino poveik sveikatai ir gyvendinti priemones vino poveikiui darbuotoj sveikatai
mainti;

darbuotoj, veikiam vino, sveikatos patikrinim periodikum, prevencines priemones, kurios privalo bti gyvendintos atlikus
klinikinius tyrimus, nurodytus taisykli priede;

ribines vino koncentracij vertes darbo aplinkos ore ir darbuotoj kraujyje;

vino kiekio darbo aplinkoje bei darbuotoj kraujo periodini tyrim tvark, kuri privaloma taisykli priede nurodytuose ar panaiuose
darbuose.
3) Darbuotoj apsaugos nuo slyio su vinilchlorido monomeru taisykls"
parengtos pagal Tarybos direktyv 78/610/EEC Dl valstybi nari statym, teiss akt ir administracini nuostat, reglamentuojani
vinilchlorido monomeru veikiam darbuotoj sveikatos apsaug, derinimo". Taisykls nustato:

darbdavi pareigas siekiant apsaugoti darbuotojus nuo vinilchlorido monomero poveikio;

ilgalaikes ribines vinilchlorido koncentracijos vertes darbo aplinkoje;

vinilchlorido monomero koncentracijos matavim darbo aplinkoje tvark;

darbuotoj dirbto laiko, veikiant vinilchlorido monomerui, apskaitos tvark;

darbuotoj, dirbani veikiant vinilchlorido monomerui, medicinini apir tvark.

4) Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostatai" parengti pagal Tarybos direktyv 86/188/EEC Dl darbuotoj apsaugos
nuo rizikos, susijusios su triukmo poveikiu darbe".
Teiss akt reikalavimai privalomi visiems Lietuvos Respublikos kio subjektams, kuriuose darbo santykiai grindiami darbo sutartimi. J
laikymosi monse kontrol atlieka Valstybin darbo inspekcija.
22.3. Profesins rizikos vertinimo pagrindai
Rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti darbuotoj traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb dl kenksmingo ir/ar pavojingo darbo
aplinkos veiksnio ar veiksni poveikio, vertinant, kaip darbo vietos ar kitos darboviets vietos, darbo priemo ns, darbo slygos (darbo aplinka,
darbo pobdis, darbo ir poilsio reimas) atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktuose nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos
reikalavimus, ir numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta.
Rizikos vertinimas - galimo rizikos veiksni poveikio vertinimo procesas, kurio metu nustatoma esanti ar galima rizika, galimas poveikis
darbuotojo sveikatai ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Tyrimo metu isiaikinama, ar pakanka esam atsargumo
priemoni, ar dar btina imtis papildom veiksni, kad bt ukirstas kelias pavojams. Be to, rizikos vertinimu norima utikrinti, kad n vienas
darbuotojas nebus sueistas arba nesusirgs.
Atliekant rizikos vertinim, reikia nustatyti, kokia yra tikimyb, kad pavojus padarys al ir kokio dydio ta ala bus. Darbas be rizikos
praktikai nemanomas. Darbdavys privalo padaryti visk, kas manoma, kad sumaint galim rizik, ir savaran kikai sprendia, kada vertinti
rizik. Ma ir vidutinio dydio moni darbdaviai turt bti isamiai informuoti apie papildom rizik, kai jie yra subrangovai ar samdo
subrangov. Tokiais atvejais rizika turi bti vertinama glaudiai bendradarbiaujant su pagrindiniu darbdaviu (pagrindiniu rangovu) ir darbdaviu
subrangovu, kadangi btina vertinti, kaip darbo veikla gali veikti kiekvieno alia dirbaniojo saug ir sveikat.
Profesins rizikos vertinimas apima rizikos analiz ir rizikos vertinim. Rizikos analizs etapai: pavoj nustatymas, paeidiamj asmen
nustatymas, rizikos leistinumo nustatymas (r. pav. Nr. 41).
Pavoj nustatymas. Darbdavys privalo gerai susipainti su atliekam darb keliamais pavojais. Kai kuriuos pavojus gali padti nustatyti
ataskaitos apie nelaimingus atsitikimus bei sveikatos sutrikimus ir pan. Darbo viet higieninio vertinimo duomenys, naudojam main
gamintoj instrukcijos arba naudojam mediag duomen apraai taip pat gali padti nustatyti pavojus ir galim rizik.
Kai kurie pavojai yra akivaizds, pvz., judamosios mainos dalys, garai, elek tra, darbai auktyje, darbai su sunkiais kroviniais. Maiau
akivaizds, bet esantys daugelio nelaiming atsitikim pagrindin prieastis - tai pavojai, susij su netvar kingomis ir blogai priirimomis darbo
vietomis. Kai kuri pavoj atveju (pvz., nuolatinis triukmas) kenksmingo poveikio ala pastebima tik po gana ilgo laiko tarpo.
Nustatyti pavojus ir vertinti rizik monse gali darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, samdomos kompetentingos staigos. Btina
konsultuotis su visais darbuotojais, traukti juos pavoj nustatymo proces. Jie gali pastebti tokius pavojus, kurie i karto nra akivaizds.
Taiau btina sidmti, jog darbdavys atsako ir turi priirti, kad visi darbai ioje srityje bt tinkamai atliekami.
Jeigu darbdavys pats nustato pavojus ir vertina rizik, jis privalo isiaikinti, kas galt kelti pavoj darbo vietose. Reikt sutelkti dmes
svarbiausius pavojus, galinius padaryti didel al ir paveikti kelet asmen. Darbo vietoje ir aplinkoje gali pasireikti fizini, mechanini,
chemini ir biologini bei psichofiziologini veiksni sukeliami pavojai.
Paeidiamj asmen nustatymas. Pavojingoje situacijoje gali atsidurti darbuotojai, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujantys gamyboje,
apdirbimo, pakavimo ir paskirstymo procesuose, pagalbini tarnyb darbuotojai (valytojos, aptarnaujantysis personalas, laikini darbuotojai),
rangovai, savarankikai dirbantys asmenys, pameistriai, studentai, laboratorij darbuotojai ir kt. Be to, reikia atsivelgti darbuotoj, kurie dirba
alia darbo vietos, saugum. Specifin rizikos grup sudaro negals darbuotojai, lankytojai, nepatyrs personalas, naujai priimti, sezoniniai bei
laikini darbuotojai, asmenys, dirbantys izoliuotoje darbo vietoje (udarose, blogai vdinamose patalpose) ir sveikatos sutrikim turintys
darbuotojai.
Todl darbdavys, atsivelgdamas mons dyd ir veiklos pobd bei darbo aplinkos veiksnius, privalo nustatyti, kam gali bti pakenkta.
Rizikos leistinumo nustatymas. Nustaius pavojus ir paeidiamuosius darbuotojus, turi bti nustatomas kiekvieno pavojaus keliamos rizikos
leistinumas. Analizuojant rizik, kylani atliekant konkret darb, kiekvienas atskiras pavojus turi bti inagrintas, atsivelgiant jau taikomas
saugos priemones. Reikalingos saugos priemons bna nurodytos atitinkamuose dokumentuose (pvz., Darboviei rengimo bendrieji nuostatai,
Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostatai, Darbuotoj apsaugos nuo biologini mediag poveikio darbo vietose nuostatai,
atitinkam veiksni poveik reglamentuojanios higienos normos, standartai, darbo priemoni naudojimo instrukcijos, potencialiai pavojing
rengini prieiros taisykls ir pan.). ios priemons gali bti pakankamos arba nepakankamos. Nustaius, kad laikomasi atitinkamuose
dokumentuose idstyt reikalavim ir adekvaiai taikomos juose nurodytos priemons, kuri pakanka pavojams ivengti, galima konstatuoti,
jog rizika yra nereikminga. Jeigu isiaikinama, jog dokumentuose numatyt priemoni nepakanka arba jos nra tinkamai taikomos, btina
nustatyti iliekani rizik ir nusprsti, ar ji yra leistina.
vertinant rizikos leistinum, reikia turti omenyje, kad rizika priklauso nuo galimos alos, kuri gali sukelti pavojus, sunkumo ir tokios alos
atsiradimo tikimybs. alos sunkumas (galimas alos laipsnis) gali bti apskaiiuotas atsivelgiant tai, kas turi bti apsaugota (mons, turtas,
aplinka), prigimt, sualojim sunkumo arba sveikatos pakenkimo laipsn (lengvas, sunkus, mirtinas), nukentjusi darbuotoj skaii. alos
tikimyb gali bti vertinta atsivelgiant poveikio dan ir trukm, pavojingo vykio tikimyb, alos ivengimo ar apribojimo galimybes.
Poveikio dan ir trukm lemia poveikis patekti pavojing zon, pavojingoje zonoje praleis tas laikas, prijimo danis, prieinani darbuotoj
skaiius. Pavojingo vykio tikimyb nustatoma analizuojant informacij apie buvusius nelaimingus atsitikimus, sveikatos pakenkimus, kitus

88

statistinius duomenis. alos ivengimo arba apribojimo galimybs priklauso nuo to, kaip greitai pavojingas vykis vyksta (staigiai, greitai ar
ltai), renginys valdomas operatori ar veikia automatikai, paeidiamj kvalifi kacijos (gud, negud darbuotojai), ini ir praktinio
patyrimo bei nuo to, kaip rizika suvokiama (tiesiogiai stebint, remiantis bendrja informacija, spjamaisiais enklais ir pan.). Taikant toliau
pateikiamus kriterijus, rizik galima apskaiiuoti ir vertinti.
Rizikos apskaiiavimas ir vertinimas. Profesins rizikos dyd lemia pavojaus ir paios rizikos (t. y. traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo
tikimybs) tarpusavio priklausomyb. Pavyzdiui, neant sunk krovin, kartu yra tikimyb krovin numesti ir susieisti kojas. Tikimyb, kad
krovinys bus numestas, dids didjant neimo operacij skaiiui bei ilgjant tokio darbo atlikimo trukmei, t. y. atitinkamai dids ir rizika. Lygiai
taip pat degusis skystis yra potencialiai pavojingas, nes gali sukelti gaisr, taiau tinkamai j saugant, gaisro rizika maa; naudojant degj skyst
arti usiliepsnojim galinius sukelti altinius, rizika kilti gaisrui tampa didel.
vertinant rizikos did, reikia atsivelgti ir atskiro vykio galimas pasekmes. Daugelyje situacij pasekms paprastai pasireikia atskiro
darbuotojo atvilgiu, kur kas retesns situacijos, kai vykio metu paveikiami keli greta esantys asmenys ir la bai retai vykio metu gali nukentti
daugelis asmen. Didesni pasekmi turintys vykiai paprastai bus susij su pavojingesne veikla (pvz., kurios metu gali kilti gaisras ar vykti
sprogimas, gali pasklisti toksikos dujos ar sulti dideli klimo renginiai).
Nustatant prioritetines sritis, kuriose reikia imtis priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti, rizikos dyd galima kiekybikai apskaiiuoti
ir vertinti. Tai galima atlikti priskiriant pavojui, traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybei ir pasekmms balus nuo l iki 3. Rizikos dydis
apskaiiuojamas pagal toki iraik:
Rizikos dydis = pavojus x traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb xpasekms
Pavojaus dydis gali bti vertinamas tokiais balais:
3 - labai didelis (labai kenksmingos darbo slygos arba gali vykti nelaimingas atsitikimas, dl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei
pavojing
traum,
dl
kurios
mirta);
2 - didelis (kenksmingos darbo slygos arba gali vykti nelaimingas atsitikimas, kurio metu darbuotojas patiria jo sveikatai ir (ar) gyvybei
pavojing
traum);
l - nedidelis (normalios darbo slygos arba gali vykti nelaimingas atsitikimas, kurio metu darbuotojas patiria traum ir netenka darbingumo nors
vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunki nelaiming atsitikim darbe kategorijai).
Traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb panaiai gali bti vertinama taip:
3
didel
(traumos
ar
kitokie
sveikatos
pakenkimai
dani);
2
vidutin
(atsitiktins
traumos
ar
kitokie
sveikatos
pakenkimai);
l - maa (traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai reti).
Nustatant traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb, reikia atsivelgti galimyb, kad tai vyks kiekvien kart atliekant uduot ir
uduoties atlikimo danum bei trukm. I to ieina, kad retai atliekamos uduotys, kuri metu tikrai gali bti pakenkta ir padaryta ala, yra labai
rizikingos. Kita vertus, uduotis, atliekama labai danai, nors kiekvien kart j atliekant yra tikimyb, kad bus pakenkta ma ai, taip pat yra labai
rizikinga, kadangi neivengiama, jog per tam tikr laiko tarp vykis vis tiek pasikartos.
Pasekms gali bti vertinamos kaip veikianios:
3
padalin
(paveikia
daugel
asmen);
2
grup
(paveikia
alia
esanius
asmenis);
l - asmen (paveikiamas atskiras asmuo).
Sritys (darbai), kai skaiiavim rezultatai (t. y. kiekybin rizikos dydio iraika) yra nuo 6 iki 9 bal, taikant reikalingas saugos ir sveikatos
utikrinimo priemones, laikomos prioritetinmis (rizika nepriimtina); sritys, kai rezultatai yra nuo 3 iki 5 bal - maiau svarbios (rizika
priimtina) ir nuo l iki 2 - maiausiai rizikos saugai ir sveikatai atvilgiu reikmingos sritys (rizika pakankamai maa, galima nepaisyti)
Apibendrinant idstytas nuostatas, nortsi pabrti, kad rizikos vertinimas nra savitikslis, o turi bti sudtine rizikos valdymo dalimi, kurios
galutinis tikslas - sumainti rizik taikant btinas prevencines priemones. Todl tinkamai rizikos valdymo kontrolei btina sistemingai priirti
ir koreguoti rizikos vertinimo duomenis.
Rizikos vertinimo apimtis ir turinys priklausys nuo atliekamo darbo tipo, mons dydio, organizacins struktros bei monje naudojam
technini priemoni ir mediag, taikom darbo metod ir proces, ypa jeigu jie kelia pavoj saugai ir sveikatai. Tais atvejais, kai monje
atliekama tik viena darbins veiklos ris, gali bti atliktas bendras rizikos vertinimas visoje monje. Kitais atvejais, norint utik rinti atliekam
darb saug, kiekvieno darbo, darbo proceso ar metodo rizik btina vertinti atskirai.
Vis pirma, reikia nustatyti fizini, mechanini, chemini, biologini ir psichofiziologini veiksni keliam pavoj darbuotoj saugai ir sveikatai
ir numatyti prevencines priemones ar tolesn i veiksni tyrim. Toliau vertinami rizikos duomenys. Tam tikslui darbai analizuojami saugos ir
sveikatos poiriu ir vertinamas kiekybinis rizikos dydis balais. Pabaigoje parengiamas rizikos sumainimo veiksm planas, numatant
priemones pastebtiems trkumams paalinti, nurodant veiksm prioritetus, atlikimo dat ir atsakingus asmenis u vykdym.
Darbdavys ne vliau kaip per 5 darbo dienas po rizikos nustatymo apie rezultatus informuoja darbuotoj saugos ir sveikatos komitet, darbuotoj
atstovus, darbuotojus.
22.4. Darbdavi ir darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos srityje
Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim, sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo slygas, o darbuotojas saugoti savo ir kit sveikat, saugiai dirbti, susipainti su saugos ir sveikatos normini teiss akt reika lavimais ir juos vykdyti pagal atliekam
darb specifik.
Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim,
aprpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonmis, rengimais, teikti medicinos paslaugas, sudaryti normal darbo ir poilsio reim, nustatyta
tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig, tvirtinti saugos ir sveikatos bei pareigines instrukcijas.
Darbdaviai negali skirti darbuotoj dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo bdus. Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojams
darbo drabuius, avalyn, asmenins ir kolektyvins saugos priemones norminiuose teiss aktuose nustatytomis slygomis ir tvarka. Darbdavys
privalo organizuoti darbo drabui, avalyns ir asmenini apsaugini priemoni laikym, diovinim, skalbim, valym ir taisym.
Nelaiming atsitikim, mi susirgim darbe atvejais darbdaviai privalo utikrinti darbuotojams skubi medicinos pagalb. Pagal medicinos ar
invalidum nustatanios komisijos ivad darbuotoj, negalint dirbti darbo sutartimi sutarto darbo, darbdavys privalo perkelti darbuotojo
sutikimu kit darb, atitinkant darbuotojo sveikat.
Du ir daugiau darbdavi, atlikdami darbus toje paioje monje ar teritorijoje, organizuoja darb taip, kad bt garantuotas vis darbuotoj
saugus darbas, neatsivelgiant tai, su kuriuo i darbdavi sudaryta darbo sutartis.
Darbuotojas privalo ne tik inoti saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus ir vykdyti juos, bet ir dirbti su specialiaisiais darbo
drabuiais, avalyne, naudotis asmeninmis ir kolektyvinmis apsauginmis priemonmis, kai to reikalauja taisykls, su kuriomis supaindintas
pasiraytinai, imtis priemoni (pagal galimybes ir kompetencij) paalinti prieastis, galinias sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsiant
informuoti darbdav. Darbuotojas informuoja darbdav (jo galiot asmen) apie darbo metu gautas traumas, vykusius nelaimingus atsitikimus,
vykdo darbdavi, jo galiot asmen bei pareign, kontroliuojani saug darbe, teistus nurodymus.
2.5. Potencialiai pavojingi renginiai ir pavojingi darbai

