Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė

Žemaitė (1845–1921)
Biografinis kontekstas

Gimė 1845 metais Bukantės dvarelyje

Plungės rajone.
 Biografinis kontekstas
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė gimė
nusigyvenusių bajorų šeimoje.
Tėvas pats keturias dukteris mokė skaityti, rašyti
(lenkiškai, rusiškai), kad skirtųsi nuo
baudžiauninkų vaikų.
Būdama dvylikos, Julija atiduodama į dėdienės
dvarelį. Mokosi namų ruošos, prancūzų kalbos,
mandagumo, susipažįsta su literatūra.
Biografinis kontekstas

Džiuginėnų dvare, būdama dvidešimties,

susipažįsta su baudžiauninku Laurynu
Žymantu, sukilimo dalyviu, jaunu eiguliu,
nemylimu, neužjaučiamu, vienišu...
Biografinis kontekstas
Paguoda, gailestis, simpatija užaugina meilės
jausmą, Julija pasišvenčia šeimai be tėvų
sutikimo: išteka už baudžiauninko Lauryno
Žymanto.

„Man rodėsi – kažkoks didelis pasišventimas iš

mano pusės nutekėti už tokio nelaimingo
žmogaus.”

Po vedybų vargai: žemės, namų nėra, nepritekliai.

Biografinis kontekstas
Julija užaugina septynis vaikus, vis be savo
kampo, kasmet kitur gyvena, kol apsistoja
Ušnėnuose.

Atgaiva – nutvertas laikraštis, knyga;

vyras bara – be reikalo eikvojamas žibalas lempai.
 Biografinis kontekstas
J. Žymantienės gyvenimą keičia pažintis su
Povilu Višinskiu, Peterburgo universiteto
studentu. Namie atsiranda slaptų laikraščių
„Aušros”, „Varpo” numerių.

P. Višinskis paskatina rašyti, apsispręsti. Ir Julija

Žymantienė būdama 50 metų pradeda rašyti.
Biografinis kontekstas
1894 m. „Tikrajame Lietuvos ūkininkų
kalendoriuje” išspausdinamas jau beveik
penkiasdešimtmetės, septynių vaikų moters
pirmasis apsakymas „Rudens vakaras”.

Į lietuvių literatūrą ateina rašytoja Žemaitė

(slapyvardžio autorius kalbininkas J. Jablonskis).
1897 m. miršta vyras Laurynas. Apie 1907 m.
Žemaitė apsigyveno dvarelyje Puziniškyje pas
rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Čia ji dirbo
ekonome.
Biografinis kontekstas

„Pradėjau gyventi, kai nustojau

kiaules liuobti.”
 Klausimas iš biografinio konteksto
• Kuo ši rašytoja yra unikali (išskirtinė,
ypatinga)? Parašyti du argumentus
Apsakymas „Marti“
Apsakymas „Marti“ yra iš apsakymų ciklo
„Laimė nutekėjimo“.
Šį pavadinimą galima suvokti kaip paslėptą
liūdną ironiją: štai kokia yra ta vedybų laimė...

