ES materialins teiss egzamino klausimai

1. ES vidaus rinkos svoka (diskriminacijos formos, atvirktin diskriminacija).

SESV26str.:
1.Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ar utikrinti jos veikim, imasi priemoni pagal atitinkamas
Sutari nuostatas.
2.Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje pagal Sutari nuostatas utikrinamas
laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas.
Diskriminacijos formos
Tiesiogin diskriminacija (atviroji diskriminacija);
Netiesiogin diskriminacija (paslptoji diskriminacija);
Savavalika diskriminacija.
Atvirktinis diskriminavimas
tarpsienini santyki ypatumas;
skirtingi reikalavimai produkt gamybai, kokybei;
mokslo ir profesins kvalifikacijoa pripainimas;
nacionalini subjekt diskriminavimas / neubaigtos ES vidaus rinkos padariniai.
2. Fiskaliniai (tarifiniai) ir nefiskaliniai (netarifiniai)laisvo preki judjimo apribojimai
Fiskalini prekybos klii samprata
- Priskirti muit mokesiai, lygiaverio poveikio mokjimai, vidaus mokesiai.
- [ ... Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverio
poveikio mokjimai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams ... ]
- SESV 30 str.
Laisvo preki judjim ribojanios taisykles
- Laisvas preki judjimas taikomas 28 ES valstybse, 490 mil. vartotojams.
- Bendr muit tarif, Muit mokesi bei lygiaverio poveikio privalomj mokjim Europos
Sjungoje draudimas
- [SESV 28 str. 1 d., SESV 30 str.];
- Vidaus mokesi sistemos, kit ES valstybi prekes apmokestinanios daugiau, nei vidaus prekes,
draudimas
- [SESV 110 str.];
- Kiekybini eksporto ir importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas
[SESV 34, 35 str.].

3.

Preks samprata ES teisje ir ESTT praktikoje.

Preks samprata ES teisje

- Byla 7/68 Komisija prie Italij
- produktai, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti prekybini sandori objektu.
- Gen. Adv. nuomon Fennelly Byloje C-97/98 Peter Jagerskiold v Torolf Gustafsson, 30 dalis:
- preks turi materiali fizini savybi
- Byla C-2/90 Komisija prie Belgij Valonijos atliekos:
- vertinimo pinigais
- Byla C-379/98 PreussenElektra/Schleswag:
- Prek gali dujos ir elektra, nors neturi materialini savybi, bet gabenamos per sien ir bti
prekybini sandori objektas.
4.

Muit mokesi svoka ir muit sjunga.

Muit mokesiai
- Tai rinkliava, nustatoma numatant tarif, kuris tvirtina mokesio dyd, kur importuotojas turi mokti
valstybei, kuri importuojamos preks.
- Byla 7/68, Komisija v Italij (meno vertybi) byla
Laisvas preki judjimas: muit sjunga
- [ ... Sjunga apima vis prekyb prekmis apimani muit sjung,
kurioje tarp valstybi nari udraudiami importo ir eksporto muitai bei
visi lygiaverio poveikio mokjimai, o j santykiams su treiosiomis
alimis nustatomas bendrasis muit tarifas ... ]
- SESV 28 str.
- Muit Sjunga ir Bendra Prekybos Politika priklauso ES iimtinei kompetencijai.
- Muit Sjunga-1968 m. liepos 1d.
- Muit Sjunga turi vidin ir iorin aspekt:
- a) vidinis aspektas - tarp valstybi nari importuojamoms ir eksportuojamoms prekms udraudiami
muit mokesiai, taip pat ir kiti mokjimai, turintys tok pat poveik;
- b) iorinis aspektas - prekybiniuose santykiuose su treiosiomis alimis nustatomi bendri muit tarifai.
Teritorinis taikymas = Muit teritorija [SESV 349 str.]
- Preki spec. reguliavimas:
- Preks pagal Euratom sutart [pvz.: maisto preks ir radioaktyvumas];
- ems kio produktams [SESV 38 str.];
- Ginkl, amunicijos ir karins paskirties mediag gamybai ar prekybai [SESV 346 str. 1 d.].
5. Lygiaverio poveikio privalomj mokjim svoka ir draudimo apimtis.
Lygiaverio poveikio mokjimas rinkliavos, nustatomos iimtinai
importuojamiems / eksportuojamiems produktams, padariniai importuojamo / eksportuojamo
produkto kainos pakeitimas, ribojant kaip muito mokestis.
Lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai
- Byla 24/68 Komisija prie Italij, Byla 35/76 Simmental prie Italijos Finans ministerij.

