Bylos nr.

: 2K-P-183/2012
Bylos problema: BK 294 str., žala savavaldžiaujant, kai naudojama psichinė ar fizinė
prievarta.

Gintaras, savavališkai, vykdydamas tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą Rimanto teisę į skolos
susigražinimą iš Viktoro, kartu su dviem asmenimis atvyko į Viktoro namus, ir
panaudodamas psichinę prievartą, t. y. sakydamas, kad šis niekur nepasislėps, nes žino kur jis
gyvena, reikalavo grąžinti skolą Rimantui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Gintaras,
kartu su kitu asmeniu atsitiktinai sutikęs Viktorą parduotuvėje, vėl reikalavo grąžinti skolą
Rimantui. Nukentėjusiajam nesutikus grąžinti pinigų ir pasakius, kad jis kreipėsi į teisėsaugos
institucijas dėl turto prievartavimo, kartu su Gintaru buvęs asmuo, prieš nukentėjusįjį
panaudojo psichinę prievartą grasindamas, jog toje pat parduotuvėje gali jį išprievartauti.
Įvertinus situaciją, kvalifikuokite Gintaro veiksmus:

A) Gintaras turi būti teisiamas pagal BK 181 str. 1d, kadangi asmuo neturėdamas teisėto
pagrindo atvirai kito asmens naudai vertė kitą asmenį atlikti turtinio pobūdžio
veiksmus, panaudodamas psichinę prievartą.
B) Asmeniui turi būti inkriminuotas BK 294 str. 2d., kadangi panaudodamas psichinę
prievartą Viktoro atžvilgiu, asmuo savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens teisę ir
taip padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams t.y. Viktoras
prarado saugumo jausmą, jam kaltininko veiksmais buvo sukuriamos bauginančio
pobūdžio situacijos.
C) Gintaras turi būti išteisintas, kadangi BK 294 str. 2d. suponuoja tik pačius
pavojingiausius grasinimus, o asmens veiksmai Viktoro atžvilgiu nebuvo tokie
pavojingi, kad būtų galima juos vertinti kaip psichine prievarta BK 294 str. 2d.
prasme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog Gintaras savo veiksmais padarė didelę žalą
nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams.
D) Asmeniui turi būti inkriminuotas BK 294 str. 1d., kadangi asmuo savavališkai vykdė
ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens teisę ir taip padarė didelės žalos asmens
teisėms ir teisėtiems interesams.
Teisingas atsakymas: C

Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 294 str. 2 d. turi būti nustatyta ne tik visų
BK 294 str. 1d. įtvirtintų visų požymių visuma, bet taip pat, kad savavaldžiauta
panaudojant psichinę ar fizinę prievartą ir, kad tokia prievarta buvo padaryta didelė
žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė
žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį,
turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294
str. 2 d., sudėties struktūrą, nagrinėjamos bylos kontekstą, pažymėtina, kad didele žala
laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą,
bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko
veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne
tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad
kaltininkas juos įgyvendins. Pažymėtina, kad kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis
suponuoja tik pačius pavojingiausius grasinimus – paprastai, panaudoti fizinį smurtą,
sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę žalą. Tuo tarpu šioje
situacijoje, įvertinus įvykio kontekstą, Gintaro veiksmus prieš Viktorą, nėra pagrindo
jų pripažinti tokiais pavojingais, kad būtų galima tai vertinti kaip psichinę prievartą
BK 294 str. 2 d. prasme. Kartu iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo
išvadai, jog asmuo būtų padaręs didelę žalą nukentėjusiojo Viktoro teisėms ar (ir)
teisėtiems interesams.

Teisinė taisyklė:

1. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko

(nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo
pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti
2. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 str. 2 d. turi būti
nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta
didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui.
Pagal b. bylą: Nr. 2K-257-693/2018
Bylos problema: turto prievartavimo ir savavaldžiavimo straipsnių atribojimas ir taikymas.

Kaltinamieji Rytis ir Mantas, veikdami bendrai su kreditoriaus sūnumi Aivaru, reikalavo

10000 Lt iš nukentėjusiojo. Kaltinamieji reikalaudami atlikti veiksmus grasino suluošinti,
suspardyti, sulaužyti rankas, padaryti invalidu, sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo turtą –
padegti nukentėjusiojo automobilį, namus, baugindami, t. y. leisdami suprasti, jog domisi
nukentėjusiuoju, žino jo gyvenamąją vietą. Kaltinamieji siekė iš nukentėjusiojo įgyti 10000
Lt, iš kurių 4200 Lt buvo dėl neįvykdytos sutarties kreditoriui. Kreditorius už prievolės
neįvykdymą buvo numatęs delspininius, o nukentėjusiojo įmonė buvo bankrutavusi ir
likviduota civiline tvarka. Remdamiesi nurodytomis įvykio aplinkybėmis, pasirinkite
teisingiausią atsakymą:
A) Kaltinamųjų veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes
kaltinamieji panaudojo psichinę prievartą, jų reikalavimas turėjo teisėtą pagrindą.
10 000 Lt suma yra pagrįsta, nes į jos sudėtį įeina ir delspinigiai už neįvykdytą
prievolę.

