Bit Vilimait

Gim: 1943 m. vasario 16 d. (69 metai) Lazdijuose Veikla: lietuvi raytoja. yms apdovanojimai: 2003 m. Lietuvos nacionalin kultros ir meno premija Bit Vilimait (g. 1943 m. vasario 16 d. Lazdijuose) lietuvi raytoja. Biografija 19601964 m. studijavo Vilniaus universitete. Dirbo urnale Kinas. Debiutavo 1966 m. noveli rinkiniu Grd miestelis. Lietuvos raytoj sjungos nar. 2003 m. apdovanota Nacionaline kultros ir meno premija u savit trumpos novels model, talpinant skaudi tikrov rinktinje Papartyn saul (2002 m.). iuo metu gyvena Vilniuje. Kryba Bit Vilimait yra rykiausia lakonikos novels atstov. Jos novelse galima velgti daug i pirmo vilgsnio nereikming gyvenimo moment, slepiani kakoki prasm ar pamok. B. Vilimaits prozai bdingas lakonikumas, asociatyvus pasakojimas. Jos krybos pagrindin tema moteris ir jos likimas. Novelse vengiama dramatikumo, skaudi dalyk. Kai kur yra baltos dms, kurias paliekama upildyti skaitytojo nuovokai ir fantazijai.

Bit Vilimait iuo metu viena geriausi novelisi lietuvi literatroje. Jos novels stebina skaitytoj savo subtilumu, lakonikumu, minimalizmu, trapumu. Raytojai esmin vertyb yra pats mogus. mogaus gyvenim ji perteikia paprastai ir aikiai, tik galbt iek tiek neprastai, per detales, i pirmo vilgsnio nereikmingus monologus. B.Vilimaits novelse nereikaling odi nra. Kiekvienas odis, kiekviena detal yra svarbi. 2003m apdovanota Nacionaline literatros premija.

Krybos bruoai Bit Vilimait Biografija Trumpos novels meistr Bit Vilimait gim 1943 m. Lazdijuose, studijavo lituanistik Vilniaus universitete, dirbo urnaliste. 1966-1996 m. ileido atuonis noveli rinkimus: Grd miestelis (1966), Baltos dms (1969), Obel sunki nata (1975), Pirmn vent (1977), Vasaros paveiksllis (1981), Tvo vardas (1987), iuoyklos muzika (1992), Upustytas traukinys (1996), apysak Rojaus obuoliukai (1981). Ilg laik jos kryba egzistavo tarytum lietuvi literatros nuoalje, bet 2002 m. pasirodiusi noveli rinktin Papartyn saul sulauk didelio pripainimo. 2003 m. raytoja apdovanota Nacionaline literatros premija.

Krybos bruoai l . B. Vilimaits novels minimalistins: trumpos, sudarytos i atskir epizod, psichologini detali ir nutrkstani dialog. Praleidimus ir nutyljimus skaitytojas upildo savo patyrimu. Daugelyje krini vykiai, apie kuriuos kalbama, detaliai nepasakojami, tradicin siuet atstoja tik jo punktyras, emocinis akcentas paprastai nukeliamas efekting pasakojimo pabaig. 2. Trumpuiuose, neretai tik poros puslapi B. Vilimaits kriniuose telpa visas mogaus gyvenimas, atskleidiama laiko taka. Tik geriau siirjus matyti, kad buitiniai panekesiai ir vykiai nra nereikmingi. Raytojos santykis su pasauliu grynai jausminis, taiau dramatiki igyvenimai atvirai nerodomi. Apie skaudius dalykus - dvasines traumas ir nusivylimus - kalbama ramiu tonu, vengiant sentiment. Vlesnje B. Vilimaits kryboje stiprja ironijos ir tragizmo gaida. 