Professional Documents
Culture Documents
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
14
1954 wels SeerTebuli Statebis uzenaesma sasamarTlom brauni topekas
ganaTlebis sabWos winaaRmdeg saqmeSi ganaCeni gamoitana, romlis mixedviTac
Savkaniani da TeTrkaniani bavSvebis skolebis segregacia ukanonod gamocxadda.
uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebaze araviTari zemoqmedeba ar mouxdenia
fsiqologebis da sxva socialuri mecnierebebis warmomadgenlebis Cvenebebs,
romlebmac sasamarTlos kvlevis Sedegebi warudgines. Sedegebi naTlad
metyvelebda imaze, rom segregirebuli swavleba Savkanian bavSvebze uaryofiTad
moqmedebda. mogvyavs erT-erTi fsiqologis, kenet klarkis Cveneba, romelmac
Savkanian bavSvTa jgufi ikvlia vaiTmeni, (Whiteman, 1993, 49-51 gv.):
gansazRvrebebi
fsiqologiis miznebi
movlenis aRwera
movlenis axsna
winaswarmetyveleba
kontroli
mravali fsiqologisaTvis kontroli centraluri, yvelaze mniSvnelovani
mizania. kontroli niSnavs, rom qceva an moxdeba, an ar moxdeba - daviwyoT,
SevinarCunoT, SevaCeroT da zemoqmedeba movaxdinoT mis formaze, Zlierebaze an
22
gamovlenis sixSireze. qcevis mizez-Sedegobrivi axsna damajerebelia, Tu is qcevis
gakontrolebis saSualebas qmnis.
qcevis gakontrolebis unari mniSvnelovania, radgan is fsiqologebs saSualebas
aZlevs adamianebs cxovrebis donis gaumjobesebaSi daexmaron. am wignSi
periodulad SexvdebiT fsiqologebis mier gamogonebul sxvadasxva tipis Carevas
im mizniT, rom daexmaron adamianebs TavianTi cxovrebis problemuri aspeqtebis
gakontorlebaSi. me-16 Tavi, magaliTad, exeba fsiqikuri daavadebebis mkurnalobas.
wignSi agreTve aRwerilia, rogor SeuZliaT adamianebs aRmofxvran arajansaRi
qcevebi, rogoricaa magaliTad, sigaretis moweva, wamoiwyon jansaRi qcevebi,
rogoricaa regularuli varjiSi (Tavi 13). Tqven SeityobT aRzrdis ra stili
exmareba mSoblebs SvilebTan myari kavSiris SenarCunebaSi (Tavi 11). ris gamo ar
surs ucxo adamians daexmaros sxvas ubeduri SemTxvevis dros da rogor SeiZleba
am xelisSemSleli faqtorebis gadalaxva (Tavi 18). aq moyvanilia mxolod
ramdenime magaliTi im uricxvi situaciidan, romlebSic fsiqologebi TavianT
codnas iyeneben, raTa gaaumjobeson da gaakontrolon adamianebis cxovreba. am
TvalsazrisiT, fsiqologebi sakmaod optimistebi arian. mraval maTgans sjera,
rom praqtikulad nebismieri arasasurveli qceva SeiZleba Seicvalos saTanado
CareviT. fsiqologia da cxovreba iziarebs am optimizms.
interess moklebuli ar iqneba aRvniSnoT, rom gageba da ara kontroli
warmoadgens mravali aziuri da afrikuli qveynis fsiqologebis saboloo mizans,
noubels da triandisi (Nobles 1980, Triandis 1990). kritikosebs miaCniaT, rom
kontrolze yuradRebis gamaxvileba dasavlur fsiqologiaSi im kulturuli
mikerZoebis amsaxvelia, romelic industrializaciis, evropelTa kolonializmis
da aSS-Si arsebuli dampyrobluri mentalitetis Sedegia. dasavluri fsiqologiis
kontrolze fokusireba agreTve mamakacur midgomad iTvleba, is aseTi
dominanturi ar iqneboda, qalebs rom eTamaSaT wamyvani roli fsiqologiis
ganviTarebaSi bornSteini da qvina, (Bornstein, Quina, 1989; Riger, 1992).
Sejameba
Sejameba
fsiqologebi mecnierul meTods imisaTvis iyeneben, rom individebis qcevisa da
fsiqikuri procesebis Sesaxeb daskvna gaakeTon. fsiqologebs ramdenime mizani
aqvT: obieqturad da saTanado doneze aRweron qceva, axsnan misi aRmZvreli
Zalebi, iwinaswarmetyvelon rodis ganxorcieldeba qceva da gaakontrolon is,
raTa cxovrebis done gaaumjobeson.
am mimdinareobebis memkvidreoba
biologiuri mimdinareoba
fsiqodinamikuri mimdinareoba
bihevioristuli mimdinareoba
humanisturi mimdinareoba
kognituri mimdinareoba
evoluciuri
ev oluciuri mimdinareoba
kulturuli mimdinareoba
damoukidebeli
praqtika _ 22,0
fsiqologiis doqtoris xarisxis
70
60
fsiqologiis doqtoris xarisxis
50
procenti
40
20
qalebi umetesobas Seadgenen
10
Sejameba
adre fsiqologebs miaCndaT, rom fsiqologiuri procesebi detreminizmis
doqtriniTaa marTuli - fsiqikuri da fizikuri movlenebi ganpirobebulia
konkretuli mizezebiT. erT-erTi adreuli midgoma, struqturalizmi, aqcents
fsiqikur Sinaarsebsa da qcevis struqturaze akeTebda, meore midgoma,
funqcionalizi ki - qcevis funqciaze.
Tanamedrove fsiqologia Svid ZiriTad mimdinareobas moicavs; biologiuri
mimdinareoba swavlobs mimarTebas qcevasa da tvinis meqanizmebs Soris,
fsiqodinamikuri mimarTulebisaTvis qceva cnobieri da aracnobieri
motivaciebiTaa gamowveuli, bihevioristuli mimarTulebisaTvis qceva garegani
stimuluri pirobebiTaa ganpirobebuli, humanisturi mimarTulebisaTvis aqcenti
42
keTdeba individis Sinagan unarze miaRwios pirovnul zrdas (individualur
cvlilebas), kognituri mimarTulebisaTvis mTavaria is fsiqikuri procesebi,
romlebic qceviT reaqciebze zemoqmedebs, evoluciuri mimarTulebisaTvis qceva
gadarCenisaTvis brZolisas garemosTan Seguebis Sedegia, da bolos, kulturuli
mimarTulebisaTvis qceva da misi interpretacia kulturis konteqstSi ganixileba.
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
• aRmoCenis etapi
• dasabuTebis etapi:
etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi
damkvirveblis tendenciuroba da operaciuli gansazRvrebebi
eqsperimentuli meTodi: alternatiuli axsna da kontrolis saWiroeba
korelaciuri meTodi
qvezRurblovani zemoqmedeba?
• fsiqologiuri gazomva
sandooba da validoba
TviTangariSi
qcevis dakvirveba da gazomva
• fsiqologia 21-
21-e saukuneSi: fsiqologiuri kvleva da informaciis afeTqeba
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
38
Tavis avtobiografiaSi namdvilad xumrobT, mister feinman (1985) nobelis
premiiis laureatma fizikosma riCard feinmanma (Richard Feynman) WianWvelebis
navigaciis unaris araformaluri kvlevis programa aRwera (gv. 93-95):
aRmoCenis etapi
Sejameba
obieqturobis
obieqturobis sirTule
obieqturobis sirTule
saidan viciT
• cdis pirTa Soris sqema (between subjects design) _ cdis pirebs SemTxveviTad
anawileben eqsperimentul da sakontrolo pirobebSi.
• SerCeva (Sample) _ populaciis nawili, romelic eqsperimentSi monawileobisaTvis
gadaarCies
• populacia (Population) _ individTa sruli erToblioba, romelzec, eqsperimentul
SerCevaze dayrdnobiT, generalizacia gakeTdeba.
• reprezentatuli SerCeva (representative sample) _ SerCeva populaciis
reprezentatulia, Tu is imeorebs populaciis zogad maxasiaTeblebs,
rogorebicaa, magaliTad, sqesi, asaki da sxv
• cdis pirTa SigniT sqema (within subjects design) _ kvlevis sqema, sadac TiTeuli
cdis piri sakuTari Tavis kontrolia. cdis piris eqsperimentul pirobaSi qceva
SeiZleba SevadaroT missave qcevas am pirobamde, an mis Semdeg.
• A-B-A sqemaSi cdis pirebi jer xvdebian safuZvlis pirobaSi (A), Semdeg
eqsperimentul CarevaSi (B), xolo Semdeg ubrundebian safuZvlis pirobas.
eqsperimentuli sqemis kidev erTi tipia cdis pirebs SigniT sqema - aq TiTeuli
cdis piri sakuTari Tavis kontrolia. magaliTad, SeiZleba erTmaneTs SevadaroT
cdis pirTa qceva Carevamde da Carevis Semdeg. A-B-A sqemaSi cdis pirebi jer
xvdebian safuZvlis pirobaSi (A), Semdeg eqsperimentul CarevaSi (B), xolo Semdeg
isev ubrundebian safuZvlis pirobas (A): ukan, safuZvlis pirobaSi dabruneba
mkvlevars saSualebas aZlevs sabolood darwmundes, rom cvlileba mxolod misi
Carevis da ara romelime damatebiTi cvladis, magaliTad, drois gasvlis, Sedegia.
saidan viciT?
90
60
iqneba Cveulisagan, radgan ician, rom
50 sxva akvirdebaT. mesame, arsebobs
40
korelaciis meTodi
nulTan axlos myofi korelacia niSnavs, rom ori sazomis qulebs Soris susti
kavSiria, an is saerTod ar aris. rac ufro uaxlovdeba korelaciis koeficienti
1-s, miT ufro Zlieria kavSiri or cvlads Soris. magaliTad, Tu mkvlevari
ikvlevs muSakis produqtulobasa da stress Soris kavSirs, man unda gazomos, ra
zomiT stress ganicdian adamianebi cxovrebis ganmavlobaSi da rogor aisaxeba es
maT muSaobaze. operaciulad stresi SeiZleba ganvsazRvroT, rogorc stresis
kiTxvarze miRebuli qula, xolo produqtuloba, rogorc produqciis, saqonlis
is raodenoba, romelsac adamiani dReSi amzadebs. Semdeg mkvlevari am cvladebs
53
mraval adamianze gazomavs da maT Soris korelaciis koeficients gamoTvlis.
Zlieri uaryofiTi korelacia imis maCvenebli iqneba, rom stresis zrdas
produqtulobis Semcireba moyveba. Sesabamisad, Tu mkvlevarma icis romelime
adamianis stresis qula, mas SeuZlia iwinaswarmetyvelos misi produqtuloba.
mkvlevarma SeiZleba kidev erTi nabiji gadadgas da Tqvas, rom stresis
Semcireba produqtulobis gazrdas gamoiwvevs. amgvari daskvna arasworia. Zlieri
korelacia mxolod imas miuTiTebs, rom monacemTa ori jgufi sistematuradaa
dakavSirebuli erTmaneTTan, magram ar gveubneba, rom erTi cvladi iwvevs meores.
korelacia mizez-Sedegobrioba ar aris. korelaciam SeiZleba asaxos SesaZlo
mizez-Sedegobrivi efeqtidan nebismieri, an arcerTi. magaliTad, stressa da
produqtulobas Soris arsebuli uaryofiTi korelacia SeiZleba niSnavdes, rom
(1) saxlSi gancdili stresis gamo adamianebi uaresad muSaoben, (2) dabali
produqutuloba iwvevs stress adamianebSi, (3) garkveuli tipis adamianebi ufro
metad ganicdian stress da uaresad muSaoben. yuradReba miaqcieT, rom ukanasknel
SemTxvevaSi mesame cvladi iwvevs danarCen ors. da bolos, davuSvaT, rom axali
teqnologiis gamo samsaxurSi bevrad meti xmauria, rac, Tavis mxriv, ufro met
stress (radganac adamianebi ver axdenen koncentracias) da ufro dabal
produqtulobas iwvevs (radgan TanamSromlebi erTmaneTTan ver urTierToben).
korelacia isev darCeba, magram mizez-Sedegobrioba _ aRar.
saidan viciT?
qvezRurblovani zemoqmedeba?
saidan viciT?
Sejameba
kvlevis procesis meore fazaa dasabuTeba. amisaTvis fsiqologebi mecnierul
meTods iyeneben. damkvirveblis tendenciuroba daZleulia, roca monacemTa
Segrovebis procedurebis standartizacia da cnebebis operaciuli gansazRvra
57
xdeba. eqsperimentuli meTodi mkvlevrebs mizez-Sedegobrivi kavSiris kvlevis
saSualebas aZlevs.
agreTve, mkvlevrebma unda gaacnobieron alternatiuli axsnis arsebobis
faqtic, rogoricaa molodinis da placebo efeqtebi. myari daskvnebis misaRebad
isini iyeneben iseT procedurebs, rogoricaa ormagad brma kontroli da placebos
kontroli. cdis pirTa Soris sqemis dros jgufebSi cdis pirTa SemTxveviT
ganawileba kontrolis mniSvnelovani iaraRia da sakontrolo da eqsperimentul
jgufebs Soris msgavsebis garantias gvaZlevs. cdis pirTa SigniT sqema moicavs A-
B-A sqemas, sadac monawileebi sakuTari Tavis kontrolad gamodgebian. mkvlevrebi
korelaciis meTodebs iyeneben, raTa gansazRvron, ra zomiT arian erTmaneTTan
dakavSirebuli cvladebi. korelaciis mniSvnelovani SezRudva isaa, rom is ar
gulisxmobs mizez-Sdegobriobas. eqsperimentuli meTodebi SeiZleba gamoviyenoT,
realuri samyaros zemoqmedebis SeswavlisaTvis, rogoricaa, magaliTad,
qvezRurblovani kasetebis efeqti.
fsiqologiuri gazomva
TviTangariSi
informirebuli Tanxmoba
riskis/sargeblis Sefaseba
ganzrax motyueba
Sejameba
sakvanZo sakiTxebi
aRmoCenis etapi
• kvlevis aRmoCenis stadiaze dakvirvebas, Sexedulebas, informacias da zogad
codnas movlenis axleburi xedvisaken mivyavarT. mkvlevari Teorias da hipoTezas
ayalibebs.
fsiqologiuri gazomva
• fsiqologebi cdiloben ise gazomon monacemebi, rom isini sando da validuri
iyos.
• fsiqologiuri kvleva moicavs sakuTari Tavis Sefasebis da qcevis gazomvas.
kvlevis eTikuri sakiTxebi
• yvela mkvlevari valdebulia pativi sces kvlevis monawileTa, ara aqvs
mniSvneloba, adamianis, Tu cxovelis, ZiriTad uflebebs. eTikuri da humanuri
mopyrobis garantirebisaTvis SemuSavebulia rigi damcveli saSualebebi.
ZiriTadi cnebebi
a-b-a sqema molodinis efeqti
aRmoCenis etapi operaciuli gansazRvreba
TviTangariSi ormagad brma kontroli
dasabuTebis etapi placebo efeqti
damatebiTi cvladi placebo kontroli
damokidebuli cvladi populacia
damoukidebeli cvladi reprezentatuli SerCeva
damkvirveblis tendenciuroba sandooba standartizacia
determinizmi qcevis gazomva
eqsperimentuli meTodi SemTxvevis Seswavla
validoba SerCeva
Teoria cvladi
kvlevis Semdegi interviu cdis pirTa Soris sqema
kontrolis procedura cdis pirTa SigniT sqema
korelaciis koeficienti hipoTeza
korelaciuri meTodi
mecnieruli meTodi
Tavi 3.
3. qcevis biologiuri safuZvlebi
• memkvidreobiToba da qceva
evolucia da bunebrivi gadarCeva
adamianis genotipis cvalebadoba
• biologia da qceva
miyuradeba tvinze
nervuli sistema
Tavis tvinis struqturebi da maTi funqciebi
hemisferoTa lateralizacia
endokrinuli sistema
memkvidreobiToba da qceva
bunebrivi gadarCeva
darvinma Camoayaliba moZRvreba evoluciis Sesaxeb, romelSic
mogzaurobis dros Segrovili dakvirvebebis Sedegebi aisaxa. erT-erTi im
mravalricxovan adgilTa Soris, romelic „biglma“ moinaxula, iyo
galapagosis kunZulebi – vulkanuri arqipelagi samxreT amerikis dasavleT
sanapirosTan. am kunZulebze uamravi cxoveli binadrobs, maT Soris amJamad
darvinis skvinCad cnobili frinvelis 13 saxeoba. darvini dainteresda, Tu
ratom arsebobda skvinCas amdeni sxvadasxva saxeoba arqipelagze. cxadi iyo,
rom isini kontinentidan ver gadmovidodnen, radganac iq es saxeobebi ar
binadrobdnen. man ivarauda, rom saxeobaTa es sxvadasxvaoba iyo Sedegi
garkveuli procesisa, romelsac mogvianebiT bunebrivi gadarCeva uwoda.
• bunebrivi gadarCeva – darvinis Teoriis mixedviT, saxeobis zogierTi warmomadgenlis ukeTesi Segueba
garemosadmi, saSualebas aZlevs mas sxvasTan SedarebiT ufro warmatebulad gamravldes.
genotipi da fenotipi
skvinCebis populaciis zrda-Semcirebis magaliTi cxadyofs, Tu ratom
uwodebda darvini evoluciis process ukeT Seguebulis gadarCenas.
warmoidgineT, rom yoveli saxeobisaTvis nebismier garemoSi uamravi saarsebo
sirTule moiZebneba. saxeobis is warmomadgenlebi, romelTac garemosTan ukeT
Sexamebuli fizikuri da fsiqologiuri atributebi gaaCniaT, ufro advilad
gadarCebian. imis gaTvaliswinebiT, rom am atributebis gadacema SesaZloa
Taobidan TaobaSi (da garemoSi es sirTuleebi droTa ganmavlobaSi
narCundeba), saxeobis evoluciis Sansi izrdeba.
bunebrivi gadarCevis procesis detaluri Seswavlis mizniT, Cven unda
SemovitanoT evoluciuri Teoriis ramdenime mniSvnelovani cneba. modiT,
SevCerdeT calkeul skvinCaze, kerZodDki im faqtze, rom am skvinCam misi
mSoblebisgan memkvidreobiT genotipi,
genotipi anu genetikuri struqtura miiRo.
konkretuli garemos konteqstSi am genotipma gansazRvra skvinCas ganviTareba
da qceva. skvinCas garegnoba da misi qcevis repertuari ganixileba rogorc
fenotipi.
fenotipi Cveni skvinCas SemTxvevaSi genotipi gansazRvravs mocemul garemo
pirobebTan erTad mokle niskartis fenotips; am niskartiT SesaZlebelia
patara Teslebis akrefa. yvela tipis Tesli mravlad rom yofiliyo, maSin am
fenotips gadarCenisaTvis araviTari mniSvneloba eqneboda. magram Tu
davuSvebT, rom mxolod mcire zomis Teslebis mopoveba yofiliyo
SesaZlebeli, maSin Cven skvinCas msxvili niskartis mqone skvinCebTan
SedarebiT seleqtiuri upiratesoba eqneboda. mxolod didi zomis Teslebis
arsebobis pirobebSi iqneboda Cveni skvinCa araxelsayrel mdgomareobaSi.
mxolod gadarCenil skvinCebs SeuZliaT gamravleba. memkvidreobiT
TavianTi genotipis gadacema SeuZliaT mxolod im cxovelebs, romlebic
mravldeba. Sesabamisad, Tuki garemoSi mxood mcire zomis Teslebi moipoveba,
mravali Taobis Semdeg mxolod mcireniskartian skvinCebs miviRebT –
Sesabamisad mxolod mcire zomis Teslebis mopovebis unariT. ase cvlis
garemo saxeobis qcevis SesaZlo repertuars. suraTi 3.1 warmogvidgens
77
bunebrivi gadarCevis gamartivebul models. Cven SegviZlia es idea adamianis
evoluciasac mivusadagoT.
adamianis evolucia
Tuki gadavxedavT im garemoebebs, romlebSic adamianis saxeobis evolucia
moxda, mivxvdebiT, Tu ratom warmoadgenen garkveuli fizikuri da qceviTi
Tvisebebi adamianis saxeobis biologiuri kapitalis nawils. adamianis
evoluciaSi bunebrivi gadarCevisTvis ori umTavresi Tviseba – bipedalizmi
da encefalizacia – iyo gadamwyveti. orivem erTad ganapiroba kacobriobis
civilizaciis warmoqmna. bipedalizmi niSnavs or fexze amarTulad siarulis
unars, xolo encefalizacia – Tavis tvinis zomis momatebas. es ori
adaptacia pasuxismgebelia adamianis evoluciis umravles – Tu ara, yvela
miRwevaze, kulturuli ganviTarebis CaTvliT. rodesac Cvenma winaprebma
SeZles or fexze amarTuli siaruli, maT SeiZines garemos Seswavlisa da
axali resursebis eqspluataciis unari; Tavis tvinis zomis momatebasTan
erTad ki maTi inteleqti gaumjobesda, maT SeiZines kompleqsuri azrovnebis,
msjelobis, damaxsovrebisa da dagegmvis unari (Tumca unda aRiniSnos, rom
ufro didi tvinis evolucia ar warmoadgens ufro didi inteleqtis
garantias – mniSvnelovani iyo is, Tu ra tipis tvinis qsovili viTaredeboda
da ra adgils ikavebda is tvinis farglebSi). genotipma, romelic
gansazRvravda Wkvian da mobilur fenotips, nel-nela gandevna naklebad
warmatebulad adaptirebuli genotipebi adamianTa genuri fondidan, ramac
gamravlebis unari ufro Wkvian orfexa arsebebs misca.
bipedalizmisa da encefalizaciis Semdeg, Cveni saxeobis evoluciis gzaze
yvelaze ufro mniSvnelovani etapi iyo metyvelebis warmoqmna (Bicketron, 1990;
Holden, 1998). ifiqreT, ra SeguebiTi upiratesoba SeeZlo moetana metyvelebis
ganviTarebas adreuli periodis adamianebisaTvis. iaraRebis gakeTebisaTvis
saWiro martivi miTiTebebi, kargi sanadiro Tu saTevzao adgilebis povna da
saSiSroebis Tavidan acileba zogavda dros, Zalas da sicocxles. imis
magier, rom yovel jerze Tavidan eswavlaT sakuTari gamocdilebidan cdisa
da Secdomis meTodiT, adamianebma SeZles sxvaTa gamocdilebis gamoyeneba.
saubari, iumoric ki, aZlierebda socialur kavSirebs bunebrivad isedac
78
sazogadoebrivi saxeobis wevrebs Soris. yvelaze mniSvnelovania is, rom
metyvelebis warmoqmna-ganviTarebam SesaZlo gaxada dagrovili codnis
gadacema Taobidan Taobaze.
garemos gavlena
(cvlilebebi garemoSi)
konkurencia
(resursebisaTvis)
ukeT Seguebuli
fenotipis SerCeva
(mraval fenotips Soris)
warmatebuli reproduqcia
(Seguebuli fenotipis Sesabamisi genotipi
gadaecema momdevno Taobas)
genetikis safuZvlebi
genebi da qceva
Cven vnaxeT, rom evoluciurma procesma SesaZlo gaxada adamianis
genotipSi uamravi cvalebadobis arseboba; am genotipTa urTierTqmedeba
garemosTan qmnis cvalebadobas adamianTa fenotipSi. adamianTa qcevis
genetikis sferoSi mkvlevrebi Tanabrad iyeneben genetikisa da fsiqologiis
meTodebs, raTa Seiswavlon mizezobrivi urTierTkavSiri niSan-TvisebaTa
memkvidreobiTobasa da qcevas Soris (Maccoby, 2000; Plomin & Rende, 1991; Plomin et
al., 1994).
qceviTi genetikis logikis Sesaswavlad Cven unda aRvweroT saocari
aRmoCena: _ Tqveni subieqturi kargad yofnis – bednierebis, romelsac Tqven
Tqveni cxovrebis ganmavlobaSi ganicdiT – safuZvels, SesaZloa, genetikuri
komponenti gansazRvravdes.
saidan viciT
bednierebis memkvidreobiToba
bednierebis genetikuri komponentis Sesaswavlad mkvlevrebma gamoiyenes
qceviTi genetikis klasikuri meTodi. maT Seiswavles monozigoturi
(genetikurad identuri) (MZ) da dizigoturi (e.w. fraternuli, anu sibsebis
msgavsi) (DZ) tyupebis mier sakuTari bednierebis Sefaseba. tyupebis
81
bednierebis done fasdeboda specialuri kiTxvariT, romelSic iyo aseTi
tipis kiTxvebic, magaliTad, „sxvebTan SedarebiT, ramdenad bednieri xarT?“.
mkvlevrebma Seiswavles MZ da DZ pasuxebis ori seria, rodesac
respondentebi Sesabamisad 20 da 30 wlisa iyvnen. maT Caatares e.w. jvaredini
analizi (suraTi 3.2): _ 30 wlis respondentis gamonaTqvami Seadares misi
tyupiscalis gamonaTqvams 20 wlis asakSi. gamoirkva, rom TiTqmis ar
arsebobda korelacia DZ tyupebis pasuxebs Soris. maSin rodesac MZ
tyupebSi pasuxebis 80%-is korelacia jvaredini analizis Sedegad
dadasturda. mecnierebis warmodgeniT, es maRali korelacia SeiZleba aixsnas
mxolod im daSvebiT, rom bednierebas genetikuri komponenti aqvs (Lykken &
Tellegen, 1996).
arsebobs korelacia?
20 wlis 30 wlis
Sejameba
saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois ganmavlobaSi bunebrivi
gadarCevis Sedegad, romelic warmoadgens organizmis unars sxvadasxva
intensivobiT gamravldes fenotipuri Tvisebebisa da garemos Soris
urTierTqmedebis gamo. adamianis evoluciaSi ori umTavresi Segueba iyo
bipedalizmi da encefalizacia. metyvelebis ganviTarebam SesaZlo gaxada
swrafi kulturuli evolucia.
adamianis qceviTi genetikis mkvlevrebi Seiswavlian kavSirs memkvidreobiT
miRebul genebsa da qcevas Soris. sociobiologebi iyeneben evoluciur
midgomas saxeobebis socialuri qcevis gagebisaTvis.
biologia da qceva
movusminoT tvins
intervencia tvinSi
mravali kvleviTi meTodi neiromecnierebaSi gulisxmobs tvinSi pirdapir
intervencias. es meTodebi istoriul sawyiss fineas geijis SemTxvevidan
iReben, romliTac Cven wignis es Tavi daviwyeT. geijis Tavis tvinis
dazianebis Semdeg qcevis dramatulma cvlilebebma eqimebs afiqrebina, rom
tvini warmoadgens racionaluri qcevisa da pirovnuli Tvisebebis safuZvels.
TiTqmis imave periodSi, rodesac geiji travmis Semdeg mdgomareobidan
gamodioda, pol broka swavlobda tvinis rols metyvelebaSi. misi pirveli
kvleva am sferoSi warmoadgenda adamianis autofsias, romelsac Searqves
„tan“ im erTaderTi sityvis mixedviT, romlis warmoTqmac mas SeeZlo. brokam
naxa, rom „tanis“ tvinis Sublis marcxena ubani Zlier dazianebuli iyo. am
aRmoCenam ubiZga brokas Seeswavla im pacientebis tvini, romelTac
metyvelebis moSliloba hqondaT. yvela SemTxvevaSi broka poulobda msgavs
dazianebas tvinis igive ubanSi, romelsac exla brokas are ewodeba.
Tanamedrove mkvlevrebi kvlavac cdiloben ipovon Sesabamisoba qcevis
cvlilebebsa da tvinis dazianebas Soris.
SemTxveviT dazianebuli tvinis SeswavlaSi garkveul problemas
warmoadgens is, rom mecnierebs ar SeuZliaT Tavad gansazRvron dazianebis
ubani da zoma. tvinis safuZvliani Seswavlisa da qceviT Tu kognitur
funqciebs Soris kavSirebis dadgenis mizniT mecnierebs sWirdebaT meTodebi,
romlebic maT tvinis dazianebuli qsovilis zusti specifikaciis saSualebas
miscems. mkvlevrebma ganaviTares meTodebi, romelTa saSualebiTac SesaZloa
zustad gansazRvruli dazianebebis gamowveva. maT SeuZliaT, magaliTad,
tvinis gansazRvruli ubnebis mocileba, am ubnebis neironuli kavSirebis
gadaWra, an am ubnebis dazianeba sicxis, sicivisa Tu eleqtrobis gamoyenebiT.
rogorc, albaT, mixvdiT, tvinis eqsperimentuli dazianeba mxolod sacdel
cxovelebze, da ara adamianebze, xorcieldeba (gaixseneT Cveni diskusia
wignis meore TavSi, rom aseTi tipis cxoveluri eqsperimentebis eTika amJamad
umkacres kontrols eqvemdebareba). tvinis Cveneuli gageba radikalurad
Seicvala, rodesac mecnierebma Seadares da Seiswavles cxovelebze
dazianebiTi cdebis Sedegebi adamianebis klinikuri monacemebis Sedegebs.
86
garkveul pirobebSi mecnierebs SeuZliaT tvinis funqciebis Seswavla misi
ubnebis pirdapiri stimulaciis meSveobiT. magaliTad, 50-ian wlebSi, valter
hesi iyo tvinis Rrma struqturebis eleqtruli stimulaciis pioneri. man
Canerga eleqtrodebi Tavisuflad moZravi katis tvinSi. Rilakze TiTis
daWeriT mas SeeZlo Canergil eleqtrodSi eleqtruli muxtis gamowveva. hesma
daaxloebiT 500 kataze detalurad Seiswavla tvinis 4500 ubnis eleqtruli
stimulaciis Sedegebi da aRmoaCina, rom eleqtrodis lokalizaciis mixedviT
SesaZlebeli iyo Rilakze TiTis daWeriT Zilis, sqesobrivi aqtivobis, SiSisa
Tu SfoTvis gamowveva an, Sesabamisad, gamorTva. magaliTad, tvinis
gansazRvruli regionebis eleqtruli stimulacia iwvevda mSvidi katebis
agresiulobas.
• brokas are – Tavis tvinis ubani, romelic azrebs metyvelebasa da/an JestebSi gardaqmnis.
• dazianeba – tvinis qsovilis daSaveba.
nervuli sistema
• funqciuri magni
magnitur rezonansuli tomografia
tomografia (fMRI)
( ) – meTodi, romelic aerTianebs PET
skanisa da mrt-s upiratesobebs da aRricxavs tvinis sisxlis mimoqcevis magnitur cvilebebs.
• centraluri nervuli sistema (cns) – nervuli sistemis nawili, romelic Tavisa da zurgis
tvinisagan Sedgeba.
• periferiuli nervuli
nervuli sistema (pns) – nervuli sistemis nawili, romelic spinaluri da
kranialuri nervebisagan Sedgeba, romelTa meSveobiTac xorcieldeba kavSiri cns-sa da
sensorul receptorebs, kunTebsa da jirkvlebs Soris.
nervuli sistema
sur. 3.4 (7
(7). avtonomiuri nervuli sistema
parasimpaTikuri nervuli sistema, romelic organizmis yoveldRiur Sida
reaqciebsa da qcevas aregulirebs, marcxena mxarezea gamosaxuli; simpaTikuri
nervuli sistema, romelic igive funqciebs stresis dros axorcielebs,
naCvenebia marjvena mxareze. miaqcieT yuradReba imas, rom simpaTikuri
nervuli sistema zurgis tvinis siaxloves nervuli kvanZebis erTobliobas,
e.w. simpaTikur vels qmnis.
limburi sistema
limburi sistema akontrolebs motivirebul qcevas, emociur mdgomareobasa
da mexsierebas. is aseve aregulirebs sxeulis temperaturas, sisxlis wnevas
93
da sisxlSi Saqris dones da, aseve, axorcielebs sxva Sinagan funqciaTa
kontrols. limburi sistema Sedgeba sami struqturisagan: _ hipokampi,
amigdala (nuSisebri kompleqsi) da hipoTalamusi (suraTi 3.7 3.10).
saidan viciT
didi tvini
adamianebSi didi tvini faravs tvinis darCenil nawils da misi masis or
mesameds qmnis. misi funqciaa tvinis umaRlesi kognituri da emociuri
funqciebis regulireba. didi tvinis gare fena, romelic miliardobiT
neironebisgan Sedgeba da daaxloebiT 2,5 mm sisqis Sres qmnis, iwodeba didi
tvinis qerqad.
qerqad didi tvini aseve iyofa or, TiTqmis simetriul naxevrad,
cerebralur hemisferoebad (Cven hemisferoebs am Tavis momdevno nawilSi
95
ganvixilavT). ori hemisfero dakavSirebulia erTmaneTTan nervuli boWkoebis
msxvili masiT, romelsac korZiani sxeuli ewodeba. es kavSiri hemisferoebs
Soris informaciis gacvlas emsaxureba.
• Talamusi – Tavis tvinis nawili, romelic sensorul informacias gadascems didi tvinis qerqs.
• naTxemi – Tavis tvinis nawili, romelic ukavSirdeba tvinis Reros da akontrolebs motorul
koordinacias, pozas da wonasworobas, aseve sxeulis moZraobis kontrolis daswavlis unars.
• limburi sistema – Tavis tvinis regioni, romelic aregulirebs emociur qcevas, ZiriTad
motivaciur survilebs da mexsierebas, aseve mTavar fiziologiur funqciebs.
• hipokampi – limburi sistemis nawili, romelic konkretuli mexsierebis CamoyalibebaSi
monawileobs.
• nuSisebri kompleqsi – limburi sistemis nawili, romelic akontrolebs emocias, agresiasa da
emociuri mexsierebis formirebas.
• Txemis wili – tvinis ubani Sublis wilis ukan da lateraluri napralis zemoT; Seicavs
somatosensorul qerqs.
• kefis wili – tvinis yvelaze ufro ukana nawili; moicavs pirvelad mxedvelobiT qerqs.
• safeTqlis wili – tvinis ubani, romelic lateraluri napralis qvemoTaa moTavsebuli;
Seicavs smenis qerqs.
• motoruli qerqi – didi tvinis qerqis ubani, romelic akontrolebs sxeulis nebiT
moZraobebs.
hemisferoTa lateralizacia
sur. 3.11.
3.11. korZiani sxeuli
korZiani sxeuli warmoadgens nervuli boWkoebis erTobliobas, romelic
erTmaneTTan akavSirebs didi tvinis or hemisferos. korZiani sxeulis
gadaWra azianebs hemosferoTa Soris komunikacias.
saidan viciT
hemisferoebi moqmedebaSi
marjvena hemisferos warudgines Tovliani peizaJi, xolo marcxena
hemisferos– qaTmis fexis gamosaxuleba. cdis pirs mis win arsebuli
obieqtebidan am ori suraTis Sesabamisi nivTebi unda SeerCia. marjvena xeliT
man miuTiTa qaTmis Tavze, xolo marcxena xeliT – Tovlis niCabze. pacienti
ambobda, rom niCabi saWiroa qaTmis narCenebis (da ara Tovlis) gasawmendad.
radganac tvinis marcxena nawilma korZiani sxeulis gadaWris gamo ar icoda,
Tu ras xedavda marjvena naxevarsfero, mas unda aexsna, Tu ratom uTiTebda
marcxena xeli niCabze, rodesac marcxena hemisfero qaTmis fexs xedavda.
marcxena hemisferos kogniturma sistemam SeimuSava Teoria, romelsac unda
gaemarTlebina sxeulis sxva nawilebis moqmedeba (Gazzaniga, 1985).
endokrinuli sistema
Sejameba
Sejameba
neiromecniereba cdilobs pasuxi gasces saukunovan kiTxvas, Tu rogoria
kavSiri tvinsa da qcevas Soris. neiromecnierebi uamrav meTods mimarTaven
tvinis funqciebis ukeT Seswavlis mizniT. isini swavloben pacientebs tvinis
dazianebebiT, iwveven tvinis gansazRvruli ubnebis dazianebas, astimulireben
tvinis regionebs, iweren tvinis aqtivobas da kompiuteruli teqnikis
daxmarebiT qmnian tvinis gamosaxulebebs misi muSaobis procesSi.
kvercxujredis warmoqmna
kvlevam uCvena, rom didi tvinis ori hemisfero sxvadasxva rols TamaSobs
yoveldRiuri funqciebis SesrulebaSi. magaliTad, adamianTa umravlesobaSi
marcxena hemisfero metyvelebas akontrolebs. zogadad, marjvena hemisfero
informacias ufro holisturad aRiqvams, marcxena ki ufro analitikuria.
ori hemisferos funqciaTa Sesaxeb zogadi daskvnebis gakeTebisas unda
gvaxsovdes individualuri da, maT Soris, sqesobrivi gansxvavebebi.
endokrinuli sistema aris jirkvalTa qseli, romelic gamoimuSavebs
hormonebs sasicocxlo procesebis regulirebisaTvis.
neironi
moqmedebis potenciali
112
aqamde Cven vsaubrobdiT neironebze, romlebic „agzavnian informacias“ da
„astimulireben“ erTimeores. movida dro, ufro detalurad aRvweroT
eleqtoqimiuri signalebi, romelTac nervuli sistema iyenebs informaciis
gadamuSavebisa da gadacemisaTvis. swored es signalebi warmoadgenen Tqveni
codnis, grZnobebis, survilebisa da Semoqmedebis safuZvels.
yoveli neironis mier dasmuli ZiriTadi kiTxvaa: _ ganimuxtos Tu ara (anu,
upasuxos Tu ara gamRizianebels)? martivad rom vTqvad, neironebi am
gadawyvetilebas iReben maTi dendtrirebisa da somis mier miRebuli
informaciis kombinirebis Sedegad da imis gansazRvrisas, es signalebi maT
„ganmuxtvas“ Tu „arganmuxtvas“ ubrZaneben. ufro detalurad ki, yoveli
neironi iRebs amgznebi – ganimuxte! – da Semakavebeli – ar ganimuxto! –
signalebis balanss. neironebSi amgznebi impulsebi iwvevn moqmedebis
potencials da neironi ganimuxteba.
sinafsuri
sinafsuri gadacema
acetilqolini
acetilqolini gvxvdeba rogorc centralur, ise periferiul nervul
sistemaSi. alchaimeris daavadebis (degeneratiuli daavadeba, romelic
ZiriTadad asakovan pacientebSi gvxvdeba) dros pacientebSi mexsierebis
darRvevas iwvevs acetilqolinis sekretoruli neironebis dazianeba.
acetilqolini aseve amgznebad moqmedebs nerv-kunTovan SeerTebaSi, sadac is
kunTebis SekumSvas iwvevs. mraval toqsins SeuZlia acetilqolinis sinafsuri
moqmedebis Secvla. magaliTad, botulinumis toqsini, romelic arasworad
konservirebul sakvebSi xSirad gvxvdeba, wamlavs adamians, aferxebs ra
acetilqolinis gamoTavisuflebas sasunTq sistemaSi. kurare, amazoniis
indielebis mier gamoyenebuli Sxami, romliTac isini isrebis boloebs
wamlaven, iwvevs sasunTqi kunTebis damblas acetilqolinis receptorebis
blokirebis gziT, xels uSlis ra neirotransmiteris normalur sinafsur
aqtivobas.
gaemi
gaemi (gama-amino-erbos-mJava) Tavis tvinSi yvelaze ufro farTod
gavrcelebuli Semakavebeli neirotransmiteria. gaemi tvinis sinafsebis
daaxloebiT erT mesamedSi gamoiyeneba rogorc mesenjeri. gaem-mgrZnobiare
119
neironebi tvinis iseT regionebSia lokalizebuli, rogorebicaa Talamusi,
hipoTalamusi da kefis wili. gaemi mniSvnelovan rols TamaSobs
fsiqopaTologiis zogierT formaSi, akavebs ra neironul aqtivobas. rodesac
am neirotransmiteris done klebulobs, adamianebSi es iwvevs damatebiT
nervul aqtivobas, romelic SfoTvaSi gamoixateba (Paul et al., 1986). SfoTvebs
xSirad mkurnaloben benzodiazepinebis Semcveli wamlebiT, rogoric valiumi
da qsanaqsia, romlebic gaem dones zrdian (Ballenger, 1999). benzodiazepinebi
pirdapir ar ukavSirdeba gaem receptorebs, samagierod isini xels uwyoben
gaems Tavad ufro efeqturad daukavSirdes postsinafsur receptorul
molekulebs.
endorfinebi
endorfinebi qimiur nivTierebaTa jgufia, romelTac Cveulebriv
neiromodulatorebs uwodeben. neiromodulatori aris substancia, romelic
cvlis an amodulirebs postsinafsuri neironis aqtivobas. endorfinebi
(Semoklebulia endogenuri morfinebi) mniSvnelovan rols TamaSoben
emociuri qcevisa (SfoTva, SiSi, daZabva, siamovneba) da tkivilis kontrolSi
– opiumisa da morfis msgavsi nivTierebebi tvinSi erTi da igive receptorebs
ukavSirdeba. endorfinebs uwodeben „samoTxis gasaRebs“ maTi siamovnebis
gamomwvevi Tvisebis gamo. gamokvleul iqna SesaZlebloba, rom endorfinebi
nawilobriv mainc pasuxismgebelia tkivilis Semamsubuqebel efeqtebze
akupunqturisa da placebos dros (Fields & Levine, 1984; Murray, 1995; Watkins &
Mayer, 1982). es testebi emyareba nivTiereba naloqsonis gamoyenebas, romelic
morfinisa da endorfinebis receptorebis blokirebas iwvevs. nebismieri
tkivilgamayuCebeli procedura, romelic endorfinebis gamoTavisuflebas
iwvevs, araefeqturia naloqsonis miRebisas. naloqsonis ineqciis dros
akupunqtura da placebo kargavs Tavis Zalas, Tu gaviTvaliswinebT, rom
swored endorfinebi ganapirobebdnen maT zemoqmedebas.
mecnierebma uCvenes, rom iseTi airebi, rogoricaa naxSirbadis monooqsidi
da azotis oqsidi, moqmedeben rogorc neirotransmiterebi (Barinaga, 1993). am
axali klasis warmomadgenlebi ar emorCilebian neirotransmiterebis
moqmedebis tradiciulad Camoyalibebul principebs. magaliTad, Cvens mier
aRweril neirotransmiterTagan gansxvavebiT, imis magier, rom daukavSirdnen
receptorul molekulebs, es airadi transmiterebi pirdapir ganWolaven
mimRebi ujredis gare membranas. am gasaocarma aRmoCenam unda dagarwmunoT,
rom Tavis tvinSi jer kidev bevri saidumlo unda gaixsnas.
wignis am TavSi Cven mokled ganvixileT is SesaniSnavi da araCveulebrivi
samyaro, Tqveni tvini, romelic mxolod kilonaxevars iwonis. erTia, imis
Secnoba, rom tvini akontrolebs qcevas da Tqven sulier procesebs, magram
meorea imis gageba, Tu rogor axorcielebs tvini yvela am funqcias.
neiromecnierebi CarTulni arian am gasaocari problemis amoxsnaSi, rom
121
gaigon tvinis SigniT da garemosa da tvins Soris mimdinare procesebi. Tqven
axla ukve gaqvT sabaziso codna, romelic dagexmarebaT damatebiTi codnis
SeZenaSi.
Sejameba
sakvanZo sakiTxebi
memkvidreobiToba da qceva
• saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois ganmavlobaSi bunebrivi
gadarCevis Sedegad.
• adamianTa evoluciaSi, or fexze siarulma da encefalizaciam
mniSvnelovani Sedegebi, maT Soris metyvelebisa da kulturis ganviTareba,
gamoiwvia.
123
biologia da qceva
• neiromecnierebi uamrav sxvadasxva meTods iyeneben, rom tvinsa da qcevas
Soris damokidebuleba gaarkvion: tvinis dazianebis mqone pacientTa
Seswavla, tvinis garkveuli ubnebis dazianeba, tvinis eleqtruli
stimulacia, tvinis aqtivobis registracia, da kompiuteruli teqnikis
meSveobiT tvinis gamosaxulebis miReba.
• Tavisa da zurgis tvini centralur nervul sistemas (cns) qmnian.
• periferiuli nervuli sistema (pns) Sedgeba neironebisagan, romlebic cns-
sa da sxeuls akavSireben. pns Sedgeba somaturi nervuli sistemisagan,
romelic ConCxis kunTebis moqmedebas aregulirebs, da avtonomiuri
nervuli sistemisagan (ans), romelic aregulirebs sasicocxlo procesebs.
• Tavis tvini Sedgeba sami urTierTdakavSirebuli Srisagan: _ tvinis Rero,
limburi sistema da didi tvini.
• tvinis Rero pasuxismgebelia sunTqvaze, saWmlis monelebasa da
guliscemaze.
• limburi sistema monawileobs grZelvadiani mexsierebis, agresiis, kvebiT da
sqesobriv qcevebSi.
• didi tvini akontrolebs umaRles mentalur procesebs.
• zogi funqcia lateralizebulia Tavis tvinis erT romelime hemisferoSi.
magaliTad, adamianTa umravlesobaSi metyvelebas marcxena hemisfero
akontrolebs.
• miuxedavad imisa, rom orive hemisfero erTad muSaobs, maT funqcionirebis
sxvadasxva tipi axasiaTebT: _ marcxena hemisfero ufro analitikuria,
marjvena ki – holisturi.
• individualuri gansxvavebebis fonze zogadi daskvnebi SeiZleba Seicvalos.
magaliTad, mamakacebsa da qalebs lateralizaciis gansxvavebuli saxeebi
axasiaTebT.
• endokrinuli sistema gamoimuSavebs da sisxlis nakadSi gamoyofs
hormonebs.
• hormonebi xels uwyoben zrdas, pirveladi da meoradi sasqeso niSnebis
ganviTarebas, metabolizms, saWmlis monelebasa da agznebas.
124
Tavi 4. SegrZnebebi
• mxedvelobis sistema
– adamianis Tvali
– guga da broli
– badura
126
– Tavis tvinisaken mimavali nervuli gzebi
– ferTa SegrZneba
– vizualuri obieqtebis kompleqsuri analizi
• smenis SegrZneba
– bgeris fizika
– bgeris fsiqologiuri ganzomilebebi
– smenis fiziologia
• sxva SegrZnebebi
– ynosva
– gemos SegrZneba
– Sexeba da kanis SegrZnebebi
– wonasworobisa da kinesTetikuri SegrZnebebi
– tkivili
• sakvanZo sakiTxebi
– ZiriTadi cnebebi
127
jonaTan i. iyo mxatvari. man Tavisi warmatebuli SemoqmedebiTi karieris
ganmavlobaSi Seqmna mravali abstraqtuli tilo, romelic warmoadgenda
kaSkaSa, cocxali ferebis didebul sinTezs. samocdaxuTi wlis asakSi man
sruliad dakarga ferTa SegrZnebis unari Tavis tvinis dazianebis gamo. roca
is uyurebda Tavis namuSevrebs, xedavda yovelives mxolod rux, Sav da TeTr
ferebSi; Tuki is adre aRiqvamda ferebs, romlebic misTvis Rrma pirovnuli
asociaciebis matarebeli iyo, axla igi xedavda mxolod “uswormasworo” da
“WuWyian“ laqebs. es ar exeboda mxolod mis Semoqmedebas. cvlilebebi moxda
mis yoveldRiur cxovrebaSic. magaliTad, man SezRuda Tavisi sakvebi meniu
mxolod Savi da TeTri saWmelebiT _ Savi zeTisxili da TeTri brinji
gamoiyureboda misTvis gacilebiT ufro jansaR, normalur sakvebad, vidre
feradi sakvebi, romelsac is axla aRiqvamda usiamovno rux ferebSi da
eCveneboda ugemuri.
miuxedavad yovelive amisa, jonaTan i.-is istoria arc ise tragikuli
aRmoCnda. droTa ganmavlobaSi igi Seegua am mdgomareobas, scada
gaegrZelebina Tavisi Semoqmedeba da daiwyo xatva Savi da TeTri saRebavebiT.
jonaTan i.-is Tayvanismcemlebma es aRiqves, rogorc misi SemoqmedebiTi
karieris axali da saintereso etapi. maT ar icodnen, rom mxatvruli
mimarTulebis Secvla ganpirobebuli iyo Tavis tvinis dazianebiT. jonaTan i.
mixvda, rom misma ucabedma ferTa sibrmavem vizualuri samyaros axali
aspeqtebi gadauSala win: “Tumca, jonaTan i. ar uaryofda imas, rom bevri ram
dakarga da garkveulwilad swuxda amis gamo, magram man igrZno, rom misi
mxedveloba gaxda “uaRresad daxvewili”, privilegirebuli, rom is uyurebs
wminda formebis samyaros, romelsac ar uSlis xels feri.” (Sacks, 1995, p.38).
amrigad, miuxedavad imisa, rom jonaTan i.-im dakarga ferTa SegrZnebis unari,
misma sensorulma sistemam uzrunvelyo is samyaros axali versiiT, romelic
mas SeeZlo aReqva da gadaeqcia xelovnebad.
fsiqofizika
ramdenad Zlieri unda iyos saxanZro gangaSis xma qarxanaSi, raTa muSebma
gaigonon is momuSave manqanebis xmaurSi? ramdenad kaSkaSa unda iyos
sinaTlis gamafrTxilebeli signali pilotis sakontrolo panelze, raTa
misi sikaSkaSe orjer aRematebodes sxva ganaTebuli obieqtebis sikaSkaSes?
ramdeni Saqari gWirdebaT Wiqa yavaSi, raTa is TqvenTvis gaxdes tkbili? am
kiTxvebze pasuxis gasacemad Cven unda SegveZlos sensoruli gancdis
intensivobis gazomva. es aris fsiqofizikis ZiriTadi amocana _ Seiswavlos
kavSiri fizikur gamRizianeblebsa da qcevas an im fsiqikur gancdebs Soris,
romelsac es stimuli aRZravs. fsiqofizika fsiqologiuri mecnierebis
uZvelesi sferoa (Levine & Shefner, 1981).
yvelaze mniSvnelovani figura fsiqofizikis istoriaSi iyo germaneli
fizikosi gustav fexneri (Gustav Fechner1801_1887). fexnerma Semoitana termini
130
fsiqofizika da Seqmna meTodika, romelic akavSirebda fizikuri
gamRizianeblis intensivobas _ gazomils fizikur erTeulebSi _ sensoruli
gancdis sididesTan _ gazomils fsiqologiur erTeulebSi (Fechner, 1860/1966).
fexneris teqnika aris erTnairi nebismieri modalobis stimulisaTvis _
sinaTlis, bgeriTi, ynosviTi, gemos Tu SexebiTi gamRizianeblisaTvis:
mkvlevarebi gansazRvraven SegrZnebis zRurblebs da qmnian fsiqofizikur
skalebs, romelic akavSirebs SegrZnebis intensivobas gamRizianeblis
intensivobasTan.
suraTi 4.1
absoluturi zRurblis gamoTvla
radganac gamRizianebeli ar xdeba meyseulad SesamCnevi garkveul
wertilSi, absoluturi zRurbli ganisazRvreba, rogorc intensivoba,
100
rodesac gamRizianebeli SesamCnevi xdeba SemTxvevaTa naxevarSi.
miRebuli
SemCnevaTa procenti
Teoriuli
(“diax “ pasuxebi)
zRurblis zRurblis
mrudi mrudi
50
absoluturi
zRurbli
(SemCnevaTa 50%)
0
131
(dabali) (maRali)
stimulis intensivoba (pirobiTi erTeuli)
cxrili 4.1.
4.1. miaxloebiTi zRurblebi nacnobi movlenebisaTvis
movlenebisaTvis
sensoruli
SemCnevis zRurbli
modaloba
sinaTle sanTlis ali, 48 km manZilze srul sibneleSi
bgera saaTis wikwiki srul siCumeSi 6 m manZilze
gemo erTi Cais kovzi Saqari 9 l wyalze
132
1
adaptacia aris ara mxolod mgrZnobiarobis daqveiTeba, aramed misi momatebac susti intensivobis
gamRizianeblis zemoqmedebis pirobebSi. (redaqtoris SeniSvna).
133
iseTi faqtorebis zemoqmedebis Sedegad, romlebic ar arian dakavSirebulni
stimulis sensorul TvisebebTan. vTqvaT, Tqven monawileobas iRebT
eqsperimentSi, romelSic gevalebaT SeamCnioT susti sinaTle. eqsperimentis
pirvel seriaSi mkvlevari gaZlevT 5 dolars, Tuki Tqven sworad upasuxebT:
“diax, aris sinaTle”. meore seriaSi, mkvlevari gaZlevT 5 dolars, Tuki
sworad upasuxebT: “ara, ar aris sinaTle”. TiToeul seriaSi Tqven
jarimdebiT 2 dolariT nebismieri araswori pasuxisaTvis. SegiZliaT
warmoidginoT dajildovebis es struqtura, rogor Seqmnis gadaxras pasuxis
sistematur SecdomaSi erTi seriidan meoreSi gadasvlisas? gana ar ityviT
“diax”-s ufro xSirad pirvel seriaSi, vidre meoreSi, Tundac warmodgenili
stimulebi erTnairi donis SemCnevadobiT xasiaTdebodnen?
• sensoruli adaptacia (sensory adaptation) _ movlena, roca receptoruli
ujredebi kargaven TavianT Zalas, moaxdinon reagireba garkveuli periodis
ganmavlobaSi ucvlel gamRizinebelze; is iZleva ufro swrafi reagirebis
saSualebas informaciis axal wyaroze.
• pasuxis sistematuri Secdoma (response bias) _ sistematuri tendencia,
romelic Sedegia arasensoruli xasiaTis faqtorebis zemoqmedebisa
damkvirvebelze da ganapirobebs garkveuli gziT reagirebas.
warmatebuli pasuxis
damTxveva gamotoveba
mcdari swori
aris
gangaSi pasuxi
i
92% 8%
46% 54%
aris
i
40% 60%
4% 96%
aris
i
sxvaobis zRurbli
La -Lb = ∆L
A B
odnav grZeli xazis standartuli
11.0-10.0=1.0
xazi sigrZe
27,5 mm 25 mm
138
veberis kanoni
3
2,5
sxvaobis zRurbli (∆L)
2
1,5 ∆ L / Lb=0,1
1
0,5
0
5 10 15 20 25
standartuli xazis sigrZe (Lb) milimetrebSi
cxrili 4.3.
4.3. adamianis sensoruli sistema: fundamenturi
fundamenturi Tvisebebi
sensor
SegrZneba stimulebi uli receptori SegrZneba
organo
mxedveloba sinaTlis Tvali Cxirebi da ferebi,
talRebi kolbebi obieqtebi,
teqstura,
moZraoba, siRrme
smena bgeriTi yuri ZiriTadi membranis xmauri, toni
talRebi bewviani ujredebi
Sexebis eqsternaluri kani nervuli dabo- Sexeba, tkivili,
SegrZnebebi kontaqti loebani kanSi siTbo, sicive
(merke-lis diskebi,
rufinis sxeulebi)
ynosva aqroladi cxviri ynosvis suni (muskusi,
141
Sejameba
mxedvelobiTi sistema
mxedveloba aris yvelaze rTuli, maRalganviTarebuli da mniSvnelovani
SegrZneba adamianisa da sxva moZrav arsebaTa umravlesobisaTvis. im
cxovelebs, romlebic bunebam daajildova kargi mxedvelobiT, aqvT
uzarmazari evoluciuri upiratesobani. kargi mxedveloba maT exmarebaT,
SeamCnion msxverpli an mteri Sori manZilidan. mxedveloba SesaZleblobas
aZlevs adamianebs, gaacnobieron fizikuri garemos cvalebadi Tvisebebi da
Seusabamon mas TavianTi qceva. mxedveloba aris yvelaze kargad Seswavlili
sfero SegrZnebis modalobaTa Soris.
adamianis Tvali
sur. 4.4
rqovana, guga da broli axdens sinaTlis fokusirebas baduraze. nervuli
signalebi baduridan gadaecema Tavis tvins optikuri nervis saSualebiT.
badura
sur. 4.5.
4.5. retinaluri gzebi
es diagrama warmodgenilia tradiciuli da Zalian gamartivebuli saxiT.
is gviCvenebs gzebs, romelic akavSirebs nervuli ujredebis sam Sres
retinaSi. Semomavali sinaTle gaivlis samive Sres, sanam miaRwevs
receptorebs, romlebic ganlagebulni arian Tvalis kaklis ukana mxareze da
mimarTulni arian sinaTlis wyaros sapirispiro mxares. aRsaniSnavia, rom
bipolaruli ujredebi kreben impulsebs erTze meti receptoruli ujredidan
145
da agzavnian Sedegebs gangliozuri ujredebisaken. am ujredebidan ki
nervuli impulsebi stoveben Tvals optikuri nervis saSualebiT da
miemarTebian Semdegi gadamrTveli punqtisaken.
baduris centrTan axlos aris patara ubani, romelsac uwodeben foveas. is
Seicavs mxolod mWidrod ganlagebul kolbebs. iq ar aris Cxirebi. es adgili
gansakuTrebiT mgrZnobiarea ferebis mimarT, aseve, yvelaze ufro zustad
uzrunvelyofs sivrciTi detalebis SemCnevas. baduris sxva ujredebi arian
pasuxismgebelni im informaciis integraciaze, romlesac iReben Cxirebidan da
kolbebidan. bipolaruli ujredebi aris nervuli ujredebi, romlebic
axdenen nervuli impulsebis kombinirebas mravali receptoridan da agzavnian
Sedegebs gangliozur ujredebSi. TiToeuli gangliozuri ujredi Semdeg
axdens impulsebis integrirebas erTi an ufro meti bipolaruli ujredidan
erT ganmuxtvaSi. centraluri foveis kolbebi agzavnian TavianT impulsebs
gangliozuri ujredebisaken maSin, roca baduris periferiaze mdebare Cxirebi
da kolbebi erwymian bipolarul da gangliozur ujredebs. gangliozuri
ujredebis aqsonebi qmnian optikuri nervs, romelic atarebs vizualur
informacias Tvalidan Tavis tvinisaken.
horizontaluri ujredebi da amakrinuli ujredebi axdens informaciis
integrirebas baduris gaswvriv. am ujredebis funqcia ufro metad
gamoixateba ara signalebis gagzavnaSi Tavis tvinisaken, aramed ujredebs
Soris kavSiris damyarebaSi. horizontaluri ujredebi akavSireben
receptorebs erTmaneTTan, amakrinuli ujredebi ki aerTeben bipolarul
ujeredebs sxva bipolarul ujredebTan da gangliozur ujredebs sxva
gangliozur ujredebTan.
baduris anatomiur agebulebaSi aris erTi saintereso ucnauri adgili,
sadac optikuri nervi gamodis. am adgils ewodeba optikuri diski, anu brma
wertili. igi srulebiT ar Seicavs receptorul ujredebs. miuxedavad amisa,
Cven ver vamCnevT am xarvezs, Tuki specialur pirobebs ar SevqmniT amisaTvis.
es xdeba ori mizezis gamo: pirvel rigSi, orive Tvalis brma wertilebi
iseTnirad arian ganlagebulni, rom TiToeuli Tvalis receptorebi imis
registracias axdenen, rac gamorCa meore Tvals. meore mizezi isaa, rom
Tavis tvini “avsebs” am adgils Sesatyvisi sensoruli informaciiT garSemo
myofi areebidan.
imisaTvis, rom aRmoaCinoT brma wertili, Tqven unda SexedoT suraTs 4.6
Semdegi pirobis dacviT: daikaveT es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
146
sigrZeze, daxuWeT Tqveni marjvena Tvali, moaxdineT fiqsireba bankis
figuraze Tqveni marcxena TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken
Zalian axlos. rodesac dolaris niSani iqneba Tqvens brma wertilze, is
gaqreba, magram Tqven ver SeamCnevT xarvezs Tqveni mxedvelobis velSi. Tqveni
vizualuri sistema Seavsebs cariel adgils TeTri foniT, romelic gars
akravs am adgils. ase rom, Tqven “dainaxavT” mxolod siTeTres, romelic
realurad iq ar aris da ver dainaxavT Tqvens fuls, romelic moaTavseT
bankSi, sanam dakargavdiT mas!
brma wertilis meore demonstraciisaTvis SegiZliaT gamoiyenoT igive
procedura da moaxdinoT fokusireba jvarze, romelic mocemulia suraTze
4.6-ze.
4.6 Tuki Tqven miitanT wigns axlos TvalebTan, dainaxavT rom wyvetili
xazi gamTlianda.
saidan viciT
mwvane yviTeli
lurj-mwvane yviTel-narinjis feri
(lurjis Semavsebeli)
(wiTlis Semavse-
560
573
521
beli) 580
494
narinjisferi
607
mwvane- TeTri
lurji 490
talRis
480 wiTeli
470 sigrZeebs,
lurji
mowiTalo iisferi romlebic
(mwvanis
molurjo Semavsebeli) ferTa wris
indigo-lurji
iisferi
(yviTlis
Semavsebeli) mopirdapire
araspeqtraluri ferebi
mxareebzea
ganlagebuli ewodeba Semavsebeli ferebi.
ferebi isini Serevisas qmnian TeTri feris
SegrZnebas. gindaT Tavad darwmundeT Semavsebeli ferebis arsebobaSi?
ganixileT suraTi 4.10. mwvane-yviTeli-Savi droSa mogcemT Tqven negatiuri
Tanamimdevari kvalis gancdas (Tanamimdevar kvals ewodeba negatiuri, radgan
is aris sawyisi feris sapirispiro). am movlenas Cven avxsniT feradi
mxedvelobis Teoriebis ganxilvisas, roca Tqven daJinebiT daacqerdebiT
raime fers sakmaod didxans, Tqveni receptorebis arasrul gadaRlamde da
Semdeg mzeras gadaitanT TeTr zedapirze, Tqven dainaxavT sawyisi feris
Semavsebel fers.
• Semavsebeli
Semavsebeli ferebi (complementary colours) _ ferebi, romlebic mdebareoben
erTmaneTis mopirdapire mxareze ferTa wreze; roca aditurad erevian
erTmaneT,s qmnian TeTri sinaTlis SegrZnebas.
2
qarTul fsiqologiur literaturaSi naxsenebia, rogorc ferTa Serevis meore kanoni (red.SeniSvna)
155
ferTa SegrZnebis Teoriebi
3
qarTul fsiqologiur literaturaSi moxseniebulia, rogorc "sami komponentis Teoria”
(red.SeniSvna)
156
feris mqone Tanamimdevar kvals, roca am sistemis erTi elementi gadaiRleba
(xangrZlivi stimulaciis pirobebSi) da, amrigad, gaizrdeba misi oponenturi
elementis SefardebiTi wvlili. heringis TeoriaSi ferTa sibrmavis tipebi
qmnian wyvilebs, radgan ferTa SegrZnebis sistema realurad aris Seqmnili
sapirispiro wyvilebisagan da ara erTi pirveladi ferisagan.
mravali wliis manZilze kamaTobdnen mecnierebi am Teoriebis Rirsebis
Sesaxeb. sabolood, maT aRiares, rom es Teoriebi ar ewinaaRmdegebian
realurad erTmaneTs. isini ubralod aRweren procesis or sxvadasxva etaps,
romelic Seesabameba suqcesiur fiziologiur struqturebs mxedvelobiT
sistemaSi (Hurvich & Jameson, 1974). Cven axla viciT, rom marTlac arsebobs sami
tipis kolbebi, Tumca, am kolbebidan TiToeuli reagirebs garkveuli sigrZis
talRebis diapazonze, mainc arsebobs talRis is sigrZe, romlis mimarTac
TiToeuli maTgani yvelaze metad aris mgrZnobiare.
saidan viciT
A
C E
Sejameba
adamianis Tvali funqcionirebs fotoaparatis msgavsad: sinaTle
fokusirdeba Tvalis brolis mier baduraze. swored baduraze xdeba
sinaTlis energiis ZiridaTi gardaqmna nervul aqtivobad. baduraze mdebare
160
receptorebi – Cxirebi funqcionireben susti ganaTebis pirobebSi, kolbebi ki
specializdebian naTel, ferad garemoSi samuSaod da sivrciTi detalebis
garCevaSi. baduridan miRebuli informacia agrZelebs gzas Tavis tvinisaken
gadamuSavebis doneebis mTeli seriis gavliT, romelTa saSualebiT xdeba
informaciis seleqcia obieqtebis identifikaciisa da maTi mdebareobis
gansazRvris mizniT. brma mxvedvelobis fenomenma daadastura vizualuri
analizis gansxvavebuli tipebis arseboba.
feris aRqma ganpirobebulia sinaTlis talRis sxvadasxva sigrZiT da mas
axasiaTebs sami ZiriTadi Tviseba: feris toni, simaZRre da sikaSkaSe.
sxvadasxva sigrZis talRis kombinacia qmnis gansxvavebuli feris SegrZnebas
ferTa Serevis niutonis kanonebis Tanaxmad. ferTa sibrmave sxvadasxva
xarisxisaa; iSviaTia sruli ferTa sibrmave. feradi mxedvelobis mkvlevarebi
mxars uWeren rogorc triqromatul Teorias, aseve, oponent-procesualur
Teorias. vizualur sistemas aqvs sami tipis kolbebi, romlebic upiratesobas
aniWeben gansxvavebuli talRis sigrZeebs. es sami tipis kolbebi erTiandebian
informaciis gadamuSavebis ufro maRal doneze da dasabams aZleven oponent-
procesualur fenomens.
vizualuri analizis zogierTi saxe efuZneba gangliozuri ujredebis
receptorul velebs, zogi ki _ ufro maRali donis ujredebis mier arCeul
specializacias _ obieqtTa mdebareobis, orientaciis da moZraobis
mimarTulebis mixedviT.
smena
bgeris fizika
161
SemohkariT taSi. daustvineT. daakakuneT fanqriT magidaze. ratom
warmoqmnis es moqmedebebi bgerebs? amis mizezi isaa, rom isini iwveven
obieqtebis rxevas. rxevis energia gadaecema garemos, Cveulebriv, haers,
rogorc ki rxevadi obieqtebi ubiZgeben garemos molekulebs. amiT gamowveuli
wnevis mcire cvlilebebi vrceldeba rxevadi obieqtidan garemoSi
sinusoiduri talRebis erTobliobis saxiT, romelic moZraobs 335 metri
wamSi siCqariT. (ix. suraTi 4.13). bgera ar SeiZleba gaCndes srul vakuumSi
(magaliTad, kosmosur sivrceSi), radgan iq ar aris haeris molekulebi,
romelTac aamoZravebda rxevadi obieqtebi.
sinusoidur talRas aqvs ori ZiriTadi fizikuri Tviseba, romelic
gansazRvravs mis JReradobas: sixSire da amplituda. sixSire izomeba rxevaTa
im raodenobiT, romelsac asrulebs talRa drois mocemul SualedSi. rxeva,
rogorc miTiTebulia suraTze 4.13, aris manZili marcxnidan marjvniv erTi
talRis pikidan momdevno talRis pikamde. bgeris sixSire, Cveulebriv,
gamoisaxeba hercebSi (hc), romelic zomavs rxevaTa raodenobas erT wamSi.
amplituda zomavs bgeriTi talRis siZlieris fizikur Tvisebas _ simaRles
pikidan dadablebamde. amplituda ganisazRvreba bgeris wnevis an energiis
erTeulebSi.
fsiqologiuri
fsiqologiuri ganzomilebani
sixSirisa da amplitudis fizikuri Tvisebebi dasabams aZlevs bgeris sam
ZiriTad ganzomilebas (Tvisebas) 4: bgeris tonis simaRle, siZliere da
tembri. axla detalurad ganvixiloT es movlenebi.
haeris haeris
SekumSva gafarToeba
amlituda
erTi
cikl
dro
4.13. sinusoiduri
sur. 4.13. sinusoiduri talRis warmodgena
sinusoiduri talRis ori ZiriTadi Tviseba aris sixSire _ rxevaTa
raodenoba drois fiqsirebul erTeulSi da misi amplituda _ rxevis
vertikaluri diapazoni.
4
mTargmnelis SeniSvna
162
bgeris tonis simaRle ganisazRvreba bgeriTi talRis rxevis sixSiriT;
maRali sixSireebi warmoqmnian maRal tonebs, dabali sixSireebi ki _ dabal
tonebs. sufTa5tonebis mimarT adamianis mgrZnobiaroba cvalebadobs
diapazonSi 20 hercis sixSiridan 20 000 hercis sixSiremde. 20 hercze dabali
sixSireebi adamianma SeiZleba SeigrZnos, rogorc vibracia ufro Sexebis
saSualebiT, vidre bgeris saSualebiT. Tqven advilad warmoidgenT, Tu
ramdenad didia es diapazoni, Tuki gaiTvaliswinebT, rom fortepianos 88
klaviSi faravs mxolod 30 hercidan 4.000 hercamde sixSiris diapazons.
rogorc gaxsovT fsiqofizikidan, kavSiri sixSiresa (fizikur realobas)
da bgeriT tons (fsiqologiur efeqts) Soris ar aris wrfivi. sixSiris
skalis dabal maCveneblebisas sixSiris zrda mxolod ramdenime herciT
iwvevs bgeriTi tonis SesamCnev cvlilebas, xolo sixSiris skalis maRal
maCveneblebis SemRxvevaSi, Tqven gacilebiT metad unda gazardoT sixSire,
raTa SeamCnioT gansxvaveba sixSireSi. magaliTad, fortepianos ori yvelaze
dabali noti erTmaneTisagan gansxvavdeba mxolod 1.6 herciT, maSin roca ori
yvelaze maRali noti gansxvavdeba 235 herciT. es aris odnav SesamCnevi
sxvaobis kidev erTi magaliTi fsiqofizikaSi.
bgeris siZliere
5
sufTa tonebs, agreTve, uwodeben martiv tonebs an wminda tonebs (mTargmn. SeniSvna)
163
daaxloebiT 90 metris simaRleze. es xma imdenad Zlieri iqneba, rom
tkivilsac ki gamoiwvevs yurebSi. bgeris wnevis fizikuri erTeulebis
terminebSi, reaqciuli TviTmfrinavi warmoqmnis bgeriT talRas, romelic
miliardjer ufro Zlieria, vidre saaTis wikwiki.
radgan smeniTi diapazoni Zalian didia, bgeris fizikuri intensivobis
diapazoni, Cveulebriv, gamoixateba ufro SefardebiTi, vidre absoluturi
odenobis erTeulebSi. bgeris wneva _ misi amplitudis donis maCvenebeli, rac
iwvevs xmamaRlobis gancdas _ izomeba erTeulebSi, romelTac ewodeba
decibalebi (db). suraTze 4.14 naCvenebia zogierTi tipiuri bunebrivi bgeris
intensivobis sidide decibalebSi da bgeris wnevis Sesatyvis erTeulebSi
(dini/sm2) SedarebisaTvis.
rogorc xedavT, or bgeras, romelic 20 decibaliT gansxvavdeba
erTmaneTisagan, aqvT bgeris wnevis Sefardeba 10/1 proporciiT. aRsaniSnavia,
rom 90 decibalze xmamaRalma bgerebma SeiZleba gamoiwvios smenis dakargva.
es damokidebulia maTi eqspoziciis xangrZlivobaze.
tembri
bgeris tembri asaxavs rTuli bgeris talRis komponentebs. tembri aris is,
rac ganasxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis xmisagan. fizikuri
stimulebis mcire raodenoba, magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa tons,
romelic Sedgeba erTi sinusoiduri talRisagan. sufTa tons aqvs mxolod
erTi sixSire da erTi amplituda. bgeraTa umetesoba realur cxovrebaSi ar
arian sufTa toni. isini arian kompleqsuri talRebi, romlebic Seicaven
sixSirisa da amplitudis garkveul kombinacias. suraTze 4.15 naCvenebia
rTuli talRebis formebi, romelic Seesatyviseba ramdenime nacnob bgeras.
160 →
→
→
→
2000. 140 →reaqtiuli TviTmfrinavis xma (24 metris
simaRleze)
→ tkivilis zRurbli
→
→
200. 120 →xmamaRali Weqa-quxili, rok-jgufi
→
→orZraviani TviTmfrinavi
→
20. 100 →metros matareblis vagonSi
→
→smenis dakargva xangrZlivi stimulaciis pirobebSi
→
2. 80 →xmaurian manqanaSi
→
→uxmauro manqanaSi
→
0.2 60 →Cveulebrivi saubari
→
→Cveulebrivi ofisi
→
0.02 40 →uxmauro ofisi
→
→wynari oTaxi
→
0.002 20 →xmadabali CurCuli (1.5 metris manZilze)
→
→
→
0.0002. 0 →smenis absoluturi zRurbli (1000 hercis tonisaTvis)
smenis fiziologia
axla Tqven ukve gaqvT garkveuli informacia bgeraTa fsiqologiuri
gancdebis fizikuri safuZvlebis Sesaxeb. axla ganvixiloT, Tu rogor
aRmocendeba es gancdebi smeniTi sistemis fiziologiuri aqtivobisagan.
pirvel rigSi, vnaxoT, Tu rogor muSaobs yuri. Semdeg Cven ganvixilavT
zogierT Teorias smeniT sistemaSi bgeriTi tonis simaRlis kodirebisa da
bgerebis lokalizaciis Sesaxeb.
fleita afeTqeba
nota si
klarneti
adamianis xma
dro
nota si-s bgeriTi speqtri
amplituda
sixSire
1.0
0.5
166
0 1000 2000 3000 4000 5000
6000
sur. 4.15
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs
pianinos nota “si”-saTvis. ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi ZiriTadi
sixSirisagan, am SemTxvevaSi, 256 herci, magram pianinos simebi, agreTve,
vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia, rogorc
obertonebi anu harmonikebi). isini qmnian kbilanebs talRis nimuSze. es
damatebiTi sixSireebi aris identificirebuli bgeriT speqtrSi.
smenis sistema
sistema
Tqven ukve iciT, rom sensoruli procesebi axdens eqsternaluri energiis
formebis gardaqmnas nervul impulsebad. imisaTvis, rom gaigonoT, unda
moxdes ZiriTadi energiis oTxi transformacia. ix. suraTi 4.16:
4.16 (1) haerSi
gavrcelebuli talRebi unda gardaiqmnas siTxis talRebad, romelic
moTavsebulia yuris lokokinaSi, (2) siTxis talRebi Semdeg iwveven ZiriTadi
membranis meqanikur rxevas, (3) es rxevebi gardaiqmneba eleqtrul impulsebad
da (4) impulsebi gadaigzavneba smeniT qerqSi. TiToeuli es transformacia
ganvixiloT ufro detalurad.
pirveli transformaciisas haeris rxevadi molekulebi Sedian yurebSi (ix.
suraTi 4.16). zogierTi bgera Sedis pirdapir yuris gareTa sasmen milSi da
zogi ki _ gareTa yuridan anu niJaridan arekvlis Semdeg. bgeriTi talRa
mogzaurobs sasmeni milis gaswriv gareTa yuris gavliT, sanam ar miaRwevs
milis bolos. aq is ejaxeba Txel membranas, romelsac uwodeben dafis apks.
bgeriTi talRis wnevis cvlilebebs mohyavs dafis apki moZraobaSi. dafis apki
gadascems rxevas gare yuridan Sua yurSi, RruSi, romelic Seicavs sam
umciresi zomis Zvals adamianis sxeulSi: CaquCs, grdemls da uzangs. es
Zvlebi ayalibeben meqanikur jaWvs, romelic gadascems rxevas da axdens mis
koncentrirebas dafis apkidan smenis ZiriTadi organosaken _ lokokinasaken,
romelic moTavsebulia Sida yurSi.
meore transformaciisas, romelic xdeba lokokinaSi, haerSi
gavrcelebuli talRebi gadaiqceva “zRvis talRebad”. lokokina aris siTxiT
gavsebuli spiralurad daxveuli mili, mas aqvs membrana, romelic cnobilia
ZiriTadi membranis saxeliT. is ganTavsebulia mis Sua nawilSi mTeli
sigrZis gaswvriv. roca irxeva uzangi, romelic mdebareobs ovalur
sarkmelTan, lokokinas fuZesTan axlos, lokokinaSi mdebare siTxe iwvevs
167
ZiriTadi membranis talRisebr moZraobas (rogorc zemoT iyo naxsenebi,
“zRvis talRebs”).
energiis mesame gardaqmnisas ZiriTadi membranis talRisebri moZraoba
arxevs masTan dakavSirebul patara bewvian ujredebs. bewviani ujredebi aris
smeniTi sistemis receptoruli ujredebi. bewviani ujredebis rxeva iwvevs
nervuli daboloebebis stimulirebas da axdens ZiriTadi membranis meqanikuri
rxevebis gardaqmnas nervul aqtivobaSi.
sabolood, energiis meoTxe gardaqmnisas, boWkoebis konaSi gamavali
nervuli impulsebi toveben lokokinas. es boWkoebi warmoadgenen smenis nervs.
isini xvdebian Tavis tvinis fuZeSi mdebare lokokinas birTvebs. msgavsad
vizualur sistemaSi nervebis gadakveTisa, erTi yuridan momavali gaRizianeba
gadaecema Tavis tvinis orive nawils. smeniTi signalebi gaivlian sxva
birTvebis mTel rigs da miaRweven smeniT qerqs, romelic mdebareobs Tavis
tvinis naxevarsferoebis safeTqlis wilSi. am signalebis maRali donis
gadamuSaveba iwyeba smeniT qerqSi. (rogorc Tqven momavalSi naxavT, yuris
sxva nawilebi, romelic gamosaxulia suraTze 4.16, monawileoben sxva
SegrZnebebis aRmocenebaSi).
sur. 4.16.
