უსაფუძვლო გამდიდრების სამართალი I, შესრულების კონდიქცია PDF

You might also like

You are on page 1of 309

გიორგი რუსიაშვილი • უსაფუძვლო გამდიდრების სამართლი I: შესრულების კონდიქცია

გიორგი რუსიაშვილი

უსაფუძვლო
გამდიდრების
სამართლი I:
შესრულების
კონდიქცია
თინათინ წერეთლის სახელმწიფოსა და
სამართლის ინსტიტუტი

გამომცემლობა
„იურისტების
სამყარო“
giorgi rusiaSvili

usafuZvlo gamdidrebis samarTali I:


Sesrulebis kondiqcia

Tbilisi, 2017
gamomcemloba `iuristebis samyaro~
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (es iqne-
ba teqsti, foto-ilustracia Tu sxva) aranaeri formiT da
saSvalebiT (iqneba es eleqtronuli Tu meqanikuri), ar Sei-
Zleba gamoyenebuli iqnes saavtoro uflebis mqone subieqtis
werilobiTi nebarTvis gareSe.
saavtoro uflebebis darRveva isjeba saqarTvelos kanon-
mdeblobiT.

gamomcemloba `iuristebis samyaro~


Tbilisi, m. kostavas #75; tel:. 238 35 99; 557 51 51 34
el-fosta: Lawyers.world@yahoo.com;
veb-gverdi: www.law.ge
https://www.facebook.com/PublishingHouselawyersworld

ISBN 978-9941-9477-9-7
Sinaarsi

Semoklebebi........................................................................................... 7
winaTqma.................................................................................................. 9
avtoris winaTqma............................................................................... 14
I. Sesavali............................................................................................. 16
1. naSromis problematika............................................................... 16
2. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi (ssk) da germaniis
samoqalaqo kodeqsi (gsk)..................................................19
II. Sesrulebis kondiqcia germanul samarTalSi.............. 23
1. Sesrulebis kondiqcia da abstraqciis principi......... 24
2. Tanamedrove gamijvnis Teoria da subsidiarulobis
dogma......................................................................................27
3. konkurencia Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias
Soris germanuli samarTlis mixedviT......................... 30
a. konkurencia mTavar moTxovnebs Soris........................... 31
b. vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis damatebiTi
moTxovnebis konkurencia................................................40
α. `mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis~
upiratesoba germanul sasamarTlo praqtikaSi........ 43
β. Sesrulebis kondiqciisa da `mesakuTre-mflobels
Soris urTierTobis~ erToblivi gamoyeneba............. 46
γ. Sesrulebis kondiqciismieri damatebiTi moTxovnebis
upiratesi gamoyeneba.........................................................48
III. Sesrulebis kondiqcia Sveicarul samarTalSi;
konkurenciis sakiTxi....................................................................... 52
1. Sesavali....................................................................................52
2. kondiqciuri moTxovnis winapirobebi............................. 54
3. kondiqciuri pasuxismgeblobis farglebi.................... 57
4. konkurencia Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias
Soris.......................................................................................61
IV. Sesrulebis kondiqciebi avstriul samarTalSi;
konkurenciis sakiTxi....................................................................... 66
1. Sesrulebis kondiqciebi avstriis zogad samoqalaqo
kodeqsSi.................................................................................66
2. kondiqciuri valdebulebis moculoba.......................... 69
a. kondiqciis keTilsindisieri movale..............................69
b. kondiqciis arakeTilsindisieri movale........................ 74
g. vindikaciasTan konkurencia..............................................77
V. Sesrulebis kondiqcia qarTul samarTalSi......................... 80
1. ssk-is kondiqciaTa sistema da konigis kanonproeqti.80
2. konigis proeqti.....................................................................81
3
3. gansxvavebebi germaniis samoqalaqo kodeqssa da
kanonproeqts Soris...........................................................82
4. kanonproeqtis kritika........................................................84
a. Sesrulebis kondiqciis kritika........................................85
g. kondiqciuri pasuxismgeblobis farglebi.................... 91
5. Sejameba....................................................................................93
6. ssk-is kondiqciaTa sistemis Semdgomi mimoxilva da
misi winapirobebis dakonkreteba qarTul iuridiul
literaturasa sasamarTlo praqtikaSi....................... 94
7. vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis konkurencia
sasamarTlo praqtikasa da iuridiul
literaturaSi...................................................................106
a. sasamarTlo praqtikaSi gamoTqmuli Tavdapirveli
mosazreba da misi kritika iuridiul
literaturaSi .................................................................. 109
b. sasamarTlo praqtikis Semdgomi ganviTareba.............111
g. sakuTari mosazreba............................................................114
3. konkurencia vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis
damatebiT moTxovnebs Soris........................................117
a. arauflebamosili mflobelisagan sargeblis
moTxovnis ufleba............................................................118
b. arauflebamosili mflobelis mier gaweuli xarjebis
moTxovnis ufleba............................................................124
α. usafuZvlo gamdidrebis instituti da
arauflebamosili mflobelis ufleba nivTze
gaweuli xarjebis anazRaurebasTan dakavSirebiT.124
β. ssk-is 980-e muxlis 1-li nawili, rogorc xarjebis
anazRaurebis moTxovnis safuZveli...........................126
γ. Sedareba ssk-is 163-e muxlTan..........................................129
δ. konkurencia usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobil
xarjebis anazRaurebis moTxovnasa da mesakuTrisagan
zianis anazRaurebis moTxovnas Soris.......................133
g. Sedareba germaniis umaRlesi sasamarTlos
gadawyvetilebasTan: Urteil vom 12.12.1997 – V ZR 81/9 –
mimarTeba gsk-is 988-e paragrafsa da 818-e paragrafis
me-3 nawils Soris..............................................................139
d. Sedareba germaniis federaluri sasamarTlos
gadawyvetilebasTan: Urteil vom 14.7.1995 – V ZR 45/94 –
mesakuTre-mflobels Soris urTierToba da saldos
Teoria..................................................................................143
e. dakavebis ufleba.................................................................145

4
v. Sedegi......................................................................................149
VI. saldos Teoria germanul samarTalSi................................ 151
1. problemuri sakiTxi da misi gadaWris gzebi
sasamarTlo praqtikaSi...................................................151
2. „ori kondiqciis Teoria“..................................................152
3. Tavdapirveli saldos Teoria.........................................155
4. saldos Teoriis dasabuTeba iuridiul literaturaSi
– „moZRvreba faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb“.........158
5. saldos Teoriis kritika...................................................161
6. gasvlis Sedegad warmoSobili urTierToba da saldos
Teoria..................................................................................163
7. gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis
NNr. 3 saldos Teoriis sawinaaRmdegod....................168
8. vindikacia da Sesrulebis kondiqcia aranamdvili
ormxrivi garigebis ukuqcevisas..................................171
VII. saldos Teoriis alternatiuli Teoriebi....................... 175
2. e. w. „modificirebuli ori kondiqciis Teoria“
igive „sapirispiro Sesrulebis kondiqciis Sesaxeb
moZRvreba“..........................................................................179
3. qonebis gankargvis Seracxva da SemTxveviTi
ganadgureba........................................................................181
4. kanonis normis damcavi mizani „sapirispiro Sesrulebis
kondiqciis moZRvrebaSi“................................................182
5. „zRvruli qonebrivi msxverpli“.....................................185
6. Sedegi......................................................................................186
VIII. aranamdvili garigebis ukuqceva Sveicariuli samarTlis
mixedviT............................................................................................. 189
1. sinalagmis principi Sveicariul samarTalSi.............189
2. casum sentit dominus-principi Sveicariul
samarTalSi.........................................................................193
3. Sedegi......................................................................................202
IX. ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuqceva
avstriuli samarTalSi.................................................................. 204
1. „ori kondiqciis Teoria“..................................................204
2. sargeblisa da nayofis anazRaurebis moTxovnebis
sinalagmaturoba avstriis umaRlesi sasamarTlos
gadawyvetilebaSi..............................................................208
3. „avtomaturad gaqviTvis Tezisis“ kritika kerSneris
mxridan.................................................................................214
4. 1-li SedarebiTsamarTlebrivi eqskursi......................215
a. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos mier

5
SemoTavazebuli gadawyveta..........................................216
b. saldos Teoria da sargeblis anazRaureba germaniis
federaluri sasamarTlos gadawyvetilebebSi.......222
5. nivTis naklis gamo miuRebeli sargebeli da
usafuZvlo gamdidrebismieri anazRaurebis
valdebuleba avstriaSi..................................................225
6. me-2 SedarebiTsamarTlebrivi eqskursi: naklovani
nivTis miwodeba da usafuZvlo gamdidrebismieri
moTxovna germaniis federaluri sasamarTlos
gadawyvetilebaSi..............................................................227
7. adgas Tu ara avstriis umaRlesi sasamarTlo saldos
Teoriis gzas?....................................................................229
8. SemTxveviTi ganadgurebis riski aragabatonebuli
mosazrebis Tanaxmad........................................................231
9. casum sentit dominus-principis gamoyenebis dauSvebloba
ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevisas.......................242
10. „ori kondiqciis Teoria“ da „saldos Teoria“
avstriaSi.............................................................................245
X. saldos Teoria qarTul samarTalSi.................................... 249
1. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili da saldos Teoriis
principi qarTul samarTalSi.......................................249
a. ganmdidrebis danawesis struqtura qarTul
usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi ........................249
b. dakavebis uflebis gamoyenebis SeuZlebloba.............256
g. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis gavrceleba
vindikaciaze.......................................................................259
2. nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski ormxrivi
aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisas............................... 264
a. ssk-is 979-e muxlis me-5 nawili........................................264
b. ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis me-2 winadadeba........267
3. usafuZvlo gamdidrebis samarTlisa da gasvlis
samarTlis principebis urTierTdamTxveva.............269
4. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili da flumesa da kanarisis
moZRvreba............................................................................276
5. „saldos Teoria“ qarTul samarTalSi: daskvna..........283
ucxoenovan terminTa ganmarteba............................................... 288
normaTa Targmani............................................................................ 292
literatura...................................................................................... 296
saxelmRvaneloebi/monografiebi/komentarebi:.................... 296
statiebi:............................................................................................ 303

6
Semoklebebi

gsk germaniis samoqalaqo kodeqsi


ix. ixile
m. muxli
ssk saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi
Sdr. Seadare
ABGB Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch
AcP Archiv für die civilistische Praxis
Abs. Absatz
Anm. Anmerkung
Art. Artikel
AT allgemeiner Teil
BeckRS Rechtssprechungssammlung Beck-online
BG Schweizerisches Bundesgericht
BGB Bürgerliches Gesetzbuch
BGE Die Entscheidungen des Schweizerischen Bundesgerichts
BGH Bundesgerichtshof
BGHZ Entscheidungen des Bundesgerichtshofs in Zivilsachen
BT-Drucks Bundestagsdrucksache
DB Der Betrieb
DJZ Deutsche Juristen-Zeitung
ecolex ecolex: Fachzeitschrift für Wirtschaftsrecht
EFSlg Ehe- und familienrechtliche Entscheidungen
EvBl (österreichisches) Evidenzblatt der Rechtsmittelentscheidungen,
veröffentlich
in der ÖJZ
EWiR Entscheidungen zum Wirtschaftsrecht
FS Festschrift
JA Juristische Arbeitsblätter
JBl Juristische Blätter
JherJb Jherings Jahrbücher
JuS Juristische Schulung
Jus-Extra OGH-Z Jus Extra, Zivilrechtliche Entscheidungen des
OGH
JZ Juristen Zeitung
JW Juristische Wochenschrift

7
MDR Monatsschrift für Deutsches Recht
Müko Münchener Kommentar zum Bürgerlichen Gesetzbuch
Mugd. Mugdan
N Nummer
Nr. Nummer
NJW Neue Juristische Wochenschrift
NJW-RR Rechtsprechungsreport der NJW
Nr. Nummer
NZ Österreichische Notariats-Zeitung
NZM Neue Zeitschrift für Miet- und Wohnungsrecht
NZI Neue Zeitschrift für das Recht der Insolvenz und Sanierung
OGH Oberster Gerichtshof (Österreich)
ÖJZ Österreichische Juristen-Zeitung
OLG Oberlandesgericht
OR Obligationenrecht
ÖBA Österreichisches Bank-Archiv
Prot. Protokolle
RabelsZ Rabels Zeitschrift für ausländisches und internationales Priva-
trecht
RdW Recht der Wirtschaft
RGRK Reichsgerichtsräte-Kommentar
RG Reichsgericht
RGZ Entscheidungssammlung des Reichsgerichts in Zivilsachen
Rn. Randnummer
RPflE Sammlung von Rechtsmittelentscheidungen in Exekutionssa-
chen
RZ Österreichische Richterzeitung
SZ Sammlung Zivilsachen
Vor Vorbemerkungen
ZIP Zeitschrift für Wirtschaftsrecht
ZK Der Zürcher Kommentar
ZSR Zeitschrift für Schweizerisches Recht
Urt. v. Urteil von

8
winaTqma

mocemuli disertaciis saxeli qarTul samarTalze mi-


TiTebiT germaneli iuristebisaTvis sakmaod egzotikur Tem-
atikas warmoadgens, Tumca es STabeWdileba mniSvnelovnad
qarwyldeba disertaciis qvesaTauriT. sinamdvileSi qarTu-
li usafuZvlo gamdidrebis samarTali, kerZod ki ormxrivi
aranamdvili xelSekrulebis dros arSemdgari Sesrulebebis
ukuqceva, mxolod danamatia mocemuli naSromisa, romlis
arsi aranamdvili Sesrulebebis usafuZvlo gamdidrebis in-
stitutis mixedviT aRmofxvris yovlismomcvel da kriti-
kul daxasiaTebaSi mdgomareobs germanuli, Sveicaruli da
avstriuli samarTlis mixedviT, sadac abstraqciis princi-
pis nacvlad kauzalobis principi moqmedebs. ra Tqma unda, ba-
toni rusiaSvilis mizans warmoadgens CaSlili Sesrulebebis
usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevis SesaZleblobis
totaluri reviziis Sedegad gamoitanos daskvna sakuTari
qveynis samoqalaqo kodeqsis (ssk) usafuZvlo gamdidrebis
samarTlisaTvis, romelic – usafuZvlo gamdidrebis nawilSi
– germanuli samarTlis ojaxTan da gansakuTrebiT ki german-
ul da Sveicarul (ufro naklebad avstriul) samarTalTan
didi siaxloviT gamoirCeva. gadakveTis wertilsa da Sesavals
mocemul problematikaSi warmoadgens ssk–is 979–e muxli,
“ukan moTxovnis farglebi“, romlis meoTxe abzacSic batoni
rusiaSvili xedavs saldos Teoriis safuZvlebs (an miiCnevs,
rom SesaZlebelia am safuZvlebis amokiTxva). am oTxi marTl-
wesrigis kvleva Sesabamisad miZRvnilia ukve aTwleulebis
ganmavlobaSi warmoebul CaxlarTul dogmatur–kompara-
tivistuli diskursisaTvis, romelSic iseTi qveynebic iRe-
ben monawileobas, rogoricaa samxreT afrika, CineTi (gan-
sakuTrebiT taivani, sadac germanuli yaidis abstraqciis
principic ki moqmedebs) da sxva qveynebic, romlebic enaTe-
savebian germanuls marTlwesrigs, Tumca geografiulad Tu
kulturulad saqarTveloze ufro metad daSorebulnic ki
arian moqmedebis epicentridan.
axali ssk-is mocemul danawesTan dakavSirebiT, rogorc
Cans, ar moiZebneba kanonis dasabuTeba an “motivebi“, romelic
calsaxad miuTiTebda am danawesis mizanze germanuli warmo-
mavlobis saldos Teoriis gadmotanasTan dakavSirebiT; ris
gamoc batoni rusiaSvili ar aris dakavebuli kanonis subieq-

9
tur-istoriuli ganmartebiT, amis sapirispirod is iyenebs
hermenevtikul meTods kanonis 979-e muxlis me-4 nawilis obi-
eqturi ganmartebisa, romlis mixedviTac `kanoni SeiZleba
aRmoCndes ufro gonieri vidre kanonmdebeli“ da idealur
SemTxvevaSi (iseve rogorc batoni rusiaSvilis iuridiuli
ganmartebis fundamenti - romis samarTali) ratio scripta-s war-
moadgens. batoni rusiaSvilis mTavari idea Semdegia: ssk-is
xsenebuli danawesi SesaZlebelia gavigoT, rogorc “saldos
Teoriis gansxeuleba“ (gv. 22), saldos Teoriis “kodificire-
ba“ an “calsaxa niSani saldos Teoriisa da misTvis damaxasi-
aTebeli faqtobrivi sinalagmis ideis kanonSi gamyarebisa“
(...). batoni rusiaSvilis kvleva mTlianobaSi cxadyofs da
yovel konkretul SemTxvevaSi asabuTebs, rom es mosazreba
Zalze damajerebelia. Tumca sxva sakiTxia, moaxerxebs Tu ara
mocemuli msjeloba uaxloes momavalSi sakuTari adgilis
damkvidrebas qarTul samarTalSi. SesaZlebelia batoni ru-
siaSvili gadaWarbebulad afasebs marTlmsajulebis orga-
noebis, gansakuTrebiT qarTvel mosamarTleTa da advokatTa
unars, aRiqvan misi ganazrebebis siRrme da aqtualuroba, rac
misi naSromis yovel nawils axasiaTebs da calsaxad ufro
damajerebels xdis saqarTveloSi (Sveicariis mibaZviT)
dRemde gabatonebul martiv gadawyvetasTan SedarebiT, rom-
lis mixedviTac vindikacia kondiqciasTan mimarTebaSi upi-
ratesobiT sargeblobs da ZiriTadad gandevnis mas ormxrivi
aranamdvili xelSekrulebis Sedegebis ukuqcevisas.
uSualod saldos Teoriis, misi ganviTarebis, modifikaci-
isa da SemoTavazebuli alternativebis (mTeli Tavisi gan-
StoebebiT), aseve valdebulebiTi samarTlis modernizaciis
Semdeg xelSekrulebidan gasvlis samarTlis gavlenis ganx-
ilvas batoni rusiaSvili naSromis daaxloebiT me-100 gver-
didan iwyebs. manamde is dakavebulia Sesrulebis kondiqciis
sakvanZo sakiTxebis damuSavebiT, gansakuTrebiT germanul,
magram aseve Sveicarul, avstriul da qarTul samarTalSi.
am dros is Tavs warmoaCens, rogorc umaRlesi donis kerZo
samarTlis dogmatikosi, romelic argumentaciisa da re-
fleqsiis Seudarebeli (akrobatuli) ostatobiT ikvlevs
mocemuli problemis calkeul mxareebs. erTi mxriv, ger-
manuli da meore mxriv, kauzalobis principze dafuZnebuli
Sveicariuli, avstriuli da qarTuli samarTlis dapirisp-
irebisas, is amuSavebs konkurenciis problemebs, ara mxolod

10
vindikaciasa da Sesrulebis kondiqciebs Soris, aramed aseve
vindikaciur da kondiqciur damatebiT moTxovnebs Sori-
sac (sargeblobis anazRaureba, danaxarjebis anazRaureba),
sasamarTlo praqtikasa da literaturaSi, am dros gamoaS-
karavebuli aradamajerebeli msjelobisaTvis is axal op-
timalur gadawyvetas poulobs. mxolod 99-e gverdidan, mas
Semdeg rac STambeWdavi fundamenti wamomarTa Sesrulebis
kondiqciis (condictio indebiti-s gagebisaTvis), is iwyebs saldos
Teoriis ganxilvas germanul samarTalSi, romlis drosac
is gansakuTrebul yuradRebas uTmobs mis alternatiul
gadawyvetas. pirveli momxseneblisagan gansxvavebiT, me ver
CavuTvli baton rusiaSvils naklad polemikur stils, rom-
liTac is epaeqreba gansxvavebuli mosazrebebis warmomad-
genelT, rac gascdeboda Cveni diskusiis kulturis CarCoebs.
piriqiT, valdebuli var davadasturo, rom batoni rusiaS-
vili rogorc Sinaarsobrivad, ise stilisturad, srulebiT
ubams fexs gacxarebul profesiul diskusias. Cemi aRiareba
da gansakuTrebuli dafaseba ar aris ganpirobebuli im faq-
tiT, rom roiterisa da martikenis mosazrebebi batoni rusi-
aSvilis mowonebiT sargebloben; amis sapirispirod batoni
rusiaSvilis damsaxurebad unda miviCnioT, rom is mraval-
gzis Zalze gonebamaxvilur gadakveTis wertils poulobs
flumes, kanarisis, magram aseve gurskis, nawilobriv lor-
encisa, an sulac kopenStainer-krameris mier warmoebul di-
skusiaSi CasarTavad. batoni rusiaSvili Tanabar donezea,
rogorc enobrivi stiliT da rac mTavaria argumentaciis
diferenciaciiTa da terminologiuri brwyinvalebiT Cve-
ni profesiis saukeTeso warmomadgenlebTan mimarTebiT. ar
arsebobs safuZveli subalternuli damokidebulebisaTvis,
is warmoaCens profesiuli kompentenciis umaRles dones da
warmodgenili naSromis damajereblobisa da argumentaciis
simZafridan gamomdinare, is statusisagan damoukideblad
maTi sworia.
naSromis im nawilSi, romelic aTwleulebis ganmavlobaSi
Camoyalibebul germanul sasamarTlo praqtikasa da liter-
aturaSi Camoyalibebul saldos Teoriis gamoyenebas eZRvne-
ba Sveicarul (romlis usafuZvlo gamdidrebis dogmatikac
germanulTan sakmaod axlos dgas), avstriul (romelic dog-
maturad SedarebiT ufro Raribia) da (dogmaturad Zalze
Rarib) qarTul samarTalSi, batoni rusiaSvili warmoaCens

11
mTel Tavis ubadlo ostatobas dogmatur-konsturqtiuli
problemebis gadawyvetis mxriv. Tavisi naSromis daskvniT
TavSi is axerxebs absoluturi damajereblobiT Tanamedrove
saldos Teoriis ganmtkicebas sakuTari qveynis usafuZv-
lo gamdidrebismier danawesSi ormxrivi aranamdvili xe-
lSekrulebis Sedegebis ukuqcevisas, romelic misadagebu-
lia saqarTveloSi moqmed kauzalobis principTan. qarTuli
usafuZvlo gamdidrebis danawesisagan damoukideblad, ro-
melic am Sedegis dasasabuTeblad aris gamoyenebuli, moce-
muli naSromis TvalsaCino damsaxurebad miviCnev Sveicarul
da (sakmaod naklovani da fragmentaruli dogmatikiT oper-
irebad) avstriuli usafuZvlo gamdidrebis samarTlis
doqtrinebisaTvis germanuli samarTlis perspeqtividan
Tanamedrove saldos Teoriis ufro aqtiur gamoyenebaze mi-
TiTebas. sxva sityvebiT: es kvleva Zalze sasargebloa aseve
Cveni ori samxreTeli mezoblis marTlwesrigisaTvisac.
ra Tqma unda, SesaZlebelia naSromis mcireodeni gakri-
tikebac: batoni rusiaSvili ar uTmobs sakmaris yuradRe-
bas e.w. Tanamedrove, Sesrulebis finalur cnebas german-
ul samarTalSi da yuradRebis miRma tovebs savaraudod
yvela SesrulebisaTvis (rogorc Sesrulebis samarTlis,
ise kondiqciuri samarTlis gagebiT) konstituciur val-
debulebis dafarvisa da miznis gansazRvrebas, romelic ar-
amxolod sam pirs Soris urTierTobisaTvis aris mniSvnelo-
vani, aramed am Sesrulebas zogadad kvazisaxelSekrulebo
xasiaTs aniWebs da kondiqciuri ukan moTxovnis urTierTo-
bas (iseve rogorc Sesrulebis urTierTobas), miuxedavad
safuZvlis arsebobisa, xelSekrulebis msgavs urTierTobad
aqcevs. am problemisaTvis arasaTanado yuradRebis daTmo-
bis gamo, is mxolod nawilobriv axerxebs saldos Teoriis
gamoyenebasTan dakavSirebuli kritikis gaqarwylebas da ver
miaqvs Sesabamisi simZafris kontrieriSi. mocemuli Teoriis
kritika ki Semdegia: aris ki gamarTlebuli miuxedavad imisa,
rom xelSekruleba aranamdvili aRmoCnda, misi kondiqciuri
urTierTobis farglebSi ukuqcevisas igive Sedegi miviRoT,
rasac miviRebT namdvili xelSekrulebisas, xelSekrulebiT
SeTanxmebuli da Semdeg gamoyenebuli gasvlis uflebis
SemTxvevaSi. aseve uflebas vitoveb mivuTiTo erT-erT sxva
“gamorCenasTan“ dakavSirebiT. batoni rusiaSvili arc erTi
sityviT ar exeba davalebis gareSe sxvisi saqmeebis warmoe-

12
bas, rac zogierT SemTxvevaSi da ara mxolod (mcdari mimar-
TulebiT wasul) sasamarTlo praqtikaSi, aranamdvili Ses-
rulebebis ukuqcevisas garkveul rols TamaSobs. sinanuliT
avRniSnav, rom batoni rusiaSvili ar gascnobia kris Tomales
saxelmZRvanelo naSroms “Sesruleba, rogorc Tavisufle-
ba“ (tiubingeni, 2012), saidanac is SesZlebda moepovebina
damatebiTi argumentebi da SesaZlebelia gezis mimcemi idee-
bic ki.
kvlevis saerTo Sefasebisas minda davafiqsiro Cemi pativ-
iscema am gansakuTrebulad STambeWdavi naSromis mimarT. ga-
saTvaliswinebelia is garemoebac, rom batonma rusiaSvilma
iuridiuli sabaziso ganaTleba sakuTar samSobloSi, saqarT-
veloSi miiRo da mxolod amis Semdeg daeufla germanul enas,
marTlwerisa da samarTlebriv kulturas, ramdenimewlian
rTul, magram enTuziazmiT aRsavse muSaobisas da miaRwia
iseT simaRleebs, romelTa miRwevac ucxoel studentTagan
mxolod cotas Tu rgebia wilad. es kvalifikacia mas yov-
el mizez gareSe uxsnis gzas samecniero karierisaTvis, ro-
gorc universitetis profesors, sakuTar samSobloSi, sad-
ac is, rogorc germanuli samarTlis tradiciaSi aRzrdili
iuristi, noyier garemos ipovis Semdegi kvlevebisaTvis.
ucxoelTaTvis gaTvaliswinebul bonuss batoni rusiaSvili
ar saWiroebs; didi xania amgvari siRrmiseuli da saintereso
naSromi ar wamikiTxavs.

profesori, doqtori, mravalgzis sapatio doqtori


mixael martineki

13
avtoris winaTqma

mocemuli naSromi warmoadgens 2014 wels zaarlandis uni-


versitetSi daculi disertaciis umniSvnelod saxecvlil
versias. qonebrivi masebis gadadinebis ukuqceva samoqalaqo
samarTlis erT-erTi mniSvnelovani funqciaa. is warmoadgens
ara marto sanivTo an valdebulebiTi samarTlis problemas,
aramed SeiZleba aqtualuri gaxdes kerZo-samarTlebriv
nebismier urTierTobaSi. magaliTad, Sps-is partioris mier
usafuZvlod Setanili sawevros misTvis ukan dabruneba an
dasaqmebulis mier usafuZvlod gaweuli SromiTi momsaxure-
bis ukuqceva (Tu am specialuri dargebisaTvis damaxasiaT-
ebel specifikas ar gaviTvaliswinebT) saboloo jamSi imave
principebs SiZleba daeqvemdebaros, rac movalis mier usa-
fuZvlod gadaxdili valisa da mesakuTris mier aranamdvili
xelSekrulebis safuZvelze gacemuli nivTis ukan dabruneba.
garda amisa, aranamdvili xelSekrulebebis ukuqcevisas
gardauvalia kondiqciur da vindikaciur (rogorc mTavar,
ise damatebiT) moTxovnebs Soris konkurencia. mocemuli
problema germanuli samarTlis ojaxis yvela marTlwesrig-
Si warmoiSveba da TiToeuli maTgani am konkurencias Tavise-
burad wyvets. rogorc misi SedarebiT-samarTlebrivi mimox-
ilva naTelyofs, amosavali normatiuli bazisi sakmarisi ar
aris mis amomwuravad gadasawyvetad da am sakiTxTan dakav-
SirebiT calsaxa konturebis gamokveTa mxolod sasamarT-
lo praqtikasa da iuridiul literaturaSi mimdinare xan-
grZlivi diskusiis Sedegad xerxdeba. es diskusia sxvadasxva
qveyanaSi sxvadasxva dros gaimarTa. magaliTad, Tu germanul
sasamarTlo praqtikasa da iuridiuli literaturis fur-
clebze is met-naklebi sicxariT germaniis samoqalaqo ko-
deqsis Seqmnidan moyolebuli meoce saukunis samocdaaTian
wlebamde mimdinareobda da oTxmociani wlebis dasawyisSi
avstriasac gadawvda, Sveicariuli iuridiuli literatura
am sakiTxis mimarT dRemde sakmaod gulgrilia da kanonmde-
blis mier SemuSavebuli martivi gadawyvetiT kmayofildeba.
Tumca detaluri ganxilvisasac naTeli xdeba am gadawyvetis
winaaRmdegobrivi buneba, rac niSnavs imas, rom Sveicariul
iuridiul doqtrinas jer kidev win aqvs es diskusia. aseve win
gvelis es diskusia qarTul samarTalSic, radgan am sakiTxis
ara mxolod gadaWris gzebi, aramed misi zogadi mniSvnelo-

14
bac ki jer kidev gauazrebeli rCeba. erTaderTi qarTule-
novani naSromi, romelic exeba am sakiTxs, isev Sveicaruli
martivi gadawyvetiT Semoifargleba (marTalia, amasTan ori
saukunis win germaniaSi gamoTqmul mosazrebebze miuTiTebs),
rac namdvilad ver iqneba damakmayofilebeli met-naklebad
ganviTarebuli iuridiuli doqtrinisaTvis.
rac Seexeba TviTon naSromis Janrs, es warmoadgens samo-
qalaqo samarTlis erT-erTi sakmaod fundamenturi sakiTx-
isadmi miZRvnil monografias. qarTul iuridiuli lit-
eratura Janrobrivi mravalferovnebiT namdvilad ver
daikvexnis, gansakuTrebiT mcire raodenobiT moipoveba
dargobrivi monografiebi, romelTac samecniero diskusiis
gaCaReba ZaluZT da mxolod Zalze viwro mkiTxvelTa wrisaT-
vis gankuTvnil, an, saerTodac, mxolod Sesabamisi samecnie-
ro xarisxis mosapovebel savaldebulo minimumad ar rCebian.
garda amisa, qarTuli iuridiuli leqsika jer kidev sakmaod
Raribia, bevri iseTi teqnikuri termini, romliTac germanuli
samarTali moxerxebulad operirebs, saqarTveloSi mraval-
sityvian ganvrcobas saWiroebs azris zustad gadmosacemad
da samarTlis enis daxvewis mimarTulebiTac jer kidev didi
samuSaoa gasawevi. mocemuli naSromi verc erTi da verc meo-
re mimarTulebiT raime mniSvnelobis mqoned namdvilad ver
CaiTvleba, Tumca mcdelobas ki warmoadgens, amitomac Cvens
mier arCeuli stilic cotaTi polemikuria da germanuli te-
qnikuri enis gadmoqarTulebasac SevecadeT sqolioebis sax-
iT TandarTuli terminologiuri aparatisa da aseve naSromis
bolos mocemuli ucxo terminTa ganmartebis meSveobiT. naS-
romSi uxvad aris citirebuli da Targmnili sxva qveynebis
marTlwesrigebidan normebi, rac mkiTxvels maTi swrafi
Sepirispirebis saSualebas miscems qarTuli samoqalaqo ko-
deqsis normebTan, am danawesebis damatebiTi moZiebis gareSe.
germaniis samoqalaqo kodeqsis danawesebi, Cveulebriv, cal-
ke Targmnili ar aris, radgan isini ukve xelmisawvdomia qar-
Tul enazec GIZ-is mier Sesrulebuli gsk-is Targmanisa, Tu
kropholeris studenturi komentaris saxiT.

15
I. Sesavali

1. naSromis problematika
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis instituts mniSvne-
lovani adgili ukavia kontinenturi evropis samoqalaqo
marTlwesrigebSi. is, rasac Semsrulebeli mimRebs gadascems
usafuZvlod, magaliTad, aranamdvili xelSekrulebis safuZ-
velze, mimRebma unda daubrunos gamcems Sesrulebis kondi-
qciiT. aseve sxvis uflebebSi Carevis gziT miTvisebulic
mimTvisebelma unda daabrunos xelyofis kondiqciiT. Sesru-
lebis kondiqcia da xelyofis kondiqcia warmoadgenen im mTa-
var instrumentebs, romlebic emsaxureba qonebis usafuZvlo
moZraobis ukuqcevas1.
gamdidreba unda dabrundes im odenobiT, ra odenobiTac
mimRebi jer kidev gamdidrebulia2, Tumca mTel rig SemTx-
vevebSi arsebuli gamdidrebis dadgena problemuria. maga-
liTad, mimRebi iTvleba gamdidrebulad dazogili danaxar-
jebiT, Tu man, marTalia, daxarja usafuZvlod miRebuli,
magram sanacvlod dazoga Tanxa, romlis gaRebac sakuTari
qonebidan mouwevda3. mimRebi ar aris gamdidrebuli dazogi-
li TanxiT, Tu miRebuls fufunebis sagnebis SesaZenad daxar-
javs, anu im mizniT, romlis misaRwevadac igi sakuTar qonebas
ar gaimetebda. germaniis samoqalaqo kodeqsis Semqmnelma ko-
misiam am gadawyvetas safuZvlad daudo mosazreba, rom kon-
diqciurma moTxovnam mimRebi piri ar unda gaaRaribos, anu
ar unda Caayenos ufro uaress mdgomareobaSi vidre iqneboda
usafuZvlo qonebrivi sargebeli saerTod rom ar mieRo4. es
mosazreba iuridiul literaturaSi sakmaod gakritikebu-
lia. honzelis5 mixedviT, arc Tu ise martivad asaxsnelia, Tu
ratom ar unda agos pasuxi pirma, romelic miRebul qonebas
1 rusiaSvili, samarTlis Jurnali, 2013/1, 192.
2 Honsell, FS Schulin (2002), 30; Staudinger/Lorenz, § 818 BGB Rn. 33; MüKo/Lieb, § 818
BGB Rn 47; Seadare: § 818 BGB, Art. 65 OR da § 1437 ABGB.
3 Honsell, FS Schulin (2002), 30 Seadare aseve BGE 119 II 437 (442) da Semdgomi gver-
di; Gauch/Schluep/ Schmid/Rey, Obligationenrecht AT, I N. 1437; Schwenzer, Obligationen-
recht AT, N 58.12.; aseve Schwimann/Honsell/Mader, § 1437 ABGB N 22; MüKo/Lieb, § 818
BGB Rn 73 da Semdgomi gverdebi.
4 Protokolle zum BGB II 706 da Semdgomi gverdi.
5 Honsell, FS Schulin (2002), 30.

16
gaflangavs da ratom unda agos im pirma pasuxi, romelic am
qonebas sakuTari miznebisaTvis gonivrulad gamoiyenebs.
aseve aracalsaxaa gamdidrebis moculobis dadgena or-
mxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisas. Sesrulebis
kondiqcia, iseve rogorc yvela sxva kondiqciuri moTxovna,
calmxriv xasiaTs atarebs. magaliTad, germanul samarTal-
Si kanoni mxolod calmxrivad iTvaliswinebs Semsruleblis
mier mimRebisagan Sesrulebis ukan moTxovnas, mis farglebs
da mis gamomricxav garemoebebs, magram ar iTvaliswinebs, Tu
rogor unda moxdes mimRebis mier gaweuli Sesrulebis gaq-
viTva, rodesac mimRebi Tavis mxriv Semsrulebelia6. Tumca
sinamdvileSi im mxaris mdgomareoba, romelic calmxrivad
asrulebs, anu xels hkidebs iseT “sarisko saqmes7”, rogorc
calmxrivi Sesrulebaa da im mxarisa, romelmac mxolod sa-
pirispiro Sesrulebis imediT gasca sakuTari qonebrivi
poziciebi, mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneTisagan. Tu
pirvel SemTxvevaSi ar aris usamarTlo, mas (mag. mCuqebels)
movalis dacvis meqanizmebis gaTvaliswinebiT Sesrulebis
kondiqciaze mivuTiToT, sxva mxriv ki zianis anazRaurebis
moTxovnaze, gamyidvelis SemTxvevaSi (rodesac nasyidoba
aranamdvilia) igive kriteriumebi ar gamogvadgeba. nasyido-
bis SemTxvevaSi, rodesac TiToeuli kreditori amave dros
movalec aris, orive mxare asrulebs mxolod sapirispiro
Sesrulebis SenarCunebis mizniT. Tu SesrulebaTa amgvari
gacvla raime mizezis gamo samarTlebrivad aranamdvilia,
TiToeul mxares mxolod maSin surs daabrunos Sesrulebis
sagani da misgan miRebuli sargebeli, rodesac is sanacvlod
daibrunebs gacemul Sesrulebis sagans da misgan miRebul
sargebels. am Sedegis miRweva calmxrivad mowyobili Sesru-
lebis kondiqciis gamoyenebiT yovelTvis garantirebuli ar
aris8. es problematika aqtualuria, rogorc Sveicarul9, ise
avstriul10 marTlwesrigebSi. imisaTvis, rom arc erT mxares
ar mouwios Tavisi kontrahentis mier gamoCenili daudevro-
bisaTvis pasuxisgeba, TiToeulma marTlwesrigma unda Seimu-
Savos daxvewili meqanizmebi, raTa moxdes orive mxaris inte-
6 rusiaSvili, samarTlis Jurnali, 2013/1, 193.
7 Wendehorst, FS Koziol (2010), 443.
8 Wendehorst, FS Koziol (2010), 443.
9 Honsell, FS Schulin (2002), 30, aseve Seadare qvemoT 189-e da Semdgomi gverdebi.
10 Wendehorst, FS Koziol (2010), 450 da Semdgomi gverdebi, aseve Seadare qvemoT.

17
resebis gaTvaliswineba calmxrivad mowyobili kondiqciis
gamoyenebis SemTxvevaSic.
mocemuli naSromi exeba ormxrivi xelSekrulebebis kondi-
qciiT ukuqcevis sakiTxs. misi Seqmnis gamarTlebas warmoad-
gens is garemoeba, rom iseTi, TiTqmis yoveldRiuri, sakiTxi,
rogoric ormxrivi garigebis asimetriuli ukuqcevaa11 qar-
Tuli iuridiuli literaturisa da sasamarTlo praqtikis
mier srulebiT ugulvebelyofilia. am sakiTxTan dakavSi-
rebiT gamokveTili dogmatikis gareSe, mxolod calkeuli
SemTxvevebis gadawyvetis gziT, SeuZlebelia gamarTlebul
rezultatebamde misvla. aranamdvili ormxrivi garigebis
ukuqceva yvelaze kargad warmoaCens, Tu rogor imeorebs
Sesrulebis kondiqcia namdvili xelSekrulebis farglebSi
arsebul riskTa gadanawilebas12 da Tu riT gansxvavdeba is
sxva kondiqciebisagan13, Tumca mocemuli naSromis mTavar
Temas ar warmoadgens sxvadasxva kondiqciebs Soris konku-
rencia, aramed mxolod konkurencia vindikaciur moTxovnis
uflebasTan, iseve rogorc maTi damatebiTi moTxovnebis14
konkurencia. mTavari aqcenti gakeTdeba qarTul samarTal-
ze, Tumca argumentebis mosapoveblad moviSveliebT Sedare-
biT-samarTlebriv konteqsts.
dogmaturad yvelaze daxvewili gadawyveta ormxrivi ara-
namdvili xelSekrulebis Sedegebis aRmosafxvrelad ganavi-
Tara germanuli samarTlis doqtrinam. es gadawyveta cno-
bilia saldos Teoriis saxeliT, rac dRes-dReobiT ukve
krebsiT saxelad iqca da sinamdvileSi ramdenime Teorias
aerTianebs. Tumca sanam am konkretuli problemis ganxilvas
SevudgebodeT, Tavdapirvelad aucilebelia Cvens mier gan-
saxilvel marTlwesrigebSi usafuZvlo gamdidrebis samarT-
lis zogadi daxasiaTeba. ris gamoc momdevno ramdenime Tavi
eZRvneba usafuZvlo gamdidrebis samarTals (gansakuTrebiT
11 asimetriuli ukuqceva (gestörte (Rück)abwicklung) gulisxmobs SemTxvevas,
rodesac ama Tu im mizeziT aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisas erT-er-
Ti mxare ver abrunebs miRebuls.
12 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 1.
13 Seadare qvemoT 24-e da Semdegi gverdi.
14 damatebiTi/Tanmdevi moTxovna (Nebenanspruch) gulisxmobs moTxovnas, ro-
melic warmoiSveba mTavar moTxovnasTan erTad da mimarTulia urTierTobis
srulad mowesrigebisaken. magaliTad, vindikacia – mTavari moTxovna – da me-
sakuTre-mflobels Soris warmoSobili sargeblis anazRaurebis moTxovnis
ufleba (damatebiTi moTxovna).

18
ki Sesrulebis kondiqcias) saqarTveloSi, germaniaSi, Sveica-
riasa da avstriaSi.

2. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi (ssk) da germaniis


samoqalaqo kodeqsi (gsk)
rogorc ukve zemoT vaxseneT, qarTul samarTalTan Seda-
rebisaTvis SevarCieT kontinenturi evropis sami marTlwes-
rigi, romelic unda iyos damxmare wyaro am sakiTxTan daka-
vSirebiT iuridiuli literaturis mxriv jer kidev Zalze
Raribi qarTuli samarTlisaTvis. pirvel rigSi es aris ger-
maniis samoqalaqo kodeqsi da zogadad germanuli doqtrina,
romlisganac qarTuli samoqalaqo kodeqsi Tavisi agebule-
biT, zogadi dogmatikiTa da calkeuli normebis SinaarsiT
yvelaze metadaa davalebuli15.
swored germanelma iuristebma Seitanes umetesi wvlili
mis SeqmnaSi, ris gamoc dRes qarTuli samoqalaqo marTlwes-
rigis mikuTvneba germanuli samarTlis ojaxisaTvis eWvga-
reSea. germaniis samoqalaqo kodeqsi warmoadgenda magaliTs
samomavlo qarTuli samoqalaqo kodeqsisaTvis16. marTalia,
calkeuli danawesebi franguli samoqalaqo kodeqsis gavle-
nas ganicdian17, Tumca es gavlena usafuZvlo gamdidrebis
nawilSi ar igrZnoba.
saqarTvelos samoqalaqo kodeqsze muSaoba 1993 wels dai-
wyo da is miznad ar isaxavda germaniis samoqalaqo kodeqsis
mxolod calkeuli danawesebisa da institutebis meqani-
kur kopirebas. am samuSaoebis Sedegad saqarTveloSi Zala-
Si unda Sesuliyo kanoni, romelsac germaniis samoqalaqo
kodeqsTan mTliani faseulobaTa sistema eqneboda saerTo.
germanuli gsk-is ZiriTadi faseulobebis gadmoRebiT kanon-
mdebeli imJamindeli xelisuflebis davalebis safuZvelze
miznad isaxavda safuZveli Caeyara Tanamedrove qarTuli sa-
moqalaqo sazogadoebisaTvis, romelic am maT aRiqvamda ara
garedan Tavsmoxveuls, aramed sakuTari arsebobis ganuyo-
fel Semadgenel nawils. faseulobebi, romelsac emyarebo-
da imdroindeli samoqalaqo kodeqsi, sakmaod daSorebuli
15 saqarTvelo samoqalaqo kodeqsis Seqmnis procesisaTvis ix. Chanturia, Ra-
belsZ 74 (2010), 154 (Semdgomi gverdebi) da iq miTiTebuli literatura.
16 Lang/Lomidze/Scheffler, WiRO 2003, 371.
17 Chanturia, RabelsZ 74 (2010), 154.

19
iyo Tanamedrove evropul sazogadoebaSi aRiarebuli fa-
seulobebisagan. gamomdinare iqidan, rom sabWoTa samoqala-
qo samarTali (romelic sabWoTa kavSiris daSlis Semdgomac
1997-wlamde moqmedebda) kerZo sakuTrebas ar aRiarebda18,
kanonmdeblis mTavar amocanas warmoadgenda mis sapirispi-
rod Seeqmna kanoni, romelic uzrunvelyofda kerZo saku-
Trebis dacvasa da pativiscemas da xelSekrulebis Tavi-
suflebis princips zogadad kerZo avtonomiis dacvasTan
erTad axali marTlwesrigis qvakuTxedebad aqcevda19. es ar
iyo martivi davaleba da yovelgvari tradiciis ararsebobda
(sabWoTa mmarTvelobis xangrZlivi periodis ganmavlobaSi
uwindeli samarTlebrivi tradiciis yovelgvari kvali ukve
waSlili iyo20) mas TiTqmis SeuZlebels xdida, qarTul komi-
sias germaneli mecnierebi da praqtikosi iuristebi rom ar
amosdgomodnen gverdSi. madlobis niSnad maTi saxelebi am
naSromSic unda movixsenioT. eseni iyvnen: profesori rolf
kniperi, advokati hartmut fromi da mario pelegrino21. gar-
da amisa, sakuTari mniSvnelovani finansuri wvlili Seitana
kanonproeqtis SeqmnaSi germaniis federalurma saministrom
ekonomikuri TanamSromlobisaTvisa da ganviTarebisaTvis,
aseve teqnikuri TanamSromlobis sazogadoebam.
am samuSaoebis nayofs warmoadgenda 25.11.1997 wels Zala-
Si Sesuli saqarTvelos axali samoqalaqo kodeqsi. is Sed-
geboda eqvsi wignisagan da amgvarad imeorebda pandeqturi
sistemisagan gsk-is mier memkvidreobiT miRebul agebulebas
im gansxvavebiT, rom damoukidebeli “pirovnebis statusis
momwesrigebeli” nawilis magivrad (rac eqvsnawiliani pande-
qturi sistemis SemTxvevaSi ufro metad iyo savaraudo) meo-
Txe wignSi mowesrigebuli iyo inteleqtualuri sakuTrebis
ufleba.
Tumca arsebobs erTi mniSvnelovani punqti (rac gansaku-
TrebiT aqtualuria usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi),
18 Lang/Lomidze/Scheffler, WiRO 2003, 371.
19 Knieper, WiRO 1999, 448.
20 miuxedavad imisa, rom qarTuli sabWoTa samoqalaqo samarTali garkveul-
wilad Tavadac kontinenturevropuli samarTlis ojaxis tradicias im-
eorebda (Chanturia, RabelsZ 74 (2010), 154), ramdenime ZiriTadi principisa da
faseulobis ararseboba warmoadgenda sakmaod maRal bariers evropuli
samarTlisaken mimaval gzaze.
21 Lang/Lomidze/Scheffler, WiRO 2003, 371; Sdr. germanul mxaresTan TanamSrom-
lobis farglebSi SemuSavebul kanonproeqtebi Chanturia, RabelsZ 74 (2010), 164.

20
romelSic qarTuli da germanuli marTlwesrigebi erTma-
neTs Sordeba. es aris qarTveli kanonmdeblis mier imTaviTve
ukugdebuli abstraqciis principi22. SesaZlebelia xangrZli-
vi kamaTi imasTan dakavSirebiT, Tu ramdenad gamarTlebu-
li iyo es gadawyvetileba da ra sargebeli SeiZleba miiRos
amisgan samarTlis sistemam, romelic yvela sxva mniSvnelo-
van punqtSi gsk-is gadawyvetas miyveboda, Tumca es mniSvne-
lovnad scdeba mocemuli monografiis farglebs.

3. Sedareba avstriul da Sveicariul marTlwesrigebTan


amosaval wertils warmoadgens is faqti, rom saqarTvelo-
Si Teqvsmeti wlis win ZalaSi Sevida sakmaod zusti asli ger-
maniis samoqalaqo kodeqsisa, oRond abstraqciis principis
gareSe. radgan mis arseboba-ararsebobas swored usafuZvlo
gamdidrebis samarTalSi eniWeba mniSvneloba, Cven Sevecde-
biT im qveynis marTlwesrigebsac gadavwvdeT, sadac qarTu-
li samarTlis identuri dogmaturi wanamZRvrebi moqmedebs,
kerZod ki gamijvnis principi da kauzaluri tradiciis prin-
cipi. es qveynebia avstria da Sveicaria. Sedarebis sagani iq-
neba usafuZvlo gamdidrebis samarTali, gansakuTrebiT ki
Sesrulebis kondiqciis roli da agebuleba ormxrivi ara-
namdvili xelSekrulebis ukuqcevisas. naSromis struqtu-
rac Sesabamisad aris SerCeuli; Tavidan samive marTlwesrigi
daxasiaTdeba erTmaneTisagan izolirebulad, ramdenadac es
SesaZlebelia – es wesi moqmedebs, rogorc zogadi, ise konkre-
tuli problemebis daxasiaTebisaTvis – Semdeg ki qarTuli
samarTlis magaliTze moxdeba mopovebuli Sedegebis erTma-
neTTan Sedareba. imis gamo, rom iseTi TiTqmis yoveldRiuri
problema, rogoric ormxrivi xelSekrulebis darRveuli
ukuqcevaa (gansakuTrebiT ki nasyidobis xelSekrulebisa)
kontinenturevropul qveynebSi da gansakuTrebiT ki germa-
niaSi mecnierul literaturaSi ukve amomwuravad aris ganxi-
luli, am diskusias Cven bevrs verafers SevmatebT. Tumca es
arc warmoadgens Cvens mizans. Cveni mizania ucxouri marT-
lwesrigis mier SemoTavazebuli gadawyvetebis kritikulad
ganxilvis Semdeg daskvnebi gamovitanoT qarTuli samarTli-
saTvis. amis gamo es kritikuli ganxilva Cveulebriv qarTuli
samarTlis nawilSia moTavsebuli.
22 Rusiashvili, Zur Anwendbarkeit der Saldotheorie im georgischen Recht, 4.

21
problemebi, romlebsac ormxrivi garigebebis ukuqcevi-
sas gvxvdeba Semdegia: 1. miRebuli Sesrulebis dabrunebis
SeuZlebloba, 2. ormxrivad miRebuli sargeblis anazRau-
reba, 3. Sesrulebidan warmoSobili zaralis anazRaureba23.
Sesrulebis dabrunebis SeuZleblobisaTvis qarTvelma ka-
nonmdebelma specialuri danawesi gaiTvaliswina ssk-is 979-e
muxlis me-4 nawilSi. es danawesi, romelic germanul-qarTu-
li TanamSromlobis nayofia warmoadgens germanuli (axali)
saldos Teoriis gansxeulebas kanonSi. samwuxarod qarTvel-
ma kanonmdebelma ar dagvitova kanonis dasabuTeba, romelic
pirdapir daadasturebda saldos Teoriis gadmoRebas qar-
Tul samarTalSi, Tumca kanonis dasabuTeba am SemTxvevaSi
araaucilebelia, radgan qarTuli usafuZvlo gamdidrebis
samarTali germaneli mecnieris konigis24 kanonproeqtidan
aris gadmoRebuli da TiToeuli danawesis ukan mdgomi mo-
sazrebis dadgenac rTuli ar aris. saldos Teoria warmoad-
gens damxmare instruments, romelic marTalia germaniaSi
Camoyalibda da miiRo Sesabamisi forma, Tumca misi mniSvne-
lovani gavlena igrZnoba avstriasa da SveicariaSic, rac am
sakiTxis SedarebiTsamarTlebrivi daxasiaTebis saSualebas
iZleva. rac Seexeba danarCen or sakiTxs – miRebuli sarge-
blis dabrunebasa da zaralis anazRaurebas, maTi ganxil-
visagan Tavis aridebac SeuZlebelia ormxrivi aranamdvili
xelSekrulebis Sedegebis ukuqcevis ganxilvisas. am SemTxve-
vaSic saorientacio masStabad germanuli samarTali iqneba
gamoyenebuli, sadac am sakiTxebTan dakavSirebuli diskusia
yvelaze metadaa daxvewili da gaRrmavebuli, magram aseve
danarCeni ori samarTlis sistemidan SesaZlebelia sakmaod
mniSvnelovani daskvnebis gakeTeba qarTuli samarTlisaTvis,
rac am or marTlwesrigsa da qarTul samarTals Soris dogma-
turi msgavsebidan gamomdinareobs.
oTxi marTlwesrigis Sedareba ar atarebs abstraqtul
xasiaTs, aramed miznad isaxavs sami evropuli qveynis usa-
fuZvlo gamdidrebis mowyobidan praqtikuli daskvnebis
gamotanas qarTuli usafuZvlo samarTlis dogmaturi mow-
yobisaTvis, rac am dromde ar gakeTebula arc iuridiul li-
teraturaSi da arc praqtikaSi.

23 Wendehorst, FS Koziol (2010), 444.


24 Seadare dawvrilebiT qveviT 80-e da Semdgomi gverdebi.

22
II. Sesrulebis kondiqcia germanul samarTalSi
imisaTvis, rom mocemuli naSromi ar darCes mxolod
konkretuli problemiT SemosazRvruli da zogadi konte-
qstis gauTvaliswineblobam eWvqveS ar daayenos aseve mopo-
vebuli rezultatebi, SevecdebiT dasawyisisaTvis zogadad
davaxasiaToT usafuZvlo gamdidrebis samarTlis (mTavari
aqcenti Sesrulebis kondiqciaze gakeTdeba) agebuleba da
roli TiToeul marTlwesrigSi cal-calke, raTa gamovkve-
ToT problemuri sakiTxebi da maTi gadawyvetis saukeTeso
gzis saZebnelad sxva marTlwesrigs mivmarToT. amisaTvis
mocemul nawilSi zogadad davaxasiaTebT kondiqciur samar-
Tals germanuli, avstriuli da Sveicaruli samarTlis mixed-
viT da moviniSnavT im problemebs, rac SeiZleba aqtualuri
iyos qarTuli samarTlis mowyobisaTvisac. naSromis mxolod
momdevno nawilSi SevexebiT CvenTvis saintereso sakvanZo
sakiTxs. saboloo mizans warmoadgens imis gadamowmeba, Tu
ramdenad Seesatyviseba gadawyveta, rasac germanuli, avs-
triuli da Sveicaruli marTlwesrigebi gvTavazobs ormxri-
vi aranamdvili xelSekrulebebis ukuqcevisaTvis, rogorc
sistemuri perspeqtividan, aseve ssk-is calkeuli normebis
Sinaarsidan da funqciidan gamomdinare, qarTul samarTalSi
warmoSobil problemebs.
germaniis, Sveicariisa da avstriis samarTlis sisteme-
bis msgavsad, qarTuli samarTalic icnobs kondiqciur mo-
Txovnas. amavdroulad icnobs aseve vindikaciasac, rogorc
mesakuTris mTavar moTxovnas mflobelobis uflebis gareSe
nivTis mflobelis mimarT25. germanul samarTalSi moqmedi
abstraqciis principi kondiqciur moTxovnas, gansakuTrebiT
ki Sesrulebis kondiqcias, aniWebs gamorCeul mniSvnelobasa
da gamoyenebis eqskluziur sferos, rac qveynebSi, abstraq-
ciis principis gareSe, warmoudgenelia. abstraqciis princi-
pis gamo SemTxvevebi, rodesac piri nivTis mesakuTre xdeba,
miuxedavad imisa, rom sakuTrebis gadacemis safuZvlad mde-
bare valdebulebiT-samarTlebrivi xelSekruleba (kauza)
aranamdvilia, warmoadgenen Sesrulebis kondiqciis gamo-
yenebis sferos26. amiT aris ganpirobebuli gansakuTrebuli
konkurencia vindikaciasa da kondiqcias Soris, ris gamoc am

25 rusiaSvili, samarTlis Jurnali, 2013/1, 193.


26 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 543.

23
konkurenciis problema germanul, Sveicarul da avstriul
marTlwesrigebSi gansxvavebulad wydeba. qvemoT SevecdebiT
TiToeuli am sistemisaTvis damaxasiaTebeli gadawyvetis
aRweras, romlebic calkeul SemTxvevebSi srulebiT gansxva-
vebul rezultatamde midis.

1. Sesrulebis kondiqcia da abstraqciis principi


germanul samarTalSi moqmedi abstraqciis principis
mixedviT, valdebulebiTi da sanivTo garigebis namdviloba
erTmaneTisagan gamijnulia. es principi iZleva aReb-mice-
mobisa da zogadad samoqalaqo brunvis interesebSi samarT-
lebriv sikeTeTa ama Tu im pirisaTvis calsaxad mikuTvnebis
saSualebas27. mxareTa mier SesrulebiT dasaxuli mizani ar
xdeba sanivTo gankargvis (sanivTo garigebis) nawili. orive
mizani (anu valdebulebiTi garigebis kisrebisa da uSualod
sanivTo garigebis mizani, romelsac ukve nakisri valdebule-
bis Sesruleba warmoadgens) erTmaneTisagan imdenad daSore-
bulia, rom veRar axdenen zegavlenas erTmaneTis namdvilo-
baze28. amis gamo valdebulebiTi kauzis namdviloba sanivTo
garigebis safuZvelze sakuTrebis mopovebas xels ar uSlis,
rac germanul samarTalSi SesaZlebels xdis e. w. abstraqtul
gankargvas29. amiT pirvel rigSi SemZenis interesebia daculi
imdenad, ramdenadac naklovani valdeblebiTi “dagegmareba”
xels ar uSlis sanivTo uflebis mopovebas30. Tumca abstraq-
ciis principis e. w. “funqcionaluri sapirwone” gamsxviseblis
mxareze aris Sesrulebis kondiqcia31 - sakuTrebis dakargvas-
Tan erTad, marTalia, Semsrulebeli mesakuTre kargavs vin-
dikaciur moTxovnis uflebas, Tumca SeuZlia sakuTari nivTi
ukan moiTxovos Sesrulebis kondiqciiT.
usafuZvlo gamdidrebis samarTals gsk-Si specialuri
kari eZRvneba, romlis saTaveSic yovlismomcveli generalu-
ri daTqmaa moTavsebuli32:

27 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 2.


28 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 2.
29 Staudinger/Wiegand, Vor §§ 929–931, Rn. 13-18.
30 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 2.
31 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 2.
32 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 541.

24
germaniis samoqalaqo kodeqsi
§812. qonebis gadacemis moTxovnis
ufleba: (1) piri, vinc samarTle-
brivi safuZvlis gareSe sxva piris
mier valdebulebis Sesrulebis an
sxvagvarad am ukanasknelis xarjze
raimes iZens, valdebulia, miRebu-
li gadasces mas. aRniSnuli val-
debuleba arsebobs maSinac, rode-
sac samarTlebrivi safuZveli
mogvianebiT gauqmda an garigebis
Sinaarsis mixedviT valdebulebis
SesrulebiT dasaxuli Sedegi ar
dgeba.

Sesrulebis kondiqcia germanul samarTalSi mowesrige-


buli 812-e paragrafis 1-li nawilis 1-li winadadebis 1-el
alternativaSi da warmoadgens qonebis iseTi gadadinebis
ukuqcevis instruments, romelic xdeba aranamdvili val-
debulebiTi, magram namdvili sanivTo xelSekrulebis sa-
fuZvelze33. misi funqciaa erTmaneTisagan gancalkevebuli
materialuri da formaluri uflebebi moiyvanos urTierT-
SesabamisobaSi34. amis gamo Sesrulebis kondiqcia miiCneva
xelSekrulebis samarTalTan axlos mdgom institutad, mis
danamatad, gansxvavebiT xelyofis kondiqciisagan, romelic
warmoadgens sakuTrebis da zogadad samarTlebrivi sike-
Teebis damcav instituts35 da amgvarad am dabalansebis fun-
33 V. Gierke, Deutsches Privatrecht, III, 995 da Semdegi gverdi – amosaval wertils
usafuZvlo gamdidrebis moTxovnis uflebis miniWebisas warmoadgens kompen-
sacias formalur da materialur uflebas Soris socialuri samarTliano-
bis farglebSi; Wilburg, ungerechtfertigte Bereicherung, 18 da Semdegi gverdebi;
Stoll, Grundriß des Sachenrechts, 29; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz
durch Abstraktion, 211.
34 V. Gierke, Deutsches Privatrecht, III, 995; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrss-
chutz durch Abstraktion, 211.
35 Wilburg, ungerechtfertigte Bereicherung, 27, 49, 114; v. Caemmerer, FS Rabel (1954), 339:
mesakuTrisaTvis, romlis samarTlebrivi sikeTec gamoiyenes, miniWebuli xe-
lyofis kondiqcia imave safexurze dgas, romelzec misi zianis anazRaurebis
moTxovna. amis sapirispirod Sesrulebis ukan moTxovna sxva valdebulebiTi
ukan moTxovnis safuZvlebis gverdiT unda davayenoT (342). Sdr. aseve e. w.
`axali erTianobis koncefcia~, romlis mixedviTac mkacri gansxvaveba Ses-
rulebisa da xelyofis kondiqciebs Soris unda gadailaxos, Reuter/Martinek,
Ungerechtfertigte Bereicherung, § 2 V; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz
durch Abstraktion, 211 da Semdegi gverdi.

25
qciis gamo usafuZvlo gamdidrebis samarTals adrindel
literaturaSi arc Tu ise iSviaTad uwodebdnen “umaRles
marTlwesrigs”, Tumca aseve araiSviaTad mas mxolod damate-
biTi koreqciis funqcias utovebdnen36 - e. w. “samarTlianobis
instrumenti”, romelic mxolod maSin unda gamoviyenoT, ro-
desac sxva samarTlebrivi instrumentebi ar gvadgeba. Tumca
am mosazrebebs ukve didi xania aRaravin iziarebs37 da kavSiri,
romelic usafuZvlo gamdidrebis samarTals samarTliano-
bis principTan akavSirebs, ar aris ufro metad “intimuri”,
vidre es sxva institutebis SemTxvevaSia (mag. deliqturi da
saxelSekrulebo samarTlis SemTxvevaSi)38. dResdReobiT con-
dictio indebiti aRiarebulia teqnikur-samarTlebriv instru-
mentad, romlis mizansac warmoadgens, monaxos kompromisi
samoqalaqo brunvis interesebSi SesaZlebel abstraqtul
gankargvasa da Semsruleblis interess Soris, daibrunos
nivTi39. Sesrulebis kondiqciis es teqnikuri agebuleba da
funqcia mtkicdeba imiT, rom gadawyvetileba, saxezea Tu ara
samarTlebrivi safuZveli miRebulis SenarCunebisaTvis,
Cveulebriv, usafuZvlo gamdidrebis samarTlis institutis
miRma sxva samarTlebrivi institutebis safuZvelze miiReba.
adreuli periodis germanul iuridiul literaturaSi40
gamarTlebas amgvarad mowyobili Sesrulebis kondiqciisa-
Tvis da zogadad usafuZvlo gamdidrebis samarTlisaTvis
abstraqciis principi warmoadgenda. Tumca es mosazreba ukve
didi xania aRar iTvleba gabatonebulad41. SedarebiT-samarT-
lebrivi mimoxilva naTelyofs, rom usafuZvlo gamdidrebis
samarTali Tavis funqcias inarCunebs im marTlwesrigebSic,
romlebic ar icnoben abstraqciis princips42. sarCeli, rome-
lic gamomdinareobs usafuZvlo gamdidrebis samarTlidan,
36 Sdr. es mosazrebebi Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstrak-
tion, 212.
37 Wilburg, ungerechtfertigte Bereicherung, 23 da Semdegi gverdebi; Koppensteiner/
Kramer, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 1 II (2 da Semdgomi).
38 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 564.
39 Koppensteiner/Kramer, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 1 II (3); Stadler, Gestaltungs-
freiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 212.
40 Krawielicki, Grundlagen des Bereicherungsrechts, 6 da Semdegi gverdebi – `ab-
straqciis principis gareSe ar iarsebebda usafuZvlo gamdidrebis samarTa-
li~; Sdr. am sakiTxTan dakavSirebuli diskusia Stadler, Gestaltungsfreiheit und
Verkehrsschutz durch Abstraktion, 211 da Semdegi gverdi sq. 1.
41 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.
42 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 564.

26
Cveulebriv, mimarTulia fulis moTxovnisaken an aramate-
rialuri qonebrivi sargeblisaTvis Rirebulebis anazRaure-
bisaken, ra SemTxvevaSic abstraqciis principi aranair rols
ar TamaSobs. amis gamo larenci43 miiCnevs, rom abstraqtuli
sanivTo garigebis Sedegebis ukuqcevaSi mdgomareobs usa-
fuZvlo gamdidrebis samarTlis mxolod erT-erTi, magram
ara erTaderTi funqcia. Sejamebis saxiT usafuZvlo gamdi-
drebis samarTali SeiZleba davaxasiaToT, rogorc “insti-
tuti, romliTac miznis (gaSualebuli) zemoqmedeba abstra-
qtul gankargvaze – misi ganxorcielebis Semdeg kontrolis
saxiT – uzrunvelyofilia da amgvarad TavisTavad namdvili
gankargva aucileblobis SemTxvevaSi – rodesac dagegmili da
realuri mdgomareoba erTmaneTs scdeba – Tavdapirveli qo-
nebrivi mdgomareobis aRdgenis meSveobiT swordeba....44.”

2. Tanamedrove gamijvnis Teoria da subsidiarulobis


dogma
Tanamedrove germanul samarTalSi dResdReobiT moqme-
debs e. w. gamijvnis Teoria45, romlis aRiarebac umeteswi-
lad vilburgisa46 da fon kemereris47 saxels ukavSirdeba. es
Teoria ukve faqtobrivi Semadgenlobis etapze mijnavs Ses-
rulebis kondiqciasa (gsk-is 812-e muxlis 1-li nawilis 1-li
winadadebis 1-li varianti) da xelyofis kondiqciebs (gsk-is
812-e muxlis 1-li nawilis 1-li winadadebis me-2 varianti). mis
safuZvelze gaxda SesaZlebeli distancireba manamde gavr-
celebul erTianobisa da „samarTliani samarTlis moZRvre-
bebisagan48“. Sesrulebis kondiqcia xasiaTdeba e. w. finaluri
(miznobrivi) Sesrulebis cnebiT, romlis mixedviTac Sesru-
lebis Sinaarsidan da miznidan gamomdinareobs, Tu vin aris
Semsrulebeli49. am cnebaze dayrdnobiT mogvianebiT koterma
43 Larenz, Schuldrecht BT II11, § 68.
44 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 1.
45 Sdr. Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 819 da Semdegi gverdebi.
46 Wilbrug, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung.
47 v. Caemmerer, FS Rabel (1954), 334 da Semdegi gverdebi; v. Caemmerer, JZ 1962, 385
da Semdegi gverdebi.
48 Wilbrug, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 23 da Semdegi gverdebi.
49 Wilbrug, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 113: ~Semsruleblis
moTxovnis ufleba mimarTulia Sesruleblis mimRebis mimarT.~

27
ganaviTara Tavisi SemdgomSi sayovelTaod aRiarebuli defi-
nicia Sesrulebisa, rogorc “sxvisi qonebis gacnobierebuli
da mizanmimarTuli Sevsebisa50”.
Sesrulebis gareSe gamdidrebisaTvis, anu xelyofis kon-
diqciisaTvis, amosaval wertils warmoadgenda samarTle-
brivi moTxovnis gagrZeleba, “Semcirebuli uflebis Sinaar-
sis gansaxorcieleblad51”. anu sxvisi samarTlebrivi sikeTis
gamoyenebis kompensireba. dResdReobiT moqmedi amosavali
tipologia usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovnebisa sa-
fuZvels iRebs fon kemererisagan52 da asxvavebs Sesrulebisa
da xelyofis kondiqciebis garda kidev or kondiqcias, re-
gresisa da danaxarjebis kondiqciebs, risi meSveobiTac Semu-
Savebulia “tipologia gamdidrebis safuZvlebidan an faqto-
brivi Semadgenlobidan gamomdinare53”. amgvarad mowyobili
dogmatikiT usafuZvlo gamdidrebis samarTali ukve aRar
warmoadgenda mxolod “samarTlian samarTals”, romlis ga-
moyenebac mxolod maSin SeiZleboda, rodesac sxva moTxovne-
bi saxeze ar aris, aramed kanonSi integrirebul, dabalansebis
funqciis mqone samarTals, romelic miznad isaxavs kanonmde-
blis mier sxa institutis farglebSi miRebuli gadawyveti-
lebis SenarCunebas da romlis gamoyenebac warmoadgens wess
da ara gamonakliss54. am institutis dabalansebis funqcia
Tanamedrove germanul samarTalSi Zalian mniSvnelovania,
savaraudod aRemateba yvela sxva ukuqcevis instrumentebis
funqcias erTad aRebuls.
rac Seexeba Sesrulebisa da xelyofis kondiqciebs Soris
mimarTebas, am SemTxvevaSi moqmedebs xelyofis kondiqci-
is subsidiarulobis dogma, romlis mixedviTac Sesrulebis
50 Kötter, AcP 153 (1954), 195 da Semdegi gverdebi; Zeiss, JZ 1963, 7 da Semdegi gver-
debi; Berg, AcP 160 (1961), 507; Beuthien, JZ 1968, 323 da Semdgomi gverdebi; qarTu-
li samarTlisaTvis Sdr. biolingi/luTringhausi, saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsis calkeuli moTxovnis safuZvlebis sistemuri analizi, 78.
51 Wilbrug, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 27: `ara samarTlis
miRma mdebare idea sargeblis warTmevisa, rogorc damsjeli sanqcia us-
amarTlod moqmedisaTvis, aramed wminda faqtobrivi Sinaarsi Semcirebuli
uflebisa, romlis safuZvelzec garkveuli sikeTeebi da maTi sargebeli
uflebamosil pirs ekuTvnis, warmoadgens im saidumlos, saidanac gamomdin-
areobs sxvisi qonebis miTvisebis gaumarTlebloba.~
52 v. Caemmerer, FS Rabel (1954) 334 da Semdegi gverdebi, v. Caemmerer, JZ 1962, 385 da
Semdegi gverdebi; Esser/Weyers, Schuldrecht II/2, 34 da Semdegi gverdebi.
53 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 819.
54 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 819.

28
kondiqcias eniWeba upiratesoba araSesrulebis kondiqciis
mimarT55. subsidiarulobis dogmis mizans warmoadgens Ses-
rulebebis ukuqcevis ganxorcieleba, ramdenadac es SesaZle-
belia, Sesrulebis urTierTobis farglebSi imisaTvis, raTa
faqtobrivi sinalagmis (SesrulebaTa faqtobrivi ormxri-
vi gacvlis) principi mxareTa Soris maqsimalurad gaviTva-
liswinoT da TiToeuli mxare davicvaT mesame piris winaSe
pasuxisgebisagan. am subsidiarulobis aRiareba or pirs So-
ris urTierTobaSi trivialuric kia, radgan Sesrulebis kon-
diqcia da xelyofis kondiqcia ukve faqtobrivi Semadgenlo-
bis etapze gamoricxaven erTmaneTs – is, rac miRebulia sxvisi
SesrulebiT, TavisTavad ar SeiZleba iyos miRebuli sxvagva-
rad da gamoricxavs araSesrulebis kondiqciis gamoyenebas56.
Tumca es dogma mniSvnelovania ramdenime pirs Soris ur-
TierTobaSi, sadac marTebulia, rom ukuqceva moxdes Sesaba-
misi kauzaluri (Sesrulebis) urTierTobis farglebSi, ra-
dgan maqsimalurad SenarCundes am kauzaluri urTierTobis
farglebSi arsebuli rolebisa da riskebis gadanawileba57. es
mosazreba gabatonebulia rogorc iuridiul literaturaSi,
aseve sasamarTlo praqtikaSi. Tumca sasamarTlo praqtikaSi
gavrcelebuli mosazreba imave Sedegamde midis e. w. norma-
tiuli Sesrulebis cnebis mixedviT58. kupiSi59 gvTavazobs am
SemTxvevebis gadawyvetas “normatiuli TiTqos” Sesaxeb moZR-
vrebis meSveobiT, ris amosaval wertilsa da Sedegs warmoad-
gens, kanoniT mouwesrigebel SemTxvevebze kanonis analogiis

55 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 820; Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 30 ger-


maniis federaluri sasamarTlos praqtikaze miTiTebiT BGH, BGHZ 40, 272,
278 = NJW 1964, 399; BGHZ 56, 228, 240 = NJW 1971, 1750; BGHZ 69, 186, 189 = NJW 1977,
2210; NJW 1999, 1394; NJW 1999, 2892; NJW 2005, 60 da Semdegi gverdi.
56 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 30, aseve Rn. 2 da iq miTiTebuli liter-
atura.
57 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 31.
58 Esser/Weyers, Schuldrecht II/2, 42 da Semdegi gverdi; Medicus/Petersen, Bürgerliches
Recht, Rn. 666, 686; Sdr. dawvrilebiT Stolte, JZ 1990, 220 da Semdegi gverdebi,
romelic urTierTdapirispirebuli mosazrebebis Sefasebisas im daskvnam-
de midis (226), rom Sesrulebis cneba ar warmoadgens ~moCvenebas”, romelic
aranamdvili elementebisagan Sedgeba; Staudinger/Lorenz, § 812 Rn. 5 emxroba am
mosazrebas, Tumca gvafrTxilebs Sesrulebis cnebis gadafasebisa da cnebo-
briv-sqematuri gamoyenebasTan dakavSirebiT, Sdr. iqve miTiTebuli liter-
atura.
59 Kupisch, Gesetzespositivismus im Bereicherungsrecht, 19 da Semdegi gverdebi, 53 da
Semdegi gverdebi; MüKo/Schwab, § 812 Rn. 68.

29
gavrceleba, rodesac naTelia, rom mowesrigebul da mouwes-
rigebel SemTxvevebs Soris didi gansxvaveba ar arsebobs. anu
rodesac pirdapiri miwodeba jaWvuri miwodebis Semoklebas
warmoadgens, maTi normatiuli Sefaseba ar unda moxdes gansx-
vavebulad. pirdapiri miwodebis qveS igulisxmeba SemTxveva,
rodesac pirveli myidveli yidulobs nivTs, romelic gam-
yidvelma pirdapir meore myidvels, romelsac pirvelma myid-
velma Tavis mxriv ukve mihyida nivTi, unda miawodos. “jaW-
vur miwodebasTan” gveqneboda saqme gamyidvels jer pirveli
myidvelisaTvis rom miewodebina nivTi, romelsac is Tavis
mxriv gadascemda meore myidvels. miuxedavad imisa, rom pir-
dapiri miwodebisas jaWvur miwodebasTan SedarebiT erTiT
naklebi faqtobrivi moqmedeba sruldeba, es ar niSnavs imas,
rom erTiT naklebi Sesruleba gvaqvs saxeze. unda miviCnioT,
rom gamyidveli asrulebs pirveli myidvelis mimarT, xolo
pirveli myidveli meore myidvelis mimarT. mesame mosazreba
ekuTvnis kanariss. is uars ambobs ramdenime pirs Soris war-
moSobili kondiqciuri urTierTobis dasaxasiaTeblad rai-
me mkacri wesis gamoyenebaze da gvTavazobs sam kriteriums,
ris mixedviTac unda moxdes am SemTxvevebis gadawyveta. es
kriteriumebia: 1. xelSekrulebis TiToeul mxares unda Seu-
narCundes is Sesagebeli, romelic mas ekuTvnis mis mier da-
debuli kauzaluri urTierTobidan (anu xelSekrulebidan),
2. arc erTi mxaris mimarT ar unda moxdes im Sesageblis war-
dgena, romelic warmodgeba sxva pirebs Soris warmoSobili
kauzaluri urTierTobidan. 3. TiToeul mxares unda daawves
mxolod im mxaris mimarT procesis warmoebis riski da imis
gakotrebis riski, romelic Tavad amoarCia kontrahentad60.

3. konkurencia Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias


Soris germanuli samarTlis mixedviT
germanuli usafuZvlo gamdidrebis samarTlis erT-erT
problemur sakiTxs warmoadgens kondiqciuri moTxovnis
konkurencia da vindikaciur moTxovnis uflebasTan, or-
mxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisas. germanul
samarTalSi am sakiTxTan dakavSirebiT gamoTqmuli mosazre-
bebi qarTuli samarTlisaTvis ormagad sainteresoa, radgan
60 Canaris, FS Larenz (1973), 860 da Semdegi gverdebi; Sdr. aseve Medicus/Petersen,
Bürgerliches Recht, Rn. 668 da Semdegi gverdebi.

30
saqarTveloSi moqmedi kauzalobis principis gamo am konku-
rencias gacilebiT meti mniSvneloba eniWeba, TviTon sakiTxi
ki dRemde arasakmarisad aris daxasiaTebuli. qvemoT Sevec-
debiT naTlad gamovkveToT am konkurenciasTan dakavSire-
buli konkretuli problemebi da maTi gadawyveta germanuli
samarTlis mixedviT, raTa Semdeg gadavamowmoT, Tu romeli
maTganis gadmoRebaa SesaZlebeli qarTul samarTalSi.

a. konkurencia mTavar moTxovnebs Soris


germanul samarTalSi abstraqciis principis moqmedebis
gamo am konkurencias mxolod gamonaklis SemTxvevaSi eniWeba
mniSvneloba, kerZod e. w. „ormagi aranamdvilobis“ SemTxve-
vebSi, rodesac valdebulebiT garigebasTan erTad aranamd-
vilia aseve sanivTo garigebac61 da Semsrulebeli inarCunebs
nivTze sakuTrebis uflebas. am dros mas SeuZlia mflobeli-
sagan, romelsac ar aqvs mflobelobis ufleba, nivTi gamoi-
Txovos rogorc vindikaciiT, ise mflobelobis kondiqciiT.
me-19 saukuneSi, rodesac germaniis samoqalaqo kodeqsi
jer kidev ar iyo Seqmnili, gabatonebuli mosazrebis Tanax-
mad vindikacia gamoricxavda kondiqciis gamoyenebas62. am Sem-
TxvevaSi saqme ar gvqonda kondiqciuri moTxovnis uflebis
gandevnasTan konkurenciisas misi subsidiarulobis gamo,
rodesac orive moTxovnis winapirobebi saxezea, aramed sa-
kiTxavi iyo, gamdidrebulia Tu ara Sesrulebis mimRebi mxo-
lod mflobelobis mopovebis, Tu is amavdroulad ar xdeba
nivTis mesakuTre63. gamdidrebas kondiqciuri samarTlis
mixedviT warmoadgenda mxolod sakuTreba da kondiqciuri
moTxovnis funqcia mdgomareobda dakarguli vindikaciis
adgilis dakavebaSi64. amis gamo orive moTxovnis konkurencia
praqtikulad arasodes ar iqneboda saxeze, radgan vindikaci-
61 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 75.
62 Sdr. uwinares yovlisa Savigny, System des heutigen römischen Rechts, V, 565: ses-
xad gadacemuli Tanxa, romelic raime mizeziT ar xdeba mimRebis sakuTreba,
unda gamoviTxovoT vindikaciiT da ara kondiqciiT, radgan es ori sarCeli
erTmaneTs gamoricxavs.
63 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 224.
64 Sintenis, Das practische gemeine Civilrecht, II, § 109 Bem. 1; Savigny, System des heutigen
römischen Rechts, V, 515 – `dakarguli vindikaciis sanacvlo~; Wilburg, Die Lehre
von der ungerechtfertigten Bereicherung, 33; Sdr. damatebiTi literatura Stadler,
Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 224 sq. 79 aseve 80.

31
is winapirobebis arseboba gulisxmobda, rom kondiqciis wi-
napirobebi jer ar iyo saxeze da piriqiT: kondiqciis gamoye-
neba mxolod maSin xdeboda SesaZlebeli, rodesac vindikacia
ukve gaqarwylebuli iyo. es mosazreba emyareboda arc Tu ise
calsaxad damuSavebul gansxvavebas mflobelobis kondiq-
ciasa da sakuTrebis kondiqcias Soris (miuxedavad imisa, rom
es gansxvaveba ukve cnobili iyo saerTo samarTalSi)65. Tum-
ca is maleve gamoaSkaravda da ukve me-20 saukunis dasawyisSi
konkurencia sanivTo moTxovnis uflebasa da mflobelobis
kondiqcias Soris calsaxad aRiarebuli iqna66. mTavari mo-
Txovnebi, anu moTxovnebi, romelic mimarTulia gacemuli
sagnis dabrunebisaken, konkurireben ukve faqtobrivi Semad-
genlobis etapze67 da gamoiyeneba erTmaneTis gverdi-gverd68.
ukve or pirs Soris urTierTobisas samarTlebrivi Sede-
gebi, romlebic vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis gamo-
yenebidan gamomdinareobs, mniSvnelovnad gansxvavdeba erT-
maneTisagan69. kondiqciis gamomricxavi normebi (gsk-is 814-e
paragrafi da 817-e paragrafis me-2 winadadeba) ar moqmedebs
vindikaciiT nivTis ukan gamoTxovis SemTxvevaSi. ramdenime
pirs Soris urTierTobaSi es gansxvaveba ufro TvalSisace-
mia, radgan am dros vindikacia iZleva nivTis ukan gamoTxovis
saSualebas im mflobeli mesame pirisagan, romelmac nivTi
ara mesakuTris, aramed sxva piris SesrulebiT miiRo. maga-
liTad, Tu a-m miyida da gadasca nivTi sakuTrebis gadacemis
mizniT b-s, xolo b-m Tavis mxriv gadasca es nivTi g-s da yvela
garigeba aranamdvili iyo, a-s SeeZleboda pirdapir g-sagan
gamoeTxova nivTi vindikaciiT, miuxedavad imisa, rom g-s mi-
marT mas ar eqneboda arc Sesrulebis da arc xelyofis kon-
diqcia, radgan g-m nivTi b-s SesrulebiT miiRo. vindikaciis
gamoyeneba, amgvarad, saSualebas iZleva gverdi avuaroT ze-
65 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 224.
66 Planck, BGB II, Schuldverhältnisse, Bem. 5 vor § 812; RGZ 98, 131, 135; RGZ 115, 31, 34;
RGZ 129, 307, 311.
67 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.
68 BGHZ 34, 122: valdebulebiTi moTxovnis ufleba nivTis mflobelis wi-
naaRmdeg ar gamoricxavs sanivTo moTxovnis uflebas, orive moTxovnis
ufleba dgas erTmaneTis gverdi-gverd; Sdr. amasTan dakavSirebiT Stauding-
er/Gursky, § 985 Rn. 34 sasamarTlo praqtikasa da iuridiul literaturaSi
gavrcelebuli mosazrebebis vrceli citirebiT; Staudinger/Lorenz, Vor 812 Rn.
39 da Semdegi gverdebi, or pirs Soris konkurenciisas problemas ver xedavs.
69 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 a.

32
moT naxseneb subsidiarulobis dogmas, romlis mixedviTac
Sesrulebis ukuqceva unda moxdes im mxareTa Soris da im ur-
TierTobis farglebSi, romelSic is ganxorcielda. amis gamo
germanul iuridiul literaturaSi svamen SekiTxvas, xom ar
unda moxdes xelyofis kondiqciis msgavsad (romelic Tavis
mxriv dakarguli vindikaciis sanacvlos warmoadgens) aseve
vindikaciis gamoricxvac Sesrulebis kondiqciasTan konku-
renciisas70.
ziberis71 mosazrebas, romelic Tavis droze mkacri kri-
tikis obieqti gaxda72, dRes ukve aravin iziarebs73. ziberis
mier ganviTarebuli gadawyvetis Tanaxmad, vindikaciuri mo-
Txovnis ufleba, romelic mxolod nivTis gamoTxovisaken
(Auskehrung) aris mimarTuli, ukan unda ixevdes ufro Zlie-
ri valdebulebiTi moTxovnis winaSe, romelic nivTis ara
mxolod gamoTxovas (rodesac is jer kidev mimRebTan imyo-
feba), aramed masze sakuTrebis ukan mopovebas (Verschaffung)
moicavs: “vindikaciuri moTxovnis mizans warmoadgens val-
debuli piris mier mxolod mflobelobis ukan dabruneba,
anu ufro mcire ram, rac TavisTavad moculia kondiqciuri
moTxovniT74.” yvelaze Zlieri kontrargumenti am mosazre-
basTan dakavSirebiT mdgomareobs imaSi, rom am SemTxvevaSi
gsk-is 986-e paragrafi, romelic kanonmdeblis konceptis
Tanaxmad warmoadgenda amosaval wertils mesakuTresa da
mflobels Soris interesTa konfliqtis gadasawyvetad, Ti-
Tqmis srulebiT gamouyenebeli aRmoCndeboda75.

70 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 a.


71 Siber, Der Rechtszwang im Schuldverhältnis nach deutschem Reichsrecht, 125 da Semde-
gi gverdebi; Siber, Passivlegitimation bei der rei vindicatio als Beitrag Zur Lehre Von Der
Aktionenkonkurrenz, 249.
72 Sdr. ziberis Sromis gamoqveynebidan maleve gamoqveynebuli naSromi Oert-
mann, JherJb 61 (1912), 44 da Semdegi gverdebi; da amasTan dakavSirebiT ukanask-
nel periodSi dawvrilebiT Köbl, Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, 116 sq. 11.
73 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 32.
74 Siber, Der Rechtszwang im Schuldverhältnis nach deutschem Reichsrecht, 127.
75 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 32.

33
germaniis samoqalaqo kodeqsi
§986. mflobelis Sesagebeli. (1)
mflobels SeuZlia uari Tqvas
nivTis ukan dabrunebaze, Tu igi
an arapirdapiri mflobeli, vis-
ganac gamomdinareobs misi mflo-
belobis ufleba, mesakuTris
mimarT uflebamosilia nivTis
flobaze. Tu arapirdapiri mflo-
beli mesakuTris mimarT ar aris
uflebamosili mflobelisTvis
nivTze mflobelobis gadacemaze,
maSin mesakuTres SeuZlia mflo-
belisagan moiTxovos nivTis
arapirdapiri mflobelisaTvis
gadacema an Tu am ukanasknels ar
SeuZlia an surs nivTze mflobe-
lobis dabruneba, – nivTis uSua-
lod misTvis gadacema.

ufro sicocxlisunariani aRmoCnda raizeris Tezisi76,


romelic vindikaciis subsidiarulobas Sesrulebis kondi-
qciasTan mimarTebiT asabuTebda imiT, rom mesakuTre, ro-
melic nivTs valdebulebiTi garigebis farglebSi nebayo-
flobiT gascems, amgvarad sakuTrebis uflebis Sinaarssac
(rac ar aris abstraqtuli, ucvleli da winaswarmocemuli
Rirebuleba77) uqvemdebarebs konkretuli valdebulebiTi
urTierTobis Sinaarss da mxolod am valdebulebiTi ur-
TierTobidan warmomdgar moTxovnis uflebas itovebda –
vindikacia gamoricxulia, rodesac mesakuTre mflobelis
winaSe “gansakuTrebuli, mflobelobis gadacemiT ganpiro-
bebuli valdebulebiTi urTierTobiT aris SeboWili, ro-
melsac dauqvemdebara sakuTari (rogorc mesakuTrisaTvis
mikuTvnebuli) poziciebi. amgvarad, mas kuTvnili nivTis
dabruneba mxolod am valdebulebiTi urTierTobis wesebis
Sesabamisad SeuZlia78. mocemul Teorias Semdgomi periodis

76 Raiser, FS M. Wolff (1950), 123 da Semdegi gverdebi, 139 da Semdegi gverdi; Rais-
er, JZ 1958, 683 da Semdegi gverdi; Raiser, JZ 1961, 529 da Semdegi gverdebi; Wolff/
Raiser, Sachenrecht, § 84 I 2 (320).
77 Raiser, FS M. Wolff (1950), 137.
78 Raiser, FS M. Wolff (1950), 139 da Semdegi gverdi.

34
literaturaSi sakmaod bevri mimdevari gamouCnda79 da masve
daefuZna Tezisi, rom Sesrulebis kondiqcia, rogorc spe-
cialuri instrumenti, gandevnis vindikacias. “mflobelobis
gadacemis, rogorc kerZo avtonomiuri aqtis80” gamo vindika-
cia, rogorc gansakuTrebuli gamovlineba xelyofis kondi-
qciis subsidiarulobisa, ukan unda ixevdes Sesrulebis kon-
diqciis winaSe81.
es mcdelobebi valdebulebiT moTxovnebTan mimarTebiT
vindikaciis subsidiarulobis dasabuTebisa dResdReobiT
gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad82 uaryofilia. pirvel
rigSi mis sawinaaRmdegod metyvelebs zemoT naxsenebi 986-
e paragrafi. am danawesis Sesabamisad vindikacia mxolod
im farglebSia gamoricxuli, sanam mas eRobeba mflobelis
mflobelobis ufleba nivTze83. garda amisa, sakuTrebis sa-
marTlebrivi bunebis relativireba da misi dayvana konkretu-
li valdebulebiTi garigebis Sinaarsamde iqneboda sakuTre-
bis absoluturi bunebis verSecnoba, romelic, magaliTad,
sasamarTlo gadawyvetilebis kanonieri Zalis gavrcelebis
danawesebSia (germaniis samoqalaqo saproceso kodeqsis 265-e
da 325-e paragrafebi) gamoxatuli84. am gagebiT is gansxvavde-
ba mesakuTris valdebulebiTi ukan moTxovnis uflebisagan,
romelic mxolod samarTlebriv urTierTobaSi monawile
pirs exeba.
garda amisa, erTmaneTisagan unda gavmijnoT or da mraval
pirs Soris warmoSobili urTierTobebi. mTavar moTxovnebs
79 Waltjen, AcP 175 (1975), 120; Bälz, JZ 1992, 65; Bälz, Zum Strukturwandel des Systems
zivilrechtlicher Haftung, 54; Bälz, FS Gernhuber (1993), 44; Wieling, Sachenrecht, § 12 I 3 c
(168); Honsell, JZ 1975, 441; Finkenauer, JuS 1998, 986.
80 Raiser, JZ 1961, 531 sq. 8; v. Caemmerer, FS Böhmer (1954), 154 sq. 42.
81 Waltjen, AcP 175 (1975), 120 da Semdegi gverdi; Bälz, JZ 1992, 65; imave mosazre-
bas iziarebs Wieling, Sachenrecht, § 12 I 3 c.
82 Sdr. mxolod Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c da ukanask-
nel periodSi dawvrilebiT amasTan dakavSirebiT Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.
83 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34; BGHZ 34, 122, 123 f = NJW 1961, 499: ~gsk-is 986-e
paragrafidan, romelic mflobelisagan 985-e paragrafis [vindikaciis] Ses-
abamisad nivTis moTxovnisas mas imave mdgomareobaSi ayenebs, rogorSic is
iqneboda ukan moTxovnis saxelSekrulebo uflebis gamoyenebis SemTxvevaSi,
gamomdinareobs, rom kanonmdeblis nebis Sesabamisad nivTis dabrunebisak-
en mimarTuli es ori moTxovna erTmaneTs ki ar gamoricxavs, aramed gver-
di-gverd dgas~; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 227.
84 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c; Zeuner, FS Felgentraeger
(1969), 426 da Semdegi gverdebi; RGZ 103, 113, 121.

35
Soris konkurencias or pirs Soris urTierTobaSi win arafe-
ri udgas, radgan vindikacia xels ar uSlis valdebulebiT
moTxovnas85. mesakuTrisaTvis SeiZleba xelsayreli iyos vin-
dikaciis gamoyeneba im SemTxvevebSi, rodesac mflobelobis
kondiqcia gamoricxulia specialuri danawesiT (gsk-is 814-e,
815-e paragrafebi da 817-e paragrafis me-2 winadadeba), rad-
gan es danawesebi vindikacias ar exeba86 – sxvagvarad es saku-
Trebisa da mflobelobis xangrZlivi droiT gancalkevebas
gamoiwvevda. Tumca, amis sapirispirod, kondiqciis gamomri-
cxavi danawesis analogiiT gamoyeneba SesaZlebelia im SemTx-
vevaSi, rodesac mxolod droebiTi gamoyenebis an sargeblo-
bis ufleba iyo Sepirebuli xelSekrulebiT (mag. qiravnobis
an sesxis xelSekruleba). am SemTxvevaSi marTlac SesaZlebe-
lia gsk-is 814-e, 815-e paragrafebisa da 817-e paragrafis me-2
winadadebis safuZvelze droebiTi mflobelobis uflebis
(gsk-is 986-e muxlis Sesabamisad) miniWeba87.
ufro mniSvnelovania dapirispirebul mosazrebebs Soris
gansxvaveba ramdenime pirs Soris warmoSobili urTierTobi-
sas. am dros vindikaciis gamoyenebas mivyavarT im Sedegamde,
rom mesakuTres eZleva saSualeba pirdapir mflobeli mesa-
me pirisagan gamoiTxovos nivTi. Tumca es Segnebulad daSve-
buli samarTlebrivi Sedegia, rogorc amas gsk-is 546-es me-2
nawilisa da 604-e paragrafis me-2 nawilis Sesabamisad ukan
moTxovnis uflebebi naTelyofen, romlebic vindikaciis
mixedviT arian konstruirebuli88.

germaniis samoqalaqo kodeqsi


§546. damqiraveblis mier nivTis
ukan dabrunebis valdebuleba. (2)
Tu damqiravebelma qiravnobis obi-
eqti sargeblobaSi gadasca mesame
pirs, maSin qiravnobis samarTle-
brivi urTierTobis Sewyvetis Sem-
deg gamqiravebels SeuZlia nivTi
moiTxovos aseve mesame pirisaganac.

85 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.


86 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 848.
87 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 848.
88 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34; Köbl, Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, 336; Prot.
Mugd. II, 850 da Semdegi gverdi.

36
§604. ukan dabrunebis valdebule-
ba. .... (2) Tu vada ar aris gansaz-
Rvruli, maSin nivTi unda dabrundes
monaTxovris mier Txovebis miznebis
Sesabamisi sargeblobis dasrulebis
Semdeg. monaTxovres SeuZlia moiTx-
ovos nivTis vadamde dabruneba, Tu
imdeni xani gavida, rom monaTxovre
ukve SeZlebda nivTiT sargeblobas.

vindikaciis subsidiarulobis sawinaaRmdegod Sesrule-


bis kondiqciasTan mimarTebiT, rodesac am ukanasknelis fa-
qtobrivi Semadgenlobac saxezea, arsebobs sam pirs Soris
urTierTobidan gamomdinare kidev erTi argumenti. rogorc
gsk-is 986-e muxlis 1-li nawilis me-2 winadadebidan89 gamom-
dinareobs, mxolod imis gamo, rom mesakuTrem Tavad gasca
Sesrulebis farglebSi kuTvnili nivTi, mesame pirisagan misi
vindikaciiT gamoTxova ar unda iyos gamoricxuli. mesaku-
Tres SeuZlia moiTxovos nivTis piradad misTvis dabruneba,
Tu SuaSi mdgomi piris mflobelobis ufleba ukve gaqarwyle-
bulia90. igive wesi unda moqmedebdes im SemTxvevisaTvis, ro-
desac am SuaSi mdgom pirs Tavidanve ar hqonda uflebamosi-
leba gadaeca nivTi mesame pirisaTvis91.
mTavari argumenti ki vindikaciis subsidiarulobis sawi-
naaRmdegod mdgomareobs im faqtSi, rom Tu is ukan unda
ixevdes mflobelobis kondiqciasTan konkurenciisas, maSin
vindikaciisaTvis saerTod aranairi gamoyenebis sfero aRar
darCeboda. marTalia, Tu mesakuTre Sesrulebis gareSe (ara-
nebayoflobiT) dakargavda mflobelobas nivTze, am dros
Sesrulebis kondiqcias ver gamoviyenebdiT, magram am SemTx-
vevaSic ara vindikaciis, aramed gsk-is 1007-e paragrafis me-2
nawilis Sesabamisad ukan moTxovnis uflebis gamoyenebisa-
Tvis iqneboda gza xsnili.

89 Sdr. sqolio 396.


90 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.
91 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.

37
germaniis samoqalaqo kodeqsi
§1007. wina mflobelis moTxovnis
uflebebi, gamoricxva arau-
flebamosilebis faqtis codnis
SemTxvevaSi. .... (2) Tu nivTi wina
mflobels mopares, man nivTi da-
karga an es ukanaskneli sxvagvarad
gavida misi mflobelobidan, maSin
mas SeuZlia nivTis ukan dabrunebis
moTxovna aseve keTilsindisieri
mflobelisaganac garda im SemTx-
vevebisa, rodesac es ukanaskneli
nivTis mesakuTrea an nivTi gavida
misi mflobelobidan manamde, sanam
flobda wina mflobeli. aRniSnu-
li norma ar gamoiyeneba fulisa da
sawarmdgenlo fasiani qaRaldebis
mimarT.

mflobelobis dacvis am moTxovnis92 gamoyeneba SeuZlia


aramesakuTresac. am zemoT CamoTvlili argumentebis gamo
dRes absoluturad gabatonebuli mosazreba uaryofs Ses-
rulebis kondiqciis upiratesobas vindikaciasTan mimarTe-
baSi93. Tumca kanarisis94 mosazrebis mixedviT, usamarTlo re-
zultatis Tavidan asacileblad mTel rig SemTxvevebSi unda
davuSvaT Sesrulebis kondiqciis upiratesoba vindikaciur
moTxovnis uflebasTan mimarTebiT (rac metwilad ganpiro-
bebulia damatebiTi moTxovnebs Soris konkurenciiT) – am
SemTxvevaSi Sesrulebis ukuqceva dominirebs mesakuTris in-
teresebis dacvasTan SedarebiT da vindikacias inter partes mxo-
lod kondiqciis Canacvlebis funqcia rCeba.

92 ssk-is 163-e muxlis 1-li nawili.


93 Sdr. ukve RGZ 170, 257, 259 da Semdegi gverdi da BGH (NJW 1961, 499); Bamberg-
er/Roth/Fritzsche, § 985 Rn. 57 (sabolood iziarebs kanarisis mosazrebas, rom-
lis mixedviTac im SemTxvevaSi, rodesac rogorc sanivTo, ise valdebulebi-
Ti garigeba aranamdvilia, usamarTlo rezultatis Tavidan asacileblad
Sesrulebis kondiqcias unda mieniWos upiratesoba); Soergel/Mühl, Vor § 985
Rn. 6; Palandt/Bassenge, Vor § 812 Rn. 7; Wolf/Wellenhofer, Sachenrecht, § 21 Rn. 35;
Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 848; Sdr. Semdegi literatura Staudinger/Gursky, §
985 Rn. 32.
94 Canaris, JZ 1992, 1116 ; Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 74 I 1 d.

38
amis sapirispirod, gurskis95 mixedviT, vindikacias Sesru-
lebis kondiqcia maSinac ki ar gamoricxavs, rodesac orive
(rogorc sanivTo, ise valdebulebiTi garigebis) aranamdvi-
lobis safuZveli SemZenis qmeduunarobaa. kontrargumentad
ar gamogvadgeba imaze miTiTeba, rom vindikaciis gamoyeneba
aranamdvilobis ganmsazRvravi normis damcav mizans araswo-
rad Semoubrunebda dasacav pirs. marTalia, qmeduunaro
mflobeli, romelmac ver moipova nivTze sakuTreba, ufro
uaress mdgomareobaSia, vidre sakuTrebis mopovebis SemTx-
vevaSi (mas aklia sakuTrebis dacvis ufleba mesame pirTa wi-
naSe da mesakuTris winaSe pasuxi unda agos vindikaciiT), es
uaryofiTi Sedegebi kanonmdebelma Segnebulad dauSva imde-
nad, ramdenadac aranamdviloba gaavrcela rogorc valde-
bulebiT, ise sanivTo garigebaze. sxvagvarad unda gadawydes
SemTxveva, rodesac sanivTo da valdebulebiT garigebebis
aranamdvilobebs Soris diferenciaciaa SesaZlebeli. maga-
liTad, SezRudulad qmedunariani piris mier dadebuli val-
debulebiTi garigeba aranamdvilia, sanivTo ki (romliTac is
sakuTrebas moipovebs) namdvili. amitomac is mxolod Sesru-
lebis kondiqciiT da ara vindikaciiT agebs pasuxs. Tu ramde-
nad SeiZleba am argumentis gadatana marTlwesrigze, romel-
Sic kauzalobis principi moqmedebs, qveviT SevexebiT96.
Sesrulebis kondiqciasTan mimarTebiT vindikaciis subsi-
diarulobis sawinaaRmdegod, rogorc es xelyofis kondiq-
ciis SemTxvevaSi xdeba, roiter/martineks97 mohyavT Semdegi
argumenti: im SemTxvevaSi, rodesac subsidiarulobis dogma
Sesrulebisa da xelyofis kondiqciis konkurenciisas gamoi-
yeneba, kondiqciis kreditors, romlis pirdapiri moTxovnac
mesame piris mimarT gamoricxulia, hyavs alternatiuli mo-
vale. magaliTad, Tu mSenebeli sxvis saSen masalas CaaSenebs
mesame piris saxlSi, gsk-is 946-e paragrafis safuZvelze
dakarguli sakuTrebis uflebas anacvlebs fuladi anazRau-
rebis moTxovnis ufleba mSeneblisagan – mesame pirs is pirda-
pir ver agebinebs pasuxs, Tumca aqvs moTxovnis ufleba gsk-is
816-e paragrafis 1-li nawili 1-li winadadebis Sesabamisad
mSeneblis winaaRmdeg. anu mas SeuZlia mosTxovos gankarg-
vis (am SemTxvevaSi CaSenebis) Sedegad miRebuli Tavis uSua-
95 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 35.
96 Sdr. qvemoT 200 da Semdgomi gverdebi.
97 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.

39
lo saxelSekrulebo kontrahents, mSenebels. amisagan gansx-
vavebiT vindikacia uSualod mimarTulia mxolod nivTis
mflobelis winaaRmdeg da sxva piris pasuxisgeba vindikaciiT
gamoricxulia. Tu Sesabamis sam pirs Soris urTierTobaSi
vindikacias gamovricxavT, radgan nivTis mflobelma es ni-
vTi Tavisi kontrahentis SesrulebiT miiRo, maSin amiT mxo-
lod mesakuTres davazaralebT da mas vagebinebdiT pasuxs me-
same piris moqmedebebisaTvis, rac gaumarTlebelia. mxolod
is garemoeba, rom mesakuTrem TviTon CarTo nivTi samoqala-
qo brunvaSi ar uaryofs sakuTrebis absolutur xasiaTs. es
warmoadgens roiter/martinekis mTavar Sesagebels valtie-
nis winaaRmdeg98. sakuTrebis absoluturi dacva, romelic mas
nebismieri piris mxridan xelyofisagan icavs, ar kargavs Ta-
vis am absolutur xasiaTs mxolod imis gamo, rom mesakuTre
konkretul pirTan debs xelSekrulebas – “sakuTrebis dacvis
absoluturi xasiaTi gaSualebuli formiT moqmedebs aseve
or pirs Soris urTierTobaSic99”. is faqti, rom aranamdvili
xelSekrulebis ukuqcevisas vindikaciis Canacvleba Sesru-
lebis kondiqciiT dauSvebelia, naTeli xdeba mimRebis gako-
trebisas, radgan kondiqciur moTxovnas ar gaaCnia nivTis
gamocalkevebis Zala da erT-erT rigiT valdebulebiT mo-
Txovnas warmoadgens100. am diskusiis gaTvaliswinebiT, dRes-
dReobiT mxolod is mosazreba SegviZlia miviCnioT germanul
samarTalSi absoluturad gabatonebulad, romelic vindika-
ciasa da Sesrulebis kondiqcias gverdi-gverd iyenebs.

b. vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis damatebiTi


moTxovnebis konkurencia
mTavari moTxovnebis konkurenciisagan gasamijn da calke
dasaxasiaTebel, magram amave dros gacilebiT rTul101, saki-
Txs warmoadgens vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis da-
matebiTi moTxovnebis konkurencia102. mocemuli problemis

98 Waltjen, AcP 175 (1975), 119.


99 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.
100 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.
101 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.
102 imisaTvis, rom gancalkevebiT ganxilva mTavari da damatebiTi moTxovnis
konkurenciisa SesaZlebelia Sdr. Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34: `ar arsebobs

40
winaSe dgeba yvela is samarTlis sistema, romelic vindika-
ciiT ukuqcevis garda icnobs kondiqcias da mis damatebiT
moTxovnebs. Sesabamisad, am sakiTxis mimoxilva SesaZlebelia
ramdenime marTlwesrigis mixedviT. germaniaSi am konkuren-
cias adgili aqvs im SemTxvevaSi, rodesac valdebulebiT ga-
rigebasTan erTad aranamdvilia aseve sanivTo garigebac (ise-
ve rogorc mTavari moTxovnis uflebis konkurenciisas). Tu
valdebulebiT kauzasTan erTad sakuTrebis gadacemac CaiS-
leba, mesakuTres SeuZlia sargeblis moTxovna, rogorc usa-
fuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT, aseve gsk-is 987-e
da Semdgomi muxlebis Sesabamisad.
gsk-is 987-e da Semdgomi muxlebi awesrigeben zianis anazRau-
rebasa da sargeblis moTxovnas mesakuTresa da mflobels So-
ris urTierTobaSi, romelsac ar aqvs nivTis flobis ufleba.
normaTa am kompleqs uwodeben aseve „mesakuTre-mflobels
Soris iseT urTierTobasac103“. is ar kolidirebs usafuZvlo
gamdidrebismier moTxovnasTan, romelic scdeba sargebli-
sa da zianis anazRaurebis moTxovnis farglebs, magaliTad,
monagebis dabruneba gsk-is 816-e paragrafis 1-li nawilis
1-li winadadebis mixedviT, an Rirebulebis anazRaurebis
moTxovna nivTis ganlevis Sedegad xelyofis kondiqciis zo-
gadi wesebis mixedviT (gsk-is 812-e muxlis me-2 nawilis 1-li
winadadebis 1-li alternativa, 818-e muxlis me-2 nawili)104.
gsk-is 989-e paragrafSi mowesrigebulia zianis anazRaurebis
moTxovnis ufleba im mflobelisagan, romlis winaaRmdegac
sasamarTlo dava mimdinareobs, xolo gsk-is 990-e paragrafis
1-el nawilSi arakeTilsindisieri mflobelis winaaRmdeg. pa-
suxismgeblobis gamkacreba vadagadacilebuli arakeTilsin-
disieri mflobelis winaaRmdeg gamomdinareobs gsk-is 990-es
me-2, 280-es me-2, 286-e da 287-e paragrafebidan, xolo pirda-
piri mflobelisaTvis e. w. mflobelobis uflebis farglebis

gamarTleba imisa, Tu ratom unda gadawydes vindikaciis [Sesrulebis kondiq-


ciasTan] da 987-e paragrafebis [Sesrulebis kondiqciis damatebiT moTx-
ovnebTan] konkurenciis sakiTxi identurad~. aseve Köbl, Das Eigentümer-Be-
sitzer-Verhältnis, 153 da Semdegi gverdi; Emmerich, Nebenfolgen der Vindikation, 42,
100 da Semdegi gverdebi; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Ab-
straktion, 227.
103 mesakuTresa da arauflebamosil mflobels Soris urTierToba, mowesri-
gebuli ssk-is 163-e da 164-e muxlebSi.
104 Staudinger/Lorenz, Vor §§ 812 da Semdegi gverdebi Rn. 39.

41
gadaWarbebisas gsk-is 991-e paragrafis me-2 nawilidan105. de-
liqturi samarTlis danawesebis mixedviT agebs pasuxs mflo-
beli, romelmac mflobeloba danaSaulis gziT, an akrZaluli
TviTnebobiT moipova. yvela sxva mflobeli eqceva privile-
giis moqmedebis sferoSi (Sdr. qvemoT).
Tu mflobeli pasuxs agebda „mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobis“ wesebis Sesabamisad, usafuZvlo gamdidre-
bis danawesebis mixedviT mxolod is nayofi unda daabrunos,
romelic meurneobis saTanado gaZRolis wesebis mixedviT
ar unda iqnes ganxiluli rogorc nivTisagan miRebuli Semo-
savali (gsk-is 993-e paragrafis 1-li nawilis 1-li varianti).
sxva sargeblis dabrunebis valdebuleba eqneboda mxolod,
rogorc zemoT vaxseneT, arakeTilsindisier mflobels (gsk-
is 990-es 1-li, 987-e paragrafis 1-li nawili), mflobels,
romlis winaaRmdegac sarCeli aRZres (gsk-is 987-es 1-li nawi-
li) da nivTis usasyidlod mimReb mflobels106 (gsk-is 988-e
paragrafi), romelmac unda daabrunos mTeli sargebeli, ra-
sac is miiRebs vindikaciuri moTxovnis warmoSobidan gamka-
crebuli pasuxismgeblobis dadgomamde gsk-is 99-e da 100-e
paragrafebis Sesabamisad usafuZvlo gamdidrebis wesebis
mixedviT107. keTilsindisier mflobels, romelmac nivTi Sesa-
bamisi sasyidlis safuZvelze moipova ufleba aqvs daitovos
sargebeli.
Tumca im SemTxvevaSi, rodesac mxolod valdebulebiTi
garigeba iqneboda aranamdvili (da sanivTo namdvili dar-
Ceboda), nivTis mflobeli pasuxs agebda mxolod usafuZ-
vlo gamdidrebis wesebi Sesabamisad da sargeblis dabrune-
ba mouwevda gsk-is 818-e paragrafis 1-li nawilis mixedviT
sruli moculobiT. sxva mxriv ki kondiqciis keTilsindisier
movales ufro farTod SeuZlia miuTiTos gamdidrebis arar-
sebobaze – “ganmdidrebaze108“ (gsk-is 818-e paragrafis me-3
105 MüKo/Baldus, §993 Rn. 13.
106 BGH NJW 2002, 60, 61 da Semdegi gverdi.
107 Staudinger/Gursky, § 988 Rn. 13.
108 germanuli usafuZvlo gamdidrebis samarTlis teqnikuri terminis Entre-
icherung-is qarTul Sesatyvisad sasurvelia, Tu damkvidrdeba `ganmdidreba~.
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mizans warmoadgens arsebuli gamdidre-
bis ukuqceva da ara Tavdapirvelad miRebuli da Semdgom gaqarwylebuli
gamdidrebis dabruneba, ris Sedegadac mimRebi gaRaribdeboda. amitomac, Tu
moTxovnis wardgenis momentSi mimRebi aRar aris gamdidrebuli mas eniWeba e.
w. ganmdidrebis Sesagebeli.