3. B. Vilimaits veikjai - vairiausio isilavinimo, charakteri, profesij, socialins padties mons. Autor solidarizuojasi su paemintaisiais ir nuskriaustaisiais (seneliais, vaikais, paliktomis monomis, nevykliais, ligoniais, kaliniais), kuri jautrumui ar skausmui prieina skmingai padariusius karjer, atbukusius valdios ar verslo atstovus. Raytoj jaudina yranti iuolaikin eima, auganti vienatv ir nykstantis meils jausmas. Jos kryboje jau nerasime daugelio prast, stereotipini tem, kuri nemaai to meto vyr prozoje - menininko auktinimas, motinos kultas, poiris namus kaip ramybs uost ar dvasini vertybi saugykl. 4. Raytoja geba perteikti vairi veikj poirius ir rodyti pasaul, matom kito mogaus akimis. Jos manymu, gyvenime nra nereikming dalyk, o mogus atsiskleidia ne parodomuoju elgesiu ir kalbomis apie save, bet kasdienikomis smulkmenomis, trumpomis replikomis, kurios rodo jo jautrum arba abejingum alia esantiesiems. 5. Minimalistinis raytojos stilius yra susijs su pasauljauta: nra nereikming dalyk, smulkmenos ir yra svarbiausios. APYSAKA STIKLO ALIS Stiklo alis - tai apysaka apie tikrov, kurios nemanoma verbalizuoti, kuri lieka u odi, teigia V. Juknait. Tai krinys apie moters pasaul, jos buit bei dramatik bt. Krinys paraytas remiantis asmenine raytojas patirtimi. iskiria vaizdavimo paprastumas, lakonikumas, net asketikumas: pasakoma tik tai, kas (raytojos nuomone) btiniausia. iskirtinumo teikia ir vaizdavimo objektas: moters vienatv eimoje, motinysts dramatizmas. Kompoziciniu poiriu apysaka suskirstyta 21 atskir dal. Jose kiekvienkart vaizduojamas tam tikras Moters gyvenimo epizodas. Kiekviena dalis turi savo vidin kompozicij - veiksmo pradi, raid, kulminacij ir atomazg. Apysakos centre vaizduojama labai vienia nedideliame miestelyje gyvenanti moteris. Taip pat veikia ir kiti personaai: Vyras, Vaikas, Berniukas, Gydytoja, Gydytojas. Visi jie yra bevardiai. Galima spti, kad jie vaidina tuos vaidmenis, kurie skirti visuotinai moterims, vyrams, vaikams.Visi veikjai yra kakuo iskirtinai. Moters kasdienis gyvenimas kupinas nerimo, baims, nuolatinio laukimo. Ji neseniai pagimd antrj vaik, is susirgo sunkia liga, i vyro ji nesulaukia jokios meils, ilumos. Konflikt moteris igyvena ne tik su aplinkiniais, bet ir su savimi paia (savo viduje). Vyras yra altas ir udaras. Jam visikai nerpi, tai, kas svarbu moteriai, eimoje nebra artim santyki, atrodo, jog Vyras ir Moteris bendrauja tiesiog i reikalo, jie nebendrauja atvirai, daniau tarp j tvyro tyla: Jie gerdavo arbat tyldami, taiau kart moteris itar: - Man regis, su vyresniuoju kakas negerai. - Kodl tu taip manai? Ji papasakojo, kas buvo atsitik dien. Vyras tyldamas gr arbat. Puodel laik auktai, apglbs j abiem rankom. - K galvoji? [...] - Kodl tyli? Vyras jai nieko neatsak, ir moteris pakartojo klausim. - K tu galvoji? - Tau reikt ieiti i nam prasiblakyti. (14 - 15 p.). Vyras yra apatikas eimos problemoms, o dl vaiko ligos jis kaltina pai moter, nors i ir yra kamuojama depresijos, o vaiko negalavimas dar labiau j skaudina: - K gi daryti? A daugiau nebegaliu. Nebeturiu jg. [...] - ito juk buvo galima tiktis? - K tu nori tuo pasakyti? Mes ir anksiau inojom, kokia yra tavo sveikata. Moteris pakl vyr uverktas akis: - inojom.

