LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO 2014 M.

PRAKTIKOS BAUDIAMOSIOSE
BYLOSE AKTUALIJOS
BAUDIAMOJO STATYMO BENDROSIOS DALIES NUOSTATOS
BK 64 STRAIPSNIS (BAUSMS SKYRIMAS, KAI NEATLIKUS BAUSMS
PADARYTA NAUJA NUSIKALSTAMA VEIKA)...................................................................
BK 66 STRAIPSNIS (KARDOMOJO KALINIMO SKAITYMAS PASKIRT
BAUSM)...................................................................................................................................
BK 97 STRAIPSNIS (TEISTUMAS)........................................................................................

BAUDIAMOJO STATYMO SPECIALIOSIOS DALIES NUOSTATOS

BK 147 STRAIPSNIS (PREKYBA MONMIS), BK 307 STRAIPSNIS (PELNYMASIS
I KITO ASMENS PROSTITUCIJOS).....................................................................................
BK 149 STRAIPSNIS (IAGINIMAS), BK 150 STRAIPSNIS (SEKSUALINIS
PRIEVARTAVIMAS)...............................................................................................................
BK 170 STRAIPSNIS (KURSTYMAS PRIE BET KOKIOS TAUTOS, RASS,
ETNIN, RELIGIN AR KITOKI MONI GRUP).......................................................
BK 183 STRAIPSNIS (TURTO PASISAVINIMAS)...............................................................
BK 1891 STRAIPSNIS (NETEISTAS PRATURTJIMAS)..................................................
BK 191 STRAIPSNIS (AUTORYSTS PASISAVINIMAS)..................................................
BK 226 STRAIPSNIS (PREKYBA POVEIKIU).....................................................................
BK 227 STRAIPSNIS (PAPIRKIMAS)...................................................................................
BK 228 STRAIPSNIS (PIKTNAUDIAVIMAS)...................................................................
BK 232 STRAIPSNIS (NEPAGARBA TEISMUI)..................................................................

BK 265 STRAIPSNIS (NETEISTAS AGUON AR KANAPI AUGINIMAS)................

BK 270 STRAIPSNIS (APLINKOS APSAUGOS ARBA GAMTOS ITEKLI
NAUDOJIMO TAISYKLI PAEIDIMAS)...........................................................................
BK 281 STRAIPSNIS (KELI TRANSPORTO EISMO SAUGUMO IR TRANSPORTO
PRIEMONI EKSPLOATAVIMO TAISYKLI PAEIDIMAS)..........................................
BK 294 STRAIPSNIS (SAVAVALDIAVIMAS)....................................................................
BK 307 STRAIPSNIS (PELNYMASIS I KITO ASMENS PROSTITUCIJOS)...................

BAUDIAMOJO PROCESO STATYMO TAIKYMAS

BPK 3 STRAIPSNIO 1 DALIES 8 PUNKTAS (APLINKYBS, DL KURI
BAUDIAMASIS PROCESAS NEGALIMAS).....................................................................
LIUDYTOJAS (BPK 78 STRAIPSNIS),

ASMENYS, KURIE NEGALI BTI

LIUDYTOJAI (BPK 79 STRAIPSNIS), APLINKYBS, DL KURI ASMENYS

NEGALI BTI APKLAUSIAMI KAIP LIUDYTOJAI (BPK 80 STRAIPSNIS),
KALTINAMOJO,

NUKENTJUSIOJO

IR

LIUDYTOJO

PIRMIAU

DUOT

PARODYM PERSKAITYMAS (BPK 276 STRAIPSNIS), RODYMAI, KURIAIS

PAGRINDIAMAS NUOSPRENDIS (BPK 301 STRAIPSNIS)...........................................
BPK 106 STRAIPSNIS (ADVOKATO DARBO APMOKJIMAS)......................................
BK 145 STRAIPSNIO 3 DALIS (GRASINIMAS NUUDYTI AR SUNKIAI
SUTRIKDYTI MOGAUS SVEIKAT ARBA MOGAUS TERORIZAVIMAS), BPK
167

STRAIPSNIS

(IKITEISMINIO

TYRIMO

PRADIA

TIK

PAGAL

NUKENTJUSIOJO SKUND AR JO TEISTO ATSTOVO PAREIKIM, AR

PROKURORO REIKALAVIM)............................................................................................

IKITEISMINIO TYRIMO VIETA (BPK 174 STRAIPSNIS), KALTINAMOJO AKTO

TURINYS (BPK 219 STRAIPSNIS),

APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO

SPRENDIM, PRIIMAM INAGRINJUS BYL, RYS (BPK 326 STRAIPSNIS)

...................................................................................................................................................
BPK 44 STRAIPSNIS (ASMENS TEISI APSAUGA BAUDIAMOJO PROCESO
METU)

BPK

276

STRAIPSNIS

(KALTINAMOJO,

NUKENTJUSIOJO

IR

LIUDYTOJO PIRMIAU DUOT PARODYM PERSKAITYMAS)...................................

BPK

320

STRAIPSNIO

BENDROSIOS

NUOSTATOS),

NAGRINJIMAS,

KAI

DALIS
BPK

(BYL
386

PANAIKINTAS

APELIACINIO

STRAIPSNIO

PIRMOSIOS

NAGRINJIMO
DALIS

(BYLOS

INSTANCIJOS

TEISMO

NUOSPRENDIS ARBA APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO NUOSPRENDIS AR

NUTARTIS)..............................................................................................................................
BPK 331 STRAIPSNIS (APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO NUOSPRENDIO
TURINYS),

BPK 332 STRAIPSNIS (APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO

NUTARTIES TURINYS).........................................................................................................

BAUDIAMOJO STATYMO BENDROSIOS DALIES NUOSTATOS

BK 64 straipsnis (Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja
nusikalstama veika)
Nutartyje pasisakyta dl bausmi bendrinimo, kai nusikalstama veika yra padaryta probacijos
laikotarpiu. Iaikinta, kad laikas nuo paleidimo i pataisos staigos iki naujo nusikaltimo
padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi atliktos bausms laik neskaiiuojamas.
BVK 157 straipsnio (2011 m. gruodio 22 d. statymo Nr. XI-1863 redakcija, galiojanti
nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad laisvs atmimo bausm pataisos staigose
atliekantys nuteistieji, kurie vykd individualiame socialins reabilitacijos plane numatytas
priemones ir pateik Lygtinio paleidimo i pataisos staigos komisijai praymus lygtinai paleisti
i pataisos staigos ir kuri nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausms atlikimo metu ir kitos
reikmingos aplinkybs sudaro pagrind manyti, kad jie laikysis statym ir nenusikals, gali bti
teismo sprendimu lygtinai paleisti i pataisos staig. Taigi, teismo sprendimu nuteistasis
paleidiamas i pataisos staigos laisv. Kartu tam, kad bt pasiekta visika resocializacija,
teismas, nutartimi patvirtindamas io straipsnio 4 dalyje nurodyt Lygtinio paleidimo i pataisos
staigos komisijos nutarim, nustato nuteistajam ios komisijos silomas BK IX skyriuje
numatytas baudiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas
pareigas ir laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtas baudiamojo poveikio priemones
ir (ar) pareigas. Lygtinio paleidimo i kalinimo staigos metu asmeniui nustatyt baudiamojo
poveikio priemoni, pareig tinkam vykdym priiri probacijos tarnybos (BVK 159 straipsnio
1 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos statymas). Taiau mint priemoni taikymas nra
bausms tsa. Lygtinis paleidimas i pataisos staigos laikytinas slyginiu atleidimu nuo
bausms. Slyginai atleistas nuo laisvs atmimo bausms asmuo bausms toliau neatlieka, jis
paleidiamas laisv, taiau neatliktos bausms laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens
prieira.
Nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvs atmimo bausms, laikotarpiu vykd
jam paskirtas aukljamojo, baudiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadar
Probacijos statymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyt paeidim, sujus lygtinio
paleidimo i pataisos staigos laikui, laikomas atlikusiu bausm. Taigi, lygtinai paleistas i
pataisos staigos asmuo privalo laikytis teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas i
pataisos staigos, nustatyt baudiamojo poveikio priemoni, vykdyti nustatytas pareigas
(BK 75 straipsnio 2, 3 dalys) probacijos metu. BVK 157 straipsnyje numatytas slyginis
atleidimas nuo bausms gali baigtis nuteistojo grainimu pataisos namus tolesniam bausms
atlikimui, jei jis paeidia jam nustatytas slygas.
Vienas i probacijos vykdymo nutraukimo pagrind naujo nusikaltimo padarymas
neatliktos bausms laikotarpiu, kuris vertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendiu. Tokiu
atveju paskirta bausm bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio
nuostatomis. BK 64 straipsnio (2011 m. gruodio 22 d. statymo redakcija, galiojanti nuo
2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatliks paskirtos bausms,
padaro nauj nusikalstam veik arba nauj nusikalstam veik bausms vykdymo atidjimo
laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausms vykdymas atidtas, teismas, paskyrs bausm u
nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim, bausmes subendrina, visikai ar i dalies
bausmes suddamas.

Atsivelgiant nustatyt teisin reglamentavim akivaizdu, kad naujos nusikalstamos

veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines
pasekmes, toks asmuo nra laikomas atlikusiu bausm sujus lygtinio paleidimo i pataisos
staigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnj teismo nuosprend paskirtos laisvs atmimo
bausms dalis subendrinama su nauju nuosprendiu paskirta bausme u nusikalstam veik,
padaryt lygtinio paleidimo i pataisos staigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas
nuo paleidimo i pataisos staigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme,
taigi atliktos bausms laik neskaiiuojamas.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. balandio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-199/2014.

BK 66 straipsnis (Kardomojo kalinimo skaitymas paskirt bausm)

Kasacine nutartimi papildoma ankstesn praktika aikinant ir taikant BK 66 straipsn joje
pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar kalinimo staigoje
atlieka laisvs atmimo bausm, tas pats nelaisvje ibtas laikas negali bti skaiiuojamas
subendrint bausm dvigubai, t. y. konstatuojant, kad dl sumimo taikymo jau yra atlikta dalis
u naujos nusikalstamos veikos padarym skiriamos bausms, ir tuo paiu metu daryti ivad,
kad sumimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvs
atmimo bausm.
I bylos dokument matyti, kad A. M. 2005 m. vasario 24 d. nusikalstam veik padar
bdamas lygtinai paleistas i laisvs atmimo vietos (neatliks vieneri met atuoni mnesi ir
penki dien laisvs atmimo bausms dalies). Dl naujai padarytos nusikalstamos veikos, o
vliau ir dl pasislpimo nuo teissaugos organ atsirado du teisiniai pagrindai A. M. riboti
laisv: 1) A. M. turjo bti grintas atlikti neatlikt laisvs atmimo bausms dal tai buvo
nusprsta Klaipdos miesto apylinks teismo 2005 m. rugsjo 28 d. nutartimi ir 2) dl
2005 m. vasario 24 d. padarytos nusikalstamos veikos galjo bti skiriama kardomoji priemon
sumimas, tai ir buvo padaryta Klaipdos apygardos teismo 2005 m. rugsjo 14 d. nutartimi.
Pagal Europos areto order A. M. 2008 m. birelio 3 d. sulaikius Didiojoje Britanijoje ir po to
pargabenus Lietuv, jis turjo du procesinius statusus nuteistojo vienoje byloje ir suimtojo
kitoje byloje. Tokios bylos aplinkybs nra pagrindas nusprsti, kad A. M. nuo 2008 m. birelio
3 d. atlikinjo neatlikt laisvs atmimo bausms dal ir kartu buvo sumime, kurio laikas pagal
BK 66 straipsnio nuostatas turjo bti ir buvo skaitytas u 2005 m. vasario 24 d. padarytos
nusikalstamos veikos padarym skirtos bausms laik. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo
laikomas suimtas ar kalinimo staigoje atlieka laisvs atmimo bausm, tas pats nelaisvje
ibtas laikas negali bti skaiiuojamas subendrint bausm dvigubai, t. y. konstatuojant, kad
dl sumimo taikymo jau yra atlikta dalis u naujos nusikalstamos veikos padarym skiriamos
bausms, ir tuo paiu metu darant ivad, kad sumimo taikymo metu buvo atliekama ir
ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvs atmimo bausm.
Klaipdos apygardos teismas, 2010 m. rugpjio 12 d. nuosprendiu A. M. nuo
2008 m. birelio 3 d. nelaisvje ibt laik (kaip ir sumimo laik nuo 2005 m. vasario 24 d. iki
2005 m. balandio 21 d.) skaitydamas laisvs atmimo bausms, paskirtos u
2005 m. vasario 24 d. padaryt nusikalstam veik, laik, taiau nelaikydamas, kad A. M. jau yra
atliks bausm (paskirt 2003 m. rugsjo 15 d. nutartimi) u kit anksiau padaryt nusikalstam
veik, baudiamj statym pritaik tinkamai. Klaipdos apygardos teismo 2010 m. rugpjio

12 d. nuosprendiu paskirt galutin bausm A. M. atliko 2010 m. spalio 6 d. I Lietuvos

apeliacinio teismo 2010 m. lapkriio 19 d. nuosprendio kildintina ivada, jog A. M. i kalinimo
vietos buvo paleistas per vlai, yra neteisinga.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2K-124/2014.

BK 97 straipsnis (Teistumas)
Dl BK 97 straipsnio taikymo
Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkt turiniais teistum laikomi asmenys, kuriems
bausms vykdymas buvo atidtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidtas bausms vykdymas. Tos
paios dalies 3 a punkte nustatyta, kad asmenys, nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim, turi
teistum bausms atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausms atlikimo arba atleidimo nuo
bausms atlikimo. Abu nuteistojo T. . padaryti nusikaltimai, t. y. nusikaltimas, u kur paskirta
laisvs atmimo bausm ir jos vykdymas atidtas vieneriems metams, ir nusikaltimas, u kur
paskirta bauda, statymo priskirti prie nesunki nusikaltim. Baud T. . sumokjo
2011 m. rugpjio 25 d.
Nagrinjamoje byloje T. . nuteistas u nusikalstamas veikas, padarytas pasibaigus
laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimo laikotarpiui, taiau neprajus trejiems metams po
baudos sumokjimo. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausms skyrim, kaip vien
i realios laisvs atmimo bausms skyrimo argument nurod neinykus teistum u
analogikas nusikalstamas veikas. Apeliacins instancijos teismas paymjo, kad nuteistasis T. .
baud sumokjo, o nusikaltimai ioje byloje padaryti pasibaigus vieneri met bausms
vykdymo atidjimo terminui, ir i nuosprendio paalino nuorod, kad T. . padar nusikaltimus
turdamas neinykus teistum. Taigi pirmosios instancijos teismas apie T. . teistum sprend
pagal jo realiai atlikt bausm, o apeliacins instancijos teismas apie teistumo inykim pagal
bausm, kurios vykdymas atidtas. Kasatorius teigia, kad apeliacins instancijos teismo ivada,
jog nuteistojo T. . pirmesnis teistumas inyks, prietarauja statymo nuostatoms.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dal asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis
nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym. BK 42 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad io kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali bti skiriamos dvi
bausms. Nuteistajam T. . 2011 m. rugpjio 31 d. nuosprendiu, vadovaujantis
BK 63 straipsnio 3 ir 9 dali nuostatomis, buvo paskirtos dvi bausms laisvs atmimas ir
bauda. Teism praktikoje konstatuota, kad pagal baudiamj statym (BK 75 straipsnio 1 dalis,
BK 92 straipsnio 1 dalis) bausms vykdymo atidjimo klausimas gali bti sprendiamas
paskyrus galutin subendrint bausm laisvs atmim. Jei nuteistajam paskirta galutin
subendrinta bausm susideda i laisvs atmimo ir baudos (ar kitos u laisvs atmim
velnesns bausms) laisvs atmimo vykdymo atidjimas i esms yra galimas, o kita bausm
vykdoma savarankikai (Teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim apvalgos ivad
10 punktas (Teism praktika Nr. 28). BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas
teistu u kiekvien nusikalstam veik tol, kol inyksta teistumas u sunkiausi i j. Iplstins
septyni teisj kolegijos vertinimu, i nuostata taikoma ir tam atvejui, kai teistumas u vien
nusikaltim tsiasi po to, kai pasibaig bausms, paskirtos u kit nusikaltim, vykdymo
atidjimo laikotarpis. Taigi nuteistasis T. . turjo neinykus teistum u abi nusikalstamas

veikas tol, kol nesibaig statymo nustatytas ilgesnis teistumo laikotarpis u vien i j. Prieinga
apeliacins instancijos teismo ivada neatitinka BK 97 straipsnio nuostat.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. gegus 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-168/2014.

BAUDIAMOJO STATYMO SPECIALIOSIOS DALIES NUOSTATOS

BK 147 straipsnis (Prekyba monmis)
BK 307 straipsnis (Pelnymasis i kito asmens prostitucijos)
Nutartyje pasisakoma dl BK 147 ir 307 straipsniuose numatyt nusikalstam veik atskyrimo,
taip pat i nusikalstam veik sutapties klausimais.
Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 147 straipsnio 1 dal (2005 m. birelio 23 d.
statymo redakcija) atsako tas, kas pardav, pirko ar kitaip perleido arba gijo asmen, arba
verbavo, gabeno ar laik nelaisvje mog panaudodamas fizin smurt ar grasinimus arba kitaip
atimdamas galimyb prieintis, arba pasinaudodamas nukentjusio asmens priklausomumu ar
paeidiamumu, arba panaudodamas apgaul, arba sumokdamas pinigus ar suteikdamas kitoki
turtin naud asmeniui, kuris faktikai kontroliuoja nukentjus asmen, jeigu kaltininkas inojo
arba siek, kad nukentjs asmuo bt trauktas prostitucij ar bt pelnomasi i io asmens
prostitucijos arba jis bt inaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.
BK 147 straipsnio 2 dalis, be kita ko, taikoma kaltininkui tuo atveju, jeigu io straipsnio 1 dalyje
numatyt veik jis padar dviem ar daugiau nukentjusiems asmenims. i baudiamojo statymo
norma neapima pelnymosi i kito asmens prostitucijos, atsakomyb u i veik numato
BK 307 straipsnis, todl tuo atveju, kai padaromi nusikaltimai prekyba monmis ir pelnymasis
i kito asmens prostitucijos, jie kvalifikuojami pagal BK 147 ir 307 straipsni sutapt.
Prekyba monmis yra vienas i nusikaltim mogaus laisvei. Veika gali bti
kvalifikuojama pagal BK 147 straipsn tik nustaius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip
daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant mog nelaisvje, panaudojant fizin smurt,
grasinimus, arba kitaip atimant galimyb prieintis bei kitais ios normos dispozicijoje
numatytais bdais palauiant nukentjusiojo vali tam, kad nukentjs asmuo bt trauktas
prostitucij ar bt pelnomasi i io asmens prostitucijos arba jis bt inaudojamas pornografijai
ar priverstiniam darbui. I dalies i norma konkuruoja su BK 307 straipsniu, kuris numato
atsakomyb u pelnymsi i kito asmens prostitucijos. Kvalifikuojant veik pagal
BK 147 straipsn btina nustatyti, kad nukentjusio asmens laisv buvo suvaryta, palenkiant jo
vali bent vienu i BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodyt valios palenkimo bd. Kitaip
tariant, prekybos monmis sudiai konstatuoti btina nustatyti straipsnio dispozicijoje
numatytus poymius ir bent vien nusikalstam veiksm (neveikim) nukentjusio asmens
valios palenkimo bd (prievartos element). Nenustaius, kad laisv buvo suvaryta ar
nukentjusiojo valia buvo statymo numatytais bdais palenkta, veika pagal BK 147 straipsn
negali bti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali bti tik sprendiamas baudiamosios atsakomybs
klausimas u vienos i BK 307 straipsnyje numatyt veik padarym. Nusikaltimas prekyba
monmis padaromas tiesiogine tyia, pasireikiania pelnymosi tikslu, t. y. kaltininkas supranta,
kad gyja, perleidia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvje kit mog, ino, kad siekiant
kontrols prie mog buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaul,
piktnaudiaujama jo priklausomumu ar paeidiamumu, ar sumokama j kontroliuojaniam

asmeniui, siekia, kad is mogus bt jo ar kit asmen inaudojamas prostitucijai, pornografijai

ar priverstiniam darbui arba, nors to ir nesiekia, bet ino apie tai ir nori taip veikti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendiu nustatyta, kad A. J., R. B. ir S. I. savanorikai
dirbant Platinum Senden vienamyje, tarp J. M. ir io vienamio valdytojo M. D. kilo
konfliktas dl moktinos pinig sumos u mergin atveim darbui prostitutmis. Nepavykus
konflikto isprsti, J. M. ir jo bendrininkai (asmuo, dl kurio byla iskirta, ir V. T. (iuo metu
mirs) 2009 m. liepos mnesio pradioje pareikalavo, kad nukentjusiosios (A. J., R. B. ir S. I.)
susirinkt daiktus ir vykt kartu su jais kit vienam. ios nepakluso tokiam reikalavimui, dl
to prie jas buvo pradta naudoti psichin prievarta grasinta prie jas ir j artimuosius
panaudoti smurt, papasakoti apie j darbo pobd. A. J., paveikta i grasinim, ivyko su J. M.
ir jo bendrininkais kaltinime nurodyt but. I 2009 m. liepos 11 12 d. nakt R. B. ir S. I. J. M.
ir dar vieno jo bendrininko buvo neteistai sulaikytos naktiniame klube, i ten prievarta ivestos,
sodintos automobil, kuriame jos buvo muamos. Siekiant palauti j vali, atimti galimyb
prieintis J. M. ir jo bendrinink sprendimui perleisti jas kito vienamio savininkui, prie ias
nukentjusisias buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas ir nuomojamame bute. R. B. ir
S. I. buvo muamos, alojamos elektra, gsdinamos, kad bus parduotos rusams, susidorota su j
artimaisiais, pavieinta Lietuvoje per spaud apie j darb prostitutmis, i j buvo atimti pasai,
mobilieji telefonai, pinigai, jos abi buvo priverstos pasirayti po 5000 eur skolos ratelius.
Neatlaikiusi psichologins tampos ir naudojamo smurto S. I. 2009 m. liepos 12 d. susialojo.
Tokiais J. M. ir jo bendrinink veiksmais vis trij nukentjusij valia buvo palauta ir jos kur
laik buvo laikomos nelaisvje, kol 2009 m. liepos 13 d. R. B. isive atvyk jos tvai, o S. I. ir
A. J., inant kad bus pelnomasi i j prostitucijos, buvo perleistos faktinei vienamio
Love Palace valdytojo E. D. kontrolei u nenustatyto dydio pinig sum. Per dviej savaii
laikotarp, kol A. J. ir S. I. teik seksualines paslaugas u atlyg iame vienamyje, J. M.
kontroliavo j priimam klient skaii ir i prostitucijos udirbamus pinigus, var judjimo
laisv, bendravim su kitais asmenimis, reikalavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dalies
udirbt i prostitucijos pinig, kuriuos padalijus tarp grups nari turjo nenustatyto dydio
pajam i A. J. ir S. I. prostitucijos.
Teismai tokius J. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 147 straipsnio
2 dalyje (2005 m. birelio 23 d. statymo redakcija) ir 307 straipsnio 1 dalyje numatyt
nusikaltim realij sutapt.
I pirmiau nurodyt teismo nustatyt aplinkybi akivaizdu, kad J. M. neteisti veiksmai
atitinka BK 147 straipsnio 2 dalyje (2005 m. birelio 23 d. statymo redakcija) ir
307 straipsnio 1 dalyje numatyt nusikaltim sudtis. J. M. nusikaltimo prekybos monmis
objektyvieji poymiai pasireik fizinio smurto ir psichins prievartos prie nukentjusisias A.
J., R. B. ir S. I. panaudojimu, taip atimant galimyb joms laisva valia pasirinkti kur dirbti,
gabenimu ir laikymu nelaisvje bei nukentjusij A. J. ir S. I. pardavimu kitam asmeniui
vienamio Love Palace valdytojui. Tokius J. M. veiksmus lm noras merginas kontroliuoti ir
pelnytis i j prostitucijos. Pelnymasis i kit asmen prostitucijos reiksi nenustatyto dydio
pajam i A. J. ir S. I. prostitucijos turjimu. Teismai, nustat tokius J. M. veiksmus, j pobd,
pastangas pasiekti tiksl perleisti A. J., R. B. ir S. I. prostitucijai bei pelnytis i j prostitucijos,
padar pagrst ivad, kad jis, darydamas abi ias nusikalstamas veikas, veik tiesiogine tyia.
Objektyvs bylos duomenys patvirtina, kad J. M. suvok pavojing nusikaltim prekybos
monmis ir pelnymosi i kito asmens prostitucijos pobd ir norjo taip veikti.
Kasatorius teigia, kad J. M. veika pagal BK 147 straipsnio 2 dal galt bti
kvalifikuojama tik tada, jeigu bt nustatyta, jog vienamio Love Palace savininkas, kuriam

buvo perleistos nukentjusiosios, bt jas inaudojs prostitucijai. Toks teiginys neatitinka

BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijos, nes jame atsakomyb siejama ne su paiu
nukentjusiojo inaudojimu, o su kaltininko inojimu, kad nukentjusysis bus inaudojamas, iuo
atveju inaudojamas prostitucijai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis gabeno nukentjusisias kit
vienam, i j pats reikalavo ir gavo pinig u j darb tame vienamyje prostitutmis, todl jo
inojimas, kad nukentjusiosios bus inaudojamos, yra akivaizdus.
Nors nagrinjamoje byloje R. B. po panaudot smurtini veiksm, grasinim ir laikymo
nelaisvje pasim tvai ir ji nebuvo perleista prostitucijai kito vienamio savininkui, tokie J. M.
veiksmai prie R. B. pagrstai vertinti kaip prekyba monmis, nes io nusikaltimo sudtis
formalioji ir baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika iuo atveju su fizinio
ir psichinio smurto panaudojimu prie R. B. ir jos laikymu nelaisvje bei gabenimu kit but,
taip paeidiant jos laisv apsisprendim, nes ji i ankstesnio vienamio nenorjo niekur vykti.
Taip j buvo siekiama kontroliuoti, tikintis vliau gauti i jos prostitucijos pajam.
Veikos kvalifikavimui neturi reikms, kad nukentjusiosios buvo perleistos legaliai
veikianio vienamio savininkui. Prekybos monmis nusikaltimo sudtis nereikalauja, kad
traukimas prostitucij ar pelnymasis i kito asmens prostitucijos bt draudiami toje
valstybje, kur tai ketinama daryti. Pakanka fakto, kad prekiaujant monmis siekiama, jog
nukentj asmenys usiimt prostitucija ar i ios prostitucijos pelnytsi kitas asmuo.
Taip pat nepagrstas kasatoriaus teiginys, kad J. M. veiksmai dl prekybos monmis turi
bti kvalifikuojami pagal naujj 2012 m. birelio 30 d. statymo redakcij, kuri, gynjo
manymu, laikytina atsakomyb velninaniu statymu, nes, padaugjus rodintin poymi
skaiiui, kvalifikavimo galimybs pagal BK 147 straipsnio naujj redakcij susiaurjo, be to,
nenustatytas inaudojimo prostitucijai poymis, dl to nra io nusikaltimo sudties.
Apeliacins instancijos teismas teisingai nurod, kad 2012 m. birelio 30 d.
BK 147 straipsnio redakcija nra atsakomyb velninantis statymas. ios redakcijos pakeitimai
praplt baudiamosios atsakomybs ribas ir palengvino galimyb nubausti asmenis u prekyb
monmis. io straipsnio 1 dalies dispozicijoje statymo leidjas nustat papildomus
alternatyvius bdus, apimanius tiek turtin, tiek ir bet koki kit naud (priimdamas ar
sumokdamas pinigus, gaudamas kitoki naud), ir ra nauj nuostat, kad nukentjusiojo
asmens sutikimas jo inaudojimui neturi reikms. Pastebtina, kad dl io poymio teismai
prekyb monmis neretai perkvalifikuodavo nusikalstamas veikas dorovei traukim
prostitucij arba pelnymsi i kito asmens prostitucijos. Taip pat ios dispozicijos naujausioje
redakcijoje praplstos ir galimos inaudojimo formos: inaudojimas vergijos ar panaiomis
vergij slygomis, kitomis seksualinio inaudojimo formomis, priverstinms paslaugoms,
skaitant elgetavim, nusikalstamai veikai daryti, paliekant nebaigtin galim inaudojimo form
sra, kuris suteikia galimyb bausti asmen u kito asmens inaudojim ir bet kokiais kitais
straipsnyje konkreiai nevardytais tikslais. BK 147 straipsnio 2 dalis taip pat papildyta
alternatyviais veik kvalifikuojaniais poymiais. Taigi toks baudiamosios atsakomybs
taikymo rib ipltimas, kad ir nekeiiant straipsni sankcijose nustatyt bausmi dydi,
laikytinas iki ios redakcijos primimo galiojusio straipsnio pasunkinimu.
Tiek senoji, tiek naujoji BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija prekybos monmis svok
konstruoja pagal tris kertinius aspektus: 1) prievartos prie nukentjusj panaudojim taip
atimant jam galimyb savo laisva valia priimti sprendim; 2) vieno i alternatyvi veiksm
iuo atveju gabenim ir nukentjusiojo pardavim kitam asmeniui ir 3) veikos tiksl
ankstesnje redakcijoje kalto asmens inojim, kad parduodamas asmuo bus trauktas

prostitucij ar kad bus pelnomasi i io asmens prostitucijos, o naujojoje inojim, kad asmuo
bus inaudojamas prostitucijai.
Jau buvo minta, kad inaudojimu laikomas bet koks net ir legalus pajam i kito asmens
prostitucijos gavimas. Todl ioje byloje tiek taikant naujj BK 147 straipsnio redakcij, tiek
senj J. M. veika vis tiek kvalifikuotina kaip prekyba monmis.
Kasatoriaus teiginys, kad inaudojimo prostitucijai poymis pagal naujj redakcij nra
tapatus pelnymosi i prostitucijos poymiui, nustatytam 2005 m. birelio 23 d.
BK 147 straipsnio 1 dalies redakcijoje, nepagrstas. Inaudojimu prostitucijai pripastami
veiksmai, kai i asmens, priversto usiimti prostitucija, atimama dalis ar visos pajamos, gautos i
klient. 2005 m. birelio 23 d. BK 147 straipsnio redakcijoje tai buvo traktuojama kaip
pelnymasis, o naujojoje pelnymasis iplstas traukiant ir kitok inaudojim, pavyzdiui,
veriant neatlygintinai teikti seksualines paslaugas inaudotojo pastamiems asmenims ir pan.
Merginoms usiimant prostitucija vienamyje Platinum Senden, J. M. buvo kaltinamas
tik pagal BK 307 straipsnio 2 dal, dl to neperengdamas io kaltinimo rib teismas ir nagrinjo
J. M. veiksmus.
Taigi J. M. baudiamasis statymas pritaikytas tinkamai.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. lapkriio 25 d. nutartis byloje Nr. 2K-487/2014.

