Edvardas Torndaikas

(1874 – 1949)

 1911 knyga „Gyvūnų intelektas“, kurioje aprašomi tyrimai su įvairiais gyvūnais (šunimis,
katėmis, viščiukais ir beždžionemis) norint išsiaiškinti kaip jie išmoksta spręsti įvairias
problemines situacijas. Iš pradžių atrodė, kad autorius bandys surasti gyvūnų mąstymo apraiškų,
tačiau kuo toliau, tuo labiau aiškėjo, kad jis bando paneigti visus gyvūnų mąstymo buvimo
įrodymus.

● Introspekcija užlaikė gyvūnų tyrimus, taip užlaikydama rimtos psichologijos vystymąsi (gyvūnai
neturi sąmonės – jie netinkamas psichologijos objektas). Thorndike parodė, kad norint būti
psichologu nebūtina introspekcija.

● Argumentai kodėl turėtų būti tyriama ne sąmonė, o elgesys:

1. Ši srytis platesnė – elgesys apima sąmonę ir veiksmą, sąmonės būsenas ir jų ryšius
2. Refleksai, instinktai, įpročiai, įdėjų asocijacijos, tendencijos į ką atkreipti dėmesį,
pasirinkimas nėra sąmonės būviai. Norėdamas išsiaiskinti kada, kaip ir kur pasirodys
tam tikras sąmonės būvis asmuo turi tirti kažką kitą nei sąmonės būvius

● Buvo nuomonių, kad gyvūnai negali būti tiriami, nes jie neturi intelekto. Tačiau nebuvo tiksliai
apibrėžta, kas yra tas mąstymas. Gal gyvūnų mąstymas yra kitoks nei žmonių? Gal jis artimai
susijęs su aplinkos objektų jungimo sistema (ty skirtingiems fiziniams išgyvenimams priskirti tam
tikrus fizinius veiksmus)? Dėl to turi būti tiriama viskas - aplinkos situacija, motoriniai atsakai ir jų
tarpusavio ryšiai – norint apibrėžti pačios minties ir sąmonės sąvokas ir žiūrėti, kokios gyvūnų
savybės gali būti pavadintos mąstymu. Pats Thorndike laikosi požiūrio, kad mintis – ryšių sistema.

● Knyga – bandymas paaiškinti gyvūnų asociatyvinių procesų prigimtį.

● Visos gyvūnų reakcijos į aplinką gali būti paaiškintos asociatyviniais ryšiais, nereikalaujančiais
abstraktaus mąstymo.
● Pgr. gyvūnų mąstymo tyrimo tikslas – išsiaiškinti protinės veiklos vystymąsi, atsekti žmogaus
prigimtį. Kodėl per gyvūnus? Nes žmonės išsivystė iš gyvūnų, taip pat buvo valdomi instinktais
anksčiau, tačiau kažkuriuo momentu žmonių protiniai sugebėjimai pasikeitė ne tik kiekybiškai, bet
ir kokybiškai (taip iš paprastų asociatyvinių ryšių išsivystė žmonių sąmonė), gyvūnus galime
priversti nekreipti dėmesioį nieką išskyrus užduotį, o su žmogumi to nepadarysi

● Ankstesnių gyvūnų tyrimų krtika:

1. Žmonės linkę iškraipyti faktus ir kreipti dėmesį tik į pasisekimus t.y. jei iš milijono
vienas šuo sugeba kažka padaryti, tai jau apie tai visur rašoma.;
2. Atliekamas tik vienas bandymas su vienu gyvūnu, o rezultatai taikomi visai rūšiai
Čia daug pvz., kaip kokia super geniali katė atsidaro duris, šuo paspaudžia durų skambutį ir
panašiai.

● KLASIKINIAI THORNDIKE EKSPERIMETNAI.

