You are on page 1of 23

11

nino kiRuraZe, giorgi sanikiZe, levan gordeziani,


lali fircxalava, revaz gaCeCilaZe

istoria 11
istoriis saxelmZRvanelo meTerTmeteklaselTaTvis
11 istoria moswavlis wigni

istoria
sarCevi

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba

I 1. Teoriebi adamianis warmoSobis Sesaxeb


(kreaciuli da evoluciuri)
2. uZvelesi adamiani (ganviTarebis
8
13
anTropologiuri safexurebi, dmanisis
aRmoCenebi da maTi mniSvnebloba) 12
3. socialuri struqturebi: gvari, Temi.
pirvelyofili religia da xelovneba.
27
`socialur-ekonomikuri~ sistema 16
4. pirvelyofili sazogadoebis ganviTarebis
etapebi msofliosa da saqarTveloSi 21

33
Zveli msoflio

II 5.

saxelmwifos warmoSoba. Teoriebi
saxelmwifos warmoSobis Sesaxeb 26 45
6. saxelmwifos ZiriTadi maxasiaTeblebi 31
7. uZvelesi samdinaro civilizaciebi. egvipte 36
8. uZvelesi samdinaro civilizaciebi.
41
9.
Sumeri da babiloni
asureTi, xeTebi, urartu 44
61
10. uZvelesi qarTuli saxelmwifoebrivi
erTeulebi ZvelaRmosavlur xanaSi 52
11. saxmeleTo imperia. aqemenianTa irani
(Zv.w. VI-IV ss.) 58 70
12. sazRvao-saqalaqo civilizaciebi. finikiuri
qalaq-saxelmwifoebi da kolonizacia 66
13. sazRvao-saqalaqo civilizaciebi.
berZnuli polisebi, saxelmwifos
mmarTvelobis formebi 69 79
14. sazRvao-saqalaqo civilizaciebi. didi
berZnuli kolonizacia da misi Sedegebi 76
15. sazRvao-saqalaqo civilizaciebi.

16.
berZen-sparselTa omebi 84

84
sazRvao-saqalaqo civilizaciebi.
aTenis kavSiri - pirveli sazRvao `imperiis~
Seqmnis mcdeloba 88
17. sazRvao-saqalaqo civilizaciebi.
peloponesis omi 92 92
4
18. aleqsandre makedonelis imperia, elinizmi da
elinisturi saxelmwifoebi 97
19. qarTuli saxelmwifoebi elinistur xanaSi 104
20.
97
romis warmoSoba; romauli sazogadoeba,
saxelmwifo wyoba - mefoba/respublika 109
21. romauli dapyrobebi. respublikis dacema 113
22. romi imperiis epoqaSi 120
23. romis imperia da saqarTvelo. romis urTier­
112 Toba parTiasTan da sasanianTa iranTan 124

Sua saukuneebi

124 24.

romi da `barbarosuli samyaro~, cvlilebe­
bi evropasa da axlo aRmosavleTSi 131
III
25. dasavleT romis imperiis dacema.
aRmosavleT romis imperia - bizantia 135
26.
145
qristianoba - msoflio religia.
qristianobis Camoyalibeba da gavrceleba 145
27. qristianobis damkvidreba saqarTveloSi.
msoflio saeklesio krebebi da saqarTvelo 152
28. qarTli V saukuneSi. vaxtang gorgasali 158
149 29. bizantia da irani VI saukuneSi 165
30. saqarTvelo VI saukuneSi 170
31. feodalizmi evropaSi 176
32. papizmi. eklesia da Zalauflebis legitimacia 187
33. Sua saukuneebis evropis qalaqebi da
165 saqalaqo cxovreba 195
34. feodalizmi saqarTveloSi 203
35. ganaTleba da mecniereba. `universitetebis
xana~ evropaSi. ganaTleba da mecniereba
174 `oqros xanis~ saqarTveloSi 211
36. Sua saukuneebis wodebriv-warmomadgenlo­
biTi organoebi 220
37. brZola gavlenisTvis qristianul
samyaroSi. bizantia VII-XII saukuneebSi 225
218 38. brZola gavlenisTvis qristianul
samyaroSi Sua saukuneebSi. `imperiis
gadatana~ 231

230
5
saqarTvelo da axlo aRmosavleTi
VII-XV saukuneebSi

IV 39.
40.
arabebi da islamuri saxalifo
saxalifos kultura da socialur-
236
236
ekonomikuri ganviTareba 248
41. arabTa batonoba saqarTveloSi 255
42. saqarTvelos socialur-ekonomikuri
ganviTareba da kultura VIII-IX saukuneebSi 259 249
43. qarTuli samefo-samTavroebis gaerTianeba 266
44. bizantia-saqarTvelos urTierTobebi 272
45. Turq-selCukTa saxelmwifo 276
46. Turq-selCukebi da saqarTvelo 286
47. daviT aRmaSeneblis reformebi 290 260
48. didgoris brZola 295
49. Tamar mefis epoqa 301
50. saqarTvelos socialur-ekonomikuri
ganviTareba Tamar mefis epoqaSi 309 286
51. jvarosnuli epoqa 314
52. monRolTa dapyrobebi da misi Sedegebi 325
53. saqarTvelo XIII saukuneSi. monRolebi
saqarTveloSi 333
54. qarTuli saxelmwifos daSla 343 327
55. konstantinopolis dacema 349

evropa axal droSi


346
V 56.

renesansi da humanizmi. aRorZinebis
evropuli centrebi 356
57. axali samimosvlo gzebisa da kontinentebis
aRmoCena 362 365
58. kolumbamdeli amerika 367
59. koloniuri epoqis dasawyisi 373
60. reformacia da kontrreformacia 378
61.
62.
religiuri omebi
holandiis revolucia da misi mniSvneloba
384
392
371
63. XVII saukunis inglisis revolucia 395
64. absolutizmi 402
65. Svidwliani omi evropaSi 410
382
6
66. ganmanaTlebloba 415
67. amerikis kolonizacia da aSS-is Seqmna 422
68. safrangeTis didi revolucia. `Zveli

398
69.
reJimis~ krizisi da agonia
safrangeTis didi revolucia. revoluciis
427

dasawyisi 434
70. safrangeTis didi revolucia. monarqiis
damxoba da pirveli respublika 444
411 71. industriuli revolucia 454

saqarTvelo da misi mezoblebi


XVI-XVIII saukuneebSi

72.

brZola osmaluri eqspansiis winaaRmdeg
evropasa da aRmosavleTSi 458
VI
459 73. sefianTa iranis saxelmwifo 464
74. ruseTis gamoCena msoflio asparezze da
reC-pospolita 468
75. petre I-is sagareo politika da reformebi 474
76. 478
475 77.
saqarTvelo XVI saukuneSi
aRmosavleT saqarTvelo Sah abas I-isa da misi
memkvidreebis mmarTvelobis dros 485
78. saqarTvelo aRmosavleTsa da
dasavleTs Soris XVII saukuneSi 493
489 79. saqarTvelo XVIII saukunis I naxevarSi 499
80. saqarTvelo XVIII saukunis II naxevarSi.
sagareo orientaciis sakiTxi 505
81. saqarTvelos urTierTobebi ruseTTan.
georgievskis traqtati 512
495