BK 149 straipsnis (Iaginimas)

BK 150 straipsnis (Seksualinis prievartavimas)
Nutartyje pateiktas iaikinimas, kad sprendiant, ar nebuvo panaudotas vienas i valios
palauimo bd, bding iaginimui ar seksualiniam prievartavimui, nepakanka atsietai,
neatsivelgiant byloje nustatyt aplinkybi visum, vertinti tik tuos grasinimus, kurie buvo
tiesiogiai isakyti nukentjusiajai prie bandym lytikai santykiauti ar tenkinant lytin aistr.
Psichin prievarta aikintina vertinant ne tik atskirus baims jausmo suklimo atvejus
grasinant inaudoti sunkiuose darbuose, nepirkti nukentjusiajai daikt ir pan., bet sietina ir
su bauginanios (smurtins) aplinkos sukrimu, nukentjusiosios nuolatiniu baims jausmo
palaikymu. is iaikinimas svarbus sprendiant, pagal kur BK 149, 150 ar
BK 151 straipsn turt bti kvalifikuojama nusikalstama veika.
ioje byloje vienas pagrindini apeliacins instancijos teismo argument, kuriais
motyvuojamas veikos perkvalifikavimas yra tas, kad byloje surinktais rodymais nenustatyta, jog
V. T. prie nukentjusij bt naudojs fizin smurt, grasinimus tuoj pat j panaudoti, atms
nukentjusiajai galimyb prieintis ar naudojsis bejgika jos bkle. Kadangi teismas
konstatavo, jog V. T. prievartiniai lytins aistros tenkinimo veiksmai prie J. T. buvo atlikti
pasinaudojus nukentjusiosios priklausomumu, tai panaikins pirmosios instancijos teismo
nuosprend, kuriuo V. T. pripaintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 149 straipsnio 3 dal ir
BK 150 straipsnio 3 dal, nusikalstamas veikas perkvalifikavo BK 151 straipsnio 2 dal,
BK 22 straipsnio 1 dal ir 151 straipsnio 2 dal ir baudiamj byl nutrauk sujus
baudiamosios atsakomybs senaties terminui. Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins

instancijos teismo ivados nepatvirtina teism inagrinti rodymai ir nustatytos bylos

aplinkybs, teismas, perkvalifikuodamas V. T. padarytas veikas, nevertino byloje nustatyt
aplinkybi visumos, taip paeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o tai lm ir
netinkam baudiamojo statymo pritaikym.
BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta baudiamoji atsakomyb tam, kas lytikai santykiavo
su nepilnameiu asmeniu prie io vali panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j
panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb prieintis, ar pasinaudodamas bejgika nukentjusiojo
nepilnameio asmens bkle. Pagal BK 150 straipsnio 3 dal atsako tas, kas tenkino lytin
aistr su nepilnameiu prie io vali analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu
panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimdamas
galimyb prieintis, ar pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle. Svarbu tai, kad
nepilnameio valia lytinio santykiavimo ar lytins aistros tenkinimo metu turi bti palauta
vienu i pirmiau nurodyt bd fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat j panaudoti, kitaip
atmus galimyb prieintis arba pasinaudojus bejgika nepilnameio asmens bkle.
ios bylos kontekste paymtina, kad nustatant, ar nebuvo panaudotas vienas i mint
nukentjusiojo valios palauimo bd, nepakanka atsietai, neatsivelgiant byloje nustatyt
aplinkybi visum, vertinti tik tuos grasinimus, kurie buvo tiesiogiai isakyti nukentjusiajai
prie bandym su ja lytikai santykiauti ar tenkinant lytin aistr. Sprendiant, ar V. T.
veiksmuose yra psichins prievartos, bdingos iaginimui ar seksualiniam prievartavimui,
poymiai, vertintinas ne tik isakyt grasinim turinys ne maiau svarbus yra ir padaryt
veik kontekstas, iorins veikos padarymo, kaltinink ir nukentjusij apibdinanios
aplinkybs, tai kaip grasinim galjo suvokti pati nukentjusioji ir pan. Nagrinjamoje byloje
abiej instancij teismai, be kit, nustat ir tokias aplinkybes: V. T. nuolatos naudodavo
smurt prie D. T., tvo smurtin elges matydavo ir J. T., girddavo jo nuolatinius
grasinimus; D. T. sirgo depresija, pati V. T. bijojo, be to, byloje nustatytas D. T. bandymas po
vieno i konflikt udytis; dl bauginanios aplinkos namuose, motinos bkls, taip pat
sudtingos situacijos mokykloje (patyi, smurto) J. T. buvo nusprendusi apie V. T. veiksmus
nepasakoti, nesitikjo sulaukti pagalbos. Teisj kolegijos nuomone, svarbios aplinkybs yra
ir tos, kad V. T. lytin aistr tenkindavo atjs pas J. T. nakties metu, kai jos motina
umigdavo; nukentjusioji miegojo kitame kambaryje nei motina, todl pastaroji galjo
negirdti ir nematyti J. T. veiksm; J. T. bendraudavo pakeltu balsu, buvo maus bdo,
konfliktikas, smurtaujantis, elgdavosi despotikai, nukentjusiosios teigimu, tvas yra
nenuspjamo elgesio; nukentjusioji sirgo depresija, buvo ypa jautri, udara, bauginta tvo,
kelet kart band udytis ir kt.
Atsivelgus tai, psichin prievarta ioje byloje aikintina vertinant ne tik atskirus
baims jausmo suklimo atvejus grasinant inaudoti J. T. sunkiuose darbuose, nepirkti jai
daikt ir pan., bet sietina ir su bauginanios (smurtins) aplinkos sukrimu, nukentjusiosios
nuolatiniu baims jausmo palaikymu. Be to, teisj kolegijos nuomone, turt bti vertinama
ir tai, ar visuma byloje nustatyt aplinkybi neleidia sprsti, kad J. T. valia prieintis buvo
palauta ankstesniais smurtinio pobdio, gniudaniais kaltininko veiksmais ir ar tai V. T.
neleido pasinaudoti jau sukelta ir veik metu ilikusia J. T. baime. Teisiniam psichins
prievartos vertinimui ne maiau svarbs ir subjektyvieji poymiai V. T. inojo J. T. psichin
bkl, ypating jautrum, todl siekdamas priversti nukentjusij paklusti jo valiai suprato,
kad besitsianiu grsmingu elgesiu kelia jai baim, ir taip elgtis norjo. Tuo tarpu
apeliacins instancijos teismas V. T. sukurtos grsmingos, nuo jo priklausanios, vali
gniudanios atmosferos eimoje ir kit svarbi aplinkybi nevertino. Paymtina, kad

pirmiau mintos aplinkybs yra svarbios sprendiant, kuris BK 149 ir 150 straipsniuose
nurodytas valios palauimo bdas gali bti nustatomas kaltininko veikoje.
Remdamasi tuo, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos
teismo padarytos ivados suformuluotos neatsivelgus visas bylos aplinkybes, reikmingas
teisingo sprendimo primimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taip pat apeliacins instancijos
teismui nusprendus perkvalifikuoti veik ir baudiamj byl nutraukti sujus baudiamosios
atsakomybs senaties terminui, nebuvo pasisakyta dl dalies apeliacinio skundo argument, todl
priimta nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, ir
byla perduodama i naujo nagrinti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus kolegijos 2014 m. birelio 10 d.
nutartis byloje Nr. 2K-293/2014.

BK 170 straipsnis (Kurstymas prie bet kokios tautos, rass, etnin, religin ar
kitoki moni grup)
Nutartimi papildoma ankstesn praktika dl BK 170 straipsnio 3 dalies taikymo (vieas
kurstymas prie rom tautybs asmenis): aikinamas diskriminavimo draudimas ETT praktikos,
tarptautini ir ES teiss akt kontekste, BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo
poymiai, BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir BK 284 straipsnio 1 dalies santykis, daugto
klausimai ir kt.
Pasisakydama dl BK 170 straipsnio (kurstymas prie bet kokios tautos, rass, etnin,
religin ar kitoki moni grup) taikymo, teisj kolegija vis pirma atkreipia kasatori dmes
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat ir tarptautins bei Europos Sjungos teiss
aktuose tvirtintas nuostatas, draudianias moni grups ar jai priklausani asmen
diskriminavim dl tautybs, rass, lyties, kilms, religijos ar kitos grupins priklausomybs.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulje skelbiamas siekis puoselti tautin
santarv, siekti atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs.
Konstitucijoje pripastamos prigimtins mogaus teiss ir laisvs (18 straipsnis ir kt.), taiau
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi (28 straipsnis); tvirtintas asmen
lygybs principas, kuris, be kita ko, reikia, kad mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam
privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim
ar pair pagrindu (29 straipsnis). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisv
reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins,
rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu.
Diskriminavimo draudimas tvirtintas ir daugelyje tarptautins bei Europos Sjungos
teiss akt. Nagrinjamos bylos kontekste atkreiptinas dmesys 1965 m. Tarptautins
konvencijos dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo (ratifikuota
1998 m. lapkriio 10 d. statymu Nr. VIII-920, sigaliojo Lietuvos Respublikai
1998 m. gruodio 10 d.) nuostatas. ios Konvencijos 4 straipsnyje nurodoma, kad Valstybs
dalyvs smerkia visoki propagand ir visas organizacijas, kurios remiasi vienos rass ar tam
tikros odos spalvos ar tautybs moni grups pranaumo idjomis ar teritorijomis arba bando
pateisinti ar skatinti rasin neapykant ir diskriminacij, nesvarbu, kokios formos jos bt; jos
sipareigoja imtis neatidliotin ir veiksming priemoni prie bet kok tokios diskriminacijos
kurstym ar diskriminacinius veiksmus ir, atsivelgdamos Visuotins mogaus teisi

deklaracijos principus ir ios Konvencijos 5 straipsnyje aikiai idstytas teises, inter alia (be
kita ko) skelbia statymu baudiamu nusikaltimu idj, pagrst rasiniu pranaumu ar
neapykanta, platinim, visok rasins diskriminacijos kurstym, taip pat visus smurto veiksmus
ar toki veiksm kurstym prie koki nors ras ar kitos odos spalvos ar tautybs asmen grup,
taip pat bet kok rasistins veiklos rmim, skaitant jos finansavim (Konvencijos 4 straipsnio a
punktas). Pagal Konvencijos 6 straipsn valstybs dalyvs kiekvienam j jurisdikcijai
priklausaniam mogui garantuoja veiksming apsaug ir teisines apsaugos priemones per, be
kita ko, kompetentingus nacionalinius teismus nuo bet koki rasins diskriminacijos veiksm,
kuriais paeidiama i Konvencija ir ksinamasi jo teises ir pagrindines laisves.
2008 m. lapkriio 28 d. Europos Sjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/913/TVR dl
kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraikomis baudiamosios teiss
priemonmis (OL 2008 L 328, p. 5558) preambuls pirmojoje traukoje konstatuojama, kad
rasizmas ir ksenofobija tiesiogiai paeidia laisvs, demokratijos, pagarbos mogaus teisms ir
pagrindinms laisvms bei teisins valstybs principus, t. y. principus, kuriais grindiama
Europos Sjunga ir kurie yra bendri valstybms narms. Vienuoliktoje preambuls traukoje
nurodomas poreikis utikrinti, kad su rasizmu ir ksenofobija susijusi veik tyrimas ir
baudiamasis persekiojimas nepriklausyt nuo nukentjusij, kurie danai yra ypa paeidiami
ir nenori pradti teisminio proceso, pareikim ar kaltinim. Pagal pamatinio sprendimo
1 straipsn kiekviena valstyb nar imasi btin priemoni baudiamumui utikrinti u jame
nurodytas tyines veikas, susijusias su rasizmu ir ksenofobija, be kita ko vie smurto ar
neapykantos, nukreiptos prie asmen grup, apibdinam pagal ras, odos spalv, religij, kilm
ar tautin arba etnin kilm, ar tokiai grupei priklausant asmen, kurstym (Pamatinio sprendimo
1 straipsnio 1 dalies a punktas). Diskriminacijos draudimas tvirtintas ir daugelyje tarptautins
teiss akt dl mogaus teisi apsaugos. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 7 straipsnyje
nustatyta, kad visi mons yra lygs statymui ir nediskriminuojami turi teis lygi statymo
apsaug, visi turi teis lygi apsaug nuo visokios diskriminacijos, paeidianios i
Deklaracij, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo. Tarptautinio pilietini ir politini
teisi pakto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tautins, rasins ar religins
neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas,
draudiamas statymu.
Svarbi reikm aikinant diskriminacijos draudim ir valstybs pareigas j gyvendinant
turi mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija)
14 straipsnis bei jo taikymo Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktika.
Paymtina, kad is straipsnis netaikomas atskirai, nes yra veiksmingas tik dl teisi ir laisvi,
garantuojam kitose Konvencijos ir jos protokol nuostatose, gyvendinimo. Konvencijos
14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis joje nustatytomis teismis ir laisvmis yra
utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos,
politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai,
nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais. Diskriminacija Konvencijos 14 straipsnio prasme
reikia skirting elges su asmenimis, esaniais panaiose situacijose, nesant objektyvaus ir
pagrsto pateisinimo. ETT yra konstatavs, kad joks skirtingas elgesys, kuris yra grindiamas
vien tik arba lemiama apimtimi asmens etnine kilme, negali bti objektyviai pateisinamas
iuolaikinje demokratinje visuomenje, kuriamoje vadovaujantis pliuralizmo ir pagarbos
skirtingoms kultroms principais. Diskriminacija dl asmens etnins kilms yra rasins
diskriminacijos ris (Miigrov v. Slovakia, no. 74832/01, judgment of 14 December 2010,
114). ETT praktikoje pabriama, kad rasin diskriminacija yra ypating pasipiktinim

kelianti diskriminacijos ris ir kad, atsivelgiant jos pavojingus padarinius, tokia

diskriminacija reikalauja ypatingo valstybs institucij budrumo bei rytingos reakcijos
(Nachova and Others v. Bulgaria, nos. 43577/98 and 43579/98, judgment of 6 July 2005,
145; Aksu v. Turkey, nos. 4149/04 and 41029/04, judgment of 15 March 2012, 44).
Pagal ETT praktik iimtinai rasistinio pobdio idjoms, kurias ireikiant siekiama
kurstyti neapykant arba smurt, vadovaujantis Konvencijos 17 straipsnio (piktnaudiavimo
teismis udraudimas) nuostatomis, i esms netaikoma Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta
saviraikos laisvs apsauga (pvz., Molnar c. Roumanie, n o 16637/06, dcision du
23 octobre 2012; Ivanov v. Russia, no. 35222/04, decision of 20 February 2007).
ETT nuomone, neapykantos kurstymas nebtinai reikalauja raginimo daryti tam tikr smurtin
ar kitoki nusikalstam veik. Ksinimosi asmenis, padaryto eidiant, ijuokiant ar meiiant
tam tikras gyventoj dalis ir grupes, pakanka, kad valstybs institucijos suteikt kovai su
rasistiniais pasisakymais prioritet neatsakingos saviraikos laisvs, kuri paeidia gyventoj
dali ar grupi orum, net saugum, poiriu (Fret c. Belgique, n 0 15615/07, arrt du 16 juillet
2009, 73; Perinek v. Switzerland, no. 27510/08, judgment of 17 December 2013, 46). Pagal
ETT praktik dl Konvencijos 2 (teis gyvyb), 3 (kankinimo udraudimas) ir 14 straipsni
tiriant smurtines nusikalstamas veikas valstybs institucijos turi papildom pareig imtis vis
pagrst priemoni iaikinti bet kokius rasistinius motyvus bei nustatyti, ar rasin (etnin)
neapykanta arba nusistatymas turjo reikms vykiams (pvz., Abdu c. Bulgarie, no 26827/08,
arrt du 11 mars 2014; Yotova c. Bulgarie, n o 43606/04, arrt du 23 octobre 2012; Beganovi v.
Croatia, no. 46423/06, judgment of 25 June 2009; Angelova and Iliev v. Bulgaria, no. 55523/00,
judgment of 26 July 2007; ei v. Croatia, no. 40116/02, judgment of 31 May 2007; Nachova
and Others v. Bulgaria). Priklausomai nuo ksinimosi pobdio ir pavojingumo, valstybs
pozityvioji pareiga apsaugoti asmen baudiamosios teiss priemonmis gali kilti ir pagal
Konvencijos 8 straipsn (teis privataus gyvenimo gerbim). Privataus gyvenimo svoka pagal
i nuostat apima asmens fizin ir psichin nelieiamum (Eremia v. the Republic of Moldova,
no. 3564/11, judgment of 28 May 2013, 72-73; K.U. v. Finland,
no. 2872/02, judgment of 2 December 2008; Pfeifer v. Austria, no. 12556/03, judgment of 15
November 2007). Asmens etnin tapatyb ETT praktikoje traktuojama kaip esminis asmens
privataus gyvenimo ir tapatybs aspektas (Ciubotaru v. Moldova, no. 27138/04, judgment of 27
April 2010, 49, 153). Bet koki neigiam grups stereotip krimas, pasieks tam tikr lyg,
gali daryti poveik grups tapatybs jausmui ir jos nari savivertei bei pasitikjimui savimi, taigi
ir grups nari privaiam gyvenimui (Aksu v. Turkey, 58-59).
Pagal BK 170 straipsnio 2 dal baudiamoji atsakomyb kyla tam, kas vieai tyiojosi,
niekino, skatino neapykant ar kurst diskriminuoti moni grup ar jai priklausant asmen dl
lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo,
sitikinim ar pair. Pagal io straipsnio 3 dal atsako tas, kas vieai kurst smurtauti, fizikai
susidoroti su moni grupe ar jai priklausaniu asmeniu dl lyties, seksualins orientacijos, rass,
tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair arba finansavo ar
kitaip materialiai rm toki veikl.
A. U., G. S. ir V. K. nuteisti pagal BK 170 straipsnio 3 dal, 138 straipsnio 2 dalies
13
punkt ir 284 straipsnio 1 dal u tai, kad, veikdami bendrai (kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytais asmenimis), vieoje vietoje tyiojosi ir niekino nukentjusiuosius, vieais
pareikimais Mukit, Js ia, igonai, negyvensit, igonai, jums bus galas, Umuim,
igonai, lauk ir pan. kurst prie nukentjusiuosius, kaip kitos rom tautybs asmenis,
smurtauti bei patys ia dingstimi panaudojo prie juos fizin smurt. Vis pirma fizinis smurtas

buvo panaudotas parduotuvs Maxima (venionliuose, Priestoio g. 6,) patalpose: G. S.

sudav nukentjusiajam M. K. sprand, sugriebs u rb, temp j i parduotuvs patalp, po
to, bendrai veikdami, prie parduotuvs sumu nukentjusj K. J. (g. 1958 m.), padarydami jam
nesunk sveikatos sutrikdym. Pagal byloje nustatytas aplinkybes fizinis smurtas buvo
panaudotas ir prie nukentjusj K. J. (g. 1993 m.), buvo apgadinti ir nukentjusij
automobiliai (nuo smgi lazdomis suduo Mitsubichi Galant priekinis deins puss stiklas,
BMW priekinis stiklas sutrko, linko bagains dangtis ir t.t.) Po to nusikalstami veiksmai
buvo tsiami nuvykus prie nukentjusij rom gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ia
vl, vieoje vietoje (gatvje) elgsi agresyviai, vieai tyiojosi i rom ir kurst prie juos
smurtauti; vieai juos niekino ir skatino neapykant j tautybei.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistj padarytos veikos atitinka
BK 170 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatyt
nusikaltim sudt, teism sprendimuose padaryt nusikaltim ir objektyvieji, ir subjektyvieji
poymiai yra nustatyti ir tinkamai bei pakankamai argumentuotai atskleisti.
Teisj kolegija paymi, kad BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudtis yra
formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo io straipsnio dispozicijoje nurodyt veiksm
atlikimo, nepriklausomai nuo padarini. Pagal BK 11 straipsn tai yra nesunkus nusikaltimas, nes
io statymo sankcijoje numatyta bausm nevirija trej met laisvs atmimo. BK 138 straipsnio
2 dalies 13 punkte numatytas nusikaltimas (nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas siekiant
ireikti neapykant asmen grupei ar jai priklausaniam asmeniui dl amiaus, lyties,
seksualins orientacijos, negalumo, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo,
sitikinim ar pair) yra apysunkis, nes io statymo sankcijoje numatyta laisvs atmimo
bausm virija trejus (bet nevirija eeri) metus laisvs atmimo. Be to, paymtina, kad
nusikalstam veik, numatyt BK 138 straipsnyje, objektas yra mogaus sveikata, o
170 straipsnio moni grupi, susidariusi lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs,
kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair bendrumo pagrindu, taip pat
tokioms grupms priklausani individ teiss ir laisvs, j saugumas ir lygiateisikumas su
kitais monmis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad vieose vietose vieai
kurstant prie rom tautybs asmenis panaudoti fizin smurt ir j panaudojant buvo
pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir realiai sutrikdyta visuomens rimtis ir tvarka.
Nuteistojo A. U. gynjo kasaciniame skunde nurodomas argumentas, kad, taikydamas
BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkt, teismas netinkamai sprend veik kvalifikavimo klausim,
nes, pasak kasatoriaus, nesunkus sveikatos sutrikdymas atskirai negali bti kvalifikuojamas,
kadangi tokius padarinius apima vieosios tvarkos paeidimo norma, atmestinas kaip nepagrstas
bei neatitinkantis susiformavusios teism praktikos. Nusikalstamos veikos, numatytos
BK 138 straipsnyje (net ir nesant i veik io straipsnio 2 dalyje numatyt jos pavojingum
didinani aplinkybi), sankcija yra grietesn, nei nustatyta u BK 284 straipsnio 1 dalyje
numatyt vieosios tvarkos paeidim. Pagal teism praktik, jeigu veika turi nusikaltimo,
baudiamo grieiau, nei u nustatyt vieosios tvarkos paeidim, poymi, is nusikaltimas
inkriminuojamas kartu su vieosios tvarkos paeidimu taikant nusikalstam veik sutapties
taisykles (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-91/2010 ir kt.). Taigi
nagrinjamoje byloje nuteistj nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant kaip nusikaltim,
numatyt BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte, 170 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje,
sutapt teiss taikymo klaida nebuvo padaryta.
Taiau teisj kolegija konstatuoja, kad teismai, nuteistj nusikalstamus veiksmus
vertindami ne kaip vien BK 284 straipsnio 1 dalyje ir vien 170 straipsnio 3 dalyje numatyt

nusikaltim, o kaip i nusikalstam veik dauget, t. y. G. S. nusikalstamus veiksmus

kvalifikuodami pagal BK 170 straipsnio 3 dal kaip tris, o A. U. ir V. K. kaip dvi atskiras
nusikalstamas veikas; pagal BK 284 straipsnio 1 dal G. S. nusikalstamus veiksmus
kvalifikuodami kaip tris, o A. U. ir V. K. kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai
pritaik baudiamj statym.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje tstine pripastama tokia nusikalstama veika,
kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari veiksm, i kuri kiekvienas, vertinamas
atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius, taiau jie visi yra jungiami vieningos
tyios (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007,
2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tstins veikos sampratai
neprietarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nra visikai tapats ar vienariai,
taiau jais gyvendinamas tas pats veikos poymis (kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvs veikos poymiai (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008). Pabrtina ir tai, kad veikos
pripainimas arba nepripainimas tstine taip pat priklauso nuo rini nusikalstamos veikos
poymi, todl atskir kategorij bylose gali bti atsivelgta skirtingas aplinkybes,
pabrianias arba paneigianias veikos tstinum (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr.
2K-P-267/2011, 2K-491/2010).
Nagrinjamoje byloje tstins nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikaltim daugeto
klausimai nebuvo sprendiami, galutins subendrintos bausms paskirtos visas bausmes, tarp j
ir paskirt pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkt, subendrinus taikant dalin bausmi
sudjimo bd (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Pagal byloje esanius duomenis ir nustatytas aplinkybes nuteistj viei kurstymo
smurtauti prie rom tautybs asmenis bei visuomens rimties ir tvarkos trikdymo veiksmai,
prasidj prie parduotuvs Maxima, toliau tssi prie nukentjusij nam, t. y.(duomenys
neskelbtini), kuriame jie gyveno; visus veiksmus jung vieninga tyia, vieningas sumanymas ir
tikslai. Remdamasi iais argumentais ir nustatytomis byloje aplinkybmis, teisj kolegija
konstatuoja, kad nuteistj padaryti veiksmai, jungiami vieningo sumanymo ir tikslo (vieninga
tyia), vertintini kaip tstinis nusikaltimas, todl kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika
pagal BK 170 straipsnio 3 dal ir kaip viena nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dal.
Pakeitus nusikalstam veik kvalifikavim, nuteistiesiems skirtinos naujos laisvs atmimo
bausms, kuri dydiai nustatytini atsivelgiant pirmosios instancijos teismo nustatytas
bausms skyrimui reikmingas aplinkybes. Paskyrus galutines (taikant idealiosios nusikalstam
veik sutapties taisykles) subendrintas bausmes, taikytinas ir BK 75 straipsnis (bausms
vykdymo atidjimas), nes is statymas buvo taikytas pirmosios instancijos teismo nuosprendiu
atidedant io teismo paskirt laisvs atmimo bausmi vykdym.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 2K-359/2014.

BK 183 straipsnis (Turto pasisavinimas)

Dl paramos, skirtos sportui, grinimo paramos teikjui baudiamojo teisinio
vertinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstyb

skatina visuomens kno kultr ir remia sport.
Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymas (1995 m. gruodio 20 d. Nr. I1151) numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi teis laisvai pasirinkti fizins veiklos
formas ir sporto akas, vienytis sporto organizacijas, dalyvauti sporto valdyme, usiimti
profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, taiau toki, kurios nedraudia statymai.
Parama sportui tai visuomenei naudinga, valstybs remiama veikla, pasireikianti
paramos teikj savanoriku ir neatlygintinu paramos dalyk sporto vystymui teikimu. Paramai
skatinti yra priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymas (1993 m. birelio 3 d.
Nr. I-172), nustatantis taisykles, kuri turi laikytis paramos teikjai ir gavjai, norintys
pasinaudoti statym nustatytomis mokesi lengvatomis. Pagal io statymo 3 straipsnio
nuostatas parama teikiama ir sportui. Paramos gavjais gali bti Lietuvos Respublikoje
registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, vieosios ir biudetins staigos bei kitos io
statymo 7 straipsnyje numatytos organizacijos. Paramos teikjai privalo tvarkyti pagal
statym teikiamos paramos apskait: joje nurodyti duomenis apie konkreius paramos gavjus,
paramos dalyk ir jo vert. ie asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti Valstybinei mokesi inspekcijai
mnesio ir metin ataskaitas apie suteikt param.
Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymo (2001 m. gruodio 20 d. statymo
redakcija) 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teis teikti param turintys mokesio moktojai
gali i pajam atskaityti atitinkamas imokas, skaitant perleist turt, suteiktas paslaugas, kurios
Labdaros ir paramos statymo nustatyta tvarka skirtos paramai.
Pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje tvirtint statymin apibrt auka (parama ar
labdara) laikomas turto ar turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas
tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtin
teis yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomens poiriu vertingiems,
nesavanaudikiems poreikiams tenkinti.
Taigi teiss aktuose nustatytas sporto paramos tikslas yra suprantamas kaip bendra
nauda, t. y. sporto rmj turtas, kuris skiriamas ne asmeniniams kieno nors poreikiams, o
visuomens poiriu vertingiems, nesavanaudikiems sporto vystymo poreikiams tenkinti,
paramos teikjo status turintiems asmenims gaunant mokesi lengvatas.
Iplstin septyni teisj kolegija pabria, kad faktins situacijos, kai gauta finansins
paramos dalis sporto klubo veikloje nepanaudojama, taiau po paramos l pervedimo ie
pinigai paramos gavjo atstovo igryninami ir kaip atsidkojimas, atlygis (vadinamasis
otkatas) neteistai grinami paramos teikjo atstovui, tampa io ar kito asmens nuosavybe,
laikytinos pavojingomis ir nusikalstamomis.
Tokiais veiksmais kenkiama normaliai, teisins valstybs siek atitinkaniai,
veiksmingai, Konstitucijos, statym remiamai, vieosios teiss ir privatins teiss aktais
reglamentuotai ir ginamai sporto vystymo veiklai. Parama, u kuri tais paiais paramos pinigais
neteistai atlyginama paramos teikjui, o io neteistai gautas atlygis pasisavinamas, neatitinka
teiss norm nustatyt geranoriko pagalbos sportui tiksl. Tokios paramos suteikimas netenka
savanorikumo, neatlygintinumo poymi ir tampa savanaudika nusikalstama veikla.
Baudiamojo proceso priemonmis iaikinto tikslins paramos nepanaudojimo, jos
dalies grinimo ir pasisavinimo fakt teisinis vertinimas turi bti atliekamas btinai atkreipiant
dmes tai, kad keli asmenys, atstovaujantys skirtingiems juridiniams asmenims, bendromis
pastangomis daro pavojing nusikalstam veik. i veika, atsivelgiant bendrinink, susitarim,

tyios veikti susiformavimo laik ir turin, tai, ar tyia nukreipta juridinio asmens paramos
gavjo ar teikjo turtui pasisavinti, paprastai, be kit j galini lydti nusikalstam veik,
pirmiausia atitinka BK 183 straipsnyje numatytos bendrinink daromos nusikalstamos veikos
poymius.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-88/2014.