- Tyrimo schema:
a) probleminės dėžės;
b) maistas išorėje;
c) gyvūnas nemaitinamas;
d) bando išsikrapštyti iš dėžės;
e) pabėgus iš dėžės, veiksmas kartojamas.
- Pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į:
a) bendrajį gyvūno elgesį ir reakciją į situaciją;
 b) ar atliko ir kaip atliko reikalajamą veiksmą;
c) kiek laiko užtruko.
- Asociacija laikoma susiformavusia tada, kai gyvūnui, patekus į tą pačią probleminę dėžę, jo
pabėgmo iš jos laikas visuomet būna tas pats;
- Bandymas būna laikomas nesėkmingu, jei užduotis neatliekama per 15min keleta kartų.
- Thorndike atliko pakankamai daug bandymų su keletu skirtingų gyvūnų.

● EKSPERIMENTAI SU KATĖM.
- Buvo atlikti eksperimetai su katėmis nuo 3 iki 19 mėn.
- Nors katės iš pradžių blaškosi (ir ne dėl maisto, o dėl to, kad nori ištrūkti iš uždaros
patalpos), poto atliekamas naudingas judesys, kurio pasirodymo tikimybė didėja, o
nereikalingų judesių mažėja.
- Labai ryškus instinktyvaus miaukimo ir kaukimo sumažėjimas.
- Jei katė pirmoje dėžėje išmoksta reikalingo judesio, tikėtina, kad naujoje dėžėje ji mažiau
bet kaip blaškysis, atliks grybštelėjimo judesius.
- Pojūčio įspūdis(dėžės vidus: ta pati aplinka) Tas pats tam tikras veiksmas išėjimui iš
dėžės.
- Visgi didelė instinktų įtaka (nauja dėžėne new situacijos įvertinimas, bet paveldėtas
impulsas veikti).

● LAIKO KREIVĖS:
- y ašis: laikas
- x: kelintas bandymas.
- tokios laiko kreivės liuks reprezentuoja asociacijos susidarymą – kuo išsikrapšymo laikas
trumpesnis, tuo stipresnė asociacija susidarė.
- Kreivės gerai parodo asociacijos lengvumą (sunki asociacija – nuo 300s iki 6s per 20 kartų;
lengva – nuo 300s iki 6s per 5 kartus).

ASOCIACIJOS FORMAVIMUISI ĮTAKOS TURI:

- Pats elgesys, kurį reikia atlikti toje situacijoje (ar jis yra prigimties
pakurstomas(draskymasis-taip, letenų laižymas - ne));
- Laikas tarp dviejų pasisekimų (jei trumpas (40s) – formuojasi lengviau);
- Skiriamas dėmesys (dėl to skiriasi dėžių sunkumai – ten kur reikia atlikti veiksmus dėžės
priekyje yra lengviau, nes dažniau kreipiamas dėmesys);
- Pasiutimo trūkumas (katė labai aktyvi – trumpina laiką pradžioje, bet ilgina pabaigoje;
lėtesnio būdo katė – didesnė tikimybė, kad bus kreipiamas didesnis dėmesys į tai, kas
daroma (mažesni instinktai - aukštesnė sąmonė?));
- Priklauso nuo katės noro išsikrapštyti iš dėžės, pvz., nuo jos alkio;
- malonumo nebuvimas nepastiprinant naikina asociaciją

ANKSTESNIS IŠMOKIMAS:
- akivaizdžiai daro įtaką po 8-6 išsikrapštymų iš skirtingų dėžių;
- mažėja polinkis blaškytis, draskyti pro virbus;
- didėja polinkis grybščioti kabančius ar laisvus objektus dėžėje;
- asociatyvinis išmokimas greitesnis ir lengvesnis – stebima, koks objektas ką daro;

PASAK THORNDIKE ASOCIACINIS IŠMOKIMAS PARODO, KAD:

- Kates galima išmokyti reaguoti į objektus, į kuriuos jos paprastai nereaguoja (kabantis
šniūras);
- Matyt panašios patirties dėka jos išmoksta reaguoti į šeimininko balsą, kitus stimulus;
 - Jei kam nors atrodo, kad turi katiną genijų, tegul atlieka eksperimentus su Thorndike
dėžėmis ir pažiūri rezultatus – gaus duomenis apie intelekto įvairumą gyvūnų tarpe;
- Pastebėta keista tendencija – jei išmoksta laižyti save ar įdrėksti ir už tai paleidžia iš dėžės,
tai kuo toliau tuo ši reakcija silpnesnė ir jei nepaleidi vis vien nesivargina parodyti stipresnės
reakcijos (autorius nesuprato kame bajeris ir kodėl taip vyksta);

● EKSPERIMENTAI SU ŠUNIAIS.
- Naudojamos panašios dėžės kaip ir katėms (didesnės, reikalaujančios daugiau jėgos);

ŠUNŲ REAKCIJA:
- daug ramesnė nei kačių (mažiau blaškymosi; griaužimas iki tam tikro lygio);
- pašertas ir vėl atgal įkištas į dėžę – tp nerodo did. noro išsikrapštyti;
- greičiau pasiduoda jei bandymai nesėkmingi;
- dėmesys į maistą, o ne į dėžę (ne kaip išsikrapštyti iš dėžės, bet kaip pasiekti maistą –
dėmesys tik į dėžės priekį);
- Minusas: Kad šunys nestaugtų  mažiau alkani  alkis nebuvo pagrindiniu motyvu.

Taip pat buvo braižomos kraivės,

●EKSPERIMENTAI SU VIŠČIUKAIS.
Tyrimų principas panašus kaip ir su katėm ir šunimis, tik aišku dėžės buvo mažesnės, o
problemos buvo šiek tiek kitokios (įvairūs kambariai sujungti tarpusavy tinkleliais ir perėjimais,
turintys vieną išėjimą).
Jei katės norėjo išsikrapštyti iš dėžės, šunys norėjo pasiekti maistą, tai viščiukams pagrindinis
stimulas buvo socialinis artumas, TY sugrįžti pas savo bendruomenės viščiukus.

- Įdėjus į dėžę matomas diskomfortas, blaškymasis po narvą, cypimas;

- Panašūs rezultatai kaip ir katėm (laiko kreivės panašių tendencijų - nuolydis);
- Skirtingos įgimtos reakcijos nei šunų ir kačių (čia šiaip natūralu – nes skiriasi kūno
sudėjimas, galūnės, įgimti instinktai ir pan.);

Norint surasti skirtumus tarp gyvūnų inteligentiškumo reiktų tirti kreivių nuolydžių skirtumus,
nors kita vertus yra sunku nustatyti – kas protingesnis katė ar šuo, ar viščiukas – jie visi valdomi
skirtingų instinktų, kitaip operuoja savo galūnėmis. Šuo dažnai atrodys intelektualesnis, nes yra
linkęs dėmesį nukreipti į žmogų ir kurti asociacijas tarp elgesio ir jo pasekmių.

● SAMPROTAVIMAS AR IŠVADŲ DARYMAS?

Daug diskusijų sukelia klausimas, ar gyvūnų sėkmingi pasirodymai atliekant žmogiškus
veiksmus yra atsitiktinumas ar jų sugebėjimas daryti išvadas, ar tiesiog išmokimas stebint. Gyvūnų
protavimas bandomas įrodyti istorijomis apie kačių sugebėjimus atidaryti duris ir pan., tačiau pats
Thorndike mano, kad tai yra grynas atsitiktinumas, nepaisant kai kurių atliekamų veiksmų
kompleksiškumo ir sudėtingumo.
Vienas pvz. susietas su viena problemine dėže (durys atsidaro, kai kate paspaudžia durų
velkę ir stumteli duris; jei atliekamas tik vienas iš veiksmų – durys neatsidaro). Daugumai kačių
pavyko išsikrapštyti, tačiau Thorndike tvirtinimu, nepastebėtas apgalvotas aplinkos stebėjimas – tai
tik blaškymasis siekiant pabėgti iš dėžės. Taip, susidaro asociacijos, kad paspaudus mygtuką
atsidarys durys (tik tam reikia pirmųjų kelių sėkmių), tačiau viskas yra paremta instinktyviais
impulsais, o ne racionaliais veiksmais. Jei visos katės išsikrapšto iš mažų probleminių dėžių, gal tik
viena iš jų atsitiktinai atisidarys duris paspausdama rankeną dideliam kambarį (kur jai vietos
netrūksta ir nereikia kažkaip pasiekti maisto). Kita vertus asociacijų susidarymas daug kam gali
pasirodyti kaip protavimas, tačiau Thorndikas asociacijas atskiria nuo racionalaus mąstymo
laikydamas jas tiesiog susidariusiais neuroniniais ryšiais smegenyse.