Tai kas? - A juk tau sakiau, kad nenoriu antro vaiko. (28 p.). ioje eimoje Moteriai tenka ir motinos, ir tvo vaidmuo, ji viena viskuo rpinasi. V. Juknaits moteris - titanika moteris, pasirinkusi mirt, bet grusi gyvenim ioje Stiklo alyje, viliojanioje groiu, tokioje perregimoje ir trapioje, deja, altoje. Vienintelis gydytojas, kuris yra vaizduojamas kaip grsmingos ivaizdos vyras, didelmis paraudusiomis akimis (15 p.), suteikia moteriai iek tiek dmesio. Moteris lankosi pas j, taiau jam rpi tik jos knas. Tiesa, koks yra ryys tarp moters ir gydytojo, krinyje nutylima. Kita apysakoje veikianti moteris - gydytoja. Ji taip pat alta, neujauianti. Susidaro spdis, jog ji pagrindin veikj laiko neatsakinga: Btumt maitin krtimi iki met, btumt n neinoj, medik sakosi nepriekaitaujanti, taiau ir jokio patarimo neduoda. Vaikai krinyje taip pat labai svarbs. Maylis, kaip jau minjau, sunkiai serga. Vyresnlis nuolat namus vedasi benamius unis. Mano manymu, taip atskleidiama, tai jog vaikui trksta ilumos, meils. Berniukas jauia, kad eimos santykiai yra pakrik, jis netgi msto apie mirt, motinai uduoda egzistencini klausim: Mama, o kas bna, kai mogus numirta? (38 p.). Krinio erdv nra plati (tai namai, ligonin, laukym), taiau ji pasiymi ypatingu altumu, nirumu bei baugumu: minima tuia autostrada, varnos, stiprus vjas, ryto viesa vadinama plienine, laukymje tvyro kanos, gydytojo kabinetas taip pat altas, jame vieia pilka viesa, idlioti atgrass rankiai. Krinio laikas pltojamas ne tik linijine seka. Jis dabartyje saugoja ir praeit. Tai yra, moteris, igyvendama dabart, kartu igyvena ir praeit. Viskas eina ratu, tai paaikinama tuo, kad moters knas sutvertas ciklikai, moters gyvenimas namuose, kur moteris praleidia daugiausiai laiko, taip pat eina ratu. Be to, moteris igyvena ir kdikio dabart Jie tebebuvo vienas. Taigi galime rasti tris laiko klodus, gulanius vien patirt. I tam tikr uuomin galima nuspti ir istorin apysakos laik, nes yra pasakoma, jog maistas perkamas u talonus, minima, kad kai Vilniaus link ima vaiuoti tankai, vyras ieina prie savivaldybs. Stiklo alyje yra nuorod ir paros bei met laik, kuris nuosekliai keiiasi. Beje, reikmingiausi vykiai daniausiai krinyje vyksta tamsiuoju paros metu. Itin daug dmesio Stiklo alyje skiriama vilgsniams, akims: Kdikis liovsi spiegti, taiau jo akys buvo pilnos skausmo ir nuovargio Gydytoja pasilenk prie popieri ir por kart, kilsteljusi galv, akies kampu pavelg rengiani kdik moter (25 p.), Ipt akis vaikai spoksojo vienas kit: vienas uverktomis, kitas spindiniomis, laimingomis kdikio akimis (45 p.). Ne veltui yra sakoma, kad akys yra sielos veidrodis. iame krinyje jos taip pat padeda suprasti apysakos veikj tarpusavio santykius, jausmus bei igyvenimus. Apysakoje danai minimas stiklas. Moteris gyvena tarsi stikliniame pasaulyje, kuris gali bet kuri sekund suduti. Vaikui i Stiklo alis primena pasak. Kai motina iuoykloje paklaus, k jis mato, berniukas atsak, jog stiklin al. Moteriai i alis anaiptol ji joje kalinta ir negali itrkti. Visas krinys yra persismelks aliu, skaitant apysaka nuolat jauiama nelaims nuojauta. Tai dar labiau sustiprina nerami moters bsena. Ji slepia vairius namuose esanius pavojingus daiktus: Skalbini virv, peilius, kelet ypa nuoding vaist buteliuk moteris kas nakt inedavo sandliuk ir