You are on page 1of 12

Sesavali

ra aris xelovneba? mecniereba, romelsac esTetikas uwodeben, mraval


gansxvavebul, xSirad _ urTierTgamomricxav pasus iZleva am kiTxvaze,
ramdenadac xelovnebis Semecneba yovelTvis ukavSirdeboda adamianis,
samyaros zogad gagebas, filosofiur Sexedulebebs, romlebic aseve
gansxvavebuli iyo sxvadasxva istoriul epoqaSi, socialur garemoSi;
magram Cvens mizans ar Seadgens xelovnebis cnebis gansazRvra, mis arsSi
wvdoma. pasuxi kiTxvaze, ra aris xelovneba, mWidrod ukavSirdeba da
wina planze wamoswevs aranakleb mniSvnelovan kiTxvebs misi
daniSnulebis, funqcionaluri SesaZleblobebis, zemoqmedebis
Taviseburebebze pirovnebasa da mis socialur garemoze.

Uudidesia xelovnebis zemoqmedeba adamianis msoflmxedvelobis


Camoyalibebaze, ramdenadac igi sakuTriv adamianze, mis socialur
garemoze, garesamyaroze codnis erT-erTi gansakuTrebiT mniSvnelovani
wyaroa. xelovnebis nawarmoebidan individi iRebs informacias
konkretul epoqaze, romlis wiaRSic igi warmoiSva, am epoqis adamianebis
cxovrebaze, maT idealebze, miswrafebebze, garesamyaros zogad
kanonzomierebebze.
xelovneba ganapirobebs adamianis zneobriv formirebas. igi moqmedebs
mis sulier samyaroze, gansazRvravs qcevis kriteriumebs sxva
adamianebTan, sazogadoebasTan, garemosTan urTierTobisas, radganac
swored adamianisa da socialuri garemos urTierTdamokidebulebaTa
sferos efuZneba xelovnebis zneobrivi sawyisi.

xelovneba udides zemoqmedebas axdens adamianis sulier samyaroze,


aRrmavebs da saTanado mimarTulebas aZlevs mis grZnobebs, gancdebs,
ayalibebs simpaTiebsa da antipaTiebs, rac ase mniSvnelovania ara
mxolod xelovnebis gagebisaTvis, masSi wvdomisaTvis, aramed realuri
cxovrebisTvisac. xelovneba aviTarebs ara mxolod mxatvrul, aramed
universalur, maT Soris, inteleqtualur da, cxadia, mraval sxva
Tvisebas, unars. mdidari emociuri cxovreba ki pirovnebis erT_erTi
Rirebuli Tvisebaa. xelovneba Rrmad zemoqmedebs adamiani emociebze, igi
saukeTeso saSualebaa samyaros Semecnebisa da pirovnebis
TviTgamoxatvisaTvis.

Aaranakleb Rirebulia xelovnebis mniSvneloba adamianis fantaziis,


misi warmosaxvis ganviTarebis TvalsazrisiTac. maSinac ki, rodesac
mxatvari naturidan xatavs, igi, TiTqosda SeumCnevlad, avlens ra
sakuTar damokidebulebas obieqtisadmi, avsebs, amdidrebs xelovnebis
nimuSs garkveuli StrixebiT sakuTari gamocdilebidan.
garda amisa, saxviTi xelovnebis warmomadgenlebi ara mxolod realobis,
sinamdvilis amsaxvel suraTebs qmnian (portretis, peizaJis, naturmortis,
Janruli ferweris nimuSebs), aramed maTi mdidari fantaziiT Seqmnil
jadosnur, fantastikur samyarosac gvaziareben. warmosaxvas xom udidesi
1
adgili uWiravs kacobriobis kulturaSi. mis gareSe warmoudgenelia
araTu mxatvrulad srulfasovani xelovnebis nimuSis Seqmna, aramed,
saerTod, yovelgvari SemoqmedebiTi Zieba, axlis Seqmna nebismier
sferoSi da cxovrebisadmi SemoqmedebiTi damokidebuleba.

amgvarad, xelovneba zemoqmedebas axdens adamianis inteleqtze,


grZnobebze, fantaziaze, radganac yovelTvis gamoxatavs raime azrs,
emociebs, saxeebs, rac mis SinaarsSia Cadebuli. magram es Sinaarsi
ganuyofelia grZnobadi sferosagan, sinamdvilis konkretuli movlenebis
cocxali aRqmisagan. amitomac, mimarTavs ra azrs, emociebs,
fantazias, xelovneba amave dros aviTarebs grZnobadi aRqmis sferos. igi
TiTqos aerTianebs grZnobas azrTan, ayalibebs emociur-saxeobriv
warmodgenebs. amiT ki azrs ufro TvalsaCinos xdis, gancdas _
konkretuls, Wvretas _ gaazrebulsa da emociurad gajerebuls. samyaros
Semecneba xelovnebis saSualebiT mravalferovani da mravalmxrivia, igi
adamianSi aRZravs aseve mravalmxrivi SemoqmedebiTi TviTgamoxatvis,
TviTrealizaciisa da, Sesabamisad, TviTaqtualizaciis moTxovnilebebsac
da SesaZleblobebsac, rac, udavod mniSvnelovani da Rirebulia, rameTu,
rogorc T. dostoevski aRniSnavda, “mSveniereba gadaarCens
kacobriobas”.

