Matas Grigonis

200 žaidimų
kambaryje ir tyrame ore
200
su dainomis, melodijomis,
paveikslėliais ir fantų vadavimals. aidimt
Jaunuornenei dovanėlė.

Sataisė
Matas Grigonis.

ANTRA PATAISYTA LAIDA

SEINAI 19!4.
Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir Bvės spaustuvė.

VILNIUS „MINTIS" 1988

BBK 63.5 M. Grigonis (1889-1971) — lietuvių pedagogas, rašytojas,
Gr 308 vertė jas, ypač daug dirbęs XX a. pirmojoje pusė je. Jis para-
šė ir išleido apie 40 knygų, tarp jų ir „Kvietkelį" (1913 m.) —
pirmą ją lietuvišką vaikų poezijos knygą. M. Grigonio kūryba
dar jaunoje lietuvių vaikų literatūroje pasižymė jo tematikos
jvairumu, praktinių žinių ir darbo propaganda, etinių klausi-
mų gvildenimu.
Šiandienos akimis žvelgiant, iš visos gausios M. Grigonio
vaikų kūrybos didžiausią išliekamąją vertę turi jo liaudies
žaidimų rinkiniai („200 žaidimų”, 1911 ir 1914 m.; „Vaikų žai-
dimai", 1912 m.; „Šeimyniškiems vakarėliams pramogėlė",
1914 m.; „Žaidimų vainikas", 1919 m.), kurie visi jau seniai yra
tapę bibliografine retenybe.
Pateikdami šįėjai ąvidsuomaenr,lb tikisi supažindin-
ti su M. Grigonio — žaidimų rinkinių sudarytojo — palikimu,
o kartu siekia ir praktinių tikslų — atgaivinti kai kuriuos se-
nuosius lietuvių liaudies žaidimus.
„200 žaidimų" originalo kalba, nors ir gana taisyklinga, vis
dėlto yra XX amžiaus pradžios kalba ir rašyba, skyryba bei
sintakse skiriasi nuo šiandien vartojamos. Redaguota labai
santūriai, išsaugant visas čia esamas senas, jau nebevartoja-
mas, ir tarmines formas. Siekiant leidinį padaryti patogesnį
skaitytojui, jo rašyba ir skyryba yra dabartinė. Žaidimų apra-
šymuose šiek tiek patvarkyta sintaksė (atsisakyta skolintinių
konstrukcijų) ir leksika — vengiama barbarizmų, hibridų. Dai-
nelėse šių dalykų vis dėlto išliko, nes juk iš dainos žodžių
neišmesi, tačiau nemanytume, kad dėl to čįąųūe šksmgalrb -
verykai, retežėliai, striūnos, viedrai... Vienas kitas neteikti-
nas žaidimas įlenpiatdko,vs eita
ar sutrumpintas.
Reikliam skaitytojui kai kurie rinkinio žaidimai gali pasi-
rodyti naivoki, o dainelės — silpnokai sueiliuotos. Tačiau ne-
pamirškime, kad tai mūsų tėvų ir senelių vaikystė. Ir šiandien
tebėra prasmingi daugiau kaip prieš 70 metų parašyti M. Gri-
gonio žodžiai: „Kai jaunuomenė išmoks žaidimų, mokės lin-
ksmai ir padoriai leisti laiką, tada geriau galės tarpti ir blai-
v ybė".
Leid ė jai

Grigonis M.
Gr 308 200 žaidimų.— V.: Mintis, 1988.— 119, 120 p.: iliustr.
Abėc. žaidimų r-klė: p. 118-119.
ISBN 5-417-00102-3
M. Grigonis (1889- 1971) - lietuvių pedagogas, rašytojas, vert ėjas su-
pažindina su liaudies žaidimais. Tai pakartotinis Ieidimas knygelės, pasiro-
džiusios šio šimtmečio pradžioje -- 1911 ir 1914 m.
BBK 63.5
MBBK 902.7

0505000000-168
G M 851(08)-88 82-88
ISBN 5-417-00102-3 „Minties" leidykla, 1988
 Antros laidos prakalba
Labai man malonu, kad greitu prireikia taisyti antra šios
knygos laida. Matyti, Lietuvos jaunimas supranta žaidimų nau-
dą. Antrą laidą rengdamas, keletą menkesnių žaidimų visai
išmečiau, daugelį sujungiau. Antroje laidoje skaitytojas ras
32 nauju žaidimu, kurių pirmoje laidoje visai nebuvo.
Antrajai laidai p. M. Milaknis teikėsi patikrinti mano už-
rašytąsias žaidimų melodijas. Už tai esmu labai jam dėkingas.
Pirmos Iaidos prakalba
Panev ė žys, 1913 m. Matas Grigonis
Šiais laikais rūpesnis žmogaus sveikata ir jo pajiegų
ūdapinsmuvrūeaprits.Vokb
tai pasiekti. Žymią vietą čia užima žaidimai, ypač tyrame
•ore. Žaidimai žmogų linksmina, daro jį vikresnį, tvirtina jo
sveikatą ir didina pajiegas. Nebekalbu jau aš čia apie etiškąjį
žaidimų svarbumą, nes jis yra visų mokytų žmonių seniai pri-
pažintas.
Parenkant žaidimą, reikia taikinties prie žaidėjų sveikatos,
pajiegų, išsilavinimo ir andividuališkumo. Žaidėjas tada tik
pamėgs žaidimus ir žais iš tikros širdies, kai žaidimai neviršys
jo pajiegų, kai jis matys, kad įveiks jų sunkenybes. Tokiomis
tai aplinkybėmis žaidimai ir atneša tam tikrą naudą.
Težaidžia žaidė jai tuos žaidimus, kurie jiems daugiau tin-
ka. Sunku yra kitam nustatyti žaidimų klasifikaciją. Žaidėjų
ūpas ir sveikata geriausiai parodo, kokįąžai- žaidstm.Tų
dimų, kuriuos žaidėjai jaučia, kad negalės prideramai atlik-
ti, visai tenežaidžia. Pabaigoj knygos nurodžiau, kurie žaidi-
mai tinka mažiems vaikams ir kurie vien tik užaugusiems. Žai-
dėjai kiek galėdami tegu rūpinasi žaisti tyrame ore. Visi kam-
bario žaidimai dar labiau tinka orui. Jei žaidėjai per daug
dažnai maino žaidimus, tai negerai, nes tada jie negali prisi-
rišti prie žaidimo.
Kaip jau pradžioj minėjau, žaidimai žmogų linksmina. Kai
jaunuomenė išmoks žaidimų ir mokės padoriai bei linksmai
leisti laiką, tada ,geriau galės tarpti ir blaivybė.
Be lietuvių tautinių žaidimų, nemaža taip pat surašiau ir
svetimtaučių žaidimų. Ir čia nematau jokio prasikaltimo. Nes
rusų, anglų, lenkų ir kitų tautų žaidimai argi negali mūsų do-
minti? Kodėl ne?
žaidimų pamokyti ypač galėtų pradinių mokyklų moky-
tojai, tuo labiau kad mokyklose žaisti Ministerijos pataria-
ma. Tik tegu mokytojas mokiniams leidžia visai savarankiš-
kai žaisti, jei bent klaidas pataisytų. Kuo laisviau vaikai jau-
čiasi žaisdami, tuo labiau jie prie žaidimo prisiriša.
Visi, turintys su liaudimi artimesnių prietikių, atliktų tik-
rai prakilnų darbą, jei pamokytų žaidimų, t. y. linksmai ir do-
rai praleisti laiką. O ir pati jaunuomenė, turėdama šią knygą,
galės pramokti sveikai žaisti.
Šiems visiems gerų norų žmonėms šį savo menką darbą
skiriu.
Panev ė žys, 1911m.
 ...kaip aguonas rauna?
(nuleidę žemyn dešinę ranką, skubiai ją aukštyn kelia)
...kaip aguonas krečia?
(vienas kitą už pečių pakrato)
...kaip aguonas kulia?
(kumščia į grindis muša)
...kaip aguonas mala?
(delnais trina)
...kaip aguonas valgo?
(rankos pirštus sudėję į žiupsnį, kiša prie burnos ir vėl ati-
traukia)
Žaidimai kambaryje*

1. * Aguonėlė
2. * Linelis
Sustoja ratas iš neriboto skaičiaus žmonių. Susikabinę ran-
komis, visi eina aplinkui dainuodami, o vienas stojasi įrato Susiėmę už rankų, visi sustoja ratan. Vienas viduryje. Jei
vidurį. Dainuoja taip: vaikinas, tai dainuoja „Bernužėli mano", o jei mergina, tai
„Mergužėle mano". Žaidžia taip pat kaip ir aguonėlę, tik at-
Vivo
sakydami pradeda į priešingą pusę sukties.

0i tu, kar- ve- Iė- Ii, mė- ly- nas paukš-te- ,

Gir-dė- ti gir- de - jau, re - gė -ti re - gė - jau .

Mer-gu- žė- le ma- no , bal- ta le- li- jė -

Ar gir- dė - jai , ar re- gė- jai , kaip a- guo-nas sė - ja ? Ber-nu- žė - ji ma- no , bal- tas do- bi- įė -
ė-Osšitalep,-gouin - ja .

Pa- sa - kyk , pa- mo- kyk, kaip Ii- ne- lius sė - ja ?

Ar gir- dė- jai , ar re gė - jai, kaip a - guo-nas sė - ja ?
sė - ja . O tai taip , tai ši- taip, taį p li- ne- lius sė - ja .
O tal ši- taip, o tai ši- taip a - guo-nė - les

Dainuojant pirmąji dvi eileli, ratas sukasi į dešinę pusę, o

kai uždainuoja „Girdėti girdėjau", pradeda ęįsuk-
pkauisr Toliau dainuoja: dygsta, auga, žydi, rauja, blaškia, klosto,
ties. Uždainavus „O tai šitaip, o tai šitaip", stovintis viduryje mina, verpia, audžia...
rodo, kaip aguonas sėja (dešine ranka mosteguodamas), ir visi
taip ;daro. O dainuoda¢ni „Aguonėles sėja", žaidėjai, ranko-
mis ,plodami, kiekvienas apsisuka. Paskui dainuoja: = 0==
...kaip aguonos dygsta?
(pasilenkę nuo žemės kilnoja pirštą)
...kaip aguonos auga? 3. Nebylių susirinkimas
(pasilenkę nuo žemės kelia abi ranki aukštyn, vieną paskui
kitą siūbuodami) Visi susėda ratu, ir vienas kitam šnibžda į ausį kokį nors
...kaip aguonos žydi? paliepimą, kurį turės atlikti, (sakius vėdėjui, visi pradeda pa-
(suremia abi ranki delnų galais, lyg būtų pilnos rieškučios, ir liepimus vykdyti. Negalima tada nei juokties, nei kalbėties.
po truputį tai prakečia, tai suleidžia) Zi.noma, reikia duot jvairūs paliepimai, kad būt iš ko juokties.
...kaip aguonos noksta?
(aukštyn pakėlę rankas, su sugniaužtais kumščiais pagrjžuoja
j abi pusi)

Lietuviy liaudies tautinįai iaidimai patiymėtį isvaigidutėmU

 8 9

4. * Agotėlė Po to kits paskui kitą eina delnais plodami ir keturiskart

dainuoja:
Susikimba už rankų ir sustoja ratu, tik vienoj vietoj palie-
ka tarpą. Vienas galas pradeda sukties aplink, o kitas — landžiot
pro kiekvieno paeiliui rankas. Taip ratas sukasi, lig išlandžios Svo- ia ke- pė py- ra lius
pro visų rankas. Tas, pro kurio rankas eilė išlindo, rankų ne- Ir man da- vė pa- gran -
užneria, bet perkelia jas per galvą ir lieka stovėti taip kaip
ir pirmiau. Ratas sukdamasis visą laiką dainuoja:

7. * Katinėlis
(Zaidžia 6--20 asmenų)

v1, =..,,,,ri1w
Po- nas e a- rė a- ti- nė - lj , Ka- ti- nė- li , n,u- nu-nu,
Kam su- dau-iė ą- so- tė - Ij .
5. * Šarką šokti
Vaikai, poromis į eilę sutaipę, ploja delnais kaip paukščiai aš tau' lup- ti e- tį - nu .
sparnais ir šokdami dainuoja:
Visi žaidėjai poromis sustoja ratu. Dainuodami pirmąją
dalį, eina ratu, o pradėję antrąją, dalj, nustoja sukęsi ir atsigrjž-
ta kiekviena pora kits j kitą. Dainuodam i „nu nu nu", kits ki-
šo_ ka , Tį j- vi- kas ne- tam pirštu graso, o dainuodami „Aš tau' lupti ketinu", delnais
ploja ir apsisuka.

mo - vi - kui per pil - vi-- ką-

Til- vi- kas iš- mo- k

8. Virvė
❑00 Ima ilgą virvę ir suriša jos galus. Visi sustoja ratu ir abiem
DoO rankorn laikosi už virves. Vienas žaidėjas, kaip nors išrinktas
(ar jis ilgesnį šiaudelj ištraukė, ar jam teko paskutinis būrimo
žodis*), stovi viduje rato ir taikina suduoti per žaidėjuk ran-
6. * Svočia kas. Bet tie, virvės nepaleisdami, švilpt ir ,atitraukia rankas į
šalį, saugodamiesi, kad nesuduotų.
Kuris virvę paleidžia arba kuriam sudavė per ranką, tas
Eina visi ratu dainuodami: turi eiti j vidų, o buvęs lig šiol rato viduje išeina iš ,jo ir sto-
jasi ton vieton, iš kurios inėjo į ratą.

Svo - čia svo - čia , va- žiuok j Kur- šė -

Daugel musų šiam būry,
1
: Vienas tur būt vidury.
Jis tik vienas, o ne du...
nus . Eisl lu.
 9. Gyvulių koncertas
Kiekvienas išsirenka kokį nors gyvulį (pavyzdžiui, karvę,
šuulį;, katę, gaidl, gegutę ir t. t.) ir rnėgdžioja jo balsą. Vedė-
jas kviečia kiekvieną gyvulį atskirai arba kelis iš karto, arba
visus atsiliepti. Gali taip ,pat vedė jas užduoti gyvuliams viso-
kių klausimų, j kuriuos paklaustieji tegali atsakyti pasirink-
tojo gyvulio balsu. Kuris kalba, juokiasi, nesugeba mėgdžioti
pasirinkto balso arba žiopso, tas duoda fantą.
lis, du rubifu", kalp jam atrodo. Tada pirklys rūpinasi nuderėti
ir kaip nors prakalbinti pardavėją, bet pardavėjas tegali saky
tt tik tuos žodžius, kiek prašė už savo prekę. Jei pirkliui.
iš pardavėjo pasiseka ištraukti kitok į žodl, tada pardavėjas
duoda fantą, o pirklys joja prie kito derėtų. Taip pat, parda-
vė jas duoda fantą, jei parduodamas prasijuokia.

_ogo_ 13. Ožiuk, nesižvalgyk!

Q0❑
Priešais kurj nors žaidėją stovi prižiūrėtojas, kuris jarn pri-
10. Teismas men.a: ,,Ožiuk, nesižvalgyk!", ir saugo, kad ožiukas iakių ne--
kraipytų. O kiti paeiPiui prieina ir įvairiais judesiais arba sa
(Žaidžia 6-12 asmenų) kiniais rūpinasi nukreipti j kurią nors pusę ožiuko akis. Jei.
tas visai eilei nepasiseks, ožiukas gauna dovaną; ištlkus prie
Vienas išrenkamas „teisėju", kitas— „teisiamuoju". Teisia- šingai, duoda fantą, ir kas kitas užima jo vietą.
masai išeina kitan kambarin. Tuo metu teisė jas kiekvieną pa-
eiliui klausia, ką jis gali pasakyti apie teisiamąjį. Teisėjas pri-
valo tuTėti gerą atmintį, kad atmintų viską, ką jam sako, ir
kad tą visą atkartotų teisiamajam. Jei šis įspės, kuris asmuo
apie jį ką sakė, tada tas tampa teisiamuoju. Jei ne, duoda fan- 14. Ponas juokdarys
tą. j kitą kambarį dabar eina suiig nubūrimo kas kitas.
Teisiamasai taip pat gali pasivadinti kokiuo nors daiktu,
pavyzdžiui, sagute, knyga, žvaigžde ir kitkuo. Tuomet teismo (Žaidžia 4-10 asmenų)
sakiniai privalo būti susiję su pasirinktu daiktu.

11. Puokštė
Vienas žaidė jas išeina kitan kambarin. Tuo metu visi kiti
pasivadina kokiais nors žolynais ir išė jusiajam dovanoja puo-
kštę. Apdovanotasai turi pasakyti, ką darys su kiekvienu žo-
lynu. Kai jau visi gaus atsakyrnus, tada tik pasako, kuris ko-•
kio žolyno vardą buvo išsirinkęs.

12. * Rygos pirklys

(Žaidžia 3-15 asrneml)
Vienas sėdasi ant kėdės ir joja prie lyiekvieno ko nors pirk- Vienas žaidė jas kokia nors juokinga poza atsistoja ant kė-
tų. Prijojęs pasisveikina ir ;klausia, ką turi parduot. Atsako, dės, suolo ir t. t. Kiti paedliui preina prie jo ir lenkia prieš
pavyzdžį uį , kad linus. Klausia tada, kiek nori. Atsako: „Rub- jj galvą, triskart sakydaznD: „Ponas juokdary; +gerbflu tave nei
n:esijuokdamas, nei neverkdamas". Šiuos žodžius reikia lėtai
tarti. Tuo metu juokdarys jvairiais judesiais ir veido kraipy-
mais rūpinasi prajukdyt priėjusį jį. Kurį prajukdo, tas užima
jo vietą.
15. Advokatas
(Zaidžia 5----15 asmenr1)
Visi žaidėjai sėdasi v!ienas priešais kitą, o tarp jxi atsistoja
vedėjas. Kai jis pak1ausia kurį nors žaidėją, tai tam pačiam
atsakyt negalim.a, nes už jį, atsako prieky sėdžiąs „advokatas".
Ir taip visados priešingoji pusė atsako. Jei ituris pasiriks ir
pats atsakys arba advokatas tylės, tai duoda fantą.
16. Kurčiai ir nebyliai
Zaidėjai dalinasi į dvi lygi dali. Vienoj esti kurčiai, -bet kal-
ba, kitoj --- rrebyliai, 'bet girdi. Sėdasi vieni piiešais kitus dve-
jose eilė,se. Kurčiai tada kalbasi ,su nėbyliais, kurie girdi, bet
gali tik judesiais atsakyti. Arba žaidimo vedėjas vaikščioja
tarp eilixą ir kreipiasi tai į vienus, tai į kitus klausdamas. Kur-
čiai tada tyli, nes negirdi. Kuris pasiriks, t. y. jei kurčius at-
sakys arba nebylys prakalbės, tas duoda fantą.
17. Atsitikimai
(Zaidžia 6-20 asmenų)
Laidėjai- sėdasi ratu, ir kiekvienas patylomis klausia savo
po kairei kaimyno, ką jis darytų, ijei ištiktų toks ir toks siel-
vartas, o savo po dešinei kaimynui duoda kokj nors patari-
xną sielvartui ištikus, neturintį su 4klausimu jokio ryšio. Kai jau
visi žino, koks jui ,sielvartas ir ką privalo idaryti, garsiai ;sako,
ką girdėjo.
Arba žaidėjai savo po kairei kaimynui užduoda klausimą,
prasidedantj žodžiu „kodėl", o po dešinei kaimynui neva ,duo~
da atsakymą, prasidedantj žodžiu „todėl".
Taip pat galima po kairei kaimynui dovanoti kokią nors
(lovaną, o po dešinei -- pasakyti, ką jis turjs su gauta dovana
(laryti. Gana juakingy pokalbį tl pasitaį ko. Pavyzdžiui:
– Ką darytumei, jei sirgtumei?
— Dainuočiau,
— Kodėl mokiniesi?
— Todėl, kad paukščiai skraido.
Arba gavo dovanų knygą, o' jam liepią ją suvalgyti.
18. Valstiečio kiemas
Vedėjas paaiškina sėdžiantietns' ratu žaidėjams, kad jie
vaizduos gyvenimą valstiečio gyvulių, mėgdžiodami jų balsus.
Kiekvienam j ausį jis pasakysiąs, kurio gyvulio balsą jis tu-
rėsiąs kuo garsiausiai mėgdžioti. Vedėjui įsakius, turėsią visi
kartu pradėti. Ve.dėjas tada visiems į ausj ką nors šnibžda,
tai yra, kad tylėtų, nors ir bus ženklas. Tiktai vienam, kurį
auka išsirinko, įsako mėgdžioti kokio nors gyvulio (pavyz-
džiui, karvės, avelės, veršiuko, kiaulės, gaidžio) balsą ir dar
kartą pataria jam kuo garsiausiai rėkti. Tada atsistoja. į vidurį
ir duoda ženklą. Visiems tylint ir stebintis, pasigirsta tada bal-
sas vieno kurio nors gyvulio. Paprastai žaidimą baigia links-
mai juokdamiesi.
C
19. Naujiena
Visi susėda į eilę. Pirmutinis pasako kokią nors naujieną
kaimynui į ausį. Tas ją vėl atkartoja savo kaimynui, tas vėl
kitam, taip li,g paskutinio. Paskutinis tada ,garsiai sako, ką iš-
girdo, paskui — priešpaskutinis, ir taip paeiliui visi pasako,
ką girdėję. Kur.is pirmutinis iškreipė naujieną, sumėlavo, tas
sėdasi pačian eilės galan. Po to pirmutinis vėl sako naujieną
arba tik vieną kokj nors žodj. Jei naujiena arba žodis iki galui
nrrė jo teisingai, tada pirmutinis eina galan.
 14 15

20. Smaguris 22. * Kiškelis po dirvoną

(Žaidžia 4--20 asmeny) Trys mergaitės bėgioja viena pro kitą: paeiliui paskutinė pro
Vienas žaidė jas išrenkamas „smaguriu". Visi sėdasi. Vedė- tcirpą dviejų prieky esančių islenda ir stojasi priešais, tada
jas priešais smagurį stato stalelį arba kėdę į r pašaukia kur Ienrta .nauja paskutinė ir t. t. Visą laiką dainuoja:
nors žaį dėją sakydamas: „Tarne, paduok ponui korčiukę". Tar-
nas paduoda, o šis joje rašo valgio, gėralo ir vaisiaus pava-
dinimą. Po to jis kreipiasi į pirmąjį žaidėją ir sako: „Tarne, Kiš- kis po dir- vo.- ną ra -
meldžiu valgį paduoti!" — „Gal ponas nori viščiuko?" — klau-
sia žaidė jas,— „Gerai",-- atsako smaguris ir klausia kitą drau-
gą. Tas vėl jam siūlo valgį . Smaguris kreipiasi vėl j kitą, kol
pasakys kuris nors tokį valgį, koks korčiukė je parašytas. Ku- !io . mer - giu- kės po sek- ly- čįą ,
te - no,
ris atkartos jau pasiūlytą valgį , tas duoda fantą. Jei nė vie- va į - ki - nai ant skį e- dry-
:nas žaidėjas nepasakė tokio valgio, tada smaguris duoda fan- 1
tą ir pradeda vėl klausti: „Tarne, paduok gėralo!" Vėl paeiliui
kiekvienas siūlo kokį nors gė ralą: vandenį , vyną ir t. t. Jei vėl
r • r
to ,
nepasako pageidaujamo gėralo, smaguris duoda antrą fantą to.
ir :pradeda prašyti vaisių. Jei ir vaisių nepasiūlo tokių, kokių
nori, tai smaguris trečią fantą duoda. Jeigu kuris nors žaidė-
jas pasiūlo tokį valgį, gėralą ar vaisių, koks korčiukė je pa- oQo
rašytas, smaguris atsako: „Jau pavalgiau, meldžiu sėstis į ma-
no vietą ir užmokėti" (t. y. duot.i fantą). Naujasai smaguris
rašo korčiukė je, kaip ir jo pirmtakūnas, pageidaujamus val- 23. * Mikita
gius, ir žaidimas tęsiasi.
Padeda ant žemės kryžmais dvi balani. Kas nors, pirmąją
c=O dalį dainuojant, kas antras taktas, o antrąją dalį dainuojant,
kas taktas iš kerčių į kertes šokinėja.
2x. Antis
• •
(Zaidžia 6-15 asmenų)
Kai Mi- ki- ta ru- gius sė - ja , šiau- rės
Šiam žaidimui reikia paimti tiek poperėlių, kiek yra žai- 1.11~~1 S-~1~~111.1~1
dė jų. Ant poperėlių rašo skaitlines, pradedant nuo 2, 3, 4, 5 M■INY•~1. IC.
I
,
r
. !♦!'~n~~
.

.ir t. t. 1?o to indeda susuktus poperėlius į skryblių, gerai juos

vė - jas ui: - kė - j a. ki- ta
Mi - kI - ta, .41i-
sumaišo, ir kiekvienas po vieną paeiliui traukia. Tas, kuris
ištraukė Nr. 2, būna „antis" ir sėdasi pirmasai; kiti žaidėjai h.
sėdasi sulig ištrauktųjų numertl: po dešinei nuo anties sėdasi
Nr. 3 ir t. t. Taigi paskutinis numeras užims vietą po kairei
nuo anties. Po to poperėlius vėl meta į skryblių, kuris stovi ten pa- me-tęs prie ki- to, prie ki- to.
vidury stalo. Dabar antis ištraukia numerą, garsiai jį sako ir
indeda atgal } skryblių. Pavyzdžiui, tegu ten būna Nr. 6. Tada
anties kaimynas iš dešinės sako 1, kitas sako 2 ir t. t. lig 6.
Tas žaidėjas, kuriam šeštas numeras teko, išima iš skrybliaus
nau.ją numerą. Ir vėl lygiai taip pat skaitliuoja. Žaidėjas pa-
sako numerą, o iš dešinės kaimynas pradeda skaitliuoti nuo 1
ir t. t. Tas, kuriam tenka paskutinė skaitlinė, traukia poperėlį .
Jei taip n.utinka ančiai, ji sako: „Kva, kva", ir žaidėjas, kuris
tą numerą traukė, duoda fantą. Jei pati antis ištraukia pasku-
tinį numerą, tada visi.žaidėjai sušt nka; „Kva, kva", ir antis
duoda fantą.
3
 24. * Tetirviną mušti 27. * Retežėlis
Du žaidė ju suduria kojas ir užsideda kepures, Vienas iš jt}
ulba kaip tetirvinas, antras graibo apie jo pečius ir nori nu- mei - stre- 1i , nu- kalk
mesti kepurę. Nenusisekus pats turi ulbėti, o antrasis stengia- ve - li
si jo kepurę nudaužti, Reikia saugotis per ausį neužgauti.

Ij . Kal- siu, kal- siu ir nu-

re- te- že -

. bl' •
25. Gaidžiukas kal- siu, ne sr y- toj , su - ba- toj .

(Zaidžia 5--15 asmeng) Dainuodami „Kalveli m.eistreli...", visi ratu sukasi. Dainuo-
dami du kartu „Kalsiu, kalsiu...", visi stovėdami kojomis trep-
Visi sustoja į eilę. Pirmutinis dukart pašoksta aukštyn ir sa. Po to pradeda retežėlį kalti taip pat kaip ir „Ratą linkia"
giedodamas klausia savo artimiausio draugo: „Kaip gyvuoji? (žr. Nr.26). Taip darydami, visą laiką dainuoja: „Kalsiu, kal-
Kaip ,gyvuoji?" Tas taip pat pašoksta ir atsako giedodamas: siu ir nukalsiu ne rytoj, subatoj".
,,Esmu sveikas, esmu sveikas!" Pirmutinis vėl klausia pašokda- Kai jau išlandziflja pro visus, tada vėl ratą sukabina ir
mas ir giedodamas: „O kaimynas, o kaimynas?" Antras atsako vaikščiodami dainuoja:
pašokdamas ir giedodamas: „Paklausiu, paklausiu!" Tada an-
trasis pašokėdamas nusi,grįžta ir tokią pat kalbą pradeda su • •
kitu savo kaimynu, ir taip lig paskutinio.
Nu - ka - lau , ly- lia, re - te - I I,

ly - lia, ka - Iau , nu - ka - lau,

•
26. * Ratą linkti v➢ • • r

Sustoja visi ratu. Vienoj vietoj ratas nesusineria. Vienas

re - te- te — 11 Iy- lia!
eilė.s galas pradeda landžioti ;pro kas antro žaidėjo rankas,
pradedant nuo pirmojo iš kito galo. Išlindę kaskart vis apsu- 0 ri
ka ratą. Tas, pro kurį išlindo, atsi,grį žta į kitą pusę ir sudeda 28. * Avietėlė
kryžmais rankas ant kr itinės, Kai jau išiandži.oja pro visus,
tada visi pakelia aukštyn rankas, ir vedėjas su visa eile išlen- Visi eina ratu, o vienas stovi jo vidury. Kai dainuoja pa-
da apačioj rankų pasidariusiu taku, Išlindęs pro paskutinį, ve- skutinę eilutę, viduryje stovintis lenda pro pažastis dviejų
da eilę aplinkui, kol visi išlį s. Ei.dami ratu, dainuoja: greta stovinčių, o paskui jį išlenda visa žaidėjų eilė: po pir-
mojo tuoj lenda antrasis iš ,dešinės stovintis, o. paskui visi
• paeiliui kaimynai. „Avietėlę" taip dainuoja:

Lin - kį au ra- tą ly - lia , ra- tu-

r.
jy- lia . Lin- kiau ra- tą , jin- kiau
žy - de - jo. Lakš-tu- te- le ant ša- ke- les
Tu - pe - da - ma sau gies-me - les
• o
ra tą , ra- tu- le- Ij ly - lia .
tu- pe - jo tu - pe- jo ,
gie do- jo gie- do- jo •
❑
01, )„Idl,mi
 29.•* Marytėlė 31. * Zilvitis
Vedė jas narstos pro tarpus. Paskui j į
paeiliui elna tie, pro
kuriuos narstėsi. Žaidžia, kol išsinarsto pro (Žaidžia 10--30 asmenų)
visus dainuodami:
Žaidė jai, pasiskirstę poromis, sustoja visi ratu ir, susikabi-

Ma- ry-
r Ir P Ir }~ r n~ rankomis, eina aplinkui dainuodami:
tė - lė , Ka- tru- tė - lė , Allegro
du -
r •
i, du - Pa- sė jau li- ne- lius , gel-to- nus gr ū -de - Ilus.
i, Ma- ry - t ė - jė, Ka - tru-

~J J IJ J IJ J 11 žį l-vi- tė -li , tu ta.

tė _ lė ko - pū - stus
ti , u- ta ,
so - di - na .
II'] ,~ - f

Tu žil - vi - ti, tu - ta, tu - ta , žil- vi- tė - li, tu- ta.

o~o

Kai uždainuoja „Tu žilviti, tuta...", žaidė jai, aukštyn rankas

pakėlę, susigriebia už dešinių raT kti (d{iekviena pora vienas i
30. * Bitelė kitą atsigrį žta) ir, taip jas laikydarni, eina vienas pro kitą ir
tuojau siekia kitų kairiųjų rankų, paskui vel dešiniųjų ir t. t.
Visi sustoja ratu, o vienas — „bitelė " — atsistoja jo vidu- Eina igrįžuodamiesi, kol vel susitinka su savo pora. Po to žai-
ryje. Eidami ratu, dainuoja: dimas prasideda iš pradžios. Tik kai ratas sukasi, tada kaskart
dainuoja kitus žodžius, o ,grįžuodamiesi vis tuos pačius.
~. • Išdygo lineliai, žali, nedideli,
Žilviti tuta ir t. t.
Kas ten žydt , kas ten tydž bi - čiy, ro - ži4 Užaugo lineliai, žalie ji, dideli,
jf Žilviti tuta ir t. t.
dar - Ge•i Kuo var - du , kuo vai-du; O - Pražydo lineliai, mėlyni žiedeliai,
ny-
Žilviti tuta ir t. t.
r- rė var du .
Prinoko lineliai, geltoni grūdeliai,
Žilviti tuta ir t. t.
(Ar kaip kitaip.) Nurovėm linelius, geltonus, didelius,
Žilviti tuta ir t. t.
Tada pakelia rankas, ir bitelė pro visus tarpus landžioja, Sukavom linelius, geltonus grūdelius,
kol atsistoja į kurį nors tarpą ir į stumia kitą į savo vietą. Ta- Žilviti tuta ir t. t.
da žaidimas prasideda iš pradžios, Pamerkėm linelius, geltonus, didelius,
Žilviti tuta ir t. t.
Ištraukėm liri ius, šlapiuosius, didelius,
Zilviti tuta ir t. t.
Paklo jbm linelius, šlapiuosius, didelius,
Žilviti tuta ir t. t.
Suėmę m linelius, balzganus, didelius,
Žilviti tuta ir t. t.
Išmynėm linelius, balzganus, didelius,
Žilviti tuta ir t. t.
Mes braukėm linelius, spaliuotus, didelius,
Žilviti tuta ir t. t.
 20 21
Suverpėm linelius, balzganus pluoštelius, čiu kairi ąsias rankas
sias rankas, rupinasi -su iš priekio ateinan
Žilviti tuta ir t. t. žuodamiesi dainuoja:
sunertį ir t. t. Grį
Išaudėm linelius, balzganus siūlelius,
Žilviti tuta ir t. t.
Ir dar visaip dainuoja.
Au- go sod-ne, šir- de- le, ser -bin -taį .

Paskui vėl dainuoja:

Džiaugės maži paukšteliai,

Džiaugės maži, širdele, paukšteliai.
32. * Rūtelė Nesidžiaukit, jūs maži,
Nesidžiaukit, širdele, jūs maži.
(Zaidžia 10-30 asmenų) Ne dėl jūsų serbintai,
Ne dėl jūsų, širdele, serbintai.
Sustoja ratu, vienas žaidė jas eina jo vidun. Sukdamiesi taip Dėl didžių jų paukštelių,
dainuoja: Dėl didžių jų, širdele, paukštelių.
Augo dvare mergelė.
Augo dvare, širdele, mergelė.
Džiaugės maži berneliai.
Už-si- au- go rQ-ty--t ė -jė dar- že- ly , dar- že- Džiaugės maži, širdele, berneliai.
Su -si - kro-v ė sau gel-to-ną žie - de - I j ,
žie- de- Nesidžiaukit ir t. t.

ly, Ro-ty -tė - le gra-žiai žy-di , imk su sa-vim ku-rj my-li.

1j.

34. * Šimas
Kai tik uždainuoja „Imk su savim", vidury buvusi išsiren-
ka vieną bernaitį iš rato, ir abu apsisuka, dešiniąsias rankas su-
nėrę. Paskui juodu suka po vieną iš eilės, pasukę !grąžina juos (Zaidžia 10-20 asmęnų)
į vietą ir vėl apsisuka vienas su kitu iir t. t. Kai išsuka visus, ta-
da stoja tas vidurin, kurį pirmasis vidurinis išsirinko, ir žai-
dimas prasideda iš pradžios. Paskui vidury esančius jau kitaip
pramina: rožytėle, razetė le, berželiu, uoselin. piktadilge ir t. t. i - r
mas ma- no dė - dė , Si- mie- ne te -

pas Ši - ą nė - ka - dos ,
33. * Serbintai
(Žaidžia 10-30 asmenil) pas man' i - mas vį - sa- dos . Lį n - kiau ra - tą .

Sustoja taip pat ka į p ir „Žilvitj

" žaisdami ir sukdamiesi
dainuoja:

Žaidė jai, perpus pasidalinę ir rankomis susiėmę, sustoja

sod ne ser- bin - ta į į eili abiejuose kambario galuose. Dainuodamos „Šimas mano
dėdė...", abi eili keliskart vaikšto iki kambario vidurio ir vėl
Paskui, ka į p ir „Žilvity", ein.a grjžuodamiesi viens prr) kit atgal grį žta. Kai uždainuoja „Linkiau ratą lylia", tada vienos
tį k „Serbintuose" nekelia rank ų l, o jas neria ą, eilios dešinysis galinis, o antros eilios kairysis galinis, priešais
. Sunėrę dešinią-
jj stovį s, kojomis taktą mušdamu, susitinka kambario viduryje
 22
ir, sunėrę dešiniąsias rankas, apsisuka. Po to grį žta savo kaimy-
n.ų suktų ir vėl bė ga vienas su kitu suktųs. Jiedu paeiliui vi-
sus apsuka ir, kiekvieną apsukę, patys sukasi. Kai visus išsu-
ka, tada atsistoja kitame eilių gale. Toliau žaidžiant, suka
nauji galiniai.
23
ėjo
sids rankas su treč iuoju ir t. t., kol visą eilę apsuks. Ved
apsuktasai tuojau suka savo kaimyną iš tos pusės, iš .kur ve-
dė jas atė jo, tasai vė l suka savo kaimyną, ir šitaip visi suki-
n ė jasi, tiktai nesisuka tie, su kuriais ved ė jai dar neapsisukė.
Su:kinėdamiesi visą laiką dainuoja:
Alle ro

Vaį kur bu- vai , la - pu - taj - te , vai kur valk - šN

35. * Kepurinė
(Zaidžia 10-20 asmenų)
nė - jai nė jai .
Sustoja visi ratu, susiėmę viens su kitu rankomis kryžmais,
t. y. po dešinei stovinčiam duoda kairę ranką, o po kairei — Kai abu vedė ju visus apsuka, tuomet jiedu atsistoja kitame
dešinę. Vienas, kepurę užsidėjęs ant galvos, stovi vidury, o eilių gale. Po to žaidimas prasideda iš pradžios, ir dainuoja an-
kiti visi, ratu sukdamiesi, dainuoja: trąjį dainos posmą. Kai ateina laikas sukinėties, tada suka nau-
ji dešinieji. O dainos tolesni posmai šit kokie:
Zalio j lanko j žąsis ganiau, (triskart)
Ten ir vaikštinė jau.
se - kly- čia ve - da , če - ve - ry - kus ia-da , Kam praganei žąsiukaitę, (triskart)
Ce-ve- ry- kai nau- ji , u- žu-kul-niai kiau- ri Pilka laputaite.

Koks tas kur- pius bu - vo , kad kia u-rus pa- s į u - vo !

Visi lenkia galvas, eidami pro įsirėmusį kepurninką. Kai

bai,gia dainuoti, tada kepurninkas kitam kam uždeda ant gal- 37. * Ieva
vos kepurę, o pats eina į eilę, ir žaidimas vėl iš pradžios pra-
sideda.
(Zaidžia 8-24 asmenys)
Poros sustoja ratu. Zaisdami dainuoja:

36. * Laputaitė ie-va , ie- vu- že , ko ne- žy- di žie- mu- ž ę ?

Oi tu,

(Zaidžia 10-20 asmenų)

Žaidė jai persiskiria į dvi dali. Kiekviena jr} atsistoja kita- O i- ja , oi- ja- ja, ko ne- žy- di žle- mu- žę ?
me kambario gale. Iš pradžių visi stovėdami ir linguodami dai-
nuoja:
Iš pradžių ratas sukasi. Dainuojant ,Oi, ja", kiekviena po-
Lento ra atsigrį žta viens į kitą ir nulenkia galvas; dainuojant „oi, ja-
• ja", viens prie kito prieina ir suneria dešiniąsias rankas; dai-
~!
nuodami „ko nežydi žiemužę", taktą kojomis mušdami, apsisu-
Vai kur bu - vai , la - pc. - tai - te ? ka aplink. Tada vėl žaidimą pradeda iš pradžios ir dainuoja.
taip:
Kam man žydė t žiemuž ę,
Tada kiekvienos eilios dešinysis galinis suneria dešiniąją
ranką su kaimyno dešinią ja ir abu apsisuka, po to neria kairią- Vėtra laužo šakeles,
sį as rankas su antruoju ir vė l apsisuka, toliau neria dešini Oi, ja, oi, ja ja,
ą- V ė tra laužo šakeles.
 L4 25

Vėtra laužo šakeles, 39. * Malūnas

Salna šaldo žiedelius,
Oi, ja...
Leli jėle, merguže, (Žaidžia 12-36 asmenys)
Kodėl esi nuliūdus?
Oi, ja... Berniukai ir mergaitės, susiėmę už rankų, sustoja porornis
Ar bernyčio netekai, eilę, t. y. pora už poros, taip, kad berniukai stovi iš dešinės,
Ar rū teles praradai? o mergaitės — iš kairės pusės. Stovėdami ir rankomis moste-
guodami, dainuoja:
Oi, ja...
Nė bernyčio netekau,
J J J J
Rūtelių nepraradau.
Oi, ja...
Di-
•
liu , di-
r
liu, ma- lii- nė - lis.
Mane barė tėvelis,
Kam bernytj mylė jau.
Oi, ja... Šiaudų kūlio volužėlis,
Poperiniai ratai,
Stikliniai čebatai.

Taip padainavę visi atsigr}žta j priek}, delnais visą laiką

plodami, pradeda vienas paskui kitą eiti. Berniukai sukasi į
38. * Milčius kairę pusę, ir jie visą laiką po rato vidurl sukinėjasi, o mer-
gaitės sukasi } dešinę pusę ir visą laiką vaikšto aplinkui ber-
(Žaidžia 8--28 asmenys) niukus. Taip sukdamiesi daug kartų dainuoja:

Visi eina ratu dainuodami: Diliu, diliu, malūnėlis,

Apsisuko malū nėlis!

Du - i du- mil- čius, Pa- ne-

ve- žio mil - čius .

Tada po keturius kryžmai susikibę rankomis, o kojomis su-

sispyrę, sukasi kaip girnos dainuodami:

e e • e

Ne- su- ma- lęs žir- nitl pū - ro , pa - ga-

r
di- no gį r- nas.

Tada vėl eina ratu.

 40. Ratą sukti
(Žaidžia 8 berniukai)
Šiam žaidimui reikia aštuonių berniukų — keturių didesnių
ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmais ant žemės ir
suduria papades. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdžiančiųjų ir
paduoda jiems rankas.

ės gyvai visą lai-

į r kojomis taktą mušdami, dainuoja. Mergait
ką dainuoja:

mai - Šas
-
pa- ku- 1i- nį s , tri- ny-
Ma- no

tiš- kai au- stas .

O bernaičiai tuo pačiu metu bosija:

C_ r
Mai- šas y- ra , gri-kiai by- ra.

Kai apsisuka galvos sukantis l kairę pusę, tada sukasi de-

šinę. Kuo greičiau sukasi, tuo gyviau išeina.

t]
OO
Tada vienu metu sėdžiantieji ,pasikelia, bet vis sudūrę ko-
jas, o vyresnieji pradeda skubiai sukties. Kojos mažesniųjų
❑01❑
berniukų — tai jų ašys. Žaidimo toks tikslas: mažesnieji, ne-
pasileisdami ir neiškėsdami kojų, rūpinasi privargint didesniuo-
42. Ząsiukų eisena
sius, o didesnieji rūpinasi iškėst jų kojas. Kai ratas sustoja (Žaidžia 6-20 asmenų)
sukęsis, vyresnieji neprivalo ,paleisti rankų, nes mažesnieji
griūdami gali užsigaut. Tem o di marcia

pie- vai- tę ves- kį , jau-nas žą- sį - nai- ti,

n gnai- by- sim sau žo- le- lę ir tu- rė- sim lais - vą
v v

41. * Maišas pakulinis

sim sau žo- le- lę ir tu -
Ten gnai- by-
(Žaidžia 20-50 asmenų)
Atsistoja trys „stulpai". Visi kiti už rankų susiėmę stovi va- lią. Ga- ga- ga- ga,
sim lais - vą
taip, kaip parodyta piešinyje. Skubiai sukdarniesi } kairę pusę
 28 29

44. Amatininkai
ga - ga - ga - ga , a - ga - ga -ga, ga -ga -ga - ga, ga - ga- ga- ga ,
(Žaidžia 10-20 asmenų)
.~,
MP 1~1•11~ - -,"EN - 1

ga - ga - ga_ga, ga_ga - ga - ga, ga I Vivo

Kay prilesime lig sočiai,

ap- lin- kui ;
Lėksim plaukiot vandenėlin, Mes vį -si a- ma- ti- nin-kai e- sam štaį
Lėksim plaukiot vandenėlin
Kaip ilgsparniai m ūs seneliai.
vi.
Tatai miela pakvasnoti, Kas pa - mo-kyt ne- si- dro- vi, vi- du- ryj te- sto-
Baltas plunksnas numazgoti,
Nes per visą šalt ą žiemą
K ėblinė jom tik po kiem ą. Tį n- gi - niq da- lis ne- - kia, tin-gi- nių da-lis ne-ko-kia,
Štai jau šaukia piemenait ė.
Jau gana bus, reikia eiti.
Nusipurt ę sparnely čius, Daž-nai duo-nos stin- ga, Te pa - ro-do kas ką mo-ka
Plempkim linkui ž ąsinyčios.
Žaidė jai, ratu vienas paskui kitą eidami, mėgdžioja žąsų
eiseną (į šalis svyruodami), lesimą, skraidymą ir plaukymą (ran- - Dirb-ti juk gar-bin- ga
komis neva skiria vandenį). Paskutinę dalį dainuodami, vėl
vaikšto ir rankomis mostiguoja, lyg sparnelius purto. Solo
Mano darbas — graž ūs batai,
Puik ūs čeverykai.
Va kaip tiktai j ūs sveikatai
Tikt ų šie dalykai.
Choras
43. * Bulbienėlė Tinginių dalis nekokia —
Dažnai duonos stinga.
Iš pradžir} visi eina ratu dainuodami: Rėžkit, siūkif kaip kas mokat —
Dirbti juk garbinga.

Tu - riu Pvi , tu - riu

r r
tris , tu - riu
Solo
Aš esrni sau kalvis tvirtas
Ir žmoni ų pagirtas.
Tiesa, darb ą turiu kiet ą,
Tačiau šilt ą viet ą.
vi- są gel - dą Choras
Po to Tingini ų dalis'nekokia -
susidaro maži xateliai iš 4 asmenr} ir, vikriai sukda- Dažnai duonos stinga.
miesi, dainuoja:
Imki kū j j, kalk kaip moki —
Dirbti juk garbinga.
Solo
ką mes čia dirbs-me ,
Aš — kepė jas. Kepu duon ą
buj- bie-
Prie šios švį e- sios ug- ny- tej čs Ir pyragą balt ą.
vaį - nl
Gyvenu sau kaip koks ponas.
•
Na, ir man nešalta.
.11
nė - lę virs - 'me , Choras
ke- lj pį n - sme . Tinginių dalis nekokia --
Nuolat kenčia bėd ą.
O Minkyk, kepki, kaip tik moki -
Dirbti, juk negėda.
 Šis žaidimas supažindina vaikus su staliaus, kurpiaus, kal- 46. Muzikantas
vio ir kepė jo darbais. Tas, kuris solo (vienas) dainuoja, ineina
} rato vidurį ir pirmasai „obliuoja", antras — „batus siūdaanas (Žaidžia 10-20 asmenų)
vielą trauko", trečias — „kala", ketvirtas „duoną minko". v
Vivo
Dainuodami „Tinginių dalis nekokia", visi .žaidėjai kartoja to
amatininko darbą.
vi- są kraš- tą sa- vo Ieng- vą
Val - kio-ju po v
v

Ma - tot ma- no link-sm ą ba- v dą:

naš- tą ;
45. Imk } ratą
(Žaidžia 15-50 asmenų) Vien pu- čį u sau dA - d ą .
Sustoja visi ratu. ( viduri ineina 5-10 bernaičių ir taip pat
sustoja ratu. Vidurinis ratas šauniai sukasi į vieną pusę, o kraš- ! TA - tū-t A
t.i.nis — į kitą. Sukdamiesi gyvai ir greitai dainuoja: TA-tA, tū -tA, tA-tti , tA- t ū ,tA - tA ! ū

wit J J J J • J TA-tA ,tA-tQ, t ū -t ū , tA - ta

Ber- nu - žė - li , ber- nu- žl imk

• iJ J JJ
ra - tą mer- gu - žę . Trad - rid - ra - l į a - Solo
Valkioju po visą kraštą
J J J J., Savo lengvą naštą:
Iia , imk j ra - tą mer- gu- žę . Tarsi ožką p jaunu smuiką
Kaip griežikas Ruika.
Kai tik uždainuoja pirmą kartą Trad rid...", tada viduryje Choras
Tim tim! Tim tim tim!
stovintys bernaičiai skubia į išsirenka po mergaitę ir, susinė-
rę dešiniosiomis rankomis, sukasi, kojomis taktą mušdami. Kai Solo
Valkioju po visą kraštą
uždainuoja antrą kartą „Trad rid...", tada poros pasikeičia ran-
Savo garsią naštą.
komis ir sukasi priešingon pusėn. Paskui išrinktosios mergaitės
Kaip tų būgnų kenčia kailis,
sudaro viduryje rateli, ir visi sukdamiesi dainuoja: Kad ausis net gailis!
Mergužele, merguže, Choras
Imk j ratą bernužj. Bum bum! Bum bum bum!
Trad rid... ir t. t. Solo
Valkioju po visą kraštą
Savo brangią naštą:
Kanklių garsas skamba ūžia
Po laukus, giruž ę.
Choras
Dlin lin! Dlin lin lin!
Solo
Valkioju po visą kraštą
Šią nelengvą naštą:
Bosas griaudžia kaip perk ūnas,
Dreba visas kūnas.
Choras
Du du! Du du du!
 solo 50. * Snaudalė
Kai cimbol ų garsas girdis,
Šyla visos širdys... Sustoja visi ratu, kurio vidury esti mergina, ir taip daitiu , •
Ei, broliukai, užgiedokit!
Šokt ! rat ą stokit!..
Choras
Dzin dzin! Dzin dzin dzin! Snausk, snausk , snau-da - lė - le ne --
Vie- nas šir - mas žir- ge - lis an - tras
Prieš pradėdami žaidimą, vaikai pasiskirsto rolėrnis į var-
dytū jų muzikantų. Taigi paeiliui išeina į rato vidurį : dūdo-
rius, smuikininkas, būgnininkas, kanklininkas, bosas ir cimbo_.
lai. Instrumenti} griežimą visi dainuoja. ga - dlnk žie - do, Be - ne ta - vo tė - tu -
da šir - mes - nis, Vį e - nas šmaikštus bo- ta -

šė - lis lau -ku at - va - žluoja ; Vie - na ža lia

gė - lį s, an - tras da šmaik- štesnls.
49. * Audėjėlė
šįū - be - lė , an- tra da ža - lesnė .
Žaidėjai pasidalina į dvi dali ir sustoja eiliosna kambario
galuose priešais kita kitos. Zaidė jas, kuris bus „šaudyklė°°, nuo- Ta, kuri viduryje, pradeda apsikniaubus raudoti, rypi∎ , t
šaliai stovi. Visi dainuoja:

Andante lis lau - ku

ma - no .ė - tu - šė -

Es-mu puį - ki au-dė-jė - 1ė , mo-ku pui-kiai au - sti,

Iš-si-au- dus si-jo-nė - lj , aš jj par-si- duo- siu.

Po to abi eili, už rankų susiėmusi, sulig takto eina tai į kam-

bario vidurį, tai vėl atgal grįžta. Tuo laiku „šaudyklė°° rūpi- mas žir - ee - lis > an - tras
Vie - nas šir -
nasi per eilių tarpą perbėgti. Ji tol iš vieno galo į kitą bėgio-
ja, kol ją eili su,gauna, t. y. kada ją bėgančią eili kita prie ki-
tos priėjusios prispaudžia. Tuornet parenka kitą šaudyklę, o —e---
buvusioji eina jos vieton į eilę. Gaudydami šaudyklę, visą šir - mes - nis
laiką dainuoja:
Vi vo
šmaį k-štus bo- ta - ge- į is , an - tra
Vie - na ža - lia šiū - be - lė , an - tra
u-pu Iu- pu taukš taukš , sia-lo ne-už- gau - siu
•
da šmaik - štesnis ,
da ža - lesnė .

Baigus tai dainuoti, ji nusmaukia visoms merginoms nuo

kativą skepetukes, o vaikinams -- kepures ir, apsikrovusi tais
driį ktais, atsisėda kur nors ant suolo. Tuomet visas jaunimas
p° ciu eina vaduotų savo da.ik:tit dainuodamu:

I to !
Oį tu, le - lį u - še , ta - ta -
Sa - lau ko - je į es, ta - ta - to
Pū - čį au ran - ke - les, ta - ta - to1

t ai ,Ilinn
 Vl vo

Kel - kis , ber - ne - fi , ne - gu - lek Ir at - si-

va - da - vau .
Taip padainavęs gauna savo daiktus. Dainuojant „snauda- kė - lęs ne - sto - vėk : ta - ve
lė" (t. y. užgriebusi ar užgri•ebęs jaunimo daiktus) krečia viso-
kius juokus, Jeigu tuodu prasijuokia, tuomet negauna savo
daikto ir vėl eina } galą stotų ir laukia eilios. pui - klos mer - ge - les su bran - gials dra - bu- telials .

Baigus dainuot,i, vaikinai bėga prie merginų ir renkasi po-

rą. Tuomet visi vieną kartą, muzikai griežiant, suktinio šoka.
Tasai vaikas, kuris nespėjo rasti poros (juk merginų viena ma-
iiau), moka fantą. Po sukitinio žaidimas iš pradžios prasideda.
51. * Suktinis
(Žaidtiia 8-25 asmenys)
Vaikinai ir mergaitės sustoja ratu ir susikimba rankomis. Į
rato vidur} atsistoja mergaitė. Ratas sukdamasis taip dainuoja:! 53. * Siuntė mane motinėlė
(Žaidžia aštuoniese arba ir daugiau)
Mer-gu-žė - le , mer-gu -žė - le , mer-gu- žė - le gra - ži Susidaro dvi eili, po tris asmenis kiekvienoj. Eili sustoja
viena nuo kitos per 6-8 žingsnius. Tarp jų vaikščioja du ve-
dėju, ,ir visi dainuoja:
Kas tau tink , tą pa- Imk , tą ir svei- kink .

