TEMA

PROKURORO, IKITEISMINIO
TYRIMO TEISĖJO, SPECIALISTO
(EKSPERTO) FUNKCJŲ
YPATUMAI. TOLIMESNIŲ VEIKSMŲ
ORGANIZAVIMAS
Prof. dr. Žaneta Navickienė
GAUKIME TEORINIŲ ŽINIŲ IR PADISKUTUOKIME

Ikiteisminio tyrimo organizatorius – prokuroras

Prokuroro funkcijos.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos.
Tolimesni veiksmai ir jų ypatumai orgasnizuojant
ikiteisminio tyrimo veiklą
 LR KONSTITUCINĖS (KT)
NUOSTATOS (1)
 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja,
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžtinai ne kartą

konstatavo, jog prokuroro nepriklausomumas organizuojant
ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą
baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė.
 Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama
arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas
organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose
 LR KONSTITUCINĖS (KT)
NUOSTATOS (2)
 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir
vėlesniuose išaiškinimuose remiasi nuostata, kad pagal
Konstituciją niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali
organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti.
 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1
dalies nuostata, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį
tyrimą ir jam vadovauja, įpareigoja įstatymų leidėją
įstatyme nustatyti prokurorų įgaliojimus organizuojant
ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant
LR KONSTITUCINĖS (KT) NUOSTATOS
(3)
 Prašymas ištirti, ar BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007
m. birželio 28 d. redakcija) nuostata "Ikiteisminio
tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio
Kodekso X dalyje nustatyta tvarka" neprieštarauja
Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio
(2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai

 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. baladžio 7 d. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija nuostatos atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai (Byla Nr. 38/2008)
LR KONSTITUCINĖS (KT) NUOSTATOS
(4)
 Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas,
apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų
numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus, ir jis turi
tokias pat nešališkumo ir nepriklausomumo garantijas, kaip ir
kiti teisėjai. Tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ar
aukštesnysis teismas gali būti įtraukti į ikiteisminio tyrimo
stadiją, dar nereiškia, jog jie kišasi į nusikalstamų veikų tyrimą.
 Nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei aukštesnysis teismas,
priimdamas sprendimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą, nevykdo teisingumo, neatskleidžia
nusikalstamos veikos, neorganizuoja ikiteisminio tyrimo ir jam
nevadovauja.
 LR KONSTITUCINĖS (KT) NUOSTATOS
(5)
 Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas
jam pagal savo pobūdį yra baudžiamojo persekiojimo vykdymas ir
nusikalstamas veikas tiriančių institucijų (kvotos organų) veiklos
kontrolė.
 Pagal Konstituciją prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra
nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Vadinasi, prokurorai, vykdydami
savo funkcijas, veikia savarankiškai, įstatymų leidžiamosios ir
vykdomosios valdžios institucijos, inter alia Seimas, Respublikos
Prezidentas, dalyvaujantys generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo
procese, negali kištis į jų funkcijų vykdymą, duoti kokių nors privalomų
jiems nurodymų dėl funkcijų vykdymo ar kontroliuoti jų darbo vykdant
funkcijas.
 Prokuroro funkcijos (1)
 Rekomendacijose dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį
tyrimą ir jam vadovaujant ikiteisminio tyrimo organizavimas ir
vadovavimas jam apima pagrindines prokuroro funkcijas, tai yra
ikiteisminio tyrimo teisėtumo užtikrinimą, konkrečios
nusikalstamos veikos tyrimo organizavimą, derinant su ikiteisminį
tyrimą atliekančiu pareigūnu klausimus, kylančius tiriant šią veiką,
kontroliavimą, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti
per kuo trumpiausius terminus, klausimų dėl ikiteisminio tyrimo
pabaigimo, procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo
sprendimą ir kt.
 Šių rekomendacijų nuostatose pabrėžiama, kad prokuroras yra
ikiteisminio tyrimo vadovas ir jo nurodymai ikiteisminio tyrimo
pareigūnams yra privalomi.
 Prokuroro funkcijos (2)
 Vadovavimas
 Organizavimas
 Kontrolė
 Vadovavimas IT
 Vadovavimas ikiteisminiam tyrimui – nuo ikiteisminio
tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo,
kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo
prokuroro vykdoma procesinė veikla, kuria
įgyvendinamos BPK įtvirtintos prokuroro teisės ir
pareigos ikiteisminio tyrimo metu priimti sprendimus
dėl:
 tyrimo krypties,
 tyrimo apimties,
 proceso eigos,
 baigties.
 Vadovavimo turinys
 Prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui
pasireiškia:
 ikiteisminio tyrimo pareigūnui privalomais

