You are on page 1of 12

II.

ujreduli regulaciis molekuluri meqanizmi


ujredSi mimdinare mravalricxovani procesebi regulirdeba specialuri regu-
latoruli sistemebis saSualebiT. zemoqmedebs ra ujredebis SesaZleblobaze, ur-
TierToba daamyaros erTmaneTTan, es sistemebi aCqarebs zogierT reaqciebs, xolo
zogierTebs, piriqiT, anelebs. ujredSida regulatoruli sistemebi universaluri
sistemebia. ujredis mier miRebuli sxvadasxva ujredSida da ujredgare signalebi
transformirdeba am regulatoruli sistemebis mier, rac gulisxmobs specifikuri
molekulebis koncentraciis lokalur cvlilebebs, ramac SesaZlebelia kardina-
lurad Secvalos ujredis funqcionirebis xarisxi.
bioqimiuri reaqciebis mimdinareoba ujredebSi, organoebSi, qsovilebsa da sa-
bolood, mTlian organizmSi koordinirdeba imgvarad, rom organizmis calkeuli
erTeuli funqcionirebs maqsimalurad optimalur reJimSi. XX saukunis 50-ian wleb-
Si, amerikelma mecnierma e.sazerlendma aRmoaCina axali nukleotidi — cikluri ade-
nozin-3’,5’-monofosfati (c-amf, cAMP). es aRmoCena, romelic nobelis premiiT iqna
dajildoebuli, safuZvlad daedo koncefcias meoradi mesenjerebis Sesaxeb da sa-
bolood aisaxa bioqimiis axali dargis SeqmnaSi, romlis inglisuri dasaxelebaa `cell
signaling~, anu `ujreduli signalizacia~. dargis kvlevis sagania ujredgare (pirve-
ladi) signalebiT ganpirobebuli ujreduli metabolizmis regulaciis molekulu-
ri meqanizmebi. xSir SemTxvevaSi, am terminis qveS gulisxmoben ujredgare signalis
gadacemis (transduqcia) molekulur meqanizmebs. Tumca termini `cell signaling~ gu-
lisxmobs ara marto ujredSi signalis gadacemas, aramed movlenebis mTlian kom-
pleqss, maT Soris signalis gaZlierebas, Sesustebas da, sabolood, mis srul daT-
rgunvas.

II.1.ujreduli signalis transduqciis zogadi gzebi

ujredSi da, zogadad, mTlian organizmSi mimdinare bioqimiuri procesebis Se-


Tanxmebuloba adekvaturia garemomcvel aresTan, aseve garedan Semosuli informa-
ciis, energiisa da materiis nakadTan. miuxedavad imisa, rom ujredis plazmuri mem-
brana warmoadgens Txel Sres, is saimedo barieria sxvadasxva tipis molekulebisaT-
vis, maT Soris e.w. pirveladi mesenjerebisaTvis (ingl. `messenger~ – mauwyebeli, mac-
ne): hormonebis, neiromediatorebis da regulatoruli Tvisebis mqone sxvadasxva na-
erTebisaTvis. aRsaniSnavia, rom sasignalo molekulebis (pirveladi mesenjerebi)
umravlesoba, rogorc hidrofiluri molekulebi, ver aRwevs ujredSi da mxolod
urTierTqmedebs ujredis plazmuri membranis gare zedapirTan, ufro zustad, mem-
branis SemadgenlobaSi arsebul integralur cilovan molekulebTan — receptoreb-
Tan. mxolod steroidul da Tiroidul hormonebs, rogorc lipofilur moleku-
lebs, SeuZliaT gadalaxon plazmuri membrana da SeaRwion ujredSi, sadac cito- an
nukleoplazmaSi lokalizebulia maTi receptorebi (sur. II.1).