BK 1891 straipsnis (Neteistas praturtjimas)

Papildoma ankstesn kasacinio teismo praktika neteisto praturtjimo baudiamosiose bylose.
Nutartyje iaikinti ios nusikalstamos veikos taikymo ypatumai, pasisakyta dl sudties poymi
nustatymo (pvz., dl praturtjimo realumo, turto negaljimo gyti teistomis pajamomis,
nusikalstamos veikos dalyko nustatymo ir kt.)
Baudiamoji atsakomyb u neteist praturtjim (BK 189 1 straipsnis) tvirtinta kaip
viena i teisini priemoni, kuriomis siekiama sumainti korupcini, turtini, ekonomini,
finansini ir kit savanaudik nusikaltim ekonomin naudingum ir patrauklum, pakirsti
pavieni asmen ir nusikalstam organizacij potencial daryti naujas nusikalstamas veikas,
mainti j paplitim ir valstybei bei visuomenei darom al. Nagrinjama norma sudaro
pagrind patraukti baudiamojon atsakomybn asmenis, kurie yra sukaup ir disponuoja
neproporcingai dideliu pagal j pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas i
neteistos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslpti tokio turto kilm ir savininkus.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnyje, dalykas yra didesns negu
500 MGL verts turtas, kuris negaljo bti gytas teistomis pajamomis. Baudiamajai
atsakomybei kilti btina, kad asmuo turjo turt nuosavybs teise, inodamas arba turdamas
ir galdamas inoti, kad tas turtas negaljo bti gytas teistomis pajamomis.
Aikinant neteisto praturtjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus,
atkreiptinas dmesys tai, kad i ios normos turinio iplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad
turtas negaljo bti gytas i teist pajam, nesaistomas btinumo remtis vien tik rodytais
faktais apie neteist turto kilm. Login konstrukcija turtas, kuris negaljo bti gytas
teistomis pajamomis i esms reikia, kad finansiniai altiniai turtui gyti tiksliai nenustatyti,
taiau, patikrinus visus galimus teistus io turto gavimo bdus, aikiai matyti, jog turtas
negaljo bti gytas n vienu i j. Kartu pabrtina, kad rodinjant ir pagrindiant i aplinkyb
negali bti paeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todl savininko nesugebjimas pagrsti
turimo turto teistomis pajamomis savaime nra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi bti
vertinami duomenys apie turto sigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo eimos nari gyvenimo
bd, darbins veiklos pobd ir sta, turimus verslus, trauktas ir galbt netrauktas apskait
pajamas, paimtas paskolas, paveldt turt, ilaidas, ryius su asmenimis, apie kuri neteist
veikl turima duomen, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes gyti turt teistomis pajamomis,
atsivelgtina ne tik jo paties, bet ir jo eimos nari pajamas, turtin padt ir galimybes sukaupti
turim turt per vis darbin veikl, o ne vien tik per tam tikr pasirinkt laikotarp (kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014). Pabrtina ir tai, kad, remiantis
BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu iaikinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo
trauktos apskait teiss akt nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas
negaljo bti gytas teistomis pajamomis.

Paymtina, kad kaltinant asmen neteistu praturtjimu byloje esaniais rodymais turi
bti pagrsta, kokia konkreiai turto turto dalis negaljo bti gyta teistomis pajamomis ir kad
btent i dalis virija 500 MGL vert. Remiantis BK 189 1 straipsnyje pateikta neteisto
praturtjimo definicija, baudiamoji atsakomyb u i nusikalstam veik gali bti taikoma
asmenims, gijusiems turt tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas
turtas ar los jam gyti gauti i kito asmens, byloje esaniais rodymais turi bti pagrsta, kokios
konkreiai aplinkybs rodo, jog turto savininkas inojo ar turjo ir galjo inoti apie neteist
kito asmens veikl ir pajamas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj plenarins sesijos 2014 m. balandio 11 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-P-93/2014).
Nagrinjamojoje byloje nesilaikyta svarbi neteisto praturtjimo nusikalstamos veikos
rodinjimo ir taikymo nuostat.
Byloje nenustatyta ir nebuvo siekiama nustatyti, kokia konkreiai T. M. turto turto dalis
negaljo bti gyta teistomis pajamomis. Specialisto ivadoje dl T. M. pajam tyrimo nurodyta,
kad jo darbiniai santykiai su darbdaviais prasidjo 2002 m., taiau nebuvo ilgalaikiai; T. M.
laikotarpiu nuo 2002 m. birelio 13 d. iki 2008 m. gruodio 16 d. i viso udirbo 35 188 Lt.
T. M. i 3 kredito staig buvo pams ilgalaikes paskolas (1998 Lt; 30 000 Lt; 10 000 Lt;
16 000 Lt), kurias jam padjo grinti motina ir pusbroliai. Pats T. M. aikino, kad, gyvendamas
su mama, galjo taupyti. Taiau joki skaiiavim, i kuri teismas galt sprsti apie tai, koki
turto dal T. M. galjo turti i teist pajam, teismui nepateikta. Nepaisydamas to, teismas
konstatavo, kad visa paskolos sutartyje nurodyta pinig suma (350 000 Lt) negaljo bti gyta
teistomis pajamomis, todl byloje pritaikytas visos ios pinig sumos konfiskavimas. I tokio
vertinimo iplaukia, kad T. M. i teist pajam apskritai negaljo sutaupyti ir turti jokios
pinig sumos, taiau tokia ivada prietarauja byloje esantiems duomenims apie T. M. darbin
veikl ir pajamas, be to, nedera su protingumo principu.
Teisj kolegijos vertinimu, nagrinjamoje byloje nra tinkamai rodytas ir pats
350 000 Lt turjimo faktas. Atkreiptinas dmesys tai, kad pinigai, u kuri turjim nuteistas T.
M., nerasti. iame kontekste paymtina, kad teismas gali taikyti baudiamj atsakomyb u
neteist praturtjim tik visikai sitikins dl pajamomis nepagrsto turto turjimo realumo. Tai
ypa aktualu, kai vertinami piniginiai sandoriai, kuriuos patvirtina tik raytiniai dokumentai ir
(ar) suinteresuot asmen parodymai. Tokiais atvejais teismai, konstatuodami buvus turto
turjimo bklei, turi sitikinti, kad vertinami sandoriai buvo tikri (ne tariami) ir kad kaltinamajam
i tikrj nuosavybs teise priklaus inkriminuojama pinig suma. Tam btina vertinti ne tik
dokumentus, patvirtinanius sandorius, bet ir j sudarymo logik, tikslus, kontekst. Kilus
abejoni dl turtini sandori tikrumo, teismai turi imtis pastang joms paalinti. Kitaip bt
sudarytos prielaidos taikyti baudiamj atsakomyb u veik, kuri realiai nebuvo padaryta.
Teisj kolegijos vertinimu, nagrinjamojoje byloje abejons dl to, ar T. M. realiai turjo,
skolino ir atgavo 350 000 Lt, nepaalintos. Taip buvo paeistas BPK 20 straipsnio 5 dalies
reikalavimas rodymus vertinti pagal savo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis
bylos aplinkybi inagrinjimu.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. balandio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-75/2014.
Dl iteisinimo pagal BK 1891 straipsn

Baudiamoji atsakomyb u neteist praturtjim (BK 189 1 straipsnis) tvirtinta kaip

viena i teisini priemoni, kuriomis siekiama sumainti korupcini, turtini, ekonomini,
finansini ir kit savanaudik nusikaltim ekonomin naudingum ir patrauklum, pakirsti
pavieni asmen ir nusikalstam organizacij potencial daryti naujas nusikalstamas veikas,
mainti j paplitim ir valstybei bei visuomenei darom al. Nagrinjama norma sudaro
pagrind patraukti baudiamojon atsakomybn asmenis, kurie yra sukaup ir disponuoja
neproporcingai dideliu pagal j pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas i
neteistos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslpti tokio turto kilm ir savininkus.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnyje, dalykas yra didesns negu
500 MGL verts turtas, kuris negaljo bti gytas teistomis pajamomis. Baudiamajai
atsakomybei kilti btina, kad asmuo turjo turt nuosavybs teise, inodamas arba turdamas
ir galdamas inoti, kad tas turtas negaljo bti gytas teistomis pajamomis.
Aikinant neteisto praturtjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus,
atkreiptinas dmesys tai, kad i ios normos turinio iplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad
turtas negaljo bti gytas i teist pajam, nesaistomas btinumo remtis vien tik rodytais
faktais apie neteist turto kilm. Login konstrukcija turtas, kuris negaljo bti gytas
teistomis pajamomis i esms reikia, kad finansiniai altiniai turtui gyti tiksliai nenustatyti,
taiau, patikrinus visus galimus teistus io turto gavimo bdus, aikiai matyti, jog turtas
negaljo bti gytas n vienu i j. Kartu pabrtina, kad rodinjant ir pagrindiant i aplinkyb
negali bti paeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todl savininko nesugebjimas pagrsti
turimo turto teistomis pajamomis savaime nra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi bti
vertinami duomenys apie turto sigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo eimos nari gyvenimo
bd, darbins veiklos pobd ir sta, turimus verslus, trauktas ir galbt netrauktas apskait
pajamas, paimtas paskolas, paveldt turt, ilaidas, ryius su asmenimis, apie kuri neteist
veikl turima duomen, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes gyti turt teistomis pajamomis,
atsivelgtina ne tik jo paties, bet ir jo eimos nari pajamas, turtin padt ir galimybes sukaupti
turim turt per vis darbin veikl, o ne vien tik per tam tikr pasirinkt laikotarp (kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014). Pabrtina ir tai, kad, remiantis
BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu iaikinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo
trauktos apskait teiss akt nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas
negaljo bti gytas teistomis pajamomis.
Paymtina, kad kaltinant asmen neteistu praturtjimu byloje esaniais rodymais turi
bti pagrsta, kokia konkreiai turto turto dalis negaljo bti gyta teistomis pajamomis ir kad
btent i dalis virija 500 MGL vert. Remiantis BK 1891 straipsnyje pateikta neteisto
praturtjimo definicija, baudiamoji atsakomyb u i nusikalstam veik gali bti taikoma
asmenims, gijusiems turt tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas
turtas ar los jam gyti gauti i kito asmens, byloje esaniais rodymais turi bti pagrsta, kokios
konkreiai aplinkybs rodo, jog turto savininkas inojo ar turjo ir galjo inoti apie neteist
kito asmens veikl ir pajamas.
Nagrinjamojoje byloje S. . ir V. . nebuvo pateiktas kaltinimas, kad jie gijo ir turjo
turt i kito asmens pajam. Jie buvo kaltinami tuo, kad bendrosios jungtins nuosavybs teise
gijo ir turjo 796 000 Lt verts ems sklyp ir jame esant gyvenamj nam, inodami, jog io
turto jie negali sigyti savo teistomis pajamomis. Kita vertus, remiantis byloje esaniais
duomenimis, namas su ems sklypu buvo gytas S. . dukterios E. K. pinigais. i aplinkyb
nuo pat proceso pradios nekl abejoni ir nebuvo ginijama. E. K. ne tik tvark visus minto
nekilnojamojo turto pirkimopardavimo reikalus, bet ir realiai gyveno iame name, juo

naudojosi, mokjo mokesius pagal jai iduot galiojim. Savo sprendim forminti nuosavyb
S. . vardu E. K. paaikino siekiu ivengti turto dalyb su savo vyru R. K. skyryb atveju.
i aplinkyb byloje nepaneigta. Tokioje situacijoje kaltinimas neteistu praturtjimu S. . ir
V. . turjo bti pagrstas rodymais, kad E. K. turtos los negaljo bti gytos teistomis
pajamomis, o kaltinamieji apie tai inojo ar bent turjo ir galjo inoti. Taiau, kaip matyti i
bylos mediagos, toki rodym nebuvo pateikta ir S. . bei V. . kalt jais nepagrsta. Teismas,
priimdamas iteisinamj nuosprend, konstatavo, kad nei E. K., nei jos buvs vyras R. K. joki
problem su teissauga neturjo, praeityje nebuvo teisti, abu dirba, gauna pajamas, joki
duomen, kad turtos los sklypui ir namui pirkti negaljo bti gautos i teist pajam, ioje
byloje nepateikta. Nepateikta ir duomen, i kuri galima bt sprsti, kad S. . ir V. . inojo ar
turjo ir galjo inoti, kad E. K. turimos los gautos neteistai. Kaip nurod teismas, S. .
nerpjo, u kokius pinigus jos dukteria E. K. pirks nam su sklypu. Atkreiptinas dmesys ir
tai, kad byloje nepaneigta, jog V. . apskritai neinojo apie S. . ir jos dukterios susitarim
pirkti sklyp ir nam monos vardu. Jis, kaip sutuoktinis, tapo sklypo ir namo savininkas net
neatliks joki sandori. Taigi kaltinimas V. . i esms buvo pagrstas baudiamojoje justicijoje
neleistinu objektyviu pakaltinimu.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. balandio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-93/2014.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus teisj Jono Prapiesio ir
Armano Abramaviiaus atskiroji nuomon dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus plenarins sesijos 2014 m. balandio 11 d. nutarties:
Sutinkame su ios Plenarins sesijos nutarties rezoliucine dalimi, taiau laikoms
nuomons, kad ioje byloje turjo bti kreiptasi Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism
itirti, ar BK 1891 straipsnis neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Neabejotinai korupcinio pobdio ir su korupcija susijusios nusikalstamos veikos
kenkia valstybs institucij prestiui, skatina nepasitikjim valstybs institucijomis, paia
valstybe ir taip daro didel al normaliam valstybs funkcionavimui. Taigi valstyb, viena
vertus, turi priederm nustatyti efektyvias, i veik pavojingum atitinkanias baudiamojo
teisinio poveikio priemones, kurios sulaikyt asmenis nuo toki nusikalstam veik, ukirst
keli j padarymui. Kita vertus, tai darant turi bti laikomasi i Konstitucijos, tarptautini
dokument kylani reikalavim. Tai taikytina ir baudiamosios atsakomybs u neteist
praturtjim (BK 1891 straipsnis) reglamentavimui. Antai 2005 m. spalio 31 d. Jungtini Taut
konvencijoje prie korupcij tvirtinta, kad kiekviena valstyb, ios konvencijos alis,
laikydamasi savo konstitucijos ir pagrindini teisins sistemos princip, svarsto galimyb priimti
reikiamus teiss aktus ir imtis kit btin priemoni, kad pagal pagrindinius jos nacionalins
teiss principus baudiamuoju nusikaltimu bt laikomas tyinis neteistas praturtjimas,
t. y. ymus valstybs pareigno turto padidjimas, kurio jis negali pagrsti savo teistomis
pajamomis (20 straipsnis).
Taigi nustatant baudiamj atsakomyb u pavojingas veikas turi bti paisoma
Konstitucijoje ir tarptautinje teisje tvirtint norm ir princip. Taiau statym leidjas ne
pirm kart priima baudiamuosius statymus, kuriais siekiama isprsti problemas, kurios negali
bti sprendiamos vien baudiamosios teiss priemonmis. Ankstesnio teisinio reguliavimo
spragos (dl turto deklaravimo, mokesi administravimo ir pan.) negali bti ukamomos vliau
priimtais baudiamaisiais statymais.

3. Nors, kaip minta, sutinkame su Plenarins sesijos nutarties rezoliucine dalimi, bet ios
nutarties motyvai sudaro pagrind manyti, kad nutartis grindiama nuostata, jog
BK 1891 straipsnis yra pakankamai aikus, io straipsnio neaikumai gali bti paalinti teisminio
aikinimo bdu ir asmenys gali bti pripainti kaltais dl nusikaltimo padarymo pagal
straipsn. Taiau, ms nuomone, io straipsnio nuostat neaikumai yra tokio laipsnio, kad kelia
abejoni dl jo suderinamumo su Konstitucijos nuostatomis.
4. Sprendiant BK 1891 straipsnio konstitucingumo klausim reikmingos ir tokios
konstitucins ir tarptautins teiss nuostatos.
4.1. Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausm gali bti skiriama ar
taikoma tik remiantis statymu. Konstitucinis Teismas yra iaikins, kad demokratinje teisinje
valstybje statym leidjas turi teis ir kartu pareig statymais udrausti veikas, kuriomis
daroma esmin ala asmen, visuomens ar valstybs interesams arba keliama grsm, kad tokia
ala atsiras. statym leidjas, reguliuodamas santykius, susijusius su baudiamosios
atsakomybs u nusikalstamas veikas nustatymu, turi plai diskrecij, jis gali, atsivelgdamas
nusikalstam veik pobd, pavojingum, mast, kitus poymius, kitas turinias reikms
aplinkybes, tvirtinti diferencijuot teisin reguliavim ir nustatyti skirting baudiamj
atsakomyb u atitinkamas nusikalstamas veikas. Taiau i statym leidjo diskrecija nra
absoliuti: statym leidjas turi paisyti Konstitucijos norm ir princip, i Konstitucijos kylani
teiss sistemos nuoseklumo, vidinio neprietaringumo imperatyv. Atsakomyb (sankcija,
bausm) u teiss paeidimus turi bti nustatyta i anksto (nulla poena sine lege); veika nra
nusikalstama, jeigu tai nra numatyta statyme (nullum crimen sine lege) (pvz., Konstitucinio
Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai).
4.2. Konstitucinis Teismas ne kart konstatavo, kad konstitucinis teisins valstybs
principas suponuoja vairius reikalavimus statym leidjui, kitiems teiskros subjektams:
teiskros subjektai teiss aktus gali leisti tik nevirydami savo galiojim; teiss aktuose
nustatyti reikalavimai turi bti grindiami bendro pobdio nuostatomis (teiss normomis ir
principais), kurias manoma taikyti visiems numatytiems atitinkam teisini santyki
subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi bti grindiamas tik atitinkamais teiss
aktais reguliuojam visuomenini santyki subjekt padties objektyviais skirtumais; kad
teisini santyki subjektai galt inoti, ko i j reikalauja teis, teiss normos turi bti
nustatomos i anksto; statymuose ir kituose teiss aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi
bti aikus, suprantamas, neprietaringas, teiss akt formuluots turi bti tikslios, turi bti
utikrinami teiss sistemos nuoseklumas ir vidin darna, teiss aktuose neturi bti nuostat,
vienu metu skirtingai reguliuojani tuos paius visuomeninius santykius; teiss aktais negalima
reikalauti nemanom dalyk (lex non cogit ad impossibilia); teiss paeidimai, u kuriuos teiss
aktuose yra nustatyta atsakomyb, turi bti aikiai apibrti; nustatant teisinius apribojimus bei
atsakomyb u teiss paeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat
proporcingumo principo, pagal kur nustatytos teisins priemons turi bti btinos demokratinje
visuomenje ir tinkamos siekiamiems teistiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tiksl ir
priemoni turi bti pusiausvyra), jos neturi varyti asmens teisi labiau negu reikia iems
tikslams pasiekti, o jeigu ios teisins priemons yra susijusios su sankcijomis u teiss
paeidim, tai mintos sankcijos turi bti proporcingos padarytam teiss paeidimui; teisikai
reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavim,
apimani btinum utikrinti asmen lygyb statymui, teismui ir valstybs institucijoms ar
pareignams (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d., 2006 m. sausio 16 d.
nutarimai).

4.3. Konstitucijos nuostatos gali bti siejamos su mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) nuostatomis, o ias atskleidianti Europos mogaus
Teisi Teismo (toliau ETT) jurisprudencija, kaip teiss aikinimo altinis, yra svarbi ir
Lietuvos teiss aikinimui bei taikymui (pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkriio 15 d.
nutarimas). Konvencijos 7 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar
neveikim, kurie remiantis j padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo
laikomi nusikaltimais, taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm negu ta, kuri buvo taikoma
nusikaltimo padarymo metu. ETT praktikoje konstatuota, kad Konvencijos 7 straipsnyje
tvirtinta garantija, kuri yra esminis teiss virenybs principo elementas, uima reikming viet
Konvencija nustatytos apsaugos sistemoje. is straipsnis turt bti aikinamas ir taikomas (kaip
iplaukia i jo objekto ir tikslo) taip, kad bt utikrinta veiksminga apsauga nuo savavaliko
baudiamojo persekiojimo, nuteisimo ir nubaudimo. Bendresne prasme jame taip pat tvirtinamas
nusikalstam veik ir bausmi teistumo principas (nullum crimen, nulla poena sine lege), kuris
reikalauja, kad baudiamasis statymas nebt taikomas pleiamai kaltinamojo nenaudai.
Nusikalstama veika turi bti aikiai apibrta statyme. is reikalavimas yra patenkinamas tuo
atveju, kai asmuo gali i atitinkamos nuostatos formuluots ir prireikus pasitelkdamas jos
aikinim teism praktikoje, inoti, kokie veiksmai ar neveikimas sukelia jo baudiamj
atsakomyb, ir atitinkamai reguliuoti savo elges. Konvencijos 7 straipsnyje vartojama teiss
svoka (law / droit) atitinka statymo svok, nurodyt kituose Konvencijos straipsniuose; i
svoka apima tiek statymin, tiek precedentin teis (teism praktik) ir suponuoja kokybinius
reikalavimus, skaitant prieinamum ir numatomum. Konvencijos 7 straipsnis negali bti
suprantamas kaip udraudiantis laipsnik baudiamosios atsakomybs norm iaikinim
pateikiant teismin aikinim nuosekliai nagrinjant bylas su slyga, kad rezultatas yra
suderinamas su nusikalstamos veikos esme ir pagrstai numatomas (pvz., Rohlena v. the Czech
Republic, no. 59552/08, judgment of 18 April 2013).
5. Ms nuomone, BK 1891 straipsnio nuostatos yra prietaringos, neaikios,
dviprasmikos.
5.1. Gana prietaringas, stokojantis teisinio aikumo yra BK 1891 straipsnyje tvirtintas
teisinis reguliavimas, apibriantis ios nusikalstamos veikos dalyk. Antai pagal BK straipsn
atsako tas, kas turjo nuosavybs teise didesns negu 500 MGL verts turt, inodamas arba
turdamas ir galdamas inoti, kad tas turtas negaljo bti gytas teistomis pajamomis. Taigi
iame straipsnyje tvirtinto nusikaltimo dalykas yra kaltininko nuosavybs teise turimas didesns
negu 500 MGL dydio verts turtas, kuris negaljo bti gytas teistomis pajamomis. Kartu
paymtina, kad BK 190 straipsnio 2 dalyje, kurioje pateikiamas teist pajam svokos
iaikinimas, nustatyta, kad 1891 straipsnyje nurodytos teistos pajamos yra i teiss akt
neudraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teiss akt nustatyta
tvarka, ar ne. Pagal iame straipsnyje tvirtint teisin reguliavim nemanoma suprasti, kas yra
pripastama teistomis pajamomis. Mintos BK 190 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluot
nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teiss akt nustatyta tvarka, ar ne nedera su kita ios
nuostatos formuluote teistos pajamos yra i teiss akt neudraustos veiklos gautos pajamos ir
net gali jai prietarauti. Antai asmens veiklos draudiamum net ir baudiamum pagal BK gali
lemti tai, kad atitinkama veikla, kuria iaip nra draudiama usiimti, veriamasi neapskaitant
gaut pajam (pvz., j nedeklaruojant ir taip vengiant mokti mokesius). Pagal mint teist
pajam svok, viena vertus, pajamos i tokios veiklos bt pripastamos neteisto praturtjimo
dalyku, nes jos gautos i teiss akt udraustos veiklos, taiau, kita vertus, jos nelaikytinos io

nusikaltimo dalyku, nes toki pajam neapskaitymas (net ir tuo atveju, jei toks reikalavimas kyla
i teiss akt) j nedaro neteistom.
5.2. BK 1891 straipsnyje tvirtintas teisinis reguliavimas kelia rimt abejoni dl jo
atitikties Konstitucijai ir kitais aspektais. Antai pagal BK 189 1 baudiamojon atsakomybn
traukiami tik asmenys, kurie jame nustatytus poymius atitinkant turt turi sigaliojus iam
statymui. Taigi statym leidjas susiejo statymo taikym su normoje minimo turto turjimu
sigaliojus iam statymui, bet ne su tokio turto sigijimu. Tai yra konstatuota ir Plenarins sesijos
nutartyje. iame kontekste paymtina, kad pagal BK 1891 straipsnyje nustatyt teisin
reguliavim nra svarbu, kada toks turtas buvo gytas (prie 5, 10, 20 ar daugiau met). Esmin
reikm io straipsnio taikymui turi tai, kad mintas turtas dar turimas po statymo sigaliojimo
(t. y. 2010 m. gruodio 11 d.). Pagal BK 1891 straipsnyje tvirtint teisin reguliavim
baudiamojon atsakomybn gali bti patraukti asmenys, turintys iame straipsnyje numatyto
turto, nepriklausomai nuo jo gijimo laiko. Toks teisinis reguliavimas, ms nuomone, neatitinka
protingumo, proporcingumo kaip konstitucinio teisins valstybs principo element reikalavimo.
Be to, reikia paymti ir tai, kad statym leidjas BK udrauds trunkamojo pobdio veik
turto, kuris negaljo bti gytas teistomis pajamomis turjim, kuri iki io udraudimo nebuvo
laikoma nusikalstama, t. y., faktikai kriminalizavs tam tikr esam bkl, nenustat jokio
pereinamojo laikotarpio ir tvarkos iai bklei pakeisti, pvz., leidiani savininkui tam tikromis
slygomis legalizuoti jo turim turt. Manytume, kad tokiu bdu buvo nukrypta nuo
konstitucinio teisins valstybs principo, taip pat ir i jo kylanio reikalavimo, kad teiss aktais
negalima reikalauti nemanom dalyk. Tai i esms buvo konstatuota ir Plenarins sesijos
nutartyje. Plenarin sesija paymjo, kad situacija, kai asmuo traukiamas baudiamojon
atsakomybn vien dl to, kad naujas baudiamasis statymas kriminalizavo tam tikr jo esam
bkl, nenustaius laiko ir tvarkos iai bklei pakeisti, neatitinka tvirtint BK 2 straipsnyje
pagrindini baudiamosios atsakomybs nuostat. O juk btent BK 2 straipsnio 3 dalyje yra
nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas
padars nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti
statymus atitinkanio elgesio. Taiau padariusi toki ivad, kuri i esms reik pripainim,
kad BK 1891 straipsnyje tvirtintas reikalavimas neatitinka i Konstitucijos kylani reikalavim,
Plenarin sesija po to konstatavo, kad baudiamosios atsakomybs taikymas pagal
BK 1891 straipsn, nepaisant to, kad turtas tam tikrais atvejais gytas iki 2010 m. gruodio 11 d.,
nelaikytinas prieingu BK 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o
kartu ir konstituciniam teisins valstybs principui.
5.3. Pagal BK 1891 straipsn asmuo atsako, jeigu jis mint turt turi inodamas arba
turdamas ir galdamas inoti, kad turtas negaljo bti gytas teistomis pajamomis. Formuluot
turdamas ir galdamas inoti bdinga nusikalstamam nerpestingumui kaip neatsargios
kalts riai (BK 16 straipsnis) ir tai reikia, kad neteistas praturtjimas, pagal
BK 1891 straipsnyje tvirtint teisin reguliavim gali bti padaromas ir neatsargiai. Taiau
nesuprantama ir nepaaikinama, kaip galima BK 189 1 straipsnio prasme neatsargiai neteistai
praturtti. Pripainimas, kad i nusikalstama veika gali bti padaroma ir neatsargiai, neatitinka
nei ios normos paskirties, nei joje tvirtinto nusikaltimo prigimties bei esms. Be to, pagal
BK 1 straipsn Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas yra vientisas baudiamasis
statymas. Tai reikia ir tai, kad io kodekso specialiosios dalies nuostatos neturi prietarauti io
kodekso bendrosios dalies nuostatoms. BK 16 straipsnio 4 dalyje tvirtinta imperatyvi nuostata,
kad asmuo baudiamas u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarym dl neatsargumo
tik io kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. BK specialiojoje dalyje tai, kad

nusikalstama veika gali bti padaroma dl neatsargumo, paprastai nurodoma atskiroje atitinkam
nusikaltim apibrianio straipsnio dalyje (pavyzdiui, BK 125, 126, 255-257 straipsniai).
Taiau BK 1891 straipsnyje to nra. Tai sudaro pagrind manyti, kad neatsargios kalts formos
tvirtinimas iame straipsnyje prietarauja mintai BK 16 straipsnio nuostatai ir BK 1 straipsniui.
Paymtina ir tai, kad pagal BK 16 straipsnyje numatyt nusikalstamo nerpestingumo samprat
ia kalts forma gali bti padaromos tik nusikalstamos veikos, kuri sudi btinaisiais
poymiais yra padariniai. Padariniai nra neteisto praturtjimo btinasis sudties poymis. i
veika pripastama nusikalstama nuo atitinkamo turto turjimo momento. Taigi manytume, kad ir
iuo, t. y. kalts formos tvirtinimo atvilgiu, BK 189 1 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas
neatitinka i Konstitucijos kylani teisinio aikumo, protingumo, proporcingumo reikalavim.
iame kontekste paymtina ir tai, kad Plenarins sesijos nutartyje taip ir nepavyko iaikinti,
kokia kalts forma gali bti padaroma BK 1891 straipsnyje numatyta veika.
Remiantis tuo, kas pirmiau idstyta, yra pagrindas daryti ivad, kad
BK 1891 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika nra pakankamai aikiai, suprantamai ir tiksliai
apibrta. Atskir io BK straipsnio nuostat nemanoma iaikinti.
6. Minta, kad pagal konstitucin teisins valstybs princip tam, kad teisini santyki
subjektai galt inoti, ko i j reikalauja teis, statymuose ir kituose teiss aktuose nustatytas
teisinis reguliavimas turi bti aikus, suprantamas, neprietaringas, teiss akt formuluots turi
bti tikslios, turi bti utikrinami teiss sistemos nuoseklumas ir vidin darna. Teisinio aikumo
principas baudiamojoje teisje tvirtintas nullum crimen, nulla poena sine lege principais ir taip
pat skirtas apsaugoti asmen nuo savavaliko baudiamojo persekiojimo.
7. Konstitucinis Teismas ne kart yra konstatavs, kad pagal Konstitucij ir Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo statym jis nesprendia teiss akt taikymo klausim; jei
statymuose yra neaikum, dviprasmybi, sprag, tai paalinti yra statym leidjo pareiga
(Konstitucinio Teismo 2012 m. birelio 25 d. sprendimas). Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus pirmininkas ne kart kreipsi Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir
teistvarkos komitet su praymais alinti statym, taip pat ir BK, neaikumus. Taiau
daniausiai iuos praymus neatsivelgta. Tai sudaro pagrind manyti, kad be Konstitucinio
Teismo nutarimo dl BK 1891 straipsnio konstitucingumo mintos problemos nebus isprstos.
8. Konstitucinis Teismas taip pat ne kart konstatavo, kad statym leidjo neisprsti
teiss taikymo klausimai yra teism praktikos dalykas, taigi iuos klausimus gali sprsti teismai,
nagrinjantys ginus dl atitinkam teiss akt (j dali) taikymo. Praymai iaikinti, kaip turi
bti taikomos statymo (ar kito teiss akto) nuostatos, yra neinybingi Konstituciniam Teismui
(Konstitucinio Teismo 2012 m. birelio 25 d. sprendimas).
Konstitucinis Teismas io Teismo pirmininko 2012 m. balandio 6 d. potvarkiu
Nr. 2B-13, taip pat Teismo 2012 m. birelio 25 d. sprendimu atsisak nagrinti Vilniaus miesto
1-ojo apylinks teismo praymus itirti, ar BK 189 1 straipsnis neprietarauja Konstitucijai, dl
to, kad ie praymai nebuvo pakankamai teisikai (konstitucikai) motyvuoti. iame sprendime
Konstitucinis Teismas nurod, kad pareikjo teiginiais, kuriais siekiama pagrsti abejones dl
BK 1891 straipsnio 1 dalies prietaravimo konstituciniam teisins valstybs principui (inter alia
neteisto praturtjimo sudties neaikumo, dviprasmikumo ir nesuprantamumo poiriu), i
esms siekiama isiaikinti io teisinio reguliavimo turin, pareikjui kilusius mintos nuostatos
taikymo neaikumus. I pareikjo praymo argument nematyti, kad jam kil teisinio
reguliavimo neaikumai negali bti paalinti taikant ir aikinant teis, teismams nagrinjant
konkreias baudiamsias bylas, ir yra tokie, kad ukerta keli formuotis teism praktikai dl
BK 1891 straipsnio taikymo bei kelia esmini abejoni dl teism galimybi vykdyti teisingum