42
nawili), vidre vindikaciis movales gsk-is 994-e da Semdgomi
paragrafebis Sesabamisad109. calkeuli SemTxvevis gadawyve-
tisas sakmaod gansxvavebul rezultatamde mivdivarT, imis-
da mixedeviT usafuZvlo gamdidrebis wesebs gamoviyenebT,
Tu vindikaciis damatebiT moTxovnebs110 da am problemis ga-
daWra germanuli samoqalaqo samarTlis erT-erT yvelaze
rTul sakiTxs warmoadgens111.

α. `mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis~


upiratesoba germanul sasamarTlo praqtikaSi
germanuli sasamarTlo praqtika112 gsk-is 987-e da Semd-
gom danawesebs, romelTa mizanicaa keTilsindisieri da sas-
yidliani mflobelis privilegireba113, amomwurav xasiaTs
aniWebs114 - e. w. “amomwuravobis Teoria”. es Teoria emyareba
gsk-is 993-e paragrafis 1-li nawilis me-2 variants, romelic
gamoricxavs movalis pasuxismgeblobas usafuZvlo gamdi-
drebis wesebis Sesabamisad. privilegirebul mflobels unda
darCes nivTidan miRebuli sargebeli, rogorc qonebrivi
danakargis sapirwone – is ubrunebs nivTs mesakuTres, xolo
mis mier gaweuli Sesrulebis moTxovna Tavisi kontrahentis
winaaRmdeg unda mimarTos, romelic SeiZleba sul sxva pi-
rovneba iyos. Tumca es argumentacia miesadageba sam pirs So-
ris urTierTobas115 da “amomwuravobis Teoriis” gamoyeneba
or pirs Soris urTierTobaSi sagrZnoblad arTulebs saqmes.
Tu gaviTvaliswinebT, rom ormagi aranamdviloba (anu ro-
desac valdebulebiT garigebasTan erTad sanivTo garigebac
aranamdvilia) SemTxveviTobazea damokidebuli, maSin arau-
flebamosili mflobelis privilegireba sakuTrebis usafuZ-

109 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 848.


110 Staudinger/Lorenz, Vor §§ 812 da Semdegi gverdebi Rn. 39.
111 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.
112 Sdr. magaliTisaTvis RGZ 137, 206; 163, 348, 352; BGHZ, 10, 350, 357; 41, 157.
113 romlis winaaRmdegac jer ar aRuZravT sarCeli.
114 Sdr. MüKo/Baldus, § 993 Rn. 13 da Semdegi gverdebi; Soergel/Mühl12, Vor § 987
Rn. 15; gansxvavebuli mosazreba aqvs Pinger in Westermann Sachenrecht, I, 6. Aufl.,
§ 31 II 2 b, gsk-is 987-e da Semdgomi danawesebis mizans warmoadgens sakuTrebis
gaZlierebuli dacva.
115 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 229.

43
vlod SemZenTan SedarebiT gaumarTlebelia116. Tu, magali-
Tad, Seucnoblad qmeduunaro piri miwis nakveTs gayidis da
SemdegSi nivTis dabrunebisas myidvels am nivTidan miRebuli
sargeblis datoveba surs, es misTvis erTi SexedviT SesaZle-
beli unda iyos – gsk-is 993-e paragrafis 1-li nawilis me-2
variantis Sesabamisad keTilsindisieri mflobeli, romelic
TavisTvis flobs nivTs, ar anazRaurebs misgan miRebuli
sargeblis Rirebulebas. es rezultati sakmaod winaaRmde-
gobrivia. sanivTo garigeba namdvili rom darCeniliyo, maSin
myidvels (romelic am dros mesakuTre gaxdeboda) mouwevda
miwis nakveTisa da misgan miRebuli sargeblis anazRaureba,
anu saboloo jamSi mesakuTres ufro uares mdgomareobaSi
vayenebT, vidre (samarTlebrivi safuZveli gareSe) mflo-
bels. es rezultati miuRebelia117, ris gamoc sasamarTlo
praqtikam118 monaxa mocemuli SemTxvevebis Semdegi gadawyve-
ta: or pirs Soris urTierTobaSi usasyidlo da usafuZvlo
mflobeloba erTmaneTs uTanabrdeba, raTa amiT gsk-is 988-e
paragrafis Sesabamisad gza gaixsnas kondiqciuri pasuxismge-
blobisaTvis. “usasyidlobis” cneba gsk-is 988-e paragrafis
Sesabamisad unda ganimartos imgvarad, rom myidveli, romel-
mac (ormagi aranamdvilobis gamo) mflobeloba usafuZvlod
moipova, magram samagierod gaweuli safasuris ukan moTxovna
SeuZlia kondiqciiT, am mflobelobas moipovebs “usasyid-
lod”119. amgvari gadawyveta sakmaod problemuria da miuxeda-
vad imisa, rom iuridiuli literatura miRebul rezultats
iziarebs, ar iziarebs misken mimaval gzas120.
„usasyidlod“ da usafuZvlod „miRebulis“ erTmaneTTan
gaTanabreba mxolod maSin migviyvans sasurvel Sedegamde,
rodesac mflobels jer ar ganuxorcielebia sapirispiro
Sesruleba121. sxva SemTxvevaSi am gadawyvetis Sedegad miRweu-
116 Sdr. mag. Baur/Stürner, Sachenrecht, § 11 B II 3.
117 Baur/Stürner, Sachenrecht, § 11 B II 3.
118 RGZ 163, 349 da Semdegi gverdebi; RGZ 163, 348, 357; BGHZ 10, 350, 357; BGH,
Urt. v. 18.02.1954, IV ZR 183/53; BGHZ 32, 76, 94; BGH MDR 1963, 577.
119 Sdr. RGZ 163, 348, 357.
120 Gursky in Westermann, Sachenrecht, 7. Aufl., § 31 II 2; Baur/Stürner, Sachenrecht, § 11
B II 3; Emmerich, Das Verhältnis der Nebenfolgen der Vindikation zu anderen Ansprüchen,
94; Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 600; Köbl, Das Eigentümer-Besitzer-Verhält-
nis im Anspruchssystem des BGB, 227; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz
durch Abstraktion, 229.
121 Staudinger/Lorenz, Vor §§ 812 da Semdegi gverdebi Rn. 40.

44
li Sedegi aradamakmayofilebelia. aradamakmayofilebelia
es Sedegi aseve ramdenime pirs Soris warmoSobil urTierTo-
baSic122. magaliTad, sam pirs Soris warmoSobil urTierToba-
Si usasyidlo mflobelma, romelmac es mflobeloba mesame
pirisagan da ara uSualod mesakuTrisagan moipova, ver unda
SeinarCunes nivTidan mopovebuli sargebeli, radgan amisa-
Tvis, mas Tvis mxriv ar gadauxdia Sesabamisi sasyideli da ar
atarebs misi ukan dabrunebis risks. Tu amis sapirispirod man
usafuZvlod, magram Sesabamisi sasyidlis sanacvlod moipo-
va nivTi, maSin misi interesi mimarTuli imisken, rom manamde
SeinarCunos sargebeli, sanam ukan ar daibrunebs mis mier
gacemul sapirispiro Sesrulebas. Tu mflobeli nivTs jer
daubrunebs mesakuTres, xolo Semdeg sapirispiro Sesrule-
bis dabrunebis kuTxiT Tavis uSualo kontrahentze iqneba
damokidebuli, maSin misi es interesi srulebiT yuradRebis
miRma rCeba. amis gamo am mniSvnelovan sakiTxTan mimarTebiT
mflobelobis usasyidlo da usafuZvlo mopovebis erTmane-
TTan gaTanabreba mcdari arCevania123.
rac Seexeba arauflebamosili mflobelis sapirispiro
moTxovnebs, romlebic SeiZleba hqondes mas nivTze gaweuli
danaxarjebidan gamomdinare mesakuTris winaaRmdeg, am dros
sasamarTlo praqtika „sxvisaTvis mflobelis124“ SemTxvevaSi
zRudavs gsk-is 996-e, 100-e paragrafebis gamoyenebis sferos
- arauflebamosil mflobels SeuZlia mxolod im odenobiT
moiTxovos danaxarjebis anazRaureba, ramdenadac es Seesa-
tyviseba mis savaraudo mflobelobis uflebas. sinamdvileSi
es sxva araferia, Tu ara mesakuTris privilegireba usafuZ-
vlo gamdidrebis principis (gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawi-
li) mixedviT - „ndoba miRebulis samudamod SenarCunebasTan
dakavSirebiT“125. xdeba ra am SemTxvevaSi gsk-is 996-e da 1000-e
paragrafebis moqmedebis sferos SezRudva, romlebic me-
122 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 229.
123 Emmerich, Das Verhältnis der Nebenfolgen der Vindikation zu anderen Ansprüchen, 94.
124 Fremdbesitzer – piri, romelic nivTs flobs sxva pirisaTvis. magaliTad,
pirdapiri mflobeli – damqiravebeli, romelic arapirdapiri mflobeli-
saTvis flobs nivTs.
125 saqarTveloSi es principi mowesrigebulia (Sesrulebis kondiqciis
SemTxvevaSi) mowesrigebuli ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis me-2 winadade-
baSi, romlis mixedviTac nivTze gaweuli danaxarjebi amcirebs ukan dasa-
brunebeli gamdidrebis odenobas, garda im SemTxvevisa, rodesac sagani ar
iZleva imis safuZvels, rom igi miCneul iqnes samudamod SeZenilad.

45
sakuTrisaTvis araxelsayrel danawesebs Seicaven, warmoad-
gens e. w. „punqtobrivi koreqciasa“ da mesakuTris calmxriv
privilegirebas, romelic nivTis mesakuTres aniWebs yvela
sargebels gsk-is 987-e (da Semdgomi paragrafebidan) da 818-e
paragrafidan126.

β. Sesrulebis kondiqciisa da `mesakuTre-mflobels


Soris urTierTobis~ erToblivi gamoyeneba
germanul iuridiul literaturaSi gabatonebuli mo-
sazrebis127 Tanaxmad, Sesrulebis kondiqcia unda gamoviye-
noT (miuxedavad gsk-is 993-e paragrafis 1-li nawilis me-2
variantis mier gamoricxvisa) gsk-is 987-e da Semdgomi para-
grafebis gverdi-gverd. am gadawyvetis gamamarTlebeli ar-
gumenti aris is, rom vindikaciis movale ar unda CavayenoT
ukeTess mdgomareobaSi, vidre kondiqciis movale, romelic
„aranakleb“ uflebamosili iyo mieRo sargebeli nivTidan. am-
gvarad es gadawyveta exmianeba or pirs Soris urTierTobaSi
sasamarTlo praqtikaSi gamoTqmul mosazrebas128.
am konteqstSi paradigmatulia129 medikusis130 mier SemoTa-
vazebuli Semdegi magaliTi.

b iparavs mesakuTre a-sagan nivTs, romelsac is Sem-


dgom keTilsindisier g-s miyidis. nasyidobis xelSekru-
leba baTilia dadebis momentidan, Tumca es mxareTaTvis
SeumCneveli rCeba.
es sam pirs Soris urTierToba naTelyofs sasamarTlo pra-
qtikis mier SemuSavebuli gadawyvetis sisustes - Tu erTma-

126 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 b, c.


127 Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 600; Baur/Stürner, Sachenrecht, § 11 B II 3;
Koppensteiner/Kramer, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 III 2 b (200); Larenz/Canaris,
Schuldrecht BT II/2, § 74 I 1 a; Pinger in Westermann, Sachenrecht, I, 6. Aufl., § 31 II 3 e; v.
Caemmerer, FS Boehmer (1954), 154 da Semdgomi – `sasyidlian garigeba ver CaiT-
vleba usasyidlod mxolod imis gamo, rom aranamdvilia~; rogorc sasamarT-
lo praqtikis, ise literaturaSi gabatonebuli mosazrebis sawinaaRmdegod
Sead.: Wieling, AcP 169, 142.
128 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 75: 988-e paragrafis gamoyeneba or pirs
Soris urTierTobaSi, marTalia uvnebelia, Tumca amavdroulad araaucile-
beli.
129 Staudinger/Lorenz, Vor § 812 da Semdegi gverdebi Rn. 41.
130 Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 600.

46
neTs gavuTanabrebT nivTis usasyidlo da usafuZvlo mopove-
bas g-sa da a-s Soris urTierTobaSi unda gamoviyenoT gsk-is
988-e paragrafi, miuxedavad imisa, rom g-s ar moupovebia
sakuTreba usasyidlod, aramed moipova is b-s sasargeblod
gaRebuli qonebrivi msxverplis sanacvlod. am qonebrivi msx-
verplis gaTvaliswineba g-sa da a-s Soris urTierTobaSi mxo-
lod dogmaturi sirTuleebiTaa SesaZlebeli, Tu saerTod
SesaZlebelia131.
gansxvavebul Sedegamde da gacilebiT ufro gamarTuli
dogmaturi konstruqciiT midis am SemTxvevaSi meore, zemoT
citirebuli, mosazreba germanul iuridiul literaturaSi.
mis mixedviT, mxolod qurds SeuZlia kondiqciiT gamoiTxo-
vos g-sagan sargebeli. miiRo ra g-m mflobeloba b-s Sesrule-
biT, SeuZlia mxolod am urTierTobis farglebSi miuTiTos
mis mier mflobelobis mopovebisaTvis gaRebul qonebriv
msxverplze da daupirispiros is nasyidobis fasis moTxovnis
uflebas. am gadawyvetis mixedviT daculia aseve mesakuTrec,
mas SeuZlia b-sagan gamoiTxovos is sargebeli, rasac miiReb-
da gsk-is 992-e, 823-e, 249-e paragrafebis mixedviT da Tu Tvi-
Ton ver miiRebda am sargebels, maSin misi moTxovna SeuZlia
gsk-is 687-e paragrafis me-2 nawilis mixedviT. am, ase vTqvaT,
SemovliTi gziT aRwevs mesakuTre misi nivTidan miRebul
sargeblamde, Tumca mxolod amgvaradaa SesaZlebeli, rom a-s
mieces saSualeba mis mier gaweuli qonebrivi msxverplis gaq-
viTvisa. es gadawyveta sxva araferia, Tu ara b-sa da g-s Soris
urTierTobaSi Sesrulebis kondiqciis upiratesobis aRia-
reba, rac gamarTlebulia, miuxedavad nivTis nebis gareSe
mflobelobidan gasvlisa, radgan, marTalia, b-m g-s mxolod
mflobeloba gadasca gsk-is 935-e muxlis gamo, Tumca miRebu-
li sargebeli mainc am Sesrulebis urTierTobas unda mivawe-
roT132.
problema, romelic am ori institutis erTmaneTis gver-
di-gverd gamoyenebiT mxolod iCqmaleba, sxva mxriv ki isev
gadauWreli rCeba, aris maTi gansxvavebuli samarTlebrivi
Sedegebi, ris gamoc maT paralerul gamoyenebas SeZlebisda-
gvarad Tavi unda avaridoT133. sxva SemTxvevaSi es migviyvanda

131 Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 600.


132 Staudinger/Lorenz, Vor § 812 da Semdegi gverdebi Rn. 41.
133 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 230; ufro deta-
lurad ki ukve manamde Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c bb.

47
Sedegamde, rom gamoviyenebdiT orive institutidan mxolod
im normebs, romlebsac yvelaze Sors mimavali samarTlebrivi
Sedegebi aqvT da yvelaze naklebi winapiroba134, riTic ugul-
vebelyofili iqneboda maTi miznebi da kanonmdeblis mier
dawesebuli sistemuri kavSiri calkeul normebs Soris135. ga-
batonebuli mosazrebis mixedviT, gverdi-gverd gamoyenebi-
sas kavSiri gsk-is 994-e da 818-e paragrafebs Soris arc Tu ise
mkafiod aris Camoyalibebuli136.

γ. Sesrulebis kondiqciismieri damatebiTi


moTxovnebis upiratesi gamoyeneba
germanul iuridiul literaturaSi gamoTqmuli araga-
batonebuli mosazrebis137 Tanaxmad, Sesrulebis kondiqci-
ismieri damatebiTi moTxovnebi konkurenciisas gandevnian
vindikaciis damatebiT moTxovnebs. rogorc ambobs fon keme-
reri raizeris Teoriaze dayrdnobiT: sakuTrebis gadasvlis
sakiTxs mniSvneloba eniWeba mxolod mesame pirebis (kredi-
torebisa da mxareTa samarTalmemkvidreebis) mimarT da ar
exeba mxareTa Soris gacvlili Sesrulebebis ukuqcevis val-
debulebiT-samarTlebrivi moduss138.
or pirs Soris urTierTobis ganmsazRvreli sinalagma au-
cileblad gasaTvaliswinebelia aseve am urTierTobis ukuq-
cevisas, risi gakeTebac mxolod usafuZvlo gamdidrebismie-
ri damatebiTi moTxovnebis meSveobiT SeiZleba. marTlac, es
gansxvaveba erTi mxriv, or da met pirs Soris urTierTobisas
da meore mxriv, gamosayenebeli kondiqciis saxisda mixedviT,
srulebiT gamarTlebulia, radgan mesakuTre-mflobels So-
134 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c bb.
135 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c bb; Köbl, Das Ei-
gentümer-Besitzer-Verhältnis, 248.
136 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 b.
137 v. Caemmerer, FS Boehmer (1954), 145 da Semdgomi gverdebi, 154 sq. 42; Waltjen,
AcP 175 (1975), 120 da Semdgomi gverdi; Emmerich, Das Verhältnis der Nebenfolgen der
Vindikation zu anderen Ansprüchen, 102 da Semdgomi gverdebi – imdenad, ramde-
nadac Sesrulebis kondiqcia saxelSekrulebo ukuqcevis urTierTobas ena-
Tesaveba, masac zustad ise unda mieniWos upiratesoba sxva zogadi danawe-
sebis mimarT, rogorc am saxelSekrulebo urTierTobis danawesebs; Reuter/
Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c cc; Staudinger-Eckpfeiler/Martinek,
848 da Semdgomi gverdi.
138 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 849.

48
ris urTierTobis momwesrigebeli paragrafebi miesadageba
iseT mesakuTresa da mflobels Soris urTierTobas, romleb-
sac xelSekruleba ar daudiaT da Sesabamisad am urTierTo-
baSimoqmedi paradigma sinalagmaturi xelSekrulebis139 uku-
qcevisas ar gamogvadgeba140. rogorc ukve vaxseneT zemoT,
mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis mizans warmoad-
gens im mflobelis privilegireba, romelmac aramesakuTri-
sagan miiRo nivTi da SemdegSi is mesakuTres unda daubrunos,
Tumca es privilegireba gaumarTlebelia, rodesac or pirs
Soris urTierTobas exeba saqme.
germanul iuridiul literaturaSi gamoTqmuli mTavari
argumenti, romelic kondiqciismieri damatebiTi moTxovne-
bis upiratesi gamoyenebis sasargeblod metyvelebs, mdgo-
mareobs imaSi, rom interesTa identuri gadanawlebis gamo
dauSvebelia martivi141 da ormagi142 aranamdvilobis SemTx-
vevebis gansxvavebuli gadawyveta. karga xnis win fon keme-
reris143 mier gamoTqmuli mosazreba, rom sakuTrebis gadas-
vla mxolod mesame pirTa mimarT aris mniSvnelovani da am
mosazrebidan nawarmoebi damatebiTi gadawyveta, romelis
mixedviTac Sesrulebis kondiqcia vindikaciasTan mimarTe-
biT upirobo upiratesoba unda mieniWos, saboloo jamSi Zal-
ze kategoriulia da misi gaziareba am formiT SeuZlebelia144.
gansxvavebuladaa saqme damatebiTi moTxovnebis SemTxvevaSi.
aq mxareTa interesebi ganpirobebulia ara sakuTrebis gadas-
vliT (an argadasvliT), aramed mflobelobis mopovebis xer-
xiT145 (xdeba misi mopoveba SesrulebiT, Tu sxvagvarad), risi
gaTvaliswinebac mxolod kondiqciuri samarTlis mixedviT
ukuqcevisas aris SesaZlebeli. Tu ormxrivi xelSekrule-
biT SemZeni ara sakuTrebas, aramed mxolod mflobelobas
moipovebs, man mainc ar unda dakargos gacemul sapirispiro
139 v. Caemmerer, FS Rabel (1954), 387, fon kemereri amave mosazrebas imeorebs FS
Boehmer (1954), 154 sq. 42.
140 Seadare ufro detalurad `saldos Teoriis~ Tavis qveS.
141 SemTxveva, rodesac mxolod valdebulebiTi garigebaa aranamdvili.
142 SemTxveva, rodesac valdebulebiT garigebasTan erTad aranamdvilia,
aseve sanivTo garigebac. qarTul samarTalSi, imis gaTvaliswinebiT, rom
sanivTo garigebis namdviloba valdebulebiTi garigebis namdvilobazea mib-
muli, mxolod ormagi aranamdvilobis SemTxvevaa SesaZlebeli.
143 v. Caemmerer, FS Rabel (1954), 387; v. Caemmerer, FS Boehmer 1954, 154 sq. 42.
144 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c cc.
145 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c cc.

49
Sesrulebaze da gacvlil qonebriv Rirebulebebs Soris war-
moSobil sinalagmatur kavSirze miTiTebis ufleba. amis sa-
pirispirod gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili ar moqmedebs
gsk-is 985-e paragrafis winaaRmdeg, an misi damatebiTi mo-
Txovnebis winaaRmdeg (gsk-is 987-e da Semdgomi paragrafebis
mixedviT146). anu, Tu mesakuTre mflobelisagan vindikaciiT
gamoiTxovs nivTs, mflobels aRar aqvs sakuTar sapirispiro
Sesrulebaze miTiTebis ufleba. mflobeli (calsaxad gaba-
tonebuli mosazrebis Tanaxmad) valdebulia gsk-is 818-e pa-
ragrafis 1-li nawilis mixedviT daabrunos aseve sargebeli,
Tu man nivTi mesakuTris SesrulebiT moipova da gamarTlebu-
lia, rom aseve mas hqondes gamdidrebis ararsebobaze miTiTe-
bis ufleba gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis mixedviT147.
rac Seexeba nivTis mflobelis mier nivTze gaweuli dana-
xarjebis anazRaurebas, rogorc damatebiT valdebulebas,
am SemTxvevaSic, konkurenciisas, usafuZvlo gamdidrebis-
mierma moTxovnam unda gandevnos vindikaciismieri Sesabami-
si moTxovna148. ar arsebobs imis gamamarTlebeli argumenti,
Tu ratom unda SeeZlos menardes, romelmac nivTze mflo-
beloba moipova, sakuTari danaxarjebis mxolod SezRuduli
odenobiT gamoTxova (gsk-is 994-e da Semdgomi paragrafebis
mixedviT), xolo aramflobel menardes149 – danaxarjebis ga-
moTxova sruli odenobiT150.
koblis151 mixedviT, gamsxviseblis SenarCuneba-restitu-
ciis interesis jerovani dacvisaTvis aucilebelia SerCe-
viTi gamoyeneba-argamoyeneba mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobis momwesrigebeli normebisa. Sesrulebis kon-
diqciis damatebiTi moTxovnebi (upiratesad) ar gamoiyeneba,
Tu garigebis aranamdviloba mesakuTris dacvas emsaxureba.
amis sawinaaRmdegod ukve karga xnis win miuTiTa valtien-
ma152 im garemoebaze, rom, magaliTad, sakuTrebis vermopoveba
gsk-is 105-e paragrafis 1-li nawilis mixedviT (qmeduunaro
146 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c bb; Staudinger-Eckpfeiler/
Martinek, 849.
147 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 849.
148 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 849.
149 romelic, magaliTad, SemkveTis saxlSi aremontebs mis pianinos.
150 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 849.
151 Köbl, Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, 265.
152 Waltjen, AcP 175 (1975), 116.

50
piris mier), yovelTvis ar aris imis Sedegi, rom kanonmdebe-
li mas naklebi dacvis Rirsad miiCnevs (vidre, magaliTad,
arasrulwlovans, romelic SezRudulad qmedunariania) -
kauzaluri xelSekruleba da sanivTo garigeba SeiZleba Cai-
Salos aseve im garemoebebis gamo, romlebic swored SemZenis
dacvas emsaxureba. garda amisa, garigebis es aranamdviloba,
SesaZlebelia im uTvalavi sajaro-samarTlebrivi dasaSvebo-
bis Sesaxeb danawesebis, formasasavaldebuloobis, an, maga-
liTad, disensusis Sedegs warmoadgendes, rac calke aRebu-
li arc SemZenis da arc gamsxviseblis dacvas ar isaxavs miznad
da ZiriTadad sazogado interesis dacvisaTvis awesebs Sesa-
bamiss samarTlebriv Sedegebs153. koblis mosazreba ukugde-
bulia diferenciaciasTan dakavSirebuli sirTuleebis gamo,
rac safrTxis qveS ayenebs samarTlebriv stabilurobasa da
sicxades154. Sesabamisad, unda miviCnioT, rom gamsxviseblis
restituciis interesi sakmarisad aris daculi, Tu mas miva-
niWebT cota winapirobaze damokidebul da aseve mesame pir-
Ta winaSe moqmed vindikaciur moTxovnis uflebas155, Tumca
mocemuli interesis im xarisxSi ayvana, rom vindikaciuri da
kondiqciuri damatebiTi moTxovnebis konkurenciis saki-
Txi am interesis dacvis mixedviT gadawydes, gaumarTlebe-
lia, radgan vindikacia yovelTvis ar icavs mxolod mesaku-
Tres, xolo Sesrulebis kondiqcia mxolod arauflebamosil
mflobels156.

153 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c bb.


154 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 233; Staudinger/
Gursky, Vor §§ 987-993, Rn. 50 da Semdegi gverdebi; Sdr. aseve Pinger, Eigentümer-Be-
sitzer-Verhältnisses, 47 da Semdegi gverdebi.
155 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 233.
156 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 233.

51
III. Sesrulebis kondiqcia Sveicarul samarTalSi;
konkurenciis sakiTxi

1. Sesavali
marTlwesrigebSi, romlebSic abstraqciis principi moq-
medebs, usafuZvlo gamdidrebis samarTali gacilebiT did
rols TamaSobs im marTlwesrigebTan SedarebiT, sadac sani-
vTo garigebis namdviloba mis valdebulebiT-samarTlebrivi
safuZvlis namdvilobazea damokidebuli157. rodesac sanivTo
garigeba namdvili rCeba mis safuZvelSi mdebare kauzis gau-
qmebis miuxedavad, kondiqciuri moTxovna warmoadgens erTa-
derT instruments mopovebuli samarTlebrivi sikeTis ukan
moTxovnisaTvis. sxvagvarad wydeba es SemTxvevebi samarTlis
sistemebSi, sadac kauzalobis principi moqmedebs. aq kauzis
gauqmebasTan erTad TavisTavad aranamdvilia sanivTo gari-
gebac158. Tu sanivTo garigeba warmoadgenda sakuTrebis gada-
cemis garigebas, riTic unda Sesrulebuliyo nasyidobidan
warmoSobili valdebulebebi, am nasyidobis aranamdvilobas-
Tan erTad sakuTreba avtomaturad Tavdapirvel mesakuTres
ubrundeba ukan. Tu valdebulebiTi garigebis Sinaarss iseTi
sanivTo-samarTlebrivi poziciebis miniWeba warmoadgenda,
romelic mflobelobis mopovebas ar ukavSirdeba, maSin kau-
zalobis principis Sedegs warmoadgens am poziciebis avtoma-
turad gauqmeba159, Tumca, Tu sanivTo garigeba mflobelobis
gadacemasac iTvaliswinebda, sakiTxavia, Tu rogor daibru-
nebs ukan mesakuTre Tavis mflobelobas160. mxolod mflo-
belobis dabrunebisaTvis ki SesaZlebelia vindikacia ufro
mosaxerxebel instruments warmoadgendes, vidre kondiq-
cia161, ris gamoc kondiqcia kauzalobis principis qveynebSi,
ZiriTad SemTxvevebSi, vindikaciasTan konkurenciisas ixevs
ukan 162. Sveicariuli samarTali moZrav nivTebze sakuTrebis

157 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 660 da Semdegi gverdi.


158 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 213.
159 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 213.
160 germanul samarTalSi mflobelobis kondiqciasTan dakavSirebiT
Seadare BGH NJW 1953, 58; RGZ 129, 307, 311; Staudinger/Lorenz, § 812 BGB Rn. 73;
Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 224 sq. 83.
161 Honsell, FS Schulin (2002), 33.
162 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz, 213.

52
gadacemisas yovelTvis ar aRiarebda kauzalobis princips163
da ixreboda ra abstraqciis principisaken, usafuZvlo gam-
didrebismieri moTxovnis gamoyenebis erT-erT ZiriTad sfe-
rod naturiT ukumoTxovnas miiCnevda164.
moZrav nivTebze sakuTrebis gadacemasTan dakavSirebu-
li danawesebidan (Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 713-729-e
muxlebi) marTlac ar gamomdinareobs namdvili valdebule-
biT-samarTlebrivi garigebis aucilebloba165. abstraqciis
principis uaryofa moxda sakmaod gvian da emyareba Sveica-
riis federaluri sasamarTlos 1929 wlis erT-erT saxel-
mZRvanelo gadawyvetilebas166. aqidan moyolebuli kauzalo-
bis principis moqmedeba SveicariaSi, rogorc sasamarTlo
praqtikaSi167, ise literaturaSi gabatonebuli mosazrebis168
mixedviT, calsaxad da udavod aRiarebulia. amis Tanmdev Se-
degs warmoadgens kondiqciis subidiaruloba vindikacias-
Tan mimarTebiT, rodesac gadacemuli nivTi jer kidev moipo-
veba SemZenis qonebaSi da SesaZlebelia misi gamocalkeveba169,
rasac ufro dawvrilebiT qveviT SevexebiT.
163 moZravi nivTebisagan gansxvavebiT, uZravi nivTebis SemTxvevaSi kauzalo-
bis principi Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 974-e muxli me-2 nawilSia aRi-
arebuli da amrigad ar SeiZleba warmoadgendes dikusiis sagans (Honsell, FS
Wiegand (2005), 355), rac Seexeba sanivTo garigebis koncepts, is Sveicariis
samoqalaqo kodeqsis 974-e muxlSi calsaxad ar ikiTxeba da misi arseboba
yovelTvis erTxmad ar yofila aRiarebuli Sveicarul doqtrinaSi. nivTis
gadacemis, rogorc ufro metis, vidre mxolod realaqtis aRiarebisaken da
saboloo jamSi sanivTo garigebisaken ixreba ZK/Schönle, 184 OR Rn. 27 – `sani-
vTo garigeba ar emTxveva arc cnebebis doneze nasyidobis SeTanxmebas da
SesaZlebelia ar daemTxves mas arc droSi~; buxeri (Schweizer Obligationenrecht
AT, 293) moixseniebs mas sanivTo garigebad, aseve Honsell, FS Wiegand (2005), 353,
romelic, marTalia, aRiarebs, rom sanivTo SeTanxmebis aucilebloba Svei-
cariis samoqalaqo kodeqsis 714-e muxlidan ar ikiTxeba. sapirispiro azrze
arian ZK/Haab/Simonius, 714 ZGB Rn. 13.
164 amasTan dakavSirebiT Sdr. Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz, 214.
165 Inauen, Causa im schweizerischen Vermögensrecht, 119.
166 BGE 55 II 302, Sveicaruli sasamarTlos mixedviT, moZrav nivTebze sa-
kuTrebis mopovebis winapirobaa sakuTrebis gadasvlasTan dakavSirebuli
konsensusis garda, aseve namdvili samarTlebrivi safuZveli am gadasvli-
saTvis.
167 BGE 55 II 302 (306); 84 III 141 (154); 89 II 87 (89); 93 II 373 (375); 96 II 145 (150); 109
II 26 (30).
168 Knellwolf, ZSR 1990, 395; Inauen, Causa im schweizerischen Vermögensrecht, 119 da
Semdegi gverdi
169 Keller/Schaufelberger, Ungerechtfertigte Bereicherung, 69 da Semdegi gverdi;
Gauch/Schluep/Jäggi, Schweizerisches Obligationenrecht AT, I, Rn. 862 da Semdgomi
gverdebi.

53
2. kondiqciuri moTxovnis winapirobebi
Sveicarielma kanonmdebelma airCia Sualeduri gadawyveta
kondiqciaTa amomwurav CamonaTvalsa da generalur daTqmas
Soris - Sveicariis valdebulebiTi samarTlis 62-e da Semd-
gom muxlebSi samagaliTod aris CamoTvlili calkeuli kon-
diqciebi170:

Sveicariis valdebulebiTi
samarTli
muxli 62. vinc sxvisi qonebiT us-
afuZvlod mdidrdeba, ukan unda
daabrunos gamdidreba. es val-
debuleba warmoiSveba gansakuTre-
biT maSin, rodesac mimRebi yovel-
gvari namdvili safuZvlis gareSe,
ar Semdgari, an Tavidan arsebuli
da SemdgomSi gauqmebuli safuZ-
vliT iRebs Sesrulebas.

valdebulebiT-samarTlebriv garigebasa da misi Sesrule-


bis171 sanivTo garigebebs Soris kauzaluri kavSiri aris imis
mizezi, rom Sveicariis valdebulebiTi samarTlis 62-67-e
muxlebSi mowesrigebul usafuZvlo gamdidrebis samarTals,
aranamdvili Sesrulebis ukuqcevisas, gansakuTrebiT didi
mniSvneloba ar eniWeba. tipiur niSnad im SemTxvevebisa, ro-
desac SesaZlebelia usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovnis
gamoyeneba, miiCneva samarTlebrivi safuZvlis ararseboba,
romelic Tavis mxriv, Sesrulebis kreditoris mier ganxo-
cielebuli qmedebisda mixedviT, iyofa Sesrulebisa da xel-
yofis kondiqciebad172. gamdidreba mdgomareobs mimRebis
qonebis SevsebaSi173, iqneba es aqtivebis zrda174, Tu pasivebis
Semcireba175, rac unda dadgindes mimRebis amJamindeli qone-

170 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 666.


171 sanivTo garigebas uwodeben aseve valdebulebiTi garigebis Sesrulebis
garigebasac, radgan is damoukideblad ar ideba da mis mizans safuZvlad mde-
bare valdebulebiT-samarTlebrivi garigebis Sesruleba warmoadgens.
172 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 658 da Semdegi gverdi.
173 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 OR Rn. 5 da Semdegi gverdebi.
174 BGE 110 II 199 (206 da Semdegi gverdi).
175 BGE 87 II 137 (142).

54
bisa da gamdidrebis gareSe arsebuli qonebis Sepirispire-
biT176. gamdidreba SesaZlebelia aseve danaxarjebis dazog-
viT, romlis drosac Sesrulebis mimRebi zogavs im xarjebs,
risi gacemac sxva SemTxvevaSi sakuTari jibidan mouwevda177.
kondiqciis movalis gamdidrebas unda Seesatyvisebodes kon-
diqciis kreditoris qonebis Semcireba178, Tumca am gadawyve-
tis calkeuli winapirobebi sakmaod sakamaToa: maSin rodesac
literaturis nawili179 aucileblad miiCnevs movalis qonebis
zrdas, romelic mizez-Sedegobrivad gamomdinareobs kredi-
toris qonebis Semcirebidan, meore mosazreba sakmarisad mi-
iCnevs mxolod gamdidrebulis qonebis zrdas180.
qonebrivi poziciebis gadadinebis usafuZvlobis garda Ses-
rulebis kondiqciis Semdeg winapirobas warmoadgens Semsru-
leblis Secdoma181 - Sveicariis valdebulebiTi samarTlis
63-e muxlis 1-li nawili, Tumca gadamwyvetia Semsruleblis
subieqturi warmodgenebi da ara obieqturi samarTlebrivi
safuZvlis ararseboba182. es mosazreba, rom aranamdvili xel-
Sekrulebis Sesrulebis ukumoTxovna SesaZlebelia mxolod
maSin, rodesac Semsrulebels SecdomiT miaCnda Tavi valde-
bulad, gacxadebulia avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
1431-e paragrafSi da safuZvlad udevs aseve gsk-is 814-e para-
grafs. amave dros calxmad aris aRiarebuli, rom am Secdomas
araferi aqvs saerTo Secilebis uflebis momniWebel Secdo-

176 v. Tuhr/Peter, Allgemeiner Teil des Schweizerischen Obligationenrechts, 473.


177 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 OR Rn. 7.
178 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 OR Rn. 8.
179 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 658 da Semdegi gverdi; v. Tuhr/Peter, All-
gemeiner Teil des Schweizerischen Obligationenrechts, 473 sq. 4.
180 v. Büren, Schweizerisches Obligationenrecht AT, 309; Kaufmann-Bütschli, Grundla-
genstudien zur ungerechtfertigten Bereicherung in ihrer Ausgestaltung durch das schweiz-
erische Recht, 232 – sxvisi piradi qonebrivi uflebebis xelyofiT gamdidre-
bis SemTxvevaSi umniSvneloa, miiRebda Tu ara TviTon dazaralebuli raime
sargebels misi kuTvnili sikeTis komercializaciis Sedegad.
181 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 657 da sq. 18 – `es Sveicariis federal-
ur sasamarTlos yuradRebis miRma rCeba (BGE 105 II 105), romelic saboloo
jamSi mxolod Sesrulebis mimRebi mopasuxisagan iTxovs ~gamdidrebis Sen-
arCunebis safuZvlis~ mtkicebas, Bucher, ZSR 1983, II, 332 da Semdegi gverdebi.
182 magaliTad, Sveicariis federaluri sasamarTlos gadawyvetilebiT (BGE
105 II 92 (95), damqiravebels SeuZlia moiTxovos anazRaureba im samSeneblo
xarjebisa, romelic man gaswia Sesabamisi SeTanxmebis ararsebobis miuxeda-
vad, magram qiravnobis xelSekrulebis xangrZlivi droiT gagrZelebis imed-
iT. amave mosazrebas iziarebs BGE 82 II 430 (436 da Semdegi gverdi).

55
masTan183. es ukanaskneli exeba uSualod garigebis dadebisas
daSvebul Secdomas, xolo Sesrulebisas daSvebuli Secdo-
ma warmoadgens Semsruleblis subieqtur damokidebulebas
valdebulebis arseboba-ararsebobasTan, ris gamoc uSecdo-
mod dadebuli garigebac SesaZlebelia Sesruldes Secdo-
miT da piriqiT. kondiqciuri ukumoTxovnisaTvis sakmarisia,
rogorc uxeSi gaufrTxileblobiT daSvebuli Secdoma, aseve
umniSvnelo Secdoma, an e. w. samarTlebrivi Secdoma184.

avstriis zogadi samoqalaqo


kodeqsi
§ 1431. Tu pirs SecdomiT, iqneba
es faqtobrivi, Tu samarTle-
brivi Secdoma, gadaeca raime
nivTi, an mis mimarT ganxor-
cielda raime moqmedeba ise, rom
mas aq hqonda gamcemis mimarT
Sesabamisi ufleba, maSin pirvel
SemTxvevaSi SesaZlebelia am niv-
Tis ukan moTxovna, xolo meore
SemTxvevaSi miRebuli sargeb-
lis Sesabamisi anazRaurebisa.

Sesrulebis kondiqciebidan Sveicariis valdebulebiTi sa-


marTlis 62-e muxlis me-2 nawilSi mowesrigebulia Sesruleba
yovelgvari samarTlebrivi safuZvlis gareSe – condictio sine
causa, miznis CaSlis kondiqcia – condictio ob rem da condictio ob
causam finitam – SemTxveva, rodesac Sesrulebis samarTlebri-
vi safuZveli SemdgomSi uqmdeba185. kondiqciis gamomricxavi
garemoebebi mowesrigebulia Sveicariis valdebulebiTi sa-
marTlis 63-e muxlis 1-el nawilSi da 66-e muxlSi - Tu vinme
nebayoflobiT asrulebs ararsebul valdebulebas ise, rom
gacnobierebuli aqvs Sesrulebis safuZvlis ararseboba,
an miznad isaxavs kanonsawinaaRmdego an amoraluri Sede-
gis miRwevas, maSin is kargavs am Sesrulebis ukan moTxovnis
uflebas. amgvarad, Sesrulebis kondiqciis gamomricxavi
183 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 542.
184 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 542, iqve moyvanilia Semd-
gomi miTiTebebi Sveicariul da avstriul samarTalTan dakavSirebiT.
185 Seadare amasTan dakavSirebiT dawvrilebiT Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand,
Art. 62 OR Rn. 11 da Semdgomi gverdebi da iqve miTiTebuli literatura.

56
garemoebebi Seesatyviseba gsk-is 814-e paragrafis 1-el va-
riantsa da 817-e paragrafis me-2 winadadebas.
Sesrulebis kondiqciisagan gansxvavebiT, xelyofis kon-
diqcia SveicariaSi kanonis teqstidan calsaxad ar ikiTxe-
ba, Tumca erTxmad aris aRiarebuli186. xelyofis kondiqciiT
ukan brundeba gamdidreba, romelic gamdidrebulma miiTvi-
sa, an mesame pirma moapovebina sxvisi qonebis xelyofis gziT
(an gamdidrebulma SemTxveviT moipova is).

3. kondiqciuri pasuxismgeblobis farglebi


kondiqciuri moTxovna pirvel rigSi mimarTulia Sesru-
lebis naturiT ukuqcevisaken187. nivTebis ukan moTxovnisas
kondiqcia ar gamoiyeneba, radgan subsidiarulobis gamo ukan
ixevs vindikaciur moTxovnasTan konkurenciisas188. mxolod
im SemTxvevebSi, rodesac miRebuli gamdidreba mimRebis qone-
baSi naturiT ar moipoveba, an SeuZlebelia misi gamocalkeve-
ba (da amgvarad SeuZlebelia vindikaciis gamoyeneba), xsnilia
gza kondiqciuri moTxovnisaken189. es SemTxveva SesaZlebelia
saxeze gvqondes maSin, rodesac Sesruleba gadamuSavebis, ga-
moyenebis (Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 726-e da 727-e mu-
xlebi), ganadgurebis an gasxvisebis190 gamo materialuri saxiT
aRar moipoveba, an Sesrulebis sagani aramaterialuri sikeTe
iyo191. igive wesi moqmedebs im SemTxvevebSi, rodesac miRebul
gamdidrebas fuli warmoadgenda, mimRebma is sakuTar fuls
Seuria da amgvarad moipova masze sakuTreba.
kondiqcia inarCunebs Tavis funqcias im SemTxvevaSic, ro-
desac kauzaluri (valdebulebiTi) garigebis aranamdviloba
ex tunc-moqmedebiT aranamdvilad ar aqcevs aseve valdebule-
biT garigebasac, rogorc, magaliTad, gasvlis Sedegad war-
moSobili miRebulis ormxrivad ukan dabrunebis urTier-

186 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 OR Rn. 19 da Semdegi gverdebi.


187 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 656.
188 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 209.
189 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz, 214; Bucher, Schweizer Obligationen-
recht AT, 690 – `Rirebulebis ukan moTxovna~; Becker in Berner Kommentar, 64 OR
Rn. 2; BGE 73 II 108 (110).
190 Bucher, Obligationenrecht AT, 661.
191 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 209.

57
Tobis SemTxvevaSi192. radganac aq mimRebi ar kargavs Tavis
sakuTrebas gasvlis uflebis gamoyenebis Sedegad, Semsrule-
bels sakuTari Sesrulebis ukan gamoTxova SeuZlia ara vin-
dikaciiT, aramed mxolod kondiqciiT. garda amisa, ra Tqma
unda, aseve gasvlis Sedegad warmoSobili restituciuli
moTxovnebiT. kondiqciuri moTxovnis gamoyenebis sferos
warmoadgens aseve Sesabamisi safuZvlis gareSe daTmobili
moTxovnis ukudaTmoba axali cesiis gziT193.
am ukanaskneli SemTxvevis garda, yvela sxva SemTxvevaSi
kondiqciuri moTxovna mimarTulia Rirebulebis anazRaure-
bisaken194. ar gaiTvliswineba is mogeba, rasac Semsrulebeli
naxavda Sesrulebis bazarze realizaciis Sedegad195.
Rirebulebis gansazRvrisas gadamwyvetia ukan moTxovnis
momenti Sveicariis valdebulebiTi samarTlis 64-e muxlis
mixedviT.

Sveicariis valdebulebiTi
samarTali
muxli 64. anazRaureba gamor-
icxulia, Tu mimRebi moaxerx-
ebs daamtkicos, rom ukan dab-
runebis momentisaTvis aRar
aris gamdidrebuli, garda im
SemTxvevisa, rodesac man miRe-
buli gaasxvisa da gasxvisebis
momentSi ar iyo keTilsindis-
ieri, an Tu unda evarauda, rom
mouwevda ukan dabruneba.

Tu Sesrulebis sagani ukve aRar moipoveba gamdidrebuli


qonebaSi, maSin kondiqciuri moTxovna mimarTulia misi Cam-
nacvleblis an surogatis dabrunebisaken196. aseve Sveicarul
samarTalSi moqmedebs diqotomia keTilsindisieri da arake-
192 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz, 214.
193 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 208.
194 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 209.
195 BGE 64 II 264 (270 da Semdgomi gverdi.); 93 II 373 (378): mopasuxe gamdidrebu-
lad iTvleba mxolod SeSis RirebulebiT, maSinac ki, rodesac es Rirebuleba
Camouvardeba im fass, ra fasadac mosarCele garigebis safuZvelze miyidda
mopasuxes am SeSas.
196 Keller/Schaufelberger, Ungerechtfertigte Bereicherung, 71 da Semdgomi gverdebi.

58
Tilsindisieri kondiqciis movalis pasuxismgeblobebs So-
ris. kondiqciis keTilsindisieri movale ufro metad imsaxu-
rebs dacvas, vidre arakeTilsindisieri197. man Tavdapirvelad
miRebuli gamdidreba unda daabrunos mxolod im odenobiT,
ra odenobiTac is jer kidev gamdidrebulia moTxovnis waye-
nebis momentSi198 da gamdidrebis sagnis ganlevis SemTxveva-
Si pasuxs agebs mxolod amis Sedegad danazogis odenobiT199.
amgvarad, aqac, germaniis msgavsad, kondiqciuri moTxovnis
keTilsindisieri movale pasuxs ar agebs e. w. „fufunebis sag-
nisaTvis“ - sagnisaTvis, romelic mosapovebladac is sakuTa-
ri jibidan ar gaiRebda xarjebs. es privilegia ar vrceldeba
kondiqciis arakeTilsindisier movaleze, romelic Sveica-
riis valdebulebiTi samarTlis 64-e muxlSi gaTvaliswine-
buli kanonismieri fiqciis safuZvelze, miuxedavad sagnis
realuri gasxvisebisa, am faqtze ver miuTiTebs.
sasamarTlo praqtika200 kondiqciis kreditors aniWebs sag-
nidan miRebuli nayofis moTxovnis uflebas, rac fulis Sem-
TxvevaSi misgan miRebul procentebsac moicavs. magaliTad,
Sveicariis federalurma sasamarTlom kondiqciis kredi-
tors mianiWa kondiqciuri moTxovna, romelic vrceldeba ara
mxolod fuladi Tanxisa da vadis gadacilebis gamo gadasax-
deli xuT procentze, aramed aseve damatebiT sam procentze,
romelsac miiRebda uflebamosili piri, rogorc sargebels
am Tanxidan201. miCneulia, rom sargeblis anazRaureba Tavad
usafuZvlo gamdidrebis bunebidan gamomdinareobs. Sveica-
riis valdebulebiTi samarTlis 65-e paragrafis mixedviT
Sesrulebis keTilsindisier mimRebs aqvs aucilebeli da
sasargeblo danaxarjebis moTxovnis ufleba. sasargeblo
danaxarjebis SemTxvevaSi, isini anazRaurdeba mxolod ukan-
moTxovnis momentisaTvis jer kidev arsebuli gamdidrebis
odenobiT. yvela sxva danaxarjisaTvis, romelic ar warmoad-
gens arc aucilebel da arc sasargeblo danaxarjs, SeuZlebe-
lia anazRaurebis moTxovna, Tumca kondiqciis movales aqvs

197 BGE 93 II 373 (378 da Semdgomi gverdebi).


198 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 209.
199 BGE 19 I 300 (304); 61 II 12 (20); 71 II 147 (153).
200 BGE 61 II 12 (20); 64 II 121 (132).
201 BGE 84 II 179 (186); Sdr. damatebiT BGE 80 II 152 (159); procentebis, rogorc
danazogis dabrunebisaTvis Seadare BGE 61 II 12 (20).

59
maTi ukan waRebis ufleba. amgvarad es gadawyveta Seesabameba
gsk-is 994-e da Semdgom paragrafebs.

Sveicariis valdebulebiTi
samarTali
muxli 65. mimRebs SeuZlia
moiTxovos aucilebeli da sa-
sargeblo xarjebis anazRaure-
ba, Tumca Tu is miRebis momen-
tSi arakeTilsindisieri iyo,
mxolod maSin SeuZlia moiTxo-
vos sasargeblo xarjebis anaz-
Raureba, Tu ukan dabrunebis
momentisaTvis nivTis Rire-
buleba jer kidev gazrdilia am
danaxarjebiT.

Sveicariis federaluri sasamarTlo kondiqciis keTilsin-


disier movales aniWebs im danaklisis kompensaciis uflebas,
rac mas miadgeba kondiqciis sagnidan gamomdinare imgvarad,
rom mas SeuZlia anazRaurebadi Sesrulebis Rirebulebas ga-
moaklos es e. w. „ukan dabrunebiT gamowveuli ziani202. am „ukan
dabrunebiT gamowveuli zianis“ qveS moiazreba (iseve ro-
gorc germaniaSi) qonebrivi danaklisi, romelic warmoeSveba
gamdidrebul pirs gamdidrebis samudamod SeZenidan gamom-
dinare203.

202 BGE 64 II 121 (130 da Semdegi gverdi); 73 II 108 (108); 82 II 430 (439 da Semdegi
gverdi).
203 BGE 64 II 121 (130 da Semdegi gverdi); 73 II 108 (108); 82 II 430 (439 da Semde-
gi gverdi): `garda amisa, ukan dasabrunebeli Rirebulebis gansazRvrisas
gasaTvaliswinebelia, rom usasyidlo Sesrulebis keTilsindisieri mimRe-
bi Sesrulebis ukan dabrunebis Semdeg ar aRmoCndes uaress mdgomareobaSi,
vidre iqneboda Sesrulebis saerTod armiRebis SemTxvevaSi. es niSnavs imas,
rom pirs, romelic SenaZenis samudamod SenarCunebis ndobidan gamomdinare
amcirebs Tavis danarCen qonebas, an ar iRebs Tavisi qonebrivi interesis dac-
visaken mimarTul zomebs, aqidan gamomdinare ar unda miadges ziani maSinac
ki, Tu meore mxares amaSi brali ar miuZRvis.~

60
4. konkurencia Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias
Soris
fuladi Sesrulebis garda yvela sxva SemTxvevaSi, rodesac
samarTlebrivi safuZveli ex-tunc-moqmedebiT uqmdeba204, vin-
dikacia warmoadgens upiratesad gamosayenebel moTxovnis
uflebas. SveicariaSi gabatonebuli mosazrebis mixedviT,
xelSekrulebis ukuqceva unda moxdes vindikaciisa da ara
kondiqciis meSveobiT205. is xelsayrelia mesakuTrisaTvis
imiT, rom ar eqvemdebareba xandazmulobas da gamoiyeneba
movalis gakotrebisda miuxedavad206. mxolod mflobelobis
mopoveba, sakuTrebis mopovebis gareSe, ar miiCneva sarge-
blad, romlis ukuqcevac kondiqciaTa SesaZlebeli. Suli-
nis207 mixedviT, kondiqcia da vindikacia Sveicariis samoqala-
qo kodeqsis 641-e muxlis me-2 nawilis mixedviT gamoricxaven
erTmaneTs, radgan piri, romelic inarCunebs sakuTrebas, ar
SeiZleba CavTvaloT gaRaribebulad da Sesabamisad ar arseb-
obs misTvis kondiqciuri moTxovnis miniWebis safuZveli. am
mosazrebas iziarebs aseve Sveicariis federaluri sasamarT-
lo208 da oser/Sonenbergeris mosazrebis sawinaaRmdegod
Semdegi kontrargumenti mohyavs: „ra Tqma unda, warsulSi
kondiqciur moTxovnasTan dakavSirebiT gvaswavlidnen, rom
unda dabrundes miRebuli, ramdenadac is jer kidev naturiT
saxezea […], Tumca samarTlianad miuTiTeben amis sawinaaRm-

204 Sdr. Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz, 214.


205 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 660; Keller/Schaufelberger, Ungerecht-
fertigte Bereicherung, 7 da Semdegi gverdebi; Grawehr, Die ungerechtfertigte Bere-
icherung im internationalen Privatrecht der Schweiz, 44; Oser/Schönenberger, Vor 62 OR
da Semdegi gverdebi Rn. 2; Becker in Berner Kommentar, Vor Art. 62-67 OR Rn. 5 da
Semdegi gverdi; Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 203; Gauch/
Schluep/Jäggi, Obligationenrecht AT, I, Rn. 862, sanam mesakuTre inarCunebs Tavis sa-
kuTrebas, manamde gamdidreba saerTod ar gvaqvs saxeze. Sdr. gansxvavebuli
mosazrebebis SejamebisaTvis Nietlispach, Zur Gewinnherausgabe im schweizerischen
Privatrecht, 378; Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 OR Rn. 37; Keller/Schaufelberg-
er, Ungerechtfertigte Bereicherung, 4 da Semdegi gverdi; v. Tuhr/Peter, Allgemeiner Teil
des Schweizerischen Obligationenrechts, 521, vindikacia Sesrulebis kondiqcias
ukve cnebebis doneze gamoricxavs; amis sawinaaRmdegod Schwenzer, Obliga-
tionenrecht AT, Rn. 59.03 da Semdegi gverdebi; Weber, ZSR 1992, I, 364; Honsell, FS
Schulin (2002), 31 da Semdegi gverdi.
206 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 208.
207 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 OR Rn. 37 damatebiTi miTiTebebiT.
208 BGE 110 II 228 (234).

61
degod maT Soris […]209 im garemoebaze, rom manam, sanam nivTi
jer kidev arsebobs gamdidrebul pirTan, unda gamoviyenoT
ara vindikacia, aramed kondiqcia.“ ufro daxvewiladaa for-
mulirebuli mosazreba, romlis mixedviTac, sanam nivTi jer
kidev moipoveba gamdidrebul pirTan vindikacia faqtobrivi
winapirobebis doneze ki ar gamoricxavs kondiqcias, aramed
mxolod usagnod aqcevs mas210. warsulSi am mosazrebas izia-
rebda aseve sasamarTlo praqtikac211, romlis mixedviTac
usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovna subsidiarulia sxva
moTxovnebTan mimarTebiT da iq, sadac sxva moTxovnis wayene-
baa SesaZlebeli, misTvis adgili aRar rCeba. anu ar aris uar-
yofili mflobelobis gamdidrebad miCneva, Tumca moTxovna-
Ta konkurenciis etapze vindikacia gandevnis kondiqcias,
radgan mesakuTrem pirvel rigSi es sanivTo moTxovna unda
gamoiyenos. amis gamo keler/Saufelbergeris212 mosazreba,
rom vindikacia mflobelobis dabrunebas isaxavs miznad,
xolo kondiqcia ki sakuTrebis, arasworia. abstraqciis prin-
cipis ararseboba, saboloo jamSi, marTalia, mniSvnelovnad
zRudavs kondiqciuri moTxovnis gamoyenebis sferosa da
zogadad, mis aucileblobas, Tumca ar cvlis mis bunebas da
ar gamoricxavs mflobelobis kondiqciis SesaZleblobas. n
nitlispaxi213 samarTlianad akritikebs tradiciul mosazre-
bas, romlis mixedviTac, kondiqciasa da vindikacias Soris
mimarTeba miCneulia ara Cveulebrivi subsidiarulobis pro-
blemad, rodesac erTi moTxovnis ufleba gandevnis meores
konkurenciis gziT, aramed Semoifargleba miTiTebiT, rom
kondiqcia saerTod ar warmoiSveba sanam sxva moTxovnis war-
dgenaa SesaZlebeli. mis mixedviT vindikacia da kondiqcia
absoluturad gabatonebuli mosazrebis sawinaaRmegod ar
gamoricxaven aucileblobis ZaliT erTmaneTs. marTalia, vin-
dikaciis movale, rogorc aramesakuTre, ar aris nivTze saku-
TrebiT gamdidrebuli, iseve rogorc kreditori, romelic
inarCunebs sakuTrebas, misi dakargvis Sedegad gaRaribebu-

209 gul/merc/kumerze da fon tur/peterze miTiTebiT.


210 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 661, mflobelobis kondicirebis Sesa-
Zlebloba calsaxad aRiarebulia (656).
211 BGE 102 II 329 (338).
212 Keller/Schaufelberger, Ungerechtfertigte Bereicherung, 7.
213 Nietlispach, Zur Gewinnherausgabe im schweizerischen Privatrecht, 378 da Semdegi
gverdebi.

62
li, miuxedavad amisa, movale mainc moipovebs mflobelobas
kreditoris xarjze. mflobelobasTan dakavSirebuli sar-
gebloba-gamoyenebidan miRebuli upiratesoba, SenarCunebis
Sesabamisi safuZvlis gareSe, ra Tqma unda, SeiZleba CaiTva-
los kondicirebad qonebriv poziciad. es gadawyveta dama-
jerebelia, radgan sawinaaRmdego mosazreba, saboloo jamSi,
sakuTrebis dakargviT gamowveuli vindikaciuri moTxovnis
ararsebobas kondiqciuri moTxovnis negatiur winapirobad
miiCnevs. miuxedavad amisa, aseve calsaxaa, rom kauzalobis
principis moqmedebis gamo, rodesac sanivTo da valdebule-
biTi garigebebi Tavidanve aranamdvilia da nivTi jer kidev
naturiT moipoveba SemZenTan, mis dasabruneblad vindikacia
upiratesad gamosayenebeli moTxovnis uflebaa Sveicariis
samoqalaqo kodeqsis 641-e muxlis me-2 nawilis Sesabamisad214.
problema, rac germanuli samarTlis SemTxvevaSi aRvniS-
neT, dgeba aseve Sveicarul samarTalSic. kondiqciuri da
sanivTo-samarTlebrivi damatebiTi moTxovnebi erTmaneTs
ar emTxveva215. marTalia, usafuZvlo gamdidrebis samarTa-
li ar iTvaliswinebs sargeblis anazRaurebis SesaZleblo-
bas, Tumca sasamarTlos praqtika216 mainc aniWebs kondiqciis
kreditors im nayofis moTxovnis uflebas, romelic mimRebma
sagnidan miiRo, nayofi, fuladi Sesrulebis miRebis SemTxve-
vaSi, moicavs aseve sargebels.
amis sapirispirod Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 938-e
muxlis 1-li nawili iTvalisiwinebs aseve sargeblis dabru-
nebas, Tumca am valdebulebas mxolod arakeTilsindisier
mimRebs akisrebs. aseve mxolod arakeTilsindisieri mimRebia
valdebuli aunazRauros mesakuTres ziani (Sveicariis samo-
qalaqo kodeqsis 938-e muxlis me-2 nawili), Tumca is faqti,
214 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 235; Bucher, Sch-
weizer Obligationenrecht AT, 660; Grawehr, Die ungerechtfertigte Bereicherung im in-
ternationalen Privatrecht der Schweiz, 44; Oftinger, Von der Eigentumsübertragung an
Fahrnis, 126: kondiqcia mimarTulia sakuTrebis, xolo vindikacia mflobelo-
bis dabrunebisaken.
215 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 235 miuTiTebs
Oftinger, Von der Eigentumsübertragung an Fahrnis, 126 da Semdgomi gverdebi, ro-
melmac es sakiTxi jer kidev wina saukunis dasawyisSi aqcia diskusiis sagnad;
Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 661, Semoifargleba mxolod imis mtkice-
biT, rom kondiqciasa da vindikacias erTgvari funqcia aqvT da amis gamo maTi
samarTlebrivi Sedegebic, ramdenadac es SesaZlebelia erTmaneTs unda dae-
mTxves.
216 BGE 61 II 12 (20); 64 II 121 (132).

63
rom ar arsebobs raime gamamarTlebeli garemoeba kondiqciis
keTilsindisieri movalisa da arauflebamosili keTilsin-
disieri mflobelis gansxvavebul mdgomareobaSi Cayenebisa,
aseve calsaxad aris aRiarebuli217. amis gamo iuridiuli li-
teratura cdilobda arakeTilsindisieri da keTilsindi-
sieri mflobelis pasuxismgeblobis gansxvavebuli masStabi
moergo aseve usafuZvlo gamdidrebis samarTlisaTvis218,
Tumca saboloo jamSi sapirispiro mosazrebam gaimarjva da
sasamarTlo praqtika vindikaciur moTxovnasac kondiqciuri
moTxovnis Targze Wris219. Sveicariis federaluri sasamarT-
lo Tavis gadawyvetilebaSi220, vindikaciis didi mniSvnelobi-
sa da usafuZvlo Sesrulebebs Soris sinalagmaturi kavSiris
gamo, saubrobs samarTliani kompensaciis aucileblobaze,
rac moicavs aseve sargeblis kompensacias nivTis vindika-
ciiT dabrunebis SemTxvevaSi221 (damoukideblad mflobelis
keTilsindisiereba-arakeTilsindisierebisa). am diskusias
ufro detalurad SevexebiT Sveicarul samarTalSi saldos
Teoriis ganxilvisas.
rac Seexeba vindikaciuri da kondiqciuri wesiT xarjebis
anazRaurebis moTxovnas, es Sveicariul samarTalSi Seda-
rebiT nakleb problemuria222, radgan Sveicariis samoqala-
qo kodeqsis 939-e muxli TiTqmis sityva-sityviT imeorebs
zemoT xsenebuli valdebulebiTi samarTlis 65-e muxlis Si-
naarss. marTalia, mflobels ar SeuZlia moiTxovos kompen-
sacia im danaxarjebisaTvis, romelic ar warmoadgenda arc
aucilebel da arc sasargeblo danaxarjebs, Tumca mas aqvs
maTi sagnisagan gamocalkevebisa da (ramdenadac es SesaZle-
belia) datovebis ufleba. am or danawess Soris gansxvaveba
mainc arsebobs, valdebulebiTi samarTlis 65-e muxlisagan
gansxvavebiT samoqalaqo samarTlis 939-e muxlis me-3 nawi-
lis mixedviT, danaxarjebis gamwevma mflobelma maTi kompen-
saciis moTxovnis uflebas unda gamoaklos im sargeblis Ri-
rebuleba, rac rCeba mas rogorc keTilsindisier mflobels.
is faqti, rom zemoT naxsenebi sasamarTlo praqtika Tavda-
217 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 209.
218 Sdr. Keller/Schaufelberger, Ungerechtfertigte Bereicherung, 72.
219 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 235.
220 BGE 110 II 244 (249) ix. aseve qvemoT 191 da Semdgomi gverdebi.
221 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 235.
222 Guhl/Merz/Kummer, Das Schweizerische Obligationenrecht, 210.

64
pirvelad kondiqciismieri kompensaciisaTvis ganviTarebul
princips, romlis mixedviTac movale (damoukideblad misi
keTilsindisierebisa) valdebulia daabrunos sargebeli,
aseve vindikaciazec avrcelebs, saboloo jamSi winaaRmdego-
baSi modis samoqalaqo samarTlis 939-e muxlis me-3 nawilTan.
Tu keTilsindisierma mflobelma unda daabrunos sargebeli,
maSin misi danaxarjebi veRar iqneba am sargebliT kompensire-
buli. gamosavali iqneboda, rom mflobels, romelmac xar-
jebi gaswia nivTze, ar davakisroT sargeblis kompensaciis
valdebuleba, Tumca am SemTxvevaSi gardauvalia vindikaciu-
ri da kondiqciuri damatebiTi moTxovnebis erTmaneTisagan
gayra. es mxolod nawilia im problemisa, rac warmoiSveba am
institutebis normebis gadakveTisas da maTi ufro detalu-
ri mimoxilva, ra Tqma unda, met winaaRmdegobriobas gamoaS-
karavebda223.
am da kidev sxva sirTuleebisaTvis gverdis avla SeuZle-
belia (rasac aseve momdevno TavSic vixilavT), Tu am ori
normaTa kompleqsis konfliqtis gadawyvetis gzad maTi Sesa-
bamisobaSi moyvana iqneba arCeuli. dilema, romelic am gzis
dasawyisSive warmoiSveba mdgomareobs imaSi, unda davamTx-
vioT kondiqciuri samarTali mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobas, Tu piriqiT. orientireba imaze, Tu romeli
instituti ufro specialuria, aq ver gamogvadgeba, radgan,
rogorc zemoT vixileT, Sveicariuli iuridiuli litera-
tura da sasamarTlo praqtika sanam Semsrulebeli jer kidev
mesakuTrea, ara Sesrulebis kondiqcias, aramed vindikacias
miiCnevs CaSlili xelSekrulebis ukuqcevis specialur ins-
trumentad. iseve rogorc germanul samarTalSi, Sveica-
riaSic, kumulaciis Teoriis224 sawinaaRmdegod moyvanilia
argumenti, rom am ori normaTa kompleqsis gverdi-gverd
gamoyenebas aucileblobis ZaliT mivyavarT maTi miznis
ugulvebelyofasTan da im normaTa „nazavis“ gamoyenebas-
Tan, romlebsac yvelaze naklebi winapirobebi da yvelaze
Sorsmimavali samarTlebrivi Sedegebi aqvT225. igive iTqmis
223 Sdr. keTilsindisieri da arakeTilsindisieri mflobelisa da kondiqci-
is movalis pasuxisgmeblobisaTvis Oftinger, Von der Eigentumsübertragung an
Fahrnis, 126 da Semdgomi gverdebi.
224 romlis mixedviTac gsk-is 987-e da Semdgomi paragrafebi gamoiyeneba Ses-
rulebis kondiqciis damatebiTi moTxovnebis gverdiT.
225 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I c bb; Köbl, Das Eigentümer-Be-
sitzer-Verhältnis im Anspruchssystem des BGB, 248.

65
maTi samarTlebrivi Sedegebis SesabamisobaSi moyvanis Sem-
Txvevazec. sakmaod calsaxaa, rom vindikaciis samarTali ar
iTvaliswinebs da verc gaiTvaliswinebs vindikaciis movalis
sargeblis dabrunebis valdebulebas Sveicariis samoqala-
qo kodeqsis 939-e muxlis me-3 nawilis gamo da SesabamisobaSi
moyvanis mcdelobas Zalauneburad mivyavarT erT-erTi ins-
titutis farglebSi kanonmdeblis mier aRiarebul gadawyve-
taze uaris Tqmamde226.

IV. Sesrulebis kondiqciebi avstriul samarTalSi;


konkurenciis sakiTxi

1. Sesrulebis kondiqciebi avstriis zogad samoqalaqo


kodeqsSi
avstriuli samarTlis mixedviT (iseve rogorc Sveicaria-
Si da gansxvavebiT germaniisagan), sakuTrebis mopovebisaTvis
nivTis gadacemis garda aucilebelia namdvili valdebule-
biT-samarTlebrivi tituli (kauza). avstriis zogadi samo-
qalaqo kodeqsis 380-e paragrafis mixedviT, titulisa da mo-
povebis samarTlebrivi aqtis gareSe SeuZlebelia sakuTrebis
SeZena. avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 425-e paragrafi
damatebiT cxadyofs, rom sanivTo poziciebis mosapoveblad
aucilebelia rogorc „samarTlebrivi“, ise faqtobrivi gada-
cema. amis gamo CaSlili Sesrulebis SemTxvevaSi gardauvalia
sanivTo da valdebulebiT-samarTlebriv ukuqcevis normebs
Soris konkurencia.
avstriis zogad samoqalaqo kodeqsi Seicavs calkeul
kondiqciur danawesebs 1431-e da Semdgom, 877-e, 921-e, 932-e,
934-e, 1041-e da Semdgom da 1174-e paragrafebSi227, ris gamoc
saubroben romis samarTlis condictiones Sesabamisad228 ara erT
zogad Sesrulebis kondiqciaze, aramed Sesrulebis kondiq-
ciebze. 877-e (condictio sine causa) da 921-e paragrafis me-2 wina-
dadeba awesrigebs miRebulis dabrunebis valdebulebas CaS-
lili xelSekrulebis SemTxvevaSi. Tu sruldeba aranamdvili
xelSekrulebiT nakisri valdebuleba, ris gamoc Sesruleba

226 detalurad amgvari `SerCeviTi reJimis~ gaumarTleblobis winaaRmdeg


Sdr. Köbl, Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis im Anspruchssystem des BGB, 248.
227 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 214.
228 Barta, Zivilrecht, 355.

66
scdeba Tavis e. w. valdebulebis dafarvis mizans229 (causa sol-
vendi), gamoiyeneba condictio indebiti230. ori sxva kondiqcia im Sem-
TxvevebisaTvis, rodesac Sesrulebis Tavdapirvelad arsebu-
li safuZveli SemdgomSi uqmdeba (condictio ob causam finitam), an
ar dgeba SesrulebiT miznad dasaxuli Sedegi (romelic sc-
deba mxolod valdebulebis dafarvis mizans (condictio causa
data causa non secuta), warmoadgens avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 1435-e paragrafis gamoyenebis sferos (meore SemTx-
vevaSi is analogiiT gamoiyeneba)231.

avstriis zogadi samoqalaqo


kodeqsi
§ 921. xelSekrulebidan gasv-
la ar aqarwylebs braleuli
SeusruleblobiT gamowveuli
zianis anazRaurebis moTxovnas.
ukve miRebuli sargebeli unda
dabrundes imgvarad, rom arc
erTi mxare ar gamdidrdes sxvi-
si zianiT.

avstriuli samarTlis Sesrulebis kondiqciebis winapi-


robas warmoadgens Sesruleba, anu sxvisi qonebis gacnobie-
rebuli da nasurvebi Sevseba232. qonebis am gadadinebis ukuq-
ceva SesaZlebelia, Tu Sesruleba acdeba dasaxul mizans233,
zemoT xsenebuli danawesebSi gaTvaliswinebuli odenobiT.
erT-erT mTavar winapirobas warmoadgens Semsruleblis da-
cvis aucilebloba (romlis qonebac mcirdeba am Sesrulebis
ganxorcielebis Semdeg) an marTlwesrigis mier qonebis Sev-
sebis calsaxad dauSveblad miCneva234. ukan moTxovna gamori-

229 Tilgungszweck – valis dafarvis mizani.


230 Harrer, JBl 1983, 238 sq. 1.
231 Wendehorst, FS Koziol (2010), 426.
232 Barta, Zivilrecht, 353; OGH 8 Ob 129/03h = JBl 2004, 382 (aseve sxva literatu-
raze miTiTebiT) – Sesruleba warmoadgens sxvisi qonebis mizanmimarTuli
gazrda, misi gacnobierebuli Sevsebis gziT.
233 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, Vor § 1431-1437 Rn. 1; Wilburg, Die
Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 49 da Semdgomi; BYDLINSKI, System
Und Prinzipien des Privatrechts, 249 da Semdgomi gverdebi; OGH 8 Ob 150/08d = EvBl
2009/97.
234 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, Vor § 1431-1437 Rn. 2.

67
cxulia Tu Semsrulebeli Segnebulad asrulebs Tavis arar-
sebul valdebulebas (avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
1432-e paragrafi). avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 877-
e, 921-e da 1431-e da Semdgom paragrafebs Soris SesaZlebelia
konkurenciac ki warmoiSvas235.
saboloo jamSi calkeuli SemTxvevebis Sesabamisi kon-
diqciuri danawesebis qveS subsumcia sakamod sakamaToa236.
avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 877-e paragrafis ga-
moyenebis sferoSi eqceva pirvel rigSi Secilebis Sedegad
ukuqceviTi ZaliT ararad qceuli xelSekrulebebi237. amis
sapirispirod avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 921-e pa-
ragrafi iTvaliswinebs ukan moTxovnis SesaZleblobas val-
debulebis Sesrulebis braleuli SeuZleblobis gamo, 932-e
paragrafi gasvlis SemTxvevaSi, xolo 934-e paragrafi ukan
moTxovnas e. w. Laesio enormis238 SemTxvevaSi239. kondiqciuri
ukan dabrunebis valdebuleba moicavs pirvel rigSi miRebu-
lis restitucias240, xolo amis SeuZleblobis SemTxvevaSi Ri-
rebulebis anazRaurebas241.

235 Harrer, JBl 1983, 238 sq. 1.


236 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 214.
237 Koziol/Welser, Bürgerliches Recht II12, 277 da Semdegi gverdi; Harrer, JBl 1983, 238
sq. 1; OGH EvBl 1970, 278; Rummel in Rummel, ABGB, §877 Rn. 1, Secilebis Sedegad
ukuqcevas avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1435-e paragrafis gamoy-
enebis sferos akuTvnebs; sxva mosazrebis Tanaxmad am kondiqciuri danawe-
sis qveS eqceva aseve akrZaluli da amoraluri garigebebis ukuqceva (§ 877
Rn. 2 Semdegi miTiTebebiT); Sdr. amis sapirispirod Koziol/Welser, Bürgerliches
Recht II12, 277 – disensusis gamo aranamdvilobis SemTxvevaze avstriis zoga-
di samoqalaqo kodeqsis 877-e paragrafi TavisTavad ar gamoiyeneba, radgan
ukve kanonis teqstidan gamomdinare, misi gamoyenebis erT-erTi winapiroba
xelSekrulebis gauqmebaa; am danawesis analogiiT gamoyenebisaTvis Sdr. §
877 ABGB, Rummel in Rummel, ABGB, §877 Rn. 2; Bydlinski, FS Zöllner (1998), 1037; OGH,
JBl 1988, 250 (Karollus); OGH 8 Ob 510/90 = SZ 63/72; 4 Ob 73/03v JBl 2004, 50 (Rummel) =
ÖBA 2003, 774 (Madl) = ÖBA 2003, 722 (amoraluri SeTanxmebis SemTxvevaSi); Tum-
ca amis sawinaaRmdegod Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, Vor § 1431-
1437 Rn. 2; Rummel, ÖJZ 1978, 258; OGH 5 Ob506/96 = SZ 69/69; 1 Ob 57/04w = SZ 2004/76.
238 Laesio enormis qveS moazreba jer kidev romis samarTlisaTvis cnobi-
li samarTlebrivi figura, rodesac sapirispiro Sesrulebebi ise mniS-
vnelovnad scdeba erTmaneTs, rom es garigebas arasavaldebulos xdis.
239 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 215 damatebiT
literaturaze miTiTebiT.
240 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3 § 1431 Rn. 6; OGH 4 Ob 84/97z = SZ
70/69; 5 Ob 231/98a = SZ 71/162; Wilburg in Klang, ABGB VI, 475 da Semdgomi.
241 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1431 Rn. 7; OGH 4 Ob 84/97z = SZ
70/69, kondiqciis movalem im SemTxvevaSi, rodesac qonebis gadadinebis na-
turiT ukuqceva srulad an nawilobriv SeuZlebelia, unda aanazRauros mis

68
2. kondiqciuri valdebulebis moculoba

a. kondiqciis keTilsindisieri movale


kondiqciis farglebis gansazRvrisaTvis mniSvnelovani
danawesi aris avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e
paragrafi, romelic am moTxovnis moculobasTan dakavSire-
biT keTilsindisieri da arakeTilsindisieri mflobelis pa-
suxismgeblobaze miuTiTebs242:

avstriis zogadi samoqalaqo


kodeqsi
§ 1437. ararsebuli valis
gadaxdisas mimRebi CaiTv-
leba keTilsindisierad an
arakeTilsindisierad imis
mixedviT, icoda Tu ara man gam-
cemis Secdomis Sesaxeb, anu
unda evarauda Tu ara is gare-
moebebidan.

amgvarad kondiqciuri pasuxismgeblobis farglebis gan-


msazRvravi norma TviTon miuTiTebs mflobelis pasuxism-
geblobis Sesaxeb danawesebze, ris gamoc avstriaSi kondi-
qcia-vindikaciis (avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
366-e paragrafi) savaraudo konkurencia Zalze uproblemod
wydeba, gansxvavebiT germaniisagan243. Tumca, rogorc qveviT
vixilavT, avstriul doqtrinas mainc uwevs am miTiTebidan
gamomdinare misi kondiqciuri pasuxismgeblobis principebis
safuZvelze modificireba.
keTilsindisierebis gansazRvrisaTvis gadamwyvetia Ses-
rulebis usafuZvlobis codna, an gaufrTxileblobiT ar-
codna244. amosaval wertilsa da masStabs amisaTvis warmoad-
gens avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 326-e paragrafi,
mier individualurad miRebuli sargeblis Sesabamisad; Wilburg in Klang, ABGB
VI, 476.
242 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3 § 1437 Rn. 1; Wendehorst, FS Koziol
(2010), 426.
243 Wendehorst, FS Koziol (2010), 440.
244 Apathy, NZ 1989, 137; Wendehorst, FS Koziol (2010), 427 da Semdegi gverdi; OGH
1Ob262/70 = SZ 43/229; 3 Ob 535/93 = SZ 66/120.

69
romlis mixedviTac keTilsindisieria mflobeli, Tu is Tavs
mesakuTred miiCnevs im garemoebebis safuZvelze, romelic
calsaxad metyvelebs amis sasargeblod. amis sapirispirod,
arakeTilsindisieria mflobeli, romelmac icis, an Sesabami-
si garemoebebis safuZvelze unda evarauda, rom nivTi sxvas
ekuTvnoda. gansxvavebiT sakuTari arauflebamosilebis Se-
saxeb pozitiuri codnisa, rodesac calsaxaa, rom mflobeli
arakeTilsindisieria, iuridiul literaturaSi245 sakamaToa,
Tu ra kriteriumebiT unda ganisazRvros gaufrTxileblo-
biT arcodnidan gamomdinare arakeTilsindisiereba. Semo-
Tavazebuli gadawyvetilebebis speqtri, marTalia, arc Tu
ise farToa da uxeSsa246 da martiv247 gaufrTxileblobas So-
ris meryeobs, Tumca jerjerobiT mainc SeuZlebelia erTian
principze Sejereba. iuridiul literaturaSi248 gamoTqmuli
SedarebiT axali mosazrebebi ixrebian imisaken, rom abstra-
qtuli cnebebis nacvlad yoveli calkeuli SemTxveva indi-
vidualurad gadawydes imis gaTvaliswinebiT, rom saSualo
statistikur, patiosan adamians mxolod gamonaklis SemTx-
vevaSi SeiZleba moeTxovos SeZenis samarTlebrivi safuZvlis
gadamowmeba. zog SemTxvevaSi SesaZlebelia, rom kondiqciuri
moTxovnis arsebobasTan dakavSirebulma eWvmac ki arakeTil-
sindisierebamde migviyvanos249. keTilsindisieri da arakeTi-
lsindisieri mflobeli, orive abrunebs naturiT jer kidev
arsebul gamdidrebis sagans. es valdebuleba maT Tanabrad
exeba. gansxvaveba keTilsindisieri da arakeTilsindisieri

245 Sdr. SejamebisaTvis Wendehorst, FS Koziol (2010), 426.


246 Eccher in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 326 Rn. 1; Ehrenzweig, Privatrecht
1/22, 190.
247 OGH 3 Ob 61/05z, 3 Ob 535/93 = SZ 66/120; Apathy, NZ 1989, 137; Bollenberger, ÖjZ
1995, 645, diskusiisas, Tu ramdenad SeiZleba pirobadebuli sakuTrebis meo-
re SemZens daekisros gamokvlevis valdebuleba, ixreba msubuqi gaufrTx-
ileblobis sakmarisad miCnevisaken; Klang in Klang, ABGB II, 223; Iro, Besitzerwerb
durch Gehilfen, 111; Koziol/Welser, Grundriss des bürgerlichen Rechts I13, 262; amave mo-
sazrebas iziarebs Gschnitzer, Österreichisches Sachenrecht, 11.
248 Wendehorst, FS Koziol (2010), 427 da Semdegi gverdi.
249 OGH 8 ObA176/02v = RdW 2003, 217: `dasaqmebuli aRar unda CaiTvalos
keTilsindisierad, rodesac man, marTalia, ar icoda, magram garemoebebis
obieqturad Sefasebis SemTxvevaSi eWvi unda Seetana misTvis Tanxis (usa-
fuZvlod) gadaxdis marTlzomierebaSi; OGH (JBl 1987, 513), aq sasamarTlom
gamyidveli miiCnia arakeTilsindisierad im momentidan, rodesac mas, miwaze
uflebebis maregistrirebeli administraciuli organos uaris gamo, ukve
unda gaeTvaliswinebina nasyidobis fasis ukan dabruneba.

70
mflobelis pasuxismgeblobas Soris mdgomareobs imaSi, rom
arakeTilsindisieri valdebulia daabrunos nayofi (avstri-
is zogadi samoqalaqo kodeqsis 335-e paragrafi)250. rasac qve-
viT ufro detalurad SevexebiT.
yvelaze TvalSi mosaxvedri gansxvaveba, romelic pirdapir
avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1431-e paragrafidan
gamomdinareobs aris gansxvaveba Sesrulebis sagnis mixed-
viT251, ra drosac ansxvaveben nivTobriv („nivTi“) da araniv-
Tobriv („moqmedeba“) Sesrulebebs Soris. pirvel SemTxvevaSi
ukan dabrunebis sagans warmoadgens nivTi, xolo meore Sem-
TxvevaSi ukan dabrunebis valdebuleba moicavs miRebuli
sargeblis Sesabamis Rirebulebas.
keTilsindisieri mflobelis ukan dabrunebis valdebule-
ba problemuria im SemTxvevaSi, rodesac miRebuli Sesrule-
ba mimRebTan imgvarad nadgurdeba, rom misi Rirebuleba jer
kidev mimRebis qonebaSi rCeba – gasxvisebis Sedegad miRebu-
li mogeba, dazogili danaxarjebi252. ukan dabrunebis Seu-
Zleblobisas gabatonebuli mosazreba iSveliebs avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 1323-e paragrafis 1-el nawils
da erTmaneTTan aigivebs dabrunebis SeuZleblobasa da mis
ganuxorcieleblobas253. Tu am SemTxvevaSi avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis 329-e paragrafze mi-
TiTebiT SemovifarglebodiT, mflobels ar dasWirdeboda
arafris dabruneba, radgan mesakuTre-mflobels Soris ur-
TierTobis momwesrigebeli am danawesis mixedviT, keTilsin-
disier mflobels SeuZlia miRebuli nivTi sakuTari survi-
lisamebr ganlios gamoyenebisas da gaanadguros kidec ise,
rom ar agos amisaTvis mogvianebiT pasuxi. es Sedegi namdvi-
lad ar Seesabameba usafuZvlo gamdidrebis samarTlis sa-
fuZvlad mdebare princips, romlis mixedviTac unda moxdes
aseve Rirebulebis saxiT arsebuli gamdidrebis ukuqcevac.
amis gamo gabatonebuli mosazreba254 SezRudulad ganmartavs
am miTiTebas – avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 329-e pa-

250 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3 § 1437 ABGB Rn. 2.


251 Wendehorst, FS Koziol (2010), 428.
252 Wendehorst, FS Koziol (2010), ibidem.
253 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 3; Rummel in Rummel,
ABGB, § 1437 Rn. 3; Wendehorst, FS Koziol (2010), 428 sq. 9; Sdr. aseve § 4 II KSchG.
254 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 3; Klicka in Schwimann,
ABGB II2, § 329 Rn. 1; Wendehorst, FS Koziol (2010), 429.

71
ragrafi aTavisuflebs movales mxolod zianis anazRaurebis
valdebulebisagan, 1431-e paragrafis me-2 alternativisa da
1447-e paragrafis me-3 winadadebis mixedviT ki avaldebulebs
mas jer kidev arsebuli gamdidrebis ukan dabrunebas. avs-
triis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1447-e paragrafis 1-li
winadadeba am gadawyvetasTan winaaRmdegobaSi ar modis, ra-
dgan gamoricxavs mxolod Tavdapirvelad dasabrunebeli ni-
vTis Rirebulebis anazRaurebas, magram ara misgan miRebuli
sargeblis (romelic jer kidev moipoveba mimRebis qonebaSi)
sazRauris gadaxdas255.
aseve arc Tu ise uproblemoa nayofisa da sargeblobis mi-
Rebuli upiratesobis dabrunebis valdebuleba. Tu avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 330-e paragrafis sityva-sity-
viT ganmartebas davjerdebiT, maSin es nayofi da (aramate-
rialuri) sargebeli unda darCes keTilsindisier mflobels.
is faqti, rom aq garkveuli koreqturaa saWiro, avstriul
literaturaSi calsaxad aRiarebulia. es danawesi mesaku-
Tre-mflobels Soris urTierTobidan ar miesadageba or pirs
Soris SesrulebaTa faqtobrivi gacvlis Sedegad warmoSobil
urTierTobas, aramed Seqmnilia im SemTxvevisaTvis, rodesac
mflobelma mesame pirisgan moipova nivTi da mesakuTres unda
daubrunos256. mxolod da mxolod am SemTxvevaSia gamarTle-
buli, rom keTilsindisier mflobels, rogorc garkveuli
kompensacia imisaTvis, rom is sasyidlianad SeZenil nivTs
usasyidlod ubrunebs mesakuTres, darCes nivTidan miRebu-
li sargebeli. Sesabamisad es SemTxveva SeiZleba SevadaroT
germanuli samarTlis SemTxvevas – mflobelis privilegi-
reba usafuZvloa or pirs Soris Sesrulebis urTierTobaSi.
misi koreqciisaTvis gamoTqmulia ori mosazreba: pirveli
mosazrebis mixedviT257, zemoT xsenebulis gamo, kondiqci-
is keTilsindisierma movalem avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 330-e paragrafisda miuxedavad (rac sapirispiros

255 Wendehorst, FS Koziol (2010), ibidem.


256 Wilburg in Klang, ABGB VI, 474; ukanasknelad amasTan dakavSirebiT Wende-
horst, FS Koziol (2010), 432.

257 Wilburg in Klang, ABGB VI, 474 f; Rummel in Rummel, ABGB, § 1437 Rn. 6, mimRebs,
marTalia, SeuZlia daitovos nayofi, magram unda gadaixados nivTiT sarge-
blobis safasuri iseve, rogorc e. w. `samoqalaqo brunvis nayofis~ SemTx-
vevaSi, rogoric aris gasxvisebis Sedegad miRebuli mogeba da aramaterial-
uri sargebeli. Honsell/Mader in Schwimann, ABGB VII2, § 1437 Rn. 3; Sdr. aseve
Semdegi gadawyvetileba OGH (SZ 60/6) gv. 208-e da Semdgomi gverdebi.

72
iTvaliswinebs keTilsindisieri mflobelisaTvis) unda daa-
brunos nivTidan miRebuli nayofi da sargebeli. sapirispiro
mosazrebis Tanaxmad258, nayofi rCeba keTilsindisier mflo-
bels, Tumca kondiqciuri samarTlis mixedviT ukuqcevisas,
mainc unda gaiRos Sesabamisi kompensacia am upiratesobisa-
Tvis, igive vrceldeba sargeblobis SesaZleblobazec259.
rac Seexeba qonebriv danakliss, ramac unda Seamciros
kondiqciis movalis pasuxismgeblobis farglebi, germanuli
gadawyvetis msgavsad, sadac mniSvnelovania Sinagani kavSiri
SenaZenis samudamod SenarCunebis ndobasa da am danakliss
Soris, aqac gadamwyvetia, rom danaklisi mizez-Sedegobrivad
iyos ganpirobebuli usafuZvlo SesrulebiT260. mocemuli
wesi moqmedebs damoukideblad imisa, SesaZlebelia, Tu ara
miRebulis jer kidev naturiT dabruneba261. nivTze gaweuli
danaxarjebi unda anazRaurdes avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 1437-e, 331-e, 332-e paragrafebis mixedviT262. yvela
sxva qonebrivi danaklisis anazRurebisas, rac warmoSobi-
lia samudamod SeZenis ndobidan gamomdinare, gadamwyvetia,
rogorc zemoT aRvniSneT, TiToeuli mxaris interesebis
awon-dawonvis safuZvelze imis gamorkveva, Tu romeli mxare
saWiroebs ufro metad dacvas263. garda amisa, vendehorstis
mixedviT, aucilebelia, rom es qonebrivi danaklisi gamoiw-
vios „specifikurma, Semsruleblis mier usafuZvlo Sesru-
lebiT gamowveuli riskis“ realizebam264. amgvari SemTxveva,
magaliTad, maSin gvaqvs saxeze, rodesac mimRebi usafuZvlo
gamdidrebis samudamod SeZenis ndobidan gamomdinare, dakar-
258 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3 § 1437 Rn. 2; Apathy, JBl 1978, 528,
im miznidan gamomdinare, rom keTilsindisierma mflobelma da avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis mixedviT ararsebuli va-
lis Sesrulebis keTilsindisierma mimRebma erTgvarad agon pasuxi, midis
daskvnamde, rom misi ganxorcieleba mxolod maSin aris SesaZlebeli, Tu me-
sakuTresac keTilsindisieri mflobelis winaaRmdeg sargeblis kompensaci-
is uflebas mivaniWebdiT, am mosazrebas iziarebs aseve Wendehorst, FS Koziol,
432; Sdr. OGH 4 Ob 84/97z = SZ 70/69.
259 Wendehorst, FS Koziol (2010), 432.
260 Sdr. Wilburg, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 144; Wilburg in
Klang, ABGB VI, 480.
261 Wendehorst, FS Koziol (2010), 433.
262 Wendehorst, FS Koziol (2010), ibidem.
263 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 5; Wendehorst, FS Koziol
(2010), 433.
264 Wendehorst, FS Koziol (2010), 433.

73
gavs imave qonebis sxva pirisagan namdvili safuZvliT mopove-
bis Sanss imis gamo, rom ar wauyenebs moTxovnas Tavis namdvil
movales, ris Semdegac es moTxovna xandazmuli gaxdeba.
aranivTobrivi Sesrulebebis SemTxvevaSi, rogoric aris
aramaterialuri xasiaTis mqone momsaxureba, kondiqciis
kreditorma avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1431-e pa-
ragrafis me-2 variantis Sesabamisad unda daabrunos miRebu-
li sargeblis Sesabamisi Rirebuleba. es danawesi analogiiT
vrceldeba nivTidan miRebul sargebelze265. sakiTxavia, am
SemTxvevaSi sargeblis obieqturi sabazro Rirebulebaa ga-
damwyveti, Tu mimRebis subieqturi sargebeli, anu ramdens
gadaixdida mimRebi am miznis miRwevisaTvis sakuTari jibi-
dan266. gabatonebuli mosazreba ixreba ufro metad subieq-
turi sargeblis aRiarebisaken im formiT, rom, magaliTad,
vilis arauflebamosili mflobeli gamdidrebulia ara misi
sabazro RirebulebiT, aramed im binis qiravnobis xarjebiT,
romelsac is sxva SemTxvevaSi iqiravebda267. es mosazreba gam-
yarebulia uzenaesi sasamarTlos praqtikiT268.

b. kondiqciis arakeTilsindisieri movale


rogorc zemoT vaxseneT, arakeTilsindisierad iTvleba
kondiqciis movale, romelmac icis, rom usafuZvlod SeiZina
materialuri, an aramaterialuri qonebrivi sikeTe, an uxeSi
gaufrTxileblobiT xuWavs Tvals amaze. is gacilebiT mka-
crad agebs pasuxs, vidre keTilsindisieri mflobeli. avs-
triis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e da 335-e paragra-
fis 1-li nawilis mixedviT, man unda daabrunos Sesrulebis
sagnidan faqtobrivad miRebuli sargeblis garda aseve is
sargebeli, romelsac miiRebda kondiqciis kreditori, nivTi
masTan rom darCeniliyo.
265 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 7; OGH 3 Ob 550/95 = SZ
68/116; 4 Ob 286/04v = RdW 2005, 538.
266 Wendehorst, FS Koziol (2010), 435.
267 Koziol/Welser, Bürgerliches Recht II12, 267; Honsell/Mader in Schwimann, ABGB VII2
§ 1437 Rn. 11: sargeblobis sazRaurs gansazRvravs misi sabazro RirebulebiT;
apaTis (JBl 1978, 531) mixedviT, keTilsindisieri mflobelis mier anazRaure-
badi sargebeli ganisazRvreba, misi gansakuTrebuli dacvis saWiroebidan
gamomdinare, im garigebis tipis gaTvaliswinebiT, romlis dadebac mas sur-
da. amgvarad, myidvelis mier sargeblis anazRaurebis valdebuleba ar unda
ganisazRvros qiravnobis fasis Sesabamisad.
268 Sdr. OGH 5 Ob 168/o8d; 2 Ob 95/06v; 7 Ob 265/o5d; 1 Ob 39/03x = RdW 2003, 426.

74
avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsi
§ 335. nivTis arakeTilsindis-
ieri mflobeli valdebulia
daabrunos ara mxolod sxvi-
si nivTis flobidan miRebuli
sargebeli, aramed aseve is sarge-
beli, rasac miiRebda uflebamo-
sili piri da aanazRauros niv-
Tis flobiT gamowveuli ziani.
im SemTxvevaSi, Tu mflobelma
nivTi moipova sisxlis samarT-
lis kanoniT akrZaluli qmedeb-
iT, maSin anazRaurebis val-
debulebas eqvemdebareba aseve
gansakuTrebuli mijaWvulobis
[afeqciis] interesi.

amis qveS eqceva ara mxolod nivTis (uflebis) nayofi, ara-


med asev surogatic, gasxvisebis Sedegad miRebuli mogebis
CaTvliT269. umniSvneloa mogebis mimarTeba nivTis Rirebu-
lebasTan da SeiZleba gadaaWarbos kidec am ukanasknels.
arakeTilsindisierma mflobelma unda aanazRauros aseve
misi mflobelobiT gamowveuli zianic avstriis zogadi sa-
moqalaqo kodeqsis 335-e paragrafis me-2 winadadebis mixed-
viT. drois monakveTi, romlis ganmavlobaSic SesaZlebelia
anazRaurebis moTxovna iwyeba ara mflobelobis mopovebiT,
aramed arakeTilsindisierebis momentis dadgomiT270. mflo-
bels SeuZlia kondiqcias daupirispiros mxolod is qonebri-
vi poziciebi, romelTa safuZvelzec moxda ukan dasabrune-
beli qonebrivi upiratesobis mopoveba271. avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1437-e, 336 da 1036-e paragrafebis mixed-
viT272, arakeTilsindisier mflobels danaxarjebze miTiTe-
bis ufleba mxolod SezRuduli moculobiT aqvs.

269 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3 § 1437 Rn. 7; Honsell/Mader in


Schwimann, ABGB VII2, § 1437 Rn. 10; Wendehorst, FS Koziol (2010), 433.
270 Wilburg in Klang, ABGB VI, 486 da Semdegi gverdi; OGH 2 Ob 510/84 = SZ 57/44; 1
Ob 65/97h = SZ 70/48; 5 Ob 231/98a = SZ 71/162.
271 Bydlinski, JBl 1969, 254.
272 Sdr. amasTan dakavSirebiT Wendehorst, FS Koziol (2010), 435, romelic nawi-
lobriv sxva azrzea.

75
avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsi
§ 336. Tu nivTis arakeTilsindis-
ierma mflobelma danaxarjebi
gaswia, anazRaurdeba mxolod
is xarji, rac davalebis gareSe
sxvisi saqmeebis Semsrulebelis
SemTxvevaSi.
§1036. vinc daukiTxavad xels
kidebs sxvis saqmes, misTvis
zianis Tvidan acilebis mizniT,
unda aunazRaurdes misgan, visi
saqmec moagvara, aucilebeli
da mizanmimarTuli danaxarji,
maSinac ki, rodesac am saqmeebis
Sesrulebas Sedegi ar mohyolia.

arakeTilsindisieri mflobelis pasuxismgebloba, saer-


To jamSi avstriaSic, iseve rogorc germaniaSi, uproblemoa,
radgan am SemTxvevaSi kondiqciuri da vindikaciuri pasu-
xismgeblobis principebi erTmaneTs ar scdeba. germaniaSi,
Tu kondiqciis arakeTilsindisieri movale kargavs sakuTa-
ri arakeTilsindisierebis gamo gsk-is 818-e paragrafis me-3
nawilze miTiTebis uflebas da pasuxs agebs gsk-is 818-e pa-
ragrafis me-4 nawilis mixedviT zogadi wesebis Sesabamisad,
es niSnavs, rom misi pasuxismgeblobis masStabi ganisazRvre-
ba gsk-is 291-e, 292-e, 987-e da Semdgomi paragrafebis mixed-
viT273. anu am pasuxismgeblobis momwesrigebel normatiul
birTvs ukve TavisTavad warmoadgens gsk-is 987-e paragra-
fi, romelic ganekuTvneba ra mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobis momwesrigebel danawesTa kompleqss, uzrun-
velyofs vindikaciuri da kondiqciuri pasuxismgeblobis
farglebis identurobas. avstriaSic zustad aseve zedmetia
arakeTilsindisieri mflobelis pasuxismgeblobisas mesaku-
Tre-mflobels Soris urTierTobis momwesrigebeli danawe-
sebis koreqcia da maTi kondiqciuri samarTlis danawesebTan
SesabamisobaSi moyvana, radgan es ukanaskneli pirdapir miu-
TiTebs pirvelze.
273 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 818 Rn. 83 da Semdegi gverdi; Schulze/Dörner/
Ebert/Schulze, § 818 Rn. 18; Koppensteiner/Kramer, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 15 II
1 a (148 da Semdegi gverdi).

76
g. vindikaciasTan konkurencia
avstriul samarTalSi kondiqciis subsidiarulobis Se-
saxeb saubroben sxvadasxva konteqstSi da sxvadasxva SemTx-
vevebis gadawyvetisas. specialuri institutebis gamoyenebis
SemTxvevaSi, rogoric aris magaliTad vadis gadacilebis, an
naklovani SesrulebiT gamowveuli pasuxismgeblobis danawe-
sebi, kondiqciuri samarTlis normebi ukan ixeven274. amis gamo
avstriaSi usafuZvlo gamdidrebis samarTalis normebs „Ria
danawesebadac“ moixsenieben275. magaliTad, avstriis umaRle-
si sasamarTlos praqtikis mixedviT276, sagadasaxado mrCevel-
sa da klients Soris CaSlili xelSekrulebis ukusaqcevad
gamoiyeneba ara avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1431-
e da Semdgomi paragrafebi, aramed naklovani Sesrulebidan
warmoSobili pasuxismgeblobis momwesrigebeli specialuri
norma, avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1299-e paragra-
fi. Tumca es SemTxvevebi ar warmoadgenen „namdvili subsi-
diarulobis“ SemTxvevas, rodesac erTi da imave safexurze
mdgomi erTi normaTa kompleqsi gandevnis meores, aramed
warmoadgens specialuri danawesebis winaSe araspecialuris
ukan daxevis SemTxvevas. amgvari gadawyveta germanul samar-
TalSic ZalaSia, aqac calsaxaa, rom nasyidobis naklovani
Sesrulebidan warmoSobil pasuxismgeblobas arc erTma mxa-
rem ar unda auaros gverdi imgvarad, rom sacilod cnos gari-
geba da Semdeg usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT
ukuaqcios277. avstriasa278 da germaniaSic279 naklidan warmo-
Sobili pasuxismgeblobis xandazmulobis mcire vada kondiq-
ciur moTxovnasTan SedarebiT warmoadgens misi gamoricxvis
safuZvels, Tu es specialuri moTxovna ukve xandazmulia.
„namdvili subsidiaruloba“ SeiZleba saxeze gvqondes vin-
dikaciuri da kondiqciuri ukuqcevis modusis konkurenci-

274 Barta, Zivilrecht, 355.


275 germanulenovan literaturaSi xSirad gamoyenebadi termini Auffangstat-
bestand aRniSnavs normas an normaTa kompleqss, romelsac garkveulwilad
samarTlebrivi vakuumis amovsebis funqcia gaaCnia da gamoiyeneba maSin,
rodesac yvela sxva norma mizans scdeba, ris swor qarTul Sesatyvisadac
`Ria danawesi~ migvaCnia.
276 OGH 6 Ob 304/99w = JBl 2000, 590.
277 Staudinger/Singer, § 119 sq. 85.
278 Barta, Zivilrecht, 355.
279 Sdr. amisaTvis Staudinger/Singer, § 119 Rn. 85.

77
isas. am SemTxvevaSi ki avstriuli samarTali, Sveicariisagan
gansxvavebiT, kondiqciuri moTxovnebisaTvis meorexarisxo-
vani rolis miniWebaze uars acxadebs. avstriaSi kondiqcia
SeuzRudavad konkurirebs vindikaciasTan280 – Tu SemZens ar
gaaCnia SenaZenis SenarCunebisaTvis raime namdvili titu-
li281, gamoTxova dasaSvebia, rogorc vindikaciiT, ise kondi-
qciiT282.
Tumca, saboloo jamSi, avstriis zogadi samoqalaqo kode-
qsis 366-e paragrafSi mowesrigebuli vindikacia sasamarTlo
praqtikaSi ufro mniSvnelovania, vidre kondiqcia283. miuxe-
davad amisa, iuridiuli moZRvreba mainc cdilobs kondiq-
ciis gamomricxavi garemoebebi vindikaciazec gaavrcelos.
magaliTad, am moTxovnebis dazaveba xdeba avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1432-e paragrafis, rogorc kondiqciis
gamomricxavi danawesis, vindikaciaze gavrcelebiT284. amgva-
rad xandazmuli, formis daucvelobis gamo aranamdvili, an
naturaluri valdebulebis Sesrulebis ukan moTxovna Seu-
Zlebelia ara mxolod kondiqciiT, aramed aseve vindikacii-
Tac.

280 Koziol/Welser, Bürgerliches Recht II12, 269.


281 germanulad Titel, xolo qarTulad tituli, gulisxmobs monapovris Sen-
arCunebis samarTlebriv safuZvels.
282 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1431 Rn. 6.
283 Honsell/Mader in Schwimann, ABGB VII2, § 1431 Rn. 14; Sdr. aseve Grawehr, Die
ungerechtfertigte Bereicherung, 64 sq. 145, praqtikaSi vindikacia kondiqciis gver-
diT mxolod umniSvnelo rols TamaSobs.
284 Sdr. amasTan dakavSirebiT Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz, 237
da masTan citirebuli literatura.

78
avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsi
§1432. dauSvebelia ukan moTx-
ovna xandazmuli an formis
daucvelobis gamo aranamdvili
valis gadaxdisa, an naturalu-
ri valdebulebis Sesrulebisa.
iseve, rogorc aranamdvilobis
Sesaxeb codnisda miuxedavad
gadaxdili valisa.

Tumca sxva marTlwesrigebisagan gansxvavebiT, avstriul


samarTalSi vindikaciisa da kondiqciis es konkurencia, arc
Tu ise rTulad gadasawyveti sakiTxia285, radgan, rogorc
zemoT vaxseneT, kondiqciuri moTxovnis moculoba da da-
matebiTi Sedegebi, TavisTavad miuTiTeben avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis gavliT araufleba-
mosili mflobelis pasuxismgeblobaze286. Tu koreqcia mainc
aucilebelia, magaliTad, kondiqciis keTilsindisieri mova-
lisaTvis nayofisa da aramaterialuri sargeblis dabrunebis
valdebulebis dakisrebisas, am moTxovnaTa Sedegebis acdena
ganeitralebulia imiT, rom vindikacia ar gamoricxavs kon-
diqcias da Tavisuflad konkurirebs masTan.

285 Sdr. Wendehorst, FS Koziol (2010), 440.


286 Sdr. gv. 69.

79
V. Sesrulebis kondiqcia qarTul samarTalSi

1. ssk-is kondiqciaTa sistema da konigis kanonproeqti


qarTul samarTalSi kauzaluri tradiciis principi moq-
medebis gamo sakuTrebis gadacema namdvili valdebulebiTi
safuZvlis gareSe aranamdvilia. ssk-is 186-e muxlis mixed-
viT sakuTrebis gadacemis winapirobas warmoadgens namdvili
ufleba, ris qveSac valdebulebiT-samarTlebrivi moTxovnis
ufleba anu kauza igulisxmeba.
marTalia, ssk-is miRebidan mcire xnis Semdeg gamoqveyne-
bul erT-erT statiaSi287 saubaria imaze, rom qarTuli samar-
Tali gamijvnis principi garda aseve abstraqciis principsac
icnobs, Tumca es, qarTuli danawesis calsaxa teqstidan ga-
momdinare, savaraudod gaugebrobis Sedegia288. Sesabamisad,
amosavali wertili aris is, rom valdebulebiTi garigebis
aranamdvilobasTan erTad, aranamdvilia aseve sanivTo gari-
gebac da mesakuTres SeuZlia vindikaciiT gamoixmos kuTvni-
li nivTi. amis gamo mizanSewonili Cans erTi mxriv, qarTuli
da meore mxriv, avstriul-Sveicaruli samarTlis Sepirispi-
reba, sadac aseve kauzalobis principi moqmedebs.
qarTuli samarTlis kondiqciebis sistema yvelaze metad
germanul models enaTesaveba, rac, ra Tqma unda, SemTxvevi-
Ti ar aris. qarTul usafuZvlo gamdidrebis samarTali war-
moadgens TiTqmis ucvlel asls 1981 wels haidelbergis uni-
versitetis profesoris detlef konigis mier SemuSavebuli
proeqtisa, romlis danawesebiTac unda Canacvlebuliyo ger-
maniis samoqalaqo kodeqsis arsebuli danawesebi. es proeqti
konigma SeimuSava germaniis federaluri iusticiis saminis-
tros dakveTiT, Tumca germaniaSi is ZalaSi ar Sesula. miuxe-
davad amisa, mniSvnelovani gamoxmaureba hpova Tanamedrove
samecniero polemikaSi. qarTvelma kanonmdebelma es proeqti
TiTqmis ucvlelad gadmoiRo.

287 Lang/Lomidze/Scheffler, WiRO 2003, 371 da Semdgomi.


288 kereseliZe, qarTuli samarTlis mimoxilva 6 Nº 4 (2003), 600, 604.

