Balys Sruoga

„Dievų miškas“ – romanas, memuaras

(1896-1947)
I. Kontekstas.
1. Ką teko patirti žymiam rašytojui Antrojo pasaulinio karo metais?(psl.104)

Antrojo pasaulinio karo metais teko pereiti fašistinės koncentracijos stovyklos, arba
lagerio ,,mokyklą”. 1943m. kartu su kitais lietuvių intelektualais jis buvo suimtas, įkalintas
Štuthofo koncentracijos stovykloje ir čia tapo visos nužmoginimo sistemos liudytoju. Karo
pabaigoje grįžęs į Vilnių rašytojas nerado savo šeimos: žmona su dukterimi buvo pasitraukusios
į vakarus.

2. Kuo šokiravo skaitytojus B. Sruogos kūrinys? (psl.105 „Pirmieji vertinimai“).

Užsirašyti skirsnio paskutinius sakinius apie ironiją.

Sruogos klausytojai pirmiausia akcentavo psichologinį skaitomų ištraukų poveikį. Pirmieji

klausytojai pajuto jo gyvybinę jėgą. Jų santykis su tekstu emocingas, jaudulys išreikštas
kūniškais įvaizdžiais. Šias spontaniškas reakcijas galima laikyti ir pirmomis trumpomis kūrinio
recenzijomis. Jose glaustai įvardyti stiprieji kūrinio pagrindai – pasakojimo būdas ir tematikos
originalumas.
- Jei be ironijos aš būčiau rašęs, aš nebūčiau išgyvenęs. Tokie šiurpūs dalykai! Ironija buvo
tas skydas, kuriuo aš prisidengiau nuo mirties pavojaus. Čia pat galėjau krist negyvas. Kai
truputį paironizuoju, man atokvėpis. Nuo skausmo gindamasis parašiau, kitaip negalėjau
rašyti.

3. Kodėl Sruogos gyvenamuoju metu kūrinys nebuvo išspausdintas? Kada jis

pasirodė viešumoje? (psl.108 - skirsnis po klausimų).

Tų pačių metų spalio mėnesį įvykusiame visuotiniame rašytojų susirinkime Komunistų partijos
sekretorius Kazys Preikšas sukritikavo ,,Dievų mišką”, kaip ,,visai netikusią Sruogos knygą”, nes
joje vaizduojama antiherojinė tikrovė, kuriai nebūdinga ,,pasipriešinimo kova”. Kūrinys parašytas
nesilaikant peršamų socialistinių realizmo reikalavimų. Jis pritrenkė savo kitoniškumu,
paradoksaliu mąstymu.
Atsiminimų knyga ,,Dievų miškas” buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties
(1957m.)

4. „Dievų miško“ žanro išskirtinumas, tematika (psl. 109).

Sruoga pagrindine vaizdavimo priemone renkasi ironiją. Kūrinyje pasakojama apie lietuvių
inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklq – mirties lagerį, apibūdinama jos
tvarka, prižiūrėtojai esesininkai ir jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma
koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos
pasakojimą jungia bendra erdvė, laikas ir pasakotojas – visų įvykių liudininkas.

5. Apibūdinti romano pasakotoją ir stilistiką (psl. 109).

Pasakotojo vaidmuo šioje knygoje labai svarbus. Jo – beteisio kalinio – akimis matomas lagerio
gyvenimas, tapomi sargų ir kalinių portretai. Pasakojime dokumentiškai tiksliai perteikiami
įvykiai, tačiau pasakotojas nėra realistiškas stebėtojas – įvykiai ir personažai nuolatos vertinami
humanist, su pasauline kultūra susipažinusio intelekto akimis. Šiurpūs Štuthofo gyvenimo
epizodai pasakojami santūriai, be sentiment, beveik nekalbama apie gimtinės ir šeimos ilgesį,
nedaug rasime ir atvirų pasipiktinimo, protestų žodžių. Intelektualumas, blaivus žvilgsnis,
atstumas tarp pasakotojo ir vaizduojamos tikrovės, net savotiškas ramumas išskiria ,,Dievų
miško” pasakotoją.

6. Kaip kuriamas ironiškas pasakojimo būdas? (psl. 109)

Neigiamas pasakotojo požiūris į lagerio prižiūrėtojus esesininkus parodomas ironiškai juos

vadinant ,,narsuoliais”, ,,karžygiais”, prižiūrėtojo Majerio skonis statyti kartuves šalia Kalėdų
eglutes laikomas ,,pavyzdingu”. Tokie apibūdinimai – antifrazės – pabrėžia pasakotojo pašaipą
ir pasmerkimą. Iš lagerio prižiūrėtojų šaipomasi vartojant deminutyvines formas, jie
vadinami ,,galvažudėliais”, ,,bandytėliais”.

7. Kodėl Sruoga pasinaudojo ironija, kaip svarbiausia konclagerio baisumų

perteikimo priemone? (psl.109).

Ironija Sruogai yra ir pasaulio vertinimo, savisaugos priemonė, ji padeda nepasiduoti

naikinančiam ,,giltinės malūnui”. Ironija tarsi kauke prisidengia kenčiantis, kitus užjaučiantis žmogus,
tačiau pasirinkta sarkastinė pasakojimo maniera autorių apsaugo nuo jausmingumo, skatina galvoti ne
vien apie asmeninę dramą.