You are on page 1of 8

1

Įvadas
Šlapimo tyrimai ir jų vertinimas
ŠLAPIMO MĖGINIŲ PAĖMIMAS

Vienkartinio šlapimo tyrimai:


 Bendras šlapimo tyrimas – tiriamas vienkartinio šlapimo
mėginys (vidurinė šlapimo porcija). Esant galimybei, reiktų tirti
rytinį šlapimą.
Paimtas mėginys laboratorijoje analizuojamas automatiniu
analizatoriumi – nustatomas šlapimo santykinis tankis, baltymo
koncentracija (g/l), leukocitų, eritrocitų, cilindrų, druskų kiekis ir
t.t.
 Vienkartinio šlapimo mėginio specializuoti tyrimai:
- albumino ir kreatinino santykis (mg/mmol),
- baltymo ir kreatinino santykis (mg/mmol),
- mioglobinurija,
- hemoglobinurija,
- laisvosios lengvos grandinės kapa ir lambda,
- Na, K koncentracija (mmol/l),
- kiti.
Paros šlapimo mėginio tyrimai:
Pacientas surenka 24 val. šlapimą į vieną didelės talpos indą (ryte
pradedant rinkti šlapimą, pacientas turi pasišlapinti (ištuštinti
šlapimo pūslę) ir tik tada pradėti tyrimą, o baigiantis tyrimo laikui
turi paskutinį kartą pasišlapinti į renkamą indą. Tada tiksliai
išmatuojamas šlapimo tūris (ml), iš surinkto šlapimo paimamas
mėginys, kuris siunčiamas į laboratoriją. Ant šlapimo tyrimo lapelio
būtina užrašyti paros šlapimo tūrį (ml). Galima tirti:
- paros albuminuriją,
- paros proteinuriją,
- glomerulų filtracijos greitį (GFG) pagal endogeninio
kreatinino klirensą (ml/min.) – kartu su šlapimo
mėginiu į laboratoriją siunčiamas ir veninio kraujo
mėginys kreatinino koncentracijos nustatymui,
- Na, K, Ca, P, šlapimo rūgšties kiekį, kreatinino
koncentraciją,
- kita.
2

ŠLAPIMO TYRIMŲ VERTINIMAS

SPALVA
Sveiko žmogaus šlapimas yra geltonas, skaidrus.
Šlapimo spalva priklauso nuo jame esančių medžiagų, dėl kurių šlapimo
spalva gali pasikeisti.

Balta - dėl fosfatų, piurijos, chilurijos.


Ryškiai geltona – dėl bilirubino, urobilino, serotonino, riboflavino,
nitrofurantoino ir kitų.
Rudai raudona – dėl hematurijos, hemoglobinurijos, mioglobinurijos.
Rudai juoda - dėl melanino, metildopos, metronidazolio.
Mėlynai žalsva – dėl pseudomoninės infekcijos, amitriptilino, metileno
mėlio, biliverdino.
Pilkšvai melsva – vartojant triamtereno.

SANTYKINIS TANKIS

Norma: 1,010 – 1,025


Santykinį tankį (s.t.) didina:
gliukozė (jei 100 ml yra 270 mg gliukozės, s.t. padidėja 0,001),
baltymas,
rentgenokontrastinės medžiagos,
manitolis,
dehidratacija.

 Hiperstenurija – šlapimo santykinio tankio (ST) padidėjimas.


Dažnai būna su oligurija. Ji būdinga:
sveikiems, kai suvartojama mažai skysčių;
netekus skysčių;
esant padidėjusiam baltymų, šlapimo rūgšties, gliukozės kiekiui
šlapime;
dėl manitolio, rentgenokontrasto skyrimo.
 Hipostenurija - šlapimo santykinio tankio (ST) sumažėjimas.
Dažnai būna su poliurija. Ji būdinga:
gausiai vartojant skysčių;
necukriniam diabetui;
3

sutrikus inkstų kanalėlių funkcijai;


vartojant diuretikų.
 Izostenurija – sutrikusi inkstų koncentracijos ir praskiedimo
funkcija. Ji būna, sergant tubulointersticinėmis ir glomerulų (toli
pažengusiomis) ligomis.

pH

Norma: rūgštus.
Šarminis: dėl šlapimo takų infekcijos, kanalėlių pažeidimo (sutrikusios
H+ sekrecijos).

PROTEINURIJA

Klasifikacija

A. Funkcinė (nestabili, nedidesnė, nei 1 gramas per parą).


Priežastys: karščiavimas, didelis fizinis krūvis, ortostatinė, esant
paslankiems inkstams, nėštumo metu.
B. Patologinė.

