TURINYS

1. vadas ..................................................................................................................................... 3 2. Informacijos altini apvalga ................................................................................................ 4 3. Technologin dalis .................................................................................................................. 7 3.1. Numatomas produkcijos asortimentas, gaminio apraas ................................................. 7 3.2. Numatomos naudoti pagrindins ir pagalbins aliavos bei j paruoimas gamybai ..... 7 3.3. Technologinio proceso mediag skaiiavimai .............................................................. 10 3.4. Produkt gamybos sraut diagramos, technologinio proceso apraas ir analiz ............ 15 3.5. Maisto saugos ir kokybs reikalavimai: .......................................................................... 17 3.5.1. Technologinio proceso svarbi valdymo tak analiz ir RVASVT planas ........... 17 3.5.2. Technologinio proceso kokybs kontrols organizavimo apraas .......................... 24 3.6. Technologini rengim parinkimas - pagrindimas ........................................................ 25 3.7. Patalp plot skaiiavimas .............................................................................................. 28 4. Ivados .................................................................................................................................... 29 5. Naudota literatra ................................................................................................................... 30

1. VADAS
Duonos gira - vienas i populiariausi grim, yra malonaus, vieiai keptos rugins duonos , aromato ir saldiargiu skoniu. Gira yra ne tik gaivinantis grimas. Pavyzdiui pieno rgtis reguliuoja skarandio rgtingum ir pH. Be to, gira turi vairi angliavandeni, vitamin B1, B2, D, C, kurie yra reikalingi mogaus organizmui. Natrali gira nuo sen senovs buvo vertinama dl jos teigiamo poveikio organizmui. Ja bdavo malinamas ne tik trokulys gira praplaudavo aizdas, j vartojant greiiau gydavo l kaulai, atsistatydavo skysi disbalansas, isivalydavo inkstai, kepenys, suaktyvdavo j veikla. Carins Rusijos ligoninse gir duodavo gerti be iimties visiems ligoniams. Rusijoje XIX a. gir populiarino yms rus medikai. Ligoninse ji buvo btinas ligoni grimas, nes saugodavo kepenis nuo cirozs, skrandio arnyno trakt nuo kolit, gastrit, opaligs. Sovietmeiu gira buvo traukta vis gydykl, sanatorij, poilsio nam, net pionieri stovykl valgiaraius tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Pasaldint gir gamindavo ne tik alaus bravorai, bet ir duonos gamyklos, pienins. Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina apetit ir virkinim, aktyvina virkinimo liauk veikl, stimuliuoja skrandio suli ir tulies isiskyrim, o svarbiausia gira iplauna skrandio arnyno trakt, ivalydama organizm nuo galutini maisto apykaitos produkt, lak. Darbo tikslas: Projektuoti giros gamykl. Darbo udaviniai: Ianalizuoti infotmacinius altinius; Numatyti planuojam produkcijos asortiment; Ianalizuoti pagrindines ir pagalbines aliavas bei mediagas, j paruoim gamybai; Pagrsti gamybin program, ianalizuoti technologinius procesus, sudaryti produkt gamybos plan, parinkti ir pagrsti rengimus; Ianalizuoti maisto saugos utikrinim, vertinti pagamint produkt rodiklius; Apskaiiuoti gamybini patalp plotus ir grafikai pavaizduoti patalp plan.

2. INFORMACIJOS ALTINI APVALGA

Gira tai labai silpnas alkoholinis grimas, kuriame yra tik 0,7%2,2% alkoholio. Grimas gaunamas vykstant rgties ir alkoholio fermentacijai. Giros sudedamieji elementai yra kvieiai, rugiai, miei miltai arba rugins duonos, cukraus ir vairi vaisi upilas. Grimas buvo gaminamas ir vartojamas jau neatmenamais laikais. Gira pradta gaminti Ryt Europoje. Rusijoje raytiniuose altiniuose ji pirm kart paminta 989 m. Ypa iplito XVI a. Lietuvoje iame amiuje aptikti pirmieji giros receptai. Gir gausiai vartodavo Lietuvos karaliai, kunigaikiai, bajorai, miestelnai, amatininkai, dvasininkai, ji buvo naudojama ne tik trokuliui numalinti, bet ir baudiavos metais kaip maistas. iais laikais gira vadinama nacionaliniu Lietuvos (balt) ir rus grimu. Giros gamyba Senovje gira buvo verdama nam slygomis, o nuo XIX a. ir pramoniniu bdu. Natralios giros gaminimo paslaptis slypi misos paruoime. Geriausios giros yra igaunamos rauginimo bdu. Gira savaime surgsta dl savo sudtyje esani atitinkam raugal ir bakterij. Sovietmeiu naudota giros gamybos technologija rauginimas mieli grybeliais. I duonos, pasuk greito proceso metu buvo igaunamas didelis kiekis io grimo. iuo metu Lietuvoje parduodama gira pagaminta ne rauginimo bdu, giros rauginimui naudojamos kepimo miels nra tinkamos (nuo mieli ries priklauso ir pats rgimo procesas ir jos metu susidaranios mediagos bei B grups vitaminai). Ipilstyta skardines ir butelius gira danai bna prisodrinta angliargte. http://www.anonsas.lt/portal/block/44/article/13837

Gira labai silpnas gaivusis grimas, gaminamas fermentacijos bdu i juodos duonos, vaisi, uog, kmyn ir kit maisto produkt, pridedant mieli ir cukraus. Miels i cukraus gamina alkohol ir angliargt, todl gira, nors ir laikoma nealkoholiniu grimu, vis tik alkoholio turi apie 0,7-2,2 %.

Gira yra puikus grimas kartomis vasaros dienomis trokuliui numalinti. Ji padeda organizme ilaikyti reikaling skysi santyk ir kartu papildo j reikalingomis maisto mediagomis. Be prastos giros, raugiamos ir obuoli, aviei, pieno, medaus, miko uog, iedlapi ir daugelis kit gir. Ji atsirado neatmenamais laikais Ryt Europoje balt apgyvendintoje teritorijoje ir ia ypa iplito nuo XVI amiaus. Dabar laikomas vienas i lietuvi, lenk, rus ir baltarus nacionaliniu grimu.