saxviTi xelovneba _ saxeobebi, dargebi, Janrebi


xelovnebis yoveli dargi da saxeoba gansakuTrebuli specifikiT,
miznebiT, amocanebiT, am amocanebis gadaWris gansxvavebuli xerxebiT
xasiaTdeba. amasTan erTad, am dargebsa da saxeobebs garkveuli saerTo
niSan-Tvisebebic gaaCnia, romelTa mixedviTac xdeba maTi klasifikacia.
xelovnebis dargTa klasifikaciis ramdenime gansxvavebuli principi
arsebobs, maT Soris yvelaze gavrcelebuli da miRebulia xelovnebis
dayofa droSi da sivrceSi arsebul saxeobebad. droSi arsebul
saxeobebs ganekuTvneba musika, literatura, sivrceSi arsebuli saxeobebs
ki _ vizualuri, plastikuri, anu saxviTi xelovnebis dargebi: esenia
arqiteqtura, ferwera, grafika, qandakeba, dekoratiul-gamoyenebiTi
xelovneba (zogierTi klasifikaciis Tanaxmad, arqiteqtura da dizaini
calke gamoiyofa teqtonikuri dargebis saxeliT). am dargTa nimuSebs
adamiani Tvalis saSualebiT, vizualurad aRiqvams, isini realur
garemoSi, sivrceSi arsebobs mterialuri obieqtebis saxiT.
zemoTxsenebulis garda, arsebobs agreTve xelovnebis sinTezuri
saxeobebic, romlebSic Serwymulia droSi da sivrceSi arsebuli
sxvadasxva dargis elementebi (kino, Teatri, opera, baleti, estrada da
sxv.), da agreTve xelovnebis e. w. teqnikuri saxeobebi (fotografia,
videoarti, kompiuteruli grafika da sxv.).

2
grafika

`grafika” berZnuli warmoSobis sityvaa (berZn. grapho - vwer) da weras,


xazvas, xatvas niSnavs. Tavdapirvelad am terminiT nawers, kaligrafias
aRniSnavdnen, mogvianebiT ki grafika saxviTi xelovnebis erT-erT dargad
Camoyalibda.
grafika qaRaldze sxvadasxva masaliTa da xerxiT Sesrulebuli
naxatis xelovnebaa. masalisa da Sesrulebis teqnikis mixedviT
ganasxvaveben xeliT Sesrulebul da beWdviT grafikas.
grafikas xSirad Sav-TeTris xelovnebasac uwodeben. marTlac,
grafikuli namuSevari ZiriTadad Savisa da misi tonaluri gradaciebis
TeTrTan (qaRaldis ferTan) kontrastzea agebuli. fanqari, grifeli,
naxSiri, tuSi, melani da a. S. mxatvar-grafikosis ZiriTad samuSao
masalas warmoadgens. grafikis ZiriTadi gamomsaxvelobiTi xerxebia xazi
(konturis xazi, Strixebi da sxv.), Suq-Crdili, laqa.
arsebobs agreTve qaRaldze sxvadasxva feradi masaliT (akvareli,
sangina, pasteli, feradi carci da sxv.) Sesrulebuli namuSevrebic. maT
feradi grafikis nimuSebs miakuTvneben, Tumca grafikul nawarmoebSi
fers yvela SemTxvevaSi daqvemdebarebuli mniSvneloba aqvs.
grafikuli saxatavi instrumentebi ZiriTadad or jgufad iyofa: e. w.
mSrali (fanqari, grifeli, sangina, naxSiri, pasteli) da Txevadi (tuSi,
melani, kalami, bambukis joxi, funji).

grafikul naxats SeiZleba damoukidebeli, TavisTavadi mniSvneloba


hqondes da dasrulebul namuSevars warmoadgendes (dazguri grafika).
zogjer ki igi SeiZleba safuZveli gaxdes momavali ferweruli,
skulpturuli namuSevrisaTvis, arqiteqturuli, dizaineruli
proeqtisTvis (etiudi, Canaxati, eskizi, naxazi da sxv.), radganac
grafikaSi yvelaze mosaxerxebelia wamieri STabeWdilebis, ideis
dafiqsireba.

