1) Koks skirtumas tarp civilizacijos (vartosenos vienaskaitine reikšme) ir civilizacijų

(daugiskaitine reikšme)?
Civilizacijos – daugiaskaitine reikšme gali apibūdinti skirtingas žmonių grupes ar
bendruomenes, kurios turi savo unikalų kultūrinį, socialinį ir ekonominį identitetą. Tai gali
būti skirtingų regionų ar etninių grupių atstovai, kurie bendradarbiauja ar konkuruoja
tarpusavyje.
Civilizacija – vienaskaitine reikšme dažniausiai apibrėžiama kaip išsivysčiusi, kompleksiška
visuomenė su pažangia technologija, ekonomika ir politine struktūra. Tai gali apimti didelius
geopolitinius regionus arba netgi pasaulio mastu egzistuojančius socialinius ir politinius
tinklus.

2) Įvardinkite Samuelio P. Huntingtono teorijoje išskiriamas visas civilizacijas ir

pateikite kiekvienos iš jų būdingiausius bruožus (bent po 1)?
Pagrindinės civilizacijos:
a) Vakarų - ( racionalizmas, mokslinė pasaulėžiūra)
b) Islamo - ( Aukšti reikalavimai išlaikyti šventumo ir garbės normas)
c) Induizmo - ( Reinkarnacija ir karma kaip svarbios gyvenimo sąvokos)
d) Japonų - ( Socialinė herarchija)
e) Stačiatikių – slavų ( Ortodoksų bažnyčios įtaka)
f) Lotynų Amerikos - ( Įvairių tautų ir kultūrų įtaka)
g) Afrikos (Gentinė tapatybė, daugiafragmentė europietiška kultūra)
h) Konfucianizmo (Kitaip Sinų) - ( didelės istorinės tradicijos ir civilizaciniai nuopelnai)

3) Broliškų šalių sindromas yra (pažymėti teisingą atsakymą ar atsakymus):

a) Skirtingų civilizacijų šalių tarpusavio ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas;
b) situacija, kuomet civilizacijos požiūriu giminingos šalys viena kitai padeda
konflikto karinio konflikto metu; c) civilizacijos požiūriu giminingų šalių tarpusavio
konfliktai; d) dvigubų standartų taikymas geopolitikoje ginkluoto konflikto atveju.
4) Dualistinei religijai būdinga (pažymėti teisingą atsakymą ar atsakymus):
a) tikėjimas daug dievų; b) tikėjimas vienu Dievu; c) tikėjimas gėrio ir blogio kova; d)
tikėjimas vienu būties dėsniu; e) tikėjimas, kad visi daiktai, augalai ir gyvūnai turi
sielą.
5) Kokie argumentai leistų pagrįsti (J. Le Goffo) ilgų viduramžių (trunkančių iki
XVIII ar XIX a.) idėją?
Neskiriamas didelis dėmesys bažnyčiai ir religijai, tai reiškia, jog bažnyčia kaip svarbus
valstybinis vienetas tampa tik paprastų žmonių susitelkimo centru, vyksta sėslus ir itin lėtas
gyvenimas.
Skurdus ir lėtas švietimas visuomenėje iššaukia stagnaciją visuomenės raštingume.