Professional Documents
Culture Documents
2
grafika
3
graviuris teqnika farTod gamoiyeneba rogorc damoukidebeli
namuSevrebis Sesaqmnelad, aseve sxvadasxva beWdviTi produqciis
iliustrirebisas da sxv.
ferwera
4
mqone nawarmoebebs warmoadgens. isini umetesad tiloze sruldeba, Tumca
gvxvdeba xis dafaze, muyaoze, qaRaldze, abreSumze Sesrulebuli
namuSevrebic. am dargis uZveles nimuSebad faiumis portetebs miiCneven
(I_II ss), xolo dazguri ferweris udidesi ayvavebis xanad XV s-is bolo
_ XVII saukune iTvleba.
dazgur ferweras Tematuri, anu Janruli mravalferovneba axasiaTebs.
Tavad terminis _ Janris _ SemoReba XVII s-is holandiaSi moxda, rodesac
ferweris siuJeturi speqtri gansakuTebiT gafarTovda. saxviTi
xelovnebis Janrebia:
• peizaJi (bunebis xedebis amsaxveli namuSevrebi). misi qvesaxeobebia
urbanistuli (qalaqis) da marinistuli (zRvis) peizaJebi;
• portreti (adamianis gamosaxuleba). gamoyofen paradul da
kamerul, miniaturul portrets, agreTve avtoportrets (mxatvris
mier Seqmnil sakuTar portrets) da jgufur portrets;
• naturmorti (usulo sagnebis gamosaxulebebi);
• yofiTi Janri, anu Janruli ferwera (mxatvris
Tanamedroveobis yoveldRiuri cxovrebis amsaxveli scenebi);
• istoriuli Janri (warsulis mniSvnelovani movlenebis
amsaxveli suraTebi. masTan mWidrodaa dakavSirebuli Bbataluri
Janri _ omebis, brZolebis amsaxveli scenebi);
• miTologiuri Janri (miTebis, legendebis motivebis
interpretaciis safuZvelze Seqmnili namuSevrebi. miTologiur
JanrSi wamyvania antikuri miTologiis Tematika, romelic Tavad
antikuri xanis garda, popularuli iyo mravali epoqis _
renesansis, klasicizmis, neoklasicizmis da sxva _ xelovnebaSi);
• animalisturi Janri (cxovelTa gamosaxulebebi).
qandakeba
5
qandakebis Seqmnis ramdenime teqnologia arsebobs:
• Zerwva (rbili masalebis _ Tixis, cvilis, plastilinis _
SemTxvevaSi), anu `plastika” viwro gagebiT;
• kveTa (myari masalebis _ xis, Zvlis, qvis _ SemTxvevaSi), anu
`skulptura” viwro gagebiT;
• yalibebSi Camosxmis teqnika da Weduroba (liTonis SemTxvevaSi).
arqiteqtura
6
yuradRebas uTmobs rogorc maT funqcionalur daniSnulebas, simyares,
saimedoobas, aseve esTetikur datvirTvas.
arqiteqturis xelovneba mWidrodaa dakavSirebuli adamianis
moRvaweobis da azrovnebis mraval sferosTan _ sainJinro miRwevebTan,
mecnierul-teqnikur progresTan, finansebTan, ekonomikasTan, socialur,
ekologiur problemebTan da sxv. arqiteqturis Teoretikosma
vitruviusma (Zveli romi) ase daaxasiaTa mokled is moTxovnebi,
romlebsac unda akmayofilebdes nageboba: sargebloba, simyare, silamaze.
arqiteqtura sakmaod gancalkevebiT dgas xelovnebis sxva dagebisagan
Tavisi specifikiT. Tu ferweris mTavari gamomsaxvelobiTi xerxia feri,
grafikis _ xazi, qandakebis _ plastikuri forma, arqiteqturis ZiriTadi
elementebia masa da sivrce. sivrce arqiteqturaSi sxvadasxva masalis,
masebis, konstruqciebis kombinaciis saSualebiT iqmneba. Senobis
konstruqciebis sistemas, maT mxatvrul saxes teqtonika ewodeba. sivrce
da teqtonika arqiteqturis ZiriTadi gamomsaxvelobiTi saSualebebia.
arqiteqturis saxeobebi da qvesaxeobebi funqcionaluri TvalsazrisiT
ganirCeva:
Ddekoratiul-gamoyenebiTi xelovneba
7
pirvelyofili xelovneba
8
gamosaxulebas isrebs esrodnen. es rituali, pirvelyofili adamianis
warmodgeniT, warmatebul nadirobas uzrunvelyofda).
saxviTi xelovnebis warmoSobis sakiTxi jer kidev ar aris sabolood
gamokvleuli. mecnierebaSi erT-erTi gavrcelebuli hipoTezis mixedviT,
misi sawyisi naturaluri maketi _ cxovelis fituli _ gaxda, romelic
pirvelyofili adamianisTvis magiuri mniSvnelobis matarebeli iyo,
mogvianebiT ki cxovelis skulpturuli gamosaxulebiT Seicvala (mag.,
Tixis figuriT). Semdeg cxovelis gamosaxuleba sibrtyobrivi gaxda da
gamoqvabulis kedelze gadainacvla xazobrivi naxatis saxiT. sxva
mosazrebis Tanaxmad, grafikuli konturuli naxati pirveladi iyo da mas
Semdgom daemata Strixebi, detalebi, ufro mogvianebiT ki konturi
feradovani areebiTac Seivso.
10
romelTa diametri zogjer as metrsac ki aRwevs.
megaliTebi farTod iyo gavrcelebuli dedamiwis yvela regionSi. maTi
magaliTebi aRmoCenilia dasavleT evropaSi, CrdiloeT afrikaSi, kavkasiaSi da
sxv. Mmxolod safrangeTSi saxezea 4 000-ze meti megaliTuri nageboba.
msoflios yvelaze cnobili megaliTia Ykromlexi stounhenji
(Zv.w. II aTasw.) inglisSi, solsberisTan. stounhenji agebulia 120 qvis
lodisagan, romelTagan TiToeuli Svid tonas iwonis, nagebobis diametri ki 30
m-s aRemateba.
amgvarad, ukve pirvelyofil xanaSi Caeyara safuZveli arqiteqturas. Tu
paleoliTis adamianebi gamoqvebulebs afarebdnen Tavs, ukve neoliTis xanaSi,
rogorc amas mravali mkvlevari aRniSnavs, gamoqvabuli aRar gamoiyeneba am
mizniT: adamianebi qmnidnen sacxovrebel nagebobebs (xis qoxebs, alizis
sworkuTxa da wriuli formis Senobebs), mogvianebiT gaCnda lokaluri
dasaxlebebic. Aam periodis samosaxloebze arqeologebi mravlad pouloben
keramikis, xeze da Zvelze kveTis nimuSebs, mZivebs, samajurebs da sxv.
11
12