23
suraTi II.1. receptorebis mravalferovneba

molekulebi, romlebic inicirebs signalis transmembranul gadatanas (tran-


sduqcias), aaqtivebs receptorebs Zalian mcire, magaliTad 10-8М an ufro naklebi
koncentraciis pirobebSi. aqtivirebuli receptori mosul signals sxvadasxva gziT
gadascems ujredSida samizneebs. im SemTxvevaSi, Tu samizne fermentia, maSin signali
axdens misi aqtivobis modulirebas — aZlierebs an asustebs mis aqtivobas; im Sem-
TxvevaSi, roca samizne ionuri arxia, modulirdeba arxis gamtarebloba. orive Sem-
TxvevaSi efeqti gamoixateba romelime metaboluri stadiis aqtivobis an konkretu-
li ionis citoplazmuri koncentraciis cvlilebiT. swored es cvlilebebi warmo-
adgens ujredul pasuxs.
molekuluri manqanebi, romlebic uzrunvelyofs signalis gadacemas recepto-
ridan ujredSida samizneebze, Sedgeba ramdenime cilovani komponentisagan, romel-
Ta erToblioba qmnis e.w. signalis gadacemis kaskads. am procesSi, cilebis garda,
monawileobs mcire zomis sxva molekulebic — meoradi Suamavlebi, anu mesenjerebi.
nivTierebas, romelic warmoiqmneba ujredze pirveladi mesenjeris zemoqmedebis
Sedegad da uSualod axorcielebs ujredSida efeqtebs, meoradi mesenjeri ewodeba.
dReisaTvis cnobilia 5 ZiriTadi meoradi mesenjeri — cAMP-cikliuri adenozin-mo-
nofosfati, c-GMP- cikliuri guanozinmonofosfati, DAG-diacilgliceroli, IP3-
inozittrifosfati da Ca2+. meoradi mesenjeri xasiaTdeba ori ZiriTadi TvisebiT: 1.
vinaidan meoradi mesenjerisaTvis aucilebelia citoplazmaSi difuziis maRali siCqa-
re, mas unda gaaCndes mcire molekuluri masa; 2. aucilebelia is swrafad iSlebodes, an
unda moxdes misi swrafi akumulireba specialur depoebSi, magaliTad Са2+-is
SemTxvevaSi.
mravalujredian organizmebSi gamoyofen signalebis aRqmisa da gadacemis or
dones. I done gulisxmobs mTlian organizms, romelic iRebs informacias garemom-
cveli samyarodan SegrZnebis organoebis daxmarebiT. es organoebia: Tvalebi, yure-
bi da sxv. am SemTxvevaSi igulisxmeba e.w. sensoruli recepcia, romelic uzrunvel-
yofs talRovani bunebis informaciis miRebas (sinaTle, bgera, siTbo), xolo ynosvi-
sa da SegrZnebis organoebis SemTxvevaSi — qimiur signalebs. II done gulisxmobs mra-
valujrediani organizmis farglebSi ujredebis urTierTkavSirs erTmaneTTan. uj-
redebi erTmaneTTan, ZiriTadad, `laparakoben~ qimiuri signalebis eniT, romelic
gansazRvravs cocxal ujredSi mimdinare qimiuri reaqciebis erTobliobas. es reaq-
ciebi sakmaod mravalferovania da warmodgenilia rogorc sinTezuri (anaboluri),