- [ Bet kokia pinigin rinkliava, kad ir kokia maa ji bt, nepaisant to jos paskirties ir taikymo
bdo, jeigu ji yra nustatoma vienaalikai
remiantis tuo, kad tos preks buvo pergabentos per sien, net jei tikslas nra pasipelnyti, diskriminacija
ar vietins preks apsauga ... ]
Svoka
- Ribojantis poveikis laisvam preki judjimui;
- Nustatomas vienaalikai;
- ... preks kirto sien
Draudimas apimtis
- Draudiamas ne tik skirtingas mokestis, jo dydis, bet ir taisykls dl tokio mokesio taikymo
(surinkimo) bei vert, nuo kurios paskaiiuojamas mokestis (mokesio baz), taip pat mokesi
lengvatos: jei mokesi lengvata suteikiama vietinms prekms, tokia pati lengvata turi bti suteikiama
ir importuojamai prekei.
6. Vidaus mokesi svoka.
Vidaus mokestis tai bendros vidaus mokesi sistemos dal sudarantis mokestis, sistemikai taikomas
tiek vietos, tiek importuojamoms prekms remiantis objektyviais kriterijais ir neatsivelgiant preks
kilm.
7.

Panaios ir konkuruojanios preks.

Panaios preks
- Objektyvus kriterijus priskiriamos toms paioms preki grupms, nustatomoms statistiniais ar muit
tikslais.
- Subjektyvus kriterijus ar preks turi panai savybi ir tenkina tuos paius vartotoj poreikius,
sprendiant pagal tai, ar j naudojimas yra panaus arba sulyginamas.
Pvz.
- Saldus vaisi vynas ir viskis - nepanas, nes skiriasi gaminimo bdas - Byla 243/84 Johny Walker
- Mokesi sistema: 16 proc. PVM i vaisi gaminamiems alkoholiniams grimams (ouzo, brendis ir
likeris); taiau 36 proc PVM kitiems alkoholiniams grimams (taip pat ir viskiui, dinui, degtinei,
romui).
- ETT: viskis, dinas, degtin, romas buvo panas su ouzo, brendiu ir likeriu, nes tenkino panaius
vartotoj poreikius ir pasiymi panaiomis savybmis
- Byla 168/78, Komisija v Pranczija
Konkuruojanios preks
- Konkuruojanios preks nra panaios, taiau tarpusavyje konkuruoja ar konkuruoja bent i dalies,
tiesiogiai ar potencialiai.
SESV 110 str. 2 d. nepanas, bet konkuruoja, ar gali konkuruoti tarpusavyje
- Vynas ir alus?
- Byla 168/78 Komisija v. DB [1980].

- Svarbu atskirti, nes jei gaminiai panas, jiems turi bti taikomi vienodi mokesiai, tuo tarpu antru
atveju btina tik panaikinti konkurencin pranaum.
Sutarties 110 str. I ir II dalyse tvirtinto draudimo apmokestinti apimtis
- Panaios preks taikytina Sutarties 110 str. 1d., nustatanti, kad mokesiai importuojamai prekei
neturi bti didesni nei taikomi vietos prekms (lyginama mokesi nata);
- Kitos (konkuruojanios) preks Sutarties 110 str. 2 d., draudianti vidaus mokesiais suteikti
netiesiogin apsaug vietinms prekms.
8.

Objektyviai skirtingi vidaus mokesiai.

Objektyviai skirtingas vidaus mokestis

Nedraudiamas apmokestinimas, kuris remiasi objektyviais kriterijais: preks gaminamos i skirting
aliav, naudojant skirtingus gamybos procesus arba atsivelgiant pagaminam preki kiek ir kt.
Toks skirtingas apmokestinimas turi tenkinti ias slygas:
- Siekiama ekonomins ar socialins politikos tiksl, suderinam su ES teiss reikalavimais;
- Yra nustatytos detalios taisykls, kurios galina ivengti tiek tiesiogins, tiek netiesiogins
diskriminacijos bei netiesiogins vietos gamini apsaugos.
Objektyviai skirtingu vidaus mokesiu nepripastami mokesiai, kurie remiasi kriterijais,
kuriuos importuojamos preks neturi galimybs fizikai ar teisikai patenkinti.
Pvz.
- Sintetinis etilo alkoholis ir etilo alkoholis, pagamintas i natrali vaisi. (skirtum mginta pateisinti
ekonomine politika skatinti i natrali vaisi gaminamo etilo alkoholio naudojim, o sintetinio
alkoholio vartojim rezervuoti svarbesnms specifinms reikmms
- ETT Byla 140/79 Chemial Farmaceutici v. DAF
9. Kiekybini apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas
Kiekybini apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas
- Tarp valstybi nari udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverio poveikio
priemons.
- [SESV 34 str.]
- Tarp valstybi nari udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio poveikio
priemons.
- [SESV 35 str.]
Kiekybini apribojim svoka
- Kvotos valstybi nustatomus produkt kiekius, kuriuos leidiama ir/ar draudiama importuoti
konkrei valstyb. Kiekybiniai apribojimai apima priemones, kurios visikai ar i dalies suvaro
preki eksport, import ar tranzit.
- Geddo prie Ente Nazionale Risi 2/73,
priemons turinios lygiavert poveik
- Priemons turinios lygiavert kiekybiniams apribojimams poveik apima ne tik prie tai mintus
suvarymus, bet taip pat bet kokias kitas priemones, kurios turi tok pat poveik
- Geddo prie Ente Nazionale Risi 2/73