504

517
7
I uZvelesi adamiani. pirvelyofili
sazogadoeba

1. Teoriebi adamianis warmoSobis Sesaxeb


(kreaciuli da evoluciuri)

adamians yvela religia RmerTis qmnilebad miiCnevs. Zvel samyaros mraval


religiaSi adamiani RmerTma (an RmerTebma) Seqmna Tavis damxmared da msaxurad.
`Zveli aRTqma~ da is msoflio religiebi, romlebic mas efuZnebian, adamians
RmerTis xatad, msgavsad miiCneven.
`Zveli aRTqmiseuli~ samyarosa da adamianis Seqmnis ambavi jer kidev Zve-
li drois mecnierTa diskusiis sagnad iqca. cxadia, yvela droSi arsebobda
teqstis sityvasityviT gagebis momxreebi. ax.w. I saukunis moRvawem, filon
aleqsandrielma gamoTqva mosazreba, rom
`bibliis~ zogi pasaJi amgvarad esmis im mki- wya­ro 1
Txvels, visac uWirs ufro Rrma arsis wv-
doma. magaliTad mas mohyavs moses sityvebi Zvelegvipturi teqstidan sam-
imis Sesaxeb, rom RmerTma samyaro eqvs dRe- yaros Seqmnis Sesaxeb:
Si Seqmna, rac imiT iyo ganpirobebuli, rom `warmoiSva guliT da eniT
Txroba gasagebi da mowesrigebuli yofili- atumis saxe. didia ptaxi, rome-
yo, xolo realurad es aRniSnavda Sesaqmis
Tavi pirveli

lic qmnis RmerTebs da maT kas


erTdroul da yovlismomcvel aqts. (= RmerTebisa da adamianebis
aqedan moyolebuli, saeklesio moRvawee- sulieri oreuli) am eniT, am
bSi ar aris erTsulovneba Sesaqmis inter- guliT. warmoiSva xori misgan
pretaciaSi. marTalia, isini aRiareben sam- – ptaxisgan, warmoiSva Toti
yarosa da adamianis Seqmnas RmerTis mier, misgan – ptaxisgan, guli da ena
magram RvTaebrivi Semoqmedebis Tanamimde- batonoben yvelaferze, radgan
vrobas da eqvs dReze ganawilebas mravali ptaxi aris yovel sxeulSi, yo-
maTgani, magaliTad origene (III s.) da basili vel RvTaebaSi, yovel adamian-
didi (IV s.), erTgvar alegoriad miiCnevda. Si, yovel mwerSi, romlebic
am pasaJis sityva-sityviTi gagebis momxreTa cocxloben misi ideiT da brZa-
Soris iyvnen, magaliTad, reformaciis mame- nebiT... ptaxi yoveli gadawyve-
bi – martin luTeri da Jan kalvini. tilebis mizezs warmoadgens...
axali drois geografiulma aRmoCene- ena imeorebs gulis azrs. ase
bma, agreTve codnam, romelic sabunebis- Seiqmna yvela RvTaeba... ase mie-
metyvelo mecnierebis sxvadasxva sferoSi ca sicocxle keTils da miezRo
dagrovda, am Temebze diskusias axali suli sikvdili damnaSaves, ase Seiqm-
STabera. Tumca, TiTqmis sayovelTaod iyo na samuSaoebi da xelovneba, xe-
gaziarebuli mosazreba, rom RmerTma saTi- lis Sroma, fexis siaruli... man
Taod Seqmna cocxal arsebaTa TiToeuli Seqmna RmerTebi, Seqmna qala-
saxeoba. 1605 wels fransis bekonma gamo- qebi, daaarsa nomebi, gaanawila
Tqva azri, rom RmerTis qmnilebebi buneba- RmerTebi TavianT sakulto ad-
Si gvaswavlis “bibliaSi” RmerTis sityvis gilebSi, daawesa maTi Sesawi-
gagebas, rac ganmsazRvrel meTodad iqca ravi, daaarsa maTi taZrebi~.
mis Tanamedrove mecnierebaSi. mecnierebi
8
wya­ro 2

biblia. dabadeba 1. 26-31.

26. Tqva RmerTma: gavaCinoT kaci Cvens xatad, Cvens msgavsebad. epatronos zRvaSi

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


Tevzs, caSi frinvels, pirutyvs, mTels dedamiwas da yvela qvemZroms, rac ki miwaze
daxoxavs.

27. Seqmna RmerTma kaci, Tavis xatad Seqmna igi, mamakacad da dedakacad Seqmna isini.

28. akurTxa RmerTma isini da uTxra: inayofiereT da imravleT, aavseT dedamiwa,


daeufleT mas, epatroneT zRvaSi Tevzs, caSi frinvels, yovel cxovels, rac ki
dedamiwaze daxoxavs.

29 . Tqva RmerTma: aha, momicia TqvenTvis yoveli balaxi, Teslis mTesveli, rac
ki dedamiwis zurgzea, da yoveli nayofieri xe, Teslis mTesveli. es iyos Tqveni
sazrdo.

30. miwis yvela mxecs, cis yvela frinvels, yvela qvemZroms, rasac ki sicocxlis suli
udgas, mwvane balaxi hqondes saWmelad. da iqmna ase.

31. dainaxa RmerTma yovelive, rac gaaCina, da aha, Zalian kargi iyo. iyo saRamo, iyo
dila _ meeqvse dRe.

bunebasa Tu warsulis naSTebSi eZebdnen “bibliaSi” aRweril movlenaTa, pirvel


rigSi, warRvnisa da noes kidobanis dadasturebas.
XIX saukunis dasawyisidan Cndeba ideebi saxeobaTa cvlilebis Sesaxeb. Carlz
darvinma Camoayaliba Tavisi Teoria bunebrivi gadarCevis Sesaxeb. mis publika-
ciebs 30-ian da 40-ian wlebSi didi gamoxmaureba, magram amasTanave samecniero
wreebis kritika mohyva. 1859 wels man gamoaqveyna wigni `saxeobaTa warmoSobis
Sesaxeb~, sadac sakmaod didi masala da argumentacia hqonda motanili saxeoba-
Ta bunebrivi gadarCevis, evoluciuri gziT warmoSobis dasadasture-
blad. naSromma mniSvnelovani Zvra gamoiwvia sazogadoebriv
azrSi da safuZveli Cauyara Widils evoluciur da krea-
ciul (an kreacionistur) Teoriebs Soris.
uxeSad rom iTqvas, dava daiyvaneba kiTxvamde:
`adamiani Seqmna RmerTma (zebunebrivma Zalam),
Tu igi warmoiqmna maimunisagan, TavisiT, met-
naklebad SemTxveviTi mizeziT gamowveuli
cvlilebebis Sedegad?~
dRemde arsebobs orive ukiduresi
poziciis mimdevrebi. magram ukve XIX
saukunis II naxevarSi mecnierebi dafi-
qrdnen maT erTgvar morigebaze. evo-
lucionistTa erTi nawili miiCnevs,
rom RvTaebriv nebas SeiZleboda mieca

9
biZgi im procesebisaTvis, rac samyaroSi ganviTarda da risi aRwerac mecniere-
bam moaxerxa, maT Soris, adamianis warmoSobisTvisac. maTTvis es rCeba rwmenis
sakiTxad, radganac ver gaizomeba mecnierisaTvis xelmisawvdomi saSualebebiT.
saerTod, is dapirispireba, erTi mxriv, racionalur azrovnebas, mecnierebasa
da, meore mxriv, religias, eklesias Soris, romelic XVIII-XIX saukuneebSi ar-
sebobda da evropaSi revoluciuri xanis aTeizmis erTerTi masazrdovebeli
gaxda, dRevandel civilizebul msoflioSi daZleulia da rwmena da azrovneba
aramc Tu ar uSlian xels erTmaneTs, aramed erTgvarad avseben kidec, rogorc
es, magaliTad, Tundac qristianobis gariJraJze iyo.
agreTve maTTvisac, vinc uciloblad miiCnevs RvTaebriv Semoqmedebas,
dRes mTlianad ugulebelyofili ar aris sabunebismetyvelo mecnierebaTa
saSualebebiT dagrovili codna. ase magaliTad, kreacionistTa calkeuli
skolis warmomadgenlebi aRiareben samyarosa da dedamiwis warmoSobas ramde-
nime miliardi wlis win, agreTve sxvadasxva saxeobisa da, maT Soris, adamianis
garkveul evolucias.
dRes kreacionistTa mravali skola arsebobs. isini gansxvavdebian erTmane-
Tisagan met-naklebad principuli sakiTxebisadmi damokidebulebiT. ase maga-
liTad, `axalgazrda dedamiwis kreacionistebi~ faqtobrivad `bibliis~ sityva-
sityviTi gagebis poziciaze dganan. maT sapirispirod, `Teisturi evoluciis~
mimdevrebi, faqtobrivad, srulad iziareben dRevandeli sabunebismetyvelo
mecnierebebis miRwevebs da RmerTis rols samyaros Seqmnis iniciirebaSi xeda-
Tavi pirveli

ven. maT Soris aris kidev mravali Sualeduri mimdinareoba, romelic `bibliis~
calkeuli pasaJisaTvis Tu bunebis ama Tu im movlenisaTvis gansxvavebul in-
terpretacias gvTavazobs. mag., erTni Sesaqmis `erT dRes~ erT epoqad iazre-
ben, ris saSualebasac iZleva ebrauli originalis Sesabamisi sityva; meoreni
calkeuli saxeobis warmoSobas `gonivruli Canafiqris~ Sedegad warmoadgenen
da Aase Semdeg.
Tanamedrove samyaroSi am TeoriaTa miReba-gaziareba araTanabradaa gada-
nawilebuli. yvelaze meti momxre evolucionistebs – sxvadasxva gamokiTxviT,
mosaxleobis 70-80% dasavleT evropis qveynebSi hyavs. dasavlur civilizacia-
Tagan yvelaze meti dasayrdeni kreacionistul mimdinareobebs aqvs amerikis
SeerTebul StatebSi. cxadia, im qveynebSic, sadac `biblia~ ar warmoadgens Zi-
riTad religiur wigns, agreTve vxvdebiT Widils evolucionistur Teoriasa
da adgilobrivi religiis Sesabamis kreacionistul Teoriebs Soris.
aSS didi xnis manZilze iyo am Teoriebs Soris mZafri brZolis arena, pirvel
rigSi, skolaSi maTi swavlebis gamo. jer kidev XX saukunis dasawyisSi Zalze
gaxmaurda e.w. `maimunis procesi~, romelzec sasamarTlo arkvevda, hqonda
Tu ara axalgazrda bunebismetyvels skolaSi darvinis moZRvrebis swavlebis
neba. arc Tu Soreul warsulSi agreTve sasamarTlos ganxilvis sagani gaxda
sxvadasxva kreacionistuli moZRvrebis mecnieruloba da, Sesabamisad, misi
skolaSi swavlebis ufleba.

10
klasSi samuSao

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


1. SeadareT wyaroebi erTmaneTs. ipoveT gansxvavebebi da msgavsebebi.
2. rogori axsna mouZebna samyaros Seqmnis Sesaxeb bibliidan pasaJs filon
aleqsandrielma da ras saxis dava wamoiSva Semdgom saeklesio moRvaweebs
Soris? daaxasiaTeT ori mimdinareobis warmomadgenelTa Sexedulebebi.
3. ra aris evolucionizmi da rogor Caeyara mas safuZveli? romel sasamarT-
lo davas ewoda `maimunis procesi~ da ratom?

RmerTis mier adamianis Seqmna. miqelanjelos freska

saSinao davaleba

1. werilobiT CamoayalibeT adamianis warmoSobis Sesaxeb arsebuli Teoriebis


ZiriTadi maxasiaTeblebi.

11
2. uZvelesi adamiani (ganviTarebis
anTropologiuri safexurebi, dmanisis
aRmoCenebi da maTi mniSvnebloba)

pirveli `adamianebi~
leqsikoni
evoluciuri Teoriis Tanaxmad, rasac
kreacionistTa zogi mimdinareobac izia- r ekosistema – cocxali orga-

rebs, adamiani biologiurad primatebis nizmebiTa da maTi sabinadro


rigs ganekuTvneba. misi uaxloesi naTe- garemoTi warmoqmnili bune-
brivi kompleqsi.
savebi arian adamianismagvari maimunebi,
romlebic, adamianTan erTad dRes homi- r universaluri – sayovel-
nidebis ojaxSi erTiandebian. am ojaxis Tao, yvelgan miRebuli
SigniT klasifikacia ukanasknel aTwleu- r diferenciacia – calkeuli
lebSi araerTxel Seicvala. es arcaa ga- nawilebis gamoyofa, danawe-
sakviri, radganac mecnierebs xelT aqvT vreba
mxolod umniSvnelo naSTebi, romelTa r rekonstruqcia – aRdgena
Seswavla da erTmaneTTan Sedareba Zalze
r proto – wina, Zveli
garTulebulia.
Tavi pirveli