4.16. adamianis yuris agebuleba
bgeriTi talRebi miemarTeba gareT yuris anu niJaris saSualebiT, gareTa
sasmeni milis gavliT da iwvevs dafis apkis rxevas. am rxevas moqmedebaSi
mohyavs Sua yuris patara Zvlebi _ CaquCi, grdemli da uzangi. meqanikuri
rxevebi gadaecema ovaluri sarkmlis saSualebiT lokokinas. maT moZraobaSi
mohyavT mis RruSi arsebuli siTxe. patara bewviani ujredebi ganlagebuli
arian ZiriTadi membranis gaswvriv lokokinaSi da irxevian siTxis
moZraobaze, riTac axdenen maTTan uSualod dakavSirebuli nervuli
daboloebebis stimulirebas. amis Semdeg meqanikuri energia gardaiqmneba
nervul energiaSi da egzavneba tvins smeniTi nervis saSualebiT.
boWko a
boWko b
boWko c
boWko d
boWko e
170
bgeraTa lokalizacia
delfinebi da Ramurebi ar iyeneben mxedvelobas obieqtTa
adgilmdebareobis gansazRvrisas Rrma wylis Tu mRvimis sibneleSi. amis
nacvlad, isini sargebloben eqolokaciiT _ isini agzavnian maRali sixSiris
bgerebs, romlebic aireklebian obieqtebis mier, riTac qmnian ukukavSirs da
iZlevian informacias obieqtebamde manZilis, maTi adgilmdebareobis, zomebis,
teqsturis da moZraobis Sesaxeb. erT-erTi saxeobis Ramuras SeuZlia
eqolokaciis saSualebiT ganasxvavos obieqtiebi, romlebic arian
171
daSorebulni erTmaneTisagan mxolod 0.3 milimetriT (Simmons et al., 1998).
Tumca, adamians ar gaaCnia es specialuri unari, is mainc iyenebs bgerebs
obieqtebis adgilmdebareobis gansazRvrisaTvis sivrceSi, gansakuTrebiT
maSin, roca maTi danaxva gaZnelebulia. es xerxdeba ori meqanizmis
gamoyenebiT: im drois SedarebiTi SefasebiT, romelic saWiroa bgeris
misaRwevad TiToeul yurTan da im bgerebis intensivobis SedarebiTi
SefasebiT, romlebic aRweven TiToeul yurTan (Middlebrooks &Green, 1991; Phillips,
1993).
pirveli meqanizmi Seicavs neironebs, romlebic adareben im droebs
erTmaneTs, rac sWirdeba Semomaval bgeriT signals TiToeul yurTan
misaRwevad. magaliTad, bgera, romelic lokalizdeba marjvena mxares,
miaRwevs marjvena yurs ufro adre, vidre marcxenas (ix. wertili B suraTze
4.18).
4.18 smeniTi sistemis neironebi specializebulni arian am gansxvavebis
SemCnevaze. Tavis tvini iyenebs am gansxvavebas droSi, raTa gaakeTos sivrceSi
bgeris SesaZlo lokalizaciis zusti Sefaseba.
meore meqanizmi efuZneba im princips, rom bgeras aqvs odnav ufro didi
intensivoba im yurSi, romelsac is pirvelad miaRwevs, radgan adamianis Tavi
TviTon qmnis bgeriT Crdils, romelic asustebs signals. intensivobis es
gansxvaveba damokidebulia im bgeriTi tonis talRis sigrZis SedarebiT
zomaze, romelic aRwevs adamianis Tavs. grZeli talRebi anu dabali sixSiris
tonebi, faqtiurad, intensivobis araviTar gansxvavebas ar gviCveneben maSin,
roca mokle talRebis, maRali sixSiris tonebis intensivobebis gansxvaveba
savsebiT gazomvadia. adamianis tvinSi aris ujredebi, romlebic
specializdebian im signalebis intensivobebis gansxvavebis SemCnevaze,
romelic aRmocendeba or yurSi.
Sejameba
sxva SegrZnebebi
Cven yvelaze didi dro davuTmeT mxedvelobisa da smeniTi procesebis
ganxilvas, radgan es sakiTxebi yvelaze ukeT aris Seswavlili mecnierTa
mier. magram sxva SegrZnebebic mniSvnelovan rols asruleben adamianis
TviTgadarCenis da, aseve, garemos dauflebis unarSi. Cven mokled
ganvixilavT sxva SegrZnebebs.
ynosva
sur.
sur. 4.19.
4.19. ynosvis receptorebi
cxviris RruSi mdebare ynosvis receptoruli ujredebi Riziandebian
garemoSi arsebuli qimiuri nivTierebebiT. isini agzavnian informacias
ynosvis bolqvisaken tvinSi.
• ynosvis bolqvi (olfactory bulb) _ centri, sadac ynosvis receptorebi agzavnian
TavianT signalebs, romelic ganlagebulia zustad Tavis tvinis qerqis
Sublis wilis qveviT.
• feromenebi (pheromones) _ qimiuri signalebi, romelsac gamohyofen
organizmebi mocemuli saxeobis sxva wevrebTan urTierTobis
dasamyareblad; xSirad funqcionireben, rogorc distanturi seqsualuri
mimzidvelebi.
saidan viciT
gemos SegrZneba
tkivili
zemoT Cven ganvixileT Sexebis SegrZnebis garkveuli aspeqtebi. Tqven iciT,
rom fizikuri kontaqtis garkveuli formebi iwveven tkivils. tkivili aris
organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone gamRizianeblebiT stimulaciaze,
romelic aris sakmaod intensiuri, raTa gamoiwvios qsovilis dazianeba an
Seuqmnas mas safrTxe. xarT Tu ara Tqven srulebiT kmayofili aseTi kargad
ganviTarebuli tkivilis SegrZnebiT? Tqveni pasuxi, albaT, iqneba ”kic da
arac”. “kis” SemTxvevaSi Tqveni tkivilis SegrZneba aris mniSvnelovani Tqveni
gadarCenisaTvis. adamianebi, visac dabadebidan dakarguli aqvT tkivilis
SegrZnebis unari, xSirad iReben sxeulis sxvadasxva dazianebebs, romelTa
Tavidan acileba SesaZlebeli iqneboda, Tuki Tavis tvini SeZlebda maT
gafrTxilebas mosalodneli safrTxis Sesaxeb (Larner et al., 1994). maTi magaliTi
gasagebs xdis tkivilis SegrZnebis, rogorc dacvis signalis mniSvnelobas _
igi gafrTxilebT potenciuri zianis Sesaxeb. “aras” upasuxebT, radgan
zogjer aris momentebi, roca Tqven bednieri iqnebodiT, rom SegZlebodaT
tkivilis SegrZnebis gamorTva. 50 milionze meti adamiani aSS-Si itanjeba
mudmivi, qronikuli tkiviliT. samedicino xarjebi tkivilis gasayuCeblad da
dakarguli samuSao dReebi Sefasebulia 70 miliard dolarad weliwadSi
(Turk, 1994). rogorc Cans, uwyveti, qronikuli tkivili xSirad iwvevs mwvave
depresias da mizezia imisa, rom aseTi tkivilebis mqone adamianebi
uaryofiTad afaseben TavianT cxovrebas (Banks & Kerns, 1996). gasagebia, rom
mecnierebs ainteresebT tkivilis SegrZnebis gamomwvevi meqanizmebis Seswavla,
raTa daeuflon misi Semcirebis teqnikas.
tkivilis meqanizmebi
180
TiTqmis yvela cxoveli ibadeba ama Tu im tipis tkivilis dacviTi
sistemiT, romelic iwvevs avtomaturad garkvuli stimulebisagan gaqcevis
refleqss. roca stimulis intensivoba miaRwevs zeda zRurbls, organizmi
pasuxobs gaqceviT, ra Tqma unda, Tuki SeuZlia. garda amisa, is swrafad
swavlobs tkivilis gamomwvevi stimulebis identificirebas da
SeZlebisadagvarad Tavidan icilebs maT.
arsebobs ori saxis tkivilis SegrZneba: nocicefturi da nevropaTiuri.
nevropaTiuri
nocicefturi tkivili aris uaryofiTi SegrZneba, romelsac iwvevs mavne
zemoqmedebis mqone gamRizianebeli. magaliTad, es aris SegrZneba, romelic
gagiCndebaT cxel qurasTan Sexebis SemTxvevaSi. kanSi mdebare specialuri
nervuli daboloeba agzavnis tkivilis Setyobinebas Tqveni xelidan zeviT,
zurgis tvinis gavliT Tavis tvinisaken. xelis ukan gamoweviT SegiZliaT am
tipis tkivili SewyvitoT. nevropaTiuri tkivili gamowveulia nervebis
aranormaluri gadaWarbebuli funqcionirebiT. igi aRmocendeba dazianebuli
an daavadebuli nervebidan, risi mizezicaa magaliTad, ubeduri SemTxveva an
kibo. medikamentebs da mkurnalobis sxva saSualebebs, romlebic awynareben
nervebs, SeuZliaT Seamsubuqon aseTi tipis tkivilebi.
mecnierebma daiwyes im specifikuri receptorebis gansazRvra, romlebic
reagireben tkivilis gamomwvev stimulebze. maT aRmoaCines, rom zogierTi
receptorebi reagireben mxolod temperaturaze, zogierTi _ qimiur
nivTierebebze, sxvebi ki _ meqanikur stimulebze. arseboben receptorebi,
romlebic reagireben tkivilis gamomwvevi stimulebis kombinaciaze. tkivilis
boWkoebis qseli qmnis SesaniSnav bades, romelic faravs mTel sxeuls.
periferiuli nervuli boWkoebi agzavnian tkivilis signalebs centralur
nervul sistemaSi ori gziT: swrafi gamtarunariaonobis nervuli boWkoebiT,
romlebic dafarulni arian mieliniT da neli, ufro patara nervuli
boWkoebiT, mielinis safarvelis gareSe. zurgis tvinTan dawyebuli impulsebi
gadaecema Talamuss da Semdeg Tavis tvinis qerqs, sadac xdeba tkivilis
lokalizaciisa da intensivobis gansazRvra, dazianebis mniSvnelovnebis
Sefaseba da samoqmedo gegmis formulireba.
tkivilis fsiqologia
emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqtorebi da situaciis
interpretacia SeiZleba iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tkivilis
gancdaSi, rogorc realuri fizikuri stimuli (Price, 2000; Turk, 1994).
fsiqologiuri procesebis mniSvnelobas tkivilis gancdaSi naTlad
181
gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi SemTxveva: erTi, roca aris tkivili, magram
ar arsebobs misi gamomwvevi fizikuri stimuli da meore, roca ar aris
tkivili, miuxedavad didi intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis
arsebobisa. magaliTad, im adamianTa 10 %-ze meti, visac amputirebuli aqvs
kidurebi, uCivian mwave da qronikul tkivilebs im kidurSi, romelic maT
aRar aqvT _ fantomuri kiduris fenomeni (Melzack, 1992). amis sapirispirod,
zogierT individs, romelic monawileobs religiur ritualebSi, SeuZlia
tkivilis SegrZnebis blokireba tkivilis gamomwvevi intensiuri stimulaciis
pirobebSic, rogoricaa, magaliTad, cxel nakverCxlebze siaruli an nemsiT
sxeulis gaxvreta.
• tkivili (pain) _ organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone
gamRizianeblebis stimulaciaze, romelic aris sakmaod intensiuri, raTa
gamoiwvios qsovilis dazianeba an Seuqmnas mas safrTxe.
• nocicefturi tkivili (nociceptive pain) gamowveulia mavne zemoqmedebis mqone
eqsternaluri stimuliT; kanSi arsebuli specializebuli nervuli
daboloebebi agzavnian tkivilis Sesaxeb Setyobinebas kanidan zurgis
tvinis gavliT Tavis tvinSi.
• nevropatiuri tkivili (neuropathic pain) gamowveulia nervebis aranormaluri
an zedmetad aqtiuri funqcionirebiT; is nervebis dazianebis an daavadebis
mizezia.
• fantomuri kiduris fenomeni (phantom limb phenomenon) mwvave da qronikuli
tkivilis SegrZneba im kidurSi, romelic amputirebulia.
Sejameba
ynosvis SegrZnebis nervuli impulsebi aRmocendeba maSin, roca haerSi
arsebuli qimiuri nivTiereba kontaqtSi Seva ynosvis bususebTan. ynosva did
rols asrulebs seqsualuri qcevis regulaciasa da sxva mniSvnelovani
funqciebis ganxorcielebaSi. ynosvisa da gemos sistemebi SeTanxmebulad
moqmedebs sakvebi produqtebis umravlesobis SegrZnebisas. gemo warmoadgens
Sesatyvisi gemos bolqvebis reaqciebis nazavs sitkboze, simJaveze, simwaresa
da simlaSeze.
Tqven SegiZliaT ganicadoT wnevis, siTbosa da sicivis SegrZnebebi kanSi
moTavsebuli receptoruli ujredebis saSualebiT. Sexeba mniSvnelovan rols
asrulebs komunikaciasa da gadarCenis procesSi. wonasworobis SegrZneba
uzrunvelyofs Tqveni Tavisa da sxeulis orientacias sivrceSi.
kinesTetikuri SegrZneba pasuxismgebelia sxeulis sxvadaxva nawilebis
poziciaze da gexmarebaT nebismieri moZraobebis koordinirebaSi.
Tqven ganicdiT nociceftur tkivils mavne stimulis zemoqmedebis
SemTxvevaSi da nevropaTiur tkivils _ nervebis aranormaluri
funqcionirebis dros. fsiqologiuri konteqsti, nawilobriv, gansazRvravs
tkivilis gancdis intensivobas.
sakvanZo sakiTxebi
samyaros sensoruli Semecneba
185
• imis gamo, rom sensoruli procesebi mniSvnelovan rols asruleben Cvens
mier samyaros SemecnebaSi, mecnierebi fsiqologiis ganviTarebis adreul
etapebzec swavlobdnen SegrZnebebs.
• fsiqofizika swavlobs fizikur gamRizianebelze fsiqologiur reaqcias.
mecnierebi zomaven absolutursa da sxvaobis zRurblebs.
• signalis aRmoCena saSualebas aZlevs mkvlevarebs gamoyon erTmaneTisagan
SegrZnebis simaxvile da pasuxis sistematuri Secdoma.
• fsiqofizikis mkvlevarebma gansazRvres kavSiri gamRizianeblis fizikur
intensivobasa da fsiqologiur efeqts Soris maTematikuri funqciis
saSualebiT.
• SegrZneba gamRizianeblis fizikur energias nervul kodad gardaqmnis.
• mecnierebi cdiloben Seiswavlon informaciis dinebis procesi sensoruli
receptorebidan Tavis tvinis qerqisaken.
mxedvelobiTi sistema
• baduraze mdebare fotoreceptorebi, romelTac uwodeben kolbebsa da
Cxirebs, gardaqmnian sinaTlis energias nervul impulsSi.
• baduris gangliozuri ujredebi axdenen receptorebidan da bipolaruli
ujredebidan momavali signalis integrirebas. maTi aqsonebi warmoqmnian
optikur nervebs, romlebic xvdebian erTmaneTs mxedvelobis jvaredinTan.
• vizualuri informacia aris ganawilebuli tvinis sxvadasxva ubnebSi, sadac
muSavdeba vizualuri garemos sxvadasxva aspeqtebi, rogoricaa sagnebis
garegnuli saxe da maTi mdebareoba.
• sinaTlis talRis sigrZe warmoadgens gamRizianebels ferTa
SegrZnebisaTvis.
• feris SegrZnebebi gansxvavdeba toniT, simaZRriTa da sikaSkaSiT.
• ferTa SegrZnebis Teoriebi aerTianebs sami feris SemgrZnebi receptoris
triqromatul Teorias da sawinaaRmdego procesebis Teorias, romelic
eyrdnoba sawinaaRmdego elementebis kompozicias.
• gamRizianeblis TvisebaTa aRmoCena xdeba baduris ujredebisa da ufro
maRali donis vizualuri centrebis moqmedebiT.
smena
• smenis SegrZneba warmoiqmneba bgeriTi talRiT, romelsac gaaCna sixSire,
amplituda da sirTule.
186
• lokokinaSi bgeriTi talRebi transformirdebian siTxis moZraobaSi,
romelic amoZravebs ZiriTad membranas. ZiriTadi membranis bewvebi nervul
impulsebs gadascemen smeniT qerqs.
• adgilis Teoria saukeTesod xsnis maRali sixSireebis kodirebas, sixSiris
Teoria ki saukeTesod xsnis dabali sixSireebis kodirebas.
• bgeris warmoSobis mimarTulebis gansazRvrisaTvis moqmedebs ori tipis
nervuli meqanizmi _ bgeraTa intensivobisa da im drois SedarebisaTvis,
romelic dasWirdeba bgeriT signals TiToeul yurTan misaRwevad.
sxva SegrZnebebi
• ynosvisa da gemos SegrZnebebi reagireben nivTierebaTa qimiur Tvisebebze da
moqmedeben erTad, roca adamiani eZebs da irCevs sakvebs.
• ynosva sruldeba sunisadmi mgrZnobiare ujredebiT, romlebic
ganlagebulni arian cxviris RruSi.
• gemos receptorebi aris gemos bolqvebi, romlebic moTavsebuli arian gemos
dvrilebSi, ZiriTadad enaze.
• Sexebis SegrZneba gulisxmobs dawolisa da temperaturul SegrZnebebs.
• wonasworobis SegrZneba gaZlevT informacias sxeulis moZraobis
mimarTulebisa da siswrafis Sesaxeb.
• kinesTetikuri SegrZneba gaZlevT informacias sxeulis nawilebis
mdebareobis Sesaxeb da gexmarebaT moZraobis koordinirebaSi.
• tkivili aris organizmis dacviTi reaqcia potenciurad mavne zemoqmedebis
mqone gamRizianebelze.
• tkivilis fiziologiuri reaqcia moicavs sensorul reaqcias tkivilis
gamomwvevi gamRizianeblis mxareze da nervul impulsebs, romlebic
moZraoben Tavis tvinsa da zurgis tvins Soris.
• tkivili aris nawilobriv fsiqologiuri reaqciac. is SeiZleba Seicvalos
mkurnalobiT, romelic aqcents akeTebs fsiqikur procesebze da gadaaqvs
yuradReba.
ZiriTadi cnebebi
• kolbebi • feromonebi
• lokokina • fovea
• mxedvelobis qerqi • fotoreceptorebi
• nevropatiuri tkivili • fsiqometruli funqcia
• yuradRebis procesebi
– seleqciuri (SerCeviTi) yuradReba
– yuradReba da sagnebi garemoSi
• identifikacia da cnoba
– aRmavali da daRmavali procesebi
– sagnebis cnoba
– molodinis da konteqstis gavlena
– bolo gakveTili
• sakvanZo sakiTxebi
– ZiriTadi cnebebi
2
Mme-4 TavSi vnaxeT, rom garemo savsea sinaTlisa da bgeris talRebiT. Tumca,
miuxedavad amisa, maTi saxiT mainc ar ganicdiT samyaros. Tqven sinaTlis
talRas ki ar `xedavT”, aramed _ plakats kedelze, bgeris talRa ki ar
`gesmiT”, aramed musika _ iqve arsebuli radiodan. SegrZnebiT iwyeba
sinamdvilis uSualo asaxva, magram kidev meti raRac sxvaa saWiro, rom
stimuli azriani da saintereso gaxdes da, rac mTavaria, saSualeba mogeceT,
efeqturad upasuxoT mas. aRqma aris im procesebis erToblioba, romlebic
sensorul xatSi awesrigeben informacias da am informaciis, rogorc
3
garesinamdviliT warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen. es procesebi
uzrunvelyofs interpretaciis umaRles dones, rac saSualebas gvaZlevs,
warmatebiT gaverkveT garemoSi.
SegrZnebasa da aRqmas Soris kavSiris ukeT gagebis mizniT gTavazobT martiv,
TvalsaCino magaliTs. daiWireT xeli saxis win, rac SeiZleba Sors. Semdeg is
nela miuaxloveT saxes. saxesTan miaxlovebisas xeli sul ufro da ufro met
vizualur vels faravs. Sedegad, SeiZleba veRar dainaxoT plakati xelis ukan,
kedelze. rogor faravs xeli plakats? xeli gadidda Tu plakati dapataravda?
Tqveni pasuxi iqneba - `ra Tqma unda, ara!~ es magaliTi gviCvenebs SegrZnebebs
da aRqmas Soris gansxvavebas. xeli imitom faravs plakats, radgan saxesTan
miaxloebisas is SedarebiT did gamosaxulebas qmnis baduraze. es aRqmis
procesebia, romlebic, baduraze miRebuli gamosaxulebis zomebis cvlilebis
miuxedavad, saSualebas gaZlevT gaigoT, rom xelis da plakatis realuri
zomebi ar icvleba.
• aRqma (Perception) _ procesebi, romlebic sensorul xatSi
awesrigebeninformacias da am imformaciis, rogorc samganzomilebiani
garesinamdviliT warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen.
SeiZleba iTqvas, rom aRqma SegrZnebas aZlevs azrs. perceptuli procesebi
mniSvnelobas iReben mudmivad cvalebadi, xSirad qaoturi Semavali sensoruli
informaciidan (input) da mas stabiluri, mowesrigebuli perceptuli xatebis
saxiT awesrigeben. perceptuli xati aris is, rac aRqmulia (fenomenologiuri
an gancdiTi), aRqmis procesis Sedegi. is fizikuri sagani an receptorSi sagnis
xati ki ar aris, aramed perceptuli aqtivobis fsiqologiuri Sedegia. amrigad,
xelis aRqma, retinaluri gamosaxulebis zomebis cvlilebis miuxedavad,
ucvleli rCeba, radgan interpretacia ucvleli perceptuli aqtivobiT
mimdinarobs. umetesad, aRqma da SegrZneba imdenad Zaldautaneblad, uwyvetad da
avtomaturad xdeba, rom mas TavisTavad procesad miviCnevT. Cveni mizania, am
TavSi gagacnoT procesebi, romlebic saSualebas gvaZleven, saTanadod avxsnaT
samyaro aseTi aSkara ZaldautaneblobiT. Tavdapirvelad ganvixilavT
perceptul procesebs vizualur sferoSi.
saidan viciT
orazrovneba
9
aRqmis ZiriTadi amocanaa samyaroze zusti warmodgenis Seqmna. swori reaqcia
garemoSi sagnebisa da movlebis zust aRqmazea damokidebuli. magaliTad, xeze
moZravi arseba vefxvia? - es yovelTvis advili gasarkvevi ar aris. daakvirdiT
TeTr da Sav laqebs sur. 5.4-
5.4-ze.
ze ra figuraa es? SeecadeT stimuli figura
gamoyoT fonidan da dainaxoT mimavali dalmatineli. ZaRli Zneli dasanaxia,
radgan is ereva fons da konturebic gamokveTili ar aris (SeniSvna: - ZaRli
naxatis marjvniv aris, Tavi centrisaken aqvs mimarTuli). es stimuli
orazrovania, radgan kritikuli informacia aklia, misi nawilebi uCveulodaa
ganlagebuli da Cveuli struqtura ar Cans. orazrovneba aRqmis gagebisTvis
mniSvnelovani cnebaa. is gviCvenebs, rom sensorul safexurze mocemuli
calkeuli xati SeiZleba mravalnairad interpretirdes aRqmisa da
identifikaciis safexurebze.
sur. 5.5-
5.5-ze mocemulia orazrovani figurebis sami magaliTi. TiToeuli
maTganis ornairad interpretaciaa SesaZlebeli. daakvirdiT TiToeul
gamosaxulebas, sanam ar dainaxavT or alternatiul figuras. aseve, SevniSnavT,
rom mas Semdeg, rac orive figuras dainaxavT, orazrovani figuris yurebisas am
alternativebs SenacvlebiT (xan erTs, xan meores) aRiqvamT. orazrovani
figurebis es perceptuli labiloba (arastabiloba) maTi erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani maxasiaTebelia.
larnaki Tu profilebi
nekeris kubi: zemoT Tu qvemoT
ixvi Tu kurdReli
iluziebi
11
orazrovani stimulebi perceptul sistemebs rTul amocanas uyeneben -
ramdenime SesaZleblobidan amoicnon erTi unikaluri figura. orazrovani
stimulebis interpretaciis siswore an simcdare Ceveulebriv kontqstzea
damokidebuli. rodesac perceptuli sistema stimulis struqturas mkveTrad
amaxinjebs da cvlis, Tqven iluzias ganicdiT.
sityva `iluzia~-s igive fuZe aqvs, rac `Seusabamo~-s, `uazro~-s, `sasacilo~-s
(ludicrous). orive warmodgeba laTinuri sityvidan illudere, rac naSnavs dacinvas,
masxarad agdebas. erTnair iluziebs ganicdian adamianTa umetesoba erTsa da
imave perceptul situaciaSi, sensoruli sistemis msgavsi fiziologiis da
samyaroSi sagnebis msgavsad gancdis gamo (rogorc VI TavSi vnaxavT, iluziebi
gansxvavdeba halucinaciebisagan: - halucinacia aris aragavrcelebuli
perceptuli damaxinjeba, rac adamianis uCveulo fizikuri an fsiqikuri
mdgomareobiTaa gamowveuli). ganvixiloT sur. 5.7-ze warmodgenili klasikuri
iluziebi, Tumca, CvenTvis ufro advilia, vizualuri iluziebis ganxilva;
iluziebi arsebobs sxva iseT sensorul modalobebSic, rogoricaa: - smena
(Bregman 1981; Saberi 1966; Shepard & Jordan,1984) da gemo (Todrank & Bartoslu, 1991).
mas Semdeg, rac 1854-55 wels j.opelma (J.J.Oppel) iluziebis pirveli
mecnieruli analizi gamoaqveyna, aTasobiT statia daiwera iluziebze bunebaSi,
SegrZnebebSi, aRqmasa da xelovnebaSi. opelis mokrZalebuli wvlili iluziebis
SeswavlaSi iyo xazebis ubralo rigi, romelic ufro grZeli Canda, roca
segmentebad iyo dayofili (varianti a), vidre maSin, roca mxolod bolo xazebi
iyo mocemuli (varianti b).
| | | | | | | | | | | | | | | (a)
| |
virtualuri realoba
ai, saukunis dasawyisis teleSouebisa da filmebisTvis tipuri siuJeti: - qali
da mamakaci personaJebi xvdebian kimpiuteriT Seqmnil virtualur samyaroSi,
rasac dramatuli Sedegebi mosdevs. magaliTad, `matricaSi“, (Tu filmi ar
gaqvT nanaxi, azri ara aqvs Semdegi winadadebis wakiTxvas) mTavari personaJi
aRmoaCens, rom yvelaferi, rac `realurad“ miaCnia, sinamdvileSi
superkompiuterebis mier Seqmnili detalurad damuSavebuli virtualuri
realobaa da es superkompiuterebi akontroleben planetas. sabednierod,
CvenTvis xelmisawvdomi virtualuri realobis versiebi, jerjerobiT sakmaod
uwyinaria: - Cven sakmaod iolad SegviZlia virtualuri garemosgan Tavis
daRweva atraqcionebsa da gasarTob centrebSi. virtualuri realobis gancdis
xarisxis gaumjobeseba xSirad damokidebulia mkvlevrebis unarze, Seqmnan
perceptuli sistemis SecdomaSi Sesayvani axali saSualebebi. virtualuri
realobis Semqmnelebi cdiloben, perceptuli procesebis mniSvnelovani
kvlevebidan miRebuli codna sruliad axali samyaros cxovel gancdebSi
14
gadmoitanon.
mravali virtualuri realobis sistemis mizani monawileTaTvis virtualur
samyaroSi yofnis gancdis Seqmnaa. yofna ramdenime ganzomilebaze
ganisazRvreba, maT Soris aris monawilis CarTva socialurad mdidar an
interaqciul ambavSi (Lombard & Ditton, 1997), Tumca, aRqmis TvalsazrisiT,
virtualur samyaroSi yofnis SegrZneba, rogorc wesi, damokidebulia
virtualur samyaroSi CaZirvaze, rac perceptulad realurad aRiqmeba. bolo
wlebSi mkvlevrebma daiwyes im perceptuli informaciis sistematuri Seswavla,
romelic saWiroa virtualur samyaroSi TiTqmis srulyofilad yofnis
uzrunvelsayofad. yofnis Sesafaseblad mkvlevrebi xSirad zomaven, ramdenad
kargad SeuZlia adamians amocanis Sesruleba sxvadasxva perceptuli
konfiguraciis mqone virtualur samyaroSi (Nash et al. , 2000; Nichols et al., 2000).
ganvixiloT proeqti, romelSic ikvlies vizualuri gamosaxulebis
zemoqmedeba simulatorSi manqanis marTvis unarze. am amocanas mkvlevrebma
uwodes gzis savali nawilis SenarCuneba (lane keeping ) (Kappe et al., 1999).
monawileebi ukeT inarCunebdnen gzis saval nawils, rodesac ekrani perceptuli
gadamuSavebisaTvis saintereso realur samyaroseul monacemebs iZleoda.
gavixsenoT, rom realuri samyaros gancdisas informacias iRebT rogorc
yuradRebis centridan, ise _ periferiidan. sainteresoa, rogor xdeba es
virtualur samyaroSi? mkvlevrebma aRmoaCines, rom monawileebi ukeT
inarCunebdnen gzis saval nawils, rodesac ekrani periferiul informacias
iZleoda, Tumca, ar iyo saWiro, rom es periferiuli informacia, realuri
samyaros gancdis analogiurad, Zalze detaluri yofiliyo. es aRmoCenebi
vizualuri ekranebis dizainisTvis mniSvnelovan informacias iZleva. am tipis
eqsperimenti gvarwmunebs, rom mxolod vizualuri velis centri saWiroebs
Zlier detalizacias. periferiuli informacia mniSvnelovania, magram misi
Sevseba SeiZleba globaluri vizualuri struqturiT.
ueWvelia, rom ramdenime weliwadSi virtualuri samyaro kidev ufro
mimzidveli gaxdeba: - mkvlevrebsa da gamomgoneblebs ukeT ecodinebaT, rogor
daarwmunon Tqveni perceptuli sistemebi kompiuteriT Seqmnili samyaros
`realurobaSi”.
Web sites
• WWW.hitl.washington.ed/projects/knowlege-base/onthenet.html, (veb gverdi, romelic
virtualur realobaze moicavs monacemebs)
• WWW.vrs.org.uk (virtualuri sazogadoebis veb gverdi)
15
aRqmis Semswavleli midgomebi
midgomebi
1866 wels herman fon helmholci (Hermann von Helmholtz) aRqmaSi gamocdilebis
anu SeZenilis mniSvnelovnebis pozicias icavda. misi Teoriis mixedviT, nervul
sistemaze moqmedi, xSirad orazrovani stimulebis interpretaciisas
gansakuTrebuli mniSvneloba fsiqikur procesebs eniWeba. garemos Sesaxeb
warsulSi miRebuli codnis safuZvelze damkvirvebeli qmnis hipoTezebs, anu
varaudebs imis Taobaze, Tu rogoria esa Tu is sagani sinamdvileSi. magaliTad,
tyeSi moulodnelad danaxul oTxfexa arsebas, albaT, ZaRlad ufro miiCnevT,
vidre _ mglad. amdenad, aRqma induqciuri procesia –konkretuli, savaraudo
kerZo xatidan daskvnis gakeTeba sagnebis an movlenebis zogad klasze,
romelsac SeiZleba es konkretuli xati miekuTvneba. radgan es procesi
cnobierebis monawileobis gareSe mimdinareobs, helmholcma mas aracnobieri
daskvna (unconscious inference) uwoda. es daskvniTi procesi, Cveulebriv, zustad
muSaobs, Tumca, SeiZleba perceptuli iluziebi warmoiqmnas, rodesac uCveulo
garemoeba erTi da igive stimulis mravalnairi interpretaciis saSualebas
iZleva, an rodesac axlis nacvlad Zveli da nacnobi gziT xdeba interpretacia.
16
helmholcis Teoria aRqmas or etapad yofs. pirvel, analitikur etapze
grZnobis organoebi fundamenturi SegrZnebebis doneze axdenen samyaros
analizs; meore, sinTezis, safexurze xdeba am sensoruli elementebis
gaerTianeba da sinTezireba obieqtebis da maTi Tvisebebis aRqmis saxiT.
helmholcis Teoriis mixedviT, Cven SegrZnebebis interpretacias garemodan
miRebuli gamocdilebis safuZvelze vaxdenT. Cveni interpretaciebi,
faqtobrivad, warmoadgens Cveni percepciis (aRqmis) Sesaxeb informirebul
varaudebs.
geStaltmidgoma
geStaltfsiqologia,
geStaltfsiqologia romelic XX saukunis II naxevarSi germaniaSi
Camoyalibda, did yuradRebas uTmobda perceptul gamocdilebaSi Tandayolili
struqturebis rols. geStaltfsiqologiis gamoCenili warmomadgenlebi: - kurt
kofka (Kurt Koffka, 1935), volfgang keleri (Wolfgang Kohler, 1947) da maqs
verThaimeri (Max Wertheimer, 1923) amtkicebdnen, rom fsiqologiuri fenomenis
gageba mxolod maSin aris SesaZlebeli, Tu mas organizebul, struqturul
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT primitiul, martiv perceptul
elementebad. germanuli termini geStalti miaxloebiT `formas~, `mTlians~,
`konfiguracias~ an `arss~ niSnavs. geStaltistebma uaryves fsiqologiaSi
arsebuli atomisturi Tvalsazrisi. isini amtkicebdnen, rom mTeli gacilebiT
metia, vidre misi nawilebis ubralo meqanikuri jami. magaliTad, roca musikas
vusmenT, mTlian melodias aRviqvamT, miuxedavad imisa, rom is calkeuli
bgerebisagan Sedgeba. geStaltfsiqologiis mixedviT, samyaros holsturi aRqmis
Camoyalibeba ganpirobebulia Tavis tvinis qerqis (korteqsi) funqcionirebis
TaviseburebiT. Cven CvenTvis Cveuli gziT imitom vawesrigebT sensorul
informacias, rom es Semomavali sensoruli informaciis organizebis
umartivesi da yvelaze ekonomiuri gzaa, tvinis struqturidan da
fiziologiidan gamomdinare (Semdeg qveTavSi ganvixilavT geStaltistebis mier
SemoTavazebul, perceptuli organizaciis magaliTebs).
jeims
jeims gibsonma (James Gibson, 1966, 1979) da elinor gibsonma (Eleanor Gibson)
aRqmis Zalze mniSvnelovani midgoma SemogvTavazes. gibsoni aRqmas orgnizmis
struqturis Sedegad ki ar miiCnevda, aramed fiqrobda, rom misi ukeT gageba
uSualo garemos (anu misi ekologiis) analiziT iyo SesaZlebeli. erT-erTi
avtoris TqmiT, gibsonis midgoma aseTi iyo: - `ar ikiTxoT, ra aris Tqvens
17
TavSi, ikiTxeT _ ris SigniTaa Tqveni Tavi~ (Mace, 1977). gibsonis ekologiuri
optikis Teoria garegani stimulebis Tvisebebs ufro met yuradRebas aqcevda,
vidre im meqanizmebs, romliTac am stimulebis aRqma xdeba. es midgoma
radikalurad gansxvavdeboda manamde arsebuli yvela Teoriisgan. gibsonis
koncefciaSi aRqma gagebulia, rogorc garemos aqtiuri gamokvleva. rodesac
damkvirvebeli garemoSi moZraobs, baduraze stimulaciis paterni mudmivad
icvleba drosa da sivrceSi. ekologiuri optikis Teoria cdilobda,
ganesazRvra garemos Sesaxeb is informacia, romelic xelmisawvdomi iqneboda
moZravi damkvirveblis TvalisaTvis. gibsonis mimdevari Teoritikosebi
Tanxmdebian imaze, rom perceptuli sistemebi ganuviTardaT organizmebs,
romlebic rTul da cvalebad garemoSi aqtiurebi iyvnen _ moipovebdnen sakvebs,
wyals, mewyvilesa da TavSesafars (Gibson, 1979; Greeno, 1994; Nakayama, 1994).
Sejameba
yuradRebis procesebi
yuradRebis faqtorebi
6
qarTul fsiqologiaSi: aRqmis subieqturi da obieqturi faqtorebi (redaqtoris SeniSvna)
20
saWesTan mjdomi SuqniSanze gaCerdebiT da ocnebebSi waxvalT; SuqniSnis
moulodneli cvlileba _ wiTeli Suqidan mwvaneze _ gansakuTrebuli
koncentraciis gareSec miiqcevs Tqvens yuradRebas.
sainteresoa, ra kavSiria am or process Soris. kvlevebi aCvenebs, rom
garkveul pirobebSi mainc, stimuliT gamowveuli yuradReba Warbobs mizniT
marTul seleqcias.
saidan viciT
sur. 5.10.
5.10. diqotomiuri mosmenis amocana
cdis piri erTdroulad ismens sxvadasxva cifrebs TiToeul yurSi: - 2
(marcxena), 7 (marjvena), 6 (marcxena), 9 (marjvena), 1 (marcxena), 5 (marjvena). igi
mosmenils ambobs swor rigad – 261 da 795. xolo, rodesac sTxoven, mousminos
mxolod marjvena yurSi miwodebul masalas, cdis piri ambobs mxolod 795-s.
saidan viciT
saidan viciT
ra dainaxeT axlaxan
eqsperimentis erT-erT seriaSi cdis pirebi ori wamis ganmavlobaSi
uyurebdnen suraTze 5 nacnobi obieqtis mwkrivs. daaxloebiT 4 wm-is Semdeg
isini uyurebdnen meore mwkrivs. seriebis naxevarSi meore mwkrivi pirvelis
identuri iyo. seriebis meore naxevarSi, rogorc es 5.16 suraTis a nawilzea
mocemuli, meore rigi pirvelisgan sami variantidan erT-erTi saxiT
gansxvavedeboda: - erTi sagani Tvisobrivad icvleboda (magaliTad, pirvel
mwkrivSi stepleri Seicvala gasaRebiT), orma saganma Seicvala mdebareoba da
sagnebis mTeli wyeba axali konfiguraciiT ganlagda. cdis pirebs unda eTqvaT,
rigebi iseTive iyo Tu gansxvavebuli. Tqven SeiZleba ifiqroT, rom es ioli
amocanaa. rogor SeiZleba ver SeniSnoT, rom stepleri gasaxsneliT Seicvala?
miuxedavad amisa, rogorc naCvenebia 5.16 suraTis b nawilze, aRmoCnda, rom
identurobisa da gadanacvlebis cvlilebebis SemTxevaSi amocnobis maCvenebeli
Zalze dabali iyo. cdis pirebi ver ` xedavdnen“ mTel rig Zalze aSkara
cvlilebebs (Simons, 1996).
moZraobis aRqma
siRrmis aRqma
• konvergencia
onvergencia (Convergence)
( _ saganze fiqsaciisas Tvalebi SigniT, erTmaneTisken
Sebruneba.
• fardobiTi
fardobiTi moZraobis paralaqsi (Relative
( motion parallax)) _ siRrmeze informaciis
wyaro, rodesac damkvirveblidan sagnebis fardobiTi daSoreba gansazRvravs
Sesabamisi retinaluri gamosaxulebebis moZraobis odenobas da mimarTulebas.
aRqmis konstantoba
orientaciis konstantoba
feris konstantoba
Sejameba
identifikacia da cnoba
davuSvaT, xmaurian wveulebaze Tqveni megobris naTqvami ise wydeba, rom Tqven
yuramde mxolod aRwevs: - `saxlSi unda wavide (xmauri)aRli myavs
gasaseirnebeli~ Tu xmauri faravs bgera `Z~-s, mosalodnelia, ifiqroT, rom
marTlac srulad gaigoneT sityva `ZaRli~. sainteresoa, ratom? Cven gvaqvs
calkeuli bgerebi, romlebic sityvebs qmnian da Tavad sityvebi. roca bgerebi /a/,
/R/, /l/ da /i/ Sedian am sistemaSi, isini aRmavali gziT, sityvis doneze,
gvawvdian informacias. amis safuZvelze gviyalibdeba versiebi, Tu ra
SeiZleboda eTqva megobars. Semdeg ukve daRmavali procesebi erTveba –
konteqsti gexmarebaT, arsebuli versiebidan `ZaRli~ SearCioT, rogorc am
frazisTvis yvelaze Sesaferisi sityva. vinaidan es yvelaferi sakmaod swrafad
xdeba _ savaraudo sityvebis aRmavali identifikacia da yvelaze albaTuri
swori variantis daRmavali SerCeva – Tqven veRar igebT, rom bgera `Z~
gamotovebulia. perceptuli sistema garwmunebT, rom sityva dasrulebuli iyo
(Samuel, 1997). Semdgom, xmaurian garemoSi moxvedrisas, kmayofili iqnebiT, rom
perceptuli procesebi ase efeqturad avseben bgerebs!
informaciis gadamuSavebis daRmavali procesebis bolo magaliTad ganvixiloT
5.32 suraTze gamosaxuli adamianebi. Tu maTi popularoba xanmokle ar iyo,
Tqven SeZlebT maT cnobas. magram aseTebi arian isini realurad? - albaT, ara,
ukidures SemTxvevebSi, saukeTeso wlebSi mainc. am karikaturebis identifikaciis
unari mowmobs, rom samyaros aRqma mxolod sensoruli receptorebidan Semosul
48
aRmaval informaciaze ar aris damokidebuli. Tqveni codnis _ daRmavali
informaciisa da danaxulis _ aRmavali informaciis gaerTianebis unari am
karikaturebSi edi merfisa da hilari klintonis cnobis saSualebas gaZlevT.
faqtobrivad, kvleva gviCvenebs, rom karikaturebis amocnoba ufro advilia,
vidre cnobili adamianebis ufro `zusti~ gamoxatulebebisa, radgan
karikaturebSi is maxasiaTeblebia gamokveTili, romlebic adamians gamorCeuls
xdis (Mauro & Kubovy, 1992; Rhodes et al., 1997).
sagnebis cnoba
sur. 5.35.
5.35. erTi d aigive obieqti sxvadasxva perspeqtividan
50
sxvadasxva perspeqtividan Tqven sagnis sxvadasxva nawilebs xedavT.Mam
sirTulis dasaZlevad Tqven rTuli figuris mraval xats inaxavT mexsierebaSi.
THE CAT sworia? axla isev SexedeT TiToeuli sityvis Sua asos. es ori aso
zustad erTnairia, Tumca, pirvels aRiqvamT rogorc H-s da meores, rogorc A-s,
ratom? naTelia, rom aRqmaze gavlena moaxdina inglisuri sityvebis codnam.
konteqsti, romelsac qmnis T_E, metad SesaZlebels xdis H-s da naklebad
SesaZlebels _ A-s maSin, roca C_T konteqstisTvis sawinaaRmdegoa swori.
mkvlevrebma araerTxel daasabuTes aRqmaze konteqstisa da molodinis gavlena
setis SeswavliT. seti (set)
( ) aris stimulis garkveuli saxiT aRqmis da masze
reagirebis droebiTi mzaoba. arsebobs sami tipis seti: - motoruli,
fsiqologiuri da perceptuli. motoruli seti aris mza, swrafi pasuxis
gasacemad mzaoba. morbenali varjiSobs motoruli setis daxvewaze, raTa
sastarto gasrolis xmaze rac SeiZleba swrafad gamovides sastarto blokidan.
fsiqologiuri seti aris mzaoba, ganixiloT iseTi situacia, rogoricaa -
amocanis gadaWra, an TamaSi, daswavlili wesebis, instruqciebis, molodinebis, an
51
Cvevebis daxmarebiT. fsiqologiurma setma SeiZleba Tavidan agvaridos amocanis
gadawyveta, roca Zveli wesebi ver ergeba axal situacias. amas me-9 TavSi
vnaxavT, problemis gadawyvetis procesis Seswavlisas. perceptuli seti aris
mocemul konteqstSi garkveuli stimulis SeniSvnisTvis mzaoba. magaliTad,
axalbeda dedisaTvis es SeiZleba bavSvis tirilis gageba iyos.
xSirad seti gvaiZulebs, SevcvaloT orazrovani stimulis interpretacia.
SexedeT sityvaTa am or rigs:
bebia, babua, da, Zma, deda, ma?a
bolo gakveTilebi
Sejameba
sakvanZo sakiTxebi
yuradRebis procesebi
• yuradReba aris Semavali sensoruli informaciis nawilis SerCevisa da
danarCenis ignorirebis unari.
• pirovnuli miznebi da garemoSi arsebuli sagnebis Tvisebebi gansazRvraven
Cveni yuradRebis mimarTulebas.
• yuradRebis miRma darCenili informacia Zalze mcired moqmedebs mimdinare
gamocdilebaze.
• yuradRebamdeli gadamuSaveba vizualuri garemos efeqturad gadasinjvis
saSualebas iZleva.
identifikacia da cnoba
• perceptuli gadamuSavebis bolo safexurze, rodesac xdeba obieqtis
identifikacia da cnoba, percepti mniSvnelobas iZens aRmavali da daRmavali
gadamuSavebis erToblivi moqmedebiT.
• konteqstma, molodinebma, perceptulma masalam SeiZleba gansazRvros
dausrulebeli orazrovani monacemebis erTi mimarTulebiT amocnoba, meore,
Tanabrad SesaZleblis, nacvlad.
• amgvarad, aRqma eyrdnoba rogorc warsul codnas da molodins, aseve _
sensorul stimuls.
ZiriTadi cnebebi
aracnobieri daskvna. figura
aRmavali gadamuSaveba foni
aRqma formis konstantoba
aRqmis konstantoba ganaTebis konstantoba
aSkara moZraoba geStalt-fsiqologia
konvergencia identifikacia da cnoba
daRmavali gadamuSaveba iluzia
dasrulebuloba (Sevsebuloba) iluzoruli konturebi
distaluri stimuli marTuli gadasinjva
diqotomiuri mosmena mizanmimarTuli SerCeva
ekologiuri optikis Teoria moCvenebiTi moZraoba
Φ fenomeni msgavsebis kanoni
55
msgavsi bedis kanoni
orazrovneba
orientaciis konstantoba
perceptuli organizeba
proqsimaluri stimuli
retinaluri disparati
fardobiTi moZraobis paralaqsi
seti
siaxlovis kanoni
stimuliT aRZruli seleqcia
yuradReba
yuradRebamdeli gadamuSaveba
sididis konstantoba
Tavi 6. goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
• cnobierebis Sinaarsi
gacnobiereba da cnobiereba
cnobierebis xelmisawvdomoba
cnobierebis Sinaarsebis kvleva
• cnobierebis funqciebi
cnobierebis gamoyeneba
cnobierebis funqciebis kvleva
cnobiereba?
• Zili da sizmari
cirkaduli riTmebi
Zilis cikli
ratom Zili?
Zilis darRvevebi
sizmari: gonebis Teatri
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
2
cnobierebis Sinaarsi
Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom termini „cnobiereba“ orazrovania. is
SeiZleba gamoviyenoT rogorc gonebis zogadi mdgomareobis, ise misi
specifikuri Sinaarsebis aRsaniSnad: zogjer vambobT, rom „cnobier“
mdgomareobaSi viyaviT „aracnobieris“ sapirispirod (magaliTad, anesTeziis an
Zilis dros); sxva SemTxvevaSi vambobT, rom cnobier mdgomareobaSi varT anu
vacnobierebT konkretul informacias an moqmedebas. aq naTlad Cans garkveuli
Tanmimdevroba _ imisaTvis, rom vacnobierebdeT raime konkretul informacias,
cnobier mdgomareobaSi unda vimyofebodeT. am TavSi, rodesac visaubrebT
cnobierebis Sinaarsebze, mxedvelobaSi gveqneba is informacia, romelsac
vacnobierebT, romlis Sesaxebac viciT.
gacnobiereba da cnobiereba
adreul fsiqologiur kvlevaTa nawili cnobierebis Sinaarsebs eZRvneboda.
XIX saukunis dasawyisSi TandaTanobiT daSorda ra fsiqologia filosofias,
is Camoyalibda, rogorc cnobierebis, gonebis Sesaxeb mecniereba. vundti da
titCeneri introspeqciis meTods iyenebdnen cnobieri fsiqikis Sinaarsebis
sakvlevad, uiliam jemsi ki sakuTari cnobierebis nakadis kvleviT iyo
dakavebuli (ix. Tavi 1). faqtobrivad, misi klasikuri naSromis _ „fsiqologia“
(1892w.) pirvel gverdze jemsi fsiqologias ganmartavs, rogorc „mecnierebas
cnobierebis, rogorc aseTis, mdgomareobebis aRwerisa da axsnis Sesaxeb.“
Cveulebrivi fxizeli cnobiereba moicavs Cvens aRqmebs, azrebs, grZnobebs,
warmodgenebsa da survilebs mocemul momentSi anu mTel mentalur aqtivobas,
razec vaxdenT yuradRebis koncentracias. Cven vacnobierebT Tavad moqmedebas,
romelsac vaxorcielebT da im faqtsac, rom vaxorcielebT am qmedebas.
xandaxan imasac vacnobierebT, rom sxvebi akvirdebian, afaseben da reagireben
Cvens mier ganxorcielebul qcevebze. sakuTari Tavis SegrZneba modis
gamocdilebidan, romelsac privilegirebuli „Sinagani“ poziciidan sakuTar
Tavze dakvirvebiT viRebT. es sxvadasxvagvari gonebrivi aqtivobebi, erTad
aRebuli, qmnian cnobierebis Sinaarss _ yvela am gamocdilebas cnobierad
aRviqvamT drois garkveul momentSi (Natsouias, 1998).
axla ufro zustad SegviZlia ganvsazRvroT cnobierebis sami sxvadasxva
done. isini pirobiTad Seesatyviseba: (1) bazisuri done _ Sinagani da garegani
5
samyaros cnobiereba; (2) meore done _ imis asaxva, gaazreba, rasac vacnobierebT
da (3) mesame, umaRlesi done _ sakuTari Tavis, rogorc cnobieri, moazrovne
individis, gacnobiereba. bazisur doneze cnobiereba warmoadgens imis
gacnobierebas, rom Cven aRviqvamT da vreagirebT xelmisawvdom perceptul
informaciaze. am doneze Cven vacnobierebT saaTis wikwiks da SimSilis odnav
SesamCnev SegrZnebas. meore doneze cnobiereba simbolur codnas eyrdnoba,
romelic gvanTavisuflebs realur obieqtebsa da mimdinare movlenebze
mijaWvulobisgan. am doneze SegviZlia vimsjeloT da movaxdinoT manipulireba
obieqtebiT maTi aryofnis pirobebSi, warmovisaxoT axali formebi da
gamoviyenoT ukve nacnobi formebi an paternebi, davgegmoT/SevqmnaT utopiebi.
cnobierebis umaRlesi donea TviTcnobiereba,
TviTcnobiereba Semecneba, (gacnobiereba) imisa,
rom pirovnulad gancdil movlenebs avtobiografiuli xasiaTi aqvs.
TviTcnobiereba gvaZlevs pirovnuli istoriisa da identurobis SegrZnebas.
cnobierebis am doneze, Tu Cvens gamocdilebaSi samyaro arsebobs, rogorc
naTeli, Tanmimdevruli da prognozirebadi ram, maSin TandaTanobiT
gviyalibdeba amis Sesatyvisi molodinebi, da es molodinebi aRgvWuravs
awmyoSi saukeTeso mimdinare qmedebiT da momavlis dagegmvas axdens.
gavixsenoT N.N-is SemTxveva, riTac daviwyeT saubari, romelic Tavis
dazianebis Sedegad TiTqmis mTlianad TviTcnobierebis gareSe darCa
(tulvingi, 1985). mas ar gaaCnda rogorc pirovnuli drois perspeqtiva, ise _
droSi ganfenili sakuTari avtobiografiis cnobiereba.
cnobierebis xelmisawvdomoba
Cven ganvsazRvreT informaciis zogadi tipebi, romelic SesaZloa
gancobierdes garkveul adgilze da garkveul droSi, magram ra ganapirobebs
imas, Tu ra cnobierdeba swored am momentSi? magaliTad, am wuTSi acnobierebT
Tu ara Tqvens sunTqvas? albaT, ara. sunTqvis kontroli aracnobieri
procesebis nawilia. fiqrobT Tu ara Tqvens bolo Svebulebaze an „hamletis“
avtorze? albaT, isev ara. aseTi azrebis kontroli winarecnobieri mexsierebis
nawilia. acnobierebT Tu ara iseT fonur xmaurebs, rogoricaa saaTis wikwiki,
transportis moZraobis xma an naTuris zuzuni? sakmaod rTuli iqneba am
yvelafris gacnobiereba (aRqma) da Tan sruli koncentraciis SenarCuneba am
Tavis Sinaarsze. yvela es stimuli yuradRebis miRma darCenili informaciis
nawilia. dabolos, arsebobs aracnobieri informacia, romelic Znelad
xelmisawvdomia cnobieri aRqmisaTvis, aseT informacias miekuTvneba,
magaliTad, gramatikuli wesebi, romelic SesaZlebels xdis winadadebis
6
mniSvnelobis gagebas. axla cal-calke ganvixiloT cnobierebis TiToeuli
tipi.
aracnobieri procesebi
es aris mTeli rigi aracnobieri sxeulebrivi aqtiobebisa, romlebic Zalze
iSviaTad Tu iWreba cnobierebaSi. aracnobieri procesebis muSaobis magaliTia
sisxlis wnevis regulacia. nervuli sistema adevnebs ra Tvalyurs
fiziologiur informacias, uwyvetad afiqsirebs mimdinare cvlilebebs da
Sesabamisad reagirebs maTze yovelgvari gacnobierebis gareSe. garkveul
SemTxvevebSi, zogierTi Cveulebrivi aracnobieri aqtivoba SeiZleba cnobieri
gaxdes. magaliTad, SeiZleba miznad davisaxoT sunTqvis cnobieri
gakontroleba. miuxedavad amisa, nervuli sistema mraval mniSvnelovan
funqcias uzrunvelyofs cnobierebis yovelgvari procesis gareSe.
winarecnobieri mexsiereba
mogonebebi, romlebic mxolod mas Semdeg xdeba cnobierebisaTvis
xelmisawvdomi, rac raRac warmarTavs Cvens yuradRebas maTze, winarecnobieri
mogonebebis saxeliT aris cnobili. mogonebebi uzarmazari moculobis mqone
informaciasTan erTad inaxeba, rogoricaa, magaliTad, enebis, sportis an
geografiis zogadi codna da mogonebebi pirovnulad gancdili movlenebis
Sesaxeb. winarecnobieri mexsiereba SeumCnevlad arsebobs Cvens gonebaSi manam,
sanam ar Seiqmneba maTi cnobierad arsebobis saWiroebis situacia (rogorc
maSin, rodesac mniSvnelovani warsuli movlenis mogoneba gTxoveT). mexsierebis
Sesaxeb dawvrilebiT visaubrebT VIII TavSi.
• cnobiereba (Consciousness) _ Sinagani movlenebisa da garemos pirobebis
cnobierad aRqmis mdgomareoba (gacnobiereba)
aracnobieri
Cven, Cveulebisamebr, vafiqsirebT aracnobieri informaciis arsebobas,
rodesac ver vxsniT zogierT qcevas cnobieri Zalebis moqmedebiT qcevis
mimdinareobis momentSi. aracnobieri Zalebis Sesaxeb pirveli Teoria zigmund
froids ekuTvnis, romlis Tanaxmadac, garkveuli cxovrebiseuli gamocdileba
_ travmuli mogonebebi da tabuirebuli survilebi _ imdenad SiSis
momgvrelia, rom specifikuri mentaluri procesebi (romelTac XIV TavSi
ganvixilavT), permanentulad devnian maT cnobierebidan. froidis mixedviT,
rodesac originaluri, miuRebeli ideebi da motivebi gandevnilia anu
cnobierebis farglebs miRmaa, azrebTan asocirebuli Zlieri gancdebi isev
inarCuneben TavianT Zalas da zegavlenas axdenen qcevaze. aracnobieris
froidiseuli „aRmoCena“ ewinaaRmdegeba dasavluri azris xangrZliv tradicias.
ingliseli filosofos lokis (1690/1975) gonebis Sesaxeb dawerili klasikuri
naSromis „esse adamianis Semecnebis Sesaxeb“ _ gamoqveynebis Semdeg,
moazrovneTa umravlesoba miiCnevda, rom racionaluri arsebebis
damaxasiaTebelia sakuTari gonebis yvela aqtivobaze xelmisawvdomoba.
froidis pirveladi hipoTeza aracnobieri mentaluri procesebis arsebobis
Sesaxeb Seuracxmyofelad da aRmaSfoTeblad iTvleboda mis TanamedroveTa
Soris (Dennett, 1987). (Cven kvlav davubrundebiT froidis ideebs XIV TavSi,
rodesac visaubrebT pirovnebis unikalurobis Sesaxeb.)
dResdReobiT mravali fsiqologi iyenebs termins aracnobieri im
informaciisa da procesebis aRsaniSnad, romelic ufro sasurveli da
misaRebia, vidre azrebi, romelic, froidis Tanaxmad, gandevnas eqvemdebareba.
8
magaliTad, mravali enobrivi procesi aracnobier procesebs eyrdnoba.
7
ganvixiloT winadadeba (Vu et al., 2000): She investigated bark. rogor movaxdenT am
winadadebis interpretirebas? warmovidgenT qals, romelic ZaRls akvirdeba
Tu qals, romelic xes aTvalierebs? vinaidan sityva bark orazrovania da
winadadebis konteqsti didad ver gvexmareba, Cven mxolod SegviZlia
vivaraudoT, Tu risi Tqma undoda avtors. axla ganvixiloT igive winadadeba
ufro farTo konteqstSi: The botanist looked for a fungus. She investigated bark.8 amCnevT,
rom winadadebis gageba ufro gaadvilda am konteqstSi? Tu gaiolda, es
imitom, rom Cvenma aracnobierma enobrivma procesebma gamoiyena damatebiTi
konteqsti da Zalze swrafad gaakeTa arCevani sityva bark-is or mniSvnelobas
Soris.
am magaliTiT kargad Cans, rom cnobieri donis miRma moqmedi procesebi
xSirad axdenen gavlenas Cvens qcevaze _ am SemTxvevaSi, amis ilustraciaa is
simsubuqe, romliTac mivediT winadadebis swor gagebamde. amgvarad, Cven
TandaTanobiT gadavinacvleT cnobierebis Sinaarsis ganxilvidan cnobierebis
funqciebis ganxilvaze. sanam detalurad ganvixilavT am sakiTxs, mokled
aRvwerT or gzas, romliTac SesaZlebelia cnobierebis Sinaarsis Seswavla.
• gamocdilebidan
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodi (Experience-sampling method) _
eqsperimentuli meTodi, romelic exmareba mkvlevrebs cnobierebis tipuri
Sinaarsebis aRweraSi; cdis pirebs evalebaT signalis miRebisTanave
daafiqsiron TavianTi azrebi da grZnobebi.
7
bark inglisuri sityva, romelsac ori mniSvneloba aqvs: (1) yefa da (2) merqani. vinaidan qarTulad am
sityvas ori sxvadasxva mniSvneloba Seesabameba, SeuZlebeli iyo am etapze winadadebis Targmna. amitom
mizanSewonilad miviCnieT originaluri variantis motana.
8 botanikosi aTvalierebda xavss, is ikvlevda xis merqans.
9
detalurad aRweren davalebis Sesrulebisas TavSi mosuli azrebis
Tanmimdevrobas. cdis pirTa angariSebi, e.w. xmamaRla fiqris oqmebi,
oqmebi gamoiyeneba
mentaluri strategiebisa da codnis reprezentaciebis dokumentirebisaTvis,
romelTac monawileebi davalebis Sesrulebisas iyeneben. es oqmebi, aseve,
davalebis aRqmasa da masTan gamklavebas Soris arsebuli ganxsvavebebis
dafiqsirebis saSualebas aZlevs mkvlevrebs (Ericsson & Simon, 1993).
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodSi monawileebi aRWurvilni arian
mowyobilobiT, romliTac iReben signals imis Sesaxeb, Tu rodis unda daiwyon
angariSis keTeba TavianTi azrebisa da grZnobebis Sesaxeb. magaliTad, erT-erT
SemTxvevaSi cdis pirebs eleqtronul peijerebs aZleven. radiogadamcemi
sxvadasxva SemTxveviT SerCeuli drois SualedebSi axdens peijeris
aqtivizacias dReSi erTxel an ufro xSirad. rodesac modis peijeris signali,
cdis pirebs, evalebaT iseT kiTxvebze pasuxis gacema, rogoricaa, magaliTad, _
„ramdenad axerxebdiT koncentrirebas?“ am gziT mkvlevrebi axerxeben cdis
pirTa azrebis, cnobirebisa da yuradRebis koncentrirebis mimarTulebebis
yoveldRiuri, Cveuli paternebis Sesaxeb Canawerebis mopovebas (Csikszentmihalyi,
1990).
10
saidan viciT
Sejameba
cnobiereba SeiZleba sam doneze ganisazRvros: Sinagani da garegani samyaros
gacnobiereba, imis gaazrebis SesaZlebloba, rasac vacnobierebT (aRviqvamT) da
sakuTari Tavis, rogorc cnobieri, moazrovne arsebis gancda. mravali
sxeulebrivi procesi, rogoricaa, magaliTad, sunTqva, Cveulebriv,
aracnobieria. Cven vflobT uzarmazar informacias, romelic inaxeba
mexsierebaSi; es ukanaskneli ki winarecnobiers warmoadgens, saidanac
moTxovnisTanave SeiZleba gadavides saWiro informacia cnobierSi. yuradRebis
miRma darCenili informacia aris garemoSi arsebul stimulTa didi raodenoba,
romelsac cnobierad ar vaqcevT yuradRebas. Tu froidi aracnobiers
11
gandevnil mogonebebTan akavSirebda, Tanamedrove mkvlevrebi afarToeben
aracnobieris cnebas da masSi informaciisa da procesebis mraval saxeobas
moiazreben. fsiqologebi cnobierebis Sinaarsis Sesaswavlad iyeneben iseT
teqnikebs, rogoricaa xmamaRali fiqris oqmebi da gamocdilebiT SerCevis
meTodi.
cnobierebis funqciebi
rodesac vsvamT kiTxvas cnobierebis funqciebis Sesaxeb, vcdilobT gavigoT,
Tu risTvis gvWirdeba cnobiereba _ ras matebs is Cvens adamianur
gamocdilebas? am Tavis dasawyisSi ganxiluli N.N-is SemTxveva ramdenime
mniSvnelovan miniSnebas iZleva dasmuli kiTxvis pasuxis mimarTulebiT.
warsulisa da momavlis gancdis gareSe N.N-is cxovrebis mniSvnelovani
aspeqtebi ubralod sicarieliT icvleba. am qveTavSi ufro srulad
ganvixilavT cnobierebis mniSvnelovnebis sakiTxs adamianis gadarCenisa da
socialuri funqcionirebisaTvis.
cnobierebis gamoyeneba
gadarCenaSi daxmareba
saidan viciT
esmiT _ 6 5 19 28 11 17 41 12 . . .
faza 2:
cdis pirebs moeTxovebaT saxelTa CamonaTvali miakuTvnon
cnobil an ucnob saxelebs.
cnobierad axsovT
saxeli, maT ecodinebaT,
rom is ver iqneba
cnobili.
saidan viciT
mainc ar aqvT bolomde „me“-s Camoyalibebuli gancda. maT jer kidev ar aqvT
Camoyalibebuli drois komponentis mqone obieqturi „me“-s Sesaxeb idea anu
sakuTar Tavze, rogorc warsulSi, awmyosa da momavalSi uwyvetad arsebulze
fiqris unari. laqiani cxviris procedurasTan adaptaciis Seswavla mkvlevrebs
„me“-s droSi ganfenilobis kvlevis saSualebas aZlevs (Povinelli et al., 1996). am
kvlevaSi videofirze iRebdnen 30-42 Tvis bavSvebs, rodesac eqsperimentatori
Cumad awepebda Tmebze webovan qaRalds. zogierT bavSvs pirdapir eTerSi
aCvenebdnen TavianT Tavebs webovanaTi: maT SeeZloT daenaxaT TavianTi
webovanqaRaldiani Tma im saqmianobis procesSi, riTic iyvnen dakavebulni.
danarCenebi ki sam wuTiani Sualedis Semdeg uyurebdnen Canawers: isini
naxulobdnen sakuTar Tavs Tmaze webovani qaRaldiT uaxloesi warsulidan.
pirvel jgufSi bavSvebis orma mesamedma moikida Tavze xeli maSin, rodesac
meore jgufSi mxolod erTma mesamedma gaakeTa es. faqtobrivad, mxolod 4
wlis asakis Semdeg bavSvebi axerxeben, rom naxon uaxloesi warsulis Canaweri
da daiWiron kavSiri Tmis webovan qaRaldTan. rogorc Cans, bavSvebisTvis
sakmaod rTulia awmyoSi mimdinare movlenis Sesaxeb daskvnebis gakeTeba
warsulis, Tundac uaxloesi warsulis, reprezentaciebze dayrdnobiT.
gagakvirvaT am Sedegebma? Tu yofilxarT 2-3 wlis bavSvTan erTad,
gecodinebaT, rom man mSvenivrad icis, vin aris da ras akeTebs. kvlevis
Sedegebi aCvenebs, Tu ramdenad realuria bavSvebisTvis daswavla da,
Sesabamisad, ramdenad marTlac rTulia Cveni, mozrdilebis cnobiereba.
Sejameba
cnobiereba gadarCenaSi gvexmareba imiT, rom: _ amcirebs Semomavali
stimulebis nakads; gansazRvravs, Tu romeli stimuli unda iqnes Senaxuli da
SesaZlo Sedegebis gaTvaliswinebiT iZleva moqmedebebis dagegmvis saSualebas.
cnobiereba, aseve, adamianis realobis pirovnul da kulturul konstruqtebs
Soris amyarebs mimarTebas. ikvleven ra cnobierebis funqciebs, mkvlevrebi
xSirad qmnian paradigmebs cnobier da aracnobier procesebs Soris
urTierTobebis Sesafaseblad da sakvlevad.
Zili da sizmrebi
cirkaduli ritmebi
9 dReRamuri ritmis darRveva ramdenime droiTi sartylis swrafad gadakveTis, magaliTad, gadafrenis
Sedegad.
20
radganac Sinagani cirkaduli ritmi vardeba Cveuli droiTi garemos fazidan
(Redfern et al., 1994). magaliTad, Cveni sxeuli ambobs, rom Ramis 2 saaTia da,
Sesabamisad, mravali fsiqologiuri parametris mixedviT funqcionirebis
yvelaze pasiuri periodia, rodesac adgilobrivi dro Cvengan SuadRis
Sesabamis aqtivobas moiTxovs. Jet lag, pilotTa gansakuTrebuli problemaa,
mniSvnelovan rols asrulebs pilotTa mier daSvebul SecdomebSi, romelic
ubeduri SemTxvevebis mizezi xdeba (Coleman, 1986).
ra cvladebi zemoqmedeben Jet lag-ze? yvelaze mniSvnelovani cvladia
mogzaurobis mimarTuleba da gadakveTil droiT sartyelTa raodenoba.
aRmosavleTisken mogzauroba met Jet lag-s qmnis, vidre dasavleTisken, radganac
Cveni biologiuri saaTi ufro iolad SeiZleba gaxangrZlivdes, vidre
Semcirdes, rogorc amas aRmosavleTisken mogzauroba iTxovs (RviZilis
mdgomareobaSi xangrZlivad yofna ufro advilia, vidre adre daZineba).
rodesac janmrTeli moxaliseebi gadaafrines evropidan aSS-Si da ukan, Cveuli
qcevebis aRdgena dasavleTis mimarTulebiT mogzaurobis Semdeg oridan oTx
dRemde gaxda SesaZlebeli maSin, roca aRmosavleTisken mogzaurobis Semdeg
amas 9 dRe dasWirda (Klein & Wegmann, 1974).
Zilis cikli
• Zili Tvalebis swrafi moZraobis gareSe (Non-REM anu NREM sleep) _ periodi,
rodesac mZinare adamianTan ar fiqsirdeba Tvalebis swrafi moZraoba;
xasiaTdeba REM ZilTan SedarebiT naklebi sizmrisebri aqtivobiT.
Zilis pirveli oTxi fazis gavlas, romelic mTlianobaSi NREM Zils qmnis,
daaxloebiT 90 wT sWirdeba, REM Zili ki daaxloebiT 10 wT-s grZeldeba. Ramis
Zilis ganmavlobaSi am 100 wT-ian cikls 4-6-jer gavdivarT (ix. suraTi 6.3).
TiToeul ciklSi Rrma ZilisTvis (3 da 4 fazebisTvis) gankuTvnili dro
mcirdeba, xolo REM Zilze daxarjuli dro izrdeba. bolo ciklSi ukve
TiTqmis 1 sT-s vuTmobT REM Zils. mTlianobaSi Zilis 75-80% NREM Zils
eTmoba, 20-25% ki _ REM Zils.
yvelas ar sZinavs erTnairi xangrZlivobiT. miuxedavad imisa, rom
adamianebisaTvis arsebobs Zilis genetikurad ganpirobebuli saWiroeba, Zilis
realuri raodenoba, romelsac iRebs TiToeuli individi, cnobieri qmedebebis
mniSvnelovan zegavlenas ganicdis. adamianebi aqtiurad akontroleben Zilis
xangrZlivobas sxvadasxva saSualebebiT, rogoricaa gvian daZineba an
22
maRviZaris gamoyeneba. Zilis xangrZlivobas, aseve, akontrolebs cirkaduli
ritmi; amitom aris, rom daZinebis dro (anu rodis viZinebT) gavlenas axdens
Zilis xangrZlivobaze. NREM da REM Zilis adekvaturi, sakmarisi raodenobis
miReba mxolod maSin aris SesaZlebeli, rodesac standartirebuli gvaqvs
daZinebisa da gaRviZebis dro mTeli kviris manZilze, dasvenebis dReebis
CaTvliT. am SemTxvevaSi metia albaToba imisa, rom sawolSi gatarebuli dro
uaxlovdeba Cveni cirkaduli ritmis Zilis fazas.
Cveni interesis Semdgomi sagania Zilis paternis is TvalSi sacemi
cvlilebebi, romelsac adgili aqvs individis cxovrebis manZilze (ix. suraTi
6.4). am qveyanaze cxovrebas dReSi 16 sT-iani ZiliT viwyebT, romlis TiTqmis
naxevars REM ZilSi vatarebT. 50 wlis asakSi SeiZleba mxolod 6 sT eZinos
adamians da mTeli am drois mxolos 20% eTmobodes REM Zils. axalgazrdebs,
Cveulebriv, 7-8 sT sZinavs, romelSic 20% REM Zils ukavia.
ratom Zili?
Zilis darRvevebi
insomnia
rodesac adamianebi ukmayofiloni arian TavianTi Zilis odenobiT an
xarisxiT, isini insomniisgan itanjebian. saTanadod daZinebaSi qronikuli
warumatebloba xasiaTdeba swrafad ver daZinebiT, Zilis ganmavlobaSi xSiri
adgomebiT an diliT adre gaRviZebiT. ukanasknel gamokiTxvaSi 18 da meti wlis
mozrdilebis 58% aRniSnavs, rom bolo wlis manZilze yoveli kviris
ganmavlobaSi ramdenime RamiT an ufro xSirad ganucdia insomnia (National Sleep
24
Foundation, 2000). insomnia kompleqsuri darRvevaa, romelsac fsiqologiuri,
garemo pirobebis da mravali biologiuri faqtori ganapirobebs (Spielman &
Glovinsky, 1997). laboratoriul pirobebSi insomniis mqone individebis
Seswavlisas maTi realuri Zilis xarisxi da raodenoba mniSvnelovnad
icvleboda, normaluri Zilidan darRveulamde. mkvlevrebma aRmoaCines, rom
insomniis mqone mravali individi, romelic uZilobas uCioda, realurad Zilis
sruliad normalur fiziologiur paterns avlenda, Tumca, es mdgomareoba
subieqturad insomniad aRiqmeboda da aRiwereboda. aseve, kuriozulia aRmoCena,
rom Zilis darRvevis mqone zogierTi adamiani ar uCivis insomnias (Trinder, 1988).
amgvari gansvla imisa Sedegia, Tu adamianebi rogor sxvadasxvagvarad axdenen
fxizeli Zilis interpretirebas, magaliTad, SeiZleba mocemul adamians
fxizeli Zili adrindelTan SedarebiT ufro xSiri da stresuli eCvenebodes
da ar axsovdes Rrmad rom eZina.
narkolefsia
narkolefsia Zilis darRvevaa, romelic dRis ganmavlobaSi perioduli
ZiliT xasiaTdeba (Aldrich, 1992). is xSirad katapleqsiasTan10 kombinaciaSi iCens
Tavs, ris Sedegadac adamiani moulodnelad Zirs ecema. narkoleptikebi
TiTqmis daZinebisTanave gadadian REM ZilSi. REM ZilSi aseTi swrafi
gadasvla maT ganacdevinebs da cnobierad aRaqmevinebs sizmris naTel, mkafio
xatebs, zogjer ki _ SemaSinebel halucinaciebs. narkolefsia 2000-dan mxolod
erT adamianTan gvxvdeba. vinaidan narkolefsia gavrcelebulia ojaxebSi,
mecnierebi askvnian, rom daavadebas genetikuri safuZveli aqvs (Mignot, 1998).
surT ra uecrad Zilad mivardnis gamo uxerxulobisaTvis Tavis arideba,
narkolefsia xSirad uaryofiT socialur da fsiqologiur gavlenas axdens
daavadebul individebze (Broughton & Broughton, 1994). narkoleptikisTvis
gamosavals warmoadgens Tavisi daavadebis bunebis garkveva da socialuri
mxardaWeris jgufSi Sesvla.
Zilis apnoe
Zilis apnoe aris zeda sasunTq gzebTan dakavSirebuli Zilis darRveva,
rodesac adamiani Zilis dros wyvets sunTqvas. rodesac es xdeba, sisxlSi
mcirdeba Jangbadis raodenoba da gamomuSavdeba damxmare (sasignalo)
hormonebi, rac, Tavis mxriv, aiZulebs adamians, rom gaiRviZos da ganaaxlos
sunTqva. miuxedavad imisa, rom umravlesobasTan iSviaTad gvxvdeba apnoes aseTi
10 katapleqsia _ kunTebis sisuste an kunTebze kontrolis dakargva, rac emociur aRgznebas (rogoricaa:
_ sicili, risxva, SiSi, gaoceba an SimSili) axlavs Tan.
25
Ramis epizodebi, Zilis apnoeTi daavadebul zogierT adamianTan asamde aseTi
cikli meordeba yoveli Ramis ganmavlobaSi. apnoes epizodi zogjer aSinebs
mZinare adamians, Tumca, xSirad es epizodi imdenad xanmoklea, rom igi ver
akavSirebs moWarbebul Zilianobas am epizodebTan (Orr, 1997). magaliTisaTvis
ganvixiloT cnobili fsiqologis SemTxveva, romelsac gamouvleneli Zilis
apnoes Sedegad ar SeeZlo RviZilis mdgomareobaSi yofiliyo leqciebisa da
mecnieruli Sexvedrebis dros. rodesac mas meuRlem acnoba Ramis darRveuli
qcevis Sesaxeb, man mimarTa Zilis darRvevebis klinikas, sadac warmatebiT
imkurnala da gadairCina kariera (Zimbardo, personal communication, 1991). sxva
analogiur SemTxvevebSi adamianebi kargaven samuSaos, megobrebs da zogjer
meuRleebsac ki, radganac maTi qceva dRis ganmavlobaSi Zalze darRveulia
Ramis periodis darRvevis gamo.
Zilis dros apnoe xSiria naadrevad dabadebul/dRenaklul axalSobilebSic,
romlebic xandaxan sunTqvis ganaxlebisaTvis fizikur stimulirebas
saWiroeben. srulad Camoyalibebuli sasunTqi sistemis arqonis gamo aseT
Cvilebs intensiuri Terapiis ganyofilebaSi monitorze aerTeben imdeni xniT,
ramden xansac grZeldeba problemebi.
dRis Zilianoba
dafaruli azri.
Ramis koSmarebi
Tu sizmari gvaSinebs imiT, rom umweoni vxdebiT, an situacia Cvens kontrols
aRar eqvemdebareba, maSin Tqven Ramis koSmari dagsizmrebiaT. adamianTa
umravlesobisaTvis Ramis koSmarebi SedarebiT iSviaTia. 220 studentisgan
Semdgar SerCevaSi, romlebic iwerdnen sizmrebs, yoveldRiurad Ramis
koSmarebis saSualo sixSire (orkviriani periodis mixedviT) iyo daaxloebiT
24 erTi wlis manZilze (Wood & Bootzin, 1990). Tumca, zogierTi adamiani
gacilebiT xSirad xedavs Ramis koSmars, zogjer yovel RamiTac ki. bavSvebSi,
magaliTad, ufro metia Ramis koSmarebis gamovlenis albaToba, vidre
mozrdilebSi (Mindell, 1997). garda amisa, adamianebs, romelTac iseTi travmuli
gamocdileba aqvT, rogoricaa gaupatiureba an omi, SesaZloa ganmeorebadi
koSmarebi hqondeT, rac maT gadatanili travmuli movlenis zogierTi aspeqtis
gacocxlebas aiZulebs. kolejis studentebTan, romelTac san-franciskos didi
miwisZvra hqondaT gadatanili, orjer meti iyo Ramis koSmarebis arsebobis
albaToba, vidre sakontrolo jgufis studentebTan, romelTac ar hqondaT
aseTi gamocdileba. amasTan, cxadia, rom koSmarebis umravlesoba miwisZvris
damangrevel Sedegebs Seexeboda (Wood et al., 1992).
Ramis koSmarebi SeiZleba ganvixiloT Zilis, rogorc cnobierebis
yoveldRiuri cvililebis, zeda zRvari. qvemoT visaubrebT im garemoebebze,
romelSic individi mizanmimarTulad cdilobs yoveldRiuri gamocidilebis
farglebis miRma gasvlas.
Sejameba
cirkaduli ritmi gulisxmobs biologiuri saaTis muSaobas. Tavis tvinis
aqtivobis paternebi mniSvnelovnad icvleba Ramis Zilis manZilze, rasac Tan
axlavs dilasTan miaxloebul yovel axal ciklSi REM Zilis procentuli
momateba (NREM Zilis odenobis klebis sapirispirod). adamianisTvis sakmarisi
Zilisa da REM da NREM Zilis Tanafardoba asakisa da cxovrebis pirobebis
mixedviT icvleba. Zili emsaxureba Senaxvisa da aRdgenis funqciebs.
milionobiT adamiani itanjeba Zilis iseTi darRvevebisgan, rogorebicaa
insomnia, narkolefsia, Zilis apnoe da dRis Zilianoba. mraval kulturaSi
swamT sizmris Sinaarsis mniSvnelovnebis. sizmrebis interpretaciis yvelaze
cnobili dasavluri Teoria zigmund froids ekuTvnis. sizmrebis
34
interpretacia Zalze gavrcelebulia aradasavlur kulturebSi, sadac
miRebulia, rom sizmris simboloebi misi mnaxvelis momavlis Sesaxeb
informaciis matarebelia. zogierTi fiziologi mkvlevari fiqrobs, rom
sizmris Sinaarsi Tavis tvinis SemTxveviTi signalebidan momdinareobs, magram
am mosazrebas ewinaaRmdegeba sizmris Sinaarsebis analizis kvlevebi. Ramis
koSmarebs gansakuTrebiT SemaSinebel sizmrebs uwodeben.
dakvirvebadi sizmrebi
saidan viciT
hipnozi
hipnozis efeqtebi
saidan viciT
saidan viciT
meditacia
TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
halucinaciebi
religiuri eqstazi
cnobierebis
cnobierebis cvlilebis gamomwvevi nivTierebebi
11 erTgvari narkotiki.
45
samxreT amerikis mcxovreblebis ritualebis nawils Seadgenda Teonanaqtalis,
fsilocibis sokos gadaylapva, romelic „RmerTebis sxeulis“ saxeliTac aris
cnobili. am sokos mcire dozebi naTel halucinaciebs iwvevs.
dasavlur kulturebSi narkotikebi garTobasTan, dasvenebasTan ufro
asocirdeba, vidre jgufur sakralur ritualebTan. adamianebi mTel
msoflioSi iReben narkotikebs, raTa modundnen, gaumklavdnen stresebs, Tavi
aaridon arsebuli realobis usiamovnebebs, komfortulad igrZnon Tavi
socialur situaciebSi an ganicadon cnobierebis Secvlili mdgomareobebi. as
welze meti xnis win uiliam jemsi – romlis citirebac Cven ukve
ramodenimejer movaxdineT, rogorc amerikaSi fsiqologiis damfuZneblis –
aRwerda cnobierebis Semcvlel nivTierebebze mis mier Catarebul
eqsperimentebs. azotis oqsidis SesunTqvis Semdeg jemsi aRniSnavda, rom „am
mdgomareobis umniSvnelovanesi momentia Zlieri metafizikuri iluminaciis
moWarbebuli aRmagznebeli SegrZneba. WeSmariteba TiTqmis uxilavi movlenebis
siRrmeSia da amavdroulad Riaa dakvirvebisaTvis. goneba myisierad da
TvalSisacemi sisxartiT wvdeba arsebulis yvela logikur mimarTebas da amis
analogi ar moiZebneba normalur cnobierebaSi; ver gavavlebT paralels
normaluri cnobierebis funqcionirebasTan“ (James, 1882, p.186). amgvarad,
cnobierebis Seswavlisadmi jemsis interesi cnobierebis TviT-gamowveuli
Secvlili mdgomareobis kvlevamde gafarTovda.
cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis gamoyenebis popularizacia aldos
haqslis (Aldos Huxley, 1954) publikaciis _ „aRqmis karibWis“ gamoqveynebis Semdeg
daiwyo. haqsli sakuTar cnobierebaze meskaliniT eqsperimentirebda. misi wignis
gamosvlidan ramdenime aTwleulis Semdeg, 1998 wels Catarebuli gamokiTxvis
Sedegebis mixedviT, romelSic 12 wlidan zemoT asakis daaxloebiT 25 500
moqalaqe monawileobda, aSS-is moqalaqeTa 6,2% aRniSnavda, rom ukanaskneli
erTi wlis manZilze miRebuli hqonda erTi an meti akrZaluli nivTiereba
(Substance Abuse and Mental Health Services Administration _ SAMHSA, 1999). sixSire
gacilebiT maRali iyo gviani mozardobis asakSi: 16-17 wlis mozardebis 16,4%
da 18-20 wlis mozardebis 19,9% aRniSnavda narkotikebis romelime tipis
moxmarebas. garda amisa, SerCevis 51,7% gamokiTxvamde erTi wlis ganmavlobaSi
xandaxan iRebda alkohols, 27,7% ki _ eweoda sigarets. es monacemebi xsnis
imas, Tu ratom dgas aucileblobiT mecnierTa dRis wesrigSi narkotikebis
gamoyenebis mizezebisa da Sedegebis kvleva.
damokidebuleba da miCveva
46
fsiqoaqtiuri
fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia, romelic cnobieri aRqmis
droebiTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur procesebsa da qcevaze.
xvdebian ra tvinSi, ejaWvebian sinafsis receptorebs da garkveuli reaqciebis
blokirebas an stimulirebas axdenen. amiT safuZvlianad cvlian tvinis
sakomunikacio sistemas, zemoqmedeben aRqmaze, mexsierebaze, guneba-
ganwyobilebasa da qcevaze. mocemuli nivTierebebis gaxangrZlivebuli
gamoyenebis Sedegad viTardeba tolerantoba, anu imave efeqtis misaRwevad
ufro da ufro meti doza xdeba saWiro (tolerantobis zogierT fsiqologiur
safuZvelze VII TavSi visaubrebT). tolerantobas Tan sdevs fiziologiuri
damokidebuleba,
damokidebuleba procesi, romlis drosac organizmi eCveva da damokidebuli
xdeba mocemul nivTierebaze, nawilobriv imitom, rom narkotikis xSiri
arsebobiT, SemcvelobiT gamoifiteba neirotransmiterebi. tolerantobisa da
damokidebulobis tragikuli Sedegia miCveva.
miCveva adamians, romelic miCveulia
mocemul nivTierebaze, organizmSi esaWiroeba narkotiki da Tu nivTiereba ar
aris damangreveli, mtkivneuli simptomebiT (kankali, oflianoba, gulisreva da
alkoholis ar arsebobis zogierT SemTxvevaSi ki sikvdili) itanjeba.
• tolerantoba
tolerantoba (Tolerance) _ situacia, romelic nivTierebis xangrZlivi
gamoyenebis Sedegad iqmneba, rodesac igive efeqtis misaRwevad individs ufro
da ufri meti doza sWirdeba.
fsiqoaqtiur nivTierebaTa
nivTierebaTa saxeebi
saidan viciT
haluciogeni
LSD ara 8-12 ara ar aris
cnobili
depresantebi
barbituratebi sedatiuri, Zilis 1-16 zomierad zomierad
(magaliTad, wamali,
maRali maRali
seqonali) anesTetiki,
antikonvulsanti
benzodiazepini SfoTvis 4-8 msubuqad msubuqad
(magaliTad, Semamcirebeli,
zomieri zomieri
vali sedatiuri, Zilis
umi) wamali,
antikonvulsanti
alkoholi antiseptiki 1-5 zomieri zomieri
stimulatorebi
amfetamini hiperkinezia, 2-4 maRali maRali
narkolefsia, wonis
kontroli
kokaini ara 1-2 maRali maRali
Sejameba
nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben cnobierebis Secvlis
saSualebebs. dakvirvebadi sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben, rom sZinavT
da SeuZliaT sizmris dasasrulis kontrolireba. adamianebi erTmaneTisgan
gansxvavdebian imiT, rom Tu ramdenad eqvemdebarebian hipnozis zemoqmedebas.
mkvlevrebi adareben namdvilad hipnozirebuli adamianebisa da simuliantebis
reaqciebs, raTa gaimijnos hipnozis originaluri efeqti hipnotizioris gulis
mosagebad ganxorcielebuli qcevebisagan. hipnotizmi gansakuTrebuli mZlavri
teqnikaa tkivilis Sasamcireblad. adamianebs xSirad aqvT „faruli
damkvirveblis“ gamocdileba, rac gulisxmobs hipnozis zemoqmedebis qveS
yofnisas movlenebis farul, aracnobier aRqmas.
meditaciiT SesaZlebelia cnobierebis cvlilebebisa da sxva tipis
kognituri winsvlis ganxorcieleba. halucinaciebi warmoadgens mkafio
perceptul gamocdilebas garegani gamRizianeblis ararsebobis pirobebSi.
zogierTi adamiani flobs religiur gamocdilebas, romelic ar aris
Cveulebrivi cnobierebis nawili. cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis,
rogorc eqstraordinaluri saSualebebis, gamoyeneba xSirad saxifaToa,
radganac arsebobs albaToba miCvevis ganviTarebis da zogjer sikvdilisac ki.
55
narkotikebi centralur nervul sistemaze neirotrasmiterebis stimulirebiT,
daTrgunviT an SecvliT zemoqmedeben.
sakvanZo sakiTxebi
cnobierebis Sinaarsi
• cnobiereba gonebis Sinaarsebis gacnobierebas, maT Sesaxeb codnas
warmoadgens;
• arsebobs cnobierebis sami done: (1) samyaros bazisuri cnobiereba, (2)
gaazreba imisa, Tu ras vacnobierebT da (3) TviTcnobiereba;
• RviZili periodis cnobierebis Sinaarsi gansxvavdeba aracnobieri
procesebisgan, winarecnobieri mexsierebisgan, yuradRebis miRma darCenili
informaciisgan, aracnobierisgan da cnobieri aRqmisgan;
• sakvlevi teqnikebi, rogoricaa xmamaRla fiqris oqmebi da eqsperimentis
SerCeva cnobierebis Sinaarsis Sesaswavlad gamoiyeneba.
cnobierebis funqciebi
• cnobiereba gvexmareba gadarCenaSi da gvaZlevs realobis pirovnuli da
kulturuli konstruqtebis Seqmnis SesaZleblobas;
• mkvlevrebi swavloben cnobier da aracnobier procesebs Soris arsebul
urTierTmimarTebas.
Zili da sizmari
• cirkaduli ritmi asaxavs biologiuri saaTis moqmedebas;
• Ramis Zilis ganmavlobaSi icvleba Tavis tvinis aqtivobis paternebi. REM
Zili xasiaTdeba Tvalebis swrafi moZraobiT da Tanxvdeba mkafio sizmrebis
periods. mTliani Zilis daaxloebiT 1/4 REM Zilia 4-5 calkeuli periodis
ganmavlobaSi;
• Zilis raodenoba da REM da NREM Zilis Tanafardoba asakTan erTad
icvleba;
• REM da NREM Zili sxvadasxva funqciebs emsaxureba, Senaxvisa da aRdgenis
CaTvliT;
• Zilis darRvevebi, rogoricaa insomnia, narkolefsia da Zilis apnoe
uaryofiT gavlenas axdens dRis manZilze adamianis funqcionirebis unarze.
dRis Zilianoba, aseve, farTod gavrcelebuli seriozuli problemaa;
• froidi Tvlida, rom sizmrebis Sinaarsi aracnobieri masalaa, romelmac
gaiara sizmris cenzura;
56
• sxva kulturebSi sizmrebis interpretacia regularulad xdeba da amas
gansakuTrebuli kulturuli rolis mqone adamianebi axorcieleben.
interpretacia momavlis winaswarmetyvelebis funqcias emsaxureba.
• sizmris zogierTi Teoria maTi wyaroebis biologiur warmomavlobaze
amaxvilebs yuradRebas, Tumca, es Teoriebi srulad ar Tanxvdeba sizmris
Sinaarsebs.
ZiriTadi cnebebi
ra aris daswavla?
daswavla aris procesi, romlis Sedegadac viRebT SedarebiT stabilur,
mudmiv cvlilebas qcevaSi an qcevis potencialSi da damyarebulia
gamocdilebaze. Tumca, am gansazRvebaSi gamoiyofa sami kritikuli nawili.
60
cvlileba qcevaSi an qceviT potencialSi
potencialSi
Sejameba
daswavla aris procesi, romelic momdinareobs SedarebiT mdgradi qcevis an
qceviTi potencialis cvlilebidan da emyareba gamocdilebas. qceviTi analizi
amodis votsonisa da skineris Teoriebidan da yuradRebas amaxvilebs
daswavlisa da qcevis garemo determinantebze.
klasikuri ganpirobebuloba
pavlovis
pavlovis sakvirveli dakvirvebebi
ganpirobebulobis procesi
SeZena da Caqroba
saerTod, ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebi ramdenjermeE unda
dawyvildes, sanam ganpirobebuli stimuli gamoiwvevs ganpirobebul reaqcias.
ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebis sistematuri dawyvilebiT,
ganpirobebuli reaqcia aRmocendeba mzardi sixSiriT da amitom SegviZlia,
vTqvaT, rom organizmma SeiZina ganpirobebuli reaqcia.
klasikur ganpirobebulobaSi, iseve, rogroc kargi anegdotis moyolis
dros, dro Zalian mniSvnelovania. ganpirobebuli da ganupirobebeli
stimulebi droSi ukiduresad axlos unda gamovlindnen imisaTvis, rom
organizmma isini dakavSirebulad aRiqvas. (am wesis gamonakliss aRvwerT
mogvianebiT sxva TavSi gemos aversiis daswavlasTan dakavSirebiT) mkvlevrebma
SeimuSaves oTxi droiTi paterni or stimuls Soris. yvelaze farTod
gavrcelebuli tipia Seferxebuli ganpirobebuloba, romelSic jer Cndeba da
narCundeba ganpirobebuli stimuli manam, sanam ar gamovlindeba
ganupirobebeli stimuli. kvalis ganpirobebulobaSi ganpirobebuli stimuli
Sewyvetilia, sanam gamovlindeba ganupirobebeli stimuli. kvalSi igulisxmeba
is gavlena, Tu nakvalevi, rac SeiZleba organizmze daetovebina ganpirobebul
67
stimuls. Tanxvedril ganpirobebulobaSi orive stimuli gamovlenilia
erTdroulad. xolo droSi gadaweul ganpirobebulobaSi ganpirobebuli
stimuli gamovlenilia ganupirobebelis Semdeg.
ganpirobebuloba, Cveulebriv, yvelaze efeqturia Seferxebuli
ganpirobebulobis paradigmaSi anu mokle intervaliT or stimuls Soris.
Tumca, zusti dro, romelic saWiroa ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis,
damokidebulia ramdenime faqtorze – magaliTad, ganpirobebuli stimulis
intensivobasa da ganpirobebul reaqciaze. SevCerdeT ganpirobebul reaqciaze.
kunTuri reaqciebisaTvis, iseTebisaTvis, rogoricaa Tvalebis xamxami,
magaliTad, erTiwamiani an naklebi intrvalia saukeTeso. visceraluri
reaqciebisaTvis, rogoricaa guliscema da nerwyvis gamoyofa, intervali
SeiZleba gaizardos 10-15 wamamde. ganpirobebuli SiSis aRmocenebisaTvis ki
saWiroa kidev ufro didi intervali, wamebi da zogjer wuTebic ki.
ganpirobebuloba iSviaTad aRmocendeba Tanxvedri an droSi gadaweuli
procesebis dros. droSi gadaweuli ganpirobebulobis aRmoceneba SeiZleba
SevityoT ramdenime wyviluri gamovlinebis Semdeg. magram igi maleve qreba,
radgan cxoveli swavlobs, rom ganpirobebul stimuls mohyveba ganupirobebeli
stimuli. orive SemTxvevaSi ganpirobebuloba sustia, radgan ganpirobebuli
stimuli ar niSnavs ganupirobeblis aRmocenebas. (winaswarmetyvelebisa da
SemTxveviTobis mniSvnelobas momdevno TavSi davubrundebiT)
magram ra emarTeba ganpirobebul stimuls, (magaliTad, xma) romelic aRar
winaswarmetyvelebs ganupirobebel stimuls (saWmlis fxvnili). aseT
garemoebaSi, ganpirobebuli reaqcia (nerwyvis gamoyofa) droTa ganmavlobaSi
sustdeba da TandaTan saerTod aRar vlindeba. rodesac ganpirobebuli reaqcia
saerTod aRar vlindeba ganpirobebuli stimulis an ganupirobebeli stimulis
Semdeg, adgili aqvs Caqrobis process (ix. suraTi 7.3, nawili 2) ganpirobebuli
reaqciebis mudmivoba araa organizmis qceviTi repertuaris ZiriTadi aspeqti.
Tumca, ganpiroebulma reaqciam SeiZleba susti formiT Tavi Segvaxsenos, Tuki
ganpirobebuli stimuli marto aRmocenda. (ix. suraTi 7.3, nawili 3) pavlovi am
movlenas swavlobda gansazRvruli drois Semdeg, ganupirobebeli stimulis
eqpoziciis gareSe da mas spontanuri droebiTi aRmoceneba uwoda.
rodesac sawyisi dawyvileba aRdgenilia, Caqrobis Semdeg, ganpirobebuli
stimuli sagrZnoblad Zlierdeba. es uecari daswavla dakavSirebulia im
maragTan, romelic pirvelad daswavlam gamoiwvia da amitom amjerad naklebi
droa saWiro axali asociaciis asaTviseblad. ase rom, zogierTma
68
eqsperimentulma asociaciam SeiZleba Caqrobis Semdegac Seaxsenos organizms
Tavi. sxva sityvebiT, Caqrobam mxolod Seasusta daswavluli asociaciis
gamovlena da ara saerTod amoSala mocemuli paterni. swored amitom unda
gavmijnoT daswavla da gamovlenis xarisxi daswavlis sawyis ganmartebaSi.
• Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganupirobebeli stimulis an
ganmamtkiceblis ar arsebobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis
Sesusteba
• spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery) _ Camqvrali ganpirobebuli
reaqciis xelaxali gamovlena garkveuli periodis Semdeg.
• stimulis generalizeba
generalizeba (Stimulus generalization) _ ganpirobebuli stimulis
avtomaturi ganvrcoba yvela im msgavs stimulze, romelic ar yofila
Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.
stimulis diskriminacia
SeZena
pirobiTi ganmtkiceba
saidan viciT
informatiuloba
informatiuloba
saidan viciT
saidan viciT
nivTierebebze damokidebuleba
ganvixiloT erTi SemTxveva: manhetenze ipoves kacis cxedari, romelsac
mklavSi CarCenili hqonda Sprici. sikvdilis mizezad narkotikis zedmeti doza
daasaxeles, magram aRmoCnda, rom es kaci regularulad iRebda gacilebiT
ufro did dozebs, vidre man sikvdilis win miiRo. am SemTxvevam aaforiaqa
mkvlevarebi – rogor SeiZleboda aseT dozas moekla organizmi, romelsac
sakmaod didi mimRebloba hqonda am nivTierebis mimarT?
pavlovma (1927) da mogvianebiT misma kolegam bikovma (1957) aRmoaCines, rom
mimRebloba narkotikebis mimarT SeiZleba maSin ganviTardes, rodesac adamiani
elodeba wamlis farmakologiur moqmedebas. Tanmedrove mkvlevarma Sefard
sigelma (Shepard Siegel) daxvewa es ideebi. igi Tvlida, rom is garemo, romelSic
gamoiyeneba wamali, aqcevs mas ganpirobebul stimulad im situaciisaTvis,
romelSic organizmi ewinaaRmdegeba wamlis Cveul efeqts. wamlis miRebisas
wamali (ganupirobebeli stimuli) iwvevs gansazRvrul fiziologiur reaqciebs,
razec organizmi reagirebs sawinaaRmdegod homeostazis damyarebis mizniT.
(ixileT Tavi 3) swored esaa am SemTxvevaSi ganupirobebeli reaqcia. droTa
ganmavlobaSi kompensatoruli reaqciac xdeba ganpirobebuli reaqcia. es
niSnavs, rom garemoSi, romelic Cveulebriv, asocirebulia wamlis
gamoyenebasTan (ganpirobebuli stimuli), organizmi fiziologiurad amzadebs
Tavs (ganpirobebuli reaqcia) wamlis mosalodneli efeqtebisaTvis. mimRebloba
Cndeba imitom, rom individis mier moxmarebuli wamali metia kompensatorul
reaqciaze, sanam daiwyeba raime saxis „dadebiTi“ efeqti. mzardi doza niSnavs,
rom izrdeba kompensatoruli reaqciac.
sigelma es ideebi gamoscada laboratoriaSi, gamoumuSava ra virTxebs
mimRebloba heroinis mimarT.
saidan viciT
klasikuri
klasikuri ganpirobebulobis gamoyeneba
Sejameba
efeqtis kanoni
daaxloebiT imave dros, roca pavlovi muSaobda ZaRlebTan klasikur
ganpirobebulobaze, eduard Torndaiki (Edward L. Thorndike, 1898) akvirdeboda
katebs, romlebsac unda epovaT gamosasvleli yuTi-labirinTebidan. Torndaikma
male gamoqveyna kidec misi dakvirvebebis Sedegebi da daskvnebi. Tavdapirvelad
katebi ibrZvian mxolod datyvevebis winaaRmdeg, magram radgan erTxel maTma
80
romeliRac impulsurma moqmedebam gamoiwvia karis gaReba, „yvela warumatebeli
da gamousadegari impulsebi CaixSo da win wamowia mxolod isini, romelsac
SeiZleba katebi mieyvana sasurvel Sedegamde“ (Thorndike, 1898, p.13).
ra iswavles Torndaikis katebma? Torndaikis analizis mixedviT, daswavla
iyo asociacia situaciis stimulsa da reaqcias Soris, romelic iswavla
cxovelma, anu stimuli-reaqcia kavSiri (S-R). amgvarad, katebma iswavles iseTi
reaqciis gamovlena, (magaliTad, Rilakze an kvanZze kawrva) romelic
gansazvruli stimulis pirobebSi (datyveveba labirinTSi) miiyvans maT
sasurvel miznamde (momentaluri Tavisufleba). gaiTvaliswineT, rom S-R
kavSiris daswavla TandaTanobiT moxda da, amasTan, cdisa da Secdomis
meTodiT. etapobrivad, is qcevebi, romelTac dadebiTi Sedegi hqonda, gaxSirda,
isini TandaTan iqca dominantur reaqciebad, rodesac cxoveli kvlav xvdeboda
labirinTSi. Torndaikma am kavSirs qcevasa da mis Sedegs Soris efeqtis kanoni
uwoda: reaqcia damakmayofilebeli SedegiT iZens met albaTobas miznis
miRwevisas, vidre is reaqcia, romelic arasasurvel Sedegs iwvevs.
pirobiTi ganmtkiceba
ganmamtkicebelTa Tvisebebi
88
ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebulobis energiis brokerebad
SeiZleba CaiTvalos — isini cvlian an inarCuneben qcevas. ganmamtkiceblebs
bevri saintereso da kompleqsuri Tviseba aqvT. isini SeiZleba daswavlil iqnen
gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologiurad ganpirobebuli da, SesaZloa,
mogvevlinon aqtivobebad da ara raime sagnebad. zog SemTxvevaSi, Cveuli
Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZloa, ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa
dominanturi qceva Seicvalos (aseT SemTxvevaSi vityviT, rom qcevis Sedegebi
ar yofila realuri ganmamtkiceblebi).
• pirveladi ganmamtkicebeli
ganmamtkicebeli (Primary reinforcer) _ biologiurad
gansazRvruli ganmamtkicebela, rogoricaa saWmeli da wyali.
• pirobiTi ganmamtkicebeli (Conditioned reinforcer) – klasikuri
ganpirobebulobis mixedviT aris yofili neitraluri stimuli, romelic
ganmamtkiceblad iqca.
pirobiTi ganmamtkiceblebi
saidan viciT
saidan viciT
ganmamtkicebelTa cxrilebi
cvalebaDintervalis
cvalebaDintervalis cxrilSi saSualo intervali winaswar aris
gansazRvruli. magaliTad, ci-20 cxrilSi ganmamtkicebeli miewodeba,
saSualod, yovel 20 wamSi erTxel. es forma iwvevs saSualo siswrafiT, magram
Zalian stabiluri qcevis formis Camoyalibebas. Caqroba am dros etapobrivi
da Zalian nelia. erT SemTxvevaSi mtredma 18000-jer akenka pirveli 4 saaTis
ganmavlobaSi mas Semdeg, rac ganmtkiceba Sewyda da 168 saaTi dasWirda am
qcevis srul gaqrobas (Ferster & Skiner, 1957). SegiZliaT CaTvaloT, rom ci-20
cxrili sakuTar Tavze gaqvT gamocdili, Tu gyoliaT leqtori, romelic
araregularulad, moulodnelad gitarebdaT koloqviumebs. yoveldRe
emzadebodiT momavali gakveTilisaTvis?
• fiqsirebuli intervalis cxrili (fixed-interval schedule) – ganmamtkicebelTa
cxrili, romelSic ganmamtkicebeli miewodeba fiqsirebuli drois
gasvlidan pirvelive sapasuxo reaqciisas.
• cvalebadi intervalis cxrili (vaiable-interval schedule) – ganmamtkicebelTa
cxrili, romelSic ganmamtkicebeli miewodeba pirvelive pasuxisas
cvaldi periodis gavlis Semdeg, romlis saSualoc winaswar
gansazRvrulia.
• warmatebuli miaxloebebis mixedviT Seipingi (shaiping by successive
approximations) – qceviTi meTodi, romelic ganamtkicebs im reaqciebs
romlebic warmatebulad uaxlovdebian da maqsimalurad axlos arian
sasurvel reaqciasTan.
qcevis formireba
formireba (Seipingi)
Sejameba
daswavla da biologia
instinqturi swrafva
cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic aTasgvar ileTebs akeTeben cirksa da
televiziaSi. zogierTi cxoveli TamaSobs beisbols, ping-pongs, zogi _ atarebs
manqanas. wlebis manZilze keler brelandi da marion brelandi iyenebdnen
operantuli ganpirobebulobis teqnikebs, rom gamoewrTvnaT aTasobiT sxvdasxva
saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom zogadi principebi, romlebic
laboratoriuli kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac imuSavebda da
nebismieri reaqcia an jildo niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis
gareT.
Tumca, wrTvnis raRac etapze zogierTi cxoveli iwyebda “cudad moqcevas”.
magaliTad, enoti iwrTvneboda, rom aeRo moneta, Caegdo yulabaSi da amiT
gamoemuSavebina sakvebi. magram enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis
aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod wydeboda anu enoti saerTod aRar
iRebda monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela monetas erTad, tenida
yulabaSi da Semdeg iqidan iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad
axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac maT sayvarel sakvebs moipoveben
niJarebidan. amis msgavsad, rodesac Rorebs wrTvnidnen imisTvis, rom
gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT, isini Zirs yridnen am
monetebs, jer dingiT ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev ismis kiTxva,
99
unda CaiTvalos Tu ara cxovelis es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi
zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan qcevis es repertuari maT
memkvidreobiT aqvT miRebuli.
aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi, rom miuxedavad imisa, rom
raRac etapamde cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi, daswavluli
qceva iswrafvis instinqturi qcevisaken droTa ganmavlobaSi. am tendencias maT
instinqturi swrafva uwodes (Breland & Breland, 1951, 1961). cxovelebis qceva ar
aixsneba operantuli principebiT, magram savsebiT gasagebi xdeba, Tuki am
qcevas saxeobebisTvis damaxasiaTebeli memkvidruli qcevis paternebis
konteqtsSi ganvixilavT. es tendencia cvlis qcevas, romelic SemuSavebulia
operantuli ganpirobebulobiT.
cxovelTa swavlebis kvlevaTa umetesoba fokusirebuli iyo Sesatyvisad
misawvdomi stimulebisaTvis winaswari ganxilvis safuZvelze SerCeul
reaqciebze. brelandebis Teoria cxadyofs, rom SeuZlebelia daswavlis yvela
aspeqtis gakontroleba. qcevebi SeiZleba met-naklebad advilad Sesacvleli
iyos, rogorc cxovelis Cveulebrivi, genetikurad daprogramebuli reaqcia
garemoze. ganpirobebuloba maSin iqneba efeqtiani, rodesac samizne reaqcia
biologiurad aqtualuria cxovelisaTvis. magaliTad, ra cvlilebaa saWiro
imisTvis, rom Rorma moneta yulabaSi Caagdos? Tu es qceva dawyvilebuli iyo
wylis miwodebasTan, mowyurebuli Rori bevrad swrafad daiswavlis am
rutinas.
• daswavlis biologiuri iZuleba (Biological constraints on learning) – nebismieri
limiti organizmis daswavlis SesaZleblobaze, romelic gansazRvrulia
erTi saxeobis individebis memkvidruli sensorul-kognituri unarebiT.
• instinqturi swrafva (Instinctual drift) _ daswavlili qcevis tendenci, droTa
ganmavlobaSi instinqtur qmedebaSi gadavides.
Sejameba
cxovelTa kognicia
am TavSi ganvixileT sakiTxebi, romlis mixedviTac saxeobebisaTvis
specifikuri SezRudvebis garda, daswavlis kanonebi, virTxebze da mtredebze
Catarebuli kvlevebidan gamomdinare, kargad udgeba ZaRlebs, maimuneba da
adamianebs. cxovelTa kogniciis mkvlevarebma daadgines, rom ara mxolod
klasikuri da operantuli ganpirobebulobis ganzogadeba SeiZleba sxvadasxva
sxeobebze (Wasserman 1993-1994).Tavis evoluciis TeoriaSi Carlz darvinma
ganacxada, rom kognituri unarebi izrdeba da viTardeba cxovelTa fizikur
formasTan erTad. amitom axla ganvixilavT cxoveluri daswavlis or, erTob
STambeWdav tips, romelic miuTiTebs cxovelTa kognitur unarebze.
kognituri rukebi
104
edvard tolmeni (Edward Tolman 1886-1959) iyo pirveli, vinc daiwyo kognituri
procesebis kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli situaciebis
gamogonebiT, romlebSic meqanikuri, erTi-erTze asociaciebi ver axsnida
cxovelis qcevas. daakvirdiT syraTs 7.15. tolmenma da misma studentebma
aCvenes, rom rodesac labirinTSi blokirebulia Tavdapirveli biliki,
virTxebi labirinTSi adreuli gamocdilebiT airCeven umokles gzas
gamosvlisaTvis miuxedavad imisa, rom aranairi ganmtkiceba ar miuRiaT (Tolman
& Honzik, 1930). Tumca, virTxebi iqceodnen ise, TiTqos isini emorCilebodnen
gansazRvrl kognitur rukas – labirinTis zedxeds, nacvlad imisa, rom brmad
daewyoT gamosavlis Zebna cdisa da Secdomis meTodiT (Edward Tolman 1948).
tolmenis Sedegebma aCvena, rom ganpirobebuloba Seicavs gacilebiT ufro mets,
vidre ubralod asociaciur dawyvilebas. is moicavs daswavlas da Semdeg am
daswavlili masalis warmoCenas qceviT konteqstSi.
tolmenis tradiciiT gagrZelebulma kvlevam gamoavlina sivrcobrivi
mexsierebis gasaocari unari CitebSi, futkrebSi, virTxebSi, sxva cxovelebsa
da adamianebSic. (Tolman, 1948). kognituri rukis gasagebad yuraReba unda
mivaqcioT im funqciebs, romlebsac isini emsaxurebian:
- cxovelebi sivrcobriv mexsierebas iyeneben sakuTari garemos Tvisebebis
amosacnobad.
- maTTvis mniSvnelovani samizne obieqtebis misagnebad.
- garemoSi sakuTari rutinis dasagegmad.
Tqven SegiZliaT dainaxoT kognituri ruqebis sxvadasxva funqcia
frinvelTa sxvadasxva saxeobebSi. es frinvelebi inaxaven saWmels farTo
arealze, magram unari aqvT, zustad miagnon saWmels, saWiroebis SemTxvevaSi.
konceptualuri qceva
kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxovelebs garemoSi orientaciaSi,
magram sxva ra kognitur procesebi unda hqondes cxovelebs, raTa TavianT,
gansxvavebuli stimulebiT aRsavse garemocvaSi moaxerxon, sakuTari
gamocdilebis sworad gamoyeneba
da raSi unda iyenebdnen isini am procesebs? me-11 TavSi Cven aRvniSnavT, rom
metyvelebis dawyebisas bavSvebisTvis erT-erT mTavar amocanad iTvleba axali
cnebebisa da kategoriebis daswavla. magram aRmoCnda, rom bavSvebi ar arian
erTaderTi arsebebi, romlebsac am amocanis daZleva SeuZliaT. mkvlevrebma
aRmoaCines, rom mtredebs aqvT kognituri unari, gamoiyenon konceptualuri
gansxvavebebi.
saidan viciT
dakvirvebiT daswavla
107
imisaTvis, rom gavecnoT am saxis daswavlas, gavixsenoT virTxebisa da
adamianebis saWmlis gasinjvis meTodebi, gzebi. virTxebi, danamdvilebiT,
gacilebiT dakvirvebulni arian, vidre Tqven, Tumca es iqidan momdinareobs,
rom isini moklebulni arian sxva virTxebisagan daufasebeli informaciis
miRebas. rodesac Tqven unda gasinjoT axali saWmeli, es TiTqmis yovelTvis
gulisxmobs, rom Tqven amisaTvis sakmao safuZveli gaqvT, vinaidan iciT, rom
adamianTa umravlesobam isiamovna am saWmlis miRebiT. Tqveni „saWmlis miRebis
qcevis“ albaTobaze gavlenas axdens sxva individebisaTvis ganmtkicebis
paternebis codna. es magaliTi asaxavs Tqvens SesaZleblobas, daiswavloT
sxvaTa ganmtkicebisa da sxvaTa dajildoebis mixedviT. Sen Seni kognituri
SesaZleblobebis gamoyeneba SegiZlia, raTa daimaxsovro da gansajo sxvaTa
gamocdileba Seni qcevis Camosayalibeblad.
rogorc wesi, socialur daswavlas umetesad adgili aqvs iseT situaciebSi,
sadac es daswavla ver iqneboda nakarnaxevi tradiciuli ganpirobebulobis
Teoriis principebiT; es gamomdinareobs iqidan, rom individs, romelic
swavlobs, arc aqtiuri reaqci hqonia da arc aSkara ganmtkiceba miuRia.
ubralod, mas Semdeg, rac individi dainaxavs sxvis mier warmoebul qcevas,
romelic an ganmtkicda an ara, momavalSi amis Sesabamisad moiqceva. es aris
dakvirvebiT daswavla. dakvirvebiT daswavlaSi kognicia umetesad molodinebis
saxiT erTveba. realurad, raime modelze, magaliTze dakvirvebis Semdeg Tqven
fiqrobT: Tu zustad ise moviqcevi, rogorc igi, me analogiur ganmtkicebas
davimsaxureb, an avirideb dasjas. umcrosi bavSvi SesaZloa ukeT iqceodes,
vidre misi ufrosi da, vinaidan bavSvi dis magaliTebze swavlobs. es
SesaZlebloba, rom dakvirvebis safuZvelze viswavloT, uaRresad
gamosadegaria. es forma daswavlisa saSualebas gaZlevT, rom SeimecnoT
qcevaTa farTo, integrirebuli paternebi ise, rom Tavad ar mogiwioT cdisa da
Secdomis xangrZlivi procesis gavla, manam, sanam gamoadiferencirebT
mocemuli situaciisaTvis swor da araswor pasuxebs, reaqciebs. Tqven
daubrkoleblad sargeblobT sxvaTa SecdomebiTa da warmatebebiT.
mkvlevarebma gviCvenes, rom dakvirvebiT daswavla mxolod adamianTa xvedri ar
aris. sxva saxeobebis warmomadgenlebs, mtredebs (Zentall et al., 1996), zebra Tevzs
(Hall & Suboski, 1995) da rvafexac ki (Fiorito & Scotto, 1992) SeswevT unari Secvalon
TavianTi qceva Tavisi saxeobis sxva warmomadgenlebis magaliTis mixedviT.
adamianis dakvirvebiT daswavlis klasikuri magaliTi demonstrirebuli iyo
albert banduras (Albert Bandura) laboratoriaSi. mas Semdeg, rac naxes,
108
mozardebi rogor Cqmeten da urtyaven did plastikatis Tojinas, eqsperimentis
monawile bavSvebi ufor midrekilni aRmoCndnen igive qcevebis momvalSi
gameorebisaken, vidre sakontrolo jgufis bavSvebi, romelTac es agresiuli
qceva ar unaxavT. (Bandura et al., 1963). am fenomenis mogvianebiT Seswavlam
gviCvena, rom bavSvebi baZavdnen iseT qcevebsac, romlebsac gadaRebuli
kadrebis seriis saxiT awvdidnen, Tundac gmirebi multifikaciuri yofiliyo.
didad kiTxvas aRar badebs is, rom prosocialuri (daxmareba) da
antisocialuri (dazianeba) qcevebis umetesobas vswavlobT dakvirvebiT
daswavlis meSveobiT; magram garemoSi arsebobs dakvirvebis uamravi modeli. ra
cvladebi mniSvnelovani imisaTvis, rom gadavwyvitoT, Tu romeli modeli
iqneba yvelaze gavleniani CvenTvis. gamokvlevam Semdegi ZiriTadi daskvnebi
gamoitana (Baldwin & Baldwin, 1973; Bandura, 1977). modelis dakvirvebadi qceva
gansakuTrebiT gavleniania, rodesac:
igi gvevlineba, rogorc ganmamtkicebeli Sedegis matarebeli
modeli aRqmulia dadebiTad, imsaxurebs mowonebasa da pativiscemas
arsebobs msgavseba modelisa da damkvirveblis Tvisebebs Soris.
damkvirvebeli iRebs jildos modelis qcevaze yuradRebis miqcevisaTvis.
modelis qceva xiluli da TvalSisacemia – is cxadad gamoirCeva sxva
modelebs soris.
damkvirveblis kompetenturobis xarisxzea damokidebuli qcevis wamowyeba.
Sejameba
mkvlevarebma daswavlis kognituri formebi aRmoaCines, romlebic klasikuri
da operantuli ganpirobebulobiT ar aixsneba. kognituri rukebi cxovelebs
moqmedebisa da gdarCenis saSualebas aZleven rTul garemoSi. mtredebs
SuZliaT, daiswavlon konceptualur gansxvavebebze dayrdnobiT gansxvavebis
gakeTeba, rac perceptualur ganmansxvaveblebze ar aris damokidebuli. qceviTi
daswavlis Sedegebidan gamomdinare, adamianebi da cxovelebi swavloben axal
qcevebs cxovrebiseul „sibrZneze“ dayrdnobiT. adamianebi prosocialur da
antisocialur qcevebs modelirebiT daiswavlian.
Camocileba
uaryofiTi dasja uaryofiTi ganmtkiceba (4)
(3)
sakvanZo sakiTxebi
daswavlis unaris kvleva
• daswavla aris procesi, romlis Sedegadac viRebT gamocdilebaze
damyarebul SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas qcevaSi an qcevis
potencialSi .
• bihevioristebs sjeraT, rom Zalian bevri qceva SeiZleba axsnili iqnas
martivi daswavlis procedurebiT.
113
biologia da daswavla
• mkvlevrebi varaudoben, rom daswavlas SeiZleba xeli SeuSalos
gansxvavebuli saxeobebisTvis damaxasiaTebelma Taviseburebebma.
• instinqtiT gamowveulma midrekilebam SeiZleba gadafaros Sedegi-
ganmamtkicebliT daswavla.
• gamos aversiiT swavla gvamcnobs, rom saxeobebi genetikurad mzad arin
sxvadasxva saxis asociaciebisTvis.
ZiriTadi cnebebi
• bihevioraluri analizi • operantuli qceva
• refleqsi • pirobiTi ganmtkiceba
• klasikuri ganpirobebuloba • ganmamtkicebeli
• ganpirobebuloba • dadebiTi ganmtkiceba
• ganupirobebeli stimuli • uaryofiTi ganmtkiceba
• ganupirobebeli reaqcia • operantulobis Caqroba
• ganpirobebuli stimuli • damsjeli
• ganpirobebuli reaqcia • dadebiTi damsjeli
• daswavlis biologiuri iZuleba • uaryofiT damsjeli
• daswavla • diskriminaciuli stimuli
• daswavla-gamovlenis gansxvaveba • sampirobiani albaToba
• SeZena • pirveladi ganmamtkicebeli
• Caqroba • pirobiTi ganmamtkicebeli
• spontanuri aRdgena • fiqsirebuli intervalis cxrili
• stimulis generalizeba • cvalebadi intervalis cxrili
115
Tavi 8. mexsiereba
• ra aris mexsiereba
− ebinghausi zomavs mexsierebas
− mexsierebis tipebi
− mexsierebis procesebis mimoxilva
• sensoruli mexsiereba
− xatiseburi mexsiereba
− eqo mexsiereba
• xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba
− xanmokle mexsierebis moculobis SezRuduloba
− muSa mexsiereba
• xangrZlivi mexsiereba
− kodireba da aRdgena
− konteqsti da kodireba
− mogonebis mimniSneblebi
− kodirebis da mogonebis procesebi
− daulagebeli (arastruqturirebuli) informaciis daxsomebis
saSualebebi
− metamexsiereba
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi. rogor SeiZleba mexsierebis
gamokvlevebi dagexmaroT gamocdebisTvis mzadebaSi
• xangrZlivi mexsierebis struqturebi
− mexsierebis struqturebi
− mexsierebis struqturebis gamoyeneba
− mogoneba, rogorc rekonstruqciuli procesi
116
ra aris mexsiereba?
saidan viciT
mexsierebis tipebi
121
rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs, pirveli, rac mogdiT TavSi, aris
is situaciebi, romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _ igonebT Tqvens
sayvarel films, meore msoflio omis dawyebis TariRs da sxv. faqtobrivad,
mexsierebis erT-erTi umniSvnelovanesi funqcia aris is, rom Sens
individualur Tu sazogadoebriv warsul gamocdilebaSi SesaZlebeli gaxdes
saWiro informaciis cnobieri moZieba. magram mexsierebis mniSvneloba
gacilebiT ufro metia. masze dayrdnobiT SesaZlebeli xdeba yovelgvari
Zalisxmevis gareSe bevri yoveldRiuri saqmis Sesruleba. magaliTad, rodesac
quCaSi manqanis saWes uzixarT, gza, maRaziebi quCis orive mxares nacnobi,
Cveulebrivia TqvenTvis. es mexsierebis meore mniSvnelovani funqciaa, romelic
cnobierebis Caurevlad moqmedebs. mexsierebis tipebis ganxilvisas giCvenebT,
Tu rogor muSaobs mexsiereba am funqciebis gansaxorcieleblad, xSirad
aracnobier donezec.
mexsierebis procesebi
procesebi
Sejameba
sensoruli mexsiereba
xatiseburi mexsiereba
xatiseburi mexsiereba
7 1 V F
X L 5 3
B 4 W 7
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT aRedginaT bgeriTi signalis
Sesabamisi nebismieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli miwodebuli
informacia gadadis xatisebur mexsierebaSi. es miuTiTebs am ukanasknelis did
moculobaze. amave dros, masalis sruli da nawilobrivi aRdgenis meTodiT
gansxvavebuli raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom informaciis swrafi
daviwyeba xdeba: masalis sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis pirebs
ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi asaxuli mTeli informaciis srulad
mogoneba. es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac bgeriTi signalis
miwodeba masalis eqspoziciis Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze
Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan erT wamamde aRdgenili wevrebis
raodenobas amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes is dro, romelic
sWirdeba xatiseburi mexsierebidan informaciis waSlas (Gegenfurtner & Sperling,
1993; Loftus at al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad cota ram daikargos Cveni
mxedvelobiTi samyarodan, mexsierebis procesebma Zalian swrafad unda
gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba ar aris fotografiuli
mexsierebis sinonimi, rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fotografiuli
mexsierebis teqnikuri cneba aris eideturi warmodgena: xalxs, romelsac
gaaCnia eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi xnis ganmavlobaSi, vidre
xatisebur mexsierebas, detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams da
aRwers mas. „xalxi“ realurad bavSvebia, radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa
Soris 8%, xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi. (Neath, 1998). ar arsebobs
metnaklebad damakmayofilebeli Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba
asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder, 1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven,
am wignis mkiTxveli, xarT damamTavrebeli klasis moswavle an kolejis
studenti, Tqven namdvilad ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.
sur. 8.5
eqo mexsiereba
saidan viciT
Sejameba
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
ramdeni aRdgineT sworad?
ganmeoreba
saidan viciT
dajgufeba (Chunking)
saidan viciT
saidan viciT
muSa mexsiereba
Sejameba
konteqsti da kodireba
kodirebis specifikuroba
141
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi informaciis swavlas? pirvelad
endel tulvingma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines kodirebis
specifikurobis mniSvnelobis demonstrireba, rodesac mogonebasa da cnobas
Soris Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego Sedegi miiRes.
saidan viciT
saidan viciT
rigSi adgilmdebareobis
adgilmdebareobis efeqti
saidan viciT
vaSli – navi
qudi –Zvali
velosipedi _ saaTi
Tagvi _ xe
burTi – saxli
yuri – sabani
velosipedi _ yuri _
qudi _ ?
? ?
cnobis testi ufro advilia Tu mogonebis? asec unda iyos. axla vcadoT am
Sedegis axsna mogonebis mimniSneblebis daxmarebiT.
mogonebis mimniSneblebs
mimniSneblebs uwodeben im saSualebebs, romlebic gexmarebaT
mexsierebaSi garkveuli informaciis moZebnaSi. es mimniSnebeli SeiZleba
modiodes garemodan, rogorc, vTqvaT, provokaciuli kiTxvebi („mexsierebis
romel principebs daukavSirebdiT sperlingis da Stenbergis kvlevebs?“), an
Tqven TviTon SeqmnaT („sad minaxavs igi adre?“). Tqven yoveTlTvis cdilobT,
eqspliciturad gaixsenoT. amas akeTebT garkveuli mizniT da am mizans xSirad
mogonebis mimniSneblis saSualebiT aRwevT. ar unda gagikvirdeT, rom advili
iqneba gaxseneba Tu Zneli, damokidebulia mimniSnebelze. Tu Tqveni megobari
gkiTxavT, „vin aris is imperatori, ver vigoneb?“ Tqven unda gamoicnoT vis
gulisxmobs (faqtobrivad, es gamocnobanas TamaSi iqneba, magram Tu ikiTxavs:
„vin iyo klaudiusis Semdeg imperatori?“, am kiTxvaze Tqven maSinve upasuxebT –
„neroni“.
147
davubrundeT isev mogonebasa da cnobas. mexsierebis orive testi moiTxovs
mimniSneblebs, magram cnobis mimniSneblebi gacilebiT ufro Sedegiania.
mogonebis SemTxvevaSi, Tqven mxolod mimniSnebels unda miendoT, rom igi
migiTiTebT informaciaze. cnobis SemTxvevaSi ki naxevari saqme gakeTebulia.
rodesac uyurebT sityvaTa wyvils Tagvi-xe, Tqven mxolod unda „ki“ an „ara“
upasuxoT kiTxvas: „es aris, adre rac vnaxe? (Tu viswavle?)“ vidre maSin,
rodesac pasuxobT: Tagvi _ ?; „ra vnaxe (ra viswavle?).“ rogorc xedavT, cnobis
testi mniSvnelovnad gagiadvileT. magram axla warmoidgineT, rom amis
nacvlad gaZlevT adre mocemul wyvilebs areulad. romelia amaTgan swori?
qudi _ yuri _ navi
saaTi
qudi _ yuri _
Zvali sabani
axla Tqven unda icnoT ara swored is sityva, romelic adre naxeT, aramed
misi Sesabamisi konteqstic. (Cven isev gavixseneT konteqstis ideas). Tu Tqven
xSirad SegivsiaT mravlobiTi arCevanis testi, gecodinebaT, rogori cbieri
SeiZleba iyos cnobis situacia. magram umravles SemTxvevaSi Tqveni cnobis
Sedegebi ukeTesi iqneba, vidre mogonebis, radgan mogonebis mimniSneblebi
cnobis SemTxvevaSi ufro mizanmimarTulia. axla gavecnoT mogonebis
mimniSneblebis zogierT sxva aspeqtsac.
• mogonebis mimniSneblebi (Retrieval cues) _ Signidan an garedan momdinare
stimulebi, romelic gvexmareba mexsierebaSi garkveuli informaciis
moZebnaSi.
• epizoduri mexsiereba (Episodic memories) _ xangrZlivi mexiereba
avtobiografiuli xasiaTis movlenebisTvis da im konteqstisTvis, sadac
es movlenebi xdeba.
• semantikuri mexsiereba
mexsiereba (Semantic memories) _ genetikuri, kategoriuli
mexsiereba, rogoricaa sityvebis mniSvnelobebi da cnebebi.
interferencia
qudi – wre
Tagvi – Jurnali
velosipedi –saxuravi
burTi – bavSvi
yuri –kapiki
rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom wyvilis yoveli pirveli sityva
axal sityvasTan aris dakavSirebuli. ufro Zneli iyo am axali wyvilebis
daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswavlilis mogoneba axla ufro
gagiWirdebaT? (aba, scadeT). orive SemTxvevaSi pasuxi erTia: „Znelia“. es patara
savarjiSo miuTiTebs mimniSnebelis axal aspeqtze _ interferenciaze.
interferencias adgili aqvs maSin, rodesac mimniSnebeli ver moqmedebs
efeqturad da ver aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia am
specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa raodenoba, miT ufro Znelia erTi
swori pasuxis aRdgena. (Bower et al., 1994, Chandler & Gargano, 1995)
Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri cxovrebidan, rodesac gTxoveT,
gagesxvavebinaT kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi erTmaneTSi airia,
moxda interferencia. proaqtiuli interferencia (proaqtiuli
( niSnavs
„Semdgomze moqmeds“) niSnavs, rom informacia, romelic warsulSi SeiZineT,
aZnelebs axali informaciis aRbeWvdas. retroaqtiuli interferencia
(retroaqtiuli niSnavs „winaze moqmeds“) ki imaze miuTiTebs, rom axali
informacia xels uSlis Zveli informaciis aRdgenas. sityvaTa wyvilebi,
romlebic Tqven daiswavleT, orive saxis interferencias moicavs. aseve, orive
saxis interferenciasTan geqnebaT saqme, Tu xSirad icvliT telefonis nomers.
Tavidan Tqven giWirT axali telefonis nomris daxsomeba _ Zveli „amoxteba“
xolme. (proaqtiuli interferencia), magram rodesac bolos da bolos kargad
daimaxsovrebT axal nomers, SeiZleba aRmoaCinoT, rom aRar gaxsovT Zveli,
Tumca, wlebis manZilze mas iyenebdiT (retroaqtiuli interfrencia).
rogorc mexsierebis bevri movlenis, maT Soris, interferenciis Seswavlac,
pirvelad daiwyo ebinghausma, romelic TviTon swavlobda uazro marcvalTa
mwkrivebs. man aRmoaCina, rom daswavlilis 65% ar axsovda. 50 wlis Semdegac
aRmoCnda, rom nordvesternis universitetis studentebs, romlebmac ebinghausis
eqsperimentebi gaimeores, igive Sedegebi hqondaT. is mwkrivebi, romelTac
150
studentebi ufro adre swavlobdenen da amisTvis mravaljer imeorebdnen,
aRdgenisas axlad naswavl mwkrivebSi ereodaT (interferencia) (Underwood, 1948,
1949).
gavixsenoT, ras vusvamdiT Cven mudam xazs: mogonebisTvis gadamwyvetia
kodirebasa da aRdgenas Soris Tanxvedra. Tavis Semdgomi ori nawilis
gacnobisas Tqven naxavT, rogor ukavSirdeba nawilebi erTmaneTs, rom mogoneba
ganxorcieldes: konteqsti, romelSic Tqven cdilobT, aRadginoT warsuli
movlena, TviTon gamodis, rogorc mogonebis mimniSneblis wyaro, xolo
rodesac ar Tanxvdeba kodirebis konteqsti mogonebis konteqsts, aRdgenisas
Semotanil mimniSnebels ar SeuZlia da xelsac uSlis mexsierebaSi saZiebeli
movlenis povnas.
• interferencia (Interference) _ mesierebis fenomeni, romelic maSin xdeba,
rodesac mogonebis mimniSneblebi ver miuTiTeben efeqturad erT
konkretul movlenaze.
gadamuSavebis doneebi
sityvis fuZis Sevseba. cdis pirs evaleba Seavsos sityvis fuZe, magaliTad,
mar-------, pirveli TavSi mosuli sityviT.
saidan viciT
am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda gagaCndeT garkveuli azri imis
Sesaxeb, Tu rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mexsiereba – meti
daimaxsovroT da naklebi daiviwyoT. monakveTi „fsiqologia Tqvens
cxovrebaSi“ dagexmarebaT, rogor gamoiyenoT es codna swavlasTan mimarTebaSi.
Tqven ukve iciT, rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba, Tu igive
konteqstSi igonebT, an igive gadamuSavebis tips iyenebT, rac masalis
Tavpirvelad aRbeWvdis dros. magram aq erTgvarad gansxvavebul
mdgomareobasTan gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT. saqme exeba
arastruqturirebul an SemTxveviT informacias.
warmoidgineT, rom muSaobT maRaziaSi gamyidvelad. Tqven unda daimaxsovroT
uamravi ram, rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane maisurSi qals unda
baRSi samuSao Sarvali da fexsacmelebi. mamakacs cisfer SarvalSi _ 2 cali
brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da saRebavis safxeki.“ es situacia
Zalian hgavs eqsperimentis situacias, sadac Tqven wyvilovani asociaciebi unda
dagemaxsovrebinaT. rogor daimaxsovreT sityvaTa wyvilebi, romlebic wina
TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT ,cota rTuli iyo, radgan wyvilebi
TqvenTvis gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. xolo mniSvnelobas moklebuli
informaciis daxsomeba Znelia. imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels
ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba, rom SemTxveviToba
maqsimalurad gamoiricxos.
gadamamuSavebeli ganmeoreba
155
aRbeWvdis gansamtkiceblad ZiriTad strategias ewodeba gadamamuSavebeli
ganmeoreba.
ganmeoreba am teqnikis ZiriTadi idea is aris, rom rodesac informaciis
aRbeWvdisas Tqven imeorebT masalas, amiT izrdeba misi gadamuSavebis
SesaZleblobac. erT-erTi gza gadamuSavebisa aris araSemTxveviTi, azriani
asociaciebis damyareba sityvebs Soris. magaliTad, Tu Tqven gindaT,
daimaxsovroT sityvaTa wyvili Tagvi – xe, unda warmoidginoT xeze amZvrali
Tagvi, romelic eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu informaciis calkeul
nawilebs patara moTxrobis saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis
SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac TiToeul myidvels Tavisi
moTxovnebiT adgils miuCendiT? (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven, albaT,
mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi saSualebaa Tqveni moTxrobis
mxedvelobiTi warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi warmodgenebi Zalian
efeqturia mogonebisTvis, radgan erTdroulad ormagi kodirebis
SesaZleblobas iZleva _ verbaluris da mxedvelobiTis (Paivio, 1972).
gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZlebelobas iZleva, dagicvaT
mwkrivis Semdgomi efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis rigi an
dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs, ra Tqva uSualod misma winamorbedma.
Tu odesme gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erTdroulad ramdenime
adamians gacnoben, advilad gasagebi iqneb,a ra igulisxmeba am efeqtSi. ra erqva
Tqvens pirdapir mdgom qals? am efeqtis mizezi aris yuradRebis gadatana
sakuTari saxelis an sakuTari SeniSvnis Tqmaze (Bond et al., 1991). amis Tavidan
asacileblad saWiroa gadamamuSavebeli ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba
mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT „liza“, TqviT: „icinis, rogorc
mona liza“.
mnemonika
a. plutoni
b. venera
g. dedamiwa
d. iupiteri
• metamexsiereba
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an eqsplicituri codna
mexsierebis unarebis da mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb.
mexsierebis Semecneba.
Sejameba
mexsierebis struqturebi
kategorizacia da cnebebi
prototipebi
saidan viciT
prototipebis Camoyalibeba
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli adamianis saxeebis suraTebs,
romlebic sxvadasxva xarisxiT gansxvavdeboda prototipisgan (suraTi. 8.11).
Semdeg maT aCvenebdnen saxeebis meore jgufs. zogierTi suraTi adrec iyo
miwodebuli, zogierTi axali iyo da gansxvavdeboda prototipisgan. iyo,
agreTve, prototipis suraTi, romelic gansxvavdeboda pirvelad
miwodebuli prototipisgan. cdis pirebs evalebodaT gamoecnoT, Tu
romeli suraTi hqondaT maT adre miwodebisas nanaxi.
kargad gamoikveTa sami Sedegi, romelic mocemulia suraTze 8.1. cdis
pirebi cnobdnen yvela im suraTs, romelic adre hqondaT nanaxi., maSinac
ki, rodesac mas prototipTan mxolod 25%-s hqonda msgavseba. axal
suraTebze miuTiTebdnen, rom axali iyo da cnobis xarisxi prototipTan
mimarTebiT ganisazRvreboda. da bolos, yvelaze darwmunebulni cdis
pirebi iyvnen axali prototipis ucnobobaSi. (Solso & McCarthy, 1981).
sqemebi
saidan viciT
mowmis mexsiereba
engramis ZiebaSi
amnezia
174
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axalgazrda teqnikosi niki. a.
saSineli dazianebis msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi cxovreba.
niki ijda magidasTan, xolo misi mezobeli TamaSobda miniaturuli
safarikao daSniT. Semdeg, moulodnelad niki wamodga da Semotrialda –
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia xmali. xmali moxvda nikis
marjvena nestos da ganagrZo moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT. am
SemTxvevam seriozulad daaziana niki. yvelaze mZime problema amnezia,
xangrZlivi droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo niks yvelaferi
aRqmisTanave aviwydeba. wignSi ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
winadadebebi aRar axsovs. satelevizio gadacemidan azri ver gamoaqvs, sanam
reklamis ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gaimeorebs oriode wuTis
win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacientebiT, radgan „bunebriv
eqsperimentad“ Tvlian aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSualeba misca mkvlevrebs
daedginaT mexsierebis sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs moqmedebebi anu proceduruli
mexsiereba ar aqvs darRveuli, Tumca, deklaraciuli mexsiereba aRar
funqcionirebs. ase magaliTad, mas axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva
masala, magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi. eqsplicituri mexsierebis
darRvevis es faqtebi naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli ubnebia CarTuli.
axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa, romelic SeiZleba dakavSirebuli
iyos gansxvavebul anatomiur struqturasTan. gamokvlevebis Sedegad aRmoCnda,
romhipokampis dazianebis dros irRveva eqsplicituri mexsiereba da ara
implicituri (Squire, 1992)
saidan viciT
tvinis suraTi
saidan viciT
Sejameba
sur. .8.2
178
Tu baWia uceb gadmoxteba magididan da Tqven gaifiqrebT „ra unda baWias
samzareuloSi?“ amis mizezi Tqveni mexsierebis procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamuSavebaa, romelic baWiassamzareulosTvis zedmet
elementad miiCnevs.
sur. .8.11
180
A. prototipuli saxe da calkeuli saxeebi
B. prototipebis, Zveli saxeebis da axali saxeebis prototipuli
Sefaseba,
sakvanZo sakiTxebi
ra aris mexsiereba
• kognituri fsiqologiis warmomadgenlebi ganixilaven mexsierebas, rogorc
informaciis gadamuSavebis process.
• mexsiereba, romelic moiTxovs cnobier Zalisxmevas, aris eqsplicituri.
aracnobieri mexsiereba implicituria.
• deklaraciuli mexsiereba uzrunvelyofs faqtebis daxsomebas. proceduruli
mexsiereba ki uzrunvelhyofs unarebis SemuSavebas.
• mexsierebas xSirad ganixilaven, rogorc kodirebis, Senaxvis da aRdgenis
samsafexurian process.
sensoruli mexsiereba
• sensoruli mexsierebis sistema didi moculobis, magram Zalian mcire
xangrZliobisaa.
• xatiseburi mexsiereba wamebis ganmavlobaSi aCerebs mxedvelobiT vels.
• eqo-mexsiereba inaxavs smeniT gamRizianeblebs.
181
xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba
• xanmokle mexsierebas SezRuduli moculoba aqvs da swrafadve qreba
ganmeorebis SesaZlebelobis ararsebobis pirobebSi.
• ganmeoreba aCerebs masalas xanmokle mexsierebaSi.
• xanmokle mexsierebis moculoba SeiZleba gaizardos dasaxsomebeli wevrebis
azrian jgufebad dalagebis Sedegad.
• aRdgenis procesi xanmokle mexsierebidan efeqturad xorcieldeba.
• muSa mexsierebis farTo gageba xanmokle mexsierebas moicavs.
• muSa mexsierebis sami komponenti xels uwyobs gare samyarodan
gamocdilebis yovelwuTier asaxvas.
ZiriTadi cnebebi
amnezia
bazisuri done
dajgufeba
cnebebi
konteqstis mixedviT gansxvaveba
deklaraciuli mexsiereba eqo mexsiereba gadamamuSavebeli ganmeoreba
kodireba kodirebis specifikuroba
engrama epizoduri mexsiereba mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba
xatiseburi mexsiereba mexsierebis implicituri gamoyeneba
interferencia
gadamuSavebis doneebis Teoria xangrZlivi mexsiereba
183
mexsiereba metamexsiereba
mnemonika
dasawyisis efeqti
praimingi
procedurulki mexsiereba
prototipi
mogoneba
mwkrivis daboloebiis efeqti
cnoba rekonstruqciuli mexsiereba
aRdgena mimniSneblebi sqemebi
semantikuri mexsiereba
sensoruli mexsiereba adgilmdebareobis efeqti
xanmokle mexsiereba
sacavi
gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba
muSa mexsiereba
• metyveleba
− eqspresiuli metyveleba
− impresiuli metyveleba
− metyveleba, azrovneba da kultura
• vizualuri Semecneba
− vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba
− verbaluri da vizualuri reprezentaciebis kombinireba
• gadawyvetilebis miReba
− evristika da msjeloba
− gadawyvetilebis miRebis fsiqologia
• sakvanZo sakiTxebi
− ZiriTadi cnebebi
185
rodesac TojiniT vTamaSobdi, misis salivanma [elen keleris maswavlebeli]
xelze damawera sityva `T-o-j-i-n-a~ (doll). me damainteresa TiTebis am TamaSma da
Sevecade gamemeorebina... me ar vicodi, rom vambobdi sityvas, saerTod ar
vicodi, rom sityva arsebobs, me ubralod TiTebiT vTamaSobdi.
erTxel, rodesac axali TojiniT vTamaSobdi, misis salivanma aiRo Cemi
Zveli Tojina, Camisva kalTaSi da aso-aso miTxra `T-o-j-i-n-a~ da Seecada
mivexvedrebine, rom orive `T-o-j-i-n-a~ iyo. manamde, cota xniT adre,
veWidavebodiT sityvebs `t-a-l-a-x-i~ da `w-y-a-l-i~. misis salivani cdilobda,
mivexvedrebine, rom `t-a-l-a-x-i~ aris talaxi da `w-y-a-l-i~ aris wyali, magram
me kvlav mereoda es ori . . .
Cven mivuyvebodiT biliks saxlis garSemo da vtkbebodiT mcenaris
mcenaris
surneliT, romelic saxlis kedlebs faravda. viRac wyals avsebda.
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Camayofina. roca erT xelze civi
wylis nakadi Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva `wyali~ jer
nela, Semdeg ufro swrafad. me wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT
SevigrZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas. uecrad dameufla bundovani
amaRelvebeli gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda; da rogorRac
enis saidumlos farda aexada. maSin mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri
grili raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma sityvam gamoafxizla Cemi
suli, mianiWa mas sinaTle, imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZneleebi
amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi ukve advilad gvardeboda.
es saxli swavlis dauokebeli surviliT davtove. ukve yvelafers hqonda
Tavisi saxeli da TiToeuli axal azrs Sobda. saxlSi dabrunebisas yvela
sagani, romelsac ki vexebodi, sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).
elen keleris avtobiografiis `Cemi cxovrebis ambavi~ am nawyvetSi avtori
aRwers enisa da azris gamoRviZebis mniSvnelovan detalebs. erTi wlis asakSi
elenma gadaitana gaurkveveli daavadeba, romlis Sedegadac man dakarga
mxedveloba da smena. sami TviT adre, sanam mas Svidi weli Seusruldeboda, mis
cxovrebaSi gaCnda ana salivani _ misi maswavlebeli. salivanma SesZlo
SeWriliyo keleris wyvdiadSi da, rogorc avtori aRniSnavs, saSualeba misca
gamoecada `azris dabrunebasTan dakavSirebuli mRelvareba.~
rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirveli, rac TavSi mogivaT, aris is,
rom kognituri procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven SegiZliaT
dainaxoT Sesuli informacia, mag. fraza: `damireke~ da daakvirdeT Sedegs _
darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT im moqmedebebis identifikacia,
romlebic akavSirebs frazas Tqvens reaqciasTan? rogor SegiZliaT gaigoT, ra
moxda am SualedSi _ romeli kognituri procesebisa da fsiqikuri
reprezentaciebis aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am TavSi aRwerilia
logikuri analizis is tipebi, romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda
kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.
o arabeTs
iyo ar beTs rost
ostevan,
ost an, mefe
me e RmrTisaga
RmrT agan
aga sviani,
s ani,
maRali,
ma ali, uxvi,
vi, mdaba
md bali,
ba i, laSq
Sqa
Sqar--mravali
avali ymiani
ym ni Ddro:
o arabeTs
iyo ar beTs rost
ostevan,
ost an, mefe
me e RmrTisaga
RmrT agan
aga sviani,
s ani,
maRali,
ma ali, uxvi,
vi, mdaba
md bali,
ba i, laSqa
Sqar-
Sqa -mravali
avali ymiani
ym ni D dro:
A) dondersis davaleba
______________________________dro_____________________________→
procesi A
procesi B
procesi C
___________________________dro________________________________→
procesi procesi Y
X
191
procesi X
procesi Y
_____________________________dro__________________________
_____→
fsiqikuri procesebi da resursebi
saidan viciT
metyveleba
eqspresiuli metyveleba
SexedeT 9.4 suraTs da SeecedeT, ramodenime sityviT aRweroT igi. ris Tqmas
apirebT? axla warmoidgineT, rom igigve suraTi unda aRuweroT brma adamians.
ras SecvlidiT? gWirdebaT Tu ara meore SemTxvevaSi gonebis ufro meti
daZabva? eqspresiuli metyvelebis Seswavlisas aqcenti keTdeba rogorc
metyvelebis produqciaze (ras irCeven adamianebi mocemul momentSi saTqmelad),
aseve, im procesebze, romlebic Setyobinebebs, gamonaTqvamebs udevs safuZvlad.
metyveleba ar gulisxmobs mxolod zepir metyvelebas; metyvellebaa, agreTve,
wera da JestebiT saubari. simartivis mizniT saxelmZRvaneloSi gamoyenebulia
sityvebi: mosaubre – is vinc metyvelebs anu wers an laparakobs (igulisxmeba
JestebiT laparakic) da msmeneli – is vinc ismens (igebs).
msmenelis gaTvaliswineba
198
Cven SemogTavazeT, aRgeweraT 9.4 suraTi normaluri mxedvelobis mqone da
brma adamianisaTvis im mizniT, rom gamonaTqvami dagegegmaT konkretuli
msmenelis gaTvaliswinebiT. nebismier SemTxvevaSi saubrisas unda
gaiTvaliswinoT, vin aris Tqveni msmeneli da informacia, romelic unda
miawodoT auditoriis wevrebs (Clark, 1992, 1996). magaliTad, Tqven, albaT, TavSi
azrad ar mogivaT vinmes uTxraT, rom kata xaliCazea, Tu man ar icis, rom kata
xaliCaze mxolod maSin wveba, rodesac gareT gasvla surs. msmenelis
gaTvaliswinebis wesi, romelic TanamSromlobis princips emyareba, pirvelad
Semoitana filosofosma h. pol graisma (H. Paul Grice). graisi TanamSromlobis
princips ganixilavs, rogorc mosaubris instruqcias, gamonaTqvami aagos
mimdinare saubris pirobebisa da mniSvnelobis mixedviT. am instruqciis arsis
gasagebad graisma Camoayaliba oTxi aqsioma, romelsac gulisxmieri da
yuradRebiani mosaubreebi iyeneben. 9. 3. cxrilSi warmodgenilia TiToeuli
aqsioma da SeTxzuli dialogi, sadac naCvenebia metyvelebis dros aRwerili
aqsiomebis gavlena pasuxebis SerCevaze. rogorc 9.3 cxrilidan Cans, karg
mosaubres unda SeeZlos, gaTvalos, Tu ra SeiZleba icodes da gaigos misma
msmenelma. amgvarad, Tqven ar etyviT Tqvens megobars: “dRes aleqsisTan erTad
vsadilob”, Tu darwmunebuli ara xarT, rom man icis, vin aris aleqsi. garda
amisa, TqvenTvis da Tqveni megobrisTvis nacnob yvela aleqss Soris mxolod
erTs axsenebT am konteqstSi (sadilad sxvasTan erTad ar waxvalT). anu “saerTo
codnaSi” arsebobs vinme aleqsi, romelic cnobilia rogorc TqvenTvis, ise _
Tqveni megobrisaTvis. herbert klarks da qeTrin marSals (Herbert Klark, Kethrine
Marshal, 1981) miaCniaT, rom “saerTo codna” eyrdnoba informaciis sam wyaros:
• jgufis wevroba – sxvadasxva sididis jgufis wevrebi iyeneben Semoklebul
msjelobebs, roca azri eyrdnoba jgufis wevrebis saerTo gamocdilebas da
gasagebia misi wevrebisaTvis.
• lingvisturi Tanaarseboba – saubrisas admianebi ukve ganxilul
informacias (wina saubrebis dros) miiCneven “saerTo codnis” nawilad.
• fizikuri Tanaarseboba – fizikur TanaarsebobasTan gavqvs saqme, roca
mosaubre da msmeneli fizikurad erT situaciaSi imyofebian da Sexeba aqvT
erTsa da imave obieqtebTan. es gulisxmobs rogorc saubris garemos (sivrces,
romelSic saubari mimdinareobs), ise maT garSemomyof adamianebs.
199
amrigad, rodesac Tqven axsenebT aleqsis – “me dRes aleqsisTan erTad
vsadilob”, SesaZloa, gasagebi iyos imitom, rom Tqven da Tqveni megobari mcire
jgufis wevrebi xarT, romelsac aleqsic miekuTvneba (jgufis wevroba), an
SesaZloa, imitom, rom adre, saubarSi Tqven ukve aRniSneT aleqsis arseboba
(lingvisturi Tanaarseboba), an sulac imitom, rom aleqsi iqve dgas oTaxSi
(fizikuri Tanaarseboba).
modiT, ufro dawvrilebiT ganvixiloT jgufis wevroba. warmoidgineT, rom
vinmes pirvelad xvdebiT. Tu Tqven gsurT, rom iyoT yuradRebiani da
gulisxmieri mosaubre, pirvel rigSi unda gaarkvioT ra sazogadoebas (jgufs)
ekuTvnis igi. amgvarad, mosaubre laparakis dros iTvaliwinebs Tavis molodins
msmenelis Sesaxeb (Tu ra iqneba misTvis gasagebi). adamianebs SeuZliaT TiTqmis
zustad gansazRvron, ra SeiZleba icodnen sakuTari jgufis wevrebma, Tumca,
tendencia aqvT dauSvan, rom sxvebisTvisac cnobilia is, rac TviTon ician
(Fussel&Kraus, 1992). msmenelis codnis zusti gansazRvra SesaZlebels xdis
eqspresiuli metyvelebis adekvatur regulacias.Y
daakvirdiT, Tu ramdenad detaluri informacia unda miawodoT quCaSi
adamians, romelic gzis miswavlebas gTxovT. aZlevT Tu ara konkretul kiTxvebs
(mag.: iciT, sad aris meria?), cdilobT Tu ara misi Cacmulobidan da
metyvelebidan gamomdinare, gansazRvroT, saidan aris igi da ramdenad
dawvrilebiT unda auRweroT gza.
3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.
daTo: Cemi azriT, iq bevri usafrTxo vuTxra iseTi, rac simarTles hgavs da
adgilia. Tanac daamSvidebs?
saidan viciT
metyveleba da Secdomebi
dagegmvis doneebi
mosaubrem unda airCios sityvebi, romlebic saukeTesod gamoxataven mis
203
azrs. Tu mosaubres enaze ori sityva adgas, mag: `movifiqre“ da `movigone“,
SeiZleba Tqvas `movifone“.
mosaubrem arCeuli sityvebi sworad unda daalagos da gaaerTianos
winadadebaSi. radgan adamiani gegmavs gamonaTqvams, rogorc mTlian erTeuls,
SesaZloa, moxdes sityvebis gadanacvleba.
cxviridan sisxli wamskda → sisxlidan cxviri wamskda.
lamazi gogos kaba → gogos lamazi kaba .
mosaubrem bgerebi unda gaaerTianos sityvebSi, romelTa Tqmasac apirebs.
radganac adamianebi gamonaTqvams winaswar gegmaven, SeiZleba moxdes bgeraTa
gadanacvleba.
cali xeli → xali celi.
buzi-fuli
baRi-fari
boli-foni
bedi-fexi
impresiuli metyveleba
warmoidgineT, rom mosaubre ambobs `kata xaliCazea.“ Tqven ukve iciT, rom
konteqstidan gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba SeiZleba erTmaneTisgan
gansxvavebuli azris gamosaxatad. Tqven, rogorc msmeneli, rogor airCevT
mxolod erT azrs? metyvelebis gagebaze saubars Cven daviwyebT orazrovani
mniSvnelobis problemis ufro detaluri ganxilviT.
orazrovnebis daZleva
daZleva
205
ras niSnavs sityva bari? TavSi, albaT, misi ori mniSvneloba mainc mogividaT:
erTi, romelic dakavSirebulia miwaTmoqmedebasTan (sasoflo-sameurneo
saqmianobasTan) da meore, romelic dakavSirebulia kafesTan. warmoidgineT, rom
vinme geubnebaT: `mas aqvs bari”, rogor xvdebiT, ra igulisxmeba am konkretul
SemTxvevaSi? Tqven unda SesZloT am or mniSvnelobas Soris arsebuli
leqsikuri orazrovnebis daZleva. Tu dafiqrdebiT, aRmoCenT, rom zogierTi
kognituri procesis gamoyenebiT, konteqstidan gamomdinare cdilobT sityvis
orazrovnebis daZlevas. ris Sesaxeb saubrobdiT manamde: sauSao iaraRebze Tu
gasarTob adgilebze. es farTo konteqsti unda dagexmaroT sityvis ori
mniSvnelobidan erT-erTis arCevaSi. magram rogor?
sanam am kiTxvaze pasuxs gavcemdeT, gagacnobT orazrovnebis kidev erT tips.
ras niSnavs es winadadeba: `ninos da giorgis dedas gadasces daxmareba”? Tqven
SeiZleba gaigoT misi mxolod erTi mniSvneloba, magram am SemTxvevaSi saqme
gvaqvs struqturul orazrovnebasTan. (Akmajian et al., 1990) ix. 9.5. suraTi.
lingvistebi winadadebis struqturis sailustraciod xSirad iyeneben
diagramebs. I nawilSi warmodgenilia winadadebis `kata xaliCazea” analizi. am
winadadebis struqtura Zalian martivia. II da III nawilSi ki warmodgenilia
winadadebis `ninos da giorgis dedas gadasces daxmareba” ori gansxvavebuli
mniSvnelobis SedarebiT rTuli struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis
mixedviT, fraza `ninos da giorgis” exeba dedas, erT adamians _ ori bavSvis
dedas gadasces daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis mixedviT,
winadadebaSi gamoyofilia ori qvemdebare `ninos’’ da `giorgis dedas” e.i. or
adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelobiT igebT winadadebas, rodesac
mas pirvelad kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic winadadebas ori
mniSvneloba aqvs da Cven vubrundebiT igive kiTxvas, romelic leqsikuri
orazrovnebis dros gaCnda: rogor gansazRvravs konteqsti erTi mniSvnelobis
amorCevas ori an meti SesaZlo variantidan?
sarkastuli moTxovna
tonis amxanagi, romelTan erTadac cxovrobs igi, yovelTvis Rias tovebs
misaRebi oTxis fanjaras, maSinac ki rodesac gareT yinavs. tonis mravaljeradi
Txovna – daeketa fanjara – uSedego iyo; erTxel fanjara Ria iyo, tonis ar
sjeroda, rom mis amxanags ar scoida. man uTxra amxanags: “ra mSvenieria aq da
rogor Tbila”.
saidan viciT
ra gvesmis
orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas Cven aqcenti gavakeTeT imaze, Tu
ras vigebT. axla yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze, Sesabamisad,
kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu
mTliani teqstis gagebis dros? mag.: ra inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven
gaigebT ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea”. kvlevebis safuZvelze dadginda,
rom mniSvnelobis mqone reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri erTeulebiT,
romlebsac propoziciebs uwodeben (Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974). propozicia
gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis `kata xaliCazea” ZiriTadi azri isaa,
rom raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas Tqven gamoyofT propozicias
ze da cdilobT, gaigoT katasa da xaliCas Soris arsebuli mimarTeba, romelic
gamoxatulia am propoziciiT. propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze (kata,
xaliCa). mravali gamonaTqvami erTze met propozicias Seicavs. ganvixiloT
Semdegi winadadeba: `kata uyurebda Tagvs, romelic SeZvra taxtis qveS.“ aq
pirveli Semadgeneli propoziciaa qveS (Tagvi, taxti). aqedan vawyobT: SeZvra
[(Tagvi, qveS (Tagvi, taxti))]. sabolood ki miviRebT: uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi,
qveS (Tagvi, taxti))].
saidan viciT
saidan viciT
Sejameba
216
saubrisas admianebi cdiloben, iyvnen gulisxmierebi da yuradRebianebi.
