A

Abejingumo kreiv kreiv, rodanti pasirenkamj dviej preki derin, kai kiekviena i j teikia vienod pasitenkinim arba abi yra tokios pat naudingos. Abejingumo kreivs yra naudojamos nustatyti vartotoj dviej preki pirkimo pusiausvyr ir ianalizuoti t dviej preki kain pasikeitimo tak paklausai. Absoliutus skurdas situacija, kai eimos pajamos maesns u oficiali skurdo rib. Absoliutusis pranaumas pranaumas, kuris bdingas kuriai nors aliai, turiniai tam tikr itekli ir galiniai pagaminti daugiau produkcijos negu kitos alys, kurios turi tuos paius iteklius. Taiau absoliutusis pranaumas nenulemia tarptautins prekybos naudingumo. Agrarin politika valstybs politika, kuria siekiama isprsti maisto problem, intensyviai vystyti ems k ir kitas agroverslo akas, radikaliai pakeisti kaimo gyventoj darbo ir buities slygas. Agroverslas alies kio ak kompleksas, apimantis ems kio produkcijos gamyb, perdirbim ir realizavim. Akceleratorius preki ir paslaug realizavimo apimties pokyio ir investicij santykis. Akceleratoriaus principo esm tokia: investicij lygis priklauso nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) augimo temp. Jei is produktas didja didja ir grynosios investicijos, o jei nacionalinis produktas nedidja, tai grynj investicij nebedaroma arba jos lieka labai maos. Greitai augant bendrajam nacionaliniam produktui verslininkai skatinami investuoti naujas gamyklas ne tik tam, kad atnaujint kapital, bet ir tam, kad patenkinti padidjusi paklaus. Indukcini investicij padidjimas savo ruotu sustiprina multiplikatoriaus poveik didinant nacionalin produkt. Bendras akceleracijos ir multiplikacijos veiksm poveikis, pasireikiantis per investicij cikl, gali paaikinti pokyius ekonomikoje, susijusius su biznio ciklu. Kadangi investicij dydis priklauso nuo kintanio bendrojo nacionalinio produkto apimties,
4

tai greitai jam augant investicijos bna didiausios, nes gamintojas stengiasi padidinti savo pajgumus. ios didels investicijos padeda sprsti visumins paklausos problem ir ilaikyti aukt BNP lyg. Kai BNP augimo apimtis maja, verslininkams daugiau nebtina didinti pajgumus, ir investicijos gali sumati iki pagrindinio kapitalo atnaujinimo lygio. Sumajus investicijoms sumas visumin paklausa ir BNP. Jeigu paklausa ilgesn laik yra nedidel, tai rengimai pamau pasens ir kai kuriuos i j teks pakeisti. Investicij didjimas didina visumin paklaus ir skatina didti BNP. Akcija vertybinis popierius, ileidiamas akcins bendrovs kaip ilgalaikio kapitalo didinimo priemon. Bendrovs akcininkai yra teisti jos savininkai ir turi teis gauti jos pelno dal. Akcijomis prekiaujama fond biroje. Yra dvi didels akcij rys: privilegijuotosios akcijos ir paprastosios akcijos. Pagal turim akcij kiek bendrovs savininkai pasiskirsto gaut peln dividend forma. Paprastai akcijai dividendo dydis i anksto nenustatomas ir negarantuojamas. Privilegijuotos akcijos savininkui mokamas i anksto nustatyto dydio dividendas. Paprastj akcij savininkai turi teis gauti bet kok j bendrovs peln po to, kai sumoktos visos ilaidos, ir jie daniausiai pasiima tam tikr pelno dal arba vis peln dividendais. Jei bendrov likviduojama, jie turi teis gauti visus mons aktyvus, sumokjus visas bendrovs skolas ir vykdius privilegijuot akcij savinink reikalavimus. Akcij pajamos yra grynasis pelnas, gautas sukaupus mokesi sumas akcinje bendrovje, kurias reikia imokti eiliniams akcininkams ir perdalytas i paprastj akcij skaiiaus. Akcij priedas tai pajamos, gautos ileidus akcijas didesne kaina u j nominalij vert. Tokios pajamos pridedamos prie akcins bendrovs bendrj pajam. Akcin bendrov ribotos turtins atsakomybs mon, turinti juridinio asmens teises. Fiziniai ir juridiniai asmenys, sigij bendrovs akcij, tampa akcininkais. Jie yra kolektyviniai akcins bendrovs savininkai. Akcininkas neatsako savo asmeniniu turtu u bendrovs prievoles prie kreditorius. Jie atsako tik turimu akci5

niu kapitalu. Akcins bendrovs paprastai yra pelno siekianios mons. Svarbiausi j pranaumai yra ie: 1) krus akcin bendrov galima efektyviai surinkti didel pinigin kapital; 2) ribota akcinink turtin atsakomyb; 3) sutelkusi didel pinigin kapital akcin bendrov gali efektyviai iplsti versl; 4) galimyb perduoti teises ir neribotas akcins bendrovs egzistavimo laikas; 5) profesionalus valdymas. ie pranaumai paprastai nulemia j trkumus. Pagrindiniai akcini bendrovi trkumai: 1) statymais nustatyti apribojimai; 2) akcinje verslo organizavimo formoje slypi tam tikr piktnaudiavim galimybs; 3) kai kuriose alyse taikomas vadinamasis dvigubas akcini bendrovi apmokestinimas; 4) nuosavybs atotrkis nuo valdymo ir kontrols; 5) stambios akcins bendrovs riboja konkurencij ir maina jos efektyvum, skatina monopolizm ekonomikoje. Taigi akcini bendrovi vaidmuo prietaringas: viena vertus, jos sudaro slygas efektyviai kininkauti, padeda sutaupyti dl verslo masto atskiroje monje ir geriau tenkinti pirkj poreikius; antra vertus, ugdydamos biurokratizm verslo valdyme ir silpnindamos konkurencij, jos maina efektyvum, riboja geresnio vartotoj poreiki tenkinimo galimybes. Akcininkas fizinis ar juridinis asmuo, valstyb ar savivaldyb, kuri statym nustatyta tvarka turi sigijusi bent vien akcins bendrovs akcij. Valstybei ar savivaldybei akcinje bendrovje atstovauja valstybs ar savivaldybs institucija. Akcizai kai kuri preki ir paslaug mokesiai, nustatomi daugiausia neelastingos paklausos prekms ir paslaugoms. Akciz objektai paprastai yra alkoholiniai grimai, tabakas ir tabako gaminiai, kava, okoladas, maisto produktai su kakava, benzinas, dyzelinis kuras, prabangios ne maisto preks (lengvieji automobiliai, juvelyriniai dirbiniai ir pan.), Lietuvos Respublikoje ir tepalai, elektros preks, erotiniai ir smurtiniai spaudiniai, o kai kuriose alyse telekomunikacijos paslaugos. Mokesi moktojai yra akcizais apmokestint preki gamintojai ir importuotojai juridiniai ir fiziniai asmenys. Mokesi tarifai nustatomi absoliuia suma preks kiekio ar svorio vienetui arba procentais
6

nuo apmokestinamos preks (paslaugos) verts (nuo alyje pagamint preki pardavimo kainos be pridtins verts mokesio, nuo importuojam preki muitins preks verts pridjus muit); akcizais paprastai neapmokestinamos eksportuojamos preks. Akredityvas atsiskaitymo dokumentas, pagal kur bankui pavedama sumokti (pervesti kit bank) tam tikr sum fiziniam ar juridiniam asmeniui su ilyga, kad jis vykdys akredityviniame rate nurodytas slygas; tai ir kredito staigos iduodamas vardinis vertybinis popierius. Aktyvas turtini teisi (turto), priklausani fiziniam ar juridiniam asmeniui, visuma; taip pat vartotinas terminas aktyvai visi mons itekliai (turtas), naudojami mons kinje veikloje, i kurios tikimasi naudingumo (nuomojamas turtas, preks, neturinios paklausos rinkoje, firmos prestias iki firmos pardavimo momento nra mons aktyvai, ir atvirkiai nusipirktas i kitos firmos preki enklas tampa jos aktyvu). Aktyvi darbo paieka konkreios bedarbio pastangos surasti darb. Prie aktyviai iekani darbo priskiriami tik tie darbo jgos atrankiniuose tyrimuose dalyvaujantys ir pasiruo dirbti asmenys, kurie bent vien kart aktyviai iekojo darbo. Aktyvios darbo paiekos yra: - registravimasis darbo birose, - kreipimasis darbdavius, - skelbimai laikratyje, - kreipimasis draugus, kad pastarieji padt sidarbinti, - rpinimasis savarankiko verslo pradjimu ir pan. Alokacinis efektyvumas geriausios kompozicijos preki rinkinio gamyba naudojant geriausi snaud derin. Naudojant bd, itekliai paskirstomi taip, kad preki kainos visose kio akose yra lygios ribiniams katams. Alokacinis efektyvumas ikeliamas kaip ekonomikos organizavimo tikslas, kuris pasiekiamas tobulos konkurencijos rinkos slygomis. Optimalaus itekli paskirstymo efektyvumas dar vadinamas Pareto efektyvumu arba Pareto optimumu. Jis suprantamas kaip neribotas visuomens ekonomikos gerovs didinimas. Yra keliamos trys slygos, kad bt pa7

siektas Pareto efektyvumas: geriausias preki paskirstymas vartotojams, tinkamiausias itekli paskirstymas ir optimali produkcijos apimtis. Jeigu bt patenkintos visos ios slygos, tuomet bt nemanoma pagerinti vieno ar daugiau asmen padties tuo pat metu nepabloginus kit padties. Alternatyvieji katai itekli naudojimo siekiant tam tikro tikslo katai, matuojami nauda arba pajamomis, kurios bt gautos naudojant tuos paius iteklius siekiant kito tikslo, geriausio i galim. Itekli naudojimo katai matuojami siekiant vertinti ne tik tiesiogines pinigines ilaidas, kurios parodomos buhalterins apskaitos dokumentuose ir sudaro tiesioginius (eksplicitinius) katus, bet ir nustatyti sav itekli, u kuriuos nereikjo mokti, snauda. Pastarosios vertinamos didiausia kaina, u kuri galjo bti parduoti savi itekliai. ie vadinamieji netiesioginiai katai yra prarasta nauda, palyginus pasirinkt resurs naudojimo alternatyv su atmesta. Taigi jie yra susij su resurs paskirstymu, keiiant vairi produkcijos ri gamybos santyk. Bet kurios produkcijos gamybos didinimas yra neracionalus resurs paskirstymo ir panaudojimo atvilgiu, jeigu ios produkcijos naudingumas maesnis u alternatyvios produkcijos katus. Negautos pajamos gali tekti verslininkui: 1) palkan forma, investavus savo kapital alternatyv versl; 2) rentos forma, inuomojus savo pastatus ir ems sklypus kitam verslininkui; 3) atlyginimo u darb, parsisamdius svetimoje monje atlikti tas paias funkcijas, forma. Alternatyvus darbo umokestis didiausias darbo umokestis, kur galt gauti darbuotojas, pasirinks geriausiai apmokam darb. Amortizacija bendriausia prasme reikia fizinio turto susidvjim. Kaip ekonomin kategorija ji yra pagrindinio kapitalo verts dalis, kurios netenkama per tam tikr laik. Galimi trys amortizacijos atvejai: 1) naudojamas pagrindinis kapitalas fizikai susidvi; 2) laikui bgant kinta pinig perkamoji galia, pagrindinio kapitalo paklausa ir pasila bei kitos rinkos slygos, todl kapitalas gali nuvertti neatsivelgiant tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dl
8

mokslins technologins paangos gerja naujo pagrindinio kapitalo savybs, o senasis kapitalas maiau vertinamas, t. y. nuvertja. Amortizacija finansine prasme reikia kapitalo vartojimo atskaitymus, rodanius per metus suvartoto kapitalo (darbo priemoni) vert. Amortizacijos los nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra investuojamos gamyb, isaugant pradin darbo priemoni gamybin pajgum. Kapitalas pamau perkeliamas produkcijos vert. Taigi amortizacija yra fizinio turto realios verts kasmetinis sumajimas, sisteminis io turto verts dalies nuraymas ir skaiiavimas produkcijos savikain. Antidempingo muitai muitai, taikomi, kai preks iveamos ar veamos al (jos muit teritorij) maesne kaina u panai arba tiesiog konkuruojani preki kainas j iveimo ar veimo metu ir jei iveant ar veant ias prekes gali bti padaryta alos alies interesams. Antimonopoliniai statymai statymai, kuriais kontroliuojama monopolin galia ir monopolin veikla. Jais draudiami moni veiksmai, kurie lemia monopolins rinkos struktros susidarym. Tai gali bti susitarimai tarp moni, j susiliejimai, pagrindins preki dalies rinkoje gamybos koncentravimas. Esant natraliai monopolijai, draudiama monopolin veikla, t. y. monopolini kain nustatymas, gamybos apimties mainimas. Apdrausti dirbantieji dirbantys gyventojai, kurie apdrausti privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu. Socialinio draudimo mokas moka darbdaviai ir apdrausti dirbantieji. Iki 1995 met Lietuvoje privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudiamos ne visos gyventoj kategorijos, pvz., Vidaus reikal ministerijos ir krato apsaugos karininkai bei kiti pareignai. Primus nauj Pensij statym, ios gyventoj grups nuo 1995 met draudiamos Sodros. Be mint kategorij, privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu pradta drausti ir btinos karins tarnybos karius. Apgynimas (apsaugojimas) nuo mokesio statym, reglamentuojani mokesius, nuostatos, galinanios kai kuriuos mokes9

io moktojus imtis priemoni sumainti arba visikai eliminuoti tam tikr mokest, pvz., JAV sigyjami neapmokestinami vertybiniai popieriai, kryptingai naudojamasi visomis galimomis mokesi lengvatomis ir pan. Apyvartiniai aktyvai pinigins los ir kiti aktyvai, kurie paveriami piniginmis lomis, parduodami arba sunaudojami per vienerius metus ar prastin gamybos cikl, bet ne ilgesn kaip vieneri metai; juos sudaro grynieji pinigai sskaitoje ir kasoje, lengvai realizuojami vertybiniai popieriai, debitorinis siskolinimas, atsargos, nebaigta gamyba ir kt. Apyvartinis gamybinis kapitalas gamybinio kapitalo dalis, kuri visikai sunaudojama per vien gamybos cikl, pvz.: aliavos, kuras, pusgaminiai. Apyvartinis kapitalas firmos trumpalaiks apyvartins los, kurios gana greitai kinje veikloje pakeiiamos aliavomis, nebaigta gamyba ir gatav preki atsargomis, skolomis ir grynaisiais pinigais, trumpalaikiais sipareigojimais. Padidjus bendrovs prekybai daniausiai padaugja skolinink, taigi padidja ir reikiamo apyvartinio kapitalo. Apyvartinio kapitalo ir trumpalaiki skol santykis firmos gebjimo sumokti trumpalaikes skolas i apyvartini l apskaitos matas, ireikiantis firmos apyvartines las kaip apyvartini skol santyk. Apyvartins los, kurias skolingi skolininkai, ir grynieji pinigai laikomi firmoje aliavoms pirkti, joms perdirbti ir parduoti kaip gatav produkcij bei umokti u jas (aliavas). Apyvartos mokestis alies vidaus preki ir paslaug mokestis, imamas jas parduodant; gali bti vienapakopis arba daugiapakopis; vienapakopis atsivelgiama, kiek preki parduodama atskirose preki pardavimo stadijose (pvz., didmeninje ar mameninje prekyboje); daugiapakopis kai preks apmokestinamos kiekvieno pirkimo-pardavimo metu. Apmokestinimas valstybins mokesi plaukos i nam ki kio ir moni pajam bei ilaid. Pagrindinis apmokestinimo tikslas didinti valstybs pajamas. Rengiant mokesi sistem, reikia laikytis trij pagrindini apmokestinimo princip: neutralumo, tei10

singumo ir paprastumo. Daugeliu atvilgiu rinkos sistema veikia nepriekaitingai ir garantuoja vartotojams preki bei paslaug kokyb. Todl mokesi sistema turt bti neutrali ir kuo maiau trukdyti pltoti rink. Neutralumo principas neturt bti absoliutus, nes yra atvej, kai reikia suvaryti laisvosios rinkos veikim. Pavyzdiui, aplink teriani firm apmokestinimas, akcizo mokesio nustatymas tabako gaminiams ir alkoholiniams grimams. Teisingumo princip sudaro naudos ir gebjimo sumokti mokesius principai. Jei apmokestinant laikomasi naudos principo, tai vyriausyb pati vertina i atskir moni ar j grupi gaunam naud. Tuo remiantis nustatomi mokesiai. Jei vyriausyb nori perskirstyti pajamas, tai apmokestindama ji turt vadovautis gebjimo sumokti mokesius principu. Pagrindiniais io principo taikymo kriterijais galt bti pajamos ir turtas. Didesnius mokesius moka tie, kurie turi daugiau pajam ar turto, todl pajgia daugiau sumokti. Vyriausyb, apmokestindama vienus asmenis progresyviniu pajam mokesiu arba turto paveldjimo mokesiu, gali suteikti ekonomin pagalb kitiems monms, gaunantiems minimalias pajamas. Taip pat labai svarbu, kad mokesi sistema bt paprasta ir bt apmokestinama daugiau pajam. Arbitraas biros operacija perkant ir parduodant prekes arba vertybinius popierius, pasinaudojant j kain skirtumais (vairiose birose ar vairiu laiku). Kitaip negu spekuliacija (prek perkama anksiau ir parduodama vliau toje pat rinkoje) arbitraas dl kain skirtumo egzistuoja vienai ir tai paiai prekei vairiose rinkose. Kai rinkos yra pusiausvyroje, arbitrao galimybs inyksta. Tik kai rinkos pusiausvyra pakinta, tokios galimybs atsiranda. Arbitraas bdingas maisto produkt, metalo ir vertybini popieri rinkoms bei tarptautinei prekybai. Jo element yra visuose sandriuose, siekianiuose pelno. iai operacijai bdinga palyginti nedidel ekonomin rizika. Kadangi arbitraas ilygina preks teritorinius kain skirtumus, todl konkurencinje ekonomikoje jo mastai nra dideli. Arbitraas taip pat gali reikti gin, ypa darbo, sprendimo bd, kai treioji neutrali alis arbitras, iklauss vis gino daly11

vi argumentus, paskelbia nuosprend, pareigojant kiekvien i ali. Arbitraas daugiausiai taikomas blogiausiu atveju, kai nepavyksta susitarti normaliomis derybomis. Arenda sutartis, pagal kuri viena pus gyja teis tam tikr laik naudotis nuosavybe, priklausania kitai pusei, u nustatyt fiksuot kain. ems ir patalp nuoma (arenda) turi daugiaam istorij, o pastaruoju metu nuomojami ir gamybiniai renginiai, lktuvai ir automobiliai. Arenda leidia kompanijoms ivengti dideli kapitalini djim. Ji taip pat yra maiau rizikinga. iuo metu daugelis bank organizuoja savo lizingo kompanijas ir inuomoja renginius toms firmoms, kurios negali j nusipirkti. Asmenins pajamos bendrosios individuali asmen pajamos: darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, gautos transferins valstybs imokos, pajamos i verslo, i individualios savarankikos veiklos, gauti dividendai, palkanos, nuomos pajamos, kapitalo prieaugio pajamos ir kt. Asmeniniai mokesiai mokesiai, kuriais tiesiogiai apmokestinamos moktoj pajamos atsivelgiant j finansin padt; svarbiausias i j yra pajam mokestis. Asmenini pajam mokestis mokestis, kurio objektas vairios asmenins pajamos. vairiose alyse skiriasi apmokestinamj pajam sudtis, apmokestinimo vienetas, mokesio lengvatos, mokesio tarifas, taip pat mokesio pavadinimas. Paprastai apmokestinamsias pajamas traukiamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, pajamos i savarankikos veiklos, pajamos i verslo moni, gauti dividendai, gautos palkanos, pensijos, nuomos pajamos, kapitalo prieaugio pajamos ir kt. Asmenini pajam mokestis gali bti imamas apmokestinant vis altini pajamas pagal bendr tarif arba apmokestinant vairi ri pajamas pagal skirtingus tarifus. Be bendrojo pajam apmokestinimo, gali bti ir atskiras pajam i kai kuri altini (pvz.: dividend, palkan) apmokestinimas. Apmokestinimo vienetas priklauso nuo to, ar pasirenkamas individualij pajam ar eimos pajam apmokestinimas. Atlyginimas (udarbis) apmokjimas u atlikt darb, paslaugas,
12

patarnavimus ir kt. Atlyginama vairiai: natra, pinigais, suteikiant lengvatas. Atlyginimas u darb pinigais alga, darbo umokestis. Atlyginimo diferencijavimas vienod darb dirbani darbuotoj atlyginim skirtumas; kompensacija u ypatingas, nepalankias darbo slygas, nepatog darbo laik ir t. t. Atsargos 1. Gatav preki atsargos, nebaigta gamyba ir aliavos, kurias turi mons. 2. Sumos, raomos firmos sskaitas numatant ilaidas, kuri gali prireikti ateityje. prasiausios firm numatomos atsargos yra skol, dl kuri tikrumo abejojama, atsargos, kurios sudaromos tikintis, kad kai kurie klientai nesumoks to, k jie yra skolingi. Atsargos yra skiriamos siekiant, kad pelnas nebt ipstas, sitikinant, kad visos firmos ilaidos yra raytos sskait, net ir tos, kuri tikslus kiekis dar nra inomas. Atsarg vertinimas tam tikras piniginis firmos aliav, atsarg, nebaigto darbo ir gatav preki vertinimas. Atsarg kaupimas yra atsarg telkimas be prast poreiki. Jeigu atsargos telkiamos keliose tiekimo grandins vietose, firmos gali i anksto numatyti trkum, vliau tos firmos sieks nusipirkti daugiau atsarg, negu j reikia btiniausiems poreikiams tenkinti. Atsargos kaupiamos daugelyje ekonominio gyvenimo srii, pradedant vyriausybe (maisto, ginkl atsarg kaupimas) ir baigiant vartotojais, kaupianiais maist, degalus, laukiant kain padidjimo. Atviroji ekonomika ekonomika, kuri labai priklauso nuo tarptautins prekybos. Eksportas ir importas yra didelis, palyginti su nacionalinio produkto dydiu. Analizuojant ekonomik reikia atsivelgti eksporto bei importo tak nacionaliniam produktui. Atviros rinkos operacijos operacijos, kurias vykdydamas centrinis bankas perka ir parduoda vyriausybs vertybinius popierius atviroje rinkoje. Jos vykdomos, siekiant padidinti arba sumainti centrinio banko rezervus ir itaip pakeisti pinig pasil. Augimo tempai santykinis ekonominio rodiklio pasikeitimas lyginamaisiais laikotarpiais. Aukcionas vieas unikali ir sunkiai standartizuojam preki pardavimas. Parduodam daikt gyja asmuo, pasils u j didiau13

si pinig sum. Pradin kaina tai aukiausia kaina, kuri pirkjas sutinka mokti u prek, arba minimali kaina, u kuri pardavjas sutinka parduoti savo prek. Pardavj aukcionas aukcionas, kuris yra organizuojamas ir vedamas pardavj. Kitais atvejais aukcionas gali bti organizuotas pirkj, kurie ieko geriausio pardavj pasilymo. Analogikai jis vadinamas pirkj aukcionu. Taigi aukcionas yra prekybos metodas rinkoje, kuriam esant, kainos kinta kiekvieno sandorio metu. Yra trys aukcion tipai. Anglikame aukcione pradins kainos nedidels ir jos kyla, kol lieka vienas pirkjas, pasils aukiausi kain. Olandikas aukcionas prasideda pasilius aukiausi kain, kuri mainama tol, kol atsiranda pirkjas. Tamsiame aukcione (neakivaizdiniame) visi pirkjai pateikia savo pasilymus vienu ir tuo paiu metu ir daiktas parduodamas tam, kas pasil aukiausi kain. Aukso standartas tarptautin valiut sistema, kurioje auksas yra ali pinig kiekio pagrindas ir naudojamas tarptautinei prekybai ir mokjim balanso trkumui padengti. Pagal aukso standart bdavo grietai nustatomi valiut kursai aukso atvilgiu. Teorikai aukso standartas buvo automatiko reguliavimo mechanizmas paalinant ali mokjim disbalans: pinig trkum padengdavo ioriniai aukso pavedimai, kurie sumaindavo alies pinig kiek. Tai savo ruotu sukeldavo alies kain defliacij, importas tapdavo palyginti brangus, eksportas pigus. Dl to sumadavo importas ir padiddavo eksportas. Pertekli padengdavo vidiniai aukso pervedimai, kurie padidindavo alies pinig kiek. Tai savo ruotu sukeldavo infliacij. Importas tapdavo palyginti pigus, o eksportas brangus. Dl to sumadavo eksportas ir padiddavo importas. Taip bdavo sugrinama mokjim balanso pusiausvyra. alyje gali bti naudojamas aukso standartas, jeigu laikomasi toki pagrindini slyg: - nustatomas tam tikras savo piniginio vieneto aukso kiekis; - pinig pasila alyje grietai priklauso nuo jos aukso atsarg; - neribojamas aukso eksportas ir importas. Esant stabiliems valiut kursams mainamas neapibrtumas bei
14

rinka ir taip skatinama tarptautin prekyba. Taiau aukso standartui bdingi ie trkumai: - reaguojant usienio valiutos pasilos bei paklausos pokyius, alyje gali kilti infliacija, nedarbas ir kiti neigiami reikiniai; - jeigu inaudojamos alies aukso atsargos, aukso standartas negali bti naudojamas. Didioji depresija (1929-1933 m.) lemia aukso standarto lugim. Esant dideliam gamybos nuosmukiui, alys, naudojanios aukso standart, devalvavo savo valiutas aukso atvilgiu, kad pagyvint savo ekonomik ir padidint gyventoj uimtum. Taip buvo paeista pagrindin aukso standarto slyga ir aukso standarto sistema lugo. Autarkija situacija, kada alis nedalyvauja tarptautinje prekyboje, siekdama laiduoti ekonomin savarankikum. Paprastai tai daroma dl politini prieasi arba dl gyventoj uimtumo problem. Automatiniai stabilizatoriai kio mechanizmo elementai, kuri veikimas savaime, be vyriausybs sikiimo, maina ciklini svyravim amplitud. Pavyzdiui, suma, surenkama i mokesi, ekonomikos smukimo metu sumaja, o jos pakilimo metu padidja, kartu sultindama gyventoj disponuojam pajam ir visumins paklausos pokyius. Palkan norma paprastai sumaja kio smukimo metu ir padidja esant pakilimui, nes ji priklauso nuo pinigini l paklausos. Todl kintant palkan normoms maiau svyruoja investicins ilaidos. Automatizacija nors is terminas vartojamas vairiomis prasmmis, automatizacija paprastai reikia darbo pakeitim automatiniais procesais. Automatizacija paprastai siejama su technologine bedarbyste, nors tokio tiesioginio ryio nra, jei ji padeda didinti darbo naum, kuris yra ekonominio augimo altinis. Autoriaus honoraras sutartinis mokestis, mokamas savininkui u patento arba autoriaus teiss u iimtins arba neiimtins licenzijos arba privilegijos gaminti ir parduoti, siekiant gauti peln, suteikim.
15

Autsaideriai daugiausia vidutiniosios ir smulkiosios mons, neeinanios monopolinius susivienijimus.

B
Balansas mons (juridinio asmens) finansins atskaitomybs dokumentas, kuriame nurodomas visas mons turtas, savinink nuosavyb ir sipareigojimai. mons turtas tai ilgalaikis turtas (formavimo savikaina, nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas, po vieneri met gautinos sumos), trumpalaikis turtas (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti indliai, grynieji pinigai sskaitoje ir kasoje), sukauptos pajamos ir ateinanio laikotarpio snaudos. Savinink nuosavyb ir sipareigojimai tai kapitalas ir rezervai (kapitalas, akcij priedai, perkainojimo rezervai, rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostolis), finansavimas (dotacijos ir subsidijos), atidjiniai ir atidtieji mokesiai (sipareigojim ir reikalavim padengimo atidjimas, atidtieji mokesiai), moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai, per vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai). Balansin vert materialiojo ir nematerialiojo turto vert, t. y. kaina, kuria balanse vertinamas materialusis ir nematerialusis turtas. Balsavimas pinigais terminas, apibdinantis rinkos ekonomikos esm. Gamintojai, pasirinkdami, k gaminti, orientuojasi tai, k jie gali lengviausiai ir pelningiausiai parduoti vartotojams. Todl vartotojai, pirkdami prek, balsuoja pinigais u tai, k ir kiek gaminti. Balsavimo pinigais principas sudaro vartotoj suverenumo doktrinos pagrind. Bankas finans staiga, telkianti i skolintoj j laikinai laisvas las ir santaupas, teikianti kreditus, tarpininkaujanti atliekant piniginius atsiskaitymus, leidianti apyvart pinigus, vertybinius popierius, atlikinjanti su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas. Pagal veiklos pobd ir funkcijas skiriami: centriniai emisi16

jos, komerciniai, investicij, taupomieji, specialieji (pvz.: hipotekos, usienio prekybos) bankai. Centrinis bankas svarbiausia alies bankininkysts staiga, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja vyriausyb, siekdama garantuoti normalias banko paslaugas. Jis reikalingas vyriausybei kaip ido politikos rankis. Centrinis bankas kontroliuoja pinig kiek, daro tak ekonomikoje vyraujaniai pelno normai, saugo alies tarptautines atsargas, leidia banknotus, prireikus stabilizuoja valiutos kurso svyravimus, neleidia augti valstybs skolai, kritiniu atveju atlieka skolintojo vaidmen, apskritai tai vyriausybs makroekonomikos politikos rankis. Komercinis bankas tai bankas, kuriame atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais, kuris priima pinig indlius i klient ir sudaro slygas taupyti ir skolintis, mokti pervedimu. Komercinis bankas turi dvejop tiksl suteikti pinig pagal pareikalavim ir taip pat pelningai panaudoti turimus iteklius. ie tikslai turi takos sudarant aktyvus: dalis laikom itekli likvids (atsarginio kapitalo norma) skaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, sakytinius ir ido vekselius. Turdamas tok kapital bankas gali patenkinti neatidliotinus savo klient grynj pinig poreikius. Taip galima ilaikyti klient pasitikjim banku kaip geru savo indli saugotoju. Likusi banko itekli dalis panaudojama gauti pelnui i valstybs vertybini popieri paketo kartu su skolomis ir kredito virijimu. Banko indliai paprastai yra pagrindin vis turim pinig dalis. Banknotas alies emisinio nacionalinio banko ileistas ir garantuotas enklas. Banknot apipavidalinimas vairios nominalins verts popierini pinig apipavidalinimo bdas, kur naudojant pinigams suteikiama skirtinga ior. Devynioliktame amiuje dauguma pinigini enkl buvo dengiami auksu, ir mons galjo ikeisti savo banknotus auks. iandien daugelis vyriausybi turi tik nedideles aukso ir kit vertybi atsargas, skirtas ipirkti valiut, o lik piniginiai enklai yra nepadengti. Banko rezervai fondai, kuriais btinja tvarka privalo disponuoti bankai. Yra trys banko rezerv rys: btinieji, tikrieji ir pertek17

liniai. Pirmieji yra statymu nustatyta indli dalis, kuri bankas privalo laikyti savo seifuose ar indliais centriniame banke. Btinieji rezervai apskaiiuojami kaip rezerv normos ir indli sandauga. Rezerv norma yra svarbi monetarins politikos priemon. Tikrieji rezervai yra rezervai, kurie realiai yra banke. Pertekliniai rezervai apskaiiuojami kaip tikrj ir btinj rezerv skirtumas. Bankrotas mons, banko arba asmens finansin padtis, kuriai esant jie nepajgia apmokti skol ir vykdyti kitus turtinius sipareigojimus. statymai paprastai numato tiksli bankroto skelbimo tvark (procedr). Pasaulins statym leidybos praktika, kuriant moni bankroto procedras reguliuojanius statymus, yra orientuojama siekti i pagrindini tiksl: 1) isaugoti mons veiklos tstinumo galimyb; 2) suteikti tam tikras garantijas darbuotojams; 3) apsaugoti kreditori interesus; 4) numatyti sankcijas mons administracijai u blog valdym. Lietuvos Respublikos moni bankroto statyme (1992) vyrauja dvi i i tendencij tai mons veiklos tstinumo galimyb ir kreditori interes apsauga. Darbuotoj garantijos labai priklauso nuo galimybs isaugoti mons veiklos tstinum, o sankcijos u blog mons valdym administracijai apsiriboja jos nualinimu nuo pareig. Pereinamuoju laikotarpiu rinkos ekonomik btina numatyti specifines priemones bankrutuojani moni atvilgiu. Viena i toki priemoni yra mons sanavimas: finansikai garantuojant valstybei ar tretiems asmenims, monei taikomos administracins priemons, kuriomis siekiama, kad mon vl tapt moki, patenkint kreditori reikalavimus ir ivengt likvidavimo. Btina paymti, kad sanavimo metu teikiama finansin parama nra neatlygintinai teikiamos pinigins los. Los, gautos sanavimo metu, turi bti grintos kartu su nustatytomis palkanomis arba atiduodama dalis skolininko turto. Bankroto turtas yra skolininko turtas, kur naudojant gali bti tenkinami kreditori reikalavimai. io turto valdymas tai administratoriaus veikla, susijusi su bankroto turto isaugojimu, skolininko kins veiklos tsimu ir kreditori reikalavim tenkinimu. Praktikai kartais pasitaiko fiktyvus ir
18

tyinis bankrotai. Fiktyvus bankrotas iankstinis, melagingas pasiskelbimas apie mons nemokum, siekiant suklaidinti kreditorius, kad bt galima gauti j sutikim atidti mokjimus ir nustatyti skolininkui palankius mokjimo terminus arba sumainti skolas. Tyinis bankrotas teismo sprendimu nustatyta mons administracijos, jos savininko arba steigj veikla, kuria siekiama ivengti visiko arba dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Barteris - preki ir paslaug main sistema nenaudojant pinig kaip tarpininko. Tai prekyba paremta natraliais mainais. Preks vertinamos pagal pasaulines arba sutartines kainas siekiant laiduoti main ekvivalentikum. Barteriniai mainai paprastai vyksta tarp dviej arba daugelio ali. Pagrindin i main prieastis yra problemos, susijusios su valiuta, - konvertuojamos valiutos trkumas, jos nepastovumas ir kitos. Bedarbiai nedirbantys, bet norintys dirbti ir iekantys darbo darbingo amiaus pilieiai, usiregistrav arba ne darbo biroje. Tai bedarbiai plaija prasme. Remiantis tarptautiniais standartais bedarbiais laikomi visi asmenys, vyresni nei minimalaus amiaus, nustatyto ekonomikai aktyviems gyventojams, kurie apskaitos laikotarpiu: a) neturjo darbo; b) buvo pasireng tuoj pat pradti dirbti; c) iekojo darbo. ie asmenys nebtinai turi registruotis darbo biroje ar gauti bedarbio paalp. Minti kriterijai taikytini siekiant vertinti individo reali padt. Bedarbiai siaurja prasme darbingo amiaus gyventojai, kurie dl nuo j nepriklausani prieasi neturi darbo ir usiregistrav valstybinje darbinimo tarnyboje kaip iekantys darbo, sugebantys ir pasireng dirbti asmenys ir kuriems darbinimo tarnyba negali pasilyti tinkamo darbo. Bedarbio statusas suteikiamas pagal specialius statymus. Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymas (5 straipsnis) taip apibdina bedarbio svok: Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus asmenys, nesimokantys dieninse mokymo staigose, usiregistrav gyvenamosios vietos valstybinje darbo biroje ir pasireng profesiniam mokymui. Remiantis ia samprata bedarbiais laikomi tik darbo biroje usi19

registrav asmenys ir netraukiami iekantys darbo pilieiai, kurie nesiregistruoja darbo biroje. Tie asmenys, kurie nenori dirbti ir neieko darbo, priskiriami ne bedarbiams, bet ekonomikai neaktyviems gyventojams. Bendra mon kinio-teisinio bendradarbiavimo su usienio partneriu forma, kai sukuriama bendra gamybos baz ir teikiamos paslaugos arba gaminama produkcija, kuri yra bendra dalyvaujani partneri nuosavyb. Bendrov apibriama kaip keli asmen susivienijimas siekiant bendro kinio tikslo. Skiriamos keturios bendrovi rys: 1) paprastoji, 2) pilnoji, 3) komanditin, 4) apibrtos atsakomybs dalyviai atsako tik savo indliais, o peln skirstosi atitinkamai pagal indlius. Vakar ekonominje terminologijoje vartojamos dvi miri moni svokos: bendros mons ir mirios mons. Pirmoji svoka yra platesn, nes apima daugel tarpusavio veiklos ri, taip pat ir kontraktinius ryius tarp firm. Apskritai bendr moni svok galima bt traktuoti kaip tiksliai apibrt ekonominio bendradarbiavimo ryi form, kuriai bdinga: bendras turtas, bendra veikla ir valdymas, bendras pelnas ir rizikos dalijimasis. Bendrovi apibdinimai: 1. Paprastoji, kurios dalyviai bendrai tvarko bendrovs reikalus ir bendrai atsako kreditoriams visu netu turtu. 2. Pilnoji - dalyviai bendrai veriasi kokiu nors verslu ir solidariai atsako kreditoriams visu savo turtu. 3. Komanditin dalis dalyvi yra pilnosios bendrovs bendrininkai ir atsako kreditoriams neribotai, o kita dalis komandistai atsako tik savo indliais. Daniausiai bendr moni krimo tikslai yra: 1. sigyti i usienio naujausi technik bei technologij ir operatyviai jas taikyti gamybos procese, nes tai, kas yra gaminama tradicinmis formomis (veriantis prekyba, sigyjant licenzijas, perkant rengimus ir kt.), ne visada yra geriausia, be to, ilgokai diegiama. 2. Perimti usienio patirt valdymo, marketingo srityje, suvienyti gamybinius pajgumus, finansinius iteklius ir kt.
20

3. Didinti eksport usien, ypa gerinti jo struktr, panaudoti partnerio inias ir ryius. 4. Visapusikai tenkinti vietins rinkos ne tik gamybos priemoni, bet ir plataus vartojimo reikmen bei paslaug poreikius. 5. Partneri tikslai gali bti nevienodi. Reikia siekti geriau painti partnerio alies slygas, jo ryius, siekiant patekti partnerio alies rink. Vakar partneris suinteresuotas eksportuoti ms rink ir danai nesuinteresuotas t produkcij eksportuoti usienio rink. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) bendra paslaug ir gatav preki, kurias alis pagamina ir pateikia per metus, pinigin iraika, pridedant grynsias pajamas i usienio. Paprastai BNP apskaiiuojamas trimis bdais: 1) sumuojant vis alies gyventoj pajamas, udirbtas u kinje veikloje panaudotus veiksnius, ir netiesioginius verslo mokesius bei pagrindinio kapitalo metin amortizacij; 2) skaiiuojant visumines ilaidas, kurias sudaro asmeninio vartojimo ilaidos, bendrosios privataus sektoriaus investicijos, vyriausybs pirkiniai ir grynasis eksportas; 3) nustatant tam tikru laikotarpiu visose kins veiklos akose sukurtos pridtins verts sum. Bendrasis vidinis produktas (BVP) vis paslaug ir preki, pagamint alyje per tam tikr laik naudojant gamybos veiksnius neatsivelgiant tai, kurios alies pilieiams tie veiksniai priklauso, pinigin iraika. Bendrj alies produkt galima apskaiiuoti trimis bdais: a) sumuojant vertes, kurias sukuria kiekviena kio aka, pagamindama metin produkcij (produkcijos apimties metodas); b) sumuojant pajamas, gaunamas u tam tikr metin produkcij; c) sumuojant metines ilaidas, reikalingas pagaminti prekms ir teikti paslaugoms (ilaid metodas). Bendroji agrarin politika (BAP) Europos Sjungos (ES) politika ems kiui ir su juo susijusioms akoms remti. Pagrindiniai tikslai: auktas emdirbi pragyvenimo lygis ir produktyvus ems kis. ems kiui yra padedama naudojant keturis pagrindinius bdus: 1. Apie 70-75 proc. Europos Sjungos ems kio produkcijos
21

didel reikm turi kain rmimo sistema. Jos esm: palaikyti didesnes Europos Sjungos ems kio produkt kainas negu pasaulins rinkos kainos. Kainos reguliuojamos tais atvejais, kai kinta ali nacionalins valiutos kursas. 2. Siekiant padidinti importo kainas pagal vidinius kain lygius naudojami kintamieji tarifai. Tai garantuoja, kad Europos Sjungos produkcija gali konkuruoti su tos paios ries kit ali prekmis. 3. Naudojamos eksporto subsidijos, dl to ES emdirbiai gali sumainti eksporto kainas ir skmingai konkuruoti pasaulio rinkose. 4. Duodamos dotacijos, siekiant sumoderninti ir pagerinti ems kio mones, taigi didinti j efektyvum. BAP yra didiausia ES bendrojo biudeto sudedamoji dalis. Daugiau kaip 90 proc. BAP biudeto pastaraisiais metais buvo ileista kain ir eksporto subsidijoms. Nors BAP galima laikyti skminga, kritikai teigia, kad ji turi daug trkum: - pralaimi vartotojai, nes jiems tenka mokti nepagrstai dideles kainas u maisto produktus; - blogai paskirstomi itekliai, nes per maai j skiriama ilgalaikms ems kio reformoms vykdyti ir j moderninti; - dirbtinai didels kainos skatina perteklin gamyb ir lemia produkt pertekli, kur sunku ilaikyti (sandliuoti) ir sunku iparduoti; - subsidinis eksportas i ES ali gali sukelti pasaulin ems kio produkt kriz, dar labiau apsunkinti maiau paengusi ali gyvenim. Bendroji rinka prekybos integracijos tarp ali forma, kai alys panaikina tarp savs visus prekybos apribojimus prekms bei paslaugoms ir nustato bendrus prekybos apribojimus kitoms pasaulio alims. i rinka leidia laisvai judti darbo jgai ir kapitalui. Jos tikslas garantuoti tarptautins specializacijos pranaumus ir taip pakelti ali real pragyvenimo lyg. Susikrus bendrj rink pirmiausia padidja ali prekybos apimtis. Prekybos pltimas yra susijs su itekli perskirstymu rin22

koje, suteikiant pirmenyb maiausiai atsieinanios pasilos vietoms ir kain sumainimui, kuris pasidaro galimas tada, kai panaikinami tarifai ir sumainamos gamybos ilaidos. Be to, bendroji rinka gali skatinti dinamikus pokyius, didinanius ekonomikos efektyvum iomis priemonmis: 1. Konkurencija. Naikinant tarifus, sudaromos slygos efektyviai konkurencijai, nebegaminamos preks, kurias pagaminti reikia dideli ilaid, o tiekjai gali pasinaudoti naujos rinkos privilegija. 2. kini operacij pltimu. Didesn sava rinka leidia firmoms pasinaudoti stambios ekonomikos gamybos ir paskirstymo pranaumais, sumainti tiekimo ilaidas ir sumainti lyginamuosius pranaumus. 3. Technologijos paanga. Platesns rinkos galimybs ir didesns konkurencijos slygos skatina firmas investuoti ir kurti nauj technik bei gaminti prekes. 4. Investavimu ir ekonomikos pltra. Realij pajam vienam gyventojui didjimas, iaugusi prekyba, padidjs gamybos efektyvumas ir intensyvumas viskas kartu gali garantuoti didesn augimo apimt ir auktesn real pragyvenimo lyg. Europos Sjunga yra vienas i bendrosios rinkos pavyzdi. Bendroji sutartis dl tarif ir prekybos (BSTP) tarptautin institucija, kurta 1947 m. ir skatinanti tarptautin prekyb per suderint prekybos liberalizavimo program. Svarbiausias BSTP darbas - derybos dl daugiaali tarif sumainimo ir kvot bei kit netarifini prekybos klii panaikinimas. Besivystani ali ekonomika tokia ekonomika, kuri numato bdus, kaip besivystanti alis galt padidinti savo gamybin potencial ir siekti nuolatinio savo ekonomikos augimo. Dl besivystanios alies ekonomikos isivystymo lygio negalima pradti gyvendinti rimtas ems kio ir pramons investicij programas. Tokioms alims yra bdingos didiuls ems kio gamybos isivystymo galimybs. Daugelio gyventoj pragyvenimo lygis yra minimalus arba beveik minimalus. alyje gaminama tik tiek, kad bt galima patenkinti btiniausius moni poreikius. Buvo ma23

noma, kad pltojant pramon bus persilauta ir pasiekta nuolatinio ekonomikos augimo. Dabar daugiau dmesio skiriama ems kio naumui didinti, sutelkiant darbo jg ir iteklius pramonei ir paslaug sferai vystyti. Jeigu besivystani al deramai remia ivystytos alys ir alies mons turi pakankamai gebjim ir noro, tai yra didel galimyb jai tapti ivystyta alimi. Taiau vis dlto yra daug problem. Pavyzdiui, reikia ilaikyti pasiekt real pajam didjim, o tai reikia, kad reikia kontroliuoti gyventoj skaiiaus augim. Be to, dauguma usienio valiutos gaunama u vartojamj preki eksport, o augant alies pramonei taip pat u vairias gamybos priemones. Taiau iose abiejose srityse besivystanios alys susiduria su pasaulins ekonomikos pltojimo problemomis, ypa nuo to laiko, kai padidjo naftos kainos, atsirado lengvatins slygos ir paplito protekcionizmas. Besivystani ali ekonomikoje daugiausia dmesio skiriama bdams, kuriais galima pasiekti ekonomikos augimo ir geriausia suderinti tai lemianius veiksnius. Pavyzdiui, ikyla klausimas, ar ems kis turi bti pltojamas lygiagreiai su pramone, ar svarbiausios pramons akos turt bti pltojamos neatsivelgiant kitas, ar skatinti kit kio ak vystym. Dar viena kylanti gana prietaringa problema ar maiau isivysiusios alys taiko tinkam technologij. Daugelis ekonomist teigia, kad geriau taikyti vidutinio lygio technologij, o ne moderniausij. Siekiant, kad ekonomika pradt normaliai vystytis, labai svarbs yra ir socialiniai bei kultriniai veiksniai. Bira vieta, kurioje sudaromi finansiniai, prekybiniai ir kiti sandriai. Tai akcij, vertybini popieri bei kit gamybini itekli pirkimo ir pardavimo vieta. Biroje kontroliuojami vertybiniai popieriai yra dalis biroje registruot vertybini popieri, kuri pirkim-pardavim kontroliuoja tik biros brokeriai. Biros verteiva yra vertybini popieri biros specialistas, rizikuojantis savu kapitalu. Darbo bira - staiga, tarpininkaujanti tarp bedarbi ir darbdavi, sudarani darbo jgos pirkimo ir pardavimo sutartis, organizuojanti perkvalifikavim.
24

Fond bira kreditinio kapitalo bira, kurioje perkami ir parduodami vertybiniai popieriai. Biros kursas vertybini popieri, cirkuliuojani fond biroje, kaina. Ji nustatoma pagal palkan normos ir vertybinio popieriaus pelningumo santyk. Preki bira ypatinga masikai gaminam, kokybikai vienod preki rinkos ris. Preks parduodamos ir perkamos be iankstins nuostatos pagal nustatytus standartus ir pavyzdius. Biudetas valstybs, vietini valdymo organ, moni, staig, eimos ar bet kurio asmens tam tikro laikotarpio pinigini pajam ir ilaid balansas. Valstybs biudetas yra vyriausybs planuojam pajam ir ilaid smata finansiniams metams. Biudeto deficitas dydis, kai metins valstybs biudeto ilaidos virija pajamas. Biudetinis finansavimas yra nemokamas biudetini l suteikimas monms, mokykloms ir organizacijoms skatinant plsti j veikl. Biudetin politik sudaro valstybs realizuojamos priemons, kuriomis siekiama per biudeto ilaid ir pajam santyk reguliuoti makroekonominius procesus. Biudetins injekcijos terminas, apibdinantis valstybini priemoni, skatinani kini subjekt aktyvum, visum. Biudetinis apribojimas tai bendroji itekli pasila, kuria tam tikru laikotarpiu gali disponuoti visi vartotojai ir gamintojai. Bet kuriuo laikotarpiu bendras itekli kiekis yra fiksuotas. Boikotas visikas arba dalinis ekonomini santyki su ekonominiu partneriu nutraukimas. Paprastai skiriamos ios boikoto rys: 1) pirkj boikotas pirkj atsisakymas pirkti kurio nors gamintojo prekes ar paslaugas; 2) pirminis boikotas dirbanij paskelbtas boikotas darbdaviui; 3) produkcijos boikotas dirbanij atsisakymas dirbti su kurio nors gamintojo pagaminta produkcija; 4) antrinis boikotas neutralios alies boikotas darbdaviui, siekiant priversti j priimti profsjungos reikalavimus. Brokeris nepriklausomas tarpininkas, vykdantis preki ir vertybini popieri pirkimopardavimo sandorius preki ir vertybini popieri birose. U savo paslaugas brokeris gauna tam tikr nustatyto
25

dydio atlyginim. Kitaip negu agentas brokeris nepalaiko ilgalaiki prekybini santyki su pirkjais bei pardavjas ir dirba pagal sipareigojimus. iuolaikinmis slygomis pagrindines tarpininkavimo operacijas atlieka stambios brokerins firmos, turinios plat filial tinkl, palaikanios glaudius ryius su bankais. Buli rinka terminas, apibdinantis situacij, kai kainos arba vertybini popieri kursas nuolat auga, kol nepasiekia aukiausio tako. Bulius terminas, vartojamas apibdinant biros agent, kuris tikisi, kad vertybini popieri kainos augs, ir todl superka juos nordamas vliau parduoti auktesnmis kainomis. Biros agentas, kuris negali parduoti anksiau pirkt vertybini popieri auktesnmis kainomis, vadinamas pavargusiu (isikvpusiu) buliumi. Bumas greitas ir paprastai nestabilus ekonomikos arba jos atskir sektori augimas. Burbulas/fiktyvioji firma spekuliacijos tikslais registruota firma, daniausiai negaminanti jokios produkcijos. Bsimj sandori rinka rinka, kurioje bus sudaromos terminuotos sutartys. Bsimj sandori rink sutartyse nurodoma preki tiekim data, kiekis ir kaina.