Lietuvika gira
Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros ri. Yra surinkta per 100 originali gir recept, kurie siekia net XVI ami. Tai vairiausios uog ir vaisi, ied ir pumpur, sulos ir suli, gydomj augal trauktini ir nuovir, jav ir salykl, duonos, pyrag ir net meduoli bei pieno giros. Tarp j yra raugint, keptini ir ustini gir. Buvo teigiama, kad giros privalo bti gana rgtokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradtos gaminti sovietins okupacijos metais pagal Maskvoje patvirtintas receptras. Lietuvoje sovietmeiu gira buvo pardavinjama tiesiai i cistern, kurios stovdavo kiekviename miestelyje, didesni miest mikrorajonuose. Pasaldint gir gamindavo ne tik alaus bravorai, bet ir duonos gamyklos, netgi pienins (pasaldint pasuk gir). http://lt.wikipedia.org/wiki/Gira Gira senovs grimas gaminamas ne tik Rusijoje, bet Latvijos sodybose. Giros gamyba visada reikalavo ger gdi ir patirties. Prieingai nei alus, kuris yra gaminamas pagal alkoholio fermentacij, gira yra gaminamas kaip pieno rgties fermentacijos ir nebaigt alkoholio fermentacijos rezultatas. Alkoholio kiekis giroje nevirija vieno procento. vieioje giroje yra ne daugiau alkoholio, nei kefyre. http://www.kvas.lv/en/all-about-kvass/brewing-kvass/ Kiekvien kart renkantis maisto produkt tenka atidiai tikrinti sudt. Nors parduotuvi lentynos upildytos panai pavadinim gamini, j sudtis toli grau ne tokia panai. Tik 2009 m. etiketse pradta ymti, ar, pvz., pakuotje tikrai yra sultys, ar tik aromatizuotas grimas ir ar lentynoje stovinti gira tradicikai natraliai raugintas produktas, ar vanduo, prisotintas kvapij mediag. 4

http://www.sveikas.lt/pub/sveikas_zurnalas/sveikas_10.pdf Gira Nutarme degustuoti gir, kai pamatme, kad Lietuvos pirkjai vis labiau j mgsta ir vis daugiau jos ri atsiranda prekybos centruose. Taiau degustacija iek tiek nuvyl vyresnius jos dalyvius, kurie prisimena giros, pardavintos prie 10 ir daugiau met, skon. Tik pora geriausi ri degustuotos giros primin tikr, natral, kvapn, kiek tirtok, sodraus skonio grim. Kitos daugiau panjo giros grim arba limonad, bet ne pai gir. Tikims, kad gamintojai dar pajaus naud, aprpindami pirkjus natralesniais produktais. Apie gir Beveik visos pas mus parduodamos lietuvikos giros yra gaminamos i to paties salyklo koncentrato, veamo i Vokietijos, taigi j skonis nelabai skiriasi. Kiekviena firma turi savo receptr, kuri laikoma paslaptyje, skiriasi tik produkt proporcijos. ios giros nra labai auktos kokybs, be to, taupant las natrals produktai pakeiiami dirbtiniais. Jei js paragausite tikros natralios giros ir po to igersite nusipirktos parduotuvje, pajusite saldiklio skon. ios giros nra labai sveikos, ypa nerekomenduotina gerti vaikams. Saldikliai tik diovina burn, ir dar labiau norisi gerti. Yra ir natrali gir Kitokia natrali gira. Jos geresn receptra - vanduo, duonos divsiai, taip pat angliargt, rgtingum reguliuojanti mediaga. j dedama natralaus cukraus, todl yra labai saldi ir skani. inoma, ji kaloringesn. Kai kurios firmos deda cukraus, taiau alia jo ir kit saldinani mediag sacharino, ciklomato, saldikli. Kitos firmos cukraus apskritai nededa, isiveria su gliukoze ir fruktoze. http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=mityba&lid=2&rodyti=str&strid=3464&subtema=41

Apibendrinimas Lietuvoje gira yra paklausus ir plaiai vartojamas grimas. Norint patenkinti irankius vartotoj poreikius ir usitikrinti viet rinkoje, tikslinga gaminti natrali gir be dirbtini saldikli, skonio stiprintoj ir konservant. Vartotojai vis labiau vertina grynus produktus ir atsigria tradicijas bei renkasi produktus kurie primena senuosius laikus.

3. TECHNOLOGIN DALIS 3.1. Numatomos produkcijos asortimentas, gamini apraai

Projektuojamoje giros gamykloje numatoma gaminti dviej ri gir, kuri pavadinimai Student ir Girait. ioms giroms gaminti bus naudojamos pagrindins ir pagalbins aliavos. Produkt apraai pateikiami 1 lentelje. 1 lentel Produkto apraas
Produkt grup Produkto/ pavadinimas / i Svarbios produkto fizikins ir chemins savybs aliavos ir sudtins dalys Pakuot Laikymo slygos ir trukm Galimi vartotojai enklinimas Transportavimas/ Ypatinga paskirstymo kontrol Vartojimo bdas
Natrali rauginta gira 1. Girait 2. Student Alkoholio ne daugiau kaip 1,2%, sausj mediag daugiau kaip 3 mass procentai. Giros titruojamasis rgtingumas, skaiiuojant ml 1mol NaOH tirpalo 100 ml giros nutitruoti, svyruoja 1,5 6ml. Geriamasis vanduo, duonos giros misos koncentratas, miels, cukrus, citrinos rgtis, pieno rgtis. Kegas Laikyti vsioje,sausoje ir gerai vdinamoje patalpoje. Saugoti nuo tiesiogini sauls spinduli. Visi Geriausia iki _ nurodant metus,menes,dien. Gabenami vis ri transporto priemonemis, laikantis nustatyt taisykli, saugant nuo sauls, alio, krituli. Paruotas vartojimui.

3.2. Numatomos naudoti pagrindins ir pagalbins aliavos bei j paruoimas gamybai

3.2.1 Cukrus Tai sacharoz, vandenyje tirpstantis saldus disacharidas, daniausiai gaminamas i cukrini runkeli, cukravendri, inomiausias i dien natralus saldiklis. Fermentacijos metu danai naudojamos miels ir tam tikri angliavandeniai, pavyzdiui, cukraus sirupas, kaip energijos altinis. Gaminant gir prasta pilti cukraus sirupo, kad miels bt aktyvesns, nes cukrus skatina anglies dvideginio gamyb. Gaminant gir cukraus sirupas maitina mieles; mieli enzimai paveria cukr alkoholiu ir anglies dvideginiu. Dl ios prieasties galutinio produkto sudtyje cukraus ne visada rasime. Nedidelis cukraus kiekis pagreitina mieli fermentacij ir daro j veiksmingesn nei jo nenaudojant. 6

3.2.2 Giros misos koncentratas Naudojamas duonos giros misos koncentratas turi atitikti GOST 18/ 189 67 reikalavimus. Duonos giros misos koncentratas gaminamas i misos, kuri gaunama i miei ir rugi salyklo su vandeniu santykiu 9 : 1. ita mas verdama nuolat maiant. Verdama iki pilno apsicukrinimo, ilaikant tam tikras temperatrines pauzes. Gautoji misa filtruojama, po to, filtruota misa (tankis 10% pagal sacharometro parodymus) paduodama vacuum aparat. Vakuumaparate misa sutirtinama prie 55oC temp. Koncentratas turi 70 72% sausj mediag. Koncentratas renkamas rinktuvus, atauinamas, ipilstomas. Duonos giros misos koncentrat galima laikyti 7 mnesius.

3.2.3 Kombinuotas raugas Giros gamyboje naudojamas kombinuotas raugas. Jis sudarytas i mieli ir pieno rgties bakterij. Miels: Duonos giros gamybai naudojamos kepimo miels arba varios mieli kultros ir pieno rgties bakterij raugas. Pagal nurodyt receptr, 100 ml duonos giros pagaminti reikia 0,15 kg mieli. Yra naudojamos ios mieli rass: sacharomycces gimin, vienalsiai mikroorganizmai, elipss, ovalins formos. Miels vykdo alkoholin rugim, sintetina ir kaupia vitaminus. Gali vystytis tiek esant, tiek nesant orui. Optimali vystymosi temperatra 25 30oC. Gamybai miels tinka naudoti 3 mn., taiau kas mnes maja rauginimo jga, kuri turi bti ne maesn kaip 25 g CO2 per 24 val. prie 30oC ir 100 ml giros misos (7% saus mediag) Kepimo miels turi kai kuriuos reikalavimus. Ant j paviriaus neturi bti tamsi dmi, drgm nedaugiau 75%. Rgtingumas 100 g viei mieli nedidesnis 120 mg acto rgties. Kepimo miels turi laukini mieli ir mikrob, todl giros skonis blogesnis ir gira trumpiau isilaiko. Gryn kultr saugo pasta lstel ant misos, agaro mgintuvlyje; 1 2 kartus mnes persja. Miels iauga Ganzerio ir Greinerio aparatuose. Pieno rgties bakterijos: Pieno rgties bakterijos naudojamos 11 13 rass. Tai heterofermentins pieno rgties bakterijos. Jos suraugina gliukoz, sacharoz, maltoz. Optimali temperatra 30oC. Bakterijos laikomos mgintuvliuose. Sausos pieno rgties bakterijos laikomos sterilioj misoj, saus mediag 10%. ~8 val. prie 20
o

C temp. laiko termostate. Paskui 10dien laiko kambaryje, kasdien sukratant dl neutralizacijos. Po 10

dien persja. 7

3.2.4 Vanduo Giros gamyboje naudojamas vanduo turi tenkinti geriamo vandens reikalavimus (HN 24:2003). Vanduo turi bti bespalvis, bekvapis, be paalinio prieskonio, skaidrus, bendras jo kietumas neturi viryti 0,36 mmol/dm3. Bendras bakterij skaiius 1 mg vandens turi bti ne didesnis kaip 100, koliindeksas- ne didesnis kaip 3,0, kolititras ne maesnis kaip 300 ml. Jei vanduo imamas i ulini ar atvir altini, tai kolititras leidiamas ne maiau kaip 100 ml. Geriamame vandenyje neleistinas azoto rgties, druskos, amoniako, sunkij metal druskos, vandens oksidacijos laipsnis neturi viryti 3 mg deguonies filtre. Fermentavimo pramonje vanduo naudojamas vairiuose procesuose ir turi atitikti ne tik geriamo vandens reikalavimus, bet ir papildomai keliamus gamybinius reikalavimus. Vis pirma vanduo turi bti: skaidrus, bespalvis, neturti paalinio prieskonio, bdingo kvapo, be paalini kvap, neturti patogenini mikrob. Daug reikms turi vandens kietumas. Gamtiniame vandenyje visuomet yra itirp visokiausi drusk, tame tarpe ir Ca ir Mg drusk todl vanduo tampa kietu. Vandens kietumas bna: a) laikinas b) pastovus

Vandens kietumas matuojamas mmol/dm3 (mg ekv/l). Kietas vanduo produktams suteikia paalin skon ir kvap, apsunkina technologin proces, pablogina produkto kokyb. Dalinis arba visikas Ca ir Mg paalinimas vandenyje vadinamas minktinimu. Tai daniausiai atliekama: Nusodinimo bdu, Natrio katijonitiniu jon kaitos metodu.

Daniausiai vandenyje pasitaikani jon bei j taka vandens ir grim juslinms savybms pateikiama 3.2.1. lentelje. 2 lentel Vandenyje esantys vairi element jonai Jon pavadinimas Kalcio jonai Magnio jonai Hidrokarbonto jonai Natrio jonai Kalio jonai Geleies jonai Sulfato jonai Chlorido jonai Nitrato jonai Nitrato jonai Sieros jonai Formul Ca2+ Mg2+ HCO3Na+ K+ Fe2+ ir Fe3+ SO42ClNO3NO2S Poveikis pH sumaina sumaina padidina neveikia neveikia neveikia Pastabos

pagerina skon pagerina skon oksiduojasi pablogina skon pagerina skon veikia fermentacij nuodas mielms pablogina skon 8

Silicio jonai Cinko jonai Fosfato jonai

Si Zn2+ PO43labai veikia

veikia fermentacij maas kiekis naudingas mielms, didelis-kenkia svarbs mielms

3.2.5 Citrinos rgtis E 330 Citrinos rgtis gaunama i augalins aliavos: tai bt citrinos, granat vaisiai , arba surauginant cukrinius tirpalus t.y. melasos rauginimas specialiais fermentais. Priklausomai nuo kristalizacijos, citrinos rgtis ileidiama rink smulkiais arba stambiais kristalais, kur citrinos rgties koncentracija yra 99,5% citrinos rgties, ne daugiau 0,03% sieros rgties ir ne daugiau 0,0007% arseno. Vandeninis tirpalas turi bti skaidrus. Grim gamyboje citrinos rgtis naudojama tik aukiausios ir pirmos ries. Citrinos rgiai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie yra idstyti Lietuvos Higienos normoje HN 54- 1998 (in.; 1998, Nr. 61- 1771) ir HN 53: 1998 (1999, Nr 3-76). Giros gamyboje citrinos rgtis yra naudojama tirpalo pavidalu, todl is tirpalas turi atitikti iuos reikalavimus: Vandens ir citrinos rgties tirpalas turi bti skaidrus; Tirpalas turi bti bekvapis; Sieros rgties kiekis neturi viryti 0,05%; Citrinos rgtyje neturi bti sunkij metal, bario, rgtyni rgties, nuoding mediag, vyno rgties; Pelen svoris neturi viryti 0,5%.