24
aseve daSlis (kataboluri) reaqciebiT. maTi mimdinareoba mkacrad regulirebadia
da am process uSualod ujredi akontrolebs.
biologiurad aqtiuri nivTierebebiT informaciis mimocvla cocxal organiz-
mebSi mimdinareobs endokrinuli, parakrinuli da autokrinuli regulaciis meqa-
nizmebiT.
endokrinuli regulaciis SemTxvevaSi, aqtiuri naerTis (magaliTad, hormonis)
gamoyofa xdeba specializirebuli ujredebis mier da isini mTel organizmSi sis-
xlis saSualebiT gadaitaneba. parakrinuli regulaciisas aseTi naerTi vrceldeba
erTi organos farglebSi da amave organoSi xdeba misi efeqtis realizeba. aseT naer-
Tebs qsovilovan hormonebs uwodeben. qsovilovani hormonebis magaliTia neirot-
ransmiterebi, romlebic gamomuSavdeba neironebis mier. neirotransmiterebi samiz-
ne ujredebamde mcire manZilze gadaadgildeba. autokrinuli regulaciisas ujre-
dis mier gamoiyofa specifikuri nivTiereba, romelic warmoadgens amave ujredis
gamaaqtivebel naerTs. mas aqtivatori ewodeba. aseTi naerTebi gvxvdeba imunur sis-
temasa da avTvisebian qsovilebSi.
amrigad, biologiurad aqtiuri naerTi, romelic praqtikulad yvela ujredSi
SeiZleba dasinTezirdes, vrceldeba organizmis gansazRvrul sivrceSi da ganapi-
robebs `mimRebi~ ujredebis — aqceptorebis koordinirebul muSaobas. aseTi signa-
lebis zemoqmedebiT mimdinareobs ujredSida metabolizmi, ujredebis gamravleba,
genTa aqtivobis regulireba da kontroli, ujredebis diferencireba da sxva. sain-
formacio jaWvis erTi rgolis amovardna iwvevs ujreduli metabolizmis moSlas,
rac dasabams aZlevs ujredSi paTologiuri procesebis Camoyalibebas.
cnobilia sami ZiriTadi saSualeba, romliTac mimdinareobs ujredis mier gare-
dan mosuli signalebis miReba, anu recepcia:
1. ujredis plazmuri membranis zedapirze arsebuli receptorebi;
2. citoplazmaSi arsebuli receptoruli Tvisebis mqone cilovani bunebis mole-
kulebi;
3. metabolur procesebSi monawile zogierTi fermentis aqtivobis cvlileba.
plazmuri membranis receptorebis meSveobiT signalis transduqcia sam etapad
mimdinareobs:
I etapi — receptoris mier ujredgare sasignalo molekulis — e.w. ligandis mier-
Teba, rac cvlis receptoris struqturas. ligandis rols asrulebs hormonebi, nei-
rotransmiterebi, modulatorebi da sxv.
II etapi — ligandis mierTebis Sedegad receptoris urTierTqmedeba e.w. efeqto-
rul cilasTan. efeqtoruli cilebi fermentebi an ionuri arxebia, romelTa aqtivo-
ba am urTierTqmedebis Sedegad icvleba. xSir SemTxvevaSi, receptori TviTon war-
moadgens efeqtorul molekulas;
III etapi — efeqtoris gaaqtivebis Sedegad meoradi mesenjeris warmoqmna an mem-
branuli potencialis cvlileba.

II.2. ujreduli pasuxis regulireba

mosuli informaciis sapasuxod, receptoris mier warmoqmnili ujredSida efeq-


tis regulireba xorcieldeba ramdenime doneze:
I. transkrifciis doneze — romlis drosac SesaZlebelia rogorc uSualod
transkrifciis, aseve informaciuli rnm-is winamorbedis procesingis regulireba;