Sesrulebis teqnikis TvalsazrisiT grafikaSi gamoiyofa


gansakuTrebuli saxeoba _ beWdviTi grafika, anu estampi (fr. estamper –
daStampva). misi mTavari damaxasiaTebeli niSani isaa, rom SesaZlebelia
beWdviTi grafikis nimuSebis garkveuli raodenobiT gamravleba, anu
tiraJireba. beWdviTi grafikis nimuSebi sxvadasxva saxis sabeWdi formis
meSveobiT avtoris mier Sesrulebuli gamosaxulebebia. avtoriseuli,
mis mier xelmowerili yoveli aseTi nimuSi originalad iTvleba.
beWdviTi grafikis ZiriTadi saxeobaa graviura _ sabeWdi matricidan
Sesrulebuli anabeWdi. aseT matricebze naxati amokveTilia sxvadasxva
saxis basri instrumentebis meSveobiT an amomwvaria mJaviT da sxva
qimiuri saSualebebiT.
sabeWdi formis masalis mixedviT ganarCeven graviuris ramdenime
saxeobas: qsilografia (xis dafidan Sesrulebuli graviura),
liTografia (qvis sabeWdi formidan Sesrulebuli graviura), oforti
(liTonis, umetesad spilenZis dafidan Sesrulebuli garviura),
linograviura (linoleumisa da sxva rbili polimeruli masalebis
saSualebiT Sesrulebuli graviura) da sxv.

3
graviuris teqnika farTod gamoiyeneba rogorc damoukidebeli
namuSevrebis Sesaqmnelad, aseve sxvadasxva beWdviTi produqciis
iliustrirebisas da sxv.

beWdviTi grafikis mniSvnelovani nairsaxeobebia agreTve wignis grafika


(ilustracia, eqslibrisi, inicialebi, wignis gaformebis sxva
dekoratiuli CanarTebi), monumenturi grafika (plakati, afiSa, reklama)
da samrewvelo grafika (savaWro, safosto, fulis niSnebis, etiketebis,
emblemebis da sxv. mxatvruli proeqtireba).
grafikuli naxati saxviTi xelovnebis erT-erTi uZvelesi dargia (mag.,
paleoliTis xanis qvaze, Zvalze, gamoqvabulis kedlebze Sesrulebuli
xazobrivi naxatebi), igi uZvelesi droidan arsebobda rogorc
xelovnebis sxva dargebis damxmare saSualeba, Tumca gamoukidebeli
mniSvneloba grafikul namuSevars mxolod renesansis epoqaSi mieniWa.

ferwera

saxviTi xelovnebis dargebs Soris ferweras udavod umniSvnelovanesi


adgili uWiravs popularobis TvalsazrisiT. ferweris nimuSebi, grafikis
msgavsad, sibrtyeze (kedelze, tiloze, muyaoze, xis dafaze da sxv.)
iqmneba, magram grafikisgan gasxvavebiT, ferweruli nawarmoebis Seqmnis
ZiriTadi gamomsaxvelobiTi saSualebaa feri. swored feris meSveobiT
iqmneba suraTSi sagnebis, sivrcis, moculobis, haerovani garemos, Suq-
Crdilis, ganaTebis iluzia.
fermweris ZiriTad samuSao iaraRs sxvadasxva zomis da formis
funji warmoadgens, Tumca zogjer gamoiyeneba sxva saxis instrumentebic,
mag., Spateli, mastixini. rac Seexeba saRebavebs, sxvadasxva epoqaSi,
sxvadasxva stilis, mimarTulebis mxatvrebis SemoqmedebaSi gansxvavebuli
teqnika iyo gavrcelebuli: mag., antikur xanaSi da Sua saukuneebis
xatweraSi ZiriTadad enkaustika (cvilis saRebavebi) gamoiyeneboda,
monumentur ferweraSi da adreuli renesansis ostatebis SemoqmedebaSi _
tempera, zeTis saRebavi XV saukunidan gavrcelda da dazgur ferweraSi
gabatonebuli adgili daikava, Tanamedrove mxatvrobaSi gamoiyeneba
sxvadasxva sinTetikuri, qimiuri saRebavi (mag., akrili).
ferwera or ZiriTad dargad iyofa: dazguri da monumenturi.

monuments didi zomis, masStabur Zegls uwodeben. monumenturi


ferwerac didi zomis ferwerul namuSevrebs gulisxmobs, romlebic,
rogorc wesi, arqiteqturasTanaa dakavSirebuli da Senobis kedlebze
sruldeba. aqedan warmosdgeba ferweris am saxeobis sxva saxelwodebac _
kedlis mxatvroba. ferweris es saxeoba erT-erTi uZvelesia da farTod
iyo gavrcelebuli sxvadasxva epoqaSi, maT Soris Zvel samyaroSic.
monumenturi ferweris nairsaxeobebia freska, mozaika, pano, vitraJi.
dazguri ferweris nimuSi dazgaze (molbertze) sruldeba da
SedarebiT mcire zomiT, amasTan, Tematikis mravalferovnebiT gamoirCeva.
dazguri ferweris nimuSebi damoukidebel, TavisTavadi mniSvnelobis

