Knygos aprašymas

„Mergina su perlo auskaru

Autorius – Tracy Chevalier
Pagrindiniai veikėjai:
Grėtė – 16 metų mergina, gyvenanti neturtingoje šeimoje. Ji buvo darbšti,
drąsi, bet tuo pačiu ir kukli, santūri. Svarbiausia jos užduotis – tvarkyti
dailininko studiją.
Janas Vermeris – olandų dailininkas, į pasaulio grožį žvelgė daug platesnėmis
akimis, jis įžvelgdavo tai, ką kiti nematydavo. Be to, jis buvo nedrąsus, kuklus,
mažai kalbėdavo, visada būdavo savo studijoje.
Peteris Sūnus – tai drąsus, malonus, savo vietą žinantis vaikinas. Jis dirbo tėvo
pagalbininku – mėsininku.
Turinys:
Viskas prasidėjo nuo to, kad Grėtės tėvas apako ir nebegalėjo daugiau dirbti.
Jos motina buvo bedarbė, brolis dirbo gamykloje, kurioje dirbo jos tėvas, tad
Grėtei teko ieškotis darbo, kad pramaitintų šeimą. Netikėtai gavo gerą
pasiūlymą iš turtingos ir žinomos šeimos, būti jų namų tarnaite. Grėtę baugino
ta mintis, jog teks palikti tėvų namus. Bet įveikusi visas baimes ir atsisveikinusi
su šeimos nariais, ji patraukė į naujuosius savo namus. Ją svetingai pasitiko
vaikai, o namų ponia šaltu žvilgsniu ją varstė. Jai tuoj pat buvo aprodyti namai,
parodytas jos miegamasis – ji miegojo rūsyje. Vyriausioji ponia Marija Tins,
nurodė jai būsimus jos darbus: studijos valymas nepakeičiant daiktų pozicijos,
skalbinių plovimas, jų džiaustymas, valgio virimas. Ir taip kiekvieną dieną ji
dirbo. Po vienerių metų darbo, jai dailininkas pasiūlė būti jo pagalbininke. Jis ją
mokė meno, kaip grūsti spalvas iš įvairių kaulų ir kaip pagaminti dažus. Šitaip ji
dirbo pusę metų paslapčiomis, nei dailininkas, nei ji pati niekam to nesakydavo,
bet vieną kartą sužinojo vyriausioji ponia ir tarnaitė Tanekė. Tanekė labai
supyko ant Grėtės ir su ja nebesikalbėjo, tik vertė dar daugiau darbų dirbti. Bet
vieną dieną prie jos pradėjo kabinėtis turtingas ponas, kuriam dailininkas
Vermeris nutapė paveikslą. Tai pastebėję šeimos nariai pradėjo siuntinėti Grėtę
vis kažko parnešti, kai šis vyras lankydavosi jų namuose, mat jis norėjo, kad jį ir
Grėtę nutapytų kartu. Ši mintis nepatiko dailininkui ir pačiai Grėtei, nes ji
puikiai žinojo, koks nedoras yra šis ponas. Bet negalėjo priešintis nei
dailininkas, nei Grėtė. Vermeris nusprendė nutapyti Grėtę vieną pačią ir
parduoti paveikslą ponui. Ponui ši mintis taipogi patiko. O Grėtė sužinojusi, kad
ją nori tapyti jos šeimininkas, net išsigando, ji bijojo būti modeliu. Dar labiau
bijojo dėvėti namų ponios auskarus, bet paslapčiomis ji juos įsivėrė ir
šeimininkas nutapė ją. Kai atvyko ponas pasiimti paveikslo, į Vermerio studiją
susirinko visa šeima, net namų ponia. Pamačiusi, kad tarnaitė dėvi jos
auskarus, labai supyko ir liepė nešdintis Grėtei iš namų. Bet Grėtė nepasimetė,
ji žinojo kur eiti – pas Peterį sūnų. Peteris sūnus jau nuo pat jų pirmojo
susitikimo bandė įtikinti ją, jog jis tikrai ją myli, o Grėtė atsakydavo, kad per
jauna dar tekėti. Bet dabar jai 18 metų ir ji puikiai žino, kad jau laikas tekėti.
Tad bėgo tiesiai pas jį. Jie susituokė ir dirbo kartu turguje.
Idėja:
Nors ir atrodo, kad gyvenime labai nesiseka, bet galiausiai atsiranda šviesos
spindulys, kuris nušviečia net ir pačius blogiausius įvykius. Galbūt ir atrodo, kad
esame per jauni santykiams, bet kartais pabandyti verta, būna ir taip, kad
tikroji ir vienintelė meilė išsivysto būnant jauniems.