IŠSIGYDYK VAIKYSTĖS

ŽAIZDAS
Atrask savo tikrąjį aš!

LISE BOURBEAU

M ij a Ib a

Kaunas 2010
UDK 159.94
Bo-407

Versta iš leidinio:

Lise Bourbeau
Heal your wounds & find your true self

Copyright © 2001 Lise Bourbeau

ISBN 2-920932-18-7
ISBN 2-920932-21-7

Vertė Audronė Šepetauskaitė

ISBN 978-9955-599-92-0 © „M ijalba“, 2010

 PADĖKOS

Iš visos širdies norėčiau padėkoti tūkstančiam s žm onių, su kuriais d ir­

bau visus šiuos m etus, be k u rių m ano tyrim as apie žaizdas ir kaukes b ū tų
buvęs neįm anom as.
Ypač n o riu padėkoti visiems, kuriuos m okiau savo profesionalaus
ugdym o sem inaruose.-Jų sugebėjimas visiškai atsiskleisti labai p ratu rtin o
šioje knygoje p an au d o tą medžiagą. Ypač dėkoju Klausykis savo kūno ko­
m andos nariam s, kurie dalyvavo m ano tyrim uose ir p ratu rtin o šią knygą
kai kuriais elementais. Jū sų visų dėka aš vis dar aistringai siekiu tyrinėti ir
plėtoti naują sintezę.
Be to, labai ačiū tiem s, kurie tiesiogiai prisidėjo prie šios knygos ra­
šymo, pradedant m ano vyru Jacąuesu, kuris valandas, praleistas rašant šią
knygą, palengvino tiesiog būdam as šalia, taip p at Alexandrai D e La C ruz,
Sue T inkle ir M onicai B ourbeau Shields, kurios visos atliko didžiulį darbą
redaguodam os rankraštį, ir galiausiai C laudie O gier ir Elisai Palazzo už
knygos iliustracijas.
 TURINYS

Įžanga 8

1 skyrius. Ž aizdų ir kau k ių sukūrim as 11

2 skyrius. A tstūm im as 21

3 skyrius. Palikimas 37

4 skyrius. Pažem inim as 55

5 skyrius. Išdavystė 75

6 skyrius. N eteisybė 97

7 skyrius. Ž aizdų gydymas ir kau k ių transform avim as

 ĮŽANGA

Šios knygos niekada n e b ū tų buvę įm an o m a parašyti, jei ne keletas

ištverm ingų tyrėjų, kurie, kaip ir aš, nedvejodam i paviešino savo ty rim ų ir
sintezės rezultatus nepaisydam i ginčų ir skepticizm o, kuriuos išprovokavo
jų darbas. Be to, tyrėjai žino, kad dažniausiai ir jie, ir jų leidiniai bus kriti­
kuojam i, ir yra pasiruošę su tuo susidurti. Juos m otyvuoja tie, kurie priim a
jų atradim us, bei noras padėti žm onėm s vystytis. Pirmasis tyrėjas, kuriam
norėčiau padėkoti, - tai au strų psichiatras S igm und Freud: už jo nepapras­
tą pasąm onės atradim ą ir už drąsą teigti, kad žm ogaus fizinės, em ocinės bei
protinės dim ensijos gali b ū ti susijusios.
D ar norėčiau padėkoti vienam iš jo m okinių, W ilhelm ui Reichui,
kuris, m ano n u o m o n e, buvo didis m etafizikos pradininkas. Jis pirm asis
akivaizdžiai nustatė ryšį tarp psichologijos ir fiziologijos įrodydam as, kad
neurozė paveikia ir protinę būseną, ir fizinį kūną.
Be to, dėkoju psichiatram s ir W ilhelm o Reicho m okiniam s Jo h n u i C.
Pierrakosui1 ir A lexanderiui Low enui, kurie įvardijo bioenergiją ir nustatė,
kad valia b ū ti pagydytam įtraukia ir p acientų fizinį kūną, ir jų emocijas
bei m intis.
Svarbiausia tai, jog Jo h n o Pierrakoso ir jo bendradarbės Evos Brooks
darbo dėka galėjau išplėtoti sintezę, kurią rasite šioje knygoje. 1992 m.
teko išklausyti labai įd o m ų kursą, kurį skaitė Barry W alkeris, Jo hno Pier­
rakoso m okinys, ir n u o to laiko daug stebėjau bei išsamiai tyrinėjau, norė­
dam a pabaigti savo sintezę apie penkias žaizdas ir jas lydinčias kaukes. D ar
daugiau, nuo tos dienos tū k stan čių žm onių, lankiusių m ano sem inarus, ir
m ano pačios asm eninės patirties dėka viskas, kas aprašyta šioje knygoje,
yra daugybę k a rtų p atvirtinta.
N ėra jokio m okslinio įrodym o tam , ką aš pateikiu šioje knygoje, bet

1 CORE ENERGETICS, Life Rhytm Publication autorius ir įkūrėjas.

!Ingydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 9

[įl ies a tm etan t kviečiu tave p atik rin ti šią sintezę pačiam , juolab kad tai gali
tau padėti pagerinti savo gyvenim o kokybę. Jeigu skaitai vieną iš m ano
knygų pirm ą kartą ir nesi susipažinęs su Klausykis savo kūno m okym ais, kai
kurie m ano vartojam i žodžiai gali tave suglum inti. Pavyzdžiui, aš aiškiai
skiriu jausm ą ir emociją, intelektą ir sum anum ą, įvaldymą ir kontroliavi­
mą. Prasmė, kurią aš teikiu šiems žodžiam s, detaliai paaiškinta kitose m ano
knygose bei sem inaruose.
Viskas, kas parašyta, skirta tiek vyrams, tiek m oterim s. Kai yra kitaip,
tai b ū n a patikslinta. Aš taip pat toliau vartoju žodį DIEVAS. P rim enu tau,
kad kai kalbu apie DIEVĄ, n u ro d au tavo A U K Š T E SN ĮJĮ AŠ, tavo tikrąjį
AŠ, kuris žino, ko iš tik rų jų reikia, kad gyventų m eilėje, laimėje, h arm o n i­
joje, ram ybėje, sveikatoje, pertekliuje ir džiaugsme. Tikiuosi, kad tau bus
taip pat m alonu atrasti save tolesniuose skyriuose, kaip m an m alonu daly­
tis savo atradim ais.

Su meile,

Lise B ourbeau
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 11

1 SKYRIUS. ŽAIZDŲ IR KAUKIŲ SUKŪRIMAS

Prieš m um s gim stant, m ū sų vidinis DIEVAS pritraukia m ū sų sielą į

aplinką ir šeimą, k u rių m um s reikės šiame gyvenim e. Šį m agnetinį p ritra u ­
kim ą ir jo siekius sukelia tai, ko mes nesugebėjom e m ylėti ir priim ti savo
praeituose gyvenim uose, ir tai, ką m ū sų būsim i tėvai turi išspręsti per mus.
M ūsų sielos pasirenka m ū sų tėvus ir m ū sų gim im o aplinkybes dėl labai
konkrečių priežasčių. D ar daugiau, kai ateinam e į šį gyvenimą, žinom e,
kad turim e išgyventi tam tikrus patyrim us, išgydyti tam tikras žaizdas, ir
pasirenkam e tėvus bei aplinką, kad m um s padėtų. Todėl tėvai ir vaikai
dažnai turi išsigydyti tas pačias žaizdas. Mes taip p a t žinom e, kad gyvenda­
m i ir transform uodam i savo gyvenim o patyrim us, tu rim e neprarasti ryšio
su savo tik ru o ju AŠ. M ūsų visų misija yra ta pati: išgyventi savo gyvenimo
patyrimus, kol sugebėsime juos p riim ti bei p erju o s atrasti ir mylėti save.
M es visada galim e pasikliauti savo vidinio D IE V O pagalba. JIS yra
visa žinantis, visur esantis ir visa galintis. Si galia visada yra ir veikia m ūsų
viduje vesdam a m us prie žm o n ių ir situacijų, k u rių m um s reikia augim ui
ir vystym uisi tam e gyvenim o kelyje, kuris buvo pasirinktas prieš gim im ą.
Kai gim stam e, daugiau nebesuvokiam e savo praeities, nes pirm iausia kon-
centruojam ės į savo sielos poreikius šiame gyvenime. Siela nori, kad mes
Q

p riim tu m e save su tuo, ką įgijome: su savo pralaim ėjim ais, stiprybėm is,
silpnybėm is, troškim ais bei m ū sų asmenybe.
Kai nepriim am e savęs ar savo patyrim ų, kitais žodžiais tariant, kai ir
toliau jaučiam ės kalti, susigėdę, išsigandę, kokiu nors b ū d u save sm erkia­
m e ar išreiškiame b et kokią kitą nepriėm im o form ą, mes n u olat p ritra u ­
kiam e dar k itų aplinkybių ir žm onių, kad jie priverstų m us vėl išgyventi
tą patį patyrim ą. Kai kurie iš m ū sų ne tik išgyvena tą patį patyrim ą kelis
kartus per savo gyvenim ą, bet jiem s netgi gali tekti įsikūnyti kelis kartus,
kol galėsime viską priim ti.
12 LISE BOURBEAU

Priim ti patyrim ą — nereiškia teikti pirm enybės ar p ritarti jam . G rei­

čiau tai reiškia leidim ą sau eksperim entuoti ir m okytis per patirtį. Y patin­
gai gerai tu rim e išm okti, kas m um s yra naudinga, o kas - ne. V ienintelis
būdas tai padaryti yra sąm oningai suvokti kiekvieno patyrim o pasekmes.
Pasekmės ateina iš visko, ką mes nusprendžiam e ar nenusprendžiam e, ką
padarom e ar nepadarom e, ką pasakom e ar nepasakom e, ir netgi to, ką
m ąstom e ar jaučiam e.
Mes norim e m okytis ir ugdyti savo p ro tą visą gyvenimą, taigi suvokę,
kad patyrim as gali tu rėti žalingų pasekm ių, užuot kaltinę save ar kitus,
turim e paprasčiausiai pripažinti pasirinkę tai (tikriausiai nesąm oningai)
dėl to, kad galėtum e suvokti, jog tai nebuvo „protingas“ ar naudingas pa­
tyrim as ir ne tas, kurį reikėtų pakartoti. Tada prisim insim e tą p atirtį ir
pasinaudosim e ja kitą kartą. Tai mes vadinam e patirties, kurią išgyvename,
priėm im u. Tau gali tekti leisti sau pakartoti tą pačią klaidą ar išgyventi tą
patį nem alo n ų patyrim ą keletą kartų. Aš norėčiau tau p rim in ti, kad netgi
jei sakai: „Aš daugiau niekada neno riu to p a tirti“, tikėtina, kad patyrim as
kartosis tol, kol įgysi b ū tin ą p atirtį ir valią tai pakeisti. Kodėl mes nesusi-
prantam e iš pirm o karto? Nes m ū sų ego, kuris remiasi m ūsų įsitikinim ais,
pastoja kelią.
M es visi tu rim e įsitikinim ų, kurie m um s tru k d o b ū ti tokiem s, kokie
norim e būti. Kuo labiau tie požiūriai ir įsitikinim ai m us skaudina, tuo la­
biau mes nenorim e jų įsileisti. M es netgi sugebam e patikėti, kad jie m um s
nepriklauso. Tada tenka įsikūnyti kelis kartus, kol sugebam e juos priim ti.
T ik tada, kai m ū sų protinis, em ocinis ir fizinis kūnai klausysis m ūsų vidi­
nio D IE V O , m ū sų siela bus visiškai laim inga.
Viskas, ką mes patiriam e to nepriim dam i, kaupiasi sieloje. Kadangi
siela yra nem irtinga, ji be perstojo grįžta į įvairias žmogiškas form as atsi-
nešdam a k artu savo su kauptą atm intį. Prieš gim dam i mes nusprendžia­
me, kodėl norim e grįžti ir ką norim e išspręsti savo kitam e įsikūnijim e.
Sis sprendim as bei tai, k ą sukaupėm e praeityje, nėra įrašytas m ū sų sąm o­
ningoje atm intyje (atm intyje, parem toje pro tu ). T ik laikui bėgant pam ažu
įsisąm oninam e savo gyvenim o kelią ir tai, ką tu rim e išspręsti.
Kai kalbu apie kažką „neišspręsta“, aš tu riu om enyje patyrim ą, iš­
gyventą n ep riim an t savo tikrojo AŠ. Yra didelis skirtum as tarp patyrim o
priėm im o ir savo tikrojo AŠ priėm im o. Pavyzdžiui, m aža m ergaitė buvo
atstu m ta savo tėvo, nes jis norėjo berniuko. T okiu atveju p riim ti patyrim ą
Ikigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 13

reiškia suteikti tėvui teisę norėti b erniuko ir atstu m ti savo dukrą. Kad
p riim tų save pačią, ši m aža m ergaitė tu ri suteikti sau teisę piktintis savo
tėvu ir atleisti sau už tai, kad piktinosi juo. Ji tu ri visiškai nesm erkti nei
savo tėvo, nei savęs pačios, tik atjausti ir suprasti jų abiejų kančią.
Ji sužinos, kad visiškai išsprendė šį patyrim ą, kai pati savo ruožtu at­
stum s kažką n ekaltindam a savęs; kai supras savo jausm us ir jaus jiem s tik
atjautą.
Neleisk, kad tavo ego tave apgautų. Jis dažnai daro viską, kas įm an o ­
ma, kad priverstų tave tikėti, jog suvokei situaciją. D ažnai pasitaiko aki­
m irkų, kai mes sakom e sau: „Taip, aš sup ran tu , kodėl kitas žm ogus taip
elgiasi“, kad m um s n ereikėtų pažiūrėti į save ir atleisti sau patiem s. M ūsų
ego visada bando rasti b ū d ą atidėti į šalį nem alonias situacijas. Kartais mes
priim am e situaciją ar žm ogų neatleidę sau ar netgi neleidę sau apkaltinti to
žm ogaus. Tai vadinam a „paprasčiausiai p riim ti patyrim ą“. K artoju: svarbu
pam atyti skirtu m ą tarp patyrim o priėm im o ir savęs priėm im o. Sudėtinga
pasiekti tokį priėm im o lygį, nes m ū sų ego n enori pripažinti, kad vienintelė
priežastis, dėl kurios mes išgyvename sunkias patirtis, yra priversti m us
suvokti, kad mes tą p atį darom e kitiem s.
A r kada nors suvokei, kad kai kažką kuo nors apkaltini, tas žmogus
dažnai tave apkaltina tuo pačiu?
Labai svarbu išm okti pažinti ir p riim ti save kiek įm anom a daugiau;
taip mes sum ažinsim e p atyrim ų, kurie priverčia m us kentėti. N u o m ūsų
priklauso pasirinkti tap ti savo gyvenim o m eistru, užuot leidus m ū sų ego
mus kontroliuoti. Reikia daug drąsos susidurti su visu tuo, nes m ūsų žaiz­
dos neišvengiam ai bus iš naujo atvertos ir sukels kančią —ypač jei tas žaiz­
das turėjom e keletą gyvenim ų. Kuo labiau kenčiam e tam tikroje situacijoje
ar su tam tik ru žm ogum i, tuo gilesnės yra problem os šaknys.
M es visi tu rim e p riim ti save tokius, kokie esame, su visais savo pralai­
mėjim ais ir stiprybėm is. Tačiau labai greitai po gim im o suvokiam e, kad kai
esame savimi, dažnai išm ušam e iš vėžių šio pasaulio suaugusiuosius ir tuos,
kurie m um s artim i. Tada m es pam anom e, kad b ū ti natūraliam yra nege­
rai, neteisinga. Sis atradim as yra skausm ingas, ir vaikai šį skausm ą dažnai
išreiškia pykčio priepuoliais. Šitie protrūkiai tapo tokie dažni, kad dabar
tikim e, jog jie yra norm alūs. M es vadinam e juos „vaikystės krizėm is“ arba
„paauglystės krizėm is“. Šie pykčio priepuoliai žm onėm s galbūt tapo n o r­
malūs, bet jie tikrai nėra natūralūs. Vaikai, kurie elgiasi natūraliai, kurie yra
14 LISE BOURBEAU

tvirtos pusiausvyros ir tu ri teisę b ū ti savimi, n epatiria to k ių „priepuolių“.

Deja, yra labai mažai „natūralių“ vaikų. Aš pastebėjau, kad daugum a vaikų
patiria keturias stadijas:
Patyrę džiaugsm ą b ū ti savimi, tai yra pirm oji jų egzistavimo stadija,
jie patiria skausm ą dėl to, kad jiem s neleidžiam a būti savimi, - antroji
stadija. Po to seka įsiūčio periodas ir m aištas —trečioji stadija. Tada, kad su­
m ažin tų skausm ą, vaikai susikuria naują asm enybę, kad ta p tų tokie, kokių
jų nori kiti, - ketvirtoji stadija. Kai kurie žm onės lieka trečiojoje stadijoje
visą savo gyvenimą; jie visada linkę veikti priešingai, yra pikti arba atsiduria
bėdoje.
Trečiojoje ir ketvirtojoje stadijose mes sukuriam e kelias kaukes (nau­
jas asm enybes), kurias naudojam e apsiginti n u o kančios, patirtos antrosios
stadijos m etu. Yra penkios tokio tipo kaukės ir jos atitinka penkias di­
džiąsias esmines žm onėm s padarytas žaizdas. Stebėjimai, kuriuos vykdžiau
kelerius m etus, leido m an suvokti, kad egzistuoja penki žaizdų tipai, kurie
sukelia visas žm onių kančias. Č ia šios žaizdos išdėstytos chronologine tvar­
ka, kuria jos pasirodo gyvenime.

ATSTŪMIMAS

PALIKIMAS

PAŽEMINIMAS

IŠDAVYSTĖ

NETEISYBĖ

K iekvieną kartą, kai kenčiam e patys ar sukeliam e kančias dėl šių žaiz­
d ų kitiem s, m ū sų visa esybė jaučiasi išduota. Mes nebūnam e ištikim i savo
vidiniam D IE V U I, savo esybės poreikiam s, nes leidžiame savo ego su jo
įsitikinim ais ir baim ėm is k o n tro liu o ti m ūsų gyvenimą. Mes sukuriam e
kaukes, kad paslėptum e n uo savęs ar k itų tai, ko dar nepanorom e išspręs ­
ti.
Kokios yra tos kaukės? Štai jos kartu su žaizdomis, kurias jos bando
paslėpti.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 15

ŽAIZDA KAUKĖ

A tstūm im as U žsidarymas savyje

Palikimas Priklausom ybė

Pažem inim as M azochizm as (em ocinis/protinis)

Išdavystė K ontrolė

Neteisybė G riežtum as

Kaukės stiprum as priklauso n uo žaizdos gylio. Kaukė atspindi tam

tikro charakterio žm ogų, nes kiekvienai kaukei išsivysto daugybė įsitikini­
m ų, veikiančių žm ogaus požiūrį ir elgesį. K uo gilesnė žaizda, tuo daugiau
kentėsim e ir tuo dažniau dėvėsime savo kaukę.
Mes dėvim e kaukę tik tada, kai no rim e apsiginti. Pavyzdžiui, tie, kurie
jaučia, kad įvykis buvo neteisingas, kurie sm erkia save už buvim ą neteisin­
gais ar bijo, kad kiti smerks juos kaip neteisingus, dėvės griežtum o kaukę.
Kitaip sakant, jie pasirenka griežto žm ogaus elgesį.
Štai įvaizdis, kuris geriau atskleis, kaip susijusios žaizda ir ją atitin k an ­
ti kaukė. V idinę žaizdą galim a palyginti su sena fizine žaizda tavo rankoje.
Tu visada ignoravai šią žaizdą ir niekada jos neprižiūrėjai. Tiesą sakant, tau
labiau patiko apvynioti ją tvarsčiu, kad nem aty tu m . Tas tvarstis yra tolygus
kaukei. Tu galvojai, kad gali apsim esti, jog nebuvai sužeistas. A r tikrai gal­
voji, kad tai išeitis? Ž in o m a, kad ne. M es visi tai žinom e, bet ego nežino.
Tai vienas iš būd ų , kaip jis m us apgauna.
D abar įsivaizduokime, kad nepaisant to, jog tavo ranka yra aptvarsty­
ta, kiekvieną kartą, kai kas nors ją paliečia, tau skauda. Kažkas iš meilės p a­
im a tavo ranką, bet tu reaguoji šaukdam as: „Oi! Tu skaudini m ane!“ Gali
įsivaizduoti, kaip nustebs šis žm ogus. A r jis tikrai norėjo tave įskaudinti?
N e, nes jeigu tau skauda ranką, kai kas nors ją paliečia, tai tik dėl to, kad
negydei savo žaizdos. Kitas žm ogus nėra atsakingas už tavo kančią.
Tas pats tinka visoms žaizdoms: mes labai dažnai jaučiam ės atstum ti,
palikti, išduoti, pažem inti arba kad su m um is neteisingai pasielgta. Tiesą
sakant, jaučiam ės įskaudinti, nes m ū sų ego m ėgsta priversti m us tikėti, kad
reikia kaltinti kažką kitą, taigi ieškom e kaltininko. Kartais nusprendžiam e,
kad mes esame tas kaltininkas, bet tai nėra nė kiek teisingiau negu kaltinti
kažką kitą. Tu žinai, kad nėra kaltų žm onių; yra tik žm onės, kurie kenčia.
16 LISE BOURBEAU

D abar aš žinau, kad kuo daugiau kaltinam e (save ar kitus), tu o daugiau

kartojasi tas pats patyrim as. K altinim as daro žm ogų nelaim ingą, o kai pra­
dedam e su atjauta žvelgti j tą žm ogaus dalį, k uri kenčia, įvykiai, situacijos
ir žm onės pradeda keistis savaime.
M ūsų m orfologija ir fizinė išvaizda atspindi kaukes, kurias sukuria­
m e sau apginti. Ž m onės dažnai klausia, ar įm anom a nustatyti m ažų vaikų
žaizdas. A sm eniškai m an patinka stebėti savo septynis anūkus, kurie m an
rašant šias eilutes yra n uo septynių m ėnesių iki devynerių m etų amžiaus.
Aš jau galiu m atyti žaizdas, pradedančias pasirodyti daugum os jų fizinėje
išvaizdoje. Žaizdos, kurios gali b ū ti lengvai m atom os tokiam e amžiuje, yra
gilios. K ita vertus, aš pastebėjau, kad dviejų iš trijų m ano vaikų suaugę
kūnai rodo kitas žaizdas nei tos, kurias m ačiau, kai jie buvo vaikai ir pa­
augliai.
Kūnas yra toks protingas, kad jis visada randa b ū d ą pranešti m um s, ką
turim e išspręsti. Tiesą sakant, m ū sų vidinis DIEVAS naudoja m ūsų kūną,
kad b e n d ra u tų su m um is.
Tolesniuose skyriuose sužinosi, kaip atpažinti savo ir k itų kaukes.
Paskutiniam e skyriuje aš kalbu apie tai, ką mes turim e daryti, kad išsi-
gydytum e žaizdas, kurios iki šiol buvo apleistos, ir ką turim e daryti, kad
n u stotu m e kentėti. T uom et kaukės, kurios slepia tas žaizdas, bus natūraliai
transform uotos.
Be to, svarbu nepriim ti tiesiogine prasm e žodžių, kurie vartojam i n u ­
sakyti tom s žaizdom s arba kaukėm s. Kas nors gali b ūti atstum tas ir kentėti
n u o neteisybės; kas nors kitas gali būti išduotas ir jaustis atstum tas; dar kitas
žm ogus gali b ū ti paliktas ir kentėti n uo pažem inim o ir t. t.
Visa tai tau bus aiškiau, kai perskaitysi kiekvienos žaizdos aprašym ą ir
lydinčias savybes.
Penki tipai, aprašyti šioje knygoje, gali atrodyti panašūs į tuos, kurie
aprašom i kituose charakterio tyrim uose. Kiekvienas tyrim as yra kitoks, ir
šis nebuvo darytas k etin an t panaikinti ar pakeisti tuos, kurie buvo atlik­
ti anksčiau. Vienas to k ių ty rim ų, atliktas psichologo G erardo H eym anso
beveik prieš šim tą m etų , vis dar populiarus šiandien. Šiuo tyrim u nusta­
tyti aštuoni charakterio tipai: aistringasis, piktasis, nervingasis, sentim en­
talusis, ugningasis, flegmatikas, abejingasis ir beform is. Kai jis vartoja žodį
aistringas tam tikram žm ogaus tipui apibū d in ti, tai nereiškia, kad kiti tipai
negali išreikšti aistros. Kiekvienas žodis, vartojam as charakterio tipam s api-
liuyydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 17

liūdinti, iš tiesų yra vartojam as vyraujančiam žm ogaus charakteriui nusa­

kyti. Taigi dar k artą prim en u , kad negalim a suprasti tų žodžių tiesiogiai.
Įm anom a, kad skaitydam as kiekvienos žaizdos aprašym ą kartu su ati-
linkam ų kaukių elgesiu ir n uostata tu atpažinsi save kiekvienoje iš jų. Aš
turiu pabrėžti fizinio kūno stebėjim o svarbą, nes kaip tik tai patikim ai at­
spindi, kas vyksta m ū sų viduje —daug sunkiau yra atpažinti save em ocijų
ir proto planuose. Prisim ink, kad m ū sų ego nenori, jog mes atskleistum e
visus savo įsitikinim us, nes jis m in ta m ūsų įsitikinim ais. Šioje knygoje ne-
.1 iškinsiu apie ego plačiau, nes detaliai kalbu apie tai savo knygose Klausykis
savo kūno, tavo geriausio draugo žemėje ir Klausykis savo kūno, 2 dalis.
Tu gali nesutikti ir netgi priešintis, kai perskaitai, kad žm onės, ken­
čiantys nuo tam tikros žaizdos, reaguoja į vieną iš tėvų. Prieš prieidam a
prie šios išvados, ištyriau tūkstančius žm onių. Pakartosiu tai, ką sakau kie­
kviename iš savo sem inarų: daugiausia p ro b lem ų tu rim e išspręsti su tu o iš
tėvų, kurį paauglystėje m ėgom e labiau. Visiškai norm alu, jog su n k u pri­
pažinti, kad mes griežiam e d an tį a n t to gim dytojo, kurį labiau m ylime.
Pirm oji reakcija į tai dažniausiai yra neigim as, kurį seka pyktis, po kurio
esame pasirengę pažiūrėti realybei į akis, —tai gydym o proceso pradžia.
T au gali pasirodyti, kad elgesio ir nuostatų , kurie yra susiję su skir­
tingom is žaizdomis, aprašymas yra neigiamas. Kai atpažįsti vieną iš savo
žaizdų, gali pastebėti, kad reaguoji į kaukės, kurią susikūrei, kad išvengtum
kančios, aprašymą. Pasipriešinim as yra n orm alu ir žmogiška. D u o k sau
laiko. Prisim ink, kad kai tave valdo kaukė, tu nesi savimi. Tas pats tinka ir
visiems aplinkiniam s. A r tau nėra ram iau žinoti, kad kai kieno nors elge­
sys įkyri tau ar tave liūdina, tai yra ženklas, jog tas žm ogus užsidėjo savo
kaukę, kad išvengtų kančios? Jeigu turėsi tai om enyje, būsi tolerantiškesnis
ir tau bus lengviau m ylėti kitus. Paim kim e pavyzdžiu problem iško elgesio
paauglį. Jeigu žinai, kad jis elgiasi taip, kad paslėptų savo pažeidžiam um ą
ir baim ę, tavo santykiai su juo gali b ū ti kitokie, nes tu žinosi, kad jis nėra
nei sunkus, nei pavojingas. Tu būsi ram us ir netgi galėsi įžvelgti jo gerąsias
savybes, užu o t bijojęs ir m atęs tik jo nesėkmes.
M ane drąsina žinojim as, kad n et jeigu m ū sų reakcija į žm ones ir mus
supančias aplinkybes reguliariai aktyvuoja žaizdas, su kuriom is gim ėm e,
kaukės, kurias sukūrėm e norėdam i apsiginti, nėra ilgalaikės.
Jeigu pradėsi praktiškai naudoti gydym o m etodus, siūlom us pasku­
tiniam e knygos skyriuje, pam atysi, kaip tavo kaukės po tru p u tį nyksta ir
18 LISE BOURBEAU

galiausiai tavo nuostatos pakinta. Tavo kūnas taip p at gali keistis. Vis dėlto
gali praeiti keleri m etai, kol rezultatai bus m atom i fiziniame kūne, nes kū­
nas kinta lėčiau dėl m aterialios medžiagos, iš kurios jis sukurtas.
M ūsų subtiliesiem s kūnam s (em ociniam ir protiniam ) reikia mažiau
laiko pasikeisti, kai sprendim as tikrai buvo padarytas iš meilės. Pavyzdžiui,
labai lengva norėti (em ocijom is) ir įsivaizduoti (protu) save važiuojantį į
kitą šalį. Sprendim as vykti į tą kelionę gali būti priim tas per kelias m inutes.
Tačiau viską suplanuoti ir suorganizuoti, sutaupyti pakankam ai pinigų,
pabaigti darbus fiziniam e pasaulyje užtruks daug ilgiau.
Vienas geras būdas p atik rin ti savo fizinę transform aciją yra kiekvienais
m etais pasidaryti savo nuotrauką. Pasidaryk visų savo kūno dalių n u o tra u ­
kas iš arti, kad galėtum aiškiai m atyti detales. Tiesa, kad kai kurie žm onės
keičiasi greičiau negu kiti. Svarbu yra ir toliau d irb ti su savo vidine trans­
form acija, nes tai padarys tave gyvenime laim ingesnių žm ogum i.
Kol skaitysi kitus penkis skyrius, siūlau užsirašyti viską, kas, tavo m a­
nym u, tau tinka, o tada dar kartą perskaityti skyrių ar skyrius, kuriuose
geriausiai aprašom as tavo požiūris ir, svarbiausia, tavo fizinė išvaizda.
20 LISE BOURBEAU

Žmogaus, kenčiančio nuo ATSTŪ M IM O žaizdos, kūnas

(uždarumo kaukė)
(i\igydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 21

2 SKYRIUS. ATSTŪMIMAS

Pakalbėkim e apie žodžius atstūm im as arba atstum ti. Jie gali reikšti:

Išmesti

D uoti atkirtį

Jausti pasibjaurėjimą

Netoleruoti

Paneigti

Ištuštinti

D augeliui žm o n ių sunku įžvelgti skirtu m ą tarp atstūm im o ir palikim o.

I’alikti ką nors —reiškia n u to lti n uo to žm ogaus dėl ko nors kito, o atstum ti
ką nors — tai n u stu m ti jį ar ją į šalį n en o rin t, kad tas žm ogus b ū tų šalia
m ūsų gyvenime. Kai atstum iam e, sakome: „Aš n e n o riu “, o žm ogus, kuris
palieka, sako: „Aš negaliu.“
Atstūm im as yra labai gili žaizda, nes kenčiantieji n u o jos jaučia, kad ne
lik visa jų esybė, bet ir jų teisė egzistuoti buvo atstum ta. Si žaizda pasirodo
pirm oji iš visų penkių, o tai reiškia, kad ji gyvenim e atsiranda labai anksti.
Siela, kuri grįžta į žemę išsigydyti šios žaizdos, patirs atstūm im ą nu o pat
gim im o, o kai kuriais atvejais netgi anksčiau.
Im kim e n ep lan u o tų kūdikių, taip vad in am ų „netyčiukų“ pavyzdį.
Jeigu šių k ū d ik ių sielos iki šiol nesusitvarkė su atstūm im u —kitaip tariant,
jeigu jos nesugebėjo b ū ti savimi ir nepaisydam os su n k u m ų būti laim ingos,
jos neišvengiam ai patirs atstūm im ą šiame gyvenime. Akivaizdus pavyzdys
22 Ū S E BOURBEAU

yra kūdikis, kuris nėra norim os lyties. Ž inom a, yra k itų priežasčių, dėl
k u rių tėvai atstum ia savo vaikus, bet svarbu suvokti, jog tik sielos, kuriom s
reikia išgyventi šią patirtį, bus pritrauktos prie vieno ar netgi abiejų gim ­
dytojų, kurie atstum s savo vaiką.
D ažnai tėvai n etu ri ketinim o atstu m ti savo vaikų, tačiau vaikai vis
vien jaučiasi atstum ti netgi dėl m enkiausių atsitikim ų. Tai gali būti nem a­
lonus kom entaras arba vieno iš tėvų nekantrum as ar pyktis. Kol žaizda ne­
bus išgydyta, ji labai lengvai vėl atsivers. Ž m onės, kurie jaučiasi atstum ti,
nėra objektyvūs. Jie interp retu o ja įvykius per savo žaizdos filtrus ir jaučiasi
atstum ti netgi tada, kai niekas jų neatstum ia.
Kai tik kūdikiai pradeda jaustis atstum ti, jie im a kurti U Ž D A R U M O
kaukę. Aš dalyvavau daugelyje regresijų, kai žm onės grįždavo į savo em bri­
oninę stadiją, ir pastebėjau, kad tie, kurie yra paveikti atstūmimo žaizdos,
m ato save labai mažus savo m otinos įsčiose, užim ančius labai mažai vietos
ir dažnai skendinčius tam soje. Tai m an p atvirtino, kad užsidariusiojo kaukė
gali būti suk u rta dar iki gim im o.
N u o dabar iki knygos pabaigos aš vartosiu term iną užsidariusieji, kal­
bėdam a apie žm ones, kenčiančius n uo atstūmimo. Užsidariusiojo kaukė yra
nauja asm enybė, charakteris, išvystytas kaip būdas išvengti atstūm im o su­
keliam os kančios.
Ž m ones su šia kauke lengva atpažinti dėl jų užsidariusių fizinių kūnų.
A trodo, kad jų kūnai arba atskiros kūno dalys nori išnykti. K ūnai dažniau­
siai yra siauri ir susitraukę, tai leidžia lengviau išnykti arba ben t jau mažiau
dalyvauti ar b ū ti m ato m am grupėje. Tai kūnai, kurie nenori užim ti per
daug erdvės, kaip ir patys užsidariusieji, kurie praleis visą savo gyvenim ą
bandydam i neužim ti per daug vietos. Kai susidaro įspūdis, jog an t kaulų
beveik nėra raum enų, galim e spręsti, kacį žaizda yra dar gilesnė.
Užsidariusieji yra žm onės, kurie abejoja savo teise egzistuoti ir kurie
n eatrodo iki galo įsikūniję. Tai paaiškina, kodėl jų kūnai dažnai yra fra­
gm entiški, neužbaigti. Tarsi trū k tų dalies arba k ū n o dalys nederėtų drauge.
Pavyzdžiui, dešinė k ū n o ar veido pusė gali labai skirtis nu o kairiosios. Visa
tai lengvai pastebim a. N ereikia m atuoti, kad sužinotum , ar dvi pusės yra
panašios. (Prisim ink, kad b et kokio k ū n o abi pusės labai retai b ū n a id en ­
tiškos.)
Kai kalbu apie fragm entiškus, neužbaigtus kūnus, tu riu om enyje to ­
kius, kurie sudaro įspūdį, jog kažko trūksta, pavyzdžiui, sėdm enų, k rū tų ar
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 23

sm akro; arba kulkšnys yra labai mažos. K ūnai su įdubusiais nugara, k rū ti­
ne, pilvu ir taip toliau taip p a t priklauso šiai kategorijai.
Kai kūnas yra įdubęs, sakom e, kad žm ogus yra susitraukęs. Pečiai bū n a
palinkę į priekį, o rankos dažniausiai prigludusios prie kūno. M um s taip
pat susidaro įspūdis, kad k ū n o ar jo dalies augim as buvo sustabdytas. V ie­
na kūno dalis gali atrodyti jauniau nei visas kūnas, arba, kai visas kūnas yra
susitraukęs, galim e pagalvoti, kad žiūrim e į suaugusįjį vaiko kūne.
Kai m atai žm ogų d efo rm u o tu kū n u , kuris sužadina gailestį, taip pat
gali daryti išvadą, kad jis kenčia nuo atstūmimo. Be to, siela pasirinko tokio
tipo k ū n ą prieš gim dam a, kad su k u rtų sau palankią situaciją, kuri padės
įveikti šią žaizdą.
Užsidariusiųjų veidas ir akys yra maži. Akys atrodo abejingos ar tuš­
čios, nes žm onės, kenčiantys n u o šios žaizdos, noriai linkę atsitraukti į
savo pasaulį ar lakioti padebesiais (arba tu rėti išėjim o iš k ū n o patyrim ų).
D ažnai akys b ū n a pilnos baimės. Ž iū rin t į užsidariusiųjų veidus, gali kilti
įspūdis, kad žiūrim e į kaukę, ypač jei ap lin k akis yra tam sūs ratilai. Jie
patys gali jaustis tarsi žiūrėtų pro kaukę. Kai kurie užsidariusieji m an sakė,
kad šitas jausm as gali tru k ti visą dieną, o kitiem s jis trukdavo tik kelias
m inutes. Kad ir kiek ilgai tai tru k tų , jiem s tai yra būdas „nedalyvaujant“
išvengti kančios, kai kažkas įvyksta.
Tie, kuriem s tin k a visos aukščiau išvardytos charakteristikos, turi
daug gilesnę žaizdą nei tie, kurie, pavyzdžiui, turi tik užsidariusiojo akis
ar kojas. Kai žm ogaus kūnas atitinka apie 50 proc. fizinių charakteristikų,
kurios apib ū d in a užsidarymą, galim e daryti išvadą, kad jis dėvi užsidariu­
siojo kaukę m aždaug 50 proc. viso laiko. Pavyzdžiu galėtų būti ganėtinai
stam baus k ū n o žm ogus, kurio veidas ir akys yra mažos kaip užsidariusiojo,
arba pakankam ai stam baus k ū n o žm ogus, kurio kulkšnys yra mažos. T ik
vienos kūn o dalies, atitinkančios užsidariusiojo charakteristikas, turėjim as
rodo, kad atstūm im o žaizda nėra labai gili.
Kaukės dėvėjimas reiškia, kad mes jau nesam e savimi. D ar vaikystėje
mes įgijom e kitokį požiūrį, nes tikėjom e, kad jis m us apsaugos. Žm ogaus,
kuris jaučiasi atstum tas, instinktyvi reakcija yra užsidaryti. Vaikai, kurie
sukuria užsidariusiojo kaukę, kai jaučiasi atstum ti, labai dažnai gyvena įsi­
vaizduojam am e pasaulyje. Todėl dažniausiai jie yra geri, ram ūs vaikai, k u ­
rie nesukelia p ro b lem ų ir triukšm o.
Užsidarę vaikai žaidžia vieni savo įsivaizduojam am e pasaulyje ir stato
24 LISE BOURBEAU

oro pilis. Jie netgi prisigalvoja, kad jų tėvams ligoninėje davė ne tą vaiką,
kad šie nėra jų tikrieji tėvai. Tokie vaikai prasim ano įvairių būdų, kaip
pabėgti iš nam ų, vienas jų — stiprus noras eiti į m okyklą. Deja, patekę
į m okyklą jie lakioja padebesiais ir pasitraukia į savo pasaulį, ypač jeigu
jaučiasi atstum ti arba atstum ia patys save. V iena m oteris pasakojo m an,
kad ji m okykloje jautėsi kaip „turistė“. Vis dėlto šie vaikai nori, kad mes
pastebėtum e, jog jie egzistuoja, netgi jeigu jie patys nelabai tiki savo teise
egzistuoti.
Prisim enu m ažą m ergaitę, kuri pasislėpė už baldų, kol jos tėvai uži­
m inėjo svečius. Kai jie pastebėjo, kad jos trūksta, visi ėm ė ieškoti, tačiau
net žinodam a, jog visi pradeda vis labiau ir labiau nerim auti, ji neišėjo iš
savo slėptuvės. Ji sakė sau: „Aš noriu, kad jie m ane rastų. Aš noriu, kad jie
suvoktų, jog aš egzistuoju.“ Šiai mažai m ergaitei buvo taip sunku patikėti,
kad ji turi teisę egzistuoti, jog jai prireikė k u rti įvairias situacijas, per kurias
b an d y tų tai įrodyti.
T okių vaikų kūnai paprastai yra žemesni nei vidutinio ūgio, jie la­
bai dažnai atrodo trapūs kaip lėlės, todėl m o tin o m s norisi pernelyg juos
saugoti. Jiems nuo lat sakom a, kad jie yra per maži tam , per maži anam .
Šie vaikai taip stipriai patiki tuo, ką girdi, kad jų kūnai lieka maži. Jiems
būti m ylim iem s prilygsta b ū ti „uždusintiem s“. Todėl vėliau gyvenime jų
reakcija į kito žm ogaus m eilę bus atstūm im as arba užsidarymas iš baimės
b ūti uždusintiem s. Pernelyg apsaugoti vaikai jaučiasi atstum ti, nes jaučia,
kad nėra priim am i tokie, kokie yra. D ėl to, kad jie yra per maži, kiti bando
galvoti ar veikti už juos. U žu o t pasijutę m ylim i tokie vaikai jaučia, kad jų
sugebėjim ai yra atm etam i.
Užsidariusieji nem ėgsta prisirišti prie m aterialių dalykų, nes tai galėtų
su trukd y ti jiem s lengvai užsidaryti. A trodo, tarsi jie niekina viską, kas m a­
terialu. Jie svarsto, ką jie veikia šioje planetoje, ir negali patikėti, kad jie ga­
lėtų b ū ti čia laim ingi. Viskas, kas susiję su dvasia, taip pat ir intelektualinis
pasaulis, jiems atrodo patraukliau. Jie retai naudojasi materialiais daiktais
savo m alo n u m u i, nes laiko juos nereikalingais. V iena jauna m oteris kartą
m an pasakė, kad ji nem ėgsta apsipirkinėti; ji eina į parduotuvę tik dėl to,
kad pasijustų gyva. Užsidariusieji pripažįsta, kad pinigai yra būtini, bet tai
nepadaro jų laim ingų.
A bejingum as m aterialiem s dalykams sukuria jiems su n k u m ų seksua­
liniam e gyvenime. Jie gali im ti tikėti, kad seksualumas trukdo dvasingu­
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 25

mui. Keletas užsidariusių m o te rų pasakojo m an, kad jos galvojo, jog seksas
nėra dvasingas; ypač tada, kai jos tapo m otinom is. D augum a iš jų netgi
prisitraukia partnerį, kuris nenori mylėtis su jom is per visą jų nėštum o
laikotarpį. Užsidariusiesiems sunku patikėti, kad jiems, kaip norm aliem s
žm onėm s, reikia seksualum o. Jie pritraukia partnerius, kurie juos seksua­
liai atstum ia, arba jie patys atsiriboja n u o savo seksualumo.
A tstūm im o žaizda p atiriam a su tos pačios kaip ir tu lyties gim dytoju.
Jeigu atpažįsti save šiame aprašym e, tai reiškia, kad tu patyrei atstūm im ą su
tos pačios lyties tėvu. Tas gim dytojas buvo pirm asis asm uo, kuris atnaujino
tavo žaizdą. Taigi n o rm alu ir žmogiška, jeigu tu grieži dantį, nepriim i ar
netgi nekenti jo ar jos.
Tos pačios kaip ir tu lyties gimdytojas moko mylėti save ir kitus. Priešingos
negu tu lyties gimdytojas moko, kaip būti m ylim am ir gauti meilę.
Kai m es nepriim am e savo tos pačios kaip ir mes patys lyties gim dyto­
jo, norm alu nuspręsti, kad mes nenorim e jo ar jos kaip savo m odelio. Jeigu
kenti nuo atstūm im o, šis nepriėm im as paaiškina tavo sunkum us m ylint ir
p riim ant save, nes tu esi tos pačios lyties kaip šis gim dytojas.
Užsidariusieji galvoja, kad jie yra beviltiški, nevertingi. Todėl jie daro
viską, kas įm anom a, kad b ū tų tobuli, kad savo ir k itų akyse tu rė tų tam
tikrą vertę. Žodis beviltiškas yra dažnas jų žodyne, kai jie kalba apie save ar
kitus. Pavyzdžiui, jie sako:

„Mano viršininkas sakė, kad aš beviltiškas, todėl aš išėjau. “

„Mano mama yra beviltiška namų ruošoje. “

„Mano tėvas visada buvo beviltiškas su mano motina, kaip ir

mano vyras yra su manimi. A š nekaltinu jos, kad j i išėjo. “

Užsidaręs vyras k artą per vieną iš m ano sem inarų pasakė m an, kad
jaučiasi esąs beviltiškas ir niekam tikęs savo tėvo akyse. Jis pasakė: „Kai jis
kalbasi su m anim i, aš jaučiuosi sugniuždytas ir uždusintas. Aš tiesiog noriu
pabėgti, nes prieš jį subyru į gabalus. Jaučiuosi engiam as netgi tada, kai jis
yra tam e pačiam e kam baryje.“ Užsidariusi m oteris papasakojo m an, kad
kai ji buvo šešiolikos, jos m o tin a liepė jai išnykti ir niekada nesugrįžti; jos
m otina netgi pasakė, kad ji galėtų n u m irti, ir tai bus nesvarbu. Tą akim irką
ji nusprendė, kad jos m o tin a yra „bevertė“. Kad pabėg tų nuo jos, nuo tos
26 LISE BOURREAU

dienos ji visiškai atsiskyrė nuo savo m otinos.