25
II. translaciis doneze — regulirdeba uSualod cilis an misi winamorbedis sin-
Tezis procesi;
III. regulacia cilis molekulis modificirebiT, romelic SesaZlebelia wari-
marTos ramdenime saSualebiT.
cnobilia cilis molekulis modificirebis ramdenime gza, ris Sedegadac icvle-
ba ujredSi am cilis aqtivoba an raodenoba. molekulis modificirebis erT-erTi
saSualebaa Seqcevadi modifikacia. amis magaliTia ferment glikogenfosforilazas
fosforilireba, romelic katalizirdeba specifikuri fermentiT — proteinkinaza
A-iT. proteinkinazebi fermentebis jgufia, romlebic axdens fosfaturi naSTis
gadatanas ATP-dan romelime konkretul cilaze. ujredSi arsebobs am reaqciis Seb-
runebuli procesic — defosforilireba, romelic xorcieldeba fermentebis sxva
jgufiT — proteinfosfatazebiT. orive reaqcia (fosforilireba/defosforili-
reba) xSirad gvxvdeba ujredSi da warmoadgens process, romelic ganapirobebs sxva-
dasxva cilebis Tvisebebis Secvlas (sur. II.2).
fosforilirebis garda, ujredSi arsebobs sxva saSualebac polipeptiduri mo-
lekulis Tvisebis Sesacvlelad, magaliTad, samizne cilaze hidrofoburi jgufebis
mierTeba (cilovan molekulebze meTilis an acilis jgufebis gadatana).
ujreduli aqtivobis cvlilebis kidev erTi saSualebaa ligandis zemoqmedebiT
cilis molekulis katalizuri aqtivobis an misi romelime Tvisebis Secvla. am tipis
ligandebis raodenoba sakmaod didia, Tumca sasignalo sistemebisaTvis gansakuTre-
biT mniSvnelovania meoradi mesenjerebi: cAMP, cGMP, DAG, IP3 da Ca2+. aRsaniSnavia,
rom TiToeul maTgans SeuZlia moaxdinos am cilebis mafosforilirebeli fermen-
tis — Sesabamisi proteinkinazas aqtivobis regulireba da amiT Secvalos samizne ci-
lebis fosforilirebis procesis xarisxi.

suraTi II.2. ujreduli cilebis aqtivobis regulacia


fosforilirebiTa da defosforilirebiT
cilebis fosforilireba iwvevs cilebis aqtivobis gaZlierebas an Semcirebas.
cilebis fosforilireba xorcieldeba proteinkinazebiT, xolo defosforilireba —
proteinfosfatazebi. proteinkinazas gadaaqvs fosfatis jgufi (Pi) АТP-dan cilis
molekulis serinis, treoninis an Tirozinis naSTebze. es procesi Seqcevadad cvlis
cilis struqturas da funqcias. fermentebis orive tipis — kinazebis da fosfatazebis
aqtivoba regulirdeba sxvadasxva meoradi mesenjerebiT.

ujredis aqtivobis regulireba SesaZlebelia aseve e.w. cila-cilovani urTier-


TqmedebiT. am tipiT regulirdeba ferment proteinkinaza A-s (cAMP-damokidebuli
proteinkinaza) aqtivoba. fermentis molekula, romelic Sedgeba ori regulatoru-
li da ori katalizuri suberTeulisagan, Tavisufal mdgomareobaSi araaqtiuria,

26
vinaidan tetrameris SemadgenlobaSi Semavali regulatoruli suberTeuli warmo-
adgens fermentis katalizuri suberTeulis inhibitors. cAMP-is arsebobisas tet-
rameri disocirdeba Semadgenel komponentebad, katalizuri suberTeulebi Tavi-
sufldeba inhibitorisagan da axdens samizne cilebis fosforilirebas (sur. II.3).

suraTi II.3. proteinkinaza A-s aqtivacia cAMP-iT

cilis molekulis kompartmentalizaciis cvlileba, anu misi adgilmdebareobis


Secvla (magaliTad, gadaadgileba citoplazmidan membranaze an piriqiT) warmoad-
gens kidev erT mniSvnelovan saSualebas cilis Tvisebebis Sesacvlelad. amis magali-
Tia sakmaod gavrcelebuli cila p21ras, romelsac uSualo kavSiri aqvs adamianisa da
cxovelebis ujredebis avTvisebian transformaciasTan. es exeba p21ras-is mutantur
formebs, maSin roca am cilis normaluri forma monawileobs zogierTi sasignalo
sistemis muSaobaSi, sadac pirvelad mesenjerad gvxvdeba ujredis gayofasa da dife-
rencirebaSi monawile zrdis faqtori. dadgenili iqna, rom p21ras, iRebs ra signals
Sesabamisi receptoridan, gadadis aqtiur mdgomareobaSi, rac gamoixateba specia-
luri proteinkinazas — Raf-is gadataniT citoplazmidan membranaze da ujreduli
metabolizmis SecvliT, rac iwvevs ujredSi apoptozuri procesis darRvevasa da
mis avTvisebian gadagvarebas.