C
Centralizuotas planavimas centralizuotas itekli skirstymas siekiant gyvendinti numatytus udavinius. Jis plaiai taikomas centralizuotos ekonomikos alyse. Centralizuotoji ekonomika ekonomin sistema, kurioje galutiniai rezultatai priklauso daugiausia nuo centrini valdymo organ sprendim, o ne nuo vartotoj pasirinkimo ar pasilos paklausos veiksni. Bet kokia ekonomika yra i dalies valstybs reguliuojama, taiau, kurios ekonomika centralizuota, valstyb reguliuoja visas ekonomikos sritis. Centrinis bankas bankas, koordinuojantis alies pinig sistemos funkcionavim ir bank sistemos veikl.
26

Chronikasis deficitas neigiamas valstybs mokjim balansas (biudetas) kelet met i eils, nesant perspektyvos pagerinti j ateityje. Cirkuliacijos priemon main priemon, cirkuliuojanti laisvai be papildom dokument, patvirtinani perdavimo fakt; viena i pagrindini pinig funkcij.

ekis nustatytos formos dokumentas, pagal kur bankas privalo iduoti tam tikr sum; taip pat dokumentas, iduodamas, pvz., parduotuvje, kuriame uraomas pirkt preki kiekis, kaina ir bendra pirkimo suma; kai kuriose alyse ir pridtins verts mokesio suma.

D
Dabartin vert pajam dabartin vert, apskaiiuota bsimajam laikotarpiui; pinig, kurie bus gauti ateityje, dabartin vert. Ji apskaiiuojama pagal atitinkam formul, o apskaiiavimo operacija vadinama diskontavimu. Dalin mokesio prievol prievol, kai subjektai turi mokti mokest tik nuo pajam, gaut savo alyje. Yra dar visika mokesio prievol mokesio subjekt prievol mokti mokesius nuo vis pajam, t. y. gaut tiek savo alyje, tiek usienyje. Dalinio rezervo principas iuolaikins bank sistemos principas, pagal kur faktikai komerciniame banke esantis grynj pajam kiekis sudaro tik nedidel vis banko indli dal. Privalomas dalinis rezervas nustatomas statymu ir paprastai laikomas centriniame banke kaip atitinkamo komercinio banko depozitas. vairi ri depozitams nustatomas skirtingas privalomasis rezervas. Darbas mogaus fizini bei protini gebjim naudojimas ekonominms grybms gaminti. Tai moni visuomenikai naudinga
27

(suderinus asmeninius ir visuomeninius interesus) veikla, kurioje jie tarpusavyje santykiauja gamindami ekonomines vertybes. Darbas pirmoji ir svarbiausioji mogaus egzistavimo ir jo tobuljimo slyga. Darbo procesas apima: 1) tiksling mogaus veikl, t. y. pat darb; 2) darbo subjekt, t. y. tai, k nukreiptas darbas; 3) darbo priemones, kurias naudodamas mogus veikia darbo objekt, j keiia. Atskirai galima iskirti darb namuose (namudin darb) ir darb ne vis darbo laik. Darbas namuose yra ypatinga darbo organizavimo forma, padedanti sitraukti visuomenin gamyb ir racionaliai panaudoti darbo jg siekiant plsti preki gamyb ir paslaug teikim. Darbas namuose sudaro palankias slygas sidarbinti gyventojams, kurie dl eimynini aplinkybi, sveikatos bkls arba kit prieasi negali dirbti tiesiogiai monje ar kitoje organizacijoje ir todl dirba namuose. Darbas ne vis darbo laik tai savanorika nuolatinio uimtumo forma pagrindinje darbovietje, kai darbdaviui ir darbuotojui susitarus darbo laikas sutrumpinamas ir darbo umokestis priklauso nuo faktikai dirbto laiko arba pagamintos produkcijos (paslaugos) kiekio ir kokybs. Lietuvoje ne visa darbo diena negali bti trumpesn u pus darbo dienos, o ne visa darbo savait negali bti trumpesn u tris dienas per savait. Darbdavys asmuo ar firma, kuri samdo darbo jg prekms gaminti ar paslaugoms teikti; viena i darbo sutarties ali, kuri kitai aliai, t. y. darbuotojui, u jo darb, tam tikr pareig vykdym sipareigoja mokti darbo umokest ir garantuoja darbo slygas, numatytas vairiuose norminiuose aktuose. Darbdavi sjungos yra darbdavi susivienijimai, organizacijos, atstovaujanios j bendriesiems interesams palaikant santykius su valstybinmis institucijomis ir darbuotoj sjungomis (profsjungomis). Tai Lietuvos pramonink konfederacija, Lietuvos ems kio bendrovi asociacija ir kt. Darbingo amiaus gyventojai tai valstybs statymais nustatyto amiaus mons, neatsivelgiant j aktyvum darbo rinkoje. Darbingas amius mogaus gyvenimo laikotarpis, kai jo pragyvenimo altiniu turt bti asmeninio darbo pajamos. emutin dar28

bingo amiaus riba yra darbingo amiaus pradia, o auktutin sutampa su pensiniu amiumi. Dauguma darbingo amiaus gyventoj yra ekonomikai aktyvs. Nebtinai tik darbingo amiaus gyventojai yra ekonomikai aktyvs, nes faktikai dirba ir kai kurie nedarbingo amiaus gyventojai (pensininkai, paaugliai). Iki 1995 met Lietuvoje darbingo amiaus gyventojais buvo laikomi 16-59 met amiaus vyrai ir 16-54 met amiaus moterys. Pagal 1994 metais priimt nauj Lietuvos Respublikos valstybini socialinio draudimo pensij statymo patais nuo 2010 met darbingo amiaus gyventojais bus laikomi vyrai nuo 16 iki 62,5 met amiaus ir moterys nuo 16 iki 60 met amiaus. Darbingo amiaus gyventoj nedarbo lygis bedarbi ir darbingo amiaus gyventoj skaiiaus procentinis santykis. Darbinis mobilumas darbo vietos keitimas toje paioje darbovietje, darboviets keitimas toje paioje teritorijoje, o gyvenamosios vietos keitimas vadinamas teritoriniu mobilumu. Darbinis mobilumas yra vienas i svarbiausi rinkos ekonomikos ir darbo rinkos isivystymo poymi. Darbinis mobilumas formuoja nacionalin darbo rink, kurioje apmokjimas u vien ir t pat darb madaug vienodas visose alyse, atsivelgiant skirtingas gyvenimo slygas. Darbo jgos migracija yra darbinio mobilumo forma. Darbo jgos migracija gali bti dviej ri. Pirmoji prastin darbo jgos migracija, keiiant gyvenamj viet. Antroji vytuoklin migracija, t. y. darbo jgos mechaninis judjimas, darbuotojams vainjant i nam darbo viet (kitame mieste, regione), nekeiiant nuolatins gyvenamosios vietos. Darbo apmokjimas atlyginimas u padaryt darb ar dirbt laik. Darbo apmokjimo fond sudaro bendroji pinigini l suma, skirta apmokti darbuotojams u atlikt darb, priklausanti nuo darbo kiekio ir kokybs. Darbo apmokjimo formos yra skirtingi darbo apmokjimo bdai, priklausantys nuo darbo pobdio ir specifikos. Iskiriamos dvi darbo apmokjimo formos laikin ir vienetin. Esant laikinei darbo apmokjimo formai, darbo umokestis skaiiuojamas u faktikai dirbt darbo laik, esant
29

vienetinei u faktikai pagamintus produktus pagal nustatytus kainius. Darbo apmokjimo sistemos yra darbo umokesio skaiiavimo bdai pagal jo snaudas ir rezultatus. Tiek laikin, tiek vienetin darbo apmokjimo formos gali turti vairias apmokjimo sistemas, pvz.: laikin paprastj ir premijin, vienetin paprastj ir akordin. Darbo bira (darbinimo tarnyba) staiga, tarpininkaujanti tarp darbdavi ir iekani darbo piliei, padedanti jiems sidarbinti. Darbo bira tiria darbo jgos pasil ir paklaus, veda bedarbi apskait, moka bedarbio paalp, teikia informacijos apie paklausias profesijas, atlieka jaunimo profesin orientavim. Greta valstybini darbo bir steigiasi privaios darbo biros, kuri paslaugos yra mokamos. Darbo bir kontroliuojama darbo rinka yra alies darbo rinkos dalis, kurioje darbo pasila ir paklausa derinama tarpininkaujant darbo biroms. Tai vienas i rodikli, apibdinantis alies darbo rinkos ivystymo lyg. Darbo drausm privalomas kiekvieno darbuotojo gamybos technologijos (technologin drausm) ir darbo organizavimo (socialin drausm) taisykli laikymasis, t. y. savo pareig atlikimas darbe. Laikantis darbo drausms reikia nustatytu laiku pradti ir baigti darb. Darbo intensyvumas darbo tampa, darbo jgos (fizini, protini pastang) eikvojimo laipsnis per laiko vienet (darbo valand, dien). Tai darbo kiekis, atliktas per tam tikr laikotarp. Matuojamas fizini ir protini pastang bei sugebjim visuma norint pagaminti produkt arba teikti paslaug. Darbo intensyvumas glaudiai susijs su darbo humanizavimu darbo turinio intelektualizavimu ir optimali darbo slyg moni darbins veiklos procese sudarymu. Darbo itekliai alies darbingi gyventojai, uimti ir neuimti, bet potencialiai galintys dalyvauti visuomenikai naudingoje veikloje kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas. Darbo iteklius apibdina darbing gyventoj skaiius. Darbo itekliai yra svarbus alies ekonominio potencialo elementas. Jiems priskiria30

mi: 1) visi darbingo amiaus dirbantys gyventojai; 2) visi ikidarbingo ir podarbingo amiaus dirbantys pilieiai, kaip antai: pensininkai, paaugliai, riboto darbingumo pilieiai (invalidai). Darbo itekliai skirstomi aktyviuosius faktikai uimtus ir pasyviuosius tai mokiniai, studentai, asmenys, dirbantys nam kyje. Darbo itekli balansas yra rodikli sistema, kur viename skyriuje nurodomi itekliai pagal stambias amiaus grupes (darbingo, iki darbingo ir po darbingo amiaus darbo itekliai), kitame j pasiskirstymas pagal nuosavybs formas ir ekonomines veiklas. Pagal darbo itekli balans vertinami darbo jgos pokyiai per atitinkam laikotarp, atsivelgiant sidarbinani ir atleist asmen skaiiaus kitim. Darbo itekli planavimas - perspektyvinio darbo jgos poreikio nustatym, jos gausinimo ir racionalaus panaudojimo strategijos parengimas. Darbo iteklius galima planuoti mons, kio akos ar valstybs lygiu. Darbo jga fiziniai ir protiniai moni gebjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominje ar kitoje visuomenikai naudingoje veikloje. Darbo jgos pagrind sudaro mogaus darbingumas, t. y. sveikatos bkl, inios ir gdiai, kuriuos naudojant galima atlikti tam tikro sudtingumo ir apimties darb. Pagal tarptautinius standartus svokos darbo jga ir ekonomikai aktyvs gyventojai yra sinonimai. Taigi svoka darbo jga vartojama dvejopa prasme: 1) kaip visuminis moni gebjimas dirbti; 2) kaip statistinis rodiklis, apibdinantis ekonomikai aktyvi gyventoj skaii. Darbo jgos ilaisvinimas yra visuma priemoni, kuriomis perskirstomi darbuotojai dl mokslo bei technikos paangos ir darbo naumo augimo. Darbo jgos kaita nuolatinis darbuotoj skaiiaus kitimas organizacijoje priimant naujus ar atleidiant dirbanius mones. iuolaikinmis slygomis labai danai dirbanij kvalifikacija neatitinka nauj darbo proceso slyg. Pasenus technikai ir technologijai, kartu netobulja ir j taik specialistai. Atgyvenusi technika keiiama nauja, o j taik darbuotojai privalo kelti kvalifikacij ar persikvalifikuoti. Darbo kokyb konkretaus mogaus gebjimas atlikti tam tikro su31

dtingumo funkcijas ir pasiekti skirtingus rezultatus vienodomis darbo snaudomis ir slygomis. Darbo koncentracija darbuotoj skaiiaus didjimas atskirose monse. Kitaip tariant, tai moni stambjimo procesas. Darbo koncentracijos laipsn galima ireikti vidutiniu darbuotoj skaiiumi, tenkaniu vienai monei. Darbo laikas (tarifinis) statymu nustatyta darbuotojo darbo dienos, darbo savaits trukm, kuri gali bti skirtinga atskiroms darbuotoj kategorijoms, vairi profesij monms. Tai kalendorinio darbo laiko dalis, kurio reikia produkcijai pagaminti ir paslaugai suteikti. Tarptautinje statistikoje jis vadinamas normaliu darbo laiku. Daugelyje Europos ali darbo savaits trukm svyruoja nuo 36 iki 40 valand. Pagal tarptautinius standartus iskiriamos svokos: faktikai dirbtas laikas ir prastinis darbo laikas. Faktikai dirbtas laikas nustatomas tik samdomiems darbuotojams. J sudaro: 1) faktikai dirbtos valandos, t. y. normalus darbo laikas; 2) dirbti virvalandiai; 3) laikas, panaudotas darbo vietai paruoti; 4) laikas, sugaitas darbo vietoje dl nepriklausani nuo darbuotoj organizacini ir technini sutrikim; 5) laikas, skirtas trumpalaikms poilsio pertraukoms darbo metu. prastinis darbo laikas apibriamas kaip laikas, sunaudotas per tipik savait arba tipik dien. Svoka prastinis darbo laikas nuo svokos faktikai dirbtas laikas skiriasi tuo, kad pirmoji vartojama nustatant tipik laikotarp, antroji ataskaitin period, atliekant nam ki darbo jgos tyrimus. Darbo naumas (produktyvumas) konkretaus darbo produktyvumas. Darbo naumas matuojamas ekonomini grybi, sukurt per laiko vienet, kiekiu arba darbo laiku produkto vienetui pagaminti. Darbo naumo lygis yra svarbiausias visuomens ekonomins paangos rodiklis. Darbo naumas tiesiogiai priklauso nuo: 1) valdymo, darbo ir gamybos organizavimo lygio; 2) gamybos technikos ir technologijos lygio; 3) darbuotoj kvalifikacijos; 4) darbo slyg; 5) darbo kolektyvo santyki problem sprendimo.
32

Darbo pajamos pajamos, gaunamos i tam tikros darbins veiklos, umokestis darbuotojams u atlikt darb ir darbdavio pelnas. Ne darbo pajamos yra pelnas, gaunamas u gamtos iteklius ir u kapital renta, dividendai ir palkanos. Ekonomine prasme skirtumas tarp darbo ir ne darbo pajam yra santykinis, nes visus gamybos veiksnius galima laikyti udirbaniais pajamas. Ne darbo pajam (palkan, dividend) altiniu daniausiai yra investicijos anksiau sukaupt darbo pajam rezultatas. Darbo paklausa tai visuomens darbo jgos poreikis darbo rinkoje, kur norint panaudoti yra atitinkamos gamybos priemons (darbo vietos) ir darbo apmokjimo fondas. Paklausa yra svarbiausias darbo rinkos imlum apibdinantis rodiklis. Darbo paklaus plaija prasme apibdina dirbanij skaiius plius laisv darbo viet skaiius. Darbo jgos paklaus siaurja prasme apibdina tokie rodikliai, kaip darbo birose uregistruot laisv darbo viet skaiius, darbdavi paraik dl darbuotoj skaiius, darbo viet vakantikumo lygis. Teritorinse darbo birose kaupiama informacija apie laisvas darbo vietas pagal profesijas arba bent profesij grupes. Be to, iskiriama darbo jgos paklausa pagal ekonomines veiklos ris ir atskirus ekonomikos sektorius (valstybinis, privatus). Darbo paklausos struktra parodo laisv ir naujai steigt darbo viet sudt (procentais) pagal profesiniuskvalifikacinius, socialiniusdemografinius ir kitus poymius. Asmenims, norintiems uimti konkreias darbo vietas, keliami tam tikri profesiniaikvalifikaciniai reikalavimai. Specialios, pvz., kvotins darbo vietos skiriamos darbinti bedarbius, kurie turi daugiau galimybi sidarbinti. Darbo pasila galini ir norini dirbti pagal samdos sutart moni skaiius ir j socialindemografin bei profesinkvalifikacin struktra. Darbo pasil apibdina individ gebjimas ir noras dirbti konkret darb, esant alternatyvioms darbo umokesio, darbo slyg, darbo laiko ir vietos pasirinkimo galimybms. Darbo jgos pasila tai uimtieji asmenys ir bedarbiai. Siaurja prasme darbo jgos pasila tik bedarbiai. J apibdina absoliutiniai ir santykiniai rodikliai: bedarbi skaiius, konkurencijos
33

laipsnis, darbo pasilos intensyvumo rodiklis. Pastarasis rodo besikreipiani darbo biras per tam tikr laikotarp piliei procentin santyk su darbingo amiaus gyventoj skaiiumi. Remiantis iuo rodikliu galima palyginti darbo pasilos intensyvum atskiruose regionuose. Darbo jgos pasila pagal tarptautinius standartus tai gyventojai, kurie tyrimo momentu silo savo darb paslaug ir preki gamybos sferoje, darbo laikas, kai gyventojai dirba arba galt dirbti apskaitos laikotarpiu, darbo intensyvumas, gyventoj profesinio pasirengimo lygis. Dauguma i duomen gaunama atliekant nam ki darbo jgos atrankinius tyrimus, o kitus duomenis, pvz., apie darbo intensyvum, kvalifikacijos panaudojim, galima rasti kituose altiniuose. Darbo pasilos struktra rodo bedarbi kontingent (procentais) pagal profesinius- kvalifikacinius ir socialinius-demografinius poymius, turinius takos j konkurencingumui darbo rinkoje. Darbo pobdis svoka, reikianti socialin ir ekonomin visuomeninio darbo esm tam tikru alies isivystymo laikotarpiu. Ji nusako t ypating bd, kuriuo darbo jga sujungiama (ekonomine prasme) su darbo priemonmis. Darbo pasidalijimas yra susijs su nelygiareikmmis darbo rimis, kurias visuomen nevienodai vertina. Dl to atskiroms darbuotoj grupms tenka nevienodas vaidmuo visuomeninje darbo organizacijoje. Kokybiniai profesij skirtumai lemia individo viet visuomeniniame darbo pasidalijime, jo kultrin technin lyg, pajam dyd, dalyvavim valdyme ir pan., t. y. jo socialin status. Darbo redukcija tai sudtingo darbo (reikalaujanio tam tikro isimokslinimo ir kvalifikacijos) kiekio vertinimas paprasto darbo (nereikalaujanio jokio specialaus isimokslinimo ir kvalifikacijos) kiekiu. Darbo rinka darbo jgos pardavimo ir pirkimo ekonomini santyki sistema, kurioje formuojasi darbo pasila ir paklausa bei jo kaina darbo umokestis. Taip darbo rinka apibdinama kaip rinkos ekonomikos sudedamoji dalis. Skiriama oficialioji ir neoficialioji darbo rinka. Pirmoji numato:
34

1) darbo pasilos laisv, t. y. pasirinkimo laisv tarp darbo ir nedarbo, laisv profesijos ir veiklos ries pasirinkim atsivelgiant asmeninius ir visuomeninius poreikius; 2) darbo paklausos laisv, t. y. samdymo ir atleidimo i darbo laisv visiems darbdaviams, laikantis darbo statym, garantuojant darbuotoj interes apsaug. Svarbiausieji darbo rinkos elementai yra ie: darbo pasila ir paklausa, darbo rinkos konjunktra, darbo jgos kaina, konkurencija, infrastruktra. Darbo rinkos svoka vartojama plaija ir siaurja prasme, atsivelgiant tai, kas laikoma darbo rinkos subjektu. Darbo rinkos kaip ir kit rink subjektai yra pirkjas ir pardavjas. Taiau darbo rinkoje jie turi specifin socialin status. Jie santykiauja kaip darbdavys (darbo jgos pirkjas) ir darbuotojas (specifins preks darbo jgos arba savo sugebjimo dirbti pardavjas). Darbo rinkos subjektai plaija prasme tai darbdaviai, samdomieji darbuotojai ir bedarbiai. Darbo rinkos subjektai siaurja prasme darbdaviai ir potencials darbuotojai, siekiantys sudaryti darbo sutartis. Darbo rinkos infrastruktra - darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo organizacin institucin forma. J galima apibdinti kaip valstybini ir nevalstybini institucij (darbinimo tarnybos, moni ir firm personalo skyriai, profesins organizacijos) sistem, teisini norm, reguliuojani i institucij veikl bei darbdavi ir darbuotoj tarpusavio santykius. vairios infrastruktros grandys tiria darbo rinkos konjunktr, darbo jgos pasil ir paklaus, atlieka bedarbi apskait, organizuoja j socialin apsaug ir mokym bei perkvalifikavim, padeda sidarbinti. Ivystytos darbo rinkos alims bdingos institucijos (profsjungos, darbdavi asociacijos, arendatori sjungos), organizuojanios darbdavi ir samdom darbuotoj bendradarbiavim, ginant j kolektyvinius interesus, atliekanios valstybin tarpininkavim (trialiai susitarimai) socialins partnerysts klausimais. Darbo rinkos konjunktra tai darbo jgos pasilos ir paklausos santykis darbo rinkoje. Ji priklauso nuo daugelio ekonomini, so35

cialini ir politini veiksni. Ji gali bti perteklin arba deficitin, daugiau ar maiau subalansuota ir ireikti nevienod atskir socialini grupi padt darbo rinkoje (struktrin konjunktra). Darbo pasilos ir paklausos pusiausvyra darbo rinkoje itikrj retai pasiekiama. Darbo rinkos konjunktr apibdina tokie rodikliai: nedarbo lygis, konkurencijos norma ir laipsnis, darbinimo lygis ir norma, vidutin nedarbo trukm, bedarbi sudtis pagal socialines-demografines ir profesines-kvalifikacines charakteristikas. Darbo rinkos papildymo koeficientas per tam tikr laikotarp uregistruot iekani darbo piliei skaiiaus santykis su asmen, nutraukusi per t pat laikotarp darbo paiekas, skaiiumi. Jis parodo darbo jgos pasilos darbo rinkoje padidjim arba sumajim per tam tikr laikotarp. Jei koeficiento reikm didesn u 1, tai reikia, kad naujai uregistruot nedirbanij skaiius buvo didesnis u per t pat laikotarp nutraukusi darbo paiekas asmen skaii ir atvirkiai. rodikl patogu ireikti procentais. iuo atveju jis parodo, kiek imtui piliei nutraukusi darbo paiekas, tenka naujai uregistruot nedirbanij. Darbo rinkos politika tai sudedamoji uimtumo politikos dalis. Ji lemia du svarbiausius udavinius: 1) daro tak nedarbo lygiui ir trukmei; 2) socialiai apsaugo bedarbius. iuos udavinius atitinka aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politikos kryptys. Pirmoji apima valstybs socialini ir ekonomini priemoni sistem, kurios paskirtis apsaugoti dirbaniuosius nuo nedarbo arba sumainti nedarbo lyg, reguliuojant santyk tarp pasilos ir paklausos darbo rinkoje. Rinkos ekonomikos alyse plaiai taikomos ios aktyvios darbo rinkos politikos priemons: - remiamas profesinis mokymas ir kvalifikacij tobulinimas, - finansin parama esamoms darbo vietoms isaugoti ir naujoms steigti sudtinguose regionuose ir kio akose, - sudaromos slygos nevisikam darbuotoj uimtumui (sutrumpinta darbo diena, savait). Aktyvi darbo rinkos politika, kai taikoma tokia socialin ir ekonomin strategija, kuri garantuoja efektyvumo didinim. Pasyvi
36

ios rinkos politika, kai valstybs nustatytomis priemonmis reguliuojamas kompensacinis mechanizmas ir garantuojamas draudimas nuo nedarbo. Santykis tarp i dviej politikos ri ir element j apimtis, kokyb ir efektyvumas atskirose alyse gali skirtis. Vienodai efektyvi gali bti tiek aktyvi, tiek pasyvi darbo rinkos politika. Tai priklauso nuo konkrei alies arba regiono slyg. Darbo rinkos prognozavimas mokslikai pagrsti spjimai apie darbo rinkos padt artimesnje ar tolimesnje ateityje, jos pagrindini rodikli ir parametr pokyius, raidos tendencijas, alternatyvius tos ar kitos padties pasiekimo bdus ir terminus. Darbo rinkos prognozavimas grindiamas esamos padties analize ir raidos perspektyv vertinimu socialinje, ekonominje, demografinje, gamybinje, mokslo ir technikos srityse. Darbo rinkos rodikliai yra darbo rinkos svok kiekybins charakteristikos. Kiekvienas daiktas ar reikinys turi kokybin ir kiekybin apibrtum. Kokybinis apibrtumas (svoka, definicija) nusako reikinio esm, kiekybinis tos esms kiek: svor, danum, trukm ir pan. Rodikliai gali bti ireikiami natriniais ir santykiniais dydiais. Ne kiekvien svok kiekybikai galima ireikti kokiu nors vienu rodikliu. Juo svoka, abstraktesn, tuo sunkiau j tiesiogiai ireikti vienu konkreiu rodikliu. Abstraktesns svokos pirmiausia ireikiamos per kitas, konkretesnes, svokas, kurias jau tiesiogiai galima ireikti konkreiais rodikliais. Darbo rinkos atskiras savybes ir parametrus daniausiai apibdina gana abstrakios svokos, kuri kiekybins charakteristikos ireikiamos ne vienu, bet keliais rodikliais. Darbo slygos gamybini-technini, socialini ir organizacini veiksni visuma, turinti takos darbo procesui ir lemianti darbo jgos snaud struktr, apimt ir j atkrim.. Santykinai galima iskirti tokias darbo slygas: - ekonomines darbo (jo apmokjimas), - organizacines (darbo reimas, pamainingumas), - technologines (darbo ritmas, krybikumas, monotonikumas), - psichofiziologines (fizin ir protin tampa),
37

- psichologines (darbo kolektyvo santykiai), - higienines (darbo vietos estetika, temperatra, drgm) ir kt. Darbo slygas reguliuoja statymas. Darbo santykiai darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiai, kuriuos reguliuoja specials statymai, numatantys j teises ir pareigas. Darbo sauga speciali taisykli ir priemoni sistema, laiduoti normalias, saugias darbo slygas, atsivelgiant darbo proceso ypatumus. Darbo sutartis darbuotojo darbinimo juridinis forminimas, reguliuojamas specialaus statymo. Ji gali bti terminuota, kai nurodomas jos galiojimo terminas, ir neterminuota, kai galiojimo terminas nefiksuojamas. Darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kai darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikr darb (atitinkant jo profesij ir kvalifikacij) arba eiti tam tikras pareigas, laikydamasis nustatytos vidaus darbo tvarkos, o darbdavys sipareigoja mokti darbuotojui darbo umokest ir garantuoja darbo slygas, numatytas darbo statymuose, kolektyvinje sutartyje, kituose teiss aktuose ar ali susitarimu. Nutraukus darbo sutart ir atleidus darbuotoj i darbo dl prieasi, nepriklausani nuo darbuotojo elgesio ir darbo kokybs, sumokama kompensacija. Darbo turinys svoka, apibdinanti konkretaus darbo specifinius poymius. Tai organizacin-technologin darbins veiklos charakteristika, nusakanti atskir operacij nuoseklum, fizini ir protini pastang santyk darbo procese, darbo monotonikum arba vairum ir pan. Konkretaus darbo turin lemia: darbo objektas, darbo priemons ir darbo produktas, j technologinio sveikavimo bdas, kur tiesiogiai rodo darbo operacij visuma ir j nuoseklumas. Darbo turin galima nagrinti dviem lygiais: darbo vietos lygiu ir visuomens lygiu. Pirmj lyg suprantame kaip darbo operacij, apibdinani individualaus darbo turin, visum. Antrj lyg kaip vairi darbins veiklos ri, apibdinani visuomeninio darbo turin, visum. Integraliniais darbo turinio rodikliais galima laikyti fizini ir protini pastang intensyvum, ireikiant darbo intelektualizavi38

mo laipsn bei darbo socialin prasm. Pagal iuos rodiklius galima iskirti tokias darbo turinio grupes: 1) emo intelektualinio lygio darbas, 2) vidutinio intelektualinio lygio darbas, 3) aukto intelektualinio lygio darbas. ioje darbo turinio klasifikacijoje svarbiausias kriterijus yra darbo sudtingumas (darbuotojo kvalifikacija). Pagal kriterij iskiriamos trys darbo turinio grups: nekvalifikuotas, vidutins kvalifikacijos ir auktos kvalifikacijos. Norint gyti aukt kvalifikacij btinas ilg laik trunkantis specialus pasirengimas. Darbo umokestis darbo vertinimas pinigais, kur sudaro pareigin alga, priemokos, priedai ir premijos. Darbo umokesio aldymas valstybs antiinfliacin politika, siekiant isaugoti esam darbo umokesio lyg, neatsivelgiant tai, ar preki ir paslaug kainos didja. Dl to maja darbuotoj realusis darbo umokestis. Darbo umokesio minimumas statymu nustatyta emiausia darbo umokesio riba, galiojanti visose darbo sferose. iuo minimumu siekiama garantuoti minimal pragyvenimo lyg. Darbo umokesio tarifas darbo umokestis, kur gauna darbuotojas u normal darbo laik. Faktinis darbo umokestis tai ne tik darbo umokestis, bet ir premijos, virvalandi apmokjimas ir kt. Skiriamos ios darbo umokesio formos: alternatyvusis, laikinis, nominalusis, realusis, ribinis, vienetinis. Alternatyvusis didiausias umokestis, kur gaut individas, pasirinks geriausi (alternatyvj) darb. Laikinis darbo umokesio organizavimo forma, kai umokestis mokamas, atsivelgiant dirbt laik ir darbuotojo pareigas. Nominalusis piniginis darbo umokestis. Realusis preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u nominal darbo umokest. Ribinis vis darbuotoj bendro darbo umokesio pasikeitimas, susijs su papildomo darbuotojo primimu darb. Vienetinis darbo umokesio organizavimo forma, kai umokestis priklauso nuo pagamint produkt ar suteikt paslaug kiekio ir kokybs.
39

Darbo verts teorija klasikins ekonomikos teorijos specialist sukurtas mokymas. ios teorijos alininkai teigia, kad preks vert lemia reikaling tai prekei pagaminti darbo itekli kiekis. Taigi dviej vartojamj preki kain pusiausvyros santykis yra tiesiogiai proporcingas darbo, kurio reikia joms pagaminti, santykiui. Smitas buvo pirmasis, kuris eksperimentikai pasil darbo verts teorij, nors pripaino, kad vert lemia daug ilaid: renta, darbo umokestis ir pelnas, net jeigu darbas ir sudaro didiausi galutins verts dal. Rikardas pripaino, kad gali reikti atsivelgti peln ir rent, taiau tai nemenkino jo svarbiausio argumento apie santykines vertes tarp dviej preki, kurias i esms lemia darbo umokestis. Karlas Marksas ipltojo Rikardo idjas, iskaidydamas darbo vert tris sudedamsias dalis: pastovj kapital (gamyboje sunaudojamas kapitalas), kintamj kapital (darbo iteklius) ir pridedamj vert (perteklin vert be darbo ir kapitalo, kurie sunaudojami gamyboje). Darbo verts teorija devynioliktojo amiaus pabaig buvo pakeista ribinio naumo paskirstymo teorija, kurioje atsivelgiama vis gamybos itekli, o ne tik darbo indl gamybos procese. Darbo vieta darbo proceso technologin-organizacin funkcija, kuriai atlikti reikia tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbuotojo ir atitinkam darbo priemoni. vertinant darbo viet atsivelgiama jos profesin-kvalifikacin charakteristik, nusakani profesinius-kvalifikacinius darbuotojo reikalavimus. Darbo viet isaugojimas yra viena i priemoni nedarbui stabilizuoti, teikiant param darbdaviams i dalies kompensuojant darbo apmokjimo ilaidas tiems darbuotojams, kurie dl laikino gamybos sumajimo monje turt bti atleidiami. Kadangi toks atleidimas bt laikinas, tiek firma, tiek darbinimo tarnyba suinteresuotos isaugoti darbuotojus. Darbo viet paklausa yra iekani darbo piliei skaiius pagal j profesin-kvalifikacin struktr, o darbo viet rinka tai laisv darbo viet visuma, lemianti potencialias bedarbi sidarbinimo galimybes. Darbo viet vakantikumo lygis laisv darbo viet skaiiaus procentinis santykis su srauose esani darbuotoj skaiiumi. Gali bti ap40

skaiiuojamas pagal atskiras profesijas arba artim profesij grupes. Jis parodo darbo jgos paklausos intensyvum darbo rinkoje, galima palyginti iuo poiriu atskirus regionus. io rodiklio palyginimas su darbo jgos pasilos intensyvumo rodikliu parodo tamp darbo rinkoje. Debitorinis siskolinimas juridini ar fizini asmen siskolinimas, kuris atsiranda dl materialij vertybi pateikimo ir kit sandori su iais juridiniais ar fiziniais asmenimis slyg paeidimo i j puss (dl finansins ir atsiskaitym (mokjim) drausms bei teistumo paeidim), todl laikomas nenormaliu. Debitorius (skolininkas) fizinis ar juridinis asmuo, skolingas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba, pvz., vekselio idavjas. Deficitas rinkos situacija, kai kuri nors resurs ar preki paklausa ilg laik virija pasil, o kainos neatrodo paklausos bei pasilos pusiausvyros. Finans srityje deficitas trkumas, nuostolis, kuris susidaro, kai ilaidos virija pajamas. Mokamojo balanso deficitas kada alies usienio ilaidos virija pajamas i usienio. Defliacija preki ir paslaug bendrojo kain lygio majimas. Defliatorius bendrojo kain lygio indeksas, naudojamas apskaiiuoti realj bendrj nacionalin produkt. Defliacija tai ir pinig kiekio, kuris virija preki cirkuliacijos ir mokjimo poreikius, imimas i apyvartos. i priemon naudojama tik siekiant mainti valstybs infliacijos tempus. Dempingas preki pardavimo ir paslaug tiekimo usienio rinkose kaina, kuri gerokai maesn u vidaus rinkos kain arba net u savikain. Dempingas taikomas tokiais atvejais: 1. Siekiant sigalti usienio rinkose, jis taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pasitraukia i konkurencins kovos arba su jais sudaromas kontrolinis susitarimas. Po to kainos pakeliamos ir danai virija iki dempingo buvus lyg. Tai vyksta tada, kai mons, taikanios demping, gyja toje alyje monopolin ar oligopolin padt. 2. Dempingas gali bti taikomas, kai mons siekia iplsti gamyb, kad gaut didesn ekonomij dl gamybos masto. iuo atveju jos, taikydamos demping, realizuoja rinkose t savo
41

produkcijos dal, kurios nebegali tralizuoti alies vidaus rinkoje. 3. mons daniausiai taiko demping, kai nori realizuoti savo produkcijos pertekli, atsiradus klaidingai vertinus preks paklaus ir pagaminus pernelyg daug preki. Nustatant demping taikytina tokia taisykl. Jeigu kokia nors alis taiko emas dempingo kainas, tai t preki kain alies viduje ir usienio alyse skirtumas turi bti maesnis negu preki transportavimo katai ir tai prekei nustatyto muito dydis. Skiriamos tokios dempingo formos: 1. Gamybos kat arba umokesio nulemtas dempingas. Jis dar vadinamas socialiniu dempingu. iuo atveju dl ma ilaid darbo umokesiui ir socialinms reikmms alis gali parduoti prekes pasaulinje rinkoje emesnmis kainomis negu jos varovai. 2. Valiutinis dempingas grindiamas nacionalins valiutos perkamosios galios skirtumu alies viduje ir usienyje. Tok demping skatina nacionalins valiutos devalvavimas. Nuvertinus alies valiut, mons, kuri gamybos katai dideli, gali parduoti prekes tarptautinje rinkoje mameninmis kainomis negu pasaulins kainos ir gauti didel peln. Dempingas maina laisvj konkurencij tarp taut ir yra alingas dempingines prekes perkanioms alims. Todl naudojami vairs bdai, kuriais ukertamas kelias svetim ali preki dempingui alies rinkoje arba i viso udraudiama tokias prekes veti, arba nustatomos grietos importo kvotos, arba taikant demping bdu veamos preks apmokestinamos dideliais antidempinginiais muitais. Depozitas indlis banke (pinigins los ar vertybiniai popieriai), materialioji vertyb, atiduota saugoti kredito staigai nustatytomis slygomis. Depozitoriumas bankas, banko pavaldioji mon ar finans maklerio mon statym nustatyta tvarka gavusi leidim ir sauganti investicij bendrovs ar pensij fondo pinigines las ir vertybinius popierius. Depresija verslo ciklo faz, reikianti ilgalaik gamybos smukim ar sustingim.
42

Devalvacija oficialus nacionalins valiutos kurso sumainimas usienio valiut atvilgiu. Dileris tarpininkas tarp pardavjo ir pirkjo, vykdantis vertybini popieri, valiutos, brangij metal ir kitas pirkimo-pardavimo operacijas savo sskaita. Dinaminis efektyvumas inovacij orientavimas siekiant geriausio rezultato. mons, diegusios nauj technologij, sumaina gamybos katus ir likus ankstesnms kainoms, gauna ekonomin peln. Esant tokioms galimybms visi gamintojai skatinami diegti naujas technologijas ir taip didinti visuomenin efektyvum. Diskontas skolos dokument (eki, vekseli, kupon) pirkimas prie skolos mokjimo termin, atskaitant palkanas u laik nuo dokumento pirkimo iki skolos grinimo dienos, taip pat pardavimo (pirkimo) kainos nuolaida. Diskontavimas pajam, kurios bus gautos ateityje, dabartins verts nustatymas. Bsimj pajam dabartin vert yra maesn, nes kai pajamos bus gautos ateityje, netenkama galimybs gauti palkan iki to laiko, kai jos i tikrj bus gautos. Diskonto norma procentai, imami banko, diskontuojant skolos dokumentus (ekius, vekselius, kuponus) nuo sumos, kuri nustatoma i moktinos j savininkui sumos atskaitant procentus u dar neprajus laikotarp. Disponuojamos pajamos asmen pajam dalis los, kurias individas (eima) gali laisvai naudoti arba taupyti. Tai likusi pajam dalis sumokjus asmenini pajam mokest ir kitus mokesius. Dividendas akcins bendrovs pelno dalis, kasmet paskirstoma tarp akcinink po to, kai sumokami mokesiai, atliekami atskaitymai gamybai plsti, papildomi rezervai, imokami procentai u obligacijas ir premijuojami direktoriai. Dotacija valstybin paalpa (pinigins los) firmoms, monms, staigoms, skiriamos tam tikroms j ilaidoms padengti, priemoka, materialin pagalba. Dvigubas apmokestinimas apmokestinimo bdas, kai nustatomi akcini bendrovi pelno (pajam) mokesiai, po to tas pelnas paskirstomas dividendais akcininkams, ios pajamos vl apmokestinamos asmenini pajam mokesiu.
43

Dualistin ekonomika ekonomika, kurioje naaus kapitalo panaudojimo ir paangios technologijos sritis egzistuoja kartu su naaus darbo jgos panaudojimo ir netobulos technologijos sritimis. Tai tokia ekonomika, kurios pagrindin problema, kaip pasiekti ekonomikos augim, teikiant pirmenyb paangioms technologijoms ir paskirstant iteklius tolygiai visose srityse. i koncepcija yra naudojama daugiausia besivystaniose alyse.