Sesabamisi msmenelis arseboba moiTxovs saerTo codnis gaTvaliswinebas.
spunerizmi da metyvelebis sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori frazebisa
da gamonaTqvamebis dagegmvisa da Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.
orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamonaTqvamebis gasagebad,
mniSvnelobebis SesaZlo variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad msmenelebi
iyeneben konteqsts. fsiqikuri reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalibdeba.
miRebuli informaciisagan ufro metis gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis
gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis
Tanaxmad, enebi, romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRvraven adamianis mier
samyaros aRqmasa da gaazrebas. am hipoTezis zogierTi damadasturebeli faqti
gamovlinda ferebze Catarebul eqsperimentebSi. mkvlevarebis winaSe kvlav dgas
enebs Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis sakiTxi, romelic,
SesaZloa, gavlenas axdendes azrovnebaze.
vizualuri Semecneba
saidan viciT
saidan viciT
mdelo sididiT ori CogburTis kortis zomis iyo, sqeli balaxiTa da xavsiT
dafaruli. misi erTi nawili SroSanebiT iyo mofenili, garSemortymuli xeebis
qveS ki enZelebi mimofantuliyo. mdelos erT mxares mayvliTa da ayvavebuli
vardebis ekliani buCqnariT dafaruli patara goraki esazRvreboda. bondi gars
uvlida goraks da daJinebiT iyureboda buCqebs Soris, magram iq araferi Canda,
garda gorakis miwiani zedapirisa (Flemming, 1959 PP.19-20).
suraTi: 9.11.
yuradReba miaqcieT msoflos am avtraliaze koncentrirebul warmodgenas,
axla vin aris qvemoT?
Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi
rotaciisaTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvaliereben ise, rogorc
realur sagnebs. vizualuri da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezentaciebis Seqmna.
problemis gadawyveta
,,ra aris is arseba, romelic diliT oTx fexze dadis, SuadRisas _ orze,
xolo mzis Casvlis Semdeg _ samze?” berZnuli miTologiis Tanaxmad, borotma
arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am amocanis amoxsna ubrZana; xolo sanam vinme
mis amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli mmarTvelobis qveS icxovrebda.
oidiposma gamocanis elementebSi metaforebi amoicno _ dila, SuadRe da mwuxri
adamianis cxovrebis sxvadasxva periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis
dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili adamiani ki _ or fexze, xolo
moxucebulobaSi adamiani, miuxedavad imisa, rom or fexze dadis, siarulisas
yavarjensac iyenebs. e.i. sam fexze dadis. oidiposis pasuxi iyo ,,adamiani”.
Tumca, Cveni yoveldRiuri problemebi ar aris oidiposis gamocanasaviT
rTuli, magram problemis gadaWra yoveldRiuri cxovrebis ZiriTadi nawilia.
Tqven gamudmebiT awydebiT problemebs, romelTa gadawyvetac gixdebaT: rogor
movaxerxoT samuSaosa da movaleobebis Sesruleba drois gansazRvul periodSi,
rogor mivaRwioT warmatebas gasaubrebaze; rogor gavwyvitoT urTierTioba
arasasurvel pirovnebasTan da a.S. mravali problema dakavSirebulia realur
codnasa da TqvenTvis saWiro informacias Soris gansvlasTan. roca problemas
wyvetT, Tqven amcirebT am gansvlas saWiro informaciis mopovebiT. problemis
daZlevis arsis ukeT gasagebad, SeecadeT gadaWraT 9.12 suraTze mocemuli
problemebi. fsiqologiuri kvlevis Sedegebis gacnoba saSualebas mogcemT,
naTeli warmodgena SeiqmnaT problemis gadawyvetis Taviseburebebis SesaxebAda,
SesaZloa, TqvenTvis saintereso rCevebic miiRoT, romlebic dagexmarebaT
davalebis Sesrulebis gaumjobesebaSi.
problemuri situacia
deduqciuri azrovneba
induqciuri azrovneba
adamianebis gamoyofas da fiqrs, rogor ipovoT isini (Ross & Kenedy, 1990). am
problemis gadasaWrelad SeiZleba dagWirdeT im meTodis gaxseneba, romelic
Tqveni megobrebis mosaZebnad SeimuSaveT. am problemis gadaWra imitom
geadvilebaT, rom Tqven ukve mieCvieT warsuli gamocdilebis gamoyenebas:
induqciuri azrovneba saSualebas gaZlevT, gamoiyenoT gamocdili meTodebi da
swrafad gadaWraT axali problemebi.
problemis analogiuri gadawyvetis Sesaxeb kvlevebs xSirad saganmanaTleblo
mniSvneloba aqvT (Kolodnery, 1977), magaliTad, Tqveni maTematikisa da
sabunebismetyvelo mecnierebis maswavleblebi gacnoben ramodenime amocanas
Tavisi amonaxsniT. amocanebi ukve damuSavebuli pasuxebiT mocemulia
saxelmZRvaneloebSic. SemdgomSi ki, Tqven gixdebaT msgavsi tipis amocanebis
amoxsna, romlebsac, savaraudod, dasZlevT. aseTi midgoma emyareba im
mosazrebas, rom Tqven gamoiyenebT induqciur azrovnebas da SesZlebT Zveli
meTodebis gamoyenebas axali problemebis dasaZlevad. mkvlevarebi Seecadnen,
ganesazRvraT is pirobebi, romlebSic moswavleebi warsuli gamocdilebis
maqsimalurad gamoyenebas SeZlebdnen (Lorett & Anderson, 1994; Novick & Holyoak, 1991).
zogadi daskvna, romelic maT gamoitanes, gulisxmobs, rom moswavleebs
analogiis mosaZebnad xSirad daxmareba sWirdebaT. imisaTvis, rom moswavlem
SeZlos axal problemaSi Zveli problemis mniSvnelobis danaxva, xSirad
saWiroa damatebiTi waxaliseba — miniSnebisa da mimarTulebis micema (Ross &
Kennedy, 1990). modiT, ganvixiloT magaliTi:
saidan viciT
SeiZleba amocana saerTod ver amoxsnaT (Luchins, 1942). pirveli ori amocanis „e“
nawilSi Tqven aRmoaCenT, rom pasuxis misaRebad arsebobs zogadi formula B-A-
2(C). bunebrivia, rom mesame amocanis amoxsnisas iseve SeecdebiT mis gamoyenebas
da naxavT, rom am formuliT mesame amocana ar amoixsneba. am SemTxvevaSi unda
gaavsoT „a“ qila da gadmoasxaT imdeni, rom Seivsos „g“ qila, ris Semdegac
dagrCebaT wylis saWiro raodenoba. Tu Tqven ver mixvdiT, es rogor unda
gagekeTebinaT da amocanis amosaxsnelad pirvel formulas iyenebdiT, es imas
niSnavs, rom SegeqmnaT im gamocdili wesis gamoyenebis fsiqikuri ganwyoba,
romelmac warmateba mogitanaT. ganwyoba — es aris fsiqikuri aqtivobis,
azrovnebis Tu Cvevis winmswrebi mdgomareoba, romelsac garkveuli pirobebis
zemoqmedebiT SeuZlia aRqmisa da problemis gadaWris xarisxisa da siswrafis
gazrda. Tumca, maSin, rodesac azrovnebisa da moqmedebis Zveli xerxebi axal
situaciaSi ar aris produqtuli, maT SeuZliaT fsiqikuri aqtebis Seferxeba da
damaxinjeba. rodesac problemur situaciaze fiqris dros gaiWedebiT, daixieT
ukan da hkiTxeT sakuTar Tavs: warsuli warmateba xom ar ganapirobebs Tqveni
xedvis SezRudvas?
problemis gadaWrisas gaiTvaliswineT problemuri situaciebisa da maTi
daZlevis rac SeiZleba farTo speqtri, rac ufro SemoqmedebiTs gaxdis
daZlevis process.
am nawilSi Cven ganvixileT problemis gadawyvetisa da azrovnebis sxvadasxva
tipebi da konkretuli etapebi, romlebic unda gaiaroT realur pirobebSi
moqmedebis gaumjobesebis mizniT. am Tavis bolo nawilSi Cvenc imave strategias
mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSvnelovani kvlevis Sedegebi, romlebic
dakavSirebulia gansjisa da gadawyvetilebis miRebis procesebTan. Cven, agreTve,
SemogTavazeT, Tu rogor unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvnelovan
situaciaSi.
Sejameba
eqspert-sistemebi da medicina
Tu odesme gqoniaT seriozuli samedicino konsultacia eqimTan, Tavad
yofilxarT im situaciis monawile, roca individis msjelobasa da problemis
gadaWris unars udidesi mniSvneloba aqvs. Tqvens janmrTelobaze
pasuxismgebelma pirma unda moaxdinos Tqvens mier CamoTvlili simptomebis
erTobliobis (paternis) identifikacia da daadginos daavadebis gamomwvevi
mizezi. miRebuli daskvnis safuZvelze individma samoqmedo gegma unda
SeimuSavos. am procesSi mocemuli sirTuleebidan gamomdinare, warmoidgineT,
Tu raoden Znelia, zustad Tqveni daavadebis simptomebis aRwera ise, rom
sxvebisaTvis gasagebi iyos. amis mere, albaT, ar gagikvirdebaT, roca gaigebT,
rom kognitur mecnierebaTa mimdevrebi ramdenime welia muSaoben kompiuterul
programebze, romlebic mniSvnelovan daxmarebas uwevs eqimebsa da
janmrTelobis dacvis personals diagnostikasa da mkuranlobis dagegmvaSi.
am programebs ,,eqspert sistemebs“ uwodeben. „eqspert_sistema“ aris
kompiuteruli programa, romelic realurad profesionalTa mier
problemebis gadaWris simulaciaa, arsebuli codnis gaTvaliswinebiT. sistema
MYCIN, romelic SemuSavebul iqna 1970-ian wlebSi, safuZvlad daedo
mecnierul kvlevaTa did nawils am sferoSi. MYCIN Seiqmna, rogorc
infeqciur daavadebaTa diagnostikisa da mkurnalobis damxmare saSualeba
238
veb gverdebi:
239
• www-camis. stanford.edu
es aris stenfordis samedicino informatikis veb gverdi, sadac
ganTavsebulia informacia mkvlevarTa jgufis Sesaxeb, romelmac
ganaxorciela mTeli rigi proeqtebi medicinasa da eqspertul sistemebTan
dakavSirebiT.
• www.cis. upenn. edu/~traumaid
“TraumAID” aris programa, romelic Seiqmna kritikul situaciaSi eqimTa
dasaxmareblad. veb gverdze ganTavsebulia eqspert-sistemebis demo versiebi.
evristika da msjeloba
misawvdomobis evristika
saidan viciT
a. SvedeTi
b. indonezia
c. israeli
d. nigeria
kvlevebis safuZvelze dadginda, rom rac ufro meti icis adamianma qveynis
Sesaxeb, miT ufro maRalia mis mier populaciis raodenobis Sefaseba. garda
amisa, mniSvnelovani korelaciaa qveynebis Sesaxeb codnasa da imas Soris, Tu
ramdenjer iyo is naxsenebi ,,niu iork taims”-is statiebSi mimdinare wels.
(sxvaTa Soris, swori pasuxia: israeli, SvedeTi, nigeria, indonezia. SegiyvanaT
Tu ara SecdomaSi misawvdomobam?)
rogorc Cans, Znelia, endoT Tqvens kognitur procesebs, radgan masmedia
uzrunvelyofs TqvenTvis
TqvenTvis xarveziani monacemebis mowodebas. miuxedavad amisa,
mniSvnelovani daskvnis gamotanamde informaciis wyaros gadamowmebiT, Tqven
SegiZliaT, Tavi daaRwioT misawvdomobis gavlenas. darwmunebuli xarT, rom
rasac fiqrobT, TqvenTvis cnobilia?
reprezentaciuli
reprezentaciuli evristika
a. swrafi siaruliT
b. burTiT TamaSebiT
c. CogburTiT
d. msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT
CogburTi
savaraodod yvelaze
sworia ufro metis
momcveli kategoria
burTiT TamaSebi
saidan viciT
reprezentatuloba gavlenas axdens msjelobaze
“Ruza amoRebulia!”
evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT azrovnebis eqsperimentis
Catareba. daiwyeT qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis Semdeg dawereT
miaxloebiTi pasuxi.
1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____
5 wamSi Tqven, albaT, SeZlebT ramodenime moqmedebis Sesrulebas da miiRebT
arasrul pasuxs, SesaZloa, 24–s. Semdeg ki aqedan gamoiyvanT saboloo pasuxs.
axla scadeT Semdegi magaliTis amoxsna:
8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____
arCevanis forma
cxrili 9.8
formirebis (gadmocemis) efeqti
gadarCena
operacia. 100 adamianidan postoperaciul periodSi jer kidev cocxalia 90,
erTi wlis Semdeg – 68, xolo xuTi wlis Semdeg ki - mxolod 34.
253
sikvdilianoba
operacia. 100 adamianidan operaciis dros an mis Semdgom periodSi iRupeba 10
adamiani, operaciidan erTi wlis ganmavlobaSi – 32, xuTi wlis ganamvlobaSi ki
– 66.
saidan viciT
msjeloba cudi saqmianobis Sesaxeb
warmoidgineT, rom Tqven gTxoven, monawileoba miiRoT disciplinarul
komisiaSi, romelmac unda gadawyvitos, Tu ra TanxiT daajarimos kompania,
romelic reklamis saSualebiT mcdar informacias avrcelebda. moaxdens Tu ara
gavlenas sakiTxis miwodebis forma Tqvens gadawyvetilebaze? eqsperimentSi
kompaniis saqmianoba warmodgenili iyo erT SemTxvevaSi dadebiTi kuTxiT
(magaliTad, ,,20%-ia imis Sansi, rom organizaciam ar icoda reklamaSi mcdari
informaciis Sesaxeb”), xolo meore SemTxvevaSi - negatiuri kuTxiT (magaliTad:
`80%-ia imis Sansi, rom organizaciam icoda reklamaSi mcdari informaciis
Sesaxeb). xedavT, rom orive gancxadeba zustad erTi da igive informacias
gvawodebs?
cdis pirebi, romlebic kiTxulobdnen pozitiuri kuTxiT miwodebul
gancxadebas, iZleodnen daaxloebiT 40,153 dolaris odenobis jarimis
rekomendacias maSin, roca negatiuri formiT miwodebuli gancxadebis wakiTxvis
Semdeg cdis pirebis rekomendacia iyo daaxloebiT 78,968 dolaris odenobis
jarima (Dunegenm 1996). rogorc xedavT, ramdenime sityvam mniSvnelovani gavlena
iqonia gadayvetilebis miRebaze.
254
rogor SegviZlia msgavsi Sedegebis sakuTar cxovrebaSi gamoyeneba? realur
samyaroSi gadawyvetilebis miReba gixdebaT, rac eyrdnoba momavlis Sesaxeb
Tqvens sakuTar an sxvebis mosazrebas (varauds). aseT SemTxvevebSi, scadeT
problemis rogorc mogebis, ise wagebis kuTxiT ganxilva. warmoidgineT,
magaliTad, rom Tqven apirebT iyidoT axali manqana. gamyidveli Seecdeba,
yvelaferi warmogidginoT mogebis kuTxiT: `qsenoni”-s 78%-s SekeTeba ar
sWirdeba pirveli wlis ganmavlobaSi!” Tqven SegiZliaT mis mier mowodebuli
informaciis perefrazireba: ,,22%-s esaWiroeba SekeTeba pirvelive wels!” cvlis
Tu ara axali formulireba Tqvens mier situaciis aRqmas? es savarjiSoa,
romelic realur cxovrebaSi gamogadgebaT.
manqanis gamyidvelis SemTxveva im situaciis saukeTeso magaliTs warmoadgens,
rodesac viRac cdilobs informaciis iseTi formiT mowodebas, romelic
saSualebas miscems mas, sasurveli gavlena moaxdinos Tqvens gadawyvetilebaze.
aseTi ram sistematurad xdeba Cvens cxovrebaSi. magaliTad, yovelTvis,
arCevnebis moaxloebisas, ori mowinaaRmdege kandidati cdilobs sakuTari Tavisa
da sxavdasxva sakiTxebis Sesaxeb informacia warmoadginos ise, rom
amomrCevelTa simpaTia daimsaxuros. erTma kandidatma SeiZleba Tqvas: ,,vTvli,
rom unda gavagrZelo im politikis gatareba, romelsac dRemde warmateba
moaqvs”, oponents SeuZlia mis sawinaaRmdegoT Tqvas, rom ,,mas eSinia axali
ideebis.” erTi kandidati SeiZleba ambobdes: ,,es politika migviyvans ekonomiur
aRmavlobamde.“ misi oponenti SeiZleba SeewinaRmdegos: ,,es politika sazianoa
garemosaTvis.” xSir SemTxvevaSi orive marTals ambobs _ erTi da igive
politika SeiZleba ekonomikisaTvis kargi aRmoCndes, magram garemosTvis saziano.
aseT dros formis damajereblobas mniSvnelovnad gansazRvravs adamianis
biografia (Tversky & Kahneman, 1981; Vaughan & Seifert, 1992). amgvarad, gadawyvetilebis
miRebaze gamonaTqvamis formulirebis gavlenis codna dagexmarebaT imis
gagebaSi, Tu ra ganapirobebs msgavs situaciebSi erTmaneTisagan radikalurad
gansxvavebuli gadawyvetilebebis miRebas. Tu Tqven sxva adamianebis qcevis
gagebis survili gaqvT, SeecadeT ifiqroT imaze, Tu rogor moaxdines am
adamianebma gadawyvetilebis formireba.
Sejameba
sakvanZo sakiTxebi
Kkogniciis Seswavla
• kognitur fsiqologiaSi momuSave specialistebi Seiswavlian fsiqikur
procesebs da struqturebs, romlebic safuZvlad udevs adamianis aRqmis,
metyvelebis, azrovnebis, problemis gadaWris, msjelobisa da gadawyvetilebis
miRebis unarebs.
• im fsiqikuri procesebis gamoyofis mizniT, romlebic rTuli amocanis
Sesrulebas udevs safuZvlad, mkvlevarebi mimarTaven reaqciis drois gazomvas.
metyveleba
258
vizualuri kognicia
• vizualuri reprezentaciebi, SesaZloa, gamoyenebul iqnas propoziciuli
reprezentaciebis Sesavsebad.
• vizualuri reprezentaciebi garemos vizualuri aspeqtebis gaazrebis
saSualebas gvaZlevs.
• adamianebi qmnian vizualur reprezentaciebs, romlebSic gaerTianebulia
rogorc verbaluri, ise vizualuri informacia.
problemis
problemis gadaWra da azrovneba
• adamianebma unda gansazRvron sawyisi mdgomareoba, mizani da is operaciebi,
romlebic saSualebas miscemT, sawyisi mdgomareobidan miaRwion mizans.
• logikur wesebze damyarebuli wanamZRvrebis safuZvelze gakeTebuli daskvna
deduqciuri azrovnebaa.
• induqciuri azrovneba gulisxmobs daskvnis gakeTebas xdomilebis albaTobis
gaTvaliswinebiT.
• ra aris Sefaseba?
Sefasebis istoriuli mimoxilva
formaluri Sefasebis ZiriTadi niSnebi
• inteleqtis Sefaseba
inteleqtis testebis istoriuli safuZvlebi
IQ testebi
• inteleqtis Teoriebi
inteleqtis fsiqometriuli Teoriebi
stembergis inteleqtis triarqiuli Teoriebi
gardneris mravlobiTi inteleqti da emociuri inteleqti
garemo pirobebi da IQ
kultura da IQ testebis validoba
• SemoqmedebiToba
SemoqmedebiTobis Sefaseba da kavSiri inteleqtTan
gansakuTrebuli SemoqmedebiToba da SeSliloba
• Sefaseba da sazogadoeba
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
261
adre, naklebad rTul droSi, imisaTvis, rom SegeZinaT xeloba da dagewyoT
saqmianoba, unda gagevloT ucvleli gza Segirdidan ostatamde. Tqven bunebrivi
procesis Sedegad gaxdebodiT sando xelosani bunebrivi procesis Sedegad da
amisaTvis ar dagWirdebodaT nerviuloba imis gamo, rom gamxdariyaviT
"serTificirebuli" da nomeri ori fanqriT SemogexazaT pasuxebi "WeSmaritia" an
"mcdaria" fsiqologiuri testis punqtze" me upiratesobas vaniWeb maRal qalebs".
ara, mWedeli iyo mWedeli imitom, rom mWedeli iyo; meduqne vaWrobda da
Tvlebis ostati Tvlebs Wedavda. dRevandel, superracionalur da
postindustrialur samyaroSi, Cven ricxvebs ufro vendobiT, vidre
gamocdilebas, amitom nebismier Semosavlian sferoSi muSaobisaTvis _ iqneba es
iuristi Tu interieris dizaineri, Tqven SeiZleba dagavalon testis Sesruleba.
imis dadgenis mizniT, Tu zustad ras moiTxoven damqiraveblebi da
profesiuli organizaciebi TavianTi TanamSromlebisa da wevrebisgan da, sxvaTa
Soris, imis dasadgenad, Tu ra saxis samuSaos Seveferebi me yvelaze metad.
gaviare ocdaTerTmeti samsaxurebrivi Tu praqtikuli testi. testebis
klasifikacia iyo metad mravalferovani - testebi barmenebisaTvis, safosto
manqanis meqanikosebisaTvis, radio diqtorebisaTvis, samogzauro agentisaTvis,
geologebisaTvis, sagareo uwyebaTa moxelisaTvis da FBI agentebisaTvis.
Cemi Sedegebi yovelTvis ar iyo damaimedebeli. me Tavi gavarTvi mxolod sam
tests.
ra aris Sefaseba?
Sefaseba?
Sefasebis istoria
sandooba
validoba
267
testis validoba
validoba aris is, Tu ra xarisxiT zomavs testi imas, risi gazomvac
surs eqsperts. inteleqtis validuri testi zomavs am maxasiaTebels da
saSualebas iZleva Sesrulebis winaswarmetyvelebisa im situaciebSi, romelSic
mniSvnelovan wamyvan rols asrulebs inteleqti. kreatulobis validuri
sazomiT miRebuli qulebi gviCvenebs realur kreatulobas da ara xatvis unars
an guneba-ganwyobilebas. zogadad, validoba asaxavs testis mier im qcevebisa an
Sedegebis zusti prognozirebis SesaZleblobas, romelic dakavSirebulia
testis mizanTan an mis formasTan. arsebobs validobis sami ZiriTadi tipi:
TvalsaCino validoba (face validity), validoba kriteriumis mixedviT da
konstruqtuli (konstruqciuli) validoba.
validobis pirveli tipi eyrdnoba testis Sinaarss. Tu testis amocanebi
uSualod ukavSirdeba interesis sagans, maSin tests gaaCnia TvalsaCino
validoba (face
( ). TvalsaCino validobis mqone testebSi Zalian pirdapir da
validity).
martivad aris mocemuli is kiTxvebi, rac ainteresebT testis Semqmnelebs.
magaliTad: ramdenad aRelvebuli xarT? xarT Tu ara kreatuli? Aadamiani,
romelic testirebaSi monawileobs, Zalian zustad da patiosnad unda
asrulebdes mas. samwuxarod, TvalsaCino validoba xSirad ar aris sakmarisi
zusti gazomvisTvis. pirveli rigSi, sakuTari Tavis aRqma adamianebis mier
SesaZlebelia ar iyos zusti, an SeiZleba ar icodnen, sxvebTan Sedarebisas
rogor Seafason sakuTari Tavi. meore, testi, romelic sakmaod zustad zomavs
zogierT maxasiaTebels, testi Semsruleblebs aZlevs maTTvis sasurveli
STabeWdilebis moxdenis saSualebas aZlevs. ganvixiloT garkveul pirobebSi
myofi (hospitalizirebuli) fsiqikuri problemebis mqone pacientis klasikuri
SemTxveva, rodesac fsiqiatriuli klinikis pacienebs ar surT klinikis nacnobi,
struqturirebuli garemodan wasvla.
saidan viciT
pacientebi manipulireben fsiqiatrebis SefasebebiT fsiqiatriuli
klinikis personali SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi daavadebul
pacientebs ekiTxeboda, Tu ramdenad darRveulia maTi sulieri mdgomareoba..
rodesac interviuSi pacientebs sTxovdnen, SeefasebinaT, TavianTi
mdgomareoba (grZnobdnen Tu ar Tavs kargad), romelic iZleoda Tu ara
268
maTi palataSi gadayvanis SesaZleblobas. Pacientebi, ZiriTadad, pozitiur
afasebdnen TavianT mdgomareobas. Tumca, rodesac intervius mizani iyo
SeefasebinaT pacientebs TavianTi mdgomareoba, romelic iZleoda Tu ara
gaweris saSualebas, maSin isini sakuTar mdgomareobas uaryofiTad
afasebdnen., radgan maT ar surdaT, gaweriliyvnen. fsiqiatrebi, romlebic
afasebdnen intervius monacemebs ise, rom ar icodnen intervius miznis
eqsperimentuli variaciis Sesaxeb, askvnidnen, rom im pacientebs, romlebic
pasuxobdnen uaryofiTi TviTdaxasiaTebiT, hqondaT ufro mZime darRvevebi
da iZleodnen maTi gaweris sawinaaRmdego rekomendaciebs. ase rom,
pacientebma miiRes Sefasebis sasurveli Sedegi. fsiqiatris Sefasebaze,
aseve, SeiZleba gavlena moaxdinos Sexedulebam, rom nebismiers, visac surs
fsiqiatriul klinikaSi darCena, unda hqondes Zalian Zlieri darRvevebi
(Braginsky & Braginsky,1967)
normebi da standartizacia
270
Cven gvaqvs sando da validuri testi, magram sxvadasxva testis Sedegebis
interpretaciisaTvis kidev saWiroa normebi. magaliTad testSi, romelic zomavs
depresias, miiReT 18 qula. ras niSnavs es? ramdenad depresiuli xarT _
msubuqad, saSualod Tu saerTod ar xarT depresiuli? miRebuli Sedegis
mniSvnelobis gasadebad, is unda SeadaroT sxva studentebis tipiur qulebs anu
statistikur normebs.
normebs testis normebi saWiroa imisaTvis, rom naxoT, Tqveni
asakisa da sqesis studentebi Cveulebriv rogor ganawilebas iZlevian, ra aris
maTi saSualo. es SesaZlebels gaxdis Tqveni Sedegebis interpretacias.
maSin, rodesac Tqven asrulebdiT unarebis tests, rogoric aris SAT, albaT
ginaxavT testis normebi. testis normebi gviCvenebs, Tu ramdenad Seesabameba
Cveni qulebi sxvebis qulebs da gvexmareba imis dadgenaSi, Tu ramdenad axlosaa
Cveni Sesruleba normatiuli populaciis SesrulebsTan.. individis qulebis
interptetaciisaTvis yvelaze gamosadegia jgufis normebis codna, rodesac
Sesadarebeli jgufi testirebuli individebis iseTi ZiriTadi TvisebebiT
xasiaTdeba, rogoricaa asaki, socialuri klasi, kultura da gamocdileba.
normebisaTvis mniSvnelovania yvelam airCios erTi standartizirebuli testi
_ standartizacia. standartizacia aris yvela individTan erTi da igive formiT,
erTsadaimave pirobebSi gamoyenebis SesaZleblobas. gasagebia standartizaciis
aucilebloba, magram praqtikaSi misi dacva yovelTvis ar xerxdeba. zogs eZleva
meti dro, zogierTs ki - ufro naTeli da detaluri instruqcia, zogs aqvs
SekiTxvis dasmis ufleba an ufro motivirebulebi arian, rom ukeTesad
Seasrulon. ganvixiloT erT-erTi avtoris gamocdileba:
me, rogorc ielis bakalavris xarisxis mqone studenti, saSualo skolis
klasebSi SfoTis donis gasazomad viyenebdi skalas. dawyebamde erT-erTma
masawavlebelma Tavis klass uTxra: "Tqven es mSvenieri mamakaci geTamaSebaT
axal TamaSs, romelic kiTxvebis dasmas gulisxmobs. es TamaSi Cven
gagvamxiarulebs." meore masawavlebelma ki Tavis klass ase mimarTa: "es
fsiqologi, romelic gaxlavT ielis universitetidan, apirebs CagitaroT testi
imisaTvis, rom gaigos, Tu ras fiqrobT. imedi maqvs, kargad SeasrulebT da
aCvenebT, Tu ramdenad kargia Cveni klasi. (Zimbardo, personal communication, 1958.,
SegiZliaT pirdapir SeadaroT am ori klasis bavSvebis qulebi, romelic
miRebuli iqna erTi testis Catarebis Sedegad? am kiTxvaze pasuxi aris
uaryofiTi, radgan testi ar gamoyenes standartizirebuli formiT. am
SemTxvevaSi, meore klasis bavSvebis qulebi SfoTvis testSi ufro maRali iyo.
(albaT, es TqvenTvis gasakviri ar aris). Tu testis instruqcia Sesrulebis
271
Sesaxeb an Sedegebis daTvlis xerxi ar aris zusti, maSin Zalian rTuli iqneba
mocemuli testis Sedegebis interpretacia an imis dadgena, Tu ramdenad
Seesabameba Sesadarebel jgufs
Cven axla ganvixileT zogierTi sakiTxi, romelic aRelvebT mkvlevarebs,
rodesac isini qmnian tests da cdiloben gansazRvron sinamdvileSi zomavs Tu
ara testi imas, risi gazomvac undaT. isini darwmunebulebi unda iyvnen testis
sandoobasa da validobaSi. MmaT, aseve, unda daadginon testirebis
standartuli pirobebi, mxolod amis Sedegad miRebul normebs aqvs azri.
nebismieri testis qulebi unda Sefasdes sandoobisa da validobis terminebiT.
aseve, unda Sefasdes Sesrulebis normebi da standartizaciis pirobebi,
romelSic testi Catarda.
Aaxla mzad varT, rom davubrundeT inteleqtis gazomvas.
Sejameba
inteleqtis Sefaseba
ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni megobrebi? am kiTxvaze pasuxis
gasacemad inteleqtis gansazRvrebiT unda daiwyoT. es advili amocana ar aris,
magram inteleqtis mkvlevarTa 52 kaciani jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad
gansazRvrebaze: “inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi SesaZlebloba,
romelic, sxva komponentebTan erTad moiicavs logikuri msjelobis, dagemvis,
272
problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis, rTuli ideebis wvdomis,
swrafad daswavlisa da gamocdilebis miRebis unars" (Gottfredson,1997a, p.13).
SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli
gaxdeba, Tu ratom aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is,' Tu rogor
axdenen Teoretikosebi inteleqtis da umaRlesi gonebrivi funqciebis
konceptualizebas, mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs, riTac isini mis
gazomvas cdiloben (Sternberg, 1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis
inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisazRvros da dayvanil iqnas erT
garkveul qulaze. sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali komponentisgan
Sedgeba, romelic cal-calke unda gaizomos. arian iseTebic, vinc ambobs, rom
sinamdvileSi arsebobs inteleqtis ramdenime gansxvavebuli saxe, rac
gamocdilebis sxvadasxva sferos Seesabameba.
am TavSi aRvwerT, Tu rogor aris dakavSirebuli inteleqtis testebi
inteleqtis am sxvadasxva koncefciasTan. daviwyoT istoriuli konteqstis
ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi da inteleqtis gazomvisadmi
interesi.
IQ testebi
stenford-
stenford-bines inteleqtis
inteleqtis skala
cxrili 10.1
277
gonebrivi CamorCenilobis diagnozi
gonebrivi CamorCenilobis diagnozis dasma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu:
• individis IQ aris daaxloebiT 70-75 an ufro dabali
• dasturdeba mniSvnelovani unarSezRuduloba 2 an meti saadaptacio unaris
sferoSi. es sferoebia:
komunikacia _ lingvisturi da aralingvisturi (magaliTad, saxis
gamometyveleba) saSualebebiT informaciis gagebisa da gamoxatvis unarTan
dakavSirebuli Cvevebi;
Tavis movla _ tualetis, kvebis, Cacmis, higienis da garegnobaze zrunvis
Cvevebi;
saojaxo yofa _ saxlSi funqcionirebis Cvevebi, rogoric aris saojaxo
meurneobis gaZRola da yoveldRiuri saqmianobis dagegmva;
socialuri _ sxva adamianebTan socialuri urTierTobis unarebi;
278
komunaluri resursebis sargebloba _ komunaluri resursebiT sargeblobis
unari, rogoric aris sasursaTo maRaziaSi sayidlebze siaruli da
sazogadoebrivi transportis gamoyeneba;
sakuTari Tavis marTva _ gadawyvetilebis miRebisa da daxmarebis moZiebasTan
dakavSirebuli unar-Cvevebi;
janmrTeloba da usafrTxoeba _ sakuTari janmrTelobisa da usafrTxoebis
SenarCunebasTan dakavSirebuli Cvevebi;
funqcionaluri mimarTulebis codna _ akademiuri sagnebis aTvisebasTan
dakavSirebuli unarebi (rogoric aris kiTxva da maTematika), rasac wvlili
Seaqvs damoukidebeli cxovrebisas miznis ganxorcielebaSi.
Tavisufali dro (mocaleoba) _ Tavisufali drois gamoyenebisa da dasvenebis
interesebTan dakavSirebuli unar-Cvevebi;
samuSao _ nawilobrivi an sruli datvirTviT muSaobasTan dakavSirebuli
unarebi;
• CamorCeniloba vlindeba 18 wlamde asakSi.
wyaro: American Association on Mental Retardation AAMR, 1992,p24,40-41.
verbaluri subtesti
subtesti
informirebuloba vin dawera “didi geTsbi”?
madli RmerTsa”?
Sesrulebis subtestebi
subtestebi
ricxobrivi eqsperimentatori cdis pirs awvdis gasaRebs, romelic
simbolo ricxvebs (magaliTad, 1, 2, 3) simboloebs (magaliTad, Φ, Θ,
∇) uTanadebs. cdis piri sqemis Sesavsebad iyenebs gasaRebs,
romelzec mxolod ricxvebi an simboloebia mocemuli.
Sejameba
Sefaseba internetiT
inteleqtis Tavis wakiTxvis Semdeg, studentebs xSirad uCndebaT interesi,
IQ testebs Tavad rogor gaarTmeven Tavs. Cvens droSi sakamaod advilia
ewvioT romelime veb gverds, amoirCioT testi da miiRoT gansazRvruli
qulebi. niSnavs Tu ara rames miRebuli qulebi? am kiTxvas pasuxs gavcemT im
zogierTi cnebis mimoxilviT, /romelsac gaecaniT am TavSi.
analizisaTvis gvWirdeboda garkveuli monacemebi, amitom Cven vTxoveT
megobars, romelsac pirobiTad vuwodebT poindeqsters (Poindexter), ramdenime
testi gaekeTebina internetiT. pirvel saits, romelsac is ewvia, hqonda oTxi
sxvadasxva testi, ramac mogvca sandoobis Sefasebis SesaZlebloba. gavisenoT,
rom sandooba konsistenturobas exeba: gvaZlevs Tu ara TiTqmis erTnair
qulebs is testebi, romlebic iTvleba rom erTi da igive rames zomavs
faqtobrivad, poindeqsteris qulebi iyo 116, 117, 129 da 130. Tu davubrundebiT
10.1 suraTs, vnaxavT, rom misi qulebi saSualoze maRalia (ra kargia
poindeqsterisaTis!), magram miRebuli qulebidan ori aTavsebs mas "sakmaod
normaluri"-s kategoriaSi, ori ki _ "superiorulis" sazRvris marjvniv.
aqedan SeiZleba vivaraudoT, rom testis Sedegebi ar aris gansakuTrebiT
sando.
Tu testebi ar aris sando, isini ar SeiZleba iyos validuri. magram
davuSvaT, rom Cven SemTxvevaSi testebi sando iyo. ganvixiloT, yvela
SemTxvevaSi ratom daveWvdebodiT maT validobaSi: poindeqsteris qulebi
daTvlili iyo misi Sesrulebis (20 kiTxvaze miRebuli swori pasuxebis
raodenoba) SedarebiT im individebis SesrulebasTan, vinc masze adre iyo am
saitze da Seasrula is testebi. 10.1 suraTze mocemuli zaris formis
ganawilebaze dayrdnobiT, saiti afasebs IQ-s. ra problemasTan gvaqvs aq saqme?
pirveli, Cven araviTari safuZveli ar gvaqvs gvjerodes, rom im adamianebis
saSualo IQ (gazomili tradiciuli, sando arainternetuli testiT), rogorc
wesi, SeiZleba iyos 100. iqneb adgili hqonda TviTSerCevas im adamianebis
mxridan, vinc Seasrula testi veb gverdze. meore, Cven aravTari safuZveli ar
gvaqs vivaraudoT, rom testi yvelam erTnair standartul pirobebSi gaakeTa.
282
magaliTad, testi moicavs kiTxvebs, romlebic saWiroebs leqsikur marags.
rogor SeiZleba viyoT darwmunebuli, rom vinmem Tavisi qulebis gazrdis
mizniT leqsikoniT ar isargebla ("Sexede dediko, yovelTvis vambobdi, rom
geniosi var!").
interneti TqvenTvis uzrunvelyofs rogorc IQ-s, aseve sxva Sesrulebisa
da pirovnuli konstruqtis Sefasebis uamrav SesaZleblobebs. Tqven unda
gamoiyenoT am TavSi miRebuli codna imisTvis, rom frTxilad SeafasoT
internetiT miRebuli qulebis sandooba da validoba.
amasobaSi, poindeqsteri internetis IQ testebis daJinebul momxmareblad
gadaiqca. "evropul IQ testebze" misma saukeTesma qulam 159-s miaRwia.
poindeqsteri irwmuneba, rom 159 qula misi IQ-s validuri sazomia. Tqvenc
darwunebuli xarT amaSi?
veb gverdebi:
www.2h.com/Tests/iq.phtml
saiti, sadac Tavmoyrilia testebis didi raodenoba
www.majon.com/iq.html
mravalricxovani testebi erT saitze
cech.cesnet.cz/IQ/index.php
evropuli IQ testebi
283
inteleqtis Teoriebi
suraTi 10.3
inteleqtis struqtura
285
operaciebi
produqtebi
Sinaarsi
cxrili 10.3
komponenturi inteleqtis gamoyenebis unari
qvemoT mocemulia anagramebi, areuli sityvebis sia. rac SeiZleba swrafad
moZebneT TiToeuli anagramis amoxsna (Sternberg,1986)
1. H-U-L-A-G __________
2. P-T-T-M-E __________
3. T-R-H-O-S __________
4. T-N-K-H-G-I __________
5. T-E-W-I-R __________
6. L-L-A-O-W __________
7. R-I-D-E-V __________
8. O-C-C-H-U __________
9. T-E-N-R-E __________
10. C-I-B-A-S __________
saidan viciT
cxrili 10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
Tqveni azriT, ratom unda hqondeT qalebs mamakacebze ufro maRali EQ? xom
ar fiqrobT, rom amas ganagebs buneba _ qalis evoluciuri momzadeba garkveuli
rolebisaTvis, an aRzrda _ qalTa socializacia metad emociur arsebebad
(Brody,1997; Eisenberg et al., Lafrance&Banaji,1992)?
inteleqtis testirebis da inteleqtis Teoriebis mimoxilvam safuZveli
moamzada im sazogadoebrivi viTarebebis ganxilvisaTvis, rac inteleqtis Temas
esoden sadaos xdis.
Sejameba
Sejameba
294
inteleqtis politika
memkvidreobiToba da IQ
cal-calke aRzrdili
1 0
identuri tyupebi
erTad aRzrdili
5 1
araidenturi tyupebi
erTad aRzrdili da-Zma 5 1
erTad aRzrdili
5 1
mSobeli/bavSvi
cal-calke aRzrdili
5 0
araidenturi tyupebi
cal-calke aRzrdili
5 0
da-Zma
cal-calke aRzrdili
5 0
mSobeli/bavSvi
naSvilebi da-Zma 0 1
naSvilebi
0 1
mSobeli/bavSvi
garemo da IQ
3 erTnairi IQ-ebi
(memkvidreobiTobis
2 gavlena), magram rogorc
mamebis, ise vaJebis IQ
1
dakavSirebuli iyo
IQ
303
socialur klasTan (garemos gavlena)
saidan viciT
2 wlis asakSi saSualo klasis TeTrkaniani mSoblebis mier (Moore, 1986). erTi
jgufis bavSvebis (9 bavSvi) orive biologiuri mSobeli Savkaniani iyo, xolo
meore jgufis bavSvebs (14 bavSvi) erTi biologiuri mSobeli Savkaniani
hyavdaT, meore ki _ TeTrkaniani. 7-dan 10 wlamde asakSi veqsleris
inteleqtis skalis saSualebiT afasebdnen TiToeuli bavSvis IQ-s.
im bavSvebis saSualo IQ, romlebsac orive mSobeli Savkaniani hyavdaT,
iyo 108.7, xolo Sereuli rasis bavSvebis IQ _ 107..2. rogorc naCvenebia 10.6
suraTze, es maCveneblebi saSualoze maRalia afrikeli amerikelebisaTvis
(Lynn,1996).
14
saSualo klasis TeTrkaniani
12
10
8
Sereuli rasis bavSvebs hqondaT
6
0
arian im jgufebis wevrebi,
yvela naSvilebi adre naSvilebi
bavSvi bavSvebi
romlebisaTvisac damaxasiaTebelia
saSualoze dabali Sedegebi. miRebuli
monacemebi aCvenebs garemo pirobebis gavlenas IQ-ze.
empiriuli literaturidan ... viRebT rogorc karg, ise _ cud ambebs. cudi
ambavi aris is, rom arc H"Head Start"-s da arc nebismier sxva skolamdel
programas ar SeuZlia bavSvebis dacva siRatakis damangreveli zemoqmedebisagan.
adreul intervencias ubralod ar SeuZlia, daZlios cxovrebis cudi pirobebi,
aradamakmayofolebeli kveba da jandacva, uaryofiTi roluri modelebi da
dabali donis skolebi. dadebiTi mxare ki aris is, rom programebs SeuZlia
bavSvebis momzadeba skolisaTvis da, Sesabamisad, amiT exmareba maT daZlevisa
(coping) da adaptaciis unarebis ganviTarebaSi, rac SesaZleblobas miscems maT,
cxovrebaSi miaRwion saukeTesos Tu ara, ukeTes Sedegebs mainc.
(Zigler&Styfco,1994,p.129).
saidan viciT
dasalagebelia stilisturad
erT kvlevaSi Savkaniani da TeTri studentebi pasuxobdnen Zalian
rTul, damamTavrebeli gamocdis tipis, zepir SekiTxvebs. studentebis
naxevarma icoda, rom pasuxi kiTxvebze iyo diagnostikuri da zomavda maT
inteleqtualur unars. studentebis meore naxevarma icoda, rom
eqsperimenti exeboda fsiqologiur faqtorebs, romelic monawileobs
gadawyvetilebis miRebis procesSi. stereotipuri muqaris Teoria
gvTavazobs, rom SedarebiT dabali Sedegebi kiTxvebze eqnebodaT im
308
studentebs, romlebsac situaciam Seuqmna stereotipuri muqara anu
Savkanian studentebs diagnostikur pirobebSi. rogorc xedavT 10.7 suraTis
nawilze, miRebulma Sedegebma es prognozi daadastura. rodesac Savkanian
studentebs sjerodaT, rom testis Sedegebi SeiZleba gamoyenebuli
yofiliyo maTi inteleqtis gansasazRvrad, maTi Sesruleba uaresi iyo
(Steel&Aronson, 1995). stereotipuli muqaris logika vrceldeba yvela jgufze,
romlis mimarT arsebobs cudi Sesrulebis stereotipi. magaliTad,
stereotipis mixedviT, qalebs mamakacebTan SedarebiT, maTematikis aTvisebis
naklebi unari aqvT. rogorc naCvenebia 10.7 suraTis nawilze, rTulma
maTematikurma testma aCvena sqesis mixedviT gansxvavebuli Sedegebi
mxolod maSin, rodesac studentebs eubnebodnen, rom aseTi gansxvavebebi
SeiZleba yofiliyo (Steel, 1997). es niSnavs, rom testze muSaobis dawyebamde,
sqesobrivi gansxvavebis pirobebSi, studentebs eubnebodnen, rom warsulSi
aseTma testma aCvena sqesis mixedviT gansxvaveba da ase iqneba maTTvisac.
20
18
Tvlian, rom negatiuri stereotipi
16 marTebulia mimdinare testirebis
14
pirobebSi. (A) erTi kvlevaSi
SAT qulebiT)
12
swavlobdnen stereotips: afro-
10
0
sudentebis _ naxevarma icoda, rom
diagnostikuri aradiagnostikuri
testi diagnostikuri iyo da
testis daxasiaTeba
qalebi zomavda maT inteleqtualur
mamakacebi SesaZleblobas cdis pirebis meore
30
swori davadebebis raodenoba
0
genderuli gansxvaveba aragenderuli gansxvaveba
testis daxasiaTeba
310
Sejameba
saidan viciT
314
kreatuloba da
da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad, kreatulobis mkvlevarma robert
veisbergma (Robert Weisberg) Seiswavla kompozitor robert Sumanis
Semoqmedebis nawarmoebi. Sumans hqonda bipolaruli aSlilobis diagnozi.
garkveuli monacemebi maniasa da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma gacilebiT meti kompozicia
Seqmna maniakaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3), vidre _ depresiul
fazaSi(saSualod 2.7). Tumca, es kavSiri sustdeboda, rodesac veisbergma
Seafasa nawarmoebebis xarisxi. maniakalur periodSi Seqmnili
nawarmoebebi xarisxiT ar iyo ukeTesi depresiul periodSi Semnil
nawarmoebebs.
Sejameba
Sefaseba da sazogadoeba
fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizania sworad Sefasos adamianebi, rac
eqspertTa daskvnebSi Secdomebis gareSe iqneba asaxuli. am miznis miRweva
SesaZlebelia maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva Semfaseblebis
subieqturi daskvnebis ufro obieqturi sazomebiT SecvliT, romelic sakmaod
frTxilad aris agebuli da Riaa kritikuli SefasebisaTvis. swored am mizanma
misca dasabami alfred bines pionerul Sromas. bines da sxvebs miaCndaT, rom
testireba xels Seuwyobda sazogadoebis demokratizacias da Seamcirebda
sqesis, rasis, erovnebis, privilegiebis an fizikuri garegnobis SemTxveviT
kriteriumebze dafuZnebul gadawyvetilebebs. Tumca, am amaRlebuli miznebis
miuxedavad, fsiqologiaSi ar arsebobs Sefasebaze ufro sakamaTo sfero.
polemika ZiriTad sam eTikur sakiTxs exeba: (1) testze dafuZnebuli
gadawyvetilebebis samarTlianoba, (2) ganaTlebis Sesafasebeli testebis
vargisianoba da (3) testis qulebis gamoyeneba individebis garkveul
kategoriebSi gaerTianebis mizniT.
testirebis procesis kritikosebi aRniSnaven, rom zogierTebisaTvis
testirebis sazRauri an uaryofiTi Sedegebi ufro metia, vidre sxvebisaTvis
(Bond, 1995). sazRauri sakmaod maRalia, magaliTad, rodesac testi, romelzec
umciresobaTa jgufebma miiRes dabali qulebi, ar aZlevs maT garkveul
316
samuSaoebze Sesrulebis uflebas. zogierT qalaqSi, saxelmwifo samoqalaqo
samsaxurSi damlageblad muSaobis dasawyebad, msurvelma unda gaiaros
verbaluri testi da ara _ ufro adekvaturi fizikuri unarebis testi. mkvlevari
uiliam benkis (William Banks) mixedviT, es aris strategia, romelis mizania
umciresobebis samuSaoebze ardaSveba. (1990). zogjer umciresobaTa
warmomadgenlebi testSi cud Sedegebs iZleodnen, radgan maTi Sedegebi
fasdeboda arasaTanado normebis mixedviT. garda amisa, erTi jgufis
kandidatebisaTvis SemTxveviT dadgenili gamsvleli qulebi (cutoff scores) SeiZleba
sxvebis mimarT gamoyenebuli iyos SerCevis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisas
maSin, rodesac realurad, ufro dabali gamsvleli qula iqneboda samarTliani,
Sesabamisad samuSaoze daqiravebasTan dakavSirebiT miRebuli gadawyvetileba
swori iqneboda. aRsaninvaia isic, rom testirebaze gadaWarbebuli dayrdnoba
ganapirobebs kadrebis avtomatur SerCevas.Tumca, zogjer sazogadoeba SeiZleba
ufro mogebuli darCes Tu samuSaos aRwerilobebi Seicvleba adamianTa
moTxovnilebebisa da unarebis gaTvaliswinebiT.
meore eTikur sakiTxs warmoadgens is, rom testireba ara mxolod
studentebis Sefasebas axdens, aramed ganaTlebis formirebaSic garkveul rols
asrulebs. saskolo sistemis xarisxsa da maswavlebelTa efeqturobaze xSirad
msjeloben imaze dayrdnobiT, Tu ramdenad warmatebiT asruleben maTi
moswavleebi standartizebul miRwevis testebs TviT maswavleblebis xelfasebic
ki SeiZleba damokidebuli iyos testebis Sedegebze. testebis Sedegebis aseTma
mniSvnelobam skolebSi xeli Seuwyo TaRliTobasTan dakavSirebul skandalebs.
magaliTad potomakSi (Potomac, Maryland) dawyebiTi skolis direqtori gadadga,
rodesac gamoaSkaravda mtkicebulebebi imis Sesaxeb, rom testis Sedegebis
gaujobesebis mizniT skolis mexuTeklaselebma miiRes iseTi saxis daxmareba,
rogoricaa damatebiTi dro da testis xelmeored Sesruleba (Thomas&Wingert,
2000). es faqtebi TviTon moswavleebma gamoamJRavnes. 10 wlis moswavleebma
mSoblebs uTxres, rom skolaSi maT sTxoves eTaRliTaT. bavSvebi gaocebulni
iyvnen ufrosebis qceviT da sTxovdnen mSoblebs, aexsnaT maTi saqcieli.
bavSvebis amgvari damokidebuleba miuTiTebs imaze, Tu ramdenad saSiSi SeiZleba
iyos, rodesac testis Sedegebi ganaTlebaze ufro mniSvnelovani xdeba.
317
mesame eTikuri problema aris is, rom testis Sedegebs SeiZleba mohyves
statusi Seucvleli iarliyiT. adamianebi sakmod xSirad Tvlian, rom arian IQ
110 an B tipis B studentebi, TiTqos testis Sedegebma maT daRi daasva. amgvarma
iarliyebma SeiZleba maT winsvlas xeli SeuSalos, radgan adamianebi ijereben,
rom maTi gonebrivi da pirovnuli maxasiaTeblebi fiqsirebuli da ucvlelia;
rom maT ar SeuZliaT sakuTari SesaZleblobebis gaumjobeseba. testSi
miRebulma dabalma qulebma SeiZleba uaryofiTad imoqmedos maT motivaciaze da
Seasustos TviTefeqturobis gancda. garkveuli jgufebis arasrulfasovnad
miCneva IQ monacemebis mixdeviT testirebis kidev erTi uaryofiTi Sedegia. isini,
vinc ase sajarod arian "daRudasmulebi", ijereben imas, rasac "eqspertebi"
amboben maT Sesaxeb. amitom, skola da ganaTleba ar miaCniaT maTi cxovrebis
gaumjobesebis saSualebad.
testebis Sedegebisadmi xelSeuxebeli statusis miniWebis aseTi tendencia
vrceldeba rogorc sazogadoebriv, ise _ pirovnul doneze. rodesac testis
Sedegebi individis pirovnuli Tvisebebis, mdgomareobebis, araadaptirebulobis,
konfliqtisa da paTologiis iarliyad iqceva, adamianebi gansakuTrebuli
bavSvebis "aranormalurobaze" iwyeben ufro fiqrs, vidre ganaTlebis sistemaze,
romelic saWiroebs programebis modificirebas ise, rom moergos yvela
moswavles. iarliyebs wina planze devianturi pirovnenebi ufro gamoaqvs,
vidremaTi garemos disfunqciuri aspeqtebi. individualistur sazogadoebebSi,
rogorica, magaliTad, aSS, adamianebis umravlesoba mzad aris adamianis
warmateba da warumatebloba arasworad miaweros mas da, amave dros, saTanadod
ar Seafasos garemo pirobebis zegavlena. Cven vkicxavT adamians
warumateblobisaTvis da amiT sazogadoeba gamogvyavs mdgomareobis vamsubuqebT.
Cven vaqebT pirovnebas warmatebisaTvis da amitomac ar vaRiarebT sxvadasxva
sazogadoebriv gavlenas, romelmac SesaZlebeli gaxada misi warmateba. Cven
unda vaRiaroT, Tu rogorebi arian adamianebi amJamad, rac imis Sedegi, Tu sad
imyofebodnen, sad Camoyalibdnen da ra mimdinare situacia axdens gavlenas maT
qcevaze.
es Tavi gvinda davasruloT fil zimbardos (Phil Zimbardo) piradi, romelsac
SeiZleba hqondes romelic SeiZleba STagonebis wyarod iqces im
studentebisaTvis, romlebic kargad ver arTmeven Tavs obieqtur testebs:
318
miuxedavad Cemi, rogorc profesionali fsiqologis, warmatebuli karierisa,
Cems mier mravali wlis win gakeTebulma testebma sul sxva ram
iwinaswarmetyvela. miuxedavad imisa, rom viyavi warCinebuli kursdamTavrebuli,
romelmac daamTavra Summa Cum Laude, erTaderTi Sefaseba (niSani) C miviRe
fsiqologiis SesavalSi, sadac gamocda mxolod mravaljeradi arCevanis testiT
Catarda. Tavdapirvelad uari miTxres ielis universitetSi staJirebaze., Semdeg
Camricxes rezervSi da bolos mimiRes uxalisod.. es, nawilobriv, gamowveuli
iyo imiT, rom Cemi maTematikis qulebi fsiqologiis fakultetis mier dawesebul
zRvarze naklebi iyo. magram mogvianebiT aRmovaCine, rom es nawilobriv
gamowveuli iyo imiT, rom profesor-maswavleblebma Cemi pasuxebisa da sxva
mtkicebulebebis mixedviT, romelic naxes Cems gancxadebasa da testebSi,
ivaraudes rom zangi var. am monacemebma uaryofiTad imoqmeda maT daskvnebze Cemi
SesaZleblobis Sesaxeb, mimeRwia warmatwebisaTvis fsiqologiaSi. sabednierod,
zogierTi maTgani mzad iyo CemTvis Sansis mosacemad, rodesac maT mier
dafinansebuli kandidati (gordon boueri, amJamad cnobili fsiqologi) sxvagan
wavida staJirebaze.
Sejameba
ZiriTadi sakiTxebi
ra aris Sefaseba?
Sefaseba?
• fsiqologiur Sefasebas xangrZlivi istoria aqvs da dasababams antikuri
CineTidan iRebs. am sferoSi mniSvnelovani wvlili Seitana ser frensis
galtonma (Sir Francis Galton).
• Sefasebis instrumenti unda iyos sando, validuri da standartizebuli.
sando sazomi gvaZlevs Sesabamis Sedegebs. validuri sazomi afasebs im
Tvisebebs, romelTa gasazomadac Seiqmna testi.
• standartizebuli testis Catareba da Sedegebis Sejameba yovelTvis xdeba
erTi da igive gziT. normebis arseboba saSualebas iZleva, SevadaroT pirovnebis
qulebi igive asakis, sqesis da kulturis individTa saSualo maCvenebels.
inteleqtis Sefaseba
• XX saukunis oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi safrangeTSi binem
safuZveli Cauyara inteleqtis obieqturi testirebis ganviTarebas. qulebi
mocemuli iyo gonebrivi asakis terminebiT da asaxavda bavSvebis funqcionirebis
arsebul dones.
• aSS-Si termanma Seqmna stenford-bines inteleqtis skala da moaxdina IQ-s
cnebis popularizacia.
• veqslerma Seqmna specialuri inteleqtis testebi mozrdili pirebisaTvis,
bavSvebisaTvis da skolamdeli asakis bavSvebisaTvis.
inteleqtis Teoriebi
• IQ-s fsiqometriulma analizma aCvena, rom zogierT ZiriTad unars,
rogoricaa inteleqtis fluiduri da kristaluri aspeqti, garkveuli wvlili
Seaqvs IQ qulebSi.
• Tanamedrove Teoriebi ganixilavs da zomavs inteleqts Zalian farTod,
msjeloben ra im unarebsa da insaitebze, romelsac adamianebi iyeneben
sxvadasxva amocanis gadasaWrelad.
• stenbergi (Sternberg) ganasxvavebs inteleqtis komponentur, empiriul da
konteqstualur aspeqtebs.
320
inteleqtis politika
• Tavdapirvelad inteleqtis testebi gamoiyeneboda eTnikuri da rasobrivi
jgufebis Sesaxeb uaryofiTi gancxadebebis gasakeTeblad.
• IQ-s maRali memkvidreobiTobis gamo, zogierTi mkvlevari garkveuli
rasobrivi da kulturuli jgufebis dabal Sedegebs miawers maT Tandayolil
inferiorulobas.
• araxelsayreli garemo pirobebi da stereotipuri muqariT aixsneba zogierTi
jgufis dabali qulebi. gamokvleva aCvenebs, rom jgufuri gansxvavebebi SeiZleba
ganpirobebuli iyos garemo faqtorebiT.
kreatuloba
• xSir SemTxvevaSi kreatulobis Sefaseba xdeba divergentuli azrovnebis
testebis saSualebiT.
• gansakuTrebiT kreatuli adamianebi midian riskze, gadian momzadebas da
uaRresad motivirebulni arian.
• ar dadasturda kavSiri kreatulobasa da SeSlilobas Soris.
Sefaseba da sazogadoeba
• miuxedavad imisa, rom testebi xSirad sasargeblod gamoiyeneba momavali
Sesrulebis winaswarmetyvelebisaTvis, testis Sedegebi ar unda ganapirobebdes
individis ganviTarebisa da cvlilebebis ganxorcielebis SesaZleblobis
SezRudvas.
• rodesac Sefasebis Sedegebi momavalSi gavlenas axdens individis
cxovrebaze, gamoyenebuli teqnikebi unda iyos sando da validuri rogorc am
individTan mimarTebaSi, ise _ gamoyenebis mizanTan mimarTebaSi.
ZiriTadi cnebebi
qronologiuri asaki (gv. 295)- chronological age
kreatuloba (gv. 311)- creativity
kriteriumis validoba (gv, 293)-criterion validity
321
leqsikoni
test-
test-retestuli sandooba - erTi da igive cdis pirze erTi da igive testis
sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul qulebs Soris arsebuli
korelaciis sazomi.
kristalizebuli
kristalizebuli inteleqti _ inteleqtis aspeqti, romelSic Sedis
pirovnebis ukve SeZenili codna da am codnis gamoyeneba-gazrdis unari; izomeba
leqsikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi informirebulobis testebiT.
• enis aTviseba
sityvebisa da metyvelebis aRqma
sityvebis mniSvnelobaTa daswavla
gramatikis aTviseba
• moraluri ganviTareba
moraluri gansjis stadiebi kolbergis mixedviT
genderisa da kulturis ganvlena moralur gansjaze
viswavloT sworad da warmatebulad dabereba
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
„vfiqrob, rom Cemnair bavSvobas yvela inatrebda. mamaCemi eqimi iyo da deda _
sadazRvevo agenti. TandaTan finansuri mdgomareoba umjobesdeboda da es
yvelas moswonda, magram aravis rCeboda dro ojaxisaTvis. gesmiT risi Tqma
minda? mama cdilobda eSova fuli da eyida dedasTvis „mersedesi“, gvelis tyavis
fexsacmeli da sxva msgavsi ram, magram ojaxisTvis aravis ecala. ase rom, Tqven
warmoidgineT, me, ZiriTadad, garemosgan vswavlobdi yvelafers. vswavlobdi
mezobeli bavSvebisagan.
vinaidan ojaxisTvis dro aravis hqonda, me visjebodi yvela araswori
saqcielisaTvis, magram arasodes viRebdi Seqebas kargi qcevis gamo. es mudam ase
iyo. maS, Caidine raime onavroba, rom migtyepon. samagierod, yuradRebas mainc
miiqcev ramiT.
is, rac me minda, rom gavakeTo, aris Cemi sakuTari skolis gaxsna. aTi wlis
Semdeg Cems Tavs vxedav skolaSi, magram ara Cveulebriv saklaso oTaxSi, aramed
skolaSi, romelSic ar iqneba asaxuli Cveni politikuri da ekonomikuri
sistemis mankierebani. es sistema xom viRacaze upiratesobis mopovebas
gulisxmobs.
Cemi skola iqneba ubralod Tanasworuflebiani maswavleblebis skola _
TeTrkaniani, Savkaniani, laTino-amerikeli, Cineli, nebismieri _ radgan es
yvelaferi sulier aRzevebas da Tavisuflebas emsaxureba. araviTari komercia.
fuliT SeiZleba iyido didi „mersedesi“ da vila, magram Tu Seni suli
daukmayofilebelia, Sen mainc ubeduri pirovneba xar.“
327
es aris atlantaSi mcxovrebi 16 wlis afro-amerikelis, derilis, sityvebi.
aSkaraa, rom movlenebma, romelTac ganapirobes misi warsuli, aseve ganapirobes
misi samomavlo miswrafebebi (Goodmillie, 1993, gv. 28-29). rogor mivida derili aseT
daskvnamde? rogor viTardeboda misi azrovneba wlebis ganmavlobaSi? me-11-e
TavSi Cven SevecdebiT, gaviazroT im ZalaTa moqmedeba, romlebic individTa
cxovrebas mTeli sicocxlis manZilze ayalibeben.
warmoidgineT, rom xelSi giWiravT axalSobili. ramdenad zustad SegiZliaT
gansazRvroT, rogori iqneba igi erTi wlis Semdeg? xuTi wlis Semdeg?
TxuTmetis? ormocdaaTis? samocdaaTis? oTxmocdaaTis? Tqveni
winaswarmetyveleba, albaT, daefuZneba zogadisa da konkretulis nazavs. bavSvi,
albaT, namdvilad iswavlis enas, magram is SeiZleba iyos an ar iyos niWieri
avtori. Tqveni winaswarmetyveleba, aseve, SeiZleba daefuZnos Tandayolilisa da
garemo pirobebis gaTvaliswinebas: Tu orive mSobeli niWieri mwerali iyo, Tqven
SeiZleba ifiqroT, rom bavSvic, aseve, literaturuli niWiT iqneba
dajildoebuli; bavSvs rom ganaTleba mdidrul garemocvaSi hqonoda miRebuli,
Tqven SeiZleba gefiqraT, rom misi akademiuri moswreba gadaaWarbebda
mSoblebisas. am TavSi Cven aRvwerT ganviTarebis fsiqologiis Teoriebs,
romlebic saSualebas gvaZlevs, sistemurad gaviazroT, Tu ra tipis prognozis
gakeTeba SegviZlia axalSobili bavSvis momavlis Sesaxeb.
safexuri asaki
12
cxrilSi mocemuli Semdegi sami kategoria erTiandeba ufro did kategoriaSi da ewodeba mozrdiloba.
originaluri teqstis mixedviT aris: mozrdiloba, sadac Sedis: (1) adreuli mozrdiloba _ aq:
axalgazrdoba, (2) Sua xnis mozrdiloba _ aq: mowifuloba da (3) gviani mozrdiloba _ aq: xnovani.
(mTargmnelis SeniSvna)
329
ganviTarebis Seswavla da axsna
ganviTarebis aRwera
ganviTarebis axsna
TiTqmis yvela bavSvi eufleba enas, Tumca, TiToeuli bavSvi amas odnav
gansxvavebulad akeTebs. marTalia, mozardTa umravlesoba ufro racionalurad
azrovnebs, vidre maTze umcrosebi, magram gvxvdebian iseTebic, romlebic
TavianT Tanatolebze ukeT azrovneben. ganviTarebis asaxsnelad aucilebelia
rogorc cvlilebaTa universaluri, saerTo aspeqtebis, aseve, TiToeuli
individisTvis damaxasiaTebeli specifikuri, unikaluri aspeqtebis
gaTvaliswineba.
ganviTarebis Teoriebs Soris yvelaze mkveTri gansvla bavSvobaSi mimdinare
cvlilebebs ukavSirdeba. sakiTxi isaa, Tu rogor jobia axalSobilsa da,
vTqvaT, 10 wlis bavSvs Soris arsebuli mkveTri siRrmiseuli ganxvavebebis axsna:
ramdenad aris aseTi ganviTareba ganpirobebuli memkvidreobiT (bunebiT) da
ramdenad _ daswavlis Sedegi (garemo)? didi xania, rac filosofosebi,
fsiqologebi da pedagogebi Tandayolili-
Tandayolili-SeZenilis dapirispirebaze,
dapirispirebaze
memkvidreobiTobisa da daswavlis fardobiT mniSvnelovnebaze kamaToben. erT
mxares arian isini, visac mianCia, rom adamiani yovelgvari codnisa da
SesaZleblobebis gareSe ibadeba da rom gamocdileba, daswavlis formiT,
waruSlel kvals tovebs axalSobilis Camouyalibebeli gonebis sufTa dafaze
(laTinurad tabula rasa). es mosazreba, romelic britanelma filosofosma jon
lokma (John Locke) wamoayena, empirizmis saxeliT aris cnobili. adamianis
ganviTareba gamocdilebas miewereba. empiristebs miaCniaT, rom adamianis
ganviTarebas aRzrda warmarTavs. mecnierTa Soric, vinc ar eTanxmeboda maT, iyo
Jan-Jak ruso (Jean-Jacques Rousseau). is nativistur poziciaze
frangi filosofosi Jan-
idga da Tvlida, rom buneba anu evoluciuri memkvidreoba, romlsac flobs
TiToeuli bavSvi, ganapirobebs misi ganviTarebis sqemas.
333
empiricistebsa da nativistebs Soris kamaTi gamwvavda, rodesac 1798 wels
safrangeTSi, sofel aveironis maxloblad tyeSi ipoves, savaraudod, cxovelebis
gazrdili biWi. iTvleboda, rom am 12 wlis velur bavSvSi, romelic cnobili
gaxda, rogorc veluri biWi aveironidan, imaleboda pasuxebi adamianis bunebis
Sesaxeb arsebiT kiTxvebze: SeeZlo ki am bavSvs mas Semdeg, rac bavSvoba
adamianTan kontaqtis gareSe gaatara, namdvili adamiani gamxdariyo?
axalgazrda eqimma, Jan mark itardma (Jean Marc Itard) rTuli amocanis Sesruleba
daisaxa miznad _ aRezarda da civilizaciisTvis eziarebina veluri biWi,
romelsac man viqtori daarqva,. Tavidan itardis intensiuri swavlebis programa
warmatebuli Canda. viqtori mosiyvarule da zrdilobian bavSvad iqca da
miTiTebebis Sesrulebac iswavla. Tumca, xuTi wlis Semdeg progresi SeCerda da
itardi iZulebuli gaxda, Seewyvita eqsperimenti (Itard, 1802/1962). ra gaxda
warumateblobis mizezi: buneba Tu aRzrda? SesaZloa, Cvili viqtori imitom
miatoves bedis anabara, rom ar viTardeboda. Tu marTlac es iyo mizezi,
nebismieri varjiSi mxolod garkveul farglebSi iqneboda Sedegiani. Tu es ase
ar iyo, daexmareboda Tu ara swavlebis Tanamedrove meTodebi biWs ufro
srulad ganviTarebaSi, vidre es itardis meTodebma SeZlo? harlan leini, (Harlen
Lane;; 1976, 1986) _ erT-erTi specialisti, romelmac Seiswavla viqtoris istoria,
fiqrobs, rom es SemTxveva naTlad gviCvenebs adreuli socialuri kontaqtebis
gadamwyvet rols komunikaciur da gonebriv ganviTarebaSi.
dResdReobiT mkvlevarebi bunebisa da aRzrdis gavlenis Sesaswavlad mTel
rig meTodebs floben da aRar sWirdebaT bunebis iseTi samwuxaro
eqsperimentebis gamoyeneba, rogoric viqtoris SemTxveva iyo. Cven viciT, rom
lokisa da rusos ukiduresi poziciebi usamarTloa adamianis qcevis
mravalferovnebis mimarT. TiTqmis nebismieri rTuli qceva ganpirobebulia
rogorc individualuri biologiuri memkvidreobiT, ise _ piradi gamocdilebiT.
Cveni survilia, bunebisa da aRzrdis urTierTqmedebas aseT WrilSi SexedoT:
memkvidreobiToba uzrunvelyofs potencials; gamocdileba gansazRvravs am
potencialis ganxorcieldebis mimarTulebas. wimandebare TavSi davinaxavT, Tu
rogor viTardeba da realizdeba potenciali unikaluri adamianebis cxovrebaSi.
Sejameba
334
ganviTarebis fsiqologebi gvTavazoben Teoriebs, raTa axsnan, Tu rogor da
ratom icvlebian adamianebi cxovrebis ganmavlobaSi. calkeuli asakisa da
grZelvadiani ganviTarebis etapebis Taviseburebebis aRsawerad mkvlevarebi
iyeneben normatiul kvlevebs. longituduri kvlevebi individebis erT garkveul
jgufs xangrZlivi drois manZilze Seiswavlian; jvaredini meTodebi sxvadasxva
asakobriv jgufebs erTdroulad ikvleven.
filosofosebi da fsiqologebi odiTganve kamaTobdnen ganviTarebis
cvlilebebis gansazRvraSi Tandayolilisa da SeZenilis fardobiT
mniSvnelovnebaze. dResdReobiT mkvlevarTa umravlesoba ganviTarebas
ganixilavs, rogorc bunebisa da aRzrdis urTierTqmedebas.
• buneba-
buneba-aRzrdis dapirispireba (nature-nurture
( controversy)) _ kamaTi qcevisa da
ganviTarebis gansazRvraSi Tandayolilisa (bunebis) da SeZenili
gamocdilebis (aRzrdis) fardobiTi mniSvnelovnebis Sesaxeb.
• fizikuri ganviTareba (physical development) _ Casaxvidan mTeli cxovrebis
manZilze mimdinare sxeulebrivi cvlilebebi, momwifeba da zrda.
• zigota (zygote)
( ) _ erTi ujredi, romelic warmoiqmneba spermatozoidis mier
kvercxujredis ganayofierebis Sedegad.
saidan viciT
• momwifeba (maturation)
( ) _ ganviTarebis ganmavlobaSi memkvidreobis uwyveti
341
gavlena; saxeobebisTvis damaxasiaTebeli, asakTan dakavSirebuli fizikuri
da qceviTi cvlilebebi.
13
pubescent growth spurt
343
umoqmedobis Sedegia; gamokvlevebi adasturebs sayovelTaod cnobil andazas:
„Tu ar gamoiyeneb, dakargav“. xanSiSesuli adamianebi, romlebic sistematurad
varjiSoben (an iwyeben varjiSs), SedarebiT nakleb siZneleebs awydebian,
romelsac xSirad xnovanebis gardauval Sedegad miiCneven. (aRsaniSnavia, rom Cven
zustad imave daskvnamde mivalT mowifulobis da xnovanebis kognituri da
socialuri aspeqtebis ganxilvisas). modiT, axla ganvixiloT is TiTqmis
gardauvali cvlilebebi, romlebic xSirad zemoqmedeben imaze, Tu ras da rogor
fiqroben zrdasruli adamianebi sakuTar cxovrebaze.
mxedveloba
smena
Sejameba
TiTqmis 50 wlis ganmavlobaSi Jan piaJe (Jean Piaget; 1929, 1954, 1977) aviTarebda
Teoriebs imis Sesaxeb, Tu rogor azrovneben, fiqroben da wyveten amocanebs
bavSvebi. piaJes interesi kognituri ganviTarebisadmi, albaT, misma sakuTarma
inteleqtualurad aqtiurma bavSvobam ganapiroba. man 10 wlis asakSi gamoaqveyna
pirveli statia, 14 wlis asakSi ki muzeumis kuratoris Tanamdeboba SesTavazes
(Brainerd, 1996). adreuli gonebrivi ganviTarebis Sesaxeb kompleqsuri Teoriebis
SesamuSaveblad piaJe sakuTar SvilebTan da sxva bavSvebTan interviuirebasa da
martiv demonstraciebs iyenebda. mas ainteresebda ara im informaciis moculoba,
romelsac flobdnen bavSvebi, aramed is, Tu rogor azrovnebdnen isini da
rogor icvleboda fizikuri realobis Sinagani reprezentaciebi ganviTarebis
sxvadasxva stadiaze.
warmoidgineT, rogor unda SeZlos bavSvma dedis ZuZus wovidan jer boTlis
sawovaras wovaze, Semdeg siTxis sawrupiT Sewovaze da bolos finjnidan
dalevaze gadasvla. Tavdapirveli woviTi reaqcia Tandayolili refleqsia,
magram is ise unda modificirdes, rom bavSvis tuCebi moergos dedis kertis
zomasa da formas. boTlTan adaptaciis procesSi Cvili jer kidev iyenebs
ucvleli Tanmimdevrobis mraval komponents (asimilacia), magram man,
adrindelTan SedarebiT, gansxvavebulad unda moiqcios pirSi boTlis sawovara
da ise Seiwovos sakvebi; amasTan, boTlis gansxvavebuli kuTxiT daWerac unda
iswavlos (akomodacia). boTlidan sawrupze da Semdeg finjanze gadasvlis
nabijebi ufro met akomodacias saWiroebs, Tumca, kvlav eyrdnoba manamde
347
SeZenil unarebs. piaJe kognitur ganviTarebas asimilaciisa da akomodaciis
swored aseTi monacvleobis Sedegad miiCnevs. asimilaciisa da akomodaciis
balansirebuli gamoyeneba saSualebas aZlevs bavSvs, rom misi qceva da codna
naklebad iyos damokidebuli konkretul garegan realobaze da metad daeyrdnos
abstraqtul azrovnebas.
• egocentrizmi (egocentrism)
( ) _ kognituri ganviTarebis winaoperaciul
stadiaze: patar bavSvis mier sxva adamianis Tvalsazrisis gaziarebis
unaris arqona.
• centracia (centration)
( ) _ kognituri ganviTarebis winaoperaciuli stadiis
dasawyisisaTvis damaxasiaTebeli azrovnebis paterni, romelic xasiaTdeba
bavSvis mier erTdroulad ori perceptuli faqtoris gaTvaliswinebis
unaris arqoniT.
saidan viciT
saidan viciT
14
display box –zemodan gaxsnili da/an erTi kedlis gareSe yuTi, romelic gamoiyeneba savaWro darbazSi
gasayidi nivTebis dasawyobad. SeiZleba iTargmnos, rogorc “daxli”-c. (mTargmnelis SeniSvna)
353
moTavsebuli iyo bilikis Sua nawilze ise, rom momaval vagons gzas
gadauRobavda. miuxedavad amisa, movlenis ganviTarebisas Cvilebi xedavdnen,
rom vagoni daubrkoleblad gadioda sadmonstracio yuTs. isini „SeuZlebel“
movlenas SedarebiT didxans adevnebdnen Tvals, rac gvafiqrebinebs, rom is
akvirvebda maT _ arRvevda maTTvis ukve Cveul warmodgenas movlenis
mimdinareobis Sesaxeb (Baillargeon, 1986).
Cvili bavSvebis gakvirvebas ver miviCnevT imis dasturad, rom maT srulad
aiTvises obieqtTa mudmivobis cneba. maT SeiZleba mxolod icodnen, rom raRac
ar aris wesrigSi, imis codnis gareSe, Tu ra aris es raRac (Lourenço & Machado,
1996). miuxedavad amisa, baiarJonis kvleva gvafiqrebinebs, rom Zalze patara
bavSvebic ki floben fizikuri samyaros Sesaxeb mniSvnelovan codnas.
saidan viciT
kognituri
kognituri ganviTareba mozrdilobaSi
inteleqti
mocemulia codnis zogierTi tipi, romelic gansazRvravs sibrZnes (Smith & Baltes,
1990). SegiZliaT, naxoT, rom codnis TiToeuli es forma xangrZlivi da
Sinaarsiani cxovrebis manZilze grovdeba. garda amisa, sibereSi adamianebi
mniSvnelovnad gansxvavdebian erTmaneTisagan inteleqtualuri SesaZleblobebis
mixedviT. kvlevebi aCvenebs, rom xandazmulebi, romlebic garemosgan Zlieri
stimulaciisken iswrafvian, metad arian midrekilni kognituri unarebis maRali
donis SenarCunebisken.
saidan viciT
mexsiereba
• sibrZne (wisdom)
( ) _ mdidari cxovrebiseuli gamocdilebidan momdinare
kompetenturoba cxovrebis fundamentur sferoebSi.