Įdom u pastebėti, kad dažnai tos pačios kaip ir vaikas lyties gim dyto­
jas paskatina sū n ų ar duk rą pabėgti. Vienas pavyzdys, ateinantis į galvą,
yra vaikai, kurie nori išeiti iš n am ų ir k u rių tėvai sako: „G era m intis, eik,
m um s nukris našta nuo pečių“. Vaikai tada jaučiasi netgi dar labiau at­
stum ti ir piktinasi tuo gim dytoju dar labiau. Si situacija iškyla su tėvais,
kurie taip p at kenčia n uo atstūm im o. Jie paskatina pabėgim ą, nes tai jiem s
pažįstam a, net jei tai gali b ū ti pasąm oninga.
Užsidariusieji taip p a t dažnai vartoja žodį neegzistuojantis. Pavyzdžiui,
kai jų klausia: „Kaip tavo seksualinis gyvenimas?“ arba „Koks tavo santykis
su šiuo žm ogum i?“, užsidariusieji atsakys: „N eegzistuojantis“, kai daugum a
žm o n ių paprasčiausiai atsakytų, kad reikalai klojasi nelabai gerai.
Jie taip p at vartoja žodį išnykti. Pavyzdžiui, jie sako: „M ano tėvas va­
dindavo m ano m o tin ą kekše... ir aš norėdavau išnykti“ arba „Aš norėda­
vau, kad m ano tėvai išnyktų.“
Užsidariusiesiems reikia vienatvės, nes jie bijo, kad nežinos ką daryti,
jeigu gaus daug dėmesio. Tarsi jų pačių egzistencijos jiems b ū tų per daug.
Būdam i su savo šeim a ar su bet kuria k ita grupe, jie lieka antram e plane. Jie
tiki, kad turi ištverti nem alonias situacijas, tarsi n etu rėtų teisės spręsti. Jie
nem ato, ką dar galėtų daryti. Pavyzdžiui, m aža m ergaitė prašo savo m am os
padėti paruošti n a m ų darbus, ir jai sakoma: „Ar nem atai, kaip aš užsiėm u­
si? E ik ir paklausk savo tėvo, jis n etu ri ką veikti.“ Pirm oji atstum tos m er­
gaitės reakcija bus pasakyti sau: „Aš nesu pakankam ai m ylima, todėl m ano
m am a nenori m an p adėti“, ir ji ras vietą, k u r galės būti viena.
Užsidariusieji dažniausiai turi labai mažai d raugų m okykloje ar darbe.
Jie laikom i vienišiais ir dažniausiai yra paliekam i vieni. K uo labiau jie save
izoliuoja, tuo labiau atrodo nem atom i. Taip įžengia į u žburtą ratą; jie dėvi
savo uždarum o kaukes, kai jaučiasi atstum ti, kad nekentėtų; tam pa tokie
nepastebim i, kad kiti jų nem ato. Jie vis labiau ir labiau tam pa vieniši ir taip
jaučia, kad jų atstūm im o pojūtis yra pateisinam as.
Kartais, baigiantis m an o sem inaram s, kai dalyviai pasisako, kaip sem i­
naras jiem s padėjo, aš apstulbusi pastebiu žm ogų, kurio nem ačiau ištisas
dvi sem inaro dienas! M an o reakcija būna: „Bet k u r tas žm ogus buvo visą
šitą laiką?“ N etrukus su p ran tu , kad šie žm onės yra užsidariusiųjų sudėjim o
ir sugebėjo b ū ti tylūs, neuždavinėti klausim ų, sėdėti už visų taip, kad nega­
lėtų b ū ti pastebėti per visą sem inarą. Kai aš pasakau šiems žm onėm s, kad
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 27

jie buvo antram e plane, jie nuolatos atsako: „Aš neturėjau nieko įdom aus
pasakyti. Todėl nekalbėjau.“
Užsidariusieji dažniausiai labai mažai kalba. Jei jie daug kalbėtų, tai
atrodytų, tarsi jie n ori padem o n stru o ti savo reikšm ingum ą, ir kiti galėtų
pasm erkti juos kaip pasipūtėlius.
Užsidariusieji dažnai susikuria odos problem ų, kad jų neliestų. O da
yra kontaktinis organas, todėl jos būklė kitus gali traukti ar atstum ti. O dos
ligos yra pasąm oninis būdas užsitikrinti, kad m ūsų nelies, ypač toje srityje,
kur yra problem ų. Užsidariusieji dažnai m an sakydavo: „Jaučiu, kad kai
m ane liečia, esu verčiamas išlįsti iš savo k o k o n o .“ Kenčiantys nuo atstūmi­
mo žaizdos žm onės tiki, kad jeigu gyvens savo pasaulyje, tai nekentės, nes
jie patys savęs ir kiti jų neatstum s. Todėl grupėje jie retai nori dalyvauti ir
lieka antram e plane. Jie pasislepia savo kokone.
Dėl šios priežasties užsidariusieji lengvai patiria išėjimo iš kūno bū­
senas. Deja, jie retai kada tai įsisąm onina. Jie netgi gali patikėti, kad šis
fenom enas yra norm alus ir kad kiti taip p at dažnai yra „sapne“ kaip ir jie.
Jų m intys paprastai yra padrikos, ir kartais girdim e juos sakančius: „M an
reikia suim ti save į rankas.“ Jie jaučia, kad yra išardyti į gabalus, ypač tie,
k u rių kūnai atrodo kaip nesud erin tų dalių rinkinys. Aš taip pat girdėjau
užsidariusiuosius sakančius: „Aš jaučiuosi atskirtas n uo k itų žm onių. Tarsi
m anęs ten n e b ū tų .“ Kai kurie žm onės netgi pasakojo m an, kad jie aiškiai
jautė, jog tarp apatinės ir viršutinės jų k ū n o dalies yra padalijimas, tarsi
aplink liem enį b ū tų suveržtas laidas. Pažinojau m oterį, kuri turėjo tokį
pasidalijim o p ojūtį, bet laidas buvo tiesiai po jos krūtine. Po „paleidim o“
technikos, kurios aš m okau vienam e iš savo sem inarų, ji pajuto, kad dvi jos
kūno dalys tapo viena, ir buvo ypatingai n ustebinta šio naujo pojūčio. Per
tai ji suvokė, kad n uo vaikystės nebuvo savo kūne. Ji niekada nesuprato, ką
reiškia „turėti p agrindą po kojom is“.
Per savo sem inarus aš taip p at pastebėjau, kad daugelis užsidariusitįjų
m o terų sukryžiuoja kojas po savimi, kai sėdi an t kėdės. Jom s, tiesą sakant,
labiau patik tų sėdėti a n t grindų. K adangi nėra tvirtai įrėm usios kojų į žemę,
jos gali lengviau pabėgti. Tai, kad jos sum oka, jog lankytų seminarą, rodo,
kad dalis jų nori b ū ti ten, netgi jeigu jom s sunku tap ti vientisoms. Kai tai
nutinka, aš pasakau jom s, kad jos gali rinktis, ar pabėgti į savo pasaulį ir
netekti to, kas vyksta, ar likti susijungus ir dalyvauti tam e, kas vyksta.
Kaip jau buvo m inėta, užsidariusieji jaučia, kad jų niekada nepriėmė
28 LISE BOURBEAU

ir nelaukė tos pačios kaip jie patys lyties gim dytojas. Tai nebūtinai reiškia,
kad tas gim dytojas juos atstūm ė. Tiesiog jie taip jautėsi. Jei ta pati siela
tu rė tų sugrįžti su pažem inim o žaizda ir ją išsigydyti, jaustųsi pažem inta
gim dytojo, turinčio tą patį požiūrį. K ita vertus, tiesa, kad užsidariusieji
pritraukia daugiau situacijų, kuriose jie tikrai yra atstum iam i, negu kiti,
nekenčiantys n uo tos pačios žaizdos, pavyzdžiui, brolis ar sesuo.
Ž m onės, kenčiantys n u o atstūm im o, nuo lat siekia tos pačios kaip ir
jie patys lyties gim dytojo meilės arba, dėl perkėlim o, k itų savo lyties žm o­
n ių meilės. Jie jaučia, kad niekad nebus užbaigti, kol nesugebės laim ėti to
vieno iš tėvų meilės. Jie labai jautrūs bet kokiam jo ar jos kom entarui ir
lengvai gali pasijusti atstum ti. Jie išsiugdo pagiežą ar netgi neapykantą —
tokia didžiulė yra jų kančia. A tsim ink, jog reikia labai mylėti, kad sugebė­
tu m nekęsti. T ik didžiulė meilė, kuri buvo nuvilta, gali virsti neapykanta.
A tstūm im o žaizda yra tokia gili, kad iš p en k ių charakterių užsidariusieji yra
labiausiai linkę nekęsti. Jie lengvai gali pereiti n uo didžiulės meilės prie
didžiulės neapykantos. Tai rodo jų vidinės kančios dydį.
Užsidariusieji dažnai nerim auja, kad jie atstum s priešingos negu jie
patys lyties gim dytoją. Todėl jie susilaiko n uo žodžių ir veiksm ų, n u k reip­
tų į vieną iš tėvų, ir dėl savo žaizdos n ebūna savimi. Jie darys viską, kas
įm anom a, kad jo ar jos n eatstu m tų , nes nenori b ū ti apkaltinti dėl kieno
nors atstūm im o. Jie taip p at nori, kad tos pačios kaip ir jie patys lyties
gim dytojas d ary tų viską, kad jie nesijaustų atstum ti. Č ia jie taip pat negali
suprasti, kad tai jų neišgydyta žaizda sukelia jiem s atstūm im o pojūtį; tai
niekuo nesusiję su vienu iš tėvų. Jeigu jie jaučiasi jo ar jos, arba kokio nors
kito žm ogaus atstum ti, m ano esantys atsakingi ir atstum ia patys save gal­
vodam i, kad tai jų kaltė.
Jei atpažįsti save kaip kenčiantį n u o atstūm im o žaizdos, labai svarbu
priim ti, kad netgi jeigu kažkuris iš tavo tėvų tikrai tave atstūm ė, tai nutiko
dėl to, jog tavo žaizda nebuvo išgydyta ir tu į savo gyvenim ą pritraukei šį
gim dytoją ir šią situaciją. Jei ir toliau tikėsi, kad viskas, kas tau nutinka,
yra k itų kaltė, ši žaizda niekada neužgis. Tavo reakcijos į tėvus pasekmės
yra tos, kad tu lengviau pasijunti atstum tas k itų tos pačios kaip ir tu lyties
žm onių ir bijai, kad gali a tstu m ti priešingos lyties žm ones. Jei ir toliau bi­
josi ką nors atstum ti, tikriausiai b ū te n t tai galiausiai ir padarysi. Prisim ink,
kad kuo labiau mes m aitinam e baim ę, tuo didesnė tikim ybė, kad ta baim ė
m aterializuosis.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 29

Kuo gilesnė mūsų atstūmimo žaizda, tuo dažniau mes pritrauksim e

aplinkybes, kur būsime atstum ti arba atstumsime ką nors kitą.

K uo labiau užsidariusieji atstum ia save, tuo labiau jie bijo būti a tstu m ­
ti. Jie nu o lato s pažem ina save. Jie dažnai lygina save su kažkuo geresniu ir
taip patiki, k ad nėra tokie geri kaip kiti. Jie nem ato, kad tam tikrose srityse
gali b ū ti geresni už kitus. Jie netgi negali patikėti, kad kažkas gali no rėti
būti jų d ra u g u ar p artn eriu arba kad tie žm onės tikrai gali juos m ylėti. V ie­
na m o tin a pasakojo m an, kad kai jos vaikai pasakė, jog myli ją, ji negalėjo
suprasti kodėl.
Užsidariusieji gyvena kankinam i prieštaravim ų. Kai juos pasirenka,
jie negali tu o patikėti, atstum ia save ir kartais sabotuoja situaciją. K ai jie
nepasirenkam i, jaučiasi atstum ti. Vienas žm ogus, kilęs iš didelės šeim os,
pasakojo, k a d jo tėvas niekada jo nepasirinkdavo jokiam reikalui. Jis p a d a ­
rė išvadą, k a d visi kiti buvo geresnį už jį. Todėl nestebina, kad tuos kitus
pasirinko vietoj jo. Tai tam pa užb u rtu ratu.
Užsidariusieji gali galvoti, kad tai, ką jie sako ar daro, yra nieko verta.
Kai jie p a tiria daug dėm esio, gali palūžti iš baimės, kad užim a per daug
vietos. Jie tik i, kad užim dam i daug vietos kliudo kitiem s. Jų akim is žiū rin t,
b ūti k liu v in iu reiškia, kad jie bus atstum ti to žm ogaus ar žm onių, kuriem s
trukdo. Jie ir toliau liks antram e plane, kol jų žaizda nebus išgydyta.
Kai užsidariusieji kalba ir kas nors juos pertraukia, jie reaguoja tuoj
pat pagalvodam i, kad taip nutiko dėl to, jog jie nesvarbūs, ir dažniausiai
nustoja kalb ėti. Ž m onės, kurie neturi atstūm im o žaizdos, nepagalvotų, kad
jie yra nesvarbūs; jie pagalvotų, kad tai, ką jie sako, yra nesvarbu. U žsida­
riusiesiems ta ip p at sun k u išsakyti savo n uom onę, jeigu jų niekas n ep aklau­
sė, nes jie jau čia, kad kiti pajus, jog jiems prieštaraujam a, ir juos atstum s.
Jeigu jiem s reikia ko nors paklausti, bet žm ogus, kurio reikia klausti,
yra užsiėm ęs, jie netrukdys jo. Jie žino, ko nori, bet nedrįsta to paprašy­
ti galvodam i, kad tai nėra pakankam ai svarbus pateisinim as tru k d y ti ki­
tiems.
Kelios m oterys m an pasakojo, kad jos nustojo pasitikėti savo m o ti­
nom is, kai buvo paauglės, nes bijojo b ū ti nesuprastos. Jom s supratim as
buvo tas p a ts kas meilė. Buvimas suprastam n eturi nieko bendra su meile.
Meilė yra k ito žm ogaus priėm imas, net jei mes ir nesuprantam e jo. D ėl
šio įsitik in im o užsidariusiosios kalbėdam os pradeda išsisukinėti. Jos ban d o
išvengti p ra d ė to s tem os ir bijo kalbėti kitom is tem om is. Šitaip jos elgiasi
30 LISE BOURBEAU

pirm iausiai su kitom is m oterim is. N epam iršk, kad jeigu tai yra užsidaręs
vyras, jis patirs tą patį su savo tėvu ir kitais vyrais.
K ita užsidariusit{jų savybė yra to b u lu m o siekimas visame, ką jie daro,
nes jie tiki, kad padarę klaidą bus pasm erkti. B ūti pasm erktam jiems reiš­
kia b ū ti atstum tam . K adangi jie netiki savo to b u lu m u , kom pensuoja tai
bandydam i pasiekti to b u lu m ą tam e, ką daro. D eja, jie supainioja „buvim ą“
su „darym u“. Jų to b u lu m o poreikis netgi gali tap ti m anija. Jie taip nori,
kad viskas, ką jie daro, b ū tų tobula, jog kiekviena užduotis užtrunka ilgiau
nei reikia. Tai, žinom a, pritraukia kitas situacijas, kuriose jie bus atstum ti.
D idžiausia užsidariusiųjų baim ė yra panika. Kai tik jie pagalvoja, kad
galėtų supanikuoti tam tikroje situacijoje, jų instinktyvi reakcija yra bėgti,
slėptis ar atsitraukti. Jie teikia pirm enybę išnykim ui, nes žino, kad jeigu
supanikuos, sustings į ledą. Jie tiki, kad jeigu pabėgs, išvengs katastrofos.
Jie taip įsitikinę, kad nesugebės susidoroti su panika, jog lengvai gali p ati­
kėti galim ybe, kad supanikuos, n et jei tai iš tiesų visai negresia. N orėti iš­
nykti užsidariusiesiems yra įgim ta. Per sugrąžinim ą į em brioninį periodą aš
dažnai girdžiu juos sakančius, kad jie bandė slėptis netgi būdam i m otinos
įsčiose. Vadinasi, tai prasideda labai anksti.
Kaip mes į savo gyvenim ą pritraukiam e situacijas ir žm ones, kurie
m us gąsdina, taip užsidariusieji į savo gyvenim us dažnai pritraukia situa­
cijas ir žm ones, kurie priverčia juos panikuoti. Jų baim ė padaro situaciją
dar dram atiškesnę. Kad ir kaip b ū tų , jie randa įvairių pasiteisinim ų savo
užsidarymui, savo pabėgim ui.
Užsidariusieji jaučia paniką ir sustingsta į ledą būdam i šalia tos pa­
čios kaip jie patys lyties gim dytojo ar k itų žm o n ių (ypač jeigu šie žm onės
p rim ena tą gim dytoją). Tokios baim ės jie n eturi būdam i šalia priešingos
negu jie patys lyties gim dytojo ar k itų žm onių. B endrauti su jais jiem s yra
lengviau. Taip p at pastebėjau, kad užsidariusieji dažnai savo kalboje vartoja
žodį panika. Pavyzdžiui, jie sako: „Aš p anikuoju n uo m inties apie m etim ą
rūkyti.“ Kitas žm ogus, nekenčiantis n uo atstūm im o žaizdos, paprasčiausiai
pasakytų, kad jam sunku m esti rūkyti.
Taip p at baim ė supanikuoti kai kuriose situacijose užsidariusiesiems
sukelia atm inties praradim ą. Jie m ano, kad turi atm inties problem ų, kai
iš tiesų tai yra baim ės problem a. Per sem inarą Tapk seminarų vedėju/orga­
nizatorium i dažnai pastebiu, kad kai žm onės, turintys užsidarymo bruožų,
išeina pasakyti kalbą kitiem s, jų baim ė tam p a tokia didelė, kad paskutinę
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 31

m inutę, netgi jeigu yra puikiai pasiruošę ir išm ano tem ą, jie patiria nesė­
km ę. Kartais jų kūnas prieš m us visus sustingsta vietoje, tarsi jie sapnuotų.
Laimei, ši problem a išsisprendžia jiem s išsigydžius atstūmimo žaizdą.
Įd o m u stebėti, kaip m ū sų žaizdos veikia valgymo būdą. Ž m onės m ai­
tin a savo fizinį k ūną taip pat kaip em ocinį ir p rotinį kūnus. Užsidariusieji
teikia pirm enybę m ažom s porcijom s ir dažnai praranda apetitą, kai išsigąs­
ta arba kai išgyvena kitokias stiprias em ocijas. Jie linkę kentėti nuo anorek­
sijos labiau nei kiti tipai. Sergantieji anoreksija beveik visiškai atskiria save
nu o maisto, nes galvoja, kad yra per stori, kai, tiesą sakant, jie yra liesi. Tai
yra jų bandym as išnykti. Tom is akim irkom is, kai jie godžiai valgo, jie iš
tiesų bando pabėgti per m aistą. Tačiau užsidariusieji gana retai naudoja šį
bū d ą kaip pabėgim ą. D ažniau jie pasirenka alkoholį ar narkotikus.
Kai labai išsigąsta, užsidariusiesiems reikia cukraus. Kai baim ė išsekina
m ūsų energiją, mes dažnai galvojame, kad valgydami cukrų turėsim e dau­
giau energijos. Iš tik rų jų cukrus suteikia energijos, bet, deja, neilgam , po
kurio laiko m um s vėl jo reikia.
M ūsų ego daro viską, kad neleistų m um s pam atyti savo žaizdų. Kodėl?
Nes pasąm onėje m es jam leidom e tai daryti. M es taip bijom e vėl p atirti
skausmą, susijusį su kiekviena žaizda, jog visais įm anom ais būdais vengia­
m e sau pripažinti, kad jeigu patiriam e atstūm im ą, tai dėl to, kad atstum ia­
m e patys save. Tie, kurie gyvenime m us atstum ia, egzistuoja dėl to, kad
m um s parodytų, kiek mes patys atstum iam e save.
M ū sų žaizdos apsaugo m us n u o buvim o savimi; tai sukuria blokus ir
galiausiai gali sukelti ligą. Kiekviena žaizda p ritraukia tam tikrus negalavi­
m us ir ligas, priklausom ai n uo m ū sų vidinės nuostatos.
Kai kurie negalavim ai ir ligos, kuriom is dažniausiai serga užsidariu­
sieji:
• Jie dažnai kenčia n u o V ID U R IA V IM O , nes atm eta m aistą prieš
kū nui spėjant įsisavinti m aistingąsias medžiagas, kaip kad jie per greitai
atstum ia save ar situaciją, kuri galėtų b ū ti naudinga.
• Kiti kenčia n u o A R IT M IJO S , nereguliaraus širdies ritm o. Kai jų
širdis pradeda sm arkiai plakti, jiem s kyla jausm as, kad ji nori iššokti iš krū­
tinės, kad ji nori ištrūkti. Tai kitas būdas išvengti sudėtingos situacijos.
• A nksčiau m inėjau, kad atstūm im o žaizda yra tokia skausm inga,
jog užsidariusiesiems yra visai norm alu nekęsti tos pačios kaip ir jie patys ly ­
ties gim dytojo, kurį jie apkaltino dėl savo kančių, p a tirtų vaikystėje. Jiems
32 Ū S E BOURBEAU

labai sunku atleisti sau už tai, kad jautė pagiežą savo gim dytojui, taigi jie
verčiau renkasi tos pagiežos nepastebėti. Jeigu jie neleidžia sau nekęsti tos
pačios kaip jie patys lyties gim dytojo, jie gali susirgti V Ė Ž IU , liga, susijusia
su apm au d u ar neapykanta, kylančia iš skausm o, kęsto vienum oje. Kai šie
žm onės sugeba pripažinti sau, kad jie piktinasi savo gim dytoju, jie nesu­
serga vėžiu. Jie gali sukurti sunkią ligą, jeigu m ąsto apie sm urtą to vieno
iš tėvų atžvilgiu, bet tai nebus vėžys. Vėžys nustatom as žm onėm s, kurie
daug kentėjo ir kaltina save. Jie n enori suvokti, kad piktinasi savo gim dy­
toju, nes pripažinti šį pasipiktinim ą - reiškia pripažinti, kad jie yra blogi ir
beširdžiai. Tai taip p at reikštų pripažinim ą, kad jie atstum ia tą gim dytoją,
kai iš tiesų jie kaltina jį ar ją už jų pačių atstūm im ą. Užsidariusieji nieka­
da neleis sau b ū ti vaikais. Jie priverčia save greitai subręsti tikėdam i, kad
šitaip jie bus m ažiau pažeidžiam i atstūmimo. Todėl jų kūnas ar kūno dalys
atrodo kaip vaiko. Vėžys rodo, kad jie neleido savo vidiniam vaikui kentėti.
Jie negali p riim ti, kad yra visiškai norm alu piktintis gim dytoju, kuris, jų
m anym u, yra atsakingas už jų kančias.
• K V ĖPA V IM O P R O B L E M O S taip pat gali būti tarp kitų negala­
vim ų ir ligų, kurios suim a užsidariusiuosius, ypač kai jie supanikuoja.
• Jie taip p at gali kentėti nuo A L E R G IJO S, kuri atspindi jų atm eti­
m ą, susijusį su tam tik ru m aistu ar medžiagomis.
• Jie taip p at gali pasirinkti IŠV EM TI m aistą, kurį ką tik suvalgė,
kad p aro d y tų žm ogaus ar situacijos atm etim ą. Aš jau girdėjau jaunus žm o­
nes sakančius: „N orėčiau išvemti savo m otiną (arba tėvą).“ Užsidariusieji
gali išreikšti savo troškim ą „išvem ti“ žm ogų ar situaciją sakydami: „M an
bloga n uo tavęs“ arba „M ane n u o to pykina.“ Tai jų būdas išreikšti troški­
m ą atstu m ti kažką.
• Užsidariusiesiems N U A L PIM A S ar kentėjim as nuo sąm onės nete­
kim o yra vienas iš b ū d ų išvengti situacijos ar žmogaus.
• R im tesniais atvejais užsidariusieji naudoja KOM Ą kaip bū d ą pa­
bėgti.
• Ž m onės, kenčiantys n u o A G O R A F O B IJO S , naudoja šį elgesio
sutrikim ą pabėgti n uo tam tik rų žm o n ių ar situacijų, kurios galėtų jiems
sukelti paniką. (Ž iūrėk šio elgesio sutrikim o apibrėžim ą 46 puslapyje).
• Jeigu užsidariusieji valgo per daug cukraus, jie gali susirgti kasos
ligom is, tokiom is kaip H IP O G L IK E M IJA arba DIABETAS.
• Jeigu jie jaučia didelę neapykantą vienam iš tėvų dėl skausmo,
Išsigydyk vaikystes žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 33

p atirto dėl jų suvokto atstūm im o, ir jaučia, kad pasiekė savo em ocinę ir

p ro tin ę ribą, užsidariusieji gali susirgti D E PR E SIJA arba M A N IA K IN E
D E P R E S IN E P S IC H O Z E . Jeigu jie galvoja apie savižudybę, jie apie ją
nekalba ir jeigu nutaria nusižudyti, padaro viską, kas įm anom a, kad jiems
pasisektų. Tie, kurie dažnai kalba apie savižudybę ir neįvykdo savo ketini­
m o, kenčia nuo palikim o. Apie tai aš kalbėsiu kitam e skyriuje.
• K adangi vaikystėje užsidariusiesiems sunku pripažinti save kaip
„kažką“, jie dažnai bando tapti kuo nors kitu: jie atran d a save asmenybėje
to, kuriuo jie žavisi, pavyzdžiui, m aža m ergaitė, kuri nori tapti M adona.
Tai truks iki tos dienos, kai m ergaitė nutars tap ti kuo nors kitu. Šio perdė­
to elgesio pavojus yra toks, kad vėliau tai gali išsivystyti į P S IC H O Z Ę .
Ž m onės, kovojantys su kitom is žaizdomis, taip p at gali iššaukti aukš­
čiau aprašytus negalavim us ir ligas, bet šios ligos dažniausiai nustatom os
žm onėm s, kenčiantiem s nuo atstūmimo.
Jeigu atpažįsti, kad kenti n uo atstūm im o žaizdos, labai tikėtina, kad
tos pačios kaip ir tu lyties gim dytojas buvo taip p at atstum tas savo tos
pačios kaip ir jis pats lyties gim dytojo. D ar daugiau, labai tikėtina, kad tas
tavo gim dytojas taip p at jautėsi atstum tas tavęs. N etgi jeigu tai nesąm onin­
ga abiejų pusių atveju, tai yra tiesa tūkstančiam s užsidariusiųjų.
Turi prisim inti, kad m ūsų nesugebėjim as atleisti sau už tai, ką darom e
sau ar ką esame padarę kitiem s, yra pagrindinė bet kokios žaizdos buvim o
priežastis. Sunku atleisti sau, nes mes dažniausiai netgi nesuprantam e, kad
save kaltinam e. Kuo didesnė atstūm im o žaizda, tuo labiau tu atstum i save
ar kitus, situacijas ar sum anym us.

Mes kaltiname kitus už viską, ką darome patys, bet ko nenorime

pripažinti.

Todėl mes pritraukiam e žm ones, kurie m um s parodo, ką mes darom e

kitiem s ir sau.
Kitas būdas atpažinti, kad atstum iam e save ar kitus, yra gėdos jaus­
mas. Kiekvienąkart, kai norim e pasislėpti ar paslėpti savo elgesį, tai darom e
dėl to, kad jaučiam e gėdą. N orm alu jaustis kaltam dėl to, kad m ū sų elgesys
nesiskiria n u o elgesio tų, kuriuos mes kritikuojam e. M es tikrai nenorim e,
kad jie sužinotų, jog mes elgiamės taip pat.
34 LISE BOURBEAU

Atsimink, šiame skyriuje aprašyti bruožai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai nusprendžiame dėvėti savo užsidariusiojo kaukę tikėdami,
jo g taip išvengsime kančios nuo atstūmimo. Si kaukė dėvima tik kelias
minutes p e r savaitę arba beveik nuolat.

Išskirtinis užsidariusiųjų elgesys yra diktuojam as baimės dar kartą pa­

justi atstūm im o žaizdą. G alb ū t atpažinsi save pagal kai kurias m ano apra­
šytas nuostatas, bet nebūtinai visas. V ienam žm ogui beveik neįm anom a
atitikti visų p am in ėtų n u o statų ir elgesio m odelių. Kiekvienai žaizdai b ū ­
dingas atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M ąstym as, pojūčiai, kalbė­
jim as ir veiksm ai, susiję su kiekviena žaizda, rodo reakciją į tai, kas vyksta
gyvenime. Ž m onės, kurie reaguoja per savo kaukes, nėra susiderinę su savo
centrine ašimi, gyvena neįsiklausydam i į savo širdį, todėl negali b ū ti lai­
m ingi. Todėl labai naudinga sąm oningai suvokti, kada mes esame savimi,
o kada reaguojam e. Kai suvokiam e, galim e valdyti savo gyvenimą, užuot
leidę m us valdyti baim ėm s.
Šio skyriaus tikslas — padėti tau susipažinti su atstūm im o žaizda. Jei­
gu atpažįsti save užsidariusiojo kaukės aprašyme, paskutiniam e skyriuje yra
visa inform acija, kurios tau reikės, kad užsigydytum žaizdą, vėl tap tu m
savimi ir nem an y tu m , jog pasaulis kupinas atstūmimo. Jeigu nem atai savęs
šiame aprašym e, siūlau tau pasitikrinti su tais, kurie tave gerai pažįsta, kad
sužinotum , ar jie tau pritaria. Jau m inėjau, kad įm anom a turėti sąlyginai
mažą atstūm im o žaizdą. Tuo atveju turėsi tik keletą jos bruožų. A tsim ink,
kad svarbu pradžioje rem tis fiziniais aprašymais, nes mes galime lengvai
sau pam eluoti, bet kūnas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpažįsti žm ones, kenčiančius n uo šios žaizdos, nereikia
m ėginti jų pakeisti. Stenkis pasinaudoti tuo, ką sužinojai iš šitos knygos,
kad išvystytum savyje daugiau atjautos ir geriau suprastum jų reakcinį el­
gesį. G eriau, jei jie paskaitys šitą knygą patys, jei susidomės, negu tu savo
žodžiais m ėginsi papasakoti šios knygos turinį.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 35

ATSTŪM IM O žaizdos charakteristika

Žaizdos pažadinim as: n uo pradėjim o iki vienerių m etų amžiaus su tos

pačios kaip ir pats vaikas lyties gim dytoju. N etiki teise egzistuoti.

Kaukė: uždarum as.

Kūnas: susitraukęs, siauras, liesas ar fragmentiškas.

Akys: mažos, baim ingos ar sudaro kaukės aplink akis įspūdį.

Žodynas: „beviltiškas“, „nieko“, „neegzistuojantis“, „išnykti“.

Charakteris: atsiskyręs n u o m aterialaus pasaulio. Pedantas. Intelektualas.

Svyruoja nuo didžiulės meilės prie gilios neapykantos. N etiki savo teise
egzistuoti. Seksualinės problem os. Galvoja, kad yra nepataisom as, be­
vertis. Siekia vienatvės. Užsidaręs. G eba pasidaryti nepastebim as. R anda
įvairių b ū d ų kaip užsisklęsti. Lengvai gali patirti išėjimo iš k ū n o būse­
nas. Jaučiasi nesuprastas. Sunkiai leidžia gyventi savo vidiniam vaikui.

D idžiausia baimė: panika.

M aitinim osi įpročiai: apetitą gadina baim ės emocijos. Mažos porcijos.

Pabėgimui: cukrus, alkoholis, narkotikai. Polinkis į anoreksiją.

G alim os ligos: odos problem os, viduriavim as, aritm ija, vėžys, kvėpavi­
m o problem os, alergijos, vėm im as, alpim as, kom a, hipoglikem ija, dia­
betas, depresija, polinkis į savižudybę, psichozė.
 LISE BOURBEAU

Žmogaus, kenčiančio nuo PALIKIMO žaizdos, kūnas

(priklausomybės kaukė)
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 37

3 SKYRIUS. PALIKIMAS

Palikti ką nors —reiškia išvykti, pam esti, nenorėti daugiau rū p in tis tuo
žm ogum i. D augelis iš m ū sų painioja atstūm im ą su palikim u. Pažvelkime
į skirtum ą p aim dam i pavyzdžiu porą. Savitarpio santykiuose tie, kurie at­
stum ia savo partnerius, stum ia juos n uo savęs, nebenori jų savo gyvenime.
Tie, kurie palieka savo partnerius, išeina; jie išeina, kad a tito ltų laikinai ar
visam laikui.
Žaizda, sukelta p a likim o , yra turėjimo ir darymo lygm enyje, o ne bu­
vimo lygmenyje, kaip yra atstūm im o žaizdos atveju. Štai kelios situacijos,
kurios gali m ažam vaikui atverti palikim o žaizdą:
M aži vaikai jaučiasi palikti:
• jei jų m otinos staiga tam p a labai užsiėmusios nauju kūdikiu. Pali­
kim o jausm as bus dar didesnis, jeigu tam kūdikiui reikia daugiau priežiūros
dėl ligos ar negalios. Tokioje situacijoje vaikai jaučia, kad m o tin a nuolatos
juos palieka (apleidžia), kad p asirū p in tų kūdikiu, ir pradeda tikėti, kad jų
santykiai su m o tin a niekada nebebus tokie patys.
• jei jų tėvai kiekvieną dieną eina į darbą ir skiria jiem s labai mažai
laiko.
• jei jie nuvežam i j ligoninę ir tu ri ten pasilikti. Jie nesupranta, kas
nutiko, ir jeigu jie jaučia, kad buvo nors kiek negeri prieš atvežant juos į
ligoninę (arba jeigu galvoja, kad jie įgriso savo tėvams), pa likim o jausm as
gali būti dar stipresnis. Ligoninėje jiems gali pasirodyti, kad tėvai paliko
juos amžinai. N etgi jei tėvai lankosi kiekvieną dieną, skausm as, patirtas
tą akim irką, kai jie pasijuto palikti, nugalės. Šis skausmas paskatina juos
pradėti kurti kaukę tikintis, kad ta kaukė apgins juos nuo p ak artotinio
skausm o potyrio.
• jei tėvai atid u o d a juos kieno nors priežiūrai keliom s dienom s, gal­
b ū t per atostogas, netgi jei jie paliekam i su m očiute, kol tėvų nėra.
38 U S E BOURBEAU

• jei m o tin a visada serga, o tėvas per daug užsiėmęs arba jo nėra, kad
juos prižiūrėtų, taigi jie tu ri išsiversti patys.
Pažinojau m oterį, kuri neįtikėtinai išsigando, kai mirė jos tėvas. Tuo
m etu jai buvo aštuoniolika m etų. Ji jautė, kad jis ją paliko. Tėvo m irtis
padarė jai didelę įtaką, nes kelerius m etus jos m o tin a nuolat kartojo, kad
ji turės palikti nam us, kai tik jai sukaks dvidešim t vieneri m etai. Si m o te­
ris, kuri jau jautėsi atstu m ta m otinos, išsigando, nes vienintelė jos m intis
buvo: „Kaip aš gyvensiu, kai turėsiu išeiti iš n a m ų visiškai viena, dabar, kai
tėčio nebėra, kad m ane globotų?“
Daugelis žm onių, kenčiančių nuo palikim o žaizdos, pripažino, kad
vaikystėje priešingos negu jie lyties gim dytojas nebendravo su jais. Sis gim ­
dytojas jiem s atrodė pernelyg užsidaręs, ir vaikai dažnai piktinosi, kad kitas
iš tėvų užim a visą erdvę. Daugelis buvo įsitikinę, kad šis gim dytojas tiesiog
nesidom i jais.
Rem iantis m ano stebėjim ais, palikim o žaizda yra patiriam a su vaikui
priešingos lyties gim dytoju. Tačiau aš pastebėjau, kad žm onės, kenčiantys
nuo palikim o, dažnai kenčia taip p at ir nuo atstūmimo. Kai jie buvo maži,
jautėsi atstum ti tos pačios kaip ir jie lyties gim dytojo ir palikti jiem s p rie­
šingos lyties gim dytojo, kuris, jų n uom one, turėjo geriau juos prižiūrėti ir,
svarbiausia, apginti juos nuo kito gim dytojo atstūm im o. M oters, kuri pra­
rado savo tėvą, kai jai buvo aštuoniolika m etų, pavyzdys aiškiai iliustruoja
dvigubą atstūm im o ir p alikim o žaizdą.
Vaikai gali jaustis palikti tos pačios kaip ir jie lyties gim dytojo, ta­
čiau iš tiesų yra labiau tikėtina, kad su tuo gim dytoju jie patiria atstūm im o
žaizdą. Kodėl? Nes tėvai, kurie neprižiūri savo tos pačios kaip ir jie patys
lyties vaikų, taip elgiasi dėl to, kad atstum ia save, ir giliai viduje jų vaikai
tai jaučia. Kai tėvai atstum ia patys save, visiškai norm alu ir žm ogiška ne­
sąm oningai atstu m ti tos pačios kaip ir jie lyties vaiką, nes jis ar ji nuolatos
prim ena apie tą save, kurį jie atstūm ė.
G ilindam iesi į šį charakterių tyrinėjim ą suprasite, kad daugum a žm o­
n ių turi kelias žaizdas. Tačiau ne visos žaizdos suteikia tiek pat skausmo.
T ie, kurie kenčia nuo palikim o, jautėsi buvę nepakankam ai m ylim i.
Fizinio rūpesčio trūkum as taip p at gali sukelti p alikim o žaizdą, kuri daž­
niausiai atsiranda iki dvejų m e tų amžiaus. Kaukė, kurią mes susikuriam e,
kad paslėptum e šią žaizdą n u o savęs, yra PRIK LA U SO M Y BĖS kaukė. Tai­
gi aš vartosiu žodį priklausomas ap ib ū d in d am a žm ogų, kuris kenčia nuo
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 39

palikim o.
Šiai kaukei charakteringas kūno rau m en ų tonuso trūkum as. Ilgas,
laibas kūnas, kuriam būdingas suglebimas, rodo gilesnę palikim o žaizdą.
R aum enų sistem a yra nepakankam ai išsivysčiusi ir atrodo, tarsi negalėtų
išlaikyti kūno tiesiai, tarsi jam reikėtų pagalbos stovint; kojos yra silpnos.
Kūnas tiksliai išreiškia tai, kas vyksta žm ogaus viduje. Priklausomieji tiki,
kad jie niekada nesugebės nieko atlikti patys ir kad jiem s b ū tin a kieno nors
param a. Tokiam e žm oguje galim e lengvai pam atyti tą mažą vaiką, kuriam
reikia pagalbos.
Didelės liūdnos akys taip p at parodo p alikim o žaizdą, akys, kurios,
regis, nori p ritrau k ti prie savęs kitus žm ones. D ažnai susidaro įspūdis, kad
priklausomojo rankos yra per ilgos, kad jos kabo per arti kūno. Tai žm onės,
kurie stovėdam i tarsi nežino, ką daryti su savo rankom is, ypač kai kiti į
juos žiūri. K ita priklausomybės kaukės savybė yra kai k urių kūno dalių, to ­
k ių kaip pečiai, krūtinė, sėdmenys, skruostai, pilvas, vyrų kapšelis ir kt. ka-
bėjimas arba suglebimas. Kai kurios dalys gali b ū ti žem iau nei įprasta. Taip
pat nugara gali b ū ti sulinkusi, tarsi stuburas negalėtų jos išlaikyti tiesiai.
Taigi ryškiausia priklausomojo fizinė savybė yra k ūno tonuso trū k u ­
mas. Kai m atom e suglebusią k ū n o dalį, galim e spręsti, jog žmogus dėvi
priklausomojo kaukę, kad paslėptų palikim o žaizdą.
N epam iršk, kad kaukės dydis priklauso n u o žaizdos gylio. Labai p ri­
klausomas žm ogus turės visas anksčiau išvardytas savybes. Jeigu pam atai tik
kelias, žaizda nėra labai gili. Svarbu žinoti, kad jei žm ogus yra nutukęs ir
jam trūksta rau m en ų to n u so kai kuriose k ū n o dalyse, tai tonuso trūkum as
nuro d o palikim o žaizdą, o viršsvoris n u ro d o k itą žaizdą, apie kurią kalbė­
sim e toliau.
Svarbu išm okti pam atyti skirtum us tarp uždarum o kaukės (atstūmimo
žaizda) ir priklausomybės kaukės. Salia gali stovėti d u labai liekni žmonės:
vienas - užsidaręs, kitas —priklausomas. A bu gali tu rėti mažas kulkšnis ir
riešus. Pagrindinis skirtum as yra jų rau m en ų tonusas. Užsidariusieji stovės
tiesiai, nors yra liekni a r maži, o priklausomojo laikysena bus labiau susm u­
kusi. M um s taip pat susidaro įspūdis, kad užsidariusiojo oda yra prilipusi
prie kaulų, bet kad po ja yra tvirtų rau m en ų sistema, o priklausom ieji turi
daugiau odos, bet m ažiau tonuso. G alim e rasti tiek kai k u rių užsidariusio­
jo , tiek kai k u ri\\priklausomojo fizinių savybių žm oguje, kuris kenčia ir nuo
atstūmimo, ir n uo palikim o žaizdų. Žaizda, kuri yra akivaizdžiausia, ir yra
40 U S E BOURBEAU

ta, kuri sukelia daugiausia kančios.

K ūnas apie m us pasako viską, todėl vis daugiau ir daugiau žm onių
stengiasi pakeisti savo fizinę išvaizdą plastinėm is operacijom is ar pernelyg
intensyviu savo rau m en ų išvystymu kilnodam i sunkum us. Kai bandom e
paslėpti savo k ūną nuo kitų, tai reiškia, kad b andom e paslėpti žaizdas, k u ­
rios atitinka pakeistas k ū n o dalis.
V ienintelis būdas pastebėti tas pakeistas žm ogaus kūno dalis — pasi­
kliauti savo intuicija. K artą per konsultaciją stebėdam a m oterį pam ačiau,
kad ji turi gražią standžią krūtinę; tačiau m ano pirm asis įspūdis buvo, kad
jos k rū tin ė buvo nukarusi. Tai buvo tik intuicijos „blyksnis“. K adangi iš­
m okau pasitikėti savo intuicija, pasakiau: „Keista, m atau, kad jū sų graži
standi krūtinė, tačiau kai aš p irm ą kartą jus pam ačiau, galėjau prisiekti,
kad ji buvo nukarusi. G al jum s atlikta operacija?“ Ji patvirtino, kad atlikta
plastinė operacija, nes jai nepatiko jos krūtys.
Kai kurias detales, tokias kaip k ū n o tonusas, sunkiau pastebėti m oters
k ūne nei vyro, nes m oters liemenėlė, petukai ir kiti aksesuarai gali suklai­
dinti. Tačiau bet k uriuo atveju, jeigu žiūri į veidrodį, negali savęs apgauti.
Taigi aš rekom enduoju tau sekti savo intuicija ir vadovautis p irm u įspū­
džiu, kai stebi kitą žm ogų.
Yra vyrų, kurie daugelį m etų kilnoja sunkum us, ir vis dėlto, nepai­
sydam i jų didelių gražių raum enų, galim e įžvelgti tonuso trūkum ą. Tai
paaiškina, kodėl šių vyrų kūnas, kai jie nustoja m ankštintis, galiausiai su­
glem ba. Taip n u tin k a tik priklausomiems vyrams. Negalim e išgydyti žaiz­
dos ją slėpdam i. G rįžkim e prie pavyzdžio apie sužeistą ranką, pam inėtą
pirm am e skyriuje. G alim e paslėpti savo žaizdą pirštinėje ar po tvarsčiu, bet
tai nereiškia, kad ji išgydyta.
Iš visų pen k ių šioje knygoje m in im ų tip ų priklausom ieji yra labiausiai
linkę tapti aukom is. D idelė tikim ybė, kad vienas ar abu gim dytojai taip
p at yra aukos. A ukos dažnai gyvenime susikuria įvairių problem ų, ypač
fizinių, kad atk reip tų dėm esį. Tai patenkina priklausom iįjų dėm esio poreikį
—jiem s niekada jo negana. Kai atrodo, kad jie daro viską, kas įm anom a,
kad atk reip tų dėm esį, iš tiesų jie stengiasi pasijusti pakankam ai svarbūs,
kad gau tų param os. Jie tiki, jog jeigu nesugebės atkreipti kito žm ogaus
dėm esio, jie niekada negalės ir pasikliauti tuo žm ogum i. Šiuo fenom enu
pasižym i labai jau n i priklausomieji. Priklausomiems vaikam s reikia jausti,
kad jeigu suklups, jie galės pasikliauti kuo nors, kas juos vėl pastatytų ant
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 41

kojų.
Priklausomieji dažnai viską dram atizuoja; menkiausias nutikim as tam ­
pa didžiule problem a. Pavyzdžiui, jeigu jo partneris nepaskam bina pasa­
kyti, kad grįš vėlai, priklausomasis galvos apie blogiausią ir nesupras, kodėl
jo partneris privertė jį taip stipriai kentėti, kai galėjo paskam binti. Kai
m atom e žm ogų, besielgiantį kaip auka, dažnai galvojame, kaip jis sugeba
pritraukti tiek daug problem ų. Priklausomieji nem ato tų įvykių kaip pro­
blem ų, nes savo problem om is jie atkreipia dėmesį, o tai jiems yra didelė
dovana. Taip jie nesijaučia palikti, nes buvim as paliktam jiems yra skaus-
m ingesnis negu visos problem os, kurias jie pritraukia. T ik kiti priklauso­
mieji gali iš tiesų tai suprasti. Kuo labiau jie vaidina auką, tuo gilesnė jų
palikim o žaizda.
Pastebėjau, kad labai dažnai aukos m ėgsta vaidinti gelbėtojo vaidm e­
nį. Pavyzdžiui, priklausom ieji vaidins tėvo rolę savo broliam s ir seserims
arba ieškos progos išgelbėti ką nors, ką jie myli, n uo nem alonum ų. Tai
yra subtilios priem onės dėm esiui pritraukti. K ita vertus, jei priklausomieji
kam nors padaro daug paslaugų, tai todėl, kad jie nori būti pagirti, jaustis
svarbūs. Šie žm onės galiausiai im a jausti nugaros skausmus, nes jie neša
atsakomybės, kuri jiems nepriklauso, naštą.
Priklausomiesiems labiausiai reikia k itų param os. N epriklausom ai nuo
to, ar jiems sun k u savarankiškai p riim ti sprendim us, priklausomieji prieš
nuspręsdam i dažniausiai paklaus k itų nuom onės ar pritarim o. Jiems reikia
jausti param ą savo sprendim am s. Todėl jie dažnai atrodo sunkiai priim an­
tys sprendim us, b et iš tiesų jiem s sunku apsispręsti tik tada, kai jie nejaučia
k itų žm onių pritarim o. Jų lūkesčiai iš k itų žm o n ių priklauso nuo to, kuo
tie žmonės gali jiem s padėti. Tačiau jiem s n ebūtinai reikia fizinės pagalbos;
jiem s tiesiog svarbu jausti kieno nors p ritarim ą dėl to, ką jie nori padaryti.
Kai jaučia pritarim ą, jie jaučiasi m ylim i. D ažniausiai jie nem ėgsta veiklos
ar fizinio darbo, kurį reikia atlikti vieniems; jiems reikia, kad kažkas b ū tų
šalia, bent jau dėl m oralinės param os.
N ors jiems reikia param os, įd o m u pastebėti, kad priklausomieji dažnai
sako: „Negaliu ištverti.“ Tai rodo, kaip dažnai mes kitiem s darom e tai,
kuo, patys to nesuvokdam i, kaltinam e juos arba bijom e, kad jie tai padarys
m um s.
Kai priklausom ieji padaro ką nors dėl kitų, jie tikisi meilės kaip at­
pildo. Kai jie gauna trokštam ą švelnum ą darydam i ką nors m alonaus tam
42 LISE BOURBEAU

žm ogui, jie nori, kad tai tęstųsi. Kai tai baigiasi, jie sako: „Kaip gaila, kad
tai jau baigėsi.“ Ko nors m alonaus pabaiga patiriam a kaip palikimas.
Priklausomos m oterys, kurios yra aukos vaidm enyje, kalba plonu vai­
kišku balsu ir daug klausinėja. Jom s labai sunku sulaukti neigiam o atsaky­
m o, kai prašo pagalbos, ir jos linkusios reikalauti. Kuo labiau jos kenčia,
kai kas nors pasako „ne“, tuo labiau jos bus pasirengusios panaudoti visa,
kas yra jų galioje, kad pasiektų savo tikslą m anipuliacijom is, nepasitenkK
n im u ar netgi šantažu.
Priklausomieji dažnai prašo patarim o, nes nesijaučia galintys susitvar­
kyti vieni (bet jie n ebūtinai pasinaudoja g au tu p atarim u). Galiausiai jie
padarys tai, ką nori, nes jie iš tiesų ieškojo ne pagalbos, o pritarim o. Ei­
dam i jie dažnai praleis kitus eiti į priekį, nes yra laim ingesni, kai kiti juos
veda. Jie tiki, kad jeigu jiems pavyks pernelyg gerai susitvarkyti vieniems,
niekas ateityje jais nesirūpins, ir tai baigsis vienatve, kurios jie beviltiškai
bando išvengti.
Priklausomuosius dažnai ištinka pakilim ai ir kritim ai. Kurį laiką jie yra
laim ingi ir viskas gerai, tada jie staiga pasijunta nelaim ingi ir liūdni. Jie
netgi klausia savęs kodėl, nes labai dažnai šiems nuotaikos pokyčiam s nėra
apčiuopiam ų priežasčių. Jeigu jie pažvelgtų iš arčiau, tikriausiai rastų savo
vienatvės baim ę.
V ienatvė yra didžiausia priklausom iįjų baim ė. Jie įsitikinę, kad nieka­
da nesugebės susitvarkyti su vienatve. Todėl jie priklauso nuo k itų ir daro
viską, kas įm anom a, kad sulauktų dėmesio. Jie pasiruošę padaryti bet ką,
kad b ū tų m ylim i, kad n e b ū tų apleisti. Jų baim ė yra ši: „Ką aš darysiu pats
vienas? Kas su m an im bus? Kas m an nutiks?“ Jie dažnai yra sumišę, nes,
viena vertus, jie prašo daug dėmesio, bet, kita vertus, jie bijo, kad jei pa­
prašys per daug, kitiem s įgris ir šie paliks juos. N ors jie gali to nepripažinti,
priklausomieji taikstysis ir noriai kentės n u o situacijų, kurios kitiem s b ū tų
netoleruotinos. Pavyzdžiui, m oteris, kuri gyvena su alkoholiku ar prieka­
biaujančiu partneriu, bijo, kad gali kentėti dar labiau, jei paliks savo par­
tnerį, negu tada, kai ji yra su juo. Tiesą sakant, ji gyvena viltim i, em ocine
viltim i. Ji nepripažįsta savo žaizdos, nes jei pripažintų, jai vėl tek tų patirti
kančią, kurią atspindi ši žaizda.
Priklausomi žm onės sugeba nekreipti dėm esio į savo santykių proble­
mas. Jiem s geriau tikėti, kad viskas gerai, nes jie bijo būti palikti. Jeigu jų
partneriai sako, kad nori išeiti, priklausom ieji be galo kenčia, nes, nem a­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 43

tydam i problem ų, jie nesitikėjo tokio sprendim o. Jeigu tai tavo atvejis,
jeigu m atai save įsikabinusį, darantį viską, kas įm anom a, kad tik išvengtum
palikim o, turi suteikti sau param ą. Rask m entalinį įvaizdį; įsivaizduok ką
nors, kas tave palaiko. Svarbiausia, neapleisk savęs, kai patiri nevilties m o­
m entus ir m anai, kad niekas negali tau padėti. G ali atrodyti, kad neištversi
vienas, bet kiekviena problem a tu ri sprendim ą. Jeigu paremsi save, reikalai
paaiškės ir tu rasi sprendim ą.
Priklausomieji labai nem ėgsta žodžio išeiti, kurį jie sieja su žodžiu p a ­
likti. Pavyzdžiui, jei priklausom ieji yra su kuo nors, kas sako: „Aš turėsiu
dabar išeiti, m an reikia vykti“, jie jaučiasi įskaudinti. Tiesiog išgirstas žodis
išeiti, netgi pasakytas telefonu, sukelia kančią. Kitas žm ogus tu rė tų paaiš­
kinti savo išėjimo priežastį nevartodam as žodžio išeiti, kad priklausomasis
nesijaustų paliktas. Kai jie jaučiasi palikti, jiem s atrodo, jog nėra pakanka­
m ai svarbūs, kad sulauktų dėm esio iš kitų. Aš netgi pastebėjau, kad jeigu
būdam a su priklausomaisiais išdrįstu pasižiūrėti į laikrodį, kad pasitikrin­
čiau laiką (taip aš dažnai darau dėl savo užpildytos dienotvarkės), jų išraiš­
ka pasikeičia. Jaučiu, kaip stipriai šis judesys juos paveikia. Jie tuojau pat
padaro išvadą, kad m ano reikalai m an yra svarbiau nei jie.
Tokiem s asm enim s taip p at sunku išsiskirti su žm onėm is ar pakeisti
vietą. N etgi jeigu vieta, į kurią jie eina, yra m aloni, m intis apie išėjimą
jiem s kelia liūdesį. Pavyzdžiui, išvykstant į kelių savaičių kelionę, jiem s bus
sunku palikti savo artim uosius, savo darbą arba nam us. Kai jie pasiekia
savo kelionės tikslą ir ateina laikas palikti tą vietą ir tuos žm ones, jiem s vėl
bū n a sunku.
Pati intensyviausia emocija, kurią jaučia priklausomieji, yra liūdesys.
Jie jaučia, kad liūdesys yra giliai viduje, ir negali suprasti ar paaiškinti, iš
k u r jis kyla. Jie ieško k itų žm onių draugijos, kad nejaustų šio liūdesio, bet
gali pulti ir į kitą k raštu tin u m ą — pasitraukti arba palikti žm ogų ar situ­
aciją, kuri jiem s kelia liūdesį ar verčia jausti vienatvę. Jie nesuvokia, jog
šitaip patys palieka kitą žm ogų. Išgyvendam i krizę, jie netgi gali galvoti
apie savižudybę. D ažniausiai jie tik kalba apie tai ar grasina, bet nesiim a
veiksm ų, nes viskas, ko jie ieško, yra param a. Jeigu m ėgina nusižudyti,
jiem s dažniausiai nepavyksta. Tačiau jeigu po kelių b an d y m ų niekas nenori
jų užjausti ar palaikyti, jie iš tiesų gali nusižudyti.
Priklausomieji taip p at bijo visų valdžios form ų. Jie įsivaizduoja, kad
žm ogus, kuris atrodo ar kalba kaip autoritetas, nenorės jais rūpintis. Jiems
44 LISE BOURBEAU

autoritetai atrodo abejingi ir šalti. Todėl priklausomieji yra m alonūs ki­

tiem s, netgi jei jie turi prisiversti. Jie tiki, kad tokiu b ū d u kiti taip pat bus
šilti ir dėm esingi, o ne šalti ir valdingi.
Priklausomieji dažnai vartoja žodžius nėra arba vienas. Pavyzdžiui, kal­
bėdam i apie savo vaikystę, jie sako, kad dažnai būdavo paliekam i vieni, kad
jų m otinos ar tėvo nebuvo šalia. Ženklas, kad jie kenčia nu o vienum os, yra
stiprus nerim as, apim antis galvojant apie vienatvę. Ž m ogus gali jaustis vie­
nišas, b et nekentėti. Priklausomajam atrodo, kad viskas b ū tų daug geriau,
jeigu kas nors b ū tų su juo. Jo nerim o lygis nulem ia kančios lygį. Vienatvės
jausm as taip p at sukelia šiems žm onėm s kritiškos padėties pojūtį, nes jie
bijo, kad to, ko labiausiai trokšta, jie negaus arba tai bet kurią akim irką
gali b ū ti atim ta. U ž vienatvės jausm o slypi tai, kad nu o jos kenčiantys
žm onės pasąm onėje patys atsiriboja n u o to, ką taip trokšta turėti ar m atyti
šalia savęs. Jie patys neatsiveria, kad g au tų ar p riim tų tai, ko nori, nes bijo,
kad nesugebės su tuo susitvarkyti. Jie taip p at bijo, kad sulaukdam i daug
dėm esio gali b ū ti priversti išgyventi ir tas emocijas, kurios jiems yra per
sunkios. Toks šių žm o n ių elgesys yra lengvai pastebim as: jie aiškiai kenkia
savo pačių laimei. Kai tik santykiai tam p a intensyvesni, jie ieško b ū d ų juos
nutrauk ti.
Priklausomi žm onės lengvai pravirksta, ypač kalbėdam i apie savo pro­
blem as ar nelaimes. Jų ašaros parodo, kaip jie kaltina kitus dėl to, kad
juos nuvylė prasidėjus visom s jų problem om s ir ligoms. Jie netgi kaltina
DIEVĄ, kad juos apleido, ir jaučia, kad turi tin k am ą priežastį taip daryti.
Jie nesuvokia, kad dažnai taip p at nuvilia kitus žm ones. N esuvokia, kiek
daug pusiau nebaigtų su m an y m ų jie palieka. Jų ego dar kartą sugeba juos
apgauti (kaip daro visų m ū sų ego).
Priklausomiesiems reikia k itų dėm esio ir buvim o, bet jie nesupranta,
kaip dažnai nepadaro kitiem s to, ko tikisi iš jų. Pavyzdžiui, jie n o rė tų at­
sisėsti ir paskaityti knygą, bet nenori, kad jų partneris dary tų tą patį. Jie
m ėgsta eiti į tam tikras vietas vieni, kai jie taip nusprendžia, bet jaustųsi
palikti ir apleisti, jei jų partneris pad ary tų taip pat. Jie pagalvotų: „Štai,
aš nepakankam ai svarbus, kad m ane p asiim tų k a rtu .“ Priklausomiesiems
taip p at sunku, kai jie nepakviečiam i į susitikim ą ar susiėjimą, kai, logiškai
galvojant, jie turėjo b ū ti pakviesti. Jie jaučiasi neįtikėtinai liūdni, palikti ir
nesvarbūs.
Priklausomieji fiziškai įsikabina į savo m ylim us žm ones. B ūdam a
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 45

maža, m ergaitė laikysis įsikibusi į savo tėvą, o berniukas - į savo mamą.

