Anatomija (Kaulai-Kremzlės-Jungtys)-2

Tema: judėjimo organai (O.A. nuo 45 psl.)

1 paskaita „Anatominė kūno padėtis, ašys ir plokštumos“

Bendrybės

Judėjimas yra viena pagrindinių organizmo savybių. Ją atlieka kaulai ir raumenys – tai judinamasis
aparatas. Jis turi pasyviąją ir aktyviąją dalis. Pasyvioji dalis – jungtimis susiję kaulai, aktyvioji –
raumenys.

Skyrius: griaučių sistema (pasyvioji judamojo aparato dalis)

Mokslas apie kaulus – osteologija, apie sąnarius – artrologija. Kaulai, sujungti tam tikra tvarka,
sudaro griaučius. Griaučių sistemą sudaro kaulų, raiščių ir kremzlių kompleksas. Šios struktūros
priklauso jungiamajam audiniui. Griaučiai atlieka atraminę (stuburo, apatinių galūnių kaulai), jie
atlieka ir judinamąją funkciją ir apsauginę (dubuo, šonkauliai, kaukolė) funkcijas.

2. paskaita „Kaulų, kremzlių sandara, jungtys (sąnariai)“

1. Kaulo sandara

Kaulas (os) sudarytas iš antkaulio (periosteum), kaulinės medžiagos (substantia ossea) ir kaulų
čiulpų (medulla ossium).

Kaulinė medžiaga sudaryta iš kaulinių ląstelių (osteocitų, osteoblastų, osteoklastų) ir tarpkaulinės

(tarpląstelinės) medžiagos. Osteocitas yra pagrindinė kaulinio audinio ląstelė. Tarpląstelinė
medžiaga yra prisotinta druskų, todėl yra kieta ir stipri. Kaulą, išskyrus sąnarines kremzles, dengia
skaidulinis jungiamasis audinys – išorinis antkaulis (jo ląstelės – osteoblastai- gamina ir augina
kaulą). Jame yra daug kraujagyslių, limfagyslių ir nervų. Vidinis antkaulis – tai plonas purusis
skaidulinio audinio junginys, išklojantis kaulų čiulpų ertmes ir akytosios kaulinės medžiagos
ertmes. Suaugusio žmogaus organizme (kauluose) yra raudonieji ir geltonieji kaulų čiulpai.
Raudonieji yra atsakingi už kraujo forminių elementų gamybą (raudoni nuo daugybės kraujagyslių).
Geltonieji sudaryti iš riebalinio audinio. Jie užpildo ilgųjų kaulų ertmes. Vaikų kaulams
intensyviausiai augant (3-4 metų), būna tik raudonieji kaulų čiulpai, o augimui lėtėjant čiulpuose
kaupiasi riebalinis audinys.

Kaulo cheminė sudėtis: kietumas, tvirtumas ir elastingumas priklauso nuo organinių (1/3) ir
neorganinių (2/3) medžiagų. Organinės medžiagos suteikia kaulams elastingumą ir tamprumą, o
neorganinės – tvirtumą ir kietumą ir trapumą. Vaikų kauluose vyraują organinė, suaugusiųjų –
neorganinės medžiagos.

Pagal formą kaulai skirstomi į:

a) ilguosius (galūnių kaulai, turi vidurinę dalį – kūną, vadinamą diafize, diapfysis, ir du galus –
epifizes, epiphysis, artimesnis – proksimalinis ir tolesnis – distalinis))

b) trumpuosius (turi beveik lygius visus tris pagrindinius matmenis, riešo ir čiurnos kaulai)
c) plokščiuosius (vienas iš matmenų yra daug mažesnis, tai kaukolės, dubens kaulai, šonkauliai)

d) mišriuosius (turintys plokščiųjų ir trumpųjų kaulų požymių, tai – kaukolės pamato kaulai,
slanksteliai)

e) orinius (viduje turintys ertmes, išklotas gleivine – kaktikaulis, pleištakaulis, viršutinis

žandikaulis)