tradiciulad, hominidebs uwodebdnen r genetikAADFGHa – cocxali orga-


Tanamedrove adamianis uSualo winaprebs nizmebiTa da maTi sabinadro
da maT monaTesave saxeobebs, romelTac garemoTi warmoqmnili bune-
dRes ufro xSirad hominidebad moixsenie- brivi kompleqsi.
ben. maTgan yvela sxva saxeoba, Tanamedro- r komponenti – Semadgeneli
ve adamianis garda, gadaSenebulia. nawili
adamianis msgavsi arsebebi – hominide-
r kombinirebuli – sxvadasxva
bi, an axali klasifikaciiT, hominidebi – nawilebis gaerTianebiT Se-
afrikaSi ramdenime milioni wlis win ga- qmnili
Cndnen.
uZveles naSTad dRes zogierTi mec-
nieri miiCnevs 2001 wels CadSi, afrikaSi
aRmoCenil 7 milioni wlis winandel `Cadis sahelanTropuss~, romelsac zed-
metsaxeli `tumai~ misces. man CamoarTva pirveloba masze 3-4 milioni wliT
ufro axalgazrda avstralopiTeks, zedmetsaxelad `liusi~.
2,5 milioni wlisaa homo habilisi (homo habilis) – `marjve adamiani~, adamianTa
(homo) gvaris CvenTvis cnobilTagan yvelaze adreuli warmomadgeneli, rome-
lic adamianis uSualo winaprad SeiZleba CaiTvalos. mas adamianismagvari sxva
arsebebisgan gamoarCevda, pirvel rigSi, tvinis zoma. igi ara marto iyenebda
sxvadasxva sagnebs iaraRad, rasac zogi cxovelic axerxebs, aramed TviTon
amzadebda qvis primitiul iaraRs. amitomac ewoda `marjve~.
misi savaraudo STamomavali, homo ereqtusi (homo erectus) – `gamarTulad mo-
siarule adamiani~ daaxl. 2-1,8 milioni wlis win gaCnda da man TandaTan aiTvisa
evrazia. zogi mecnieri am saxeobis mravali variaciis arsebobas varaudobs, zo-
12
gic mis gverdiT gamoyofs sxva saxeobebs – homo ergaster (homo ergaster), homo
georgikus (homo georgicus), anu `qarTveli~, misi aRmoCenis adgilis mixedviT.
adamianis uZvelesi sadgomebi afrikis farglebs gareT aRmoCnda saqarTve-
loSi, dmanisSi (daaxl. 1,8 milioni wlis winandeli), agreTve espaneTSi, indoeT-
Si, CineTSi, indoneziaSi.

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


dmaniseli adamiani
dmanisel adamians zogi mkvlevari homo ereqtusis saxeobas miakuTvnebda,
zogi – homo ergasterisas, zogic calke gamohyofs homo georgikuss, rogorc
gardamaval saxeobas homo habilissa da homo ereqtuss Soris.
dmanisSi araerTi adamianis naSTebia aRmoCenili. ori yvelaze kargad Senaxu-
li Tavis qalis patronebs saxelad mzia da zezva daarqves. am aRmoCenam didad
gazarda saqarTvelos mniSvneloba kacobriobis saerTo warsulis Seswavlis
saqmeSi da qarTveli mecnierebic CaerTnen am sakiTxebis Semswavlel saer-
TaSoriso qselSi.
ganviTarebis am etapze adamianma SedarebiT daxvewa qvis iaraRi, Seqmna kom-
binirebuli iaraRi qvis, xis, Zvlis komponentebis gamoyenebiT. homo ereqtusma
pirvelma `moaTviniera~ da sakuTar samsaxurSi Caayena cecxli.
mogvianebiT, kvlav afrikidan gavrceldnen adamianis sxva, ufro maRalgan-
viTarebuli saxeobebi – `haidelbergeli adamiani~, neandertaleli da Taname-
drove adamiani – homo sapiens (homo sapiens), `gonieri an moazrovne adamiani~.

homo sapiensi
homo sapiensi daaxl. 200-150 aTasi wlis win gaCnda da daaxl. 50 aTasi wlis
win man sabolood Camoyalibebuli saxe miiRo (homo sapiensis ganviTarebis
Sedegad Camoyalibebul Tanamedrove adamians homo sapiens sapiensadac moixse-

homo habilisi homo ereqtusi


13
nieben). dRes homo sapiensi adamianis erTaderTi saxeobaa, sxvebma ver gauZles
masTan konkurencias, ver moaxerxes klimatur cvlilebebTan Tu bunebis sxva
gamowvevebTan adaptacia da gadaSendnen, gonierma adamianma ki TiTqmis mTeli
planeta aiTvisa. daaxl. 50 aTasi wlis win is gamoCnda evraziaSi, 40 aTasi wlis
win – okeaniaSi da bolos, 14 aTasi wlis win amerikasac miaRwia.
garkveuli drois manZilze evropaSi neandertaleli da homo sapiensi Ta-
naarsebobdnen. mecnierebi dRes intensiurad swavloben am saxeobaTa Tanaar-
sebobas, maT urTierTdamokidebulebas, Sejvarebis SesaZleblobas. calkeuli
naSTebidan moxerxda dnm-is analizis aReba. am analizebis safuZvelze naTeli
gaxda, rom neandertalelsa da homo sapienss saerTo winapari daaxl. 500 aTasi
wlis win unda hyolodaT da isini arc erT saxeobas, arc uSualo winaparsa da
mis memkvidres ar warmoadgendnen. genetikurma analizma Searyia aseve erT
dros sakmaod popularuli Teoria imis Sesaxeb, rom adamianis warmoSoba pla-
netaze sxvadasxva adgilas erTdroulad mimdinareobda. dRes mecnierebs ga-
moTvlili aqvT, rom mitoqondriebis mixedviT homo sapiensis saxeobis yvela
qals erTi winapari qali hyavda – e.w. “mitoqondriuli eva”, xolo yvela kacs,
qromosomis mixedviT, erTi winapari kaci – “adami”. sainteresoa, rom es adami
da eva ramdenime aTeuli aTasi wliT arian erTmaneTisagan daSorebuli, magram
orive afrikelia da swored aqedan unda momxdariyo adamianis xelaxali gan-
saxleba planetaze. H
uZvelesi adamiani moixmarda imas, rasac mas buneba sTavazobda – agrovebda
Tavi pirveli

sakvebad vargis mcenareebsa Tu mis nayofs, nadirobda, Tevzaobda. igi sxvadasx-


va masalisgan – qvisgan, Zvlisgan, xisgan, amzadebda iaraRs, romelsac iyenebda,
pirvel rigSi, sakvebis mosapoveblad. cxovelis tyavisa da mcenareuli masa-
lisgan igi amzadebda agreTve tansacmels, romelic mas sicivigan, mcxunvare
mzisgan an cxovelis kbenisgan icavda.
Tavdapirvelad adamianTa mcire jgufebi – jogebi uvlidnen mozrdil te-
ritorias sakvebis mopovebisa da usafrTxo droebiTi sadgomis moZebnis miz-
niT. saukeTeso sanadiro da sacxovrebeli adgilebis Ziebam adamiani miiyvana
Cveni planetis yvela kuTxeSi, sadac cxovrebisaTvis metnaklebad Sesaferisi
pirobebi iyo. gaazrebuli koleqtiuri qmedebebi da damatebiT saSualebaTa
gamoyeneba garemo pirobebTan adaptaciisas zrdida adamianis warmatebis Se-
saZleblobas sruliad gansxvavebul bunebriv pirobebSi. swored garemosTan
adaptaciis Sedegia is rasobrivi gansxvavebebi, rac dRes sxvadasxva kontinen-
tis mkvidr mosaxleobas Soris SeimCneva.
daaxl. 70 aTasi wlis win, savaraudod, kunZul sumatraze tobas vulkanuri
superamofrqvevis Semdeg daiwyo intensifikacia procesisa, romelsac “didi
gamyinvareba” ewodeba da romelmac planetaze mosaxle adamianebis didi nawi-
li Seiwira, magram gadarCenilebi gamoawrTo da Semdgomi warmatebebisTvis
Seamzada.
yinulis ukan daxevis Semdeg, daaxl. 12 aTasi wlis win iqmneba xelSemwyobi
pirobebi demografiuli zrdisa da axali miwebis aTvisebisaTvis.