paslpdavo popieri dje po senais laikraiais. Urakinusi sandliuko ir koridoriaus duris, raktus ji paddavo vis kit viet (28 p.), nes m galvoti apie saviudyb. Moters gyvenimas - nykus. Ji net sau nebeskiria jokio dmesio: Vis daniausiai ji vilkjo sudvt flanelin chalat, kuris jai buvo patogus, kai maitino kdik. Nepriirimi seniai kirpti plaukai siek peius. Vienas reikmingiausi Stiklo alies epizod yra septynioliktasis, kuriame pasakojama, jog kal (dar vienas namus berniuko parvestas uo) atsiveda uniuk, o meteris vykdo iurpi egzekucij, t. y. juos paskandina savo vonioje. Stebina tai, jog veikja i pradi rpinosi uneliais: Moteris pastat spintoje dubenl vandens. Moter kal prisileisdavo, temptai sekdama kiekvien jos judes kritusiomis, pavargusiomis akimis (41 p.). Kal, kaip ir kiekviena motina, saugo savo vaikus, taiau Moterimi ji pasitikjo. Bet moteris alta, jos motiniki jausmai tarsi susting, tad ji rytasi atsikratyti uniuk: [...] Nune uniukus voni, panardino juos vanden ir, skubiai apsigrusi, ijo i vonios. [...] Pavaikiojusi kok pusvaland, moteris gro namus. Udeg vonioje vies. uniukai buvo gyvi. Plduriuodami po vandeniu jie be perstojo yrsi

kojytmis. Roins j nosyts jau buvo melsvos. Moteris staiga pam nuo vonios grind kiliml, udeng uniukus ir usimerkusi prispaud juos prie vonios dugno (41 - 42 p.). Kad ir kaip ie bejgiai padarliai kovojo dl gyvybs, moteris j nepasigailjo.veikjos poelg komentuoja taip: Kal ir Moteris. U abiej stovi j vaikai ir kiekviena gina juos taip, kaip moka. gindama namus t stiklo al, kurioje turt bti saugu jos vaikams (bet ar bus?..), ji tampa udik. [...] Pasaulio darna paeista. Kal tampa gyvybs neja ir sergtoja (Bet kam artinantis prie spintos, kal imdavo urgzti iiepusi dantis.), Moteris - gyvybs naikintoja (Dauneckien 1998, 22 - 23 p.). Tai kulminacin apysakos Stiklo alis dalis. Paskutiniajame krinio epizode moteris blakosi po namus, ieko sandliuko rakt, ibga lauk I savotikos transo bsenos j paadina ta pati kal, taip galbt sulaikydama j nuo saviudybs. Igirdusi vaiko verksm, Moteris pakilo ir m kopti vir (48 p.). is kopimas prasmina isivadavim bei suteikia vilt, kad moters dramatika btis gaus prasm, viskas pamau ims keistis. IVADOS I pirmo vilgsnio apysaka Stiklo alis primena paprast nereikming knygel, parayt lengva, aikiai suvokiama kalba, taiau tikroji io krinio esm slypi teksto gelmje. Apysakoje taigiai pasakojama apie moterikum, motinyst, palijusius eimos santykius, vertybi praradim, vienatv, trapi gyvyb svetimame ir altame pasaulyje. Krinys savo paprastomis detalmis tarsi traukia t stebukling Stiklo al ir priveria susimstyti apie vertybi ilaikymo bei gyvybs svarb, mogikuosius jausmus, kitus reikmingus dalykus. is krinys pasiymi ne tik taigumu, bet ir tikrovikumu. Vaizduojam situacija yra labai reali, nes kiekvienas i ms galime pasijusti tarsi kalinti stiklo alyje, i kurios sunku itrkti, kuri taip pat bet kuriuo metu gali subyrti daugyb smulki uki. Kaip ir V. Juknaits apysakoje vaizduojam Moter, bet kur i ms gali uklupti panaios bdos ir igyvenimai. Reikmingas yra ir apysakos teksto stilius. Raytoja kalba trumpais sakiniais, kurie augina tamp, atrodo, kad kiekviena fraz turi savo viet ir niekur kitur ji net netikt. Kiekvienas epizodas suteikia kak nauj, kak neprast. Visa tai daro krin iskirtin bei savit.