80
2. konigis proeqti
usafuZvlo gamdidrebis samarTali konigis proeqtSi da-
yofilia oTx nawilad. pirveli nawili eZRvneba Sesrulebis
kondiqcias, meore nawili – xelyofis kondiqcias, mesame nawi-
li – xarjebis kondiqcias (xarjebis kondiqcia warmoadgens
gvareobiT cnebas danaxarjebisa da regresis kondiqciisa-
Tvis)289, xolo ukanasknel nawilSi mowesrigebulia sam pirs
Soris warmoSobili kondiqciuri urTierToba290. amgvarad ka-
nonproeqti imeorebs konigis maswavleblis, fon kemereris,
mier SemuSavebul kondiqciur moTxovnaTa tipologias291,
romelmac ukve saerTaSoriso aRiareba moipova292. Sesrule-
bis kondiqcia warmoadgens saxelSekrulebo samarTlis da-
namats, xelyofis kondiqcia deliqturi samarTlis danamats,
xolo danaxarjebis kondiqcia davalebis gareSe sxvisi saq-
meebis Sesrulebis danamats. es principebi, sasamarTlo pra-
qtikisa da samarTlis mecnierebis mier manamdec aRiarebuli
iyo293, Tumca germaniis samoqalaqo kodeqsis 812-e paragrafi,
romelic gacilebiT adre Sevida ZalaSi, mxolod Sesrulebi-
sa da araSesrulebis kondiqciebs Soris asxvavebda, riTac am-
gvari dayofisaTvis aramyar dasayrdens warmoadgenda. konig-
ma ki Tavis kanonproeqtSi kondiqciis TiToeul tips Tavisi
specialuri danawesi miuCina. kanonproeqtis bolo danawesSi
mowesrigebulia generaluri daTqma, romelic im gamonaklis
SemTxvevebSi gamoiyeneba, rodesac yvela sxva danawesis gamo-
yenebis sferoSi ar eqcevian.
konigis294 mizani iyo germaniis samoqalaqo kodeqsis 812-e
da Semdgomi paragrafebisaTvis axali saxis micemiT marti-
vad aRsaqmeli danawesebis Seqmna kondiqciuri moTxovnis
gamoyenebis SemTxvevebisaTvis, rac praqtikaSi maT swraf da

289 amitomac arasworia kondiqciebis mxolod or jgufad, Sesrulebisa da


xelyofis kondiqciad, dayofa (Sdr. qoCaSvili, roman Sengelias 70 wlisad-
mi miZRvnili saiubileo krebuli, 286) radgan maT garda kondiqciuri moTx-
ovnis kidev ori tipi arsebobs – danaxarjebisa da regresis.
290 Sdr. ssk-is kondiqciaTa sistemasTan dakavSirebiT rusiaSvili, kazusebi
kanonismier valdebulebiT samarTalSi, 86 da Semdgomi gverdebi.
291 v. Caemmerer, FS Rabel I (1954), 333 da Semdgomi gverdebi.
292 Restatement of the Law of Restitution (1937); Dobbs, Handbook on the Law of Remedies;
Palmer, The Law of Restitution; Goff/Jones, The Law of Restitution.
293 Sead. Bartels, RabelsZ 78 (2014), 479 da Semdgomi gverdebi.
294 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1519.

81
uproblemo gadaWras Seuwyobda xels. Tumca is TviTonve
aRiarebs, rom usafuZvlo gamdidrebis samarTlis rTuli Te-
matika yovelTvis ar tovebs adgils martivad aRqmadi danawe-
sebisaTvis. proeqtis gamoqveynebis Semdeg es garemoeba gaxda
swored mTavari kritikis sagani. SedarebisaTvis avtorma ga-
moiyena safrangeTis, inglisisa da aSS-is marTlwesrigebi.

3. gansxvavebebi germaniis samoqalaqo kodeqssa da


kanonproeqts Soris
rac Seexeba calkeul danawesebsa da gansxvavebebs moqmed
germanul samarTalTan, isini SemdegSi mdgomareobs: Ses-
rulebis kondiqciis SemTxvevaSi konigis kritikis sagans
warmoadgens is garemoeba, rom am kondiqciis dogmatika ar
iTvaliswinebs materialur safuZvlebs, romlebmac gamoiw-
vies Sesrulebis miznis CaSla. mxolod Sesrulebis cneba ar
iZleva sakmariss xelmosaWids im SemTxvevebis gadaWrisaTvis,
rodesac Semsrulebelsa da mimRebs Soris gaurkvevlobaa
warmoSobili Sesrulebis safuZvelTan mimarTebiT. aqidan
warmoSobil problemas warmoadgens magaliTad germaniis
samoqalaqo kodeqsis 814-e muxlis gamoyenebis sfero, rome-
lic mxolod Sesrulebis dros daSvebuli Secdomis SemTx-
vevas miesadageba (anu condictio idebiti – mxare asrulebs arar-
sebul valdebulebas) da ara SemTxvevas, rodesac mxareTa
Soris Sesrulebis safuZveli aranamdvilia (condictio sine causa
– mxare asrulebs aranamdvil valdebulebas). germaniis sa-
moqalaqo kodeqsis ZalaSi Sesvlamde, ius commune-s mixedviT
Secdoma warmoadgenda mxolod condictio idebiti-s winapirobas –
SecdomiT ukve gastumrebuli valis xelmeored gastumreba,
SecdomiT kreditoris magivrad sxva pirisaTvis gadaxda da a.
S. da ar iyo aranamdvili xelSekrulebis safuZvelze gadax-
dilis ukanmoTxovnis winapiroba. germaniis samoqalaqo ko-
deqsma Secdoma gadmoiRo rogorc negatiuri winapiroba Ses-
rulebis kondiqciis yvela tipisaTvis 814-e paragrafSi. es
paragrafi konigis295 mixedviT, erTi mxriv, Zalze farToa da
moicavs SemTxvevebs, romlebic ar unda moecva, meore mxriv,
ki arasrulad awesrigebs SemTxvevebs, romelic unda moewes-
rigebina. mocemuli danawesi ar unda gamoviyenoT aranamdvi-
li xelSekrulebis Sesrulebis SemTxvevaze. Tu SesrulebiT
295 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1542.

82
Semsrulebeli ar adasturebs aranamdvil xelSekrulebas da
ar xdis mas amgvarad namdvilad, maSin umniSvneloa, imyofe-
boda Tu ara is SecdomaSi Sesrulebis safuZvelTan dakavSi-
rebiT.
aranamdvili xelSekrulebis SemTxvevaSi ukan moTxovna
gamoricxulia ara Semsruleblis am aranamdvilobis cod-
nis SemTxvevaSi, aramed mxolod maSin, Tu es Sesrulebis ukan
moTxovna ewinaaRmdegeba aranamdvilobis safuZvels. Tumca
kanonis ZalaSi Sesvlis Semdeg sasamarTlo praqtikam gamok-
veTa ukan moTxovnaze konkludenturad gacxadebuli uaris
SemTxvevebi. Tu, magaliTad, damzRvevi ixdis, miuxedavad eW-
visa sadazRveo SemTxvevis dadgomasTan dakavSirebiT, misi
ukan moTxovnis ufleba gamoricxulia am gadaxdiT konklu-
denturad gacxadebuli uariT ukan moTxovnaze296. gadamwyve-
tia, Tu rogor unda aReqva mimRebs Semsruleblis ganzraxva.
amis gamo konigis kanonproeqtSi da mis safuZvelze qarTul
samoqalaqo kodeqsSi 814-e paragrafis magivrad Semdegi da-
nawesia Casmuli: „ukan dabrunebis moTxovna gamoricxulia,
Tu: mimRebs SeeZlo evarauda, rom Semsrulebels surda ga-
dacema, miuxedavad imisa, arsebobs Tu ara am muxlis pirveli
nawilis pirobebi“ (ssk-is 976 II g).
danawesi, romelSic yvelaze metad naTelyofs, Tu ram-
denad aris kondiqciuri ukumoTxovna, valdebulebiTi sa-
fuZvlis aranamdvilobis ganmapirobebel mizezze, rogorc
wanamZRvarze, damokidebuli, gsk-is 817-e paragrafis me-2 wi-
nadadebaa. germanuli sasamarTlo praqtika ukve karga xania am
danawesis gamoyenebisas gadamwyvetad miiCnevs aranamdvilo-
bis safuZvels. amkrZalavi normis darRvevis samoqalaqo-sa-
marTlebrivi Sedegebi unda ganisazRvros am normis miznidan
gamomdinare. konigis mixedviT297, amgvari damokidebuleba
aranamdvilobis safuZvelsa da kondiqciur moTxovnas Soris
ufro naTlad unda gacxadebuliyo. es iqneboda calsaxad
ufro daxvewili gadawyveta, vidre germaniaSi dRemde moq-
medi kazuisturi midgoma gsk-is 817-e paragrafis me-2 wina-
dadebis gamoyenebasTan dakavSirebiT, rodesac sasamarTlo
praqtikiT ganisazRvreba SemTxvevebi, Tu rodis SeiZleba am
danawesis gamoyeneba da rodis ar SeiZleba. amitomac gsk-is
normam ufro calsaxa formulireba hpova ssk-is 976-e muxlis
me-2 nawilis d) qvepunqtSi:

296 RG 3.7.1899 (1); RGZ 44. 136 (141).


297 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1542.

83
germaniis samoqalaqo kodeqsi saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsi
§817. kanonisa Tu zneobis muxli 976. viTom-kreditori-
normebis darRveva. Tu val- sagan moTxovnis safuZvlebi.
debulebis Sesrulebis mizani … 2. ukan dabrunebis moTxovna
mdgomareobs imaSi, rom Ses- gamoricxulia, Tu: d. moTxov-
rulebis mimRebma misi miRebiT na dabrunebis Taobaze baTili
daarRvia kanonis an zneobis savalo xelSekrulebis Ses-
normebi, ...., Tu aseT darRvevaSi rulebisas ewinaaRmdegeba baTi-
brali miuZRvis Semsrulebels lobis Sesaxeb normaTa dacviT
garda im SemTxvevebisa, rodesac funqcias.
Sesruleba mdgomareobda val-
debulebis kisrebaSi; aseTi val-
debulebis Sesrulebis mizniT
Sesrulebulis ukan dabrunebis
moTxovna dauSvebelia.

es magaliTi naTelyofs, Tu rogor iqca germaneli profe-


soris naazrevi qarTul kanonad.

4. kanonproeqtis kritika
kanonproeqti, ra Tqma unda, ar darCenila kritikis gareSe
da es kritika, saboloo jamSi, arc Tu ise umniSvnelo punq-
tebs exeboda. isini kanonproeqtis saqarTveloSi xorcSesx-
mis Semdeg gansakuTrebiT mniSvnelovania CvenTvis, amitomac
detalurad SevecdebiT maT gadmocemas.
konigis proeqtma misi gamoqveynebisTanave sakmaod cxare
diskusia gamoiwvia da ZiriTadad gakritikebuli iyo298. dai-
wunes imitom, rom ar Seicavda raime arsobrivad axals da mxo-
lod sasamarTlo praqtikis recefciiTa da redaqtirebiT
Semoifargleboda299. marTalia, avtori Seecada „martivi da
calsaxa wesebi SeemuSavebina, romlebic sasamarTlo praqti-
kas saSualebas miscemda swrafad da umtkivneulod daeZlia
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis yoveldRiuri proble-

298 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2; Lieb, Das Bereicherungs-


recht de lege ferenda, NJW 1982, 2034 da Semdgomi gverdebi; Grunsky, AcP 182 (1982),
462 da Semdgomi gverdebi.
299 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2; Lieb, Das Bereicherungs-
recht de lege ferenda, NJW 1982, 2040.

84
mebi300“, Tumca saeWvod miiCnies kondiqciuri samarTlis ar-
sebuli mdgomareobis gaTvaliswinebiT amis SesaZlebloba301.

a. Sesrulebis kondiqciis kritika


Sesrulebis kondiqciis SemTxvevaSi kondiqciuri urTier-
Tobis mxareebi arian Semsrulebeli da viTom-kreditori,
anu mimRebi, romelsac miRebulis SenarCunebisaTvis Sesaba-
misi samarTlebrivi safuZveli ar aqvs. SesrulebisaTvis au-
cilebelia sxvisi qonebis gacnobierebuli Sevseba, Tumca es
arasakmarisia. Semsrulebeli am SevsebiT konkretul mizans
unda isaxavdes, rogoric aris, magaliTad, valis dafarva an
axali valdebulebis warmoSoba (realuri Cuqebisas). am e. w.
valis dafarvis miznis gansazRvra garigebis dari302 moqmede-
baa303 da sasamarTlo praqtikasa304 da literaturaSi305 gabato-
nebuli mosazrebis Tanaxmad, saeWvoobisas obieqturi mimRe-
bis Tvalsawieridan unda ganimartos, Tumca konigi amaze
uars acxadebs306. es Taviseburi „revolucia nebis gamoxatvis
samarTlisa307“, romelic gansakuTrebiT sam pirs Soris ur-
TierTobaSi xdeba aqtualuri, Znelad Tu SeiZleba gavamarT-
loT308. magaliTad, kondiqciur samkuTxedSi309, rodesac mi-

300 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1519.
301 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.
302 germanuli Rechtsgeschäftsähnliche Handlung (qarTulad savaraudod `garige-
bisdari moqmedeba~) gulisxmobs samarTlebriv aqts, romelic miuxedavad
imisa, rom ar warmoadgens garigebas, calke aRebuli, an sxva moqmedebebTan
erTad iwvevs kanoniT gansazRvrul samarTlebriv Sedegs.
303 BGHZ 106, 166; BGHZ 111, 386.
304 BGHZ 40, 274; BGHZ 72, 249; BGHZ 105, 365, 369; BGHZ 122, 46, 50 da Semdegi
gverdi; BGH ZIP 1999, 435, 437; BGH NJW 2005, 60.
305 Beuthien, Zweckerreichung und Zweckstörung im Schuldverhältnis, 292; Hagmann-Lau-
terbach, Der Zusammenhang zwischen dem finalen Leistungsbegriff im Bereicherungsrecht
und den Erfüllungslehren, 156 da Semdgomi, 174; Hassold, Zur Leistung im Dreipersonen-
verhältnis – Anweisung und Vertrag zugunsten Dritter als Modell –, 14; Seibert, JZ 1981, 384;
Bülow, JuS 1991, 531; Gernhuber, Die Erfüllung und ihre Surrogate, § 5 III 4; Muscheler/
Bloch, JuS 2000, 734; Sead. damatebiTi literatura Beckhaus, Die Rechtsnatur der
Erfüllung, 64 sq. 423.
306 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1541.
307 Thomale, Leistung als Freiheit, 24.
308 Thomale, Leistung als Freiheit, 24.
309 kondiqciuri urTierToba, romelSic sami piria CarTuli, mis yvelaze

85
TiTeba naklovania, gadamwyvetia, Seeracxeba Tu ara miTiTeba
mimTiTebels. Tu, magaliTad, banki Tavisi klientis kredi-
tors uxdis ormags ise, rom klienti aq arafer SuaSia, es ga-
daxda klients ar Seeracxeba Sesrulebad kreditoris winaSe,
amitomac, es zedmeti Tanxa ukan unda moiTxovos ara klient-
ma Sesrulebis kondiqciiT, aramed pirdapir bankma araSesru-
lebis kondiqciiT. igive wesi moqmedebs im SemTxvevaSi, ro-
desac icoda miTiTebis gamoxmobis, an ararsebobis Sesaxeb310;
mas ar aqvs ra ufleba ivaraudos, rom amgvari gaSualebuli
gadaxdiT movales mis winaSe surda Sesruleba. mimTiTebels,
damoukideblad miTiTebuli mimRebis311 codna-arcodnisa, ar
Seeracxeba miTiTeba, Tu mas ar SeiZleba mivaweroT es moCve-
nebiTi samarTlebrivi faqti312, anu mas arafriT gamouwvevia
is313.
es Seracxvis mixedviT gadawyveta314 konigma Tavis proeqtSi
gadaiRo. kanonproeqtis Sesabamisi norma Semdegnairad aris
formulirebuli:

gavrcelebul SemTxvevas warmoadgens e. w. `miTiTebis SemTxveva~ rodesac


movale uxdis ara uSualod Tavis kreditors, aramed kreditoris kredi-
tors.
310 BGH ZIP 2003, 69, 71; BGH NJW 2001, 2880, 2881; BGHZ 88, 232, 236.
311 Anweisungsbegünstigte – `miTiTebuli mimRebi~, anu piri, romelic iRebs ga-
Sualebul Sesrulebas mesame piris mier ganxorcielebuli miTiTebis safuZ-
velze.
312 Scheintatbestand – garkveuli garemoebebis gamo Seqmnili samarTlebrivi
faqtis arsebobis iluzia, rac qarTulad savaraudod moCvenebiT samarTle-
briv faqtad unda vTargmnoT.
313 BGH NJW 2001, 2880, 2881; BGH NJW 2004, 1315, 1316; BGH NJW 2005, 3213, 3214.
314 es e. w. Zurechnungsgedanke, rodesac gadamwyvetia, Tu ramdenad Seeracxeba
miTiTeba mis savaraudo gamcems.

86
konigis kanonproeqti saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsi

4.1. (1) vinc 1-li paragrafis 1-li muxli 988. viTom-kreditoris


nawilis315 mixedviT sakuTari miTiTebiT Sesrulebis Sedege-
kreditoris miTiTebis safuZvel­ bi. 1. pirs, romelic 976-e mux-
ze mesame pirs gadascems raimes, lis Tanaxmad raimes gadascems
SeuZlia ukan gamoiTxovos mesame pirs viTom-kreditorze
Sesruleba viTom-kreditorisagan miTiTebiT, SeuZlia Sesrule-
ise, TiTqos misTvis gadaeces bulis gamoTxova viTom kredi-
raime. Tu viTom-kreditors ar torisagan ise, TiTqos misTvis
Seeracxeba miTiTeba, maSin ukan gadaeces raime. Tu viTom-kred-
dabrunebis moTxovna mimarTulia itoris miTiTeba saeWvoa, maSin
mxolod mesame piris winaaRmdeg. ukan dabrunebis moTxovna Sei-
Zleba gamoyenebuli iqnes mx-
olod mesame piris mimarT.
konigis kanonproeqtis teqsti da qarTuli teqsti erTma-
neTs zustad ar Seesatyviseba, Tumca saboloo jamSi, for-
mulirebis uzustobis miuxedavad, qarTuli danawesic ka-
nonproeqtis am normis azrs mainc sworad gadmoscems, magram
germanuli iuridiuli literaturis kritika swored rom
konigis mier Seqmnili normis winaaRmdegaa mimarTuli. man,
marTalia, gadaiRo Seracxvis principi, magram uari Tqva da-
farvis miznis mimRebis Tvalsawieridan ganmartvaze da gsk-is
362-e paragrafisa da 812-e paragrafis 1-li nawilis 1-li wina-
dadebis 1-li alternativis mixedviT Sesrulebis identurad
aRqmaze316. am SemTxvevaSi ki avtoris mier miznad dasaxuli
kondiqciuri samarTlis gamartiveba fuW miswrafebad rCeba,
radgan kanoni ar Seicavs am mesame piris mimarT ganxorciele-
buli gadaxdis Seracxvis kriteriumebs. amis sapirispirod
zogad valdebulebiT samarTalSi mowesrigebuli valis da-
farvasa da usafuZvlo Sesrulebas Soris paraleluri kav-
Siris aRiareba gzas gaxsnida garigebebis Sesaxeb moZRvrebis
farglebSi SemuSavebuli Seracxvis kriteriumebisaken317.
konigi Tavis kanonproeqtSi am SemTxvevebis gadawyvetas
samarTlianobis princips gadaulocavs, rasac yovelTvis ar
mivyavarT samarTlian Sedegamde. magaliTad, mxolod samarT-

315 kanonproeqtis 1-li paragrafis 1-li nawili Seesatyviseba ssk-is 976-e


muxlis 1-el nawils.
316 Thomale, Leistung als Freiheit, 24, ufro detalurad ki 163-e da Semdgom gverdebze.
317 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.

87
lianobis principis mixedviT SeuZlebelia moCvenebiTi mova-
lis mier moCvenebiTi cesionerisaTvis gadacemuli Sesrule-
bis gadawyveta. aseve meore sakiTxi – gamcemis Tvalsawieri,
Tu mimRebis Tvalsawieri unda iyos gadamwyveti kondiqciur
samkuTxedSi – aseve SeuZlebelia mxolod samarTlianobis
kriteriumis gamoyenebiT gadavwyvitoT, yovelgvari dogma-
turi xelmosaWidis gareSe.
konigis mixedviT, am SemTxvevaSi gadamwyveti unda iyos gam-
cemis Tvalsawieri, radgan mimRebi TavisTavad aris daculi
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis Sesabamisad, abrunebs ra
gamdidrebas mxolod im odenobiT, ra odenobiTac jer kidev
gamdidrebulia. Tumca is faqti, rom mimRebis mxolod gsk-is
818-e paragrafis me-3 nawilis mixedviT dacva arasakmarisia,
germanul samarTalSi didi xania aRiarebulia318. ukve raixis
sasamarTlos cnobili „safosto miTiTebis gadawyvetilebi-
dan319“ moyolebuli. SemTxveva mdgomareobda SemdegSi: fos-
tis moxelem samsaxureobrivi mdgomareobis borotad ga-
moyenebiT miuTiTa fostis ganyofilebas da gadaaricxvina
garkveuli Tanxa Tavisi kreditorisaTvis. piradad mas fos-
tisaTvis araferi gadauxdia. mogvianebiT sasamarTlo davis
sagans warmoadgenda, hqonda Tu ara fostas adresatisagan
gadaxdili Tanxis kondicirebis ufleba, Tu es Tanxa fostis
moxelisagan unda moeTxova, romelmac gaayalba miTiTebebi.
zemoT moyvanili argumenti, rom mimRebis interesebi sakma-
risadaa daculi gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis Sesaba-
misad, aqac ZalaSi iyo, Tumca sasamarTlom mainc miiCnia, rom
mimRebs „ar miuRia imaze meti, vidre ekuTvnoda da ar iyo usa-
fuZvlod gamdidrebuli320“. anu ar daabrunebina ukan miRebu-
li, radgan fostis mier motyuebiT ganxorcielebuli gadax-
da misi viTom-kreditoris kreditorisaTvis, am ukanaskneli
mier sakuTari movalis mxridan ganxorcielebul gadaxdad
aRiqmeboda. amrigad, sasamarTlos gadawyvetilebis mixed-
viT, calsaxa iyo, rom mimRebis dacvis uzrunvelsayofad mxo-
lod e. w. „konkretuli ndobis dacva321“ sakmarisi ar aris322.
318 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.
319 RGZ 60, 24.
320 RGZ 60, 29.
321 igulisxmeba miRebulis SenarCunebis ndobis dacva gsk-is 818-e paragraf-
is me-3 nawilis mixedviT.
322 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.

88
b. xelyofis kondiqciis kritika

rac Seexeba kanonproeqtSi xelyofis kondiqcias, aqac qar-


Tuli kanoni sityva-sityviT ar imeorebs germanuli origi-
nalis teqsts. kanonproeqtis Sesabamisi norma Semdegnairad
aris formulirebuli:

konigis kanonproeqti saqarTvelos samoqalaqo


kodeqsi
2.1. (1) vinc sxvis sakuTrebas, sxva muxli 982. sxvisi samarTlebrivi
uflebas, an qonebrivi sikeTes sikeTis xelyofis Sedegebi. 1.
xelyofs, am ukanasknelis Tanx- piri, romelic xelyofs meore
mobis gareSe gankargvis daxar- piris samarTlebriv sikeTes
jvis, sargeblobis, SeerTebis, misi Tanxmobis gareSe gan-
Serevis, gadamuSavebis an sxvag- kargvis, daxarjvis, sargeblo-
varad xelyofiT, uflebamosil bis, SeerTebis, Serevis, gada-
pirs unda aunazRauros misi muSavebis an sxva saSualebiT,
saerTo Rirebuleba. movalea aunazRauros ufle-
bamosil pirs amiT miyenebuli
ziani.

pirvel rigSi, rac TvalSi gvxvdeba am ori danawesis Sepi-


rispirebisas, es aris germanuli originalisagan gansxvavebiT
qarTul teqstSi naxsenebi zianis anazRaureba323, rac araswo-
ria da savaraudod mTargmnelis Secdomas unda mivaweroT.
usafuZvlo gamdidrebis samarTali ar aris zianis anazRau-
rebis samarTali, aramed qonebis usafuZvlo gadadinebis
ukuqcevis samarTali. kondiqciuri moTxovna SeiZleba war-
moiSvas maSinac, rodesac uflebamosil pirs amiT araferi ar
daaklda da ar warmoiSvas, miuxedavad meore pirisaTvis miye-
nebuli zianisa, Tu sxvisi qonebis xelmyofma am zianis sanac-
vlod araferi ar miiRo.
TviTon konigis mier SerCeuli gadawyveta Tavis droze
gakritikebuli iyo imis gamo, rom iyenebda „qonebrivi sike-
Tis“ cnebas324, rac xelyofili samarTlebrivi poziciis da-
xasiaTebisaTvis Zalze zogadia325. es cneba saboloo jamSi
323 arasworad akeTeben aqcents zianze aseve qoCaSvili (roman Sengelias 70
wlisadmi miZRvnili saiubileo krebuli, 291) da yandaSvili, adamianis ufle-
baTa dacvis konstituciuri da saerTaSoriso meqanizmebi, 193.
324 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1554.
325 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.

89
arafrismTqmelia da gadauwyvetels tovebs praqtikaSi war-
moSobil mTavar problemebs. literaturaSi gamoTqmuli mo-
sazrebis Tanaxmad, ukeTesi iqneboda „sasamarTlo praqtikis
mier miniWebuli gasxvisebis monopoliis326“ Sinaarsis mqone
cnebis dafiqsireba, ra SemTxvevaSic calsaxa gaxdeboda, rom
xelyofis obieqti ar SeiZleba iyos, magaliTad, meore pi-
risaTvis moqmedebisagan Tavis Sekavebis moTxovnis ufleba
sakonkurencio samarTlis wesebis mixedviT327. es kritika au-
cileblad gasaTvaliswinebelia aseve qarTul samarTalSic,
sadac am obieqtis aRmniSvneli cneba aranakleb farToa da
sadac ar mimdinareobs diskusia imasTan dakavSirebiT, Tu ra
SeiZleba gaxdes xelyofis sagani da ra ar SeiZleba gaxdes.
arc Tu ise calsaxaa konigis gadawyvetileba, condictio ex
iniusta causa-s (usamarTlo safuZvlidan gamomdinare kondiq-
cia) kanonproeqtSi SetanasTan dakavSirebiT, romelzec gsk-
is mamebma Tvis droze uari Tqves. es kondiqcia ssk-is 978-e mu-
xlSia dafiqsirebuli da exeba SemTxvevas, rodesac erTi piri
meores, ara valdebulebis Sesrulebis mizniT, aramed muqaris
an iZulebis safuZvelze gadascems raimes. gadacemulis ukan
moTxovna SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu mimRebs ar gaaCnda
gadacemis moTxovnis ufleba, risi mtkicebis tvirTic mas-
ve ekisreba. am kondiqciisaTvis adgilis miCena Sesrulebis
kondiqciebs Soris da misi pasuxismgeblobis masStabad Ses-
rulebis kondiqciis masStabis aRiareba, arc Tu ise gamarT-
lebuli Cans. condictio ex iniusta causa, romelic romis samarT-
lidan modis, iq xelyofis da ara Sesrulebis kondiqciad iyo
aRiarebuli. amasve aRiarebs Tavad konigic, rodesac ambobs,
rom iZulebis, an muqaris safuZvelze gadaxda ar xdeba solven-
di causa, anu saxeze ar gvaqvs sxvisi qonebis gacnobierebuli da
mizanmimarTuli Sevseba328. amas emateba is garemoebac, rom av-
tori uars ambobs gamcemis mier ganxorcielebuli gadaxdis
dafarvis miznis ganmartvaze misi mimRebis Tvalsawieridan.
es ase rom ar iyos, kidev iqneboda SesaZlebeli iZuleba-muqa-
ris safuZvelze gadaxdilis Sesrulebad miCneva. magaliTad,
garigebebis Sesaxeb moZRvrebis mixedviTac muqaris an iZu-
lebis ZaliT gamoxatuli neba ar ganixileba, rogorc arara,
gansxvavebiT vis absoluta-s (absoluturi fizikuri Zalis) ga-
326 Esser/Weyers, Schuldrecht BT II/2, § 50 I 1.
327 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.
328 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1543.

90
moyenebiT moqmedebis iZulebisagan, rodesac pirs arCevanis
Tavisufleba srulad mospobili aqvs. pirvel SemTxvevaSi
miiCneva, rom gamomxatvelis nebis avtonomiuroba srulad ar
aris ugulvebelyofili. amrigad, Tu ganxorcielebuli ga-
daxdis dafarvis mizans mimRebis Tvalsawieridan ganvmarta-
vdiT, kidev SeiZleboda Sesrulebaze, rogorc sxvisi qonebis
gacnobierebul da mizanmimarTul Sevsebaze saubari, magram,
Tu am dafarvis mizans gadamxdelis Tvalsawieridan aRviq-
vamT, iZulebiT gadaxda veRar CaiTvleba Sesrulebad. koni-
gis mier SemoTavazebuli gamarTleba am moTxovnisa Semde-
gia: muqaris, an iZulebis meSveobiT gadaxdisas gadamxdels,
Cveulebriv, aqvs Tanxis ukan moTxovnis deliqturi ufleba
gsk-is 826-e paragrafis, aseve 823-e paragrafis me-2 nawilisa
da Sesabamisi sisxlis samarTlebrivi danawesis urTierTkav-
Siris mixedviT, Tumca condictio ex iniusta causa-s mixedviT ukan
moTxovnas is upiratesoba aqvs, rom momTxovnis wamyenebeli
valdebuli ar aris amtkicos deliqturi moTxovnis winapi-
robebi. rac Seexeba Sesrulebis kondiqciis winaSe condictio
ex iniusta causa-s upiratesobas, am ukanasknelis gamoyenebis
SemTxvevaSi ar arsebobs gadaxdis usafuZvlobis mtkicebis
valdebuleba, am dros aseTi safuZvlis arseboba unda amtki-
cos mopasuxem. am kondiqciis gamoyenebis sferod, saboloo
jamSi, mainc mxolod marginalur SemTxvevaTa wre rCeba, rad-
gan, Cveulebriv, muqara-iZulebis safuZvelze gadamxdeli an
deliqturi moTxovnis winapirobebis damtkicebas SesZlebs,
an Sesrulebis samarTlebrivi safuZvlis ararsebobisa. am mi-
zezebis gamo, mocemulma kondiqciam Tavis droze adgili ver
hpova gsk-Si329.

g. kondiqciuri pasuxismgeblobis farglebi


konigis mier SemoTavazebuli gadawyveta, rodesac is kon-
diqciur pasuxismgeblobas calkeuli kondiqciis tipisda
mixedviT yofs, calsaxad momgebiania da saSualebas iZleva
Tavidan aviciloT araerTi dogmaturi gaurkvevloba, ro-
melTa gadaWrac gsk-is kanonmdebelma mosamarTles gadau-
loca. rogorc zemoT vaxseneT, kanonproeqti asxvavebs oTxi
tipis kondiqcias da cal-calke awesrigebs ukumoTxovnis
329 Schelchteriem, Restitution und Bereicherungsausgleich in Europa II, 88; Sdr. König,
ungerechtfertigte Bereicherung, 157 da Semdgomi gverdebi.

91
farglebs. es srulebiT gamarTlebulia, radgan arasworia
sxvisi qonebis xelmyofi pirisa da aranamdvili xelSkrule-
bis safuZvelze Sesrulebis mimRebis pasuxismgeblobis erT
Targze gamoWra. magaliTis saxiT SeiZleba saldos Teoriis
moyvana. am Teoriis kodificireba, konigis kanonproeqtis
erT-erTi mTavari damsaxurebaa da amaze detalurad qvemoT
gveqneba saubari, Tumca aqve unda aRiniSnos, rom aranamdvi-
li ormxrivi xelSekrulebidan pasuxismgeblobis fargle-
bi kanonproeqtSi, da misi gavliT ssk-Sic, detalurad aris
gawerili, rac qarTuli kanonis upiratesobas warmoadgens
gsk-is mimarT, sadac dRemde gaurkvevelia, Tu ra wesis mixed-
viT unda moxdes ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis uku-
qceva, Tavdapirveli, Tu modificirebuli saldos Teoriis,
flumes330 „qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyvetilebis“
Teoriis mixedviT, Tu kanarisis331 „sapirispiro Sesrulebis
kondiqciis Teoriis“ Sesabamisad332.
Tumca TiToeuli kondiqciis pasuxismgeblobis farglebis
calke mowesrigebac ar darCenila iuridiuli literaturis
mxridan kritikis gareSe333. mis mTavar nakls arasistemuroba
warmoadgens. magaliTad, sam pirs Soris urTierTobaSi, ro-
desac miTiTeba ar Seeracxeba viTom-kreditors, konigis ka-
nonproeqti uSvebs imas, rom mimRebma pirdapir gadamxdelis
winaSe agos pasuxi (ssk-is 988-e muxlis 1-li nawilis me-2 wi-
nadadeba) da misi pasuxismgeblobis farglebi ganisazRvreba
Sesrulebis kondiqciis movalis pasuxismgeblobis fargle-
bis mixedviT, Tumca amgvari gadawyvetis gamarTleba SeuZle-
belia mxareTa interesebis awon-dawonvis meSveobiT, radgan
viTom-miTiTebuli gadaxdas SecdomiT sakuTari interese-
bis Sesabamisad miiTvlis. mas unda miTiTebuli mimRebisa-
Tvis gadaxdiT gaTavisufldes sakuTari valdebulebisagan
viTom-kreditoris winaSe. interesTa gadanawileba amgvarad
Seesatyviseba ara Sesrulebis kondiqciis, aramed regresis
kondiqciis SemTxvevas, rodesac piri sxvis vals SecdomiT
rogorc sakuTars ise istumrebs.
kritikis Semdeg punqts warmoadgens gsk-is 822-e paragra-
fis (ssk-is 989-e muxlis) mixedviT pasuximgebeli da gsk-is

330 Flume, AcP 194 (1994), 439; Flume, 152.


331 Canaris, FS W. Lorenz (1991), 20 da Semdgomi gverdebi; Larenz/Canaris, Schul-
drecht BT II/2, § 73 III 2.
332 TiToeul am Teoriaze qvemoT dawvrilebiT gveqneba saubari.
333 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 3 IV 2.

92
816-e paragrafis 1-li nawilis me-2 winadadebis (990-e muxlis)
mixedviT pasuxismgebeli kondiqciis movalis pasuxismgeblo-
bis gansxvavebuli masStabi. pirveli pasuxs agebs rogorc Ses-
rulebis kondiqciis movale (ssk-is 989-e muxlis me-2 nawili),
xolo meore rogorc xelyofis kondiqcis movale (ssk-is 990-e
muxlis me-2 nawili), miuxedavad imisa, rom es orive kondiqcia
pasuxismgeblobis masStabis mxriv yvelaze axlos danaxarje-
bis kondiqciasTan dgas. orive SemTxvevaSi mniSvnelovania,
rom usasyidlod SeZena ar moxdes mesame piri xarjze, Tumca
usasyidlod SemZens unda hqondes aseve SeZenilze, rogorc
fufunebis saganze miTiTebis ufleba. es principi ki yvelaze
metad danaxarjebis kondiqciis SemTxvevaSia gamokveTili.

5. Sejameba
germaniaSi konigis kanonproeqtma dRis sinaTle ver ixila,
im gagebiT, rom is kanonad ver iqca. 1984-e wels iusticiis
saministros mier wamowyebuli valdebulebiTi samarTlis
reforma Seexo mxolod naklovani Sesrulebidan warmoSo-
bil zogad pasuxismgeblobasa da am pasuxismgeblobas nasyi-
doba-nardobis SemTxvevaSi, aseve xandazmulobis vadebs334.
germaniis usafuZvlo gamdidrebis samarTali gsk-is miRebi-
dan dRemde ucvleli rCeba, Tumca es ver iqneba safuZveli
konigis proeqtis Rirebulebis uaryofisa335. ori aTwleulis
Semdeg masze miuTiTeben, rogorc gasuli saukuneSi ganxor-
cielebul kondiqciuri danawesebis yvelaze warmatebul Se-
jamebaze336. miCneulia, rom konigma moaxerxa moeZebna oqros
Sualedi TiToeuli sakiTxis detalur mowesrigebasa da ga-
dametebul regulirebas Soris337.
usafuZvlo gamdidrebis samarTali verasodes iqneba amo-
mwuravad mowesrigebuli mxolod kanonis normebis safuZ-
velze. misi jerovani funqcionirebisaTvis aucilebelia
harmonia am normebsa da maTi ganmartebis gzebze praqtikasa,
Tu samarTlis moZRvrebaSi338. mocemuli garemoebebis gamo,
qarTvelma kanonmdebelma gadmoiRo ara saukuneze metis gan-
334 Abschlussbericht der Kommission zur Überarbeitung des Schuldrechts, 15.
335 Bartels, RabelsZ 78 (2014), 4.
336 Zimmermann, OJLS 15 (1995), 424; Grunsky, AcP 182 (1982), 462 da Semdegi gverdi.
337 Zimmermann, OJLS 15 (1995), 425.
338 Zimmermann, OJLS 15 (1995), 425.

93
mavlobaSi ucvlelad darCenili gsk-is danawesebi, aramed
swored konigis kanonproeqti. mis mimarT gamoTqmuli kri-
tikisda miuxedavad, kanonproeqtis gadmoReba mainc swori
gadawyvetileba iyo. srulebiT SesaZlebelia, rom proeqtis
Rirebuleba amoiwureba mxolod sasamarTlo praqtikis mier
aRiarebuli principebis sistematizirebiTa da redaqtire-
biT da is ar Seicavs avtoris originalur gadawyvetebs, Tum-
ca mxolod sistematizireba-redaqtirebac ki calke aRebuli
sakmaod rTuli amocanaa. qarTuli samarTlisaTvis ki amgvar
proeqtze orientireba iyo erTaderTi SesaZlebloba, germa-
nuli usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mTliani konceptis
da ara mxolod calkeuli danawesebis gadmoRebisa. kanonmde-
beli qarTul kanonSi mxolod gsk-is 812-e da Semdgomi para-
grafebis analogis SeqmniT rom Semofargluliyo, es germanu-
li usafuZvlo gamdidrebis samarTlis naxevrad gadmoRebis
tolfasi iqneboda. germanulma sasamarTlo praqtika da sa-
marTlis moZRvreba ukve saukuneze metia am paragrafebis Si-
naarsis dakonkreteba-ganviTrebiTaa dakavebuli da xSirad
iseT Sinaarss debs am danawesebSi, rac maTi sityva-sityviTi
ganmartebidan pirdapir ar gamomdinareobs. Sesabamisad, kon-
nigis kanonproeqti iyo erTaderTi gza germanuli usafuZ-
vlo gamdidrebis samarTlis mTlianad mocvisa da gadmoRe-
bisa. amgvarad iqca germaneli profesoris kanonproeqti misi
Seqmnidan Teqvsmeti, xolo avtoris gardacvalebidan ToTx-
meti, wlis Semdeg kanonad da samaradJamod asaxavs misi Sro-
mis Sedegs saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi.

6. ssk-is kondiqciaTa sistemis Semdgomi mimoxilva


da misi winapirobebis dakonkreteba qarTul
iuridiul literaturasa sasamarTlo praqtikaSi
Sesrulebis kondiqciaTa sistema saqarTveloSi identuria
germanuli 812-e paragrafis 1-li nawilis Sesrulebis kondi-
qciebis, radgan Sesrulebis kondiqciis amosavali SemTxvevis
garda – condictio indebiti (ssk-is 976-e muxlis 1-li nawilis a)
qvepunqtis 1-li varianti) – kidev or sxva Sesrulebis kondi-
qciasac icnobs, condictio ob causam finitam (ssk-is 976-e muxlis
1-li nawilis a) qvepunqtis me-3 varianti) da condictio causa data
causa non secuta/condictio ob rem (ssk-is 977-e muxli).

94
germaniis samoqalaqo kodeqsi saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsi
§812. qonebis gadacemis moTx- muxli 976. viTom-kreditori-
ovnis ufleba. (1) piri, vinc sagan moTxovnis safuZvlebi.
samarTlebrivi safuZvlis 1. pirs, romelmac sxvas val-
gareSe sxva piris mier val- debulebis Sesasruleblad
debulebis Sesrulebis ... xar- raime gadasca, SeuZlia mosTxo-
jze raimes iZens, valdebulia, vos viTom-kreditors (mimRebs)
miRebuli gadasces mas. aRniSnu- misi ukan dabruneba, Tu: a. val-
li valdebuleba arsebobs debuleba garigebis baTilobis
an sxva safuZvlis gamo ar arse-
bobs,
maSinac, rodesac samarTle- ar warmoiSoba an Sewyda Semd-
brivi safuZveli mogvianebiT gomSi;
gauqmda
an garigebis Sinaarsis mixed- muxli 977. gadacemuli qonebis
viT valdebulebis SesrulebiT ukan dabrunebis moTxovnis
dasaxuli Sedegi ar dgeba. dauSvebloba. 1. pirs, romelic
meore pirs gadascems raimes ara
valdebulebis Sesasruleblad,
aramed im mizniT, rom am ukanask-
nelma Seasrulos an ar Seasru-
los raime moqmedeba, SeuZlia
gadacemulis gamoTxova, Tu
meore piris
moqmedeba ar Seesabameba mosal-
odnel mizans.
2. ukan dabrunebis moTxovna gam-
oricxulia, Tu:
a. miznis miRweva Tavidanve Seu-
Zlebeli iyo da gadamcemma es
icoda, an
b. gadamcemma miznis miRwevas
arakeTilsindisierad SeuSala
xeli.
arasworia da qarTuli samarTlis kondiqciaTa sistemis
339

vergagebas emyareba mosazreba340, romlis mixedviTac valde-


bulebis safuZvlis Semdgomi gauqmeba, rogorc kondiqciu-

339 farTo gagebiT es kondiqciac condictio ob rem-is cnebis qveS erTiandeba.


340 CaCava, moTxovnebis da moTxovnis safuZvlebis konkurencia kerZo samar-
TalSi, gv. 144.

95
ri moTxovnis winapiroba, ssk-is 427-e da Semdgom muxlebze
miuTiTebs. es muxlebi mowesrigebulia TavSi „valdebulebis
Sewyveta SesrulebiT“ da iq mowesrigebul normebs kondiqci-
is samarTlis gagebiT Sesrulebis safuZvlis Semdgom gauqme-
basTan araferi aqvs saerTo. ssk-is 976-e muxlis 1-li nawilis
a) qvepunqtis me-3 variantSi mowesrigebuli kondiqcia (con-
dictio ob causam finitam) gamoiyeneba maSin, rodesac, marTalia,
Sesrulebis momentSi samarTlebrivi safuZveli saxeze iyo,
Tumca mogvianebiT is samudamod gauqmda341. amis gamo am kon-
diqciis gamoyenebis sferos SeiZleba warmoadgendes, maga-
liTad, garigebis Secilebis Sedegad gaqarwylebis SemTxveva,
Tumca xSirad am SemTxvevaSic condictio indebiti gamoiyeneba342.
ssk-is 976-e muxlis me-2 nawilis a) da d) qvepunqtebi iTva-
liswinebs kondiqciis gamoricxvis safuZvlebs. Sesrulebis
kondiqcia gamoricxulia, Tu Sesruleba Seesabameboda zneo-
briv valdebulebas, Sesrulda xandazmuli moTxovna, SemZens
SeeZlo evarauda, rom Semsrulebelma Seasrula, miuxedavad
imisa, rom icoda safuZvlis ararsebobis Sesaxeb, anu Segnebu-
lad gaamdidra mimRebi, an aranamdvili garigebis Sesrulebis
ukumoTxovna ewinaaRmdegeba aranamdvilobis ganmsazRvreli
normis mizans. amgvarad, Sesrulebis kondiqciis gamomri-
cxveli garemoebebi qarTul samarTalSic isevea mowesrige-
buli, rogorc gsk-is 814-e da 817-e paragrafis me-2 winada-
debaSi, xandazmuli valis Sesrulebis CaTvliT – gsk-is 812
paragrafis 1-li nawilis me-2 winadadebisa da 214-e paragra-
fis me-2 nawilis urTierTkavSiri.

341 Palandt/Sprau, § 812 Rn. 23.


342 Palandt/Sprau, § 812 Rn. 26.

96
germaniis samoqalaqo kodeqsi saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsi
§814. valis ararsebobis Ses- muxli 976. viTom-kreditori-
axeb codna. dauSvebelia val- sagan moTxovnis safuZvlebi.
debulebis Sesrulebis mizniT ... 2. ukan dabrunebis moTxovna
ganxorcielebuli Sesrulebis gamoricxulia, Tu:
ukan moTxovna, Tu Semsrulebel-
ma icoda, rom igi ar iyo valdebu- a. Sesruleba Seesabameba zneo-
li Sesrulebaze an Tu Sesruleba briv movaleobebs, an
Seesabameboda zneobriv mova-
leobas an mxedvelobaSi misaReb g. mimRebs SeeZlo evarauda,
zrdilobis normebs. rom Semsrulebels surda ga-
dacema, miuxedavad imisa, arse-
bobs Tu ara am muxlis pirveli
nawilis pirobebi, anda

§813. valdebulebis Sesruleba b. gavida xandazmulobis vada,


Sesageblis miuxedavad. (1) val- an
debulebis Sesrulebis mizniT
ganxorcielebuli Sesruleba
SeiZleba aseve iqnes ukan moTx-
ovnili, Tu moTxovnis uflebas
daupirispires iseTi Sesagebeli,
romliTac moTxovnis uflebis
ganxorcieleba gamoricxuli iyo
xangrZlivi drois ganmavlobaSi.
§214 me-2 nawilis norma ucvleli
rCeba.
§214. xandazmulobis samarTle-
brivi Sedegebi. ... (2) xandazmu-
li moTxovnis uflebis dakmayo-
filebisaTvis ganxorcielebuli
Sesruleba ar SeiZleba ukan iqnes
moTxovnili maSinac ki, rodesac
Sesruleba xorcieldeba xan-
dazmulobis faqtis arcodnis
SemTxvevaSi. analogiuri wesi mo-
qmedebs rogorc xelSekrulebis
Sesabamisad aRiarebis, ise mova-
lis mier wardgenili uzrunvely-
ofis mimarT.

97
§817. kanonisa Tu zneobis norme- d. moTxovna dabrunebis
bis darRveva. Tu valdebulebis Taobaze baTili savalo xe-
Sesrulebis mizani mdgomareobs lSekrulebis Sesrulebisas
imaSi, rom Sesrulebis mimRebma ewinaaRmdegeba baTilobis Ses-
misi miRebiT daarRvia kanonis an axeb normaTa dacviT funqcias.
zneobis normebi, maSin mimRebi
valdebulia, daabrunos miRebu-
li. ukan dabrunebis moTxovna ga-
moricxulia, Tu aseT darRvevaSi
brali miuZRvis Semsrulebels
garda im SemTxvevebisa, rodesac
Sesruleba mdgomareobda val-
debulebis kisrebaSi; aseTi val-
debulebis Sesrulebis mizniT
Sesrulebulis ukan dabrunebis
moTxovna dauSvebelia.

gsk-is 812-e paragrafis 1-li nawilis me-2 variantSi mowes-


rigebuli condictio ob rem qarTul kanonSi ssk-is 977-e muxlis
1-el nawilSia gawerili. identuria misi gamoricxvis safuZ-
vlebic – ukan moTxovna gamoricxulia, Tu miznis miRweva Ta-
vidanve SeuZlebeli iyo da gamcemma es icoda, an am dasaxuli
miznis dadgomas TviTon SeuSala xeli ndobisa da keTilsin-
disierebis principis sawinaaRmdegod. rogorc zemoT vaxse-
neT, gsk-is 978-e paragrafSi mowesrigebulia condictio ob inius-
tam causam.
aseve Sesrulebis kondiqciiT ukan dasabrunebeli gamdi-
drebis moculobis gansazRvrisas gsk-is 818-e paragrafis
me-3 nawilis identurad aris mowyobili qarTuli danawesi,
garda erTi gamonaklisisa, romelTan dakavSirebiTac qvemoT
gveqneba saubari.

98
germaniis samoqalaqo kodeqsi saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsi
§818. usafuZvlo gamdidre- muxli 979. ukan dabrunebis
bidan gamomdinare moTxovnis moTxovnis farglebi. 1. ukan
uflebis moculoba. (1) ukan dab- dabrunebis moTxovna vrcel-
runebis valdebuleba vrceldeba deba SeZenilze, miRebul
miRebul sargebelze, iseve ro- sargebelze, aseve sxva yve-
gorc imaze, rasac mimRebi iZens laferze, rac mimRebma SeiZina
miRebuli uflebis safuZvelze miRebuli sagnis ganadgure-
an sazRauris saxiT SeZenili sa- bis, dazianebis an CamorTmevis
gnis ganadgurebis, dazianebisa sanacvlo anazRaurebis saxiT.
Tu CamorTmevisaTvis.
(2) Tu ukan dabruneba SeuZlebe- 2. Tu ukan dabruneba SeuZle-
lia miRebuli qonebis Tvisebis belia gadacemuli sagnis md-
gamo an Tu mimRebi sxva safuZ- gomareobis gamo an, Tu mimRebs
vlidan gamomdinare uunaroa, raime mizeziT ar SeuZlia sa-
daabrunos igi, maSin man unda gnis ukan dabruneba, maSin man
aanazRauros qonebis Rirebule- unda aanazRauros misi saer-
ba. To Rirebuleba. Rirebule-
ba ganisazRvreba gadacemis,
daRupvis, gauaresebis an sxva
safuZvlebis gamo arc sagniT
da anazRaurebis moTxovnis
uflebis warmoSobis drois
mixedviT.
(3) ukan dabrunebis an Rire- 3. ar arsebobs anazRaurebis
bulebis anazRaurebis val- movaleoba, Tu mimRebi sagnis
debuleba gamoricxulia imdenad, moxmarebis, sxvisTvis arc misi
ramdenadac mimRebi aRar gam- RirebulebiT ar gamdidrebu-
didrebula. ..... la.
4. Tu ormxrivi xelSekrulebis
mxareebma xelSekrulebis
baTilobis gamo ukan unda
daabrunon is, rac maT am xe-
lSekrulebiT miiRes, magram
erTerT mxares ar SeuZlia dab-
runeba am muxlis me-2 nawiliT
gaTvaliswinebuli safuZv-
lebis gamo, maSin mas ar ekisre-
ba ukan dabrunebis movaleoba,
Tu es gamomdinareobs samarT-
lis im normis arsidan, romlis
safuZvelzedac xelSekruleba
baTilad iqna cnobili.

99
5. Sesrulebis sagnis daRupva
an gafuWeba, risTvisac Sems-
rulebels daekisreba pasux-
ismgebloba xelSekrulebis
namdvilobis dros, yovelTvis
aTavisuflebs mimRebs anaz-
Raurebis movaleobisagan.

Sesrulebis kondiqciis safuZvelze brundeba SeZenili,


sargebeli, surogati. SeZenilis qveS igulisxmeba uSualod
SesrulebiT SeZenili, sargeblis qveS nivTis nayofi an sxva
aramaterialuri sargebeli, xolo surogati aris yvela
is Camnacvlebeli qoneba, rac ikavebs SesrulebiT miRebu-
lis adgils (sadazRveo premia ganadgurebuli nivTis nac-
vlad). naturiT ukan dabrunebis SeuZleblobis SemTxvevaSi
anazRaurdeba Rirebuleba, magram Tu naturiT dabrunebis
SeuZleblobasTan erTad mimRebi aRar aris gamdidrebuli,
aRar arsebobs arc dabrunebis valdebuleba. ormxrivi ara-
namdvili xelSekrulebis SemTxvevaSi dabrunebis valdebu-
leba gamoricxulia mxolod maSin, Tu es gamomdinareobs
samarTlis normidan, romlis safuZvelzec xelSekruleba
aranamdvilia (249-e gverdebi da Semdgomi). miRebul qonebaze
gaweuli xarjebi da am qonebidan warmoSobili qonebrivi da-
naklisi amcirebs gamdidrebis odenobas gsk-is 818-e paragra-
fis me-3 nawili (ssk-is 980-e muxlis 1-li nawili)343. am gsk-is
818-e paragrafis 1-3 nawilebTan srul SesatyvisobaSi myof
normaTa kompleqss saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi mos-
devs ori sxva danawesi, romlebsac gsk-Si analogi ar moeZeb-
nebaT. es danawesebi Seqmnilia sinalagmaturi xelSekrulebis
ukusaqcevad344.
Tu mimRebma icoda, an uxeSi gaufrTxileblobis gamo mis-
Tvis ucnobi iyo samarTlebrivi safuZvlis xarvezi (germania-
Si uxeSi gaufrTxileblobiT arcodna sakmarisi ar aris), an
moTxovna miRebulia sasamarTlo warmoebaSi, is pasuxs agebs
gamkacrebulad (gsk-is 818-es me-4 nawili, 819-e, 292-es me-2
nawili da 987-e paragrafis 1-li nawili, ssk-is 981-e muxli): 1.
gamdidrebis dabrunebis valdebuleba ganisazRvreba ssk-is
979-e muxlis 1-li da me-2 nawilisa da 980-e muxlis Sesabami-

343 Sdr. qveviT 126-e da Semdgomi gverdebi.


344 Sdr. 249-e da Semdgomi gverdebi.

100
sad, rac niSnavs imas, rom is kargavs gamdidrebis ararsebo-
baze (ssk-is 979-e muxlis me-3 nawili) miTiTebis uflebas, 2.
abrunebs braleulad miuRebel sargebels, romelic unda
mieRo nivTis sameurneo wesebis dacviT gamoyenebis Sedegad,
3. anazRaurebs braleulad miyenebul zians, 4. mas aRar aqvs
ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis Sesabamisad xarjebisa da
danaklisis anazRaurebis moTxovnis ufleba, radgan keTil-
sindisieri mimRebisagan gansxvavebiT arakeTilsindisieri
ver miuTiTebs nivTis samudamod SeZenasTan dakavSirebul
ndobaze da danaxarjebis anazRaurebis moTxovna mxolod da-
valebis gareSe sxvisi saqmeebis Sesrulebis wesebis mixedviT
SeuZlia.
xelyofis kondiqciis farglebi mowesrigebulia ssk-is
984-e da 985-e muxlebSi. ssk-is 984-e muxlis Sesabamisad xelm-
yofma unda daabrunos is, riTic gamdidrda. gamdidreba miu-
TiTebs ssk-is 979-e da 980-e muxlis 1-el nawilze. miRebul qo-
nebaze gaweuli xarjebi, gansxvavebiT Sesrulebis kondiqciis
movalisa, ar amcirebs gamdidrebis odenobas (ssk-is 984-e mu-
xlis me-2 nawili). ganzrax xelyofis SemTxvevaSi xelmyofi
abrunebs im mogebas, romelic aRemateba qonebriv danakliss
(gamkacrebuli pasuxismgebloba: ssk-is 985-e muxli). amgvarad
qarTul kondiqciur samarTalSi gvaqvs ori generaluri da-
Tqma, Sesrulebisa da xelyofis kondiqciisaTvis, pasuxismge-
blobis Tav-Tavisi specialuri farglebiT.
ssk-is 989-e muxlis Sesabamisad, Tu kondiqciis movale
usasyidlod gadascems mas mesame pirs da Tavdapirveli mo-
valisagan dakmayofileba SeuZlebelia, mesame piri pasuxs
agebs rogorc Sesrulebis kondiqciis movale (ssk-is 979-981-
e muxlebis mixedviT). amis sapirispirod, ssk-is 990-e muxlis
mixedviT, arauflebamosili piris usasyidlo da namdvili
gankargvis SemTxvevaSi, samarTlebrivi sargebelis mimRebi
piri pasuxs agebs rogorc xelyofis kondiqciis movale (ssk-
is 984-e da 985-e muxlebi).
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis sakmaod detaluri
mowesrigebisda miuxedavad, praqtikaSi misi jerovani amu-
SavebisaTvis mniSvnelovania sasamarTlosa da iuridiuli
literaturis roli normebis ukan mdgomi dogmatikis gasi-
grZeganeba-dakonkretebisas. am mxriv ki qarTuli samarTa-
li, rogorc naSromis dasawyisSi aRvniSneT, mniSvnelovnad
moikoWlebs. rogorc amas es mokle SedarebiTsamarTlebrivi

101
mimoxilva gvaCvenebs, generaluri daTqmis saxiT Camoyali-
bebuli kondiqciuri samarTlis danawesebi, maTi calkeuli
niSnebis dakonkretebis gareSe praqtikaSi ubralod ufunq-
ciod rCeba, ris dastursac qarTul sasamarTlo praqtikaSi
kondiqciuri samarTlis daumsaxureblad dakninebuli roli
warmoadgens345.
magaliTad, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos praqtika346
kondiqciuri moTxovnis winapirobebis Semowmebisas iyenebs
Semdeg formulas, romlis winapirobebic kumulatiurad
unda iyos saxeze: 1. mimRebis gamdidreba; 2. es gamdidreba
unda moxdes kondiqciis kreditoris mizez-Sedegobrivi mo-
qmedebiT; 3. Sedegi unda iyos marTlsawinaaRmdego, rac niS-
navs imas, rom mimRebs ar unda hqondes kanonieri safuZveli
am samarTlebrivi sikeTis miTvisebisa. Tu qarTuli umaRlesi
sasamarTlo praqtikis mier wamoyenebul winapirobebs germa-
nul samarTalSi moqmed principebs SevadarebT, maSin naTeli
gaxdeba maTi uzustoba da saboloo jamSi mcdaroba.
Tu cvaigert/kotcis347 mixedviT, amuSavebuli kondiqciuri
samarTali Semdegnairad xasiaTdeba: „germanul an Sveicarul
samarTalSi aravin ayenebs eWqveS im faqts, rom kondiqciuri
sarCelis kanonSi abstraqtulad gawerili winapirobebi mo-
samarTlisaTvis mxolod uSinaarso cnebebad rCebian, sanam
ar daadgens, Tu ra konturi da moxazuloba aqvT maT sasa-
marTlo praqtikaSi. amis gamo fon kemererma Tavis naSro-
mebSi „kondiqciebis tipologia“ ganaviTara da safuZlianad
miuTiTebs im garemoebaze, rom mxolod amgvari tipologiiT,
da ara zogadi kriteriumebis wamoyenebiT aris SesaZlebeli
kondiqciuri samarTlisaTvis formisa da sazRvris miniWe-
ba.“ qarTulma sasamarTlo praqtikam sapirispiro gza airCia.
maSin rodesac, germaniis samoqalaqo kodeqsTan mimarTebiT
saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi sastarto upiratesobas
flobs da fon kemereris moswavlis wyalobiT kondiqciur
moTxovnaTa tipologia CvenTan ukve Tavad kanonSia dafiq-
sirebuli da sasamarTlos mxolod erTi damatebiTi nabijis
gakeTebaRa sWirdeba kazuistikis SemuSavebis saxiT, is amis
345 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 567.
346 saq. uzenaesi sasamarTlo, ganCineba, saqme № as-3-3-2013, 25/02/2013;
ganCineba, saqme № as-1515-1430-2012, 24/12/2012; ganCineba, saqme № as-1055-989-
2012, 02/10/2012; ganCineba, saqme № as-1245-1265-2011, 31/01/2012; saqme № as-649-
610-2011, 04/10/2011.
347 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 567.

102
magivrad ukusvliT siaruls amjobinebs da tipologiis sru-
li ugulvebelyofiT sakuTar zogad da araswor kriteriu-
mebs imuSavebs kondiqciuri pasuxismgeblobisaTvis.
germanul samarTalSi Sesrulebis kondiqciis definicia
Sesrulebis kategoriis, rogorc sxvisi qonebis mizanmi-
marTuli da gacnobierebuli Sevsebis garSemo trialebs348.
es warmoadgens misi xelyofisa da sxva danarCeni kondiq-
ciebisagan gamijvnis mTavar kriteriums. yoveli sxvagvari
gamdidreba, romelic ar xdeba gacnobierebulad da mizan-
mimarTulad, SeiZleba gaxdes mxolod araSesrulebis kon-
diqciiT ukumoTxovnis sagani. dResdReobiT gabatonebuli
mosazrebis349 Tanaxmad, xelyofis kondiqciis moqmedebis
sferos SemozRudva xdeba im kriteriumiT, rom saxeze unda
iyos sxvisaTvis mikuTvnebul samarTlebriv poziciaSi Care-
va350. germanuli doqtrinis mier SemuSavebul am principebTan
Sepirispirebisas naTeli xdeba, rom qarTuli sasamarTlo
praqtika kondiqciuri moTxovnis definirebas usafuZvlo
gamdidrebis samarTlisaTvis srulebiT ucxo kategoriebiT
cdilobs. dasawyisisaTvis aucilebelia mkacri mijnis ga-
vleba Sesrulebisa da araSesrulebis kondiqciis Semadgen-
lobebs Soris, radgan mxolod amgvari midgoma Seesatyviseba
konigis mier mis kanonproeqtSi Camoyalibebul da qarTveli
kanonmdeblis mier sakanonmdeblo doneze xorcSesxmul (usa-
fuZvlo gamdidrebismieri moTxovnebis) tipologias. qarTu-
li sasamarTlo am mijnas ar avlebs da amis magivrad kondi-
qciuri moTxovnis zogad Semadgenlobaze saubrobs. amgvari
dayofa germanul samarTalTan SedarebiTac ki ufro metad
348 Palandt/Sprau, § 812 Rn. 14; BGHZ 40, 272, 277; BGH NJW 2004, 1169; ix. Ses-
rulebis cnebasTan dakavSirebuli diskusiisaTvis Staudinger/Lorenz, § 812 Rn.
4 da Semdgomi gverdebi.
349 BGHZ 82, 299, 306; BGHZ 99, 385, 387; BGHZ 107, 117, 120 da Semdegi gverdi:
`gamdidrebis ukuqceva xelyofis kondiqciiT xdeba mxolod maSin, rodesac
movale iTvisebs kondiqciis kreditoris samarTlebriv pozicias, romliTac
sargeblobis ufleba mas ar hqonda uflebamosili piris nebarTvis gareSe.
aramaterialuri sikeTeebis samarTalSi, kondiqciuri moTxovnis uflebis
miniWeba xdeba maSin, rodesac movale ereva iseTi samarTlebrivi sikeTis
sferoSi, romlis komercializaciis uflebac mxolod kreditors aqvs …~.
BGH NJW 2013, 781; Palandt/Sprau, § 812 Rn. 38: sxvisTvis qonebrivi sargeblis
momtani samarTlebrivi poziciis xelyofa; Staudinger/Lorenz, § 812 Rn. 23; Medi-
cus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 712.

350 germanuli doqtrina am SemTxvevaSi iyenebs termin Zuweisungsgehalt, risi


Sinaarsis gadmocemac qarTulad savaraudod `uflebis sferoTi~ aris Ses-
aZlebeli.

103
gamarTlebulia, sadac kondiqciuri moTxovna gsk-is 812-e
paragrafis 1-li nawilis generaluri daTqmis saxiT arseb-
obs da pasuxismgeblobis farglebic rogorc Sesrulebis,
ise xelyofis kondiqciisaTvis erT Targzea gamoWrili. ga-
momdinare iqidan, rom qarTveli kanonmdebeli ara germaniis
samoqalaqo kodeqsis teqstze, aramed konigis wyalobiT mis
ukan mdgom gamijvnis Teoriaze iyo orientirebuli, kanonSi
Sesrulebisa da xelyofis kondiqcis Semadgenlobebi erTma-
neTisagan damoukidebel danawesebSi gansxeulda, Tav-Tavisi
damoukidebeli pasuxismgeblobis farglebiT. swored ami-
tom, ufro gasakviria, rom germaniaSi karga xnis win ukugde-
buli „erTianobis Teoria351“, saqarTvelos sasamarTlo praq-
tikis wyalobiT Tavidan ikidebs fexs.
garda amisa, qarTuli sasamarTlos mier am tipis zogadi
kondiqciuri moTxovnis winapirobad miCneuli niSnebi, deli-
qturi pasuxismgbelobis winapirobebs ufro waagavs, vidre
usafuZvlo gamdidrebismieri pasuxismgeblobis. magaliTad,
meore winapiroba srulebiT amovardnilia kondiqciuri sa-
marTlis konteqstidan. ratom unda iyos gamdidreba kondi-
qciis kreditoris mier gamowveuli, rodesac xelyofis kon-
diqcia calsaxad aris dafiqsirebuli ssk-is 982-e da Semdgom
muxlebSi da misi gamoyenebis ZiriTad sferos swored rom
kondiqciis movalis mier sxvisi qonebrivi pozicias miTviseba
warmoadgens352? arc mizez-Sedegobrioba gamamdidrebel moq-
medebasa da gamdidrebas Soris ar aris is kategoria, rome-
lic kondiqciuri moTxovnisaTvis raime mniSvnelobis mqone
SeiZleba iyos – mis funqcias warmoadgens qonebis usafuZvlo
moZraobis ukuqceva da ara marTlsawinaaRmdego qmedebis Se-
racxva353. es ar aris e. w. „samarTliani samarTali“354, romlis
moSveliebac ukanasknel gamosavals warmoadgens, rodesac
yvela sxva moTxovna mizans scdeba. kondiqciuri samarTali
aris samoqalaqo samarTlis mTavari instrumenti samarTle-
brivi sikeTeebis iseTi gadadinebis ukusaqcevad, romelic ka-
351 Sdr. 26-e da Semdgomi gverdebi.
352 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № as-649-610-2011, 04/10/2011, miuxedavad
imisa, rom araSesrulebis kondiqciasTan gvqonda saqme, imave winapirobaTa
CamonaTvaliT ixelmZRvanela da ar gaiTvaliswina, rom, marTalia, danaxar-
jebis kondiqciis gamoyeneba iyo diskusiis sagani, magram mopasuxe zustad
aseTive warmatebiT sakuTari moqmedebiTac SeiZleba gamdidrebuliyo.
353 Sdr. gv.26.
354 Honsell, FS Schulin, 27.

104
nonmdeblis gadawyvetilebis355 Tanaxmad, amgvarad ar SeiZle-
ba ganxorcieldes356. amis gamo SesaZlebelia, marTlzomieri
moqmedebac ki warmoadgendes sxvisaTvis mikuTvnebuli qone-
brivi sikeTis sferos xelyofas357, romlis gansazRvris dro-
sac gadamwyvetia, rom es upiratesoba ara gamdidrebuls, ara-
med sxva pirs ekuTvnis358, damoukideblad imisa, hqonda Tu ara
mimRebs raime gamamarTlebeli mizezi. Tavis droze jer kidev
vilburgi359 aRniSnavda, rom gamdidrebulis moqmedebis marT-
lsawinaaRmdegoba ar aris kondiqciuri moTxovnisaTvis ga-
damwyveti. amgvarad SesaZlebelia, rom SemTxveviTobis Zali-
Tac ki360, anu gamdidrebuli piris mxridan mizez-Sedegobrivi
moqmedebis gareSec, saxeze gvqondes usafuZvlo gamdidreba.
qarTuli sasamarTlos mier dasaxuli mizani, yvelafris-
da miuxedavad, sakmaod calsaxaa. is cdilobs ufro metad
daakonkretos mainc met-naklebad generaluri daTqmis saxiT
formulirebuli usafuZvlo gamdidrebis samarTlis da-
nawesebi. am miznis misaRwevad ki mcdari kriteriumebi aqvs
SerCeuli. is Sedegi, rasac germanuli doqtrina aRwevs Ses-
rulebis cnebiTa da dafarvis mizniT (Sesrulebis kondiqci-
isaTvis) da mikuTvnebuli uflebis sferos361 kriteriumis wa-
moyenebiT xelyofis kondiqciisaTvis, SeuZlebelia miviRoT
moqmedebaze da mizez-Sedegobriobaze aqcentis gakeTebiT362.

355 es gadawyvetileba kanonmdebelma sxva specialur institutebSi daafiq-


sira, rogoric aris, magaliTad, garigebis aranamdviloba amoralurobisa, an
marTlsawinaRmdegoobis motiviT.
356 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 820.
357 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 818 Rn. 122; BGH BeckRS 2010, 15840.
358 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 818 Rn. 122.
359 Wilburg, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 27.
360 Sdr. e. w. SemTxveviTi kondiqcia Sveicarul samarTalSi (Bucher, Schweiz-
er Obligationenrecht AT, 660), romlis saxasiaTo niSansac is warmoadgens, rom
qonebis gadadineba mesame piris wyalobiT xdeba, romelic mis ukuqcevaSi
CarTuli aRar aris.
361 gabatonebuli mosazrebis Tanaxmad, xelyofa, rogorc kondiqciis winap-
iroba, maSin aris saxeze, Tu piri iTvisebs samarTlebriv poziciebs, romelic
sxva pirs ekuTvnis maTi gankargvisa da ekonomikuri gamoyenebis eqskluziu-
ri uflebiT. mikuTvnebuli qonebrivi sfero aqvs yvela absolutur ufle-
bas.
362 Tu kondiqciur urTierTobaSi mizez-Sedegobriobaze midgeba saqme, ra
Tqma unda, aq mniSvnelovania ara moqmedebasa da gamdidrebas Soris mizez-Se-
degobrioba, aramed kondiqciis movalis gamdidrebasa da kreditoris gaRa-
ribebas Soris mizez-Sedegobrioba – Sdr. detaluri mimoxilvisaTvis Bucher,

105
Tu erTi piri Sesabamisi uflebamosilebis gareSe iyenebs meo-
ris samarTlebriv sikeTes, man sargebeli unda aanazRauros
maSinac ki, rodesac TviTon mesakuTre arc ki apirebda am sar-
geblis miRebas da sxva zianic ar misdgomia, radgan kondiq-
ciuri samarTlis sagans ara zianis kompensacia, aramed gamdi-
drebis uflebamosili pirisaTvis dabruneba warmoadgens363.
is faqti, rom qarTuli sasamarTlo praqtika mcdar gzas
adgas dasturdeba imiTac, rom aq citirebuli pasaJebi Ziri-
Tadad uzenaesi sasamarTlos ganCinebebidan aris amokrebili,
romliTac uzenaesi sasamarTlo sarCels dauSveblad cnobs,
anu arsobrivad arc ki ganixilavs saqmes. amis gamo uaxloes
momavalSi sasamarTlo praqtikis cvlilebas ar unda velo-
deT.

7. vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis


konkurencia sasamarTlo praqtikasa da iuridiul
literaturaSi
vindikaciuri moTxovna saqarTvelos samoqalaqo kodeq-
sis 172-e muxlis 1-el nawilSia mowesrigebuli. mis mixedviT,
mesakuTres SeuZlia mflobelisagan gamoiTxovos nivTi im
SemTxvevaSi, rodesac am ukanasknels ar aqvs mflobelobis
ufleba. kauzalobis principis moqmedebis gamo gardauva-
lia vindikaciis konkurencia kondiqciur moTxovnasTan ara-
namdvili xelSekrulebis Sedegebis ukuqcevisas. am konku-
renciasTan dakavSirebiT qarTul iuridiul literaturaSi
gamoTqmulia mosazreba, rom vindikaciuri moTxovna yovel-
Tvis gandevnis kondiqciurs364, Tumca ramdenadac martivia am
Schweizer Obligationenrecht AT, 659, romelic SedarebiT frTxil formulirebas
arCevs da saubrobs ara teqnikuri gagebiT mizez-Sedegobriobaze (eqviva-
lenturoba, adekvaturoba da a. S., Sdr. rusiaSvili/egnataSvili, kazusebi
kanonismier valdebulebiT samarTalSi, 215 da Semdgomi gverdebi), aramed am
oris urTierTdakavSirebulobaze.
363 Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 545: `aseTi piri aris me-
sakuTre, radgan mxolod mas akuTvnebs samarTli uflebamosilebas ise
gamoiyenos sakuTari qoneba, rogorc es mas miaCnia sworad an (sasyidlis
sanacvlod) sxva pirebs gadasces es gamoyenebis ufleba.~
364 kereseliZe, qarTuli samarTlis mimoxilva, t. 6. № 4. (2003), 600; CaCava,
moTxovnebis da moTxovnis safuZvlebis konkurencia kerZo samarTalSi, 145,
qoCaSvili, roman Sengelias 70 wlisadmi miZRvnili saiubileo krebuli, 286
da Semdgomi gverdebi; janaSia, samarTali № 10-12 (2003), 35, am avtoris mo-
sazreba, rom samoqalaqo samarTali ar avlebs mkveTr mijnas kondiqciur

106
or instituts Soris dapirispirebis aRwera, imdenad rTulia
misi gadawyveta. vindikaciuri da kondiqciuri samarTlis
gamoyenebis sferoebi metwilad erTmaneTTan ikveTeba, es
gansakuTrebiT aqtualuria kauzalobis principis qveyneb-
Si. imis gamo, rom maTi moqmedebis sferoebi ikveTeba, maTgan
ki gansxvavebuli samarTlebrivi Sedegebi gamomdinareobs,
konkurencias nebaze miSveba dauSvebelia samarTlebrivi sta-
bilurobis kuTxiT. dauSvebelia erTma mosamarTlem CaSli-
li nasyidobidan myidvels daabrunebinos nivTidan miRebuli
sargebeli, meore mosamarTlem ar daabrunebinos da orive
swori iyos, amitomac maTgan gamomdinare samarTlebrivi Se-
degebi erTmaneTs unda davamTxvioT. aqedan iwyeba sakiTxis
problemuri nawili. unda davamTxvioT vindikacia kondiq-
cias, Tu piriqiT, kondiqcia vindikacias?
am problemis gadawyvetis gzad specialurobis kriteriu-
mis arCeva arc ise martivi gamosavalia, rogorc es qarTvel
avtorebs eCvenebaT. marTalia am gzas adgas Sveicariuli
samarTali, romelzec es avtorebi ar uTiTeben da uTiTe-
ben ori saukunis winandel germanul doqtrinaze, romelsac
aqtualur mosazrebad acxadeben, Tumca gansxvavebuli ten-
decia ikveTeba germanul iuridiul literaturaSi. aq piri-
qiT, kondiqciis specialurobisaken ixreba arc Tu ise ara-
damajereblad dasabuTebuli (Sveicariul gadawyvetasTan
SedarebiT – Zalze damajereblad dasabuTebuli) mosazreba.
saboloo jamSi arc erTi marTlwesrigis mier gamzadebuli
saxiT mowodebuli gadawyveta ar warmoadgens savaldebulos
qarTuli samarTlisaTvis, radgan CvenTvis gadamwyvetia Cve-
ni samoqalaqo samarTlis sistematika da konkretuli norme-
bis Sinaarsi, romelic, miuxedavad mniSvnelovani msgavsebisa,
mainc amJRavnebs xsenebuli marTlwesrigebisagan ganmasxva-
vebel Taviseburebebs.
kondiqciis subsidialurobis dasabuTeba sakmaod proble-
muria. magaliTad, CaCavas mixedviT, rodesac nivTis mimRebi
aranamdvili kauzaluri garigebis gamo ver iZens sakuTrebas,
maSin is ar SeiZleba CaiTvalos gamdidrebulad, radgan vin-
dikaciiT gamoxmobadi mflobeloba ar warmoadgens „raimes“

da vindikaciur sarCelebs Soris, arasworia. sworedac rom avlebs; es orive


moTxovnis ufleba cal-calkea mowesrigebuli, isaxavs erTmaneTisagan
gansxvavebul mizansa da maTgan gansxvavebuli Sedegebi gamomdinareobs. aqvT
gamoyenebis gansxvavebuli sfero (ix. qvemoT 126-e da Semdgomi gverdebi).

107
ssk-is 976-e da Semdgomi paragrafebis mixedviT365 da ar Sei-
Zleba gaxdes kondiqciis sagani. vindikaciam, rogorc ufro
„Zlierma“ uflebam unda gandevnos kondiqcia. amgvari radi-
kaluri gadawyvetis Sesatyvisi, maT Soris kauzalobis prin-
cipi marTlwesrigebSic ki, mxolod SveicariaSi moipoveba366.
es Cvens mier zemoT ukve daxasiaTebuli Sveicariuli samarT-
lis subsidiarulobis Teza, romlis pirvelwyaroc me-19
saukunis germanuli iuridiuli literaturaa, samarTlianad
aris gakritikebuli honzelis367 mier. marTlac, rogorc ze-
moT vixileT, germanul samarTalSi saubaric ki ar SeiZleba
iyos kondiqciuri moTxovnebis subsidiarulobaze zogadad
da Sesrulebis kondiqciaze gansakuTrebiT. sakiTxavia, Se-
saZlebelia Tu ara, miuxedavad normatiuli wanamZRvrebis
identurobisa, mxolod abstraqciis principis ararsebobis
safuZvelze gavamarTloT qarTuli gadawyvetis germanuli
gadawyvetisagan imgvarad daSoreba, rom nivTis flobidan ga-
momdinare sargeblis miRebis SesaZleblobisda miuxedavad,
is ar miviCnioT kondicirebad samarTlebriv sikeTed.
arasworad miuTiTeben am mosazrebis mimdevrebi germanul
literaturaze. germaniaSi ukve me-19 saukunidan moyole-
buli SeuZlebelia kondiqciasTan mimarTebiT vindikaciis,
rogorc mTavari ukumoTxovnis, primatze saubari368. amis sa-
pirispirod dRemde ar cxreba tendencia369, romelic sanivTo
ukuqcevis modusis kondiqciurisaTvis misadagebas cdilobs
– „[vindikaciur da kondiqciur] gadawyvetebs Soris konfli-
qtisas saboloo jamSi ufro xSirad upiratesoba eniWeba val-
debulebiT-samarTlebriv ukuqcevis moduss – miuxedavad
imisa, rom is erTi SexedviT ufro susti meqanizmia370.“ uka-

365 es mosazreba ufro adre gamoTqmuli aqvs Sengelias, qonebrivi ziani da


misi anazRaurebis valdebuleba, 51 (aseve Sengelia, sk-is komentari, wigni IV,
t. II, 976, 368); amave mosazrebas iziarebs mogvianebiT aseve qoCaSvili, roman
Sengelias 70 wlisadmi miZRvnili saiubileo krebuli, 287.
366 Sdr. 61-e da Semdgomi gverdebi.
367 diskusiisaTvis Sdr. 61-e da Semdgomi gverdebi.
368 Sdr. 31-e da Semdgomi gverdebi.
369 Sdr. ukanaskneli periodisaTvis Wendehorst, FS Koziol (2010), 450; Wendehorst,
Anspruch und Ausgleich, 392 da Semdgomi gverdebi – Sesrulebasa da sapirispiro
Sesrulebas Soris arsebuli sinalagmaturi kavSiridan gamomdinare Tavise-
burebebi ZalaSi unda iyos aseve vindikaciisTvisac.
370 Wendehorst, FS Koziol (2010), 450.

108
nasknel periodSi gamoCnda mosazreba371, romlis mixedviT,
kondiqciur samarTals marto imitom unda mieniWos upira-
tesoba, rom mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis mo-
mwesrigebeli instituti romis samarTlis gadmonaSTs war-
moadgens da fesvgamjdaria iseT sistemaSi, romelic zogad
kondiqciur samarTals am formiT ar icnobda372. imaves imeo-
rebs kerSneri373 avstriuli samarTlis SemTxvevaSi – or pirs
Soris urTierTobaSi ukuqceva unda moxdes kondiqciuri sa-
marTlis principebis Sesabamisad, rasTanac SesabamisobaSi
unda movides sanivTo mxarec, radgan is, misi Tavdapirveli,
aramodificirebuli saxiT (rogorc araerTxel vaxseneT), sam
pirs Soris urTierTobazea gaTvlili.

a. sasamarTlo praqtikaSi gamoTqmuli Tavdapirveli


mosazreba da misi kritika iuridiul
literaturaSi
kereseliZe374 Tavis erT-erT statiaSi akritikebs saqar-
Tvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebas375, radgan
sasamarTlom vindikaciuri moTxovnis miniWebis magivrad,
(misi mosazrebiT), arasworad moiSvelia kondiqciuri samarT-
lis danawesebi. iSviaTad aris xolme amgvari pretenziulo-
biT gacxadebuli mosazreba ase dausabuTebeli. mocemul Sem-
TxvevaSi saqme exeboda formis daucvelad dadebuli uZravi
qonebis nasyidobis safuZvelze gadaxdil bes. sasamarTlom
am Tanxis ukan dasabruneblad, swori gadawyvetilebis safuZ-
velze, Sesrulebis kondiqcia (ssk-is 976-e muxlis 1-li nawi-
lis a) qvepunqtis mixedviT) miiCnia gamosayenebel sarCelad.
igive wesi moqmedebs germaniaSic, sadac xelSekrulebis ara-
namdviloba aseve bes SeTanxmebazec vrceldeba376 da bes saxiT
gadaxdili Tanxis dabruneba gsk-is 812-e da Semdgomi paragra-

371 Verse, Verwendungen im Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, citirebulia: Wende-


horst, FS Koziol (2010), 450.

372 damoukideblad imisa, Seesabameba Tu ara es Tezisi sinamdviles romis


samarTalTan mimarTebiT, Zalze TvalnaTliv aCvenebs Tanamedrove german-
ul literaturaSi gamokveTil tendenciebs.
373 Kerschner, Rückabwicklung gegenseitiger Verträge, JBl 2001, 763.
374 kereseliZe, qarTuli samarTlis mimoxilva 6 Nº 4 (2003), 600.
375 saq. uzenaesi sasamarTlo, ganCineba saqme № 3k-304-02, 24/04/2002.
376 rac ZiriTadi saxelSekrulebo SeTanxmebis danamats warmoadgens.

109
febis mixedviTaa SesaZlebeli377. marTalia, qarTulma sasa-
marTlom gadamwyvetad bes SeTanxmebis gaqarwylebisaTvis
ara mis safuZvelSi mdebare xelSekrulebis aranamdviloba,
aramed bes formis daucveloba miiCnia, Tumca es mocemul
SemTxvevaSi umniSvneloa378. aradamajerebelia am gadawyveti-
lebis kereseliZiseuli kritika. gaurkvevelia, Tu rad miiC-
nevs avtori bes samarTlebriv bunebas, rodesac masze formis
Tavisuflebis principis gamoyenebas cdilobs379. be ar war-
moadgens mTavari xelSekrulebisagan gamocalkevebad „bes
xelSekrulebas“, razec nebis gamoxatvis principebis gamoye-
neba iqneboda SesaZlebeli, is aris mxolod da mxolod „erTi
mxaris mier ganxorcielebuli calmxrivi Sesruleba, mxareTa
faqtobrivi da ara samarTlebrivi SeTanxmebis safuZvelze,
romelic mimarTulia namdvili mTavari xelSekrulebis Sede-
gis gamowvevisaken380.“
kereseliZis kritikis mTavar sagans mainc ukumoTxovnis
saSualebad Sesrulebis kondiqciis miCneva warmoadgens. bes
ukuqceva vindikaciis meSveobiT (ssk-is 172-e muxlis 1-li
nawili) unda momxdariyo. misi argumentacia emyareba daSve-
bas, rom vindikaciam, rogorc „Zlierma“ moTxovnis uflebam
unda gandevnos kondiqcia. calke aRebuli mflobeloba kere-
seliZes ar miaCnia kondicirebad „raimed“ ssk-is 976-e muxlis
1-li nawilis gagebiT, ra Tqma unda, yovelgvari Semdgomi
dasabuTebis gareSe381. gadaxdili bes dabrunebasTan dakavSi-
rebiT is miiCnevs, rom unda moxdes am Tanxis vindicireba da
ara kondicireba382 da yuradRebis miRma tovebs amis praqti-
377 MüKo/Gottwald, § 336 Rn. 9; RGZ 53, 237, 238; Bamberger/Roth/Janoschek § 336 Rn. 1.
378 rodesac qarTuli sasamarTlo mocemuli gadawyvetis dasabuTebisaT-
vis im garemoebaze miuTiTebs, rom `mocemul SemTxvevaSi, radgan nasyido-
bis xelSekrulebis dadebis damadastureblad gadaxdili Tanxa sanotaro
wesiT ar damowmebula, igi saTanado formis daucvelobis gamo baTili”,
amiT savaraudod gulisxmobs, rom bes gadaxdam ar SeiZleba Caanacvlos xe-
lSekrulebis forma (MüKo/Gottwald, § 336 Rn. 3; Schulze/Schulze, § 336 Rn. 1).
379 kereseliZe, qarTuli samarTlis mimoxilva 6 Nº 4 (2003), 604.
380 Staudinger/Rieble, § 336 Rn. 6.
381 zustad aseve absurdulia kereseliZis mier (marTalia, mxolod hipo-
Teturad) gamoTqmuli mosazreba, rom Sesrulebis kondiqcia vindikaciis
specialur formas SeiZleba warmoadgendes (kereseliZe, qarTuli samarT-
lis mimoxilva 6 Nº 4 (2003), 604).
382 kereseliZe, qarTuli samarTlis mimoxilva 6 Nº 4 (2003), 604: `ssk-is 172-
e I muxliT, mxares, rogorc mesakuTres, SeuZlia mflobelisagan bes saxiT
gadaxdili Tanxis ukan dabruneba moiTxovos.”

110
kul SeuZleblobas mimRebis mier miRebuli Tanxis sakuTar
fulTan Serevis gamo. gind ar gaviziaroT is radikaluri mo-
sazreba, romlis mixedviTac fulis abstraqtuli Rirebule-
bisa da gacvliTi funqciidan gamomdinareobs, misi mxolod
kondicirebaa SesaZlebeli. fuladi Sesrulebis sagani ara
konkretuli monetebis, aramed abstraqtuli Rirebulebis
matareblis gadacemaa383, fulis ukan moTxovna kauzaluri sa-
nivTo garigebis qveynebisaTvisac ki misi mimRebis sakuTreba-
Si myof fulTan Serevis gamo, kondiqciuri moTxovnis mTavar
gamoyenebis sferod rCeba384.
Tu kereseliZes absoluturad aragabatonebuli mosazre-
bis385 gaziareba surda, romlis mixedviTac fuladi Sesrule-
bisas vindikacia mimarTulia ara konkretuli kupiurebisa da
monetebis, aramed maTSi gansxeulebuli Rirebulebis gamox-
mobisaken da amrigad „fulis Rirebulebis vindikaciaze“ unda
visaubroT, es mosazreba detalur dasabuTebas saWiroebda,
raTa gafantuliyo eWvi imasTan dakavSirebiT, rom konkretu-
li kupiurebisa da monetebis dabrunebas gulisxmobda, rac
mocemul SemTxvevaSi srulebiT SeuZlebeli iqneboda. kere-
seliZis mosazreba amis gamo calsaxad ukusagdebia386.

b. sasamarTlo praqtikis Semdgomi ganviTareba


samwuxarod Semdgomma qarTulma sasamarTlo praqtikam
iuridiuli literaturis es araswori mosazreba gaiziara da
zogadi mtkicebis garda, rom kondiqciuri samarTli subsi-
diarulia (xSir SemTxvevebSi arc ki akonkretebs, Tu rasTan
383 Honsell, FS Wiegand (2005), 360: `Sejamebis saxiT SegviZlia davaskvnaT, rom
fuladi Sesrulebis gamoTxova yovelTvis kondiqciiT unda moxdes, umniS-
vneloa sabanko gadaricxvis meSveobiT xdeba is, Tu naRdi angariSsworebiT,
damoukideblad imisa, Seuria Tu ara mimRebma miRebuli kuTvnil fuls~.
384 garemoeba, romelic yvela instanciis yuradRebis miRma darCa, mdgo-
mareobda imaSi, rom mosarCele bes ukumoTxovnis garda aseve acxadebda,
rom mopasuxem am TanxiT Tavisi sxva valebi dafara da msjelobis sagani unda
gamxdariyo, iyo Tu ara SesaZlebeli, dazogili procentebis (Cveulebrivi
saprocento ganakveTis mixedviT) rogorc sargeblis gamoTxova.
385 Simitis, AcP 159 (1960/61), 460; so Pinger in Westermann, Sachenrecht, I6, § 30 V, sxva
mosazrebas aviTarebs ukve Semdgom gamocemaSi Gursky (in Westermann, Sachen-
recht7, § 30 V).
386 rusiaSvili, samarTlis Jurnali, Nº 1 (2013), 193 da Semdgomi gverdebi; am-
ave mosazrebas iziarebs CitoSvili, valdebulebiT-samarTlebrivi urTier-
Tobidan gamomdinare valdebulebaTa Sinaarsi da saxeebi, 132.

111
mimarTebiT subsidiaruli), amis detalur dasabuTebas arc
ki miiCnevs saWirod. magaliTad, saqarTvelos uzenaesi sasa-
marTlos SedarebiT axal gadawyvetilebebSi xSirad gvxvdeba
winadadeba: „usafuZvlo gamdidreba subsidiaruli xasiaTi-
saa. es imas niSnavs, rom mxareTa Soris ar unda arsebobdes
sarCelis moTxovnis dakmayofilebis saxelSekrulebo an sxva
kanonismieri safuZveli387.“ miuxedavad amisa, mainc SeuZle-
belia subsidiarulobis zogad dogmaze saubari, radgan bun-
dovania, Tu ramdenad sworad aRiqvams sasamarTlo im faqts,
rom saxelSekrulebo moTxovnis uflebis arseboba, kondiq-
ciur moTxovnas ara marto subsidiaruls xdis, aramed pir-
dapir gamoricxavs mis erT-erT winapirobas – usafuZvlobas.
Tu arsebobs xelSekruleba, romelsac SeiZleba daemyaros
saxelSekrulebo ukumoTxovnis ufleba, mopovebuli gam-
didreba ar aris usafuZvlo da kondiqciis gamoyeneba ukve
misi winapirobebis ararsebobis gamo unda gamoiricxos ise,
rom subsidiaruloba-arasubsidiarulobamde saqme arc ki
midis. Tu ra igulisxmeba sxva „kanonismier ukumoTxovnis
safuZvelSi“, romelTa mimarTac kondiqciurma moTxovnam
ukan unda daixios, sasamarTlo Tavis citirebul gadawyveti-
lebaSi ar akonkretebs. 2012 wels miRebul erT-erT sxva ga-
dawyvetilebaSi, amis sapirispirod, uzenaesma sasamarTlom
uaryo miwis nakveTis aranamdvili xelSekrulebis kondiq-
ciiT ukuqcevis SesaZlebloba da amis nacvlad vindikaciis
damatebiTi moTxovnebi moiSvelia388. swored vindikaciis da-
matebiTi moTxovna aRmoCnda is „kanonismieri ukumoTxovnis
safuZveli389“, romelTan SedarebiTac kondiqciuri moTxovna
subsidiarul xasiaTs atarebda. sakasacio instanciam amav-

387 saq. uzenaesi sasamarTlo, ganCineba, saqme № as-3-3-2013, 25/02/2013, qveda


instanciis am mosazrebas (Tbil. saapelacio sasamarTlo, saqme № 2b/2568-12,
11/22/2012) iziarebs aseve zemdgomi instanciac; saq. uzenaesi sasamarTlo,
ganCineba, saqme № as-1055-989-2012, 2/10/2012; amave mosazrebas, aseve mwiri
dasabuTebiT imeorebs qoCaSvili, roman Sengelias 70 wlisadmi miZRvnili
saiubileo krebuli, 294, Tumca am avtoris Sejamebis saxiT (296) gamoTqmuli
mosazreba, rom dasaSvebia vindikaciis gverdiT kondiqciis gamoyenebac, Tu
is iqneba ara sakuTrebis, aramed mflobelobis dabrunebisaken mimarTuli,
winaaRmdegobaSi modis Tavdapirvel mosazrebasTan.
388 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № as-1249-1269-2011, 4/04/2012.
389 zemoT citirebuli winadadeba, kondiqciuri moTxovnis subsidiaru-
lobasTan dakavSirebiT, am gadawyvetilebaSic ucvlelad aris datovebuli.

112
droulad saapelaciosa390 da pirveli instanciis391 gadawy-
vetilebebi, romelSic usafuZvlo gamdidrebis samarTal-
ze miuTiTebdnen, gaauqma da saqme xelaxali ganxilvisaTvis
(sakasacio instanciis mosazrebis gaTvaliswinebiT, ra Tqma
unda) ukan daubruna meore instanciis sasamarTlos. es ga-
dawyvetileba CvenTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania, rad-
gan saapelacio sasamarTlos mosazrebebSi saldos Teoriis
winapirobebis amokiTxvaa SesaZlebeli, rasac detalurad mo-
gvianebiT SevexebiT392.
qarTuli sasamarTlo saboloo jamSi am Tavisebur „subsi-
diarulobis dogmasac“ yovelTvis ar iTvaliswinebs da misi
praqtika am mimarTulebiT yvelaferia Tanmimdevrulis gar-
da. magaliTad, uzenaesma sasamarTlom imave wels miRebul ga-
dawyvetilebaSi393, miuxedavad imisa, rom calsaxad miuTiTa am
subsidiarulobis dogmaze, binis gacvlis formis daucvelad
dadebul xelSekrulebaze danaxarjebis kondiqcia, ssk-is
987-e muxli, gamoiyena394. es gadawyvetileba ormagad proble-
muria. pirvel rigSi ar aris marTali, rom keTilsindisier
mflobels mis mier gaweuli remontis xarjebis anazRaureba
ar SeuZlia sxva raime kanonismieri safuZvliT, garda usa-
fuZvlo gamdidrebisa. Tu kondiqciuri samarTali subsidia-
rulia da mxolod maSin unda gamoviyenoT, roca ukumoTxovna
yvela sxva safuZvliT gamoricxulia, maSin am SemTxvevaSi ar
unda mogveSveliebina usafuZlo gamdidrebis samarTali, ra-
dgan SegveZlo upiratesad gamosayenebel mesakuTre-mflo-
bel Soris urTierTobaze migveTiTebina (ssk-is 163-e muxli).
meore mxriv, gaugebaria, Tu rogor mivida sasamarTlo ssk-is
987-e muxlis (danaxarjebis kondiqciis) gamoyenebamde, ro-
desac CaSlili gacvlis xelSekrulebis ukuqcevas exeboda
saqme. rogorc zemoT aRvniSneT395, Sesrulebis kondiqciis
upiratesoba araSesrulebis kondiqciis mimarT germaniaSi
calsaxad aRiarebul mosazrebas warmoadgens. es wesi unda
moqmedebdes saqarTveloSic, identurad mowyobili kondiq-
390 Tbil. saapelacio sasamarTlo № 2b/514-11, 6/28/2011.
391 Tbil. saqalaqo sasamarTlo № 2/798-2010, 11/19/2010.
392 Sdr. qveviT 215-e da Semdgomi gverdebi.
393 saq. uzenaesi sasamarTlo, ganCineba, saqme № as-1055-989-2012, 2/10/2012.
394 daadastura ra wina instanciis gadawyvetileba (Tbil. saapelacio sa-
samarTlo № 2b/867-12, 31/05/2012) gaiTavisa mis mier wamoyenebuli mosazre-
bebi.
395 Sdr. 27-e da Semdgomi gverdebi.

113
ciuri danawesebis SemTxvevaSi, ris gamoc sasamarTlos Ses-
rulebis kondiqciis samarTlebriv Sedegebze unda mieTiTe-
bina (ssk-is 980-e muxli) da ara ssk-is 987-e muxlze. saerTo
jamSi qarTuli sasamarTloebis saxelmZRvanelo argumenta-
cia aradamakmayofilebelia. zogadi principi „kondiqciis
subsidiarulobisa“ (Sesrulebisa da xelyofis kondiqciebs
Soris gansxvavebis gareSe), arasworia. garda amisa, aucilebe-
li iqneboda TviTon calkeuli kondiqciebs Soris mimarTebis
gamokveTa da yovelTvis Sesabamisi kondiqciis gamoyeneba.

g. sakuTari mosazreba
amrigad, mivediT im wertilamde, rodesac vindikacia-Ses-
rulebis kondiqcias Soris konkurenciasTan dakavSirebiT
SedarebiT samarTlebriv WrilSi mopovebuli argumentacia
qarTul samarTals unda mivusadagoT. Tu avstriuli iuri-
diuli doqtrina vindikacia-Sesrulebis kondiqciis konku-
renciis sakiTxis gadaWras Tavis nebaze uSvebs da imas, rac
faqtobrivi Semadgenlobis saxiT mocemulia, iuridiuli
konstruqciebis meSveobiT ar zRudavs, germanul da Svei-
cariul samarTalSi ori erTmaneTisagan srulebiT gansxva-
vebuli mimdinareoba ikveTeba. maSin rodesac Sveicarelebi
vindikacias miiCneven upiratesad gamosayenebel moTxovnad
da mis gverdiT (winapirobebis Sesrulebisda miuxedavad)
kondiqciis gamoyenebas gamoricxaven, germaniaSi yovelTvis
calsaxa ar yofila, iyo Tu ara SesaZlebeli gsk-is 985-e pa-
ragrafis gamoyeneba, rodesac gsk-is 812-e paragrafis 1-li
nawilis 1-li winadadebis 1-li alternativa (Sesrulebis kon-
diqcia) gvqonda saxeze.
is faqti, rom Sesrulebis kondiqciis zogadi subsidia-
ruloba vindikaciasTan mimarTebiT, rogorc martivi gza,
qarTuli samarTlisaTvis ar gamogvadgeba, naTelia Semdegi
garemoebebidan: pirvel rigSi amiT usafuZvlo gamdidrebis
samarTlis roli, rodesac nivTi jer kidev naturiT moipove-
ba mimRebTan, nulis tolfasi iqneboda. es ki ar SeiZleba See-
satyvisebodes qarTveli kanonmdeblis gadawyvetilebas, ro-
melmac gacilebiT detalurad gawera kanonSi kondiqciuri
ukumoTxovnisa da misi damatebiTi moTxovnebis (magaliTad,
sargeblis dabruneba) moculoba, vidre mesakuTre-mflo-
bels Soris urTierTobidan wamomdgari pasuxismgeblobis
114
farglebi. es danawesebi – ssk-is 980-es 1-li da me-2 da 981-e pa-
ragrafis 1-li da me-4 nawilebi – calsaxad exeba ara mxolod
fulidan miRebul sargebels, aramed aseve nivTobriv sarge-
belsa da nivTze gaweul danaxarjebs, rac absurduli iqnebo-
da, Tu nivTobrivi saxiT jer kidev arsebuli Sesrulebisas
kondiqciismieri ukuqceva yovelTvis vindikaciismieris ukan
unda ixevdes.
vindikacia moqmedebs ara mxolod Sesrulebis mimRebis,
aramed nebismieri arauflebamosili mflobelis mimarT. is
aris mesakuTris mTavari ukumoTxovnis ufleba, Tumca es zo-
gadi daxasiaTeba am moTxovnis sxva moTxovnebTan konkuren-
ciisas arafrismTqmelia. aseve usargebloa imaze miTiTeba,
rom Sesrulebis kondiqcias gacilebiT viwro gamoyenebis
sfero aqvs, ris gamoc is specialuri instrumentia vindika-
ciasTan mimarTebiT da amrigad upiratesad gamosayenebeli396.
Tu germaniaSi, roiter-martinenki397 valtienTan398 kamaTi-
sas uTiTeben im garemoebaze, rom „sakuTrebis absoluturi
dacva […] gaSualebulad aisaxeba aseve or pirs Soris ur-
TierTobaSi Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias Soris
konkurenciaze“, amiT am ori moTxovnis konkurenciis CarCoe-
bi met-naklebad ukve moxazulia – vindikaciis absoluturo-
ba ar niSnavs, rom saxelSekrulebo urTierTobis ukuqcevi-
sas mis gverdiT Sesrulebis kondiqciisaTvis adgili aRar
rCeba. yvela mniSvnelovani argumenti, romelic Sesrulebis
kondiqciis upiratesi gamoyenebis sasargeblod metyvelebs,
rogorc germanul samarTalSi am sakiTxis mimoxilvisas da-
vrwmundiT, gamoWrilia sam pirs Soris urTierTobis Targze,
saidanac gamomdinareobs, rom or pirs Soris urTierToba-
Si vindikaciisa da Sesrulebis kondiqciis (rogorc mTavari

396 Sdr. germanul samarTalSi am argumentTan dakavSirebiT Staudinger/Gursky,


§ 985 Rn. 34: `vindikaciis subsidiarulobas, rodesac saxezea mesakuTris
Sesrulebis kondiqciis winapirobebi (da aqidan gamomdinare gandevna vin-
dikaciisa, rogorc pirdapiri mflobelis, aseve Tavdapirveli Sesrulebis
mimRebis sxva kontrahentebis mimarT) kidev erTi mniSvnelovani kontrargu-
menti upirispirdeba: garemoeba, rom mesakuTrem nivTze mflobeloba Tavad
gadasca Tavis kontrahents, ar gamoricxavs imis SesaZleblobas, rom man es
nivTi mogvianebiT im mesame pirisagan gamoiTxovos, romelsac misma kontra-
hentma gadauloca nivTi Sesabamisi uflebamosilebis gareSe. es gamomdin-
areobs gsk-is 986-e paragrafis 1-li nawilis me-2 winadadebidan.~
397 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.
398 Waltjen, AcP 175 (1975), 119.

115
moTxovnebis) gverdi-gverd gamoyenebas win araferi udgas399.
anu, erTi mxriv, Sesrulebis kondiqciis „specialuri xasia-
Ti“ ar aris sakmarisi, rom srulebiT gamoricxos vindikacia,
Tumca sapirispiro mosazreba – Sesrulebis kondiqciis gamo-
ricxva vindikaciasTan konkurenciisas – saerTod arc ki war-
moadgens ganxilvis sagans400. mxolod abstraqciis principis
ararseboba germaniasa da SveicariaSi, ver gaamarTlebs am
gzidan gadaxvevas. is faqti, rom am qveynebSi, iseve rogorc
saqarTveloSi, nivTis ukan moTxovna SesaZlebelia Sesrule-
bis kondiqciis garda aseve vindikaciiT, TavisTavad ar me-
tyvelebs pirveli moTxovnis uflebis gamoricxvis sasarge-
blod. germaniaSic, Tu valdebulebiTi garigebis garda aseve
sanivTo garigebac CaiSala (ormagi aranamdviloba), identu-
ri amosavali situacia gvaqvs vindikacia-kondiqciis konku-
renciasTan dakavSirebiT, iseve rogorc im qveynebSi, sadac
sakuTrebis gadacemis kauzaluri sistema moqmedebs, valde-
bulebiTi garigebis, rogorc kauzis, gauqmebis Semdeg. zus-
tad am SemTxvevaSi uSvebs germanuli samarTali SeuzRudav
konkurencias Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias Sors.
is faqti, rom es ormagi aranamdviloba germaniaSi mxolod ga-
monaklis SemTxvevaSi gveqneba saxeze, xolo SveicariaSi ki pi-
riqiT, calke aRebuli arafrismTqmelia da ar gvawvdis raime
gadamwyvet arguments konkurenciis sakiTxTan dakavSirebiT.
amis gamo abstraqciis principis arsebobidan SeuZlebelia
raime daskvnis gakeTeba Sesulebis kondiqcia-vindikaciis mi-
marTebisaTvis.
SveicariaSi gavrcelebuli mosazreba, romlis mixedviTac,
mflobeloba ar warmoadgens kondicirebad samarTlebriv
pozicias, aradamajerebelia. amis sapirispirod umTavresad
metyvelebs is garemoeba, rom sargeblis mikuTvneba vindi-
kaciuri samarTlis mixedviT xdeba mflobelis keTilsindi-
sierebisda mixedviT (ufro zustad: sargeblis moTxovnis
ufleba gamoricxulia misi arakeTilsindisierebisas). Tu
mflobelobas usafuZvlo gamdidrebis samarTlis gagebiT
umniSvnelod miviCnevT, maSin igive wesi unda moqmedebdes
nivTis flobidan miRebuli sargeblis SemTxvevaSic. es rom
ase ar aris, Sveicaruli sasamarTlos mier ukve karga xania

399 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.


400 urTierTdapirispirebuli mosazrebebis SejamebisaTvis Seadare Stadler,
Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 226.

116
dadgenilia401, ris gamoc, sargeblis anazRaurebis moTxovnis
uflebac, romelic Tavdapirvelad usafuZvlo gamdidrebis
samarTlisaTvis iqna SemuSavebuli, vrceldeba aseve vindi-
kaciur samarTalzec. amgvari gadawyveta ki ewinaaRmdegeba
mosazrebas, rom mxolod sakuTreba SeiZleba warmoadgendes
gamdidrebis sagans402. mas samarTlianad upirispireben im ar-
guments, rom nivTidan miRebuli nayofi da aramaterialuri
sargebeli calsaxad warmoadgens usafuZvlo gamdidrebis
samarTlis mixedviT ukan dasabrunebel upiratesobas403. ab-
surduli iqneboda Tavad mflobeloba, rogorc aseTi, ar
CagveTvala usafuZvlo gamdidrebiT dasabrunebel upira-
tesobad, Tumca misgan warmomdgari nayofisa da materialu-
ri sargeblis ukuqcevisaTvis mainc usafuZvlo gamdidrebis
samarTali gamogveyenebina. amis gamo saqarTveloSic, ise-
ve rogorc germaniaSi, ramdenadac saqme exeba usafuZvlo
gamdidrebis sagnis dabrunebas, unda davuSvaT SeuzRudavi
konkurencia vindikacia-kondiqcias Soris. ra Tqma unda, es
daSveba ar aris savaldebulo damatebiTi moTxovnebis konku-
renciis SemTxvevaSi.

3. konkurencia vindikaciisa da Sesrulebis


kondiqciis damatebiT moTxovnebs Soris
vindikaciisa da kondiqciis damatebiT moTxovnebs Soris
konkurenciisas, germanul iuridiul literaturaSi kargad
dasabuTebuli mosazrebis Tanaxmad (mflobelobis-) Sesru-
lebis kondiqciis damatebiTi moTxovnebs eniWebaT upirates-
oba vindikaciismier damatebiT moTxovnebTan (gsk-is 987-e da
Semdgomi paragrafebi) SedarebiT404. es gadawyveta unda gad-
movitanoT qarTul samarTalSic, ris dasabuTebasac qveviT
detalurad SevecdebiT.

401 Sdr. zeviT 63-e da Semdgomi gverdebi.


402 Sdr. Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 62 Rn. 37.
403 Nietlispach, Zur Gewinnherausgabe im schweizerischen Privatrecht, 378 da Semdgomi
gverdebi.
404 SedarebisaTvis sakmarisia Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 820.