B) Kaltinamųjų veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes
kaltinamieji reikalavo perduoti turtą, kuris viršija prievolės apimtį, todėl jie neturėjo
teisinio pagrindo reikalauti daugiau nei 4200 Lt.

C) Kaltinamųjų veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes
darytina prielaida, kad kaltinamieji žinojo apie įmonės likvidavimą, byla buvo
išspręsta civilinės teisės tvarka, todėl nėra teisėto pagrindo.

D) Kaltinamųjų veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes buvo
panaudota psichinė prievarta, padaryta didelė žala, o kaltinamiesiems pareiškiant
turtinį reikalavimą, nėra aišku ar jie žinojo apie nukentėjusiojo įmonės likvidavimą ir
apie tai, ar yra teisėtas pagrindas, todėl visos abejonės yra aiškintinos kaltinamųjų
naudai.
Teisingas atsakymas: D
Teismų nurodytas argumentas, kad nuteistieji neturėjo teisėto pagrindo iš nukentėjusiojo
reikalauti pinigų, nes turtinis reikalavimas buvo išspręstas civilinės teisės priemonėmis –
nukentėjusiojo įmonės bankroto byloje (teismo nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia,
buvo likviduota), būtų reikšmingas tik tokiu atveju, jei nuteistiesiems apie šį faktą būtų buvę
žinoma. Apie įmonės bankrotą galėjo žinoti pats kreditorius, tačiau kokie duomenys
patvirtina, kad nuteistiesiems, prieš pareiškiant turtinį reikalavimą nukentėjusiajam, buvo
žinoma apie įmonės bankrotą, teismai nenurodė, tik deklaratyviai konstatavo, jog turtinis
reikalavimas buvo išspręstas įmonės bankroto byloje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad
prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, visos abejonės aiškintinos
kaltinamojo naudai. Kaltinamieji reikalavo grąžinti pinigus kreditoriui, neįvykdytos sutarties
pagrindu ir grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti turtą, baugino, ir šiais
veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala, nes jis prarado saugumo jausmą, buvo
sukurta bauginančio pobūdžio situacija, nes jie apie R. M. buvo surinkę kai kuriuos duomenis
ir tai nukentėjusiajam kėlė pagrįstą nerimą.
Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimus sieja reikalavimas perduoti turtą ar
turtinę teisę ir tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Šiuos
nusikaltimus skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra
neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos
šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi teisinio pagrindo. Tuo
tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais,
tačiau pažeidžiant teisinę šios teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo
nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams,
kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai
atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties požymius, būtina
nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens
perduoti turtą. Esant prievartiniam reikalavimui patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias
CK numatytais pagrindais, kai toks reikalavimas yra nelygiavertis prievolei, spręstina, ar
veikoje nėra turto prievartavimo nusikaltimo sudėties. Tuomet turto prievartavimo dalykas
yra ta reikalaujamo perduoti turto dalis, kuri aiškiai viršija prievolės apimtį, apibrėžtą
įstatymų ar sutarties nurodymų.
Teisinė taisyklė: Norint inkriminuoti turto prievartavimą (BK 181 str.), kaltininko
reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais
tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi
teisinio pagrindo, o norint inkriminuoti savavaldžiavimą (BK 294 str.) kaltininkas reikalauja
patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais t.y. turi teisėtą pagrindą
reikalauti iš asmens perduoti turtą, tačiau pažeidžia teisinę šios teisės įgyvendinimo tvarką.
Bylos Nr.: 2K-7-175-303/2015

Bylos problema: netikras dokumentas (BK 300str 1d prasme) vs dokumentas, neatitinkantis

BK 300str 1d. požymių

Statybos komisijos, vykusiame posėdyje parengtam statinio projektui-dėl Ievos vyrui Ignui
priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos išdavimo- nebuvo pritarta. Viena iš
priežasčių – statybos komisijai nebuvo pateiktas žemės sklypo bendraturčių patvirtintas
sutikimas. Ieva pagamino netikrą dokumentą-iš turėto originalaus dokumento rusų kalba.
Gaminamame dokumente reikiamose jo vietose įkomponavo atitinkamus įrašus ir parašą.
Ieva pagamintą dokumentą – sutikimą panaudojo, perduodama projektuotojui Lukui, o šis,
minėtą dokumentą pateikė statybos komisijai dar kartą sprendusiai dėl leidimo
rekonstrukcijai išdavimo. Projektuotojui buvo pateikta nepatvirtinta dokumento kopija, kuri
dėl tos priežasties nebuvo priimta. Pasirinkite teisingiausia atsakymą:

A) Ievos veika neatitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – netikro

dokumento panaudojimo – požymių. Pagal teismų praktiką ne bet kokio dokumento gamyba
ir jo panaudojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybė kyla tik už tokio
dokumento pagaminimą ir panaudojimą, kuris turi teisinę reikšmę ir gali sukelti (ar sukelia)
tam tikrus teisinius padarinius.