3.3. Technologinio proceso mediag skaiiavimai

Projektuojama giros gamykla per metus pagamins 113500 l giros. Gamykla gamins dviej rui gir Student ir Girait. Student giros bus pagaminama 34050 l/metus, o giros Girait 79450 l/metus. Gamykla dirbs 1 pamaina po 8 valandas per dien. 2010 metais planuojama dirbti 227 dienas. Student giros per metus gaminu 34050 l, tuomet per dien pagaminsiu: 34050 : 227 = 150 l Giros Girait per metus gaminu 79450 l, tuomet per dien pagaminsiu: 79450 : 227 = 350 l 9

3 lentel Giros pagaminimas

Pavadinimas "Student" "Girait" Per metus 34050 79450 Per dien 150 350

Kiek kupao Student girai reikia (be nuostoli)? 100 l 20 l 34050l x l x = 6810 l Kiek kupao reikia Student girai skaitant nuostolius. Pilstymo nuostoliai 1%. 6810 l 100% x l 101% x = 6878 l Kupao gaminant Student gir per pamain reiks: 6878 : 227 = 54 l Kiek kupao girai Girait reikia (be nuostoli)? 100 l 20 l 79450 l x l x = 15890 l Kiek kupao reikia Girait girai skaitant nuostolius. Pilstymo nuostoliai 1%. 15890 l 100% x l 101% x = 16049 l Kupao gaminant gir Girait per pamain reiks: 16049 : 227 = 160 l Kupao nuostoliai Student giros per metus: 6878 6810 = 68 l 10

Kupao nuostoliai giros Girait per metus: 16049 15890 = 159 l 2 lentel aliav sunaudojimas 500 l giros gaminant i duonos giros koncentrato Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. aliava Cukrus Kombinuotas raugas Giros misos koncentratas Citrinos rgtis vnt. kg kg kg kg Student 25 0,075 14,3 Girait 25 0,075 14,3 1,23

aliav sunaudojimas gaminant Student gir 1. Cukraus per metus reiks: 500 l 25 kg 6878 l x kg x = 343,9 kg per pamain reiks: 500 l 25 kg 150 l x kg x = 7,5 kg 2. Giros misos koncentrato per metus reiks: 500 l 14,3 kg 6878 l x kg x = 196,7 kg per pamain reiks: 500 l 14,3 kg 150 l x kg x = 4,29 kg 3. Per metus kombinuoto raugo sunaudosiu: 500 l 0,075 kg 6878 l x kg x = 1,03 kg per pamain reiks: 500 l 0,075 kg 150 l x kg x = 0,02 kg

11

aliav sunaudojimas gaminant gir Girait 1. Cukraus per metus reiks: 500 l 25 kg 16049 l x kg x = 802,45 kg per pamain reiks: 500 l 25 kg 350 l x kg x = 17,5 kg 2. Giros misos koncentrato per metus reiks: 500 l 14,3 kg 16049 l x kg x = 459 kg per pamain reiks: 500 l 14,3 kg 350 l x kg x = 10,01 kg 3. Kombinuoto raugo per metus reiks: 500 l 0,075 kg 16049 l x kg x = 2,40 kg per pamain reiks: 500 l 0,075 kg 350 l x kg x = 0,05 kg 4. Citrinos rgties per metus reiks: 500 l 1,23 kg 16049 l x kg x = 39,5 kg per pamain reiks: 500 l 1,23 kg 350 l x kg x = 0,86 kg 3 lentel
Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. aliav pavadinimas Cukrus Kombinuotas raugas Duonos giros misos koncentratas Citrinos rgtis aliav sunaudojimo kiekio lentel vnt. Student gira per metus per pamain kg 343,9 7,5 kg 1,03 0,02 kg 196,7 4,29 kg gira Girait per metus per pamain 802,45 17,5 2,40 0,05 459 10,01 39,5 0,86

12

Vandens sunaudojimas baltam sirupui 1. Student girai per metus: 100 l 50,8 l 6878 l x l x = 3494 l per pamain: 100 l 50,8 l 30,3 l x l x = 15,4 l 2. Girai Girait per metus reiks: 100 l 50,8 l 16049 l x l x = 8152,89 l per pamain reiks: 100 l 50,8 l 70,7 l x l x = 35,9 l Vandens sunaudojimas misos ruoimui 1. Student girai per metus: 50 l 49,15 l x l 196,7 l x = 200,10 l per pamain reiks: 50 l 49,15 l x l 4,29 l x = 4,36 l 2. Girai Girait per metus reiks: 50 l 49,15 l x l 459 l x = 466,94 l per pamain reiks: 50 l 49,15 l x l 10,01 l x = 10,2 l

13

3.4. Produkt gamybos sraut diagramos, technologinio proceso apraas ir analiz

Technologin principin schema pateikiama 1 paveiksllyje.

Cukrus

Vanduo

Miels

Pieno rgties bakterijos

Cukraus sirupo virimas

Kombinuotas raugas

Cukraus sirupo filtravimas Duonos giros misos koncentratas Vanduo

Ataldymas

Giros misos paruoimas

Ataldymas

Rauginimas

Ataldymas Cukraus sirupas Kupaavimas Giros misos koncentratas Filtravimas Ipilstymas

Miels

(Citrinos rgtis)

Ilaikymas

Realizacija

14

Technologinio proceso apraas ir analiz Technologinio proceso apraas:

Giros galiojimo laikas: 6 paros

Giros gamybos procesas susideda i: Cukraus sirupo paruoimas kartuoju bdu; Giros misos paruoimas; Giros fermentacija; Giros ilaikymas. Gaminant gir i duonos giros misos koncentrato, giros misa ruoiama nusistovjimo kubile. Gerai imaiyta giros misa paduodama rauginimo kupaavimo katil kur pilama 30 35 o vandens. Vandens kiekis imamas toks, kad misoje gautsi 1,4g sausj mediag 100g giros misos. Misos ieiga turi bti lygi paruotos duonos giros kiekiui, skaitant gamybos nuostolius. paruot giros mis supilamas cukraus sirupas (25% nuo receptroje numatyto kiekio). Sudjus mis cukr, 100g misos sausj mediag kiekis turi bti 2,6g. Po to supilamas grynos mieli kultros ir pieno rgties bakterij raugas 2 4 % nuo misos trio (arba kepimo mieli raugas). Duonos giros misa rauginama prie t=20-24 0, 36-48 val., t=28-30 0, 24-30 val. Rauginimas bus baigtas kai misoje sausj mediag sumas 0,8% ir gaunamas rgtingumas ne maesnis 20ml NaOH 100ml giros. Po to gira ataldoma iki 6 o temperatros. Tuo metu miels nusda ant kubilo dugno ir vliau yra atskiriamos nuo giros. iraugint gir supilamas liks koncentrato kiekis (30%) ir 75% likusio cukraus (cukraus sirupas, turintis 60 65% sausj mediag) bei gir Girait papildomai pridedama citrinos rgties. Gira gerai imaioma, nufiltruojama, patikrinami fiziniai ir cheminiai rodikliai ir paduodama ipilstymui kegus ir ilaikoma. Hermetikai udaryta gira 18-24 0 temperatroje ilaikoma 8-10 val. tam, kad prisisotint angliargts ir tuomet perkeliama patalp, kurioje temperatra 5-10 0 ir ilaikoma 10-14 valand (brandinama). Ilaikyta gira toliau tiekiama realizacijai.

15

Technologinio proceso analiz: Cukraus sirupo paruoimas Cukraus sirupas vaisvandeni sudt eina sirupo pavidalu, kuris yra ruoiamas altuoju ir kartuoju bdu. Daniausiai naudojamas kartas bdas. Gaminant iuo bdu, naudojamas sirupo virimo katilas. Jo paskirtis paruoti cukraus sirup, maiant su vandeniu. Pirmiausiai katil pilamas vanduo, kuris kaitinamas iki 50-60 C, nustojus kaitinti ir nuolat maiant, supilamas cukrus pagal paskaiiuot kiek. Miinys uverdamas. Po to nutraukiamas garas, nuo sirupo nuimamos putos ir vl inaujo kaitinama. Taip kartojama kelis kartus. Sirupas verdamas ne ilgiau kaip 30 min., nes gali pradti karamelizuotis, o tai pakeist sirupo spalv. Paruotas sirupas yra nukreipiamas filtracijai ir atauinamas iki 20 C temperatros. Kartas cukraus sirupas yra filtruojamas sietiniu filtru, kurio paskirtis paalinti mechanines priemaias. Vandens paruoimas Vanduo turi bti paildomas iki 75 80 C.

3.5. Maisto saugos ir kokybs reikalavimai

3.5.1 Technologinio proceso svarbi valdymo tak analiz ir RVASVT planas RVASVT - tai sisteminis poiris, apimantis visus maisto saugos aspektus, visose maisto gamybos ir vartojimo grandyse: aliav auginimo ir paruoimo, gabenimo, saugojimo, perdirbimo, paskirstymo, pardavimo ir vartojimo. RVASVT sistemos tikslas garantuoti, kad pagamintas produktas nebus utertas nepageidaujamomis ir alingomis mediagomis. RVASVT sistema pagrsta trimis pagrindiniais principais: Pavojaus arba rizikos nustatymas ir analiz; Pavojaus arba rizikos valdymas; Informavimas apie esamus ar galimus pavojus, arba rizikas.

RVASVT sistema tai rizikos veiksni, galini padaryti maist nesaug, valdymas. Ji apima ger gamybin praktik (GGP) ir RVASVT program.

16

GGP tai viskas, kas susij su gamyba, pradedant teritorija, pastatais, rengimais ir baigiant gatavu kokybiku maistu. Geros gamybos praktikos vadovas tai saugi produkt gamybos bendrj taisykli ir rekomendacij rinkinys. Yra eios btinosios programos: BP 1 Patalp ir teritorijos prieiros programa Programos tikslas: utikrinti, kad nekilt pavojus ukrsti aliavas ir maisto produktus per aplink, patalpas bei apsaugoti teritorij nuo paalini asmen ir gyvn. BP 2 aliav ir mediag prieiros programa Programos tikslas: utikrinti, kad maisto aliavos, plovimo, dezinfekuojanios ir kitos priemons bt priimamos tiktai kokybikos, o laikymo metu bt apsaugotos nuo uterimo. 1. BP 3 rangos prieiros programa Programos tikslas: utikrinti, kad gamyboje naudojamos rangos techniniai duomenys, jos technin bei higienin prieira garantuot gaminam produkt nekenksmingum. BP 4 Personalo prieiros programa Programos tikslas: utikrinti, kad personalo sveikata, higienos inios ir elgesys gamyboje nepakenkt gaminam produkt saugai. BP 5 Sanitarijos programa Programos tikslas: utikrinti, kad dl netinkamo patalp, rengim valymo, plovimo bei dezinfekcijos, neefektyvios grauik ir vabzdi kontrols, nebt uterta gaminama produkcija. BP 6 Produkcijos sulaikymo ir primimo i rinkos programa Programos tikslas: utikrinti, kad galimai nesaugi produkcija nepatekt rink, o inomai nesaugi produkcija bt paimta i rinkos ir tinkamai perdirbta. aliav primimo bei laikymo slygos aliavos laikomos sandliuose. Sandliai vars, tvarkingi, reguliariai vdinami ir dezinfekuojami. Sandliuose palaikoma tinkama temperatra ir santykin oro drgm, tinkama atitinkamoms aliavoms. aliav laikymo slygos 4 lentelje. 4 lentel aliav laikymo sygos
Produkt grup 1. Vanduo 2. Cukrus 3.Duonos giros misos koncentratas 4. Citrinos rgtis 5. Kombinuotas raugas Kritins ribos Aplinkos temperatra +8 C Ne auktesn kaip 20 C Ne auktesn kaip 20 C Ne auktesn kaip 18 C Ne auktesn kaip 2-5 C Santyk. Oro drgnis 75 % 75 % 75 % 75 % 70 %

17

Rizikos veiksni analiz - tai sisteminis aliav, ingiridient bei i j pagamint maisto produkt vertinimas, siekiant nustatyti biologinius, cheminius ir fizikinius pavojus sveikatai. Maisto tvarkyme iskiriamos 3 rizikos veiksni grups: Biologiniai rizikos veiksniai (ymimi B raide); Cheminiai rizikos veiksniai (ymimi CH raide); Fiziniai rizikos veiksniai (ymimi F raide).