2. Kremzlinis audinys

Jis sudarytas iš ląstelių – chondrocitų ir tarpląstelinės medžiagos. Ši medžiaga labai standi ir

elastinga, joje yra daug kolageninių skaidulų, bet nėra kraujagyslių ir nervų. Kremzlinis audinys
skiriasi savo tarpląsteline medžiaga. Pagal tai yra skiriamos šios kremzlių rūšys: a) hialininė
kremzlė (vientisa, gana skaidri, jų organizme yra daugiausia; pvz., nosis, gerklė, bronchai,
sąnariniai kaulų paviršiai); b) elastinė kremzle (panaši į hialininę, bet jos tarpląstelinėje medžiagoje
yra daug elastinių skaidulų, kurios suteikia kremzlei geltoną spalvą, ji nekaulėja, bet senstant
mažėja jos elastingumas; ji yra tose organizmo vietose, kur reikalinga atrama ir lankstumas;
antgerklis, ausies kaušelis, išorinė ausies landa); c) skaidulinė kremzlė (jos sandara labai panaši į
sausgyslės, ją sudaro kolageninio skaidulinio jungiamojo tarpląstelinės medžiagos pluošteliai, tarp
kurių yra pačios kremzlinio audinio ląstelės – chondrocitai; ši kremzlė yra ten, kur būtina tvirta
atrama ir atsparumas tempimui – tarpslanksteliniai diskai, gaktinė sąvarža tarp gaktikaulių,
meniskai kelio sąnaryje; su amžiumi ji kaulėja).

Kiekvieną kremzlę, išskyrus sąnarines, supa plonas skaidulinio audinio sluoksnis – antkremzlis
(jame yra kraujagyslės ir nervai).

3. Kaulų jungtys (juncture) (O.A. nuo 47 psl.)

Jos yra trijų rūšių:

a) skaidulinės (jungia daugelį kaulų – tarpkaulinės plėvės (tarp blauzdos ir dilbio kaulų), siūlės (tarp
kaukolės kaulų), įkalai (dantys);

b) kremzlinės jungtys (jos yra dviejų rūšių – kremzlinė sąauga, tai diskai taro stuburo slankstelių ir
kremzlinė sąvarža, tai kremzlinis audinys tarp gaktikaulių su erdve savyje);

c) sąnarys

Dažniausia kaulų jungtis – sąnarys turi turėti mažiausiai du sąnarinius paviršius. Tai paprastas
sąnarys. Jei sąnarį sudaro daugiau nei du kaulai (trys) – tai sudėtingas sąnarys.

Kai du ar keli atskiri sąnariai juda kartu – tai derintinis sąnarys (apatinio žandikaulio du sąnariai,
šonkaulio galvos ir gauburėlio sąnariai).

Sąnarį sudaro: kaulų sąnariniai paviršiai, padengti kremzle, apsupti sąnarine kapsule ir sąnarinė
ertmė tarp jų. Sąnarinė ertmė yra plyšys, kurį riboja susijungiančių kaulų paviršiai ir sąnarinė
kapsulė. Sąnarinę kapsulę sudaro du sluoksniai, kurių vidinis gamina sąnarinį skystį, sumažinantį
sąnarinių paviršių trintį judesių metu. Kapsulės gali būti nevienodo storio, formos ir laisvumo. Kuo
sąnarys judresnis, tuo sąnarinė kapsulė yra laisvesnė. Nuo sąnarinių paviršių formos priklauso
sąnario paslankumas ir atliekamų judesių amplitudė. Raumenų apie sąnarį tempimas ir raiščių
aparatas, sutvirtinantis sąnarinė kapsulę iš išorės, padeda sąnariniams paviršiams gerai priglusti
vienas prie kito. Raiščiai bei raumenų sausgyslės yra pagalbinis sąnario aparatas. Stabdantieji
(sulaikantieji) raiščiai sutvirtina kapsulę tose vietose, kur ji labiausiai tempiama ir apriboja jos
judėjimą. Kiti padeda sąnariui judėti tam tikra kryptimi tai -kreipiamieji raiščiai (p. s. nevykusio
judesio ar traumos atveju, galima patempti ar net nutraukti raiščius, dėl to sąnariai išnyra).
Papildomoms pagalbinėms sąnario dalims taip pat priklauso diskai, meniskai, sąnarinės lūpos (kelių
sąnariai), vidiniai raiščiai (peties sąnarys). Šie priedai padeda sąnariams funkcionuoti.