nurodymais ir pavedimais atlikti tyrimo veiksmus;

 sprendimais pačiam atlikti tyrimą ar atskirus

ikiteisminio tyrimo veiksmus,

 sprendimais dėl procesinių prievartos priemonių

taikymo,
 sprendimais ikiteisminio tyrimo baigties ir kt.
 Organizavimas IT
 Ikiteisminio tyrimo organizavimas – nuo ikiteisminio
tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo,
kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo
prokuroro vykdoma procesinė veikla, apimanti:
 prokuroro organizacinių rašytinių ir žodinių

pavedimų,
 sprendimų ir nurodymų, kuriais siekiama, kad tam

tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai ir visas ikiteisminis

tyrimas būtų atliktas efektyviausiu ir optimaliausiu
būdu, visumą.
 Organizavimo turinys
 Prokuroro vykdomas ikiteisminio tyrimo
organizavimas pasireiškia:
 sprendimais dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą

tam tikrai ikiteisminio tyrimo įstaigai,

 sprendimais dėl veiksmų, priskirtų prokuroro ar

ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai, atlikimo

būtinybės ir laiko,
 sprendimais sudaryti tyrimo grupę,
 sprendimais sujungti, atskirti tyrimus ir kt.
 Kontrolė IT
 Veiklos kontrolė – nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo
momento iki proceso sprendimo, kuriuo užbaigiamas
ikiteisminis tyrimas, priėmimo prokuroro vykdoma
procesinė veikla, kuria siekiama užtikrinti ikiteisminio
tyrimo teisėtumą:
 apimanti prokuroro atliekamų ikiteisminio tyrimo

pareigūnų procesinės veiklos priežiūros,

 tikrinimo,
 įvertinimo,
 atsakomybės reikalavimo veiksmų ir sprendimų visumą.
 Kontrolės turinys
 Veiklos kontrolė pasireiškia:
 skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir

sprendimų nagrinėjimu,
 sprendimais nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus,
 teikti reagavimo raštus dėl ikiteisminio tyrimo

pareigūnų veiksmų
 iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą

ir kt.
 Ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo
(1)
 Ikiteisminio tyrimo teisėjo statusas užsienio šalių
praktikoje nėra naujas. Būtent atsižvelgiant į užsienio
šalių praktiką, Lietuvos Respublikos BPK ikiteisminio
tyrimo teisėjo statutas ir įtvirtintas 2003 metais.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo figūros atsiradimas rodo, kad
teisminė valdžia taip pat dalyvauja ikiteisminio tyrimo
procese.

 Kita vertus, galima teigti, kad tai bene vienintelis

ikiteisminio tyrimo subjektas, kurio įgaliojimų ribos
buvo mažiausiai paliestos nuo 2003 m.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo
(2)
 Mokslinėje literatūroje galima aptikti nuomonę, kad
ikiteisminio tyrimo teisėjo vietos ir procesinės paskirties
tarp kitų ikiteisminio tyrimo subjektų būtų galima ieškoti
tarp prokuratūros ir teismo, siekiant tam tikros atsvaros
prokurorų funkcijoms, užprogramuotam kaltinimo
griežtumui atsverti.
 Ikiteisminio tyrimo teisėjai ikiteisminio tyrimo teisėjo
funkcijas atlieka rotacijos principu. Tai reiškia, kad šią
ikiteisminio tyrimo teisėjo funkciją atliekantys teisėjai
keičiasi, neatitoldami nuo ikiteisminio tyrimo realijų ir
įgaudami visapusiškos ikiteisminio tyrimo patirties.
 Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiklos
ribos
 Nagrinėdamas ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų ribas ir
analizuodamas, ar teismui priskiriama funkcija spręsti dėl ikiteisminio
tyrimo pradėjimo, vykdyti ikiteisminio tyrimo kontrolę neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl
prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro
sprendimas nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundžiamas aukštesniajam
teismui, nesudaro teismui jokių prielaidų perimti konstitucinių
prokuroro įgaliojimų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti.

