Gyvenimo faktai Asmenybės bruožai Kūrybinis palikimas ir bruožai
1869 m. rugsėjo 11 d. buvo pakrikštytas Lietuvos rašytojas, spaudos Pirmąsias savo publikacijas 1890–1895 Svėdasų bažnyčioje. darbuotojas, literatūros istorikas, m. J. Tumas pasirašinėjo Juozapo iš 1879–1881 m. su pagyrimu baigė Kunigiškių kritikas, visuomenės veikėjas, Popšutės slapyvardžiu, o nuo 1895 m. pradžios mokyklą. pedagogas, kunigas. visam gyvenimui pasirinko Vaižganto 1881–1888 m. mokėsi Dinabarko (Daugpilis) Būdamas gimnazistas, J. Tumas slapyvardį – senovės lietuvių linų realinėje gimnazijoje. pradėjo domėtis lietuvių dievaičio vardą. Grožinėje kūryboje jis 1888–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų nacionalinio atgimimo idėjomis, tęsė realizmo tradicijas, savitai seminarijoje. gavo ir nelegaliai skaitė lietuvišką traktuodamas romantiškus gyvenimo 1893 m. rugsėjo 26 d. Žemaičių vyskupas laikraštį "Aušra", pamėgo rusų reiškinius. Mečislovas Leonardas Paliulionis įšventino jį literatūros klasikų kūrybą ir pats 1900 m. jis pradėjo leisti žurnalą subdiakonu, o spalio 24 d. – diakonu. mėgino rašyti eiles, prozą. Kunigų inteligentams "Žinyčia". 1893 m. lapkričio 28 d. Kauno arkikatedroje seminarijoje jis aktyviai įsijungė į 1919 m. jis įsteigė ir 1919–1920 m. Žemaičių pavyskupis Antanas dešiniosios krypties visuomeninę leido bei pats redagavo katalikišką Baranauskas įšventino J. Tumą kunigu. veiklą, ėmė bendradarbiauti dienraštį "Nepriklausomoji Lietuva", 1893–1895 m. J. Tumas buvo vikaras Mintaujos klerikalinėje spaudoje, domėjosi kuriame gynė lietuvių teises lenkų lietuvių parapijoje. lietuvių kalba, dalyvavo lietuvių okupuotame Vilniaus krašte. 1895–1898 m. taip pat buvo vikaras Skuodo klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Vaižganto "Raštai" buvo išleisti 19 rajone. mylėtojų draugijoje, vėliau – Šv. tomų (1922–1938 m.), 3 tomais (1948 1896–1904 m. jis inicijavo klerikalinio laikraščio Kazimiero draugijoje, nuo 1890 m. m.), 2 tomais (1957 m.) ir leidžiami nuo "Tėvynės sargas" leidybą ir pats jai vadovavo. pradėjo rašyti į draudžiamą 1994 m. iki šiol, išleistas 24-asis jų 1897–1902 m. buvo šio nelegalaus leidinio lietuvišką spaudą – "Žemaičių ir tomas. redaktorius. Lietuvos apžvalgai". 1924–1932 m. J. Tumas-Vaižgantas 1898–1901 m. J. Tumas buvo vikaras J. Tumas-Vaižgantas buvo parašė apie 80 recenzijų Švietimo Kuliuose(Plungės r.) apdovanotas Didžiojo Lietuvos ministerijos knygų leidimo komisijai. 1901–1902 m. J. Tumas buvo vikaras kunigaikščio Gedimino 2-ojo Bruožai: Micaičiuose (Šiaulių r.) laipsnio ordinu (1928 m.) ir Vytauto 1. Vaižganto kūryba pasižymi 1902–1905 m. J. Tumas buvo Vadaktėlių Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1932 literatūriniu stiliaus originalumu, (Panevėžio r.) Šv. Jono Nepomuko parapijos m.), Latvijos Trijų Žvaigždžių 2-ojo kalbos priemonių turtingumu ir kuratas. laipsnio ordinu (1932 m.). liaudiškumu. 1905–1906 m. jis tris mėnesius buvo Sidabravo J. Tumas kaupė asmeninę 2. Daug gamtos aprašymų, gyvenimo (Radviliškio r.) Švč. Trejybės bažnyčios kuratas, biblioteką. Pirmąjį lietuviškų knygų vaizdų, veikėjų asmeninio likimo Šeduvos parapijos kunigas filialistas. rinkinį, sukauptą seminarijoje istorijos. J. Tumas 1907 m. sausį buvo perkeltas į Vilnių, 1888–1893 m., jis buvo priverstas 3. Stiprus publicistinis pradas. kur gyveno ir dirbo 1907–1911 m. Iš pradžių jis sunaikinti. 1894–1917 m. rinktos jo 4. Nemaža hiperbolių ir dirbo "Vilniaus žinių" (1907 m.) laikraščio knygos dingo Rusijoje. Nuo 1918 m. grotesko(meninio vaizdavimo tipas redakcijoje, paskui su Antanu Smetona jis vėl kaupė savo biblioteką, 1923 pagrįstas fantastika). įsteigė "Vilties" laikraštį ir 1907–1911 m. dirbo m. besikuriančiai Kauno 5. Fragmentiškumas jo redakcijoje. universiteto bibliotekai padovanojo Žymiausi kūriniai: 1914 m. J. Tumas išvyko į Rygą (Latvija), kur 552 leidinius, o 1933 m. jo 1902 m. pirmosios Vaižganto knygelės dirbo "Rygos garso" redakcijoj. asmeninėje bibliotekoje buvo 1879 "Vaizdeliai" 1915–1917 m. jis gyveno Sankt Peterburge ir knygos ir periodiniai leidiniai. Iš viso 1915 m. apsakymai "Karo vaizdai. dirbo centriniame lietuvių komitete J. Tumas buvo sukaupęs apie 4 Rimai ir Nerimai" nukentėjusiems nuo karo šelpti. tūkst. leidinių – daugiausia grožinės 1918–1920 m Dviejų tomų veikalas 1918 m. pavasarį J. Tumas grįžo į Lietuvą, ir istorinės literatūros, meno „Pragiedruliai“: dvi dalys „Gondingos gyveno Vilniuje, kur įsijungė į lietuvių komitetą leidinių. Jis buvo surinkęs 135 kraštas“ ir „Vaduvų kraštas“ nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo pavadinimų XIX–XX a. lietuvių 1929 m. apysaka „Dėdės ir dėdienės“ "Lietuvos aidą". periodinių leidinių. 1929 m. romanas "Šeimos vėžiai" 1920 m. J. Tumas persikėlė į Kauną, kur dirbo iki 1933 m. paskutinis jo kūrinys gyvenimo pabaigos. „Vaižganto gyvulėliai“ 1920–1932 m. J. Tumas buvo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. 1930–1933 m. J. Tumas buvo aktyvus XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos narys ir iždininkas. Mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune. Jis buvo palaidotas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje.