Professional Documents
Culture Documents
Leqcia 3 - 2019 - Final
Leqcia 3 - 2019 - Final
1
makromolekulebis (cilebis) da msxvili maRalmolekuluri naerTebis gadatanis
meqanizmi (endocitozi, egzocitozi).
mcire zomis wyalSi xsnadi molekulebis gadatana xorcieldeba specialuri
satransporto cilebis (transmembranuli cilebi) saSualebiT (arxebi anu forebi,
tumboebi da sxva gadamtani saSualeba). TiToeuli satransporto transmembranuli
cila ganapirobebs gansazRvruli molekulebis an msgavsi molekulebis jgufis
gadatanas.
gaxsnili nivTierebis (ionebi, molekulebi) gadatanas, koncen-traciuli
gradientis Tanaobisas, satransporto cilebis saSualebiT membranis erTi
mxridan meoreze uniporti ewodeba (sur.1).
simporti – ori sxvadasxva organuli molekulis an ionis, wyvilSi gadatana
ujredis membranis gavliT ujredis SigniT erTdrouli an Tanmimdevruli
gadatanis xarjze erTi mimarTulebiT.
simporti xorcieldeba specifiuri cilebis (kotransporterebis) daxmarebiT
simportis magaliTia glukozisa da Na ionebis transporti (sur.2).
satransporto kotransportereis
molekula molekula
kotransportuli sistemebi
2
antiporti –erTi gaxsnili nivTierebis gadatana xorcieldeba meore nivTierebis
erTdrouli an Tanmimdevruli gadatanis xarjze erTmaneTis sawinaaRm-
degoDmarTulebiT. (sur.1). antiportis magaliTia Ca da Na ionebis transporti
(sur.2). aseve Na/K tumbo eukariotul plazmur membranaSi muSaobs antiportis
principiT.
garda amisa, ujredSi arsebobs makromolekulebis (cilebis) da msxvili
maRalmolekuluri naerTebis gadatanis meqanizmic. makromolekulebis gadatanis
process ujredSi endocitozs (sur.3.a), xolo nivTierebis gadatanas ujredidan
gareT egzocitozs uwodeben (sur..3.b). endocitozis dros garkveuli nivTierebebi
adsorbirdebian plazmuri membranis zedapirze (membranul cilebTan
urTierTqmedebis xarjze) nivTierebis adsorbciis adgilas membrana izniqeba
citoplazmaSi, rac Semdgom ufro Rrmavdeba, sanam ar gardaiqmneba membranul
buStulad e.w. vakuolad gadasatani nivTierebis SigTavsiT. Semdgom etapze
vakuoli scildeba plazmur membranas da SigTavsi gadaisroleba ujredSi (sur.3.a).
g
r
a
d [Na+]
i
e
n
t
i
3
ujredgare are
4
fagocitozi pinocitozi receptoriT
ganpirobebuli
endocitozi
ujreduli
membraana
fsevdopodiebi
receptori
fagosoma
vezikula
citoplazma vezikula
5
(e.i. ufro hidrofobulia anu arapolarulia) da miT ufro swrafad difundirebs
biSreSi. patara arapolaruli molekulebi advild ixsnebian lipidur biSreSi da
swrafad difundireben. polarul molekulebs romelTac ar gaaCniaT muxti da
sakmaod patara zomisani arian, aseve swrafad difundireben biSreSi. mag. CO2,(44 D),
eTanoli (46 D) da mravali sxva (sur.5.). unda aRiniSnos isic, rom wyali (18 D)
lipidur biSreSi difun-direbs Zalian swrafad, miuxedavad imisa, rom wylis
molekulebi cximSi TiTqmis uxsnadebi arian (wylis difuziis siCqare nawilobriv
SeiZleba aixsnas imiT, rom misi molekulebi patara zomisaa da ar arian
damuxtulebi).
hidrofobuli O2
molekulebi N2
benzoli
patara daumuxtavi
polaruli H2 O
molekulebi Sardovana
6
martivi difuzia – moicavs cximSi xsnadi nivTierebebis difuzias membranis
lipidur nawilSi, aseve hidrofiluri nivTierebebis gadatanas forebis
saSualebiT. aRniSnul SemTxvevaSi nivTierebebis gadatana xorcieldeba maRali
koncentraciuli gradientidan dabali koncentraciisaken anu koncentraciuli
gradientis mimarTulebiT;
gaadvilebuli difuzia _ xorcieldeba specialuri molekula-gadamtanebis
saSualebiT (translokazebi, permeazebi), romlis drosac adgili aqvs ara
sakuTriv nivTierebis difuzias, aramed maTi kompleqsis saxiT gadatanas. adgili
aqvs agreTve cila-gadamtanis komformaciis cvlilebas, Sedegad membranaSi
ixsneba hidrofiluri arxi, romelSic gadis gadasatani nivTiereba;
mimocvliTi difuzia – uzrunvelyofs nivTierebis swraf gacvliT
process;
erToblivi transporti _ erTi gadamtani axorcielebs ori nivTierebis
gadatanas (antiporti an simporti);
osmosi – wylis molekulebis difuzia, romelic naxevradgamtar
membranaSi dabali koncentraciis xsnaridan maRali koncentraciis
xsnarisaken aris mimarTuli (ganpirobebulia osmosuri wneviT);
filtracia – (ganpirobebulia hodrostatikuri wneviT);
ionebis SerCeviTi transporti _ ionuri arxebis gavliT
eleqtroqimiuri gradientis mimarTulebiT.
cnobilia, rom ujredze sxvadasxva paTogenuri faqtorebis moqmedeba
ganapirobebs plazmuri membranis ganvladobis rRvevas.
7
mielinis msgavsi struqturebis warmoqmnaSi (rac dakavSirebulia membranuli
lipidebis zeJanguri Jangvis zrdasTan da zeJanguri Jangvis produqtebis
dagrovebasTan (aRniSnul fonze adgili aqvs fosfolipidebis
gamonTavisuflebas _ membranis dezagregacias da reagregacias).
garda amisa aisaxeba
plazmolemis SesqelebaSi (rac SesaZlebelia gamowveuli iyos erTi mxriv
ujredgare areSi Ca2+ ionebis SemcirebiT (romlis drosac icvleba Na+ daKK+
ionebisadmi membranis ganvladoba da ujredSi grovdeba siTxe), meores mxriv
ki fosfolipazebis zemoqmedebis Sedegad membranidan fosfolipidebis
gamorecxviT).
ganvladobis (difuziis) rRvevasTanaa aseve dakavSirebuli
msxvili mikroforebis warmoqmna citoplazmur membranaSi. im SemTxvevaSi,
roca ujredi normalurad funqcionirebs anu normalurad warimar-Teba
difuzia (K+, Na+ da Cl-), mikroforebis sidide 0,4-06 nm-mdea, xolo difuziis
rRvevis SemTxvevaSi mikroforebis sidide izrdeba da aRwevs 9 nm-s.
msxvili mikroforebis gaCena iwvevs ujredis izo-osmosur gajirjvebas, garsis
gaWimvas, Semdgom ki ujredis gaxleCas.
8
satransporto molekulebi
gadamtani
integraluri cilebi
cilebi
lipi-
duri koncentrac
biSre iuli
gradienti
gaadvilebuli
martivi difuzia difuzia
aqtiuri
transporti
pasiuri transporti
9
difuziis siCqaris qveS igulisxmeba nivTierebis is raodenoba, romelic
difundirebs (SeaRwevs) drois erTeulSi mocemul farTSi. rac Seexeba
nivTierebis SeRwevadobis siCqares ujredSi, es ukanaskneli ganisazRvreba
formuliT:
dm / d t= - P S (c1-c2) (2)
sadac: c1 da c2 – nivTierebis koncentraciaa membranis orive mxares.
