Sofoklis „Antigonė“

Kalbėjimo tema: Moterų paveikslai Sofoklio dramoje „Antigonė“.

Kalbėjimo tikslas – papaskoti apie Sofoklio dramos veikėjų moterų charakterio bruožus.

Planas :

I. Įžanga:

Kas yra Sofoklis? Sofoklis – žymiausias graikų tragikas, Atėnų pilietis. Visą savo ilgą gyvenimą
praleidęs tėvynėje, matės jos klestėjimą amžiaus viduryje ir nuosmūkį Pelaponeso karo metais.
(Pelaponeso karas – Antikos karas (431 – 404m. prieš mūsų erą.), vykęs tarp Atėnų imperijos ir
Pelaponeso lygos, kuriai vadovavo Sparta). Sofoklis sukūrė apie 120 tragedijų, iš kurių liko tik
septynios. O vieną iš geriausių naujųjų laikų žmonės praminė tragedijų karaliene, tai yra Sofoklio
drama „Antigonė“.

II. Dėstymas:

Antigonė ir Ismenė merginos, skirtingai išgyvenančios brolių mirtį.

1. Antigonė – maištinga mergina, besilaikanti amžinųjų vertybių:

1) Antigonės pasipriešinimas Kreonto įsakymams, noras pagerbti mirusį brolį,

2) drąsiai prisipažįsta dėl nusižengimo įsakymams,

3) be baimės pasitinka savo lemtį.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Antigonė maištinga mergina, kuri pasiryžta paaukoti savo
gyvybę, kad pagerbtų Polineiką, kurį Kreontas uždraudė laidoti.

2. Ismenė – Antigonės sesuo, nedrąsi mergina, paklūstanti Kreonto įsakymams.

1) Neabejodama atsisakė Antigonės pasiūlymo palaidoti brolį,

2) Ismenė paklūsta Kreonto įsakymams,

3) pavėluotos sesers abejonės dėl brolio laidojimo.

III. Išvada:

Apibendrinant galima teigti, jog sen. Graikijos dramaturgo Sofoklio dramoje „Antigonė“ siužeto
įtampą kursto vaizduojamų veikėjų moterų paveikslai. Edipo dukterys Antigonė ir Ismenė yra
vaizduojamos kaip dvi skirtingos asmenybės. Ismenė vaizduojama kaip baili ir paklusni Kreonto
įsakymams, o Antigonė kaip maištinga ir drąsi mergina, kuri pasiaukoja dėl mirusio brolio.
 Moterų paveikslai Sofoklio dramoje „Antigonė“

Kalbos tikslas – papasakoti apie Sofoklio dramos veikėjų moterų charakterio bruožus.

Kas yra Sofoklis? Sofoklis – žymiausias graikų tragikas, Atėnų pilietis. Visą savo ilgą gyvenimą
praleidęs tėvynėje, matęs jos klestėjimą amžiaus viduryje ir nuosmūkį Pelaponeso karo metais.
Pelaponeso karas – Antikos karas. Sofoklis sukūrė apie 120 tragedijų, iš kurių liko tik septynios. O
vieną iš geriausių naujųjų laikų žmonės praminė tragedijų karaliene, tai yra Sofoklio drama
„Antigonė“.

Pagrindinė Sofoklio tragedijos veikėja Antigonė – maištinga mergina, besilaikanti amžinųjų