● IMITACIJA.
- Nemažai pvz. pateikiama apie imituojančius žmogaus balsą paukščius. Pasak Thorndike, to
nevertėtų laikyti racionaliu pakartojimu (nors būtinai reikia tirti) ir kažkaip susieti su
žinduolių sugebėjimais, juolab laikyti imituojančius paukščius žmonių sąmonės pirmtakais.
- Įdomus Thorndike požiūris liečiantis vaikų polinkį imituoti tėvų elgesį (čia ne imitacija, bet
netiesiogiai pasireiškiantys instinktyvūs veiksmai, kurie atrodo kaip imitacija).
- Apskritai Thorndike teigia, kad gyvūnai imituoti negali:
a) Viščiukai. (į narvą vienasnesugeba išeitiįdedamas kitas viščius gebantis išeiti ═
pirmasis išsiropščia iš narvo 1 kartą iš 3 badymų; sunku pasakyt ar tai imitacija).
Be to kito viščiuko buvimas narve prailgina jų pabėgimo iš narvo laiką, nes
dingsta toks skatinamasis faktorius kaip noras sugrįžti į vištų bendruomenę.
b) Katės. Vienas būdas toks stebėti imitavimo formavimąsi:
- dviguba dėžė, kurios kabinos atskirtos vielos tinklu;
- vienoj daly jau mokanti patraukti už virvutės katė, kitoje – nemokanti;
- mokanti atlieka dėžės atidarymo ir maisto pasiekimo veiksmą kelis kartus tikrai stebint
nemokančiai katei;
- rezultatai: iš 4 kačių viena greitai atliko reikiamus veiksmus, tačiau tai buvo daugiau ne
imitacinio pobūdžio, bet greito mokymosi;
- galėjusių imituoti kačių elgesys praktiškai nesiskyrė nuo kačių, neturėjusių imitavimo
galimybės.
c) Šuniai. Panašūs eksperimentai kaip ir su katėmis:
- dvigubos dėžės (buvo žiūrima, ar nesugebant atlikt užduoties, bus pradedamas imituoti šalia
esantis sėkmingai užduotį atliekantis šuo) – nepasiteisino;
- vieną šunį išmoko užšokti ant dėžės ir tarnauti, kad gautų ėdesio; kitas buvo alkanas, tupėjo
šalia, tačiau nesistengė atlikti tokių pačių veiksmų, kad gautų maisto.
Pasak Thorndike sąmoningi imitaciniai veiksmai, tokie kokie atliekami žmonių tarpe, sutinkami tik
primatų tarpe. Žemesniuose žinduoliuose viskas yra pagrįsta instinktyviu elgesiu ir įgūdžiais, o
pastarieji formuojasi bandymų-klaidų būdu.

Dar vienas iš Thorndike eksperimentų susijęs su katėmis ir joms suteikiama instrukcija.