Būdam i poroje, priklausom ieji atsirem ia į savo p artnerį arba liečiasi prie
jo, dažnai laikosi už rankų. Stovėdam i jie remiasi į sieną, duris ar ką nors
kita. N etgi kai jie sėdi, jiem s su n k u išsilaikyti tiesiai; jie palinksta ant kėdės
atram os arba sėdi atsišlieję. Visais atvejais jiem s sunku stovėti tiesiai, ir jų
nugaros dažnai palinksta į priekį.
Kai m atai žm ogų, siekiantį atkreipti dėm esį viešame susitikim e, paž­
velk į to žmogaus k ū n ą ir pam atysi priklausomąjį. M ano sem inaruose visa­
da b ū n a žm onių, kurie ateina pas m ane per pertraukas ar prieš prasidedant
kursam s bei po jų, kad paklaustų ko nors asm eniškai. Šie žm onės būtinai
dėvi priklausom ųjų kaukes. D ažniausiai aš jų prašau užduoti savo klausi­
mus sem inaro m etu, nes tai geri klausim ai ir atsakymai galėtų sudom inti
kitus dalyvius. Kai sem inaras vėl prasideda, dažniausiai jie neužduoda savo
klausim ų. Juos d o m in o dėmesys, kurį galėjau suteikti jiem s asmeniškai.
Kartais patariu šiems žm onėm s lankyti privačią terapiją, k u r jiem s bus ski­
riam a daug dėm esio, kurio jie taip nori. Tačiau šis sprendim as ribotas, nes
tai gali m aitinti žaizdą, o ne išgydyti ją.
Kitas būdas atkreipti dėm esį yra susikurti tokią visuom eninę padėtį,
kurioje galėtų b endrauti su didele auditorija. D augelis dain in in k ų , akto­
rių, k om ikų ir kitų, dirbančių m eno srityje, yra priklausomieji. Jie gerai
jaučiasi žvaigždės vaidm enyje.
Asm eninėse konsultacijose priklausom ieji labiausiai linkę perkėlim ui
į savo terapeutus. Iš tiesų jie laukia iš terapeuto param os, kurios niekada
negavo iš kažkurio savo gim dytojo arba partnerio. M an o draugė, kuri yra
psichologė, kartą papasakojo m an, jog vieną iš jos p acien tų ištiko pavydo
priepuolis, kai ji pasakė, kad ją pavaduos kolegė, kol ji dvi savaites atosto­
gaus su vyru. Taip ji suvokė, kad pacientas patyrė p erkėlim ą jos atžvilgiu.
Mes patikrinom e ir pam atėm e, kad jis buvo priklausomasis. Pasinaudosiu
šiuo pavyzdžiu ir įspėsiu visus, kuriem s tenka teikti žm onėm s psichologi­
nes konsultacijas, b ū ti ypač sąm oningiem s dėl perkėlim o rizikos, kai dirba
su žm onėm is, kenčiančiais nuo palikim o žaizdos.
Priklausomieji lengvai prisiriša prie kitų, todėl jaučiasi atsakingi už
k itų laimę ir liūdesį lygai taip pat, kaip jie jaučia, kad k iti yra atsakingi už
jų laim ę ar liūdesį. Ž m onės, kuriem s reikia saitų, yra p e r daug palankūs.
Jie lengvai jaučia k itų žm o n ių emocijas ir perim a jas. J ų troškim as prisi­
rišti gim do įvairias baimes, kurios gali nuvesti netgi iki agorafobijos. Štai
46 LISE BOURBEAU

m ano A G O R A F O B IJO S apibrėžim as, aprašytas knygoje Tavo kūnas sako:

„Mylėk save!“
Si fo b ija yra patologinė atvirų erdvių ir viešų vietų baimė. Tai dažniau­
sia iš visų fobijų. Moterys yra dvigubai jautresnės šiai fo b ija i u ž vyrus. D aug
vyrų skandina savo agorafobiją alkoholyje. Jie greičiau tampa alkoholikais,
negu pripažįsta savo d id žiu lį nekontroliuojamą baimę. Agorafobikai dažnai
skundžiasi, k a d jie kenčia nuo nerimo ir, svarbiausia, sielvarto, nuvedančio
ik i panikos. Stresinėse situacijose agorafobikai patiria fiziologines reakcijas
(smarkų širdies plakim ą, sąmonės netekimus, raumenų įtam pą ar. silpnumą,
prakaitavim ą, kvėpavimo problemas, šlapimo nelaikymą, pykinim ą ir t. t.),
kurios gali nuvesti iki panikos; kognityvias reakcijas (jautimąsi keistai, baimę
prarasti savitvardą, išprotėti, būti viešai pažem intam , nualpti ar n u m irti ir
t. t.) ir elgesio reakcijas (nerimą keliančių situacijų vengimą, bėgimą iš bet
kurios vietos, atrodančios nepanašios į vietą ar žmogų, kurie leidžia jaustis
saugiai). D augum a agorafobikų kenčia nuo hipoglikemijos.
Baim ė ir pojūčiai, kuriuos patiria agorafobikai, yra tokie stiprūs, kad
jie vengia situacijų, iš kurių nesugebėtų pabėgti. Todėl agorafobikai turi rasti
sau artim ą žmogų, su kuriuo jie jaustųsi saugūs, kai išeina iš namų, ir vietą,
kurioje jie jaustųsi saugiai ir galėtų pasislėpti. K ai kurie apskritai nustoja kur
nors eiti. Jie visada randa tai pateisinančią priežastį. Tiesą sakant, katastro­
fos, kurių jie tikisi, niekada neįvyksta. D augum a agorafobikų vaikystėje buvo
labai priklausom i nuo savo m otinų ir jautėsi atsakingi u ž j ų laimę ar padėjo
joms. Agorafobikai gali emociškai padėti patys sau, išsiaiškinę savo santykius
su motina.
D v i didžiulės baimės, kurios persekioja agorafobikus, yra mirties baimė
ir pam išim o baimė. Kadangi esu sutikusi agorafobikų beveik visuose semina­
ruose, kuriuos vedžiau visus tuos metus, galėjau išvesti įdom ią sintezę, susijusią
su agorafobija, ir ši sintezė padėjo šimtams agorafobikų. Jų baimės kyla iš vai­
kystės, ir tai yra baimės, kurios buvo patirtos vienumoje. M irtis ar pamišimas
tarp artim iįjų yra aplinkybės, kurios prisideda prie agorafobijos išsivystymo.
Taip p a t įm anom a, k a d agorafobikas vos nemirė būdamas vaikas arba mirties
ar pam išim o baimė buvo atnešta į šeimą iš išorės.
Agorafobikai jaučia šią mirties baimę visuose lygmenyse, netgi jeigu jie
patys to nesuvokia. Jie nesijaučia galintys susitaikyti su pokyčiu bet kuriam e
lygmenyje, nes jiem s pokytis simbolizuoja m irtį. Todėl jie jaučia didžiulį siel­
vartą, o j ų agorafobijos laipsnis paryškėja p a tiria n t pokyčius. Šie pokyčiai gali
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 47

būti perėjimas iš vaikystės į paauglystę, iš paauglystės į pilnametystę, iš buvimo

vienam į santuoką, persikraustymas, skyrybos, darbo keitimas, nėštumas, ne­
laimingas atsitikimas, mirtis ar gimimas.
Ilgus metus Šios baimės ir sielvartas gali būti neįsisąmoninti ir suvaldyti.
Tačiau vieną dieną, kai agorafobikai pasiekia savo protinę ir emocinę ribą, jie
nebegali suvaldyti savęs ir j ų baimės tampa įsisąmonintos ir akivaizdžios.
Agorafobikai taip p a t turi nevaldomą, gyvą vaizduotę. Jie įsivaizduoja
realybės neatitinkančias situacijas ir jaučiasi nepasiruošę j ų patirti. Jie bijo
pam išim o dėl savo intensyvios protinės veiklos. Jie nedrįsta kalbėtis su kitais
apie tai, nes nenori būti pasm erkti kaip bepročiai. Svarbiausia yra suprasti,
k a d tai nėra pamišimas, tik jautrum as, kuris yra pernelyg aštrus ir blogai
integruotas.
Jeigu atpažįsti save šiame aprašyme, turi suprasti, ka d tai, ką tu patiri,
nėra pamišim as ir tu nuo to negali num irti. Vaikystėje tiesiog buvai pernelyg
atviras kitų žm onių emocijoms ir jauteisi atsakingas u ž j ų laimę ar nesėkmes.
D ė l to tu tapai aiškiaregis ir gali num atyti kitų žm onių nesėkmes. Todėl tu p r i­
siim t kitų žm onių emocijas ir baimes, kai esi viešoje vietoje. Tau reikia suvokti,
kas yra tikroji atsakomybė. Tai, kaip tu ją suvokei ik i šiol, nėra tau naudinga.
Kaip suvokti šią atsakomybę, yra dalis „Klausykitės savo kūno “ mokymų.
Pastebėjau, kad daugum a agorafobikų, kuriuos esu iki šiol sutikusi,
yra priklausomieji. Agorafobijos apibrėžim e m inim os pam išim o ir m irties
baimės. Kai m iršta artim as priklausom ajam žm ogus, jis jaučiasi paliktas.
Jam vis sunkiau ir sunkiau priim ti m irtį, nes kiekviena m irtis pažadina
jo p alikim o žaizdą ir paryškina jo agorafobijos laipsnį. Ž m onės, kurie turi
d om inuojančią palikim o žaizdą, labiau bijo m irties, o tie, kurie turi do­
m inuojančią išdavystės žaizdą, labiau bijo m inties apie išprotėjim ą. Mes
pristatysim e išdavystės žaizdą penktam e skyriuje.
Priklausomoms m otinom s reikia labai stipriai prisirišti ir priklausyti
nuo meilės, kurią jos patiria iš savo vaikų. Jos darys viską, kas įm anom a,
kad parodytų savo vaikams, kiek daug jie jom s reiškia. K itų meilė, ypač
artim ųjų, suteikia priklausomiesiems daug param os. Tai padeda jiem s jaus­
tis tvirčiau. D ažnai girdžiu priklausomuosius sakančius: „Blogai jaučiuosi
žinodam as, kad kas nors m anęs nem ėgsta ar nem yli; aš padaryčiau bet ką
ir viską, kad tai pakeisčiau.“ Kai priklausom ieji sako: „Prašau paskam bink
m an pasakyti, kaip tau sekasi“, jie iš tiesų sako: „Kai tu paskam bini, aš
jaučiuosi svarbus.“ Jiem s bet kokia kaina reikia kitų, kad jaustųsi, jog į juos
48 IJS E BOURBEAU

atsižvelgiama ir jie yra svarbūs; jie negali susitvarkyti patys.

Kai priklausom ieji susiduria su problem om is, kurias sukelia jų priklau­
som ybė, tada jie nori tapti nepriklausom i. Priklausomieji yra įsitikinę, kad
jie nepriklausom i, ir m ėgaudam iesi pasakoja kitiem s, kokie savarankiški
jie yra. Tačiau tai tik slepia p alikim o žaizdą ir dar labiau visa tai išryškina,
nes nėra gydom a.
Pavyzdžiui, priklausom i vyrai ar m oterys gali nuspręsti, kad jie nenori
vaikų, nes nori išsaugoti savo nepriklausom ybę. Vyro atveju šis sprendi­
mas dažnai slepia baim ę, kad jis negaus viso savo partnerės dėm esio, jeigu
nam uose bus vaikas. Priklausoma m oteris gali b ū ti labiau linkusi rūpintis,
kad ją „uždusins“ visi tie įsipareigojim ai, kurie atsiranda gim us vaikui. K ita
vertus, jei ji nori vaikų, tai jai labiau patinka, kai vaikai yra maži ir labai
priklausom i n uo jos. Tai leidžia jai jaustis svarbiai. Priklausomieji tu rė tų
siekti savarankiškum o, o ne nepriklausom ybės. K itam e skyriuje apie tai
paaiškinsiu plačiau.
Toks pats priklausom ųjų elgesys būdingas ir seksualiniam e gyvenime.
Jie dažnai naudoja seksą, kad prie savęs stipriau pririštų kitą žm ogų. Tai
ypač bū d in g a m oterim s. Kai priklausom ieji jaučiasi geidžiam i, jie jaučiasi
svarbūs. Iš pen k ių tip ų , sakyčiau, kad žm onėm s, kurie labiausiai bijo būti
palikti, seksas labiausiai patinka. Jie dažnai nori sekso daugiau negu jų
partneriai ir neretai galim a pastebėti, besiskundžiantieji sekso trū k u m u ,
kenčia n uo palikim o žaizdos ir dėvi priklausomojo kaukę.
Jei priklausom a m oteris n enori mylėtis, ji to nesakys savo partneriui.
Jai geriau apsimesti, nes ji nenori praleisti progos jaustis geidžiama. Aš
pažinojau m oterų, kurios netgi sutikdavo gyventi trise žinodam os, kad jų
vyras mylisi su kita m oterim i gretim am e kam baryje. K ita vertus, prik la u ­
somas vyras apsimes nežinantis, kad jo žm ona turi meilužį. Priklausomieji
pasirinks geriau kęsti tokias sudėtingas situacijas negu būti palikti. N ėra
taip, kad tokios situacijos jiems labai p atiktų, bet jie yra pasirengę padaryti
bet ką, kad išlaikytų savo partnerį.
Priklausomieji gali suvalgyti daug ir nepriaugti svorio. Kadangi pagal
jų vidinę n uostatą jiem s visada visko trūksta, tai valgydami gauna tą pačią
žinią ir reaguoja atitinkam ai. Kai žm onės valgo tegul ir nedaug, galvodam i,
kad jie vėl vartoja per daug m aisto, jų kūnai gauna tą žinią ir reaguoja taip,
tarsi iš tikrųjų b ū tų p er daug m aisto. Tokie žm onės priauga svorio.
A nkstesniam e skyriuje m inėjau, kad užsidariusieji yra linkę tapti
Issigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 49

anoreksikais, o priklausom ieji labiau linkę kentėti n u o bulim ijos. M ano

stebėjim ai privedė prie išvados, kad kai priklausomas vyras yra bulim ikas,
taip yra dėl to, kad jis bando „m aitin ti“ save savo m otina, nes jam jos la­
bai trūksta. Kai priklausom a m oteris yra bulim ikė, taip yra dėl to, kad jai
trūksta tėvo. Kai šie žm onės n etu ri pakaitalo savo trūkstam am gim dytojui,
jie perkelia tai į m aistą. Ž odis valgyti jų kalboje yra viską apim antis. Pa­
vyzdžiui, jie sako: „M ano vaikas suvalgo visą m ano energiją“ arba „M ano
darbas suvalgo visą m ano laiką.“
Priklausomiesiems labiau patinka m inkštas maistas negu kietas. D až­
niausiai jie m ėgsta duoną, kuri yra m aitinančios žemės simbolis. Jie valgo
lėtai, kad m alonum as ir dėmesys tru k tų ilgai, ypač kai jie yra k itų žm onių
kom panijoje. D ar daugiau, priklausom ieji nem ėgsta valgyti vieni, ypač kai
jie ne nam uose. Ir, kadangi jie nem ėgsta žodžio p a likti, jie nenori nieko
palikti savo lėkštėse. Visa tai, žinom a, yra pasąm oninga.
Priklausomieji išsiskiria savo dažnom is ligom is, silp n um u ir geibum u
vaikystėje. Ligos, į kurias priklausom ieji yra linkę:
• A STM A , liga, kai kvėpavimas sunkus ir varginantis. M etafizinia­
me lygmenyje ši liga nuro d o , kad žm ogus im a daugiau negu b ū tin a ir jam
sunku grąžinti.
• Priklausomieji taip p at kenčia n uo B R O N C H Ų problem ų, nes
bronchiniai vamzdeliai turi m etafizinę sąsają su šeima. Kai priklausomieji
turi b ro n ch ų problem ų, tai rodo, kad jie jaučia, jog nepakankam ai gauna
iš savo šeimos, jie per daug priklausom i nuo savo šeimos. Jiem s geriau b ū tų
tikėti, kad jie turi savo vietą šeimoje, negu eiti į kraštutinum us, kad sau
tai įrodytų.
• Priklausomieji pritraukia KASOS problem as (hipoglikem iją ir dia­
betą), taip pat A N T IN K S Č IŲ LIA U K Ų problem as, nes jie per lengvai
prisiriša prie kitų. Jų visa virškinim o sistem a yra trapi, nes jie nesijaučia
pakankam ai m aitinam i. N etgi jei šis m aitinim o trūkum as yra susidaręs ne
fiziniame, o em ociniam e lygmenyje, jų fizinis kūnas, būdam as jų sielos
atspindys, gauna žinią apie nepriteklių.
• Priklausomieji taip pat dažnai kenčia n uo T R U M PA R EG Y STĖS.
Trum paregystė atspindi su n k u m ą m atyti toli, o tai susiję su ateities baim e
ir ypač su baim e ateitį pasitikti vienam .
• Daugelis priklausom tįjų kenčia n uo D E P R E S IJO S, kai jų žaizdos
yra itin skaudžios, ir jie jaučia, kad niekada nebus m ylim i taip, kaip jie
50 LISE BOURBEAU

norėtų. Tai taip p at yra būdas atkreipti dėmesį.

• Priklausomieji kenčia n uo M IG R E N O S , nes jie neleidžia sau būt
savimi; jie b lokuoja savo tikrąjį AŠ. Jie per daug stengiasi tapti tokie, kokių
no rėtų kiti, arba gyvena m ylim ų žm onių šešėlyje. Aš taip pat pastebėjau,
kad priklausom ieji gali p ritrau k ti RETAS LIGAS, arba taip vadinam as N E ­
PA G Y D O M A S LIGAS, kuriom s būtinas ypatingas dėmesys. (N orėčiau
prim in ti, kad kai m edicina įvertina ligą kaip nepagydomą, tai iš tiesų reiš­
kia, kad JIE K O L KAS nesurado vaisto.)
Išvardyti negalavimai ir ligos taip p at gali atsirasti žm onėm s, kenčian­
tiem s n u o k itų žaizdų, bet atrodo, kad jos yra dažnesnės tarp kenčiančiųjų
nuo palikim o.
Jeigu atpažįsti save kaip kenčiantį n uo palikim o žaizdos, norėčiau pri­
m in ti, k ad šią žaizdą sužadina tavo priešingos negu tu lyties gim dytojas ir
toliau ją aktyvuoja bet kuris kitas priešingos negu tu lyties žm ogus. Taigi
visiškai n o rm alu ir žm ogiška p iktintis tuo gim dytoju ar tais žm onėm is.
Pakartosiu tai, ką sakau daugelyje savo knygų:

K ol mes nenustojame piktintis vienu iš tėvų (netgi j e i tai yra

pasąmoninga), mūsų santykiai su tos pačios lyties kaip tas gimdytojas
žmonėmis bus sudėtingi.

Patariu tau pasitikrinti ir pam atysi, kad tavo gim dytojas kentė n u o tos
pačios žaizdos, sukeltos jo ar jos priešingos lyties gim dytojo, kitaip tariant,
sukeltos tavo lyties gim dytojo. Tos pačios žaizdos kartojasi iš kartos j kartą
(tai taip p a t paaiškina paveldim um o fenom eną) ir tai truks tol, kol mes
nesustabdysim e karm os rato. V ienintelis būdas tai padaryti - nuoširdžiai
mylėti.
A tsim ink, pagrindinė žaizdos priežastis yra nesugebėjim as atleisti sau
už tai, k ą darom e sau ar kitiem s. S unku atleisti sau, nes dažniausiai mes
netgi nesuvokiam e savo pačių apm audo sau. Kuo gilesnė palikim o žaizda,
tuo labiau m es paliekam e save (kitais žodžiais: mes nuviliam e save) arba
paliekam e kitus žm ones, situacijas ar sum anym us. Mes kaltinam e kitus dėl
visko, ką darom e sau patiem s ir ko n enorim e m atyti. Todėl mes p ritrau k ia­
m e prie savęs žmones, kurie parodo m um s, ką darom e kitiem s ir sau.
Kitas būdas suvokti, kad paliekam e kitus ar save, yra pajausti gėdą.
K iekvieną kartą, kai norim e pasislėpti ar paslėpti savo elgesį, tai darom e dėl
to, kad jaučiam ės susigėdę. N o rm alu jaustis susigėdusiam dėl to, kad m ūsų
fšsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 51

elgesys nesiskiria n uo elgesio tų, kuriuos m es kritikuojam e. M es tikrai ne­

norim e, kad ldti sužinotų, jog mes elgiamės taip p at kaip jie.
Taigi svarbu ir b ū tin a išsiaiškinti santykius su savo tėvais, nes taip mes
nustosim e k u rti tokias pačias situacijas. N etgi m edicinos ir psichologijos
m okslininkai pastebėjo ir pripažino am žiną tam tik rų destruktyvių elgsenų
ar ligų pasikartojim ą iš kartos į kartą. Jie pripažino, kad yra diabetikų šei­
m ų, širdies ligų pacientų, vėžio, astm atikų šeim ų, taip pat šeim ų, kuriose
sm urtaujam a, kuriom s b ū dinga kraujom aiša, alkoholizm as ir 1 .1 .
Jeigu atpažįsti priklausomojo bruožus savyje, netgi jeigu nejauti, kad
tau trūko tos pačios kaip ir tu lyties gim dytojo dėm esio, ar, priešingai, tau
atrodo, kad gavai jo daug, štai kas galbūt nutiko: dėmesys, kurį tu gavai,
tikriausiai nesutapo su dėm esiu, kurį tu norėjai gauti. G albūt tu netgi jau­
teisi „dusinam as“ to dėmesio.
G aliu pateikti savo vyriausiojo sūnaus pavyzdį, kurio suaugęs kūnas
rodo palikim o žaizdą. Vaikystėje jis gavo daugiau m ano dėm esio negu kiti
d u m ano vaikai, nes aš nedirbau už n am ų ribų, buvau nam uose su juo.
Kita vertus, aš buvau pernelyg nelanksti ir griežta su juo tokiose situacijose,
kurios, anot jo, tokios nuostatos nepateisina. Aš niekada nepalikau jo vie­
no; aš stebėjau viską, ką jis darė, nes norėjau padaryti iš jo tobulą žm ogų,
atitinkantį m ano to b u lu m o supratim ą. Šiandien aš suprantu, kad tai buvo
ne visai toks dėmesys, kokio jis norėjo. Taigi jis patyrė palikim o žaizdą ir
m an atrodo norm alu, kad jis jautė apm audą m an, kai buvo vaikas. Šian­
dien aš suvokiu, kad ši patirtis buvo jo gyvenim o kelio dalis ir kad m um s
reikėjo suprasti šiuos dalykus kartu. Jam reikėjo tokios m otinos kaip aš,
kad galėtų pereiti atleidim o procesą, susijusį su palikim u, o m an reikėjo
sūnaus kaip jis, kad p ad ėtų m an išspręsti kai kurias situacijas su m ano tėvu.
Aš apie tai daugiau kalbėsiu skyriuje apie išdavystę.

Atsimink, šiame skyriuje aprašyti bruožai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai žmonės nusprendžia dėvėti savo priklausomojo kaukę
tikėdami, jo g taip išvengs kančios nuo palikimo. Priklausomai nuo
žaizdos gylio ir skausmo intensyvumo ši kaukė gali būti dėvima labai
retai arba labai dažnai.

Išskirtinis priklausom-ųjų elgesys yra sukeltas baim ės vėl išgyven­

ti p alikim o žaizdą. G alb ū t atpažįsti save pagal kai kurias m ano aprašytas
nuostatas, bet neb ū tin ai visas. V ienam žm ogui beveik neįm anom a atitikti
52 L1SEBOURBEAU

visų p am in ėtų n u o sta tų ir elgesio m odelių. Kiekvienai žaizdai būdingas

atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M ąstym as, pojūčiai, kalbėjim as ir
veiksmai, kurie susiję su kiekviena žaizda, rodo reakciją į tai, kas vyksta gy­
venim e. Ž m onės, kurie reaguoja p er savo kaukes, gyvena neįsiklausydam i
į savo širdį, todėl negali b ū ti laim ingi. Todėl labai naudinga sąm oningai
suvokti kiekvieną kartą, kada būnam e savimi, o kada reaguojam e. Kai su­
vokiam e, galim e valdyti savo gyvenimą, užuot leidę m us valdyti baim ėm s.
Šio skyriaus tikslas — padėti tau susipažinti su palikim o žaizda. Jeigu
atpažįsti save priklausomojo kaukės aprašyme, paskutiniam e skyriuje yra
visa inform acija, kurios tau reikės, kad užsigydytum žaizdą, vėl tap tu m
savimi ir nem an y tu m , jog šis gyvenimas yra kupinas palikim o. Jeigu nem a­
tai savęs šiam e aprašym e, patariu tau pasitikrinti su tais, kurie tave gerai
pažįsta, kad sužinotum , ar jie tau pritaria. Jau m inėjau, kad įm anom a tu ­
rėti sąlyginai m ažą p alikim o žaizdą. Tuo atveju turėsi tik keletą jos bruožų.
A tsim ink, kad svarbu pradžioje rem tis fiziniais aprašymais, nes mes galime
lengvai sau pam eluoti, bet kūnas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpažįsti žm ones, kenčiančius n uo šios žaizdos, nereikia
m ėginti jų pakeisti. Stenkis pasinaudoti tuo, ką sužinojai iš šitos knygos,
kad išvystytum savyje daugiau atjautos ir geriau suprastum jų reakcinį el­
gesį. G eriau, jei jie paskaitys šitą knygą patys, jei susidom ės, negu tu savo
žodžiais m ėginsi papasakoti šios knygos turinį.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 53

PA IJK IM O žaizdos charakteristika

Žaizdos pažadinim as: tarp vienerių ir trejų m e tų am žiaus su priešingos

negu vaikas lyties gim dytoju. Priežiūros arba norim os priežiūros
trūkum as.

Kaukė: priklausom ybė.

Kūnas: ilgas, lieknas, tonuso trūkum as, silpnos kojos, išlenkta nugara,
rankos atrodo per ilgos ir per arti kūno, kai kurios kūno dalys yra
nukarusios arba suglebusios.

Akys: didelės, liūdnos. Žvilgsnis, kuris pritraukia.

Žodynas: „nėra“, „vienas“, „negaliu atlaikyti“, „m ane valgo“.

Charakteris: jaučiasi auka; tu ri poreikį prisirišti. Reikia, kad kas nors

b ū tų šalia, trokšta dėm esio ir, labiau už viską, param os. Turi su n k u m ų
prireikus ką nors pats atlikti ar nuspręsti. Klausia patarim o, kuriuo
nebūtinai pasinaudoja. Vaikiškas balsas. Sunkiai priim a k itų pasakym ą
„ne“. Liūdesys. Lengvai pravirksta. Iššaukia gailestį. V ieną dieną
laimingas, k itą dieną liūdnas. Fiziškai laikosi įsikibęs kitų. Aiškiaregys.
Žvaigždė. Siekia nepriklausom ybės. M ėgsta seksą.

D idžiausia baim ė: vienatvė.

M aitinim osi įpročiai: geras apetitas. Bulimiškas. M ėgsta m inkštą maistą.

Valgo lėtai.

G alim os ligos: nugaros problem os, astm a, bronchitas, m igrena,

hipoglikem ija, agorafobija, diabetas, antinksčių liaukų problem os,
trum paregystė, isterija, depresija, retos ir nepagydom os ligos, kurios
reikalauja dėmesio.
54 LISE BOURBEAU

Žmogaus, kenčiančio nuo PAŽEM INIM O žaizdos, kūnas

(mazochizmo kaukė)
Ihigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį a's. 55

4 SKYRIUS. PAŽEMINIMAS

Panagrinėkim e žodį pažem inim as. Pažem inim as apibūdinam as kaip

žmogaus išdidum o, o ru m o ar savigarbos sum enkinim as. Šio žodžio sinoni­
m ai yra: susidrovėjimas, nuoskauda, gėda, įžeidimas, sumenkinimas. Ši žaiz­
da gali būti pažadinta tarp vienerių ir trejų m e tų amžiaus. Aš kalbu apie
pažadinim ą todėl, kad, kaip jau m inėjau, esu įsitikinusi, jog gim dam i mes
jau būnam e nusprendę, kokias žaizdas norim e išsigydyti, netgi jei patys dar
nesuvokiam e to.
Siela, kuri ateina išsigydyti pažem inim o žaizdos, pritrauks vieną ar abu
gim dytojus, kad ją pažem intų. Ši žaizda ypač susijusi su m aterialiu pasau­
liu, turėjimo ir darymo pasauliu. Ji pažadinam a, kol vystosi fizinio kūno
funkcijos, t. y. vaikai m okosi savarankiškai valgyti, praustis, nueiti į tualetą,
kalbėti, klausytis ir suprasti, ką suaugusieji jiem s sako.
Žaizda pažadinam a, kai vaikas jaučia, kad tėvas ar m o tin a gėdijasi
jo, arba bijo, kad tėvams bus gėda, jeigu jis bus purvinas, sukels netvarką
(ypač viešoje vietoje ar šeimoje) arba jei jis netinkam ai apsirengęs ir t. t.
Kad ir kokios b ū tų aplinkybės, priverčiančios vaiką jaustis sum enkintą,
lyginam ą, įžeistą ar sugėdytą fiziniam e lygmenyje, tai pažadina žaizdą ir ji
pradeda didėti. Pavyzdžiu kūdikis, žaisdamas su savo kakučiu, paskleidžia
jį po visą lovą arba padaro kokią nors kitokią bjaurią netvarką. Žaizda bus
pažadinta, kai jis išgirs savo m otiną, pasakojančią tėvui, kas nutiko. N etgi
būdam as labai mažas, kūdikis gali pajusti tėvų pasibjaurėjim ą ir taip gali
jaustis pažem intas ir sugėdytas.
A tsim enu vieną ko n k retų atvejį, kai buvau šešerių ir m okiausi intern a­
tinėje vienuolyno m okykloje. M es visi m iegodavom e k artu dideliam e m ie­
gam ajam e, ir kai m aža m ergaitė prišlapindavo į lovą, vienuolė priversdavo
ją eiti į visas kitos dienos pam okas su dėm ėta paklode an t nugaros. V ienuo­
lė galvojo, kad pažem inus ir įžeidus ją, taip daugiau nenutiks. Tačiau mes
56 LISE BOURBEAU

visi žinom e, kad tokio pobūdžio pažem inim as tik pablogina situaciją. N uo
tokio išbandym o vaiko, kenčiančio nuo pažem in im o, žaizda tik padidės.
Seksualum as taip p at yra didelė potencialaus pažem inim o sritis. Pa­
vyzdžiui, kai m o tin a užtinka savo mažąjį b erniuką besim asturbuojantį ir
sušunka: „Kaip tau ne gėda? Tu n etu rėtu m taip daryti!“, vaikas yra paže­
m intas, jaučia gėdą ir gali vėliau patirti su n k u m ų dėl sekso. Jeigu vaikas at­
sitiktinai pam ato vieną iš savo tėvų nuogą ir pajunta, kad šiam yra nejauku
ir jis nori pasislėpti, vaikas išmoks, kad reikia gėdytis savo kūno.
Taigi p ažem inim o žaizda gali b ū ti sužadinta skirtingose srityse, pri­
klausom ai n uo to, kas n u tik o tarp vienerių ir trejų m etų amžiaus. Vaikai
patiria pažem inim ą, jeigu jaučia, kad vienas iš tėvų juos kontroliuoja, jau­
čia, kad fiziniam e lygm enyje neturi jokios laisvės elgtis ar judėti taip, kaip
jie to norėtų. Pavyzdžiui, vaikas nubaudžiam as už tai, kad žaidė purve su
švariais drabužiais prieš p at atvykstant svečiams. Jeigu tada tėvai papasako­
ja apie tai svečiams vaiko akivaizdoje, vaiko pažem inim as bus dar didesnis.
Toks elgesys gali priversti vaikus tikėti, kad tėvams jie kelia pasišlykštėjimą.
Tada jie jaučiasi pažem inti ir sugėdinti dėl savo elgesio. Kita vertus, mes
dažnai girdim e žm ones, kenčiančius n uo šios žaizdos, kalbant apie įvairius
uždraustus dalykus, kuriuos jie darė vaikystėje. Tarsi jie ieškotų situacijų,
kurios juos sugėdytų ar pažem intų.
Skirtingai negu kitos keturios žaizdos, kurios patiriam os su konkre­
čios lyties gim dytoju ar žm ogum i, kuris atliko vieno iš tėvų vaidm enį,
pažem inim o žaizda dažniausiai patiriam a su m otina. Tačiau ji gali b ū ti pa­
tiriam a su tėvu, jeigu jis kontroliuoja ir vaidina m otinos vaidm enį, m oko
vaiką teisingai valgyti, švaros, tvarkos ir t. t. Pažeminimo žaizda taip pat
gali būti susijusi su m o tin a seksualum o ir švaros palaikym o srityse, o su
tėvu —m okym osi, klausym osi ir kalbėjim o srityse. Šiuo atveju žaizda turės
būti gydom a su abiem tėvais.
Vaikai, kurie patiria p a žem in im ą , sukurs M A Z O C H IZ M O kaukę.
M azochizm as apibūdinam as kaip pasitenkinim o ar net m alonum o patyri­
mas kenčiant. D ažniausiai mazochistai nesuvokia, kad jie siekia skausm o ir
pažem inim o. Jie sugeba n ubausti save dar iki kam nors kitam tai padarant.
N etgi tu rin t om enyje, kaip m inėjau, jog pažem inim as ar gėda, kuriuos
patirs mazochistas, yra turėjimo ir darymo srityse, bandydam i b ū ti tokiais,
kokių jų n o rėtų kiti, jie gali būti pasiruošę viskam. Tačiau jų pažem inim o
žaizdą iškels tai, ką jie padarys arba ko nepadarys. Aš taip pat pastebėjau,
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 57

kad darymas ir turėjimas tam p a žaizdos kom pensavim o būdais.

N u o šiol, kai vartosiu term in ą mazochistas, aš turėsiu om enyje žm ogų,
kuris kenčia n u o pažem inim o žaizdos ir kuris dėvi mazochisto kaukę, kad
išvengtų kančios ir skausm o, susijusio su p ažem in im u .
Ž inom a, galim e išgyventi gėdingą ar žem inantį patyrim ą nepažadin­
dam i pažem inim o žaizdos. K ita vertus, mazochistas gali išgyventi atstūmimo
patirtį, bet pasijusti pažem intas, o ne atstum tas. Tiesa, kad visi penki čia
tyrinėjam i charakterių tipai vienais ar kitais atvejais jaučia gėdą. Ypač jie
susigėsta, kai yra pagaunam i „kruvinom is rankom is“, darantys tai, ko jie
labiausiai bijo sulaukti iš kitų. Tačiau atrodo, kad žm ogus, kenčiantis nuo
pažem inim o žaizdos, jaučia gėdą dažniau nei kiti.
Skirkim e laiko paaiškinti sk irtum ui tarp gėdos ir kaltės. Mes jaučiam ės
kalti, kai sm erkiam e tai, ką mes padarėme ar ko nepadarėme, kad tai buvo
blogai. Kai galvojame, kad mes patys buvom e neteisūs kažką darydam i, jau ­
čiame gėdą. G ėdos priešingybė yra pasididžiavim as. Kai nesididžiuojam e
savimi, esame susigėdę; kaltinam e save ir norim e pasislėpti. Mes galime
jaustis kalti nesijausdam i susigėdę, b et negalim e jaustis susigėdę, tuo pat
m etu nesijausdam i kalti.
D evintieji mazochisto kaukę dažnai laiko save „kiaulėm is“ —nešvariais,
beširdžiais ar žemesniais už kitus, taigi jie dažnai ir tu ri nu tu k u sį kūną,
kurio patys gėdijasi. N utukęs kūnas skiriasi n u o raum eningo kūno. Ž m o ­
gus gali sverti dvidešim čia kilogram ų daugiau negu jo „norm alus“ svoris ir
nebūti nutukęs. Jis greičiau jau atrodo tvirto sudėjim o. Tačiau mazochistai
yra kūningi dėl riebalų pertekliaus. Jų kūnai yra apvalaini; jie atrodo stori
tiek iš nugaros ir priekio, tiek iš šonų. O tvirto sudėjim o žm onės yra labiau
raum eningi; jų kūnai yra labiau stam būs nei stori, nes, žiūrint iš nugaros,
jie neatrodo stori. Sis aprašymas taikytinas tiek vyrams, tiek m oterim s.
Su mazochisto kauke gali b ū ti susijusios šios savybės: trum pas liem uo,
storas kaklas, įtam p a kakle, gerklėje, žandikauliuose ir dubenyje. Veidas
dažnai yra labai platus, o akys —plačiai atm erktos ir nekaltos kaip vaiko.
Daugelis kūno dalių yra putlios: pirštai, kojos, žastai, ir t. t. N ereikia net
sakyti, kad tas, kuris tu ri visas šias fizines savybes, kenčia n uo gilios žaizdos.
Jeigu tik viena k ū n o dalis yra apkūni ir apvali, pavyzdžiui, pilvas, sėdmenys
arba krūtinė, tai rodo mažesnę pažem inim o žaizdą.
Pastebėjau, kad šią žaizdą, atrodo, atpažinti yra sunkiausia. Aš asme­
niškai dirbau su šim tais mazochistų, ypač m oterų, kurios turėjo akivaizdžią
5K LISEBO U RBEAU

pažem inim o žaizdą. D augeliui iš jų užtruko ik i m etų, kol pripažino, kad

buvo sugėdytos ar jautėsi pažem intos. Jeigu atpažįsti savo kūne mazochisto
fizines savybes ir tau sunku pam atyti savo p a že m in im o žaizdą, nenustebk.
Skirk sau tiek laiko, kiek b ū tin a žaizdai iškilti į paviršių. D ar viena mazo-
chistų savybė yra nenoras per greitai judėti. Jiem s netgi sunku judėti greitai,
kai to reikia, ir gėda, kai negali eiti taip greitai k a ip kiti. Jiems reikia išm ok­
ti leisti sau eiti savo tem pu.
Be to, sudėtinga kai kuriuose žm onėse atp ažin ti mazochisto kaukę,
nes jie sugeba kon tro liu o ti savo svorį. Jeigu lengvai priaugi svorio ir tam pi
apkūnus, kai nesilaikai dietos, gali būti, jog tu r i šią žaizdą, bet šiuo m etu
ji yra paslėpta. Griežtumas, kuris leidžia tau ta i padaryti, yra paaiškintas
šeštame šios knygos skyriuje.
M azochistai nori kitiem s atrodyti tvirti ir kontroliuojantys, taigi jie
tam pa labai pareigingi ir yra linkę užsikrauti d a u g darbų. Todėl jie užsiau­
gina didelę nugarą, kad galėtų daugiau panešti. Pavyzdžiui, m oteris, norė­
dam a įtikti savo vyrui, leidžia anytai atvykti ir gyventi k artu su jais. N e tru ­
kus anyta suserga, ir tada m oteris jaučia, kad tu r i ja rūpintis. M azochistai
turi sugebėjim ą įsitraukti į situacijas, kuriose jiem s reikia prižiūrėti kitus;
taip jie gali dar labiau užm iršti save. K uo d au g iau rūpesčių jie prisiim a, tuo
daugiau priauga svorio.
Kiekvieną kartą, kai mazochistai atrodo n o rin ty s padaryti kažką dėl
kitų, jie iš tiesų kuria suvaržym us ir prievoles sau. Jie jaučia, kad kitiem s
nebus dėl jų gėda tol, kol jie jiem s padeda, b et dažnai jie jaučiasi pažem in­
ti, kai leidžia kitiem s pasinaudoti savimi. Jie ta ip pat retai įvertinam i už
tai, ką daro. Esu girdėjusi kelias m oteris mazochistes sakančias, kad jom s
įgriso b ū ti vergėmis. Jos skundžiasi, bet ir to lia u elgiasi taip pat, nes nesu­
vokia, kad pačios sau susikuria apribojim us. T aip pat esu girdėjusi keletą
to kių pasakymų: „Po trisdešim ties m e tų ištikim os tarnybos vadybininkas
išmetė m ane kaip šiukšlę!!!“ Tokie žm onės, k u rie laiko save atsidavusiais,
dažnai nesijaučia įvertinti. D ar daugiau, įd o m u pastebėti, kad tokia išraiš­
ka patiriam as pažem inim as. N e mazochistas paprasčiausiai pasakytų: „Po
trisdešimties metų tarnybos mane a t l e i d o n evartodam as tokio žodžio kaip
„šiukšlės“.
M azochistai nesuvokia, kad, darydam i viską už kitus, jie priverčia juos
jaustis taip, tarsi jie nesusitvarkytų vieni, taip p a že m in d a m i juos. Kai kurie
mazochistai netgi užsitikrins, kad visa šeim a ir draugai gerai žinotų, kad tas
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį as. 59

žm ogus negali nieko be jų padaryti, ir pasakys tai tam žm ogui girdint. Tada
tas žm ogus jausis dvigubai pažem intas.
M azochistai ypač tu ri suvokti, kad jiem s nereikia užim ti tiek daug vie­
tos savo m ylim ų žm o n ių gyvenime. K ita vertus, jie nesupranta, kad užim a
tiek daug vietos, nes dažnai tai yra p adarom a labai subtiliai. Todėl jų fizinis
kūnas užim a daug erdvės. Jie didėja priklausom ai n u o to, kiek vietos, jie
tiki, tu rė tų užim ti. Jų kūnas yra čia, kad atsp in d ėtų jų įsitikinim ą. Kai
mazochistai pajėgs giliai pajausti, kokie ypatingi ir svarbūs jie yra, jiems
nebereikės to įrodinėti kitiem s. Jei jie pripažins save, jų kūnam s nebereikės
užim ti tiek daug vietos.
M azochistai atrodo norintys viską kontro liu o ti, tačiau šį poreikį iš es­
mės skatina baim ė susigėsti dėl savo m ylim ų žm o n ių ar savęs paties. Sis
poreikis k o n tro liu o ti skiriasi nuo kontrolės, apie kurią kalbu skyriuje apie
išdavystės žaizdą. Pavyzdžiui, mazochistė m o tin a norės kontroliuoti, kaip
jos vaikai ar partneris rengiasi, jų išvaizdą ir švarą. Tokia m o tin a netgi nori,
kad jos labai maži vaikai liktų švarūs, ir jeigu jai nepavyksta, ji jaučiasi
susigėdusi kaip m otina.
M azochistai, vyrai ir m oterys, dažnai nori stipraus ryšio su savo m o ­
tinom is: jie p adarytų bet ką, kad m otinos n esig ėd y tų jų . M otinos tu ri di­
delę įtaką mazochistams, nors jos to nesuvokia ir nedaro tyčia. M azochistai
jaučia, kad m otinos jiem s yra didelė našta, ir tai suteikia jiems dar vieną
tinkam ą priežastį susikurti „tvirtą nugarą“. Si įtaka gali tęstis netgi po m o ­
tinos mirties. M azochistai dažnai jaučia palengvėjim ą ar išsilaisvinimą, kai
m iršta jų m otinos, nes jie leido jom s varžyti savo laisvę. Tačiau jie jaučia
gėdą dėl savo palengvėjim o. T ik kai pažem inim o žaizda išgydoma, m otinos
įtaka sumažėja.
K iti jaučia tokį stip rų ryšį, kad kai jų m otinos m iršta, užuot jaustųsi
išsilaisvinę, jie gali p atirti stip rų agorafobijos priepuolį (aprašym ą žr. 46
psl.). D eja, šie žm onės dažnai gydom i n uo depresijos. K adangi jie nėra
gydom i nuo tikrosios ligos, praeina nem ažai laiko, kol jiem s pagerėja. Skir­
tu m ą tarp depresijos ir agorafobijos aš detaliai aiškinu savo knygoje Tavo
kūnas sako: „Mylėk save!“
Mazochistams sun k u išreikšti savo tikruosius poreikius ar jausm us, nes
nuo pat vaikystės jie bijo kalbėti — bijo b ū ti sugėdyti ar patys sugėdyti
kitus. M azochistų tėvai dažnai sakydavo jiems, kad tai, kas vyksta n am u o ­
se, yra ne svetim ų žm o n ių reikalas, taigi jiem s negalim a apie tai kalbėti.
60 LISE BOURBEAU

Jie turėjo viską laikyti savyje. Gėdingos situacijos ar šeimos narių poelgiai
turėjo b ū ti laikom i paslaptyje. N ekalbam a, pavyzdžiui, apie dėdę, esantį
kalėjime, pusbrolį, kuris buvo uždarytas psichiatrinėje ligoninėje, arba šei­
mos narį, kuris nusižudė. Kai kuriem s žm onėm s turėti hom oseksualų brolį
yra gėdinga situacija.
Vienas vyras pasakojo m an, kad jis gėdijosi, jog būdam as vaikas, savo
m otiną privertė labai kentėti, nes vieną kartą paėm ė šiek tiek pinigų iš jos
piniginės. Jo n u o m o n e, buvo nedovanotina taip padaryti m otinai, kuri ir
taip jau buvo viską atidavusi savo vaikams. Jis niekada to niekam nepasa­
kojo. Jeigu įsivaizduosi šim tus tokių paslėptų, „n em in ėtin ų “ m ažų paslap­
čių, galėsi suprasti, kodėl jis skundėsi gerklės ir balso problem om is.
Kai kurie žm onės m an pasakojo, kad jiem s buvo gėda dėl to, jog vai­
kystėje norėjo kokių nors dalykų, nors m atė, kad jų m otinos apsiėjo be
jų. Jie niekada nedrįso išsakyti šių n o rų , ypač savo m otinom s. Massochistai
dažniausiai pasiekia tokį tašką, kad n ebeturi ryšio su savo troškim ais, nes
jų troškim ai gali n u liū d in ti m otiną. Jie taip nori įtikti savo m otinai, kad
leidžia sau tik tokius troškim us, kurie p rad žiu g in tų ją.
M azochistai dažniausiai yra pernelyg jautrūs, net pačios mažiausios
sm ulkm enos skaudina juos. Taigi jie daro viską, kas įm anom a, kad neį­
skaudintų kitų. Kai tik kas nors, ypač iš jiem s rū p im ų žm onių, jaučiasi
nelaimingas, jie jaučiasi atsakingi. Jie m ano, kad neturėjo kažko pasakyti
ar nepasakyti, kažko padaryti ar nepadaryti. Jie nesuvokia, kad gyvendami
k itų nuotaikom is, jie nesiklauso savo pačių poreikių. Iš p enkių charakte­
rių mazochistai yra tie, kurie mažiausiai gerbia savo pačių poreikius, netgi
jeigu jie dažnai žino, ko nori. Jie priverčia save kentėti, kai nesiklauso savo
poreikių, o tai m aitin a jų pažem inim o žaizdą ir jų mazochisto kaukę. Jie
daro viską, kad p ad ary tų save naudingais. Jiem s tai yra būdas paslėpti savo
žaizdą ir priversti save tikėti, kad nekenčia nuo pažem inim o.
M azochistai dažnai yra vertinam i už savo gebėjim ą prajuokinti kitus
juokdam iesi iš savęs. Jie labai išraiškingai kalba ir randa b ū d ą padaryti taip,
kad tai, ką jie sako, skam bėtų juokingai. Jie patys save padaro taikiniu, iš
kurio juokiasi kiti. Tai pasąm oninis būdas pažem inti, sum enkinti save. Ir
niekas n et nesupras, kad už jo ju o k ų slepiasi gėdos baimė.
M azochistai jaučiasi pažem inti ir sum enkinti dėl mažiausios kritikos.
Jie m ato save daug m enkesnius, m ažiau svarbius negu iš tiesų yra. Jie negali
įsivaizduoti, kad kiti galėtų juos laikyti ypatingais ir svarbiais.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 61

K artą priėm im e sutikau vieną m oterį. Ji buvo dailiai apsirengusi ir

buvo pasidabinusi savo gražiausiais papuošalais. Aš pagyriau jos išvaizdą ir
ji atsakė: „Aš atrodau kaip stora tu rtin g a m oteris, ar taip nem anote?“
V artodam i žodį storas, mazochistai siekia sum enkinti ir pažem inti save.
Pavyzdžiui, kai valgydami jie susitepa (tai n u tin k a dažnai), jie galvoja: „Aš
toks kiaulė!“
Mazochisto rašysena dažniausiai yra sm ulki; jie vaikšto mažais žings­
niukais, m ėgsta mažas m ašinas, mažus nam us, mažus objektus, m ažus kąs­
nelius ir t. t. Pastebėjau, kad jie dažnai vartoja žodį mažas. Pavyzdžiui, jie
sako: „Ar galėtum m an skirti tru p u tėlį savo laiko?“ arba vartoja posakius:
„m ano m ažoji galva“, „m an kilo m aža m in tis“, „šiek tiek“. Jeigu atpažįsti
save mazochisto aprašym e ir negalvoji, kad vartoji šiuos žodžius, siūlau tau
paprašyti aplin k in ių žm onių, kad stebėtų tave ir klausytųsi. D ažnai save
mes pažįstam e paskiausiai.
Ž m onės, kenčiantys nuo pažem inim o, dažnai save dėl visko kaltina ir
netgi prisiim a k itų kaltę. Tai jų būdas b ū ti gerais žm onėm is. Mazochistas
vyras kartą pasakė m an, kad kai jo žm ona jaučiasi dėl kažko kalta, jis len­
gvai įtikinam as, kad tai jo kaltė. Pavyzdžiui, žm ona davė jam pirk in ių sąra­
šą ir pam iršo įrašyti prekę, kurią jie perka kiekvieną savaitę. Kai jis grįžo iš
parduotuvės be tos prekės, ji pasakė: „Kodėl tu neprisim inei jos nupirkti?
Ž inai, kad m um s to reikia kiekvieną savaitę!“ Jis jautėsi kaltas ir kritikavo
save už tai, kad neprisim inė pirkinio. Jis nesuvokė, kad ji apkaltino jį, nes
jautėsi kalta dėl to, kad užm iršo įrašyti prekę į sąrašą. N et jeigu ji b ū tų
pasakiusi: „Aš pam iršau įrašyti tą prekę į sąrašą“, jis galbūt vis tiek b ū tų
kaltinęs save už tai, kad pam iršo.
M oteris, tu rin ti tokią pačią nuostatą, važiavo autom obiliu su savo
vyru. Jis vairavo ir jie kalbėjosi. Jis žvilgtelėjo į ją, kad atsakytų, ir tuo
pačiu m etu vairuojam as autom obilis n ukrypo į dešinę. Vyras apkaltino
savo žm oną tru k d y m u jam ir ji jautėsi kalta. Kai susiklosto tokia ar panaši
situacija, ji jaučia, kad tu rė tų pasakyti „atsiprašau“. K albėdam a su ja, aš
paklausiau, ar tai, ką jis sakė, buvo tiesa, ir ar ji tai padarė tyčia. M oteris
suvokė, kad nepadarė nieko blogo, bet kadangi vyras pasakė, kad ji kalta,
ji tuo patikėjo.
Šie pavyzdžiai gerai iliustruoja, kaip mazochistai prisiim a atsakom ybę
ir kaltina save už tokius dalykus, dėl k u rių jie nėra kalti. Kaltės prisiėm im as
ir pasakymas „atsiprašau“ niekada nieko neišsprendžia, nes kiekvieną kartą
62 LISE BOURBEAU

iškilus šiai situacijai, jie vėl save apkaltina.