II.3. receptorebis tipebi

imisaTvis, rom ujredma miiRos informacia, aucilebelia, rom mas gaaCndes spe-
cialuri sistema, romliTac xdeba informaciis miReba — recepcia da misi Semdgomi
gardaqmna — transduqcia. am mizans emsaxureba ujredis plazmur membranaSi arsebu-
li biologiuri informaciis damWeri da gadamamuSavebeli specialuri sistemebi. es
sistemebia receptorebi, gadamtanebi (transporterebi), saqaCavebi (tumboebi) da ar-
xebi.
cnobilia ujredis membranuli receptorebis sami ZiriTadi tipi:
1. receptorebi, romlebic dakavSirebulia e.w. G-cilebTan — metabotropuli
receptorebi;
2. receptorebi, romlebic asocirebulia fermentuli aqtivobis mqone cileb-
Tan;
3. receptorebi, romlebic warmoadgens ionur arxebs.

27
II.3.1. G-cilebTan dakavSirebuli metabotropuli receptorebi

miuxedavad ligandebis mravalferovnebisa, metabotropuli, G-cilebTan dakav-


Sirebuli receptorebisaTvis damaxasiaTebelia msgavsi struqtura. kerZod, yoveli
maTgani warmoadgens monomerul, integralur membranul cilas, romlis polipepti-
duri jaWvi Svidi transmembranuli α-spiraliTaa warmodgenili. receptorze aRi-
niSneba ujredgare amino(H2N-)-terminaluri daboloeba, sami ujredgare, sami uj-
redSida maryuJi da ujredSida karboqsi (HOOC-)-terminaluri daboloeba. recep-
toris is ubani, romelic pasuxismgebelia pirvelad signalTan (ligandi) urTierTq-
medebaze, lokalizebulia membranis gareTa zedapirze, xolo ubani, romelic kon-
taqtirebs efeqtorul cilasTan — citoplazmur mxareze (sur.II.4).

suraTi II.4. metabotropuli receptoris


zogadi struqtura (Siegelbaum et al.-is mixedviT, 2011)

metabotropuli, G-cilebTan dakavSirebuli receptorebisaTvis (GPCR - G-protein


coupled receptors) pirveladi mesenjeris (ligandis) funqcias asrulebs asrulebs ci-
lebi, peptidebi, aminomJavebis warmoebulebi da sxv. amave tipis receptorebidan
xdeba iseTi qimiuri signalebis gadacema, romelic aRiqmeba ynosvisa da gemovnebis
sensoruli ujredebiT da fotoreceptorebiT. aRsaniSnavia, rom erTi da igive sig-
nalma SesaZlebelia inicireba gaukeTos sasignalo kaskads ramdenime GPCR-dan.
dadgenilia, rom GPCR-is raodenoba organizmSi 200-ze metia.

28
cxrili II. 1.
G-cilebis monawileoba signalis transduqciis procesSi

G-cila receptoris aqtivatori efeqtori sasignalo


gza
Ga adrenalini, noradrenalini, adenilatciklaza,
cAMP,
histamini, glukagoni, Ca2+- arxebi
Ca2+-is Sesvla
adrenokortikotropini,
ujredSi
maluTeinizirebeli hormoni,
folikul-mastimulirebeli
hormoni, Tireotropuli
hormoni
Geff surnelovani naerTebi adenilatciklaza
cAMP
(ynosva)
Gt (Cxirebi) fotoni cGMP-damokidebuli cGMP
fosfodiesTeraza
(mxedveloba)
Ga2 fotoni cGMP-damokidebuli cGMP-feradi
(kolbebi) fosfodiesTeraza mxedveloba
Gi1, Gi2, Gi3 noradrenalini, angiotenzini, fosfolipaza C, cAMP,
opioidebi, prostaglandinebi, fosfolipaza A, araqidonis
sxvadasxva peptidebi K+-arxebi mJava,
inozitoltri
fosfati
diacilglice
roli,Ca2+