117
a. arauflebamosili mflobelisagan sargeblis
moTxovnis ufleba
saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi vindikaciis damatebiTi
moTxovnebi mowesrigebulia 163-e da 164-e muxlebSi. ssk-is
163-e muxlis 1-li nawilis mixedviT, keTilsindisieri mflo-
beli ar aris valdebuli daubrunos uflebamosil pirs nayo-
fi da sargebeli:

keTilsindisieri mflobeli,
romelsac Tavidanve ar hqonia
nivTis flobis ufleba an da-
karga es ufleba, valdebulia
daubrunos nivTi uflebamosil
pirs. vidre uflebamosili piri
ar gamoiyenebs Tavis am ufle-
bas, nivTisa da uflebis nayofi
ekuTvnis mflobels.

sxva danawess Seicavs amasTan dakavSirebiT ssk-is 979-e


muxlis 1-li nawili: ukan dabrunebis moTxovna vrceldeba
SeZenilze, miRebul sargebelze, aseve sxva yvelaferze, rac
mimRebma SeiZina miRebuli sagnis ganadgurebis, dazianebis
an CamorTmevis sanacvlo anazRaurebis saxiT. es niSnavs imas,
mflobelma usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT,
miuxedavad keTilsindisierebisa, mTliani sargebeli (an na-
yofi) unda aanazRauros.
zemoT xsenebuli mosazreba qarTuli iuridiuli lite-
raturidan ixreba imisaken, rom am SemTxvevaSic vindikaciis
damatebiT moTxovnebs mianiWos upiratesoba. „…...udavoa, rom
ssk-is 163-e muxli metad icavs keTilsindisieri mflobelis
interesebs ssk-is 984-e muxlTan mimarTebiT. amdenad, igi
upiratesad gamosayenebel moTxovnis safuZvlad unda iqnes
miCneuli. amasTan, ssk-is 163-e muxlis specialuri buneba usa-
fuZvlo gamdidrebis normebTan mimarTebiT udavoa, vinaidan
igi keTilsindisieri aramarTlzomieri mflobelis samarT-
lebriv statussa da ufleba-movaleobebs amomwuravad awes-
rigebs. ssk-is 163-e muxlis gamoyenebis sferos aviwroebs am
normis sagamonakliso winapiroba – arauflebamosili mflo-
belis keTilsindisierebis faqti. swored am winapirobis ga-
TvaliswinebiT, udavod unda iqnes miCneuli, rom ssk-is 163-e
118
muxliT gaTvaliswinebuli SemTxveva usafuZvlo gamdidre-
bis gamoyenebis sferos gamoricxavs. am SemTxvevaSi saxezea
ganmdevni Tu gamomricxavi konkurencia, romlis Sesabami-
sad, ssk-is 163-e muxliT unda gamoiricxos keTilsindisie-
ri mflobelis mimarT ssk-is 979-e da Semdgomi muxlebis ga-
moyeneba. Tumca imisaTvis, rom daculi iyos rogorc ssk-is
163-e, aseve 979-e da 984-e muxlebis mowesrigebis miznebi, am
normaTa winaaRmdegoba teleologiuri ganmartebis meTo-
dis daxmarebiT unda gadaiWras. kerZod, ssk-is 976-e, 979-e da
984-e muxlebis gamoyenebis sfero SeizRudos im SemTxvevebis
mimarT, rodesac „gamdidrebuli“ piri imavdroulad keTil-
sindisieri aramarTlzomieri mflobelia405.
amgvarad asabuTebs CaCava mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobis upiratesobas ara mxolod xelyofis kondiq-
ciis damatebiT moTxovnebTan mimarTebiT, aramed zogadad
„usafuZvlo gamdidrebis danawesebTan“ mimarTebiT. pirveli
Secdoma am dasabuTebisa aris is, rom ssk-is 984-e muxli mo-
qmedebs ara yvela, aramed mxolod xelyofis kondiqciis mi-
marT. CaCavasTvis es garemoeba savaraudod ucnobia, Tumca
imis codnis gareSec, rom qarTuli usafuZvlo gamdidrebis
samarTali, konigis proeqtis406 mixedviTaa Seqmnili, sadac
TiToeul kondiqcias pasuxismgeblobis farglebis Tavisi
gansakuTrebuli danawesi aqvs407, savaraudo unda yofiliyo,
rom 984-e muxli, romelic xelyofis kondiqcias mosdevs, ver
iqneba Sesrulebis kondiqciis pasuxisgeblobis farglebis
ganmsazRvravi. amis gamo Sesrulebis kondiqciisa da vindika-
ciis damatebiT moTxovnebs Soris konkurenciisas ssk-is 163-e
muxls upirispirdeba ara 984-e, aramed 979-e 981-e muxlebi. am
Sepirispirebisas maleve mivxvdebiT, rom „keTilsindisiere-
ba“ ar aris mxolod 163-e muxlis eqskluziuri winapiroba, ara-
med aseve ssk-is 979-e da 980-e muxlebic mxolod kondiqciis
keTilsindisieri movalis SemTxvevaSi moqmedeben408. is faqti,
405 CaCava, moTxovnebis da moTxovnis safuZvlebis konkurencia kerZo samar-
TalSi, 146 da Semdgomi gverdi.
406 Sdr. 80-e Semdgomi gverdebi.
407 Sdr. 91-e da Semdgomi gverdebi.
408 ssk-is 979-e da 980-e muxli, iseve rogorc ssk-is 163-e muxli, awesrigebs
keTilsindisieri mimRebis moTxovnis farglebs. arakeTilsindisieri mim-
Rebis pasuxismgeblobis farglebi mowesrigebulia ssk-is 981-e muxlSi.
rac Seexeba 981-sa da 980-e muxlis mimarTebas, 981-e avrcelebs 980-e muxls
arakeTilsindisier mimRebze mxolod misi pasuxismgeblobis nawilSi, anu

119
rom arsebobs diqotomia kondiqciis movalis keTilsindisie-
rebisda mixedviT „Cveulebriv“ da „gamkacrebul“ pasuxismge-
blobas Soris, naTeli unda yofiliyo germanuli usafuZvlo
gamdidrebis samarTlis mxolod zedapiruli mimoxilvidan
mainc, razec xsenebuli avtori pretenzias acxadebs, Tumca
ris dastursac mis argumentaciaSi ver vpoulobT409. es diqo-
tomia ucvlelad aris gadmoRebuli qarTul samarTalSic.
kondiqciis arakeTilsindisieri movalis pasuxismgebloba
saqarTveloSic mowesrigebulia 981-e muxlSi, iseve rogorc
germaniaSi keTilsindieris pasuxismgebloba ganisazRvreba
gsk-i 818-e paragrafis 1-li da me-3, xolo arakeTilsindisie-
ris – 819-e paragrafis 1-li, 818-es me-4, 292-es me-2 da 987-es
1-li nawilis mixedviT410.
garda amisa, CaCava imeorebs qarTuli sasamarTloebis mier
daSvebul mTavar Secdomas, rodesac is Sesrulebis kondiq-
ciisa da vindikaciis konkurenciis sakiTxs cal-calke ar ga-
nixilavs, Tumca es gansxvaveba aucilebelia, ris dastursac,
germanul samarTalTan dakavSirebiT zemoT moyvanili argu-
mentacia warmoadgens.411 is argumenti, rom mesakuTre-mflo-
bels Soris urTierToba amomwurav normaTa kompleqss war-
moadgens iseve nakleb damajerebelia, rogorc germaniis
federaciuli sasamarTlos412 mier SemuSavebuli calmxrivi
gadawyveta, saidanac is Tavad aris iZulebuli dauSvas gamo-
naklisi ama Tu im SemTxvevisaTvis413. sargeblis anazRaure-
bis vindikaciuri moTxovnisaTvis upiratesobis miniWebiT,
ssk-is 979-e muxlis 1-li nawilis gamoyenebisaTvis, romelic
vindikaciuri danawesis msgavsad mxolod keTilsindisieri
movalis SemTxvevaSi moqmedebs, adgili aRar darCeboda da am
ukanasknels arasodes ar mouwevda miRebuli sargeblis da-
bruneba.
mxolod 980-e meore nawils, radgan pirvel nawils mTlianad gandevnis 981-
es mesame nawili. amis sasargeblod metyvelebs germanuli usafuZvlo gam-
didrebis sistematika, romelic am nawilSi ucvlelad aris gadmotanili.
409 is, rom kondiqciis arakeTilsindisieri movale pasuxs agebs gamkacrebu-
lad, ucnobi rCeba aseve qoCaSvilisa (roman Sengelias 70 wlisadmi miZRvnili
saiubileo krebuli, 288) da janaSiasaTvisac (samarTali № 10-12 (2003), 35).
410 Sdr. gv. 76.
411 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 848 da Semdegi gverdi; Sdr. 48-e da Semdgomi
gverdebi.
412 Sdr. 44-e da Semdgomi gverdebi.
413 SedarebisaTvis sakmarisia mxolod Pinger, Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, 50.

120
aseve aradamajerebelia usafuZvlo gamdidrebis samarT-
lis danawesebis teleologiuri reduqcia. teleologiur
reduqcia gulisxmobs normis moqmedebis sferos SezRud-
vas misi miznidan gamomdinare, xolo xsenebuli danawesis,
an zogadad usafuZvlo gamdidrebis samarTlis miznidan ar
gamomdinareobs, rom Sesrulebis kondiqciis movale ufro
met dacvas imsaxurebs, vidre amas ganmdidrebis Sesagebeli
uzrunvelyofs da amis gamo kondiqciurma danawesma vindika-
ciuris winaSe ukan unda daixios. rogorc odnav mogvianebiT
vixilavT414, sinamdvileSi sapirispiro gadawyvetaa swori –
kondiqciis movalem gamdidrebis ararsebobis SemTxvevaSic
ki (rodesac sinalagmatur xelSekrulebas exeba saqme) Sei-
Zleba dakargos masze miTiTebis ufleba da amgvarad, keTil-
sindisieri movalis privilegirebis tendenciaze saubaric ki
zedmetia. Sesabamisad, ssk-is 163-es 1-li da 979-e muxlis 1-li
nawili Seicaven keTilsindisieri mflobeli-kondiqciis mo-
valis pasuxismgeblobis gansxvavebul wesebs, rodesac es uka-
naskneli danawesi mas keTilsindisierebisda miuxedavad sar-
geblis anazRaurebas avaldebulebs.
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT pasuxismge-
blobis am SedarebiT gamkacrebul reJims aqvs Tavisi gamarT-
leba da mcdari iqneboda misTvis gverdi agvevlo ssk-is 163-e
muxlze miTiTebiT. ssk-is 979-e muxlis 1-li nawili emyareba
Semdeg mosazrebas: mxareebma erTmaneTs ukan unda daubru-
non, rogorc Sesruleba, aseve Sesrulebis sagnidan miRebu-
li nayofi da sargebeli, raTa qonebis usafuZvlo moZraoba
ukuiqces misi Tanmdevi SedegebiTurT. TiToeuli mxare ibru-
nebs ara mxolod sakuTar Sesrulebas, aramed am Sesrulebi-
dan gamomdinare damatebiT upiratesobasac415. es SedarebiT
gamkacrebuli ukan dabrunebis valdebuleba gawonaswore-
bulia imiT, rom kondiqciis movalec ukan ibrunebs sakuTar
Sesrulebas sargebliTurT416. Sesabamisad, am ormxrivi res-

414 Sdr. 251-e da Semdgomi gverdebi.


415 Sdr. germanul samarTalSi Köbl (Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, 224) – gsk-
is 818-e paragrafis 1-el nawils (ssk-is 979-e muxlis 1-li nawili) safuZvlad
udevs substancialobis principi (Substantialprinzip) xolo gsk-is 987-e da Sem-
dgom paragrafebs (ssk-is 163-e muxli) produqciis principi – `vinc Tess, is
imkis~.
416 ra Tqma unda, es wesi ar moqmedebs im mxaris SemTxvevaSi, romelmac Ses-
ruleba moipova calmxrivi garigebiT usasyidlod, Tumca usasyidlod
SemZenis sasyidlian SemZenTan SedarebiT uaress mdgomareobaSi Cayeneba

121
tituciis principiT moculia ara mxolod Sesrulebis sagnis
ormxrivi restitucia, aramed aseve am sagnidan warmomdgari
Tanmdevi Sedegebisac. avstriuli samarTlisaTvis amis for-
mulirebas kerASneri417 Semdegnairad akeTebs – „Tu jerovnad
SevafasebT aranamdvilobis an garigebis ex tunc-moqmedebiT418
gamauqmebel garemoebebs, nayofi an arameterialuri sargebe-
li warmoadgens Semsruleblis samarTlebrivi sikeTis wagr-
Zelebas. maSinac ki, rodesac Semsrulebeli ar aris am sikeTis
mesakuTre, Sesrulebis kondiqciam unda aRadginos is sawyisi
mdgomareoba, romelic iarsebebda qonebis moZraobis gareSe.“
amis sapirispirod vindikaciuri danawesi ar aris imisaTvis
Seqmnili, rom angariSi gauwios xsenebul sinalagmaturobas.
vindikaciisaTvis umniSvneloa, moipova arauflebamosilma
mflobelma nivTi SesrulebiT mesakuTrisagan an mesame pi-
risagan, moipara is, Tu quCaSi ipova. rodesac SemZeni nivTs
iZens mesame pirisagan sasyidlis sanacvlod, misi interesebi
gansakuTrebul dacvas imsaxurebs, radgan is nivTs ubrunebs
mesakuTres da mis SesaZenad gacemuli sasyidlis dabrunebi-
sas ki mesame pirze unda iyos damokidebuli da misi gadaxdi-
sunarianobis riski unda ataros. amgvarad warmoiqmneba md-
gomareoba, rom keTilsindisieri mflobeli abrunebs nivTs
da es arafriT ar aris kompensirebuli. vindikacia emsaxureba
kanonmdeblis Segnebul gadawyvetilebas warmoadgens, rac gsk-is 816-e para-
grafis 1-li nawilis me-2 winadadebaSia dafiqsirebuli (Müko/Schwab, § 816
Rn. 61). imave gadawyvetas vxvdebiT ssk-is 989-e da 990-e muxlebSi, romelTa
mixedviTac, Tu 976-e da 988-e muxlebiT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi mim-
Rebi, romelic movalea daabrunos miRebuli, usasyidlod gadascems mas
mesame pirs, maSin mesame piri movalea daabrunos miRebuli ise, TiTqos mas
kreditorisagan kanonieri safuZvlis gareSe mieRos raime, Tuki mimRebisa-
gan dakmayofileba SeuZlebelia (ssk-is 989-e muxlis 1-li nawili). iseve ro-
gorc, Tu arauflebamosili piri raime sagans usasyidlod gankargavs da es
gankargva namdvilia uflebamosili piris mimarT, maSin is piri, romelmac am
gankargvis Sedegad uSualo samarTlebrivi sargebeli miiRo, movalea miRe-
buli gadasces uflebamosil pirs (ssk-is 990-e muxli). amis gamo gamarTlebu-
lia, rom mxarem, romelic usafuZvlod mdidrdeba usasyidlod mopovebuli
SesrulebiT, ara mxolod nivTi daabrunos, aramed aseve am nivTidan miRebu-
li sargebeli, radgan misi ndoba SeZenilis samudamod SenarCunebasTan daka-
vSirebiT ufro naklebad aris dasacavi, vidre sasyidlis sanacvlod SemZenis
ndoba. am ukanasknelis sargeblis anazRaurebis valdebuleba ki kompensire-
bulia meore mxaris sapirispiro valdebulebiT. am rakursiT usafuZvlo
gamdidrebis samarTlis danawesebi sruliadac ar warmogvidgeba gamkacre-
bulad.
417 Kerschner, JBl 1988, 763.
418 anu ukuqceviTi ZaliT, garigebis dadebis momentidan.

122
nivTis dabrunebas mesakuTrisaTvis da ara ormxriv restitu-
cias im situaciisa, romelic iarsebebda urTierTdapirispi-
rebuli Sesrulebebis gacvlis gareSe. amis gamo vindikaciis
farglebSi, misi calmxrivobidan gamomdinare, umniSvneloa
TviTon gasca Tu ara mesakuTrem nivTi da miiRo Tu ara ami-
saTvis sapirispiro Sesruleba. amitomac keTilsindisieri
mflobelis dacvis mizniT aucilebelia SedarebiT ufro
rbili restituciuli danawesi.
vindikacia da kondiqcia emsaxureba srulebiT gansxva-
vebul miznebs da erTi mxriv, rbili da meore mxriv, mkacri
damatebiTi moTxovna Tav-Tavis adgilze srulebiT gamarT-
lebulia. aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis ara mxolod
mTavari Sesrulebis, aramed aseve misgan gamomdinare damate-
biTi Sedegebis ukuqceva unda moxdes usafuZvlo gamdidre-
bis samarTlis mixedviT, raTa yuradRebis miRma ar darCes
Sesrulebisa da sapirispiro Sesrulebis damakavSirebeli si-
nalagmaturi kavSiri. maSinac ki, rodesac es kavSiri ar arseb-
obs, radgan mxolod calmxrivi Sesruleba gvaqvs (magaliTad
Cuqeba), mainc mxolod usafuZvlo gamdidrebis samarTali
unda gamoviyenoT, radgan sasyidliani SemZenis privilegi-
reba da usasyidlos masTan SedarebiT arasaxarbielo mdgo-
mareobaSi Cayeneba swored erT-erTi principTagania kondiq-
ciuri samarTlisa. amis gverdis avla ar unda moxdes ssk-is
163-e muxlis 1-li nawilis gamoyenebiT da masSi gansazRvru-
li pasuxismgeblobis apriori msubuqi masStabiT.
Sesrulebis kondiqciis damatebiTi moTxovnebiT vindi-
kaciis damatebiTi moTxovnis gandevnis sasargeblod mety-
velebs medikusis419 mier moyvanili magaliTi, romelic uc-
vlelad miesadageba qarTul samarTals. rogorc zemoT ukve
detalurad aRvwereT420, qurdi miyidis nivTs mesame pirs da
mesakuTres am mesame pirisagan unda daibrunos ara mxolod
nivTi, aramed aseve am nivTidan miRebuli sargebeli. vindika-
toruli sargeblis anazRaurebis moTxovnis uflebis gamoye-
neba421 am SemTxvevaSi mesakuTre-mflobels Soris urTierTo-
419 Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 600.
420 Sdr. gv. 46-e da Semdgomi gverdebi.
421 sargeblis anazRaurebis moTxovnis ufleba aq dasaSvebia, miuxedavad
SemZenis keTilsindisierebisa, radgan, rogorc ukve vaxseneT zemoT, ger-
manuli sasamarTlo praqtika usafuZvlod SeZenil mflobelobas aigivebs
usasyidlod mopovebulTan, xolo arauflebamosili usasyidlo mflobeli
ki valdebulia daabrunos aseve nivTidan miRebuli sargebeli gsk-is 988-e

123
bisas niSnavs imas, rom mesame piri kargavs uflebas miuTiTos
qurdisaTvis gadaxdil sasyidelze da praqtikulad mSralze
rCeba, radgan qurdisagan am safasuris Semdgomi dabruneba
nakleb savaraudoa. es Sedegi aradamajerebelia – mesame piri
ar unda CavayenoT ufro araxelsayrel mdgomareobaSi, vidre
is ukve imyofeba, ver moipovebs ra moparul nivTze sakuTre-
bas. amitomac gamarTlebulia, rom qurdsa da mesame pirs So-
ris arsebul Sesrulebis urTierTobas mivaniWoT upirates-
oba da mxolod qurds hqondes sargeblis moTxovnis ufleba.
miuxedavad imisa, rom man mesame pirs ara sakuTreba, aramed
mxolod mflobeloba gadasca, nivTidan miRebuli sargebeli
mainc am Sesrulebis urTierTobidan gamomdinareobs422.
ganzogadebuli saxiT am mosazrebis gadmotana yovelgvari
daTqmis gareSea SesaZlebeli qarTul samarTalSi. vindika-
ciuri da Sesrulebis kondiqciismieri moTxovnebis konku-
rencia maSin warmoiSveba, rodesac Semsrulebeli mxolod
mflobelobas gadascems mimRebs, magram gaugebaria, Tu ra-
tom ar unda vcnoT mflobeloba da misgan gamomdinare faq-
tobrivi da samarTlebrivi sargeblobis ufleba usafuZvlo
gamdidrebismier upiratesobad.

b. arauflebamosili mflobelis mier gaweuli


xarjebis moTxovnis ufleba
α. usafuZvlo gamdidrebis instituti da
arauflebamosili mflobelis ufleba nivTze
gaweuli xarjebis anazRaurebasTan dakavSirebiT
aseve vindikaciismieri (ssk-is 163-e muxlis me-2 nawili) da
kondiqciismieri (ssk-is 980-e muxli) xarjebis anazRaurebis
moTxovnis ganxilvisas unda ganvasxvaoT calkeul kondiq-
ciebs Soris423. iseve rogorc germanul samarTalSi, qarTul-
Sic Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias Soris konkuren-
cia calke gansaxilveli sakiTxia.
arauflebamosili keTilsindisieri mflobelis ufleba
moiTxovos nivTze gaweuli xarjebis anazRaureba mowesri-

paragrafis mixedviT.
422 Staudinger/Lorenz, Vor § 812 Rn. 41.
423 am gansxvavebas ar akeTebs qoCaSvili, roman Sengelias 70 wlisadmi miZ-
Rvnili saiubileo krebuli, gv. 292, Sdr. aseve iq miTiTebuli literatura.

124
gebulia ssk-is 163-e muxlis me-2 nawilSi, romlis mixedviTac
keTilsindisier mflobels SeuZlia uflebamosil pirs mos-
Txovos im gaumjobesebisa da xarjebis anazRaureba, rac man
gaiRo nivTze keTilsindisieri mflobelobis dros da rac ar
aris kompensirebuli am nivTiT sargeblobiTa da misgan miRe-
buli nayofiT. msgavs danawess Seicavs qarTuli usafuZvlo
gamdidrebis samarTali. ssk-is 980-e muxlis pirveli nawili
Sesrulebis Sedegad usafuZvlod gamdidrebul pirs ufle-
bas aZlevs uflebamosil pirs mosTxovos im xarjebisa da qo-
nebrivi danaklisis anazRaureba, romelic mas warmoeSva ga-
momdinare iqidan, rom sagani samudamod SeZenilad miaCnda.
amave muxlis me-2 nawilis pirveli winadadebis Sesabamisad
usafuZvlod gamdidrebuli pirs SeuZlia miRebulis dabru-
neba daayovnos misTvis zemoTxsenebuli xarjebis anazRau-
rebamde. am ori danawesis moqmedebis sfero xSir SemTxvevaSi
SeiZleba erTmaneTs daemTxves. orive danawesi exeba keTil-
sindisieri piris moTxovnis uflebas424.
magaliTad, Tu aranamdvili nasyidobis farglebSi myid-
velma miiRo nasyidobis sagani, is erTdroulad usafuZvlod
gamdidrebulicaa da arauflebamosili mflobelic. Tu is am
saganze garkveul xarjebs gaswevs, maTi anazRaureba SesaZle-
belia, rogorc ssk-is 163-e muxlis me-2 nawilis pirveli wina-
dadebis, aseve ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis 1-li winada-
debis mixedviT.
ssk-is 980-e muxlis pirveli nawiliT pasuxismgeblobis
gansxvaveba ssk-is 163-e muxlis me-2 nawiliT pasuxismgeblo-
basTan mdgomareobs SemdegSi: ssk-is 163-e muxlis me-2 nawi-
lis mixedviT arauflebamosil mflobels SeuZlia mxolod
im xarjebis ukan moTxovna, romelic nivTiT sargeblobiTa da
misgan miRebuli nayofiT ar aris kompensirebuli (an ar aris
mflobelis braliT miuRebeli nayofiTa da sargebliT gamo-
qviTuli). ssk-is 980-e muxlis pirveli nawilis mixedviT gam-
didrebul pirs SeuZlia xarjebisa da qonebrivi danaklisis
anazRaureba moiTxovos sruli odenobiT425, garda im SemTx-
vevisa, rodesac gadacemuli sagani ar iZleva imis safuZvels,
rom igi miCneul iqnes samudamod SeZenilad. gansxvaveba cal-
saxaa – ssk-is 979-e muxlis pirveli nawilis mixedviT mimRe-

424 Sdr.gv. 118.


425 garda im SemTxvevisa, rodesac mimRebs Sesrulebis sagani ar unda mieCnia
samudamod SeZenilad.

125
bi saganTan erTad abrunebs aseve am sagnidan miRebul sar-
gebels, Sesabamisad misi danaxarjebi ver iqneba sargebliT
kompensirebuli. qarTul iuridiul literaturaSi gamoT-
qmuli mosazreba426, romlis mixedviTac vindikaciasa da mis
damatebiT moTxovnebs yovelTvis upiratesoba unda mieni-
WoT usafuZvlo gamdidrebis moTxovnebTan konkurenciisas,
arasworia. aseT SemTxvevaSi ssk-is 980-e muxls aRar darCebo-
da gamoyenebis sfero, rac ar SeiZleba Seesatyvisebodes ka-
nonmdeblis Canafiqrs.
meore argumenti, Tu ratom unda mivaniWoT kondiqciis-
mier danawesebs upiratesoba, ukve gamoTqmulia germanul iu-
ridiul literaturaSi427. SeuZlebelia im faqtis gamarTle-
ba, Tu ratom unda moiTxovos mflobelma menardem xarjebis
anazRaureba mxolod SezRudulad, vindikaciuri danawesebis
mixedviT, im menardem ki, romelic nivTis mflobeli ar gamx-
dara – SeuzRudavad, kondiqciismieri moTxovnis mixedviT. am
ori SemTxvevis gansxvavebulad gadawyvetas gamarTleba ar
moeZebneba, radgan orive SemTxvevaSi CaSlili xelSekrule-
bis ukuqceva dgas wina planze da ara mesakuTre-mflobels
Soris urTierToba.

β. ssk-is 980-e muxlis 1-li nawili, rogorc xarjebis


anazRaurebis moTxovnis safuZveli

zemoT Cven vsaubrobdiT ssk-is 980-e muxlis pirvel nawi-


lze, rogorc damoukidebel moTxovnis uflebaze. Tumca
danawesis sityvasityviTi ganmartebidan es calsaxad ar ga-
momdinareobs428. germaniaSi mocemuli SemTxvevebisaTvis ga-
moiyeneba gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili429. danaxarji da
qonebrivi danaklisi amcirebs miRebuli gamdidrebis dabru-
nebis valdebulebis farglebs, ramdenadac isini adekvaturi
mizez-Sedegobrivad gamomdinareobs miRebulidan430. lite-
426 CaCava moTxovnebis da moTxovnis safuZvlebis konkurencia kerZo samar-
TalSi, gv. 146.
427 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 849.
428 qarTul iuridiul literaturaSi am danawesTan dakavSirebiT diskusia
ar mimdinareobs. uzenaesi sasamarTlo mxolod erTaderT gadawyvetilebaSi
(ganCineba, saqme № as-243-565-05, 26/07/2005) saubrobs imis Sesaxeb, rom es nor-
ma moTxovnis uflebas warmoadgens.
429 `ukan dabrunebis an Rirebulebis anazRaurebis valdebuleba gamor-
icxulia imdenad, ramdenadac mimRebi aRar aris gamdidrebuli~.
430 Schulze/Schulze, § 818 Rn. 11; BGHZ 1, 81; 118, 386.

126
raturaSi gabatonebuli mosazrebiT431, garda amisa, aucile-
belia, rom xarjebi da danaklisi warmoSobili iyos SenaZe-
nis samudamod SenarCunebis ndobidan gamomdinare. amosaval
wertils warmoadgens imis gansazRvra, Tu romelma mxarem
unda ataros gamdidrebis ararsebobis riski CaSlili gari-
gebisa da mxareTa SeTanxmebis safuZvelze432. imisaTvis, rom
danaxarjebma da danaklisma Seamciros dasabrunebeli gam-
didrebis odenoba, aucilebelia, rom gamdidrebis ararse-
bobis riski kondiqciis kreditors ekisrebodes433, rogorc,
magaliTad, nivTis SeZenis xarjebis SemTxvevaSi – fraxtis
xarjebi, provizia da damatebiTi Rirebulebis gadasaxadi434.
amis sapirispirod dasabrunebeli gamdidrebis moculobas
ar amcirebs is ziani, rac gamowveulia kondiqciis sagniT435
– usafuZvlod mopovebuli ZaRli daRrRnis kondiqciis mo-
valis xaliCas. garda amisa, Tu uflebamosili nivTs iTxovs
mesame pirisagan, romelmac am nivTis mosapoveblad Suakacs
gadauxada Sesabamisi sasyideli, es sasyidelic ar warmoad-
gens im qonebriv pozicias, romelic gamoakldeboda dasabru-
nebels436. amdenad, germanuli doqtrina xarjebsa da qonebriv
danakliss iTvaliswinebs rogorc qonebriv aqtivebs, romle-
bic amcireben dasabrunebeli gamdidrebis moculobas.
qarTvelma kanonmdebelma gansaxvavebuli gza airCia. dana-
xarjebi da qonebrivi danaklisi ara marto amcirebs dasabru-
nebeli qonebis moculobas, aramed usafuZvlod gamdidre-
bul pirs aqvs am qonebrivi aqtivebis anazRaurebis moTxovna
ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis mixedviT. garda amisa, germa-
nul doqtrinaSi aRiarebuli kriteriumi – danaxarjebis war-
moSoba nivTis samudamod SenarCunebis ndobidan gamomdina-
re – kanonSia dafiqsirebuli, Tumca ssk-is 980-e muxlis 1-li
431 Larenz/Canaris, Schuldrecht II/2, § 73 I 1  b.
432 Schulze/Schulze, § 818 Rn. 11; BGH NJW 90, 315.
433 Schulze/Schulze, § 818 Rn. 11.
434 BGH NJW 70, 2060.
435 Larenz/Canaris, Schuldrecht, II/2, § 73 I 2 g.
436 BGHZ 55, 176: `vinc keTilsindisierad SeiZens moparul nivTs da imgvarad
gadaamuSavebs, rom gsk-is 950-e paragrafis mixedviT gaxdeba misi mesakuTre,
valdebulia moparuli nivTis Tavdapirvel mesakuTres gadauxados fuladi
anazRaureba gsk-is 951-e paragrafis 1-li nawilis 1-li winadadebis mixedviT
ise, rom ar SeuZlia gamoaklos am anazRaurebas qurdisaTvis gadaxdili niv-
Tis fasi.~ igive wesi moqmedebs qarTul samarTalSic ssk-is 197-e muxlis 1-li
nawilis 1-li winadadebis mixedviT Rirebulebis anazRaurebisas, aqac mova-
le ver miuTiTebs nivTis SesaZenad gaweul xarjebze.

127
nawilis ganmarteba mainc ar aris calsaxa. marTalia, kanonis
danawesi saubrobs „anazRaurebis valdebulebis“ Sesaxeb, ma-
gram es norma SeiZleba warmoadgendes rogorc damoukide-
bel moTxovnis uflebas, aseve mxolod e. w. „samarTlebrivi
safuZvlis miTiTebas437“. ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis
1-li winadadebis ganmarteba rogorc „samarTlebrivi safuZ-
vlis miTiTebisa“ ar aris srulebiT warmoudgeneli, kanoni
am SemTxvevaSi saubrobs ara moTxovnis uflebis Sesaxeb, ara-
med sagnis dabrunebaze xarjebisa da danaklisis anazRaure-
bis pirobiT. amgvarad normis sityva-sityviTi ganmarteba
ufro metad egreT wodebul dakavebis uflebas Seesatyvise-
ba, romelic moTxovnis materialur-samarTlebrivi (rasac
sxva norma unda awesebdes) winapirobebis arsebobis SemTx-
vevaSi mimRebs aniWebs sagnis dabrunebis dayovnebis ufle-
bas, sanam mas ar aunazRaurdeba nivTze gaweuli xarjebi da
misgan warmoSobili qonebrivi danaklisi. Tumca sakiTxavia,
Tu ra unda iyos es sxva norma, romelic am xarjebis anazRau-
rebis wess gaiTvaliswinebda. es norma ver iqneba ssk-is 987-
e muxlis 1-li nawili, romelic ar iTvaliswinebs qonebrivi
danaklisis anazRaurebas, ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis
1-li winadadebis SemTxevaSi ki calsaxaa, rom kanonmdebels
rogorc xarjebis, ise qonebrivi danaklisis (romelTac ni-
vTis dabrunebis Semdeg uflebamosili piris gamdidreba ar
gamouwveviaT) erTgvarad mowesrigeba hqonda miznad. aseve
unda gamoricxos samarTlebrivi safuZvlis miTiTeba, maga-
liTad, davalebis gareSe sxvisi saqmeebis Sesrulebis insti-
tutis normebze. naklebsavaraudoa usafuZvlo gamdidrebis
samarTali, romelic Tavad aris yovlismomcveli institu-
ti qonebis usafuZvlo moZraobis ukuqcevisaTvis da xSirad
„ukanasknel gamosavladac“ ki iwodeba438, miuTiTebdes sxva
institutis normebze. garda amisa, davalebis gareSe sxvisi

437 Rechtsgrundverweisung – `samarTlebrivi safuZvlis miTiTebas~ maSin aqvs


adgili, rodesac raime danawesi miuTiTebs sxva danawesze da mxolod es
ukanaskneli Seicavs konkretuli SemTxvevis momwesrigebel material-
ur-samarTlebriv birTvs. magaliTad ssk-is 261-e muxlis me-3 nawilis 1-li
winadadeba warmoadgens samarTlebrivi safuZvlis miTiTebas, radganac iT-
valiswinebs, rom mogiravnis mier giravnobis saganze gaweuli araaucile-
beli xarjebi anazRaurdeba davalebis gareSe sxvisi saqmeebis Sesrulebis
wesebis mixedviT. Sesabamisad mogiravnes mxolod maSin SeuZlia ukan moiTxo-
vos mis mier gaweuli es araaucilebeli xarjebi, Tu amave dros Sesrulebuli
iqneba davalebis gareSe sxvisi saqmeebis warmoebis winapirobebi.
438 gamoiyeneba maSin, rodesac SeuZlebelia sxva institutebis gamoyeneba. Sdr. gv. 26

128
saqmeebis Sesrulebis normebis gamoyenebis winapirobas war-
moadgens e. w. sxvisi saqmis Sesrulebis neba, rac aucileblo-
bis ZaliT gamoricxavs piris ndobas mopovebulis samudamod
SenarCunebasTan dakavSirebiT.
ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis danawesi SeuZlebelia aR-
viqvaT rogorc samarTlebrivi safuZvlis miTiTeba, radgan
sxva danawesi, romelic Seicavda am xarjebis anazRaurebis
materialur-samarTlebriv winapirobebs ssk-Si ar moipo-
veba. es norma Tavad unda warmoadgendes moTxovnis ufle-
bis damoukidebel safuZvels. amis sasargeblod metyvelebs
aseve am muxlis me-2 nawili, romelic 1-li nawilis Sinaarss
anazRaurebis valdebulebad moixseniebs.

γ. Sedareba ssk-is 163-e muxlTan

ssk-is 163-e muxli ar Seicavs saerTod aranair danawess


qonebrivi danaklisis anazRaurebasTan dakavSirebiT. aseve
ar asxvavebs im SemTxvevebs Soris, rodesac arauflebamo-
sil mflobels SeeZlo nivTi samudamo SeZenilad mieCnia da
rodesac mas amis ufleba ar hqonia. qarTul iuridiul li-
teraturaSi439 gamoTqmuli mosazrebis mcdaroba, romlis
mixedviTac, vindikaciam da misma Tanmdevma moTxovnebma
konkurenciisas nebismier SemTxvevaSi unda gandevnon kondi-
qciismieri danawesebi, gansakuTrebiT naTlad ikiTxeba ssk-is
980-e muxlidan. vindikaciuri danawesebi yovelTvis upira-
tesad gamosayenebel moTxovnebs rom warmoadgendnen, maSin
ssk-is 980-e muxls gamoyenebis sfero aRar darCeboda. nebis-
mier SemTxvevaSi am danawess veRar gamoviyenebdiT, rodesac
Semsrulebeli amavdroulad mesakuTrec iqneboda, xolo Sem-
Txveva, rodesac Semsrulebeli ar iyo mesakuTre da mimReb-
ma mainc miiCnia nivTi samudamod SeZenilad, rTuli warmosa-
dgenia. gind warmovidginoT aseTi SemTxveva, mainc rTulad
asaxsnelia, Tu ratom unda SeeZlos mimRebs mxolod am erTa-
derT SemTxvevaSi danaxarjebis sruli odenobiT moTxovna,
xolo yvela sxva SemTxvevaSi ki ssk-is 163-e muxlze iyos da-
mokidebuli. es argumenti saqarTvelos uzenaesi sasamarT-
los440 yuradRebis miRma rCeba, rodesac is Tavis 2010 wlis

439 CaCava, moTxovnebis da moTxovnis safuZvlebis konkurencia kerZo samarTal-


Si, 146.
440 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № as-1249-1269-2011, 04/04/2012.

129
gadawyvetilebaSi binis aranamdvili nasyidobis ukuqcevisas
xarjebis gamwev mflobels anazRaurebis moTxovnis uflebas
ssk-is 163-e muxlis me-2 nawilis mixedviT aniWebs.
germanul literaturaSi441 gamoTqmuli mosazrebis mixed-
viT, arauflebamosili mflobelobidan da usafuZvlo gamdi-
drebidan warmoSobili moTxovnis uflebebis konkurenciisas
am institutebis gansxvavebuli miznebia gasaTvaliswinebe-
li. usafuZvlo gamdidrebis samarTali emsaxureba qonebis
usafuZvlo moZraobis aRmofxvras. amis sapirispirod arau-
flebamosili mflobelis mxridan danaxarjebis moTxovna
emsaxureba mxolod im xarjebis kompensirebas, romlebic
mesakuTrisaTvis sasargeblo aRmoCnda442. ssk-is 980-e muxli
miznad isaxavs gamdidrebis mimRebisaTvis gamdidrebis obieq-
tTan dakavSirebuli yvela qonebrivi danaklisis anazRau-
rebas, maT Soris im danaklisisac, romelic ver gamoiwvevs
mesakuTris gamdidrebas, rac ganasxvavebs kidec maT dana-
xarjebisagan. erTaderTi niSani, romelic unda axasiaTebdes
anazRaurebad qonebriv aqtivebs, aris is, rom isini gaweuli
unda iyos nivTis samudamod SeZenasTan dakavSirebuli ndo-
bidan gamomdinare. ndoba ganisazRvreba (SenaZenis xasiaTis
mixedviT) obieqturi kriteriumebis Sesabamisad. rogorc ze-
moT aRvniSneT, germanuli doqtrinis mier gamoyenebuli Zi-
riTad princips warmoadgens „ganmdidrebis riskis gadanawi-
leba443“.
amis sapirispirod arauflebamosili mflobelobidan
warmoSobili moTxovna emyareba kompensaciis princips. me-
sakuTre, romelic iRebs gaumjobesebul nivTs, valdebulia
arauflebamosil mflobels aunazRauros es danaxarjebi,
Tu es danaxarjebi ar aris ukve kompensirebuli nivTidan mi-
Rebuli sargebliT. braleulad miuRebeli Semosavali unda
gamoiqviTos. es danawesi, romelic miesadageba calmxrivi
dabrunebis moTxovnis uflebas, ar miesadageba aranamdvili
ormxrivi xelSekrulebis Sedegebis aRmofxvrasTan dakavSi-
rebiT warmoSobil urTierTobas. is mxolod miRebuli nivTis
garSemo trialebs. ssk-is 163-e muxlis 1-li nawili ar iTva-
441 Koppensteiner/Kramer Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 III 3 d.
442 marTalia, es gansxvaveba xelyofis kondiqciis SemTxvevaSi gamoiTqva,
Tumca is ZalaSi rCeba Sesrulebis kondiqciis SemTxvevaSic da ufro metad-
ac ki Seesatyviseba Sesrulebis kondiqciasa da vindikacias Soris arsebuli
gansxvavebis aRweras.
443 Sdr. gv. 123.

130
liswinebs imas, rom SesaZlebeli arauflebamosili mflobe-
li TviTonac Semsrulebeli iyos, masac hqondes mesakuTris
mimarT moTxovnis ufleba da ar iyos aucilebeli, rom nivTze
gaweuli xarjebi misgan miRebul sargebels davupirispiroT.
kompensaciis principi warmoadgens garkveulwilad ukidu-
ress gamosavals da miesadageba vindikciuri danawesis amo-
saval wertils, anu im SemTxvevas, rodesac mesakuTre nivTs
gamoiTxovs mesame pirisagan, romelTanac mas saxelSekrule-
bo urTierToba ar akavSirebs da romlisganac mas Tavis mxriv
Sesruleba ar miuRia. am dros urTierTdapirispirebuli
moTxovnebis sxvagvari (ufro daxvewili formiT) gaqviTva,
garda nivTze gaweuli danaxarjebis nivTidan miRebuli sar-
gebliT kompensirebisa, SeuZlebelia.
amisagan gansxvavebiT, ormxrivi xelSekrulebis kondiq-
ciiT ukuqcevisas, ukve xsenebuli „ganmdidrebis riskis ga-
danawilebis“ princips Seesatyviseba, rom Tu orive mxarem
unda daibrunos miRebuli nivTi sargebliTurT, mxolod is
danaxarjebi unda gamovqviToT Sesrulebis valdebulebidan,
romelTa gamdidrebis saxiT ararsebobis riskic kondiqciis
kreditors awevs. am ukuqcevaSi kompensaciis principis CaCra
da danaxarjebis sargebliT kompensireba, mxolod daarRve-
vda gacvlil Sesrulebebs Soris arsebul balanss, radgan
orive mxaris mimarT kompensaciis principi gamoyeneba, Cveu-
lebriv, SeuZlebelia. magaliTad, aranamdvili nasyidobidan
myidveli moiTxovs fuls da misgan miRebul procentebs, ro-
gorc sargebels (ssk-is 979-e muxlis 1-li nawili), mTlianad
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis wesebis mixedviT, radgan
Tanxis mimRebis kuTvnil TanxasTan Serevis Semdeg SeuZle-
belia misi vindikaciis wesebis mixedviT gamoTxova. am dros
kompensaciis princips veRar gamoviyenebT.
rac Seexeba nivTis myidvelisagan gamoTxovas, Tu am Sem-
TxvevaSi, rogorc zemoT vaxseneT, vindikacias da mis dama-
tebiT moTxovnebs unda mieniWos upiratesoba, maSin myidve-
li, romelmac daibruna mis mier gadaxdili Tanxa da aseve am
Tanxidan miRebuli sargebeli – procentebi, Tavis mxriv ar
daabrunebda aranair sargebels, sanacvlod ki aunazRaurde-
boda mxolod nivTidan miRebuli da braleulad armiRebuli
sargebliT kompensirebuli danaxarjebi.
myidvelisa da gamyidvlis pasuxismgeblobis masStabis
erTmaneTisagan acdenam SeiZleba sakmaod usamarTlo re-

131
zultatamde migviyvanos, ara mxolod qarTul samarTalSi
Sesabamisi dakavebis uflebis ararsebobis gamo444. magaliTad,
im SemTxvevaSi, rodesac nasyidobis sagans warmoadgenda gan-
levadi nivTi, romelic ukan dabrunebis momentisaTvis ukve
srulebiT galeulia. myidvels, rogorc keTilsindisier
mflobels, ssk-is 163-e muxlis 1-li nawilis 1-li winadade-
bis mixedviT ar daekisreboda nivTidan miRebuli sargeblis
anazRaurebis movaleoba. is daubrunebda gamyidvels srule-
biT ganleul da Sesabamisad gaufasurebul nivTs, sanacvlod
ki usafuZvlo gamdidrebis wesebis Sesabamisad moiTxovda
nasyidobis saganSi gadaxdil fuls sruli odenobiT. amgvar
Sedegs rTulad Tu SeiZleba moeZebnos gamarTleba da misi
Tavidan acileba mxolod usafuZvlo gamdidrebis, rogorc
ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis Sedegebis aRmofxvris
specialur instrumentad aRiarebis meSveobiTaa SesaZlebe-
li – upiratesoba unda mivaniWoT kanonmdeblis mier ssk-is
980-e muxlSi dafiqsirebul ukuqcevis specialur wess.
Sveicaruli samarTlis doqtrina awydeba identur Tu ara
nebismier SemTxvevaSi sakmaod msgavs problemas445. Sveicaria-
Sic, mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis SemTxvevaSi,
keTilsindisieri mflobeli ar aris valdebuli aanazRauros
nivTidan miRebuli sargebeli da misi nayofi (Sveicariis sa-
moqalaqo kodeqsis 938-e muxli). rogorc zemoT SevecadeT
gveCvenebina, sasamarTlo praqtikam Tavdapirvelad ganavi-
Tara sargeblis anazRaurebis valdebuleba kondiqciismieri
ukuqcevisas da es valdebuleba gaavrcela SemdegSi vindika-
ciismier ukuqcevazec. Tumca es mainc ar warmoadgens pro-
blemis gadawyvetas, radgan mesakuTre-mflobels Soris ur-
TierTobis momwesrigebeli danawesi Sveicariis samoqalaqo
kodeqsis 939-e muxlis me-3 nawili (ssk-is Sesabamisi danawesis
msgavsad) kompensaciis princips emyareba. arauflebamosili
keTilsindisieri mflobelis danaxarjebi unda gaiqviTos mis
mier miRebuli sargebliT, magram rogorc ki mflobels am
sargeblis anazRaurebis valdebulebas davakisrebT, es gaq-
viTva ukve SeuZlebelia.
kondiqciuri da vindikaciuri gadawyvetebis erTmaneTTan
SesabamisobaSi moyvana ufro metad problemuria saqarTve-
loSi. maSin rodesac Sveicarul samarTalSi danaxarjebis
444 Sdr. gv. 144-e da Semdgomi gverdebi.
445 Sdr. gv. 63-e da Semdgomi gverdebi.

132
cneba valdebulebiTi samarTlis 65-e muxlisa da Sveicari-
is samoqalaqo kodeqsis 939-e muxlis SemTxvevaSi erTgvaria.
ssk-is 980-e da 163-e muxlebs danaxarjebis sxvadasxvagvari
gageba udevs safuZvlad. ssk-is 980-e muxlis Sesabamisad au-
cilebelia, rom danaxarjebi ganxorcieldes SenaZenis samu-
damod SenarCunebis ndobidan gamomdinare. es ndoba ki im
SemTxvevebSi, rodesac mflobelma danaxarjebi gaswia (ara-
namdvili) nasyidobidan pirobadebuli sakuTrebis ufle-
bis safuZvelze mopovebul nivTze, savaraudod ar gveqneba
saxeze. Tu amis sapirispirod ssk-is 163-e muxlis me-2 nawils
gamoviyenebT, imave mflobels SeuZlia SeuzRudavad moiTxo-
vos Tavisi danaxarjebi, ramdenadac isini kompensirebuli ar
aris nivTidan miRebuli sargebliT. amgvarad, am ori insti-
tutis mier SemoTavazebuli gadawyveta erTmaneTs scdeba
rogorc danaxarjebis cnebidan gamomdinare, aseve kompensa-
ciis principidan gamomdinare. rTulad Tu moiZebneba sxva
ori erTmaneTisagan ufro metad gansxvavebuli instituti,
ris gamoc maT SesabamisobaSi moyvanaze saubaric ki zedmetia.
gamosavali SeiZleba erTaderTi iyos: yovelgvari daTqmis
gareSe usafuZvlo gamdidrebismieri (mTavari da damatebiTi)
moTxovnebisaTvis upiratesobis miniWeba.

δ. konkurencia usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobil


xarjebis anazRaurebis moTxovnasa da mesakuTrisagan zianis
anazRaurebis moTxovnas Soris

usafuZvlo gamdidrebis institutis specialuri xasiaTis


TvalsaCinoebisaTvis SesaZlebeli uzenaesi sasamarTlos
gadawyvetilebis446 moSvelieba, romelic qarTul iuridiul
literaturaSi aramarTebulad gaakritikes.
faqtobrivi garemoebebi: a-m da b-m formis daucvelad
dades nasyidobis xelSekruleba pirobadebuli sakuTre-
bis uflebiT mSenebare samsarTulian kerZo saxlTan daka-
vSirebiT. myidvelma b-m ikisra erTi wlis ganmavlobaSi nas-
yidobis fasis srulad dafarva, ris Semdegac gamyidveli
a mas gadascemda sakuTrebis uflebas saxlze. erTi wlis
Semdeg mxareebma dades axali xelSekruleba, romliTac
b-m ikisra Tanxis darCenili nawilis sami wlis ganmavlo-
446 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № 3k-1202-01, 24/04/2002.

133
baSi gastumrebis valdebuleba, Sesabamis procentebTan
erTad. mTeli am drois ganmavlobaSi saxli imyofeboda b-s
mflobelobaSi, romelmac daasrula kidec misi mSeneblo-
ba, rogorc es xelSekrulebiT iyo gaTvaliswinebuli. mog-
vianebiT b-m mis mier wardgenili sarCeliT moiTxova Sesa-
bamisi formis dacviT nasyidobis xelSekrulebis dadeba,
an gadaxdili Tanxisa da 20.000 aSS-dolaris ukan dabrune-
ba, romelic man saxlis mSeneblobis dasrulebisaTvis gai-
Ro. a-m uari Tqva am moTxovnebis dakmayofilebaze.

saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom marTebulad miiCnia


nasyidobis xelSekruleba baTilad, radgan is dadebuli iyo
Sesabamisi formis daucvelad. rac Seexeba am aranamdvili
xelSekrulebis Sedegebis ukuqcevas, am SemTxvevaSi sasamarT-
lom, qvemdgomi instanciis sasamarTlos gadawyvetilebis447
sapirispirod, swored usafuZvlo gamdidrebis samarTali
miiCnia im specialur instrumentad, romlis mixedviTac unda
gansazRvruliyo mxareTa restituciuli valdebulebebi. b-s
mier gadaxdili Tanxis ukan mosaTxovad sasamarTlom Sesru-
lebis kondiqciaze (ssk-is 976-e muxlis 1-li nawili) miuTiTa,
xolo saxlis mSeneblobis dasrulebis xarjebis moTxovnis
safuZvlad ssk-is 987-e muxlis 1-li nawili miiCnia.
qarTul iuridiul literaturaSi448 am gadawyvetilebam
mxolod kritika daimsaxura; gadaxdili Tanxis ukan moTxovna
unda momxdariyo ara Sesrulebis kondiqciis, ssk-is 976-e mu-
xlis 1-li nawilis, aramed vindikaciis meSveobiT – ssk-is 172-
e muxlis 1-li nawili. am mosazrebis gaziareba SeuZleblad
migvaCnia, radgan realobasTan miaxloebul nebismier SemTx-
vevaSi, Tanxis mimRebi miRebul fuls Seurevs mis sakuTreba-
Si arsebul fuls, ris Semdegac moipovebs masze sakuTrebas
da vindikaciiT ukan gamoTxova ukve SeuZlebeli xdeba449. vin-
dikaciis gamoyeneba Tavidanve SeuZlebelia, Tu fulis gada-
ricxva xdeba sabanko operaciis meSveobiT.
rac Seexeba b-s mier saxlis mSeneblobisaTvis gaweul xar-
jebs, am xarjebis anazRaurebisaTvis zemoT moyvanili mo-
sazreba ssk-is 197-e muxlis 1-el nawilze miuTiTebs. ssk-is

447 aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sasamarTlos gadawyvetile-


baSi ramdenime calsaxad mcdari mosazrebaa gamoTqmuli.
448 kereseliZe, qarTuli samarTlis mimoxilva, tomi 6 Nº 4 (2003), 608.
449 Sdr. gv. 110.

134
197-e muxlis 1-li nawilis mixedviT, pirs, romelic miwis
nakveTis arsebiT Semadgenel nawilad qcevis (ssk-is 193-e
muxli), Serwymis (ssk-is 194-e muxli) an gadamuSavebis (ssk-
is 195-e muxli) Sedegad kargavs sakuTrebas moZrav nivTze,
SeuZlia moiTxovos zianis anazRaureba im pirisagan, vinc
mesakuTre gaxda450. mocemul SemTxvevaSic b-m saxlis mSene-
blobisas saSeni masalis CaSenebasTan erTad dakarga am masa-
laze sakuTrebis ufleba da Sesabamisad ssk-is 197-e muxlic
misi moTxovnis erT-erT samarTlebriv safuZvels SeiZleba
warmoadgendes, Tumca am dros is konkurirebs ssk-is 980-e
muxlis pirvel nawilTan451, romelsac unda mieniWos kidec am
konkurenciisas upiratesoba. ssk-is 980-e muxlis 1-li nawi-
lis 1-li winadadebis mixedviT gamdidrebis mimRebs SeuZlia
mis mier gamdidrebis obieqtze gaweuli xarjebis anazRaure-
bamde daayovnos am gamdidrebis obieqtis uflebamosili pi-
risaTvis dabruneba. amgvarad ssk-is 976-e muxlis 1-li nawili,
romelic uflebamosil pirs aniWebs uflebas ukan moiTxovos
gamdidrebis obieqti da ssk-is 980-e muxlis me-2 nawili, rome-
lic gamdidrebul pirs aniWebs am obieqtze gaweuli xarjebis
ukan moTxovnis uflebas, warmoadgenen erTian regulatiur
kompleqss ormxrivi aranamdvili garigebis Sedegebis ukuq-
cevisaTvis, romelTa winapirobebic erTmaneTTan Sesabamis-
obaSia moyvanili. ssk-is 197-e muxlis gamoyeneba am Tanafar-
dobas mxolod daarRvevda. magaliTad, Tu b-s SeeZleboda
mxolod ssk-is 197-e muxlis Sesabamisad moeTxova gaweuli
xarjebis anazRaureba, maSin is am moTxovnas Sesageblis saxiT
ver daupirispirebda a-s moTxovnas saxlis dabrunebasTan
dakavSirebiT. amis sapirispirod, Tu usafuZvlo gamdidre-
bis danawesebs miviCnevT ormxrivi aranamdvili xelSekrule-
bis Sedegebis aRmofxvris specialur instrumentad, maSin a
moiTxovda gamdidrebis sagans ssk-is 976-e muxlis 1-li nawi-
lis a) qvepunqtis mixedviT da b ki am saganze gaweul xarjebs
ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis mixedviT. ssk-is 980-e muxlis

450 gsk-Si mas Seesatyviseba 951-e muxlis 1-li nawilis 1-li winadadeba, Tumca
am danawesisagan gansxvavebiT ssk-is 197-e muxli ar warmoadgens samarTle-
brivi safuZvlis miTiTebas (gsk-is 951-e muxlis 1-li nawilis 1-li winadadeba
uTiTebs xelyofis kondiqciis danawesze), aramed moTxovnis damoukidebel
safuZvels.
451 romlis mixedviTac Sesrulebis mimRebi valdebulia daabrunos miRebu-
li, mxolod mis mier (sagnis samudamod SenarCunebis ndobidan gamomdinare)
gaweuli danaxarjebis anazRaurebis pirobiT.

135
me-2 nawilis Sesabamisad mxareebi valdebuli iqnebodnen es
moTxovnebi erTdroulad SeesrulebinaT, rac maT gaumarT-
lebeli riskebis Tavidan acilebis saSualebas miscemda452.
aseve xarjebi ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis 1-li winada-
debis Sesabamisad moicaven ara marto dakarguli sakuTrebis
Rirebulebas (rogorc es ssk-is 197-e muxlis SemTxvevaSia),
aramed aseve qonebriv danaxarjebsac. zemoT moyvanil SemTx-
vevebSi aseT danaxarjebs warmoadgenda, magaliTad, muSebis
momsaxurebaSi gadaxdili xarjebi. sasamarTlom ar imsjela
ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis gamoyenebis Sesaxeb, ris ga-
moc problema – iZleva Tu ara pirobadebuli sakuTreba imis
safuZvels, rom igi miCneuli iqnes samudamod SeZenilad –
ganuxilveli darCa.
ssk-is 980-e muxlis 1-li nawilis gamoyenebis sasargeblod
SesaZlebelia germanuli doqtrinis argumentis moSvelieba,
romlis mixedviTac kondiqciuri ukuqceva unda moxdes Ses-
rulebis mimRebsa da Semsrulebels Soris453, anu TiToeul-
ma mxarem sakuTari Sesruleba unda moiTxovos Sesrulebis
kondiqciiT mimRebisgan da ara xelyofis kondiqciiT mesame
pirisagan. magaliTad, Tu saxeze gvaqvs aranamdvili Sesru-
lebebis jaWvi, a asrulebs b-s winaSe aranamdvili xelSekru-
lebis safuZvelze, romelic Tavis mxriv asrulebs g-s winaSe
da samive Sesruleba aranamdvilia, TiToeuli mxare iTxovs
sakuTar Sesrulebas am Sesrulebis mimRebisgan. es principi
emyareba zemoT ukve naxseneb454 mosazrebebs455: 1. TiToeul
mxares unda SeunarCundes is Sesagebeli, romelic mas aqvs
sakuTari kontrahentis winaSe, 2. TiToeuli daculi unda
iyos sxva pirebis (romlebic ar arian misi uSualo kontrahen-
tebi) Sesageblisagan, 3. TiToeulma mxarem unda ataros mxo-
lod misi kontrahentis gakotrebis riski. am sami argumentis
gamo germaniaSi xelyofis kondiqcia Sesrulebis kondiqciis
452 gaumarTlebeli riskis magaliTs warmoadgens SemTxveva, rodesac mimRebs
uwevs miRebulis dabruneba ukve gakotrebuli SemsruleblisaTvis, romlis-
aganac sanacvlod savaraudod verafers ver miiRebs. dakavebis ufleba iZle-
va swored aseTi riskebis Tavidan acilebis SesaZleblobas.
453 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 820; Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 30, miu-
TiTebs germanuli sasamarTlos Semdeg praqtikaze – BGH, BGHZ 40, 272, 278 =
NJW 1964, 399; BGHZ 56, 228, 240 = NJW 1971, 1750; BGHZ 69, 186, 189 = NJW 1977, 2210;
NJW 1999, 1394; NJW 1999, 2892; NJW 2005, 60 da Semdegi gverdi.
454 Sdr. gv. 10
455 Canaris FS Larenz (1973), 814 da Semdgomi gverdebi; Medicus/Petersen, Bürgerliches
Recht, Rn. 667 da Semdgomi gverdebi.

136
mimarT subsidiarul xasiaTs atarebs. Tu SesaZlebelia Ses-
rulebis kondiqciis gamoyeneba, xelyofis kondiqcia ar unda
gamoviyenoT. or pirs Soris urTierTobaSi am subsidiaru-
lobis principis gamoyenebas triviluradac ki miiCneven456 da
is mniSvnelobas mxolod sam an met pirs Soris urTierTobaSi
iZens, radgan iq sadac erTi piri meores SesrulebiT aniWebs
samarTlebriv sikeTes, es ukanaskneli am sikeTes apriori
veRar miiTvisebs xelyofiT, Tumca zemoT moyvanil SemTx-
vevaSi es principi qarTul samarTalSi or pirs Soris ur-
TierTobazec SeiZleba gavavrceloT. Cvens SemTxvevaSi pro-
blemuria ara is sakiTxi, kreditorma Sesrulebis kondiqcia
unda gamoiyenos, Tu xelyofis, aramed unda gamoiyenos kon-
diqciuri moTxovna (romlis drosac Sesrulebac da sapiris-
piro Sesrulebac ssk-is 976-e da Semdgomi muxlebis saerTo
farglebSi eqceva), Tu Semsrulebelsa da Sesrulebis sagan-
ze danaxarjebis gamwev pirebs, erTs Sesrulebis kondiqcia,
xolo meores, zianis anazRaurebis sanivTo ufleba (ssk-is
197-e muxli) unda mieniWos. am or sxvadasxva institutebidan
warmomdgar moTxovnebs Soris kavSiris gabma SeuZlebelia,
ris gamoc pasuxismgeblobis farglebi avtomaturad scdeba
erTmaneTs. germanuli doqtrinidan moyvanili argumenti am
ori moTxovnis konkurenciis konteqstSic aqtualuria. Ses-
rulebisa da sapirispiro Sesrulebis, iseve rogorc nivTze
gaweuli danaxarjebis ukuqceva maqsimalurad unda moxdes
Sesrulebis kondiqciis farglebSi, rac ssk-is 197-e muxlis
me-2 nawilSivea dafiqsirebuli: „am muxlis pirveli nawiliT
gaTvaliswinebuli moTxovna ar warmoiSoba, Tu axalma me-
sakuTrem nivTi sasyidliani xelSekrulebiT mesame pirisagan
SeiZina.“ sam pirs Soris Sesrulebebis ukuqceva unda moxdes
Sesrulebis kondiqciiT da sxvis Sesrulebis urTierTobaSi
zianis anazRaurebis sanivTo moTxovniT Careva dauSvebelia.
igive principi unda gavrceldes or pirs Soris urTierToba-
zec, rodesac maT Soris Sesrulebaa saxeze.
germanul samarTalSi mesakuTre-mflobels Soris ur-
TierTobidan warmoSobili danaxarjebis anazRaurebis mo-
Txovnis (gsk-is 994-e da Semdgomi paragrafebi) da sanivTo
uflebis dakargvis gamo zianis anazRaurebis moTxovnis (gsk-
is 951-e paragrafi, romelic usafuZvlo gamdidrebis wesebze
miuTiTebs) konkurenciasTan dakavSirebiT sami gansxvavebu-
456 Bamberger/Roth/Wendehorst, § 812 Rn. 30.

137
li mosazrebaa gamoTqmuli. am konkurencias Cveulebriv ad-
gili aqvs sxvis nakveTze mSeneblobis an sxvis nivTSi CaSenebis
dros457. germaniaSi gabatonebuli mosazrebis mixedviT458, am
or instituts Soris konkurenciis sakiTxi saerTod ar unda
dadges, radgan mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis
danawesebi, gsk-is 994-e da Semdgomi paragrafebi, kondiqciis
danawesebs maSinac ki gandevnian, rodesac 994-e paragrafebis
winapirobebi saxeze ar aris. gsk-is 994-e da 996-e muxlebis
mixedviT anazRaurebas eqvemdebareba mxolod aucilebeli
da sasargeblo danaxarjebi, sxva danaxarjebi ar anazRaur-
deba. zemoT moyvanili mosazrebis mixedviT, es danaxarjebi
ar anazRaurdeba arc usafuZvlo gamdidrebis danawesebis Se-
sabamisad, radgan mesakuTre-mflobels Soris urTierToba
mflobelis mier sxvis qonebaze gaweul danaxarjebTan daka-
vSirebiT amomwurav xasiaTs atarebs da gamoricxavs sxva ins-
titutis normebis gamoyenebas459. am mosazrebas iziarebs aseve
germanuli sasamarTlo460. meore, e. w. Semarigebeli mosazre-
ba461 am SemTxvevebSi iyenebs gsk-is 994-e da Semdgom paragra-
febs da es gamoricxavs usafuZvlo gamdidrebis danawesebis
gamoyenebas, magram mxolod imdenad, ramdenadac saxezea maTi
winapirobebi. Tu gaweuli danaxarjebi ar eqceva gsk-is 994-e
da Semdgomi paragrafebiT anazRaurebadi danaxarjebis cne-
bis qveS, maSin maT asanazRaureblad SesaZlebelia usafuZ-
vlo gamdidrebis danawesebis gamoyeneba. am ori mosazrebis
garda arsebobs aseve mesame mosazrebac462, romlis mixedvi-
Tac mesakuTre-mflobels Soris urTierTobisa da usafuZ-
vlo gamdidrebis momwesrigebeli danawesebi erTdroulad
gamoiyeneba, radgan gaumarTlebelia danaxarjebis gamwevi

457 Bamberger/Roth/Fritzsche, § 994 Rn. 33.


458 OLG Düsseldorf NZM 2006, 705 = BeckRS 2005, 7365; Köbl, Das Eigentümer-Be-
sitzer-Verhältnis, 299 da Semdgomi gverdebi; Staudinger/Gursky, Vor § 994 Rn. 8; Wiel-
ing, Sachenrecht , § 12 V 5; Bamberger/Roth/Fritzsche, § 994 Rn. 34.

459 Wieling, Sachenrecht , § 12 V 5; Bamberger/Roth/Fritzsche, § 994 Rn. 34.


460 BGH NJW 1963, 1249; BGH NJW 1964, 1125; BGH NJW 1983, 2024; BGH NJW 1986,
2643, 2645; BGH NJW 1996, 52.
461 Waltjen, AcP 175 (1975), 123 da Semdgomi gverdebi, 133 da Semdgomi gverdebi;
Pinger in Westermann, Sachenrecht, I, 6. Aufl., § 33 I 3; Mühl, AcP 176 (1976), 424.
462 Canaris, JZ 1992, 346 da Semdgomi gverdebi; Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, §
74 I 3; Pinger, Eigentümer-Besitzer-Verhältnis, 109 da Semdgomi gverdebi; Reimer, Die
aufgedrängte Bereicherung, 155 da Semdgomi gverdebi; Schildt, JuS 1995, 956 da Semdegi
gverdi; Wilhelm, Sachenrecht, Rn. 549; Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 897.

138
mflobelis uares mdgomareobaSi Cayeneba vidre im pirisa,
romelic ar iyo mflobeli, gaswia danaxarjebi da amis gamo
inarCunebs kondiqciur moTxovnas463.
germanul samarTalSi konkurenciis es problema dgeba me-
sakuTre-mflobels Soris urTierTobasa da xelyofis kon-
diqcias Soris464, ris gamoc saqarTveloSi am diskusiidan
mopovebuli argumentebis gadmotana pirdapir SeuZlebelia
Sesrulebis kondiqciasa da mesakuTre-mflobels Soris war-
moSobili moTxovnis uflebis konkurenciaze, iseve rogorc
Sesrulebis kondiqciasa da zianis anazRaurebis sanivTo
uflebaze, Tumca rac Seexeba am ukanasknel konkurencias,
mainc SesaZlebelia problematikis SedarebiT-samarTlebriv
WrilSi mimoxilvisas qarTuli samarTalisaTvisac argumen-
tebis mopoveba.

g. Sedareba germaniis umaRlesi sasamarTlos


gadawyvetilebasTan: Urteil vom 12.12.1997 – V ZR
81/9 – mimarTeba gsk-is 988-e paragrafsa da 818-e
paragrafis me-3 nawils Soris
qarTuli sasamarTlo praqtikidan zemoT moyvanili Sem-
Txvevis465 msgavs SemTxvevaSi germanulma sasamarTlom usas-
yidlo mflobelis mier nivTidan miRebuli sargebeli da
danaxarjebi usafuZvlo gamdidrebis danawesebis mixedviT
miiCnia anazRaurebadad. faqtobrivi garemoebebi, romelTan
dakavSirebiTac germanul sasamarTlos mouwia msjeloba (Se-
moklebuli saxiT) Semdegia:
mopasuxe, rogorc arauflebamosili keTilsindisieri
da usasyidlo mflobeli, flobda mosarCelis miwis nak-
veTs, romelzec man ramdenime Senoba wamomarTa. mogvia-
nebiT, sasamarTlo procesze mosarCele iTxovda miwis
nakveTis dabrunebasTan erTad miRebuli sargeblis Ri-
rebulebis anazRaurebas, xolo mopasuxe acxadebda gaqvi-
Tvas Senobebis Rirebulebis, rogorc danaxarjebis, ode-
nobiT.
mocemuli SemTxveva problemuri iyo germanuli samarT-
lis mixedviT imdenad, ramdenadac keTilsindisier da arau-
463 Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 897.
464 Jauernig/Berger, § 951 Rn. 1.
465 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № 3k-1202-01, 24/04/2002.

139
flebamosil mflobels sarCelis aRZvramde gsk-is 994-e da
Semdgomi nawilebis Sesabamisad mxolod aucilebeli dana-
xarjebisaTvis SeuZlia moiTxovos Rirebulebis anazRaure-
ba. aseT danaxarjebs warmoadgenen obieqturad aucilebeli
danaxarjebi, romelTa gawevac saWiroa nivTisa da misiT sar-
geblobis SesaZleblobis SenarCunebisaTvis an sameurneo
funqciis SenarCunebisaTvis466. aucilebeli danaxarjebis ma-
galiTad SeiZleba SekeTebis467, narCenebis gatanis468, an nivTis
Senaxvis xarjebis469 moyvana. aucilebeli danaxarjebis garda,
iseTi danaxarjebisaTvis, romlebic nivTis Rirebulebas an
mis gamoyenebis SesaZleblobas zrdian470, anu sasargeblo da-
naxarjebisaTvis, mflobels anazRaurebis moTxovna mxolod
gsk-is 996-e paragrafis damatebiTi winapirobebis arsebo-
bis SemTxvevaSi SeuZlia. aucilebelia, rom es danaxarjebis
gaweuli iyos sarCelis aRZvramde, an gsk-is 990-e paragrafiT
gaTvaliswinebuli pasuxismgeblobis warmoSobamde da maT sa-
fuZvelze nivTis Rirebuleba jer kidev gazrdili iyos misi
mesakuTrisaTvis dabrunebis momentSi. anazRaurebas sxva
danaxarjebisaTvis, romlebic “fufunebis danaxarjebad”
moixsenieba, arauflebamosili mflobeli gsk-is 994-e da Sem-
dgomi paragrafebis safuZvelze veRar miiRebs.
usafuZvlo gamdidrebis danawesebis mixedviT ki anazRau-
rebadia yvela is danaxarji, romelic usafuZvlod SemZenma
gaswia, miaCnda ra nivTi samudamod SeZenilad. anazRaurebis
zRvars warmoadgens Tavsmoxveuli gamdidrebis principebis
gamoyeneba471. imisda mixedviT, SemZeni “mesakuTre-mflobe-
li urTierTobis” Sesabamisad agebda pasuxs, Tu usafuZvlo
gamdidrebis samarTlis wesebiT, erT SemTxvevaSi ar eqnebo-
da nakveTze wamomarTuli nagebobebis, rogorc danaxarjebis
Rirebulebis anazRaurebis moTxovnis ufleba, xolo meore
SemTxvevaSi eqneboda.
germanuli sasamarTlos es gadawyvetileba ufro gamosade-
gia saqarTvelo uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebasTan
erTad SedarebiT-samarTlebriv WrilSi mimoxilvisaTvis,
466 Bamberger/Roth/Fritzsche, § 994 Rn. 44.
467 Schulze/Schulte-Nölke, § 994 Rn. 3.
468 BGH NJW 55, 340.
469 BGH NJW 55, 340.
470 Schulze/Schulte-Nölke, § 994 Rn. 4.
471 Staudinger/Lorenz, Vor §§ 812 Rn. 46.

140
vidre am ukanasknelis pirdapiri analogis e. w. „CaSenebis Sem-
Txvevis“ ganxilva germanuli samarTlis mixedviT. germaniaSi,
rodesac erTi piris qonebis meore piris qonebaSi CaSenebas
da Semdeg mis ukuqcevas exeba saqme, kondiqciur da sanivTo
uflebis dakargvidan gamomdinare zianis anazRaurebis nor-
mebs erTi da imave Sedegamde mivyavarT – gsk-is 951-e muxli,
rogorc samarTlebrivi safuZvlis miTiTeba, Tavad uTiTebs
kondiqciis samarTlebriv Sedegebze472. germanuli sasamarT-
lo praqtikidan Cvens mier moyvanili SemTxveva ki swored
Sesrulebis kondiqciisa da „mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobis“ konkurencias exeba danaxarjebis kompensaci-
is nawilSi. orive, gsk-is 818-e muxlis me-3 nawilic473 da gsk-
is 994-e da paragrafebic, iTvaliswinebs arauflebamosili
piris mier nivTze gaweuli danaxarjebis kompensirebas da
gansxvavebulad awesrigebs mas.
mas Semdeg, rac germaniis federalurma sasamarTlom daad-
gina mflobelis arauflebamosileba da mflobelobis usas-
yidlod miRebis faqti, gadawyvita, rom mas gsk-is 988-e da 818-e
paragrafis safuZvelze unda ego pasuxi474, anu unda aenazRau-
rebina is sargebeli, rac miiRo miwis nakveTisa da masze arse-
buli Senobebis gamoyenebiT usafuZvlo gamdidrebis wesebis
Sesabamisad, Tumca gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis mixed-
viT, pasuxismgebloba Semofargla gamdidrebis im odenobiT,
rac jer kidev darCenili iyo mopasuxis qonebaSi.
sasamarTlom aseve danaxarjebic, romlebic gaswia mopasu-
xem, anazRaurebadad miiCnia usafuZvlo gamdidrebis wesebis
472 marTalia, es danawesi xelyofis kondiqciis samarTlebriv Sedegebze miu-
TiTebs da saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos zemoT moyvanil SemTxvevas
ki germanuli sasamarTlo mTlianad Sesrulebis kondiqciis safuZvelze
gadawyvetda, magram problema, romelic dgeba qarTul samarTalSi – Ses-
rulebis kondiqciisa da ssk-is 197-e muxlis 1-li nawilis samarTlebrivi Se-
degebis urTierTacdena – germaniaSi aqtualuri ar iqneboda, amitomac Se-
darebisaTvis sxva magaliTs mivaniWeT upiratesoba.
473 ra Tqma unda, am normis teqstSi danaxarjebi naxsenebi ar aris, Tumca
germanuli samarTlis doqtrina, rogorc ukve araerTxel vaxsenebT, Ses-
rulebis saganze gaweul danaxarjebs aklebs ukan dasabrunebeli gamdidre-
bis odenobas.
474 germaniaSic (iseve rogorc mocemuli naSromis farglebSi ganxilul
germanuli samarTlis ojaxis yvela sxva marTlwesrigSi) arauflebamosili
keTilsindisieri mflobels `mesakuTre-mflobels Soris urTierTobidan~
ar ekisreba sargeblis dabrunebis valdebuleba, Tumca es wesi ar moqmedebs
im SemTxvevaSi, rodesac man mflobeloba usasyidlod miiRo, am dros is ssk-
is 988-e paragrafis mixedviT, romelic usafuZvlo gamdidrebis samarTalze
miuTiTebs, abrunebs nivTidan miRebul sargebels. Sdr. gv. 42

141
Sesabamisad da uaryo saapelacio sasamarTlos gadawyveti-
leba, romelic am danaxarjebs mxolod “mesakuTre-mflobels
Soris urTierTobis” safuZvelze miiCnevda anazRaurebadad.
ar gaiziara aseve literaturaSi gamoTqmuli mosazreba amas-
Tan dakavSirebiT da es Semdegnairad daasabuTa: mflobels,
romelmac nivTi SeiZina usasyidlod ar unda darCes am niv-
Tis sargebeli475, Tumca is maSinac ki agebs pasuxs usafuZvlo
gamdidrebis danawesebis Sesabamisad, rodesac keTilsindi-
sieria da mxolod gsk-is 818-e paragrafsa da Semdgom para-
grafebze miTiTebis ufleba aqvs476. sakiTxi, SeuZlia Tu ara
mflobels danaxarjebis anazRaurebis moTxovna mxolod 994-
e da Semdgomi paragrafebis safuZvelze, Tu amisagan damou-
kideblad usafuZvlo gamdidrebis danawesebis Sesabamisad,
unda gadawydes am normaTa miznidan gamomdinare. 994-e da
Semdgomi paragrafebi emsaxureba mesakuTris dacvas, zRuda-
vs ra gaweuli danaxarjebis anazRaurebadobas. mesakuTrem
ar unda aanazRauros es danaxarjebi, romelic misi nebisagan
damoukideblad gaswia mflobelma da romelic man SeiZleba
verc gamoiyenos nebismieri odenobiT. amisgan gansxvavebiT,
Tu mflobeli pasuxs agebs 988-e paragrafis Sesabamisad usa-
fuZvlo gamdidrebis wesebis mixedviT, maSin am mizans ara-
nairi mniSvneloba aRar eniWeba. usafuZvlo gamdidrebiT
pasuxisgebisas mflobels unda hqondes 818-e muxlis me-3
nawilze, anu gamdidrebis ararsebobaze miTiTebis ufleba da
man ar unda aanazRauros is sargebeli, romelic mis qonebaSi
aRar moipoveba. mflobels unda hqondes saSualeba miuTi-
Tos aseve gamdidrebis ararsebobaze gaRebuli danaxarje-
bis odenobiTac, rac ganisazRvreba usafuZvlo gamdidrebis
principebis Sesabamisad. eqcevian Tu ara es danaxarjebi 994-e
da Semdgomi paragrafebis moqmedebis sferoSi, umniSvneloa.
mniSvnelovania, rom danaxarjebis kavSirSia Sesrulebis sag-
nidan miRebul sargebelTan, rac nivTze gaweuli danaxarje-
bis SemTxvevaSi Cveulebriv saxezea.
amgvarad germaniis federalurma sasamarTlom aanazRau-
rebina ra mflobels (miuxedavad keTilsindisierebisa) niv-
Tidan miRebuli sargebeli usafuZvlo gamdidrebis danawe-
sebis Sesabamisad, mianiWa mas aseve Sesagebeli (danaxarjebi

475 amasTan dakavSirebiT upirveles yovlisa Prot. der Kommission für die zweite
Lesung des BGB, III, 349.
476 MüKo/Medicus 4, § 988 Rn. 11; Staudinger/Gursky, § 988 BGB Rn. 13.

142
– rogorc gamdidrebis ararseboba) usafuZvlo gamdidrebis
samarTlis mixedviT.
mocemuli gadawyvetilebiT xelmZRvaneloba SesaZlebe-
lia aseve qarTul samarTalSic – Tu gza gaxsnilia usafuZ-
vlo gamdidrebisaken, maSin gadamwyveti unda iyos swored
usafuZvlo gamdidrebis danawesebi, rogorc Sesrulebis
mimRebis, ise Sesrulebis gamcemisaTvis, ris gamoc zemoT mo-
yvanili SemTxveva qarTuli sasamarTlo praqtikidan mxolod
Sesrulebis kondiqciis wesebis mixedviT unda gadawyvetili-
yo. es wesebi unda gavrcelebuliyo aseve iseT danaxarjebze,
romlebic, marTalia, ar warmoadgendnen Sesrulebis sagans,
magram Sinagan kavSirSi iyo SesrulebiT miRebul nivTTan. am
gadawyvetilebis sasargeblod metyvelebs specialuri da-
nawesi danaxarjebisaTvis ssk-is 980-e muxlSi, romlis gver-
dis avlac ar unda moxdes ssk-is 163-e muxlis me-2 da 197-es
1-li nawilis gamoyenebiT.

d. Sedareba germaniis federaluri sasamarTlos


gadawyvetilebasTan: Urteil vom 14.7.1995 – V ZR 45/94
– mesakuTre-mflobels Soris urTierToba da
saldos Teoria
qarTuli sasamarTlo praqtikidan zemoT moyvanili SemTx-
vevis msgavsi SemTxveva gadawyvita germaniis federalurma
sasamarTlom 1995-e wels477. marTalia, am gadawyvetilebaSi
msjelobis mTavar sagans warmoadgenda sargeblis anazRau-
reba, Tumca federaluri sasamarTlo Tavis dasabuTebaSi
danaxarjebsac Seexo. SemTxveva (Semoklebuli saxiT) Semdegi
iyo:
a-m mianiWa b-s misi kuTvnili miwis nakveTis Sesyidvis of-
cia. b-s Tavidanve gadaeca miwis nakveTze mflobeloba wi-
naswari gadaxdis safuZvelze. mas hqonda uflebamosileba
miwis nakveTis gaqiravebisa. mflobelobis ufleba unda ga-
qarwylebuliyo nasyidobis saboloo CaSlis an sakuTrebis
gadacemis sxva damabrkolebeli garemoebis SemTxvevaSi.
b-m wamomarTa nageboba miwis nakveTze da gaaqirava isini.
nasyidobis sabolood CaSlis Semdeg b-m moiTxova a-sagan
damqiravebelTa mier deponirebuli qiris dabruneba. amis

477 BGH, Urt. v. 14.7.1995 – V ZR 45/94 = ZIP 1995, 1352 = NJW 1995, 2627 (OLG Dresden).

143
sapirispirod a-m ganacxada, rom mas hqonda binis qiris,
rogorc sargeblis anazRaurebis moTxovnis ufleba.
im sakiTxis gadawyvetis Semdeg, Tu rodidan moyolebuli
SeiZleboda migveCnia b arauflebamosil mflobelad da Se-
gveZlo mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis momwes-
rigebeli danawesebis gamoyeneba, germaniis federalurma
sasamarTlom kondiqciismieri saldos Teoria aRiara mesaku-
Tresa da arauflebamosil mflobelis Soris urTierTobis
gadawyvetis amosaval principad. urTierTdapirispirebuli
moTxovnebi, sargebeli da danaxarjebi, saldos Teoriis478 Se-
sabamisad unda gaqviTuliyo erTmaneTTan.
am gadawyvetilebam, ramdenadac amas Cveni Tvalsawieri sw-
vdeba, mxolod martinekis mowoneba daimsaxura. is mas germa-
nuli sasamarTlo praqtikis mier aRiarebuli Tezisis kapitu-
laciad miiCnevs, romlis mixedviTac, mesakuTre-mflobels
Soris urTierTobis damatebiTi moTxovnebi gandevnian Ses-
rulebis kondiqciis damatebiT moTxovnebs: „saldos Teori-
is misadageba mesakuTre-mflobels Soris urTierTobisaTvis
unda gavigoT, rogorc amomwuravobis Teoriis479 bankroti. es
magaliTi gansakuTrebuli sicxadiT naTelyofs, rom vindi-
kaciisa da Sesrulebis kondiqciis normebs Soris konkuren-
ciis gadawyvetis saukeTeso gzas, rogorc es ukve karga xania
SemoTavazebulia, Sesrulebis kondiqciisaTvis upirates-
obis miniWeba warmoadgens.480“ Sesrulebis kondiqcia da misi
damatebiTi moTxovnebi warmoadgenen martinekis mixedviT
lex specialis vindikaciisa da gsk-is 987-e da Semdgomi paragra-
febis mimarT, romlebic Tavisi xasiaTiT safuZvlis mimarT
neitraluria481. amitomac ufro swori gadawyveta iqneboda,
rom sasamarTlos saldos Teoria mxolod ki ar miesadage-
bina mesakuTre-mflobels Soris urTierTobisaTvis, aramed

478 Seadare detaluri mimoxilva saldos Teoriisa gv. 150-e da DSemdgomi


gverdebi.
479 Teoria, romlis mixedviTac, mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis
momwesrigebeli danawesebi amomwurav xasiaTs atareben da konkurenciisas
gandevnida yvela sxva institutis normebs, Sdr.43-e da Semdgomi gverdebi.
480 Martinek, EWiR § 986 BGB 1/95, 978.
481 anu, rogorc zemoT araerTxel vaxseneT, vindikaciisa da misi damatebiTi
moTxovnebisaTvis sul erTia, Tu ra safuZvliT, ufro sworad, ra safuZvlis
ararsebobis gamo iTvleba mflobeli arauflebamosilad da unda daabrunos
nivTi – miiRo is sasyidliani, magram aranamdvili garigebiT Tavad mesaku-
Trisagan, mesame pirisagan usasyidlod, quCaSi ipova, Tu Tavad moipara.

144
es SemTxveva mTlianad kondiqciuri samarTlis safuZvelze
gadaewyvita, rac miscemda saldos Teoriis pirdapiri gamo-
yenebis saSualebas482. es argumenti ucvlelad rCeba ZalaSi
qarTul samarTalSic da metyvelebs Sesrulebis kondiqci-
is damatebiTi moTxovnebis upiratesad gamoyenebis sasarge-
blod rogorc mesakuTre-mflobels Soris urTierTobidan
warmomdgari, ise sakuTrebis dakargvis gamo zianis anazRau-
rebis moTxovnebTan konkurenciisas. marTalia, saqarTvelos
uzenaesi sasamarTlos zemoT moyvanil gadawyvetilebaSi483
ar damdgara nivTidan miRebuli sargeblis masze gaweul da-
naxarjebTan gaqviTvis sakiTxi, Tumca, Cveulebriv, am tipis
SemTxvevebSi es problema aqtualuria – binis (an nebismieri
sxva qonebis) dabrunebisas, mesakuTre iTxovs sargebels,
xolo arauflebamosili mflobeli danaxarjebs, erT-erTis
garkveuli mizezebiT gaqarwylebis gamo SeiZleba dadges
maTi gaqviTvis sakiTxic, risi gadawyvetisaTvisac mxolod
kondiqciur samarTals SeuZlia calsaxa kriteriumebis Se-
moTavazeba da urTierTdapirispirebuli interesebis Sesaba-
misobaSi moyvanisaTvis konkretuli CarCos moZebna.

e. dakavebis ufleba
Sesrulebis kondiqciis danawesebis upiratesoba vindika-
ciis Tanmdev moTxovnaTa da sakuTrebis dakargvis gamo zia-
nis anazRaurebis moTxovnis mimarT SesaZlebelia gavamyaroT
kidev erTi argumentiT.
ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis mixedviT 979-e da 980-e mu-
xlebiT gaTvaliswinebuli valdebulebebi unda Sesruldes
erTdroulad. TiToeul mxares SeuZlia Sesrulebis sagani da
am sagnidan miRebuli sargebeli (an saganze gaweuli xarjebi)
manamde ar daabrunos, sanam meore mxare ar Seasrulebs Sesa-
bamis valdebulebas. am danawesis gareSe Sesrulebis mimRebs
gaumarTlebeli riskebi daekisreboda.
marTalia, msgavss dakavebis uflebas iTvaliswinebs aseve
ssk-is 163-e muxlis me-3 nawilic, Tumca maT Soris gansxvave-
ba mainc TvalsaCinoa. arauflebamosil mflobels, romelic
sakuTar nivTs mesakuTrisagan iTxovs vindikaciis meSveobiT,
SeuZlia manam daitovos nivTi, sanam ar aunazRaurdeba mis
482 Martinek, EWiR § 986 BGB 1/95, 978.
483 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № 3k-1202-01, 24/04/2002.

145
mier gaweuli nivTis gaumjobesebis xarjebi. rogorc ki au-
nazRaurdeba, kargavs kidec dakavebis uflebas. ssk-is 163-e
muxlis me-3 nawili, mesakuTre-mflobels Soris warmoSobi-
li urTierTobis calmxrivobisda gamo, ver iTvaliswinebs
mimRebis interess, manam ar daabrunos nivTi, sanam ar au-
nazRaurdeba sakuTari (sapirispiro) Sesruleba. ormxrivi
xelSekrulebis ukuqcevisas mxareTa interesebis jerovani
dacvis standarts mxolod ssk-is 980-e muxlis me-2 nawili
uzrunvelyofs, romelic Sesrulebis mimRebs aniWebs Se-
saZleblobas, manamde ar daabrunos nivTi, sanam ar miiRebs,
ara mxolod danaxarjebisa da qonebrivi danaklisisaTvis
Sesabamis anazRaurebas, aramed aseve sakuTar Sesrulebasac
ukan ar daibrunebs Tavisi sargebliTurT.
mocemul konteqstSi erT-erTi saintereso gadawyvetile-
ba, saidanac SesaZlebelia daskvnebis gamotana aseve qarTuli
samarTlisaTvisac, raixis sasamarTlom 1940 wels miiRo484:
mopasuxem iyida mosarCelis mamkvidreblisagan 1937
wels misi kuTvnili mamuli. mflobelobis gadacemis Sem-
deg, sanam gamyidveli sakuTrebasac gadascemda, mopasuxem
daiwyo miwis damuSaveba da gadaixada gadasaxadebi. mogvia-
nebiT, mamkvidrebeli asakiT gamowveuli gonebasustobis
gamo qmeduunarod, xolo miwis nakveTis nasyidoba ara-
namdvilad iqna cnobili, ris Semdegac mopasuxem mesaku-
Tres miwis nakveTi ukan daubruna. mogvianebiT sasamarTlo
procesze memkvidre da mopasuxe daobdnen am ukanasknelis
mflobelobis ganmavlobaSi miRebul mosavalTan dakavSi-
rebiT.
raixis sasamarTlom arauflebamosil mflobels, marTa-
lia, mianiWa sargeblis anazRaurebis moTxovnis ufleba gsk-
is 988-e paragrafis Sesabamisad, Tumca Seamcira misi odenoba
im daxarjebis Sesabamisad, rac gaswia mflobelma misi mflo-
belobis ganmavlobaSi. mflobels SeeZlo miRebuli sarge-
blis anazRaurebis valdebulebis gaqviTva (an naturiT da-
brunebis SemTxvevaSi erTdroulad Sesrulebis moTxovna),
ara mxolod iseTi danaxarjebisaTvis, romlebic gsk-is 994-e
da Semdgomi paragrafebis moqmedebis sferoSi eqceodnen,
aramed aseve danaxarjebisaTvisac, romelTa anazRaurebis
moTxovna mflobels maSinac ki SeuZlia, rodesac is nivTidan
miRebul sargebels itovebs. gsk-is 988-e muxlis mixedviT
484 RGZ 163, 360.

146
sargeblis anazRaurebisas mflobels garda gsk-is 994-e para-
grafiT gaTvaliswinebuli danaxarjebisa485 SeeZlo moeTxo-
va sargeblis misaRebad gaweuli xarjebi da nivTis Cveuli mo-
vlis xarjebi. garda amisa, raixis sasamarTlom anazRaurebad
sargebels miaTvala aseve is xarjebi, rac mflobelma gaswia
nivTis mosapoveblad, maSinac ki, rodesac nivTi am gadaxdis
safuZvelze mesame pirisagan iqna mopovebuli. iseve rogorc
zemoT moyvanil germaniis federaluri sasamarTlos gadawy-
vetilebaSi raixis sasamarTlomac kondiqciismieri princi-
pebi miiCnia gadamwyvetad.
gansxvaveba am da zemoT moyvanil SemTxvevas Soris mdgo-
mareobs imaSi, rom federaluri sasamarTlos gadawyvetile-
baSi mflobeloba realurad usasyidlod iyo mopovebuli,
maSin rodesac raixis sasamarTlos gadawyvetilebaSi, marTa-
lia, usafuZvlod, magram mainc sasyidlis sanacvlod mopove-
buli mflobeloba gvqonda saxeze. amis gamo es gadawyvetile-
ba roiter/martinekis486 mier orgvarad aris gakritikebuli.
sasamarTlom, marTalia, gsk-is 988-e paragrafi gamoiyena usa-
fuZvlo mflobelis winaaRmdeg, Tumca koreqtireba gaukeTa
mas imgvarad, rom mflobels saSualeba mieca gaeqviTa sar-
geblis anazRaurebis valdebulebis angariSSi nivTis SesaZe-
nad gadaxdili fasi maSinac ki, rodesac nivTi SeiZina mesame
pirisagan. es koreqtura saboloo jamSi scdeba Tavis mizans
da konfliqtSi modis kondiqciuri samarTlis principeb-
Tanac – magaliTad, xelyofis kondiqciis SemTxvevaSi mesame
pirisaTvis gadaxdili nasyidobis fasi ar eqceva gsk-is 818-e
muxlis me-3 nawilis moqmedebis sferoSi. ufro mniSvnelo-
vani ki is aris, rom mesakuTrisaTvis imave moTxovnis miniWe-
ba, rac Sesrulebis kondiqciis kreditors eqneboda da amis
sapirwoned ki mflobelisaTvis gadaxdili fasis gaqviTvis
nebis darTva, mainc ver icavs sakmarisad am ukanasknels, ra-
dgan nivTSi gadaxdil fass mflobeli mxolod sargeblis
anazRaurebis moTxovnis uflebas Tu daupirispirebs da ver
daupirispirebs mas nivTis dabrunebis moTxovnis uflebas.
anu Sinagani kavSiri nivTis dabrunebasa da masSi gadaxdili
fasis anazRaurebas Soris ikargeba. amisagan gansxvavebiT,
Tu am urTierTobas mxolod kondiqciuri samarTlis sa-

485 anu garda aucilebeli xarjebisa, romelic saWiroa aRdgenis, SenarCu-


nebisa da gaumjobesebisaTvis.
486 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c aa.

147
fuZvelze gadavwyvetdiT, Sesrulebis kondiqciis movales
SeeZleboda ganmdidrebis Sesagebeli gsk-is 818-e paragrafis
me-3 nawilis Sesabamisad daepirispirebina ara mxolod sar-
geblis anazRaurebis moTxovnisaTvis, aramed aseve nivTis
ukan dabrunebis moTxovnisaTvisac. swored amis gamo aris
es gadawyveta mesakuTre-mflobels Soris warmoSobili ur-
TierTobis safuZvelze maSinac ki, rodesac masSi usafuZvlo
gamdidrebis principebs CavurevT, gaumarTlebeli. usasyid-
lo da usafuZvlo mflobelis erTmaneTTan gaigiveba ver
axerxebs sapirispiro interesebis SesabamisobaSi moyvanas,
radgan vindikaciac da misgan warmoSobili damatebiTi mo-
Txovnebic mainc mxolod miRebuli nivTis garSemo trialebs
da srulebiT yuradRebis miRma tovebs sapirispiro Sesrule-
bas. ukuqceva unda moxdes ara gsk-is 988-e paragrafis meSveo-
biT usafuZvlo gamdidrebis samarTalze miTiTebiT, aramed
pirdapir usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT, yo-
velgvari miTiTebis gareSe487.
es argumenti ZalaSi rCeba Cvens mier qarTuli samarTli-
dan zemoT moyvanili problemis SemTxvevaSic. ssk-is 163-e
muxlis me-3 nawilis mixedviT dakavebis uflebis meSveobiT,
mxolod nawilobriv aris aranamdvili ormxrivi xelSekru-
lebis dros mflobelis uflebebi daculi. pirvel rigSi mas
SeuZlia mesakuTris mflobelobis gamoTxovis uflebas mxo-
lod iseTi danaxarjebi daupirispiros, romelTa anazRaure-
bac mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis safuZvelze
SeiZleba iqnes moTxovnili. amis sapirispirod ki, Sesrule-
bis kondiqciis movalis mier anazRaurebadi qonebrivi dana-
xarjebis gansasazRvrad ssk-is 980-e muxli sxva kriteriumebs
Seicavs da am kriteriumebiT gansazRvrul danaxarjebs mo-
vale vindikaciis kreditors ver daupirispirebs. sxva mxriv
movales (romelic amavdroulad kreditoric aris da iTxovs
mis mier gacemuli Sesrulebis ukan dabrunebas) aqvs intere-
si, ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisas manam
ar daabrunos miRebuli da sargebeli, sanam Tavis mxriv ar
daibrunebs gacemuls da mis sargebels. am interesis dacva
SesaZlebelia mxolod ssk-is 980-e muxlis me-2 da ara 163-e
muxlis me-3 nawilis Sesabamisad.
es ar gaiTvaliswina saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom

487 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, ibidem.

148
Tavis zemoT moyvanil gadawyvetilebaSi488, rodesac wina
instanciis gadawyvetilebis489 sapirispirod CaSlili binis
nasyidobis ukusaqcevad mesakuTre-mflobels Soris ur-
TierTobis momwesrigebeli normebi miiCnia gadamwyvetad da
danaxarjebis anazRaurebisaTvis ssk-is 163-e muxli gamoiye-
na. sasamarTlos gamorCa is garemoeba, rom, marTalia, ssk-is
163-e muxlis me-3 nawilis mixedviT keTilsindisier mflo-
bels SeuZlia manam daayovnos nivTis dabruneba, sanam ar mii-
Rebs anazRaurebas mis mier gaweuli danaxarjebisaTvis, Tum-
ca amis garda mas aqvs aseve interesi, am danaxarjebis garda
nivTis dabrunebis moTxovnas daupirispiros aseve sakuTari
Sesrulebis (nasyidobis fasis) ukan moTxovnis uflebac. amis
gaTvaliswineba ki vindikaciiT ukuqcevisas SeuZlebelia.
yvela es argumenti calsaxad metyvelebs Sesrulebis kon-
diqciis damatebiTi moTxovnebis gamoyenebis sasargeblod,
rodesac xelSekrulebis ukuqcevas exeba saqme.

v. Sedegi
Tuki germanul samarTalSi Sesrulebis kondiqciis dama-
tebiTi moTxovnebis vindikaciiesmier moTxovnebis mimarT
upiratesobis gamamarTlebel mTavar argumentad gamoiyene-
ba is garemoeba, rom dauSvebelia, erTi mxriv, mxolod valde-
bulebiTi da meore mxriv, rogorc valdebulebiTi, ise sani-
vTo garigebis aranamdvilobis SemTxvevebis gansxvavebulad
gadawyveta490, am argumentis modificirebuli formiT gavr-
celeba SesaZlebelia aseve qarTul samarTalzec. marTalia,
qarTul samarTalSi martiv da ormagi aranamdvilobis Sem-
Txvevebs Soris diqotomia araaqtualuria, Tumca germanuli
samarTlis am argumentis modificireba SesaZlebelia imgva-
rad, rom vindikatoruli damatebiTi moTxovnebis upirate-
sobis SemTxvevaSi saerTod ar darCeboda gamoyenebis sfero
kondiqciuri damatebiTi moTxovnebisaTvis. am ori insti-
tutis paralelur gamoyenebas ki e. w. „sargeblis amokrefis
SemTxvevasTan“ mivyavarT491, rodesac orive mxare cdilobs am
488 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № as-1249-1269-2011, 4/04/2012, ix. am gad-
awyvetilebasTan dakavSirebiT detalurad gv. 216-e da Semdgomi gverdebi.
489 Tbil. saapelacio sasamarTlo, saqme № 2b/514-11, 12/27/2010.
490 Sdr. gv. 49
491 Sdr. gv. 46-e da Semdgomi gverdebi.

149
paralulurad gamoyenebadi moTxovnebidan iseTi SearCios,
romelic mas maqsimalur sargebels sTavazobs da sapirispi-
rod ki minimalurad, anu pasuxismgeblobis yvelaze rbili
masStabiT, tvirTavs. am urTierTsapirispiro interesebis
SesabamisobaSi moyvana ki kanonSi gaTvaliswinebuli instru-
mentebis meSveobiT ukve SeuZlebelia.
yovelive zemoTqmulidan SesaZlebelia daskvnebis gake-
Teba qarTuli samarTlisaTvis. rogorc calxmadaa aRiare-
buli, abstraqciis principi emsaxureba samoqalaqo brunvisa
da mesame pirebis interesebis dacvas492. is miznad ar isaxavs
ormxrivi garigebisas erT-erTi mxaris privilegirebas (meo-
re mxaris interesebis xarjze) da Sesrulebebis ukuqcevisas,
sakuTrebasTan dakavSirebuli mdgomareobis mixedviT (kar-
gavs Tu ara moTxovnis warmdgeni sakuTrebas) mianiWos mas
sargeblis anazRaurebis ufro farTo moTxovnis ufleba.
amis gamo am principis arsebobidan germanul samarTalSi da
misi ararsebobidan qarTul samarTalSi, SeuZlebelia argu-
mentebis mopoveba, rodesac ormxrivi xelSekrulebis ukuq-
cevas exeba saqme. saboloo jamSi ki ara mxolod SesaZlebelia,
germanuli iuridiuli doqtrinis mier mopovebuli Sedegebis
qarTul samarTalSi gadmotana, es aucilebelic kia. miuxeda-
vad imisa, rom qarTul samarTalSi abstraqciis principi ar
moqmedebs, vindikacia mainc rCeba moTxovnis uflebad, rome-
lic ar miesadageba Semsrulebel mesakuTresa da Sesrulebis
mimRebs Soris warmoSobil urTierTobas. is Seqmnilia zoga-
dad mesakuTresa da usafuZvlo mflobels Soris arsebuli
urTierTobisaTvis, romlebsac erTmaneTTan xelSekruleba
ar akavSirebT. amis gamo sworad miuTiTeben im garemoebaze,
rom ukuqcevis bedi damokidebuli unda iyos ara gamoyene-
bul moTxovnis uflebaze, aramed im urTierTobaze, romelic
safuZvlad udevs am ukuqcevas493, misi gaTvaliswineba ki mxo-
lod kondiqciuri urTierTobis farglebSi SeiZleba.

492 Flessner, Wegfall der Bereicherung, 148; sakiTxi, gaxda Tu ara myidveli mesa-
kuTre, marTalia, mniSvnelovania mxareTa kreditorebisa da zogadad maTi
kontrahenti mesame pirebisaTvis, Tumca uSualod mxareTa Soris pasux-
ismgeblobis doneze mas aranairi datvirTva ar eniWeba; v. Caemmerer, FS Rabel I
(1953), 387 da Semdgomi gverdi; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch
Abstraktion, 338.
493 Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht AT, Rn. 58.20; Sdr. am sakiTxTan
dakavSirebiT aseve Honsell, Obligationenrecht BT, 43 da Semdegi gverdebi; Bucher,
ZSR 1983 II, 251, 289 da Semdegi gverdi.

150
VI. saldos Teoria germanul samarTalSi

1. problemuri sakiTxi da misi gadaWris gzebi


sasamarTlo praqtikaSi
zemoT moyvanilma sqematurma monaxazma usafuZvlo gamdi-
drebis samarTlisa da masTan dakavSirebulma problemebma,
romelsac Cvens mier daxasiaTebuli yoveli marTlwesrigi
awydeba, migviyvana im Sedegamde, rom qarTuli samarTli-
saTvis, misi agebulebisa da Sinaarsidan gamomdinare, ger-
manuli samarTali unda warmoadgendes saorientacio masS-
tabs. qarTul samarTalSi abstraqciis principis ararseboba
calke aRebuli ar gvaZlevs aranair safuZvels imisaTvis, rom
mflobelobis (Sesrulebis) kondiqciisa da misi damatebiT
moTxovnebis mniSvneloba sxvagvarad SevafasoT, vidre ger-
maniaSi. am wanamZRvrebiT vubrundebiT Cvens mier naSromis
dasawyisSi naxseneb ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis
ukuqcevis specifikur problematikas.
am TavSi SevecdebiT detalurad ganvixiloT, Tu ratom
dasWirda germanul sasamarTlo praqtikas da Semdeg ki iuri-
diul literaturas SeemuSavebina saldos Teoria, rogorc
ormxrivi (aranamdvili) xelSekrulebis Sedegebis aRmofx-
vris instrumenti, Tu rogor funqcionirebs calkeul SemTx-
vevebSi da rogor unda gadmovitanoT is qarTul samarTalSi.
germanuli federaluri sasamarTlos mosazrebis mixedviT,
rogorc es mis ufro gviandel gadawyvetilebebSia dafiq-
sirebuli, saldos Teoria aris kanonis koreqcia samarT-
lianobis principidan gamomdinare, iZleva ra im garemoebis
gaTvaliswinebis saSualebas, rom ormxrivi xelSekrulebis
SemTxvevaSi mxareTa Sesrulebebi erTmaneTTan aris dakav-
Sirebuli. es garemoeba unda gamoviyenoT saxelmZRvanelo
principis saxiT aranamdvili sinalagmaturi xelSekrulebis
ukuqcevisasac, ris gamoc, ukan dabrunebis moTxovnebi erT-
maneTze damokidebulad unda miviCnioT494. rac germaniis sa-
moqalaqo kodeqsis amosavali normatiuli wanamZRvrebidan
srulebiTac ar gamomdinareobs – gsk-is 812-e da Semdgom
paragrafebSi ar moipoveba arc erTi specialuri danawesi
ormxrivi xelSekrulebisaTvis, xolo mxolod calmxrivad
494 BGHZ 57, 137, 147; am mosazrebas, rogorc TiTqmis srulebiT gabatonebuls
iziarebs aseve BGHZ 53, 144, 145.

151
mowyobili gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoyenebas
sinalagmaturi xelSekrulebis SemTxvevaSi sirTuleebamde
mivyavarT495.
amis gamo SegviZlia vamtkicoT, miuxedavad imisa, rom ara-
namdvili xelSekrulebis ukuqceva usafuZvlo gamdidre-
bis samarTlis gamoyenebis erT-erT mniSvnelovan sferos
warmoadgens, kanonis normebi mis am funqcias morgebuli
ar aris496. kanonmdeblis am Segnebuli gadawyvetilebis wya-
ro ius commune-Si unda veZeboT – ius commune-s kondiqcie-
bi exebodnen mxolod calmxriv aranamdvil Sesrulebebs497
da ar iZleodnen ganzogadebis saSualebas498. gansxvavebuli
mosazreba ar iqna gaTvaliswinebuli germaniis samoqalaqo
kodeqsis miRebis procesSi499, ris gamoc gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilis mixedviT kondiqciis keTilsindisieri
movalis pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebis SezRudva
da misi koreqcia sxvadasxva Teoriis safuZvelze germanuli
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis erT-erT yvelaze cno-
bil problemas warmoadgens500. amasTan dakavSirebuli kamaTi,
romelic germaniis samoqalaqo kodeqsis miRebidan maleve
gaCaRda, dResac aqtualuria da misi gadawyveta iseTive wi-
naaRmdegobrivia, rogorc erTi saukunis win501.

2. „ori kondiqciis Teoria“


me-19 da me-20 saukuneebis mijnaze, germaniis samoqalaqo
kodeqsis ZalaSi SesvlisTanave germaniaSi gabatonebuli iyo
e. w. „ori kondiqciis Teoria502“, ris Sesaxebac mxolod imis
Tqma SeiZleba, rom is Tanmimdevrulad gamomdinareobda saka-

495 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.


496 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III.
497 Honsell, MDR 1970, 717.
498 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
499 Bolze, AcP 76 (1890), 238; König, Ungerechtfertigte Bereicherung, 83 da Semdegi
gverdebi.
500 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III.
501 Sdr. magaliTisaTvis Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41 da Semdgomi gverdebi.
502 Oertmann, Bereicherungsansprüche bei nichtigen Geschäften, DJZ 1915, 1063 da Sem-
degi gverdebi; am mosazrebas iziarebs V. Thur, DJZ 1916, 584; Koppensteiner/Kram-
er, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 14 III 1 a; Pawlowski, Rechtsgeschäftliche Folgen
nichtiger Willenserklärungen, 11 da Semdegi gverdi.

152
nonmdeblo danawesebidan. kanarisi mas uwodebs „amosaval
kanonismier mdgomareobas503“. Tu Sesrulebuli sinalagma-
turi xelSekruleba aranamdvili aRmoCndeba, ukuqcevis ur-
TierTobaSi erTmaneTs upirispiredeba ori kondiqciuri mo-
Txovnis ufleba, erTmaneTisagan srulebiT damoukideblad
da TiToeul mxares SeuZlia ukan gamoiTxovos sakuTari Ses-
ruleba, miuxedavad imisa, Tu ras abrunebs sanacvlod504, anu
„imgvarad, rom erTi moTxovnis bedi sapirispiro moTxovni-
sagan damoukidebelia505“. am moTxovnis uflebebs Soris kavSi-
ris gabma mxolod iseTi garegani instrumentebis meSveobiT
iyo SesaZlebeli, rogoricaa gaqviTva an dakavebis ufleba.
amiT TiToeul mxares ekisreboda mis mier gacemuli Sesru-
lebis dabrunebis riski, radgan gsk-is 818-e paragrafis me-3
nawili keTilsindisier mflobels yovelgvari anazRaurebis
valdebulebisagan aTavisuflebda im SemTxvevaSi, rodesac
Sesrulebis sagani masTan ganadgurdeboda506. miuxedavad ami-
sa, mas mainc SeeZlo ukan gamoeTxova gacemuli Sesruleba.
is faqti, rom es gadawyveta garkveul SemTxvevebSi sru-
lebiT gaumarTlebelia, sakmaod male gaxda naTeli. tri-
vialuri magaliTis saxiT, romelic naTelyofs am amosava-
li normatiuli mdgomareobis koreqturis aucileblobas,
SesaZlebelia Semdegi SemTxvevis moyvana – mxareebi cvlian
xelSekrulebis (romelic mogvianebiT aranamdvili aRmoCn-
deba) safuZvelze or urTierTdapirispirebul Sesrulebas
da maT ukuqcevamde erT-erTi Sesruleba ufasurdeba an sru-
lebiT nadgurdeba. magaliTad, manqanebiT movaWre a miyidis
b-s satvirTo avtomanqanas 30.000 larad (namdvili Rirebule-
ba 30.000 lari). sakuTrebis gadacemidan ori kviris gasvlis
Semdeg ki b moyveba avariaSi da satvirTo manqanis Rirebuleba
15.000 lariT mcirdeba. amis Semdeg Secdomis gamo Secilebis
safuZvliT xelSekruleba qarwyldeba dadebis momentidan. a
iTxovs manqanis dabrunebas, xolo b ki mTliani Rirebulebis
anazRaurebas da aqtualuri xdeba sakiTxi, Tu vis unda daaw-
ves kiserze manqanis Semcirebuli Rirebuleba.
germaniaSi abstraqciis principis safuZvelze b nasyidobis
aranamdvilobisda miuxedavad moipovebs sakuTrebas satvir-
503 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 a.
504 Staudiger-Eckpfeiler/Martinek, 846.
505 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 a.
506 Staudiger-Eckpfeiler/Martinek, 846.

153
To manqanaze, Tumca a-s SeuZlia Sesrulebis ukan gamoTxova
kondiqciiT (gsk-is 812-e paragrafis 1-li nawilis 1-li wina-
dadebis 1-li varianti), iseve rogorc is Tavadac valdebu-
lia daabrunos nasyidobis fasi. orive Sesruleba mimRebTan
ucvleli saxiT rom yofiliyo SenarCunebuli, maSin am Se-
degs koreqtura ar dasWirdeboda. b daabrunebda manqanas,
xolo a daabrunebda fuls. mxareebs SeeZlebodaT manamde
daeyovnebinaT dabruneba, sanam meore mxare ar Seasrulebda
(gsk-is 273-e paragrafi), garda amisa, TiToeuls SeeZleboda
ukuqcevis gamartiveba gaqviTvis meSveobiT507. amrigad, am ori
kondiqciis damoukidebli erTierTdapirispireba aranair
sirTules ar warmoSobda508. Tumca im SemTxvevaSi, rodesac
satvirTo manqana dazianebulia, a-s ekisreba valdebule-
ba daubrunos b-s nasyidobis mTliani fasi da sanacvlod ki
iRebs ganaxevrebuli Rirebulebis nivTs. b manqanis Rirebu-
lebis Semcirebis gamo aRar aris gamdidrebuli da Sesaba-
misad aRarc aris valdebuli aanazRauros es Semcirebuli
Rirebuleba (gsk-is 818-e paragrafis me-2 da me-3 nawili). es
gadawyveta miuRebelia imdenad, ramdenadac SemTxveviTi da-
zianeba-ganadgurebis riski im pirs ekisreba, romelic nivTis
arc mesakuTre yofila da arc mflobeli.
rogorc ukve aRvniSneT, gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawi-
li ganmdidrebis Sesagebels mxolod calmxrivad awesebs da
ar iTvaliswinebs im garemoebas, rom Sesrulebis mimRebi amav-
droulad SeiZleba gamcemic iyos da kondiqciis kreditoris
mimarT Tavis mxriv ukumoTxovnis uflebac hqondes509. moyva-
nili SemTxvevis am gadawyvetis simcdare ufro TvalsaCino
xdeba, rodesac mimRebis ganmdidrebis safuZveli SeZenili
qonebis uazro ganiaveba gaxda; warmovidginoT SemTxveva,
rodesac myidveli nayid nivTs moisvris, gaaCuqebs an Calis
fasad gaasxvisebs510. Tu myidvels am SemTxvevaSic SeeZlebo-
da ukan daebrunebina nivTSi gadaxdili fasi, mas Semdeg, rac
sakuTar ganmdidrebaze miuTiTebda, amiT is saboloo jamSi
sakuTari ganmdidrebis Sedegebs meore mxares gadaakisrebda,
miuxedavad imisa, rom mis mier miRebulis ganiaveba aranair
507 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41, gaqviTvis gacxadebis aucilebloba ar war-
moadgens raime arsebiT sirTules.
508 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
509 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
510 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 a.

154
kavSirSi ar aris garigebis aranamdvilobis safuZvelTan511.