Svarbu atsiminti, kad kiti niekada negali priversti mūsų jaustis

kaltais, nes kaltė gali kilti tik iš mūsų vidaus.

M azochistai dažnai jaučiasi bejėgiai su tais, kuriuos jie myli, ir su savo

artimaisiais. Kai jie yra kaltinam i (požiūris, k urį jie pritraukia nepriklau­
som ai n u o savęs), jie praranda žadą nežinodam i, ką pasakyti, kad apgintų
save. Jie kaltina save ir taip skaudžiai gali kentėti, kad viską m eta ir pabėga.
Tada jie bando pasiteisinti ir paaiškinti savo elgesį, kad susigrąžintų ram y­
bę. Aš nesakau, kad tik mazochistai jaučiasi kalti. Kiekvienas iš penkių cha­
rakterių tip ų jaučiasi kaltas dėl skirtingų priežasčių. Tačiau dėl patiriam o
pažem inim o mazochistai kaltę, atrodo, pajaučia greičiau.
Mazochistams labai svarbi laisvė. B ūti laisvam reiškia prieš nieką ne­
atsiskaityti, n eb ū ti niekieno kontroliuojam am , daryti ką nori ir kada nori.
Vaikystėje mazochistai kažin ar jautėsi laisvi, ypač su savo tėvais. G albūt
jų tėvai draudė jiem s tu rėti draugų, k u rių jie norėjo, išeiti iš nam ų, kai
jie norėjo, arba iš jų galėjo b ū ti reikalaujam a daug atsakomybės nam uose,
pavyzdžiui, prižiūrėti kitus vaikus. Turiu pasakyti, kad vis dėlto dažniausiai
jie patys susikurdavo sau pareigas.
Kai mazochistai jaučiasi laisvi ir niekas jiem s nekliudo, jie linksm inasi
ir gyvena visavertį gyvenim ą —jie n eturi ribų. Per tokius laisvės laikotar­
pius jie gali n et keliose savo gyvenim o srityse nueiti iki kraštutinum ų. Jie
gali per daug valgyti, pirkti per daug m aisto, gam inti per daug, per daug
gerti, per daug daryti, norėti padėti per daug, dirbti per daug, išleisti per
daug, jausti, kad turi per daug, kalbėti per daug. Kai jie taip elgiasi, jaučiasi
susigėdę dėl k itų žm onių žvilgsnių ir kom en tarų . Todėl jie bijo pasijusti
nevaržom i; jie įsitikinę, kad p rid ary tų gėdingų dalykų. D ar daugiau, jie
m ano, kad jeigu rūpinsis tik savimi, nebus naudingi kitiems. Tai atgaivina
vaikystėje p atirtą p a žem in im ą , kai jie drįso atsisakyti rūpintis kitais. Todėl
mazochisto kūne yra daug užblokuotos energijos. Jeigu jie sugebėtų leisti
sau be gėdos ar kaltės būti tiek laisviems, kiek jiem s reikia, jų kūnai sulie­
kn ėtų n uo energijos išlaisvinimo.
Taigi mazochisto didžiausia baim ė yra laisvė. Jie įsitikinę, kad nesu­
gebėtų susitvarkyti su tiek laisvės, kiek jos norėtų. Todėl jie pasąm onin­
gai taip viską suorganizuoja, kad negalėtų b ū ti laisvi. Dažnai jie pasirenka
pareigas ir situacijas, kurios juos supančioja. Jie m ano, kad jeigu priim s
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 63

sprendim us patys, kiti negalės jų kontro liu o ti; bet jų sprendim ai dažnai
tu ri priešingą poveikį - atsiranda dar daugiau suvaržym ų ir įsipareigojim ų.
Štai keletas pavyzdžių:
• Vyras, kuris jaučiasi laisvas turėti tiek draugių, kiek jam norisi, tuo
pačiu m etu susikuria sau daug problem ų, susijusių su galimybe m atytis su
jom is visomis ir užsitikrinti, kad nė viena n esužinotų apie kitas.
• Vyras jaučiasi suvaržytas nam uose su savo k ontroliuojančia žm o­
na. Taigi jis susiranda sau d u ar tris papildom us darbus vakarais, kad galėtų
išeiti iš nam ų. Jis tiki, kad yra laisvas, bet iš tiesų jis nebeturi laisvo laiko nei
pasilinksm inti, nei b en d rau ti su savo vaikais.
• M oteris gyvena viena ir, kad b ū tų laisva, nusiperka nam ą. Bet tu o ­
m et jai nelieka laiko dėl visų tų darbų, kuriuos reikia atlikti. Tai, ką m azo­
chistai daro, kad išsilaisvintų vienoje srityje, įkalina juos kitoje. Galiausiai
jie susikuria daug situacijų kasdieniam e gyvenime, kuriose jie yra priversti
daryti tai, kas nesutam pa su jų reikm ėm is.
Kitas mazochistų bruožas yra tas, kad jie baudžia save tikėdam i, jog
baudžia kažką kitą. V iena m oteris m an pasakojo, kad ji dažnai ginčydavosi
su vyru, nes jis dažnai išeidavo su savo draugais palikdam as ją vieną. Ji daž­
nai baigdavo šiuos ginčus sakydama: „Jeigu tu nelaim ingas, gali išeiti!“ Jis
tada skubiai apsivilkdavo paltą ir išeidavo, o ji vėl būdavo viena. Tikėdam a,
kad bausdavo jį, ji iš tiesų bausdavo save ir galiausiai vėl likdavo viena.
K albant apie jos vyrą, tai jis būdavo daugiau nei laim ingas galėdamas išeiti.
Koks puikus būdas p am aitin ti savo mazochisto kaukę!
M azochistai taip p at apdovanoti gebėjim u n ubausti save anksčiau,
negu kas nors kitas tai padaro. Tarsi jie patys n o rėtų suduoti sau pirm ąjį
rim bo kirtį, kad kiti vėliau b ū tų m ažiau skaudūs. Si situacija dažniausiai
susidaro, kai jie susigėsta dėl ko nors arba kai bijo, kad bus sugėdyti kieno
nors akivaizdoje. Jiem s taip sun k u suteikti sau m alonum ą, kad n et kai jie
jaučia m alonum ą b endraudam i ar ką nors konkretaus darydam i, jie tuojau
im a kaltinti save už piktnaudžiavim ą m alo n u m u . M azochistai daro viską,
ką gali, kad n e b ū tų palaikyti žm onėm is, kurie naudojasi kitais. Kuo labiau
jie kaltina save už naudojim ąsi kitais, tu o didesni tam pa jų kūnai.
Jauna m o tin a kartą pasakė m an: „Suprantu, kad niekada nesugebu
rasti laiko savo m alo n u m u i ar pasim ėgavim ui tuo, ką darau.“ Ji pridūrė,
kad vakare, kai jos vyras ir vaikai žiūrėdavo televizorių, ji kartais stabtelė­
davo tru p u tį pasižiūrėti. Jei susidom ėdavo rodom a laida, ji žiūrėdavo, bet
64 U S E BOURBEAU

likdavo stovėti. Ji netgi neleisdavo sau atsisėsti, nes, jos m anym u, jeigu at­
sisėstų, ji b ū tų tingi ir n e b ū tų gera m otina. Pareigos jausm as mazochistams
yra labai svarbus.
M azochistai dažnai b ū n a tarpininkai tarp dviejų žm onių. Jie elgiasi
kaip am ortizatoriai tarp kitų, o tai yra priežastis susikurti gerą apsauginį
sluoksnį. Jie taip pat sugeba b ū ti atpirkim o ožiu. Mazochistė m otina įsikiš,
pavyzdžiui, jeigu bus problem a tarp tėvo arba m okytojo ir jos vaikų, vie­
toj to, kad m o k y tų savo vaikus prisiim ti atsakom ybę. D arbe mazochistai
pasirenka pareigas, leidžiančias jiem s tvarkyti reikalus taip, kad visi b ū tų
patenkinti. K itu atveju jie k ritik u o tų save už tai, kad nieko nepadarė, ir
susigėstų, nes jie jaučiasi atsakingi už k itų žm o n ių laim ę ar nelaimę. Jie
netgi prisiim a k itų žm onių atsakom ybę ir įsipareigojimus.
Faktą, kad mazochistai užsikrauna per daug svorio an t savo pečių, at­
spindi jų k ū n o sudėjim as. Jų pečiai tam pa vis labiau ir labiau susikūprinę,
kad galėtų parem ti viską, arba jie kenčia nugaros skausmus.
Kai mazochistai jau nepajėgia prisiim ti daugiau įsipareigojim ų, įtam pa
atsispindi jų kūne. O d a atrodo taip, tarsi ji b ū tų ištem pta iki ribos, kad
daugiau nėra vietos, kad jie susigrūdę savo kūnuose. T okiu atveju jie dėvi
labai aptem ptus drabužius. A trodo, kad jeigu jie įkvėps tru p u tį per daug,
drabužių siūlės sutrūks. Jeigu taip yra tau, tavo kūnas bando pasakyti, kad
jau seniai laikas gydyti savo pažem inim o žaizdą, nes tu daugiau jau nebegali
taip gyventi.
Mazochistams jų išvaizda labai svarbi, nepaisant to, kad atrodo prie­
šingai, kai m atom e, kaip kai kurie iš jų rengiasi. Savo širdies gilum oje jie
mėgsta gražius rūbus ir nori puikiai atrodyti, bet kadangi tiki, kad turi
kentėti, jie neleidžia sau šios prabangos. Kai mazochistai rengiasi taip, kad
jų kūno riebalų ringės yra m atom os p er pernelyg ankštus drabužius, tai
ženklas, kad jų žaizda yra labai gili. Jie priverčia save kentėti dar labiau.
Kai jie pradeda leisti sau išeiti iš n a m ų ir nusipirkti gražius, geros kokybės
rūbus, kurie puikiai tinka, tai ženklas, kad jų žaizda gyja.
Mazochistai turi savotišką bruožą pritrau k ti situacijas ar žm ones, kurie
juos žem ina. Štai keletas pavyzdžių:
• M oteris, pritrau k ian ti vyrą, kuris gėdija ją viešumoje, kai ji per
daug išgeria.
• M oteris, pritraukianti partnerį, kuris nuolatos jos akivaizdoje flir­
tuoja su kitom is m oterim is.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 65

• Vyras, p ritraukiantis draugę, kuri yra vulgari, ypač jo kolegų aki­

vaizdoje.
• M oteris, susitepanti savo drabužius arba dėl to, kad negali k o n tro ­
liuoti savo šlapim o pūslės, arba dėl to, kad jos m enstruacinis kraujavim as
yra per gausus.
• Žm ogus, kuris susipurvina savo drabužius valgydamas viešoje vie­
toje; vyras gali susitepti savo kaklaraištį, m oteris - savo krūtinę. M oteris
pasakys, kad jos didelė k rū tin ė tru k d o jai valgyti. Ji nenori suvokti, kad
pritraukia pažem inim ą arba gėdingas situacijas, kad p ad ėtų sau pastebėti
savo žaizdą. D aug k a rtų aš girdėjau mazochistę m oterį pietaujant sakančią
m an: „Kokia aš stora karvė, aš vėl išsitepiau!“ Kuo labiau jie bando išvalyti
dėm ę, tuo didesnė ji im a atrodyti!
• Vyras netenka darbo ir laukdam as eilėje bedarbio pašalpos, jis pa­
m ato buvusį kolegą arba ką nors iš pažįstam ų, kurie gali pam atyti, kad jis
laukia eilėje. Jis bando slėptis.
T ik žm onės, kenčiantys n uo pažem in im o, šitaip išgyvena situacijas,
kurias aprašiau, ir pavyzdžius, kuriuos pateikiau. Kitas žm ogus tokioje pa­
čioje situacijoje taip p at lengvai gali pasijusti atstum tas, paliktas, išduotas
arba gali įvertinti situaciją kaip neteisingą, bet jis nesijaus pažem intas.

Todėl svarbu atsiminti, kad kentėti mus priverčia ne tai, ką mes

patiriam e, o mūsų reakcija į tai, ką patiriam e, kurią sukelia mūsų
neišgydytos žaizdos.

Mazochistai dažnai jaučia pasibjaurėjim ą. Jie sukuria situacijas, k u ­

riose jaučia pasibjaurėjim ą savimi ar kitais. Šiose situacijose jų pirm oji re­
akcija yra atstu m ti tą, kuris jiem s kelia pasibjaurėjim ą. Esu sutikusi keletą
mazochistų, vyrų ir m oterų, kurie jautė pasibjaurėjim ą savo tėvais: m o ti­
na purvina, per stora, tingi ar vulgari; alkoholikas tėvas, kuris be paliovos
rūko, sm irda ar kuris laiką leidžia su abejotinos reputacijos draugais ar
kitom is m oterim is. N etgi vaikystėje jie nenorėjo kviestis draugų pas save,
o tai sum ažino jų galimybes turėti tiek daug d rau g ų kaip kiti.
Kaip sunku mazochistams jausti savo poreikius, iliustruoja tai, kad
dažnai juos m atom e darančius kitiem s tokius dalykus, k u rių neatlieka sau.
Štai keletas pavyzdžių:
• Vyras padeda savo sūnui rem o n tu o ti butą, nors jis negali rasti lai­
ko nudažyti savo nam ą.
66 LISE B O U R B E A U

• M oteris, kuri valo savo nam us „nuo viršaus iki apačios“, k a i laukia
svečių, b et nesitvarko, kai yra viena, n et jeigu jai labiau p atin k a švarūs ir
tvarkingi nam ai. Ji nesijaučia pakankam ai svarbi.
• M oteris, kuriai patin k a būti gražiai apsirengusiai, pasipuošia b ū ­
dam a su kitais, bet likusi viena ji dėvės n u trin tą kasdienį chalatą. Jeigu
atvyksta n etik ėtų svečių, ji jaučia gėdą, kad ją to k ią pam atė.
Ž m onės linkę daryti b et ką, kad tik užm irštų savo kančią, nes per
daug bijo p atirti savo žaizdos sukeliam ą skausm ą. Mazochistai užsim iršti
mėgina bandydam i bet kokia kaina b ū ti nusipelnę. Jie dažnai v a rto ja frazes
„būti v ertam “ ir „būti nevertam “. M azochistai dažnai laiko save nevertais:
pavyzdžiui, neverti b ū ti m ylim i arba pripažinti. Kai tik jie im a laikyti save
nevertais, jiem s atrodo, kad nenusipelnė džiaugtis savimi; jie n u sipelnė
kentėti. Tai dažniausiai vyksta pasąm oningai.
M azochistai turi su n k u m ų seksualiniam e gyvenim e dėl kaltės, kurią
jie jaučia. D idelė tikim ybė, kad dėl daugybės tabu, k u rių k u p in as vaikų
švietimas seksualine tem a, greitai susigėstantys žm onės yra įsitikinę, jog
viskas, kas susiję su seksu, yra nuodėm inga, nešvaru, nešvanku ir p an .
Pavyzdžiui, netekėjusi m oteris pagim do vaiką. Jeigu artim ieji laiko šį
vaiką gim usį nuodėmėje, pažem inim o žaizda bus pažadinta labai anksti, taip
anksti, kad jis iš tiesų kentės labai gilią žaizdą. Jau n u o pat apvaisinim o jis
turės klaidingą seksualinio akto įvaizdį. Ž inau, kad šiais laikais seksualu­
mas yra laisvesnis ir atviresnis, bet nesileisk suklaidinam as. Vis d augiau ir
daugiau paauglių kenčia n uo n u tu k im o , o tai tru k d o jiem s gyventi n o rm a­
lų, m alo n ų seksualinį gyvenimą. Si seksualinė gėda, p erd u o d am a iš kartos
į kartą, išnyks tik tada, kai bus išgydyta pažem inim o žaizda. Per daugelį
m etų pastebėjau, kad d augum a žm onių, kenčiančių n u o p a žem inim o, yra
iš tų šeim ų, kur visi nariai turi seksualinių p roblem ų. Visos šios sielos ne
be priežasties prisitraukė viena kitą.
Jaunos mazochistės m erginos ypač nelinkusios d em o n stru o ti savo sek­
sualum o, kad jų m otinos, dažniausiai labai griežtos šiuo atžvilgiu, nesigė­
dytų jų. Paaugliai b ūna įsitikinę, kad seksas yra bjaurus, ir jie turės dėti
daug asm eninių pastangų, kad p an aik in tų šį įsitikinim ą. Jauna m ergina
papasakojo m an, kaip ji, būd am a keturiolikm etė, gėdijosi po to, kai ber­
niukas pabučiavo ir palietė ją. K itą dien ą m okykloje ji jautė, kad visi žiūri
į ją ir žino, ką ji padarė.
Kiek daug ja u n ų m erginų jaučia gėdą, kai prasideda pirm asis m ens­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 67

truacinis ciklas ir pradeda augti krūtys!!! Kai kurios jaunos m erginos netgi
m ėgina suploti savo krūtis, kai jos jom s atrodo per didelės.
Jauni mazochistai berniukai taip p at jaučiasi k o n troliuojam i seksua­
linėje srityje. Jie labai bijo būti užtikti, kai m asturbuojasi. Kuo gėdingiau
jiems tai atrodo, tu o labiau jie nori nusto ti tai daryti, bet tuo labiau jie bus
linkę m asturbuotis. Jie taip pat pritrauks žem inančias ir gėdingas situacijas
su savo tėvais ir draugais seksualiniam e lygm enyje. Pažeminimas dažniau­
siai yra stipresnis ja u n ų m erginų ir jų m o tin ų atveju. Kuo labiau žm onėm s
atrodo, kad seksas yra gėdingas ir purvinas, tuo labiau jie pritrauks seksua­
linį priekabiavim ą ir sm urtą, ypač vaikystėje ir paauglystėje. Jiem s bus taip
gėda, kad nedrįs su niekuo apie tai kalbėti.
Kelios mazochistės m oterys pasakojo m an, kad kai jos sukaupė drąsą
pasakyti savo m otinom s, kad patyrė priekabiavim ą ar kraujom aišą, iš jų
išgirdo: „Tai tavo kaltė, tu per daug seksuali“ arba „Tau tiesiog nereikėtų
provokuoti žm o n ių “, arba „Tu tikriausiai padarei kažką, kad tai tau n u ­
tik tų .“ Si jų m o tin ų reakcija tik sustiprina jų pažem inim o, gėdos ir kal­
tės jausm ą. Kai m oteris užsideda apsaugą viršsvorio form a aplink klubus,
sėdm enis ir pilvą - kitais žodžiais tariant, seksualinę kūno sritį, - galime
m anyti, kad ji tu rb ū t bijo b ū ti seksuali dėl anksčiau patirto sm urto.
N estebina, kad daug paauglių m ergaičių bei vis daugiau ir daugiau
paauglių berniukų, pradeda priaugti svorio tu o m etu, kai prab u n d a jų sek­
sualiniai troškim ai. Tai geras būdas b ū ti negeidžiam am , išvengti prieka­
biavimo ir pasąm oningai atskirti save n uo seksualinio m alonum o. Labai
daug m o terų m an pasakojo: „Jei aš turėčiau gražų, liekną kūną, aš būčiau
per daug seksuali ir galėčiau b ū ti neištikim a savo vyrui“ arba „Aš reng-
čiausi seksualiau ir m ano vyras pavydėtų.“ Pastebėjau, kad daugum a storų
žm onių, vyrų ir m oterų , yra labai geidulingi. M azochistai yra ne tik geidu­
lingi, jie taip pat yra seksualūs. Tačiau kadangi jie nejaučia, kad nusipelnė
asm eninio m alonum o, jie sugeba apriboti save ir seksualinėje srityje. Jie
dažnai m ylėtųsi, jeigu gebėtų leisti sau būti tokiem s, kokie jie no rėtų būti,
ir ypač jei jie skirtų laiko suvokti savo tikrąsias reikmes toje srityje (kaip ir
visose kitose srityse, tiesą sakant). Taigi tikėtina, kad žmonės, kenčiantys
nuo pažem inim o, turi seksualinių fantazijų, bet niekada neišdrįstų kalbėti
apie jas, nes jaustųsi per daug susigėdę. Aš dažnai girdžiu m oteris sakan­
čias, kad kai jos norėjo m ylėtis, jos neišdrįso to pasakyti savo partneriui. Jų
m anym u, neįsivaizduojama, kad jos tru k d y tų savo partnerį dėl savo pačių
68 L1SE BOURBEAU

m alonum o.
Vyrai mazochistai taip p at n eturi tokio seksualinio gyvenimo, kokio
trokšta. Jie arba labai drovūs sekso atžvilgiu, arba aktyvūs, ieškantys jo
visur. Jie gali sunkiai patirti erekciją arba kentėti nuo priešlaikinės ejaku­
liacijos.
Kai mazochistai leidžia sau m ėgautis seksu ir susiranda partnerį, su
kuriuo gali atsipalaiduoti, jiem s vis dar sunku atsiduoti visiškai. Jiem s per
daug gėda parodyti, kas jiem s patinka, ir p er daug gėda skleisti garsus,
kurie parodytų, kaip jie m ėgaujasi tam tikrais dalykais.
Išpažintis, reikalaujam a kai k u rių religijų, taip p a t yra buvęs gėdos
šaltinis kai kuriem s jauniem s žm onėm s, ypač jaunom s m erginom s, kurios
turi išpažinti intym ius dalykus kunigui vyrui. Jom s netgi reikia išpažinti
„blogas“ m intis. G alim a įsivaizduoti, kaip sunku, ypač jaunai mazochistei
m erginai, išpažinti, kad ji mylėjosi iki vestuvių. Patys dievobaim ingiausieji
yra labai drovūs, nes DIEVAS gali juos pam atyti, o nuvilti DIEVĄ yra
neatleistina. Juos labai žem ina, kai visa tai turi pasakyti kunigui. Sis p a že­
m inim as palieka gilią žymę, kuriai įveikti gali prireikti daug m etų.
Mazochistams, tiek vyrams, tiek m oterim s, sunku nusirengti prieš
naują partnerį. Jie jaudinasi, kad susigės, kai partneris pažvelgs į juos, netgi
jeigu giliai širdyje mazochistai m ėgsta vaikštinėti nuogi, kai jie sugeba su­
teikti sau teisę tai daryti. Seksas jiem s gali atrodyti „purvinas“, bet kadan­
gi yra labai geidulingi, jie taip p at gali norėti b ū ti dar „purvinesni“ savo
seksualiniam e gyvenime. Tai gali b ū ti sunkiai sup rantam a ne mazochistui.
Visada lengviau suprasti žaizdą, kai patiriam e ją patys.
Kai kurie negalavimai ir ligos, būdingos mazochistams-.
• N U G A R O S SKAUSM AS ir su nkum o jausm as P E Č IŲ SRITYJE
yra dažnas, nes jie prisiim a labai daug atsakom ybės. N ugarą skauda ypač
dėl to, kad jie jaučia, jog jiem s trū k sta laisvės. A patinė nugaros dalis pa­
veikiama, kai tai susiję su materialiais dalykais, o viršutinė nugaros dalis
paveikiama, kai tai susiję su meilės problem om is.
• Jie gali kentėti nuo K V ĖPA V IM O TA K Ų susirgim ų, jeigu leidžia­
si b ū ti dusinam i svetim ų problem ų.
• Dažnos problem os K O JO S E ir P Ė D O S E , tokios kaip išsiplėtu­
sios venos, sausgyslių patem pim as ir lūžiai. Jų baim ė, kad daugiau nesuge­
bės judėti, priverčia prisitraukti fizines problem as, kurios tikrai sutrukdo
jiem s judėti.
• Jie dažnai kenčia nuo K E P E N Ų problem ų, nes iki pykinim o rū ­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį as. 69

pinasi kitais.
• Skaudanti G ERK LĖ, A N G IN A ir LA R IN G ITA S yra dar vienos
problem os, kurios kam uoja mazochistus, nes jie susilaiko nepasakę, ką turi
pasakyti ir, svarbiausia, paprašyti, ko nori.
• Kuo sunkiau jiem s suvokti savo poreikius ir prašyti pagalbos, tuo
labiau didėja tikim ybė, kad turės p ro b lem ų su SKYDLIAUKE.
• Jų nesugebėjim as klausytis savo p ačių poreikių dažnai sukelia
O D O S N IE Ž Ė JIM Ą . M es žinom e, kad posakis „M an niežti...“ reiškia „Aš
tikrai n o riu ...“, b et mazochistai sau to neleidžia; b ū tų gėda p atirti per daug
m alonum o.
• K ita mazochistų problem a, kurią pastebiu, yra blogas kasos fu n k ­
cionavimas, privedantis iki H IP O G L IK E M IJO S ir D IA B E T O . Šios ligos
atsiranda žm onėm s, kuriem s sun k u vaišintis saldum ynais arba kurie jau ­
čiasi kalti ar yra pažem inam i, kai taip daro.
• M azochistai taip p a t turi polinkį į ŠIR D IE S LIGAS, nes jie ne­
pakankam ai myli save. Jie patys sau n eatrodo pakankam ai svarbūs, kad
tu rė tų m alonum ų. Širdies sritis turi tiesioginį ryšį su m ūsų sugebėjim u
„lengva širdim i“ džiaugtis savimi.
• K adangi mazochistai tiki kančia, jiem s gali tekti iškęsti kelias
O PERACIJA S.
Visos aukščiau pam inėtos ligos yra detaliai paaiškintos m ano knygoje
Tavo kūnas sako: „Mylėk save!“
Jei tu ri vieną ar keletą iš šių fizinių p roblem ų, labai tikėtina, kad jos
buvo sukeltos tavo mazochisto kaukės elgesio. Šios ligos taip pat gali ištikti
žm ones, kenčiančius n uo k itų žaizdų, bet jos, atrodo, daug dažnesnės žm o­
nėms, kenčiantiem s n u o pažem inim o.
K albant apie dietą, mazochistai dažnai linkę į k raštutinum us. Jie teikia
pirm enybę riebiem s valgiams ir dažnai valgo godžiai arba valgo m ažom is
porcijom is, bandydam i įtik in ti save, kad valgo nedaug (kad nesigėdytų pa­
tys savęs). Tačiau jie suvalgo kelias mažas porcijas, o tai galiausiai sudaro
daug. Jiems b ū n a bulim ijos akim irkos, kada jie slepiasi valgydami ir nela­
bai rūpinasi, ką valgo. Pavyzdžiui, jie sugeba valgyti stovėdam i. Šitaip jiems
atrodo, kad suvalgė m ažiau negu b ū tų suvalgę, jei b ū tų atsisėdę prie stalo.
M azochistai dažniausiai jaučia didelę kaltę ir gėdą, kad valgo praktiš­
kai bet ką, ypač jeigu jiem s atrodo, kad tas produktas skatina svorio augi­
m ą - pavyzdžiui, šokoladas. Sem inaro dalyvė m an papasakojo, kad kai ji
apsipirkdavo m aisto p rekių parduotuvėje ir būdavo prie kasos, pažvelgda­
70 U S E BOURBEAU

vo į visus skanėstus savo krepšelyje ir jausdavosi susigėdusi įsivaizduodama,

ką galvojo visi žm onės aplinkui. Ji buvo įsitikinusi, kad jie galvojo, jog ji
yra „stora k iau lė“.
Faktas, kad mazochistai galvoja, jog valgo per daug, nepadeda jų svo­
riui ned id ėti, nes, kaip žin o m a, ką mes tikim e n u tiksiant, tai ir nutiks. Kuo
daugiau galvojam e, k ad p er daug suvalgėme, ir kuo kaltesni jaučiamės,
tuo labiau tas maistas, k u rį mes suvalgėme, padarys m us storus. Jeigu mes
valgom e d a u g ir nepriaugam e svorio, tai dėl to, kad m ūsų vidinė nuosta­
ta ir įsitikinim ai yra kitokie. M okslininkai pasakytų, kad šie du žm onių
tipai tu ri skirtingas m edžiagų apykaitas. Tiesa, kad mes turim e skirtingas
m edžiagų apykaitas ir skirtingas liaukų sistemas, kurios gali paveikti fizinį
kūną, bet aš tikra, kad m ū sų įsitikinim ai lem ia m ū sų m edžiagų apykaitą,
liaukų ir virškinim o sistem ų darbą, o ne atvirkščiai.
D eja, mazochistai apdovanoja save m aistu. Tai jų pagrindinis ramstis,
jų būdas p a te n k in ti save. Kai jie pradės apdovanoti save kitaip, jie nejaus
tokio stipraus poreikio k o m p en su o ti m aistu. Jiem s negalim a piktintis sa­
vim i dėl to k io elgesio, nes tai saugojo juos iki šiol ir padėjo jiems sugebėti
gyventi toliau.
A n o t statistikos, 98 proc. žm onių, kurie laikosi dietos, kad num estų
svorio, vėl priauga p rarastą svorį (ir dar tru p u tį papildom ai), kai vėl pra­
deda norm aliai valgyti. A r pastebėjai, kad daugum a žm onių, kurie nori
sulieknėti, sako, kad jie n o ri prarasti svorio arba kad jie prarado svorio?
Dalis žm ogaus prigim ties yra daryti viską, kas įm anom a, kad atgautų, ką
prarado. T odėl b ū tų geriau sakyti sulieknėti, o ne prarasti svorio.
Pastebėjau, kad p o kelių d ietų tiem s žm onėm s, kurie prarado svorio ir
vėl jo priaugo, tam pa vis sunkiau ir sunkiau num esti svorio, bet jie vis len­
gviau ir lengviau jo priauga. A trodo, kad darbas, kurio mes reikalaujame
iš savo k ū n o , jį nuvargina. D au g geriau b ū tų priim ti savo svorį ir dirbti su
p a žem inim o žaizda n a u d o ja n t m etodus, kuriuos nurodžiau paskutiniam e
šios knygos skyriuje.
Kad d a r labiau suv o k tų savo pažem inim o žaizdą, mazochistai tu ri pri­
pažinti, kaip jie gėdijosi savęs (ar kitų) ir kiek kiti galėjo būti susigėdę dėl
jų. Jie tu ri suvokti, kiek k a rtų žem ino ar m enkino save ir jautėsi nevertais.
K adangi mazochistai yra linkę į kraštutinum us, iš pradžių jie nem ato jokių
situacijų, kuriose jau stų gėdą, o vėliau pam ato jų n eįtikėtiną daugybę. Kai
tai n u tin k a, pirm oji jų reakcija yra šokas n uo visų šitų gėdos ir pažem inim o
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 71

situacijų, o paskui jie pradeda juoktis; gydym o procesas prasideda.

Jeigu m atai savyje p ažem inim o žaizdą, atsim ink, kad darbas, kurį rei­
kia atlikti, kad išsilaisvintum n uo šios žaizdos, yra darbas su siela. Jeigu
dirbsi tik fiziniam e lygmenyje, be pabaigos kontroliuodam as save, kad ne­
priaugtum ar kad n u m estu m svorio, tu neisi savo gyvenim o keliu ir turėsi
įsikūnyti kitam e kūne, galbūt netgi d ar didesniam e. Kol tu esi čia, b ū tų
išm intingiau daryti tai, ką reikia, kad išlaisvintum savo sielą.
Svarbu suvokti, kad tavo m o tin a ar tėvas taip p at kentėjo n u o p a žem i­
nimo žaizdos. Jie išgyveno šią žaizdą su tos pačios kaip ir tu lyties gim dyto­
ju. Jeigu atjausi savo gim dytoją, tau bus lengviau atjausti save patį.
A tsim ink, kad pagrindinė žaizdos priežastis kyla iš nesugebėjim o at­
leisti sau už tai, ką darom e sau, arba už tai, ką darom e kitiem s. M um s
sunku atleisti sau, nes didžiąją dalį laiko m es netgi nesuvokiam e, kad kalti­
nam e save. Kuo gilesnė žaizda, tuo labiau m es žem inam e save m enkindam i
ar lygindam i save su kitais arba žem inam e kitus gėdydam iesi jų ar per daug
už juos darydam i. M es kaltinam e kitus už viską, ką darom e sau, bet to
nenorim e m atyti. Todėl prisitraukiam e prie savęs žm ones, kurie parodytų
m um s, ką darom e.
Anksčiau m inėjau, kad mazochisto kaukę, pasirodo, yra sunkiausia at­
pažinti ir pripažinti. Jeigu m atai save tu rin tį fizinių šios kaukės savybių,
siūlau tau keletą k a rtų per ateinančius m ėnesius perskaityti šį skyrių. Po
tru p u tį iš atm inties iškils situacijos, kuriose jautei gėdą ir pažem inim ą.
Svarbu, kad suteik tu m sau laiko, reikalingo pripažinti, jog tu ri šią žaizdą
savyje.

Atsimink, savybės ir elgesys, pam inėti šiame skyriuje, egzistuoja

tik tada, kai mes dėvime savo mazochisto kaukę tikėdami, jo g taip
išvengsime kančios nuo pažeminimo. Priklausomai nuo žaizdos gylio
ir skausmo intensyvumo ši kaukė gali būti dėvima tik kelias minutes
p e r savaitę arba beveik visą laiką.

Išskirtinis mazochistų elgesys yra diktuojam as baimės vėl p atirti p a ­

žem inim o žaizdą. G alb ū t atpažinsi save pagal kai kurias m ano aprašytas
nuostatas, bet n eb ū tin ai visas. V ienam žm ogui beveik neįm anom a atitikti
visų p am in ėtų n u o sta tų ir elgesio m odelių. Kiekvienai žaizdai būdingas
atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M ąstym as, jausm ai, kalbėjimas ir
veiksmai, kurie susiję su kiekviena žaizda, rodo reakciją į tai, kas vyksta
72 L ISE B O U RB EA U

gyvenime. Kai mes reaguojam e p er sav o kaukes, gyvenam e neįsiklausyda­

mi į savo širdį ir negalim e b ū ti laim in g i. Todėl labai naudinga sąm oningai
suvokti kiekvieną kartą, kada b ū n am e savim i, o kada reaguojam e. Kai su­
vokiame, galim e valdyti savo gyvenim ą, užuot leidę m us valdyti baim ėm s.
Šio skyriaus tikslas - padėti tau su sip ažin ti su pažem inim o žaizda. Jei­
gu atpažįsti save mazochisto kaukės aprašym e, paskutiniam e skyriuje yra
visa inform acija, kurios tau reikės, k a d užsigydytum žaizdą, vėl tap tu m
savimi ir nem anytum , jog pasaulis y ra k u p in as pažem inim o. Jeigu nem atai
savęs šiame aprašyme, siūlau tau p a sitik rin ti su tais, kurie gerai tave pažįs­
ta, kad sužinotum , ar jie tau pritaria. A š jau m inėjau, kad įm anom a turėti
tik nedidelę pažem inim o žaizdą. T uo atveju turėsi tik keletą jos bruožų.
Atsim ink, kad svarbu pradžioje rem tis fiziniais aprašymais, nes mes galim e
lengvai sau pam eluoti, bet kūnas n e m e lu o ja niekada.
Jei aplink save atpažįsti žm ones, ken čian čiu s n u o šios žaizdos, nereikia
m ėginti jų pakeisti. Stenkis p a sin a u d o ti tuo, ką sužinojai iš šitos knygos,
kad išvystytum savyje daugiau atjau to s ir geriau suprastum jų reakcinį el­
gesį. Geriau, jei jie paskaitys šitą k n y g ą patys, jei susidom ės, negu tu savo
žodžiais mėginsi papasakoti šios k nygos turinį.
fšsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 73

PAŽEMINIMO žaizdos charakteristika

Žaizdos pažadinim as: tarp vienerių ir trejų m etų amžiaus su vienu iš

tėvų, kuris rūpinosi fizine raida, dažniausiai su m otina. Laisvės trū k u ­
mas. Jautim asis pažem intu dėl to gim dytojo kontrolės.

Kaukė: m azochizm as.

Kūnas: storas, apvalus, trum pas liem uo, apkūnus, putlus kaklas, įtam pa
kakle, gerklėje, žandikaulyje ir dubenyje. Apvalus atviras veidas. D augu­
m a kūno dalių yra putlios.

Akys: didelės, apvalios, atviros ir nekaltos kaip vaiko.

Žodynas: „vertas“, „nevertas“, „mažas“, „storas“.

Charakteris: dažnai gėdijasi savęs ir k itų arba bijo savo veiksmais sukelti
gėdą kitiem s. N em ėgsta greitai eiti. Ž in o savo poreikius, bet jų nepa­
tenkina. D au g prisiim a. K ontroliuoja, kad išvengtų gėdos. Tiki, kad yra
nešvarus, beširdis, kiaulė, žemesnis už kitus. Jam reikia prisirišti. Užsi­
tikrina, kad n e b ū tų laisvas, nes „būti laisvam“ reiškia „būti n erib o tam “.
Jeigu jis netu ri ribų, bijo nueiti per toli. V aidina m otiną. Pernelyg jau ­
trus. Baudžia save tikėdam as, kad baudžia kitus. N ori b ū ti vertas. Jau­
čia pasibjaurėjim ą. G eidulingas, b et gėdijasi sekso ir n epatenkina savo
poreikių. K om pensuoja ir apdovanoja save m aistu.

D idžiausia baim ė: laisvė.

M aitinim osi įpročiai: m ėgsta riebų maistą, šokoladą. Valgo bulim iškai
arba po kelias mažas porcijas. G ėdijasi pirk ti ar valgyti skanėstus. Valgo
stovėdamas, kad įtik in tų save, jog iš tiesų nė nevalgė (bet tikriausiai su­
valgė daugiau nei įprastai).

G alim os ligos: nugaros, pečių, gerklės problem os, angina, laringitas,

kvėpavimo ta k ų susirgim ai, kojų, p ėd ų problem os, išsiplėtusios venos,
sausgyslių patem pim ai, lūžiai, kepenų, skydliaukės problem os, odos
niežėjimas, hipoglikem ija, diabetas, širdies ligos.
74 L ISEBO U RBEAU

Žmogaus, kenčiančio nuo IŠDAVYSTĖS žaizdos, kūnas

(kontrolės kaukė)
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 75

5 SKYRIUS. IŠDAVYSTĖ

M es galim e išduoti kitą arba patys jaustis išduoti įvairiausiais būdais.