89

Potencialiai pavojingas renginys - didesnio pavojingumo priemon, kuri naudojant darbe pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai dl joje
sukauptos energijos, vykstani proces yra didesnis negu kit darbo priemoni ir kuriai nustatoma privalomoji prieira. Potencialiai pavojing
rengini kategorijai priskiriami garo katilai, vandens ildymo katilai, slginiai indai, ranga dujoms, suskystintosioms ar biriosioms mediagoms
supilti ar ipilti slgimo bdu ir j talpyklos, keliamieji kranai, liftai, keltuvai, elektros renginiai, branduolins energijos ar radioaktyvij
mediag naudojimo renginiai ir kiti, reiau naudojami. Potencialiai pavojing rengim ir pavojing darb (gamybos proces) sraai
patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs. ie renginiai projektuojami, gaminami, montuojami (imontuojami), remontuojami,
rekonstruojami, laikomi ir naudojami pagal Potencialiai pavojing rengini btinosios ir specialiosios prieiros taisykles.
Pavojingu darbu (gamybos procesu) laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio a
darbo pobdiu, arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. i darb kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais
renginiais (j derinimas, ibandymas, eksploatavimas, technin prieira), ivardytais patvirtintame potencialiai pavojing rengini srae,
darbai su kenksmingosiomis mediagomis, liepsniosiomis dujomis, nuodingosiomis mediagomis, darbai uliniuose, tuneliuose, darbai,
atliekami aukiau kaip 5 m nuo ems, perdangos ar darbo pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikianiuose elektros renginiuose ir pan. Savo
ruotu moni vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti monse eksploatuojam potencialiai pavojing rengini, kuri privalom prieir vykdo
inspekcijos (tarnybos) bei paios mons, ir pavojing darb (gamybos proces) sraus. Pavojingus darbus atliekantiems darbuotojams ir darb
vadovams apmokyti ir atestuoti keliami specials reikalavimai (l. 8 skyrius).
22.6. Darb saugos ir sveikatos kontrol ir socialin partneryst
VALSTYBIN DARB SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROL
Valstybin darb saugos ir sveikatos kontrol atlieka tokios valstybins institucijos:
1. Valstybin darbo inspekcija prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybin darb saugos politik, kad br utikrinta darb
saugos paeidim, nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencija. Ji kontroliuoja, ar laikomasi darbo ir darb saugos statym, kit
iuos klausimus reglamentuojani teiss akt.
Valstybinis darbo inspektorius turi teis:
1) pateiks tarnybin paymjim bet kuriuo paros metu eiti mones ir tikrinti, ar laikomasi Darbo inspekcijos kompetencijai priskirt teiss
akt;
2) gauti i moni duomenis ir dokumentus (j nuoraus, iraus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;
3) gauti i darbdavi, darbuotoj, o tiriant nelaimingus atsitikimus - ir i kit asmen pasiaikinimus, paaikinimus odiu ar ratu dl darbo,
darb saugos statym, kit teiss akt, reglamentuojani darb saug ir darbo santykius, paeidim, taip pat dl teist Darbo inspekcijos
nurodym
nevykdymo;
4) teikti nurodymus dl statom, rekonstruojam moni, j padalini bei darbo priemoni projekt, kai paaikja, kad projektuose numatyti
sprendiniai
neatitinka
darb
saugos
reikalavim;
5) udrausti gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos darbe priemones, jeigu jos neatitinka teiss akt reikalavim, kenkia darbuotoj
sveikatai ir kelia pavoj gyvybei; praneus darbdaviui, paimti darb saugos ekspertizei darbo priemoni (aliav, gamini) pavyzdius,
pareikalauti, kad mons lomis bt atlikti kontroliniai darbo aplinkos matavimai, laboratorins analizs, darbo bei saugos priemoni
ekspertizs
ar
specials
j
tyrimai;
6)
informuoti
darbdav
apie
darbuotojus,
nevykdanius
darb
saugos
ir
sveikatos
reikalavim;
7) pagal kompetencij sprsti gin tarp darbdavio ir darbuotojo dl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, kad negarantuota darb sauga;
8)
reikalauti,
kad
darbdavys,
jo
galioti
asmenys
sustabdyt
darbus,
kai:
a)
darbuotojai
neapmokyti
saugiai
dirbti,
b) dl darbo priemoni gedimo ar avarins bkls gali susidaryti arba susidar slygos nelaimingiems atsitikimams, miems apsinuodijimams,
c)
technologini
ar
darbo
proces
paeidimo
darbo
aplinka
tampa
pavojinga
sveikatai
ar
gyvybei,
d)
darbuotojai
neaprpinti
reikiamomis
kolektyvinmis
ar
asmeninmis
apsauginmis
priemonmis,
e)
paaikja,
kad
gaminama
darbo
priemon
kenks
darbuotoj
sveikatai
ar
kels
pavoj
j
gyvybei;
9) administracini teiss paeidim kodekso nustatyta tvarka skirti pinigines baudas asmenims, paeidusiems darbo statymus, darb saugos
tess
aktus;
10) atvykus mon tirti sunki, mirtin nelaiming atsitikim ir avarij prieastis, jeigu btina, nemokamai naudotis tikrinam moni ryio ir
transporto priemonmis.
2. Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos siekia aktyvios ios tarnybos nustatytos politikos ir
strategijos gyvendinimo Lietuvos Respublikoje, gina gyventoj teis kuo geresn fizin ir psichin sveikat, ugdo pilieio ir pareigno pareig
skatinti sveiko gyvenimo, sveikatos isaugojimo ir stiprinimo poreik teisinmis, socialinmis, ekonominmis bei aukljamosiomis priemonmis.
Ji kontroliuoja, kad ubaigtos statybos atitikt patvirtintus projektus, normas ir taisykles (pagal savo kompetencij), kaip gyvendinamos
sanitarins-prieepidemins priemons, kad bt ivengta arba likviduotos profesins ir infekcins ligos, sudarytos sveikos darbo, buities ir
poilsio slygos darbuotojams, moni skleidiamos taros taka gyvenamajai aplinkai ir gyventojams.
3. Valstybins energetikos inspekcijos prie kio ministerijos pagrindinis tikslas -vykdyti Lietuvos fizini ir juridini asmen energetikos
rengini valstybin prieir ir kontrol, siekiant utikrinti patikim, efektyv ir saug energijos itekli, energijos tiekim ir vartojim.
4. Valstybin atomins energetikos inspekcija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucija, utikrinanti saug branduolini ir
radioaktyvij mediag ir atomins energijos naudojim ir prieir inspekcijos kontroliuojamuose objektuose.
5. Valstybin priegaisrin prieir Lietuvos Respublikoje vykdo Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal
ministerijos bei jam pavaldios miest, rajon, gyvenviei ir objekt priegaisrins gelbjimo tarnybos. Pagrindiniai udaviniai - vykdyti gaisr
prevencij ir utikrinti technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti ir atlikti gelbjimo darbus. Jos kontroliuoja, kaip vykdomi
gaisrins saugos norm ir taisykli reikalavimai projektuojant, statant ir eksploatuojant pastatus, taip pat dirbant darbus, galinius sukelti gaisr.
VIDIN DARB SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROL
Vidin darb saugos ir sveikatos kontrol atlieka mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialistai ir darbuotoj atstovai.
Darbdavys saugos ir sveikatos darbe, darbo higienos ir gaisrins saugos profilaktikai, prieirai ir kontrolei, konsultavimui steigia mons
darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb arba ioms funkcijoms vykdyti samdo kit organizacij (asmenis). Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi
darbdaviui. Jeigu monje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats darbdavys.
Vykdydami kontrols funkcijas, tarnybos specialistai tikrina:
1) kaip monje vykdomi teiss akt darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais reikalavimai, ar padalini vadovai sudaro saugias ir sveikas darbo
slygas, ar aprpina darbuotojus visomis darbo slygas atitinkaniomis asmeninmis ir kolektyvinmis apsauginmis priemonmis, ar utikrina
reikiam
j
prieir;
2) kaip vykdo darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus asmenys, atsakingi u kenksmingj mediag laikym ir naudojim, statini ir
potencialiai pavojing rengini eksploatavim, darb prieir bei vykdym.
monje, kurioje dirba maiau kaip 50 darbuotoj, tarnybos funkcijas gali vykdyti darbdavio paskirtas asmuo (asmenys).
Vidin kontrol atliekama atsivelgiant darbins veiklos poreikius ir slygas. Darbdavys ir darbuotojai turi bendradarbiauti visais darbuotoj
saugos ir sveikatos klausimais. Bendradarbiavimas turi bti grindiamas susidomjimu, aktyviu dalyvavimu ir bendra nuomone dl visus

90

patenkinani darbo slyg. Darbdavio atstovai su darbuotojais darbo vietoje arba grupse aptaria kilusius klausimus. Bendradarbia vimas ypa
aktualus, kai keiiami veiksm planai arba kai norima itirti rizikos veiksnius. veiksm plan traukiamos vairios darbo aplink gerinanios
priemons. Darbdavys privalo sitikinti, kad visiems darbuotojams bt aikiai paskirstytos uduotys ir kad jie teisingai suprato informacij.
Darbo vadovai ir vadovaujantysis personalas privalo gerai imanyti darbo aplinkai keliamus reikalavimus.
DARB SAUGOS IR SVEIKATOS SOCIALIN PARTNERYST
Darb saugos ir sveikatos socialin partneryst atlieka tokios institucijos:
l . Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija. Valstybs, darbuotoj, darbdavi tarpusavio interesams ir santykiams
reguliuoti, formuojant ir gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos politik, trialiu principu steigta Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir
sveikatos komisija.
Ji vykdo ias funkcijas:
1) dalyvauja Socialins apsaugos ir darbo ministerijai formuojant ir gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos valstybin politik, atitinkani
trialius
(darbuotoj,
darbdavi,
valstybs)
interesus;
2) teikia inspekcijoms, kontroliuojanioms, kaip monse laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, silym dl saugos ir sveikatos
darbe
bkls
kompleksini
tikrinim
ekonomins
veiklos
srityse;
3) analizuoja saugos ir sveikatos darbe bkl ir silo priemones jai gerinti, ver tina darbuotoj saugos ir sveikatos bkl alyje, teikia Socialins
apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms ministerijoms ir Lietuvos Respublikos Vyriau sybei silymus gerinti darbuotoj saug ir sveikat, rengia
atitinkamas
rekomendacijas
bei
priemoni
projektus;
4) analizuoja Lietuvos kio ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo valstybines programas, teikia ivadas;
5) teikia socialins apsaugos ir darbo ministrui silymus dl statym ir kit teiss akt darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais projekt, dl
tam
tikr
teiss
akt
pakeitim
ir
papildym
bei
mokslo
tiriamj
darb
ioje
srityje;
6) aptaria Valstybins darbo inspekcijos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos pateikt metins veiklos ataskait, vertina, kaip laikomasi
darbo,
darbuotoj
saugos
ir
sveikatos
statym
bei
teiss
akt;
7)
tvirtina
moni
darbuotoj
saugos
ir
sveikatos
komitet
pavyzdinius
nuostatus;
8) vadovaudamasi Saugos darbe fondo nuostatais, organizuoja jo veikl bei l formavim, svarsto klausimus dl fondo l skyrimo
darbuotoj saugos ir sveikatos priemonms gyvendinti, nustato paraik fondo loms gauti pagrstum, svarsto savo posdiuose io fondo
revizijos komisijos ataskaitas.
2. Teritorins ir atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos. Darbuotoj saugos ir sveikatos valstybs politikos
gyvendinimo, darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim paeidim monse prevencijos klausimams nagrinti apskrityse trialiu socialini
partneri bendradarbiavimo principu steigiamos apskrii teritorins darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos.
Atitinkamos ekonomins veiklos srities moni darbdavi respublikini susivienijim ir (ar) atitinkam profesini sjung respublikini
susivienijim iniciatyva dvialio socialini partneri bendradarbiavimo principu gali bti steigiamos atskir ekonomins veiklos srii
darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos.
3. moni profesins sjungos. Jos gina savo nari sveikatos ir gyvybs isaugojimo darbe interesus vadovaudamosi Profesini sjung statymu,
Kolektyvini susitarim ir sutari statymu, LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymu ir kitais teiss aktais. Profesini sjung atstovai
dalyvauja tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus.
4. mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas. io komiteto pagrindins funkcijos:
1) iklauso, analizuoja ir vertina darbdavio, mons padalini vadov, saugos darbe ir sveikatos tarnyb specialist veikl darbuotoj saugos ir
sveikatos
klausimais
ir
teikia
silymus
iai
veiklai
gerinti;
2) analizuoja, kaip laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt monje ir rengia silymus, atitinkanius darbdavio ir darbuotojo
interesus
saugai
ir
sveikatai
gerinti;
3) svarsto ir teikia silymus darbdaviui dl l skyrimo darbuotoj saugai ir sveikatai gerinti, vertina j naudojimo efektyvum;
4) rengia silymus darbuotoj saugai ir sveikatai gerinti, sudarant kolektyvines sutartis, priiri, kaip gyvendinamos darbuotoj saugos ir
sveikatos
priemons;
5) dalyvauja tiriant profesines ligas, nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui darb ar vykstant i darbo;
6) analizuoja nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prieastis bei aplinkybes, silo darbdaviui konkreias priemones joms ivengti
ateityje;
7) nagrinja darbuotoj sveikatos privalom tikrinim rezultatus, teikia silymus darbdaviui dl prevencini higienos priemoni ir medicinos
paslaug
monje;
8) analizuoja darbo viet higieninio vertinimo rezultatus, saugos darbe ir darbo higienos bkl monje bei jos padaliniuose, vertina, kaip
darbuotojai aprpinami gamybins buities patalpomis, asmenins ir kolektyvins saugos darbe priemonmis, kaip vykdoma nustatyta j prieira
monje, informuoja darbuotojus apie darbuotoj saugos ir sveikatos priemones, garantuojanias ger j savijaut, darbingum, sveikat,
gyvybs
isaugojim
darbe;
9) vertina darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim laikymsi gaminant, naudojant, transportuojant, laikant kenksmingsias bei
pavojingsias
mediagas,
priirint
potencialiai
pavojingus
renginius;
10)
analizuoja,
kaip
laikomasi
darbuotoj
mokymo
ir
instruktavimo
saugiai
dirbti
nustatytos
tvarkos;
11) sudaro metinius komiteto darbo planus, skiria atsakingus komiteto narius u numatyt priemoni vykdym;
12)
informuoja
darbuotojus
apie
mons
darbuotoj
saugos
ir
sveikatos
komiteto
darb
ir
jo
rezultatus;
13)
teikia
silymus
darbdaviui
dl
mons
rengiam
darbuotoj
saugos
ir
sveikatos
instrukcij;
14) analizuoja jaunesni kaip 18 amiaus asmen ir moter darbo slygas
22.7. Darbdavi ir darbuotoj mokymas, atestavimas ir instruktavimas
mons, staigos ar organizacijos darbdavys turi bti atestuojamas darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. Jei darbdavys yra atestuotas kaip
darbuotoj saugos ir sveikatos specialistas, jis atleidiamas nuo io atestavimo. Atestuojama kas 5 metai. Darbdaviai, j galioti asmenys mokomi
mokymo institucijose, kurios turi licencij mokyti, taiau turi teis rengtis iam atestavimui ir savarankikai. Mokymas vyksta pagal Darbo
rinkos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintus mokymo planus (programas). Darbdavius, j galiotus asmenis atestuoja
mokymo institucijos sudaryta ne maiau kaip trij asmen atestacin komisija, kurioje dalyvauja atestuoti darbuotoj saugos ir sveikatos
klausimais darbdaviai arba saugos ir sveikatos tarnyb specialistai ir Valstybins darbo inspekcijos inspektorius. Teigiamai vertinus inias,
iduodamas nustatytos formos paymjimas. Atestuojamojo inias vertinus nepatenkinamai, pakartotinai tikrinti inias leidiama ne anksiau
kaip po dviej savaii. Atestavimo rezultatai forminami atestavimo protokole ir saugomi nustatytais dokument saugojimo terminais.
moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialistai privalo turti auktj ar auktesnj isilavinim pagal darbuotoj saugos ir sveikatos
mokymo programas arba isilavinimas turi atitikti mons ekonomins veiklos r. Darbuotojai, turintys neatitinkant mons ekonomins
veiklos auktj ar auktesnj isilavinim, mokosi pagal atitinkani ekonomins veiklos r darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialist
mokymo program, patvirtint Darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus.
Darbdavys darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus konkreiame padalinyje gali pavesti gyvendinti tik atestuotam padalinio vadovui.