14
uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba
homo sapiensi

klasSi samuSao

1. CamoTvaleT adamianis Camoyalibebis anTropologiuri safexurebi. daaxa-


siaTeT isini.
2. ram gamoarCia adamianis msgavsi pirveli arsebebi cxovelTa samyarosagan?
3. ra SeiZleba miviCnioT homo ereqtusis `did gamarjvebad~?
4. ratom sWirdebodaT adamianebs koleqtiuri moqmedeba?

saSinao davaleba

1. ewvieT saqarTvelos erovnul muzeums. moiZieT aseve masalebi muzeumis veb-


gverdze da klasisTvis moamzadeT prezentacia Temaze: `pirveli adamianebi
saqarTveloSi~.

15
3. socialuri struqturebi: gvari, Temi.
pirvelyofili religia da xelovneba.
`socialur-ekonomikuri~ sistema

pirvelyofili jogi
Tavdapirvelad adamiani mcire jogebad cxovrobda. am jogSi, iseve, rogorc
sxva cocxal arsebaTa nebismier erTad mcxovreb jgufSi, arsebobda garkveuli
socialuri organizacia, ierarqia da funqciaTa danawileba. mecnierebs ar
aqvT zusti warmodgena am urTierTobaTa Sesaxeb da maT Seswavlas sxvadasxva
saSualebiT cdiloben: dRes arsebuli primitiuli tomebis, cxovelTa, pirvel
rigSi, primatebis sociumebis, arqeologiuri masalis SeswavliT da am monace-
mTa urTierTSepirispirebiT. cxadia, ikveTeba garkveuli kanonzomierebebi,
romlebic adamianTa nebismieri sazogadoebisaTvis saerTo Cans, magram agreTve
sakmao gansxvavebebic, romlebic ganpirobebulia garemo pirobebiTa Tu sxva
racionaluri an jerac amoucnobi mizezebiT.
adamianTa jogebSi maTi raodenobis zrda, iaraRis daxvewa, yoveldRiuri
saqmianobis gamravalferovneba iwvevda socialuri organizaciis, adamianebs
Soris urTierTobaTa sistemis garTulebas. ukve dmaniseli homo georgikusi,
Tavi pirveli

rogorc es mecnierebma calkeuli naSTebis Seswavlis Sedegad daadgines, zru-


navda ara marto sakuTari Tavisa da STamomavlobis gamokvebaze, e.i. gadarCe-
nasa da gamravlebaze, aramed sazogadoebis umweo, moxuc wevrebzec.
gansakuTrebuli mniSvneloba adamianTa Soris urTierTobebSi komunikaciis
saSualebas – enas eniWeba. dRes mecnierebi intensiurad swavloben sxvadasx-
va cxovelis “enas” – emociisa da informaciis gadacemas, ZiriTadad, xmovani
signalis meSveobiT. cxadia, amgvari komunikaciis saSualeba hominidebsa da
adamiansac uZvelesi droidan moyolebuli hqonda. magram danawevrebuli
metyveleba, romlis saSualebiTac martivi emociebisa da informaciis garda,
abstraqtuli cnebebis, azrebis, dagrovili codnis gadacema da ganzogadebaa
SesaZlebeli, savaraudod, homo sapienss ukavSirdeba da es unari aTaswleu-
lebis manZilze ixveweboda.
rogorc irkveva, cxovelebs esmiT ara marto sakuTari saxeobis, aramed eko-
sistemaSi mcxovrebi sxva cxovelis signalebic. aseve adamianis Zvel saxeobeb-
sac ar unda hqonodaT komunikaciis Tu “urTierTgagebis” problema sakuTari
saxeobis farglebSi an mis gareT. Sesabamisad, jogi SeiZleba met-naklebad
mdgradic yofiliyo da sakmaod cvalebadic, romelSic mcire jgufebi mcire
xniT erTiandebodnen arsebobisaTvis erToblivad brZolis mizniT.

gvari da Temi
komunikaciis saSualebis, enis daxvewa-ganviTareba da sociumSi urTierTo-
baTa gaRrmaveba-garTuleba paraleluri procesebia, romlebsac mivyavarT
axlo naTesavTa myari gaerTianebis, gvaris warmoqmnisaken. erT teritoriaze
mcxovreb ramdenime gvars SeiZleba hqonoda erTmaneTTan naTesauri kavSirebi,
16
erToblivi interesebi: teritoriis ucxoTagan dacva, did cxovelebze erTo-
blivi nadiroba. binadar cxovrebaze gadasvlasTan erTad, izrdeba calkeul
sociums Soris mWidro TanamSromlobis aucilebloba, rogorc TavdacviTi,
aseve sameurneo mizniT. ramdenime monaTesave an mezobeli gvari qmnida Tems.
garemo pirobebisa da sxvadasxva mosazrebis gamo, Tems SeiZleboda erT mWi-

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


dro dasaxlebaSi ecxovra, an gafantulad, mTel mis mier kontrolirebul
teritoriaze. erTi an zogjer ramdenime Temis wevrebs, saerTo interesebis
garda, aerTianebda komunikaciis saSualeba – saerTo ena. amgvar gaerTianebas
SeiZleba tomi vuwodoT.
garTulebul socialur urTierTobebs Tan axlda sazogadoebis wevrebs
Soris ierarqiis daxvewa da funqciaTa ganawileba. gvars Taobda zrdasruli,
Zlieri da gamocdili individi. sxvadasxva drosa Tu regionSi, meTauri Sei-
Zleba qalic yofiliyo da kacic.

matriarqati da patriarqati
mecnierebi miiCnevdnen, rom “qalis batonobis” periodi, matriarqati kaco-
briobis ganviTarebis universaluri safexuri iyo, romelsac mosdevda aseve
universaluri safexuri “kacis batonobisa” – patriarqati. dRes es aRaraa
sayovelTaod gaziarebuli. marTalia, arsebobs calkeuli SemTxveva, sadac qa-
lis pirveloba met-naklebad dasturdeba, magram ZiriTadad sociumis lideri
kaci iyo. sxva sakiTxia, rom naTesaobis dadgena qalis xaziT ufro ioli iyo da,
Sesabamisad, pirveloba memkvidreobiT matrilinearulad, e.i. qalis meSveobiT
gadaecemoda. mamidan Svilze Zalauflebis gadacema mxolod mas Semdeg gaxda
SesaZlebeli, rac qorwinebasa da ojaxTan dakavSirebulma wesebma met-naklebad
ucilobeli gaxades mamobis dadgena.
odiTganve qalsa da kacs Soris funqciebi
danawilebuli iyo. kaci, ZiriTadad, nadirobda
da orfexa Tu oTxfexa mters igeriebda, qali ki
bavSvebs zrdida, mcenareul sakvebs agrovebda
da sxvadasxva Sinaur saqmes akeTebda.
binadar cxovrebasa da warmoebiT meurne-
obaze gadasvlasTan erTad kacma SeinarCuna
garesamyarosTan urTierTobis funqcia, xolo
meurneobaSi ZiriTadad iseT saqmes akeTebda,
rasac uxeSi fizikuri Zala metad sWirdeboda.
qali kidev ufro Caiketa saxlSi da Sinameur-
neobaSi.
soflis meurneobisa da xelosnobis dargebis
gaCenam gamoiwvia erTgvari specializacia gva-
risa Tu Temis wevrebs Soris, gaRrmavda Sromis
danawileba. Temsa da tomSi gaCnda fena, beladi
da uxucesebi, romlebic ZiriTadad gamoTavi-
sufldnen yoveldRiuri Sromisagan da sazoga-
doebis dacvisa da marTvis funqcia itvirTes. deda-RvTaeba

