Kas žmogų sieja su gimtaisiais namais?

Laiks nuo laiko kiekvienas žmogus jaučia nostalgiją geram vaikystės filmui, senai valgytui patiekalui ar
ilgai neaplankytai vietai. Dažnai ta vieta būna gimtieji namai. Ten patyrėme įvairiausius nuotykius,
susipažinome su žmogiškomis vertybėmis, suformavome savo asmenybę. Todėl gimtieji namai yra tokie
mums svarbūs. Ši svarba siejasi su dabartiniais mūšų išgyvenimais. Bet kaip? Kas žmogų sieja su
gimtaisiais namais?

Pirmiausia- tai vaikystės prisiminimai: močiutės sode pridirbtos iškados, nukritimai važiuojant dviračiu ar
rasti delno dydžio vabalai. Visa tai įvykiai, geri ar blogi, ir mes iš jų pasimokome. Apie tokius prisiminimus
pasakojama Ievos Simonaitytės Romane ,,Aukštųjų Šimonių likimas‘‘. Matas, išleisdamas savo sūnų į
kariuomenę, prašo jo aplankyti Isros pakrantę. Tai yra vieta, kur Matas užaugo su savo broliais ir tėvu, kuris
pasakodavo apie dvikamienį ąžuolą. Matas nori sužinoti, ar Šimonių dvaras dar ten stovi. Jam svarbu tai
nes jis tenais užaugo. Taigi, vaikystės prisiminimai susieja žmonių dabartį su jų praeitimi, parodo ko
išmokome ir ką patyrėme. Visa tai suformuoja kiekvieno vertybes ir požiūrį į pasaulį, todėl jie tokie svarbūs
ir brangūs mus visiems.

Kitas ne mažiau reikšmingas dalykas– namų keliamas saugumo jausmas. Labai svarbu kasdieninėje
aplinkoje jaustis saugiam, ypač tada, kai esi vaikas. Augant nesaugioje aplinkoje susiformuoja baimės,
nepasitikėjimas žmonėmis ir negebėjimą tvarkyti sunkose situacijose. Juozo Grušo romano ,, Meilė, džiazas
ir velnias‘‘ veikėja Zina atspindi problemas, kurios kyla neturint saugių namų: pabėga iš internato, aklai
pasitiki Juliumi, pastoja, išgyvena jo išdavyste ir palikimą. Kūrinys atskleidžia namų neturėjusios merginos
problemas ir negebėjimą su jomis tvarkytis.

Apibendrinant, galim sakyti, kad gimtieji namai yra labai svarbus kiekvienam asmeniui. Jose išgyventi
patyrimai ir saugumo jausmas augina mūsų asmenybes, vertybes ir charakterį.

Miglė Stripeikytė 10 kls.