4
mqone nawarmoebebs warmoadgens. isini umetesad tiloze sruldeba, Tumca
gvxvdeba xis dafaze, muyaoze, qaRaldze, abreSumze Sesrulebuli
namuSevrebic. am dargis uZveles nimuSebad faiumis portetebs miiCneven
(I_II ss), xolo dazguri ferweris udidesi ayvavebis xanad XV s-is bolo
_ XVII saukune iTvleba.
dazgur ferweras Tematuri, anu Janruli mravalferovneba axasiaTebs.
Tavad terminis _ Janris _ SemoReba XVII s-is holandiaSi moxda, rodesac
ferweris siuJeturi speqtri gansakuTebiT gafarTovda. saxviTi
xelovnebis Janrebia:
• peizaJi (bunebis xedebis amsaxveli namuSevrebi). misi qvesaxeobebia
urbanistuli (qalaqis) da marinistuli (zRvis) peizaJebi;
• portreti (adamianis gamosaxuleba). gamoyofen paradul da
kamerul, miniaturul portrets, agreTve avtoportrets (mxatvris
mier Seqmnil sakuTar portrets) da jgufur portrets;
• naturmorti (usulo sagnebis gamosaxulebebi);
• yofiTi Janri, anu Janruli ferwera (mxatvris
Tanamedroveobis yoveldRiuri cxovrebis amsaxveli scenebi);
• istoriuli Janri (warsulis mniSvnelovani movlenebis
amsaxveli suraTebi. masTan mWidrodaa dakavSirebuli Bbataluri
Janri _ omebis, brZolebis amsaxveli scenebi);
• miTologiuri Janri (miTebis, legendebis motivebis
interpretaciis safuZvelze Seqmnili namuSevrebi. miTologiur
JanrSi wamyvania antikuri miTologiis Tematika, romelic Tavad
antikuri xanis garda, popularuli iyo mravali epoqis _
renesansis, klasicizmis, neoklasicizmis da sxva _ xelovnebaSi);
• animalisturi Janri (cxovelTa gamosaxulebebi).

ferweris gansakuTrebuli saxea miniatura, romelic xelnaweris wignis


ilustracias (rogorc siuJetur ilustracias, agreTve wignis
gaformebis dekoratiul elementebs), agreTve faifuris, spilos Zvlis,
liTonis patara firfitaze Sesrulebul gamosaxulebebs warmoadgens.
miniatura mcire zomiT, Sesrulebis rTuli da faqizi teqnikiT
gamoirCeva.

qandakeba

saxviTi xelovnebis erT-erTi umniSvnelovanesi dargia qandakeba, anu


skulptura, romlis nimuSebic sruldeba myar masalaSi (Tixa, TabaSiri,
xe, Zvali, qva, liToni) Zerwvis, kveTisa da Camosxmis meTodebiT (laT.
sculpo - gamokveTa). ferwerisa da grafikis nimuSebisagan gansxvavebiT,
qandakebas sami ganzomileba, realuri moculoba, masa gaaCnia, amitom mas
ar sWirdeba sivrcis, moculobis sibrtyeze gadmocemis iluzoruli
xerxebi. mxatvruli gamomsaxvelobiTi saSualebebidan qandakeba mxolod
formis, plastikuri masis modelirebas da xazs (drapirebis nakecebi)
flobs. Suq-Crdili masSi ara iluzoruli, aramed realuria _ igi
nimuSis formebis, moculobebis, realuri ganaTebis Sedegad warmoiqmneba
da didi rols TamaSobs mxatvruli saxis SeqmnaSi. qandakebis mxatvruli
gamomsaxvelobiTi saSualebebis arsenalSi ar Sedis koloriti. Tumca
arsebobs SeRebili an feradi masalebisgan Seqmnili nimuSebic, feri
skulpturaSi daqvemdebarebuli, pirobiTi rolis matarebelia.

5
qandakebis Seqmnis ramdenime teqnologia arsebobs:
• Zerwva (rbili masalebis _ Tixis, cvilis, plastilinis _
SemTxvevaSi), anu `plastika” viwro gagebiT;
• kveTa (myari masalebis _ xis, Zvlis, qvis _ SemTxvevaSi), anu
`skulptura” viwro gagebiT;
• yalibebSi Camosxmis teqnika da Weduroba (liTonis SemTxvevaSi).

qandakeba or ZiriTad saxeobad iyofa: mrgvali qandakeba da reliefi.


mrgvali qandakeba sruli moculobiT warmodgenili nimuSia, romelsac
SeiZleba garSemo SemovuaroT da sxvadasxva rakursiT aRviqvaT.