Gq acetilqolini, adrenalini fosfolipaza C membranis


polarizacia,
inozitoltri
fosfati

plazmuri membranis receptorebiT signalis transduqciis I etapia receptoris


mier ujredgare sasignalo molekulis dakavSireba, rac cvlis mis Sinagan energias
da struqturas. konformaciis am mdgomareobaSi receptors SeuZlia urTierTqme-
deba e.w. efeqtorul cilasTan. efeqtoruli cilebi sasignalo cilebia (fermente-
bi an ionuri arxebi), romlebic aqtivdeba receptorTan urTierTqmedebis Sedegad.
xSir SemTxvevaSi, uSualod receptoria efeqtoruli molekula. efeqtoris gaaqti-
veba, Tavis mxriv, iwvevs meoradi mesenjeris warmoqmnas an membranuli potencialis
cvlilebas. receptorebis nawili pirdapir urTierTqmedebs efeqtorTan. Tumca
gvxvdeba receptorebi, romelTa urTierTqmedeba efeqtorTan xorcieldeba Sema-
uRlebeli cilis saSualebiT. mas GTP-damakavSirebel, anu G-cilas uwodeben.
nanaxia 20-mde sxvadasxva G-cila, magaliTad, Gs, Gi, Gq, Gg da sxv. TiToeuli maT-
gani sxvadasxva efeqtorul cilasTanaa dakavSirebuli da gansxvavebuli signalis
transduqcias awarmoebs. magaliTad, Gs da Gi, romlebic Sesabamisad astimulirebs
da ainhibirebs ferment adenilatciklazas; Gq, romelic aaqtivebs ferment fosfo-
lipaza С-s. sensorul ujredebSi, kerZod, fotoreceptorebSi gvxvdeba Gt-cila
(transducini), gemovnebis receptorebSi — Gg da a.S.

29
II.3.1.1. heterotrimeruli G-cilebi

receptorTan dakavSirebuli G-cilebi heterotrimeruli, GDP/GTP-damakavSire-


beli cilebia, romlebic sami suberTeulisagan Sedgeba. esenia α- (40-45 kdal.), αβ-
(37 kdal.) da γ-suberTeulebi (8-10 dal.) (sur. II.5.).

suraTi II.5.heterotrimeruli G-cila

signalis gadacemis zogadi sqema receptoridan G-cilaze moicavs Semdeg eta-


pebs (sur.II.6):
1. ligandi ukavSirdeba membranul receptors. am dros G-cila araaqtiuria da
dakavSirebulia GDP-Tan;
2. ligandTan dakavSirebuli receptori urTierTqmedebs G-cilasTan, aaqti-
vebs mas da G-cila ukavSirdeba GTP-s;
3. gaaqtivebuli G-cila urTierTqmedebs erT an ramdenime ujredSida fermen-
tTan (adenilatciklaza, guanilatciklaza, fosfolipaza С, А da D) da cvlis maT
aqtivobas. amave dros, G-cilas SeuZlia pirdapir moaxdinos ionuri arxis funqcio-
nirebis modulireba;
4. efeqtoruli fermentebis aqtivobis cvlileba iwvevs erTi an ramdenime
meoradi mesenjeris (cAMP, cGMP, DAG, IP3 da Ca2+) ujredSida raodenobis cvlilebas;
5. meoradi mesenjeris ujredSida koncentraciis mateba an Semcireba gavlenas
axdens masze damokidebuli erT an ramdenime proteinkinas aqtivobaze da/ an ionur
arxze;
6. icvleba samizne cilebis fosforilirebis xarisxi, rac ganapirobebs ujre-
dis saboloo pasuxs.
cnobilia 20 sxvadasxva geni, romelic akodirebs am suberTeulebs. cilis fun-
qciasa da specifikurobas ZiriTadad gansazRvravs α-suberTeuli, Tumca yovelTvis
ara. cilebis umravlesobaSi β da γ suberTeulebi mWidrod aris erTmaneTTan
dakavSirebuli da qmnian erTian βγ-kompleqss. aRniSnuli kompleqsebi uzrunvel-
yofs α-suberTeulis lokalizacias da deaqtivacias, aseve aregulirebs recepto-
rebis Tvisobas gamaaqtivebeli ligandisadmi, aqveiTebs gdf-is Camocilebis SesaZ-
leblobas α-suberTeulidan (inaqtivirebuli mdgomareobis stabilizacia), xsnis
К+-arxebs (miocitebSi) da xuravs Са2+-arxebs presinafsur membranaSi. isini aseve
aaqtivebs fosfolipaza А2-sa da fosfolipaza С-s zogierT izoformas da areguli-
rebs receptoris Tvisobas agonistisadmi.