10. Pagrindiniai principai: Dassonville byla.

Procureur du Roi v. Dassonville 8/74
- Bet kokios valstybi-nari prekybos taisykls, galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar
potencialiai kliudyti prekyb Bendrijos viduje yra laikytinos priemonmis, turiniomis lygiavert
kiekybiniams apribojimams poveik.
- Tokios priemons [prekybos taisykls] neturi, ... tapti savavalika diskriminacijos priemone ar
uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos ribojimu.
11. Pagrindiniai principai: Cassis de Dijon byla.
Abipusio pripainimo principas
- Cassis de Dijon 120/78
- 14. todl nra jokio galiojanio pagrindo, kodl teistai pagaminta ir platinama vienoje i
valstybi-nari prek alkoholiniai grimai, negalt bti parduodama kitoje valstybje narje.
Proporcingumo principas
- Cassis de Dijon 120/78
- Nacionalini priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui turi bti proporcingas
siekiamam apsaugoti interesui ir t pat tiksl neturi bti galima pasiekti kitomis, maiau prekyb
ribojaniomis priemonmis.
- Nesant Bendrijos taisykli, reglamentuojani preki gamyb ir prekyb .... klitys laisvam preki
(terpta aut.) judjimui bendrijoje, kylanios dl nacionalini statym skirtum, reguliuojani preki
ileidim rink, yra galimos, jei jos yra btinos utikrinant privalom reikalavim, susijusi su a)
mokesi kontrols efektyvumu, b) visuomens sveikatos apsauga, komercini sandori teistumu ir
vartotoj apsauga, gyvendinim.
- Byla 120/78, Cassis de Dijon.
12. Pagrindiniai principai: Keck byla.
C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard
- Preki nuostolingas pardavinjimas, baudiamas pagal Pranzcijos statymus. Baudiamoji byla
dviems asmenims.
- [ ... resale at a loss ... ]
- Klausimas ar toks reglamentavimas laikytinas kiekybiniu ribojimu
C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard
- [ Prieingai nei buvo nusprsta iki iol, nacionalini taisykli, ribojani ar draudiani kai
kuriuos prekybos bdus, taikymas gaminiams i kit valstybi nari nesudaro klii Bendrijos vidaus
prekybai tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai Dassonville bylos prasme, jeigu ios
taisykls taikomos visiems atitinkamiems kio subjektams, vykdantiems savo veikl nacionalinje
teritorijoje, ir jos teisikai ir faktikai vienodai veikia prekyb nacionaliniais gaminiais ir gaminiais i
kit valstybi nari ]
- 16 dalis.
C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard

- SESV 34 str. netaikomas:

- Prekybos bdams
- taikomos visiems nacionalinje teritorijoje veikiantiems prekybininkams
- daro tok pat teisin ar faktin poveik ir vietini ir importuojam preki prekybai
C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard
- Valstybi nari taisykles:
- taisykls prekei (pavyzdiui, sudtis, pakavimas, ir pan.);
- prekybos taisykls (prekybos bdai).
Lygiaverio poveikio priemoni draudimo apimtis (C-267 ir 268/91
Keck&Mithouard)
- Draudiamos tiek skirtingai, tiek ir vienodai taikomos taisykls prekei;
- ESV 34 str. netaikomas vienodai taikomoms ir vienodai teisikai ir faktikai veikianioms prekyb
prekybos taisyklms.
Keck - Kritika
- Ne visos taisykls gali bti apibdinamos kaip taisykls prekei ar prekybos taisykls;
- Neretai sunku atskirti prekybos taisykles ir taisykles prekei;
- kit laisvi atvilgiu Teismas niekada netaik prekybos taisykli ar pardavimo bd santykio.
Prekybos taisykls ir taisykls prekei po Keck
- Jei nacionalin priemon, nors ir reguliuojanti kai kuriuos preks pardavimo aspektus, taip pat
reikalauja tokios preks pakeitimo (tame tarpe pakavimo ar ymjimo pakeitimo), o taip pat reguliuoja
preks gamybos slygas, ji nepriskirtina prekybos taisyklei Keck bylos prasme.
... vienodai teisikai ir faktikai veikianios prekyb ... po Keck
- Dinamins ir statikos prekyb reguliuojanios taisykls;
- Taisykls, kurios ukerta/neukerta kelio ar ymia dalimi riboja/neriboja patekimo rink;
- Teismas nevienodai teisikai ir faktikai veikianiomis prekyb taisyklmis pripaino visik
reklamos draudim ir tam tikrais atvejais kitok patekimo rink ribojim.
13.