Taip padainavęs ratas pradeda į kitą pusę sukties, o mer-

gaitė, jo vidury esanti,, dainuoja solo:
Jūs man tinkat, jūs man tinkat,
Jumis ir sveikinsiu,
Ir išvesiu j ratelj jus apsisukt.
Tada mergaitė išsirenka iš rato vieną bernaitį ir su juo
ne daugiau kaip 3 kartus pašoka suktinį. Jų šokimui gali ir.
muzika pritarti. Paskui bernaitis liekasi rato viduryje, ir žai-
dimas taip pat tęsiasi, tik vietoj iodžio „mergužėle" dainuo-
ja „bernužėli".
Siun- te ma - ne mo - ti - ne - le.
Po to vedėju suneria dešiniąsias rankas ir, kojomis taktą
musdamu, apsisuka vienas su kitu. Tada bėga apsuktų stovin-
čių dešiniuose eilių galuose. Po to grįžta į vidurį ir patys vie-
nas su kitu apsišuka, po to vėl 'bėga dešiniųji.} suktų, ir taip
keturius kartus. Tuo metu, kai vedėju grižta vienas su kitu.
suktųs, apsuktas kiekvienos ei.lės dešinysis suka ,greta jo sto-
vintį, o apsuktas antrasis tuojau suka trečiąji. Kai vedėju
antrąkart apsuka dešiniuoju, tada dešiniuoju vėl suka greta
stovinčiu ir t. t. Sukdamiesi visą laiką dainuoja:

52. * Vogtinis Siun-tė ma -ne mo-ti- ne- le ža -lion gi-rion la - Pų

Kas tuos lapuos pasiklos,
(Zaidžia 7-15 asmenų) Kas tuos lapuos pasiklos,
Tas tųos lapuos ir miegos.
Viename kambario gale stovi eilioje merginos, o kitame —
vaikinai, kurių vienu daugiau negu merginų. Visi stovi, o mer- Buvo kurpius mažučiukas,
ginos dainuoja: Buvo kurpius mažučiukas,
Jo vardelis Pranciškiukas.
 VV •

Eina kurpius per miestelj, turi kartoti naujo viršininko judesiu,s. Jei kuris žaidėjas ne-
Eina kurpius per miestelj, gerai atlieka vedė jo judesius, tai tą nuvaro į pat eilės galą, ir
Nešas kurpalių maišelj. jam ilgiau tenka laukti, lig jis vedė ju taps.
Jam ko jelė paslydė jo,
Jam kojelė paslydė jo,
Ir kurpaliai išbyrė jo. 00
Per Linkavos miestuž ėlj,
Per Linkavos miestužėlj 56. Visi, kurie su plunksnomis, skraido
Bridau gilią purvynėlę.
Nors .ir gilią purvynėlę, (Žaidžia 5-20 asmenų)
Nors ir gilią purvynėlę,
Bet pas gražią mergužėlę. Visi žaidėjai sėdasi aplink stalą ir deda pirštus ant kelių.
Vedėjas ,sako vardus įvairių gyvulių ir daiktų, prie kiekvie-
no pridurdamas žodį „skraido?" ir pakeldamas kaskart pirš-
tus aukštyn. Pavyzdžiui: Gegutė skraido? Kiškis skraido? Avis
skraido? Varna skraido? Kėdė skraido? ir t. t. Klausia gan grei-
tai. Kai vedėjas įvardys kokį nors skrajojentį padarą, visi
54. * Jurgelis žaidėjai turi pakelt - pirštus aukštyn. O kai įvardija neskrajo-
jančius padarus arba daiktus, tada turi; laikyti ,pirštus ant ke-
(Zaidžia 6-30 asment}) lių. Kuris pasiriks, duoda fantą. Šis žaidimas ypač patinka
mažiems vaikams.
Sustoja ratu. Vienas vaikšto vidury. Ratu sukdamiesi, d ai
nuoja:

Jur-ge-li , tė - ve - li , mo-kyk vai- kus sa - vo .

Jūs, vai - ke - lį ai, taip da- ry- kit , kaip tė - ve- lis
Tada viduryje stovintis ką nors daro, ir visi žaidė jai turi
taip pat daryti. 1 rato vidurį eina visi paeiliui.
4<k
55. Kartojimas
57. Dirbtuvė
(Zaidžia 5-1.5 asmenų)
da - ro .
Kiekvienas pasirenka sau kokį nors amatą ir tylėdamas
daro jo judesius. Kai „meistras , žaidimo vedėjas, pradės sta-
lan pirštais belsti, tada visi pertraukia savo darbą ir taip pat
beldžia stalan, kai vedė jas nustoja beldęs, tada visi vėl pra-
deda savo amatą „dirbti". Kai beldžiama, vedėjas gali pra-
dėt .kurio nors žaidėjo amatą m.ėgdžioti, tada tą darbą „dirba"
tik tas, kuris tą amatą buvo pasirinkęs, o kiti visi toliau bel-
džia stalan. Kuris nepastebi ir nepradeda savo „darbo" .drauge
su vedė ju, kuris prastai savo amatą moka pavaizduoti arba
pa,sirikęs pradeda svetimąjį „dirbti", žodžiu sakant, kuris su-
klysta, duoda fantą.

(Žaidžia 4-30 asmenų)

Šis žaidimas labai tinka trumpoms tarp lekcijų pertraukoms.
Zaidėjai sustoja vienas paskui kitą. Stovintis pačiam•e prie-
ky daro visokius gimnastikos judesius, kuriuos visa eilė pri-
valo kartoti. Jis vaikščioja, bėga, šokinė ja, 'sustoja, pakelia
rankas •aukštyn, delnais ploja, vienu žodžiu, tai daro, ką seilė
atneša. Po poros valandėlių užleidžia savo vietą už jo sto-
vinčiam eilė je draugui, o pats eina eilės galan. Žaidėjai vėl
 58. Kūdra
(Žaidžia 5-15 asmenų)
Žaidė jai susėda aplink stalą, kurio viduryje kreida iŠpieš-
tas didelis ratas — „pono kūdra". Be to, kiekvienas žaidėjas prie
savęs išpiešia mažut} ratell, „savąją kūdrą". Vedėjas ,sušunka:
„Pono kūdra! Savoji kūdra! Kaimyno po dešinei! Po kairei!"
ir deda pirštą įvardyton kūdron. Kiti visi turi tą pat daryti.
Kuris pasiriks ir parodys pirštu ne ten, kur reikia, duoda fan-
tą. Kuo greičiau vedėjas rėkauja, tuo daugiau prisirenka fan-
tų.
C J
59. Skepetaitė
(Žaidžia 7-20 asmenų)
Visi susėda ratu, o vienas stoja vidurin. Žaidėjai mėto vie-
nas kitam skepetaitę, kurią viduryje stavintis rūpinasi sugaut.
Jei sugaus, tai } rato vidurl eis tas asmuo, kuris buvo pasi-
ryžęs mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai
tas, kuris metė.
60. Žmogelis
Vienas žaidėjas sėdasi vidury aslos, o kiti bėgioja aplink
jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdžiąs galėtų juos ranka pasiek-
ti, ir vis erzina j} Sakydami:
žmogeli, žmogeli!
Trauk mus j upelj!
Tas, kurį sėdžiąs paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi
vidurin. Tada žaidžia vėl iš pradžios.
61. Šlubas raguolis
(Žaidžia 4-10 asmenų)
„Raguolis" gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei
atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi su;gaut du žaidė ju,
~r tik antras sugautasis tampa „raguoliu". „Raguolis" šokinė-
damas •pakeist vieną koją kita igali, kad tik abi koji nebūtų
vienkart ant žemės. Sugaudamas žaidė ją, „raguolis" sako; „Še
tau raguolis, atiduok kitam!"
62. * Puodą degti
(Žaidžia 9-20 asmenų)
Kė des arba suolus sustato i dvi eili nugaromis vieną prie
kitos, viena vieta mažiau, kiek yra žaidėjų. Visi sėdi, išskyrus
vieną. Likusis eina ,aplinkui ir suduoda :kuriam nors sėdžian-
čiam per kell sakydamas: „Puodą degu!" Paliestasis atsistoja,
ir tada bėga abu, kiekvienas priešingon pusė n, lig tuščios vie-
tos. Kuris greičiau atbė gs, tas atsisės; kuris pasivėlina, tas eina
aplinkui. Žaidėjai gali kokią nors dainelę dainuoti.
Paliestasai gali ir nebė gti priešingon pusėn, bet vejasi „puo-
džių", rūpi.ndamasis jį pagauti. Jei tas jam pasiseka padaryti
pirm negu anasai pribėgs prie tuščiosios vietos, tai jis sė dasi sa-
vo vieton, o ,;puodžius" vėl „dega puodą".
000
63. „Sveikas gyvas!"
(Žaidžia 8-20 asmenų)
Visi sustoja ratu. Vienas asmuo vaikščioja aplinkui ir su-
duoda kuriam nors rate stovinčiam } n.ugarą, •sakydamas: „Svei-
kas gyvas!", ir bėga aplink ratą. Pakviestasai bėga priešingon
pusėn. Susitikę paduoda kits kitam ranką, paklau,sia: „Kaip
sekasi?" ir bėga toliau. Kuris pirmas pribėgs prie tuščios vie-
tos, tas ją užims, o pasilirkęS bėga aplink ratą ir kviečia kitą.
Arba pakviestasai vejasi kvieslį ir rūpinasi jam grąžinti
smūgj. Tie, kurie kartą jau bėgo, atsigrįžta lauk iš rato, ir jų
nebegalima kviesti, kol nebus visi žaidėjai bėgioję.
 fV
41
64. Pragaras 66. * Kiškelis (kitaip)
(Žaidžia 4-15 asmenų) Žaidėjai sustoja ratu, o vienas atsitupia vidury, susiriesda-
ntas lyg kiškelis. Žaidė jai sukdamiesi dainuoja:
Žaidėjai skiria vieną kambario galą „dangui", kitą — „pra-
garui". Kad žinotų, kur dangus ir kur pragaras, aslos viduryje
padeda kokj nors ženklą, pavyzdžiui, pagali ar ką kita. Vie- • • - - • •

nas žaidėjas, kaip nors nuburtas, eina į pragarą, o visi kiti Ko,
-n-
{iš - ke - li tu tu - pi ? Zūi✓
lieka danguje. Dangaus gyventojai eina pragaro mintų, o pra- Bai - Iiai a- ky - tes ver- ti ?
garinis juos gaudo. Kurį nors sugavęs, palieka vietoj savęs, o
pats bėga į dangų ir žaidžia toliau. Bet kol kito nesugaus ir ne- e
paliks vietoj savęs, negali ineiti i dangų, nes dangaus gyven- ke - li ,
-o-
strekt , strekt !
tojai jo ten neleidžia.
Dainuojant pirmąji dvi eili, ratas sukasi pamažėl, o dai-
•
ar ∎•r nuojant paskutini dvi -- smarkiau.
Išgirdęs žodį „strekt", „kiškelis" pašoksta, striuokodamas
prisiartina prie kurio nors žaidė jo ir sugriebia jį už rankos.
65. * Kiškelis Sugriebtasai tampa kiškeliu, o buvęs kiškelis stoja į ratą.

(Žaidžia 6-30 asmenų)

Mj. ki
Visi sustoja ratu. Vidury stovi „kiškelis". Sukdamiesi daį -
nuoja:
67. * Kiškiai

Tu, kiš - ke - lį pil - ka - sai , kiš - ke - (Žaidžia 20-40 asmenų)

Tvo- re - l y - tė ge- le - žį nė , var - te-

J
jį u - kai tu grei-ta- sai , dar ne tau , dar ne tau
liu - kai si - da- bri- niai , da - bar tau , da - bar tau

iš dar- že - llo šok- ti , dar ne tau , dar ne tau

iš dar- že - lio šok- ti , da - bar tau , da - bar tau
•
2. Rititatatoji, o kas budino jj?
Lioi...
įš dar - že - lio šok - ti. 3. Rititatatoji, šauliai kiškį kėlė.
iš dar- že - lio šok - ti
Lioi...
Kai uždainuoja „Dabar tau...", kiškelis rūpinasi iš rato iš- 4. Rititatatoji, šauliai budino jj.
sprukt, o žaidėjai, žinoma, nenori jo išleisti. Jei išsprukt pa- Lioi...
siseka, kiškeliu tampa tas, pro kurį buvęs kiškelis iš dešinės Dainuodami taip žaidžia.
pusės išlindo. Jei, keturiskart padainavu,s „Dabar tau...", kiš- Stovi du ratu: vidurinis mažesniS, apskritinis didesnis. Tarp
keliui nepasiseka iš rato iššokt, tai žaidėjai du kartu dainuo- ratų turi būti laisvos vietos. Tenai bėgioja .du „kiškiu" ir rū-
ja: pinasi lauk išsprukti bei vidurini:n ratan įsiskverbti. Žaidė jai,
Nebe tau, nebe tau žinoma, jų neleidžia. Jei kiskiui tai pasiseka padaryti, tuomet
Iš darželio šokti. tasai, kuris jį praleido, tampa kiškiu. Keičiantis kiškiams, dai-
Po to žaį dimas prasideda iš pradžios, ir „kiškelis" pasilie-
na nenutrūksta.
ka tas pats.
 42
68. * Zųselė
(Žaidžia 7-30 asmenų)
Vaikai, norėdami žaisti „Žąselę", išsirenka iš savo tarpo
„lapę" ir „žąsiną Lidcusieji sustoja už žąsino } eilę, nusitver-
dami kitas kitam už nugaros. Lapė, pasiėmusi šiaudelių, skie-
drelių ar ko kito, visa tai krauja } krūvelę viduryj aslos. Žą-
simis vedinas žąsinas priėjęs sako: „Laba diena". Lapė atsa-
ko: „Labas." — „Ką čia dirbi?" — klausia žąsinas.— „Duobe-
lę kasu." — „Kam ta duobelė?" — „Ugnelei kurti." — „Kam ta
ugnelė?" — „Vandenėliui šiidgti." – „O kam tas vandenėlis?" --
„Žąselei virti.„
Tuokart žąsinas atkiša truputl savo dešinę koją ir klausia:
„Ar iš to būrelio?" Lapė atsako: „Ne, ne iš to". Paskui visos
žąselės, atkišdamos dešinę koją, pakartoja klausimą, o lapė
visoms atsako: „Ne, ne iš to". Tik paskutinei žąselei lapė ta-
ria: „Iš to" ir šoka jos gaudyti, bet žąsinas, greitai pa,sisuk-
damas, pastoja lapei kelią. Ząselės, tvirtai laikydamosi už žą-
sino nugaros, sukasi kartu su juo ir saugojasi lapės nagų, bet
kurią lapė nutveria, toji turi atsiskirti nuo . būrelio, eiti pas
kui lapę ir atsisėsti ten, kur ją nuvedė. Lapė, nutvėrusi žąse
lę, vaizduoja, lyg ją pjaunanti. Pa,sodintoji žąselė nebegal
prisidėti prie būrio, nes ji lapės yra pagauta ir papjauta. Gau
dydama žąseles, lapė negali jų ,grabti iš vidurio, bet tik pasku
tinę. Išgaudžiusi visas žąseles, jas svilina. Tam du stipresni
vaikinu susikabina rankomis, paguldo ant jų vieną žąselę ir
ją sūpuodami, dainuoja:
• I1
JVI - lu , SYi -. iu žą - se - lę
Pas klebono darželj.
Keno žąsys pirm buvo,
Visos lapei pnkliuvo, .
Lape, lape, vagile,
Lapelyte, vagile!
Baigę dainuoti, paleidžia žąselę, ima kitą ir t. t.
43
69. * Gegutėlė ir vanagėlis
(Žaidžia 8--20 asmenų)
Sustoja poros eilę. Visi, kurie iš dešinės pusės, tie yra
„vanagėliai", o iš kairės — „gegutėlės". Stovėdami dainuoja:
Ge - gu - te - lė pi , va - na -
gė - lis žio - ri , žiū -
--
ny- te , pa- si gau - lį ge gu-ty- tę .
Kai pradeda dainuui. „Leiski, leiski, motinyte", pirmos po-
ros vanagėlis rūpinasi sugaut savąją gegutėlę. Jei tai jam pa-
siseka pirm negu baigsi,s daina, tai stojasi drauge su savo ge-
gute paskutinėn poron eilės gale. Jei nesugauna, moka fan-
tą. Po to dainuoja vėl i pradžios, o •gaudo tada antros poros
vanagėlis, trečiąkart dainuojant — trečios poros ir t. t. Gau-
džiusi pora vis stojasi eilės galan.
Pirma negu pradeda vanagėlis gėgutę gaudyti turi jiedu
truputį pabėgėti į priešingas pusės.
()
70. * Ridiką. rauti
(Žaidžia 8-20 asmenų)
Žaidėjai sėdasi ant žemė,s eilę, kits kitą apsikabindami.
O vienas, apsižergęs lazdelę, apie juos joja sakydamas: „Jo-
ju, joju apie dvarą: dvaro šunes vampt, vampt, aš kepure
plampt, plampt". Paskiau, apsistojęs prie pirmojo, sako: „La-
ba diena". „Laba atsako jam.— „Ar čia ponas?" -- klausia
jis. „Pačiame gale",— atsako. Tada jis eina prie antro, trečio
ir t. t., klausdamas, ligi galiausiai pasiekia paskutinį, kurs at-
sako: „Aš pats ponas kapitonas, mano pati — rožė, o sūnelis --
sakalėlis. Ko iš manęs reikalauji?" Tada raitelis sako: „Mano
boba nukrito nuo krosnies ant suolo, nuo suolo ant žernės, ge-
rai apsitrankė ir vaisttj užsigeidė trynio ridiko. Ar negalėčiau
gauti?" — „Dar žemė neišdirbta",— atsako ponas. Jis vėl jo-
ja apie dvarą ir iš naujo visas klausia. Taip daro, kol ridikas
užauga ir galima rauti. Tada ponas atsako: „Gali, rauk, tik la-
pų nenutrauk". Tuomet raitelis rauna pirmąjį: padavęs jam
lazdelę, traukia lauk, o kiti visi nenori jo paleist. Kai išrauna,
tada rovė jas pašankina, arba žemes nupurtina, ir klausia: „Ką
 44
valgei?" — „Žirnių",— atsako.— „Ko gėrei?" — „Midaus." -
„Kur dangus?" — „Antai",— sako, aukštyn rodydamas.— „Kur
žemė?" — „Štai",— sako, .žemyn rodydamas.
Jei atsakydamas i rovė jo klausimą prasijuokia, tai siunčia
j,j kur nors } tamsią kertę. O jei ištesi neprasijuokęs, tai siun-
čia šviesiąją gryčios dalį . Paskui rauna antrą „ridiką" ir t. t.
0 00
71. Atsakymai be „taip" ir „ne"
Atsakymuose negalima vartoti žodžių „taip" ir ,,ne". Būri-
mu išrinktas žaidė jas užduoda paeiliui kiekvienam po klau.si
aną taip, kad būtų sunku be tų dviejų žodžių atsakyti. Kuris
pasiriks ir pasakys „taip" arba „ne", duoda fantą.
72. * Žaltys
(Žaidžia 5-15 asmenų)
Visi sustoja viens už kito, uždėję rankas ant prieky sto-
vinčio pečių. Pirmasai — žalčio „galva", , paskutinis — „uode-
ga". Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis
stengiasi sugauti Ipaskutinį , kuris, laikydarnasis eilės, nori nuo
„galvos" persekiojimų pasprukt. Žinoma, žalčio „sąnariai", tai
yra kiti žaidėjai, turi prisitaikint prie „galvos" judesių, nes
kitaip sugaut nebūtų galima.
73. * Avelės ganyti
Vienas žaidė jas — „vilkas", o kitas gano „aveles". Vilką
įstumia į; kertę ir kėdėmis užstato, it tvora užtveria. „Piemuo",
vaikščiodamas apie aveles, sako: „Ganau, ganau aveles, vilkas
tupi už tvoros, aš to vilko nebijau". Atsisukęs į vilką, sako:.
„O tu, vilke, ko čia stypsai?" Vilkas atsako: „Ko tu nori, ar
aš dėl tavo avių su ožiais nė į žardį negaliu žiūrėti? Tu sergėk '
savo avis, o ne mane". Piemuo vėl sako: „Ganau, ganau ave-
les...", bet į šokusi iš už durų mergelė (pirmiau išrinkta) sušun-
ka: „Motinėlė tavęs reikalauja ir žada duoti sermėgėlę". Vos
piemeniui paėjė jus, vilkas capt vieną avelę, nusitveria ir nu-
siveda. Piemuo sugrjžęs neberanda avelės, verkia ir sako: „Ai,
45
ai, kur mano avelė?" Vilkas sako: ,,Nubėgo gerti". Mergelė,
antrą kartą įšokusi, taria: „Motinėlė tavęs reikalauja ir žada
duoti ,krepšelį ", Piemeniui paėjėjus, vilkas kit ą pagauna ave-
lę. Taip visas išgaudo. Pagaliau visi užpuola vilką ,ir iš lengvo
ji purto. Vilkas pirma cypia, paskui kaukia, galų gale tabalai
tabalai nubėga.
74. * Avytės
Mii - s4 a - vy- te, ra - 1io 1
Silkų vilnyte, ralio!
Striūnų kojytės, ralio!
Šikšnų ausytės, ralio!
Stiklų akytės, ralio!
Mes nebijom jūsų, ralio!
Jūs avelės mūsų, ralio!
Kad šoksme, tuoj subadysme, ralio!
Ir mes visus išmaišysme, ralio!
Visi žaidėjai, „avytės", dainuodami eina ratu, o du „pie-
meniu" vaikšto vidury. ,Pasabaigus dainai, kyla tikra suirutė,
nes piemeniu rūpinaSi kurią nors avytę pagauti, o avytės nuo
jų sprunka, ieškodamos sau poros. Sugautosios, taip pat ir pie-
muo, jei avytės nesugavo, moka fantą. Kuris įmokėjo fantą,
tas, antrąkart žaidžiant, esti piemuo.
`P
75. * Katė ir pelė
(Tarptautinis žaidimas)
(Žaidžia 10-30 asmenų)
Žaidėjai, .išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš
likusiųjų vienas — „pelė" — stojasi rato vidurin, o antras -
„katė" — už rato. Katė rūpinasi į lįst rato vidun, bet žaidėjai
jos neleidžia. Kai jai pasiseka ratan jšokt, tada žaidėjak pake-
lia rankas aukštyn pelę išleisti, o prieš katę tuojau uždaro
vartus (nuleidžia rankas). Bet jei vis dėlto ji ištrūks, tada
vėl į vidų ,į leidžia pelę. Medžioklė ši tol tęsiasi, kol katė pa-
gaus .pelę. Ir taip paeiliui visi būna katės ir pebės.
Arba pelė bėgioja tar,p žaidėjų ir paliečia kurį nors, tai
yra katę, kuri tuojau ima pelę vejot tais keliais, kuriais ėjo
pelė.
 46 47

Dar ir kitaip galima žaisti.
Katė bėgioja rato viduje ir gaudo pelę, kuri laksto iš oro
aplinkui ratą. Katei negalima išbėgti iš rato, o pelei -- nu-
bėgt toli nuo rato.
š jo abi kati gali tik pro vartus; išlįst pro žaidėjų rankas joms
nevalia. Pelė gali visur bėgiot. Kai kuri nors katė sugauna pe-
l ę, tada paeiliui eina kiti trys ir pasidalina tarp savęs roles
dviejų kačių ir pelės, o pirmiau bėgioję stojasi jų vietosna
ratą.

78. Plunksnelės gaudymas

76. Labirintas
Žaidė jai sustoja arba susėda ratu, laikydami rankose di-
(Žaidžia 8--20 asmenų) maršką. Ant jos guli plunksnelė, kurią visi nuo savęs pu-
If l ę
i.Vienas žaidėjas vaikščioja apie ratą ir rūpinasi sugaut
Visi ,sustoja ratu, susiima ūž rankų ir pakelia jas aukštyn.
Vienas kuris nors asmuo, „laivelis", bėga, o kitas, „žvejas",
rūpinasi jį pavyt. Ir laivelis, ir žvejas turi prabėgti pro kiek-
vienus vartus, iš rankų sudarytus: pro vienus vartus bėga
j rato vidų, pro kitus — iš vidaus; negalima nė vienų vartų
aplenkti. Žvejas tik tada gali čiupti laivell, kai jau prabė ga
pro tuos pačius vartus. Jei laivelis arba žvejas suklysta, tada
vartus uždaro, o tas, kuri: . ,uklydo, yra sugautas ir duoda fan-
tą. Jo vieton stoja paeiliui kuris nors kitas.

77. Katės ir pelė

(Žaidžia 20---50 asmenų)
Zaidėjai, susiėmę už rankų, sudaro du ratu, vieną viduje
kito. Kiekviename rate yra vartai. Sustoja taip, kaip parody-
ta piešinyje. Vieną pelę gaudo dvi kati. Ibėgt j ratą arba, išhėgt

pIunksnelę. Tai jam, gan ilgai pasidarbavusiam, pasiseka, nc s

rūpinasi ją nupūst j priešingą pusę. Prie kurio plunksne-
i ∎ sugauna., tas duoda fantą ir eina gaudyttl.
 4ti
49
79. Ritulio sukinėjimas
Prie sienų susėdę žaidė jai pasirenka sau vardą kurio nors
žolyno ir pasako jj: garsiai, kad kiti žinotų.

ros. Taip trečiuoju tampa buvęs antrasai; naujas trečiasai taip

pat skubiai perbėga ( kitą vietą.
Persekiotojas rūpinasi sugaut trečiąjį. Kai tas jam pavyks-
ta, sugautasai tampa nauju persekiotoju, o buvęs persekio-
tojas stojasi prieky kurio nors ∎poros, ir žaidimas tęsiasi to-
liau.
Žaidžiant reikia po truputį eit atatupsčiomis, nes ratas vis
mažėja.
Jei žaidėjų nedaug, ir jie dar maži, tada žaidžiama „An-
trasai, bėk". Žaidėjai sudaro vieną ratą, ir trečiojo vietą utLi-
Vi• enas žaidėjas stovi vidury kambario su mediniu rituliu .
ma antrasai: jis stojasi .prieky kurio nors žaidėjo, ir perse-
rankoje. Kai jis ritulj ant aslos pasuks, eina į šalį ir įvardija
kiotojas rūpinasi sugauti antrąjj.
kokj nors žolyną. Tas, kurio žolyną įvardijo, skubinasi sugaut!
ritul1 pirm negu jis nustos sukęsis. Jei tas jam nepasisekaf
duoda fantą. Atėjęs į vidurį dabar suka ritulį ir vėl įvardija
kurį nors žolyną.
•iGV~~~

81. * Kanapėlė
(Žaidžia 7-30 asmenų)

Zaidėjai sudaro pamažu besisukantį ratą. Viena mergina

80. Trečiasai ar antrasai, bėk eina priešais tą ratą. Visi dainuoja:

(Žaidžia 14-30 asmenų)

s
Zaidėjai, stovėdami viens nuo kito už 2-4 žingsnių, šu
daro du ratu taip, kad vienas jų būtų viduj kito ir kad žai Pa - sl - sė - jau ka - na - pė - liy , aš ne —
dėjai iš aplinkinio rato stovėtų užupakaly kurio nors iš vi
duriniojo. • • • Ę
Du žaidėju, išrinktu ar nuburtu, pasiskirsto darbą: viena tu - riu ra - vė - jė - li4 . Jur - gu - ti , bro - le - li
vadinasi „trečiasai", o kitas -- „persekiotojas". Trečiasai sto
jasi kurios nors poros prieky ir taip darosi pirmasai, o susi
dariusios eilės paskutinis — trečiasaį , kuris dabar turi susi
rast naują vį etą. Tam jis stojasi prieky kurios nors kitos po- ma - no , pa - dėk ka - na - pė - liy rau - tl .
I. 200 žaidimų
 50 51

Dainuojant „Jurguti, broleli", mergina kam nors uždeda
ant peties ranką, tas turi paskui ją bėgti. Paskui antram už-
deda ranką, trečiam, ketvirtam, kal visą ratą patraukia paskui
save. Pasidaro dabar naujas ratas, kita mergina vėl eina už
jo, ir vis taip pat dainuoja.
82. * Marti
(Mergaitėms)
84. Pakeisti vardai
Žaidėjai susėda ant ,kėdžit}, ratu sustatytil, palikdami vie-
ną vietą laisvą. Mergaitės išsirenka vyriškus vardus, o vyraį
moteriškus.
Zaidė jas, sė džiantis po dešinei laisvos vietos, kvieč ia kuri
nors žaidėją, šaukdamas jį .pakeistu vardu. Pašauktasai turi
tuojau skubinties persėst į laisvą vietą. (,naują tuščiąją žai-
i ėjas, sėdžiąs po dešinei tos vietos, kvieč ia kitą ir t. t.
Fantą duoda kiekvienas, kuris užmirš pakviest į tuščiąją
vietą, arba tas, kuris pašauktas nesiskubį na persėst, taip pat
ir tas, kuris be reikalo iš vietos pakils.

