UŽDUOTIS

SAMPROTAVIMO PASTRAIPA PAGAL JUOZO APUČIO NOVELĘ ,,ŠVIEČIANČIOS

VILKO AKYS“
120-140 ž.

Juozas Aputis – vienas iškiliausių sovietinio laikotarpio novelės ir apysakos autorius. Autorius
tikroviškai vaizdavo kaimo buitį, tradicinį gyvenimą, jo kūriniuose svarbiausia yra žmogaus
išgyvenami jausmai, būsena, subtilūs ryšiai su aplinka ir žmonėmis. J.Apučio veikėjas yra jautrios
dvasinės sandaros žmogus. Daugumoje savo kūrinių vaizdavo žemdirbio kultūrą, lietuvių tautos
iškilimą istorijoje. Novelė „Šviečiančios vilko akys“ yra vienas iš daugelio Juozo Apučio kūrinių,
nagrinėjantis žmogaus vidinę būseną, jo išgyvenimus. Šioje novelėje atsispindi žmogaus
išgyvenamos problemos, taip pat ryški ir plati erdvė. Tai ryškiai matomas kelias nuo namų iki
mokyklos. Tai net aštuoni kilometrai, kuriuo reikia eiti kiekvieną dieną. Per visus aštuonis
kilometrus šiam vaikui susidarydavo aštuoni taškai – tai sodybos, kurias jis aplankydavo. Jo brolis
tarsi ir būdavo tas šiltas namų simbolis, nes jis savo jaunėlį broliuką pasitikdavo grįžtantį iš
mokyklos. Per šį laiką, kurį jis eidavo namo, vaikas jaudavo baimę ir nerimą. Taigi šioje novelėje
erdvė plati, bauginanti vaiką.