P – ganvladobis koeficientia. es ukanaskneli damokidebulia
nivTierebis bunebaze, temperaturaze (difuziis koefici-
entis analogiuriad), agreTve membranis Tvisebebsa da
funqcionalur mdgomareobaze.
nivTierebis SeRwevadoba damokidebulia ara marto koncentraciul gradientze,
aramed membranis eleqtrul gradientzec, romlis Tanaxmad ionebis gadatana
membranaSi xorcieldeba an koncentraciuli gradientis mimarTulebiT an mis
sawinaaRmdegod eleqtruli gradientis Tanaobisas. es ukanaskneli ki warmoiqmneba
membranis potencialTa sxvaobiT. koncentraciuli da eleqtruli gradientebis
erTobliobas eleqtroqimiur gradients uwodeben.
K+
ujredis gare are
b
membrana
11
pasiuri transporti: osmosi
12
_ siTxis siblantea;
(P1-P2) – forebis Tavsa da boloSi osmosuri wnevis sxvaoba;
v – filtrirebuli siTxis moculoba.
filtraciis movlenas didi mniSvneloba aqvs mraval fiziologiur
procesebSi. kerZod: pirveladi Sardis warmoqmna Tirkmlis nefronebSi
xorcieldeba sisxlis plazmis filtraciis xarjze sisxlis wnevis moqmedebisas.
osmosi
arteriuli bolo venozuri bolo
onkozuri onkozuri
onkozuri wneva wneva
wneva
20 20 20
13
cnobilia, rom kapilaris arteriul boloze hidrostatikuri wneva (sisxlis
meqanikuri wneva) 30 mm vercxliswylis svetis tolia. centralur ubanze 20
mm verc-xliswylis svetis, xolo venozur boloze 10 mm vercxliswylis svetis
tolia. rac Seexeba onkozur wnevas, igi orive boloze da centralur ubanze 20
mm vercxliswylis svetis tolia. imis gamo, rom venozur boloze onkozuri wneva
hidrostatikur wnevaze metia, wyali limfidan da SemaerTebeli qsovilidan
miewodeba sisxlis sadinarSi (kapilarSi) sisxlis plazmas, saidanac,
arterialuri boloTi, gulis muSaobiT gamowveuli hidrostatikuri wnevis
saSualebiT wyali gadadis limfaSi da SemaerTebel qsovilebSi.
amgvarad, fiziologiur pirobebSi wylis miwodeba venozur ubanSi da gamosvla
arterialuri boloTi urTierTkompensirebulia, rac staci-onarul mdgomareobas
Seesabameba. zogierTi paTologiis dros staci-onaruli mdgomareoba irRveva, rac
SesaZlebelia gamowveuli iyos: sisxlis wnevis gazrdiT, sisxlis onkozuri wnevis
SemcirebiT (rac Tavis mxriv SesaZlebelia gamowveuli iyos plazmaSi cilebis
jamuri raodenobis SemcirebiT an kapilarebis ganvladobis gazrdiT), sisxlis
dakargviT, mwvave sxivuri daavadebiT, Sokuri mdgomareobis pirobebSi, damwvrobiT,
agreTve xangrZlivi SimSilis dros.
14
Cuneblad. igi warmoadgens mTavar mamoZravebel Zalas, raTa warimarTos Saqrebis,
aminomJavebis transporti.
Na+, K+-is tumbo Sedis citoplazmuri membranis SemadgenlobaSi da muSaobs
atf-is molekulis hidrolizis Sedegad gamoyofili energiis xarjze. Aam dros
adgili aqvs atf-is daSlas adf-is molekulad da araorganul fosfatad (Pn).
aRniSnuli reaqcia Seqcevadia.
eqstracelularuli mxare
citozoli
15
romelsac aqvs atf-isa da inhibitoris dakavSirebis centri. sub-erTeuli
fosforildeba da ganicdis konformaciul cvlilebebs, rasac Tan axlavs
kaTionebis dakavSireba da plazmur membranaSi translokacia. Yyvela katalizuri
funqcia dakavSirebulia -sub-erTeulTan. suberTeuli 55 kD-ia. igi ZiriTadad
axdens Na+ K+-atf-azas stabilizacias, Camoyalibebasa da fermentuli aqtivobis
gamov-lenaSi monawileobs. ferments citoplazmur mxareze gaaCnia Na+-sa da atf-
is dakavSirebis ubnebi. garda amisa, mas gaaCnia fosforilebisa da
defosforilebis Seqcevadi unari.