reliefi SeiZleba myar masalaSi Sesrulebul naxats SevadaroT. igi


ZiriTadad, qvis an liTonis filebze sruldeba da Senobis kedlebis
mosarTavadaa gaTvaliswinebuli. masSi figurebi nawilobriv, arasruli
moculobiTaa mocemuli. am moculobis, anu reliefis simaRlis mixedviT
ganarCeven CakveTil, dabal da maRal reliefs:
• bareliefi _ dabali reliefi, sadac formebi naxevarze naklebi
moculobiTaa warmodgenili
• horeliefi _ maRali reliefi, sadac formebi naxevarze meti
moculobiTaa warmodgenili
• kontrreliefi _ CakveTili reliefi.

reliefis Tematika bevrad farToa, vidre mrgvali qandakebisa,


romelSic ZiriTadad adamianebis, agreTve cxovelebis figurebs vxedavT:
reliefebSi xSirad mocemulia mravalfiguriani kompoziciebi, siuJeturi
scenebi, peizaJis elementebi da sxv.

Tavisi zomisa da daniSnulebis mixedviT qandakeba dazgur da


monumentur qandakebad iyofa. monumenturi qandakeba Ria cis qveS
dasadgamad gaTvaliswinebuli, didi zomis nimuSebia (Zeglebi,
monumentebi), dazguri ki _ SedarebiT mcire zomis (interierebis,
parkebis mosarTavi skulpturebi, biustebi, skulpturuli portretebi da
sxv).

arsebobs qandakebis mcire formebic _ mcire plastika, gliptika (Zvirfas


qvebze kveTa), medlebi da sxv.

arqiteqtura

arqiteqtura (berZn. archi – mTavari da tekt - mSenebeli), anu


xuroTmoZRvreba adamianis Semoqmedebis umniSvnelovanesi sferoa,
romelic adamianis cxovrebisa da moRvaweobisaTvis aucilebel garemos
(Senoba-nagebobebis sistemas) qmnis. arqiteqtura Senobebis, dasaxlebuli
punqtebis dagegmarebis da Senebis xelovnebaa, romelic Tanabar

6
yuradRebas uTmobs rogorc maT funqcionalur daniSnulebas, simyares,
saimedoobas, aseve esTetikur datvirTvas.
arqiteqturis xelovneba mWidrodaa dakavSirebuli adamianis
moRvaweobis da azrovnebis mraval sferosTan _ sainJinro miRwevebTan,
mecnierul-teqnikur progresTan, finansebTan, ekonomikasTan, socialur,
ekologiur problemebTan da sxv. arqiteqturis Teoretikosma
vitruviusma (Zveli romi) ase daaxasiaTa mokled is moTxovnebi,
romlebsac unda akmayofilebdes nageboba: sargebloba, simyare, silamaze.
arqiteqtura sakmaod gancalkevebiT dgas xelovnebis sxva dagebisagan
Tavisi specifikiT. Tu ferweris mTavari gamomsaxvelobiTi xerxia feri,
grafikis _ xazi, qandakebis _ plastikuri forma, arqiteqturis ZiriTadi
elementebia masa da sivrce. sivrce arqiteqturaSi sxvadasxva masalis,
masebis, konstruqciebis kombinaciis saSualebiT iqmneba. Senobis
konstruqciebis sistemas, maT mxatvrul saxes teqtonika ewodeba. sivrce
da teqtonika arqiteqturis ZiriTadi gamomsaxvelobiTi saSualebebia.
arqiteqturis saxeobebi da qvesaxeobebi funqcionaluri TvalsazrisiT
ganirCeva:

Senoba-nagebobebis, anu sivrciTi formebis arqiteqtura


• sacxovrebeli arqiteqtura;
• sazogadoebrivi arqiteqtura;
• sakulto arqiteqtura;
• TavdacviTi, anu safortifikacio arqiteqtura;
• samrewvelo arqiteqtura.

landSafturi anu saparko arqiteqtura (baRebis, parkebis, maTTan


dakavSirebuli mcire formebis _ Sadrevnebis, pavilionebis da sxv. _
dagegmareba da mSenebloba).

urbanistika (qalaqebis da sxva dasaxlebuli punqtebis dagegmareba da


ganaSenianeba)

Ddekoratiul-gamoyenebiTi xelovneba

Ddekoratiul-gamoyenebiTi xelovneba uZvelesi droidan qandakebebis,


ferweruli tiloebis da a. S. gverdiT arsebobs da yofiTi, praqtikuli
funqciis mqone, erTi SexedviT, ubralo sagnebs esTetikur Rirebulebas
aniWebs. am dargis xelovnebis nimuSebs ganekuTvneba saiuveliro nawarmi,
aveji, WurWeli, moxatuli keramika, mxatvruli qsovis nimuSebi,
naqargoba, xaliCa, gobeleni, xeze, spilos Zvalze kveTis nimuSebi,
Weduroba da sxv.