91

Padalini vadov, turini tos ekonomins veiklos darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialist paymjimus, papildomai atestuoti
nebtina. Padalini vadovai gali bti mokomi arba mokymo institucijoje, arba paioje monje. Jie atestavimui gali pasirengti ir savarankikai.
Padalini vadovai darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais atestuojami:

ne reiau kaip kas 5 metai;

prie pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo program;

pasikeitus technologiniam gamybos procesui;

pakeitus darbo pobd;

komisijos, tirianios nelaiming atsitikim ar avarij, nurodymu;

kai darbo inspektorius arba darbdavys ratu ufiksuoja, kad padalinio vadovas neino arba nevykdo darbuotoj saugos ir sveikatos
teiss akt reikalavim.
Potencialiai pavojing rengini prieiros meistrai ir darb su potencialiai pa vojingais renginiais vadovai privalo turti darbuotoj saugos ir
sveikatos teiss aktuose nustatyt kvalifikacij.
Potencialiai pavojing rengini prieiros meistrai ir darb su potencialiai pavojingais renginiais vadovai prie atestavim mokomi mokymo
institucijose arba rengiasi savarankikai. Atestavimo komisijoje turi bti darbuotojas, turs galiojant tos ries pavojing darb vadovo
paymjim ir ne maesn kaip 3 met praktinio vadovavimo tiems darbams sta.
Darbuotoj, dirbani pavojingus darbus, mokymo ir ini patikrinimo tvark monje nustato darbdavys.
Darbdavys organizuoja toki darbuotoj mokym ir j saugaus darbo ini tikrinim priimant darb, prireikus perkeliant kit darb, pakeitus
darbo organizavim, pradjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar primus
naujus darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktus, taip pat kitais darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytais atvejais.
mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotoj atstovai mo kosi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose monje,
mokymo institucijose (staigose) ar kituose renginiuose darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. mons darbuotoj saugos ir sveikatos
komiteto nariai ir darbuotoj atstovai mokomi monje, jeigu joje yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nustatyta tvarka parengti
mokytojai mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nariams mokyti. Nesant monje toki mokytoj, komiteto nariai ir darbuotoj
atstovai mokomi mokymo institucijose (staigose). Darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nari ir darbuotoj atstov mokymo klausimus
sprendia mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas ir darbdavys.
Visi mons darbuotojai, neatsivelgiant darbo sta, turi bti instruktuojami darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. Instruktavimai
forminami registravimo urnale.
Privalomi darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavimai yra:

vadinis;

pirminis darbo vietoje;

periodinis darbo vietoje;

papildomas darbo vietoje;

specialusis darbo vietoje.

vadin instruktavim privalo iklausyti visi darbuotojai, sudarydami darbo sutart. Instruktuoja darbdavys arba jo galiotas asmuo (darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnybos specialistas), turintys atestavimo paymjimus. vadinio instruktavimo urnalas saugomas monje 75 metus po
paskutinio rao.
Pirmin instruktavim darbo vietoje privalo iklausyti darbuotojai, kuri darbas susijs su rizikos veiksniais, potencialiai pavojingais renginiais.
Instruktuoja padalinio vadovas.
Periodinis instruktavimas atliekamas ne reiau kaip kart per 12 mnesi.
Papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje privalu pasikeitus gamybos, technologiniams procesams, patvirtinus naujas darbuotoj saugos
ir sveikatos instrukcijas arba padarius jose pakeitim, pakeitus darbo viet ar darbo pobd, sitikinus, kad darbuotojo ini nepakanka, vykus
nelaimingam atsitikimui.
Specialj instruktavim privalo iklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus ar raytinius nurodymus, taip pat darbuotojai, kuriems
tam tikrais atvejais gali bti pavedama vienkartin uduotis, nesusijusi su nuolatiniu j darbu ar profe sija (krovos darbai, teritorij tvarkymas,
avarij ar stichini nelaimi padarini likvidavimo ir kiti panas darbai). Instruktaas forminamas paskyroje-leidime, ray tiniame nurodyme ar
specialioje instruktavim registravimo kortelje.
vadinis, pirminis ir periodinis instruktavimai atliekami pagal monje sudarytas ir darbdavio patvirtintas instrukcijas. Jei monje yra darbuotoj
saugos ir sveikatos komitetas, prie tvirtinant instrukcijos suderinamos su komitetu. Kiekviena instrukcija privalo turti pavadinim ir numer.
Patvirtint instrukcij darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyba registruoja instrukcij apskaitos urnale. Padalinio vadovas priva lo turti vis to
padalinio profesij atliekam darb instrukcij komplekt.
mons darbuotoj, kuriems nerengiamos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijos, sra sudaro darbdavys, suderins su Valstybins darbo
inspekcijos teritorinio inspektavimo skyriaus virininku.
Papildomas ir specialusis instruktavimai gali bti atliekami be instrukcijos - darbuotojas supaindinamas su saugiais veikimo bdais,
informuojamas apie profesin rizik ir jos pokyius darbo vietoje, saugos priemones nuo rizikos veiksni poveikio.
22.8. Atsakomybs formos, paeidus darb saugos reikalavimus
moni, organizacij, statyb vadovai ir darbuotojai u darb saugos teiss akt reikalavim nevykdym ar paeidim traukiami drausminn,
administracinn, materialinn ir baudiamojon atsakomybn statym numatyta tvarka.
Drausmin atsakomyb. U darb saugos teiss akt paeidimus, kurie juridikai traktuotini kaip darbo drausms paeidimai, mons,
organizacijos vadovas skiria ias drausmines nuobaudas: pastab, papeikim, atleidim i darbo. Jei darbuotojas smoningai paeid darb
saugos normini akt reikalavimus ir prie tai jam nors vien kart per paskutinius dvylika mnesi buvo taikyta drausmin nuobauda, jis gali
bti atleistas i darbo darbdavio iniciatyva.
Drausmin nuobauda darbdavio sakymu skiriama ne vliau kaip po mnesio nuo tos dienos, kai paaikjo nusiengimas, ir per tris dienas
praneama darbuotojui. Darbuotojas pasirao ant sakymo, gavs nuobaud.
Prie skiriant nuobaud, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaikint ratu. U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien
drausmin nuobaud (premijos neskyrimas, materialins alos iiekojimas nra drausmins nuobaudos).
Administracin atsakomyb. U darb saugos teiss akt paeidimus administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydio piniginmis
baudomis turi teis valstybin kontrol vykdani institucij inspektoriai. Pareignai iuo atveju - tai darbdavio galioti asmenys, kurie darbo
sutartimi ar pareigine instrukcija yra pareigoti utikrinti darb saug atitinkamame darbo bare.
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 41 straipsnis numato, kad u darbo statym, darb saugos ir darbo higienos
teiss akt paeidimus darbdavys ar jo galiotas asmuo gali bti baudiamas pinigine bauda. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslpimas utraukia
pinigin baud darbdaviui ir pareignui. Nelaiming atsitikim darbe nustatytos praneimo ar ityrimo tvarkos paeidimas utraukia pinigin

92

baud darbdaviams. Kliudymas Valstybins darbo inspekcijos pareignams atlikti jiems pavestas pareigas arba j reikalavim nevykdymas
utraukia pinigin baud darbdaviams ir pareignams.
Pinigin bauda gali bti skiriama ne vliau kaip po mnesio nuo nusiengimo padarymo dienos. Administracin baud galima apsksti teismui.
Bauda, nesumokta per penkiolika dien, iskaiiuojama i atlyginimo.
Materialin atsakomyb. Darbdaviui ar pareignui, paeidusiam darb saugos reikalavimus ir padariusiam materialin al monei (u avarij,
griuvimo metu sugadintus renginius bei mediagas) ar konkreiam asmeniui (u jo sualojim nelaimingo atsitikimo metu arba jei jis suserga
profesine liga) taikoma visika ir ribota materialin atsakomyb.
Visika materialin atsakomyb pareignui taikoma tada, kai jo veiksmuose randama baudiamojo (kriminalinio) nusikaltimo fakt.
Ribota materialin atsakomyb taikoma u darbuotojo sveikatai padaryt al. Tokia materialin atsakomyb sudaro ne daugiau kaip vidutin
mnesin udarb.
Darbuotojui uvus darbe nelaimingo atsitikimo metu dl saugos darbe teiss akt reikalavim paeidimo, pirmos eils statyminiams pdiniams
(uvusiojo vaikams, sutuoktiniui, tvams ir kt.) socialinis draudimas imoka vienkartin paalp, ne ma esn kaip 100 vidutini mnesini
draudiamj pajam, galiojusi t mnes, kur vyko mirtinas nelaimingas atsitikimas.
Baudiamoji atsakomyb. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 176 straipsnis numato baudiamj atsakomyb u LR darbuotoj saugos
ir sveikatos statymo ar kit saugos darbe teiss akt paeidimus. io straipsnio pirmoji dalis nu mato, kad jeigu tai galjo sukelti (nors ir
nesukl) nelaiming atsitikim monms, avarij ar kitokias sunkias pasekmes, i paeidim kaltininkas baudiamas teiss dirbti tam tikr
veikl atmimu, bauda arba laisvs apribojimu.
io straipsnio antroji dalis nurodo, kad ivardintos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dl neatsargumo.
22.9. Nelaimingi atsitikimai ir profesins ligos
Nelaimingas atsitikimas darbe - vykis darbe, skaitant eismo vyk darbo laiku, nustatyta tvarka itirtas ir pripaintas nelaimingu atsitikimu
darbe, kurio padarinys -darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
Pavojingas veiksnys - tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dl kurio darbuotojas gali patirti mi sveikatos sutrikim ar mirti.
Kenksmingas veiksnys - tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris, veikdamas darbuotojo sveikat, gali sukelti lig ar profesin lig ir kurio
ilgalaikis poveikis gali bti pavojingas gyvybei.
Profesin liga - tai mus ar ltinis darbuotoj sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming ir (ar) pavojing darbo aplinkos
veiksni, nustatyta tvarka pripaintas profesine liga.
Profesins ligos skirstomos pagal pasireikimo laik ir poymius:
1) ltin profesin liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming ir (ar) pavojing darbo aplinkos veiksni per
tam
tikr
darbo
laik;
2) mi profesin liga - staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl trumpalaikis (vienkartinis arba per vien darbo dien) darbo aplinkos
pavojingas veiksnys (veiksniai), pasiymintis miu poveikiu.
Bna atvej, kai alingi poveikiai yra ilgalaikiai, taiau j pasekms vertinamos kaip nelaimingi atsitikimai. Pvz., sauls smgiai, nualimai,
apsinuodijimai lakiosiomis mediagomis priskirtini nelaimingiems atsitikimams, o ne profesini lig grupei.
Nelaimingi atsitikimai gali bti lengvi, sunks, mirtini ir grupiniai.
Lengvas nelaimingas atsitikimas - tai vykis, kurio metu darbuotojas patiria traum ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris
nepriskiriamas sunki nelaiming atsitikim darbe kategorijai. Po tam tikro laikotarpio nukentjs pasveiksta be liekamj pasekmi.
Sunkus nelaimingas atsitikimas - tai vykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum. Tai kaul liai, galni
amputacijos, III-IV laipsni nudegimai ir kt. Sunki nelaiming atsitikim klasifikaciniai poymiai nurodomi Nelaiming atsitikim darbe
tyrimo ir apskaitos nuostatuose.
Miltinas nelaimingas atsitikimas - tai vykis, dl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojing traum ir dl jos i karto ar po kurio
laiko mirta.
Grupinis nelaimingas atsitikimas - tai vykis, kurio metu nukentjo du ir daugiau darbuotoj.
Pavojingi veiksniai, dl kuri gali vykti nelaimingas atsitikimas, gali bti fizins, chemins, biologins ar psichofiziologins kilms.
Fizins kilms veiksniu gali bti laikomas konstrukcijos griuvimas ar virtimas, krovimo kritimas ir kt., traumuojantis darbuotoj.
Chemins kilms veiksnys - tai gali bti kenksmingj ir nuodingj duj patekimas darbo aplink, dl kurio darbuotojas gali apsinuodyti.
Biologins kilms veiksnys - tai, pavyzdiui, vabzdi ar gyvai kandimai darbuotojams.
Psichofiziologins kilms veiksniu gali bti laikomas darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotik, problemiki moni
santykiai darbovietje.
Nelaimingus atsitikimus sukl pavojingi ir kenksmingi veiksniai turi bti analizuojami ir imamasi reikiam saugumo priemoni, kad j nelikt.
22.10. Nelaimingi atsitikimai darbe ir j klasifikacija
Nelaiming atsitikim tyrim reglamentuoja Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtinti
Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Nelaimingi atsitikimai skirstomi susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu.
1. Nelaimingi atsitikimai, susij su darbu, kai suraomi N-1 formos aktai, yra atsitikimai, vyk asmenims:
1.1.
atliekantiems
darbo
sutartimi
sulygt,
kit
darbdavio
pavest
ar
su
darbdavio
inia
dirbam
darb;
1.2. rengiantiems arba tvarkantiems darbo viet, darbo priemones ir atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus mons teritorijoje,
patalpoje
ar
kitoje
vietoje
(prie
pradedant
darb,
darbo
laiku
ar
po
darbo);
1.3. darbo metu vykstantiems darbo reikalais (vykdantiems darbdavio pavest uduot, skaitant jo siuntim tikrintis sveikatos);
1.4.
vykstantiems

darb
ar
i
darbo
mons
ar
jo
samdomu
transportu;
1.5. nukentjusiems dl smurto, jeigu smurto aplinkybs ir motyvai susij su darbu (remiantis teissaugos institucijos ir tiriani asmen
ivadomis);
1.6. per piet pertrauk, poilsio ir kitas pertraukas, skaitomas darbo laik, darbo vietoje, mons teritorijoje ar patalpoje;
1.7.
dirbantiems
sau
monje
(darbdavio
ar
padalinio
vadovo
raytiniu
leidimu).
1.8. darbuotoj nualinus nuo darbo, taiau nualintajam esant mons teritorijoje.
2.
Kiti
nelaimingi
atsitikimai
darbe,
dl
kuri
suraomi
N-1
formos
aktai:
2.1. darbo metu atliekant pilietin pareig: gelbstint mones, materialines vertybes gaisro, avarijos, stichins ir kitos nelaims monje
likvidavimo
metu;
2.2. darbdavio raytiniu pavedimu (nurodymu) dalyvaujant sporto, kultros ir kituose panaiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant statymo
numatytoje
visuomeninje
veikloje;
2.3. spjimo apie darbo sutarties nutraukim laikotarpiu iekant naujo darbo laisvo nuo darbo laiku, esant kitoje monje.
3.Dl
nelaimingo
atsitikimo,
vykusio
darbuotojui
esant
komandiruotje,
suraomi:
3.1.
N-1
formos
aktas,
kai
nelaimingas
atsitikimas
vyko:
3.1.1.
vykdant
darbo
uduot
paskirties
vietoje;
3.1.2. vykstant i poilsio vietos uduoties vykdymo viet ar atgal mons, su kuria sudaryta darbo sutartis, ar mons, kuri komandiruotas
asmuo,
transportu
ar
j
samdytu
transportu;