• seleqciuri optimizacia kompensaciiT (selective
( optimization with compensation)) _
warmatebuli daberebis strategia, romlis saSualebiTac adamiani
maqsimalurad zrdis SenaZens da amcirebs asakTan dakavSirebul danakargs.
• alchaimeris daavadeba (Alzheimer’s
( disease)) _ Tavis tvinis qronikuli
organuli sindromi, romelic xasiaTdeba mexsierebis TandaTanobiTi
daqveiTebiT inteleqtualuri unarebis SemcirebiT da pirovnebis
gasadavebiT.
Sejameba
enis aTviseba
15
originaluri varianti: bin – pin.
364
sityvebisa
sityvebisa da metyvelebis aRqma
saidan viciT
fernald et al. , 1989; ingram, 1995). bavSvze mimarTul metyvelebas SeuZlia, daexmaros
maT enis aTvisebaSi, vinaidan misi saSualebiT bavSvebi interesdebian da
yuradRebas aqceven imas, rasad mSoblebi eubnebian maT. garda amisa, aseTi
metyvelebis bgeriTi paterni xazs usvams emociur Sinaarss, rac xels uwyobs
bavSvsa da masze mzrunvel mozrdils Soris emociuri kavSiris damyarebas (trainor
et al., 2000).
ra asakidan SeuZliaT bavSvebs bgeraTa paternebis _ sityvebis _ mravaljeradi
gameorebis SemCneva maTze mimarTul metyvelebis nakadSi? es aris pirveli didi
nabiji enis aTvisebisas: Tqven ver iswavliT imas, rom sityva ZaRli raRac
kavSirSia im bewvian arsebasTan, romlis gamoCenis drosac am sityvas amboben,
vidre ar daafiqsirebT, rom bgeraTa paternis ZaRli gamoiyeneba maSin, roca
saxezea bewviani arseba. Cvilebi, saSualod, 6-7,5 Tvis asakidan avlenen
ganmeorebadi bgerebis mniSvnelobis wvdomis unars (jusczyk & aslin, 1995). Tumca,
erTi gansakuTrebuli sityvis aRqmis unari bavSvebs ori TviT ufro adre,
daaxloebiT 4,5 Tvis asakSi uCndebaT: am droisaTvis isini aSkara upiratesobas
aniWeben sakuTar saxels (mandel et al., 1995)!
romel nawils ekuTvnis ZaRli. es ar aris ioli saqme (quine, 1960). iqneb ZaRli
niSnavs „nebismier oTxfexa qmnilebas“, „cxovelis qurqs“, „cxovelis tyavs“ an
kidev sxva uamrav mniSvnelobas, romelic marTali iqneba yovel jerze, roca
vinme ZaRlze miuTiTebs. yvela SesaZleblobis gaTvaliswinebiT, rogor axerxeben
bavSvebi TiToeuli sityvis mniSvnelobis dadgenas?
gramatikis Seswavla
16
Allgone milk – All milk is all gone – mTeli rZe (rac gvqonda) gaTavda.
17
extension.
371
mravali bavSvi Tvlis, rom “mary was followed by the lamb” (meris gahyva kravi) da
“mary followed the lamb” (meri gahyva kravs) erTi da igive mniSvnelobis mqone
winadadebebia.
18
qarTulSi amis magaliTia, rodesac bavSvebi amboben „rsebobs“ da ara „arsebobs“, radgan maT ukve
naswavli aqvT, rom „ar“ uaryofis gamomxatvelia da fiqroben, rom „ar“-is gamokleba uaryofiT mtkicebas
dadebiTad aqcevs. (mTargmnelis SeniSvna)
372
Sejameba
huston et al., 1994; ladd & cairns, 1996). garda amisa, amerikuli kultura Tavs axvevs
cxovrebis sxvadasxva stils qalebsa da mamakacebs da umciresobaTa
warmomadgenlebs. magaliTad, xandazmuli qalebi ufro xSirad imyofebian
arasaxarbielo ekonomikur mdgomareobaSi, vidre xandazmuli mamakacebi;
xandazmuli afro-amerikeli qalebi kidev ufro cud mdgomareobaSi arian, vidre
maTive asakis TeTrkaniani qalebi (carstensen & rasupathi, 1993). es gansxvavebebi
Tanamedrove amerikul sazogadoebaSi arsebuli struqturuli uTanasworobis
uSualo Sedegia.
19
Generativity.
20
Stagnation
21
ego-integrity
dawyebiT skolis periodSi bavSvi, romelsac warmatebiT daZlia wina stadiebis
krizisebi, mzad aris, rom garesamyaros SemTxveviTi Ziebidan da gadasinjvidan
gadavides kompetenturobisa da Sromisunarianobis sistematur ganviTarebaze.
skola da sporti _ inteleqtualuri da motoruli unarebis ganviTarebis,
TanatolebTan urTierToba ki socialuri unarebis ganviTarebis saSualebas
iZleva. warmatebul mcdelobebs am mimarTulebebiT bavSvi kompetenturobis
gancdamde mihyavs. Tu am stadiaze bavSvi Semsruleblis nacvlad mayurebelis
rolSi aRmoCndeba an marcxs ganicdis, SesaZloa, mas arasrulfasovnebis SegrZeba
ganuviTardes, rac, Tavis mxriv, amcirebs Semdgomi cxovrebiseuli stadiebis
moTxovnaTa dakmayofilebis unars.
eriksons miaCnda, rom mozardobis ZiriTadi krizisia sakuTari
individualurobis anu identobis aRmoCena, rasac abrkolebs sxvadasxva wreSi
gansxvavebuli rolebis Sesrulebis aucileblobiT gamowveuli gaurkvevloba. am
krizisis gadawyveta individs sakuTari pirovnebis mTlianobis gancdis
CamoyalibebaSi exmareba; warumatebloba ki, Sesabamisad, sakuTar Tavze, rogorc
aramyari birTvis mqone pirovnebis Sesaxeb, warmodgenis mizezi xdeba.
axalgazrdobis (adreuli mozrdilobis) ZiriTadi krizisi intimurobasa da
izolacias Soris konfliqtis gadaWraa. am konfliqtis warmatebuli gadawyvetis
Sedegia sxva adamianebTan sruli emociuri, zneobrivi da seqsualuri
urTierTobebiis damyarebisa da SenarCunebis unaris ganviTareba. aseTi
urTierTobebi TavisTavad gulisxmobs zogierTi pirovnuli prioritetis
daTmobas, kompromiss, sakuTar Tavze garkveuli pasuxismgeblobebis aRebas da
meore adamianis (partnioris) ganmartoebulobisa da damoukideblobis garkveuli
xarisxiT SenarCunebas. am krizisis daZlevisas warumateblobas individi
izolaciamde da sxvebTan harmoniuri urTierTobebis unaris arqonamde mihyavs.
socialuri zrdis Semdegi SesaZlebloba, romelic, Cveulebriv, mowifulobaSi
(Sua xnis mozrdilobaSi) eZleva adamians, generaciuloba anu produqtulobaa. 30-
40 wlis asakSi adamianebi sakuTar Tavsa da sakuTar partniorze fiqris sazRvrebs
scdebian da zrunvas iwyeben ojaxis wevrebze, samuSaoze, sazogadoebasa da
momaval Taobaze. isini, visac wina stadiebis krizisebi ar aqvT daZleuli, kvlav
sakuTari moTxovnilebebis dakmayofilebiT arian dakavebulni, eWvqveS ayeneben
warsulis miRwevebs da miRebul gadawyvetilebebs da usafrTxoebis fasad
inarCuneben Tavisuflebas.
379
xnovanebis (gviani mozrdilobis) krizisia konfliqti pirovnul mTlianobasa da
sasowarkveTas Soris. nebismieri ganvlili stadiis krizisis gadawyveta xnier
adamians amzadebs imisaTvis, rom warsuls sinanulis gareSe Sexedos da
pirovnuli mTlianobis sasiamovno gancda daeuflos. Tu adrindeli krizisebi
gadauWrelia, xolo miswrafebebi ausrulebel survilebadve darCa, individs
sasowarkveTileba, ganvlili cxovrebis amaoebisa da sakuTari gamousadegrobis
SegrZneba eufleba.
mijaWvuloba
mSoblebis
mSoblebis mier gamoyenebuli aRzrdis stilebi da dadgenili qcevis wesebi
383
TiToeuli bavSvi sakuTari temperamentis Sesabamisad iqceva mSoblebTan
urTierTobisas: mSoblebi, romelTac erTze meti Svili hyavT, xSirad aRniSnaven,
Tu ramdenad ganxvavdebodnen maTi Svilebi erTmaneTisgan adreuli asakidanve.
bavSvis ama Tu im tempretamentma mSoblebis saukeTeso (an uaresi) mcdelobebi
SeiZleba moulodnel Sedegebamde miiyvanos. mkvlevarebi aRiareben, rom bavSvebis
temperamenti da mSoblebis qceva gavlenas axdenen erTmaneTze, rac, Tavis mxriv,
aisaxeba bavSvis ganviTarebaze, magaliTad, mijaWvulobis urTierTobis xarisxis
saxiT: ramdenadac mSoblebi cvlian Tavian Svilebs, imdenad Svilebi cvlian
mSoblebs (Collins et al., 2000).
da mainc, temperamentuli sxvaobebis fonze, mkvlevrebma daadgines mSoblebis
mier gamoyenebuli aRzrdis stili,
stili romelic, Cveulebriv, yvelaze met sargebels
iZleva. mocemuli stili ori ori ganzomilebis _ momTxovnelobisa da
gulisxmierebis _ urTierTkveTis wertilSi mdebareobs (Maccoby & Martin, 1983):
„momTxovnelobaSi moiazreba mSoblis survili, Seasrulos sazogadoebis
warmomadgenlisa da am sazogadoebSi miRebuli normebis bavSvisTvis gadamcemis
roli, gulisxmierebaSi ki _ mSoblis mier bavSvis individualobis aRiareba“
(Darling & Steinberg, 1993, p.492). rogorc .9 avtoritetuli
naCvenebia suraTze 11.9
11.9,
mSoblebi saTanado moTxovnebs uyeneben TavianT Svilebs: isini maTgan moiTxoven
qcevis miRebuli normebisadmi Sesatyvisobas, magrm Tavadac gulisxmierad
epyrobian maT _ isini yovelTvis utoveben bavSvebs urTierTobis inicirebis
SesaZleblobas, riTac xels uwyoben TviTregulaciis unaris ganviTarebas (Gray &
Steinberg, 1999). aseTi avtoritetuli stili yvelaze metad ayalibebs efeqtur
mSobeli-Svilis kavSirs. amis sapirispirod, rogorc mocemulia suraTze 11.9,
aRzrdis avtoritaruli stilis SemTxvevaSi mSoblebi Tavisi Svilebisgan
disciplinirebulobas iTxoven da naklebad uTmoben yuradRebas maT
damoukideblobas; momTmeni stilis SemTxvevaSi _ gulisxmierebi arian Svilebis
mimarT, Tumca, ver axerxeben im sazogadoebrivi wesebis struqturebis swavlebas,
romliTac unda icxovron maT; uyuradRebo stili ki imiT gamoirCeva, rom
mSoblebi arc disciplinirebulobas iTxoven Svilebisgan da arc maTi
individualurobisadmi iCenen did sinteress.
erTnairi aRzrdis zogadi stilis mqone mSoblebic ki sxvadasxvagvar
prioritets aniWeben socializaciis miznebs, romelic mniSvnelovnad miaCniaT
TavianTi SvilebiTvis. mSoblebis mier dadgenili qcevis wesebi momdinareobs
384
mkafiod dasaxuli miznebidan. (Darling & Steinberg, 1993). aqedan gamomdinare,
avtoritetuli mSoblebi, romelTac surT, rom bavSvebma kargad iswavlon
skolaSi, saxlSi iseT garemos qmnian, sadac bavSvebi mixvdebian, Tu ratom
eswrafvian mSoblebi amas. bavSvebi ecdebian, rom kargad iswavlon skolaSi,
radgan isini efeqturad ganawyves am miznisTvis _ aCvenes, Tu rogor exmareba
adamians codna sazogadoebaSi cxovrebisas. Tumca, vinaidan yvela avtoritetuli
mSobeli ar aris swavlaze orientirebuli, SeuZlebelia bavSvis saskolo
warmatebis prognozireba mxolod mSoblis stilze dayrdnobiT (Steinberg et al., 1992).
mSoblebis zogadi ganwyobebi da maTi konkretuli qcevebi mniSvnelovania maTi
Svilebis cxovrebis mimarTulebis gansazRvrisTvis.
mosiyvarule mozrdilebTan mWidro urTierTqmedeba bavSvis pirveli nabijia
normaluri socializaciisa da jansaRi fizikuri ganviTarebisken. vinaidan
pirveli momvlelisadmi Tavdapirveli mijaWvuloba mogvianebiT ganivrcoba ojaxis
sxva wevrebzec, es ukanasknelnic xdebian bavSvisTvis misabaZi modelebi
azrovnebisa da qcevis axali meTodebis aTvisebis procesSi. am adreuli
mijaWvulobebidan bavSvebi aviTareben sakuTar moTxovnilebebsa da sxva
adamianebis moTxovnilebebze reagirebis unars.
22
Cupboard theory.
386
damzadebul „dedasTan“ garbodnen. rodesac axali saintereso stimuli
gamoCndeboda, makakebi stimulis gamosakvlevad TandaTanobiT bedavdnen „dedisgan“
moSorebas da ganaxlebamde kvlevas isev qsovilisgan damzadebul „dedasTan“
brundebodnen.
harlousa da misi kolegebis Semdgomma kvlevebma aCvena, rom surogat dedasTan
Zlieri mijaWvulobis formireba maimunebSi arasakmarisi iyo jansaRi socialuri
ganviTarebisaTvis. Tavdapirvelad eqsperimentatorebma ifiqres, rom patara
makakebi qsovilis surogat dedasTan normalurad viTardebodnen, Tumca, Zalze
gasxvavebuli suraTi miiRes, rodesac am pirobebSi gazrdil mdedr maimunebs
Tavad mouwiaT dedis rolis Sesruleba. maimunebs, romelTac adreul asakSi ar
hqondaT sxva maimunebTan urTierTobis saSualeba, gauWirdaT normaluri
socialuri da seqsualuri urTierTobebis damyareba zrdasrulobaSi.
primatebis mkvlevarma stefen suomim (Stephen Suomi, 1999; Champoux et al., 1995) aCvena,
rom emociurad mowyvladi Cvili makakis mzrunvel dedaze gaSvileba arsebiTad
cvlida mis cxovrebas. suomi aRniSnavs, rom maimunebi, romlebsac gansakuTrebiT
mosiyvarule da mzrunveli dedebi zrdian, maimunTa gundis daCagruli da ukana
planze gadaweuli wevrebidan gadaiqcevian Tamam, komunikabelur mamr maimunebad,
romlebic momwifebis periodSi erT-erTi pirvelni toveben gunds, raTa Tavad
gaikvlion gza da sakuTari adgili daimkvidron axal gundSi. aseTi jvaredini
aRzrda maT im informaciiTa da gadarCenis unar-CvevebiT amaragebs, romelic
aucilebelia sxva maimunebis mxardaWeris mosapoveblad da gundSi maRali
socialuri statusis SesanarCuneblad. axla vnaxoT, rogor aris SesaZlebeli
maimunebze Catarebuli eqsperimentebidan miRebuli codnis gamoyeneba, rodesac
saqme adamianis deprivacias exeba.
23
Day-care
387
mTeli dReebis manZilze dedebTan imyofebodnen TavianT saxlebSi. Tumca,
ukanaskneli ramdenime aTwleulis manZilze sazogadoebis moTxovnebi Seicvala
da aucilebeli gaxda, rom dedebis gacilebiT met raodenobas emuSava saxlis
gareT. amis Sedegad bevri bavSvi mraval saaTis da zogjer TiTqmis mTeli
adreuli bavSvobis ganmavlobaSi ver ganicdis mSoblebis gavlenas. mkvlevrebma,
am cvlilebidan gamomdinare, ori SekiTxiva dasves: (1) ra dadebiT an uaryofiT
gavlenas axdens baga-baRi bavSvis ganviTarebaze? (2) rogori unda iyos
optimaluri baga-baRi?
Cven ukve movxazeT is konteqsti, sadac SesaZlebelia pirveli SekiTxvis
interpretireba: Tu bavSvsa da mSobels Soris mijaWvulobas gadamwyveti
mniSvneloba aqvs, nebismieri movlena (rogoricaa, magaliTad, baga-baRi),
romelic arRvevs am mijaWvulobas, aucileblad cudia Tu ara bavSvisTvis? am
kiTxvaze pasuxia: „yvelafris gaTvaliswinebiT, ara“ (Scarr, 1998). am kiTxvaze
pasuxis gasacemad, mkvlevarebi, Cveulebriv, erTmaneTs adarebdnen saxlSi
gazrdil da baga-baRSi gazrdil bavSvebs gonebrivi da socialuri ganviTarebis
mixedviT. maT aRmoaCines, rom bavSvebi, romlebic baga-baRebSi atarebdnen dros,
xSirad upirates mdgomareobaSi imyofebodnen am parametrebis mixedviT, pirvel
rigSi, imitom, baga-baRebi maT ganviTarebis ufro met SesaZleblobas aZlevda
(Burchinal et al., 1997; Clarke-Stewart, 1991, 1993). gonebriv ganviTarebas xels uwyobs
baga-baRebSi saganmanaTleblo da TamaSis aqtiobaTa farTo speqtri, socialur
ganviTarebas ki _ socialuri urTierTqmedebebis farTo arCevani, rasac
moklebulni arian saxlebSi myofi bavSvebi.
Tumca, arsebobs ori mizezi, ris gamoc pasuxs „ara“ unda daematos
„yvelafris gaTvaliswinebiT“. pirveli isaa, rom bavSvebi gansxvavdebian
erTmaneTisgan saxlis gareT zrunvaze reagirebis mixedviT. meore, arsebobs
mravalgvari baga-baRi. aqedan gamomdinare, kargisa da cudis Ziebis nacvlad,
mkvlevarebi dainteresdnen imiT, Tu rogori unda iyos xarisxiani aRzrda
konkretuli bavSvebisTvis (Zaslow, 1991).
baga-baRebis eqspertma alison klark-
klark-stiuartma (Alison Clarke-Sewart, 1993)
Seajama am sakiTxis Sesaxeb arsebuli samecniero literatura da mogvca
principebi, romlis mixedviTac unda vixelmZRvaneloT baga-baRebis
xarisxianobis gansazRvrisas. qvemoT mocemuli zogierTi rekomendacia bavSvebis
388
fizikur komforts exeba:
• baga-baRi fizikurad komfortuli da usafrTxo unda iyos.
• yovel eqvs an Svid bavSvze unda iyos, sul mcire, erTi aRmzrdeli
(meti 3 wlamde asakis bavSvebisTvis).
danarCeni rekomendaciebi dRis zrunvis centrebis muSaobis saganmanaTleblo
da fsiqologiur aspeqtebs Seexeba.
• bavSvebs unda hqondeT TamaSebis Tavisuflad arCevis saSualeba,
romelsac drodadro TvalsaCino da cxadi gakveTilebi daerTveba Tan.
• bavSvebs unda aswavlidnen socialuri problemebis gadawyvetis unar-
Cvevebs.
garda amisa, klark-stiuartma SemogvTavaza, rom baga-baRiss aRmzrdelebs
kargi mSoblebis Tvisebebic unda hqondeT.
• aRmzrdelebi unda pasuxobdnen bavSvebis moTxovnilebebs da aqtiurad
unda iyvnen CarTulni maT saqmianobebSi.
• aRmzrdelebma gaumarTleblad ar unda zRudavdnen bavSvebs.
• aRmzrdelebs unda SeeZloT bavSvebis individualur moTxovnilebebs
Soris gansxvavebebis danaxva.
Tu es kriteriumebi dakmayofilebulia, baga-baRSi nebismieri bavSvis miyvana
SeiZleba, romlis mSoblebi saxlis gareT muSaoben. baga-baRi marTlac
efeqtiani rom gaxdes, sazogadoebis zogadi damokidebuleba unda Seicvalos.
pirvel rigSi, adamianebma unda miviRon arsebuli realoba da aRiaron, rom
bavSvebis mzardi raodenoba izrdeba baga-baRebSi da, Sesabamisad, sazogadoebam
energia am baRebis xarisxis gaumjobesebisaken unda warmarTos (Fuller et al., 1996;
Scarr et al., 1990). meore, adamianebma Zalisxmeva ar unda daiSuron „momuSave dedis“
da Tavad baga-baRis mimarT araswori damokidebulebis dasaZlevad (Hoffman,
1989). Tuki fsiqologebi gaavrceleben sazogadoebaSi azrs imis Sesaxeb, rom
baga-baRi bavSvs aranairad ar vnebs, aramed, piriqiT, SesaZloa, xelic ki
Seuwyos mis ganviTarebas, mSoblebic naklebad inerviuloben imis gamo, rom
uwevT bavSvis baga-baRSi miyvana. stresis aseTi Semcireba mxolod
gaaumjobesebs bavSvis mTlian fsiqologiur garemos.
socialuri deprivacia
389
samwuxarod, zogjer sazogadoebebi qmnian pirobebs, sadac bavSvebi moklebulni
arian kontqatis komforts. mravalma kvlevam aCvena, rom adreul bavSvobaSi
mWidro, Tbili urTierTobebis nakleboba gavlenas axdens bavSvis fizikur
ganviTarebaze da sicocxlis SenarCunebazec ki. 1915 wels jon hopkinisis
hospitalSi eqimma daafiqsira, rom normaluri fizikuri zrunvis miuxedavad,
baltimoris upatrono bavSvTa saxlebSi moxvedrili bavSvebis 90% sicocxlis
pirvelive wels gardaicvala. momdevno ocdaaTi wlis ganmavlobaSi
hospitalizirebul bavSvebze Catarebulma kvlevebma aCvena, rom normaluri kvebis
miuxedavad, bavSvebi xSirad avadmyofobdnen respiratoruli infeqciebiT, ucnobi
etiologiis cieb-cxelebiT, ver imatebdnen wonaSi da aReniSnebodaT
fiziologiuri mdgomareobis gauaresebis zogadi simptomebi (Bowlby, 1969; Sherrod et
al., 1978). aSS-sa da kanadis upatrono bavSvTa saxlebSi myof mcirewlovan bavSvebze
Catarebulma sxva kvlevam gamoavlina mwvave emociuri da fizikuri aSlilobebi da
maRali sikvdilianoba, miuxedavad kargi kvebisa da samedicino momsaxurebisa (Spitz
& Wolf, 1946).
socialur ganviTarebaze arasasurveli garemoc zemoqmedebs. 1-dan 3 wlamde
asakis Zaladobis aT msxverplze Catarebulma erT-erTma kvlevam aCvena, rom
bavSvebi saTanadod ar reagirebdnen Tanatolis distresze. rodesac erTi bavSvi
ganawyenebulia da tiris, Cveulebriv, misi Tanatolebi wuxdebian da TanaugrZnoben
mas, an Tavadac sevdiandebian. amis sapirispirod, Zaladobis msxverpli bavSvebi
ufro metad reagirebdnen SiSiT, braziTa da fizikuri SetevebiT (Main & George,
1985). sxva kvlevaSi Seiswavles kavSiri bavSvobis droindel fizikur da
seqsualur Zaladobasa da mozrdilobaSi fsiqikuri janmrTelobis mdgomareobas
Soris. 375 axalgazrda mozrdilisgan Semdgari SerCevidan 11%-ma aRniSna, rom
gamocdilebaSi hqonda romelime tipis Zaladoba. am jgufidan daaxloebiT 80%-s
aReniSneboda erTi an meti fsiqiatriuli aSlilobis simptomebi (Silverman et al.,
1996).
bavSvze Zaladobis SemTxvevebis arseboba fsiqologebs Zalze mniSvnelovani
amocanis winaSe ayenebs: unda ganisazRvros, rogori Careva iqneba bavSvebisTvis
saukeTeso. aSS-Si daaxloebiT 500 aTasi bavSvi da mozardi wamoyvanilia ojaxidan
da mTavrobis mier dafinansebul garkveuli tipis garemoSi cxovrobs (magaliTad,
gaSvilebulia an imyofeba mcire zomis bavSvTa saxlSi) (Shealy, 1995). rogor
390
ggoniaT, yovelTvis uxariaT bavSvebs, roca aSoreben moZalade ojaxebs? am
kiTxvaze pasuxis gacema Zalian rTulia, vinaidan Zaladobis msxverpl bavSvebsac
ki axasiaTebT TavianTi mzrunvelebisadmi mijaWvulobis ganviTareba: bavSvebma
SeiZleba SeinarCunon erTguleba sakuTari biologiuri ojaxisadmi da
imedovnebdnen, rom yvelaferi mogvardeba, Tu ukan daabruneben (Poulin, 1985). swored
amitom dResdReobiT bevri mkvlevari cdilobs Carevis iseTi programebis
SemuSavebas, raTa moxerxdes ojaxis SenarCuneba da bavSvis ojaxSi dabruneba im
garemoebebis Secvlis gziT, romlebic iwveven Zaladobas (Gillespie et al., 1995; Skibinski,
1995).
am TavSi vnaxeT, Tu ra gavlenas axdens bavSvobis gamocdileba Semdgom
socialur ganviTarebaze. axli ki gadavinacvloT cxovrebis Semdgom periodebisa,
kerZod, mozardobis ganxilvaze.
mozardoba
mozardTa procenti,
debuleba
romelic eTanxmeba
TiToeul debulebas
saidan viciT
momavlis miznebi
saidan viciT
intimuroba
eriksoni intimurobas
intimurobas aRwerda, rogorc meore adamianisadmi srul emociur,
seqsualur da moralur ndobas. intimurobisTvis, romelic SeiZleba axasiaTebdes
rogorc megobrul, ise sasiyvarulo urTierTobebs, aucilebelia gaxsniloba,
gambedaoba, eTikuri Zala da, Cveulebriv, meore adamianis survilebisadmi
garkveuli damyoloba. kvlevebi adasturebs eriksonis hipoTezas imis Taobaze, rom
socialuri intimuroba fsiqologiuri keTildReobis gancdis winapirobaa mTeli
mozrdili cxovrebis manZilze (Ishii-Kuntz, 1990). suraTi 11.12 gviCvenebs, rom am dros
ojaxis wevrebTan da megobrebTan urTierToba periodulad anacvlebs erTmaneTs,
rac adamianis mier sakuTari keTildReobis sakmaod mdgrad gancdas ganapirobebs.
mxardaWeris am wyaroebis urTierTmonacvleoba, nawilobriv, asaxavs TiToeul
asakobriv periodTan dakavSirebul mniSvnelovan cxovrebiseul movlenebs. vnaxoT,
ra kavSirebia es.
axalgazrdoba aris periodi, rodesac mravali adamiani qmnis ojaxs an sxva
saxis stabilur urTierTobebs amyarebs. Sesabamisad, jgufi, romelsac ojaxi
hqvia, farTovdeba. istoriulad, mozrdilTa urTierTobebisa da ojaxebis
kvlevebis umravlesoba fokusirebuli iyo „standartul” konfiguraciaze: deda,
mama da bavSvebiT savse saxli. Tumca, vinaidan adamianebis ojaxebis realoba
398
icvleba, mkvlevarebi Seecadnen, aReweraT da SeeswavlaT am cvlilebis Sedegebi
(Mason et al., 1998). magaliTad, dResdReobiT kvlevebi fokusirdeba imaze, Tu rogor
amyareben da inarCuneben xangrZliv urTierTobebs homoseqsualuri wyvilebi (James
& Murphy, 1998). gamokvlevebis Tanaxmad, heteroseqsualTa da homoseqsualTa
urTierTobebis SenarCunebis strategiebi sakmaod msgavsia: orive tipis wyvilebi,
magaliTad, siaxlovis SeinarCunebas funqciebis ganawilebiTa da erToblivi
saqmianobiT cdiloben (Haas & Stafford, 1998). Tumca, maTdami arakeTilganwyobil
sazogadoebisTvis winaaRmdegobis gasawevad, homoseqsualur wyvilebs mTeli rigi
damatebiTi zomebis miReba uwevT, magaliTad, sazogadoebaSi yofnisas sakuTari
urTierTobis dafarva. zogierT heteroseqsualur wyvilsac mudmivad uwevs
dausrulebeli dabrkolebebis gadalaxva sazogadoebis mxridan aRiarebis
mosapoveblad; gamokvlevebi aCvenebs, rom intereTnikuri wyvilebic awydebian
crurwmenebs, rac uaryofiTad moqmedebs da amcirebs xagrZlivi urTierTobebis
SenarCunebis SesaZleblobas (Chan & Wethington, 1998; Wilson & Jacobson, 1995).
TiToeuli saxis aseTi urTierToba zrdis ojaxis rols zrdasruli
adamianebis socialur cxovrebaSi. ojaxi maSinac farTovdeba, rodesac wyvili
Tavis cxovrebaSi bavSvebis CarTvas gadawyvets. SeiZleba gagikvirdeT, magram
bavSvis dabadebam, SesaZloa, safrTxe Seuqmnas wyvilis bednierebas. ratom unda
iyos ase? mkvlevarebi daakvirdnen, Tu rogor icvlebian qalebi da mamakacebi
bavSvis gaCenis Semdeg da rogor iReben mSoblis rols (Cowan & Cowan, 1998, 2000).
warsulisgan gansxvavebiT, Tanamedrove dasavlur sazogadoebaSi qorwineba, xSir
SemTxvevaSi, qalisa da mamakacis Tanasworobis princips efuZneba. Tumca, bavSvis
dabadebam qals da mamakacs ufro tradiciuli genderuli rolebis Sesrulebisken
SeiZleba ubiZgos. cols SeiZleba zedmet tvirTad daawves bavSvis movla, qmars ki
_ gazrdili ojaxis materialuri uzrunvelyofa. sabolood, Sedegi SeiZleba is
iyos, rom bavSvis dabadebis Semdeg qorwineba arc ise sasiamovno aRmoCndes orive
meuRlisTvis (Cowan et al., 1985). miuxedavad imisa, rom naklebad aris nakvlevi (orive
sqesis) homoseqsualuri wyvilebi, romlebic bavSvebs zrdian, arsebuli
monacemebis mixedviT, rogorc mosalodnelia, maT naklebad awuxebT genderuli
rolebis ganawilebis sakiTxi mSoblis funqciebTan mimarTebaSi da, Sesabamisad,
naklebad aisaxeba kidec es maT urTierTobaze.
saidan viciT
qmnadoba
saidan viciT
cxrili 11.7. saukeTeso da uaresi miRwevebis mqone cdis pirebs Soris sxvaoba
sxvaoba
fsiqosocialuri mowifulobis faqtorebis mixedviT
saukeTeso
uaresi miRwevebi
miRwevebi
(30 cdis piri)
(30 cdis piri)
gviani mozrdilobis
mozrdilobis kulturuli konteqsti
• qmnadoba (generativity)
( ) _ sakuTari Tavis garda, ojaxis, samsaxuris,
sazogadoebis Tu momavali Taobebis interesebisTvis moRvaweobas da maTze
zrunvas gulisxmobs. rogorc wesi, qmnadoba Zalze mniSvnelovani aspeqtia 30-
40 wels miRweuli adamianis ganviTarebis procesSi.
404
asakovani adamianebis mimarT uaryofiTi stereotipis erT-erTi Sedegia
diskriminacias anu eijizms24
konkretuli crurwmena, romelsac asakis mixedviT diskriminacias
uwodeben. mas Tan sdevs xandazmulTa diskriminacia, rac zRudavs maT
SesaZleblobebs, axdens maT izolirebas da xels uwyobs sakuTar Tavze
uaryofiTi warmodgenis Seqmnas. xSirad fsiqologebi Tavad arian damnaSaveni
aseTi diskriminaciis gavrcelebaSi im terminologiis gamo, romelsac isini
iyeneben (Schaie, 1993). ukanaskneli 40 wlis ganmavlobaSi dawerili 139 studenturi
naSromis Seswavlam aCvena, rom mravalma studentma arc ki CarTo masSi
moxucebulobis periodi an warmoadgina stereotipuli mosazrebebi xanSiSesul
adamianebze (Whitbourne & Hulicka, 1990). asakis mixedviT diskriminaciis ufro
STambeWdavi da naTeli magaliTi erT-erTi Jurnalistis piradi gamocdileba,
romelic mizanmimarTulad droebiT „moxucad gadaiqca“.
saidan viciT
24
ageism.
405
ganvixilavT or calkeul sferos, sadac droTa ganmavlobaSi icvleba miRebuli
gamocdileba; esaa genderuli ganviTareba da moraluri ganviTareba.
Sejameba
genderuli ganviTareba
is, rasac bavSvebis umravlesoba adreul asakSi igebs, isaa, rom maT socialur
samyaroSi ori kategoriis adamianebi arian: _ mdedrobiTi sqesis da mamrobiTi
sqesis. aRsaniSnavia, rom pirveli gansxvaveba, rasac bavSvebi amCneven, mTlianad
socialuria: isini anatomiis gacnobamde gacilebiT adre SeigrZnoben sqesobriv
gansxvavebebs. vinaidan Tqven mozrdili adamiani xarT, romelmac anatomiac icis
da isic esmis, rom sqesobrivi ganxvavebebi fizikur gansxvavebulobaze metia,
SegiZliaT, dafiqrdeT am gansxvavebebis warmomavlobaze. romeli maTgania
biologiiT gaSualebuli Sedegi? romelia socializaciis Sedegi? rogor igenen
gogonebi da biWebi im gansxvavebuli molodinebis Sesaxeb, romelTac maT TavianTi
kultura da sazogadoeba uyenebs?
sqesi da genderi
saidan viciT
Sejameba
moraluri ganviTareba
saidan viciT
1. pirobiTamdeli moraluroba
stadia 1: orientacia tkivilis acileba an gaqceva
siamovnebaze/tkivilze
stadia 2: orientacia wageba-mogebaze; jildoebis miReba
urTierTsamarTlianoba _
Tvali Tvalis wil
2. pirobiTi moraluroba
stadia 3: orientacia Seqebaze Seqebis damsaxureba da gamtyunebis
(„kargi-bavSvi“) Tavidan acileba
stadia 4: orientacia kanonsa da wesebis dacva, mTavrobisgan
wesrigze gakicxvis acileba
3. principuli moraluroba
stadia 5: orientacia sazogadoebis keTildReobis
socialur kontraqtze gaumjobesebisTvis xelSewyoba
stadia 6: orientacia eTikur samarTlianobis miRweva da
principebze TviTgankicxvis acileba
etapi 7: orientacia globalur, iyo marTali universaluri
msoflio principebze principebis winaSe da Tavs
grZnobde samyaros nawilad,
414
romelic scildeba socialur
normebs
saidan viciT
Sejameba
sakvanZo sakiTxebi
enis aTviseba
• bevri mkvlevari darwmunebulia, rom adamianebs aqvT enis Seqmnis
Tandayolili unari. nebismier SemTxvevaSi, enis aTvisebis procesis
mniSvnelovani pirobaa zrdasrul metyvel adamianebTan urTierToba.
• naturalistebis msgavsad, bavSvebi aviTareben hipoTezebs maTi enis
mniSvnelobebisa da gramatikis Sesaxeb. es hipoTezebi xSirad gansazTvrulia
Tandayolili principebiT.
genderuli ganviTareba
• genderi fsiqologiuri fenomenia, romelic gulisxmobs biologiuri sqesiT
gansazRvruli qcevebisa da ganwyobebis daswavlas.
• genderuli rolebis aTviseba dabadebidanve iwyeba. socializaciisTvis
xelisSemwyobi mTeli rigi faqtorebi ganamtkiceben genderul stereotipebs.
moraluri ganviTareba
422
ZiriTadi cnebebi
1. akomodacia
2. alcheimeris daavadeba
3. asimilacia
4. mSoblebis mier dadgenili qcevis wesebi
5. mSovlebis mier gamoyenebuli aRzrdis stilebi
6. bavSvze mimarTuli metyveleba
7. buneba-aRzrdis dapirispireba
8. ganviTarebis asaki
9. ganviTarebis fsiqologia
10. egocentrizmi
11. asakis mixedviT diskriminacia anu eijizmi
12. enis Seqmnis unari
13. zigota
14. imprintingi
15. internalizacia
16. intimuroba
17. kognituri ganviTareba
18. konservacia
19. komforti kontaqtisas
20. longituduri kvlevis meTodi
21. menarqe
22. mijaWvuloba
23. momwifeba
24. moraluroba
25. normatiuli kvlevebi
26. obieqtis mudmivoba
423
27. sayrdeni Teoriebi
28. seleqciuri optimizacia kompensaciiT
29. seleqciuri socialuri urTierTobebis Teoria
30. sibrZne
31. socializacia
32. socialuri ganviTareba
33. sqemebi
34. genderi
35. sqesobrivi gansxvavebebi
36. genderuli identoba
37. genderuli rolebi
38. sqesobrivi simwife
39. sxeulis xati
40. fizikuri ganviTareba
41. fonemebi
42. fsiqosocialuri stadiebi
43. qmnadoba
44. qronologiuri asaki
45. centracia
46. jvaredini Seswavlis meTodi
47. hiperregularizacia
• ra aris motivacia
motivaciis koncefciebis funqciebi
motivaciis wyaroebi
• kveba
kvebis fiziologia
kvebis fsiqologia
• fsiqologia XXI saukuneSi: _ genebi da simsuqne
• seqsualuri qceva
cxovelebis seqsualuri qceva
adamianis seqsualuri agzneba da reaqcia
424
seqsualuri qcevis evolucia
seqsualuri qcevis normebi
homoseqsualoba
• pirovnuli miRwevis motivacia
miRwevis moTxovnileba
warmatebisa da marcxis atribucia
Sromisa da organizaciuli fsiqologia
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi: _ SeuZlia fsiqologias karieris arCevaSi
daxmareba?
• moTxovnilebaTa ierarqia
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
425
1994 wels gamocemul Tavis wignSi ,,msoflios mwvervalze“ (On Top of the World)
Jurnalisti rebeka stefensi (Rebecca Stephens) aRwers everestze asvlas. wignis
dasawyisSi vrclad aris moTxrobili everestis dapyrobis survilis Sesaxeb:
,,momdevno dilas gavogndi: _ iq, sadac adre Cemi neka TiTi iyo, maxinji msuqani
sosisi moCanda, burTiviT gasiebuli da siTxiT savse, TiTis meore saxsridan
wveramde. ,,ra sisulele iyo amis gakeTeba“, _ buzRuniT Tqva Tanamgzavrma
mTasvlelma. rogor SemeZlo aseTi suleli, daudevari da araseriozuli
vyofiliyavi? es iyo meore xarisxis moyinva...
me wavbodialdi Cems karavSi, pirquS martoobaSi msurda yofna. vcdilobdi,
menugeSebina sakuTari Tavi. ,,yvelaferi kargad iqneba,“ _ Tqva eqimma, magram rogor
SemeZlo, ar mefiqra, rom TiTi axla romc momrCenoda, SemdegSi mainc ufro
mgrZnobiare iqneboda. es ambavi 20 000 futis (7800 metris) simaRleze moxda. ra
moxdeboda 29 000 futze (11300 metrze), sadac ufro yinavda? sadac Jangbadi da,
Sesabamisad, winaaRmdegobis gawevis unari, naklebi iyo? Rirda ki mwvervalis
dapyroba ase Zviri _ sakuTari TiTis dakargvis fasad? me davfiqrdi cota xans da
sakmaod mSvidad, Cemda gasaocrad, davaskveni is, rasac verasodes warmovidgendi,
Tundac erTi Tvis win: _ „TiTi arc ise didi sazRauri iyo. rogorme iolad gaval
nekis gareSec“ (gv.90-91).
ra aris motivacia
motivaciis wyaroebi
ltolvebi da aRmZvrelebi
430
rogorc Cans, motivaciis zogierTi forma Zalze martivia: _ Tu SimSils
grZnobT, WamT, Tu grZnobT, rom gwyuriaT _ svamT. Teoria, romlis mixedviTad
mravali mniSvnelovani qceva motivirebulia Sinagani ltolvebiT, yvelaze srulad
ganaviTara klark halma (Clark Hall, 1943, 1952). halis azriT, ltolva
ltolva aris Sinagani
mdgomareoba, romelic aRmocendeba cxovelis fiziologiuri moTxovnilebis
sapasuxod. organizmi cdilobs SeinarCunos iseTi biologiuri maxasiaTeblebis
wonasworoba, anu homeostazi,
homeostazi rogoricaa: _ sxeulis temperatura da energiis
miwodeba (ix. Tavi 3). ltolva aRmocendeba maSin, rodesac deprivacia arRvevs
wonasworobas, anu qmnis daZabulobas. es ltolva organizms daZabulobis
Semcirebisken anu reduqciisken ubiZgebs; rodesac ltolva dakmayofildeba an
Semcirdeba, homeostazi aRdgeba da organizmi wyvets moqmedebas. amgvarad, halis
mixedviT, rodesac cxovels mravali saaTis ganmavlobaSi ar miewodeba sakvebi,
aRmocendeba SimSilis mdgomareoba, rac sakvebis moZiebisa da gamokvebis qcevis
mamotivirebeli xdeba. cxovelis reaqcia, romelsac sakvebis moZiebis mizani aqvs,
ganmtkicdeba, vinaidan is ukavSirdeba sakvebis miRebis Sedegad daZabulobis
Semcirebas.
SeuZlia Tu ara daZabulobis Semcirebis Teorias yvela motivirebuli qcevis
axsna? udavod, ara. warmovidginoT virTxebis jgufi, romelsac ar awvdidnen
sakvebs da wyals. daZabulobis Semcirebis Teoriis mixedviT, winaswar SeiZleba
imis Tqma, rom isini pirveli SesaZleblobisTanave daleven wyals an SeWamen
sakvebs, Tumca, rodesac aseTi virTxebi axal garemoSi xvdebian, sadac uamravi
saWmeli da sasmelia, isini garemos gamokvlevasa da dazvervas amjobineben da
maSinve ar garbian saWmlisa da sasmelisken; mxolod cnobismoyvareobis
dakmayofilebis Semdeg iwyeben Wamas da smas (Berlyne, 1960; Fewler, 1965; Zimbardo &
Montogomery, 1957). gamokvlevaTa sxva seriaSi, axalgazrda maimunebi did drosa da
energias xarjavdnen maT garemoSi mocemuli mowyobilobebiTa da axali
obieqtebiT manipulaciaze da, rogorc Canda, amas akeTebdnen ,,maimunobiT,
garTobiT“ siamovnebis misaRebad, yovelgvari garegani waxalisebis gareSe. (Harlow
et al., 1950).
es eqsperimentebi gviCvenebs, rom qceva ar aris motivirebuli mxolod Sinagani
ltolvebiT: qceva motivirebulia, aseve, aRmZvrelebiT _ garegani stimulebiT an
waxalisebiT, romelic pirdapir ar ukavSirdeba biologiur moTxovnilebebs.
rodesac maimunebi da virTxebi garemoSi mocemul obieqtebze iyvnen momarTulni
431
da ara Sinagan mdgomareobebze, es gviCvenebda, rom maT qcevas aRmZvrelebi
marTavda. asevea adamianis qcevis SemTxvevaSic _ mas mravalgvari aRmZvreli
akontrolebs. ratom daZvrebiT internetSi RamiT tkbilad daZinebis nacvlad?
ratom uyurebT films, romelic, iciT, rom SegaSinebT da aRgaSfoTebT? ratom
WamT tkbileuls wveulebaze, roca ukve kargad gamokvebili brZandebiT? TiToeul
SemTxvevSi garemos elementebi aRmZvrelis rols asruleben, romlebic qcevis
ganxorcielebisken gibiZgebT.
Tqven ukve SegiZliaT, naxoT, rom qceva motivaciis garegani da Sinagani
wyaroebidan iRebs saTaves. miuxedavad imisa, rom virTxebi SeiZleba sakvebis
miRebisa da wylis dalevis biologiur zewolas ganicdidnen, isini axali garemos
gamokvlevis impulssac daemorCilebian. axla ganvixiloT motivaciisadmi
Tanamedrove midgoma, romelSic gansakuTrebuli yuradReba eTmoba konkurentuli
motivaciuri mdgomareobebis Seswavlas; esaa reversiis Teoria.
• ltolva (Drive) _ Sinagani mdgomareoba, romelic aRmocendeba wonasworobis
darRvevisas cxovelis fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod.
• homeostazi (Homeostasis) _ sxeulis Sinagani mdgomareobis mudmivoba an
wonasworoba.
• aRmZvrelebi (incentives) _ eqsternaluri stimulebi an waxaliseba, romlebic
warmoadgenen qcevis mamotivireblebs miuxedavad imisa, rom isini pirdapir ar
ukavSirdebian biologiur moTxovnilebebs.
ukanasknel wlebSi maikl afterma (Michael Apter, 1989; Frey, 1997) da misma
kolegebma ganaviTares axali Teoria, romelic, aseve, uaryofs motivaciis,
rogorc daZabulobis Semcirebis, ideas. nacvlad amisa, aRniSnuli Teoria uSvebs,
rom arsebobs metamotivaciuri mdgomareobis oTxi wyvili. rogorc naCvenebia
cxrilSi 12.1, wyvilebs urTierTsapirispiro mdgomareobebi Seadgenen. Teoriis
mixedviT, drois nebismier mocemul momentSi TiToeul wyvilSi gaerTianebuli
ori mdgomareobidan mxolod erTi SeiZleba arsebobdes realurad. Tu gadaxedavT
cxrils, naxavT, Tu rogor gansazRvravs TiToeuli wyvili araTavsebad
motivaciur mdgomareobebs. magaliTad, warmoidgineT, rom samsaxureobriv
situaciaSi imyofebiT. ra gsurT mocemul momentSi: situaciaze morgeba Tu
damoukidebloba? sakuTari grZnobebis mixedviT moqmedeba, Tu sxvebis grZnobebze
432
yuradRebis mipyroba? am Teorias reversiis anu araTavsebadi mdgomareobebis
Teoria ewodeba. is adamianuri motivaciis axsnas erTi mdgomareobidan meore,
sawinaaRmdego mdgomareobaze reversiis (gadasvlis) terminebiT cdilobs.
ganvixiloT paraTelikuri da Telikuri kontrastuli mdgomareobebi. Tqven
paraTelikur mdgomareobaSi xarT, rodesac iseTi moqmedebebs axorcielebT,
romlebsac siamovnebis moniWebis garda sxva mizani ar gaaCniaT; xolo Telikur
mdgomareobaSi xarT, rodesac axorcielebT iseT moqmedebebs, romlebic
mniSvnelovania TqvenTvis ara mxolod mocemul momentSi. magaliTad, am wuTas,
albaT, Telikur mdgomareobaSi imyofebiT, radgan saxelmZRvanelos kiTxulobT _
Tqven gsurT masalis daswavla, raTa kargad CaabaroT gamocda. Tu Tqven
wasaxemseblad, an axali diskis mosasmenad SewyvetT mecadineobas, amiT TiTqmis
mTlianad gadaerTvebiT paraTelikur mdgomareobaSi. reversiis Teoria,
faqtobrivad, gveubneba, rom Tqven yovelTvis imyofebiT an erT, an meore
mdgomareobaSi, magram ara _ oriveSi erTad.
drodadro Tqven SesaZloa Zalze mkafiod SeigrZnoT am TeoriiT
nawinaswarmetyvelebi reversiis tipebi. reversiis erTi gansakuTrebiT
mniSvnelovani forma aReniSnebaT adamianebs, romlebic CarTulni arian iseT
maRalriskian aqtivobebSi, rogoricaa paraSutiT xtoma.
Telikuri paraTelikuri
seriozuli mxiaruli
mizanze orientirebuli aqtivobaze orientirebuli
upiratesobas aniWebs winaswar cxovrobs am momentiT
dagegmvas eZebs aRgznebas, aRfrTovanebas
Tavs aridebs SfoTvas surs mxiaruleba da garToba
surs progresi da miRweva
konformisti negativisti
negativisti
damyoli meamboxe
surs wesebis dacva surs wesebis darRveva
tradiciuli aratradiciuli
433
sasiamovno gabrazebuli
surs morgeba surs damoukidebloba
auturi aloikuri
upiratesad sakuTar Tavze upiratesad sxvebze koncentrirebuloba
koncentrirebuloba sxvebTan identifikacia
egocentruli sxvebis grZnobebze koncentracia
sakuTar grZnobebze koncentracia
saidan viciT
Sejameba
kveba
kvebis fiziologia
rodis gaZlevT Tqveni sxeuli niSans, rom Wamis droa? Tqven aRWurvili xarT
meqanizmebis mTeli rigiT, romlebic qmnian SimSilisa da simaZRris fizikur
gancdas (Logue, 1991). sakvebis efeqturad misaRebad, organizmi aRWurvili unda
iyos meqanizmebiT, romlebic asruleben oTx amocanas: (1) sakvebis Sinagani
moTxovnilebis dafiqsireba; (2) kvebiTiO qcevis dawyeba da organizeba; (3)
440
miRebuli sakvebis xarisxisa da raodenobis Semowmeba; (4) im momentis dafiqsireba,
Tu rodis aris sakmarisi miRebuli sakvebi da kvebis Sewyveta. mkvlevrebma scades
am procesebis axsna maTi dakavSirebiT iseT periferiul meqanizmTan, rogoricaa
kuWis SekumSva, anda tvinis iseT centralur meqanizmTan, rogoricaa
hipoTalamusis funqcionireba. ganvixiloT es procesebi ufro dawvrilebiT.
periferiuli reaqciebi
centraluri reaqciebi
kvebis fsiqologia
(Comuzzie & Allison, 1998; Gura, 2000). magaliTad, gamoyofil iqna geni, romelic
akontrolebs Tavis tvinSi signalis gadacemas, rom sakvebis miRebis procesSi
sakmarisi raodenobiT cximebi iqna Senaxuli organizmSi _ individma unda
Sewyvitos Wama (Zhang et al., 1994). es geni, romelsac leptini uwodes, Tu ar
gaaqtiurdeba, individi gaagrZlebs Wamas, amis potenciuri Sedegi ki simsuqne
iqneba. faqtobrivad, mkvlevrebma aRmoaCines, rom msuqan adamianTa Zalian mcire
raodenobas aReniSneba am genis mutacia, riTac, rogorc Cans, SeiZleba aixsnas
kidec maTi zedmeti wona (Jackson et al., 1997; Montague et al., 1997). vinaidan aseTi
mutacia Zalian iSviaTia, is ver axsnis Warbi wonis uamrav sxvadasxvagvar
SemTxvevas. miuxedavad amisa, mtkicebulebam, rom leptini garkveul rols
asrulebs wonis regulaciaSi, mkvlevebs biZgi misca wonasTan dakavSirebuli
sxva genebis moZiebisa da SeswavlisaTvis.
mocemuli genetikuri kvleva imeds iZleva, rom moiZebneba simsuqnis
problemis axleburi gadawyveta. magaliTad, mkvlevrebi imedovneben, rom genebsa
da wonis regulacias Soris kavSiris aRmoCena maT axali medikamenturi
mkurnalobis Seqmnis saSualebas miscems (Campield et al., 1998). zogierTi adre
ganxorcielebuli mcdeloba uSedego aRmoCnda: _ kvlevis dros leptiniT
manipulirebam ver moaxdina mniSvnelovani gavlena wonaSi daklebaze, Tumca,
genetikuri kvlevebisa da aRmoCenebis uwyveti winsvlis procesSi mecnierebi
agrZeleben axali hipoTezebis Seqmnas imis Taobaze, Tu rogor SeiZleba wonis
regulaciis fiziologiur meqanizmebSi Careva (Gura, 2000). yvelaze optimisturad
ganwyobili mkvlevrebic ki gvafrTxileben: _ ,,axali medikamenturi preparatebi
yvelaze Sedegiani maSin iqneba, rodesac maT damxmare saSualebad gamoviyenebT
(da ara Camnacvleblad) mZimewoniani adamianebis cxovrebis stilis
Sesacvlelad, raTa gaumjobesdes maTi organizmis metaboluri procesebi,
janmrTeloba da cxovrebis xarisxi“ (Campfield et al., 1998, p. 1987). sxva sityvebiT
Tu vityviT, imisgan damoukideblad, Tu ramdenad SevZlebT bunebis Secnobas,
yovelTvis unda gvaxsovdes, rom aRzrda jer kidev asrulebs gadamwyvet rols
Cveni cxovrebis mimarTulebis gansazRvraSi.
veb gverdebi:
• www.Ornl.gov/hgmis/ aSS-is mTavrobis vrceli veb gverdi, sadac mocemulia
proeqtis _ „adamianis genomi“ _ Sedegebi.
446
simsuqne da dieta
saidan viciT
vi li a mcireodeni gamowveva
saidan viciT
6
6
5
5
4 4
3 3
Sejameba
seqsualuri qceva
saidan viciT
0,2
gupebi ,,sakontrolo“ jgufSi ver
akvirdebian sxva mdedris arCevans.
0
dabali maRali monacemebi cxadyofs, rom arsebobs
eqsperimentuli jgufi sakontrolo jgufi kompromisi bunebasa da gawvrTnas Soris.
Seferilobis mixedviT naklebi
gansxvavebis SemTxvevaSi mdedri gupi
457
irCevs im mamrs, romelic sxva mdedrma
ukve airCia. Tumca, roca SeferilobaSi
gansvla ukiduresi xdeba (40%), mdedrebi
cvlian arCevans bunebis sasargeblod _
irCeven narinjisfer mamrs.
saidan viciT
0 1 2-10 10 da meti
mamakacebi 3 26 44 33
qalebi 3 31 56 9
25-29 weli 2 25 53 19
464
55-59 weli 1 40 43 15
saSualo 3 30 49 17
ganaTleba 2 24 50 24
kolejis
ganaTleba
mamakacebi 14 16 37 34
qalebi 10 18 36 37
mamakacebi
25-29 weli 7 15 31 47
55-59 weli 11 22 43 23
qalebi
25-29 weli 5 10 38 47
55-59 weli 30 22 35 13
mamakacebi
saSualo skola 10 15 34 41
koleji 9 18 38 35
qalebi
saSualo skola 11 16 38 36
koleji 14 17 37 33
homoseqsualuroba
sazogadoeba da homoseqsualizmi
saidan viciT
470
25
External environment – igulisxmeba yvelaferi is, rac arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani
garemo anu is, rac adamianis SigniTaa. (mTargmnelis SeniSvna)
472
farglebSi. homoseqsualobis SemTxvevaSi garegani sazogadoebrivi normebi
SeiZleba Sinagani bunebis karnaxis sapirispirod moqmedebdes.
axla mniSvnelovani motivaciis mesame magaliTis ganxilvaze gadavideT: _
vnaxoT, ra Zalebi ganawyobs individs fardobiTi warmatebisTvis, an marcxisTvis.
Sejameba
miRwevis moTxovnileba
473
jer kidev 1938 wels henri miureim (Henry Murray) ganacxada adamianTa miRwevis
moTxovnilebis arsebobis Sesaxeb. miRwevis moTxovnilebis Zala gansxvavebulia
sxvadasxva adamianTan da gavlenas axdens maT mier warmatebis miRwevis da
sakuTari moRvaweobis Sefasebis tendenciaze. devid maklelandma da misma
kolegebma (David McCLelland, 1953) SeimuSaves am moTxovnilebis siZlieris gazomvis
meTodika da ikvlevdnen sxvadasxva sazogadoebaSi miRwevis motivaciis siZlieres,
motivaciis wamaxalisebel pirobebsa da samuSao pirobebSi mis Sedegebs Soris
kavSirs. miRwevis moTxovnilebis siZlieris dasadgenad maklelandi iyenebda
kvlevis monawileTa fantazias. monawileebs waredginebodaT e.w. Tematuri
apercepciis testis (Tat) bundovani suraTebis seria da moeTxovebodaT maT
mixedviT moTxrobebis Sedgena: _ maT unda aReweraT, ra xdeboda suraTze,
savaraudod, rogor ganviTardeboda movlenebi momavalSi da rogor
dasruldeboda. navaraudevi iyo, rom isini Seqmnil siuJetebSi moaxdendnen
TavianTi faseulobebis, interesebisa da motivebis proecirebas. maklelandis
sityvebiT: _ „Tu gsurT, rom icodeT, ra xdeba adamianis TavSi, ar hkiTxoT mas
amis Sesaxeb, radgan mas ar SeuZlia yovelTvis zustad giTxraT. dainteresdiT
misi fantaziebiT da ocnebebiT. Tu amas garkveuli drois manZilze gaakeTebT,
aRmoaCenT im Temebs, romelsac misi goneba kvlav da kvlav ubrundeba. am Temebis
gamoyeneba SeiZleba misi qmedebebis asaxsnelad. . .“ (David McCLelland, 1971, p.5).
im moTxrobebze dayrdnobiT, romlebsac monawileni yvebodnen wardgenili Tat-is
suraTebis mixedviT, maklelandma SeimuSava gazomvis erTeulebi adamianis
ramdenime moTxovnilebisTvis, maT Soris Zalauflebis, afilaciisa da miRwevis
moTxovnilebebisTvis. miRwevis moTxovnileba pirobiTad aRiniSneba, rogorc n
Ach26. is asaxavs individualur gansxavebebs imaSi, Tu ramdenad mniSvnelovania
individisTvis miznis dagegmva da mis misaRwevad Sroma. suraTze 12.5. mocemul
magaliTSi warmodgenilia ori siuJeti, romelic Tat-is erTi da imave suraTis
mixedviT Seqmnes miRwevis maRali da dabali moTxovnilebebis mqone individebma.
rogorc laboratoriulma, ise realuri cxovrebiseuli situaciebis kvlevebma
daadastures am sazomis validuroba.
• Tematuri apercepciis testi _ Tat (Thematic Apperception Test – TAT) _ proeqciuli
testi, romelSic individs garkveuli TanmimdevrobiT waredgineba suraTebi
26
n Ach – need for Achievement.
474
(romlebic mravalgvari interpretaciis SesaZleblobas iZleva) da moeTxoveba
TiToeuli maTganis mixedviT moTxrobis mofiqreba.
• miRwevis moTxovnileba (Need for achievement – n Ach) _ savaraudod, adamianis
ZiriTadi moTxovnileba _ miznis miRwevisaken swrafvis moTxovnileba,
romelic qmnis adamianis azrebisa da qcevebis farTo speqtris motivaciur
safuZvels.
biWunas xelSi uWiravs Zmis violino da surs, rom TviTonac icodes dakvra,
magram icis, rom ar aqvs gakveTilebisTvis saWiro dro, energia da fuli. is
wuxs Zmis gamo, radgan man uari Tqva uamrav gasarTobaze, raTa emecadina,
emecadina da kvlav emecadina. Zalian kargi iqneboda erT dRes umaRlesi klasis
musikosad gaRviZeboda, magram es ase ar xdeba. realobaa mosawyeni mecadineoba,
yovelgvari mxiarulebis gareSe da didi albaToba imisa, rom iyo kidev erTi
Cveulebrivi orkestranti, romelic erT-erT patara qalaqSi ukravs.
saidan viciT
kontrolis lokusi
sur. 12.6. qcevis Sedegebis mizezebis
Sinagani garegani
atribucia
SesaZlebl rTuli
ucvleli oTxi SesaZlo Sedegi momdinareobs
oba amocana
qcevis atribuciis mxolod ori
a
saidan viciT
Sejameba
moTxovnilebebis ierarqia
SemecnebiTi moTxovnilebebi
swrafvidan anu TviTaqtualizaciidan
codnis, gagebis,
siaxlis moTxovnilebebi gamomdinare. aseTi TviTaqtualizebuli
pirovneba, sxva dadebiTi Tvisebebis garda,
pativiscemis moTxovnileba
darwmunebulobis, sakuTari kargad icnobs, esmis sakuTari Tavis da
Tavis faseulobisa da
kompetenturobis, iseTad iRebs, rogoric aris; socialurad
TviTpativiscemisa da sxvaTa
mxridan pativiscemis
moTxovnileba gulisxmieria, SemoqmedebiTia,
mijaWvulobis moTxovnileba Tavisufalia, Riaa siaxleebisa da
Tanaziarobis, afilaciis
moTxovnileba; moTxovnileba
imisa, rom giyvardeT da
gamowvevisadmi. maslous ierarqiaSi kidev
uyvardeT
erTi safexuria, romelic scildeba
usafrTxoebis moTxovnileba
moTxovnileba
usafrTxoebis, komfortis, individualuri potencialis sruli
uSfoTvelobis, SiSisgan
Tavisuflebis moTxovnileba
ganviTarebis farglebs; esaa
transcendenturis moTxovnileba, romelmac
biologiuri
moTxovnilebebi adamiani SeiZleb miiyvanos cnobierebis
sakvebis, sasmelis, Jangbadis,
dasvenebis, seqsis, daZabulobis umaRles mdgomareobebamde da samyaroSi
moxsnis moTxovnilebebi
sakuTari daniSnulebis kosmiur xedvamde.
Zalze cota adamiani Tu axerxebs sakuTari
me-s sazRvris gadabijebas da sulier ZalebTan aseTi erTianobis miRwevas.
maslous Teoria adamianis motivaciis gansakuTrebiT popularul xedvas
warmoadgens. Teoriis ZiriTad birTvs warmoadgens mosazreba, rom TiToeul
adamians aqvs moTxovnileba, ganviTardes da moaxdinos sakuTari potencialis
maqsimalurad realizeba. yovelTvis SegviZlia aseTi dadebiTi xedvis SenarCuneba?
monacemebi cxadyofs, rom _ ara. maslous mier aRwerili moTxovnilebebis garda,
Cven vxedavT, rom adamianebs axasiaTebT Zalauflebis gamovlenis, dominantobisa
489
da agresiis gamoxatvis moTxovnilebebi. garda amisa, Cveni sakuTari
gamocdilebidan viciT, rom maslous zusti, mkacri ierarqia SeiZleba xSirad
dairRves. magaliTad, SegviZlia, rom yuradReba ar mivaqcioT SimSils maSin,
rodesac ufro maRali donis moTxovnilebis dakmayofilebiT varT motivirebulni,
Tumca, aseTi SezRudvebis pirobebSic ki vimedovnebT, rom maslous sqema
dagexmarebaT Tqveni mamotivirebeli swrafvebis sxvadasxva aspeqtis
garkveulwilad mowesrigebaSi.
Cven grZeli gza ganvleT mas Semdeg, rac ganvixileT rebeka stefensis
usiamovnebebiT savse asvla everestze; Cven aRvwereT kvebis da SimSilis
fsiqologia da adamianis seqsualobis evolucia da sociluri ganzomilebebi; Cven
gamovikvlieT individuluri gansxvavebebi pirovnuli miRwevebis TvalsazrisiT,
avxseniT pirovnuli warmateba. am sakiTxebis ganxilvisas Tqven naxeT, Tu ra
rTulad urTierTqmedeben buneba da aRzrda rogorc saxeobis, ise _
individualur doneze. am mTeli informaciis gaTvaliswinebiT, ra axali ideebi da
mosazrebebi gagiCndaT rebeka stefensis qcevis Sesaxeb? xedavT Tu ara axla ufro
srulad, Tu ratom xdeba, rom zogierTi adamianisTvis neka TiTis dakargva arc
ise didi sazRauri SeiZleba iyos sanukvari miznis miRwevisTvis?
sakvanZo sakiTxebi
motivaciis cneba
• motivacia dinamikuri cnebaa, romelic gamoiyeneba qcevisaTvis mimarTulebis
micemis procesebis aRsawerad.
• motivaciuri analizi gvexmareba, avxsnaT, Tu rogor ukavSirdeba erTmaneTs
biologiuri da qceviTi procesebi da ratom iswrafvian adamianebi miznebisken
dabrkolebebisa da araxelsayreli pirobebis miuxedavad.
• ltolvebis Teoria ayalibebs, motivaciis, rogorc daZabulobis Semcirebis
cnebas.
• adamianebi motivirebulni arian aRmZvrelebiT _ garegani stimulebiTac,
romlebic ar ukavSirdebian fiziologiur moTxovnilebebs.
• reversiis Teoria gamoyofs metamotivaciuri mdgomareobebis opoziciur
wyvilebs.
• instinqtebis Teoria gvTavazobs, rom motivacia xSirad eyrdnoba Tandayolil
stereotipul reaqciebs.
490
• socialuri da kognituri fsiqologebi xazs usvamen individis mier situaciis
aRqmas, interpretacias da masze reaqcias.
kveba
• sxeuli flobs mTel rig meqanizmebs kvebis procesis dawyebisa da
SewyvetisaTvis.
• Tu msuqani adamiani SezRuduli mWameli xdeba, misma dietam SeiZleba wonis
momateba ufro gamoiwvios, vidre wonis dakleba.
• kvebiTi aSliloba janmrTelobisTvis da sicocxlisaTvis saSiSi daavadebaa,
romelic SeiZleba aRmocendes kulturuli gavlenisa da sxeulis xatis
darRveuli aRqmis Sedegad.
seqsualuri qceva
• evoluciuri Teoriidan gamomdinare, seqsi STamomavlobis producirebis
meqanizmia.
• cxovelebSi seqsualuri ltolvebi mkacrad kontroldeba hormonebiT.
• mastersisa da jonsonis Sromam mogvawoda pirveli monacemebi qalisa da
mamakacis seqsualuri reqciebis ciklis Sesaxeb.
• evoluciuri fsiqologebis azriT, adamianTa seqsualuri qceva asaxavs
Sewyvilebis sxvadasxva strategiebs qalebisa da mamakacebisaTvis.
• gansxvavebebma seqsualur scenarebSi SeiZleba gamoiwvios seriozuli
gaugebroba da migviyvanos Zaladobamde.
• homoseqsualizmi da heteroseqsualizmi determinirebulia rogorc genetikiT,
ise pirovnuli da socialuri garemoTi.
moTxovnilebebis ierarqia
• abraham maslous azriT, moTxovnilebebi SeiZleba ierarqiulad dalagdes.
491
• miuxedavad imisa, rom adamianis motivacia ufro rTulia, maslous Teoria
gvawvdis samuSao CarCos motivaciuri Zalebis dasajameblad.
ZiriTadi cnebebi
anoreqsia
atribucia
bulimia
gaupatiureba
ltolvebi
Tanasworobis Teoria
molodinis Teoria
moTxovnilebaTa ierarqia
homeostazi
aRmZvrelebi
instinqtebi
motivacia
miRwevis moTxovnileba
organizaciis fsiqologia
mSobliuri zrunva da wvlili
reversiis Teoria
seqsualuri agzneba
seqsualuri scenarebi
socialuri daswavlis Teoria
Tematuri apercepciis testi
• emociebi
− bazisuri emociebi da kultura
− emociis Teoriebi
− emociis funqciebi
• cxovrebiseuli stresi
− fiziologiuri reaqciebi stresze
492
− fsiqologiuri reaqciebi stresze
− stresis daZleva
• janmrTelobis fsiqologia
− janmrTelobis biofsiqosocialuri modeli
− janmrTelobis xelSewyoba
− mkurnaloba
− profesiuli gamofitvis sindromi da janmrTelobis dacvis sistema
− rCevebi janmrTelobasTan dakavSirebiT
• sakvanZo sakiTxebi
− ZiriTadi cnebebi
493
6 wlis biWi, venesuelis varaos kulturis warmomadgeneli, gaxda avad maRali
sicxiTa da sasunTqi gzebis anTebiT. misma ojaxma es avadmyofoba daukavSira hebus
_ sagvareulo sulebs. bavSvis sxeulidan hebus gansadevnad moiwvies mkurnali
Samani _ visidatu. visidatum Caatara xangrZlivi rituali, romlis ZiriTad
nawils ganmkurnebeli simRera warmoadgenda. qvemoT mocemulia im teqstis nawili,
romelsac visidatu asrulebda:
Sen (hebu) CaeWide mas, CaeWide mas,
CaeWide mas TavSi
Seni cieb-cxelebiT,
Seni cieb-cxelebiT,
Seni sneulebebiT, Seni ZaliT, romliTac SegiZlia Wkuidan SeSalo adamiani.
me var is, vinc icis patara qvebis cieb-cxeleba,
me var is, vinc Sen gicnobs,
me var is, vinc Sen dagamSvidebs,
me var is, vinc gagiSvebs aqedan.
me axlave CagWideb xels da mogaqcev Cems mklavebSi.
me var is, vinc CagWidebs xels.
me CavWideb xels Sens sxeuls, me gagiSveb aqedan,
me gagiSveb aqedan, me gagiSveb aqedan,
me gagiSveb aqedan, me gagiSveb mTeli kanidan,
me gagiSveb kanidan da xorcidan,
me gagiSveb xorcidan,
me var is, vinc gamoiyvans hebus,
me var is, vinc gamoiyvans hebus,
me var is, vinc gamoiyvans hebus,
me var is, vinc Sen gagiSvebs.
saidan viciT
saidan viciT
erT dRes qalebis jgufi (xuTi warCinebuli da ori grioti) Seikribnen qalaqis
piras wyalsacavTan. am dros maT Tvalwin viRac qali wyalSi gadaxta. yvela qali
Sezara aSkara TviTmkvlelobis mcdelobis danaxvam, magram warCinebulebma
mdumared ganicades es ambavi, xolo griotebi ki yvirodnen yvelas magivrad (Irvine,
1990, gv.146).
saidan viciT
emociis Teoriebi
emociis fiziologia
kenon-
kenon-bardis centraluri nervuli procesebis Teoria
fiziologma uolter kenonma (Walter Canon, 1927, 1929) uaryo periferiuli Teoria
centraluri nervuli sistemis moqmedebisadmi centralisturi midgomis
sasargeblod. kenonma da sxva kritikosebma wamoayenes mTeli rigi SeniSvnebisa
jems-langes Teoriis mimarT (Leventhal, 1980). isini aRniSnavdnen, magaliTad, rom
visceraluri moqmedeba emociis gancdisaTvis irelevanturia: eqsperimentSi
cxovelebs (mas Semdeg, rac visceras qirurgiulad acalkevebdnen centraluri
nervuli sistemisagan) SeeZloT gamRizianebelze emociuri pasuxebis gacema. isini,
aseve, amtkicebdnen, rom avtonomiuri nervuli sistemis reaqciebi, rogorc wesi,
Zalian nelia imisaTvis, rom wamis measedebSi swrafad aRmocenebuli emociebis
wyaros warmoadgendnen. kenonis mixedviT, emocia moiTxovs, rom tvinma
iSuamdgomlos Semosul stimulaciasa da masze miRebul reaqcias Soris.
Talamusidan wamosuli signalebi iyofa da miemarTeba korteqsis erT nawilSi
emociuri grZnobis, xolo meore nawilSi _ emociuri eqspresiis aRmosaceneblad.
kidev erTma fiziologma, filip bardma (Philip Bard), aseve, daaskvna, rom
visceraluri reaqciebi ar uswrebs win emociis gancdas; ufro zustad, emociis
gamomwvev stimuls aqvs ori simultanuri efeqti: _ erTis mxriv, is iwvevs
sxeulebriv agznebas simpatikuri nervuli sistemis gavliT da, meore mxriv,
emociis subieqtur gancdas korteqsis gavliT. am ori fiziologis Sexedulebebi
gaerTianda kenon-
kenon-bardis emociis Teoriis saxelwodebiT, romelic amtkicebs, rom
emociis stimuli iwvevs or gansxvavebul reaqcias _ fiziologiur agznebasa da
emociis gancdas, romlebic erTmaneTs ar ganapirobeben (ix. suraTi 13.3). Tu raime
507
iwvevs TqvenSi gabrazebas, guliscema gagixSirdebaT da, amave dros, Sesabamisi
azric giCndebaT _ `rogor gamabrazes!~ _ magram sxeuli da suli ar karnaxoben
erTmaneTs, rogori unda iyos TiToeuli maTganis reaqcia.
kenon-bardis Teoria varaudobs sxeulebrivi da fsiqikuri reaqciebis
erTmaneTisgan damoukideblobas. qvemoT vnaxavT, rom emociis Tanamedrove
Teoriebi uaryofen debulebas, TiTqos es reaqciebi aucileblad damoukidebelia
erTmaneTisagan.
saidan viciT
jems-langes Teoria
509
gamRizianebeli
gaRizianeba moqmedeba
aRqmuli agzneba,
moqmedebis interpretacia
kenon-bardis Teoria
gamRizianebeli
emociuri gancda
emociis funqciebi
motivacia da agzneba
saidan viciT
emociebi kognitur funqciebs emsaxureba imiT, rom gavlenas axdens imaze, rasac
aqcevT yuradRebas; imaze, Tu rogor aRiqvamT sakuTar Tavs da sxvebs da rogor
xsniT da ixsenebT cxovrebiseuli situaciebis sxvadasxva Taviseburebebs.
mkvlevrebma aCvenes, rom emociur mdgomareobebs SeuZlia zegavlena moaxdinos
swavlaze, mexsierebaze, socialur msjelobaze, daskvnasa da kreatulobaze (Bredley
1994; Forgas, 1995, 2000). emociuri reaqciebi mniSvnelovan rols asruleben
cxovrebiseuli gamocdilebis organizebasa da kategorizaciaSi.
saidan viciT
Sejameba
Carlz darvinma wamoayena idea, rom emociebi ganviTarda garkveuli kategoriis
ganmeorebad situaciebze sapasuxod. kros-kulturulma gamokvlevebma ganamtkica
evoluciuri midgoma, uzrunvelyo ra is faqtebiT, rom saxis eqspresiebi da maTi
517
cnoba universaluria. miuxedavad amisa, kulturebs aqvT gansxvevebuli normebi
imis Sesaxeb, Tu rogor da sad aris SesaZlebeli emociebis gamovlena.
avtonomiuri nervuli sistema, limburi sistema da korteqsis nawilebi garkveul
rols TamaSoben emociis fiziologiaSi. emociis Teoriebi cdiloben, gansazRvron
kauzaluri urTierTkavSiri fiziologiur agznebasa da individis emociur
gancdebs Soris. Tanamedrove Teoriebi ufro da ufro xSirad aRniSnaven, rom
kognicia, Sefasebis saxiT, garkveul rols TamaSobs grZnobebis interpretaciaSi.
emociebi xSirad adamianebis motivirebas emsaxurebian; isini, aseve, asruleben
garkveul rols socialuri urTierTobebis regulaciasa da kognituri procesebis
Sinaarsisa da efeqturobis gansazRvraSi.
cxovrebiseuli stresi
suraTi 13.7. sxeulis reaqcia stresze sqema asawyobia, aq mxolod teqstia naTargmni
stresi mTel rig fiziologiur cvlilebebs iwvevs Tqvens sxeulSi.
521
- ikumSeba kanis sisxlZarRvebi, - gugebi farTovdeba da wamwamovani
ConCxis kunTebi, tvini da kunTi dundeba Sors xedvisaTvis
Sinagani organoebi - bronqebi farTovdeba
- Zlierdeba oflis gamoyofa - guliscema Cqardeba, guliscemis
- kani xorkliandeba da sxeulis moZravi adamianis sqema sixSire zrdis SekumSvis siZlieres
Tmovani safarveli qmnis `batis - mcirdeba saWmlis momnelebeli
kans” traqtis peristaltikas
- Tirkmelzeda jirkvlebi - RviZli gadaisvris Saqars sisxlis
astimulireben adrenalinis nakadSi
gamoyofas, zrdian sisxlSi - mcirdeba pankreasis sekrecia
Saqris Semcvelobas, sisxlis - mcirdeba saWmlis momnelebeli
wnevas da guliscemas sekretebis gamoyofa farTovdeba
- iketeba analuri spinqteri garegani sasqeso organoebis
- iketeba urinaluri spinqteri sisxlZarRvebi
- dundeba Sardis buSti
saidan viciT
cxrili 13.1.