Žodis išduoti reiškia nustoti būti ištikim am žm ogui arba tikslui, apleisti arba
pasmerkti. Svarbiausia sąvoka, susijusi su išdavyste, yra ištikimybė —priešybė
išdavystei. Būti ištikim am —reiškia laikytis pažadų, būti lojaliam, atsidavu­
siam. Ištikim u žm ogum i galim e pasitikėti. Kai pasitikėjim as sulaužomas,
mes jaučiam ės išduoti.
Si žaizda pažadinam a am žiuje tarp dvejų ir ketverių m etų, kai im a
vystytis m ūsų seksualinė energija. Si žaizda patiriam a su priešingos negu
vaikas lyties gim dytoju. Siela, n o rin ti išsigydyti šią žaizdą, prisitraukia vie­
ną iš tėvų, su kuriuo bus stiprus meilės ryšys, didelė tarpusavio trauka ir su
tuo susijęs stiprus E dipo kompleksas.
Pateikiu tru m p ą E dipo kom plekso paaiškinim ą tiems, kurie nori dau­
giau sužinoti apie teoriją, išvystytą psichoanalitiko Sigm undo Freudo. Pa­
gal šią teoriją mes visi šį kom pleksą turim e, tik nevienodo stiprum o. Visi
m aždaug dvejų šešerių m etų vaikai įsimyli priešingos negu jie patys lyties
gim dytoją arba žm ogų, kuris atlieka globėjo vaidm enį, nes tuo m etu vys­
tosi vaikų seksualinė energija. N u o tada jie užm ezga ryšį su savo gyvenim o
jėga, seksualine jėga - jėga, kuri reiškia jų kūrybines galias.
N atūralu, jog n uo gim im o kūdikiai yra susiję su savo m o tin a ir jiems
reikia jos globos bei rūpesčio. Tačiau m am os ir toliau privalo užsiim ti kas­
dieniais darbais bei rūpin tis kitais šeimos nariais, taip kaip ir buvo prieš
atsirandant kūdikiui. Jei m o tin a kreipia per daug dėmesio į vaiko įgeidžius,
tiek, kad beveik tam p a jo verge, vaikas im a m anyti, jog gali pakeisti savo
tėvą ir pats vienas p aten k in ti m otiną. T okiu atveju, anot dr. S. Freudo, vai­
kas nepatirs E dipo kom plekso fazės, kuri yra b ū tin a jo vystymuisi. Vaikui
tai bus labai nesveika psichologiniam e ir seksualiniam e lygmenyje, kai jis
taps suaugusiuoju.
76 LISE BOURBEAU

B ūdam i vaikai mes gana sėkm ingai išgyvename E dipo fazę, kai suvo­
kiame, jog jei n e b ū tų tėvo, n e b ū tų ir m ūsų. N e t jei jo gyvenime nėra, m o ti­
nos turi išaiškinti vaikams, jog jie tu ri tėvą ir jis yra toks pat svarbus kaip ir
jie. Kai tik vaikai supranta, jog buvo pradėti iš dviejų lyčių sąjungos, jiem s
kyla susidom ėjim as priešinga lytim i. A tsiranda pasąm oninis troškim as tu ­
rėti vaiką su priešingos negu jie lyties gim dytoju. Tuo pačiu m etu jie vysto
savo kuriam ąją galią. Tai paaiškina, kodėl mažos mergaitės m ėgina suvilioti
savo tėvą, o m aži berniukai - m am ą. jie daro viską, kas tik įm anom a, kad
užkariautų priešingos negu jie patys lyties gim dytojo dėmesį. Jie m ėgina jį
apsaugoti, n et jei p atiria nusivylim ą nesulaukę trokštam o dėmesio. Kai tos
pačios kaip ir vaikas lyties gim dytojas įskaudina priešingos lyties gim dyto­
ją, vaikas kenčia, kartais netgi taip, kad im a trokšti skriaudiko mirties.
N elaim ei, dažniausiai E dipo kom pleksas n eb ū n a integruojam as, nes
m o tin a p er daug savinasi sūnų, o tėvas — dukterį. K uo labiau tėvas yra
m enkinam as (m otinos) arba ignoruojam as, o tai labai dažnai atsitinka, tuo
sunkiau bus šį kom pleksą išspręsti. Pastebėjau, jog tie, kurie kenčia nuo
išdavystės, vaikystėje neišsprendė savojo E dipo kom plekso. Tai reiškia, jog
priklausom ybė n uo priešingos negu jie patys lyties gim dytojo yra per daug
stipri; vėliau gyvenim e tai paveiks žm ogaus em ocinius ir seksualinius san­
tykius. Jis arba ji bus linkę lyginti savo partnerį su priešingos negu jie lyties
gim dytoju arba per daug tikėsis iš savo p artnerio, vildam iesi gauti tai, ko
negavo iš ano gim dytojo. M ylėjim osi m etu jiem s bus sunku visiškai atsi­
duoti. Jie saugos save, nes bijos b ū ti apgauti.
Siela, kuri atgim sta, kad išsigydytų išdavystės žaizdą, pasirenka tėvus,
kurie yra gana egocentriški ir sužavi savo vaikus. Turėdam i tokio tipo tė­
vus, vaikai verčiam i m anyti, kad jie tėvams reikalingi ir nori, kad tėvas
arba m o tin a jaustųsi gerai, ypač tas, kuris yra priešingos lyties negu vaikas.
Vaikai daro viską, kad tam gim dytojui ta p tų ypatingi. V ienas vyras, ken­
čiantis n uo išdavystės žaizdos, m an pasakojo, jog vaikystėje m am a ir dvi jo
seserys leisdavo jam jaustis svarbiam sakydam os, jog tik jo nuvalyti batai
taip spindi ir tik jo nušveistos ir išvaškuotos grindys taip blizga. Taigi jis
jautėsi ypatingas, kai darė šiuos darbus. Jis nesuvokė, jog jos naudojosi
savo apžavais, kad juo m an ip u liu o tų . Tai pavyzdys, kaip vaikystėje nesą­
m oningai mes galim e jaustis išduoti.
Vaikai jaučiasi išduoti priešingos negu jie patys lyties gim dytojų kie­
kvieną kartą, kai tie pažada ir nesilaiko žodžio, kiekvieną kartą, kai jie
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 77

išduoda vaiko pasitikėjim ą. Vaikai ypač jaučiasi išduoti, jei išnaudojam i jų

meilė arba seksualum as. Pavyzdžiui, beveik visais kraujom aišos atvejais šis
faktas suvokiam as kaip išdavystė. Vaikai taip p a t p atiria išdavystę, kai jaučia,
jog tos pačios kaip ir jie lyties gim dytojas patiria savo p artnerio išdavystę.
Jie išgyvena išdavystę taip sm arkiai, tarsi b ū tų išduoti patys. M aža m ergaitė
taip pat gali p atirti išdavystę, jei jaučia, kad jos tėvas skiria jai m ažiau dė­
mesio gim us kitam kūdikiui.
Kai vaikai pradeda jausti išdavystę, jie susikuria K O N T R O L E S kaukę,
kad apsaugotų save. Si kontrolės form a turi kitą m otyvaciją nei ta, kurią
naudoja mazochistai. M azochistai kontroliuoja, kad patys išvengtų gėdos
jausm o arba kad kiti žm onės jų nesigėdytų. O kontrolieriai taip elgiasi n o ­
rėdami užsitikrinti, kad patys laikytųsi pažadų, b ū tų ištikim i ir atsakingi
arba kad kiti žm onės laikytųsi savo įsipareigojim ų.
Kontrolieriai susikuria kūną, kuris spinduliuoja jėgą ir tvirtybę ir k u ­
ris, regis, tvirtina: „Aš esu atsakinga(s), galite m an im i pasitikėti.“ G alim e
atpažinti vyrą kontrolierių iš plačių pečių, platesnių nei jo klubai. (Kartais
nėra didelio skirtum o tarp Įdubų ir pečių pločio, tačiau, kaip jau m inėjau
anksčiau, reikia pasitikėti savo intuicija.) Kai iš pirm o žvilgsnio jauti, jog
viršutinioji vyro kūno dalis skleidžia daugiau jėgos už apatinę, tai yra žen­
klas, jog jis kenčia n uo išdavystės. K ita vertus, jei m atai plačiapetį vyrą, tu ­
rintį įspūdingus raum enis, raum eningą krūtin ę, dėvintį aptem ptus T for­
mos m arškinėlius, kad m atytųsi raum enys, gali b ū ti tikras, jog jis turi labai
gilią išdavystės žaizdą. M o terų kontrolierių stiprybė sutelkta apie klubus,
sėdm enis, pilvą ir šlaunis. M oterys, kenčiančios n u o šios žaizdos, dažnai
turi kriaušės kūno form ą; apatinė jų k ū n o dalis paprastai yra platesnė už
pečius. Kuo labiau pabrėžta plačioji dalis, tuo gilesnė išdavystės žaizda.
Kartais galim a pastebėti ir priešingą reiškinį. Vyro klubai ir šlaunys
gali būti platesni už pečius, o m oteris gali b ū ti vyriško kūno sudėjim o,
tai yra turėti plačius pečius, bet lieknus klubus ir šlaunis. Po daugybės
stebėjim ų ir atvejų tik rin im ų padariau išvadą, jog šių kontrolierių išdavystės
žaizdos buvo patirtos iš tos pačios kaip ir jie lyties gim dytojo pusės, o ne
iš priešingos. Jų E dipo kom pleksas šiuo atveju nebuvo išgyventas įprastu
būdu, t. y. patirtas iš priešingos negu jie patys lyties gim dytojo. Tokie žm o­
nės labai prisiriša prie tos pačios kaip ir jie lyties gim dytojo, beveik visiškai
ignoruodam i priešingos negu jie lyties gim dytoją. Tačiau tokie atvejai yra
gana reti. Štai kodėl šiame skyriuje kalbam a apie išdavystės žaizdos ryšį su
78 LISE BOURREAU

vienu iš priešingos negu vaikas lyties gim dytojų. Jei m anai, jog priklausai
m inėtai priešingai grupei, tai, kas buvo pasakyta apie kitos lyties gim dyto­
ją, sukėlusį žaizdą, įvertink priešingai.
Tačiau jei m oteris yra m oteriška, bet jos pečiai platesni už klubus, tai
rodo atstūm im o žaizdą, nes „trūksta“ klubų.
Ž m onės, dėvintys kontrolieriaus kaukę, ran d a savo vietą gyvenime. Jie
labai kūniški ir dažnai nuo jų sklinda „pažvelk į m an e“ aura. Jie dažnai turi
viršsvorį, bet neatrodo nutukę. Jiems labiau tik tų tvirto žm ogaus apibūdi­
nim as. Sis žm ogus iš nugaros neatrodo storas, tačiau tu ri didelį pilvą. Tai jų
būdas parodyti savo stip ru m ą per pilvą, kuris tarsi sako: „Aš sugebu.“ Rytų
šalyse tai vadinam a hara jėga.
N orėčiau paaiškinti, kad svorio užsiauginim as susijęs su m entalu. Taip
atsitinka tiem s, kurie tiki, jog neturi savo vietos gyvenime. Taigi viršsvo­
ris priklauso ne tik pažem inim o žaizdai, kurią aprašiau praeitam e skyriuje.
Mazochistams papildom as svoris yra dar vienas būdas jaustis pažem intiem s.
E sant kitom s žaizdoms, didėjantis svoris yra labiau susijęs su įsitikinim u,
kad jie tu rė tų užim ti daugiau erdvės. M atom e, jog užsidariusieji ir p rikla u ­
somieji, kurie yra labai ploni, n et liesi, nenori užim ti daug erdvės. Neturė­
damas svorio užsidariusysis gali b ū ti dar labiau nem atom as, o priklausom a­
sis gali atrodyti dar silpnesnis ir dar labiau reikalingas pagalbos.
A tsim ink, kai mes tu rim e tik kelis pam inėtus bruožus, tai rodo, jog
m ūsų žaizda ne tokia gili. Pagal k ū n o dalį, kuri rodo tvirtybę arba jėgą,
mes galim e pam atyti, kokioje srityje žm ogus k o ntroliuoja ir bijo b ū ti iš­
duotas. Pavyzdžiui, vyrai arba m oterys, turintys plačius klubus ir didelį
pilvą, dažnai jaučia pyktį priešingai lyčiai, ypač seksualiniam e lygm eny­
je. Šie žm onės jaunystėje galėjo p atirti seksualinį priekabiavim ą arba net
sm urtą, taigi jie susikūrė viršsvorį aplink atitinkam as savo kūno dalis kaip
seksualinę apsaugą.
Jei savo kūne pastebi kontrolieriaus žymes, tačiau m anai, jog esi labiau
intravertas, tau gali b ū ti su n k u pam atyti savyje šias savybes. Tai todėl, kad
kontrolė, kurią naudoji, yra subtilesnė ir labiau paslėpta, ją yra sunkiau
atpažinti. Jei taip yra, žm onės, kurie tave pažįsta geriau, perskaitę tolesnius
skirsnius, galės tau pasakyti, ar dėvi kontrolieriaus kaukę. Kai žm onės yra
labiau ekstravertai, jų kontrolė yra akivaizdesnė ir lengviau pastebim a.
Jėga yra bendras bruožas žm onių, kenčiančių nuo išdavystės žaizdos.
Jiem s sunku priim ti bet kokią išdavystę, ar ji b ū tų jų pačių, ar k itų žm onių,
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 79

todėl jie daro viską, kas įm anom a, kad b ū tų atsakingi, stiprūs, ypatingi ir
svarbūs. Kontrolieriai taip patenkina savo ego, kuris nenori m atyti, kiek
kartų per savaitę jie išduoda save arba kitus. D idžiąją laiko dalį jie nesu­
vokia, ką daro. Išdavystė jiem s taip labai nepriim tin a, kad jie net pagalvoti
negali, jog galėtų taip pasielgti patys. Pavyzdžiui, jeigu jie sužino, jog kažką
išdavė sulaužę pažadą, jie sugalvoja visokiausių pasiteisinim ų ir gali net
m eluoti, kad tik išsisuktų. O jeigu pam iršta ką nors padaryti, tai prisiekia,
kad apie tai galvojo, ir tu ri (arba sugalvoja) priežastį, kodėl to nepadarė.
A tsim ink, kad kiekviena m ū sų žaizda egzistuoja m um s prim in ti, jog
kiti verčia m us kentėti už tai, kad mes darom e tą patį sau arba kitiem s.
Ego negali to nei suprasti, nei pripažinti. Jei m atai, jog dėvi kontrolieriaus
kaukę, ir jau ti pasipriešinim ą skaitydam as šias eilutes, vadinasi, priešinasi
tavo ego, bet ne širdis.
Iš visų p en k ių k aukių kontrolieriai daugiausiai tikisi iš kitų, nes la­
biausiai m ėgsta viską p lanuoti, o tai reiškia - kontro liuoti. A nkstesniam e
skyriuje m inėjau, kad priklausom ieji taip pat labai daug tikisi iš kitų, bet jų
lūkesčiai susiję su poreikiu, kad juos palaikytų ir padėtų, o tai savo ruožtu
susiję su palikim o žaizda. Kontrolieriai tikisi iš kitų, kad šie padarys tai, ką
jie patys tu ri padaryti - pasitikėti. M aža to, jie labai gudriai atspėja k itų
žm onių reikmes. Jie dažnai žino ir sako tai, ką kiti n ori išgirsti, bet iš tiesų
nėra pasirengę tai įvykdyti.
Kontrolieriai yra stiprios asmenybės. Jie tvirtai sako tai, kuo tiki, ir
tikisi, jog kiti žm onės laikysis tų pačių įsitikinim ų. Jie greitai susidaro n u o ­
m onę apie žm ones bei situacijas ir yra tikri, jog yra teisūs. Jie kategoriškai
dėsto savo n u o m o n ę ir nori bet kokia kaina įtikinti kitus. Jie labai dažnai
sako: „Ar tu supranti?“ norėdam i įsitikinti, kad juos gerai suprato. Jie tiki,
jog jeigu kiti žm onės juos supranta, tai reiškia, kad jie sutinka su jų n u o ­
m one, tačiau taip, deja, yra ne visada. Aš paklausiau kelių kontrolierių, ar
jie suvokė, kaip stengėsi m ane įtik in ti reikšdam i savo n uom onę. Jie atsakė:
„Ne“. Visos kaukės turi vieną ben d rą bruožą: mes nesuvokiam e, jog jas
dėvime. K ita vertus, visi aplinkiniai daug lengviau pastebi m ūsų dėvim ą
kaukę.
Kontrolieriai pasistengia nepatekti į konfliktines situacijas, kuriose
negalės kontroliuoti. B ūdam i tarp apsukrių ir stiprių žm onių, jie laikosi
šešėlyje iš baimės, kad jiem s neprilygs.
Kontrolieriai veikia greitai. Jie greitai orientuojasi arba nori tai padary­
80 LISE BOURBEAU

ti ir nekantrauja, kai kitiem s reikia daugiau laiko ką nors pasakyti arba pa­
aiškinti. Jie dažnai įsiterpia arba atsako neleisdam i kitam pabaigti. Bet jei
kas nors kitas drįsta taip pasielgti, jie įnirtingai rėžia: „Leisk m an pabaigti,
aš dar nepasakiau, ką norėjau pasakyti.“
Kontrolieriai yra labai talentingi ir greiti. Todėl jie labai nekantrūs su
lėtesniais žm onėm is. Pavyzdžiui, jei tenka važiuoti paskui lėtą vairuotoją,
jie nervinasi ir pyksta. Jie tu ri tikrai labai pasistengti, kad „paleistų“ situaci­
ją. Taip dažnai atsitinka, kai jie m ėgina k o n tro liu o ti kitus. Tėvai kontrolie­
riai reikalauja iš savo vaikų, kad jie b ū tų greiti ir greitai išm oktų. To paties
jie reikalauja iš savęs. Kai reikalai einasi nepakankam ai greitai, o ypač kai
juos sutru k d o neplanuoti dalykai, šie žm onės pyksta. Jie m ėgsta viską už­
baigti pirm i, ypač jei konkuruoja. Pabaigti d arbą anksčiau už kitus jiems
daug svarbiau negu gerai jį atlikti. Jie gali nueiti n et taip toli, kad pakeičia
žaidim o taisykles savo naudai.
Kai viskas vyksta ne taip, kaip jiem s norėtųsi, kontrolieriai greitai tam ­
pa agresyvūs, nors ir nem ano tokie esą. Jie m ano, jog yra atkaklūs, stiprūs
ir tiesiog nenori, kad į juos šluostytųsi kojas. Iš visų penkių charakterių
kontrolieriai susiduria su daugiausia pakilim ų ir nuosm ukių. V ieną m inutę
jie gali b ū ti kupini meilės, o kitą - gali supykti be jokios akivaizdžios prie­
žasties. A rtim ieji nesupranta, kokia jų pozicija, ir dažnai jaučiasi išduoti
tokio nepastovaus būdo.
Kontrolieriai turi dirbti su savo n ek an tru m u ir netolerancija, ypač kai
jiems neleidžiam a dirbti arba elgtis savo nuožiūra. Pavyzdžiui, jie darys
viską norėdam i pasveikti, kad galėtų vėl tęsti pradėtą veiklą. Jei suserga jų
artim ieji arba tie, kurie jiem s įsipareigojo, jie p raranda kantrybę.
Kontrolieriai dažnai „futurizuoja“, tai yra m ėgina viską suplanuoti
ateičiai. Jų m entalinis lygm uo labai aktyvus. Kuo gilesnė žaizda, tuo labiau
jie nori užbėgti už akių ir viską suvaldyti, kad išvengtų išdavystės kančios.
K adangi jie nori, kad viskas vyktų taip, kaip jie suplanavo, ir yra tokie
pilni lūkesčių, jog jau nesugeba gyventi dabartyje. Pavyzdžiui, dirba ir jau
susirūpinę planuoja atostogas, o atostogaudam i planuoja, kaip grįš į darbą,
ir rūpinasi, kas vyksta nam uose, kol jų nėra.
Kontrolieriai mėgsta atvykti anksčiau, kad galėtų viską kontroliuoti.
Patys nem ėgsta vėluoti ir netoleruoja, kai vėluoja kiti. B ūtent m ėginim as
pakeisti kitus suteikia jiem s progą k o n troliuoti. Jie pyksta, jei vėluoja pa­
baigti darbą arba kitas žm ogus vėluoja atlikti pažadėtą užduotį. Kadangi
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 81

yra tokie reiklūs, dažnai nei sau, nei kitiem s nedu o d a pakankam ai laiko
atlikti darbą. Si problem a ypač dažnai iškyla su priešingos negu jie patys
lyties žm onėm is, kurie juos sunervina greičiau.
Kontrolieriai sunkiai pasitiki kitais ir patiki jiem s atsakom ybę. Jie visą
laiką tikrina, kaip kitas dirba, kad įsitikintų, jog viskas vyksta pagal jų
lūkesčius. Jiem s taip pat kyla problem ų, kai reikia parodyti lėtesniesiems,
kaip atlikti darbą. Jie patiki kitiem s darbą, kuris dažniausiai yra lengvas,
arba tokį, kurį atlikus blogai, jie už tai nebus apkaltinti. Štai kodėl kontro­
lieriai turi b ū ti greiti: jie viską daro patys ir dar turi skirti laiko patikrinti
savo padėjėjus. A trodo, kad jų akys ir ausys visur —kad įsitikintų, jog kiti
atlieka viską, ką privalo atlikti. Kontrolieriai iš k itų reikalauja daugiau nei
iš savęs. Tačiau jiem s lengviau pasitikėti tos pačios kaip ir jie patys lyties
žm ogum i, todėl jie labiau k o ntroliuoja priešingos lyties atstovus. N orėčiau
tau prim in ti, kad kontrolierių kenčiam a išdavystės žaizda yra pajudinam a
kiekvieną kartą, kai jie susiduria su jų pasišventim o negerbiančiais žm o­
nėmis.
Kontrolieriai m ano, kad daug dirba ir yra atsakingi, todėl turi proble­
m ų su tingėjim u. A n o t jų, tinginiauti galim a tik po to, kai atlikai viską,
už ką buvai atsakingas, bet ne anksčiau. Juos nervina, jei jie m ato, kaip
kiti, ypač priešingos negu jie lyties atstovai, nieko neveikia. Jie vadina juos
tinginiais ir nelabai jais pasitiki. Taip p at pasirūpina, kad visi žin o tų viską,
k-\jie padarė, kiek padarė ir kaip; taip kiti m atys, kokie jie yra atsakingi ir
patikim i. Kontrolieriai nepakenčia, jei jais nepasitikim a. Jie m ano esą tokie
atsakingi ir talentingi, kad kiti tu rėtų natūraliai jais pasitikėti. Tačiau jie
nem ato, kad patys nenoriai pasitiki kitais.
Ž m onėm s, dėvintiem s kontrolieriaus kaukę, labai svarbu padem ons­
truoti savo stiprybę ir - dar svarbiau —drąsą. Jie labai daug iš savęs reika­
lauja, nes nori kitiem s parodyti, ką sugeba. Bet koks bailus veiksmas, bet
koks elgesys, rodantis drąsos trū k u m ą, jų akyse atrodo kaip išdavystė. Jie
labai pyktų an t savęs, jeigu m estų projektą, jei jiem s n eužtektų drąsos pa­
baigti jo. Jie negali p riim ti bailum o nei savyje, nei kituose.
Kontrolieriai labai sunkiai atveria kitiem s savo paslaptis, nes bijo, jog
vieną dieną tai bus p an au d o ta prieš juos. Jie tu ri tikrai pasitikėti žm ogum i,
kad jam atsivertų. Tačiau jie patys pirm ieji persako kitiem s paslaptis, ku­
rios jiems buvo patikėtos ir, žinom a, jie randa tam labai svarbią priežastį.
Jie labai m ėgsta įterp ti savo kom entarus, kai kiti žm onės ką nors sako
82 LISE BOURBEAU

arba daro. Pavyzdžiui, jei m am a bara dukrą, kontrolierius tėvas, eidamas

pro šalį, b ū tin ai pridės: „Ar supratai, ką tavo m otina ką tik pasakė?“ Si­
tuacija jo visiškai neliečia, bet jis vis vien kišasi. Jei baram a jo dukra ir jis
pritaria m otinai, labai gali būti, jog dukra jausis išduota, ypač jei ji yra
„mažoji tėvelio duk ry tė1', o tėvas jos negina, kai m otina baudžia. Kontrolie­
riai paprastai mėgsta, kad jų žodis b ū tų paskutinis, todėl jie visuom et (arba
beveik visuom et) randa, ką pridėti.
Kontrolieriai mėgsta kištis į k itų reikalus. Kadangi greitai pastebi, kas
aplinkui juos vyksta, ir patys jaučiasi stipresni už kitus, jie linkę viskuo
rūpintis. Jie tiki, jog turi padėti kitiem s organizuoti jų gyvenimą. Jie ne­
suvokia, jog daro tai norėdam i kontroliuoti. R ūpindam iesi kitais, jie gali
kontroliuoti, kaip kiti su jais elgsis, kaip ir kada jiems ką nors padarys. Kai
kontrolieriai rūpinasi k itų problem om is, tai reiškia, jog jie tiki, kad kiti
žmonės yra silpnesni. Tai yra užm askuotas būdas parodyti savo jėgą. Kol iš
tikrųjų netikim e savo jėgom is, darysim e viską m ėgindam i įrodyti kitiem s
esą stiprūs, pavyzdžiui, rūpindam iesi tais, kurie yra „silpnesni“.
D ar daugiau - kontrolieriai yra labai jautrūs, bet jų jau tru m o nesim a­
to, nes jie labai užsiėmę rodydam i savo stiprybę. A nkstesniuose skyriuose
matėme, kad priklausom ieji rūpinasi kitais, kad gautų palaikym ą, o mazo-
chistai rūpinasi kitais, kad b ū tų geri žmonės ir kad niekas jų nesigėdytų.
Kontrolieriai rūpinasi k itų reikalais, kad n en u k en tėtų nu o išdavystės arba
kad užsitikrintų, jog kiti pateisins jų lūkesčius. Jei m atai save kaip tipą
žmogaus, kuris jaučia atsakom ybę tvarkyti kitų, savo m ylim ų žm o n ių gy­
venimą, siūlau labai atidžiai panagrinėti savo motyvus.
Kontrolierių ego labai lengvai išlenda, kai kas nors kitas pataiso jų dar­
bus, nes jie labai nem ėgsta b ū ti stebim i, juo labiau kito kontrolieriaus. Jie
turi daug pro b lem ų su autoritariškais žm onėm is, nes tiki, jog šie žm onės
nori juos kontroliuoti. Jie pateisina save ir visuom et tu ri rim tą priežastį
elgtis savaip. Jiems sunkiai sekasi pripažinti savąsias baimes ir jie nem ėgsta
kalbėti apie savo silpnybes. M aža to, kontrolieriai pradeda sakyti: „Aš galiu,
leisk aš padarysiu“ jau labai ankstyvam e am žiuje. Jie nori daryti savaip ir
būna labai laim ingi, kai kiti pripažįsta juos, sveikina, o dar svarbiau —pa­
stebi, ką jie daro.
Jie nenori parodyti savo pažeidžiam um o bijodam i, kad kas nors jais
pasinaudos ir ims kontroliuoti. Jie kaip galėdami dažniau stengiasi pasiro­
dyti drąsūs, bebaim iai ir stiprūs.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 83

A pskritai kontrolieriai elgiasi taip, kaip patys nori. Sako kitiem s, ką

tie žm onės nori girdėti. Bet negerbia to, ką sako kiti. Pateiksiu pavyzdį.
V ieną dieną mes su vyru pasam dėm kontrolieriaus tip o žm ogų atlikti m ūsų
nam uose tam tikrus darbus. Aš paaiškinau, ko m an reikia ir kaip norėčiau,
kad jis prad ėtų dirbti, bet m ačiau, jog jis n esutinka ir jam nepatinka, kad
aiškinu, kaip reikia daryti, nes jis buvo meistras. Taigi jis m ėgino m ane įti­
kinti, kad jo požiūris yra geriausias, nekreipdam as dėm esio į m ūsų pagei­
davim us. Aš jam pasakiau, jog su p ran tu jo požiūrį, tačiau savo reikm ėm s
patenkinti mes su vyru n o rėtu m ėm kitko. Jis atsakė: „Labai gerai.“ Tačiau
po dviejų d ien ų aš pam ačiau, kad jis padarė taip, kaip jam patiko. Kai pa­
sakiau jam , kokia esu nepatenkinta, kad jis nepadarė, ko buvo prašom as,
jis pateikė daugybę priežasčių savo sprendim ui pateisinti. Jam pavyko tarti
paskutinį žodį, nes buvo jau per vėlu viską pradėti iš naujo.
Anksčiau m inėjau, kad kontrolieriai nem ėgsta valdingų žm onių, bet
nesuvokia, kaip dažnai patys nurodinėja ir sprendžia už kitus. M an patinka
stebėti kontrolierius, kurie dirba vadybininkais arba prižiūrėtojais viešose
vietose, tokiose kaip restoranai, ligoninės, parduotuvės ir pan. Jie nori ži­
noti viską, kas vyksta; jie bruka savo n u o m o n ę neklausiam i; atrodo, jog jie
negali susilaikyti nepakom entavę k itų kalbos arba veiksmų.
V ieną dieną stebėjau kontrolieriaus tipo padavėją restorane. Jis užpuo­
lė kitą padavėją, kuris turėjo visus užsidariusiojo bruožus. Kontrolierius visą
laiką nurodinėjo užsidariusiajam, ką ir kaip aptarnauti. Užsidariusysis ga­
liausiai iš pykčio pakėlė antakius. Aš tik ką papasakojau vyrui, kas vyksta,
sakydama, kad jiedu tikriausiai pabaigs reikalą m uštynėm is, kai jaunasis
užsidarėlis, kuris aptarnavo m us, priėjo prie m ūsų staliuko ir ėm ė skųstis,
kokia sunki jo situacija ir kad jis ketina greitai m esti šitą darbą.
Kadangi gerai žinau įvairias žaizdas, jo žodžiai m anęs nenustebino,
nes užsidariusysis, jeigu jaučiasi per daug atstum tas, linkęs atsitraukti, o ne
įvertinti tikrąją situaciją. Įdom iausia šios istorijos dalis buvo ta, jog tas kon­
trolierius n et nebuvo jo viršininkas ar prižiūrėtojas. Jis buvo toks p a t pada­
vėjas kaip ir užsidariusysis. Jis tiesiog nusprendė iš savo kolegos padaryti
tokį p at gerą padavėją kaip jis pats. Rodėsi, jog kontrolierius valdo situaciją
ir gerai kontroliuoja lankytojus. Jis atrodė labai savimi didžiuojąsis ir visai
nesuvokė, jog kontroliuoja. Jo n u om one, kitas padavėjas turėjo būti dė­
kingas jam už pagalbą. Tai, ką mes vadinam e kontroliavim u, kontrolieriai
vadina pagalba.
84 LISE BOURBEAU

K adangi mes su vyru keliaudam i dažnai m aitinam ės restoranuose,

m an labai n au d in g a sugebėti atpažinti įvairias žaizdas, nes tai m an padeda
bendrauti su padavėjais. Pavyzdžiui, aš žinau, jog jei padarysiu nem alonią
pastabą kontrolieriaus tipo padavėjui arba nurodysiu jo klaidą, jis tuoj pat
ims teisintis ir netgi m eluoti, kad tik išgelbėtų savo reputaciją ir n en u k e n ­
tėtų jo įvaizdis. Jei aš su juo elgsiuosi kontroliuojančiai, tai negausiu, ko
noriu. Jis tu ri jaustis, kad pats viską sutvarkė, o ne kažkas buvo jam prim es­
ta iš šalies. Aš netgi buvau atsidūrusi tokioje situacijoje, kai padavėjas tyčia
vertė m ane laukti tik todėl, kad parodytų, jog jo žodis bus paskutinis.
Kai kas nors m ėgina kontrolieriui įteigti kokią nors idėją, paprastai
susiduria su jo skepticizm u. Sunkiausiai jie priim a staigm enas, kai neturi
laiko pasiruošti. Jei n etu ri laiko pasiruošti, jie rizikuoja prarasti kontrolę ir
atitinkam ai b ū ti kontroliuojam i patys.
Kontrolieriai sunkiai susidoroja su em ocijom is iškilus netikėtum am s,
jie reaguoja pasitraukdam i ir išlikdam i budrūs. Jie pasiruošia visokiom s
galim ybėm s ir m ėgsta įsivaizduoti įvairiausias išeitis, kad galėtų b ū ti pasi­
ruošę bet kam . Jie nesuvokia, kaip dažnai patys apsigalvoja ir savo m ylim us
žm ones pastato į nem alonią padėtį juos priblokšdam i paskutinės m inutės
sprendim ais. Jie patys suteikia sau teisę keisti n u o m onę lengvai ir dažnai.
V iena m oteris, kenčianti n uo išdavystės žaizdos, m an pasakojo, jog
vaikystėje ji visada stengdavosi atspėti savo tėvo reakcijas, — reakcijas, k u ­
rios vertė ją kentėti. Kai ji tikėdavosi, kad tėvas jai trenks, nes ji blogai
pasielgė, jis to nedarydavo. Kai ji tikėdavosi, kad jis ją pagirs už gerus pažy­
m ius m okykloje, jis jai trenkdavo, o ji niekaip negalėdavo suprasti, kodėl
jis supyko. Sis pavyzdys gerai atspindi, kaip ji prisitraukė tokį elgesį - tai
dėl savo žaizdos, ir kad jos tėvas taip elgėsi dėl savo paties turim os išdavystės
žaizdos. A trodė, tarsi jam labai m alonu ją apstulbinti ir nepatenkinti jos
n o rų (kuriuos jis, atrodė, žinojo iš anksto). Tai galim a paaiškinti ryšiu tarp
tėvo ir dukters arba tarp m otinos ir sūnaus, kurie kenčia nuo šios rūšies
žaizdos. N enuspėjam as elgesys iš kažkurio gim dytojo pusės paprastai suke­
lia išdavystės jausm ą kontrolieriaus tipo vaikui.
Kontrolieriai skuba pavadinti kitus veidm ainiais, nes patys labai nepa­
sitiki. K ita vertus, jie patys dažnai gali b ū ti pavadinti veidm ainiais m atant,
kaip jie m anipuliuoja kitais. Pavyzdžiui, jei viskas vyksta ne taip, kaip jiem s
norėtųsi, jie užpyks ir apkalbės žm ogų jam už nugaros bet kam , kas tik
pasiruošęs klausytis. Ir nesuvokia, jog kartais, kaip ir kiti žm onės, jie taip
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 85

p at elgiasi veidm ainiškai.

Kontrolieriai nekenčia, kai jiem s m eluoja. Jie sako: „G eriau jau man
tren k tų negu p am elu o tų .“ Jie patys dažnai m eluoja, bet jų akim is žiūrint,
iš tik rų jų to nedaro. Jie lengvai randa svarią priežastį iškreipti tiesą. Jie
galvoja, jog jų melas, dažnai labai subtilus, yra būtinas, kad galėtų pasiekt i
tai, ko nori, arba kad pasiteisintų. Pavyzdžiui, prieš tai m inėjau, jog jie gali
lengvai atspėti k itų žm o n ių lūkesčius ir dažnai sako tai, ką kiti nori girdėti.
Deja, ne visada laikosi pažadų, nes įsipareigoja nepasitikrinę, ar sugebės tų
įsipareigojim ų laikytis. Todėl ir randa visokiausių gerų pasiteisinim ų; jie
gali n et pasakyti neatsim eną, jog kažką įsipareigojo. K iti gi žino, jog jiems
pam eluota, ir jaučiasi išduoti. Kontrolieriams tai visai neatrodo melas. Jie,
pavyzdžiui, gali a p ib ū d in ti tokį savo elgesį kaip savo rib o tų galim ybių iš­
raišką. Paradoksalu, nes jiem s patiem s labai sunku, kai kiti jais netiki. Jei
žm onės jais nepasitiki, jie jaučiasi išduoti. Jie daro viską, kas įm anom a, kad
žm onės jais p asitikėtų ir jie išvengtų tos skausm ingos išdavystės.
Sem inarų m etu kelios m oterys pasiskundė, kad jų vyrai m eluodam i
m anipuliuoja ir jas kontroliuoja. Pasiklausiusi, kaip jos apibūdino savo vy­
rus, suvokiau, kad šie vyrai yra kontrolieriai. N esakau, kad visi kontrolieriai
m eluoja, bet didelė tikim ybė, kad jie m eluoja daugiau už kitus. Jei m anai,
jog kenti n uo šitos žaizdos, labai rekom en d u o ju tau būti atidžiam , nes
labai dažnai melagiai negalvoja, jog jų melas yra tikras melas arba, kitaip
tariant, jie n et nesuvokia, kad m eluoja. N etgi patariu pasiklausti tų, kurie
tave gerai pažįsta, ar jie m ano, kad tu kartais m eluoji, ar jie girdi tave m e­
luojant.
Kontrolieriai negali pakęsti, kai kiti apgaudinėja. K ita vertus, jie patys
apgaudinėja, pavyzdžiui, žaisdami kortom is, b et sako, jog daro tai juokais,
arba aiškina, kad visi žaisdam i apgaudinėja.
Kontrolieriai nem ėgsta atsidurti situacijoje, kai tenka skųsti k itą žm o­
gų, pavyzdžiui, bendradarbį. Jie žino, jog jeigu kas nors taip pasielgtų su
jais, jie pasijustų išduoti. Todėl n enori taip elgtis su kitais. Prieš kelerius
m etus organizacijoje Klausykis savo kūno buvo nauja darbuotoja, kurios
pareiga buvo teikti klientam s inform aciją telefonu, ir ji suteikdavo ją klai­
dingai. Tai tęsėsi kelias savaites, kol kita bendradarbė m an apie tai pasakė.
Aš pasiklausiau su ja dirbančio darbuotojo, ar jis pastebėjo, kas vyksta, ir
jis atsakė, jog žinojo tai nuo p at pradžios, tačiau, esą, ne jo darbas skųsti
kitus. Kadangi pati kenčiu nuo išdavystės žaizdos, šis įvykis m ane supykdė,
86 LISE BOURBEAU

nes bijojau dėl savo kom panijos reputacijos.

Jiem s netgi sun k u garan tu o ti už kitą žm ogų im ant paskolą, nes jie
išgyvena dėl savo reputacijos, jei tas žm ogus negrąžintų skolos. Jei po ilgų
svarstym ų jie vis dėlto nusprendžia tai padaryti, o žm ogus nesilaiko m o ­
kėjim o term in ų , kontrolieriai jaučiasi siaubingai išduoti. Kontrolieriai ne­
m ėgsta lįsti į skolas ir jei skolingi, grąžina pinigus kaip galim a greičiau, kad
išlaikytų gerą vardą.
Pastebėjau, kad tėvai kontrolieriai labiau linkę ginti savo reputaciją
nei savo vaikų interesus. Jie m ėgina įtikinti vaikus, jog tai, ką padarė, yra
jų labui, bet vaikai nėra kvaili. Jie suvokia, kai tėvai iš tik rų jų galvoja apie
save. Kontrolieriai tėvai nori spręsti už savo vaikus, o tėvai, kurie tikrai
rūpinasi savo vaikų laime, pasistengia pasikalbėti su jais apie tai, kas tikrai
gali padaryti juos laim ingus.
Kontrolieriams n epatinka atsidurti tokioje padėtyje, kai jie negali at­
sakyti į klausim ą. Štai todėl jie m ėgsta m okytis ir žinoti įvairiausių dalykų.
Kai jų paklausia, jie stengiasi atsakyti, n e t jei tenka ką nors prigalvoti, nes
jiem s labai sunku, o gal n et neįm an o m a atsakyti: „Aš nežinau.“ Kitas gali
tuojau p at susivokti, kad anas nežino atsakym o, ir nutaria, jog jam m e­
luojam a. Kai žm ogus pasako: „Aš nežinojau...“, kontrolierius visada jaus
pareigą atsakyti: „O aš žinojau. N ežinau, iš kur, bet žinojau“ arba „Aš tai
sužinojau ten ir te n .“ Deja, tai ne visada tiesa. Kontrolieriai labai dažnai
vartoja posakį „aš tai žinojau“.
Kontrolieriai jaučiasi įžeisti, jei kas nors kišasi į jų reikalus be leidim o.
Jie gali labai supykti, jeigu, pavyzdžiui, kas nors skaito jų laiškus. Jeigu kas
nors įsiterpia ir jiem s esant kalba už juos, kontrolieriai jaučiasi įžeisti, nes
tiki, jog anas žm ogus nepasitiki jų sugebėjimais. Jie nesuvokia, jog patys
dažnai įsiterpia arba kalba už kitus. Pavyzdžiui, kontrolierius, vedęs priklau­
somą m oterį (palikimo žaizda), gali visą laiką jai sakyti, kaip ir kodėl ji turi
daryti tą arba kitą. D eja, tokio tipo m oteris tyliai kenčia.
Poroje, kai vienas iš p artn erių yra kontrolierius, o kitas priklausomasis,
kontrolierius labai dažnai priklauso n u o p artnerio silpnybės arba priklau­
somybės. Kontrolieriai m ano esą stiprūs, nes kontroliuoja kitus, tačiau tai
tik dar viena priklausom ybės form a. Kai k artu gyvena d u kontrolieriai, šitas
ryšys remiasi galios grum tynėm is.
Visi m ano m inėtieji pavyzdžiai kontrolieriams atrodo kaip išdavystė. Jei
tave tai stebina, tai tik todėl, kad žodį išdavystė tu supranti pernelyg ribotai.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 87

M an reikėjo daugybės m etų, kol tai suvokiau. M ačiau, kad m ano kūnas
rodo išdavystės žaizdą, bet negalėjau rasti ryšio tarp to, kas vyksta m ano gy­
venim e, ir savo žaizdos. Ypač sun k u m an buvo rasti ryšį su tėvu, su kuriuo
jaučiau stip rų E dipo kom pleksą. Taip jį dievinau, kad negalėjau suvokti,
kaip įm anom a pasijusti jo išduotai ir, žinom a, neigiau, jog an t jo pykstu.
Po kelerių m e tų galiausiai sugebėjau pripažinti, jog tėvas neatitiko
m ano apibrėžim o, koks turi b ū ti atsakingas vyras. Esu kilusi iš šeimos, kur
paprastai m oterys daro sprendim us, o vyrai jom s padeda. Taip buvo su
m ano tėvais, tetom is ir dėdėm is. Todėl padariau išvadą, jog m oterys už vis­
ką atsakingos, nes yra stipresnės ir daugiau sugeba. Vyrai m ano akyse buvo
silpni, nes nieko nekontroliavo. Faktiškai m ano koncepcija buvo neteisin­
ga —vien dėl to, kad kažkas nedaro sprendim ų, tai nereiškia, jog žm ogus
nėra atsakingas. Taip p a t m an teko iš naujo apibrėžti žodžius atsakomybė
ir įsipareigojimas.
Kai ilgai galvojau apie tai, kas buvo m ano vaikystėje, suvokiau, jog
m ano m am a priim davo daugiausia sprendim ų, bet tėvas visuom et likdavo
jai atsidavęs ir laikydavosi įsipareigojim ų. Kai koks nors iš m ano m am os
sprendim ų pasirodydavo ne pats geriausias, tėvas išgyvendavo pasekmes
kartu su ja. Taigi jis buvo atsakingas žmogus.
Kad suprasčiau atsakom ybės sąvoką, prisitraukiau pirm ąjį vyrą ir du
sūnus, kuriuos laikiau neatsakingais ir ilgą laiką m ėginau kontroliuoti.
Tada suvokiau, jog tokią n u o m o n ę turėjau apie visus vyrus, ir tai paaiš­
kino, kodėl nepasitikėjau priešingos lyties atstovais. K ad išsigydyčiau savo
išdavystės žaizdą, prisitraukiau antrąjį vyrą, kuris taip p at kentėjo nu o išda­
vystės. Jo dėka kas dieną m atau savo darom ą pažangą ir gydau savo žaizdą.
M atau, kaip skiriasi m ano elgesys su juo, palyginus, kaip elgiausi su buvu­
siuoju vyru.
Kontrolieriai bijo įsipareigoti ir ši baim ė k y la jš dar didesnės baimės:
sulaužyti įsipareigojim ą. Jie m ano, jog nesilaikyti žodžio ir sulaužyti įsipa­
reigojim ą yra tas pats kaip išduoti. Todėl jie m ano, jog tu ri laikytis įsiparei­
gojim ų ir, jeigu prisiim a jų per daug, jaučiasi patekę į spąstus. U žuot laužę
įsipareigojim us, jie verčiau neįsipareigoja. Pažįstu vieną žm ogų, kuris rei­
kalauja, kad kiti pažadėtų jam paskam binti. M aža to, jis nori žinoti, kurią
dieną ir kurią valandą jam paskam bins. Jei paskam binti pam iršta, tuom et
skam bina pats ir pasako viską, ką apie tai galvoja. Jis nesuvokia, kaip daug
iš k itų reikalauja, bet visai neįsipareigoja pats, b en t jau nepakankam ai. Kai
88 LISE BOURBEAU

jį stebiu, m atau, kiek energijos jis naudoja viskam sukontroliuoti. Toks

elgesys tik m aitin a jo išdavystės žaizdą.

Dauguma žmonių, kurie kenčia nuo išdavystės žaizdos, jautė, jo g

vienas iš priešingos negu jie lyties tėvų nesilaikė įsipareigojimų ir
nepateisino vaiko lūkesčių, koks turėtų būti idealus gimdytojas.

G aliu pateikti pavyzdį apie šešiasdešim tm etį vyrą, kuris vaikystėje gy­
veno vienas su m am a. Ji leisdavo laiką su bet kokiu vyru, kuris tik sutik­
davo ją ap rū p in ti. Kai jam buvo penkiolika, jo m o tin a bendravo su vyru,
kuris dėl jos buvo pasiryžęs iššvaistyti visą savo turtą. Ji išsiuntė sū n ų į
in ternatin ę m okyklą ir todėl jis pasijuto paliktas, netgi dar daugiau — iš­
duotas. Užaugęs jis prisitraukdavo m oteris už pinigus ir niekada rim tai
jom s neįsipareigodam as. Jis m anė, jog taip darydam as keršija m otinai, bet
iš tiesų turėjo užsigydyti tą pačią žaizdą kaip ir tie vyrai, kuriuos jis labai
sm erkė už savo m otinos suviliojim ą pinigais.
Įprasta girdėti m ano sem inarų dalyves sakančias, jog sužinojęs, kad ji
pastojo, būsim asis tėvas taip bijodavo įsipareigoti, kad vertė m oterį pasida­
ryti abortą. Kai taip atsitinka m oteriai, kenčiančiai nu o išdavystės žaizdos,
toks įvykis tą žaizdą dar pagilina. Jom s labai sun k u susitaikyti su m intim i,
kad partneris atsisako prisiim ti atsakom ybę už dar negim usį savo vaiką.
Anksčiau m inėjau, kad kontrolieriai nelengvai pasitiki. Tačiau jiems
lengviau pasitikėti, jei nėra seksualinių santykių. Jie labai viliojantys, ta ­
čiau kadangi turi gilią žaizdą, su priešingos lyties atstovais labiau linkę būti
draugais, o ne mylimaisiais. Su draugais jie labiau savim pasitiki, dažnai
pasinaudoja savo žavesiu m an ip u liu o ti kitais ir, tiesą sakant, jiem s tai labai
sekasi. Kai kalbu apie žavesį, tu riu om eny neb ū tin ai seksualinį žavesį; jie
gali bū ti žavingi visose savo gyvenim o srityse. Kontrolierius taps, pavyz­
džiui, savo uošvės m ylim iausiu žentu, nes žavės ją savo m aloniom is kalbo­
mis. K ita vertus, kontrolieriai tam p a labai budrūs, kai šalia atsiranda kitas
žavėtojas. Jie iš karto susivokia, kad kitas stengiasi juos sužavėti, ir jų tuo
nenupirksi. D idžiausia kontrolierių baim ė yra disociacija2 visomis savo for­
m om is. B ūtent jiem s sunkiausia p riim ti skyrybas, nes tai yra disociacijos
form a. Kontrolieriams tai yra rim tas pralaim ėjim as. Jei skyrybų n o ri jie,
tu o m et nerim auja, kad išduoda savo partnerį, ir bijo būti apšaukti išda­