E
Efektyvumas gamybos itekli panaudojimo lygis, garantuojantis maksimal rezultat. Tai siekimas gauti kuo daugiau naudos, kuo geriau vartojant ribotus iteklius. tok plat efektyvumo apibrim eina trys efektyvumo tipai: alokacinis, dinaminis ir technologinis. Alokacinis efektyvumas tai tinkamiausio preki derinio gaminimas maiausiais katais arba optimaliai paskirsius ekonominius iteklius. is efektyvumas taip pat reikia, kad naudojamas geriausias turim itekli derinys. Alokacinis efektyvumas yra glaudiai susijs su ribinio naumo principu. Technologinis arba techninis efektyvumas tai visikas nuostoli nebuvimas, geriausiai naudojant turimus iteklius. is neefektyvumas bna tada, kai yra emas valdymo bei vadovavimo lygis ir nepagrstai dideli katai. Jei firmos veikla yra neefektyvi ir ji gamina brangesn produkcij, tai ji nesugebs konkuruoti su technikai efektyviomis firmomis. Taigi neefektyvios firmos turi bti istumtos i verslo. Dinaminis efektyvumas pasiekiamas tada, kai inovaciniai pokyiai vyksta greitai ir tinkamu laiku. Konkurencija, versdama firmas diegti nauj technologij, lemia dinamin efektyvum. Efektyvus gyventoj uimtumas visikas ir racionalus gyventoj uimtumas, kai nedarbo lygis yra artimas natraliai nedarbo normai. Jis ireikiamas ekonominiais ir socialiniais rezultatais (darbo naumo lygis, bendras nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, realij pajam lygis, vidutin gyvenimo truk44

m ir kt.). Efektyvus uimtumas galimas tik normaliai funkcionuojant rinkos mechanizmui. Siekti visiko gyventoj uimtumo yra kini vienet udavinys, o visikas gyventoj uimtumas yra valstybins politikos udavinys. Susieti ias grandis vien sistem turi darbo rinka, kuri pas mus tik formuojasi ir todl neatlieka didesnio vaidmens racionaliai paskirstant darbo iteklius. Ekonometrika statistini metod taikymas ekonomikos problemoms kiekybikai apibdinti ir sprsti. Ekonomika 1. alies apibdinimas remiantis bendra ekonomine veikla ir jos sudedamosiomis dalimis. Bendroji metin ekonomikos preki ir paslaug vert yra vadinama bendruoju vidiniu produktu (BVP). 2. kini grybi gamyba, siekiant gauti kuo daugiau turto arba sigyti tam tikro dydio turt su maiausiais itekliais. Ekonomikos augimas gamybos didjimo tendencija per ilg laikotarp. Tai gamybini pajgum padidjimas, kur lemia technologijos patobulinimas, naudojam itekli kiekybinis bei kokybinis padidjimas. Ekonomikos augim skatinanti politika lemia didesn preki vartojim ateityje. Norint vertinti ekonomikos augimo politik, btina palyginti preki gamybos padidjim ateityje su dabartinio preki vartojimo sumajimu. Taip mstant spartesnis augimas ne visada yra geresnis, ypa bsimoms kartoms. Ekonominio augimo lyg parodo vienam gyventojui tenkanio nacionalinio produkto kiekis. Ekonomikos modelis tai supaprastinta realaus proceso ar reikinio bei pagrindini jo bruo samprata. Naudojamas siekiant geriau parodyti funkcinius ekonomini reikini ir proces tarpusavio ryius. Daniausiai jis ireikiamas vairiausiomis lygybmis. Ekonomikos objektin struktra struktra, kuri formuojama pagal ekonomikos objektus (kines grybes). iuo poiriu bdingiausia akin ekonomikos struktra (pramon, ems kis, statyba ir kitos akos). iuolaikiniame kyje i struktra tampa vis maiau aktuali, nes ekonomikoje vis daugiau sigali tarpakiniai kiniai vienetai. Sustiprjus kio valdymui, aktualu iskirti toki objektin ekonomikos struktr: ekonominiai duomenys pinigai ir vertybiniai popieriai realus turtas.
45

Ekonomikos subjektin struktra struktra, kuri formuojama pagal subjektus, t. y. savininkus, ekonomini sprendim primjus. Iskiriama tolygi kio vienet struktra (atomistin), kai kini vienet labai daug ir j ekonomin galia madaug vienoda. Vliau, atsiradus didelms firmoms, susiformavo netolygi ir netgi hierarchini kio vienet struktra, kuriai bdinga palyginti nedaugelio stambi firm vyravimas daugelyje kio ak. Ekonomin ekspansija ekonomins veiklos ipltimas naujose rinkose ir teritorijose, ekonomins kontrols sustiprinimas, siskverbimas kit ali ekonomik, siekiant pajungti j savo ekonominiams ir politiniams tikslams. Ekonomin gryb gryb, kurios gamyba yra ribota, palyginti su bendra paklausa. Todl ji turi bti normuojama. Rinkos kyje ekonomins grybs normuojamos nustatant kainas. Kadangi j gamyba ribota, tai btina paskirstyti vairiose gamybos sferose naudojamus iteklius, kurie taip pat yra ekonomins grybs (nes riboti). Gamybos itekliai taip pat paskirstomi naudojant kain sistem. Ribotumas gali bti sumaintas tik atsisakius vartoti. Ekonomin integracija ekonomini ryi pltojimo tarp valstybi procesas, kuriame vyrauja kinio gyvenimo internacionalizacijos svarbiausia tendencija ir gyvendinimas per usienio ekonomin politik. Ekonomin integracija pasireikia nacionalini ekonomikos struktr tarpusavio ryi stiprjimu ir internacionalins struktros susidarymu. Ekonomin intervencija kurios nors alies sikiimas kitos alies ekonomin gyvenim, naudojant prievart; alies vidaus valstybs veiksmai preki ar pinig rinkoje, siekiant pakeisti preki kain ar valiutos kurs. Ekonomin priklausomyb vairi subjekt tarpusavio ekonomini santyki pobdis. Tokiais subjektais gali bti atskiri asmenys arba j grups, klass, mons arba j susivienijimai, teritorijos, valstybs arba j sjungos, tarptautins organizacijos. moni ir organizacij ekonomin priklausomyb lemia tarp j esantys prekiniai-piniginiai santykiai. Kreditiniai-finansiniai santykiai lemia valstybi ekonomin priklausomyb pasaulini kini ryi sfe46

roje. Pasaulinio darbo pasidalinimas formuoja vientis, prietaring pasaul. iame procese svarbu garantuoti kiekvienai valstybei tarptautin ekonomin saugum. Taigi pasaulio kio sistemoje negali bti pavojaus kiekvienos valstybs ekonominiam ir politiniam suverenitetui. Ekonomin renta gaunam u gamybos veiksnius pajam dalis didesn u t veiksni alternatyviuosius katus, t. y. gamybos veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas. Sudarydama nuomos mokesio u em bei kit itekli dal, su tuo mokesiu nesutampa. Ekonomins gerovs matas isami ekonomins gerovs iraika, matuojama nacionalinio produkto apimtimi, tenkania vienam gyventojui, bei atsivelgiama laisvalaik, gamtos tar ir kitus gerov veikianius nepiniginius veiksnius. Ekonomins kategorijos svokos, nusakanios ekonomini santyki esm, bendrus kinio reikinio ar proceso bruous, pasireikianius tam tikromis slygomis. Jos glaudiai susijusios su ekonominiais dsniais, ireikianiais btinus, esminius, pastovius, pasikartojanius santykius tarp reikini. Ekonominiai nusikaltimai neteisti, nusikalstami veiksmai ir metodai ekonomikos srityje, kai ksinamasi valstybs bei gyventoj ekonominius interesus, nuosavyb, kin veikl (taip pat neteistas materialij vertybi, l bei intelektualiosios veiklos produkt valdymas ir naudojimas); prie ekonomini nusikaltim priskiriami vairs turto grobimai (vagysts), turto prievartavimas, ivaistymas, komercinis kyininkavimas, korupcija, fiktyvi kin veikla, kontrabanda, vartotoj apgaudinjimas, preki ir kain klastojimas, aplaidiai atlikta apskaita, netikr pinig ar vertybini popieri gaminimas, j paleidimas apyvart, valiutini operacij taisykli paeidimas, dokument klastojimas, tarnybini galiojim virijimas, taip pat pajam slpimas ir vengimas mokti mokesius. Ekonominis horizontas tai baigtinis laiko intervalas, kurio ribose galima pakankamai tiksliai numatyti kins veiklos rezultatus. kin veikla visada orientuota ilgesn ar trumpesn laikotarp. Vystantis kiui ekonominis horizontas tolsta.
47

Ekonominis liberalizmas doktrina, ginanti maksimal rink ir konkurencijos naudojim, koordinuojant ekonomin veikl. Valstyb atlieka tik tas funkcijas, kurias rinka negali gyvendinti (nacionalin apsauga, aplinkos apsauga ir kitas), bei tas funkcijas, kurios btinos, kad mons ir rinkos efektyviai funkcionuot. Pavyzdiui, statym leidimas. statymdavyst turi nustatyti savinink teises, juridikai teisinti antimonopolin politik, garantuoti, kad bus vykdomi sutartiniai sipareigojimai. Ekonominis pelnas pelnas, liks i bendrj pajam atskaiius visus katus, tarp j ir alternatyviuosius. Kurios nors akos mons, kuri pajamos didesns u ekonominius katus, gauna ekonomin peln. Tai skatina savininkus perkelti savo resursus t ak, tikintis didesni pajam. Tuo bdu ekonominis pelnas rinkos ekonomikoje padeda numatyti resurs perskirstym akoms. Ekonominis potencialas bendra alies kio galimyb gaminti tam tikr bendrojo nacionalinio produkto kiek, priklausant nuo mokslo ir technikos laimjim, gamybini jg ivystymo lygio, negamybins sferos ir t. t. Formuoja btinas slygas eksporto potencialui sudaryti. Ekonominis skaiiavimas vertinimas ir palyginimas, rodantis, kiek itekli naudoja ir koki naud duoda vienas ar kitas veiklos bdas, kad pagal tam tikr kriterij pasirinkus geriausi. Jis turi vairias formas. Pvz., komercinis skaiiavimas rinkos kyje, kiskaita vadinamajame planiniame kyje ir t. t. Ekonominis subjektas tai mogus, j grup ar institucija, priimantys ekonominius sprendimus ir atstovaujantys turto savininko interesams. Jis gali bti individualus, grupinis ir bendras (valstybinis). iuolaikiniame kyje vyrauja grupiniai ekonominiai subjektai. Ekonominis mogus tobulai racionalaus ir ekonominiu interesu besivadovaujanio mogaus idealizuotas vaizdis. Jeigu is mogus yra verslininkas siekia tik pelno didinimo, jeigu vartotojas tik maksimalios naudos. Eksplicitiniai katai katai, ileidiami verslo monse darbo umokesiui, palkanoms, mokesiams apmokti, aliavoms, kurui, renginiams pirkti. Mintos pinigins ilaidos yra raomos
48

buhalterines knygas, todl joms tinka ir buhalterini kat pavadinimas. Eksportas preki, technologij, kapitalo, valiutos iveimas usien. Siekiant realizuoti juos usienio rinkoje, paslaug tiekimas usienyje. Eksporto preki nomenklatros pltimas vadinamas diversifikacija, o eksportuojamos produkcijos netiesioginio mokesio sumainimas arba visikas panaikinimas detaksacija. Valstybin eksporto operacij kontrol, vykdoma rengiant eksporto programas, nustatant kontingent ir iduodant licenzijas iveti tam tikras prekes, stebint prekyb su kai kuriomis alimis ar ali grupuotmis. Eksporto potencialas kio gebjimas gaminti reikiam kiek konkurencini preki usienio rinkai; panaudot gamtos turt, alies ekonomini ir gamybini galimybi visuma, orientuota usienio rinkos poreiki tenkinim. Jis apibdinamas lanksia infrastruktra, kadr rengimu, galimybe greit pertvarkyti gamyb, atsivelgiant ekonomikos konjunktr. Eksporto kvota preki eksporto kiekybinio apribojimo forma, nustatant didiausi eksportuojam i alies vien ar kit preki per tam tikr laikotarp kiek; tok sprendim priima vyriausyb. Eksporto licenzija eksporto leidimas (teiss eksportuoti suteikimas), kur turi gauti eksportuotojas, prie ivedamas prekes usien; eksporto licenzijos taikomos, kai valstyb nori reguliuoti tam tikr preki eksport, prekybos mast su usienio alimis. Eksporto (iveamasis) muitas muitas, mokamas u iveamas i alies (jos muit teritorijos) prekes; kadangi daugelyje ali skatinamas eksportas, todl eksporto muito nra arba jis taikomas labai ribotai. Elastinga paklausa paklausa, kurios elastingumo koeficientas yra didesnis u vienet. iuo atveju kainos pokytis, ireiktas procentais, yra maesnis u jo sukelt paklausios apimties pokyt, taip pat ireikt procentais. Svarbiausi elastingos paklausos veiksniai yra: 1. Skirtingas pirmo btinumo ir maiau btin (prabangos) preki paklausos elastingumas. Btiniausi preki paklausa santykinai neelastinga kain pokyiams. Prabangos preki paklausos elastingumas atsivelgiant preki kainas yra didesnis. 2. Pa49

klausos elastingumui daro tak preks substitut buvimas ar nebuvimas. Esant substitutams preks paklausa elastinga atsivelgiant kain kitim. Tuo tarpu nesant substitut preks paklausa neelastinga. 3. Pirkj ilaid dalis, skiriama tai prekei sigyti. Tos preks, kurioms sigyti skiriama didel vartotojo pajam dalis, yra daugiau priklausomos nuo kain pokyi negu tos, kurioms ileidiama nedidel pajam dalis. Laikas, prajs po kain pakeitimo. Jo trukm didina paklausos elastingum. Kitomis slygomis kuo didesnis yra preks paklausos elastingumas kainai, tuo didesnes pasekmes rinkoje sukelia preks kainos pasikeitimai. Kylant kainai didesnis preks paklausos elastingumas maina verslininko pajamas, taiau pirkjui jis yra labiau pageidautinas. Be apibdinto paklausos elastingumo kainai dar skiriamas kryminis elastingumas ir paklausos elastingumas atsivelgiant pajam kitim. Kryminis elastingumas vienos preks paklausos priklausomybs nuo kitos preks (substituto arba komplektins preks) kainos kitimo. Skiriamos dvi io elastingumo formos: teigiamas ir neigiamas. Kryminis elastingumas paprastai yra tada, jeigu dvi preks yra komplektins arba papildanios viena kit. Organizuojant marketing svarbu inoti ir paklausos elastingum atsivelgiant pirkj pajamas. is elastingumas tai paklausos priklausomybs nuo vartotojo pajam kitimo tamprumas. Taiau is ryis priklauso nuo preki paskirties. Prabangos, poilsio, ilgo vartojimo preki perkamas kiekis spariai didja augant pajamoms. Elastinga pasila pasila, kurios koeficientas didesnis u vienet. iuo atveju kainos pokytis, ireiktas procentais, yra maesnis u jo sukelt pasilos pokyt, taip pat ireikt procentais. Pagrindiniai elastingos pasilos veiksniai yra 4. 1. Laiko trukm po kainos pasikeitimo. Tam tikras kainos pokytis turi tendencij tuo labiau veikti rinkai silom preki kiek, kuo daugiau laiko prajo po kainos pasikeitimo. 2. Gamybos mastas, kuris gali bti pasiektas atitinkamoje gamybos akoje. 3. Substitucija gaminant prekes, kuri didina pasilos elastingum atsivelgiant kain. 4. Preki saugojimo galimybs ir katai. Ne50

gendani ir lengvai saugom preki pasilos elastingumas atsivelgiant kain didelis. Kylant kainai verslininkui palankesn situacija, kai pasilos elastingumas atsivelgiant kain yra maesnis. iuo atveju padidjus preki, silomos rinkai, kiekiui pakyla ir preks kaina, lyginant su tuo, kiek ji pakilt esant didesniam pasilos elastingumui. Taiau krentant kainai verslininkui palankesn situacija, kai preks rinkos pasilos elastingumas didesnis. iuo atveju sumainus kiekvien rinkos tiekimo vienet verslininkas patiria maesnius nuostolius, lyginant su tuo, kokie jie bt esant maesniam pasilos elastingumui. Elastingumas vartojamas vertinti paklausos ir pasilos pokyius ekonomikoje. Kai norima paaikinti elastingum, jis apibriamas kaip paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu. Matematikai apskaiiuojant jis apibriamas kaip paklausos ar pasilos kiekio procentinio padidjimo ir kain procentinio padidjimo santykis. Absoliutus elastingumas kai labai maas kain pasikeitimo procentas lemia didel paklausos ir pasilos kiekio kitimo procent. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis. Absoliutus neelastingumas kai kain kitimas neveikia paklausos ir pasilos kiekio kitimo. Kryminis elastingumas A produkto paklausos pasikeitimo priklausomybs nuo B produkto kainos pasikeitimo rodiklis. Santykinis elastingumas kai kainos keiiasi maesniu procentu negu paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis u vienet. Santykinis neelastingumas kai kain pasikeitimo procentas yra didesnis negu paklausos pasilos kiekio kitimo procentas. Skaitmeninis elastingumas yra maesnis u vienet. Embargas valstybs institucij sprendimas udrausti kai kuri preki (vertybi) iveim i alies ar veim al arba visikas prekybos su tam tikra alimi udraudimas, kaip papildoma vyriausybs politikos priemon. Engelio dsnis ryis tarp vartotojo pajam ir ilaid element.
51

XIX a. vokiei ekonomistas E. Engelis pastebjo, kad didjant pajamoms vartotojai ileidia maistui vis maesn dal.

F
Faktins kainos t met kainos. Pasirinkt kuri nors met preki kainas vadiname met kainomis. Pastarosios kainos, naudojamos ir kit met BNP apskaiiuoti, yra sugretinamos kainos. Apskaiiuojant baigtini preki ir paslaug apimt faktinmis kainomis, nustatomas nominalus BNP, apskaiiuojant sugretinamosiomis kainomis realusis BNP. Faktoringas (faktorijos operacijos) finansavimo sistema, kuri paprastai naudojama usienio prekyboje, kai preki tiekjas perleidia faktoringo kompanijai trumpalaikius sipareigojimus pagal preki teikimo sandorius, o i jos gaudamas didij sumos dal bei likusios dalies visiko sumokjimo garantij; taip pat banko sigyta (nupirkta i kliento) teis ireikalauti klientui priklausanias skolas be teiss pateikti tam tikrais atvejais kuriuos nors reikalavimus klientui; taiau bankas gauna u tai komisin atlyginim, priklausant nuo perimt skol dydio. Fifo (pirmasis gautas pirmasis taikytas) metodas materialij atsarg, tarp j preki, reikaling gamybai ir skirt perparduoti, vertinimo metodas, kai materialiosios atsargos (preks), pirktos anksiausiai, pirmiausia parduodamos; taigi materialij atsarg (preki), likusi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vert lygi paskiausiai pirkt materialij atsarg (preki) vertei. Filipso kreiv angl ekonomisto A. Filipso sudaryta kreiv, apibdinanti nedarbo lygio ir infliacijos sveik, t. y. priklausomyb tarp nedarbo lygio ir infliacijos pokyi. Infliacija ioje kreivje (jos vertikalioje ayje) gali bti ireikta nominalaus darbo umokesio kilimo tempais. i kreiv rodo, kad kuo maesnis nedarbo lygis, tuo didesni infliacijos tempai, ir atvirkiai. Remiantis iandieniniais tyrimais, galima teigti, kad Filipso kreiv galioja tik trumpais laikotarpiais; ilgiems laikotarpiams i kreiv yra
52

vertikali (t. y. ekonomikoje yra tik natralus nedarbo lygis). Pagal Filipso kreiv galima nustatyti kiekybin nacionalinio produkto dinamikos ir darbo umokesio kitimo priklausomyb. Finansai l, priklausani monei arba valstybei, visuma; taip pat i l gavimo ir panaudojimo sistema. Finansavimas vairi l teikimas (kreditai, vertybini popieri ileidimas ir pan.). Finansavimasis moni veiklos finansavimasis i savo l. Finansin iperkamoji nuoma iperkamosios nuomos ris, kai nuomos objektas sigyjamas arba specialiai pagaminamas nuomininko pageidavimu ir inuomojamas ilgam laikotarpiui (1015 met), daniausiai numatant visik io objekto nusidvjim. Nuomininko mokos nustatytu nuomos laikotarpiu padengia iperkamosios nuomos bendrovs ilaidas, susijusias su turto sigijimu, taip pat padengia palkanas u naudojimsi tuo turtu, nusidvjimo atskaitym sum. Be to, ia eina premijos u rizik, atlyginimai u suteiktas paslaugas, mokesiai, iperkamosios nuomos bendrovs pelno dalis. Pagal sutartis, numatanias dalin nusidvjim, pasibaigus sutarties galiojimui, nuomininkas atsako tik u nepadengt nusidvjim (likutin vert), be to, jis gali nusipirkti nuomos objekt. Finansins ir investicins veiklos pajamos mons (juridinio asmens), t. y. mokesio moktojo, udirbtos per ataskaitin laikotarp finansinius metus pajamos, prie kuri priskiriama: gauti akcij dividendai; pajininkai bei steigj gauta pelno dalis; depozit palkanos; obligacij palkanos; kredito operacij palkanos; pajamos i finansinio tarpininkavimo; usienio valiutos pardavimo pajamos; turimos usienio valiutos kurso kilimo teigiama taka; kit bendrovi akcij ir kit vertybini popieri pardavimo pajamos; usienio valiut konversijos teigiama taka; kitos finansins veiklos pajamos. Finansins ir investicins veiklos snaudos mons (juridinio asmens) per ataskaitinius metus padarytos snaudos, susijusios su finansins ir investicins veiklos pajam gavimu; prie i snaud priskiriama: sumoktos ar moktinos palkanos u kreditus;
53

metin dalis snaud, susijusi su kapitalo pasikeitimu, jeigu ji netraukta balanso straipsn Kapitalo pokyio ir mons formavimo savikaina; gautin sum diskontavimo snaudos, susijusios su iduotais vekseliais, iraytomis sskaitomis ir pan., bei su faktoringu susijusios snaudos; usienio valiut kurs pasikeitimo ir valiut konversijos neigiama taka; investicins veiklos kitose monse netekimai (nuraytos sumos ir amortizacija, susijusi su investicijomis, paskolomis ir pan.). Finansiniai metai biudetiniai metai: dvylikos mnesi laikotarpis, kuriam sudaromas valstybs biudetas, naudojamas valstybs finans apskaitai; gali sutapti (pvz., Lietuvos Respublikoje) ir nesutapti su kalendoriniais metais (pvz.: Didiojoje Britanijoje, Japonijoje biudetiniai metai nuo balandio 1 d. iki kit met kovo 31 d.); taip pat kio subjekt ataskaitinis laikotarpis. Firma verslo organizacija, kuri naudoja savus, skolintus arba inuomotus gamybos veiksnius, siekdama gaminti rinkoje parduodamas prekes ir teikti paslaugas. Juridinis firmos pagrindas: a) savininkas, kai firma priklauso vienam mogui ir yra jo valdoma, t. y. toks firmos tipas, kuris ekonomikos teorijoje yra vadinamas firma; b) partneriai, kai firma priklauso ir yra valdoma dviej ar daugiau moni, kurie yra partnerysts sutarties nariai; c) akcin bendrov, kai firma priklauso akcininkams ir jos kapitalas yra padalytas tam tikr akcij skaii. Ekonominis firmos pagrindas: a) paprasta firma, kuri yra susijusi su vienos ries gamybine veikla; b) sudtin firma, kuriai bdingos dvi ar daugiau susijusios gamybins veiklos rys; c) miri firma, kuri sudaro daug viena su kita nesusijusi gamybins veiklos ri. Firma gali bti laikoma prekybin organizacija, perkanti didmeninmis kainomis produkcij ir atliekanti didmenins prekybos funkcij. Firma taip pat gali supirkti komercines skolas i nuolatini usakov, kit firm (sutartine kaina, maesne u skol nominalij vert), o paskui susitarti, kad jas atgaus. Fiskalin politika visuma priemoni, kuriomis vyriausyb siekia paveikti visumin paklaus, kad bt sumainti cikliniai svyravi54

mai ir isaugotas visikas uimtumas nespartinant infliacijos temp. Pagrindins fiksalins politikos priemons: 1) apmokestinimo normos bei slygos, 2) vyriausybs pirkimai, 3) vyriausybs ilaidos transferinms imokoms. Fiksalin ir monetarin politika yra pagrindiniai rankiai, kuriais vyriausyb reguliuoja ekonomik. Svarbiausias tikslas turi bti ne valstybinio biudeto balansas, o gyventoj uimtumas ir pastovios kainos. Taigi bdu fiskalin politika grindiama valstybs finans taka ekonominiams procesams. Fiskaliniai muitai muitai, kuriais preks apmokestinamos siekiant padidinti valstybs biudeto pajamas. Fiskalinis (finansinis) stabdys ekonomikos pltros stabdymas padidinus mokesius (mokesi nat). Mokesi padidinimas sukelia pinig nutekjim, kuris sumaina paklausos didjimo tempus. Vyriausybs gali panaudoti finansin stabd kaip savo politikos dal, reguliariai padidindama asmenini mokesi normas. Jis taip pat gali bti panaudojamas automatikai apriboti infliacijos poveik ekonomikai. Fizinis asmuo individualus asmuo, veikiantis asmenikai savo vardu; taip pat is terminas vartojamas apibdinant mon, neturini juridinio asmens teisi (neinkorporuota mon), tai individualioji (personalin) mon bei kin bendrija. Forfeitingas finansavimo forma, kai bankas sigyja (nusiperka i kliento) teis debitori sipareigojimus, susijusius su preki eksportu ir importu, be teiss tam tikrais atvejais pateikti pretenzijas klientui; bankas gauna komisinius ir premij u rizik. Frachtas mokestis transporto priemons savininkui u krovinio gabenim; taip pat krovini gabenimo paslauga. Franizas inomos firmos, preki enklo ar pavadinimo savininks, suteikta iimtin teis vidaus ar usienio maoms monms bei verslininkams parduoti jos prekes ar teikti analogikas paslaugas, tai pat panaudoti firmos (preki) enkl tam tikroje vietoje ir u atitinkam mokest; sutartis sudaroma 2-3 metams su teise j pratsti (kartais ilgesniam laikui); taip pat vietins valdios suteikiama privilegija naudotis valstybine nuosavybe; drau55

dimo sandoryje numatyta slyga, leidianti neatlyginti nevirijani tam tikro dydio nuostoli. Franizo mokestis mokestis, kuris mokamas valstybei (JAV korporacijos moka mokesius valstijos valdiai) u suteikt teis usiimti verslu, naudojantis valstybs nuosavybe. Franko preki pateikimo slyga, pagal kuri pardavjas sipareigoja pristatyti prekes sandoryje nurodyt viet (uost, geleinkelio stot, pirkjo sandl ir pan.) savo sskaita (preki pristatymo ilaidos kartu su draudimo ilaidomis paprastai eina preks kain).

G
Galutinis produktas preks ir paslaugos, skirtos tiesiogiai vartotojui. Pavyzdiui, duona yra laikoma galutiniu produktu, o milt galutiniu produktu laikyti negalima. Gamyba preki ir paslaug krimo procesas. Gamybin veikla yra tam tikr technologij seka, kuri dka i vien objekt gaunami kiti objektai. Tiriant socialines kio problemas, gamybinje veikloje btina skirti darbo priemones, darbo objektus (jie sudaro gamybos priemones), darbo jg, darbo produktus (gamybins veiklos rezultatus) ir techninius-organizacinius santykius, siejanius tuos elementus gamybin sistem. Tai leidia geriau paaikinti istorin gamybins sistemos raid ir iskirti jos tipus: 1) natralinis tipas, naudojami rankiai; 2) pramoninis, naudojamos mainos; 3) mokslinis-techninis, naudojami automatai. Gamybos efektyvumas bet kokios produkcijos gamyba maiausiais galimais tos apimties gamybos katais. Jis parodo, kad esant ribotiems resursams pasiekiami atitinkami gamybos tikslai. Gamybos efektyvumas ireikiamas rezultat ir ilaid arba panaudot resurs santykiu. Gamybos funkcija funkcinis ryis tarp gamybos veiksni snaud ir gamybos rezultat. Gamybos rezultat kiekis yra sunaudoto resurso kiekio (kapitalo ir darbo snaud kiekio) funkcija. i funk56

cija yra ireikta fiziniais rezultat ir snaud vienetais, todl ji yra tik prielaida atlikti ekonomin analiz. Ji parodo maksimali produkcijos apimt, kuri gali bti pagaminta naudojant kur nors itekli derin, kai technologijos lygis nekinta. Gamybos galimybi rib parodo grafiko kreiv, rodanti preki gamybos alternatyvius derinius, naudojant visus iteklius ir taikant geriausi technologij. Ji nubria rib tarp galim ir negalim gamybos struktros alternatyv. Gamybos snaudos snaudos, susijusios su gamybos itekli pavertimo auktesns verts prekmis ir paslaugomis. Produkt gamybos snaudos tai aliav, darbo umokesio snaudos, mons rengini naudojimas, nusidvjimas bei mons pastat nuoma ir mokesiai u apvietim bei ildym. Gamybos snaudos taip pat gali bti pagamint preki ir teikiam paslaug vert, matuojama sunaudot gamybos itekli (mediag, darbo ir kt.) snaudomis, atmetus visokius netiesioginius mokesius ir dotacijas. Gamybos veiksniai veiksniai, kuriuos firmos panaudoja kaip snaudas prekei pagaminti ar paslaugai teikti. Yra trys pagrindins veiksni grups: gamtiniai itekliai, darbo jga ir kapitalas. Tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti firmos pasirenka tok veiksni derin, kad bt galima gaminti panaudojant minimalias snaudas. Gamtos itekliai gamtos elementai, naudojami gamybinje ir negamybinje veikloje ir tenkinantys moni poreikius. Skiriami reals ir potencials gamtos itekliai. Reals itekliai tokie, kurie naudojami kinje moni veikloje j poreikiams tenkinti. Potencialiems gamtos itekliams priskiriami gamtos turtai, kuri dl mokslo ir technikos paangos lygio ar dl kit prieasi iuo metu dar negalima efektyviai eksploatuoti. Gamtos itekliai dar skirstomi neisenkanius ir isenkanius. Pastaruosius sudaro atkuriami ir neatkuriami itekliai. Prie atkuriamj priskiriami augmenijos ir gyvnijos pasauliai, dirvoemiai, o prie neatkuriam gyvenamoji erdv ir naudingosios ikasenos. Taip pat dar yra skiriami isenkantys ir neisenkantys gamtos itekliai. Pirmieji yra
57

kiekybikai riboti itekliai, o antrieji kiekybikai neriboti itekliai. Gamtos itekli mokesiai mokesiai u teis naudoti (eksploatuoti) gamtos iteklius, atsivelgiant paimt gamtos itekli kiek ir kokyb. Gamybin mon mon, perdirbanti aliavas ir mediagas (taip pat panaudojanti komplektavimo gaminius) ir gaunanti produkcija, kuri parduoda; apmokestinimo lengvat taikymo poiriu i svoka paprastai patikslinama atskir mokesi statymuose (teiss aktuose). Gamybins atsargos aliavos, mediagos, pusfabrikaiai ir gatava produkcija (gaminiai, paruoti pardavimui), dar neisista klientams pagal sandor. Gamintojo iperkamoji nuoma iperkamosios nuomos ris, kai iperkamosios nuomos sutartis sudaroma tarp nuomos objekto gamintojo ir nuomininko paprastai ilgam laikotarpiui (tai laiduoja nuolatines pajamas i nuomos objekto); gamintojams naudinga ir santykinai trumpesn iperkamoji nuoma, taiau tik tada, kai reikia tutuojau patenkinti l poreik arba pateikti rinkai kuo daugiau preki. Garantas finans ekonomikoje tarpininkas parduodant ir paskirstant vertybinius popierius tarp investitori. Jis skiriasi nuo garantinio laiko dokumento, pagal kur ekonominis subjektas prisiima tam tikr atsakomyb. Garantuotasis sandoris yra kreditinis sandoris, kai kredito gavjui garantuojamas keisto turto nelieiamumas net ir tada, kai sandorio laikotarpiu kreditorius turi teis naudotis ustatytu turtu. Gausos ekonomika ekonomin sistema, kai gamyba gali visikai patenkinti pagrindinius vartotoj poreikius. Tokioje ekonomikoje svarbiausia problema ilaikyti paklaus, kad nesultt ekonomikos vystymasis. Pirkjui naudinga rinkos konjunktra (pirkj rinka) susiformuoja tada, kai preki ir patarnavim pasila virija paklaus. Geleinis darbo umokesio dsnis D. Rikardo teiginys, kad darbinink pragyvenimo lygio augimas yra ribotas, kadangi bet koks
58

realij pajam padidjimas lemia gyventoj skaiiaus didjim, o tai didina maisto produkt paklaus, todl kyla kainos, kurios itirpdo realij pajam prieaug. Padidjusi darbo jgos pasila galina ualdyti darbo umokest. Geltonojo uns kontraktas darbo sutartis, pagal kuri darbuotojas sipareigoja nedalyvauti profsjung veikloje. Jeigu darbuotojas nevykdo sipareigojimo, jis gali bti atleistas i darbo. Geografin monopolija prekybos rajonas, kuriame pardavjas neturi konkurent. Gerovs ekonomika alis, kuri teikia visapusikas socialinio aprpinimo paalpas, pavyzdiui: valstybin medicinos aptarnavim, valstybs pensijas, bedarbio ir ligos paalpas ir t. t. Gerov paprastai parodo mogaus fizini, intelektualini ir socialini poreiki patenkinimo laipsnis. Gerovs programos yra vyriausybs ilaidos, skirtos imokti paalpas tiems, kas savarankikai nepajgia gauti pajam (invalidai nuo gimimo, vaikai). Kitaip nei socialinio draudimo imokos, gerovs program altinis yra bendrieji mokesiai. Gryb realiosios tikrovs objektas, ireiktas mediaga, energija, paslauga, informacija, ir tenkinantis moni poreikius. Ekonomikos teorijoje gryb apibdinama, vis pirma, kaip naudingumas, sugebjimas tenkinti tam tikrus poreikius; antra, kaip snaudos juos igauti, sukurti, pateikti vartotojui. Grybs naudingum lemia fizins, chemins ar kitos jos savybs bei veiksniai, susij su grybs vartojimu. Grybs pagaminimo, pateikimo snaudas sudaro ne tik sunaudoti mediag, energijos, informacijos itekliai, bet ir darbo snaudos. Kadangi visi itekliai riboti, tad tos snaudos bei paios grybs visada rinkos kyje vertinamos kainomis. Gifeno prek prek, kurios paklausa didja kartu su kaina, o ne maja, kaip teigia bendrosios paklausos teorijos alininkai. XIX amiaus angl ekonomistas Gifenas pastebjo, kad pabrangus grdams, o kartu ir duonai, jos pirkimas bei vartojimas padidjo. Tokia situacija galima, jei daugumai moni ta prek yra viena i pagrindini vartojam produkt ir j pabranginus nuskurdinami vartotojai.
59

Sumajus preks kainai, mons perka didesn tos preks kiek, nes siekia pakeisti ia pigia preke tas prekes, kurios yra palyginti brangios. Ta atpigusios preks padidjusio perkamo kiekio dalis, kuri susidaro pakeitus ia pigesne preke kitas, santykinai pabrangusias prekes, vadinama kain pokyio substitucijos efektu. Kita prieastis, dl kurios pasikeitus preks kainai keiiasi jos perkamas kiekis, susijusi su tuo, kad kainos pokyiai daro poveik pirkj realiosioms pajamoms. Preks kainos didjimas maina moni realias pajamas, o jos kainos majimas didina realias pajamas. Ta atpigusios preks padidjimo perkamo kiekio dalis, kuri susidar dl atitinkamo realij pajam padidjimo, apibdinama kaip kainos pokyi pajam efektas. Vadinamj normali preki kainos pokyi pajam efektas skatina pirkjus pirkti didesn atpigusi preki kiek. iuo atveju kainos pokyi pajam efektas stiprina substitucijos efekt. Gyvat terminas, vartojamas apibdinant Vakar Europos valiut kurs kitimo sistem, kai i valiut kursai vienas kito atvilgiu gali kisti tik nustatytu intervalu, tuo tarpu JAV dolerio ir kit valiut atvilgiu neribotai. Gyventoj pasiskirstymas pagal pajamas statistin priklausomyb, nusakanti, kokia nacionalini pajam dalis tenka kiekvienai gyventoj pajam grupei. Gyvenimo trukms pajamos nam kio (eimos) viso gyvenimo pajam lkestis ir savo vartojimo realizavimas pagal t lkest. Jei kyla laikin disponuojam pajam svyravim, nam kis ilaiko strategin vartojimo linij ir pajam svyravimus kompensuoja turimu turtu. Tada nam kio vartojimo ilaidos yra suderintos su j laukiama gyvenimo trukms pajam apimtimi, o ne su einamosiomis pajamomis. Tuo bdu asmeninis vartojimas priklauso nuo numatomo arba tiktino per vis gyvenim gausim pajam kiekio. Globalins problemos iuolaikinio pasaulio socialiniai reikiniai ir procesai, kurie savo apimtimi ir reikmingumu yra pasaulinio masto, susij su gyvybiniais vis ali ir taut interesais. Globalines problemas isprsti galima tik pasitelkus bendras pasaulio vi60

suomens jgas. Vis globalini problem centras ir jungianti grandis yra monija ir jos ateitis. Grintina iperkamoji nuoma iperkamosios nuomos ris, kai inuomojamas turtas, kur iperkamosios nuomos bendrov sigyja i j pagaminusios arba j turinios mons ir kuris nra inuomotas; tokia iperkamosios nuomos sutartis sudaroma tais atvejais, kai monei skubiai reikia papildom l, o nuomininkas pasilieka opciono teis, kad galt ipirkti nuomos objekt. Greemo dsnis dsnis, kuris teigia, kad nuvertj pinigai istumia i cirkuliacijos visaverius pinigus. Jei tos paios nominalins verts pinigai nevienodai padengti, tai daugiau padengtus pinigus sukaups gyventojai arba jie bus naudojami atliekant tarptautinius atsiskaitymus, o alyje cirkuliuos maiau padengti pinigai. Grietinls nugriebimas posakis, apibdinantis kain strategij, taikom vertinant nauj prek. Jos esm: naujai prekei nustatoma gerokai auktesn kaina negu konkuruojaniai. Taigi per laikotarp, kol pirkjas isiaikins tikrj preks vert, firma gauna virpeln. Ilgainiui tokios kainos susilygina su konkuruojaniomis. Grynasis nacionalinis produktas (GNP) BNP, atmus i jo tam tikro laikotarpio amortizacinius atskaitymus. Tai produkcija, kuri lieka visuomenei vartoti bei gamybiniam kapitalui iplsti. Grynasis pelnas mons (juridinio asmens) udirbt bendrj pajam dalis, kuri lieka atmus prastins veiklos snaudas, ypatinguosius praradimus bei sumoktus mokesius. Grynieji pinigai pinigai mons sskaitoje ir kasoje, banko ekiai, kiti banko dokumentai, kuri pagrindu bankas daro raus mons sskaitoje. Grynojo turto mokesiai mokesiai, kuriais apmokestinamas tiek gyventoj, tiek moni grynasis turtas, t. y. turto vert atmus sipareigojimus, susijusius su jo disponavimu (em paprastai apmokestinama atskiru mokesiu); gyventoj asmeninis turtas paprastai apmokestinamas tada, kai jo vert (rinkos kaina) virija nustatyt gana aukt rib; is mokestis yra reguliuojamasis, tad tarifas paprastai bna maas. Grynosios investicijos bendrosios investicijos, atskaiius i j pa61

grindinio kapitalo amortizacijos (amortizacini atskaitym) sum. Kadangi amortizaciniai atskaitymai nusako visikai susidvjusio pagrindinio kapitalo renovacijai skirtas investicijas, tai grynosios investicijos ireikia t investicij dal, kuri sudaro grynj pagrindinio kapitalo prieaug. Taigi grynosios investicijos ipleia pagrindin kapital. Grynosios pajamos mons nuosavo kapitalo grynasis prieaugis, gautas i kins veiklos.

H
Hekerio-Olino dsnis dsnis, kuris teigia, kad gamybini veiksni kainos tampa vienodos pasaulinio lygio mastu, esant laisvai gamybos veiksni prekybai. Olino pataisa nusako, kad toks kain vienodumas gali bti tik dalinis, iskyrus atskirus atvejus. Hierarchin struktra sudtingos sistemos struktra, kai i sistem sudarani element aib suskirstyta poaibius vairi lygi posistemius, kuriems bdingas vientisumas, reguliavimasis ir emesnij lygi posistemiai yra pavalds auktesnio lygio posistemiams. Hiperinfliacija labai dideli temp infliacija, kuriai esant kainos per metus pakyla deimtis ir net imtus kart. Hiperinfliacijos metu paralyiuojama visa ekonomika, pinigai neatlieka savo pagrindini funkcij, klesti spekuliacija. Hipoteka esamojo ar bsimojo skolinio sipareigojimo vykdym apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis; jei nustatytu terminu kreditoriui skola negrinama, jis turi teis reikalauti, kad keistas turtas bt parduotas aukcione ir atlyginta jam priklausanti suma; taip pat nekilnojamojo turto ustatas statym nustatyta tvarka gaunamai paskolai laiduoti; paskola, gauta keitus nekilnojamj turt. Hipotekos laktai hipotekos bank ir kit specialij kredito staig leidiami vertybiniai popieriai, pagal kuriuos laikytojai gauna nustatyt procent metines palkanas.
62

Holdingas akcin bendrov, kontroliuojanti kitas bendroves (turinti kit bendrovi akcij kontrolinius paketus), bet paprastai neusiimanti konkreia gamybine veikla; mirusis holdingas, kai bendrov usiima ir kine veikla (verslu). Honoraras udarbis, gaunamas u krybins veiklos metu sukurt produkcij, pakartotin jos ileidim ar atlikim bei u vertimus, kai darbas atliekamas pagal autorines sutartis. Horizontalioji integracija firm, gaminani t pai produkcij, susijungimas. Firmos didjimas ios integracijos bdu gali bti naudingas, nes tada firma gali sumainti gamybos ir realizavimo snaudas arba konkurent spaudim ir tokiu bdu padidinti firmos galimybes kontroliuoti rink. Horizontali integracija taip pat yra firm polinkis specializuotis: gaminti tam tikras prekes ar jas realizuoti, o ne dalyvauti daugelio preki gamyboje (vertikalioji integracija). Ji dar vadinama onine integracija. Sumaindama konkurencij ir padidindama pardavj susitelkim rinkoje, horizontalioji integracija gali sukelti nelabai racional itekli panaudojim ir padidinti monopolinio inaudojimo pavoj. Taigi ji vienu metu gali sukelti ir teigiam, ir neigiam pasekmi. Horizontalusis kainos nustatymas firm, usiimani vienoda kine veikla, pvz., gamyba arba prekyba, susitarimas dl kainodaros. Tokie susitarimai paprastai statymikai draudiami siekiant skatinti konkurencij.

I
jimas rink naujos firmos jimas rink. Firma, krus nauj mon, tuo paiu prisideda prie rinkoje konkuruojani tiekj skaiiaus. rink naujai einama danai sigyjant senosios firmos kontrolin akcij paket arba susijungiant su ja. Klitys, kurios trukdo naujoms firmoms eiti rink: - maesni snaud lengvatos pripaintoms firmoms,
63

- stiprus vartotoj polinkis pirkti pripaint firm produkcij, - pripaintos firmos kontroliuoja svarbiausias aliavas ir rinkos prekybos staigas, - einantiems rink btini dideli kapitaliniai djimai. Ekonomins klitys danai trukdo naujoms firmoms eiti rink. Todl pripaintos firmos gali gauti papildomo pelno ir daryti tak itekli paskirstymui rinkoje. galiojimas laikinai perduota juridikai forminta teis balsuoti akcinink susirinkime. Kova dl galiojim yra kova tarp dviej grupi dl galiojim daugumos akcinje bendrovje. Indeksavimas statymais arba sutartimis nustatomos priemons, kuriomis siekiama suderinti ekonomin gyvenim su infliaciniais procesais, eliminuojant infliacin pajam perskirstym. Naudojant indeksavim imokant vairias pajamas, kontraktai automatikai koreguojami, pasikeitus kain indeksui. Jis yra procentais ireiktas skaitinis rodiklis, apibdinantis kainos kitim laiko atvilgiu. Individuali verslo mon mon, priklausanti vienam savininkui, kuris visu asmeniniu turtu atsakingas u sprendimus ir sipareigojimus. Tai paplitusi verslo organizavimo forma rinkos ekonomikos alyse. Pagal skaii tokios mons vyrauja daugelyje isivysiusi pasaulio ali, nors j gaminama produkcija sudaro nedidel nacionalinio produkto dal. Pagrindiniai individuali moni privalumai ie: 1) tokios mons lengvai steigiamos, j veiklos nevaro grietas teisinis reguliavimas ir joms sukurti nereikia didelio kapitalo; 2) toki moni pajamos apmokestinamos individualij pajam mokesiu vien kart; 3) savininkas pats yra savo verslo eimininkas ir turi didel veiksm laisv. Taiau iai verslo organizavimo formai bdingi ir trkumai: 1) ribotos individualios mons galimybs didinti kapital ir plsti veiklos mast, daug individuali moni bankrutuoja, todl komerciniai bankai vengia joms skirti didelius kreditus; 2) individualios mons savininkas atlieka visas pagrindines jos valdymo funkcijas, tokiomis slygomis negalima pasinaudoti ta potencialia nauda, kuri gali duoti gamybos valdymo specializacija; 3) individualiam
64

savininkui bdinga neribota atsakomyb u savo finansinius sipareigojimus, jis rizikuoja ne tik mons turtu, bet ir savo asmeniniu turtu. Ilgalaikis materialusis turtas turtas (objektai), kuris daugel kart naudojamas gamybos ir aptarnavimo procese ir, isaugodamas savo natrali form, nusidvi naudojamas ilgiau kaip vienerius metus (iskyrus em); mons (juridinio asmens) turto dalis, kuriai priskiriama em, pastatai, statiniai, iperkamosios nuomos bei franizo teiss, nebaigta statyba ir kt. Ilgalaikis turtas mons (juridinio asmens) turto dalis, kuriai priskiriama: formavimo savikaina, nematerialusis turtas, materialusis turtas, ilgalaikis finansinis turtas (turtas, naudojamas ilgiau negu vienerius metus) bei po vieneri met gautinos sumos. Ilgas laikotarpis mikroekonomikoje tai laikotarpis, per kur galima pakeisti kapitalo snaudas, monms eiti rink arba j palikti. Tik norint pakeisti technologinius rengimus btinas labai ilgas laikotarpis. Makroekonomikoje tai laikotarpis, kai reikia kainas, darbo sutartis, mokesius ir lkesius derinti prie nauj aplinkybi. Ilgo laikotarpio visumins pasilos kreiv ireikia santyk tarp kain lygio ir pusiausvyros realiojo BNP tuo atveju, kai visi katai, skaitant ir atlyginimus, susidaro eliminavus bet kok juos keiiant paklausos pasilos pervir. mon pagrindinis rinkos ekonomikos kinis vienetas, kuris perka reikiamus iteklius ir jais naudodamasis parduoda pagamintas prekes arba paslaugas. mon gali turti ne vien, bet daug gamybini vienet: fabrik, gamykl, parduotuvi ir pan. monininkas asmuo arba firma, kuri nuomojasi patalpas ir samdo reikiamus darbuotojus, valdo versl ir rizikuoja prarasti naudojam turt, bet tikisi gauti pelno. mons balansas dokumentas, kuriame paprastai pirm met dien nurodomas mons turtas (aktyvas) ir jo altiniai (pasyvas). Abi balanso dalys visada yra lygios, nes bet koks monje esantis turtas turi savinink. mons pusiausvyra pasiekiama tada, kai mons ribins pajamos yra lygios katams. Tada pelnas maksimalus (arba nuostoliai minimals), ir monei netikslinga keisti gamybos apimt.
65

mons steigjas fizinis ir juridinis asmuo, valstyb ar savivaldyb (pastarosioms paprastai atstovauja tam tikros institucijos), kuri pasiraytu aktu remiantis steigiama nauja bendrov. monininkas fizinis arba juridinis asmuo, taip pat sudarantys bendrov (bendrij) keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie vadovaudamiesi nuosavybs teise valdo, naudoja ir disponuoja mons turtu, organizuoja mons kin ir finansin veikl. Implicitiniai (netiesioginiai) katai itekli naudojimo katai, matuojami pajamomis, kurias galima bt gauti naudojant tuos iteklius, geriausiu bdu. Jie nra tiesioginiai piniginiai mokjimai (ilaidos). Importas preki ir paslaug veimas i usienio; per tam tikr laikotarp i usienio vet preki ir paslaug kiekis bei vert. Viso pasaulio mastu bendras importo kiekis yra lygus bendram eksporto kiekiui. Importo licenzija valstybs iduodamas leidimas veti i usienio tam tikras prekes, valstybei kontroliuojant importuojam preki r ir apimt. Importo (veamieji) muitai muitai, mokami u veamas al (jos muit teritorij) prekes. Importo kvota preki importo kiekybinio apribojimo forma, nustatant didiausi importuojam al vien ar kit preki per tam tikr laikotarp kiek; sprendim priima vyriausyb. Importo licenzija valstybs institucij iduodamas leidimas veti i usienio tam tikras prekes (kontroliuojant veam preki r ir apimt). Indeksas santykinis dydis, rodantis, kaip kainos, darbo umokesio ar kito ekonominio rodiklio vidurkis kito per tam tikr laikotarp. Indeksavimas statym, vyriausybs nutarim arba susitarim nustatytas vairi pajam (darbo atlyginimo, kit imok) padidinimas, taip pat mokesi ir rinkliav, kuri tarifai nustatyti absoliuiu dydiu (litais), administracini baud padidinimas atsivelgiant kain lygio kitim; neretai indeksavimu siekiama isaugoti pirkj perkamj gali. Indlis pinigai, patikti finansiniam tarpininkui, atidarant ekin,
66

taupomj ar kit sskait; pinig suma sumokama prie sandorio sudarym, numatant, kaip ji bus panaudojama, jei sandoris nevykt. Indlis iki pareikalavimo neterminuotas indlis turint teis bet kuriuo metu pareikalauti viso indlio ar jo dalies imokjimo. Indliai gali bti draudiami, siekiant apsaugoti bank indlininkus nuo galimo dt l praradimo banko bankroto atveju. Indli nutekjimas yra taupomj, terminuot bei neterminuot indli atsimimas didesniais negu prasta mastais. Indiferentikumo kreiv kreiv, vaizduojanti alternatyvias vienodo naudingumo dviej produkt vartojimo apimtis. Kiekvienas jos takas rodo tok preki rinkin, kuris vienodai patenkina vartotoj poreikis. Vartotojas yra indiferentikas kuriam nors konkreiam rinkiniui. Jis siekdamas padidinti vienos preks vartojim, yra pasirengs sumainti kitos vartojim. Indiferentikumo kreivi emlapis yra keli kreivi pavaizdavimas tame paiame grafike. Kiekviena kreiv vaizduoja alternatyv vartojimo pasirinkim, kai visos kitos slygos ilieka nepakitusioms. Skirtingos kreivs rodo skirting pajam lyg. Individualioji (personalin) mon mon, neturinti juridinio asmens teisi (visikos turtins atsakomybs), priklausanti pagal nuosavybs teis fiziniam asmeniui ar pagal bendrosios jungtins nuosavybs teis priklausanti keliems fiziniams asmenims, t. y. priklausanti savininkui. Infrastruktra gamybini ir negamybini kio ak, aptarnaujani vis reprodukcijos proces ir sudarani slygas iam procesui vykti, kompleksas. Infrastruktr sudaro keliai, ryiai, transportas, vietimas, sveikatos apsauga ir kitos kio akos. Inovacija naujov; kaip procesas tai l investavimas, galinantis keisti mones, technik, o kaip objektas tai nauja technika, progresyviosios technologijos, sukurtos remiantis mokslo laimjimais; naujovs bna socialins, organizacins ir technologins. Investicijos kin veikla, kurios metu itekliai naudojami kuriant nauj real kapital. Bendriausia prasme investicijos yra veikla, kurios naudingumas irykja ne ikart, o ateityje. Investicijos yra trij form: 1) nauj realaus kapitalo element (gamybini
67

pastat, rengim) statyba arba montavimas; 2) nauj gyvenamj nam statyba; 3) gamybini atsarg (skaitant gatav produkcij) padidinimas. I bendrj investicij verts atmus amortizacinius atskaitymus, gaunama grynj investicij vert. Atliekant finansines operacijas investicij kategorija vartojama kita prasme apibdinant vertybini popieri pirkim. Investicij funkcija yra investicini ilaid ir nacionalinio produkto gamybos apimties priklausomyb, ireikta matematiniu modeliu ar grafiku. Investicij norm parodo nacionalini pajam dalis, skiriama investicijoms. Investicij tikslai yra laukiami investicij rezultatai. Skiriami ie investicij tikslai: augimas; augimas ir pajamos; pajamos ir augimas; pajamos, augimas ir stabilumas. Investicin politika remiasi principais ir metodais, kuriuos valstybiniai organai naudoja skirstydami investicijas vairioms kio akoms. Investicin bendrov - akcin bendrov, kuri sukaupia fizini ir juridini asmen las, vieai platindama savo akcijas, ir kurios svarbiausia veikla investuoti sukauptas las ar reinvestuoti vertybinius popierius ir prekyba vertybiniais popieriais (vertybiniai popieriai turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. turto verts). Investicinmis bendrovmis nra laikomi bankai, draudimo bendrovs, finans maklerio mons, pensij fondai, kitos operacijas su vertybiniais popieriais atliekanios finansins institucijos. Investicins bendrovs gali veikti kaip investiciniai fondai, udarieji investiciniai fondai ar kontroliuojanios investicins bendrovs. Investicin bendrov yra laikoma investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicij portfelis yra diversifikuotas, o ileistos ar ileidiamos akcijos yra iperkamosios akcijos, kuri savininkai turi teis bet kuriuo metu grinti ias akcijas bendrovei ir gauti u tai proporcing dal jos nuosav (grynj) aktyv. Investicin bendrov yra laikoma kontroliuojanija investicine bendrove, jeigu jos turimas investicij portfelis nra diversifikuotas ir ji nra ileidusi iperkamj akcij. Investicijos mogikj kapital ilaidos, kurias lemia bendrojo, specialaus ir auktojo isilavinimo, kvalifikacijos, sveikatos apsaugos ir bendrojo gyvenimo lygio klimas.
68

Ininiringas veiklos sritis, kai pagal sandor atliekami moksliniaitechniniai darbai (inineriniai tyrinjimai, prieprojektiniai darbai, moksliniai tyrimai, technini uduoi, techninio-ekonominio pagrindimo bei technins dokumentacijos parengimas), teikiamos konsultacijos technikos, technologijos, ekonomikos ar finans klausimais. Be to, i veikl trauktos konsultacijos ir autorin prieira montuojant statinius, derinant technologinius renginius ir pan. pdinis asmuo, kuris paveldi pagal statym arba testament mirusiojo (palikjo) turt; pdiniu gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, taip pat valstyb. plaukos mons (juridinio asmens) gaunamos pinigins los, nepaisant to, ar jo udirbtos ar neudirbtos (pvz., plaukos u prenumerat iki leidini isiuntimo), t. y. neatsivelgiant tai, ar jos pripastamos pajamomis ar jomis nelaikomos (per ataskaitin laikotarp); pastaruoju atveju jos nurodomos balanse kaip mons sipareigojimai. Iankstiniai dividendai dividendai, mokami dar nepasibaigus finansiniams metams; pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statym dividendus mokti avansu draudiama. Iankstinio keitimo sandoriai preki pirkimo-pardavimo sandoriai, kad preks bus pateiktos ateityje sutartu laiku, numatant apmokjimo terminus ir sudarymo dien numatytas (sutartas) kainas; sudaromi taip pat perkant-parduodant vertybinius popierius. Ieitins paalpos ir kompensacijos Lietuvos Respublikos darbo sutarties statyme numatytais atvejais atleidiamiems (ne dl j kalts) darbuotojams garantuojamos pinigins imokos; kai darbuotojai atleidiami darbdavio valia (nurodytojo statymo nustatyta tvarka), imokamos ieitins kompensacijos, kai atleidiami darbdavio iniciatyva ir kitais statymo numatytais atvejais imokamos ieitins paalpos. Ilaidos mons padarytos per tam tikr ataskaitin laikotarp pinigins ilaidos, turto bei paslaug sunaudojimas, taip pat atsiradusios skolos, susijusios su mons kine veikla; gyventoj ileistos pinig sumos, susijusios su j metini apmokestinamj pajam
69

gavimu ir numatomos vertinti pajam apmokestinim reglamentuojaniame statyme. Iperkamoji nuoma tai ilgalaik technologini rengini, transporto priemoni, gamybini patalp nuoma (danai tarpininkauja bankui), kai iperkamosios nuomos bendrov sigyja juos ir nuomoja tam tikram laikotarpiui (paprastai 5-15 met), o prajus tam laikotarpiui, nuomininkas pratsia nuomojimo sutart, nusiperka arba grina turt (r. taip pat Finansin iperkamoji nuoma, Gamintojo iperkamoji nuoma). Iperkamoji vert obligacijos vert, kuri emitentas privalo sugrinti jos savininkui, pasibaigus obligacijos galiojimo laikui. Iperkamosios nuomos sutartis sutartis, sudaroma pagal iperkamosios nuomos sandor; gali bti i ri: 1) sutartis turint teis nutraukti j pirma laiko (daniausiai sudaroma nuomojant organizacijai priklausani technik); 2) sutartis turint pratsimo teis, pagal kuri nuomininkui suteikiama galimyb vienaalikai pratsti sutarties galiojim, o pratsus sutart nuomos mokestis sumainamas, palyginus su mokesiu, kuris buvo imamas per pagrindin nuomos laik; 3) sutartis be opciono, pagal kuri nustatomi kurie nors susitarimai pasibaigus pagrindiniam nuomos laikui; 4) sutartis, sudaryta pirkti nuomos objekt pasibaigus pagrindiniam nuomos laikui; 5) sutartis, pagal kuri nuosavybs teis atitenka nuomotojui savaime; 6) sutartis, pagal kuri dalyvaujama skirstant pardavimo pajamas; bdinga tai, kad nuomos mokestis nustatomas pastovaus dydio visam naudojimosi nuomos objektu laikui (r. taip pat iperkamoji nuoma). Iorinis poveikis kins veiklos aplinkybi visuma, lemianti tiesiogiai nesusijusi su ta veikla papildom snaud arba pajam atsiradim. Gali bti teigiamas arba neigiamas poveikis aplinkiniams, u kur pastarieji nemoka (pirmuoju atveju) arba nereikalauja mokti (antruoju atveju). Iorinis poveikis yra tada, kai privats katai arba nauda yra nelygs visuomeniniams katams arba naudai. Iorinio poveikio efekto dydis lygus skirtumui tarp visuomenini ir individuali gamybos kat. Istmimo efektas reikinys, kai dl ekspansins fiskalins politi70

kos pakyla palkan norma, ir tai sutrukdo realizuoti tas numatomas investicijas, kurios svyruoja pagal palkan normas. Isiptimo efektas taip pat gali kilti tada, kai palkan norma padidja dl to, kad augant gamybai ir pajamoms (taigi didjant pinig paklausai), atitinkamai nedidja pinig pasila. is efektas paprastai yra deficitinio biudeto politikos pasekm, kai augantis valstybs vartojimas, majant mokesiams, lemia palkan normos augim. Tai maina privai institucij, kurios svyruoja pagal palkan normos kitim, apimt. is efektas gali pasireikti, kai valstyb istumia i finans rinkos privat sektori. Tai vyksta esant auktam ekonomini resurs panaudojimo lygiui. Esant emam j panaudojimo lygiui, pasireikia stmimo arba prasiskverbimo efektas. Vyriausybs ilaid augimas atitinkamai maina privataus sektoriaus daromas ilaidas ir istumia pastarsias i visumini ilaid struktros. Itekliai visa tai, kas naudojama gaminant prekes ir teikiant paslaugas. Pagrindin j savyb retumas, t. y. itekli kiekis yra ribotas, palyginti su poreikiais. Itekli panaudojimo lygis yra gamyboje naudojam ekonomini itekli dalis itekli visumoje. Itekliai paskirstomi vairioms kins veiklos sritims, kuriose jie gali bti naudojami, atsivelgiant esamas kainas ir vartotoj teikiam pirmenyb. vaizdis vyraujanti tarp firmos partneri, pirkj, taip pat i dalies ir visuomenje teigiama (kartais ir neigiama) nuomon (poiris), ireikianti firmos preki, paslaug, net firmos veiklos apskritai vertinim. Idas valstybs finansini itekli visuma; valstyb per id veikia kaip tam tikr nuosavybs teisi ir interes subjektas; tai ir vyriausybin staiga, atsakinga u valstybs finansini itekli valdym. Ido bilietai laisvai cirkuliuojantys ido vertybiniai popieriai, kuri ipirkimo terminas paprastai bna nuo 1 iki 10 met. Ido vekseliai vyriausybs pasiadjimas sumokti vekselio savininkui nurodyt vekselyje sum, prajus tam tikram laikui nuo vekselio idavimo. Perkant ido vekselius vekselis parduodamas
71

u nominali kain, atmus i jos faktikai esani tuo metu palkan norm. U vekselius palkanos nemokamos, o yra parduodami pagal diskontuot nominali vert.