pagal BK straipsn. Remdamasis mintais argumentais Konstitucinis Teismas padar ivad,

kad is pareikjo praymas i esms grindiamas neaikumais, kylaniais teiss aikinimo ir
taikymo praktikoje, todl neinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo
2012 m. birelio 25 d. sprendimas). Tai sudaro pagrind daryti ivad, kad Konstituciniam
Teismui inybingi tokie teisinio reguliavimo neaikumai, kurie negali bti paalinti taikant ir
aikinant teis, teismams nagrinjant konkreias baudiamsias bylas, ir yra tokie, kad ukerta
keli formuotis teism praktikai dl BK 1891 straipsnio taikymo bei kelia esmini abejoni
teism galimybmis vykdyti teisingum pagal BK straipsn.
ioje atskirojoje nuomonje pirmiau nurodyti isamesni argumentai rodo, kad
BK 1891 straipsnio nuostat neaikumai nra tokie neaikumai, dviprasmybs ar spragos, kuriuos
galima paalinti teism praktikoje. ios teiss normos turinys, formuluots kokyb yra tokia, kad
reikalavimas teismams atskleisti visus joje tvirtintos nusikaltimo sudties poymius reikt ne
k kit kaip reikalavim to, kas nemanoma. Baudiamj byl nagrinjanio teismo
iaikinimas, kad netaikytina kuri nors io straipsnio nuostata, pavyzdiui, dl neatsargios kalts
formos, reikt teismo galiojim virijim. Netinkamai suformuluot baudiamojo statymo
nuostat pripainimas netaikytinomis prilygt j pripainimui prietaraujaniomis Konstitucijai,
o tai priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai. Taigi BK 189 1 straipsnyje tvirtinto teisinio
reguliavimo neaikumai negali bti paalinti taikant ir aikinant teis ir yra tokie, kad ukerta
keli formuotis teism praktikai dl io BK straipsnio taikymo ir kelia esmini abejoni dl
teism galimybi vykdyti teisingum pagal straipsn. ie neaikumai negali bti paalinti
teisminio aikinimo bdu taip, kad bt utikrinta asmen apsauga nuo savavaliko baudiamojo
persekiojimo, konstituciniai nullum crimen, nulla poena sine lege principai, konstitucinis teisins
valstybs principas.
9. Atsivelgdami idstytus argumentus, manome, kad ioje byloje turjo bti kreiptasi
Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso 1891 straipsnis neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

BK 191 straipsnis (Autorysts pasisavinimas)

Nutartimi papildoma kasacinio teismo praktika autorysts pasisavinimo baudiamosiose bylose.
Joje pasisakoma, kad BK 191 straipsnyje baudiamoji atsakomyb numatyta ne u mokslo
darbo, kuriam keliami aukti kokybs reikalavimai, o mokslo krinio ar jo dalies autorysts
pasisavinim. Konstatuota, kad bakalauro darbas yra mokslo krinys, taigi jam taikoma
autorini teisi apsauga.
ATGT 2 straipsnio 19 dalyje pateikiama krinio svoka, pagal kuri krinys tai
originalus krybins veiklos rezultatas literatros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo menins
verts, iraikos bdo ar formos. To paties statymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad autori
teisi objektai originals literatros, mokslo ir meno kriniai, kurie yra kokia nors objektyvia
forma ireiktas krybins veiklos rezultatas, o 2 dalies 3 punkte paymta, kad autori teisi
objektai, be kit ivardyt iame straipsnyje, yra raytiniai ir odiniai mokslo kriniai (mokslins
paskaitos, studijos, monografijos, ivados, mokslo projektai ir projektin dokumentacija bei kiti
mokslo kriniai). Taigi, autori teisi apsauga taikoma bet kuriam mokslo kriniui,
neatsivelgiant jo vert. Svarbu, kad mokslo krinys atitikt pagrindinius kriniui, kaip autori
teisi objektui, keliamus reikalavimus, t. y. bt originalus krybins veiklos rezultatas.

Teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad prie mokslo krini priskiriami vairs tokio
pobdio kriniai: monografijos, komentarai, vadovliai, akademinio ir studij pobdio darbai
(kursiniai darbai, magistro darbai, disertacijos ir kt.), mokslins paskaitos, studijos, vairs
mokslo projektai ir projektin dokumentacija, kursiniai ir magistro darbai, straipsniai ir kt.
I
bylos
mediagos
matyti,
kad
teismai,
remdamiesi
mintomis
ATGT 2 straipsnio 19 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto nuostatomis, isamiai
motyvavo, kodl A. . bakalauro darbas yra mokslo krinys. Teismai paymjo, kad
A. . baigiamajame bakalauro darbe inios perteiktos istudijavus archyvinius dokumentus,
atrinkus darbui reikming mediag ir faktus idsius originalia A. . pasirinkta forma, o tai
leidia teigti, kad is darbas yra intelektins veiklos rezultatas ir atitinka autori teisi
objektams keliam originalumo kriterij. Apeliacins instancijos teismas paymjo, kad
baudiamoji atsakomyb BK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne u mokslo darbo, kuriam
keliami aukti kokybs reikalavimai, bet u mokslo krinio ar jo dalies autorysts
pasisavinim. Tuo tarpu kasatori minimi atitinkam mokslo staig vidiniai teiss aktai
nereglamentuoja mokslo krinio svokos. Kasatoriai, teigdami, kad mokslo darbu yra
pripastama tik disertacija, tuo tarpu bakalauro darbui netaikoma autori teisi apsauga,
nepagrstai sutapatino mokslo darbo ir mokslo krinio svokas. tai dmes atkreip ir
apeliacins instancijos teismas, paymdamas, kad baudiamoji atsakomyb pagal BK
191 straipsnio 1 dal numatyta ne u mokslo darbo, kuriam keliami aukti kokybs
reikalavimai, o u mokslo krinio (kuris apima ir mokslo darbo svok) ar jo dalies
autorysts pasisavinim. Tai, kad bakalauro darbui taikomi kitokie kokybiniai reikalavimai negu,
pvz., disertacijai, nereikia, kad toks darbas nra originalus intelektins veiklos rezultatas ir jam
netaikomos autori teisi apsaugos nuostatos. Tai, kad A. . baigiamasis bakalauro darbas atitiko
originalumo kriterij, jame studentas pademonstravo gebjim taikant vairius mokslo tyrimo
metodus surinkti ir apibendrinti atskirus faktus, pateikti ivadas ir apibendrinimus, patvirtino ir
bylos mediaga. Antai io darbo recenzent nuteistoji K. . recenzijoje pateik ivad, kad
A. . baigiamasis darbas atitinka tokio pobdio darbams keliamus reikalavimus, ir sil j
vertinti teigiamai, o akistatos metu A. . darbo vadovas L. S. parod, kad A. . darbas buvo
paraytas labai gerai, sil j vertinti 9 balais ir paymjo, kad i darbe tyrinjamo laikotarpio
galima bt rayti disertacij.
Nors kasatoriai skunduose teigia, kad j straipsniuose ir A. . baigiamajame bakalauro
darbe esantys sutapimai tra tik altini citavimas, teismai iuos argumentus atmet kaip
nepagrstus. Paymtina, kad pirmosios instancijos teismas nustat, kad dalis kaltinime nurodyt
A. . teksto fragment yra citatos i vairi altini. Kadangi citat panaudojimas nesukuria
autoriaus teisi cituojam tekst, todl, atsivelgdamas tai, pirmosios instancijos teismas
nuosprendyje i kaltinimo paalino dal L. . inkriminuot teksto fragment.
Esant ioms aplinkybms, kolegija konstatuoja, kad teismai pagrstai pripaino, jog
A. . baigiamasis bakalauro darbas yra mokslo krinys ir jam taikoma autori teisi apsauga,
todl kasatoriams baudiamasis statymas pritaikytas tinkamai ir j nusikalstami veiksmai
teisingai kvalifikuoti pagal BK 191 straipsnio 1 dal.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus kolegijos 2014 m. gegus 13 d.

nutartis byloje Nr. 2K-253/2014.

BK 226 straipsnis (Prekyba poveikiu)

Nutartyje, atsivelgiant tarptautinius teiss aktus ir GRECO rekomendacijas, aikinamos ir
lyginamos tiktinos takos ir tariamos takos svokos. Atsivelgiant pateikt aikinim,
formuluojamas prekybos poveikiu atskyrimas nuo sukiavimo (tiek po 2005 m., tiek ir po
2011 m. BK 226 straipsnio redakcijos)
Nuteistj kasaciniuose skunduose argumentuojama, kad j padarytos veikos
neatitinka tarpininko kyininkavimo (BK 226 straipsnio 1 dalis, 2005 m. birelio 23 d. redakcija)
poymi ir galt bti vertinamos tik dl atitikties sukiavimo (BK 182 straipsnis) poymiams.
ie teiginiai nepagrsti.
Pagal BK 226 straipsnio 1 dal (2005 m. birelio 23 d. redakcija) u tarpininko
kyininkavim atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padtimi, tarnyba, galiojimais,
giminyste, paintimis ar kita tiktina taka valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai,
tarptautinei vieajai organizacijai, j tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui u ky paadjo
paveikti atitinkam institucij, staig ar organizacij, valstybs tarnautoj ar jam prilygint
asmen, kad jie atitinkamai teistai ar neteistai veikt ar neveikt.
Nuteistj T. M. ir L. M. veiksmai, nepaisant panaumo sukiavim, visikai atitinka
tarpininko kyininkavimo poymius. Pirmosios nusikalstamos veikos aplinkybs glaustai gali
bti idstytos taip: T. M. nurodymu G. I. paadjo A. B. u 4000 Lt ky paveikti Vilniaus
miesto 1-ojo apylinks teismo teisj, kad is priimt jos broliui M. B. palank sprendim
administracinio teiss paeidimo byloje (2009 m. gruodio 30 d.). Kit dien T. M. pakartojo
paad A. B. ir vl pareikalavo 4000 Lt kyio. 2010 m. sausio 6 d. A. B. perdav 4000 Lt ky
G. I..
Antrosios nusikalstamos veikos aplinkybs glaustai gali bti idstytos taip:
T. M. paadjo J. L., J. J. ir P. L. u 300 000 Lt ky paveikti Vilniaus apskrities virinink, kad
bt parengti j dokumentai dl ems sklypo atidalijimo nuo kit bendrasavininki. Kadangi
nukentjusieji toki pinig neturjo, buvo sutarta, kad vietoj pinig Vilniaus apskrities
virininkui bus perduotas 33 ar ems sklypas. Buvo sutarta ir dl kyio perdavimo schemos:
nukentjusiesiems buvo pasilyta fiktyviai parduoti 8000 Lt verts ems sklyp T. M. motinai
L. M., nurodant sutartyje 450 000 Lt kain. 2009 m. birelio 2 d. is sandoris buvo formintas
Vilniaus rajono 7-ajame notaro biure. Pinigai pardavjams pagal sandor perduoti nebuvo.
Forminant sandor dalyvavo tiek T. M., tiek L. M., atlikusi padjjos priimant ky vaidmen.
Abiem atvejais T. M., pasinaudodamas savo UAB Teisingumas vadovo statusu ir sudarydamas
rimtos staigos regimyb, klaidino nukentjusiuosius tiek dl savo galimybi, tiek dl ketinim
u ky paveikti teisj ir Vilniaus apskrities virinink.
iame kontekste paymtina, kad dl panaudotos apgauls ir siekio pasipelnyti i
apgaut klient padarytos nusikalstamos veikos i ties yra panaios sukiavim, taiau
sistemikai aikinant baudiamuosius statymus jie vertintini kaip tarpininko kyininkavimas
(naujesnis pavadinimas prekyba poveikiu). Tarpininko kyininkavimo (prekybos poveikiu)
norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes u ky paveikti adresat ir
ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dl tarpininko galimybi ir (ar)
ketinim paveikti adresat. Toks normos aikinimas visikai atitinka 1999 m. Europos Tarybos

baudiamosios teiss konvencijos dl korupcijos (toliau Konvencija) 12 straipsnio, kuriame

pateiktas prekybos poveikiu apibrimas, turin. Kad tokie veiksmai Konvencijos poiriu
vertintini ne kaip sukiavimas, bet kaip tarpininko kyininkavimas (prekyba poveikiu) rodo ir
Valstybi prie korupcij grups (GRECO) 2009 m. birelio 29 liepos 2 d. vertinimo
ataskaitoje Lietuvai (I tema) isakytos tezs.
Kasatoriai, argumentuodami savo teiginius dl nepagrsto BK 226 straipsnio
1 dalies taikymo, atkreipia dmes tai, kad galimyb inkriminuoti tarpininko kyininkavim
(prekyb poveikiu) esant ne tikrai, bet tariamai takai adresatui, atsirado tik primus
2011 m. birelio 21 d. BK 226 straipsnio redakcij. Anot kasatori, senesns redakcijos norma
tokios galimybs nenumat. Su iais argumentais nesutiktina. I tikrj, 2011 m. birelio 21 d.
statymu prekybos poveikiu definicij alia pasinaudojimo tiktina taka buvo trauktas ir
pasinaudojimo tariama taka poymis (BK 226 straipsnio 2 dalis), taiau to negalima suprasti
taip, kad dl to i esms pasikeit io nusikaltimo sudtis. Svokos tiktina taka ir tariama
taka nra visikai skirtingo turinio ir neturt bti prieinamos. Tiktina taka gali bti tiek
reali, tiek ir nereali, t. y. netikra, tariama, igalvota. Todl mintas prekybos poveikiu normos
pakeitimas traktuotinas ne kaip kriminalizacijos ipltimas, bet kaip definicijos patikslinimas.
Taigi tiek ankstesn (2005 m. birelio 23 d.), tiek galiojanti (2011 m. birelio 21 d.) prekybos
poveikiu norm redakcijos gali bti taikytos ir tiems atvejams, kai kyio davjas apgaunamas dl
tarpininko galimybi ir ketinim paveikti adresat. Tuo tarpu kaip sukiavimas galt bti
vertinami atvejai, kai nukentjusysis apskritai apgaunamas dl to, kad jam reikia korupciniu
pagrindu sprsti neva ikilusi problem, pvz., telefonu melagingai praneama apie eismo vyk,
kur sukl artimas asmuo, ir siloma u ky paveikti vyk tirianius pareignus ir pan.
Nagrinjamojoje byloje nustatyti faktai visikai atitinka tiek ankstesns, tiek
galiojanios tarpininko kyininkavimo (prekybos poveikiu) norm redakcijas, todl teismas, taip
kvalifikavs T. M. ir T. M. veikas, statymo taikymo klaidos nepadar.
Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes teisingai vertintas ir T. M. vaidmuo T. M.
priimant ky, kuriuo neva turjo bti paveiktas Vilniaus apskrities virininkas. Byloje nustatyta,
kad 33 ar ems sklypo pirkimopardavimo sutartimi buvo pridengtas kyio perdavimo
primimo procesas. T. M. tiesiogiai dalyvavo notarikai tvirtinant i fiktyvi sutart, formaliai
tapo io ems sklypo savinink, taigi objektyviai padjo T. M. priimti ky. Apie tai, kad T. M.
inojo apie T. M. nusikalstamus ketinimus ir smoningai veik su juo kartu (bendrininkavo),
teismas sprend i fiktyvios pirkimopardavimo sutarties sudarymo aplinkybi, aktyvaus jos
dalyvavimo iame procese, pvz., prie pasiraant sutart T. M. ramino nukentjusiuosius, kad jos
snus j neapgaus, savo paad vykdys. iame kontekste atkreiptinas dmesys ir tai, kad
ikiteisminio tyrimo metu T. M. atsisak duoti parodymus, o teisme dav melagingus parodymus,
kad ji atsiskait su nukentjusiaisiais (neva sumokjo jiems 450 000 Lt), klaidino teism dl to,
i koki altini ji galjo turti toki pinig sum. Be to, pagal paios T. M. parodymus, duotus
teisme, ji smoningai dalyvavo ems sklypo pirkimo-pardavimo sandoryje, o ne vien tik vykd
snaus nurodymus. Atsivelgiant tai, nra pagrindo abejoti dl T. M. veiksm kvalifikavimo
pagal BK 24 straipsnio 6 dal ir 226 straipsnio 1 dal.
Pripainus, kad T. M. ir T. M. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti ne kaip turtinio, bet
kaip korupcinio pobdio nusikalstamos veikos, netenka prasms nagrinti kasacini skund
argument dl apsimestinio sandorio (ems sklypo pirkimopardavimo) civilini teisini
padarini, jo dalyvi galimybi ginti savo teises civilinio proceso tvarka ir baudiamosios
atsakomybs taikymo nepagrstumo.

Ginijant BK 226 straipsnio 1 dalies taikym kasaciniuose skunduose atkreiptas

dmesys tai, kad patys nukentjusieji u papirkim nepatraukti baudiamojon atsakomybn.
iame kontekste paymtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentjusieji J. L.,
J. J. ir P. L. sutiko kyi pagrindu sprsti ikilusias teisines problemas dl to, kad T.M.,
pasinaudodamas j teisiniu neiprusimu ir patiklumu, naudojo prie juos apgaul ir psichologin
spaudim, apie visa tai jie patys prane STT pareignams. Dl prie juos padaryt nusikaltim
jie patyr turtins alos. Atsivelgiant tai, nukentjusij procesinis statusas jiems buvo
suteiktas pagrstai.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. lapkriio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-368/2014.

BK 227 straipsnis (Papirkimas)

Nutartyje pasisakyta papirkimo inkriminavimo klausimais: iaikinta, kad, be kita ko, yra btina
nustatyti, ko siek kyio davjas, pasilydamas ar paaddamas duoti ky, koks yra (buvo) jo
interesas. Taip pat ne maiau svarbu, kad paadas duoti ky bt pagrstas realiomis
galimybmis tai turi suprasti ir ky silantis, ir tas asmuo, kuriam kyis silomas.
I baudiamosios bylos matyti, kad: i automobili stovjimo aiktels policijos
komisariato budini dal buvo pristatyti keturi neblaivs, prieikai nusiteik asmenys, tarp j ir
G. L., tam, kad jiems bt surayti administracini teiss paeidim protokolai; policijos
pareignui T. . suraant G. L. turimus daiktus ir pildant kitus dokumentus, is kitam policijos
pareignui T. D. pasak aplamai, davaj duodu tau 100 Lt ir (necenzrinis odis) nuo ms;
T. D. pasakius G. L., kad tokiais savo veiksmais jis bando ivengti administracins atsakomybs
pagal ATPK 178 straipsnio 1 dal bei silo duoti ky, ir spjus dl baudiamosios atsakomybs
u papirkim, G. L. atsak nekvailiok, tuoj paskambinsiu, atve pinigus ir paleisk mus, neras
t popieri; G. L. su savimi turjo 12 Lt; G. L. inojo, jog u ATPK 178 straipsnio 1 dalyje
nurodyt administracin teiss paeidim jam gresia spjimas arba 3050 Lt bauda; policijos
komisariato budinioje dalyje vaizdo kamer vykio metu nebuvo. Paymtina, kad pirmosios ir
apeliacins instancijos teismai neanalizavo bei nepasisak dl G. L. tyios, jos kryptingumo ir
mintus G. L. veiksmus, i esms remdamiesi policijos pareign T. D., A. R., T. . parodymais,
pripaino kyio pasilymu.
Teism praktikoje nagrinjant baudiamsias bylas dl kyininkavimo pabriama, kad
konstatuojant kyininkavim reikia nustatyti btin kyininkavimo poym kyio davjo
pageidaujam kyio primjo veikim ar neveikim, t. y. btina isiaikinti, ko siek kyio
davjas, pasilydamas ar paaddamas duoti ky, koks yra (buvo) jo interesas (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsivelgiant nusikalstam veik
valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams samprat baudiamajame statyme, norm,
nustatani atsakomybs pagrindus u toki veik padarym, paskirt, yra prielaidos ivadai, kad
kyiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikming, racionali, logik padarini
(pvz., ivengti grieto nubaudimo, dideli turtini nuostoli, isaugoti ger reputacij).
Kaip minta, nuteistasis G. L. su kitais trimis asmenimis policij buvo pristatytas dl to,
kaip nurodoma administracinio teiss paeidimo 2012 m. gegus 13 d. protokole

Nr. 23P-1652669-12, kad 2012 m. gegus 13 d., 11.20 val., T. M. g., prie 12A namo, Kaune,
bdamas girtas (1,68 promils), vieoje vietoje, automobili stovjimo aiktelje, svirdinjo, tuo
eisdamas mogaus orum ir visuomenin dorov, paeid Lietuvos Respublikos
administracini teiss paeidim kodekso 178 straipsnio 1 dal. Pagal ATPK 178 straipsnio
(Alkoholini grim grimas vieose vietose arba girto pasirodymas vieose vietose) 1 dal
kaltininkui gali bti taikomas spjimas arba bauda nuo trisdeimties iki penkiasdeimties lit.
Administracinis nurodymas policij pristatytiems asmenims nebuvo suraytas, jie t pai
dien buvo paleisti i policijos. Duomen apie administracins nuobaudos paskyrim G. L.
byloje nra.
Byloje i esms nenustatyta, ko konkreiai siek G. L. silydamas ky ir ar apskritai G. L.
siek koki nors jam dar palankesni policijos pareign sprendim (veiksm). Abejoni kelia ir
pati pasilymo duoti ky forma (pasak liudytoj, aplamai, davaj duodu tau 100 Lt ir
(necenzrinis odis) nuo ms), kuria greiiau eidiama, o ne siekiama koki nors jam
reikming, racionali rezultat. Kita vertus, ir nurodoma silom pinig suma kelis kartus
virijo galim nuobaudos dyd.
Kartu paymtina, kad pagrindiant baudiamj atsakomyb u papirkim pagal
BK 227 straipsn, be kit aplinkybi, konstatuotina, kad paadas duoti ky turi bti pagrstas
realiomis galimybmis. Tai turi suprasti ir ky silantis asmuo, ir tas asmuo, kuriam kyis
silomas. Tuo tarpu ir pats kaltinamasis, ir parodymus dav policininkai inojo, kad G. L. turjo
tik 12 Lt. O prayti k nors atveti pinigus G. L. galjo tik patiems policininkams padedant, nes i
sulaikytj visi daiktai, tarp j ir mobilieji telefonai, buvo paimti. Taigi i bylos mediagos matyti,
kad G. L. pasilymas duoti ky teism nurodytomis aplinkybmis yra nelogikas, nerealus. G. L.
pasilymas duoti ky labiau panaus girto asmens emocij prover siekiant bravrikai
pasireikti aplinkini akivaizdoje, o ne rimt ketinim. Asmuo, kuriam toks kyis neva buvo
silomas, to negaljo nesuprasti.
Teisj kolegijos nuomone, nagrinjamoje byloje nra pakankamo pagrindo manyti, kad
G. L. tyia buvo nukreipta papirkti policijos pareignus. Policijos pareign supratimas, kad
minti G. L. pasakyti odiai yra kyio pasilymas savaime, nesant kit rodym, nepatvirtina jo
tyios silant ky ir siekiant papirkti policijos pareign.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2013 m. balandio 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-176/2014

BK 228 straipsnis (Piktnaudiavimas)

Nutartyje pateiktas asmens prilyginamo valstybs tarnautojui svokos iaikinimas.
Nagrinjamoje byloje M. M. buvo nuteistas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dal
(piktnaudiavimas) u tai, kad, bdamas privataus juridinio asmens (UAB A) direktoriumi,
piktnaudiavo jam suteiktais direktoriaus galiojimais siekdamas turtins naudos, t. y. mons
vardu pagamino netikr dokument, suklastojo tikrus dokumentus ir pasinaudodamas jais
padjo UAB A naudai ivaistyti UAB B turt.

BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsjo 26 d. statymo redakcija, galiojusi M. M.

veikos padarymo metu) baudiamoji atsakomyb buvo nustatyta valstybs tarnautojui ar jam
prilygintam asmeniui u piktnaudiavim tarnybine padtimi arba galiojim virijim,
siekiant turtins ar kitokios asmenins naudos, jeigu dl to didels alos patyr valstyb,
tarptautin vieoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsn atsako tik
specialus subjektas valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio svoka iaikinta
BK 230 straipsnyje. io straipsnio 3 dalyje ( 2004 m. liepos 5 d. statymo redakcija, galiojusi
M. M. veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybs tarnautojui prilyginamas ir toks
asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinje, nevalstybinje ar privaioje staigoje, monje ar
organizacijoje ar veriasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius galiojimus arba
turi teis veikti ios staigos, mons ar organizacijos vardu, ar teikia viesias paslaugas. Taigi
pagal mint BK 230 straipsnio 3 dalies redakcij valstybs tarnautojui prilyginto asmens
statusas buvo siejamas su dviem btinaisiais poymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinje,
nevalstybinje ar privaioje staigoje, monje ar organizacijoje arba vertimusi profesine
veikla; ir 2) atitinkam galiojim turjimu: administracini, teiss veikti staigos, mons ar
organizacijos vardu arba teikti viesias paslaugas.
io straipsnio prasme darbas bet kokioje valstybinje, nevalstybinje ar privaioje
staigoje, monje ar organizacijoje i esms reikia asmens faktin tam tikr funkcij atlikim
juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutart. Vertimusi profesine
veikla pagal BK 230 straipsnio 3 dal laikytina asmen daniausiai ne pagal darbo sutart
vykdoma veikla, reikalaujanti specialaus profesinio pasirengimo (pvz., specialaus
isilavinimo, ini, gdi, patirties). Paprastai tokia veikla sietina su tam tikros licencijos
(leidimo) turjimu ir (ar) kvalifikacini egzamin ilaikymu. Taiau vien tik asmens darbo
juridiniame asmenyje (taip pat ir privaiame) ar vertimosi profesine veikla nepakanka tok
asmen BK 230 straipsnio 3 dalies prasme pripainti valstybs tarnautojui prilygintu asmeniu.
Pagal mint BK straipsn toks asmuo, kad j bt galima laikyti valstybs tarnautojui
prilygintu asmeniu, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, privalo
turti atitinkamus galiojimus.
Vienas i toki BK 230 straipsnio 3 dalyje tvirtint galiojim, kur privalo turti
asmuo, atitinkam administracini galiojim turjimas. io straipsnio prasme
administraciniai galiojimai apima vieojo administravimo galiojimus, taip pat fizinio asmens
galiojimus, kuriais utikrinama juridinio asmens savarankika veikla, kad jis galt tinkamai
atlikti savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statym vieasis
administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo administravimo
subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems norminiams teiss aktams gyvendinti priimant
administracinius sprendimus, teikiant statym nustatytas administracines paslaugas,
administruojant viej paslaug teikim ir atliekant vieojo administravimo subjekto vidaus
administravim. iame kontekste paymtina, kad ir ne valstybs institucijoms pagal
statymus gali bti pavesta vykdyti viej administravim ir (ar) teikti viesias paslaugas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau Konstitucinis Teismas) yra konstatavs,
kad valstyb savo funkcijas vykdo per atitinkam institucij sistem, apimani vis pirma
valstybs institucijas; savo funkcijas valstyb taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas
(ne valstybs) institucijas, kurioms pagal statymus yra pavesta (patikta) vykdyti tam tikras
valstybs funkcijas arba kurios tam tikromis statymuose apibrtomis formomis ir bdais
dalyvauja vykdant valstybs funkcijas; statymu nustatant, kad tam tikros valstybs funkcijos
tam tikra apimtimi gali bti vykdomos ne per valstybs, bet per kitas institucijas, btina

paisyti Konstitucijos princip ir norm. Konstitucinis teismas taip pat yra paymjs, kad
valstybs institucijos negali bti prieprieinamos ir toms kitoms (ne valstybs) institucijoms,
kurioms pagal statymus ir paisant Konstitucijos yra pavesta (patikta) vykdyti tam tikras
valstybs funkcijas arba kurios tam tikromis statymuose apibrtomis formomis ir bdais
dalyvauja vykdant valstybs funkcijas vykdo viej administravim ir (arba) teikia viesias
paslaugas; kaip institucijos, vykdanios viej administravim ir (arba) teikianios viesias
paslaugas ir itaip garantuojanios viej interes, jos sudaro vien sistem; pagal
Konstitucij turi bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bt utikrintos vis institucij,
vykdani viej administravim ir (arba) teikiani viesias paslaugas ir itaip
garantuojani viej interes, sistemins ssajos ir tarpusavio sveika, apimanti inter alia j
kompetencijos racional santyk, veiksmingum, profesionalum, jose dirbani asmen
ini, gdi ir patirties perimamum, taip pat tok veiklos vykdant valstybs funkcijas ir
garantuojant viej interes tstinum (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d.
nutarimas). statym leidjas gali nevalstybinms institucijoms, atitinkam profesij
asmenims suteikti tam tikrus galiojimus atlikti vykdomj dokument gyvendinimo, faktini
aplinkybi konstatavimo, dokument perdavimo funkcijas ir tokie asmenys (pvz., notarai,
antstoliai, institucij, iduodani teisikai reikmingus dokumentus, darbuotojai),
piktnaudiav tarnyba, padar kitas nusikalstamas veikas valstybs tarnybai ar vieiesiems
interesams, gali bti pripainti i nusikalstam veik subjektais (pvz., kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-660/2007). Taigi administracini galiojim
turjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dal i esms reikia tai, kad asmuo, dirbdamas
juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus galiojimus jam
nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius galiojimus, susijusius su vieojo
administravimo veikla. Tokiais galiojimais gali bti ir tie galiojimai, kurie padeda utikrinti
juridinio asmens savarankik veikl (struktros tvarkymas, dokument, personalo, turim
materialini ir finansini itekli valdymas), kad jis galt tinkamai atlikti savo funkcijas.
Paprastai ie galiojimai susij su tuo, kad asmuo turi teis veikti juridinio asmens vardu.
Btent teis veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, tai dar vienas i galiojim,
kur turintis asmuo pagal BK 230 straipsnio 3 dal gali bti prilyginta valstybs tarnautojui.
Teis veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu i esms reikia tai, kad
fizinis asmuo turi galiojimus sprsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla,
santykiais su treiaisiais asmenimis. Kasacins instancijos teismo praktikoje pripastama, kad
teis veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, tai teis statymo ar atskiro galiojimo
pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisin reikm turinius veiksmus, sukurianius,
keiianius ar naikinanius juridinio asmens teises ir pareigas (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-5/2012). i teis taip pat gali apimti tiek kompetencij sprsti
juridinio asmens struktros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrti j
funkcijas, nustatyti atlyginimo u darb, skaitant darbuotoj skatinimo priemones, sistem,
skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio
asmens veiklos strategija (pvz., verslo plan sudarymas), tiek finans valdymo klausimus.
Teis veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo
fizinio asmens vadovaujaniomis pareigomis. iame kontekste pamintinos Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos, susijusios su juridini asmen organ
samprata, j kompetencija ir funkcijomis. Antai pagal CK 2.81 straipsn (Juridinio asmens
organai) juridiniai asmenys gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina
per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal statymus ir juridini asmen steigimo

dokumentus (1 dalis); juridinio asmens valdymo organ nariais gali bti tik fiziniai asmenys, o
kit organ nariais ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (4 dalis). CK 2.82 straipsnyje (Juridini
asmen organ kompetencija ir funkcijos) nustatyta, kad juridini asmen organ
kompetencij ir funkcijas nustato atitinkamos teisins formos juridinius asmenis
reglamentuojantys statymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (1 dalis); kiekvienas
juridinis asmuo turi turti vienasmen ar kolegial valdymo organ ir dalyvi susirinkim,
jeigu steigimo dokumentuose ir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose
nenumatyta kitokia organ struktra. Atskiras juridini asmen teisines formas
reglamentuojantys statymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvi susirinkimas gali
bti vienu juridinio asmens organu, jeigu taip numatyta juridinio asmens steigimo
dokumentuose (2 dalis); valdymo organas atsako u juridinio asmens dalyvi susirinkimo
suaukim, duomen ir dokument pateikim juridini asmen registrui, praneim juridinio
asmens dalyviams apie esminius vykius, turinius reikms juridinio asmens veiklai, juridinio
asmens veiklos organizavim, juridinio asmens dalyvi apskait, veiksmus, nurodytus io
kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskir juridini asmen veikl
reglamentuojaniuose statymuose (3 dalis).
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo (2003 m. gruodio 11 d. redakcija)
37 straipsnyje yra tvirtinta bendrovs vadovo svoka, jo irinkimo ir ataukimo i pareig
tvarka, jo veiklos pagrindai ir kompetencija. Pagal straipsn bendrovs vadovas yra
vienasmenis bendrovs valdymo organas (1 dalis); bendrovs vadovu turi bti fizinis asmuo;
bendrovs vadovu negali bti asmuo, kuris pagal teiss aktus neturi teiss eiti toki pareig
(2 dalis). bendrovs vadovas organizuoja kasdienin bendrovs veikl, priima darb ir
atleidia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas
(6 dalis); bendrovs vadovas veikia bendrovs vardu ir turi teis vienvaldikai sudaryti
sandorius, iskyrus atvejus, kai bendrovs statuose nustatytas kiekybinis atstovavimas
bendrovei (8 dalis).
Paymtina, kad BK 230 straipsnio 3 dalies kontekste aikinant teis veikti juridinio
asmens vardu svarbus yra ne tik tas teisinis reguliavimas, kuris susijs su kins veiklos
subjektais (monmis), bet ir statym nuostatos, susijusios su vieaisiais juridiniais
asmenimis, paprastai nesiekianiais pelno. Antai Lietuvos Respublikos asociacij statymo
(2004 m. sausio 22 d. redakcija), reglamentuojanio juridini asmen, kuri teisin forma yra
asociacija, steigim, valdym, veikl, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo)
ypatumus (1 straipsnis), 7 straipsnyje nustatyta, kad asociacijoje turi bti valdymo organas
(vienasmenis ar (ir) kolegialus) (5 dalis); asociacijos organ struktra, kompetencija,
suaukimo ir sprendim primimo tvarka nustatoma asociacijos statuose (7 dalis). Pagal io
statymo 9 straipsn valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santyki su kitais
asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu.
Minta, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar
usiimantis profesine veikla, gali bti pripaintas valstybs tarnautojui prilygintu asmeniu,
jeigu jo veikla yra viej paslaug teikimas. Pagal Vieojo administravimo statym vieoji
paslauga valstybs ar savivaldybi kontroliuojam juridini asmen veikla teikiant
asmenims socialines, vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitas statym numatytas paslaugas;
statym nustatytais atvejais ir tvarka viesias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Viej
paslaug teikimo administravimas vieojo administravimo subjekt veikla nustatant viej
paslaug teikimo taisykles ir reim, steigiant viesias staigas arba iduodant leidimus teikti
viesias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viej paslaug teikimo prieira ir kontrol.

Taigi pagal mintas statymo nuostatas viesias paslaugas gali teikti ne tik valstybs ar
savivaldybs steigti subjektai, bet ir privats asmenys, taiau tik statym nustatytais atvejais.
Viena vertus, paslaug ri sraas nra baigtinis, o kita vertus, konkreti paslaug ris turi
bti numatyta statyme. Taiau valstybs tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali
bti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesin veikla reikia viej paslaug
(kaip tai suprantama pagal Vieojo administravimo statym) teikim. is darbas ar profesin
veikla turi bti susijusi su teisikai reikming veiksm atlikimu, t. y. i esms toki, kuriais
bt siekiama utikrinti viej interes ir kuri neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikt
vieojo intereso paeidim. Pavyzdiui, teism praktikoje valstybs tarnautojui prilygintu
asmeniu, kuris veriasi profesine veikla ir teikia viesias paslaugas, yra pripastamas
advokatas (pvz., kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, 2K-144/2011).
Pagal teism praktik pripaindamas, kad kaltininkas yra valstybs tarnautojui prilygintas
asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrsti, pagal kok konkret i
BK 230 straipsnio 3 dalyje numatyt alternatyvij poymi asmuo prilyginamas valstybs
tarnautojui (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-433/2010). iuo
atveju tokio asmens teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis statymais bei kitais teiss
aktais, apibrianiais asmens pareigas, vykdomas funkcijas, jo teises ir turimus galiojimus.
iame kontekste paymtina, kad sprendiant dl to, ar asmuo BK 230 straipsnio
prasme laikytinas valstybs tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. ar jis gali bti kyininkavimo
(BK 225 straipsnis), piktnaudiavimo (BK 228 straipsnis), neteisto teisi daikt
registravimo (BK 2281 straipsnis), tarnybos pareig neatlikimo (BK 229 straipsnis) subjektu,
reikia vertinti ir tai, kad mintos nusikalstamos veikos pagal BK yra priskirtos nusikaltimams
ir baudiamiesiems nusiengimams valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams
(BK
XXXIII skyrius). Tai reikia, kad i nusikalstam veik objektas yra normali valstybs
institucij veikla, j ir apskritai valstybs tarnybos autoritetas, vieasis interesas. Btent
BK XXXIII skyriuje numatyt nusikalstam veik pavojingumas ir yra tai, kad tokiomis
veikomis ala padaroma normaliam valstybs tarnybos funkcionavimui, valstybs institucij
veiklai, j prestiui, paeidiamas vieasis interesas. Konstitucinis Teismas, formuodamas
konstitucin valstybs tarnybos samprat, yra konstatavs, kad valstybs tarnyba yra asmen
profesin veikla, susijusi su vieojo intereso utikrinimu; valstybs tarnybos samprata yra
neatskiriamai susijusi su valstybs, kaip visos visuomens organizacijos, paskirtimi utikrinti
mogaus teises ir laisves, garantuoti viej interes; valstybs tarnautojais laikytini tie
valstybs ar savivaldybi. institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant
viej administravim ir (ar) teikiant viesias paslaugas (Konstitucinio Teismo
2004 m. gruodio 13 d. nutarimas). Minta, kad savo funkcijas valstyb taip pat gali tam tikra
apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybs) institucijas, kurioms pagal statymus yra pavesta
(patikta) vykdyti tam tikras valstybs funkcijas arba kurios tam tikromis statymuose
apibrtomis formomis ir bdais dalyvauja vykdant valstybs funkcijas vykdo viej
administravim ir (arba) teikia viesias paslaugas.
Taigi sprendiant klausim dl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas
valstybs tarnautojui prilygintu asmeniu nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai
atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje vardytus poymius dirba juridiniame asmenyje (kitoje
organizacijoje) ar veriasi profesine veikla ir turi administracinius galiojimus, arba turi teis
veikti io juridinio asmens (kitos organizacijos) vardu, arba teikia viesias paslaugas. Taip pat
turi bti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieojo intereso utikrinimu ir ios
veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudiaujant savo padtimi, virijant

suteiktus galiojimus) reikt vieojo intereso paeidim. Kasacins instancijos teismo

praktikoje yra konstatuota, kad privataus kio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali bti
prilygintas valstybs tarnautojui, taiau tokia ivada turi bti daroma vertinus ne tik formal
einam pareig atitikim BK 230 straipsnyje nurodytiems poymiams, bet ir jo padaryt
veiksm reikmingum valstybs tarnybai ar vieiesiems interesams (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Prieingu atveju, t. y. valstybs tarnautojui
prilygintu asmeniu pripastant privataus kio subjekto vadov ar kit jo darbuotoj, formaliai
atitinkant BK 230 straipsnio 3 dalyje tvirtintus poymius, ir nevertinat jo veiklos
reikmingumo utikrinant vieuosius interesus ar valstybs tarnybai, bt ikreipta
nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams esm, BK XXXIII skyriuje
tvirtint norm paskirtis. iame kontekste paymtina ir tai, kad reikalavimai asmenims,
dirbantiems valstybs tarnyboje ir privaiame juridiniame asmenyje, daugeliu aspektu i
esms skiriasi (pvz., priimant asmen darb valstybs tarnyboje, skirtingai nei priimant dirbti
privaiame juridiniame asmenyje, paprastai turi bti skelbiamas vieasis konkursas, skiriasi
valstybs tarnautoj ir privai juridini asmen darbuotoj drausmins (tarnybins)
atsakomybs pagrindai ir principai.). Taigi ir dl to vien tik formalus privai juridini asmen
vadov, kit j darbuotoj prilyginimas valstybs tarnautojui neatitikt nusikalstam veik
valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams prasms, BK XXXIII skyriuje tvirtint norm
paskirties.
Vieuoju interesu yra laikytinas teistas asmens ar grups asmen interesas,
atspindintis ir ireikiantis pamatines visuomens vertybes, kurias paprastai tvirtina ir saugo
Konstitucija. Kiekvienkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieuoju,
btina nustatyti aplinkyb, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grups asmen intereso, bt
paeistos esmins i asmen teiss ir laisvs, Konstitucijoje tvirtintos ir jos saugomos
vertybs (pvz., asmens teis nuosavyb ir jos nelieiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo
nusikalstam ksinimsi ir kit teiss paeidim, asmens teis gynyb, teising, nealik
proces). Pagal Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybs tarnyboje
statym vieieji interesai tai visuomens suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybs
tarnyboje, visus sprendimus priimt nealikai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Minta, kad
vieuosius interesus gali gyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybs tarnyboje, bet ir
asmenys, dirbantys privaiuose juridiniuose asmenyse ar usiimantys profesine veikla. Taigi
vieieji interesai, kaip statymo saugoma vertyb, gali bti suprantami ir kaip visuomens
suinteresuotumas, kad ne tik valstybs tarnautojai, bet ir kiti vieojo ar net privataus sektori
darbuotojai, galioti sprsti vairius visuomenei svarbius klausimus (valstybs tarnautojui
prilyginti asmenys), daryt tai nealikai, teisingai, statym nustatyta tvarka.
Nagrinjamoje byloje piktnaudiavimu buvo kaltinamas ir pagal BK 228 straipsnio
2 dal nuteistas privataus kio subjekto vadovas UAB direktorius. Taiau i teism priimt
nuosprendi nenustatyta, kad UAB direktoriaus M. M. veikla bt susijusi su vieojo
intereso gyvendinimu. Antai i bylos mediagos matyti, kad UAB A direktorius M. M.,
veikdamas pagal iankstin susitarim su UAB B finans direktore G. P., klastodamas
dokumentus, padjo jai ivaistyti ir pasisavino svetim UAB B priklausant didels verts
turt. iame kontekste paymtina, kad UAB B vykd didmenin prekyb lang ir dur
furnitra, o UAB A teik automobili remonto ir patalp nuomos paslaugas. Taigi mint
bendrovi veikla nelaikytina tokia, kuri reikt vieojo intereso gyvendinim. M. M.
nusikalstamais veiksmais turtin ala buvo padaryta privaiam kio subjektui ir tai irgi
savaime nereikia, kad taip buvo paeisti vieieji interesai. Be to, pamintina ir tai, kad tokie

M. M. veiksmai nagrinjamoje byloje buvo vertinti baudiamuoju teisiniu aspektu, juos pagal
BK pripainus padjimu ivaistyti svetim didels verts turt ir dokument klastojimu.
Atsivelgiant idstytus argumentus konstatuotina, kad M. M. nelaikytinas
BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.
Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad teismai neteisingai M. M.
veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybs tarnautojui, ir pripaindami,
jog jis atitinka iame straipsnyje numatyto specialaus subjekto valstybs tarnautojui
prilyginamo asmens poymius, nepagrstai nuteis M. M. u piktnaudiavim savo, kaip
privataus juridinio asmens direktoriaus, galiojimais, siekiant turtins naudos. Atsivelgiant
tai pirmosios ir apeliacins instancij teism nuosprendi dalys, kuriose M. M. pripaintas
kaltu padars nusikaltim, numatyt BK 228 straipsnio 2 dalyje, naikintinos dl netinkamo
baudiamojo statymo taikymo.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. kovo 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-89/2014.

BK 232 straipsnis (Nepagarba teismui)

Nutartimi papildoma ankstesn praktika dl BK 232 straipsnio taikymo: pasisakoma dl
administracins (ATPK 1861 straipsnis) ir baudiamosios atsakomybs atskyrimo, iaikinama,
kad turt bti nustatomas ne tik paeminimo vieumas, bet ir pats vieumo pobdis.
Paymtina, kad pagal BK 232 straipsn u nepagarb teismui atsako tas, kas vieai
veiksmu, odiu ar ratu ugauliai paemino teisingum vykdanius teism ar teisj dl j
veiklos. i baudiamojo statymo nuostat paskirtis saugoti teism ir teisj garb, orum,
ginti juos nuo vieo paeminimo, niekinimo dl j veiklos vykdant teisingum, taip pat saugoti
apskritai vis teisingumo sistem nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji ios nusikalstamos veikos
sudties poymiai tai vieas, ugaulus teisingum vykdanio teismo ar teisjo paeminimas.
Subjektyvusis nusikalstamos veikos poymis tiesiogin tyia. Pagal kasacinio teismo praktik
teismo teisjo ugaulus paeminimas dl j veiklos laikytinas vieu, kai teismo ar teisjo
paeminim mat arba girdjo ar kitaip suvok bent vienas tretysis asmuo. Juo gali bti ne tik
aplinkiniai mons, pvz., teismo posdyje dalyvaujantys asmenys, teisjai, bet ir kiti asmenys bei
visuomens ar valstybs institucij atstovai, suvok teismo ar teisjo ugaul paeminim
(kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010).
Kita vertus, Baudiamojo kodekso 232 straipsnio nuostata statymo leidjas tvirtina
konstitucini teismo procesins veiklos garantij apsaug ultima ratio kratutinmis
priemonmis, btent dl to kvalifikuojant asmens veiksmus kiekvienos atskiros bylos aplinkybes
reikia vertinti itin atidiai veikos pavojingumo aspektu, juolab kad u panaaus pobdio veikas
yra numatyta ir administracin atsakomyb. Administracini teiss paeidim kodekso (toliau
ATPK) 1861 straipsnyje numatyta administracin atsakomyb u trukdym teismui vykdyti
teisingum, teismo ar teisjo autoriteto eminim. I BK ir ATPK tvirtint mint veik
apibdinimo matyti, kad administracin ir baudiamj teisin atsakomyb skiria veikos
pavojingumas, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisines pasekms. Ugaulumo
poymis, kuris skiria baudiamj atsakomyb nuo administracins, paprastai reikia didesn
paeminimo laipsn, o tai yra susij su veikos pavojingumo vertinimu. Taigi nusikaltimai
atribojami nuo baudiamj nusiengim ir nuo administracini teiss paeidim pagal vien i
nusikaltimo poymi veikos pavojingum, kuris yra objektyvi nusikaltimo savyb, kuri

apibdina pavojingumo pobdis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobd lemia baudiamojo

statymo saugomos vertybs, alingi padariniai ir kalts forma, o pavojingumo laipsn
ksinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bdas, vieta ir laikas, panaudoti rankiai
ar priemons, padarytos alos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Negali bti nusikaltimu
veika, jeigu ji nenumatyta baudiamajame statyme. Lygiai taip pat negali bti laikoma
nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudiamojo kodekso straipsnio dispozicij, bet neturinti
visuomenei pavojingo pobdio. Nenustaius veikos pavojingumo, baudiamoji atsakomyb
neturi bti taikoma.
Apeliacins instancijos teismas nepagrstai nurod, kad administracin ir baudiamj
teisin atsakomyb (ATPK 1861 straipsn nuo BK 232 straipsnio) skiria ne tik veikos
pavojingumas, bet ir vieas pobdis. ATPK 1861 straipsnyje numatytam teismo ar teisjo
autoriteto eminimui taip pat bdingas vieumo poymis.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybmis, pritartina apeliacins instancijos teismo ivadai,
kad formaliai ioje byloje S. S. veiksmai atitinka BK 232 straipsnyje tvirtintos nusikalstamos
veikos sudties poymius. Taiau kita dalis io teismo ivados, kad S. S. veika pagal
objektyvij ir subjektyvij poymi turin, j pasireikim pasiek tok pavojingumo laipsn,
jog btina taikyti baudiamj atsakomyb, nra pagrsta tinkamais teisiniais argumentais.
Kasacins instancijos teismas sprendia, kad konkreios ios bylos aplinkybs neleidia daryti
pagrstos ivados, jog S. S. veika buvo tokia pavojinga, kad u j turjo bti taikoma
baudiamoji atsakomyb. Sprendiant apie veikos pavojingumo pobd bei laipsn tokio
pobdio bylose itin svarbu atidiai vertinti nustatyt aplinkybi visumos pavojingum, pvz.,
kokius adresatus informacij pasiek, koki reakcij tokia informacija sukl, galjo sukelti,
t. y. koks buvo ir pats vieumo pobdis.
Apeliacins instancijos teismo ivada, kad S. S. teiginiai visuomenje apie mog, apie kur yra
paskleisti tokio pobdio duomenys, neabejotinai suformuoja neigiam nuomon, nra teisinga
ios bylos kontekste ta prasme, kad visuomen, be keleto teismo darbuotoj, ie teiginiai
nepasklido ir nesukl rimt aling pasekmi (neigiam atgarsi apie teisj, vykdani
teisingum, bylos duomenys nepatvirtino). I apklaust liudytoj parodym matyti, kad tai
nepadar esmins takos i asmen nuomons apie teisj pakeitimui: vieni j patvirtino, kad
net nesigilino rato turin (ratins darbuotojos), kiti, kad nekreip dmesio rato turin ir jo
neprim kaip tiesos (gydytoja, kuriai buvo adresuotas ratas), kiti susipaino su turiniu prie
rat perduodami teisjai ir tiesiog paymjo, kad informacija buvo nemaloni.
ios bylos kontekste pastebtina, kad vieumas, kai ugauli informacija pasiekia kelet asmen ir
kai vieumas pasireikia daug plaiau, pvz., per iniasklaidos priemones, vieo teismo posdio
metu ir pan., yra skirtingo pavojingumo laipsnio ir t reikia atsivelgti teisikai vertinant veik.
Taigi nepaneigiant vieumo poymio aplinkybs nustatymo ioje byloje, konstatuotina, kad ios
bylos kontekste vieumas nesiek tokio pavojingumo laipsnio, dl kurio asmen reikt traukti
baudiamojon atsakomybn.
Taigi atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad S. S. neteisti veiksmai
praymuose teismui nurodyti teiginiai Klaipdos miesto apylinks teismo pirminink S. N.
dengia antstolius dl padaryt nusikalstam veik. Pirminink atvirai isak pozicij, kad a
teisingumo nepasieksiu, tai yra byl Klaipdos miesto apylinks teisme nelaimsiu pagal savo
pavojingumo laipsn utraukia ne baudiamj, o galbt administracin atsakomyb pagal ATPK
1861 straipsn.

Remiantis tuo, kas idstyta, emesns instancijos teism sprendim dalys dl S. S. nuteisimo
pagal BK 232 straipsn (2010 m. balandio 30 d. veika) naikintinos dl netinkamo baudiamojo
statymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudiamoji byla S. S. nutrauktina
BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo poymi.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. lapkriio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-476/2014.

BK 265 straipsnis (Neteistas aguon ar kanapi auginimas)

Nutartimi papildoma ankstesn praktika dl BK 265 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
poymi aikinimo: pasisakoma, kas laikytina auginimu, kanapi didelio kiekio nustatymo,
baudiamosios ir administracins atsakomybs atskyrimo kriterij. Nutartyje konstatuota, kad
2-3 vienetai kanapi nra didelis j kiekis.
BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudiamoji atsakomyb tam, kas paeisdamas
nustatyt tvark augino didel kiek aguon, kanapi ar kit narkotini ir psichotropini
mediag sra traukt augal. ios nusikalstamos veikos objektyvieji poymiai pasireikia
atliekant veiksmus, sudaranius mint augal auginimo proces nuo j sjos iki prieiros
auginimo metu, siekiant, kad augalai iaugt, subrst ir tapt tinkami narkotinms mediagoms
gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikms, ar kaltininkui iuos augalus pavyko iauginti iki
j subrendimo stadijos, ar ne. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso
(toliau ATPK) 1072 straipsnis numato atsakomyb u neteist opijini aguon, kanapi ar
kokamedi auginim. Taigi darytina ivada, kad u nedidelio kiekio opijini aguon, kanapi ar
kokamedi auginim numatyta administracin atsakomyb.
I BK 265 straipsnio 1 dalies dispozicijos teksto akivaizdu, kad statym leidjas
baudiamosios atsakomybs atsiradimo kriterijumi laik neteistai auginam augal kiek, o ne
augal mas, joje esanios narkotins mediagos kiek ar pan. Taigi emesns instancijos teismai
netinkamai aikino baudiamj statym kanapi mass didel kiek (jis tinka kaltininko
veiksmams, susijusiems su neteistu disponavimu kanapmis) prilygindami dideliam kiekiui
auginam augal. Be to, pagal toki teism taikyt kanapi didelio kiekio apskaiiavimo
metodik, kuri remiasi sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandio 23 d. sakymu Nr. V-239
patvirtintomis rekomendacijomis, tas pats augal kiekis bgant laikui ir augalams augant i
nedidelio kiekio (iki 5 g) pasiekt didel (daugiau kaip 500 g), o dar vliau galt pasiekti ir labai
didel (daugiau kaip 2500 g), nors augalo vienet (stieb) kiekis ir nesikeist ar net sumat.
Taigi baudiamosios atsakomybs kriterijus yra paeidiant nustatyt tvark augint aguon,
kanapi ar kit narkotini ir psichotropini mediag sra traukt augal didelis kiekis, o ne
augal mas, todl teismas turi nustatyti kok augal kiek kaltininkas augino. Toki ivad
patvirtina ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama teism praktika panaios kategorijos
bylose, pavyzdiui, asmuo buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dal u tai, kad neteistai
augino didel kiek 21 vienet kanapi (kasacin nutartis baudiamojoje byloje
Nr.
2K-596/2011).
Apraomojoje nuosprendio dalyje nurodyta, kad N. J. 2010 m. vasara iltnamyje
pasodino 2-3 kanapi daigus. Tai pripaino pats N. J. bei patvirtina apiros protokolu
ufiksuotos jo mobiliajame telefone esanios kanapi stieb, augani iltnamyje, nuotraukos.
Taigi i esms i faktin aplinkyb teismo nustatyta, tik ji nebuvo teisikai vertinta.

Teisj kolegijos vertinimu, 2-3 vienet kanapi uauginimas nra didelis j kiekis. Taigi
atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad N. J. neteistas uauginimas 2-3
vienet kanapi utraukia ne baudiamj, o galbt administracin atsakomyb pagal
ATPK 1072 straipsn. Remiantis tuo, kas idstyta, emesns instancijos teism sprendim dalys,
kuriomis N. J. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dal, naikintinos dl netinkamo baudiamojo
statymo aikinimo ir taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudiamoji byla dl
ios dalies nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. gruodio 9 d. nutartis byloje Nr. 2K-521/2014.