aliav ir produkt RV ir prevencins priemons pateikiamos 5 lentelje 5 lentel aliav ir produkt rizikos veiksniai (RV) ir prevencins priemons
Gamyboje naudojamos aliavos 1. Paruotas vanduo Rizikos veiksniai B: patogeniniai mikroorganizmai Ch: chemini mediag likuiai. F: - nra 2. Cukrus B paprastai nebna C cheminiai (pesticidai, agrochemikalai). F paalins ir metalins priemaios 3. Citrinos rgtis B - nra Ch - nra F - nra 4. Kombinuotas raugas B paprastai nra Ch: paprastai nra F paprastai nra 5. Giros koncentratas B paprastai nebuna Ch aflatoksinas B1, ochratoksinas A, sunkieji metalai: Pb, Cd F paalins priemaios Pasirinkti patikimus tiekjus, laikytis higienini reikalavim. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Paruoiant gamybai praleisti pro magnet, sijoti. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Pasirinkti patikimus tiekjus, tikrinti aliavos pakuots, transporto var. Prevencins priemons Vandens monitoringas, vandens filtravimas, BP valdymas.

18

Nustatomi svarbs valdymo takai. 6 lentel Gamini RV analiz ir SVT nustatymas

Maisto tvarkymo pakopa
1.aliav primimas i tiekj

Rizikos veiksniai
BPatogeniniai mikroorganiz mai

Sprendimo pagrindas ir prevencins priemons

Gaunamos aliavos gali bti utertos patogenikais mikroorganizmais. Jei greitai gendantis maisto produktai transportojami per auktoje temperatroje, juose gali pradti daugintis patogeniniai mikroorganizmai. Gali pasigaminti mogaus sveikatai kenksmingi toksinai. Rizika sumainama pasirinkus patikimus tekejus, Laikantis higienos reikalavim.

Valdymo priemons galinios paalinti pavojingus RV

Patikim tekej parinkimas. Gaunamu produkt ivaizdos kvapo, pakuoi tinkamumo vartoti termin tiktinimas priemimo metu. Greitai gendani produktu transportavimo temperatros matavimas ir registravimas

Ar i pakopa SVT?
Taip SVT1B

19

CH vairs higienos norm ribojami teralai, sunkieji metalai, mikotoksinai, kt cheminiai teralai

Gaunamose aliavose ribojam chemini teral kiekiai gali viryti leistinas normas: laikant juos netinkamomis slygomis, gali vystytis kai kurie pelesiniai grybai ir kauptis moni sveikatai labai kenksmingi mikotoksinai. Transportuojant netinkamomis slygomis, produktai gali bti uterti cheminiais preparatais, valymo mediagomis. Rizika sumainama transportavimo slyg kontrole, kokybs dokument tikrinimu. mons gaunamose aliavose gali bti fizini objekt ir priemai metalo daleli, akmenli, medio daleli, biologini teral ir kt.. Transportuojant netinkamomis slygomis produktai gali bti uterti dulkmis, purvu, emmis ir kt. paalinmis ptirmaiomis. .Kokybs dokument ir transporto priemoni tikrinimas. Laikant maisto produktus netinkamomis slygomis, gali vystytis mikroorganizmai. Pakilus temperatrai mikrobiologikai jautriose, greitai gendaniose aliavose spariau dauginasi patogeniniai mikroorganizmai. Labai padidejus mikrobiologiniam utertumui, i rizikos veiksn gali bti sunku efektyviai valdyti kituose etapuose, gali pasigaminti kenksming mogaus sveikatai toksin, kuri negalima bt paalinti kit pakop metu. aliav ir produkt laikymo slyg (temperatra, santikin oro drgm) kontrol. Valymas plovimas, dezinfekavimas. Kenkej naikinimo kontrol. Laikant kai kurias aliavas netinkamomis slygomisgali pasigaminti kenksming chemini jungini. Rizika sumainama Laikantis (GHPT), aliav ir laikymo slyg kontrols. Produktai, kurie yra laikomi nefasuoti, gali bti ukrsti paaliniais objektais, pvz. i aplinkos. Rizik galima sumainti aliavas laikant udaroje taroje, tinkamai valant ir priiurint laikymo patalpas ir renginius.

Patikim tiekj parinkimas. Pakuoi j sandarumo, etikei tinkamumo vartoti termin tikrinimas priemimo metu. Jei reikia, pereodiki tikrinimai laboratorijose.

Ne

F vairus paaliniai objektai, metal priemaios

Patikim tiekj parinkimas. Produkt ivaizdos, pakuoi, j sandarumo, etikei tikrinimas priemimo metu

Ne

2. aliav saugojimas

B Patogeniniai mikroorganiz mai

GHPT laikymasis

Ne

CH Cheminiai teralai

GHPT laikymasis. Tinkam laikymo slyg utikrinimas sandliuose ir kitose laikymo patalpose; sandeli vdinimas ir sanitarin preira, laiku atliekama,planinga aliav rotacija GHPT laikymasis. Sandeli valymas, joki paalini daikt nebuvimas.

Ne

F vairios paalins priemaios

Ne

20

3. aliav svrimas ir dozavimas

B Patogeniniai mikroorganiz mai

CH vairs teralai

F vairs paaliniai objektai

4. Sirupo paruoimas

B Patogeniniai mikroorganiz mai CH vairs teralai: plovimo, dezinfekavimo priemons. F Paaliniai objektai

Sveriant ir/ar dozuojant kai kurias aliavas ir produktus monje, juos gali patekti mikroorganizm, pvz. I aplinkos, nuo darbuotoj svrimo ir/ar dozavimo priemoni ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Sveriant ir/ar dozuojant kai kurias aliavas ir produktus monje, juos gali patekti chemins kilms teral, pvz., plovimo ir dezinfekavimo priemoni likui, tepal, da atplai ir kt. Rizika nedidel ir j galima valdyti laikantis GHPT, tinkamai atliekant aliav svrim Sveriant ir/ar dozuojant kai kurias aliavas ir produktus monje, juos gali patekti fizins kilms teral, pvz., akmenuk, rangos daleli, biologins kilms teral ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima valdyti laikantis GHPT. Ruoiant sirup j gali patekti mikroorganizm, pvz., su aliavomis i aplinkos, nuo darbuotoj, rangos ir kt. Rizika nedidel ir j galima valdyti laikantis GHPT. Ruoiant sirup j gali patekti chemins kilms teral, pvz., plovimo ir dezinfekavimo priemoni likui nuo rangos, tepal ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Ruoiant sirup j gali patekti fizins kilms teral, pvz. rangos daleli, personalo asmenini daikt, ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Giros misos umaiymo metu gali patekti mikroorganizm, pvz., su aliavomis i aplinkos, nuo darbuotoj, rangos ir kt. Rizika nedidel ir j galima valdyti laikantis GHPT. Taip pat is rizikos veiksnys efektyviai valdomas giros mis verdant, nes virimo metu dalis mikroorganizm sunaikinama. Giros misos umaiymo metu gali patekti chemins kilms teral, pvz., plovimo ir dezinfekavimo priemoni likui nuo rangos, tepal ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT.