30
suraTi II.6. heterotrimeruli G-cila da mis
mier inducirebuli signalis transduqcia
A — receptorTan dakavSirebuli araaqtiuri G-cila;
B — ligandi ukavSirdeba receptors da iwvevs am ukanasknelis aqtivacias;
gaaqtivebuli receptori urTierTqmedebs G-cilasTan, rac iwvevs mis
konformaciul cvlilebebs da GDP-is Secvlas GTP-iT, rasac mosdevs
G-cilis αβγ-trimeridan α-suberTeulis disocireba;
C — α-suberTeuli urTierTqmedebs efeqtorTan, ris Semdegac
xdeba meoradi mesenjeris warmoqmna.

G-cilebi, Sesrulebuli samuSaos mixedviT, iyofa gamaaqtivebel (Gs) da Semakave-


bel (Gi) G-cilebad. orive SemTxvevaSi isini efeqtorul molekulebTan aris dakavSi-
rebuli. amrigad, rogorc sasignalo gzis gaaqtiureba, ise misi Caketva, damokidebu-
lia G-cilebis moqmedebis xasiaTze. zogierTi G-cila da misi monawileobiT warmoe-
buli transduqciis gzebi warmodgenilia cxrilSi II.1. es cilebi warmoadgens Suama-
vals 100-ze meti ujredgare regulatoruli nivTierebis receptorsa da ujredSida
procesebs Soris. kerZod, ligandis dakavSireba receptorTan aaqtivebs G-cilas,
romelic, Tavis mxriv, aaqtivebs an ainhibirebs ferments da/an iwvevs reaqciaTa
jaWvs, romlis saboloo Sedegia konkretuli ujreduli efeqti.

31
suraTi II.7. G-cilis aqtivacia da disociacia
1. Cveulebriv mdgomareobaSi G-cila araaqtiuria da trimeris formiTaa warmodgenili,
vinaidan maRalia α-suberTeulis Tvisoba GDP-sadmi, rac zrdis aseve mis
Tvisobas βγ-komplesisadmi ; 2. ligandis dakavSireba receptorTan ; 3.
iwyeba receptoris struqturuli cvlileba, rac gadaecema G-cilas.
4. struqturuli cvlilebebis Sedegad α-suberTeulis Tvisoba GDP-sadmi mcirdeba,
xolo GTP-sadmi matulobs, ris gamoc α-suberTeulidan xdeba GDP-is CamoSoreba da
mis adgils ikavebs GTP ; 5. GTP-α-suberTeulis Tvisoba βγ-komplesisadmi mcirdeba,
mTliani kompleqsis disociacia GTP-α-suberTeulad da βγ-kompleqsad ;
6. gamoTavisuflebul GTP-α-suberTeulSi mcirdeba α-suberTeulis Tvisoba GTP-sadmi,
xolo GDP-isadmi matulobs, rasac mosdevs GDP-α-suberTeulis warmoqmna,
romlis Tvisoba βγ-komplesisadmi maRalia. am procesis saboloo etapze G-cila
ubrundeba sawyis mdgomareobas (GDP-α-βγ- kompleqsi)