BK 270 straipsnis (Aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo

taisykli paeidimas)
Kasacine nutartimi papildoma ankstesn praktika (pvz., 2K-54/2011) aikinant
BK 270 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudties poymius atskleidiami vairs
alos grsms aplinkai nustatymo aspektai, konstatuojama, kad pavojaus suklimo prielaidos
akivaizdiai nepakanka, siekiant asmen patraukti baudiamojon atsakomybn pagal
BK 270 straipsn. Kasacinje nutartyje taip pat pasisakoma dl administracins ir
baudiamosios atsakomybs atskyrimo kriterij.
Pastaba. BK 270 straipsnis 2011 m. gruodio 22 d. yra pakeistas, taiau nutartyje pateikti
iaikinimai gali bti aktuals aikinant ir iuo metu galiojanio BK 270 straipsnio nuostatas.
Apeliacins instancijos teismas konstatavo, kad: dl neteisto atliek paalinimo bdo ir
labai didelio atliek kiekio bei ries galjo atsirasti sunki padarini aplinkai, taiau bylos
mediagoje nra duomen, jog j atsirado; byloje neatliktas ems sklyp paviriaus ir gilesni
jo sluoksni grunto tyrimas, todl neaiku, ar is i tikrj buvo utertas; nustatyta, kad kilo
grsm gruntini vanden uterimui, taiau byloje nra duomen, jog jie buvo uterti. Neaiku,
kaip pasireik grsm gruntini vanden uterimui, ar gruntas buvo sugadintas, ar jis
sugadintas nepataisomai. Be to, apeliacins instancijos teismas nurod, kad negalima daryti
neginijamos ivados, jog aplinkai padaryta didel ala bei pasirinktas teisingas alos dydio
apskaiiavimo bdas (aplinkai padaryta ala buvo apskaiiuota tris kartus, kiekvien kart
nurodant skirtingus jos dydius, juos nuolat didinant).
alos grsm aplinkai, jos pobdis ir dydis gali bti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto
specialisto ivadomis. Kilusi grsm aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o btina j
rodyti. Bylos apeliacinio nagrinjimo metu to nebuvo padaryta. Vilniaus regiono aplinkos
apsaugos departamento Vilniaus rajono agentros 2008 m. birelio 3 d. patikrinimo akte Nr. 137
nurodyta, kad dviejuose sklypuose ukastos atliekos (sustumtos duobes), o tai patvirtina alia
M. S. gyvenamojo namo stovintis vikrinis traktorius bei 2008 m gegus 26 d. patikrinimo aktas
Nr. 124. Taiau ie duomenys nepatvirtina atliek ukasimo A. B. sklype fakto. Nebuvo imami
ems, grunto mginiai i A. B. sklype buvusios duobs, nors jos buvimo vieta konstatuota
2008 m. gegus 26 d. patikrinimo aktu. Taigi duobs vieta buvo inoma, kas leido patikrinti, ar
joje nra ukast atliek. Taiau to nebuvo padaryta.
Nepaisant to, apeliacins instancijos teismas padar ivad, kad dl uterto ems
paviriaus ir jo gilesni sluoksni ems sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir
(duomenys neskelbtini)), sunaikinto natralaus grunto (jo struktros), sumaiant j su atliekomis,

kilusios grsms gruntini vanden uterimui ir padarytos alos aplinkai galjo atsirasti sunki
padarini aplinkai dl E. B. neteist tyini veiksm, ir kvalifikavo jo veiksmus pagal
BK 270 straipsnio 1 dal.
Paymtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo statymas apibria, kas
laikoma pavojingomis atliekomis. Pavojingosios atliekos atliekos, kurios pasiymi viena ar
keliomis pavojingomis savybmis, nurodytomis io statymo 4 priede (2 straipsnio 53 punktas),
o nepavojingos atliekos visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms (2 straipsnio
48 punktas). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentros vedjo
pavaduotojas S. Tretjakovas 2008 m. gegus 26 d. patikrinimo akte Nr. 124 nustat, kad ems
sklypuose yra supiltos atliekos, kurios yra augalins kilms, statybins ir buitins atliekos.
Nustatant atliek ris jos nebuvo vertinamos kaip pavojingos ar nepavojingos, o tiesiog buvo
konstatuota, kad natralus gruntas buvo sumaiytas su atliekomis ir tai yra uterimas, nes buvo
sunaikinta grunto struktra. Grsm gruntini vanden uterimui buvo konstatuojama viso
baudiamojo proceso metu.
Neabejotina, kad atliek tvarkymas yra svarbi Europos Sjungos aplinkos apsaugos
politikos dalis. Atliek tvarkymo politikos ir teisinio reglamentavimo Europos Sjungoje
pagrindas yra Europos Sjungos sutartis (2830 ir 174176 straipsniai) ir Bendrijos atliek
tvarkymo strategija. Europos Sjungoje atliek tvarkymas grindiamas septyniais pagrindiniais
principais (gamtos itekli suverenitetas ir pareiga nedaryti alos aplinkai; prevencini veiksm
principas; bendradarbiavimo principas; darnaus vystymosi principas; atsargumo principas;
bendrosdiferencijuotos atsakomybs principas ir terjas moka principas). Terjas moka
yra vienas svarbiausi princip. Atliek tvarkymo ilaidas turi padengti j turtojai arba
gamintojai. Pagal princip terjas moka subjektas, padarantis al aplinkai arba sukeliantis
neivengiam (reali) tokios alos grsm, i esms turt atlyginti btin alos prevencijos arba
itaisymo (atlyginimo) priemoni ilaidas. Svarbi yra ir 2008 m. lapkriio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dl aplinkos apsaugos pagal baudiamj teis, kuri
taip pat nereikalauja tokio plataus kriminalizavimo ir baudimo vien tik u pavojaus aplinkai
atsiradimo galimyb. Manytina, kad tik pavojaus suklimo prielaidos akivaizdiai nepakanka,
siekiant asmen patraukti baudiamojon atsakomybn. al aplinkai galima vertinti kaip ypating
alos r, nes jos negalima beslygikai priskirti nei prie turtins, nei prie neturtins alos. ios
ries ala turi ir turtins, ir neturtins alos poymi. Todl tenka sprsti klausimus, susijusius
su tuo, kaip nustatyti aplinkos objekt, kuriam padaroma ala, taip pat poveikio laipsn ir veikas,
kurios kelia grsm aplinkai. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad atskiriant
civilin atsakomyb u al aplinkai nuo civilins atsakomybs u reali alos grsm darytina
ivada, jog pirmoji atsakomyb sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dl to jos atkrimo
priemoni taikymu bei su tuo susijusiomis ilaidomis, o antroji su prevencijos priemoni
taikymo ilaid atlyginimu (kasacin nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7465/2008).
Kiekvienu materialins atsakomybs u al aplinkai taikymo atveju yra taikomas visiko
alos atlyginimo principas, kuris reikia, kad asmuo, padars al aplinkai, turi visikai atlyginti
nuostolius, t. y. grinti aplink toki padt, kokia bt buvusi, jeigu ala nebt padaryta.
Visiko alos atlyginimo materialins atsakomybs u al aplinkai atveju siekiama kompensuoti
aplinkai padaryt al. Dl tarptautini atsakomybs u al aplinkai reim taip pat paymtina,
kad daugiausia dmesio skiriama ekonomini nuostoli, atsiradusi taikant prevencines ar
aplinkos bkls atkrimo priemones, atlyginimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra iaikins, kad
kiekvien kart, kai reikia sprsti, pripainti veik nusikaltimu ar kitokiu teiss paeidimu, labai

svarbu vertinti, koki rezultat galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalini bausmi
taikymu, priemonmis (administracinmis, drausminmis, civilinmis sankcijomis ar visuomens
poveikio priemonmis ir pan.). Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuostat negali bti pritarta
tokiai baudiamojo statymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant iimtinai civiliniams,
administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas
(kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-324/2013).
Vienas atsakomybi atribojimo kriterij tvirtintas ATPK 9 straipsnio 2 dalyje. Jame
teigiama, kad administracin atsakomyb u iame kodekse numatytus teiss paeidimus
atsiranda, jeigu savo pobdiu ie paeidimai pagal galiojanius statymus neutraukia
baudiamosios atsakomybs. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra iaikins, kad tokiais
atvejais, kai u analogik veik numatyta ir baudiamoji, ir administracin atsakomyb,
sprendiant teisins atsakomybs ries nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi
nusikalstamos veikos sudties bei baudiamosios atsakomybs klausimai, ir tik po to, padarius
ivad, kad veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veik nusikalstam,
svarstomi administracins atsakomybs klausimai (kasacin nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-531/2001). Darytina ivada, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalies formalus suvokimas, t. y.
aikinimas taip, kad be veikos pavojingumo vertinimo visais atvejais turt bti taikomas
BK (taip i esms eliminuojant galimyb taikyti ATPK), neatitikt ATPK 9 straipsnio 2 dalyje
suformuluotos nuostatos prasms (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-776/2012).
Kiekvienu atveju teismas, vertindamas kiekvienos atsakomybs prigimt konkreioje byloje,
turt nusprsti, ar turt bti taikoma administracin ar baudiamoji atsakomyb. Atsivelgiant
ekologinio aplinkos terimo paeidimo esm, jo pavojingumo pobd ir laipsn, aplinkos
terjui gali bti taikomos administracins arba baudiamosios, kartu ir materialins (civilins)
atsakomybs priemons.
Paymtina, kad administracin atsakomyb yra pagrindin atsakomybs ris, taikoma
u
aplinkos
apsaugos,
kartu
ir
aplinkos
terimo
paeidimus.
BK 270 straipsnio 1 dalyje tvirtintas pavojaus daugelio moni gyvybei ar sveikatai arba didels
alos gyvnijai, augmenijai ar kit sunki padarini grsms poymis statymo leidjo
panaudotas tam, kad baudiamoji atsakomyb u ias veikas bt atribota nuo administracins
atsakomybs u panaius administracinius teiss paeidimus, pvz., numatytus ATPK 51 3 (atliek
tvarkymo taisykli reikalavim nevykdymas), 53 (ems gelmi, j itekli apsaugos ir
naudojimo reikalavim paeidimas) straipsniuose.
Atribojant administracin ir baudiamj atsakomyb u aplinkos apsaugos arba gamtos
itekli naudojimo taisykli paeidimus, btina vertinti padaryt veik pagal objektyvij ir
subjektyvij poymi turin, j pasireikim, vadovautis protingumo, proporcingumo,
teisingumo ir kit bendrj teiss princip nuostatomis. Paeidimo intensyvumo mastas
pagrindinis takoskyros tarp baudiamosios ir administracins atsakomybs u aplinkos apsaugos
paeidimus elementas. iuo atveju potencialios alos grsms aplinkai nustatymas ir tokios alos
grsms dydis yra lemiamas kriterijus sprendiant baudiamosios ir administracins
atsakomybs u aplinkos teiss paeidimus atribojimo klausimus. Tokiais atvejais alos grsms
aplinkai pagrindimas tampa labai svarbus.
Teismas privalo isamiai motyvuoti, kodl kaltininkui taikytina baudiamoji, o ne
administracin atsakomyb (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7201/2008).
Apeliacins instancijos teismas apskritai nemotyvavo, kodl E. B. u aplinkos apsaugos arba
gamtos itekli naudojimo taisykli paeidim taik baudiamj, o ne administracin
atsakomyb.

Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
2014 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. 2K-96/2014.

byl

skyriaus

kolegijos

BK 281 straipsnis (Keli transporto eismo saugumo ir transporto priemoni

eksploatavimo taisykli paeidimas)
Nutartimi papildoma kasacinio teismo praktika transporto eismo saugumo baudiamosiose
bylose. Joje pabrta, kad, sprendiant dl baudiamosios atsakomybs pagal BK 281 straipsn,
svarbu vertinti ne tik klities laiku nepastebjusio vairuotojo padarytus KET paeidimus, bet
taip pat klit sudariusio asmens veiksm atitikim KET reikalavimams. iuo aspektu svarbu
nustatyti, kokia yra KET paeidim taka galimybei laiku pastebti klit kelyje.
Nekelia abejoni, kad kiekvienas transporto priemon vairuojantis asmuo turi bti
maksimaliai atsargus, pasirinkti saug greit atsivelgiant eismo intensyvum, krovinio ir
transporto priemons ypatumus, j bkl, kelio ir meteorologines slygas, matomum, kad
kiekvienu metu galt suvaldyti transporto priemon. Kita vertus, vairuotojas turi pagrst teis
tiktis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepaeis eismo saugumo reikalavim ir nekels pavojaus
sau ir kitiems. Todl, vertinant transporto priemon vairuojanio asmens veiksmus reaguojant
netiktai kelyje atsiradusi klit, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada ias klitis
numatyt, pavyzdiui, kad keli netiktai vaiuos dviratininkas (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009) arba kad ant vaiuojamosios kelio dalies tamsiu paros
metu gali gulti psiasis (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-169/2010), arba kad
psiasis tamsiu paros metu nesinedamas vieianio ibinto ir nesegdamas vies atspindinio
atvaito tiesiog eis vaiuojamja kelio dalimi (kasacin nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-384/2013).
Teism praktikoje yra ir toki precedent, kai asmuo, tamsiu paros metu nepastebjs
tinkamai nepaenklintos klities ir atsitrenks i klit, nebuvo laikomas eismo vykio
kaltininku, o kaltu dl eismo vykio buvo pripaintas klit sudars eismo dalyvis (pvz., kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-313/2005). Tokio pobdio bylose sprendiant eismo
vykio prieasties klausim turi bti nustatomi ir vertinami ne tik klit laiku nepastebjusio
vairuotojo padaryti KET paeidimai (vis btin atsargumo priemoni nesilaikymas,
neatsivelgimas meteorologines slygas, kelio bkl, matomum ir pan.), bet ir klit sudariusio
asmens veiksm atitiktis KET reikalavimams, taip pat kiti faktoriai, galj turti reikms eismo
vykiui. Taiau, net ir nustaius KET paeidim ir jo prieastin ry su eismo vykiu bei padaryta
ala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsn turi bti nustatyta ir eismo vyk
suklusio asmens neatsargi kalt (pasitikjimas arba nerpestingumas). Nusikalstamam
pasitikjimui konstatuoti btina nustatyti, kad transporto priemon vairuojantis asmuo suvok
riziking savo veikos pobd, numat, kad jo padarytas KET paeidimas gali sukelti eismo vyk
ir al kito asmens sveikatai, taiau lengvabdikai tikjosi i padarini ivengti. Tai reikia,
kad toks asmuo netinkamai vertino ar pervertino konkreias objektyvias aplinkybes, kurios, jo
manymu, turjo ukirsti keli padariniams. Nusikalstamam nerpestingumui konstatuoti btina
nustatyti, kad transporto priemon vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar
pavojingumo, nenumat, kad jo padarytas KET paeidimas gali sukelti eismo vyk ir al kito
asmens sveikatai, taiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turjo ir galjo tai
numatyti. Turjimas numatyti padarinius iplaukia i statymo nustatytos pareigos vairuotojams
imanyti Saugaus eismo automobili keliais statymo nuostatas, mokti KET ir j laikytis, imtis

vis btin atsargumo priemoni, nekelti pavojaus kit eismo dalyvi, kit asmen ar j turto
saugumui ir aplinkai. Galjimas numatyti padarinius reikia vairuotojo reali galimyb
konkreioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingum, numatyti eismo vyk, dl kurio gali
kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendia konkreiu atveju vertins eismo slygas
bei situacij, kit eismo dalyvi veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos
aplinkybes.
Nagrinjamoje byloje klitis kelyje buvo sudaryta priverstinai sustojus traktoriui su
priekaba. Vertindami traktoriaus vairuotojo veiksmus, teismai rmsi specialisto ivados
11 punkte nurodyta ivada, kad nra pagrindo teigti, jog traktoriaus MTZ 80 vairuotojo J. J.
veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu poiriu bt buv nepriimtini ir bt turj
prieastin ry su io eismo vykio kilimu. Taiau sutikdami su tokia ivada teismai neatsak
gynybos keliamus klausimus dl traktoriaus vairuotojo padaryt KET paeidim ir j tiktinos
takos S. S. galimybei laiku pastebti klit kelyje. I svarbi nepaneigt gynybos argument
pirmiausia pamintini tie, kurie rodo, jog traktoriaus vairuotojas neatliko vis btin ir KET
nustatyt pareig, utikrinani kit eismo dalyvi galimyb tamsiu paros metu ir esant blogoms
oro slygoms laiku pastebti traktori su priekaba. Antai traktoriaus vilkta priekaba nebuvo
paenklinta pagal KET 4 priedo 13 punkte numatytus reikalavimus; traktoriaus vairuotojas,
bdamas prie sustojusios transporto priemons, nevykd KET 25 punkto reikalavimo vilkti
rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais arba bti prisisegs atvait, taip pat
nevykd KET 98 punkto reikalavimo pastatyti avarin enkl ne maiau 50 metr iki klities
(tai, kad buvo ruotasi t padaryti, n kiek nepadjo S. S. laiku pastebti klit). Turint galvoje,
kad traktoriaus vairuotojas blogo oro slygomis tamsiu paros metu technikai netvarkingu
traktoriumi magistraliniu keliu msi vilkti priekab, pakraut sunkiai pastebim ieno ritini,
kasatoriaus teiginys, kad i KET reikalavim nevykdymas kl real pavoj kitiems eismo
dalyviams, turjo bti isamiai patikrintas. Taiau gynybos argumentai teism nebuvo tinkamai
inagrinti ir tikinamai atmesti. Neaiku, kokiais KET punktais remdamiesi teismai padar
ivad, kad traktoriaus priekaba buvo paenklinta pagal KET reikalavimus, nes prie jos buvo
pritvirtintas avarinis enklas. Teisme apklausto specialisto nuoroda KET 246.5 punkt (T. 2, b.
l. 79), numatant slygas, kuriomis draudiama vairuoti transporto priemon tamsiu paros metu,
nepagrindia, kad avarinio enklo pritvirtinimas prie priekabos leidia j eksploatuoti tamsiu
paros metu ir be veikiani ibint (KET 4 priedo 13 punktas). Tokios ivados nepagrindia ir
specialisto ivadoje pateiktas konstatavimas, kad priekabai (SP-60) gamintojas nenumat
viesins signalizacijos ir atvait (T. 1, b. l. 108). ios aplinkybs reikalauja isamesnio
nagrinjimo. Neaiku, kaip teismai vertino nukentjusij V. P., A. P. , M. M. parodymus apie tai,
kad traktoriaus ir priekabos tamsoje nesimat, kad avarin enkl ant priekabos galima buvo
pastebti tik prijus keli metr atstumu (T. 2, b. l. 34-35). Abejoni taip pat kelia pirmosios
instancijos teismo ivada, kad vairuotojas turjo vaiuoti ne ariau deiniojo krato, o
provomis, ir kad traktoriaus priekaba netrukd tomis ivaintomis vmis vaiuoti. Turint
galvoje tai, kad priekaba um didesn deins kelio puss dal ir kad prieinga eismo juosta
nebuvo laisva, taip pat turint galvoje tams paros met ir blogas oro slygas, tokia ivada
reikalauja atskiro techninio tyrimo, kuris ioje byloje atliktas nebuvo.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. balandio 8 d. nutartis byloje Nr. 2K-160/2014.

BK 294 straipsnis (Savavaldiavimas)

Nutartyje pasisakoma dl savavaldiavimo sudties poymi nustatymo, iuo aspektu svarbus

aikinimas, kad asmens elgesiui pripainti neteistam nepakanka abstraki nuorod
CK nuostatas. Konstatuota, kad byloje yra nepagrsta, kodl kontakt vengimas (neleidimas
namus) turt bti laikomas tiek pavojingu, kad dl to kilt baudiamoji atsakomyb. Nutartyje
prieita prie ivados, kad neleidimas namus nagrintoje situacijoje negali bti vertinamas kaip
b. a. utraukiantis CK reikalavim teises ginti per teism, nenaudoti savigynos bd paeidimas.
Darytina ivada, kad S.V. B. veikoje nra BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyt
poymi. BK 294 straipsnio taikymo klausimais Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra prims
vienodos teism praktikos formavimui reikming nutari, skaitant ir didiausi precedento
gali turinias Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos nutartis. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktikoje (nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011,
Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012) yra iaikinta, kad:
savavaldiavimas tai savavalikas, nesilaikant statym nustatytos tvarkos, ginijamos
arba pripastamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teiss vykdymas,
padars didels alos asmens teisms ar teistiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas (toliau CK) nustato, kad gyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis
statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morals principus bei veikti siningai,
laikytis protingumo ir teisingumo princip;
situacijos, kai asmuo gyvendina turim subjektin teis smoningai ignoruodamas
statymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavalikai, o kai toks savavalikas teiss
vykdymas yra pavojingas ir padaro didels alos kito asmens teisms ar teistiems interesams,
atsiranda pagrindas taikyti baudiamj atsakomyb u savavaldiavim;
inkriminuojant savavaldiavim btina nustatyti ir tai, kad asmuo suvok savo veiksm neteist
ir savavalik pobd, numat, kad dl to bus padaryta didels alos kito asmens teisms ir
interesams, ir i padarini norjo (tiesiogin tyia) arba j nenorjo, bet smoningai leido jiems
atsirasti (netiesiogin tyia);
turi bti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) paeidia statym
nustatyt tvark, bet yra neteistas (konkreiai nurodant, kokie statymai ar teiss aktai,
nustatantys mint tvark, yra paeisti), agresyvus, baustinas ir pan.;
privalomas patraukti baudiamojon atsakomybn u savavaldiavim btinas objektyvusis
poymis veiksmai, paeidiantys statym nustatyt tvark (vykdyti tikr ar tariam teis,
paprastai, manoma tik veikimu);
negalimas tokios teisins praktikos formavimas, kai sprendiant civilinius ginus
taikomos baudiamosios teiss normos ir asmens elgesys esant iimtinai civiliniams teisiniams
santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir kad tai derinasi ir su
konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kart konstatuota, kad siekiant ukirsti keli neteistoms
veikoms ne visada tokios veikos pripaintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims
taikytinos paios grieiausios priemons bausms, ir kad dl to kiekvien kart, kai reikia
sprsti, pripainti veik nusikaltimu ar kitokiu teiss paeidimu, labai svarbu vertinti, koki
rezultat galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmi taikymu, priemonmis
(administracinmis, drausminmis, civilinmis sankcijomis ar visuomens poveikio priemonmis
ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d., 2005 m. lapkriio 10 d. nutarimai).
Kasacine tvarka apskstame Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nuosprendyje kasacin praktika yra minima, taiau teismo ivados
darytos nukrypstant nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinim esms. Apeliacins

instancijos teismas konkreiai nenurod, koks kaltininko elgesys laikytinas neteistu.

Konstatavimas, kad S. V. B. veng kontakt su nukentjusiuoju V. K., bei nuorodos
CK 1.138 ir 1.139 straipsnius, numatanius, kad civilines teises statym nustatyta tvarka gina
teismas (CK 1.138 straipsnis) ir kad panaudoti savigyn ginant savo civilines teises leidiama tik
CK numatytais atvejais (CK 1.139 straipsnis), konkreiau neargumentuojant, kaip S. V. B. ias
nuostatas paeid, nra pagrindas daryti ivad, jog buvo padaryta BK 294 straipsnio 1 dalyje
numatyta nusikalstama veika. Apeliacins instancijos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendyje
nra paaikinta, kokie konkrets statym reikalavimai buvo paeisti vengiant kontakt, kodl
kontakt vengimas turi bti pripastamas baudiamj atsakomyb utraukianiu pavojingu
elgesiu. Juolab kad ir ivada apie kontakt vengim daryta remiantis i esms tik nukentjusiojo
parodymais apie tai, kad jis buvo nuvyks pas S. V. B., mat, kad dega viesa, taiau namus
nebuvo sileistas. Tokia nukentjusiojo nurodoma aplinkyb savaime negali bti pagrindas
konstatuoti, kad S. V. B. paeid kokius nors statym reikalavimus. Neleidimas namus
nagrinjamoje situacijoje negali bti vertinamas kaip baudiamj atsakomyb utraukiantis
CK reikalavim teises ginti per teism, nenaudoti savigynos bd paeidimas. Abstrakios
nuorodos mintas CK nuostatas apeliacins instancijos teismo nuosprendyje, nenurodant joki
teiss akt, nustatani pareig asmeniui, kurio turtas buvo parduotas varytyni metu, teikti
pagalb turto pirkjui perimant turt, dti pastangas, kad tas turtas bt kuo greiiau perduotas ar
pan., nra tinkami teisiniai argumentai, galintys pagrsti ivad, kad buvo savavalikai vykdoma
ginijama savo tariama teis BK 294 straipsnio 1 dalies prasme.
Paymtina, kad i V. K. parodym yra aiku, jog varytynes vykds antstolis jam
negaljo teisingai nurodyti, kur yra varytynse pardavinjama technika. Tokioje situacijoje yra
pagrindas teigti, kad V. K. teis nuosavyb buvo varoma pirmiausia ne dl S. V. B.
prietaraujanio statymams elgesio, o dl ne itin tinkamo varytyni organizavimo. Sutiktina ir
su kasacinio skundo argumentais, kad vien tik ta aplinkyb, jog nukentjusysis nra teisininkas,
nra pagrindas daryti ivad, kad nukentjusiojo interesai negaljo bti ginami velnesniais u
baudiamj persekiojim bdais. Apeliacins instancijos teismo 2014 m. sausio 24 d.
nuosprendyje nra joki motyv, i kuri bt aiku, dl koki prieasi kombaino
Claas Lexion 520 perdavimo klausimas negaljo bti sprendiamas civilinio proceso tvarka, t.
y. kad priimant apkaltinamj nuosprend buvo laikytasi baudiamj byl dl savavaldiavimo
praktikai ypa aktuali Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iaikinim, kad tais atvejais,
kai reikia sprsti, pripainti veik nusikaltimu ar kitokiu teiss paeidimu, labai svarbu vertinti,
koki rezultat galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmi taikymu, priemonmis
(administracinmis, drausminmis, civilinmis sankcijomis ar visuomens poveikio priemonmis
ar pan.).
Padarius ivad, kad S. V. B. veikoje nra BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo poymi, kartu darytina ivada, kad dl senaties termin sujimo S. V. B. negali bti
taikoma baudiamoji atsakomyb ir pagal BK 223 straipsnio 1 dal.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2013 m. lapkriio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-462/2014.

BK 307 straipsnis (Pelnymasis i kito asmens prostitucijos)

Papildoma ankstesn kasacinio teismo praktika (pvz., 2K-334/2010, 2K-227/2012, 2K-315/2013)
plaiau pasisakant dl prostitucijos svokos, taip pat argumentuota, kad prostitucija yra susijusi
ne tik su lytiniu santykiavimu, bet ir kitokiu asmens lytins aistros tenkinimu u umokest.

Prostitucija tai veikla u pinigus arba kitokia turtin nauda lytikai santykiaujant ar
kitaip tenkinant kit asmen lytin aistr. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pai prostitucij,
bet prostitucija usiimani asmen inaudojim, pelnymsi i j. Pajam turjimas i kito
asmens prostitucijos reikia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija usiimaniu asmeniu
pagrindu gauna pajam (visas pajamas arba dal). is susitarimas gali bti susietas tiek
priklausomybs ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija usiimantis asmuo gali
mokti kaltininkui u galimyb verstis prostitucija, taip pat u saugumo utikrinim, kitas jam
teikiamas paslaugas, pavyzdiui, u veim, patalp suteikim ir pan. Svadavimas prostitucijai
tai tarpininkavimas tarp prostitucija usiimaniojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam
santykiavimui arba kitokiam lytins aistros tenkinimui. Svadavimas gali bti prostitucija
usiimanio asmens teikiam paslaug reklamavimas, jo pristatymas klientui, klient paieka ir
pan.
<...> BK 2 straipsnio 1 dalyje tvirtintas vienas esmini baudiamosios teiss princip
nra nusikaltimo be statymo (nullum crimen sine lege). Asmuo atsako pagal Kodeks tik tuo
atveju, jeigu jo padaryta veika buvo udrausta baudiamojo statymo, galiojusio nusikalstamos
veikos padarymo metu. Kadangi is principas taip pat tvirtintas mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijos 7 straipsnyje, tai principo aikinimui ir taikymui reikminga, be
kita ko, Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktika. ETT sprendimuose
(e. g. Kuolelis, Bartoeviius and Burokeviius v. Lithuania, nos. 74357/01, 26764/02 and
27434/02, judgment of 19 February 2008) konstatuota, kad Konvencijos 7 straipsnis turt bti
aikinamas ir taikomas (kaip iplaukia i jo objekto ir tikslo) taip, kad bt utikrinta veiksminga
apsauga nuo savavaliko baudiamojo persekiojimo, nuteisimo ir nubaudimo. Taigi Konvencijos
7 straipsnis neapsiriboja kaltinamajam nepalankaus retrospektyvaus baudiamosios teiss
taikymo draudimu. Bendresne prasme jame taip pat tvirtinamas principas, kad tik statymas gali
apibrti nusikalstam veik ir nustatyti bausm ir kad baudiamasis statymas negali bti
pleiamai aikinamas kaltinamojo nenaudai, pavyzdiui, taikant analogij. I to iplaukia, kad
nusikalstama veika turi bti aikiai apibrta statyme. is reikalavimas yra patenkinamas tuo
atveju, kai asmuo gali i atitinkamos nuostatos ir prireikus pasitelkdamas ios nuostatos
aikinim teism praktikoje nustatyti, kokie veiksmai ar neveikimas sukels jo baudiamj
atsakomyb (ibid.; K.A. et A.D. c. Belgique, nos 42758/98 et 45558/99, arrt du 17 fvrier 2005).
Konvencijos 7 straipsnyje vartojama statymo svoka atitinka statymo svok, nurodyt
kituose Konvencijos straipsniuose; i svoka apima tiek statymin, tiek precedentin teis
(teism praktik) ir suponuoja kokybinius reikalavimus, skaitant prieinamum ir numatomum
(ibid.). Dl numatomumo ETT pozicija ta, kad ir kaip aikiai bt suformuluota teiss nuostata
bet kurioje teiss srityje, skaitant baudiamj teis, neivengiamai egzistuoja teisminio
aikinimo elementas. Visada reiks iaikinti abejoni kelianius klausimus ir prisitaikyti prie
besikeiiani aplinkybi. I ties kai kuriose valstybse Konvencijos dalyvse progresyvus
baudiamosios teiss pltojimas per teismin teiskr (precedentin teis) yra siaknijusi ir
btina teisins tradicijos dalis. Konvencijos 7 straipsnis negali bti suprantamas kaip
udraudiantis laipsnik baudiamosios atsakomybs norm iaikinim pateikiant teismin
aikinim nuosekliai nagrinjant bylas su slyga, kad rezultatas yra suderinamas su
nusikalstamos veikos esme ir pagrstai numatomas (ibid.; EUROFINACOM c. France,
no 58753/00, dcision du 7 septembre 2004; Schluga v. Austria, nos. 65665/01, 71879/01 and
72861/01, decision of 26 September 2002). Numatomumo svokos ribos didele dalimi priklauso
nuo atitinkamo statymo teksto turinio, jo taikymo srities ir asmen, kuriems jis skirtas, skaiiaus

bei ypatum (e. g. K.A. et A.D. c. Belgique). Reikalavimas, kad baudiamasis statymas turi bti
numatomas, neprietarauja tam, kad asmeniui tekt kreiptis kompetentingos konsultacijos
siekiant atsivelgiant situacijos aplinkybes pagrsta apimtimi vertinti galimus konkreios
veikos teisinius padarinius, juolab kai asmuo yra profesionalas, kuriam prasta bti ypatingai
atsargiam (rpestingam) atliekant savo darb. Be to, i tokio asmens galima tiktis itin rpestingo
galim pavoj vertinimo (ibid.).
Atsivelgdama idstytus principus, kolegija paymi, kad teism praktikoje vartojamas
prostitucijos apibrimas atitinka bendrinje kalboje vartojamos prostitucijos svokos reikm,
kuri apima ne tik lytin santykiavim, bet ir kitok lytins aistros tenkinim u umokest.
Tarptautini odi odynas apibria prostitucij kaip lytin santykiavim arba kno pasil
galumui patenkinti u materialin atlyginim (Tarptautini odi odynas. Alma littera,
2005). Pati kasator skunde, be kita ko, nurodo, kad teisikai pagrsta yra tokia prostitucijos
samprata, kuri bt suderinta su BK specialiosios dalies XXI skyriumi Nusikaltimai ir
baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. Toliau
kasator paymi, kad kitokio lytins aistros tenkinimo svoka teism praktikoje atsirado jau
nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarimo
Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose ir
kad i svoka apima, be kita ko, lytins aistros tenkinim kitais bdais, negu numatyta
BK 149 straipsnyje (t. y. ne lytinio santykiavimo bdu), pavyzdiui, dirginant lytinius organus.
Toks lytins aistros tenkinimas kaip prostitucijos forma pripastamas tiek administracini
teism (pavyzdiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinse
bylose Nr. N17-737/06, N575-4225/2010), tiek bendrosios kompetencijos teism praktikoje
(pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-227/2012, 2K-315/2013).
Kolegija atkreipia dmes ir tai, kad pagal Konvencijos 7 straipsn kasatorei, kuri, jos
teigimu, usim specifine veikla masao, skaitant erotin, paslaug teikimo organizavimu,
taikomi didesni reikalavimai, negu bet kokio vidutinio isilavinimo ir suvokimo mogui,
kurio suvokim apeliuojama kasaciniame skunde. Ji turjo galimyb pasidomti atitinkam
statym reikalavimais, j aikinimu bei taikymu teism praktikoje ir vertinti galimus savo
veiklos padarinius.
BK 2 straipsnio 3 dalyje tvirtinta pagrindin baudiamosios atsakomybs nuostata, pagal
kuri asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars
nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo buvo galima reikalauti statymus
atitinkanio elgesio. Teism inagrinti bylos duomenys apie nuteistosios inuomot but
aprpinim sekso reikmenimis, ten dirbusios moters patraukim administracinn atsakomybn u
prostitucij ir kitos bylos aplinkybs patvirtina, kad nuteistoji V. L. suvok savo veiklos
nusikalstam pobd ir norjo taip veikti. Nustaius, kad nuteistoji organizavo ir vadovavo
prostitucijai ir turjo i to pajam, jos veiksmai pagal BK 307 straipsnio 2 dal kvalifikuoti
teisingai.
Teismai nustat, kad nuteistosios V. L. veikla buvo susijusi su jos teikiamomis
administracinmis paslaugomis jos paios sukurtam prostitucijos verslui, umaskuotam legalia
fizins gerovs utikrinimo veikla. Nusikalstamos veikos maskavimas legalia veikla yra
nusikalstamos veikos padarymo bdas, todl, nustatant i nusikalstamos veikos gaut pajam
dyd, tokios maskuots metu patirtas ilaidas, taip pat ir atitinkam mokesi sumokjim,
negali bti atsivelgiama. Kasator i jai inkriminuotos nusikalstamos veikos negaljo turti
legali pajam, todl jos tvirtinimas, es teismai privaljo atskirti jos legaliai gautas pajamas nuo
nelegali, nesusijs su nagrinjama byla. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkt teismas

privalo konfiskuoti i nusikalstamos veiklos gautus pinigus ir kitus materiali vert turinius
daiktus, o negalint to padaryti natra iiekoti atitinkam pinig sum
(BK 72 straipsnio
5 dalis). Teismai iiekotin i nuteistosios pinig sum pagrind bylos
duomenimis apie nuteistosios nusikalstamos veikos period ir jai perduot dal pajam i
asmen, kurie naudojosi prostitucijos paslaugomis. BK bendrosios dalies normos,
reglamentuojanios turto konfiskavim, pritaikytos tinkamai.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus kolegijos 2013 m. sausio 14 d.
nutartis byloje Nr. 2K-136/2014.

