Vyrai yra svarbi visuomenės dalis, jiems yra svarbūs visuomeniniai interesai, jie yra

atsakingi už tėvynės laisvę. Lietuvių literatūroje vyras vaizduojamas patriotiškas,

stengiantis apginti tėvynę ir visuomenę.
Šis teiginys atskleidžiamas Jono Radvano poemoje „Radviliada“. Kūrinyje yra
aprašoma ryški istorinė asmenybė – Mikalojus Radvila Rudasis. Radvila Rudasis buvo
vaizduojamas kaip narsus, kilnus ir patriotiškas. Kovos lauke kaunasi pačioje
pavojingiausiojo pozicijoje, nesislėpė už kitų nugarų. Buvo vaizduojamas kaip didis
karvedys, kuri lydi karinė sėkmė. Puikiai išmano karo meną, yra puikus karys. Radvila
Rudasis didžiuojasi Lietuvą, gerbia praeitį, žavisi garbingais Lietuvos kunigaikščiais, tai
rodo Radvilos Rudojo skydas, jį puošia: lietuvių kilmės iš romėnų mito ženklai,
daugybės Lietuvos kunigaikščių ir mūšių simboliai. Nors ir aplinkiniai teigia, kad
Radvila Rudasis nusipelnė poilsio, tačiau Radvila atsako, kad jis nori mirti,
negalvodamas apie praeities šlove, o karo laukia: „krisiu verčiau kaip karys ar mirtis
išvaduos iš šio kūno, / rūpesčiuos dėl Lietuvos mane paskendusi radus!“ Svarbiausios
vertybės jam yra: garbė, orumas ir tėvynės laisvė. Šiame kūrinyje vyras – Radvila
Rudasis vaizduojamas patriotiškas, gebantis apginti tėvynę ir jos visuomenę.
Šį teiginį dar galima pagrįsti remiantis Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“.
Apysakoje vaizduojamas baudžiavinis ir po baudžiavinis laikas. Apysakos centre Petro
ir Juozapotos Banių šeimos gyvenimas ir jų likimas. Yra aprašomas 1863m. Lietuvos
sukilimas prieš carinę Rusiją. Vieną dieną Petras Bažnyčioje išgirstą kaip kunigas per
pamokslą ragina sukilti prieš baudžiavą ir carinės Rusijos valdžią. Teigia, kad reikia
vyti Rusus iš savo krašto. Petras ir Juozapota džiaugiasi, kad netrukus bus laisvi, turės
savo žemes, nebereikės tarnauti ponui. Juozapotos vyras Petras supranta, kad negalima
laukti, ir reikia prisidėti prie sukilimo, nes kitaip ir žemės gauti negali. Taigi kartu su
Danulių sūnumis ruošiasi miškan išeiti ir kovoti už tėvynės laisvę, žmonai apie tai
nieko nesakė. Juozapota grįžtančio vyro nesulaukia ir eina pati jo ieškoti. Savo vyrą
randa pakarta miesto kartuvėse. Šiame kūrinyje vyras – Petras vaizduojamas
patriotiškas, pasiaukojantis kovojo už tėvynės laisvę.
Apibendrindamas galiu teigti, kad vyrai lietuvių literatūroje yra vaizduojami atsidavę
savo tėvynei, patriotiški ir stengiantis ją apginti.