Gamtos vaizdavimas lietuvių literatūroje

(Antanas Baranauskas, Kristijonas Donelaitis, Maironis)

Planas
I. Gamtą vaizduoti galima įvairiais būdais – aptariant jos unikalumą, reikšmė žmogui,
visuomenei.
II. Skirtingų laikotarpių kūrėjai nors ir savitai vaizduoja gamtos grožį literatūroje, tačiau
daugelis išreiškia taurią meilę savo krašto grožiui ir didingumui.
II.1. Vienas pirmųjų gamtą vaizdavęs savo kūrinyje - lietuvių grožinės literatūros
pradininkas - Kristijonas Donelaitis, kurio poema ,,Metai” – reikšmingas šaltinis
atskleidžiant žmogaus ryšį su gamta:

a) kūrinyje „Metai, pirmiausia į akis krinta tikroviškas gamtos ir tiesiogiai su ja

susijusios žmogaus buities vaizdavimas,
b) gausūs gamtos aprašymai poemoje nėra tik palaidi fragmentai ar stilistinė puošmena,
bet sukuriamas kiekvienam metų laiui konkretus ir tikslus gamtinis fonas,
c) „Metų“ gamta perteikiama per ilgaamže būrų patirtį, jų požiūrį, psichologiją ir
jausmus.

II.2. Lietuvių poetas, kurio poemoje „Anykščių šilelis“ išaukštinama Lietuvos gamta –
Antanas Baranauskas:

a) A. Baranauskas įtaigiai perteikė gamtos neišsemiamumą, turtingumą, spalvingumą,

b) A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ vaizduojamas senovinis šilelis atskleidžia
didingą Lietuvos praeities gamtą,
c) poetas skleidžia patriotines įdėjas ir išreiškia rūpestį dėl naikinamų tėvynės vertybių
– Lietuvos miškų.

II.3. Poetas romantikas Maironis gamtos grožį vaizduoja ne kaip valstietiškąjį kaimo
gamtos pasaulį ar apsiriboja vienu kraštu, o aprėpia visos Lietuvos gamtą:

a) Maironis pirrmasis mūsų literatūroje sukūrė Lietuvos peizažą, aprėpė gimtosios

žemės visumą su būdingiausiais jos geografiniais ir istoriniais požymiais,
b) Maironis vaizduodamas gamtos grožį išreiškė meilę tėvynei ir kėlė patriotines įdėjas.

III. Lietuvių literatūroje gamta – grožio ir meilės tėvynei šaltinis.