17
cxadia, rom Tavdapirvelad mterTan dapirispirebaSi Tu koleqtiur nadi-
robaSi Tavkacobas fizikuri ZaliTa da Wkua-gonebiT, gamocdilebiT gamor-
Ceul kacs andobdnen. qonebrivi diferenciaciis gaCenis Semdeg, mdidari da
warCinebuli gvarebi axerxebdnen Zalauflebis SedarebiT didi xniT, TaobaTa
manZilze dapatronebas, radgan maT hqondaT meti saSualeba, rom pirvelobis
pretendenti gamoewrToT da sazogadoebrivi saqmeebisTvis moemzadebinaT.
TandaTanobiT xelisufleba memkvidreobiTad iqca, jer ojaxis farglebSi
gadadioda uxucesze, Semdeg ki mamidan ufros vaJze.
tomisa Tu Temis Tavkacsa da uxucesebs mravali funqcia hqondaT. garda
omSi winamZRolobisa, isini arCevdnen davebs sazogadoebis wevrebs Soris,
aRasrulebdnen samarTals, maTve ekisrebodaT sxvadasxva ritualis Catareba.

uZvelesi rwmena-warmodgenebi da xelovneba


dRes gadaWriT verafers vityviT uZvelesi adamianismagvari arsebebis re-
ligiurobis Sesaxeb, Tumca gamoTqmulia eWvi, rom maTac SeiZleba hqonodaT
garkveuli rwmena-warmodgenebi garemomcveli samyarosa Tu erTmaneTs Soris
urTierTobaTa wesebis Sesaxeb. “gonier adamians”, homo sapienss misi arsebo-
bis adreul xanaSive Camouyalibda rwmena-warmodgenaTa erTgvari kompleqsi,
romelic aiZulebda Caetarebina ritualebi, daekrZala Tavisi micvalebuli,
daexata Tu gamoeZerwa adamianebisa da cxovelebis gamosaxulebebi.
Tavi pirveli

adamianis uZvelesi warmodgenebis rekonstruqcia dRes mxolod pirobiT


xerxdeba, sxvadasxva saxis masalisa da analogiebis kompleqsuri SeswavliT.
cxadia, rom adamiani ar grZnobda samyaroSi Tavs marto da mas intensiuri ur-
TierToba hqonda rogorc xorciel arsebebTan, ise sulebTan. gardacvlili
winaprebisa da axloblebis sulebis keTilganwyoba da Tanadgoma maT yovel-
dRiurad sWirdebodaT. cxovelebisa Tu bunebis movlenebis sulebTan konta-
qti maT warmatebuli nadirobis, kargi amindis Tu usafrTxoebis imeds aZlevda.
ama Tu im nivTs an gamosaxulebas aseve hqonda Zala, raTa adamians daxmareboda,
an misTvis evno.
axali drois eTnografiuli kvleva, romelic dRevandeli msoflios nakle-
bad civilizebuli, “veluri” xalxebis cxovrebas swavlobs, saintereso masalas
gvaZlevs Cveni Soreuli winaprebis azrebisa da ocnebebis amosacnobad. aseTi
tomebis Seswavlis Sedegad dadginda primitiul religiaTa nairsaxeobebi
(fetiSizmi, totemizmi, Samanizmi da sxv.), agreTve maTi, rogorc universaluri
stadiebis Tanamimdevroba. dRes mecnierebs ukve eWvi eparebaT imaSi, rom garda
zogadi kanonzomierebebisa, arsebobda universaluri stadiebi Zveli religie-
bis ganviTarebaSi. mravalferovani adgilobrivi Taviseburebebi SeiZleba war-
moqmnides garkveul saazrovno stereotipebs, romlebic Zalze myaria da met-
naklebad ucvlelad darCa aTaswleulebis manZilze, ama Tu im xalxis maRal
civilizaciebTan ziarebis Semdegac ki. sxva SemTxvevaSi rwmena-warmodgenaTa
sxvadasxva elementebis kanonzomieri Tu SemTxveviTi kombinaciebi gvaZlevs
SesaZlo Sedegebis did siWreles, romlis klasifikacia yovelTvis ar xerxdeba.
mecnierebs Soris sadavod rCeba sakiTxi, rodis gaCnda adamianebSi Rmer-
Tis – maradiuli, gonieri da Tu ara yovlisSemZle, Zlieri arsebis cneba. zogs

18
miaCnia, rom es xdeba mxolod religiur warmodgenaTa SedarebiT gviandel
etapze, civilizaciis zRurblze. sxvani ki fiqroben, rom uZvelesi adamiani
ara mxolod icnobda am cnebas, aramed mas bevrad ufro uSualo kontaqti
hqonda RmerTTan da sulier samyarosTan, vidre es civilizaciis pirobebSia
da amis sabuTs Zvel religiur gadmocemebSi xedaven – adami da eva “bibliur”

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


samoTxeSi, hesiodes “oqros xana” da sxv.
adamianis rwmena-warmodgenebTan mWidrodaa dakavSirebuli uZvelesi xe-
lovneba. naxatebi gamoqvabulebis kedlebze, qvisa da Zvlisgan gamoTlili an
Tixisgan gamoZerwili figurebi, savaraudod, Zveli ritualebis ganuyofel
nawils warmoadgendnen. aseve ritualis Semadgeneli unda yofiliyo cekva da
simRera. magram maT adamianis gaxaliseba da misTvis esTetikuri siamovnebis
miniWebac SeeZloT. ritualuris garda, esTetikuri, anu samkaulis funqcia
SeiZleboda hqonoda mZivebs, samajurebsa Tu sxva aqsesuarebs, romlebsac
gonieri adamiani aTeulaTasobiT wlis win amzadebda.
rogorc vnaxeT, uZvelesi droidan adamianis sazogadoebrivi cxovreba
mWidrod iyo dakavSirebuli mis meurneobis formasTan, rac sazogadoebis
kompleqsuri Seswavlis saWiroebas ganapirobebs. zogi mecnieruli mimdina-
reoba, gansakuTrebiT ki, marqsizmi ekonomikas adamianis cxovrebis ZiriTad,
gamsazRvrel sferod miiCnevs da, Sesabamisad, kacobriobis istorias hyofs
periodebad “social-ekonomikuri formaciebis” mixedviT, rasac sabWoTa dros
gamocemul araerT wignSi waawydebiT. marqsizms mimdevrebi dResac hyavs,
gansakuTrebiT maT Soris, vinc Zveli samyaros sazogadoebriv da ekonomikur
istorias swavlobs.
uZvelesi adamiani am klasifikaciiT eqceva “pirvelyofili formaciis” an
“wyobis” safexurze, romelsac agreTve “gvarovnulsac” uwodeben, radgan Se-
mgroveblobidan warmoebaze gadasvlis Semdeg adamianuri sazogadoebis Ziri-
Tad ujreds gvari warmoadgens. am etapisaTvis damaxasiaTebelia met-naklebad
Tanasworuflebiani, erTmaneTTan naTesaobiT dakavSirebuli adamianebis
erToblivi cxovreba da Sroma.