Visų kūrinių tema viena: vedybos, dažniausiai

nulemtos aplinkybių, santuoka be pasirinkimo ir
gyvenimas su išrinktuoju iki pat mirties.
 Apsakymas „Marti“
• Kas vaizduojama apsakyme „Marti”?
 Apsakymas „Marti“
• Senojo Vingio sumanymas apvesdinti sūnų,
vestuvės, Vingių buities ir darbų epizodai,
Katrės gyvenimas, liga ir mirtis.
 Apsakymas „Marti“
• Kas yra apsakymo centre?
 Apsakymas „Marti“
• Vingių šeima
 Apsakymas „Marti“
• Senojo Vingio charakteristika.
 Apsakymas „Marti“
• Šeimos galva – senasis Vingis. Jis senas, gobšus
ir nevalyvas, su niekuo nesiskaitantis despotas.
Vingis mėgsta išgerti, o išgėręs parėkauti ir
pasimušti. Šeimoje viskas būna taip, kaip senis
pasakys. Mėgstamiausias jo posakis: „Kaip aš
noriu, taip turi būti“.
Kuo panašūs Katrės ir Jono tėvai?
 Kuo panašūs Katrės ir Jono tėvai?
Abiem rūpi vien turtas, žemės. Abu gobšūs ir,
ieškodami savo vaikams poros, tuo pačiu ieško
naudos.
 Apsakymas „Marti“
• Kodėl senasis Vingis nusprendė apvesdinti
savo sūnų Joną?
 Apsakymas „Marti“
• Neištvėręs skolininkų graužimo, kad gautų
marčią su geru kraičiu. Būtent todėl ir išsirenka
sūnui į žmonas Driežo Katrę.
 Apsakymas „Marti“
• Senosios Vingienės charakteristika
 Apsakymas „Marti“
• Senoji Vingienė. Ji labai grubi, nevalyva rėksnė,
mėgstanti išgerti, o labiausiai visus apkalbėti.
• Senoji Vingio žmona iš pradžių labai priešinasi
sūnaus vedyboms. Ji nenori tokios marčios, kaip
Katrė, šioji darbšti, mėgsta švarintis. O Vingienei
reikia „tokios pat purvabridės“, kaip ji.
• Dar labiau savo blogąsias savybes senė atskleidžia
peikdama marčią. Vingienė pyksta, kai Katrė kuopia
namus, kai valo, kai nori išsiskalbti rūbus. Tai rodo,
kokia senoji Vingienė apsileidusi. Vingienė elgiasi
beširdiškai, kai Katrė laukiasi kūdikio. Ji neturi jokio
užuojautos, supratimo jausmo.
 Apsakymas „Marti“
• Vingių Jono charakteristika
 Apsakymas „Marti“
• Vingių Jonas – vienturtis Vingių sūnus. Visa jo išvaizda,
apranga rodo, koks jis apsileidėlis, netvarkingas, nevalyvas.
• Jonas į savo žmoną beveik nežiūri, neužtaria, kai ant jos
rėkia senoji Vingienė ar Vingis, o kai Katrė nugriuvo nuo
vežimo šieną vežant, į jos pusę net nepažiūrėjo, ką jau
kalbėt apie pagalbą. Taip pat kaip ir tada, kai Katrė jau
gulėjo mirties patale, o Jonas bijojo eiti pas Driežus
pranešti, kad jo Katrės broliai neprimuštų.
• Jonui gyvenime svarbiausia ilgai pamiegoti ir gerai
pavalgyti. Nuo darbo jis mėgina visaip išsisukti. Jo
mėgstamiausias posakis: „Taigi taigi kaipgi, o pats ar
negali?“
 Apsakymas „Marti“
• Katrės charakteristika
 Apsakymas „Marti“
• Ji darbšti, tvarkinga, pareiginga mergina,
mėgstanti švarą. Pakliuvusi į naujus namus,
Katrė nori Vingių ūkį sutvarkyti „kaip pas
tėtušį“. Iš pradžių ji mandagiai ir nuolankiai
bendrauja su vyro tėvais, galvoja, kad galės
sutvarkyti netvarkingų Vingių gyvenimą,
pripras prie naujų tėvų, bet netekusi vilties
pasikeičia, darosi pikta, nebenusileidžia
žeminama ir peikiama
• Kas pražudė Katrę?
Išvardinti apsakymo problemas
 Kas pražudė Katrę?
• Katrę pražudo Vingių nežmoniškumas:
piktumas, apsimetinėjimas, vyro bukumas
ir abejingumas. Vingiams buvo svarbu tik
pinigai, žemė ir kitas turtas. Jiems
svetimas žmoniškumas: užuojauta,
supratimas, pagalba.
• Vienas žmogus negali nei atstatyti, nei
išsaugoti tvarkos, ji reikalauja sutelktinių
pastangų.
Kokios problemos iškyla šiame kūrinyje?
 Kokios problemos iškyla šiame kūrinyje?

• Tinginystė
• Smurtas
• Girtuoklystė
• Materializmas
• Nežmoniškumas (pagarbos, supratimo,
užuojautos stoka)
Kiek aktuali Žemaitės kūrybos
problematika dabar?