Sąnariu susijungiančių kaulų paviršius pagal formą galima prilyginti įvairių geometrinių figūrų
nuopjovoms. Pagal tai sąnariai skirstomi į: rutulinius, elipsoidinius (arba ovalius), cilindrinius,
skridininius, balninius, plokščiuosius.

Sąnario judėjimo pobūdį (t.y., judėjimo kryptį ir amplitudę) nulemia sąnarinių paviršių forma.
Judėjimui apibūdinti naudojamasi sąlygiškai priimtomis trimis tarpusavyje statmenomis ašimis, apie
kurias juda sąnarys. Dvi ašys yra horizontalioje plokštumoje. Tai frontalinė (einanti lygiagrečiai
kaktai, skersai iš vieno kūno šono į kitą). Apie frontalinę ašį vyksta lenkimas (flexio) ir tiesimas
(extensio). Kita horizontali ašis eina iš priekio atgal (kaio strėlė, tai – sagitalinė ašis). Apie ją vyksta
pritraukimas (adductio) ir atitraukimas (abductio). Trečioji ašis eina vertikaliai. Apie ją vyksta
sukimas (rotatio). Sukimas į vidų – nugręžimas (pvz., delno nusukimas atgal – pronacija, pronatio),
sukimas į išorę – supinacija (supinatio) (pvz., delno atgręžimas į priekį). Kai galūnė ar jos dalis
judesio metu brėžia kūgį, tai bus apvedimo judesys (circumductio, rutuliniuose ir elipsoidiniuose
sąnariuose).

Prikausomai nuo skaičiaus ašių, apie kurias galimi judesiai, yra skiriami:

a) vienaašiai sąnariai

b) dviašiai sąnariai

c) daugiaašiai (triašiai) sąnariai.

Vienaašiuose sąnariuose judesiai vyksta apie vieną ašį. Jiems priklauso cilindriniai (ritininiai) ir
skridininiai. Pvz., ritininiame sąnaryje judesys apie vertikalią ašį vyksta I-o kaklo slankstelio
(atlantis) sukimasis kartu su kaukole apie II-o slankstelio (axis) dantį. Kitas pvz.: skridininis
sąnarys sukasi apie vieną skersinę ašį – piršto sulenkimas ir ištiesimas per pirštakaulių sąnarius.

Dviašiams sąnariams priklauso elipsoidiniai ir balniniai sąnariai. Elipsoidiniame sąnaryje lenkimas

ir tiesimas vyksta apie skersinę (frontalinę) ašį, o atitraukimas ir pritraukimas – apie sagitalinę ašį
galimas apvedimas (pvz., stipininis riešo sąnarys). Vienintelis tipingo balninio sąnario pavyzdys –
nykščio riešinis – leidžia nykštį atitraukti ir pritraukti, bet jį dar ir pastatyti prieš kitus pirštus.
Dviašiams sąnariams taip pat priklauso krumplinis sąnarys.

Triašiams (arba daugiaašiams) priklauso paslankiausi – rutuliniai – sąnariai. (peties sąnaryje apie
frontalinę ašį vyksta lenkimas ir tiesimas, apie sagitalinę ašį – atitraukimas ir pritraukimas, apie
vertikalią – sukimas ir taip pat laisvos galūnės apvedimas. Šiame sąnaryje be trijų ašių yra daugybė
papildomų ašių, einančių per rutulinio sąnario galvos centrą ir todėl galimi ir daugiau judesių.
Daugiaašiams sąnariams priklauso ir plokštieji sąnariai. Jie turi plokščius sąnarinius paviršius, kurie
yra rutulinio paviršiaus dalys su be galo dideliu spinduliu. Nors judesiai per šiuos sąnarius atliekami
aplink daugelį ašių, judesių amplitudė nedidelė – tik nežymus slydimas (plokštieji tarpslankstelinių
sąnarių judesiai).