93

3.2. N-2 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas vyko kelyje darbdavio nurodyt uduoties vykdymo viet ir i jos, taip pat poilsio
(nakvyns) viet ir i jos, iskyrus i nuostat 3.1.2 punkte nurodytus atvejus.
4. Nelaimingo atsitikimo, susijusio su darbu, tyrim rezultatai suraomi N-2 formos akte, kai nelaimingas atsitikimas vyksta darbuotojo darbo
dienomis
kelyje
tarp
darboviets
ir:
4.1.
gyvenamosios
vietos,
iskyrus
1.4
punkte
nurodyt
atvej;
4.2.
ne
darbovietje
esanios
vietos,
kurioje
darbuotojas
gauna
umokest
u
darb;
4.3. ne mons teritorijoje esanios vietos, kur darbuotojas gali bti per pertrauk, skirt pailsti ir pavalgyti.
5. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustaius, kad vykis darbe nesusijs su darbu, arba nustaius, kad darbuotojas mir dl ligos, nesusijusios
su darbu, vykio tyrimas nutraukiamas, N-1 ar N-2 formos aktas nesuraomas. Nelaimingi atsitikimai, nesusij su darbu, yra ie:
5.1. nukentjusysis siek susialoti ar nusiudyti (remiantis teissaugos institucijos ir asmens sveikatos prieiros staigos ivadomis);
5.2.
nukentjusysis
dar
nusikaltim
(remiantis
teissaugos
institucij
ivadomis);
5.3.
nukentjusysis
dirbo
sau
(savo
interesais)
be
darbdavio
ar
padalinio
vadovo
raytinio
leidimo;
5.4. asmuo nukentjo dl smurto, kurio aplinkybs ir motyvai nesusij su darbu (remiantis teissaugos institucijos ir tiriani asmen ivadomis).
Grupinio nelaimingo atsitikimo metu atitinkamos formos aktas suraomas kiekvienam nukentjusiajam atskirai.
Nelaimingas atsitikimas, apie kur nukentjusysis neprane darbdaviui arba dl kurio darbingumo neteko ne i karto, itiriamas gavus
nukentjusiojo ar jo interesams atstovaujanio asmens praym ratu ne vliau kaip per 30 kalendorini dien nuo praymo gavimo dienos.
Ityrus nelaiming atsitikim darbe suraomas N-1 formos aktas, o vykstant darb ar i darbo - N-2 formos aktas. ie aktai privalo bti
registruojami specialios formos urnaluose ir saugomi monje kartu su visa tyrimo mediaga 45 metus esant lengvam nelaimingam atsitikimui,
o sunkiam ir mirtinam - 75 metus. Likviduojant mon ie aktai su tyrimo mediaga perduodami mons teisi permjui, o jeigu jo nra - miesto
(rajono) archyvui.
Kai nelaimingas atsitikimas vyksta ne mons teritorijoje, mons darbuotojui atliekant darbdavio (jo galioto asmens) pavest darb arba
vykstant /i darbo, dl geleinkelio, vandens, oro, automobili transporto, traktori ar kit savaeigi main eismo saugos taisykli paeidim,
vyk tirianios teissaugos institucijos ar komisijos apie vyk ne vliau kaip per 24 val. pranea nukentjusiojo darbdaviui, o vykio tyrimo
mediag jam isiunia ne vliau kaip per 3 dienas (j ityrus). Darb davys, gavs tyrimo mediag, sudaro komisij, kuri surao atitinkamos
formos nelaimingo atsitikimo akt.
Tiriant tok nelaiming atsitikim darbe gali dalyvauti darbdavi, darbuotoj interesams atstovaujanios organizacijos atstovai, pakviesti
ekspertai.
Darbdavys ar jo galiotas asmuo mons, kurioje vyko sunkus, mirtinas ar grupinis nelaimingas atsitikimas profesini mokykl moksleivi,
auktesnij ar auktj mokykl student praktikos monje metu, nedelsiant faksu, telefonograma ar kitomis ryio priemonmis privalo
praneti mokymo staigai, kaip numatyta tiriant sunk ar mirtin nelaiming atsitikim pagal nustatyt praneimo form.
22.11. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas
vykus lengvam nelaimingam atsitikimui, nukentjusysis privalo apie tai nedelsdamas praneti darbo vadovui arba darbdaviui. Darbuotojai, mat
ar suinoj apie vyk, turi nedelsdami suteikti nukentjusiajam pagalb ir praneti nukentjusiojo darbdaviui arba jo galiotam asmeniui.
Darbdavys (jo galiotas asmuo) privalo nedelsdamas organizuoti pirmosios pagalbos suteikim, o prireikus nukentjusj nugabenti gydymo
staig.
Apie vykus nelaiming atsitikim darbdavys (jo galiotas asmuo) privalo nedelsdamas praneti mons profesinei sjungai, kurios narys yra
nukentjusysis. Padalinio vadovas apie vyk pranea mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai ir darbuotoj saugos ir sveikatos komitetui.
Darbdavys (jo galiotas asmuo) monje, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas, privalo darbo viet ir rengini bkl isaugoti, kokia ji buvo
nelaimingo atsitikimo metu, iki nelaimingas atsitikimas bus komisijos itirtas. Be tyrimo komisijos leidi mo btini pakeitimai daromi, jeigu tai
kelia pavoj aplinkini darbuotoj gyvybei ir sveikatai. iuo atveju dokumentuojama (grafikai, fotografuojama, filmuojama) ir suraomas aktas.
Lengv nelaiming atsitikim tiria dvial darbdavio sakymu sudaryta komisija i darbdavio atstovo ir darbuotoj atstovo.
monje, kurioje vyko nelaimingas atsitikimas, darbdavys privalo sudaryti tinkamas slygas tirti nelaiming atsitikim ir komisijos, tirianios
nelaiming atsitikim, ar vieno jos nario pareikalavimu:
1)
nufotografuoti
objekt,
nelaimingo
atsitikimo
viet,
parengti
ir
pateikti
kit
vaizdin
(grafin)
mediag;
2) aprpinti transporto, ryi priemonmis (jei to reikia nelaimingo atsitikimo tyrimui) ir skirti patalp komisijos darbui;
3)
pakviesti
reikiamus
specialistus,
ekspertus;
4) atlikti techninius skaiiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus ir kitus darbus, kuri reikia nelaimingam atsitikimui itirti;
5) ispausdinti ir padauginti tyrimui reikalingus dokumentus, jei reikia juos iversti valstybin kalb.
Kiekvienas komisijos, tirianios nelaiming atsitikim, narys turi teis gauti darbdavio, mons struktrini padalini vadov ir kit asmen
odinius arba raytinius pasiaikinimus ar paaikinimus dl nelaimingo atsitikimo ir pateikti komisijai
Lengv nelaiming atsitikim dvial komisija privalo itirti per 7 darbo dienas nuo vykio dienos.
Ityrusi lengv nelaiming atsitikim, komisija surao N-I arba N-2 formos akt ir j pasirao visi komisijos nariai.
Jei darbdavys nesutinka su komisijos ivadomis, jis gali idstyti savo nuomon ratu, kuri pateikiama komisijai ir pridedama prie tyrimo
mediagos.
Darbdavys, gavs nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktus su tyrimo mediaga, savo parau bei mons antspaudu patvirtina, kad
susipaino su tyrimo mediaga.
Lengvo nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos akto ir tyrimo mediagos originalas paliekamas monje, o po vien patvirtint akto kopij
darbdavys per 3 dienas privalo isisti:
1)
Valstybins
darbo
inspekcijos
atitinkamam
inspektavimo
skyriui
ir
nukentjusiajam;
2)
staigai,
kurioje
nukentjs
asmuo
apdraustas
nuo
nelaiming
atsitikim;
3 mokymo
staigai,
pagal
kurios
siuntim
nukentjusysis
dirbo
praktikos
metu;
4) profesinei sjungai, kurios narys yra nukentjusysis, kartu su tyrimo metu surinkt dokument patvirtintomis kopijomis.
Darbo inspektorius, nustats, kad lengvas nelaimingas atsitikimas itirtas neteisingai, privalo i darbdavio pareikalauti j papildomai itirti.
Suinteresuot asmen pareikimus dl lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimo Valstybinje darbo inspekcijoje nagrinja ir dl papildomo tyrimo
priima sprendimus inspektavimo skyriaus virininkas.
22.12. Sunki ir mirtin nelaiming atsitikim tyrimas
vykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo ikart po vykio pagal nustatyt form faksu, telefonograma ar kitomis
ryio priemonmis praneti :
1)
miesto
(rajono),
apylinks,
kurioje
vyko
nelaimingas
atsitikimas,
prokuratrai;
2)
Valstybinei
darbo
inspekcijai;
3)suinteresuotai monei, profesinei sjungai, socialiniam draudimui, Valstybinei teritorij planavimo ir statybos inspekcijai (griuvus statybinms
konstrukcijoms)
ir
kitoms
suinteresuotoms
staigoms;
4) nukentjusiojo eimai.

94

Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas i nukentjusij sunkiai traumuotas ar mir, nelaimingus atsitikimus tiria valstybinis darbo
inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotoj atstovai. Tyrime gali dalyvauti draudimo staigos atstovas. Darbo inspektorius, tirdamas
nelaiming atsitikim darbe, prireikus kvieia dalyvauti:
1)
sunki
ar
mirtin
mi
apsinuodijim
atveju
teritorinio
visuomens
sveikatos
centro
atstov;
2) suinteresuot moni ir organizacij atstovus.
Sunk ar mirtin nelaiming atsitikim darbo inspektorius privalo itirti ne vliau kaip per 15 darbo dien. Lietuvos Respublikos vyriausiasis
valstybinis darbo inspektorius ar jo pavaduotojas darbo inspektoriaus motyvuotu praymu, atsivelgdami tyrimo sudtingum, gali pratsti
tyrimo trukm. Tyrimas kai kuriais atvejais gali bti sustabdomas, iki bus gautos ivados i medicinos ir teissaugos staig.
Nelaiming atsitikim darbe, dl kurio mir trys ir daugiau darbuotoj, tiria komisija, kurios pirmininkas - vyriausiasis valstybinis darbo
inspektorius, nariai - vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybins darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus
virininkas ir du io skyriaus darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotoj atstovai.
Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu darbo inspektorius privalo:
1) nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbo vieta. Jeigu ji buvo pakeista, btina suinoti, kas joje pakeista, ir gauti i darbdavio
dokumentus,
susijusius
su
vykio
vietos
pakeitimu;
2) apirti nelaimingo atsitikimo darbe viet, j nufotografuoti, pareikalauti sudaryti ir pateikti tyrimui reikaling grafin mediag;
3) pareikalauti vykio liudytoj, padalinio vadovo, darbdavio, greta dirbusi ir kit asmen, galini suteikti informacij, odini ir/ar raytini
paaikinim dl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybi, prieasi, kit klausim, susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe;
4) prireikus ir esant galimybei gauti nukentjusiojo ar eimos nari raytinius paaikinimus, susijusius su nelaimingu atsitikimu darbe;
5) inagrinti ir vertinti nukentjusiojo ir kit su tiriamu vyki susijusi darbuotoj profesin parengim darbui, j galimybes atlikti pavest
darb,
priemoni
darbuotojo
(darbuotoj)
saugai
ir
sveikatai
vykio
vietoje
utikrinti
gyvendinim;
6)ianalizuoti mediag apie tai, kaip nukentjusysis buvo mokomas ir instruktuojamas darbuotoj saugos ir sveikatos darbe (kur atliekant vyko
nelaimingas atsitikimas darbe) klausimais, apie nukentjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo arba asmens, turjusio takos nelaimingam
atsitikimui
darbe
vykti,
sveikatos
bkl,
kvalifikacij,
atestavim
saugos
darbe
klausimais;
7) nustatyti darbo priemoni bkl, buvusi vykio metu, duomenis apie i priemoni prieir (remont, bandymus ir kt.) iki nelaimingo
atsitikimo darbe, j ir gamintojo technini dokument, saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim atitikim;
8) inagrinti, kaip vykio vieta aprpinta kolektyvinmis saugos priemonmis ir darbuotojai aprpinti asmeninmis apsauginmis priemonmis,
vertinti
i
priemoni
efektyvum;
9) nustatyti, ar darbdaviui buvo teikti kontroliuojani valstybs staig reikalavimai, susij su tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe prevencija,
ar
ie
reikalavimai
vykdyti;
10)
ianalizuoti
ir
vertinti:
10.1. darbo vietos ir technologinio proceso monje organizavim reglamentavusius norminius dokumentus, j ir teiss akt reikalavim
atlikim;
10.2. darbo vietos ir technologinio proceso atitikim, normini dokument ir teiss akt reikalavim atlikim;
10.3. rizikos vertinimo duomenis ir priemoni, btin darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti, gyvendinim vykio vietoje;
11) nustatyti, ar nukentjusiajam laiku buvo suteikta medicinos pagalba, inagrinti sveikatos prieiros staig, teissaugos institucij paymas,
ivadas apie traumos pobd, sunkum, alkoholio, narkotini, psichik veikiani mediag kiek kraujyje, mirties prieast ir kitus io skyriaus
1.11 temos 1.5, 1.7, 5.1, 5.2 ir 5.4 punktuose nurodytus klausimus. Dl paym ar ivad atitinkamas institucijas ir staigas kreipiasi darbdavys
arba
darbo
inspektorius;
12) saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim poiriu inagrinti ir vertinti specialist ar ekspert pateiktas ivadas, kitus su vyki susijusius
dokumentus
ir
reikinius;
13)
atlikti
kitus
veiksmus,
kuri
reikia
nelaimingo
atsitikimo
darbe
aplinkybms
ir
prieastims
nustatyti;
14) vadovaujantis 1-13 punktuose inagrint klausim ir dokument rezultatais, aprayti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes. Duomenys
aplinkybi
aprae
pateikiami
atsivelgiant

prieastin
ry
su
nelaimingu
atsitikimu;
15) nustatyti nelaiming atsitikim darbe suklus pavojing ar kenksming veiksn (veiksmu) ir jo altin;
16)
nustatyti
nelaimingo
atsitikimo
darbe
prieastis;
17) nustatyti ir pasilyti darbdaviui priemones ir terminus itirto nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galini vykti toki nelaiming atsitikim
darbe) prieastims paalinti.
Ityrs sunk ar mirtin nelaiming atsitikim, darbo inspektorius surao N-1 arba N-2 formos akt, nurodydamas, kokie darbuotoj saugos ir
sveikatos teiss aktai ir j reikalavimai buvo paeisti, ir j pasirao. Tyrimo akt pasirao tyrime dalyvav asmenys.
Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo tyrimo akt teikia pasirayti darbdaviui.
Jei darbdavio ar darbuotoj atstovas arba darbdavys nesutinka su akte idstytomis aplinkybmis, prieastimis ar nurodytais saugos darbe teiss
akt ir j reikalavim paeidimais, nepasirao akto ir ratu per 3 dienas nepateikia darbo inspekto riui motyvuotos nepasiraymo prieasties,
darbo inspektoriaus suraytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas sigalioja nuo jo suraymo dienos.
Jeigu asmuo, dalyvavs tiriant nelaiming atsitikim, nesutinka su akto turiniu, jis akt gali pasirayti su pastaba, o savo nuomon idstyti
priede prie akto.
Darbdaviai, pasira sunki ar mirtin nelaiming atsitikim darbe aktus, juos kartu su tyrimo mediaga ne vliau kaip per 3 darbo dienas
grina tyrusiam nelaiming atsitikim darbo inspektoriui.
Nelaiming atsitikim N-1 ar N-2 formos aktus kartu su rita ir uantspauduota tyrimo mediaga darbo inspektorius ne vliau kaip per 3 darbo
dienas nuo tyrimo pabaigos isiunia:
1)
Valstybins
darbo
inspekcijos
valdybai;
2)
nukentjusiojo
darbdaviui
(original);
3)
miesto
(rajono),
apylinks,
kurioje
vyko
nelaimingas
atsitikimas,
prokuratrai;
4)
nukentjusiam
darbuotojui
(jo
eimai)
arba
jo
interesams
atstovaujaniam
asmeniui;
5)
draudimo
staigai,
kurioje
nukentjusysis
apdraustas
nuo
nelaiming
atsitikim;
6)
organizacijoms,
kuri
atstovai
dalyvavo
tiriant
nelaiming
atsitikim
(j
pageidavimu);
7) profesinei sjungai, kurios narys yra nukentjusysis, o jei jis nra profesins sjungos narys - darbuotoj galiotam atstovui;
8) mokymo staigai, kurios moksleivis ar studentas buvo traumuotas.
Sunki ir mirtin nelaiming atsitikim tyrimo N-1 arba N-2 formos akt kopijos gali bti siuniamos kitoms organizacijoms, jeigu jos to prao
ratu.
Valstybins darbo inspekcijos valdyba, nustaiusi sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo mediagoje trkum, turi teis pareikalauti i
darbo inspektoriaus surinkti ir pateikti papildomos mediagos.
Valstybins darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ar ivados dl aplinkybi ir prieasi paties darbdavio, darbdavio ar
darbuotoj atstovo pareikimais gali bti skundiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui.

95

Dl mirtino nelaimingo atsitikimo, taip pat dl sunkaus, kai nukentjusysis pasveiko ar buvo nustatytas (i karto ar vliau) invalidumas,
darbdavys isiunia nustatytos formos praneim apie nelaimingo atsitikimo socialines-ekonomines pasekmes Valstybins darbo inspekcijos
atitinkamam inspektavimo skyriui.
Darbdavys privalo alinti nelaiming atsilikim prieastis, vykdyti nustatytais terminais akte numatytas priemones ir informuoti mons
darbuotojus, darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto narius, profesin sjung, o jai nesant - darbuotoj galiot atstov apie vykdytas
priemones tinkamoms darbo slygoms sudaryti.
Darbdavys, pasibaigus N-1 formos akte nurodyt priemoni vykdymo laikui, apie i priemoni vykdym privalo per tris darbo dienas ratu
praneti valstybiniam darbo inspektoriui.
22.13. Traumatizmo analizs metodai ir koeficientai
Tiek darbinje veikloje, tiek atliekant mokslinius tiriamuosius darbus danai apsiribojama tik nelaiming atsitikim analize, nekreipiant dmesio,
kad tai - ne savitikslis darbas, o kertiniai duomenys darb saugai valdyti ir prognozuoti. Tai manoma atlikti tik naudojant iuolaikin
skaiiavimo technik. Traumatizmo analizavimas privalo turti tok nuoseklum:

duomen apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas;

i duomen analizavimas;

traumatizmo prognozavimas pagal analizs duomenis;

traumatizmo planavimas, t. y. galim traum nustatymas;

prevencini darb saugos priemoni optimizavimas;

priemons gamybiniam traumatizmui valdyti.