3. Tavdapirveli saldos Teoria


am Sedegis Tavidan asacileblad germanulma sasamarTlo
praqtikam SeimuSava, ukve xsenebuli, Tavdapirveli saldos
Teoria. misi gamoyenebis aucilebloba dgeba maSin, rodesac
unda gadawydes sakiTxi, Tu rogor unda aisaxos miRebulis
dabrunebis SeuZlebloba mimRebis mier Tavis mxriv gacemu-
lis ukumoTxovnaze512.
Teoriis dogmaturi dasabuTeba sakamaToa. Tavdapirvelad
mas safuZvlad edo mosazreba, rom kondiqciuri moTxovna
Tavidanve mxolod saldos anu naSTis aRmofxviskenaa mi-
marTuli. im naSTisa, romelic urTierTdapirispirebuli
Sesrulebebis gaqviTvis Sedegad rCeba. anu am urTierTda-
pirispirebuli Sesrulebebis ukumoTxovna ar unda moxdes
erTmaneTisagan damoukideblad, aramed isini jer unda gaiq-
viTos erTmaneTTan, xolo amis Semdeg mxolod im mxares ekis-
reba dabrunebis valdebuleba, romelTanac darCeba saldo
– naSTi, romelic ar aris kompensirebuli sapirispiro Sesru-
lebiT. gadawyvetis am xerxs, „dajamebis“ meTodsac uwodebd-
nen513.
amgvari dajamebis Sedegad rCeboda mxolod erTi kondi-
qciuri moTxovna, romelic mimarTuli iyo gsk-is 812-e pa-
ragrafis mixedviT „miRebuli raimes“, rogorc darCenili
saldos, ukuqcevisaken. am mosazrebis Canasaxi jer kidev
raixis sasamarTlos gadawyvetilebebSia Secnobadi514. ukve
raixis sasamrTlo scdeba Tavis 1903 wlis gadawyvetileba-
Si mxolod calmxrivad mowyobili gsk-is 812-e paragrafis
farglebs. misi mosazrebis Tanaxmad, am danawesis sityva-si-
tyviTi ganamartebisas, kondiqciuri moTxovna saxeze gveqne-
boda sapirispiro moTxovnebisagan damoukideblad da am or
moTxovnas Soris kavSiris gabma mxolod gaqviTvisa da daka-
vebis uflebis meSveobiT iqneboda SesaZlebeli. es kavSiri
ki raixis sasamarTlos mixedviT Zalze susti da saboloo

511 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, ibidem.


512 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 c aa.
513 Staudiger-Eckpfeiler/Martinek, 846 da Semdegi gverdi.
514 RGZ 54, 137, 141 da Semdgomi gverdebi.

155
jamSi mxareTa interesebis Seusabamo iyo. garda amisa sasa-
marTlom miuTiTa „usafuZvlo gamdidrebis“ sityva-sityviT
gagebaze da gansakuTrebiT ki 818-e paragrafis me-3 nawilSi
dafiqsirebul principze. Tu am danawesis Tanaxmad, mxolod
arsebuli gamdidreba unda dabrundes, maSin dasabrunebeli
gamdidrebis qveS gsk-is 812-e paragrafis mixedviT unda ga-
vigoT ara Tavdapirvelad miRebuli samarTlebrivi pozicia,
aramed „gacemuli da miRebuli qonebis, aseve maTTan dakavSi-
rebuli damatebiTi qonebrivi tvirTis jami“. amis gamo raixis
sasamarTlom515, saerTo samarTlis principebze dayrdnobiT,
„namdvil gamdidrebad“ miiCnia mxolod is qonebrivi pozicie-
bi, romelic rCeboda SesrulebasTan dakavSirebuli yvela
sargeblisa da danaklisis gaqviTvis Sedegad. amrigad, Tavis
am saxelmZRvanelo gadawyvetilebaSi sasamarTlom daadgi-
na, rom urTierTdapirispirebuli moTxovnebi kondiqciuri
ukuqcevisas unda ganvixiloT ara erTmaneTisagan damouki-
deblad, aramed isini warmoadgenen mxolod araTavisTavad
nawilebs Tavdapirveli mdgomareobis rekonstruqciisas
imis dasadgenad, Tu riTi gamdidrda mopasuxe usafuZvlod516.
miuxedavad imisa, rom germaniis federaluri sasamarTlo
saldirebis am meTods da mis deduqcias Tavad gamdidrebis
bunebidan, yovelTvis ar iziarebda, umaRlesi sasamarTlo
praqtika saboloo jamSi mainc misi erTguli rCeboda. Tavis
sapirispiro gadawyvetilebaSi517 federaluri sasamarTlo
midis im daskvnamde, rom raixis sasamarTlos xsenebuli Tezi-
sis sawinaaRmdegod, sapirispiro Sesrulebis gaTvaliswineba
unda moxdes ara dasabrunebeli „raimes“ gansazRvrisas, ara-
med ganmdidrebis dadgenisas, rasac sapirispiro Sesrule-
bebs Soris arsebuli sinalagma unda daedos safuZvlad518.
sinalagma, romelic xelSekrulebis farglebSi sapirispiro
Sesrulebebs erTmaneTTan akavSirebda, maTi ukuqcevisas
kondiqciur moTxovnebs akavSirebs erTmaneTTan.519
515 RGZ 44, 136, 144.
516 RGZ 54, 137, 142.
517 BGHZ 72, 252, 256; aseve calsaxad miuTiTebs saxelSekrulebo sinalagmaze
BGHZ 78, 216, 222.
518 BGHZ 57, 137, 150.
519 BGHZ 72, 252, 256. erT-erT Semdgom gadawyvetilebaSi (BGH NJW 1981, 224)
germaniis federaluri sasamarTlo am principis sagamonakliso wesiT gamoy-
enebis farglebsac ki gascda, Sdr. amasTan dakavSirebiT Reuter/Martinek, Un-
gerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 a.

156
Tumca umaRlesi sasamarTlo praqtika umeteswilad mainc
saldirebis princips moixmobs xolme520, rogorc ormxrivi
xelSekrulebis ukuqcevis saxelmZRvanelo wess. magaliTad,
Tavis erT-erT gadawyvetilebaSi germaniis federaluri
sasamarTlo521 miuTiTebs: „Tu aranamdvili garigebisas erT-
maneTs upirispirdeba Sesruleba da sapirispiro Sesruleba,
maSin, Cveulebriv, isini unda gaiqviTos. kondiqciuri mo-
Txovna mimarTulia aqtivebisa da pasivebis dajamebis Sede-
gad darCenili naSTis moTxovnisaken.“
Tu ukumoTxovnis uflebebi erTgvarovania (magaliTad,
orives sagans fulis moTxovna warmoadgens), maSin yovelg-
vari damatebiTi msjelobis gareSe xdeba maTi dajameba da
amis Semdeg mxolod erT mxares ekisreba anazRaurebis val-
debuleba: a miyidis b-s majis saaTs (namdvili Rirebuleba 140
lari) 120 larad. mas Semdeg, rac xelSekruleba aranamdvili
aRmoCndeba da amasobaSi saaTic ganadgurdeba, a valdebulia
daubrunos b-s 120 lari, xolo b-m unda daubrunos a-s 140
lari, Tumca imis gamo, rom arc saaTi da arc misi Rirebuleba
a-s qonebaSi aRar moipoveba, is ganmdidrebulia (gsk-is 818-e
paragrafis me-3 nawili). Tu am mdgomareobas yovelgvari ko-
reqtirebis gareSe miviRebdiT, maSin saxeze gveqneboda ze-
moT naxsenebi srulebiT miuRebeli Sedegi, rom b „movidoda
xelcarieli da ukan ki savse peSvebiT gabrundeboda“522, a-s ki
calmxrivad daekisreboda nivTis SemTxveviTi ganadgurebis
riski. amis gamo sasamarTlo Semdegnairad iqceva – jer qveTs
sapirispiro Sesrulebebs da mxolod amis Semdeg iyenebs gsk-
is 818-e paragrafis me-3 nawils. Tavdapirvelad gacvlili Ri-
rebulebebis gaqveTis Semdeg mxolod b valdebulia daabru-
nos 20 lari, romelic naSTis saxiT darCa mis mxareze, Tumca
am saldoze gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoyenebis
Semdeg orive mxare Tavisufldeba dabrunebis valdebulebi-

520 Sdr., magaliTad, BGH JZ 1995, 572, 573; BGH ZIP 1997, 1979, 1981: ` …. mxolod
mas aqvs kondiqciuri moTxovnis ufleba, romlis sasargeblodac miRebuli
Sesrulebisa da sapirispiro Sesrulebis dajamebis Semdeg pozitiuri saldo
darCeba~; zustad aseve iziarebs germaniis federaluri sasamarTlo Tavis
Semdeg gadawyvetilebaSi saldirebis mosazrebas: BGH ZIP 1998, 780, 782; BGH
NJW 1999, 1181 da Semdegi gverdi; BGH NJW 1995, 454, BGHZ 126, 105; BGH JA 2006,
564 Rn. 13.
521 BGH NJW 1988, 3011.
522 Tiedtke, DB 1979, 1264.

157
sagan, radgan es 20 laric aRar moipoveba b-s qonebaSi523.
im SemTxvevis magaliTisaTvis, rodesac dapirispirebuli
Sesrulebebi erTgvarovani ar iyo, isev Tavdapirvel SemTx-
vevas unda davubrundeT. b-m mxolod imitom gadaixada 30.000
lari, raTa mieRo sanacvlod amave Rirebulebis satvirTo
avtomanqana. mogvianebiT es manqana, rodesac is usafuZvlod
gamdidrebulis qonebaSi imyofeboda, nawilobriv gaufa-
surda. rodesac orive Sesruleba ucvleli saxiT moipoveba
mimRebTa qonebaSi, xelSekrulebis TiToeul mxares mxolod
maSin SeuZlia ukan moiTxovos misi sakuTari Sesruleba, ro-
desac daabrunebs miRebuls524. sxvagvarad aris saqme im Sem-
TxvevaSi, rodesac erT-erTi Sesruleba mTlianad an nawi-
lobriv ganadgurda. am dros a-sac ukumoTxovnis ufleba
aqvs ara mTliani moculobiT, aramed sapirispiro moTxovnis
proporciulad Semcirebuli odenobiT. mocemul Sedegs
sasamarTlo praqtika, literaturaSi525 gabatonebuli mo-
sazrebis sapirispirod, asabuTebs usafuZvlo gamdidrebisas
gamowveuli sargeblisa da danaklisis saldirebis princi-
piT526. amgvarad mowyobili saldos Teoriis mixedviT gsk-is
818-e muxlis me-3 nawilis gamoyenebis sfero izRudeba ukve
gamdidrebis cnebis etapzeve527.

4. saldos Teoriis dasabuTeba iuridiul


literaturaSi – „moZRvreba faqtobrivi
sinalagmis Sesaxeb“
amgvarad dasabuTebul saldos Teorias akritikeben, ro-
gorc cnebebis iurisprudenciis pirmSos, romelic proble-
misa da interesTa konfliqtis arsebiTad gadawyvetis nac-
vlad, mis mxolod miCqmalvas cdilobs528.
saldos Teoriis ufro daxvewil da siRrmiseul dasabuTe-
523 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
524 BGH NJW 1999, 1181; BGH NJW 2001, 1127, BGHZ 147, 152, 157: am SemTxvevaSi
xdeba Sesrulebebis erTmaneTTan gadabma ise, rom gsk-is 273-e paragrafis ga-
moyeneba zedmetia.
525 Sdr. amasTan dakavSirebiT qvemoT, momdevno TavSi.
526 BGH JZ 1995, 572, 573.
527 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, §
17 III 3 a.
528 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 c.

158
bas Seecada iuridiuli literaturis meore nawili529, rome-
lis mixedviTac saldos Teoriis safuZvels warmoadgens ara
kondiqciuri moTxovnis ganmarteba, rogorc saldos aRmo-
fxvrisaken mimarTulsa, aramed faqtobrivi sinalagma (am mo-
sazrebas, rogorc zemoT vaxseneT, nawilobriv sasamarTlo
praqtikac iziarebs). saboloo jamSi fon kemererisa da leze-
ris mier saldos Teoriis safuZvlad „faqtobrivi sinalag-
mis“ calsaxad aRiareba niSnavda gamomSvidobebas dajamebis
TezisTan da am Teoriis usafuZvlo gamdidrebis arsidan ga-
moyvanasTan530. fon kemereris531 mixedviT, kondiqciis movalis
mier kreditorisaTvis gadacemuli Sesrulebis gamoqviTva
sakuTari Sesrulebis valdebulebisagan, warmoadgenda sina-
lagmis principis gangrZobadi moqmedebis Sedegs532. is gare-
moeba, rom Sesrulebebi, urTierTdapirispirebulad iyvnen
dagegmili da gacvlili, gadamwyveti unda yofiliyo aseve
maTi ukuqcevisasac imgvarad, rom xelSekrulebis TiToeul
mxares aRar SeeZlo izolirebulad moeTxova ukan sakuTari
Sesruleba, Tu is Tavis mxriv veRar abrunebda miRebuls gam-
didrebis ararsebobis gamo.
Sesabamisad, am axali saldos Teoriis dasabuTeba xdebo-
da ara gamdidrebis, rogorc darCenili saldos xelovnuri
konstruqtiT, aramed ormxriv xelSekrulebaSi arsebuli
interesebis gadanawilebis gadataniT kondiqciismier uku-
qcevis urTierTobaze: „is, rasac samewarmeo samarTalSi
warmoadgens sazogadoebis daarsebis xelSekruleba, wina-
re saxelSekrulebo urTierTobaSi damcavi valdebulebebi,
imaves warmoadgens ormxrivi xelSekrulebisas Sesrulebe-
bisaTvis sinalagmaSi adgilis monaxva. maT Soris arsebuli
bma imaSic vlindeba, rom ukuqcevis moTxovnebi erTmaneT-
Tan dakavSirebulia533.“ sinalagmis faqtobrivi Semadgenlo-
529 Sdr. upirveles yovlisa v. Caemmerer, FS Rabel I (1954), 384 da Semdegi gver-
debi, Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 110; Reuter/Martinek,
Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 b (597 da Semdegi gverdebi); Esser/Weyers,
Schuldrecht II/2, 113 da Semdegi gverdi; Leser, Der Rücktritt vom Vertrag, 111 da Sem-
degi gverdebi; Pawlowski, Rechtgeschäftliche Folgen nichtiger Willenserklärungen, 37
da Semdegi gverdebi; TH. Honsell, JZ 1980, 803 da Semdegi gverdi; H. Honsell, JuS
1982, 814.
530 Reuter/ Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 a.
531 v. Caemmerer, FS Rabel I (1954), 386.
532 miuxedavad imisa, rom praqtikuli Sedegis mxriv sasamarTlos mier
SemuSavebul principebTan srul TanxvedraSi iyo.
533 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 50.

159
bis warmoSobisaTvis sakmarisia Sesrulebebis gacvla534. ur-
TierTdapirispirebuli Sesrulebis kondiqciebi TavisTavad
(da ara mxolod saxelSekrulebo bmis inerciiT) dakavSirebu-
lia erTmaneTTan, rac pirdapir aisaxeba ukuqcevis modusze.
mxolod amis Semdeg saWiroeben isini gsk-is 818-e paragrafis
me-3 nawilis mixedviT modificirebas535.
amgvarad axali saldos Teoriis amosavali wertili iyo
ara dajameba, Sesrulebisa da sapirispiro Sesrulebis mxo-
lod qonebrivi odenobiT Sepirispirebisas, aramed gasvlis
Sedegad warmoSobil urTierTobaSi gamoyenebuli saxelSe-
krulebo masStabi da am principebis moqmedeba faqtobrivi
sinalagmis saxiT aseve aranamdvil ormxriv xelSekruleba-
Si536. es dasabuTeba emyareba Semdeg mosazrebas. xelSekrule-
bis farglebSi sapirispiro Sesrulebebi erTmaneTTan sina-
lagmatur kavSirSi imyofeba. erTi mxare asrulebs mxolod
imitom, rom meore mxarisagan sapirispiro Sesrulebas elo-
deba – do ut des. zemoT xsenebuli usamarTlo Sedegis Tavidan
acilebis mizniT, es sinalagmaturi kavSiri unda gadmoviRoT
aseve kondiqciismieri ukuqcevisasac: erTi mxare mxolod
imitom abrunebs miRebuls ukan, radgan ibrunebs gacemuls
da mxolod imdens abrunebs ukan, ramdensac ibrunebs – reddo
ut reddas. am urTierTdamokidebulebas fon kemereris mixed-
viT unda ewodos faqtobrivi sinalagma – „es is mosazrebaa,
romelic sxva SemTxvevebSic marTebuli aRmoCnda. miuxeda-
vad xelSekrulebis aranamdvilobisa Tvalebs ver davxuWavT
im faqtze, rom is faqtobrivad mainc Sesrulda537.“ amgvarad,
zemoT moyvanil SemTxvevaSi mxolod maSin iqneboda valde-
buli daebrunebidan miRebuli, Tu daibrunebda gacemuls. b
ubrunebs mas mxolod 15.000 Rirebulebis mqone avtomanqanas,
Sesabamisad man mxolod 15.000 unda daabrunos nasyidobis Ta-
vdapirveli fasidan538 – aranamdvili ormxrivi xelSekrule-
bis farglebSi im mxarem, romelic ver asrulebs nakisr val-
debulebas, sakuTar ukumoTxovnis uflebas unda gamoaklos
534 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 49.
535 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 52 da Semdegi gverdebi.
536 Reuter/ Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 a.
537 v. Caemmerer, FS Rabel, 386
538 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 54: `magaliTad, Tu mim-
RebTan miRebuli Sesrulebis Rirebuleba ganaxevrda, maSin man an mxolod
sapirispiro Sesrulebis naxevari unda moiTxovos, an unda aanazRauros
gansxvaveba, winaaRmdeg SemTxvevaSi ukuqceva gamoricxulia.~

160
mis mier miRebuli539. amgvarad gsk-is 818-e muxlis me-3 nawi-
li, romelic ganmdidrebis Sesagebels exeba, am SemTxvevaSi
Tanabrad amcirebs orive kondiqciur moTxovnas. is faqti,
rom „faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb moZRvreba“ dogmatu-
rad gacilebiT ufro sufTad sabuTdeba, vidre Tavdapir-
veli saldos Teoria, srulebiT cxadia. upirveles yovlisa
ki, rogorc marTebulad aRniSnavs lezeri540, es Teoria im
problemas, romelic namdvilad aqtualuria – mimRebisaTvis
SemTxveviTi dazianeba-daRupvis riskis dakisreba – zedapir-
ze amoativtivebs, maSin rodesac sasamarTlo praqtikis mier
SemoTavazebuli gadawyveta mas mxolod gakvriT exeba swori
gadawyvetisaken mimaval gzaze.
amasTan erTad, amgvarad mowyobili „axali saldos Teoria“
– „moZRvreba faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb“ – srulebiTac ar
uaryofs saldirebis ideas: „gacvlili Sesrulebebis saldi-
reba xdeba am SemTxvevaSic, magram es xorcieldeba amJaminde-
li Rirebulebebis dapirispirebis gziT, rac gansakuTrebul
samarTlebriv msjelobas, calmxrivi Sesrulebebis ukuqce-
visagan gansxvavebiT, mxolod urTierTdapirispirebis do-
neze daiyvans da srulqmnis mas, rogorc am dapirispirebis Se-
degs ....541“. Tavdapirveli saldos Teoriisagan gansxvavebiT,
axali saldos Teoria calsaxa upiratesobas gvTavazobs. imis
gamo, rom ar rCeba martooden qonebrivi masebis dapirispire-
bis doneze da aqtualuri Rirebulebebis (da ara Sesrulebis
momentisaTvis arsebuli Rirebulebebis) gaTvaliswinebis Se-
saZleblobas iZleva, moicavs aseve winaswari Sesrulebis Sem-
Txvevebsac, romelTa gadawyvetac manamde problemuri iyo542.

5. saldos Teoriis kritika


saldos Teoria misi Tavdapirveli formiT, magram aseve
zemoT aRwerili modifikaciiT, germanul samarTalSi mra-
valmxrivad aris gakritikebuli543. „Tavdapirveli saldos
539 Reuter/ Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 c aa.
540 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 51 da Semdegi gverdi.
541 Reuter/ Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3c aa (604).
542 Reuter/ Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3c aa (604).
543 Sdr. upirveles yovlisa Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 c, d; Kohler,
Die gestörte Rückabwicklung gescheiterter Abwicklungsverträge, 176 da Semdegi gver-
debi, 186 da Semdegi gverdebi.

161
Teoriis“ sawinaaRmdegod kanarisi544 miuTiTebs im garemoe-
baze, rom kondiqciis Tavdapirvel sagans warmoadgens ara
„gamdidreba“, rogorc sxvaoba gacvlil qonebriv masebs So-
ris (rogorc es saldos Teorias miaCnia), aramed swored rom
„mopovebuli raime“, anu gansazRvruli sagani. aseve aradama-
jerebelia saldos Teoriis axali dasabuTeba, radgan ara-
namdvili xelSekrulebis mxolod faqtobrivi Sesruleba ver
iqneba gsk-is 818-e muxlis ukugdebisa da namdvili xelSekru-
lebis farglebSi arsebuli riskebis gadanawilebis Senar-
Cunebis safuZveli. xelSekrulebis faqtobrivi Sesruleba
ar iZleva samarTlis normatiul sibrtyeSi raime daskvnebis
gakeTebis saSualebas545.
garda amisa, mTel rig SemTxvevebSi izRudeba546 saldo Teo-
riis gamoyeneba an daiSveba misgan gamonaklisi547. calsaxaa,
rom am Teoriis gamoyeneba dauSvebelia, rodesac mis safuZ-
velze miRebuli Sedegi winaaRmdegobaSi modis normis mizan-
Tan548, saidanac gamomdinareobs garigebis aranamdviloba549.
amitomac is ar gamoiyeneba arasrulwlovanTa sazianod550 –
magaliTad, arasrulwlovani iyidis tkbileuls da yidvisTa-
nave miirTmevs, mSoblebis mier mowonebaze uaris gacxadebis
Semdeg, gamyidvels unda nasyidobis fasis ukan dabruneba551.
am SemTxvevaSi, Tu arasrulwlovanis mxridan nasyidobis fa-
sis kondiqcias tkbileuli Rirebulebis mimarT gavqviTa-
vT, miviRebT Sedegs, romelic winaaRmdegobaSi modis gsk-is
107-e da Semdgomi paragrafebis mizanTan – arasrulwlovani
dakargavda Tavis kondiqcias. am normebis mizans warmoad-
genda, mSoblebis Tanxmobis gareSe dadebuli garigebis ara-
namdvilad cnoba, raTa arasrulwlovans ar misdgomoda
aranairi qonebrivi danaklisi. am SemTxvevaSi ki es qonebri-
vi danaklisi iqneboda kondiqciis dakargva da es Sedegi ga-

544 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 d.


545 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 d.
546 BGHZ 126, 105; BGHZ 57, 137; BGHZ 78, 216; BGH NJW 2001, 1127.
547 SejamebisaTvis Seadare Wendehorst, FS Koziol (2010), 448.
548 ufro detalurad normis mizanTan dakavSirebiT Medicus/Petersen, Bürgerli-
ches Recht, Rn. 230.
549 Sdr. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili.
550 BGHZ 126, 105 da Semdegi gverdebi; Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III
5 b (330), II 2 a.
551 Sdr. Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 230.

162
meordeboda yovelTvis, rodesac ki arasrulwlovani ganle-
vad nivTs SeiZenda. amitomac calxmad aris aRiarebuli, rom
arasrulwlovanTa sazianod saldos Teoria ar gamoiyeneba.
orive urTierTdapirispirebuli kondiqciis bedi am dros
erTmaneTisagan damoukideblad unda gadawydes.

6. gasvlis Sedegad warmoSobili urTierToba da


saldos Teoria
gasvlis Sedegad warmoSobili restituciuli urTierTo-
bisa da saldos Teoriis konkurenciis sakiTxma, romelic jer
kidev valdebulebiTi samarTlis reformirebamde iyo kama-
Tis sagani552, 2002 wlis Semdeg axali simZafriT iCina Tavi. am
momentamde jer kidev SesaZlebeli iyo gsk-is 348-e da 320-e,
322-e paragrafebis Zveli redaqciebidan sinalagmis gangrZo-
badi moqmedebis SesaZleblobis kanonidan amokiTxva553. meore
mxriv, gasvlis urTierTobis momwesrigebeli sxva danawesi,
gsk-is 350-e paragrafi (Zveli redaqciiT) calsaxad winaaR-
mdegobaSi modioda saldos Teoriis principTan. gayiduli
nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski ekisreboda ara myid-
vels, aramed gamyidvels. amis sapirispirod sawinaaRmdego
mosazreba swored rom saldos TeoriaSi xedavda samarTlis
politikis TvalsazrisiT problematuri gsk-is 350-e para-
grafis gamoricxvis saSualebas554.
Tu ramdenad aris SesaZlebelis kondiqciisa da gasvlis da-
nawesebis erTmaneTTan SesabamisobaSi moyvana, Tanamedrove
germanul literaturaSi dResac cxare kamaTis sagania. am ori
institutis danawesebis erT kalapotSi moqcevis sawinaaR-
mdegod miuTiTeben im faqtze, rom kondiqciiT ukuqcevisas
saxeze gvaqvs saxelSekrulebo urTierTobisagan damouki-
debeli valdebulebiTi urTierToba, maSin rodesac gasvlis
safuZvels namdvili saxelSekrulebo urTierToba warmoad-
gens. aseve gansxvavebulia am institutebis mizani, erTi exeba
552 Sdr. Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 a; Leser, Rücktritt
vom Vertrag, 107 da Semdegi gverdebi.
553 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 1 d.
554 Esser, Schuldrecht II3, § 105 II 2; Flume (AcP 194 (1994), 445) – misTvisac calsax-
aa, rom gsk-is 350-e paragrafSi (Zveli redaqciiT) dafiqsirebuli principi
kondiqciismieri ukuqcevisaTvis gamousadegaria; Sdr. reformamdel samar-
TalTan dakavSirebiT diskusiisaTvis Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bere-
icherung, § 17 III 3 c aa.

163
xelSekrulebis CaSlas, xolo meore mis ganxorcielebas555.
am ori regulatiuri kompleqsis SesabamisobaSi moyvana
jer kidev valdebulebiTi samarTlis reformis ganmaxorcie-
lebeli kanonmdeblis mizans warmoadgenda – gasvlisa da usa-
fuZvlo gamdidrebis samarTlisaTvis, ramdenadac SesaZle-
belia, erTgvari principebi unda yofiliyo ZalaSi556. Tu
ramdenad Tanmimdevrulad moxda am miznis ganxorcieleba,
sakmaod winaaRmdegobrivad aris danaxuli557. kanonmdeblis
meore saprogramo mizani, rom gasvlis samarTlis axlebur-
ma mowesrigebam „saldos Teoriis dasabuTeba unda gaadvi-
los“558, SegviZlia zogadad Cavardnilad miviCnioT559. gasvlis
samarTlis danawesebis am axleburma mowesrigebas ar gauad-
vilebia saldos Teoriis dasabuTeba da misTvis arc axali,
usafuZvlo gamdidrebismieri danawesebisagan damoukidebe-
li, safuZveli mounaxavs560. amis gamo lorencis561 mixedviT,
ZalaSi rCeba Tezisi, rom ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevis
materialur-samarTlebrivi Sefasebisas saldos Teoriis
principi dResac ar gamomdinareobs gasvlis samarTlidan,
aramed kondiqciuri samarTlisaTvis damaxasiaTebeli Tavis-
Tavadi principia.
reformis avtoris Semdgomi programuli miznis Tanaxmad,
Sesrulebis kondiqciis gamoyeneba maSinac ki unda yofiliyo
SesaZlebeli, rodesac ukan dasabrunebeli sagani kreditor-
Tan ganadgurdeboda562. es badebs kiTxvis niSans, Tu ramde-
nadaa am SemTxvevaSi gasvlis danawesebsa da kondiqciismier
555 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 804.
556 BT-Drucks 14/6040, 194.
557 Staudinger/ Lorenz, § 818 Rn. 41: `am konteqstSi sinamdvileSi sxva ram iyo
dasaxuli miznad (rac saboloo jamSi ganxorcielda kidec) – gasvlis samar-
Tlis garegani struqturis mimsgavseba usafuZvlo gamdidrebis samarTle-
brivi SedegebisaTvis da ara piriqiT, kondiqciuri samarTlis gasvlis darad
mowesrigeba. ganmartebiT baraTSi gakvriT naxseneb SeniSvnas reformire-
bul gasvlis samarTalTan dakavSirebiT – garda imisa, rom srulebiT aklia
sistemuri gezis ganmsazRvravi legitimacia arareformirebuli usafuZvlo
gamdidrebis samarTlisaTvis – saerTod aranairi kavSiri ar aqvs 818-e para-
grafis me-3 nawilis konteqstSi mniSvnelovan saldos Teoriis problemas-
Tan.~
558 BT-Drucks 14/6040, 195.
559 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; Ernst, FS U. Huber, 234.
560 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
561 Staudinger/Lorenz, ibidem.
562 BT-Drucks 14/6040, 195 da Semdegi gverdi.

164
saldos Teorias Soris Sesabamisoba563. amasTan dakavSirebiT
gamoTqmuli calkeuli mosazrebebi Zalze Sorsmimavalia.
erT-erTis564 Tanaxmad, „nivTis Rirebulebisa da misgan miRe-
buli gamdidrebis“ dabrunebis sakiTxi, nivTis SemTxveviTi
dazianebis riskis realizebis Semdeg, mxolod usafuZvlo
gamdidrebis samarTlis mixedviT unda gadawydes.
is faqti, rom calkeuli SemTxvevebi, mxolod SemTxvevi-
Tobis wyalobiT SeiZleba moeqces pirveli an meore regula-
tiuri kompleqsis moqmedebis sferoSi, calsaxaa. magaliTad,
myidvels, naklovan nivTze sakuTrebis gadacemis SemTxve-
vaSi, Tu mas gamyidveli xelSekrulebis dadebis momentSi
atyuebs, SeuZlia gamoiyenos, rogorc Secileba da Semdgo-
mi kondiqciismieri gadawyveta, aseve nasyidobis naklovani
Sesrulebidan gamomdinare uflebebi da maT Soris gasvlis
uflebac. Tu naklovani sagani amasobaSi ganadgurda, saki-
Txavia, ewinaaRmdegeba Tu ara saldos Teoriis mixedviT gsk-
is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoyenebis gamoricxva gas-
vlis Sedegad miRweul mizans565. am problemis ganxilva sami
magaliTis safuZvelze SegviZlia:
magaliTi 1: a debs b-sTan nasyidobis xelSekrulebas.
nasyidobis sagani naklovania da gadacemis Semdeg SemTxve-
viT nadgurdeba. nasyidobis sagnis nakli gamyidvelma xel-
Sekrulebis dadebisas Segnebulad damala.
Tu myidveli arCevs, rom namdvili datovos xelSekruleba
da nivTi gasvlis instrumentis gamoyenebiT moiTxovos ukan
– gsk-is 437-es Nr. 2 da 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li wi-
nadadebis Nr. 3, mas SeuZlia imis dabrunebis sanacvlod, rac
jer kidev darCenili nivTisagan, nasyidobis mTliani fasi
daibrunos566. Tuki amis sapirispirod myidveli Secilebas ga-
nacxadebs da ukuqcevis instrumentad usafuZvlo gamdidre-
bis samarTals airCevs, maSin imisda mixedviT, Tu zemoT mo-
yvanil romel Teorias gavizirebT, gansxvavebul Sedegamde
mivdivarT. ori kondiqciis Teorias am SemTxvevaSi gasvlis
Sedegad miRweuli Sedegis identur Sedegamde migviyvanda,
miscemda ra myidvels saSualebas gamoeTxova nasyidobis ga-

563 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.


564 Sdr. am mosazrebasTan dakavSirebiT Ernst, FS U. Huber, 233 da Semdegi gverdi.
565 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
566 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.

165
daxdili fasi kondiqciiT, xolo nivTis dabrunebasTan daka-
vSirebiT ki ganmdidrebaze mieTiTebina. amis sapirispirod
saldos Teoria Tavdapirveli saxiT, romelic gacvlili
Sesrulebebis saldirebas akeTebs da „moZRvreba faqtobri-
vi sinalagmis Sesaxeb“, romelsac saxelSekrulebo sinalag-
ma usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi gadaaqvs, srulebiT
gansxvavebul gadawyvetas gvTavazobs. amis gamo lorencis567
mtkicebiT, im SemTxvevebSi, rodesac gasvla da motyueba
erTmaneTTan konkurirebs, SemTxveviTi ganadgurebis ris-
kis gansxvavebulad gadanawilebas gamarTleba ar moeZebneba.
gsk-is 346-es me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3-is mixedviT
gadawyveta aseve usafuZvlo gamdidrebis samarTalzec unda
gavrceldes, risi Sedegic iqneba saldos Teoriis „ori kon-
diqciis Teoriis“ sasargeblod SezRudva.
magaliTi 2: a da b deben nasyidobas, romelic aranamd-
vilia disensusis gamo. nivTi mogvianebiT SemTxveviTobis
ZaliT ganadgurdeba myidvelTan.
mocemul SemTxvevaSi xelSekruleba dadebis momentidan
aranamdvilia, rac gamoricxavs kidec gasvlisa da usafuZ-
vlo gamdidrebis regulatiuri kompleqsebis konkurencias
– e. w. kondiqciismieri amosavali situacia568. germanul samar-
TalSi sakmaod calsaxaa, rom am aranamdvilobis neitraluri
safuZvliT warmoSobil samarTlebriv mdgomareobaze gsk-is
346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3-Si dafi-
qsirebuli principi ar unda gavrceldes569. aseT SemTxveveb-
Si erT-erTi mxare ganwirulia imisaTvis, rom ukuqcevisas
mSralze darCes570. gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis Ta-
maS gareT datovebisaTvis argumentad ar gamogvadgeba arc
is garemoeba, rom kondiqciis arakeTilsindisieri movalec
ki gsk-is 819-es 1-li, 818-es me-4 nawilis, 292-e da 989-e para-
grafebis mixedviT bralze damoukideblad agebs pasuxs da
miTumetes ar unda agos pasuxi keTilsindisierma bralisagan

567 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.


568 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
569 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; Thier, FS Heldrich (2005), 453; Bockholdt, AcP 206
(2006), 791: 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3 mxolod maSin
gvadgeba, rodesac meore mxarea gasvlis safuZvlisaTvis pasuxismgebeli;
Grunewald, FS Hadding (2004), 37; Roth, FS Canaris I (2007), 1146; W. Lorenz, FS Canaris
I (2007), 806.
570 BT-Drucks 14/6040, 196; Prütting/Wegen/Weinreich/Medicus1, § 346 Rn. 16.

166
damoukideblad saldos Teoriis mixedviT571. samarTlianad
aqarwyleben am arguments im kontrargumentiT, rom zianis
anazRaurebisaTvis pasuxismgeblobisagan gansxvavebiT, ze-
moT moyvanili danawesebis mixedviT riskis gadanawilebisas
saqme exeba sakiTxs, Tu „vis ekuTvnis nasyidobis fasi572“, ase
rom, zemoT moyvanili SemTxvevidan SeuZlebelia a maiore ad
minus (e. w. „miT ufro daskvniT“) argumentis mopoveba. amis
gamo im SemTxvevebSi, rodesac garigebis aranamdviloba iseT
safuZvels emyareba, romelic arc erTi mxaris dacvas ar isa-
xavs miznad (magaliTad, formis nakli an disensusi573), arafe-
ri metyvelebs gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li wi-
nadadebis Nr. 3-Si dafiqsirebuli gadawyvetis kondiqciur
urTierTobaze gavrcelebis sasargeblod da saldos Teori-
is Sedegad miRebul rezultats unda davjerdeT. am specia-
luri danawesis gamoyenebis gareSe ki sxva danawesi – gsk-is
346-e paragrafis me-2 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3 (romel-
mac Caanacvla gsk-is Zveli redaqciis 347-e, 350-e, 351-e para-
grafebi) SemTxveviTi ganadgurebis risks zustad ise awesri-
gebs, rogorc saldos Teoria574.
magaliTi 3: a awvdis b-s maT Soris dadebuli nasyidobis
Sesrulebis mizniT naklovan nivTs. sanam b gasvlis ufle-
bas gamoiyenebdes, is uxeSi gaufrTxileblobiT afuWebs am
nivTs.
mocemul SemTxvevaSi myidveli b valdebulia gsk-is 346-es
me-2 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3 da 346-e paragrafis me-2
nawilis me-2 winadadebis Tanaxmad aanazRauros Rirebule-
ba, romlis odenobac ganisazRvreba xelSekrulebiT gaTva-
liswinebuli sapirispiro Sesrulebis odenobiT. am gadawy-
vetis gverdis avla SeuZlebeli unda iyos imgvarad, rom b-m
sxva safuZvliT sacilo gaxados xelSekruleba imisaTvis,
rom mogvianebiT kondiqciiT ukuqcevisas gsk-is 818-e para-
571 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 3 b; amis sapirispirod Flume, AcP 194
(1994), 443 da Semdegi gverdi.
572 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
573 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 804, am naklisaTvis pasuxismgebloba mxolod
gamonaklis SemTxvevebSi ekisreba erT mxares.
574 Roth, FS Canaris I (2007), 1133; Thier, FS Heldrich (2005), 451; Grunewald, FS Had-
ding (2004), 35; Hellwege, JZ 2005, 341 da Semdegi gverdi, saubrobs ormxrivi xe-
lSekrulebebis ukuqcevis erTiani modelis aucileblobaze, risi Sedegad-
ac yovelTvis mimRebi atarebda miRebulis SemTxveviTi ganadgurebis risks,
Sdr. amasTan dakavSirebiT detalurad Hellwege, Die Rückabwicklung gegenseitiger
Verträge als einheitliches Problem, 155.

167
grafis me-3 nawilze miuTiTos. am egreT wodebuli parale-
luri Sefasebis gziT gasvlismieri pasuxismgeblobis masS-
tabis gavrceleba kondiqciismierze rogorc iuridiuli
literaturis575, ise sasamarTlo praqtikis576 mier calsaxad
aRiarebulia. amis gamo am SemTxvevaSic ar unda gamovyoT
calke SemTxveva, rodesac b motyuebis gamoa uflebamosili
gamoiyenos Secilebis ufleba, radgan misi privilegireba
saldos Teoriis mixedviT exeba nivTis SemTxveviTi ganadgu-
rebis risks da ara ukan dasabrunebeli sagnis braleuli da-
zianeba-ganadgurebis SemTxvevas577.
amgvarad Sejamebis saxiT SeiZleba davadginoT, rom gsk-is
346-e paragrafis me-2 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3 SemTxve-
viTi da braleuli ganadgurebis SemTxvevebs (amis SezRudvas-
Tan dakavSirebiT Seadare qvemoT) saldos Teoriis Sesabami-
sad wyvets578.

7. gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis


Nr. 3 saldos Teoriis sawinaaRmdegod
gansxvavebul danawess vxvdebiT Tavad gasvlis samarTal-
Si im SemTxvevisaTvis, rodesac nivTi myidvelma, marTalia,
braleulad gaanadgura, Tumca is sakuTar nivTebsac amave
gulisxmierebiT eqceoda. es warmoadgens mniSvnelovan ga-
575 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; Bockholdt, AcP 206 (2006), 794 da Semdegi gver-
di; Thier, FS Heldrich (2005), 452 da Semdegi gverdi: `amgvarad, gamdidrebuli
im SemTxvevebSi, romlebic funqcionalurad kanonismier gasvlis uflebas
Seesatyviseba, gsk-is 277-e paragrafis farglebSi Tavisufldeba usafuZvlo
gamdidrebis wesiT Rirebulebis anazRaurebis valdebulebisagan.~
576 Sdr. magaliTad BGHZ 53, 144 – marTalia, gamyidvelis mxridan motyueba
kauzaluria aseve myidvelis braliT gamowveuli nivTis ganadgurebisas,
Tumca es SemTxveva orive mxaris mier am ganadgurebaSi Setanili braleuli
wvlilis gaTvaliswinebiT unda gadawydes; BGHZ 57, 137; 72, 252; 78, 216: nasy-
idobis Secdomis motiviT saciloobisas myidvels, marTalia, SeuZlia nasy-
idobis mTliani fasi gamoiTxovos gamyidvelisagan, maSinac ki, rodesac is
nasyidobis sagans gaufasurebul mdgomareobaSi abrunebs, Tumca amisaTvis
aucilebelia, rom es gaufasureba gamowveuli iyos nivTobrivi nakliT, rom-
lisaTvisac gamyidvelia pasuxismgebeli; am mosazrebas iziarebs aseve OLG
Karlsruhe NJW-RR 1992, 1144; LG Lüneburg NJW 1989, 1097.
577 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; BGHZ 57, 137. motyuebasTn dakavSirebuli
specifikuri riskis realizebisaTvis Seadare qvemoT moyvanili mosazrebe-
bi, aseve qarTuli samarTlis SemTxvevaSi gv 274 da Semdgomi gverdebi.
578 Roth, FS Canaris I (2007), 1136: `kanonmdebelma .... saldos Teoriis birTvi,
romelic sworad miiCnia, gadmoiRo kidec gsk-is 346-e paragrafis me-2 nawi-
lis 1-li winadadebis Nr. 3-Si.~

168
monakliss, iseTives, rogorsac Tavis droze gsk-is 350-e pa-
ragrafi (Zveli redaqciiT) warmoadgenda – gasvlis uflebis
gamoyenebisas nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski myid-
velidan gadadioda isev gamyidvelze579. gsk-is amJamindeli
danawesis, 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr.
3, mixedviT ki movale maSinac ki Tavisufldeba Rirebulebis
anazRaurebis valdebulebisagan, rodesac nivTi masTan yof-
nis periodSi dazianda an ganadgurda, miuxedavad imisa, rom
is iseTive gulisxmierebiT eqceoda mas, rogorc Tavis sxva
nivTebs eqceva xolme. Sesabamisad b SeiZleba gaTavisufldes
Rirebulebis anazRaurebis valdebulebisagan, Tu daamtki-
cebs, rom man, marTalia, gaufrTxileblobiT (zRvars war-
moadgens uxeSi gaufrTxilebloba gsk-is 277-e paragrafis
mixedviT) gaanadgura nivTi, Tumca bralis es forma jer ki-
dev eqceva diligentia quam in suis – sakuTar saqmeebSi gamoyene-
buli gulisxmierebis – farglebSi. amisaTvis aucilebelia,
rom myidvelis gasvlis ufleba gamomdinareobdes gamyidve-
lis mxridan valdebulebis darRvevidan – gamyidvels misi
mxridan naklovani Sesrulebisas ar aqvs ufleba irwmunos,
rom myidvelze samudamod gadavida riski580. zemoT wamoWri-
li problema, rom nivTis ganadgureba aucileblobis ZaliT
erT-erT mxares unda daawves kiserze, am danawesis mixedviT
wydeba gasvlis uflebis mqone piris sasargeblod, maSinac ki,
rodesac is gaufrTxileblobiT anadgurebs nivTs, sanam uxeS
gaufrTxileblobamde ar miva saqme. saboloo jamSi am gadawy-
vetas mivyavarT saldos Teoriis gamoricxvamde im SemTxve-
vebSic ki, rodesac Sesrulebis mimRebma braleulad gamoiw-
via Tavisi ganmdidreba. amgvarad, gsk-is 346-e paragrafis me-3
nawilis 1-li winadadebis Nr. 3-Si dafiqsirebuli gadawyveta
ufro metad aris daSorebuli saldos Teoriis mizans, vidre
gsk-is Zveli redaqciis 350-e paragrafi581.
gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr.
3 ar asxvavebs arc imisda mixedviT, realizda Tu ara nivTis
ganadgurebisas gasvlis uflebis ganmapirobebeli riski582.
imisaTvis, raTa usafuZvlo gamdidrebismieri da gasvlismie-
ri gadawyvetebi gansazRvrul SemTxvevebSi (rogorc es ukve
579 Roth, FS Canaris I, 1134.
580 Roth, FS Canaris I, 1134.
581 Roth, FS Canaris I, 1134, 1137 da Semdegi gverdi.
582 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.

169
aRvwereT zeviT) ar ascdes erTmaneTs da am acdenam srule-
biT gaumarTlebel da SemTxveviT Sedegamde ar migviyvanos,
saboloo jamSi am gansxvavebis gakeTeba aseve gsk-is 818-e pa-
ragrafis me-3 nawilis SemTxvevaSic aucilebelia583.
magaliTad, kanarisma584 Tavis droze gaakritika germani-
is federaluri sasamarTlo mis e. w. „meoradi manqanis nasyi-
dobasTan dakavSirebul pirvel gadawyvetilebaSi585“. saqme
exeboda SemTxvevas, rodesac myidvelma msubuqi avtomanqa-
na avariisas, romelic misi braliT ar yofila gamowveuli,
mniSvnelovnad daaziana. germaniis federalurma sasamarT-
lom myidvels mianiWa gadaxdili fasis ukan moTxovnis ufle-
ba da miuTiTa gsk-is 350-e paragrafze – saldos Teoriis
magivrad am SemTxvevaSi „ori kondiqciis Teoria“ unda gamo-
gveyenebina. kanarisi amis sawinaaRmdegod uTiTebs Semdegze:
myidvels rom scodnoda garigebis aranamdvilobis safuZ-
vlis Sesaxeb, maSin mas an saerTod ar unda esargebla manqa-
niT, an unda daezRvia is avtosagzao SemTxvevisagan (sxva Sem-
TxvevaSi is pasuxs agebda gamkacrebuli wesiT gsk-is 819-es
1-li nawilisa da 989-e paragrafis, iseve rogorc gsk-is Zveli
redaqciis 351-e paragrafis Sesabamisad). Tu is ar daazRvevda
manqanas, maSin Tavad unda etarebina aqidan warmomdgari ris-
ki. es gadawyveta gamarTlebulia imiTac, rom avarias konkre-
tul SemTxvevaSi aranairi kavSiri ar hqonda taxometrTan
dakavSirebiT gamyidvelis tyuilTan – amgvarad aq ar rea-
lizebula garigebis aranamdvilobis ganmsazRvreli normis
damcavi mizani, ris gamoc gaumarTlebeli iyo, rom myidveli-
saTvis migveca ufleba gamyidvelis xarjze etarebina manqana.
dResdReobiT mdgomareoba radikalurad gansxvavebulad
gamoiyureba gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winada-
debis Nr. 3-is gamo. „reformirebuli gasvlis danawesebis mier
SemoTavazebuli principis gadatana ormxrivi garigebebis
kondiqciuri wesiT ukuqcevis SemTxvevazec gvaiZulebs uari
vTqvaT im moqnil gadawyvetaze, rasac gvTavazobda usafuZ-
vlo gamdidrebis samarTali ... mis mier aranamdvilobis gan-
583 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 807 da Semdegi gverdi; Roth, FS Canaris I (2007),
1143 da Semdegi gverdi: `radgan gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li
winadadebis Nr. 3 saldos Teoriisagan gansxvavebul gadawyvetas gvTava-
zobs, saldos Teoriac aRar unda gamoviyenoT SeuzRudavad usafuZvlo gam-
didrebis samarTalSi~.
584 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 3 b.
585 BGHZ 53, 144.

170
msazRvravi normis miznis gaTvaliswinebis meSveobiT586“. amis
miReba samarTlis politikis mosazrebebidan gamomdinare,
ra Tqma unda, kritikis gareSe SeuZlebelia, Tumca saboloo
jamSi Seesatyviseba amosaval normatiul mdgomareobas587. Se-
sabamisad, im SemTxvevaSi, rodesac aranamdvilobis safuZve-
li kreditoris mieraa gamowveuli, movale nivTis ganadgure-
bis riskisagan unda gaTavisufldes. am riskis gadanawileba
sakuTari bralisa da normis damcavi miznis gaTvaliswinebiT
ukve SeuZlebelia588.

8. vindikacia da Sesrulebis kondiqcia aranamdvili


ormxrivi garigebis ukuqcevisas
germanul samarTalSi arsebobs problema, romlis ga-
daWrac saldos Teoriis Sesabamisad saboloo jamSi SeuZle-
belia. es SemTxveva CvenTvis gansakuTrebulad sainteresoa,
radgan exeba ormag aranamdvilobas, rodesac aranamdvilia
rogorc valdebulebiTi, ise sanivTo garigeba da abstraq-
ciis principis moqmedebis miuxedavad mimRebi ver moipovebs
nivTze sakuTrebas. am SemTxvevebis gadawyveta qarTul sa-
marTalSi yovelgvari daTqmis gareSea SesaZlebeli, sadac
valdebulebiTi da sanivTo garigebebis namdviloba erTma-
neTzea gadajaWvuli.
magaliTi: a ucvlis b-s Tavisi majis saaTs (Rirebule-
ba: 50 lari) velosipedSi (Rirebuleba: 70 lari). rogorc
valdebulebiTi garigeba, aseve orive sanivTo garigeba
aranamdvilia. mogvianebiT a-s saaTi, rodesac is b-sTan im-
yofeboda, nadgurdeba misi bralis gareSe. b iTxovs velo-
sipedis dabrunebas, xolo a saaTis Rirebulebis anazRau-
rebas.
Tu am SemTxvevas koreqturis gareSe davtovebT, b dai-
brunebs Tavis velosipeds, xolo rac Seexeba Rirebulebis
anazRaurebas, is ganmdidrebaze miuTiTebs. Tu mocemul
SemTxvevaSi usafuZvlo gamdidrebis danawesebs gamoviye-
nebdiT, am Sedegis koreqcia SesaZlebelia, rogorc zemoT
SevecadeT gveCvenebina, saldos Teoriis mixedviT sapiris-
586 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 808.
587 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
588 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.

171
piro Sesrulebebis saldirebis Sedegad – Tu b daibrunebda
Tavis velosipeds, romlis Rirebulebac 70 evroa, am odeno-
bis farglebSi is veRar miuTiTebda ganmdidrebaze589 da unda
aenazRaurebina majis saaTis Rirebuleba.
problemuria SemTxveva, rodesac b saaTs iTxovs ara kon-
diqciiT, aramed vindikaciiT. Tu nivTis dabrunebaze midgeba
saqme, germanul samarTalSi vindikacia da mflobelobis kon-
diqcia erTmaneTTan SeuzRudavad konkurirebs590, am SemTx-
vevaSi ki, Tu a-s fasis kondiqcias b-s vindikacias davupiris-
pirebT, maSin maTi saldireba ukve SeuZlebelia591. ar gvaqvs
ra ukuqcevis erTiani kondiqciuri CarCoebi, gsk-is 818-e pa-
ragrafis me-3 nawili, romelic SeiZleba SeizRudos faqto-
brivi sinalagmis principis Sesabamisad, ar moqmedebs gsk-is
985-e muxlis sapirispirod592. saldos TeoriisaTvis gvWir-
deba ori urTierTdapirispirebuli kondiqciuri moTxovnis
ufleba, misi mizani swored rom Semsruleblis kondiqciuri
moTxovnis uflebis, romelic mimRebis ganmdidrebis Sedegad
gaqarwylda, „reanimirebaSi“ mdgomareobs. amis gamo saldos
Teoriis gamoyenebis Tavdapirveli sferoc valdebulebi-
Ti ukuqceviT iyo SemosazRvruli593. Tumca germaniis fede-
raluri sasamarTlo cdilobs saldos Teoriis idea sanivTo
ukuqcevis moduszec gaavrcelos594. magaliTad, 1995 wlis Ta-
vis erT-erT gadawyvetilebaSi is uTiTebs, rom: „xelSekru-
lebiT gaTvaliswinebuli mflobelobis uflebis gaqarwyle-
bis Semdeg ormxrivi Sesrulebebi, romlebic restitucias
eqvemdebareba, sargebeli da danaxarjebi, saldos Teoriis
princips mixedviT unda gaiqviTos. am SemTxvevaSi araufle-
bamosil mflobels mesakuTris vindikaciis sawinaaRmdegod
aqvs dakavebis ufleba mxolod mis sasargeblod darCenili
saldos farglebSi595.“ am gadawyvetis dogmaturi arasrul-
589 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 54.
590 Sdr. amasTan dakavSirebiT gv. 40
591 Leser, von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 149 da Semdegi gverdi;
Staudinger/Lorenz, §818 Rn. 42; am mimarTulebiT ukve OLG Frankfurt JW 1929, 791
da Semdegi gverdebi; Männer, DJZ 1916, 283; RG JW 1919, 377; Diesselhorst, Die Natur
der Sache, 64 da Semdegi gverdebi; Kohler, Die gestörte Rückabwicklung gescheiterter
Abwicklungsverträge, 176; Wieling, Bereicherungsrecht, § 5 I 4 c dd.
592 Staudinger-Eckpfeiler/Martinek, 849.
593 Wendehorst, FS Koziol (2010), 449.
594 BGH NJW 1995, 2627; NJW 1995, 454.
595 BGH NJW 1995, 2627.

172
yofileba iuridiul literaturaSi ukve aRniSnuli da gakri-
tikebulia596. miuxedavad amisa, zemoT moyvanili SemTxvevis
koreqturis gareSe datoveba mainc ar SeiZleba597. Tu am Se-
degs xeluxleblad davtovebT, maSin b-s SeeZleba vindikaci-
iT gamoiTxovos Tavisi velosipedi da a-s (fasis) kondiqciis
sapirispirod ki ganmdidrebaze miuTiTos. es Sedegi mxolod
imitom aris miuRebeli, rom, rogorc zemoT vaxseneT, gari-
gebis martivi, Tu ormagi aranamdviloba mxareTa interesebis
dacvis kuTxiT, arafers cvlis.
is faqti, rom amgvari gansxvaveba, imisda mixedviT, kondiq-
cias iyenebs erTi mxare, Tu vindikacias (da amgvarad gamori-
cxavs saldos Teoriis gamoyenebas) winaaRmdegobrivia, ukve
Tavis droze aRniSna fon kemererma – „vindikaciis siZlie-
reze miTiTeba, ra Tqma unda, ar warmoadgens raime Rirebule-
bis mqone arguments598“. amasTan, Tavad mier SemoTavazebuli
gadawyvetac, romlis mixedviTac sakuTrebis gadacema (an misi
SenarCuneba) mxolod mesame pirTa mimarT iZens mniSvnelobas,
xolo uSualod mxareebs Soris yvelafris ukuqceva mxolod
Sesrulebis kondiqciis wesebis mixedviT unda moxdes, dRes-
dReobiT ukugdebulia599.
zemoT moyvanili SemTxvevis samarTliani gadawyveta iqne-
boda, Tu davuSvebT b-s vindikacias, magram amasTan a-s miva-
niWebT Rirebulebis anazRaurebisaken mimarTul kondiqcias
gsk-is 812-e paragrafis 1-li nawilis 1-li winadadebis 1-li
variantisa da 818-e paragrafis me-2 nawilis mixedviT, xolo
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoyenebas gamovricxa-
vT saldos Teoriis Sesabamisad600. am or moTxovnas Soris kav-
Siris gabma SesaZlebelia gsk-is 273-e paragrafis Sesabamisad.
saboloo jamSi amgvari gadawyvetiT mainc lezeris601 mier
„faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb moZRvrebis“ farglebSi Semo-
596 amasTan dakavSirebiT qvemoT 142-e da Semdgom gverdebze.
597 Sdr. Wendehorst, Anspruch und Ausgleich, 392.
598 v. Caemmerer, FS Rabel (1953), 387. kargi iqneba, Tu am midgomas qarTuli iu-
ridiuli doqtrinac gaisigrZeganebda, romelic TiTqmis apofatiuri Zalis
mqone mtkicebulebad iyenebs vindikaciis siZlieres.
599 amasTan dakavSirebiT ix. gv. 49.
600 Sdr. amasTan dakavSirebiT qveviT, kanarisis mier SemoTavazebuli e. w.
`modificirebuli ori kondiqciebis Teoria~, romelic mocemul SemTxvevaSi
identur Sedegamde midis; am gadawyvetas aseve calsaxad aRiarebs Wendehorst,
Anspruch und Ausgleich, 392.
601 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 54.

173
Tavazebul gadawyvetamde mivdivarT: „Tu SemZenTan miRebu-
li Sesruleba sanaxevrod ganadgurda, maSin mas sapirispiro
Sesrulebis an mxolod naxevris moTxovnis uflebaRa aqvs, an
unda aanazRauros danaklisi, an saerTodac ar moxdeba ukuq-
ceva.“ msgavsad wyvets am problemas avstriul iuridiul li-
teraturaSi gavrcelebuli mosazreba602. Tu nasyidobis saga-
ni aranamdvili xelSekrulebisas ukuqcevamde ganadgurdeba,
myidvelma nasyidobis fasi unda gamoiTxovos vindikaciiT
da gamyidvelma ganadgurebuli sagnis Rirebuleba ki kondi-
qciiT. es gadawyveta SegviZlia gadavitanoT aseve (ormagad)
aranamdvili gacvlis xelSekrulebaze da misi Sesrulebis ga-
rigebaze, rodesac Tavdapirvelad vindikaciiT gamosaTxovi
nivTebidan erT-erTi ganadgurda.
Tumca es didad ver dagvexmareba, rodesac b gakotrebu-
lia da misi vindikacia sarealizacio masas ekuTvnis. imis
gamo, rom dakavebis ufleba gsk-is 273-e paragrafis mixedviT
warmoadgens sakuTari moTxovnis ganxorcielebis iZulebis
meqanizms, misi gamoyeneba, Cveulebriv, dauSvebelia movalis
gakotrebisas, radgan is ewinaaRmdegeba yvela kreditoris
Tanabari dakmayofilebis princips603. Sesabamisad, a-s dakave-
bis uflebas gsk-is 812-es 1-lis 1-li winadadebis 1-li varian-
tis, 818-es me-2 nawilisa da 273-e paragrafis mixedviT Zala ar
eqneba gakotrebis mmarTvelis mier wardgenili vindikaciis
winaaRmdeg604.
a-m unda daabrunos velosipedi da amis sanacvlo unda das-
jerdes mxolod gakotrebuli qonebis ganawilebis Sedegad
misTvis darCenil wils605. Sesabamisad, miRebuli Sedegi wi-
naaRmdegobaSi modis saldos TeoriasTan da im faqtTan, rom
b-m mxolod SemTxveviT SeinarCuna Tavisi vindikacia – xelSe-
kruleba ormagad aranamdvili rom ar aRmoCeniliyo (rogorc
ukve vaxseneT, ormagi aranamdviloba TavisTavad ar aris sak-
marisi safuZveli imisaTvis, raTa saldos Teoria sanagveze
movisroloT) an a-s saaTTan erTad velosipedic rom ganad-
602 Bydlinski in Klang, ABGB IV/2, 699 da Semdegi gverdi; Harrer, JBl 1983 da Semde-
gi gverdebi, 238; Honsell/Mader in Schwimann, ABGB VII, § 1437 Rn. 23 da Semdegi
gverdebi.
603 MüKo InsO/Ganter, § 51 Rn. 242.
604 BGHZ 150, 138, 145; BGH WM 1965, 408, 409; NJW 1995, 1484, 1485: gsk-is 273-e
paragrafis mixedviT dakavebis uflebas gakotrebisas aranairi Zala ar aqvs;
BGH, NZI 2003, 605, 606.
605 MüKo InsO/Ganter, § 51 Rn. 242 damatebiTi literaturis miTiTebiT.

174
gurebuliyo, mas mxolod kondiqciismieri pasuxismgeblobis
farglebSi SeeZleboda Tavisi poziciebis dacva. amgvarad
Zalauneburad mivdivar im daskvnamde, rom germaniis fede-
raluri sasamarTlos mier SemoTavazebuli gadawyveta, ro-
desac is saldos Teoriis gadatanas cdilobs sanivTo ukuq-
cevis moduszec da uars ambobs dapirispirebul moTxovnebs
Soris kavSiris mxolod dakavebis uflebis meSveobiT gabmaze,
ufro gamarTlebulia, vidre am SemTxvevis gadawyvetis yvela
sxva mcdeloba, Tumca problema, romlis mixedviTac mesaku-
Tris vindikaciis sawinaaRmdegod SeuZlebelia saldireba,
mainc gadauwyveteli rCeba.

VII. saldos Teoriis alternatiuli Teoriebi

1. flumes „qonebrivi mniSvnelobis606“ gadawyvetileba

germanul iuridiul literaturaSi gamoTqmulia aseve


sxva mosazrebebic, romlebic garkveulwilad saldos Teo-
riis alternativas warmoadgenen. saldos Teoriis pirveli
alternatiuli koncepti Tavis droze flumem wamoayena,
romlis amosavali wertili identuria mogvianebiT kanari-
sis mier SemoTavazebuli gadawyvetisa. Teoriis dasabuTeba
SemdegSi mdgomareobda: kondiqciuri moTxovna, Tavisi ar-
siT aris movalis qonebidan abstraqtuli wilis gamoyofi-
saken mimarTuli moTxovnis ufleba607, amitomac ganmdidre-
bis dadgenisas jer unda gavarkvioT, Tu miRebuli qonebis
ra nawilis ararseboba, rac mizez-Sedegobrivad gamomdina-
reobs qonebis usafuZvlod miRebidan, ganpirobebulia Tvi-
Ton am qonebis moZraobiT da ra nawili eqceva mimRebis pa-
suxismgeblobis sferoSi. miRebulis ararseboba, romelic
gamowveulia Tavad usafuZvlod miRebuli sagnis bunebidan608
iTvleba ganmdidrebad da am nawilSi miRebis pasuxismgeblo-
ba gamoricxulia. amis sapirispirod, gamdidrebis ararsebo-

606 `vermögensmäßige~ Entscheidung.


607 Flume, AcP 194 (1994), 439.
608 magaliTad, usafuZvlod miRebuli ZaRlis sikvdili im avadmyofobis
mizeziT, romelic mas gadacemamde daemarTa (avtoris SeniSvna).

175
ba, romelic kondiqciis movalis mizeziT aris gamowveuli,
warmoadgens mis TavisTavad, pirad gadawyvetilebas609. amg-
varad, sakiTxis gadawyvetisas, Seerecxeba Tu ara kondiqci-
is movales ganmdidreba, gadamwyvetia misi piradi, „qonebri-
vi mniSvnelobis gadawyvetileba“. ormxrivi xelSekrulebis
farglebSi, TiToeuli mxare iRebs am gadawyvetilebas maSin,
rodesac gadawyvets, gaiRos sakuTari Sesruleba sapirispi-
ro Sesrulebis sanacvlod. magaliTad, nasyidobisas gamyid-
veli iRebs qonebriv msxverpls nasyidobis fasis saxiT, raTa
moipovos nasyidobis sagani. Sesabamisad, im SemTxvevis garda,
rodesac nivTis gafuWeba an ganadgureba misi TavisTavadi
naklis gamo xdeba, nebismieri sxvagvari gafuWeba-ganadgure-
ba emyareba myidvelis gadawyvetilebas, moipovos nasyidobis
sagani qonebrivi msxverplis – nasyidobis fasis – sanacvlod.
kondiqciismieri ukuqcevisas es niSnavs, rom myidveli ver
miuTiTebs gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze manam, sanam
mas misi qonebrivi mniSvnelobis gadawyvetileba Seeracxeba.
es „qonebrivi mniSvnelobis“ gadawyvetileba warmoadgens
faqts da ara garigebismier nebis gamoxatvas. is saxezea, da-
moukideblad imisa, namdvilia Tu ara mis safuZvlad mdeba-
re garigeba. Tu xelSekruleba raime mizeziT gaqarwylda, es
ar cvlis im faqts, rom myidvelma misi dadebisas miiRo ga-
dawyvetileba, nasyidobis fasis sanacvlod moepovebina niv-
Ti. qonebrivi mniSvnelobis gadawyvetilebaze uars vambobT
mxolod im SemTxvevebSi, rodesac dasaSvebia gamonaklisi
rogor saldos Teoriis, aseve kanarisis „sapirispiro Ses-
rulebebis kondiqciidanac“. magaliTad, qmeduunaros, an
SezRudulad qmedunarians ar Seeracxeba es gadawyvetile-
ba610. arasrulwlovanma gind miiRos Sesruleba, romelic mas-
Tan mogvianebiT ganadgurdeba, mas mainc ar ezRudeba gsk-is
818-e paragrafis me-3 nawilze miTiTebis ufleba. nivTis gana-
dgurebis (an gafuWebis riski) gadaekisreba mis kontrahents,
maSinac ki, rodesac is Tavadac mcirewlovania.
sxvagvaria Tavad qmeduunaros mier ganxorcielebuli Ses-
rulebis bedi. Tu is ganadgurdeba mis kontrahentTan, maSin
mas aRar aqvs gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze miTiTe-
bis ufleba. Tumca flume611 aqidan erT mniSvnelovan gamo-
609 Flume, FS Niedermeyer (1953), 152.
610 Flume, FS Niedermeyer (1953), 174.
611 Flume, AcP 194 (1994), 440.

176
nakliss akeTebs: arasrulwlovnis kontrahents ar ekisreba
nivTis ganadgurebis riski, Tu es nivTi ganadgurdeboda ase-
ve arasrulwlovanTan darCenis SemTxvevaSic – magaliTad,
Tu SezRudulad qmeduunaro piris mier gadacemuli nivTi
im progresirebadi naklis gamo, romelic mas gadacemamdec
axasiaTebda, meore mxaresTan nadgurdeba, mas ar Seeracxeba
qonebrivi mniSvnelobis gadawyvetileba – mimRebis qonebis
Semcireba gamowveulia miRebuli sagniT – Sesabamisad, is jer
kidev inarCunebs gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze miTi-
Tebis uflebas.
es ukanaskneli aspeqti asxvavebs Teorias saldos Teo-
riisagan, romelic, zogadad ar moqmedebs arasrulwlovan-
Ta sazianod. magaliTad, roiter/martinenkis612 mixedviT,
arasrulwlovnis mier ganxorcielebuli do ut des-Sesrule-
bis namdviloba SeuzRudavad qmedunarianis mimarT ar war-
moSobs aranair sirTuleebs (gansxvavebiT qmeduunaros mier
ganxorcielebuli Sesrulebisa). Sesrulebis namdvilobis
gansazRvra misi miznidan gamomdinare, mxolod aumjobesebs
arasrulwlovnis samarTlebriv poziciebs, radgan SesaZle-
blobas iZleva mis sasargeblod saldos Teoriis gamoyenebi-
sa – „qmedunarian mxares ganadgurebuli nivTis Rirebulebis
farglebSi aRar aqvs saldos Teoriisda gamo ganmdidrebaze
miTiTebis ufleba“. am dros ar vansxvavebT imisda mixedviT,
ganadgurda Tu ara nivTi SeuzRudavad qmedunarian pirTan
misTvis TavisTavadad maxasiaTebeli naklis wyalobiT, Tu im
safuZvliT, romelic SemZens Seeracxeba. meore mxriv, marTa-
lia, rom arasrulwlovnisagan nayidi nivTis ganadgureba misi
naklisda gamo, SeiZleba ar iyos gsk-is 107-e muxlis damcavi
mizniT moculi, radgan is SesaZlebelia aseve arasrulwlo-
van kontrahentTan ganadgurebuliyo da am SemTxvevaSi mxo-
lod is atarebda am ganadgurebis Sedegad damdgar qonebriv
danakliss. amis gamo, SesaZlebelia, arasrulwlovnis dacva
zedmetadac ki miviCnioT, Tumca es SemTxveva ar ganekuTvneba
im SemTxvevaTa ricxvs, rodesac germaniis federaluri sasa-
marTlo iZulebuli gamonaklisi gaakeTos saldos Teorii-
sagan613. normis damcavi miznis es TiTqmis meqanikuri gaTva-

612 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, 17 III c bb.


613 Sdr. magaliTisaTvis BGHZ 53, 144, 148; BGHZ 72, 252, 255 da Semdgomi gver-
di; BGHZ 57, 137, 151.

177
liswineba warmoadgens kanarisis614 mxridan saldos Teoriis
kritikis mniSvnelovan sababs, ris gamoc is moiTxovs ganmdi-
drebis Sesageblis gamoricxvasa da Seracxvis princips (anu
Tu rodis Seeracxeba kondiqciis movales es ganmdidreba) So-
ris kavSiris calsaxa gamokveTas.
flumes mixedviT maSin, rodesac orive Sesruleba nadgur-
deba, aseve qmedunarianic unda gaTavisufldes anazRaurebis
valdebulebisagan, radgan manac „dakarga mis mier qonebrivi
mniSvnelobis gadawyvetilebis safuZvelze gaRebuli msxver-
pli da amgvarad samarTlianad miuTiTebs gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilze615.“ amis gamo mocemul SemTxvevaSi sal-
dos Teoriis sawinaRmdegod, Tu moZRvrebas gamoviyenebT,
rodesac srulebiT SeuZlebelia raime qonebrivi mniSvnelo-
bis mqone gadawyvetilebis Seracxva, ar keTdeba gamonaklisi
saboloo jamSi arc arasrulwlovnis sasargeblod616. sxva
dros ki qmeduunaro an SezRudulad qmedunariani piris kon-
trahenti atarebs mis mier ganxorcielebuli Sesrulebis ga-
nadgureba-dazianebis risks. rac Seexeba aranamdvilobis sxva
SemTxvevebs, rogoric aris, magaliTad, Secdoma, an motyueba,
flumes mixedviT, SesaZlebelia (Tumca ar aris aucilebeli),
rom kondiqciis movales misi qonebrivi mniSvnelobis gadawy-
vetileba – isargeblos sakuTari Sesrulebis sanacvlod mi-
RebuliT – ar Seeracxebodes. am SemTxvevaSic, kanarisis mo-
sazrebis msgavsad, aucilebelia detaluri gansxvaveba.
flumes Teoriis sawinaaRmdegod vilburgs617 da Semdgom-
Si aseve kolersac618 moyavT is argumenti, rom dadgena imisa,
Tu ramdenad Seeracxeba mxares misi qonebrivi mniSvnelobis
gadawyvetileba, srulebiT SeuZlebelia, magaliTad, disen-
susis dros, rodesac mxareebi garigebaSi sxvadasxva Sinaar-
ss deben. aseT SemTxvevasTan maSin gveqneba saqme, rodesac
erT mxares unda iyidos nivTi, xolo meores gayidos. am mo-
sazrebis sapirispirod flume619 miiCnevs, rom am SemTxveva-
Sic SesaZlebelia Seracxvis principis gamoyeneba. ubralod
TiToeulma mxarem unda ataros misi kuTvnili nivTis ganad-
614 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 7 c.
615 Flume, AcP 194 (1994), 441.
616 Sdr. amasTan dakavSirebiT gv. 279.
617 Wilburg, AcP 163 (1964), 355.
618 Kohler, Die gestörte Rückabwicklung gescheiterter Austauschverträge, 223.
619 Flume, AcP 194 (1994), 441.

178
gurebis riski. nivTis savaraudo gamqiravebels ar aqvs imaze
miTiTebis ufleba, rom mis kontrahents sinamdvileSi nivTis
yidva surda (da amitomac unda ataros SemTxveviTi ganadgu-
rebis riski), radgan es iqneba venire contra factum proprium620. rac
Seexeba koleris mier moyvanil magaliTs, rodesac erT pirs
gacvlis, xolo meores mxolod garkveuli droiT gacvlis
dadeba surda, flume mas Semdegnairad wyvets: im mxarem, ro-
melsac namdvili gacvlis dadeba surda, unda ataros kidec
nivTis ganadgurebis riski, radgan es ar Seeracxeba mis kon-
trahents qonebrivi mniSvnelobis gadawyvetilebis ararse-
bobis gamo. Sesabamisad, am magaliTebiT SeuZlebelia moZR-
vrebis Tanmimdevrulobis uaryofa.

2. e. w. „modificirebuli ori kondiqciis Teoria“


igive „sapirispiro Sesrulebis kondiqciis Sesaxeb
moZRvreba“
aseve kanarisi621 ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis
ukusaqcevad iSveliebs ara saldos Teorias, aramed „sapi-
rispiro Sesrulebis kondiqciis Sesaxeb moZRvrebas“ (igive
„modificirebuli ori kondiqciis Teoria“). esec saldos
Teoriis alternatiul koncepts warmoadgens. am Teoriis
ganmsazRvreli birTvi aris ukve ara faqtobrivi sinalagma,
aramed gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis teleologiuri
daviwroveba, romlis ratio mdgomareobs imaSi, rom daicvas
kondiqciis keTilsindisieri movalis ndoba misi monapovari
namdvilobasTan dakavSirebiT. es ndoba moicavs aseve imis
gacnobierebasac, rom namdvili ormxrivi xelSekrulebisas
mis mier ganxorcielebuli Sesruleba misTvis samudamod
dakargulia622.
dasabuTebis am nawilSi es Teoria ikveTeba flumes mo-
sazrebebTan qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyvetile-
basTan dakavSirebiT. marTalia, Sesrulebis mimRebs SeuZlia
sakuTari neba-survilisamebr moepyras sagans, gaanadguros,

620 qmedeba, romelic winaaRmdegobaSi modis winare qmedebasTan da amrigad


dauSvebelia ndobisa da keTilsindisierebis principis safuZvelze.
621 Canaris, FS W. Lorenz (1991), 20 da Semdgomi gverdebi; Larenz/Canaris, Schul-
drecht BT II/2, § 73 III 2.
622 Diesselhorst, Die Natur der Sache, 59; Koppensteiner/Kramer, Ungerechtfertigte Bere-
icherung, § 14 III 1 c.

179
gaaCuqos an gayidos, Tumca es yvelaferi unda moxdes xsene-
buli qonebrivi msxverplis gaTvaliswinebiT. Tu is amgvarad
gankargavs nivTs, amiT is uars ambobs gsk-is 818-e paragrafis
me-3 nawiliT miniWebul dacvis meqanizmze. „mas gasigrZegane-
buli unda hqondes ormagi danakargis SesaZlebloba: magali-
Tad, rodesac myidveli ugulisyurod eqceva nayid nivTs an
asxvisebs mas mesame pirze, is acnobierebs, rom mis mier Tavis-
Tavad gaRebul nasyidobis fasTan erTad atarebs aseve miRe-
bul nivTTan mopyrobis risks, rom dakargavs mas ganadgure-
bis Sedegad, an im SemTxvevaSi, Tu ver miiRebs nasyidobis fass
mesame pirisagan623.“
amosaval wertils Cveulebrivi SemTxvevisaTvis (anu gsk-is
818-e paragrafis me-3 nawilis teleologiuri daviwrovebis
gareSe624) warmoadgens isev ori kondiqciis Teoria – erTma-
neTs upirispirdeba ori kondiqciuri moTxovna, Tumca, Tu
nivTi ganadgurda kondiqciis movalesTan misi im qmedebis Se-
degad, romelic mas Seeracxeba, anu mis mimarT kondiqciuri
moTxovna sruli moculobiT rCeba ZalaSi625.
623 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 2 a; Canaris, FS W. Lorenz (1991), 19 da
Semdgomi gverdebi; meore argumenti, romelic metyvelebda gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilis moqmedebis sferos SezRudvis sasargeblod, iyo gsk-is
Zveli redaqciis 351-e paragrafis danawesi, romelic gamoricxavda gasvlas,
rodesac uflebamosil pirs brali miuZRvoda nivTis mniSvnelovan gauarese-
baSi, ganadgurebaSi an misi dabrunebis sxvagvar SeuZleblobaSi. am argumen-
tis gamoyeneba dRes ukve SeuZlebelia, radgan, rogorc zemoT vaxseneT, gsk-
is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3 (amasTan dakavSirebiT
Roth, FS Canaris I (2007), 1138) ufro calsaxad metyvelebs gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilis gamoricxvis (iqneba es saldos Teoriis, Tu `sapirispiro
Sesrulebis kondiqciis~ safuZvelze) sawinaaRmdegod, vidre gsk-is Zveli
redaqciis 350-e paragrafi. amis gamo ukan dasabrunebeli nivTis braleuli
ganadgurebis SemTxvevaSi, Tu brali eqceva diligentia quam in suis CarCoebSi,
ara mxolod gasvla ar aris gamoricxuli, aramed Rirebulebis anazRaurebis
valdebulebac ki aRar arsebobs. Sesabamisad, gsk-is Zveli redaqciis 351-e
paragrafidan gamomdinare argumenti, romelzec xSirad miuTiTebdnen `faq-
tobrivi sinalagmis Sesaxeb moZRvrebis~ mimdevrebi (v. Caemmerer, FS Larenz
(1973), 638; Rengier, AcP 177 (1977), 439 da Semdgomi gverdi; Reuter/Martinek, Un-
gerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 b) gasvlis samarTlis reformirebis Semdeg
ukve Zaladakargulad unda miviCnioT.
624 meTodologiurad es Teoria emyareba gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawi-
lis teleologiur daviwrovebas – es norma ar aris Seqmnili ormxrivi xe-
lSekrulebebis ukusaqcevad da Sesabamisad, misi gamoyeneba am SemTxvevebSi
normis mizans ar Seesatyviseba. Sesrulebis mimRebs, romelsac Seeracxeba
nivTis ganadgureba, aRar aqvs ganmdidrebaze miTiTebis ufleba.
625 amasTan dakavSirebuli calkeuli mosazrebebi, marTalia, ukve ufro
adrindel literaturaSic iyo gamoTqmuli (Sdr. mag. AcP 177 (1977), 441;
Kohler, Die gestörte Rückabwicklung gescheiterter Austauschverträge, 278), Tumca isini
erTiani Teoriis saxiT pirvelad Camoayaliba.

180
3. qonebis gankargvis Seracxva da SemTxveviTi
ganadgureba
Seeracxeba Tu ara mimRebs qonebis gankargva, warmoadgens,
rogorc ukve araerTxel vaxseneT, mTavar argumentsa da ama-
vdroulad kriteriums gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis
gamoricxvisaTvis. Seracxvis masStabia qmedeba, romelic
mimRebis arakeTilsindisierebis SemTxvevaSi mas ukve bralad
Seeracxeboda626. amis gamo Tavdapirvelad mxedvelobaSi unda
miviRoT, Tu rad CaiTvleboda ganmdidrebulis qmedebas
gamkacrebuli kondiqciuri pasuxismgeblobisas (gsk-is 819-e
paragrafis 1-li nawili da 989-e paragrafi).
SemTxvevis magaliTs, rodesac mimRebs Seeracxeba qone-
brivi dispozicia, warmoadgens miRebulis gankargva, radgan
ukan dasabrunebeli nivTi mimRebma arc unda gayidos da arc
sxvagvarad gaasxvisos. garda amisa, nivTis ganadgureba-da-
zianebac, Cveulebriv, Seeracxeba mis mimRebs. saTuoa SemTx-
veva, rodesac nivTi misi daniSnulebisamebr gamoyenebisas na-
dgurdeba da kondiqciis movales amaSi brali ar miuZRvis627.
am Teoriis safuZvelze mivdivarT Semdeg Sedegamde: Tu
mxareebma aranamdvili xelSekrulebis farglebSi Tanabari
Rirebulebis mqone Sesrulebebi gacvales da nivTi mogvia-
nebiT ganadgurda myidvelTan, misi im qmedebis Sedegad, ro-
melic mas Seeracxeba, kondiqciismieri ukuqcevisas is nas-
yidobis fass ukan ver miiRebs. Tu nivTis fasi mis namdvil
Rirebulebas aWarbebda, maSin kondiqciis movales kidev Seu-
Zlia namati Rirebulebis gamoTxova628. amgvarad, am Teoriis
meSveobiT miRebuli Sedegi sakmaod msgavsia saldos Teori-
isa, im gansxvavebiT, rom qonebrivi aqtivebis gaqviTva xdeba
ara TavisTavad, aramed samarTlebrivi teqnikis Tvalsazri-
siT, ukuqcevis formad isev ori urTierTdapirispirebuli
usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovna rCeba629. Seracxvis
626 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 4 a.
627 Sdr. amasTan dakavSirebiT mier germaniis federaluri sasamarTlos
gadawyvetilebis kritika gv. 169.
628 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 2 c.
629 im SemTxvevebSic, rodesac gamdidreba aramaterialur SesrulebaSi md-
gomareobda, rogoric aris, magaliTad, sargeblobis Sedegad miRebuli
upiratesoba, momsaxurebisa an nardobis sagani, gadawyveta ucvlelia. Ri-
rebulebis anazRaurebis valdebuleba gsk-is 818-e paragrafis me-2 nawilis
1-li alternativis Sesabamisad ar qarwyldeba gsk-is 818-e paragrafis me-3
nawilis mixedviT, Tu Sesrulebis kondiqciis movales am qonebrivi sikeTee-
bis miRebisas gacnobierebuli aqvs zemoT xsenebuli “ormagi msxverpli”.

181
principi im SemTxvevaSi, rodesac nivTi SemTxveviTobis wya-
lobiT ganadgurda, aRar gamoiyeneba, radgan Seracxvadi gan-
mdidrebisagan gansxvavebiT, am SemTxvevaSi nivTi aRar arse-
bobs damoukideblad imisa, acnobierebda Tu ara kondiqciis
movale im faqts, rom „mis mier ganxorcielebuli Sesruleba
samudamod dakarguli iyo da amavdroulad miRebulis Senar-
Cunebis bedsac saTuod xdida630“.

4. kanonis normis damcavi mizani „sapirispiro


Sesrulebis kondiqciis moZRvrebaSi“
kanarisis es Teoriac iTvaliswinebs qmeduunarobis nor-
mis damcav mizans, magaliTad, arasrulwlovanebisa an fsiqi-
kuri aSlilobis mqone pirebis SemTxvevaSi, ris gamoc gsk-is
104-e da Semdgomi paragrafebis analogiiT gamoyeneba gamo-
ricxavs Seracxvis SesaZleblobas – gsk-is 818-e paragrafis
me-3 nawilis teleologiuri reduqcia ar ganixileba aras-
rulwlovnisa an qmeduunaros SemTxvevaSi. amgvarad, es Sede-
gi SesabamisobaSi modis saldos Teoriis mixedviT miRweul
SedegTan maSin, rodesac ukan dabruneba ewinaaRmdegeba nor-
mis damcav mizans.
qmeduunarobis SemTxvevisagan gansxvavebulad wyvets kana-
risi631 garigebis sxva safuZvliT aranamdvilobis SemTxvevas.
am dros mniSvnelovania aranamdvilobis ganmsazRvreli nor-
630 garda amisa, aq gasaTvaliswinebelia kanonismieri gasvlis uflebidan ga-
momdinare riskebis gadanawileba, radgan gsk-is Zveli redaqciis 350-e para-
grafi, rogorc zemoT vaxseneT, gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li
winadadebis Nr. 3-iT Canacvlebis Semdeg ufro gamkacrda. mis Sesabamisad
kanonismieri gasvlis uflebis mqones SeuZlia diligentia quam in suis farglebSi
Tavisuflad gankargos nivTi. Tu gasvlis uflebis momniWebeli safuZveli
mas amavdroulad Secilebis uflebasac aniWebda, da is am ukanasknelis sa-
sargeblod gaakeTebs arCevans, maSin kondiqciismieri gadawyvetis mixedviT,
is ar unda Cavardes uaress mdgomareobaSi, vidre gasvlis SemTxvevaSi iqne-
boda. garda amisa ganixileba mosazreba , rom Sesrulebis kondiqciis movale
mxolod maSin unda gaTavisufldes nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riskis-
agan, rodesac aranamdvilobis safuZveli Seeracxeba kontrahents (magaliT-
ad, gsk-is 123-e paragrafi), maram ara e. w. neitraluri aranamdvilobis sa-
fuZvlebis SemTxvevaSi (Sdr. amasTan dakavSirebiT ukve König in Gutachten und
Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechts II, 1548; Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte
Bereicherung, § 17 III c aa; BGHZ 53, 144, 148), rogoric aris, magaliTad, disensu-
si an formis nakli. kondiqciis arakeTilsindisieri movalis pasuxismgeblo-
bidan a maiore ad minus-argumentTan dakavSirebiT Sdr. kanarisi (Larenz/Canaris,
Schuldrecht BT II/2, § 73 III 3 b).
631 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 5 b.

182
mis miznis gaTvaliswineba. es Tavisebureba gansakuTrebulad
cxadad Cans germaniis federaluri sasamarTlos e. w. meoradi
avtomanqanis nasyidobasTan dakavSirebuli meore gadawyve-
tilebaSi632. am SemTxvevaSi gamyidvelma (ufro zustad misma
TanamSromelma) moatyua myidveli nivTis mdgomareobasTan
dakavSirebiT – avtomanqana iyo naavariebi. mogvianebiT Tvi-
Ton myidvelma gaanadgura es manqana avariis Sedegad ise, rom
Tavdapirveli avaria ar yofila amis ganmapirobebeli. ger-
maniis federalurma sasamarTlom Tavis gadawyvetilebaSi
gamyidvels arakeTilsindisierebis gamo (gsk-is 819-es 1-li,
142-e paragrafis me-2 nawili) ar misca SesaZlebloba gamoeye-
nebina saldos Teoria. myidvels am SemTxvevaSi hqonda nasyi-
dobis fasis kondicirebis SesaZlebloba, Tumca es fasi unda
Semcirebuliyo gsk-is 242-e paragrafis mixedviT gamyidve-
lis mxridan motyuebisa da myidvelis bralis Sepirispirebis
safuZvelze.
am SemoTavazebulma gadawyvetam iuridiuli literaturis
mxridan mowoneba ver daimsaxura633. gansakuTrebiT ki saldos
Teoriis momxreni uTiTebdnen imasTan dakavSirebiT, rom Ses-
rulebebs Soris do ut des mixedviT gansazRvruli sinalagma-
turi kavSiri ar irRveva erT-erTi mxaris mxridan motyuebis
SemTxvevaSic634. Tu saldos Teoriis safuZvelze ukuqcevisas
motyuebuli mxaris sakmarisi dacva ar xerxdeba, SesaZlebe-
lia am Sedegis damatebiTi instrumentebiT koreqtireba, ro-
goric aris culpa in contrahendo, gsk-is 826-e paragrafi an gsk-is
823-e paragrafis me-2 nawilisa da germaniis sisxlis samarT-
lis kodeqsis 263-e paragrafis urTierTkavSiri635. aseve ka-
narisi ar miiCnevs germaniis federaluri sasamarTlos mier
arCeul gzas gamarTlebulad, radgan avariisas ar realizda
is riski, romlisagan unda daicvas myidveli gsk-is 123-e para-
grafma (motyuebis SemTxvevaSi Secilebis ufleba)636. am nor-
632 BGHZ 57, 137.
633 Lieb, JZ 1972, 439, U. Huber, JuS 1972, 442 da Semdgomi gverdebi; Honsell, NJW
1973, 351, mis mixedviT germaniis federaluri sasamarTlos gadawyvetilebis
gamarTleba SeuZlebelia, rogorc samarTlis dogmatikis, ise samarTlis
politikis perspeqtividan; Medicus/Petersen, Bürgerliches Recht, Rn. 230.
634 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 c bb; v. Caemmerer, FS Lar-
enz, 637; amasTan dakavSirebiT kritikul pozicias ikavebs Koppensteiner/Kramer,
Ungerechtfertigte Bereicherung, § 16 V 2 c cc.
635 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III 3 c bb.
636 mocemul SemTxvevaSi gsk-is 123-e paragrafis mizans warmoadgenda myidve-
lis dacva naavariebi manqanis yidvisagan, manqanis naavariebobiT gamowveuli

183
mis mizani mocemul SemTxvevaSi ar gamoricxavda gsk-is 818-e
paragrafis me-3 nawilis gamoricxvas da sasamarTlos myidve-
lisaTvis mxolod nasyidobis fassa da nivTis Rirebulebas
Soris gansxvavebis moTxovnis ufleba unda mieniWebina.
normis miznis gaTvaliswineba aucilebelia aranamdvilo-
bis ganmsazRvravi iseTi normebis SemTxvevaSic, romelTa da-
rRvevac mxolod erT mxares Seeracxeba. magaliTad, gsk-is
138-e paragrafis SemTxveva. Tu gayvlefili myidveli anadgu-
rebs nivTs, maSin gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze miTiTe-
bis SesaZlebloba normis damcavi mizniT aRar aris moculi,
anu xelSekrulebis gayvlefis gamo aranamdvilobis mizans
ar warmoadgens gayvlefili mxaris dacva im SemTxvevaSic ki,
rodesac is nivTs braleulad an SemTxveviT gaanadgurebs.
gayvlefili piri sakmarisad aris daculi garigebis aranamd-
vilobiT da gacemuli fasis dabrunebis SesaZleblobiT. ar
aris aucilebeli, rom is damatebiT aseve ganadgurebuli ni-
vTis Rirebulebis anazRaurebis valdebulebisagan gavaTavi-
sufloT.
mier SemoTavazebuli es daxvewili gadawyveta, romelic
aranamdvilobis gamomwvevi normis miznis gaTvaliswinebis
SesaZleblobas iZleoda, aRar gamoiyeneba gasvlis samarTal-
Si gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr.
3 Semotanis Semdeg637. gamyidvelis mxridan motyueba Secile-
bis garda warmoadgens aseve gasvlis safuZvels638 da myidve-
lis mier am ukanasknelis gamoyenebis SemTxvevaSi gsk-is 346-e
paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr.3-is farglebSi
SeuZlebelia normis miznis gaTvaliswineba. anu, Tu myidveli
nasyidobis sagnis naklovanebis motiviT gava xelSekrulebi-
dan, is ar aanazRaurebs nasyidobis fass nivTis (diligentia quam
in suis farglebSi) braleuli ganadgurebis SemTxvevaSic. igi-
specifikuri uaryofiTi Sedegebisagan Tavis aridebis mizniT, rogoric aris
manqanis nakleb fasad gadayidvis SesaZlebloba da Semdgomi dazianebis gaz-
rdili riski.
637 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 828.
638 calkeuli normis damcavi miznis gaTvaliswineba, rac sazogadod aRi-
arebuli mosazrebis Tanaxmad (Sdr. mxolod Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; W.
Lorenz, FS Canaris I (2007), 828; ROTH, FS Canaris I (2007), 1143 da Semdgomi gverdi)
umjobess gadawyvetas warmoadgenda, vidre aranamdvilobis safuZvlebis
ganurCevlad gadawyvetilebis miReba, qarTul samarTalSi, germanulisa-
gan gansxvavebiT, jer kidev SegviZlia SevinarCunoT, radgan de lege lata gaT-
valiswinebulia aranamdvilobis normis damcavi miznis proecirebis Sesa-
Zlebloba ukumoTxovnis bedis gansazRvrisas. am sakiTxs ufro detalurad
davubrundebiT qarTul samarTalSi saldos Teoriis ganxilvisas.

184
ve unda gavrceldes Secilebis uflebis gamoyenebis SemTxve-
vazec.

5. „zRvruli qonebrivi msxverpli639“


ormagi danakargis – nivTis ganadgurebasTan erTad aseve
nasyidobis fasis dakargvis – gacnobierebidan gamomdinare-
obs, rom gsk-is 818-e paragrafis me-2 nawilis mixedviT Ri-
rebulebis anazRaurebis valdebuleba SemosazRvruli unda
iyos sakuTari Sesrulebis odenobiT, radgan kondiqciis ke-
Tilsindisier movales aqvs ufleba irwmunos, rom miRebuli
nivTis ganadgurebiT is maqsimum sakuTar Sesrulebas karga-
vs. gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili amgvarad inarCunebs
Tavis funqcias da misi gamoyeneba ar izRudeba im SemTxveva-
Si, rodesac miRebulis Rirebuleba aWarbebs gacemulisas640
– gacemuli Sesrulebis Rirebuleba warmoadgens kanarisis
mixedviT „zRvrul qonebriv msxverpls“.
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili zRudavs amave safuZ-
vliT sargeblis anazRaurebis moTxovnas641. kondiqciis keTi-
lsindisieri movale, romelsac SeZenili samudamod Sesanar-
Cunebulad miaCnia, ar iTvaliswinebs ufro metis dakargvis
SesaZleblobas, vidre gacemuliT sargeblobis potenciali-
sa. sakuTari SesrulebiT sargeblobis es potenciali war-
moadgens aseve sargeblis anazRaurebis moTxovnis zRvrul
odenobas. movales damatebiT raimes gadaxdis valdebulebi-
sagan icavs ganmdidrebis Sesagebeli (gsk-is 818-e paragrafis
me-3 nawili). nivTis sameurneo daniSnulebiT gamouyeneblo-
bisas kondiqciis movale miuRebeli sargeblisaTvis pasuxs
agebs gsk-is 819-es 1-li, 292-e, 987-e paragrafis me-2 nawilis
mixedviT da Sesabamisi Rirebuleba gamoiqviTeba misi sarge-
blis anazRaurebis moTxovnidan.
sinalagmatur kavSirSi myofi sargeblis anazRaurebis mo-
Txovnebis modificireba xdeba orgvarad. pirvel rigSi, kon-
diqciis arc erT movales ar ekisreba sargeblis anazRaure-
ba, sakuTari nivTidan miRebul sargebelze meti odenobiT
anazRaureba, garda im SemTxvevisa, rodesac man realurad mi-
iRo meti sargebeli. garda amisa, arc erT movales ar SeuZlia
639 `Vertrauensrechtliche Opfergrenze~.
640 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 6 a.
641 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 6 b; Canaris, FS Larenz II (1983), 44.

185
miuTiTos im garemoebaze, rom saerTod ar iyenebda am nivTs
da amitomac mxolod mas aqvs sargeblis moTxovnis ufleba,
sanacvlod ki araferi unda daabrunos. am SemTxvevaSi misi
Rirebulebis anazRaurebis valdebuleba gafarTovdeba ze-
moT citirebuli danawesis Sesabamisad „zRvruli qonebrivi
msxverplis odenobamde“. xSir SemTxvevaSi am gadawyvetas asa-
nazRaurebeli sargeblis odenobebis gaqviTvamde mivyavarT,
radgan TiToeuli mxare, Cveulebriv, ar aris valdebuli aa-
nazRauros ufro meti, vidre sakuTari nivTidan miRebuli
sargebeli da amavdroulad ar aqvs miuRebeli sargeblis ga-
moqviTvis ufleba. am principis naTelsayofad or magaliTs
moviSveliebT: magaliTad, a-m da b-m gacvales Tav-TavianTi
deda Rorebi, ris Semdeg b-saTvis gadacemulma Rorma moigo
erTi goWi, Tumca, Cveulebriv (meurneobis wesebis dacvis Sem-
TxvevaSi), igebda 12 goWs, xolo a-saTvis gadacemulma Rorma
verc erTi goWi ver moigo da meurneobis jerovani gaZRolis
SemTxvevaSi ki erTi goWi unda moego, am erTi goWiT mcirdeba
a-s sargeblis anazRaurebis moTxovnis ufleba gsk-is 819-es
1-li, 292-e, 987-e paragrafis me-2 nawilis analogiiT gamoye-
nebis Sedegad. amis gamo a-s b-sagan mxolod TerTmeti goWis
moTxovnis ufleba aqvs. Tumca b-s sasargeblod moqmedebs
„zRvruli qonebrivi msxverplis principi“ gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilis Sesabamisad – b-s misi kuTvnili Rori mxo-
lod erT goWs moutanda da es erTi goWi ukve gaviTvaliswi-
neT misi sargeblis Rirebulebis moTxovnis daangariSebisas
– is srulebiT Tavisufldeba anazRaurebis valdebulebisa-
gan642.
im danaxarjebTan dakavSirebiT, romlebic gakeTebulia
miRebulis SenarCunebis ndobidan gamomdinare, moqmedebs
principi, rom maTi gaqviTva SesaZlebelia gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilis Sesabamisad maSinac ki, rodesac maT ar
gauzrdiaT nivTis Rirebuleba.

6. Sedegi
kanarisi gvTavazobs, saldos Teoriis sapirispirod, ga-
moviyenoT ara „kondiqciis ganxorcielebis Semaferxebeli
Sesageblebi“, romelTa dapirispirebac SesaZlebelia kon-
642 sxva wesi moqmedebs, ra Tqma unda, arasinalagmaturi sargeblis SemTx-
vevaSi, Sdr. amasTan dakavSirebiT kanarisTan, wignis momdevno gverdebze.

186
diqciuri moTxovnisaTvis, aramed TavisTavadi kondiqciuri
moTxovnis koncepti – „sapirispiro Sesrulebis kondiqcia“643.
zemoT xsenebuli problema644, vindikaciis kondiqciasTan
saldirebis SeuZlebloba da is, rom saldos Teoriis Seu-
zRudavad gamoyeneba mxolod kondiqciuri ukuqcevisas aris
SesaZlebeli, ar dgeba „sapirispiro Sesrulebis kondiqciis“
gamoyenebisas. am Teoriis farglebSi umniSvneloa, mimRebi,
romelTanac ganadgurda miRebuli, sakuTar Sesrulebas vin-
dikaciiT iTxovs ukan, Tu kondiqciiT, verc erT SemTxvevaSi
is ver moaxerxebs gverdi auaros Tavis kondiqciur pasuxism-
geblobas, Tu miRebulis ganadgureba moxda im mizeziT, rome-
lic mas Seeracxeba.
rogorc TviTon kanarisi645 aRniSnavs, missa da flumes
Teorias, erTi da igive safuZveli aqvs, Tumca ganasxvavebT
is, rom misi Teoriis mixedviT, kondiqciis movales unda See-
racxebodes ara mxolod sakuTari Sesrulebis gacema, aramed
aseve ganmdidrebac, raTa man veRar SesZlos gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilze miTiTeba. am SemTxvevaSi Seracxvis masS-
tabi ganisazRvreba, rogorc zemoT vaxseneT, gsk-is 819-epara-
grafis 1-li nawilisa da 989-e paragrafis urTierTkavSiris
safuZvelze. amgvarad, maSin rodesac kanarisi erTmaneTs
upirispirebs SemTxveviT da Seracxvad ganmdidrebebs, pirve-
lis SemTxvevaSi gsk-is Zveli redaqciis 350-e paragrafismier
gadawyvetas tovebs ZalaSi, xolo meore SemTxvevaSi arasak-
maris gulisxmierebas miiCnevs pasuxismgeblobis CarCoebis
gansazRvris kriteriumad, flume646 mas mogvianebiT gamoq-
veynebul statiaSi amgvarad pasuxobs: „kanarisis mixedviT
ganmdidreba Seracxvadia maSin, „rodesac is emyareba qcevas,
romelic usafuZvlobis codnis SemTxvevaSi braleuli iqne-
boda.“ Tumca usafuZvlo gamdidrebismieri pasuxismgeblo-
bis sagans ar warmoadgens irealuri bralisaTvis pasuxism-
gebloba. irealur bralze damokidebuli pasuxismgeblobis
Teza […] usafuZvlo gamdidrebis samarTlisaTvis srulebiT
ucxoa.“
am dapirispirebam flumesa da kanariss Soris gasvlis sa-
marTlis modernizaciis Sedegad mniSvnelovanwilad dakar-
643 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 7 c.
644 Sdr. zemoT gv. 170-e da Semdgomi gverdebi.
645 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 7 c.
646 Flume, AcP 194 (1994), 444 sq. 43.

187
ga aqtualoba. gsk-is 346-e paragrafis me-2 nawilis Nr. 3, me-3
nawilis 1-li winadadebis Nr. 3-is gamo iZulebuli gaxda
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoyenebis sfero, ro-
gorc ukve vaxseneT, SemoezRuda im SemTxvevebiT, rodesac
aranamdvilobis safuZveli Seeracxeba kondiqciis movales
da amgvarad aseve gasvlis (analogiiT)647 mizezs SeiZleba
warmoadgendes648. am SezRuduli moqmedebis sferos SigniT
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze miTiTeba SesaZlebelia
mxolod sakuTar saqmeebSi gamoCenili gulisxmierebis far-
glebSi. yvela sxva SemTxvevaSi movales erTmeva ganmdidre-
bis Sesagebeli. imis gamo, rom aranamdvilobis neitraluri
safuZvlebis SemTxvevaSi gasvlis reformirebuli samarTali
Rirebulebis anazRaurebas gamdidrebisagan damoukideblad
gvTavazobs, kanarissa da flumes Soris arsebul dapirispi-
rebas praqtikuli mniSvneloba ukve aRar aqvs649.

647 W. Lorenz, FS Canaris (2007), 828.


648 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 43.
649 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 43.

188
VIII. aranamdvili garigebis ukuqceva Sveicariuli
samarTlis mixedviT

1. sinalagmis principi Sveicariul samarTalSi


Tu rogor unda moxdes aranamdvili, Tumca ormxrivad Ses-
rulebuli garigebis ukuqceva, sakamaToa aseve Sveicariul
samarTalSic650. SveicariaSi kondiqcia ukan ixevs vindika-
ciasTan konkurenciisas651. Sveicaruli samarTlis es subsi-
diarulobis dogma gadatanilia aseve ormxrivi garigebebis
ukuqcevaze, miuxedavad imisa, rom mas calkeul SemTxvevebSi
gaumarTlebel Sedegebamde mivyavarT. magaliTad, Tu ara-
namdvili nasyidobis xelSekrulebidan gamyidveli nivTs
iTxovs vindikaciiT, xolo myidvels ki gadaxdili safasuris
gamoTxova, misi gamyidvelis kuTvnil fulTan Serevis gamo,
Cveulebriv, aRar SeuZlia, „erTi da imave xelSekrulebis
farglebSi Sesrulebisa da sapirispiro Sesrulebis ukuqce-
va sxvadasxva samarTlebrivi reJimis mixedviT xdeba652“.
am gadawyvetis arasrulyofileba xazgasmulia Sveicariul
iuridiul literaturaSic. vindikacia da misi damatebiTi
moTxovnebi (Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 938-e da Sem-
dgomi paragrafebi) ar gamodgeba ormxrivi xelSekrulebis
ukuqcevisaTvis, aramed mxolod nebis gareSe mflobelobi-
dan gamosuli nivTis ukan mosaTxovad (Sveicariis samoqala-
qo kodeqsis 934-e paragrafi)653. keTilsindisieri mflobeli
am ukanasknel SemTxvevaSi daculi ar aris, radgan mesaku-
Tres misganac SeuZlia nivTis vindikaciiT gamoTxova, Tu ni-
vTi daikarga, moipares, an sxvagvarad gavida mesakuTris nebis
gareSe misi mflobelobidan (ubi rem meam invenio ibi eam vindi-
co). amasTan keTilsindisieri SemZeni, romelic nivTs flob-
da, rogorc sakuTars, da uflebrivi naklis Sesaxeb araferi
icoda da arc SeiZleba scodnoda, Zalze ar unda davtvirToT
vindikaciis damatebiTi moTxovnebiT. rogorc Taviseburi
kompensacia imisaTvis, rom miuxedavad am keTilsindisie-
rebisa mainc uwevs nivTis dabruneba, is Tavisufldeba ukve
650 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 Rn. 10.
651 Sdr. 61-e da Semdgomi gverdebi.
652 Honsell, FS Wiegand (2005), 358.
653 Honsell, FS Wiegand (2005), 357.

189
moxmarebuli nayofis anazRaurebis valdebulebisagan da
mxolod masTan jer kidev realurad arsebuli nayofi unda
daabrunos654. amasTan is pasuxs ar agebs nivTis iseTi gauare-
sebisaTvis, romelSic mas brali ar miuZRvis da braleulad
miuRebeli sargeblisaTvis. anu am SemTxvevaSi keTilsindi-
sier mflobels vayenebT iseT mdgomareobaSi, TiTqos nivTis
mesakuTre yofiliyos – quia quasi suam rem neglexit nulla querela
subiecta est.

Sveicariis samoqalaqo
kodeqsi
muxli 938. 1. nivTis
keTilsindisieri mflobeli,
Tavisi savaraudo uflebis Se-
sabamisad gamoyeneba-sarge-
blobisaTvis pasuxs ar agebs
uflebamosili piris winaSe. 2.
am SemTxvevaSi man ar unda aanaz-
Rauros ganadgurebuli da da-
zianebuli nivTis Rirebuleba.

igive principi moqmedebs rogorc germaniaSi, aseve avs-


triaSi vindikaciis damatebiT moTxovnebTan mimarTebiT655,
Tumca es danawesebi miznad ar isaxaven im mxaris privilegi-
rebas, romelmac Sesruleba miiRo (aranamdvili) ormxrivi
garigebis safuZvelze. amis gamo aseve Sveicariis federalu-
ri sasamarTlo cdilobs kavSiris gabmas or aranamdvil ur-
TierTdapirispirebul Sesrulebas Soris da faqtobrivi
sinalagmis safuZvelze Sveicariis samoqalaqo kodeqsis
938-e paragrafis gamoricxvas. magaliTad, sasamarTlo ani-
Webs lizingis mimcems, am danawesis miuxedavad, Rirebule-
bis anazRaurebis moTxovnis uflebas aranamdvili lizingis
xelSekrulebidan656. am dros is lizingis aranamdvili xelSe-
krulebis ukuqcevisas faqtobriv sinalagmas iTvaliswinebs
imgvarad, rom Tavdapirveli sapirispiro Sesrulebidan ga-
moiqviTeba sargeblobis Rirebuleba nivTis moxmarebis xan-
grZlivobis Sesabamisad, amasTan gasvlis samarTlis danawe-

654 Honsell, FS Wiegand (2005), 357.


655 Sdr. §§ 987, 989 gsk; avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 329-e paragrafi.
656 BGE 110 II 244 da Semdegi gverdebi.

190
sebi unda gamoviyenoT analogiiT657. Tumca mainc Riad rCeba
sakiTxi, ormxrivi xelSekrulebebis ukuqcevisas yovelTvis
unda gaviTvaliswinoT Tu ara saldos Teoria658.
es mosazreba gavrcelebulia aseve vindikaciisa da kondiq-
ciis dapirispirebazec659. ori urTierTdapirispirebuli mo-
Txovna ar unda ganvixiloT erTmaneTisagan damoukideblad,
aramed myidvels SeuZlia im SemTxvevaSi, rodesac gamyidveli
vindikaciiT iTxovs nivTs, manamde daayovnos misi dabruneba,
sanam gamyidveli mas ar aunazRaurebs nasyidobis fass. es sxva
araferia, Tu ara germanul samarTalSi ganviTarebuli sal-
dos Teoriis modificireba kauzalobis principis samarTlis
sistemisaTvis660.
Tavis erT-erT sxva gadawyvetilebaSi Sveicariis fede-
ralurma sasamarTlom661 (Sveicariis valdebulebiTi samarT-
lis me-20 muxlis Sesabamisad aranamdvili xelSekrulebisas)
sinalagmis gangrZobadi moqmedebis daSvebiT germanul sal-
dos Teoriasac ki gadaaWarba. sasamarTlom gadawyvita ukuq-
cevisas gaeTvaliswinebina ara gacvlili Sesrulebebis obieq-
turi Rirebuleba, aramed mxareTa subieqturi warmodgenebi
am RirebulebasTan dakavSirebiT. „marTalia, SesaZlebelia
vifiqroT, rom gamdidrebis Sesabamisi Rirebuleba ganisazR-
vros (obieqturad), aqtivebis zrdisa da pasivebis Semcirebis,
an danazogis mixedviT (.....)“. es mosazreba dasabuTebulia
sasamarTlo praqtikaSi662 ukve manamde gamoTqmuli principis
meSveobiT, rom (gansakuTrebiT, nebis naklis sababiT Secile-
bis gamo) aranamdvili gangrZobadi urTierTobidan gamomdi-
nare valdebulebis sruli an nawilobrivi ukuqceva unda mox-
des kerZo avtonomiuri SeTanxmebis safuZvelze, Tu es nakli
ar exeba uSualod sinalagmas.
„am winapirobebis safuZvelze gamarTlebulia Sveica-
riis valdebulebiTi samarTlis me-20 muxlis mixedviT

657 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41; Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch
Abstraktion, 235.
658 Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht, Rn. 58.20.
659 BGE 83 II 25; BGE 111 II 195 (197).
660 Sdr. amasTan dakavSirebiT Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht, Rn.
58.21.
661 BGE 134 III 438 (443).
662 BGE 129 III 320 (327) damatebiTi literaturis miTiTebiT; 132 III 242 (244 da
Semdgomi gverdi).