Tyrėjas, patalpinęs katę į probleminę dėžę paimdavo jos letenas ir atlikdavo veiksmą, reikalingą
durims atidaryti (katė matydavo, kokie veiksmai atliekami). Pakartojęs tai keletą kartų palikdavo
katę vieną. Rezultatai parodė, kad instrukcinių veiksmų atlikimas nepagreitino kačių išmokimo, o
reikalingus durims atidaryti ir maistui gauti veiksmus atlikdavo taip pat atsitiktinai kaip
neinstruktuotos katės. Jei katės mokėdavo atidaryti duris savaip, Thorndike nesugebėdavo jų
išmokyti veikti pagal jo instrukcijas.
Thorndike pateikia išvadą, kad asociacijų susidarymas gyvūnams yra pagrįstas ryšiu tarp
pojūčio įspūdžio ir impulso veikti (pojūčio įspūdis – probleminės dėžės vidus, impulsas veikti –
instinktyvus poreikis išsilaisvinti iš mažos erdvės).

● ASOCIACIJŲ SUBTILUMAS
- Asociacijų subtilumas paremtas sensoriniais sugebėjimais. Jei gyvūnas nejaučia skirtumo
tarp dviejų skirtingų objektų ar negali išskirti objekto iš fono, tikėtina, kad asociacijos
susidarymas bus neįmanomas. Ir priešingai, lengvas asociacijų susidarymas į tam tikrus
aplinkos objektus parodo, kad gyvūnas juos gerai išskiria iš aplinkos ir mato skirtumus.
- Pvz. su mintis skaitančiu šuniuku (reagavo i veido išraiškų, balso pasikeitimus, ko kiti žm.
išoriškai nemato) ir skaičiuojančiu arkliu.
- Bet tai tiesiog reakciją į tam tikrą sensorinį įspūdį.
 - Pvz kaip katės išmoko reaguoti į “Šitas kates reikia pašerti”, “Šitų kačių tikrai nešersiu”.
Tam prireikė 280 bandymų su I ir 380 su II sakiniais. Jei katės būtų sugebėjusios
sąmoningai atskirti tų teiginių idėją (reikšmes) ir juos palyginti, jų išmokimas būtų buvęs
daug greitesnis.
- Bet tai tiesiog reakciją į tam tikrą sensorinį įspūdį.

● ASOCIACIJŲ KOMPLEKSIŠKUMAS.
Norint sužinoti gyvūnų mąstymo lygį, reikia išsiaiškinti, kiek sudėtingas asociacijas gyvūnas
gali atlikti. Čia visų pirma nereikia maišyti asociacijų kompleksiškumo su asociacijų serijomis:
- Asociacijų kompleksiškumas (užrakintos durys – įkišti raktą, pasukti, paspausti rankeną).
TY kur viens sensorinis įspūdis veda prie tam tikros veiksmų sekos.
Probleminės dėžės pavyzdys būtų ta dėžė, kur reikia atlikti daug įvairių veiksmų, kad durys
atsidarytų.
- Asociacijų virtinė (labirinto perėjimas). TY kur vienas sens. įspūdis veda prie asociacijos,
tada atsiranda naujas sens. įspūdis, kuris vėl veda prie naujos asociacijos. Gyvūnai čia turi
liuks sugebėjimus.
Thorndike teigė, kad kompl. asoc. gyvūnams apskritai nebuvo susiformavusios. Buvo tik vienas
protingas katinas, kuris gan geritai atsitiktinai sugbėjo sukurti tokią kompl’ asoc’. Kaip pats
Thorndike sake: “Kompleksinis veiksmas nereiškia kompleksinės minties, o veiksmų serijos
nereiškia minčių serijų”. TY gyvūnams veiksmų serijos reiškia tik vieną mintį – malonumas, kuris
ateis po to, kai bus atlikti veiksmai. Deja gyvūnai neturi suvokimo apie pačių veiksmų prasmę ir dėl
to dažnai tie veiksmai atliekami ne eilės tvarka.