Norint traumatizmo valdymui gauti efektyvias organizacines technines prevencines priemones, btina naudotis tik 3-5 met trukms
traumatizmo duomen banku. Be abejo, darbas bus efektyvus, jei duomenys bus kaupiami, analizuojami, prognozuojami kompiuteriu.
Traumatizmas gali bti analizuojamas daugeliu bdu. inomas topografinis analizavimo bdas, kada aikinamasi, kokiuose cechuose, monse
vyksta daugiausia traum; monografinis metodas, kai nustatinjama, kokie renginiai, mechanizmai, darbo zonos pavojingiausios; traumatizmo
altini paiekos metodas, kai nustatinjami pagrindiniai traumatizmo veiksniai, prieastys; tinklinio plano metodas, kuriuo nustatinjamas
prieastinis traum ryys ir kt. inoma, patogiausias, isamiausias traum analizavimo bdas - kompiuterio programos, kurios padeda
operatyviai atlikti traum analiz pagal ami, darbo laik, pamainos laik, laik nuo darbo pradios ir pan. iuo atveju kompiuterio galimybs
beveik neribotos. Paprasiausias ir, deja, kol kas prieinamiausias yra statistinis metodas. Traumatizm apibdina traum danis ir traumavimo
pasekmi sunkumas. ie rodikliai daniausiai ir naudojami taikant statistin traumatizmo analizavimo metod. Nelaiming atsitikim dan
vertina danio koeficientas, kuris parodo, kiek darbuotoj i 1000 susieidia per analizuojam period. Taigi danumo koeficientas:
cia N - traum skaiius per analizuojam period;
S - vidutinis sra traukt darbuotoj skaiius.
Traum pasekmes vertina traum sunkumo koeficientas, kuris nurodo dl traum sirgt dien vidurk:
ia &#61523;D - bendras dl nelaiming atsitikim sirgt dien skaiius;
N - nelaiming atsitikim skaiius.
Norint gauti bendr traumatizmo charakteristik monje (ceche, padalinyje ir kt.), nustatomas nedarbingumo koeficientas, kuris yra danumo ir
sunkumo koeficient sandauga:
is koeficientas parodo vidutin nedarbing dien dl traumatizmo skaii, tenkant 1000 darbuotoj.
22.14. Profesini lig tyrimas ir apskaita
Profesini lig tyrim ir apskait reglamentuoja Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004
m. balandio 28 d. nutarimu Nr. 487. Jie yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekant profesini lig tyrim, diagnozs
nustatym ir apskait. Pagal juos profesins ligos tiriamos:

asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis;

asmenims, einantiems ar jusiems valstybs tarnautoj pareigas valstybs ar savivaldybs institucijose ar staigose;

kitiems asmenims, nurodytiems LR Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statyme.
PRANEIMAS APIE PROFESIN LIG
statymas pareigoja darbuotoj, tarus, kad jis yra susirgs mia profesine liga, praneti apie tai padalinio vadovui, mons vadovui, darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnybai.
Padalinio vadovas ar darbdavio galiotas asmuo, gavs ini apie mios profesins ligos atvej, privalo suteikti medicinin pagalb, nugabenti
asmens sveikatos prieiros staig, praneti apie tariam lig LR Valstybins darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybins visuomens
sveikatos prieiros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritorinei staigai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui, t.y. draudimo staigai, kurioje darbuotojas yra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaiming atsitikim ir profesini lig.
mi profesin lig tars asmens sveikatos prieiros staigos gydytojas ne vliau kaip per valand nuo profesins ligos pirmins diagnozs
nustatymo informuoja apie tai Valstybins darbo inspekcijos teritorin skyri, Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorin
staig apskrityje, darbdav ir isiunia jiems praneim (4 priedas).
Jei darbuotojas mirta dl tariamos mios profesins ligos, mons vadovas ar mons vadovo galiotas asmuo apie tai nedelsdamas pranea
( telefonu, telefaksu, elektroniniu patu ) atitinkamos apylinks prokuratrai, Valstybins darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, Valstybins
visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorinei staigai ir draudimo staigai.
Jei asmens sveikatos prieiros gydytojas taria esant ltin profesin lig, jis ne vliau kaip per 3 dienas nuo profesins ligos pirmins diagnozs
nustatymo isiunia darbdaviui, Valstybins darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos
teritorinei staigai apskrityje praneim ( 1 priedas ).
Praneimai apie tariam profesin lig registruojami Valstybins darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose ir t pai dien vedami
Valstybins darbo inspekcijos kompiuterin informacin duomen baz, taip pat registruojami Valstybins visuomens sveikatos prieiros
tarnybos teritorinse staigose apskrityje.
Darbuotojas turi teis ir pats kreiptis sveikatos prieiros staig dl tarimo susirgus profesine liga. iuo atveju gydytojas nustatyta tvarka apie
lig informuoja Valstybins darbo inspekcijos teritorin skyri.
PROFESINI LIG PRIEASI TYRIMAS
Profesins ligos prieastis tiria komisija, kurios sudtyje yra Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedjo paskirtas darbo
inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorins staigos apskrityje vadovo paskirtas
specialistas ir asmens sveikatos prieiros staigos vadovo paskirtas gydytojas, tars profesin lig.
Tais atvejais, kai dl mios profesins ligos mir 3 ir daugiau darbuotoj, prieastis tiria komisija. Komisijai pirmininkauja vyriausiasis
valstybinis darbo inspektorius, jos nariai Valstybins sveikatos prieiros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas ios tarnybos direktoriaus

96

skirtas atstovas, Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus virininkas ir po vien Valstybins darbo inspekcijos, Valstybins visuomens
sveikatos prieiros tarnybos teritorins staigos apskrityje atstov.
Norint utikrinti objektyvias prieastis, suklusias profesin lig, tyrimo darbe dalyvauja darbdavio atstovas, darbuotoj atstovas (atstovai)
saugai ir sveikatai, gali dalyvauti darbuotojas, kurio profesin liga tiriama, arba jo atstovas ir draudimo staigos atstovas. Darbuotojas, kurio
profesin liga tiriama, jo atstovas turi teis susipainti su profesins ligos prieasi tyrimo mediaga.
mons, kurioje dirbo susirgs darbuotojas, vadovas privalo pateikti komisijai duomenis apie darbuotojo dirbt arba atliekam darb (profesijas,
darbo trukm, profesins rizikos veiksnius, j tyrimus, aplinkybes, turjusias takos tariamai profesinei ligai), darbo veiklos organizavim ir
atliktus privalomus sveikatos tikrinimus.
tariamos profesins ligos prieastys turi bti itirtos per 30 dien nuo praneimo apie profesin lig uregistravimo Valstybins darbo
inspekcijos teritoriniame skyriuje. Jeigu tyrimas sudtingas, tai, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sakymu, tyrimas gali bti pradtas,
bet ne ilgesniam kaip 20 darbo dien laikotarpiui.
Jei komisija nustato, kad profesin lig sukelti galjo darbo slygos ankstesnje darbovietje, tyrimas atliekamas ankstesnje darbovietje ar
darbovietse. iuo atveju profesins ligos tyrimo ir patvirtinimo akte (5 priedas) suraomos tik tos darboviets, kuriose dirbtas darbas galjo
turti takos profesins ligos vystymuisi.
Nuostatai pareigoja, kad vadovai t moni, kuriose dirbo susirgs mogus, privalo komisijai sudaryti slygas itirti tariamos profesins ligos
prieastis, aprpinti j transportu ir ryi priemonmis, padaryti dokument, kuri reikia tyrimui atlikti, kopijas.
Atliekant profesini lig prieasi tyrim, komisijos pirmininko sprendimu, gali bti kvieiami reikiamos srities specialistai ar ekspertai.
Komisija, ityrusi tariamos profesins ligos prieastis, upildo ir pasirao profesins ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmj dal (Profesins
ligos prieasi tyrimas). Su akto pirmja dalimi supaindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir mons vadovas pasiraytinai ir nustatyta tvarka
akto pirmoji dalis pateikiama sveikatos prieiros staigai.
PROFESINI LIG NUSTATYMAS
Profesins ligos nustatomos pagal profesini lig sra. Jos tvirtinamos LR Vyriausybs ir yra sudarytos pagal Tarptautin statistin lig ir
sveikatos problem klasifikacij. (in., 2001, Nr. 50-1758).
Profesins ligos diagnozei nustatyti btini ie dokumentai:
1. asmens sveikatos prieiros staigas, kurioje asmuo gydosi (prisiras), Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos siuntimas darbo
medicinos
gydytojui,
asmens
ligos
istorijos
iraas;
2. aktas su upildyta pirmja dalimi.
Profesins ligos diagnoz nustato darbo medicinos gydytojas, turintis ios veiklos licencij. Jis ne vliau kaip per 2 mnesius nuo nurodyt
dokument gavimo itiria asmen ir nustato profesins ligos diagnoz arba jos nenustato.
Darbo medicinos gydytojas, nustats profesins ligos diagnoz arba jos nenustats, reglamento nustatyta tvarka upildo, pasirao ir isiunia
komisijos pirmininkui akto antrj dal (Profesins ligos patvirtinimas).
is, gavs akto antrj dal, ne vliau kaip per 3 darbo dienas pateikia j pasirayti komisijos nariams, o vliau, taip pat ne vliau kaip per 3 darbo
dienas, teikia pasiraytinai mons vadovui ir darbuotojui ar jo atstovui, isiunia asmens sveikatos prieiros staigai, kurioje tarta profesin
liga, Valstybins darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, draudimo staigai, Valstybins visuomens sveikatos prieiros teritorinei staigai
apskrityje, o jeigu nuo mios profesins ligos asmuo mirta, - atitinkamos apylinks prokuratrai.
Suinteresuoti asmenys, nesutink su profesins ligos nustatymo ar nenustatymo faktu, per 2 mnesius gali kreiptis Centrin darbo medicinos
ekspert komisij.. centrin darbo medicinos ekspert komisija, primusi sprendim dl profesins ligos diagnozs nustatymo, surao ivad dl
profesins ligos pagrstumo (nepagrstumo). Centrins darbo medicinos ekspert komisijos pirmininkas per 3 dienas nuo ivados suraymo
isiunia po vien jos egzempliori Valstybins darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, darbuotojui, darbdaviui ir draudimo staigai, o jeigu ivada
surayta dl profesins ligos nepagrstumo, vien jos egzempliori ir Profesini lig valstybs registro tvarkymo staigai. Suinteresuoti
asmenys, nesutik su Centrins darbo medicinos ekspert komisijos sprendimu, gali j apsksti teismui.
Profesins ligos registruojamos Profesini lig valstybs registre ir Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorinje staigoje
apskrityje Profesini lig valstybs registro nuostat, tvirtinam LR Vyriausybs, nustatyta tvarka.
22.15. Privalomi sveikatos patikrinimai
Darbo kodeksas numato, kad visi darbuotojai iki 18 met privalo tikrintis sveikat sidarbindami ir kiekvienais metais iki sukankant atuoniolika
met. Taiau sveikat btina tikrintis ne tik dl jau no amiaus, taiau ir dl profesins rizikos veiksni. iuo atveju btina tikrintis prie
sidarbinant, o vliau, darbins veiklos metu, periodikai pagal monje patvirtint darbuotoj sveikatos pasitikrinim grafik. DK 265 straipsnis
akcentuoja, jog, siekiant apsaugoti gyventoj sveikat, turi bti atliekamas maisto pramons, vieojo maitinimo ir prekybos moni, vandentiekio
rengini, gydymo bei profilaktikos ir vaik staig, o taip pat kai kuri kit moni, staig, organizacij darbuotoj sveikatos tikrinimas
(medicinins apiros).
Grietesni reikalavimai sveikatos poiriu taip pat numatomi darbuotojams nakt ar pamainose. Privaloma tikrinti sveikat prie sidarbinant, o
vliau pagal darbuotoj sveikatos pasitikrinim grafik. Su iais grafikais darbuotojai privalo bti supaindinami pasiraytinai. Visi ie
sveikatos patikrinimai atliekami, kaip taisykl, darbo metu. U sugait laik tikrinantis sveikat mokamas vidutinis darbo umokestis.
Atsisakymas tikrintis sveikat yra laikomas iurkiu darbo pareig paeidimu, ir darbuotojas gali bti atleistas i darbo be spjimo remiantis
DK 136 straipsnio 3 dalimi.
22.16. Motinysts sauga
1998 m. gruodio 1 d. Seime priimtas Moter ir vyr lygi galimybi statymas, draudis lyi diskriminacij.
Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Jungtini Taut Konvencija dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims pareigoja valstybes,
ios Konvencijos dalyves, garantuoti lygi vyr ir moter teis naudotis visomis ekonominmis, socialinmis, kultrinmis, pilietinmis ir
politinmis teismis, atsivelgiant tarptautines konvencijas, sudarytas globojant Suvienytj Naci Organizacijai ir specializuotoms staigoms,
skatinanias vyr ir moter lygiateisikum, taip pat atsivelgiant Suvienytj Naci Organizacijos ir specializuot staig priimtas rezoliucijas,
deklaracijas ir rekomendacijas, kuriomis siekiama vyr ir moter lygiateisikumo.
Konvencijos 11 straipsnyje tvirtintas reikalavimas valstybms dalyvms imtis vis reikiam priemoni, kad bt panaikinta moter
diskriminacija uimtumo srityje ir lygiomis su vyrais slygomis moterims bt utikrintos ios teiss:
a)
teis

darb
kaip
neatimama
vis
moni
teis;
b) teis turti vienodas galimybes sidarbinti, skaitant vienod atrankos kriterij taikym darbinant.
Tikslu ivengti itekjusi moter ir motin diskriminavimo, valstybs nars, j tarpe ir Lietuva, siekia:
Kad nebt diskriminuojamos itekjusios moterys ir motinos ir garantuota j teis darb, valstybs dalyvs imasi reikiam priemoni
siekdamos:
a) udrausti grasinant pritaikyti sankcijas atleisti i darbo ntumo ar ntumo ir gimdymo atostog pagrindu arba diskriminuoti atleidiant dl
eimynins
padties;
b) vesti apmokamas arba kompensuojamas socialinmis paalpomis ntumo ir gimdymo atostogas isaugant ankstesn darbo viet, pareigas ar
socialines
paalpas;
c) skatinti teikti papildom socialini paslaug, ypa steigti kuo daugiau vaik prieiros staig, kad tvai galt derinti eimos pareigas su

97

darbu
ir
dalyvauti
visuomeniniame
gyvenime;
d) utikrinti ypating apsaug moterims ntumo metu tuose darbuose, kuri kenksmingumas j sveikatai rodytas.
ios priemons yra tvirtintos Darbo Kodekse, pagrindinai 278 str. Motinysts sauga. Jame reikalaujama, kad nios, neseniai pagimdiusios
moterys ar maitinanios motinos negalima skirti darbui tokiose slygose, kurios gali turti neigiam poveik moters ar kdikio sveikatai.
Numatytas kenksming darb sraas (viso vir 70 vairaus pobdio darb), kuri neleidiama dirbti ioms moterims. Tai asfalto, bitumo,
betono paruoimas ir klojimas, apdailos darbai naudojant kenksmingas chemines mediagas, darbai su rankiniais vibrorankiais, ems rankinis
kasimas, darbai auktyje ir t.t. ie kenksmingi ar pavojingi veiksniai privalo bti paalinti, tik po to i kategorij moter darbas leidiamas.
Nesant galimybei i pavojing veiksni paalinimui, darbdavys privalo gyvendinti darbo slyg pagerinimo priemones, kad moterys nepatirt
i veiksni poveikio.
Jei t poveiki paalinti nemanoma, moteris privalo, jos sutikimu, bti perkelta kit darb toje paioje monje, staigoje ar organizacijoje. Jai
privalo bti garantuojamas vidutinis darbo umokestis, ne maesnis kaip iki perklimo kit darb.
Bna atvej, kad perkelti moter kit darb nemanoma dl organizacini ar valdymo ypatum. iuo atveju, sutikus moteriai, suteikiamos
atostogos iki ntumo ir gimdymo atostog ir j metu moteriai mokamas vidutinis mnesinis darbo umokestis.
Krtimi maitinaniai moteriai, be prastins pertraukos pailsti ir pavalgyti, turi bti kas trys valandas suteikiamos ne trumpesns kaip puss
valandos pertraukos kdikiui maitinti. Moters pageidavimu, visas dienos pertraukas kdikiui maitinti galima sujungti su poilsio ar piet
pertraukomis ir perkelti darbo pabaig, atitinkamai sutrumpinant darbo dien. Pertraukos kdikiui maitinti apmokamos pagal vidutin darbo
umokest.
ias moteris draudiama be j sutikimo skirti virvalandini darb atlikimui. Tas pats pasakytina apie naktin darb, darb poilsio ir veni
dienomis, siuntim komandiruotes.
23.1 Individuali darbo gin svoka ir poymiai
Darbo ginai yra vienas i darbo santyki bruo. Darbo procesas yra links konfliktus tiek individualius, tiek kolektyvinius[1]. Dl to darbo
gino ir darbo konflikto svokos neretai tapatinamos. Paia bendriausia prasme darbo ginas gali bti suvokiamas kaip konfliktas tarp darbo
santyki subjekt, kai vienas i j ikelia tam tikrus reikalavimus, o kitas subjektas arba i dalies, arba visikai juos atmeta. Teiss mokslas
konflikto svokos beveik nevartoja, o daniausiai teiss norm reguliuojam santyki srityje ikylanius nesutarimus vadina ginais. Dabartins
lietuvi kalbos odynas svok konfliktas apibria kaip prieing interes ar j reikj susidrim, susikirtim, sankirt, o odio ginas
reikm apibdinama kaip teisme sprendiamos tarpusavio pretenzijos k nors valdyti [2]. Lietuvos Respublikos Darbo kodekse daugiausiai
vartojama darbo gino svoka, taiau minimas ir konflikto apibrimas. Pavyzdiui, Darbo kodekso 68 straipsnyje pateikiama kolektyvinio
darbo gino svoka, kur kolektyvinis darbo ginas vardijamas kaip interes konfliktas. Vis dlto, kalbant apie darbo santyki nesutarimus
vertt naudoti darbo gino svok, kuri yra labiau teisinio pobdio nei darbo konflikto svoka .
Kalbant apie individualius darbo ginus, pirmiausiai vertt trumpai apvelgti j reglamentavim i istorins retrospektyvos. 1940 metais kartu
su okupaciniu reimu ir jo teiss sistema buvo pradtos taikyti 1928 m. Rusijos FR "Darbo gin nagrinjimo taisykls", patvirtintos
Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku. 1957 metais TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku buvo patvirtinti Darbo gin
nagrinjimo tvarkos nuostatai, kurie monse, staigose, organizacijose kr darbo gin komisijas. Vliau buvo priimta i nuostat 1974 met
redakcija, taip pat 1973 m. sigaliojo LTSR Darbo statym kodeksas. Nepriklausomyb atgavusioje Lietuvoje 2000 m. buvo priimtas Lietuvos
Respublikos Darbo gin nagrinjimo statymas,o vliau darbo gin reglamentavim perm 2003 m. sigaliojs Lietuvos Respublikos Darbo
kodeksas.
Tiek vairiuose teiss aktuose, tiek teiss literatroje yra daug darbo gin apibrim. Pavyzdiui, darbo ginai tai nesutarimai, kylantys tarp
administracijos ir darbuotoj dl galiojani normini akt taikymo arba nauj darbo slyg nustatymo.[3] Panas ir kiti apibrimai. Darbo
ginai tai nesureguliuoti darbo teiss reguliuojam santyki subjekt nesutarimai dl darbo statym, kolektyvini ir darbo sutari taikymo,
nauj darbinink ir tarnautoj darbo slyg, nesureguliuot norminiuose aktuose, nustatymo ir keitimo, nagrinjami statymo nustatyta
tvarka.[4] . Darbo teiss literatroje taip pat pateikiami individuali darbo gin apibrimai. Pavyzdiui, individualiais darbo ginais kai kurie
autoriai laiko tokius ginus, kuriuose dalyvauja grup darbuotoj, nevienijam bendro intereso, vienos bendros idjos, arba nors toki grup
darbuotoj ir sieja bendri interesai, taiau jie yra grindiami reikalavimais, kylaniais i skirting individuali darbo sutari.[5]
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas nepateikia vieningos darbo gin svokos, bet atskirai apibria individuali ir kolektyvini darbo gin
definicijas. Iki 2005 m. gegus mn. Darbo kodekse svoka darbo ginai nepagrstai reik tik individualius darbo ginus, o XIX skyrius
Darbo ginai reguliavo tik individuali darbo gin nagrinjim. 2005 m. primus Darbo kodekso pataisas is netikslumas buvo itaisytas ir
dabar XIX Darbo kodekso skyrius vadinasi Individuals darbo ginai, o Darbo kodekso 285 straipsnyje yra pateikiama individualaus darbo
gino svok, kurioje nurodoma, jog individualus darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose
norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo, kuris nagrinjamas Darbo kodekso XIX
skyriuje nustatyta tvarka. Taigi, apibriant individualaus darbo gino svok Darbo kodekse, remiamasi tokiais poymiais, kaip gino alys bei
gino objektas. I to matome, kad individualaus darbo gino alimis gali bti darbuotojas ir darbdavys, todl individuals darbo ginai gali kilti
tik mons, bet ne auktesniu lygiu.
Taiau ne visi tarp individualaus gino ali darbuotoj ir darbdavi kil nesusipratimai bus laikomi darbo ginais. Kad nesutarimas but
laikomas individualiu darbo ginu, jam turi bti bdingi ie poymiai:

nesutarimo pastovumas;

kilusio gino nagrinjimas rungimosi tvarka darbo gin organuose;

darbuotojo ir darbdavio nesutarimas atsirado btent i darbo sutarties[6]

Be to, su darbo ginais siejamos ir tam tikros teisins pasekms:
1. Kilus darbo ginui, pradeda veikti darbo ginus nagrinjani institucij sistemos mechanizmas. Gino subjektai gyja teis rodinti ir
paneigti
iekinini
reikalavim
pagrstum
ir
reikalauti
isprsti
gin.
2. Jeigu darbdavys geranorikai nesutinka atkurti paeist darbuotojo teisi, tai darbo ginus nagrinjani institucij sprendimas yra pagrindas
atkurti
paeist
subjektin
teis.
3. Darbo ginas yra ne tik priemon ginti darbo teisinio santykio subjekt teises, bet jis taip pat saugo teistus treij asmen interesus.
4. Darbo gino iklimas ne tik saugo esamus teisinius santykius, bet ir keiia juos. Pavyzdiui, laikotarpis, kur darbuotojas dl
administracijos kalts nedirbo, darbo gin inagrinjusios institucijos sprendimu pripastamas priverstine pravaikta ir darbuotojui sumokamas
darbo umokestis.[7]
Iki 2005 m. gegus mn. galiojusioje Darbo kodekso 285 straipsnio redakcijoje buvo tvirtintas dar vienas individualaus darbo gino poymis,
atribojantis paprastus nesutarimus nuo darbo gin. Mintoje redakcijoje buvo numatyta, kad kils nesutarimas darbo ginu tampa tik tuomet, kai
jo nepavyko sureguliuoti tiesioginmis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Tokia darbo gino definicija pareigojo alis visus nesutarimus
pirmiausiai sprsti deryb keliu ir tarytum ukirsdavo keli alims tiesiogiai kreiptis darbo ginus nagrinjanias institucijas nepaisant to, kad
ali derybos manomos ir visose teisminio ar ikiteisminio bylos nagrinjimo stadijose. Dl mint prieasi reikalavimas visus nesutarimus
pirmiausia sprsti deryb bdu buvo panaikintas

98

Siekiant atriboti darbo gin nuo skundo, galima cituoti pirmuosius lietuvikus altinius darbo gin klausimais. Pasak j, teis skund
neribojama nei laiko, nei erdvs atvilgiu: skundo inybinis priklausymas nenustatomas, todl galima kreiptis visas valstybs institucijas. Jei
darbuotojas dl savo subjektini teisi atkrimo kreipiasi pareign, tai bus nagrinjamas ne darbo ginas, o darbo skundas. Skundo padavimas
neukerta kelio darbo ginui.
23.2 Darbo gin rys
Lietuvos Respublikos Darbo kodekse buvo ilaikytas Lietuvos darbo teisini santyki praktikoje nusistovjs darbo gin modelis. Jam bdinga
tai, kad darbo ginai yra skirstomi dvi pagrindines grupes, kuri reglamentavimui nustatomos i esms skirtingos taisykls. Lietuvos darbo
teiss praktikoje ir teorijoje darbo ginai diferencijuojami :
a)
kolektyvinius
darbo
ginus;
b) individualius darbo ginus.
is skirstymas yra paremtas subjekto kriterijumi, t.y. atsivelgiama kilusio darbo gino ali sudt. Toks darbo gin skirstymas bdingas
daugumai Vidurio ir Ryt Europos valstybi.
Vakar Europoje paplits labiau kompleksinis poiris darbo ginus. Europos Sjungos valstybse narse darbo ginai skirstomi atsivelgiant
j esm ir, remiantis objektyviuoju kriterijumi, jie diferencijuojami :
a)
ekonominius
(interes)
darbo
ginus;
b) teisinius darbo ginus.
Ekonominiais (interes) laikomi tokie darbo ginai, kurie atsiranda dl besikertani darbo santyki ali interes, o teisiniai kyla dl nevienodo
teiss norm interpretavimo. Individuals darbo ginai daniausiai yra teisiniai ginai, nes kyla dl jau nustatyt normini ar sutartini teisi
paeidim ar nevykdymo, o kolektyviniai darbo ginai gali bti tiek teisiniai, tiek ekonominiai (interes). I tokios pozicijos kyla ir beveik visose
valstybse bei darbo teiss teorijoje pripainta kompleksin darbo gin klasifikacija:
a)
kolektyviniai
ekonominiai
(interes)
darbo
ginai;
b) kolektyviniai
teiss
darbo
ginai;
c) individuals teiss darbo ginai.[1]
Tokios darbo gin klasifikacijos teorikai laikosi bene visos Vakar valstybs, nors jau pastebimas ir darbo gin integravimo procesas: j
skirstymo pagal subjektyvj kriterij taka vis maja, t. y. kolektyviniai ir individuals darbo ginai vis daniau yra gretinami, iekoma j
slyio tak.[2]
Taigi, darytina ivada, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas remiasi ne grynai vakarietika darbo gin sveikos pozicija, kur pasisakoma
u glaud kolektyvini darbo gin integravim bendrj darbo gin sistem, bet labiau akcentuoja kolektyvini ir individuali darbo gin
skirtumus ir nustato skirtingas i gin sprendimo procedras. Darbo kodekso deimto skyriaus nuostatos reglamentuoja kolektyvini darbo
gin nagrinjim, o devynioliktas skyrius individualius darbo ginus.
23.3 Darbo gin atsiradimo prielaidos ir prieastys
Kalbant apie darbo ginus, btina aptarti pagrindines j kilimo prielaidas ir prieastis. Darbo sutartis, sudaryta tarp darbdavio ir darbuotojo
pareigoja juos laikytis prisiimt sipareigojim. Taiau tiek darbuotojas, tiek mon turi sav interes, kurie skiriasi vieni nuo kit. Darbuotojas
jauiasi silpnesne darbo sutarties alimi ir danai links manyti, kad jo interes turi bti labiausiai paisoma. Tuo tarpu darbdavys darbuotojo
interes links paisyti tiek, kiek tai padeda mons produktyvumui augti. Dl to kyla konfliktins situacijos ir darbo ginai.
Darbo gin prielaidos yra aplinkybs, kurios sukuria palankias slygas kilti darbo ginams. Prielaidos gali bti gamybins, susijusios su
gamybos organizavimu. Pavyzdiui, gamybos paang nulemiantys pertvarkymai danai bna lydimi darbo slyg esmini pokyi - keiiasi
darbuotoj darbo pobdis, darbo slygos ir ne visada sugebama greitai, teisingai bei efektyviai perorganizuoti gamyb. O tai savo ruotu gali
slygoti toki aplinkybi formavimsi, kurios ilgainiui tampa konkreiomis prieastimis vairiems nesutarimams darbo santyki srityje atsirasti.
Taip pat darbo gin kilim slygoja ir teisins prielaidos, kurios susij su statym leidybos trkumais. Priimami norminiai aktai danai
nepateikia atsakym ikilusius klausimus, bet ikelia dar daugiau nauj klausim.
Mintos prielaidos pagreitina darbo gin atsiradim, taiau nra j kilimo pagrindas. Darbo ginas yra siejamas su konkreia prieastimi, kuri
yra laikoma tiesioginiu jo kilimo pagrindu. Darbo gin prieastimis laikomos tokios aplinkybs, dl kuri darbo santyki alys nevienodai
vertina subjektini darbo teisi gyvendinim arba pareig vykdym.[1]
Darbo gin prieasi yra labai vairi. Pagrindines j bt galima suskirstyti ias grupes:
1.
Subjektyvios;
2.
Organizacins

teisins;
3. Organizacins technins.[2] (r. pav. Nr. 42)
Subjektyvios darbo gin prieastys yra paios svarbiausios darbo ginams atsirasti. ios prieastys kyla tiek dl darbdavio, tiek dl darbuotojo
kalts. Darbdavys danai nesuvokia darbo statym, nevykdo juose numatyt pareig, neatsivelgia ir ignoruoja teistus darbuotojo
reikalavimus, neskatina socialinio dialogo monse. Kita vertus, darbuotojai taip pat danai neimano darbo statym ir todl nesuvokia darbo
specifikos, taiko neadekvai savo interes gynyb, kelia neteistus reikalavimus dl paeist teisi atstatymo.
Darbo ginai taip kyla ir dl organizacini technini prieasi darbo organizavimo ir apskaitos trkum. iuolaikiniai darbo procesai
pasiymi dinamikumu diegiama nauja technika, tobulja technologija, darbdavys bna priverstas konkuruoti rinkos slygomis, gyvendinti
reikiamus mons pertvarkymus ir numatyti bdus, kaip su turimais itekliais pasiekti mons tikslus. Taiau darbdavio sprendimai ne visuomet
bna teisingi. Darbovietse neretai netinkamai atliekama darb analiz, nesudaromos palankios darbo slygos, nesuplanuojamos darbo vietos,
netinkamai paskirstoma atsakomyb. Darbo ginus slygoja ir neteisingas darbo bei poilsio laiko organizavimas, netinkamai vertintos darbo
vietos, nepakankamai taikomas teisingo darbo apmokjimo principas, netinkamai sudaryta darbuotoj darbo apmokjimo baz. Dauguma
darbuotoj, sudarydami darbo sutartis, net neino, kad vietiniai teiss aktai (kolektyvins sutartys, premijavimo nuostatai ir kt.) numato darbo
umokesio tarifus ir dydius, reglamentuoja darbo apmokjimo formas ir sistemas, vairias skatinimo imokas, dl kuri nustatymo j atvilgiu
galima dertis.[3] Visa tai tampa prieastimis kilti darbo ginams.
Organizacins teisins prieastys taip pat slygoja darbo gin atsiradim. Darbo teis beveik kiekvienam asmeniui aktuali teiss aka, nes ji
reglamentuoja darbo santykius. ie santykiai, kuriuose susiduria mons ir darbuotojo interesai yra pakankamai sudtingi ir dar ne visikai
nusistovj po Darbo kodekso sigaliojimo. statym leidjas danai sudaro palankias slygas darbo gin kilimui palikdamas statymuose
spragas, netiksliai suformuluodamas teiss normas, kas slygoja nevienareikmik traktavim taikant jas praktikoje. Pavyzdiui, didel dalis
darbo slyg turi bti derinama su darbuotoj atstovais, taiau daugumoje moni darbuotoj atstov nra. Taiau Darbo kodeksas nesprendia
problemos, kaip turt elgtis darbdavys, jei darbuotojai nerodo iniciatyvos sukurti monje juos atstovaujani organizacij ir su kuo jis turt
konsultuotis bei derinti vairius klausimus.
Darbo ginai destabilizuoja darbo santykius, sukelia neigiam padarini visiems darbo gino subjektams. Galime teigti, kad egzistuoja
visuomens suinteresuotumas darbo byl nagrinjimu, pasireikiantis socialinio dialogo forma. Visuomen suinteresuota savo vidiniu stabilumu,
kad bt kuo maiau socialini ir teisini konflikt, kad jos gyvenim reguliuot teisingos teiss normos ir jos bt tinkamai taikomos. Visa tai
turi bti utikrinama valstybs pagalba.