13. stresis skala studentebisaTvis
saidan viciT
elisi: _ me SokSi karga xnis manZilze viyavi, SemeZlo laparaki faqtze, rom
gaupatiurebis msxverpli var, magram emociebma Tavi mxolod erTi Tvis Semdeg
iCina.
beTi: _ pirveli ori kviris manZilze CemTan iyo xalxi, vinc SerCeuli myavda
Cemi ambis mosayolad da romlebmac Zalze, Zalze didi mxardaWera aRmomiCines;
ori kviris Semdeg ki maT TiTqos aseTi ram sTqves: _ `Zalian kargi, is ukve
gamovida mdgomareobidan da Cven SegviZlia wavideT~, magram mere da mere grZnob,
531
rom kidev ufro meti mxardaWera gWirdeba, radgan drois gasvlasTan erTad metad
acnobiereb Sens emociebs da imasac, rom saWiroa maTTan gamklaveba.
elisi: _ aris momenti, roca uaryof, rom es moxda. Sen TiTqos mTlianad
iviwyeb amas.
beTi: es imdenad ararealuria, ar ginda daijero, rom es marTla moxda, an, rom
es SeiZleba momxdariyo; Semdeg SiSis da brazis xangrZlivi periodi modis.
elisi: _ Zalian meSinoda, rom kvlav sirbili unda damewyo (elisi sirbilSi
varjiSis dros gaaupatiures). mas Semdeg, rac gamaupatiures, sruliad Sevwyvite
yovelgvari fizikuri varjiSi. am meoTxedSi isev daviwye, magram yovelTvis, roca
gavdivar sarbenad, SiSi ar mSordeba. guliscema miormagdeba. cxadia, marto ukve
aRar davrbivar, magram dRemde SiSi mainc mudmivad Tan mdevs.
beTi: _ kidev iseTi grZnoba gaqvs, TiTqos yvela Senma megobarma giRalata.
vnaxulob xolme sizmars, rom Cemi oTaxis gareT maupatiureben. sizmarSi yvelani
iyurebian TavianTi fanjrebidan. saxeebs Zalian naTlad vxedav. yvela Cemi
megobari gamofenilia fanjaraSi sayureblad, zogierTi Cemgan sul or nabijzea.
yvela xedavs ra xdeba, magram saqmeSi aravin ereva. viRviZeb da ukidures
martoobas ganvicdi ( “Stanford Daily” 1982).
qronikuli stresorebi
532
stresze fiziologiuri reaqciebis ganxilvisas gavmijneT, erTi mxriv, mwvave,
mkveTrad gamoxatuli dasawyisisa da dasasrulis mqone da, meore mxriv,
qronikuli, anu droSi ganfenili stresorebi. rac Seexeba fsiqologiur
stresorebs, aq mkveTri zRvris gavleba yovelTvis ar aris ioli. warmoidgineT,
magaliTad, rom velosipedi mogpares. es namdvilad aris stresis mwvave wyaro,
magram Tu mudmivad daiwyebT Relvas, rom axal velosipedsac mogparaven, am
movlenasTan dakavSirebuli stresi SeiZleba qronikuli gaxdes. mkvlevrebma
daadgines es paterni adamianebTan, romlebic seriozuli daavadebebiT, magaliTad,
kiboTi arian avad (Anderson et al., 1994). kibos diagnoziT da mkurnalobiT
gamowveuli SfoTvis daZlevasTan dakavSirebul qronikul stress SeuZlia,
gaauaresos janmrTeloba ufro swrafad, vidre sakuTriv daavadebas.
mravali adamianisaTvis qronikuli stresi sazogadoebrivi viTarebebiT da
garemo pirobebiT aris gamowveuli. ra kumulaciuri efeqti aqvs Tqvenze
mosaxleobis siWarbes, kriminals, ekonomikur pirobebs, haeris dabinZurebas, Sids-
isa da terorizmis safrTxes? rogor zemoqmedeben aRniSnuli da garemos sxva
stresorebi Tqvens fsiqikurad kargad yofnaze? adamianTa zogierTi jgufi
ganicdis qronikul stress Tavisi socialur-ekonomikuri statusis an rasobrivi
identobis gamo, rasac aSkara gavlena aqvs zogadad kargad yofnaze. (Contrada et al.,
2000; Stone, 2000; Williams, 1999). afro-amerikelebs, magaliTad, gul-sisxlZarRvTa
daavadebebis gacilebiT ufro maRali koeficienti aqvT, vidre TeTrkanian
amerikelebs. gamokvlevebi cxadyofs, rom amis ZiriTadi mizezi ar aris genetikuri
gansxvavebebi. sisxlis maRali wneva afro-amerikelTa Soris, rogorc Cans,
qronikuli stresis Sedegia, romelsac iwvevs maT mimarT arsebuli
diskriminaciuli rasobrivi crurwmena (prejudice): dabalstatusiani samuSao,
SezRuduli ganaTleba, samuSaos uSedego Zebna da dabali socialur-ekonomikuri
statusi (Anderson et al.,1992; Klag et al., 1991). hipertenziis mizezi aris frustraciebi,
romelic gamowveulia mniSvnelovani, ZiriTadi cxovrebiseuli miznebis miRwevis
fuWi mcdelobiT; is ar ukavSirdeba genetikur faqtors. msgavsad amisa, qronikuli
stresi, romelsac socialur-ekonomikurad araxelsayrel pirobebSi myofi qalebi
ganicdian, Seicavs naadrevi mSobiarobisa da mcirewoniani bavSvis gaCenis
safrTxes (Lobel, 1994; Lobel et al.,1992). amgvarad, siRaribisa da rasobrivi
533
crurwmenebis pirobebSi dabadebuli bavSvebi, SesaZloa, cxovrebas gacilebiT meti
riskis pirobebSi iwyeben, vidre maTi privilegirebuli Tanatolebi.E
saidan viciT
yoveldRiuri usiamovnebebi
saidan viciT
sabavSvo baRis aRsazrdelebis mier gancdili yoveldRiuri usiamovnebebi
535
mkvlevrebma sTxoves sabavSvo baRis 74 aRsazrdels, aReweraT TavianTi
yoveldRiuri usiamovnebebi. am informaciis mosapoveblad mkvlevrebi
ekiTxebodnen bavSvebs, moxda Tu ara bolo erTi Tvis manZilze iseTi ram maT
cxovrebaSi, rogoricaa `raRacis dakargva~, an `vinmeze gabrazeba~. mas Semdeg,
rac ganisazRvra, moxda Tu ara TiToeuli es movlena, bavSvebs ekiTxebodnen,
imoqmeda Tu ara maTze am movlenam cudad. ase rom, yoveldRiuri usiamovnebebis
sazomSi aisaxeboda, Tu ramdenad ganicdida bavSvi TiToeuli am movlenisagan
gamowveul stress. bavSvebze yoveldRiuri stresebis zegavlenis dasadgenad,
mkvlevrebma sTxoves bavSvebis mSoblebs da aRmzrdelebs, aReniSnaT ramdenad
cudad iqceodnen bavSvebi. Sedegebma aCvena dadebiTi korelacia yoveldRiur
usiamovnebebsa da qcevis problemebs Soris: _ saSualod, bavSvebi, romelTa
cxovreba ufro metad iyo datvirTuli usiamovnebebiT, qcevaSi ufro met
agresiasa da destruqcas avlendnen (Creasey et al.,1995).
xSirad bavSvobas umankoebis xanad miviCnevT. Tumca, es gamokvleva aCvenebs, rom
zogierTi bavSvi ukve ganicdis stresis garkveul dones, rac uaryofiT
SedegebTanaa dakavSirebuli
fokusirebas Cven, ZiriTadad, yoveldRiur usiamovnebebze vaxdendiT, magram isic
unda iTqvas, rom mravali adamianisaTvis yoveldRiuri usiamovnebebi yoveldRiuri
dadebiTi gancdebiT balansirdeba (Lazarus & Lazarus, 1994). dadebiTi da uaryofiTi
gancdebis fardobiTi balansi SeiZleba gavlenas axdendes janmrTelobis
mdgomareobaze. magaliTad, erT-erT gamokvlevaSi 96 kacs pozitiuri da negatiuri
movlenebis yoveldRiur angariSs sTxovdnen. am kacebs, agreTve, yoveldRiurad
umowmebdnen imunuri reaqciis siZlieres. Sedegebma aCvenes, rom sasurveli
cxovrebiseuli movlenebi kavSirSi iyo ufro Zlier imunur reaqciasTan, xolo
arasasurveli movlenebi _ ufro sust reaqciasTan (Stone et al., 1994). amrigad, Tu
gvinda cxovrebis Semdgomi mimdinareobis winaswarmetyveleba, yoveldRiur
usiamovnebebis gaTvaliswineba sakmarisi ar aris, saWiroa, vicodeT is
yoveldRiuri siamovnebebic, rasac cxovreba gvTavazobs.
Cven ukve mimovixileT adamianTa cxovrebaSi stresis mravali wyaro.
fsiqologebi sakmaod didi xnis winaTac xvdebodnen, rom am sxvadasxva tipis
stresorTa gavlena, didwilad, damokidebulia imaze, Tu ramdenad efeqturad
SeuZlia adamians, Tavi gaarTvas maT. axla ganvixiloT, ramdenad warmatebulad Tu
warumateblad umklavdebian adamianebi stress.
stresis daZleva
stresis Sefaseba
momzadeba
me SemiZlia SevimuSavo misi daZlevis gegma.
542
konfrontacia
erTbaSad erTi nabiji; me SemiZlia am situaciis marTva.
es SfoTva aris is, rasac eqimi miwinawarmetyvelebda. es aris Sexseneba Cemi
daZlevis meqanizmebis gasavarjiSeblad.
dawynardi; Tavs vakontroleb, nela, Rrmad isunTqe.
daZleva
rodesac SiSi geufleba, Seisvene.
yuradReba awmyoze SeaCere, ra maqvs gasakeTebeli?
nu ecdebi SiSis mTlianad gaqrobas, SeinarCune marTvad doneze.
amaze uaresic SeiZleboda momxdariyo.
ubralod, sxva rameze ifiqre.
TviTganmtkiceba
gamomivida, me SevZeli amis gakeTeba.
iseTi cudic ar yofila, rogorsac movelodi.
marTla kmayofili var Cemi miRwevebiT.
saidan viciT
socialuri mxardaWera,
mxardaWera, rogorc stresis daZlevis resursi
saidan viciT
mxardaWeris wyaroebisa da tipebis urTierTSedareba
Seli teilori kolegebTan erTad Seiswavlida sxvadasxva tipis socialuri
mxardaWeris efeqturobas kiboTi daavadebulebTan (Dakof & Taylor, 1990; Taylor, 1986).
avadmyofebi gansxvavebulad afasebdnen sxvadasxva saxis mxardaWeris
sargeblianobas. isini sasargeblod Tvlidnen mxolod meuRleebis, da ara
eqimebis, an momvlelebis `gverdiT yofnas~. meore mxriv, avadmyofebisaTvis
mniSvnelovani iyo informaciis, an rCevis miReba kiboTi daavadebuli sxva
pacientebisagan, an eqimebisagan, magram ara ojaxisgan da megobrebisagan.
wyarosagan ganurCevlad _ iqnebodnen eseni eqimebi, ojaxi Tu megobrebi _
avadmyofebi ar miiCneven sasargeblod naZaladev xalisianobasa da daavadebis
zemoqmedebis seriozulobis dakninebas.
13.10 suraTze mocemulia socialuri mxardaWeris tipebis Sedareba efeqturobis
mixedviT kibos da iseTi arakatastrofuli daavadebebis mqone pacientebTan,
rogoricaa qronikuli Tavis tkivili, an gaRizianebuli kuW-nawlavis sindromi
(Martini et al., 1994). monacemebi kidev erTxel mowmobs, rom socialuri mxardaWeris
545
optimaluri tipi gansxvavebulia stresis sxvadasxa wyarosTvis. SegiZliaT
moifiqroT mizezebi, Tu ratom unda iqnes emociuri mxardaWera ufro sasargeblo
kiboTi daavadebulTaTvis, vidre arakatastrofuli daavadebebis mqone
avadmyofebisaTvis?
saidan viciT
Sejameba
janmrTelobis fsiqologia
547
ra wvlili SeaqvT fsiqikur procesebs avad da kargad yofnis (wellness)
gancdaSi? Cven ukve warmogidgineT sakmarisi sabuTebi imisa, rom, pasuxi am
kiTxvaze iqneba _ `sakmaod didi~. janmrTelobisaTvis fsiqologiuri da
socialuri faqtorebis mniSvnelobis aRiarebam xeli Seuwyo axali sferos _
janmrTelobis fsiqologiis ganviTarebas. janmrTelobis fsiqologia aris
fsiqologiis dargi, romelic mowodebulia imis dasadgenad, Tu rogor
inarCuneben adamianebi janmrTelobas; ratom xdebian isini avad da rogor
reagireben avadmyofobaze (Taylor, 1986,1990). janmrTeloba gulismobs sxeulisa da
gonebis (mind) zogad mdgomareobas, romelic aRiwereba siZlierisa da
energiulobis terminebiT. es ar aris ubralod daavadebis, an dazianebis
ararseboba, aramed am SemTxvevaSi saqme ufro imas exeba, Tu ramdenad kargad
funqcionireben sxeulis Semadgeneli nawilebi erTad. janmrTelobis fsiqologiis
Sesaxeb msjelobas daviwyebT imis aRweriT, Tu rogor scildeba avadmyofobis
tradiciul dasavlur models is filosofiuri mimdinareoba, romelic safuZvlad
udevs mocemul sferos. Semdeg ganvixilavT, janmrTelobis fsiqologiis wvlils
daavadebisa da disfunqciis prevenciasa da mkurnalobaSi.
janmrTelobis
janmrTelobis biofsiqosocialuri modeli
biofsiqosocialuri modelisken
moweva
Sidsi
Sidsi _ es aris SeZenili imunodeficitis sindromi. miuxedavad imisa, rom
aTasobiT adamiani kvdeba am saSineli daavadebiT, mravali adamiani cxovrobs aiv
infeqciiT. aiv (adamianis imunodeficitis virusi) aris virusi, romelic anadgurebs
sisxlis TeTr ujredebs (T limfocitebi), riTac azianebs imunur sistemas da
asustebs sxeulis unars, SeebrZolos sxva daavadebebs. individi mowyvladi xdeba
mTeli rigi sxva virusuli da baqteriuli infeqciebis mimarT, ramac SeiZleba
gamoiwvios sicocxlisaTvis iseTi saSiSi daavadebebi, rogoricaa kibo, meningiti
da pnevmonia. periodi virusiT Tavdapirveli inficirebidan simptomebis
gamovlenamde (sainkubacio periodi) SeiZleba iyos xuTi weliwadi, an meti.
miuxedavad imisa, rom aiv virusiT inficirebulTa did nawils ara aqvs Sidsi
(samedicino diagnozi), maT uwevT mudmivi stresis qveS cxovreba, rom nebismier
dros am saxifaTo daavadebam SeiZleba uecrad iCinos Tavi. dResdReobiT ukve
arsebobs mkurnaloba, romelic SesaZlebels xdis Sidsis sruli siZlieriT
Semotevis gadavadebas, magram ar arsebobs arc Sidsisgan gankurnebis saSualeba
da arc misi gavrcelebis Tavidan asacilebeli vaqcina.
mkurnaloba
saidan viciT
`profesiuli
`profesiuli gamofitva~ da janmrTelobis dacvis sistema
1. arasodes TqvaT cudi sakuTar Tavze. eZebeT Tqveni ubedurebis mizezebi iseT
faqtorebSi, romelTa Secvla SesaZlebelia momavali moqmedebiT. sakuTar TavTan
da sxvebTan gamoiyeneT mxolod konstruqciuli kritika _ Tu ra unda gakeTdes
gansxvavebulad sxva dros sasurveli Sedegis misaRebad;
2. SeadareT sakuTari reaqciebi, azrebi da grZnobebi Tqveni megobrebis,
TanamSromlebis da ojaxis wevrebisas, raTa SeamowmoT sakuTari adeqvaturoba da
pasuxebis relevanturoba Sesabamisi socialuri normebis mimarT;
3. gyavdeT ramdenime axlo megobari, romlebsac gauziarebT sakuTar grZnobebs,
sixaruls da mwuxarebas. izruneT socialur mxardaWeris qselTa SenarCunebasa da
gafarToebaze;
4. SeimuSaveT balansirebuli droiTi gancda, rac gagiadvilebT moqnilad
moaxdinoT koncentracia moTxovnebze, romlebsac giyenebT davaleba, situacia da
sakuTari Tavi. iyaviT orientirebuli momavalze, rodesac raRacis gakeTebaa
saWiro. iyaviT orientirebuli awmyoze, rodesac mizani miRweulia da siamovnebis
miRebis droa da warsulze orientirebuli imisaTvis, rom ar mowydeT Tqvens
fesvebs;
567
5. yovelTvis miiReT qeba miRwevebisa da warmatebebisTvis (da gauziareT Tqveni
dadebiTi grZnobebi sxvebs). aRricxuli gqondeT yvela is Tviseba, romelic
erTaderTad da ganumeoreblad gaqcevT da romelic SegiZliaT SesTavazoT sxvebs.
magaliTad, morcxvma adamianma SeiZleba kargi samsaxuri gauwios molaparakes, Tu
misi yuradRebiani msmeneli gaxdeba. gacnobierebuli gqondeT Tqveni pirovnuli
siZlieris wyaro da Tqvens xelT arsebuli daZlevis saSualebebi;
6. rodesac grZnobT, rom emociebze kontrols kargavT, ganerideT situacias
fizikuri wasvliT; sakuTari Tavi sxvis adgilas warmoidgineT konfliqtur
situaciaSi. amJamad gadaulaxavi problemebis gadaWris gzebis aRmosaCenad
warmosaxva momavlisaken mimarTeT, an esaubreT gulisxmier mosaubres. mieciT
Tqvens Tavs emociebis gancdisa da gamoxatvis saSualeba;
7. gaxsovdeT, zogjer warumatebloba da imedgacrueba gicavT kidec
siyalbisagan. SeiZleba miganiSnebdnen, rom Tqveni miznebi sazianoa TqvenTvis, an
SeiZleba dagifaron momavali dacemisagan. iswavleT Secdomebze. miiReT
warumatebloba aRiarebiT `me davuSvi Secdoma~ da ganagrZeT gza. nebismieri
ubeduri SemTxveva, warumatebloba, an imedis gacrueba, potenciurad, gardaqmnis,
Secvlis mSvenieri SesaZleblobaa.
8. Tu aRmoaCenT, rom ver exmarebiT sakuTar Tavs, an sxvas sulier tanjvasTan
gamklavebaSi, mimarTeT kvalificiuri specialistis rCevas. zogjer
fsiqologiurad miCneuli problema, sinamdvileSi, SeiZleba fizikuri iyos da
piriqiT;
9. danergeT jansaRi gasarTobebi. gamoyaviT dro dasvenebisaTvis,
meditaciisaTvis, masaJisaTvis, franis gaSvebisaTvis, hobis iseTi aqtivobebisaTvis,
romlebic SegiZliaT akeToT martom da romelTa saSualebiTac SegiZliaT ukeT
CawvdeT da daafasoT sakuTari Tavi.
maS ase, rogor grZnobT Tavs? Tu arsebul stresorebs cud gunebaze dayeneba
SeuZliaT, imedi gvaqvs, Tqven SeZlebT kognituri gadafasebis gamoyenebas maTi
zemoqmedebis Semcirebis mizniT. Tu avad xarT, imedi gvaqvs, SeZlebT fsiqikis
unaris gamoyenebas gankurnebis daCqarebis mizniT. yovelTvis saTanadod SeafaseT
am gansxvavebul `grZnobaTa~ Zala, raTa akontroloT sakuTari cxovreba.
gamoiyeneT es Zala.
568
Sejameba
aradasavlur kulturebSi gonebaze fsiqologiuri zemoqmedebis gamoyenebis
xangrZlivi tradicia arsebobs. janmrTelobis biofsiqosocialur modelSi
asaxulia samive komponentis _ biologiuris, fsiqologiuris da socialuris _
wvlili janmrTelobaSi. janmrTelobis fsiqologebi iseTi fsiqologiuri
meTodebis gamoyenebas cdiloben, romlebic adamianebs daarwmuneben Tavi aaridon
arajansaR qcevebs, magaliTad, Tambaqos mowevas. mkvlevrebma, aseve, ganaviTares
SidsTan brZolis qceviTi cvlilebebis kompleqsuri programebi. mkurnalobisadmi
janmrTelobis fsiqologiis midgoma gulisxmobs imis analizs, Tu ratom
eqvemdebarebian, an ar eqvemdebarebian adamianebi mkurnalobis reJims. kvlevebiT,
aseve, dadginda sxvadasxva xerxebi, romliTac SeiZleba gonebis Zalis gamoyeneba
sxeulze zemoqmedebis mosaxdenad. janmrTelobis dacvis samsaxuri (health care
situations) iseTi unda iyos, rom eqimebma SeZlon, Tavi aaridon `gamofitvas~ da
darCnen sakuTari saqmiTa da klientebiT gatacebulni.
sakvanZo sakiTxebi
emocia
• emocia aris cvlilebaTa rTuli paterni, romelic moicavs fiziologiur
agznebas, kognitur Sefasebas da qceviT da eqspresiul reaqciebs.
• rogorc evoluciis Sedegi, bazisuri emociuri reaqciebi yvela adamianisTvis
saerToa.
• sxvadasxva kulturebs emociebis gamoxatvis marTebulobis gansxvavebuli
standartebi aqvT.
• klasikuri Teoriebi emociuri pasuxis iseT aspeqtze amaxvileben yuradRebas,
rogoricaa, magaliTad, periferiuli sxeulebrivi reaqciebi, an centraluri
nervuli sistemis procesebi.
• SedarebiT Tanamedrove Teoriebi xazs usvamen agznebis Sefasebas.
• emociebi asruleben motivaciur, socialur da kognitur funqciebs.
cxovrebiseuli stresi
• stresi SeiZleba gamoiwvios uaryofiTma, an dadebiTma movlenebma. stresTa
umravlesobis safuZvelia cvlileba da garemos biologiur, fizikur da
socialur moTxovnebTan adaptaciis saWiroeba.
569
janmrTelobis fsiqologia
• janmrTelobis fsiqologia avadmyofobis mkurnalobasa da prevencias
eZRvneba.
• janmrTelobisa da avadmyofobis biofsiqosocialuri modeli adgens
kavSirebs avadmyofobis fizikur, emociur da garemo faqtorebs Soris.
• avadmyofobis prevencia XXI saukuneSi mimarTulia cxovrebis wesis
ganmsazRvrel iseT faqtorebze, rogorebicaa: _ moweva, kveba, varjiSi da
Sidsis Seyris safrTxe.
• avadmyofobis fsiqosocialuri mkurnaloba pacientis mkurnalobas sxva
ganzomilebas amatebs.
• individebi, romlebic xasiaTdebian, rogorc tipi A, tipi B da tipi C,
optimisturi qceviTi paterniT avadmyofobis albaTobas gansxvavebulad
ganicdian.
• janmrTelobis dacvis TanamSromlebi gamofitvis riskis qveS imyofebian, rac
SeiZleba Semcirdes maT mxardamWer garemoSi saTanado situaciuri
cvlilebebis ganxorcielebiT.
suraTebi
gv.405
570
samsaxurSi Tu TamaSis dros, individebi Tanamedrove sazogadoebaSi ZiriTadad
stresul garemos awydebian. Tqveni cxovrebis ra situaciebi migaCniaT yvelaze
ufro stresulad?
gv.408
ra aris qronikuli stresis fiziologiuri Sedegebi?
gv.413
detroitis moqalaqeebi, romlebic safosto dawesebulebisagan xmaurianad
iTxoven samuSao ganacxadebis darigebas, savaraudod, unda ganicdidnen stress,
romelic qronikuli umuSevrobiT da arasruli dasaqmebiT aris gamowveuli. ra
Sedegebs unda velodeT maTi fizikuri da sulieri janmrTelobisaTvis.
gv. 416
rogor aris SesaZlebeli, rom im pirTan pirdapiri saubari, romelic problemis
mizezia da gancxadeba, Tu risi gakeTebaa saWiro mis gadasaWrelad, stresis
Semcirebis efeqturi saSualeba iyos?
ZiriTadi cnebebi
mind -goneba
Traditional health practices-janmrTelobis tradiciuli praqtika.
Communal health-sazogadoebis janmrTeloba
Communal healing- sazogadoebis mxridan Catarebuli mkurnaloba
Health psychologist - janmrTelobis fsiqologi
biomedical model- biosamedicino modeli
health behavior- janmrTelobaze mimarTuli qceva
Health promotion - janmrTelobis xelSewyoba
Public health-sazogadoebrivi jandacva
Precontemlation stage-gansjis, ganxilvis wina periodi
Contemplation stage-gansja, ganxilva
"Cool"-"uncool"-sakaifo/magari-arasakaifo
Healthy action- janmrTelobisken warmarTuli moqmedeba, janmrTeli qmedeba
Psychological needs- fsiqologiuri moTxovnilebebi
Drug behavior- wamlebis moxmarebis qceva
health care profesional- janmrTelobis dacvis specialisti
571
patient adherence- pacientis daqvemdebareba
Well -being- kargad yofna
Tension response- daZabuli reaqcia
biofeedback-bioukukavSiri
Relaxation response-relaqsaciuri reaqcia
Cortical activity- Tavis tvinis qerqis aqtivoba
Mental device- gonebrivi sqema, triuki
Health outcomes - janmrTelobis Sedegebi
Emotional disclosure- emociuri gantvirTva
Disclosure group- emociuri gantvirTvis jgufi
Job burnout-samuSaoTi gamowveuli gadawva, gamofitva
Health care system- janmrTelobis dacvis sistema
Health care provider-jan.dacvis muSaki
Mental health-mentaluri janmrTeloba
Cognitive reappraisal-kognituri gadafaseba
Health care situatuations- jandacvis sferoebi
Emotional response-emociuri reaqcia
peripherial bodily reactions-periferiuli sxeulebrivi reaqciebi
Appraisal of arousal agznebis Sefaseba
Stress of living-cxovrebiseuli stresi
Psysiological stress reactions-stresze fiziologiuri reaqciebi
Cognitive reappraisal- kognituri gadafaseba
Constalation of personal traits-pirovnuli maxasiaTeblebis kompleqsi
Behavior pattern- qceviTi paterni
behavioral treatment-qceviTi Terapia
Coping - daZleva
Measures of distress- distresis sazomi
Stress inoculation-stresis sawinaaRmdego inokulaciis (acris) treningi
Social intecaction- socialuri interaqcia
Monitoring attentional style-yuradRebis saSualebiT avadmyofobis monotoringis
stili
High monitors/low monitors- Zlieri/susti makontroleblebi
572
Supportive group therapy-mxardamWeri jgufuri Terapia
Disclosure group-gantvirTvis jgufi
• humanisturi Teoriebi
humanisturi Teoriebis maxasiaTeblebi
humanisturi Teoriebis Sefaseba
• me-s (self-
( -is) Teoriebi
me-s koncefciaTa dinamikuri aspeqtebi
TviTpativiscema da TviTprezentacia
me-s kulturaluri konstruqcia
me-s Teoriebis Sefaseba
• fsiqologia 21- saukuneSi: me internetSi
21-e saukuneSi:
• pirovnebis TeoriaTa Sedareba
573
• pirovnebis Sefaseba
obieqturi testebi
proeqciuli testebi
• sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
Tu Tqven ver xvdebiT, Tu ratom unda iyos kavSiri Tqveni Tavis qalas formasa
da mSobluri siyvarulis unars Soris, maSin gagexardebaT imis gageba, rom
frenologia savsebiT diskreditirebul iqna. Tumca, is impulsi, rasac
frenologia eyrdnoboda, dResac arsebobs da sakmaod Zlieria: fsiqologebi
eZeben martiv, magram efeqtur gzebs adamianTa kategorizaciisaTvis; maT surT, rom
am kategorizaciebma imis winaswarmetyvelebis saSualeba misces, Tu rogori
reaqcia eqnebaT da rogor moiqcevian es adamianebi mraval sxvadasxva situaciaSi.
es aris pirovnebis Teoriebis arsebiTi mizani – gansazRvron adamianTa Soris
gansxvavebebi, rac maTi cxovrebiseuli mimarTulebebis winaswarmetyvelebis
saSualebas miscems.
mdidari cxovrebiseuli gamocdilebidan Tqven, albaT, ukve Zlieri intuicia
gaqvT ganviTarebuli imasTan dakavSirebiT, Tu rogor funqcionirebs pirovneba.
rogoria Tqveni pirovnebis Teoria? gaixseneT vinme, visac WeSmaritad endobiT.
axla, gaixseneT vinme, visac Tqven piradad icnobT da is TqvenTvis misabaZi
magaliTia. warmoidgineT im adamianis Tvisebebi, visTan erTadac mTeli darCenili
sicocxlis gatarebas isurvebdiT da Semdeg imisa, visac dasanaxadac ver itanT.
TiToeul SemTxvevaSi, pirveli, rac dauyovnebliv mogvdis TavSi, aris iseTi
pirovnuli Tvisebebi, rogoricaa patiosneba, sandooba, keTilSobileba,
agresiuloba, uxasiaToba an pesimizmi. jer kidev bavSvobaSi Tqven, albaT,
575
SeimuSaveT da iyenebdiT pirovnebis Sefasebis sakuTar sistemas. cdilobdiT,
gangesazRvraT, vin iqneboda axal klasSi Tqveni megobari Tu mteri; SeimuSavebdiT
mSoblebTan da maswavleblebTan gamklavebis teqnikebs imisda mixedviT, Tu rogor
amoikiTxavdiT maT pirovnebas.
fsiqologebi pirovnebas mravalnairad gansazRvraven, magram yvela
gansazRvrebisaTvis saerToa ori ZiriTadi cneba: unikaloba da qcevis
maxasiaTebeli paternebi. Cven ganvsazRvravT pirovnebas,
pirovnebas rogorc unikaluri
fsiqologiuri Tvisebebis rTul erTobliobas, romelic gansxvavebul situaciebSi
da sxvadasxva dros gavlenas axdens individis qcevis damaxasiaTebel paternebze.
pirovnebis Teoriebi warmoadgenen hipoTetur debulebebs individualuri
pirovnebebis struqturisa da funqcionirebis Sesaxeb. isini gvexmarebian
fsiqologiis miznebidan ori mTavari amocanis gadaWraSi: (1) pirovnebis
struqturis, warmoSobisa da pirovnebasTan kavSirSi myofi movlenebis gageba da
(2) qcevisa da cxovrebiseuli movlenebis winaswarmetyveleba imaze dayrdnobiT,
rac viciT pirovnebis Sesaxeb. gansxvavebuli Teoriebi gansxvavebul
winaswarmetyvelebebs akeTeben imis Taobaze, Tu rogor pasuxoben da rogor
eguebian adamianebi konkretul pirobebs.
27
assertive – dadebiTi, Tavdajerebuli
579
vinc mxars uWerda Tu ewinaaRmdegeboda am revoluciebs. 14.1 suraTze naCvenebia,
Tu ra xarisxiT uWerdnen mxars mecnierebaSi arsebul 23 liberalur Teorias
pirvelad da mogvianebiT dabadebuli mecnierebi. rogorc xedavT, yvela zomis
ojaxis SemTxvevaSi, mosalodneli iyo, rom gvian dabadebulebi ufro dauWerdnen
mxars inovaciur Teorias, vidre pirvelad dabadebulni. gyavT Tu ara Zmebi da
debi? SegiZliaT Tu ara ipovoT aseTi magaliTi Tqven sakuTar ojaxSi?
80
70
inovaciebis mxardamWerTa
60
50
procenti
40
30
20
10
0
dediserTebi'
labiluri
cvalebadi
xasiaTis gaRizianebadi
mSfoTvare mousvenari
rigiduli agresiuli
keTilgonieri agznebadi
pesimisturi cvalebadi
TavSekavebuli impulsuri
arasocialuri optimisturi
wynari aqtiuri
melanqolikuri qolerikuli
introvertirebuli eqstravertirebuli
flegmatikuri sangvinikuri socialuri
pasiuri
komunikabeluri
583
xuTfaqtoriani modeli
niSnebi da
da memkvidreobiToba
Tqven, albaT, gagigiaT, rom adamianebi amboben xolme aseT frazebs: "jimi
artistulia, Tavisi dedis msgavsad" an "meri Tavis babuasaviT jiutia". an,
SesaZloa, Tqven frustrirebulad gigrZvniaT Tavi, radganac Tqven da-ZmaSi
gamaRizianebeli Tvisebebi swored isinia, romlebis gamosworebac sakuTar TavSi
gsurT. modiT, ganvixiloT pirovnuli niSnebis memkvidreobiTobis
damadasturebeli TvalsaCino magaliTebi.
gaixseneT, rom bihevioristuli genetika aris mecniereba, romelic Seiswvlis,
Tu ra xarisxiT gadaecema pirovnuli niSnebi da qceviTi paternebi memkvidreobiT.
586
pirovnebaze genetikis gavlenis gansasazRvrad mkvlevarebi swavloben pirovnul
niSnebs erTi ojaxis wevrebisa, romlebsac msgavsi genebis gansxvavebuli
proporciebi aqvT da gaizardnen erTsa da imave an gansxvavebul garemoSi.
magaliTad, Tu pirovnuli niSani socialuroba genetikurad gadaecema, maSin
socialuroba ufro maRal korelaciaSi unda iyos identur, monozigotur
tyupebSi (romelTa genebic 100%-iT emTxveva), vidre araidentur, dizigotur
tyupebSi an sxva da-ZmaSi (romelTa genebic saSualod 50%-iT emTxveva).
memkvidreobiTobis kvlevebi gviCvenebs, rom TiTqmis yvela pirovnuli niSani
ganicdis genetikuri faqtorebis gavlenas (Lehlin et al., 1998). msgavs Sedegebs iZleva
iseTi kvlevebic, sadac mravali gansxvavebuli gazomvis teqnika gamoiyeneba,
miuxedavad imisa, zomaven isini ufro farTo niSnebs, rogoricaa eqstraversia da
neiroticizmi, Tu specifikur niSnebs, rogoricaa TviTkontroli an socialuroba.
ganvixiloT erTi sanimuSo kvleva:
saidan viciT
saidan viciT
Sejameba
fsiqodinamikuri Teoriebi
froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirovnebis birTvs qmnis adamianis
fsiqikaSi arsebuli movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi), romlebic qcevis
motivs warmoadgenen. xSirad adamianebi acnobiereben am motivebs; Tumca, zogi
motivacia aracnobier donezec moqmedebs. am midgomis fsiqodinamikuri buneba
momdinareobs misi aqcentidan qcevis am Sida wyaroebze, iseve, rogorc am Sida
Zalebs Soris konfliqtebze. froidisaTvis yovelgvar qcevas aqvs motivi. qcevas
ar iwvevs SemTxveviTi movlenebi; yvela moqmedeba gansazRvrulia motivebiT.
nebismier adamianur moqmedebas aqvs mizezi da mizani, romelic SeiZleba
595
aRmoCenil iqnas azrebis asociaciebis, sizmrebis, Secdomebisa da Sinagan vnebebze
metyveli sxva qceviTi miniSnebebis analizis Sedegad. pirovnebis Sesaxeb froidis
hipoTezebis pirveladi monacemebi miRebul iqna Terapiis procesSi myof
individualur pacientebze warmoebuli klinikuri dakvirvebebidan da SemTxvevebis
siRrmiseuli Seswavlidan. fsiqikuri aSlilobebis mqone adamianebis intensiuri
Seswavlis Sedegad man ganaviTara normaluri pirovnebis Teoria. modiT,
ganvixiloT froidis Teoriis zogierTi yvelaze mniSvnelovani aspeqti.
fsiqikuri determinizmi
28
“I’m glad we got to spend a junk of time together” nacvlad “ I’m glad we got to spend a chunk of time together”.
599
gamoxatos? aracnobieri motivaciis cneba axal ganzomilebas matebs pirovnebas,
ramdenadac uSvebs fsiqikuri funqcionirebis ufro did sirTules.
Cven ganvixileT froidis Teoriis zogierTi ZiriTadi aspeqti. axla vnaxoT, Tu
ra wvlili SeaqvT maT pirovnebis struqturaSi.
pirovnebis struqtura
saidan viciT
post-
post-froidistuli Teoriebi
Sejameba
608
froidis fsiqoanalitikuri Teoria yuradRebas amaxvilebs ideaze, rom yvela
qceva motivirebulia da motivacia xSirad aracnobier doneze operirebs. libido
warmoadgens motivaciis mniSvnelovan wyaros. pirovnebis ganviTarebasTan erTad
seqsualuri energia gamoixateba erogenuli zonebis TanmimdevrobiT. im
pacientebis SeswavliT, romelTa simptomebi asaxavdnen adreuli cxovrebis
movlenebs, froidma Camoayaliba fsiqikuri determinizmis Teoria. froidis
Teoriis mixedviT, superegos moraluri winamZRoloba da egos realuri bazisi
cdiloben, Seamciron idis Seupovari miswrafeba seqsualuri, emociuri da
fizikuri siamovnebisaken. egos dacvis meqanizmebi SesaZleblobas aZleven
pirovnebas, daZlios Zlieri Sinagani konfliqtebiT gamowveuli SfoTva.
miuxedavad imisa, rom froidis Teoriis bevrma aspeqtma ver gauZlo kritikas,
aracnobierisa da dacvis meqanizmebis msgavsma cnebebma aRiareba hpova mraval
fsiqologs Soris. froidis mimdevrebma, rogorebic arian adleri, horni da iungi,
misi Teoriis ramdenime Sesworeba da damateba SemogvTavazes.
humanisturi Teoriebi
Sejameba
miSelis kognitur-
kognitur-afeqturi pirovnebis Teoria
qmedebebis mosalodneli
Sedegebis Sesaxeb. Tqveni
Sexeduleba imaze, Tu ramdenad
gaqvT raime Sedegebis miRebis
unari.
afeqtebi Tqveni grZnobebi da emociebi, sindi Zalian advilad
fiziologiuri pasuxebis wiTldeba.
CaTvliT.
saidan viciT
qcevis paternebi
am proeqtis erTi kvleva adre aRvwereT, rodesac qcevis konsistentobas
vixilavdiT. kidev erTi kvleva Seiswavlis bavSvebis reaqciebs gansxvavebul
fsiqologiur situaciebze. es situaciebia: (1) sxva bavSvis mier dadebiTi
socialuri kontaqtis wamowyeba an (2) ufrosis mier gafrTxileba raime
moqmedebis Sewyvetis Taobaze. bavSvebis reaqciebi kodirebul iqna kategoriebad,
rogoricaa "prosocialurad laparakobda" an "daemorCila an dauTmo". garda
amisa, zafxulis bolos banakis konsultantebs sTxoves, bavSvebi daexasiTebinaT,
rogorc "agresiuli", "Caketili" an "keTilganwyobili". ra informacia gamoiyenes
maT am Sefasebebis gasakeTeblad? magaliTad, ganvixiloT damorCilebis an
618
daTmobis qceva. bavSvebi, vinc banakidan wamosvlisas daaxasiaTes, rogorc
keTilganwyobili, morCilebi iyvnen im situaciaSi, rodesac maT ufrosi aZlevda
gafrTxilebas. xolo bavSvebi, vinc banakidan wamosvlisas daaxasiaTes, rogorc
Caketili, morCilebi iyvnen im situaciaSi, rodesac maT Tanatolebi
aRizianebdnen an dascinodnen (Shoda et al., 1993b).
adamiani
garemo qceva
saidan viciT
29
self-efficacy
622
banduras TviTefeqturobis Teoria, aseve, aRiarebs garemos mniSvnelobas.
warumateblobis Tu warmatebis molodinebi da Sesatyvisi gadawyvetilebebi
mcdelobis Sewyvetis Tu Seupovrad gagrZelebis Sesaxeb SeiZleba efuZnebodes
imis aRqmas, Tu rogoria garemo _ xelSemwyobi Tu araxelSemwyobi da, aseve,
sakuTari adekvaturobis Tu araadekvaturobis aRqmas. aseT molodinebs Sedegze
dafuZnebul molodinebs uwodeben. suraTi 14.5 gviCvenebs, Tu rogor eTanxmeba
erTmaneTs banduras Teoriis nawilebi. qceviTi Sedegebi damokidebulia
adamianebis mier rogorc sakuTari unarebis, aseve garemos aRqmas.
efeqturobis Sedegis
molodinebi molodinebi
saidan viciT
socialuri daswavlisa
daswavlisa da kognituri Teoriebis Sefaseba
Sejameba
socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi iziareben mosazrebas, rom
adamianebis moqmedebebze gavlenas axdens garemos SemTxveviTi maxasiaTeblebi.
uolter miSelis azriT, garemos specifikur movlenebs adamianebi pasuxoben
626
sakuTar kodirebebze, molodinebze da Sexedulebebze, emociebze, miznebsa da
Rirebulebebze, da unarebsa da TviTmaregulirebel gegmebze dayrdnobiT. albert
banduram warmoadgina adamianis, garemos da qcevis reciprokuli urTierTqmedebis
Teoria; TviTefeqturoba udides rols TamaSobs adamianebis mier
ganxorcielebuli qcevebis gansazRvraSi. nensi kentoris Teoriis mixedviT,
adamianebi gansxvavdebian cxovrebis miznebis arCevis mxriv, Tavisi codnis mxriv
da im strategiebis mxriv, romlebsac iyeneben Tavisi miznebis misaRwevad.
me-s koncefcia
koncefcia warmoadgens dinamikur fsiqikur struqturas, romelic axdens
intrapersonaluri da interpersonaluri qcevebisa da procesebis motivirebas,
interpretirebas, organizebas, mediacias da regulacias. me-s koncefcia mraval
komponents moicavs. maT Sorisaa Tqveni mogonebebi sakuTari Tavis Sesaxeb;
mosazrebebi Tqveni niSan-Tvisebebis, motivebis, Rirebulebebis da unarebis Sesaxeb;
idealuri me, rogoric yvelaze metad gsurT, rom gaxdeT; SesaZlebeli me-ebi,
rogoradac gaxdomas SesaZleblad ganixilavT; Tqveni Tavis dadebiTi an
uaryofiTi Sefasebebi (TviTSefaseba) da warmodgenebi imis Sesaxeb, Tu ras
fiqroben Tqvenze sxvebi (Brown, 1009; McGuire & McGuire, 1988). me-8-e TavSi Cven
ganvixileT sqemebi, rogorc "codnis paketebi", romlebic ganasaxiereben
kompleqsur ganzogadebebs garemos struqturis Sesaxeb. Tqveni me-s koncefcia
Seicavs sqemebs me-s Sesaxeb _ me-sqemebs, romlebic saSualebas gaZlevT, sakuTari
Tavis Sesaxeb informaciis organizeba moaxdinoT, iseve, rogorc sxva sqemebi
gaZleven saSualebas, marToT Tqveni gamocdilebis sxva aspeqtebi (Markus, 1977).
Tumca, me-sqemebi ara mxolod imaze axdenen gavlenas, Tu rogor gadaamuSavebT
sakuTari Tavis Sesaxeb informacias. kvleva gviCvenebs, rom es sqemebi, romlebsac
xSirad iyenebT sakuTari qcevis interpretaciisaTvis, gavlenas axdens imazec, Tu
rogor gadaamuSavebT informacias sxva adamianebis Sesaxeb (Cantor & Kihlstrom, 1987;
Markus & Smith, 1981). amgvarad, sxva adamianebis moqmedebebis interpretacias Tqven
imis safuZvelze axdenT, rac iciT da risic gjeraT sakuTari Tavis Sesaxeb.
• me-s koncefcia
koncefcia (Self-concept) _ adamianis unarebis da atributebis Sesaxeb misi
fsiqikuri modeli.
me-s kognituri aRqmis kidev erTi mniSvnelovani komponenti SeiZleba iyos sxva
SesaZlebeli me-ebi, romlebsac Tqven adarebT Tqvens amJamindel me-s koncefcias.
hezel markusma (Hazel
( Markus)) da misma kolegebma SesaZlebeli me-ebi gansazRvres,
rogorc "idealuri me-ebi, rogorebic Zalian gvinda gavxdeT. esenia, aseve, me-ebi,
rogorebic SegviZlia, rom gavxdeT da me-ebi, rogoradac gaxdomisa gveSinia"
(Markus & Nurius, 1986, p. 954). SesaZlebeli me-ebs wvlili SeaqvT qcevis motivirebaSi
_ isini biZgs aZleven moqmedebas da, amave dros, iZlevian imis ganxilvis
628
SesaZleblobas, Tu ra mimarTulebebi SeuZlia aiRos Tqvenma me-m _ ukeTesi Tu
uaresi.
ganvixiloT individebis mosazrebebi mSoblobisaTvis mzaobis Sesaxeb.
• SesaZlebeli me-ebi (Possible selves) _ idealuri me-ebi, rogoric adamians surs,
gaxdes, me-ebi, rogorebic adamians SeuZlia gaxdes da me-ebi, rogoradac
gaxdomis adamians eSinia; me-s kognituri aRqmis komponentebi.
• TviTSefaseba (Self-esteem) _ me-s mimarT ganzogadebuli SefasebiTi
damokidebuleba, romelic gavlenas axdens rogorc guneba-ganwyobilebaze,
aseve qcevaze da romelic Zlier zemoqmedebs individualuri da socialuri
qcevebis speqtrze.
saidan viciT
Cven ukve aRvniSneT, rom zogierT adamians uaryofiTi me-s koncefcia aqvs,
romelic SeiZleba aseve davaxasiaToT, rogorc dabali TviTSefaseba. adamianis
TviTSefaseba warmoadgens me-s generalizebul Sefasebas. TviTSefasebas SeuZlia
Zlieri gavlenis moxdena azrebze, guneba-ganwyobilebaze da qcevaze. dabali
TviTSefaseba SeiZleba, nawilobriv, daxasiaTdes, rogorc me-s Sesaxeb naklebi
darwmunebuloba. rodesac maRali da dabali TviTSefasebis mqone individebs
sTxoves, SeefasebinaT sakuTari Tavi ramdenime niSnis ganzomilebebis mixedviT
(rogorebicaa logikuri, inteleqtualuri da mimzidveli), rogorc mosalodnelia,
dabali TviTSefasebis mqone individebma sakuTar Tavs mTlianobaSi ufro dabali
Sefasebebi misces (Baumgardner, 1990). Tumca, rodesac maT, aseve, sTxoves, Tavisi
Sefasebebis zeda da qveda sazRvrebis Camoyalibeba, dabali TviTSefasebis
monawileebma ufro farTo diapazoni miuTiTes: maT me-s naklebad zusti gancda
hqondaT, vidre maRali TviTSefasebis mqone monawileebs. ase rom, dabali
TviTSefasebis fenomenis nawili SesaZlebelia iyos grZnoba, rom Tqven ubralod
bevri ar iciT Tqveni me-s Sesaxeb. me-s Sesaxeb codnis nakleboba aZnelebs imis
winaswarmetyvelebas, miaRwevs Tu ara adamiani warmatebas cxovrebiseul
miswrafebebSi.
TvalsaCinoa, rom adamianebis umetesoba Zalian cdilobs TviTSefasebis da me-s
koncefciis integrirebulobis SenarCunebas (Steele, 1988). adamianebi
TviTgaumjobesebis mraval formas mimarTaven (Banaji & Prentice, 1994). magaliTad,
rodesac Tqven eWvi geparebaT davalebis Sesrulebis sakuTar unarSi,
SesaZlebelia, TviTuunarobis (self-handicapping) qcevas mimarToT. Tqven Segnebulad
uwevT sabotaJs sakuTar qmedebas! am strategiis mizania, warumateblobis
SemTxvevaSi gqondeT gamzadebuli sapatio mizezi, romelic ar gulisxmobs unaris
naklebobas (Higgins et al., 1990; Jones & Berglas, 1978). ase rom, Tu geSiniaT imis gageba,
gaqvT Tu ara is, rac saWiroa mniSvnelovani gamocdis CabarebisaTvis, SeiZleba
megobrebTan dro gaataroT mecadineobis magivrad. am gziT, Tu Tqven warmatebas
ar miaRwevT, SegeZlebaT amis gadabraleba mcire Zalisxmevaze, imis gamorkvevis
gareSe, gqondaT Tu ara sinamdvileSi warmatebis miRwevis unari.
saidan viciT
saidan viciT
indielebi amerikelebi
kategori
magaliTebi mamrob mdedrob mamrobi mdedrob
a
iTi iTi Ti iTi
saidan viciT
0,6
TviTSefasebis SedarebiTi zrda
87%
0,4
0,2
75%
55%
0
62%
-0,2
75%
-0,4 86%
-0,6
Sejameba
me internetSi
yvelaze rTuli SekiTxva, romelsac adamianebi sakuTar Tavs usvamen
internetSi Sesvlis win, Semdegia: vin unda viyo me dRes? internetSi cxovrebis
erT-erTi yvelaze kargad dokumentirebuli aspeqtia is, rom adaminebi TavisTvis
axal identobebs igoneben (McKenna & Bargh, 2000; Reid, 1998). rodesac adamiani CeTis
oTaxSi Sedis, man SeiZleba gadawyvitos, rom urCevnia kaci iyos, vidre qali,
Savkaniani, vidre TeTri, 40 wlis, vidre 18-is, an warmatebuli aRmasrulebeli
struqturis muSaki, vidre kolejis meorekurseli studenti. bevri adamianis
cxovrebaSi internets Zalian naTlad Semoaqvs SesaZlebeli me-ebis koncefcia.
modiT, yuradReba gavamaxviloT am internetis me-ebis zogierT dadebiT Sedegze.
mravali adamiani Tvlis, rom "realur" cxovrebaSi sakmaod viwrod aris
639
gansazRvruli: ganmeorebadi interaqciebi ojaxTan, megobrebTan, ufrosebTan da
TanamSromlebTan moiTxovs misgan, konsistenturi iyos, rac SeiZleba ar
Seesabamebodes im pirovnebas, romelic mas surs, rom iyos. adamianebisaTvis
sakmaod Znelia gamocdilebis axal sferoebSi gadasvla, maTi yoveldRiuri
socialuri konteqstis zewolis gaTvaliswinebiT. interneti asustebs am
socialur konteqsts (McKenna & Bargh, 2000). adamianebs SeuZliaT internetis
anonimurobis gamoyeneba, raTa gamoxaton axali interesebi an gamoikvlion axali
ideebi im SiSis gareSe, romelic realuri samyarosaTvis damaxasiaTebeli
SedegebiT aris gamowveuli. radikaluri cvlilebebis gareSe (magaliTad, imis
gancxadebis gareSe, rom igi qalia da ara mamakaci) adamians SeuZlia, gamoscados
SesaZlebeli me-ebi, romlebic SeiZleba ufro axlos iyos mis idealur me-sTan.
metic, internetis anonimuroba SesaZleblobas aZlevs adamianebs, ufro meti
gamoamJRavnon sakuTari me-s Sesaxeb, vidre isini amas moisurvebdnen sxva
pirobebSi. gaixseneT me-13-e Tavidan, rom adamianebi dadebiT Sedegebs iReben
janmrTelobis mxriv, rodesac isini emociurad ixsnebian (Pennebaker, 1990).
interneti aseTi gamomJRavnebebis farTo SesaZleblobebs gvTavazobs. adamianebs
SeuZliaT ipovon specializebuli CeTis oTaxebi an jgufebi, romlebic Riad
marTaven forumebs, sadac Tavisufladaa SesaZlebeli sakuTari Tavis nebismierad
warmoCineba. garda amisa, aq SesaZlebelia socialur mxardaWeris miRebac.
mkvlevarebma faqtobrivad moaxdines imis dadastureba, rom adamianebis unars,
gamoxaton sakuTari Tavis faruli aspeqtebi, SeuZlia gamoiwvios
TviTmimReblobis gazrda. erT kvlevaSi moiZies informacia adamianebisgan, vinc
monawileobda internetis iseT jgufebSi, romlebic gaTvaliswinebuli iyo
marginalizebuli seqsualuri identobis pirebisaTvis, rogorebic arian
homoseqsualebi. mkvlevarebma moaxerxes anonimuri monacemebis Segroveba am
jgufebis aqtiuri monawileebisagan (McKenna & Bargh, 1998). monacemebidan
gamomdinare, am jgufebSi monawileobam gazarda TviTmimRebloba. faqtobrivad,
respondentebis 37%-ma jgufSi monawileobis Sedegad sxvebs gauziares
marginalizebuli identobis saidumloeba.
Cven yuradRebas vamaxvilebdiT internetis dadebiT aspeqtebze: adamianebis
unarze, gaaRrmavon me-s gaazreba da CaerTon TviTgaxsnaSi, rasac mohyveba
janmrTelobasTan da TviTmimReblobasTan dakavSirebuli Sedegebi. magram, ra
640
Tqma unda, arsebobs garkveuli saSiSroebebic. anonimurobam SeiZleba miiyvanos
adamianebi sakuTari cxovrebis iseT fragmentaciamde, romelic gamoiwvevs
disadaptaciis qcevas (Reid, 1998). Cven adrec aRvniSneT, rom zogi mkvlevari
morcxvobis prevalentobis zrdas internetis xelmisawvdomobas miawers. da mainc,
imedia, rom adamianebis umetesoba sargebels naxavs im SesaZleblobebisgan,
romlebsac, gazviadebis gareSe, iZleva interneti TviTgamokvlevis TvalsazrisiT.
Sejameba
pirovnebis Sefaseba
dafiqrdiT im maxasiaTeblebze, romlebiTac gansxvavdebiT Tqveni saukeTeso
megobrebisagan. fsiqologebs ainteresebT gansxvavebuli Tvisebebi, romlebic
axasiaTebs erT individs, ansxvavebs erT adamians sxvebisagan, an ansxvavebs erT
jgufSi myof adamianebs sxva jgufis wevrebisagan (magaliTad, morcxv adamians
Tamamisagan anda paranoiduls _ normalurisagan). pirovnebis gagebisa da aRweris
am mcdelobebs safuZvlad ori daSveba udevs: pirveli, rom arsebobs individebis
pirovnuli maxasiaTeblebi, romlebic maT qcevas koherentulobas aniWebs da,
meore, rom es maxasiaTeblebi SeiZleba Sefasdes an gaizomos. es daSvebebi
xorcSesxmulia pirovnebis testebSi, romlebic SeiZleba davyoT obieqtur da
subieqtur testebad.
obieqturi testebi
pirovnebis obieqtur testebSi Sefasebis micema (qulebis miniWeba) da gamoyeneba
SedarebiT martivia da kargad gansazRvrul wesebs emorCileba. zogierT obieqtur
testSi Sefaseba da interpretaciac ki kompiuteruli programebiT xorcieldeba.
saboloo Sefaseba, rogorc wesi, erTniSna cifria, romelic Tavsdeba erTaderTi
ganzomilebis gaswvriv (rogoricaa adaptacia _ disadaptacia), an sxvadasxva
niSnebis qulaTa erTobliobis gaswvriv (rogoricaa impulsuroba, damokidebuleba
an eqstraversia). es monacemebi SedarebaSi mohyavT normatiuli SerCevis
monacemebTan.
MMPI
MMPI Seiqmna minesotas universitetSi 1930-ian wlebSi fsiqologis starke
heTeueisa da fsiqiatris j. r. makkinlis mier (Hathaway & McKinley, 1940, 1943). misi
ZiriTadi mizania individebis diagnostireba fsiqiatriuli kategoriebis mixedviT.
pirveli testi 550 debulebisagan Sedgeboda, romelTac individebi axarisxebdnen,
rogorc maTTvis marTebuls an mcdars, an pasuxobdnen "ar SemiZlia pasuxis
gacema". am debulebaTa erTobliobidan SemuSavda skalebi, romlebic fsiqiatriul
dawesebulebebSi pacientebis mier gamovlenili problemebis saxeobebs
Seesabameboda.
MMPI-s skalebi ar hgavda sxva arsebul pirovnebis testebs, radganac isini
SemuSavda empiriuli strategiis gamoyenebiT da ara intuitiuri, Teoriuli
midgomiT, romelic im dros dominirebda. (gaixseneT Cveni adrindeli diskusia
testis Teoriuli da empiriuli konstruqciis Sesaxeb.) debulebebi Sedioda
skalaze mxolod im SemTxvevaSi, Tu isini aSkarad ganasxvavebdnen or jgufs -
magaliTad, Sizofreniul pacientebs da normalur sakontrolo jgufs. TiToeul
debulebas unda eCvenebina misi validuroba imiT, rom mas TiToeuli jgufis
wevrebi erTnairad upasuxebdnen, xolo ori jgufis wevrebi ki - gansxvavebulad.
644
amgvarad, debulebebi SerCeuli iyo ara Teoriul safuZvelze (imis mixedviT, Tu
rogor mniSvnelobas atarebdnen isini eqspertebisTvis), aramed empiriul
safuZvelze (imis mixedviT, ganasxvavebdnen Tu ara isini or jgufs).
MMPI-s aqvs 10 klinikuri skala, TiToeuli Seqmnilia imisTvis, rom
gansakuTrebuli klinikuri jgufebi (rogoricaa individebi SizofreniiT)
ganvasxvavoT normaluri sakontrolo jgufisagan. testi aseve Seicavs
validurobis skalebs, romlebic gamoavlens saeWvo pasuxebs, rogoricaa aSkara
sicrue, uyuradReboba, Tavdacva anda aragulwrfeloba. rodesac xdeba MMPI-s
interpretacia, is, vinc tests atarebs, pirvel rigSi amowmebs validurobis
skalebs, raTa darwmundes, rom testi validuria da Semdeg uyurebs danarCen
maCveneblebs. maCveneblebis paterni - romelia yvelaze maRali, rogor gansxvavdeba
isini erTmaneTisgan - qmnis "MMPI-s profils". individualuri profilebi dardeba
konkretuli jgufebisaTvis damaxasiaTebel profilebs, rogoricaa, magaliTad,
kriminalebi da azartuli moTamaSeebi.
1980-ian wlebSi MMPI Zireulad gadasijes da axla mas MMPI-2 ewodeba (Butcher
et al., 1989; Butcher & Williams, 1992; Greene, 1991). MMPI-2-s axasiaTebs ganaxlebuli ena,
misi Sinaarsi ukeTesad asaxavs Tanamedrove problemebs da monacemebi
normebisaTvis Segrovda axal populaciebSi. garda amisa, MMPI-2-Si damatebulia 15
axali Sinaarsobrivi skala, romelic gamoiyvanes, nawilobriv, Teoriuli meTodis
gamoyenebiT. 15 klinikurad relevanturi Temidan (rogoricaa SfoTva an ojaxuri
problemebi) TiToeulisaTvis debulebebi SeirCa or safuZvelze dayrdnobiT: iyo
Tu ara isini Teoriulad dakavSirebuli TemasTan da qmnidnen Tu ara
statistikurad homogenur skalas, rac niSnavda, rom TiToeuli skala zomavs
erTaderT, unificirebul cnebas. MMPI-2-is klinikuri da Sinaarsobrivi skalebi
mocemulia cxrilebSi 14.7 da 14.8.
14.8 Tqven SeamCnevT, rom klinikuri skalebis
umetesoba zomavs ramdenime urTierTdakavSirebul cnebas da rom Sinaarsobrivi
skalebis saxelwodebebi martivia da naTeli.
MMPI-2-is upiratesobebia misi Catarebis simartive da ekonomiuroba da misi
vargisianoba fsiqopaTologiis diagnostirebisas (Butcher & Rouse, 1996). garda amisa,
debulebaTa erToblioba mravali mizniT SeiZleba iqnas gamoyenebuli. magaliTad,
Tqven SegiZliaT SeadginoT kreatulobis skala individebis kreatuli da
arakreatuli jgufebis moZebniTa da MMPI-dan im debulebebis gansazRvriT,
645
romlebsac maT gansxvavebulad upasuxes. wlebis ganmavlobaSi fsiqologebma am
gziT asobiT specialuri daniSnulebis skala Seadgines da gansazRvres maTi
validuroba. mkvlevarebisaTvis MMPI-is erT-erTi yvelaze mimzidveli
maxasiaTebelia misi profilebis uzarmazari arqivi, Segrovebuli 50-ze meti wlis
manZilze. radganac yvela es adamiani standartizebulad iqna Semowmebuli erTsa
da imave debulebebze, isini SeiZleba SevadaroT rogorc tradiciuli klinikuri
skalebis mixedviT, aseve specialuri daniSnulebis skalebis mixedviT (Cveni axali
"kreatulobis" skalis msgavsad). MMPI-is es arqivebi mkvlevarebs saSualebas
aZlevs, Seamowmon hipoTezebi MMPI-ze, romelic mravali wliT adre iyo
Catarebuli, SesaZloa, bevrad adre, vidre gaCndeboda warmodgena gasazomi
konstruqtis Sesaxeb.
NEO PI
NEO pirovnebis kiTxvari (NEO Personality Inventory - NEO PI) aseve Seiqmna pirovnebis
maxasiaTeblebis Sesafaseblad araklinikur zrdasrulebis populaciaSi. is zomavs
647
pirovnebis xuTfaqtorian models, romelic Cven zemoT ganvixileT. Tu Tqven
CagitardaT NEO PI, Tqven miiRebdiT profilis furcels, romelic giCvenebdaT
Tqvens standartizebul maCveneblebs did normatiul SerCevasTan SedarebiT xuTi
ZiriTadi ganzomilebidan TiToeulze: neiroticizmi, eqstraversia, Riaoba,
TanxmobisaTvis mzaoba da patiosneba (Costa & McCrae, 1985). NEO PI-s Sesworebuli
versia afasebs 30 calkeul niSans, romelic organizebulia xuTi ZiriTadi
faqtoris mixedviT (Costa & McCrae, 1992b). magaliTad, neiroticizmis ganzomileba
dayofilia eqvs elementarul skalad: SfoTva, mtruloba, depresia, morcxvoba,
impulsuroba da mowyvladoba. bevrma kvlevam aCvena, rom NEO PI-s ganzomilebebi
homogenuria, axasiaTebT maRali sandooba da kargi konstruqtuli da kriteriumis
mixedviT validoba (Costa & McCrae, 1992a; Furnham et al., 1997). NEO PI gamoiyeneba
pirovnebis stabilobisa da cvalebadobis Sesaswavlad cxovrebis manZilze, iseve
rogorc pirovnuli maxasiaTebelebis damokidebulebis sakvlevad fizikur
janmrTelobasTan da mravalferovan cxovrebiseul movlenebTan, rogoricaa
warmateba karieris mxriv anda adreuli gasvla pensiaze.
xuTfaqtorian modelze dafuZnebuli axali kiTxvari, didi xuTeulis kiTxvari
_ Big Five Questionnaire (BFQ) Seiqmna im mizniT, rom gansxvavebul kulturebs Soris
validuroba yofiliyo. skala SeimuSaves italiaSi, magram mas aqvs msgavsi
fsiqometruli maCveneblebi amerikuli da espanuri populaciebisaTvis da
Sesabamisi normebis dadgena xdeba franguli, germanuli, Cexuri, ungruli da
polonuri TargmanebisaTvis (Barbaranelli et al., 1997; Caprara et al., 1993). miuxedavad
imisa, rom BFQ maRal korelaciaSia NEO PI-sTan, is mniSvnelovanwilad gansxvavdeba
misgan. faqtori 1 masSi figurirebs, rogorc "energia" an "aqtivoba" da ara
"eqstraversia" (damTmobobis socialur aspeqtebTan gadafarvis Sesamcireblad).
BFQ Seicavs skalebs imis Sesamowmeblad, xom ar ixreba respondentis pasuxebi
socialurad sasurveli pasuxebisaken. is NEO PI-ze martivia, radganac mxolod
ori elementaruli skala aqvs TiToeuli faqtorisaTvis. magaliTad, "energia"
Sedgeba "dinamizmisa"' da "dominantobis" skalebisagan. pirveli
intrapersonaluria, meore ki _ interpersonaluri. ramdenadac fsiqologia sul
ufro globaluri xdeba, aseTi Sefasebis instrumentebi, romlebic erTnairad
kargad muSaoben enobrivi da erovnuli barierebis miuxedavad, arsebiTia
648
mniSvnelovani kros-kulturuli kvlevebis warmoebisaTvis pirovnebisa da
socialur fsiqologiaSi.
• proeqciuli testi (Projective tests) _ pirovnebis Sefasebis meTodi, romelSic
individs uCveneben orazrovani/abstraqtuli stimulebis erTobliobas da
sTxoven maTi mniSvnelobis interpretacias; iTvleba, rom individis pasuxebi
avlens mis Sinagan grZnobebs, motivebsa da konfliqtebs.
proeqciuli testebi
testebi
rodisme Tu SegixedavT RrublisaTvis da daginaxavT saxe an cxovelis
konturi? Tu Tqvens megobrebs sTxovdiT, SeexedaT, maT SeiZleba daenaxaT
dayrdnobili SiSveli figura an drakoni. msgavs fenomens eyrdnobian
fsiqologebi pirovnebis SefasebisaTvis proeqciuli testebis gamoyenebisas.
rogorc axlaxans vnaxeT, obieqtur testebs oridan erTi forma aqvT: isini an
sTavazoben respondentebs debulebebis seriebs da sTxoven maT, martivi pasuxi
gascen (rogoricaa "WeSmaritia", "mcdaria" an "ar SemiZlia pasuxis gacema") an
sTxoven respondentebs, sakuTari Tavis Sefasebas garkveuli ganzomilebebis
mixedviT (rogoricaa "mSfoTvare/mSvidi"). amgvarad, respondenti iZulebulia,
airCios winaswargansazRvruli pasuxebidan erT-erTi. sapirispirod, proeqciuli
testebi ar Seicaven pasuxebis winaswargansazRvrul diapazons. proeqciul testSi
pirovnebas warudgenen stimulebis seriebs, romlebic ganzrax
bundovani/orazrovania. aseTia, magaliTad, abstraqtuli nimuSebi, dausrulebeli
suraTebi, an naxatebi, romelTa interpretaciac mravalnairad aris SesaZlebeli.
adamians SeiZleba sTxovon, aRweros abstraqciebi, daasrulos suraTebi an mohyves
istoriebi naxatebis Sesaxeb. pirvelad proeqciuli testebi gamoiyenes
fsiqoanalitikosebma, romlebic imedovnebdnen, rom aseTi testebi gamoavlendnen
maTi pacientebis aracnobier pirovnul dinamikas. radganac stimulebi
bundovania/orazrovania, maTze gacemuli pasuxebi nawilobriv gansazRvrulia imiT,
rac adamians Semoaqvs situaciaSi - saxeldobr, Sinagani grZnobebi, piradi
motivebi da konfliqtebi cxovrebis gamocdilebidan. es pirovnuli,
idiosinkratuli (damaxasiaTebeli, ganmasxvavebeli) aspeqtebi, romlebic
proecirebulia stimulebze, nebas aZlevs pirovnebis Semfasebels, gaakeTos
mravalferovani interpretacia.
649
proeqciuli testebi Sedis im Sefasebis instrumentebSi, romlebic yvelaze
xSirad gamoiyeneba praqtikosi fsiqologebis mier (Butcher & Rouse, 1996; Lubin et al.,
1984; Piotrowski et al., 1985). aseve isini ufro xSirad gamoiyeneba SeerTebuli
Statebis farglebs gareT, magaliTad, holandiaSi, hong kongSi da iaponiaSi,
vidre MMPI-s msgavsi obieqturi testebi (Piotrowski et al., 1993). xSirad ver xerxdeba
obieqturi testebis adeqvaturi Targmani da adeqvaturi standartizeba
araamerikul populaciebze. proeqciuli testebi naklebad mgrZnobiarea enobrivi
cvlilebebis mimarT. Tumca, radganac proeqciuli testebi ase gavrcelebulia,
kritikosebi xSirad eWvoben, rom isini aravalidurad gamoiyeneba. ori yvelaze
metad gavrcelebuli testis - rorSaxis testisa (Rorschach test) da Tematuri
apercefciis testis - Thematic Apperception Test (TAT) ganxilvisas Cven SevexebiT
validurobis am sakiTxebs.
rorSaxis testi
rorSaxis testSi, romelic 1921 wels SeimuSava Sveicarelma fsiqiatrma herman
rorSaxma (Hermann Rorschach) bundovani stimulebi warmodgenilia simetriuli
melnis laqebis saxiT (Rorschach, 1942). zogi maTgani Sav-TeTria da zogi _ feradi
(ixileT suraTi 14.7).
14.7 testis msvlelobisas respondents uCveneben laqas da
ekiTxebian "ra SeiZleba es iyos?". respondentebs arwmuneben, rom ar arsebobs
swori an mcdari pasuxebi (Exner, 1974). mkvlevarebi zedmiwevniT afiqsireben, ras
amboben adamianebi, ramdeni dro sWirdebaT pasuxis gasacemad, mTlianad ra dro
exarjeba respondents TiTo laqaze da rogor uWiravT baraTi. Semdeg, meore
fazaSi, romelsac gamokiTxva ewodeba, respondents axseneben wina pasuxebs da
sTxoven, detalurad daamuSavos isini.
pasuxebi fasdeba sami ZiriTadi maxasiaTeblis mixedviT: (1) lokacia, anu
pasuxSi aRniSnuli baraTis nawili _ mTlian stimuls exeba respondenti Tu mis
nawils da aRniSnuli detalebis zomebi; (2) pasuxis Sinaarsi _ danaxuli obieqtis
da moqmedebebis buneba; da (3) determinantebi _ baraTis romelma aspeqtebma
(rogoricaa feri da Crdilebi) misca biZgi pasuxs. Semfaseblebma, aseve, SeiZleba
aRniSnon, rogori iyo pasuxebi: originaluri da unikaluri Tu popularuli da
konformuli.
Tqven SesaZlebelia ifiqroT, rom melnis bundovani laqebi biZgs miscemen
iseTi pasuxebis mravalferovnebas, romlebic intepretacias ar eqvemdebarebian.
650
sinamdvileSi, mkvlevarebma Seqmnes rorSaxis pasuxebis yovlismomcveli Sefasebis
sistema, romelic gansxvavebul testis Camtareblebs Soris mniSvnelovani
Sedarebis gakeTebis saSualebas iZleva (Exner, 1991, 1993; Exner & Weiner, 1994). es
Sefasebis sistema azustebs, magaliTad, Sinaarsobrivi pasuxebis zogad
kategoriebs, rogoricaa mTliani adamiani (pasuxi moicavs an gulisxmobs adamianis
figuris formas) da sisxli (pasuxi moicavs an adamianis, an cxovelis sisxls).
pasuxebis nimuSebi warmatebiT daukavSires rogorc normaluri pirovnebis
maxasiaTeblebs, ise _ fsiqopaTologias. da mainc, Sefasebis sistemasTan da
rorSaxis testTan dakavSirebiT mainc rCeba garkveuli winaaRmdegoba (Exner, 1996;
Meyer, 2000; Wood et al., 1996a, 1996b).
Sejameba
pirovnebis obieqturi testebi moicaven Catarebisa da Sefasebis SedarebiT
standartizirebul da gansazRvrul teqnikas. MMPI-2-s axasiaTebs Tanamedrove ena
da Sinaarsi, romelic asaxavs klinikuri Teoriisa da Sefasebis winsvlas. NEO-PI
da BFQ zomaven normaluri pirovnebis funqcionirebis aspeqtebs. proeqciuli
testebi individebs warudgenen bundovan stimulebs, raTa gamoavlinon Sinagani
gancdebi, motivebi da konfliqtebi. mkvlevarebma gamoimuSaves rorSaxis melnis
laqebze pasuxebis Sefasebis yovlismomcveli sistema. TAT-i warmoadgens miRwevis
moTxovnilebis validur sazoms.
sakvanZo sakiTxebi
pirovnebis tipis da pirovnebis niSnis Teoriebi
652
zogierTi mecnieri axdens adamianebis kategorizacias “sul an araferi” tipebis
mixedviT, romlebic daSvebulia, rom ukavSirdeba konkretul damaxasiaTebel
qcevas.
sxva mecnierebi pirovnebis Semadgenel agurebad miiCneven pirovnul niSnebs -
uwyveti ganzomilebebis gaswvriv arsebul maxasiaTeblebs.
xuTfaqtoriani modeli warmoadgens pirovnebis aRweriT sistemas, romelic
asaxavs urTierTobas zogadi pirovnuli niSnebis sityvebs, Teoriul
koncepciebsa da pirovnebis skalebs Soris.
tyupebisa da naSvilebi bavSvebis kvlevebi naTelhyofen, rom pirovnuli niSnebi
nawilobriv memkvidreobiTia.
adamianebi amJRavneben qceviT konsistentobas, rodesac situaciebi ganisazRvreba
relevanturi fsiqologiuri maxasiaTeblebis mixedviT.
fsiqodinamikuri Teoriebi
froidis fsiqodinamikuri Teoria adamianuri motivaciis wyarod instinqtur
biologiur energias miiCnevs.
froidis Teoriis bazisuri cnebebi moicavs fsiqikur energias, rogorc qcevis
mabiZgebels da warmmarTvels, adreul gamocdilebebs, rogorc pirovnebis
mTavar msazRvrelebs mTeli sicocxlis manZilze, fsiqikur determinizms da
Zlier aracnobier procesebs.
pirovnebis struqtura Sedgeba idisagan, superegosagan da Semarigebeli
egosagan.
miuRebeli impulsebi represirdeba da viTardeba egos dacvis meqanizmebi
SfoTvis Sesamcireblad da TviTSefasebis SesanarCuneblad.
postfroidistebma, rogorebic arian adleri, horni da iungi, ufro metad
gaamaxviles yuradReba egos funqcionirebaze da socialur cvladebze da
naklebad - seqsualur ltolvebze. maT pirovnebis ganviTareba mTeli cxovrebis
manZilze mimdinare procesad miaCniaT.
humanisturi Teoriebi
humanisturi Teoriebi fokusirebulia TviTaqtualizaciaze - individis
potencialis zrdaze.
es Teoriebi holisturia, dispozociuri, fenomenologiuri da egzistencialuri.
653
humanisturi tradiciis Tanamedrove Teoriebi fokusirebulia individis
cxovrebiseul ambebze.
me-s (self-
( -is) Teoriebi
me-s Teoriebi fokusirebulia me-s koncefciis mniSvnelobaze pirovnebis sruli
SecnobisaTvis.
me-s koncefcia aris dinamikuri mentaluri struqtura, romelic axdens
pirovnuli da interpersonaluri qcevisa da procesebis motivacias,
interpretacias, organizebas, mediacias da regulacias.
mravali individualuri gansxvaveba aisaxeba Cveul xerxebSi, romlebiTac
adamianebi warmoadgenen sakuTar Tavs socialur situaciebSi.
kros-kulturuli kvlevidan gamomdinare, individualisturi kulturebi xels
uwyoben damoukidebeli me-s gagebas, xolo koleqtivisturi kulturebi ki -
urTierTdamokidebuli me-s gagebas.
pirovnebis Sefaseba
pirovnebis maxasiaTeblebi fasdeba rogorc obieqturi, aseve proeqciuli
testebiT.
yvelaze gavrcelebuli obieqturi testi, MMPI-2, gamoiyeneba klinikuri
problemebis diagnostikisaTvis.
NEO-PI da BFQ pirovnebis ufro axali obieqturi testebia, romlebic zomaven
pirovnebis xuT ZiriTad ganzomilebas.
pirovnebis proeqciul testebSi adamianebs sTxoven, upasuxon bundovan
stimulebs.
ori mniSvnelovani proeqciuli testia rorSaxis testi da TAT-i.
ZiriTadi cnebebi
1. analitikuri fsiqologia
2. SfoTva
3. arqetipi
4. koleqtiuri aracnobieri
5. konsistentobis paradoqsi
6. ego
7. egos dacvis meqanizmebi
8. xuTfaqtoriani modeli
9. fiqsacia
10. idi
11. damoukidebeli me-s gageba
12. urTierTdamokidebuli me-s gageba
13. libido
14. pirovneba
15. pirovnebis kiTxvari
16. pirovnebis tipebi
17. SesaZlebeli me-ebi
18. proeqciuli testi
19. fsiqikuri determinizmi
20. fsiqobiografia
655
21. pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi
22. reciprokuli determinizmi
23. represia
24. TviTaqtualizacia
25. me-s koncefcia
26. TviTefeqturoba
27. TviTpativiscema
28. TviTmavnebloba
29. morcxvoba
30. socialuri inteleqti
31. superego
32. niSnebi
33. upirobo dadebiTi pativiscema
34. aracnobieri
sasurveli suraTebis
suraTebis da fotoebis sia
1. suraTi 11. gv. 431
2. suraTi 14.7 - rorSaxis erT-erTi laqa
3. suraTi 14.8 - TAT-is erT-erTi suraTi
Sizofreniuli aSlilobebi
• Sizofreniis ZiriTadi tipebi
• Sizofreniis mizezebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
30
abnormality.
31
Abnormal Psychology – iTargmna, rogorc “paTofsiqologia”, romelSic moiazreba fsiqologiuri aSlilobebi
da qcevis darRvevebi (mTargmnelis SeniSvna).
659
sferoa, romelic yvelaze uSualod Seexeba azrovnebis, ganwyobilebisa da qcevis
individualuri paTologiebis bunebis Secnobas.
am qveTavs „paTologiuri“-s gansazRvrebis ufro detaluri ganxilviT
daviwyebT, Semdeg ki obieqturobis problemas SevexebiT. bolos ki Tvals
gavadevnebT, Tu rogor viTardeboda es gansazRvreba kacobriobis istoriis
aswleulebis manZilze.
ra aris paTologiuri
obieqturobis problema
istoriuli perspeqtivebi
fsiqopaTologiis etiologia
biologiuri midgomebi
fsiqologiuri midgomebi
Sejameba
paTologia ganisazRvreba mTeli rigi kriteriumebis gaTvaliswinebiT: _
distresi an uunaroba, araadapturoba, araracionaluroba, araprognozirebadoba,
araSablonuroba da statistikuri iSviaToba, damkvirveblis doskomforti da
zneobrivi da idealuri standartebis rRveva. arc erTi am kriteriumTagani ar
aris aucilebeli da sakmarisi piroba fsiqikuri daavadebis gansazRvrisaTvis.
mkvlevrebis upirvelesi mizania fsiqologiuri aSlilobebisadmi obieqturi
672
mosazrebebis Camoyalibeba; es mizani rTulia, radganac paTologiuris Sesaxeb
daskvnebi xSirad aris damokidebuli konteqstze. kacobriobis TiTqmis mTeli
istoriis manZilze fsiqikurad daavadebul adamianebs arasworad epyrobodnen an
sapyrobileebSi amwyvdevdnen. mas Semdeg ganviTarda maTdami midgomis SedarebiT
adamianuri meTodebi, rac iseTma adamianebma, rogorebic iyvnen pineli, mesmeri da
krepelini, am aSlilobebis daavadebebad ganxilva daiwyes.es daavadebebi
kategorizaciasa da mkurnalobas eqvemdebarebodnen. fsiqikuri daavadebis
etiologiis asaxsnelad Tanamedrove mkvlevrebi, Cveulebisamebr, biologiuri da
fsiqologiuri faqtorebis interaqciul models mimarTaven xolme.
klasifikaciis miznebi
DSM-IV-TR
amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze farTod miRebuli saklasifikacio sqema
amerikis fsiqiatriul asociacias ekuTvnis. mas fsiqikuri aSlilobebis
674
diagnostikuri da statistikuri saxelmZRvanelo ewodeba. meoTxe gamocemis (DSM-
IV, 1994) „teqsturi gadasinjva“ 2000 wels gamoqveynda da mas klinikosebi da
mkvlevrebi DSM-IV-TR-is saxeliT icnoben. masSi klasificirebulia,
gansazRvrulia da aRwerilia 200-ze meti fsiqikuri aSliloba.
fsiqologiuri aSlilobebisadmi midgomebis mravalferovnebiT gamowveuli
diagnostikuri sirTuleebis Sesamcireblad DSM-IV-TR-Si yuradReba simptomTa
paternebis aRwerasa da aSlilobebis mimdinareobebze ufro metad aris
gamaxvilebuli, vidre etiologiur Teoriebsa da mkurnalobis strategiebze.
wmindad aRweriTi xasiaTis terminebi klinikosebsa da mkvlevrebs problemebis
aRsawerad sayovelTao, saerTo enis gamoyenebis saSualebas aZlevs nacvlad imisa,
rom SeTanxmebis miuRwevlad datovon Sexvedrebi da ikvlion, Tu romeli
Teoriuli modeli ukeT xsnis arsebul problemebs.