2 Disociacija yra norm ali reakcija į traum ą, leidžianti protui atsitolinti nuo
patyrim ų, kurie tuo m etu yra per stiprūs žm ogaus psichikai apdoroti (vert. past.).
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 89

vikais. Jei skyrybų nori partneris, tu o m e t išdavyste apkaltina jį. Skyrybos

jiems prim ena, jog jie nesugebėjo suk o n tro liu o ti santykių. Tačiau atrodo,
jog b ū te n t kontrolieriai patiria daugiau skyrybų ir išsiskyrimų už kitus. Jie
taip p at bijo įsipareigojim ų, nes bijo skyrybų. Si baim ė dažnai atveda juos į
tokius santykius, kai partneris nėra laisvas. Tai puikus būdas pasislėpti nuo
fakto, kad jie n enori įsipareigoti.
Kai d u kontrolieriai gyvena kartu ir santykiai tarp jų yra prasti, jie visą
laiką atidėlioja teisybės akim irką, kai reikia prisipažinti, jog geriau b ū tų iš­
siskirti. Kai susidaro pora, jie visiškai susikoncentruoja į save arba visiškai į
kitą; arba jie visiškai susilieja ir jaučiasi esą kito žm ogaus dalis, arba jaučiasi
disocijuoti, ypač jei jaučia, jog partneris jų nevertina. Kontrolieriui būti
disocijuotam reiškia jaustis atplėštam arba atskirtam nuo kito. Iš tiesų jie
patys kalbėdam i dažnai vartoja žodį atskirti. Pavyzdžiui, jie gali pasakyti:
„Jaučiuosi atskirtas n uo savo k ū n o .“ K artą viena m oteris m an pasakojo, jog
kai ji su savo vyru patyrė nesusipratim ą, pasijuto, tarsi b ū tų perkirsta per
pusę, - ji jautė neviltį ir išsiskyrimo baim ę.
M ano stebėjim ai parodė, kad daugum a kontrolierių, prieš gaudam i
išdavystės žaizdą, išvystydavo savyje palikim o žaizdą. Tie, kurie jaunystėje
nusprendė nepriim ti savo priklausomos dalies (savo palikim o žaizdos), iš­
vysto savyje b ū tin ą stiprybę slėpti savo palikim o žaizdą; tada jie im a kurti
kontrolieriaus kaukę. Jei gerai įsižiūrėsime į tuos žm ones, jų akyse pam aty­
sime priklausomybės kaukę (liūdnas akis arba nukritusius vokų kam pučius,
arba gali b ū ti nusvirę lū p ų kam pučiai, arba viena ar daugiau kūno dalių
nukarusi, arba jom s trū k sta rau m en ų tonuso).
Lengva įsivaizduoti m ažus vaikus, kurie, kai jaučiasi palikti arba jei
jiem s trūk sta dėmesio, nusprendžia pasinaudoti visa savo galia, kad sužavė­
tų priešingos negu jie lyties gim dytoją, p a tra u k tų jo dėmesį, o ypač —jaus­
tųsi jo palaikom i. Šie vaikai įtikina save, jog jie yra tokie m ieli ir žavingi,
kad jų gim dytojas neturės kito pasirinkim o, kaip tik skirti jiem s ypatingą
globą. Kuo labiau jie stengiasi taip k o n tro liu o ti vieną iš tėvų, tuo daugiau
lūkesčių turi. Kai niekas nevyksta, kai jų lūkesčiai žlunga, jie jaučiasi iš­
duoti. Todėl jie stengiasi vis labiau ir labiau kontroliuoti. Jie susikuria sau
tvirtą kiautą tikėdam i, jog šitaip apsisaugoję jie ateityje niekada nekentės
išdavystės ir nebus palikti. Jų kontroliuojanti dalis skatina priklausomąją dalį
norėti tapti nepriklausom a.
Kai kuriem s žm onėm s b ū te n t palikim o žaizda yra stipresnė už išdavys­
90 LISE BOURBEAU

tės, kitiem s —atvirkščiai, tu o m e t vyrauja kontrolieriaus kaukė. Skyriuje apie

palikim ą m inėjau žm ogų, kuris užsiaugino puikius raum enis kilnodam as
svarmenis ir kurio kūnas sudribo, kai jis nustojo treniruotis. Tai yra geras
pavyzdys žm ogaus, turinčio abi žaizdas —išdavystės ir palikim o.
Gali save m atyti dėvinti kontrolieriaus, o ne priklausomybės kaukę. Ta­
čiau aš patarčiau neatm esti kitos galimybės. Lik atviras m inčiai, jog gali
kentėti ir nuo p alikim o žaizdos. D o m in u o jan ti k ūne žaizda yra ta, kuri yra
labiausiai sužadinam a m ū sų kasdieniam e gyvenime.
Rem iantis daugelio m e tų stebėjimais m an tapo aišku, kad galime ken­
tėti nuo p alikim o ir n eb ū tin ai nuo išdavystės, b et jei kenčiam e nuo išdavys­
tės, kenčiam e ir n u o palikim o. Taip p at pastebėjau, kad daugum a žm onių,
k urių kūnai rodo palikim o žaizdą jaunystėje, vėliau gyvenime išvysto savyje
išdavystės bruožus. Gali atsitikti ir atvirkščiai. Kūnas visą laiką keičiasi; jis
visą laiką m um s rodo, kas vyksta viduje.
Gali būti, jog pastebėjai, kad tie, kurie bijo b ū ti palikti, ir tie, kurie
bijo būti išduoti, turi keletą b e n d rų bruožų. Be to, ką jau m inėjom e, jie
dar m ėgsta p atrau k ti dėm esį. Priklausomieji tai daro, kad gautų dėmesio
ir kad jais pasirū p in tų , o kontrolieriai — norėdam i k o n troliuoti situaciją,
parodyti savo charakterio stip ru m ą ir padaryti įspūdį kitiem s. A ktoriai ir
dainininkai labai dažnai yra priklausom ųjų tipo, o kom ediantai, hum oristai
ir tie, kuriem s patinka ju o k in ti kitus, paprastai yra kontrolierių tipo. A bu
charakterių tipai m ėgsta b ū ti žvaigždėmis, tačiau dėl skirtingų priežasčių.
Kontrolieriai dažnai naudojasi užim ančių labai daug erdvės reputacija. Pa­
prastai jiem s nepatinka, kai jų partneris p atenka į dėm esio centrą.
V iena m oteris m an pasakojo, kad kol ji su vyru buvo verslo partneriai,
viskas tarp jų klojosi kuo puikiausiai. Kai tik ji nusprendė tapti savarankiš­
ka ir jai ėm ė sektis geriau n egu vyrui, netgi jei tai vyko ne toje pačioje sri­
tyje, jų santykiai pagedo. Jie pavirto konkurencija. Vyras jautėsi išduotas, o
ji kaltino save už tai, kad jį apleido.
Kitas b ū d o bruožas, apib ū d in an tis kontrolierius, yra didelis sunkum as,
kurį jie p atiria rinkdam iesi ir kai jaučia, jog dėl pasirinkim o gali kažką
prarasti. Tai paaiškina, kodėl kontrolieriams kartais taip sunku apsispręsti
arba juos kaltina per daug galvojant. Kai jie yra įsitikinę savo teisum u,
ypač savo sugebėjim u k o n tro liu o ti situaciją, jiem s nekyla p roblem ų p ri­
im ti sprendim ą.
Kontrolieriaus problem os dėl išsiskyrimo tu ri įtakos ir jo darbinei vei­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 91

klai. Jei jie vadovauja nuosavai kom panijai, gali įstu m ti save į keblias situa­
cijas, pavyzdžiui, dideles skolas, kol pagaliau prisipažįsta, kad negali toliau
dirbti. Jei dirb a sam dom ais darbuotojais, kontrolieriai dažnai užim a va­
dovaujančias pozicijas. Jiems visada labai sun k u išeiti iš kom panijos. Gali
būti ir priešingai - kai patikim as darbuotojas nusprendžia išeiti, kontrolie­
riui labai sunku jį išleisti, ir jis dažnai jaučiasi piktas bei agresyvus.
Kontrolieriai apskritai yra užsigimę lyderiai ir m ėgsta vadovauti. Jie
nenori n u sto ti kontro liu o ti, nes tiki, jog jeigu taip padarys, nebegalės va­
dovauti. Iš tiesų yra atvirkščiai. Kai kontrolieriai nustoja k o n troliuoti ir
pasitenkina tik vadovavim u, jie tam pa geresni vadovai. Tarp kontroliavim o
ir vadovavim o yra didelis skirtum as. Kai kontroliuojam e, tai darom e įtako­
jami baimės. Vadovauti - reiškia nuro d y ti kry p tį ir nebū tinai norėti, kad
viskas b ū tų padaryta taip, kaip norim e. M es galim e b ū ti vadovai ir vis tiek
m okytis iš savo pavaldinių.
Kontrolierių įgim tas sugebėjimas vadovauti dažnai padaro juos k o m ­
panijų direktoriais, tačiau jų lūkesčiai ir kontrolė sukelia jiem s labai daug
streso. Kontrolieriams viską paleisti sunku lygiai taip pat, kaip svarbu tai
padaryti.
D ar viena baim ė, kuri persekioja kontrolierius, tai b ū ti nustum tiem s į
šoną - jiem s tai reiškia išdavystę. Tačiau jie nesuvokia, kiek k a rtų patys n u ­
stum ia kitus į šoną išbraukdam i juos iš savo gyvenim o. Pavyzdžiui, jei kuo
nors nepasitiki, tam žm ogui nebesuteiks antros galimybės. Labai dažnai jie
su tuo žm ogum i n et nebenori kalbėtis. Kai pyksta, ypač kai viskas vyksta
ne taip, kaip jie tikėjosi, jie gali lengvai num esti telefono ragelį arba pokal­
bio viduryje atsukti žm ogui nugarą. Kaip žinom e, jie negali pakęsti bailu­
mo, m elo ir apsim etinėjim o. Jie atstum ia visus, turinčius tokių savybių. Po
skyrybų jie dažnai atstum ia partnerį, su kuriuo išsiskyrė. Kaip dažnai esu
girdėjusi kontrolierius sakančius: „N enoriu su ja/juo turėti nieko bendra!“
K adangi kontrolieriai yra žavėtojai, jų seksualinis gyvenimas labai daž­
nai bus patenkintas, jei prieš tai įvyko suviliojimas. Tai paaiškina, kodėl
kontrolieriams patinka įsimylėti; jiem s patinka aistringoji santykių dalis.
Kai jų aistra m iršta, jie randa b ū d ų , kaip priversti partnerį juos palikti.
Šitaip jie nebus apkaltinti išdavyste.
M oterys kontrolierės dažnai jaučia, jog vyrai jom is pasinaudoja, todėl
yra nepatiklios. Jom s patin k a mylėtis tada, kai jos to nori, kai nusprendžia
leistis suvedžiojam os arba kai pačios nori suvedžioti partnerį. Vyrai kontro­
92 Ū S E BOURBEAU

lieriai taip p a t nori, kad viskas priklausytų nuo jų. Kai kontrolieriai, vyrai
arba m oterys, nori m ylėtis, o jų partneriai atsisako, jie jaučiasi išduoti. Jie
negali suprasti, kaip partneris, kuris myli, n en o ri susilieti mylėdamasis.
P agrindinė jų seksualinių p roblem ų priežastis yra ryšys, kurį jie susikūrė
su priešingos negu jie lyties gim dytoju, kurį taip idealizavo, kad joks par­
tneris negali atitikti jų lūkesčių. Taigi E dipo kom pleksas nebuvo išspręstas.
Pastebėjau, jog, nepaisydam i savo seksualinių p roblem ų, tie, kurie kenčia
nuo išdavystės, labiausiai ir nori turėti m ylim ąjį. Jie nesuvokia, jog šitas
troškim as m aitina jų išdavystės žaizdą tiek m intim is, tiek ir veiksmais.
T odėl kontrolieriai dažnai turi seksualinių problem ų. Šio skyriaus pra­
džioje m inėjau, jog kontrolieriaus tipas išvysto stiprią seksualinę energiją,
tačiau p e r baim es, kurios atsiranda m etam s bėgant, jie užblokuoja didžiąją
jos dalį. G alim e pam atyti, kad energija yra fiziškai užblokuota toje vietoje,
k u r p latėja klubai. Kontrolieriai gali nueiti taip toli, kad net visiškai atsi­
sako seksualinio gyvenim o, tačiau randa gerą priežastį savo pasirinkim ui
pateisinti.
K alb an t apie m itybą, kontrolieriai paprastai valgo greitai, nes nenori
gaišti laiko. Jei jie pasinėrę į svarbią užduotį, apskritai pam iršta pavalgyti.
Jie n etg i sako, jog valgymas jiem s nėra svarbus. K ita vertus, jei jie n u ­
sprendžia pavalgyti, tai valgo daug ir mėgaujasi m aistu. Jie net gali prarasti
saiką ir valgyti daugiau nei organizm ui reikia. Iš visų pen k ių tip ų b ū ten t
jie dažnai deda prieskonius ir druską į m aistą prieš tai neparagavę. Taip jie
tarsi pasako paskutinį žodį tam , ką valgo, lygiai taip pat, kaip mėgsta, kad
pokalbyje jų žodis b ū tų paskutinis.
Ligos, kuriom is paprastai serga kontrolieriai-.
• A G O R A FO B IJA , kuri, kaip ir priklausomiesiems, atsiranda dėl
poreik io b ū ti prisirišusiem s. Tačiau agorafobija, n uo kurios kenčia kontro­
lieriai, labiau susijusi su baim e išprotėti, o agorafobikai, kurie dėvipriklau-
somiįjų kaukę, labiau bijo m irties. N orėčiau pabrėžti, kad gydytojai dažnai
diagnozuoja agorafobiją kaip spazmofiliją. (Agorafobijos aprašym ą žiūrėk
46 psl.)
• Kontrolieriai pritraukia ligas, susijusias su kontrole, sustingim u,
tokias kaip A R T IK U L IA C IJO S sutrikim ai arba SĄ N A RIŲ , ypač K ELIŲ,
ligos.
• Jie labiausiai linkę į ligas, kai prarandam a tam tikrų kūno dalių
ko n tro lė, pavyzdžiui, KRAUJAVIM AI, IM P O T E N C IJA , V ID U R IA V I-
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 93

MAS ir pan.
• Jei atsiduria situacijoje, kurioje p asijunta visiškai bejėgiai, juos gali
ištikti PARALYŽIUS.
• Jie dažnai tu ri pro b lem ų dėl V IR Š K IN IM O S IS T E M O S , ypač
K E PE N Ų ir S K R A N D Ž IO .
• Turi didesnį polinkį sirgti ligomis, k u rių pavadinim ai baigiasi ga­
lūne -itas. Platesnį aprašym ą rasi knygoje Tavo kūnas sako: „Mylėk save!“
(oje aiškinu, jog šios ligos dažniausiai ištinka nekantrius, piktus, neteku­
sius vilties dėl savo per didelių lūkesčių žmones.
• Kontrolieriai dažnai kenčia nuo B U R N O S problem ų, pakenkim o,
kuris atsiranda, kai jie kaltina, sąm oningai arba nesąm oningai, priešingą
lytį šlykštum u. Tai taip p a t reiškia kontrolę, vengim ą bučiuotis.
Išvardyti negalavimai bei ligos gali ištikti žm ones, kenčiančius ir nuo
kitų žaizdų, tačiau dažniausiai ištinka kenčiančiuosius nuo išdavystės.
Svarbu suvokti, jog priešingos negu tu lyties gim dytojas, su kuriuo
šią žaizdą patyrei, kentė pats ar vis dar tebekenčia n u o tos pačios žaizdos
su savuoju priešingos lyties gim dytoju. Jei tavo tėvai dar gyvi, nėra jo kių
kliūčių su jais apie tai pasikalbėti. Tėvų pasakojim as apie savo gyvenim ą su
savaisiais tėvais vaikystėje dažnai yra labai p ratu rtin an tis patyrim as.
Turi prisim inti, kad pagrindinė bet kokios žaizdos priežastis kyla iš
m ūsų nesugebėjim o atleisti sau už tai, ką darom e sau, ir už tai, ką darom e
kitiem s. S unku atleisti sau, nes paprastai nem atom e, kad save kaltinam e.
Kuo didesnė išdavystės žaizda, tuo dažniau mes išduodam e kitus arba iš­
duodam e save nepasitikėdam i arba sulaužydam i sau d uotus pažadus. Mes
kaltinam e kitus už viską, ką patys darom e, bet nenorim e to m atyti. Štai
kodėl prisitraukiam e žm ones, kurie m um s parodo, kaip elgiamės.
Kitas būdas suvokti, kai išduodam e kitus arba save, tai gėda. Kiekvie­
nas kartas, kai norim e paslėpti savo elgesį (arba pasislėpti patys), rodo, jog
jaučiam e gėdą. N o rm alu jausti gėdą, kai m ū sų elgesys yra toks pats kaip tų,
kuriuos kritikuojam e. M es visai nenorim e, kad jie suprastų, jog elgiamės
taip pat, kaip jie.

Atsimink, šiame skyriuje aprašyti bruožai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai nusprendžiame užsidėti savąją kontrolieriaus kaukę
tikėdami, jo g taip išvengsime išdavystės skausmo. Priklausomai nuo
žaizdos gylio, ši kaukė gali būti dėvima beveik visada arba nedėvima
beveik niekada.
94 LISE BOURBEAU

Išskirtinis kontrolierių elgesys yra padiktuotas baimės dar kartą p atir­

ti išdavystės skausm ą. Kiekvienai šioje knygoje aprašytai žaizdai būdingas
atitinkam as vidinis elgesys ir nuostatos. M ąstym as, jausm ai, kalbėjimas ir
veiksmai, susiję su kiekviena žaizda, rodo reakciją į tai, kas vyksta gyve­
nim e. Kai reaguojam e per savo kaukes, gyvenam e neįsiklausydam i į savo
širdį ir negalim e b ū ti laim ingi. Todėl labai n au d in g a sąm oningai suvokti
kiekvieną kartą, kada būn am e savimi, o kada reaguojam e. Kai suvokiam e,
mes galim e valdyti savo gyvenimą, užuot leidę m us valdyti baim ėm s.
Šio skyriaus tikslas —padėti tau susipažinti su išdavystės žaizda. Jei at­
pažįsti save kontrolieriaus kaukės aprašyme, paskutiniam e skyriuje yra visa
inform acija, kurios tau reikia, kad užsigydytum žaizdą, vėl tap tu m savimi
ir nem an y tu m , jog pasaulis pilnas išdavysčių. Jei nem atai savęs šiame apra­
šyme, p atariu pasitikrinti su tais, kurie tave pažįsta, kad sužinotum , ar jie
tau pritaria. Kaip jau pam inėjau, gali turėti labai nedidelę išdavystės žaizdą
ir tuo atveju turėsi tik keletą jos bruožų. G alb ū t atpažinsi save pagal kai k u ­
rias m an o aprašytas nuostatas, bet nebū tin ai visas. V ienam žm ogui beveik
neįm an o m a atitik ti visų p am in ėtų n u o statų ir elgesio m odelių. A tsim ink,
kad svarbu pradžioje rem tis fiziniais aprašymais, nes mes galime lengvai
sau pam eluoti, b et kūnas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpažįsti žm ones, kenčiančius n u o šios žaizdos, nereikia
m ėginti jų pakeisti. Stenkis pasinaudoti tuo, ką sužinojai iš šitos knygos,
kad išvystytum savyje daugiau atjautos ir geriau suprastum jų reakcinį el­
gesį. G eriau, jei jie paskaitys šitą knygą patys, jei susidom ės, negu tu savo
žodžiais m ėginsi papasakoti šios knygos turinį.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 95

IŠDAVYSTĖS žaizdos charakteristika

Žaizdos pažadinim as: tarp dvejų ir ketverių m e tų amžiaus su priešingos

negu vaikas lyties gim dytoju. Pasitikėjim o praradim as arba neišsipildę
lūkesčiai m eilės/seksualiniuose santykiuose. M anipuliacija.

Kaukė: kontrolė.

Kūnas: spinduliuoja jėgą ir stiprybę. Vyro pečiai platesni už klubus. M o ­

ters klubai platesni už pečius. Atsikišusi krūtinė. Atsikišęs pilvas.

Akys: intensyvus, gundantis žvilgsnis. Akys, kurios viską greitai pastebi.

Žodynas: „atskiras“, „aš sugebu/nesugebu“, „leisk m an pačiam (-iai) pa­

daryti“, „aš tai žinojau“, „pa(si)tikėk m a n im “, „aš juo ne(pasi)tikiu“, „ar
supranti?“

Charakteris: tiki, jog yra atsakingas ir stiprus. N o ri b ū ti ypatingas ir

svarbus. Nesilaiko pažadų ir įsipareigojim ų arba verčia save jų laikytis.
Lengvai'm eluoja. M anipuliuoja. Žavingas. Turi didelių lūkesčių. Pri­
klauso nuo nuotaikų. Įsitikinęs savo teisum u ir m ėgina įtikinti kitus.
N ekantrus. N etolerantiškas. G reitai sup ran ta ir veikia. M ėgsta pasirody­
ti, kad b ū tų pastebėtas. K om ediantas. Nelengvai atsiveria. N erodo savo
pažeidžiam um o. Skeptikas. Bijo n u trau k ti įsipareigojim us.

D idžiausia baim ė: disociacija, išsiskyrimas, nustūm im as.

M aitinim osi įpročiai: geras apetitas. G reitai valgo. M ėgsta prieskonius

ir druską. G ali save k o n tro liu o ti, kai užim tas, b et po to praranda k o n ­
trolę.

G alim i negalavimai: ligos, susijusios su kontrole ir jos praradim u, ago-

rafobija, spazmofilija, virškinim o sistemos sutrikim ai, ligos, kurių pava­
dinim ai baigiasi galūne -itas, burnos problem os.
96 LISE BOURBEAU

Žmogaus, kenčiančio nuo NETEISYBĖS žaizdos, kūnas

(griežtumo kaukė)
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį as. 97

6 SKYRIUS. NETEISYBĖ

Teisingum as apibūdinam as kaip žm ogaus teisių bei n u o p eln ų įverti­

nim as, pripažinim as ir pagarba. Ž odžio teisingas sinonim ai yra: tiesus, do­
ras, nešališkas, objektyvus, sąžiningas, principingas. Neteisybė, kaip žinai, yra
priešinga teisybei. Todėl kenčiam e n u o neteisybės, kai jaučiam ės neįvertinti
pagal savo tikrąją vertę, kai nesijaučiam e gerbiam i, kai netikim e, jog su­
laukėm e ko nusipelnę. Taip p at galim e kentėti n u o neteisybės, kai gaunam e
daugiau, nei m anom e esą verti. G alim e patirti neteisybės nuoskaudą, kai
galvojame, jog tu rim e daugiau m aterialinio tu rto negu nusipelnėm e arba,
atvirkščiai —kai n etu rim e pakankam ai.
Si žaizda pažadinam a tu o m etu, kai vystom e savo individualybę, tai
reiškia m aždaug trejų penk erių m etų amžiaus, kai im am e suvokti, jog esa­
me žm onės, asmenybės, turinčios individualių skirtum ų.
Vaikystėje jaučiam e neteisybę, jei negalim e integruoti savo asm eny­
bės, negalim e išreikšti savęs ir negalim e būti savimi. Pirm iausia šitą žaizdą
patiriam e iš tos pačios kaip ir mes patys lyties gim dytojo. Jei šis gim dytojas
nesugeba jausti ir išreikšti savo jausm ų, mes kenčiam e n u o jo šaltum o.
N esakau, kad visų, kurie kenčia n u o neteisybės, tėvai yra šalti, bet taip mes,
vaikai, tu o m et suvokėm e. M es taip p at kenčiam e n u o savo tėvų au to rita­
rizm o, dažnos kritikos, griežtum o, netolerancijos arba jų pačių konform iz­
mo. D ažniausiai tas gim dytojas taip pat kenčia nuo neteisybės žaizdos. Ji
nebūtinai išgyvenama tu o pačiu b ū d u arba tom is pačiom is aplinkybėm is,
tačiau ji yra ir vaikas ją jaučia.
Žm onės, kenčiantys n uo neteisybės, m an dažnai pasakoja, kad jų san­
tykis su tos pačios lyties g im dytoju buvo geras, kai jie buvo paaugliai, ir jie
net buvo draugai su savo tėvais. K ita vertus, tai buvo d irbtinė draugystė,
kai nei gim dytojas, nei vaikas nekalbėjo apie savo tikruosius jausm us.
Sielos, kurios ateina į Ž em ę užsigydyti neteisybės žaizdos, pasirenka
98 LISE BO U RBEAU

tėvus, kurie padės jom s užm egzti ryšį su jų žaizda. Vienas arba n et abu
gim dytojai kentės nuo tos pačios žaizdos. Kai susiduria su neteisybe, žm o ­
nės reaguoja atkirsdam i save n uo savo jausm ų, tikėdam i, jog šitaip save
apsaugo. N e t jei mes užsidarom e nuo savo jausm ų, tai nereiškia, jog nieko
nejaučiam e. M es sukuriam e G R IE Ž T U M O kaukę, kad apsaugotum e save
nuo šitos žaizdos.
Griežti žm onės yra labai jautrūs, bet jie išm oksta užgniaužti savo ja u ­
tru m ą ir paslėpti jį n u o k itų . Jie elgiasi taip, tarsi niekas jų n e jau d in tų .
Štai todėl, jei dėvim e griežtum o kaukę, atrodom e šalti ir nejautrūs. Iš visų
pen k ių n u o sk au d ų griežti žm onės labiausiai linkę sukryžiuoti rankas. Šis
veiksmas užblokuoja saulės rezginio sritį, kad n e p a tirtų jausm ų. Kitas b ū ­
das išvengti jau sm ų yra rengtis juodai, nes ši spalva sunkiai praleidžia bet
ką. A nksčiau m inėjau, jo g užsidariusieji taip p at m ėgsta dėvėti juodai, bet
dėl kitos priežasties —jie n o ri išnykti. Tie, kurie kenčia ir n u o atstūm im o,
ir n u o neteisybės, paprastai vilki tik juodos arba labai tam sios spalvos d ra­
bužius.
Griežti žm onės labiausiai už viską siekia teisybės ir teisingum o. Jie
dažnai yra perfekcionistai, tikintys, jog jei tai, ką jie sako arba daro, yra
tobula, autom atiškai tai b us ir teisinga. Jiems labai sunku suprasti, kad jie
elgiasi pagal savo to b u lu m o sam pratą ir vis tik tai gali b ū ti neteisinga.
K enčiantieji nuo neteisybės yra linkę pavydėti tiem s, kurie tu ri daugiau
ir, a n o t jų, nėra to n usipelnę. Jie taip p at gali tikėti, jog kiti pavydi, kai jie
tu ri daugiau. Priklausom ieji ir kontrolieriai turi didesnį polinkį jausti sek­
sualinį pavyduliavim ą, k u ris skiriasi n uo pavydo. Priklausomieji p avydu­
liauja, nes bijo b ū ti p alikti, o kontrolieriai pavyduliauja, nes jaučia baim ę
b ū ti išduoti.
Ž m onės su griežtum o kauke išsiskiria tiesiu, nelanksčių k ū n u , kuris
yra itin tobulas. Kūnas labai proporcingas, pečiai tiesūs, tokio paties p lo ­
čio kaip klubai. Griežti žm onės gali užsiauginti svorio, bet jų kūnai lieka
proporcingi. Priežastis, k o d ėl jie gali užsiauginti svorio, buvo aiškinam a
ankstesniam e skyriuje.
Tačiau tu riu pasakyti, jog iš visų tip ų griežtieji labiausiai bijo užsi­
auginti svorio. Jie darys viską, kad nesustorėtų, ir jiem s tikrai n ep a tin k a
storas pilvas. Stovėdam i jie dažnai įtraukia pilvą. G erai b ū tų , kad griežtos
m oterys suprastų, jog n e n atū ralu , kai m oters pilvas visiškai plokščias. M o ­
ters kūnas yra natūraliai le n k tų linijų, tai m oteriškum o dalis.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 99

Ir griežti vyrai, ir griežtos m oterys dažnai tu ri gražų, apvalų užpakalį.

M o terų —lieknas liem uo; jom s p a tin k a įliem enuoti rūbai ir jos dažnai juo-
siasi diržą. Jos nesąm oningai tiki, jog jei liem uo standžiai sujuostas diržu
(saulės rezginio srityje —em ocijų srityje), jos m ažiau jaus.
Jie yra gyvi, dinam iški žm onės. Jų o d a šviesi ir spindinčios akys. Ta­
čiau jų judesiai suvaržyti, nelankstūs, o tai rodo jų uždarum ą. D ar vienas
pavyzdys — žm onės, k u rių rankos prispaustos prie šonų. Jų žandikauliai
dažnai tvirtai sukąsti, kaklas sustingęs, išdidžiai tiesus, dažnai m atosi iššo­
kusios venos.
Jei tu ri visus šiuos pam inėtus bruožus, tai ženklas, jog kenti gilią netei­
sybės nuoskaudą. Jei tu ri tik kelis bruožus, tavo žaizda ne tokia gili.
N e t b ū d am i jauni, griežtieji žm onės suvokia, jog yra vertinam i labiau
už tai, ką jie daro, nei už tai, kas jie yra. N e t jei taip nėra, jų įsitikinim as
b ū ten t toks. Štai kodėl jie tam p a tokiais gerais atlikėjais ir greitai im a tvar­
kytis patys. Jie daro viską, kad išvengtų p roblem ų, ir net jei susiduria su
kokia nors, yra linkę sakyti, kad viskas gerai, kad nereikėtų jausti su p ro ­
blem a susijusio skausm o. Griežti žm onės yra labai optim istiški, dažnai net
per daug. Jie tiki, jog jei reguliariai sakys: „Jokių p ro b lem ų “, jų problem os
pasitrauks. Be to, jie daro viską, k ad patys išspręstų savo problem as. Jie
prašo pagalbos tik tada, jei tai absoliučiai neišvengiama.
Kai griežtieji nusivilia arba jiem s atsitinka kas nors netikėta, jie vis
tiek sako: „Jokių p ro b lem ų .“ Jie puikiai sugeba paslėpti savo jausm us nuo
savęs, nuo k itų ir atrodo nepažeidžiam i.
Griežti žm onės, kaip ir kontrolieriai, dažnai jaučia, kad jiem s trūksta
laiko, bet taip yra dėl k itų priežasčių. Giežtieji n etu ri laiko, nes nori viską
atlikti tobulai, o kontrolieriai n etu ri laiko, nes yra per daug užsiėmę rū p in ­
damiesi k itų problem om is. Griežti žm onės taip p at nem ėgsta vėluoti, bet
dažnai vėluoja, nes jiem s reikia daug laiko pasiruošti.
Kai griežti žm onės turi reikalą su žinovais arba su žm onėm is, kurie
m ano esą tam tikro dalyko žinovai, o jie patys įsitikinę, jog yra teisūs,
tu o m et tol gins savo poziciją, kol „žinovas“ sutiks. Jie bijo autoritetų, nes
vaikystėje buvo išm okyti, kad au toritetas visada teisus. Kai jiem s atrodo,
kad kiti žm onės abejoja ir daug klausinėja, griežti žm onės jaučiasi neteisin­
gai tardom i, nes tiki, jog buvo sąžiningi ir teisingi.
Kadangi visada siekia teisingum o, griežti žm onės nori būti tikri, kad
nusipelno to, ką gauna. N u sipelnyti —griežtiesiems labai svarbu. Jų akyse
100 LISE BOURBEAU

nuopelnas - tai gauti atp ild ą už gerą atlikim ą. Jei jie gauną ką nors, ko
neužsidirbo, nesijaučia verti ir dėl to gali prarasti ką gavę. Tie, kurie yra
ypatingai griežti, netgi sugeba nieko negauti, nes, jų n u o m o n e, n o rin t gau­
ti atpildą, reikia b ū ti neįtikėtinai tobulam .
Kai aiškina, griežti žm onės stengiasi, kad visos detalės b ū tų labai
tiksliai pateiktos, bet jų vartojam i posakiai toli gražu nėra tikslūs, nes jie
lengvai perdeda. Jie vartoja tokius žodžius kaip visada, am žinai, niekada,
labai. Pavyzdžiui, griežta m oteris sako savo vyrui: „Tavęs N IE K A D A nėra,
tu VISA D A k u r nors išeini!“ Ji nesuvokia, jog elgiasi neteisingai, nes tokios
situacijos, kurios įvyksta visada arba niekada, yra be galo retos, jei apskri­
tai egzistuoja. Griežtiems žm onėm s dažnai viskas b ū n a labai gerai, labai
ypatinga, p u ik u ir pan. Tačiau jie nem ėgsta, kai kiti vartoja tuos pačius
žodžius. Jei taip b ūna, jie sako, kad kiti perdeda.
Religija griežtiems žm onėm s turi didesnę įtaką ar poveikį negu tiems,
kurie kenčia nuo k itų žaizdų. Gėris ir blogis, teisingai ir neteisingai - šios
sąvokos jiems labai svarbios. Jos vadovauja jų gyvenim ui. Tai tam pa aki­
vaizdu, kai girdim e juos kalbančius. Jie dažnai pradeda sakinį žodžiais ge­
rai, taigi, kad įtik in tų kitus, jog tai, ką jie pasakys, bus gera ir teisinga. Jie
baigia sakinius žodžiais: „Ar tu sutinki?“, kad įsitik intų savo teisingum u.
Jie vartoja daugybę žodžių, kurie baigiasi galūne -iai, to k ių kaip tiksliai,
tikrai, tikriausiai ir pan. D ažnai jie sako: „M an neaišku.“ Jiem s patinka
suprantam i, tikslūs paaiškinim ai.
Kai griežti žm onės susijaudina arba jiems sukyla em ocijos, jie nenori
rodyti savo jausm ų, b et balso tonas, tapęs sausas ir griežtas, juos išduoda.
Jie gali juoktis, kad paslėptų savo jau tru m ą ir emocijas. Jie gali lengvai
pradėti juoktis iš ko nors be jokios priežasties, kas kitiem s visai neatrodo
juokinga.
Jei paklausi griežtinų, kaip jie laikosi, tie labai greitai kaip išm oktą
pam oką atsakys: „Labai gerai!“, nes nenori stabtelėti ir pajausti. Vėliau,
pokalbio m etu, jie papasakos vieną kitą atvejį iš savo gyvenim o, kurie paro­
dys, jog nėra labai gerai. Tada tu jiem s sakai: „M aniau, kad tau viskas gerai
sekasi!”, jie atsakys, kad tai nėra tikra problem a.
Griežti žm onės be galo bijo padaryti klaidų. M ano sem inarų m etu
tik griežtieji klausia: „Ar aš teisingai atlikau ši pratim ą?“ U žu o t susitelkę į
tai, ką jaučia ir ką gali apie save sužinoti atlikdam i p ratim us, jiem s labiau
rūpi, ar jie teisingai jį atliko. Taip p a t pastebėjau, jog kai kalbu apie elgesio
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 101

tipus bei požiūrį, giežti žm onės m ato juos kaip naujus trūkum us, kitaip
tariant, jie nusprendžia, kad taip elgtis blogai ir, m an d ar nespėjus pabaigti,
nutraukia klausdam i: „Tai ką dabar su visu tu o daryti?“ Jiem s reikia n u o ­
rodų, kaip labai greitai tapti tobuliem s. Jei jie nėra tobuli, tada turi taip
save sukontroliuoti, kad tik ką atrastas trū k u m as lik tų nepastebėtas. Jie
nesuvokia, jog ir vėl per daug iš savęs reikalauja. Griežtieji no rėtų viską tuoj
p at išspręsti, todėl negaišta laiko, kad pajaustų, leistų sau b ū ti žmogiškiems
su visomis spręstinom is problem om is.
Pastebėjau, kad žmonės, dėvintys griežtum o kaukę, lengvai rausta ką
nors m an sakydam i ir teisdam i save už tai, kad nėra teisūs. Taip nutinka, pa­
vyzdžiui, kai jie pasakoja m an, kaip sunku atleisti juos įžeidusiam žm ogui,
arba kai apie žm ogų blogai šneka, nes m ano, jog šio požiūris neteisingas.
R audonis parodo, jog jie gėdijasi dėl to, ką daro arba nedaro. Tačiau jie n e­
suvokia, jog dėl to rausta, o kartais n et nejaučia, kad rausta. Iš tiesų b ū te n t
užsidariusieji u griežtieji tu ri daugiausia problem ų, susijusių su oda.
Kadangi labai bijo padaryti klaidų, griežti žm onės dažnai patenka į
situacijas, kai tenka rinktis. Kuo labiau išsigąstam, tuo daugiau prisitrau­
kiam e situacijų, atitin k an čių m ū sų baim ę. Pavyzdžiui, jei norim e ką nors
nusipirkti, b et n etu rim e pinigų, m um s reikės rinktis. M es m ąstom e, ar
verta pirkti, ir tu rim e nuspręsti, ar leisti sau tą pirkinį, ar ne. Griežti žm o­
nės dažnai renkasi save pam aloninti, bet vėliau jaučiasi praradę kažką kita.
Pavyzdžiui, vyras nusprendžia pasidžiaugti gerom is atostogom is. Vėliau jis
galvos, kad reikėjo tuos pinigus skirti nam o rem ontui. Baimė neteisingai
nuspręsti dažnai verčia griežtus žm ones abejoti savimi po to, kai sprendi­
mas jau priim tas. Jie visą laiką galvoja, ar „gerai“ pasirinko; ar jų pasirinki­
mas buvo teisingiausias.
Pavyzdžiui, jei nori kuo nors po lygiai pasidalyti su keliais žm onėm is
(pyragu, vyno buteliu, sąskaita restorane ir pan.), gali b ū ti tikras, kad ge­
riausiai tam darbui tinkam as žm ogus bus griežtasis. Kai mes k artu pietau­
jam e, pavyzdžiui, restorane, m an p atin k a stebėti, kas vyksta, kai atneša sąs­
kaitą. Kontrolieriai „im a“ situaciją į rankas sakydami: „O jei pasidalytum e
po lygiai? Taip bus greičiau ir paprasčiau.“ Jų pareiškim e b ū n a tiek jėgos ir
kontrolės, kad kiti m andagiai sutinka. Jie greitai suskaičiuoja, kiek kas turi
sum okėti, m ok ėtin ą sum ą padalina iš dalyvių skaičiaus ir apie tai praneša.
Tada sureaguoja griežtieji. Jie nepatenkinti. Tie, kurie turi sum okėti dau­
giau negu pravalgė, m ano, jog tai neteisinga, o tie, kurie užsisakė branges­
102 LISE BOURBEAU

nius patiekalus, kad save palepintų, taip p a t nem ano, kad kiti turi už juos
m okėti. Kai kyla tokia situacija, m um s vėl tenka skaičiuoti iš naujo.
Griežti žm onės yra sau labai reiklūs daugum oje gyvenim o sričių. Jie
turi dideles galim ybes prisiim ti užduočių ir save kontroliuoti. A nkstesnia­
me skyriuje m atėm e, kad kontrolieriai m ėgsta k o n tro liuoti aplinką. Tačiau
griežtieji žm onės siekia to b u lu m o iki tokio lygio, kad yra labiau linkę k o n ­
troliuoti save. Jie tiek daug iš savęs reikalauja, kad kiti irgi im a iš jų daug
reikalauti. D au g k a rtų esu girdėjusi griežtą m oterį sakančią: „Nelaikyk m a­
nęs bionine m oterim i, kuri gali padaryti viską!“ Iš tiesų tos m oterys tai
sako sau. Kiti tik atspindi tai, kiek jos iš savęs reikalauja.
Vienas sem inaro dalyvis k artą pasakojo, ką jam kartodavo tėvas: „Tu
neturi jo k ių teisių, tik pareigas.“ Si frazė taip ir liko su juo nuo jaunystės
laikų, ir jis pripažįsta, jog jam labai sunku atsipalaiduoti. Jis neleidžia sau
sustoti, pasidžiaugti, pailsėti. Jis jaučia, kad visą laiką turi būti pro d u k ty ­
vus. Jis turi atlikti pareigas. K adangi m ūsų gyvenim e visada yra ką daryti,
griežti žm onės retai leidžia sau atsipalaiduoti ir nesijausti kalti. A tsipalai­
davim ą arba m alonum us jie pateisina sakydam i, pavyzdžiui, kad nusipelnė
po visko, ką padarė. D ar daugiau, griežti žm onės ypač jaučiasi kalti, jei kas
nors dirba, o jie nieko neveikia. Jiem s atrodo, jog tai neteisinga. Štai kodėl
jų kūnai, ypač rankos ir kojos, įsitem pę n e t tada, kai jie ilsisi. Jie tu ri pasi­
stengti, kad atp alaid u o tų kojas. Šitą aš pati supratau tik prieš keletą m etų.
Kai sėdžiu pas kirpėją arba skaitau, staiga suvokiu, kokios įsitem pusios
m ano kojos, n et kai aš pati atsipalaidavusi. T uriu sąm oningai pasistengti,
kad atpalaiduočiau savo kojas, rankas arba pečius.
Griežtiems žm onėm s taip p at sunku ne tik gerbti savo ribas, bet netgi
pastebėti, kai jos pasiekiam os. K adangi jie neskiria laiko pajausti, ar tai,
ką daro, atitinka jų poreikius, jie dažnai padaro per daug ir sustoja tik ties
išsekimo riba. D ar daugiau - jiem s labai sunku prašyti pagalbos. Jie no rėtų
viską padaryti patys, kad b ū tų tobuli. Štai kodėl griežti žm onės greičiau
perdega nei kiti.
Gali pastebėti, kad griežti žm onės didžiausią neteisybę patiria iš pačių
savęs. Jie, pavyzdžiui, greitai apkaltina save, jei nusiperka tai, ko iš tiesų
nereikia, užuot nupirkę ką nors savo m ylim iem s žm onėm s. K ad n u sipirktų
sau n orim ą daiktą, jie turi pateisinti pirkinį; turi rasti priežastį, kodėl jo
nusipelno. K itu atveju apkaltins save už neteisingą poelgį.
Neteisybės žaizda yra dar viena, kurią tu riu užsigydyti šiame gyveni­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 103

me. D ažnai pam esdavau kokį nors visiškai nau ją d aiktą arba sudaužydavau
naudodam a patį p irm ą kartą, jei m anydavau, kad m an iš tiesų jo nereikia
arba nesu jo nusipelniusi. Taip sužinojau, jog jaučiausi kalta, nes sąmonės
lygmenyje buvau įsitikinusi, kad jau baigiau savęs priėm im o procesą ir ne­
sijaučiau kalta.
Sužinojau, kad kalbėtis su savimi m intyse ir m ėginti įtikinti, kad kaž­
ko nusipelnei, nėra savęs priėm im as. Ko trū k sta tok iu atveju, tai sugebė­
jim o pajausti, jog nusipelnėm e - kad ir kas tai b ū tų . G alim e galvoti, kad
nusipelnėm e kažkokių dalykų, bet m um s reikia sugebėti tai pajusti, kad
galėtum e leisti sau nusipirkti viską, ką pasirenkam e, ir kad tai yra teisin­
ga. N e vienas žm ogus girdėjo m ane sakančią, kad didžiausias m alonum as,
kokį galiu sau suteikti, tai vaikščioti po parduotuves ir nusipirkti ką nors
gražaus, ypač tai, ko m an nereikia. Šiandien žinau, kad m an tai reikalinga,
kad nugalėčiau įsitikinim ą, jog tu riu nusipelnyti arba kažkaip užsitarnau­
ti - tik tada galiu turėti. Aš leidžiu sau turėti, kas m an patinka, be kaltės
jausm o.
D ažnai pastebėdavau, kad m ano griežtieji sem inaro dalyviai būtinai
nori, kad jų artim ieji sužin o tų apie kursus, kad jie ne k u r nors atostogauja,
bet yra čia, dirba su savimi. Tie, kurie atvyksta iš toli ir kuriem s reikia už­
sisakyti viešbutį, prašo pigiausio kam bario, kad nesijaustų kalti. Kai kurie
net slepia nuo savo artim ų jų , kad gyvena viešbutyje, kad šie nepagalvotų,
jog tai neteisinga. Kai griežtieji žm onės m ėgina paslėpti, ką daro ar perka,
tai reiškia, jog jie jaučia ne tik kaltę, bet ir gėdą.
Griežtieji nori, kad aplinkiniai sužinotų viską, ką jie padarė, ir viską,
ką jiem s dar reikia padaryti. Kontrolieriai irgi taip elgiasi, bet ne dėl tos
pačios priežasties. Kontrolieriai nori padem o n stru o ti, kokie jie atsakingi,
o griežtieji nori parodyti, jog nusipelno atlygio. T okiu atveju, leisdam i sau
kokį nors ypatingą m alo n u m ą arba šventę, jie nesijaučia kalti. Be to, jie
tikisi, jog aplinkiniai pripažins, kad jie verti palepinim o. Kaip m atai, griež­
tiems žm onėm s labai svarbi nusipelnym o sąvoka. Jiems nepatinka, jei kiti
sako, jog jiem s sekasi, nes jų akyse sėkmė - neteisingas dalykas. Jie nori
nusipelnyti viską, ką gauna. Jei griežtajam kas nors pasako, jog yra sėkmės
kūdikis, jis atkerta: „Tai ne sėkmė; aš tikrai sunkiai dirbau, kad tai pasiek­
čiau.“ Jei jie nutaria, kad jiems tikrai pasisekė, o ne užsidirbo tai, ką gavo,
jaučiasi labai nejaukiai ir skolingi, ir stengiasi visko nepasilikti sau.
D ar vienas griežtųjų bruožas, kurį kitiem s, atrodo, sunku suprasti, yra
104 LISE BOURBEAU

tas, kad jie laiko d ar labiau neteisinga, jei jie, palyginti su kitais, gauna
daugiau privilegijų. D ėl to kai kurie iš jų nesąm oningai elgiasi taip, kad
tas gautąsias privilegijas prarastų, arba randa bū d ų, kaip atsisakyti gauti
daugiau už kitus. K iti randa, kuo galėtų pasiskųsti, norėdam i paslėpti fak­
tą, jog turi daugiau. D ar kiti jaučia, jog jie savo ruožtu taip pat turi kažką
duoti. Kadangi pati esu griežtojo tipo, galiu patv irtinti, nes jau vaikystėje
sugebėjau reikštis įvairiose srityse ir m an puikiai sekėsi. D ažnai būdavau
m okytojos num ylėtinė. Siekdam a teisybės, nuo mažens stengiausi daug
padėti žm onėm s, kad b ū tų teisinga, nes m aniau, jog neteisinga turėti dau­
giau už juos. Iš tiesų tai labai dažna priežastis, kodėl griežtieji linkę padėti
kitiems.
Todėl visai n enuostabu sužinoti, kad griežtiems žm onėm s sunku pri­
im ti dovanas, nes jie jaučiasi skolingi. U žu o t panorėję padovanoti kitiems
ką nors panašios vertės (kad b ū tų teisinga), jie yra linkę nieko negauti ir
atsisako dovanos. Pavyzdžiui, kai kas nors pasisiūlo apm okėti jų sąskaitą,
jie geriau atsisakys, nes turės p risim inti, jog kitą kartą bus jų eilė m okėti.
Jei sutinka, sau pasižada, jog kitą kartą, dėl teisybės, vaišins jie.
N orm alu, jog kenčiantieji n uo neteisybės dažniau už kitus prisitraukia
situacijas, kurios jiem s atrodo neteisingos. Tačiau žm onės, kurie nejaučia
nuoskaudos dėl šios žaizdos, visiškai kitaip supranta situacijas, kurias V e ž ­
tieji vadina neteisingom is. Štai pavyzdys: neseniai kalbėjausi su m oterim i,
kuri šeim oje buvo vyriausia. Jai visada atrodė, jog b ūti vyriausia neteisinga,
nes jai reikia prižiūrėti kitus vaikus ir taip pat b ū ti jiem s pavyzdžiu. Kitos
m oterys m an pasakodavo, kad jom s atrodydavo neteisinga būti antra arba
trečia iš eilės, nes jom s retai tekdavo nauji drabužiai (jos dėvėdavo vyres­
nių jų išaugtus) ir dar dėl to, kad vyresnieji dažnai jom is m anipuliuodavo.
Kaip dažnai esu girdėjusi griežtus vyrus ir m oteris sakančius, jog jiems
tenka prižiūrėti savo senus, sergančius tėvus ir kad tai neteisinga! Kas jiems
atrodydavo labiausiai neteisinga, tai, kad jų broliai ir seserys rasdavo puikių
pasiteisinim ų neprižiūrėti tėvų, o tai reiškė, kad pirm ieji neturi pasirinki­
mo. Tokia situacija n eb ū n a atsitiktinė. M ū sų neteisybės žaizda pritraukia
tokias situacijas ir jos baigsis tik tada, kai nuoskauda bus išgydyta.
A nksčiau kalbėjau apie griežtų žm o n ių sugebėjim ą save kontroliuoti
ir susikurti sau priederm es. B ū ten t griežtoji m ū sų dalis padeda laikytis di­
etos. Ž m onės, kurie n eturi neteisybės žaizdos, kurie visai nėra griežti, nesu­
geba laikytis dietos, nes negali taip k o n tro liu o ti savęs kaip griežtieji. Griežti
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 105

žm onės niekaip nesupranta, kaip mazochistai nesugeba laikytis dietos. Jie

negali to priim ti. Jie įsitikinę, jog jeigu tikrai panorėtų, visi gali k o n tro ­
liuoti save taip, kaip sugeba jie. A tsim ink —griežtųjų m otyvacija susikurti
įsipareigojim us reiškia n o rą pasiekti to b u lu m ą pagal jų idealą.
Negriežti žm onės save kaltina valios neturėjim u, tačiau labai svarbu
suprasti skirtu m ą tarp valios ir kontrolės. Ž m onės, kurie kontroliuoja save,
prim eta sau dalykus, n et jei tie dalykai neatitin k a jų poreikių. N ereikia
net sakyti, jog už tokios kontrolės slepiasi baim ė. Ž m onės, kurie tu ri sti­
prią valią, žino, ko nori, ir yra pasiryžę tai pasiekti. Jie laim i suėm ę save
į rankas, neprarasdam i tikslo iš akiračio ir tu o pačiu m etu gerbdam i savo
poreikius bei ribas. Jei koks nors įvykis suardo jų planus, jie m oka būti
lankstūs ir sugeba sudaryti naują planą, kad pasiektų savo tikslą. Griežtieji
net negaišta laiko suvokti, ar jų troškim as atitin k a poreikius. Jie nestabteli
ir nepasiklausia savęs: „Kaip aš jaučiuosi savo troškim o ir jo pasiekim o
p riem o n ių atžvilgiu?“
Griežti žm onės taip pat sunkiai atskiria griežtum ą (nelankstum ą) ir
discipliną. Štai m ano m ėgstam as griežtum o apibūdinim as: griežti žm onės
pam iršta savo pirm inį poreikį ir labiau susitelkia į priem ones, kurias pa­
sirinko tam poreikiui p atenkinti. D isciplinuoti žm onės ieško priem onių,
kad p a te n k in tų poreikį, ir nepaleidžia poreikio iš akių. Pavyzdžiui, žm o­
gus nusprendžia eiti pasivaikščioti kasdien po valandą, kad geriau jaustųsi
ir b ū tų geresnės fizinės form os. Priem onė šiuo atveju yra vaikščiojimas.
Griežtieji verčia save kasdien vaikščioti, nesvarbu, koks oras ar kaip jie jau ­
čiasi. Jei vieną dieną jie neišeina pasivaikščioti, jaučiasi blogai. D iscipli­
n u o ti žm onės nepam iršta, kodėl jie eina pasivaikščioti kiekvieną dieną. Kai
kuriom is dienom is jie gali nuspręsti neiti žinodam i, kad taip jų sveikatai
bus geriau. Prievarta sau atneštų daugiau žalos negu naudos. Jie nesijaučia
kalti; kitą dieną jie vėl pradeda visiškai ram ia sąžine. D isciplinuoti žm onės
nekaltina savęs dėl to, kad praleido vieną kitą pasivaikščiojimą, ar dėl to,
kad pasikeitė jų tvarkaraštis.
Griežtieji žm onės gali kartais įsikišti į situaciją, bet ne todėl, kad su­
k o n tro liu o tų ir p ritra u k tų dėm esį arba p ad em o n stru o tų savo jėgą, kaip
tai daro kontrolieriai. Jie kišasi tik tuo atveju, kai kas nors jiems pasirodo
neteisinga. Jie pataiso, kas b ū n a pasakyta, o kontrolieriai prideda n u o savęs.
Griežtieji gali papriekaištauti, jei nuoširdžiai tiki, jog kiti žm onės pagal
savo sugebėjim us ir talentus galėjo daug geriau atlikti užduotį. O kontro­
106 Ū S E BOURBEAU

lieriai papriekaištaus, jei užduotis buvo atlikta ne taip, kaip jie norėjo, jei
žm onės neatitiko jų skonio ar lūkesčių.
D a r vienas skirtum as tarp griežtųjų ir kontrolierių kontrolės yra tas,
jog griežtieji k ontroliuoja save, kad kito atžvilgiu n eatrodytų neteisingi, o
kontrolieriai k ontroliuoja save, kad efektyviau valdytų situaciją arba kitus
žm ones bei parodytų, kad yra stipriausi.
Griežti žm onės mėgsta, kad viskas b ū tų tvarkinga. Jie nem ėgsta ieš­
koti daiktų. Kai kurie netgi kaip apsėsti stengiasi, kad viskas b ū tų tobulai
tvarkinga.
D ažnai griežti žm onės jaučia įtam pą, nes viskas, ką jie daro, turi būti
tobula. Kontrolieriai taip p at jaučia įtam pą, bet dėl kitos priežasties: jie
nori laim ėti. Bet kokia kaina jie n ori išvengti pralaim ėjim o, nes jaudinasi
dėl savo įvaizdžio ir nenori, kad n u k en tėtų jų reputacija.
Ž m onės, dėvintys griežtum o kaukę, retai serga. Jeigu jie suserga, p a­
ju n ta tik tu o m et, kai negalavimas tam pa rimtas. Jie labai griežti savo kūnui.
Jie gali į ką nors atsidaužti, susižeisti ir nieko nejausti. Jei susižeidus jiems
tru p u tį skauda, akim irksniu įsijungia kontrolės m echanizm as, suteikiantis
jiem s neįtikėtiną sugebėjim ą užslopinti skausm ą. Pastebėk, kad filmuose
arba trileriuose, aktoriai, vaidinantys kankinam us žm ones, visada attinka
griežtijjų fizines charakteristikas.
Policininką visada galim a atpažinti — film uose ar gyvenim e — dėl jo
sustingusio kūno. Policininkai gali turėti ir k itų žaizdų, bet jų griežtoji dalis
pasirenka profesiją, kurioje jie tiki atnešią daugiau teisingumo į Žem ę. Ta­
čiau jei policininkas arba šnipas mielai dem on stru o ja savo valdžią ir jėgą,
tu o m et tai jo kontrolieriaus kaukė vertė jį pasirinkti šį darbą.
D ažnai girdėdavau griežtuosius giriantis, kad jiem s niekada nereikia
nei vaistų, nei gydytojų. Daugelis jų n eturi šeimos gydytojo ir, jei n u tik tų
nelaimė, jie nežinotų, kur kreiptis. Kai jie n u taria kreiptis pagalbos, gali
būti tikras, kad jie jau ilgą laiką kenčia ir jų savikontrolė pasiekė galutinę
ribą. Jie nejaučia tos savo dalies, kuri nusprendė „nejausti“. Todėl jiems
prireikia daugiau laiko sužinoti, kad pasiekė savo kančios ribą.
Svarbu žinoti, kad negalim e k o n tro liu o ti savęs visą gyvenimą. Mes
visi turim e fizines, em ocines ir m entalines ribas. Štai kodėl apie griežtus
žm ones dažnai girdim e sakant: „N esuprantu, kas jiem s atsitiko. Jie niekada
nesirgo, o dabar - viena liga po k itos.“ Taip atsitinka, kai griežtieji daugiau
nebegali savęs kontroliuoti.
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 107