GHPT laikymasis

Ne

GHPT laikymasis. Svrimo proceso kontrol, svrimo rangos patikra.

Ne

GHPT laikymasis

Ne

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira

Ne

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira

Ne

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira

Ne

6. Giros misos umaiymas ir virimas

B Patogeniniai mikroorganiz mai

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira

Ne

CH vairs teralai: plovimo, dezinfekavimo priemons.

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira

Ne

21

F Paaliniai objektai

7. Giros misos atauinimas

B mikrobinis uterimas

Giros misos umaiymo metu gali patekti fizins kilms teral, pvz. rangos daleli, personalo asmenini daikt, ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Dl nepakankamos sanitarins prieiros ilumokaityje gali susikaupti ir vystytis paaliniai mikroorganimai, kurie ukrst mis. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Cheminio utertumo rizika atauinimo metu yra labai maa. Fizinio utertumo rizika atauinimo metu yra labai maa. Proceso metu gali vystytis paaliniai mikroorganizmai Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Rizika nedidel, pakanka vykdyti plovimo procedras. Giros misos rauginimo metu gali patekti fizins kilms teral, pvz. rangos daleli, personalo asmenini daikt, ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Proceso metu gali vystytis paaliniai mikroorganizmai Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Rizika nedidel, pakanka vykdyti plovimo procedras. Giros misos rauginimo metu gali patekti fizins kilms teral, pvz. rangos daleli, personalo asmenini daikt, ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. Nepakankamai efektyviai atlikus procedr statinje, gali likti mikroorganizm, kurie vlesnje pakopoje nra valdomi. i pakopa svarbi biologini RV atvilgiu. Kadangi plovimas susideda i arminio arba rgtinio plovimo ir vandens praskalavimo, rizika, kad iliks plovikli likui labai maa. Keg plovimo metu gali patekti fizins kilms teral, pvz. rangos daleli, personalo asmenini daikt, ir kt. Rizika yra nedidel ir j galima efektyviai valdyti laikantis GHPT. -

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira

Ne

GHPT laikymasis, reguliari rangos prieira. Sterili filtracija.

Ne

CH nra F nra 8. Rauginimas B mikrobinis uterimas

GHPT laikymasis

Ne Ne Ne

CH plovikli likuiai F Paaliniai objektai

GHPT laikymasis GHPT laikymasis

Ne Ne

9. Giros brandinimas

B mikrobinis uterimas

GHPT laikymasis

Ne

CH plovikli likuiai F Paaliniai objektai

GHPT laikymasis GHPT laikymasis

Ne Ne

10. Keg plovimas

B mikrobinis uterimas

GHPT laikymasis

Taip SVT 2B

CH plovikli likuiai

Vykdyti plovimo procedras.

Ne

F Paaliniai objektai

GHPT laikymasis

Ne

B - nra

22

11. Giros ipilstymas kegus

CH - nra F - nra

7 lentel Svarbi valdymo tak valdymas

SVARBUS VALDYMO TAKAS SVT 1 B Rizikos veiksnys Kontroliuojami parametrai Kritins ribos: armo koncentracija armo tirpalo temperatra Rgties koncentracija Rgtis tirpalo temperatra Minitoringas: Procedra Atsakingas asmuo Korekcijos veiksmai: Produktas ia ir dabar Atsakingas asmuo Patikrinimas Duomen raai Giros rauginimas Mikrobiologinis uterimas armo arba rgties koncentracija plovimo metu. Plovim periodikumas, moni sanitarija ir asmens higiena. Ne maiau kaip 2,0 % 90 95 C 1,5 2,5 % 60 65 C Pradedant darb ir kas dvi valandas urnaluose fiksuojama tirpal koncentracija bei temperatra. Technologas alinamas Vykdyti pakartotinus plovimus ir sterilizavim. Technologas Kart per ketvirt. Tris kartus per savait atliekama statini mikrobiologin kontrol. Plovimo rim registravimo urnalas, Mikrobiologini tyrim rezultat iniaratis, RVASVT vadovas patikrina SVT raus 1 kart per mnes. Duomenys saugomi pas technolog 2 metus. Statini (keg) plovimas Mikrobiologinis uterimas armo arba rgties koncentracija plovimo metu. Ne maiau kaip 2,0 % 90 95 C 1,5 2,5 % 60 65 C Pradedant darb ir kas dvi valandas urnaluose fiksuojama tirpal koncentracija bei temperatra. Operatorius Giros, ipilstytos po paskutinio plovimo rimo patikrinimo, realizacija sulaikoma kol bus gauti mikrobiologini tyrim rezultatai. Sustabdyti plovimo proces, koreguoti plovikli koncentracij bei temperatr. U pilstymo cech atsakingas asmuo. Kiekvien savait tikrinami kontaktiniai termometrai bei konduktometrai. Tris kartus per savait atliekama statini mikrobiologin kontrol. Plovimo rim registravimo urnalas, Kontaktini termometr bei konduktometr patikros aktai, Mikrobiologini tyrim rezultat iniaratis, RVASVT

SVARBUS VALDYMO TAKAS SVT 2 B Rizikos veiksnys Kontroliuojami parametrai Kritins ribos: armo koncentracija armo tirpalo temperatra Rgties koncentracija Rgtis tirpalo temperatra Minitoringas: Procedra Atsakingas asmuo Korekcijos veiksmai: Produktas ia ir dabar Atsakingas asmuo Patikrinimas

Duomen raai

23

vadovas patikrina SVT raus 1 kart per mnes. Duomenys saugomi pas technolog 2 metus.