BAUDIAMOJO PROCESO STATYMO TAIKYMAS

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas (Aplinkybs, dl kuri baudiamasis
procesas negalimas)
Nutartyje sprsta, ar teiss paeidimas kvalifikuotinas kaip baudiamasis, jei mokestin bauda
u j buvo paskirta ne pagal baudiamosios teiss nuostatas, o vadovaujantis Mokesi
administravimo statymu. Taip pat joje pasisakyta dl non bis in idem principo taikymo.
Pagal Europos mogaus Teisi Teismo praktik nustatant, ar teiss paeidimas
kvalifikuotinas kaip baudiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teiss paeidimo priskyrimas
pagal vidaus teis, teiss paeidimo pobdis ir galimos bausms pobdis bei grietumo laipsnis.
Paymtina, kad ETT praktikoje taikant nurodytus kriterijus paprastai pripastama, kad
mokesi teiss paeidimai, u kuriuos skiriamos mokestins baudos, laikytini
baudiamaisiais Konvencijos prasme (Janosevic v. Sweden, no. 34619/97,
judgment
of
23
July
2002;
Jussila
v.
Finland,
no.
73053/01,
judgment of 23 November 2006; Impar LtD. v. Lithuania, no. 13102/04,
judgment of 5 January 2010; Steininger v. Austria, no. 21539/07, judgment of 17 April 2012).
Analogika pozicija isakyta ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012).
Nagrinjamoje byloje mokestins baudos paskirtos ne pagal baudiamosios teiss
nuostatas, o vadovaujantis Mokesi administravimo statymu, j paskyr mokesi
administratorius. Taigi sprendiant klausim, ar iteisintojo G. D. padarytas teiss paeidimas
kvalifikuotinas kaip baudiamasis, turi bti atsivelgiama anksiau mintus antrj ir treij
kriterijus.
Pagal Mokesi administravimo statymo 139 straipsnio 1 dal, jei mokesi
administratorius nustato, kad mokesi moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo (skaitant
muitins deklaracijose apskaiiuojam mokest) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio arba
neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest neteistai
sumaino, mokesi moktojui priskaiiuojama trkstama mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki
50 procent mintos mokesio sumos dydio bauda, jei atitinkamo mokesio statymas nenustato
kitaip. Skiriamos konkreios baudos dydis priklauso nuo paeidimo pobdio, nuo to, ar
mokesi moktojas bendradarbiavo su mokesi administratoriumi, nuo mokesi statym
paeidimo pripainimo ir kit aplinkybi, kurias mokesi administratorius pripasta svarbiomis
skirdamas didesn ar maesn baud.

Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 2 straipsnyje nustatyta,

kad Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim yra is kodeksas ir kiti
Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim. Lietuvos Respublikos
statymai dl administracini teiss paeidim, kol jie nustatyta tvarka netraukti kodeks,
Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Lietuvos Aukiausio Teismo Baudiamj
byl skyriaus iplstin septyni teisj kolegija yra iaikinusi, kad pagal savo pobd ir
skyrimo tvark baudos, numatytos Mokesi administravimo statyme, yra administracins
nuobaudos (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-228/2000). Paymtina, kad,
atsivelgiant pirmiau nurodytus ETT praktikoje suformuluotus kriterijus, tokios nuobaudos ir
administraciniai teiss paeidimai, u kuriuos jos skiriamos, paprastai taip pat pripastami
baudiamaisiais Konvencijos prasme (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr.
2K-102/2008,
2K-686/2007;
ETT
sprendimas
byloje
Balsyt-Lideikien v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008).
G. D. paskirtos mokestins baudos u mokestin nepriemok, kuri apskaiiuota mokesi
administratoriui nustaius, kad jis sigijo turto ir patyr kit ilaid daugiau, negu gavo pajam.
BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis poymis yra turto,
kuris negaljo bti gytas teistomis pajamomis, turjimas nuosavybs teise. Esminiai abiej
veik poymiai sutampa, nes pagal BK 189 1 straipsnio 1 dal jam inkriminuotas turjimas
nuosavybs teise to paties turto, kuriam sigyti panaudotos neapmokestintos los. Taigi pagal
teiss paeidimo pobd G. D. padarytas paeidimas, u kur paskirtos baudos, kvalifikuotinas
kaip baudiamasis.
BK 1891 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausms bauda, aretas arba laisvs
atmimas iki ketveri met. G. D. inkriminuota tyin kalts forma, todl nusikaltimas priskiriamas
apysunki nusikaltim kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). U tok nusikaltim numatyta iki
1000 MGL dydio bauda, nenustatant minimalaus jos dydio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Minta, kad u mokestin nepriemok skiriama nuo 10 iki 50 procent trkstamos mokesio sumos
bauda, kuri yra palyginti grieta ir gali siekti labai dideles sumas, netgi virijanias baudiamajame
statyme numatytos baudos virutin rib. G. D. paskirta bauda sikomponuoja galimos kriminalins
bausms ribas.
Mokestini baud pagrindinis tikslas daryti spaudim mokesi moktojams siekiant,
kad jie vykdyt savo pareigas, ir nubausti juos u i pareig paeidimus. Tokia pat yra ir
kriminalins bausms paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis). Mokesi administravimo statymo
139 straipsnyje nurodyti baudos dydio nustatymo kriterijai i esms sutampa su
BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybmis, kurias atsivelgia teismas, skirdamas
kriminalin bausm. Pagal galimos bausms pobd ir grietumo laipsn G. D. padarytas
paeidimas, u kur jam paskirta bauda, irgi kvalifikuotinas kaip baudiamasis.
Nesutikdamas su non bis in idem principo taikymu, prokuroras teigia, kad tuo atveju, kai pagal
nacionalin teis dl veikos yra manomas tik baudiamasis procesas, o nuobauda (bauda)
pirmiau paskirta dl klaidos arba nepaaikjus visoms veikos kvalifikavimui reikmingoms
aplinkybms, non bis in idem principas nelemia baudiamojo proceso neteistumo.
I tikrj pagal Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsn is principas nedraudia atnaujinti bylos
proceso pagal valstybs statymus ir baudiamj proces tuo atveju, kai ikyla nauji ar naujai
paaikj faktai ar nustatomos esmins ankstesnio proceso klaidos, galjusios turti reikms
bylos baigiai. ETT praktika ir ja pagrsta Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurisprudencija

leidia daryti ivad, kad faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka u veik,
kurios atskiras poymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip
beslygikas pagrindas nutraukti baudiamj byl. ETT 2006 m. gruodio 5 d. sprendimu dl
priimtinumo byloje iukina prie Lietuv (iukina v. Lithuania, no. 19251/02,
decision of 5 December 2006) pareikjos skundas nebuvo patenkintas nustaius, kad jos byloje
Lietuvos Aukiausiasis Teismas pripaino dvigubo nubaudimo fakt, nurods, jog jai paskirta
administracin nuobauda gali bti panaikinama atnaujinus administracin proces (kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K863/2001).
2004 m. rugsjo 30 d. sprendimu dl priimtinumo byloje Falkner prie Austrij
(Falkner v. Austria, no. 6072/02, decision of 30 September 2004) ETT atmet skund dl
non bis in idem principo paeidimo kaip aikiai nepagrst. Vertindamas bylos aplinkybes ETT
nurod, kad pagal galiojanias Austrijos teiss nuostatas, kurios buvo pakeistos siekiant
gyvendinti ETT sprendim byloje Gradinger prie Austrij, administracinis teiss paeidimas
(vairavimas apsvaigus nuo alkoholio) yra subsidiarinis Austrijos BK numatytos nusikalstamos
veikos sudties (neatsargus sveikatos sutrikdymas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio) poiriu.
Tad pareikjos byla dl alos sveikatai, padarytos vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, priklauso
vien tik bendrosios kompetencijos teism kompetencijai. ETT atkreip dmes tai, kad
Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis nebtinai apima visus dl tos paios veikos pradtus
procesus. Nacionalins institucijos turi turti galimyb itaisyti padt tokiais atvejais, kai
institucijos klaidingai veikia perengdamos pagal nacionalin teis joms suteikt kompetencij.
Pareikja Falkner buvo persekiojama pagal nacionalin teis kompetenting institucij tik
vlesniame procese bendrosios kompetencijos teismuose, tuo tarpu ankstesnis administracinis
procesas buvo anuliuotas ir sumokta bauda grinta pareikjai. Esant tokioms aplinkybms,
ETT nusprend, kad pareikjos nuteisimas baudiamajame procese nerodo joki non bis in
idem principo paeidimo poymi.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija
2007 m. lapkriio 13 d. kasacinje nutartyje suformulavo nuostat, kad tuo atveju, kai pagal
nacionalin teis dl veikos yra manomas tik baudiamasis procesas, tuo tarpu administracin
nuobauda pirmiau paskirta dl klaidos arba nepaaikjus visoms veikos kvalifikavimui
reikmingoms aplinkybms, non bis in idem principas nelemia baudiamojo proceso
neteistumo. Kartu nutartyje paymta, kad, nuteisus asmen pagal BK, turt bti sprendiamas
klausimas dl nuteistajam paskirtos administracins nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje
nustatyta tvarka (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-686/2007).
Nagrinjamoje byloje ios nuostatos negali bti taikomos, nes iteisintajam G. D.
mokesi administratorius paskyr baud ne dl klaidos, o pagal savo kompetencij, nustatyt
tuo metu ir dabar galiojaniame statyme. Taip pat negalima laikyti, kad vlesnis veikos
kriminalizavimas gali bti traktuojamas kaip paaikjusi aplinkyb, reikminga veikos
kvalifikavimui. Minta, kad tas pats turtas buvo tyrimo objektas tiek atliekant mokestin
patikrinim, kurio metu nustatyta mokestin nepriemoka ir paskaiiuoti delspinigiai bei paskirta
bauda, tiek baudiamojoje byloje inkriminuojant turjim nuosavybs teise turto, kuris negaljo
bti gytas teistomis pajamomis. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegija 2012 m. birelio 12 d. nutartimi atmet kasatoriaus argument, kad, pripainus
iteisintj kalta, anksiau paskirtos administracins nuobaudos bt panaikintos ir taip ivengta
non bis in idem principo paeidimo. Kolegija paymjo, kad toks baudiamojo proceso
legitimizavimo bdas manomas, kai administracin nuobauda paskirta dl klaidos arba
nepaaikjus visoms veikos kvalifikavimui reikmingoms aplinkybms, pavyzdiui, kai eismo

vykio dalyvis administracine tvarka nubaustas u vairavim esant neblaiviam per klaid
nenustaius, kad btent dl io asmens kalts uvo mons (kasacin nutartis baudiamojoje
byloje Nr. 2K-102/2008). Byloje nagrintu atveju ankstesnis baudimas u administracins teiss
paeidimus atitiko statymo reikalavimus ir negaljo bti traktuojamas kaip taisytina klaida,
nulemta reikming aplinkybi neinojimo (kasacin nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-335/2012). i nutartis turi precedento reikm nagrinjamoje byloje, nes joje nustatytos
analogikos aplinkybs.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. balandio 22 d. nutartis byloje Nr. 2K-226/2014.

Liudytojas (BPK 78 straipsnis)

Asmenys, kurie negali bti liudytojai (BPK 79 straipsnis)
Aplinkybs, dl kuri asmenys negali bti apklausiami kaip liudytojai (BPK
80 straipsnis)
Kaltinamojo, nukentjusiojo ir liudytojo pirmiau duot parodym
perskaitymas (BPK 276 straipsnis)
rodymai, kuriais pagrindiamas nuosprendis (BPK 301 straipsnis)
Nutartyje pasisakoma dl liudijimo ypatum, kai liudytojo statusas suteikiamas ikiteisminio
tyrimo pareignui, byloje atlikusiam ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teism ivados dl policijos pareigno . .
parodym vertinimo j patikimumo aspektu (o kaip galima sprsti i nuteistojo L. M. bei jo
gynjo skundo ir apskritai io pareigno kaip liudytojo apklausos) padarytos neatsivelgiant
ETT praktik, kad is teismas byloje van Mechelen ir kiti prie Nyderlandus aikiai pasisak,
jog policijos pareign statusas yra kiek kitoks nei t liudytoj, kurie nra suinteresuoti bylos
baigtimi, kad tokie liudytojai (policijos pareignai) visada yra suinteresuoti, nes jie susij su
vykdomja valdia ir baudiamojo persekiojimo vykdymu.
Vis pirma teisj kolegija paymi, kad BPK normose toki draudim, kad ikiteisminio
tyrimo pareignas negali bti apklausiamas kaip liudytojas, kad tokio liudytojo parodymais,
vertinant juos vis itirt bylos duomen kontekste, negalima remtis grindiant priimam
apkaltinamj nuosprend (BPK 78, 79, 80 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis), nra.
ETT byloje van Mechelen ir kiti prie Nyderland Karalyst (ioje byloje pareikjai skundsi
dl to, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas i esms j grindiant policijos pareign,
kuri tapatyb neatskleista, kad jie nebuvo apklausti nei vieai, nei jiems dalyvaujant,
parodymais) priimtame 1997 m. balandio 23 d. sprendime pasisak, kad anonimikumo
suteikimas liudytojui, kuris yra policijos pareignas, turi bti grindiamas kitokiais, t. y.
isamesniais, tikinamesniais argumentais, nei tai prasta daryti anonimikum suteikiant
paprastam liudytojui. iame sprendime nurodyta, kad Teismo nuomone, gynybos interes ir
argument liudytoj anonimikumo isaugojimo naudai suderinimas sukelia ypating problem,
jeigu liudytojai priklauso policijos pajgoms. Nors j ir neabejotinai j eimos nari interesai
taip pat turi bti apsaugomi pagal Konvencij, reikia pripainti, kad j padtis iek tiek skiriasi
nuo nesuinteresuot liudytoj ar nukentjusij padties. Jie turi bendrj pareig paklusti
valstybs vykdomosios valdios institucijoms, taip pat ryi su baudiamj persekiojim
vykdaniomis institucijomis. Vien dl i prieasi anonimikumas jiems, kaip liudytojams,

turt bti taikomas tik iimtinmis aplinkybmis. Be to, j tarnybins pareigos pagal pobd,
ypa kalbant apie sulaikym, gali bti susijusios su parodym vieame teismo posdyje davimu.
ioje byloje mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio paeidimas
konstatuotas vertinus tai, kad nuosprendis, kuriuo pareikjai pripainti kaltais, lemiama
apimtimi buvo grindiamas liudytoj policijos pareign, kuriems anonimikumas taikytas
nesant pakankamo pagrindo manyti, jog j arba j eimos nari saugumui kyla arba gali kilti
reali grsm, parodymais; kad gynybai nebuvo sudaryta galimybs tiesiogiai pateikti
anoniminiams liudytojams klausim, stebti j elges apklaus metu ir taip susidaryti spd dl
j parodym patikimumo, atsveriant tuos sunkumus, su kuriais ji susiduria dl anonimikumo
liudytojams taikymo. Nagrinjamoje byloje . . anonimikumas nebuvo taikytas. is pareignas
(dalyvavs sulaikant E. B. vairuojam automobil, atliks jo apir, kurios metu buvo rastos
psichotropins bei narkotins mediagos, atliks L. M. kaip tariamojo apklaus ir kt. veiksmus)
nepaeidiant rungimosi principo buvo apklaustas vieame teisiamajame posdyje. Kaltinamj
gynybos teiss nebuvo paeistos, teis uduoti iam liudytojui klausimus nebuvo atimta ar kaip
nors kitaip suvaryta. Taigi vien ta aplinkyb, kad liudytojas yra ikiteisminio tyrimo pareignas,
atliks ikiteisminio tyrimo veiksmus, nra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kit rodym
patikrinimui bei j vertinimui, laikyti kaip neturinius rodomosios verts.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. rugsjo 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-361/2014.

BPK 106 straipsnis (Advokato darbo apmokjimas)

Iaikinta, kad proceso ilaid atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesins
atsakomybs forma, todl nuteistajam, iteisintajam ar asmeniui, dl kurio baudiamoji byla
nutraukta, ilaidos advokato paslaugoms apmokti valstybinio kaltinimo tvarka nagrintose
bylose negali bti priteisiamos i nukentjusiojo.
Bendrojoje baudiamojo proceso formoje proceso ilaid prasme alys nra lygiaverts,
o kadangi viena i j yra valstyb, tai sprendiama tik kaltinamojo atsakomyb u proceso
ilaidas. Privataus kaltinimo byl procese atsakomyb u proceso ilaidas turi daug panaum su
bylinjimosi ilaid institutu civiliniame procese. iuos panaumus lemia tai, kad proceso alys
yra lygiateisiai privats asmenys. Pagrindin proceso ilaid paskirtis yra privataus kaltinimo
byloje dalyvaujani asmen bylinjimosi ilaid atlyginimas ir piktnaudiavimo procesu
ukardymas. Proceso ilaid atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesins atsakomybs
forma, nes atsakomyb u proceso ilaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios
veiklos rezultat ir vertintina kaip teisins pasekms.
Advokatas <...> savo argumentus dl proceso ilaid iiekojimo i kasatoriaus
grindia BPK 105 straipsnio 6 dalyje tvirtinta nuostata, kad kai kaltinamasis iteisinamas
baudiamojoje byloje, pradtoje tik pagal nukentjusiojo pareikim, teismas turi teis nusprsti,
kad visas proceso ilaidas ar j dal apmoka asmuo, pagal kurio pareikim buvo pradtas
procesas.
Paymtina, kad i baudiamajame procese tvirtinta nuostata galioja tik privataus
kaltinimo bylose, BPK nenumato, kad nuteistajam, iteisintajam ar asmeniui, dl kurio
baudiamoji byla nutraukta, ilaidos.

Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
2014 m. birelio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-338/2014.

byl

skyriaus

kolegijos

BK 145 straipsnio 3 dalis (Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus

sveikat arba mogaus terorizavimas)
BPK 167 straipsnis (Ikiteisminio tyrimo pradia tik pagal nukentjusiojo
skund ar jo teisto atstovo pareikim, ar prokuroro reikalavim)
Iaikinta, kad dl ikiteisminio tyrimo pradios dl nusikalstam veik, ivardint
BPK 167 straipsnyje, turi bti aikiai ireikta nukentjusiojo valia, tvirtinta atskirame
procesiniame dokumente skunde ar nukentjusio asmens teisto atstovo pareikime. Jeigu
ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro iniciatyva, tai toks prokuroro sprendimas pradti
ikiteismin tyrim gali bti ireikiamas rezoliucija arba atskiru raytiniu dokumentu
ar nutarimu jame nurodant motyvus ir prieastis, dl kuri prokuroro reikalavimu turi bti
pradtas ikiteisminis tyrimas.
Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad pagal baudiamojo proceso statym dl
nusikalstam veik, numatyt BK 145 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo
atveju, kai yra nukentjusiojo skundas ar jo teisto atstovo pareikimas. Jei mintos
nusikalstamos veikos turi visuomenin reikm ar jomis padaryta ala asmeniui, kuris dl
svarbi prieasi negali ginti teist savo interes ar nra nukentjusiojo skundo ar jo teisto
atstovo pareikimo, ikiteisminis tyrimas dl i veik turi bti pradtas prokuroro reikalavimu
(BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Baudiamajame statyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad
u BK 145 straipsnyje nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusio
asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas arba prokuroro reikalavimas
(BK 145 straipsnio 3 dalis). Jei nra nukentjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradti
proces tais atvejais, kai procesas gali bti pradtas tik pagal nukentjusiojo skund ar jo teisto
atstovo pareikim arba prokuroro reikalavim, baudiamasis procesas negali bti pradtas, o
pradtas turi bti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
iame teisiniame reguliavime, tvirtinaniame baudiamojo proceso tvark bylose dl
nusikalstam veik, numatyt BK 145 straipsnyje (bei dl kit nusikalstam veik, nurodyt
BPK 167 straipsnio 1 dalyje), nustatyta, kad tokiose bylose baudiamasis procesas nemanomas,
jei nra nukentjusio asmens skundo ar jo teisto atstovo pareikimo arba prokuroro atitinkamo
reikalavimo. Iimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje,
150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto
artimoje aplinkoje poymi (BPK 167 straipsnio (2013 d. liepos 2 d. redakcija) 3 dalis,
BK 145 straipsnio (2013 m. liepos 2 d.) 3 dalis).
Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodyt baudiamojo proceso,
baudiamojo statym nuostat aikinimas suponuoja ivad, kad dl ikiteisminio tyrimo pagal
BK 145 straipsn (bei kitus BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius) pradios turi bti
aikiai ireikta nukentjusiojo valia, tvirtinta atskirame procesiniame dokumente skunde ar
nukentjusio asmens teisto atstovo pareikime. Todl nukentjusiojo A. B. pareikimai dl jo
turto sugadinimo, kuriais jis kreipsi dl jo turto sugadinimo ar A. B. kaip liudytojo parodymai,
kuriuose jis jau usimena ir apie terorizavim, negali bti prilyginami nukentjusiojo skundui dl
BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo BK 145 straipsnio 3 dalies,
BPK 167 straipsnio 1 dalies prasme, kaip tai neteisingai padar pirmosios instancijos teismas.

I aikinam baudiamojo proceso, baudiamojo statym nuostat prasms ir paskirties

nagrinjamoje byloje iplaukia ivada, kad nepagrstas ir apeliacins instancijos teismo
tvirtinimas, kad ikiteisminis tyrimas nagrinjamoje byloje pradtas prokuroro reikalavimu pagal
BPK 167 straipsnio 2 dal. Nors baudiamojo proceso statymas nenustato prokuroro reikalavimo
pradti ikiteismin tyrim formos (t. y. kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo)
ireikti reikalavim pradti ikiteismin tyrim), taiau pagal teism praktik bendrja prasme
prokuroro reikalavimas reikia valin sprendim (kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013). Kartu nagrinjamos bylos kontekste atkreiptinas dmesys tai,
kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjio 11 d. sakymu
Nr. I-110 patvirtintose Rekomendacijose dl ikiteisminio tyrimo pradios ir jos registravimo
tvarkos (toliau ir Rekomendacijos), nustataniose reikalavimus, kuriais turi bti vadovaujamasi
prokuratroje ir ikiteisminio tyrimo staigose pradedant ikiteismin tyrim, prokuroro
reikalavimas apibriamas kaip prokuroro sprendimas pradti ikiteismin tyrim dl
BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodyt nusikalstam veik
BPK 167 straipsnio 2 dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kuris gali bti
ireikiamas rezoliucija arba atskiru raytiniu dokumentu ar nutarimu. Esant nukentjusiojo
skundui ar jo teisto atstovo pareikimui ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka
uraoma rezoliucija (1, 5, 33 punktai). Rekomendacijose taip pat yra nustatyta tokio atskiro
raytinio dokumento (prokuroro reikalavimo) forma, i kurios matyti, kad jame turi bti nurodyti
motyvai ir prieastys, dl kuri prokuroro reikalavimu turi bti pradtas ikiteisminis tyrimas.
I baudiamosios bylos matyti, kad: ikiteisminiai tyrimai A. K. baudiamojoje byloje
buvo pradti 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. kovo 19 d. pagal nukentjusiojo A. B. protokolus
pareikimus dl nusikalstam veik, nurodyt BK 187 straipsnio (Turto sunaikinimas ar
sugadinimas) 1 dal, padarymo (2012 m. kovo 29 d. ie tyrimai buvo sujungti vien);
2012 m. kovo 28 d. A. K. pateiktas tarimas dl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo
padarymo; atliekant ikiteismin tyrim ir apklausiant A. B. kaip liudytoj, jis parod, kad A. K.
jam grasino turto sugadinimu ir fiziniu susidorojimu dl jo atliekam teismo antstolio veiksm;
Panevio apygardos prokuratros Panevio miesto apylinks prokuratros prokuror
R. Matulionien 2012 m. liepos 27 d. ratu Nr. S-8292 dl raytini nurodym byloje
Nr. 45-1-00160-12, vadovaudamasi BPK 170 straipsnio 3 dalimi, nurod tsti ikiteismin tyrim
byloje, nes joje yra duomen apie galim nukentjusiojo A. B. bei jo eimos nari terorizavim ir
reikia rinkti papildomus duomenis, patvirtinanius ar paneigianius nusikalstamos veikos,
numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, ar kitos veikos (nukentjusysis antstolis) buvim;
2012 m. rugpjio 16 d. A. K. pateiktas tarimas dl BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto
nusikaltimo padarymo; 2012 m. spalio 12 d. A. K. suraytas kaltinamasis aktas, kaltinant j
padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyt nusikalstam veik ir byla perduota teismui.
Paymtina, kad prokuroro rate, kuriame nurodoma tsti ikiteismin tyrim pagal
BK 145 straipsnio 2 dal, nenurodyti tokio reikalavimo pagrindai ir motyvai.
Taigi, kaip minta, ioje byloje nra n vieno i mint procesini dokument, btin pagal
statym ikiteisminiam tyrimui pagal BK 145 straipsnio 2 dal pradti. Kartu nagrinjamos bylos
kontekste atkreiptinas dmesys tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra
konstatavs, kad, sprendiant, ar nusikalstama veika turi visuomenin reikm, tai turi bti
sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos poymiu ar keliais i j
(pvz., su nukentjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu
visuomenje), bet su vairiais nusikalstamos veikos poymiais ir vairiomis jos padarymo
aplinkybmis. Sprendiant, ar nusikalstama veika turi visuomenin reikm, kiekvienu atveju

btina vertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galt atsirasti, jeigu
dl ios veikos ir dl kit analogik veik baudiamasis procesas nebt pradtas (Konstitucinio
Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birelio 15 d. nutarimai). Vadinasi, apeliacins instancijos
teismas, remdamasis vien nukentjusiojo einamomis teismo antstolio pareigomis,
nemotyvuotai konstatavo, kad nusikalstamos veikos iaikinimas ioje byloje turi visuomenin
reikm. Nagrinjamos bylos kontekste pabrtina ir tai, kad tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo
metu nustatoma, kad tariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dl kurios tyrimas
daromas tik pagal nukentjusiojo skund ar jo teisto atstovo pareikim, ar prokuroro
reikalavim, poymi, jeigu ikiteismin tyrim atlieka ikiteisminio tyrimo pareignas, jis turi
kreiptis nukentjusj ar jo teist atstov, pasilydamas jiems pateikti reikiam skund ar
pareikim, ir apie susidariusi padt informuoti prokuror, kuris turt nusprsti, ar pateiks
reikalavim pradti ikiteismin tyrim. Jei ikiteismin tyrim atlieka prokuroras, jis turi kreiptis
nukentjusj ar jo teist atstov, pasilydamas jiems pateikti reikiam skund ar pareikim,
arba pareikti reikalavim. Nuo paaikjimo, kad byloje procesas galimas tik vykdius
BPK 167 straipsnio 1, 2 dali bei BK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, momento iki reikiamo
skundo, pareikimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali bti
atliekami. Be to, atkreiptinas dmesys ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pagal
BK 145 straipsnio
2 dal pradia nebuvo uregistruota taip, kaip to reikalaujama
BPK 166 straipsnio 3 dalyje. Paymtina ir tai, kad teismai skirtingai nustat proceso pradjimo
pagrind: pirmosios instancijos teismas nukentjusiojo skundui dl BK 145 straipsnio 2 dalyje
nurodyto nusikaltimo padarymo prilygino jo pareikimus apie padarytas nusikalstamas veikas,
kuriais jis kreipsi dl jo turto sugadinimo (BK 187 straipsnis), o apeliacins instancijos teismas
konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradtas prokuroro reikalavimu pagal
BPK 167 straipsnio 2 dal.
Atsivelgusi idstytus argumentus, teisj kolegija konstatuoja, kad ioje byloje
paeistos i esms BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dali nuostatos ir todl
yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkyb, dl kurios baudiamasis procesas
negalimas. Taigi pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimai nagrinjamoje byloje
naikintini ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudiamoji byla A. K.
nutrauktina.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-26/2014.