 Šaltinis: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarimas byloje Nr.
38/2008 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalies (2007 m.
birželio 28 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
 Ikiteisminio tyrimo teisėjo statusas
(1)
 Dabartiniu metu diskusiniu klausimu tampa
ikiteisminio tyrimo teisėjo pasyvumas ar aktyvumas
ikiteisminio tyrimo etape.
 V. Kukaitis ikiteisminio tyrimo teisėją įvardija kaip

santykinai pasyvų proceso dalyvį.

 P. Ancelis teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas,

nors ir negalėdamas imtis iniciatyvos reguliuoti

ikiteisminio tyrimo kryptį, vis dėlto gali turėti įtakos
ikiteisminio tyrimo eigai.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo statusas
(2)
 Nagrinėjant ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinę padėtį,
analizuojama, kuris – aktyvusis ar pasyvusis – ikiteisminio
tyrimo teisėjo modelis būtų veiksmingesnis.
 Pirmuoju atveju aktyviojo ikiteisminio tyrimo teisėjo modelio
šalininkai teigia, jog toks ikiteisminio tyrimo teisėjo statusas
visokeriopai užtikrintų esminių baudžiamojo proceso principų
įgyvendinimą. Tai reikštų, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo
funkcijos turėtų būti plečiamos suteikiant šiam subjektui plačią
kontrolės funkciją.
 Antruoju atveju – pasyviojo ikiteisminio tyrimo teisėjo modelio
pagrįstumas siejamas su proporcingumu ir adekvačiu
susiklosčiusiai tarpinstitucinei sistemai.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos
(1)
 Iš esmės ikiteisminio tyrimo teisėjo santykinį pasyvumą suponuoja
Lietuvos Respublikos BPK 173 straipsnio 4 dalies nuostata, kad savo
iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.
 Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai įvardijami Lietuvos
Respublikos BPK 173 straipsnyje.
 Pagrindinės šio teisėjo funkcijos yra:
 - sankcionavimas pačių griežčiausių prievartos priemonių,
 - atskirų proceso veiksmų atlikimas,
 - prokuroro nutarimų nutraukti ir atnaujinti tvirtinimas įstatymų
nustatytais atvejais,
 - proceso dalyvių skundų nagrinėjimas dėl ikiteisminio tyrimo
pareigūnų ir prokurorų veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos
(2)
 Taigi, pagal tai, kokie yra suteikti įgaliojimai,
ikiteisminio tyrimo teisėjas dalyvauja ikiteisminio tyrimo
procese renkant ir įtvirtinant duomenis, atlieka kontrolės
funkciją nagrinėdamas skundus, nušalinimus ir
prašymus, gavęs prokuroro prašymą, atlieka kitus LR
BPK numatytus veiksmus.
 Šis ikiteisminio tyrimo subjektas nėra nei ikiteisminio
tyrimo organizatorius, nei vykdytojas, todėl ikiteisminio
tyrimo teisėjo ir prokuroro bendradarbiavimas nėra
intensyvus, palyginti su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo
pareigūno bendradarbiavimu.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos (3)
 Tik gavęs prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo
teisėjas skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos
priemonių taikymą, apklausia liudytojus ir
nukentėjusiuosius, įtariamuosius, tvirtina prokuroro
nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Lietuvos
Respublikos BPK 214 straipsnio 2 dalyje nustatytais
atvejais
 Prokuroro ir teisėjo bendradarbiavimo
aspektas (1)
 Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo įgaliojimus,
prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo
bendradarbiavimas atsiranda tik labai siaurame
kontekste: tik tuomet, kai prokuroras kreipiasi dėl tam
tikrų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos BPK
173 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo
teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymo.
 Netgi tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas atsisako