99

Nagrinjant kiekvien darbo gin, alia privataus intereso ikyla ir visuomens interesas. Darbdavys ir darbuotojas yra svarbiausi socialiniai
partneriai, todl j ginas turi bti isprstas kiek manoma taikiau. Taigi socialinis ir trialis bendradarbiavimas darbo ginuose nutraukia ilgai
trunkanius ir bevaisius ginus bei diskusijas, sudaro slygas priimti kompromisinius sprendimus ir atlieka konflikto sureguliavimo funkcij.[4]
Darytina ivada, jog siekiant sumainti darbo gin skaii, prevencines priemones turt taikyti vis trys socialiniai partneriai darbdavys,
darbuotojas ir valstyb (r. pav. Nr. 43). Darbdavys turt formuoti tinkam mons teisin aplink - organizuoti mokymus siekiant, kad ir jis
pats, ir darbuotojai kuo geriau susipaint su darbo statymais bei tinkamu j taikymu, skatint tiesiogines derybas, informuot darbuotojus apie
mons situacij rinkoje, numatomus svarbius jos pokyius, mokytsi kultringai ir efektyviai sprsti ikylanius konfliktus. Darbdavys
vykdydamas savo pareig utikrinti efektyv mons darbo organizavim, turt visais lygiais bendradarbiauti su darbuotojais, organizuoti j
kvalifikacijos klim, sudaryti palankias darbo slygas, perirti darbo apmokjimo principus bei sistemas, atsivelgiant darb apimt teisingai
planuoti darbuotoj poreik. ios priemons ne tik padt ukirsti keli darbo ginams, bet ir didint mons produktyvum ir konkurencingum
rinkoje.
Darbuotojai, savo ruotu, nordami ukirsti keli darbo ginams turi tobulintis profesinje srityje, siekti partnerysts ir bendradarbiavimo su
darbdaviu ir reikti pagrst nuomon priimant svarbius monei sprendimus, stengtis savarankikai gilintis darbo statymus.
Treiasis socialinis partneris, valstyb, taip pat privalo rpintis darbo gin prevencija skatindama ir sudarydama slygas socialiniam dialogui,
tobulindama statymin baz, utikrindama efektyvi darbo statym laikymosi kontrol, gyvendindama Europos Sjungos alyse paplitusi
specializuot darbo teism idj.
23.4 Bendroji individuali darbo gin nagrinjimo tvarka
Vakar Europos valstybse jau seniai egzistuoja tam tikri byl, kylani i darbo teisini santyki nagrinjimo ypatumai. Kadangi kalbame apie
dviej pai didiausi visuomens socialini partneri, darbdavi ir darbuotoj, gin, egzistuoja visuomens suinteresuotumas galimai taikiu
jo isprendimu, tuo paiu isaugant tolesnio bendradarbiavimo galimyb. Darbo gino alys i esms nra lygios, kadangi darbdavys yra
ekonomikai ir teisikai stipresn alis. Be to, darbo gino baigtis danai yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su darbuotojo pragyvenimo
altinio turjimu. Atsivelgiant ivardintas prieastis, byl, kylani i darbo teisini santyki nagrinjimo ypatumai turt garantuoti,
kad nagrinjant tokias bylas bt siekiama: a) sutaikyti alis; b) kaip galima greiiau isprsti teisin konflikt ir c) nepavykus ali sutaikyti,
nustatyti materiali ties byloje bei garantuoti real ali lygiateisikumo principo gyvendinim.[1]
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 286 straipsnis numato, jog individualius darbo ginus, jeigu Darbo kodeksas arba kiti statymai nenustato
kitokios nagrinjimo tvarkos, nagrinja darbo gin komisija arba teismas (r. pav. Nr. 44). Taigi, individuali darbo gin nagrinjimo sistema
turi 2 grandis ikiteismin ir teismin. Bendra i gin nagrinjimo taisykl yra ta, kad darbo gin komisija yra btinas kiekvieno darbo gino
nagrinjimo etapas. Darbo kodeksas kai kurias atskiras individuali darbo gin kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, taiau tai turi bti
vertintina kaip bendrosios taisykls iimtis. Darbo kodeksas nepateikia net pavyzdinio individuali darbo gin kategorij, kurios nagrinjamos
darbo gin komisijoje, srao. Tuo tarpu teismuose nagrintin darbo gin kategorij sraas yra gerokai konkretesnis. Darbo gin
nagrinjimo darbo gin komisijoje tvark reglamentuoja Darbo kodeksas, o darbo gin nagrinjimas teisme vyksta pagal Civilinio proceso
kodekso nuostatas.
Individuali darbo gin nagrinjimas darbo gin komisijose
Darbo gin komisija yra privaloma pirmin institucija, nagrinjanti individualius darbo ginus, kylanius tarp darbuotojo ir darbdavio, iskyrus
tuos, kurie pagal Darbo kodeks nagrinjami teismuose. Darbo gin komisija daniausiai nagrinja individualius darbo ginus, kylanius dl
darbo sutarties slyg pripainimo negaliojaniomis, jeigu jos blogina darbuotojo padt, dl darbo umokesio, premij, pried iiekojimo, dl
drausmini nuobaud taikymo pagrstumo, atostog suteikimo, lengvat bei speciali slyg taikymo, nustatyt idirbio norm ir vienetini
kaini, virvalandini darb ir darbo nakt apmokjimo, dl kompensacij u darb poilsio ir kasmetini veni dienomis, komandiruojant,
darbo apmokjimo dirbant skirtingos kvalifikacijos darbus pavadavimo atveju ir panaius atvejus.
Darbo gin komisija sudaroma pariteto pagrindu i vienodo skaiiaus darbuotoj atstov, renkam dvej met laikotarpiui mons darbuotoj
susirinkime (konferencijoje), ir darbdavio atstov, tokiam pat laikui skiriam darbdavio sakymu (potvarkiu) (r. pav. Nr. 45). Kadangi
nustatytas maksimalus dvej met veiklos laikotarpis, darbo gin komisija yra nuolatinis organas. Pasibaigus terminui darbo gin komisija
renkama i naujo arba perrenkama jau dirbusi. Maksimalus kadencij skaiius nenustatytas. Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams yra svarbu
darbo gin komisij deleguoti tokius atstovus, kurie bt pakankamai kvalifikuoti atstovauti j interesus.
Darbo kodeksas nepateikia konkretaus darbo gin komisijos nari skaiiaus. Jei mon yra maa arba alys susitaria, darbo gin komisija gali
bti sudaryta ir i dviej nari. Maksimal kiekvienos alies atstov skaii turi lemti protingumo kriterijus, kuris siejamas su mons dydiu,
reikiam kvalifikacij ir gyvenimo patirt turini moni skaiius, finansinmis galimybmis samdyti mones i alies, ilaid dydiu ir
panaiai. Todl ali atstov darbo gin komisijoje bendras skaiius neturt viryti deimties nari.[2] Komisijos pirmininko pareigas
kiekviename posdyje paeiliui eina darbuotoj ir darbdavio atstovai. Visas darbo gin komisijos turimas ilaidas padengia darbdavys.
Jeigu monje nra sudaryta darbo gin komisija, darbdavys, gavs darbo gin komisijai adresuot praym, privalo paskirti darbo gin
komisijos ratved ir inicijuoti jos sudarym (Darbo kodekso 288 str.). Ratvediu daniausiai bna tos mons darbuotojas. Ratvediu taip gali
bti ir asmuo nedirbantis toje monje, o ratvedio pareigas atliekantis sutartiniu pagrindu. Darbo kodekso 287 straipsnis numato, kad ratvedys
priima ir registruoja praymus, surenka gino ali rodymus - ireikalauja i atitinkam tarnyb praymui inagrinti reikalingus dokumentus,
ekspert ivadas, taip pat atlieka procedrinius veiksmus - pranea apie paskirt bylos nagrinjimo laik ir viet, rao darbo gin komisijos
protokol, siunia iraus ir sprendimus, persiunia byl teismui ir atlieka kitus darbo gin komisijos pavedimus.
Darbo kodekso 296 straipsnyje yra nustatomas 3 mnesi terminas, per kur darbuotojas gali pateikti praym darbo gin komisijai, kad
apgint savo paeistas teises. is terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kai darbuotojas suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo
teiss. Darbo kodeksas nenumato pavyzdins praymo, skirto darbo gin komisijai, formos, taiau numato jo rekvizit sra. Prayme darbo
gin komisijai turi bti nurodoma iekovo, atsakovo, kit byloje dalyvaujani asmen vardai, pavards, darbdavio pavadinimas ir adresai,
aplinkybs, pagrindai ir rodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus, aikiai suformuluotas reikalavimas, pridedam dokument
sraas (Darbo kodekso 290 straipsnis).
Vadovaujantis Darbo kodekso 291 straipsniu, darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per 7 dienas nuo praymo
padavimo dienos, o praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip per 14 dien nuo padavimo dienos (r. pav. Nr. 46) . ie terminai pagal savo
pobd yra procedriniai. Nors Darbo kodeksas konkreiai nenumato darbo gin komisijos posdi atidjimo galimybs, esant organizacinio
pobdio aplinkybms, pavyzdiui, neatvykus alims, remiantis analogija su CPK, atidjimas yra galimas. Darbo gin komisijos posdiai turi
vykti laiku, patogiu abiem alims tiek darbo metu, tiek po darbo. Darbdavys privalo suteikti komisijos posdiams tinkam patalp. Darbo
gin komisijos posdis laikomas teistu, kai jame dalyvauja vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov. Nagrinjant ginus darbo gin
komisijoje, nra nustatyta grieto pasisakym eilikumo, liudytojai nra paalinami i posdio patalpos. Sprendimai priimami darbo gin
komisijos nari (t.y. darbuotoj ir darbdavio atstov) bendru susitarimu ir raomi protokol, kurio form Vyriausyb patvirtino 2004 m. vasario
12 nutarimu Nr. 166. Protokol pasirao darbo gin komisijos pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimuose dl pinigini reikalavim
patenkinimo turi bti nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi bti imokta iki sprendimo vykdymo dienos. Darbo gin komisijos
ratvedys darbo gin komisijos sprendimo nuora, o alims nesutarus ir sprendimo neprimus ira i protokolo per penkias dienas
pasiraytinai teikia dalyvaujantiems byloje asmenims (Darbo kodekso 292 straipsnis) Priimtu laikomas tik tas sprendimas, kuris priimamas
darbo gin komisijos posdio dalyvi bendru susitarimu. Taiau tai nereikia, kad komisijos narys negali turti atskirosios nuomons, jeigu dl

100

nedidelio posdio dalyvi skaiiaus atskiroji nuomon nesukliudys suformuluoti bendr alies atstov pozicij. Paprastai nuomoni skirtumas,
kliudantis priimti sprendim, susiformuoja ne tarp vienos alies atstov, bet tarp dviems alims atstovaujanij stovykl. Tada laikoma, kad
darbo gin komisijos nariai nesusitar.[3]
Darbo gin komisijos sprendimas sigalioja j primus ir turt bti vykdomas savanorikai ir nedelsiant, nes nuo to priklauso paeist teisi bei
statymo saugom interes gynimo mechanizmo funkcionavimo efektyvumas. Darbo gin komisijos sprendimas laikomas vykdytu, kai
darbdavys vykdo visus veiksmus, kurie numatyti sprendime. Remiantis Darbo kodekso 294 straipsniu, sprendimas turi bti vykdytas per 10
dien nuo sprendimo nuorao gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitoks jo vykdymo terminas. Jei per termin sprendimas
nevykdomas, darbuotojas gyj teis kreiptis teism bei reikalauti, kad jis bt vykdomas priverstinai. Nustatytas 10 dien terminas neukerta
darbdaviui kelio vykdyti sprendim anksiau nustatyto termino. Darbo gin komisijos sprendimas nevykdomas, jei jis yra apskundiamas
teismui (r. pav. Nr.47). Reikia atkreipti dmes, jog teismas darbo gin komisijai nra nei apeliacin, nei kasacin instancija, kadangi visais
atvejais byla nagrinjama teisme i esms, o teismas nra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo gin komisijos posdyje. Individuali
darbo gin apskundimo tvarka apeliacine ir kasacine tvarka Darbo kodekse nra reglamentuojama. Nagrinjant klausim civilinio proceso
kontekste, galima daryti ivad, kad teismo sprendim, apeliacine ir kasacine tvarka gali apsksti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Taigi,
darbuotojui apskundus jam nepalank darbo gin komisijos sprendim teismui, o iam primus darbuotojui palank sprendim, darbdaviui
atsiranda procesin teis sksti apylinks teismo sprendim apeliacinei instancijai.
Kyla klausimas, k daryti, jei darbuotojas praleidia Darbo kodekse numatyt 3 mnesi termin kreiptis darbo gin komisij. Lietuvos
Aukiausiojo teismo senato nuomone, 3 mnesi terminas skirtas darbuotojui kreiptis darbo gin komisij yra tiesiogiai susijs su
veiksm atlikimu neteisminse procedrose ir yra procedrinis terminas. Praleids termin darbuotojas turi teis kreiptis darbo gin
komisij ir prayti j atnaujinti, jeigu darbo santykiai nra nutrk. Tokiu atveju iam terminui atnaujinti mutatis mutandis taikomos Civilinio
proceso kodekso 78 straipsnio nuostatos. Taiau darbo santykiams pasibaigus, darbuotojas, praleids Darbo kodekso 296 straipsnyje
nustatyt termin, praranda teis kreiptis darbo gin komisij ir prayti darbo gin komisij atnaujinti praleist termin.[4] Tokiu atveju
darbuotojas turi tiesiogiai kreiptis teism.
Darbo kodekso 303 straipsnyje yra nustatomos papildomos garantijos darbuotojams, kurie susirinkime (konferencijoje) buvo irinkti darbo
gin komisij. Darbo komisijos nariai darbdavio iniciatyva negali bti atleidiami i darbo, jei nra j kalts, iskyrus atvej, kai darboviet yra
likviduojama. Tokiu bdu apribojama darbdavio galimyb atleisti darbuotojus, kurie darbo gin komisijoje prim jam nepalank sprendim.
Taip pat numatyta apmokjimo u darb garantija. Darbo gin komisijos nariams u laik, sugait nagrinjant darbo ginus, turi bti
paliekamas vidutinis darbo umokestis. iomis garantijomis darbo gin komisijos narys gali naudotis vis darbo gin komisijos kadencij, t.y.
dvejus metus.
Individuali darbo gin nagrinjimas teismuose
Remiantis Darbo kodekso 293 straipsniu, darbuotojas, nepatenkintas darbo gin komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginas
darbo gin komisijoje nebuvo isprstas arba kai darbo gin komisijoje alys nesusitar, per keturiolika dien gali kreiptis su iekiniu teism.
Darbdavys darbo gin komisijos sprendimo sksti negali.
Darbo kodekso 295 str. 2 dalyje numatytos rys t darbo gin, kurie nagrinjami tiesiogiai teismuose nesikreipiant darbo gin komisij. Tai
ginai:

kil dl darbuotojo btinj darbo sutarties slyg pakeitimo, nualinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ar atleidimo i darbo;

dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo;

tarp profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyse nustatyt pareig bei prievoli nevykdymo;

pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina profsjungos reikalavimo panaikinti darbdavio
sprendimus, kuriais paeidiamos statym nustatytos darbo, ekonomins ir socialins profsjung nari teiss;

kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo jau yra nutrk;

kitais statym nustatytais atvejais.

Kaip matome, Darbo kodeksas pateikia baigtin sra pagrind, kuriais remiantis individualus darbo ginas, priskirtinas nagrinti darbo gin
komisijai, atsiduria teisme. Tuo tarpu tiesiogiai teismui priskiriam darbo gin kategorij sraas nra isamus, kadangi kalbama ir apie kitus
statym numatytus atvejus. i kategorij patenka ginai dl darbinimo, kadangi darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai dar nebuvo
susiklost. Tiesiogiai teismui taip pat priskiriami ginai dl alos, padarytos tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ryium su teisiniais darbo
santykiais, atlyginimo. [5]
Byl, kylani i darbo teisini santyki nagrinjimo ypatumus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XX skyrius.
Iekinys darbo bylose paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles, t.y. pagal atsakovo gyvenamj viet, o juridiniam asmeniui iekinys
pareikiamas pagal juridinio asmens buvein, nurodyt juridini asmen registre, taip pat iekinys gali bti pareiktas pagal viet, kurioje darbas
yra dirbamas, buvo ar turjo bti dirbamas. Iekin teismui paduoda darbuotojas arba jo galiotas atstovas. Kalbant apie teismingum, reikia
paminti tai, kad darbo bylos nra teismingos iimtinai apylinks teism kompetencijai. Jei iekinio suma didesn nei 100 000 Lt iekinys turi
bti pateikiamas atitinkamam apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.).
Sprsdamas iekinio primimo klausim teismasprivalo patikrinti ar iekovas, t.y. darbuotojas pasinaudojo privaloma ikiteismine gino
sprendimo forma - ar jis kreipsi darbo gin komisij. CPK 412 str. numatyta, kad jeigu asmuo kreipsi teism nesilaikydamas gino
iankstins nagrinjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti iekin (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) arba palieka j nenagrint (tuo atveju, kai
mintas trkumas iaikja jau po civilins bylos iklimo) ir iaikina iekovui teis pasinaudoti gino nagrinjimo ne teisme tvarka. iuo atveju
kreipimosi darbo gino nagrinjimo institucij diena laikoma kreipimosi teism diena, jeigu i institucij asmuo kreipsi ne vliau kaip per
keturiolika dien nuo teismo nutarties teikimo jam dienos. Tuo atveju, jeigu darbo gino nagrinjimo institucija anksiau buvo pripainusi save
nekompetentinga sprsti gin, byl nagrinja tiesiogiai teismas. Prie iekinio iuo atveju turt bti pridtas darbo gin komisijos atitinkamas
sprendimas.
Kalbant apie darbo byl teismin nagrinjim, reikia aptarti teismo vaidmen iose bylose, kuris yra aktyvus. Kitaip tariant darbo, kaip ir eimos
bylose, kalbame apie inkvizitorin proces. Taigi, be prastini CPK 159 str. 1 d. vardint teisi teismas darbo bylose taip pat gali:
a) savo iniciatyva rinkti rodymus, kuriais alys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra btina siekiant teisingai isprsti byl (CPK 414 str. 1 d.);
b)
savo iniciatyva traukti byloje antrj atsakov, jeigu iekovo nurodytas yra netinkamas (CPK 414 str. 2 d.);
c) turi teis viryti pareiktus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikta, taip pat priimti sprendim dl
reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.);
d) nustats, jog tenkinti pareikt reikalavim iekovo nurodytu bdu nra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva taikyti statym numatyt
alternatyv darbuotojo teisi ar teist interes gynimo bd (CPK 418 str.).
Teismin praktika rodo, kad teismuose daniausiai nagrinjami darbo ginai, susij su darbo sutarties sudarymu, pakeitimu ar nutraukimu (r.
pav. Nr. 48) Remiantis Darbo kodekso 297 straipsniu, darbuotojas, nesutikdamas su btinj darbo slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo ar
atleidimu i darbo, per vien mnes nuo atitinkamo nurodymo gavimo dienos turi teis su iekiniu kreiptis tiesiogiai teism. iuo atveju, jei
teismas nustato, kad btinosios darbo sutarties slygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nualintas nuo darbo be teisto pagrindo ar paeidiant