3 paskaita „Griaučių pagrindinės dalys ir jų funkcijos“

Žmogaus griaučiai sudaryti iš keturių skyrių: A) galvos (kaukolės), B) liemens (stuburo ir krūtinės
ląstos) ir C) galūnių kaulai.

A. Kaukolė skirstoma į dvi dalis – veidinę ir smegeninę. Veidinės dalies stambiausi kaulai yra
apatinis (1) ir viršutiniai (2) žandikauliai, skruostikauliai (2) ir nosikaulis (2). Smegeninė kaukolės
dalis sudaryta iš neporinių kaulų (kaktikaulis, pakauškaulis) ir porinių kaulų (momenkaulių,
smilkinkaulių ir pleištakaulių). Kaukolės kaulai saugo smegenis, regos, klausos, uoslės ir kitus
organus. (savarankiškai ir per pratybas + spalvinimo knyga)

B. Liemens (stuburo ir krūtinės ląstos) griaučiai

Stuburas (columna vertebralis) yra kūno atrama, išlaiko galvos, liemens ir viršutinių galūnių (2/3
kūno svorio) svorį ir perkelia jį į dubenį bei apatines galūnes. Žmogaus stuburą sudaro 33 – 34
slanksteliai (7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 kryžmens ir 4-5 uodegikauliai). Slanklstelius
sudaro jų kūnas, lankas ir ataugos. Tarp kūno ir lanko yra anga ir visų slankstelių angos jiems
susijungus sudaro stuburo kanalą (nugaros smegenims). Stuburas atlieka apsauginę funkciją
(nugaros smegenims), suteikia atramą griaučiams, nes jis turi išlinkius, teikiančius stuburui daugiau
lankstumo ir jėgos.

Krūtinės ląstą sudaro krūtinkaulis (sternum), ir 12 porų šonkaulių (costae), prisitvirtinusių prie
stuburo krūtininės dalies slankstelių. Krūtinės ląsta (k/l) saugo vidaus organus ir dalyvauja
kvėpuojant.

C). Galūnių griaučiai yra viršutinių ir apatinių galūnių. Jų bendras sandaros planas yra vienodas.
Viršutinių galūnių griaučiai susideda iš pečių lanko kaulų, jungiančių galūnes su liemeniu ir pačių
rankų griaučių kaulų. Pečių lanką sudaro poriniai kaulai (mentės ir raktikauliai). Rankos kaulus
sudaro žastikaulis, dilbio kaulai (alkūnkaulis ir stipinkaulis), plaštakos kaulai (riešakauliai,
delnakauliai, pirštakauliai). Per ilgą evoliucijos laikotarpį ranka (ypač plaštaka) neteko atraminės
funkcijos ir pasidarė judriausias žmogaus kūno aparatas., galintis atlikti įvairiausius labai
sudėtingus ir tikslius judesius. Ranka tapo darbo organu. Todėl rankos kaulų bei sąnarių sandara
atspindi jos, kaip griebimo ir čiuopimo organo, funkciją.

Žmogaus apatinės galūnės yra vienintelis atramos ir judėjimo organas, todėl jų griaučiai pritaikyti
šioms funkcijoms atlikti, kai kūnas yra vertikalioje padėtyje. Apatinių galūnių griaučius sudaro
dubens lankas ir kojų kaulai. Dubens lankas arba dubuo susideda iš trijų tarpusavyje susijungusių
kaulų: vieno neporinio – kryžkaulio ir dviejų masyvių dubenkaulių, kuriuos sudaro trys tarpusavyje
suaugę (apie 16 gyvenimo metus) kaulai: klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis. Dubens lankas
saugo pilvo ir dubens ertmėse esančius organus bei yra tvirta kojų atrama. Kojų kaulus sudaro:
šlaunikaulis, (+ girnelė), blauzdos kaulai (blauzdikaulis ir šeivikaulis) ir pėdos kaulai (skirstomi į
čiurnos, pado ir kojos pirštų kaulus), (kaip rankoje). Jie atlieka atraminę funkciją.