● ASOCIACIJŲ SKAIČIUS.
- Lyginant žmonių ir gyvūnų sugebėjimus – žmogus krūtesnis (vien jau kiek žodžių visokių
mokam);
- Skiriasi asociacijų kūrimo būdai:
a) žmogus – imitacijos, komunikacijos, idėjų generavimo būdai;
b) gyvūnai – bandymų klaidų metodas.
- Tačiau gyvūnų smegenų struktūroje nėra nieko, kas trukdytų sukurti didelį asociacijų skaičių
ar pradėti jas painioti (kai ryšiai smegenyse jau sudaryti). Tam tik reikia:
a) pakankamai laiko;
b) prieinamos gyvūno motyvacijos;
c) pasišventusio žmogaus, kuris visą tai padarytų.

● ASOCIACIJŲ LAIKINUMAS.
Thorndike nustatytas asociacijų išlaikymas užėmė 20 dienų (bet jis daugiau netyrė)
- Tik viena katė nesugebėjo – pataloginis atvejis.
- Yra biologinis pagrindas, ne psichologinis susijęs su atmintimi:
a) zebrų kelionės maisto beiškant;
b) ruonis plaukia ne dėl to, kad atsimena kaip mama mokė, bet susidarė asociacija
VANDUO – PLAUKTI
- Pvz., dėl ko veikia ne atmintis:
Katė dėžėnišsikrapšymo iš dėžės išmokimas greitesnis (ty greičiau asoc’ susidaro)
 jei veiktų atmintis, tai asoc’ susidarymo kreivė turėtų staigų kritimą (katė bandytų
išsikrapštyti, jai nepavyktų, staiga prisimintų, kaip viską darė ir atliktų veiksmus
greitai ir tiksliai). Tai rodo, kad asoc susidaro iš naujo, tik greičiau.

● INSTINKTŲ UŽSLOPINIMAS IŠMOKIMO PAGALBA.

Fenomenas pastebėtas jau anksčiau.
 - Pvz. su kate ir deže (iš pradžių dėžės viršus uždengtas, pt atviras – vis tiek atsidaro su
rankenėle).
- Su viščiukais (A, B, C, D kambariukai su tinkleliais, pt be jų).

● DĖMESYS.
- Jau apšnekėtas – būtinai turi būt atkreiptas dėmesys į tai, kas vyksta, kad susidarytų asoc’.
- Svarbi sąlyga ir gyvūnams ir žmogui.
- Dvi dėmesio rūšys:
a) verčia mąstyti (stebi krepšinį – metomas kamuolys pagaunamas, atsimeni kaip
viskas vyksta); toks dėmesio laipsnis nėra didelis.
b) verčia veikti (žaidi krepšinį – meta kamuolį ir tu jį pagauni, nors nebūtinai
atsimeni kaip viskas vyksta, dėmesio laipsnis didelis, pats tame dalyvauji.
Susidaro asoc’ KAMUoLYS – PAGAUTI) + (būdinga gyvūnams).

● SOCIALINIS SĄMONINGUMAS.
Trumpai: Tai supratimas kad kitam skauda, kai tu kandi, kitas jaučia malonumą kai yra
šeriamas. Jo nėra tarp žemesnių gyvūnų.
- siejama su imitacija
- įrodėme, kad šunys katės viščiukai imituoti negali;
- manoma, kad būdingas beždžionėms – gali mokytis iš kitų.

ŠIAIP KALBANT APIE ASOCIATYVINĮ MĄSTYMĄ:

Thorndike tikrai nebuvo šalininkas idėjos, kad žmogus vystydamasis perina visą gyvūnijos
filogenezę, tačiau mano, kad būdas, kuriuo sukuriamos asociacijos gyvūnams, yra neblogas
mokymuisi, nes kartais duoda neblogus rezultatus nedidelėmis pastangomis. Kadangi jo tikslas
buvo atrasti, kaip iš gyvūnų mąstymo išsivystė žmonių sąmonė, jis teigė, kad pirykščiai žmonės
daugelio dalykų išmoko asociatyviniu būdu – ne sąmoningai atlikdami veiksmus, bet atsitiktinumo
dėka.