J
Jungtinio pelno maksimizavimas oligopolist gaminam preki kain klimas siekiant padidinti visos pardavj grups gaunam peln. Juodoji rinka rinka, kurioje preks parduodamos kaina, didesne arba maesne negu valstybs nustatyta kaina. Juodoji rinka susidaro esant valstybs reguliuojamoms kainoms. Juridinis asmuo mon, staiga ar organizacija, kuri turi turto, gali pagal statym savo vardu gyti turtini bei asmenini neturtini teisi ir turti pareig, bti iekovu ar atsakovu teisme, kiniame ar treij teisme; taip pat vairs j dariniai (asociacijos, sjungos, moksliniai-technologiniai parkai, draugijos ir pan.). Juridini asmen pajam (pelno) mokestis mokestis, kur moka biudet (biudetus) juridiniai asmenys nuo metinio apmokestinamojo pelno ar metini apmokestinamj pajam; io mokesio tarifas daniausiai bna proporcingas, nors kai kuriose alyse bna ir progresyvus; juridini asmen pelno ar pajam apmokestinim reglamentuojantys statymai vairiose alyse turi skirtingus pavadinimus (r. tai pat Korporacij mokestis).

K
Kaina preks vieneto piniginis vertinimas. Preks kainos dydis priklauso nuo santykio. Laikui bgant tobulos konkurencijos rinkos slygomis kainos nusistovi, paklausos ir pasilos kiekiai sutampa. Valstyb, kontroliuodama rinkos kainas, paeidia pusiausvyr, atsiranda preki perteklius arba deficitas. Tuomet mainom preki kiek lemia tiktai preki paklausos arba pasilos kiekis
72

atsivelgiant tai, kuris i j yra maesnis, esant svyruojaniai kainai. Todl valstyb rinkos kyje danai nustato ne tam tikro dydio konkreias kainas, o tik apriboja j kitim. Danai nustatomas darbo ir ems kio produkt kain minimumas: emesnmis kainomis i preki negalima pardavinti. Valstyb, siekdama pagerinti pirkj padt, gali nustatyti maksimalias kainas, kuri turi laikytis pardavjai. Kain maksimum prasminga nustatyti tik atsivelgiant senesn negu nusistovjusi kain, nes kitaip rinka pati garantuot kain maksimum, t. y. pasiekt j pusiausvyr. Kain diskriminacija vienos firmos tos paios preks pardavimas skirtingomis kainomis, nesant kat skirtumo. iuo bdu firma siekia padidinti savo pajamas, iplsdama preki pardavimo apimt, nustatydama maesnes kainas tiems vartotojams, kurie neperka jos preki didesnmis kainomis, ir padidindama kainas tiems, kurie pasireng mokti daugiau. Kain diskriminacija galima tada, kai nemanoma arba labai sudtinga perparduoti skirtingomis kainomis parduodamas prekes. Toks ekonominis reikinys galimas esant ioms slygoms: - preks pardavjas turi bti monopolistas arba turti didel gali rinkoje, kad galt kontroliuoti tos preks rinkai tiekiam kiek bei kainas; - pardavjas turi suskirstyti pirkjus atskiras grupes atsivelgiant j galimybes pirkti t prek; - pirkjas neturi perpardavinti preki. Prieingu atveju kain diskriminacija bt sulugdyta, todl kain diskriminacija daugiausia tinka paslaugoms. Monopolisto taikomos kain diskriminacijos pasekms dvejopos: - taikydamas kain diskriminacij, monopolistas gali padidinti savo peln; - esant vienodoms kitomis slygomis kain diskriminacij taikantis monopolistas gamina ir parduoda daugiau produkcijos. Kain diskriminacija daro nevienod poveik atskir tos paios preks pirkj grupi ekonominiams interesams, todl skirtingai j vertinama.
73

Kain indeksas indeksas, apibdinantis preki rinkinio vidutins kainos pasikeitim per tam tikr laik. Vartojimo preki kain indeksas yra vienas i labiausiai paplitusi statistini rodikli, naudojam gyvenimo lygio dinamikai vertinti. Apskaiiuojamas lyginant fiksuoto skaiiaus btiniausi preki ir paslaug krepelio vertin iraik vairiais laikotarpiais. Kainos nuolaida kainos sumainimas; nuolaidos taikomos parduodant prekes tiek didmeninmis, tiek mameninmis kainomis; labiausiai paplitusios ios kain nuolaidos: funkcins (leidianios kompensuoti tarpininkui jo ilaidas), kiekybins (priklausanios nuo perkam preki kiekio), sezonins (taikomos sezoninms prekms, perkamoms ne sezono metu), atsiskaitym (taikomos, jei sskaita u pateiktas prekes apmokama itin operatyviai), tikslins (nustatomos su tam tikra paskirtimi, pvz., organizuoti konkrei reklam); tai kain korekcijos rankis. Kain reforma preki kain nustatymo princip ir metod pakeitimas, kai atsivelgiant preki paklaus ir pasil pereinama nuo valstybini organ nustatom prie laisvai formuojam kain. Kain palaikymas posakis, apibdinantis valstybs veiksnius, palaikant norim tam tikr preki kain lyg. Nordama ilaikyti esam kain lyg gamybos perprodukcijos slygomis, valstyb gali supirkti tokias prekes ir sandliuoti jas, atkurdama pusiausvyr, arba subsidijuoti gamintojo nuostolius dl krintanios kainos. Kontroliuodama kainas valstyb stabilizuoja kain pokyius. Paprastai naudojamas aukiausio kain lygio ualdymas arba fiksavimas. Kain rys 1) absoliuti kaina kaina, ireikta piniginiais vienetais neatsivelgiant kit preki kainas; 2) biros kaina preki ir paslaug, realizuojam biroje, kaina; 3) didmenin kaina kaina, kuri nustato gamintojai, realizuodami prekes pardavjams; 4) faktin kaina einamj met kaina; 5) grobuonika kaina dirbtinai sumainta preki ir paslaug kaina, kol bankrutuos naujieji konkurentai, ukertanti keli naujiesiems konkurentams ateiti rink (ak); 6) kontroliuojama kaina kaina, kurios dyd nustato valstyb arba monopolija (oligopolija); 7) limitin kai74

na didiausia kokios nors produkcijos ries kaina; 8) maiausia (minimali) kaina - juridikai nustatyta minimali leistina kaina; 9) mamenin kaina kaina, kuria preks ir paslaugos parduodamos galutiniams vartotojams; 10) monopolin kaina monopolij nustatomos monopolikai didels kainos nuosavai produkcijai ir monopolikai maos kainos perkamai produkcijai; 11) pasaulin kaina pasaulinje rinkoje realizuojamos preks verts pinigin iraika; 12) prestiin kaina kaina, kuri paprastai yra auktesn u vidutin rinkos kain. Kapitalas 1) kaip gamybos veiksnys reikia priemones, kurios sukurtos moni darbu ir naudojamos produktams bei paslaugoms kurti, pvz.: mainos, rengimai, gamybiniai pastatai ir pan.; 2) kaip pinigai reikia fondus, kurie skirti kapitalui, kaip gamybos veiksniui, pirkti; 3) apskaitoje gali reikti mons nuosav kapital, grynj turto arba akcininkui priklausani bendrovs turto dal. Kapitalistas yra kapitalo, kaip gamybos veiksnio, savininkas. Akcinis kapitalas akcins bendrovs kapitalo kiekis, kuris suformuojamas parduodant akcijas. Finansinis kapitalas finansiniai aktyvai (banko sskaitos, obligacijos ir paprastosios akcijos). Fizinis kapitalas kapitalas, kur sudaro gamybos priemons, em ir pan. Pagrindinis kapitalas gamybos procese esanti kapitalo dalis, kurios vert produkcij perkeliama pamau. Realusis kapitalas gamyboje naudojamos ekonomins grybs, kurios yra ankstesns gamybos rezultatas (pastatai, rengimai, mainos ir pan.). Skolinamasis kapitalas piniginis kapitalas, kurio savininkas duoda j kitiems asmenims nustatytam laikui su slyga grinti j ir umokti u tai tam tikras palkanas. Kapitalizmas politin, socialin ir ekonomin sistema, kuriai bdingi ie poymiai: 1) egzistuoja privati gamybos priemoni ir kito turto nuosavyb; 2) rinka teikia informacijos, atsakant klausimus: k, kiek, kaip ir kuo gaminti; 3) pagrindin valstybs funkcija garantuoti nuolatin konkurencij. Grynasis kapitalizmas
75

niekada neegzistavo, todl tikslingiau vartoti termin mirus kapitalizmas, kuriam bdinga vairi ekonomini poymi adaptacija. Kapitalizmas skiriasi nuo ankstesns ekonomins sistemos feodalizmo tuo, kad u atlikt darb mokamas darbo umokestis, o anksiau darbas buvo prievartinis ir asmenys nebuvo skatinami naiai dirbti. Kapitalizmo slygomis kain mechanizmas naudojamas kaip signalin sistema, paskirstanti resursus tarp vartotoj. Kain mechanizmo naudojimo laipsnis, rink konkurencija ir valstybinio reguliavimo lygis lemia vairias kapitalizmo formas. Kapitalo kokyb kapitalo element technins-ekonomins savybs. Kapitalo kokybs augimo prieastys mokslo pltra. Vystantis mokslui, gamybos priemons ir technologija tobulja, dl to tas pats, bet fizikai atnaujintas kapitalas teikia galimybi gauti daugiau nacionalinio produkto, skaiiuojant kapitalo vienetui. Nemaai takos turi ir organizaciniai gamybos proces veiksniai gamybos ir darbo organizavimas, marketingo ir menedmento sistemos. Kartelis viena i monopolij form, vienos akos moninink susivienijimas, siekiantis monopolinio viepatavimo rinkoje ir maksimalaus pelno. Kartelio dalyviai susitaria dl preki realizavimo slyg, kain, mok termin, ilaikydami sukartelintos mons komercin-gamybin savarankikum ir siekdami apriboti arba panaikinti tarpusavio konkurencij. Katai mons produkcijos gamybai sunaudot itekli pinigin suma. Bendresne prasme katai suprantami kaip bet kokios snaudos, btinos tikslui pasiekti. Alternatyvieji k. prarasta nauda, lyginant pasirinkt itekli naudojimo alternatyv su atmesta. Bendrieji k. vis snaud element, naudojam visai produkcijai pagaminti, suma. Ekonominiai k. eksplicitini ir implicitini kat suma. Eksplicitiniai (buhalteriniai) k. aiks mons visas ilaidas rodantys katai. Implicitiniai k. itekli naudojimo katai, matuojami pajamo76

mis, kurias galima bt gauti naudojant tuos iteklius kitu, geriausiu, bdu; paprasta nauda, pasirinkus vien variant ir atmetus kitus. Ioriniai (alutiniai) k. asmens arba mons veikla, kuri sukelia nekompensuojamus katus kitiems subjektams. Kintamieji k. katai, kurie keiiasi atsivelgiant gamybos apimties kitim. Pastovieji k. katai, kuri dydis nepriklauso nuo gamybos apimties. Ribiniai k. bendrj kat pokytis pakitus gaminam produkt skaiiui vienu vienetu. Vidiniai k. ilaidos, kurias padengia tie, kurie i tikrj gamina (ar vartoja) prekes. Visuomeninai k. neigiami ioriniai efektai, kuriuos apmoka visa visuomen, nors pinigine forma jie sunkiai iskiriami. Kaupimas bet koki vertybi pirkimas ateiiai palyginti dideliais kiekiais. Kaupimo priemon yra viena i pinig funkcij, reikianti pinig kaupim bsimiems pirkimams. Komercija 1) prekyba; 2) veikla, kuria siekiama gauti pelno (komercin veikla). Komercin paslaptis yra gamybini, prekini ir finansini operacij slaptinimas siekiant nuslpti nuo konkurent ir visos visuomens mons (firmos) gamybin ir finansin politik. Komercin paskola yra trumpalaikis kreditas, skirtas finansuoti prekybines operacijas. Komercinio kreditavimo operacijas atlieka komerciniai bankai. Jie yra kredito staigos, vykdanios depozitines, kredito ir kitas finansinio tarpininkavimo operacijas. Komercin paslaptis savo sumanym slpimas nuo kit rinkos dalyvi, t. y. konkurent. Todl rinkos dalyviams danai tenka priimti sprendimus turint ne vis informacij apie padt rinkoje. Be to, rinkoje susiduriama su vadinamja asimetrine informacija, kai vieni sandorio dalyviai (pvz., pardavjai) turi svarbios informacijos, kurios neturi kiti suinteresuoti asmenys (pirkjai). Dl komercins paslapties varov elgsena rinkoje negali bti i anksto inoma. Konkurentai gali imtis apgauling veiksm rinkoje, siekti vieno, o vaizduoti kit. Tai ikraipo ekonomin informacij, de77

formuoja j. Taigi turime vadinamj netobul, t. y. neisami, asimetrin, deformuot informacij rinkoje, ir tai yra vienas i verslo rizikos veiksni. Komercinis bankas tai veikianti mon (juridinis asmuo), kuri turi akcin kapital, priima indlius bei kit grintinas las, teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusi rizik ir atsakomyb, taip pat usiima kita statym nustatyta veikla (iduoda piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo sipareigojimus, ileidia mokjimo dokumentus (ekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir atlieka su jais operacijas, perka ir parduoda tauriuosius metalus, ileidia ir tvarko kreditines pinigines priemones, teikia paslaugas ir konsultacijas bank veiklos, finans ir kliento investicij tvarkymo klausimais, priima saugoti i klient vertybes ir nuomoja klientams banko saugykloje seif kameras vertybms ir dokumentams saugoti ir kt.), atlieka operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir pan.) ir operacijas usienio valiuta. Kliringas atsiskaitym u prekes, paslaugas ir vertybinius popierius negrynaisiais pinigais sistema, kuri paremta atsiskaitymuose dalyvaujani ali (kontrahent) savitarpio mokjim reikalavimais bei sipareigojimais. Naudojamas atsiskaitymuose tarp preki ir fond bir nari; taip pat tarptautini atsiskaitym negrynaisiais pinigais forma, kai ali (kontrahent) siskolinimas viena kitai padengiamas abipusiais prieprieiniais mokjim sipareigojimais, t. y. ekiais, perlaidomis ir pan. Knowhow progresyviosios mokslins, technins, komercins ar kitos inios, visikai ar i dalies neskelbtinos, nes j turjimas laiduoja tam tikr pranaum. Kolektyvin sutartis susitarimas tarp darbuotoj (dirbani pagal darbo sutartis) kolektyvo ir darbdavio dl darbo, darbo apmokjimo, darbo organizavimo, darbuotojo saugos, darbo ir poilsio bei kit socialini ir ekonomini slyg; nustatant darbo apmokjimo ir organizavimo slygas paprastai numatomos tarifini atlygi, pareigini alg, pried, priemok, kit lengvat ir kompensacij, darbo umokesio indeksavimo, darbo apmokjimo ir
78

skatinimo sistemos bei form, udarbio imokjimo tvarkos bei atskaitym, normavimo ir kitos nuostatos. Komanditin (pasitikjimo) kin bendrija mon, kurios turtas priklauso bendrosios dalins nuosavybs teise tikriesiems nariams ir nariams komanditoriams, veikiantiems bendros firmos vardu; ji neturi juridinio asmens teisi, o jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrj nari turto. Komandin ekonomika socialinekonomin sistema, kurioje itekliai paskirstomi remiantis centralizuotai priimamais sprendimais. Didij galutini rezultat dal lemia valstybs organ sprendimai, o ne vartotoj pasirinkimas bei pasilos ir paklausos veiksniai. Komunizmas utopin visuomens politin ir socialin-ekonomin sistema, kuri tapatinama su visuomenine gamybos priemoni nuosavybe, beklase visuomens struktra ir visuomens inykimu. K. Marksas glaustai suformulavo komunizmo idj: I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvienam pagal poreikius. Komunizmas tai centro planuojama ekonomika, kai strateginius sprendimus dl gamybos ir paskirstymo priima vyriausyb, o kain sistema, bdinga privaios gamybos ekonomikos rinkai, nustumiama al. alys, kuriose vienaip ar kitaip priimta komunistin sistema, buvo TSRS ir jos Ryt Europos sjungininkai, Kinija ir kitos alys. Konkurencija situacija rinkoje, kai esti pakankamai daug smulki pirkj ir pardavj arba keletas stambi pardavj, t. y. konkurent (oligopolija). Konkurencinje kovoje galimi du svarbiausi atvejai. Pirma, kai vartotoj (pirkj) rungtyniavimas skatina geresn gamintoj darb, aktyvina j pastangas ir tarpusavio konkurencij. Normalioje rinkoje is atvejis vyrauja. Antra, kai vartotoj, t. y. pirkj, pernelyg atri tarpusavio konkurencija rinkoje slopina gamintoj konkurencij, jos intensyvum ir efektyvum. ios konkurencijos paatrjimas pagal savo neigiamas pasekmes tolygus gamintoj konkurencijos susilpnjimui: abu maina kins veiklos efektyvum. Nors gamintoj tarpusavio konkurencija naudinga vartotojams, patys gamintojai neretai ieko bd, kaip
79

riboti savo konkurencij. Pirkj tarpusavio konkurencija naudinga preki gamintojams: skatina kain kilim ir maina vartotoj reiklum gamintojams. Todl esant monopolijos slygoms preki gamintojai link siekti dvejopo tikslo riboti savo konkurencij ir skatinti pirkj tarpusavio konkurencij. Pagrindiniai veiksniai, veikiantys moni konkurencij pagamint preki realizavimo rinkoje bei jos efektyvum: moni dydis ir galia rinkoje, moni susitarim buvimas arba nebuvimas, reklama, vadinamosios nesiningos konkurencijos metod taikymas, prekybos moni konkurencin padtis rinkoje. iuolaikinmis slygomis labai svarbs vadinamieji ioriniai arba tarptautiniai konkurencijos veiksniai. Pagrindiniai i j ie: absoliuts ir santykiniai moni pranaumai gaminant tam tikr produkcij usienio rinkai, usienio prekybos liberalizavimo laipsnis, usienio rink vairov, valiut kurs lygis bei jo kitimas. Ypa svarbu atsikratyti monopolins energetini ir aliavini itekli priklausomybs nuo atskiros usienio rinkos, nes negali pasirinkti tiekj, nra tinkam slyg efektyviai konkurencijai. Kooperacija 1. Darbo organizavimo forma, kai preki ir paslaug gamintojai dalyvauja tame paiame arba skirtingame, taiau tarpusavyje susijusiame, darbo procese. 2. statymu pagrstas pastang ir itekli sutelkimas gyvendinant jos dalyvi bendrus tikslus. Kooperatyvas yra grups fizini arba juridini ir fizini asmen (nari) savanorikai steigtas kio subjektas, skirtas tenkinti nari ekonominius, kinius ir socialinius poreikius, veikiantis nari iniciatyva ir rizika. Koncernas darinys, jungiantis savarankikas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, licencins sutartys, bendros mokslini tyrim ir gamybins technologins programos, glaudi kooperacija. Koncernai kuriasi remiantis dalyvavimo sistema. Tai galina kapitalo savinink, sigijus kit akcini bendrovi kontrolinius akcij paketus, valdyti j kapital, sukurti vis pavaldij bendrovi piramid (vienai akcinei bendrovei supirkus kit (pavaldij) akcini bendrovi kontrolinius akcij paketus, o
80

ioms treij ir t. t.). Koncernui vadovauja didiausia akcin bendrov arba specialiai koncernui valdyti sukurta akcin bendrov (holdingas). Koncesija teis naudotis esamu ar numatomu sukurti valstybs ar savivaldybs turtu, kuri pagal sutart suteikiama organizuoti tam tikr kin veikl. Koncesijos atlygis koncesijos sutartyje nustatytas piniginis ar kitokios formos (preki perdavimas, paslaug teikimas ir kita) koncesininko atlygis koncesijos suteikjui u teis naudotis koncesijos sutartyje nustatytais koncesijos objektais. Koncesijos objektai Lietuvoje tai valstybei ar savivaldybei priklausantys objektai (dl kuri yra sudaroma koncesijos sutartis): kontinentinis elfas ir ekonomin zona Baltijos jroje; ems gelms, valstybins reikms vidaus vandenys, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai; valstybs mons, nenumatytos privatizuoti koncesijos galiojimo laikotarpiu; valstybei pagal nuosavybs teis priklausantys pastatai, statiniai, renginiai, transporto ir kiti objektai, nenumatyti privatizuoti koncesijos galiojimo laikotarpiu; savivaldybms pagal nuosavybs teis priklausantys objektai ir mons, nenumatyti privatizuoti koncesijos galiojimo laikotarpiu. Koncesijos objektu gali bti ir numatomas sukurti objektas. Valstybs em nra koncesijos objektas. Koncesijos sutartis raytin sutartis, pagal kuri koncesijos suteikjas sutartyje numatytomis slygomis koncesininkui tam tikram laikui atlygintinai perduoda teis naudotis statymu nustatytais koncesijos objektais. Konsorciumas laikinas, savanorikas nepriklausom moni susibrimas konkretiems udaviniams sprsti, stambiems projektams ar programos gyvendinti. Lietuvos Respublikoje konsorciumai gali bti steigiami pagal bendrosios jungtins veikos sutart arba kaip tikroji ar komandin (pasitikjimo) kin bendrija. Konsulinis mokestis mokestis, imamas u Lietuvos Respublikos
81

usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento, diplomatini atstovybi ir konsulini staig usienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar iduodamus juridin gali turinius dokumentus. mokest moka usienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos pilieiai, asmenys, neturintys pilietybs. Mokesio tarifo dydiai nustatomi absoliuia suma arba procentais nuo sutartyje nurodytos sumos, palikimo sumos ir pan. Korporacij mokestis mokestis, kuriuo apmokestinamos ribotosios turtins atsakomybs mons (juridiniai asmenys), pirmiausia akcins bendrovs. Mokesio objektas visos korporacijos pajam rys; kai kuriose alyse korporacij kapitalo prieaugio pajamos apmokestinamos atskiru mokesiu. Korporacij apmokestinimas priklauso nuo to, kaip sprendiama dividend dvigubojo apmokestinimo problema: ar taikomas dvigubasis dividend apmokestinimas, ar dvigubasis apmokestinimas mainamas apmokestinant korporacijas bei akcininkus, ar dvigubojo apmokestinimo ivengiama apmokestinant vien korporacijas arba vien akcininkus. Paymtina, kad apmokestinimo dydis priklauso ne tiek nuo mokesio tarifo, kiek nuo alyje priimtos mokesio bazs ir numatyt mokesio lengvat. Mokesio bazs dydiui didels takos turi: leidiam ilgalaikio turto nusidvjimo atskaitym dydis (pvz., ar leidiama taikyti pagreitinto nusidvjimo skaiiavimo metodus), ar leidiama moktojams i pelno (prie apmokestinim) sudaryti tam tikrus rezervus (pvz., atidjimus beviltikoms skoloms, galimiems nuostoliams padengti, rizikos ir pan.), ar leidiama mons nuostolius padengti prajusi met pelnu, ar leidiama reprezentacines ilaidas (visas arba j dal) priskirti prie snaud, ar leidiama atsivelgti ir filial veiklos rezultatus. Kotiravimas vertybini popieri kurso nustatymas fond biroje, preki kain nustatymas preki biroje; usienio valiutos kurso nustatymas. Kreditas komercinis pasitikjimas, kur kreditorius ireikia arba tiesiogiai (skolindamas pinigus), arba netiesiogiai (parduo82

damas prekes ir teikdamas paslaugas skol). Paprastai preks ir pinigai skolinami u palkanas. Bankas pinigus skolina tam tikriems tikslams. Kredito bilietai yra ido arba banko beprocentiniai skoliniai sipareigojimai, pakeiiantys pinigus. Kredito draudimas yra draudimo ris, kai kreditorius apdraudia iduodamus kreditus nuo galimo skol negrinimo. Kredito kokyb kredito charakteristika, vertinanti jo tak produkcijos cirkuliacijai. Kredito kokyb laikoma aukta, kai kreditas paspartina produkcijos judjim apyvartos kanalais ir netampa tolesni spekuliacij objektu. Taigi kredit sudaro piniginiai itekliai, suteikiami siekiant gauti palkan (procent) paprastai fiksuot termin. Kreditas gali bti suteikiamas ir netiesiogiai, parduodant prekes skol. Kreditin linija juridikai formintas banko ar kitos kredito staigos sipareigojimas suteikti kredit tam tikram klientui atitinkam laikotarp. Kreditin rizika rizika, susijusi su imanio kredit fizinio ar juridinio asmens sipareigojim sumokti pagrindin paskolos sum ir palkanas nevykdymu. Kredito kortel banko garantijos forma, jo suteikiama galimyb klientui atsiskaityti u sigyjamas prekes ir gaunamas paslaugas negrynaisiais pinigais; daniausiai tai plastikin kortel, kuri turi kod. Kredito norma tam tikras procentas nuo kredito sumos, gaunamas kreditoriaus kaip palkanos. Kreditorinis siskolinimas (siskolinimas kreditoriui) tai mons laikinai pritrauktos pinigins los, grintinos atitinkamiems juridiniams ar fiziniams asmenims; siskolinimas, kuris atsiranda dl materialij vertybi pateikimo ir kit sandori su iais juridiniais ar fiziniais asmenimis slyg paeidimo (dl mons padaryt finansins ir atsiskaitym (mokjim) drausms paeidim), laikomas nenormaliu. Kol mon nepaeidia sskait apmokjimo ir sipareigojim vykdymo termin, siskolinimas laikomas normaliu. Kreditorius fizinis ar juridinis asmuo, suteikiantis kredit, kad gaut palkanas (daniausiai reikalaudamas
83

garantij), arba turintis teis gauti apmokjim u prekes ar paslaugas, pateiktas isimoktinai, t. y. skol. Kredito unija kooperatiniais pagrindais steigta kredito staiga (juridinis asmuo), telkianti asmenines gyventoj las, turint tiksl teikti kredito paslaugas, padti vystyti smulkj versl, pagelbti kininkams. Paskolos teikiamos tik kredito unijos nariams ir tik statuose numatytiems poreikiams tenkinti; Lietuvos Respublikoje licencijas kredito unij veiklai iduoda Lietuvos bankas. Kreiv 1) Filipso kreiv kreiv, rodanti infliacijos lygio ir nedarbo lygio priklausomyb (kuo didesn infliacija, tuo maesnis nedarbas ir atvirkiai); 2) gamybos galimybi kreiv kreiv, rodanti preki gamybos alternatyvius derinius, naudojant visus iteklius ir taikant esam technologij; 3) indiferencijos (abejingumo) kreiv kreiv, vaizduojanti visus dviej preki derinius, kurie vienodai patenkina pirkj norus; 4) Lefero kreiv kreiv, vaizduojanti mokesi normos ir i mokesi gaunam pajam ry; 5) lauta paklausos kreiv kreiv susidaranti dl to, kad mons kain kitim reaguoja ne tik pirkjai, bet ir kitos mons pardavjos (esant oligopolinei rinkos struktrai); 6) Lorenso kreiv kreiv, vaizduojanti eim pasiskirstym pagal pajamas ir rodanti socialin nelygyb; 7) paklausos kreiv geometrin paklausos modelio interpretacija, vaizduojanti preks paklausos ir kainos tarpusavio priklausomyb. Kriz verslo ciklo faz, kuriai bdinga: santykinai ilgai trunkantis didelis nedarbas, gamybos apimties majimas, dl to didels dalies gamybini pajgum nepanaudojimas. Konkrei standartini kiekybini parametr kriz neturi. Kartais siloma krize laikyti toki ekonomikos bkl, kai nedarbas siekia ar virija 10 proc. ir trunka ne maiau kaip dvejus metus. Kursas kaina, kuria biroje perkamos ir parduodamos akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai; popierini pinig kursas yra j iraika aukso ar kit ali valiuta. Kvota leistinas kuri nors preki veimo ar iveimo kiekis. Tai administracin priemon, apribojanti produkcijos gamyb arba prekyb.
84

L
Labdara pinig ar kit vertybi perdavimas kitam ekonominiam subjektui, nereikalaujant j grinimo arba apmokjimo. Labdaros bendrov yra nekomercin bendrov, sukurta teikti labdar. Labdaros fondas yra finansinis nekomercins organizacijos veiklos pagrindas, sukuriamas i labdaring na. Lietuvos Respublikoje labdara tai savanorika ir neatlyginama materialin alpa arba nemokamas paslaug teikimas siekiant elpti asmenis (kuriems to reikia), labdaros ir Carito organizacijas, fondus, religijos centrus ir vienuolijas (teikianias labdar ir param asmenims), lietuvi bendruomenes, esanias usienyje, nukentjusius dl karo ar gaivalini nelaimi, ekologini katastrof, ukreiam lig epidemij ir padti sidarbinti (steigiant darbo vietas arba perkvalifikuojant darbo netekusius socialiai remtinus asmenis). Fiziniams ir juridiniams asmenims, davusiems labdar, gali bti taikomos pajam (pelno) mokesio lengvatos. Labdaros ir paramos fondas neturinti nari ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultros, vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialins globos ir rpybos, aplinkos apsaugos ir kitoms Labdaros ir paramos statymo nustatytoms sritims. Lagas laiko intervalas tarp dviej tarpusavyje susijusi ekonomini reikini. Pvz., laikotarpis, kurio reikia, kad bt galima visikai patenkinti asmen poreikius, gaminant paklausias prekes. Investicinis lagas laikotarpis, kuriam prajus investicijos pradeda duoti rezultat. Laiko preferencija siekis turti gryb dabar, o ne ateityje. Laiko preferencija yra natralus mogaus noras. Jos teorija yra visuma teigini, susijusi su dabartinio individ grybi vartojimo pirmenybe bsimojo vartojimo atvilgiu. Laikotarpis 1) ilgas laikotarpis, per kur kinta visi gamybos itekliai, ateina rink naujos mons arba jos ieina; 2) labai ilgas laikotarpis, per kur kinta visi gamybos itekliai ir techno85

logija; 3) trumpas laikotarpis, per kur nekinta vienas ar daugiau itekli; 4) labai trumpas laikotarpis, per kur nesikeiia nei vienas gamybos iteklius. Laisvoji ekonomin zona kinei ir finansinei veiklai skirta alies teritorijos dalis, kurioje yra statym nustatytos kio subjektams specialios ekonomins ir teisins funkcionavimo slygos; joje taikomas preferencinis reimas; atleidiama nuo muit ir kit mokesi; daniausiai sukuriama jr ir oro uostuose ar kitose vietose, patraukliose kuriuo nors poiriu usienio investuotojams. Laisvoji usienio prekybos zona alies teritorijos dalis, kurioje numatomos usienio prekybos lengvatos, pvz.: muit, mokesi, usienio investicij ir kt. Laisvosios konversijos kliringas atsiskaitym valiutos pagal kliring ris (pagal susidaranio saldo padengimo bd), kai didesnis negu leistino dydio saldas apmokamas laisvai konvertuojama valiuta. Laisvosios prekybos zona arba asociacija grups ali sukuriama ekonomin erdv be joki muit ar kit barjer, bet kiekviena alis turi teis vesti muitus, importuojant i ali, nepriklausani iai zonai ar asociacijai. Laisser FAIRE (palikite mus vienus) poiris, kad valstyb ekonomin veikl turi visai nesikiti arba tas sikiimas turi bti minimalus. Laisvos grybs grybs, kuri yra pakankamai ir todl jos gali bti nenormuotai vartojamos. Laisvoji prekyba - valstybs nesikiimo tarptautin prekyb politika, kuri vyksta pagal tarptautin darbo pasidalinim ir palyginamojo pranaumo teorij. Tokia politika padeda efektyviai paskirstyti pasaulinius resursus ir maksimizuoti pasaulines pajamas. Laisvoji prekyba labai retai buvo kokios tai alies praktikuojama, nekalbant jau apie vis ali sandraug. Valstyb gali kitis tarptautin prekyb dl neekonomini prieasi, pavyzdiui, dl nacionalinio saugumo utikrinimo arba dl socialini prieasi (valstietijos arba varguomens palaikymo), arba dl ekonomini prieasi. Pastarosioms priskiriama: svarbiausi pramons ak
86

apsauga nuo importo, jaun ak apsauga, palanki prekybos slyg sudarymas ir importo i ali, kuriose mokami gyventojams mai darbo umokesiai, apsauga. Laisvoji rinka rinka, kurioje nra valstybinio kiimosi (reguliavimo) ir netrukdomai veikia paklausos ir pasilos jgos. Tokios rinkos nra n vienoje alyje. Liberalizmas socialin-politin srov, susiformavusi kapitalizmo vystymosi pradioje kovojant u mogaus ir pilieio teises bei laisves. Laisv buvo suprantama kaip privaios verslininkysts ir prekybos laisv, valstybs takos ekonomikai ribojimas. Skiriamas politinis, ekonominis ir dvasinis liberalizmas. iuo metu vystosi neoliberalizmas doktrina, kuri demokratijos, laisvosios konkurencijos, privaios verslininkysts principais. Neoliberalistai mano, kad laisvosios konkurencijos mechanizmas negali bti garantuotas automatikai. Jie pripasta, kad norint veikti disproporcij ekonomikoje kriz, infliacij reikia, kad sikit valstyb ir bt sudarytos palankios slygas funkcionuoti normaliam rinkos mechanizmui veikti socialinius sukrtimus ir isprsti socialinius udavinius. Licencij mokestis mokestis u leidimus, suteikianius teis usiimti licencijuojama veikla. Licencin sutartis sutartis tarp licenciaro ir licenciato dl iimtins teiss naudotis patentu (kartais ir know-how) perdavimo. Licenzija sutartimi forminamas leidimas pasinaudoti iradimu, naudingu modeliu ir kitais mokslo bei technikos laimjimais juridiniams asmenims. Licenzijos sigijimas yra komercinis sandris. Licenzij pardavimas yra viena i pelningiausi operacij, galinani gauti peln be papildom kapitalo djim. Licenzija yra svarbi kovos u rink forma, padedanti sumainti tyrimo ir konstravimo ilaidas, paangios technologijos diegimo terminus. Pagrindins licenzij rys: grtamoji, iimtin, neiimtin (paprastoji), paketin, pilnutin ir priverstin. Valstyb reguliuoja licenzij idavim, siekdama: 1) padidinti valstybs pajamas; 2) garantuoti atitinkamus standartus ir pakelti kokybs lyg; 3) riboti ekonomini subjekt veikl visuomenei alingose srityse; 4) ap87

saugoti vidaus rink nuo nepageidaujamo poveikio i alies. Privaiame sektoriuje licenzijos naudojamos produkcijai apsaugoti nuo konkurencijos. Lietuvos Respublikos mon pagal Lietuvos Respublikos statymus steigta ir veikianti mon, kurios registravimo vieta ir buvein yra Lietuvos Respublikoje; joje gali bti usienio kilms kapitalo. Lietuvos Respublikos nacionalinis biudetas Lietuvos Respublikos valstybs ir vietos savivaldybi biudet suvestin. Lietuvos Respublikos biudetas centralizuotas finansini itekli fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis Lietuvos nacionalini pajam. Biudeto pajamos sudaromos i mokestini pajam, kurias sudaro pajam mokestis, pelno mokestis, pridtins verts mokestis, akcizai, ems mokestis, tarptautins prekybos ir sandori mokesiai bei kiti mokesiai, ir nemokestini pajam (pajamos, gaunamos i valstybs nuosavybs, baudos ir pajamos i konfiskacij bei kt.). Sukaupti finansiniai itekliai naudojami bendroms valstybms reikmms finansuoti, t. y. bendram valstybs valdymui, krato apsaugai, vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai, vietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai ir rpybai, but ir komunaliniam kiui, sveikatingumui, rekreacijai, kultrai ir religijai, kuro ir energijos teikimo paslaugoms, transportui ir ryiams ir kt. Lietuvos Respublikos valstybin biudeto sistema sistema, kuri sudaro savarankikas valstybs biudetas, savarankiki vietos savivaldybi biudetai ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas. LIFO (paskutinis gautas - pirmasis parduotas) metodas materialij atsarg, tarp j preki, reikaling gamybai bei skirt perparduoti, vertinimo metodas, kai materialiosios atsargos (preks), pirktos paskiausiai, parduodamos pirmiausiai; taigi materialij atsarg (preki), likusi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vert lygi anksiausiai pirkt materialij atsarg (preki) vertei. Likvidumas vertybini popieri arba materialij vertybi pavertimo (be dideli nuostoli, i anksto numatyta kaina) grynaisiais
88

pinigais galimyb; moni, bank gebjimas laiku atsiskaityti su partneriais. Likvidumo laipsnis mons, banko apyvartini aktyv ir trumpalaiki sipareigojim santykis. Likvidusis turtas mons turtas, kur greitai ir be nuostoliu (ar su minimaliais nuostoliais) galima paversti grynaisiais pinigais. Lobizmas bet koks bdas susivienyti su valdios atstovais atitinkamos politikos propagandai. Tai paprastai nedideli, gerai organizuot grupi sugebjimas suvienyti las ir jgas norint gauti informacijos ir siekiant politins takos, kad bt skmingai realizuoti t grupi asmeniniai interesai vyriausybinse programose. Kaip bet kuri programa, lobizmas turi alternatyvi vert. Jis yra glaudiai susijs su reprezentacine demokratija, galinania gyvendinti programas, tarnaujanias maumos interesams. Be lobizmo, pirmojo ir svarbiausiojo tokios demokratijos bruoo, pastarajai bdingi dar du bruoai: - egzistuojanti statym leidj praktika parduoti savo balsus (logrolingas), - susiformavusi statym leidj tendencija veikti savo, o ne rinkj asmeniniais interesais. Loim teorija dabartinio ekonomikos mokslo metodas, nustatantis optimali elgsenos strategij, kai susiduriama su konfliktinmis situacijomis. Konfliktine situacija laikoma tokia situacija, kurioje susiduria prieingos jgos, siekianios skirting interes. Norint inagrinti konfliktin situacij, sukuriamas supaprastintas, formalizuotas jos modelis, vadinamas aidimu. Loim teorija ieko paraleli tarp loimo partneri elgsenos ir firm arba moni maose grupse elgsenos. Oligopolinje rinkoje mons gali priiminti sprendimus vadovaudamosi panaiais principais kaip lojai, nes jos, kaip ir pastarieji, veikia neapibrtomis, kintaniomis slygomis. Taigi loim teorija nagrinja kolektyvini sprendim primimo proces, kai dviej ar daugiau sprendimus priimani subjekt interesai nesutampa. Lupikautojas subjektas, skolinantis kapital u palkan norm, virijani maksimalias statym numatytas ribas.
89

Lyginamasis pranaumas pranaumas, kur gyja gamintojas, gamindamas tik tam tikr produkt. Lyderyst kainodaroje oligopolini moni panaaus dydio kain nustatymas, nors dl to nesusitariama. Viena mon (kain lyderis) nustato nauj kain tikdamasi, kad kitos mons paseks jos pavyzdiu. Joms gali bti naudinga nustatyti toki pai kain.