7
pirvelyofili xelovneba

xelovnebis sawyisi pirvelyofili sazogadoebis wiaRSi isaxeba,


romelsac `kacobriobis bavSvobis~ xanasac uwodeben. pirvelyofil
epoqaSi adamianis biologiuri da socialuri Camoyalibebis procesTan
erTad kulturis formirebac mimdinareobs. qmnida ra xelovnebis
primitiul nimuSebs, pirvelyofili adamiani amJRavnebda swrafvas
mSvenierebisadmi, rac mniSvnelovani iyo misi biologiuri da socialuri
evoluciisaTvis. adamiani cdilobda Cawvdomoda bunebisa da samyaros
saidumloebebs, am procesSi igi TviTon warmoadgenda kulturis
Semoqmeds da amasTan, mis safuZvelze Tavadac yalibdeboda.
swored pirvelyofilma adamianebma daudes saTave saxviTi xelovnebis
yvela dargs, kerZod, grafikas (naxatebi, silueturi gamosaxulebebi),
ferweras (mineraluri saRebavebiT Sesrulebuli gamoqvabulis kedlis
mxatvroba), qandakebas (Tixisagan gamoZerwili, qvis, xisa da Zvlisagan
gamokveTili figurebi), dekoratiul-gamoyenebiT xelovnebas
(ornamentebiT Semkuli Sromisa da brZolis iaraRebi, WurWeli,
samkaulebi da sxv.), arqiteqturas (sadgomebi, samarxi, sakulto
daniSnulebis pirveli nagebobebi).
pirvelyofili kulturis Seswavla mraval sirTulesTanaa
dakavSirebuli drois im uzarmazari monakveTis gamo, romelic
mecnierebs am epoqas aSorebs. magram istorikosebma da arqeologebma
mainc mniSvnelovan Sedegebs miaRwies. gamovlenili da Seswavlilia
pirvelyofili adamianis nasaxlarebi, yofiTi sagnebi, iaraRi da mravali
sxv. pirvelyofili epoqis periodizaciac swored arqeologiur
monacemebs eyrdnoba. am periodizaciis safuZvelia masala, romlisganac
uZvelesi adamiani Tavis Sromisa da sabrZolo iaraRebs qmnida.
• paleoliTi (Zveli qvis xana) _ 3 mln. wlis win _ Zv. w. X aTasw.
• mezoliTi (Sua qvis xana) _ Zv. w. X _ Zv. w. VI aTasw.
• neoliTi (axali qvis xana) _ Zv. w. VI _ Zv. w. III aTasw.
• brinjaos xana _ Zv. w. III _ Zv. w. I aTasw.
• rkinis xana _ Zv. w. I aTasw-dan.
pirvelyofil kulturas mkvlevarebi sxva gziTac Seiswavlian _ esaa
eTnografiuli monacemebi, romlebsac Tanamedrove primitiuli xalxebis
(afrikis, avstraliis, okeaniis da a.S.) cxovreba gvaZlevs. maT kulturas
tradiciuls uwodeben, maSin rodesac kacobriobis istoriis uZveles
safexurs _ pirvelyofil, anu arqaul kulturas.
pirvelyofil kulturas mravali specificikuri niSan-Tviseba
axasiaTebs: pirvel rigSi, es kultura homogenuria, anu masSi ganuyofel
mTlianobaSi arsebobs religia, legendebi, miTebi, zRaprebi, magiuri
ritualebi, simRera, cekva da, ra Tqma unda, saxviTi xelovneba.
pirvelyofili xelovneba umeteswilad religiur ritualebTan iyo
dakavSirebuli da ZiriTadad, magiuri daniSnulebis iyo (mag., uZvelesi
monadireebi gamoqvabulis kedlebze cxovelebs xatavdnen da Semdgom maT

8
gamosaxulebas isrebs esrodnen. es rituali, pirvelyofili adamianis
warmodgeniT, warmatebul nadirobas uzrunvelyofda).
saxviTi xelovnebis warmoSobis sakiTxi jer kidev ar aris sabolood
gamokvleuli. mecnierebaSi erT-erTi gavrcelebuli hipoTezis mixedviT,
misi sawyisi naturaluri maketi _ cxovelis fituli _ gaxda, romelic
pirvelyofili adamianisTvis magiuri mniSvnelobis matarebeli iyo,
mogvianebiT ki cxovelis skulpturuli gamosaxulebiT Seicvala (mag.,
Tixis figuriT). Semdeg cxovelis gamosaxuleba sibrtyobrivi gaxda da
gamoqvabulis kedelze gadainacvla xazobrivi naxatis saxiT. sxva
mosazrebis Tanaxmad, grafikuli konturuli naxati pirveladi iyo da mas
Semdgom daemata Strixebi, detalebi, ufro mogvianebiT ki konturi
feradovani areebiTac Seivso.