DSM-is pirveli versia, romelic 1952 wels gamoCnda (DSM-I), ramdenime aTeul
fsiqikur daavadebas moicavda. 1968 wels gamosuli, gadasinjuli DSM-II ufro
metad Seesatyviseboda meore popularul sistemas _ msoflio janmrTelobis
organizaciis daavadebaTa internacionalur klasifikacias (ICD _ International
Classification of Diseases). DSM-is meoTxe gamocema (DSM-IV, 1994) komitetebisa da
mecnierebis ramdenime wliani intensiuri muSaobis Semdeg gamovida. cvlilebebis
gansaxorcieleblad (1987 wels gamosul DSM-III-R-Si) am komitetebma dawvrilebiT
ganixiles fsiqopaTologiaSi dagrovili gamokvlevebis uzarmazari raodenoba da,
aseve, Seamowmes, Tu ramdenad muSaobda SemoTavazebuli cvlilebebi realur
klinikur pirobebSi. DSM-IV, aseve, srulad Seesabameba ACD-is meaTe gamocemas.
DSM-IV-TR-Si (2000), DSM-IV-is teqsturi gadasinjvaSi, axali kvlevebis Sedegebic
aris mocemuli, Tumca, saerTod ar aris Secvlili DSM-IV-is klasifikaciis
struqtura.
fsiqologiur aSlilobasTan SesaZlo kavSirSi myofi fsiqologiuri,
socialuri da fizikuri faqtorebis ganxilvisas klinikosebis dasaxmareblad
DSM-IV-TR ganzomilebebs anu RerZebs iyenebs, romlebzec mocemulia informacia
yvela am faqtoris Sesaxeb (ix. cxrili 15.1).
(b) gonebrivi
CamorCeniloba
Sejameba
fsiqologiuri aSlilobebis klasificirebis mizania rogorc sxvadasxva
aSlilobebis aRwerisa da ganxilvis sayovelTaod miRebuli stenografiuli enis
uzrunvelyofa, ise _ etiologiisa da mkurnalobis gegmis dadgena. DSM-IV-TR
warmoadgens yvelaze farTod gamoyenebad saklasifikacio sistemas; mTeli
informacia xuT RerZzea mocemuli. diagnostikuri kategoriebi droTa
ganmavlobaSi ganviTarda, raTa sistema ufro Tanmimdevruli da gamosadegi
gamxdariyo.
SfoTviTi aSlilobebi
rodesac pirovneba drois umetes nawils, sul mcire, eqvsi Tvis manZilze,
SfoTvaSi an nerviulobaSi atarebs, klinikosebi mas generalizebuli SfoTviTi
aSlilobis diagnozs usvamen. xSirad SfoTva specifikur cxovrebiseul
situaciazea fokusirebuli, rogoricaa: _ ararealuri SfoTva finansebis an
sayvareli adamianis kargad yofnis Taobaze. SfoTvis gamoxatvis gzebi _
specifikuri simptomebi _ varirebs pirovnebidan pirovnebamde, magram
generalizebuli SfoTvis diagnozis dasmisaTvis pacients, sul mcire, sami sxva
simptomic unda aReniSnebodes, rogoricaa: _ kunTebis daZabuloba, gadaRliloba,
mousvenroba, susti koncentracia, gaRizianebadoba an Zilis problemebi.
• SfoTviTi aSlilobebi (Anxiety disorder) _ fsiqikuri aSlilobebi, romelic
xasiaTdeba fsiqologiuri agznebiT, daZabulobis grZnobiT da TvalsaCino
mizezis gareSe warmoqmnili intensiuri daZabulobiT.
• generalizebuli SfoTviTi aSliloba (Generalized anxiety disorder) _ SfoTviTi
aSliloba, rodesac individi ganicdis SfoTvas an nerviulobs specifikuri
safrTxis an safrTxis momatni obieqtis ar arsebobis pirobebSi, sul mcire,
eqvsi Tvis manZilze.
• panikuri aSliloba (Panic disorder) _ SfoTviTi aSliloba, rodesac individi
ganicdis moulodnel mwvave panikur Setevebs, rac intensiuri daZabulobis,
SiSisa an saSinelebis grZnobiT iwyeba.
• agorafobia (Agoraphobia) _ iseT xalxmraval adgilebSi an Ria sivrceSi yofnis
ukiduresi SiSi, saidanac gaqceva SeiZleba rTuli an samarcxvino iyos.
panikuri aSliloba
684
generalizebuli SfoTviTi aSlilobisTvis damaxasiaTebeli SfoTvis
qronikulad arsebobisgan gansxvavebiT, panikuri aSlilobis mqone adamianebi
ganicdian moulodneli, mwvave panikis Setevebs, romelic mxolod ramdenime wuTi
SeiZleba grZeldebodes. es Setevebi intensiuri daZabulobis, SiSis an saSinelebis
grZnobebiT iwyeba. am grZnobebs Tan axlavs SfoTvis fizikuri simptomebi, maT
Soris TviTregulirebadi hiperaqtiuroba(rogoricaa aCqarebuli guliscema),
Tavbrusxveva, gonebis dakargva da xuTvis an daxrCobis SegrZnebebi. Setevebi
moulodnelia im TvalsazrisiT, rom maT ar iwvevs raime konkretuli situacia.
qvemoT mocemuli panikis Setevis dros gakeTebuli komentari dagexmarebaT imis
SefasebaSi, Tu ra sixSiriT ganicdis am aSlilobis mqone es pirovneba panikis
Setevebs:
o, me ver gavakeTeb amas. veravin damexmareba, veravin SeZlebs am grZnobis
gagebas. es hgavs grZnobas, romelic Txemidan fexis TiTebamde gagirbens
sxeulSi da me mZuls es grZnoba. Zalze SeSinebuli var... TiTqos vkvdebi an
raRac msgavsi. (Muskin & Fyer, 1981, p.81).
panikuri aSlilobis diagnostireba maSin xdeba, rodesac individs aReniSneba
panikis ganmeorebiTi moulodneli Setevebi da, amasTanave, intensiurad
nerviulobs Semdgomi Setevebis ganviTarebis SesaZleblobaze.
DSM-IV-TR-is mixedviT, panikuri aSlilobis diagnostireba unda moxdes
agorafobiis Tanmxlebi arsebobis an ararsebobis SemTxvevaSi. agorafobia aris
iseT xalxmraval adgilebSi an Ria sivrceSi yofnis ukiduresi SiSi, saidanac
gaqceva rTuli an samarcxvino SeiZleba iyos. agorafobiis mqone individebs,
rogorc wesi, aSinebT iseTi adgilebi, rogoricaa: _ xalxmravali oTaxebi,
saseirno adgilebi, avtobusebi da avtomagistralebi. maT xSirad eSiniaT, rom, Tu
saxlis gareT SeeqmnebaT garkveuli sirTuleebi, rogoricaa Sardis Seukavebloba
Sardis buStze kontrolis dakargvis gamo an panikis Setevis simptomebi,
SeuZlebeli iqneba daxmarebis miReba an samarcxvino situaciaSi aRmoCndebian. es
SiSebi zRudavs maT Tavisuflebas, ukidures SemTxvevebSi ki, sakuTari saxlebis
patimrebad gadaiqcevian xolme.
SeniSneT, Tu ratom aris dakavSirebuli agorafobia panikur aSlilobasTan?
panikis Setevebis mqone zogierTi (magram ara yvela) adamianisTvis momavali
Setevis saSiSroeba _ umweobis grZnoba misi dawyebisas _ SeiZleba sakmarisi
685
gaxdes CaketilobisTvis. agorafobiis mqone pirovnebam SeiZleba datovos saxlis
usafrTxo garemo, magram TiTqmis yovelTvis ukiduresi SfoTvis TanxlebiT.
fobiebi
sqesobrivi
ZiriTadi tipebi gamovlenis tipuri asaki
gansxvaveba
specifikuri fobiebi
mRrRnelebi (rodentofobia)
obsesiur-
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi
biologiuri
fsiqodinamikuri
bihevioraluri
kognituri
kvlevis Sedegad, aseve, dadginda, rom SfoTvis mqone pacientebi xels uwyoben
SfoTvis SenarCunebas kognituri tendenciurobiT, rac wina planze swevs da metad
gamokveTils xdis SemaSinebel stimuls. es Sedegebi gvafiqrebinebs, rom SfoTvis
mqone pacientebs, SesaZloa, yuradRebisa da informaciis gaSifvris tendencia
axasiaTebT, rac gansakuTrebiT zrdis SemaSinebeli stimulis SemCnevis albaTobas
maSinac ki, rodesac es stimuli mxolod wamis 1/100-s grZeldeba.
TiToeuli ZiriTadi midgoma SfoTviTi aSlilobebisadmi etiologiuri mozaikis
mxolod nawils xsnis. TiToeuli mimarTulebiT mimdinare gamokvlevebi naTels
gaxdis mizezebs da, Sesabamisad, mkurnalobisken mimaval gzas. axla, rodesac ukve
gvaqvs bazisuri codna SfoTviTi aSlilobebis Sesaxeb, gadavideT paTologiuris
sami didi kategoriidan Semdegis ganxilvaze, romelsac, aseve, detalurad
ganvixilavT. es aris guneba-ganwyobilebis aSlilobebi.
guneba-
guneba-ganwyobilebis aSlilobebi
• guneba
guneba-ganwyobilebis aSliloba (Mood disorder) _ rogoricaa Rrma depresia an
guneba-ganwyobilebis darRveva, rogoricaa Rrma depresia, romelic maniasTan
depresia an maniasTan adgilmonacvle depresia. monacvleobiT iCens Tavs.
mkvlevrebma daadgines, rom
mozrdilTa daaxloebiT 19%-s aReniSneba guneba-ganwyobilebis aSlilobebi (Kessler
et al., 1994). Cven aRvwerT or ZiriTad kategorias: klinikur depresiul aSlilobasa
da bipolarul aSlilobas.
maxasiaTebeli magaliTi
gulmaviwyoba.
bipolaruli aSliloba
bipolaruli
bipolaruli aSliloba xasiaTdeba Rrma depresiuli periodebis maniakalur
epizodebTan monacvleobiT. maniakalur epizodSi pirovneba, rogorc wesi,
uCveulod mxned da eqspansiurad iqceva da aseve grZnobs Tavs, Tumca, xandaxan
individis wamyvani ganwyobileba gaRizianebadoba ufroa, vidre aweuli guneba-
ganwyobileba da enTuziazmi, gansakuTrebiT ki maSin, roca igi raimenairad
winaaRmdegobas grZnobs. maniakalur periodSi individi xSirad ganicdis
moWarbebul TviT-pativiscemas an ararealur rwmenas imisa, rom igi gansakuTrebul
SesaZleblobebsa da Zalas flobs. individs SeiZleba aReniSnebodes Zilis
moTxovnilebis mkveTri Semcireba da SeiZleba Warbad iyos dakavebuli
samsaxureobrivi Tu sxva socialuri an siamovnebis momtani saqmianobiT.
Sepyrobilia ra maniakaluri ganwyobilebiT, individi avlens usafuZvlo
697
optimizms, midis usargeblo riskze, iZleva nebismier dapirebas da SeuZlia
yvelafris darigeba-gaCuqeba.
• klinikuri depresiuli aSliloba (Major depressive disorder) _ guneba-ganwyobilebis
aSliloba, romelic xasiaTdeba droSi ganfenili daTrgunulobis intensiuri
grZnobiT bipolaruli depresiis maniakaluri fazis gareSe.
• bipolaruli aSliloba (Bipolar disorder) _ guneba-ganwyobilebis aSliloba,
romelic xasiaTdeba depresiisa da maniis periodebis monacvleobiT.
• maniakaluri epizodi (Manic episode) _ bipolaruli aSlilobis komponenti,
romelic xasiaTdeba ukiduresi aRfrTovanebisa da usazRvro eiforiis
periodebiT, grandiozulobis grZnobebiTa da azrebiT, sakmarisi mizezis da
realuri pirovnuli SesaZleblobebis ararsebobis pirobebSi.
guneba-
guneba-ganwyobilebis aSlilobebi: mizezebi
biologiuri
saidan viciT
Tqven, SesaZloa, moeliT, rom adamianebma wamlebi unda miiRon Tavis tvinSi
neirogadamtanebis moqmedebaze gavlenis mosaxdenad (zogierT maTganze XVI TavSi
visaubrebT), Tumca, es kvleva aCvenebs, rom sinaTlis Terapias iseTive efeqti
SeiZleba hqondes, rogorc zogierT fsiqoaqtiur wamals. mkurnalobis orive
saxeoba _ medikamenturi an sinaTlis Terapia _ ganamtkicebs mosazrebas
aSlilobis etiologiaSi biologiuri wonasworobis darRvevis rolis Sesaxeb.
701
amave dros, Tu SAD-is aRwerilobaSi sakuTar Tavs icnobT, gaerkvieT sakuTar
Tavsa da am problemaSi.
axla vnaxoT, damatebiT ras gacnobebT guneba-ganwyobilebis aSlilobebis
warmoSobis Sesaxeb sami ZiriTadi fsiqologiuri midgoma.
fsiqodinamikuri
bihevioraluri
kognituri
saidan viciT
TviTdadastureba da depresia
mkvlevrebma erTmaneTisgan ganarCies individTa sami jgufi: erTi jgufi
depresiuli iyo, meore jgufi _ aradepresiuli, magram xasiaTdeboda dabali
TviT-pativiscemiT da mesame jgufi, romelic, aseve, aradepresiuli iyo,
xasiaTdeboda maRali TviT-pativiscemiT. TiToeuli jgufis cdis pirebma
interviusTvis mosamzadebel etapze mTel rig kiTxvarebze gasces pasuxi.
interviuze cdis pirebs uTxres, rom am kiTxvarebs orma studentma gasca pasuxi
da TiToeulze daiwera „pirovnebis daxasiaTeba“, rasac win uZRvoda sruli
pirovnuli Sefaseba. realurad, cdis pirebs miawodes erTi da igive daxasiaTeba _
erTi dadebiTi („es pirovneba kargad damkvidrebuli, TviTdarwmunebuli da
bednieria“ da a.S.) da erTi uaryofiTi („es pirovneba ubeduria, daurwmunebelia,
arakomfortulad grZnobs Tavs sxvebTan“ da a.S.). cdis pirebs moeTxovebodaT,
amoerCiaT, Tu romel srul Sefasebas waikiTxavdnen. Sedegebi 15.4 cxrilSia
mocemuli. rogorc xedavT, depresiuli cdis pirebi araTanabrad iyvnen
dainteresebulni uaryofiTi Sesafebis wakiTxviT, dabali TviT-pativiscemis mqone
individebTanac gamovlinda uryofiTi ukukavSiris miRebisken midrekileba maSin,
roca maRali TviT-Sefasebis mqone individebi aSkarad dadebiT ukukavSirs
aniWebdnen upiratesobas. cxrili 15.4 imasac aCvenebs, Tu ramdenad zustad miaCndaT
TiToeul jgufs daxasiaTebebis dadebiToba da uaryofiToba. miaqcieT yuradReba,
rom mxolod depresiul cdis pirebs sjerodaT, rom uaryofiTi daxasiaTeba ufro
zusti iyo (Giesler et al., 1996).
suicidi
pirovnuli aSlilobebi
saidan viciT
disociaciuri aSlilobebi
Sejameba
SfoTviTi aSlilobebi xuT kategoriad iyofa: generalizebuli SfoTviTi
aSliloba, panikuri aSliloba, fobiebi, obsesiur-kompulsuri aSliloba da
posttravmatuli stresis aSliloba. generalizebuli SfoTviTi aSliloba
qronikuli SfoTviT xasiaTdeba maSin, roca panikuri aSliloba mwvave SfoTvas
ukavSirdeba. fobiebs axasiaTebs imdenad Zlieri iracionaluri SiSi, rom isini
gansjis unarze zemoqmedeben. obsesiebi arakontrolirebadi, damangreveli azrebia,
kompulsiebi ki, aseve, arakontrolirebadi qcevebi. travmatulma movlenebma,
rogoricaa gaupatiureba an Rrma dazianeba, SeiZleba posttravmatuli stresis
715
aSlilobis ganviTareba gamoiwvios. mkvlevrebma aCvenes SfoTvis aSlilobebsa,
genetikur faqtorebsa da Tavis tvinis paTologiebs Soris kavSiris arseboba. am
aSlilobaTa fsiqologiur axsnebSi klasikuri ganpirobebuloba da kognituri
tendenciuroba moiazreba.
guneba-ganwyobilebis aSlilobebSi Sedis klinikuri depresiuli aSliloba _
fsiqopaTologiis yvelaze gavrcelebuli forma da bipolaruli aSliloba.
depresia iwvevs guneba-ganwyobilebis, Semecnebisa da motivaciis cvlilebebs.
bipolaruli depresiis mqone adamianebi ganicdian depresiisa da maniis periodebis
monacvleobas. mkvlevrebma aCvenes, rom guneba-ganwyobilebis aSlilobis
genetikuri komponenti iseve ukavSirdeba depresiasa da manias, rogorc
cvlilebebi Tavis tvinis funqcionirebaSi. depresiis Teoriebi xSirad amaxvileben
yuradRebas kognitur interpretaciaze, romelsac adamianebi aZleven TavianT
cxovrebiseul gamocdilebas. seriozuli depresiis maRali sixSire qalebSi,
SesaZloa, dakavSirebuli iyos qalebisa da mamakacebis mier depresiaze reagirebis
gansxvavebul gzebTan. depresiuli individebi sakmaod xSirad fiqroben
TviTmkvlelobaze.
pirovnuli aSlilobebi azrovnebisa da qcevis araadapturi formebia; isini
SeiZleba imdenad Rrma iyos, rom ziani miayenos normalur funqcionirebas
socialur da profesiul garemoSi. disociaciuri aSlilobebi identobis
mTlianobis darRvevebia. miuxedavad imisa, rom mkvlevrebi disociaciuri
identobis aSlilobis mizezad bavSvobaSi gadatanil seqsualur Seuracxyofas
miiCneven, aSlilobis gavrcelebuloba sakamaTo rCeba.
(Kraut et al., 1998; Nie & Erbring, 2000). Tumca, risi frTxilad SemoTavazeba da gaazrebac
gvsurs, aris mosazreba imis Sesaxeb, rom arsebobs internetis zogadi
maxasiaTeblebi, romelic iwvevs fsiqopaTologiis specifikur formas da am
fsiqopaTologias samarTlianad uwodeben internetze damokidebulebas _
„internetomanias“.
Sizofreniuli aSlilobebi
TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresiuloba an SfoTvis gancda maSinac
ki, rodesac umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi aSlilobisTvis
damaxasiaTebeli simwvaviT. Sizofrenia ki aris aSliloba, romelic normaluri
funqcionirebisgan Tvisobrivad gansxvavebul mdgomareobas gulisxmobs.
Sizofreniuli aSliloba fsiqopaTologiis mwvave formaa, romlis drosac
dezintegrirebulia pirovneba, darRveulia azrovneba da aRqma, gasadavebulia
emociebi. Sizofreniuli aSlilobis mqone pirovneba swored iseTebi arian,
rogorsac yvelaze xSirad warmovidgenT xolme sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb
fiqris dros.
SizofreniiT daavadebuli mravali adamianisTvis avadmyofoba cxovrebiseuli
ganaCenia ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, romelsac isini ganmartoebulni
da izolirebulni zidaven da iZulebulni arian yvelasgan moSorebiT icxovron.
miuxedavad imisa, rom Sizofrenia SedarebiT iSviaTia _ aSS-is mozrdili
mosaxleobis daaxloebiT 0.7%-s aReniSneba cxovrebis romelime etapze (Kessler et al.,
1994) _ es monacemi gulisxmobs, rom daaxloebiT ori milioni adamiani itanjeba
am yvelaze saidumloebiT moculi da tragikuli fsiqikuri aSlilobiT.
fsiqiatriuli klinikebis adgilTa naxevari Sizofreniis mqone pacientebs ukaviaT,
radganac mravali maTgani Tavisi cxovrebis upetes nawils saavadmyofoSi atarebs,
„normalur“ cxovrebaSi odesme dabrunebis mcire imediT.
mark voneguti (Mark Vonnegut), mweral kurt vonegutis vaJiSvili, 25 wlisac ar
iyo, rodesac Sizofreniis simptomebma iCina Tavi. „samoTxis eqspres“-Si (Eden
Express, 1975) igi sakuTari gamocdilebidan mogviTxrobs realobisgan gansvlisa da
saboloo gamojanmrTelebis Sesaxeb. erTxel, xexilis gasxvlisas misma realobam
damaxinjeba daiwyo:
718
damainteresa, tkivils xom ar vayenebdi xeebs da mobodiSeba daviwye.
TiToeulma maTganma pirovnebis saxe miiRo. damainteresa, romelimes movwondi
Tu ara. mTlianad mSTanTqa TiToeuli xis Tvalierebam da daviwye SemCneva, rom
isini yovelTvis imdenad msubuqad anaTebdnen, rom rbili, Signidan momdinare
sinaTlis naTeba totebis irgvliv ifrqveoda; da saidanRac warmoudgenlad
danaoWebuli, gardamavalferebiani saxe movida. Tavidan mxolod ganusazRvrel
manZilze myof patara wertilad moCanda, igi win moiwevda da bolos
uzarmazari gaxda. mis garda veRarafers vxedavdi. guli gamiCerda. dro
usasrulod gaiWima. saxis Tavidan moSoreba vcade, magram man damcina... misTvis
TvalebSi Sexedva vcade da gavacnobiere, rom fexqveS miwa gamomecala (1975,
p.96).
vonegutis aRwera garkveul warmodgenas SegiqmniT Sizofreniis simptomebze.
Sizofreniis samyaroSi azrovneba aralogikuri xdeba; ideaTa Soris
asociaciebi Soreuli da yovelgvar sqemas moklebulia. xSirad aRiniSneba
halucinaciebi,
halucinaciebi romelic warmosaxviT sensorul aRqmebs _ xatebs, sunebs an,
yvelze xSirad, bgerebs (Cveulebriv, xmebs) moicavs da romelTac pacientebi
realurad miiCneven. pirovnebas SeiZleba esmodes xma, romelic uwyvet komentars
ukeTebs mis qcevas, an ramdenime xmis saubari; damaxasiaTebelia bodvebic _ cru an
iracionaluri rwmena, romelsac adgili aqvs sawinaaRmdegos naTlad arsebobis
pirobebSi. metyveleba SeiZleba araTanmimdevruli gaxdes _ erTmaneTTan
daukavSirebeli an gamogonili sityvebis „sityvier salaTas“ daemsgavsos, an
individi sulac damunjdes. emociebs gasadaveba axasiaTebs, qreba maTi garegani
gamoxatuleba an SeiZleba situaciis Seusabamo iyos. fsiqomotoruli qceva
SeiZleba dezorganizebuli (grimasebi, ucnauri manerebi), poza ki _ rigiduli
gaxdes. mxolod zogierTi simptomis arsebobis SemTxvevaSic ki mosalodnelia
profesiuli funqcionirebisa da pirovnebaTSorisi urTierTobebis gauareseba,
radganac pacienti socialurad gariyuli an emociurad gulgrili xdeba.
fsiqologebi simptomebs dadebiT da uaryofiT kategoriebSi aTavseben.
Sizofreniis mwvave anu aqtiuri fazis dros gamokveTilia dadebiTi simptomebi _
halucinaciebi, bodvebi, araTanmimdevruloba da dezorganizebuli qceva, sxva
dros ki uaryofiTi simptomebi _ socialuri gariyuloba da gasadavebuli
emociebi. zogierT individs, rogoricaa, magaliTad, mark voneguti, Sizofreniis
mxolod erTi an ori mwvave faza aReniSneba da Semdeg normalur, Cveul
719
cxovrebas ubrundeba. sxvebs, romelTac xSirad qronikul avadmyofebad miiCneven,
axasiaTebT ganmeorebadi
• Sizofreniuli aSliloba (Schizophrenic disorder) _ fsiqopaTologiis mwvave forma,
romelic xasiaTdeba integrirebuli pirovnuli funqcionirebis rRveviT,
realobidan gansvliT, emociuri gaukuRmarTebebiTa da azrovnebis darRveviT.
• halucinacia (Hallucinations) _ cru aRqma, romelsac adgili aqvs obieqturi
gamRizianeblis ararsebobis pirobebSi.
• bodva (Delusions) _ cru an iracionaluri rwmena, romelsac adgili aqvs
sawinaaRmdegos naTlad arsebobis pirobebSi.
dezorganizebuli tipi
720
Sizofreniis am qvetipis SemTxvevaSi individs araTanmimdevruli azrovneba da
moWarbebulad ucnauri da dezorganizebuli qceva axasiaTebs. emociebi
gasadavebuli an situaciis Seusabamoa. xSirad pirovneba sulelurad an bavSvurad
iqceva, magaliTad, xiTxiTebs yovelvgari TvalsaCino mizezis gareSe. metyveleba
SeiZleba imdenad araTanmimdevruli da uCveulo sityvebiTa da daumTavrebeli
winadadebebiT aRsavse gaxdes, rom dairRves sxva adamianebTan komunikacia. Tu
adgili aqvs bodvebs an halucinaciebs, isini ar Seexeba gasageb Temas.
mister F.B. 30 wels mitanebuli hospitalizebuli fsiqikuri pacienti iyo.
rodesac mas saxeli hkiTxes, man upasuxa, rom cdilobda mis daviwyebas,
radganac yovelTvis atirebda Tavisi saxelis gagoneba. Semdeg igi ramdenime
wuTis ganmavlobaSi gulamoskvniT tiroda. rodesac raime seriozulisa da
sevdianis Sesaxeb hkiTxes, mister F.B-m xiTxiTi da sicili daiwyo. rodesac
hkiTxes mniSvneloba andazisa “When the cat’s away, the mice will play” (qarTulad es
daaxloebiT ase JRers: „rodesac kata midis, Tagvebi TamaSoben“), man upasuxa: _
„nakleb adgils ikavebs. katam ar icis, ras akeTebs Tagvi da Tagvma ar icis, ras
akeTebs kata. kata ufro saeWvo mxares warmoadgens, vidre Tagvi. dumbo kargi
biWi iyo. man dainaxa, rac katam gaakeTa, Tavisi Tavi katasTan daayena, amrigad,
xalxi aRar Sexedavda maT, rogorc komediantebs” (Zimbardo, personal communication,
1957).
mister F.B-is maneruloba, depersonalizebuli, araTanmimdevruli metyveleba da
bodvebi am tipis Sizofreniis ZiriTadi niSnebia.
katatoniuri tipi
paranoiduli tipi
721
Sizofreniis am tipis mqone adamianebs rTuli da sistematuri bodvebi
axasiaTebT, romlebic garkveul Temebzea mimarTuli:
devnis bodva. individebi grZnoben, rom maT mudmivad uTvalTvaleben,
SeTqmulebas uwyoben da rom maT sicocxles safrTxe emuqreba.
grandiozulobis bodva. individebs sjeraT, rom isini mniSvnelovani da
amaRlebuli arsebani arian _ milionerebi, didi gamomgoneblebi an religiuri
figurebi, rogoricaa, magaliTad, ieso qriste. devnis bodvas SeiZleba
grandiozulobis bodva axldes Tan _ individi didi pirovnebaa, magram mas
mudmivad ewinaaRmdegebian eSmakeuli Zalebi.
eWvianobis bodva. individi yovelgvari mizezis gareSe darwmunebulia, rom
megobrebi Ralatoben mas. isini igoneben TavianTi Teoriis Sesatyvis monacemebs
da „adastureben“ bodvis simarTles.
paranoiduli Sizofreniis mqone individebTan simptomebis gamovlena,
Sizofreniuli aSlilobis sxva tipebis simptomebTan SedarebiT, cxovrebis ufro
gviandel periodSi iwyeba. paranoiduli Sizofreniis mqone individebi iSviaTad
axorcieleben aSkarad dezorganizebul qcevas, Tumca, maTi qceva daZabuli da
sruliad formaluria.
aradiferencirebuli tipi
rezidualuri tipi
genetikuri midgomebi
saidan viciT
Sizofreniis mqone
sakontrolo SerCevis
naSvilebi gansxvaveba
naSvilebi individebi
individebi
Tavad naSvilebi
4.82 1.15 3.67
individebi
maTi biologiuri
1.37 0.99 0.38
naTesavebi
maTi biologiuri
dedmamiSvilebi da
1.44 0.82 0.62
naxevrad
dedmamiSvilebi
maTi mimRebi naTesavebi 1.11 1.31 -0.20
• midrekileba-
midrekileba-stresis hipoTeza (Diathesis-stress hypothesis) _ hipoTeza zogierTi
aSlilobis mizezis Sesaxeb, rogoricaa Sizofrenia, romlis mixedviTac,
individSi genetikuri faqtorebi qmnian garkveuli aSlilobisadmi midrekilebas,
magram garemo pirobebidan momdinare stresulma faqtorebma biZgi unda misces am
potencias, raTa gamovlindes.
saidan viciT
Sejameba
Sizofreniis simptomebSi Sedis aralogikuri azrovneba, halucinaciebi, bodvebi,
araTanmimdevruli metyveleba, gasadavebuli emociebi da dezorganizebuli
fsiqomotoruli qceva. arsebobs Sizofreniis xuTi tipi: dezorganizebuli,
katatonikuri, paranoiduli, aradiferencirebuli da rezidualuri. arsebobs
Sizofreniis genetikurad gadacemis utyuari dasabuTeba. garda amisa, mkvlevrebma
am aSlilobasTan SeWiduli Tavis tvinis anomaliebi da sxva biologiuri
maniSneblebic aRmoaCines. ojaxuri urTierTobebis garkveulma paternebma, maT
729
Soris emociis gamoxatvam, SeiZleba xeli Seuwyos Sizofreniuli aSlilobis
warmoqmnas, mimdinareobas an gameorebas.
saidan viciT
uaryofis molodini
ocdacxra mamakacma, romlebic manamde fsiqikuri daavadebis mizeziT iyvnen
klinikaSi moTavsebulni, sakuTari surviliT miiRes monawileoba winamdebare
kvlevaSi. maT icodnen, rom kvleva yofil fsiqiatriul pacientebTan samuSaos
povnasTan dakavSirebul sirTuleebs exeboda. cdis pirebs acnobes, rom maT
saqmiani dawesebulebidan mowveul kadrebis momzadebis specialistTan, trenerTan
mouwevdaT urTierToba. cdis pirTa erT naxevars uTxres, rom trenerma icoda
maTi statusis (yofili fsiqiatriuli pacientebi) Sesaxeb; meore naxevars ki
uTxres, rom treners isini saavadmyofoSi myof samedicino an qirurgiul
pacientebad miaCnda. realurad, „treneri“ eqsperimentatoris mokavSire iyo,
romelmac araferi icoda imaze, Tu ra icodnen cdis pirebma misi codnis Sesaxeb.
amgvarad, man ar icoda, Tu romeli cdis piri fiqrobda, rom mas hqonda
informacia maTi eqs-pacientobis Sesaxeb. Sesabamisad, nebismieri gansxvaveba
urTierTobaSi im drois ganmavlobaSi, romelic erTad unda gaetarebinaT cdis
pirebsa da eqsperimentatoris asistents, SeiZleboda cdis pirTa molodinebisTvis
migvewera. aRmoCnda, rom pacientebi, romelTac sjerodaT, rom eqs-fsiqiatriuli
pacientebis iarliys atarebdnen, naklebs laparakobdnen sesiis ganmavlobaSi da
efeqturad warmoadgines Tavi erToblivi amocanis Sesrulebisas. metic, am jgufis
cdis pirebs asistentma ufro „daZabuli da mSfoTvare“ uwoda imis codnis gareSe,
Tu romel jgufs miekuTvnebodnen isini (Farina et al., 1971).
∗
internalizacia _ gaSinagneba da ara _ gaTaviseba, radgan gaTaviseba niSnavs cnobierebis komponentis
arsebobas _ adamiani cnobierad iTavisebs informacias, xolo gaSinagneba gulisxmobs iracionlauri
komponentis arsebobas, romelic cnobierebis miRma, avtomaturad Semodis.
732
SeiZleba warmoSvas uaryofa; fsiqikuri daavadeba kidev erT samwuxaro
TviTganxorcielebad winaswarmatyvelebas SeiZleba iqces.
bolo SeniSnva daRis Sesaxeb: kvlevam aCvena, rom im adamianTa
damokidebulebebi, visac warsulSi kontaqti hqonia fsiqikuri daavadebis mqone
adamianTan, naklebad ganicdis daRis moqmedebas. magaliTad, studentebi,
romlebmac waikiTxes Sizofreniisgan gankurnebuli jimis Sesaxeb, ufro
optimisturad uyurebdnen mis momavals im SemTxvevaSi, rodesac maT ukve hqondaT
fsiqikuri aSlilobis mqone individTan urTierTobis gamocdileba (Penn et al., 1999).
aseve, studentebis mier Sizofreniis mqone pacientebisgan momdinare safrTxis
Sefaseba SedarebiT naklebi iyo, Tu maT gamocdilebaSi hqondaT maTTan
urTierToba (Penn et al., 1999). vimedovnebT, rom winamdebare da Semdeg TavTan
gacnoba dagexmarebaT Tqveni mosazrebebis (Tu ras niSnavs, iyo fsiqikurad avad
da ras niSnavs iyo „gankurnebuli“) modifikaciasa da fsiqikurad daavadebuli
individebis mimarT tolerantulobisa da TanagrZnobis momatebaSi.
fsiqopaTologiasTan gacnobisas Tqven SegeZloT SegeTvisebinaT normis,
realobisa da socialuri Rirebulebebis cnebebi. fsiqologiuri aSlilobebis
Secnobis, mkurnalobisa da, saukeTeso SemTxvevaSi, profilaqtikis gzebis Ziebisas
mkvlevrebi ara marto exmarebian maT, vinc itanjeba am aSlilobebisgan da
cxovrebiseuli sixarulis miRma rCeba, aramed afarToeben adamianis bunebis
fundamentur gagebas. rogor axdenen fsiqologebi da fsiqiatrebi araswori
fsiqikuri procesebis sworad warmarTvas da usargeblo qcevebis Secvlas? amas
Terapevtebisadmi miZRvnil Semdeg TavSi vnaxavT.
Sejameba
fsiqikurad daavadebulad wodebuli mravali adamiani itanjeba stigmisgan.
stigmam pirovnebaTSorisi da sazogadoebrivi gaucxoebis sxvadasxva forma
SeiZleba warmoqmnas. pacientebi mkurnalobis Sedegad fsiqikuri daavadebis
Semsubuqebis SemTxvevaSic ki ganicdian stigmis zemoqmedebas. metic, Tavad
pacientebis molodinebma maTze sxvebis SesaZlo reaqciebis Taobaze, SeiZleba
gamoiwvios is uaryofiTi reaqciebi, risic ase eSiniaT maT.
sakvanZo sakiTxebi
733
fsiqologiuri aSlilobebis buneba
fsiqologiuri
fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi
734
SfoTviTi aSlilobebis xuTi ZiriTadi tipi arsebobs, esenia: generalizebuli,
panikuri, fobiuri, obsesiur-kompulsuri da posttravmaturi stresis
aSliloba.
guneba-ganwyobilebis aSlilobebSi moiazreba emociis darRvevebi. yvelaze
gavrcelebul afeqtur aSlilobas klinikuri depresiuli aSliloba
warmoadgens maSin, roca bipolaruli aSliloba gacilebiT iSviaTia.
suicidi yvelaze xSiria depresiis mqone adamianebSi.
biologiuri da fsiqologiuri axsna SfoTviTi da guneba-ganwyobilebis
aSlilobebis etiologiis sxvadasxva aspeqts ganixilavs.
pirovnuli aSlilobebi warmoadgens aRqmis, azrovnebisa da qcevis xangrZliv
da xist paternebs, romelic auaresebs individis funqcionirebas.
disociaciuri aSlilobebi gulisxmobs pirovnuli identobis, mexsierebisa da
cnobierebis integralurad funqcionirebis darRvevas.
Sizofreniuli aSlilobebi
ZiriTadi cnebebi
• agorafobia
• bipolaruli aSliloba
• bodva
735
• generalizebuli SfoTviTi aSliloba
• guneba-ganwyobilebis aSliloba
• daswavlili umweoba
• disociaciuri amnezia
• disociaciuri aSliloba
• disociaciuri identobis aSliloba
• DSM-IV-TR
• etiologia
• klinikuri depresiuli aSliloba
• komorbidi
• maniakaluri epizodi
• midrekileba-stresis hipoTeza
• nevrotuli aSliloba
• obsesiur-kompulsuri aSliloba
• paTofsiqologia
• panikuri aSliloba
• pirovnuli aSliloba
• posttravmatuli stresis aSliloba
• stigma (daRi)
• fsiqoturi aSliloba
• fsiqologiuri diagnozi
• fsiqopaTologiuri funqcionireba
• fobia
• Seuracxadoba
• Sizofreniuli aSliloba
• SiSi
• SfoTviTi aSliloba
• socialuri fobia
• specifikuri fobiebi
• halucinaciebi
• fsiqodinamikuri Teoria
froidis fsiqoanalizi
neofroidianuli Terapiebi
• kognituri Terapiebi
kognitur bihevioraluri modifikacia
mcdari warmodgenebis Secvla
• fsiqologia 21-
21-e saukuneSi: Terapia kompiuteris saukuneSi
saukuneSi
• egzistencialur-
egzistencialur-humanisturi Terapiebi
klientze centrirebuli Terapia
geStalt-Terapia
• jgufuri Terapiebi
ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapia
sazogadoebrivi mxardaWeris jgufebi
• biosamedicino Terapiebi
fsiqoqirurgia da eleqtrokonvulsiuri Terapia
farmakoTerapia
“is fsiqoTerapevti iyo. me mas amanda meihiud movixsenieb. Cven erTad unda
gagvetarebina Semdgomi aTi weliwadis umetesi nawili.
amanda iyo saSualo asakis, masiuri, gemovnebiT Cacmuli, gawonasworebuli qali.
misi kilo, romelic Cem gamocdil smenas ar gamoparvia, maRal sazogadoebaSi
aRzrdaze an, sul cota, samxreTul daxvewilobaze mianiSnebda. misi ofisi
atlantis feSenebelur nawilSi, baqhedSi mdebareobda.
pirvel Sexvedraze SevTanxmdiT, rom Semxvdeboda kviraSi erTxel,
oTxSabaTobiT, saaTSi ormocdaTxuTmeti dolaris safasurad.
amanda Wkviani da kompetenturi qali Canda, romelsac SeeZlo CemTvis
daxmarebis gaweva. magram, rogorc Tavad miTxra, Terapia ar iqneboda advili da
oridan xuT wlamde intensiuri muSaoba dagvWirdeboda. ori-xuTi weli CemTvis
patimrobis tolfasi iyo.
dasawyisSi, 1977 wlis zamTarSi, masTan yovelkvireuli seansebi Cemi
stabilurobis saSualeba iyo, radgan vicodi, rom Cem qaotur azrebs mousmendnen
da seriozulad aRiqvamdnen. gasul gazafxuls dawyebulma depresiam nel-nela
iklo. gazafxulisTvis Tavs vgrZnobdi ukeTesad – ara bednierad, magram
TviTmkvlelobasTan dakavSirebuli fiqrebi aRar mawuxebda. axla vfiqrob, rom
Terapia realurad amuSavda.
Tumca, rodesac Zlierma krizisma gadaiara, seansebi deda-Svilis xangrZliv
brZolas daemsgavsa. amandasTan SemeZlo xmis amaRleba, rasac ver vaxerxebdi
dedasTan. saxlSi arasodes vyofilvar Cem nebaze; dedaCems imdenad esaWiroeboda
simSvide da usafrTxoeba, rom mozardisTvis Cveuli gasarTobebi _ lawiraki
biWebi, Cum-Cumad kanafis moweva, uxeSi, uxamsi musika _ anadgurebda mas, dedaCemi
amandam Caanacvla... amandas imisTvis uxdida dedaCemi fuls, rom CemTvis gaeZlo. es
Taviseburad SesaniSnavi sistema iyo _ erTTgvari pasiur-agresiuli janyi” (gv. 62-
65).
738
am nawyvetSi mocemulia pirovnuli cvlilebebis Terapiis mravali TvalsaCino
maxasiaTebeli. umniSvnelovanesia, rom, tomsonis TqmiT, man fsiqoTerapiuli
kursis Sedegad Tavi ukeT igrZno, Tumca, es ar iyo myisieri Sedegi. tomsonis
depresia imdenad damangreveli iyo, rom mas uwyveti mkurnaloba esaWiroeboda.
aseve, monaTxrobidan Cans, rom Terapiuli urTierTobebi pirovnuli
urTierTobebia. amandas, fsiqoTerapevts, hqonda garkveuli Tvisebebi, romlebic
dasawyisSi dadebiTad moqmedebda tomsonis fsiqikur janmrTelobaze, magram
Terapiis msvlelobisas, amave Tvisebebma igi tomsonis dedis “Semcvlelad” aqcia.
winamdebare TavSi SevexebiT TiToeul dasaxelebul Temas. ganvixilavT
Terapiis tipebs, romlebic pirovnuli kontrolis aRdgenaSi exmareba mTeli rigi
aSlilobebis mqone adamianebs. davsvamT mravalismomcvel kiTxvebs: ra gavlenas
axdens istoriuli, kulturuli da socialuri Zalebi fsiqologiuri
aSlilobebis mkurnalobaze? rogor urTierTmoqmedebs erTmaneTTan Teoria,
kvleva da praqtika, rodesac mkvlevarebi qmnian da amowmeben mkurnalobis
meTodebs? rogor vimoqmedoT racionalurobas moklebul gonebaze, rogor
SevcvaloT arakontrolirebadi qceva da emociebi, rogor gamovasworoT tvinis
anomaliebi?
winamdebare TavSi ganixilulia Terapiis ZiriTadi tipebi, romelsac iyeneben
janmrTelobis dacvis sferoSi dakavebuli Tanamedrove profesionalebi. esenia
fsiqoanalizi, qcevis modifikacia, kognituri cvlilebebi, humanisturi Terapia da
farmakoTerapia. Cven ganvixilavT am meTodebis moqmedebis principebs. garda amisa,
SevafasebT, Tu ramdenad sandoa TiToeuli saxis Terapiis warmatebulobis Sesaxeb
mticebulebebi.
Terapiuli konteqsti
32
arsebobs doqtoris ori saxis xarisxi: (1) Ph.D _ filosofiur mecnierebaTa doqtori; eniWeba
nebismieri profesiis adamians, romelic akmayofilebs saTanado kriteriumebs; (2) magaliTad, M.D. _
xarisxi, romelic eniWeba romelime konkretuli specialobis mqone adamians, romelic aris Tavisi
saqmis profesionali da akmayofilebs saTanado kriteriumebs; am SemTxvevaSi medicinis
mecnierebaTa doqtori. (mTargmnelis SeniSnvna)
742
fsiqiatri aris specialisti, romelsac miRebuli unda hqondes medicinis
doqtoris akademiuri xarisxisTvis saWiro sruli samedicino ganaTleba da, aseve,
doqtoranturis dasrulebis Semdeg gavlili unda hqondes specializacia
fsiqikur da emociur aSlilobebSi.
fsiqoanalitikosi aris medicinis an filosofiur mecnierebaTa doqtoris
akademiuri xarisxis mqone Terapevti, romelic doqtoranturaSi
specializirdeboda fsiqikuri aSlilobebis gagebisa da mkurnalobisadmi
froidiseul midgomaSi.
CamoTvlili specialistebi sxvadasxva garemoSi muSaoben. es SeiZleba iyos
saavadmyofoebi, klinikebi, skolebi da kerZo ofisebi. humanisturi orientaciis
zogierTi Terapevti, ufro bunebriv garemoSi muSaobis mizniT, sakuTar saxlSi
amjobinebs jgufuri seansebis Catarebas. TerapiebisTvis, romelic klientis
garemocvis CarTvasac gulisxmobs mkurnalobis procesSi, SeiZleba gamoiyos iseTi
adgilebi, rogoricaa calke Sesasvlelis mqone oTaxebi an samlocvelo saxlebi.
da bolos, Terapevtebi, romlebic klientebTan in vivo TerapiiT muSaoben, arsebul
problemebTan asocirebul garemoSi amjobineben muSaobas. magaliTad,
klientebTan, romelTac frenis eSiniaT, TviTmfrinavSi muSaoben, sociofobiis
mqone klientebTan ki _ xalxmraval savaWro centrebSi.
Terapiaze mosul adamians, rogorc wesi, klients an pacients uwodeben. termins
pacienti is specialistebi iyeneben, romlebic fsiqologiuri problemebis
mkuralobas biosamedicino kuTxiT udgebian, termins klienti ki _ isini, vinc
fsiqologiur aSlilobebs “cxovrebiseul problemebad” miiCneven da ara fsiqikur
daavadebad. Cven TiToeuli midgomis ganxilvisas misTvis damaxasiaTebel termins
gamoviyenebT: pacients biosamedicino da fsiqoanalituri TerapiebisTvis da
klients _ sxva danarCenisTvis.
vidre Tanamedrove Terapiebsa da Terapevtebze ufro dawvrilebiT
SevCerdebodeT, jer ganvixiloT fsiqikurad daavadebulTa mkurnalobis
ganviTarebis istoriuli pirobebi, Semdeg gavafarTovoT dasavluri kulturisTvis
damaxasiaTebeli xedvis kuTxe da sxva kulturebSi miRebul mkurnalobis
praqtikasac gavecnoT.
• fsiqolog-
fsiqolog-konsultanti (Counseling psychologist) _ fsiqologi, romelic
specializirdeba iseT sferoebSi, rogoricaa profesiis arCeva, saskolo
743
problemebi, narkotikebis moxmareba da ojaxuri konfliqti.
• RvTismsaxuri-
RvTismsaxuri-konsultanti
konsultanti (Pastoral counselor) – religiuri fenis
warmomadgeneli, romelic specializirdeba fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnalobaSi da xSirad sulierebaze zrunvas problemaTa praqtikul
gadawyvetasTan aerTianebs.
33
badlam – inglisurad “bad”_ ”cudi”.
745
“mkurnalobis kulti” gaCnda. im periodSi Seuracxadobas garemodan momdinare
stresis Sedegad miiCnevdnen, rasac axlad ganviTarebadi qalaqebis aurzaursa da
areulobas ukavSirebdnen. Sesabamisad, sigiJes socialur problemad aRiqvamdnen,
romelsac iseve esaWiroeboda “fsiqikuri higieniT” (Mental Hygiene) mkurnaloba,
rogorc gadamdeb fizikur daavadebas _ fizikuri higieniT.
1900-ian wlebSi kliford birsma (Clifford Beers) dasabami misca fsiqikuri higienis
moZraobas. droTa ganmavlobaSi fsiqikurad daavadebul pacientTa SezRudvas
axali sareabilitacio mizani gamouCnda. suliT avadmyofTa TavSesafrebi am
socialur-politikuri moZraobis ZiriTad elementad iqca. maT aTavsebdnen
soflad, qalaquri cxovrebis stresisgan moSorebiT mowyobil aseT TavSesafrebSi
ara marto dacvis, aramed mkurnalobis mizniTac (Rothman, 1971). samwuxarod,
mravali aseTi TavSesafari maleve gadaiWeda. reabilitaciis humanuri mizani
ucnauri adamianebis daSorebul adgilebSi moTavsebiT Seicvala. es uzarmazari
fsiqiatriuli dawesebulebebi, arasakmarisi odenobis momsaxure personaliT,
mcirediT Tu gansxvavdeboda darRvevebis mqone individebisTvis gankuTvnili
konteinerisgan (Scull, 1993). 1960-iani wlebidan reformatorebma aseTi TavSesafrebis
winaaRmdeg daiwyes gamosvla, sul mcire, im fsiqiatriuli pacientebis
deinstitucionalizaciis sasargeblod, visac ambulatoriuli mkurnalobisa da
saTanado sazogadoebrivi mxardaWeris pirobebSi normalurad SeeZloT
funqcionireba. samwuxarod, mravali deinstitucionalizebuli anu fsiqiatriuli
klinikidan gawerili pacienti ver iRebs saTanado daxmarebas Tavis sacxovrebel
adgilze. magaliTad, gamokvlevebma aCvena, rom seriozuli fsiqikuri daavadebis
mqone 438 individidan 24% usaxlkaro iyo (Kuno et al., 2000).
kulturuli
ku lturuli simboloebi da gankurnebis rituali
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobis istoriuli tendenciebis mimoxilva
dasavluri mosazrebebiTa da praqtikebiT Semoifargleboda, romelic xazs usvams
individis unikalurobas, damoukideblobas da warmatebasa Tu warumateblobaze
pirovnul pasuxismgeblobas. demonologia da daavadebis modeli igive aqcents
akeTebs da fsiqikur aSlilobas ganixilavs, rogorc pirovnebis SigniT mimdinare
process da individis marcxs.
mravali sxva kultura ar iziarebs am mosazrebas (Triandis, 1995).
anTropologebma gaaanalizes fsiqologiuri aSlilobebis axsnebi da
746
mkurnalobisadmi midgomebi sxvadasxva kulturaSi (Bourguignon, 1979; Evans-Pritchard,
1937; Kluckhohn, 1944; Marsella, 1979). magaliTad, afrikul msoflmxedvelobaSi aqcenti
keTdeba TanamSromlobaze, urTierTdamokidebulebaze, tomis gadarCenaze,
bunebasTan erTianobasa da jgufur pasuxismgeblobaze (Nobles, 1976). fsiqikurad
daavadebuli adamianebis sazogadoebidan CamoSorebiT mkurnaloba ewinaaRmdegeba
mravali araevropuli kulturis azrovnebas. mraval afrikul kulturaSi
gankurneba socialur konteqstSi xorcieldeba; procesSi CarTulia daavadebulis
rwmena, ojaxi, samuSao da Cveuli garemo. Terapiis procesSi jgufuri mxardaWeris
gamoyenebis afrikuli praqtika daixvewa da ”qselur Terapiad” wodebul
procedurad Camoyalibda, sadac mkurnalobaSi CarTulia pacientis mTliani
garemocva _ naTesavebis, TanamSromlebisa da megobrebis CaTvliT (Lambo, 1978).
bevr kulturaSi fsiqikuri da fizikuri daavadebebis mkurnaloba religiasa da
jadoqrobas ukavSirdeba. gansakuTrebuli adamianebi, romelTac Samanebs uwodeben,
gansakuTrebul mistikur Zalas floben TavianTi daavadebuli TanamoZmeebisTvis
daxmarebis gasawevad. Samanizmi uZvelesi da mZlavri spiritualuri tradiciaa,
romelic TiTqmis 30 aTasi wlis manZilze gamoiyeneba. Samanistur tradiciaSi
tanjvasa da avadmyofobas uZlurebis Sedegad miiCneven. kulturuli rwmenis es
sistema bedisweris an iRbalis im uxilavi Zalebis personalizacias axdens,
romelic zemoqmedebs individis cxovrebaze da problemebs uqmnis mas. aseTi
personalizacia borot Zalebze uSualo zemoqmedebis da savaraudo
saswaulmoqmedi mkurnalis mxridan daxmarebis saSualebas iZleva (Middleton, 1967).
xSirad paTologiuri mdgomareoba, romelsac daavadebuli adamianis
Sepryrobilobis Sedegad miiCneven, icvleba mkurnali Samanis Terapiuli CareviT.
Zrwolvis gamosawvevad da cnobierebis mdgomareobis Sesacvlelad gamoiyeneba
dolebze dakvra, Selocvebi da sxva ritualebi, rac axali codnisa da Zalis
Ziebisken mimarTavs individs (Wash, 1990).
xalxuri gankurnebis ceremoniebSi mniSvnelovani funqcia ekisreba simboloebs,
miTebsa da ritualebs (Levi-Strauss, 1963). ritualuri gankurnebis ceremonia
gankurnebis process gansakuTrebul emociur intensiobasa da mniSvnelobas sZens.
is aZlierebs pacientis STagonebadobas da mniSvnelovnebis gancdas, SeSlilobis
dasamarcxeblad zebunebriv ZalebTan akavSirebs daavadebul adamians, Samansa da
Tems (Devereux, 1961). erT-erT Terapiul teqnikas, romelsac gankurnebis mraval
747
ceremoniaSi iyeneben, cnobierebis disociacia ewodeba. am dros daavadebuli
adamiani an morwmune mkurnali cnobierebis Secvlil mdgomareobaSi gadadis.
dasavluri TvalsazrisiT, disociacia TavisTavad aris fsiqikuri aSlilobis
simptomi, romelic prevencias an gamosworebas saWiroebs. sxva kulturebSi ki
cnobierebis Secvlil mdgomareobaSi keTili sulebi esaubreba adamians da
boroti ganidevneba. cnobierebis ritualuri Secvla niu iorkis puertorikeli
“espiritistas” (Espiritistas) kultis RvTismsaxurebisas gamoiyeneba. maT gankurnebis
ceremoniaSi Sedis adamianis miRma arsebul keTil sulebTan urTierToba (Garrison,
1977).
miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva mkurnalebi gansakuTrebul rols
asruleben gankurnebis ritualebSi, makurnebeli Zala xSirad scildeba erT
konkretul mkurnals da gacilebiT did spiritualur Zalebs uerTdeba (Katz, 1982,
1993). fijize gavrcelebuli gankurnebis meTodebis aRwerisas fsiqologi riCard
kaci (Richard Katz) wers: “sulebTan kavSiri im Zalebisadmi damyolobas moiTxovs,
romelic scildeba erT konkretul mkurnals da gankurnebaSi mkurnalis wvlilis
Tavmdablur Sefasebas moiazrebs. fijeli mkurnali ar amtkicebs, rom Tavad
flobs manas (Temis winaprebisgan miRebul sulier Zalas) da mis makurnebel
moqmedebas ar aRiqvams sakuTar damsaxurebad (gv. 327-328). kaci naTlad gvaCvenebs
TvalsaCino sxvaobas aRwerilsa da dasavlur praqtikas Soris: “dasavlel eqims
ki, piriqiT, pretenzia aqvs mkurnalobisa da gankurnebis kontrolze.
kompetenturobas anu imis codnas, Tu ra aris gasakeTebeli, an, ukidures
SemTxvevaSi, sakuTari ucodinarobis ardanaxvas, ufro meti mniSvneloba eniWeba,
vidre adamianis bunebriv mowyvladobas daavadebisadmi” (gv. 28).
zogierTi es aradasavluri midgoma gzas ikvlevs dasavluri mkurnalobis
praqtikaSi (Katz, 1982, 1983). amis naTeli magaliTebia im uaxles Terapiul
midgomebSi socialur garemosTan urTierTqmedebis koncefciis gavlena da ojaxur
garemosa da mxardamWer garemocvaze mimarTuloba, romlebic xazs usvamen
sazogadoebrivi mxardaWeris sistemisa da ojaxuri Terapiis mniSvnelovnebas. sxva
dasavleli praqtikosebi SamanebTan erTad muSaoben, raTa SesaZlebeli gaxdes
dasavluri fsiqoTerapiisa (romelSic TviT-analizi moiazreba) da
koleqtivisturi sazogadoebebis Terapiebis (romelic individs arsebul
sazogadoebriv konteqstSi moazrebs) integrireba. es mcdeloba Terapias,
748
kulturuli TvalsazrisiT, klientTa ufro farTo speqtrisTvis xdis misaRebs
(Kraut, 1990).
istoriuli tendenciebisa da zogierTi kulturuli variaciis mokle
mimoxilvis Semdeg, ufro dawvrilebiT ganvixiloT Tanamedrove praqtikaSi
gamoyebuli Terapiebi.
Sejameba
fsiqodinamikuri Terapiebi
froidis fsiqoanalizi
34
aq originalur teqstSi gamoyenebulia sityva insight, romelic “wvdomas” da “intuicias” niSnavs.
es termini Targmanis gareSec xSirad gamoiyeneba amave konteqstSi (magaliTad, “emociuri insaiti”
an “inteleqtualuri insaiti”) Tumca, am konkretul SemTxvevaSi umjobesad CaiTvala misi Targmna
(mTargmnelis SeniSvna).
750
esenia: Tavisufali asociaciebi, winaaRmdegobis analizi, sizmrebis analizi,
gadatanisa da kontrgadatanis analizi.
• fsiqoanalizi (Psychoanalysis) – fsiqodinamikuri Terapia, romelic Seqmna
froidma; es aris intesiuri da droSi gaxangrZlivebuli teqnika, romelic
mowodebulia nevrotuli da mSfoTvare individebis aracnobieri motivebisa
da konfliqtebis gamosakvlevad.
• insaituri Terapia (Insight Therapy) – teqnika, romliTac Terapevts pacienti
mihyavs im kavSiris danaxvisken, aRmoCenisken anu insaitisken, romelic
awmyoSi arsebul simptomebsa da warsul gamocdilebas Soris arsebobs.
• Tavisufali asociacia (Free association) – Terapiuli meTodi, rodesac
pacienti uwyvetad, gaazrebis gareSe saubrobs sakuTar azrebze,
survilebze, fizikur SegrZnebebsa da warmodgenebze.
• kaTarzisi (Catharsis) – Zlieri, magram, rogorc wesi, gandevnili emociebis
gamoxatvis procesi.
winaaRmdegoba
751
fsiqoanalitikosi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs sakiTxebs, romelTa
ganxilvac ar surs pacients. Tavisufali asociaciebis dros garkveul momentSi
pacienti avlens winaaRmdegobas anu mas ar surs, an ar SeuZlia garkveul
mosazrebebze, survilebsa Tu gamocdilebaze saubari. aseT winaaRmdegobas
aracnobiersa da cnobiers Soris barierad miiCneven. es masala (anu masala,
romelsac barieri akavebs da ar amodis Tavisuflad asociacirebis dros) xSirad
individis seqsualur cxovrebas (aq Sedis yvelaferi, rac mas siamovnebas aniWebs)
an mSoblebisadmi mtrul, ganawyenebul damokidebulebas ukavSirdeba. saboloo
jamSi, rodesac gandevnili masala zedapirze amodis, pacienti, rogorc wesi,
amtkicebs, rom is umniSvnelo, absurduli, araSesatyvisi an Zalze arasasiamovnoa
imisaTvis, rom ilaparakos masze. Terapevti ki sruliad sapirispiros fiqrobs.
fsiqoanalizis mizania, daZlios winaaRmdegoba da pacients misces SesaZlebloba,
Tvali gausworos am mtkivneul azrebs, survilebsa Tu gamocdilebas.
sizmris analizi
gadatana da kontrgadatana
neofroidianuli Terapiebi
• winaaRmdegoba
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis msvlelobisas pacients ar surs
an ar SeuZlia garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamocdilebaze
saubari.
• sizmrebis analizi (Dream analysis) – sizmrebis fsiqoanalituri
interpretacia, riTac xdeba pacientis aracnobieri motivebisa da
konfliqtebis wvdoma.
• gadatana (Transference) – procesi, rodesac fsiqoanalizis msvlelobisas
pacienti Terapevtze mimarTavs im grZnobebs, romelic Tavdapirvelad
warsuli emociuri konfliqtis centralur, mniSvnelovan figuraze
miemarTeboda.
• kontrgadatana
kontrgadatana (Countertransference) – situacia, rodesac fsiqoanalitikoss
pirovnuli grZnobebi uCndeba pacientis mimarT, radgan pacients sakuTar
cxovrebaSi arsebuli mniSvnelovani adamianis msgavsad aRiqvams.
hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953) miaCnia, rom froidis Teoriasa da
TerapiaSi ar aris gaTvaliswinebuli socialuri urTierTobebis roli da miRebis,
pativiscemisa da siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT, fsiqikuri aSlilobebi
moicavs ara marto travmatul intrafsiqikur procesebs, aramed _ problemur
interpersonalur urTierTobebsa da Zlier socialur zewolasac ki. patara
bavSvs usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan zrunva da siTbo esWiroeba.
SfoTva da sxva fsiqikuri daavadebebi mSoblebTan da mniSvnelovan sxvebTan
urTierTobebSi usafrTxoebis ararsebobidan momdinareobs. salivanis azriT,
sakuTar “me”-ze warmoadgenaTa sistema mowodebulia SfoTvis optimaluri donis
SesanarCuneblad. es sistema bavSvis pirovnebaTSorisi urTierTobebis
754
gamocdilebidan momdinareobs da organizebulia me-s cnebis irgvliv; masSi Sedis:
kargi-me (asocirebulia dedis siTbosTan), cudi-me (asocirebulia dedis
daZabulobidan, romelsac is bavSvTan urTierTobisas avlena), ara-me
(disociaciuri “me”, romelic miuRebelia danarCeni me-sTvis).
aseT interpersonalur Tvalsazrisze dafuZnebuli Terapia moicavs Terapevtis
ganwyobebisadmi pacientis grZnobebze dakvirvebas. Terapiuli interviu ganixileba,
rogorc socialuri garemo, sadac orive mxaris grZnobebi da ganwyobebi
zemoqmedebs erTmaneTze. pacienti frTxilad mihyavT iqamde, rom gamoTqvas
sakuTari varaudebi Terapevtis ganwyobebis Sesaxeb. garda amisa, salivanisTvis
Terapiuli situacia, upirvelesad, iseTi situaciaa, sadac Terapevti siyvaruliT
swavlobs da aswavlis (Wallach & Wallach, 1983).
Sejameba
• obieqti-
obieqti-urTierTobis Teoria (Object relation theory) – fsiqoanalitikuri
Teoria, romelic momdinareobs melani kleinis mosazrebidan imis Sesaxeb,
rom samyaros Cveneuli gancdis “samSeneblo agurebs” siyvarulisa da
siZulvilis obieqtebTan _ Cveni cxovrebis mniSvnelovan adamianebTan _
urTierToba qmnis.
bihevioraluri Terapia
kontrganpirobeba
760
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseTi uwyinari gamRizianebelTan (anu
stimulTan) Sexvedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli an socialuri
kontaqti? bihevioraluri axsna aseTia: SfoTva warmoiqmneba ganpirobebis martivi
principebis mixedviT, romelic me-7-e da me-15-e TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri
reaqciebi, romelic “yovelgvari mizezis gareSe” angrevs pirovnebis cxovrebas,
xSirad ganpirobebulia pirovnebis mier warsulSi SeumCnevlad daswavlili
reaqciebiT. kontrganpirobebisas Zveli, araadapturi reaqciis Canacvlebis mizniT,
xdeba axali reaqciis gamomuSaveba. bihevioraluri Terapiis Sesaxeb pirvel
CanawerebSi swored aseT logikas vxvdebiT. meri qover jonsma (Mary Cover Jones,
1924) aCvena, rom pirobiTi refleqsis gamomuSavebiT anu ganpirobebiT
SesaZlebelia SiSis gadaCveva35. (qvemoT mocemuli magaliTi SevadaroT patara
albertis magaliTs me-7-e Tavidan)
sistematuri
sistematuri desensitizacia da sxva eqspoziciuri Terapiebi
35
unlearned – sityva-sityviT SeiZleba iTargmnos, rogorc “gamoswavla” (“отучить”). vinaidan aseTi
sityva literaturul qarTulSi ar arsebobs, amitom iTargmna, rogorc “gadaCveva”. (mTargmnelis
SeniSvna)
36
implosion – inglisuridan, “SigniT mimarTuli afeTqeba”, implozia.
37
flooding _ inglisuridan, “CaZirva”, “daZirva”, “siWarbe”.
38
aversion _ inglisuridan, “zizRi”, “zizRis obieqti”.
761
situaciis warmosaxvas aswavlida. isini amas TandaTanobiT anu gradualurad
akeTebdnen _ Soreuli asociaciebidan SemaSinebeli obieqtebis uSualo xatebamde.
relaqsirebul mdgomareobaSi SemaSinebel stimulTan gradualuri fsiqologiuri
Sexvedra Terapiuli teqnikaa, romelic sistematuri desensitizaciis saxeliT aris
cnobili.
desensitizaciuri Terapia sami ZiriTadi etapisgan Sedgeba. (1) klienti axdens
SfoTvis gamomwvevi stimulebis identificirebas da ierarqiulad alagebs maT _
yvelaze sustidan yvelaze Zlieramde. magaliTad, cxrilSi 6.1 mocemuli ierarqia
ekuTvnis students, romelSic testireba Zlier SfoTvas iwvevs. yuradReba
miaqcieT, rom gamocdis uSualo molodini (debuleba 14) man ufro stresulad
miiCnia, vidre Tavad gamocdaze gasvla (debuleba 13). (2) klients aswavlian
kunTebis TandaTanobiT Rrmad modunebas. modunebis swavlebas anu relaqsaciis
trenings ramdenime seansi sWirdeba, romlis drosac klienti swavlobs
daZabulobisa da modunebulobis SegrZnebebis erTmaneTisgan garCevas da SfoTvis
moxsnas, fizikuri da fsiqikuri modunebis misaRwevad. (3) bolos iwyeba Tavad
desensitizaciis procesi: relaqsirebuli klienti cxadad warmoidgens SfoTvis
gamomwvevi stimulebis nusxidan yvelaze sust stimuls. Tu mas amis gakeTeba
diskomfortis gareSe SeuZlia, gadadis Semdeg, SedarebiT Zlier stimulze.
saidan viciT
aversiuli Terapia
39
saubaria aSS-s Statebze (mTargmnelis SniSvna).
766
Secvlaze misi Sedegebis modificirebis gziT. bihevioralur TerapiaSi pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTvis ori ZiriTadi teqnika arsebobs: dadebiTi ganmtkicebis
strategia da Caqrobis strategia.
Caqrobis strategia
ratom agrZeleben adamianebi imis keTebas, rasac tkivili da tanjva moaqvs
maSin, roca sxvagvarad moqcevis SesaZlebloba gaaCniaT? pasuxi aseTia: qcevis
mraval formas mravalricxovani da sxvadasxvagvari Sedegi aqvs _ zogierTi
768
maTgani dadebiTia da zogic _ uaryofiTi. xSirad axerxebs SeumCneveli dadebiTi
ganmamtkicebeli qcevis SenarCunebas, misi aSkarad uaryofiTi Sedegebis
miuxedavad. magaliTad, bavSvma, romelsac sjian cudi saqcielisTvis, SeiZleba
ganagrZos cudad moqceva, Tu dasja misTvis yuradRebis miqcevis erTaderTi
formaa.
Caqrobis strategia gamosadegia TerapiaSi maSin, rodesac disfunqciuri
qcevebis SenarCuneba gaurkveveli ganmamtkicebeli garemoebebiT xdeba. am
ganmamtkiceblebis gamovlena situaciis zedmiwevniTi analiziT SeiZleba. Semdeg
ise xdeba programis Sedgena, rom arasasurveli qcevis ganxorcielebisas
SeuZlebeli gaxdes maTi gamoCena. Tu SesaZlebelia am midgomis gamoyeneba da Tu
klientis garemocvaSi myofi adamianebi, romlebic uneburad ganamtkiceben qcevas,
TanamSromloben TerapevtTan, Caqrobis procedura amcirebs qcevis sixSires da
droTa ganmavlobaSi, TandaTanobiT sruliad gaaqrobs mas. ganvixiloT klasis
magaliTi. mkvlevarebma gaarkvies, rom dawyebiTi skolis oTxi moswavlis
araadaptur qcevaze ganmamtkiceblad moqmedebda TanaklaselTa yuradReba.
mkvlevarebma miaRwies, rom bavSvebi yuradRebas iCendnen am oTxi moswavlis
misaRebi qcevebisadmi da uyuradRebod tovebdnen arasasurvel qcevebs. amiT maT
SeZles moswavleTa araadapturi qcevis paternebis Caqroba (Broussard & Northup, 1997).
aramizanmimarTuli ganmtkicebiT Sizofreniuli qcevis SenarCuneba da
waxalisebac ki SeiZleba. ganvixiloT aseTi situacia: mraval fsiqiatriul
klinikaSi dadgenili wesia, rom momsaxure personali xSirad ekiTxeba pacientebs:
“rogor grZnobT Tavs?” rac socialuri komunikaciis erTgvari formaa. pacientebs
xSirad arasworad esmiT es SekiTxva da hgoniaT, rom amiT momsaxure personals
diagnozisTvis saWiro informaciis miReba surs. amitom sakuTar azrebze,
grZnobebze, ucnaur simptomebsa da halucinaciebze iwyeben laparaks. aseT pasuxebs
sawinaaRmdego Sedegi moaqvs; momsaxure personali mihyavs daskvnamde, rom
pacientebi sakuTar TavSi arian Caflulni da aranormalurad iqcevian.
faqtobrivad, gamodis, rom rac ufro ucnaur simptomebs da sityvier masalas
miawvdian pacientebi, miT met yuradRebas miiReben momsaxure personalisgan, rac,
Tavis mxriv, ganamtkicebs ucnauri simptomebis ganmeorebiT gamoxatvas. klasikur
gamokvlevaSi naCvenebi iqna Sizofreniuli qcevis STambeWdavi Semcireba, rodesac
momsaxure personals mieca martivi instruqcia _ moexdinaT qcevis ignorireba da
769
mxolod normalurad moqcevis SemTxvevaSi mieqciaT pacientebisTvis yuradReba
(Ayllon & Michael, 1959).
modelis mibaZva
socialuri daswavlis Teoriis mtkicebiT, individebi reaqciebs dakvirvebis
meSveobiT daiswavlian. aqedan gamomdinareobs, rom fobiebis mqone adamianebs unda
SeeZloT, rom modelis qcevis mibaZviT gadaeCvion SiSis reaqcias. magaliTad,
gvelebis SiSis mkurnalobisas Terapevti jer aCvenebs klients, rom SedarebiT
usafrTxo garemoSi SesaZlebelia gvelTan uSiSrad miaxloveba; es SeiZleba iyos
galiasTan axlos misvla an misTvis xelis Sexeba. amis Semdeg klients CvenebiTa
da waxalisebiT exmarebian, rom gaimeoros igive qceva. TandaTanobiT formirdeba
miaxloebis qceva. sabolood, klients SeuZlia, rom gveli xelSi aiyvanos da mas
sxeulze Tavisuflad moZraobis saSualeba misces. klients aranairi qcevis
ganxorcielebas ar aiZuleben. nebismier momentSi warmoqmnili winaaRmdegobis
daZleva miaxloebis qcevis wina, warmatebul, naklebad SemaSinebel safexurze
dabrunebiT xdeba.
socialuri unar-
unar-Cvevebis SemuSaveba
saidan viciT
generalizaciis teqnikebi
Sejameba
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da araadapturi qcevis sixSiris
Sesamcireblad bihevioraluri Terapia daswavlis principebs iyenebs.
kontrganpirobebis meTodebSi Sedis sistematuri desensitizacia, implozia da
daZirva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi nawilia eqspozicia anu stimulis
wardgena. aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli stimulisa da arasasurveli
qcevis Sewyvileba. pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas, samizne qcevis
gasaZliereblad an Sesasusteblad, gamoiyeneba dadebiTi ganmtkiceba da Caqrobis
strategia. socialuri daswavlis Terapiis gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa
fobiebis moxsna; individebs SiSis daZleva modelis mibaZviT SeuZliaT.
774
Terapevtebi socialuri daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis SemuSavebis
mizniTac iyeneben.
kontoli.
kognituri Terapiebi
Cven is varT, rasac STavagonebT sakuTar Tavs, rom unda viyoT da vakeTebT
imas, rac gvgonia, rom unda vakeToT. es aris kongitur bihevioraluri
midifikaciis sawyisi piroba. am Terapiul midgomaSi gaerTianebulia, erTi mxriv,
777
motivaciasa da qcevaze azrebisa da ganwyobebis gavlenaze kognituri aqcenti da,
meore mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi ganmtkicebis bihevioraluri aqcenti.
arasasurveli, miuRebeli qcevis paternebi modificirdeba kognituri
gadastruqturebis gziT _ sakuTar Tavze uaryofiTi gamonaTqvamebis SecvliR
konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT.
racionalur-
racionalur-emociuri Terapia
kognituri Terapiis erT-erTi adreuli formaa racionalur-
racionalur-emociuri Terapia
(reT)), romelic albert eliss (Albert Ellis, 1962, 1995; Windy & Ellis, 1997) ekuTvnis.
racionalur-emociuri Terapia pirovnebis Secvlis yovlismomcveli sistemaa,
romelic im iracionaluri azrebis tranformacias efuZneba, romelic iwvevs
arasasurvel, Zlieri emociuri muxtis mqone iseT reaqciebs, rogoricaa Zlieri
SfoTva. klientebs SeiZleba hqondeT gamyarebuli ZiriTadi faseulobebi,
romlebic moiTxoven, rom iyvnen warmatebulni da aRiarebulni; amtkiceben, rom
maT samarTlianad unda moeqcnen da karnaxoben maT, rom irgvliv yvelaferi ufro
sasiamovno unda iyos.
racionalur-emociuri TerapiiT momuSave praqtikosi aswavlis klients, Tu
rogor unda gadaastruqturos yvela “saWiroa”, “valdebuli xar” da “ase unda
iyos”, romelic mis qcevas akontrolebs da ar aZlevs sakuTari survilisamebr
cxovrebis saSualebas. Terapevtis amocanaa, daanaxos klients, rom emociuri
reaqcia, romelic Tan sdevs nebismier movlenas, sinamdvileSi am movlenis Sesaxeb
klientisTvis ucnobi warmodgenebis arsebobis Sedegia; amiT Terapevti klientis
Caketil cnobierebaSi SeWras cdilobs. magaliTad, sqesobrivi aqtis dros
orgazmis ararseboba (movlena) iwvevs daTrgunulobisa da TviT-gankicxvis
emociur reaqcias. emociuri reaqciis gamomwvevi warmodgenebis daaxloebiT aseTia:
“ar vvargivar seqsualuri cxovrebisTvis, albaT, impotenti var, radgan ise ver
moviqeci, rogorc unda movqceuliyavi”. Terapiis dros es (da sxva) warmodgenebis
Riad ganixileba racionaluri konfrontaciiTa da momxdari movlenis iseTi sxva
mizezebis garCeviT, rogoricaa gadaRla, alkoholis zemoqmedeba, mcdari
warmodgenebi sqesobrivi aqtis msvlelobaze anda mocemul dros an am konkretul
781
partniorTan urTierTobis damyarebis survilis arqona. konfrontaciis teqnikas
Terapiuli zemoqmedebis sxva formebi mohyveba, romliTac xdeba dogmaturi,
iracionaluri azrovnebis Canacvleba racionaluri, situaciurad ganpirobebuli
ideebiT.
racionalur-emociuri Terapia mimarTulia individisTvis sakuTari
Rirebulebisa da potencialis SegrZnebis gaZlierebaze, romlis realizeba mas
Semdeg gaxdeba SesaZlebeli, rac igi Tavs daaRwevs pirovnuli zrdis
damabrkolebel mcdar warmodgenaTa sistemas. am TvalsazrisiT, mas bevri aqvs
saerTo humanistur TerapiebTan, romelTac axla ganvixilavT.
• racionalur-
racionalur-emociuri Terapia (reT)
( ) (Rational-emotive therapy – RET) – pirovnebis
Secvlis yovlismomcveli sistema, romelic im iracionaluri azrebis
tranformacias efuZneba, romelic iwvevs arasasurvel, Zlieri emociuri
muxtis mqone iseT reaqciebs, rogoricaa Zlieri SfoTva.