Pagal patologijos lokalizaciją:


 Prerenalinė (priežastys: širdies nepakankamumas, portinė
hipertenzija, leukemija, hemolizė, miolizė, mielominė liga)
 Renalinė (priežastys: inkstų ligos)
 Postrenalinė (priežastys: kraujavimas ar apatinių šlapimo takų
infekcija)

Pagal patofiziologinį mechanizmą:


 Glomerulinė (selektyvi – vyrauja albuminas, neselektyvi –
albuminas, makroglobulinai, 2, ,  globulinai) – gali būti
nedidelė ar labai didelė (nefrozinio lygio), būdinga glomerulų
ligoms
 Kanalėlinė (vyrauja mažo molekulinio svorio baltymai, 2
mikroglobulinas) – ne didesnė kaip 2 g/p, būdinga
tubulointersticinėms inkstų ligoms
 Perpildymo (lengvosios kapa, lambda grandinės, mioglobinas,
hemoglobinas) – šie baltymai patenka į šlapimą, nesant
glomerulinio filtro pažeidimo
4

 Audinių (vyrauja sekreciniai baltymai) – nedidelė, iki 500mg/p,


būdinga apatinių šlapimo takų gleivinės pažeidimui

Sveikiems žmonėms automatiniu analizatoriumi ištyrus šlapimą,


baltymo neturi būti.

ALBUMINURIJA

Fiziologinė albuminurija
Albumino su šlapimu išskiriama <30mg per parą arba vienkartiniame
šlapime albumino ir kreatinino santykis yra <3 mg/mmol. (nustatoma
tik specialiais jautriais tyrimais), gali būti ir sveikiems.

Patologinė albuminurija
Tai glomerulų pažeidimo požymis.
Vidutinė patologinė albuminurija: albumino išskiriama 30-300 mg
per parą arba vienkartiniame šlapime albumino ir kreatinino santykis yra 3-
30 mg/mmol.
Didelė patologinė albuminurija: albumino išskiriama >300 mg per
parą arba vienkartiniame šlapime albumino ir kreatinino santykis yra >30
mg/mmol.
Nefrozinė albuminurija: vienkartiniame šlapime albumino ir
kreatinino santykis yra >220 mg/mmol.

PROTEINURIJA
Tai bendro baltymo kiekis šlapime. Sveikiems žmonėms automatiniu
analizatoriumi ištyrus vienkartinį šlapimo mėginį, baltymo neturi būti.

Fiziologinė proteinurija: paros šlapime baltymo yra iki 150mg arba


vienkartiniame šlapime baltymo ir kreatinino santykis yra <15 mg/mmol. Ji
gali būti ir sveikiems.
Patologinė proteinurija: paros šlapime baltymo yra >150mg arba
vienkartiniame šlapime baltymo ir kreatinino santykis yra >15 mg/mmol.
 Nenefrozinė - paros šlapime baltymo yra <3,5g (gali būti
glomerulų ir tubulointersticinių (<2g) ligų atveju)
 Nefrozinė - paros šlapime baltymo yra >3,5g (ji būdinga
glomerulų ligoms)
5

LEUKOCITURIJA

Tai padidėjęs leukocitų skaičius šlapime.


Norma: vyrams mikroskopuojant gali būti iki 4-6 leukocitų 1 šlapimo
mikrolitre; moterims - iki 6-10 leukocitų 1 šlapimo mikrolitre.

Šlapimo nuosėdų leukograma : neutrofilai, limfocitai, eozinofilai.

Klasifikacija:
 Infekcinė (priežastis: šlapimo organų infekcija, kurią sukelia
bakterijos, virusai, chlamidijos, trichomonos, candida; vyrauja neutrofilai)
 Neinfekcinė (sterili) (priežastys: intersticinis nefritas,
glomerulonefritas, analgetinė nefropatija)

CILINDRAI

Henlės kilpos kylančioje dalyje sintezuojamas Tamm-Horsfall baltymas.


Jis reikalingas cilindrams susidaryti.
Hialininiai cilindrai. Sudaryti iš baltymų. Gali būti randami ir
sveikiems, kuomet yra acidozė, dehidratacija.
Grūdėti cilindrai. Sudaryti iš baltymo ir forminių elementų:
eritrocitiniai (būdingi nefritiniam sindromui)
hialininiai (būdingi nefroziniam sindromui)
leukocitiniai (būdingi ūminiam pielonefritui)
epiteliniai (būdingi ūminei kanalėlių nekrozei)

HEMATURIJA

Tai eritrocitų radimas šlapime. Sveikų žmonių šlapime jų neturėtų būti.