191
Sinaarsobrivi aranamdvilobisas ukuqceva moxdes mxare-
Ta subieqturi Sefasebis safuZvelze, radgan, Tu nakli
ar exeba mxareTa urTierTsapirispiro sasyidlis miRebis
interess, gamarTlebulia, rom uSualod mxareTa Sefase-
ba avirCioT momsaxurebisa da umoqmedobis dapirebis gan-
sazRvris kriteriumad, radgan maT, Cveulebriv, ar aqvT
gansazRvradi, an nebismier SemTxvevaSi martivad gansazR-
vradi, Rirebuleba. mxareebma mocemul SemTxvevaSi mopa-
suxis mier aRiarebuli realurad ganxorcielebuli Ses-
rulebebi xelSekrulebis safuZvelze Seafases imgvarad,
rom mosarCele xelSekrulebis namdvilobisas valdebuli
iqneboda aenazRaurebina is garkveuli TanxiT. es kerZo
avtonomiuri Sefaseba mopasuxis mier mosarCelis sasarge-
blod ganxorcielebuli Sesrulebisa, winare instanciam
safuZvlad daudo sakuTar gadawyvetilebas da misi arga-
ziarebis safuZveli ar arsebobs.“
Tu Sesrulebebi orive mxaresTan jer kidev ucvleli saxiT
moipoveba, federaluri sasamarTlo Tavdapirvelad arsebul
sinalagmatur kavSirs iTvaliswinebs imgvarad, rom garigebis
aranamdvilobisas Sesruleba da sapirispiro Sesruleba erT-
droulad unda dabrundes663. Tavis erT-erT saxelmZRvanelo
gadawyvetilebaSi federalurma sasamarTlom am sakiTxTan
dakavSirebiT daadgina, rom faneris sapresi mowyobilebis
ukuqceva nasyidobis aranamdvilobisas unda momxdariyo mas-
Si gadaxdili fasis ukuqcevasTan erTad664. es wesi moqmedebs
damoukideblad imisa, iyo Tu ara moTxovnili Tavad sarCelSi
es erTdrouli ukuqceva665. gamyidvelis vindikaciisa da myid-
velis kondiqciis erTmaneTisagan damoukideblad ganxilva
ar iTvaliswinebs im garemoebas, rom usafuZvlo Sesrulebebi

663 BGE 33 II 539, 542; 64 II 132 (135); 83 II 18, 25; 111 II 195, 197: `kavSiri da urT-
ierTdamokidebuleba ormxrivi garigebisas sapirispiro Sesrulebebs So-
ris unda gaviTvaliswinoT am garigebis aranamdvilobis SemTxvevaSi maTi
ukuqcevisasac; sxva sityvebiT, mxareebi valdebulni arian valdebulebiTi
samarTlis 82-e muxlis Sesabamisad erTdroulad daabrunon miRebuli ...~;
BGE 129 III 320, 328; 132 III 242, 244; v. Peter/Thur, Allgemeiner Teil des Schweizerischen
Obligationenrechts, I, 339.
664 BGE 83 II 18.
665 BGE 83 II 18, 25: `Tu materialur-samarTlebrivi mdgomareoba iZleva amis
SesaZleblobas, dasaSvebia upirobo Sesrulebis samarTlebrivi moTxovna
mxolod nawilobriv dakmayofileba, iqneba es mxolod nawilis dabrunebis
saxiT, iqneba es dakmayofilebis saSualebis gansazRvris, Tu pirobis daTqmis
saxiT.~

192
ganxorcielda namdvilad miCneuli erTi mTliani xelSekru-
lebis farglebSi; ris gamoc maT Soris Tavdapirvel kavSirs
maTi restituciis etapzec unda mieqces yuradReba. amas miv-
yavarT dabrunebis valdebulebebis erTdroulad Sesrule-
bis aucileblobamde666.
erTdroulad Sesrulebis wesi moqmedebs damoukideblad
imisa, ori erTgvari moTxovna upirispirdeba erTmaneTs, Tu,
erTi mxriv, vindikacia da meore mxriv, usafuZvlo gamdidre-
bismieri moTxovna667. Tu gacvlili Sesrulebebidan arc erTi
ar ganadgurebula da arc Rirebuleba ar Semcirebula, sina-
lagmis am procesualur doneze SenarCunebas damakmayofile-
bel Sedegamde mivyavarT.

2. casum sentit dominus668-principi Sveicariul


samarTalSi
es zemoT aRwerili, dogmaturad arc Tu ise damajereblad
gamokveTili sinalagma, didi veraferi daxmarebaa, Tu nivTi
ganadgurda da SemZeni ganmdidrebulia. Tu nivTis naturiT
dabruneba SeuZlebelia, vindikaciuri moTxovnis adgili kon-
diqciurma unda daikavos, Tumca es kondiqciuri moTxovna
SveicariaSic, zustad iseve rogorc germaniaSi, qarwyldeba
mimRebis ganmdidrebis SemTxvevaSi.

Sveicariis valdebulebiTi
samarTali
muxli 64. anazRaureba gamor-
icxulia, Tu mimRebi moaxerx-
ebs daamtkicos, rom ukan dab-
runebis momentisaTvis aRar
aris gamdidrebuli, garda im
SemTxvevisa, rodesac man miRe-
buli gaasxvisa da gasxvisebis
momentSi ar iyo keTilsindis-
ieri, an Tu unda evarauda, rom
mouwevda ukan dabruneba.

666 BGE 83 II 18, 25.


667 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 11; BGE 132 III 242 (244).
668 SemTxveviTi ganadgurebis Sedegebi awveba mesakuTres.

193
am danawesis mixedviT, kondiqcia gamoricxulia imdenad,
ramdenadac kondiqciis keTilsindisieri movale ukan dabru-
nebis momentisaTvis aRar aris gamdidrebuli669. is gsk-is 818-
e paragrafis me-3 nawilis, aseve avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 1447-e paragrafisa da 1437-es 329-e paragrafze mi-
TiTebis identur gadawyvetas gvTavazobs.
germanuli samarTlisagan gansxvavebiT, Sveicaruli doq-
trina am Sedegs yovelgvari Semdegi koreqciis gareSe iRebs.
iuridiuli literaturisa da sasamarTlo praqtikis erT-
sulovani gadawyvetilebis Sesabamisad, mesakuTre atarebs
nivTis SemTxveviTi ganadgurebis risks maSinac ki, rodes-
ac nivTi usafuZvlod gamdidrebulTan imyofeboda670: „rac
SemTxveviT ganadgurdeba miRebuli Sesrulebidan, mimRebma
is ar unda aanazRauros671“. am mosazrebis dasasabuTeblad
miuTiTeben TviTon gamdidrebis cnebaze da im faqtze, rom
gamdidrebisagan damoukidebeli anazRaurebis valdebuleba
mxolod arakeTilsindisier mflobels ekisreba672.
magaliTad, gigeri673 Tavdapirvel saldos Teoriaze
dayrdnobiT aviTarebs mosazrebas, rom nivTis ganadgure-
bisas mxolod is piri flobs Rirebulebis anazRaurebis mo-
Txovnis uflebas saldos odenobiT, romelmac ufro meti
gasca vidre miiRo. amis daangariSeba ki xdeba saldirebis meS-
veobiT. urTierTdapirispirebuli kondiqciuri moTxovnebi
ar unda ganvixiloT erTmaneTisagan damoukideblad, aramed
maTi urTierTgaqveTaa aucilebeli. amasTan Sesrulebebis
gaqveTa xdeba Tavdapirvelad gacemuli gamdidrebis ode-
nobis safuZvelze. Tumca, Tu kondiqciis movale aRar aris
gamdidrebuli Tavdapirvelad gadacemuli Sesrulebis ode-
nobiT, maSin moqmedebs ganmdidrebis norma, ris Sedegadac
keTilsindisieri mimRebi, romelsac ar hqonda safuZveli
evarauda, rom gamdidrebis ukan dabruneba mouwevda, Tavisu-
fldeba anazRaurebis valdebulebisagan.
SveicariaSi ori kondiqciis Teoriis mimdevrebi, romle-

669 Giger, Rechtsfolgen norm- und sittenwidriger Verträge, 139.


670 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 694.
671 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 694 da sq. 159, SemTxveviTi ganadgure-
bis daria araqmedunariani gamdidrebulis mier nivTis gamoyeneba-gankargva,
romelic mas ar Seeracxeba.
672 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 694 da Semdgomi gverdi.
673 Giger, Rechtsfolgen norm- und sittenwidriger Verträge, 147.

194
bic umravlesobas Seadgenen, am Sedegs yovelgvari Semdgomi
polemikis gareSe iReben674. kondiqciuri moTxovnebi, iseve
rogorc maTi moculoba da gaqarwyleba erTmaneTisagan da-
moukideblad aris gansaxilveli. erTi-erTi kondiqciuri
moTxovnis gabaTileba zegavlenas ar axdens mowinaaRmdege
mxaris kondiqciaze. es mosazreba ise Sors midis, rom fufu-
nebis danaxarjebsac ki anazRaurebis valdebulebis gamomri-
cxavad miiCnevs675. magaliTad, gamyidvels, romelmac nivTis
gayidviT miRebuli safasuriT kruizi moiwyo, rac misTvis am
safasuris gareSe miuwvdomeli fufunebis sagani iqneboda,
SeuZlia ukan moiTxovos sakuTari Sesruleba da sanacvlod
ki araferi daabrunos.
eWvgareSea, rom es gadawyveta saboloo jamSi srulebiT
miuRebelia. sapirispiro mosazreba am SemTxvevaSi saldos
Teorias iyenebs, Tumca misi konturebi Sveicarul samar-
TalSi germaniasTan SedarebiT gacilebiT aramkafioa. maga-
liTad, buxeri676 ori kondiqciis Teoriis sawinaaRmdegod
TiToeuli mxaris mier gaweuli danaxarjebis, an nawvnevi qo-
nebriv danaklisis Sesabamisad amcirebs meore mxaris kondi-
qciur moTxovnas, Tumca, Tu ramdenad SeiZleba am gaqviTvis
ganxorcieleba, yovel calkeul SemTxvevaSi damoukideblad
unda dadgindes da Tu aucilebelia, SeizRudos kidec. aseve
holzelic677 saldos Teorias amjobinebs mis alternatiul
mosazrebas, Tumca is am saldos Teoriasac akritikebs, ram-
denadac is mxolod damxmare konstruqciaa da SemTxveviT mi-
dis damakmayofilebel Sedegamde.
Semdgomi problema, romelic praqtikaSi ufro mniSvnelo-
vania, vidre gamyidvelis mier ganxorcielebuli fufunebis
danaxarjebis SemTxveva, ar ukavSirdeba ori kondiqciis ur-
TierTdapirispirebas, rodesac arCevani unda gavakeToT maT
mTlianobaSi ganxilvasa da damoukideblad ganxilvas Soris,
aramed exeba SemTxvevas, rodesac erTmaneTs upirispirdeba
kondiqcia da vindikacia. am dros saldos Teoriis gamoyeneba
Tavidanve SeuZlebelia. Tu gacvlili nivTi gacvlis xelSe-

674 v. Peter/Thur, Allgemeiner Teil des Schweizerischen Obligationenrechts I , 507 da Sem-


degi gverdebi; damatebiTi literaturisaTvis Seadare Schulin in Honsell/Vogt/
Wiegand, Art. 64 OR Rn. 12.
675 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 12.
676 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 690.
677 Honsell, FS Schulin (2002), 29 da Semdegi gverdi.

195
krulebis erT-erT mxaresTan ukvalod ganadgurda, maSin mas
jer kidev SeuZlia gamoiTxovos sakuTari nivTi vindikaciiT
ise, rom TviTon saerTod ar agos pasuxi. mesakuTre-mflo-
bels Soris urTierTobis momwesrigebeli danawesebis mixed-
viT, keTilsindisieri mflobeli imisaTvis, rom is nivTs da-
niSnulebisamebr iyenebs, mesakuTris mimarT pasuxs ar agebs
(Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 938-e muxlis me-2 nawili).
am samarTlebrivi Sedegis Tvidan acilebis mizniT litera-
turaSi gamoTqmuli aragabatonebuli mosazrebis678 Tanaxmad
aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis ukuqceva yovelTvis
usafuZvlo gamdidrebis samarTlis danawesebis mixedviT
unda moxdes. vindikacias gandevnis condictio possesionis (mflo-
belobis kondiqcia) im mizniT, rom erTmaneTs Tavidanve ori
kondiqcia daupirispirdes, romelTagan erTi nasyidobis sag-
nis, xolo meore fulis (ganadgurebuli sagnis Rirebulebis
anazRaurebis formiT) ukumoTxovnisaken iqneba mimarTuli.
amgvarad SesaZlebelia, Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 938-
e muxlis me-2 nawilis magivrad, valdebulebiT-samarTlebri-
vi danawesis, saldos Teoriis safuZvelze SezRuduli 64-e
muxlis, gamoyeneba. Tumca am gadawyvetam aRiareba ver hpova
da gabatonebuli mosazreba ormxrivi aranamdvili xelSe-
krulebis SemTxvevaSic kondiqciuri moTxovnas sanivTo mo-
Txovnis mimarT subsidiarulad miiCnevs679.
Tu avirCevT vindikaciis wesiT ukuqcevas, maSin moqmedebaSi
modis principi casum sentit dominus. mis Sesabamisad myidvels,
romelTanac nayidi nivTi SemTxveviTobis wyalobiT ganad-
gurda, marTalia, SeuZlia sakuTari fuladi Sesrulebis ukan
moTxovna, Tumca is Tavisufldeba Rirebulebis anazRaure-
bis sapirispiro valdebulebisagan, „radgan myidveli nivTis
gadacemisda miuxedavad, nasyidobis aranamdvilobis gamo ver
moipovebs nayid nivTze sakuTrebas, mainc gamyidvelma unda
ataros nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski680.“ nivTis Sem-
TxveviTi ganadgurebis riskis faqtobriv gadacemasTn erTad
gadasvla, im marTlwesrigebis privilegiad miiCneva, sadac
sakuTrebis gadacemisas abstraqciis principi moqmedebs681.

678 Oberhammer in Kurzkommentar OR, Art. 64-65 N 15 (miTiTebulia: Schulin in Hon-


sell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 13).
679 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 13.
680 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 14.
681 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 14.

196
SveicariaSi, amis sapirispirod, nasyidobis aranamdvilobi-
sas gamyidveli rCeba nivTis mesakuTre da unda ataros misi
SemTxveviTi ganadgurebis riski maSinac ki, rodesac nivTi
myidvelTan, rogorc arauflebamosil mflobelTan, imyo-
feba – casum sentit dominus amgvarad, SemTxveviTi ganadgurebis
riski gansxvavebulad aris gadanawilebuli imisda mixedviT,
nasyidoba namdvilia, Tu aranamdvili682, radgan misi namdvi-
lobis SemTxvevaSi, Tu mis sagans individualuri niSniT gan-
sazRvruli nivTi warmoadgenda, SemTxveviTi ganadgurebis
riski myidvelze gadadis, damoukidebelad mflobelobis mo-
povebisagan683.
gadawyvetileba imasTan dakavSirebiT, iqneba Tu ara namd-
vili da aranamdvili xelSekrulebebis SemTxvevaSi SemTxvevi-
Ti daRupvis riski erTgvarad ganawilebuli, saboloo jamSi
interesebis awon-dawonvis safuZvelze misaRebi gadawyve-
tilebaa da ver vityviT, rom aq romelime pozicia Tavidanve
araswori SeiZleba iyos. Tumca Sveicaruli doqtrinis mier
arCeuli gza zog SemTxvevaSi mainc srulebiT miuRebelia. Tu
mxareebi miiCneven, rom nasyidobasTan erTad amavdroulad
sakuTrebis gadacemac namdvilia, maSin SemZeni nivTs ise eqce-
va, rogorc sakuTars da gamsxvisebeli ki moklebulia masze
nebismier formiT zemoqmedebis saSualebas684. amitomac, erTi
SexedviT umjobesi Cans, im pirs daawves kiserze nivTis ga-
nadgurebis riski, romelic ufro axlosaa masTan. am riskis
yovelTvis mesakuTrisaTvis gadakisreba arasakmarisad asa-
xavs ormxrivi xelSekrulebis farglebSi arsebul interesTa
gadanawilebas. marTalia, keTilsindisier SemZens, romelmac

682 Bucher, Schweizer Obligationenrecht AT, 694; Giger, Rechtsfolgen norm- und sitten-
widriger Verträge, 132 da Semdegi gverdebi, 148 da Semdegi gverdi.
683 Sveicariis valdebulebiTi samarTlis 185-e muxlis 1-li nawilis mixed-
viT, Tu gansakuTrebuli garemoebebis an SeTanxmebis gamo raime gamonakli-
sis gakeTeba ar aris aucilebeli, sargebeli da SemTxveviTi ganadgurebis
riski xelSekrulebis dadebasTan erTad SemZenze gadadis.
684 am sakiTxTan dakavSirebiT avstriul samarTalSi Sdr. Apathy in Koziol/
Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1051 Rn. 1: `radgan amiT [faqtobrivi gadace-
miT] gamsxvisebeli arsebiTad asrulebs sakuTar valdebulebas da SemZens
SeuZlia gankargos nivTi da daicvas is dazianebisagan~; Schlicher, JBl 1964, 406:
myidvelma yovelTvis unda ataros ganadgurebis riski, Tu xelSekrulebiT
dasaxuli miznis ganxorcieleba mxolod masze iyo damokidebuli; OLG Wien
EvBl 1947/723 – nivTis gadacemasTan erTad riski gadadis myidvelze, radgan
misTvis, rogorc mflobelisaTvis, yvelaze metad aris SesaZlebeli nivTis
SemTxveviTi ganadgurebisagan dacva; Sdr. germaniaSi amasTan dakavSirebiT
Leser, Der Rücktritt vom Vertrag, 193.

197
sakuTari uflebrivi naklis Sesaxeb araferi icoda da arc
SeeZlo scodnoda, SeuZlia miiCnios, rom ufleba aqvs nivTs,
rogorc sakuTars ise moeqces da pasuxi ar agos misi ganad-
gurebisaTvis, Tumca amavdroulad Seguebuli unda iyos im
azrs, rom man sakuTari Sesruleba samudamod dakarga685. Tuki
nivTis ganadgurebis SemTxvevaSi mxolod mesakuTre dakarga-
vda sakuTar moTxovnis uflebas, es mxolod Zalze calmxrivi
gageba iqneboda mxareTa dasacavi interesebisa. am diskusias
Cven kidev davubrundebiT avstriul samarTalSi saldos
Teoriis daxasiaTebisas.
Sulinis686 mixedviT, verc saldos Teoria da verc ori
kondiqciis Teoria ver aRwevs dasaxul mizans. is gvTavaz-
obs, yovel calkeul SemTxvevaSi gadavamowmoT, gamarTle-
bulia Tu ara, uari vuTxraT erT-erT mxares kondiqciuri
moTxovnis miniWebaze, rodesac is Tavis mxriv ganmdidrebis
gamo ver agebinebs meore mxares pasuxs. avirCevT Tu ara am
SemTxvevaSi xelSekrulebis farglebSi arsebul riskebis ga-
danawilebas, Tu SemTxveviTi ganadgurebis risks mesakuTres
gadavakisrebT, im normis miznis mixedviT unda ganisazRvros,
romlis safuZvelzec xelSekruleba aranamdvilia. magali-
Tad, SezRudulad qmedunarian pirs sakuTari Sesrulebis
moTxovna maSinac ki unda SeeZlos, rodesac is TviTon ver
abrunebs miRebuls. mocemuli SemTxvevis gadawyveta ori
kondiqciis Teoriis safuZvelze SveicariaSi absoluturad
gabatonebul mosazrebas warmoadgens687. aseve motyuebuli
piris sasargeblod wydeba motyuebiT dadebuli xelSekru-
lebis ukuqcevis sakiTxi, rodesac is sakuTari ganmidrebis-
da miuxedavad, motyuebulisagan gacemuli Sesrulebis ukan
moTxovnis uflebas inarCunebs688. yvela sxva SemTxvevaSi Se-
saZlebelia ori kondiqciis Teoriidan gamonaklisis gakeTe-
ba.
SemTxvevebi, rodesac ukuqcevis modusad saldos Teoriis
arCeva xdeba, amgvarad, Zalze hgavs germanul samarTalSi Te-
685 Sdr. amasTan dakavSirebiT Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2 § 73 III 2 a; es
argumenti ZalaSia, damoukideblad imisa, Tu konkretulad romel Teorias
gaviziarebT germanuli samarTlidan.
686 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 15.
687 Honsell, FS Schulin, 31; Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht AT, Rn. 58.20;
v. Peter/Thur, Allgemeiner Teil des Schweizerischen Obligationenrechts I, 507.

688 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 15, Schwenzer, Obligationenrecht AT,


Rn. 58.20

198
matizirebul SemTxvevebs da sinamdvileSi gadawyvetis es gza
sxva araferia, Tu ara germanuli „modificirebuli saldos“
Teoriis gadmoReba Tavisi gamonaklisiTurT, rodesac is ar
moqmedebs aranamdvilobis normis miznidan gamomdinare. ami-
tomac sakiTxavia, am SemTxvevebis gaTvaliswinebiT, Sveica-
rul samarTalSi SegviZlia Tu ara visaubroT saldos Teo-
riisa da ori kondiqciis Teoriis erTmaneTis gverdi-gverd
gamoyenebaze. Cveni azriT, es araswori iqneboda. Tu am mo-
sazrebas Tanmimdevrulad gaviziarebT, maSin saldos Teo-
rias gamoviyenebT absolutur umravles SemTxvevaSi, xolo
alternatiuli gadawyvetisaTvis mxolod gamonaklisi Sem-
TxvevebiRa dagvrCeboda689.
amis gamo Svencers690 surs saldos Teoria gadaiRos aseve
Sveicarul samarTalSi, risi Sedegic iqneba, rom faqtobri-
vad Sesrulebuli xelSekrulebis dros, Sveicariis valde-
bulebiTi samarTlis 64-e muxlis Sesabamisad Rirebulebis
anazRaurebisagan gaTavisuflebasTan erTad, mxare kargavs
aseve sakuTri Sesrulebis gamoTxovis SesaZleblobasac691.
am Sedegis siswore unda gadavamowmoT yoveli calkeuli Sem-
TxvevisaTvis aranamdvilobis ganmsazRvravi normis miznis
WrilSi. es gadawyveta unda gavrceldes vindikacia-kondiq-
ciis kontradiqtorul wyvilzec, radgan ukan dabrunebis mo-
Txovnis samarTlebrivi buneba ar SeiZleba iyos gadamwyveti
ukuqcevisaTvis692.“
casum sentit dominus-principis mixedviT saboloo jamSi marT-

689 Sdr. Honsell, FS Schulin, 31; Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht AT, Rn.
58.20: `saldos Teorias, Cveulebriv, ormxrivad Sesrulebuli sinalagmatu-
ri xelSekrulebi ukuqcevisas damakmayofilebel Sedegamde mivyavarT~.
690 Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht AT, Rn. 58.20.
691 OGH 3 Ob 280/59; 1 Ob 31/75: `gasvlis moTxovnis ufleba avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 932-e paragrafis mixedviT qarwyldeba maSin, rodesac
myidveli nivTis ukan dabrunebas braleulad xdis SeuZlebels~, Tumca es
wesi izRudeba bralis gareSe nivTis ganadgurebis SemTxvevaSi: `Sesrulebis,
an Tavdapirveli mdgomareobis aRdgenis SeuZlebloba, romelic SemkveTs
braleulad ar gamouwvevia, ar gamoricxavs gasvlis uflebas. amis Sedegad
SesaZlebelia nardobis safasuri ukan iqnes moTxovnili, an jer kidev dau-
faravi vali, aRarc ki daifaros ise, rom sanacvlod araferi ar dabrundes
ukan~; Sdr. amasTan dakavSirebiT damatebiT 4 Ob 506/72 = EvBl 1972/185. Tumca
es ukve aRar warmoadgens avstriis umaRlesi sasamarTlos gabatonebul mo-
sazrebas (OGH 6 Ob 100/75 = SZ 48/ 103; 1 Ob 31/75 = JBl 1976, 98).
692 Schwenzer, Schweizerisches Obligationenrecht AT, 58.20; Sdr. amasTan dakavSire-
biT damatebiT Honsell, Obligationenrecht BT, 43 da Semdegi gverdebi; Bucher, ZSR
1983, II, 289 da Semdegi gverdi.

199
lac absurdul Sedegamde mivdivarT693, Tu arasrulwlovanis
SemTxvevas imgvarad SevatrialebT, rom Sesruleba masTan ki
ara, mis kontrahentTan ganadgurdeba da axla es ukanaskneli
miuTiTebs ganmdidrebaze. aseTi SemTxveva gvaqvs saxeze, ro-
desac arasrulwlovani a da srulwlovani b gacvlian Tav-Ta-
vianT majis saaTebs da a-s saaTi mSoblebis mier garigebis
sabolood armowonebis Semdeg b-sTan ganadgurdeba. kauza-
lobis principis moqmedebis gamo b-s eqneba a-s mimarT ro-
gorc vindikacia, ise kondiqcia, radgan, valdebulebiTi ga-
rigebis aranamdvilobasTan erTad, aranamdvilia aseve orive
sanivTo garigebac. amis sapirispirod, a-s mxolod kondiq-
ciuri samarTlis mixedviT SeuZlia Rirebulebis anazRau-
rebis moTxovna, Tumca es moTxovnac ar arsebobs, radgan b
aRar aris gamdidrebuli. Tu am Sedegs koreqturis gareSe
miviRebT, arasrulwlovanTa dacvis mizani wyalSi Cayrili
gamodis. gacvlis xelSekruleba aranamdvilia im danawesebis
gamo, romlebic arasrulwlovnis dacvas isaxavdnen miznad
(Sveicariis samoqalaqo kodeqsis me-16 da Semdgomi paragra-
febi). a-s ar SeuZlia dados namdvili valdebulebiTi garige-
ba, radgan is amiT ar iRebs mxolod samarTlebriv sargebels.
nasyidobis aranamdvilobasTan erTad aranamdvilia aseve sa-
nivTo garigebac da orive mxare inarCunebs Tav-Tavian saku-
Trebis uflebas. kuTvnili nivTis ganadgurebasTan erTad
ki arasrulwlovani a, romelsac, wesiT, sakuTari interese-
bidan gamomdinare unda SeenarCunebina sakuTreba, mSralze
rCeba. damcav normas casum sentit dominus-principTan kombina-
ciisas mivyavarT im Sedegamde, rom arasrulwlovani saer-
Tod moTxovnis uflebis gareSe rCeba da mxolod mas ekisreba
Rirebulebis anazRaurebis valdebuleba. am dogmis gareSe ki
is, marTalia, dakargavda sakuTrebas, Tumca SeeZleboda sul
mcire misi Rirebulebis ukan gamoTxova. Cveulebriv, igive
wesi moqmedebs motyuebuli mxaris SemTxvevaSic.
gurski694 germanuli samarTlis SemTxvevaSi miiCnevs, rom,
Tu kanonmdeblis gadawyvetilebis Tanaxmad erTmaneTisagan
ganurCevlad aranamdvilia rogorc sanivTo, ise valdebu-
lebiTi garigeba, maSin mocemuli Sedegi yovelgvari Semd-
693 Sdr. magaliTisaTvis flume (FS Niedermeyer (1953), 171) germanul samar-
TalTan dakavSirebiT: `casum sentit dominus-s princips kondiqciur samarTal-
Si unda gamovemSvidoboT, radgan kondiqciuri moTxovnis orientirs war-
moadgens miRebulis qonebrivi Rirebuleba da ara konkretuli sagani~.
694 Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 35, dazu auf 17.

200
gomi koreqciis gareSe unda miviRoT. Tu qmeduunaro piri
sakuTrebis mopovebis gareSe ufro uares mdgomareobaSia,
vidre sakuTrebis mopovebisas, miuxedavad imisa, rom gari-
gebis aranamdviloba, wesiT, mis dacvas emsaxureba, es Sede-
gi mainc kanonmdeblis Segnebul gadawyvetilebas emyareba
da araswori iqneboda vindikaciis Sesrulebis kondiqciiT
Canacvleba695. sxvagvarad unda gadawydes es SemTxveva, Tu ka-
nonmdebelma Segnebulad airCia diferencirebuli gadawyve-
ta gsk-is 107-e da Semdgomi paragrafebis mixedviT, rodesac
arasrulwlovnis mier dadebuli valdebulebiTi garigeba
aranamdvilia, xolo sanivTo garigeba, romliTac is sakuTre-
bas moipovebs namdvili rCeba. amgvari gansxvavebi gakeTeba
kauzalobis principis marTlwesrigebSi saerTod SeuZlebe-
lia, radgan aq valdebulebiTi da sanivTo garigebebi an orive
namdvilia, an orive aranamdvili. gansxvaveba imisda mixedviT,
surda Tu ara kanonmdebels valdebulebiTi kauzis aranamd-
vilobis garda, aseve misi Sesrulebis garigebis aranamdvi-
lobac, ukve SeuZlebelia. Sesabamisad, im sakiTxis gadasawy-
vetad, unda ataros Tu ara erTma mxarem sanivTo garigebis
aranamdvilobidan warmomdgari uaryofiTi Sedegebi, mxo-
lod Sesabamisi normis damcavi mizani unda iyos gadamwyveti
da ara is, SeuZliaT Tu ara mxareebs Sesrulebebis ukuqceva
mxolod kondiqciuri, Tu aseve vindikaciuri moTxovniTac.
aq naTeli xdeba Sveicaruli samarTlis Taviseburi paradoq-
si. Tvidan mivubrundeT motyuebiT dadebuli gasvlis xelSe-
krulebis SemTxvevas, rodesac motyuebuli mxaris nivTi mom-
tyuebelTan nadgurdeba. Tu motyuebuli motyuebidan erTi
wlis ganmavlobaSi (Sveicariis valdebulebiTi samarTlis
31-e muxlis 1-li nawili) uars ityvis Sveicariis valdebu-
lebiTi samarTlis 28-e muxlis mixedviT misTvis aramboWavi
xelSekrulebis SenarCunebaze, maSin xelSekruleba CaSlilad
iTvleba. aranamdvilobis ganmsazRvravi es norma calsaxad
emsaxureba motyuebulis interesebis dacvas. casum sentit do-
minus-principTan kombinaciisas ki mas im Sedegamde mivyavarT,
rom dasacav mxares garemoeba, rom man sakuTreba SeinarCu-

695 igulisxmeba, rom, Tu qmeduunarosa da mis kontrahents Soris dadebu-


li garigebis ukuqcevis modusad kondiqciur moTxovnas avirCevdiT, maSin
qmeduunaros SeeZleboda saldos Teoriis meSveobiT isev meore mxarisaTvis
gadaekisrebina masTan ganadgurebuli nivTis Rirebulebis moTxovnis uary-
ofiTi Sedegebi, rasac meore mxaris mier vindikaciis gamoyenebisas is veRar
moaxerxebs.

201
na, cudadve ubrundeba696. realurad Sveicarul samarTalSi
ufro meti safrTxis Semcvelia normatiuli mocemulobis
(da Sesabamisad aseve ori kondiqciis Teoriis) koreqciis ga-
reSe gaziareba, vidre germanulSi, sadac abstraqciis prin-
cipi saboloo jamSi zusti gansxvavebis saSualebas iZleva
aranamdvil kauzalur da ganmkargav (anu sanivTo) garigebebs
Soris, radgan SveicariaSi sanivTo garigebis aranamdvilo-
ba SeiZleba valdebulebiTi garigebis Tanmdev arasasurvel
Sedegs warmoadgendes. amitomac is mosazreba, romelic sa-
kiTxs – sanivTo moTxovniT unda moxdes garigebis ukuqceva,
Tu valdebulebiT-samarTlebriviT – normis miznidan da ara
mxolod faqtobrivi samarTlebrivi mdgomareobidan gamom-
dinare wyvets, calsaxad upiratesobas imsaxurebs.

3. Sedegi
kauzalobis principis moqmedebis gamo SveicariaSi (aseve
avstriaSi) aranamdvili nasyidobis ukuqcevis samarTlebrivi
CarCoebi asimetriulia, radgan gamyidveli nivTs vindikaci-
iT, xolo myidveli nasyidobis fass kondiqciiT iTxovs ukan.
am opoziciur wyvilze ki saldos Teoriis gavrceleba Seu-
Zlebelia697. aseve SeuZlebelia ori vindikaciis erTmaneTTan
gaqviTva, ris gamoc am dros Sveicariis federaluri sasa-
marTlos698 mxolod dakavebis uflebas iyenebs. is faqti, rom
dakavebis ufleba mxolod sust kavSirs warmoadgens da ver
696 is faqti, rom am Sedegis koreqcia SesaZlebelia yovel calkeul SemTx-
vevaSi, srulebiTac ar amarTlebs casum sentit dominus-principis gamoyenebas.
principi, saidanac umetes SemTxvevebSi, anu yovelTvis, rodesac aranamdvi-
lobis norma mesakuTris dacvas emsaxureboda, gamonaklisi unda gakeTdes,
aradamajerebelia.
697 Honsell, FS Schulin (2002), 30.
698 BGE 83 II 18 (25): `marTalia, SegviZlia im azrze davrCeT, rom xelSekrulebis
aranamdvilobis gamo urTierTdapirispirebuli Sesruleba usafuZvlo iyo,
ris Sedegadac warmoiSveba usafuZvlo gamdidrebismieri da vindikaciuri
moTxovnebi, romlebic TavisTavadia da erTmaneTisagan damoukidebel xas-
iaTs atarebs. am damoukidebeli xasiaTis gamarTleba SeiZleba imiTic, rom
xelSekrulebis aramboWavobis gamo ormxrivi xelSekrulebisaTvis damaxas-
iaTebeli bma sapirispiro Sesrulebebs Soris arc warmoSobila da verc ar-
amboWavobis gacxadebis Semdeg gveqneba saxeze. Tumca amgvari gadawyvetiT
arasakmarisad gaviTvaliswineT im faqts, rom usafuZvlo gamdidreba ganx-
orcielda mxareTa mier namdvilad miCneuli erTiani xelSekrulebis far-
glebSi; amitomac Sesrulebebs Soris arsebuli Tavdapirveli kavSiri pirve-
ladi mdgomareobis aRdgenis etapzec unda gaviTvaliswinoT.~ BGE 111 II 195
(197); Giger, Rechtsfolgen norm- und sittenwidriger Verträge, 133.

202
iTvaliswinebs faqtobrivad arsebul urTierTdapirispire-
bas restituciul moTxovnebs Soris, ukve raixis sasamarT-
los mier iyo aRiarebuli da mas nawilobriv zemoTac SevexeT.
yvela am problemuri punqtis gamo, honzeli saerTodac im
daskvnamde midis, rom gardauvalia abstraqciis principis,
romelzec Sveicariis federalurma sasamarTlom karga xnis
win Tqva uari, Tavidan aRiareba699. es uzrunvelyofda xel-
Sekrulebis ori kondiqciis meSveobiT ukuqcevas da am uku-
qcevis erTian usafuZvlo gamdidrebismier farglebSi yvela
problemas Sesabamisi gadawyveta moeZebneboda. garda amisa,
honzeli gvTavazobs ganmdidrebis Sesageblis restriqciul
gamoyenebas, rodesac misi gamoyeneba, iseve rogorc romis sa-
marTalSi, ara wess, aramed gamonakliss warmoadgens700.
nebismier SemTxvevaSi Sveicaruli sasamarTlo praqtika da
samarTlis moZRvreba sakmaod erTsulovnad aRiareben, rom
aranamdvili garigebidan warmomdgari kondiqciebi (anda kau-
zalobis principis moqmedebis gamo vindikacia da kondiqcia)
ar unda ganvixiloT erTmaneTisagan damoukideblad, Tum-
ca am mosazrebam jerjerobiT ver hpova gamokveTili forma
erTi Teoriis farglebSi701.

699 Honsell, FS Wiegand (2005), 360.


700 gamoiyeneba im SemTxvevebSi, rodesac SemZeni gansakuTrebul dacvas im-
saxurebs.
701 BGE 83 II 18 (25); am mimarTulebiT midis aseve BGE 110 II 244 (249); Schwenzer,
Obligationenrecht AT, Rn. 58.21.

203
IX. ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuqceva
avstriuli samarTalSi

1. „ori kondiqciis Teoria“


avstriuli samarTali icnobs ramdenime specifikur ins-
truments, romelTa gamoyenebac SesaZlebelia aranamdvili
ormxrivi xelSekrulebis ukusaqcevad. es aris condictio sine
causa (mowesrigebuli avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
877-e paragrafSi), avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 921-
e paragrafis me-2 winadadeba da xelSekrulebidan gasvli-
sagan dacvis kanonis me-4 da me-5 paragrafebi (es danawesebi
mxolod momxmareblis sasargeblod moqmedebs702). avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 877-e paragrafidan xdeba or-
mxrivi xelSekrulebis erTdroulad ukuqcevis principis
gamoyvana, romelic analogiiT vrceldeba kondiqciuri
ukuqcevis yvela SemTxvevaze703. avstriis zogadi samoqala-
qo kodeqsis 921-e paragrafis me-2 winadadebis mixedviT, or-
mxrivi xelSekrulebis ukuqceva unda moxdes imgvarad, rom
arc erTma mxarem ar naxos mogeba meoris xarjze. aseve zemoT
xsenebuli ori danawesi momxmarebelTa dacvis samarTli-
dan (romlebic gabatonebuli mosazrebis mixedviT, kondi-
qciur moTxovnebs ganekuTvnebian704) awesrigeben ormxrivi
xelSekrulebis ukuqcevas. momxmarebelma unda aanazRauros
Sesrulebis mxolod is Rirebuleba, rac mas gamoadga. am da-
nawesis moqmedebis sfero SemosazRvrulia samomxmareblo
nasyidobiT. garda amisa, avstriis zogadi samoqalaqo kode-
qsis 921-e paragrafis me-2 nawils gabatonebuli mosazrebis
Tanaxmad ar aqvs damoukidebeli moqmedebis sfero705 – es sfe-
ro dayvanilia mxolod sargeblobis Rirebulebis anazRau-
rebamde706, an es danawesi saerTodac „eTikur postulatad“
moixsenieba707. Tavad avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
702 Wendehorst, FS Koziol (2010), 450.
703 Rummel in Rummel, ABGB, §877 Rn. 4; Wendehorst, FS Koziol (2010), 451.
704 Sdr. amasTan dakavSirebiT Wendehorst, FS Koziol (2010), 451.
705 OGH 2 Ob 24/01w – mis Sesabamisad avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
921-e paragrafis me-2 winadadeba warmoadgens amave kodeqsis 1435-e paragraf-
is moqmedebis erT-erT konkretul SemTxvevas; Kerschner, JBl 1988, 625; Bydlinski
in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 921 Rn. 4.
706 OGH 9 Ob 712/91; 10 Ob 57/04m.
707 Honsell/Mader in Schwimann, ABGB VII2, Vor § 1431 da Semdegi gverdebi Rn 5.

204
877-e paragrafic ukuqcevisaTvis bevri arafris momcemia708
da sakuTar samarTlebriv SedegebTan dakavSirebiT sxva kon-
diqciur normebze uTiTebs709.
saerTo jamSi es „specialuri danawesebi“, romlebic nawi-
lobriv mainc iTvaliswineben sinalagmas, moicaven (Tuki
saerTod moicaven) mxolod viwro wres ormxrivi xelSekru-
lebebisa. yvela sxva garigebis SemTxvevaSi gadamwyvetia zoga-
di kondiqciuri danawesebi710, romlebic ukve aRar iTvaliswi-
neben sinalagmatur kavSirs or urTierTdapirispirebul
Sesrulebas Soris. am mizezis gamo, rogorc es uaxles lite-
raturaSi711 calsaxad aris xazgasmuli, avstriaSic imave pro-
blemas vawydebiT, rasac germaniaSi. iseve rogorc saerTo
samarTlidan gadmoRebuli Sesrulebis kondiqciebi da ase-
ve avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis condictiones mxolod
calmxrivad aris mowyobili da Tavidanve ar Seesabameba or-
mxrivi xelSekrulebis ukuqcevas712. amgvarad, garemoeba, rom
Sesrulebis kondiqciis kanonSi gamyarebuli koncepti sina-
lagmis Taviseburebebs TavisTavad ar iTvaliswinebs, aseve
avstriaSic erTsulovnad aRiarebulia713.
es SemTxveva problemuri xdeba maSin, rodesac sinalagma-
turi xelSekrulebis ukuqcevisas nivTi nadgurdeba kondi-
qciis keTilsindisier movalesTan714. avstriul iuridiul
literaturaSi gabatonebuli mosazreba am SemTxvevis ga-
dawyvetis gzad „ori kondiqciis Teorias“ miiCnevs, romel-
zec germanuli samarTlis doqtrinam karga xnis win Tqva
uari715. xSir SemTxvevaSi saldos Teoriis formalurad aRia-
708 Wendehorst, FS Koziol (2010), 451.
709 OGH 2 Ob 24/01w.
710 Wendehorst, FS Koziol (2010), 452.
711 Wendehorst, FS Koziol (2010), 425.
712 Sdr. zogadad kondiqciasTan dakavSirebiT Wilburg in Klang, ABGB VI, 435 da
Semdegi gverdebi.
713 Wendehorst, FS Koziol (2010), 443; Harrer, JBl 1983, 246; Kerschner, JBl 1988, 625.
714 calmxrivi Sesrulebis urTierTobis SemTxvevaSi es ar warmoadgens
problemas, radgan kondiqciis keTilsindisieri movale avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis 329-e paragrafze miTiTebis mixed-
viT, marTalia, Rirebulebisa da zianis anazRaurebis valdebulebisagan Ta-
visufldeba, Tumca avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1431-e da 1041-e
paragrafebis mixedviT unda daabrunos miRebuli upiratesoba (Koziol in Kozi-
ol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 3).
715 OGH JBl 1976, 98; 3 Ob 7/05h = SZ 2005/48; Rummel in Rummel, ABGB, Vor § 1431
Rn. 24 m. w. N.; Wilburg in Klang, ABGB VI, 485: `avstriuli samarTalSi uari

205
rebis SemTxvevaSic ki716 aqidan swori daskvnebi ar keTdeba717.
amgvarad, ormxrivi xelSekrulebis farglebSi arsebuli
riskebis gadanawileba, romelic mimarTulia erTdroulad
Sesrulebisaken, metwilad dakargulia. es interesebi uku-
qcevisas gaTvaliswinebuli iqneboda, Tu TiToeul mxares
gacemulis ukan dabruneba mxolod miRebulis dabrunebis
sanacvlod SeeZleboda. miuxedavad amisa, avstriaSi ur-
TierTdaprispirebuli kondiqciebi erTmaneTisagan damou-
kideblad ganixileba, ris Sedegadac kondiqciis movale,
romelTanac ganadgurda miRebuli nivTi (Tu mas sanacvlod
raime upiratesoba ar miuRia718), ganmdidrebasTan erTad, Ta-
visufldeba anazRaurebis valdebulebisagan719. amgvarad,
avstriul samarTalSi ormxrivi aranamdvili xelSekrule-
bidan nivTis SemTxveviTi ganadgurebis risks mesakuTre
atarebs720. arauflebamosili mflobelisagan nivTis ganad-
gurebis Semdeg mas aRar SeuZlia Rirebulebis anazRaurebis
moTxovna, Tavad ki valdebulia miRebuli Sesruleba (magali-
Tad, nasyidobis fasi) ukan daabrunos721. es gadawyveta, iseve
unda vTqvaT germanuli samarTlidan gadmoRebul saldos Teoriaze da Ti-
Toeulma mxarem, rogorc kreditorma, unda ataros Sesrulebisas gadacemu-
li nivTis, romlis ukan dabrunebis moTxovnac aqvs mas, ganadgurebis riski.~
am mosazrebasve iziarebs zogadad aseve Bydlinski in Klang, ABGB IV/2, 699 da
Semdegi gverdi, Tumca garkveul SemTxvevebSi misi nawilobrivi SezRudvis
momxrea; sxva azrzea Honsell/Mader in Schwimann, ABGB VII2, § 1437 Rn. 25; Binder
in Schwimann, ABGB V2, § 1048 Rn. 21, romelsac eWvi Seaqvs saldos Teoriis sa-
fuZvelze miRebul SedegSi im SemTxvevaSi, rodesac naklovani nivTis SemTx-
veviT ganadgurebas exeba saqme.
716 Sdr. magaliTisaTvis Koziol/Welser, Bürgerliches Recht II12, 281.
717 Wendehorst, FS Koziol (2010), 454: `aseve is avtorebic, romlebic sityvierad
aRiareben saldos Teorias, Cemi azriT, srulad ar iziareben da iTvalis-
wineben ukuqcevis yvela teqnikur Sedegs, gansakuTrebiT, procesualuri
TvalsazrisiT~.
718 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 6.
719 kerSneris (JBl 1988, 625) mixedviT, avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 877-
e paragrafSi dafiqsirebuli sargeblis cneba exeba mxolod jer kidev arse-
bul gamdidrebas, rac mniSvnelovanwilad Seesatyviseba gsk-is 818-e paragraf-
is me-3 nawils (Tumca Seadare OGH 2 Ob 557/85 = SZ 58/105). am avtoris mixedviT
aseve SeuZlebelia sxva usafuZvlo gamdidrebis danawesebidan raime normati-
uli xelmosaWidis moZebna kondiqciebis urTierTdapirispirebisaTvis. kerS-
neri amgvarad midis im daskvnamde, rom nivTobrivi Sesrulebis keTilsindis-
ieri mimRebis SemTxvevaSi arc erT gzas ar mivyavarT saldos Teoriamde (626).
Sdr. am mosazrebis detaluri ganxilvisaTvis momdevno gverdebze.
720 Koziol/Welser, Bürgerliches Recht, 280; Gschnitzer in Klang IV/1, 159, Wilburg in
Klang ABGB VI, 485; Reischauer in Rummel, ABGB3, § 932 Rn. 4.
721 Apathy in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1051 Rn. 4 da masTan miTiTebu-

206
rogorc Sveicarul samarTalSi, ewinaaRmdegeba riskebis ga-
danawilebas namdvili xelSekrulebis farglebSi, rodesac
nivTis gadacemis Semdeg risks myidveli atarebs. amgvarad,
kondiqciis – avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e pa-
ragrafis amave kodeqsis 329-e paragrafze722 miTiTebiT – sa-
marTlebrivi Sedegebi erTgvarad aris mowesrigebuli da es
Seesatyviseba kidec kanonmdeblis gadawyvetilebas723.

avstriis zogadi samoqalaqo


kodeqsi
§329. keTilsindisier
mflobelis SemTxvevaSi,
mxolod misi keTil­sindisiereba
sakmarisia, raTa man sakuTari
neba-survilis Sesabamisad
gamoiyenos, ganlios an sulac
gaanadguros nivTi.
§1447. gansazRvruli
nivTis sruli ganadgureba
SemTxveviTobis wyalo­biT
aTavisuflebs mimRebs yovel­
gvari valdebulebisagan,
maT Soris misi Rirebulebis
anazRaurebis val­
debulebisagan ... .

avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 329-e paragrafis


mixedviT keTilsindisier mflobels SeuZlia, mxolod imis
gamo, rom is keTilsindisieria, isargeblos nivTiT, gaxar-
jos is am sargeblobaSi an gaanadguros kidec ise, rom ar agos
amisaTvis pasuxi. kondiqciuri pasuxismgeblobisas dasabru-
nebeli gamdidrebis farglebi vindikaciis samarTlebriv
Sedegebze miuTiTebs, saidanac moipoveben arguments vindi-
kaciuri da usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevis erTgva-
robisaTvis724. Tu avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 329-e

li literatura.
722 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 3.
723 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 330.
724 Sdr. Kerschner, JBl 1988, 541 da Semdegi gverdebi, 624 da Semdegi gverdebi,
avstriis umaRlesi sasamarTlos praqtikasTan dakavSirebiT moyolebuli
wina saukunis dasawyisidan oTxmocian wlebamde. avtori gamokveTs sasamarT-

207
paragrafi gansazRvravs Sesrulebis kondiqciis Sinaarss, ma-
Sin es moTxovna amave kodeqsis 1431-e paragrafis Sesabamisad
unda gaqarwyldes nivTis ganadgurebis Semdeg725. Sesabamisad,
erTi SexedviT, TviTon avstrielma kanonmdebelma gadawyvi-
ta riskis tarebis aspeqti „ori kondiqciis Teoriis“ sasarge-
blod.

2. sargeblisa da nayofis anazRaurebis moTxovnebis


sinalagmaturoba avstriis umaRlesi sasamarTlos
gadawyvetilebaSi
miuxedavad imisa, rom avstriuli sasamarTlo praqtika
„ori kondiqciis Teorias“ aRiarebs, am Teoriis mTavari prin-
cipi saboloo jamSi Tanmimdevrulad ar aris gatarebuli.
mniSvnelovania avstriis umaRlesi sasamarTlos 1987 wlis
Semdegi gadawyvetileba726, romelic mocemul konteqstSi
arc Tu ise harmoniulad jdeba:
mosarCelem (a) iyida mopasuxisagan (b) sasoflo sameu-
rneo miwis nakveTi. gancxadeba Sesabamis administraciul
organoSi, romelic miwis nakveTis xasiaTidan gamomdina-
re aucilebelia iyo, nasyidobis dadebidan mxolod aTi
wlis Semdeg iqna Setanili. nebarTvis gacemaze uaris Tq-
mis Semdeg a-m moiTxova nasyidobis fasis dabruneba, ase-
ve xarjebis anazRaureba da nasyidobis fasis gadaxdidan
moyolebuli dabrunebis momentamde sabanko procentebis
gadaxda, radgan b-s nasyidobis fasis miRebis Semdeg aRar
dasWirda procentiani valis aReba. fasis dabrunebis Sem-
deg ki mosarCele mxolod am procentebis gadaxdas iTxo-
vda.
avstriulma umaRlesma sasamarTlom Tavis am gadawyveti-
lebaSi, romelic iuridiuli literaturis727 mier „usafuZ-
vlo gamdidrebis samarTlis mTavar gadawyvetilebadac“
aris monaTluli, axsena da ualternativod aRiara „ori kon-
diqciis Teoria“, Tumca, rogorc amas axlave vixilavT, misi
yoveli principi detalurad ar iqna gaziarebuli.
lo praqtikis meryeobas saldos Teoriasa da `ori kondiqciis Teorias~ So-
ris.
725 Harrer, JBl 1983, 245.
726 OGH 7 Ob 672/86 = SZ 60/6 = EvBl 1987, 116 S 438 = JBl 1987, 513 = RdW 1987, 325.
727 Kerschner, JBl 1988, 542.

208
im sakiTxis gadawyvetisas, myidvel a-s hqonda Tu ara Sesa-
bamisi procentebis728, rogorc Rirebulebis, anazRaurebis
moTxovna, avstriis umaRlesi sasamarTlo swrafadve gada-
vida kondiqciuri moTxovnebis Semowmebaze. Tavis adreul
gadawyvetilebebSi729 avstriis federalurma sasamarTlom
miiCnia, rom, Cveulebriv, Tanxis floba mxolod maSin SeiZle-
ba CaiTvalos kondiqciismier sargeblad, Tu is realurad
mogebis momtanad iqna dabandebuli, Tumca asanazRaurebeli
sargebeli maSinac gvaqvs saxeze, rodesac am Tanxam mimRebs
saSualeba misca uari eTqva bankidan sesxis aRebaze da amgva-
rad daazogina procentebi. am SemTxvevaSi uSualod gamoye-
nebadi kondiqciuri moTxovna – avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 877-e paragrafi, ar iTvaliswinebda danawess sarge-
blisa da nayofis Rirebulebis anazRaurebasTan dakavSire-
biT, ris gamoc sasamarTlo iZulebuli gaxda moeSveliebina
usafuZvlo samarTlisa da vindikaciuri samarTlis zogadi
principebi.
sakasacio sasamarTlo am SemTxvevaSi SeeCexa literatu-
raSi gamoTqmul or urTierTdapirispirebul mosazrebas.
adreuli iuridiuli doqtrinis sawinaaRmdegod730, romelic
keTilsindisier mimRebs anazRaurebis valdebulebis gare-
Se utovebda nayofs avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
1437-e paragrafis Sesabamisad, imJamindeli literaturaSi
gabatonebuli mosazreba731 uaryofda mis mier am nayofis Se-
narCunebis uflebas. am meore nawilis mier SemoTavazebuli
gadawyveta emyareboda im daTqmas, rom vindikaciis samar-
TalSi moqmedi gamoricxva nayofisa da sargeblis dabrunebis
728 Tavad gadawyvetilebaSi amasTan dakavSirebiT aRniSnulia Semdegi: `us-
afuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT dasabrunebeli nasyidobis fasi-
dan gamomdinare procentebTan dakavSirebiT winare sasamarTlo praqtikaSi
orad ori gadawyvetileba moipoveba. erT SemTxvevaSi (GZ 1905, 143) avstriis
umaRlesma sasamarTlom gaiziara pirveli instanciis miTiTeba procentebis
anazRaurebasTan dakavSirebiT uaris Tqmaze avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 1437-e da 330-e paragrafebis Sesabamisad; meore SemTxvevaSi (EvBl.
1957/348) yovelgvari Semdgomi dasabuTebis gareSe dauSva procentebis anaz-
Raureba.~
729 OGH EvBl 1979/84 = RdW 1984, 9.
730 Ehrenzweig, System 2 II/1, 739 miTiTebuli avstriis umaRlesi sasamarTlos
zemoT moyvanil gadawyvetilebaSi.
731 Wilburg in Klang, ABGB VI, 474 da Semdegi gverdi; Bydlinski in Klang IV/2, 519,
pirobadebuli sakuTrebis myidvels, rogorc kondiqciis movales ufleba
aqvs, miuxedavad misi keTilsindisierebisa, aanazRauros nivTidan miRebuli
sargebeli; Harrer, JBl 1983, 245.

209
valdebulebisa avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 330-
e paragrafis Sesabamisad, ar unda gavrceldes usafuZvlo
gamdidrebis samarTalze. es danawesi warmoadgenda avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 333-e paragrafis sapirwones,
romlis mixedviTac mesakuTrem mflobels, romelmac mflo-
belobis mosapoveblad mesame pirs gadauxada Sesabamisi sas-
yideli, es sasyideli ar unda aunazRauros. sargeblisa da
nayofis SenarCunebasTan dakavSirebuli danawesi warmoad-
gens kompensacias imisaTvis, rom mflobeli nivTs mesakuTres
ubrunebs da unda ataros nasyidobis fasis mesame pirisagan
ukan moTxovnis riski732. Sesabamisad, es orive danawesi erT-
maneTzea orientirebuli da maT amosaval wertils warmoad-
gens sam pirs Soris urTierToba, ris gamoc misi gadatana or
pirs Soris kondiqciur urTierTobaze SeuZlebelia. kondi-
qciuri moTxovnisas mosazreba, rom nayofi nasyidobis fasis
dakargvis sapirwonea, gaumarTlebelia. Semdgomi Sesagebe-
li mdgomareobda imaSi, rom avstriis zogadi samoqalaqo ko-
deqsis 921-e paragrafis me-2 winadadeba, romelic usafuZvlo
gamdidrebis samarTlis romaul formulas – nemo cum alterius
detrimento fiat locupletior733 – emyareba da romlis mixedviTac usa-
fuZvlo gamdidreba da misi Tanmdevi Sedegebi sruli mocu-
lobiT unda dabrundes, win uswrebs vindikaciur danawess.
mocemul SemTxvevaSi avstriis umaRlesma sasamarTlom
sapirispiro gza airCia da avstriis zogadi samoqalaqo ko-
deqsis 921-e paragrafis me-2 winadadeba, rogorc zogadi
danawesi gandevna amave kodeqsis 330-e paragrafis mixedviT.
sasamarTlom marTebulad miiCnia sinalagmaturi xelSekru-
lebis SemTxvevaSi sargeblisa da nayofis anazRaurebis or-
mxrivi gamoricxva. amis dasabuTebisaTvis miuTiTa Semdegze:
„rodesac ormxrivi Sesrulebebis gacvla xdeba, orive
mxare Tanadroulad iRebs nayofsa da sargebels miRebu-
li Sesrulebidan. es upiratesobebi umetes SemTxvevebSi
eqvivalenturia, an, rogorc wesi, SesaZlebelia eqvivalen-
turi sargeblis miReba. vinc, magaliTad, cariel saxls yi-
dulobs, iseve SeuZlia miiRos aqedan sargebeli, rogorc
nasyidobis fasis mimRebma; Tumca aseve orives SeuZlia ar
isargeblos miRebuli SesrulebiT. yvela am ormxrivad mi-

732 rac isev ukve zemoT germanul literaturaSi detalurad ganxilul


sakiTxTan gvabrunebs, Sdr. 43-e da Semdegi gverdebi.
733 aravin unda gamdidrdes sxvis xarjze.

210
Rebuli eqvivalenturi Sesrulebebisas avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis 330-e paragrafze
miTiTebidan gamomdinareobs, rom aseve aranamdvili valis
kondicirebis SemTxvevaSic keTilsindisier mflobelebs
Soris ar unda moxdes miRebuli nayofisa da sargeblis mka-
cri urTierTgaqviTva, aramed ufro martivi wesiT gadawy-
des, TiToeul mxares darCes miRebuli nayofi. es gadawyve-
ta gamarTlebuli da mxareTa interesebis Sesatyvisi Cans.
amavdroulad Tu gaviTvaliswinebT, rom ori kondiqciis
Teoriis Sesabamisad SesaZlebelia erT-erTi mxare gaTa-
visufldes Rirebulebis anazRaurebis valdebulebisagan,
am dros ki usamarTlo iqneboda, rom meore mxarisaTvis
ara mxolod Sesrulebis dabrunebis valdebuleba dagve-
kisrebina, aramed damatebiT kidev nayofis anazRaurebis.“
sinamdvileSi ki am gadawyvetas avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 330-e paragrafTan da mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobis principebTan da rac mTavaria ori Sesrulebis
kondiqciis Tanmimdevrul ganxorcielebasTan bevri araferi
aqvs saerTo da amis sapirispirod calsaxad sxva mxares ixre-
ba. „ori kondiqciis Teoriis“ Tanmimdevruli ganxorcieleba
im SemTxvevaSi gveqneboda saxeze, sasamarTlos jer rom ga-
moekvlia, Tu ramdenad SeiZleba daekisros TiToeul mxares
nayofis anazRaurebis valdebuleba da Semdeg avstriis zo-
gadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e da 330-e paragrafebis Sesa-
bamisad uareyo maTi anazRaureba, an bidlinskis mosazrebis
Sesabamisad (romlis mixedviTac avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 921-e paragrafis me-2 nawilTan da 1447-e paragraf-
Tan Seusabamoa sargeblis anazRaurebis valdebulebis gamo-
ricxva), is orive mxarisaTvis erTmaneTisgan damoukideblad
daekisrebina.
avstriis umaRlesi sasamarTlo ki zustad sapirispiros
akeTebs, rodesac is Tavis gadawyvetilebaSi „ori kondiqciis
Teoriis“ gamyarebas Semdegi damatebiTi argumentiT cdil-
obs:
„miRebuli nayofisa da sargeblis dabruneba SeiZle-
ba sxva SemTxvevaSic Zalian usamarTlo aRmoCndes. maga-
liTad, rodesac keTilsindisierma gamyidvelma gadasca
myidvels nivTi da miiRo Sesabamisi safasuri da Semdeg am
kapitalis procentebs iseTi gamoyeneba mounaxa, rogori-
caa mogzauroba, romelsac is sxva SemTxvevaSi ar moiwyob-
211
da da arc eqneboda amis fufuneba, Tumca amavdroulad
myidvels SeeZlo arc ki gamoeyenebina nasyidobis sagani da
amis gamo ar dakisreboda sargeblis anazRaurebis valde-
buleba. yvela am SemTxvevaSi avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 1437-e paragrafis miTiTeba sanivTo-samarTle-
briv danawesze nayofisa da sargebelis anazRaurebis ga-
moricxvasTan dakavSirebiT avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 330-e paragrafis mixedviT srulebiT gamarTle-
buli da gonivruli Cans.“
es mosazreba gaimeora avstriis umaRlesma sasamarTlom
Tavis SedarebiT axal gadawyvetilebaSi: sinalagmaturi xel-
Sekrulebis ukuqcevisas Sesrulebebis subieqturi eqviva-
lenturobisda gamo miiCneva, rom gacvlili Sesrulebebis
nayofi erTmaneTs qveTs734. es mosazreba iuridiul litera-
turaSi dResac gabatonebulad miiCneva. magaliTad, rumelis
mixedviT orive mxaris keTilsindisierebis SemTxvevaSi Ses-
rulebidan da sapirispiro Sesrulebidan miRebuli sargebe-
li erTmaneTs ormxrivad „auqmebs“, amgvarad avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis 330-e paragrafze mi-
TiTeba sruli moculobiT ZalaSia735.
es abstraqtuli dasabuTebis wesi, romelsac avstriis
umaRlesi sasamarTlo iyenebs da rac mTavaria urTierTdapi-
rispirebuli poziciebis apriori gaqveTa ufro metad Seesa-
tyviseba germanuli samarTlis saldos Teorias misi Tavda-
pirveli formiT736 da naklebi saerTo aqvs avstriis zogadi
samoqalaqo kodeqsis 330-e paragrafTan.

734 OGH 4 Ob 84/97z = SZ 70/69.


735 Rummel in Rummel, ABGB, § 1437 Rn. 9 damatebiTi miTiTebebiT gabatonebul
mosazrebasTan dakavSirebiT.
736 magaliTad, bidlinski (System und Prinzipien des Privatrechtes, 289 da sqolio
312) srulebiT gamarTlebulad akeTebs aqcents imaze, rom avstriuli sa-
samarTlo praqtikis ganviTareba yvelaze ufo metad swored rom `faqto-
brivi sinalagmis~ CarCoebSi jdeba, rasac is SemdegSi akritikebs kidec.

212
avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsi
§ 330. keTilsindisier mflobels
srulad ekuTvnis nivTis
nayofi misi gamocalkevebis
momentidan; mas ekuTvnis aseve
nivTidan miRebuli yvela sxva
sargebeli, ramdenadac maTi
miReba xdeba nivTis flobis
periodSi.

am danawesis gamoyenebisaTvis aucilebelia, rom is ganvr-


cobadi iyos urTierTdapirispirebul Sesrulebebze, rac ase
ar aris. es danawesi yuradRebas aqcevs mxolod imas, miiRo Tu
ara mflobelma sargebeli da Tu amasTan is keTilsindisie-
ric iyo, aTavisuflebs mas am sargeblis anazRaurebis valde-
bulebisagan.
avstriis umaRlesi sasamarTlo Tavis gadawyvetileba-
Si saboloo jamSi ambobs imas, rom a unda gaTavisufldes
saxlis usafuZvlo flobidan miRebuli sargeblis Rirebu-
lebis anazRaurebis valdebulebisagan, radgan b-sac SeeZlo
nasyidobis Tanxidan procentebis miReba da ar interesdeba
imiT, marTlac miiRes Tu ara dapirispirebulma mxareebma
realurad es sargebeli. amgvari gadawyveta ki avstriis zo-
gadi samoqalaqo kodeqsis 330-e paragrafidan ukve aRar ga-
momdinareobs. sargeblis anazRaurebis valdebulebisagan
gaTavisufleba ar SeiZleba gamarTldes imiT, rom xsenebuli
kodeqsis 330-e paragrafi aseve meore mxaris sasargeblodac
moqmedebs. amisaTvis aucilebelia rom am danawess safuZvlad
edos mosazreba, rom nayofis miReba SeuZlia aseve meore mxa-
resac da Tu is amas ar akeTebs unda dazaraldes amis gamo.
avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis am normis farglebSi
amgvari ormxrivobis gaTvaliswineba SeuZlebelia. is mxo-
lod calmxrivad aqcevs yuradRebas im faqts, miiRo Tu ara
mxarem nivTidan sargebeli da Tu is am dros keTilsindisie-
ri iyo, unda gaTavisufldes anazRaurebis valdebulebisa-
gan. am 330-e paragrafis ganmarteba imgvarad, rom ormxrivad
(SesaZlebelia mxolod hipoTeturadac ki) miRebulma sarge-
belma avtomaturad unda gaqviTos erTmaneTi, iseT kavSirs
amyarebs urTierTdapirispirebul Sesrulebebs Soris, rome-

213
lic am formiT mxolod Tavdapirveli saldos TeoriisaTvis
SeiZleba yofiliyo damaxasiaTebeli da saboloo jamSi mis
CarCoebsac ki scdeba. Tavdapirvel saldos Teoriasac ki ar
ucdia Tvisi „erTobliobaSi ganxilvis Tezisis737“ mixedviT,
romelic erTmaneTs upirispirebda Sesrulebebis safuZvel-
ze orive mxaris mier miRebul sargebelsa da danakliss, gaeq-
viTa isini abstraqtuli wesiT, realurad miRebuli qonebri-
vi poziciebisagan damoukideblad.

3. „avtomaturad gaqviTvis Tezisis“ kritika kerSneris


mxridan
avstriis umaRlesi sasamarTlos mier gamoyenebul meTods
iuridiul literaturaSi Sesabamisi saxeli moeZebna – „av-
tomaturad gaqviTvis Tezisi“. kerSneri738 misi kritikisas
pirvel rigSi dogmatur argumentebs iSveliebs. misTvis da-
majerebeli ar aris Sesrulebebis subieqturi TvalsazrisiT
eqvivalenturad miCneva. am SemoTavazebul meTods mivyavarT
ori obieqturad araeqvivalenturi Sesrulebis subieqturad
eqvivalenturad miCnevamde, es SesaZlebelia gamarTlebuli
yofiliyo xelSekrulebis namdvilobis SemTxvevaSi, Tumca
misi CaSlisas ukve gaumarTlebelia. meore argumenti sasa-
marTlo praqtikis am gadawyvetis sawinaaRmdegod ukve bid-
linskis739 ekuTvnis da mdgomareobs imaSi, rom SesaZlebelia
xelSekrulebis farglebSi eqvivalenturad moazrebuli iyo
mxolod mTavari Sesrulebebi, „maTSi gansxeulebuli mxolod
samomavlod realizirebadi mogebis Sansis gamo“ da ara maT-
gan warmomdgari sargebelisa da nayofis kuTxiT. Tu am moge-
bis miReba SeuZlebeli xdeba, maSin SeuZlebelia visaubroT
eqvivalenturobaze sargebelTan mimarTebiT. saboloo jamSi
is faqti, rom mxareebma nebayoflobiT gacvales Sesrulebe-
bi, rac niSnavs imas, rom maTTvis isini xelSekrulebis dade-
bis momentSi subieqturad eqvivalenturi iyo, umniSvneloa,
rodesac xelSekruleba aranamdvili iyo740. am dros gacvlil
737 Sesruleba da sapirispiro Sesruleba, rogorc erTi mTlianoba jer unda
gavqviToT erTmaneTTan da mxolod amis Sedegad erT-erT mxareze darCenil
naSTs SegviZlia vuwodoT gamdidreba.
738 Kerschner, JBl 2001, 762 da Semdgomi gverdebi.
739 Bydlinski, System und Prinzipien des Privatrechtes, 289 da sq. 312.
740 Kerschner, JBl 2001, 762.

214
Sesrulebebs ukve veRar miviCnevT eqvivalenturad. kerSners
aradamajerebad eCveneba aseve sasamarTlos argumenti, rom
es Sedegi imitom Seesatyviseba „ori kondiqciis Teorias“, ra-
dgan sxva SemTxvevaSi (nivTis ganadgurebisas) erTi mxare ar
miiRebda arafers, xolo meore damatebiT nayofis anazRau-
rebasac ki moiTxovda, rac mas ukve gadaWarbebuli eCveneba.
bidlisnski sworad miuTiTebs im faqtze, rom damoukideblad
imisa, gadaWarbebulia Tu ara, mxolod amgvari gadawyveta
warmoadgens ori kondiqciis farglebSi miRweuli riskis ga-
danawilebis Tanmimdevrul Sedegs. sasamarTlos mier arCeu-
li gzis es kritika srulebiT gamarTlebuli Cans, Tu „ori
kondiqciis Teoriasa“ da mis safuZvlad mdebare amosaval
princips avirCevdiT ormxrivi xelSekrulebis ukusaqcevad.
avstriuli sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetis ga-
marTleba SeuZlebelia aseve dogmaturi sferos miRma myofi
sxva tipis argumentebiTac741, rogoric aris misi moqniloba
da mizanSewoniloba. Tu garigebis aranamdviloba gamowveu-
lia Sesrulebisa da sapirispiro Sesrulebis SeusabamobiT,
sxva TvalSisacemi usamarTlobiT an saxeze gvaqvs winaswari
Sesrulebis SemTxveva, avtomaturi gaqviTvis Tezisidan au-
cilebelia gamonaklisis gakeTeba. Teziss, saidanac yovel
fexis nabijze gamonaklisis gakeTebaa aucilebeli, aklia
damajerebloba. sabolood kerSneri uTiTebs im garemoeba-
ze, rom Sesrulebis kondiqcia miznad isaxavs im amosavali
poziciis rekonstruirebas, romelic iarsebebda aranamdvi-
li garigebis gareSe. es moicavs agreTve sargeblis ormxriv
anazRaurebasac.

4. 1-li SedarebiTsamarTlebrivi eqskursi


amgvarad es avtomaturi gaqviTvis Tezisi da misi ganxor-
cieleba avstriaSi Zlier opozicias awydeba. germaniaSi ki
urTierTdapirispirebuli sargeblis dabruneba, ori kon-
diqciis (aramodificirebuli) Teoriis calsaxad ukugdebis
gamo, uproblemoa. saqarTveloSi amis sapirispiro SemTxveva
gvaqvs saxeze. sakiTxi, Tu rogor unda moxdes ormxrivi xel-
Sekrulebis ukuqcevisas sargeblis urTierTgaqviTva, pirda-
pir ar gamxdara problemuri, radgan samarTlis moZRvreba da

741 Kerschner, JBl 2001, 763.

215
mecniereba amaze jer arc ki dafiqrebula, Tumca swored amis
gamoa am sakiTxis garkveva aucilebeli. saboloo jamSi avs-
triuli samarTlis es problema aqtualuria saqarTveloSic
da rogorc axlave vixilavT misi gadawyvetisas saapelacio
da sakasacio sasamarTlo srulebiT sapirispiro Sedegamde
midis. mizezi ki avstriulis identuria, arc qarTuli sasa-
marTlo praqtika miyveba Tanmimdevrulad „ori kondiqciis
Teorias“, miuxedavad zogadad misi principis aRiarebisa da
gaziarebisa. imis gamo, rom avstriis umaRlesi da saqarTve-
los uzenaesi sasamarTloebis mier gadawyvetili SemTxve-
vebi yvela samarTlebriv aspeqtSi ikveTeba, upriani Cans aq
maTi Sepirispireba. „ori kondiqciis Teoriis“ sapirispiro
gadawyvetis magaliTad SesaZlebelia germaniis federaluri
sasamarTlos gadawyvetis moyvana, romelsac aqve, boloSi,
kontrastisaTvis moviSveliebT.

a. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos mier


SemoTavazebuli gadawyveta
saqme, romelic qarTuli sasamarTloebis msjelobis saga-
ni gaxda, rogorc faqtobrivi kuTxiT, aseve samarTlebrivi
Sefasebis kuTxiT (sul mcire saapelacio sasamarTlos mier
ganviTarebuli msjelobidan gamomdinare) avstriuli sasa-
marTlo praqtikidan moyvanili magaliTis msgavsi iyo da Sem-
degSi mdgomareobda:
a-m 2002 wels dado b-sTan binis nasyidobis xelSekrule-
ba, sadac is Tavis ojaxTan erTad ukve 1998 wlidan qiriT
cxovrobda. a-m gaagrZela am binaSi cxovreba 2010 wlamde
da am drois ganmavlobaSi Cautara mas remonti. sinamdvi-
leSi nasyidobis dadebisas Sesabamisi forma ar iqna da-
culi da saqme xelSekrulebis ukuqcevamde mivida. b-m
procesze ganacxada, rom a-s am periodis ganmavlobaSi ar
eqneboda sxva sacxovrebeli sadgomiT sargeblobis Se-
saZlebloba da iZulebuli iqneboda eqirava bina Sesabamis
fasad. dakavebuli binis gadmocemasTan erTad is iTxovda
aseve am dazogili qiris dabrunebas .742
Semdgom procesze pirveli instanciis sasamarTlom xel-
Sekruleba aranamdvilad cno da a-s daakisra b-saTvis binis

742 saq. uzenaesi sasamarTlo, saqme № as-1249-1269-2011, 4/04/2012.

216
dabruneba nasyidobis fasisa da remontis xarjebis anazRau-
rebis sanacvlod743. sadao sakiTxi gadawyda usafuZvlo gam-
didrebismieri danawesebis – ssk-is 979-e, 991-e muxlebis Se-
sabamisad.
saapelacio sasamarTlom pirveli instanciis gadawyveti-
leba saboloo jamSi gaiziara, Seamcira mxolod asanazRau-
rebeli nasyidobis fasis odenoba744. a-s (rogorc arau-
flebamosili keTilsindisieri mflobelis) mier am drois
ganmavlobaSi saxlis flobidan miRebuli sargebeli, an amis
Sedegad dazogili qira, sasamarTlom, marTalia, cno usa-
fuZvlo gamdidrebismier upiratesobad ssk-is 976-991-e mu-
xlebis Sesabamisad, Tumca am xarjebTan dakavSirebiT isev
pirveli instanciis mosazreba gaiziara da aRar miiCnia isini
anazRaurebadad. sasamarTlos mier SemoTavazebuli dasabu-
Teba Semdegnairi iyo:
„gaziarebul iqna pirveli instanciis sasamarTlos das-
kvna, rom b-s kuTvnil binaSi a-s cxovreba, am ukanasknelis
mxridan qonebis dazogvisa da amis safuZvelze gamdidrebis
faqts ar adasturebs. b wlebis ganmavlobaSi sargeblobda ba-
Tili garigebis safuZvelze mopasuxis mier gadacemuli nas-
yidobis TanxiT, rac gamoricxavs a-s gamdidrebas b-s xarjze.
amgvari damokidebuleba ganpirobebulia fulis gansakuTre-
buli TvisebebiT – syidvaunarianobis maRali xarisxi yvela
SemTxvevaSi aniWebs fuls sargeblis motanis unars. igi yo-
velTvis warmoadgens Semosavlis wyaros, vinaidan SeuZlia,
SesZinos mesakuTres ara mxolod misTvis sasurveli qoneba,
aramed garkveuli perioduli Semosavali da im garemoebas,
rom a da b usafuZvlod sargeblobdnen erTmaneTis qonebiT,
maTi gamdidreba ar mohyolia, radgan baTili xelSekrulebis
safuZvelze mxareebis mier erTmaneTisTvis gadacemul qone-
bas (sacxovrebeli bina da fuli) gaaCnda erTmaneTis Tanazo-
mieri potenciali, moetana misi mflobelisTvis Semosavali.”
Tavisi am gadawyvetilebiT, rodesac is urTierTdapiris-
pirebul poziciebs gamdidrebis cnebis farglebSive qveTs745,
Tbilisis saapelacio sasamarTlo myarad dgas saldos Teo-
riis niadagze, Tanac saldos Teoriisa, misi Tavdapirveli

743 Tbil. saapelacio sasamarTlo № 2/798-2010, 11/19/2010.


744 Tbil. saapelacio sasamarTlo № 2b/514-11, 6/28/2011.
745 aseve momdevno winadadebaSic sasamarTlom gaimeora, rom sargeblis
gaqveTa usafuZvlo gamdidrebis arsidan gamomdinareobs.

217
formiT. Tumca maSin, rodesac is, erTi mxriv, faqtobrivad
miRebul sargebels (a-s mier dazogil qiras) qveTs mxolod
hipoTetur procentebTan, da iseve rogorc avstriis umaR-
lesi sasamarTlo, ar exeba sakiTxs, daabanda Tu ara b-m miRe-
buli Tanxa mogebis momtanad, aramed mas apriori gamosaqveT
Rirebulebad miiCnevs, amiT ki, rogorc ukve vixileT, Tavda-
pirveli saldos Teoriis CarCoebsac ki scdeba.
germanul samarTalSi mxolod usafuZvlo sesxis mimRebia
valdebuli aanazRauros procentebi sabazro ganakveTis Se-
sabamisad gsk-is 818-e paragrafis me-2 nawilis 1-li variantis
mixedviT, damoukideblad imisa, miiRo Tu ara man am Tanxidan
sargebeli746. kanarisis mixedviT aqac moqmedebs principi, rom
kondiqciis movale, romelsac procentiani sesxis aReba sur-
da, „miRebulis“ gamoyenebasTan erTad unda Seeguos mis mier
amisaTvis gaRebul an Sepirebul Sesrulebasa da misi ndoba
ganmdidrebasTan dakavSirebiT ar imsaxurebs dacvas. amis
gamo qarTuli da avstriuli sasamarTlos gadawyvetileba
saboloo jamSi Zalze Sors midis – am SemTxvevaSi saqme gvqon-
da ara sesxTan, aramed usafuZvlod mopovebul nasyidobis
fasTan. am fasis SemTxvevaSi ki gamyidvels SeeZlo CaeTvala,
rom samudamod moipova is da uflebamosili iyo aRar daeban-
debina mogebis momtanad.
kidev erTxel rom gavisigrZeganoT fon kemereris cnobili
winadadeba germanuli iuridiuli literaturidan, romlis
mixedviTac ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevisas Tvals ver
davxuWavT im garemoebaze, rom aranamdvilobisda miuxeda-
vad is faqtobrivad mainc Sesrulda, qarTuli (iseve rogorc
avstriuli) sasamarTlos zemoT citirebuli mosazreba Sei-
cavs safrTxes, rom faqtobrivad Sesrulebul da samarTle-
brivad namdvil garigebebs Soris yovelgvari zRvris gavle-
ba SeuZlebeli gaxdeba. sakmarisi vifiqroT im SemTxvevaze,
rodesac nivTis realuri Rirebuleba (iseve rogorc misiT
sargeblobis potenciali) da masSi gadaxdili Tanxa mniSvne-
lovnad cdeba erTmaneTs da garigebis ukuqceva wlebis Sem-
deg xdeba – ganlevadi nivTi, romelsac Zvirfasi nayofi moaq-
746 Larenz/Canaris, § 73 III 2 e; am gadawyvetas iziarebs, Tumca garkveuli
daTqmiT RGZ 151, 123, 127; BGHZ 64, 322, 323 da Semdgomi gverdi – `kasatoris
mier miTiTebuli senatis gadawyvetilebis .... gamoyeneba SeuZlebelia mis sa-
sargeblod, radgan iq kasatoris mosazrebis sapirispirod ar aris naTqvami,
rom konkretuli SemTxvevis garemoebebisda miuxedavad unda moxdes Cveule-
brivi procentebis mikuTvneba~; Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, §
15 I 2 c.

218
vs, iyideba Calis fasad, xolo ukan dabrunebis droisaTvis ki
ukve srulebiT ganleulia. Tu sasamarTlos zemoT xsenebul
gadawyvetilebas gaviziarebdiT da aqac sargebels apriori
ormxrivad gavqveTdiT, maSin amis Sedegi iqneboda, rom sru-
lebiT gaufasurebuli nivTi unda dabrunebuliyo mizeruli
Tanxis dabrunebis sanacvlod747. magram, Tuki aranamdvilo-
bis mizezi sapirispiro Sesrulebebs Soris arsebul swored
am SeusabamobaSi (magaliTis saxiT SegviZlia warmovidginoT
gamyvlefi garigeba) mdgomareobda748? sapirispiro Sesrule-
bebs Soris arsebuli aprioruli eqvivalenturobis daSveba
SegviZlia mxolod namdvili ormxrivi garigebis SemTxvevaSi,
rodesac mxareebs mivandobT Tav-TavianTi kerZo avtonomiis
safuZvelze gansazRvron sakuTari Sesrulebisa da maTgan mi-
Rebuli sargeblis Rirebuleba. mocemuli eqvivalenturobis
usafuZvlo gamdidrebis samarTalis farglebSi gadmotana
kondiqciuri samarTlis CarCoebis darRvevas niSnavs.
am ori gadawyvetilebis safuZvelze urTierTwinaaRmde-
gobrivi suraTi warmogvidgeba: maSin rodesac marTlwesrigi
calsaxad uars ambobs saldos Teoriaze (rogorc magaliTad
avstriasa an saqarTveloSi749) garkveul SemTxvevebSi iZule-
bulni xdeba germanuli moZvelebuli saldos Teoriis idea
moiSvelios da (gind mxolod sargeblis SemTxvevaSi) mopove-
buli „raimes“ etapze moaxdinos gaqveTa. es ukve gadaWarbe-
747 amis sawinaaRmdegod kerSneri (JBl 1988, 545 Anm. 26) miuTiTebs im garemoeba-
ze, rom argumenti, romlis mixedviTac mTavari nivTis ganadgurebasTan erTad
mimRebi unda gaTavisufldes anazRaurebis valdebulebisagan, moikoWlebs,
radgan es sargebeli ufro Rirebuli SeiZleba iyos, vidre Tavad nivTi. garda
amisa am gadawyvetidan erTi nabijiRa rCeba im daSvebamde `vinc iRebs sargeb-
els, unda itvirTos nivTis gadadgurebis riski~ (ras warmoadgens kidec sal-
dos Teoriis erT-erT amosaval princips, romlis mowinaaRmdegec aris ), Sdr.
amasTan dakavSirebiT qveviT.
748 Sdr. amasTan dakavSirebiT avstriis umaRlesi sasamarTlos gad-
awyvetilebis kritika kerSneris mxridan, gv. 213 da Semdgomi.
749 cnebebis doneze qarTuli sasamarTlo praqtikisaTvis da iuridiuli
literaturiaTvis arc saldo Teoriaa cnobili da arc `ori kondiqciis
Teoria~ da jerjerobiT, arc erTi ar dafiqrebula imaze, rom ormxrivi
xelSekrulebis ukuqcevisas SesaZlebelia sxva wesi moqmedebdes, vidre
sxva garigebebis ukuqcevisas, Tumca es ar uaryofs im faqts, rom qarTul
iuridiul literaturaSi gamoTqmuli mosazrebebis Tanmimdevrul gan-
viTarebas, swored `ori kondiqciis Teoriamde~ mivyavarT imgvarad, rom
dapirispirebuli kondiqciebis bedi erTmaneTisagan damoukideblad unda
gadawydes. es gadawyveta ukudaskvniT gamomdinareobs im garemoebidan, rom
qarTul iuridiul doqtrinaSi mcdelobac ki ar SeimCneva dapirispirebul
kondiqciebs Soris kavSiris gabmisa, xolo amgvar midgomas ki avtomaturad
`ori kondiqciis Teoriamde~ mivyavarT.

219
buli efeqtia, romelic Tanamedrove saldos Teoriis mier
amgvarad arc ki aris Cafiqrebuli. orive SemTxvevaSi „faqto-
brivi sinalagmis moZRvrebis“ safuZvelze modificirebuli
saldos Teoria aqcents gaakeTebda ara fulis hipoTetur
„syidvaunarianobaze”, aramed realurad miRebul sargebel-
ze ukan dabrunebis momentisaTvis750, romlis koreqciac mox-
deboda ara miRebuli raimes doneze, aramed ganmdidrebis
Sesageblis meSveobiT. es warmoadgens ufro swor da moqnil
gadawyvetas, vidre realurad miRebuli qonebrivi upirate-
sobis gaqviTva hipoTeturi samarTlebrivi poziciis sana-
cvlod, rac mniSvnelovanwilad ewinaaRmdegeba usafuZvlo
gamdidrebismier princips, romlis mixedviTac dabrunebis
momentisaTvis arsebuli gamdidrebaa gadamwyveti.
saboloo jamSi, Tumca aseve calkeul aspeqtebSic, avs-
triuli da qarTuli sasamarTlos gadawyvetileba sak-
maod uaxlovdeba751 kanarisis „zRvruli qonebrivi msxver-
plis“-ideas (ra Tqma unda, Sesabamisi dogmaturi sizustis
gareSe), Tumca sinamdvileSi masac ki scdeba. kanarisis mixed-
viT kondiqciis keTilsindisierma movalem ar unda dakargos
ufro meti, vidre sakuTari Sesrulebidan sargeblis miRebis
potenciali, e. w. zRvruli msxverpli. Tu movale ar iRebs Ses-
rulebidan sargebels, maSin man Sesabamisi Rirebuleba unda
gamoaklos sakuTar sargeblis anazRaurebis moTxovnas. si-
nalagmaturi sargeblis SemTxvevaSi amgvari gadawyveta Sei-
Zleba niSnavdes ukan dasabrunebeli sargeblis urTierTgaq-
viTvas, rac warmoadgens kidec orive sasamarTlos amosaval
pozicias. Tumca es wesi, ra Tqma unda, ar moqmedebs, Tu erT-
ma mxarem ufro meti sargebeli miiRo, vidre meorem, radgan
realurad miRebuli sargeblis Rirebulebis anazRaurebis
valdebuleba mxolod imdenad SeiZleba Semcirdes, ramdena-
dac mowinaaRmdege mxarem, Cveuli, sargeblis miRebaze Tqva
uari – „Tu kondiqciis movale uars ityvis meurneobis jero-
vani gaZRolis Sedegad misaReb sargebelze, maSin man es gsk-is
819-es 1-li, 292-e da 987-e paragrafis me-2 nawilis mixedviT

750 Sdr. magaliTisaTvis, Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 15 I 2 c:


manqanis aranamdvili xelSekrulebis safuZvelze SemZeni valdebulia nivTis
dabrunebis garda aanazRauros mxolod realurad miRebuli sargebeli. am
principis modificireba ormxrivi xelSekrulebisaTvis, ramdenadac CvenT-
vis cnobilia, ar xdeba.
751 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 6 b; Canaris, FS Larenz (1973), 44 da Sem-
dgomi gverdebi, Sdr. 184 da Semdegi gverdi.

220
Tavis sazianod unda miiTvalos imgvarad, rom Sesabamisi Ri-
rebuleba unda gamoqviTos sakuTari sargeblis anazRaure-
bis moTxovnidan gsk-is 818-e paragrafis 1-li nawilis Sesa-
bamisad752.“ sxva SemTxvevaSi, realurad miRebuli yovelTvis
unda dabrundes da misi gaqveTa meore mxaris mier hipoTetu-
rad misaReb sargebelTan SeuZlebelia.
Tavisi am gadawyvetiT, rodesac qarTuli da avstriuli
sasamarTloebi am principis CarCoebs scdebian, sapirispiro
Sesrulebebs Soris (mxolod sargeblis mimarT) ufro myar
kavSirs abamen, vidre amas akeTeben axali saldos Teoriis
mimdevrebi an Tavad kanarisic ki. paradoqsi ki imaSi mdgoma-
reobs, rom avstriis umaRles sasamarTlos deklarirebuli
gezis Tanaxmad “ori kondiqciis Teoriis” gaziareba surs,
iseve rogorc qarTul sasamarTlos. (Tavdapirveli) “ori
kondiqciis Teoriis” sapirispirod kanarisi aris „modifici-
rebuli ori kondiqciis Teoriis mimdevari“, romelic „axali
saldos Teoriis“ identur Sedegebamde midis, ris gamoc, sa-
boloo jamSi, avstriis umaRlesi sasamarTlosa da Tbilisis
saapelacio sasamarTlos mier aRiarebul principebs bevri
araferi aqvT saerTo am „or kondiqciis TeoriasTan“, misi Ta-
vdapirveli formiT.
amis sapirispirod, Tavdapirveli formiT „ori kondiqci-
is TeoriasTan“ srul TanxmobaSi iyo saqarTvelos uzenaesi
sasamarTlos mier am SemTxvevis gadawyveta. uzenaesma sasa-
marTlom gaauqma saapelacio sasamarTlos gadawyvetileba
da saqme ukan daubruna mas xelaxali ganxilvisaTvis. dasabu-
TebisaTvis sasamarTlom moiSvelia kondiqciuri moTxovne-
bis e. w. subsidiarulobis Teza753. kondiqciurma moTxovnebma
ukan unda daixios yvela saxelSekrulebo da kanonismieri mo-
Txovnis winaSe da is mxolod maSin gamoiyeneba, rodesac gamo-
ricxulia sxvagvarad ukumoTxovnis SesaZlebloba. aseT upi-
ratesad gamosayenebel kanonismier safuZvlad sasamarTlom
ssk-is 163-e muxli miiCnia – vindikaciis damatebiTi moTxovne-
bi754. garda amisa, man yuradReba gaamaxvila imaze (rac Tanmim-
devrulad gamomdinareobda zemoT moyvanili mosazrebidan),
rom ssk-is 163-e muxlis farglebSi yovel calkeul SemTx-
vevaSi unda dadgindes, Tu ra realuri sargebeli miiRo ke-
752 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 6 b.
753 Sdr. amasTan dakavSirebiT110-e da Semdegi gverdebi.
754 Sdr. amasTan dakavSirebiT 116-e da Semdegi gverdebi.

221
Tilsindisierma mflobelma. saapelacio sasamarTlos mier
gamoyenebuli abstraqtuli gaqveTis principi, rodesac man
sargebeli ormxrivad eqvivalenturad CaTvala, dauSvebeli
iyo. amis gamo saqme wina instancias daubrunda, raTa daed-
gina, gacvlili Sesrulebebidan ormxrivad realurad miRe-
buli sargeblis odenoba. sakasacio sasamarTlos gadawyve-
tileba, rogorc ukve aRvniSneT, sul mcire Tanmimdevrulia
da sworia, Tu xelSekrulebis ukuqcevis instrumentad kon-
diqciuri danawesebis nacvlad mesakuTre-mflobels Soris
urTierTobas avirCevT. es calmxrivad mowyobili princi-
pebi mesakuTre-mflobels Soris urTierTobisa, romelic
moqmedebs sargeblis anazRaurebis SemTxvevaSi, ar iZleva
xelmosaWids ormxrivobisaTvis da misTvis srulebiT ucxoa
abstraqtuli daangariSebis wesi, rodesac xdeba realurad
miRebuli sargeblis Canacvleba mxolod misi miRebis Se-
saZleblobiT.
amdenad qarTuli sasamarTlos mier arCeuli gza ufro
Tanmimdevrulia vidre avstriis umaRlesi sasamarTlosi,
romelsac avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e pa-
ragrafis meSveobiT moqmedebaSi mohyavs vindikaciismieri
danawesebi, Tumca Semdeg ormxrivad miRebul sargebels
realurad mainc abstraqtuli wesiT qveTs miRebuli „rai-
mes“ doneze. avstriis umaRlesi sasamarTlo deklarirebu-
lad misdevs „ori kondiqciis Teorias“, anu erTmaneTisagan
damoukideblad wyvets dapirispirebuli kondiqciebis beds.
savaraudod igive mosazrebaa gabatonebuli qarTul sasa-
marTlo praqtikaSic755, rac niSnavs imas, rom es erTmaneTisa-
gan damoukideblad gadawyvetis principi unda moqmedebdes,
rogorc ZiriTadi Sesrulebebis dabrunebis SemTxvevaSi, ase-
ve misgan miRebuli sargeblis anazRaurebisas. Tumca maSin
rodesac avstriis umaRlesi sasamarTlo da Tbilisis saape-
lacio sasamarTlo am sargeblis urTierTgaqviTviT arian
dakavebuli, isini winaaRmdegobaSi modian „ori kondiqciis
TeoriasTan“.

b. saldos Teoria da sargeblis anazRaureba germaniis


federaluri sasamarTlos gadawyvetilebebSi
ufro Sorsmimavali, vidre avstriis federaluri sasa-
marTlosa da Tbilisis saapelacio sasamarTlos gadawyveti-
755 Sdr. zeviT gv. 218 sq. 748

222
lebebi, germaniis federaluri sasamarTlos756 mier arCeuli
gzaa, rodesac is gsk-is 988-e paragrafis (an gsk-is 987-e pa-
ragrafis 1-li nawilis) mixedviT sargeblis anazRaurebis mo-
Txovnas upirispirebs da qveTs meore mxaris nasyidobis fasi-
sa da danaxarjebis anazRaurebis moTxovnasTan (mxareTa mier
gaqviTvis gacxadebisa da dakavebis uflebis gamoyenebis ga-
reSe). es midgoma swored rom sapirispiroa avstriis umaRle-
si sasamarTlosa da saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos mier
SemoTavazebuli gadawyvetisa. orive umaRlesi sasamarTlo
ixreba imisaken, rom usafuZvlo gamdidrebismier ukuqcevaze
gaavrcelos vindikaciismieri principebi757. avstriaSi es avs-
triis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafSia Cade-
buli, xolo saqarTveloSi imave miznis miRwevas kondiqciuri
moTxovnis e. w. subsidiarulobis aRiarebiT cdiloben.
germaniis federaluri sasamarTlo amis sapirispiro gzas
irCevs da usafuZvlo gamdidrebis princips avrcelebs vin-
dikaciis damatebiT moTxovnebze. magaliTad, is citirebul
gadawyvetilebaSi saldos Teorias iyenebs keTilsindisiere-
bis Sesageblis (gsk-is 242-e paragrafi) meSveobiT gsk-is 985-
e paragrafis (vindikaciis) winaaRmdegac ki758. Tumca es xerxi
iuridiul literaturaSi calsaxad uaryofilia759. magali-
Tad, gurski mis sawinaaRmdegod miuTiTebs, rom (garda or-
magi aranamdvilobis SemTxvevisa) vindikaciasa da kondiqcias
erTmaneTTan araferi aqvs saerTo, da orive, rogorc damou-
kidebeli urTierTdapirispirebuli moTxovna mxolod daka-
vebis uflebis an gaqviTvis meSveobiT SeiZleba daukavSirdes
erTmaneTs760.
es gadawyveta, rogorc zemoT avRniSneT761, martinekis762
756 BGH NJW 1995, 454.
757 miuxedavad imisa, rom, rogorc zemoT vixileT, `avtomaturi gaqviTvis Tezi-
si~ ar gamomdinareobs avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 330-e paragrafi-
dan.
758 amasTan dakavSirebiT Finkenauer, NJW 2004, 1704 da Semdgomi gverdebi.
759 Staudinger/Gursky, Vor §§ 987-993 Rn. 62; amis sawinaaRmdegod Gursky, JZ 1997,
1157; Wieling (LM § 100 BGB Nr 4); Medicus, JuS 1996, 154 da Semdegi gverdi; finke-
naueri (JuS 1998, 986 da Semdegi gverdi, aseve NJW 2004, 1704, 1705) akritikebs
am gadawyvetas imdenad, ramdenadac germaniis federaluri sasamarTlo mo-
pasuxis advokatis rols iTavsebs (damatebiT argumentebTan dakavSirebiT
Seadare iqve).
760 Staudinger/Gursky, Vor §§ 987-993 Rn. 62.
761 Sdr. zeviT 142-e da Semdegi gverdebi.
762 Martinek, EWiR § 986 BGB 1/95, 977 da Semdegi gverdi.

223
mxolod nawilobriv mowonebas imsaxurebs, romelic mas ger-
maniis federaluri sasamarTlos usafuZlo gamdidrebis
samarTalTan dakaSirebuli praqtikis Tanmimdevrul gagr-
Zelebad afasebs, romlis mizanicaa gverdi auaros konfli-
qts usafuZvlo gamdidrebis samarTalsa da vindikaciur
samarTals Soris, raTa usafuZvlo mflobeli ar aRmoCndes
ukeTes mdgomareobaSi, vidre mesakuTre. amasTan martinekis
kritikis sagani xdeba is faqti, rom am SemTxvevaSi ukuqcevis
instrumentad Tavidanve kondiqciuri moTxovna ar iqna gamo-
yenebuli, rac saldos Teoriis uSualo gamoyenebis saSuale-
bas mogvcemda. es miTiTeba niSandoblivia.
germaniis federaluri sasamarTlos gadawyvetilebas miv-
yavarT „mkacri ori kondiqciis Teoriis763“ kontradiqtorul
Sedegamde da mTlianobaSi mainc saldos Teoriis Tanmimde-
vrul ganxorcielebad SeiZleba miviCnioT. aseve Tanmimde-
vrulia saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba
„ori kondiqciis Teoriis“ Sesabamisad. Tumca „ori kondiqci-
is Teoriis“ es Tanmimdevruli ganxorcieleba ssk-is mixed-
viT safuZvelsmoklebulia, rasac qvemoT detalurad Se-
vexebiT764. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlosa da germaniis
federaluri sasamarTlos gadawyvetilebebs Sorisaa mo-
qceuli avstriis umaRlesi sasamarTlos gadawyvetileba,
romlis saxelmZvanelo xazic, Tu mas mTlianobaSi SevxedavT,
sul mcire problematuria. Tavdapirvelad is „ori kondiq-
ciis Teoriis“ safuZvelze uaryofs yovelgvar kavSirs Ses-
rulebasa da sapirispiro Sesrulebas Soris xelSekrulebis
ukuqcevisas da cdilobs maTi urTiedapirispirebulobisa
da kavSiris narCenebis gadarCenas imgvarad, rom nayofTan
mimarTebiT inarCunebs mas. es araTanmimdevrulia. saxelSe-
krulebo samarTlisa da mesakuTre-mflobels Soris warmo-
Sobili urTierTobis principebis usafuZvlo gamdidrebis
samarTalSi integrirebis mcdeloba winaaRmdegobrivia (Tu
ar gaviTvaliswinebT germaniis federaluri sasamarTlos
srulebiT radikalur mosazrebas, rodesac is sxvadaxva re-
gulatiuri kompleqsebis mTavari da damatebiTi moTxovne-
bis saldirebas eweva). upirveles yovlisa gaugebaria, Tu
ratom unda moxdes mxolod sargeblisa da nayofis ormxrivi

763 Tavdapirveli formiT `ori kondiqciis Teorias~ aseve `ori kondiqciis


Teoriis mkacr formasac~ uwodeben.
764 ix. amasTan dakavSirebiT 248-e da Semdegi gverdebi.

224
urTierTgaqveTa, mTavar moTxovnebs ki erTmaneTisagan da-
moukidebeli wili xvdeT. amgvari gadawyvetisaTvis, ra Tqma
unda, aranairi dogmaturi dasayrdeni ar arsebobs, ris gamo
savaraudod SeuZlebeli iqneba calkeuli SemTxvevebis zus-
ti subsumcia.

5. nivTis naklis gamo miuRebeli sargebeli da


usafuZvlo gamdidrebismieri anazRaurebis
valdebuleba avstriaSi
avstriul iuridiul literaturaSi gabatonebuli mo-
sazreba arbilebs sargeblis (an nayofis) anazRaurebisaTvis
am ukve TavisTavad Serbilebuli „ori kondiqciis Teoriis“
Sedegs im SemTxvevaSi, rodesac nivTis naklis gamo, SeuZle-
beli iyo misgan raimes miReba: Cveulebriv, ramdenadac orive
Sesruleba eqvivalenturia miRebuli sargebeli erTmaneTs
abaTilebs, ris Sedegadac orive mxares SeuZlia misi Senar-
Cuneba da ar ekisreba anazRaurebis valdebuleba. Tumca: „Tu
romelime miRebuli nivTis gamoyeneba SeuZlebeli iyo misi
naklis gamo, maSin moyvanili dasabuTeba aradamajerebelia;
es principi saWiroebs SezRudvas765“ – amgvarad, Tu kondiq-
ciis movalem Tavis kontrahents miawoda naklovani nivTi,
romlidanac meore mxarem veranairi sargebeli ver miiRo, ma-
Sin am movales mainc daekisreba sargeblis anazRaurebis val-
debuleba. am dros ar xdeba apriori gaqviTva.
koziolis es mosazreba, wesiT, unda warmoadgens avstriis
umaRlesi sasamarTlos mier „ori kondiqciis Teoriis“ ukve
Serbilebuli Sedegebis gamkacrebas da amgvarad, ufro metad
unda jdebodes mocemuli Teoriis CarCoebSi. sinamdvileSi
ki es saxelSekrulebo sinalagmis usafuZvlo gamdidrebis-
mier ukuqcevaze gavrcelebis sasargeblod gadadgmuli ki-
dev erTi nabijia. im faqts, miawoda Tu ara erT-erTma mxarem
naklovani nivTi da gamkacrebulad unda agos Tu ara pasuxi,
anda amis gamo unda dakargos Tu ara gansazRvruli sapiris-
piro pozicia, mxolod naklis gamo saxelSekrulebo pasuxis-
mgeblobis farglebSi (avstriis zogadi samoqalaqo kodeq-
sis 932-e paragrafi) SeiZleba mieniWos raime mniSvneloba da
ara mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis farglebSi,
misTvis damaxasiaTebeli realurad arsebuli samarTlebri-
765 Koziol in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1437 Rn. 6.

225
vi poziciebis mkacri sanivTo-samarTlebrivi mikuTvnebis
principiT – sanivTo samarTalSi garkveuli samarTlebrivi
poziciis floba ara TavisTavad, aramed mxolod valdebule-
biT-samarTlebrivi kauzis gavliT SeiZleba iyos damokide-
buli imaze, ganaxorciela Tu ara mimRebma sanacvlod Sesaba-
misi Sesruleba.
naklovani nivTis miwodebasTan dakavSirebuli principi
rTulad Tu SeiZleba ganvazogadoT. rogorc ukve zemoT vaxse-
neT, SeuZlebelia imis axsna, Tu ratom unda moxdes mxolod
sargeblis urTierTgaqviTva, xolo ZiriTadi Sesrulebebis
dabrunebis bedi erTmaneTisagan damoukideblad gadawydes.
TavisTavad nivTidan miRebuli sargebeli iseTive qonebrivi
poziciaa, romlis ukuqcevac usafuZvlo gamdidrebis samarT-
lis mixedviT unda moxdes, rogorc Tavad nivTi.
avstriis umaRlesi sasamarTlo cdilobs sargeblis am ur-
TierTgaqviTvis meSveobiT Searbilos calkeuli SemTxveve-
bisaTvis „ori kondiqciis Teoriis“ sixiste766, Tumca es Teo-
ria xistia ara mxolod sargeblis anazRaurebis SemTxvevaSi,
aramed ufro metad maSin, rodesac ormxrivi garigebis asime-
triul ukuqcevasTan gvaqvs saqme. magaliTad, rodesac niv-
Tis ganadgurebis Semdeg myidveli veRar asrulebs miRebuli
nivTis dabrunebis valdebulebas (ris gamoc Tavisufldeba
misgan), Tu mas mainc mivaniWebdiT nasyidobis fasis kondiqci-
iT gamoTxovis SesaZleblobas, es Sedegi sakmaod usamarTlo
iqneboda.
es usamarTloba mxolod mas Semdeg ar xdeba TvalsaCino,
rodesac gamyidvels xsenebulis garda damatebiT kidev pro-
centebis (rogorc fulidan miRebuli sargeblis) anazRau-
rebas davakisrebT – am damatebiTi valdebulebis sapirwoned
SesaZlebelia aseve meore mxarisaTvis (nivTis ganadgurebis-
da miuxedavad) nivTidan miRebuli sargeblis anazRaurebis
valdebulebis dakisreba. am gadawyvetis mTavari usamarT-
loba mdgomareobs miRebuli Sesrulebis ganadgurebisas
mimRebis anazRaurebis valdebulebisagan gaTavisuflebaSi.
damatebiT Rirebulebis anazRaurebis dakisreba didad verc

766 swored amaze akeTebs aqcents avstriis umaRlesi sasamarTlo Tavis


zemoT citirebul gadawyvetilebaSi: ` .... Tu gaviTvaliswinebT, rom `ori
kondiqciis Teoriis~ Sesabamisad SesaZlebelia erT-erTi mxare gaTavisu-
fldes Rirebulebis anazRaurebis valdebulebisagan, am dros ki usamarTlo
iqneboda, rom meore mxarisaTvis ara mxolod Sesrulebis dabrunebis val-
debuleba dagvekisrebina, aramed damatebiT kidev nayofis anazRaurebis.~

226
amZimebs meore mxaris mdgomareobas da verc misgan gaTavisu-
fleba aqarwylebs am usamarTlobas. es gadawyveta araTanmim-
devrulia dogmaturi TvalsazrisiT da ver acnobierebs „ori
kondiqciis Teoriis“ gaumarTleblobis mTavar safuZvels.
sakiTxavia, Tu rogor unda gadawydes SemTxveva, rodesac
piri meore mxares miawvdis e. w. „progresirebadi naklis767“
mqone nivTs, romelic miwodebis momentSi srulebiT SeumC-
neveli iyo, Tumca mogvianebiT nivTis srul gaufasurebas
gamoiwvevs. am SemTxvevaSi yvelaze gamarTlebuli Cans, rom
rogorc sargebeli, aseve nivTis ganadgurebac mimwodebels
daawves kiserze. es formalurad jer kidev „ori kondiqciis
Teoriis“ farglebSi miRebuli gadawyveta ukve aRar iqneba
imis Sedegi, rom kondiqciebis beds erTmaneTisagan damou-
kideblad vwyvetT, aramed, rogorc qveviT germaniis fede-
raluri sasamarTlos gadawyvetilebis magaliTze vixilavT,
iqneba naklovani Sesrulebis momwesrigebeli saxelSekrule-
bo principebis mis ukuqcevaze gavrcelebis Sedegi, rac yve-
laze uproblemod swored „faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb
moZRvrebis“ CarCoebSi jdeba.

6. me-2 SedarebiTsamarTlebrivi eqskursi: naklovani


nivTis miwodeba da usafuZvlo gamdidrebismieri
moTxovna germaniis federaluri sasamarTlos
gadawyvetilebaSi
es sakiTxi germanul samarTalSi ukve ganxiluli da sakma-
risad Tematizirebulia, marTalia, ara nivTis naklovanebis
gamo misgan sargeblis miuReblobisas, aramed nivTis gaufa-
surebis SemTxvevaSi.
magaliTad, germaniis federalurma sasamarTlom768 naklo-
vani kombainis nasyidobisas, romelic gadacemis Semdeg male-
ve gamovida mwyobridan (nasyidobis xelSekruleba amasobaSi
Secdomis motiviT Secilebis gamo gaqarwylda), gadawyvita,
rom nivTis naklis gamo pasuxismgebloba, rogorc Tavdapir-
velad dagegmili ormxrivi xelSekrulebis farglebSi riskis
ganawilebis mTavari kriteriumi, ZalaSi unda darCeniliyo
aseve kondiqciuri ukuqcevisaTvisac. im motiviT, rom nayi-
767 nakli romelic TandaTanobiT nivTis dauzianebel nawilebzec vrcel-
deba.
768 BGH NJW 1981, 224.

227
di nivTis dabruneba misi naklovanebisda gamo SeuZlebeli
iyo Tavdapirvel mdgomareobaSi an saerTod SeuZlebeli iyo,
gamyidvels ar unda aeridebina Tavi am naklidan gamomdinare
pasuxismgeblobisaTvis. Tavdapirveli saldos Teoriis aras-
rulyofilebis gamo, romelic mopovebuli nivTis Tavdapir-
vel Rirebulebas miiCnevda gadamwyvetad, germaniis fede-
ralurma sasamarTlom am SemTxvevaSi ukuagdo es Teoria da
„ori kondiqciis Teoriis“ principi gamoiyena:
„am SemTxvevaSi gamarTlebuli da mxareTa interesebis Se-
satyvisia, rom nasyidobaSi Secdomis, romelic nivTis sa-
moqalaqo brunvaSi mniSvnelovan Tvisebas ukavSirdeboda,
motiviT ganxorcielebuli Secilebis Semdeg, myidvelma
srulad daibrunos nasyidobis safasuri, maSinac ki, rodesac
is nasyidobis sagans ver abrunebs Tavdapirvel mdgomareo-
baSi, an saerTod ver abrunebs, Tumca amis ganmapirobebeli
naklisaTvis gamyidvelia pasuxismgebeli“.
roiter/martinekis769 axali saldos Teoria am SemTxvevaSic
yovelgvari sirTuleebis gareSe midis Sesabamis Sedegamde,
gadamwyvetad miiCnevs ra nivTis Rirebulebas SeuZleblobis
dadgomis momentSi. saldos gamoTvlisaTvis mniSvnelovani
nivTis Rirebuleba daiangariSeba, ra Tqma unda, misi naklo-
vanebisda gamo Semcirebuli Rirebulebis gaTvaliswinebiT.
Tu es nakli saboloo jamSi nivTis ganadgurebas gamoiwvevs,
maSin miiCneva, rom misi Rirebuleba Tvidanve nulis tolfasi
yofila. amis gamo ar arsebobs gamonaklisis saxiT „ori kon-
diqciis Teoriis“ sasargeblod saldos Teoriaze uaris Tq-
mis safuZveli.
sasamarTlosaTvis am konkretul SemTxvevaSi Tavidanve
sakmaod cxadi iyo, rom naklovani nivTis dabruneba aseve kon-
diqciuri ukuqcevis farglebSic naklovani Sesrulebidan
warmoSobili saxelSekrulebo uflebebis paradigmaze unda
yofiliyo orientirebuli. germaniis federalurma sasamarT-
lom imitom ki ar moiSvelia „ori kondiqciis Teoria“, rom 80
wlis Semdeg pirvelad aRiara mis safuZvelSi mdebare prin-
cipi, aramed imitom, rom saldos Teoriis moqmedeba SezRuda
naklidan warmoSobili pasuxismgeblobis saxelSekrulebo
principebis sasargeblod. sinamdvileSi sasamarTlom „ori
kondiqciis Teoria“ gamoiyena teqnikur xerxad riskebis ga-
danawilebis saxelSekrulebo masStabis naTelsayofad da es
769 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 17 III c aa.

228
gadawyvetileba ar warmoadgens imis Sedegs, rom is or usa-
fuZvlo gamdidrebismier moTxovnas erTmaneTisagan damou-
kideblad ganixilavs (rac aris kidec „ori kondiqciis Teo-
riis“ qvakuTxedi). amis sapirpispirod sasamarTlo cdilobs
am or moTxovnas Soris gaabas kavSiri, romelic TiTqmis Sees-
atyviseba namdvil sinalagmatur kavSirs. saldos Teoriidan
gamonaklisis gakeTeba germaniis federaluri sasamarTlosa-
Tvis Tavad saldos Teoriis nawilia – marTalia, am Teorias
ar viyenebT, rodesac Tavdapirveli sinalagmaturi kavSiri
Sesrulebasa da sapirispiro Sesrulebas Soris ori kondi-
qciis meSveobiT ufro ukeT iqneba xazgasmuli, Tumca es ar
warmoadgens masze uaris Tqmas, aramed mxolod gamonakliss
missave farglebSi. calsaxaa aseve isic, rom amave Sedegamde
SeiZleba mivideT axali saldos Teoriis meSveobiT.
zemoT moyvanili sasamarTlo praqtika da iuridiul lite-
raturaSi gamoTqmuli mosazreba dasturia imisa, rom aseve
avstriuli samarTlis doqtrinac arc Tu ise Sorsaa am ga-
dawyvetisagan, miuxedavad imisa, rom jerjerobiT rubikoni-
saTvis ar gadaubijebia.