M
Mainai 1. preki ir paslaug pirkimo-pardavimo aktas, atliekamas per rink arba natriniais mainais; 2. priemon finansuoti preki ir paslaug pirkim rinkoje. Main priemon pinig ypatyb, leidianti monms kainoti prekes bei paslaugas ir jas mainyti, naudojant pinigus kaip visuotin mat, o ne mainyti tiesiogiai vien prek kit. Makleris prekybos agentas, kurio pagrindin veikla yra pirkti ir parduoti akcijas tiesiog vertybini popieri biroje. Jis gauna pajamas atsiradus skirtumui tarp kainos, u kuri jis akcijas perka, ir kainos (didesns), u kurias akcijas parduoda. Atsivelgdamas tai, ar vertybiniai popieriai pinga, ar brangsta, makleris nustato savo vertybini popieri pirkimo ir pardavimo kainas. itaip makleris prisideda prie vertybini popieri rinkos krimo. Makroekonomika ekonomikos aka, tirianti bendrj ekonomikos veikl. Atliekant makroekonomin analiz tiriama ekonomika kaip visuma ir ekonominis gyvenimas plaija prasme. Makroekonomika tai mokslas apie strateginius, lemiamus nacionalinio produkto gamybos ir paskirstymo, nedarbo ir kain veiksnius. Makroekonominiai reikiniai lemia alies laimjimus arba neskmes. Valstyb daro poveik ekonomikos vystymuisi per ekonomin politik ilaidas, mokesius, pinig cirkuliacij. Marketingas kokios nors konkreios rinkos poreiki valdymo procesas, t. y. reali vartotoj poreiki nustatymas ir t poreiki patenkinimas per susijusias gamybos, paskirstymo, kain nustatymo ir skatinimo funkcijas. Pagrindins marketingo priemons
90

konkurencijos kryptys, kuriomis firmos reklamuoja savo produktus klientams ir galimiems vartotojams: preki ir paslaug apipavidalinimas, kokyb, kainos, reklama, pakavimas, paskirstymas, pardavimas ir prieira. Kiekviena kryptis turi bti pltojama kaip atskira bendrojo marketingo sistemos dalis ir negali bti vieai atskirta, pvz., kainos negali bti nustatomos nepaisant poirio prekes ir skatinimo politikos. Masto ekonomija vidutini produkcijos vieneto kat majimas, slygojamas gamybos apimties augimo. is efektas atsiranda dl ribini kat majimo, kur lemia specializacija, efektyvesnis pagrindinio kapitalo panaudojimas ir t. t. Masto ekonomija dar vadinama masins gamybos efektu. Masin gamyba yra identikos produkcijos gamyba dideliais kiekiais, leidianti standartizuoti operacijas, automatizuoti gamyb ir mainti vienetinius katus. Maiausia efektyvi gamybos apimtis yra maiausias mons dydis, reikalingas masto ekonomijai gauti. Majanio ribinio naudingumo dsnis dsnis, kuris teigia, kad kiekvienas per tam tikr laikotarp papildomai suvartojamos konkreios preks vienetas slygoja vis maesn naudos padidjim vartotojui, t. y. kiekvieno papildomo vieneto ribinis naudingumas maja. Taigi majantis ribinis naudingumas yra ekonomin situacija, kai kiekvienas papildomas preks ar paslaugos vienetas teikia vartotojui vis maesn naudingum. Maiausia kaina minimali kaina, u kuri gali bti parduodama prek. Jeigu valstybs nustatyta minimali kaina yra maesn u pusiausvyros kain, tai ji nra veiksminga, nes bus preki trkumas, ir rinkoje nusistovs pusiausvyros kaina. Jeigu nustatyta minimali kaina auktesn u pusiausvyros kain, tai rinkoje susidarys ios preks perteklius. Maiausiojo mokesio taisykl vadinamoji maiausios mokesio sumos ir maksimalaus jo atidjimo taisykl. Tai mokesi mok (u konkreias operacijas ir konkrei veikl) dydio mainimas, kuo vliau sumokant maiausi galim mokesio sum ir nenusiengiant mokesius reglamentuojantiems statymams. Maiausi kat taisykl tam tikros gamybos katai yra minima91

ls, jeigu kiekvieno i sunaudot itekli ribinio produkto ir atitinkamo itekliaus vieneto kainos santykiai yra kiekybikai vienodi, t. y. jeigu piniginis vienetas, ileistas kuriai nors i itekli ri, duoda vienod ribin produkt. Pastarasis yra papildomas produktas, gautas vienu vienetu padidinus tam tikr gamybos itekli (kintam) snaudas, kai kit gamybos snaudos yra pastovios. Ribinis produktas ireikiamas fiziniais vienetais, todl jis kartais vadinamas ribiniu fiziniu produktu. Majanio ribinio produkto dsnis teigia, kad kiekvieno gamybinio itekliaus snaud vieneto ribinis produktas maja, kai to itekliaus snaudos didja, kit gamybini itekli snaudoms esant pastovioms. is dsnis taikomas bet kuriam gamybiniam itekliui, bet netaikomas visam mons gaminamos produkcijos diapazonui. Taip yra todl, kad i pradi didinant tam tikro gamybinio itekliaus snaudas jo ribinis produktas gali didti. Bet perengus tam tikr rib, didinant bet kur gamybin itekli gaunamas vis maesnis rezultatas negu ankstesni to gamybinio itekliaus vienet rezultatas. mons kat minimizavimas yra viena i svarbiausi pelno maksimizavimo slyg. mon gauna maksimal peln, gamindama tok produkcijos kiek, kuriam esant ribins pajamos lygios ribiniams katams. Norint maksimizuoti mons peln, samdomojo darbo kiekis turi bti toks, kad darbo umokesio lygis arba darbo kaina bt lygi ribinms darbo pajamoms. Taigi mon maksimizuoja peln, jeigu ji naudoja tok gamybini itekli derin, kuriam esant kiekvieno gamybinio itekliaus kaina lygi jo ribiniam produktui arba jo ribinms pajamoms ir kuris utikrina minimalius katus. Mamenins kainos palaikymas susitarimas neparduoti preks u maesn negu susitarta kain. Mamenini kain indeksas rodiklis, rodantis mamenini kain kitim. Paprastai prabangos preki kainos netraukiamos skaiiuojant mamenini kain indeks. Maoji mon mon, atitinkanti alyje priimtus priskyrimo maosioms (smulkiojo verslo) monms kriterijus (visuotinai pripaint priskyrimo kriterij nra); labiausiai paplits kriterijus darbuo92

toj skaiius; taip pat taikomi ir kiti kriterijai, pvz.: metin apyvarta, metins pajamos; daugelyje ali maja mone laikoma tokia mon, kuri valdo savininkas ir kurioje nra sudtingos organizacins valdymo sistemos; taikant mintus kriterijus, neretai atsivelgiama tai, kuriam sektoriui priklauso mon; kai kuriose alyse dar iskiriama mikromoni (kai monje dirba tik eimos nariai) kategorija; maosioms monms paprastai teikiama valstybin parama, pvz.: gaunant kreditus, valstybs subsidijas, valstybs usakymus, numatant mokesi lengvatas. Menedmentas (vadyba) gamybos valdymo ir koordinavimo veikla, kurios principai taikomi, siekiant optimizuoti itekli naudojim, padidinti gamybos efektyvum ir gauti pelno. Mikroekonomika ekonomikos aka, nagrinjanti firm ir kit kio subjekt elgsen rinkos kio slygomis, preki ir paslaug kain bei kiekio nustatym. Ji tiria, kaip negauss ekonomikos itekliai paskirstomi atsivelgiant pasirenkamus tikslus ir siekia nustatyti, ar racionaliai panaudojami itekliai. Minimalus gyvenimo lygis (MGL) minimalus l, btin dirbanio mogaus darbingumui palaikyti, dydis, ireikiantis emutin pragyvenimo lygio tam tikrame visuomens raidos etape rib (pagal minimal vartojimo biudet). Mirioji ekonomika sistema, kurioje konkuruojanios privaios mons derina savo veikl su valstybiniu reguliavimu. Nors resurs alokacija siekiant alternatyvi tiksl nustatoma individualiais veiksmais per kain mechanizm, valstyb nustato visumin gamybos lyg per pinig kredito ir biudetin politik, taip pat veikia pajam paskirstym per progresyvius mokesius ir socialin statymdavyst. Kai kuriais atvejais valstyb gali kontroliuoti strategines ekonomikos akas. Toks privaios ir valstybins kontrols miinys bdingas daugeliui isivysiusi kapitalistini ali, kai vienas problemas sprendia privats gamintojai ir vartotojai, o kitas valstyb. Mirusis muitas muitas, apskaiiuojamas pagal mir muito tarif, nustatyt derinant advaliorin (vertybin) ir specifin tarifus. Modelis tikrovs dalies apibdinimas, norint numatyti galimas po93

kyi pasekmes. Ekonomikoje daniausiai taikomi matematiniai tikrovs apraymo modeliai, naudojant loginio ryio, ekstrapoliacijos ir kitus konstravimo bdus. Mokesiai statym nustatyti individuali asmen, moni ir kit kio subjekt privalomieji mokjimai. Mokesiai yra svarbus valstybs finans politikos rankis. Svoka mokestis vartojama ir kita prasme, pvz.: mokesiai u but, komunalines paslaugas (i tikrj tai i paslaug teikimo kaina), mokesiai u patento arba autoriaus teises. Valstyb naudoja mokesius vairiems tikslams: - pakeisti pajam ir turto paskirstym, - kontroliuoti ilaid lyg ir paskirstym kyje, - kontroliuoti importo ir eksporto apimt. Isivysiusi ali patyrimas rodo, jog didel reikm mokesiams turi j dydio ir mokestini plauk tarpusavio priklausomyb: didinant mokesi normas iki tam tikros ribos didja mokestins plaukos. Perengus t rib, t. y. didinant mokesi norm maja i j gaunamos plaukos, nes imamas slopinti kio subjekt ekonomin aktyvumas, jie veriami vengti mokesi mokjimo. Pajam ir pelno mokesi paskirtis tolygiai paskirstyti pajamas. Jie gali bti naudojami kaip ekonominio stabilizavimo priemon. Be to, ie mokesiai maai veikia preki ir paslaug kain kitim ir yra parankesni mokestini plauk elastingumo poiriu. Vidutinis pajam mokestis apskaiiuojamas nustatant bendros mokesi sumos ir bendrj pajam santyk. Didjant pajamoms, didja asmenini pajam mokestis. Todl pajam mokestis yra progresyvinis. Esant labai didelms pajamoms, progresyvumas beveik inyksta ir mokesiai tampa beveik proporcingi, t. y. pastovs. Jei pajam mokesio procentas maja didjant pajamoms, toks mokestis vadinamas regresyviniu. Neigiamas pajam ir pelno mokesi bruoas tas, kad jie neskatina kapitalo kaupimo ir taip stabdo investicin proces. Pridtins verts mokestis yra neutralesnis, nes nepriklauso nuo individo turtins padties. Jis beveik neturi takos moktojo finansinei elgsenai, jo pasirinkimui tarp to, k vartoja iandien ir k vartos ateity, nepaeidia moktojo intereso dirbti, taupyti, neveikia investicinio pro94

ceso. Sunku ivengti io mokesio. Taiau jis gali lemti mokesi sistemos regresyvum. Dabartiniu metu didiausia mokesi dalis tenka pridtins verts mokesiui. Nors pridtins verts, pajam ir pelno mokesiai tebra pagrindinis pajam altinis, taiau gerokai padidja socialinio draudimo mokos, skiriamos socialinms garantijoms ir bedarbysts paalp mokjimui. ias mokas moka juridiniai bei fiziniai asmenys, darbdaviai, apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu. Mokesio objektas apskaiiuotas apdraustj darbo umokestis ir jam prilygintos su darbo santykiais susijusios pajamos. Jei asmens pajamos yra maesns nei minimalus darbo umokestis, mok dydis skaiiuojamas nuo minimalaus darbo umokesio dydio. Mokesio baz pinig suma vertintas apmokestinamasis objektas, kai pagal Mokesio statymo nustatyt tvark taikomas mokesio dydis (tarifas). Mokesio deklaracija mokesio apskaiiavimo dokumentas, kur mokesio moktojas arba mokest skaiiuojantis asmuo turi upildyti ir pateikti mokesio administratoriui Mokesio statymo nustatyta tvarka. Mokesio elementai kiekvienam mokesiui bdingi elementai: mokesio subjektas, mokesio objektas, apmokestinimo vienetas, mokesio tarifas (norma), mokesio lengvatos, mokesio suma. Mokesio mimo bdas viena i mokest apibdinani svok; gali bti tiesioginis mokesi mimas (i pajam) ir netiesioginis (per kainas). Mokesio sipareigojimai mokesio suma (dydis), kuri btina sumokti valstybei; nustatoma pagal mokesio subjekto apmokestinamosioms pajamoms ar apmokestinamajam pelnui statymo nustatyt Mokesio tarif. Mokesio statymas Lietuvos Respublikos statymas, kuris nustato mokest, rinkliav ar kit mok valstybs (savivaldybs) biudet; jam prilyginami Mokesi administravimo statymas ir tarptautins sutartys, nustatanios apmokestinimo taisykles, jei ios sutartys yra ratifikuotos Lietuvos Respublikoje. Mokesio statymo aplenkimas mokesio moktojo veiksmai sie95

kiant nemokti mokesio (j sumainti), nepaeidiant mokesio statymo. Mokesio lengvata mokesio moktojui statymo nustatytos iskirtins apmokestinimo slygos, dl kuri reikia mokti maesn mokest arba mokesio mokjimo terminas atidedamas ir mokest galima sumokti per kelet kart. Mokesio natos nejas formaliai (ir juridikai) neatsakingas u mokesio sumokjim fizinis ar juridinis asmuo, taiau pagal statymo numatyt mokesio perklimo sistem jis tikrasis moktojas. Mokesio objektas visa tai, kas apmokestinama: vairi ri pajamos, pelnas, preks ir paslaugos, vairi ri turtas. Mokesio permoka mokesio moktojo arba mokest apskaiiuojanio asmens sumokta per didel mokesio suma Mokesio statymo nustatyta tvarka (mokesio permoka laikoma ir per didel mokesio suma, kuri patikrinimo metu nustato mokesio administratorius). Mokesio subjektas juridikai atsakingas u mokesio mokjim (vardytas Mokesio statyme) fizinis ar juridinis asmuo; mokesio subjektas ne visada sutampa su mokesio natos neju (tai pirmiausiai pasakytina apie vartojimo mokesius). Mokesio tarifas mokesio dydis apmokestinimo vienetui. Tarifas nustatomas atsivelgiant mokesio vertikaliojo ir horizontaliojo teisingumo princip ir kitas nuostatas, taip pat mokesio objekto pobd; gali bti pastovus (kai apmokestinimo vienetui nustatoma absoliuti mokesio suma) ir procentinis (kai apmokestinimo vienetui nustatoma mokesio suma, ireikta procentais). Be to, procentinis tarifas gali bti proporcingas arba progresyvinis; progresyvinis tarifas gali bti sudarytas pagal paprast progresij (numatant vis didjant tarifo dyd visam mokesio objekto dydiui) arba pagal sudting progresij (numatant mokesio objekto skirstym dalis (intervalus) ir skirtingus, paprastai vis didjanius tarifo dydius kiekvienai vis didesni pajam daliai). Mokesi administravimas valstybin administracin-teisin valdymo sistema, btina renkant mokesius, kuri formuojant atsi96

velgiama iuos kriterijus: patogus moktojams atsiskaitymas, veiksm apibrtumas, atsiskaitymo paprastumas, mokesi surinkimo ilaid minimizavimas. Mokesi amnestija visikas arba dalinis atleidimas nuo statymais nustatyt sankcij u vengim mokti mokesius arba mokesio sumos sumainim, kai mokesio moktojas pats apie tai pranea mokesi administravimo institucijai. Mokesi amnestijos tvarka nustatoma statymu. Gali bti numatomas ne tik atleidimas nuo sankcij (baud, delspinigi), bet ir nuo dalies nesumokt mokesi (iskyrus socialinio draudimo mokas). Mokesi klasifikavimas mokesi grupavimas pagal vairius poymius: apmokestinimo objekto giminikum (pajam ir pelno, socialinio draudimo, turto, preki ir paslaug ir t. t.), mokesi mimo bd (tiesioginiai ir netiesioginiai), mokesi tarif pobd (proporcingi, progresyviniai ir t. t.) ir pan. Mokesi konsultantas auditorius ar kitas atitinkam kvalifikacij turintis asmuo, konsultuojantis mokesi klausimais: mokesio atskaitomybs sudarymo, pajam deklaravimo, mokesi statym laikymosi, vengimo mokti mokesi ir kt. Mokesi kriterijai mokesi teisingumas ir efektyvumas (ar mokesiai ukerta keli visuomens poiriu nepageidautiniems veiksmams). Mokesi teisingumas suprantamas kaip horizontalus ir vertikalus teisingumas bei apmokestinimo naudingumas. Horizontalus teisingumas toks apmokestinimo kriterijus, kai vienodomis slygomis funkcionuojantys subjektai apmokestinami vienodai. Vertikalus mokesi teisingumas apmokestinimo kriterijus, grindiamas tuo, kad subjektai, funkcionuojantys skirtingomis ekonominmis slygomis, apmokestinami skirtingai, atsivelgiant visuomens nuostatas. Mokesi efektyvum apibdina mokesi natos kriterijus, pagal kur bendra apmokestinimo nata lygi mokesi dydiui bei papildomam apmokestinimui. Papildoma mokesi nata atsiranda dl ekonomini subjekt elgesio pasikeitimo, nulemto mokesio. Kuo maesn papildoma mokesi nata, tuo tobulesn mokesi sistema. Mokjimo pajgumo principo esm tokia: didesnius mokesius mo97

ka tie, kurie gauna didesnes pajamas arba turi daugiau turto (taiau neaiku, kiek daugiau moka turtingesnieji). Mokesi moktoj boikotas mokesi moktoj nepasitenkinimas pernelyg dideliais mokesiais, atsisakant juos mokti. Mokesi multiplikatorius bendrojo nacionalinio produkto pokytis, kur sukelia valstybs ilaid pasikeitimas dl mokesi pakeitimo. Mokesi nata vis alies mokesi moktoj sumokt mokesi (rinkliav, mok, atskaitym ir pan.) suma. Mokesi neutralumas 1) situacija, kai mokesiai neveikia preki kain ir palyginti maai veikia rinkos jgas; 2) situacija, kai nesusidaro papildoma mokesi nata. Mokesi neutralumas pastebimas, kai mokesiai nustatomi nepriklausomai nuo pajam, kain bei kit apmokestinam objekt. Mokesi norma 1) reali mokam mokesi sumos ir bendrj pajam santykis; 2) ribin kiekvieno papildomo apmokestinamo objekto vieneto dalis, kuri sumokama mokesiais. Mokesi perklimas tiesioginio mokesi moktojo dalies arba visos mokesio sumos (natos) perklimas kitiems rinkos dalyviams, pvz., apmokestinus preks pardavim, jos pardavjas padidina kain ir taip mokestis arba jo dalis perkeliama preks pirkjui (jeigu dl kainos padidjimo nesumaja preks pardavimo apimtis). Mokesi politika valstybs priemons, naudojamos mokesi srityje. Tai sudedamoji valstybs fiskalins politikos dalis. Mokesi prieglobstis alis arba jos teritorija, kuri pritraukia usienio juridinius ir fizinius asmenis maais mokesiais arba visikai atleidia nuo mokesi. Be to, ios alys nesudaro apmokestinimo sutari su kitomis alimis, o tai usienio investuotojams garantuoja, kad informacija apie j kapital ir pajamas nebus perduota ali, kuriose jie yra rezidentai, mokesi institucijoms, ir tai jiems leidia nemokti dalies mokesi savo alyje. Mokesi reforma esminis alies mokesi sistemos pertvarkymas, gyvendinant vyriausybs fiskalin politik. Mokesi rys 1) akcizo mokesiai specials mokesiai, mo98

kami parduodant tam tikras prekes, nustatomi kaip preki ar paslaug kainos dalis; 2) apyvartos mokesiai mokesiai, mokami nuo parduodam preki arba paslaug sumos; 3) asmenini pajam mokesiai mokesiai, nustatyti asmenims, gaunantiems darbo pajamas ir nuosavybs pajamas; 4) degresiniai mokesiai mokesiai, kuri procentinis dydis, didjant apmokestinamojo objekto apimiai, vis maiau didja; 5) implicitiniai mokesiai valstybs gerovs programoje numatytos paalpos sumainimas, padidjus eimos pajamoms vienu piniginiu vienetu; 6) neigiami pajam mokesiai pajam apmokestinimo sistema, kada eimos, turinios maesnes pajamas negu nustatytas minimalus dydis, gauna specialias vyriausybs priemokas; 7) netiesioginiai mokesiai mokesiai, nustatomi prekei ar paslaugai ir mokami to individo, kuris j turi ar perka; j formos: akcizas, prekybos mokestis, turto mokestis; 8) progresyviniai mokesiai mokesiai, kuriais i didesnes pajamas gaunani moni imama didesn procentin pajam dalis; 9) regresyviniai mokesiai mokesiai, kuri procentinis dydis maja didjant pajamoms; 10) tiesioginiai mokesiai mokesiai, nustatomi asmenims bei kitiems subjektams atsivelgiant j pajamas arba turt, taip pat migracijos mokesiai. Mokesi sistema kiekvienai valstybei bdinga tarpusavyje susijusi, vienas kit lemiani mokesi visuma, nustatyta sprendiant apmokestinimui keliamus udavinius, taip pat vyriausybs apmokestinimui keliamus udavinius; ji ireikia vyriausybs socialin, ekonomin ir fiskalin politik. Mokesi vengimas mokesi moktoj pastangos ivengti mokesi neteistu bdu: smoningas tikrosios apmokestinamj pajam ar pelno sumos slpimas (sumainimas), kitos mokesio administratoriaus apgavysts. Mokestins pajamos alies biudeto pajam dalis, kuri sudaro mokesiai. Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) klasifikacij iskiriamos ios mokestini pajam grups: 1) pajam, pelno ir kapitalo prieaugio mokesiai, 2) socialinio draudimo mokos; 3) darbo itekli mokesiai, 4) turto mokesiai, 5) vidaus preki ir paslaug mokesiai (pridtins verts mokestis, akcizai ir kt.),
99

6) tarptautins prekybos ir sandori mokesiai (eksporto, importo mokesiai ir kt.), 7) kiti mokesiai. Mokestinis kreditas iskaitymai i apskaiiuoto mokesio (mokesio sipareigojim sumos), kai norima ivengti dvigubojo apmokestinimo (moktojui leidiama i mokesio sipareigojim sumos iskaiiuoti usienyje sumoktus mokesius), kai atsivelgiama tam tikras investicijas ir pan. Mokestini plauk produktyvumas ir elanstingumas apmokestinimo principas, kurio esm laiduoti pakankamas pajamas valstybs ilaidoms padengti (produktyvumas) ir sukurti toki mokesi sistem, kuriai bdingas plauk elastingumas, t. y. kurioje, nevedus nauj mokesi ir nepadidinus esam mokesi tarif, mokestins plaukos didja spariau negu nacionalins pajamos. Mokestis Mokesio statymu mokesio moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei, kad bt gauta pajam valstybs (savivaldybs) funkcijoms vykdyti. Mokslinis-technologinis parkas viena kio subjekt susibrimo organizacini form, daniausiai kuriama siekiant integruoti bendr veikl mokslo tyrim, techninius-inovacinius, technologinius bei pramonins gamybos pajgumus. Mokumas mons, banko gebjimas laiku apmokti sipareigojimus, taip pat ir ilgalaikius; apmokestinime mokumas tai fizinio ar juridinio asmens galjimas mokti mokesius. Monopolija rinkos struktra, kai gamybos akos apimt kontroliuoja vienas pardavjas arba j grup, priimanti suderintus sprendimus, kai nra pakaital monopolininko gaminiui ir kai yra pasunkjs jimas rink, t. y. jimo klitys tokios didels, kad naujoms firmoms nemanoma patekti rink. Esant monopolijai viena ar kelios mons gali pasiekti didelius gamybos mastus. Taiau monopolini gamybos ak katai gali bti didesni negu konkurencini ak. Monopolistai gali turti tiksl, kurie prietarauja kat minimizavimui. Kadangi monopolijos neturi konkurent ir yra apsaugotos nuo konkurencini jg, tai jos gali skirti maiau dmesio gamybos efektyvumo didinimui. Ilaidos monopo100

lijai isaugoti tai dar viena prieastis, kuri gali lemti didesnius monopolins mons katus ir didesn efektyvumo kritim. vertinant monopolij al bei naud, labai svarbu apibdinti j poveik mokslo ir technikos paangai. Nors monopolijos turi daugiau l siekti ios paangos nei konkurencins mons, taiau j suinteresuotumas kurti nauj technik bei produkcij yra nedidelis. Monopolistas gali slpti nauj technik, jeigu ji spartina jo naudojam rengini visik nusidvjim. Taiau apskritai technikos naujovs naudingos monopolijoms. ios naujovs yra viena i klii, trukdani naujoms monms patekti monopolistin ak. iuo atveju technikos paanga vertinama kaip jga, padedanti palaikyti bei isaugoti monopolizm. Monopolijoms viepataujant visuomen bus maiau pasiturinti, net jeigu monopolija diegs naujoves, kadangi naujovi teikiama nauda gali nekompensuoti monopolij alos visuomenei. Monopolin konkurencija rinkos struktra, kuri sudaro daug pardavj ir laisvas jimas rink, bet kiekviena mon gamina iek tiek skirtingas prekes ir gali kontroliuoti (veikti) kainas. Monopolin konkurencija yra konkurencijos ir monopolijos derinys, kadangi ji turi daug konkurencijos element ir palyginti neymi monopolin gali. Pagrindiniai ios konkurencijos bruoai: 1. Santykinai didelis moni, tiekiani rinkai panai, bet nevienod tam tikros ries produkcij, skaiiaus akoje. Todl kiekvienai monei tenka nedidel rinkos dalis ir ji turi ribotas galimybes kontroliuoti rinkos kainas. 2. Produkto diferenciacija, gyjanti vairias skirtingas formas. 3. Nauj moni jimas monopolins konkurencijos ak palyginti lengvas, nors yra tam tikr klii patekti monopolins konkurencijos ak. Esant monopolinei konkurencijai mons gamina maiau produkcijos lyginant su efektyviausios gamybos apimtimis, nes moni gamybiniai pajgumai nevisikai panaudojami. Taip susidaro vadinamieji monopolins konkurencijos katai arba nuostoliai dl jos buvimo. Taiau iai konkurencijai bdinga produkto diferenciacija rodo, kad pirkjai turi didel pasirinkim vairi to paties
101

produkto atmain, o tai leidia geriau tenkinti vairius vartotoj poreikius. Didiul preki vairov isivysiusiose rinkos ekonomikos alyse liudija, kad monopolin konkurencija yra perspektyvi ir tenkina vairius poreikius. Monetarin politika valstybs rengiam bei realizuojam priemoni ir veiksm visuma, siekiant reguliuoti ekonominius procesus kontroliuojant pinig kiek ir palkan norm. Pagrindins monetarins politikos priemons yra atviros rinkos operacijos, privalomojo rezervo normos ir diskonto normos nustatymas. Monetarizmas yra ekonomikos teorijos srov, kurios atstovai teigia, jog pinig kiekis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis kinio aktyvumo lyg, todl pinig kiekio reguliavimas yra veiksmingiausia priemon veikti makroekonominius procesus. Monetarizmo doktrinos aknys klasikin ekonomikos teorija. Monetarizmas neigia keinsizmo doktrin, teigdamas, jog pagrindin valstybins valdios ekonomin funkcija yra utikrinti nuolatin pinig kiekio didjim, o tai ir lemia tolyg ekonomikos augim, be to, fiskalins politikos priemons, kuriomis veikiami makroekonominiai procesai, yra neefektyvios ir gali padidinti kio nestabilum, nes paeidia jo savaiminio reguliavimo gali. Monopolijos rys: 1) abipus monopolija rinkos situacija, kai kurio nors gamintojo preks ar paslaugos vyrauja tam tikroje rinkoje; 2) grynoji monopolija rinkos situacija, kai visos akos pasil kontroliuoja vienas gamintojas (jei nra substituto); 3) natrali monopolija rinkos situacija, kai dl masto ekonomijos ir kit veiksni yra pigiau gaminti vienoje, o ne keliose firmose (natralios monopolijos geleinkelis, patas, komunalini paslaug mons ir pan.); 4. teisin monopolija monopolija, pripainta ir saugoma statymo siekiant ivengti nesiningos konkurencijos ir suteikti gamintojams, autoriams, iradjams galimyb naudotis savo pastang vaisiais. Muitai mokesiai, imami u importuojamas prekes. Kitaip negu tarifai, muito mokestis yra naudojamas pirmiausiai kaip priemon vyriausybei gauti peln, o ne bdas apsaugoti alies gamintojus nuo usienio konkurencijos. Muitu apmokestinamos preks,
102

gabenamos per valstybs sien. Skiriamos vairios muit formos: 1) importo muitas, kur moka usienio gamintojas, vedamas prekes tam tikr al; 2) eksporto muitas, kur moka alies gamintojas, ivedamas prekes usien; 3) tranzitinis muitas, kuriuo apmokestinamos preks, veamos i vienos valstybs kit per treiosios valstybs teritorij. Muitai nustatomi arba u prek atsivelgiant jos kain procentais, arba u kiekvien preks vienet, neatsivelgiant preks kain. Dl muit taikymo sumajus alies eksportui gali bti ribojamas ir jos importas i kit ali. Tose alyse gali kristi gamybos lygis ir isilaisvinti gamybiniai itekliai. Be to, gamyba sumaja btent tose alyse, kuri pranaumas atitinkamos produkcijos gamyba. Kitaip tariant, muitai tiesiogiai skatina gamyb neefektyvi ak (apsaugot muitais), kurios neturi pranaumo ios produkcijos gamybos. Taigi muitai lemia neracional gamybos itekli perskirstym tarp atskir ak. Maindami tarptautin prekyb, jie galiausiai maina pasaulins gamybos apimt, nes trukdo tarptautinei gamybos specializacijai, skatinaniai efektyv gamybini itekli naudojim. Taikant muitus nepanaudojamos visos tarptautins prekybos valstybinio reguliavimo priemons. Be muit, vyriausyb gali daryti poveik iai prekybai taikydama preki importo arba eksporto kvotas, licenzijas ir kitas priemones: nepagrstus preki kokybs reikalavimus importuojant jas tam tikr al, nepagrstai didel biurokratizm muitins darbe, eiles muitinse ir t. t. Tokios klitys stabdo tarptautin prekyb ir dar vadinamos paslptais muit tarifais. Muitins deklaracija pareikimas arba veiksmas (paprastai ivardijant deklaruojamas prekes), turintis muitins nustatyt arba muitinei priimtin pavidal, kuriuo pateikiama muitinei reikalinga informacija apie muitins procedrai pateikiamas prekes (daiktus). Muito tarifas mokesio (muito) norma, kuria remiantis nustatomas muito u eksportuojamas ir importuojamas prekes dydis. Kai is dydis nustatomas procentais nuo preks kainos, jis vadinamas advalioriniu (vertybiniu). Kai is dydis nustatomas tvirta norma
103

preks matavimo vienetui, jis vadinamas specifiniu. O kai is dydis nustatomas derinant advaliorin ir specifin muito tarifus, jis vadinamas miriuoju (pvz., muito tarifas u importuojamas cigaretes 30 proc., bet ne maiau kaip 10 lit u 1000 vnt.). Muit politika valstybs mokesi politikos, susijusios su usienio prekybos reglamentavimu per muitus, dalis. Muit rys pagal preki ir krovini pobd: eksporto (iveamieji), importo (veamieji), sezoniniai. Muit rys pagal muito apskaiiavimo metod (muito tarif): advalioriniai (vertybiniai), specifiniai ir mirieji. Muit rys pagal alies ekonominius interesus: specialieji, antidempingo, kompensaciniai, fiskaliniai, protekciniai (apsaugos), preferenciniai, ilyginamieji, retorsiniai, statistiniai. Muit tarifai susistemintas per valstybs sien gabenam preki apmuitinimo (muito) norm rinkinys. J sudaro apmuitinam preki sraas, j klasifikacija, muit normos, neapmuitinam, taip pat draudiam veti, iveti ir tranzitu gabenti preki sraai. Muit tarifai paprastai sudaromi laikantis pasaulyje pripaint muit tarif formavimo princip bei norm. Multiplikatorius skaiius, rodantis kiek kart daugiau pasikeiia vienas kintamasis (BNP, pinig pasila, importas), pasikeitus kuriam nors ioriniam kintamajam (vyriausybs ilaidoms, investicijoms, mokesi normai, banko privalomojo rezervo normai) vienu vienetu. Investicij multiplikatorius apibdina galutin BNP padidjim, investicijas padidinus vienu piniginiu vienetu. Tipikame multiplikatoriaus modelyje investicij (arba vyriausybs ilaid) multiplikatorius yra didesnis u 1, nes pradinis visumini ilaid padidjimas sukelia kit ilaid padidjim. Taigi multiplikatorius ireikia priklausomyb tarp ilaid ir produkcijos, kai ilaidoms pasikeitus vienu vienetu, produkcijos dydis pasikeiia daugiau negu vienetu. Multiplikatorius rodo, kaip palyginti nedideli verslo pokyiai vienose verslo sferose, perj kitas verslo sferas, tampa dideliais pokyiais. Multiplikatoriaus efektas bdingas ne tik investicinms ilaidoms, bet ir kitiems visumini ilaid elementams: vartotoj ilaidoms,
104

valstybs ilaidoms, prekms ir paslaugoms pirkti, ilaidoms importo produkcijai. Veikiant multiplikatoriaus efektui, nedidelis ilaid padidjimas gali duoti daugkartin (multiplikuot) nacionalinio produkto prieaug. Antra vertus, nedidelis ilaid sumajimas lemia taip pat multiplikuot nacionalinio produkto sumajim. Multiplikacijos reikinys pagrstas tuo, kad ekonomikai bdingi pasikartojantys ilaid ir pajam srautai, kai vien kini subjekt ilaidos tampa kit kini subjekt pajamomis. Be to, pajam pokytis lemia atitinkam vartojimo ir taupymo pokyt. Taigi pirminis ilaid pasikeitimas lemia tam tikr grandinin ilaid reakcij, kuri sukelia multiplikuot nacionalinio produkto apimties pasikeitim. Norint logikai pagrsti multiplikacijos efekt, vartojamos svokos ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. Ribinis polinkis vartoti tai vartojimo pokyio ir j lemianio pajam pokyio santykis, o ribinis polinkis taupyti taupymo pokyio ir j lemianio pajam pokyio santykis. Kuo didesnis ribinis polinkis vartoti arba maesnis ribinis polinkis taupyti, tuo didesnis ilaid multiplikatorius.

N
Nacionalin skola nesumokta vyriausybs skola, neigiamas valstybs pajam ir ilaid balansas. Nacionalin skola yra nuolatinis ekonomist gino objektas, nes ji daro tak ekonominiam vystymuisi. Neigiamo balanso alininkai teigia, kad socialini garantij, visuomenini patarnavim egzistavimas bei efektyvi fiskalin politika galimi tik biudeto deficito slygomis. Oponentai tvirtina, es neigiamas balansas dar labiau skatina valstybs ilaid, nepadengt pajamomis, augim, nepageidaujam pajam paskirstym. Nacionalins pajamos visuomens pajamos, kurias organizacijos, firmos ir individai gauna darbo umokesio, palkan, pelno bei
105

rentos pavidalu, atskaiiavus mokesius. Jos apskaiiuojamos i bendrojo nacionalinio produkto atmus kapitalo amortizacinius atskaitymus ir mokesius. Tai grynasis nacionalinis produktas, gautas atmus i bendrojo nacionalinio produkto netiesioginius mokesius ir pridjus subsidijas bei kitokias imokas. Nacionalinis turtas per atitinkam laikotarp sukurt materialini vertybi ir naudojam gamtos itekli, esani alies teritorijoje, visuma. Nacionalizacija privaios nuosavybs pavertimas valstybine, daniausiai be savininko sutikimo bei kompensacijos u atimt turt. Namudinis darbas gamybinio darbo, kur mons atlieka savo namuose, dalis. termin netinka vartoti kalbant apie kai kuri profesij mones, nuolat dirbanius namuose (pvz., apie raytoj). Nam kis asmenys, drauge gyvenantys ir bendrai tvarkantys kio reikalus. Valstybs finans poiriu (kaip vientisas kis, kaip ekonomikos ir finans sektorius) tai visuma alies fizini asmen rezident (skaitant personalines mones, kines bendrijas), disponuojani didija dalimi gamybos itekli (pagrindiniai em (gamtos itekliai), darbo jga ir kapitalas), u kuriuos gautas pajamas jie ileidia vartojimo prekms bei paslaugoms. Natrali oligopolija padtis rinkoje, kai dl technologini prieasi tam tikros mons gamybos katai sumaja tik esant didelei gamybos apimiai. Tuomet kelios tokios mons pateikia vis preki rinkos pasilos apimt maiausiais vidutiniais bendraisiais katais. moni skaiiui didjant, kiekvienos i j gamybos apimtis (rinkos dalis) maja, o vidutiniai katai auga, todl netikslinga papildomoms monms eiti rink. moni skaiiui majant, j rinkos dalis didja, bet kartu didja ir vidutiniai katai. Dl ios prieasties oligopolin rinka nemonopolizuojama, bet ilg laik vyrauja keli stambs gamintojai. Natralus nedarbo lygis nedarbo lygis, atsirandantis esant galimam (potencialiam) BNP. J sudaro tekamasis (frikcinis) bei struktrinis nedarbas. is nedarbo lygis egzistuoja darbo umokesio pusiausvyros slygomis, t. y. tada, kai numatomi infliacijos tempai sutampa su faktiniais infliacijos tempais.
106

Naudingumas charakteristika, apibdinanti preks ar paslaugos vartojimo teikiam naud, malonum ir pan. Naudingumo rys: 1) bendrasis naudingumas tam tikro preki ir paslaug kiekio teikiamas pasitenkinimas; 2) ribinis naudingumas bendrojo naudingumo pasikeitimas, sunaudojus papildom preks ar paslaugos vienet. Nedarbas tai rinkos ekonomikos alims bdingas socialinis reikinys, kurio esm ta, kad dalis alies gyventoj, galini ir norini dirbti samdomj darb, neturi darbo. Pagal tarptautinius standartus statistinis nedarbo apibrimas vartojamas kalbant apie asmenis, kurie: a) neturjo darbo, b) norjo dirbti, c) iekojo darbo. Nedarbo lygis bedarbi skaiiaus procentinis santykis su ekonomikai aktyvi gyventoj arba darbingo amiaus gyventoj skaiiumi. Pagal tarptautinius standartus nedarbo lygis bedarbi skaiiaus procentinis santykis su ekonomikai aktyvi gyventoj skaiiumi. Nedarbo mastas alies, regiono darbingo amiaus gyventoj, norini dirbti, nedarbo kiekybin charakteristika. Tam tikrame laiko intervale nedarbo mast apibdina trys parametrai: a) kiek moni tapo bedarbiais, b) kiek kart mogus tampa bedarbiu, c) kiek laiko jis bna bedarbiu. Bedarbi skaiius arba nedarbo lygis neparodo, koks yra nedarbo mastas. Vidutinis nedarbo lygis gali reikti labai vair nedarbo mast. Kuo daugiau bedarbi ir kuo daniau mons tampa bedarbiais, kuo ilgesn vidutin nedarbo trukm, tuo didesnis nedarbo mastas. Nedarbo rys (atmainos) nedarbo reikimosi formos, priklausanios nuo nedarb sukeliani prieasi ir jo trukms. Pagal prieastis, sukelianias nedarb, skiriamos tokios nedarbo rys: 1) frikcinis (laikinasis, einamasis, konjunktrinis) nedarbas, 2) struktrinis nedarbas, 3) technologinis nedarbas, 4) ciklinis nedarbas, 5) stagnacinis nedarbas, 6) paslptasis nedarbas. Pastaruoju metu vis daniau kalbama apie nedarb, bding tam tikroms socialinms-demografinms grupms, pvz.: jaunimo nedar107

bas, moter nedarbas, intelektualinis nedarbas (specialist su auktuoju isilavinimu) ir pan. Nedirbantys asmenys asmenys, neturintys darbo, usiregistrav darbo biroje nepaisant to, ar jie turi bedarbio status, ar ne. Prie nedirbani priskiriami ir darbo birose usiregistrav pensinio amiaus asmenys. Darbo biroje usiregistrav pilieiai skirstomi iekanius darbo, turinius bedarbio status ir iekanius darbo, bet neturinius bedarbio statuso. Pastariesiems priklauso pensininkai ir darbo iekantys dirbantys pilieiai, kurie nori keisti darboviet arba ieko papildomo darbo. Visi nedirbantys darbingo amiaus pilieiai registruojami kaip bedarbiai ir skirstomi gaunanius bedarbio paalp ir negaunanius jos. Nekilnojamas turtas gyventojui ar monei priklausantys gyvenamieji namai, butai, sodo nameliai, pastatai ir statiniai, kuriems nustatyta valstybin teisin registracija (em taip pat yra nekilnojamas turtas, visada apmokestinamas). Nelegaliojo darbo kategorijos nelegaliai dirbani asmen grups. Galima iskirti ias nelegaliai dirbani asmen kategorijas: 1. Dirbantys tik neoficialiojoje darbo rinkoje asmenys, nesudar darbo sutarties. 2. Oficialiai dirbantys asmenys, kuri oficialus darbo umokestis yra gerokai maesnis u faktikai gaunam. Socialinio draudimo mokos mokamos tik u dal darbo umokesio (oficialj). 3. Dirbantys oficialiojoje ir neoficialiojoje darbo rinkoje vienu metu asmenys, gaunantys i neoficialiosios darbo rinkos nema pajam dal. 4. Komersantai ir smulks verslininkai (nesamdomi darbuotojai), kurie neoficialiai usiima prekyba arba kita individualia darbine veikla ir nemoka nustatyt mokesi. 5. Nelegaliai dirbantys asmenys, kurie teritorinse darbo birose usiregistrav kaip bedarbiai. 6. Laikinai nelegaliai dirbantys asmenys. ios kategorijos monms neoficialusis darbas nra nuolatinis pragyvenimo altinis (atsitiktinai arba sezoniniai darbai).
108

7. Nelegaliai dirbantys neturintys pilietybs asmenys. i neoficialiojo uimtumo forma Lietuvoje nra paplitusi. Nelegalus usienio piliei darbas bdingas Vakar Europos valstybms. 8. Fiktyvs dirbantieji oficialiai nedirbantys asmenys, u kuriuos oficialiojoje rinkoje dirba tik socialinio draudimo paymjimai, t. y. dirba kiti asmenys. 9. Fiktyviai uregistruoti dirbantieji asmenys, dirbantys oficialiojoje darbo rinkoje kito vardu, naudojantys svetim socialinio draudimo paymjim. Nematerialusis turtas mons (juridinio asmens) ilgalaikio turto dalis, kuriai priskiriama: tyrimo ir pltojimo darb savikaina, gytos teiss (patentins licencijos, patentai, know-how, preki enklai, naudingieji modeliai ir pan.), prestias, informacijos apdorojimo sistemos, programin ranga bei i anksto apmoktos snaudos. Ilgalaikis nematerialusis turtas vertinamas pagal likutin vert, skaiiuojant amortizacij (kaip daroma ir vertinant materialiojo turto nusidvjim, tik taikomas tiesioginio proporcingumo metodas). Nematomoji ranka A. Smito 1776 m. paskelbtas principas, pagal kur privaios naudos siekiant asmen rinkos sistema skatina tarnauti visuomenei (rinka geriausiai sureguliuoja paklaus ir pasil). Neoficialioji darbo rinka alies darbo rinkos dalis, kurioje darbo jga perkama ir parduodama nesudarant darbo sutarties, ignoruojant darbo santykius reguliuojanius statymus. Neoficialioji darbo rinka danai vadinama juodja darbo rinka. Neoficialusis uimtumas darbuotoj samdymas nesudarant darbo sutarties arba paeidiant jos slygas. Asmenys, dirbantys neoficialiai, nemoka statymais numatyt pajam (pelno) mokesi ir socialinio draudimo mok. Skiriamos dvi neoficialiojo uimtumo rys: visikas ir dalinis. Visikas uimtumas toks uimtumas, kai darbmys dirba nesudars su darbdaviu darbo sutarties, o darbdavys savo verslo nra uregistravs ir nemoka joki su darbo pajamomis susijusi mokesi. Dalinis neoficialusis uimtumas toks uimtumas, kai darbmys ir darbdavys yra sudar
109

darbo sutart, o pastarasis uregistravs darbin veikl, bet nuslepia dal gaunam pajam, taip sumaindamas mokamus mokesius ir socialinio draudimo mokas. Dar viena nelegalaus uimtumo forma individualiai dirbantys asmenys, kurie visikai nemoka mokesi nuo gaunam pajam arba dal j nuslepia. Neoficialiojo uimtumo negalima tapatinti su neoficialija darbo rinka (plaija prasme tai neoficialiai dirbantys ir iekantys nelegalaus darbo asmenys). Nepasireng darbo rinkai bedarbiai bedarbiai, turintys labai menkas galimybes konkuruoti darbo rinkoje: 1) neturintys profesinio pasirengimo, 2) turintys nepaklausi profesij ar veiklos praktik vietos darbo rinkoje; 3) turintys ilgesn kaip vieneri met darbo pertrauk (nutrauk darb pagal profesij ar veiklos praktik). Ne pelno organizacija (mon) kio subjektas, usiimantis labdara, valstybs socialiniu ir ekonominiu pltojimu ar kita visuomenei naudinga veikla, kuria nesiekiama pelno. Daniausiai tai kultros ir vietimo, mokslo ir studij, sveikatos apsaugos ir socialins rpybos, kno kultros ir sporto bei religins organizacijos. Nepusiausvyra ekonomika arba tam tikros preks rinka, nesanti pusiausvyros bsenoje. Rinkoje ji reikiasi kaip paklausos ir pasilos apimi neatitikimas. Ribinis naudingumas iuo atveju nra lygus ribiniams katams. Neteista veikla veikla, kuri draudia alies statymai. Yra dvi neteistos veiklos rys: 1) veikla, kuri yra udrausta, pvz.: prekyba narkotikais, vagysts, prostitucija (kai kuriose alyse) ir pan., 2) veikla, kuri yra leistina, taiau atliekama neteistu bdu, pvz.: nelegalus imigrant darbas, prekyba be licenzijos, samdomasis darbas nesudarant darbo sutarties ir pan. Netiesioginiai mokesiai mokesiai, nustatomi per kain sistem (kaip kainos dalis). Kitaip nei tiesioginiai mokesiai, netiesioginiai mokesiai tiesiogiai nesusij su moktojo pajamomis (turtu); galutinis (tikrasis) netiesioginio mokesio moktojas yra vartotojas. Netiesioginiais mokesiais laikomi akcizai, pridtins verts mokestis, valstybs fiskalinio monopolio mokestis, muitai. Specifine netiesiogini mokesi forma yra darbdavi
110

privalomojo socialinio draudimo mokos (traukiamos produkcijos savikain). Netiesioginis reguliavimas monetarin ir fiskalin politika bei kitos netiesioginio reguliavimo priemons, skirtos ekonomikai sureguliuoti remiantis tam tikr jos dalyvi motyvacijomis ir skatinant j veiksmus. Netiesioginis reguliavimas atliekamas darant poveik rinkos pasilos ir paklausos mechanizmui. Netradicins uimtumo formos ypatingos darbo reimo ir organizavimo formos, ypa palankios gyventojams, kurie dl riboto darbingumo arba kito, pagrindinio, usimimo (individualios veiklos, mokymosi ir pan.) negali dirbti vis darbo dien arba negali dirbti monje, organizacijoje. Labiausiai paplitusios netradicins uimtumo formos: savanorikas darbas ne vis darbo dien, savait (atitinkamai maesnis darbo umokestis), darbas namuose, lanksti darbo diena (darbo grafikas), antraeils pareigos ir kt. Nevisikas paslptasis darbuotoj uimtumas tai analitin kategorija, ireikianti neteising, neracional darbo jgos paskirstym ir panaudojim, neatitikim tarp darbuotojo profesinio-kvalifikacinio pasirengimo ir jo atliekamam darbui keliam reikalavim. Tokio uimtumo bruoai: maos darbuotoj pajamos, nevisikas kvalifikacijos panaudojimas, maas darbo naumas. Nevisiko paslptojo darbuotoj uimtumo analiz atliekama remiantis specialiais tyrimais, ekspert vertinimais, darbo laiko ir atskir darbo operacij trukms tyrimu ir pan. Nevisikas uimtumas situacija, kai gaminant tam tikr produkt arba teikiant tam tikr paslaug dalyvauja daugiau darbuotoj, nei to reikalauja ekonominis ir technologinis tikslingumas. Dl to neracionaliai, neefektyviai naudojama darbo jga, maja darbo intensyvumas, naumas. Nevisikas darbuotoj uimtumas danai vadinamas paslptuoju nedarbu, kadangi darbuotojai, dirbantys ne vis darbo dien (savait) arba esantys priverstinse atostogose, oficialiai laikomi dirbaniais, nors faktikai jie yra daliniai bedarbiai (kai dirba sutrumpint darbo dien, savait) arba visiki bedarbiai (kai yra priverstinse atostogose). Nevisik uimtum galima apibdinti kaip svok, reikiani neracional
111

(neefektyv) darbo jgos panaudojim. Pagal tarptautinius standartus skiriamas nevisikas matomasis ir paslptasis uimtumas. Nevisikas matomasis darbuotoj uimtumas priverstinis darbo laiko trumpinimas, kai dirbtas laikas trumpesnis negu statymo numatytas darbo laikas. Jis reikiasi priverstiniu darbuotojo darbo laiko sutrumpinimu, atitinkamai mainant umokest, taip pat priverstinmis neapmokamomis arba i dalies apmokamomis atostogomis. Kai kuriose alyse tokiais atvejais darbuotoj patirti nuostoliai sumainus jiems darbo umokesius i dalies kompensuojami i speciali uimtumo fond. Nevisikas matomasis darbuotoj uimtumas kartais vadinamas daliniu nedarbu, o taip uimti darbuotojai daliniais bedarbiais. Nevisik matomj uimtum apibdina ie rodikliai: asmen, uimt ne vis darbo dien, bet norini dirbti ir iekani darbo visai dienai bei savaitei, skaiius; sutrumpinto darbo laiko trukm (tai nustatyto darbo laiko ir faktikai dirbto laiko skirtumas; moni, kuriose darbuotoj uimtumas nevisikas matomasis, dalis bendrajame moni skaiiuje; prarast darbo dien skaiius; dalini bedarbi dalis bendrajame darbuotoj skaiiuje. Pagal tarptautinius standartus nevisikas matomasis uimtumas bdingas visiems samdomiesiems darbuotojams ir dirbantiems savo monse. Jie dirba trumpesn negu nustatyta darbo laik ir ieko papildomo darbo, pasireng tuoj pat pradti dirbti. Taigi nevisika matomj uimtum galima nustatyti remiantis trim kriterijais: 1) darbo trukm trumpesn nei normalus darbo laikas, 2) tokia darbo trukm darbuotojui yra priverstin, 3) btina aktyvi papildomo darbo paieka ir pasirengimas tuoj pat pradti dirbti. Nevisik matomj darbuotoj uimtum apibdina 2 rodikliai: a) nevisikai uimt darbuotoj skaiius, b) nevisiko matomojo uimtumo mastas, nustatomas pagal laiko vienet (dien, valand) skaii. Nulin (ne visa) darbo diena sutrumpinta darbo diena monje, kai darbuotojams mokamas atlyginimas u sutrumpint darbo dien, nors mon realiai ekonomikai nefunkcionuoja arba beveik nefunkcionuoja, yra ties bankroto riba. Pirmaisiais metais po Vo112

kietijos susivienijimo ne visa darbo diena buvusioje VDR buvo laikomas nulinis darbas. ios alies faktikai dirbantieji buvo bedarbiai, nors statistinje apskaitoje jie priskiriami prie dirbani ne vis darbo dien. Dabartiniu metu taip yra ir Lietuvoje. Nuolatiniai darbuotojai asmenys, priimti darb nenurodant darbo sutartyje jos galiojimo termino. Tokie asmenys priimami nuolatiniam darbui ir traukiami mons dirbanij sra. Tai mons darbuotojai, kurie daro didiausi tak jos veiklai. Nuolatiniai gyventojai mons, gyvenantys tam tikroje teritorijoje neatsivelgiant tai, ar apskaitos momentu jie yra tame mieste arba kaime, kuriame nuolat gyvena. Tai viena i pagrindini gyventoj suraym ir einamosios gyventoj apskaitos kategorij. Pagal 1989 met gyventoj suraym prie nuolatini gyventoj buvo priskirti asmenys, kurie atvyko tam tikr teritorij mokytis arba dirbti ilgesniam negu 6 mnesi laikotarpiui. Kategorija nuolatiniai gyventojai vartojama vertinant gyventoj ekonomin aktyvum ir nustatant darbingo amiaus gyventoj skaii darbingo rinkoje. Nuosavyb moni tarpusavio santykiai tam tikr objekt atvilgiu, visada susij su ekonomine nauda ir atsakomybe. Tai istorikai susiformav santykiai ekonomini grybi pasisavinimo ir naudojimo procese. Skiriamos ios nuosavybs formos: 1) asmenin nuosavyb asmeninio vartojimo reikmen nuosavyb; 2) bendroji (visuomenin) nuosavyb nuosavyb, kuri priklauso visiems lygiomis teismis; 3) privati nuosavyb nuosavyb, kuria disponuoja atskiri asmenys arba privaios firmos. Nuosmukis verslo ciklo faz, kai maja BNP bei ekonominis kini subjekt aktyvumas ir kainos smarkiai maja. Nuosmuk lemiantis atotrkis (recesinis tarpsnis) yra BNP apimtis, kuria pusiausvyros BNP yra maesnis u potencialj. Nuosmukio infliacija situacija, kai ekonominis nuosmukis vyksta kartu su infliacija. Ji dar vadinama stagfliacija. Nusidvjimas ilgalaikio materialiojo turto verts sumajimas, jos dal sistemikai perkeliant produkcijos vert.
113

Nusidvjimas (amortizacija) pagal mokestin atskaitomyb mons ilgalaikio materialiojo (nematerialiojo) turto nusidvjimas (amortizacija), apskaiiuotas pagal mokesi statym nustatyt tvark. iuo rodikliu remiantis galima apskaiiuoti apmokestinamj peln (apmokestinamsias pajamas). Jis gali skirtis nuo nusidvjimo (amortizacijos), apskaiiuoto pagal finansins atskaitomybs sudarymo principus, nurodant turto vert mons balanse. Nusidvjimas (pagal finansin atskaitomyb) ilgalaikio materialiojo mons turto nusidvjimas, vertintas pagal priimt finansins atskaitomybs sistem (nurodant turto vert balanse). Jo dydis gali nesutapti su nusidvjimo suma, gauta skaiiuojant apmokestinamsias pajamas (peln), kuri nustatoma mokesi statym nustatyta tvarka. Nusidvjimo skaiiavimo metodai, taikomi vertinant ilgalaikio materialiojo mons turto nusidvjim: 1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas, 2) produkcijos metodas, 3) met skaiiaus metodas, 4) dvigubasis (majanios verts) metodas. Pastarieji du metodai taikomi vertinant greitesn nusidvjim. Jie netaikomi vertinant pastarosios turto dalies, t. y. pastat, statini ir kt., nusidvjim.