85. Amatininkai
ny - ta ver - kė , Mar - 1i šo - ki -
klą mer - kė . (Zaidžia 8-20 asmenų)
Zaidėjai pasiskirsto j dvi dali ir buria, kuriai pradėti: To-
nė - jo, džiau - gė iš - te - kėjus ji dalis, kuri pradeda, nueina } šalį, patylomis išsirenka kokį
nors amatą ir pasiskirsto to amato darbus. Pavyzdžiui, jeigu
išsirenka dai'lidystę, tai Jonas daro taip lyg obliuotų, Jurgis
Visos merginos ratu sukasi, o ta, kuri esti viduryje, pa-
sirenka porą ir su ja šoka, kolci baigs dainuoti. Tuomet išrink- kala vinis, Marė pjausto lentas ir t. t. Paskui jie eina prie ki-
t.oji renkasi porą ir su ja šoka. Ir taip visą laiką žaidžia. tOs dalies žaidėjų, kurie turi jų amatą įspėti.
Antroji dalis klausia pirmosios:
— Kokia pirmoji jūsų amato raidė?
-- ,,D", — adsako tuokart dailidės.
Tuomet kiekvienas amatininkas neva dirba savo darbą.
Antrieji gerai įsižiūri ir spėja. Jei pasako gerai (o gali du kar-•
tu spėti), tada dalys pasikeičia vaidmenimis. Jei nejspėja, tie
83. Nebylus kvietimas pa'tys amatininkaį renkasi kitą amatą ir vėl liepia spėti.

(Zaidžia 5---20 asmenų)

Visi susėda ratu.. Viena kėde turi būt daugiau nei. yra žai-
tilė jtl. Kas sėdi po kairei tuščios vietos, tas kurį nors moja, 86. * Abraką žėbėti
Pam.otasat užima tuščiąją vietą. Toliau moja sėdžiantis prie
:naujosios tuščios vietos. Kuris nepastebi kvietimo arba nc!- (Zaidžia 5-15 asrneny)
pa.mato šalia savęs ttcščios vį etos, duoda fantą,
Vienas sėdasi ir ant kelitl pasideda pagalvėlį . Kuris nors
(sulig nutarimo) deda ant jo galvą taip, kad negalėtų maty-
ti, kas už nugaros stovi. Visi sustoja iš paskos, o vienas leng-
vai suduoda jam į nugarą arba į rankas, ant nugaros sudėtas.
Gulėjęs pakelia galvą ir iš veido, akių stengiasi įspėti, kuris
ij užgavo, Jei į spė jo, tai jį pavaduoja „zėbėtojas", o jel ne,-
vėl guldo galvą ant pagalvio.
Jei mušamasai sugaus ranką mušė jo, tai šis be jokiy pasi-
teisinimų galvą guldo.
 52
87. Sešėlių apėjirnas
(Zaidžia 4-10 asmenų)
Vienas sėdasi ant kėdės netoli nuo nubaltintos sienos, nu-
sigrjžęs ją veidu. Už jo nugaros per 5 žingsnius pastato lem-
pą. Visi žaidėjai slenka tarp lempos ir spė jiko, kuris iš šešė-
lio turi pažinti, kas slenka. Lempą reikia taip pastatyti, kad
ant sienos pasirodytų visas žaidėjo šešėlis. Spėjikas neturi tei-
sės atsigrįžti. žaidė jai stengiasi visaip pakeisti savo šešėlius.
Atspėtasai pavaduoja spėjiką.
88. Kuris mano?
(Zaidžia 8--20 asmenų)
Susėda visos mergaitės viename kambaryje, o visi bernai
čiai išeina kitan. Kiekviena mergaitė išsirenka sau kurį nors
bernaitį. Tada iš kito kambario įeina paeiliui po vieną ber-
naitį ir lenkia prieš kurią nors mergaitę galvą. Jei nusilen
kė tai, kuri jį išsirinko, tai bernaitis pasilieka tame pat karn-;
baryje, jeigu mergaitė parodė jam „nosį ", eina atgal antran
kambarin. Ir taip visi paeiliui vaikštinėja ir vėl grjžta, kol
kiekvienas nulenks galvą tai mergaitei, kuri jį buvo išsirinku-
si.
89. * Žiedą dalinti
(Tarptautinis žaidimas)
Visi susėda. Vienas žiedą dalina, o kitas, spėjikas, sėdasi
truputį tolėliau nuo žaidėjų. Dalintojas, bai,gęs savo darbą,
klausia: ,,Kur žiedas žiba?" Spė jikas turi įspėti. Jei pasiseka,
tai sėdasi į vietą to, kuris turėjo žiedą. Tas, pas kurį rado žie
dą, eina jo dalintų, o lig šiol dalinęs sėdasi spėti. Jei tris kar
tus nejspėja, tada spėjikui visi ką nors linkėja arba sako, ka
jam trūksta, arba perša jam porą. Apkalbėjimus pakuždomi
surenka žiedo dalintojas ir paskui garsiai atka.rtoja spėjikui.
Spė jikas tada pasako, kad tas, kuris taip ir taip sakė, tur
eiti jo vieton. Lig šiol spėjęs dabar žiedą dalina, o anksčiau
dalinęs sėdasi vieton to, kuris nuėjo spėtų.
53
90. * Žiedas
(Žaidžia 7-20 asmenų)
Visi susėda ratu, o vienas eina vidurin. Zaidėjai laiko ran-
kas ant kelių ir paslapčiais perduoda vienas kitam žiedą. Ieš-
kotojas kartkartėmis griebia tai vieną, tai kitą už rankų, . no-
rėdamas surasti žiedą. Keno rankoje žiedas buvo nutvertas,
tas eina žiedautų, o jo pirmtakūnas sėdasi į jo vietą.
Žaidėjai visą laiką ,dainuoja:
Ei - na žie - das per ran - ky - tes , per ran -
v s -
ky - tes , per ran - ky - tes
Jūs, vaikeliai, saugokitės, saugokitės, saugokitės.
Pas ką žiedas atsiras, ntsiras, atsiras,
Tas vidurin atsistos, atsistos, atsistos.
Jei žaidžia stovėdami, tai turi rankose ilgą siūlą, ant ku-
rio užveria žiedą ir paslapčiais siuntinė ja vienas kitam.
91. Ieškoti muzikai pritariant
Vienas žaidėjas išeina už durų. Kiti tuo metu paslepia ko-
kį nors daiktą.
Kas nors sėdasi prie fortepijono, ima smuiką ar kokį kitą
instrumentą ir .griežia ar pagalios dainuoja. Juo arčiau ieško-
tojas prisiartina prie paslėpto daikto, juo tyliau skambina
ar dainuoja. Kai ieškotojas daiktą suranda, tuomet ieško paei-
liui kuris kitas.
Q
92. Matomas paslėpimas
Visi žaidėjai išeina į kitą k.ambarį, pasilieka tik vienas,
kuris slepia nutartą daiktą, geriausiai mažutį .pinigėlį, bet taip,
kad jis matomoj vietoj būtų, tik, žinoma, ne taip, kad visi iš
karto •pastebėtų. Tada visi ieško, o kuris pamatys paslėptą
daiktą, sėdasi, bet ne tuojau — dar kiek laiko vaizduojasi ieš-
kąs, kad kiti žaidėjai negalėtr • suprasti, kur pinigėlis paslėp-
tas. Kuris nesuranda, duoda fantą.
°CC0
 54
93. Spėjimai
Asmuo, kuris spės, išeina kitan kam.barin. Likusieji išsi-
renka kokj nors lengvą, dažnai vartojamą žodį , pavyzdžiui,
ne, kai, labai, daug. Šis žodis turi būti atsakymuose į spėjiko
klausimus. Spė jikas pargrįžęs turi ieškoti to žodžio, 'kuris kar-
tojasi atsakymuose. Jei pasiseka, tai tas, kurio sakinyje žod į
surado, užima jo vietą.
Arba spė jikas duoda visokių klausimų. Reikia atsakyti t į k
žodžiais „taip" arba „ne". Kuris pasirinka ir atsako kitaip,
duoda fantą. Spė jikas gali kiekvieno žaidė jo tris kartus klaus-
ti.
Jei žaidėjai išsirenka kok į nors daiktą, tuomet spė jikas tu-
ri jį įspėti, užduodamas tris klausimus. Pavyzdžiui: Kaip tas
daiktas išrodo? Kas jį dirba? (Iš ko jis padirbtas?) Kam ji,s rei-
kalin,gas? Jei neįspė.ja, duoda fantą.
Taip pat žaidė jai gali pasirinkti pavardę visiems gerai pa-
žį stamo asmens, geriausiai kurio nors teirbuvio.
94. KvQtimai iš istorijos
Šis žaidimas gali sudominti istorijos mėgė jus. Išrenka kokį
nors istorinį asmenj, kurį kas nors iš žaidėjų turi įspėti. Spė-
jikas gali užduoti klausimų kiek panorės, bet kiti tegali at-
sakyt tik „taip" arba „ne".
Pavyzdžiui, išrinko kunigaikštį Vytautą. Klausiirras: „Ar mo-
teris?" Atsakymas: „Ne." — „Ar vyras?" -- „Taip." — „Ar ku-
nigaikštis?" — „Taip."— „Ar gyveno mūsų eroje?" — „Taip." -
„Ar gyveno prieš 1000 metų?" — „Ne." — „XII, XIII, XIV am-
žiuj?" — „Taip." — „Ar lietuvis?" — „Taip." — „Ar buvo didy-
sis kunigaikštis?" — „Taip." — „Ar ilgai viešpatavo?" — „Taip."
— „Tai Vytautas."
Paskui spė ja kuris kitas.
96. Švilpukas
Nemokąs šio žaidimo turi ieškoti švilpuko ir švilpiko. Visi
žaidė jai sustoja ratu. Tas, kuris ieškos, valandėlei išeina į kitą
kambarį, o paskui grį žta ir stojasi rato vidurin. Tada vie-
nas žaidė jas tarsi tam, kad ne taip greit anas švilpuką rastų
uždeda jam ant pečiti skarą, prie kurios pririštas švilpukas.
Kas nors sušvilpia. Tada ieškotojas, žinoma, skubiai atsigrjž
ta, norė damas surast švilpuk ą, o švilpuką tuo tarpu jis pats
nugrjš j kitą pusę. Tada kas kitas švilpia ir t. t. Daug juokų
55
pridaro ieškotojas, kol galų gale susiprotės, kad tai ant icr
nugaros švilpukas.
Kai yra bent keli, kirrie nežino to žaidimo, tai juos visns
išprašo į kitą kamharj, o iš ten į leidžia pacilį ui.
(93
97. * Vištų gaudymas
Kuris ištraukia ilgesnį šiaudelį ar kitokiu būdu išrenka-
mas, tampa „vištų gaudytoju". Jam užriša akis ir išveda į vi-
durį . Kiti žaidė jai pradeda bėgioti aplinkui niūniuodami, del-
nais plodami, paliesdami gaudytoją rankomis, juokingai pra
vardžiuodami. Tač iau negalima jo pastumti. Kai gaudytojas
kurj nors sugaus, tada gaudo sugautasis. Jei gaudytojas prisi-
artina prie kokio nors kieto daikto arba labai nutolsta nuc,
žaidė jų, tada jj perspė ja sakydami „Ugnis!"
oQo
98. Akloji bobutė
(Žaidžia 8-20 asmenų)
Viši sustoja ratu, o „aklajai bobutei" užriša akis ir pastato
ją rato vidurin. Ratas truputį pasisuka. Akloji bobutė prieina
prie kurio papuls žaidėjo ir rankomis, apčiuopomis, spė ja, kuo
šis vardu. Jei jspė ja, akis užriša įspėtajam, o akloji bobutė
eina j ratą. Jei ne, — ratas truputį pasisuka, ir bobutė vėl spė-
ja.
99. „Joniuk, kur tu?"
Dviem užriša akis ir pastato atstu vien ą nuo kito. Vieną
pavadina Joniuku, kitą — Maryte. Marytė klausia: „Joniuk,
kur tu?" -- „ Č"ia, Maryte",— atsako ir rūpinasi greit patylornis
pereiti j kitą vietą. Marytė rū pinasi sugaut Joniuką. Kai su-
gauna, tada akis paeiliui riša kitiems dviem.
Marytė gali gaudyti ir du Joniuku. Kai sugauna katrą nors
.loniuką, tada jiedu į savo vietas užriša kam nors akis, o ne-
sugautasai Joniukas tampa Maryte ir gaudo nauju du.
 56 57

100. Miestai 102. Vištos gaudyti

(Zaidžia 10-30 asmenų) (Zaidžia 10-30 asmenų)

Visi užsiriša akis, išskyrus vieną, kuris rankoje laiko skam-
Kiekvienas pasirenka sau kokio nors miesto vardą ir atsi- butį ir skambina juo, bėgdamas kaskart kiton vieton. Kuris
sėda ant kėdės. Vienam užriša akis ir pastato kambario vi- jį sugaus, tas ima skambwtį, o sugautajam užriša akis.
dury. O dar vienas, atsistojęs nuošaliai, vadovauja žaidimui.
Jis sako, iš kokio miesto kokian paštą veža, pavyzdžiui: „Paštą
veža iš Kauno Vilniun". Tada pasirinkę tuos vardu:s mainosi
vietomis, o viduryje stovintis rūpinasi juos bėgančius sugauti.
Jei kurį nors pagauna, tai tam užriša akis, o pats, pasisavi-
nęs ,sugautojo miestą, sėdasi ant kėdės. Tada vedėjas vėl sako,
iš kokio miesto kokian vežamas paštas, ir t. t.
103. Slubių eilė
(Tik berniukams)

101. * Katinag
(Zaidžia 10-30 asmenų)
Sūstoja ratu ir rankas visi laiko už nugarų. Vienas paima
žiužį ir, eidamas aplinkui, induoda jį atsargiai kuriam nors
į ranką. Ingavęs žiužį, ,pradeda mušti stovintį iš dešinės, o šis
bėga aplink ratą ir vėl Stojasi į tą pačią vietą, iš kurios iš-
bėgo. Lupęs dabar neša žiužį ir vėl kuriam nors jį duoda. Žais-
dazni dainuoja:

sė — dė -
tu —

ka - tį - n uį kup - ron , ne - ži -

no - da - mas ku - rion
Gavęs žiužį , pradeda lupti tada, kai uždainuoja „Mušk..."
Ratu stovintiems negalima už nugarų žvalgyties.
Keli arba keliolika berniukų sustoja į eilę vienas už kito.
Kiekvienas iš jų kairią ja ranka paima kairiąją ,prieky stovin-
K:iojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo pečio, ir visi ima šokt
dnt vienos kojos. Zaisdami gali spakeist rankas ir kojas, bet
tik visi vienu kartu.
 58 59
104. * Šeško gaudymas 107. * Priegalvėlė
(Žaidžia 6-15 asmenų) Visi eina ratu, o vienas ,stovi viduryje su priegalvėle. Kai
dainuoja paskutinę dainos eilutę, viduryje stovintis paduoda.
Susėda ratu. Vienas viduryje atsistoja ir gaudo šešką (žiu- kam nors priegalvėlę. Gavęs priegalvėlę stojasi į rato vidurį,
žj). Zaidė jai kiekvienas savo žiužiu iš palengvo muša vidury- į r žaidimas iš pradžio,s prasideda. Sukdamiesi dainuoja:
je stovintį , o šis •gatido žiužius. Kai pasiseka sugauti, tai sė-
dasi to vieton, keno žiužį sugavo. Tas, į kurio vietą atsisėdo,
eina į rato vidurį.
Prie - gal - vė - lė , prį e - gal - vė - lė , prie - gal -
Prie - gaj - vė - lė , prie - gaj - vė - lė , prie - gal -

I
105. * Mieželis vė - lė bal - ta , Dėl - to bal - ja , dėl - to
vė - lė minkš - ta , Dėl - to minkš-ta , dė l - to
Prie vieno trobos galo sustoja keletas vaikinų, o prie ant-
ro — tiek pat mergaičių. Kai uždainuoja antrąją dalį, tada prie-
šais stovintys pradeda šokti. Dainuoja taip: . bal - ta , kad mo - tu - lės skalb - ta .
minkš- ta , kad mo- tu - lės kimš - ta

Pa- se - jau mį e - že- lį us jan koj , lan - koj .

Par- ve-džį au mer - ge - lę ran- koj , ran- koj.
a
al
Ku- ku- te ge- gu- 'te, ir čia ,ir tu čia , a- bu
108. * Skepetinė
1 (Žaidžia 12-40 asmenų)
mu - du su pa - čia .

oQo
Šį žaidimą žaidžia lygus skaičius abiejų lyčių asmenų po-
romis; ne mažiau kaip bent kokios šešios. Poros sustoja j ei-
lę: vienoj pusė j .stojasi bernaičiai, kitoj — mergaitės. Kiek-
106. * Ziužio ieškojimas vienas bernaitis su mergaite laiko rankoje nosinę (skepetai-
tę): vienas už vieno ,galo, antra už kito. Prieš pradedant žai-
(Zaidžia 10-30 asmenų) dimą, kiekvieni dvi pori atsi,grį žta viena į antrą ir nutaria, į
kurią pusę nusigrįžusieji pradės rankas kelti ir kurie pro jas
Žaidėjai sustoja ratu ir artėja viens prie kito. Vienas žai- !js ir po kelių susitikimų baigs landžioti. Stovėdami dainuoja:
dė jas su žiužiu rankoje stovi viduryje rato ir sviedžia žiužį
aukštyn. Kuris sugavo, slepia jį už nugaros ir siunčia kuriam
nors savo kaimynui. Paskui žiužis arba keliauna iš rankų į
rankas, arba lieka pas kurį nors žaidėją ilgesnį laiką. Tas,
kuris stovi rato viduryje, turi surast žitižį ; jis dairosi tai į vie-
#~ r
A- vie - te - le ša - jy ke -
r Ilio
. r
žy - dė -
ną, tai į antrą pusę, kreipiasi tai j tą, tai j kitą, kuris, jo nuo- Ant a - vie - tės blez - din - g ė - lė tu - pė
mone, gali turėti žiužį. Bet staiga jam per nugarą žiužiu su-
duoda kuris nors žaidė jas, kuris, žinoma, tuojau vėl slepia žiu-
žį už ,nugaros ir perduoda kitiems. jo , žy - dė - jo ,
Kai viduriniam pasiseka žiužis surast, tai į vidurį eina ta jo , tu - pė - jo .
kuris paskutinis žiužj •turėjo, o išeinąs iš vidurio stojasi j
vieton, ir žaidimas tęsiasi toliau. Tada, kaip jau buvo pirm žaidžiant susikalbėta, nusigrįžę į
vieną pusę, iš karto pakelia rankas aukštyn, laikydami už galų
suėmę nosinę, o poros, atsigrįžusios j priešingą pusę, lenda
Q pro pakeltas rankas. Išlindusios poros kelia rankas, nes dabar
 til
60

lenda tie, kurie pirmiau rankas kėlė, ir t. t. Landžiodami dai- 111. Kaimynai
nuoja:
(Zaidžia 6-20 asmenų)
7:r,811Iii.i.111111 _~a. Vedėjas atsistoja kambario viduryje, o kiti apsėda jį ratu.
nuo a- vie - tės pa - pla- Vedėjas eina tai prie vieno, tai prie kito klausinėdamas: „Ar
Blez - di n - gė - lė
O jau - ni - mas ga - žy - nes pa - slap patinka kaimynas?" Paklaustasis atsako, kad patinka, o jei ne-
patinka, tai iš kurios pusės. „Kokio norėtumei?" Paklaustasis
tad pasako, kuris turėtų šalia jo sėsties. Jei kuris pasakyti}:,
„Visi netinka", tada visi žaidėjai pakeičia vietas. Tuo metti
stom , pa - pla - s tom ,
tom pa - slap - tam vedėjas užima keno nors vietą. Žaidėjai negali sėst kaimyno
vieton, turi toliau pasiieškoti. Likęs be vietos užmoka fantą
ir eina į vidurį klausinėtų.

109. * Žvirblis
112. Jūrės
Sudaromas ratas iš porų. Beporis tampa „žvirbliu" ir vai-
kštinėja po rato vidurj, o ratas sukdamasis dainuoja: (Zaidžia 12-25 asznenys)

Moderato Trobos viduryje sustato dvi eili kėdžitl ir suduria jas nu-
.•111..
garomis. Kėdžių turi būti viena mažiau negu žaidėjų. Visi su-
sėda, tiktai vienas, pasivadinęs „jūrėmis", pradeda žaidimą.
ė - kė žvir - blis pa - si - kė - lęs ir at - ra - Kiekvienas išsirenka vardą kokios nors žuvies: lydžio, kuojos,
._. 11~i
karoso, ešerio, vijūno ir t. t. Jūrės bėgioja aplink kėdes, 'pa-
♦
._.-i i1=.111~∎ INEMI
šaukia tai vieną, tai antrą žuvį, ir ši privalo tuojau atsistoti,
ka- na- pė - les. O at- ra - dęs įe- sa ,le - sa , sa-vo vai- kams sekti paskui jūres ir mėgdžiod visus jų darbus. Kai jūrės ta-
Alle • ro ria: ,Vėjas atsigrjžo", tada visi atgrjžia galvas. Kai tik jūrės
sušuks: „Jūrės nurimo", tada visi skubinasi atsisėsti. Kas ne-
tenka vietos, užmoka fantą ir tampa jūrėmis.
ne-ša, ne - ša . O at- ra- dęs le-sa, le- sa , sa- vo vai-kam Arba vedėjas pasivadina ponia viršaitiene, o žaidėjai —
_~11111111111111•11~11,
jvairiausiais tarnais. „Viršaitienė" tą pat daro ką ir „jūrės".
YIi•i ∎■•i.~1
Kai sušunka• „Ponia viršaitienė atvažiavo!", visi sėdasi. Li-
ne-ša, ne-ša . kęs be vietos duoda fantą.

Dabar žvirblis čiumpa vieną iš rato. Kiekvienas irgi turi

susirasti porą, bet greta stovinčio čiupti negalima. Likęs be
poros duoda fantą ir tampa žvirbliu.
 62
113. Linksmasis daržininkas
(Zaidžia 5-20 asmenų)
Susėda visi ant kėdžių. Vienas lieka be vietos, atsistoja vi-
duryje kambario ir sako: „Oi, š'irdį skauda!" — „Kas sužeidė?"
– „Rūta." (Pirmiau visi pasirenka vardus žolynų ar daržo-
vių.) Rūta stojasi jo vieton ir taip pat sako, kas jos širdį su-
žeidė. Bet jei kuris nors žaidėjas pasako, kad jį sužeidė lin-
ksmasis daržininkas, tada visi keičiasi vietomis. Kuris lieka
be vietos, tas moka fantą ir eina sakytų: „Oi, širdj skauda!"
i1 t. t.
114. Traukinys
(Žaidžia 8-20 asmenų)
Reikia sustatyt kėdes ratu, bet viena mažiau negu yra 'žai-
dėjų. Tarp kėdžių ir už jų turi likt vietos. Žaidizno vedėjas,
„mašinistas", kitiems duoda pravardes: garvežio, tenderio, va-
gonų, bagažo ir įvairių klasių keleivių. Visi užupakaliniai už-
deda rankas ant prieky stovinčių pečių ir, tvarkiai sustatyti,
sukinėjasi visokiais kelia'is tarp kėdžių, tai greičiau, tai lėčiau
vaikštinėja. Galima vaikščiojant dainuoti kokią nors dainelę.
Kai mašinistas sušuks „Stotis!", visi rūpinasi atsisėst. Likęs be
vietos duoda fantą ir tampa mašinistu.
Ct _-rl
115. Valgykla
(Žaidžia 10-20 asmenų)
Žaidėjai susėda ratu ir išsirenka tokius pasivadinimus: šei-
mininkas, šeimininkė, duona, mėsa, druska, pipirai, vanduo
ir kitokius, kokių valgykloj gali būti. Atkeliauna pakeleivis ir
pradeda pasakoti. Kai primins šeimininką, duoną ar kokį kitą
žodj, kuriais žaidė jai yra pasivadinę, tada išsirinkęs tą pasi-
vadinimą turi atsistoti ir apsisukti. Kuris užmiršta atsistoti,
tas duoda fantą. Kai pakeleiviui pabosta pasakot, tada sušun-
ka: „Valgykla dega!" Tai išgirdę visi atsistoja ir mainosi vie-
tomis. Likęs be vietos moka fantą ir tampa pakeleiviu.
Žaidėjai irgi gali pasirinkti kokią nors skaitlinę nuo 0 ligi
9, o jei žaidėjų yra daugiau, tuomet kiti vėl pradeda nuo 0.
Vedėjas pasakojiman rūpinasi intraukti kuo daugiau skaitli-
nic}. Žaidė jai tą pat daro, ką ir pakeleiviui pasakojant.
63
116. Siuvėjas
(Zaidžia 5-20 asmenų)
Visi susėda ratu, venas — ,,siuvėjas" --- stojasi rato vidu-
rin. Siuvėjas ieško savo žirklių ir, eidamas nuo vieno prie
kito, klausia: „Ar nėra čia mano žirklių?" Kiekvienas siunčia
ji pas kaimyną. Nebetekęs kantrybės,. siuvėjas pagaliau su-
šunka: „Visi ieškokit žirkhių!" Tada visi mainosi vietomis, o
siuvėjas užima kurio nors vietą. Likęs be vietos duoda fantą ir
eina į vidurį. Jei žaidėjai stovi, tai savo vietas turi kuo nors
pasiženklinti.
117. Išvadavimas
(Žaidžia 5-20 asmenų)
Visi susėda ratu. Vienas kitam meta skepetaitę. Ją suga-
vęs turi tuojau pasakyti kokį nors žodį, prasidedantį susitar-
ta raide. Jei kuris pasivėlina atsakyti arba ne ta raide prasi-
dedantį pasako žodį, tas klaupiasi ant vieno kelio ir meta ske-
petaitę kitam. Jis atsisės tik tada, kai vėl jam kas kitas atmes
skepetaitę ir jis pasakys tinkamą žodį.
Arba, metant skepetaitę, ∎galima sakyti koks nors skiemuo`
u sugavusis privalo baigti žodį . Pavyzdžiui, metant sakoma
„ma". Asmuo, kuriam metė skepetaitę, gali pridėti „-ma, -žasr
-tas, -lūnas" ir kitokius skiemenis. Iš to pasidarys žodžiai: ma
ma, mažas, Matas, malūnas ir kt.
Kuris netinkamą prideda skiemenį arba nieko nepasako,.
esti baudžiamas anksčiau minėtu būdu.
118. Keturi gaivalai
(Žaidžia 5-20 asmenų)
Žaidėjai susėda ratu ir rnėto skepetaitę, sakydami tuokart
koki nors gaivalą (žemė, vanduo, oras, ugnis). j kurį meta,
i as greit turi įvardyt kokį nors gyvulį , gyvenantį tame gaiva-
le, ir vėl meta skepetaitę, sakydamas kitą gaivaią. Kam •pa-
sako „ugnis", tas turi atsistot ir apsisukt. Kuris ne iš karto įvar-
dys gyvenantį tame gaivale gyvulį arba neteisingai, kuris ne-
apsisuks, tas duoda fantą.
000
CJOO
 64
65
119. Karveliai
122. * Zvirblelis
(Žaidžia 5-15 asmenų)
(Mergaitėms)
Žaidėjai, susėdę ratu, pasivadina javų vardais. Vienas ir sa-
ko: „Aš savo karvelius užleisiu ant rugių". Tas, kuris rugiais Visos sustoja ratu, o viena jo viduryje sėdi. Sukdamosios
pasivadino, atsako: „Ne ant rugių, bet ant kviečių", o kvie- dainuoja:
čiai tuojau atkerta: „Ne ant kviečių, bet ant žirniti" ir t. t. Ku-
ris nesusigriebia greitai atsakyti arba jvardija tokį augalą, s
kokio nėra tarp žaidėjų, tas duoda fantą. Tu - pi, tu - pi žvir - bje - lis kvie - čiuos
O ką da - bar žvį r - ble - lį s bu- č iuos ,
❑
kvie - č iu os ,
bu - čį u os ?
120. Pantomimos
Kai atsistoja viduryje sėdžianti ir eina kurios nors bučiuo-
(Žaidžia 5-10 asmenų) tų, tada dainuoja:
Inpratęs vedėjas prieina prie kiekvieno žaidėjo ir klausia:
„Kaip skraido paukščiai? Ar patinka tau degutas? Kaip katė
;prausias?.." tokius klausiTnus negalimna atsakyti žodžiais,
bet tik mosavimais, judesiais, taip sakant, pantomimomis. Sun-
kių klausimų nereikia duoti.
č iuos , bu - čiuos