daikavSirebs ra Na+,K+ atf-aza citoplazmis mxridan Na+-is ionebs (1), adgi-
li aqvs Na+,K+ atf-azas fosforilebas (2), rac cilaSi iwvevs konformaciuli
cvlilebebis inducirebas. Sedegad Na+ ionebi gadian membranas da Tavisuf-
ldebian ujredSoris sivrceSi (3). Semdgom etapze Na+,K+ atf-aza gareTa ze-
dapiriT ikavSirebs ra K+ ionebs (4), ganicdis defosforilebas (5). es uka-
naskneli ki iwvevs cilis sawyis konformaciul mdgomareobaSi dab-runebas,
Sedegad K+ gadis membranaSi da Tavisufldeba citoplazmaSi (6) (sur.10). Na+,K+-
atf -aza xels uSlis Na+ da K+- ionebis koncentraciis gaTanabrebas membranis
orive mxares. Aam dros adgili aqvs sami Na+ ionis eriTrocitebidan plazmaSi
da ori K+-ionis plazmidan eriTrocitebSi transmembranul mimocvlas.
16
2
cilis fosforilireba da
konformaciis cvlileba
1 3
adf
atf
4
Na+, K+ tumbo
K+ ionis
dakavSireba
K+
gamoTavi-
sufleba 6 cilis defosforileba da
ujredis konformaciis cvlileba
SigniT
17
Tavisufldeba. Semdgom cila-gadamtani ukavSirdeba sxva anions da warmoiqmneba
axali neitraluri ionuri kompleqsi, Sedegad anionebis mimocvla meordeba.
18
glukoza
ujredgare are
Na+/glukozis
simportis
transporteri
romelic
gamoaTavisuflebs
glukozas
citoplazmaSi
Na+, K+ Na+/glukozis
tumbos mier transporteri
Seqmnili romelsac
ionuri ujredgare
gradienti aredan
Semoaqvs
glukoza
19
(sur. 12). rac metia Na-is koncentraciuli gradienti miT metia glukozis
SeRwevadobis siCqre. im SemTxvevaSi Tu Na+-is koncentra
Na/ glukoza
cila-simporteri
apikaluri
membrana
bazolatera
luri membrana
mWidro kontaqti
20
gamoyenebuli literatura
1. http://www.ksu.ru/nilkto/cell/rasdel1/r1_p5.html
2. http://bio.1september.ru/articlef.php?ID=200600701
3. http://mysite.verizon.net/vzepz6a9/biorefweb/cells.html
4. Ремизов Р.Н.//Медицинская и Биологическая Физика// М., «Высшая школа», 1996
5. http://www.bio.espci.fr/scolarite/c_BIO/cell/cell10.htm
6. Праницаемость мембраы (2008) //http://www.fizioterapiya.ru/index4/
7. Струков А.И., В. В.Серов //Патология мембраны (нарушение проницаемости)//
Патологическая анатомия, 2008
8. Патология клетки //http://medichelp.ru/?category=415&page=5257
9.http://www.google.ge/search?hl=ru&gs_rn=9&gs_ri=psyab&qe=c2ltcG9ydA&qesig=H
K7CZH3-8p1FqMrSK7rzBg&pkc=AFgZ2tnOnjLg
10. http://www.google.ge/search?hl=ru&gs_rn=9&gs_ri=psy-
ab&qe=c2ltcG9ydA&qesig=HK7CZH3-8p1FqMrSK7rzBg&pkc=AFgZ2tnOnjLg
11.http://www.google.ge/search?um=1&hl=ru&tbm=isch&q=pinocitoze&spell=1&sa=X&ei=GGduUd
mmBoXitQa3w4DwDw&ved=0CEwQBSgA&biw
12. http://mss.svarog.si/biologija/MSS/index.php?page_id=10960
21