Ikiteisminio tyrimo vieta (BPK 174 straipsnis)

Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 straipsnis)
Apeliacins instancijos teismo sprendim, priimam inagrinjus byl, rys
(BPK 326 straipsnis)
Nutartyje iaikinta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos nustatymo taisykls paeidimas
negali bti pripaintas esminiu BPK paeidimu ir prilygintas netinkamam kaltinamojo akto
suraymui.
Klaipdos apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2014 m. kovo 6 d. nutartimi konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas byloje nepagrstai buvo
pradtas Kauno apygardos prokuratros Kauno apylinks prokuratroje ir atliekamas Kauno
apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK (ne pagal nusikalstamos veikos padarymo viet),
nesant auktesniojo prokuroro pavedimo tai atlikti, todl nurodytos prokuratros prokuroras

negaljo surayti kaltinamojo akto. Dl to buvo padaryta esmini BPK paeidim, t. y. suraytas
i esms BPK 219 straipsnio nuostat neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai sukliud teismui
isamiai
ir
nealikai
inagrinti
byl
ir
priimti
teising
sprendim
(BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Bylos duomenimis, A. P. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta prie viebuio
(duomenys neskelbtini), esanio Palangoje, (duomenys neskelbtini). Nukentjusysis L. N.
2012 m. sausio 14 d. pateik protokolpareikim Kauno apskrities vyriausiajam policijos
komisariatui, kuriame nurodytos 2012 m. sausio 1 d. prie viebuio (duomenys neskelbtini),
esanio Palangoje, vykusio konflikto aplinkybs. Kauno apskrities VPK Vieosios tvarkos
valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Santakos grups vyresnysis specialistas M. V.
2012 m. sausio 15 d. pradjo ikiteismin tyrim pagal nukentjusiojo pareikim, apie kur
nedelsiant praneta Kauno miesto apylinks prokuratrai. 2012 m. sausio 16 d. prokuroro
pavedimu pagal BPK 171 straipsnio 2 dal ikiteisminio tyrimo veiksmus pavesta atlikti Kauno
apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK.
BPK 171 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skund, pareikim ar praneim apie
nusikalstam veik gauna ikiteisminio tyrimo staiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo staiga pati
nustato nusikalstamos veikos poymius, ikiteisminio tyrimo staigos pareignas tuoj pat pradeda
ikiteismin tyrim ir kartu apie tai pranea prokurorui. io straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad,
gavs ikiteisminio tyrimo staigos pareigno praneim, prokuroras priima sprendim, kas turi
atlikti tyrim: 1) prokuroras pats gali atlikti vis ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus; 2)
pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo staigai, kuri pranea prokurorui
apie pradt ikiteismin tyrim; 3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio
tyrimo staigai. Taip pat prokuroras turi teis sudaryti tyrimo grup i keli skirting ikiteisminio
tyrimo staig pareign (BPK 171 straipsnio 3 dalis).
Pagal BPK 174 straipsnio 1 dal ikiteismin tyrim atlieka tos vietovs, kurioje padaryta
nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo staigos, kurios veiklos teritorijoje
padaryta nusikalstama veika, pareignas. Siekiant utikrinti, kad nusikalstama veika bt itirta
kuo greiiau ir isamiau, tyrimas auktesniojo prokuroro pavedimu gali bti pavestas atlikti kitos
vietovs prokurorui arba ikiteisminio tyrimo staigai (BPK 174 straipsnio 2, 3 dalys).
Ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos reglamentavim detalizuoja Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu Nr. I-47 patvirtintos ir
2008 m. rugpjio 8 d. sakymu Nr. I-109 pakeistos Rekomendacijos dl nusikalstam veik
tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo staigoms. i Rekomendacij 19 punkte numatyta, kad
pagal BPK 174 straipsnio 3 dal organizuoti ikiteismin tyrim kitos teritorins prokuratros
vyriausiajam prokurorui motyvuotu pavedimu gali perduoti teritorins prokuratros vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), jeigu yra pagrindai, numatyti BPK 174 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai
tyrimas turi bti atliekamas vietovje, kurioje padaryta nusikalstama veika; toks sprendimas gali
bti forminamas raytiniu pavedimu, nesuraant nutarimo, ir gali bti skundiamas
auktesniajam prokurorui. Jei ikiteismin tyrim tikslinga pavesti atlikti kitai ikiteisminio tyrimo
staigai, kuri pagal nustatyt kompetencij kontroliuoja kita prokuratra, auktesnysis
prokuroras (teritorins prokuratros vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas) motyvuotu
praymu pavesti organizuoti ikiteismin tyrim kitai teritorinei prokuratrai kreipiasi apygardos
vyriausij prokuror (jo pavaduotoj) ar Generalins prokuratros departamento (skyriaus)
vyriausij
prokuror
(jo
pavaduotoj),
kuris
vadovaudamasis
Prokuratros statymo 15 straipsniu, BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ar
BPK 174 straipsnio 2 dalimi sprendia, kokiai teritorinei prokuratrai pavesti organizuoti

ikiteismin tyrim; toks sprendimas forminamas raytiniu pavedimu, nesuraant nutarimo, ir gali
bti skundiamas auktesniajam prokurorui (Rekomendacij 20 punktas).
Taigi, nagrinjamoje byloje atliekant ikiteismin tyrim, nebuvo laikytasi
BPK 174 straipsnio 1 dalyje numatytos ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos nustatymo taisykls
(pagal nusikalstamos veikos padarymo viet) ir tyrimas buvo atliktas ne Palangoje, o Kaune,
nesant Rekomendacij 20 punkte nurodyto raytinio pavedimo tyrim ikiteisminio tyrimo
organizavim ir tyrimo atlikim pavesti atitinkamai kitai prokuratrai ir ikiteisminio tyrimo
staigai. Kita vertus, apeliacins instancijos teismas tok proceso nuostat nesilaikym
ikiteisminio tyrimo metu nepagrstai pripaino esminiu BPK paeidimu ir prilygino netinkamam
kaltinamojo akto suraymui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkt apeliacins instancijos teismas panaikinti pirmosios
instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo
metu buvo suraytas BPK 219 straipsnio reikalavim i esms neatitinkantis kaltinamasis aktas ir
tai trukdo nagrinti byl. Tok sprendim teismas gali priimti esant trims btinoms slygoms:
ikiteisminio tyrimo metu buvo suraytas BPK 219 straipsnio reikalavim i esms neatitinkantis
kaltinamasis aktas, io paeidimo negalima itaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinti byl.
Teismas, priimdamas sprendim dl kaltinamojo akto neatitikties statymo reikalavimams, savo
sprendim turi motyvuoti, nurodydamas, kodl i paeidim negalima itaisyti teisme ir kaip jie
trukdo nagrinti byl (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013,
2K-223/2013). Taigi, ne bet koks kaltinamojo akto trkumas yra pagrindas grinti byl
prokurorui. Teis grinti byl prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio paeidimas, kuris
trukdo nagrinti byl teisme (kasacins nutartys Nr. 2K-449/2008; 2K-480/2012). Be to,
BPK 332 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacins instancijos teismas panaikina
pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoda byl prokurorui, nutartyje turi bti nurodyti
motyvai,
kodl
nuosprendis
yra
naikinamas,
taip
pat
io
Kodekso 234 straipsnio 2 dalyje numatytas paeidimas, kur turi paalinti prokuroras.
BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Kaltinamajame
akte turi bti nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; tariamojo vardas,
pavard, gimimo data, asmens kodas, eimin padtis, profesija, darboviet, duomenys apie
ankstesn teistum; prokuroro nuoira gali bti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos
apraymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bdai, padariniai ir kitos svarbios
aplinkybs; duomenys apie nukentjusj (vardas, pavard ir gimimo data); tariamojo
atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs; duomenys, kuriais grindiamas
kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomyb u padaryt veik;
tariamojo gynjo vardas ir pavard, jei tariamasis ikiteisminio tyrimo metu turjo gynj;
tariamojo pozicija, jeigu tariamasis nesutinka su tarimu; prokuroro nuomon dl galimybs
teisme atlikti io Kodekso 273 straipsnyje numatyt sutrumpint rodym tyrim.
Teisj kolegija konstatuoja, kad Klaipdos apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje
nenurodyta argument, kaip BPK 174 straipsnio 1 dalies paeidimas yra susijs su netinkamo
kaltinamojo akto suraymu ir jo neatitikimu BPK 219 straipsnio nuostatoms. Taip pat apeliacins
instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo praktikos,
argumentuotai nepagrind, kodl nagrinjamoje byloje padaryti procesiniai paeidimai dl
ikiteisminio tyrimo vietos trukdo byl nagrinti teisme ir kodl j negalima paalinti nagrinjimo
teisme metu. Paymtina, kad, remiantis BPK 219 straipsniu, 332 straipsnio 9 dalimi,
234 straipsnio 2 dalimis, apeliacins instancijos teismas nenurod, dl ko konkreiai kaltinamasis
aktas ioje byloje pripaintas neatitinkaniu jo turiniui keliam reikalavim. Taigi, vertinus

apeliacins instancijos teismo nutart, apskritai lieka neaiku, kokius kaltinamojo akto trkumus,
grinus byl prokurorui, is turi paalinti, kad nebt klii byl nagrinti teisme ir priimti teising
bei teist teismo sprendim; kokios kitos aplinkybs, ar kokie kiti reikmingi bylai nagrinti
duomenys bt buv gauti (surinkti), jei byloje ikiteismin tyrim bt atlik Palangos miesto
PK tyrjai (pagal nusikalstamos veikos padarymo viet), laikantis BPK 174 straipsnio 1 dalies
nuostat ir formalios rekomendacijos nurodytos raytinio pavedimo tvarkos; kaip tokiu atveju nebt
paeistos tam tikr proceso dalyvi teiss ir teisti interesai.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. lapkriio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-462/2014.

BPK 44 straipsnis (Asmens teisi apsauga baudiamojo proceso metu)

BPK 276 straipsnis (Kaltinamojo, nukentjusiojo ir liudytojo pirmiau duot
parodym perskaitymas)
Kasacinje nutartyje pasisakyta dl kaltinamojo teiss apklausti liudytojus (nukentjusiuosius)
joje konstatuota, kad konkreiu atveju, kai svarbu isiaikinti vis padarytos veikos kontekst ir
tinkamai kvalifikuoti veik, kaltinamojo isakyti pageidavimai tiesiogiai uduoti klausimus
liudytojams (nukentjusiesiems) negali bti vertinami kaip formals ir neturintys reikms bylai
teisingai isprsti; tokiais atvejais i asmen ikiteisminio tyrimo metu duot parodym
paskelbimas teismo posdyje gali bti pripaintas nepakankamu, nes taip bt suvarytos
statymu garantuojamos kaltinamojo teiss.
Paymtina, kad tiek mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau
Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punktas, tiek Lietuvos baudiamojo proceso
statymai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), utikrindami kaltinamojo teis teising teism, garantuoja
jam ir teis paiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentjusiuosius) arba turti galimyb, kad
tie liudytojai (nukentjusieji) bt apklausti. Pagal ETT praktik i teis suprantama taip, kad
rodymai turi bti pateikiami vieame teismo posdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant
utikrinti rungimosi principo laikymsi nagrinjant byl. I esms tai reikia, kad kaltinamajam
turi bti suteikta pakankama ir tinkama galimyb ginyti prie j liudijani asmen parodymus
ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vliau procese (r. Delta
v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990; Saidi v. France, no. 14647/89,
judgement of 20 September 1993; Luca v. Italy, no. 33354/96, judgement of 27 February 2001;
Mild and Virtanen v. Finland, no. 39481/98 and 40227/98, judgment of 26 July 2005).
Tuo atveju, kai liudytoj nemanoma apklausti arba nemanoma, kad jie bt apklausti dl to, jog
jie yra neinia kur, valstybs institucijos turi imtis reikiam pastang j dalyvavimui procese
utikrinti (Delta v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990; Rachdad v. France,
no. 71846/01, judgement of 13 November 2003). Apie btinum utikrinti mint statym
garantuojam kaltinamojo procesin teis savo nutartyse taip pat ne kart yra pasisaks Lietuvos
Aukiausiasis Teismas (pvz., kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009,
2K-476/2013).
Nagrinjamojoje byloje kaltinamojo A. B. teis apklausti kaltinimo liudytojus
(nukentjusiuosius) nebuvo utikrinta. A. B. ioje byloje nuteistas u tai, jog vieai ratu
ugauliai paemino teisingum vykdanias (duomenys neskelbtini) r. apylinks teismo teisjas
J. B., L. D. ir L. T. dl j veiklos. L. D. ir J. B. pripaintos byloje nukentjusiosiomis. Svarbiais

rodymais ioje byloje laikytini ir liudytojos J. P. (teisjos, kuri inicijavo baudiamj proces
prie A. B.), taip pat nukentjusiosios status turinios R. M. (antstols) parodymai. Vis i
asmen parodymai yra tiesiogiai susij su aplinkybmis, kuriomis ir dl kuri buvo rodoma
nepagarba teismui. Kita vertus, proceso metu A. B. turjo galimybi uduoti klausimus tik
nukentjusiajai L. D., kuri buvo apklausta teismo posdyje. Tuo tarpu J. B., L. T., J. P. ir R. M.
buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu tyrjo, j parodymai teismo posdyje buvo paskelbti
vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu. I bylos mediagos matyti, kad ios
liudytojos ir nukentjusiosios pra teismo byl nagrinti joms nedalyvaujant, vadovautis j
parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Neatvykus ioms liudytojoms ir
nukentjusiosioms, teismas byl inagrinjo joms nedalyvaujant. I teismo posdio protokolo
matyti, kad, teisjai paskelbus mint asmen ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,
kaltinamasis isak nor, jog visi ie asmenys bt apklausti teismo salje kaip to reikalauja
procesas, taip pat pareik apie savo teis tiesiogiai uduoti jiems klausimus. Tokiam
kaltinamojo praymui pritar ir jo gynjas, taiau teismas iuos praymus atmet.
Paymtina, kad A. B. pareikto kaltinimo pobdis suponuoja btinum vertinti ne tik
objektyvi form, kuria teismui buvo demonstruojama nepagarba (iuo atveju raytinis
pareikimas), bet ir konkreiai paemint ir eist asmen (liudytoj ir nukentjusij)
subjektyv poir kaltinamojo veiksmus, kaip jie suprato A. B. teiginius ir kaip juos vertino.
Tai svarbu ne tik iaikinant vis padarytos veikos kontekst, bet ir sprendiant klausim, ar
isakyti teiginiai i ties traktuotini kaip ugaulus paeminimas, ar jie negali bti vertinti kaip
maareikm veika, ar kaltinamasis, isakydamas juos, turjo atitinkam tyi paeminti teisjus,
ar nra pagrindo veik traktuoti kaip teismo negerbim, utraukiant administracin atsakomyb
(Administracini teiss paeidim kodekso 186(1) straipsnis), ir pan. Todl kaltinamojo A. B.
isakytas pageidavimas tiesiogiai uduoti klausimus mintiems asmenims iuo atveju
nevertintinas kaip formalus ir neturintis reikms bylai teisingai isprsti.
Teismas, nusprends netenkinti kaltinamojo ir jo gynjo praym apklausti teismo
posdyje mintas liudytojas ir nukentjusisias, suvar statym garantuotas kaltinamojo teises
(BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacins instancijos teismas io procesinio paeidimo neitais,
o atsakydamas apeliacinio skundo atitinkam argument, klaidingai nurod, kad A. B. i
asmen teismo posd ikviesti nepra, nors teismo posdio protokole ufiksuota, kad toks
praymas buvo pateiktas, teismo svarstytas ir atmestas. Tai vertintina kaip pareigos patikrinti
byl tiek, kiek to praoma apeliaciniame skunde, nevykdymas (BPK 320 straipsnis 3 dalis) ir is
paeidimas pripaintinas esminiu. Darydama toki ivad, teisj kolegija taip pat atsivelgia
tai, kad byloje A. B. paskirta reali laisvs atmimo bausm, jo apeliacinis skundas inagrintas
jam nedalyvaujant, jo ir jo gynjos praymai atidti apeliacin bylos nagrinjim ir kviesti
posd anksiau teisme neapklaustas liudytojas ir nukentjusisias atmesti.
Dl mint procesini paeidim apeliacins instancijos teismo nutartis naikintina
perduodant byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas). Kadangi
visi kiti kasacinio skundo argumentai i esms sutampa su apeliacinio skundo argumentais ir bus
nagrinjami i naujo, ioje nutartyje atskirai dl j nepasisakoma.
I naujo nagrinjant byl apeliacine tvarka atkreiptinas dmesys tai, kad teism
sprendimuose nra tinkamai aptartas A. B. paskirtos bausms klausimas. Viso proceso metu nei
A. B., nei jo gynjai neisak pozicijos iuo klausimu. I pirmosios instancijos teismo
nuosprendio matyti, kad reali laisvs atmimo bausm A. B. paskirta i esms atsivelgus vien
jo teistumus. Kadangi bausms klausimas nebuvo keliamas nuteistojo apeliaciniame skunde,
apeliacins instancijos teismas dl A. B. paskirtos laisvs atmimo bausms nepasisak. iame

kontekste paymtina, kad ETT praktikoje nagrinjant klausimus dl baudiamosios

atsakomybs u panaaus pobdio nepagarbos demonstravim teismui (kaip ir ioje
baudiamojoje byloje) suderinamum su Konvencijos 10 straipsniu (saviraikos laisv ir jos
ribojimai), ypatingas dmesys kreipiamas taikom sankcij proporcingum ir btinum
demokratinje visuomenje. Teisins priemons, susijusios su asmens laisvs ribojimu, tokiais
atvejais paprastai vertinamos kaip kratutins (Skaka v. Poland, no. 43425/98,
judgement of
27 May 2003; Saday v. Turkey, no 32458/96, judgement of 30 March 2006;
mit Bilgi v. Turkey, no. 22398/05, judgement of 3 September 2013 ir kt).
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2K-115/2014.

BPK 320 straipsnio 4 dalis (Byl apeliacinio nagrinjimo bendrosios

nuostatos)
BPK 386 straipsnio 3 dalis (Bylos nagrinjimas, kai panaikintas pirmosios
instancijos teismo nuosprendis arba apeliacins instancijos teismo
nuosprendis ar nutartis)
Nutartyje pasisakoma dl non reformatio in peius draudimo (draudimo keisti blogj pus)
principo. Joje nagrinta situacija, kai kaltininkas atsidr blogesnje teisinje padtyje tik dl
to, kad skund pirmosios instancijos teismo nuosprend.
Kasaciniame skunde nuteistojo K. N. gynjas teigia, kad apeliacins instancijos teismas,
nuteistojo
K.
N.
nusikalstam
veik
papildomai
kvalifkuodamas
pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt ir paskirdamas grietesn bausm nei ji buvo paskirta
iauli apygardos teismo 2011 m. gruodio 29 d. nuosprendiu, paeid draudimo keisti
sprendim blogj pus (non reformatio in peius) princip.
Procesas turi vykti garantuojant atsakomybn traukiamam asmeniui statymuose ir
tarptautiniuose teiss aktuose tvirtintas teises. Viena toki teisi sksti, jo manymu, neteistus
ir nepagrstus sprendimus. Svarbi veiksmingo ios teiss gyvendinimo garantija yra draudimo
keisti sprendim blogj pus (non reformatio in peius) principas, kuris i esms reikia, kad
dl skundo padavimo skund padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekms
asmens padtis dl jo paties paduoto skundo negali bti pabloginama. Prieingu atveju, asmens
atvilgiu vykstantis procesas bt neteisingas (nesiningas).
Teisj kolegija paymi, kad analizuojant non reformatio in peius draudimo princip,
atkreiptinas dmesys ir Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacij Nr. R (92) 17 dl
nuoseklumo skiriant bausmes (priimta 1992 m. spalio 19 d.). Rekomendacijos priedo F dalyje
(reformatio in peius draudimas) nurodoma, kad tuo atveju, kai teismo sprendim skundia tik
kaltinamasis, turt bti atsivelgiama reformatio in peius draudimo princip. Tose valstybse,
kuriose prokuroras, kaltinamajam apskundus teismo sprendim, turi teis paduoti papildom
(aksesorin) skund, ie galiojimai neturt bti naudojami siekiant pakirsti reformatio in peius
draudimo princip, taip atgrasant kaltinamuosius nuo teism sprendim apskundimo.
Rekomendacijos aikinamajame rate (Explanatory memorandum to Recommendation
No. R (92) 17 of the Committee of Ministers to member states Consistency in sentencing
(adopted by the Committee of Ministers on 19 October 1992 at the 482nd meeting of the
Ministers' Deputies) komentuojant ias nuostatas nurodoma, kad Ministr Komitetui inoma
teiss apsksti teismo sprendim reglamentavimo valstybse narse vairov, taiau i principo

Ministr Komitetas prijo ivad, jog bendriausia prasme yra neteisinga apeliaciniam teismui
skirti sunkesn bausm tuo atveju, kai skundas paduotas tik gynybos interesais. Tai ir yra
reformatio in peius draudimas. Neteisingumas kyla ne tik dl staigmenos elemento (tais atvejais,
kai prokuroro skundas nepaduotas), bet bendresne prasme dl kaltinamj atgrasymo nuo j
teiss apsksti teismo sprendim gyvendinimo (Konvencijos protokolo Nr. 72 straipsnis). Jeigu
bylos baigtis, kaltinamojo poiriu, padavus skund gali bti blogesn (nepalankesn
kaltinamajam), tai atgraso atitinkamus asmenis nuo ios teiss gyvendinimo.
BPK draudimo keisti blogj pus (non reformatio in peius) principas tvirtintas
320 straipsnio 4 dalyje bei 386 straipsnio 3 dalyje. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dal pabloginti
nuteistojo ar iteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padt apeliacins instancijos
teismas gali tik tuo atveju, kai dl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentjusiojo ir
civilinio iekovo skundai. Nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padtis
negali bti pabloginta daugiau, negu to praoma apeliaciniame skunde. BPK 386 straipsnio 3
dalyje nustatyta, kad, i naujo nagrindamas byl, pirmosios instancijos teismas ar apeliacins
instancijos teismas turi teis sugrietinti bausm ar pritaikyti sunkesn nusikalstam veik
numatant baudiamj statym tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dl to, kad
reikia pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant statym, taip pat kai po nuosprendio
panaikinimo i naujo nagrindamas byl teismas nustato aplinkybes, rodanias, kad kaltinamasis
yra padars sunkesn nusikalstam veik.
Teism praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinjant byl teismuose non reformatio
in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinjant byl apeliacine, tiek
kasacine tvarka, tiek ir perdavus byl i naujo nagrinti pirmosios ar apeliacins instancijos
teismui nuteistojo padtis negali bti bloginama, kai byla nagrinjama pagal jo skund, t. y. kai
procesas tsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr. 2K733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012).
Kaip matyti i byloje esani duomen, iauli apygardos teismo 2011 m. gruodio 29
d. nuosprendiu K. N. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt laisvs atmimu
vienuolikai met, pagal BK 284 straipsnio 1 dal laisvs atmimu vieneriems metams;
subendrinta galutin bausm paskirta laisvs atmimas vienuolikai met. D. M. nuteistas pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt laisvs atmimu dvylikai met, pagal BK 284 straipsnio 1
dal laisvs atmimu dvejiems metams; subendrinta galutin bausm paskirta laisvs atmimas
dvylikai met.
nuosprend apeliacine tvarka apskund nuteistasis D. M. ir nuteistojo K. N. gynjas
advokatas P. Svirskis. Nuteistasis D. M. pra suvelninti paskirt bausm, o nuteistojo K. N.
gynjas dl K. N. priimt apkaltinamj nuosprend panaikinti ir priimti iteisinamj iam
nepadarius veikos, turinios nusikaltimo poymi. Nei prokuroras, nei nukentjusieji
nuosprendio neskund.
Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl pagal mint apeliant skundus,
iauli apygardos teismo 2011 m. gruodio 29 d. nuosprend dl K. N. ir D. M. nuteisimo pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt ir 284 straipsnio 1 dal panaikino ir, vadovaudamasis
BPK 254 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 5 dalimi, perdav byl prokurorui nutartyje
nurodytiems paeidimams paalinti. Panevio apygardos teismo (antr kart inagrinjusio
baudiamj byl) 2013 m. birelio 4 d. nuosprendiu K. N. buvo nuteistas pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt laisvs atmimu dvylikai met, pagal BK 284 straipsnio
1 dal laisvs atmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu
subendrinta galutin bausm paskirta laisvs atmimas dvylikai met. D. M. nuteistas pagal BK

129 straipsnio 2 dalies 8 punkt laisvs atmimu penkiolikai met, pagal BK 284 straipsnio
1 dal laisvs atmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu
subendrinta galutin bausm paskirta laisvs atmimas penkiolikai met. Apeliacins instancijos
teismas, byl inagrinjs pagal dl io nuosprendio paduotus nuteistojo K. N. gynjo advokato
P. Svirskio, nuteistojo D. M. ir prokurors J. Sabaliauskiens apeliacinius skundus, apeliant
nuteistojo K. N. gynjo ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus atmet, o prokurors patenkino
i dalies vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 1 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu (t. y. dl
netinkamai pritaikyto baudiamojo statymo ir neteisingai paskirtos bausms) Panevio
apygardos teismo 2013 m. birelio 4 d. nuosprend pakeit: D. M. nusikalstam veik,
kvalifikuot pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt, perkvalifikavo pagal BK 129 straipsnio
2 dalies 2, 8 punktus ir paskyr laisvs atmim penkiolikai met; K. N. nusikalstam veik,
kvalifikuot pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt, perkvalifikavo pagal BK 129 straipsnio
2 dalies 2, 8 punktus ir paskyr laisvs atmim trylikai met; atitinkamai subendrins naujai
paskirtas bausmes su bausmmis, pirmosios instancijos temo paskirtomis pagal
BK 284 straipsnio 1 dal, D. M. galutin subendrint bausm paskyr laisvs atmim
penkiolikai met, o K. N. laisvs atmim trylikai met.
Kaip matyti i apeliacins instancijos teismo nuosprendio, is teismas pripaino, kad
Panevio apygardos teismas 2013 m. birelio 4 d. nuosprendiu u E. K. nuudym dl
chuliganik paskat paskirdamas D. M. ir K. N. grietesnes, nei jos buvo paskirtos iauli
apygardos teismo 2011 m. gruodio 29 d. nuosprendiu, bausmes (paymtina, kad apeliacins
instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad nuosprend prim Panevio
apygardos teismas), paeid BPK 386 straipsnio nuostatas, nes bausmes sugrietino nenustats
joki nauj bausmi individualizavimui reikming aplinkybi. Taiau, kaip matyti i bylos
duomen, joje priimt procesini sprendim, apeliacins instancijos teismas ir pats, paskirdamas
D. M. ir K. N. grietesnes bausmes, nebuvo nuoseklus, nesilaik teismo sprendimo keitimo
blogj pus (reformatio in peius) draudimo principo bei paeid BPK 386 straipsnio
3 dalies nuostatas.
Vis pirma teisj kolegija paymi, kad pagal baudiamj statym sunkesn
nusikalstama veika yra veika, u kuri baudiamasis statymas numato grietesn bausm. Tai,
kad prie E. K. smurtas buvo tsiamas esant jam jau sumutam ir paguldytam kambaryje, buvo
nustatyta ir iauli apygardos teismo nuosprendyje. Byloje aplinkybi, kurios bt iaikintos tik
i naujo nagrinjant byl teisme, nra nustatyta. I bylos duomen matyti, kad tos paios
aplinkybs tik vertintos kitaip pasunkinant nuteist teisin padt padaryt nuudym dl
chuliganik paskat papildomai kvalifikuojant ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt.
Kasatorius teigia, kad i bylos aplinkybi matyti, jog K. N. atsidr blogesnje teisinje
padtyje tik dl to, kad skund pirmosios instancijos, t. y. iauli apygardos teismo 2011 m.
gruodio 29 d. nuosprend, o tai prietarauja draudimo keisti sprendim blogj pus principui,
tvirtintam BPK 386 straipsnio 3 dalyje; kad, pabloginant jo teisin padt, buvo i esms
paeistas baudiamojo proceso statymas, suvarytos statym garantuotos jo teiss.
Teisj kolegija nesutikti su kasatoriaus argumentais neturi pagrindo. Teisin padtis,
paeidiant draudimo keisti sprendim blogj pus princip, buvo pabloginta ir nuteistajam
D. M., todl apeliacins instancijos teismo nuosprendis dl esminio baudiamojo proceso
statymo paeidimo, lmusio ir netinkam baudiamojo statymo pritaikym, keistinas
(BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
byl
skyriaus
kolegijos
2014 m. balandio 8 d. nutartis byloje Nr. 2K-164/2014.

BPK 331 straipsnis (Apeliacins instancijos teismo nuosprendio turinys)

BPK 332 straipsnis (Apeliacins instancijos teismo nutarties turinys)
Iaikinta, kad bendras nusikalstam veik sudarani sutapt apraymas kaltinamajame akte
nra klitis teismams svarstyti asmens baudiamosios atsakomybs klausim tik dl vienos
sutapt sudaranios nusikalstamos veikos.
Esant tokiai situacijai, kai nusikalstamos veikos, sudaranios sutapt, kaltinamajame
akte apraytos kartu, o ne atskirai, teismui negali bti klitis svarstyti asmens baudiamosios
atsakomybs klausim tik dl vienos sutapt sudaranios nusikalstamos veikos. Sutapties atveju
kiekviena veika turi skirting, savarankik raik baudiamojo statymo tekste, taiau tai
nereikia, kad suraant kaltinamj akt kiekviena i j turi bti aprayta atskirai. Toks
nusikalstam veik apraymas nepareigoja teism priimti apkaltinamj ar iteisinamj
nuosprend dl vis sutapt sudarani nusikalstam veik. Todl apeliacins instancijos teismo
argumentas, kad, neapskundus pirmosios instancijos nuosprendio dalies dl D. D. iteisinimo
pagal 208 straipsnio 2 dal, nra teisinio pagrindo svarstyti D. D. baudiamosios atsakomybs
klausimo pagal BK 184 straipsnio 2 dal, nepagrstas tai, kad kaltinamajame akte ir
skundiamame teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos, sudaranios sutapt, buvo apraytos
kartu, o ne atskirai, nra pagrindas apeliacins instancijos teismui atmesti apeliacin skund.
Lietuvos
Aukiausiojo
Teismo
Baudiamj
2014 m. birelio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-311/2014.

byl

skyriaus

kolegijos