7. adgas Tu ara avstriis umaRlesi sasamarTlo saldos


Teoriis gzas?
„adgas Tu ara umaRlesi sasamarTlo saldos Teoriis gzas?“
am saTaurs atarebs 1988 wels kerSneris mier gamoqveynebuli
statia, romelSic avtorma detalurad gaanaliza avstriis
umaRlesi sasamarTlos mTliani praqtika, romelic ormxri-
vi aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevas ukavSirdeboda. am
statiidan naTeli xdeba, rom umaRlesi sasamarTlos zemoT
moyvanili gadawyvetileba ar warmoadgenda gamonakliss, avs-
triuli marTlmsajuleba Tavis winare praqtikaSic (ama Tu
im formiT) saldos Teoriis principebs calsaxad aRiarebda,
Tumca yovelTvis Tanmimdevrulad ar iTvaliswinebda maT770.
magaliTad, avstriulma umaRlesma sasamarTlom im Sem-
TxvevaSi, rodesac myidveli veRar abrunebda nayid goWebs
(romlebic jer kidev gadacemamde iyvnen daavadebulebi), ra-
dgan maTi nawili ukve mkvdari, xolo nawili gadayiduli iyo,
gamyidvels nasyidobis fasis dabrunebis valdebuleba goWe-
bis dabrunebisagan damoukideblad daakisra771, Tumca da-

770 Kerschner, JBl 1988, 542.


771 OGH SZ 14/248.

229
brunebis valdebuleba Caanacvla Rirebulebis anazRaurebis
valdebulebiT772. es urTierTdapirispirebuli samarTle-
brivi moTxovnebi ar aris (rogorc es germaniaSia aRiarebuli
raixis sasamarTlos zemoT citirebuli gadawyvetilebidan
moyolebuli773) erTmaneTze damokidebuli, aramed maT Soris
kavSiris gabma mxolod Sesageblis meSveobiTaa SesaZlebe-
li. aranamdvili ormxrivi garigebisas sinalagmis principe-
bis aRiarebisaken gadadgmuli Semdgomi nabiji iyo avstriis
umaRlesi sasamarTlos gadawyvetileba – „meoradi manqanis
nasyidoba774“. am SemTxvevaSi avstriis umaRlesi sasamarTlo
dadga arCevnis winaSe ukan dabrunebis valdebulebis avs-
triis zogadi samoqalaqo kodeqsis mixedviT gaqarwylebasa
da naturiT dabrunebis SeuZlebeli valdebulebis amave ko-
deqsis 1041-e paragrafis mixedviT Rirebulebis anazRaure-
bis moTxovnad gardaqmnas Soris775. raixis sasamarTlos mier
Tavdapirvelad gamoTqmuli mosazrebis msgavsad JRerda avs-
triis umaRlesi sasamarTlos saxelmZRvanelo winadadeba mis
Semdgom gadawyvetilebaSi, rodesac is amtkicebda: „sargebe-
li“ avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 877-e paragrafis
mixedviT aris is, rac mimRebis SeuzRudavi Zalauflebis sfe-
roSi moxvdeba, sul erTia, SemdgomSi man is momgebianad, Tu
wamgebianad gamoiyena da naxa Tu ara sabolood misgan raime
xeiri776.“ „faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb moZRvrebaze“ gaci-
lebiT ufro Sors mimavali iyo avstriis umaRlesi sasamarT-
los mier imis daSveba, rom matyuara gamyidvels SeuZlia nas-
yidobis fasi gaqviTos Tavdapirvelad miRebuli Sesrulebis
obieqturi Rirebulebis Sesabamisad, rodesac am Sesrulebis
dabruneba ukve SeuZlebelia777.
saboloo jamSi xsenebuli gadawyvetilebebi mainc gamo-
nakliss warmoadgendnen da avstriis federaluri sasamarT-
lo umetes SemTxvevebSi iziarebda „ori kondiqciis Teorias“,
rac calsaxad dasturdeba mis uaxles gadawyvetilebebSic778.

772 rodesac kerSneri (JBl 1988, 543) amasTan dakavSirebiT eWvs gamoTq-
vams, xsenebulis gamo xom ar SeiZleba am gadawyvetilebis jer kidev `ori
kondiqciis TeoriisaTvis~ mikuTvneba, Cveni azriT, es imdenad calsaxaa, rom
eWvisaTvisac ki ar tovebs adgils.
773 Sdr. zeviT RGZ 54, 137, 141 da Semdegi gverdebi aseve gv. 154.
774 OGH 6 Ob 714/80 = OGH JBl 1984, 200.
775 Kerschner, JBl 1988, 543.
776 OGH 2 Ob 557/85 = OGH SZ 58/105.
777 OGH 3 Ob 568/85 = RdW 1986, 173= JBl 1988, 58 .
778 amisaTvis Sdr. Kerschner, JBl 1988, TavSi `avstriuli sasamarTlo praqtika~;

230
im STabeWdilebis Sesabamisad, rasac avstriuli sasamarTlo
praqtikis es arc Tu ise siRrmiseuli analizi gvitovebs misi
moxsenieba SesaZlebelia, rogorc „saldos Teoriasa da ori
kondiqciis Teorias Soris Sua gzaze gaCxerilis“. avstriuli
sasamarTlo praqtikis es Taviseburi rweva saldos Teoriasa
(romelic xandaxan germaniaSi gavrcelebul „faqtobrivi si-
nalagmis Sesaxeb moZRvrebaze~ Sorsac ki midis) da „ori kon-
diqciis Teorias“ Soris, misi Tavdapirveli formiT, niSania
dogmatikisa, romelic moikoWlebs da praqtikaSi aucile-
blad migviyvans calkeuli SemTxvevebis araTanmimdevrul
gadawyvetamde.

8. SemTxveviTi ganadgurebis riski aragabatonebuli


mosazrebis Tanaxmad
avstriul iuridiul literaturaSi TiTqmis ganuyofla-
daa gadaxlarTuli „ori kondiqciis Teoriis“ aRiarebisa (an
masTan erTad nawilobriv gaziarebuli saldos Teoriisa) da
nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riskis ganawilebis saki-
Txebi. vendehorstis mixedviT, „literaturaSi gabatonebu-
li mosazreba saldos Teoriis qveS aerTianebs yvela im ga-
dawyvetas, romelic nivTis SemTxveviTi ganadgurebis risks
myidvels an nivTobrivi Sesrulebis sxva mimRebs akisrebs,
iqneba es misTvis Rirebulebis anazRaurebis dakisrebiT, Tu
ukuqcevis moTxovnis gamoricxviT779.“ amasTan avtori miu-
TiTebs im faqtze, rom saldos Teoriis SemTxvevaSi pirvel
rigSi saxeze gvaqvs ukuqcevis gansakuTrebuli modusi, ro-
melsac mxolod arapirdapiri kavSiri aqvs materialur-sa-

garda amisa SedarebisaTvis sakmarisia OGH 3Ob220/07k: ~CaSlili Sesrulebis


kondiqciuri ukuqcevis mocemul SemTxvevaSi arc mTavari Sesrulebis val-
debulebis (nasyidobis fasis dabrunebis) arsebobaa damokidebuli sapirisp-
iro valdebulebis Tanadroul Sesrulebaze da arc mTavari moTxovnis
Sesrulebis vada gadaiwevs im SemTxvevaSi, rodesac, marTalia, konkretuli
nivTis dabrunebis valdebulebis erTdrouli Sesrulebis SeTavazeba ga-
keTda, Tumca valdebulma pirma masze uari Tqva nivTis savaraudo naklis
gamo (`ori kondiqciis Teoria~)~; OGH, RZ 2007, 118 EÜ162 – RZ 2007 EÜ162 = RdW
2007/486 S 469 – RdW 2007, 469 – am SemTxvevaSi sasamrTlom ar daafiqsira Tavi-
si pozicia sakamaTo sakiTxTan dakavSirebiT da miuTiTa im faqtze, rom erT-
drouli Sesrulebis principi ZalaSia aseve sinalagmaturi xelSekrulebis
kondiqciismieri ukuqcevisasac; OGH, Jus-Extra OGH-Z 3937 = JBl 2005,523 = ecolex
2005, 610 = RdW 2005, 547 = EFSlg 112.350 = EFSlg 112.361 = SZ 200548 = RPflE 20062,
Tumca am SemTxvevaSi sasamarTlo `ori kondiqciis Teoriis~ Sedegebis Ser-
bilebis SesaZlebloba rumelze miTiTebiT Riad datova; OGH 5Ob53690.
779 Wendehorst, FS Koziol (2010), 453 damatebiT literaturaze miTiTebiT.

231
marTlebriv riskis dakisrebasTan. amgvaradve „ori kondi-
qciis Teoriis“ qvakuTxeds warmoadgens ukuqcevisas ori
damoukidebeli usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovnis ur-
TierTdapirispireba. SemTxveviTi ganadgurebis riskze (ise,
rogorc es, magaliTad, germanul samarTalSia) es gadawyveta
mxolod gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis Sesabamisad ai-
saxeba. es mosazreba, ra Tqma unda, srulebiT gamarTlebulia,
Tumca savaraudod erTi an meore Teoriis mizanSewonilobis
gadamowmeba yvelaze kargad swored am riskis gadanawilebis
magaliTze Cans. upirveles yovlisa avstriaSi kauzalobis
principis moqmedebisas sakmaod swrafad mivdivarT im saki-
Txamde, rom kondiqciis kreditorma mxolod imis gamo xom
ar unda ataros nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski, rom
aranamdvili garigebisda miuxedavad jer kidev nivTis me-
sakuTred rCeba? amitomac, marTalia, rom saldos Teoriisa
da „ori kondiqciis Teoriis“ opoziciis daviwroveba im saki-
Txamde, Tu romelma mxarem unda ataros nivTis SemTxveviTi
ganadgurebis riski, arc Tu srulebiT gamarTuli dogmatu-
ri gzaa, Tumca saboloo jamSi gamosadegia am sakiTxis ukan
mdgomi problematikis gamosakveTad.
principi casum sentit dominus avstriul samarTalSi gvxvdeba
zianis anazRaurebisas avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
1311-e paragrafSi:

SemTxveviTobis Sedegi unda iwv-


nios im mxarem, romlis qonebas
an pirovnebasac is exeba.

mas Seesatyviseba avstriis zogadi samoqalaqo kodeq-


sis 1447-e paragrafis 1-li winadadeba, romlis mixedvi-
Tac konkretuli nivTis ganadgureba yvela valdebulebas
aqarwylebs, maT Soris, misi Rirebulebis anazRaurebis val-
debulebasac. am ori danawesidan arc erTi ar miesadageba
kondiqciismier ukuqcevas780. usafuZvlo gamdidrebismieri
ukuqcevisas diskusiis SuagulSi dgas avstriis zogadi sa-
moqalaqo kodeqsis 1051-e da 1437-e paragrafebisa da amave
kodeqsis 329-e paragrafis Sepirispirebis sakiTxi. avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafisa da 329-e pa-
ragrafidan gamomdinareobs, rom, rogorc Tavis dasawyisSi
780 Wendehorst, FS Koziol (2010), 454: `Tumca me saeWvod mimaCnia, ramdenad Sei-
Zleba avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1447-e paragrafis 1-li wina-
dadebidan rame daskvna gavakeToT usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevi-
saTvis.~

232
vaxseneT, keTilsindisieri movale Tavisufldeba nivTis Ri-
rebulebis anazRaurebisagan damoukideblad imisa, Tu ro-
gor ganadgurda nivTi781.
namdvili nasyidobis farglebSi SemTxveviTi ganadgurebis
riski ganisazRvreba avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
1051-e paragrafis mixedviT. es danawesi, romelic gacvlis
Sesaxeb TavSia moTavsebuli, avstriis samoqalaqo kodeqsis
1064-e paragrafis gavliT moqmedebs aseve nasyidobis samar-
TalSi.

avstriis zogadi samoqalaqo


kodeqsi
§ 1049. nivTis yvela sxva gauareseba
romelic drois am monakveTSi
SemTxveviTobis wyalobiT xdeba,
iseve rogorc yvela gadasaxadi
awveba mis mflobels. …
§ 1050. nivTis mflobels ekuTvnis
gacvlili nivTidan miRebuli
sargebeli gadacemis daTqmul
momentamde. gadacemis momentidan
es sargebeli, nayofTan erTad
ekuTvnis nivTis mimRebs,
damoukideblad imisa, Cabarda Tu
ara mas nivTi.
§ 1051. Tu nivTis gadacemisaTvis
vada ar aris daTqmuli, da
arc erTi mxare ar moqmedebs
gaufrTxileblad; maSin
zemoT moyvanili danawesebi
SemTxveviTi ganadgurebis risksa
da sargebelTan dakavSirebiT (§
1048-1050) moqmedebs gadacemis
momentidan; Tu mxareebs sxva rameze
ar SeTanxmebulan.

781 Wendehorst, FS Koziol (2010), 454; saldos Teoriis mowinaaRmdegeni kanonmdeb-


lis am gadawyvetilebas Semdegi koreqciis gareSe iReben. magaliTad, kerSneri
(JBl 1988, 631) iqidan gamomdinare, rom avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsi ar
icnobs specialur normas aranamdvili xelSekrulebis safuZvelze gacvlili
SesrulebebisaTvis, rom faqtobrivis sinalagma avstriul samarTalSi (ker-
Sneris mixedviT aseve germanul samarTalSic) dausabuTebel mtkicebulebas
warmoadgens; Bydlinski, System, 290; Bydlinski in Klang, ABGB IV/2, 516 dapirispire-
buli kondiqciebis urTierTdamoukideblobidan gamomdinare saubrobs imis
Sesaxeb, rom avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 877-e paragrafidan erT-
droulad Sesrulebis principi gamoiyvaneba; amave mosazrebas iziarebs Eh-
renzweig, System II/12, 222 (citirebulia:Wendehorst, FS Koziol (2010), 455 Anm. 128);
Wilburg in Klang, ABGB VI, 485; Rummel in Rummel, ABGB II3, Vor. 1431 Rn. 24.

233
am danawesis Taanxmad (Tu mxareebs raime gansxvavebuli ar
SeuTanxmebiaT) riskis gaasvlisa da sargeblis SenarCunebi-
saTvis gadamwyvetia nivTis gadacemis realuri momenti782.
ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevisas, rodesac es ukuqceva
asimetriuli ar aris, anu SesrulebaTagan arc erTi ar gana-
dgurebula, es danawesi aranair problemas ar warmoSobs. am
danawesis sapirispirod sakamaToa, ormxrivi garigebis ara-
namdvilobisas an misi ukuqceviTi ZaliT gauqmebisas (Tumca
aseve misi gauqmebisas gasvlis meSveobiT), Tu ramdenad Sei-
Zleba ataros es SemTxveviTi ganadgurebis riski usafuZ-
vlod SemZenma783. avstriis umaRlesi sasamarTlos Tavda-
pirveli mosazrebis784 Tanaxmad, riskis gadanawilebisaTvis
gadamwyveti unda iyos nivTze sakuTreba, casum sentit dominus.
es Seesatyviseba zogad wess, rom nivTis mesakuTres unda dae-
kisros misi dakargvis riski, rac, rogorc Cans, ucvlelad
unda iqnes daculi aranamdvili ormxrivi xelSekrulebisas.
avstriul samarTalSic, iseve rogorc SveicarulSi, ar-
sebobs mcdeloba saldos Teoriis usafuZvlo gamdidrebis
samarTalSi integrirebisa da alternatiuli gadawyvetis
moZebnisa im miuRebeli Sedegebis koreqciisaTvis, sadamdec
SeiZleba migviyvanos principma casum sentit dominus kondiqciu-
ri ukuqcevisas. es gadawyveta, romlis mixedviTac aranamd-
vili da namdvili xelSekrulebebis SemTxvevaSi riski gansx-
vavebulad unda ganawildes, avstriaSi ufro met opozicias
awydeba, vidre SveicariaSi. sawinaaRmdego mosazrebis Tanax-
mad riski yovelTvis SemZenze unda gadavides785. magaliTad,
avstriis federaluri sasamarTlo Tavis mogvianebiT miRe-
bul ramdenime gadawyvetilebebSi786 SesaZleblad miiCnevs ni-
vTis SemTxveviTi ganadgurebis riskis SemZenisaTvis gadakis-
rebas. es diskusia, Tu rogor unda aisaxos riskis ganawilebis
es wesebi CaSlil ormxriv xelSekrulebaze da masTan dakavSi-
rebuli argumentebi da kontrargumentebi oTxmocian wleb-
Si yvelaze ufro metad harerisa da kerSneris diskusiisas
gamoikveTa.
hareris mixedviT, riskis gadasvlis gadamwyvet moments
782 Apathy in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1051 Rn. 1.
783 Apathy in Koziol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1051 Rn. 4. calsaxaa, rom rode-
sac mimRebma braleulad gaanadgura nivTi, an amiT danaxarjebi dazoga, maSin
riski maszea (Sdr. magaliTad, OGH JBl 1984, 200).
784 OGH JBl 1914, 185; Tavis erT-erT gviandel gadawyvetilebaSi avstriis
federaluri sasamarTlo am principis mniSvnelovnad Serbilebas Seecada
(OGH JBl 1984, 200).
785 Sdr. qvemoT moyvanili diskusia.
786 OGH, JBl 1984, 200.

234
aseve aranamdvili xelSekrulebis SemTxvevaSi, avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 1051-e paragrafis analogiiT
gamoyenebisas warmoadgens nivTis gadacema787. hareri am mo-
sazrebas asabuTebs germanul samarTalSi788 ukve xazgasmuli
kavSiriT nivTis flobasa da misi SemTxveviTi ganadgurebis
riskis tarebas Soris, xolo subieqtur doneze ki „mopove-
bis faqtobrivi nebiT“, romelic nivTis mimRebs aqvs, rogorc
aranamdvili, aseve namdvili xelSekrulebisas da SesaZle-
blobas iZleva SemTxveviTi ganadgurebis riskis nivTis mimRe-
bisaTvis dakisrebisa789. riskis tarebisaTvis gadamwyvetia ara
mesakuTris met-naklebad SemTxveviTi „formaluri“ statusi,
aramed nivTis realuri floba. swored amis gamo sargebeli
mas eniWeba, vinc nivTs flobs790.
kerSneri Seecada hareris mosazrebebis nabij-nabij ga-
qarwylebas, Tumca misi kritika yovel calkeul punqtSi da-
majerebeli ar aris. casum sentit dominus-principis SenarCu-
nebisaTvis usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi paraleli
sxva tipis xelSekrulebebTan, rogorc aris sesxi, mibareba,
qiravnoba, ijara, saerTod arasworia. es xelSekrulebebi
arasrulad sinalagmaturia da maTze miTiTebiT namdvili
sinalagmaturi xelSekrulebisaTvis raime wesis SemuSaveba
SeuZlebelia. aseve arc gamqiravebeli da arc meijare ar kis-
rulobs sakuTrebis gadacemas, ris gamoc srulebiT gamarT-
lebulia, rom SemTxveviTi ganadgurebis riski mesakuTrem
ataros, radgan nivTis gadacema sakuTrebis miniWebas ar isa-
xavs miznad da SemZens Sesabamisad ar unda am riskis sakuTar
Tavze aReba791. saboloo jamSi es moyvanili magaliTi swored
rom sapirispiros amtkicebs – ijarisa da qiravnobis aranamd-
vilobisas Zalauneburad mainc moqmedebs riskis ganawilebis
saxelSekrulebo wesi – damqiravebeli SemTxveviTi ganadgu-
787 Harrer, JBl 1983, 240.
788 Leser, Der Rücktritt vom Vertrag, 193; v. Caemmerer, FS Larenz (1973), 631; Sdr.
avstriul samarTalTan dakavSirebiT damatebiT Bydlinski in Klang IV/2, 496 da
Semdegi gverdi.
789 Harrer, JB11983, 244: `nasyidobis neba saxezea. gadacemasTan erTad SemTx-
veviTi ganadgurebis riski avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1051-e para-
grafis analogiiT gamoyenebiT SemZenze unda gadavides~.
790 Harrer, JB11983, 249; am mosazrebas aviTarebs ukve Honsell, MDR 1970, 718,
romlis mixedviTac riskis tarebis sakiTxi ar SeiZleba cnebobriv konstruq-
ciaze iyos damokidebuli.
791 amitomac ambobs hareri (JBl 1983, 242) srulebiT samarTlianad, rom (SeZe-
nis nebis, rogorc riskis gadasvlis kriteriumis gaTvaliswinebiT) nivTis
damqiravebels srulebiTac ar surs SemTxveviTi ganadgurebis riskis saku-
Tar Tavze aReba.

235
rebis risks ar atarebda namdvili qiravnobisas da mas ar ata-
rebs arc aranamdvilisas. sakiTxavia, imis gamo, rom nasyidoba
aranamdvili aRmoCnda, gamarTlebulia Tu ara uari vTqvaT
riskis tarebis nasyidobismier wesze792. am SekiTxvas uaryo-
fiTi pasuxi unda gaeces.
rogorc avstriaSi793, ise germaniaSi794 aRiarebuli argumen-
ti, rom nivTis faqtobriv mflobels ukeT SeuZlia misi gana-
dgurebis riskisagan dacva, arc ise advili gasaqarwylebelia,
rogorc amas kerSneri795 cdiloba. marTalia, nivTis SemTxve-
viTi ganadgurebis Tavidan acileba an srulebiT SeuZlebe-
lia, an nebismier SemTxvevaSi windaxedulobis Cveulebrivi
zomebis gamoyenebiT SeuZlebelia796, Tumca am riskis dakis-
reba niSnavs, rom mimRebi pasuxs agebs bralisagan damouki-
deblad, magram amavdroulad ar niSnavs, rom es ganadgure-
ba ar SeiZleba iyos gamowveuli mimRebis sxva, arabraleuli
qceviT. magaliTad, Tu SemZeni nivTs Tavisi miznebisaTvis
iyenebs, maSin aqidan nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski
gacilebiT ufro didia, vidre im SemTxvevaSi, nivTs saerTod
rom ar daakaros TiTi. Tu SemZeni mis sakuTrebad miCneuli
velosipediT yovel dRe dadis samsaxurSi, maSin riski imisa,
rom erT mSvenier dResac am velosipeds Semxvedri manqana
imsxverplebs gacilebiT maRalia, vidre misi garaJSi daye-
nebis SemTxvevaSi797. amis gamo uaxles literaturaSi798 uar-
yofen absoluturi SemTxeviTobisa da mxolod mesame piris
pasuxismgeblobis kategoriis gamokveTis SeuZleblobas, ra-
792 msgavsad ayalibebs sakiTxs Harrer, JBl 1983, 239.
793 Bydlinski in Klang, ABGB IV/2, 496 da Semdegi gverdi, pirobadebuli sakuTre-
bis uflebiT mopovebul nivTebTan dakavSirebiT; Harrer, JBl 1983, 239.
794 Leser, Der Rücktritt vom Vertrag, 193, nivTi srulad eqceva SemZenis Zalau-
flebis sferoSi da am zemoqmedebis konkretuli Sedegebi garegani damkvir-
veblisaTvis gamouTvladia, ris gamoc arsebobs am uflebis borotad gamoy-
enebis gazrdili safrTxe.
795 Kerschner, JBl 1988, 548.
796 Kerschner, JBl 1988, 548 damatebiTi literaturis miTiTebiT; Sdr. aseve
P. Huber, Wegfall der Bereicherung, 213; Wendehorst (FS Koziol (2010), 454) miiCnevs,
SemTxveviTobis cnebis arasakmaris gamokveTas, rogorc erT-erT sust wer-
tils riskis tarebis sakiTxis ganxilvisas.
797 amdenad es Seesatyviseba flumes `qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyve­
tis~-princips (Sdr. magaliTad, FS Niedermeyer, 165 da Semdegi gverdi; an NJW
1970, 1165 da Semdegi gverdi), amis sawinaaRmdegod Beuthien/Weber, Ungerecht-
fertigte Bereicherung und Aufwendungsersatz, 19, romlis mixedviTac `tipiuri sa-
frTxisaTvis~ nivTis SemZenma pasuxi ar unda agos.
798 Wendehorst, FS Koziol (2010), 458.

236
dgan maTi gamoricxvac SesaZlebelia nivTis dazRvevis SemTx-
vevaSi.
SemTxveviTi ganadgurebis riskis dakisreba erT-erTi mxa-
risaTvis warmoadgens interesTa awon-dawonvis safuZvel-
ze miRebul gadawyvetilebas, magram Tu ori altenatividan
unda avirCioT, davakisroT es riski pirs, romelsac nivTze
zemoqmedebis aranairi saSualeba ar gaaCnia, an im pirs, romli-
saTvisac es zemoqmedeba praqtikulad aris SesaZlebeli, es
ukanaskneli varianti gveCveneba ufro gamarTlebulad. mar-
Talia, SemTxveviTi ganadgureba niSnavs imas, rom pirs aranai-
ri gaufrTxilebeli moqmedeba ar Seeracxeba bralad; Tumca
es ar uaryofs im faqts, rom TiTqmis yovelTvis am riskis rea-
lizeba SemZenis konkretuli qmedebiT iqneba ganpirobebuli,
maSin rodesac nivTis gadamcemi moklebulia realuri zemoq-
medebis yovelgvar SesaZleblobas799.
mniSvnelovani elementi, rasac hareri myidvelisaTvis ara-
namdvili nasyidobisasac riskis dakisrebis gasamarTleblad
iyenebs, aris e. w. “SeZenis faqtobrivi neba”. Tu kanonmdebe-
li Tavad anawilebs am risks imis mixedviT, rom SemZens niv-
Tis yidva surs, es aseve gadamwyveti unda iyos aranamdvili
nasyidobis SemTxvevaSic800: „Cven marTebulad migvaCnia, rom
gasvlis uflebis mqone myidvelma ataros nivTis SemTxveviTi
ganadgurebis riski. maSinac ki, rodesac nasyidoba aranamdvi-
lia fasTan dakavSirebuli disensusis gamo, nivTis SemTxve-
viTi ganadgurebis riski nivTis gadacemasTan erTad SemZenze
gadadis, radgan saxeze gvaqvs nivTis yidvis neba801.“
amis sawinaaRmdegod moyvanili argumenti, rom myidvels
riskis kisreba mxolod namdvili nasyidobisas surs802, an is
799 Sdr. Semdegi argumenti harerTan (JBl 1983, 239), romlis mixedviTac SemZe-
nis nebazea damokidebuli daazRvevs Tu ara nivTs, amis sawinaaRmdegod Schli-
cher, JBl 1964, 402 da Semdgomi gverdi.
800 msgavs azrzea Bydlinski (Arbeitsrechtskodifikation und allgemeines Zivilrecht, gv.
114 da Semdgomi gverdi). marTalia, es mosazreba gamoTqmulia aranamdvil
SromiT xelSekrulebasTan dakavSirebiT, romlis aranamdvilobisda mi-
uxedavad mainc dgeba samarTlebrivi Sedegebi; magaliTad, gadamwyvetia
xelSekrulebiT SeTanxmebuli sazRauri; es mosazreba sakmaod uaxlovdeba
lezeriseul dasabuTebas saldos Teoriisa (Sdr.159-e gverdze), romelic
faqtobriv sinalagmas emyareba.
801 Harrer, JBl 1983, 242.
802 Rengier, AcP 177 (1977), 440 da Semdegi gverdebi; Beuthien/Weber, Ungerechtfer-
tigte Bereicherung und Aufwendungsersatz, 19; magaliTad, diselhorsti (Natur der
Sache, 58) flumes qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyvetilebis sawinaaRm-
degod uTiTebs imaze, rom mas aklia samarTlebrivi mboWavoba; Sdr. kon-

237
argumenti, rom riskis gadasvla mxolod maSin aris SesaZle-
beli, rodesac nivTi realurad myidvelis qonebas ganeku-
Tvneba803, aradamajerebelia. meore argumentis sawinaaRmde-
god metyvelebs is, rom mas aranairi xelmosaWidi ar gaaCnia
riskis gadasvlasTan dakavSirebul kanonismier danawesebSi.
arc pirveli argumentia Zalze damajerebeli, rodesac is
riskis gadasvlas myidvelis subieqtur poziciaze damokide-
bulad miiCnevs, kerZod im faqtze, rom mas mxolod namdvili
xelSekrulebisas surs am riskis gadasvla. riskis realurad
gadasvlis winapirobas ar warmoadgens mxareTa mier misi gac-
nobiereba. winapirobad SeiZleba CaiTvalos mxolod faqto-
brivi gadacemis gacnobiereba (e. w. mflobelobis neba, ro-
melic aris ara garigebismieri aramed mxolod faqtobrivi
xasiaTis mqone neba) am nivTis faqtobriv miRebasTan erTad.
riskis gadasvla warmoadgens amisagan damoukidebel samarT-
lebriv Sedegs, romelic kanonmdeblis gadawyvetilebis sa-
fuZvelze dgeba faqtobrivi gadacemisas, mxareTa nebisagan
damoukideblad.
kerSneri Tavis kritikas Semdegnairad ajamebs: „kanonm-
debelma avstriis zogad samoqalaqo kodeqsSi […] motyue-
bas, muqarasa da Secdomas erTgvari samarTlebrivi Sedegebi
mianiWa, samive SemTxvevaSi SesaZlebelia ukuqceviTi ZaliT
Secilebis gamoyeneba. miuxedavad am samarTlebrivi Sedegi-
sa, zogi Secilebis safuZvlis SemTxvevaSi nawilobriv isev
xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli Sedegis gamowveva, ara-
namdvilobis safuZvlebis ugulvebelyofas niSnavs804.“ amis
sawinaaRmdegod ki SegviZlia fon kemereris805 mier gamoTq-
mul argumentze mivuTiToT, rom garigebis aranamdvilobis-
da miuxedavad Tvals ver davxuWavT im garemoebaze, rom is
faqtobrivad mainc Sesrulda. Sesabamisad sakiTxavia ara is,
Tu rogor unda gavaqroT xelSekrulebis yovelgvari kvali
(risi gakeTebac SeuZlebelia806), aramed is, Tu rogor unda
trargumentebi isev Flume, NJW 1970, 1163; xolo kontr-kontrargumentebi
Diesselhorst, JZ 1970, 418 da Semdegi gverdi (Anm. zu BGH Urt. v. 8. 1. 1970 – VII ZR
130/68).
803 Beuthien/Weber, Ungerechtfertigte Bereicherung und Aufwendungsersatz, 19.
804 Kerschner, JBl 1988, 549; am arguments is manamdec aviTarebs, miiCnevs ra, rom
myidvels mxolod namdvili nasyidobisas surs riskis tareba.
805 Sdr. zeviT 159-e da Semdegi gverdi.
806 magaliTad, flumes (Allgemeiner Teil des bürgerlichen Rechts II4, 547 da Semdegi
gverdi) mixedviT garigebis aranamdviloba niSnavs mxolod imas, rom garige-

238
ukuvaqcioT aranamdvili xelSekrulebis farglebSi gac-
vlili Sesrulebebi imgvarad, rom xelSekrulebis arc erTi
mxare ar darCes gaumarTleblad dazaralebuli an privile-
girebuli imasTan SedarebiT, vidre iqneboda xelSekrulebis
saerTod ardadebis SemTxvevaSi. usafuZvlo gamdidrebis sa-
marTali cdilobs samoqalaqo brunvaSi daSvebuli samarT-
lebrivi moqmedebebi da samoqalaqo brunvis interesebSi
daSvebuli qonebis usafuZvlo moZraoba SeZlebisdagvarad
daubrunos status quo ante-mdgomareobas, Tumca mas ar ZaluZs
srulebiT gaaqros isini am samyarodan ise, rom Semsrulebeli
yovelgvari riskisagan gaTavisufldes807. am zemoT aRwerili
damxmare konstruqciis mizans SemsrulebelisaTvis riskis
asatani moculobiT dakisreba warmoadgens.
mocemul konteqstSi didad damajereblad ar JRers argu-
menti, Tu ratom unda CavayenoT savaraudo dasaCuqrebuli
savaraudo myidvelTan SedarebiT ukeTes mdgomareobaSi, ro-
desac orive erTnairad epyroba nivTs808. upirveles yovlisa
dasaCuqrebuli ukve TavisTavad aris ufro ukeTes mdgoma-
reobaSi vidre myidveli, garigebis Sinaarsidan gamomdinare809.
garda amisa, es SekiTxva SegviZlia SevabrunoT da vikiTxoT,
Tu ratom unda iyos aranamdvili xelSekrulebisas myidve-
li ukeTes mdgomareobaSi, vidre namdvili xelSekrulebisas,
rodesac nivTi masTan nadgurdeba. amisagan damoukideblad,
unda arsebobdes raime gansxvaveba calmxriv da ormxriv faq-
tobrivad Sesrulebul xelSekrulebebs Soris, rogorc misi
Sesrulebisas, aseve misi ukuqcevisas. maTi aranamdvilobis
gamowvevac ki sxvadasxvagvarad aris SesaZlebeli – myidvels
xelT aqvs gacilebiT ufro mravalferovani instrumentebi
bismieri danawesebi ar moqmedeben ise, rogorc es Cafiqrebuli iyo garigebis
Sinaarsis mixedviT, Tumca es arc erT SemTxvevaSi ar niSnavs, rom garigeba
saerTod ar arsebobs (Sdr. amasTan dakavSirebiT damatebiT gv. 566 sq. 24).
807 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 4 I 2.
808 Kerschner, JBl 1988, 549: `mxolod im garemoebas, rom `dasaCuqrebuls~ sa-
pirispiro Sesruleba ar gauRia, ar ZaluZs gansxvavebis axsna. dasaCuqre-
buls, Cveulebriv, amis sapirispirod, yovelTvis ufro naklebad miviCnevT
xolme dacvis Rirsad. hareri aq Tavadve Sedis CixSi.~
809 amis gamo samarTlianad ambobs venderhorsti (FS Koziol (2010), 443): `vinc
calmxrivad asrulebs, man icis, rom is amiT raRacas gascems da amis gakeTeba
usafuZvlod, an myari safuZvlis gareSe zogadad sarisko saqmea. amitomac
kreditori unda dasjerdes imas, rasac mas Sesrulebis kondiqciis danawe-
sebi aniWeben movalis interesebis gaTvaliswinebiT – yvela danarCenisaTvis
is unda Seecados zianis anazRaurebis moTxovnebis gamoyenebas an ubralod
Seeguos am samarTlebriv mdgomareobas.~

239
garigebis aranamdvilad cnobisaTvis da aqvs aseve meti inte-
resi am aranamdvilobasTan dakavSirebiT. orive unda SeizRu-
dos garkveul SemTxvevebSi. mas SeuZlia xelSekruleba gaa-
qros Secdomis motiviT Secilebis safuZvelze, raTa xsnili
hqondes gza sakuTari sapirispiro Sesrulebis ukumoTxovni-
saTvis maSin, rodesac dasaCuqrebuls amasTan dakavSirebiT,
gasagebi motivebis gamo, Cveulebriv, aranairi interesi ar
aqvs. myidvels es SesaZlebloba unda SeezRudos im SemTxve-
vebSi, rodesac nivTi masTan SemTxveviT ganadgurda. Tu is
amas yvelafrisda miuxedavad mainc akeTebs, Tanac gacnobie-
rebulad, im mizniT, rom daibrunos nasyidobis fasi da sana-
cvlod araferi daabrunos, es misi ormagi privilegireba iq-
neboda, romlis koreqciis saSualebasac principi venire contra
factum proprium yovelTvis ar iZleva. germanuli samarTali am
SemTxvevebSi gamarTlebul Sedegamde midis saldos Teoriis
meSveobiT. Sveicarul samarTalSi diskusiis sagania, saerTo-
dac xom ar unda moxdes Sveicariis samoqalaqo kodeqsis 25-e
muxlis 1-li nawilis SezRudva im SemTxvevaSi, rodesac Semc-
dari mxare miRebul Sesrulebas ukan veRar abrunebs810.
rac Seexeba motyuebis gamo Secilebas, aq diskusiis sagania
myidvelis mxridan Secilebis uflebamosilebis SezRudva,
radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi myidvels SeeZleboda gari-
gebis ukuqceviTi ZaliT gaqarwyleba da Semdeg ki nasyido-
bis fasis ukan moTxovna, miuxedavad imisa, rom TviTon veRar
daabrunebda miRebul sagans da amasTan dakavSirebiT ganm-
didrebaze miuTiTebda. germaniaSi ganmdidrebaze miTiTeba
(gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili) gamoricxulia, rogorc
ki motyuebuli myidveli Seityobs misi Secilebis uflebis
faqtobrivi winapirobebis Sesaxeb (gsk-is 819-es 1-li, 818-es
me-4 nawili, 292-e da 989-e paragrafebi)811, Tumca es principe-
bi didad ver dagvexmareba im SemTxvevaSi, rodesac myidveli
mxolod nivTis ganadgurebis Semdeg gebulobs misi ufleba-
mosilebis Sesaxeb an nivTi SemTxveviTobis wyalobiT nadgur-
deba myidvelTan, radgan SemTxveviTi ganadgurebis riski am
SemTxvevaSi isev gamyidvels awevs812. amgvarad, es Seesatyvi-
seba avstriis umaRlesi sasamarTlos mier Tavis droze ga-
moTqmul mosazrebas, rom rodesac myidvels nivTis ukan da-
810 Schwenzer, Obligationenrecht AT, Rn. 58.20.
811 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 807.
812 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), ibidem.

240
bruneba aRar SeuZlia, mas unda waerTvas rogorc gasvlis,
aseve Secilebis uflebac813, rasac sasamarTlo dRes ukve
aRar iziarebs814.
hareri815, miuxedavad imisa, rom uaryofs casum sentit domi-
nus-principis generalur moqmedebas da aRiarebs SemTxvevi-
Ti ganadgurebis riskis gadasvlas SemZenze misi faqtobrivi
mopovebis nebis safuZvelze, mainc uSvebs gamonakliss am we-
sidan: es wesi ar moqmedebs, rodesac SemZens ar aqvs am nebis
qonis unari. es SemTxveva gvaqvs, magaliTad, mimRebis qmeduu-
narobis dros, rodesac mas ar ZaluZs hqondes samarTlebri-
vad mniSvnelovani neba. igive wesi moqmedebs im SemTxvevebSic,
rodesac myidveli iZulebis an muqaris gamo debs garigebas.
gamonakliss warmoadgens Secdoma an motyueba, radgan am
dros nebis nakli „yidvis nebas“, rac aris kidec gadamwyveti,
ar exeba816. amis sapirispirod kerSners817 surs mxolod im Sem-
TxvevaSi gadavides casum sentit-principis sazRvrebs da dauS-
vas Rirebulebis anazRaureba, rodesac nivTis gamoyeneba-ga-
nadgurebis gamo mimRebma dazoga danaxarjebi818. calsaxaa,
rom Rirebulebis anazRaurebis valdebuleba unda gaqarwyl-
des, rodesac nivTis ganadgureba misi naklovanebiT iyo ga-
mowveuli819, Tumca ramdenad SeiZleba es SemTxvevac casus-is
cnebis qveS gaerTiandes, kiTxvis niSnis qveS dgas.

813 OGH 3 Ob 280/59; OGH 1 Ob 31/75: gasvla gamoricxulia, Tu myidveli


braleuli moqmedebiT SeuZlebels xdis nivTis dabrunebas, Tumca SemkveTis
mier bralis gareSe gamowveuli SeuZlebloba Tavdapirveli mdgomareobis
aRdgenisa gasvlas ar gamoricxavs; 4 Ob 506/72 = EvBl 1972/185, myidvels, rome-
lic nasyidobis gauqmebas iTxovs, ar aqvs ufleba gaagrZelos nivTiT sarge-
bloba; Wendehorst, FS Koziol (2010), 455.
814 OGH 6 Ob 100/75 = SZ 48/103, motyuebuli myidveli, romelic Seityobs saku-
Tari gasvlis uflebamosilebis Sesaxeb, kargavs nivTiT sargeblobis gagr-
Zelebis SemTxvevaSi gasvlis uflebas; OGH 1 Ob 31/75 = JBl 1976, 98 – mxolod
uflebamosili piris mier naklovani nivTis braleulad gamowveulma Rire-
bulebis Semcirebam SeiZleba gamoricxos gasvla, amis sapirispirod naklo-
vani nivTiT sargeblobis gagrZeleba ar niSnavs konkludentur uars nakli-
dan warmoSobili moTxovnebis gamoyenebasTan dakavSirebiT.
815 Harrer, JBl 1983, 242.
816 Harrer, JBl 1983, 244.
817 Kerschner, JBl 1988, 629 da Semdegi gverdi.
818 Sdr. amis sapirispirod Honsell, JBl 1989, 213 sq. 59, romlic mas naklad uT-
vlis danaxarjebis cnebis mcdar aRqmas. danazogebis cnebiT usafuZvlod
miRebuli nivTis ganadgureba moculi ar aris.
819 Harrer, JBl 1983, 247.

241
9. casum sentit dominus-principis gamoyenebis
dauSvebloba ormxrivi xelSekrulebis
ukuqcevisas
SemTxveviTi ganadgurebis riskis gadanawilebis wesebi
ufro metia, vidre namdvili xelSekrulebis farglebSi ris-
kis gadanawilebis principebi, gansakuTrebiT maSin, rodesac
is realur gadacemaze, rogorc nivTze faqtobrivi batono-
bis mopovebaze da ara xelSekrulebis dadebazea damokide-
buli. gadacema sakuTar TavSi aerTianebs ufro mets, vidre
mxolod samarTlebriv cezuras, romelic riskis gadasvli-
saTvis, marTalia, aucilebelia, Tumca saboloo jamSi am ce-
zurad nebismier sxva momentic SeiZleba CagveTvala. is, rac
faqtobrivad gadaiceba, kerZod nivTze batonoba, SeuZlebe-
lia mxolod irealur iuridiul samyaroSi samarTlebrivi
faqtebis gaqarwylebis meSveobiT vaqcioT ararsebulad. ma-
Sinac ki, rodesac xelSekruleba Tavidanve aranamdvili iyo,
an ex tunc-moqmedebiT gaqarwylda, gadacema mainc ZalaSi rCe-
ba. is warmoadgens faqts, romelic an moxda, an ar momxdara,
magram SeuZlebelia misi retrospeqtiulad arSemdgarad miC-
neva, rodesac is erTxel ukve moxda. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
imisda mixedviT scnobs Tu ara myidveli garigebas sacilod,
kerZo nebas mivaniWebdiT Zalauflebas, arsebulad eqcia is,
ris arsebobasac samarTali uaryofs da piriqiT. es ki koin-
gis mixedviT dauSvebelia820.
sxva sityvebiT rom vTqvaT: casum sentit dominus-principis
amosavali wertilia, rom nivTis mflobelma ataros misi Sem-
TxveviTi ganadgurebis riski. riskis sxva pirze gadasvlisa-
Tvis aucilebeli namdvili nasyidoba da nivTis gadacema. Tu
xelSekruleba sacilo SeiZleba gaxdes, maSin Semcilebels
SeuZlia xelSekrulebis namdviloba ex tunc moqmedebiT gaa-
qarwylos, Tumca gadacema, rogorc faqti isev ZalaSi rCeba.
am uflebis gamoyenebis SemTxvevaSi nivTi, amisda miuxedavad,
mainc masTan rCeba. Tu garigebis gauqmebasTan erTad nivTis
SemTxveviTi ganadgurebis risks isev mesakuTres gadmova-
kisrebdiT, imave Sedegs miviRebdiT, rogorc im SemTxvevaSi
nasyidobis dadeba da nivTis gadacema saerTod rom ar momx-
dariyo. amiT myidvelis mier gacxadebul Secilebis nasyido-
basTan erTad, aseve realuri faqtis – gadacemis – gaqrobis
Zalas mivaniWebdiT. es arc Secilebis normebiT aris moculi
820 Staudinger/Coing11 (1957), § 141 Rn. 2 (citirebulia: Harrer, JBl 1983, 242 sq. 36).

242
da arc zogadi principebidan gamomdinareobs821. gadacemis
faqti SesaZlebelia mxolod sapirispiro faqtobrivi moqme-
debiT – gadmocemiT – gavaqarwyloT, xolo manamde ki riski
SemZenma unda ataros. amgvarad, ar arsebobs damajerebeli
safuZveli, faqtobrivi gadacemis mniSvnelobis gansxvavebu-
lad Sefasebisa sakuTrebis kauzaluri da abstraqtuli gada-
cemis wesisda mixedviT sxvadasxva marTlwesrigebSi, rogorc
amas Sveicarul samarTalSi akeTeben822.
mesakuTris mxolod formaluri statusi ar SeiZleba ga-
damwyveti iyos SemTxveviTi ganadgurebis riskis tarebi-
saTvis823. mesakuTreoba ar aris raime ganyenebuli samarT-
lebrivi statusi, aramed warmoadgens misgan warmomdgari
calkeuli uflebamosilebebis jams. magaliTad, avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 362-e paragrafis Seicavs naza-
vs mesakuTris negatiuri (msgavsad gsk-is 903-e paragrafisa)
da pozitiuri uflebamosilebebisa824. pozitiur uflebamo-
silebebs ganekuTvneba nivTis sakuTari neba-survilisame-
br gankargvis ufleba, misi flobisa da am mflobelobis sx-
visaTvis gadacemis ufleba, nivTi gamoyenebis, gardaqmnis
(ganadgurebisac ki) da gankargvis ufleba. Tu mesakuTres
faqtobrivad erTmeva am uflebebis umetesi nawilis ganxor-
cielebis SesaZlebloba, usamarTloa mas damatebiT nivTis
SemTxveviTi ganadgurebis riski davakisroT.
hareris argumenti, romelic mas gamohyavs sargeblisa da
riskis simetriidan, srulebiT gamarTlebulia da dafiqsi-
rebulic aris avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1051-e
paragrafSi – zemoTxsenebuli danawesebi riskebTan da sar-
gebelTan dakavSirebiT (....) unda gamoviyenoT uSualod ris-
kis gadasvlis momentze, 825 rodesac avstriis umaRlesi sasa-
marTlo Tavis zemoT moyvanil gadawyvetilebaSi ambobs, rom

821 aranamdvilobasa da nivTis ganadgurebas Soris kavSiris ararsebobisaT-


vis Sdr. Honsell, NJW 1973, 351.
822 Schulin in Honsell/Vogt/Wiegand, Art. 64 OR Rn. 14.
823 Tumca am azrzea Kerschner, JBl 1988, 549.
824 H. P. Westermann in Westermann, Sachenrecht, I6, § 28 I 2.
825 igive mosazreba udevs safuZvlad SveicariaSi valdebulebiTi samarT-
lis 185-e paragrafs: 1. Tu gansakuTrebuli urTierTobidan da SeTanxmebidan
sxva ram ar gamomdinareobs, nivTis sargebeli da riski xelSekrulebis dade-
basTan erTad SemZenze gadadis. imdenad, ramdenadac individualuri niSniT
gansazRvruli nivTis nasyidobisas riskis gadasvlisaTvis uars amboben mis
faqtobriv gadacemaze, riskis gadasvlas miyveba aseve sargebeli.

243
„ormxrivi eqvivalenturi Sesrulebebis SemTxvevaSi […...] unda
davjerdeT gadawyvetas, romlis mixedviTac xelSekrulebis
orive mxare inarCunebs nivTidan miRebul nayofs, rac mar-
tivi da mxareTa interesebis Sesatyvisi“ Cans826, es mosazreba
SegviZlia ganvavrcoT imdenad, rom sargebelsa da riskebs
Soris simetria ufro martiv da gamarTlebul kriteriums
warmoadgens riskebis gadanawilebisaTvis, vidre mesakuTris
statusi. germanul samarTalSi kanarisi827 svams kiTxvas, xom
ar unda iyos „sargeblisa da misi Sesatyvisi riskis erTia-
noba“ gadamwyveti riskis gadanawilebisaTvis – Tu myidvels
nasyidobis aranamdvilobis gamo ar rCeba nivTidan miRebuli
sargebeli (gsk-is 818-e paragrafis 1-li nawilis mixedviT is
valdebulia daabrunos es sargebeli), maSin gamarTlebulia,
rom am danaklisis sakompensaciod, nivTis SemTxveviTi ganad-
gurebis riski isev gamyidvels gadavakisroT. ukudaskvniT es
ki niSnavs imas, rom Tu kanonmdeblis gadawvetilebiT kondiq-
ciismieri ukuqcevisasac mimRebi ar abrunebs sargebels, man-
ve unda itvirTos SemTxveviTi ganadgurebis riski. amasTan
aranair rols ar TamaSobs, rom germaniaSi mesakuTre valde-
bulia aanazRauros sargebeli, xolo avstriaSi ki araufle-
bamosil mflobelsac ki aqvs misi datovebis ufleba, radgan
orive SemTxvevaSi gadamwyvetia ara formaluri statusi,
aramed Sesabamisoba qonebriv danaklissa da upiratesobas
Soris828.
Tu yvela zemoxsenebul SemTxvevaSi rogorc sasamarTlo
praqtika, ise iuridiuli literatura sargebelsa da nayofs
mas utovebs, visac hqonda maTi miRebis SesaZlebloba, ratom
aris aucilebeli SemTxveviTi ganadgurebis riskis gansxva-
vebulad gansazRvra da umniSvnelo, Tu vis SeuZlia nivTze
faqtobrivi batonobidan gamomdinare „riskebis menejmenti“
da gadamwyvetia mxolod, Tu vin aris formaluri mesakuTre?
kerSneris 829 argumenti, rom am SemTxvevebSi nivTis SemTx-
veviTi ganadgurebis riskis myidvelze gadakisreba misi pasu-
xismgeblobis tolfasi iqneboda, ris winapirobasac warmoad-
gens „marTlsawinaaRmdego moqmedeba, anu xelSekrulebis

826 OGH 15.1.1987, 7 Ob 672/86.


827 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 3 b.
828 Sdr. magaliTisaTvis, Honsell, MDR 1970, 718, romlis mixedviTac riskis
gadasvlis sakiTxi ar SeiZleba cnebebis konstruqciaze iyos damokidebuli.
829 Kreschner, JBl 1988, 548.

244
darRveva“, srulad damajerebeli ar aris. rogorc lorenci
ajamebs kanarisisa830 da flumes831 diskusias, riskis gadanawi-
lebis sagania is, Tu vis ekuTvnis nasyidobis fasi832. arsebobs
e. w. aranamdvilobis neitraluri safuZvlebi (romelic arc
erT mxares ar Seeracxeba), rodesac nivTis ganadgureba auci-
leblobis ZaliT erT-erT mxares unda daawves kiserze, miu-
xedavda misi mxridan xelSekrulebis darRvevisa. am SemTxve-
vaSi riskis gadanawilebisaTvis saWiroa ufro gamarTlebuli
kriteriumi, vidre casum sentit dominus-principia.

10. „ori kondiqciis Teoria“ da „saldos Teoria“


avstriaSi
cota xnis win venderhorstma SemogvTavaza riskis gada-
nawilebisa da ormxrivad miRebuli sargeblis ukuqcevis gan-
saxvavebuli principi – e. w. statikis principi, romelic uSua-
lod gamomdinareobs avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
921-es me-2, 1447-e paragrafis me-3 winadadebidan833 – aravis
aqvs ufleba sxvis xarjze gamdidrdes (ut nemo cum alterius de-
trimento fiat locupletior). Tu SeuZlebelia erT-erTi Sesrulebis
dabruneba mainc, maSin kondiqciis kreditors calsaxad ziani
adgeba – is kargavs ara mxolod nivTs, aramed aseve mis Rire-
bulebasac (an avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e,
329-e, an 1447-e paragrafis 1-li winadadebis Sesabamisad). am
mizeziT kondiqciis movalem unda aanazRauros nivTis obieq-
turi Rirebulebis farglebSi yvela is sargebeli, rac man
miiRo misi yovelgvari pasuxsimgeblobisagan gaTavisufle-
bisda gamo. es mosazreba saboloo jamSi daiyvaneba flumes
qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyvetilebamde: „gamyid-
velTan deponirebuli, an jerjerobiT saerTod gadasaxdeli
sapirispiro Sesruleba moqmedebs rogorc avtosatranspor-
to SemTxvevisagan dazRveva, romlis konkretuli sargebe-
li myidvelisaTvis Seesatyviseba gamyidvelisagan ukan mo-
saTxov, an dakavebul sapirispiro Sesrulebas. myidveli am
SemTxvevaSi – flumes sityvebiT rom vTqvaT – iRebs „qone-
brivi mniSvnelobis mqone“ gadawyvetilebas, miiRos avtoman-
830 Larenz/Canaris, Schuldrecht BT II/2, § 73 III 3 b.
831 Flume, AcP 194 (1994), 443 da Semdegi gverdi.
832 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
833 Wendehorst, FS Koziol (2010), 456 da Semdegi gverdebi.

245
qana nasyidobis fasis magivrad sakuTar qonebaSi da ataros
am barteridan gamomdinare Sedegebi.“ es gadawyveta ar moqme-
debs, rodesac qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyvetileba
movales ar Seeracxeba – magaliTad, Tu naklovani nivTi ase-
ve kreditorTanac ganadgurdeboda. amgvarad vendehorsti-
saTvis amosaval wertilad rCeba, iseve rogorc flumesa da
kanarisisaTvis germanul samarTalSi, aramodificirebuli
„ori kondiqciis Teoria“, romlis modificirebac xdeba maT
mier SemuSvebuli kriteriumebis safuZvelze. garda amisa, av-
tori cdilobs es ormxrivi xelSekrulebis usafuZvlo gam-
didrebismieri ukuqcevisaTvis SemuSavebuli gadawyveta gaa-
vrcelos vindikaciasa da mis damatebiT Sedegebze avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 326-e da Semdgomi paragrafebis
mixedviT, radgan am danawesebis umetesi nawili Tavad emyare-
ba Sesabamisi sargeblisa da danaklisis urTierTgaqviTvas834.
amgvarad, mTlianobaSi moqmedebs wesi, romlis mixedviTac
(nivTobrivi da) SemdegSi ganadgurebuli Sesrulebis keTil-
sindisierma mimRebma avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis
1431-es me-2 variantisa da 1447-e paragrafis me-3 nawilis (ana-
logiiT) gamoyenebisas darCenili sargebeli unda aanazRau-
ros obieqturi Rirebulebis farglebSi. amasTan ivaraudeba,
rom ganadgurebis Sedegad miRebuli Camnacvlebeli sikeTe
miRebulis obieqturi Rirebulebis tolfasi iyo. es gadawy-
veta, ra Tqma unda, plastiuria, mtkicebis tvirTis Sesabamisi
Setrialebis safuZvelze.
zogadi dogmaturi problema, romelic avstriaSi wamoi-
Wreba, ukavSirdeba im faqts, warmoadgens Tu ara Sesrulebis
kondiqcia Camnacvlebel moTxovnasa (Rechtsfortwirkungsans-
pruch) da dakarguli vindikaciis Camnacvlebels835. mocemul
SekiTxvaze pasuxs gadamwyveti mniSvneloba aqvs sakiTxis
garkvevisas, vindikaciis safuZvlad mdebare principi – casum
sentit dominus – aseve kondiqciazec unda gavrceldes Tu ara.
vilburgi836 Tavis adreul naSromebSi aviTarebs princips,
rom xelyofis kondiqciis SemTxvevaSi, rodesac gamdidrebu-
li nivTs moipovebs ara SesrulebiT, aramed misi pirdapiri

834 Wendehorst, FS Koziol (2010), 459.


835 Sdr. amasTan dakavSirebiT Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch
Abstraktion, 339 sq. 78 damatebiT literaturaze miTiTebiT.
836 Wilburg, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 28 da Semdgomi gver-
debi.

246
(Tu arapirdapiri) miTvisebiT, kondiqcia warmoadgens dakar-
guli vindikaciis Camnacvlebel moTxovnas. im SemTxvevaSi
ki, rodesac mesakuTrem gadasca gamdidrebul pirs nivTi,
SeuZlebelia, vindikaciis principebis kondiqciaze gavrce-
leba837. mogvianebiT Tavad vilburgi838 miiCnevs Sesrulebis
kondiqcias vindikaciis gagrZelebad abstraqtuli sanivTo
garigebis samarTlis sistemaSi. vilburgis839 mixedviT, es dis-
kusia unayofoa samarTlis sistemaSi, sadac sakuTrebis gada-
cemasTan dakavSirebiT kauzalobis principi moqmedebs, rad-
gan mesakuTre, Cveulebriv, vindikaciasac da mflobelobis
kondiqciasac erTdroulad flobs. abstraqtuli gankargvis
marTlwesrigebSi calsaxaa, rom, rodesac mesakuTre nivTs
Tavad gascems, Sesrulebis kondiqcia iq gankargvis usafuZ-
vlobidan warmosdgeba da ara iqidan, rom mesakuTrem Tavisi
vindikacia dakarga. Sesrulebis kondiqcia ukve aRar war-
moadgens dakarguli vindikaciis Camnacvlebels, aramed qo-
nebis usafuZvlo moZraobis ukuqcevis instruments840. germa-
nuli moZRvreba cdilobs ukuqcevis am modusze gaavrcelos
is intersTa gadanawileba, rac saxezea ormxrivi garigebisas.
avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis mi-
TiTeba vindikaciur (amave kodeqsis) 329-e paragrafze, ro-
melmac unda uzrunvelyos simetriuloba kondiqciur da
sanivTo ukuqcevis modusebs Soris, sapirispiro gadawyve-
tisaken gvibiZgebs. sinamdvileSi es miTiTeba yvelaze saka-
maToa avstriul samarTalSi, radgan calmxrivad mowyobili
mesakuTre-mflobels Soris urTierTobis danawesi ormxrivi
xelSekrulebis farglebSi arsebul interesTa gadanawile-
bas ar Seesatyviseba. amis gamosworeba arc avstriis zogadi

837 Wilburg, Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung, 49:`ara SesrulebiT,
aramed sxvagvarad gamdidrebis SemTxvevaSi kondiqciuri moTxovnis warmo-
Sobas, ... Sesrulebis kondiqciis warmoSobasTan bevri araferi aqvs saerTo.
is gamomdinareobs [samarTlebrivi poziciis] mopovebis Sedegad xelyofili
uflebidan maSin, rodesac Sesrulebis kondiqciebi CaSlili Sesrulebidan
warmosdgebian. kondiqciuri moTxovna iq moTxovnis Camnacvlebelia, aq Tav-
iseburi garigebismieri kompensacia~.
838 sakuTrebis abstraqtuli gadacemisas es warmoadgens wina, usafuZlod
gacemuli sakuTrebis efeqts – Sdr. Wilburg, AcP 163 (1963), 349, 353.
839 Huber, Wegfall der Bereicherung und Nutzen, 54.
840 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 339 sq. 78: `sa-
kuTrebis abstraqtuli gadacemisas mas, Cemi azriT, aranairi mniSvneloba
ar aqvs, radgan mesakuTre nebayoflobiT gankargavs Tavis uflebas da wina
planze usafuZvlobis aspeqti gadmodis.~

247
samoqalaqo kodeqsis 1437-e paragrafis mixedviT xerxdeba,
radgan usafuZvlo gamdidrebis samarTlis es danawesic Ta-
vad calmxrivadaa mowyobili.
gadawyveta, romelsac gvTavazoben841, kanonismier moce-
mulobasTan Segueba da im Sedegis gaziarebaa, romelsac ro-
maelebi mortuus redhibetur842 aRniSnavdnen – myidveli abrunebs
gardacvlil monas, sanacvlod ki ibrunebs nasyidobis fass.
es Sedegi miuRebelia. aseve kauzalobis principiT ganpiro-
bebuli simetriuloba vindikaciasa da kondiqcias Soris,
Tavisi damatebiTi moTxovnebiTurT, uZluria gaamyaros is
axali argumentiT (rac jer ar gamoTqmula germanul samar-
TalSi amasTan dakavSirebiT gamarTuli diskusiisas).
rogorc ukve vixileT, yvela sxva mosazreba midis avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 329-e paragrafis ugulvebelyo-
famde, iqneba es xelSekrulebis farglebSi riskis ganawile-
bis wesebisa da zogadad saxelSekrulebo sinalagmis (hareri)
kondiqciismier ukuqcevaSi gadmotanis gziT, Tu Rirebule-
bis anazRaurebis valdebulebis avstriis zogadi samoqalaqo
kodeqsis 1437-e, 329-e paragrafebis meSveobiT gaqarwylebis,
Tumca Semdeg ukana karis meSveobiT dadasturebis meSveobiT.
gamomdinare iqidan, rom dResdReobiT venderhorsti, ro-
gorc dasawyisSi vaxseneT, ukve usafuZvlo gamdidrebismieri
ukuqcevis principebis gavrcelebas cdilobs vindikaciur
ukuqcevaze, naTeli xdeba, Tu ramdenad daSorda Taname-
drove avstriuli iuridiuli doqtrina vilburgis Tavda-
pirvel Teziss. amasTan es axali tendencia calsaxad ufro
damajerebelia. abstraqciis principis ararseboba amdenad
umniSvneloa asimetriuli ukuqcevis usafuZvlo gamdidre-
bismieri gadawyvetisas843. aseve im qveynebSi, sadac abstra-
qciis principi ar moqmedebs, fulis dabruneba da aramate-
rialuri Sesrulebebis Rirebulebis anazRaureba mxolod
usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovniTaa SesaZlebeli da
aq abstraqciis principi ukve arafer SuaSia. amasTan, saldos
Teoriis gamoyeneba mxolod maSin aris SesaZlebeli, rodesac
ormxrivi xelSekrulebis ukuqceva asimetriulia. Cveule-
briv, es asimetria emyareba im garemoebas, rom erT-erTi mxa-

841 Sdr. zeviT196-e da Semdegi gverdebi.


842 Sdr. Ulpian in D. 21.1.31.11; D. 21.1.38.3; amasTan dakavSirebiT Wieling, Bere-
icherungsrecht, 75 da sq. 15.
843 Sdr. magaliTisaTvis Zweigert/Kötz, Einführung in die Rechtsvergleichung, 564.

248
ris Sesruleba ganadgurda, nivTis dabrunebis moTxovna Ri-
rebulebis anazRaurebis moTxovnad gardaiqmna da amgvarad,
erTmaneTs Rirebulebis anazRaurebis ori moTxovna upiris-
pirdeba. am dros ki abstraqciis principi saerTod aranair
rols ar TamaSobs. garda amisa, rogorc avstriuli, ise Svei-
caruli marTlwesrigebi icnoben saldos Teoriis princips
da amis axsna abstraqciis principis Sesabamisad SeuZlebelia.
rodesac es marTlwesrigebi saldos Teorias ukuagdeben,
es mxolod da mxolod maT Tavisufal (da ara dogmaturi wa-
namZRvrebiT) ganpirobebul gadawyvetilebas warmoadgens,
Tumca saboloo jamSi saldos Teoriis aRiarebis sasarge-
blod miRebuli gadawyvetileba gacilebiT gamarTlebuli
iqneboda.

X. saldos Teoria qarTul samarTalSi

1. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili da saldos Teoriis


principi qarTul samarTalSi
a. ganmdidrebis danawesis struqtura qarTul
usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi
qarTul samarTalSi kauzaluri tradiciis principis mo-
qmedebis gamo844 sakuTrebis gadacema namdvili valdebule-
biT-samarTlebrivi kauzis gareSe SeuZlebelia. valdebu-
lebiTi garigebis aranamdviloba aqarwylebs aseve sanivTo
efeqtsac da mesakuTres nivTis gamoTxova ukve vindikaciiT
SeuZlia. amasTan mas aqvs aseve kondiqciuri moTxovnac, ris
gamoc qarTuli samarTali, wesiT, avstriul da Sveicarul
marTlwesrigebze unda iyos orientirebuli, sadac aseve kau-
zalobis principi moqmedebs, Tumca sinamdvileSi kondiqcie-
bis struqtura saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi, rogorc
ukve vixileT, germanul models Seesatyviseba.
problemuri sakiTxi ki imaSi mdgomareobs, SesaZlebelia
Tu ara, identuri dogmaturi wanamZRvrebisda miuxedavad,
romelic qarTul, Sveicarul da avstriul marTlwesrigebs

844 ssk-is 186-e muxli sanivTo garigebis namdvilobisaTvis moiTxovs, rom is


daidos namdvili valdebulebiT-samarTlebrivi moTxovnis – kauzis – safuZ-
velze.

249
akavSirebs, qarTulma samarTalma pirdapir germanul marT-
lwesrigze aiRos orientiri. Semdegi sakiTxia, ra Tqma unda,
saerTod Rirs Tu ara es miaxloveba germanul gadawyvetas-
Tan da ra sargebeli SeiZleba naxos aqidan qarTuli samarT-
lis jer kidev axalgazrda Teoriam da praqtikam. am sakiTxs
mimovixilavT ormxrivi xelSekrulebis asimetriuli ukuq-
cevisas.
ormxrivi xelSekrulebis farglebSi, rogorc ukve araer-
Txel vaxseneT, mxareTa Sesrulebebi erTmaneTzea damokide-
buli, rasac saxelSekrulebo sinalagma ewodeba. erTi mxare
mxolod imitom asrulebs, radgan meore mxarisagan sapiris-
piro Sesrulebas elodeba. germaniaSi Sesrulebis kondiq-
cia, romlis modificirebac „faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb
moZRvrebis“ principebiT xdeba, miznad isaxavs swored am
sinalagmaturi kavSiris gadatanas usafuZvlo gamdidrebis-
mier ukuqcevaze. TiToeuli mxare asrulebs mxolod imitom,
rom asrulebs aseve meore mxare da Tu es Sesrulebebi usa-
fuZvloa, mxolod maSin surs miRebulis dabruneba, rodesac
sakuTar Sesrulebasac daibrunebs. gansxvavebiT yvela Cvens
mier ganxiluli marTlwesrigisagan, qarTvelma kanonmdebel-
ma es principi gaamyara usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi,
ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilSi: anazRaurebis movaleobani
979-e da 980-e muxlebis mixedviT unda Sesruldes erTdrou-
lad. kanonmdeblis es gadawyveta amao iqneboda, Tu ukuqceva
yovelTvis vindikaciis meSveobiT unda momxdariyo, romel-
zedac sinalagmis gavrceleba rTulad Tu SeiZleba. sxva si-
tyvebiT rom vTqvaT, Tu qarTul iuridiul literaturaSi845
gamoTqmul mosazrebas gaviziarebT, romelic vindikacias
yovelTvis upiratesad miiCnevs kondiqciis mimarT, maSin ssk-
is 980-e muxlis me-2 nawili gamoyenebis sferos gareSe dar-
Ceboda. Tu mxareebma ori nivTobrivi Sesruleba gacvales,
maSin ukuqcevisaTvis vindikacia iqneboda upirveles yovli-
sa gamosayenebeli, magram aseve aranamdvili nasyidobisasac
mxolod fuladi Sesrulebis dabrunebas SevZlebdiT kondi-
qciiT. gamyidvels nivTi vindikaciiT unda gamoeTxova da am-
jeradac ssk-is 980-e muxlis me-2 nawili gamoyenebis sferos
gareSe darCeboda.
gza, romelic Sveicarulma da avstriulma doqtrinebma
airCies da is problemebi, romelic amasTan dakavSirebiT war-

845 Sdr.108-e da Semdgomi gverdebi.

250
moiSveba, qarTveli kanonmdeblisaTvis (ra Tqma unda, koni-
gis wyalobiT) gafrTxileba aRmoCnda, romelmac kauzalobis
principis moqmedebisda miuxedavad axali saldos Teoriis
safuZvlad mdebare faqtobrivi sinalagmis principi kanon-
Si daafiqsira (ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili), specialurad
ormxivi xelSekrulebis asimetriuli ukuqcevisaTvis846.
Tu Cven am danawess im SemTxvevaze gamoviyenebT, rodesac
arasrulwlovani da srulwlovani gacvlis xelSekrulebas
deben, romlis ukuqcevamdec nivTi arasrulwlovanis kon-
trahentTan nadgurdeba, es ukanaskneli mxolod maSin Sei-
Zleba gaTavisufldes ganadgurebuli nivTis Rirebulebis
anazRaurebis valdebulebisgan, Tu ssk-is 63-e muxli miznad
daisaxavda srulwlovanis dacvasa da misTvis miRebuli Ses-
rulebis datovebas. amis sapirispirod ssk-is 63-e da Semdgomi
muxlebis mizans SezRudulad qmedunarianis dacva warmoad-
gens, romelsac is xelSekrulebis aranamdvilobiT aRwevs.
misi interesebi ki mxolod maSin aris daculi, rodesac is
sul mcire ganadgurebuli nivTis Rirebulebis anazRaurebis
moTxovnas inarCunebs. amgvarad, mocemul SemTxvevaSi Seu-
zRudavad qmedunarian pirs, miuxedavad keTilsindisierebi-
sa (ssk-is 981-e muxlis 1-li nawili) da miuxedavad imisa, rom
nivTi misi bralis gareSe ganadgurda (ssk-is 981-e muxlis me-3
nawili), mainc daekisreboda Rirebulebis anazRaurebis val-
debuleba, ssk-is 976-es 1-lis a) qvepunqti, 979-e muxlis me-2
da me-4 nawilebi.
ssk-is 979-e muxli, ganmdidrebis danawesi qarTuli samarT-
lidan, pirveli oTxi nawili Semdegi Sinaarsisaa847: Sesrule-
bis kondiqciis safuZvelze brundeba SeZenili, sargebeli,
surogati. SeZenilis qveS igulisxmeba uSualod SesrulebiT
SeZenili, sargeblis qveS nivTis nayofi an sxva aramaterialu-
ri sargebeli, xolo surogati aris yvela is Camnacvlebeli
qoneba, rac ikavebs SesrulebiT miRebulis adgils (sadazR-
veo premia ganadgurebuli nivTis nacvlad). naturiT ukan
dabrunebis SeuZleblobis SemTxvevaSi anazRaurdeba Rire-
buleba, magram Tu naturiT dabrunebis SeuZleblobasTan
erTad mimRebi aRar aris gamdidrebuli, sagnis moxmarebis,
sxvisaTvis gadacemis, daRupvis, gauaresebis an sxva safuZ-
vlebis gamo, aRar arsebobs arc dabrunebis valdebuleba.
846 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1546 da Semd-
gomi gverdebi.
847 Sdr. me-5 abzacTan dakavSirebiT 263-e da Semdegi gverdebi.

251
me-4 nawili akeTebs Tavis mxriv gamonakliss am gamonaklisi-
dan. miuxedavad imisa, rom Sesruleba ukve aRar aris saxeze
da amasTan mimRebic ganmdidrebulia, is mainc valdebulia
aanazRauros Rirebuleba, Tu usafuZvlo gamdidrebismieri
ukuqceva ormxriv xelSekrulebas emyareboda da Rirebule-
bis anazRaureba ar ewinaaRmdegeba im normis mizans, romlis
safuZvelzec xelSekruleba aranamdvilia848.
germaniis samoqalaqo kodeqsi am danawesTagan mxolod
pirvel sams Seicavs: ukan dabrunebis zogadi valdebulebis
gverdiT gsk-is 818-e paragrafis me-2 nawili iTvaliswinebs
Rirebulebis anazRaurebis valdebulebas naturiT dabrune-
bis SeuZleblobisas. Tumca es anazRaurebis valdebulebac
aRar arsebobs, Tu mimRebi ukve aRar aris gamdidrebuli, gsk-
is 818-e paragrafis me-3 nawili. me-4 danawesi, romelic Tavis
mxriv gamonaklis gaakeTebda aqidan da moawesrigebda, Tu
rodis aRar unda SeeZlos mimRebs ganmdidrebaze miTiTeba,
gsk-Si ar moipoveba. zemoT xsenebuli es ori Teoria – saldos
Teoria da „sapirispiro Sesrulebis kondiqcia“ (iseve ro-
gorc flumes moZRvreba) miznad isaxaven swored gsk-is 818-e
paragrafis me-3 nawilis garkveul SemTxvevebSi gamoricxvas
da Sesrulebis mimRebisaTvis, ganmdidrebisda miuxedavad,
Rirebulebis anazRaurebis valdebulebis dakisrebas.
ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili warmoadgens am Teoriebis
kodificirebas. misi formulirebis Tanaxmad, erT-erT mxa-
res unda waerTvas ganmdidrebaze miTiTebis ufleba, amito-
mac is miuTiTebs ara pirdapir ganmdidrebis Sesagebelze
(ssk-i 979-e muxlis me-3 nawili), aramed amave muxlis me-2 nawi-
lze – naturiT dabrunebis SeuZleblobaze, rac imas niSnavs,
rom ormxrivi xelSekrulebidan mimRebi gamdidrebuli rCeba,
sanam mas sakuTari Sesrulebis ukan moTxovnis ufleba aqvs,
maSinac ki, rodesac mas Tavad, gamdidrebis miRebuli sagnis
ganadgurebisda gamo, xelSi araferi uWiravs da wesiT ganm-
didrebulad unda CagveTvala849.
848 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1547.
849 am miTiTebis yovelgvari sxva gagebis winapiroba iqneboda imis daSveba,
rom danawesi gamdidrebis mimRebs, miuxedavad masTan arsebuli gamdidre-
bisa, ukan dabrunebis valdebulebisagan aTavisuflebs. anu, magaliTad,
im SemTxvevisaTvis, rodesac gamdidrebis sagani, marTalia, naturiT aRar
moipoveba, Tumca gamdidreba misi Rirebulebis mixedviT, jer kidev saxezea
(radgan mimRebma amiT danaxarjebi dazoga), is mainc Tavisufldeba anaz-
Raurebis valdebulebisagan, Tu es gamomdinareobs normis miznidan. Tum-
ca ar moipoveba norma, romlis mizanic iqneboda, mimRebisaTvis arsebuli

252
amgvarad, es me-4 nawili, Tu mas zustad CavukvirdebiT,
awesrigebs ara im SemTxvevas, rodesac mimRebs gamdidreba-
ze miTiTebis saSualeba unda waerTvas, aramed SemTxvevas,
rodesac is jer kidev gamdidrebulad unda CaiTvalos. anu
ormxrivi garigebis ukuqcevisas mimRebis gamdidreba Tavis-
Tavad ar gamoiricxeba miRebulis ganadgurebasTan erTad,
aramed mxolod Rirebulebis anazRaurebisa da normis miznis
koliziisas, romelmac garigeba aranamdvilad aqcia. danawe-
si warmoadgens ganmdidrebis specialur normas aranamdvili
ormxrivi xelSekrulebis asimetriuli ukuqcevisas.
zemoT vaxseneT, rom es qarTuli norma warmoadgens am asime-
triuli ukuqcevisaTvis Seqmnili sami Teoriidan erT-erTis
gansxeulebas kanonSi, Tumca is Seicavs miniSnebas, romelic
am samidan swored saldos Teoriis gansxeulebis sasarge-
blod metyvelebs. saldos Teoriisa, romelic „faqtobrivi
sinalagmis Sesaxeb moZRvrebas“ efuZneba da ara misi Tavda-
pirveli formiT. axali saldos Teorias saxelSekrulebo si-
nalagmas avrcelebs usafuZvlo gamdidrebismier ukuqcevaze
maSin, rodesac „sapirispiro Sesrulebis kondiqcia“ sinalag-
misagan damoukideblad iRebs gadawyvetilebas imasTan dakav-
SirebiT, gamoiyenos Tu ara gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili
(ssk-is 979-e muxlis me-3 nawili) imisda mixedviT, Seeracxeba
Tu ara nivTis ganadgureba mis mimRebs. saldos Teoriis de-
talur gamijvnas alternatiuli Teoriebisgan eZRvneba am
Tavis bolo nawili. Tumca am gamijvnis gareSec naTelia, rom
ssk-is 979-e muxls safuZvlad udevs faqtobrivi sinalagma.
kanonSi calsaxad aris dafiqsirebuli, rom danawesis mizans
saxelSekrulebo masStabis kondiqciur ukuqcevaze gadata-
na warmoadgens da ar amoiwureba mxolod ssk-is 979-e muxlis
me-3 nawilidan (gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilidan) gamo-
naklisis gakeTebiT. es danawesi formulirebulia Semdegnai-
rad: „Tu ormxrivi xelSekrulebis mxareebma xelSekrulebis
baTilobis gamo ukan unda daabrunon is, rac maT am xelSekru-
lebiT miiRes, ...“. aq saqme gvaqvs ori urTierTdapirispirebu-
li kondiqciiT ukuqcevasTan. ukan dabrunebis valdebuleba
„xelSekrulebis aranamdvilobis“ gamo TavisTavad gulisx-
mobs ukuqcevas kondiqciuri moTxovnebiT da ara vindika-
ciiT, romelic mesakuTres warmoeSveba xelSekrulebisagan

gamdidrebis samudamod datoveba da garda amisa misTvis damatebiT kidev


kondiqciuri moTxovnis miniWeba.

253
damoukideblad. xelSekrulebis aranamdvilobidan warmoiS-
veba kondiqcia da ara vindikacia. miuxedavad imisa, rom qar-
Tul samarTalSi kauzalobis principi moqmedebs, ris gamoc
kauzis aranamdvilobasTan erTad aseve sanivTo garigebac
aranamdvilia, aranamdvili valdebulebiTi xelSekrulebi-
dan mainc mxolod kondiqcia warmoiSveba. marTalia, vindika-
cias mesakuTre inarCunebs aseve sanivTo garigebis aranamd-
vilobidan gamomdinare, Tumca es kauzis aranamdvilobis
mxolod gaSualebul Sedegs warmoadgens. amgvarad, pirveli
winapiroba am usafuZvlo gamdidrebismieri normis gamoyene-
bisa aris is garemoeba, rom erTmaneTs upirispirdebodes ori
usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovna, iseve rogorc xel-
Sekrulebis farglebSi erTmaneTs daupirispirdeboda ori
saxelSekrulebo Sesrulebis moTxovna. rogorc es lezer-
ma850 Camoayaliba germanul samarTalTan dakavSirebiT, orive
kondiqciuri moTxovna, romelic warmosdgeba aranamdvili
ormxrivi xelSekrulebidan, sinalagmaturadaa erTmaneTTan
dakavSirebuli, ara aranamdvili xelSekrulebis sinalagmis
gangrZobadi moqmedebis gamo, aramed maT Soris arsebuli Ta-
visTavadi bmidan gamomdinare. es sinalagma warmoadgens aseve
ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis mixedviT mTavar safuZvels,
Tu ratom ar unda gaTavisufldes erTi mxare nivTis ganadgu-
rebisa da ganmdidrebis Sedegad misi Rirebulebis anazRau-
rebis valdebulebisagan. Semdeg am sinalagmaze xdeba e. w.
„normis arsis“ proecireba da misi Sesabamisi SezRudva:
„... magram erT-erT mxares ar SeuZlia dabruneba am mu-
xlis me-2 nawiliT gaTvaliswinebuli safuZvlebis gamo,
maSin mas ar ekisreba ukan dabrunebis movaleoba, Tu es
gamomdinareobs samarTlis im normis arsidan, romlis sa-
fuZvelzedac xelSekruleba baTilad iqna cnobili .851“
faqtobrivi sinalagmis principi ar moqmedebs, Tu mas iseT
Sedegamde mivyavarT, romelic winaaRmdegobaSi modis gari-
gebis aranamdvilobis ganmapirobebel normis arsTan. usa-
fuZvlo gamdidrebismieri ukumoTxovnis uflebis SezRudva
850 Leser, Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma, 52.
851 aracalsaxaa, warmoadgens Tu ara `normis arsi~ swor normatiul for-
mulirebas saldos Teoriis gamoyenebis normis kolidirebadi damcavi
miznis safuZvelze SezRudvisaTvis. ukeTesi iqneboda kanonSi aranamdvi-
lobis (ganmsazRvravi) normis damcavi `mizani yofiliyo~ dafiqsirebuli,
Tumca es, ra Tqma unda, ar uSlis xels am danawesis gagebas rogorc kanonSi
gansxeulebuli saldos Teoriisa.

254
da misi im normis mizanze damokidebulad miCneva, romelmac
garigeba aranamdvilad gamoacxada, araxalia852, Tumca ase-
ve eWvgareSea, rom gsk-is 979-e muxlis me-4 nawilis danawesi
yvelaze metad uaxlovdeba germanul samarTalSi ganviTare-
bul diskusias aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisa da mis
SezRudvasTan dakavSirebiT, rac kontinenturi evropis arc
erT sxva kodifikaciaSi ar gvxvdeba. sinalagmaturi kavSiri
Sesrulebasa da sapirispiro Sesrulebas Soris ZalaSi rCeba
aseve aranamdvili garigebidan miRebulis dabrunebisasac.
garda im SemTxvevisa, rodesac es winaaRmdegobaSi modis ara-
namdvilobis ganmsazRvreli normis damcav mizanTan, romel-
sac garigebis aranamdvilobiT swored am sinalagmaturi kav-
Siris CaSla da mxolod erTi mxaris privilegireba surda853.
ssk-is 979-es me-4 nawili warmoadgens amgvarad specialur
instruments aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis ukuqce-
visaTvis. amis Sedegi ki is unda iyos, rom ormxrivi xelSekru-
lebis asimetriuli ukuqcevisas upiratesad moviSvelioT
kondiqciuri moTxovna da ara vindikacia. qvemoT SevecdebiT
gadavamowmoT, uZlebs Tu ara es mosazreba kritikas.

852 magaliTad, avstriaSi avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsis 879-e para-


grafis Sesabamisad aranamdvili garigebis Sesrulebisas, ukumoTxovnisaT-
vis gadamwyvetia aranamdvilobis ganmsazRvreli normis mizani (Koziol in Kozi-
ol/Bydlinski/Bollenberger, ABGB3, § 1431 Rn. 2; §§ 1431–1437 Rn. 2; § 1432 Rn. 3). aseve
gsk-is 817-e paragrafis me-2 winadadeba gsk-is 817-e paragrafis 1-li wina-
dadebis sapirispirod gamoricxavs kondiqciur moTxovnas, rodesac uku-
moTxovna winaaRmdegobaSi modis darRveuli samarTlis normis mizanTan (an
darRveul moralur valdebulebasTan) (Bamberger/Roth/ Wendehorst, § 817 Rn.
23; Palandt/Sprau, § 817 Rn. 11 da Semdegi gverdebi). amgvarad es danawesi emyareba
mosazrebas, rom pirma, romelic monawileobs kanonsawinaaRdego, an amoral-
ur tranzaqciaSi, unda icodes, rom Tu am tranzaqciis farglebSi rame CaiS-
leba, is daemSvidobeba mis mier gaweul Sesrulebas~ (Müko/Schwab, § 817 Rn. 9).
aseve ssk-is 976-e muxlis me-2 nawilis d) qvepunqtis mixedviT ukumoTxovna
gamoricxulia, Tu baTili savalo xelSekrulebis Sesruleba ewinaaRmdegeba
baTilobis Sesaxeb normaTa dacviT funqcias.
853 saldos Teoriis es SezRudva aranamdvilobis normis miznidan gamomdin-
are germanul samarTalSi ukve mimovixileT (162-e da Semdegi gverdi).

255
b. dakavebis uflebis854 gamoyenebis SeuZlebloba

am SemoTavazebuli gadawyvetis – aranamdvili xelSekru-


lebis mxolod usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mixedviT
ukuqcevis – sasargeblod metyvelebs, zemoT ukve naxsenebi
garemoeba, kerZod is, rom saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi
ar mogvepoveba zogadi dakavebis ufleba, romlis magaliT-
sac gsk-is 273-e paragrafi warmoadgens.

germaniis samoqalaqo kodeqsi


§273. valdebulebis Sesruleba­
ze uaris ufleba. (1) Tu mova­
les imave samarTlebrivi ur­
TierTobidan gamomdinare,
ro­mel­sac efuZneba misi valde­
buleba, aqvs kreditoris mimarT
vadamosuli moTxovnis ufleba,
maSin mas Tu valdebulebiT-
samarTlebrivi urTierTobidan
sxva raime ar gamomdinareobs,
SeuZlia uari Tqvas valdebule­
bis Sesrulebaze misTvis gan­
kuT­ vnili Sesrulebis ganxor­
ciele­bamde (valdebulebis
Ses­ru­lebaze uaris ufleba).

saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi ar moipoveba danawe-


si, romelic erTi da imave saxelSekrulebo urTierTobidan
warmoSobil kondiqciasa da vindikacias erTmaneTTan daakav-
Sirebda da mxareebs mianiWebda maTi Sesrulebebis erTdrou-
lad dabrunebis SesaZleblobas. amgvari principis ararse-
bobam ki praqtikaSi SeiZleba im Sedegamde migviyvanos, rom,
rodesac erTi mxare Tavis Sesrulebas vindikaciiT, xolo
meore kondiqciiT iTxovs ukan, moqmedebs principi „yvela-
feri daswrebazea“. anu xelSekrulebis erT-erTi mxare val-
debuli iqneba miRebuli Sesruleba daubrunos kreditors,
romelic ukve gakotrda, Tavad ki dasjerdes gakotrebulis
qonebidan misTvis darCenil wils.
854 Zurückbehaltungsrecht – `dakavebis ufleba~, movalis (romelic amavdrou-
lad sapirispiro Sesrulebis kreditoricaa) ufleba, manam ar Seasrulos
valdebuleba, sanam ar miiRebs sapirispiro Sesrulebas.

256
ukve raixis sasamarTlom Tavis gadawyvetilebaSi, romel-
Sic pirvelad aamoqmeda saldos Teoriis principebi, daa-
dastura, rom kondiqciur moTxovnebs Soris kavSiris gabma
mxolod dakavebis uflebisa da gaqviTvis meSveobiT arasak-
marisia855. es kavSiri sapirispiro poziciebs Soris meorad
doneze856 ar Seesatyviseba xelSekrulebis farglebSi arse-
bul Sinagan bmas urTierTdapirispirebul Sesrulebis mo-
Txovnebs Soris: iq, sadac urTierTsapirispiro sargebeli
da danaklisi erTi da imave safuZvels emyareba, ar gvrCeba
adgili gaqviTvisa da dakavebis uflebis gamoyenebisaTvis857.
zemoT germanuli iuridiuli literaturisa da sasamarTlo
praqtikis magaliTze SevecadeT gveCvenebina, rom es kavSiri
aseve kondiqciismier ukuqcevazec unda gavrceldes858.

raixis sasamarTlos mier gamoTqmuli mosazreba gansaku-


TrebiT aqtualuria qarTul samarTalSi, sadac saerTod ar
arsebobs dakavebis ufleba ori gansxvavebuli samarTlebri-
vi institutidan warmomdgari moTxovnisaTvis. rac Seexeba
gaqviTvas, is CaiSleba an vindikacia-kondiqciis araerTgva-
robis gamo859, an imis gamo, rom nivTis ganadgurebisa da erTi
mxaris am mizeziT ganmdidrebis Semdeg, meore mxares aRar
eqneba mis mimarT kondiqciuri moTxovnis ufleba. Sesabami-
sad mxares, romlis mier ganxorcielebuli Sesrulebac gau-
fasurda mis mimRebTan, arc pirvelad da arc meorad etapze
ar SeuZlia meore mxaris moTxovnas daupirispiros am Rire-
bulebis gaqarwylebis Sedegad warmoSobili raime moTxovna.
danawesebi, romlebsac SeuZliaT dapirispirebuli mo-
Txovnebis urTierTkavSirSi moyvana, mowesrigebulia
konkretuli institutebis SigniT da vrceldeba mxolod
855 RGZ 54, 141 da Semdegi gverdebi, Sdr. amasTan dakavSirebiT 154-e da Semd-
gomi gverdi.
856 anu maTi ara warmoSobis, aramed ukve ganxorcielebis etapze.
857 RGZ 54, 142.
858 Sdr.154-e da Semdegi gverdebi; Sdr. aseve Staudinger/Lorenz § 818 Rn. 41: `cal-
saxaa, rom saldos Teoriis mizani ar aris mxolod procesualur-samarTle-
brivi, anu ar mdgomareobs araerTgvari Sesrulebebisas mxolod gaqviTvis
gacxadebasa da dakavebis uflebis gamoyenebaze uaris TqmaSi (rac TavisTavad
uproblemoa) [.....], aramed misi mizani materialur-samarTlebrivia: is uka-
vSirdeba CaSlili ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevisas gsk-is 818-e para-
grafis me-3 nawilis moqmedebis sferos SemozRudvas~.
859 mxolod ori erTgvarovani moTxovnis gaqviTvaa SesaZlebeli, BGB-RGRK,
§ 273 Rn. 8.

257
erTgvarovani moTxovnebis meSveobiT ukuqcevaze. magali-
Tad, ssk-is 163-e muxlis me-3 nawilis mixedviT, nivTis keTi-
lsindisier mflobels SeuZlia manam ar daabrunos es nivTi,
sanam ar dakmayofildeba misi, rogorc arauflebamosili
keTilsindisieri mflobelis, sapirispiro moTxovnebi, Tum-
ca am dakavebis uflebis farglebSi mesakuTris vindikacias
ver davupirispirebT mflobelis kondiqcias, rodesac es
arauflebamosili mflobeli amavdroulad Semsrulebeli-
caa. garda amisa, am danawesebis meSveobiT ar xerxdeba ori
vindikaciis, rodesac, magaliTad, aranamdvili gacvlidan
erTmaneTs ori arauflebamosili mflobeli upirispirdeba,
dakavebis uflebis meSveobiT erTmaneTTan dakavSireba, ris
gamoc, ssk-is 163-e muxlis me-3 nawili, rogorc zeviT ukve
aRvniSneT860, ar gamogvadgeba ormxrivi aranamdvili xelSe-
krulebis ukusaqcevad.
amis sapirispirod, ssk-is 980-e muxlis me-2 nawiliT gaTva-
liswinebuli dakavebis ufleba Seqmnilia ormxrivi xelSe-
krulebis ukusaqcevad da moicavs urTierTsapirispiro usa-
fuZvlo gamdidrebismier dabrunebis valdebulebas, rogorc
gamdidrebis saganTan dakavSirebiT, aseve misgan warmomdgar
sargebelTan da masTan dakavSirebuli danaxarjebisa da qo-
nebrivi danaklisis mimarT. Tumca es danawesi vindikaciis mi-
marT ar moqmedebs.
marTalia, arsebobs aseve mesame danawesic, kerZod ssk-is
369-e muxli, mis mixedviT piri, romelsac ekisreba valde-
buleba ormxrivi garigebidan gamomdinare, uflebamosilia
daayovnos Sesruleba sapirispiro Sesrulebis miRebamde (ra
Tqma unda, im SemTxvevis garda, rodesac is valdebuli iyo wi-
naswar Seesrulebina), Tumca es warmoadgens gsk-is 320-e pa-
ragrafis Sesatyviss, romlis winapirobacaa sinalagmaturi
kavSiri Sesrulebasa da sapirispiro Sesrulebas Soris erTi
xelSekrulebi farglebSi, rac vindikaciisa da kondiqciis
dapirispirebisas swored rom ar gvaqvs saxeze. Cveni disku-
siis sagans warmoadgens problema, Tu rogor SeiZleba ori
araerTgvarovani moTxovna, romelTa Sorisac apriori Sina-
gani kavSiri ar arsebobs, sinalagmaturad davakavSiroT. am
problemis gadawyveta imgvarad, rom masze analogiiT gamo-
viyenoT danawesi, romlis winapirobasac Tavad warmoadgens
urTierTdapirispirebul moTxovnebs Soris sinalagmaturi
860 ix. gv.142

258
kavSiri, dogmaturi TvalsazrisiT absurds warmoadgens, ris
gamoc am danawesis analogiiT gamoyeneba vindikacia-kondiq-
ciis kontradiqtorul wyvilze ver gaxdeba seriozuli dis-
kusiis sagani.
zemoT xsenebuli dakavebis sami uflebidan mxolod ssk-is
980-e paragrafis me-2 nawilis 1-li winadadeba Seesatyviseba
aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevas. is faqti,
rom is ar exeba vindikacias, warmoadgens calsaxa miniSnebas,
rom ormxrivi garigebis ukuqceva mxolod usafuZvlo gamdi-
drebis samarTlis mixedviT unda moxdes.

g. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis gavrceleba


vindikaciaze
rogorc zemoT ukve aRvniSneT, ssk-is 979-e muxlis me-4
nawili warmoadgens „faqtobrivi sinalagmis Sesaxeb moZR-
vrebis“ gansxeulebas kanonSi. maSin am danawesis gamoyenebis
winapiroba unda iyos ori kondiqciuri moTxovnis urTierT-
dapirispireba da ara vindikacia-kondiqciisa. gansxvavebiT
germaniisagan, vindikacia-kondiqciis es dapirispireba sa-
qarTveloSi yovelTvis gveqneba saxeze xelSekrulebis ara-
namdvilobasTan erTad. sakiTxavia, xom ar aris SesaZlebeli
kompromisis monaxva ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis vindi-
kaciaze gavrcelebis meSveobiT861, ris gamoc ucxour samar-
TalTan dakavSirebiT zemoT moyvanil diskusias kidev er-
Txel unda gadavavloT Tvali.
dasawyisSive unda gamoiricxos kondiqciis gandevna vin-
dikaciis meSveobiT, radgan am gadawyvetas ormxrivi ara-
namdvili xelSekrulebis asimetriuli ukuqcevisas iseT
sirTuleebamde mivyavarT, romelTa gadaWrac SeuZlebelia
saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi dafiqsirebuli instru-
mentebiT. dogmaturad yvelaze nakleb gamokveTili da sabo-
loo jamSi aracalsaxaa avstriuli doqtrinis mier SemoTa-
vazebuli gadawyveta, rodesac is saldos Teoriasa da „ori
kondiqciis Teorias“ Soris meryeobs, ris gamoc aseve misi
gadmotana qarTul samarTalSi aranamdvili ormxrivi xel-
Sekrulebis ukuqcevisas didad sasurveli ver iqneba. amis
sapirispirod germanuli samarTlis moZRvreba gvTavazobs
861 kondiqciis ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevis specialur instrumen-
tad aRiarebis gareSe.

259
gamokveTil da Tanmimdevrul masStabs zogadad vindikacii-
sa da Sesrulebis kondiqciis konkurenciasTan dakavSirebiT,
kerZod ki aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevisa-
Tvis.
rogorc zemoT ukve vaxseneT862, zogadad, vindikacia-kon-
diqciis paraleluri gamoyenebis sawinaaRmdegod bevri ara-
fris Tqma ar SeiZleba. nebismier SemTxvevaSi ar arsebobs
argumentebi, romelic ziberis, raizerisa da valtienis
Teoriebs axal sicocxles STaberavda. aseve qarTul samar-
TalSic unda davuSvaT maTi SeuzRudavi konkurencia da ara
romelime maTganis subsidiaruloba meoris mimarT, Tumca
Sesrulebis kondiqciis damatebiTma moTxovnebma yovelTvis
unda gandevnon vindikaciis damatebiTi moTxovnebi. amav-
droulad es zogadi daTqma ar exeba aranamdvili ormxrivi
garigebis ukuqcevas, rodesac gacvlili Sesrulebebidan
erT-erTi ganadgurda da amgvarad „saldos Teoriisa da „sa-
pirispiro Sesrulebis kondiqciis Sesaxeb moZRvrebis“ ga-
moyenebis sferos warmoadgens; Tu am SemTxvevaSi erT-erTi
mxare Tavis nivTs vindikaciiT iTxovs, am dros germanuli sa-
marTlis doqtrinac ki sirTuleebs awydeba863.
es problema – aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis uku-
qcevisa, rodesac erT-erTi Sesruleba ganadgurebulia –
germanul samarTalSi ar dgeba ise mtkivneulad, rogorc
qarTuli samarTlis sistemaSi, sadac yoveli aranamdvili
valdebulebiT-samarTlebrivi kauza aranamdvilad aqcevs
aseve sakuTrebis gadacemasac. amis naTelsayofad isev da-
vubrundeT germanuli samarTlis SemTxvevaSi ganxilul ma-
galiTs: a ucvlis b-s Tavis saaTs mis kuTvnil velosipedSi.
gasvlis xelSekruleba raRac mizeziT aRmoCndeba aranamdvi-
li, Tumca sanam mxareebi mas ukuaqcevdnen, a-s saaTi nadgur-
deba b-sTan am ukanasknelis bralis gareSe. b velosipeds ukan
iTxovs vindikaciiT. Tu dasawyisisaTvis droebiT gverdze
gadavdebT am kazusis imgvar gagrZelebas, rodesac b kotr-
deba da a-sagan ukve gakotrebis mmarTveli iTxovs saaTs vin-
dikaciiT, romelsac a Tavis dakavebis uflebas (gsk-is 812-e
da Semdgomi paragrafebisa da 273-e paragrafis urTierTka-
vSiris safuZvelze) veRar Seagebebs, am SemTxvevis gadawyve-
ta sakmaod uproblemoa. b-s aqvs ukan dabrunebis moTxovnis
862 35-e da Semdegi gverdebi.
863 Sdr. 170-e da Semdegi gverdebi.

260
ufleba gsk-is 985-e paragrafis Sesabamisad, Tumca a-s Seu-
Zlia daupirispiros mas dakavebis uflebis safuZvelze (gsk-
is 273-e paragrafi) sakuTari moTxovnis ufleba Rirebulebis
anazRaurebasTan dakavSirebiT gsk-is 812-e paragrafis 1-li
nawilis 1-li winadadebis 1-li variantisa da 818-e paragrafis
me-2 nawilis Sesabamisad. gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis
gamoyeneba gamoiricxeba erT-erTi zemoT xsenebuli Teoriis
Sesabamisad. ufro Sors mimavali kavSiri am moTxovnebs Soris
ukve aRar aris aucilebeli: sasamarTlo ar unda iqces mopa-
suxis advokatad, rodesac mas dakavebis uflebis gareSe ra-
mes aniWebs864.
saqarTveloSi ki problemuria Tundac es zerele, daka-
vebis uflebis meSveobiT, gabmuli kavSiric ki. ssk-Si ar ar-
sebobs zogadi dakavebis ufleba, romelic erTmaneTTan
daakavSirebda vindikaciasa da kondiqcias. aq ara mxolod b-s
gakotrebis SemTxvevaSi, aramed zogadad arsebobs safrTxe,
rom jer b daaswrebs da gamoiTxovs sakuTar nivTs ukan da a ki
mSralze darCeba.
am problemis gadawyveta SesaZlebelia mxolod kondiq-
ciuri samarTlisa da misi 979-e paragrafis me-4 nawilis ara-
namdvili ormxrivi xelSekrulebis ukuqcevis specialur
instrumentad miCneviT im SemTxvevisaTvis, rodesac erT-er-
Ti Sesruleba ganadgurebulia. es, ra Tqma unda, niSnavs rai-
zerisa da valtienis mosazrebebis nawilobriv aRiarebas
sakuTrebis relativirebasTan dakavSirebiT, rodesac me-
sakuTres faqtobrivi Semadgenlobis mxriv mocemuli vindi-
kaciis sanacvlod kondiqciismier ukuqcevaze mivuTiTebT,
Tumca yvela argumenti, romelic am relativirebis sawinaaR-
mdegod metyvelebs, mocemul SemTxvevaSi ar gamogvadgeba865,
radgan mis gareSe ufro meti relativirebis safrTxis wina-
Se vdgebiT. calsaxaa, rom mesakuTris moTxovna nivTis da-
brunebasTan dakavSirebiT ssk-is 172-e muxlis 1-li nawilis
mixedviT da mowinaaRmdege mxaris Rirebulebis anazRaurebis
moTxovna ssk-is 976-e muxlis 1-li nawilis a) qvepunqtisa da
979-e muxlis 1-li, me-4 nawilebis mixedviT ar unda ganvixi-
loT erTmaneTisagan srulebiT damoukideblad. Tumca am
oris dakavSirebas ver movaxerxebT zogadi dakavebis ufle-

864 Sdr. Finkenauer, NJW 2004, 1704; Finkenauer, JuS 1998, 987.
865 SedarebisaTvis sakmarisia Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20
I 1 c da Staudinger/Gursky, § 985 Rn. 34.

261
bis meSveobiT, radgan – rogorc ukve vaxseneT – saqarTvelos
samoqalaqo kodeqsSi es ufleba saerTod ar moipoveba.
alternatiuli gadawyveta SesaZlebelia iyos, am danawesis
(ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis) principebis vindikaciaze
gavrceleba. es SeiZleba imgvarad moxdes, rom formulireba
– xelSekrulebis baTilobis gamo ukan unda daabrunon – gan-
vmartavT ise, rom aman moicvas aseve vindikaciiT nivTis ukan
dabruneba. am SemTxvevaSi kondiqciis kreditors, romlis
nivTic ganadgurda da romlisganac meore mxare kuTvnil ni-
vTs vindikaciiT iTxovs, SeeZleboda mieTiTebina dakavebis
uflebaze ssk-is 979-es me-2 da da me-4 nawilebis, 980-e muxlis
me-2 nawilis 1-el winadadebasTan urTierTkavSirSi.
Tumca rogor aris SesaZlebelia am mosazrebis dogmaturi
dasabuTeba? iseve rogorc germaniaSi, saqarTveloSic vindi-
kacia faqtobrivi Semadgenlobis donezeve gamoiricxeba, Tu
mflobels nivTze mflobelobis ufleba aqvs. unda iZleod-
nen ssk-is 979-es me-2 da da me-4 nawilebi, 980-e muxlis me-2
nawilis 1-el winadadebasTan urTierTkavSirSi mflobelo-
bis uflebas sxvis nivTze, yovelgvari uflebamosilebis ga-
reSe, mxolod imis gamo, rom sul sxva nivTi (kerZod movalis
nivTi) kreditorTan ganadgurda? am SemTxvevas gsk-is me-1000
paragrafsac ki ver SevadarebdiT, rodesac arauflebamosli
mflobeli vindikants866 vindikaciis saganze gaweul danaxar-
jebs agebebs867.
garda amisa, ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis 1-li winada-
deba moicavs mxolod kondiqciismier moTxovnebs, anazRau-
rebis valdebulebebs ssk-is 979-e da 980-e muxlebis mixedviT.
Tu am dakavebis uflebis vindikaciaze gavrcelebas Sevecde-
bodiT, maSin es danawesi sinamdvileSi ormagi analogiiT unda
gamogveyenebina, rodesac jer ssk-is 979-e muxlis me-4 nawils
analogiiT gamoviyenebdiT vindikaciaze da Semdeg ki am ana-
logiiT mocul vindikaciaze gavavrcelebdiT ssk-is 980-e mu-
xlis me-2 nawilis 1-el winadadebas da moviTxovdiT missa da
mowinaaRmdege mxaris Sesrulebis kondiqciis erTdroulad
Sesrulebas. es aradamajerebelia da Zalze Sorsaa kanonmde-
blis konceptisagan, romelmac dakavebis uflebebi Sesabamis
866 vindikaciis moTxovnis mflobels.
867 § 1000 gsk. mflobelis mier nivTis dakavebis ufleba. mflobels Seu-
Zlia uari Tqvas nivTis dabrunebaze manamde, sanam mas ar aunazRaurdeba
gaweuli xarjebi. nivTis dakavebis ufleba mas ara aqvs, Tu man nivTi SeiZina
ganzrax Cadenili deliqtiT.

262
samarTlebriv institutebSi moawesriga.
amgvari xelovnuli gadawyvetis aucilebloba saboloo
jamSi arc arsebobs. gadawyvetis gacilebiT martivi gza iq-
neboda, gveRiarebina, rom mxareebs aranamdvili ormxrivi
xelSekrulebidan maTi Sesrulebebis ukan moTxovna mxolod
usafuZlo gamdidrebis samarTlis mixedviT SeuZliaT. es mo-
gvcemda saSualebas iseTi aspeqtebis gaTvaliswinebisa, rac
vindikaciur moTxovnisa da misi damatebiTi moTxovnebis ga-
moyenebisas yuradRebis miRma rCeba.
ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis vindikaciaze gamoyenebis
sawinaaRmdegod metyvelebs is faqtic, rom mocemuli danawe-
si kondiqciuri samarTlis normaTa kompleqss ganekuTvneba,
Seqmnils kondiqciismieri ukuqcevisaTvis da misi analogiiT
gamoyeneba vindikaciaze, rogorc misi sistemuri adgilidan
gamomdinare, aseve misi sityva-sityviTi ganmartebis meSveo-
biT srulebiT dausabuTebeli Cans. garda amisa, vindikaciaze
analogiiT gamoyenebis winapiroba iqneboda aragegmazomieri
regulatiuri vakuumi (planwidrige Regelungslücke)868, anu kanon-
mdebels vindikaciis samarTlis mowesrigebisas unda gamor-
Cenoda Sesabamisi dakavebis ufleba. msgavsi danawesi vindika-
ciis farglebSi srulebiT warmoudgenelia da modis calsaxa
winaaRmdegobaSi principebTan, romlebic calmxrivi ukumo-
TxovnisaTvis arian Seqmnilni. Tu, magaliTad, germanuli sa-
marTlis mixedviT vindikaciiT gamosaTxov nivTze gaweuli
danaxarjebic ki mxolod dakavebis uflebas warmoSobs da
ara mflobelobis uflebas869, sistemidan amovardnili iqne-
boda, Tu vindikaciuri moTxovnisaTvis srulebiT umniSvne-
lo movlena (kerZod ki is faqti, rom vindikaciis movalem
vindikantis winaSe Tavis mxriv Seasrula da es Sesruleba
ganadgurda) ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis 1-li winadade-
bis meSveobiT dakavebis, an saerTodac nivTze mflobelobis
uflebamde migviyvanda. saboloo jamSi es iqneboda sakuTre-
bis, rogorc nivTTan mijaWvuli samarTlebrivi poziciis
uaryofa870. ra Tqma unda, amgvari daSveba ar jdeba vindikaci-
is institutis sistematikaSi, romlis mixedviTac mflobelis
868 `aragegmazomieri regulatiuri vakuumis~ qveS igulisxmeba SemTxveva,
rodesac kanonmdebels ubralod gamorCa Sesabamisi normis gaTvaliswineba.
warmoadgens yoveli analogis daSvebis winapirobas.
869 Sdr. germanul samarTalSi amasTan dakavSirebuli diskusiisaTvis
Staudinger/Gursky, § 1000 BGB Rn. 3.
870 Sdr. Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 1 c.

263
mTavar Sesagebels mesakuTris mimarT warmoadgens swored
mflobelobis ufleba, xolo sxva SemTxvevaSi ki mesakuTres
SeuZlia Tavisi nivTi im mflobelisaganac ki gamoiTxovos
vindikaciiT, romlisaTvisac mas Tavad ar gadaucia – ubi rem
meam invenio ibi vindico871. garda amisa, es iqneboda mesakuTris
gaumarTlebeli privilegireba, rodesac misma kontrahentma
nivTi sxvas gadasca, im mesakuTresTan SedarebiT, romelsac
Tavis uSualo kontrahentTan da nivTis mflobelTan uwevs
aranamdvili ormxrivi xelSekrulebis safuZvelze urTier-
Tobis garkveva. aseTi SemTxveva gvaqvs saxeze, rodesac a-m da
b-m aranamdvili gacvlis safuZvelze gacvales velosipedebi
da mogvianebiT ki b-s velosipedi a-sTan ganadgurdeba, Tumca
amasobaSi b-m a-s velosipedi g-s mihyida. Tu mogvianebiT yve-
la garigeba aranamdvili aRmoCndeba (amasTan g ver moipovebs
sakuTrebas, rogorc keTilsindisieri SemZeni), maSin a-s Seu-
Zlia Tavisi velosipedi g-sagan gamoiTxovos da zemoT moy-
vanil xelovnur konstruqts gverdi auaros872, Tumca ufro
gamarTlebuli iqneboda, rom a-s b-sTan da b-s ki g-sTan er-
kvia urTierToba. vindikaciis dablokva saboloo jamSi Seu-
Zlebelia or pirs Soris urTierTobaze gamoWrili dakavebis
uflebis analogiiT gamoyenebis meSveobiT. am da savaraudod
kidev sxva bevr winaaRmdegobriv gadawyvetas gverds ver avu-
vliT, Tu mesakuTris vindikacias ar gamovricxavT (Tavis da-
matebiT moTxovnebTan erTad) da Sesrulebis kondiqcias Ta-
vidanve upiratebsobas ar mivaniWebT.

2. nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riski ormxrivi


aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevisas

a. ssk-is 979-e muxlis me-5 nawili


casum sentit dominus-principi, misi moqmedeba da am moqmede-
bis gamoricxva usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevisas,
sakuTrebis kauzaluri gadacemis qveynebSi, rogoric aris
Sveicaria, avstria da saqarTvelo, ufro met mniSvnelobas
871 „sadac Cems nivTs aRmovaCen, iq gamovixmob“. Reuter/Martinek, Ungerechtfer-
tigte Bereicherung, § 20 I 1 c: `rodesac marTlwesrigi sakuTrebis uflebas yve-
la sxva piris winaSe akuTvnebs, maSin Tanmimdevrulia, rom mesakuTres misi
dacvis instrumentebic (gsk-is 1004-e, 985-e paragrafebi) yvela sxva piris
winaSe hqondes.~
872 g-s a-s winaSe aranairi sapirispiro moTxovna ar eqneba.