Sejameba
egzistencialur-humanisturi Terapiebi
• moZraoba adamianis
adamianis potencialis ganviTarebisTvis (Human-potential movement) _
Terapiuli moZraoba, romelic moicavs yvela im meTods da praqtikul
saqmianobas, rac xels uwyobs saSualo adamianis potencialis gamovlenas,
misi ufro srulad gamoyenebisa da pirovnuli gamocdilebis
mniSvnelovnad gamdidrebisa da gamravalferovnebis mizniT.
geStalt-
geStalt-Terapia
Sejameba
788
egzistencialur-humanistur TerapiebSi xazgasmulia mTliani pirovnebis cneba,
romelic mudmivi cvlilebisa da Camoyalibebis procesSi imyofeba. karl rojersma
Seqmna klientze centrirebuli Terapia, romelic miznad isaxavs aradireqtiuli
garemos Seqmnas, sadac klienti SeZlebs araswori swavlis paternebis daZlevas da
sakuTari Tavis gaumjobesebisa da TviT-realizaciis miRwevas. geStalt-Terapia
xels uwyobs jgufis monawileebs gonebisa da sulis gamTlianebaSi, rasac
grZnobebis gamoxatviTa da konfliqtebis gacnobierebiT aRwevs. mravali adamiani
sargeblobs TviT-daxmarebis jgufebis fsiqologiuri mxardaWeriT.
jgufuri Terapiebi
saidan viciT
Sejameba
jgufuri Terapiebi ufro xelmisawvdoms xdis fsiqikur janmrTelobaze
zrunvas; amasTan, iZleva socialuri qcevebis dakvirvebisa da aTvisebis
SesaZleblobas. ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapia muSaobs individis
problemebze, romlebic ukavSirdeba Seguebas da warmoadgens urTierTobebis
sistemebSi wrmoqmnili siZneleebis Sedegebs. Terapiis mizania wyvilebsa da
ojaxebSi urTierTobebis sistemebis Secvla. mravali adamiani TviT-daxmarebis
jgufebSi iRebs fsiqologiur mxardaWeras. es jgufebi individebs aZleven imeds,
socialur mxardaWeras da informacias rogorc fizikur, ise _ kibersivrceSi.
biosamedicino Terapiebi
farmakoTerapia
fsiqikuri aSlilobebis mkurnalobis istoriaSi uprecendento gadatrialeba
iyo medikamentebis aRmoCena, romelTac SeeZloT mSfoTvare pacientebis
damSvideba, autisti pacientebis kontaqtis aRdgena realobasTan da fsiqoturi
pacientebis halucinaciebis daTrgunva. es axali Terapiuli epoqa 1953 wels,
klinikebis Terapiul programebSi trankvilizatorebis, gansakuTrebiT,
qlorpromazinis, SetaniT daiwyo. medikamentebiT mkurnalobam TiTqmis
dauyovnebliv moipova aRiareba da pacientis qcevis efeqturi Semcvlelis statusi.
fsiqofarmakologia fsiqologiis dargia, romelic Seiswavlis qcevaze
medimanetebis moqmedebas. fsiqofarmakologiis sferoSi momuSave mkvlevarebi
swavloben, Tu rogor moqmedeben medikamentebi zogierT biologiur sistemaze da
rogor icvleba reaqcia am zemoqmedebis Sedegad.
medikamentebiT mkurnalobis meTodebis aRmoCenam udidesi gavlena moaxdina
mZime aSlilobebis mqone pacientebis mkurnalobaze. fsiqiatriuli klinikebis
momsaxure personals aRar sWirdeboda mcvelebis rolSi yofna, pacientebis
izolatorebSi moTavseba an maTTvis damamSvidebeli perangis Cacma; personalis
moraluri saxe gaumjobesda mas Semdeg, rac fsiqiatriul dawesebulebebSi
fsiqikurad daavadebulTa ubralo patimroba reabilitaciiT Seicvala (swazey,
1974). metic, revoluciam, romelic medikamentebiT mkurnalobis danergvas mohyva,
didi gavlena iqonia aSS-s fsiqiatriuli klinikebis kontingentze. 1955 wlisTvis
naxevar milionze meti adamiani (romelic, saSualod, iq ramdenime weliwads
atarebda) cxovrobda fsiqiatriul dawesebulebebSi. mkurnalobaSi
qlorpromazinisa da sxva medikamentebis gamoyenebam SeaCera da sapirispiro
mimarTuleba misca pacientTa raodenobis zrdas. 1970-iani wlebis dasawyisisTvis
qveyanaSi arsebul fsiqiatriul pacientTa naxevarze naklebi imyofeboda
realurad fsiqiatriul klinikebSi da isic, saSualod, mxolod ramdenime Tvis
manZilze.
798
dReisaTvis Terapiul programebSi sami ZiriTadi kategoriis medikamentebi
gamoiyeneba: antifsiqoturi, antidepresantuli da anqsiolizuri naerTebi. rogorc
dasaxelebebidan Cans, es medikamentebi qimiuri gziT cvlian tvinis specifikur
funqciebs, romlebic pasuxismgebelia fsiqotur simptomebze, depresiasa da
ukidures SfoTvaze.
antifsiqoturi
antifsiqoturi preparatebi
antidepresantebi
anqsiolizuri saSualebebi
40
gamaaminoerbomJava _ GABA- GammaAminoBatterAcid
801
antidepresantebiT, miuxedavad imisa, rom mkvlevarebma jer ar ician, Tu ra
biologiuri meqanizmi udevs amas safuZvlad. obsesiur-kompulsuri aSliloba,
romelic serotoninis ukmarisobam SeiZleba gamoiwvios, gansakuTrebiT kargad
reagirebs iseT preparatebze, rogoricaa prozaki, radgan is konkretulad
serotoninis moqmedebaze axdens gavlenas.
saidan viciT
Sejameba
mkurnalobis Sefaseba
mkurnalobis
10 15 20 25 30
fsiqodinamikuri da
mimdinare
statusi kognituri Terapiebis Sedegadac.
praqtikaSi
efeqtianobis
Sefaseba
808
ierarqiuli sqema imisa, Tu ra rols asrulebs Teoria, klinikaSi warmoebuli
dakvirveba da mecnieruli kvleva mkurnalobis (rogorc fsiqikuri, ise _ fizikuri
daavadebebis) nebismieri formis ganviTarebasa da SefasebaSi. is gviCvenebs, Tu ra
saxis sistematuri kvlevaa saWiro, rom klinicistebma ufro iolad gasazRvron,
Teoriis winaswarmetyvelebis Sesabamisad, marTlac cvlis rames Tu ara maT mier
gamoyenebuli Terapia. sqemis erT mxares xedavT klinikaSi warmoebuli dakvirvebis
Sedegebs _ klinicistis sakuTar gamocdilebas axali procedurebis gamoyenebisas.
Cveulebisamebr, mkurnalobis axali meTodebi dasawyisisTvis praqtikaSi, mkacri
eqsperimentuli kontrolis gareSe gamoicdeba. sqemis meore mxares xedavT Teoriis
ganviTarebas. Teoria winaswarmetyvelebs im meTodebis Sesaxeb, romelmac unda
gaamarTlos da imuSaos praqtikaSi, rac SeiZleba dadasturdes laboratoriuli
gamokvlevebiT. es ori saxis insaiti _ klinikuri da eqsperimentuli _ erTiandeba
da iZleva axal Terapias (Goldfried & Wolfe, 1996; Seligman, 1996).
winamdebare Tavis daskvniT qveTavSi SevexebiT cxovrebis mniSvnelovan princips:
rogori Sedegianic ar unda iyos mkurnaloba, xSirad ukeTesia daavadebis
prevencia, vidre misi mkurnaloba.
prevenciis strategiebi
Sejameba
41
External environment – igulisxmeba yvelaferi is, rac arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa
Sinagani garemo anu is, rac adamianis SigniTaa. (mTargmnelis SeniSvna)
811
fsiqoTerapiiT dakavebuli mkvlevarebi cdiloben, gansazRvron, Terapiuli
Carevis romeli formebi uzrunvelyofen saukeTeso Sedegs. didi raodenobis
gamokvlevebis analizi aCvenebs, rom mTlianobaSi fsiqoTerapia Sedegiania.
farTomasStabiani kvlevebi, rogoricaa depresiis mkurnalobis kvleva (romelic
fsiqikuri janmrTelobis dacvis nacionaluri institutis, aSS, koordinaciiT
ganxorcielda), miznad isaxavs calkeuli aSlilobebisTvis maqsimalurad
Sedegiani konkretuli tipis mkurnalobis gamovlenas. ukeTesi Terapiuli meTodis
Seqmnis porcesi aerTianebs laboratoriuli kvlevebis aRmoCenebsa da klinikuri
gamocdilebis Sedegebs. prevenciuli mimarTuleba ubiZgebs klinicistebs, rom
Seecadon individebisTvis unar-Cvevebis gamomuSavebas da maTi garemos Secvlas
ise, rom SesaZlebeli gaxdes aSlilobis ganviTareba da misi Sedegebis
minimizacia.
sakvanZo sakiTxebi
Terapiuli konteqsti
• Terapia moiTxovs diagnozis dasmas da mkurnalobis kursis daniSvnas.
• Terapia SeiZleba iyos samedicino an fsiqologiuri.
• arsebobs fsiqoTerapiis oTxi ZiriTadi tipi: fsiqodinamikuri, bihevioraluri,
kognituri da egzistencialur-humanisturi.
• mravali sxvadasxva profesionali dakavebulia fsiqoTerapiiT.
• warsulSi fsiqikuri aSilobebis mkurnaloba uxeSi da araadaminuri iyo.
• fsiqikuri aSlilobis daavadebad miCnevas pacientTa ufro humanuri
meTodebiT mkurnaloba mohyva.
• kulturuli antropologia gviCvenebs, rom mraval kulturaSi arsebobs
fsiqikuri alsilobebis gagebisa da mkurnalobis meToebi, rac mniSvnelovani
gakveTili SeiZleba iyos dasavluri Terapiuli praqtikisTvis.
fsiqodinamiuri Terapiebi
• fsiqodinamiuri Terapiebi Seiqmna zigmund froidis fsiqoanalitikuri
Teoriis safuZvelze.
• froidi xazs usvamda aracnobieri konfqlitebis rols fsiqopaTologiis
etiologiaSi. fsiqodinamikuri Terapiis mizania am konfliqtebis gadaWra.
812
bihevioraluri Terapiebi
• bihevioraluri Terapia iyenebs daswavlis da ganmtkicebis principebs
problemuri qcevis modificirebisas an aRkveTisas.
• kontrganpirobebis meTodebiT xdeba uaryofiTi qcevebis, rogoricaa, fobiuri
reaqciebi, Canacvleba ufro adapturi qcevebiT.
• fobiebis modifikaciis yvela teqnikisTvis damaxasiatebeli elementia
stimulis wardgena.
• pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva gamoiyeneba pirobiTi ganpirobebuloba
qcevis modificirebis mizniT; upiratesad iyeneben dadebiT ganmkticebasa da
reaqciis Caqrobas.
• socialur-daswavlis TerapiaSi gamoiyeneba qcevis modelireba da socialuri
unar-Cvevebis gavarjiSeba, raTa individebs sakuTar SesaZleblobebSi
darwmunebaSi daexmaron.
kognituri Terapiebi
• kognituri Terapia mimarTulia uaryofiTi an iracionaluri azrebis
paternebis Secvlaze, romelic individs sakuTari Tavisa da socialuri
urTierTobebis Sesaxeb gaaCnia.
• kognitur bihevioraluri modifikacia klientisgan moiTxovs problemis
Sesaxeb mosazrebaTa ufro metad konstruqciuli paternebis daswavlas da
axali teqnikebis sxva, Terapiulisgan gansxvavebul situaciebSi gamoyenebas.
• kognituri Terapia warmatebiT gamoiyeneba depresiis mkurnalobisTvis.
• racionalur-emocionaluri Terapia exmareba klientebs gaacnobieron sakuTari
iracionaluri mosazrebebi sakuTari Tavis Sesaxeb, romlebic xels uSlis
warmatebul cxovrebas.
egzistencialur-
egzistencialur-humanisturi Terapia
813
jgufuri Terapiebi
• jgufuri Terapia saSualebas aZlevs adamianebs, daakvirdnen da CaerTon
socialur urTierTobebSi, rac Seamcirebs maT fsiqologiur problemebs.
• ojaxis da ojqxuri wyvilebis Terapia muSaobs wyvilis an ojaxis situaciur
siZneleebsa da pirovnebaTSoris dinamikaze; aq wyvili an ojaxi ganixileba,
rogorc sistema, romelic gaumjobesebas saWiroebs.
• sazogadoebrivi da internetis TviT-daxmarebis jgufebi SesaZleblobas
aZlevs individebs, miiRon informacia da socialuri mxardaWeris pirobebSi
sakuTar TavSi darwmunebuloba igrZnos.
biosamedicino Terapiebi
• biosamedicino Terapiebi fsiqikuri daavadebis fiziologiuri aspeqtebis
cvlilebaze orientirdebian.
• radikaluri da Seuqcevadi moqmedebis gamo fsiqoqirurgia iSviaTad
gamoiyeneba.
• eleqtrokonvulsiuri Terapia Zalze efeqtiania depresiul pacientebTan,
magram is mainc sakamaTo sakiTxad rCeba.
• farmakoTerapiaSi Sedis antifsiqoturi medikamentebi SizofreniisTvis,
antidepresantebi da anqsiolizuri saSualebebi.
• tradiciulma fsiqoTerapiebma da medikamenturma mkurnalobam SeiZleba
tvinSi zogierTi erTnairi cvlileba gamoiwvios.
ZiriTadi cnebebi
1. aversiuli Terapia (p. 514)
2. qcevis repeticia (p. 516)
3. qcevis modifikacia (p. 512)
4. bihevioraluri Terapia (p. 512)
5. biosamedicino Terapia (p. 504)
6. kaTarzisi (p. 508)
7. klienti (p. 505)
8. klientze centrirebuli Terapia (p. 522)
9. klinikuri ekologia (p. 532)
10. klinikuri fsiqologi (p. 505)
11. klinikuri socialuri muSaki (p. 505)
12. kognitur bihevioraluri modifikacia (p. 518)
13. kognituri Terapia (p. 517)
14. pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva (p. 514)
15. fsiqolog-konsultanti (p. 505)
16. kontrganpirobeba (p. 512)
17. kontrgadatana (p. 509)
18. sizmris analizi (p. 509)
19. eleqtrokonvulsiuri Terapia (ECR) (p. 525)
20. daZirva (p. 513)
21. Tavisuafali asociacia (p. 508)
22. geStalt-Terapia (p. 522)
23. moZraoba adamianis potencialis ganviTarebisTvis (p. 521)
24. imploziuri Terapia (p. 513)
815
25. insaituri Terapia (p. 508)
26. meta-analizi (p. 529)
27. obieqti-urTierTobis Terapia (p. 511)
28. monawileobis meSveobiT modelireba (p. 516)
29. RvTismsaxuri-konsultanti (p. 505)
30. pacienti (p. 505)
31. placebo Terapia (p. 529)
32. prefrontaluri lobotomia (p. 525)
33. fsiqiatri (p. 505)
34. fsiqoanalitikosi (p. 505)
35. fsiqofarmakologia (p. 526)
36. fsiqoqirurgia (p. 525)
37. fsiqoTerapia (p. 504)
38. racionalur-emociuri Terapia (per) (p. 520)
39. winaaRmdegoba (p. 509)
40. ritualuri mkurnaloba (p. 507)
41. Samanizmi (p. 507)
42. socialuri daswavlis Terapia (p. 516)
43. spontanuri remisiis efeqti (p. 529)
44. sistemuri desensitizacia (p. 512)
45. gadatana (p. 509)
Tavi 17. socialuri procesebi da urTierTobebi
urTierTobebi
• situaciis Zala
– rolebi da wesebi
– socialuri normebi
– konformuloba
– situaciis Zala: mxilebani faruli kameriT
• socialuri urTierTobebi
– mowoneba
– siyvaruli
situaciis Zala
rolebi da wesebi
socialuri normebi
imis garda, rom jgufs Tavisi wevrebis roluri qcevebis mimarT aqvs garkveuli
molodinebi, mas aqvs, agreTve, molodinebi imasTan dakavSirebiT, Tu rogor unda
moiqcnen jgufis wevrebi. jgufis wevrebis mimarT socialurad misaRebi
ganwyobebisa da qcevebis specifikur moTxovnebs, romlebic jgufis mier
Camoyalibebuli manifestirebuli an faruli saxiT arseboben, ewodebaT
socialuri normebi. socialuri normebi, SesaZloa, exebodes qcevebis Zalze
824
farTo wres. Tu Tqven xarT demokratiuli partiis wevri, mosalodnelia, rom
Tqven gaiziaroT liberaluri politikuri Sexedulebebi, xolo Tu Tqven xarT
axalgazrda respublikeli, maSin mosalodnelia, rom Tqven ufro konservatiul
Sexedulebebs dauWerT mxars. socialuri normebi, agreTve, qcevis garkveul
standartebsis daacvasac gulisxmoben. magaliTad, Tu Tqven mimtani xarT, maSin
Tqven momxmarebels Tavazianad unda moeqceT, miuxedavad imisa, ramdenad
arasasiamovno da momTxovnia is Tqvens mimarT.
romelime jgufisadmi mikuTvnebuloba, Cveulebriv, niSnavs mTeli rigi iseTi
normebis dacvas, romlebic aregulireben jgufis SigniT sasurveli qcevebis
ganxorcielebas. es ori gziT xdeba: Tqven amCnevT jgufis yvela wevris an maTi
umravlesobis qcevebis erTgvarobas, an akvirdebiT im negatiur Sedegebs,
romlebsac imsaxureben jgufis is wevrebi, romlebic ugulebelyofen socialur
normebs.
normebi ramdenime mniSvnelovan funqcias asruleben. mocemul jgufur
situaciaSi moqmedi normebi emsaxureba wevrebis orientirebas da axdens maT
Soris socialuri interaqciebis regulirebas. urTierTobis TiToeul monawiles
SeuZlia iwinaswarmetyvelos, Tu rogor Semova meore monawile mocemul
situaciaSi, rogor Caicvams, ras ityvis da, aseve, isic, Tu rogori qcevebia maTgan
mosalodneli, raTa daimsaxuron jgufis sxva wevrebis mowoneba. Tqven xSirad
Tavs uxerxulad grZnobT axal situaciaSi swored imitom, rom, xSirad, ar iciT
Tu rogor unda moiqceT. normidan gadaxris SemTxvevaSi, garkveuli
Semwynarebloba, aseve, normis nawilia – is zogjer sakmaod farToa, zogjer ki
Zalze viwro. magaliTad, mokle Sarvali da maisuri Zalze Seuferebeli
Cacmuloba iqneboda religiuri ceremoniisaTvis. aseve, socialuri normebidan
uxeSi gadaxra iqneboda msgavs ceremoniaze sacurao kostumiT gamoCena.
jgufis wevrebs, yovel konkretul situaciaSi, Cveulebriv, SeuZliaT,
gansazRvron, is Tu ramdenad SeiZleba socialuri normebidan gadaxra,
winaaRmdeg SemTxvevaSi maT SesaZloa iwvnion jgufuri iZulebis sami iseTi
mtkivneuli Zala, rogoricaa: dacinva, uaryofa da xelaxali aRzrda.
konformuloba
saidan viciT
saidan viciT
828
konformulobis mcdeloba
texasis A&M universitetis studentebs miewodaT informacia im
damokidebulebebis Sesaxeb, rasac amJRavnebda maTi Tanatolebis
umravlesoba. magaliTad, maT uTxres, rom studentebi sruliad ar
eTamxmebian debulebas: "ar gavamarTlebdi megobars, romelmac aralegaluri
wamlebi miiRo" (sinamdvileSi, studentebis umravlesoba sruliad
eTanxmeboda am debulebas). eqsperimentSi monawile studentTa umravlesobas
sTxoves am debulebis interpretireba. ras niSnavda “me ar gavamarTlebdi”.
es niSnavda, rom “isini ar Seurigdebian narkotikis gamoyenebas” Tu imas, rom
“isini Sewyveten masTan megobrobas”? amis Semdeg eqsperimentis monawileebs
sTxovdnen, daefiqsirebinaT TavianTi damokidebuleba debulebis mimarT.
studentebis pasuxebis paternebi, umeteswilad, damokidebuli iyo imaze, Tu
ramdenad Zlierad aigivebdnen isini Tavs xsenebuli universitetis
studentobasTan. “Zlieri identifikaciis” jgufis wevrebma scades am
debulebisTvis iseTi interpretacia gaekeTebinaT, romelic maT saSualebas
miscemda, ar eRalataT universitetis studentTa normebisaTvis. anu maTi
interpretacia iyo “megobrobis Sewyvetis” mimarTulebiT da gamoxates
TavianTi mkacri damokidebulebebi. im studentebma ki, romlebic
amJRavnebdnen A&M-is studentebTan dabal identifikacias, ar gamoamJRavnes
aseTi dramatuli damokidebuleba im mosazrebis mimarT, romelsac maTi
azriT iziarebda A&M-is yoveli saSualo studenti (Wood et al.,1996).
am situaciaSi
situaciaSi studentebs, romlebisTvisac mniSvnelovani iyo, rom yofiliyvnen
sxva studentebis msgavsni, miiRes informacia, romelic maT amxanagebTan
winaaRmdegobaSi ar moiyvanda. normatiulma procesebma ubiZga maT sakiTxis
interpretaciis imgvarad rekonstruqciisken, rom mocemuli informacia maTi
mxoflmxedvelobis Sesatyvisic yofiliyo. am kvlevidan Cans, rom Cven im
SemTxvevaSi ganvicdiT ufro Zlier informaciul zemoqmedebas, rodesac
informaciis wyaro CvenTvis metad mniSvnelovania.
saidan viciT
Sejameba
836
socialur situaciebi xSirad eqceva socialuri fsiqologebis yuradRebis
centrSi, rogorc qcevis mniSvnelovan determinantebs. stanfordis cixis
eqsperimentma aCvena. Tu rogori dramatuli zegavlenis moxdena SeuZlia
socialur rolebs adamianis qcevaze. socialuri normebi gansazRvravs sasurvel
damokidebulebebsa da qcevebs. jgufuri gavlenis ori tipi aiZulebs adamianebs,
iyvnen konformulebi: informaciuli gavlena da normatuli gavlena. rogorc Cans
umciresoba umravlesobis Sexedulebebze gavlenas ufro informaciuli gavlenis
gziT axdens.
saidan viciT
sur. 17.3.
saidan viciT
841
SesaZloa, Tqven TviTon ipovoT afS-s magaliTebi, magram es yovelTvis ara aris
advili. es yovelTvis moiTxovs garkveeul “mokvlevas” imisaTvis, rom aRmoaCinoT
qcevis situaciuri safuZvlebsi. situaciuri Zalebis gavlena qcevaze xSirad
SeumCenelia. MmagaliTad, Tqven ver xedavT situaciur normebs. Tqven xedavT
mxolod qcevebs, romelTac es normebi ganapirobebs. risi gakeTeba SeiZleba, rom
Deleted: K
Tavidan aiciloT afS? kerZod, im situaciaSi, rodesac aketebT negatiur
dispoziciur atribucias, (“ra nelia”), Tqven unda daixioT ukan da hkiTxoT
sakuTar Tavs, xom ar arsebobda xelisSemSleli situaciuri faqtorebi, romlebic
gamoiwvevda am qcevas? Tqven SegiZliaT aseT varjiSs, pirobiTad, uwodoT
“atribuciuli qvelmoqmedeba”. xom xvdebiT ratomac?
842
es rCeva gansakuTrebiT mniSvnelovani SeiZleba iyos imaTTvis, vinc dasavluri
tipis sazogadoebaSi cxovrobs, radganac monacemebi adasturebs, rom afS-s,
nawilobriv, kulturuli wyaroebic aqvs (Miller, 1984). gaixseneT me-14-e TavSi
ganxiluli diskusia “me"-s (Self) konstruirebaSi kulturaTaSorisi gansxvavebebis
arsebobis Sesaxeb. rogorc iq avxseniT, dasavlur kulturaTa umetesoba moicavs
iseT maxasiaTeblebs, romlebic ayalibeben damoukidebeli “me”-s, aRmosavluri
kulturebis umravlesoba ki moicavs iseT maxasiaTeblebs, romlebic ayalibeben
_ urTierTdamokidebulebis “me”-s. (Markus & Kitaiama, 1991). kvlevebma cxadyo, rom
rogorc Sedegi urTierTdamokidebulebebis kulturisa, aradasavluri
kulturebis warmomadgenlebi naklebad fokusirdebian situaciaSi momqmed
pirovnebze. modiT, vnaxoT, ra gavlenas axdens es kulturuli gansxvavebebi axali
ambebis mowodebaze.
saidan viciT
saidan viciTM
saidan viciT
saidan viciT
kidev erTxel ganvixiloT bostonis skolis magaliTi. Cven ukve aRvniSneT, rom
maswavleblebma ganaxorcieles qcevaTa mTeli rigi, romelmac maT SesaZlebloba
misca drois xangrZlivi drois manZilze daedasturebinaT TavianTi molodinebi.
mark snaiderma (Mark
( Snyder 1984) Semoitana termini qceviTi dadastureba im
procesis aRsaniSnad, romlis meSveobiTac/romliTac erTi pirovnebis molodinebi
meoris mimarT realurad zemoqmedebs am ukanasknelis qcevaze imgvarad, rom
dasturdeba misi sawyisi hipoTeza. MmagaliTad, warmoidgineT, rom Tqven
viRacisgan iRebT intervius, romelzec giTxres, rom is morcxvia an introvertia.
am kiTxvebidan romels SearCevdiT interviusTvis (Snyder &Swann, 1978)?
• ras moimoqmedebdiT imisaTvis, rom gamogecocxlebinaT wveuleba?
• rogor situaciaSi ufro isurvebdiT warmatebas?
• ra faqtorebi giSliT xels, rom realurad gaixsnaT sxva adamianebis
mimarT?
• rogor situaciaSi xarT ufro metad molaparake?
849
davuSvaT, Tqven SearCieT meore SekiTxva, rogorc amas umetesoba akeTebs,
rodesac maT sjeraT, rom introverts esaubrebian. gana ufro metad albaTuri ar
aris, rom am SekiTxvaze Zalze eqstraverti pirovnebac ki saTanado pasuxs
gagcemT? amgvarad, molodini “me unda vesaubro viRacas, vinc introvertia”,
ganapirobebs qceviT arCevans “me unda davsva kiTxvebi, romlebsac, Cveulebisamebr,
introvert adamianebs usvamen”, romelsac mivyavarT molodinis potenciur
dadasturebamde: “Tu is mipasuxebs am SekiTxvaze, me mivxvdebi, rom is marTlac
introverti yofila”.
• qceviTi dadastureba (Behavioral confirmation) – procesi, romlis
meSveobiTac adamianebi iqcevian sxvebis specifiurad mosalodneli
reaqciebis Sesabamisad da Semdeg, am reaqciebs iyeneben TavianTi
Sexedulebebis dasadastureblad.
Deleted: P
ramdenad mZlavria qceviTi dadasturebis Zalebi? pasuxi analogiuria imisa,
rac Cven gavakeTeT TviTqmnadi winaswarmetyvelebis SemTxvevaSi. es damokidebulia
imaze Tu ramdenad xelmisawvdomia garSemo arsebuli swori informacia.
saidan viciT
Sejameba
damokidebulebebi da qcevebi
1----------2----------3----------4----------5----------6----------7----------8----------9
Zalian veTanxmebi Zalian ar veTanxmebi
neitraluri
saidan viciT
cxrili 17.1
specifiuroba aumjobesebs damokidebulebasa da qcevas Soris korelacias
korelacia Casaxvis sawinaaRmdego
sawinaaRmdego
gazomili atitudebi
abebis gamoyenebasTan
darwmunebis procesi
saidan viciT
saTauri Sesacvlelia. sityvebi sworad aris naTargmni, Tumca, tesqti mTlianad Tavidan aris
dasalagebeli stilisturad da gramatikulad. pirveli ori winadadeba perifrazirebulia.
pirovnuli Sesabamisoba warmosaxul samyaroSi
aris Tu ara TqvenTvis damajerebeli is informaciebi, romlebsac
xvdebiT xelovnur samyaroebSi, iseTSi rogoricaa mxatvruli literatura,
romelsac kiTxulobT, an filmebi, romlebsac uyurebT? mkvlevarTa erTma
jgufma ivarauda, rom am saxis informacia Tqvenze damajereblad
imoqmedebs im xarisxiT, ra zomiTac mocemuli nawarmoebi Seesabameba Tqvens
pirovnebas. kvlevaSi monawileobdnen ielisa da prinstonis universitetebis
studentebi. orive universitetis studentebisagan Semdgar erT jgufs
waukiTxes moTxroba, romlis moqmedebac prinstonSi viTardebida. igive
moTxroba waukiTxes meore jgufsac, magram am SemTxvevaSi moqmedeba ielSi
viTardeboda. moTxrobis gmirebi saubrobdnen realur Temebze, sasargebloa
Tu ara mzis sxivebi kanisaTvis, gadamdebia Tu ara fsiqiuri daavadebebi da
sxva. Mmkvlevarebma ivaraudes, rom eqsperimentis monawileni ufro
Sesatyvisad CaTvlidnen teqsts, romelic maT sakuTar saswavlebels
Seexeboda. magaliTad, prinstoneli studentebi, romlebic kiTxulobdnen
teqsts prinstonis Sesaxeb, ufro motivirebulni unda yofiliyvnen,
guldasmiT waekiTxaT es teqsti da Rrmad Caswvdomodnen gmirebis
argumentebs. rogorc 17.5 suraTidan Cans, Sedegebma daadastura es hipoTeza.
studentebma gamoavlines damokidebulebebis cvlileba im argumentebis
mimarT, romlebic gadmocemuli iyo sxva skolasTan dakavSirebul
moTxrobaSi (magaliTad, prinstonis versia ielis studentebisaTvis). es
niSnavs, rom rodesac informacia ar iyo pirovnulad relevanturi,
studentebma ar gamoiyenes informaciis gaazrebis centraluri procesebi,
raTa Caswvdomodnen argumentebis sisustes da moeqcnen maTi zegavlenis
858
Nnaxati 17.5.
Ddarwmuneba da pirovnuli Sesabamisoba
studentebi kiTxulobdnen moTxrobebs, romlebSic moqmedeba xdeboda an maT
“mSobliur” saswavlebelSi da, amdenad, pirovnulad Sesabamisi iyo, an “sxva”
saswavlebelSi. ivaraudeboda, rom pirovnuli Sesabamisoba gamoiwvevda
informaciis gaazrebis centraluri procesebis CarTvas da, amdenad, darwmunebas
naklebad eqneboda adgili. faqtobrivad, darwmunebis process adgili hqonda
mxolod maSin, rodesac studentebi kiTxulobdnen “sxva” saswavlebelTan
dakavSirebul moTxrobas (magaliTad, ielis universitetis studentebi
kiTxulobdnen prinstonis versias). Sedegebi amtkiceben varauds, pirovnulad
Sesabamisi “mSobliuri” saswavleblis versia studentebSi iwvevda gaazrebis
centraluri procesebis CarTvas da moTxrobaSi gadmocemuli argumentebis
uaryofas. MmaSin, rodesac pirovnulad Seusabamo, “sxva” saswavleblis versia
iwvevda gaazrebis periferiul procesebs da moTxrobaSi mocemuli
argumentebisadmi daTanxmebas.
disonansis Teoria
saidan viciT
saidan viciT
TviT-
TviT-aRqmis Teoria
migeba
erTi wesi, romelic dominirebs adamianis cxovrebaSi, aris is, rom rodesac
vinme rames gikeTebs, Senc, aseve, rame unda gaukeTo mas. am wess ewodeba migebis
norma (Reciprocity norm). laboratoriulma kvlevam cxadyo, rom adamianis mxridan
sul mcire sikeTis gakeTebasac ki, xSirad sapasuxod mohyveba ufro didi sikeTis
migeba (Regan, 1971). movaWreebis mier Tqvens mimarT migebis gamoyeneba sakmaod
Tavazian xasiaTs atarebs: “ras getyviT iciT, fasTan SedarebiT, me 5 dolariT
naklebs gamogarTmevT” an “ufasod inebeT es nimuSi, Cveni dRevandeli saubris
aRsaniSnad”. es strategia Tqven fsiqologiuri distresis mdgomareobaSi gayenebT,
Tu ar gamoiCenT sapasuxo Tavazianobas da ar SeiZenT rames.
daTanxmebis kidev erTi meTods, romelic, aseve, migebis normidan
gamomdinareobs, xSirad karis cxvirwin mijaxunebis meTods uwodeben: rodesac
866
adamianebi “ara”-s amboben did Txovnaze, isini xSirad Tanxmdebian ufro zomieri
Txovnis Sesrulebaze.
saidan viciT
valdebuleba
deficiti
adamianebs ar uyvarT imis SegrZneba, rom maT ar aqvT raime (an sxva kuTxiT Tu
mivudgebiT, moswonT hqondeT is, rac ar aqvT sxvebs). MmagaliTad, eqsperimentis
monawileebi maRal Sefasebas aZlevdnen im Sokoladis gemos, romelic qilaSi ori
cali iyo, vidre im Sokolads, romelic imave qilaSi aTi cali iyo (Worchel et al.,
1975). rogor muSaobs deficitis principi bazarze? movaWreebma ician, rom maT
SeuZliaT meti fuli dagaxarjvinon, Tu mogaCveneben, rom esa Tu is nivTi
deficituria: “esRa aris rac damrCa, ase, rom jobs exlave iyidoT”, “me ukve myavs
myidveli, romelic unda mobrundes da iyidos”. es strategia gagrZnobinebT, rom
Tqven xelidan gauSvebT sasurvel moments, Tu exlave ar SeiZenT nivTs.
modelireba
saidan viciT
Sejameba
socialuri urTierTobebi
rogor irCevT maT, visTan erTadac mTel cxovrebas gaatarebT? ratom eltviT
megobrebis kompanias? ratom aRmoCndebian xolme iseTi adamianebi, romelTa mimarT
Tqveni grZnobebic scildeba megobrobis sazRvrebs da romantiul siyvarulSi
gadadis? socialur fsiqologebs socialur mizidulobasTan (Social attraction)
dakavSirebul am kiTxvebze mTeli rigi pasuxebi gaaCniaT (magram nu swuxxarT,
siyvarulis saidumlio srulad jer aravis amouxsnia!).
mowoneba
fizikuri mimzidveloba
saidan viciT
msgavseba
ormxrivoba
Seyvareba
siyvarulis gancda
ras niSnavs, ganicado siyvaruli? Tqven unda gamonaxoT dro, raTa ifiqroT am
mniSvnelovan cnebaze. rogor fiqrobT, Tqveni gansazRvreba Seesabameba Tqveni
megobrebis gansazRvrebebs? mkvlevarebi Seecadnen, am kiTxvebze pasuxi sxvadasxva
gziT gaecaT da raRac saerTo midgomac gamoinaxa. adamianebis mier siyvarulis
gaazreba sam jgufad SeiZleba daiyos (Aron & Westbay, 1996):
• vneba (Passion) – seqsualuri ltolva da survili;
• intimuroba – gulwrfeloba da urTierTgageba;
• ndoba – erTguleba da Tavganwirva
SegiZliaT, Tqveni sasiyvarulo urTierTobebi samive am niSniT daaxasiaToT?
Tqven, albaT, fiqrobT: ”ara, “ara yvela maTgani”. faqtia, rom vinmes siyvaruli
(loving) unda ganvasxvavoT vinmesTan sasiyvarulo urTierTobebisagan (being in love),
(Miers & Bersheid 1997). adamianebis umravlesoba aRniSnavs, rom siyvarulis
kategoria moicavs ufro farTo odenobas adamianebisa, vidre amas gulisxmobs
sasiyvarulo urTierTobebi. visTvis ar utkenia guli sityvebs – “me Sen miyvarxar,
magram me ver davamyareb SenTan sasiyvarulo urTierTobebs”. sasiyvarulo
urTierTobebi gulisxmobs raRac ufro intensiurs da specialurs – am tipis
urTierTobebi moicavs seqsualur ltolvas
sasiyvarulo urTierTobebi, SesaZlebelia daxasiaTdes zogadi niSnebiT.
samyaros Sesaxeb, Tqvenma codnam SesaZloa migiyvanaT iqamde, rom daaskvnaT,
adamianebi gansxvavebulad ganicdian siyvaruls. Mmkvlevarebi, gansakuTrebiT
dainteresebulni arian drois xangrZliv periodSi, sasiyvarulo urTierTobebis
SenarCunebaSi individualuri gansxvavebebis SeswavliaT. ukanasknel wlebSi
yuradReba gansakuTrebiT gamaxvilda zrdasrulTa mijaWvulobis stilis
kvlevebze (Fraley & Shaver, 2000; Shaver & Hazan, 1994). gaixseneT me-11-e Tavidan, ramxela
mniSvneloba Hhqonda bavSvis swori socialuri ganviTarebisaTvis, mSoblebTan
mibmulobas. Mmkvlevarebma daiwyes imis garkveva, Tu ramxela mniSvneloba SeiZleba
hqondes, Semdgom cxovrebaSi, mibmulobis am adreul gamocdilebas, rodesac
bavSvebi izrdebian da uCndebaT sakuTari valdebulebiTi urTierTobebi da
sakuTari Svilebi (Hazan & Shaver, 1987; Main et al., 1985).
874
ra aris mijaWvulobis stili? cxrili 17.2 iZleva debulebebs axlo
urTierTobebis Sesaxeb (Hazan & Shaaver, 1987; Saver & Hazan, 1994). gamoZebneT dro da
miuTiTeT, romel debulebas eTanxmebiT. rodesac igive kiTxviT mimarTes sxva
adamianebs, Tu romeli debuleba ukeT aRwerda maT, umravlesobam (55%) airCia
pirveli debuleba. es aris daculobis mijaWvulobis stili. sagrZnobma
umciresobam airCia meore debuleba (25% - dacviTi stili), xolo mesme ki _ 20%-ma
(SfoTviTi-ambivalenturi stili). aRmoCnda, rom SeTavsebulobis es stilebi
zustad gansazRvraven urTierTobebis xarisxs (Feeney & Noller, 19990; Tidwell et al., 1996).
im adamianebisgan gansxvavebiT, romlebmac meore da mesame stilebi airCies,
daculobis stilis mibmulobis mqone adamianebs aRmoaCndaT xangrZlivi da
romantiuli urTierTobebi (Sharpsteen & Kirkpatrick, 1997). magaliTad adamianebi,
romlebsac gaaCndaT SfoTviTi stili, ufro xSirad da intensiurad eWvianoben,
vidre dacviTi stilis adamianebi.
debuleba 1:
SedarebiT advilad vuaxlovdebi sxvebs da Tavs komfortulad vgrZnob,
rodesac maTze var damokidebuli. me xSirad ar vwuxvar imaze, rom vinmesgan
mitovebuli var, an vinmeze zedmetad damokidebuli.
debuleba 2:
garkveulwilad arakomfortulad vgrZnob Tavs, rodesac sxvebTan axlo
urTierTobebSi Sevdivar. miWirs maTze srulad mindoba, miWirs isic, rom sakuTar
Tavs ufleba mivce, damokidebuli viyo maTze. me vRiziandebi, rodesac vinme
Zalian axlos dgeba CemTan. xSirad partniori ufro met siaxloves mTxovs, vidre
es CemTvis aris misaRebi.
debuleba 3:
vTvli, rom sxvebs ar sur, CemTan ise axlos iyvnen/yofna, rogorc es me
momewoneboda. xSirad vnerviulob, ganvicdi, rom partniors ar vuyvarvar, an ar
surs CemTan darCena. me minda, rom Cems partniorTan Zalian axlos viyo da es
xSirad afrTxobT adamianebs.
875
modiT, erTi saboloo gansxvaveba movaxdinoT. xSir SemTxvevaSi sasiyvarulo
urTierTobebi Zlieri ltolviTa da gatacebis periodiT iwyeba, romelsac vnebiTi
siyvaruli (passionate love) SeiZleba vuwodoT. droTa ganmavlobaSi Cndeba tendencia
imisa, rom ltolvis intensivoba klebulobs, magram matulobs intimuroba. amas
megobruli siyvaruli (companionate love) SegviZlia vuwodoT, (Berscheid &Walster, 1978).
rodesac Seyvarebuli iqnebiT, Tqven TviTon SeamCnevT aseT cvlilebas; ase rom, ar
ifiqroT, rom “siyvaruls kargavT”, es bunebrivi procesiaDda Tundac ase ar iyos,
vnebiTi siyvarulidan gamosvla arc ise dramatulia, rogorc es erTi SexedviT
SeiZleba Candes. mkvlevarebma am saxis siyvaruli 30 wlis asakiT SemosazRvres
(Aron & Aron, 1994). rodesac Tqven sasiyvarulo urTierTobebs amyarebT, SesaZloa,
imedi gqondeT, rom es mudmivad gagrZeldeba, magram ase ar xdeba, Semdeg sxva
moTxovnilebebic Cndeba.
gaxsovdeT, rom siyvarulis gancdac ganicdis kulturis gavlenas. am Tavis erT
adgilas, Cven aRvniSneT, rom arsebobs damoukideblobisa da
urTierTdamokidebulebis ganzomileba kulturebs Soris. kulturebi, romlebic
pirovnebis “me”-s maxasiaTeblebs koleqtiur maxasiaTeblebze ufro maRla ayenebs,
da urTierTdamokidebulebebis kulturebi, romlebic gaziarebul kulturul
Rirebulebebs ufro maRla ayeneben, vidre adamianis individualobas. rogor
gavlenas moaxdens es Tqvens sasiyvarulo urTierTobebze? Tu Tqven partniors
Tqvens pirad grZnobebze dayrdnobiT irCevT, maSin Tqven upiratesobas Tqvens
pirad Sexedulebebs aniWebT. xolo Tu Tqven partniors imis mixedviT irCevT, Tu
rogor gamoCndebiT sxvebis TvalSi da ras ifiqreben isini Tqvens ojaxze, Tqven
ufro koleqtivistur Sexedulebebze yofilxarT damokidebuli. kros-kulturuli
gamokvlevebi mowmobs, rom arsebobs myari safuZveli vifiqroT, rom
damoukideblobaze orientirebuli kulturebi ufro met mniSvnelobas aniWeben
siyvaruls (Dion & Dion, 1993; Hatfield & Sprecher, 1995; Levine at al., 1995). ganvixiloT erTi
sakiTxi: “Tu qals (kacs) gaaCnia yvela is Tviseba, romelic Tqven mogwonT,
SeirTavdiT Tu ara mas, miuxedavad imisa, rom is Tqven ar giyvarT”? am kiTxvaze
amerikeli studentebis mxolod 3.5%-ma upasuxa “diax”, xolo indoeli studentebis
_ 49%-ma (Levine, 1995). urTierTdamokideulebebze orientirebuli kulturebis
warmomadgenlebi ufro momTxovnebi arian partniorebis mimarT. es imitom xdeba,
rom am kulturebSi ufro Zlieria idea urTierTobebiT pirovnuli winsvlisa da
isini meuRlisagan ufro mets moelian.
876
ra faqtorebi uwyobs xels urTierTobebis gaxangrZlivebas?
albaT, naTelia, rom yvelas, vinc am wigns kiTxulobs da imasac, vinc dawera
is, hqonia iseTi urTierTobebi, romlebic didxans ar gagrZelebula da
Sewyvetila. ra moxda? igive kiTxva ufro pozitiurad rom davsvaT, risi Tqma
SeuZliaT mkvlevarebs im situaciebze da adamianebze am situaciebSi, romlebsac
xangrZliv sasiyvarulo urTierTobebamde mivyavarT?
erTi Teoria sasiyvarulo urTierTobebs gaiazrebs, rogorc “sxvis” CarTvas
Cvens sakuTar “me”-Si (Aron et al., 1991; Aron & Aron, 1994). ganvixiloT 17.7 suraTze
mocemuli diagramebi. TiToeuli maTgani asaxavs, Tu rogor SeiZleba axlo
urTierTobebis gaazreba. Tu Tqven gaqvT romantikuli urTierToba, SegiZliaT,
TqvaT, romeli daigrama gamoxatavs ukeT Tqvensa da Tqvens partniors Soris
urTierTobas? kvlevam aCvena, rom is adamianebi, romlebic TavianTi
urTierTobebis gamosaxatad irCeven im diagramas, romelzec “me”-s da “sxvis”
yvelaze meti gadafarvaa, is adamianebi arian, romlebic sxvas ganixilaven sakuTar
“me”-Si CarTulad da TiTqmis yovelTvis grZnoben did valdebulebas, rom iqonion
xangrZlivi urTierTobebi (Aron et al., 1992; Aron & Fraley, 1999).
urTierTobebi da interneti
iwvevs ki vinmeSi eWvs is faqti, rom internetis gamoCenam udidesi
impulsi misca adamianebis urTierTobas da maT daaxloebas? warmoidgineT
13 wlis biWi, saxelad denieli, niu-iorkidan, romlis “axali megobari
gogona”, aseve, 13 wlis reiCeli samxreT karolinaSi imyofeba. maT ar
SeeZloT suraTebis gacvla internetiT. rodesac dedam dens urCia, suraTi
aSS-is fostiT gaegzavna, man upasuxa: “de, is ar apirebs CemTvis Tavisi
misamarTis mocemas”(Gardner, 2000, p. 40). Mcxadia, me-20-e saukunis bolo
wlebamde biWebis umravlesobas azradac ki ar mouvidodaT, “axal megobar
gogonebTan” am gziT urTierTobis damyareba. modiT, vnaxoT, ra wvlili
Seitana internetma urTierTobebSi.
kvlevebma aCvena, rom internetis momxmarebelTa yvelaze aqtiur
878
saqmianobas socialuri urTierTobebi warmoadgens. internetis daaxloebiT
4100 momxmareblis gamokiTxvam cxadyo, rom maTi 90% internets
eleqtronuli fostisTvis iyenebda, 24% ki e.w. “CatSi” monawileobs (Nie &
Erbing, 2000). sxva kvleva aCvenebs, rom urTierTobaTa didma raodenobam
kibersivrcidan fizikur sivrceSi gadainacvla. ganvixiloT kvleva,
romelSic 568 individi monawileobda (59% qali da 41% kaci). maT sTxoves,
rom erTmaneTisTvis internetiT axali ambebi gaegzavnaT (Mc Kena et al., 2001).
am jgufis wevrebis 63% internetiT gacnobis Semdeg satelefono
urTierTobebze gadavida. 54% ki internetiT gacnobil pirovnebas Sexvda.
ori wlis Semdeg Catarebulma gamokiTxvam ki aCvena, rom internetiT
damyarebuli urTierTobebi isev myari iyo. faqtobrivad, SerCevis 15%
daniSnuli iyo, 10% ki _ ukve daqorwinebuli internet-partniorze.
adre aRvniSneT, rom siaxlove mowonebis erT-erTi mniSvnelovani
mdgenelia. aucilebelia, rom adamians SexvdeT, vidre Tqvens Soris
mowoneba an romantiuli urTierTobebi Camoyalibdeba. zemoT ganxiluli
kvlevebi aCvenebs, rom geografiuli daSorebulobis miuxedavad, interneti
fsiqologiuri daaxloebis karg saSualebas iZleva. faqtobrivad, arsebobs
monacemebi, rom internetis saSualebiT urTierTobebi ukeT iwyeba, vidre
pirispir (Bargh et al., 2001). erT gamokvlevaSi, romelSic kolejis studentebi
monawileobdnen, monawileebma, or gansxvavebul pirobebSi, urTierToba
gaabes erTi da igive partniorTan. Oorive interaqciisas wyvilebis naxevars
pirispir urTierTobebis SesaZlebloba mieca, meore naxevars ki pirispir
Sexvedramde internetiT urTierTobis saSualeba hqondaT. urTierTobis
meore etapis Semdeg partniorebs sTxoves, SeefasebinaT erTmaneTi 15
safexurian skalaze -7-dan (Zalian ar momwons), +7-mde (Zalian momwons). im
monawileebma, romelTac pirispir Sexvedramde internetiT urTierTobis
SesaZlebloba hqondaT, bevrad meti urTierTsimpatiebi gamoavlines
(saSualod 4.70), vidre im monawileebma, romelTac aseTi SesaZlebloba ar
HhqondaT (saSualod 2.45). ratom unda momxdariyo ase? mkvlevarebi
fiqroben, rom internetiT dawyebuli urTierToba monawileebs saSualebas
aZlevs, naklebad moeqcnen garegnobis gavlenis qveS. ufro metic,
internetis droebiTi anonimuroba, rogorc Cans, amxnevebs adamianebs, ufro
879
metad gaxsnis SesaZleblobas aZlevs maT, rac ufro metad aZlierebs
mowonebas.
mecnierTa yuradReba miipyro im adamianebis cxovrebam, romelTa mier
internetis gamoyenebis sixSire amcirebs maT aqtivobas realur cxovrebaSi
(Kraut et al., 1998; Nie & Erbing, 2000). Tumca, zemoT mocemuli magaliTebi
gvafiqrebinebs, rom interneti, SesaZloa, adamianTa didi nawilis socialur
da romantikul cxovrebaSi dadebiT mamoZravebel Zalad CaiTvalos.
SesaZloa, male danielmac miiRos Tavisi megobari gogonas misamarTi.
Sejameba
sakvanZo sakiTxebi
situaciis Zala
• adamianis azrebi da aqtivobebi ganicdis situaciis zemoqmedebas.
880
ZiriTadi cnebebi
damokidebuleba
atribuciis Teoria
qceviTi dadastureba
kognituri disonansi
daTanxmeba
konformuloba
kovariaciis principi
gaazrebis SesaQleblobis modeli
atribuciis fundamenturi Secdoma
jgufis polarizacia
jgufuri azrovneba
informaciuli gavlena
normatiuli gavlena
normebis kristalizacia
darwmuneba
migebis norma
wesebi
TviTqmnadi winaswarmetyveleba
TviT-aRqmis Teoria
sakuTari Tavisadmi mikerZoeba
socialuri norma
socialuri aRqma
socialuri fsiqologia
882
socialuri roli
Tavi 18. socialuri fsiqologia, sazogadoeba
sazogadoeba da kultura
• agresia
– evoluciuri midgoma
– individualuri gansxvavebebi
– situaciuri gavlenebi
– kulturuli zemoqmedebebi
• crurwmenebi
– crurwmenebis safuZvlebi
– stereotipebis efeqtebi
– crurwmenebis daZleva
• avtoris bolosityvaoba
• sakvanZo sakiTxebi
– ZiriTadi cnebebi
883
1963 wels filosofosma hana arendtma (Hannah Arendt) gamoaqveyna wigni “aihmani
ierusalimSi”, romelSic ganxiluli iyo nacist adolf aihmanis danaSaulebebe,
riTac man xeli Seuwyo milionobiT ebraelis mkvlelobas. aihmani iseTive Tavis
qmedebebs rogorc sxva nacistebi:
[aihmans] kargad axsovda, rom cud xasiaTze iyo xolme, Tu ki ar SeeZlo imis
gakeTeba, rac misi mowodeba iyo – milionobiT kacis, qalisa da bavSvis
mkvleloba, didi gulmodginebiTa da pedanturobiT (gv.25)
aihmanis ubedureba iyo is, rom uamravi adamiani hgavda mas, isini arc
gaukuRmarTebulebi iyvnen da arc sadistebi, isini iyvnen da jerac arian
SemaSfoTeblad normalurebi. Cveni samarTlebrivi instituciebis da Sefasebis
moraluri standartebis TvalsazrisiT, es normaluroba ufro SemaSfoTebelia,
vidre yvela simxece erTad aRebuli, im daSvebis gamo, rom danaSaulis es axali
saxe mis danaSaulebebs aqcevs iseTi garemoebebis gavlenis qveS, rom misTvis
SeuZlebeli xdeba sakuTari qcevis aramarTebulobis gageba an SegrZneba (gv.276).
rogorc Cans, [aihmanis cxovrebis] ukanasknel wuTebSi man Seajama is
gakveTilebi, romlebsac iZleva adamianis codvilobis mTeli nairferovneba –
saSiSi gakveTilebi, romlebsac SeiZleba vuwodoT codvis banaluroba (gv. 252).
TiTqmis yvela tragediis Semdeg Tqven xedavT suraTs, rom adamianebi TavianTi
sicocxlis riskis fasad cdiloben, daicvan sxva adamianebis sicocxle.
magaliTad, gavixsenoT oklahoma sitis dabombviT gamowveuli saSineleba. alfred
a. murahis dangreuli saxli da mTeli qveynidan Camosuli adamianebis gaweuli
gaerTianebuli Zalisxmeva im imediT, rom aRmoaCendnen da daexmarebodnen
885
gadarCenil adamianebs. aseTi tragediebi aSkaras xdis adamianis, rogorc saxeobis,
potencials, ganaxorcielos prosocialuri qcevebi,
qcevebi, iseTi qcevebi, romlis mizania
sxva adamianebis daxmareba. metic, es tragediebi xSirad aaSkaraveben altruizms –
iseT prosocialur qcevebs, romlebsac adamianebi axorcieleben TavianTi
sakuTari usafrTxoebisa da interesebis gaTvaliswinebis gareSe. imaSi, rasac Cven
kulturas an sazogadoebas vuwodebT, mniSvnelovani aris adamianebis mondomeba,
daexmaron erTmaneTs. rogorc kulturis an sazogadoebis wevrebi, adamianebi
kooperireben da msxverpladac ki ewirebian sxvebis keTildReobas. am Tavs
daviwyebT imis ganxilviT, Tu ratom avlenen adamianebi altruistuli qcevebis
ganxorcielebis nebas.
altruizmis fesvebi
saidan viciT
saidan viciT
889
saidan viciT
saidan viciT
2 monawiliani jgufebiD
3 monawiliani jgufebi
6 monawiliani jgufebi
daxmarebis aRmoCenis procenti
sagangebo situaciis dawyebidan gasuli wamebi
sur. 18.2
TviTmxilvelis Careva sagangebo situaciis dros
rac ufro meti adamiania CarTuli mocemul situaciaSi, miT naklebia SesaZlebloba, rom romelime
maTgani Caereva masSi. Yyvelaze swrafad TviTmxilvelebi reagireben or monawilian jgufebSi.
zemoT aRweril eqsperimentSi, situacia iseTi iyo, rom cdis pirebs ar gaaCndaT
informacia mimdinare movlenebis Sesaxeb. Tumca, mraval cxovrebiseul
situaciaSi, rodesac adamianebi TavianTi yoveldRiuri saqmeebiT arian
dakavebulni – midian samsaxurSi an Sexvedraze – SesaZloa, verc ki amCnevdnen,
rom maT winaSe iseTi situaciaa, romelSic maT sxvebisTvis daxmarebis aRmoCena
SeuZliaT.
894
• TviTmxilvelis
TviTmxilvelis Careva (Bystander intervention) – mzadyofna, daexmaro
adamians, romelsac daxmareba sWirdeba.
• pasuxismgeblobis difuzia (Diffusion of responsibility) _ sagangebo
pirobebSi, rac ufro didia TviTmxilvelTa ricxvi, miT ufro naklebia
TiToeuli maTganis pasuxismgebloba, daxmarebis aRmoCenis TvalsazrisiT.
erT dramatul eqsperimentSi, prinstonis Teologiuri seminariis studentebi
darwmunebulebi iyvnen, rom Seafasebdnen maT qadagebas,, romlis erT-erTi Tema
iyo keTili samaritelis igavi axali aRTqmis erT-erT personaJze, romelmac
gamonaxa dro da daexmara gzaze dagdebul daWril adamians.
saidan viciT
saidan viciT
Sejameba
agresia
evoluciuri
evoluciuri midgoma
individualuri gansxvavebebi
situaciuri gavlenebi
frustracia-
frustracia-agresiis hipoTeza
“namdvilad mZime dRe iyo im dRes, bolo registracia unda gamevlo kursze.
verc veravin vnaxe, rom damxmareboda. rodesac meaTased miTxres; “Tqven sxva
kancelarias unda mimarToT”-o, ise gavgiJdi, rom faqtobrivad kari gavamtvrie”
saidan viciT
agresia da ekonomika
Tqven, albaT, icnobT am istorias. kaci daiTxoves samsaxuridan da is
brundeba ufrosis, romelmac daiTxova da kidev ramdenime TanamSromlis
mosaklavad. samsaxuridan daTxovna ratom unda CaiTvalos mafrustrirebel
garemoebad (arsebobis wyaros dakargvasTan dakavSirebuli imedgacrueba),
romelic agresiuli qcevis ganxorcielebamde migviyvans? Aam kiTxvaze
pasuxis gasacemad, mecnierTa jgufma Seiswavla urTierTmimarTeba san-
franciskos umuSevrebsa da im adamianebs Soris, romlebic fasdebodnen,
rogorc “sxvebisaTvis saSiSni”. analizma mkvlevarebs saSualeba misca,
gaeerTianebinaT maCveneblebi da ganesazRvraT, ra kavSiria umuSevrobis
maCveneblis zrdasa da Zaladobis zrdis maCvenebels Soris. aRmoCnda, rom
Zaladobis ricxvi izrdeboda umuSevrobis zrdis Sesabamisad, magram
mxolod garkveul donemde. Zaladobis raodenoba matulobs maSin, rodesac
umuSevrobis maCvenebeli Zalze maRal zRvars aRwevs. ratom unda xdebodes
aseTi ram? mecnierebi Tvlian, rom umuSevrad darCenis SiSi adamianebSi
xels uwyobs Zaladobis, frustraciiT determinirebuli tendenciis
warmoqmnas (Catalano et al., 1997).
• frustracia – agresiis
agresiis hipoTeza (Frustration – aggression hipothesis) – am
hipoTezis Tanaxmad, frustracia Cndeba situaciebSi, romlebSic, adamianebs
saSualeba ar eZlevaT, miaRwion TavianT miznebs; frustraciis aRZvra ki,
Tavis mxriv, iwvevs agresiis ganxorcielebis albaTobis zrdas.
temperatura da agresia
saidan viciT
kulturuli SezRudvebi
Cven ukve vilaparakeT imis Taobaze, rom agresiuli qceva warmoadgens adamianis
evoluciuri memkvidreobis nawils da rom garkveul situaciur faqtorebs
SeuZliaT am agresiuli midrekilebebis aRZvra. aseT viTarebaSic ki, sxvadasxva
tipis monacemebi mowmobs, rom individis mxridan agresiulobis gamovlenis
SesaZleblobebi SezRudulia kulturuli normebiTa da faseulobebiT (Segal et al.,
1997). am mosazrebis dasadastureblad, Cven Sors wasvla ar dagvWirdeba, vinaidan
ubralod SevadarebT SeerTebul Statebsa da sxva qveynebSi Cadenil mkvlelobis
faqtebs. amerikaSi 7dan - 10mde meti mkvleloba xdeba, vidre evropis umetes
qveyanebSi (Lore & Schultz, 1993). ra faqtorebi ganapirobebs aseT did gansxvavebebs
mkvlelobaTa raodenobebs Soris? Tu Tqven amerikis moqalaqe xarT, namdvilad
unda gainteresebdeT am kiTxvaze pasuxi.
“me”-
“me”-s konstruqtebi da agresiuli qceva
908
vidre agresiasa da kulturas Soris urTierTmimarTebebs SevexebodeT,
ganvixiloT pirovnebis “me”-s kulturuli konstruqtebis nairsaxeobebi, rac ase
farTod iqna ganxiluli “fsiqologia da cxovrebis” furclebze. rogorc adrec
iyo ganmartebuli, dasavluri kulturebis umetesoba asaxavs “me”-s damoukidebel
konstruqtebs maSin, roca aRmosavluri kulturebis umravlesoba asaxavs “me”-s
urTierTdamokidebul (erTmaneTze damokidebul) konstruqtebs (Markus & Kitayama,
1991). ra Sedegebi aqvs am gansxvavebebs agresiul qcevebTan mimarTebiT?
gamokvlevebma aCvena, rom Tu adamiani Tavs sakuTari kulturis sxva wevrebTan
fundamenturad dakavSirebulad Tvlis, misgan naklebad aris mosalodneli
agresiuli reaqciebi – bolos da bolos, es xom sakuTari “me”-s winaaRmdeg iqneba
mimarTuli.
saidan viciT
saidan viciT
Sejameba
crurwmena
crurwmenis sawyisebi
saidan viciT
saidan viciT
stereotipebis efeqtebi
saidan viciT
crurwmenebis daZleva
saidan viciT
saidan viciT
Sejameba
923
crurwmenebTan dakavSirebuli savalalo realoba isaa, rom Zalze minimaluri
maniSnebelic ki sakmarisia, mavne tendenciebis CamoyalibebisaTvis. kvlevebma
cxadyo, rom socialuri kategorizacia swrafad kravs ucxo adamianebs mWidrod
SekavSirebul jgufebad, romlebic Sidajgufebis wevrebs ufro pozitiurad
aRiqvamen, vidre _ garejgufebis wevrebs. stereotipebi zRudaven adamianis mier
“realobis” gancdas. Serifis eqsperimentma dagvanaxa, rom crurwmenebi SeiZleba
Semcirdes im programebiT, romlebic xels uwyoben saerTo miznebis miRwevas.
asawyobi suraTebis meTodi amas saklaso oTaxebSi akeTebs. kvlevebi aCvenebs, rom
gansxvavebuli jgufebis wevrTa damegobreba iwvevs crurwmenebis Semcirebas.
samyaro pataravdeba
internetis zedapiruli mimoxilvac sakmarisia, rom davrwmundeT _
samyaro dapataravda. axla ukve bevri CvenTagani urTierTobas amyarebs
ucxo adamianebTan eleqtronuli fostisa da “Catis” meSveobiT da aseTi
urTierTobebi kidev ufro gafarTovdeba imis Sesabamisad, rac ufro meti
adamiani aiTvisebs msoflio qselis teqnologiebs. magaliTad, erT-erTi
arasportuli Tema, romelzec laparaki iyo 2000 wlis msoflio
olimpiadaze, interneti iyo. olimpiuri sofeli, sadac sportsmenebi
cxovrobdnen, kargad iyo aRWurvili uaxlesi aparaturiT, raTa msoflios
yvela kuTxidan Camosul sportsmenebs msoflio qselSi mogzaurobis
saSualeba hqonodaT. gazeTebi iuwyebodnen, rom kubelma sportsmenebma,
romelTac manamde ar HhqondaT internetTan urTierTobis gamocdileba,
erTi kviris ganmavlobaSi aamoqmedes 160-ze meti veb gverdi (Jordan, 2000).
erT-erTi kiTxva, romelsac 21-e saukune namdvilad svams fsiqologiis
winaSe, aris is, Tu rogor Seegua adgilobrivi kulturebi msoflio qsels
da, piriqiT, ra gavlena moaxdena adgilobrivma kulturebma masze.
ganvixiloT, Tu ra gavlena moaxdina internetma kuveitis cxovrebaze
(Wheeler, 1998). rogorc mraval sxva qveyanaSi, kuveitSic interneti
Tavdapirvelad akademiuri wreebisTvis gaxda xelmisawvdomi, kerZod,
kuveitis universitetis TanamSromlebisTvis. Tumca, Zalian mokle droSi is
sayovelTaod xelmisawvdomi gaxda. umravles SemTxvevaSi, kuveitelebic
iseve iyeneben internets, rogorc mTel msoflioSi, “CatisTvis”: adamianebi
mas, ZiriTadad, “salaybod” iyeneben da kuveitelebic aRniSnaven, rom aqvT
urTierTobebi da romanebi kibersivrceSi. da mainc, kuveitSi internetis
gamoyeneba TaviseburebiT xasiaTdeba, rac mas sxvebisgan ganasxvavebs: “bevri
daZvreba internetSi, magram cota Tu aqveynebs raimes”. kuveitSi
“internetiT sakuTar Tavze informaciis gavrceleba potenciuri safrTxis
Semcveli aqti ufroaa, vidre _ sakuTari Tavis warmoCenis saSualeba. is
aris iaraRi Tqveni mtris winaaRmdeg da instrumenti, raTa SenarCunebuli
iqnas dogmebisadmi konformuloba da gaadvildes yoveldRiuri cxovrebis
marTva” (Wheeler, 1998. pp365-366). aseTi kulturuli SezRudvebis pirobebSi
Zneli warmosadgenia, rom kuveitSi interneti sakuTari Tavis gamoxatvis
925
saSualebad iqces, rogorc es mraval sxva qveyanaSi moxda.
mkvlevarebma internetis gamoyenebis sxva mravali kulturuli
gansxvavebac Seiswavles, magaliTad, veb-gverdebis is maxasiaTeblebi,
romlebsac ama Tu im kulturebis warmomadgenlebi aniWeben upiratesobas.
erTi da igive veb gverdi, SesaZloa, mTeli msofliosTvis misaRebi iyos,
magram kulturuli gansxvavebebi, SesaZloa, mainc arsebobdes, Tu ramdenad
gasagebi an faseulia esa Tu is veb gverdi (Sears et al., 2000). magaliTad, bevr
veb-gverdze informacia mocemulia marcxnidan marjvniv da zevidan qveviT _
ise, rogorc kiTxuloben inglisur enaze, magram Cinelebi an ebraelebi,
SesaZloa, sirTuleebs waawydnen, vinaidan maTi enebi informaciis sivrciTi
ganlagebis gansxvavebul wess iyeneben (O’Donnell,1994). sazogadod, veb-
gverdebis dizainerebma, SesaZloa, aRmoaCinon, rom maT sakuTari
produqciis “internacionalizaciisaTvis” socialuri mecnierebebis
daxmareba sWirdebaT. veb gverdi, romelic erTi jgufis mowonebas
imsaxurebs, SesaZloa, uaryofili iqnas meore jgufis mier, vTqvaT, im
moWarbebuli agresiulobis an sirTulis gamo, rac ewinaaRmdegeba
adgilobriv normebs (Sears et al., 2000). WeSmaritad kulturaTaSorisi
Rirebulebis mqone veb gverdebis Sesaqmnelad, veb-dizainerebma informacia
iseT wignebSi unda moiZion, rogoricaa “fsiqologia da cxovreba”. rogorc
21-e saukunis moqalaqe, Tqven msoflios dapataravebis mowme xarT. ra
daskvnebs gaakeTebdiT amis Taobaze? ra kiTxvebs dausvamdiT fsiqologebs?
avtoritetisadmi daqvemdebareba
morCilebis paradigma
cdis situacia
eqsperimenti ise iyo dagegmili, rom cdis piri iZulebuli iyo daejerebina, rom
igi – asrulebda ra brZanebebs – tkivils ayenebda, stanjavda da, SesaZloa,
moekla kidec udanaSaulo adamiani. TiToeul maswavlebels, sanimuSod, miayenes 45
voltis Zabvis eleqtro dartyma, raTa mas warmodgena hqonoda, Tu ra intensiobis
tkivils iwvevda igi. moswavle mSvidi, sasiamovno garegnobis, gawonasworebuli
manerebis mqone, ormocdaaTiode wlis mamakaci iyo, romelic sxvaTa Soria
928
ambobda, rom guli awuxebs, magram fulis gamo mzad aris gaiaros es procedura.
mas gverdiT oTaxSi abamdnen “eleqtro skamze” da maswavlebelTan urTierTobda
Sida sakomunikacio qselis meSveobiT. moswavles evaleboda dawyvilebuli
sityvebis damaxsovreba da wyvilidan erT-erTi sityvis dasaxeleba, rogorc ki
gaigebda am wyvilis meore sityvas. moswavlem, winaswar dadgenili ganrigis
Sesabamisad, maleve daiwyo Secdomebis daSveba da maswavlebelmac ar daayovna
eleqtroSokis gamoyeneba. msxverplis protesti izrdeboda eleqtroSokis
voltaJis matebasTan erTad. 75 voltze man daiwyo Civili da buzRuni. 150-ze
eqsperimentSi monawileobaze uari ganacxada da ganTavisufleba moiTxova. 180
voltze is yviroda, rom veRar gauZlebs am tkivils. 300 voltze igi gahyviroda,
rom metis atana aRar SeuZlia da ganTavisuflebas iTxovda. bolos tiriliT
laparakobda Tavis avadmyof gulze da kioda. Tu maswavlebeli yoymanobda, an
uars acxadebda ufro maRali eleqtro Sokis miyenebaze, eqsperimentatori mas
eubneboda – “ eqsperimenti moiTxovs, rom Tqven gaagrZeloT” an “Tqven ar gaqvT
arCevani, unda gaagrZeloT”.
rogorc ukve xvdebiT, situacia cdis pirebisaTvis Zalze stresuli iyo.
umetesoba protests gamoTqvamda da ganuwyvetliv aRniSnavdnen, rom maT amis
gagrZeleba aRar SeeZloT. is, rom eqsperimentSi Seqmnilma situaciam cdis pirebSi
Zlieri protesti gamoiwvia, naTlad Cans eqsperimentis angariSebidanac:
• 180 voltiani Sokis Semdeg: “amdens ver gauZlebs! me ar vapireb am kacis
mokvlas. gesmiT, yviris? is ver gauZlebs amas. rame rom daemarTos? . . . am
kacs raime rom daemarTos, vin / agebs pasuxs?” (eqsperimentatori Tanxmdeba
pasuxismgeblobis aRebaze) – “maS, kargi”.
• 195 voltiani Sokis Semdeg: “xom gesmiT rogor yviris? magaria ra, ar
vici” (eqsperimentatori eubneba, rom aucilebelia gagrZeleba) “diax, me vici,
ser, magram vfiqrob, eg azrze ar aris, raSi gaeba. ukve 195 voltia” (Milgram,
1965. p.67).
maSinac ki, rodesac moswavlis oTaxSi siCume isadgurebda, maswavlebeli
brZanebebs iZleoda, ufro moematebinaT eleqtro Sokis voltaJi da daeWiraT
TiTi Rilakze, romelsac ewera: “saxifaToa. Zlieri Soki XXX (450 volti)”.
eleqtroSoki: ho Tu ara?
929
eqsperimentis dawyebamde milgremma 40 fsiqiatrs TxovniT mimarTa, raTa
ewinaswarmetyvelaT cdis pirTa qceva eqsperimentis ganmavlobaSi. maT
(eqsperimentis aRweraze dayrdnobiT) iwinaswarmetyveles, rom cdis pirebis
umravlesoba ar acdeboda 150 volts, 4%-ze naklebi morCilebas gamoxatavda 300
voltamde da mxolod 0.1% gaagrZelebda zemoqmedebas 450 voltamde.
prognozirebisas fsiqiatrebi eyrdnobodnen mosazrebas, rom srul morCilebas
gamoavlendnen da maqsimalur eleqtro Soks gamoiyenebdnen mxolod garkveuli
maxasiaTeblebiT aranormaluri, sadisti adamianebi, romlebsac siamovnebT
sxvebisTvis tkivilis miyeneba.
fsiqiatrebi aseT Sefasebebs afuZnebdnen Sexedulebaze, rom aseTi
aranormaluri qcevebis ganmaxorcielebel adamianebs gaaCniaT gansakuTrebuli
dispoziciuri maxasiaTeblebi, Tumca, maT mxedvelobidan gamorCaT situaciis is
gansakuTrebuli Zala, romelsac SeeZlo, gavlena moexdina cdis pirTa
umravlesobis azrovnebasa da qcevebze, vinaidan isini “amoglejilni” iqnen
maTTvis Cveuli situaciidan. RirsSesaniSnavi da SemaSfoTebeli daskvna ki
gaxlavT is, rom es eqspertebi Secdnen: cdis pirTa umravlesoba srulad
daemorCila avtoritets. arc erTi cdis piri ar SeCerebula 300 voltze nakleb
Zabvaze. moswavleebis mimarT 65%-ma gamoiyena maqsimaluri eleqtro Soki – 450
volti. miaqcieT yuradReba, rom maTi umravlesoba sityvierad acxadebda
winaaRmdegobas, magram qceviT emorCileboda avtoritets. msxverplis
TvalsazrisiT, es kritikuli sxvaobaa. marTlac, Tqven rom yofiliyaviT
msxverplis adgilze, raime mniSvneloba eqneboda imas, rom adamians ar undoda
TqvenTvis tkivilis moyeneba da sityvierad ewinaaRmdegeboda brZanebas, Tu ki is,
bolos da bolos, daemorCileboda brZanebas da mogayenebdaT eleqtro Sokis
ganmeorebad dartymebs?
milgremis eqsperimentis Sedegebi imdenad moulodneli iyo, rom mkvlevarebs
didi Sroma dasWirdaT, raTa gamoericxaT maTi alternatiuli interpretaciis
SesaZleblobebi. erTaderTi gamosavali iyo is, rom daeSvaT, cdis pirebma
realurad ar daijeres eqsperimentis “legenda”. SesaZloa, maT isic ki ar
daijeres, rom msxverpls namdvilad ayenebdnen tkivils. amis gamosaricxad
Catarda iseTi eqsperimenti, romelSic damorCilebis efeqti iyo realuri, swrafi
da uSualo. kolejis studentebi Tvlidnen, rom wvrTnidnen lekvs, romelzec
yoveli Secdomis Semdeg zemoqmedebdnen eleqtroSokiT. isini realurad xedavdnen,
930
rogor xteboda lekvi da esmodaT misi wkmutuni yovelTvis, rodesac Rilakze
aWerdnen xels da aZlierebdnen dens cxaurSi, romelzec lekvi idga. ramdeni
adamiani isurvebda gaegrZelebina lekvze eleqtroSokiT zemoqmedeba da misi
wvaleba? am realur situaciaSic ki, studentebis samma meoTxedma eleqtro Sokis
maqsimaluri odenoba gamoiyena (Sheridan & King, 1972).
cdis pirebis qcevis kidev erT alternatiul axsnas warmoadgens is, rom
eqsperimentis Sedegebze gavlena moaxdina misi pirobebis moTxovniTma
maxasiaTeblebma (Demand characteristics). es moTxovniTi maxasiaTeblebi aris
eqsperimentuli situaciis maniSneblebi, romlebic zemoqmedebdnen cdis pirebze da
aniSnebdnen, Tu ras elian maTgan. davuSvaT, milgremis cdis pirebi mixvdnen, rom
misi eqsperimentis Sedegebi bevrad ufro saintereso iqneboda, Tu isini ar
Sewyvetdnen eleqtro SokiT zemoqmedebas da amitomac, agrZelebdnen TamaSs.
Semdgomma kvlevebma aCvena, rom avtoritetisadmi damorCileba sulac ar ganicdis
uCveulo eqsperimentuli pirobebis gavlenas. is, SesaZloa, moxdes nebismier
cxovrebiseul situaciaSi.
saidan viciT
SokiT zemoqmedeba
eqsperimentuli variaciebi
932
1. moswavle iTxovs SokiT 8. Sexebis SesaZlebloba.
zemoqmedebas. 9. siaxlove.
2. avtoriteti, rogorc msxverpli 10. institucionaluri konteqsti.
– miTiTebebs iZleva Cveulebrivi 11. xmovani ukukavSiri.
adamiani. 12. daSorebili msxverpli.
3. ori avtoriteti – sawinaaRmdego 13. qali cdis pirebi.
miTiTebebi. 14. ori avtoriteti – erTi
4. cdis pirebi TviTon irCeven msxverpli.
Sokis odenobas. 15. cdis piri, rogorc mowme.
5. ori mewyvile winaaRmdegia. 16. mewyvile akontrolebs Sokis
6. rigiTi adamiani iZleva wyaros.
miTiTebebs.
7. avtoriteti daSorebulia.
mSvidobis fsiqologia
saidan viciT
totaluri democidi
saerTaSoriso omi
me-20=e saukuneSi daxocili milionobiT adamiani
945
demokratiuli avtoritaruli totalitaruli
saidan viciT
Sejameba
avtoris bolosityvaoba
949
Cven davasruleT mogzauroba, romelSic “fsiqologia da cxovreba”
gvexmareboda. Tu dafiqrdebiT, imedi gvaqvs, naTlad warmoidgenT, Tu ramdeni ram
iswavleT am mogzaurobisas. da mainc, Cven mxolod zedapirulad SevexeT im rTul
problemebs., romlebic fsiqologiiT dainteresebul students elis win.
vimedovnebT, rom gayvebiT Tqven interess da, metic, SesaZloa, Tqveni wvlilic ki
SeitanoT fsiqologiis ganviTarebaSi, rogorc mecnierma mkvlevarma an
praqtikosma klinicistma, an kidev fsiqologiuri codnis gamoyenebiT gadawyvitoT
socialuri da pirovnuli problemebi.
dramaturgi tom stopardi Segvaxsenebs, rom “saidanme gasvla, sadme Sesvlasac
niSnavs”. gvinda virwmunoT, rom Tqveni cxovrebis momdevno fazaSi Sesvlas,
yovelive isic gagiadvilebT, rac am wignidan iswavleT. am axali mogzaurobis
dros, SesaZloa, Tqvenc STaberoT axali sicocxle adamianebis miswrafebaTa
fsiqologias, Tundac imiT, rom xeli SeuwyoT adamianebs Soris urTierTobebisa
da kavSirebis gaZlierebas.
sakvanZo sakiTxebi
agresia
• evoluciuri TvalsazrisiT, agresiuli qcevebi xorcieldeba imitom, rom
adamianebs surT gazardon sakuTari genebis dacvis SesaZlebloba.
• agresiaSi individualuri gansxvavebebi dakavSirebulia rogorc genetikur
memkvidreobasan, aseve, tvinis Hhormonalur funqcionirebasTan.
950
crurwmenebi
• xSirad uneburma minimalurma maCveneblebmac ki SeiZleba biZgi miscen
crurwmenebs da sazogadoeba daiyos “Sida” da “gare” jgufebad.
• stereotipebi gavlenas axdens adamianebis mier qcevebisa da, saerTod,
informaciis Sefasebebze.
• mkvlevarebma gamoavlines crurwmenebis Secvlis faqtorebi iseTi
situaciebis SeqmniT, sadac gansxvavebuli jgufebis wevrebi TanamSromlobdnen
saerTo miznebis misaRwevad.
• kroskulturuli kvlevebi aseve, miuTiTebs, rom megobroba mniSvnelovan
rols asrulebs crurwmenebis daZlevaSi.
ZiriTadi cnebebi
agresia
altruizmi
mowmis Careva
kontaqtis hipoTeza
moTxovnadi maxasiaTeblebi
pasuxismgeblobis difuzia
frustracia – agresiis hipoTeza
genocidi
jgufuri dinamika
impulsuri agresia
Sidajgufuri mikerZoeba
Sidajgufi
instrumentuli agresia
“asawyobi suraTebis” klasebi
garejgufebi
mSvidobis fsiqologia
crurwmena
prosocialuri qcevebi
rasizmi
ormxrivi altruizmi
seqsizmi
socialuri kategorizacia
stereotipebi
952