•iG~~I
Po to vėl dainuoja:
121. * Vainikas
Vienas sėdi ant kėdės, o kiti visi, eidami ratu, dainuoja:
žvir - ble - lis ant ša - ke - lės be -

Sė - dl ro - žė kė - dėj, ant rti - tt{ vai- be - tu - pis

ie • •
ni - ko , Oi t u, ro - že, pa - mą - sty - kį , r
Man nu- py- nė vai- ni- kė - ll , tau
• i Man už - dė - jo ant gaj - ve - lės ir
P
ko - ki no - rį sau pa - im - kį r r
nu -
o
pį ns , tau
•

nu - pins ,
tau dės , ir tau dės .
Sėdėtojas pašokęs kviečia vieną iš rato ir šoka viduryje.
Paskui kviestąjį sodina savo vieton: o pats prisideda prie žai- Dainuojant paskutinius žodžius, vidurinė uždeda pabučiuo-
dčjų. tajai vainikėli ant galvos. Apvainikuotoji sėdasi ant kėdės,
lr žaidimas prasideda iš pradžios.
 66 67

124. * Žvirblio liga 5. Oi uošve, močiul,

Duok man dukrelę,
(Zaidžia 5-15 berniuku) Sadu...
6. Ai, žente, vaike,
Berniukai eina ratu dainuodami: Ką pasakysiu,
Sadu...
7. Bučiuok rankytę,
Duosiu dukrytę,
Žvir - bji, žvir - bji ! Ko, ko , ko ? Sadu...
Žaidėjai sustoja I du ratu: merginos viduriniam rate, o vai-
Kur tu tupi? Kamine, kinai aplinkui. Dainuodamu „Saduto, tuto, saduto, tuto", abu.
Su pilką ja krūtine. ratu } priešingas puses sukasi. Dainuojant antrąją dalį „Sadu,
Ką tu veiki? Negaliu. sadu....", merginos ,} vaikinus atsi,grižta. Du kartu visiems del-
Kas tau skausta? Galvelė. nais suplojus, kiekviena mergina pasisveikina su priešais sto-
vinčiu vaikinu ir, susiėmę jiedu už abiejų rankų, dainuodami
Vivo paskutinj taktą, apsisuka. Po to žaidimas prasideda iš pra-
džios, dainuoja „Atjoja, joja" ir t. t.
Žvir - ble - lis, žvir - ble •- lis , žvi r - ble-jis

na - ba - gė - lis vį - sas ne- ga - lė - jo , gaj- ve - lę skau-dė - jo .

126. * Palaidūnai
Dainuodami žodžius „Galvelę skaudėjo", berniukai susiima Visi sustoja ratu, o du atsitupia viduryje, vienas nuo kito
galvas. Po to dainuoja tą pat, tik vietoj galvelės sako kojelė, už kokių 5 žingsnių, ir taip daro, kaip ratas apdainuoja:
nagelis, skilvelas, akelės ir t. t. Itiurį daiktą žvirbliui skauda,
tai tą ji berniukai dainuodami susiima. Dainuodami „Nugarą
skaudė jo", visi parkrinta ant žemės ir, atvirtę aukštielninki,
delnais ploja ir muša kojomis } grindis.
Sė -di pa - lai -do-
nai, pra - ded ar- tyn jo - ti. Ot-a

C
pra - ded ar - tyn jo - tį . Oį - a , oi - pra- ded ar - tyn jo-tj .
125. * Saduto
Sėdi palaidūnai. Oi-a...
Praded artyn joti. Oi-a...
Praded galvas lenkti. Oi-a...
Sa-du - to, tu - to sa-du - to , tu - to , sa-du,sa-du, tu - to , Praded rankas spausti. Oi-a...
Pradeda bučiuotis. Oi-a...
Praded atsisveikint. Oi-a...
sa- du - to,tu - to! Ein kviestų j ratą. Oi-a...
2. Atjoja, joja
Raitų pulkelis,
Sadu, sadu ir t. t.
3. Ir tam pulkely
Jaunas bernelis,
Sadu...
4. Kalbino mane
Jaunas bernelis,
Sadu...
 68 ti9

127. * Palaidūnai (kitaip) 2. Kai pri jo jau ežerėl j,

Pasigirdžiau žirgužėl j
Visi eina ratu dainuodami, o du žaidėju sėdi ant kėdžių j uošvelę joti,
rato viduryje ir taip elgiasi, kaip ratas apdainuoja: Dukrelių daboti.
3. Kai pagirdžiau -- da pilnesnis,
Kai užsėdau — da greitesnis.
• Tai mano žirgelis,
Šia - me pui - k į a - me
Mano juodbėrėlisl
dar - že - ly, tarp šiil
4. Tu, broleli dobilėli,
Kai nujosi j uošvelę,
gė - , tarp me - de - 1i4 lai -
Nebūk labai mandrus,
dū -
Nebūk labai mandrus.
5: Nekelk vartų jau lig galiai,
nu sė - dį jau - nu , iš Neleisk žirgo visai valiai.
pa - žiū - Nevirkdyk mergelių.,
Uošvelės •dukrelių.
ros dai - liu šau - nu 6. Kelsiu vartus jau lig galiai,
Leisiu žirgą visai valiai,
Palaidūnu sėdi arti, Virkdysiu mergeles,
Jie praded jau galvas Ienkfi. Uošvelės dukreles.
Galvas lenkę, vėl nesnaudžia, 7. Užsidegsiu dvi žvakeles,
Rankų siekia ir jas spaudžia. Pažiūrėsiu j akeles,
Kuri man bus miela,
Palaidūnu jau suspyko, Kuri man bus miela?
Kas gi jiems čia nepavyko?
8. Dega žvakės nete pliupsi,
U išeidamu tuos kviečia, Verkia merga nete sriūbsi
Kuriems jie pečius paliečia. Tolimoj šalelė j
Martele būdama.
Vaikinai sustoja viens už kito ratu. Šalia kiekvieno vaiki-
no iš oro pusės atsistoja mergina ir padeda jam ant pečio ran-
ką. Dainuodami pirmąją dalį „Jojau dieną", eina ratu pora
paskui porą. Dainuodami pirmąkart „Tiktai ežerėlį", kiekvie-
nos poros asmenys suneria kairiąsias rankas ir apsisuka. Dai-
nuodami antrąkart „Tiktai ežerėli", neria dešiniąsias rankas
ir vėl apsisuka. Po to visos merginos pereina prie prieky ei-
128. Mainytinis nančio vaikino ir su juo, dainuojant antrąjį dainos posmą, taip
pat žaidžia. Dainuojant trečiąjj posmą, vėl merginos eina prie
(Žaidžia 5-15 porų) kito vaikino. Ir taip visą laiką, pradedant naują posmą, kas-
kart visos maino vaikiną.

jau dį e - ną , jo - jau nak-tj , nį e - ko ge - ra

ne - pri - jo - jau . Tik - tai e- rė -

0:# tik - taį

w r r
e- že - rė -
r
lj .
 70 71

129. Zalios rožės Kitokia rrelodija:

-1•Ma----
Sustoja visi ratu. Vienas arba 'keli esti rato viduryje ir taip ~~.1"~"
elgiasi, kaip apdainuoja, tai yra iš pradžių vaikščioja pats ra - da - stt{
vienas, paskui ran+ka parodo į kitos lyties asmenj, toliau jį Žy- dį dar- že ra - da - stė -lė , ra - da - sl ė - lė , į š
paima už rankos ir veda pasivaikščioti, pasivaikščiojęs atsi-
sveikina ir palieka jį viduryje. Tada žaidimas prasideda iš
pradžios. Ratu sukdamiesi, dainuoja: vai- ni - ke - lis, vai - ni - kė - lis; iš ra- da- sttl vai-ni - kė - lis
Moderato

žydž ant ma- no gal - vu - žė - lės

Kaip ža - lios ro- žės gra - žiaj žydž, ir me-džiai svy-ruo
ra!!. Kam lenks galvą radastėlė, radastėlė,
Iš radastų vainikėlis...
ja , kaip ža- lios ro-žė s gra-žį aį tydž,ir me- žiai svy-ruo- ja . Kam duos ranką radastėlė, radastėlė,
Iš radastų vainikėlis...
Tik man sopa širdis mano,
Kad esu aš viena (s). Ką pašokins radastėlė, radastėlė,
Iš radastų vainikėlis...
Tad eisiu aš j pasaulj
Sau ieškoti laimės. Kai dainuoja „Ką pašokins...", radastėlė tąjį bernaitį, kurį
sveikino, pašokina. Tuo metu ir visi kiti poruojasi, o kuris be-
Llž visus vyrus pasaulyj poris lieka. tas turi duoti fantą.
Šis man yr gražesnis.
Duok rankelę, duok rankelę,
Eisiv pasivalkščiol.
Kaip šios rožės gražiai žydi
Ir medžiai svyruoja!
Tik man sopa širdis mano, 131. * Susitikimas
Kad manęs nemyli.
Tai dabar aš tau sakysiu: (Žatdžia 10-30 asmenal)
„Lik sveikas, mielasai!"
Paskui pradeda iš pradžios dairtuoti, tik apdainuoja nebe
vyrą, bet mergaitę. :I•Jr».1 r.•~1i rr.~r~.~1~.-rs.'rrll.~.t-rr--.r.-.~r.9Y,
.rr..~~~~. s-1rrr~~11-
I~,Y.,wr
.+rrwilOr
w co .uur ". .
,ft II1r111.Ir,1101 1rli.r•I•1•11=1Yi 1...-t 111

130. * Radastėlė Ne- dė-Iios ry-te- Ij ė-jau van-de-nė- lio, su-tj-kau ber-ne-ll

Berniukai ir mergaitės sustoja poromis ratu, o beporis ei-

na į vidurį. Jeigu viduryje mergaitė, tai dainuoja radastėlę, o ša-ly šal-tį- nė - lį o , su-1i- kau ber-ne-Ij ša-ly šal-ti - nėlio .
jei vaikinas — bijūnėlj. Ratu sukdamiesi, dainuoja:
2. Paslatyk viedrelius,
Paguldyk naštelius,
di dar - že ra - da - stė - jė , ra - da- Pasilsėk, berneli,
Paalsyk rankeles.
3. Dėkui tau, mergele,
stė - le , ra - da - sl ė - Iė . žydž ra - da - sty val - ni - Už meilius žodelius —
ant ma - no gal - vu - Tokių negirdėjau
Nuo pat mažumėlio.
kė - lis , iš ra - da - st 4 vai - ni - kė - Visi žaidė jai eina ratu, o viduryje vaikšto trys merginos
žė - lės , gal - vu - žė - lės , gal - vu - lė - les . ir tenai stovi trys kėdės. Kai uždainuoja „Sutikau bernelį",
tuomet tos trys merginos išsirenka iš rato po vaikiną ir su juo
vaikšto. Sulig žodžių „Pasilsėk, berneli", sodina vaikinus ant
kėdžių. Dainuojant „Dėkui tau", vaikinai paduoda merginoms
rankas ir joms dekoja. Po to merginos eina į ratą, ir žaidirnas
prasideda iš pradžios, tiktai dainos žodžius „berneli" pakei-
čia j „mergele".
133. Zalia žolė
Visi eina ratu dainuodami, o vienas stoja,si vidurin ir daro
taip, kaip apdainuoja, t. y. iš pradžios vaikščioja, paskui pa-
rodo ranka į vieną kurį asmenį, pagaliau, apsisukęs su juo,
palieka jį vietoj savęs. Dainuoja taip:

Ža - lia žo - lė , ža - lia žo - lė čia po ma - no

Aš tą žo - ję min- dy - da - mas vį s ieš - kau sau
132. * Karveliai
Eina visi ratu dainuodami, o du ineina į vidurį ir taip el- Ža-lia žo- lė , ža-Iia žo- lė čia po ma- no
ko - jų .
giasi, kaip juodu apdainuoja, t. y. iš pradžios, su,sinėrę ranko- drau - gės. Aš tą žo- lę min-dy- da- mas vis ieš-kau sau
mis, abu po ratą .ląkioja, paskui pritupia ant žemės, paskui vėl
lakioja, toliau paduoda rankas ir atsisveikina, o atsisveikinę -- M.~. ~.1~
,~1--
kitus pavadina į savo vietą. Sukdazniesi dainuoja: ko - jų . Va - kar sa - kei taip,taip, taip, šian-dien sa - kai
drau - go .

At - skri - do kar - ve - liai puį - kūs my - li mane , tik ne - sa - kai

liai . Kaį p jie - du skra - jo -

12. tatp, taį p,taip . Da-bar aš jau ki- tur ei- siu , la- ve sa - vo
•
"i101.•i •∎Y∎11MIIMN1 ' ■11111M11•=\~\\Al\~{

jo vis ž mo - nės da - bo - jo vį s žmo-

vie- ton ve-siu . Da- ar aš jau ki-tur ei- siu , ta - ve sa- vo
2.

tJ

nės da - bo - jo • vį e-ton ve-siu .

Pailso sparneliai,
Sutūpė karveliai,
Neilgai tupė jo,
Vėl skrajot pradėjo.
Kai meilė pagavo,
Tuojau suburkavo,
lr „Lik sveik;txs..." tarė, 134. Mes ėjom
Kitiems vietą darė.
Visi eina ratu, o du berniuku pasilieka už rato ir ploda-
mu rankomis šokinėja. Paskui sueina į rato vidų, iš pradžių
abu suktinį pašoka, o tada mergaiti išveda suktinio šoktų. Mer-
gaiti atsisveikina su juodviem ir išeina už rato, d berniuku
prisideda prie kitų, ir tada žaidimas vėl iš pradžios pradeda-
mas. Dainuoja taip:

Mes ė- jom, mes ė - jom per kal-nus ir per slė - nis.Mes

 74 75

Oi, berneli, palaid ūne,

J Tamstos aš nenoriu,
e- jom , mes - jom per kal- nus ir per sle - nį s . Šj gražesnj ir meilesnj
Aš turiu pas'rinkus.
~- ,~ Tada abu sėdasi ant kėdžių.
čia at - ei- na du šo- ke- ju ran-kom,ko-jom be 1s - da- mu.
Tinginėlis šis bernaitis —
Darbo juk nemoka,
Vartelius atidarykit Vien tik geria .ir puotauja,
Ir jleiskite šokėjus: Ir per naktis šoka.
Mudu čionai pasišoksiv, Kitas eilutes dainuojant, turi bernelis, paėmęs mergaitę už
! kitus pasižiūr ėsiv. rankos, vesti šokti.
Mergužėle, nepuikuoki, Ir pamokė mergužėlę
Man rankelę savo duoki, Tinginys bernelis,
Mes pašoksim, mes šoksim, Kad pašoktų Iabai dailiai
kitus nežiūr ėsim. Kurj nors šokelj.
Sudiev, Tamstos negail ėsiu, Pask.utines eilutes dainuojant, mergaitė turi pavadinti vie..
Sau meilesnao paži ūrėsiu. ną jaunikaitį , kuris daba.r genčiu vadinamas ir kuris pasiliks
jų vietoj, o jie išeina ir toliau. rate žaidžia.
Iškeliauna dabar jiedu
Svetur paviešėti
Ir palieka savo gentj
Turtu priži ūr ėti.
135. Tinginėlis Paskui. žaidimas prasideda iš prarl:žitl.
Vienas sė di viduryje, o kiti visi eina ratu ir dainuoja;
i1r. .~ r1 1111~1 r ■~~

Tin- gl- nė -tis šis ber-nai-tis tarp ro-žiy čia se- di 136. 7irgelis
(Zaidžia 1..5---30 asmenc )
kad ma-ty- ty jj mer-ge- les , se- dei ne- si - ge - di .
Toliau dainuojant gali viena mergaitė prieiti:
Eik čia, miela mergužėle,
Artyn prie bernelio,
Palenk galvq, pasisveikink, Do - bi- lio , do bi- lio, do- bi
Sėskies prie šalel ės.
Jei nė viena mergaitė neprieina, tada dainuoja toliau, ir
jaunikaitis ranka parodo vieną mergaitę. Jei mergaitei patin- juod- be - rel do hi-jiol
ka jaunikaitis, pašokusi su juo, šalia sėdasi, o jei ne — stovi
prie jo ir nieko neveikia. Dobilio, dobilio, dobilio!
Ko neėdi žalios žalės? Dobilio!
Eiki, puiki leli jėle,
Artyn čia prie manęs. Dobilio...
Pasisveikink, nuraminki, Ko negeri sraujos up ė,s? Dobilio!
Sėskies prie šalel ės.
Dobilio...
Jeigu mergaitė, priėjusi prie jaunikai čio, nesisėda, tada K ą aš ėsiu žsrlią .žola, dobilio!
dainuoja toliau, ir mergaitė ranka parodo kitą bernelį, kuris
Dobilio...
turi ,prie jos prieiti, o anksčiau sėdėjęs turi prisidėti prie rato.
K ą aš gersiu srauj ą upę, dobilio!
 76
77
Dobilio...
P7kils vėtrelė,
Girdžiu, kala pasagėles, dobilio!
Išpūs lizdeJj.
Dobilio... Tuto...
Ne dėl tavęs pasagėlės, dobilio! Išpūs vaikelius,
Dobilio... Atbėgs kurteliai.
Dėl gražumo, patogumo, dobilio! Tuto...
Dobilio... Žaidėjai sustoja pora paskui porą ir eina ratu. Dainuoda-
Girdžiu, perka kamanėles, dobilio! mi „Tuto, strazdeli, tuto", visi delnais suploja ir įsiremę, ko-
jomis taktą mušdami, vaikinai eina nuo rato, o merginos —
Dobilio... rato vidurio linkui. Dainuodami „Mandrus ,paukšteli, tuto", vėl
Ne dėl tavęs kamanėlės, dobilio! delnais suploja ir jsirėQnę, kojomis taktą mušdami, .prie savo
Dobilio... poros grjžta, ir taip vėl susidaro ratas. Po to žaidimas prasi-
Dėl gražumo, patogumo, dobilio! dedaiš pradžios, tiktai dainą toliau dainuoja.
Dobilio...
Girdžiu, perka tymo balną, dobilio!
Dobilio...
Ne dėl tavęs tymo balnas, dobilio!
Dobilio... 138. Padūkinis
Dėl gražumo, patogumo, dobilio!
(Žaidžia 20-40 asmenų)
Stojasi vaikinas, o už jo dvi mergini. Vaikinas paima po
dešinei stovinčios merginos dešinę ranką, o po kairei — kai-
tiąją. Mergini irgi už rankų susiima. Už jų stojasi mergina,
o už jos du vaikinu, ir visi trys irgi taip pat už rankų susiima.
Už jų vėl stojasi vaikinas, ir taip visi žaidėjai po tris ratu Bro-jis s pra-jo - da - mas,ry - to ra - tu - toj , įy- jio.
sustoja. Dainuodami ratu eina. Padainavę pirmąjį posmą, vi-
si, kurie prieky eina, praveda pro save abu už jų einančiu ir,
perdavę priešais einanttiems, paima du užupakaliniu, kuriuo-
du jų kaimynai jiems siunčia. Pasimainę poromis, vėl eina ratu Jei ry - to, ry - le - lį o , ry - te - lio ra - lu - toj .
ir dainuoja antrąjį dainos posmą. Tada vėl siunčia priešais ei-
nančiam poras ir t. t. Kas čia guli tam svirnely? ryto ratutoj...
Guli, guli dvi seseli.
51
Ko jūs gulit, nesikeliat?
SI
Ar jūs darbo nebeturit?
Aš jums darbo pramanysiu:
81
Giedrią dieną šienas grėbti,
4.11
Ūkanotą — drobės austi.
137. * Strazdelis Žaidėjai sustoja į du ratu: vidurinis ratas merginų, o ap-
skritinis — vaikinų. Dainuodami pirmus keturis taktus, vie-
(Žaidžia 10-30 asmenų) toje stovi, tiktai kojomis darbuojasi, o tai šitaip.
Sakydami „bro", visi dešiniąsias kojas į priekį ištiesia, sa-
kydami „svir", kelia tas .pačias kojas dešinėn pusėn, ,sakyda-
mi „pra", pastato šalia ,kairiosios kojos, sakydami „ry", kai-
Tu - to , stra - zde- li , Tu- to , stra-zde - Ii , tu-to , riąją koją į priėkį ištiesia, sakydami „ra", kairėn pusėn ke-
Man - drus pauk-šte - li . Man-drus pauk-šte- li, tu -to . lia, o sakydami „toj", vėl pristato ir tuomet du kartu delnais
suploja. Dainuodami „Jei ryto...", visi jsirėmę ratu skersi šo-
ka. Po to žaidimą iš pradžios pradeda ir dainą toliau dainuoja.
Nenešk lizdelio
Viršuj medelio.
Tuto, strazdeli, tuto,
Mandrus paukšteli, tuto.
 78 79

139. Noriu miego Atsiminki, bernužėli,

Kaip meilial kalbėjai,
Šoka keturiese: du bernaičiu, dvi mergaiti. Sustoja kryž- Kol tu mano širdužėlę
mais, vienas priėš kitą, •ir, sunėrę ant krūtinių •rankas, šoka. Sau prisikalbė jai!
Tiesdami dešinę koją į priekį, o kairiąją — į užpakalį, dai-
nuoja „Noriu miego", tnesdami kairiąją koją į priekį, o de-
šinę -- į užpakalį, dainuoja „Saldaus miego". Paskui dainuoda-
mi Negaliu uz`migti", sulig takto kaip ir pirma keturiskart
pratiesia kojas tai į priekį, tai į užpakalį . Po to du kartu su-
ploja delnais ir, susiėmę rankomis su prieky stovinčiu, sukasi 140. * Trinkeila
į kairę pusę, dainuodami „Jaučiu kieme merguželę, negaliu
nuvykti". Atkartodami „Jaučiu kieme", vė l dukart suploja del-
nais ir sukasi dešinę pusę. •Po to sustoja kryžmais ir šoka
kaip pirmiau. Dainuoja taip:
Ko-del ne šok - č iau; kca-del ne-ttin-ksė - IaN l l,ioį , lrin-

No- riu mie -go,sal -daus mie-go- ne- ga - Iiu už - mig - ti ,

• —.—. wanwei.
Jau- čį u kį e - me mer-gu - žė - lę , ne - ga-liu nu - vyk - ti
Siųsčiau tarną tarnužėl j
Pažiūrėt, ką veikia,
Skina, pina vainikėlj
Iš žalių r ūtefi ų.
. Oi skindama, dabindama
Su vainiku kalba:
Oi, tu, vainik, vainikėli,
Kur mudu nueisva?
.lei tu žalias j purvelj,
Tai aš j vargelj,
Jei tu žalias ant galvelės,
Tai aš už bernelio. .
Aš pas savo motinėlę
Kaip rožė žyd ėjau,
O pas tave, bernužėli,
Kaip mėla pavytau.
Aš pas savo motinėlę
Kaip lange gėlelė,
O pas tave, bernužėli,
Kaip kampe šluotelė.
Aš pas savo motinėlę
Prausiausi vyneliu,
O pas tave, bernužėli,
7'iktai vandenėliu.
Aš galėčiau prausties anksti,
V ėlai vakarėlj,
Tik nebūčiau tokia skaisti
Kaip pas motinėlę.
~~
Argi neslaunus šiandie vakar ėlYS? Li oi...
Argi nemandrus raitelitj pulkelis?
Dukrytė ėjo, t ėvelj kėlė.
Kelkis, tėtuši, tu jai ilgai miegi.
Tu ilgai miegi, tu nežinai n.teko.
Kas rnūsų kieme, kiemely su jo ja.
Mandr ūs raiteliai, visi žiponuoti.
Visi žiponuoti, visi kepurėti.
Už kepurės puokšt ė r ūteli ų žali ųj ų.
Pajuosty skarelė šilkelių balt ųjų.
Sirmi žirgeliai, visi kamanoti.
Visi kamanoti, visi pabalnoti.
Išeik, tėtuši, svečiams atsakyti.
Svečiams atsakyti, vartus uždaryti.
Kaip turiu, dukrel, svečiams atsakyti?
Svečiams atsakyti, vartus uždaryti?
Dvejus met ėdius uošveliu vadino.
Uošveliu vadino, šalele vežio jo.
Šalele vežiojo, midum čestavojo.
Žaidėjai sustoja ratu. Dainuodami „Kodėl nešokčiau", visi
trepsi, o dainuodami „Kodė1 netrinksėčiat ", jsirėm.ę keturis-
kart (kaip žaidirn.e „Noriu miego") pratiesi.a, kojas tai j priekį,
tai atgal. • Po to visi ratu gyvai sukasi ir. dainuoja. „1,iai, trin:-
keila..." Atkartodami „I ioi...", sukasi priešingon pusėn. Po
to dainą toliau dainuoja dr taiip pat žaidžia.