pirvelyofili adamianis naxati gamoqvabulis kedelze

19
damatebiTi cnoba

matriarqati

mecnierebi miiCneven, rom yvelaze tipur matriarquli TemSi erTiandeboda 200-300


naTesavi qalis xaziT. mas saTaveSi edga `ufrosi~ qali, zogjer ki misi Zma. Temis
SigniT arsebobda mravali mcire jgufi, romlebic Sedgeboda qalis, misi Svilebisa
da SviliSvilebisagan. am `ojaxebisgan~ iqmneboda `dedis~ Temi, romelsac erTo-
blivad ekuTvnoda miwis nakveTi. sxva saxis sakuTreba ki dedisgan qaliSvilebs ga-
daecemodaT.

arsebobda matriarqalur-patriarqaluri wesrigis saxeobac: tomi orad iyo gayofi-


li – qalebad da kacebad. TiToeuli maTgani damoukidebeli iyo meorisgan.

matriarqalur sazogadoebebSi araerT qalRmerTs scemdnen Tayvans. umaRles RvTae-


bad ki iTvleboda deda-RvTaeba.

matriarquli wyobis calkeul niSan-Tvisebebi dRemde SemorCa zogierT primitiul


toms.
Tavi pirveli

klasSi samuSao

1. isaubreT enis mniSvnelobis Sesaxeb pirvelyofil sazogadoebebSi.


2. ra gamaerTianebeli faqtorebi arsebobda gvarisaTvis? ris safuZvelze
iqmneboda tomi?
3. ra pirobebSi Caeyara safuZveli xelisuflebis memkvidreobiT gadacemas?
4. ra mniSvneloba aqvs dRevandeli `aracivilizebuli~ xalxebis eTnogra-
fiul Seswavlas?
5. gaecaniT damatebiT cnobas. teqstisa da wyaros mixedviT daaxasiaTeT ma-
triarqati. Tqveni azriT, ris gamo Seicvala matriarqati patriarqatiT?

20
4. pirvelyofili sazogadoebis ganviTarebis
etapebi msofliosa da saqarTveloSi

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


istoria uZvelesi, winaistoriuli xa- leqsikoni
nis periodizaciisaTvis iyenebs arqeo-
logebis mier miRebul terminologias, r pleistoceni – dedamiwis
romelic emyareba adamianis mier iaraRis arsebobis `meoTxeuli~ pe-
dasamzadeblad gamoyenebul ZiriTad ma- riodi. iwyeba daaxl. 2,6 mln
salas, kerZod, qvis xana, brinjaos xana, wlis win da sruldeba 11,7
rkinis xana. aTasi wlis win.
r proto (berZn. protos - pirve-
qvis xana li) – pirveladi, sawyisi

qvis xana, Tavis mxriv, iyofa samad – Zve-


li qvis xana, paleoliTi; Sua qvis xana, me-
zoliTi da axali qvis xana, neoliTi.
adamianis arsebobis udidesi periodia Zveli qvis xana, paleoliTi, rome-
lic qvis sakmaod primitiuli iaraRiT xasiaTdeba. uxeSad damuSavebul qvas
daumuSaveblisgan specialistis Tvali Tu gaarCevs. qvis damuSavebis teqnikis
mixedviT gamoyofen qveda, Sua da zemo paleoliTs.
qveda da Sua paleoliTi adamianis Zveli saxeobebis arsebobis xanaa. zeda
paleoliTSi ki “gonieri adamiani” gamodis asparezze.
paleoliTi moicavs kacobriobis istoriis 99%-s, drois monakveTs adamianis
gaCenidan da daaxl. 20-12 aTasi wlis win sxvadasxva regionSi icvleba mezoli-
TiT, Sua qvis xaniT, romelic ramdenime aTasi weli gagrZelda.
momdevno periodi – neoliTi (axali qvis xana) formalurad xasiaTdeba qvis
damuSavebis axali teqnikiT, adamianma iswavla qvis gaxvreta, gaprialeba, mis-
Tvis sasurveli, sakmaod daxvewili formis micema. am niSniT arqeologi Seuc-
domlad miakuTvnebs Tavis aRmoCenas neoliTs. magram am periodSi moxda sxva
umniSvnelovanesi, revoluciuri Zvrebi adamianis cxovrebaSi.

`neoliTuri revolucia~
“neoliTuri revolucia” aris erTerTi umniSvnelovanesi texili kaco-
briobis istoriaSi, rodesac adamiani nadirobasa da Semgroveblobas sakuTari
sakvebis warmoebiTa (miwismoqmedeba, mesaqonleoba) da binadari cxovrebiT
anacvlebs. sxvadasxva mcenarisa da cxovelis moSinaurebis kvali mecnierebs
msoflios mraval kuTxeSi aRmouCeniaT. axlo aRmosavleTSi mdebareobda
yvelaze Zveli (daaxl. 10 000 wlis winandeli) da mniSvnelovani kera, romelic
“nayofieri naxevarmTvaris” saxeliTaa cnobili.
miuxedavad saxelisa “revolucia”, rac Cven cnobierebaSi swraf da radika-
lur cvlilebasTan aris dakavSirebuli, es procesi sakmaod xangrZlivi iyo
da aTaswleulebs moicavda.
21
Zvlis iaraRebi

