Neigiami personažai įdomesni uz teigiamus.

Pagrį skite arba paneikite šį teiginį

konkrečiais literatūros pavyzdž iais

Literatūros, kaip ir kitų meno rūšių , tematiką diktuoja gyvenimas. Dažname

kūrinyje egzistuoja gėrio ir blogio kova: gėrį įkūnija t eigiami, o blogį neigiami
personažai. Įvairių veikėjų paveikslų pagalba giliau ir geriau suprantame, ką
autorius savo kūryba norėjo mums pasakyti. Iš veikėjų mokomės , pasirenkame
kaip gyvenimo pavyzdžius, semiamės reikalingos patirties. Su gauta patirtimi
tobulėjame ir dažnai geriau suprantame pat ys save. Teigiami personažai gražūs,
stengiasi elgtis kuo geriau, rodo pavyzd į kitiems ir laikosi aukštų moralinių
principų. Neigiami - blogi, nepaklūsta taisyklėms, gyvena tik sau, nemato kitų
ir turi ydų. Kai kuriuose kūriniuose neigiami veikėjai yra ypatingai šl ykštūs,
atstumiant ys. Bet aš manau, kad priklausomai nuo kūrinio i r jame esančių
teigiamų personaž ų, neigiami veikėjai yra kur kas į domesni, spalvingesni ,
įtaigūs, stiprūs ir maištingi. Todėl ir patrauklesni už teigiamus. Jie daro kūrinį
dinamiškesnį ir labiau pamokantį . Tai ir pabandysiu įrodyti remdamasis dviem
kūriniais - Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkis“ ir Žemaitės „Marti“ .
Man patiko Džordžo Orvelo knygos „Gyvulių ūkis“ veikėjai . Šį kūrinį skaičiau
visai neseniai. Tai yra sat yrinė apysak a, parašyta XX a. Britanijoje. Knygoje
kuriamas sąl ygiškas, groteskinis totalitarinės valst ybės paveikslas. Šio autoriaus
romanai dažnai vadinami antiutopijomis, nes rašytojas negailestinggai griauna
laisve, l ygybe ir brolybe pagrįstos šviesios kumunistinės ateities viziją.
Knygoje nemažai veikėjų. Jie papildo vienas kitą, vienas be kito neapsieitų.
Galima teigti, jog knygoje veikėjai padalinti į keturias klases: diktatorius ir
valdovas Napoleonas, jo patarėjos ir pagalbininkės — Kiaulės, Napoleono
užauginti ir išauklėti šunys ir visi kiti gyvūliai . Paskutinė klasė kentėjo
labiausiai. J ie neturėjo pasirinkimo, kaip tik būti vadovaujami kiaulių, be
perstojo dirbti.
Labiausiai norėčiau papasakoti apie Napoleoną. Po revoliucijos Napoleonas tapo
Gyvulių ūkio l yderiu. Napoleonas vadovavo ūkiui siųsdamas Spieglį ir
gąsdindamas visus devyniais pavojingais bei gerai ištreniruotais šunimis.
Napoleonas taip ištroškęs jėgos ir vadovavimo, kad pakeičia Gyvu lių Ūkio
tais ykles, kad tik pasipelnyt ų iš to.
Šis veikėjas man įdom us tuom, kad jis suk uria intrigą ir įtampą. Jis turi tvirtesnį
charakterį ir labiau atspindi mus supanči ą real ybę. Napoleonas mėgsta rizikuoti,
elgiasi taip, kaip pats neišdr įstum pasielgti. O tai yra įdomu, nes skait ydamas
gali išgyventi tai, ką jau čia veikėjas. Šis personažas nėra nuspėjamas, niekada
negali žinoti , ką jis iškrės ir ko pasi eks. Gėris yra labai nuspėjamas. G ėrio
standartai ir principai visiems gerai žinomi, todėl blogis knygoje tampa
įdomesnis ir subtilesnis.
Įdomūs ir Žemaitės kūrinių personažai. Žemaitė – XXa. pr. rašytoja, kūrusi
apsakymus, dažniausiai aprašydama sunkią moters dalią. Apsakyme „Marti“ iš
ciklo „Laimė nutekėjimo“ taip pat atsispindi sunkus moters likimas. Šiame
apsakyme rašoma apie patriarchalinę šeimą, moters vietą šeimos herarchijoje ir
vyro svarbą. Iškyla giminių skirtumai, proble mos ir nesutarimai. Savo idėją
raš ytoja išreiškia siužetu ir charakteriais. Jos sukurti veikėjai tartum atėję iš
tikro gyvenimo. Jie tokie ryškūs, kad juos tiesiog matome, girdime jų kalbą.
Visi Vingiai iš vieno pasaulio, Katrė – iš kito, bet kiekvienas yr a individual ybė,
gyvas žmogus, turintis savo nepakartojamus bruožus.
Labiausiai man įsiminė Vingienė, viena iš pagrindinių apsakymo
„Marti“ veikėja. Tai yra įdomus personažas, kuris įdeda į kūrinį spalvingumo,
įdomumo ir juokingų momentų. Kontrastingi charakteriai tarp Vingienės ir tarp
Katrės, abidvi nelaimingos, bet skiriasi likimai. Vingienė atžari, jos pagiežingas
balsas nuolat skamba troboje. Apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti
švaros ir tvarkos , neveltui sakydavo savo ma rčiai: „Man nereik cackų pacackų!
Man reik tokios purvabridės kaip ir aš pati“, „jei purvų nebraidysi, duonos
neėsi“. Iš šio personažo imamasi pavyzdžių, kaip nereikia elgtis ir gyventi, taip
pat cituojama daug jos žodžių.
Pal yginus Napoleoną ir Vingienę, panašumų yra ne daug. Vienas ir kitas yra
neigiami, prideda p asakojimui įdomumo ir intrigos . Jų charakteriai nėra panašūs .
Vienas personažas yra paslaptingas ir tironiškas, kitas ryškus ir juokingas. Bet
tai yra dinamiški personažai, dėl to kūrinyje užima ne paskutinę vietą, gal net
pirmą. Taigi, manau įrodžiau jums, kad priklausomai nuo kūrinio, kartais
neigiami veikėjai yr a kur kas įdomesni, patrauklesni už teigiamus ir daro kūrinį
kur kas įsimintinesnį. Juk visais laikais tai, kas yra blogai, svetima,
nesuprantama, paslaptinga labiausiai traukia žmogų.