pirvelyofili xelovnebis nimuSebi mecnierebma pirvelad XIX s-is Sua


xanebSi aRmoaCines. esaa paleoliTis xanis petroglifebi (gamoqvabulis
mxatvrobis nimuSebi), romlebic mravladaa SemorCenili espaneTSi,
safrangeTSi, cimbirSi, saharaSi, avstraliaSi... am Zeglebs Soris
gansakuTrebiT gamoirCeva e. w. franko-kantabriuli zonis (safrangeTis
da espaneTis teritoriaze) SemorCenuli nimuSebi. aRsaniSnavia agreTve
tasiliis (sahara) gamoqvebulis mxatvrobac.
paleoliTis xanis mxatvroba ZiriTadad cxovelebsa da nadirobis
scenebs warmogvidgens. cxovelTa figurebi naturalisturad,
damajereblad, zustadaa gadmocemuli, moZraobebi cocxali, bunebrivia.
SeuZlebelia, ver amoicnoT cxovelis saxeoba. cxadia, rom es
gamosaxulebebic magiur xasiaTs atarebda: uZveles xelovnebaSi
esTetikuri da religiuri sawyisebi ganuyofeli iyo erTmaneTisgan.

gamoqvabulis mxatvrobaSi ramdenime periods gamoyofen. kerZod:


• sawyis etapze gamosaxulebebi (ZiriTadad, cxovelta figurebi) sqematuri
da statikuria. pirvelyofili adamiani konturis xaziT SemosazRvravda
ZiriTad formas da SigniT naxats faravda Savi an wiTeli erTgvarovani
feriT (Zv. w. XXX_ XVIII aTasw);
• Semdgom etapze meti yuradReba eqceva gamosaxulebis detalebs (mag.,
paraleluri StrixebiT gamoisaxeba cxovelis bewvi), gamoiyeneba
damatebiTi ferebi (wiTlisa da yviTlis sxvadasxva elferi),
gansxvavebuli konturiT ikveTeba gamosaxulebis ganaTebuli da
Crdilovani mxareebi, rise saSualebiTac gadmoicema moculoba (Zv.w.
XVIII_XV aTasw.);
• mogvianebi gamoqvebuli kedlebze Sesrulebul naxatebSi sul ufro
mkafiod ikveTeba figuraTa moculoba, dinamika, proporciebis, cxovelTa
agebulebis, moZraobebis sizuste, iqmneba siuJeturi kompoziciebi _ mag.,
nadirobis scenebi da sxv. Cndeba agreTve simboluri da sqematuri
gamosaxulebebi, piqtogramebTan miaxloebuli niSnebi da sxv. (Zv.w.
XV_XII aTasw.).
9
paleoliTis xelovnebaSi xSirad vxvdebiT agreTve adamianis rogorc
grafikul, aseve skulpturul gamosaxulebasac (pirvelyofili qandakeba
ZiriTadad mcire plastikiT _ Zvalze, qvaze, xeze kveTis nimuSebiTaa
warmodgenili), magram, cxovelebisgan gansxvavebiT, isini zedmiwevniT
pirobiTad, sqematuradaa warmodgenili.

e.w. paleoliTuri madona. rogorc xedavT, qalis saxis nakvTebi da


Tma Zalian sqematurad, yovelgvari detalebis gareSea mocemuli. odnav,
pirobiTadaa moniSnuli warbebis rkalebi, cxviri, Tmis kululebi.
e.w. vilendorfeli venera. figuris hipertrofirebuli formebi
uZveles religias _ nayofierebis kults _ ukavSirdeba. vilendorfeli
venera daaxloebiT 30 000 wlis winaa Seqmnili. igi qandakebis erT-erTi
yvelaze arqauli magaliTia msoflioSi.

pirvelyofil saxviT xelovnebas kidev erTi mniSvnelovani Tavisebureba


axasiaTebs: rogorc saerTod nebismieri epoqis xelovnebas, romelSic jer ar
arsebobs damwerloba, simboluri xasiaTi hqonda. did rols TamaSobs masSi
abstraqtuli, pirobiTi gamosaxulebebi. es simboloebi xSirad sakralur
cnebebs ukavSirdeba an raime informaciis matarebelia: uZvelesi adamianebis
mier Sesrulebuli naxatebi xSirad TiTqmis piqtogramebs warmoadgens. maTSi
mravlad vxedavT sxvadasxva pirobiT niSnebs _ svastikebs, spiralebs,
antropomorful simboloebs da sxv.

mezoliTis epoqaSi grZeldeba paleoliTis xelovnebis tradiciebi,


neoliTis xanaSi ki kacobriobis istoriaSi uzarmazari Zvrebi xdeba, romlebsac
mkvlevarebi `neoliTur revolucias~ uwodeben: Cndeba keramika da mxatvruli
xelosnobis sxva nimuSebi, romlebic mravalferovani, ZiriTadad geometriuli
ornamentiTaa morTuli.