80
Žaidimai tyrame ore
141. Katinas
(Žaidžia 3-10 asmenų)
Vienas žaidė jas, „kaitinas", vejasi likusius draugus ir rū-
pinasi vieną jų sugauti. Sugautasis tuojau tampa katinu. Nau-
jasis katinas irgi rūpinasi pavyti kurį nors žaidėją. žaidi-
mas tęsiasi, lig žaidėjai pavargs.
142. Suo ir kiškis
(Žaidžia 6-10 asmenų)
Žaidė jai išsirenka „šunj", o šis pasako vardą to., :kurį nori
suRauti. Sugautasis tampa šuniu. Jei gaudant kuris nors žai-
dėjas perbėgs kelią tarp šuns ir kiškio, tai šuo turi znest pir-
mąją savo auką ir bėgt paskui naująją ir t. t. Žaidimas tol
tęsiasi, kol šuo sugauna tą kiškj, kuris paskutinis jam kelią
perbėgo.
~~ 6a
143. Žuvų gaudymas
(Zaidžia 20-50 asmenų)
Zaidė jai paiirenka didoką keturkampę vietą, t. y. „kūdrą":
vienoj jos kertėj antzeanės nubrėžia lanką, „žvejų namą". Žai-
dėjai pasiskirsto j dvi lygi dali. Buria, kuri dalis bus „žu-
vys", kuri ..žvejai". Žuvys „plauko" (bėgioja) po kūdrą.
81
Žvejai sustoja į eilę ir, susiėmę tvirtai už rankų, sudaro
„tinklą". Tada tai jie inpuola j kūdrą, rėkdami „Žvejai eina!",
ir rūpinasi sugaut į tinklą 'pakliuvusias žuvis.
Tai daro taip: abu žveju, stovinčiu tinklo galuose, susi-
griebia už rankų taip, kad pasidarytų ratas, kurio viduryje
esti sugautosios žuvys. Suprantama, kad žuvys turi rūpinties
į tinklą nepakliūti. Zvejai, sutraukę tinklą, rėkia: „Sugauta!"
Sugautas žuvis veda į žvejų butą, ir žaidimas tęsiasi- toliau.
Žaidžiant negalima gaudyti žuvų rankomis; o žuvims ne-
galima išbėgti iš kūdros. Išbėgusios laikomos sugautos. Jei
tinklas nutrūksta, tai jį reikia pirmiau ,,pataisyti", o tik tada
gaudyti.
Kai žvejai sugaus visas žuvis, žaidėjai tada mainosi: žu-
vys tampa žvejais, o žvejai — žuvi2nis.
144. Varpas
(Žaidžia 10-20 asmenų)
Zaidėjai padaro „varpą", t. y., stipriai susikibę už rankų,
sustoja ratu. Vienas žaidėjas, „varpo šerdis", stojasi j rato
viduy. Ratas keletą kartų apsisuka, ką nors dainuodamas, ir
paskui sustoja. Tada vidurinis, surikęs: „Perskelsiu varpą!",
rūpinasi pabėgėjęs išardyti ratą. Jei tas jamn nepasiseka vie-
nur, bėga kiton vieton ir t. t.
Išardęs ratą, jis bėga prie paženklintos vietos (pavyzdžiui,
iki vėliavos, įbestos į žemę už keliolikos žingsnių nuo rato), o
visi jį gaudo. Tas, kuris jį sugaus pirm negu jis ten :nu-
bėgs, toliau ,žaidžiant eina į vidur. Jei niekas nesugauna,
žaidėjas vėl lieka „šerdimi".
145. Vilkas
Žaidimo vieta — ilga ir plati aikštelė. Abiejuose jos galuo-
se ant žemės brėžia po. „dvarą". Žaidėjai sustoja kuriame nors
viename dvare. O „vilkas" stovi ploto vidury ir rėkia: „Kas
vilko bijo?" Visi atsako: „Niekas!" ir bėga pro jį į kitą dva-
rą. Vilkas rūpinasi kuriam nors bėgančiam nesmarkiai ,su-
duot. Jei tas pasiseka, pamuštasis tampa vilko padėjėju, ir jie
draug gaudo kitus. Kurį sugaus paskiausia, tas, antrąkart žai-
džiant, esti vilkas.
tfl
200 taldi t nl
 82 83

148. Nelaisviai
(Žaidžia 16-50 asmenų)
Šiam žaidimui reikia mažiausiai 16 žmonių. žaidėjai pasi-
dalina perpus ir stojasi viena dalis nuo .kitos už 40 žingsnių.
Nuburtoji dalis pradeda. Vienas iš jos, „kvieslys", eina pas
priešus, kurie visi iškišę ,priekin dešiniąsias rankas.. Kvieslys
suduoda vienam .iš jn triskart per ištiestą ranką; gali taip pat
swduot kaskart kitam per ranką. Tas, kuriam suduos triskart,
yra kviečiamasis. Jis pradeda skubiai vytis kviesl). Jei kvies-
lys suskubs atbėgt prie savųjų, o kviečiamasis jo nepavys ir
nesuduos jam iš lengvo ą nugarą, tai kviečiamasis tampa kvies-
lio nelaisviu, ir tas jj stato kur nors j šalj. Ištikus priešingai,
kviėslys tampa kviečiamojo nelaisviu.
iPaskui vienas iš antrosios ,partijos eina kviestų kurio nors
iš pirmosios. Šitaip kiekviena partija paeiliui siunčia kvieslį.
1.aimi toji partija, kuri daugiau turi nelaisvių..

149. Neregių Ynaršas
Šitam žai.dinaui reikia plačios Ilygios vietos. Ant žemės brė
žia tiesią ilgą iiniją. Už 50-100 :žingsnių nuo jos sustoja ei
lion žaidė.jai. Jų visų užrištos akys. Išgirdę ženklą, pradedd
. dainuodan:ii eiti nubrėžtosiu;s linijos link.. Kada nori, tada ir
gali kiekvienas sustot. Kai jau visi stovi, tuomet atsiriša akis.
K.uris .esti arčiau.siai linijos, tas dovaną laimeja.
isbėga iš savo vietos ir rūpinasi pirmiau už ieškotoją nubėgti
j dvarą. Jei tas jam pasiseka, žaidi¢nas prasideda iš ,pradžios,
jei ne, surastasis ieško.
Galima dar pavairinti .žaidimą: ieškotojas, Suradęs drau-
gą, pradeda jj vytis ir rūpinasi sugauti pirm negu tas nubėgs
dvarą.

151. Katytė
Šitą žaidimą galima .žaisti tiktai vakarą, kai sutemš. Tin-
kamiausia vieta.— sodnas su uogų krūmeliais.
150. * Slapstytis Vienas žaidėjas, „katė", slepiasi krūmeliuose, kiti jo ieš-
ko. Ieškotojai klausia:
— Katyte, kur tu?
(žaidžia 5-10 asmenų) Katė atsako:
— Miau!
Š.is žaidinas visiems gerai žinornas, ir visi jį noriai žaidžia Ir skubiai nubėga ki:ton vieton, o tuo metu žaidėjai rūpi-
karnbaryje, sadne, kiem~e,— visur, kur tik yra vietos ipasislėpti. nasi pagauti katę. Kuris pagauna, tas tampa kate.
žaidėjai iš savo tarpo išsirenka vieną., kuris ieško likusit}
d:rau,gų. Jis nusigrįžta prie sienos, užsidengia akis, o kiti vi
slepiasi. leškotojas garsiai skaičiuoja lig 50 arba lig 100 (s
Iig sutarties), kad kiti suskubtų pasislėpti. Paskutinę skaitlin
turi ištarti lė,tai ir garsiai, kad tuomi galėtų perspėti, kad ja
pradeda ieškoti ir kad jau niekam iš vietų nebegalima judintii.
Kai leškotojas suranda kūrj nors pasislėpusį , tuojau ji cc$
įvardija ir bėga kuo •greičiausiai į „dvarą". Tas, kurį surado,
 84
152. Išvadavimas
Žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kuris tur pasislėpusių
ieškoti. Ieškotojas, prie sienos nusigrįžęs, lazdele daužo per
kokj nors daiktą, garsiai skaičiuodamas lig 50 arba lig 100.
Tuo metu visi slepiasi. Ieškotojas, eidamas ieškotų, palieka
lazdelę „dvare". Kiekvienas pasislėpęs gali išsivaduoti, t. y.
nubėgti į dvarą ir triskart suduoti lazdele per paskirtąjį daik-
tą, sakydamas: „Viens, du, trys, išvaduotas!" Ieškotojas, pa-
matęs pasislėpusjjį, įvardija Jj ir, nubėgęs j dvarą, triskart
suduodamas lazdele, sako: „Viens, du, trys, toks ir toks (sako
pavardę) nupirktas". Surastasis rūpinasi pirmiau nei ieškoto-
jas nubėgt į dvarą. Jei tas jam pasiseka, tai stoja į šalį. Kai
ieškotojas toliau paėjėja, tas, kuris pasislėpęs nepavojingoj
vietoj, gali bėgt savęs ir kitų vaduotų. Jei tas jam pasiseka,
y. jei jis pirmiau nei ieškotojas .nwbėgs j dvarą ir, lazdele
triskart suduodamas, pasakys: „Viens, du, trys, išvaduoti", ta
da ieškotojas pradeda žaidinną iš pradžios. Jei niekas neišva-
duoja ir ieškotojas visus suranda, tada eina ieškotų tas, kur
pirmiausia surado.
153. Sargybiniai
(Zaidžia 12--20 asmenų)
Žaidėjai dalinasi į dvi lygi dali — į „sargybinius" ir į „priė-
šus". Pirmieji pasirenka sau „dvarą", ir visi nusigrįžta į .prie-
šingą pusę, kad nematytų, kur draugai slepiasi. Surikę „Jau! ",
sargybiniai eina ieškotų, bet labai atsargiai. Kai sargybiniai
pamatys kurį nors pasislėipusį priešą, turi prie jo prisiartinti
per tris žingsnius ir sušukti „Matau!.." Išgirdę tą žodį, visi
sargybiniai skubinasi j dvarą, nes surastasis priešas juos gau-
do. Kai pasiseka kurį nors ieškotoją sugauti, jis tampa sargy
biniu, o sugautas sargybin:is priešu. Jei nieko nesugauna,
tada jis lig žaidimo pabaigos lieka dvare. Žaidimas tik tadą t.
baigiasi, kai visi priešai aitsiduria dvare.
Sargybiniai, išėję medžiotų, turi nuo dvaro mažiausiai tri~
žingsnius nutolti;
85
154. Medžioklė
(Zaidžia krūmuose 4-20 akmenų)
Išrenka „medžiotoją". ŠiS pagalbon imasi 2-5 „kurtus", ki-
ti visi — „žvėrys". Zvėrys slepiasi tankumynuose. jsakius me-
džiotojui, kurtai pradeda žvėrių ieškoti. Kai kuris nors kur-
tas „išbaidys" žvėrį , persekioja jj tol, kol atbėgs medžioto-
jas ir suduos žvėriui j nugarą. Sugautas •žvėris tampa kurtu.
Tas, kurį •paskutinį sugavo, būna medžiotojas.
CCŠ
155. Medžiai dega
Miške, sodne ar kitoj vietoj visi žaidėjai sustoja prie me-
džig. Vienas lieka be medžio. Jei stovintys il,gai nesimaino
vietomis, tada neturį s vietos sušunka: „Medžiai dega!" Tai iš-
girdę visi žaidėjai keičiasi .vietomis, o vaikščiojąs po vidurj
rūpinasi užimti keno nors vietą. Likęs be vietos turi, kitiems
pritariant, padainuoti kokią nors dainelę. Po dainos žaidimas
pradedamas iš pradžiosx Taip žaidžiant, linksmai plaukia miške
laikas.
W$9
156. Plėšikai ateina
Žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kurį pavadina „panak-
tiniu". Visi sustoja jvairiose vietose, paženklintose akmeni-
mis, duobelėmis, lentelėmmis, arba prie znedžio.
Panaktinis vaikščioja po aikštelę, ir tas žaidėjas, kurį jis
ranka palies arba kurj vardii pašauks, turi eiti paskui jį su-
sikibęs su juo ranka. Panaktinis eina toliau, vėl paliečia kurį
nors. Taip ,sargų eilė vis didinasi, kol pagaliau visi žaidėjai
sustoja į vieną eilę. Panaktinis vedžioja tą eilę po aikštelę dar
kiek laiko ir staiga sušunka: „Plėšikai ateina!" Tada eilė bere-
gint išsiskirsto, ir visi žaidėjai bėga atsistoti į kurią nors pa-
ženk.lintą vietą. Bet vienos vietos juk trūksta, todėl vienas
žaidėjas lieka be vietos. Jis tampa panaktiniu. Kai panaktinis
eilę vedžioja, žaidėjai gali kokią nors dainą dainuoti..
 86 87

157. * Gužučiai 160. Matuko uodas *

(Laidžia 4---15 asmenų) (Žaidžia 8-25 asmenys)

in.beda į žemę ratu tiek vytinių, 'kiek. yra žaidėjų, be vie-
no. Vytines beda už 5 ---8 žingsnių vieną nuo kitos. „Gužučiai"
atsistoja prie vytinių ir jų į sitveria.. Vienas gužutis stojasi į
rato vidur] ir, mainantis gužučiams vietomi,s, rūpinasi užimti
kurio nors „lizdą". Gužutis, netekęs vietos, eina j vidurį.
*45
Visi, sukdamiesi ratu, dainuoja: „Skrenda uodas į mišką"
(dukart). Po to visi, bėgdami viens paskui kitą ir rankomis
vaizduodami uodo skridimą, dainuoja: „Drata, drata, dratata,
skrenda uodas .į iską".
Dabar visi aigrįžta į rato vidur] ir įsispendę sudainuoja:
„) mišką"
Antrąją dalį atkartoja:

158. Elnio medži.oklė Skren - da uo - das i miš - ką

(Žaidžia 10_-30 asmenų) 11"111~1~1 11•111111111■11~ 1∎11~111111~1 11111111~

Dra- ta , dra- fa , dra- ta - ta , skren-da uo- das

Šitam žaidimui reikia plač ios vietos. jos viduryje brėžia
ratą — „ežerą". jvairiose vietose daro kliūtis, inkišdami žemės-
na dvi lazdeli ir jiedvi virvele surišdami.
Vienas žaidėjų esti „elnias", kiti visi lygiornis dalimis „šu-
nes" ir ,"medžiotojai". Elnias stojasi prieky medžiotojų, aplin-
kui kuriuos spiečiasi šuries. Elnias bė ga, šokinėdamas per kliū-
tis. Ir4edžiotojai sivaačia šunis jo varytų. Šunims negalima el-
nio užpulti. Jie tiktai rūpina.si pastoti jam kelią i,r priverstil
bėgti ton pusėn, kur rnedžiotojai. Jei elnias sučiups atsisky--
rėlį šunj, tai gali jį ranka paliesti. Tuomet tasai šuo yra „nu-
spirtas" ir toliau nebežaidžia. Medžiotojams negalima bėgti,
jie privalo žirag,snit.ioti. Jei elniui pasiseka ežeran nubėgti, jis
laimi.
(93
1.50. Ką kvepeni?
miš- ką ,
j miš - ką
Nirsileido eglelėn, nusileido eglelėn.
Drata, drata, dratata, nusileido eglelėn, eglelėn. (Bėgdami
vienas paskui kitą, rankas lėtai kelia aukštyn, lyg uodas skris-
tų į eglę.)
Krito uodas iš eglės, krito uodas iš eglės. Drata ir t. t. (Ran-
kas lėtai leidžia žemyn, lyg uodas kristų.)
Bėkit greitai daktaro, bėkit greitai daktaro. Drata ir t. t.
(Susidėję rankas ant krūtinių, bėga.)
Nebereikia daktaro, nebereikia daktaro. Drata ir t. t. (Bėg-
dami rankomis mosikuoja, kad nebereikia.)
O kai uodelis mirė, o kai uodelis mirė. Drata ir t. t. (Bėg-
dami akis užsidengia.)
Lapei turtą paskyrė, lapei turtą paskyrė. Drata ir t. t. (Šoka
vienas paskui kitą ant vienos kojos.)

Radę gražią pievelę, žaidė jui išsirenka sau kokią nors gė-
lelę, kiekvienas kitokią. Tąda vienam žaidė jui užriša akis ir
stato jį vidury pievelės. Visi paeiliui kiša jam panosėn savd
gėlę. Spėjikas ,gali gėles n,e tik kvepent, bet ir čiupinėti. •
Jei spė jikas nežino gėlės pavadinimo, tai paaiškina, kur
toji gėlė auga, k.okie jos lapai, koks ži.edas, ir t. t. Jei į ppėja
tai tarn., ;kurio buvo gėlė, užriša akis, ir šis spėja kitų gėles

* Taip šį mano sudarytą žaidimą praminė žaisdami mano draugai. Jis labai tin-
ka pievelė je žaisti, galima taip pat ir kambaryje.
 88
161. Vanagėliai
(Žaidžia 11-60 asmenų)
Visi žaidėjai sustoja porosna, viena pora už kitos. Prieky
visų atsistoja „vanagėlis". Atsigrįžt atgalios jam negalima.
Kuomet vanagėlis pasako: „Vanagėlis vištienos pasiilgo. Pa-
skutine pora, bėk!", tada paskutinė pora išsiskiria ir vie-
nas dešine eilės puse, kitas kaire bėga rūpindamiesi vėl
susitikti porų priekyje. O vanagėlis rūpinas kurį nors iš jų su-
gauti pirm negu jie vėl susitiks. Jei •tai pasiseka, vanagėlis
draug su sugautuoju stojasi į pirmą porą, o likęs be poros es-
ti vanagėlis ir gaudo paskutinę porą. Jei vanagėliui nepasi-
seka sugauti, tai toji .pat pora stojasi prieky kitų porų, o va-
nagėlis •lieka tas pats.
Arba žaidėjai, susikibę už rankų, stojasi į keturias eiles.
Du vanagėliu stojasi prieky pinnutinių keturių (žr. paveiks-
lė11). Vanagėliu kai pasako: „Vanagėliai pasiilgo vištienos.
Paskutini pori, bėkit", dvi pori iš pat eilių galo bėga viena
dešine, kita — kaire puse lig vietos, paženklintos vėliava ir
esančios ne arčiau kaip už 20 žingsnių nuo vanagėlių. Pribė-
gę pori vėl tveriasi už rankų.
Vanagėliu, susikibusiu už rankų, rūpinasi sugauti bėganti
pori pirm negu jiedvi susitiks. Jei tas jiedviem pasiseks, su-
gautoji pora tampa vanagėliais, o sugavusi pora ir nesugauta
stojasi į priekį ir laukia savo eilės bėgti.
Jei vanagėliu nieko nesugaus, tai jiedu vėl kitus gaudo.
89
162. Vėjo rodyklės
(Zaidžia penkiese)
Brėžia ant žemės kvadratą, kurio keturios kertės šiaurė,
pietūs, rytai ir vakarai.
Keturi žaidėjai stojasi į kvadrato kertes. Tai — „vė jo ro-
dyklės", o penktasai — „vėjas". Jis praneša rodyklėms, kad
kiekviena jų turės pasukti galvą priešingon pusėn nei• jis ivar-
dys. Žaidimas prasideda. Vėjas rėkia:
Šiaurė!
Visų galvos nusigrįžta į pietus. Jei vė jas rėkia ”Pietūs!",
visų galvos į šiaurę grįžtasi. Kai vėjas sušuks „Audra!", kiek-
viena vėjo rodyklė privalo tris kartus vietoje apsisukti. Kai
sušuks „Atmaina!", rodyklės linguojasi į visas puses, kol vė-
jas nurodys tikrąją kryptį, pavyzdžiui, sakydamas „Vakaris!"
Tada rodyklės iš lėto kreipia galvas į rytus. Kuris pasirinka
ar per lėtai atlieka įsakymą, tas duoda fantą.
163. Žvėrys
(Zaidžia 10-20 asmenų)
Išrenka ,,,pirklį" ir „pardavėją", likusieji— „žvėrys". Par-
davėjas suvaro bandą į tam tikrą vietą ir kiekvienam paren-
ka kokio nors žvėries vardą: meškos, kiškio, vilko, kurmio ir
t. t. Tada prisiartina pirklys, ir vyksta toks pokalbis:
Pirklys. Sveikas gyvas!
Pardavė jas, Kuo tamsta vardu?
Pirklys. Pirklys,
Pardavė jas. O ko tamsta nori?
Pirklys. Noriu žvėrių pirkti.
Pardavė jas. 0 kiek, sveikas, užmokėsi?
Pirklys. Dvi grivini (ar dešimt, kiek nori).
Pardavė jas. Meldžiu.
Pirklys eina į gurbą ir pasako kokio nors žvėries vardą. Jei
toks bus, pardavėjas garsiai sušunka: „Bėk!", ir pašauktas
žvėris sprunka. Tada pirklys pardavėjui užmoka, suduodamas
jam į delną tiek kartų, kiek suderė jo grivinų. Užmokėjęs pirk-
lys pradeda gaudyti išbėgusį žvėrį, bet tas, kiek galėdamas
rūpinasi nepasiduoti ir inbė,gti atgal I gurbą. Jei tas pasiseka,
tai jis pasirenka sau vardą kitokio žvėries. O jei pirklys žvė-
rį sugauna, sugautasis paskui padeda pirkliui kitus žvėris gau-
dyti. Žaidimas baigiasi,• kai pirklys visus išgaudo.
 90 91

164. Tilto statymas 165. Avinas

(Zaidžia 20-30 asmenų) (Zaidžia 8-12 berniukųj
Du žaidėju stojasi kits priešais kitą ir padaro „tiltą", pa-
duodamu kits kitam rankas ir jas iškeldamu ,kaip gali aukš-
čiau. Likusieji stojasi vienas už kito ir, priėję prie tilto, klau-
sia: „Žmogeliu, ką čia veikiat?" Atsako:

žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „aviną". Tasai nueina pa-

sk,irton vieton, sulenkia kelius, paremia ant jų rankas ir pa-
lenkia galvą. Visi žaidėjai paeiliui šoka per jo nugarą arba
pečius, nesmarkiai pasiremdami rankomis, bet kojomis nelies-
dami. Kuris nusižengia reikalavimams, tampa avinu.
Statom tiltą,
Smėliu piltą,
Visus leisme,
Paskutinio — ne.
Po tų žodžių žaidėjai eina per tiltą, o ant paskutinio kil-
pos užneriamos, jei tas nesuskubo išsprukti drauge su kitais. 166. Avinų eilė
Kitąkart tą pat kartoja. Du sugautu sudaro naują tiltą ir sto-
jasi už kelių žingsnių nuo pirmojo, o žaidėjai eina per visus (Tik berniukams)
tiltus. Žaidžiama tol, kol visi virsta tiltais. Paskutin} gaudo
tik paskutinis tiltas. Kai vienas žaidėjas jau peršoko per „aviną", pats stojasi
kaip avinas keli žingsniai nuo jo, toj pačioj linijoj: Kitas drau-
gas turi jau peršokt per du avinu, vieną po kito, o paskui ir
pats darosi avinas. Trečiasis žaidėjas šoka per tris avinus ir
t. t., kol visi žaidėjai tampa avinais. Tada pirmasis avinas pats
peršoka per visus prieky jo stovinčius ir vėl jis darosi avinas,
kitas tą pat daro ir t. t.
 92 93
167. Vartai
(Žaidžia mažiausiai 12 asmenų)
Kuo daugiau žaidėjų, tuo žaidimas esti gyvesnis. Du žai-
dėju, tvirtesniu už kitus, sustoja kits priešais kitą, susiima už
rankų ir pakelia jas aukštyn, lyg vartus padaro. Jie pakuždom
susikalba, katras bus „rožė", katras „rūta". Visi kiti žaidė-
jai, apsikabinę per liemenį, sustoja į eilę, prieina prie vartų ir
sako: „Meldžiame leist pro vartus!" Vartai: „Ką duosite?" -
„Paskutinį, jei norite." Vartai: „Eikit".
Po tos ceremonijos žaidėjai bėga pro vartus. Vartai pra-
leidžia visus, išskyrus paskwtinį, prieš kurį nuleidžia rankas
žemyn. Sugavę patylomis klausia: „Ar prie, rūtos, ar prie ro-
žės?" Sulig atsakymo, taip pat patylomis ištarto, paskutinig
stojasi už „rūtos" arba už „rožės".
Likusieji vėl eina pro vartus tol, kol visi ,sustos prie an
dviejų, vartus sudarančių. Taigi sustoja dabar dvi eili žaidėj
kita priešais kitą. Tarp „rožių" ir „rūtų" ant žemės ,brėžia
niją. Abi partiji pradeda kita kitą traukti. Tas, kurį pertrau
kia per liniją, jau priklauso priešams, prisideda prie jų iš užu
pakalio ir padeda jiems traukti. ga } dvarą, o dienos partijos žaidėjai atsigrįžta, vejasi juos
jveikia toji partija, kuri sau pertraukia visus iš kitos pa
ir gaudo. Sugautieji eina į nėlaisvę. Tada visi žaidėjai, išsky-
tijos. rus nelaisvius, stojasi į savo vietas, ir vedėjas vėl meta len-
telę. Vėl vieni žaidėjai ,bėga, kiti vejasi, gaudo ir veda ne-
laisvėn. Po to vėl stojasi j vietas. Žaidžia, lig išgaudys visus
priešingos pusės žaidėjus.

(,)

168. Diena ir naktis
(Žaidžia 10-50 asmenų)
Šiam žaidimui reikia pagaminti lentelę, kurios vieną pus
nudažo baltais, kitą — juodais dažais. Abiejuose žaidimo ga
luose ant žemės brėžia po vieną „dvarą". Pačiame aikštelė
viduryje brėžia liniją, kuri dalina žaidimo vietą į dvi dali.
Zaidėjai išsirenka vedėją, kuris padalina žaidėjus į dv
partiji. Viena vadinasi nakties partija, kita — dienos partij
Kiekviena jų pasirenka dvarą ir sustoja vienas žingsnis nu
vidurinės linijos taip, kad už jų nugarų būtų dinija, o pri
ky — savasis dvaras.
Kai žaidėjai sustoja į savo vietas, vedėjas meta aukšty
lentelę. Kai ji ant žemės nukris, rėkia „naktis", jei viršuj ju
doji lentelės pusė, ir „dena", jei viršuj baltoji pusė. Jei ve
dėjas suriks „naktis", tai nakties partijos žaidėjai skubiai bė
169. * Karveliai
(Žaidžia 5-30 asmenų)
Padaro „karveliams" , „gūžtą", t. y. ant žemės nubrėžia ra-
tą. Žaidėjai išsirenka „šeimininką" ir „vanagą", kiti visi —
„karveliai".
Visi karveliai sueina gūžton. isakius šeimininkui, j.ie iš-
skrenda iš gūžtos ir bėgioja po aikštelę. Kai ,šeimininkas su-
šunka: „Karveliai, gūžton! Vanagas!", visi skubinasi grįžti, o
vanagas tuo metu juos gaudo: Jei pasiseka kur} nors sugauti,
sugautasis tampa vanagu, buvęs vanagas — šeimininku, o šei-
mininkas prisideda prie karvelių, ir žaidimas tęsiasi. Šį žaidi-
mą galima žaisti ir maudantis negiliame vandenyjė.
 94 95

170. Žiužis padėtas 172. Lenktynės maišuose

(Žaidžia 15-30 asmenų) Lenktynėms parenkama lygi, be akmenų vieta, o dar ge-
riau pieva. Žaidėjai sustoja į eilę, kiekvienas maiše, prie kak-
Žaidė j ai sustoja į .eilę arti viens kito. Kiekvienas užpaka-
lyje savęs per žingsnį pasideda savo kepurę. Vedėjas vaikš-
to užpakaly žaidėjų kalbėdamas: „Ugnis dega, derva verda,
kam žiuiį indėti?"
Vedėjas pasilenkia, nuduodamas lyg dėtų iiuij po kurio
nors kepure. Pa,galiau jis iš tikrųjų po viena kepure palieka
žiužį ir sušunka: „Žiužis padėtasl" Tada visi žaidėjai skubiai
atsigrįžta, ima savo ikepures, bėga paskirton vieton ir vėl
eilę sustoja.
Tas, kuris po savo kepure rado žiužį, lupa bėgančius. Pas-
kui jis vaikštinėja užpakaly eilės, •ir iaidimas tęsiamas.
Mergaitės užpakaly ,savęs kloja savo skepetaites. Galirma
padėti iš karto du žiužiu.