O
Obligacija vertybinis popierius, kurio savininkas sipareigoja periodikai mokti nustatyto dydio palkanas, o atjus nustatytai datai grinti u obligacijas sumoktus pinigus (ipirkti obligacij). Obligacijas ileidia valstybs bei municipalins institucijos, bankai, bendrovs. Okano dsnis empirin priklausomyb, pagal kuri realiojo BNP 2-3 proc. pokytis siejamas su 1 proc. nedarbo pokyiu prieinga kryptimi. Oligopolija rinkos struktra, kurioje tra keletas tarpusavyje konkuruojani moni. J elgsen slygoja tarpusavio priklausomy114

b. Pavyzdiui, viena mon negali keisti savo preki kain, neatsivelgdama tai, ar kitos mons seks jos pavyzdiu, ar ne. iai rinkos struktrai bdinga: a) daug firm ir daug pirkj, b) vienars arba skirtingos preks, c) sunkus jimas rink. Oligopolininkai vengia kain konkurencijos, nes kain skirtumas lengvai ilyginamas, o produkcijos skirstym sunkiau kartoti. Jie paprastai konkuruoja vienas su kitu, taikydami vairi produkcijos skirstymo strategij (reklam, pardavimo skatinim, nauj preki gamyb), kadangi tai padeda isaugoti ir padidina peln. Skirstant produkcij, galima daugiau preki parduoti esamomis kainomis, o papildomos ilaidos gali bti perduodamos vartotojams. Mginant teikti pirmenyb vienai preks riai, pasunkja nauj firm jimas rink. Oligopolija yra pati aukiausia monopolins rinkos forma: - produkcijos lygis pats emiausias, emesnis u ilaid mainim, - neveiklias firmas susilpnina nenoras konkuruoti kainomis, - skirtumo konkurencija padidina tiekimo ilaidas, - numatomos kainos, didesns u maiausias tiekimo ilaidas. Be to, reikt atsivelgti masto poveik pramons akos ilaid bei kain sumainimui ir oligopolins konkurencijos svarb diegiant naujoves bei kuriant naujus produktus. Oligopsonija rinka, kurioje tra tik keli pirkjai. Tai tarpin rinka tarp tobulos pirkj konkurencijos ir monopsonijos. Opcionas biroje tai yra privilegija (iimtin teis), gyjama sumokant tam tikr mokest; taip pat pasirinkimo galimyb vienai aliai atlikti arba neatlikti finansins ar prekybins operacijos dabar arba kada nors ateityje pagal numatytas slygas; akcins bendrovs darbuotoj privilegija sigyti papildom akcij pagal nominalij j vert. Opciono ypatyb yra ta, kad pirkjas sigyja ne prek, o tik teis sigyti j ateityje. Skiriamos dvi opcion formos: sutartys prek perkant ir sutartys prek parduodant. Opciono turtojas (pirkjas) turi teis pirkti prek i to asmens, su kuriuo pasira sutart. i teis galioja tam tikr laikotarp. Savo ruotu opciono parda115

vjas privalo parduoti i prek (vertybinius popierius), jeigu opciono turtojas to pareikalaus. Opciono reikm parduodant prek yra ta, kad opciono turtojas turi teis parduoti prek sutarta kaina ir numatytu laiku asmeniui, su kuriuo jis sudar opciono sutart. Savo ruotu is asmuo privalo pirkti i prek, jei opciono turtojas to reikalauja. Optimalus gyventoj skaiius alies gyventoj skaiius, kuriam esant sukuriamos didiausios nacionalins pajamos vienam gyventojui. Optimalaus gyventoj skaiiaus koncepcija neivengiamai suponuoja ekonomikos sampratas: ekonomika esant per dideliam gyventoj skaiiui ir ekonomika, kai gyventoj skaiius nepakankamas. Pirmuoju atveju darbuotoj prieaugis sumaina nacionalinio produkto kiek vienam gyventojui, antruoju gyventoj prieaugis t kiek padidina. Tai priklauso nuo gyventoj skaiiaus ir nacionalinio produkto augimo temp santykio. Vienoms pasaulio alims bdingos problemos, susijusios su per dideliu gyventoj skaiiumi, kitoms problemos, susijusios su nepakankamu gyventoj skaiiumi. Tiek vienos, tiek kitos alys vykdo atitinkam demografin politik. Optimalus pajam paskirstymas pajam paskirstymas tarp individ, turini vienod ribin naudingum, kai visiems tenka vienoda pajam dalis. Optimalus vartojimas vartojimo reikmen struktra, utikrinti optimal vartojim (atsivelgiant pajamas). Optimizavimas ekstremali tikslo funkcijos reikmi apskaiiavimas, naudojamas sprendini primimo procese. Optimalusis sprendinys yra sprendinys, maksimizuojantis arba minimizuojantis tikslo funkcij, pvz., pelno maksimizavimas arba snaud minimizavimas. Terminas optimizavimas taip pat vartojamas apibdinant veikl, kurios dka nors sistema tampa geriausia (optimali). Organizacin struktra ekonomins sistemos vidini ryi, utikrinani efektyv tos sistemos funkcionavim, struktra. Skiriamos vertikalios, horizontalios, linijins, funkcins, linijinsfunkcins ir matricins struktros.
116

P
Pagyvjimas verslo ciklo faz po krizs ar depresijos, kai gamyba pradeda augti. Atnaujinami nusidvj rengimai, didja uimtumas, pajam ir vartojimo ilaidos. Pagerja realizavimo ir pelno perspektyvos. Pagrindiniai fondai gamybos procese dalyvaujanti kapitalo dalis, kurios vert produkcij perkeliama palaipsniui. Pagrindiniai fondai dar vadinami pagrindiniu kapitalu. Pagrindiniai katai katai, nulemti gamybos apimties. Dar vadinami kintamaisiais katais. Pajamos darbo umokesio, dividend, palkan ar kita forma asmen, moni arba visuomens gaunami pinigai. Pajam rys: - asmenins pajamos visuma pajam, skaitant transferines imokas, kurias faktikai gauna eima prie sumokdama asmenin pajam mokest; - bendrosios pajamos pajamos, gautos sudauginus parduot produkt skaii ir j kain; - disponuojamos pajamos asmenini pajam, atskaiius mokesius, dalis, liekanti individui vartoti arba taupyti; - grynosios pajamos pajamos, gautos i bendrj pajam atskaiius mokesius; - privilegijuotos pajamos pajamos, neapmokestinamos pajam mokesi; - nacionalins pajamos vis gamybos veiksni pajamos, gaunamos darbo umokesio, palkan, pelno ir rentos formomis, apskaiiuojamos i bendrojo nacionalinio produkto atskaiius amortizacinius atskaitymus bei mokesius; - nominaliosios pajamos visos pajamos faktinmis tam tikro laiko kainomis; - realiosios pajamos nominaliosios pajamos, pakoreguotos atsivelgiant infliacij;
117

- ribins pajamos bendrj pajam pasikeitimas pardavus papildom preks vienet; - vidutins pajamos pajamos u vien produkto vienet. Pajam ataskaita (apyskaita) dokumentas, kuriame parodomos pinigins plaukos (pajamos) ir katai, susij su mons kine veikla tam tikru laikotarpiu (daniausiai kalendoriniais metais). Pajam efektas preks paklausos kitimas, sukeltas vartotojo reali pajam kitimo, santykinms preki kainoms nepakitus. Pajam-laisvalaikio efektas rinkos situacija, kai, iaugus pajamoms iki tam tikro lygio, keiiasi vartojimo preferencijos ir laisvo laiko vertinimas. Paprastai didesns pajamos leidia individams turti daugiau laisvo laiko. Pajam infliacija infliacijos tipas, kur lemia tam tikros grups asmen, dalyvaujani ekonominiame procese, darbo umokesio padidjimas, atitinkamai didinantis ir j gaminamos produkcijos kain. Pakilus preki kainoms, sumaja pajam perkamoji galia, todl kiti dirbantieji taip pat priversti siekti didesnio darbo umokesio, o tai savo ruotu lems j gaminamos produkcijos kain kilim ir kit asmen pajam perkamosios galios sumajim ir t. t. Pajam mokesiai mokesiai, kuriais apmokestinamos gyventoj ir ekonomini subjekt pajamos. Paprastai pajam mokestis bna progresyvinis. Valstyb pajam mokesiu apmokestina gyventojus, mones ir kitas komerciniais pagrindais dirbanias organizacijas. Pajam palaikymas socialin-ekonomin politika, vykdoma siekiant sumainti nedarbo didjimo multiplikatyv efekt. Didjantis nedarbas sukelia toki vyki sek ekonomikoje: augant nedarbui, maja mokioji paklausa, o tai lemia preki bei paslaug paklausos sumajim; mainamos gamybos apimtys, todl papildomai atleidiami darbuotojai ir t. t. Viena i pajam palaikymo priemoni nedarbo paalpos, kurios padeda palaikyti laikinai nedirbani asmen mokij paklaus rinkoje, o tai savo ruotu ukerta keli didjaniam ekonominiam nusikalstamumui. Pajam perskirstymas vyriausybs priemoni visuma, kuria sie118

kiama tolygiau paskirstyti pajamas visuomenje ir kiekvienam jos nariui garantuoti pragyvenimo lygio minimum. Pajam politika valstybs ekonominio reguliavimo tiesiogins priemons, kuriomis siekiama reguliuoti visas pajamas, pvz., darbo umokest ir kt. ia politika siekiama sumainti infliacij. Pakaitalai (substitutai) - viena kit pakeiianios preks. Naudojant vien substitut, maja kito naudingumas ir paklausa. Dviej pakaital paklausos kryminis elastingumas paprastai yra teigiamas. Pakankama konkurencija monopolins galios apribojimas, paliekant pakankamo dydio mones, kad bt gaunama masto ekonomija. Pakankama konkurencija praktin tobulos konkurencijos, kuri realiai nepasiekiama, alternatyva. Pakilimas verslo ciklo stadija, kada nacionalinio produkto apimtis yra didiausia ir pasiekia potencialaus nacionalinio produkto lyg. Atsiranda tampa darbo rinkoje, gali atsirasti deficito poymi ir mediag bei aliav rinkoje. Tolesnis gamybos augimas tampa nebemanomas be didesni investicij. Kadangi investavimas vyksta tam tikr laik, padidjusi paklausa pirmiausiai sukelia produkcijos kain didjim. Paklausa ekonomin kategorija, vardijanti preki ir paslaug apimt, kuri pirkjai nort sigyti. Paklausos dsnis hipotez apie paklausos ir kainos ry, teigianti, kad dl auktesns kainos paprastai sumaja preki kiekis, kur vartotojai nort pirkti, kitoms slygoms esant lygioms. Paklausos elastingumas kainoms yra santykinis paklausos ir kainos pasikeitimas, rodantis, kaip pasikeis paklausa, kainoms iaugus arba sumajus vienu procentu. Paklausos elastingumas pajamoms santykinis paklausos ir pajam pasikeitimas, rodantis, kaip pasikeis paklausa, pajamoms pakitus vienu procentu. Paklausos infliacija parodo kain augim dl paklausos pertekliaus. Paklausa riboja ekonomin augim tada, kai pernelyg padidjusi kaupimo norma riboja paklaus, kuri savo ruotu maina gamintoj galimybes realizuoti produkcij. Taigi paklausa yra pirkjo poreikis isprsti kuri nors problem preki ar paslaug dka. is poreikis pa119

grstas pirkjo mokos galimybmis. Skiriama paklausa rinkoje, o pastaruoju metu ir potenciali rinkos paklaus. Paklausos pobdis ir apimtis lemia tai, kok marketingo tip pasirenka firma. Pagrindiniai paklausos kitimo veiksniai yra ie: pirkj pinigins pajamos, komplementari (komplektini) preki arba substitut kainos, vartotoj skonis arba preferencijos, pirkj skaiius rinkoje, numatomi rinkos pokyiai. Paklausos kreiv yra preki kiekio, kur pirkjai nori ir gali pirkti, esant atitinkamai kainai, grafikas. Paprastai kainos atidedamos vertikalioje koordinai sistemos ayje, o preki kiekis horizontalioje. Paklausos modelis lentel, kurioje pateikti tam tikros preks, kuri pirkjai nort sigyti, esant alternatyvioms kainoms, kiekiai. Paklausos prisotinimas yra preki ir paslaug paklausos augimo sultjimas arba visikas paklausos nesikeitimas, didjant pajamoms. Skirting paklaus preki prisotinimas nevienodas. ved ekonomistas L. Tornkvistas visas prekes suskirst pirmojo btinumo (fiziologiniams poreikiams tenkinti), antrojo btinumo (socialiniams poreikiams tenkinti), prabangos prekes. Augant pajamoms, atsiranda galimyb pirkti antrojo btinumo ir prabangos prekes. Pirmosioms dviems preki grupms bdingas paklausos prisotinimas. Paklausos formos 1) agreguota (visumin) individuali paklaus visuma, visumins numatomos ilaidos alies kyje per tam tikr laikotarp; 2) darbo paklausa darbuotojai, kurie gali bti pasamdyti tam tikru momentu nekintant slygoms; 3) elastinga paklausa paklausa, kurios elastingumo koeficientas yra didesnis u vienet; 4) ivestin gamybos veiksni paklausa, priklausanti nuo preki, kurios gaunamos atsivelgiant tuos veiksnius, paklausos; 5) negatyvi paklausa tokia situacija, kai visa rinka ar didel jos dalis atmeta silom prek ar paslaug; 6) perteklin paklausa kiekis, kuriuo paklausa didesn u pasil, esant tam tikrai rinkos kainai; 7) potenciali paklausa situacija, kai daugelis pirkj pirkt prek, kuri patenkint atsiradus poreik, bet toki preki rinkoje dar nra. Palkanos pinig suma, kuri mokama u naudojimsi skolintais
120

pinigais. Tai atlyginimas kreditoriams u atsisakym vartoti ir u prisiimt rizik skolinant pinigus. Palkanos u valstybs ar savivaldybs kapitalo naudojim Lietuvos Respublikoje imamas mokestis, kur moka valstybs ir savivaldybi mons nuo registruoto mons statinio kapitalo. Palkan norma skolinamojo kapitalo kaina; skolos dalis procentais, rodanti, kokia pinig dalis, didesn u pradin skolos sum, turi bti sumokta. Yra skiriamos ios palkan normos: 1) grynoji palkan norma, kuri bt vyraujanti, jeigu rinka bt pusiausvyros bsenoje, nebt rizikos, o visos paskolos bt skirtos vien produktyvaus kapitalo investicijoms; 2) nominali palkan norma, ireikta tiriamj met piniginiais vienetais, neatsivelgiant infliacij; 3) reali palkan norma, ireikta pinigais (nominali palkan norma, koreguota atsivelgiant kain kitim). Panelinis tyrimas specifinis apklausos metodas, kurio esm ta, kad periodikai (po nedidels, keli mnesi pertraukos) apklausiama ta pati arba labai panai moni (rinkos subjekt) grup. Tai gali bti pirkjai, darbdaviai, darbuotojai, bedarbiai ir kt. Papildoma mokesi nata ekonomikos efektyvumo majimas, atsirandantis dl ki subjekt elgesio pasikeitimo, kur lemia mokesiai, pvz.: vartojimas sumaja vedus ar padidinus galiojant mokest; kai mokesiai veria gyventojus pakeisti savo elgsen (ikreipia j pasirinkimus), tai ir yra papildoma mokesi nata. Papildoma poilsio pertrauka darbo dienos (pamainos) metu skirtas laikas pailsti, kurio trukm skaitoma darbo laik. Lietuvos Respublikos socialins ir darbo apsaugos ministerijos parengtuose Darbo dienos poilsio reimo bendruosiuose nuostatuose teigiama, jog papildoma poilsio pertrauka gali bti: - trumpa 5 minui pertrauka, - vidutins trukms 10 minui pertrauka, - ilga 15 minui pertrauka. Papildomas darbas (usimimas) nuolatin darb turinio darbuotojo papildomas darbas pagal kontrakt, darbas antraeilse pareigose arba usimimas individualia darbine veikla. Papildomu usimimu daniausiai siekiama padidinti pajamas.
121

Papildomos uimtumo garantijos (PUG) Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymo tam tikroms gyventoj grupms numatyti privalumai, naudojantis darbo biros teikiamomis paslaugomis (darbinimas, profesinis mokymas, perkvalifikavimas ir pan.). Papildomos uimtumo garantijos taikomos darbo birose uregistruotoms labiausiai socialiai remtin piliei grupms jos darbinamos ir pripastamos aktyviomis darbo rinkos politikos priemonmis pirmiausiai. Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymo 8 straipsnyje iskirtos ios bedarbi grups, kurioms taikomos PUG: jaunimas iki 18 met amiaus; moterys, auginanios vaikus iki 14 met amiaus, arba vienii vyrai, auginantys tokius pat vaikus; riboto darbingumo asmenys, invalidai; asmenys, kuriems iki senatvs pensijos liko maiau nei 5 metai; asmenys, gr i kalinimo viet. Pareto optimalumas toks itekli idstymas, kai nebegalima pagerinti n vieno vartotojo padties, nepabloginus bent vieno kito vartotojo padties. Parodomasis (prestiinis) vartojimas vartojimas, kurio tikslas yra padaryti spd aplinkiniams. termin pirmasis pradjo vartoti JAV ekonomistas ir sociologas T. Veblenas (1857-1929). Pasaulin kio sistema ali nacionalini ki kompleks visuma, susijusi su kapitalu, preki, darbo jgos ir valiutini itekli tarptautiniu judjimu. Nacionalini ki tarpusavio bendradarbiavimo materialinis pagrindas yra tarptautinis darbo pasidalijimas. Pasireng darbo rinkai bedarbiai bedarbiai, turintys pakankamai geras galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Jiems priskiriami: 1) turintys paklausi vietos darbo rinkoje profesij; 2) turintys paklausi vietos darbo rinkoje veiklos praktik; 3) turintys ne ilgesn kaip vieneri met darbo pagal profesin pasirengim ar veiklos praktik pertrauk Pasila preki kiekio, kur pardavjai nori ir gali parduoti, ir kainos, u kuri ta prek gali bti nupirkta, ryys. Kiti veiksniai, tarp j ir laikotarpio trukm, laikomi nekintamais. is ryys ireikiamas matematine lygtimi, lentele arba grafiku (pasilos kreive).
122

Pasilos kitimas, kitaip nei pasilos apimties kitimas, kur sukelia preks kainos kitimas, vyksta neatsivelgiant tai, ar kaina kinta. Grafikai tai vaizduojama taip: pasilos kreiv pasislenka (perkeliama) dein arba kair. T pasislinkim slygoja veiksni, kurie briant pai pasilos kreiv buvo laikomi pastoviais, pokyiai. Pagrindiniai veiksniai yra ie: technologija, itekli kainos arba gamybos veiksni katai, kit preki kainos, pardavj rinkoje skaiius, pardavj prognozs apie galimus kain pasikeitimus rinkoje. Pasilos elastingumas kainoms yra santykinis pasilos ir kainos pasikeitimas vienu procentu. Pasilos infliacija rodo kain augim dl pasilos majimo, kur sukelia nederlius, katastrofos, krizs ir pan. Pasila riboja ekonomin augim tada, kai nepakankama kaupimo norma riboja pasilos kreivs kilim, kartu ribodama vartojimo augim gamybos perspektyvoje. Pasilos dsnis: preki pasilos kiekis kinta paprastai kainai kintant. Preks kainai didjant pasilos kiekis didja, o kainai majant maja. Paslauga kokia nors ekonomin veikla (draudim, bank, kirpykl ir pan.), kuri tiesiogiai arba netiesiogiai padeda tenkinti moni poreikius; plaija prasme (kaip priimta marketinge) tai preki ris. Paslaug sritis ekonomikos dalis, teikianti vairias buitines ir kins veiklos paslaugas (kirpyklos, turizmas, transportas, mamenin prekyba, bankai, draudimas ir pan.). Paslaug sritis, ikasen gavyba, ems kis ir pramon sudaro ekonomik. Paslptasis darbo umokestis umokestis paprastai auktesnis negu darbo sutartyse numatytas, mokamas norint ilaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kai nedarbo lygis yra emas. Be to, tokiu bdu darbdavys ir darbuotojas siekia sumainti valstybinio socialinio draudimo mokas ir pajam mokest. Paslptasis nedarbas viena i nevisiko darbuotoj uimtumo form. Jis paplits tose veiklos srityse, kur darbuotoj daugiau negu technologiniu ir organizaciniu poiriu j reikia, kad bt pagamintas produktas arba suteikta paslauga. Dl to neefektyviai panaudojama darbo jga, maja darbo intensyvumas ir naumas.
123

Viena i daniausi pasitaikani paslptojo nedarbo ri yra biurokratinis valstybs valdymo aparatas. Specifin paslptojo nedarbo atmain sudaro mons, galintys ir norintys dirbti, taiau nesiregistruojantys darbinimo tarnybose ir todl nepatenkantys bendr bedarbi skaii. Daniausiai nesiregistruoja tie bedarbiai, kurie neturi teiss gauti bedarbio paalpos arba kuri sidarbinimo galimybs yra menkos. Paslptasis nedarbas buvo plaiai paplits socialistinje, vadinamojo visiko uimtumo ekonomikoje. Darb, kur skmingai galjo atlikti vienas mogus, danai dirbdavo du ar trys darbuotojai. Rinkos ekonomikai tai nepriimtina ir alintina, o dl to atsiras daugiau bedarbi. Paalpos (transferiniai mokjimai) nacionalini pajam paskirstymo forma, siekiant garantuoti socialines garantijas (pensijas, draudimus dl nedarbo, motinyst ir pan.). Patentas iskirtin valstybs suteikta teis iradjui naudoti savo iradim tam tikr laikotarp. i teis gali bti parduota arba paskolinta kitam. Paternalizmas abstrakija prasme valstybs kiimosi individo pajam naudojim politika. Prisiimdama pareig utikrinti individui tam tikras paslaugas bei patarnavimus, valstyb priversta apmokestinti individo pajamas. Taip ji varo individo asmenini pajam paskirstymo galimyb, primesdama savo vali. Paveldjimo mokestis mokestis, kuriuo apmokestinamas palikim gavs asmuo. Dar vadinamas palikimo mokesiu. Pelnas 1) svoka, paprastai vartojama skirtumui tarp pajam ir ilaid gamyboje nusakyti; 2) mikroekonomikoje skirtumas tarp pajam u parduotas prekes ir panaudot itekli verts, apskaiiuotas kaip alternatyviniai kapitalo katai, toks pelnas vadinamas ekonominiu pelnu; 3) makroekonomikoje pelnui nepriskiriamos palkanos u skolint kapital, bet priskiriamos pajamos u nuosav kapital; pelnas makroekonomikoje yra ekonominio pelno (kaip jis suprantamas mikroekonomikoje) ir nuosavo kapitalo alternatyvij kat suma. Skiriamos ios pelno rys:
124

1. Bendrasis pelnas pardavimo kainos ir buhalterini kat skirtumas. 2. Ekonominis (grynasis) pelnas bendrj pajam ir ekonomini kat skirtumas arba pelnas, didesnis u normalj peln. 3. Netiktas pelnas pelno padidjimas dl netikto rinkos slyg pasikeitimo. 4. Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas bendrovs pelno dalis, kurios ji nepaskirsto savo akcininkams, o pasilieka sau (monei plsti arba modernizuoti). 5. Normalusis pelnas teorinis pelno, gaunamo tobulos konkurencijos slygomis, apibrimas. Jis btinas, kad kiekvienas papildomas subjektas tst pasirinktos akos versl, kiekybikai apima implicitinius katus. 6. Nulinis pelnas ekonomin situacija, kai produkto pardavimo kaina lygi vidutiniams katams. 7. Pelnas produkcijos vienetui grynojo pelno ir produkcijos apimties santykis. 8. Ribinis pelnas pelno pasikeitimas padidinus gamybos apimt vienu vienetu. Pelningumas vienas mons turto, kapitalo, aktyv, finansavimo altini panaudojimo efektyvumo rodikli. Paprastai skaiiuojami ie pelningumo ir su juo susij rodikliai: 1) pardavim pelningumas pelno ir pardavim apimties santykis, apibdinantis veiklos rentabilum; 2) vidutin pelningumo norma pelno, gauto ataskaitiniais metais, ir balansins turto verts, gautos atskaiiavus nusidvjim (amortizacij), santykis; 3) pelno ir nuosavo kapitalo santykis rodiklis, apibdinantis nuosav finansavimo altini panaudojimo efektyvum; 4) pardavim apimties ir apyvartini l (aktyv) santykis rodiklis, apibdinantis apyvartini l cirkuliacijos efektyvum; 5) pardavim apimties ir ilgalaikio turto verts, gautos atskaiiavus nusidvjim (amortizacij), santykis rodiklis, apibdinantis ilgalaikio turto panaudojimo efektyvum; 6) ilgalaikio turto pelningumas pelno ir ilgalaikio turto verts, gautos atskaiiavus nusidvjim (amortizacij), santykis, apibdinantis ilgalaikio turto panaudojimo efektyvum;
125

7) parduotos produkcijos savikainos ir pardavim apimties santykis rodiklis, apibdinantis produkcijos gamybos savikain (jo didjimas rodo pelningumo majim). Pelno mokestis mokestis, kuriuo apmokestinamas kio subjekt pelnas, gaunamas i j veiklos alyje arba alyje ir usienyje (taikant teritorikumo arba rezident princip). Pelno (nuostolio) ataskaita mons (juridinio asmens) finansins atskaitomybs dokumentas, kuriame pateikiami duomenys apie mons veiklos finansinius rezultatus per ataskaitin laikotarp. Jame nurodytos visos per ataskaitin laikotarp udirbtos pajamos bei snaudos pelnas prie apmokestinim, mokestis, grynasis pelnas (arba nuostolis). Perkamoji galia skirting laikotarpi pinigini sum, reikaling vienodam preki kiekiui sigyti, santykis. Danai terminu perkamoji galia apibdinamas preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u tam tikr pinig sum. Perkamosios galios paritetas yra valiutos kurso pokytis lyginamosios valiutos perkamosios galios kitimo atvilgiu. Perkamosios galios rizika rizikos ris, kuri lemia infliacija, keiianti pinig perkamj gali. Perprodukcija rinkos situacija, kai gamybos apimtys santykinai ilg laikotarp didesns u paklaus. Paprastai dl perprodukcijos staiga krinta kainos. Perteklius kiekis, kuriuo pasila didesn u paklaus, esant tam tikrai rinkos kainai. Bendrasis perteklius situacija, kada perteklin pasila tampa prastu reikiniu. Biudeto perteklius teigiamas biudeto balansas, kai vyriausybs pajamos didesns u ilaidas. Perteklin darbo rinka darbo rinka, kurioje gana ilg laikotarp yra auktas nedarbo lygis ir darbo pasila gerokai didesn u paklaus. Pervargimas organizmo bsena, kai dl nuolatins poilsio stokos kamuoja nuovargis, sukeliantis sveikatos sutrikimus ar lig. Pervargimas gali bti avarij, traum prieastis. Piliei teis sidarbinti teis laisvai pasirinkti darboviet, tiesiogiai kreipiantis darbdav arba nemokamai tarpininkaujant vals126

tybinms darbinimo tarnyboms (darbo biroms). Darbo sutartis tarp darbdavio ir iekaniojo darbo sudaroma jiems tarpusavyje susitarus. Jos sudarymo tvark ir slygas nustato statymas. Pilieiai, besikreipiantys darbo bir kaip iekantys darbo, turi teis informacij apie laisvas darbo vietas bei darbo slygas, nemokam profesin konsultavim, mokym ir perkvalifikavim. Pinigai bet kokia visuotinai pripainta main priemon, kuri naudojama ir kaip apskaitos priemon bei perkamosios galios sankaupa. Svoka pinigai gali bti vartojama iomis reikmmis: 1) pinigai siaurja prasme, (M1) monetos, popieriniai pinigai ir visi ekiniai bei iki pareikalavimo depozitai, t. y. visi pinigai, naudojami einamiems sandriams aptarnauti; 2) pinigai plaija prasme, (M2) pinigai siaurja prasme (M1) ir taupomieji bei santykinai nedideli terminuotieji indliai, kurie nepatvirtinami ekiais; 3) dekretiniai pinigai popieriniai pinigai, kurie niekuo nepadengti, bet yra teista mokjimo priemon; 4) grynieji pinigai popieriniai pinigai, monetos; 5) kartieji pinigai pinigai, kuriuos stengiamasi kuo greiiau paversti materialinmis grybmis arba investuoti kuri nors ekonomikos sfer; 6) popieriniai pinigai valstybs patvirtinti dekretu ir leidiami piniginiai enklai. Pinigins pajamos subjekto per tam tikr laikotarp gaunamos pajamos, ireiktos einamja piniginio vieneto verte. Sunku palyginti vairi met pinigines pajamas, nes nuolat kinta piniginio vieneto perkamoji galia. Lyginant pinigines pajamas vairiose alyse, btina vertinti valiut kurs santyk ir skirting pinigini pajam vartojimo struktr. Pinig cirkuliacija pinig judjimas tarp kins veikos sfer. Pinig cirkuliacijos greitis piniginio vieneto apyvart skaiius per metus. Jis skaiiuojamas dviem bdais: 1) kaip pajam cirkuliacijos greitis, nustatomas BNP dalijant i pinig kiekio cirkuliacijos proceso metu (suinome, kiek kart piniginis vienetas ileidiamas baigtinms prekms pirkti); 2) kaip sandri greitis, nustatomas bendrsias ilaidas bet kokioms prekms apmokti dalijant i pinig kiekio cirkuliacijos proceso metu.
127

Pinig funkcijos: 1) cirkuliacijos arba main priemons; 2) kaupimo priemons; 3) apskaitos vieneto; 4) skol padengimo arba atidt mokjim priemon. Kartais skiriama ir daugiau pinig funkcij. Pinig girgdjimas posakis, apibdinantis situacij, kai esant fiksuotai palkan normai kredit paklausa didesn u j pasil. Pinig neutralumas teorin prielaida (doktrina), teigianti, kad nors pinig mass pasikeitimas gali nulemti santykinius preki ir paslaug vartojimo struktros pokyius, taiau per ilg laiko tarp pinig mass pokytis veikia visas kainas, o tai savo ruotu palaipsniui atstato santykines kain proporcijas bei vartojimo struktr, adekvai prie tai buvusiai. Pinig pasila veikia tik absoliut kain lyg, bet neveikia santykini kain, todl neveikia nei itekli alokacijos, nei pajam paskirstymo. Pinig nuvertjimas nacionalins valiutos perkamosios galios majimas: laikui bgant, u t pai pinig sum galima nupirkti maiau preki (paslaug). Pinig pakaitalai specialios priemons, naudojamos kaip laikinas main priemons pakaitalas, bet nenaudojamos kaip verts kaupimo priemon (kredito kortels, kelioni ekiai). Pinig paklausa poreikis laikyti turt pinig pavidalu, uuot laikius j kaip palkanas ar kitokias pajamas teikianius aktyvus. Pagrindinis pinig paklausos veiksnys yra btinumas daryti sandrius, t. y. pirkti prekes ir paslaugas, apmokant sskaitas u jas. Pinig paklausos kreiv kreiv, nusakanti santyk tarp pinig paklausos ir palkan normos. Kai palkan norma didja, obligacijos ir kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai tampa vis labiau paklauss, o tai sumaina pinig paklaus. Pinig pasila visi grynieji pinigai, esantys apyvartoje, ir kai kuri bank indliai. Pinig perkamoji galia preki ir paslaug apimtis, kuri galima nupirkti u pinigin vienet. Pinig perkamosios galios majimas matuojamas kain indekso augimu. Pirkj rinka rinka, kuriai bdingas pasilos perteklius. Pasilos perteklius gali bti tam tikro produkto, akos arba visos ekono128

mikos atvilgiu. Esant pasilos pertekliui, kainos maja, todl pirkj poreikiai, pasirinkimas daro didel tak gamintojams. Pirmin darbo rinka darbo rinka, kuriai bdingi ie poymiai: 1) uimtumo stabilumas ir saugumas; 2) santykinai auktas ir vis augantis darbo umokestis; 3) darbo proceso metu taikoma paangi technologija; 4) galimyb tobulinti darbo proces; 5) stiprios profsjungos. Pirmin darbo jga alies gyventojai, turintys reikiam kvalifikacij ir pakankamai sugebjim dirbti. Nedarbo lygis ioje darbo jgos grupje paprastai yra emesnis. Poreikis esamos ir pageidaujamos situacijos neatitikimas ir noras neatitikim paalinti. Poreiki hierarchija poreiki suskirstymas pagal j svarb vartotojui, pvz.: pirminiai (fiziologiniai) ir socialiniai mogaus poreikiai. Poreiki sutapimas situacija, kai kiekviena i sandorio pusi nori tiksliai to, k turi antroji. Potencialioji darbo paklausa aktyviai nepasireikiantis darbo poreikis, kuris, susidarius tam tikroms slygoms, gali atsirasti ateityje. Dar vadinamas latentine paklausa. Potencialioji darbo pasila aktyviai nepasireikianti darbo pasila, kuri, susidarius tam tikroms slygoms, gali atsirasti ateityje. Dar vadinama latentine pasila. Poiris darb materialini ir moralini paskat (stimul) nulemia moni darbins veikos motyvacija, objektyviai matoma i darbo rezultat, jo kiekio ir kokybs. Paira darb tai ne vien darbuotojo pasitenkinimas ar nepasitenkinimas savo darbu, bet ir reals jo rezultatai. Pragyvenimo lygis preki ir paslaug kiekis, kur vidutinikai suvartoja vienas suaugs asmuo. Tai vienas svarbiausi gerovs rodikli. Pragyvenimo ilaid koregavimas nominalaus pajam lygio reguliavimas, atsivelgiant infliacijos tempus. Pranaumas 1) absoliutus pranaumas alies gebjimas gaminti prek ar paslaug pigiau negu kitos alys; 2) lyginamasis pranaumas alies gebjimas gaminti prek ar paslaug santykinai pigiau (su maesniais alternatyviaisiais katais) negu kitose alyse. Prek mainams skirta gryb, rinkoje vertinama ir parduodama ati129

tinkama (rinkos) kaina. Skiriamos ios preki svokos: 1) galutin prek preks ir paslaugos, kurias sigyja galutiniai vartotojai, nutraukdami preks judjim rinkoje; 2) globojama prek prek arba paslauga, kuri valstyb laiko ypa reikalinga, todl jos gamyb arba vartojim subsidijuoja bei reguliuoja; 3) ilgo vartojimo prek prek, kuri naudojama pakankamai ilg laik; 4) individuali prek prek ir paslauga, kuri sigyja ir naudoja pavienis vartotojas; 5) investicin prek prek kapitalas, skirtas ne tiesioginiam vartojimui, o gamybai; 6) komplektins preks preks, kurios paprastai vartojamos kartu; didjant vienos tokios preks kainai, maja ir kitos paklausa; 7) nepatrauklioji (Gifeno) prek prek, kurios paklausa maja, didjant vartotojo pajamoms; 8) normalioji prek prek, kurios paklausa auga, didjant vartotojo pajamoms; 9) preks pakaitalai preks ir paslaugos, kurios gali pakeisti viena kit, tenkinti t pat poreik; didjant vienos tokios preks kainai, pakaitalo paklausa auga; 10) strategin prek ypa svarbi prek, kurios iveimas i vien ali kitas draudiamas arba ribojamas; 11) tarpin prek prek, perkama perparduoti arba kitai prekei gaminti; 12) visuomenin (kolektyvinio vartojimo) prek preks arba paslauga, kurios naudingumas ir pasila nemaja, atsiradus papildomiems vartotojams; jos, teikdamos naud bent vienam vartotojui, kartu neivengiamai naudingos ir daugiau moni ar net visai visuomenei; j negalima teikti vienam vartotojui, neteikiant ir kitiems; j katai nepriklauso nuo vartotoj skaiiaus (pvz., gatvi apvietimas). Preki bira komercin firma, funkcionuojanti kaip vienari preki rinka. Skiriamos vieosios ir privaiosios biros. Vieosiose birose sandori sudarymo teis turi ir biros nariai, ir kiti suinteresuoti asmenys. Privaiose birose, kurios veikia kaip udaros akcins bendrovs, sandori sudarymo teis turi tik tos biros nariai brokeriai, prekybos agentai. Taip pat egzistuoja specializuotos bei universalios preki biros. Prekybin kortel kortel, kurioje nurodyta atitinkama jos vert. Kortel sigyjama (perkama) parduotuvje, ji suteikia vartotojui teis nusipirkti preki kiek, proporcing kortelje nurodytai sumai.
130

Prekybinis antkainis skirtumas tarp didmenins ir mamenins kainos, atitenkantis prekybos sferai kaip pelnas. Prekybinio antkainio infliacija yra kain augimas, kur lemia prekybinio priedo normos didinimas. Prekyba 1) didmenin prekyba vidaus prekybos dalis, apimanti preki pardavim didelmis partijomis mamenins prekybos monms arba gamybos priemoni monms; 2) mamenin prekyba veikla, susijusi su preki pardavimu galutiniams vartotojams; 3) neregimoji prekyba draudimas, turizmas, nuoma ir pan.; 4) usienio prekyba tarptautin prekyba. Prekybos agentas (dileris) asmuo, investuojantis savo pinigus ir inias rizikingas biros ar prekybines operacijas. Pasikeitus slygoms, jis tikisi gauti pelno. Prekybos centro terminalas prekybos centruose esantys taisai, galinantys pervesti pinigus i pirkjo sskaitos prekybos organizacijos sskait. Prekybos deficitas ekonomin situacija, kada importas didesnis u eksport. Prekybos perteklius ekonomin situacija, kai eksportas didesnis u import. Prekybos rmai tam tikro regiono verslinink arba vietini valdios organ organizacija, skatinanti kins veiklos pltot. Premija papildomi imokjimai dirbantiems, didesni u pagrindin darbo umokest. Premijins akcijos yra akcijos, kurias gauna akcininkai nemokamai. Danai nupirkus tam tikr kiek paprastj akcij, duodama nemokamai viena privilegijuota akcija. Premijins palkanos yra papildomos palkanos, kurias gauna indlininkai. Premijiniai darbo umokestis, didesni u tarifin, kaip kompensacija u virvalandius, darb atostog metu, rizik, sunkias darbo slygas ir kt. Darbo laikas, u kur mokami premijiniai, vadinamas premijiniu darbo laiku. Premij-baud kontraktas tai kontraktas, kuriame vykdytojas, garantuodamas tam tikr premij, priada, kad u kiekvien udelst objekto atidavimo eksploatuoti dien bus imami delspinigiai. Prestiin kaina kaina, kuri paprastai yra didesn u vidutin rin131

kos kain. Prestiin kaina atsiranda dl laisvosios konkurencijos princip paeidim arba sutikus tam tikrai vartotoj grupei pirkti pirkinius brangiose (prestiinse) parduotuvse. Pridtin vert preki ir paslaug verts padidjimas kiekvienoje gamybos stadijoje; tai vert, kuri gamintojas, prekybininkas, paslaug teikjas prideda prie aliav, mediag arba prie preki (paslaug), kurias jis sigyja, kad sukurt nauj gamin ar paslaug, verts. Pridtins verts mokestis (PVM) vienas i preki ir paslaug mokesi; tai netiesioginis mokestis, kurio objektas yra preki gamybos, atliekam darb ir teikiam paslaug proceso metu alyje sukurta ir realizuota pridtin vert ir importuojamos preks; preki kategorijai priskiriama daiktai, maisto preks, numizmatins paskirties pinigai, nekilnojamas turtas (iskyrus em), vis ri energija (dujos, elektros ir ilumin energija), vanduo; paslaug kategorijai priskiriama teikiamos paslaugos (tarp j kanalizacijos ir kitos but kio paslaugos) ir kita apmokama veikla, vis ri darbai. Mokesiui apskaiiuoti gali bti taikoma keletas metod, taiau daugumoje ali taikomas netiesioginis apimties metodas, kada nereikia nustatyti paios pridtins verts. Apskaiiuojant biudet reikiam mokti PVM sum, i pardavimo PVM atimamas pirkimo PVM (t. y. PVM, sumoktas u tiekj pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas, skaitant sumokt u importuotas materialines vertybes). Taiau atimama tik ta pirkimo PVM dalis, kuri susijusi su apmokestinam PVM preki gamyba bei pardavimu ir su apmokestinam PVM paslaug teikimu. Mokesio suma nepriklauso nuo to, kiek iki pardavimo galutiniam vartotojui buvo tarpini preks apmokestinimo etap, nors PVM bdingas daugiapakopikumas prek (paslauga) apmokestinama kiekvieno pirkimo-pardavimo sandorio metu, taip pat ir importuojant prekes. PVM tarifas nustatomas procentais nuo parduot ir importuojam preki bei teikiam paslaug apmokestinamosios verts. alyje gaminam preki ir teikiam paslaug apmokestinamj vert sudaro: 1) preki ir paslaug teikimo kaina; 2) pakavimo, trans132

portavimo, draudimo ir kitos jas panaios ilaidos; 3) mokos u rengini surinkim; 4) mokos u tarpininkavim; 5) komis, aukcion mokesiai; 6) preki pirkimo arba pardavimo kreditan ilaidos; 7) vairios sskaitas-faktras neraytos nuolaidos (diskontai) bei priedai; 8) vairs su preki pardavimu susij mokesiai (muitai, akcizai), iskyrus pat PVM; 9) aptarnavimo ilaidos arba kitos preki gamybos ar paslaug teikimo kain neskaitytos sumos, kurias sumoka pirkjai. Mokesio tarifas gali bti bendras visoms prekms bei paslaugoms arba diferencinis pagal atskiras preki bei paslaug grupes. Daniau taikomas tik dviej dydi tarifas. Pavyzdiui, Lietuvoje taikomas 18 proc. PVM visoms prekms bei paslaugoms, iskyrus eksportuojamas, ir 0 proc. PVM eksportuojamoms prekms bei paslaugoms (taikant pastarj tarif, grinamas (kompensuojamas) mokestis, sumoktas sigyjant aliavas, prekes bei paslaugas). Privatizacija valstybins ir kolektyvins nuosavybs pertvarkymas privatin nuosavyb. Valstybs funkcijos yra perduodamos privaiam sektoriui. Privatizavimo alininkai pabria laisvos iniciatyvos ekonomikos privalumus prie valstybs kontrol. Jie teigia, kad firmos, paliktos rpintis savimi konkurencinje rinkoje, gali tinkamai skirstyti iteklius ir geriau tenkinti kintanius vartotoj poreikius nei valstyb. Todl reikia skirti kio akas, kurios gali bti laikomos natraliomis monopolijomis, ir kio akas, kuri sandara galt bti labiau suskaidyta. Pirmajai kategorijai priklauso tos kio akos (duj ir elektros tinkl, geleinkelio ir telefono tarnyb), kuriose masto poveikis toks didelis, kad tik monopolininkas gali neribotai padidinti pasil. Oponentai teigia, kad rinktis privataus verslo monopolij dl monopolinio piktnaudiavimo taip pat nra patikima. Privatin nuosavyb nuosavyb, kuria disponuoja atskiri asmenys bei privaios firmos. Privilegijuotoji akcija akcija, kurios dividendai imokami pirmiau nei paprastosios akcijos dividendai. Privilegijuotoji dalyvavimo akcija akcija, jos savininkui suteikianti teis papildom peln,
133

kuris lieka imokjus privilegijuotosios bei paprastosios akcijos dividendus. Privilegijuotos pajamos pajamos, neapmokestinamos pajam mokesiu, pvz., palkanos, gautos i municipaliteto obligacij. Produktas 1) baigtinis produktas preks ir paslaugos, sigyjamos asmeniniam vartojimui, investicijoms bei nuperkamos vyriausybs, t. y. produktai, kurie daugiau nra kam nors parduodami; 2) bendrasis produktas i vairi itekli per tam tikr laik firmoje pagamint preki ar paslaug veri suma; 3) bendrasis nacionalinis produktas (BNP) per tam tikr laik alyje pagamint vis baigtini preki ir paslaug veri suma; 4) BNP vienam gyventojui BNP, padalytas i gyventoj skaiiaus; 5) darbo imlus produktas produktas, kuriam gaminti sunaudojama santykinai daug darbo ir santykinai maai kit itekli; 6) grynasis nacionalinis produktas (GNP) tam tikro laiko bendrojo nacionalinio produkto ir amortizacijos skirtumas; 7) nominalusis BNP produkcijos ir paslaug veri suma faktinmis kainomis; 8) potencialusis (galimas) BNP preki ir paslaug gamybos apimtis, kuri galima pasiekti panaudojus visus gamybos veiksnius; 9) pusiausvyros BNP visuomenins gamybos lygis, atitinkantis laukiam paklaus; 10) realusis BNP preki ir paslaug veri suma lyginamosiomis kainomis; 11) ribinis produktas bendrojo produkto prieaugis, padidinus kintamuosius katus vienu vienetu (kitiems santykinai nekintant); 12) tarpinis produktas visos preks ir paslaugos, panaudotos kaip itekliai gaminant kitus produktus arba teikiant paslaugas; 13) vidaus produktas nacionalinje sskaitoje vartojamas terminas, apibdinantis alyje pagamint produkt neatsivelgiant tai, kokiai aliai faktikai priklauso viena ar kita firma; 14) vidutinis produktas bendrosios gamybos apimties kintamj kat santykis. Produkto diferenciacija panai, bet ne vienod preki gamyba ir pardavimas vienoje kio akoje. Ji bdinga monopolins konkurencijos rinkos struktrai. Tai leidia sumainti konkurencij ir padidinti kainas. Produktyvumas pagamintas produktas, tenkantis vienam itekli
134