● INSTINKTYVIŲ VIŠČIUKŲ REAKCIJŲ TYRIMAS.

Viščiukai be patirties!
- Viščiukai visai neblogai skiria spalvas nuo pat pirmųjų dienų. Pasirodo, tai, kas sunkiai
išmokstama vaikui, viščiukui yra įgimta.  Tyrimas.
- Erdvės suvokimas taip pat įgimtas:
Tyrimas: Dėžutė 95h amžiaus užkeltas ant jos iki 10 inčų šoks negalvodamas,
daugiau 39 inčai nešoks. Priklauso nuo motyvacijos (ar labai alkanas).
Paprastai 4 dienų paukščiukas nušoka žemyn nuo 4k. už jį didesnio aukščio.
Kad viščiukai suvokia erdvę aišku ir iš jų rodomo diskomforto uždarius juo į dėžę.

Viščiukai taip pat turi įgimtą būdą reaguoti į aplinką. Pvz. kai reikia nušokti pas draugus nuo
tam tikros pakylėlės, jie net neturėdami patirties, ne tiesiai eina nuo krašto ir krenta, bet atlieka
šokimo judesį išskleidę sparnus. Tokia reakcija nepriklauso nuo paukščiuko amžiaus.
- Įgimtas griebimo instinktas lesant, kuris nors ir netobulas, tačiau net ir po kelių dienų
praktikos išlieka beveik tokio pat lygio.

Šiaip palyginus kūdikį ir viščiuką ir pastarojo įgimtus sugebėjimus, susiformavusius per 21

dieną kiaušinyje, žmogaus jauniklis yra absoliutus bejėgis.

VIŠČIUKŲ BAIMĖS EMOCIJA.

Buvo tiriamas ir viščiukų sugebėjimas jausti baimės emociją. Thorndaikas prieštarauja
nuomonei, kad ji pasireiškia nuo pat pirmo kontakto su aplinka. Jo tyrimų rezultatai parodė, kad
 10-20 dienų tarpe išsivysto baimė atviroms erdvėms (pradeda vaikščioti pakampės ir lįsti po
stalais), per 1 mėn. – baimė dideliems judantiems objektams, ir tik po to atsiranda baimė
medžiojančių paukščių balsams.

Visą savo tyrimą su viščiukais Thorndaikas reziumavo teigdamas, kad kalbant apie gyvūnų
elgesį reikia vengti absoliutaus instinkto vienodumo principo. Taip, viščiukai turi įgimtas
reakcijas į tam tikras aplinkos sąlygas, tačiau egzistuoja situacijos, į kurias jie reaguoja
skirtingai, pavyzdžiui, į didelius garsus vienas viščiukas reaguoja bėgdamas, kitas rėkdamas,
trečias cypsėdamas, ketvirtas valydamasis plunksnas, o penktas iš vis nieko nedarydamas.

TYRIMAS SU ŽUVIMIS.
Principai tie patys. Akvariumas kaip labirintas, išmoksta išplaukti iš labirinto jei yra alkani ir
išplaukus guan maisto

● TYRIMAI SU BEŽDŽIONĖM.
Mokymasis:
1. Mokymasis per klaidas ir atsitiktinę sėkmę (taip mokėsi Thorndike katės ir šunys).
2. Mokymasis per imitaciją.
3. Mokymasis per idėjas (kur situacija pasiūlo veiksmo idėjas, pagal kurias veiksmas
generuojamas arba modifikuojamas).

Thorndike buvo įdomu sužinoti ar beždžionės mokosi skirtingain Nuo kitų gyvūnų, jei tep, kokius
metodus naudoja, ir kaip jos skiriasi nuo suaugusių individų.

Tyrė:
- Sugebėjimą patekti į dėžes naudojantis spec. mechanizmu, reikalaujančiu išradingumo;
- Išmokimą pasiekti maisto naudojantis nesudėtingais būdais;
- Mokymasi atskirti du objektus ir į juos skirtingai reaguoti.