171. Lenktynės
Bėgiojimas, jei jis kaip reikia atliek.amas, kūnui yra labai
sveikas. Kelias lenktynėms turi• būti lygus ir kokių 30-35 sie-
ksnių ilgumo. Viršutinius drabužius dalyvautojai lenktynėse lo užrištame. Kai vedė jas sušuks: „Viens, du, trys!", visi pra-
nusivelka ir lieka vienmarškiniai. deda skubėti } ,paskirtą vietą. Kuris pirmas nubėgs, tas gauna
Vietą, nuo kurios turi bėgti, paženklina linija. Ten, kur dovaną.
lenktynės baigiasi, stovi du teisė ju ir turi rankose virvelę.
Lenktynes laimi tas, kuris pirmas prisilies krūtine prie virve-
lės. Už virvelės dar turi būti 'kiek vietos, nes juk iš karto ne-
gali sustot bėgėjai. Teisėjai, kai tik kuris nors bėgėjas prisi-
liečia krūtine prie virvelės, ją (virvelę) tuojau paleidžia iš 173. Zaidimas virvele
rankę..
Visi, kurie bėgs lenktynių, sustoja prie linijos ir, kai ve- Šiam žaidimui reikia virvelės tdkio ilgumo, kad, atsisto-
dė jas pasakys: „Viens, du, trysl", ima bėgti. Kuris išbėgo pirm jus abiem kojom •ant jos vidurio, jos galai siektų pažastis.
žodžio „trvs", tą grąžina atgal.
 ss 97
Suėmęs dešiniąja ranka vieną, kairią ja -- antrą galą, nulei- 175. * Ritinis
džia virvelę už nugaros, paskui meta ją per galvą priekin ir,
kai lekia prie žemės, peršoksta per ją abiem kojom. Galima
taip pat bėgant šokinėti kairiąja koja arba paeiliui: vieną- (Zaidžia 2-10 asmenų)
kart dešiniąja, kitąkart kairiąja. Galima taip pat šokinėti ir Šiam žaidimui reikia ritinio (apskritos lentelės) ir kiekvie-
nam žaidėjui muštuko. Zaidžiama lygioj vietoj. .Žaidė jai da-
linasi į dvi partiji. Kiekviena jų sustoja už 40 žingsnių kita
nuo kitos. Paeiliui žaidėjai tai iš vienos partijos, tai . iš kitos
riedena ritirii; žaidėjai priešingos partijos rūpinasi su muštu-
kais neleisti toli ritiniui nuriedėti ir dar kiek galėdami, kol.
jis rieda, stengiasi atmušti jį atgal. Riedena ritinį nuo tos vie-
tos, ,kur jis sustojo. Laimė ja toji partija, katra atsturns prie-
šininkus 200 žingsnių atgal.

176. Ritinio varinėjimas

Žaidėjai dalinasi į dvi partiji. Kiekvienas laiko muštuką.
Ritinį ne ranka riedena, bet padeda jį ant žemės 1r muštuko
smūgiu varo priešininkams. Tie irgi rnuštukais atgal ritinj grą
žina. Katra partija bus nustumta atgal 100 žingsnių, toji pra-
laimė j a.

per ilgą virvelę, kurią laiko ir suka kiti du asmenys. Toj vie-
toj, kur virvelė areiausia prisiartina prie žemės, stojasi tas,
kuris per ją šokinės.
177. * Kiaušinių riedenimas
(Zaidžia 2-15 asmenų)
174. Meškerys bėga
Padeda ant žemės akmenį, į jį į remia pusapvalę žievę. Nuo
tos žievės riedena kiaušinius. Tuos kiaušinius, kuriuos užklius
(Žaidžia 8-20 asmenų) riedėdamas kiaušinis, riedė jas pasiima sau. Tada jis vėl rie-
Vedėjas ima į ranką virvę, prie kurios galo pririštas smė- dena. Bet jei riedėdamas kiaušinis nekliudė -nė vieno kiauši-
lio maišelis („rmeškerys"). Visi ,kiti žaidėjai („žuvelės") susto- nio, tada .paeiliui riedena kuris kitos. Prieš .pradedant visi žai-
ja ratu aplink vedėją („ žveją") vienodu nuo jo atstumu, atsi- dėjai išriedena savo kiaušinius. Kai jau kiekvieno yra ant že-
grįžę } rato vidurį. Jie stovi viens nuo kito mažiausia už žin- mės kiaušinis, tada pirmasis ima nuo žemės savą jį ir jį riedena.
gsnio, rankomis įsispendę į šonus.
Žvejas, iš lengvo vietoje sukdamasis, suka meškerį žeme
taip, kad jis riedėtų po žaidėjų kojomis. Žaidėjai turi rūpes-
tingai saugotis maišelio ir, jam artinantis, pašokt taip, kad
maišelis jų kojų neužkliudytų. Jei kuriam tas dukart nenu-
siseka, ir maišelis užkliūva už kojų, tas turi išeiti iš rato, ir žve-
jas vėl suka meškerį.

2n1) žaidimu
 98 99

178. Zaidimas akmeniukais 179. Persekiotojas

(Žaidžia 4-10 asmenų) (Žaidžia dviese)

Kiekvienas .žaidė jas privalo turėti du arba tris plokščius Vienas žaidėjas meta rutulį, kitas savo rutuliu taikina ir
akmeniukus, sidabrinio rublio didumo. rūpinasi pirmąjį kliudyti. Jei tas pasiseka, gauna vieną ,ake-
Kuris nors žaidė jas, kaip nors nuburtas, meta vieną ak- lę, pasiima savo rutulį •ir •žaidžia toliau. Jei nekliudo, tai jo
meniuką, kuris tada visiems esti taikinys. Paskui visi paei-
liui meta savus akmeniukus, rūpindamiesi, kad jie nukristų
kuo arčiausia taikinio.

draugas pradeda žaisti ir taikina lygiai taip • pat savo rutuliu.

Kiekvienas pradeda nuo tos vietos, kur rutulys sustos. Lai-
mėja tas, katras pirmas surenka 10 akelių.

Kai paskutinis nusviedžia savo akmeniuką, tada pradeda

skaičiuot akeles. Keno akaneniukas arčiausia taikomosios vie-
tos, tas gauna dvi akeli, o kiti — po vieną. Kuris pirmas su-
rinks dvylika akelitt, tas laimė ja.

180. * Muštukas
(Žaidžia 2-10 asmenų)

Padeda ant žemės du akmeniu arba dvi plyti, kits nuo kito
už _dviejų sprindžių. Ant tų akmenų ar plytų paguldo paga-
liuką, kitu pa,galiuku žaidėjas (muštukas) meta gulintį ant ak-
menų pagaliuką tolyn, o kiti visi jj gaudo. Kuris sugaus pa-
galiuką, tampa muštuku, o buvęs muštukas eina gaudytų draug
su kitais. Jei •pagaliuko nidkas nesugavo, tada muštukas tą
pagaliuką, kurį turėjo rankoje, deda ant .akmenų. Stovintis
arčiausiai numesto pagaliuko ipaima jį ir rūpinasi juo numušti
ant akmenų uždėtąjį. Jei pasiseka numušt, tampa muštuku.
 100
Jei mušėjas numušė nuo akmens tik vieną pagaliuko galą, tai
jis istojasi per tris žingsnius nuo akmenų ir rūpinasi numušti
antrąjį galą. Jei numuša, esti muštukas.
181. Tvirtaove
Padaro už 20-40 žingsnių kitą nuo kitos iš sniego dvi tvir-
tovi. Žaidėjai dalinasi į dvi partiji. Kiekviena jų užu savo
tvirtovės lipdo sniego senį. Žaidėjai sustoja prie savo tvirto-
vių ir, mušdami .sniego :kamuoliais, rūpinasi nuvyt savo prie-
šin.inkus atgal, užbėgt už jų tvirtovės ir sniego kamuoliais nu-
mušt seniui galvą. Toji partija, katra užkariauna priešininkų
tvirtovę ir numuša jų ,seniui galvą, laimėja.
182. Medžiotojai
(Žaidžia 5-20 asmenų)
Visi žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „medžiotoją". Zaidi-
mas prasideda, kai tik medžiotojas suriks: „Medžiotojas me-
džiotų eina!" Tada žaidėjai į visas puses išbėgioja. Medžioto-
jas tris kartus sviedžia aukštyn .sviedinį ir jį ,gaudo. Po to jis
turi teisę sviediniu žaidėjus „šaudyti".
Jei sviediniu niekam nekliuvo, tai medžiotojas pats jį pa-
siima ir vėl į kurį nors žaidėją taiko. Tas, kurį sviediniu kliu-
do, tampa „šuniu" ir pats gali sviediniu kitus žaidėjus („kiš-
kius”) „šaudyti". Sviedinj reikia mesti iš • tos vietos, iš kurios
jį pakėlė. Medžiotojas ir šunes gali kits kitam perduoti svie-
dinj, ižiūrint kam patogiau bus •gaudyti.
Žaidimas baigiasi, kai visus kiškius sumedžioja. Tas, kurį
paskiausia swgavo, antrą kartą žaidžiant, esti medžiotojas.
4‘1-
183. Kas kliudė?
(Žaidžia 10-30 asmenų)
Žaidėjai sustoja į dvi eili, kita nuo kitos už kokių 20-30
žing.snių. Vienas žaidėjas, kaip nors nuburtas, stojasi tarp ei-
]ių į vidurj. Kitas kuris nors ima sviedinį (bubulį) ir meta juo
101
stovinčiam viduryje, kuris visados turi nusigrįžt nuo tos ei-
lės, iš katros meta sviedinį.
Jei metęs nekliudė vidurinio, tai turi stot j jo vietą, o bu-
vęs viduryje — į eilę. Jei kliudė, tai vidurinis skubiai atsi-
grįžta ir spėja, kuris metė. Jei įspėja, tai į jo vietą eina tas,
kuris sviedinį metė, o jei ne, tai pasilieka viduryje ir nusi-
grįžta kiton pusėn, ir kita eilė dabar meta sviedinj.
Tai•p sviedinį mėto paeiliui tai vieną, tai kita eilė.
184. Žioplys
(Žaidžia 6-20 asmenų)
Žaidėjai sustoja ratu toli vieni nuo kitų ir 'pradeda mė-
tyt ,sviedinį , sakydami vardą to, kuris turi gaudyti. jvardyta-
sis gaudo sviedinį ir sviedžia jį kitam, pirmiau jj įvardijęs.
Jei kuris nesugaus sviedinio, tai visi žaidėjai bėga. tolyn.
Nesugavęs isviedinio turi skubiai jį nuo žemės paimti, o .tada
sušunka: „Stokit!" Visi žaidėjai tuojau •sustoja, o turįs svie-
dinį rūpinasi juo suduot kuriam nors. Tas, kurį sviediniu kliu-
dė, ,gauna vieną akelę. Jei nekliudė niekam, tai pats gauna
dvi akeli. Kuris surinks šešias akeles, toliau nebežaidžia ir lau-
kia, kad nubaustų. Kai pusė žaidėjų išėjo, žaidimas baigiasi,
ir išėjusius baudžia. Baudžiamieji paeiliui meta sviedinį kai-
riąja ranka per petį, rūpindamiesi numest kuo toliausiai. Ku-
ris nors, dar neišėjęs iš :žaidimo, .pakelia sviedinį ir muša juo
nuo tos vietos, kur sviedinys žemę palietė, baudžiaanojo nu-
garon.
185. Kiškelis
Visi sustoja ratu. „Kiškelis" — vidury. Žaidėjai svaido kits
kitam sviedinį . Tas, kuris tikisi kiškelj kliudyti, muša jj svie-
diniu. Jei pasiseka, tai kuris nors žaidėjas nuo žemės paima
sviedinį, ir žaidimas tęsiasi. Jei nekliudė, tai sviedęs kamuolį
tampa kiškeliu , o ,buvęs kiškelis eina į ratą. Kiškelis taip pat
gali ,gaudyti sviedinj, kai jj svaido žaidėjai vieni kitiems arba
tada, kai kiškelį muša. Jei kiškelis sviedinj sugauna, tai kiškeliu
tampa tas, kuris sviedė. Negalima sviediniu kiskeliui suduoti
per galvą. Jei taip atsitiktų, tai kiškelis suduoda dešimtkart
sviediniu nugaron to, kuris galvon kliudė.
 102
186. Kiškių šaudymas
(Žaidžia 20-40 asmenų)
Žaidėjai sustoja į dvi eili, kita nuo kitos už 15 žingsnių.
Viename eilių gale stovi „šaulys", antrame — sviedinio pada-
vėjas. Žaidėjai po vieną paeiliui bėga iš vienos eilios kiton.
Bėgantį „kiškį" .,,šaudo" „šaulys", t. y. į jį taikina sviediniu.
Jei šaulys bėgančiam sviediniu nepataiko, tai bėgikas eina
sviedinio paduotų, t. y. pasiveja mestą sviedinį ir paduoda jį
šauliui. Buvęs padavėjas prisideda prie katros nors eilios, o
nenušautasai kiškis tampa šauliu. Jei šaulys kiškiui pataikė, tai
jis ir toliau lieka šauliu.
187. Miesto apgultis
(Žaidžia 20-40 asmenų)
Ant žemės brėržia didelį ratą. Tai „miestas", kurį susiren-
ka. „apgultieji". Aplinkui tą ratą už sieksnio brėžia antrą ratą.
Tai siena, kurios užpuolikams negalima pereiti. Tarpas tarp
abiejų ratų — tai nelyginant perkasas.
Vienas užpuolikų taiko sviediniu apgultiesiems, kurie rū-
pinasi nuo smūgio išsiswkti, tačiau jiems nevalia iš miesto iš-
bėgti. Kuriam užpuolikas pataikins ,sviediniu, tasai ,pasitrau-
kia iš žaidimo, nebent jis suskubtų mieste pačiupti sviedinį ir
juo suduoti kuriam, nors užpuoflikui; tuomet užpuolikas išei-
na iš žaidimo.
Jei užpuoliko sviedinys nepakliudo nieko iš apgultųjų, tai
tasai užpuolikas nebežaidžia, bet tuomet apgultiesiems neva-
lia sviedinio nuo žemės pakelti. Jei •kuris nors apgultųjų to-
kį sviedinį rankosna paimtų, :tai jis „mirtų", t. y. tolieu žais-
ti negalėtų. Užpuolikai gali kits kitam sviedinį paduoti. Jei
sviedinys perkasan nukris, tasai, kuris sviedė, irgi iš žaidimo
išeina. Jei apgurltajam pasiseka lekiantis sviedinys pagauti,
tuomet smūgis neįskaitomas, ir sviedinį užpuolikams atiduo-
da. Žaidimas baigiasi, kai užpuolikai ir apgultieji bus visi „už-
mušti", t, y. pašalinti iš žaidimo.
103
188. I sieną
(Žaidžia 2-20 asmenų)
Vienas stojasi .prie sienos ir šoki.na į ją sviedinį, rūpin-
damasis, kad tas kuo toliausiai nušoktų. Kiti žaidėjai sustoja
už 5 žingsnių nuo jo. Tas, kuris sugavo dar nenukritusį ant
žemės arba ,pirmąkart nuo jos pašokusį sviedinį, muša juo
stovintį prie sienos. Jei pasiseka suduot, tai prie sienos lieka
ir šokina sviedinį tas pats. Jei nekliudė, tai pats eina sviedinio
į sieną šokintų, o tas, kur prie sienos buvo, prisideda prie kitų
žaidėjų ir rūpinasi sugaut sviedinį . Jei sviedinys po suda-
vimo stovinčiam atšoksta atgal, tai, sugavęs dar nenukritusį
ant žemės sviedinį, vėl muša juo prie sienos stovintį.
189. Bobelės
(Žaidžia 5-10 asmenų)
Aikštelės viduryje tiesia linija iškasama tiek duobelių, kiek
yra žaidėjų. Duobelės turi būti viena nuo kitos per 4 colius.
Kiekvienas žaidėjas išsirenka po duobelę, ir visi sustoja
už dviejų žingsnių nuo savųjų. Vedėjas ima sviedinį ir rie-
dena jį iš vieno duobelių galo kitan. Jei sviedinys nejriedėjo
nė vienon duobelėn, tai vėl riedena, bet jau iš kito galo.
Kai pagaliau į riedės 'kurio nors duobelėn, visi žaidėjai me-
tasi bėgti, išskyrus tą, kurio duobelėn į riedėjo. Tas čiumpa
sviedinj ir sušunka: „ Stokitl" Visi sustoja. Tada turjs sviedinį
rūpinasi juo kurį nors kliudyti. Jei tas jarn pasiseka, tai kliu-
dytajam įskaito vieną akelę, jei ne — pats akelę gauna. Žai-
džia paprastai lig 5 akelių. Akeles ženklina akmeniukais, ku-
riuos meta į duobelę. Tą, kuris pirmas ' prisirenka 5 akeles,
baudžia. Baudžiamasis pro kojų tarpą sviedžia atgal sviedinį.
Iš tos vietos, kur sviedinys nukrito, visi žaidė jai paeiliui muša
baudžiamąjį sviediniu į nugarą. Paskui žaidimas prasideda iš
pradžios.
190. Sviedinys puode
Šitam žaidimui reikia ant žemės pastatyti puodą. Žaidė-
jai, atsistoję nuo jo už keliolikos žingsnių, paeiliui sviedžia
sviedinį, rūpindamiesi jį įmesti puodan.
Iš prad.žių visi arčiau stojasi, o paskiau nuo 'puodo vis tols-
ta. Kuris pirmas pataikys puodan 5 kartus, tasai laimėja.
 104
191. * Kiaulytė
(Žaidžia 5-15 asmenų)
Išrenkama lygi vieta, kurios viduryje iškasama duobelė
galvos didumo, kurią gurbu vadina. Maždaug per du žings-
nius nuo jos iškasa tiek duobelių, kiek žaidėjų, tik viena ma-
žiau. Kiekvienas žaidėjas pasiima muštuką ir laiko jj inbedęs
; jai gaudo.
ula~J~ll~~~%/(///////l/ 1 /0
duobelėn. Sviedinys — tai „kiaulytė", kurią vienas žaidė jas,
piemeniu vadinamas, rūpinasi savo muštuku jriedint } gurbą,
o kiti visi kiaulytės ten neleidžia ir atmuša muštukais ją to-
lyn, bet rankom ar kojom kaulytės liesti negalima. Kai kuris
nors žaidė jas muša sviedinj, piemuo rūpinasi inbest savo muš-
tuką .} tuščiąją duobelę. Jei tas jam pasiseka, tai kiaulytės va-
rytų eina tas, kurio duobelę užėmė piemuo. Jei piemuo yra
toks šmikrus, kad jam pasiseka į riedint sviedinį į gurbą, tai
jis ,kurį nors žaidėją savo noru• skiria piemeniu. Skiriamasis
negali tos priedermės atsisakyti.
105
192. Sviedinio šokinimas
(Žaidžia 1-25 asmenys)
Šitą žaidimą žaidžiant, reikia dovanų, pavyzdžiui, obuolių,
apelsing ar ko kita.
Žaidė jai sustoja ratu. Vienas, esantis viduryje, sviedžia au-
kštyn sviedinj. Tuomet visi skuba prie viduriniojo žaidėjo ir
gaudo sviedinį . Kuris sugauna, tas, atsistojęs viduryje rato,
sviedžia jj i žemę iir paskiau, delnu žemyn mušdamas, 20 kar-
tų šokina. Jei tas jam pasiseka, tai laimėja dovaną, jei ne —
gauna vieną juodą akelę, kurią toliau žaisdamas .privalo iš-
pirkti. Kuris sviedinį šokino, tas jį sviedžia aukštyn, o žaidė-
193. Iš miesto } miestą
(Žaidžia 30-100 asmenų)
Žaidėjai dalinasi j dvi lygi partiji, kurios stovi kita nuo ki-
tos už 100 žingsnių. Abi partiji renkasi vedėją. Kiekvienos
partijos žaidė jai sustoja ratu, katro viduryje esti po vedėją.
Katras nors vedė jas pradeda žaidimą. Jis sviedžia didelj svie-
dinį kitos partijos linkui ir taip taikina, kad jis į rato vidų
nukristų. Tada antrosioS partijos žaidė jai kuo greičiausia pa-
duoda sviedinj savo vedėjui, ir tas jį sviedžia . pirmosios par-
tijos ratan. Kas nors .nuošaliai sėdi ir pažymi, kiek kartų kat-
ra partija pataikė sviedinį į ratą: Praslinkus sutartam laikui,
katra partija daugiau kartų pataikė, toji žaidimą laimėja.
194. Mokykla
Sviedinio šokinimas
Šiame žaidime žaidė jas pirmiausia turi baigti gimnaziją, o
paskui — universitetą. Mokslas toks:
Gimnazija
1 klasė: šokina sviedinj dešiniąja ranka } žemę ir gaudo abiem
rankom.
2 klasė: meta sviedinį aukštyn dešiniąja ranka ir gaudo de-
šiniąj a.
 106 107