264
iZens, vidre germaniaSi, sadac sakuTrebisa da kondiqciuri
moTxovnis erT pirTan Tavmoyra ufro gamonaklisia, vidre
wesi873.
rac Seexeba ukve xsenebul gadawyvetas Sveicarul samar-
TalSi874, rodesac riskis tareba namdvili da aranamdvili
xelSekrulebis farglebSi gansxvavebulad aris gadanawile-
buli (rac aseve avstriul samarTalSic875 warmoadgens gaba-
tonebul mosazrebas), misi qarTul samarTalSi gadmotanis
sawinaaRmdegod metyvelebs ssk-is 979-e muxlis me-5 nawili:

Sesrulebis sagnis daRupva


an gafuWeba, risTvisac Sems-
rulebels daekisreba pasux-
ismgebloba xelSekrulebis
namdvilobis dros, yovelTvis
aTavisuflebs mimRebs anaz-
Raurebis movaleobisagan.

mocemuli danawesiT qarTveli kanonmdebeli uars ambobs


casum sentit dominus-principze. es norma warmoadgens zogad
amosaval wertils imisaTvis, Tu ramdenad SeiZleba daawveT
mxareebs usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevisas nivTis
SemTxveviTi ganadgurebis riski. am SemTxvevaSic qarTveli
kanonmdebeli saxelSekrulebo masStabis sasargeblod iRebs
gadawyvetilebas. Semsrulebelma nivTis SemTxveviTi ganad-
gurebis riski mxolod imdenad unda ataros, ramdenadac is
valdebuli iqneboda etarebina es namdvili xelSekrulebis
farglebSi. am principis sruli antipodia casum sentit domi-
nus-principi, rodesac mesakuTres nivTis SemTxveviTi gana-
dgurebis risks mxolod imis safuZvelze vakisrebT, rom is
jer kidev mesakuTrea.
marTalia, qarTveli kanonmdebeli kanonSi awesrigebs mxo-
lod „minimalur masStabs“ Semsruleblis mier riskis tarebi-
sa, anu SemTxvevas, rodesac Semsrulebelma yovelTvis unda
ataros ganadgurebis riski – Sesrulebis sagnis daRupva an
gafuWeba, risTvisac Semsrulebels daekisreba pasuxismge-

873 Sdr. Harrer, JBl 1983, 239 da Semdegi gverdi.


874 gv. 188-e da Semdegi gverdebi.
875 Sdr. amasTan dakavSirebiT Tavi IX.8 “SemTxveviTi ganadgurebis riski ara-
gabatonebuli mosazre­bis Tanaxmad”

265
bloba xelSekrulebis namdvilobis dros, yovelTvis aTa-
visuflebs mimRebs anazRaurebis movaleobisagan. am riskis
tarebis zRvari ki, anu rodidanac is mesakuTres ukve aRar
SeiZleba daekisros, kanonSi ar aris mowesrigebuli. Tumca
argumentum e contrario (ukudaskvniT) mainc SeiZleba mivideT im
daskvnamde, rom es kanonismieri danawesi azrs dakargavda, Tu
Semsrulebels rogorc saxelSekrulebo, ise misi srulebiT
sapirispiro masStabis – casum sentit dominus – mixedviT, Sei-
Zleba dakisreboda es SemTxveviTi ganadgurebis riski.
amrigad, riskis tarebisaTvis ar aris gadamwyveti, Tu vis
darCa an visze gadavida nivTze sakuTreba, aramed is, Tu vis
daawveboda es riski xelSekrulebis namdvilobisas. Sveica-
rul doqtrinaSi moqmedi principi ar unda gadmovitanoT
qarTul samarTalSi, radgan qarTvelma kanonmdebelma sru-
lebiT gansxvavebuli gza airCia. garda amisa, arc Tu ise mc-
daria, ara mxolod xelSekrulebis namdviloba-aranamdvi-
loba (romelic mxareTaTvis xSirad SeumCnevelic ki rCeba)
miviCnioT riskis gadanawilebisaTvis mniSvnelovnad, aramed
aseve nivTis gadacemac876, radgan namdvili xelSekrulebis
SemTxvevaSi mxolod esaa mniSvnelovani. amgvarad, ssk-is 482-
e muxlis 1-li nawili gsk-is 446-e paragrafisa877 da avstriis
zogadi samoqalaqo kodeqsis 1051-e paragrafis878 identurad
awesrigebs gayidul nivTis SemTxveviTi ganadgureba-gafuWe-
bis riskis gadasvlis sakiTxs. es riski gadadis myidvelze ni-
vTis gadacemasTan erTad, Tu mxareebi sxva rameze ar SeTanx-
mebulan.
nivTis gadacema warmoadgens amosaval wertils riskis ga-
dasvlisaTvis namdvili ormxrivi xelSekrulebis fargleb-
Si. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi mas avrcelebs, rogorc
saorientacio masStabs aseve usafuZvlo gamdidrebismier
ukuqcevaze, rodesac es ormxrivi xelSekruleba aranamdvili
aRmoCnda.
876 Honsell, FS Schulin (2002), 29.
877 §446. riskisa da valdebulebebis gadasvla. gayiduli nivTis gadacemiT
myidvelze gadadis misi SemTxveviT daRupvisa da SemTxveviT gauaresebis
riski. gadacemis momentidan myidvels ekuTvnis nivTis sargebeli da mas ek-
isreba nivTis uflebrivi tvirTi. gadacemas uTanabrdeba, Tu myidveli ac-
ilebs nivTis miRebis vadas.
878 § 1051. Tu nivTis gadacemisaTvis vada ar aris daTqmuli, da arc erTi mx-
are ar moqmedebs gaufrTxileblad; maSin zemoT moyvanili danawesebi SemTx-
veviTi ganadgurebis risksa da sargebelTan dakavSirebiT (§ 1048-1050) moq-
medebs gadacemis momentidan; Tu mxareebs sxva rameze ar SeTanxmebulan.

266
b. ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis me-2 winadadeba
me-2 da savaraudod ufro mniSvnelovani argumenti imisa-
Tvis, Tu ratom unda ataros kanonmdeblis Canafiqris Ta-
naxmad aseve aranamdvili xelSekrulebis SemTxvevaSi Ses-
rulebis mimRebma nivTis ganadgurebis riski, SesaZlebelia
movipovoT ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis me-2 winadadebi-
dan. am danawesis 1-li nawili gansazRvravs, rom anazRaurebis
valdebulebebi 979-e da 980-e muxlebis Tanaxmad erTdrou-
lad unda Sesruldes, xolo me-2 winadadebis mixedviT, ukan
dabrunebis xarjebi da riski Semsrulebels ekisreba. aqidan
ki ukudaskvniT gamomdinareobs, rom manamde, sanam mxareebs
erTdroulad Sesrulebis valdebuleba daekisrebodeT, ukan
dabrunebis risks Semsrulebeli ar atarebs. mas atarebs Ses-
rulebis mimRebi.
garda ukudaskvnidan gamoyvanili am argumentisa, imis gan-
sasazRvrad, rom ssk-is 980-e muxlis me-2 nawilis me-2 winada-
deba Sesrulebis mimRebs akisrebs erTdroulad Sesrulebis
valdebulebis warmoSobamde nivTis SemTxveviTi ganadgure-
bis risks, Semdegia: nebismier SemTxvevaSi erTdroulad Ses-
rulebis valdebulebis dakisrebisas (Tumca sinamdvileSi
ufro adrec) kondiqciis movale pasuxs agebs gamkacrebulad
ssk-is 981-e muxlis mixedviT. am danawesis materialur-sa-
marTlebrivi Sinaarsi Seesatyviseba gsk-is 819-es 1-el, 818-es
me-4 nawils, 292-e da 989-e paragrafebis Sinaarss879. qarwyl-
deba ganmdidrebaze miTiTebis ufleba, Sesrulebis mimRebi
valdebulia daabrunos ara mxolod realurad miRebuli sar-
gebeli, aramed aseve misi braliT miuRebelic. garda amisa, is
anazRaurebs braleulad miyenebul zians, Tumca am SemTxve-
vaSi kondiqciis movalis (romelsac erTdroulad Sesruleba
daekisra) pasuxismgeblobis masStabi mniSvnelovnad gansx-
vavdeba aragamkacrebuli pasuxismgeblobis farglebSi kon-
diqciis movalis pasuxismgeblobis masStabisagan, romelic
miiCnevs, rom sakuTari nivTi uWiravs xelSi. yvelaze gvian im
momentidan, rodesac kondiqciis movales erTdroulad Ses-
rulebis valdebuleba daekisreba, man unda gaacnobieros,
rom sxvis nivTs flobs, Tu is amisada miuxedavad sxvisi ve-
losipediT yovel dRe mainc dadis samsaxurSi da amasTan ar
azRvevs mas880, sakuTari konkretuli bralis gareSe avariaSi
879 Sdr. zeviT gv. 97-e da Semdegi gverdi.
880 Sdr. amasTan dakavSirebiT gv. 235.

267
moyolisas, mas mainc Seeracxeba zogadi brali. amgvarad, ni-
vTis SemTxveviTi ganadgurebis nivTi TiTqmis nulis tol-
fasia, radgan mexisagan dazRvevis SesaZleblobac ki unda
ganvixiloT, rodesac mimRebma icis, rom sxvisi manqana udgas
garaJSi. es niSnavs imas, rom, marTalia, 980-e muxlis me-2 nawi-
lis me-2 winadadeba nivTis SemTxveviTi ganadgurebis risks
Semsrulebels akisrebs, Tumca amis sakompensaciod mimRebs
gamkacrebulad agebinebs pasuxs imgvarad, rom nivTis ganad-
gureba TiTqmis verasodes iqneba SemTxveviTi.

Tumca mainc rCeba erTi aspeqti, romelic am ukudaskvniT


mopovebuli argumentis winaaRmdeg metyvelebs. es aris ze-
moT naxsenebi „TiTqmis“, ramac SeiZleba gvafiqrebinos, rom
SemTxveviTi ganadgurebis riskis TiTqmis yovelTvis gamo-
ricxva, mis srul gamoricxvas ar niSnavs. es sinamdvileSi ase
ar aris. kondiqciis movale, romelic gamkacrebulad agebs
pasuxs veRar miuTiTebs SemTxveviTi ganadgurebis riskis
realizebaze. marTalia, saqarTveloSic (germaniis msgavsad)
kondiqciis movalis gamkacrebuli pasuxismgebloba bralze
damokidebuli pasuxismgeblobaa da „sufTa“ SemTxveviTobi-
saTvis kondiqciis movalem mainc ar unda agos pasuxi, Tumca
am SemTxvevaSi Cven vendehorstis881 mosazrebis gaziareba mi-
gvaCnia uprianad, romelic am „sufTa“ SemTxveviTobis jgu-
fis gamokveTis mowinaaRmdegea: „radgan cnobili winaswar
gauTvaliswinebeli Stormic – rogorc bunebrivi katastro-
fa da amgvarad dauZleveli Zalis saskolo SemTxveva – aris
tipiuri riski, romelic man unda ataros, vinc Tavisuflad
moZraobs Tavisi [usafuZvlod miRebuli] manqaniT an garaJSi
ayenebs (ise, rom ar azRvevs am riskisagan).“ amitomac warmou-
dgenelia, rom usafuZvlo gamdidrebis obieqti kondiqciis
movalis bralisagan damoukideblad ganadgurdes masTan, Tu
man ukve icis sakuTari arauflebamosilebis Sesaxeb. amgva-
rad, Cveulebriv SemTxvevaSi, anu aragamkacrebuli pasuxis-
mgeblobisas saldos Teoriis meSveobiT miRweuli Sedegi –
mimRebis mier nivTis SemTxveviTi ganadgurebis riskis tareba
– gamkacrebulisas miiRweva mimRebis bralze damokidebuli
pasuxismgeblobiT, rodesac srulebiT SemTxveviTi ganad-
gureba faqtobrivad gamoricxulia. aqidan gamomdinareobs,
rom am riskis ukan gadmokisrebamde, swored Sesrulebis
881 Wendehorst, FS Koziol (2010), 458.

268
mimRebma unda ataros is da es Seesatyviseba kanonmdeblis Ta-
vdapirvel Canafiqrs. es niSnavs imas, rom saqarTvelos samo-
qalaqo kodeqsSi usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevisas
SemTxveviTi ganadgurebis riskis tarebasTan dakavSirebiT
kanonmdebelma sakmaod zustad gaiTvaliswina saldos Teo-
riis gadawyveta.

3. usafuZvlo gamdidrebis samarTlisa da gasvlis


samarTlis principebis urTierTdamTxveva
problema, romlis Sesaxebac vsaubrobdiT germanul samar-
TalSi, kerZod is, rom gasvlisa da usafuZvlo gamdidrebis
samarTlis mier SemoTavazebuli gadawyveta erTmaneTs ar em-
Txveva, gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis
Nr. 3-is wyalobiT, ufro meti simZafriT dgeba qarTul samar-
TalSi. marTlac, ssk-is 352-e muxlis me-4 nawilis g) qvepunqti
gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3-is
identur danawess Seicavs:

fuladi anazRaurebis val-


debuleba ar warmoiSoba, Tu sa-
gani gafuWda an daiRupa ufle-
bamosil pirTan, miuxedavad
imisa, rom igi iseTive mzrunve-
lobiT eqceoda mas, rogorc sa-
kuTar nivTs; xolo is, rac dar-
Ca, ukan unda dabrundes.

Tu ssk-is 405-e muxlis safuZvelze gasvlis uflebamosile-


bis mqone piri (ris winapirobasac xelSekrulebis mxaris mier
valdebulebis darRveva warmoadgens) Tavis am uflebas iye-
nebs, restituciul urTierTobis farglebSi mxareebma erT-
maneTs miRebuli ormxrivad ukan unda daubrunon. amgvarad,
simetriuli ukuqcevisas, gasvlisa da usafuZvlo gamdidre-
bis samarTlis normebis gamoyenebiT erTi da imave Sedegamde
mivdivarT. es Sedegi identuria germanuli samarTlis mier
SemoTavazebuli gadawyvetisa, sadac identur SemTxvevaSi
gsk-is 346-e paragrafis 1-el nawilsa da 818-e paragrafis 1-el
nawils erTi da imave funqcia aqvT aseve sargeblis anazRau-
rebasTan dakavSirebiT (rac gsk-is me-100 paragrafis Sesaba-

269
misad moicavs aseve aramaterialuri sargeblis dabruneba-
sac)882. Tu Sesrulebebis naturiT dabruneba SeuZlebelia,
rogorc germaniaSi gsk-is 346-e paragrafis me-2 nawilis 1-li
winadadebis Nr. 1-is an 818-e paragrafis me-2 nawilis 1-li al-
ternativis883, aseve saqarTveloSic ssk-is 352-e muxlis me-2
nawilis a)-g) qvepunqtebis an 979-e muxlis me-2 nawilis mixed-
viT, mis adgils Rirebulebis anazRaureba ikavebs.
problemuria es SemTxveva, rodesac restituciuli ur-
TierToba asimetriulia da ssk-is 352-e muxlis me-4 nawilis g)
qvepunqtis 1-li winadadeba gamoiyeneba. amis naTelsayofad
moviSveliebT germaniis federaluri sasamarTlos erT-erTi
gadawyvetilebis safuZvelze Seqmnil magaliTs:
a miyidis b-s meorad avtomanqanas da moatyuebs amasTan
mis kilometraJTan dakavSirebiT. b mogvianebiT manqanas
msubuqi gaufrTxileblobiT gaanadgurebs. mxolod amis
Semdeg Seityobs is a-s tyuils Sesaxeb da imis Sesaxeb, rom
is uflebamosilia garigebis Secilebis meSveobiT jarTad
qceuli manqana moiSoros da daibrunos nasyidobis fasi.884
Tu b gadawyvets garigebis namdvilobas droebiT xeli ar
axlos da mxolod misTvis miniWebuli gasvlis uflebis sa-
fuZvelze gardaqmnas is restituciul urTierTobad, is
amgvarad moipovebs SesaZleblobas ssk-is 352-e muxlis me-4
nawilis g) qvepunqtis 1-li winadadebiT gaTvaliswinebuli
privilegiis miRebisa. marTalia, nivTis naturiT dabruneba
SeuZlebelia, ris gamoc es valdebuleba, wesiT, Rirebule-
bis anazRaurebiT unda Canacvldes, Tumca es Rirebulebis
anazRaurebis valdebulebac ar arsebobs, Tu b daamtkicebs,
rom is zustad ise gaufrTxileblad eqceva sakuTar nivTebs,
rogorc konkretul SemTxvevaSi ukan dasabrunebel avtoman-
qanas moeqca.
sxvagvarad unda gadawydes es SemTxveva, rodesac b-m mis-
Tvis miniWebuli gasvlis (an Secilebis) uflebamosilebis
Sesaxeb jer kidev manqanis ganadgurebamde Seityo. germaniaSi
am SemTxvevisaTvis Semdegi gadawyvetaa SemoTavazebuli: mo-
tyuebuli myidveli, romelmac icis misi Secilebis uflebis
faqtobrivi winapirobebis Sesaxeb, kargavs ganmdidrebaze mi-

882 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 806.


883 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 806.
884 Sdr. msgavsi gadawyvetilebebi germanuli sasamarTlo praqtikidan BGHZ
57, 137; BGHZ 53, 144 da amasTan dakavSirebiT W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 808.

270
TiTebis uflebas885. is pasuxs agebs gamkacrebulad da es ga-
dawyveta zRudavs aseve mis gasvlismier privilegias gsk-is
346-e paragrafis me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3-is (ssk-
is 352-e muxlis me-4 nawilis g) qvepunqtis 1-li winadadebis)
mixedviT886.
am gadawyvetis gadmotana, marTalia, qarTul samarTalSic
SeiZleboda, Tumca is didad ver dagvexmareba, rodesac b-m
misTvis miniWebuli gasvlis uflebamosilebis Sesaxeb mxo-
lod nivTis ganadgurebis Semdeg Seityo. Tu am dros SeuzRu-
davad gamoviyenebT ssk-is 352-e muxlis me-4 nawilis g) qvepun-
qtis 1-el winadadebas (gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis
1-li winadadebis Nr. 3), maSin b-s mxolod masTan realurad
darCenili gamdidreba – jarTad qceuli manqana (an masTan
dakavSirebuli da dazogili aucilebeli danaxarjebi887) unda
daebrunebina. sanacvlod ki ssk-is 352-e muxlis 1-li nawilis
mixedviT daibrunebda nasyidobis mTlian fass.
Tumca Sedegi iqneboda srulebiT gansxvavebuli, myidvels
imave safuZvlidan gamomdinare, romelic mas gasvlis ufle-
bas aniWebda, Secilebisa da kondiqciuri moTxovnis sasarge-
blod rom gaekeTebina arCevani. Tu b xelSekrulebas motyue-
bis safuZvliT Secilebis meSveobiT gaaqarwylebda (ssk-is
81-e da Semdgomi muxlebi), maSin mxareTa ukan dabrunebis val-
debuleba ganisazRvreboda 976-e da Semdgomi muxlebis mixed-
viT. am SemTxvevaSi b-s jarTad qceuli manqanis Rirebulebis
anazRaurebis valdebulebas SeiZleba dapirispireboda ssk-
is 979-e muxlis me-2 nawilis mixedviT ganmdidrebis Sesagebe-
li amave muxlis me-3 nawilis Sesabamisad – b manqanis ganadgu-
rebis Semdeg aRar aris gamdidrebuli.
885 am SemTxvevaSi misi pasuxismgebloba ganisazRvreba gsk-is 819-es 1-li, 818-
es me-4, 292 da 989-e paragrafebis mixedviT da mas nebismier SemTxvevaSi ekis-
reba nivTis braleuli ganadgurebis riski, Reuter, FS Georgiades (2005), 342 da
Semdgomi gverdi.
886 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 807; Canaris, Schuldrechtsmodernisierung 2002, XLVII,
SemTxveviTi ganadgurebis riski ar ekisreba gasvlis uflebis mqone pirs; NK-
BGB/Hager, § 346 Rn. 59; A. Thier, FS Heldrich, (2005), 446 da Semdegi gverdebi; amis
sawinaaRmdegod Wagner, FS U. Huber, 618 da Semdegi gverdebi.
887 narCen gamdidrebasTan dakavSirebiT (qarTul TargmanSi: `darCenili
zedmetoba~) romelic unda dabrundes gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis
me-2 winadadebis mixedviT Sdr. W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 808: `narCen gam-
didrebad~, romelic gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis me-2 winadadebis
mixedviT unda dabrundes, miiCneva raime Rirebulebis mqone naSTis garda
aseve konkretul SemTxvevaSi gansazRvradi sargebeli [nivTis ganadgurebis
Sedegad miRebuli] da dazogili qonebrivi danaxarjebi~.

271
sakiTxavia, SesaZlebelia Tu ara b-s mainc daekisros Rire-
bulebis anazRaurebis valdebuleba kanonSi mowesrigebuli
saldos Teoriis meSveobiT. ormxrivi garigebis SemTxvevaSi,
romelic aq saxeze gvaqvs, ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili gan-
sazRvravs, rom naturiT dabrunebis SeuZleblobisas Rire-
bulebis anazRaurebis valdebuleba mxolod maSin qarwylde-
ba, rodesac es „gamomdinareobs samarTlis im normis arsidan,
romlis safuZvelzedac xelSekruleba baTilad iqna cnobi-
li.“ marTalia, am SemTxvevaSi gamyidvelma moatyua myidveli,
ris gamoc zogadi mosazrebis Tanaxmad, nivTis SemTxveviTi
ganadgureba momtyuebels unda daawves kiserze, Tumca aq
saxeze gvaqvs nivTis ara SemTxveviTi, aramed braleuli ga-
nadgureba. motyuebuli mxaris dacvis mizani ar moicavs mis
mier sakuTar saqmeebSi gamoCenili gulisxmierebis fargleb-
Si nivTis ganadgurebis SesaZleblobas ise, rom amisaTvis mo-
gvianebiT pasuxi ar agos. motyuebuli ukve sakmaod daculia
imiT, rom mas SeuZlia naklidan warmoSobil pasuxismgelobas
gverdi auaros da xelSekrulebis saciloobis meSveobiT gza
gaikafos usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovnebisaken888,
maT Soris ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilisaken. motyuebu-
lis imgvari privilegireba, rom is mocemuli danawesis meS-
veobiT gaTavisufldes im pasuxismgeblobisganac ki, rac mas
daekisreboda zogadi principebis mixedviT, garigebis ara-
namdvilobis mizniT moculi aRar aris889. amgvarad, b-ze aRar
vrceldeba privilegia ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis mixed-
viT da man unda aanazRauros jarTad qceuli manqanis Rire-
buleba.
usafuZvlo gamdidrebisa da gasvlis samarTlis meSveobiT
miRweuli gadawyvetebi erTmaneTs scdeba da es dauSvebelia
imis gaTvalisiwnebiT, rom konkretul magaliTSi SemTxvevi-
Tobazea damokidebuli, Tu romel gadawyvetas airCevs ufle-
bamosili piri. am acdenas ver gavamarTlebT verc imiT, rom
gasvlisa da Secilebis faqtobriv safuZvels gamyidvlis ori
sxvadasxva qceva warmoadgens – gasvlis safuZvelia gamyidve-
lis mier valdebulebis darRveva naklovani nivTis gadacemis
gziT, xolo Secilebisa ki am darRvevis damalva. amgvari da-
mokidebuleba ganyenebuli cnebebiT operirebisa da maT ukan
mdgomi realuri problemis (Tu vis unda daawves nivTis gana-
888 Sdr. germanul samarTalSi Grunewald, Kaufrecht, § 9 I Rn. 17 (186).
889 Sdr. germanul samarTalSi 165-e da Semdeg gverdebze.

272
dgureba kiserze) ugulvelyofis magaliTi iqneboda. amito-
mac, am ori alternatiuli gadawyvetis Sedegebi erTmaneTTan
SesabamisobaSi unda moviyvanoT.
germanulma doqtrinam am ori gadawyvetidan gasvlismieri
gadawyvetis sasargeblod gaakeTa arCevani, romelic, gansx-
vavebiT saldos Teoriisagan, uSualod kanonidan gamomdina-
reobda – „reformirebuli gasvlis samarTlis „gadawyvetis
transferi“ ormxrivi xelSekrulebis usafuZvlo gamdidre-
bismier ukuqcevaze, gvaiZulebs uari vTqvaT im moqnil ga-
dawyvetaze, romelic usafuZvlo gamdidrebis samarTalma,
.... SeimuSava aranamdvilobis ganmsazRvravi normis miznis ga-
TvaliswinebiT890.“
am mosazrebis gadmotana qarTul samarTalSi yovelgvari
daTqmis gareSe ar aris aucilebeli, radgan rogorc gasvlis-
mieri gadawyveta, ise aranamdvilobis ganmsazRvravi normis
miznis gadamwyveti mniSvnelobac kanonSia gamyarebuli. Se-
sabamisad, normis miznis gaTvaliswinebis aucileblobas ase
martivad ver ukuvagdebT. urTierTwinaaRmdegobrivi Sede-
gis gverdis avlisaTvis aucilebelia romelime gadawyvetis
calsaxa aRiareba.
amasTan gasaTvaliswinebelia, rom gsk-is 346-e paragrafis
me-3 nawilis 1-li winadadebis Nr. 3 germaniaSi samarTlis po-
litikis poziciidan sakmaod mkacrad aris gakritikebuli891,
midis ra gacilebiT Sors, vidre casum sentit dominus-principi
(romelic unda ukuvagdoT aranamdvili ormxrivi xelSekru-
lebis asimetriuli ukuqcevisas), radgan am SemTxvevaSi ca-
sus-ic (SemTxveviTi ganadgurebac) ki ar gvaqvs saxeze, aramed
movalis mier nivTis braleuli ganadgureba. v. lorenci892
am danawesis gamarTlebas cdilobs mesakuTre-mflobels
Soris urTierTobis danawesebis meSveobiT – kanoni aniWebs
aseve arauflebamosil keTilsindisier mflobels uflebas,
nivTs, rogorc sakuTars ise moeqces (quasi rem suam neglexit),
„xolo gasvlis uflebis mqone [nivTis ganadgurebis moment-
Si] saerTodac [am nivTis] mesakuTrea“. es argumenti saboloo
jamSi qarTul samarTalSi ar gamogvadgeba, radgan, rogorc
890 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 806. `moqnili gadawyvetis~ qveS igulisxmeba ga-
nadgurebuli nivTis Rirebulebis anazRaurebis valdebulebis gansazRvra
imisda mixedviT, icavda Tu ara konkretul SemTxvevaSi motyuebis danawesi
motyuebuls am riskisagan.
891 Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41.
892 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 807.

273
zemoT aRvniSneT, saqarTveloSi, ormxrivi xelSekrulebis
ukuqcevisaTvis usafuZvlo gamdidrebismieri da ara mesaku-
Tre-mflobels Soris urTierTobis momwesrigebeli princi-
pebi unda iyos gadamwyveti. garda amisa, auxsnelia, Tu ratom
unda CavayenoT myidveli, romelic xelSekrulebidan gavida
ukeTes mdgomareobaSi, vidre myidveli, romelmac gasvlis
magivrad Secilebis ufleba gamoiyena, maSin rodesac, Sesa-
bamisi uflebis gamoyenebamde orive nivTis mesakuTre iyo.
amgvarad, ssk-is 352-e muxlis me-4 nawilis g) qvepunqtis 1-li
winadadebis 979-e muxlis me-4 nawilze gavrcelebis mcdelo-
ba yovelgvar dogmatur safuZvels moklebulia.
Tu am gadawyvetilebis miRebisas samarTlianobis princi-
piT vixelmZRvanelebT, maSin valdebulebis darRvevam Sei-
Zleba gaamarTlos is faqti, rom SemTxveviTi ganadgurebis
riski gamyidvels gadavakisroT, Tumca misTvis aseve myid-
velis mier nivTis braleuli ganadgurebis (rac gamyidvelis
mxridan valdebulebis Tavdapirveli darRveviT ar yofila
ganpirobebuli) Sedegebis gadakisreba ukve zedmetia.
2002 wels, gasvlis samarTlis reformirebis Semdeg, gsk-is
346-e paragrafis me-3 nawilis 1-eli winadadebis Nr. 3 maleve
moeZebna gamarTleba gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis me-2
winadadebis meSveobiT. gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis
me-2 winadadebis mixedviT, Rirebulebis anazRaurebis ga-
qarwylebis Semdeg darCenili gamdidreba unda dabrundes.
igive wesi daafiqsira qarTvelma kanonmdebelma ssk-is 352-e
muxlis me-4 nawilis g) qvepunqtis me-2 variantSi – „xolo is,
rac darCa, ukan unda dabrundes“. marTalia, saqarTvelos
samoqalaqo kodeqsis es danawesi pirdapir ar miuTiTebs da-
brunebis valdebulebaze usafuZvlo gamdidrebis samarT-
lis mixedviT, Tumca es yvelaze savaraudoa893. medikusi894
germanul samarTalSi am miTiTebasTan dakavSirebiT Semdeg
mosazrebas gamoTqvams: naklovani nivTis myidveli gasvlis
uflebis gamoyenebis Semdeg ar unda darCes gamdidrebu-
li. amgvarad im SemTxvevaSi, rodesac naklovani nivTi myid-
velTan ganadgurdeba895, mas gasvlis gacxadebis Semdeg mT-
893 iqidan gamomdinare, rom amis sawinaaRmdego argumentebi jer ar gamouTq-
vamT, xolo raime sxva moTxovnis ufleba, romlis safuZvelzec SeiZleboda
am narCeni Rirebulebis dabruneba ar Cans, unda miviCnioT, rom misi dabrune-
ba usafuZvlo gamdidrebis danawesebis mixedviT unda moxdes.
894 Medicus, Karlsruher Forum 2005, 205.
895 Sdr. BGHZ 53, 144: `myidveli, romelic nasyidobas motyuebis gamo sacil-

274
liani fasi ki ar unda daubrundes, aramed mxolod sxvaoba
– naklovan da unaklo nivTebs Soris RirebulebaTa sxvaoba.
ufro Sors mimavali iyo ernstis896 mosazreba. mis mixedviT,
gamoricxuli iyo gasvlis samarTalSi dafiqsirebuli yo-
velgvari gadawyvetis gavrceleba usafuZvlo gamdidrebis
samarTalze. gsk-is 346-e paragrafis me-3 nawilis me-2 winada-
debaSi dafiqsirebuli iyo „generaluri uflebamosileba897“,
„Rirebulebis anazRaurebasa da gamdidrebis dabrunebasTan
dakavSirebuli myidvelis pasuxismgebloba, nivTis SemTxve-
viTi ganadgurebis Semdeg, mxolod usafuZvlo gamdidrebis
samarTlis mixedviT gadagvewyvita898“.
qarTul samarTalSi swored es ukanaskneli mosazreba unda
gaviziaroT da is, upirveles yovlisa, gavavrceloT zemoT
moyvanil nasyidobis sagnis braleuli ganadgurebis SemTx-
vevaze, radgan mxolod am SemTxvevaSia SesaZlebeli, ssk-is
979-e muxlis me-4 nawilis mixedviT aranamdvilobis ganmsazR-
vravi normis miznis meSveobiT, problemis samarTliani ga-
dawyveta899. Sedegis miiRwevis gzad unda avirCioT ssk-is 352-e
muxlis me-4 nawilis g) qvepunqtis moqmedebis sferos teleo-
logiuri daviwroveba im SemTxvevisaTvis, rodesac gasvlis
uflebis mqone amavdroulad Secilebis uflebasac flobs. am
dros mas ar unda mivceT SesaZlebloba isargeblos mocemu-
li danawesiT gaTvaliswinebuli privilegiiT, iseve rogorc
kondiqciuri samarTlis mixedviT ukuqcevisas mas ar eqnebo-
da nasyidobis mTliani fasis ukan moTxovnis ufleba.
sxvagvarad unda gadawydes es SemTxveva, rodesac nivTis
ganadgurebisas nivTis naklidan an motyuebidan gamomdina-
re specifikuri riski realizda. magaliTad, Tu gamyidveli
myidvels atyuebs muxruWebis mdgomareobis Sesaxeb da nivTi
mogvianebiT nadgurdeba am naklis gamo, myidvelis bralis
gareSe – am SemTxvevaSi gasvlismieri privilegiebis koreq-
cia kondiqciismieri principebis meSveobiT aucilebeli ar

od xdis, uflebamosilia nasyidobis fasi kondiqciuri moTxovniT ukan dai-


brunos maSinac ki, rodesac nivTi masTan dazianda da ganadgurda da misi
dabruneba SeuZlebelia, an mxolod gaufasurebul mdgomareobaSia SesaZle-
beli.~
896 Ernst, FS U. Huber (2006), 234.
897 W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 806.
898 amis sawinaaRmdegod W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 806.
899 König, Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des Schuldrechtes, 1547.

275
aris. es SemTxveva moculia aseve Secilebis uflebis momni-
Webeli damcavi normis mizniT, ase rom myidveli privilegi-
rebulia aseve ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilis mixedviTac
– saldos Teoria ar gamoiyeneba mis sazianod, is abrunebs
jarTad qceul nivTs, xolo sanacvlod ibrunebs nasyidobis
mTlian fass. am SemTxvevaSi gasvlismieri da kondiqciismieri
gadawyvetebi erTmaneTs emTxveva da koreqtura aucilebeli
ar aris.
amis sapirispirod, aranamdvilobis iseTi safuZvlisas,
rodesac is myidvels ar Seeracxeba, anu aranamdvilobis e. w.
„neitraluri“ safuZvlisas900, gamoiricxeba ssk-is 352-e mu-
xlis me-4 nawilis g) qvepunqtis901 gamoyeneba ssk-is 405-e mu-
xlis mixedviT gasvlis safuZvlis ararsebobis gamo, radgan
mis winapirobas valdebulebis darRveva warmoadgens.

4. ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili da flumesa da


kanarisis moZRvreba
rogorc harerma902 Tavis droze sworad SeniSna, saldos
Teoriac da „ori kondiqciis Teoriac“ warmoadgenen damx-
mare konstruqciebs, romelTa SemTxvevebSic gadamwyvetia
ara absoluturi dogmatur-Teoriuli WeSmariteba da da-
sabuTebuloba, aramed interesTa awon-dawonvis safuZvelze
miRweuli gamarTlebuli da arasaeWvo Sedegi. imis gamo, rom
saqarTveloSi am damxmare konstruqcias normatiuli safuZ-
veli gaaCnia, aucilebelia zustad gamovikvlioT, Tu germa-
nuli samarTlis romeli Teoriis gansxeulebas warmoadgens
es sakanonmdeblo norma903.
rogorc saldos Teorias, ise flumes „qonebrivi mniSvne-

900 Sdr. amasTan dakavSirebiT Staudinger/Lorenz, § 818 Rn. 41: `Tu aranamdvilo-
bis safuZveli kreditors ar Seeracxeba, literaturis saerTo mosazrebis
Tanaxmad, gasvlisas movalem sakuTari gadawyvetilebiT miRebuli qonebrivi
dispoziciis safuZvelze gamdidrebisagan damoukideblad unda agos pa-
suxi~; W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 808.
901 Sdr. germaniaSi arsebul samarTlebriv mdgomareobasTan dakavSirebiT
W. Lorenz, FS Canaris I (2007), 808.
902 Harrer, JBl 1983, 238.
903 konigi Tavisi kanonproeqtis § 1.5(1)-is (romlis analogsac warmoadgens
qarTuli 979-e muxlis me-4 nawili) ganmartebisas, miuxedavad imisa, rom ra-
modenimejer axsenebs saldos Teorias, mocemul danawess pirdapir am Teo-
riis safuZvelze Seqmnilad ar miiCnevs.

276
lobis mqone gadawyvetilebas“ da kanarisis „sapirispiro
Sesrulebis kondiqcias“ saerTo aqvs is, rom isini garkveu-
li SemTxvevebSi gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawils ar iTva-
liswineben, Tumca amas sxvadasxva saSualebebiT akeTeben.
axali saldos Teoria emyareba faqtobriv sinalagmas da
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoyenebas gamoricxa-
vs imgvarad, rom iyenebs mas orive urTierTdapirispirebul
kondiqciaze; erT-erTi miRebuli Sesrulebis ganadgureba an
Rirebulebis Semcireba amcirebs ara mxolod Semsruleblis
kondiqciis moculobas, aramed misi sapirispiro kondiqciis
moculobasac. amis sapirispirod, „sapirispiro Sesrulebis
kondiqciis Teoriis“ Tanaxmad, uflebamosilma pirma, rome-
lic ukan iTxovs Tavis Sesrulebas, Tavadac unda daabrunos
miRebuli. es Teoria calkeul SemTxvevebSi ubralod ar iye-
nebs gsk-is 818-e muxlis me-3 nawils misi teleologiuri davi-
wrovebis meSveobiT.
marTalia, es orive Teoria erTi da imave mizans emsaxure-
ba, Tumca maT dogmatur dasabuTebaSi gansxvavebam SesaZle-
belia gansxvavebul Sedegamde migviyvanos. magaliTad, faq-
tobrivi sinalagmis principi ar gamogvadgeba im SemTxvevaSi,
rodesac erTmaneTs ara ori kondiqcia, aramed kondiqcia da
vindikacia upirispirdeba. „sapirispiro Sesrulebis kondiq-
ciis Teoria“ am SemTxvevaSic aranair problemebs ar awydeba
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoricxvisas, radgan
mis qvakuTxedad isev da isev „ori kondiqciis Teoria“ rCeba.
sakiTxavia, Tu romeli TeoriasTan dgas yvelaze axlos ssk-is
979-e muxlis me-4 nawilSi gansxeulebul principi904.
Cveni mosazrebis Tanaxmad, ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili
warmoadgens saldos Teoriis gadawyvetis gansxeulebas da
saerTo ar aqvs germanul samarTalSi gamoTqmul alterna-
tiul mosazrebebTan. es Teoria imitom ar SeiZleba warmoad-
gendes flumes905 „qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyveti-
lebisa“ da kanarisis906 Teoriis gansxeulebas kanonSi, radgan
orivesaTvis damaxasiaTebelia ndobis momenti. flume kon-
diqciiT ukan moTxovnis uflebas damokidebulad miiCnevs
imaze, Tu ramdenad Seeracxeba mimRebs misi qonebrivi mniSvne-

904 Sdr. amasTan dakavSirebiT Wendehorst, Anspruch und Ausgleich, 392, Teoriis
gavrceleba yovelgvari daTqmis gareSe SeiZleba vindikaciazec.
905 Sdr. 174-e da Semdeg gverdebze.
906 Sdr. 178-e da Semdeg gverdebze.

277
lobis mqone gadawyvetileba, xolo kanarisisaTvis garda ami-
sa mniSvnelovania Seeracxeba Tu ara mas aseve ganmdidrebac.
ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilisaTvis, romelic mxolod ara-
namdvilobis ganmsazRvravi normis mizanze akeTebs aqcents,
ucxoa orive xsenebuli TeoriisaTvis damaxasiaTebeli ndo-
bis momentis gaTvaliswineba. mniSvnelovania mxolod, rom
ormxrivi aranamdvili xelSekruleba faqtobrivad Sesrul-
da da ara is, Tu ra qonebrivi dispoziciebi ganaxorcieles
mxareebma am xelSekrulebis namdvilobis ndobidan gamomdi-
nare. mizezi, ris gamoc saldos Teoriis mier SemoTavazebu-
li gadawyveta gamoiyeneba, zedapirze devs da obieqtur xa-
siaTs atarebs. rogorc kemereri da lezeri amboben, saldos
Teoria gamoiyeneba mxolod imis gamo, rom xelSekruleba
faqtobrivad Sesrulda da ara damatebiTi ndobis dacvis as-
peqtis gaTvaliswinebiT. sinalagmaturi kavSiri kondiqciur
moTxovnebs Soris ar aris aranamdvili saxelSekrulebo si-
nalagmis gangrZobadi efeqti, aramed es orive moTxovna Ta-
visTavadaa erTmaneTze damokidebuli. amis gamo flumesa da
kanariss Soris gamarTuli diskusiis gadmotana qarTul sa-
marTalSi SeuZlebelia da saboloo jamSi arc arsebobs amis
aucilebloba. namdvilad miCneuli xelSekrulebis ndobidan
gamomdinare miRebuli qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawy-
vetileba qarTul kanonSi gamyarebuli saldos Teoriisa-
Tvis aranair rols ar TamaSobs. imisaTvis, raTa ssk-is 979-e
muxlis me-4 nawili gamoviyenoT, mniSvnelovania mxolod, rom
ormxrivi xelSekruleba aranamdvili aRmoCnda da amis Semdeg
ori kondiqciuri moTxovna upirispirdeba erTmaneTs.
vilburgisa da koneris argumenti, romelic maT mohyavT
flumes Teoriis sawinaaRmdegod, kerZod ki is, rom es Teoria
ar gamogvadgeba disensusis SemTxvevebSi, rodesac mxareebi
garigebaSi sxvadasxva Sinaarsi Cades, ver daupirispirdeba
ssk-is 979-e muxlis me-4 nawilSi SemoTavazebul gadawyve-
tas. am danawesis mixedviT, gadawmyvetia ara is, Tu ramdenad
imsaxurebs TiToeuli mxare dacvas mis mier (garigebis namd-
vilobis ndobis safuZvelze) ganxorcielebuli qonebrivi
dispoziiciidan gamomdinare, aramed mxolod aranamdvilo-
bis normis obieqturi mizani. Tu garigeba aranamdvilia nei-
traluri safuZvliT, rogoric aris, magaliTad, disensusi,
romelic miznad ar isaxavs erTi mxaris meorisagan dacvas,
maSin ssk-is 979-e muxlis me-4 nawili SeuzRudavad gamoiyene-

278
ba. am SemTxvevaSi arc erT mxares ar aqvs ganmdidrebaze mi-
TiTebis ufleba. aranamdvilobis ganmsazRvravi neitraluri
normis mizans, romelic arc erTi mxaris dacvas ar isaxavs
miznad, ver gaviTvaliswinebT ssk-is 979-e muxlis me-4 nawi-
lis farglebSi.
qarTvelma kanonmdebelma saldos Teoriis sasargeblod
gaakeTa arCevani, miuxedavad imisa, rom qonebrivi dispozici-
isa da ganmdidrebis Seracxvis idea, romelic rogorc flu-
mes, ise kanarisis Teoriis amosaval wertils warmoadgens,
calsaxad ufro daxvewil principebs gvTavazobs, vidre sal-
dos Teoria, mis mier normis miznis TiTqmis meqanikuri gaTva-
lisiwnebiT, romelic ukve gaxda kritikis obieqti907. magali-
Tad, Tu arasrulwlovani Tavis srulwlovan kontrahents
miyidis da gadascems sakuTrebas Tavis mopedze, romelic
Semdeg am ukanasknelTan ganadgurdeba progresirebadi da
Seucnobadi naklis safuZvelze, flume am SemTxvevas Semdeg-
nairad wyvets: „Tu Sesruleba ganaxorciela qmeduunarom an
SezRudulad qmedunarianma pirma, maSin qmedunariani mxare
atarebs aseve miRebuli Sesrulebis ganadgurebis risks, gar-
da im SemTxvevisa, rodesac nivTi gafuWdeboda an ganadgur-
deboda aseve arasrulad qmedunarian pirTan908.“
am SemTxvevaSi flumes mier SemoTavazebuli gadawyvetis
meore alternativa unda gamoviyenoT. gadacemul nivTs ukve
gadacemis momentSi axasiaTebda progresirebadi nakli da,
amgvarad, zustad iseve ganadgurdeboda arasrulad qmeduna-
rian mxaresTan, rogorc mis kontrahentTan. amis gamo nivTis
ganadgureba ar warmoadgens srulwlovani piris gadawyveti-
lebis Sedegs, romliTac man am nivTis mosapoveblad sakuTa-
ris gacema gadawyvita, aramed ganpirobebulia misi naklo-
vanebiT. am SemTxvevaSi gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis
TamaS gareT datoveba mimRebis „qonebrivi mniSvnelobis mqo-
ne gadawyvetilebis safuZvelze“ unda gamoiricxos. identur
Sedegamde mividoda kanarisic – imis gamo, rom ganmdidreba
907 vilburgi akritikebs mTlian (Tavdapirvel) saldos Teorias gamdidrebis
cnebis meqanikuri ganmartebisaTvis: `gamdidrebis es cneba meqanikuri gziT
dgindeba, romlis mixedviTac usafuZvlo gamdidrebis Sesaxeb moZRvreba am
sarCelis safuZvelsa da mizans scdeba. is ar SeiZleba iyos safuZveli imisaT-
vis, rom sxvisi nivTebisa da sxva samarTlebrivi sikeTeebis dabrunebis val-
debulebidan gamoiqviTos nebismieri Rirebuleba, rac miRebuli qonebidan
zianis saxiT gamomdinareobs.~ (Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung,
143).
908 Flume, AcP 194 (1994), 440.

279
arasrulwlovnis kontrahents ar Seeracxeba, man ar unda
dakargos gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze miTiTebis
ufleba. sxvagvarad wyveten mocemul SemTxvevas axali sal-
dos Teoriis mimdevrebi, ar asxvaveben ra nivTis naklis Sede-
gad da misgan damoukidebel ganadgurebas Soris909. saldos
Teoria yovelTvis izRudeba arasruwlovnis sasargeblod
da misi kontrahentis sazianod, rodesac miRebuli nivTi
araswrulwlovanTan gandagurda. ukudaskvniT es gadawyve-
ta unda gavrceldes aseve sapirispiro SemTxvevazec. Tu ni-
vTi misi naklidan gamomdinare ganadgurda arasrulwlovnis
kontrahentTan, srulwlovans saldos Teoriaze miTiTeba
da gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis gamoricxvis ufleba
mainc ar aqvs910. calsaxaa, rom Seracxvis principi ufro dax-
vewil kriteriumebs gvTavazobs calkeuli SemTxvevebis ga-
dawyvetisaTvis. sakiTxavia, mivyavarT Tu ara gansxvavebis am
daxvewil kriteriumebs yovel calkeul SemTxvevaSi gamarT-
lebul Sedegamde.
kidev erTxel SevecadoT am SemTxvevis warmodgenas: aras-
rulwlovnis nivTi ganadgurda mis kontrahentTan. miuxeda-
vad amisa, saldos Teoriis gamoyenebis safuZvelze mas mainc
SeuZlia sakuTari Sesruleba ukan gamoiTxovos. amis sapiris-
pirod ki flume, gamomdinare iqidan, rom nivTi araswulwlo-
vanTanac ganadgurdeboda, mas ukanve gadaakisrebs am SemTxve-
viTi ganadgurebis risks da arTmevs Rirebulebis moTxovnis
uflebas. erTi mxriv, saxeze gvaqvs arasrulwlovnis nivTis
Sesrulebis mimRebTan ganadgureba, xolo, meore mxriv, ki
prognozi imisa, rom es nivTi didi albaTobiT ganadgurde-
boda aseve arasruwlovanTanac. am prognozidan gamomdinare,
nivTis SemTxveviTi ganadgurebis risks isev arasrulwlovans
vakisrebT ukan, srulwlovani Tavisufldeba mis mier Rire-
bulebis anazRaurebis valdebulebisagan. Tumca rogor unda

909 Sdr. magaliTisaTvis Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, 17 III 3 c bb.


910 am gadawyvetis sawinaaRmdegod ar metyvelebs arc ssk-is 979-e muxli me-5
nawili, romlis mixedviTac, Sesrulebis sagnis daRupva an gafuWeba, risT-
visac Semsrulebels daekisreba pasuxismgebloba xelSekrulebis namdvilo-
bis dros, yovelTvis aTavisuflebs mimRebs anazRaurebis movaleobisagan.
es norma kolidirebs arasrulwlovanTa dacvis institutis mizanTan da
Sesabamisad ar unda gamoviyenoT – arasrulwlovnis mier namdvili garige-
bis dadebis SesaZlebloba gamoricxulia swored imitom, rom man pasuxi ar
agos saxelSekrulebo wesebis mixedviT da amiT gamoricxulia ara mxolod
saxelSekrulebo normebze pirdapiri miTiTeba, aramed aseve ukana karidan,
ssk-i 979-e muxlis me-5 nawilis mixedviT, am normebis isev Semotana.

280
gadagvewyvita es SemTxveva maSin, rodesac zemoT moyvanil ma-
galiTSi naklovani mopedis es didi albaTobiT navaraudebi
ganadgurebis prognozi mainc rom ar amxdariyo? magaliTad,
arasrulwlovans aRmoeCina nivTis nakli. Seucnobadoba ar
niSnavs mis absolutur Seucnobadobas yovel calkeul Sem-
TxvevaSi. amgvaradve iqneboda SesaZlebeli arasrulwlovnis
mier Sesabamisi sadazRveo xelSekrulebis dadebiT nivTis
anazRaurebis gareSe dakargvis riskis Tavidan acileba. es
hipoTeturi perspeqtiva da misgan gamoyvanili daskvna, rom
nivTi aseve arasrulad qmedunarian pirTanac gafuWdeboda,
arasrulwlovans ukargavs am SesaZleblobas, Tumca aras-
rulwlovanTa dacva sapirispiros moiTxovs.
amgvarad, arsebobs mTeli rigi aspeqtebisa, romelTa ga-
Tvaliswinebac im SemTxvevaSi, Tu mTavar kriteriumad Sera-
cxvis princips avirCevT, SeuZlebelia, ris gamoc aucile-
belia arasrulwlovanTa dacvis mizanze zogadi aqcentis
gakeTeba. es argumenti eWvqveS ar ayenebs Seracxvis princi-
pis daxvewilobasa da plastiurobas, Tumca arsebobs Sem-
Txvevebi, rodesac es plastiuroba saerTod ar aris auci-
lebeli. ssk-is 63-e da Semdgom muxlebSi dafiqsirebuli
arasrulwlovanTa dacva warmoadgens abstraqtul norma-
tiul moTxovnas, romlis gverdis avlac ar unda moxdes mo-
vlenaTa ganviTarebis savaraudo scenaridan gamomdinare.
gadamwyvetia, rom arasrulwlovani mis mier Sesrulebis ga-
cemis momentSi dacvas imsaxurebs da ara is, iqneboda Tu ara
jer kidev dacvis Rirsi am Sesrulebis dabrunebis momentSi.
iseve, rogorc arasrulwlovnis mier dadebuli garigeba ver
gaxdeba ukuqceviTi ZaliT namdvili im faqtidan gamomdina-
re, rom nivTi mimRebTanac iseve ganadgurdeboda, rogorc
arasrulwlovanTan. saldos Teoria am SemTxvevisaTvis gv-
Tavazobs mxolod or alternativas da uars ambobs raime
daxvewil kriteriumebze Semdgomi gansxvavebisaTvis. Tumca
mxolod amgvaradaa SesaZlebeli arasrulwlovanTa intere-
sebis jerovani dacva. normis miznis meqanikur gaTvaliswi-
neba unda vamjobinoT ufro daxvewili Seracxvis principis
gamoyenebas.
am SemTxvevaSi miRweuli Sedegi srulad emTxveva sapirispi-
ro SemTxvevis gadawyvetas, rodesac srulwlovani piris niv-
Ti mis arasrulwlovan kontrahentTan nadgurdeba. am dros
ar viyenebT ra saldos Teorias arasrulwlovnis sazianod

281
da ar varTmevT mas ganmdidrebaze miTiTebis uflebas, amiT
arasrulwlovnis kontrahents vakisrebT nivTis SemTxveviTi
ganadgurebis risks im SemTxvevaSic ki, rodesac nivTi aras-
rulwlovanTan imyofeba – saldos Teoriaze uars vambobT
arasrulwlovnis sasargeblod. mocemuli gadawyvetidan ki
ukudaskvniT gamomdinareobs, rom arasrulwlovnis dacvis
mizniT, mis nivTTan dakavSirebiT, romelic srulwlovan kon-
trahentTan imyofeba, mas ara mxolod SemTxveviTi ganadgu-
rebis riski unda daekisros (rogorc es srulwlovani kon-
trahentis SemTxvevaSi saldos Teoriis Sedegad gveqneboda
saxeze), aramed aseve naklis Sedegad ganadgurebis riskic.
Tu Cven zemoT moyvanil magaliTs imgvarad SevavsebT (da-
moukideblad naklisa), rom orive Sesruleba nadgurdeba,
flumes mixedviT aseve SeuzRudavad qmedunarianic Tavi-
sufldeba anazRaurebis valdebulebisagan, radgan manac
„dakarga misi qonebrivi mniSvnelobis mqone gadawyvetilebis
safuZvelze gacemuli“ da amitomac samarTlianad uTiTebs
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilze911“. amave Sedegamde mi-
dis kanarisis „ndobismieri zRvruli msxverplis“ mixedviT
– TiToeulma Semsrulebelma maqsimum sakuTari Sesruleba
SeiZleba dakargos912. saboloo jamSi orive am gadawyvetis
aRiareba niSnavs arasrulwlovnisa da misi kontrahentis Ta-
nabrad dasacavad miCnevas, rasac upirispirdeba ssk-is 979-e
muxlis me-4 nawili, romelic, rogorc ganmdidrebis spe-
cialuri danawesi, ormxrivi garigebis ukuqcevisas mxolod
erTi mxaris dacvas isaxavs miznad, aranamdvilobis normis
miznidan gamomdinare.
kanarisis mixedviT, gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis
ratio legis mdgomareobs imaSi, rom davicvaT kondiqciis ke-
Tilsindisieri movalis ndoba miRebulis SenarCunebasTan
dakavSirebiT913. es mosazreba marTalia mimzidvelia, Tumca
bolomde damajerebeli mainc ar aris, rogorc amas ori mar-
tivi magaliTi naTelyofs: aranamdvili Cuqebis914 safuZvel-
ze xdeba sakvebi produqtis gadacema, romelsac mimRebi imave
momentSi miirTmevs. mimRebma dazoga danaxarjebi, romelTa

911 Flume, AcP 194 (1994), 441.


912 Sdr. 185-e da Semdgom gverdze.
913 Sdr. zeviT 182-e da Semdeg gverdebze.
914 magaliTi SevarCieT ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuqcevasTan
dakavSirebuli problematikisagan Tavis aridebis mizniT.

282
Rirebulebac man unda aanazRauros Cuqebis xelSekrulebis
usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevisas. Tu amis sapiris-
pirod mimRebs sakvebi produqti dauvarda, sanam mis moxma-
rebas SeZlebda, is ar aris gamdidrebuli. orive SemTxvevaSi,
miuxedavad imisa, rom mimRebis ndoba miRebulis samudamod
SenarCunebasTan dakavSirebiT erTi da igive iyo, gsk-is 818-
e paragrafis me-3 nawili am meore SemTxvevas sxvagvarad wy-
vets. es martivi SemTxveva naTelyofs, rom mocemuli danawe-
sis safuZvelSi ara ndobis dacvis principi, aramed miRebuli
gamdidrebis amoSretis principi devs. amgvarad, saldirebis
principi, romelic gadamwyvetia, rogorc Tavdapirveli, ase-
ve axali saldos TeoriisaTvis, ufro metad Seesatyviseba ka-
nonis sistematikas, vidre kanarisisa da flumes alternatiu-
li mosazrebebi. am Sedegis gadatana yovelgvari problemebis
gareSea SesaZlebeli qarTul samarTalSi.

5. „saldos Teoria“ qarTul samarTalSi: daskvna


yvela Cvens mier ganxilul marTlwesrigSi dgeba vindi-
kaciisa da kondiqciis konkurenciis problema. amasTan yo-
velTvis gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs sakiTxi, Tu
rogor unda moxdes xelSekrulebis farglebSi arsebul in-
teresTa gavrceleba mis ukuqcevaze. vindikaciis upirateso-
ba usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevis mimarT, rogorc
es Sveicarul samarTalSi moqmedebs, migviyvanda zemoT xse-
nebul problemebamde, romlis daZlevac im instrumentebiT,
romelic saqarTvelos samoqalaqo kodeqsSi moipoveba, Seu-
Zlebelia. dogmaturad yvelaze dauxvewavi avstriuli doq-
trinis mier SemoTavazebuli gadawyvetaa.
vilburgi915 avstriuli samarTalis SemTxvevaSi uaryof-
da sinalagmatur kavSirs urTierTdapirispirebul kondiq-
ciebs Soris, radgan amgvari kavSiri vindikacia-kondiqciis
kontradiqtoruli wyvilis SemTxvevaSi ar arsebobs. am ga-
dawyvetis siswore saTuoa ara mxolod germanuli, aramed
aseve avstriuli samarTlis SemTxvevaSic iq moqmedi kauza-
lobis principisda miuxedavad916. calsaxaa, rom qarTvelma
kanonmdebelma sxva gza airCia. vindikaciisa da kondiqciis

915 Wilburg, AcP 163 (1963), 353 da Semdegi gverdi.


916 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrschutz durch Abstraktion, 340.

283
samarTlebrivi Sedegebi SesabamisobaSi moyvana917, ar iZle-
va am konkurenciis gadawyvetis SesaZleblobas, radgan ori-
ves erTmaneTisagan gansxvavebuli dogmaturi wanamZRvrebi
aqvT da sxvadasxva mizans emsaxurebian. flumes918 mixedviT,
vindikacia mimarTulia konkretuli nivTis dabrunebisaken,
maSin rodesac kondiqcia calke aRebuli nivTisgan damou-
kideblad qonebis moZraobis ukuqmnas umiznebs. kondiqciis
mizans aRar warmoadgens konkretuli nivTis dabruneba, ara-
med misi abstraqtuli Rirebulebis. flume amis gamo midis
daskvnamde, rom asimetriuli ukuqcevisas swored rom es
Rirebulebis dabrunebisaken mimarTuli moTxovnis gamoye-
neba warmoadgens gamosavals919. am mosazrebis gamamyarebeli
calkeuli argumentebis mimarT gamoTqmuli kritikisda miu-
xedavad, calsaxaa, rom vindikacia ar aris imisaTvis Seqmnili,
rom ukuaqcios qonebis moZraoba (ormagad) aranamdvili or-
mxrivi xelSekrulebis farglebSi.
germanul iuridiul literaturaSi wamoWrili sakiTxi,
zogadad xom ar unda mieniWos Sesrulebis kondiqcias vindi-
kaciis mimarT upiratesoba, rogorc zemoT vixileT920, dRes-
dReobiT ukugdebulia. TvalsaCinoa aseve is faqtic, rom
qarTul iuridiul literaturaSi gamoTqmuli mosazreba am
gadawyvetas (ise rom misi arsebobis Sesaxebac ki ar smenia),
imgvarad amaxinjebs, rom vindikaciis meSveobiT usafuZvlo
gamdidrebismieri moTxovnebis sruli gamoricxva surs. sao-
rientaciod isev da isev fon kemereris921 mosazreba gamogva-
dgeba (romelic man gsk-is 817-e paragrafis me-2 winadadebis
vindikaciaze gavrcelebasTan dakavSirebuli diskusiisas
gamoTqva) – „or pirs Soris urTierTobisas umniSvneloa ga-
917 Sdr. amasTan dakavSirebiT Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrschutz durch
Abstraktion, 230 da Semdegi gverdi.
918 FLUME, FS Niedermeyer (1953), 164 da Semdegi gverdi, 169.
919 Flume, FS Niedermeyer (1953), 165, 171 da Semdegi gverdi: `Tu orive Sesrule-
ba ucvleli saxiT moipoveba mxareebTan, maSin es SemTxveva wydeba ormxrivi
dabrunebis moTxovniT 985-e paragrafis [vindikaciis] mixedviT. TiToeul
mxares aqvs dakavebis ufleba, Tuki is Tavisi kontrahentisagan mis mier ganx-
orcielebul sapirispiro Sesrulebas ukan ver ibrunebs. Tu erT-erTi Ses-
rulebis Rirebuleba Semcirda an es Sesruleba ganadgurda, maSin damatebiT
SesaZlebelia kondiqciuri moTxovnis meSveobiT samarTliani Sedegis miRw-
eva, rodesac kondiqciis movales mis mier gaweuli Sesrulebis farglebSi,
romelsac is ukan ibrunebs, erTmeva ganmdidrebaze miTiTebis ufleba.~
920 44-e da Semdegi gverdebi.
921 v. Caemmerer, JZ 1950, 650 da Semdegi gverdi.

284
davida Tu ara sakuTreba“. rodesac hareri922 am mosazrebis
gaziarebis Sedegad wamoWris sakiTxs, aranamdvili nasyido-
bisas xom ar unda mieniWos sakuTrebis gadasvlas marto mesa-
me pirTa winaSe mniSvneloba, xolo uSualod mxareebs Soris
urTierTobaSi ki mxolod avstriis zogadi samoqalaqo kode-
qsis 1051-e paragrafSi dafiqsirebuli saxelSekrulebo sa-
marTlis principi iyos mniSvnelovani (razec is mogvianebiT
dadebiT pasuxs iZleva), SegviZlia visaubroT iuridiul li-
teraturaSi gamoTqmuli mosazrebebis principuli Tanxve-
dris Sesaxeb SedarebiT-samarTlebriv WrilSi. im problemis
Tavidan acilebis mizniT, romelic gamyidvelis mier aranamd-
vili xelSekrulebidan sakuTari nivTis vindikaciiT, xolo
myidvelis mier ki nasyidobis fasis kondiqciiT moTxovnisas
warmoiWreba, hareri923 Sveicariul samarTalSi karga xnis win
ukugdebuli abstraqciis principis dabruneba surs. qarTul
samarTalSi am SemoTavazebul gadawyvetas veRar gavizia-
rebT, radgan kauzalobis principi, Sveicaruli zogadi val-
debulebiTi samarTlisagan gansxvavebiT, ssk-is 186-e muxlis
1-el nawilSia dafiqsirebuli.
problemas, romelic germanul samarTalSi warmoiSveba
da romlis gadasawyvetadac samarTlis mecnierebam „saldos
Teoria“ ganaviTara, qarTvelma kanonmdebelma swored am ga-
mocdilebis gaTvaliswinebiT, kanonSive mounaxa gadawyveta.
gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawili, romlis mixedviTac ganm-
didrebasTan erTad qarwyldeba aseve Rirebulebis anazRau-
rebis valdebuleba, mxolod calmxrivad SeiZleba gamoviye-
noT. anu ganmdidrebisas ar gaiTvaliswineba, SeinarCuna Tu
ara ganmdidrebulma mxarem sakuTari nivTis ukan moTxovnis
ufleba. amiT, ormxrivi aranamdvili xelSekrulebis ukuq-
cevisas saxelSekrulebo sinalagma yuradRebis miRma rCeba.
Tumca swored es sinalagmaturi kavSiri or uerTierTdapi-
rispirebul usafuZvlo gamdidrebismier moTxovnas Soris
daafiqsira qarTvelma kanonmdebelma ssk-is 979-e muxlis
me-4 nawilSi, ris gamoc sasamarTlo praqtika da samarTlis
moZRvreba ara misi ukugdebiT, aramed Semdgomi ganviTarebiT
unda dakavdnen.
es Teoria dogmaturad gamarTulad (emyareba ra faqto-
briv sinalagmasa da gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawils) mxo-
922 Harrer, JBl 1983, 240.
923 Honsell, FS Wiegand (2005), 356.

285
lod usafuZvlo gamdidrebismieri ukuqcevisas SeiZleba
gamoviyenoT, rodesac aranamdvili xelSekrulebidan erTma-
neTs ori usafuZvlo gamdidrebismieri moTxovna upirispir-
deba da ara maSin, rodesac vindikacia – kondiqcias.
gza, romelic qarTul doqtrinas SeuZlia airCios, aris
Sesrulebis kondiqciis ormxrivi aranamdvili xelSekrule-
bis ukuqcevis specialur instrumentad aRiareba. swored es
mogvcemda saSualebas, erTi mxriv, kanonmdeblis Canafiqris
Sesabamisad, Tanmimdevrulad gangvexorcielebina faqtobri-
vi sinalagmis principi da meore mxriv, Tavidan agvecilebina
zemoT xsenebuli konfliqti vindikaciismier da usafuZvlo
gamdidrebismier moTxovnebs Soris. „am – sakamaTo – axali
saldos Teoriis mizans warmoadgens, Sesrulebis kondiqciis
samarTlisa da gsk-is 818-e paragrafis me-3 nawilis Sesabamis-
obaSi moyvana zogadi valdebulebiTi samarTlis danawesebsa
da mis mier SemoTavazebul gadawyvetasTan imisaTvis, raTa
saboloo jamSi SevamciroT ganmdidrebis Sesageblis moqme-
debis sfero924.“
kanonmdeblis gadawyvetileba, rom saqarTveloSi aranamd-
vili xelSekrulebis erT-erTi mxare per legem mxolod mflo-
belobas (da ara sakuTrebas) moipovebs, misTvis sinalagmaze
miTiTebis uflebis warTmevas ver gaamarTlebs. germaniaSic
faqtobrivi sinalagmis principi ZalaSia rogorc martivi,
aseve ormagi aranamdvilobisas925. saldos Teoriis sazRvre-
bis dadgena unda moxdes meqanikurad, aranamdvilobis ganm-
sazRvravi normis miznidan gamomdinare. is faqti, rom normis
mizans gverds ver avuvliT, aRiarebulia rogorc Sveicaria-
Si, ise avstriaSi (magaliTad, myidvelis SeZenis faqtobrivi
nebidan SemTxveviTi ganadgurebis riskis gadasvlis gamori-
cxviT926), Tumca yvelaze naTlad es mainc germanul samarTal-
Si ikiTxeba. marTalia, sanivTo garigebis aranamdvilobidan,
rogorc es samarTlianad aris xazgasmuli927, SeuZlebelia
zogadi dogmis gamoyvana, romlis mixedviTac es aranamdvi-
loba nebismier SemTxvevaSi gamsxviseblis dacvas emsaxure-
ba; Tumca yovel calkeul SemTxvevaSi Sedegis koreqcias win
araferi udgas. es gadawyveta gansakuTrebiT gamartivebulia
qarTul samarTalSi, radgan Sesabamis danawesSive calsaxad
924 Staudiger-Eckpfeiler/Martinek, 847.
925 Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c cc.
926 Sdr. hareris mosazrebebi (gv. 240-e da Semdgomi gverdebi).
927 Sdr. mxolod Reuter/Martinek, Ungerechtfertigte Bereicherung, § 20 I 2 c bb; Stadler,
Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 232; Waltjen, AcP 175, 116.

286
aris aRiarebuli normis dacviTi mizani.
rogorc es saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis ori sxva-
dasxva danawesis magaliTze Cans (gsk-is 979-e me-5 nawili da
980-e muxlis me-2 nawili me-2 winadadeba), saldos Teoria
gansxeulebulia ara mxolod erTaderT normaSi (ssk-is 979-
e muxlisme-4 nawili), aramed myarad aris fesvgamjdari qar-
Tul usafuZvlo gamdidrebis samarTalSi.
is faqti, rom xelSekrulebis mxareTagan erT-erTs ara-
namdvili xelSekrulebis ukuqcevisas aseve vindikacia aqvs
xelT (rogorc erTaderTi gamovlineba kauzalobis princi-
pisa), arc problemis gadawyvetas gvawvdis da arc kanonmde-
blis Segnebul gadawyvetilebaze metyvelebs casum sentit do-
minus-principis sasargeblod928. anu mxolod im garemoebidan,
rom erT mxares (romelTanac miRebuli ukvalod ganadgurda)
sakuTari nivTis ukan mosaTxovad usafuZvlo gamdidrebis-
mieri moTxovnis garda vindikaciis gamoyenebac SeuZlia, per
se SeuZlebelia daskvnis gakeTeba, rom mxares sakuTari Sesru-
lebis sruli odenobiT ukan moTxovnis ufleba unda hqondes
ise, rom pasuxi ar agos masTan ganadgurebuli nivTisaTvis.
rogorc zeviT ukve aRvniSneT, dadgenilia, rom abstraqci-
is principi da mis safuZvelze SesaZlebeli abstraqtuli
gankargva, emsaxureba samoqalaqo brunvis stabilurobisa da
mesame pirTa dacvas; Tumca mis mizans ar warmoadgens inter par-
tes erT-erTi mxaris privilegireba929. Tu mainc gaviziarebT am
daskvnasa da mortuus redhiberetur-princips, es iseTive araswori
iqneboda, rogorc germaniaSi (aramodificirebuli) „ori kon-
diqciis Teoriis“ calsaxad favorizireba. is faqti, rom sa-
qarTvelos samoqalaqo kodeqsi, rogorc am konkretul usa-
fuZvlo gamdidrebismier problemasTan dakavSirebiT, aseve
Tavisi mTliani usafuZvlo gamdidrebis samarTliT germani-
is samoqalaqo kodeqszea orientirebuli da Sors dgas Svei-
caruli da avstriuli samoqalaqo kodeqsebis mier SemoTa-
vazebuli gadawyvetisagan, calsaxaa.

928 amitomac arasworia qoCaSvilis (roman Sengelias 70 wlisadmi miZRvnili


saiubileo krebuli 292) mosazreba. garda amisa avtori zust gansxvavebas ar
akeTebs gamijvnisa da kauzalobis principebs Soris, rodesac am ukanasknels
xan erTianobis princips, xan ki konsensualobis princips upirispirebs. kau-
zalobis principis antipods warmoadgens abstraqciis principi Sdr. amasTan
dakavSirebiT detalurad rusiaSvili/egnataSvili kazusebi samoqalaqo
samarTlis zogad nawilSi, 234 da Semdgomi gverdebi.
929 Stadler, Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abstraktion, 338; am mosazre-
basve aviTarebs zogadad ukve v. Caemmerer, FS Rabel I (1953), 287 da Semdegi gver-
di; Flessner, Wegfall der Bereicherung, 148.

287
ucxoenovan terminTa ganmarteba

Anweisungsbegünstigte miTiTebuli mim- piri, romelic ga-


Rebi Sualebulad iRebs Ses-
rulebas mesame piris
mier ganxorcielebuli
miTiTebis safuZvelze.
Auffangstatbestand Ria danawesi norma an normaTa
kompleqsi, romel-
sac garkveulwilad
samarTlebrivi vakuum-
is amovsebis funqcia
gaaCnia da gamoiyeneba
maSin, rodesac yve-
la sxva norma mizans
scdeba.
Bereicherungsrechtliche kondiqciuri sam- kondiqciuri urTier-
Dreiecksbeziehung kuTxedi Toba sami piris monaw-
ileobiT. mis yvelaze
gavrcelebul SemTx-
vevas warmoadgens e. w.
„miTiTebis SemTxveva“
rodesac movale uxdis
ara uSualod Tavis
kreditors, aramed
kreditoris kredi-
tors.
Eigentümer-Besitzer-Ver- mesakuTre-mflo- mesakuTresa da arau-
hältnis bels Soris urT- flebamosil mflobels
ierToba Soris urTierToba.
mowesrigebulia ssk-is
163-e da 164-e muxlebSi.
Entreicherung ganmdidreba usafuZvlo gamdidre-
bis samarTlis mizans
warmoadgens arsebuli
gamdidrebis ukuqceva
da ara Tavdapirvelad
miRebuli da Semdgom
gaqarwylebuli gam-
didrebis dabruneba,
ris Sedegadac mimRebi
gaRaribdeboda. ami-
tomac, Tu moTxovnis
wardgenis momentSi
mimRebi aRar aris
gamdidrebuli mas eni-
Weba e. w. ganmdidrebis
Sesagebeli.

288
Fremdbesitzer nivTis sxvisaTvis piri, romelic sxva
mflobeli pirisaTvis flobs
nivTs. magaliTad,
pirdapiri mflobe-
li – damqiravebeli,
romelic arapirdapi-
ri mflobelisaTvis
flobs nivTs.
gestörte (Rück)abwicklung asimetriuli SemTxveva, rodesac xe-
ukuqceva lSekrulebis ukuqce-
visas erT-erTi mxare
ama Tu im mizeziT ver
abrunebs miRebuls.
Nebenanspruch damatebiTi/Tan- gulisxmobs moTxovnas,
mdevi moTxovna romelic warmoiSveba
mTavar moTxovnasTan
erTad da mimarTulia
urTierTobis srulad
mowesrigebisaken. mag-
aliTad, vindikacia –
mTavari moTxovna – da
mesakuTre-mflobels
Soris warmoSobili
sargeblis anazRaure-
bis moTxovnis ufleba
(damatebiTi moTxovna).
Planwidrige Regelung- aragegmazomieri SemTxveva, rodesac
slücke regulatiuri kanonmdebels ubral-
vakuumi od gamorCa Sesabamisi
normis gaTvaliswineba,
warmoadgens normis
analogiiT gamoyenebis
winapirobas.
Rechtsgeschäftsähnliche garigebisdari moq- samarTlebrivi moq-
Handlung medeba medeba, romelic mi-
uxedavad imisa, rom ar
warmoadgens garigebas,
calke aRebuli, an sxva
moqmedebebTan erTad,
iwvevs kanoniT gansaz-
Rvrul samarTlebriv
Sedegs.
Rechtsfortwirkung- Camnacvlebeli moTxovnis ufleba,
sanspruch moTxovna romelic ikavebs sxva
gaqarwylebuli moTx-
ovnis adgils.

289
Rechtsgrundverweisung samarTlebrivi sa- maSin aqvs adgili,
fuZvlis miTiTebas rodesac raime da-
nawesi miuTiTebs sxva
danawesze da mxolod
es ukanaskneli Seicavs
konkretuli SemTx-
vevis momwesrigebel
materialur-samarT-
lebriv birTvs.
magaliTad ssk-is
261-e muxlis me-3 naw-
ilis 1-li winadadeba
warmoadgens samarT-
lebrivi safuZvlis
miTiTebas, radga-
nac iTvaliswinebs,
rom mogiravnis mier
giravnobis saganze
gaweuli araaucile-
beli xarjebi anaz-
Raurdeba davalebis
gareSe sxvisi saqmeebis
Sesrulebis wesebis
mixedviT. Sesabamisad
mogiravnes mxolod
maSin SeuZlia ukan
moiTxovos mis mier
gaweuli es araaucile-
beli xarjebi, Tu amave
dros Sesrulebuli
iqneba davalebis ga-
reSe sxvisi saqmeebis
warmoebis winapirobe-
bi.
Scheintatbestand moCvenebiTi faqti garkveuli garemoe-
bebis gamo Seqmnili
samarTlebrivi faqtis
arsebobis iluzia, rac
qarTulad savaraudod
moCvenebiT samarT-
lebriv faqtad unda
vTargmnoT.
Tilgungszweck valis dafarvis
mizani
Titel tituli gulisxmobs
monapovris SenarCu-
nebis samarTlebriv
safuZvels.

290
Zurückbehaltungsrecht dakavebis ufleba movalis (romelic
amavdroulad sapirisp-
iro Sesrulebis kred-
itoricaa) ufleba,
manam ar Seasrulos
valdebuleba, sanam ar
miiRebs sapirispiro
Sesrulebas.
Zurechnungsgedanke Seracxvis principi rodesac gadamwyvetia,
Tu ramdenad Seer-
acxeba miTiTeba mis
savaraudo gamcems.
Zuweisungsgehalt mikuTvnebuli gabatonebuli mosaz-
uflebis sferos rebis Tanaxmad, xelyo-
fa, rogorc kondiqci-
is winapiroba, maSin
aris saxeze, Tu piri
iTvisebs samarTlebriv
poziciebs, romelic
ekuTvnis sxva pirs maTi
gankargvisa da ekono-
mikuri gamoyenebis
eqskluziuri uflebiT.
mikuTvnebuli uflebis
sfero aqvs yvela abso-
lutur uflebas.

291
normaTa Targmani

avstriis zogadi samoqalaqo kodeqsi

§329. keTilsindisier mflobelis


SemTxvevaSi, mxolod misi
keTilsindisiereba sakmarisia, raTa man
sakuTari neba-survilis Sesabamisad
gamoiyenos, ganlios an sulac
gaanadguros nivTi.

§330. keTilsindisier mflobels


srulad ekuTvnis nivTis nayofi
misi gamocalkevebis momentidan; mas
ekuTvnis aseve nivTidan miRebuli yvela
sxva sargebeli, ramdenadac maTi miReba
xdeba nivTis flobis periodSi.

§335. nivTis arakeTilsindisieri


mflobeli valdebulia daabrunos
ara mxolod sxvisi nivTis flobidan
miRebuli sargebeli, aramed aseve
is sargebeli, rasac miiRebda
uflebamosili piri da aanazRauros
nivTis flobiT gamowveuli ziani.
im SemTxvevaSi, Tu mflobelma nivTi
moipova sisxlis samarTlis kanoniT
akrZaluli qmedebiT, maSin anazRaurebis
valdebulebas eqvemdebareba aseve
gansakuTrebuli mijaWvulobis
[afeqciis] interesi.

§336. Tu nivTis arakeTilsindisierma


mflobelma danaxarjebi gaswia,
anazRaurdeba mxolod is xarji, rac
davalebis gareSe sxvisi saqmeebis
Semsrulebelis SemTxvevaSi.

292
§921. xelSekrulebidan gasvla ar
aqarwylebs braleuli SeusruleblobiT
gamowveuli zianis anazRaurebis
moTxovnas. ukve miRebuli sargebeli
unda dabrundes imgvarad, rom arc erTi
mxare ar gamdidrdes sxvisi zianiT.

§1049. nivTis yvela sxva gauareseba


romelic drois am monakveTSi
SemTxveviTobis wyalobiT xdeba, iseve
rogorc yvela gadasaxadi awveba mis
mflobels. …

§1036. vinc daukiTxavad xels kidebs


sxvis saqmes, misTvis zianis Tvidan
acilebis mizniT, unda aunazRaurdes
misgan, visi saqmec moagvara, aucilebeli
da mizanmimarTuli danaxarji, maSinac
ki, rodesac am saqmeebis Sesrulebas
Sedegi ar mohyolia.

§1050. nivTis mflobels ekuTvnis


gacvlili nivTidan miRebuli sargebeli
gadacemis daTqmul momentamde.
gadacemis momentidan es sargebeli,
nayofTan erTad ekuTvnis nivTis
mimRebs, damoukideblad imisa, Cabarda
Tu ara mas nivTi.

§1051. Tu nivTis gadacemisaTvis vada


ar aris daTqmuli, da arc erTi mxare
ar moqmedebs gaufrTxileblad; maSin
zemoT moyvanili danawesebi SemTxveviTi
ganadgurebis risksa da sargebelTan
dakavSirebiT (§ 1048-1050) moqmedebs
gadacemis momentidan; Tu mxareebs sxva
rameze ar SeTanxmebulan.

293
§1431. Tu pirs SecdomiT, iqneba es
faqtobrivi, Tu samarTlebrivi Secdoma,
gadaeca raime nivTi, an mis mimarT
ganxorcileda raime moqmedeba ise, rom
mas aq hqonda gamcemis mimarT Sesabamisi
ufleba, maSin pirvel SemTxvevaSi
SesaZlebelia am nivTis ukan moTxovna,
xolo meore SemTxvevaSi miRebuli
sargeblis Sesabamisi anazRaurebisa.

§1432. dauSvebelia ukan moTxovna


xandazmuli an formis daucvelobis
gamo aranamdvili valis gadaxdisa, an
naturaluri valdebulebis Sesru­
lebisa. iseve rogorc, aranamdvilobis
Sesaxeb codnisda miuxedavad gadaxdili
valisa.

§1437. ararsebuli valis gadaxdisas


mimRebi CaiTvleba keTilsindisierad
an arakeTilsindisierad imis mixedviT,
icoda Tu ara man gamcemis Secdomis
Sesaxeb, anu unda evarauda Tu ara is
garemoebebidan.

§1447. gansazRvruli nivTis sruli


ganadgureba SemTxveviTobis wyalo­
biT aTavisuflebs mimRebs yovelgvari
valdebulebisagan, maT Soris mi­ si
Rirebulebis anazRaurebis valdebu­
lebisagan ... .

294
Sveicariis valdebulebiTi samarTali
muxli 62. vinc sxvisi qonebiT usafu-
Zlod mdidrdeba, ukan unda daabrunos
gamdidreba. es valdebuleba warmoiS-
veba gansakuTrebiT maSin, rodesac mim-
Rebi yovelgvari namdvili safuZvlis
gareSe, ar Semdgari, an Tavidan arsebu-
li da SemdgomSi gauqmebuli safuZvliT
iRebs Sesrulebas.
muxli 63. 1. vinc ararsebul val-
debulebas nebayoflobiT asrulebs,
mxolod maSin SeuZlia ukan moiTxovos
es Sesruleba, Tu daamtkicebs, rom Tavi
SecdomiT miaCnda valdebulad. 2. ukan
moTxovna gamoricxulia, Tu dafaruli
vali xandazmuli iyo, an gadaxda Seesa-
tyviseboda moralur valdebulebas. ...
muxli 64. anazRaureba gamoricxulia,
Tu mimRebi moaxerxebs daamtkicos, rom
ukan dabrunebis momentisaTvis aRar
aris gamdidrebuli, garda im SemTx-
vevisa, rodesac man miRebuli gaasx-
visa da gasxvisebis momentSi ar iyo
keTilsindisieri, an Tu unda evarauda,
rom mouwevda ukan dabruneba.
muxli 65. mimRebs SeuZlia moiTxovos
aucilebeli da sasargeblo xarjebis
anazRaureba, Tumca Tu is miRebis momen-
tSi arakeTilsindisieri iyo, mxolod ma-
Sin SeuZlia moiTxovos sasargeblo xar-
jebis anazRaureba, Tu ukan dabrunebis
momentisaTvis nivTis Rirebuleba jer
kidev gazrdilia am danaxarjebiT.
muxli 66. SeuZlebelia marTlsawinaaRm-
dego da amoraluri Sedegis miRwevisaT-
vis gadacemulis dabruneba.
muxli 67. 1. usafuZvlo gamdidrebi-
smieri moTxovna xandazmuli xdeba
erTi wlis gasvlis Semdeg im momen-
tidan, rodesac uflebamosil pirs unda
Seetyo sakuTari moTxovnis Sesaxeb. is
nebismier SemTxvevaSi xandazmulia misi
warmoSobidan aTi wlis gasvlis Semdeg ...

295
literatura

saxelmRvaneloebi/monografiebi/komentarebi:

• biolingi h., luTringhausi p.: saqarTvelos samoqala-


qo kodeqsis calkeuli moTxovnis safuZvlebis siste-
muri analizi, me-2 gamocema, bremeni-Tbilisi 2009
• kereseliZe d.: qarTuli samarTlis mimoxilva, t. 6. №
4. (2003), 600
• rusiaSvili g.: kazusebi samoqalaqo samarTlis zogad
nawilSi, Tbilisi 2015
• rusiaSvili g.: kazusebi kanonismier valdebulebiT
samarTalSi, Tbilisi 2016
• Sengelia r.: qonebrivi ziani da misi anazRaurebis
valdebuleba, Tbilisi 1991
• CaCava s.: moTxovnebis da moTxovnis safuZvlebis
konkurencia kerZo samarTalSi, Tbilisi 2010
• CitoSvili T.: valdebulebiT-samarTlebrivi ur-
TierTobidan gamomdinare valdebulebaTa Sinaarsi
da saxeebi, Tbilisi 2015
• Wanturia l.: zoiZe b., Sengelia T., xecuriani j., sa-
qarTvelos samoqalaqo kodeqsis komentari, wigni IV,
t. II, Tbilisi 2001
• Abschlussbericht der Kommission zur Überarbeitung des Schul-
drechts (hrsgg. vom Bundesministerium der Justiz), Köln 1992
• Achilles A., Spahn A., Gebhard P.: Protokolle des Kommission
für die zweite Lesung des Entwurfs des Bürgerlichen Gesetzbu-
chs, Band II, Berlin 1898
• Achilles A., Spahn A., Gebhard P.: Protokolle des Kommission für
die zweite Lesung des Entwurfs des Bürgerlichen Gesetzbuchs,
Band III, Berlin 1899
• Bamberger H., G., Roth H.: Kommentar zum Bürgerlichen Gesetz-
buch.: BGB, 3. Aufl., München 2012
• Barta H.: Zivilrecht, Wien 2004
• Baur F., Stürner R.: Lehrbuch des Sachenrechts, 16. Aufl., München
1992
• Bälz U.: Zum Strukturwandel des Systems zivilrechtlicher Haftung,

296
Tübingen 1991
• Becker H.: Kommentar zum Zivilgesetzbuch, Obligationenrecht,
Band VI, Art. 1-183, Bern 1941
• Beckhaus G. K., Die Rechtsnatur der Erfüllung: Eine kritische Betra-
chtung der Erfüllungstheorien unter besonderer Berücksichtigung
der Schuldrechtsmodernisierung (Studien zum Privatrecht), Tübin-
gen 2013
• Beuthien V.: Zweckerreichung und Zweckstörung im Schuldverhält-
nis, Tübingen 1969
• Beuthien V., Weber H.: Ungerechtfertigte Bereicherung und Au-
fwendungser - satz, München 1976
• Bucher E.: Schweizerisches Obligationenrecht. Allgemeiner Teil
ohne Delikts- recht, 2. Aufl., Zürich 1988
• Bundesministerium der Justiz [Hrsg.], Abschlußbericht der Kom-
mission zur Überarbeitung des Schuldrechts, Köln 1992
• Bülow P., Grundfragen der Erfüllung und ihre Surrogate, JuS
1991, 531
• Büren v. B., Schweizerisches Obligationenrecht AT, Bern 2009
• Bydlinski F.: Arbeitsrechtskodifikation und allgemeines Zivilre-
cht, Wien, New- York 1969
• Bydlinski F.: System und Prinzipien des Privatrechtes, Wien 1996
• Canaris C. W.: Schuldrechtsmodernisierung 2002, München 2002
• Diesselhorst M.: Die Natur der Sache als außergesetzliche Rechts-
quelle verfolgt an der Rechtsprechung zur Saldotheorie, Tübin-
gen1968
• Dauner-Lieb B., Heidel Th., Ring G.: BGB Schuldrecht, Band 2/1.: §
241-610, 2. Aufl., Baden-Baden 2012
• Dobbs D., Handbook on the Law of Remedies, St. Paul MN 1973.
• Ehrenzweig A.: System des österreichischen allgemeinen Privatrecht,
Band 1/2, 2. Aufl., Wien 1957
• Emmerich V.: Das Verhältnis der Nebenfolgen der Vindikation zu
anderen An- sprüchen, Saarbrücken 1966
• Esser J.: Schuldrecht, II, Besonderer Teil, 3. Aufl., Karlsruhe 1969
• Esser J., Weyers H.-L.: Schuldrecht Band II – Besonderer Teil –
Teilband 2.: Ge- setzliche. Schuldverhältnisse, 8. Aufl., Heidelberg
2000
• Flessner A.: Wegfall der Bereicherung, Berlin 1970

297
• Gauch P., Schluep W.-R., Jäggi P.: Obligationenrecht AT, Band
I, Nachdruck der 1. Aufl., Zürich 1978
• Gauch P.: Schluep W. R., Schmid J., Rey, H., Schweizerisches
Obligationenrecht, Allgemeiner Teil, Band I, 7. Aufl., Zürich
1998
• v. Gierke O.: Deutsches Privatrecht, Band III, Leipzig 1895
• Giger H.: Rechtsfolgen norm- und sittenwidriger Verträge. Ein
Beitrag zur Lehre über das Sanktionensystem im schweizeris-
chen Obligationenrecht, Zürich 1989
• Goff R., Jones G.: The Law of Restitution, London 1966
• Gernhuber J.: Die Erfüllung und ihre Surrogate: sowie das Er-
löschen der Schuldverhältnisse aus anderen Gründen, Tübingen
1994
• Grawehr P. A.: Die ungerechtfertigte Bereicherung im interna-
tionalen Privat- recht der Schweiz, St. Gallen 1991
• Gschnitzer F.: Österreichisches Sachenrecht, Wien/New-York
1968
• Grunewald B.: Kaufrecht, Tübingen 2006
• Guhl Th., Merz H., Kummer M.: Das Schweizerische Obligatio-
nenrecht, 6. Aufl., Zürich 1972
• Hagmann-Lauterbach U.: Der Zusammenhang zwischen dem
finalen Leistungsbegriff im Bereicherungsrecht und den Erfü-
llungslehren, Gelsenkirchen 1974
• Hassold G., Zur Leistung im Dreipersonenverhältnis: Anweisung
und Vertrag zugunsten Dritter als Modell, München 1981
• Heinrich H.: Vogt N. P., Wiegand W., Obligationenrecht.: OR,
Band I, Art. 1-529 OR, Basel 2011
• Hellwege P.: Die Rückabwicklung gegenseitiger Verträge als
einheitliches Problem.: deutsches, englisches und schottisches
Recht in historisch- vergleichender Perspektive, Tübingen, 2004
• Honsell H.: Obligationenrecht BT, 6. Aufl., Bern 2001
• Huber P.: Wegfall der Bereicherung und Nutzen, Wien 1988
• Flume W.: Allgemeiner Teil des bürgerlichen Rechts, Band II,
Das Rechtsge- schäft, 3. Aufl., Berlin, Heidelberg 1992
• Inauen C.: Causa im schweizerischen Vermögensrecht, Zürich
2004
• Iro G. M.: Besitzerwerb durch Gehilfen, Wien 1982

298
• Jauernig O.: Bürgerliches Gesetzbuch.: BGB, 14. Aufl., München
2011
• Klang H.: Kommentar zum Allgemeinen bürgerlichen Gesetz-
buch, Band II, §§ 285-530, 2. Aufl., Wien 1950
• Klang H.: Kommentar zum Allgemeinen bürgerlichen Gesetz-
buch, Band IV/1, §§ 859-1044, 2. Aufl., Wien 1968
• Klang H.: Kommentar zum Allgemeinen bürgerlichen Gesetz-
buch, Band IV/2, §§ 1045 – 1089, 2. Aufl., Wien 1973
• Klang H.: Kommentar zum Allgemeinen bürgerlichen Gesetz-
buch, Band VI, §§ 1293-1502, 2. Aufl., Wien 1951
• Keller M., Schaufelberger P.: Das Schweizerische Schuldrecht,
Band III.: Unge - rechtfertigte Bereicherung, 3. Aufl., Basel/
Frankfurt a. M. 1990
• Kohler J.: Die gestörte Rückabwicklung gescheiterter Austausch-
verträge, Köln, Berlin, Bonn, München 1989
• Koppensteiner H.-G., Kramer E. A.: Ungerechtfertigte Berei-
cherung, 2. Aufl., Berlin, New York 1988
• Koziol H., Welser R.: Grundriss des Bürgerlichen Rechts, Band II
(Schuldrecht und Erbrecht), 12. Aufl., Wien 2001
• Koziol H., Welser R.: Grundriss des bürgerlichen Rechts, 13.
Aufl., Wien 2006
• Kaufmann-Bütschli L.: Grundlagenstudien zur ungerechtfertig-
ten Bereicherung in ihrer Ausgestaltung durch das schweizeris-
che Recht, Bern 1983
• Koziol H., Bydlinski P.: Bollenberger R., Kurzkommentar zum
ABGB, 3. Aufl., Wien, New York 2010
• Köbl U.: Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis im Anspruchssys-
tem des BGB.: zugleich ein Beitrag zur Konkurrenzlehre, Berlin
1971
• König D.: Ungerechtfertigte Bereicherung. Tatbestände und
Ordnungsprobleme in rechtsvergleichender Sicht, Heidelberg
1985
• König D.: Gutachten und Vorschläge zur Überarbeitung des
Schuldrechts, Band II, Köln 1981
• Krawielicki R.: Grundlagen des Bereicherungsanspruchs, Bres-
lau 1936
• Kupisch B.: Gesetzespositivismus im Bereicherungsrecht, Berlin
1978
299
• Larenz K., Canaris C.W.: Schuldrecht BT, Band II/2, 13. Aufl.,
München 1994
• Leser H. G.: Von der Saldotheorie zum faktischen Synallagma,
Freiburg 1956
• Leser H. G.: Der Rücktritt vom Vertrag, Tübingen 1973
• Lorenz E.: Karlsruher Forum 2005.: Schuldrechtsmodernisierung
– Erfahrungen seit dem 1. Januar 2002 Karlsruhe 2006
• Medicus D., Petersen J.: Bürgerliches Recht, 23. Aufl., Köln 2011
• Münchener Kommentar zum Bürgerlichen Gesetzbuch, BGB,
Band 5.: Schuldrecht Besonderer Teil, Band III §§ 705-853, Part-
nerschaftsgesellschaftsgesetz, Produkthaftungsgesetz, 6. Aufl.,
München 2013
• Münchener Kommentar zum Bürgerlichen Gesetzbuch, BGB,
Band V.: Schuld - recht Besonderer Teil III §§ 705-853, Part-
nerschaftsgesellschaftsgesetz, Pro - dukthaftungsgesetz, 4. Aufl.,
München 2004
• Münchener Kommentar zur Insolvenzordnung, 3. Aufl., Mün-
chen 2013
• Mugdan B.: Die gesammten Materialien zum Bürgerlichen Ge-
setzbuch für das Deutsche Reich, II. Buch, Berlin 1899
• Nietlispach M.: Zur Gewinnherausgabe im schweizerischen Privatre-
cht, Bern 1994
• Oser H.: Schönenberger W., Das Obligationenrecht, erster Halb-
band.: Art. 1-183, 2. Aufl., Zürich 1929
• Palandt O.: Bürgerliches Gesetzbuch.: BGB, 72 Aufl., München
2013
• Palmer G. E. H., The Law of Restitution, Boston 1978.
• Pawlowski H.-M.: Rechtgeschäftliche Folgen nichtiger Willen-
serklärungen, Göttingen 1966
• Pinger W.: Funktion und dogmatische Einordnung des Eigentü-
mer-Besitzer- Verhältnisses, München 1973
• Planck G.: Kommentar zum BGB, II/2, Recht der Schuldverhält-
nisse (Besonde- rer Teil), 4. Aufl., Berlin 1928
• Prütting H., Wegen G., Weinreich G.: BGB Kommentar, 1. Aufl.,
Köln 2006
• Reimer W.: Die aufgedrängte Bereicherung, Berlin 1990
• Reuter D.: Martinek M.: Ungerechtfertigte Bereicherung, Tü-

300
bingen 1983
• Rummel P.: Kommentar zum Allgemeinen bürgerlichen Gesetz-
buch, Band I, §§ 1-1174; Nebengesetze, 3. Aufl., Wien 2000
• Rummel P.: Kommentar zum Allgemeinen bürgerlichen Gesetz-
buch, Band II, §§ 1175-1502, Nebengesetze, 3. Aufl., Wien 2002
• v. Savigny, F. C.: System des heutigen Römischen Rechts, Band
V, Berlin 1841
• Schlechtriem P.: Restitution und Bereicherungsausgleich in Eu-
ropa, Band II, Tübingen 2001
• Schulze R., Dörner H., Ebert I.: Bürgerliches Gesetzbuch Han-
dkommentar, 5. Aufl., Baden-Baden 2006
• Schwenzer I.: Schweizerisches Obligationenrecht AT, 6. Aufl.,
Bern 2012
• Schwimann M.: Praxiskommentar zum ABGB, Band V, §§ 859-
1089, 2. Aufl., Wien 1997
• Schwimann M.: Praxiskommentar zum ABGB, Band VII, §§
1293-1502, 2. Aufl., Wien 1997
• Schwimann M.: Praxiskommentar zum ABGB, Band II, §§ 285-
530, 3. Aufl., Wien 2004
• Siber H.: Der Rechtszwang im Schuldverhältnis nach deutschem
Reichsrecht, Leipzig 1903
• Siber H.: Die Passivlegitimation bei der „rei vindicatio“ als Bei-
trag zur Lehre von der Aktionenkonkurrenz, Leipzig 1907
• Sintenis C. F. F.: Das practische gemeine Civilrecht, Band II, 3.
Aufl., Leipzig 1868
• Stadler A.: Gestaltungsfreiheit und Verkehrsschutz durch Abs-
traktion, Tübingen 1996
• Staudinger J. v.: BGB, Eckpfeiler des Zivilrechts, Kommentar
zum Bürgerlichen Gesetzbuch mit Einführungsgesetz und Ne-
bengesetzen, Studienausgabe, Ber- lin 2008
• Staudinger J. v.: Kommentar zum Bürgerlichen Gesetzbuch.:
Staudinger BGB – Buch 2.: Recht der Schuldverhältnisse, §§ 812
– 822 (Ungerechtfertigte Be- reicherung), 15. Aufl., Berlin 2007
• Staudinger J. v.: Kommentar zum Bürgerlichen Gesetzbuch.:
Staudinger BGB – Buch 3.: Sachenrecht §§ 985-1011 (Eigentum
3), 16. Aufl., Berlin 2012
• Stoll H.: Grundriss des Sachenrechts, Heidelberg 1983

301
• Thur A., Peter H.: Allgemeiner Teil des Schweizerischen Obliga-
tionenrechts, 3. Aufl., Zürich 1974
• Wendehorst Chr.: Anspruch und Ausgleich, Tübingen 1999
• Westermann H.: Sachenrecht, 6. Aufl., Heidelberg 1990
• Westermann H.: Sachenrecht, 7. Aufl., Heidelberg, München,
Landsberg, Fre- chen, Hamburg 1998
• Wilburg W.: Die Lehre von der ungerechtfertigten Bereicherung
nach österrei- chischen und deutschem Recht.: Kritik und Auf-
bau, Graz 1934
• Wilhelm J.: Sachenrecht, 4. Aufl., Berlin 2010
• Wieling H. J.: Sachenrecht, 5. Aufl., Berlin, Heidelberg 2007
• Wieling H. J.: Bereicherungsrecht, Berlin, Heidelberg, Springer,
2007
• Wolff M., Raiser L.: Sachenrecht, 10. Aufl., Tübingen 1957
• Wolf M., Wellenhofer M.: Sachenrecht, 27. Aufl., München
2012
• Zürcher Kommentar, Band IV/ 1.: Das Eigentum (Art. 715 – 729
ZGB), 2. Aufl., Zürich 1977
• Zürcher Kommentar, Band V/2a/1 – Das Obligationenrecht, Art.
184-191 OR. Kauf und Tausch/Schenkung, Zürich 1993
• Zweigert K., Kötz H.: Einführung in die Rechtsvergleichung, 3.
Aufl., Tübingen 1996

302
statiebi:

• rusiaSvili g.: vindikaciisa da Sesrulebis kondiqci-


is konkurencia aranamdvili ormxrivi xelSekrule-
bis Sedegebis ukuqcevisas, samarTlis Jurnali, Nº 1
(2013), 193
• qoCaSvili q.: moTxovnis safuZvelTa konkurencia
ukanono mflobelobidan nivTis gamoTxovisas, roman
Sengelias 70 wlisadmi miZRvnili saiubileo krebuli,
286
• yandaSvili i.: qonebrivi restitucia qarTul kanon-
mdeblobasa da strasburgis sasamarTlos praqtikis
magaliTze, adamianis uflebaTa dacvis konstitu-
ciuri da saerTaSoriso meqanizmebi, Tbilisi 2010
• janaSia l.: kondiqciuri valdebulebani, samarTali N
10-12 (2003), 35
• Apathy P.: Das Recht des redlichen Besitzers an den Früchten,
JBl 1978, 517-532
• Bälz U.: Ersatz oder Ausgleich – Zum Standort der Gefährdungs-
haftung im Licht der neuesten Gesetzgebung, JZ 1992, 57-72
• Bartels K.: Zum Rückgriff nach eigennütziger Zahlung auf frem-
de Schuld, RabelsZ 78, 479-507
• Berg H.: Bereicherung durch Leistung und in sonstiger Weise in
den Fällen des § 951 Abs. 1 BGB, AcP 160 (1961), 506-525
• Beuthien V.: Zuwendender und Leistender, JZ 1968, 323-327
• Bollenberger R.: ÖjZ 1995, Veräußerung von Vorbehaltsgut,
641-652
• Bockholdt F.: Die Übertragbarkeit rücktrittsrechtlicher Wertun-
gen auf die berei- cherungsrechtliche Rückabwicklung gegensei-
tiger Verträge, AcP 206 (2006), 769-804
• Bolze A.: Der Anspruch auf Rückgabe aus einem nichtigen Ges-
chäft, AcP 76 (1890), 233- 264
• Bucher E.: Hundert Jahre schweizerisches Obligationenrecht:
Wo stehen wir heute im Vertragsrecht? ZSR 1983, Band II, 251-
383
• Bülow P., Grundfragen der Erfüllung und ihre Surrogate, JuS
1991, 531- 549
• Bydlinski F.: Grundfragen der Unerlaubtheitskondiktion, en-

303
twickelt an einem exemplarischen Fall, Köln, Berlin, Bonn,
München, FS Zöllner (1999), 1029-1054
• v. Caemmerer E.: Leistungsrückgewähr bei gutgläubigem
Erwerb, FS Boehmer (1954), 145-163
• v. Caemmerer E.: Bereicherung und unerlaubte Handlung, FS
Rabel I, Rechts- vergleichung und Internationales Privatrecht
(1954), 333-401
• v. Caemmerer E.: Bereicherungsansprüche und Drittbeziehun-
gen, JZ 1962, 385-389
• v. Caemmerer E.: „Mortuus redhibetur“, FS Larenz (1973), 621-
642
• Canaris C. W.: Der Bereicherungsausgleich im Dreipersonenver-
hältnis, FS Larenz (München 1973) 799- 865
• Canaris C. W.: Die Gegenleistungskondiktion, FS W. Lorenz
(1991), 19-63
• Canaris C. W.: Der Vorrang außerbereicherungsrechtlicher, ins-
besondere dingli- cher Wertungen gegenüber Saldotheorie und
dem Subsidiaritätsdogma, JZ 1992, 1114-1120
• Chanturia L.: Die Europäisierung des georgischen Rechts –
Wunsch oder große Herausforderung? RabelsZ 74 (2010), 154-
181
• Ernst W.: Sachmängelhaftung und Gefahrtragung, FS Huber
(2006), 165-237
• Finkenauer Th.: Das faktische Synallagma und die Lehre von der
Gesamtabrech- nung, JuS 1998, 986-991
• Finkenauer Th.: Vindikation, Saldotheorie und Arglisteinwand,
NJW 2004, 1704-1707
• Flume W.: Der Wegfall der Bereicherung in der Entwicklung
vom römischen zum geltenden Recht, FS Niedermeyer (1953),
103-176
• Flume W.: Die Entreicherungsgefahr und die Gefahrtragung bei
Rücktritt und Wandlung, NJW 1970, 1161-1166
• Flume W.: Die Saldotheorie und die Rechtsfigur der ungerecht-
fertigten Berei- cherung, AcP 194 (1994), 427-450
• Gursky K.-H.: Die neuere höchstrichterliche Rechtsprechung
zum Mobiliarsa- chenrecht – Teil 2, JZ 1997, 1154-1166
• Grunsky W.: Vorschläge zu einer Reform des Schuldrechts, AcP
182 (1982), 453-468
304
• Grunewald B.: Saldotheorie und neues Rücktrittsrecht, FS Had-
ding (2004), 33-39
• Harrer F.: Rückabwicklungsprobleme beim fehlerhaften Kauf,
JBl 1983, 238-250
• Hellwege P.: Ein einheitliches Regelungsmodell für die Rücka-
bwicklung gegenseitiger Verträge, JZ 2005, 337-344
• Honsell H.: Gefahrtragung und Schadenersatz bei arglistiger
Täuschung, MDR 1970, 717-721
• Honsell H.: Bereicherungsanspruch und Schadenersatz bei ar-
glistiger Täuschung, NJW 1973, 350- 353
• Honsell H.: Die zivilrechtliche Sanktion der Sittenwidrigkeit, JZ
1975, 439-441
• Honsell H.: Der defekte Mähdrescher – BGHZ 78, 216, JuS 1982,
810-814
• Honsell H.: Aktuell Probleme der Sachmangelhaftung, JBl 1989,
205-214
• Honsell H.: Drei Fragen des Bereicherungsrechts, FS Schulin
(2003), 25-33
• Honsell H.: Tradition und Zession – kausal oder abstrakt? FS
Wiegand (2005), 349-371
• Honsell Th.: Die Saldotheorie – Erweiterung oder Restriktion
des § 818 Abs 3 BGB? JZ 1980, 802
• Huber U.: Der Unfall des betrogenen Gebrauchtwagenkäufers,
JuS 1972, 439-445
• Knieper R.: Privatautonomie und Rechtsfortbildung in Osteuro-
pa, WiRO 1999, 448
• Kerschner F.: Der Oberste Gerichtshof auf dem Weg zur Saldo-
theorie? JBl 1988, 541-551
• Kerschner F.: Der Oberste Gerichtshof auf dem Weg zur Saldo-
theorie? JBl 1988, 624-633
• Kerschner F.: Rückabwicklung gegenseitiger Verträge, 2001, JBl
756-765
• Knellwolf M.: Zur Wirkung des Rücktrittes, ZSR 1990, 389-413
• Kötter H.-W.: Zur Rechtsnatur der Leistungskondiktion, AcP
153 (1954), 193-239
• Lang S., Lomidze V., Scheffler K.: Georgisches Zivilgesetzbuch
und das deutsche BGB, WiRO 2003, 370-373

305
• Lorenz W.: Die bereicherungsrechtliche Rückabwicklung ge-
genseitiger Verträge, FS Canaris I ( 2007), 793-808
• Männer K.: Bereicherungsansprüche, DJZ 1916, 282-284
• Medicus D.: Schutzbedürfnis (insbesondere der Verbrauchers-
chutz) und das Privatrecht, JuS 1996, 761-767
• Muscheler K., Bloch W. E.: Erfüllung und Erfüllungssurrogate,
JuS 2000, 729-740
• Mühl O.: Vindikation und Kondiktion, AcP 176 (1976), 396-424
• Oertmann P.: Dingliche und persönliche Herausgabeansprüche,
JherJB Band 61 (1912), 44-59
• Oertmann, P.: Bereicherungsansprüche bei nichtigen Geschäf-
ten, DJZ 1915, 1063-1066
• Raiser L.: Verwendungsansprüche des Werkunternehmers, JZ
1958, 681-685
• Raiser L.: Eigentumsanspruch und Recht zum. Besitz, FS M.
Wolff (1952), 123-140
• Raiser L.: Die Subsidiarität der Vindikation und ihrer Nebenfol-
gen, JZ 1961, 529-531
• Rengier B.: Wegfall der Bereicherung, AcP 177 (1977), 418-451
• Reuter D.: Gegenstand und Inhalt des Bereicherungsanspruchs
im Deutschen Recht, FS Georgiades (2005), 321
• Roth H.: Rücktrittsrecht und Leistungskondiktion, FS Canaris
(2007), Band I, 1131-1148
• Rummel P.: Kondiktion bei verbotener und sittenwidrigen Re-
chtsgeschäften, ÖJZ 1978, 253-258
• Schildt B.: Konkurrenzprobleme im Bereicherungsrecht, JuS
1995, 953-959
• Schilcher B.: Die Preisgefahr beim Kauf, JBl 1964, 395
• Seibert U.: Erfüllung und Konvaleszenz – Eine Untersuchung
über über den Zusammenhang zwischen dem Erfüllungstatbes-
tand des § 362 und den Heilungsvorschriften des BGB, JZ 1981,
380-384
• Simitis S.: Bemerkungen zur rechtlichen Sonderstellung des Gel-
des, AcP 159 (1960-1961), 406-466
• Tiedtke K.: Der Wegfall der Bereicherung nach Rechtshängi-
gkeit des Rückgewährungsanspruchs, DB 1979, 1261-1265
• Thier A.: Rücktrittsrecht und Bereicherungshaftung.: Zur Rei-

306
chweite von § 346 Ab3 1 Nr. 3 BGB und seinen Wirkungen für
die bereicherungsrechtliche Rückabwicklung gegenseitiger Ver-
träge, FS Heldrich (2005), 439-455
• v. Thur A.: Der 86. Band der Entscheidungen des Reichsgerichts
in Zivilsachen (Besprechung), DJZ 1916, 582
• Waltjen D.: Das Eigentümer-Besitzer-Verhältnis und Ansprüche
aus ungerechtfertigter Bereicherung, AcP 175 (1975), 109-142
• Wagner G.: Mortuus Redhibetur im neuen Schuldrecht? FS U.
Huber (2006), 591-624
• Weber R.: Gewinnherausgabe – Rechtsfigur zwischen Scha-
denersatz-, Geschäftsführungs- und Bereicherungsrecht, ZSR
1992, Band I, 333-364
• Wendehorst Ch.: Leistungskondiktion und Rückabwicklung von
Verträgen, FS Koziol (2010), 425-461
• Wieling H. J.: Die Nutzungen des gutgläubigen Besitzers, insbe-
sondere in fehl- geschlagenen Vertragsverhältnissen, AcP 169
(1969), 137-170
• Wilburg W.: Zusammenspiel der Kräfte im Aufbau des Schuldre-
chts, AcP 163 (1964) 346-379
• Zeiss W.: Leistung, Zuwendungszweck und Erfüllung, JZ 1963,
7-10
• Zeuner A.: Zum Verhältnis zwischen Vindikation und Besitzre-
cht, FS Felgenträger (1969), 423-431
• Zimmermann, R.: Unjustified Enrichment: The Modern Civilian
Approach, OJLS 15 (1995), 403-429

307
gamomcemloba `iuristebis samyaro~

Tbilisi, m. kostavas q. #75


tel:. 238 35 99; 557 51 51 34
E-mail: Lawyers.world@yahoo.com;
http://www.facebook.com/lawyers.world

You might also like