įvykdyti prokuroro prašymą, jis turi priimti

motyvuotą nutartį.
 Prokuroro ir teisėjo bendradarbiavimo
aspektas (2)
 Kita vertus, Lietuvos Respublikos BPK 173
straipsnyje įvardyta ikiteisminio tyrimo teisėjo
funkcija – proceso dalyvių skundų dėl ikiteisminio
tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų nagrinėjimas
– įgauna ir kitą bendradarbiavimo kontekstą, nes šią
funkciją ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka be
prokuroro prašymo.
IT SUBJEKTŲ SĄVEIKA ITO
KONTEKSTE
 IT PADALINIO VADOVAS vs
PROKURORAS (1)
 Procesiniu aspektu jis taip pat yra ikiteisminio tyrimo
įstaigos pareigūnas, tačiau kaip įstaigos (padalinio)
vadovas turi platesnius įgaliojimus nei kiti
ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
 Nors ikiteisminio tyrimo organizatorius yra
prokuroras, organizuojant nusikalstamų veikų tyrimą
ne mažiau svarbus subjektas – ikiteisminio tyrimo
įstaigos (padalinio) vadovas teikdamas
rekomendacijas dėl tyrimo, organizuodamas
padalinio darbą, kontroliuodamas pavaldžius tyrėjus.
 IT PADALINIO VADOVAS v/s
PROKURORAS (2)
 Kriminalistikos taktikos prasme šio subjekto statusas
svarbus tuo, kad tinkamas ikiteisminio tyrimo įstaigos
(padalinio) darbo organizavimas ir bendradarbiavimas
su prokuratūra lemia teigiamus tyrimo rezultatus.
 Procese tokio vadovo vaidmuo labiau siejamas su

darbo organizavimu konkrečioje tyrimą atliekančioje

įstaigoje ar padalinyje ir tinkamo ikiteisminio tyrimo
įstaigos (padalinio) bendradarbiavimo su prokuratūra
užtikrinimu, įvertinant tai, kad tiek pati ikiteisminio
tyrimo įstaiga, tiek prokuratūra siekia to paties tikslo.
Tyrimo algoritmai
 Teisinis reglamentavimas
 2018 m. GK isakymu patvirtinti pirminių būtinųjų veiksmų
reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemos
(algoritmai).
 pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie nusikalstamas veikas
(vagystė, turto sunaikinimas ar sugadinimas, viešosios tvarkos
pažeidimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar
psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vairavimas
apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstama veika, susijusi su smurtu
artimoje aplinkoje, tyrimas dėl dingusio be žinios asmens ir mirties
priežasčiai nustatyti), vadovaudamiesi patvirtintais algoritmais,
taip reaguodami į pranešimus apie kitas nusikalstamas veikas,
privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio
vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis;
 Veiksmai (1)
 visais atvejais, kai įvykio vietoje ar jos prieigose yra įrengtos
vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėti ir paimti aktualaus
laikotarpio vaizdo įrašus. Jei dėl objektyvių priežasčių to
padaryti neįmanoma, vaizdo įrašas turi būti peržiūrėtas ir
paimtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įvykio;
 nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 valandas nuo pranešimo
gavimo, paskelbti dingusio asmens paiešką Ieškomų asmenų
registre. Kai reaguojantis pareigūnas dėl objektyvių
priežasčių per nustatytą terminą to padaryti negali, dingusio
asmens paiešką Ieškomų asmenų registre paskelbia apskrities
vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo
padalinio pareigūnas;
 Veiksmai (2)
 nedelsdami, bet ne vėliau kaip per parą nuo pranešimo gavimo, paskelbti daiktų
ar dokumentų paiešką Ieškomų numeruotų daiktų registre;

 pareigūnai, kuriems pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, nedelsdami, bet ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo gavimo dienos, privalo:
paskirti įvykio vietoje paimtų objektų tyrimus;
nustatyta tvarka pateikti prašymus dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto
įvykius ir jų dalyvius gavimo (kai tyrimo metu būtina nustatyti asmens buvimo
vietą, mobiliojo įrenginio naudotoją, naudojimo laiką ar buvimo vietą,
nusikaltimo padarymo momentu įvykio vietoje buvusius asmenis, geografinę
ryšio įrangos buvimo vietą pagal vietovės žymas (bazinių stočių adresai, antenų
kryptys ir kt.) ir kitas svarbias aplinkybes);
išsiųsti paklausimus dėl įtariamąjį charakterizuojančių duomenų gavimo (jei
padaryta nusikalstama veika nėra akivaizdi – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas
nustačius įtariamąjį).
Atskirų nusikalstamų veikų tyrimo
pavyzdžiai
Specialisto (eksperto) vaidmuo
ikiteisminio tyrimo veiklos
organizavime
 Specialisto dalyvavimas ITVO
 BPK 89 str.: specialistas yra reikiamų specialių žinių ir
įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų
tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos
klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo
proceso veiksmus.
 BPK 180 str. Dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus gali būti
pasitelkiami specialistai. Jeigu dalyvauti atliekant tyrimo
veiksmą pasitelkiamas specialistas, kuris nėra ikiteisminio
tyrimo įstaigos pareigūnas, prieš tyrimo veiksmo pradžią
įsitikinama jo asmens tapatybe ir kompetentingumu,
išsiaiškinami jo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju,
patikrinama, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti.
 Eksperto dalyvavimas ITVO
BPK 84 str. Ekspertas
Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų
specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos
ekspertų sąrašą.
Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra
reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti
skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.
Reglamentavimas, sietinas su veiklos
organizavimu
 BPK 205 str.
 BPK 208 str.
 Rekomendacijos dėl užduočių specialistams ir

