MAKARONAI

Kaip nepasiklysti formų ir

pavadinimų įvairovėje?

Svarbiausia – žinoti, kokios rūšies makaronai kokiam patiekalui labiausiai tinka.

Kodėl jie skirtingų formų? Tokia daugybė makaronų formų gaminama tikrai ne dėl to, kad
sustojusioms prie jų lentynų mums būtų sunkiau išsirinkti. Italų makaronų meistrai sako, kad
kiekvienas rantelis ar įdubimas specialiai modeliuojamas taip, kad geriau derėtų su atitinkamos
sudėties ir tirštumo padažu.
 Penne Lygūs, gana stambūs vamzdeliai. Išverda per 10–15
min. Tinkamiausias padažas. Tirštas, neaštrus mėsos ar
daržovių padažas. Priedai. Kepta malta mėsa, verdančiu
vandeniu perlieti ir nulupti pomidorai.

Fotolia nuotr./Makaronai "Penne"

Penne rigate Vamzdelių formos, įžambiai nupjauti

makaronai rantytu paviršiumi. Išverda per 12–15 min.
Tinkamiausias padažas. Bet koks tirštas, aštrus padažas.
Priedai. Krevetės, smulkiau ar stambiau sukapotos aitriųjų
paprikų ankštys. Tradicinis šios rūšies makaronų patiekalas
su aitriųjų paprikų padažu vadinamas „Arrabbiata“.
Fotolia nuotr./Makaronai "Penne
rigate

Chifferotti Maži riesti rageliai rantytu paviršiumi. Išverda

per 8–12 min. Tinkamiausias padažas. Skystokas, nelabai
aštrus mėsos ar daržovių padažas. Jo reikia nemažai, kad
užsipildytų ir makaronų vidus. Priedai. Jokių stambesnių
gabaliukų – gana žiupsnelio prieskoninių žalumynų.

Fotolia nuotr./Makaronai
"Chifferotti"
Fusilli Ilgoki, suspaustas spirales primenantys makaronai,
kuriuose patikimai įstringa ir gana stambūs padažo
gabaliukai. Išverda per 8–12 min. Svarbiausia šios rūšies
makaronų virimo taisyklė – jie privalo būti kietoki – al
dente. Tinkamiausias padažas. Švelnus grietinės padažas.
Priedai. Stambiais gabaliukais supjaustytos troškintos
daržovės, virti grybai.
Fotolia nuotr./Makaronai "Fusilli"

Gemelli Trumpesnės, ne tokios suspaustos spiralės, kurios

sulaiko mažiau padažo. Išverda per 8–10 min.
Tinkamiausias padažas. Bet koks pikantiškas, vienalytės
konsistencijos padažas. Priedai. Tunas, fermentinis ir
pelėsinis sūriai.

Fotolia nuotr./Makaronai "Gemelli"


Fotolia nuotr./Makaronai "Gnocchi"
Fotolia nuotr./Makaronai
"Orecchiette"
Fotolia nuotr./Makaronai
"Conchiglie"
Fotolia nuotr./Makaronai raidelės
Fotolia nuotr./Makaronai "Farfalle"
Gnocchi Plonos, bet gana didelės kriauklelės stambiai
rantytu paviršiumi. Išverda labai greitai, per 6 min.
Tinkamiausias padažas. Švelnus, vienalytės konsistencijos
grietinėlės padažas. Priedai. Sviestas.
Orecchiette Pažodžiui – „mažos ausytės“. Gaminami iš
manų kruopų, todėl yra šviesesni už kitų rūšių makaronus.
Išverda per 6–7 min. Tinkamiausias padažas. Tirštas
daržovių padažas. Priedai. Stambesni troškintų daržovių
gabaliukai.
Conchiglie Spalvingi (skirtingas spalvas įgauna dėl tešlos
priedų – špinatų, burokėlių, morkų sulčių), plonyčių
kriauklelių formos makaronai. Išverda per 4–5 min.
Tinkamiausias padažas. Tirštas, tąsus sūrio padažas.
Priedai. Šios rūšies makaronai patys naudojami kaip
priedas (jų dažnai dedama į mėsos troškinius).
Pastini Bendras įvairiausių formų „vaikiškų“ makaronų
pavadinimas. Gaminami gyvūnėlių, raidelių, skaičiukų,
žvaigždučių formos makaronai. Išverda per 4–5 min. Šios
rūšies makaronai su padažu netiekiami – jų paprastai
dedama į sriubas.
Farfalle Dailių, didokų kaspinėlių formos makaronai.
Smulkesni kaspinėliai vadinami farfalline (jų dedama tik į
sriubas). Išverda per 9–12 min. Tinkamiausias padažas.
Tinka bet koks vienalytės konsistencijos padažas, tačiau
dažniausiai su šios rūšies makaronais patiekiamas saldus
uogų ar vaisių padažas. Priedai. Makaronams su saldžiu
padažu – plakta grietinėlė, su kitokiu – troškintų brokolių
žiedynėliai, mėsos gabaliukai.
Conchigliette piccole Miniatiūrinės kriauklytės, paprastai
naudojamos sriubai sutirštinti. Italijoje šios rūšies
makaronų dažnai dedama į sultinius. Išverda per kelias
minutes (kuo tirštesnės sriubos norima, tuo ilgiau
 verdama).

Fotolia nuotr./Makaronai
"Conchigliette piccole"

Rotelle Įvairiaspalviai ratukų formos makaronai. Gaminami

iš plonai iškočiotos tešlos. Išverda per 5–6 min.
Tinkamiausias padažas. Geriausias – tirštas, bet neriebus
vienalytės konsistencijos padažas: ratukai neturi jame
paskęsti! Priedai. Smulkiai tarkuotas parmezanas.

Fotolia nuotr./Makaronai "Rotelle"

Įdaryti makaronai Įdaryti makaronai – sotus patiekalas, kurį labai lengva paruošti. Išvirusius įdarytus
makaronus pakanka paskaninti tirpintu sviestu ar pomidorų padažu.
Cannelloni. Stori makaronų vamzdeliai, kurių mūsų
parduotuvėse dažniausiai gali nusipirkti tik tuščių (italai
savo parduotuvėse randa jau įdarytų). Skaniausi cannelloni
– įdaryti purios konsistencijos įdaru ir, užpylus padažu,
apkepti orkaitėje.

Fotolia nuotr./Makaronai
"Cannelloni

Ravioli. Nedideli kvadratiniai virtinukai su įvairiais įdarais.

Dažniausiai įdarui naudojami produktai – vištiena, špinatai,
parmezanas (kietas sūris). Būna įdarytų cukatomis – tokie
tinka saldžiam patiekalui.

Fotolia nuotr./Makaronai "Ravioli"

Tortellini. Į mažas ausytes panašūs virtinukai. Dažniausiai

naudojamas įdaras – mėsa. Džiovinti tortellini nelabai
skanūs (verčiau jau suvalgyti lietuviškų koldūnų). Jei nori
paragauti tikrų itališkų, pirk šviežių (ne džiovintų, ne
sušaldytų, o tik atšaldytų).
Fotolia nuotr./Tortellini
♦ Džiovinti makaronai išverda (al dente) maždaug per 5–15 min. (nelygu rūšis). Tokie makaronai
atrodo ne visai išvirę, todėl gali pavirti porą minučių ilgiau nei nurodyta ant atitinkamos rūšies
pakuotės.
♦ Švieži (nedžiovinti ir nešaldyti) makaronai verdami dvigubai trumpiau.
♦ Šviežių makaronų patiekalus reikia gaminti atidžiai pagal nurodymus, antraip brangus produktas
akimirksniu virs klampia koše. Jų nereikėtų troškinti su kitais produktais ar ilgam palikti mirkti
padaže. Pirmiausia reikia paruošti padažą (tinkamiausias šviežiems makaronams – paprastas sūrio ar
pomidorų padažas), o prieš pat patiekiant į jį sudėti ką tik išvirtus ir nusunktus makaronus. Dar kartą
pašildytas šviežių makaronų patiekalas nebūna skanus.
♦ Džiovinti makaronai parankesni tuo, kad iš jų likučių gali paruošti įvairiausių salotų, apkepų,
atšildyti sudėjusi į padažą ir pan.

MAKARONAI: NAUDINGI
AR ŽALINGI?
Makaronuose daug angliavandenių, todėl itin gausus makaronų vartojimas įprastai nėra
naudingas. Be to, juose yra glitimo – tam tikro baltymų mišinio, sukeliančio problemų glitimo
netoleruojantiems žmonėms. Bet neretai makaronai gali suteikti sveikatai naudingų maistinių
medžiagų.
Nors įprastai žmonės makaronus laiko itališku maisto produktu, iš tikrųjų manoma, jog
makaronai atsirado senovės Kinijoje dar prieš tūkstančius metų.
Tradiciniai makaronai gaminami iš kietagrūdžių kviečių ir vandens ar kiaušinių. Sutinkami
įvairių formų makaronai, kurie įprastai paruošiami verdančiame vandenyje. Apart kviečių,
makaronai gali būti gaminami ir iš kitų grūdų – ryžių, miežių ar grikių. Kai kurios makaronų
rūšys gaminamos iš rafinuotų kietųjų kviečių produktų. Rafinavimo metu iš kviečių pašalinamos
sėlenos bei gemalai – naudingiausios ir maistingiausios grūdo dalys. Gemalo riebalai greitai
genda, apkarsta, todėl sėlenos ir gemalai pašalinami vardan ilgesnio produkto galiojimo laiko.
Rafinavimas – tai maisto paruošimo, iš dalies jo konservavimo būdas, kuomet iš maisto
produkto pašalinama tai, kas greitai genda. Įprastai tai daroma dėl patogesnio maisto produkto
laikymo. Įprastai rafinuojant maistą jis praranda naudingas medžiagas – riebiąsias rūgštis,
vitaminus, mineralus, skaidulas ir kt.
Kartais rafinuoti makaronai praturtinami iš naujo į juos įdedant B grupės vitaminų ar geležies.
Prieinami ir pilno grūdo makaronai, kurie turi visas kviečio dalis.

DAŽNIAUSIAI VARTOJAMI
RAFINUOTI MAKARONAI
Dažniausiai žmonės renkasi rafinuotus makaronus su pašalintomis maistingiausiomis grūdo dalimis
– sėlenomis ir gemalu. Tikriausiai prie žmonių pasirinkimo prisideda ir tai, jog rafinuoti makaronai
įprastai užima didžiausią prekybos centruose esančių lentynų dalį. Rafinuoti makaronai turi daugiau
kalorijų ir mažiau skaidulų. Rafinuoti makaronai, priešingai nei pilno grūdo makaronai, suteikia
mažesnį sotumo jausmą. Štai vieno mokslinio tyrimo dėka buvo išsiaiškinta, jog pilno grūdo
makaronai labiau sumažino apetitą ir padidino sotumo jausmą nei rafinuoti makaronai.
Visgi, kiti moksliniai tyrimai „priėjo“ dviprasmiškas išvadas dėl pilno grūdo makaronų naudos. Štai
su 16 žmonių atlikto mokslinio tyrimo metu pastebėta, jog suvalgius tiek rafinuotus, tiek
pilnagrūdžius makaronus, cukraus lygis kraujyje nesiskiria. Vis dėlto, daugelio mokslinių tyrimų
pagalba buvo išsiaiškinta, jog gausus perdirbtų angliavandenių suvartojimas turi neigiamų savybių
sveikatai. Pavyzdžiui, su 117 366 žmonėmis atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, jog gausus
angliavandenių suvartojimas, ypač iš perdirbtų grūdų, siejamas su padidėjusia širdies ligų riziką.
Kito, su 2042 žmonėmis atlikto tyrimo metu prieita išvada, jog gausus perdirbtų grūdų suvartojimas
siejamas su padidėjusiu kraujo spaudimu, cukraus lygiu kraujyje, bloguoju (MTL) cholesteroliu,
trigliceridais, atsparumu insulinui bei juosmens apimtimi. Visgi, būtų pravartu palaukti daugiau su
rafinuotais makaronais atliktų mokslinių tyrimų.

MAKARONŲ MAISTINĖS MEDŽIAGOS:

PILNAGRŪDŽIAI PRIEŠ RAFINUOTUS
Pilnagrūdžiuose arba kitaip visadaliuose makaronose įprastai gausu skaidulų, seleno, vario ir fosforo.
Tuo tarpu rafinuotuose arba kitaip perdirbtuose makaronuose įprastai daugiau geležies ir B grupės
vitaminų – šiomis medžiagomis perdirbti makaronai praturtinami specialiai. Taigi, visadaliai
makaronai įprastai turi mažiau kalorijų, daugiau skaidulų bei kitų maistinių medžiagų. Skaidulos
praeina virškinimo traktą nesuvirškintos ir tokiu būdu skatina sotumo jausmą. Dėl šios priežasties,
daugiau skaidulų turintys pilnagrūdžiai makaronai gali būti efektyvesni apetito bei alkio
sumažinimui.