3.5.2 Technologinio proceso kokybs kontrols organizavimo apraas 8 lentel Gatavo produkto juslinis kokybs vertinimas
Eil. Nr. Kontrols objektas/panaudojimo tikslas Kontroliuojamas parametras Parametro ribos Metodas, kuriuo rementis atliekama analiz, metodo esm Neskaidrus, be paalini priemai, putojantis grimas. Leidiamos neymios mieli Nuosdos. Be paalinio skonio ir aromato, bdingas duonos girai. Bdinga grimui ruda. Periodikumas

GIROS KONTROL 1. Juslinis Ivaizda Kiekvien parij.

Skonis ir aromatas Spalva

9 lentel Giros fizikiniai ir cheminiai rodikliai

Rodiklio pavadinimas 1. Tirpi sausj mediag kiekis, mass procentais 2. Alkoholio koncentracija, trio procentais: 3. Titruojamasis rgtingumas, ml 1 M NaOH tirpalo 100 ml giros Rodiklio norma 6,5 - 6,7 Ne didesn kaip 1,2 Nuo 1,5 iki 6,0 Tyrimo bdai LST 1572 LST 1572 : 2004 LST 1990 : 2007

3.6. Technologini rengim parinkimas - pagrindimas

10 lentel Parinkti rengimai
Eil. Nr renginio pavadinimas renginio tipas engim skaiius

24

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

Cukraus sirupo virimo katilas Cukraus sirupo saikininkas Mieli talpa Pienargi bakterij talpa Kombinuoto raugo talpa Giros misos praskiedimo talpa Rauginimo kupaavimo aparatas Saikininkas girai Keg plovimo ir upildymo pusautomatis Filtras presas Siurblys Ploktelinis aldytuvas

BBOM 300 PB3C 500 PENTAS TFBY PENTAS TFBY PENTAS TFBY CB3 500 KGF 3 20/5 A-1020

1 1 1 1 1 1 2 4 1 2 5 1

3.6.1. rengim charakteristikos, poreikio skaiiavimai ir pagrindimas Cukraus sirupo virimo katilas BBOM 300 Talpa 500 l Elektros variklio galingumas 0,34 kW Auktis 840 mm Diametras 1200 mm Priimu 1 katil Cukraus sirupo virimo katil skaiius apskaiiuojamas pagal formul: n =V/ v * q kur: q pripildymo koeficientas 0,9 V vandens- cukraus miinys per darbo dien v- geometrinis talpyklos tris 228,9/500*0.9=0,4 = 1 katilas

Cukraus sirupo saikininkas Talpa 500 l Diametras 1140 mm Auktis 1870 mm Priimu 1 saikinink

25

Cukraus sirupo saikinink skaiius apskaiiuojamas pagal formul: n =V/ v * q kur: q pripildymo koeficientas 0,9 V cukraus sirupo per darbo dien v- geometrinis talpyklos tris 228,9/500*0.9=0,4 = 1 talpa

Giros misos praskiedimo talpa Talpa 500 l Diametras 1272 mm Auktis 800 mm Priimu 1 talp Giros misos praskiedimo talp skaiius apskaiiuojamas pagal formul: n =V/ v * q kur: q pripildymo koeficientas 0,9 V giros misos per darbo dien v- geometrinis talpyklos tris 86,58/500*0.9=0,2 = 1 talpa Rauginimo kupaavimo aparatas Naumas 500 l/pam Elektros variklio galingumas 0,5 kW Rauginimo laikas 8val Elektros variklio maiykls galingumas 0,2 kW Apsisukim skaiius per minut - 100 Auktis 900 mm Diametras 1200 mm Priimu 2 talpas Saikininkas girai CB3 500 Talpa 500 l Auktis 1870 mm Diametras 1140 mm Priimu 3 talpas 26

Siurblys A-1020 Naumas 12 l/val Pasiekiamas auktis 50m Variklio galingumas 2,2 kW Darbin tampa 220/ 380 V Priimu 5 siurblius Ploktelinis aldytuvas Plotis 4500mm Auktis 1570mm Priimu 1 aldytuv Filtras presas Naumas 4500l/h El. variklio galingumas 2,2 kW Apsisukim skaiius per minut - 700 Auktis 1500 mm Plotis 1000mm Ilgis 2000mm Priimu 2 filtrus presus Keg plovimo ir upildymo pusautomatis KGF 3-20/5 Naumas 10 keg/h Auktis 1000 mm Plotis 900mm Ilgis 1300mm Priimu 1 pusautomat

27

3.7. Patalp plot skaiiavimas

Pagal parinkt rengim kiek ir j matmenis parinkau tokius giros gamyklos patalp plotus: Gamybins patalpos uims Tarnybins buitins patalpos uims Sandliai uims Bendras giros gamyklos plotas 144 m2 50,83 m2 18,54 m2 216 m2

28

4. Ivados
vykdytas darbo tikslas suprojektuota giros gamykla. Pasiekti darbo udaviniai: Ianalizuoti infotmaciniai altiniai; Numatytas planuojamos produkcijos asortimentas; Ianalizuotos pagrindins ir pagalbins aliavos bei mediagos, j paruoimas gamybai; Pagrsta gamybin programa, ianalizuoti technologiniai procesai, sudarytas produkt gamybos planas, parinkti ir pagrsti rengimai; Ianalizuotas maisto saugos utikrinimas, vertinti pagamint produkt rodikliai; Apskaiiuoti gamybini patalp plotai ir grafikai pavaizduotas patalp planas.

29

5. Naudota literatra

1. http://www.anonsas.lt/portal/block/44/article/13837 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. http://lt.wikipedia.org/wiki/Gira http://www.kvas.lv/en/all-about-kvass/brewing-kvass/ http://www.sveikas.lt/pub/sveikas_zurnalas/sveikas_10.pdf http://www.sveikaszmogus.lt/index.php? pagrid=mityba&lid=2&rodyti=str&strid=3464&subtema=41 http://www.comodity.ru/nonsoftalco/169.shtml http://www.comodity.ru/nonsoftalco/164.shtml http://www.food-info.net/lt/e/e270.htm http://kavole.wordpress.com/2009/10/01/geroj-girioj-gera-gerve-gera-gira-gere/ http://romi.version.lt/index.php?op=ViewArticle&articleId=791 http://www.astrawam.lt/technologiniu_irengimu_katalogas.html http://www.dvaroalus.lt/alaus_rusys.htm http://vkysnokvas.com/vidikvasa/stat/medialine3.html http://stud.ppf.ktu.lt/vaiciulis/index.php?

sritis=paskaitos&skyrius=info&psl=sbl&uzduotis=#

30