Tavad saxeli “neoliTuri revolucia” gordon Caildma gamoiyena gasuli


saukunis 20-ian wlebSi axlo aRmosavleTis agrokulturuli (samiwaTmoqmedo)
Tavi pirveli

revoluciis aRsaniSnavad.
mainc ram aiZula adamiani planetis sxvadasxva wertilSi sakvebis mopovebi-
dan mis warmoebaze gadasuliyo? am kiTxvaze mecnierebs ar aqvT erTi pasuxi.
Tavad gordon Caildi emxroboda `oazisis Teorias~, romlis Tanaxmadac
mSrali klimatis dasadgurebam gamoiwvia adamianebisa da cxovelebis didi
koncentracia sicocxlis momcemi wyaroebis garSemo, sadac moxda kidec cxo-
velebisa da mcenareebis moSinaureba. dRes neoliTis xanaSi amgvari klimaturi
cvlilebebi TiTqos ar dasturdeba. Tumca klimati ama Tu im formiT SeiZle-
ba am revoluciis faqtori yofiliyo. SesaZloa, gamyinvarebis Semdgom didi
cxovelebis gawyvetam aiZula adamiani, sakvebis axali wyaro eZebna. klimatis
cvlilebasTan dakavSirebuli dRevandeli SiSis fonze gaCnda azri, rom neo-
liTis xanaSi stabilurma klimatma ganapiroba miwaTmoqmedebis gaCena.
mniSvnelovani faqtori unda yofiliyo demografiuli – adamianebis ricxvis
mkveTri zrda garkveul teritoriaze.
miwaTmoqmedeba SeiZleboda Casaxuliyo axlo aRmosavleTSi tavrosisa da
zagrosis mTebis nayofier ferdobebze, sadac mravlad iyo iolad moSinaure-
badi cxovelebi da mcenareebi. moSinaurebis procesi, SesaZloa, evoluciuric
(TandaTanobiTi, bunebrivi ganviTarebis Sedegi) yofiliyo. nayofier adgileb-
Si sakvebad vargisi mcenareebis dacva da movla TandaTanobiT miwaTmoqmedebis
saxes iZenda. uZvelesi kulturuli mcenareebia xorbali da qeri. neoliTis
xanas ganekuTvneba vazis moSinaurebac. Sinauri yurZnis dReisaTvis cnobili
uZvelesi naSTebi samxreT saqarTveloSia aRmoCenili.
jer kidev mezoliTSi, daaxl. 15 aTasi wlis win unda damegobrebuliyvnen
adamiani da ZaRli – pirveli moSinaurebuli cxoveli.

22
ukanaskneli gamokvlevebis fonze ZaRlis gaCenis, anu mglis moSinaurebis
procesi mecnierebs amgvarad warmoudgeniaT:
adamianTa ricxvis zrda da met-naklebad stabiluri dasaxlebebis gaCena
gaxda nagavsayrelis warmoSobis mizezi. es ukanaskneli ki gareuli cxovele-
bisaTvis sakvebis SedarebiT iolad mopovebis saSualebas iZleoda da qmnida

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


axal garemos, romelSic SedarebiT Tvinier da adamianTan Semguebel indivi-
debs meti perspeqtiva hqondaT. SedarebiT mokle droSi amgvari gadarCevis
Sedegad mglebis erTma jgufma ganicada transformacia da proto-ZaRlad
iqca. genetikuri kvlevis mixedviT, es procesi CineTis teritoriaze unda
warmarTuliyo. ZaRlebis jiSebis mTeli dRevandeli mravalferovneba am Ci-
nuri proto-ZaRlidan unda iyos warmomdgari. adamianisa da ZaRlis megobroba
aRmoCnda uaRresad produqtiuli adamianisaTvis – man ganapiroba axali teri-
toriebis aTviseba, meurneobis axali dargebis, maT Soris, mecxvareobis gaCena.
saqarTvelos teritoriazec neoliTis xanaSi xdeba gadasvla mwarmoeblur
meurneobaze. dasavleT saqarTveloSi adreul neoliTSi viTardeba mesa-
qonleoba, arqeologiur masalaSi saqarTvelos sxvadasxva regionSi Cndeba
marcvleuli kulturebis – fetvis, xorblis, qeris, agreTve yurZnis warmoebis
niSnebi.
sakvebis mopovebis wesis Secvlas mniSvnelovani Zvrebi mohyva sazogadoeba-
Si. Tanasworuflebian adamianTa mcire da mobiluri jgufebi, romlebic
aTaswleulTa manZilze imiT ikvebebodnen, rasac maT buneba sTavazobda, iwye-
ben soflebisa da qalaqebis Senebas. maT garSemo icvleba bunebrivi garemoc.
miwaTmoqmedeba da masTan dakavSirebuli sxvadasxva saqmianoba, mag., irigacia
(sarwyavi sistemebis mowyoba) iZleoda zedmeti produqtis Seqmnis saSuale-
bas. aman, Tavis mxriv, xeli Seuwyo mosaxleobis zrdas, Sromis danawilebas,
xelosnobisa da vaWrobis gaCenas. viTardeboda xelovneba, arqiteqtura, sazo-
gadoebrivi Tu politikuri struqturebi, gaCnda kerZo sakuTreba da damwer-
loba. am yovelives vxvdebiT samxreT SuamdinareTis (mdinareebi – evfratisa
da tigrosis auzebSi, dRevandeli erayis teritoria) Sumerul qalaqebSi ukve
5-6 aTasi wlis win. swored aq mTavrdeba preistoriuli (winareistoriuli) xana
da iwyeba istoriuli dro.

Zvlis savarcxlebi. xramis didi


gora, Zv. w. VI aTaswleuli

23
adamianis
epoqa maxasiaTeblebi
saxeobebi
Zveli qvis xana, monadireTa da Semgrove- hominidebi: homo habilisi,
paleoliTi belTa xana. kaJisgan iaraRis homo ereqtusi, homo sapiensi.
damzadeba Sua paleoliTSi homo nean-
dertalensisi da homo sapiens
sapiensi

Sua qvis xana, iwyeba pleistocenis dasas- homo sapiens


mezoliTi ruli evropaSi. monadireebma sapiensi
da Semgroveblebma iswavles
ufro daxvewili iaraRebis
damzadeba qvisa da Zvlisagan,
aseve daiwyes mSvild-isris
gamoyeneba.

axali qvis xana, `neoliTuri revoluciis~ homo sapiens


neoliTi dros axlo aRmosavleTSi sapiensi
Cndeba keremikis pirveli
Tavi pirveli

nakeTobebi (daaxl. Zv 12000).


yalibdeba meurneobis
warmarTvis axali xerxebi
– miwaTmoqmedeba, mesaqon-
leoba, romelic ufro gvian
evropaSic vrceldeba. gvian
neoliTs erwymis spilenZis
xana, halkoliTi anu eneo-
liTi. es ukanaskneli xasiaT-
deba sawarmoo revoluciiT,
romlis umTavresi niSania
liTonis iaraRebis gaCena.

brinjaos xana metalurgiis gavrceleba homo sapiens


iZleva liTonebis (oqro, sapiensi
vercxli, brinjao) mopove-
bisa da damuSavebis saSuale-
bas. iqmneba pirveli werilo-
biTi Zeglebi wina aziasa da
egeosis zRvis auzSi.

rkinis xana homo sapiens


sapiensi

24
klasSi samuSao

uZvelesi adamiani. pirvelyofili sazogadoeba


1. ra mniSvneloba hqonda Zveli adamianisaTvis qvis damuSavebis srulyofas?
2. ra warmoadgens `oazisuri Teoria~?
3. ra saxis cvlilebebi mohyva sakvebis mopovebis axali wesis damkvidrebas?
4. gaecaniT cxrils da moawyveT diskusia adamianis ganviTarebis Sesaxeb.

saojaxo WurWeli

saSinao davaleba

1. moiZieT damatebiTi masalebi da dawereT Tema: `neoliTuri revoluciis~


Sesaxeb.

25

You might also like