Radvilos sapnas naktį prieš lemiamą mūšį yra vienas iš svarbiausių „Radviliados“

epizodų, kadangi

Lietuvos vaizdinys pribloškiamai įspūdingas. Prieš skaitytojų akis LDK iškyla ne kaip pusiau
laukinis, pelkėtas, brūzgynais užžėlęs kraštas, bet kaip didi valstybė ar netgi imperija. Toliau
pripažįstama, kad Lietuva nėra apdovanota grožiu ir turtais, kokiais didžiuojasi kraštai,
laikomi civilizacijos lopšiu: Italija, Graikija, Persija, bet čia pat pabrėžiama, kad derlingas
kraštas, kuriame lengva išmisti, o to krašto gyventojai yra kariai iš prigimties.

Radvanas sukuria tokį tėvynės girių vaizdą, kuris yra hiperbolizuotas: šakomis dangų, o
šaknimis požemių karalystę siekianti giria tampa tarsi mitiniu Pasaulio medžiu, jungiančiu
gyvenimą, mirtį ir amžinybę. Jam girios yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo
šaltinis. Poetas sumini miškų žvėris (įspūdingas stumbro aprašymas), pasigiria žuvų gausa
upėse. Ir tada išvardijamos visos upės, kurios tekėjo kunigaikščio Vytauto laikais. Lietuva
nuo Baltijos iki Juodosios jūros.