Mikrohematurija – eritrocitai nustatomi mikroskopuojant.
Makrohematurija – kai eritrocitų būna daugiau nei 250 mikrolitre,
šlapimas nusidažo rausva spalva.

Diagnostika:
 „trijų stiklinių“ mėginys (jei eritrocitai randami pirmoje
šlapimo porcijoje, priežastis šlaplėje, prostatoje, jei trečioje – priežastis
šlapimo pūslėje, trigonitas);
6

 fazokontrastinė mikroskopija (nustatoma eritrocitų forma:


izomorfiniai, dismorfiniai, akantocitai).

Priežastys:
A. Prerenalinės (antikoaguliantų vartojimas, kraujo krešėjimo
sutrikimai, pjautuvinė anemija).
B. Renalinės (inkstų karcinoma, Vilmso tumoras, tubulointersticinės
inkstų ligos, glomerulų ligos, tuberkuliozė, trauma, inksto infarktas,
policistozė, arterioveninės aneurizmos).
C. Postrenalinės (šlapimtakių akmuo ar navikas; šlapimo pūslės
akmuo, navikas, cistitas; prostatos adenoma, karcinoma; šlaplės patologija-
uretritas, akmuo, navikas, striktūra).

Eritrocitų morfologinės formos


(fazokontrastinė ir elektroninė mikroskopija)

A. Vezikuliniai arba akantocitai (dismorfiniai):


Būdingi glomerulinei hematurijai

B. Anuliariniai (dismorfiniai):
7
C. Izomorfiniai (būdingi tubulointersticinėms ligoms ir
postrenalinei hematurijai:

ŠLAPIMO KIEKIO POKYČIAI

Oligurija

Tai sumažėjęs paros šlapimo kiekis < 500 ml/p.

 Renalinė oligurija: dėl įvairios kilmės inkstų pažeidimo


 Ekstrarenalinė oligurija:
*prerenalinė (dėl įvairios kilmės šoko, dehidratacijos, širdies
nepakankamumo…);
*postrenalinė (dėl dalinės abipusės inkstų ar šlapimtakių obstrukcijos).
Oligurijos metu inkstai išskiria mažiau šlapimo arba jis dalinai nuteka
šlapimo takais.

Anurija

Šlapimas nesiskiria ar paros šlapimo kiekis < 100 ml/p.

 Prerenalinė anurija (dėl šoko, dehidratacijos…)


 Renalinė anurija (dėl inkstų pažeidimo)
 Arenalinė anurija (dėl agenezės, pašalinus inkstus)
 Postrenalinė anurija (dėl inkstų ar šlapimtakių bloko, perrišus
šlapimtakius operacijos metu)
 Refleksinė anurija (gali būti po inkstų operacijų, šlaplės
bužavimo)

Kai inkstai negamina šlapimo - sekrecinė anurija (prerenalinė, renalinė,


arenalinė).
Kai inkstai gamina šlapimą, bet jis nepatenka į šlapimo pūslę –
ekskrecinė anurija (postrenalinė).
8

Poliurija

Tai padidėjęs paros šlapimo kiekis > 2000 ml/p.

GLOMERULŲ PAŽEIDIMO SINDROMŲ APIBŪDINIMAS

Nefrozinis sindromas

Tai klinikinių - laboratorinių simptomų kompleksas, kuriam būdinga:


1. Didelė proteinurija (>= 3,5 g per parą)
2. Hipoalbuminemija, hipoproteinemija
3. Edemos
4. Hipercholesterolemija

Nefritinis sindromas

Tai klinikinių - laboratorinių simptomų kompleksas, kuriam būdinga:


1. Hematurija
2. Arterinė hipertenzija
3. Patinimai
4. Pablogėjusi inkstų funkcija
5. Proteinurija (nenefrozinė)

Greitai progresuojančio glomerulonefrito sindromas

Tai klinikinių - laboratorinių ir morfologinių simptomų kompleksas,


kuriam būdinga:
(įtarimo kriterijai)
1. Sparčiai blogėjanti inkstų funkcija (savaitėmis, mėnesiais)
2. Nefritinio sindromo požymiai
+
(sindromą patvirtinantis kriterijus)
3. Inkstų biopsijoje glomeruluose (>50% matomų glomerulų)
randami pusmėnuliai

You might also like