3 klasė: šokina sviedinį į sieną dešiniąja ranka, o gaudo kai- 196. Sviesk ir bėk!
rią ja, neleisdami sviediniui ant žemės nukristi.
4 klasė: šokina sviedinį į sieną kairiąja ranka, o gaudo deši- (Žaidžia 3-15 asmenų)
nią ja, neleisdami sviediniui ant žemės nukristi.
5 klasė: meta sviedinį aukštyn kairiąja ranka, tada apsisuka, Ant žemės brėžia liniją A, prie kurios stovi svaidytojas.
o kai sviedinys pirmą kartą nuo žemės pašoksta, .gau- Už kokių 20 žingsnių nuo tos linijos ženklina vietą B akme-
do jį kairiąja ranka. niu, j kurį, nusviedęs sviedinj, turi triskart muštuku suduot.
6 klasė: meta sviedinį į žemę taip, kad jis šokdamas atsimu-
ša į sieną, o nuo sienos atšokusį gaudo.
7 klasė: nugrįžę nugarą j sieną, šokina sviedinį dešiniąja ran- btal jai
ka užupakalin į sieną ir gaudo dešiniąja ranka.
8 klasė: nusigrįžę nugara j sieną, šokina sviedinį kairiąja ran-
ka užupakalin į sieną ir gaudo kairiąja ranka.
•w•
S1101d .1,S
Universitetas
1 kursas: dešiniąja ranka šokina sviedinj j žemę, bet gaudo
jį tik šešiskart pašokinę.
2 kursas: kairiąja ranka šokina sviedinj į sieną, bet gaudo jj
tik šešiskart pašokinę.
3 kursas: du sviediniu nuolat šokina į sieną dešinią ja ranka, 49- _ olddė
o gaudo kairiąja ir vėl paduoda dešinei.
4 kursas: du sviediniu šokina ir gaudo vienkart dešiniąja ir
kairiąja ranka.
Kiekvienos klasės ir kurso mokslą atkartoja 3-5 sykius. Jei
žaisdami pasiriktų, tada žaidimą pradeda nuo pirmos klasės, jei
žaidė dar gimnazijoj, ir nuo pirmo kurso, jei žaidė universi- Vieną žaidėją išrenka „dėde". Jo pareiga — „pakirst", t. y.
tete. Šis žaidimas, kaipo lavinantis žmogaus mitrumą, yra suduot sviediniu žaidėjui, kuris, sudavęs triskart muštuku į
labai patariamas. akmenį, bė ga atgal. Jei jis suskubtų tą atlikti, stojasi į eilę
ir laukia, kada vėl svies sviedinį. Dėdė stojasi netoli tos vie-
tos, į kurią reikia belst muštuku, ir rūpinasi sugaut lekiantj
sviedinį arba, jei tas jam nepasiseks, greit sučiupt sviedinj
y
ir suduot juo bė gančiajam.
Jei dėdei pasiseks sugaut lekiantį sviedinį arba juo su-
195. Vienas prie muštuko duot bėgančiajam, tai „pakirstasis" tampa dėdės pagalbi-
ninku. Pareiga jo tokia pat kaip ir dėdės: turi gaudyti
lekiantį sviedinį ir mest juo į bėgantį jį.
(Žaidžia 2 ir daugiau) Taip dėdė vis daugiau ir daugiau gauna pagalbininkų, ir
pagaliau sviedinį mėto tik vienas. Šis paskutinis pakirstasis
Vienas žaidė jas meta sviedinį aukštyn ir muša jį muštu-
tampa dėde, ir žaidimas prasideda iš pradžios.
ku. Kitas arba kiti stovi toliau ir rū;pinasi sugaut dar lekiantj
sviedinį . Kuris sugaus jį idar nenukritusį ant žemės, tas eina
svaidytų, o tas, kuris svaidė — gaudytų. Jei niekas neswgaus
sviedinio, tada gaudytojai turi jį nusviest svaidytojui. Žo-
džiu, vienas žaidžia, o kiti jam tarnauja.
Svaidytojas turi mušti sviedinį aukštyn, kad biitų galima 1.97. Muštukas
jį sugauti. Mušt sviedinį taip, kad jis žeme riedėtų, negalima.
(Žaidžia 10-30 asmenų)
Žaidimo vieta -- didelis kiemas arba pieva. Ant žemės brė-
žia dvi paraleliški liniji, kita nuo kitos už 40-50 žingsnių.
Viena tų linijų vadinasi žaidimo linija, antra — tyrumos lini-
 ja, plotas tarp jų — pieva; vieta už žaidimo linijos — „dva-
ras , o už tyrumos linijos — „tyruma".
Žaidėjai išrenka dvi „motini". Motini išsirenka sau partiji
ir buria. Nuburtoji partija yra „žaidėjų partija", kita— „tarnų
partija". Pirmoji stojasi dvaran, antroji išsiskirsto po tyrumą.
Kai žaidėjai sustoja į savo vietas, žaidėjų partijos motina
pasako, kas kada sviedinį svies. Sviedžiąs pirmasis ima muštu-
ką, stojasi prie žaidimo linijos, meta aukštyn sviedinį ir muša
jį tolyn. Jei pasisekė toli nusviesti, jis bėga prie tyrumos lini-
jos. Jei dar yra laiko, •t. y. jei tarnų partija nesuskubo atmest
žaidė jams sviedinio, tai jis bėga atgal. Jei mato, kad nesuskubs
parbėgti dvaran, grįžta tada atgal, kolei kitas žaidėjas nusvies
toli sviedinį . Taip pat jis ir iš dvaro gali nebėgti, jei netoli pa-
sisekė nusviest sviedinį. Bėga tik tada, kai kuris kitas pato-
giau nusvies. Grįžęs laukia eilės, kada vėl svaidys. Motina
sviedinį sviedžia triskart.
Tarnų partija rūpinasi sugaut dar nenukritusį ant žemės
sviedinl arba juo suduot bėgančiam tyrumos linijos link ar
gr}žtančiam iš ten. Jei kam nors iš tarnų pasiseka tai pada-
ryti, tada ši partija eina sviedinio svaidytų, t. y. tampa žaidėjų
partija, o žaidėjų partija eina tyrumon, ir žaidimas prasideda
iš pradžios. Zaidėjų partija tampa tarnų partija ir tada, kai
nebė ra kam sviest, t. y. dar niekas negrį žo nuo tyrumos li-
nijos.
opo
198. Valakiškasis muštukas
(Zaidžia 6-40 asmenų)
Zaidimo vietą paženklina keturiomis vė liavomis arba pa-
galiais, inbestais jos kertėse, ir linija dalina } dvi dali. Žaidė-
jai, išrinkę dvi „motini" ir pasidalinę į dvi lygi dali, stojasi
abipus linijos, kiekviena partija savo pusėj. Žaidė jams vie-
tas paskirsto motini. Kai abi partiji užims savąsias vietas, vie-
nas pradedančiosios partijos žaidė jas, motinos paskirtas, me-
ta didelį sviedinj į žemę ir tuo metu, kada jis atšoks nuo jos,
rankos smūgiu siunčia jį į priešininkt} lauką. Paskutiniai rū-
pinasi neleist sviediniui nukristi ant žemės ir rankos smūgiu
stengia.si permest jį į priešų lauką, o tie taip pat muša svie-
dinj; atgal tada, kai jis pirmąkart nuo žemės pašoksta, ir t. t.,
kol sviedinys kurios nors partijos lauke pašokės nuo žemės
paeiliui du kartu. Toji partija gauna vieną baudos akelę. Po
to motina vėl liepia kuriam nors žaidėjui siųsti sviedinį į prie-
šų lauką. Pralaimėja tie, kurie surenka 10 akelių. Sviedinį rei-
kia mušti aukštyn: jei sviedinys } priešų lauką pažeme nulėktų,
tada !priešų partija turi teisę atgal jo nemušti, nes sviedinys
rieda, o ne pašoksta. Reikia rūpinties, kad sviedinys visadas
iš aukšto kristų.
co co
199. Mušt koja
(Žaidžia 10-20 asmenų)
Žaidėjai, susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas eina į
vidurį ir rūpinasi iš rato lauk koja išmušti didelį sviedinį. Žai-
dėjai dešiniąja koja atmuša jį atgal į vidurį. Tas, kuris svie-
dinį iš rato išleidė, •eina jo iš vidurio varytų, o vidurinis eina
į ratą.
200. Anglų žaidimas sviediniu
(Association football)*
Zaidžia 20-30 asmenų. Žaidimo vieta turi būti lygi, ilga
ir plati. Reikia didelio sviedinio, keturių ilgų karčių ir šešių
nedidelių vėliavų.
Lygioje vietoje brėžia 4 linijas, t. y. sienas tiesiakampio,
kurio ilgumas turi .būti ne daugiau kai,p 90 sieksnių ir ne ma-
žiau kaip 50, o platumas — dukart mažesnis. Tose vietose, kur
tiesiakampio šoninės ir galinės linijos susitinka, inbeda vėlia-
Sis žaldimas yra visų tinksmiausias ir visų sveikiausias, todėl teisingai jis
yra vadinamas žaidimų karaliumi.
 110
vas. Be to, paženklinti .galams vidurinės linijos, kuri dalina tie-
siakampį į dvi lygi dali, beda po vieną vėliavą šoninių lini-
jų viduryje. Ant galinių linijų vienodu atstumu nuo linijos
galų inbeda po dvi karti, kurias virve suriša. Tai — galiniai
vartai. Vartų platumas 3 1 /2 sieksnio. Paskui tiesiakampio vi-
durį kuo nors paženklina.
Zaidėjai dalinasi į dvi partiji, paprastai po 11 žaidėjų kiek-
vienoj. Žaidėjjai vienos ikatros nors partijos užsiriša ant ran-
kovių skepetaites. Kiekviena partija išsirenka vedėją. Vedė
jai buria. Ištraukęs ilgesnį šiaudelį arba pradeda žaidimą lais-
vu smūgiu į sviedinį, aikštelės viduryje padėtą, arba pasiren-
ka katrą nors galą,
Prieš pradėdami žaidimą, žaidė jai nutaria, kiek laiko žais.
Kai praeis pusė to laiko, partijos mainosi galais. Dabar žaidi-
mą pradeda toji partija, katra pirmąkart nepradėjo.
Ir pradžioj žaidimo, ir žaidžiant žaidėjai stovi atsigrįžę
priešų galą tokia tvarka (žr. piešinį ): vienoj linijoj, parale-
liai galinėms linijoms, stoja 6 žmonės priekiniai (a a a a a a;
a, a, a, a, a, a,), keli sieksniai nuo jų, arčiau prie savo galo
su priekinių linijos vėliava, — 2 priekiniu sargu (b b; b, b,),
keli ,sieksniai nuo priekinių sargų — 2 viduriniu sargu (c c;
c, c,) ir pagaliau beveik pačiuose vartuose — galo sargas (d; d,),
Sargais paskiria pačius mitriausius žaidėjus, kartais ir vedė jus.
Kiekviena partija rūpinasi koja į riedinti sviedinį į priešų
vartus.
žaidimą pradeda taip: priekiniai pradedančiosios partijos
žaidėjai (a a a a a a) deda sviedinį (m) lauko vidury ir stoja,'
prie jo ant vidurinės linijos. Priešininkų partijos priekiniai'
(a, a, a, a, a, a,) turi stovėti prieš pradedant riedinti už 4 1/2 —G
sieksnių nuo vidurio. Vienas iš .pradedančiosios partijos žal-
dė jų smagiai suduoda koja per sviedinį ir siunčia jį prieši-
111
• ._..,- •
• G~
C C
6
aaa a aa
• nz •
a, a, a, a, a, a,
•
---•— •
a
1.1iffile■
•
ninkų galinės linijos link, ir tuojau po to tos partijos žaidėjai
bėga paskui sviedinį. Tuo pačiu metu priešininkų partija at-
muša sviedinį atgal ir bėga paskui jį,- rūpindamasi nuriedinti
jį prie vartų pirmosios partijos, kurios priekiniai kliudo jiems tai
padaryti ir, stumdami sviedinj toliau nuo savo vartų, mėgina
jį jriedinti j priešininkų vartus.
Šitaip sviedinj riedena tai vienan galan, tai kitan. Sulig
sviedinio buvimo vietos mainosi abiejų partijų ,priekinių ju-
dė jimo kryptis: jie tai puola, tai traukiasi, tai bėga ,priekin,
tai atgal. Visados jiems padeda tai prieky, tai užpakaly sto-
vintys sargai. Jei kurios nors partijos žaidė jams pasiseka
prariedint sviedinį pro priekinių eilę, tai šią priekinių klaidą
rūpinasi atitaisyti sargai, kurie suturi tolesnj sviedinio rie-
dėjimą jtj vartų link ir kojos smū giu siunčia jį atgal.
Taip žaidimas tęsiasi lig sviedinį išstums pro vartus. Kai tik
sviedinys perė jo .per vartus, partija, išriedinusi sviedinj, ,gau-
na vieną akelę. Tada žaidėjai sustoja į pirmutines savo vie-
tas, ir žaidimas tęsiasi. Dabar pradeda koja (bet .jokiu būdu ne
ranka) siųsti sviedinį toji partija, kuri pralošė akelę.
Jei sviedinys išriedėtų už linijos, iš žaidimo aikštelės, tai
kuris nors priešininkų partijos žaidėjas ima sviedinj abiem
rankom, pakelia virš galvos ir, stovėdamas prie galinės lini-
jos, •toj vietoj, kur sviedinys išriedėjo, meta jį .j lauką.
Jei sviedinj išriedeno per .galinę liniją žaidėjas iš tos par-
tijos, kuriai toji linija priklauso, tai vienas iš jos .priešų, per
1'/2 masto nutoks nuo kertinės vėliavos, kojos smūgiu siun-
čia sviedinį į žaidimo lauką. Bet jei žaidėjas, išriedenęs svie-
dinį, priklauso priešininkams, sviedinį siunčia toji partija, ku-
riai ta galinė linija priklauso, padėjusi jį ant žemės už 3 sie-
ksnių nuo artimiausios galinių vartų kertės.
Dabar reikia truputį paaiškinti roles Ir priedermę kiekvie-
 112
no žaidėjo. Priekiniai rūpinasi laikyti sviedinj kuo toliau nuo
savo galinės linijos ir kuo arčiau priešininkų vartų, kad pro
juos jį išriedentų. Priekiniai neturi išsisklaistyti į visus puses,
bet kiek galėdami bėga tai priekin, tai atgal.
Taip bėgiojant priešininkų partijos priekiniams labai sun-
ku prastumt sviedinį pro priekinių sparną, nes lauko vidurys
bus visados apsaugotas. Kiek lengviau prarieden.t sviedinį žai-
dimo lauko šonais, arčiau galinių linijų. Tad priekinių linijų
sparnus sergėti paskiria du priekiniu sargu keli sieksniai už
tos linijos.
Jei priekiniai sargai praleistų pro save sviedinį, tai jų klai-
dą taiso viduriniai sargai, stovintys keli sieksniai nuo prieki-
nių sargų. Jie turi būti ∎patys šmikrūs ir atidūs žaidėjai, nes
kitaip sviedinys, apėjęs ir šią kliūtį, lengvai galės būti nurie-
dentas ,prie , galinių vartų.
Vartus saugoti skiria vėl sargą, kuris atmuša sviedinj, le-
kiantį į vartus. Tai vienintelis žaidėjas, kuriam ,galima ir ran-
komis sviedinj atmušti.
Kiekviena partija turi išsirinkti teisėją, į kurj kreipias, kai
kas nors nusižengia žaidimo reikalavimams. Tuo metu, kai
kreipiamasi į teisėjus, negalima sviedinio riedinti, kol teisė-
jai nepaskelbs nusprendimo.
Laimėja toji partija, kuri daugiau surenka akelių.
113
532g2g2g252
Fant4 išpirkimas
Išpirkti fantus žaidėjai labai mėgsta. Viena.m atiduoda vi-
sus fantus, ir tada jis rodo :kurj nors iš jų ,ir klausia teisėjų,
ką to fanto savininkas už bausmę turi atlikti. Fanto savinin-
.kas turi:
1. Padeklamuoti.
2. Padainuoti.
3. Pagriežt.
4. Pašokt.
5. Pasakyt kiekvienam komplimentą.
6. Būti teisėju.
7. Pasakyti tris teisybes .ir tris nėteisybes.
8. Kiekvienam kitaip nusilenkti.
9. Vienoj kertėj verkti, antroj juokties, trečioj šokti, ket-
virtoj dainuoti.
10. Burti. Fanto savininką užrištomis akimis pasodina ant
:kėdės. Kiekvienas prie jo priėina, paduoda delną, ir jis bu-
ria.
11. Būti stovyla. Fanto savininkas stojasi viduryje kamba-
xio, ir visi žaidėjai pastato stovylą kitaip.
12. Suskinti .puokštę. Fanto savininkas stojas kambario vi-
dury .ir sako: „Skinu puokštę, reikalauju..." (įvardija kokj
nors žaidėją). Po to tą pat atkartoja kiekvienas kitas asmuo.
Visi žaidėjai paduoda kits kitam rankas. Tada paskutinis, „kas-
pinas", „riša puokštę", eidamas su visais keliskart aplinkui pir-
mąjį , kuris stovi vietoje. Po to lygiai taip pat „puokštę atri-
ša"
13, Būti knyga be pavadinimo, Prieina prie kiekvieno ir
prašo sugalvoti pavadinimą.
14. Turėti stiklinę širdį. Prašo paeiliui visų, kad pasakytų,
ką mato širdyje.
15, Būti veidrodžiu. Fanto savininkas stojasi vidury kam-
bario ir turi pakartoti visus priėjusių prie jo žaidėjų jude-
sius.
16, Būti poperėliu, Prieina prie kiekvieno ir klausia, ką su
tuo poperėliu darytų.
17, Pasiekt kojomis lūbas. Ši bausmė gali nugąsdinti jos
nežinančius -- kėdės kojas prideda prie lubų.
18. Padėt dantis ant spintos. Padeda šukas.
19. Išpažinti kaltes. Fanto savininkas sėdas ant kėdės, kiek-
vienas paeiliui prieina prie jo, stojasi iš užupakalio ir klau-
auu said t u
 114 115
sia: „Kiek kartų taip darei?" Tuo metu daro kokį nors jude- 45. Kalbėti telefonu. Pirmutinis siun čia kokį nors žodį iki
sį. Sėdžiantis, nežinodamas, apie ką kalbama, atsako į klausi- eilės galo, o 'paskui paeiliui, pradedant nuo galo, visi garsiai
mą. Po to jam pasako, ko buvo klausta. pasako, ką girdėjo.
20. Statyti tiltą. Fanto savininkas išeina j vidurį ir pareiš- 46. Pamėgdžioti į vairi4 gyvulių balsus.
kia, kad nori tiltą statyti ir jam reikia... (įvardija kokį nors 47. Pjauti malkas (brūžuoti kakta per duris iš viršaus že-
daiktą), o tą daiktą jam paduos... (įvardija asmenį ). Asmuo myn).
tas prieina ir stojasi statytojo prieky, paduodamas jam abi 48. Nupiešti karikatūrą.
ranki. Tada vėl įvardija reikiamą daiktą bei asmenį, kuris 49. Pasakyti prakalbą.
paduos. Kviečia tol, kol visi žaidėjai sustoja poromis ) eilę, 50. Sukelti maištą. Kiekvienam patylomis pasako, ką turįs
laikydamiesi už rankų. Po to mėgina tiltą, t. y. paskutinė po- daryti, kai bus duotas ženklas. Vienam įsako bėgti, antram jį
ra, o paskui ją ir kitos, eina pakeltų rankų apačia, o .žaidė- vytis, trečiam neduoti jo sugauti ir t. t.
jai nuleidžia rankas ant einančiųjų nugarų ir iš lengvo pri-
myga.
21, Ieškoti paslėpto daikto sulig rnuzikos.
22. jspėti paslėptą žodį.
23. jspėti žodj sulig trijų klausimų.
24. jspėti žodį sulig atsakymų „taip" ir „ne".
25. Būti tėvu Jurgeliu.
26. Būti žirniais pakelė j. Fanto savininkas stojasi vidury
kambario, ir kiekvienas gali jį pešioti.
27. Šokt ant vienos kojos aplink kam;barj.
28. Išimti lūpomis abuolį iš indo, vandens pripilto.
29. Išimti lūpomis iš miltų žiedą.
30. Būti laiškų nešėju. Fanto savininkas išeina į kitą kam-
barį ir beldžia į duris. Klausia jo: „Kas ten?" — „Laiškų nešė•
jas!" - „Ką atnešei?" — „Laišką!" — „Kam?" Tas sako keno
nors pavardę. Pašauktasai išeina už durų ir kviečia kitus. Ir
taip tol, kol visi atsidurs už dury.
31. Kalėdoti. Elgeta išsirenka vieną žaidėją, „krepšį", ir
dalinasi su juo viskuo, ką gauna. Kiti žaidėjai elgetai gail
lengvai suduoti, jį paglostyti, pabučiuoti ir t. t.
32. Atsistojus ant kėdės triskart kaip gaidys užgiedoti.
33, jminti m}s1į.
34. Papasakoti anekdotą.
35. Papasakoti juokingą atsitikimą iš savo gyvenimo.
36. Kiekvienarn duoti patarimą.
37. Paklausti kiekvieną patarimo.
38. Sulygint kiekvieną su kokiuo nors žolynu ir pasakyt,
kuo į jj panašus.
39. Sulygint kiekvieną su kokiuo nors gyvuliu ir pasakyt,
kuo j jį panašus.
40. Kad ir ką kiti sakytų, atsakyti: „Tai buvau aš". Pvz.:
„Vakar mačiau, kaip vienas vaikinas vogė žirnius" — „Tai bu-
vau aš".
41. Atsisėsti ant žemės be rankų ir lygiai taip atsistoti (tik
vyrams).
42. Inkrist j šulnj. Atsiklaupia ant kelių ir sako: „Aš in-
kritau šulnin". Jo klausia: „Kiek sieksnių gilumo?" — „Du".-
„Kas tave ištrauks?" jvardintasis turi tiek kartų paliesti inkrt•
tusjjj, kiek buvo sieksnių gilurno.
43. Užpūsti degančią žvakę, kurią kitas tai šen, tai ten treu•
ko,
44. Papasakot'kokfą nors nart j ieną,
 116 117

Žaidimai, kurie tinka ir mažiems, Žaidimai, kuriuos gali žaisti

ligi 10 metų, vaikams vien tik užaugusieji, vaikai,
turintys daugiau kaip 14 metl}

8 19. Naujiena 13 200. Anglų žaidimas sviediniu * 108. Skepetinė 59

* 4. Agotėlė
* 1. Aguonėlė 6 3. Nebylių susį rinkimas 7 (Association football) 109 * 50. Snaudalė 33
29 83. Nebylus livietimas 50 * 37. Ieva 23 * 51..Suktinis 34
44. Amatininkai
32 * 126. Pal fidūnai 67 94. Kvotimai iš istorijos 54 * 131. Susitikimas 71
* 49. Audėjėlė 99 * 36. Laputaitė
* 73. Avelės ganyti 44 179. Persekiotojas 22 135. Tinginėlis 74
17 64. Pragaras 40 128. Mainytinis 68 * 140. Trinkeila 79
* 28. Avietėlė * 82. Marti
30. Bitelė 18 * 107. Priegalvėlė 59 50 198. Valakiškasis muštukas 108
28 * 26. Ratą linkti 16 134. Mes ėjom 73 52. Vogtinįs 34
* 43. Bulbienėlė
57. Dirbtuvė 37 * 27. Retežėlis 17 * 105. Mieželis 58 133. Zalia žolė 73
16 116. Siuvėjas 63 * 23. Mikita 15 129. Zalios rožės 70
25. Gaidžiukas
43 * 150. Slapstyties 82 138. Padūkinis 77 * 31. Žilvitis 19
* 69. Gegutėlė ir vanagėlis * 125. Saduto
86 63. „Sveikas gyvas!" 39 66 136. Zirgelis 75
* 157. Gužučiai * 33. Serbintai
99. „Joniuk, kur tu?" 55 * 6. Svočia 8 20
* 54. Jurgelis 36 * 5. Šarką šokti 8
111. Kaimynai 61 87. Šešėlių spėjimas 52
55. Kartojimas 36 61. Šlubas raguolis 38
* 132. Karveliai 72 142. Šuo ir kiškis 80
* 169. Karveliai 93 164. Tilto statymas 90
• 75. Katė ir pelė 45 * 121. Vainikas 64
* 101. Katinas 56 161. Vanagėliai 88
141. Katinas 80 144. Varpas 81
* 7. Katinėlis 9 145. Vilkas 81
* 35. Kepurinė 22 56. Visi, kurie su plunksnomis,
* 65. Kiškelis 40 skraido 37
* 66. Kiškelis (kitaip) 41 102. Vištos gaudyti 57
* 22. Kiškelis po dirvoną 15 178. Zaidimas akmeniukais 98
58. Kūdra 38 68. Ząselė 42
76. Labirintas 46 42. Ząsiukų eisena 27
113. Linksmasis daržininkas 62 * 89. Ziedą dalinti 52
* 39. Malūnas 25 60. Žmagelis 38
* 29. Marytėlė 18 143. Zuvų gaudymas 80
92. Matomas paslėpimas 53 * 124. Zvirblio liga 66
160. Matuko uodas 87 * 122. Zvirblelis 65
* 180. Muštukas 99
 118 119
24% ** 123. Šalabanas
Abėcėlinė žaidirn>t} rodyklė* * 38. Milč;us
194. Mokykla 105 * 5. Sarką šokti 8
199. Mušt koja 109 87. Šešėliti spė jimas 52
197. Muštukas 107 * 104. Seško gaudymas 58
* 180. Muštukas 99 * 34. Simas 21
46. Muzikantas 31 61. Slubas raguolis 38
19. Naujiena 13 103. Slubių eilė 57
3. Nebyliy susirinkimas 7 142. Šuo ir kiškis 80
83. Nebylus kvietimas 50 96. Švilpukas 54
148. Nelaisviai 82 10. Teismas 10
149. Neregių maršas 82 * 24. Tetirviną mušti 16
139. •Noriu miego 78 164. Tilto statymas 90
13. Ožiuk, nesiivalgyk! 11 135. Tinginėlis 74
138. Padūkinis 77 114. Traukinys 62
84. Pakeisti vardai 51 80. Trečiasai ar antrasai, bėk 48
* 86. Abraką žėbėti 51 * 132. Karveliai 72 * 126. Palaidūnai 67 * 140. Trinkeila 79
15. Advokatas 12 * 169. Karveliai 93 * 127. Palaidūnai (kitaip) 68 ** 146. Turkas
* 4. Agotėlė 8 183. Kas kliudė? 100 120. Pantomimos 64 181. Tvirtovė 100
* 1. Aguonėlė 6 * 75. Katė ir pelė 45 179. Persekiotojas 99 * 121. Vainikas 64
98. Akioji bobutė 55 77. Katės ir pelė 46 156. Plėšikai ateina 85 198. Valakiškasis muštukas .... 108
44t Amatininkal 29 * 101. Katinas 56 78. Plunksnelės gaudymas .... 47 115. Valgykla 62
85. Amatininkai 51 141. Katinas 80 14. Ponas juokdarys 11 18. Valstiečio kiemas 13
** 110. Angelas * 7. Katinėlis 9 64. Pragaras 40 161. Vanagėliai 88
200. Anglų žaidimas sviediniu 151. Katytė 83 * 107. Priegalvėlė 59 144. Varpas 81
(Association football) .... 109 159. Ką kvepeni? 86 * 62. Puodą degti 39 167. Vartai 92
21. Antis 14 * 35. Kepurinė 22 11. Puokštė 10 ** 48. Vestuvės
71. Atsakymai be „taip" ir „ne" 44 118. Keturi gaivalai 63 * 130. Radastėlė 70 162. Vėjo rodyklės 89
17. Atsitikimai 12 * 191. Kiaulytė 104 * 26. Ratą linkti 16 195. Vienas prie muštuko 106
* 49. Audėjėlė 32 * 177. Kiaušiniq riedenimas 97 40. Ratą sukti 26 145. Vilkas 814
* 73. Avelės ganyti 44 * 65. Kiškelis': 40 * 27. Retežėlis 17 8. Virvė 9
* 28. Avietėlė 17 * 66. Kiškelis (kitaip) 41 * 70. Ridiką rauti 43 56. Visi, kurie su plunksnomis,
165. Avinas 91 185. Kiškelis 101 176, Ritinio varinėjimas 97 skraido 37
166, Avintl eilė 91 * 22. Kiškelis po dirvoną 15 79. Ritulio sukinėjimas 48 102. Vištos gaudyti 57
* 74. Avytės 45 * 67. Kiškiai 41 * 175. Ritinis 97 * 97. Vištų gaudymas 55
* 30. Bitelė 18 186. Kiškitl šaudymas 102 * 12. Rygos pirklys 10 * 52. Vogtinis 34
189. Bobe►ės 103 58. Kūdra 38 * 32. Rūtelė 20 178. Žaidimas akmeniukais 38
* 43. Bulbienėlė 28 16. Kurčiai ir nebyliai 12 125. Saduto 66 173. Žaidimas virvele 95
** 147. Cigonas 88. Kuris mano? 52 153. Sargybiniai 84 133. Žalia žolė 73
** 47. Cigonėlis 94. Kvotimai iš istorijos 54 * 33. Serbintai 20 129. Žalios rožės 70
** 95. Dažai 76. Labirintas 46 * 53. Siuntė mane motinėlė ... 35 * 72. Žaltys 44
168. Diena ir naktis 92 * 36. Laputaitė 22 116. Siuvėjas 63 * 68. Žąselė 42
57. Dirbtuvė 37 171. Lenktynės 94 59. Skepetaitė 38 42. Žąsiuktl eisena 27
158. Elnio medžioklė 86 172. Lenktynės maišuose 95 * 108. Skepetinė 59 * 90. Žiedas 53
25. Gaidžiukas 16 * 2. Linelis 7 * 150. Slapstyties 82 * 89. Žiedą dalinti 52
* 69. Gegutėlė ir vanagėlis 43 113. Linksmasis daržininkas .. 62 20. Smaguris 14 * 31. Žilvitis 19
9. Gyvuliq koncertas 10 128. Mainytinis 68 * 50. Snaudalė 33 184. Žioplys 101
* 157. Gužučiai 86 * 41. Maišas pakulinis 26 93. Spėjimai 54 136. Žirgelis 75
91. Ieškoti muzikai pritariant 53 * 39. Malūnas 25 * 137. Strazdelis 76 * 106. Žiužio ieškojimas 58
* 37. Ieva 23' * 29. Marytėlė 18 * 51. Suktinis 34 170. Žiužis padėtas 94
45. Imk j ratą 30 * 82. Marti 50 * 131. Susitikimas 71 60. Žmogelis 38
193. Iš miesto j miestą 105 92. Matomas paslėpimas 53 63. „Sveikas gyvas!" 39 143. Žuvtl gaudymas 80
117. Išvadavimas 63 160. Matuko uodas 87 192. Sviedinio šokinimas 105 163. Žvėrys 89
152. Išvadavimas 84 155. Medžiai dega 85 190. Sviedinys puode 103 * 122. Zvirblelis 65
188. >i sieną 103 154. Medžioklė 85 196. Sviesk ir bėk! 107 * 124. Žvirblio liga 66
99. ,.Joniuk, kur tu?" 55 182, Medžiotojai 100 6. Svočia 8 * 109. Žvirblis 60
* 54. Jurgelis 36 134. Mes ėjom 73
112. Jūrės 61 174. Meškerys bėga 96
111. Kaimynai 61 . 100. Miestai 56
* 81. Kanapėlė 49 187. Miesto apgultis 102
55. Kartojimas 36 * 105. Mieželis 58
119. Karveliai 64 * 23. Mikita 15

* Tautiniai lietuvitl liaudies žaidimai žvaigždute pažymėti.

** Dviem žvaigždutėm pažymėti žaidimai j leidanj nepateko. - Red. past.
 120

Turinys
Pirmos laidos prakalba
Antros laidos prakalba
Zaidimai kambaryje
Žaidimaį tyrame ore
Fantų išpirkimas
Žaidimai, kurie tinka ir mažiems, ligi 10 mett}, vaikams
Žaidimai, kuriuos gali žaisti vien tik užaugusieji ir vaikai, turintys dau-
giau kaip 14 metų
Abėcėlinė žaidimų rodyklė

rpxroxxc MaTac
200 N r P
Ha JIATOBCKOM 513bIKe
U:ivaTCnbcTBO «MHHTHC» JIHTCCP, C. BxJIbxIOC, i988

Grigonis Matas
200 ZAlDlMI,I

Redakcijos vedėjas Vytarrtas Visockas

Redaktorė Danutė Ulčinskailė
Viršelio dailininkė Lairna Rantonienė
lliusiracijas iš i9i4 m. leidimo perpiešė Augustas Ramonas
Meninis redaktorius Romas Dubonis
Techninė redaktorė Rima Kratavičiūtė
Korektorės: Marijona Rėzienė, Nijolė Gineitienė
i,l6 Ne 3874
Duota rinkti 1988 01 i1. Pasirašyta spausdinti i988 05 i0. Formatas 60X 100 /I e. PopierlUs
spaudos Nr. 2. Garnitū ra „Baltika", i0 punkt14. Oisetinė spauda. 8.3 są l. sp. l. 8,43
są i. spalv. atsp. 6.42 apsk. leid. I. Tiražas i00 000 egz. Užsakymas i884. Kaina 85 kp. 1Į.
„Minties" leidykla, 232600 Vilnius, Z. Sierakausko i5.
Spaudė V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė, 233000 Kaunas, Lenino pr. 23.
5 kp

Matas Grigonis
`1•04-Z-Varoo'

200
žaidimų