Em ocija, kurią dažniausiai šie žm onės jaučia, yra pyktis, ypač ant sa­
vęs. Tačiau kai jie pyksta, p irm a jų reakcija yra užpulti ką nors kitą. Iš
tikrųjų jie pyksta a n t savęs, kai pasielgia neteisingai. Pavyzdžiui, viena
griežta m oteris paskolina draugui p in ig ų žinodam a, kad jis dažnai susidu­
ria su problem om is dėl pinigų. Paskolina jam reikiam ą sum ą, kadangi jis
prižadėjo grąžinti po dviejų savaičių, nes tuo m etu jis tu rė tų gauti pinigų.
Tačiau savo pažado jis nesilaiko. Griežtoji pyks a n t savęs, nes buvo neteisi
visai be reikalo juo pasitikėdam a. Šie žm onės dažnai suteikia kitiem s dar
vieną progą, jie m ano, jog tai teisinga. Jei jie labai nelankstūs, gali būti, jog
jie net nenori m atyti savo pykčio ir m ėgins užglaistyti situaciją teisindam i
kitą.
Tas pats atvejis gali b ū ti patirtas kaip išdavystė, jei pinigus skolina kon­
trolierius. Tačiau jis nepyks an t savęs, kaip daro griežtasis. Jis pyks an t d rau ­
go, kuriuo pasitikėjo, už tai, kad tas nesilaikė žodžio ir negrąžino pinigų.
Griežtiems žm onėm s taip p a t sunku reikšti ir priim ti meilę. Labai daž­
nai jie per vėlai pagalvoja, ką b ū tų norėję pasakyti ar kokius švelnius jaus­
mus parodyti savo m ylim iem s žm onėm s. Jie dažnai sau prižada, kad kitą
kartą, kai susitiks su m ylim uoju, jie pasakys, bet kai ateina laikas, pam iršta
arba nesugeba. Todėl dažnai jie atrodo šalti ir nem ylintys. Jie gali atrodyti
neteisingi kitiem s, bet labiausiai jie neteisingi sau, nes neleidžia sau išreikš­
ti, ką iš tiesų jaučia.
Griežti žm onės, būdam i labai jautrūs, vengia, kad kiti juos psicholo­
giškai paveiktų. Ši baim ė, jog kiti žm onės palies arba sujaudins, gali būti
pakankam ai stipri, kad sukeltų jiem s odos problem ų. O d a yra lytėjim o
organas, ji padeda m um s liesti arba b ū ti liečiamiems. Jei oda atstum ianti,
tu o m et ji kitus laikys per atstum ą. Ž m onės, turintys odos problem ų, pa­
prastai gėdijasi dėl to, ką kiti gali apie juos galvoti.
Šią baim ę b ū ti paliestam gali pam atyti ir uždaroje griežtųjų laikyseno­
je. R ankos kietai prispaustos prie kūno, ypač n uo peties iki alkūnės; rankos
ir kojos sukryžiuotos; viena koja prispausta prie kitos — tai šių žm onių
užsidarym o nuo aplinkos ženklai.
Griežtieji naudojasi palyginim u neteisingai elgdamiesi su savimi. Jie
lygina save su tais, kurie, jų n u o m o n e, yra geresni ir tobulesni už juos.
Toks savęs nuvertinim as yra rim ta neteisybė ir pačių savęs atstūm im o forma.
Griežtiesiems labai įprasta, ypač jaunystėje, jaustis lyginam iem s arba su jų
broliais ir seserimis, arba su draugais ir bendraam žiais. Tais laikais jie kai­
108 Ū S E BOURBEAU

tino savo tėvus už neteisingum ą, nes nežinojo, kad jų tėvai tik parodė tai,
ką jie patys išgyveno.
Jei atpažįsti save kenčiantį n u o neteisybės žaizdos ir dėvintį griežtumo
kaukę, pirm iausia reikėtų pripažinti, kiek k a rtų per dieną tu b ū n i neteisin­
gas kitiem s, o ypač sau. Pripažinti yra sunkiausia, bet tai yra tavo gijim o
proceso pradžia. K itam e skyriuje mes aptarsim e būdus, kaip šią žaizdą už­
gydyti.
Prisim enu incidentą su vienu iš m ano sūnų, kai jam buvo septynio­
lika. Tuo m etu jis stipriai palietė neteisybės žaizdą, kurią šiame gyvenime
gydausi pati. V ieną dieną, kai buvom e vieni, paklausiau jo: „Sakyk, koks
m ano, kaip m am os, elgesys vertė tave labiausiai kentėti nu o vaikystės?“ Jis
atsakė: „Tavo neteisingum as!“ Aš likau apstulbusi. Buvau taip nustebusi,
kad net praradau žadą. Prisim iniau visas situacijas, kuriose stengiausi būti
teisinga m otina. D abar, pastačiusi save į vaikų vietą, suprantu, kad tam
tikras m ano elgesys, vaikų akimis, buvo neteisingas. Tačiau m ano sūnaus
fiziniai bruožai rodo, kad su m anim i išgyventa neteisybė pažadino jo išda­
vystės žaizdą. Jam atrodė neteisingas tėvo abejingum as jam , kai aš buvau
sūnui neteisinga. Jo kūne galim a m atyti dvi nuoskaudas —neteisybės ir išda­
vystės. Tai labai įprastas dalykas. Tai reiškia, kad žm ogus turi kai ką išspręsti
su abiem gim dytojais: išdavystės žaizdą su priešingos negu jis pats lyties
gim dytoju i t neteisybės — su tos pačios kaip ir jis lyties gim dytoju.
Griežtieji labiausiai bijo šaltum o. P riim ti savo šaltum ą jiem s lygiai
taip p a t sunku kaip ir kitų. Jie daro viską, kad p a d e m o n stru o tų savo šil­
tus jausm us. D ar daugiau - jie tiki, kad yra nuoširdūs, ir neįsivaizduoja,
kad kitiem s gali atrodyti šalti ir bejausm iai. Jie nesuvokia, kad vengia savo
jau tru m o , nes n enori parodyti, kokie yra pažeidžiam i. Jie negali pripažin­
ti, kad yra šalti, nes tai reikštų beširdiškumą, o tai, savo ruožtu, reikštų
neteisingumą. Štai kodėl griežtiesiems taip svarbu išgirsti, kad jie yra geri,
tai reiškia —geri tuo, ką daro, ir apskritai geri žmonės. Pirm iausia jie m ano,
kad yra tobuli, antra, m ano, kad yra nuoširdūs. Jiem s taip pat labai su n k u
p riim ti kito žm ogaus šaltum ą. Jei koks nors žm ogus su jais elgiasi šaltai,
jiems suskausta širdį ir jie tuoj pat pradeda galvoti, ką neteisingo yra pasakę
ar padarę ir kas galėjo sukelti tokį kito žm ogaus elgesį jų atžvilgiu.
Griežtuosius traukia viskas, kas yra kilnu. Jiem s taip p at yra svarbi pa­
garba. Jiem s daro įspūdį svarbią padėtį užim antys, titulus turintys žm onės.
Jie tam p a dar geresni vykdytojai, jei m ano, jog gali būti pakelti į aukštesnį
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 109

rangą, ir yra pasirengę dėti visas reikalingas pastangas ir aukotis, kad laim ė­
tų, nors, žinom a, griežtieji nem ano, jog tai aukojimasis.
Griežtiesiems labai sun k u atsipalaiduoti ir pasidžiaugti seksualinio gy­
venim o m alonum ais. Jiem s sunku išreikšti visą savo jaučiam ą švelnumą.
Tačiau išoriškai jie atrodo seksualiausiai. Griežtieji m ėgsta vilkėti ap tem p ­
tus, seksualius drabužius, jiem s patinka b ū ti fiziškai patraukliem s. Griežtos
m oterys dažnai yra. gundytojos-, jom s patin k a suvilioti vyrus, bet po to šaltai
juos atstum ia, jei m ano, jog reikalai nuėjo per toli. Paauglystėje griežtosios
ilgiausiai neatsiduoda, labiausiai save kontroliuoja, nori išlikti tyros ir to­
bulos savo svajonių vyrui. Jos lengvai susikuria seksualinių santykių idealą,
kuris nėra tikroviškas. Kai galiausiai jos nusprendžia atsiduoti, paprastai
lieka nusivylusios, nes tai neatitinka jų idealo. Griežtieji taip sunkiai pasi­
ryžta dėl to, kad bijo padaryti klaidą rinkdam iesi partnerį. Si baim ė skiriasi
n u o tos, kurią jaučia kontrolieriai, kurie bijo pasiryžti, nes bijo skyrybų; jie
bijo, kad teks n u trau k ti savo įsipareigojim us.
Griežtieji turi keletą tabu, susijusių su jų seksualiniais santykiais, nes
geri ir blogi dalykai taip p a t reguliuoja jų seksualinį gyvenimą. Griežtos
m oterys puikiai m oka apsim esti vaidindam os orgazm ą. Kuo gilesnė žaizda,
tuo griežtesnis žmogus, tu o sunkiau jam pasiekti orgazmą. Griežti vyrai
kenčia nuo priešlaikinės ejakuliacijos ar n et im potencijos, priklausom ai
n u o jų sugebėjim o džiaugtis gyvenimu.
Taip p a t esu pastebėjusi, kad daug p ro stitu čių tu ri fizinius griežtųjų
bruožus. Jos gali turėti seksualinių ryšių tik už pinigus, nes daug lengviau
už kitus žm ones sugeba užsidaryti n u o savo jausm ų.
Griežtieji labiau m ėgsta sūrų m aistą nei saldų. Jiem s patinka traškus
maistas. Pažįstu žm ogų, kuriam p atin k a triauškinti ledo kubelius. D až­
niausiai jie stengiasi m aitintis subalansuotai. Iš visų p enkių tip ų jie labiau­
siai linkę tap ti vegetarais. Tai n ebūtinai reiškia, jog vegetarizmas atitinka
jų organizm o poreikius. A tsim ink, kad griežtieji dažnai priim a teisingus
sprendim us. Pavyzdžiui, jei jie m aitinasi vegetariškai, nes jaučia, kad netei­
singa žudyti gyvūnus, tai jų organizm ui gali p ritrū k ti baltym ų. K ita vertus,
jei jie pasirenka tokį sprendim ą, nes nem ėgsta mėsos ir k artu jaučiasi lai­
m ingi, kad prisideda prie gyvūnų gelbėjim o, m otyvacija nėra ta pati. Toks
pasirinkim as jų k ū n u i bus naudingesnis.
Jei jie per daug kontro liu o ja savo m itybą, kai kada gali prarasti k o n ­
trolę ir prisivalgyti saldum ynų arba suvartoti per daug alkoholio. Jei tai
lio Ū S E BOURBEAU

atsitinka k itų akivaizdoje, jie skuba visiems paaiškinti, jog paprastai jie taip
nesielgia, ir šis kartas tikrai buvo išimtis. Jei griežtieji atsiduria situacijoje,
kuri juos giliai sujaudina, pavyzdžiui, gim tadienis, vakarėlis arba ypatingas
susitikim as, jiem s labai sunku susivaldyti. B ūtent tokiu m etu jie gali su­
valgyti tai, ką paprastai sau draudžia, ypač n u o ko gali priaugti svorio. Kai
taip atsitinka, jie save pateisina sakydam i: „N IE K A D A to nevalgau, bet
šiandien n o riu palaikyti tau k om paniją.“ A trodo, kad jie visiškai pam iršo,
jog visai neseniai sakė tą patį. Jie jaučiasi kalti, sm erkia save ir pasižada kitą
dieną vėl save kontroliuoti.
Ligos ir negalavim ai, kuriuos prisitraukia žm onės, dėvintys griežtumo
kaukę:
• Jie jaučia kū n o nelankstum ą ir tai pasireiškia S U S T IN G IM U arba
[TAM PA viršutinėje N U G A R O S dalyje arba KAKLE bei kitose sulenki­
m o vietose (riešuose, keliuose, čiurnose, alkūnėse, klubuose ir pan.). Griež­
tieji m ėgsta traškinti krum pliais norėdam i juos išlaisvinti. Taigi jie gali justi
kiautą, saugantį jų kūną, tačiau nejaučia, kas po tuo kiautu slepiasi.
• IŠSEKIM AS.
• Ligos, k u rių pavadinim ai baigiasi galūne -itas, tokios kaip T E N -
D IN IT A S , BURSITAS, A RTRITA S. Bet koks susirgimas, kurio pavadi­
nim as turi galūnę -itas reiškia vidinį pyktį ir ištinka dažniausiai griežtus
žmones.
• Jie gali kentėti n uo KREIVAKAKLYSTĖS, nes jiems sunku pa­
m atyti visus aspektus situacijoje, kuri jiems atrodo neteisinga.
• Labai dažni V ID U R IŲ U Ž K IE T Ė JIM A I ir H E M O R O JU S , nes
jie nesugeba paleisti situacijos ir atsisakyti aprib o jim ų savo gyvenime.
• Griežtieji gali dar kentėti n u o M Ė Š L U N G IO ir R A U M E N Ų
SPA ZM Ų , kurie ištinka, kai jie į ką nors įsikabina arba nuo ko nors susi­
laiko iš baimės.
• K adangi jiem s su n k u leisti sau džiaugtis gyvenim u, jie gali susi­
d u rti su K R A U JO APYTAKOS problem om is ir V E N Ų IŠSIPL Ė T IM U .
• Jų O D A dažnai sausa arba yra k itų problem ų: S P U O G A I, D Ė ­
M ĖS atsiranda, kai jie bijo padaryti klaidą, „prarasti veidą“ arba neatitikti
savo pačių lūkesčių. Giežtieji dažnai serga PSO R IA Z E . Jie prisitraukia šią
problem ą, kad nesijaustų per daug gerai arba n e b ū tų pernelyg laimingi
(nes tai b ū tų neteisinga k itų atžvilgiu). N u ostabą kelia faktas, kaip dažnai
psoriazė užpuola juos atostogų m etu arba kai jiem s viskas puikiai sekasi.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 111

• D ėl užgniaužto pykčio jie dažnai tu ri K E P E N Ų problem ų.

• D ažnas N E R V IN G U M A S , n et jei dažniausiai griežtieji sugeba jį
taip suvaldyti, kad kiti n e t nepastebi.
• Griežtieji dažnai kenčia nuo N E M IG O S , ypač tie, kurie gali gerai
jaustis tik tada, kai viskas užbaigta ir tobula. Jie tiek daug galvoja apie vis­
ką, ką dar reikia padaryti, kad atsibunda ir nebegali užm igti.
• Jie tu ri R E G O S problem ų, nes jiem s sun k u pam atyti, kad blogai
nusprendė arba neteisingai įvertino situaciją. Jie geriau n em atytų nieko,
kas nėra tobula, ir jiem s nereikėtų kentėti. Jie dažnai vartoja žodį neaišku,
o tai nepadeda jiem s pagerinti savo regėjimo.
Apskritai daugum a ligų, nuo k u rių kenčia griežtieji, nėra jiem s p a­
kankam ai rim tos, kad kreiptųsi į gydytoją. Jie laukia, kad liga praeitų pati,
arba patys m ėgina ją išsigydyti niekam nesakydam i, nes jiems labai sunku
pripažinti, jog reikia pagalbos. Jei jie nusprendžia prašyti pagalbos, tai daž­
niausiai dėl to, kad problem a tapo pernelyg rim ta.
Išvardytieji negalavim ai ir ligos gali užklupti žm ones, turinčius kitų
žaizdų, bet jos dažniausiai pasitaiko tiem s, kurie kenčia n u o neteisybės.
Ankstesniam e skyriuje m inėjau, kad kontrolieriaus kaukė (išdavytės
žaizda) slepia palikim o žaizdą. Tas pats tin k a griežtum o kaukei, kuri slepia
atstūm im o žaizdą. Jei dar kartą sugrįši į skyrių apie atstūm im ą, pam aty­
si, jog ši nuoskauda išsivystė pirm aisiais gyvenim o mėnesiais, o neteisybės
nuoskauda atsiranda tarp trejų ir p enkerių m e tų amžiaus. Vaikai, kurie
jaučiasi atstu m ti dėl vienokios ar kitokios priežasties, stengiasi b ū ti kiek
įm anom a tobulesni, kad vėl n e n u tik tų tas pats. Po kelerių m e tų jie nebe­
jaučia, kad jų tėvai juos myli, nežiūrint visų pastarųjų pastangų, ir vaikai
nusprendžia, jog tai neteisinga. Taip jie pasiryžta k o n tro liuoti save dar la­
biau ir pasidaryti tokiais tobulais, kad niekada n e b ū tų atstum ti. Štai taip
jie susikuria griežtum o kaukę. Jie atkerta save nuo savo jausm ų, kad nie­
kada daugiau n ek en tėtų atstūm im o skausmo. Kai fiziškai neteisybės žaizda
atrodo ryškesnė už atstūmimo, tai todėl, kad jie labiau kenčia nuo neteisybės
nei nuo atstūmimo. K itiem s žm onėm s gali b ū ti atvirkščiai.
Žm ogus gali kentėti nuo atstūm im o ir nekentėti n uo neteisybės, bet
m ano stebėjim ai parodė, kad visi, kenčiantys n uo neteisybės, slepia atstū­
m im o žaizdą. Tai paaiškina, kodėl vyresniam e am žiuje griežttįjų vyrų ir
m o terų kūnai mažėja. J ų kūnai pam ažu įgauna uždarum o kaukės bruožų.
M edicina šį reiškinį vadina osteoporoze.
112 LISE BOURBEAU

Jei m atai savyje neteisybės žaizdą, svarbu suvokti, kad vienas iš tavo
tėvų —tos pačios lyties kaip ir tu - kentėjo ir tikriausiai vis dar kenčia nuo
tokios pačios žaizdos su savo tos pačios lyties gim dytoju. K itam e skyriuje
paaiškinsiu, kaip reikia elgtis su tuo gim dytoju, kad padėtum sau užsigy-
dyti žaizdą.
Turi atsim inti, jog bet kokia žaizda kyla iš m ūsų nesugebėjim o atleisti
sau už tai, ką darom e sau arba kitiem s. Sunku sau atleisti, nes paprastai
mes net n em atom e, kad kaltinam e save. Kuo gilesnė neteisybės žaizda, tuo
neteisingiau mes elgsimės su savimi ir su kitais. Mes reikalausim e iš savęs
per daug, negerbdam i savo rib ų ir neleisdam i sau džiaugtis gyvenim u. Mes
kaltinam e kitus už tai, ką darom e patys, bet to nenorim e m atyti. Štai todėl
prisitraukiam e žm ones, kurie atspindi, ką darom e mes.
Jei jaučiam e gėdą, tai dar vienas rodiklis, kad kenčiam e nu o neteisybės
arba esame neteisingi kitiem s. Kiekvieną kartą, kai norim e paslėpti savo
elgesį arba patys pasislėpti, tai tik todėl, kad jaučiam e gėdą. N orm alu, jei
jauti gėdą dėl to, kad elgiesi taip pat, kaip tavo kritikuojam i žm onės. Mes
tikrai nenorim e, kad jie pam atytų, jog elgiamės lygiai taip pat.

Atsimink, kad šiame skyriuje aprašyti bruožai ir elgesys egzistuoja tik

tada, kai mes nusprendžiame užsidėti griežtumo kaukę tikėdami, jo g
taip išvengsime kančios dėl neteisybės. Priklausomai nuo žaizdos gylio
ir skausmo intensyvumo, mes šitą kaukę dėvime beveik visada arba
nedėvime beveik niekada.

Išskirtinis griežtųjų elgesys yra padiktuotas baimės dar kartą p atirti

neteisybės žaizdą. Kiekvienai šioje knygoje aprašytai žaizdai būdingas ati­
tinkam as elgesys ir nuostatos. M ąstym as, jausm ai, kalbėjimas ir veiksmai,
susiję su kiekviena žaizda, parodo reakciją į tai, kas vyksta gyvenime. Kai
reaguojam e per savo kaukes, gyvename neįsiklausydam i į savo širdį ir ne­
galime b ū ti laim ingi. Todėl labai naudinga sąm oningai suvokti kiekvieną
kartą, kada būnam e savimi, o kada reaguojam e. Kai suvokiam e, mes gali­
m e valdyti savo gyvenimą, užuot leidę m us valdyti baim ėm s.
Šio skyriaus tikslas - padėti tau susipažinti su neteisybės žaizda. Jei
atpažįsti save šios žaizdos aprašym e, paskutiniam e skyriuje yra visa infor­
macija, kurios tau reikia, kad užsigydytum žaizdą, vėl ta p tu m savimi ir
nem anytum , jog visas pasaulis kupinas neteisybės. Jei nem atai savęs šiame
aprašym e, patariu pasitikrinti su tais, kurie tave gerai pažįsta, kad sužino­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 113

tum , ar jie sutinka su tavim i. Gali būti, jog tavo neteisybės žaizda yra ne­
didelė. Tuo atveju turėsi tik keletą jos bruožų. G a lb ū t atpažinsi save pagal
kai kurias m ano aprašytas nuostatas, bet n eb ū tin ai visas. V ienam žm ogui
beveik neįm anom a atitikti visų p am in ėtų n u o sta tų ir elgesio m odelių. A t­
sim ink, kad svarbu pradžioje rem tis fiziniais aprašym ais, nes mes galime
lengvai sau pam eluoti, bet kūnas nem eluoja niekada.
Jei aplink save atpažįsti žm ones, kenčiančius n u o šios žaizdos, nereikia
m ėginti jų pakeisti. Tai, ką sužinojai iš šitos knygos, pasistenk panaudoti,
kad išvystytum atjautą jiem s, suprastum jų reakcinį elgesį. G eriau, jei jie
paskaitys šitą knygą patys, jei susidom ės, negu tu savo žodžiais m ėginsi
papasakoti šios knygos turinį.
114 L1SE BOURBEAU

NETEISYBĖS žaizdos charakteristika

Žaizdos pažadinim as: tarp trejų ir penk erių m etų amžiaus su tos pačios
kaip ir vaikas lyties gim dytoju. Turi būti tobulas ir viską tobulai atlikti.
Blokuoja savo individualum ą.

Kaukė: griežtum as.

Kūnas: tiesus, tvirtas ir itin tobulas. Proporcingas. Apvalus užpakalis.

Lieknas liem uo, pabrėžiam as aptem ptais rūbais arba diržu. N elankstūs
judesiai. Sviesi oda. T virtai sukąsti žandikauliai. N elankstus kaklas, gal­
va išdidžiai pakelta.

Akys: ryškios ir gyvos. Šviesios.

Žodynas: „jokių p ro b lem ų “, „visada/niekada“, „labai gerai“, „ypatin­

gas“, „tiksliai“, „tikrai“, „aišku“, „ar sutinki?“

C harakteris: perfekcionistas. Pavydus. Jausm ai užblokuoti. D ažnai su­

kryžiuotos rankos. Elgesys tobulas. Pernelyg optim istiškas. Gyvas, ju ­
drus. Teisina save. Sunkiai prašo pagalbos. Gali juoktis be priežasties,
kad paslėptų jautrum ą. Balso tonas sausas ir griežtas. N epripažįsta, kad
tu ri problem ų. A bejoja savo pasirinkim u. Lygina save —geresnis/bloges­
nis. Sunkiai priim a. Jam atrodo neteisinga gauti m ažiau už kitus, bet
dar labiau neteisinga gauti daugiau. Sunkiai leidžia sau džiaugtis nejaus­
dam as kaltės. N egerbia savo ribų, daug iš savęs reikalauja. G riežtai save
kontroliuoja. M ėgsta tvarką. Retai serga, griežtai elgiasi su kūnu. Ū m aus
būdo. Šaltas, sunkiai d em o n stru o ja švelnius jausm us. M ėgsta atrodyti
seksualiai.

Didžiausia baimė: šaltum as (abejingum as).

M aitinim osi įpročiai: labiau m ėgsta valgyti sūriai nei saldžiai. M ėgsta
traškų m aistą. K ontroliuoja svorį. Kai praranda kontrolę, jaučia gėdą ir
teisina save.
IŠsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 115

G alim os ligos: išsekimas. N esugeba patirti orgazm o (m oterys). Prieš­

laikinė ejakuliacija arba im potencija (vyrai). Ligos, kurių pavadinim ai
baigiasi galūne -itas, tokios kaip bursitas, tendinitas (sausgyslių patem ­
pim as), artritas. V idurių užkietėjim as, hem orojus, kreivakaldystė, rau­
m en ų spazmai, bloga kraujo cirkuliacija, k ep en ų problem os, venų išsi­
plėtim as, odos problem os, nervingum as, nem iga, blogas regėjimas.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 117

7 SKYRIUS. Žaizdų gydymas ir kaukių transformavimas

Prieš aprašydam a žingsnius, kurie veda prie kiekvieno tipo žaizdos ir

kaukės gydym o, norėčiau su tavim i pasidalyti savo stebėjimais apie būdus,
kaip kiekvienas tipas kalba, sėdi, šoka ir taip toliau. Tai paryškina su kau­
kėm is susijusius elgesio skirtum us.
M ūsų balsai ir kalbėjim o būdas skiriasi priklausom ai n u o kaukės, k u ­
rią dėvime.
• Užsidariusiųjų balsas silpnas ir prislopintas.
• Priklausomieji kalba vaikišku gailiu balsu.
• M azochistai dažnai savo balsui suteikia intonaciją, kad jis skam bė­
tų kaip susidom ėjęs.
• Griežtieji kalba m echaniškai, susivaidydami.
• Kontrolierių balsas stiprus, įtikinantis.
Kiekvienas charakterio tipas atsiskleidžia ir per šokį.
• Užsidariusiesiems ne itin patin k a šokti. Kai jau šoka, jie ju d a labai
nedaug ir šoka atsargiai, kad n e b ū tų pastebėti. Iš jų trykšta: „N ežiūrėkite
per daug į m ane.“
• Priklausomiesiems labiau patin k a šokiai, kuriuos šokant galimas fi­
zinis kontaktas, nes tai suteikia jiem s galim ybę įsikibti į savo partnerį. K ar­
tais jie tiesiogine žodžio prasm e atrodo kabantys an t partnerio. Tai sako:
„Žiūrėkite, kaip m ano partneris m ane m yli.“
• M azochistai m ėgsta šokti ir naudojasi šia proga savo jausm ingu­
m ui išreikšti. Jie šoka dėl šokim o m alonum o. Iš jų trykšta: „Pažvelkite,
koks jausm ingas aš galiu b ū ti.“
• Kontrolieriai užim a daug erdvės. Jiems patinka šokti ir, kol šoka,
jie m ėgsta vilioti. Tai jiem s yra ypač gera proga b ū ti stebim iem s. Jų kūno
kalba sako: „Ž iūrėkite į m an e.“
• Griežtieji šoka labai gerai ir puikiai jaučia ritm ą nepaisant jų n e­
i 18 LISE BOURBEAU

lanksčių kojų. Jie labai įdėm ūs, kad nepadarytų klaidų. Griežtiesiems pa­
tinka lankyti šokių pam okas. Labai griežti žm onės yra rim ti, laikosi tiesiai
ir atrodo, kad šokdam i skaičiuoja žingsnelius. Z in u tė yra: „Pažiūrėkite,
kaip gerai aš šoku.“
Kokia m ašina tau labiau patinka? Tai nurodo, kuri iš tavo asm enybių
veikia tavo pasirinkim ą.
• Užsidariusieji m ėgsta tamsias, mažai pastebim as mašinas.
• Priklausomiesiems patinka patogios m ašinos, kurios skiriasi nuo
kitų.
• M azochistai renkasi mažas, ankštas mašinas, kuriose jie vos telpa.
• Kontrolieriai perka galingas mašinas, kurios bus pastebėtos.
• Griežtiesiems labiau patinka klasikinės, galingos m ašinos, nes jie
nori gauti tai, kas verta jų pinigų.
Gali taikyti šias charakteristikas kitiem s dalykams, kuriem s suteiki
pirm enybę, pavyzdžiui, drabužiam s.
Tai, kaip sėdime, parodo, kas su m um is vyksta, kol kalbam e ar klau­
somės.
• Užsidariusieji n o rėtų „išnykti“ savo kėdėse ir m ėgsta slėpti pėdas
po kėde. Jie m ano, jog nesiliesdami prie žemės galės daug lengviau pasi­
traukti iš situacijos.
• Priklausomieji atsilošia kėdėse arba atsirem ia į ką nors, pavyzdžiui,
į kėdės ranktūrį. Jie palenkia nugaros viršutinę dalį į priekį.
• M azochistai sėdi išsiskėtę. D ažniausiai jie pasirenka nepritaikytą
jiems kėdę, todėl jaučiasi nepatogiai.
• Kontrolieriai atsilošia atgal sunerdam i rankas, kai klausosi. Kai
kalba, jie pasilenkia į priekį, kad atro d y tų įtikinam iau.
• Griežtieji sėdi tiesiai. Jie netgi prispaudžia kojas vieną prie kitos
ir laiko jas vienoje linijoje su k ū n u , ir tai tik pabrėžia jų nelankstum ą. Jie
sukryžiuoja savo rankas ir kojas, kad nejaustų, kas vyksta.
Pastebėjau, kad žm onės pokalbio m etu gali keisti sėdėjim o b ū d ą ke­
letą kartų, priklausom ai n uo to, kas vyksta jų viduje. Pavyzdžiui, m oteris,
kenčianti n uo palikim o ir neteisybės žaizdos, kalbėjo su m anim i apie savo
gyvenim o problem as. Kol ji kalbėjo, jos kūnas suglebo, o viršutinė n u ­
garos dalis susm uko; ji išgyveno savo palikim o žaizdą. Po kelių m inučių,
kai paklausiau apie kažką, ko ji nenorėjo liesti, jos kūnas pasidarė tiesus ir
nelankstus, ir ji neigė bet kokias problem as toje srityje. Mes taip pat galime
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 119

keisti savo kalbėjim o b ū d ą keletą k a rtų per vieną pokalbį.

G alėčiau pateikti daug k itų pavyzdžių; tačiau per artim iausius m ėne­
sius, esu tikra, tu pradėsi atpažinti, kada tu ar kas nors iš aplinkinių dėvi
kaukę, stebėdam as jų bei savo paties fizines ir psichologines nuostatas. Tu
žinosi, kokia baim ė skatina veiksmą.
Taip p at pastebėjau labai įd o m ų faktą, susijusį su baim e. Skaitydamas
šią k n y g ą tu pam atysi, kad aš kalbu apie didžiausią baim ę, jaučiam ą kie­
kvieno charakterio tipo. Pastebėjau, kad žm onės, dėvintys tam tikrą kaukę,
neatpažįsta savo baimės, bet aplinkiniai žm onės gali lengvai pam atyti, ko
jie nori bet kokia kaina išvengti.
• Užsidariusieji labiausiai bijo pasiduoti panikai. Jie to nesuvokia,
nes dažnai pasitraukia prieš p at panikai prasidedant. K ita vertus, šalia esan­
tys pastebi jų baim ę, nes dažniausiai tai atsispindi jų akyse.
• Priklausomųjų didžiausia baim ė yra vienatvė. Jie to nem ato, nes
pasirūpina, kad retai b ū tų vieni. Kai b ū n a vieni, jie įtikina save, kad yra
laim ingi, ir nesuvokia, jog karštligiškai ieško kokios nors veiklos, kad
p ra stu m tų laiką. Kai jie yra vieni, kom p an iją jiem s palaiko televizorius ir
telefonas. A rtim iesiem s yra lengviau pam atyti, o ypač pajusti didžiulę jų
vienum os baim ę, kuri lydi juos netgi b ū n a n t tarp žm onių, nes liūdnos akys
juos išduoda.
• M azochistų didžiausia baim ė yra laisvė. Jie netiki, kad yra laisvi, ir
nesijaučia laisvi dėl visų įpareigojim ų ir suvaržym ų, kuriuos susikūrė. Esan­
tys šalia jų, kita vertus, laiko juos ypač laisvais, nes dažniausiai jie randa
b ū d ų ir laiko daryti tai, ką nori. Jie nelaukia k itų p ritarim o prieš darydam i
sprendim us. N e t jeigu tai, ką jie nusprendžia, neleidžia jiem s b ū ti lais­
viems, k itų m anym u, jie turėjo visą pasaulio laisvę nuspręsti kitaip, jeigu
b ū tų norėję. Jų didelės, atviros pasauliui akys rodo m um s didžiulį susido­
m ėjim ą viskuo ir jų troškim ą eksperim entuoti su įvairiausiais dalykais.
• Kontrolierių didžiausia baim ė yra disociacija ir m intis, kad jais
atsikratys. Jie nem ato, kaip sukuria konfliktines situacijas ar problem as,
suteikiančias jiem s progą n u sto ti su kuo nors kalbėtis. N ors kontrolieriai
prisitraukia situacijas, kuriose žm onės su jais išsiskiria arba kuriose jie at­
sikrato kitais žm onėm is, patys nem ato, jog gavo tai, ko labiausiai bijojo.
Priešingai, jie bandys apsim esti, kad šie išsiskyrimai jiem s yra naudingi. Jie
tiki, kad šitaip nebus priklausom i. Tai, kad jie labai socialūs ir lengvai už­
mezga naujas pažintis, apsaugo juos n uo m atym o, kokia daugybe žm onių
120 LISE BOURBEAU

savo gyvenim e jie atsikratė. Tie, kurie jiem s artim i, tai lengviau suvokia.
Juos taip p a t išduoda akys. Kai b ūna pikti, jų akys tam pa tokios atšiaurios
ir netgi gąsdinančios, kad atitolina n uo savęs kitus.
• Griežtiįjų didžiausia baim ė yra šaltum as. Jie sunkiai pripažįsta
savo pačių šaltum ą, nes laiko save nuoširdžiais žm onėm is, kurie daro viską,
kas įm anom a, kad viskas aplin k juos b ū tų teisinga ir darnu. Jie dažniau­
siai būna ištikim i savo draugam s. K ita vertus, jiem s artim i žm onės dažnai
m ato šį šaltum ą ne tik jų akyse, bet taip p at iš jų „sausos“, sustabarėjusios
veido išraiškos, kuri ypač m atom a, kai jie jaučiasi neteisingai apkaltinti.

Pirm as žingsnis žaizdos gydym o link susideda iš jos P R IP A Ž IN IM O

ir P R IĖ M IM O , n eb ūtin ai su tin k an t, kad ji yra. Priėm im as reiškia žiū­
rėjim ą į ją, jos stebėjim ą, žinojim ą, kad turėti spręstinų dalykų yra dalis
žmogiškosios patirties. M es nesam e blogi žm onės dėl to, kad kažkas vis dar
gali m us žeisti.
Sukurti kaukę save apsaugoti buvo didvyriškas veiksmas, meilės sau
veiksmas. Si kaukė padėjo tau išlikti ir prisitaikyti šeimoje, kurią tu pasi­
rinkai šiam gyvenim ui.
T ikroji priežastis, kodėl mes gim ėm e toje šeim oje, kodėl m us pritrau ­
kia žm onės, kenčiantys tas pačias žaizdas, yra ta, jog iš pradžių, kai kiti
m um s atro d o tokie p a t kaip mes, nesijaučiam e, kad esame tokie blogi.
Po kiek laiko, kai pradedam e m atyti k itų silpnybes, mes nebepriim am e jų
tokių, kokie jie yra. Kai b an d o m e juos pakeisti, nesuvokiam e, kad tai, ko
mes nepriim am e juose, yra m ū sų pačių dalys, k u rių mes nenorim e m atyti
iš baimės, kad turėsim e keistis. Mes galvojame, kad m um s reikia keistis,
kai iš tiesų m um s reikia b ū ti išgydytiems. Todėl taip svarbu pripažinti savo
žaizdas, nes šitaip m es galime išgydyti, o ne pakeisti save.
A tsim ink, kad kiekviena iš šių žaizdų kyla iš p atyrim ų, kurie susikau­
pė per keletą praeitų gyvenim ų. Taigi yra visiškai norm alu, kad m um s su n ­
ku ir vėl su jais susidurti šiam e gyvenim e. K adangi nesugebėjom e pažvelgti
į savo žaizdas praeituose gyvenim uose, mes negalim e tikėtis sugebėti pa­
m atyti jų šiame gyvenim e paprasčiausiai pasakę: „Aš n o riu b ū ti sveikas.“
K ita vertus, nuspręsdam i išsigydyti savo žaizdas, mes žengiam e pirm uosius
žingsnius atjautos, kantrybės ir tolerancijos sau p ajautim o link. Tuo pat
m etu mes ugdysim e tokį požiūrį ir į kitus žm ones.
Bsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 121

Šios savybės yra dovanos, kurias tau padovanos kelionė į išgijimą.

Esu tikra, kad skaitydam as ankstesnius skyrius pastebėjai savo artim ų jų
žaizdas. Tai gali tau padėti lengviau suprasti jų elgesį ir būti jiem s labiau
tolerantiškam .
Kaip jau sakiau, svarbu nepriim ti tiesioginės žodžių, vartojam ų žaiz­
dom s ir kaukėm s apibū d in ti, prasm ės. M es galime, pavyzdžiui, būti at­
stum ti gyvenime, b et jausti, kad buvom e išduoti, palikti, pažem inti, ar
jausti, kad buvo neteisingai pasielgta. Kas nors gali būti su m um is netei­
singas, ir mes galime jaustis atstum ti, pažem inti, išduoti ar palikti. Kaip
m atai, svarbus yra ne patyrimas, bet tai, ką mes jaučiam e, kai patiriam e tai.
Todėl taip svarbu pirm iau rem tis fizinių žaizdos, o ne elgesio savybių apra­
šym u, kad atpažintum ėm savo žaizdas. Kūnas niekada nem eluoja. Jis visa­
da atspindi, kas vyksta em ociniam e ir m entaliniam e planuose. Siūlau tau
perskaityti kiekvieną žaizdą ap ib ū d in an tį fizinių savybių aprašym ą kelis
kartus, kad suvoktum tarp jų esančius skirtum us.
Ž inau, kad vis daugiau ir daugiau žm o n ių kreipiasi į plastinės chi­
rurgijos klinikas, kad pakoreguotų savo fizinį kūną. M ano nuom one, jie
apgauna save. Tai, kad nesim atys fizinių žaizdos požym ių, nereiškia, kad
pati žaizda bus išgydyta. Keletas žm onių, kuriem s buvo atliktos plastinės
operacijos, pasakojo m an, kad buvo nusivylę, jog tai, ką jie norėjo paslėpti
ar pašalinti, po dvejų ar trejų m etų vėl atsirasdavo. Todėl chirurgai, kurie
specializuojasi plastinės chirurgijos srityje, niekada negarantuoja, kad re­
zultatas liks visam gyvenim ui. K ita vertus, jeigu tu nusprendei iš meilės sau
atiduoti savo fizinį k ū n ą į plastikos chiru rg ų rankas likdam as sąm oningas
savo žaizdų atžvilgiu ir dirbdam as su savimi em ociniam e, m entaliniam e ir
dvasiniam e lygmenyse, tu o m et yra didelė tikim ybė, kad plastinė chirurgija
bus naudinga ir tavo kūnas ją priim s.
Kai kurie žm onės bando apgauti save fiziniam e lygmenyje, bet yra
daug daugiau tų , kurie apgauna save elgesio lygmenyje; kitaip tariant, savo
vid in ių nu o statų lygmenyje. Tai dažnai n u tin k a sem inare Charakteriai ir
žaizdos, kuriam e aš detaliai ap ib ū d in u žaizdas. Kai kurie dalyviai m ato save
vieno konkretaus tipo elgesio m odelių aprašyme, o jų kūnai rodo visai kitą
tipą.
A tsim enu jau n ą vyrą, ką tik įžengusį į ketvirtą dešim tį, kuris pasakojo
m an, kad n uo vaikystės jis vis patirdavo atstūm im ą. Jis kentėjo dėl stabi­
lių santykių nebuvim o. A n o t jo, to priežastis buvo daugybė atvejų, kai jis
122 Ū S E BOURBEAU

buvo atstum tas. Po kiek laiko paklausiau jo: „Ar tu įsitikinęs, kad jautiesi
atstum tas, ar labiau jauti, kad tai yra didelė neteisybė?“ T ada aš jam paaiš­
kinau, kad jo kūnas tu ri neteisybės žaizdos požym ių. Jis buvo labai nuste­
bęs. Aš pasiūliau jam skirti laiko tai apgalvoti. Kai pam ačiau jį kitą savaitę,
jis buvo labai susijaudinęs sakydamas, kad praėjusią savaitę suprato ir išsi­
aiškino daugelį dalykų. Jis pagaliau prisilietė prie savo neteisybės žaizdos.
Toks elgesys nestebina. Ego daro viską, kad neleistų m um s pam atyti
savo žaizdų; jis įsitikinęs, kad jeigu mes jas priliesim e, nebegalėsime su­
sitvarkyti su skausm u, sukeliam u šių žaizdų. Tai ego, kuris m us įtikina
susikurti kaukes, kad išvengtum e kančios.

Ego visada tiki, kad jis eina lengviausiu keliu, bet iš tiesų supainioja
mūsų gyvenimą. K ai mums vadovauja protas, iš pradžių yra
sudėtinga, nes tai reikalauja daug pastangų, bet galiausiai tai
nepaprastai palengvina mūsų gyvenimą.

Kuo ilgiau mes delsiam e išsigydyti savo žaizdas, tu o gilesnės jos tam pa.
Kiekvieną kartą, kai išgyvename situaciją, kuri pažadina ir paliečia žaizdą,
mes ją gilinam e. Tai kaip fizinė žaizda, kuri plinta. Kuo gilesnė ji tam pa,
tuo labiau mes bijom e ją paliesti. Tai tam pa u žb u rtu ratu. Tai netgi gali
tapti apsėdim o form a; kitais žodžiais tariant, m um s atrodo, jog pasaulis yra
tam , kad priverstų m us kentėti. Pavyzdžiui, labai griežtas žm ogus visur m a­
tys neteisybę ir taps pernelyg dideliu pedantu. Užsidariusieji jausis atstum ti
kiekvieno žm ogaus ir įtikins save, kad niekas niekada negalės jų mylėti.
Savo žaizdų pastebėjim o privalum as yra tas, jog mes pagaliau prade­
dam e žiūrėti teisinga kryptim i. Kol to nepadarom e, esame kaip žmonės,
kuriuos daktaras gydo n u o k ep en ų ligų, kai iš tiesų jie serga širdies ligomis.
Si situacija gali tęstis m e tų m etus, kaip to jauno vyro, bandžiusio išspręs­
ti atstūm im o, nuo kurio, kaip jis m anė, kenčia, problem ą, tačiau niekas
nebuvo išspręsta. Ir tik prisilietęs prie to, kas tikrai jį liūdino, jis galėjo
pradėti gydyti savo žaizdą.
N orėčiau patikslinti, kad yra skirtum as tarp priklausomojo kaukės dė­
vėjimo ir kentėjim o nuo em ocinės priklausom ybės. N e tik tie, kurie kenčia
nu o palikim o žaizdos (ir kurie dėl to dėvi priklausomojo kaukę), kenčia
nuo švelnum o trū k u m o. M es visi, nepriklausom ai n uo savo žaizdų, galime
būti priklausom i em ociškai. Kodėl? Nes mes tam pam e em ociškai priklau­
somi, kai m um s trū k sta švelnum o, o švelnum o m um s trū k sta tada, kai
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 123

save nepakankam ai m ylim e. Tada mes no rim e gauti meilės iš kitų, kad
įtik in tu m ėm save, jog esame m ylim i. Kiekviena kaukė yra skirta parodyti
m um s, jog mes patys sau tru k d o m e b ū ti savimi, nes nepakankam ai save
m ylim e. A tsim ink, kad visi elgesio m odeliai, susiję su kiekviena iš kaukių,
yra reakcijos, o ne elgesio m odeliai, parem ti meile, kurią mes jaučiam e sau.
Priklausomajam, kita vertus, reikia daugiau dėm esio. Jam atrodo, jog jo
niekada neb ū n a pakankam ai.
Labai svarbu, kad mes suprastum e paaiškinim us, esančius ankstesniuo­
se penkiuose skyriuose, susijusius su tu o gim dytoju, su kuriuo dažniausiai
yra išgyvenama kiekviena žaizda. Taigi galime daryti apibendrinti:
• A T S T Ū M IM A S IŠG Y V EN A M A S SU T O S PA Č IO S KAIP IR
PATS Ž M O G U S LYTIES G IM D Y T O JU . Todėl užsidariusieji jaučiasi a t­
stu m ti tos pačios kaip ir jie lyties žm onių. Jie kaltina juos atstū m im u ir ja u ­
čia daugiau pykčio kitiem s negu sau. K ita vertus, kai jie jaučiasi atstum ti
priešingos lyties žm ogaus, jie jaučia daugiau pykčio sau ir todėl atstum ia
save. Taip p at labai tikėtina, kad tai, ką jie laiko atstūm im u priešingos negu
jie lyties žm o n ių atveju, iš tiesų yra palikim as.
• P A L IK IM A S IŠG Y V EN A M A S SU P R IE Š IN G O S N E G U PATS
Ž M O G U S LYTIES G IM D Y T O JU . Priklausomieji lengvai jaučiasi palikti
priešingos negu jie lyties žm o n ių ir kaltina juos, o ne save. Kai b ū n a palikti
tos pačios kaip ir jie lyties žm ogaus, jie kaltina save tikėdam i, kad kitam
žm ogui neskyrė pakankam ai dėm esio arba tokio dėm esio, kokio jam rei­
kėjo. Tai, ką jie m ano esant palikim u tos pačios kaip ir jie lyties žm onių
atveju, dažnai yra atstūmimas.
• P A Ž E M IN IM A S D A Ž N A I IŠG Y V EN A M A S SU M O T IN A , ne­
paisant to, ar tu vyras, ar m oteris. Taigi mazochistai lengvai jaučiasi paže­
m in ti m oteriškosios lyties. Jie linkę jas kaltinti. Jeigu patiria pažem inim ą su
vyru, jie kaltina save ir jaučiasi susigėdę dėl savo elgesio arba m in čių apie
k itą žm ogų. Ši žaizda gali b ū ti išgyventa su tėvu, jeigu jis rūpinosi vaiko fi­
ziniais poreikiais, m okė vaiką švaros, savarankiškai valgyti, apsirengti ir 1.1.
Jeigu tai yra tavo atvejis, kas ką tik buvo pasakyta apie vyrišką ir m oterišką
lytis, įvertink priešingai.
• IŠ D A V Y S T Ė IŠG Y V EN A M A SU P R IE Š IN G O S N E G U PATS
Ž M O G U S LYTIES G IM D Y T O JU . Todėl kontrolieriai lengvai jaučia­
si išduoti priešingos negu jie patys lyties asm enų ir kaltina juos už savo
skausm ą ir savo emocijas. Kai jie patiria išdavystę su tos pačios kaip ir jie
124 LISE BOURBEAU

lyties žm ogum i, jie greičiau kaltins ir piktinsis savimi už tai, kad nen u m atė
būsim os patirties ir nepasistengė laiku jos išvengti. T ikėtina, kad tai, ką
jie vadina išdavyste tos pačios kaip ir jie lyties žm o n ių atveju, iš tik rų jų yra
patyrim as, kuris pažadina jų neteisybės žaizdą.
• N E T E IS Y B Ė IŠG Y V E N A M A SU T O S PA Č IO S KAIP IR PATS
Ž M O G U S LYTIES G IM D Y T O J U. Todėl griežtieji kenčia n u o neteisybės
su tos pačios kaip ir jie patys lyties žm onėm is ir kaltina juos už tai, kad
buvo neteisingi su jais. Jeigu su priešingos negu jie lyties žm ogum i išgy­
vena patyrim ą, k urį laiko neteisingu, jie nekaltins to žm ogaus, bet kaltins
save už tai, kad nebuvo teisingi ar buvo negeri. Labai tikėtina, kad neteisy­
bės patyrim as, kurį jie išgyvena su priešingos negu jie lyties žm onėm is, iš
tik rų jų yra išdavystė.
Kuo labiau šios žaizdos m us skaudina, tu o labiau yra no rm alu ir žm o­
giška piktin tis tu o gim dytoju, kurį mes tikim e esant atsakingu už tai, kad
privertė m us kentėti. Vėliau mes perkeliam e šį p asipiktinim ą ar neapykantą
į žm ones, esančius tos pačios lyties kaip ir gim dytojas, kurį mes kaltinam e
už įskaudinim ą. N o rm alu , pavyzdžiui, jau n am bern iukui nekęsti tėvo, k u ­
ris, kaip jis jaučia, visada jį atstum davo. Vėliau gyvenim e jis perkels tą nea­
pykantą į kitus vyrus arba savo sūnų, k u rio atstum tas jis taip p a t jausis.
Mes taip p at pasąm oningai piktinam ės savo tėvais už tų pačių kaip ir
m ū sų žaizdų turėjim ą. Taigi tėvai tam p a kenčiančiojo nu o tokios pačios
žaizdos m odeliais, o tai priverčia m us pažvelgti į save. Pasąm oningai mes
labiau n o rėtu m e tu rėti k itą m odelį. Tai paaiškina, kodėl mes padarysim e
bet ką, kad tik n eb ū tu m e panašūs į savo tėvus; m um s nepatinka m atyti
juose savo atspindį. Žaizdos bus išgydytos tik per visiško atleidim o sau ir
savo tėvams procesą.
K ita vertus, kai bet kokia žaizda išgyvenam a su žm ogum i, esančiu
priešingos lyties nei tėvas, kurį laikom e atsakingu už savo žaizdą, mes kal­
tinam e save. Tokiais atvejais esame linkę bausti save arba patekdam i į nelai­
m ingą atsitikim ą, arba kaip nors kitaip susižeisdam i. Ž m onės tiki bausm e
kaip priem one atpirkti savo kaltę. Iš tiesų dvasinis meilės įstatym as sako
visiškai priešingai. Kuo labiau mes tikim e, kad esame kalti, tu o labiau mes
baudžiam e save ir tu o labiau p ritrau k iam e tas pačias situacijas. Tai reiškia,
kad kuo labiau mes kaltinam e save, tu o daugiau kuriam e tas pačias proble­
mas. Kaltės jausm as padaro atleidim ą sau (svarbią gydym o proceso stadiją)
dar sunkesnį.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 125

Be kaltės mes taip p at dažnai jaučiam e gėdą, kai kaltinam e save už kie­
no nors įskaudinim ą arba kai kiti kaltina m us už tai, kad privertėm e juos
kentėti. A pie gėdą aš detaliau kalbu skyriuje apie p a žem inim ą , nes gėda
lengviausiai m ato m a m azochistuose. Bet atsim ink, kad visi jaučia gėdą vie­
nu ar kitu m etu. Ji netgi stipresnė tada, kai mes n enorim e pripažinti, kad
darom e kitiem s tai, ko m es nenorėtum e, kad kiti d ary tų m um s. ,
Sm urtavim as ar žiaurum as n u ro d o , kad tai darantieji turi tokias gilias
žaizdas, kad p raranda kontrolę. Todėl aš dažnai sakau: „Siame pasaulyje
nėra blogų žm onių, yra tik žm onės, kurie kenčia.“ Tai nereiškia, kad mes
galim e juos pateisinti, bet galim e išm okti atjausti juos, n e t jeigu neprita­
riame. Pasm erkim as ar kaltinim as jiem s nepadės. G ebėjim as atjausti yra
vienas iš buvim o sąm oningam savo bei k itų žaizdom s privalum ų.
Pastebėjau, kad retai kas tu ri tik vieną žaizdą. Jau m inėjau, kad šiame
gyvenim e aš tu riu išsigydyti dvi pagrindines žaizdas: neteisybę ir išdavystę.
Aš p atiriu neteisybę su tos pačios kaip ir aš lyties žm onėm is, o išdavystę —
su priešingos negu aš lyties atstovais. K adangi neteisybė išgyvenama su tos
pačios kaip ir pats žm ogus lyties gim dytoju, aš suvokiau, kad kai jaučiu šią
em ociją su m oterim i, aš kaltinu ją nesąžiningum u. Kai neteisybės sulaukiu
iš vyro, aš greičiau apkaltin u save nesąžiningum u ir pykstu an t savęs. K ar­
tais aš netgi jaučiu gėdą. Taip p at neteisybę, patiriam ą su vyrais, suvokiu
kaip išdavystę.
T iek kontrolieriaus, tiek griežtojo kaukės gali b ū ti m atom os kūnuose
tų, kurie, kaip ir aš, kenčia n uo neteisybės ir išdavystės žaizdų.
Taip p at pastebėjau, kad daugelis žm o n ių kenčia nuo atstūm im o ir p a ­
likim o žaizdų tuo p at m etu. Todėl jie dėvi tiek užsidariusiojo, tiek p rikla u ­
somojo kaukes. Kartais viršutinė k ū n o pusė atspindi vieną žaizdą, o apatinė
- kitą. Kai kuriuose žm onėse skirtum as yra tarp dešinės ir kairės pusių. Su
laiku ir praktika tam p a vis lengviau atskirti kaukes iš pirm o žvilgsnio. Kai
pasitikim e savo intuicija, m ū sų „vidinė akis“ pam ato jas labai greitai.
Kai žm onės tu ri kontrolieriaus tipo kūnus, bet tuo pačiu m etu jų k ū ­
nai yra m inkšti ar suglebę, arba jie turi priklausomojo akis, gali daryti išva­
dą, kad jie kenčia n u o išdavystės ir palikim o žaizdų.
Akivaizdu, kad gali b ū ti k ito k ių derinių. K iti gali turėti nu tu k u sį ma-
zochisto kūną, bet b ū ti labai tiesūs, labai griežti. Tada mes žinom e, kad jie
kenčia nuo pažem inim o ir neteisybės žaizdų.
Ž m onės turintys didelį mazochisto kūną, mažas užsidariusiojo kojas
126 U S E BOURBEAU

bei kulkšnis yra kenčiantieji n uo p a žem in im o ir atstūmimo.