ekspertams skyrimo įpareigoja racionaliai ir efektyviai

įtraukti atsakingus subjektus organizuoti tinkamą
objektų ir medžiagos tyrimams paruošimą ir pateikimą
(2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. I-14, aktuali
redakcija 2021-02-10 Nr. I-26)
Veiksniai, sąlygojantys spartesnį IT
Laiku atlikti objektų tyrimai ir ekspertizės užtikrina spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Objektų tyrimų ir ekspertizių greitam atlikimui didelės įtakos turi:

 objektų tyrimų ir ekspertizių skyrimo faktinių pagrindų pagrįstumas (skyrimo

tikslingumas);

 tinkamas ikiteisminio tyrimo bylose esančių duomenų įvertinimas ir tinkamas klausimų

formulavimas (tyrimo apimtis; klausimų logika, tikslingumas, konstrukcija ir pan.);

 greitas medžiagos, reikalingos objektų tyrimui ar ekspertizei atlikti, pateikimas;

 specialistų ar ekspertų bendravimas su pareigūnais objektų tyrimo, ekspertizės metu

(terminų numatymas, papildomos medžiagos pateikimas ir pan.);

 tinkamas užduočių eiliškumo nustatymas. Galimos situacijos, kai tikėtinas tyrimo objektų
(pvz., pluoštų) sunaikinimas ar pametimas dėl netinkamai parinktos ekspertinių tyrimų
atlikimo eilės, todėl būtina atsižvelgti į ekspertinių įstaigų rekomendacijas, kokie tyrimai ar
ekspertizės turi būti atliekami pirmumo tvarka (išankstinis vertinimas dėl tyrimų sekos ar
tyrimų kompleksiškumo).
 Užduočių (ekspertizių) skyrimo
principai (1)
 Vadovautis metodinėmis rekomendacijomis dėl atskirų
rūšių užduočių ir ekspertizių skyrimo.
 Tikslinga konsultuotis su atitinkamos srities
specialistais jei tokių rekomendacijų nėra.
 Klausimai turi būti suformuluoti trumpai, tiksliai ir