vienetui. Darbo produktyvumas vadinamas darbo naumu ir matuojamas produkcijos apimtimi per vien darbo valand. Profesin sjunga organizacija, atstovaujanti darbo jgos ekonominiams interesams. Bna vairi profesini sjung: 1) vidin bendrovs profesin sjunga, t. y. sjunga, atstovaujanti kiekvienai darbo jgos grupei vienoje darbovietje (firmoje); is sjungos tipas paplits Japonijoje; 2) tam tikros profesijos darbuotoj sjunga, atstovaujanti tam tikriems kvalifikuotiems darbininkams (elektrikams, santechnikams ir kitiems); 3) gamybinink sjunga, atstovaujanti visoms darbuotoj grupms kio akoje; 4) bendroji profesin sjunga, atstovaujanti daugeliui darbuotoj neatsivelgiant profesij ar kio ak. ios profesins sjungos prastos JAV ir Europoje danai kaip tam tikros profesijos darbuotoj ir gamybinink profesini sjung susijungimo rezultatas. Svarbiausias profesins sjungos udavinys yra ginti ir tenkinti savo nari interesus derantis dl darbo umokesio dydio ir darbo slyg. Profesija atitinkamomis iniomis, mokjimais, gebjimais ir gdiais pagrstos moni veiklos kombinacijos, teikianios jiems materialinio apsirpinimo ir aktyvaus sitraukimo visuomenin gyvenim prielaidas. Technin paanga ir visuomeninis darbo pasidalijimas naikina vienas profesijas, gimdo naujas, todl ir kinta darbuotoj profesin-kvalifikacin struktra. Darbo pasidalijimas pagal profesij yra specialyb. Yra parengta tarptautin standartin profesij klasifikacija. Pagal j visos profesijos grupuojamos pagal keturis lygius 10 pagrindini grupi, kuriose hierarchine tvarka skirstomas maesnes grupes. Pagrindinis grupavimo kriterijus yra kvalifikacija, reikalinga tam tikroms funkcijoms arba pareigoms atlikti. Skiriami du kvalifikacijos aspektai: a) lygis, kur apibdina darbo apimtis ir sudtingumas; pastarajam teikiama lemiama reikm; b) specializacija, kuri apibdina reikiamos inios, naudojami rengimai ir mediagos, gaminamos preks ir teikiamos paslaugos. Profesinio isilavinimo lygis kvalifikacijos lygis, atitinkantis tam tikr bendrojo isilavinimo lyg (1 lygis emesnis u pagrindin
135

isilavinim, 2 lygis pagrindinis isilavinimas, 3 lygis vidurinis isilavinimas, 4 lygis auktesnysis isilavinimas, 5 lygis auktasis isilavinimas). Profesij klasifikacija reali ir specifini moni veiklos kombinacij (profesij) sistemingas ir tikslingas grupavimas pagal tam tikrus poymius. Lietuvos profesij kvalifikacija, panaiai kaip ir tarptautins standartins profesij kvalifikacijos (ISCO), yra parengta atsivelgiant tipikus moni veiklos udavini bei pareig derinius ir j atlikimui reikiam kvalifikacij sudtingum. Tikslas statistini duomen rinkimo ir apdorojimo galimyb, profesinio konsultavimo bei profesij pasirinkimo palengvinimas. Lietuvos profesij kvalifikacijoje visos profesijos skirstomos 8 pagrindines grupes. Praktinis profesij klasifikavimas paremtas paprastu, integruotu, stabiliu veiklos ir gebjim modeliu, kuris apibdina asmens atliekam darb ir suteikia informacijos, pagal kuri asmuo priskiriamas tam tikra profesinei grupei. Profesij klasifikatorius pagal sistem atskiras grupes sugrupuotos visos profesijos monje, ekonominje veikloje ar alyje. Profesinis mokymas mokymas, kurio tikslas suteikti asmenims profesij arba juos perkvalifikuoti. Profesin mokym sudaro: 1) pagrindinis profesinis mokymas sudedamoji vietimo sistemos dalis, sudaranti slygas neturintiems profesinio isilavinimo asmenims gyti profesij Studij ir mokymo registre numatytomis slygomis; 2) darbo rinkos profesinis mokymas, kaip bendrojo profesinio mokymo dalis, suteikianti galimyb Valstybiniame mokymo program registre nustatytomis slygomis gyti profesines kvalifikacijas, kurios btinos prisitaikant prie darbo rinkos poreiki. Profesinis orientavimas nuoseklus ir kryptingas jaunimo rengimas pagrstam ir smoningam profesijos pasirinkimui bendrojo lavinimo, profesinio informavimo, konsultavimo ir kitomis formomis. Prognozs bsim bendr ekonomikos ir rinkos slyg numatymo sistema, kuria, priimdama sprendimus, remiasi vyriausyb ir ver136

slininkai. Norint vertinti bsimas ekonomikos vystymosi slygas, galima taikyti vairius prognozi metodus: 1. Apklausos technik, naudojantis interviu ar patu, nusiuniant anketas ir apklausiant asmenis apie bsimus j ketinimus. Ekspertai gali pateikti prognozi apie rinkos pltr ateityje scenarijus. 2. Eksperimentinius metodus, kuriuo taikant galima numatyti nauj gamini paklaus, bsimus gamybinius pokyius ir t. t. 3. Ekstrapoliacijos metodus, kai norint numatyti bsimus ekonomikos polinkius taikoma analiz, pagal kuri vertinamos kintamosios eiluts ir rinkos ekonomikos dsniai. Istorins raidos polinkiai, bdingi praeiiai, gali kartotis ir ateityje. 4. Barometro prognozs, kurios padeda numatyti bsimj ekonomikos kintamj vert pagal dabartin tam tikr kintamj vert. Kapitalo investicij planai ar nauji statybos umojai gali bti naudojami kaip barometrai. 5. Itekli ir produkcijos apimties metodus, kai panaudojamos itekli ir produkcijos apimties lentels, rodanios santykius tarp kio ak ir padedanios ianalizuoti tai, koki tak paklausos slyg pokyiai vienoje kio akoje padarys paklausos ir pasilos slygoms kitoje akoje. 6. Ekonometrijos metodus, numatanius bsimas ekonomini kintamj vertes, istudijuojant kitus kintamuosius, kurie su jais susij prieastiniais ryiais. Sprendimai daromi nustatant nepriklausomus kintamuosius, veikianius priklausomj kintamj, kur reikia numatyti. Bet kur prognozs metod taikant negalima gauti visikai tiksli rezultat ir prognozuojant visada reikia numatyti paklaidos ribas. Prognozuotojai turi sprsti, pasirinkdami prognozs model, ir vertinti bsimas ekonomikos vystymosi slygas. Protekcionizmas ekonomin politika, apsauganti konkrei nacionalinio kio ak nuo importins produkcijos konkurencijos. Nors toki apsaug galima i dalies pateisinti, vis dlto protekcionizmas, kaip svarbiausia nacionalini interes gynybos priemon, apskritai nra toleruotina.
137

Protekcionistins apsaugos reikt tam, kad trumpam laikui bt palengvintas organizuot nacionalins ekonomikos pertvarkymas. Taiau kyla pavojus, kad tokia apsauga gali tapti nuolatin. Apsaugos priemones daniausiai galima geriau gyvendinti kitais bdais: finans ir pinig politikos, valiutos kurso tikslinimo priemonmis. Protekcionistins apsaugos priemones labiausiai pateisina besivystanios nacionalins ekonomikos akos. Apsauga gali bti efektyvi priemon skatinti kio ak, kuri gerai tinka aliai, taiau kuri negali skmingai vystytis, jeigu neapsaugoma nuo importo. Per tam tikr laik tinkamai apsaugota nacionalin ekonomikos aka gali tapti gyvybinga ir skmingai konkuruoti su kitomis alimis. Tokia laikina nacionalins ekonomikos ak apsauga neprietarauja rinkos ekonomikos principams. Tik laikinai suvienodinus konkurencines slygas, nacionalins ekonomikos aka gali pasiekti toki raidos pakop, kai ji gali efektyviai vystytis. Be protekcionistins apsaugos, kai alies tam tikros kio akos saugomos nuo stipresns kit ali konkurencijos, yra dar vadinamasis agresyvusis protekcionizmas. Jo tikslas maksimaliai skatinti eksport, o taktika pagrsta puolimu, konkurent smukdymu, monopolini kain alies viduje palaikymu, sigaljimu usienio rinkose, naudojant bet kokias priemones. Pltojantis region ekonominei integracijai atsirado vadinamasis kolektyvinis protekcionizmas. Jis bdingas ali grupuotms, siekianioms sitvirtinti naujose preki rinkose, perdalyti esamas rinkas. Prot nutekjimas viena i auktos kvalifikacijos darbo jgos migracijos form. Atsirado io amiaus viduryje dl mokslo ir technikos revoliucijos bei kvalifikuot specialist emigracijos (daugiausia i besivystani ali isivysiusias). Ekonominis io reikinio pagrindas nevienodas ali socialinio, ekonominio, mokslinio techninio isivystymo lygis. Prot nutekjimas dar labiau didina isivystymo lygio tarp isivysiusi ir besivystani ali skirtum. Pusiausvyra ekonomikos bkl, kai rinkos jgos pusiausviros vie138

na kitai ir nra koki nors proces keitimosi tendencij. Konkurencin pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkos paklausos ir pasilos apimi atitikimas, kuriam esant preks kaina lygi jos ribiniams katams ir ribiniam naudingumui. Vartotojo pusiausvyra vartotojo pajam paskirstymas preki rinkiniui pirkti tokiu bdu, kad kiekvienas piniginis vienetas, ileistas kuriai nors prekei pirkti, garantuot vienod ribin naudingum. Pusiausvyros BNP toks BNP dydis, kuriam esant, numatoma bendra paklausa lygi numatomai bendrai pasilai. Pusiausvyros nebuvimas padtis, kai nepasiekiama pusiausvyra arba atsiradusi ji neilaikoma. Jei yra bendras poreikis ilaikyti pusiausvyr, sakoma, kad sistema yra pastovi, prieingu atveju sistema laikoma nepastovi.

R
Racionalus gyventoj uimtumas viena i efektyvaus gyventoj uimtumo prielaid. Uimtumo racionalum lemia ekonomini, socialini ir organizacinitechnini slyg kompleksas. Pirmoji racionalaus uimtumo ekonomin prielaida yra visuomenikai naudingas darbo pobdis, kai darbas kuria visuomenei reikiamas materialines ir dvasines vertybes, kurias galima realizuoti. Ne maiau svarbi vertybi ir paslaug kokyb. Gamybos struktra gali atitikti visuomens poreiki struktr, taiau jos gali netenkinti gamini ir paslaug kokyb. Uimtumo racionalum rodo ir darbo jgos profesinkvalifikacin struktra, kuri lemia darbo pasidalijimo ir technikos bei technologijos lygis. Darbo viet struktra taip pat turi bti racionali. Socialins racionalaus uimtumo slygos susijusios su darbuotojo asmenybs vystymusi, gyvenimo lygiu, poreiki tenkinimu, darbo jgos atkrimo kokybe. Techninsorganizacins racionalaus uimtumo slygos yra paangios technikos ir technologijos panaudojimas, tobulas darbo
139

organizavimas, geros darbo slygos, patikima darbo apsauga, racionalus darbo ir poilsio reimas ir pan. Visikas ir racionalus uimtumas garantuoja jo efektyvum. Racionali lkesi teorija teorija, aikinanti, jog mons supranta, kaip veikia ekonomika, ir sugeba mokytis i klaid. Bsimos kio raidos lkesiai yra racionals, jei jie nra aliki turimos informacijos atvilgiu. Jie gali bti adaptyviniai jei mons suvokia ekonomikos ateit btent toki pat, kaip praeityje, arba koreguojantys jei mons suvokia praeityje dar kini sprendim klaid. Teorijos alininkai teigia, kad dl lkesi racionalumo numatomos makroekonomins priemons nedarys reikiamo poveikio realiajai BNP apimiai ir nedarbo lygiui. Taiau racionalij lkesi modelis labai tinkamas laisvosios konkurencijos rinkose. Realioji palkan norma palkan norma, ireikta pastoviais piniginiais vienetais. i norma yra nominali palkan norma, koreguota atsivelgiant pinig perkamosios galios pokyt. Realiosios pajamos eim pajamos, paverstos prekmis, kurias galima sigyti u nominalias pajamas, pakoreguotas pagal kain lygio pokyt. Realij pajam dyd lemia realusis darbo umokestis ir valstybs priemokos (specialiosios, tiesiogins, netiesiogins). Realj darbo umokest sudaro preki ir paslaug suma, kuri galima sigyti u nominal darbo umokest. Prie realij pajam priskaiiuojamos taip pat pajamos, gaunamos palkan, pelno ir rentos pavidalu. Regionin darbo rinka rinka, apimanti tam tikr teritorij. alies darbo rinkos regioninis pasiskirstymas daniausiai sutampa su teritoriniaisadministraciniais vienetais. Regionin politika valstybs priemoni sistema, siekianti paalinti esmines disproporcijas tarp atskir alies region ekonominio bei socialinio isivystymo lygio (gamybos, nedarbo, pajam vienam gyventojui lygio ir pan.). Regionin politika gyvendinama vairiomis priemonmis: finansini paskat suteikimas (investicij subsidijos); mokesi mainimas arba laikinas moni, pasirengusi kurtis numatytuose ekonomins pltros regionuose, atleidimas nuo j; valstybs investicijos ekonomins ir socialins
140

infrastruktros (transporto ir ryi, vietimo ir sveikatos apsaugos tinklo ir pan.) pltr iuose regionuose. Regionins politikos tikslas spartinti gamybos vystym, didinti uimtum atsilikusiuose regionuose didinant investicijas, skatinant kurtis naujas firmas ir pramons akas. Regionins politikos svarbi sudedamoji dalis darbo rinkos politika. Reguliavimas kryptingas, veiksmingas procesas, kuriuo siekiama isaugoti arba pakeisti bet kok socialin ir ekonomin reikin ekonominmis, socialinmis, organizacinmis ir kitokiomis priemonmis. Reketas antaas, grasinimai, turto prievartavimas, norint gauti neteistas pajamas. Reketas plaiai paplits tarp organizuot nusikaltli. Reklama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skelbiama informacija, kuria siekiama daryti poveik reklamos vartotoj sprendimams, susijusiems su preki ir paslaug sigijimu, kine komercine, finansine veikla ar darbo sutari sudarymu. Reklama yra viena i pagrindini produkcijos iskyrimo konkurencijos form ir yra naudojama tam, kad bsimi pirkjai susipaint su tos ries preks iskirtiniais poymiais. Yra du poiriai tai, kok poveik rinkai daro reklama: tradicin rinkos teorija pirmiausia pabria reklamos poveik (ia reklamos objektas yra tik etikei pasikeitimas tarp konkurent, esant nekintamai visuminei paklausai, ir jos tikslas padidinti visumins pasilos kain ir kainas, kurias moka vartotojas); kito (prieingo) poirio alininkai pabria reklamos vaidmen didinant paklaus ar garantuojant, kad firm paklausa bus palaikoma tokio lygio, kuris leist joms pasiekti didels apimties gamyb. itaip reklama gali bti susijusi su rinka ir maesnmis kainomis. Reklamos svarb rodo tokie pagrindiniai argumentai: 1) reklama teikia informacij vartotojui apie naujoves rinkoje; 2) reklama palaiko alies ryi ir masins informacijos priemoni sistem; 3) reklama skatina preki pokyius, j tobulinim; 4) skmingos dka reklamos mon gali iplsti savo gamyb ir gauti gamybos masto efekt; 5) reklama skatina konkurencij ir lemia naujos pro141

dukcijos sisavinim; 6) didindama paklaus bei vartotojikas ilaidas, reklama didina gyventoj uimtum ir skatina j poreikius. Taiau su tuo nenori sutikti reklamos oponentai. Pagrindiniai j argumentai tokie: 1. Pagrindinis reklamos tikslas yra tikinti mones, o ne informuoti juos. Konkurencin reklama neretai klaidina vartotojus ir dl jos vartotojai gali patirti nuostoli. 2. Ilaidos reklamai yra negamybins, neefektyvios, jos beveik nepadeda arba nieko nepadeda visuomens gerovei; todl reklama yra tokia sfera, kurioje beprasmikai naudojami riboti itekliai. 3. Dl paklausos gali atsirasti nema neigiam iorini efekt. Pavyzdiui, dl reklamos daugiau vartojama toki aling produkt, kaip tabakas, alkoholis. Reklama gali neigiamai paveikti masins informacijos priemoni darbo kokyb, nes jos gali bti neobjektyvios t moni atvilgiu, kurios duoda daug reklamos usakym. 4. Kai kurioms reklamos formoms bdinga vadinamoji savineutralizacijos tendencija: viena reklama tarsi itrina kit reklam. 5. Reklama skatina monopolijas, o ne aktyvi konkurencij. Isami, brangi reklama sudaro finansines klitis patekti tos preks rink ir taip stiprina akoje jau esani moni turim gali rinkoje. 6. alies kio nuosmukio negalima veikti didinant reklamos ilaidas. Be to, ioms ilaidoms bdingas ciklinis pobdis, t. y. jos svyruoja kartu su kitomis bendromis ilaidomis. O tai didina nedarb esant ekonominiam nuosmukiui, nes tada maja reklamos ilaidos. Antra vertus, reklama gausina informacij esant ekonominiam pakilimui, nes kartu su kitomis ilaidomis didja ir reklamos ilaidos. Renta bet koks mokjimas gamybos veiksniui, didesnis u jo alternatyviuosius katus. Renta yra pajamos, nesusijusios su verslu ir reguliariai gaunamos rentininko procent forma i skolinamojo kapitalo, emvaldio ems rentos forma i inuomot ems sklyp. Yra skiriamos ios rentos rys: 1) ekonomin renta u
142

gamybos veiksnius gaunam pajam dalis, didesn u veiksni alternatyviuosius katus; 2) ems renta ems savinink pajamos u j ems nuosavyb. Rentabilumas pelningumas, pajam gausumas, gamybos ilaid kompensacija, parodanti materialini, darbo ir pinigini resurs panaudojimo efektyvum. Rentabilumas apskaiiuojamas pagal gauto pelno dyd, lyginant su investicijomis pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines las. Reprodukcija nuolatinis gamybos proceso atnaujinimas. Skiriamos reprodukcijos rys: 1) iplstin gamybos atnaujinimas didjaniais mastais; 2) paprastoji tokios pat apimties gamybos atnaujinimas. Restrikcija gamybos, realizavimo ar eksporto ribojimas, norint pakelti kainas, arba kredito ribojimas, norint padidinti palkan norm. Revalvacija oficialus nacionalinio piniginio vieneto verts padidinimas usienio valiut atvilgiu. Ribin analiz ekonomini rodikli analizs bdas, orientuojantis santykinius, o ne absoliuius pokyius, pvz., atliekant ribin analiz buvo ne taip svarbu, kiek nacionalini pajam buvo skirta santaupoms, o tai kaip nustatyti santaupas atitinkanio nacionalini pajam vieneto dal. Ribin darbo jgos kaina darbo umokesio pasikeitimas, darbo jgos katams iaugus vienu vienetu. Ribin substitucijos norma preks vienetas, kuris gali bti pakeistas kitos preks vienetu su slyga, kad vartotojas bus patenkintas ir jo nuomon liks pastovi. Ribinio naumo principas principas, kuris teigia, kad konkurencins gamybos veiksni rinkos slygomis siekiani didiausio pelno, firm paklausa didja tol, kol papildomi jo traukimo gamyb katai maesni u veiksnio gr. iuo principu remiamasi parenkant optimali gamybos veiksni struktr. Ribinis kokio nors rodiklio pasikeitimo (apibdinimas), kai j lemiantis veiksnys pasikeiia vienu vienetu. Ribinis naudingumas papildomas naudingumas, kur asmuo gau143

na i vienos papildomos preks ar paslaugos. Kuo daugiau mons turi maisto arba kit grybi, tuo maiau jie vertina papildom vienet. Kiekvieno papildomo vieneto teikiamas pasitenkinimas arba naudingumas yra vis maesnis ir maesnis. Taigi galima suformuluoti majanio ribinio naudingumo dsn: preks ir paslaugos ribinis naudingumas maja, kai daugiau tos preks ar paslaugos vienet suvartojama. Ribinio naudingumo nereikia painioti su bendruoju, gaunamu i vis suvartot vienet. Ribinis naudingumas gaunamas tik i paskutinio suvartoto vieneto. Kaip tik is skirtumas paaikina verts paradoks: kodl deimant, kurie yra ne tokie reikalingi, kaina yra aukta, o ypa naudingo vandens kaina yra ema. ema vandens kaina reikia jo ribin naudingum paskutiniajam vartotoj nupirktam vienetui. Tuo tarpu deimant pardavimo kaina didel todl, kad jie reti ir brangiai atsieina j gamyba. Deimantus perka tik tie mons, kurie j labai geidia ir kuriems deimant ribinis naudingumas yra pakankamai didelis, o tai ir lemia aukt j kain. Ribinis pajam produktas mons bendrj pajam prieaugis, priskirtinas paskutiniam kintamojo gamybos veiksnio snaud vienetui. Ribinis polinkis vartoti ta papildomai gaut disponuojam pajam dalis, kuri eima arba visuomen ileist papildomam vartojimui (likut skirdama taupyti). Ribin polink vartoti galima nustatyti pagal vartojimo prieaugiui skirt pajam ir disponuojam pajam prieaugio santyk. Ribinis produktas produkto prieaugis, padidinus vieno i gamybos veiksni snaudas vienu vienetu, kit itekli snaudoms liekant pastovioms. Ribinio produkto majimo dsnis: augant bendriesiems katams, ribinis produktas maja. Ribini kat kainodara tokia preki ir paslaug kain nustatymo tvarka, kai kainos prilyginamos ribiniams katams. Ribota atsakomyb sipareigojimas imokti skolas tik esant toms loms, kurios investuotos konkrei firm ar bendrov perkant akcijas. Kitu turtu ir pinigais akcininkas nra skolingas bendro144

vei. Ribotos atsakomybs privilegij suteikia akcininkams statymai, reguliuojantys kin veikl. Rinka preki (skaitant darbo jg, piniginius iteklius) main sistema, kurios funkcionavimas priklauso nuo pasilos ir paklausos santykio, esant gamintoj konkurencijai ir atitinkamai kainodaros sistemai. Rinkos mechanizmas - paklausos bei pasilos sveikos ir kain sistema, lemianti tai, k, kaip ir kam gaminti. Rinka skatina gamintojus gaminti tas prekes, kuri pageidauja vartotojai, sigyti nauding ir reikaling ini, gdi, taip pat vartotojus skatina taupiai naudoti ribotus iteklius. Rinka suteikia ekonomin laisv ir informacij apie vienetines slygas. Netgi blogai veikianti rinka gali bti geresn u kitas ekonomikos alternatyvas. Nors rinka yra efektyvi ir veiksminga, taiau ji turi kai kuri esmini trkum: 1) rinkoje gamintojai reaguoja ne tiek vartotoj poreikius, kiek t poreiki pinigin iraik; 2) rinka visikai nefunkcionuoja kai kuriose ekonomikos srityse; 3) laisvosios rinkos sistemoje kainos ne visada bna beasmens, nepaveiktos atskir asmen; 4) vartotoj ir gamintoj privati veikla gali sukelti nepageidaujamus alutinio poveikio efektus; jei nebt vyriausybini apribojim, tai gamintojai aplink galt paversti atliek krva; 5) nereguliuojama privaios verslininkysts sistema gali bti pakankamai nestabili, infliacijos metu galimi staigs nuosmukiai. Mintus rinkos trkumus danai kritikuoja tie, kurie siekia reformuoti rink. Jeigu rinka nesuteikia pragyvenimo l neturtingajam, tai toki problem turt sprsti privaios ir visuomenins alpos organizacijos. Jeigu monopolijos per daug veikia rink, tai j veiksmus reikt reglamentuoti. Todl ir vyriausybei tenka svarbus vaidmuo ekonomikoje. Yra skiriamos ios rinkos svokos: 1) gamintojo (pardavjo) rinka rinka, kai gamintojai, pardavjai gali pasirinkti, kokia tvarka parduoti prekes, kam parduoti, o kam ne, nes preki trksta; 2) juodoji rinka, kurios nereglamentuoja valstybs statymai; 3) konkurencin rinka, kurioje yra daug pirkj ir pardavj, prekiaujani vienodais produktais; 4) pirkjo (vartotojo) rinka, kai preki ar paslaug pa145

sila gerokai didesn u paklaus; 5) potenciali rinka, kuri nefunkcionuoja dl to, kad nra koki nors btin slyg; 6) relevantin rinka, kurioje susiformuoja tikrieji konkurencijos ir monopolijos santykiai. Rinkos konjunktra socialinsekonomins, prekybins, organizacins ir kitos preki realizacijos slygos, susidariusios tam tikru laikotarpiu tam tikroje vietoje (regione). Rinkos bkl priklauso nuo daugelio veiksni, i kuri svarbiausi yra ie: vartotoj pinigins pajamos, preki kainos, preki resurs apimtis ir struktra. Apibdinant konkreios rinkos konjunktr daugiausia dmesio skiriama pasilos ir paklausos subalansavimo laipsniui. Konjunktr nagrinjant numatomas sistemingas rinkos stebjimas, tikrieji ir galimi pasilos nukrypimai. Atsivelgiant pasilos ir paklausos bkl skiriama palanki ir nepalanki konjunktra. Rinkos mechanizmas sistema, kuri analizuojant kainos ir paklausos bei pasilos sveika padeda isprsti pagrindines ekonomines problemas. Rinkos pusiausvyra ekonomikos bkl, kai rinkos jgos pusiausvyros viena kitai ir neatsiranda kuri nors proces kitimo tendencij. Ji pasiekiama, kai preki kiekis, kur pirkjai nori sigyti, lygus kiekiui, kur pardavjas nori parduoti. Taigi rinkos pusiausvyra atsiranda esant tokiai kainai ir kiekiui, kai paklausos ir pasilos jgos yra lygios. Esant iai pusiausvyrai preks kaina ir kiekis nekinta tol, kol nekinta jokie kiti veiksniai. Preks perteklius rinkoje atsiranda tada, kai jos pardavj silomas preks kiekis didesnis u jos pirkj pageidaujam kiek, kai preks kaina didesn u pusiausvyros kainos lyg. Vadinamoji pusiausvyros kaina yra tada, kai pirkj pageidaujamas ir pardavj silomas preks kiekis sutampa. Rinkos pusiausvyros takas tai tarsi ekonominis magnetas, kuris traukia save preks rinkos kain ir neleidia jai atitrkti nuo pusiausvyros kainos lygio: gamintojai monopolistai nesuinteresuoti preks kainos mainti iki pusiausvyros lygio, o vartotojai monopolistai nesuinteresuoti jos kelti iki pusiausvyros lygio. Tokiomis sly146

gomis rinkos pusiausvyra formuojasi ltai ir gali sukelti neefektyv gamybini itekli panaudojim. Rinkos struktra rinkos organizavimo charakteristikos, apibdinanios pirkj skaii, moni elgsen, j dyd, moni informuotum apie varov veikl: jimo rink galimybes, produkto diferenciacij. Rizika 1) galimas pavojus, gresianti ala bei nelaim; 2) veikimas, tikintis skms. Abi ios prasms tinka ir kalbant apie ekonomin rizik. Apibdinant i rizik, reikia atkreipti dmes : 1) netikrum, neapibrtum, kurie slypi paioje rinkos ekonomikoje; 2) kaip tai reaguoja rinkos dalyviai: ar link jie rizikuoti, pasitikti rinkoje slypini rizik ar vengia jos. Apskritai verslininkai gali numatyti bsimus vykius rinkoje tik su tam tikra tikimybe. Rinkoje galima arba laimti, gauti peln, arba pralaimti. mons nevienodai reaguoja galimyb laimti arba pralaimti gamybinjekomercinje veikloje. Yra trys skirtingi poiriai ekonomin rizik: 1) adaptacija prie ekonomins rizikos, kai mogus teikia pirmenyb rezultatui, o ne rizikingiems veiksniams; 2) teikiama pirmenyb ekonominei rizikai, kada mogus pasirenka riziking variant; 3) abejingumas rizikai, kada mogui vis tiek, k pasirinkti. Be verslinink rizikos verslas negali bti pakankamai efektyvus. Siekimas maksimalaus rezultato su minimaliomis snaudomis lemia rizikingus kinius verslinink veiksmus. Kuo didesn verslinink konkurencija, tuo labiau jie imasi rizikingos veiklos. Ekonomin rizika yra specifin rinkos dalyvi aktyvumo forma. Rizikingesn veiksmai yra brangiau apmokami. Premija u rizik yra pelno dalis, kuri gauna skmingai rizikuojantys rinkos dalyviai. Antra vertus, rinka baudia neproting rizik, avantirizm, visikai atitrkus nuo ekonominio skaiiavimo. Tokie rinkos dalyviai turi didesn tikimyb bankrutuoti. Rinka nelepina ir t, kurie vengia priimti rizikingus sprendimus. Kartu rinkos mechanizmas numato, jog vengiantys rizikos gali bent dal jos perduoti kitiems u tam tikr mokest. i funkcij atlieka vadinamoji spekuliacin rinka.
147

S
Snaudos bet koks iteklius, kur verslo mon naudoja prekms gaminti arba paslaugoms teikti (darbo jga, mediagos ir aliavos, rengimai, kapitalas, em ir t. t.). Snaud efektyvumas yra galutins produkcijos kiekis, gaunamas panaudojus vien papildom snaud vienet. Snaud erdv geometrin gamybos veiksni tarpusavio priklausomybs interpretacija. Snaud erdvei vaizduoti naudojamos izokvantos. Sandoris CIF sutarties forma, kai pardavjas sipareigoja padengti preks transportavimo jra draudimo ilaidas. Sudarius sutart CIF, pardavjas imoka draudimo agentui draudimo mokest, ne didesn kaip minimalus draudimas (5 proc.), t. y. apdraudia krovin tik nuo atsitiktins avarijos. Tokioje sutartyje naudojamos kainos paprastai vadinamos CIF kainomis. Sandoris CIP sutarties forma, naudojama visoms perveimo rims ir j kombinacijoms, kai pardavjas sipareigoja apmokti preks perveimo ilaidas ir draudim nuo galimo jos sugadinimo perveant t preki paskirt viet. ioje sutartyje naudojamos kainos vadinamos CIF kainomis. Sandoris CRF sutarties forma, kai pardavjas sipareigoja apmokti nuom ir ilaidas, btinas prekei nugabenti paskirt viet. ioje sutartyje naudojamos kainos paprastai vadinamos CRF kainomis. Sandoris DAF sutarties forma, daniausiai naudojama geleinkelio ir automobili perveimams, taip pat kitoms perveimo rims bei j kombinacijoms, kai pardavjas privalo pateikti prek ir apmokti perveimo bei muito mokesi ilaidas neprivaiavus alies sienos. ioje sutartyje naudojamos kainos vadinamos DAF kainomis. Sandoris DCP sutarties forma, naudojama visoms perveimo rims ir j kombinacijoms, kai pardavjas sipareigoja apmokti preks perveimo paskyrimo viet ilaidas, o pirkjo sipareigojimus atlieka firma. ioje sutartyje naudojamos kainos vadinamos kaina DCP.
148

Sandoris DDP sutarties forma, naudojama visoms perveim rims, kai pardavjui tenka visa atsakomyb u savalaik preks pristatym paskirt viet. ioje sutartyje naudojamos kainos vadinamos DDP kainomis. Sandoris EXW sutarties forma, pagal kuri pardavjas prisiima vienintel pareig pateikti pirkjui prek, t. y. jis neatsako u preks transportavim, draudim iki vartojimo vietos ir t. t. ioje sutartyje naudojamos kainos paprastai vadinamos EXW kainomis. Sankcijos priemons, kuri imamasi, siekiant priversti kit ekonomin subjekt pakeisti elges. Tai gali bti blokada, import ribojanios priemons ir t. t. Santaupos i karto nesunaudota pajam dalis, apskaiiuojama i disponuojamj pajam atmus vartojimo ilaidas. Asmenins santaupos gyventoj grynj pajam ir vartojimo ilaid skirtumas. Nacionalins santaupos asmenini, verslinink ir vyriausybs santaup suma. Priverstins santaupos situacija, kai eimos nekontroliuoja savo pajam, tampani santaupomis, nors nort jas naudoti, arba kai mokesiai naudojami investavimo projektams finansuoti. Savikaina mons (juridinio asmens) pardavim ir atlikt paslaug pajam dalis, likusi atskaiiavus i vis udirbt pajam pajamas sunaudotas aliavoms, komplektavimo gaminiams ir perparduoti skirtoms prekms pirkti (atmus grinimus, diskontus, nukainojimus ir visus mokesius, susijusius su pirkiniais). Sjaus dsnis dsnis, kuris teigia, kad pasila sukuria paklaus (nepaisant bendro kain lygio). Jau produkcij gaminant ileidiamas toks pajam kiekis, kuris yra pakankamas norint nupirkti vis pagamint produkcij. Taigi norint pasiekti nacionalins gamybos visiko uimtumo lyg btina padidinti bendrj pasil. Nors ekonomikos sistem lemia pasila ir visos pajamos yra ileidiamos, taiau i ties iek tiek pajam tampa santaupomis, mokesiais ir pan. Todl nra tvirtos garantijos, kad visos ios pajamos bus dedamos gamyb. Taigi, kitaip nei pagal Sjaus dsn, ekonomikos sistem tvarko paklausa, ir bendrajai paklausai sumajus labai sumaja nacionalin gamyba. Sjaus ds149

nis naudojamas norint paneigti ekonomins krizs kilim dl bendrosios preki ir paslaug perprodukcijos, taip pat norint rodyti, kad alies kis gyvuot, jei bt beveik visikas uimtumas. Skirtingieji mokjimo atlygiai skirting darbo umokesi mokjimas vairioms darbuotoj grupms. Darbo umokesio diferenciacija kyla dl trij pagrindini veiksni: 1) profesini gdi, pasirengimo ir atsakomybs skirtum (chirurgams mokama daugiai negu seselms, mokytojams daugiau nei darbininkams); 2) kio ak augimo temp ir naumo kio akos viduje skirtum (spariai besivystanios kio akos geriau apmokamos nei smunkanios ar nenaios); 3) regionini pajam vienam gyventojui skirtum (ekonomikai klestiniuose regionuose daniausiai mokama daugiau negu atsilikusiuose). Darbo umokesio diferenciacija skatina didesn darbo jgos pasiskirstym tarp profesij ir kio ak bei aukt naumo lyg, leidia veiksmingiau panaudoti darbo iteklius. Antra vertus, kai kada darbo umokesio diferencijavimas prisideda ir prie ekonominio, ir prie socialinio savavaliavimo. Skola tam tikras pinig kiekis, kur asmuo ar kompanija yra skolinga kitam asmeniui ar kompanijai. Skolos atsiranda, kai skolinamasi prekei, paslaugai ar finansiniam kapitalui pirkti. Paskol sutartys garantuoja skol grinim ir palkanas per paskolos turjimo laik. Skolos konsolidavimas procesas, kurio metu vyriausyb ar firma paveria trumpalaikes nustatytosios palkan normos skolas ilgalaikmis skolomis. Skolos konsolidavimo firmos imasi, nordamos kaip priemons pagerinti savo trumpalaik likvidum. Skol nata yra palkanos, mokamos u paskol, skolinantis asmenims, firmoms ir vyriausybms. Skurdas eimos arba asmens padtis, kai turim pajam nepakanka normaliam gyvenimui. Absoliutus skurdas padtis, kai eimos pajamos maesns u oficiali skurdo rib. Santykinis skurdas skurdas, kai jo riba prilyginama vidutinms pajamoms. Skurdo lygis minimalaus pajam dydio nustatymas. Skurdo ri150

ba oficialiai nustatytas pajam dydis, btinas siekiant skurdo ivengti. Slaptoji kaina preks ar paslaugos slygikai apskaiiuota kaina ar vert, kai tokios kainos negalima tiksliai nustatyti dl to, kad nra rinkos arba dl dideli kurios nors esanios rinkos nenormalum. Santykinai apskaiiuoti kain kiek manoma geriau apskaiiuoti, kokia bt ta kaina normalios rinkos slygomis. Gerovs ekonomikos teorija bando prilyginti produkto kain jo ribinms visuomeninms ilaidoms. Produkto ribins visuomenins ilaidos yra vis su juo susijusi ilaid suma. Smukimas kins veikos ciklo faz nuo aukiausiojo pakilimo tako iki emiausiojo krizs (depresijos) tako. Smukimas tai kinio aktyvumo sultjimas, besireikiantis realiojo BNP augimo temp ltjimu arba santykiniu, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jo sumajimu. Socialiai labiausiai paeidiami gyventojai papildom uimtumo garantij turintys bedarbiai. Plaija prasme tai asmenys, negalintys pragyventi i savo pajam. Toks terminas vartojamas kalbant ne apie atskiras bedarbi kategorijas, bet apie visus kitus maesnes pajamas turinius asmenis (pvz., pensininkus, darbingo ir nedarbingo amiaus invalidus ir pan.). Socialin nauda teigiamas kins veiklos subjekto poveikis visuomenei. Socialins garantijos netekus darbo valstybs garantijos pilieiams, netekusiems darbo, pradedantiems darbin veikl arba po ilgesns pertraukos grtantiems darbo rink ir negalintiems sidarbinti. Jas nustato Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymo 6 straipsnis: nemokamos profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos, informacija apie laisvas darbo vietas; nemokamos biros paslaugos sidarbinant; nemokamas profesinis mokymas netekus darbo; galimyb nedarbo atveju dirbti vieuosius darbus ir Uimtumo fondo remiamus darbus; bedarbio paalpa. Socialiniai (visuomeniniai) katai kins veiklos subjekto individuali kat ir jo iorini kat suma. Socialinio aprpinimo paalpos imokos, socialiniu pagrindu tei151

kiamos visuomens nariams, turintiems maai pajam (bedarbiams, pensininkams, invalidams, nepilnoms eimoms ir t. t.). Socialinio aprpinimo paalpos gali bti pinigini imok formos (pvz., bedarbio paalpos, pensijos ir pan.) arba imok natra formos (pvz., talonai drabuiams, maistui, nemokamas transportas ir pan.). Socialinio draudimo mokos tikslins paskirties los, darbuotoj, darbdavi ir kit gyventoj (t, kuri pajamos nesusijusios su darbo santykiais) mokamos valstybs ar privaius socialinio draudimo fondus; los naudojamos socialinei gyventoj paramai. Socialinis aprpinimas pajam minimumo utikrinimas eimoms, kuri pajamos sumaja ar visai j netenkama dl nedarbo, pensinio amiaus, susirgus ar mirus pagrindiniam eimos maitintojui. Socializmas 1) ekonomin sistema, kuriai esant, daiktiniai gamybos veiksniai (kapitalas, em) yra valstybs nuosavyb) 2) politinis mokymas, pabriantis kolektyvin gamybos priemoni nuosavyb ir skiriantis daug dmesio valstybiniam kio valdymui su labai iplitusia visuomenine nuosavybe, nors ji leidia ribotai reiktis rinkai. K. Marksas laik socializm privataus verslo sistemos pabaigos ir komunizmo pradios laikotarpiu. Praktikai socializmas, kurio esm buvo panaikinti privai nuosavyb ir apriboti pilietines laisves, nepasitvirtino ir lugo daugelyje socialistini ali. Specializacija darbo pasidalijimo forma, kai asmuo ar firma sutelkia savo veikl vien, palyginti siaur srit. kio specializacija leidia geriau panaudoti ribotus iteklius, efektyviau ir daugiau gaminti bei vartoti ekonomini grybi. Darbuotojo specializacija siauresn u specialyb ini ir mokjim sritis. Specialyb tam tikra mokslo ini ir praktini gdi visuma, kuri perima mogus, rengdamasis konkreios profesijos darbui, t. y. gyja reikiam kvalifikacij. Giminingos specialybs sudaro vien grup profesij, pvz., statybininko profesij eina mrininko, tinkuotojo, daytojo ir kitos specialybes. Stagfliacija gamybos sstingis ir net majimas kartu su neper152

traukiamu kain augimu infliacija bei spariais nedarbo augimo tempais. Stagfliacija gilina ekonomin kriz ir apsunkina ijim i jos. Stagnacija ekonomin situacija, pasiyminti ilgai besitsiania depresija, sstingiu gamyboje, prekyboje, investicijose, dideliu nedarbu. Stagnacinis nedarbas nedarbo ris, bdinga tiems darbingiems monms, kurie, nepaisant dideli pastang, ilg laik negali rasti darbo, o dl to profesiniu poiriu praranda kvalifikacij ir bet koki vilt, pagaliau ir nor sidarbinti. i nedarbo atmaina socialiniu poiriu labai pavojinga, kadangi sukuria socialin aplink, palanki veltdiavimui, nusikalstamumui, narkomanijai ir kitoms blogybms plisti. Streikas darbuotoj kolektyvinis atsisakymas dirbti, kol darbdaviai arba vyriausyb nepatenkins j keliam reikalavim. Tai kratutin darbo gin sprendimo priemon. Spekuliacija - nekilnojam arba finansini aktyv pirkimas arba pardavimas norint gauti pelno i kapitalo prieaugio. Ekonomine prasme ji yra pelno motyvuota rinkos dalyvi reakcija tiktinus, bet neapibrtus rinkos pokyius laiko poiriu. Spekuliacija grindiama preks kainos skirtumu dabartinio ir bsimo laikotarpio rinkose. Jai bdinga didel ekonomin rizika, nes neinoma bsimo laikotarpio preks kaina. Spekuliacija gali mainti arba didinti preks kain skirtumus dabartinio ir bsimo laikotarpio rinkose. Paymtina, kad ne visoms preki rinkoms vienodai taikytina spekuliacin prekyba. Ji susijusi su tomis prekmis, kurios tinka ilgam ir nebrangiam saugojimui. Neirint prastinio neigiamo poirio spekuliacij, ji atlieka kai kurias socialiai naudingas funkcijas: pirma, spekuliacija perduoda informacij apie ekonomins raidos tendencijas visai visuomenei ir tai skatina verslo mobilum; antra, ji skatina mainti vartojim deficitini ir savaime neatsinaujinani gamtini itekli. Spekuliacijos poveikis verslo rizikai priklauso nuo jos taikom metod: 1) elementari spekuliacijos forma perkant prek dabar, saugant j ir parduodant vliau; 2) iankstin sutartis dl b153

simo preks pirkimopardavimo; 3) vadinamasis opcionas arba opciono sutartis; pagal j viena pus gauna teis pirkti prek ateityje sutarties pasiraymo metu nustatyta kaina. Spekuliacija skatina dmiai sekti rinkos konjunktros pokyius, greitai reaguoti juos ir todl palanki verslo mobilumui. Spekuliantas yra tarpininkas, perkantis ir perparduodantis prekes ar valstybinius popierius siekiant gauti pelno i preki ar vertybini popieri kain svyravimo. Pavyzdiui, fond biroje spekuliantas gali veikti buliaus principu: tiktis, kad kokios nors akcijos kursas kils, ir spekuliuoti, pirkdamas t akcij esamomis kainomis ir perparduodamas j didesne kaina po vienos ar dviej savaii. Spekuliantas gali veikti ir mekos principu tiktis, kad akcijos kursas kris, ir spekuliuoti parduodamas ias akcijas dabartine kaina ir tuojau pat gauna pelno, u kur perka emesne kaina tas akcijas, kurias paadjo pristatyti po vienos ar dviej savaii. Stabilizavimo politika ekonomini priemoni ir veiksm visuma, skirta ekonomikos pusiausvyrai atkurti bei palaikyti infliacijos ar ekonominio nuosmukio laikotarpiu. ia politika siekiama sumainti BNP, uimtumo ir kain lygio svyravimus, iuos rodiklius stabilizuoti esant visikam uimtumui. Strateginiai sprendimai kurie nors aukiausio lygio sprendimai, lemiantys ilgalaiki perspektyvini program sudarym. Tokius sprendimus sudaro pagrindins vadybos funkcijos, o ne pasikartojantys operatyviniai sprendimai. Strateginiai sprendimai padeda nustatyti alies, regiono, rajono, mons (firmos) stiprisias ir silpnsias vietas (pagal galimybes ir galimus pavojus) bei sudaryti veiksm programas, kad bt inaudotos tos galimybs ir ivengta galim grsmi. Struktrinis nedarbas nedarbo ris, susijusi su staigiais gamybos struktros pokyiais (pasenusi, nuostoling moni udarymu, tam tikr ak produkcijos gamybos mainimu, valdymo struktr tobulinimu, valdymo aparato mainimu). Nauja struktrinio nedarbo atmaina yra konversinis nedarbas, susijs su kariuomens ir dirbanij karins pramons monse mainimu. Struktrinis nedarbas danai gyja regioninio nedarbo form, b154

ding atskiroms teritorijoms. Tai darbo jgos profesinskvalifikacins struktros neatitikimo darbo viet profesineikvalifikacinei struktrai rezultatas. Subsidija valstybs ekonomins (finansins) pagalbos teikimas privaiam sektoriui arba kurios nors preks (paslaugos) vartotojams. Paprastai valstyb, teikdama subsidijas, negauna ekvivalentins kompensacijos. Subsidijos gali taip pat reiktis per tiesioginius ir netiesioginius mokesius. Subsidija teikiama: a) firmai, kad ji ilaikyt ar sumaint savo produkt kain, nemaindama gamybos apimties ir atitinkam produkt vartojimo; b) sunkioje finansinje padtyje atsidrusioms firmoms ar pramons akoms, kuri isaugojimas itin svarbus alies ekonomikai. Subsidijos, kaip pajam perskirstymo priemon, skiriamos siekiant sumainti produkt kainas (pvz., duonos, pieno), kurios sudaro didel gyventoj su maesnmis pajamomis biudeto dal, arba yra priemon tiesiogiai paremti pajamas. Substitucijos efektas - situacija, kai keiiasi preki paklausa, vienoms prekms santykinai nupigus, kitoms santykinai pabrangus, o realioms pajamoms ilikus pastovioms. Substitucijos principo esm: itekli snaud proporcijos kinta taip, kaip kinta j santykins kainos. Substitutas - prek, kuri gali pakeisti kit prek, tenkinant poreik. Suinteresuotumas vienas i svarbiausi rinkos ekonomikos atribut, kai ekonominio subjekto principu grindiamas sprendimas kinje veikloje, siekiant asmenins, kolektyvins ar visuomenins naudos. Skiriamas asmeninis, kolektyvinis ir visuomeninis suinteresuotumas. Suokalbis pardavj susitarimas dl bendr kain arba dl rinkos pasidalijimo. Paprastai draudiamas valstybs antimonopolini statym. Suokalbis gali bti vieas arba slaptas, formintas arba neformintas. Susijungimas, susiliejimas dviej ar daugiau firm susijungimas vien kin finansin vienet, perkant fizin turt arba akcij kontrolinius paketus. Galima skirti tris didelius susivienijim tipus:
155

1) horizontalus firm, tiesiogini konkureni toje paioje rinkoje, susivienijimas; 2) vertikalus firm, susiet tiekjo ir kliento santykiais, susivienijimas; 3) mirus firm, susiet tiekjo ir kliento santykiais, susivienijimas. Horizontalus susivienijimas leidia firmoms sumainti ilaidas ir racionaliau panaudoti iteklius. Suvienyta organizacija gali pasiekti auktesn technin lyg ir gauti daugiau finansini itekli. Vertikalus susivienijimas gali padidinti gamybos efektyvum, o jos planavim detalesn, ypa ten, kur gamybiniai procesai yra labai susij. Mirus susivienijimas gali vaisingai sujungti daugyb idj ir poiri ypa ten, kur sigyjanioji bendrov gerai valdoma. Nors susivienijimas gali bti efektyvus ir pakelti vartotoj gerov, jis taip pat gali padti didinti monopolijos valdi.

elin ekonomika visumins kins veiklos dalis, kai vykdyti sandoriai bei gaunamos pajamos nra oficialiai registruojami ir dl to nelaikomi bendrojo nacionalinio produkto dalimis.