Mes galim e tu rėti tris, keturias ar netgi penkias žaizdas. V iena iš žaiz­
d ų gali vyrauti, o kitos bus m ažiau akivaizdžios. Taip p a t jos visos gali būti
mažos. Kai kaukė vyrauja, tai ženklas, jog mes naudojam e ją dažniau negu
kitas, kad apsaugotum e save. Kai kaukė užim a labai mažai vietos m ūsų
kūne, tai dėl to, kad mes nedažnai jaučiam e žaizdą, susijusią su šia kauke.
Tačiau vien tai, kad kaukė vyrauja, nereiškia, kad žaizda, kurią ji slepia,
yra ta, kurią labiausiai reikia gydyti. Priešingai, mes stengiam ės paslėpti
žaizdas, kurios m us labiausiai verčia kentėti.
A nkstesniuose skyriuose jau m inėjau, kad mes sukuriam e griežtumo
kaukę (neteisybė) ir kontrolieriaus kaukę (išdavystė), kurios yra kontrolės ir
jėgos kaukės, kad paslėptum e atstūm im o, palikim o ar pažem inim o žaizdas.
Šių kaukių jėga nau d o jam a paslėpti tai, kas labiausiai žeidžia. Tai paaiškina,
kodėl mes dažnai m atom e vieną iš trijų kaukių atsirandančią su am žium i;
kontrolė tu ri savo ribas. D ėl savo gebėjim o k o n tro liu o ti griežtumo kaukė
yra labiausiai tin k am a paslėpti k itą žaizdą. Pavyzdžiui, žm onės, kurie yra ir
mazochistai, ir griežti, ilgą laiką geba kontro liu o ti savo svorį. Kai nebegali
savęs k o n tro liu o ti, jie priauga svorio.
Sielos, kurios ateina į Ž em ę užsigydyti išdavystės žaizdos, ieškos sti­
praus, tvirto priešingos negu jos lyties gim dytojo, kuris žino, kaip užim ti
savo vietą, kuris nepraranda kontrolės ir nėra per daug em ocionalus. Tuo
pačiu m etu kontrolieriai nori, kad tas gim dytojas b ū tų supratingas, pasiti­
kėtų jais bei p a te n k in tų visus jų lūkesčius ir jų dėm esio poreikį, tai apsau­
g o tų juos n u o palikim o ir išdavystės. Jeigu tas gim dytojas rodo abejingu­
m ą, jie jaučiasi palikti, bet jeigu jis rodo bet kokį silpnum ą ar pasitikėjim o
trūkum ą, jie jaučiasi išduoti. Jeigu priešingos negu jie lyties gim dytojas yra
pernelyg autoritariškas, agresyvus ar žiaurus, tarp ių bus galios grum tynės,
kai vaikas taps paaugliu, tai m aitins išdavystės žaizdą, nu o kurios jie abu
kenčia.
M es sugebam e rasti įvairių tin k a m ų priežasčių ir pasiteisinim ų, kodėl
m ūsų kūnai kin ta. G alim e m atyti, kaip nesame pasirengę pažvelgti į save,
ir m um s labai su n k u patikėti, k ad žmogaus kūnas gali būti toks p ro tin ­
gas. M es n en o rim e pripažinti, kad m enkiausias pokytis m ūsų fiziniuose
kūnuose yra būdas atkreipti m ū sų dėmesį į tai, ką mes jaučiam e viduje,
bet ko n en o rim e tą akim irką m atyti. Jeigu tik suvoktum e, kad kai kūnas
nusprendžia atkreipti m ū sų dėm esį į vieną iš jo vidinio elgesio m odelių,
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 127

iš tiesų tai yra m ū sų vidinis DIEVAS, p er fizinį k ū n ą m um s sakantis, jog

turim e viską, ko reikia, ir pajėgiam e atlaikyti viską, ką bijom e pam atyti.
M es pasirenkam e ir toliau slėpti savo žaizdas bei dėvėti susikurtas kaukes,
nes tikim e, kad slepiant žaizdas, jos išnyks.
A tsim ink, mes dėvim e savo kaukes tik tada, kai bijom e kentėti, p ri­
siliesti prie žaizdų, kurias tu rė tų apginti m ū sų kaukės. Elgesio m odeliai,
aprašyti ankstesniuose skyriuose, n audojam i tik tada, kai mes dėvim e savo
kaukes. Kai tik kaukė atsiranda savo vietoje, mes nesam e savimi; m ūsų
elgesys atitin k a dėvim ą kaukę. B ūtų idealu sugebėti greitai atpažinti, kurią
kaukę mes ką tik užsidėjom e, ir padaryti tai nesm erkiant ir nekritikuojant.
Mes galim e keisti kaukes vieną ar keletą k a rtų per dieną arba dėvėti tą
pačią kaukę kelis m ėnesius, netgi kelerius m etus, kol kita kaukė išnirs į
paviršių.
Kai suvokiam e, ką darom e, tu rėtu m e džiaugtis savo supratim u ir dė­
koti įvykiui ar žm ogui, palietusiam žaizdą, nes tai leido m um s pam atyti,
kad ji dar neišgydyta. M es b en t jau esame sąm oningi. Be to, mes turim e
leisti sau b ū ti žmonėmis. Ypač svarbu, kad suteiktum e sau laiko, b ū tin o gi­
jim ui. Kai sugebėsime reguliariai sau sakyti: „Reagavau taip, nes užsidėjau
tokią ir tokią kaukę“, m ū sų gijim o procesas bus gerokai spartesnis. N o rė­
čiau p rim in ti tau, kad retai kas tu ri visas pam inėtas vienos žaizdos savybes.
Kiekvienas charakterio tipas aprašytas, kad p a d ė tų tau atpažinti save pagal
kai kuriuos elgesio m odelius, susijusius su tavo žaizda.
D abar aš apibendrinsiu būdus, kurie padės tau atpažinti, kada tu arba
koks nors kitas žm ogus ką tik užsidėjo apsaugos kaukę:
• Kai pažadinam a A T S T Ū M IM O žaizda, mes dėvim e uždarumo
kaukę. Tai sukelia n o rą pabėgti n u o situacijos ar žm ogaus, kuris, m ūsų
m anym u, m us atstūm ė, nes bijom e supanikuoti ar jaustis bejėgiai. Si kau­
kė taip pat gali įtik in ti m us tap ti kuo labiau nem atom ais pasitraukiant į
save, nesakant ar n ed aran t nieko, kas galėtų priversti m us ir toliau b ū ti at­
stum tais. Si kaukė priverčia m us tikėti, jog mes nesam e pakankam ai svar­
būs, kad u žim tum e savo vietą pasaulyje, kad n etu rim e tokios pačios teisės
egzistuoti kaip kiti.
* Kai pažadinam a PA L IK IM O žaizda, mes dėvim e priklausomybės
kaukę. Tai priverčia m us tap ti panašiais į m ažus vaikus, kuriem s reikia ir
kurie siekia dėm esio verkdam i, skųsdamiesi ar būdam i paklusnūs, nes mes
įsitikinę, kad vieni neišsiversime. Si kaukė priverčia m us būti pasiruošu­
128 LISE BOURBEAU

siems daug kam , kad išvengtum e palikim o ar kad g autum e daugiau dėm e­
sio. Ji netgi gali įtik in ti m us susirgti ar tapti įvairių p roblem ų auka, kad
išsireikalautum e param os, kurios taip siekiame.
• Kai pažadinam a P A Ž E M IN IM O žaizda, mes dėvim e mazochisto
kaukę. Si kaukė priverčia m us pam iršti savo poreikius, kad galvotum e tik
apie k itų reikmes ir tap tu m e gerais, dosniais žm onėm is, visada pasirengu­
siais padėti, n e t jeigu dėl to reikia peržengti savo galimybes. N eprašom i
mes taip p at sugebam e prisiim ti nem ažai atsakom ybės ir įsipareigojim ų už
kitus žm ones. M es darom e viską, kas įm anom a, kad b ū tu m e naudingi, ir
darom e visa tai tam , kad nesijaustum ėm e pažem inti ar sum enkinti. Taip
pat m um s svarbu užsitikrinti, kad n eb ū tu m e laisvi. Kiekvieną kartą, kai
m ū sų nuostatos ar veiksmai m otyvuojam i gėda ar pažem inim o baim e, tai
ženklas, kad dėvim e savo mazochisto kaukę.
• Kai kenčiam e nuo IŠDAVYSTĖS žaizdos, mes dėvim e kontrolės
kaukę, kuri priverčia m us tapti įtariais, skeptiškais, apdairiais, autoritariš-
kais ir netolerantiškais, - visa tai susiję su m ūsų lūkesčiais. M es darom e
viską, kad p arodytum e, jog esame stiprūs ir m um is lengvai nesinaudojam a.
M um s ypač patin k a nuspręsti už kitus. Ši kaukė verčia m us daryti vis­
ką, kas įm anom a, kad neprarastum ėm e savo geros reputacijos; mes netgi
galim e pradėti m eluoti. M es pam irštam e savo poreikius ir darom e viską,
ką galime, kad priverstum e kitus žm ones m anyti, jog esame patikim i ir
m um is galim a pasikliauti. Ši kaukė taip p at verčia m us ginti pasitikėjim o
savimi įvaizdį, n et jeigu mes ir nepasitikim e savimi bei dažnai abejojam e
savo sprendim ais ir veiksmais.
• Kai pažadinam a N ETEISY B ĖS žaizda, mes dėvim e griežtumo
kaukę, kuri verčia m us atrodyti šaltais, „sausų“ ir šiurkščių judesių bei bal­
so tono. M ū sų kūnas tam p a sustingęs, kaip ir m ū sų nuostatos. Si kaukė
verčia m us tap ti pedantais, todėl mes jaučiam e daug pykčio, nek an tru m o
bei netolerancijos sau patiem s. Taip p a t dažnai kritikuojam e save; esame
labai reiklūs ir negerbiam e savo galim ybių. Kiekvieną kartą, kai save k o n ­
troliuojam e, sulaikom e ar esame sau griežti, tai ženklas, kad dėvim e griež­
tum o kaukę.
Kaukę m es dėvim e ne tik kiekvieną kartą, kai bijom e, kad kas nors
palies m ūsų žaizdas, bet ir tada, kai bijom e suvokti, kad mes taip pat pa­
žadinam e k itų žm o n ių žaizdas. Taigi mes visada dėvim e kaukę, kad b ū tu ­
m e m ylim i. M es priim am e elgesio m odelius, kurie nedera su tuo, kas mes
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 129

esame. M es tam pam e kažkuo kitu. Kadangi kaukės diktuojam as elgesys iš

m ūsų reikalauja daug pastangų, mes ir iš k itų daug tikim ės mainais.

Mūsų gerovės šaltinis turi būti tai, kas esame ir ką darome, o ne

komplimentai, dėkingumas, įvertinimas ar parama, kuriuos mes
gauname iš kitų.

Tačiau nepam iršk, kaip puikiai ego m us apgauna, kad mes nesuvok­
tum e savo žaizdų. Ego įsitikinęs, kad jei mes suvoksim e savo žaizdas ir jas
pašalinsim e, mes nebebūsim e apsaugoti ir kentėsim e. D abar paaiškinsiu,
kaip kiekvienas charakterio tipas gali būti apgautas savo ego.
• Užsidariusieji priverčia save tikėti, jog jie gerai rūpinasi savimi ir
kitais, kad nejaustų atstūm im o, kurį iškentėjo.
• Priklausomiesiems patinka galvoti, kad jie nepriklausom i, ir pasa­
koti visiems, kas tik nori klausytis, kaip gerai jie jaučiasi būdam i vieni ir
kad jiem s nieko nereikia.
• M azochistai įtikina save, kad jiem s p atin k a daryti tai, ką jie daro
k itų labui, ir kad tai darydam i jie tikrai klausosi savo poreikių. Jie pasižymi
tuo, kad sako ir galvoja, jog viskas gerai, ir randa pateisinim ų situacijom s
bei žm onėm s, kurie juos pažem ino.
• Kontrolieriai įsitikinę, kad jie niekada nem eluoja, visada laikosi
savo žodžio ir nieko nebijo.
• Griežtieji m ėgsta pasakoti visiems ir bet kam , kokie teisingi jie yra,
kad jie neturi savo gyvenime problem ų. Jiem s p atin k a tikėti, kad turi daug
draugų, kurie myli juos tokius, kokie jie yra.
Mes gydom e savo vidines žaizdas taip, kaip gydom e fizines. A r kada
nors buvo taip, kad labai nekantravai, jog kuo greičiau nuo veido išnyktų
spuogas, ir n uolat čiupinėjai jį? Kas nutiko? Spuogas tikriausiai liko šiek
tiek ilgiau. Štai kas nutin k a, kai nepasitikim e savo paties kūno gydom ąja
galia. Kad problem a (kad ir kokia ji būtų) išnyktų, pirm iausia turi ją pri­
im ti, besąlygiškai ją pam ilti vietoj to, kad b an d y tu m priversti ją išnykti.
Tavo giliom s žaizdom s taip p a t reikia b ū ti pripažintom s, m ylim om s ir p ri­
im tom s.

Leisk tau prim inti, kad besąlygiška meilė yra priim anti, net jeigu tu
nepritari ar nesupranti tam tikrų situacijų priežasties.
130 LISE BOURBEAU

Kai mes priim am e žaizdą ar m ylim e spuogus a n t veido, mes suvokia­

me tai, kad sukūrėm e juos dėl ypatingos priežasties ir, dar svarbiau, jog
sukūrėm e juos dėl to, kad jie p ad ėtų m um s. U žuot bandę savo spuogus
išnaikinti, tu rėtu m e jais pasinaudoti, kad suvoktum e tą savo pusę, kurios
nenorim e m atyti. Tiesą sakant, tie spuogai nori atkreipti m ūsų dėmesį, kad
priverstų suprasti, jog, be k itų dalykų, tikriausiai šioje situacijoje bijom e
prarasti „savo veidą“ ir ta baim ė m um s tru k d o b ū ti savimi. Kai suvoksime
savo spuogų n audą, im sim e žiūrėti į juos kitom is akimis. Mes netgi gali­
m e jiems b ū ti dėkingi. Jei mes priim sim e šią p ro to nuostatą, „spuogai“
neabejotinai išnyks daug greičiau, nes jie bus pripažinti ir m ylim i už savo
teikiam ą naudą.
Ką mes tu rim e suvokti? K ad tai, ko bijom e sulaukti iš kitų, arba tai,
už ką jiem s priekaištaujam e, mes patys darom e kitiem s ir, svarbiausia, sau
patiems.
Štai keletas pavyzdžių, kurie parodys, kokiu m astu mes kartais galime
žeisti save.
• Kai kenčiam e nuo atstūmimo, mes m aitinam e savo žaizdą kiekvie­
ną kartą, kai pavadinam e save beverčiais, niekam tikusiais, kiekvieną kartą,
kai jaučiam e, kad nieko nereiškiam e k itų žm o n ių gyvenime, ir kiekvieną
kartą, kai vengiam e situacijos.
• Jeigu kenčiam e n uo palikim o, mes m aitinam e žaizdą kiekvieną
kartą, kai m etam e svarbų sum anym ą, kaskart, kai m um s nepavyksta pasi­
rūpinti savimi, ir kiekvieną kartą, kai m um s nepavyksta skirti sau dėmesio,
kurio m um s reikia. M es gąsdinam e kitus pernelyg į juos įsikibdam i ir taip
juos prarandam e, kad dar kartą pasijustum e vieniši. M es verčiame daug
kentėti savo k ū n ą susikurdam i ligas, kad atkreiptum e dėmesį.
• Jeigu kenčiam e n u o pažem inim o, mes m aitinam e žaizdą kaskart,
kai lyginam e save su kitais, kaskart, kai sum enkinam e save, ir kaskart, kai
kritikuojam e save, kad esame stori, niekam tikę, be valios, už naudoji­
mąsi kitais ir t. t. Mes žem inam e save dėvėdam i drabužius, kurie m ūsų
negražina, arba susitepdam i juos. M es priverčiam e savo kū n ą kentėti, kai
duodam e jam p er daug m aisto, kurį jis tu ri suvirškinti ir įsisavinti. Mes
verčiame save kentėti prisiim dam i k itų žm o n ių atsakom ybę, o tai atim a iš
m ūsų laisvę ir sau skirtą laiką.
• Kai kenčiam e n u o išdavystės, mes m aitinam e savo žaizdą m eluo­
dam i sau, versdam i save tikėti dalykais, kurie yra klaidingi, ir negerbdam i
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 131

įsipareigojim ų sau patiem s. M es baudžiam e save darydam i viską patys, nes

nepasitikim e kitais ir nepatikim e jiem s darbų. O kai nepasitikim e, eikvo­
jam e visą savo laiką ir energiją tikrindam i, ką jie daro.
• T ie iš m ūsų, kurie kenčia n u o neteisybės, m aitina žaizdą būdam i
pernelyg reiklūs sau. M es negerbiam e savo galim ybių, taigi sukeliam e sau
daug streso. M es kritiški ir neteisingi sau. M um s su n k u pam atyti savo ge­
rąsias savybes ir tai, ką mes darom e gerai. M es kenčiam e, nes m atom e tik
tai, ko dar neatlikom e, arba klaidas, kurias padarėm e. M es verčiam e save
kentėti, nes m um s sun k u džiaugtis savimi.
A nksčiau m inėjau besąlyginio savo žaizdų priėm im o svarbą. Taip pat
svarbu priim ti kaukes, kurias leidom e m ū sų ego sukurti, kad apsaugotų
m us nuo tų žaizdų. M ylėti ir p riim ti žaizdą reiškia ją pripažinti, žinoti,
kad m um s reikia sugrįžti į žemę, kad išsigydytum e tam tikrą žaizdą, ir
suvokti, kad ego nori apginti m us sukurdam as kaukę. Tada mes galim e sau
padėkoti už tai, kad turėjom e drąsos sukurti ir išlaikyti kaukę, kuri padėjo
m um s išlikti.
Tačiau šiandien ši kaukė m um s labiau kenkia negu padeda. A tėjo lai­
kas nuspręsti, kad mes galim e išgyventi, netgi jei jaučiam ės įskaudinti. Mes
jau nesam e maži vaikai; dabar mes galim e susitvarkyti su savo žaizdomis
kaip suaugę žm onės, turintys daugiau patirties, brandesni ir kitaip m a tan ­
tys gyvenimą. N u o šiol mes galim e nuspręsti m ylėti save.
Pirm am e skyriuje m inėjau, kad žaizdos sukūrim as turi keturias stadi­
jas. Pirm ojoje stadijoje mes esame savimi. A ntrojoje mes patiriam e skaus­
m ą supratę, kad negalim e b ū ti savimi, nes tai netinka suaugusiesiems,
supantiem s m us. (Deja, suaugusieji nesupranta, kad jų vaikai bando su­
sivokti kas esą, ir, užuot leidę jiem s b ū ti savimi, n u o lat pasakoja savo vai­
kam s, kokie jie tu rė tų būti.) Trečiojoje stadijoje mes m aištaujam e dėl to,
kad turėjom e pajusti tiek daug skausm o. Tai laikas, kada vaikai išgyvena
pykčio priepuolius ir priešinasi savo tėvams. K etvirtoji, paskutinė, stadija
- kapituliacija. B ūtent čia mes nusprendžiam e susikurti kaukę, kad nenu-
viltum e k itų ir, svarbiausia, apsaugotum e save n u o kančios, kuri kyla iš to,
jog nebuvom e priim ti b ū d am i savimi.
G ijim o procesas bus baigtas, kai sugebėsime atgaline eiga pereiti ke­
turias stadijas, pradėdam i ketvirtąja ir grįždam i į pirm ąją, kurioje mes vėl
tam pam e savimi. Pirm oji stadija šiame procese yra suvokti kaukę (ar kau­
kes), kurią dėvi. Kaip vadovu naudokis penkiais ankstesniais skyriais, k u ­
132 LISE BOURBEAU

riuose aprašyta kiekviena žaizda.

A ntrąją stadiją pasieksi, kai pradėsi jausti pasipriešinim ą skaitydam as
šiuos skyrius ir kai atsisakysi prisiim ti atsakom ybę verčiau pasirinkdam as
kaltinti kitus už savo kančią. A tsim ink, kad visiems žm onėm s yra norm alu
priešintis, kai jie atran d a savo savybes, k u rių nem ėgsta. Ž m onės šios sta­
dijos m etu reaguoja skirtingai. V ieni priešinasi labiau, kiti —m ažiau. Tavo
m aišto intensyvum as priklausys n u o tavo suvokim o lygio, žaizdos gylio tuo
m etu, kai supranti, kas vyksta tavo viduje, bei tavo n oro keistis ir išgyti.
Trečiosios stadijos m etu tu turi suteikti sau teisę b ū ti kentėjęs ir pik­
tinęsis vienu ar abiem savo gim dytojais. Jei gali jausti, kaip giliai kentėjo
vaikas tavyje, tu turėsi daugiau atjautos tam vidiniam vaikui. Kuo daugiau
atjautos turėsi, tu o gilesnė bus ši stadija. Šios stadijos m etu tu taip pat turi
išsilaisvinti iš to, ką jautei savo tėvams, jausdam as atjautą ir jų kančiai.
Galiausiai ketvirtojoje stadijoje tu vėl tam pi savimi, nustoji tikėti, kad
tau vis dar reikia dėvėti savo kaukes, kad apsisaugotum . Tu priim i, kad
gyvenimas yra kupinas patirčių, kurios reikalingos, kad padėtų išm okti,
kas tau naudinga ir protinga. Tai vadinam a SAVĘS M Y L ĖJIM U . Kadangi
m eilė turi didžiulių gydančių ir energiją teikiančių galių, pasiruošk stebėti
savo gyvenime keletą transform acijų: gali išnykti ligos ar tavo fizinis kūnas
gali keistis, o tavo santykiai su kitais neabejotinai pasikeis.
A tsim ink, m eilė n etu ri nieko bendra su tuo, ką mes darom e ar turim e.
M ylėti save —tai leisti sau būti tokiem s, kokie esame šią akim irką; priim ti
save, net jeigu darom e kitiem s tai, už ką jiem s priekaištaujam e.

Tikra meilė yra buvimo savim i patyrimas.

Taigi m ylėti save — reiškia p ripažinti, kad mes kartais netyčia skau­
dinam e kitus juos atstum dam i, palikdam i, pažem indam i, išduodam i ir
būdam i jiem s neteisingi. Tai pirm asis ir svarbiausias žingsnis savo žaizdų
gydym o link.
K ad tau b ū tų lengviau pasiekti šią stadiją, siūlau kiekvienos dienos
pabaigoje užsirašyti viską, kas n u tik o tą dieną. Paklausk savęs, kuri tavo
kaukė paėm ė viršų sukeldam a tavo reakciją tam tikroje situacijoje ar pa­
d ik tuod am a tavo elgesį k itų ar savęs atžvilgiu. Tada skirk laiko savo paste­
bėjim am s užsirašyti ir nepam iršk paaiškinti, kaip jauteisi. Kai tai padarysi,
atleisk sau ir suteik sau teisę b ū ti pasinaudojusiam kauke žinodam as, kad
tuo m etu tu nuoširdžiai galvojai, jog tai vienintelis būdas apginti save.
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 133

Leisk prim in ti, kad jeigu jautiesi kaltas ir kritik u o ji save, tu ir toliau taip
pat reaguosi, kai nutiks panaši situacija.

Be pripažinim o negali būti transformacijos.

Kaip žinoti, ar mes tikrai pripažįstam e? Kai žinom e, kad m ūsų elgesys
yra buvim o žm ogum i dalis, ir suvokiam e pasekm es, kad ir kokios jos būtų.
Sis atsakom ybės supratim as yra svarbiausias, jeigu tikrai norim e pripažinti
save. Faktas, kad esame žm onės, reiškia, kad negalim e įtikti visiems ir tu ri­
m e teisę į tam tikras žmogiškas reakcijas, kurios kitiem s gali nepatikti.

Taigi pripažinim as paskatina prasidėti gijimo procesą.

Tu nustebsi atradęs, kad kuo labiau sau leidi išduoti, atstum ti, pa­
likti, pažem inti ar b ū ti neteisingam , tu o m ažiau tu tai darai. Stebėtina,
ar ne? N ors jeigu jau kažkiek laiko dom ėjaisi m ano m okym u, n etu rėtu m
nustebti. Aš neprašau tavęs m anim i patikėti ar suprasti, nes tai negali būti
suprasta intelektualiai. Tai reikia patirti.
Aš kartoju šį didį dvasinį meilės dėsnį visose savo knygose, sem ina­
ruose ir konferencijose, nes tai reikia išgirsti keletą kartų, kol tai galės būti
iš tik rų jų įsisąm oninta. Jei tu suteiki sau teisę daryti kitiem s tai, ko bijai
susilaukti iš jų (todėl tu ir susikūrei vieną ar kelias kaukes, kad save apgin­
tu m ), tau bus daug lengviau suteikti kitiem s teisę retkarčiais elgtis tokiais
būdais, kurie pažadina tavo žaizdas.
Pavyzdžiui, tėvas nusprendžia atim ti paveldėjim o teisę iš vienos savo
dukters, nes ji m aištavo prieš jo norus. Ji nenorėjo m okytis ir tapti „ko
nors verta“, kaip jis tikėjosi iš jos, nes ji buvo labai talentinga. D u k ra ga­
lėjo suvokti šį sprendim ą kaip išdavystę, palikim ą, atstūm im ą, pažem inim ą
ar neteisybę, priklausom ai n uo to, kokią žaizdą išsigydyti ji atėjo į žemę.
Pažinojau m oterį, kurios tėvas atėm ė iš jos paveldėjim o teisę, ir ji pasijuto
išduota; ji niekada n e b ū tų patikėjusi, kad tėvas galėtų taip pasielgti. Ji vy­
lėsi, kad tėvas priim s jos pasirinkim us ir galiausiai pripažins, kad ji turėjo
teisę daryti su savo gyvenim u tai, ką norėjo. V ienintelis būdas jai išsigydyti
šią žaizdą ir nusto ti vėl p ritrau k ti tokias situacijas, kuriose ji jaučiasi išduo­
ta vyrų, pirm iausia yra suvokti, kad jos tėvui taip p at atrodė, jog ji išdavė
jį. Faktas, kad jo duk ra negyveno pagal jo lūkesčius, buvo, jo m anym u,
išdavystės form a. Jis galėjo pasakyti, kad po visko, ką jis dėl jos padarė, ji
134 LISE BOURBEAU

turėjo būti dėkinga, turėjo tap ti atsakingesne m oterim i ir pelnyti jam gar­
bę. Jis taip p at tikėjosi, jog ji vieną dieną grįš, pasakys, kad jis buvo teisus,
ir garbingai pasikeis.
Tai, kas n u tik o tarp tėvo ir dukters, m um s rodo, kad jis taip p at ja u ­
tėsi išduotas savo m otinos (o jo m o tin a jautėsi išduota jo). Kai sužinom e,
ką m ūsų tėvai išgyveno jaunystėje su savo tėvais, suvokiam e, kad istorija
kartojasi iš kartos į k artą ir toliau taip tęsis, kol neprasidės tikrasis atleidi­
mas. Tai taip p at padeda m um s jausti daugiau atjautos ir supratim o savo
tėvams. Kai būsi pam atęs savo žaizdas, aš labai patariu tau pasitikrinti su
savo tėvais, kad pam atytum , ar ir jie turi tas pačias žaizdas. A tsim ink, kad
jų patirtys neb ū tin ai turi b ū ti identiškos tavosiom , bet jie bus iškentėję tas
pačias žaizdas ir apkaltinę savo tėvus dėl tų pačių dalykų kaip ir tu.
M ūsų kelias tam pa lengvesnis, kai nustojam e kaltinti save dėl elgesio
m odelių, kuriuos diktuoja m ū sų žaizdos, ir kai pripažįstam e, kad tokia yra
m ū sų žm ogiškoji prigim tis. Tada mes jaučiam ės lengviau kalbėdam i apie
tai su savo tėvais nebijodam i b ū ti jų apkaltinti. Tai taip p at padeda m ūsų
tėvams labiau atsiskleisti, nes jie nesijaučia sm erkiam i. Kalbėdamasis su
tėvais, tu padėsi jiems praeiti jų pačių atleidim o procesą su j ų tėvais. Tai
taip pat leis jiem s b ū ti žmogiškiems, turėti žaizdų, kurios kartais verčia
juos reaguoti ir elgtis tokiais būdais, kurie yra tiesiog priešingi tam , kokie
jie no rėtų būti.
Kai kalbi su tėvais, kurie pažadino tavyje žaizdą, siūlau pasitikrinti su
jais, kad pam aty tu m , ar jie taip p at kentėjo su tavim i. Jeigu, pavyzdžiui, tu
esi m oteris ir sakai savo m otinai, kad n u o paauglystės jauteisi jos atstum ta,
paklausk jos, ar ji taip p at jautėsi atstu m ta tavęs. Tai leis jai išlaisvinti em o­
cijas, kurias galbūt pasąm oningai ji ilgai kaupė savyje. Tavo dėka, m o tin a
gali labiau suvokti savo pačios jausm us. Tada tu gali paprašyti jos pakalbėti
apie tai, ką ji išgyveno su savo m otina. (Sis pavyzdys taip pat tinka vyrams
su jų tėvais.) Sm ulkiau apie tikrąjį atleidim ą siūlau tau perskaityti kitose
m ano knygose, kuriose šis procesas paaiškintas plačiau3.
N orėčiau prim in ti, kad jeigu idealizavai tą gim dytoją, su kuriuo iš­
gyvenai žaizdą, ir ypač jeigu dievinai jį ar ją, tai visiškai norm alu, kad bus
sunku leisti sau b ū ti įsižeidusiam a n t jo. Turi žinoti, kad jeigu, tavo akimis,
šis gim dytojas buvo tarsi šventasis, tai dėl to, kad jis ar ji tikriausiai kentė
nuo neteisybės žaizdos ir pakankam ai sugebėjo save suvaldyti, kad neparo­
3 Klausykis savo kūno, savo geriausio draugo žemėje ; Klausykis savo kūno, 2
d alis ir Tavo kūnas sako: „Mylėk save!"
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 135

dytų, ką jautė. M azochistai taip pat dažnai atro d o kaip šventieji dėl savo
didelio atsidavim o.
Keletas bū d ų , kaip gali atpažinti, kad tavo žaizdos gyja:
• Tavo A T S T Ū M IM O žaizda gyja, kai tu vis labiau ir labiau pra­
dedi užim ti savo „vietą“, kai drįsti įsitvirtinti. Be to, jei kas nors, atrodo,
užm iršta, kad tu egzistuoji, tau vis tik pavyksta gerai jaustis. A tsiranda
m ažiau situacijų, kai tu bijai supanikuoti.
• Tavo PA L IK IM O žaizda gyja, kai tu gerai jautiesi netgi būdam as
vienas ir kai tau reikia m ažiau k itų žm o n ių dėm esio. Gyvenim as atrodo
m ažiau dram atiškas. Tau vis labiau norisi užsiim ti savo sum anym ais ir tu
sugebi tęsti toliau, netgi jei kiti tavęs nepalaiko.
• Tavo P A Ž E M IN IM O žaizda gyja, kai tu skiri laiko savo porei­
kiam s p atik rin ti prieš sakydamas „taip“ kitiem s. Tu m ažiau užsikrauni sau
ir jautiesi laisvesnis. N ustoji k u rti sau apribojim us. Tu taip pat sugebi pa­
prašyti paslaugos nesijausdam as, kad esi įkyrus arba, dar blogiau, tikras
galvos skausmas.
• Tavo IŠDAVYSTĖS žaizda gyja, kai tu labai nenusim eni, jei kas
nors suardo tavo planus. Tu lengviau paleidi. N orėčiau patikslinti, kad pa­
leisti - reiškia nustoti b ū ti prisirišusiam prie rezultato, nustoti norėti, kad
viskas vyktų taip, kaip tu suplanavai. Tu jau nebenori būti dėm esio centre.
Kai labai didžiuojiesi savimi ką nors pasiekęs, tu gali jaustis gerai, netgi jei
kiti tavo n u o p eln ų nepastebi ar neįvertina.
• Tavo N ETEISY BĖS žaizda gyja, kai tu leidi sau būti m ažiau to ­
bulam , daryti klaidas nepykdam as ir nekritikuodam as dėl to savęs. Leidi
sau rodyti savo jau tru m ą, verkti k itų akivaizdoje neprarasdam as kontrolės
ir nebijodam as k itų pasm erkim o.
Kitas nuostabus savo žaizdų išsigydymo privalum as yra tas, kad mes
tam pam e pasitikintys savimi, o ne emociškai priklausomi. Pasitikėjimas sa­
vim i yra gebėjimas žinoti, ko norim e, ir daryti viską, kas b ū tin a tam pasiek­
ti. Kai reikia pagalbos, mes m okam e jos paprašyti nesitikėdam i kurio nors
konkretaus žm ogaus pagalbos. Kai kas nors pasitraukia iš m ūsų gyvenimo,
mes nesakom e: „Kas dabar bus su m anim i, kai aš visiškai vienas?“ M um s
gali būti liūdna, bet giliai viduje žinom e, kad galime išgyventi vieni.
Tikiuosi, jog savo žaizdų atpažinim as leis tau pajusti atjautą sau ir
suteiks didesnę vidinę ram ybę, kad tavęs nebevaldytų pyktis, gėda ar ap­
m audas. S uprantu, kad yra nelengva susidurti su tuo, kas skaudina mus.
136 LISE BOURBEAU

Ž m onės išrado tiek daug skirtingų b ū d ų savo skausm ingiem s prisim ini­
m am s nu m alšinti, kad m us labai vilioja panau d o ti vieną iš jų.
Kita vertus, kuo labiau mes slopinam e savo skausm ingus prisim ini­
m us, tu o giliau mes juos palaidojam e pasąm onėje. T uom et vieną dieną,
kai daugiau nebegalim e laidoti jų ir pasiekiam e savikontrolės ribą, šie p ri­
sim inim ai išplaukia į paviršių ir su savo skausm u tam pa netgi dar sunkiau
susitvarkyti. Susidūrus su m ū sų žaizdomis ir gydant jas, visa energija, kurią
mes naudojom e savo skausm ui slopinti ir slėpti, galiausiai bus išlaisvinta
ir mes galėsime p an au d o ti ją daug produktyviau; kitais žodžiais tariant,
likdam i savimi mes galim e sukurti savo gyvenim ą tokį, kokio norėtum e.
Kai tavo žaizdos gis ir kaukės mažės, tu būsi laim ingas atradęs savo
tikrąjį AŠ. G iliau yra teigiam i aspektai, m ūsų stiprybės, kurios susijusios
su skirtingais charakterių tipais. Šios stiprybės visą laiką slypi kiekvienam e
iš m ūsų. Bet, kaip m inėjau anksčiau, jos per dažnai ignoruojam os ar n etin ­
kam ai naudojam os, nes mes suteikiam e didžiulę svarbą savo kaukėm s; ir
visa tai dėl to, kad išvengtum e pam atyti ar pajausti savo žaizdas. Kai m ūsų
žaizdos išgydytos, t. y. kai mes esame savimi, be baim ės, tada išryškėja
naujos m ūsų savybės:

Už uždarumo kaukės (atstūmimo žaizdos) slepiasi labai ištvermingi

žmonės, kurie gali daug apsiimti. Jie yra:
• išradingi, kūrybingi, turi lakią vaizduotę;

• ypač gerai sugeba dirbti vieni;

• pasiekia gerų rezultatų, apgalvoja sm ulkiausias detales;

• sugeba greitai reaguoti, atlikti būtin u s veiksmus kritiškose situa­

cijose;

• jiems nereikia k itų žm o n ių draugijos bet kokia kaina. Sugeba pa­

sitraukti ir b ū ti laim ingi vieni.

Už priklausomybės kaukės (palikimo žaizdos) slepiasi gabūs žmonės,

kurie žino, kaip paprašyti, ko jie nori. Jie:
• žino, ko nori, atkaklūs, ištverm ingai laikosi savo prašym ų;

• nepasiduoda, kai užsispiria ką nors pasiekti;

• geri aktoriai, žino, kaip p atrau k ti k itų žm o n ių dėmesį;

Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 137

• iš prigim ties linksm i, žaism ingi ir draugiški, spinduliuoja džiaugs­

mą;

• padeda kitiem s, nes dom isi ir supranta, kaip kiti jaučiasi;

• įvaldę savo baimes, sugeba gerai pasinaudoti savo psichinėm is ga­

liomis;

• dažnai yra m eniškos prigim ties;

• nors draugiški, jiem s reikia vienum os akim irkų, kad atsigautų.

Už mazochizmo kaukės (pažeminimo žaizdos) slepiasi drąsūs, linkę ri­

zikuoti, kompetentingi žmonės. Jie:
• žino ir gerbia savo poreikius;

• jautrūs k itų poreikiam s, gebantys gerbti k itų žm o n ių laisvę;

• geri tarpininkai, taikdariai, sugeba n u m aty ti perspektyvas;

• geraširdžiai, m ėgsta m alonum us bei m o k a n u ram in ti kitus;

• iš prigim ties dosnūs, padedantys, altruistiški;

• talentingi organizatoriai, žino savo talentus;

• jausm ingi, žino, kaip p atirti m alo n u m ą m ylintis;

• labai kilnūs, labai išdidūs.

Už kontrolės kaukės ( išdavystės žaizdos) slepiasi žmonės, turintys lyde­

rio savybių. Jie:
• dėl savo stiprybės sugeba n u ram in ti ir apginti;

• labai talentingi, m ėgsta b endraujanti ir yra geri aktoriai;

• m oka kalbėti viešumoje;

• m ato ir iškelia žm o n ių talentus padėdam i jiem s įgyti daugiau pa­

sitikėjim o savimi;

• sugeba įpareigoti, tai padeda kitiem s jaustis daugiau sugeban­

tiems;

• greitai supranta, kaip kiti jaučiasi, ir pažvelgia į viską perspektyviai

138 LISE BOURBEAU

priversdam i juos juoktis;

• greitai pereina nuo vieno dalyko prie kito ir susidoroja su daugybe

dalykų vienu m etu;

• greitai priim a sprendim us, randa, ko jiem s reikia, ir apsupa save

reikalingais žm onėm is, kad galėtų veikti;

• geba gerai pasirodyti keliuose lygiuose;

• pasitiki V isata ir savo vidine stiprybe, sugeba visiškai atsipalaiduo­

ti.

Už griežtumo kaukės (neteisybės žaizdos) slepiasi kūrybingi žmonės,

darbštūs ir turintys daug energijos. Jie:
• m etodiški, puikiai atlieka darbą, kuriam reikia didelio tikslum o;

• suinteresuoti, labai rūpestingi ir sm ulkm eniški;

• gebantys supaprastinti, aiškiai paaiškinti, m okyti;

• labai jautrūs, puikiai suprantantys, ką jaučia kiti;

• žino, ką jiem s reikia žinoti, tada, kai jiem s reikia tai žinoti;

• randa tin k am ą žm ogų ypatingiem s darbam s ir tiksliai, aiškiai turi

ką pasakyti;

• entuziastingi, gyvybingi ir dinam iški;

• nejaučia poreikio, kad kiti gerai jaustųsi;

• kaip ir užsidariusieji, kritiškose situacijose žino, ką daryti, ir patys

tai padaro;

• sugeba spręsti sudėtingas situacijas.

Kai kurios stiprybės išryškėja daugiau nei vienoje žaizdoje, o tai jas
dešim tkart padidina. Tada jos tam p a ypatingom is vertybėm is, kurias tu
gali p an au d o ti kaip nori. Kai pripažįsti save kaip unikalų žm ogų, tau negali
nepasisekti b ū ti energiją teikiančiu įkvėpim o šaltiniu.
N epam iršk, kad mes esame šioje planetoje, kad prisim intum e, kas
esame: mes visi esame DIEVAS, patiriantis gyvenim ą žemėje. Deja, gy­
vendam i visus savo įsikūnijim us n u o laiko pradžios, pakeliui mes tai pa­
Išsigydyk vaikystės žaizdas. Atrask savo tikrąjį aš. 139

m iršom e.
K ad p risim intum e, kas esame, mes turim e suvokti, kas nesame. Pa­
vyzdžiui, mes nesame m ū sų žaizdos. K iekvieną kartą, kai kenčiam e, taip
yra dėl to, kad tikim e, jog mes esame tai, kas nesame. Kai m ūsų kūnas
serga, mes nesame liga, mes esame žm ogus, patiriantis energijos blokavim ą
savo k ū n o dalyje, ir vadinam e šį patyrim ą „liga“. Kai kenčiam e nuo kaltės,
nes mes ką tik atstūm ėm e kitą, ar dėl to, kad ką tik buvom e neteisingi, mes
tikim e, kad esame atstūm im as arba neteisybė. M es nesam e patyrim as; mes
esame DIEVAS, patiriantis gyvenim ą m aterialioje planetoje.

GYVENIMAS YRA NUOSTABUS IR TOBULAS.

N uolatinis procesų tęstinum as atveda m us į m ū sų vienintelę buvim o

priežastį, kuri yra

PRISIMINTI, KAD ESAME DIEVAS.

M ūsų kaukių sukūrim as išreiškia didžiausią išdavystę iš visų: užm irši­

m ą, kad esame DIEVAS.
140 LISE B O U RB EA U

Užbaigsim e šią knygą švedų poeto H jalm ar Soderberg eilėraščiu:

Mes visi norime būti mylimi,

K ai nepasiseka — kad mumis žavėtųsi,
K ai nepasiseka —kad mūsų bijotų,
K a i nepasiseka —kad mūsų nekęstų ir niekintų.

Mes norime pa ža d in ti kitų žmonių jausmus,

K a d ir kokie jie būtų.

Siela virpa prieš nebūtį

Ir siekia sąlyčio bet kokia kaina.
 Lise Bourbeau

15 knygų, tarp jų bestselerio „Klausykis savo kūno, geriausio savo

draugo Ž em ėje“ autorė. Jos skleidžiamas praktinis m okym as ir paprasta
filosofija padėjo daugiau kaip m ilijonui žm onių visiškai pakeisti savo kas­
dienį gyvenimą. Ji yra didžiausios Kvebeke asmenybės ugdym o m okyklos
įkūrėja, kurios gyvenim o filosofija šiuo m etu yra skleidžiam a 22 šalyse 9
kalbomis.
Jau daugiau kaip 20 m e tų Lise
TAVO KŪNAS SAKO: B ourbeau dom isi m etafizika. N uo
„Mylėk save!“ 1982 m etų savo organizuojam uose
Išsamiausia knyga
sem inaruose ji yra tiesiogiai dirbusi su
apie ligų ir negalavinuimetajiziką
daugiau kaip 15000 žm onių. D augy­
bei jų ji padėjo surasti tikrąją savo ligų
ir negalavim ų priežastį. Stebėdam a
daugybę išgijimo atvejų, autorė įsiti­
kino savo teiginių pagrįstum u.
Ji yra įsitikinusi, jog bet kuri
fizinio pobūdžio problem a tėra ne­
sąm oningas em ocinio ir m entalinio
lygm ens problem os atspindys. Šitaip
fizinė realybė įspėja m us, jog privalo­
LISE BOURBEAU m e neišklysti iš meilės ir harm onijos
kelio.
M etafizika, kaip sugebėjimas peržengti anapus fizinės realybės, nepre­
tenduoja užim ti m edicinos vietos. Priešingai, ji yra b ū tin a kaip papildom a
priem onė, nes vien tik fizinio kūno gydymas yra trum palaikis dalykas.
Šioje knygoje surinkti per 15 m etų atlik tų stebėjim ų ir ty rinėjim ų re­
zultatai. A utorė mielai atskleidžia visas savo paslaptis, atrastas metafizikos
srityje. Jos tikslas - padėti kiekvienam žm ogui tapti savo paties terapeutu
ir pagelbėti kitiem s.
N uo 2000 m etų (V andenio eros energija) žm onės vis labiau im a d o ­
m ėtis visų trijų savo k ū n ų (fizinio, em ocinio ir m entalinio) gydym u, siek­
dam i užm egzti kuo glaudesnį ryšį su savo dvasiniu kū n u . A utorė iš visos
širdies linki skaitytojui, kad šie m etafiziniai ligų ir negalavim ų ap ib ū d in i­
mai pad ėtų jam pasiekti taip ieškom ą vidinę harm oniją.
IŠSIGYDYK VAIKYSTĖS
ŽAIZDAS
Atrask savo tikrąjį aš!

LISE BOURBEAU
 Tarptautinė bestselerių autorė ir lektorė Liza Burbo (Lise
Bourbeau) yra didžiausios asmeninio augimo mokyklos Kvebeke
įkūrėja. Ji veda seminarus daugiau kaip 15 šalių.

Ar kartais jauti, jog savo asmeniniame augime eini ratais? Ar

kartais matai, kad problema iškyla vėl, po to, kai jau ją išsprendei?
Galbūt tai dėl to, kad ieškai jos ne ten?
Ši nauja Lizos Burbo knyga, tokia pat konkreti kaip ir kitos,
parodo, jog visos problemos - fizinės, emocinės arba mentalinės - kyla
dėl penkių pagrindinių žaizdų: atstūmimo, palikimo, pažeminimo,
išdavystės ir neteisybės. Šioje knygoje smulkiai aprašomos žaizdos ir
kaukės, kurias užsidedame, kad nuo jų apsisaugotume. Su šiomis
žiniomis tu išmoksi nustatyti tikrą konkrečios problemos savo
gyvenime priežastį. Taip pat sužinosi, kodėl kai kurie iš mūsų yra
nepaprastai liekni, o kiti pernelyg stori, kokius kitus raktus pateikia
mūsų kūnas. Netgi tai, kaip mes šokame, parodo tam tikras mūsų
žaizdas ir kaukes.
Ši knyga padės tau leistis į visiško išgijimo kelionę, kelią, kuris
veda į galutinį tikslą: tavo tikrąją savastį.
Liza Burbo kaip visada savo knygos pabaigoje siūlo praktinių
sprendimų. Šie konkretūs patarimai dovanos tau priemones
transformuoti savo kasdienes problemas ir pajusti po kojomis pagrindą,
nuo kurio galėsi augti ir vėl atrasti, kad esi DIEVAS.

ISBN 978-9955-599-92-0

789955 599920