Samprotavimo Literatūrinis

Kokias mintis sukėlė? Ką tai reiškia mums, Ką galima rasti kūriniuose pagal duotą temą?
šiais laikais? Aspektų nagrinėjimas, ne atpasakojimas ir ne
siejimas su dabartimi, ne vieta tavo mintims, o
vien faktams.
1. Įžanga. + Reikėtų įsigilinti į raktinius
1. Įžanga. + Paaiškinti raktinį žodį, duoti
temos žodžius. Paaiškinti sąvokas,
bendro konteksto. + Paminėti autorius,
epochos ypatumas. + Duoti bendro
kūrinius. (Tai vaizduojama Albero Kamiu
konteksto, neminėti jokių autorių ar
romanuose ir Salomėjos Nėries lyrikoje.) + Kuo
pavadinimų. + Paskutiniam sakinyje
skiriasi du aspektai (dvilypumas vienam
išsikelti klausimą, į kurį atsakytum
susiklostė dėl politinių, kitam dėl asmeninių
dėstymo pastraipose. Galima tą pačią
priežasčių).
temą paversti į klausimą.
2. Dėstymas. + Dominuoja tavo 2. Dėstymas. + Pirmas sakinys — aspektas,
nuomonė (aš manau) + Pirmas sakinys kieno ir kuriame kurinyje. + Literatūros analizė
teiginys/tezė: atsakymas į ką tik išsikeltą + Kas, kodėl, kaip? + Priežastys, padariniai,
klausimą, tai yra aspektas. Būtų gerai tikslai, aplinkybės + Esmė yra privesti turinį
palyginti: viena vertus, kita vertus. Taip pat prie temos + Dominuoja pasakotojas /
tiktų: pirmiausia, o kitoje pastraipoje lyrinis subjektas / prota|antagonistas /
— antra ir galiausiai. + Iškart negalima pagr., vaizduojamas veikėjas / herojus
eiti prie autoriaus: būtina pririšti sako + Dalinė išvada — tai kas čia
konteksto, tai yra bendro pobūdžio vaizduojama, ką radau, taikymas pagal
aspekto aiškinimas. + Trečias sakinys gali aspektą.
būti tiltas (bendras kontekstas pereina
prie konkretaus autoriaus) arba autorius,
kūrinys. (Apie tai rašė…) + Tada galima
paminėti esminius kūrinio įvykius ar
detales ir pagal jas samprotauti: + Kodėl
taip buvo? Ar galėjo būti kitaip? + Reikia
pririšti autoriaus biografiją (jeigu autorius
rašo įtikinamai, kodėl?) ir istorinį
kontekstą (tai yra tradicija) bei šių laikų
palyginimus (tai aktualu ir XXI amžiuje). +
Paskutinis sakinys — dalinė išvada — yra
tavo nuomonė arba išsakomas teiginys,
po samprotavimo. Reiškiasi, padarai
išvadą (galima teigti, kad… aš manau,
kad…).

3. Dėstymas. Tokia pati struktūra, tik
reikėtų žinoti, kad: + Sakykite ne mažiau
svarbi ir… arba panaudokite kitą žodelį,
kad pririštumėte su pirmąja pastraipa
(kita vertus, taip pat).
4. Pabaiga. + Pirmas sakinys
3. Dėstymas. Tokia pati struktūra, tik reikėtų
žinoti, kad: + Sakykite ne mažiau svarbi
ir… arba panaudokite kitą žodelį, kad
pririštumėte su pirmąja pastraipa (kita vertus,
taip pat).
4. Pabaiga. + Pirmas sakinys
— Apibendrindamas galiu teigti,
jog… / Apibendrinant galima sakyti,
kad… + Negalima minėti autorių ar
kūrinių. + Perfrazuoti dalines išvadas. +
Viename sakinyje paminėti, ar tai aktualu
ir šiandien? + Samprotavimo
apibendrinimas.
— Apibendrindamas galiu teigti, jog
literatūroje… / Apibendrinant galima sakyti,
kad literatūroje… + Kas būna toje literatūroje?
Dar kartą paminėti dalines išvadas, t.y.
aspektus. + Galiausia, paskutiniame sakinyje
susieti dalines išvadas: kuo skiriasi ir panašūs
kūriniai? (Ir Šatrijos Raganos, ir Jurgio Savickio
kūriniuose vaizduojamos motinos, bet skiriasi
jų vaizdavimo būdas bei požiūris į šeimą,
vaikus.) Kas panašu, o kas skirtinga? Du
esminiai dalykai, paprasčiausia būtų turinio
pararelė.