lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos kalbos planas
Kalbos tema: Ką išgyvena žmogus palikęs tėvynę?
Pasirinkti autoriai: Salomėja Neris, Balys Sruoga, Antanas Škėma.
I. Įžanga(2-3 sak. pagrindinė mintis/ problema)
Žmonių emigracija – natūralus reiškinys, tačiau vieni gyvena svetimoje šalyje ir jaučiasi laimingi, o kiti – kūnu gyvena svetur, bet savo dvasiniame pasaulyje kenčia ir trokšta sugrįžti į gimtąjį kraštą. Egzodo rašytojai – tai kūrėjai rašę svetur. Savo kūriniuose jie aprašo skirtingus išgyvenimus palikę tėvynę. II. Dėstymas
1 pastraipa. XX a. rašytojo A. Škėmos kūrinyje „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Garšva atvykęs į Ameriką praranda savo tapatybę.
a) Negali priprasti prie amerikietiškos kultūros. (vartotiškumas, vitrinos)
b) Nemėgsta darbo dėl uniformos yra tik 87nr., pirštinės dengia žiedą rodantį bajorų kilmę. c) Negali priprasti, jog nėra meno, o tik laiptai ir pilkas cementas. d) Serga liga, dirbti gali tik tada kai išgeria tabletę, tai priveda prie katastrofos. 2 pastraipa. XIX a. pabaigos rašytojo B. Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ rašytojas atsiduria ribinėje situacijoje. a) Per prievartą patenka į koncentracijos stovyklą. b) Tenka išgyventi nepakeliamas gyvenimo sąlygas. c) Tenka išgyventi žiauriausius prižiūrėtojų kankinimus. d) Išgyveno, nes mokėjo mąstyti ironiškai. 3 pastraipa. XX a. pradžioje S. Neries eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ lyrinis subjektas patiria ilgesį tėvynei. a) Pati rašytoja negalėjo grįžti į tėvynę dėl vykusio karo. b) Tėvynės ilgesys labiausiai pastebimas eilėraštyje „Aš tau pavydžiu“. Lietuvą sutapatina su vakarais. „Aš tau pavydžiu saulele, kai vakaruosna suki“ c) Salomėja Nėris paliko savo gimtinę dėl noro pagerinti padėtį Lietuvoje ir išvyko į Maskvą prašydama priimti Lietuvą į Tarybų Sąjungą. d) Eilėraštyje „Maironiui“ akcentuojama atgailos tema III. Išvada(2-3 sak.) Apibendrinant galima teigti, kad žmogus palikęs tėvynę patiria tapatybės praradimą, atsiduria kritinėse situacijose bei išgyvena tėvynės ilgesį.