101

statymus, tai paeistos darbuotojo teiss turi bti atkurtos ir jam iiekotas vidutinis darbo umokestis u vis priverstins pravaiktos laik arba
darbo umokesio skirtumas u laik, kur darbuotojas dirbo maiau apmokam darb. Tuo atveju, jei nustatoma, jog darbuotojas buvo atleistas
i darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statym nustatyt tvark, teismas grina j pirmesn darb ir jam priteisia jo vidutin darbo
umokest u vis priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos. Jei teismas mano, kad
darbuotojas pirmesn darb negali bti grinamas dl ekonomini, technologini, organizacini ar panai prieasi arba dl to, kad jam gali
bti sudarytos nepalankios slygos toliau tsti darb, teismas priima sprendim pripainti darbo sutarties nutraukim neteistu ir priteisia
darbuotojui, atsivelgiant jo darbo sta, Darbo kodekse nustatyto dydio ieitin imok ir vidutin darbo umokest u priverstins
pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo iki teismo sprendimo sigaliojimo dienos. iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo
sprendimu nuo jo sigaliojimo dienos.
Iki 2005 m gegus mnesio Darbo kodekso 297 straipsnyje buvo kalbama ne apie apie darbdavio padarytus btinj darbo sutarties slyg
pakeitimus, o tiesiog apie darbo slyg pakeitimus, su kuriais darbuotojas nesutinka. Kadangi darbo slyg svoka apima daug platesn rat
aplinkybi, nei btinosios darbo slygos, pagal galiojus reglamentavim darbuotojas galjo kreiptis teism dl bet koki darbo slyg
pakeitim, kaip, pavyzdiui, darboviets transporto naudojimo slyg pakeitimo ar sumainto mobilaus telefono pokalbi limito. Dl i
prieasi Darbo kodekso 297 straipsnis 2005 m. terminas darbo slyg buvo pakeistas terminu btinj darbo slyg .
Nagrinjant klausimus susijusius su ginais dl darbo sutarties, praktikoje danai ikyla klausimas, ar teismas, gindamas paeistas darbuotojo
(iekovo) teises Darbo kodekso 297 straipsnio 3 ar 4 dalyse nustatytais bdais, turi atsivelgti darbuotojo (iekovo) gaut ieitin imok.
Lietuvos Aukiausiasis teismas 2004 m. kovo 4 d. konsultacijoje Dl kai kuri Darbo kodekso, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso
norm taikymo [6] pasisak, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalis sakmiai nustato, kad teismas priteisia darbuotojui vidutin darbo umokest u ioje teiss normoje apibrt priverstins pravaiktos laik, ir nenumato galimybs i imok mainti atsivelgiant darbuotojo gaut
ieitin imok. Be to, ieitin imoka (Darbo kodekso 140 straipsnis) yra garantin imoka. Nors garantin imoka nra darbo umokestis (atlyginimas u darb), taiau jos tikslas kad darbuotojas, statym numatytais atvejais atitrauktas nuo darbo, neprarast darbo umokesio. Todl
ieitin imoka (Darbo kodekso 140 straipsnis) yra prilygintina darbo umokesiui. Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad darbo umokestis ir jam prilygintos imokos negali bti ireikalautos kaip be pagrindo gytas turtas, jeigu gavjas veik siningai arba
nebuvo padaryta sskaitybos klaida. i statymo nuostata taikytina ir darbuotojo gautai ieitinei imokai. Taigi darbuotojo gauta ieitin imoka
negali bti i jo ireikalauta kaip be pagrindo gyta, iskyrus atvejus, kai is darbuotojas veik nesiningai arba buvo padaryta sskaitybos klaida.
Taiau atsivelgiant ieitins imokos paskirt ir tai, kad teis j siejama btent su darbo sutarties nutraukimu, Lietuvos Aukiausiasis
teismas daro ivad, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog teismas priteisia darbuotojui Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio ieitin imok, tikslas yra ne tvirtinti darbuotojo, dl ginijamo darbo sutarties nutraukimo jau gavusio tokio dydio ieitin imok, teis j gauti antr kart, o utikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, kurio atleidimas i darbo pripastamas neteistu ir kuris negali bti
grintas pirmesn darb, bt gavs ar gaut mint imok Taigi jeigu Darbo kodekse nustatyto dydio ieitin imoka darbuotojui (iekovui)
jau yra imokta, teismas, taikydamas Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dal, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi tik konstatuoti jos imokjimo fakt, taiau ios imokos darbuotojui (iekovui) nebepriteisia. Tuo atveju, jeigu darbuotojui (iekovui) jau yra imokta ieitin imoka, taiau ji savo dydiu maesn u iam darbuotojui teismo sprendimo primimo dien priklausani ieitin imok pagal Darbo kodekso 140
straipsnio 1 dal, teismas, taikydamas Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dal, turi priteisti darbuotojui (iekovui) skirtum tarp Darbo kodekso 140
straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio ieitins imokos ir jam (darbuotojui) imoktos ieitins imokos.
Remiantis Darbo kodekso 298 straipsniu, darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos
ne daugiau kaip u trejus metus. Jeigu darbuotojas turi teis ias imokas u ilgesn laik, jis gali pasirinkti palankiausi trej met laikotarp.
Darbo kodekse reglamentuojami skubaus nesiteisjusi sprendim ir nutari darbo bylose vykdymo pagrindai. Darbo kodekso 299 straipsnio 1
dalyje numatoma, kad sprendimus dl darbo umokesio priteisimo, tiksliau jo dalies, nevirijanios vieno mnesio vidutinio darbo umokesio
bei sprendimus dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb darbo gin komisija arba teismas nurodo
skubiai vykdyti. iuo atveju nei teismas, nei darbo gin komisija tokio savo sprendimo neprivalo motyvuoti. Tuo tarpu jei pagal Darbo kodekso
299 straipsnio 2 dal teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva leidia skubiai vykdyti sprendim arba jo dal dl atleidimo i darbo
formuluots, dl imok atlyginti al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sualojimo ar susirgimo profesine liga,
priteisimo bei kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali pasidaryti nemanoma ar labai sunku sprendim vykdyti, teismas privalo
nurodyti skubiai vykdomo sprendimo motyvus ir rezoliucinje dalyje pabrti, kad sprendimas vykdomas skubiai. Kalbant apie skub teismo
sprendim vykdym darbo bylose, susiduriame su tam tikra norm kolizija, kadangi Civilinio proceso kodekse pateiktas privalom skubiai
vykdyti sprendim sraas ir toks sraas, numatytas Darbo kodekso 299 str. 1 d. nesutampa. Kaip jau buvo minta anksiau, Darbo kodekse
numatyta, jog sprendimas dl darbuotojo grinimo darb yra privalomai skubiai vykdomas. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 283
straipsnyje i sprendimu ris vardijama kaip fakultatyvinis pagrindas sprendimui vykdyti skubiai. i kolizija turt bti sprendiama Darbo
kodekso naudai, kadangi jau Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d. nurodoma, jog darbo byl nagrinjimo ypatumus gali numatyti ir kiti
statymai - iuo atveju Darbo kodeksas.
Darbo kodekso 300-301 straipsniuose numatyta, jog tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos sprendimo ar
nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo i darbo formuluots, darbuotojas turi teis kreiptis teism su praymu iiekoti jam
priklausant darbo umokest u vis vilkinimo laik nuo sprendimo(nutarties) primimo dienos iki jo vykdymo dienos Tuo atveju, jei
panaikinamas jau vykdytas darbo gin komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties vykdymo atgrimas
vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.
Remiantis Darbo kodekso 302 straipsnio 3 dalimi, Darbuotojai darbo bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, yra
atleidiami nuo yminio mokesio. Iki 2005 m. gegus mnesio galiojusi Darbo kodekso to paties straipsnio redakcija numat, jog darbuotojai
darbo bylose atleidiami nuo teismo ilaid mokjimo. Ankstesn nuostata paeid ali lygiateisikumo princip, be to, prietaravo Civilinio
proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuriame numatoma, kad iekovai (darbuotojai) bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo
teisini santyki, atleidiami tik nuo yminio mokesio.
Nepaisant to, jog Darbo kodeksas yra keiiamas ir tobulinamas, i Lietuvos teisinink vis daniau tenka igirsti mini, kad tiek darbo gin
komisijos, tiek bendrosios kompetencijos teismai nepakankamai kvalifikuotai sprendia darbo ginus, o egzistuojanti darbo gin nagrinjimo
sistema nra efektyvi, negali realizuoti jai keliam tiksl, todl darbuotojai, kilus darbo ginams, vengia kreiptis darbo gin komisijas ir
teismus. Pavyzdiui, 2005 m. 1 instancijos teismuose i viso inagrinta 148750 byl, i kuri tik 1980 dl darbo teisini santyki, o i pastarj
1892 bylos dl individuali darbo teisini santyki.[7] Manoma, kad ias ir kitas su darbo ginais susijusias problemas galt padti isprsti
alternatyvus darbo gin sprendimo bdas darbo teismai. Kalbant apie darbo teismus manoma, kad vienas i j privalum bt paprastesns
procedros, todl darbo bylos bt sprendiamos ne taip formalizuotai kaip kitos, taip pat bt paalintos vairios procesinio pobdio kolizijos.
Panagrinjus Europos Sjungos valstybi nari teism sistemai matyti, kad deimties valstybi: Airijos, Austrijos, Belgijos, Didiosios
Britanijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Suomijos, Pranczijos vedijos statym leidjai yra tvirtin specializuotus darbo teismui, veikianius
daniausiais kaip taikinimo ir socialini interes derinimo institucijos. Danai i teism veikla grindiama socialins partnerystes ir trialio
bendradarbiavimo principu - bylas tiek ikiteisminje stadijoje, tiek teismuose nagrinja kolegijos, susidedanios i profesionalaus teisjo ir

102

neprofesionali tarj, kuriuos irenka ir skiria darbuotoj ir darbdavi interesus atstovaujanios organizacijos. [8] steigus darbo teismus
Lietuvoje tiktina, kad bt isprstos neefektyvaus darbo gin nagrinjimo problemos, paalintos vairios procesinio pobdio kolizijos.
24 SKYRIUS. DARBO STATYM LAIKYMOSI PRIEIRA IR KONTROL
Siekiant stebti ar darbo teisini santyki subjektai tinkamai laikosi darbo statym bei kolektyvini sutari nuostat bei tinkamai reaguoti
paeidimus, valstybje yra sukuriamas darbo statym laikymosi prieiros ir kontrols mechanizmas. Tokio mechanizmo paskirtis yra utikrinti,
kad organizuojant darb, nustatant darbo teisini santyki subjekt teises ir pareigas ir jas vykdant bt laikomasi darbo statym bei nebt
bloginama darbuotoj padtis, palyginti su ta, kuri nustato darbo statymai ar kolektyvin sutartis.
Lietuva 1994 metais ratifikavo Tarptautins Darbo Organizacijos konvencij Nr. 81 Dl darbo inspekcijos pramonje ir prekyboje [1], kurioje
yra apibrtos pagrindins Darbo inspekcijos sistemos funkcijos: 1) utikrinti laikymsi teisini nuostat, susijusi su darbo slygomis ir
darbuotoj sauga darbe, t.y. nuostat dl darbo laiko, darbo umokesio, saugumo, sveikatos ir gerovs, vaik ir jaunuoli uimtumo ir kit
susijusi klausim, jeigu t nuostat laikymosi reikalauja darbo inspektoriai; 2) teikti darbdaviams bei darbuotojams patarimus ir technin
informacij apie efektyviausias teisini nuostat laikymosi priemones; 3) teikti kompetentingoms valdios institucijoms susipainti su trkumais
ir paeidimais, nors jie ir nepriklausyt teisini nuostat sriiai. Konvencija taip pat nustato, jog nacionaliniai statymai ar kiti norminiai aktai
numato atitinkamas sankcijas bei efektyv j taikym u teisini nuostat, kurias gyvendina darbo inspektoriai, paeidimus bei trukdym
inspektoriams atlikti savo pareigas.
Pagal kontrols subjekt veikimo srit yra skiriama vidin ir iorin prieira ir kontrol. Vidin prieir ir kontrol atlieka mons, staigos ar
organizacijos paskirti asmenys tos paios mons darbuotoj atvilgiu. i kontrol daniausiai yra skirta isiaikinti ar darbuotojai tinkamai
laikosi darbdavio nustatytos darbo tvarkos, saugos ir sveikatos reikalavim ir pan.
Iorin prieiros ir kontrols funkcij paprastai atlieka valstybs galiotos kontrols institucijos darbdavio (mons, staigos, organizacijos)
atvilgiu. Tokia kontrol yra skirta isiaikinti ar darbdavys tinkamai laikosi darbo statym, ar sudarytos tinkamos darbo slygos darbuotojams
taip pat ir ar darbuotojai laikosi darbo statym.
Darbo statym laikymosi prieir ir kontrol tam galiotos institucijos vykdo vairiose darbo santyki srityse ir skirtingu metu, todl prieiros
ir kontrols ris galima iskirti prevencin, einamj ir vertinamj.
Prevencin prieira ir kontrol atliekama nustatant vidaus darbo tvark pagal darbo statym bei kolektyvini sutari reikalavimus, lokaliniais
aktais nustatant saugius darbo procesus, sukuriant saugias ir sveikas darbo slygas, taip pat nuolat stebint, kad ie aktai neprietaraut darbo
statymams bei vairiems techniniams reglamentams.
Einamoji prieira ir kontrol atliekama siekiant patikrinti ir vertinti kaip laikomasi darbo statym ir kit su jais susijusi teiss akt, esant
paeidimams juos nustatyti ir pritaikyti btinas poveikio priemones ir/arba sankcijas.
Vertinamoji prieira ir kontrol atliekama siekiant isiaikinti ir nustatyti ar buvo padarytas darbo statym paeidimas konkreiame darbo
gine. Nustaius paeidimus turi bti atstatomos paeistos darbuotojo ar darbdavio teiss.
LR DK 31 straipsnyje numatyta, jog darbo statym, kit normini teiss akt ir kolektyvini sutari laikymosi kontrols organai yra
valstybiniai ir nevalstybiniai.
Pagrindin valstybin institucija, kuri pagal statym nustatyt kompetencij tikrina kaip darbdaviai laikosi darbo statym, kit normini teiss
akt ir kolektyvini sutari bei vykdo paeidim prevencij yra Valstybin darbo inspekcija. Valstybins darbo inspekcijos kompetencijai
priskiriama nelaiming atsitikim darbe, profesini lig, darbuotoj saugos ir sveikatos, normini darbo teiss akt paeidim prevencija ir
Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotoj saug ir sveikat bei darbo santykius reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt
kontrol monse, staigose, organizacijose ar kitose organizacinse struktrose, nepaisant j nuosavybs formos, ries, veiklos pobdio, taip
pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Valstybin darbo inspekcij sudaro administracija ir teritoriniai skyriai. Valstybinei darbo
inspekcijai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Administracij sudaro vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir jo
pavaduotojai bei inspekcijos veikl koordinuojantys ir organizuojantys skyriai ir tarnybos, veikiantys pagal skyri ir tarnyb nuostatus.
Valstybin darbo inspekcija, atlikdama jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja ir keiiasi informacija su valstybs ir savivaldybi institucijomis
bei staigomis, profesinmis sjungomis, darbo tarybomis, darbdavi organizacijomis, kit valstybi analogikomis tarnybomis.
Tam tikrus atskirus darbo santyki elementus (darbo ir poilsio laik, saug ir sveikat darbe ir pan.) turi teis tikrinti ir kitos kompetentingos
valstybs institucijos, kurioms norminiai aktai priskiria tam tikros veiklos prieir ir kontrol. Pvz. Valstybin keli transporto inspekcija
monse ir keliuose organizuoja bei vykdo keli transporto priemoni ekipa (vairuotoj) darbo ir poilsio reimo kontrol[2], Radiacins saugos
centras nustato darbuotoj radiacins saugos normas ir organizuoja j laikymosi prieir bei kontrol[3], Nacionalinis visuomens sveikatos
tyrim centras turi teis atlikti darbo aplinkos tyrimus, profesins rizikos vertinim, parinkti privalomojo dirbanij sveikatos tikrinimo
kontingent, rengti ir tvirtinti nustatytos formos paymas medicininei apirai ir teikti rekomendacijas dl privalomojo sveikatos tikrinimosi
dirbantiems galimos profesins rizikos slygomis (kenksming veiksni poveikyje ir pavojing darb) ir pan.
Savo kompetencijos ribose darbo statym laikymosi prieir ir kontrol taip pat vykdo ir prokuratra. Pvz. nelaiming atsitikim darbe, dl
kuri nukentjs asmuo mir, sunki nelaiming atsitikim darbe atvejais, taip pat kai darbuotojas mir darbovietje dl ligos, nesusijusios su
darbu, darbdavys privalo praneti apylinks prokuratrai, kuri imasi reikiam priemoni paeidimams nustatyti.
Nevalstybin darbo statym, kit normini teiss akt, kolektyvini sutari laikymosi kontrol vykdo profesins sjungos, j inioje esanios
inspekcijos ir kitos institucijos, veikianios pagal statymus ir kitus norminius teiss aktus. Profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip
darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus,
kolektyvines sutartis ir susitarimus. iems tikslams profesins sjungos gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas.
Profesins sjungos galioti asmenys, vykdydami kontrols funkcijas, turi teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose
dirba tos profesins sjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas.
Nustaius darbo statym paeidimus, kalti asmenys gali bti traukiami atsakomybn norminiuose teiss aktuose nustatyta tvarka. Drausmin
atsakomyb (skaitant atleidim i darbo) gali bti taikoma darbuotojui u lokali darbo teiss norm bei darbo statym paeidimus.
Administracin atsakomyb gali bti taikoma tiek darbuotojui tiek darbdaviui Administracini teiss paeidim kodekse arba kituose
specialiuose statymuose numatytais atvejais. Baudiamojon atsakomybn traukiami asmenys padar iurkius darbo statym paeidimus.
Gretai ivardint atsakomybs ri kalt asmen atvilgiu gali bti taikoma ir materialin atsakomyb.

103