Ribojimo pagrstumo slygos laisvame preki judjime.

Ribojimo pagrstumo kriterijai

- Nustatyti SESV ir ES sutartyse;
- Nustatyti ETT praktika (privalomieji reikalavimai)
Jei priemon yra diskriminuojanti
ESV 36 str.: galima taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudimus arba apribojimus, jei
jie yra pateisinami:
- visuomens dorovs,
- vieosios tvarkos arba visuomens saugumo,
- moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos,
- nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos
- pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais.

- Skirtingai nuo Cassis privalomj reikalavim, is sraas yra baigtinis. (paprastai taikomas tik kai
priemon taikoma diskriminuoja importuotas prekes, jei taikoma vienodai paprastai vertinama pagal
Cassis)
- Priemon privalo bti proporcinga ja siekiamam tikslui
- Tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu
valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu.
Nustatyti SESV sutartyje
- Sutarties 36 str.:
- Galima pateisinti tiek vienodai, tiek ir atskirai taikomas taisykles,
- Tokios priemons tikslas nra diskriminuoti ar apriboti valstybi nari tarpusavio prekyb, apsaugoti
nacionalin rink,
- Proporcingumas,
-Negrindiama ekonominiais tikslais.
Nustatyti ETT praktika privalomieji reikalavimai
- Casis de Dijon formul:
- Tam tikra kiekybinio apribojimo priemon yra leistina, jei ji btina, norint patenkinti pagrstus
reikalavimus, ypa tuos, kurie susij su veiksminga mokesi kontrole, visuomens sveikatos apsauga,
prekybos skaidrumu ir vartotoj apsauga. Tuo turi bti siekiama tikslo, susijusio su visuotiniais
interesais, tarnaujaniais laisvo preki judjimo, kuris yra vienas i Bendrijos pamat, reikalavimams.
- Sraas neisamus;
- Galima pateisinti tik nediskriminuojanias ir tik vienodai taikomas taisykles;
- Proporcingumas.
Pavyzdiai visuomens moral
- Byla 34/79, Henn & Darby pornografini preki importo draudimas nebuvo paeidimo.
- Byla 121/85 Conegate paeidimas buvo, nes nebuvo visiko draudimo prekiauti vietinmis
prekmis, tuo tarpu importas apskritai buvo draudiamas.
Pavyzdiai visuomens saugumas
- Byla 72/83, Campus Oil Airijos statymas reikalavo, kad importuotojai tenkint dal savo degal
poreiki pirkdami juos i Airijos naftos perdirbimo mons.
- Priemon buvo pripainta pateisinama, nes siekiama, kad alis nepriklausyt nuo importo katastrofos
atveju.
Sveikatos ir gyvybs apsauga
- Byla 42/82 Komisija v. FR [sistemingi kokybs tikrinimai]
- Byla 266 & 267/87 R. v.Royal pharmaceutical Society (UK) [Draudimas vaistininkams pasilyti
alternatyvius vaistus tiems, kurie rayti gydytojo recepte]
- Byla 178/84 Komisija v. Vokietija Alaus grynumo reikalavimas [skoni nusistovjimas ir stalo
tradicij apsauga nra bendrasis interesas ir nra leistinas ES teiss atvilgiu]
- Btina rodyti, kad yra reali grsm sveikatai ar gyvybei; priemons turi bti proporcingos siekiamam
tikslui
Intelektin nuosavyb

- paprastai patentai, autorins teiss, prekybos enklai ir dizainas gali dalinti rinkas. iomis teismis
negalima naudotis taip, kad bt ribojama konkurencija.
- Byla /74 Centrafarm: patvirtintas ismimo principas (davus leidim vienoje valstybje, draudiama
riboti import i tos valstybs)
Ekonominiai interesai ir 36 str.
- Atsisakyta iduoti leidim importuoti diamorfin (vaistus) i kitos VN.
- VN siek isaugoti vietin mon Macfarlan, kuri turjo iimtin teis gaminti vaist.
- ETT ribojimai nepateisinami.
Aplinkos apsauga ir laisvo preki judjimo ribojimai
- Byla C-379/98, Preussen Elektra AG v. Schleswag AG
- Byla C-2/90, Komisija v. Belgija (iukls)
- Paeidimai nenustatyti.