Skirtumai tarp kačių ir šunų bei beždžionių. Pirmuosiuose laipsniškas išmokimas, laipsniškai
atmetant nenaudingus dalykus. Antruosiuose staigus, kartais momentinis nesėkmingų bandymų
atmetimas ir sėkmingų įtvirtinimas. Bet Thorndike neigia, kad beždžionės geba kurti idėjas. Jei jos
tikrai turėtų mastymą, panašų į žmogaus, visos užduotys būtų atliekamos geriau ir greičiau, asociac’
įsitvirtintų greičiau. Jų veiksmai tokie pat instinktyvūs kaip ir kačių ir šunų, tik jos juos pasirenka, o
ne atlieka blaškydamosi kaip žemesnieji gyvūnai.

Dar vienas baždžionių pranašumas prieš šunis ir kates yra sudėtingesnė asociacijų struktūra ir
sugebėjimas sukurti jų daugiau. Be to beždžionikės yra labai smalsios, mėgaujasi sensoriniais
pojūčiais, kuriuos sukelia nauji objektai, ir dėl to lengviau sukuria asociacijas. Tikslesni
kontroliuojami veksmai gali būti nukreipti į konkretų objektą, tad vietoj to, kad turėdamos tikslą,
imtų blaškytis ir daryti kas papuola (kaip kad daro žemesnieji gyvūnai), jos nukreipia veiklą norima
linkme (pvz. ne šiaip sau maskatavimas rankom, bet judesių nukreipimas į norimą numušti objektą).
O tada mums atrodo, kad jos labai inteligentiškos ir protingos, net atrodo, kad jos turi idėjas.
GEBĖJIMAS ATSKIRTI OBJEKTUS.
Figurikė – viena reiškai maistą, kita ne.
Rezultatas: mokymasis gana staigus, ty greitas asociacijų formavimas. Tai galėtu leisti daryti
prielaidą, kad beždžionių mokymasis panašus į žmogaus, jos geba turėti idėjas apie ženklus ir tai, ką
kuris reiškia. Tačiau pats Thorndike teigia, kad turima info nei patvirtina, nei paneigia, kad
beždžionės geba mąstyti kaip žmogus.

Galima išskirti bruožus, priartinančius beždžiones prie žmogaus:

 1. Jutiminis aparatas – fokusuotas regėjimas;
2. Motorinis aparatas – koordinuoti rankos ir akies judesiai;
3. Instinktai ir paveldėti nerviniai ryšiai. Bendra fizinė ir protinė elgsena.
4. Mokymosi metodas – asociacinis procesas:
a. Greitesnis asociacijų susiformavimas.
b. Didesnis asociacijų skaičius.
c. Didesnis tikslumas.
d. Sudėtingesnė struktūra.
e. Geresnis išlaikymas.

Thorndike teigia, kad šiaip beždžionikės nesiskira nuo kitų gyvūnų mokymosi metodu, TY naudoja
asociacijų kūrimo metodą, tačiau primatų įgudimas asociacijų formavime yra didesnis ir labiau
išvystytas.

PABAIGA.

Gyvūnų mąstymas, intelektas yra sudaryti iš daugybės specifinių ryšių, sąsajų, turinčių
tiksliai apibrėžtus objektus ir parodančių praktinę situacijų baigtį. Tai patvirtina spėjimą, kad
žmonių protiniai sugebėjimai išsivystė iš tarpininkavimo tarp stimulo ir reakcijos. Sąmonė išsivystė
iš paprastų pojūčių, į kuriuos buvo reaguojama. Laikui bėgant asociacijų skaičius pasidarė
neaprėpiamas. Bet žmogaus progresas vyko ne nuo mažo asoc’ skaičiaus prie didelio, bet nuo
tiesioginių ryšių prie netiesioginių, iš kurių vėliau išsivystė abstrakcijos.