G.

Ephraim Lessing

"Natanas Išmintingasis"
Natanas:
"žmogui už angelą žmogus vis tiek mielesnis" (Psl. 21 1 paveikslo pabaiga.)
"Lengviau yra tik pamaldžiai svajoti,
Negu daryti gera?" (Psl. 34 2 paveikslo pabaiga.)

"Nejau krikščionis
Ar žydas - ne žmogus visų pirmiausia,
O tik paskui - krikščionis arba žydas?" (105 psl. 2 veiksmo 5 paveikslo pabaiga.)

Šios Natano įžvalgos kalba apie vieną reikšmingiausių problemų tuo metu blėstančiame baroke,
gyvenimo nusivylimo epochoje. Kur vėlgi iškeliamas gyvenimas anapus, o ne šis. Šiuos žodžius taria jau vėl į
žmogų sugrįžęs asmuo. Natanas taikliai primena, kad nesvarbu mūsų etiketės, priklijuotos gaudytis ir
suskirstant žmones visuomenės mišrainėje. Tačiau reikia nepamiršti, kad mes kiekvienas esam individualus,
savaip įdomus žmogus, kurį tik pažinęs gali teisti ar mylėti. Mes neturėtume būti suvokiami kaip visi tos grupės
nariai, mokslas veikia tokiu principu, ieško tendencijų, iš kurių daro išvadas, bet reikia nepamiršti, kad tai yra
būtent eksperimentų objektų ypatybės. Žmonės turėtų mokėti dalintis viskuo, kas jiems Dievo dovanota, o ne
atstumti kitus už jų išskirtinumą. Natanas simbolizuoja Apšvietos laikotarpio teisingąjį tolerancijos mokytoją.

Recha:
"Kam priklauso Dievas? Koks
Tai gali būti Dievas, jeigu jis
Priklauso žmogui? Jeigu jam dar reikia,
Kad kas už jį kariautų?" (Pasidomėti Urbono žodžiai kryžininkams. 3 veik., 1 pav., 124 psl.)
"Nes tėvas mano,
Kad knygų išmintis yra šaltis
Ir negyva, tik smegenis džiovina,
Todėl jos nelabai ir mėgsta." (5 veik., 6 pav., 270 psl.)

Recha yra įvaikinta Natano dar prieš kelioliką metų, kai jam vienas krikščionis perdavė savo dukrą.
Natanas ją pasiėmė ir augino kaip savo dukrą žydaitę. Dabar patriarchas mato tame milžinišką problemą,
kadangi Natanas "žydas vertė/Krikščionį, kad tasai atsisakytų/Krikščioniško tikėjimo, - bausmė/Tiktai viena: ant
laužo." Jeruzalė tiek skirtingų žmonių prieglobstis, tapo dideliu pavojumi, dėl valdytojų, vyriausiųjų, kurie tiki tik
viena tiesa - sava.
Pabaigoje skaitytojai sužino, kad tikrasis Rechos ir jaunojo riterio vienuolio tėvas buvo tas pats, tik
mergaitė pas Nataną pakliuvo per tėvus, o jaunuolis pasakojo apie dėdę. Raštai ir pažintys padėjo
išmintingajam žydui atskleisti tiesą, kuri sutaikė visus, nes Sultonas buvo tų vaikų dėdė, jo dingusio brolio
vaikai. Leonas fon Filnekas ir Blanda fon Filnek. Daugelis elgiasi impulsyviai, kartais vadovaudamiesi jausmais
ar kitų įtaka, tačiau Natano šaltas protas, sąmoningumas, supratingumas, kantrumas ir tolerancija, visą gana
besipinančią ir konfliktišką istoriją išrutulioja į gerąją pusę, kur kiekvienas džiaugiasi, krykštauja, tiesiog
šventinė pjesė.
Skaityti buvo ne tik įdomu, bet ir vienas malonumas. Toks multikultūriškumo pavyzdys, manau Vilnius ir
Kaunas galėtų tapti tokiais skirtingų pasaulėžiūrų miestais. Juk ne žmonėse problema, jei žmones valdys ir
aplink sups išmintis, apie neapykantas kitai kultūra net nešnekėtume. Vilnius buvo iškilus miestas, Šiaurės
Jeruzalė, tačiau surusinimas, tai sunaikino, o vėliau gimęs nacionalizmas nuėjo į kraštutinumą. Pabėgėlių
priėmimai galėtų būti vienas šios stigmos kovojimo būdų. Manau kiekvienas mokėtų priimti visus kokie jie
bebūtų, kol asmeniniai interesai nesužalotų ar kaip kitaip žiauriai paveiktų kitus. Aš noriu Lietuvos ne tik
lietuviams, nors ir nužiūriu kitos rasės žmones, jei įprasčiau, tas nebestebintu.