3K-3-542/2011

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Joniškio autobusų parkas“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutarties ir Joniškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio autobusų parkas“
dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio
už priverstinės pravaikštos laiką, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės
žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
Byloje kilo ginčas dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo ir kompensacijos už priverstinę
pravaikštą priteisimo, jeigu atsakovas iš dalies pripažįsta ieškinį ir iš dalies įvykdo ieškovo
reikalavimą.
Ieškovė nuo 1996 m. vasario 1 d. dirbo UAB „Joniškio autobusų parkas“ vyriausiąja
buhaltere. Jos darbo užmokestis buvo procentais susietas su įmonės vadovo darbo
užmokesčiu. 2009 m. liepos 28 d., pasikeitus atsakovo vadovui, ieškovei buvo sumažintas
darbo užmokestis, tačiau apie tai raštu ji nebuvo įspėta. Nuo 2009 m. liepos 28 d. pradėjus
dirbti naujam įmonės vadovui, nustatyta tvarka jam buvo paskirtas 5,8 minimalios mėnesio
algos (MMA) dydžio darbo užmokestis. Kadangi ankstesnio įmonės vadovo įsakymu ieškovės
darbo užmokestis sudarė 90 procentų vadovo darbo užmokesčio, tai ieškovės darbo
užmokestis sumažėjo 17 procentų. Ieškovės teigimu, ji pretenzijų nereiškė, nes nenorėjo
konfliktuoti su naujuoju vadovu. 2009 m. spalio mėnesį įmonės vadovas žodžiu pasiūlė
ieškovei nuo 2009 m. lapkričio 1 d. dar kartą sumažinti darbo užmokestį. Ieškovė nesutiko,
vėliau gavo atsakovo raštišką pasiūlymą sutikti dėl darbo užmokesčio sumažinimo dar 10
procentų, o jai nesutikus, 2009 m. lapkričio 4 d. gavo raštišką atsakovo įspėjimą, kad 2010
m. sausio 5 d. bus atleista iš pareigų, atsižvelgiant į sunkią įmonės finansinę situaciją.
Ieškovė 2010 m. sausio 5 d. pateikė vadovui raštišką sutikimą dirbti pakeistomis darbo
sąlygomis, t. y. sumažintu darbo užmokesčiu, tačiau įmonės vadovas nurodė, jog tai
nebeturi įtakos, ir tą pačią dieną atleido ją iš darbo. Ieškovės teigimu, ji buvo atleista be
svarbių priežasčių. Jos atleidimas iš darbo pagal DK 129 straipsnį buvo neteisėtas, nes
ieškovė raštu sutiko dirbti sumažintu atlyginimu, jos darbo vieta ir funkcijos išliko, tačiau šį
darbą dirba kitas žmogus, įmonėje nebuvo jokių struktūrinių pertvarkymų, reorganizacijos,
nebuvo keičiami jokie technologiniai procesai. Atsakovo įspėjime apie būsimą darbo
sutarties nutraukimą nebuvo tinkamai nurodytos atleidimo priežastys, taip pat priežastys,
dėl kurių ieškovės atlyginimo mažinimas buvo būtinas. Ieškovės teigimu, ją atleidus iš darbo,
ji patyrė didžiulį stresą, sutriko miegas, sumažėjo galimybės bendrauti su pažįstamais
žmonėmis, nes žinia apie atleidimą greitai pasklido mieste, jai sunku rasti kitą bent
minimaliai apmokamą darbą, todėl turi būti atlyginta neturtinė žala.
Ieškovė pateiktame teismui ieškinyje ir jo papildymuose per pasirengimą nagrinėti bylą
prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į tas pačias pareigas
tame pačiame darbe; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką
nuo jos atleidimo iš darbo dienos 2010 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo grąžinti į darbą
įvykdymo; priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, reikšdamas atsikirtimus,
pripažino, kad padarė pažeidimų atleisdamas darbuotoją iš darbo, apmokėjo už priverstinės

