MOTERS PAVEIKSLAS LITERATŪROJE

Šatrijos Ragana – Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios

rašytoja romantikė, pedagogė, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja
buvo ypatingo dvasinio grožio žmogus, tam didelę įtaką turėjo ir nuolatinis
lavinimasis, ir tėvai, rūpestingai diegę vaikams dvasines vertybes. Žmonės ją
vadino „gerąja panele“. Daugelyje lietuvių grožinių kūrinių išaukštinamos
moterų dorybės, pabrėžiamas jų vidinio pasaulio grožis. Tokia moteris
vaizduojama rašytojos Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Tai trijų
vaikų motina, mokytoja ir patarėja, vargšų globėja, taurios dvasios žmogus.
Turtingo vidinio pasaulio yra bajorė Marija. Ji siekia būti gera žmona, nuostabi
mama, trokšta harmonijos ir santarvės namuose. Mamatė, kaip ją vadina Irusia,
yra be galo rūpestinga, skiria daug dėmesio vaikams ir tikisi, jog jie išaugs dori
žmonės, stengiasi sukurti kuo šiltesnius ir jaukesnius namus. Susikaupusias
nuoskaudas Marija išlieja savo dienoraštyje. Ji ištikima savo vyrui Liudvikui,
nors jų pasaulėvoka skiriasi – mamatė pasiduoda jausmais, o Liudvikas –
realistas. Nors jis ir kritikuoja jos negebėjimą prižiūrėti tarnų, ši moteris iki
mirties pasiryžusi būti su Liudviku. Kai Marijai sunku, ji nori pabūti viena, ypač
mėgsta šiltas, žvaigždžių naktis. Motina yra laiminga, ji mato kad yra autoritetas
vaikams, ir jie seks jos pavyzdžiu, nes „Buvimas mama - tai stiprybių, apie
kurias anksčiau nežinojote, ugdymas“. Taigi, kūrinyje idealus moters
paveikslas, žmogus kuris turi gyvenimo prasmę, rūpintis vaikų ugdymu ir
šeimos gerove, ir turi jėgų atsisakyti nuo meninių polinkių.