aiškiai; turi būti reikšmingi ir konkretūs, atitikti

ikiteisminio tyrimo medžiagą, sietis su bylos
aplinkybėmis ir laikotarpiu, apie kurį turima duomenų,
kad buvo vykdoma nusikalstama veika. Klausimų
eiliškumas turi būti nuoseklus ir logiškas.
 Užduočių (ekspertizių) skyrimo
principai (2)
 Jei kyla neaiškumų ar abejonių dėl klausimų formulavimo, siekiant
išvengti perteklinių, specialisto kompetencijai nepriskirtų klausimų,
taip pat klausimų, kurie nepagristai išplečia tyrimo (ekspertizės)
apimtis, formuluojamus klausimus būtina aptarti su kompetentingu
ekspertinės įstaigos specialistu.
 Formuluojamus klausimus suderintų su ikiteisminio tyrimo įstaigos
ar padalinio vadovu, o nustatytais atvejais ir su prokuroru.
 Užduotyje turi būti nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno,
ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo, prokuroro,
organizuojančio ikiteisminį tyrimą, ir prokuratūros padalinio vadovo
arba vyriausiojo prokuroro (teritorinėse prokuratūrose, kuriose nėra
padalinių) duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas),
kad esant reikalui būtų galima susisiekti.
 Užduočių (ekspertizių) skyrimo
principai (3)
 Prokuroras, organizuojantis ikiteisminį tyrimą, aukštesnysis
prokuroras, taip pat ikiteisminio tyrimo įstaigos ar padalinio
vadovas, suderinęs su prokuroru, turi teisę atšaukti visą užduotį,
atskirus užduočių klausimus, sumažinti tiriamų objektų skaičių,
papildyti užduotį ar pakeisti tyrimo pobūdį (papildomas,
pakartotinis ar kitas tyrimas). Daroma raštu.
 Inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą rekomenduojama tik esant
BPK 208 straipsnyje numatytiems pagrindams ir tik tais atvejais,
kai:
 yra pagrįstų ir motyvuotų proceso dalyvių prašymų skirti ekspertizę;
 yra proceso dalyvių prieštaringų prašymų dėl klausimų užduotyje;
 yra esminių prieštaravimų tarp atliktų tyrimų išvadų (ekspertizių).
 Užduočių (ekspertizių) skyrimo
principai (4)
 Papildomą tyrimą (ekspertizę) rekomenduojama skirti, kai,
prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno manymu, yra
neišsamiai ištirta tyrimui (ekspertizei) pateikta medžiaga ar
atsiranda būtinybė atsakyti į papildomus anksčiau nepateiktus
klausimus, neišsamiai, neaiškiai atsakyta į klausimus (šių
neaiškumų neįmanoma pašalinti specialisto apklausoje) arba
atsiranda papildomų duomenų (tyrimo objektų), kurie specialistui
(ekspertui) nebuvo pateikti pirminio tyrimo (ekspertizės) metu,
arba tų duomenų pirminio tyrimo metu nebuvo.
 Pakartotinis tyrimas gali būti atliekamas prokuroro ar ikiteisminio
tyrimo pareigūno pavedimu dėl pirminio tyrimo išvadų
nepagrįstumo ar prieštaravimo kitai ikiteisminio tyrimo
medžiagai.
 Užduočių (ekspertizių) skyrimo
principai (5)
 Jeigu tyrimą (ekspertizę) atliekantis specialistas
(ekspertas) gali greitai atsakyti į dalį klausimų, gali būti
pateikta specialisto išvada (ekspertizės aktas) dėl dalies
klausimų, o vėliau – specialisto išvada (ekspertizės
aktas) dėl likusių neatsakytų klausimų.
 Kiti įtvirtinti aspektai, įtakojantys
veiklos organizavimą
 Pateikti tradiciniai kompleksiniai tyrimai (ekspertizės).
 Pateikiami kai kurių rūšių užduočių ir ekspertizių skyrimo ypatumai
(pvz., DNR, psichiatrijos ir pan.).
 Nurodyti skubos tvarka atliekami tyrimai (dėl labai sunkių
nusikaltimų; kai yra suimtų asmenų; dėl nusikaltimų žmogaus
gyvybei, sveikatai, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir
neliečiamumui; tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje;
padarytų nepilnamečių asmenų atžvilgiu; kai planuojama baigti
pagreitinto proceso tvarka, o patys tyrimai (ekspertizės) yra
nesudėtingi).
 Nurodyti ypatingos skubos tvarka tyrimai (ekspertizės) ikiteisminiuose
tyrimuose, sukėlusiuose didelį atgarsį visuomenėje. Gali būti
nurodoma konkreti ar pageidaujama tyrimo (ekspertizės) atlikimo data.
 Specialisto išvada
BPK 90 str. Specialisto išvada
Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą.
Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti
įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo
veiksmo protokolą, specialistas pasirašo.
Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas,
nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė,
išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti
tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos
aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar
probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados
pridedama vaizdinė medžiaga.
 Ekspertizė skyrimo tvarka
209 str. Ekspertizės skyrimo tvarka
Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai
praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais
suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie
asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl
konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą
ekspertizei.
Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio
tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai
arba jame nurodoma, kad prašymų negauta.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę,
priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti
nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę.
 Ekspertizės aktas
Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis
susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų.
Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir
vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir
klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė,
išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas;
tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę
asmenys.
Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė;
jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės;
gauti rezultatai ir jų vertinimas (kaip ir specialisto išvadoje).
Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus (kaip ir
specialisto išvadoje).
Specialistas versus ekspertas
 Lyginimo kriterijai:
 Specialisto ir eksperto statuso skirtingumas. Skirtingas

reglamentavimas (BPK ir Ekspertizės įstatymas).

 Skiriasi skyrimo tvarka.
 Rengiama dokumentacija: užduotis atlikti tyrimą ir

nutartis skirti ekspertizę.

 Gaunama dokumentacija: specialisto išvada ir

ekspertizės aktas