http://eteismai.lt/byla/7700132163347
pravaikštos laiką iki 2010 m. balandžio 1 d. ir prašė bylos dalį dėl reikalavimo grąžinti į darbą
ir apmokėti už priverstinę pravaikštą nutraukti, nes neliko ginčo ir galima dėl šios dalies
priimti dalinį sprendimą. Nagrinėjant bylą teisme 2010 m. spalio 21 d. (T. 1, b. l. 146)
ieškovė sukonkretino reikalavimus ir prašė teismo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir
konstatuoti, kad į pirmesnį darbą ji negali būti grąžinama dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje
nurodytų priežasčių, priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus
atsakovo jau sumokėtus 9363,92 Lt, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo
sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti neišmokėtą sumažinto darbo užmokesčio dalį
už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2010 m. sausio 5 d. (7287,20 Lt), priteisti 0,06
procento dydžio delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. sausio 5 d.,
50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,
pripažino ieškovės atleidimą iš UAB „Joniškio autobusų parkas“ vyriausiosios buhalterės
pareigų neteisėtu, konstatavo, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo
jo įsigaliojimo dienos, ieškovė negalėjo būti grąžinta į pirmesnį darbą, nes vyriausiosios
buhalterės pareigas atsakovo įmonėje jau atliko kitas asmuo, be to, ieškovei galėjo būti
sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisė ieškovei iš atsakovo 4077,99 Lt vidutinio darbo
užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4077,99 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitus ieškinio
reikalavimus atmetė. Teisme 2010 m. balandžio 1 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl
ieškinio pripažinimo iš dalies, kuriame atsakovas pripažino, kad ieškovė buvo neteisėtai
atleista iš darbo, pažeidžiant įstatyme nustatytą darbuotojo atleidimo procedūrą, nesant
darbuotojo kaltės; pripažino ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė priteisti jai vidutinį
darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo atleidimo dienos iki sprendimo visiško
įvykdymo. Atsakovas šį ieškinio reikalavimą įvykdė ir ieškovei sumokėjo vidutinį darbo
užmokestį nuo atleidimo dienos, t. y. 2010 m. sausio 5 d. iki atsakovo šio pareiškimo
pateikimo teismui. Nepaisant to, teismas nurodė, kad atsakovas, pripažinęs ieškovės
atleidimą iš darbo neteisėtu, nepanaikino įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo ir
nepripažino jo negaliojančiu bei negrąžino jos į darbą. Atsakovas, pripažindamas tik ieškovės
atleidimą iš darbo neteisėtu, neįvykdė tuo metu ieškovės reikšto reikalavimo grąžinti ją į
darbą, todėl teismas atmetė atsakovo prašymą nutraukti bylos dalį dėl šio ieškinio
reikalavimo. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovė paskutinę darbo dieną (2010 m.
sausio 5-ąją) raštu sutiko dirbti mažesniu atlyginimu, sprendė, jog atsakovas privalėjo
sustabdyti ieškovės atleidimo procedūrą, nes įspėjime dėl atleidimo iš darbo nurodytas
atleidimo iš darbo pagrindas išnyko. Nors ieškovei sutikus dirbti pakeistomis darbo
sąlygomis, ji tą pačią dieną buvo atleista iš darbo, teismas konstatavo, kad ji pagal DK 129
straipsnį buvo atleista neteisėtai. Teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu
ir nustatęs, kad ji negalėjo būti grąžinta į pirmesnį darbą, nes jai būtų sudarytos nepalankios
sąlygos dirbti, pažymėjo, jog ieškovės darbo sutartis su UAB „Joniškio autobusų parkas“
nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl
darbo užmokesčio priteisimo, nurodė, kad, pradėjus dirbti naujam įmonės vadovui, ieškovė
nuo 2009 m. liepos 28 d. jau žinojo, jog jos darbo užmokestis sumažės, tačiau nereiškė
pretenzijų, nesutikdama su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nesikreipė į teismą.
Nors apie sumažintą darbo užmokestį ji nebuvo raštiškai supažindinta, tačiau ir toliau dirbo
už mažesnį darbo užmokestį ir iki atleidimo iš darbo dienos neginčijo atsakovo veiksmų dėl
darbo užmokesčio sumažinimo nuo 2009 m. liepos 28 d., todėl teismas atmetė jos

http://eteismai.lt/byla/7700132163347
reikalavimą priteisti sumažinto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 28 d.
iki 2010 m. sausio 5 d. Teismas konstatavo, kad neteisėtai atleidžiant darbuotoją iš darbo
darbuotojui paprastai padaroma neturtinė žala. Faktą, kad ieškovei neteisėtu atleidimu iš
darbo padaryta neturtinė žala, pripažino ir atsakovas. Teismas, nustatydamas neturtinės
žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į ieškovės elgesį, šalies ekonominę situaciją, atsakovo
finansines galimybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais,
priteisė ieškovei jos vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, t. y. 4077,99 Lt sumą.

http://eteismai.lt/byla/7700132163347