Kiekvienas mūsų skaito knygas ir žinoma nuo to kiek knyga yra artima bei

suprantama žmogui, priklauso ar iš viso pati knyga bus įdomi. Knygas suprasti
padeda autoriai pradinėse scenose atskleisdami veikėjų ypatybes, kurios vėliau
padeda lengviau suprasti turinio esmę bei personažų veiksmus.

Vienas tokio kūrinio pavyzdys yra vėlyvojo renesanso, pasaulinės klasės

anglų poeto Vilijamo Šekspyro tragedija “Hamletas”. Šioje trumpoje tačiau
intriguojančioje dramoje su pagrindiniu veikėju Hamletu skaitytojas susipažįsta jau
pirmose scenose. Po tėvo mirties vitenbergo studentas, humanistas Hamletas grįžta
į gimtąją Danija. Hamletas yra pristatomas kaip tikras princo pavyzdys, elgiasi
prideramai ir laikosi tam tikrų nuostatų priimtinų tuometiniui princui. Tačiau naujasis
karalius, Hamleto dėdė, praėju vos dviem mėnesiam nuo karaliaus Hamleto mirties
iškelia puota ir kelias dienas baliavoja. Šitoks neadekvatus elegsys siutina Hamleta ir
negana to jam apsireiškia dvasia, kuri jis tiki esą jo mirusio tėvo. Danijos princas
prižada atkeršyti už savo tėvą, prieš tai apsimetantis pakvaišeliu. Šiose pirmose
scenose atsiskleidžia Hamleto jautrumas, kerštingumas bei sumanumas. Kūrinio
eigoje suprantama kaip ir kodėl veikėjas atlieka tam tikrus veiksmus, kuriuos suprasti
nežinant Hamleto ypatybių būtų pakankamai sunku. Hamleto gudrumas padeda
priartėti prie naujojo karaliaus ir jį nužudyti. Pjesės pabaigoje Šekspyras nusprendžia
Hamleto nepalikti gyvo, matomai, nes tokiame žiauriame bei chaotiškam pasaulyje
tokiam žmogui kaip Hamletui gyventi ne vieta.

Kitas nuostabus poetas Johanas Volfgangas Getė, parašęs “Faustą”, jame

protagonisto Fausto ypatumai aiškūs nuo pat pradžių. Šis pagyvenęs vyras, kuris
baigė medicinos studijas ir jau daug metų esąs daktaras, nugyvenęs daugiau nei
pusę gyvenimo supranta, kad neranda prasmės ir nori pajausti gyvenimo skonį.
Pardavęs sielą velniui pasiverčia jaunu vyru ir ieško meilės su penkiolikmete
mergaite. Faustas iš vienos puses inteligentiškas garbaus amžiaus vyriškis, tačiau iš
kitos puses visiškas iškrypelis. Šios ypatybes leidžia mum suprasti turinio visumą bei
iš atidžiau išanalizuoti Fausto elgesį.Kūrinys parašytas Apšvietos laikotarpiu todėl
nenuostabu jog kūrinyje pats Faustas ieško idomybių bei naujų patirčių.

Tiek “Faustas” tiek “Hamletas” turi panašumu nepaisant fakto, jog yra parašyti
dviejose visiškai skirtingose epochose. Abiejuose kūriniuose yra aktualizuojamas
žmogus bei pasaulio samprata. Svarbu paminėti, jog su kūrinio pagrindiniais
veikėjais supažindinama nuo pat pradžių kas vėliau priveda prie draminio veiksmo
intrigos bei padeda suprasti jo eigą.

Apibendrinant, galiu teigti, jog veikėjų pažinimas yra bene svarbiausias

aspektas stengiantis išlaikyti kūrinį įdomų bei suprantama. Žinodamas pagrindines
personažų ypatybes padeda skalndžiai skaitytojui suvokti raidą kulminacijos link.

AUGUSTAS