B) Ievos veiksmai, pateikiant ir taip panaudojant žinomai netikrą dokumento kopiją, turi būti
įvertinti kaip nusikaltimas, nes ji atliko visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir
tikėjosi, jog jų pakanka, kad dokumentas įgautų teisinę galią.

C) Suklastoto dokumento – sutikimo panaudojimas savivaldos institucijos (atitinkamos

komisijos) veikloje pažeidė jos valdymo tvarką, ją sutrikdė, taip pat potencialiai kėsinosi
sukelti neigiamus padarinius ir kitiems asmenims (bendraturčiams).

D) Ieva negali išvengti baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad neigiami padariniai
nekilo dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad kiti asmenys nepatikėjo
dokumento kopijos tikrumu ir jos nepriėmė.

E) Teisingi B, C, D

1
Teisingas atsakymas: E

Šis netikras dokumentas savo teisine reikšme statybos komisijai galėjo būti pagrindu pritarti
parengtam statinio projektui bei išduoti statybą leidžiančius dokumentus, o statinių
užsakovams –leidimus rekonstruoti bei statyti naujus statinius. Taigi toks dokumentas gali
lemti teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar panaikinimą tarp valstybės institucijos ir kito
subjekto, taip pat sukelti ir neigiamų padarinių atsiradimo grėsmę.

Į tikrovėje neegzistuojantį dokumentą ne tik kad buvo įrašyti konkrečių asmenų tikri asmens
duomenys, bet ir montažo būdu, perkelti tikri parašai, taip sukuriant tikro dokumento kopijos
iliuziją. Taigi, šis netikras aktas, turi dokumento požymius.

Ieva, pateikdama projektuotojui netikrą dokumentą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos

pobūdį, suprato, kad taip veikdama gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir taip norėjo
veikti.

Teisinė taisyklė:

Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina
teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be
parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam,
juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.

BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos
kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių
ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje,
gali atsirasti žalingų padarinių
Pagal b. bylą nr. 2K-7-62-511/2018;
Bylos problema: BK 300 str. 3 d. taikymas;
A ir B veikdami bendrininku grupe, suklastojo sau artimų asmenų įstojimą į Žemės Ūkio
Bendriją (toliau – ŽŪB), o šiems asmenims tapus bendrovės nariais, turinčiais balsų
daugumą, siekė perimti ŽŪB valdymą ir neteisėtai užvaldyti ŽŪB turtą, organizavo didelės
vertės turtinės teisės į ŽŪB turtą įgijimą apgaule ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą ŽŪB
priklausantį didelės vertės turtą, , tuo tikslu organizavo netikrų dokumentų – ŽŪB pajų
pirkimo–pardavimo sutarčių, prašymų priimti į ŽŪB narius, visuotinio ŽŪB narių
susirinkimo protokolo pagaminimą, taip pat , bendrovės pajaus pirkimo–pardavimo sutartys
buvo surašytos apsimestinai, jos neatitinka šalių tikrosios valios. A ir B įsigijo pajus per savo
statytinius. Visų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas sudarė galimybę
bendrininkams apgaule įgyti turtinę teisę į didelės (2 000 000 Lt) vertės ŽŪB turtą. Taip pat
A ir B nurodė klaidingas datas pajų pirkimo – pardavimo sutartyse, taip išvengdami 200 000
litų pridėtinės vertės mokesčio.
Ar šiuo atveju asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. 3
d.? Pasirinkite teisingiausią atsakymą.
A. Ne, nes privačių asmenų ar įmonėse sukurti dokumentai negali būti BK 300
straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija,
kuri neturinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, kaip
ir buvo šiuo atveju.
B. Ne, nes jei privačių asmenų ar įmonėse sukurtais dokumentais yra pažeidžiamos kitų
asmenų teisės, tai jos ginamos civilinio proceso tvarka ir nėra taikomas BK 300 str.
Šiuo atveju naudojant apgaulę niekas nepatyrė didelės žalos.
C. Taip, nes spręsdami apie veikos pavojingumą, teismai privalo atsižvelgti į neigiamų
padarinių valstybei grėsmę, kad kaltinamiesiems įrašant į dokumentą netikras
sandorių datas gali būti išvengta mokesčių sumokėjimo.
D. Taip, nes buvo sudaryti tariami sandoriai, neketinant sukurti teisinių padarinių, bei
siekta užvaldyti didelės vertės turtą, o tai jau yra pagrindas taikyti BK 300 str. 3d.
Teisingas atsakymas C
Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų
leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos
(suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos
padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai
daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti
pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.
Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra
kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams
atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.
Teisinė taisyklė
Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų
teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks
dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali
padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl
baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.