umniSvnelovanesi gaxda kacobriobis evoluciisaTvis agreTve eneoliTis, anu


spilenZ-brinjaos xana (gardamavali xana neoliTsa da brinjaos xanas Soris),
rodesac safuZveli Caeyara uZveles civilizaciebs, xolo xelovnebis
ganviTarebis TvalsazrisaT mniSvnelovani Zvrebi moxda _ Camoyalibda
profesiuli xelosnoba da rewva calke gamoeyo sxva saxis sameurneo
saqmianobas.
Z
v.w. III_II aTaswleulSi, anu neoliTis xanis miwuruls da brinjaos xanis
dasawyisSi dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi Cndeba qvis uzarmazari lodebisagan
Semdgari nagebobebi_ megaliTebi. (berZ. megas _ didi da lithos _ qva; uzarmazari,
daumuSavebeli qvis lodebisgan agebuli struqturebi).megaliTur nagebobebs
miekuTvneba mengirehi _ vertikalurad aRmarTuli qvis lodebi, romelTa
simaRlec xSir SemTxvevaSi or metrs aRemateba; dolmenebi _ miwaSi Cafluli
ramdenime lodi, romlebic qvis didi brtyeli filiTaa gadaxuruli;
kromlexebi _ uzarmazari qvis lodebisagan agebuli wriuli saxis nagebobebi,

10
romelTa diametri zogjer as metrsac ki aRwevs.
megaliTebi farTod iyo gavrcelebuli dedamiwis yvela regionSi. maTi
magaliTebi aRmoCenilia dasavleT evropaSi, CrdiloeT afrikaSi, kavkasiaSi da
sxv. Mmxolod safrangeTSi saxezea 4 000-ze meti megaliTuri nageboba.
msoflios yvelaze cnobili megaliTia Ykromlexi stounhenji
(Zv.w. II aTasw.) inglisSi, solsberisTan. stounhenji agebulia 120 qvis
lodisagan, romelTagan TiToeuli Svid tonas iwonis, nagebobis diametri ki 30
m-s aRemateba.
amgvarad, ukve pirvelyofil xanaSi Caeyara safuZveli arqiteqturas. Tu
paleoliTis adamianebi gamoqvebulebs afarebdnen Tavs, ukve neoliTis xanaSi,
rogorc amas mravali mkvlevari aRniSnavs, gamoqvabuli aRar gamoiyeneba am
mizniT: adamianebi qmnidnen sacxovrebel nagebobebs (xis qoxebs, alizis
sworkuTxa da wriuli formis Senobebs), mogvianebiT gaCnda lokaluri
dasaxlebebic. Aam periodis samosaxloebze arqeologebi mravlad pouloben
keramikis, xeze da Zvelze kveTis nimuSebs, mZivebs, samajurebs da sxv.

pirvelyofil xanaSi safuZveli Caeyara ara mxolod saxviT xelovnebas.


am epoqis xelovnebis safuZvels warmoadgenda miTologiuri msoflaRqma, magia
da rituali, ramac dasabami misca xelovnebis sxva dargebsac. ritualebSi
erTmaneTTan gadajaWvuli iyo simRera, Selocva, cekva, cxovelebis, bunebis
ZalTa mibaZva. cnobilia, rom pirvelyofil kulturaSi udidesi adgili ekava
sxvadasxva Teatralizebul warmodgenebs _ maTi monawileebi gaiTamaSebdnen
sxvadasxva scenebs, Seimosebodnen ama Tu im nadiris tyaviT, moixatavdnen saxes,
asrulebdnen cekvebs, simRerebs. aseT warmodgenebSi ganuyoflad iyo
Serwymuli simRera, cekva, pantomima, rac, faqtiurad, Teatraluri xelovnebis
yvela sagulisxmo elements Seicavda. saintereso faqtia, rom saxviTi
xelovnebis uZveles nimuSebze gamosaxulia niRbosani adamianebi: swored
pirvelyofil epoqaSi iRebs saTaves sxeulis moxatvis, grimis da tatuirebis da
niRbebis gakeTebis tradicia, rac gardasaxvis xelovnebis, Teatris ganuyofeli
atributia.

pirvelyofil kulturas kidev erTi mniSvnelovani Tviseba axasiaTebs


_ sxvadasxva, erTmaneTisgan mravali aTasi kilometriTac dacilebul
regionebSi igi principulad msgavsia (am TvisebaSi kidev erTxel
vlindeba misi homogenuroba). im epoqaSi ar arsebobda sxvaoba adamianTa
garkveul jgufebs (eTnikur, socialur da a. S.) Soris. kulturis
homogenuroba pirvelad Zvel aRmosavleTSi dairRva. swored aq daiwyo
heterogenuli (mravalsaxovani, araerTgvarovani) ganviTarebis procesi,
romelmac sxvadasxva xalxebis, saxelmwifoebis, erebis, civilizaciebis
Camoyalibebisken mimarTa kacobriobis evolucia.

11
12

You might also like