T
Taikomoji ekonomika ekonomikos sritis, kurdama ekonominius modelius besiremianti bendraisiais ekonomikos principais ir dsniais, kurie naudojami priimant konkreius ekonominius sprendimus. Tarifas mokjim u kokias nors prekes (paslaugas) kainis. Daniausiai pasitaikantys tarifai: transporto tarifai u keleivi, krovini, bagao veim; ryi tarifai u naudojimsi ryi priemonmis; komunaliniai tarifai u naudojimsi energija, dujomis, vandeniu ir kt.; muit tarifai mokesiai u preki veim
156

al ar iveim. Importo tarif paskirtis apsaugoti alies pramons akas nuo usienio konkurencijos ir surinkti pajamas valstybei. Yra dvi pagrindins muit tarifo formos: 1) pagal vert apskaiiuojamas muitas (imamas kaip nustatytas preks verts procentas); b) specialusis muitas (imamas kaip nustatyta pinig suma nuo materialaus preks vieneto). Tarifin sistema visuma normatyv, pagal kuriuos diferencijuojamas darbuotoj (darbinink ir tarnautoj) darbo umokestis, atsivelgiant darbo sudtingum, jo slygas, reikm alies kiui. Tarpininkas fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis tarpininkavimo sutarties su pardavju ar su pirkju pagrindu, reklamuojant ar parduodant prekes savo arba kito asmens vardu, teikiant vairias paslaugas. Tarpininkavimas darbinant viena i svarbiausij darbo biros funkcij, tarpininkavimo form, t. y. darbo vietos suradimas darbo iekaniam pilieiui. Tarpinis produktas visos preks ir paslaugos, atliekanios snaud funkcij gaminant kitus produktus arba teikiant paslaugas, pavyzdiui, plienas yra tarpin prek, i kurios galima gaminti daugyb vairi preki. Tarpiniai produktai nra laikomi BNP dalimi, nes j eina galutins preks ir paslaugos. Tarpakinis balansas balansas, rodantis grybi perjim i vienos kio akos kit, t. y. tarpakinius preki mainus. Jis rodo, koks kiekvienoje akoje pagamintos produkcijos kiekis suvartojamas kitose akose kaip tarpinis produktas (aliavos, mediagos, pusgaminiai) ir kiek kiekvienos akos produkcijos patenka galutins ekonomikos rinkas. Tarptautin darbo organizacija (TDO) Speciali Jungtini Taut (JT) agentra, kurios tikslas prisidti prie gyvenimo lygio ir darbo slyg gerinimo visame pasaulyje, prie socialinio teisingumo, kaip taikos pasaulyje garanto. TDO kurta 1919 metais, patvirtinta Versalio sutartimi, o JT organu tapo 1946 metais. TDO veikla vairiais aspektais susijusi su vairiomis socialinmis ir ekonominmis slygomis, turiniomis takos uimtumui pasaulyje. Ji remia ali nacionalin uimtumo politik, teikia technin
157

pagalb darbuotoj profesiniam rengimui, skatina tarptautin bendradarbiavim ioje srityje. TDO nar yra ir Lietuva. Tarptautin ekonomika ekonomikos sritis, nagrinjanti atskir ali ekonomik tarpusavio santykius, traktuodama kiekvien al kaip atskir ekonomin vienet. Tarptautinis valiutos fondas tarptautinis fondas, kurtas 1944 metais per 44 ali finansin konferencij Breton Vude (JAV), pradjs veikti 1946 m. fond sudaro jo nari valiut naai. Jo pagrindins funkcijos yra skatinti tarptautin bendradarbiavim pinig sferoje, stabilizuoti valiut kursus, lengvinti nacionalini valiut mainus ir pltoti daugiaal mokjim sistem. Tarptautinis valiutos fondas padeda tiems savo nariams, kurie laikinai susiduria su mokjim balanso deficitu teikia paskolas konvertuojama valiuta mainais u t ali nacionalin valiut, kuri alis po 3-5 met turi ipirkti. Viena i ios pagalbos slyg yra susitarimas naudotis fondo specialist konsultacijomis bei rekomendacijomis. Taupymo funkcija asmeninio taupymo apimties ir disponuojam pajam santykis. Taupymas yra asmenini disponuojam (grynj) pajam ir vartojimo ilaid skirtumas. Taupymo paradoksas dsningumas, pagal kur padidjs taupymas gali sukelti efekt, prieing taupymo intencijoms: dl didesnio taupymo sumajusios nam kio ilaidos, skirtos vartojimui, sukels gamybos apimties sumajim, kuris savo ruotu nulems pajam majim, ir dl to nam kiai atsidurs prastesnje padtyje, negu m taupyti arba suintensyvin taupym. itaip neatsitiks, jei yra efektyvs kanalai, kuriais padidjusios taupomos los nukreipiamos investicijoms didinti. Technologinis nedarbas nedarbo ris, susijusi su naujos kartos technikos ir technologijos diegimu (gamybos ir darbo proces automatizavimu, kompiuterizavimu). Dl to dalis darbuotoj tampa nereikalingi, kitiems btina persikvalifikuoti. Jis bdingas visoms isivysiusioms rinkos ekonomikos alims, o ypa toms, kuriose spari mokslo ir technikos paang lydi didels uimtj pajamos (darbo umokestis). Tokioms slygoms esant darbda158

viams naudingiau brangi darbo jg pakeisti naujausia technika, panaudoti naujausias technologijas. Tobula konkurencija rinkos struktros tipas, kuriam bdingas didelis pirkj ir pardavj skaiius, prekiaujama homogeniniais produktais, nra pirkj arba pardavj diskriminavimo, klii plisti informacijai apie kain ir preki skaiiaus kitim ir eiti ak bei ieiti i jos. Taiau tobulos konkurencijos rinkai bdingi ir trkumai. Pagrindiniai trkumai tokie: 1) pajam paskirstymo nelygyb, atsirandanti dl to, kad mons skiriasi isilavinimu, iniomis, kiniu aktyvumu, verslumu, ekonomins rizikos laipsniu; 2) vadinamj paalini kins veiklos efekt bei j slygot kat nevaldymas; 3) vadinamj visuomenini grybi gamybos neskatinimas; 4) tobulos konkurencijos mechanizmas nesukuria btin stimul riboti gamyb, pardavim bei vartojim socialiai nepageidautin bei aling produkcij ri; 5) kai kuriais atvilgiais tobula konkurencija nepalanki produkcijos vieneto kat mainimui; nors konkurencins mons suinteresuotos gaminti pigiau, taiau dl didelio smulki gamintoj skaiiaus sunku gauti ekonomij dl verslo masto atskiroje monje; 6) smulkios tobulos konkurencijos mons nepajgios utikrinti sparios technikos paangos, perimti ir taikyti paangi gamybos technologij; 7) tobula konkurencija nepalanki gaminam bei parduodam preki vairovei ir tai riboja vartotoj pasirinkim rinkoje, nes produktas yra standartizuotas ir nediferencijuotas. Transnacionalins korporacijos naujo tipo tarptautins monopolijos, kurios ne tik perka u alies rib didel dal gamybos priemoni ar realizuoja ten prekes, bet ir vykdo dal gamybos. ios korporacijos superka usienyje veikianias mones ar stato ten naujas gamyklas, atidaro prekybos ar kredito filialus, samdo darbo jg, tarnautojus, dal vadovaujanio personalo, sigyja ten aliavos, pusfabrikai, dal rengim, organizuoja gamyb, realizacij ir porealizacin pirkj aptarnavim. Visa kapitalo apyvarta ieina u nacionalini rib ir gyja tarptautin mast. Trestas monopolinis susivienijimas, kuriame gamybos priemons sujungiamos vien stamb gamybos kompleks. mons, suda159

ranios trest, pavaldios pagrindinei kompanijai, o verslininkai praranda kin ir finansin savarankikum, tampa pajininkais arba naujos mons akcininkais. Treste nra ubaigto kapitalo centralizacijos proceso: bendras pelnas paskirstomas atsivelgiant dalin moni dalyvavim. Turtas 1) eimai priklausanti em, gamybiniai pastatai ir renginiai, gyvenamasis namas, ilgo vartojimo reikmenys bei finansiniai aktyvai (pinigai, taupomieji indliai, akcijos, obligacijos, draudimo polisai); 2) likvidini ir nelikvidini vertybi suma, kuria disponuoja ekonominis subjektas. Turto mokestis mokestis, imamas nuo privataus asmens turto, kai tas turtas perduodamas io turto paveldtojams. Turto mokesiai kaip dalis vyriausybs pajam skirstymo politikos gali bti panaudojami turtui visuomenje perskirstyti. Turto pelningumo mokestis yra mokestis u peln pardavus turt brangiau negu buvo mokta perkant. Kadangi mokestis u peln, gaunam i turto, apskaiiuojamas pagal nominalj peln i turto, kompanijos gali bti per daug apmokestinamos tais atvejais, kai vyksta greita infliacija.

U
kin bendrija verslo organizavimo forma, esant dviems arba daugiau savininkams, kuri kiekvienas visu savo turtu yra atsakingas u firmos sipareigojimus. kins bendrijos skirstomos tikrsias ir komanditines arba pasitikjimo bendrijas. Tikroji kin bendrija yra neribotos turtins atsakomybs mon, steigta sujungus keli asmen turt bendr dalin nuosavyb verslui organizuoti. Fiziniai asmenys patys dalyvauja firmos valdyme ir atsakingi ne tik dtu kapitalu, bet ir visu turtu. kin bendrija paremta visiku jos nari tarpusavio pasitikjimu. Visi jos nariai turi teis atstovauti bendrijai sudarant sandrius. Komanditin kin bendrija yra dviej ir daugiau asmen (tikrj nari ir nari komanditori) susivienijimas. U komanditins kins bendrijos
160

sipareigojimus jos tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o komanditoriai tik savo turtiniu nau kin bendrij. Tokios mons vardu sandrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai. kini bendrij pranaumai lyginant su kitomis verslo organizavimo formomis: 1) lengvas j organizavimas; 2) galima auktesn valdymo organizacija; 3) didesnis piniginis kapitalas ir maesn rizika bankininkams. Taiau kins bendrijos danai negali veikti individuali moni trkumo. Be to, jos turi ir sav trkum: 1) valdymas gali bti neoperatyvus ir nepakankamai efektyvus; 2) finansini itekli gali neutekti tam, kad bt pleiama pelninga gamyba ir gauta didesn ekonomija dl gamybos masto monje; 3) nevienodas atskir bendrijos nari verslumas ir jo efektyvumas, dl to kyla konfliktai bendrijos viduje. Dl mint trkum kins bendrijos neatlieka didelio vaidmens organizuojant dabartin versl. kininkas asmuo, kuris turi savo k ir jam vadovauja, disponuoja eme, technika ir kitais itekliais, prisiimdamas vis su tuo susijusi rizik. Rinkos ekonomikos alyse i svoka siejama su kininko statusu, kur rodo kininkaujani asmen registravimas vietos savivaldos organuose, j kvalifikacinis lygis, ems sklypo dydis, ems nuosavyb, socialinio draudimo ir ems mokesi mokjimas, pagamint produkt pardavimas rinkoje. ems nuosavyb toli grau nra reikmingiausias kininko bruoas, nes dirbti ems kyje gali ir ems nuomininkai. kininko statusas apibdina teisin ios svokos aspekt. Ekonomikoje kininko svoka siejama su darbu ems kyje. Pagal tarptautinius standartus (nam kio darbo jgos tyrimus) kininkaujani asmen skaii rodo ems kyje dirbani gyventoj (nesvarbu, koks j juridinis statusas) skaiius. Lietuvos statistikos departamentas kininkais daniausiai laiko asmenis, turinius daugiau nei 3 ha ems. Universalin parduotuv mamenins prekybos firma, parduodanti vairius plataus vartojimo, nam apyvokos reikmenis, bakaljos prekes ir kt. Ji gali turti atskir savinink arba gali bti tipik parduotuvi filialas. Pagrindin jos ypatyb yra ta, kad ia parduodama daug vairi preki viskas po vienu stogu.
161

Udarbio nukrypimas nuo normos - udarbio (atlyginim) didjimas greiiau negu nustatyta vienam darbo jgos vienetui. Yra daug veiksni, skatinani tok nukrypim: virvalandiai, premijos, specialios (autorins) sutartys ir t. t. Ten, kur labai reikalingi auktos kvalifikacijos darbuotojai, mokama daugiau, negu ten, kur j netrksta. Daniausiai udarbio nukrypimas nuo normos bna ten, kur dirba etatiniai darbininkai, nes ia darbdaviai link padidinti darbo umokest, kad tik ilaikyt darbo jg. Udaroji akcin bendrov akcin bendrov, kurios akcijas turi teis sigyti tik steigjai, o akcininkai gali parduoti savo akcijas tik prie tai informav kitus akcininkus ir gav j sutikim. Uimti asmeniniame kyje sklypininkai kininkaujantys gyventojai, turintys 2-3 ha ems ir sudarantys smulkj ems kio sektori. Pagal Lietuvos Respublikos valstiei kio statym gyvenanioms kaime ir dirbanioms ems kyje eimoms paprastai priklauso 3 ha ems sklypas. Kaimo tarnautojai, pvz., mokytojai, gali turti iki 2 ha ems sklyp. Uimti gyventojai visi dirbantys ir laikinai nedirbantys arba turintys formal ry su darboviete asmenys, skaitant ir tarnaujanius ginkluotosiose pajgose. Pagal TDO standartus uimtais gyventojais laikomi sulauk nustatyto darbingo amiaus (Lietuvoje 16 met) asmenys, kurie apskaitos laikotarpiu priklaus ioms kategorijoms: 1. Uimti pagal darbo sutart: a) dirbantys, kurie apskaitos laikotarpiu atliko tam tikr darb u atlyginim pinigais arba natra; b) turintys darb ir nenutrauk darbo sutarties, bet laikinai nedirbantys (dl ligos, atostog, streiko, gamybos sutrikim ir pan.). Mintai uimt gyventoj grupei priskiriamos moterys, atostogaujanios dl ntumo ar priirinios vaikus. J darbo sutartis nenutrksta, todl jos priskiriamos prie uimt gyventoj, bet nepriskiriamos prie dirbanij. 2. Uimti savo monje: a) dirbantys asmenys, kurie apskaitos laikotarpiu atliko tam tikr darb ir gavo peln arba pajamas pinigais ar natra; iai
162

kategorijai priskiriami verslininkai, darbdaviai, padedantys eimos nariai (be atlygio dirbantys savoje monje); b) turintys mon, taiau apskaitos laikotarpiu dl koki nors prieasi nedirbantys. 3. Mokiniai, dirbantys gamyboje, gaunantys atlyginim. 4. Studentai, nam eimininks ir kiti asmenys, kurie apskaitos laikotarpiu dirbo samdom darb bent vien valand. 5. Karikiai (kadriniai ir btinosios tarnybos). Tiek uimti, tiek ekonomikai aktyvs gyventojai pagal TDO rekomendacijas skaiiuojami remiantis atrankiniais nam ki tyrimais. Kadangi dirba tam tikra dalis nedarbingo amiaus gyventoj (pensininkai, paaugliai), jie taip pat priskirtini uimt gyventoj kategorijai. Uimtj statusas ekonomikai aktyvi gyventoj padtis, priklausanti nuo uimtumo pobdio ir atlyginimo u darb formos. Tarptautin uimtj statuso kvalifikacija (1986 metais pasilyta Jungtini Taut statistins komisijos) skiria tokias uimtj grupes: a) darbdavys asmuo, vadovaujantis savo monei arba savarankikai usiimantis profesine veikla ar verslu ir samdantis ne maiau kaip vien darbuotoj; b) savarankikas darbuotojas (savininkas) asmuo, vadovaujantis savo monei arba usiimantis individualia profesine veikla ar verslu ir nesamdantis darbuotoj; c) samdomas darbuotojas asmuo, dirbantis privaioje valstybinje monje, staigoje ir gaunantis darbo umokest arba atlyginim pinigais ar natra; karikiai priskiriami samdomiems darbuotojams; d) neapmokamas eimos narys asmuo, dirbantis savo eimai arba giminms priklausanioje monje ir negaunantis darbo umokesio; e) gamybinio kooperatyvo narys asmuo (narys), dirbantis kooperatyve; f) asmenys, kuri statusas neapibrtas asmenys, kuri statusas neinomas arba tiksliai neapibrtas, taip pat bedarbiai, pradedantys darbin veikl.
163

Tam tikros alys pagal konkreius poreikius ias grupes gali klasifikuoti detaliau, pavyzdiui, galima iskirti uimtus privaiame ir valstybiniame sektoriuje. Uimt gyventoj pasiskirstymas pagal ami grupavimas norint vertinti gyventoj ekonomin aktyvum pagal ami. Paprastai Vakar alyse uimti gyventojai grupuojami pagal penkiametes amiaus grupes, pvz., darbingo amiaus uimti gyventojai, nedarbingo (po darbingo) amiaus uimti gyventojai ir pan. Uimtumas teista darbin moni veikla, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas, siekiant patenkinti asmeninius ir visuomeninius poreikius, duodanti jiems udarb (darbo pajamas). Uimtumas, skirtingai nei darbas, yra ne tik veikla, bet ir ekonominiai bei teisiniai santykiai tarp moni, dalyvaujani darbo kooperacijoje. mogus laikomas uimtu ir tuomet, kai jis laikinai nedirba: atostogauja, poilsiauja, gydosi ir pan. Svarbu, kad jis tam tikru bdu yra susijs su konkreia darbo vieta, mone, staiga, organizacija, savo verslu ir pan. Demokratinse visuomense administracin darbo prievarta (iskyrus numatytus atvejus) yra neleistina. Savanorikas piliei neuimtumas negali bti ribojamas. Valstybs udavinys sudaryti slygas visikam, produktyviam ir laisvai pasirinktam piliei uimtumui, siekiant gyvendinti j teis darb. Usienio prekybos lyginamojo pranaumo teorija teorija, teigianti, kad valstyb turi specializuotis gaminti tokias prekes, kurias gali gaminti santykinai emesniais katais, palyginti su kitomis valstybmis. Importuoti reikia tokias prekes, kurias ji gamina santykinai auktais katais. itaip susidaro kiekvienos valstybs konkrei kio ak lyginamasis pranaumas, kuris ir lemia usienio prekybos struktr. Usienio prekybos multiplikatorius koeficientas, parodantis bendrojo nacionalinio produkto kitimo priklausomyb nuo usienio prekybos masto pokyio. Usienio prekybos multiplikatoriaus efekt lemia ios prieastys: 1) ilaidos importuotoms prekms didina paklaus alies viduje; 2) padidjus importui, didja eks164

portuojanios alies pajamos, o tai sudaro slygas didinti savo alies eksport. Usienio skola nepadengtos valstybs skolos usieniui ir neimokti i skol procentai. kin bendrija keli fizini ar juridini asmen steigta firma, jungianti nari bendrij ar dalin nuosavyb. Tikroji kin bendrija tokia firma, kurios visi nariai atsako u jos skolinius sipareigojimus visu savo turtu. Komanditin tokia firma, kurios tikrieji nariai u jos skolinius sipareigojimus atsako visu savo turtu, o komanditoriai tik tuo turtu, kuris investuotas bendrov. kio mobilizavimas alies ekonomini itekli sutelkimas kuriam nors svarbiam tikslui pasiekti. kio mobilizavimas paprastai susijs su darbo jgos poreikio padidjimu, virvalandiniu darbu, labai dideliu gamybos priemoni apkrovimu.

V
Valiuta kurios nors alies piniginis vienetas, pinig sistemos tipas (aukso, sidabro, popierinis); usienio pinigai naudojami tarptautinje apyvartoje (usienio valiuta). iuo metu valiuta tai popieriniai pinigai. Valiuta yra trij ri: keiiamoji (konvertuojama) bet kurias kitas valiutas; i dalies keiiamoji, t. y. tokia, kuri keiiama tik kai kuri usienio valiut; nekeiiamoji (udara), kuri naudojama tik alies viduje. Tikra valiuta pasiymi stabiliu kursu ir padengta auksu bei kitomis vertybmis. Valiutinis dempingas preki eksportas sumaintomis kainomis i ali, kurios valiuta nuvertinta, alis, kur valiuta stabilesn. Valiutos zonos ali valiutins grupuots, koordinuojanios usienio valiutos politik. Pagrindins valiutos zonos: dolerio, sterlingo ir Pranczijos franko. Valiutos kursas dviej valiut tarpusavio keitimo proporcija. Kol buvo naudojamas aukso standartas, valiutos kursas buvo stabilus, nustatytas pagal kiekvienos nacionalins valiutos aukso turin. 1945 1971 metais nacionalini valiut kursas buvo nustati165

njamas pagal JAV doler (alims Tarptautinio Valiutos Fondo narms). Valiut kurso sistemos yra skirstomos laisvai svyruojanias ir grietai fiksuotas sistemas. Daugelyje ali dabar naudojamas svyruojantis valiut kursas, kuris susidaro kaip konkreios nacionalins valiutos pasilos ir paklausos tarptautinje valiut rinkoje rezultatas. Kai kuriose alyse taikoma grietai fiksuot valiut kurs sistema, kai vyriausyb kiasi valiut rink funkcionavim ir riboja paklausos bei pasilos jg veikim. Pagrindiniai alies valiutos kurso pokyi veiksniai yra tokie: - vartotoj poreiki bei skoni pasikeitimas, - santykinis alies nacionalinio produkto pasikeitimas, - santykinis kain pasikeitimas, - santykinis realaus palkan lygio pasikeitimas, - spekuliacija kaip valiut kurs veiksnys. Kai alies valiutos kursas krinta, tai asmenys, turintys i valiut, sieks j pakeisti pastovi usienio valiut, tokiu bdu didindami usienio valiutos paklaus. Tai lems alies valiutos kurso tolesn kritim ir usienio valiutos kurso kilim. Kritus alies valiutos kursui padids paklausa jos produkcijai usienyje ir tai skatins paklausos nulemt infliacij. Jeigu valiutos kursas krenta, pakils alies importuojamos produkcijos kainos. Fiksuotas valiutos kursas nustatomas panaudojant oficialius valstybs rezervus, vykdant atitinkam tarptautin prekybos politik, centralizuotai paskirstant usienio valiut ir naudojant atitinkamas mokesi bei pinig pasilos priemones. Valiutos monopolis su usienio prekybos monopoliu susijusi iimtin valstybs teis atlikti visas operacijas auksu ir usienio valiuta. Valstybs skola visuminis valstybs siskolinimas kreditoriams iki tam tikros datos, nepaisant to, kada skolos yra susidariusios. Jei vyriausyb metai i met formuoja deficitin biudet, tai valstybs skola auga. Didiausia biudeto deficito prieastis yra ekonomikos smukimas. iuo atveju deficitinis biudeto sudarymas yra pateisinamas, nes visumins paklausos pltimas valstybs skolintomis pajamomis leidia traukti gamyb laisvus iteklius ir iplsti nacionalinio produkto apimt.
166

Valstybinis reguliavimas valstybs veiksm visuma siekiant suderinti vairius interesus (asmeninius, grupinius, visuomeninius) ir taisyti rinkos trkumus. Tuo tikslu naudojamos ekonomins, socialins, monetarins, agrarins ir kitos valstybins politikos priemons. Pagal savo pobd jos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kinius subjektus. Pirmuoju atveju taikomi administraciniai poveikio metodai (statymai, sakymai, instrukcijos ir t. t.), antruoju ekonominiai reguliatoriai (kainos, mokesiai, normos, bank procentai ir sankcijos). Valstybin holdingo kompanija valstybs teise pagrstas moni grups valdymas. Valstybin mon mon, steigta valstybs lomis ir tiesiogiai jos reguliuojama bei turinti juridinio asmens teises. Valstybin monopolija valstybin firma, iskirtin ekonomins veiklos sritis, neturinti privai konkurent. Valstybinis sektorius ekonomikos dalis, kuri sudaro valstybin nuosavyb ir valstybinis vartojimas. Valstybinis socialinis draudimas valstybs nustatyt socialini ir ekonomini priemoni sistema, teikianti apdraustiems gyventojams, taip pat statymo numatytais atvejais apdraustj eim nariams pragyvenimui reikiam l ir paslaug, jei jie negali dl statymo numatyt prieasi apsirpinti i udirbam ir kitoki pajam ir dl statymo numatyt svarbi prieasi turi papildom ilaid. gyvendinant valstybin socialin draudim, dalyvauja draudj ir draudiamj interesus ginanios organizacijos. Valstybinio socialinio draudimo rys draudimo klasifikavimas pagal rizikos r. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymas nustato tokias draudimo ris: 1. Pensij draudimas, kai draudiama pensijoms, kurias numato Valstybinio socialinio draudimo pensij statymas. 2. Ligos ir motinysts draudimas, kai draudiama ligos ir motinysts (tvysts) paalpoms ir laidojimo paalpoms. 3. Sveikatos draudimas, kai draudiama gydymo ir profilaktikos ilaid kompensacijoms. 4. Draudimas nuo nedarbo, kai draudiama bedarbio paalpoms
167

pagal Bedarbi rmimo statym. I io draudimo l taip pat kompensuojama u kitas nedarbo priemones, kurias numato Bedarbi rmimo statymas. 5. Draudimas nuo nelaiming atsitikim gamyboje, kai draudiama paalpoms (susialojus darbe ir gijus profesines ligas) bei kitoms imokoms, kurias numato Draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe statymas. Valstybinis kain reguliavimas valstybinio ekonomikos reguliavimo sistemos dalis. Kartu tai ir valstybins kontrols dl konkurencijos princip ir socialins apsaugos sistema. Valstybinis kain reguliavimas tai vyriausybs turim teisi ir materialini galimybi panaudojimas, siekiant stabilizuoti arba pakeisti kain lyg ir proporcijas. Visos rinkos ekonomikos sistemos yra valstybinio reguliavimo objektas. Pltojantis rinkos ekonomikai, valstybinio kiimosi kryptys ir formos keiiasi. Pagrindin tiesioginio valstybs kiimosi kainodar prieastis yra didelis reprodukcijos proceso paeidimas. veikti didelius kain svyravimus nuo verts ir daugyb disproporcij nemanoma be valstybinio sikiimo. Praktikai valstyb pradeda reguliuoti kainas atsiradus infliacinms tendencijoms. Tokias tendencijas sukelia: - preki deficitas arba j perteklius, - gamybos kat augimas, - mokesi, muit, valiutins, kreditins, biudetins alies politikos kitimas. Valstybinio kain reguliavimo tikslai: - sustabdyti infliacin kain augim, - paalinti konkrei preki ir paslaug kain disproporcijas, - pasiekti btinus reprodukcijos santykius, - siekti, kad darbo umokestis nedidt proporcingai kliant kainas, - teikti valstybs kontroliuojamas subsidijas gamybai, - padti pltoti tarptautinius ryius, - perskirstyti nacionalines pajamas, - sprsti ekonomines ir socialines valstybs problemas.
168

Nors kainos formavimo pagrindas yra rinkos mechanizmas, besipleianti konkurencija, preki pirkj ir pardavj tarpusavio ryiai, vis dlto vyriausyb i dalies koreguoja kainodaros proces. Kainas reguliuoti valstyb gali dviem bdais: 1) ekonominiu (reguliuojant rinkoje preki paklausos ir pasilos santyk); 2) administraciniu (tiesiogiai keiiant arba stabilizuojant kainas). Netiesioginiai kain reguliavimo metodai reikiasi veikiant ne paias kainas, o kainodaros veiksnius per mokesi, finansin-biudetin, kreditin, valiutin ir muit politik, t. y. tokiomis priemonmis, kurias keisti yra valstybini organ kompetencija. iuo metu is reguliavimo bdas yra pagrindinis, nes itaip nepaeidiamas rinkos mechanizmas. Valiut krepelis nacionalini valiut rinkinys, naudojamas nustatant nacionalins arba tarptautins valiutos kurs. Valiutos lyginamasis svoris krepelyje nustatomas pagal alies bendrojo nacionalinio produkto lyginamj svor tarp krepelio ali. Daniausiai naudojamas toks valiut krepelis: JAV doleris, Vokietijos mark, Pranczijos frankas, Didiosios Britanijos svaras sterling, Japonijos jena. Valiut rinka rinka, kurioje vyksta vairi valiut mainai. Tokios rinkos finansiniai instrumentai vairi ali pinigai (banknotai, monetos, depozitai ir vertybiniai popieriai, artimi pinigams, pvz.: sakytiniai vekseliai ar bank pervedimo vekseliai). Valraso modelis vienas pirmj ekonomini matematini modeli, sudarytas veicar ekonomisto L. Valraso. Jis grindiamas prielaida, kad rinkos ekonomikai bdingas sureguliavimas. Kiekvieno ekonomikoje funkcionuojanio vartotojo ir gamintojo pusiausvyros slygos ireikiamos tiesinmis lygtimis, kuri kintamieji preki ir itekli kiekis bei kainos, reguliuojanios paklaus. Variantin prognoz prognoz, atliekama vertinant vairius galimus ekonominio ar socialinio objekto raidos variantus. Daniausiai naudojamos variantins prognozs, atitinkanios optimistin, pesimistin ir labiausiai tiktin objekto vystymosi variant. Vartojimas vartotoj ilaid galutiniams produktams (paslaugoms)
169

sigyti visuma. Plaija prasme tai poreiki tenkinimo procesas. Skiriamas asmeninis ir gamybinis vartojimas. Veikla mogaus prigimtin funkcija, utikrinanti jo fizin ir socialin egzistencij. Veikla gali bti kuriamoji ir griaunamoji, teista ir neteista. Veiklos rezultatas ekonominio subjekto tiksling ir produktyvi pastang pasekm, ireikta pagamintos produkcijos ir suteikt paslaug apimtimi bei kokybe. Vekselis statymo nustatyta tvarka atitinkama forma suraytas dokumentas, duodantis teis vienam asmeniui (vekselio gavjui) reikalauti i kito asmens (vekselio davjo) sumokti vekselyje nustatyt sum tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Vekselis yra kredito rankis, taip pat mokamoji priemon. Priimant veksel btini ie rekvizitai: vardijimas (vekselis), beslygikas sakymas apmokti tam tikr sum, mokjimo vardijimas (firmos adresas), mokjimo laikas, vekselio idavimo vieta ir data, vekselio davjo paraas. Tarptautinje prekyboje vekselis yra viena i priemoni apiforminti kreditines-skaiiavimo operacijas. Verslas tai kin veikla, kuri sudaro preki gamyba ir komercija (pirkimas pardavimas), j tarpusavio sveika. Komercija monje ne tik reikiam gamybini itekli (darbo kapitalo, ems) pirkimas, bet ir pagamint daikt bei paslaug pardavimas. Taigi komercija plaija prasme ne vien prekyba vartojimo reikmenimis, bet ir prekyba gamybos rengimais, aliavomis bei mediagomis, taip pat komercin bankininkyst, darbuotoj samdymas, ems pirkimas arba nuoma, komercinis draudimas ir kita panai komercin veikla. Verslininkas turi pasirinkti geriausi gamybini itekli derin bei gaminamos produkcijos kiek ir krybikai organizuoti gamybin-komercin veikl ekonomins rizikos slygomis. i verslininko funkcija yra tokia svarbi ekonomikoje, kad net apibdinama kaip santykinai savarankikas gamybinis itekliu ir vadinama verslu. Taigi verslumas yra ketvirtas gamybos veiksnys, sujungiantis tris pirmuosius gamybos veiksnius: kapital, darb ir gamtinius iteklius (em). ios gamybos veiksnio duodamos pajamos yra verslininko pelnas. Verslininko udavi170

nys pasirinkti tokias gamybini itekli rinkas ir itekli pirkimo laik, kad produkcijos vieneto gamybos katai bt maiausi. Be gamybos kat, mons turi ir realizavimo katus, kuriems priskiriama: ilaidos reklamai, realizavimo skyri ilaikymo ilaidos, ilaidos vitrin, ekspozicij, nauj preki parod rengimui ir kt. Realizavimo katai didina tam tikro gaminio paklaus, o gamybos katai didina to gaminio pasil. Todl verslininkui svarbu rasti geriausi gamybos ir realizavimo kat derin. Svarbs verslo pltojimo rezervai yra natrins gamybos traukimas prekini ryi sfer, valstybini moni savarankikumo pltimas ir privatizacija. iuos rezervus geriau naudojant bus galima usiimti kine veikla, grindiama verslo principais. Pagrindiniai ekonominiai verslo principai tokie: pasirinkimo rinkoje laisv ir konkurencija, pelno siekimas, preki main abipus nauda, komercin paslaptis, ekonomin rizika, ekonomin atsakomyb u verslo rezultatus. Iekant verslo pltojimo galimybi, reikia atsivelgti didiul verslo form vairov. Verslo masto efektas vidutini kat sumajimas, nulemtas gamybos masto atskiroje monje augimo. Bdamas teigiamas dydis, perengus tam tikr gamybos masto atskiroje monje rib, jis tampa neigiamu dydiu. Pleiantis monei susiformuoja veiksniai, mainantys produkcijos vieneto katus. Pagrindiniai veiksniai yra darbo specializacija, valdymo personalo specializacija, kapitalo efektyvus panaudojimas, alutini produkt gamyba. Pleiantis monei galima labiau specializuoti darb. Esnt dideliam gamybos mastui galima taip pat geriau panaudoti kvalifikuot valdymo specialist darb. Tik stambs gamintojai gali sigyti ir naudoti geriausius renginius. Stambios mons gali gaminti vairius produktus i atliek, kurias smulks gamintojai imest kaip nereikalingas. Visi ie veiksniai maina produkcijos vieneto gamybos katus tiems gamintojams, kurie sugeba iplsti savo veiklos mast. Taiau mon pleiant gali atsirasti neigiam ekonomini pasekmi padidti produkcijos vieneto katai. Neigiam verslo masto efekt lemia sunkumai, susij su stambios gamybos valdymu. Pleiantis monei, susidaro daugyb valdymo hierarchijos ly171

gi, kurie atitolina mons administracij nuo gamybos proceso. Galiausiai nuo to nukenia verslo efektyvumas ir didja produkcijos vieneto katai. Analizuojant verslo masto efekt vartotina ir minimalaus efektyvaus mons dydio svoka. is dydis tai maiausia gamybos apimtis, kuriai esant mon gali minimizuoti ilgo laikotarpio produkcijos vieneto katus. Jei teigiamas verslo masto efektas monje nedidelis, ir neigiamas masto efektas atsiranda labai greitai, minimal efektyv mons dyd nulemia nedidel gamybos apimtis. Tokiose gamybos akose gali bti didelis smulki gamintoj skaiius. Verslininkas asmuo, turintis kapital ir pelnui maksimizuoti iekantis pelning veiklos srii, pasitelkdamas dalykines ir mogiksias savybes: a) organizuojantis gamyb, t. y. sujungiantis gamybos veiksnius (em, darb ir kapital) prekms ir paslaugoms kurti; b) priimantis verslo sprendimus dl to, kokias prekes gaminti ir kaip jas gaminti; c) rizikuojantis, inodamas, kad tie sprendimai gali bti netiksls, klaidingi; d) taikantis preki gamyboje naujas technologijas ar verslo organizavimo formas. Verslumas gamybos veiksnys, kurio esm mogaus gebjimas sujungti kapital, darb ir gamtos iteklius verslui organizuoti, naujovms gyvendinti, siekiant pelno ir rizikuojant savo turtu. Verslo mobilumas tai vidin jo savyb (potencija) keistis, atsinaujinti, plisti, gyti vairias formas, t. y. mobilumas atspindi pokyi vairov. Vieni i t pokyi rodo giluminius verslo procesus, kiti pavirutinius procesus. Yra nemaa veiksni, skatinani verslo mobilum, t. y. verslinink verlum iekoti naujovi. Antra vertus, negalima nematyti ir klii, kurios stabdo verslo mobilum, lemia tam tikr ekonomin ssting. Todl verslo mobilumas yra savotikas toki prieing pusi, kaip verlumas ir sstingis, derinys. Atsivelgiant versl skatinani ir stabdani veiksni santyk, verslo mobilume pastebimi verlumo arba sstingio elementai. Pagrindiniai verslo mobilumo veiksniai yra konkurencija, ekonomin rizika, verslinink novatorikumas, pelnas ir laikas. Specifins verslo formos yra arbitraas ir spekuliacija.
172

Verslo organizavimo formos (pagal dalyvavimo valdyme poym) gali bti tokios: 1. Individuali nuosavyb paprasiausia valdymo forma, kai tam tikra mon priklauso vienam asmeniui. Organizuojant toki mon valstyb turi iduoti patent. 2. kin bendrija firma, priklausanti daugiau negu vienam asmeniui. 3. Akcin bendrov verslo organizavimo forma, kai kapitalas firmos steigimui gaunamas ileidus akcijas. Tiesiogiai j valdant dalyvauja ne visi akcijas turintys asmenys, taip pat ne visi atsakingi ir u skolinius sipareigojimus. 4. Udaroji akcin bendrov verslo organizavimo forma, kai statinis kapitalas priklauso ribotam skaiiui akcinink, negalini parduoti akcij be valdybos sutikimo. 5. Valstybin akcin bendrov verslo organizavimo forma, kai ne maesn negu statymo nustatyta dalis statinio kapitalo priklauso valstybei. 6. Valstybin mon (firma) valstybs lomis steigta ir jos tiesiogiai reguliuojama mon. Vert 1) dabartin vert (esamoji, diskontuota) pinigins sumos, kurios bus gautos ateityje vienkartini mokjim arba periodikai mokam plauk forma, dabartin vert; 2) nominali vert nustatytos akcijos, obligacijos ar paskolos vert jos pirminio ileidimo metu; 3) pridtin vert preki ir paslaug verts padidjimas kiekvienoje gamybos stadijoje; 4) visuomenin vert nauda, kuri gauna i tam tikros preks ar paslaugos bet kuris visuomens narys. Verts paradoksas tariamas prietaravimas, atsirads dl to, kad kai kurie btini reikmenys yra pigs, o prabangos dalykai labai brangs (pvz., vanduo ir briliantai). is paradoksas atsiranda dl nevienodos vairi preki ir paslaug pasilos apimties, todl labai skiriasi j ribiniai naudingumai, pvz., vandens pasila yra didel, todl vandens ribinis naudingumas lygus nuliui, o briliant pasila palyginti maa, todl j ribinis naudingumas didelis. Verts paradoks teorikai pagrind V. Devonsas (18401921),
173

K. Mengeris (18401882) ir L. Valraras (18341910), argumentuodami prietaravim tarp verts ir ribinio preks naudingumo. Vienetinis darbas darbas, apmokamas pagal kiek (gamini vienet skaii). Vienetiniu paprastai laikomas toks darbas, kurio kiekio ir kokybs vertinimas standartizuotas (tiksliai apibrtas). Visikas uimtumas visos turimos darbo jgos (ir kapitalo) itekli panaudojimas. Visikas uimtumas yra vienas svarbiausi darbo rinkos politikos tiksl. Taiau tai dar nereikia, kad visi darbingo amiaus arba galintys ir norintys dirbti pilieiai turi bti nuolat aprpinti darbu. Pasiekti visik gyventoj uimtum nemanoma. Dl darbo jgos kaitos kai kurie mons kur laik nedirba, iekodami ir rinkdamiesi nauj darboviet. Dl struktrini ekonomikos pokyi takos maja kai kuri profesij darbuotoj paklausa ir todl jiems tenka persikvalifikuoti. Dl to visuomet egzistuoja didesnis ar maesnis nedarbas. Taigi visik uimtum bt galima apibdinti kaip situacij, kai registruot bedarbi skaiius atitinka laisv darbo viet skaii. Taiau laisv darbo viet struktra gali neatitikti bedarbi profesinskvalifikacins struktros. Kita vertus, tam tikros moni grups, pvz., nam eimininks ar senyvo amiaus mons, danai nesiregistruoja kaip bedarbiai. Taigi visikas uimtumas realiai nepasiekiamas. Daugelyje isivysiusi ali visiku uimtumu paprastai laikomas normalus nedarbo lygis 4-5% darbo jgos. Vieieji (socialiai naudingi) darbai darbai, daniausiai atliekami valstybiniame sektoriuje, siekiant laikinai darbinti bedarbius, kurie ilg laik neranda ir neturi perspektyvos susirasti nuolatin darb. Vieieji darbai daniausiai organizuojami pelno nesiekianiose ir visuomeninius poreikius tenkinaniose organizacijose (pvz., keli, gatvi, park, mik tvarkymo ir pan.). Kartais svoka vieieji darbai tapatinama su viej darb programa. Pagal Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statym vieuosius darbus (iki 2 mnesi trukms) organizuoja teritorin darbo bira kartu su savivaldybe. Pilieiui sutikus, darbai gali bti pratsiami. Dirbantiems vieuosius darbus daniausiai sustabdomas bedarbio paalpos mokjimas. Viej darb laikas neeina staty174

mo numatyt bedarbio paalpos mokjimo laik. Jeigu vieiesiems darbams pasibaigus bedarbis nesusiranda nuolatinio darbo, pratsiamas bedarbio paalpos mokjimo laikas. Viej (socialiai nauding) darb programa darbo biroje uregistruot bedarbi laikinas darbinimas. Programos tikslas sudaryti galimyb nedirbantiems asmenims dalyvauti socialiai naudinguose darbuose, usidirbti l pragyvenimui, padidinti galimybes susirasti nuolatin darb. Vieieji darbai pirmiausiai organizuojami ilg laik neturintiems darbo ir asmenims, negaunantiems bedarbio paalpos, taip pat nekvalifikuotam jaunimui. Svarbus vaidmuo, organizuojant vieuosius darbus, tenka savivaldybms. Visumin paklausa preki ir paslaug, kurias nort sigyti firmos, valstyb ir pavieniai asmenys tam tikru laiko momentu, paklausa. Visumin pasila preki ir paslaug, kurias gamintojai tam tikru laiko momentu gali pateikti vartojimo rink, visuma. Visumins ilaidos visos galimos ilaidos, esant tam tikram pajam lygiui. Visumins santaupos grynj pajam ir vartojimo ilaid skirtumas. Visuomenin mon mon, kuri daugiausia tiesiogiai ar netiesiogiai valdo valstybs organai. Visuomenin nuosavyb - nuosavyb, priklausanti visiems tam tikros visuomens nariams lygiomis teismis. Visuomenins preks preks arba paslaugos, kuri naudingumas ir pasila nemaja atsiradus papildomiems vartotojams. i preki vartojimas neturi sumati, net jei vartotojai yra nemoks (medicininio aptarnavimo, vietimo, televizijos ir kt. sritys). Visuomeninis kapitalas turtas, priklausantis visai visuomenei, pvz.: mokyklos, ligonins, keliai. Visuomeninis turtas visuma materialini ir nematerialini grybi, kurioms dl j nepritekliaus galima nustatyti kain, atsivelgiant j naudingum ir ribot pasil. Pirmasis svok visuomeninis turtas pateik L. Valrasas.
175

Visuomeniniai interesai sujungta visuomenins naudos ir snaud iraika, parodanti visuomens preferencijas (prioritetus) j atvilgiu. Visuomeninis (valstybinis) sektorius nuosavyb, krato kio dalis, kuri valdo centriniai arba vietins valstybins valdios organai. Visuotinis streikas streikas, kuriame dalyvauja visi tam tikros veiklos ries arba profesijos darbuotojai.

alingoji konkurencija konkurencija, kuri, kitaip nei tradicins pairos, nepagerina vartotojo bkls, nes gali sumainti teikiam preki ir paslaug kokyb. ems kadastras susistemintos inios (sraas) apie gamtin, kin ir teisin ems fondo sklyp padt; j raomi emnaudos registravimo, ems ploto ir kokybs apskaitos, dirvoemio bonitavimo ir ems ekonominio vertinimo duomenys; jo duomenimis remiamasi apmokestinant em, perkant ir parduodant em, sudarant kitus sandorius. ems kaina kapitalizuota ems renta. Apskaiiuojant ems arba ems nuomos mokest, atsivelgiama tikslin ems paskirt, ems naudojimo pobd, ems derlingum, viet ir kitus veiksnius. ems nuoma ems naudojimo forma, kai ems savininkas perduoda savo em laikinai naudotis kitam asmeniui (nuomininkui) u tam tikr umokest. ems nuomos mokestis mokestis, kur moka ems nuomininkas ems nuomotojui u laikin naudojimsi eme, miku ar vandens telkiniu; privaios ems nuomos mokestis mokamas pagal nuomotojo ir nuomininko susitarim; inuomota valstybin em apmokestinama statym nustatyta tvarka. ems nuomos sutartis sutartis, pagal kuri nuomotojas sipareigoja leisti nuomininkui laikinai naudotis eme, o nuomininkas
176

naudoti i em sutartyje numatytomis bei statym nustatytomis slygomis ir mokti ems nuomos mokest. ems renta reguliariai gaunamos pajamos i ems, kuri priklauso asmeniui, neusiimant darbine veikla. ems kio bendrov gyventoj steigta mon (juridinis asmuo) ems kio gamybinei ir komercinei veiklai pltoti. Jos plaukos u ems kio produkcij ir paslaugas ems kiui sudaro daugiau kaip 50 proc. vis pajam. ems kio bendrovs turtas bendra nuosavyb. ems kio produkcijos gamintoj akcijos paprastosios vardins akcijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka lengvatinmis slygomis parduotos akcini bendrovi akcijos, kurias sigyja ems kio produkcijos gamintojai, taip pat j kooperatins bendrovs (kooperatyvai). mogikasis kapitalas investicijos mogikuosius iteklius siekiant pakelti darbo naum. Ilaidos daromos laukiant bsimos naudos todl svoka mogikasis kapitalas apibdinama kaip investicijos mogikuosius resursus. Kaip ir dl bet kuri kit investicij ikyla klausimas, ar jos yra ekonomikai tikslingos. Atsakymas klausim priklauso nuo to, ar vliau gautos pajamos bus pakankamai didesns u mokymosi ilaidas ir ar bus patenkinami standartiniai investiciniai kriterijai. Egzistuoja tiesiogin analogija tarp investicij mogikj ir fizin kapital, taiau yra ir skirtum. mogikasis kapitalas negali bti paskol teikimo garantas, kadangi jis negali bti parduotas. Be to, individas negali paskirstyti arba diversifikuoti savo rizikos, kaip tai gali padaryti fizinio kapitalo savininkas. Iskyrus nurodytus veiksnius, mogikasis ir fizinis kapitalas yra labai panas pagal savo prigimt ir gali nuvertti. mogikojo kapitalo koncepcija yra plaiai taikoma pagrindiant investicijas vidurin ir auktj moksl, mokym neatsitraukiant nuo gamybos, taip pat ir ikimokyklin ugdym eimoje, sveikatos apsaug bei informacijos apie darbo rink bedarbiams ir jauniems specialistams paiekas. mogikojo kapitalo teorija iuolaikinio ekonomikos mokslo daugelio laimjim pagrindas,
177

kuriuo remiantis galima paaikinanti darbo umokesio diferenciacij pagal ami ir profesijas, nevienod bedarbysts paskirstym pagal kvalifikacijos lygius, profsjung veiklos reguliavim, taip pat itekli paskirstym vietimui ir profesiniam parengimui. mogikj kapital sudaro daugiausia vietimo ir sveikatos apsaugos ilaidos. Kuo auktesn isilavinim mogus gyja, tuo lengviau jis laikosi iuolaikins gamybos reikalavim, kuo geresn visuomens nari sveikatos bkl, tuo daugiau laiko praleidia produktyviai kiekvienas visuomens narys per savo darbing ami. Tiek vietimo, tiek sveikatos apsaugos slygas gerinant, daromas teigiamas poveikis ne vien ekonomikos rodikliams. Dar svarbesn yra j socialin funkcija: maja socialinis visuomens nari susiskaldymas, mogaus gyvenimas tampa vairus ir visavertis. Todl i dien visuomenje investicijos mogikj kapital labai didels.

178