MAKARONUOSE GAUSU
ANGLIAVANDENIŲ
100 gramų virtų spagečių turi 27-31 gramą angliavandenių, priklausomai nuo to kokie tie makaronai
– rafinuoti ar pilnagrūdžiai. Angliavandeniai greitai paverčiami į gliukozę, kuri patekusi į kraujotaką
greitai pakelia cukraus lygį. Rafinuotuose makaronuose daugiau angliavandenių ir mažiau skaidulų,
juose esantys angliavandeniai virškinami labai greitai. Tai neretai priveda prie padidėjusio alkio
jausmo bei persivalgymo.
Daug angliavandenių turinti mityba nėra naudinga, ji siejama su: Diabetu: remiantis įvairiais
tyrimais, būtent daug angliavandenių turinti mityba gali būti susijusi su padidėjusia diabeto
išsivystymo rizika Metaboliniu sindromu: remiantis vienu tyrimu, daug krakmolingų angliavandenių
valgantys žmonės susiduria su dvigubai didesne metabolinio sindromo išsivystymo rizika.
Metabolinis sindromas – tai širdies ligų rizikos veiksnių grupė, kurios bendra priežastis yra
atsparumas insulinui (12). Nutukimu: anot kito mokslinio tyrimo, aukštesnį glikemini indeksą
turinčių produktų vartojimas siejamas su didesniu kūno svorio. Glikeminis indeksas – tai rodiklis,
nusakantis kaip greitai tam tikras maisto produktas padidina cukraus kiekį kraujyje (13). Visgi, visi
šie moksliniai tyrimai yra paremti stebėjimu – jie parodo tik galimą ryšį. Reikėtų palaukti daugiau
mokslinių tyrimų, koncentruotų į angliavandenių suvartojimą ir aukščiau išvardintų sveikatos
sutrikimų sąsają.

MAKARONUOSE ESANTIS GLITIMAS GALI

SUKELTI PROBLEMŲ
Nors ir egzistuoja specialūs makaronai be glitimo, tradiciniai makaronai turi glitimo. Glitimas – tai
baltymų mišinys, randamas kviečiuose, miežiuose ir ryžiuose. Didžioji žmonių dalis puikiai
toleruoja glitimą, todėl pastarasis nesukelia jokių problemų. Visgi, celiakija sergantiems žmonėms
glitimo vartojimas gali sukelti žalą plonosios žarnos ląstelėms (14). Kai kurie žmonės yra tiesiog
jautrūs glitimui, todėl valgydami glitimo turinčius maisto produktus gali susidurti su virškinimo
sutrikimais (15). Jeigu sergi celiakija ar tiesiog netoleruoji glitimo, pasistenk vengti iš kviečių
pagamintų makaronų – taip išvengti nemalonių simptomų. Kiti grūdai, pavyzdžiui rudi ryžiai ar
bolivinė balanda, tau tinka žymiai labiau. Visi kiti gali saugiai vartoti makaronus, juose esantis
glitimas nesukels jokių problemų.

AR PILNO GRŪDO MAKARONAI –

GERESNIS PASIRINKIMAS?
Pilnagrūdžiai makaronai gaminami iš viso kviečio grūdo, neatskiriant jokių jo dalių. Dėl šios
priežasties, šiuose makaronuose daugiau skaidulų, vitaminų bei mineralų nei apdirbtuose
makaronuose, kurie iš trijų grūdo dalių (sėlenų, endospermo ir gemalo) turi tik endospermą.
Pilno grūdo makaronų vartojimas siejamas su žemesne širdies ligų, gaubtinės žarnos
vėžio, diabeto bei nutukimo rizika. Visgi, turėk omenyje, jog pilnagrūdžiai makaronai vis tiek
gaminami iš susmulkintų pilnagrūdžių kviečių miltų. Susmulkinti kviečių miltai nėra tokie
naudingi kaip nesmulkinti kviečiai, kadangi kuo grūdo dalelės mažesnės, tuo jos greičiau
virškinamos ir tuo labiau pakelia cukraus lygį kraujyje
Taigi, net pilnagrūdžiai makaronai negali būti lyginami su neapdirbtais grūdais – avižomis,
rudaisiais ryžiai ar bolivine balanda. Visgi, jeigu renkiesi tik tarp perdirbtų ir pilnagrūdžių
makaronų, pastarieji yra sveikesni ir labiau tinkami. Pilno grūdo makaronuose mažiau
kalorijų bei daugiau sotumo jausmą suteikiančių skaidulų. Be to, pilno grūdo makaronai
taipogi turi daugiau įvairių maistinių medžiagų, apart B grupės vitaminų, kuriais įprastai iš
naujo praturtinami perdirbti makaronai.

PAMOKOS UŽDUOTIS:
Naudojantis pateikta informaciją apie aliejų ir jo savybes sugalvokite ir užrašykite 39-
42 klausimų (teisingą atsakymą parašyti už klausymo skliaustuose, kaip pateikta pvz.
Atliktą užduotį atsiųsti į Tamo arba el. paštą anaulickiene@gmail.com