vertybių. Edipo dukra bei Ismenės sesuo. Yra žinoma, jog palaidoti bei pagerbti mirusį žmogų yra
mūsų visų pareiga. Tai daroma dėl artimųjų bei mirusiojo ramybės. Karaliui Kreontui tai visiškai
buvo nė motais, jis uždraudė palaidoti ir pagerbti broliškoje kovoje mirusį Antigonės brolį
Polineiką, o kitą brolį Eteoklį palaidojo bei pagerbė. Jis liepė Polineiko kūną numesti šunims, jam
nesupilti kapo ir jo nepagerbti. Bet tai Antigonei visiškai nerūpėjo, ji buvo pasiryžusi palaidoti bei
pagerbti savo brolį, nors Kreontas uždraudė ir mirtimi gąsdino merginą, ji kuo puikiausiai suprato,
kad jeigu nepaklus Kreonto įsakymui, jos laukia baisi lemtis. Bet jeigu savo motinos , sūnaus
negyvo būčiau nepalaidojus – skaudžiau už mirtį būtų. O dabar nė kiek. Jei tau atrodau aš kvailai
padariusi – žinok: mane vien kvailas kaltins kvailumu.‘‘ Kreontui sužinojus, jog Antigonė apibėrė
smiltimis Polineiko palaikus jis labai supyksta, o Antigonė prisipažįsta tai padariusi ir visiškai
nebijo savo lemties. Kreontas sužinojęs apie Antigonės poelgį, įsako ją užmūryti oloje. Būdama
oloje Antigonė neištveria ir pasikaria.Tai sužinojęs Antigonės sužadėtinis Haimonas taip pat
nusižudo. Euridikė pamačiusi savo sūnaus lavoną prakeikia Kreontą ir taip pat nusižudo iš sielvarto.
Kreontas suvokęs, ką padarė, gailisi dėl savo padarytų klaidų ir supranta, kad nereikėjo bausti
Antigonės mirtimi už dorą poelgį. Apibendrinant dera pasakyti, kad Antigonė maištinga mergina,
kuri pasiryžta paaukoti savo gyvybę kad pagerbtų brolį Polineiką, kurį valdovas Kreontas uždraudė
laidoti. Antigonė – mergina, puoselėjanti amžinąsias vertybes, drąsi ir nepalaužiama.

Ismenė – Antigonės sesuo , nedrąsi mergina, paklūstanti Kreonto įsakymams. Antigonė,

nutarusi palaidoti savo brolį, tai pasiūlė padaryti ir seseriai Ismenei, bet Ismenė neabejodama
atsisakė šio pasiūlymo. Ji bandė įtikinti Antigonę atsisakyti šios pražūtingos minties. Ji liepė
persigalvoti, neprieštarauti ir paklusti Krento įsakymui. Taip besielgdama Ismenė demonstruoja
baimę ir apgailėtiną paklusnumą Kreontui. Ji visaip bandė įtikinti seserį nemaištauti, kalbėjo jai
apie tėvą, kuris žuvo paniekintas visų, taip pat ir apie motiną, kuri savo gyvenimą baigė kilpoj. Taip
pat minėjo apie brolius, kurie nuo vienas kito rankos mirė. Ismenė sakė, kad jos yra tik moterys ir
negali prieštarauti vyrų žodžiams, sakė, kad sesuo Antigonė kvailai elgiasi priešindamasi Kreonto
įsakymui. ,, Tu pamiršti, kad gimėm mudvi moterim ir stot į grumtynes su vyrais negi mums. Kieno
galia didesnė, tas ir valdo mus.‘‘ Apibendrinant galima teigti, jog Ismenė yra paklusni, tyli bei
neprieštaraujanti mergina, kuri visada laikysis įsakymų. Ismenė darys ne taip, kaip širdis liepia, o
taip, kaip įsako valdovas. Ji nepuoselėja amžinųjų vertybių.

Taigi, galima teigti, jog senovės Graikijos dramaturgo Sofoklio dramoje „Antigonė“ siužeto
įtampą kursto vaizduojamų moterų paveikslai. Edipo dukterys Antigonė ir Ismenė yra vaizduojamos
kaip dvi skirtingos asmenybės. Ismenė vaizduojama kaip baili ir paklusni Kreonto įsakymams, o
Antigonė kaip maištinga ir drąsi mergina, kuri pasiaukoja dėl mirusio brolio, tai yra puoselėja
amžinąsias vertybes.