GDP-Tan dakavSirebuli trimeruli G-cila araaqtiuria. misi urTierTqmedeba


receptorTan iwvevs α-suberTeulis gadasvlas aqtiur formaSi, rac zrdis mis Tvi-
sobas GTP-sadmi, xolo GDP-sadmi amcirebs. aseve mcirdeba α-suberTeulis Tvisoba
βγ-kompleqsisadmi. amis Sedegad gaaqtivebuli α-suberTeuli Tavisufldeba GDP-
gan, ikavSirebs GTP-s, disocirdeba βγ-dimerisagan da mxolod amis Semdgom, aseTi
formiT (α-suberTeuli-GTP) urTierTqmedebs efeqtorul cilebTan (sur. II.7).
receptorTan urTierTqmedebis Semdgom GTP-α-suberTeulis kompleqsSi mcirdeba
α-suberTeulis Tvisoba GTP-sadmi, xolo GDP-sadmi matulobs, ris gamoc GTP scil-
deba α-suberTeuls, mis adgils ikavebs GDP da warmoiqmneba α-suberTeuli-GDP-is
kompleqsi. am kompleqsSi α-suberTeulis Tvisoba βγ-suberTeulisadmi matulobs,
ris gamoc G-cila ubrundeba sawyis mdgomareobas (GDP-α-βγ- kompleqsi).
zogierTi G-cila uSualod, meoradi mesenjerebis monawileobis gareSe, aregu-
lirebs ionuri arxis muSaobas. magaliTad, acetilqolinis dakavSireba muskarinul
М2-receptorTan gulsa da zogierT neironSi iwvevs sxvadasxva tipis К+-arxebis
aqtivacias, rac gamowveulia G-cilis aqtivaciis Sedegad warmoqmnili βγ-dimeris
damoukidebeli urTierTqmedebiT К+-arxebTan.
gansxvavebulia G-cilebis receptorebi. Sesabamisad, gansxvavebulia maTi ligan-
debic da signalis transduqciis gzebic. magaliTad, suraTze II. 8. mocemulia sami

32
gansxvavebuli ligandi — noradrenalini, glutamati da dofamini da maTi Sesabamisi
receptorebi, romlebic dakavSirebulia sxvadasxva tipis G-cilebTan. rogorc
suraTidan Cans, noradrenalinisa da dofaminis SemTxvevaSi receptorTan ligandis
dakavSirebas mosdevs efeqtoruli cilis — adenilatciklazas aqtivobis cvlileba.
pirvel SemTxvevaSi xdeba fermentis gaaqtiveba, xolo meore SemTxvevaSi —
inhibireba. magram orive SemTxvevaSi meoradi mesenjeris funqcias asrulebs cAMP.
adenilatciklaza warmoadgens G-cilebiT gamowveuli signalis transduqciis
dadebiTi da uaryofiTi kontrolis erT-erT ZiriTad maregulirebel ferments. da-
debiTi efeqtis SemTxvevaSi mastimulirebeli ligandis dakavSirebisas iwyeba αS-
tipis suberTeulis Semcveli G-cilebis aqtivacia (s — niSnavs stimulacias). amitom
am tipis G-cilebs GS-cilebs uwodeben. sxva regulatoruli naerTebi, magaliTad,
adrenalini, romelic ujredze moqmedebs α2-receptorebis saSualebiT, aseve ade-
nozini, romlis samiznea α1-receptori an dofamini, romelic zemoqmedebs Sesabamis
D2-receptorze, piriqiT, iwvevs adenilatciklazas inhibirebas. es mainhibirebeli
naerTebi aaqtivebs mainhibirebel Gi-cilebs, romlebisTvisac damaxasiaTebelia αi—
tipis suberTeuli (i-aRniSnavs inhibirebas). mainhibirebeli ligandis dakavSireba
receptorTan iwvevs Αi-suberTeulis disociacias, romelic, Sesabamisad, awarmoebs
adenilatciklazas aqtivobis daqveiTebas. amave dros, βγ-dimerebs SeuZliaT dau-
kavSirdnen Tavisufal αi-suberTeulebs, rac damatebiT amcirebs adenilatciklazas
aqtivobas da aZlierebs mainhibirebeli ligandebis efeqts.

suraTi II.8. heterotrimeruli cilebidan signalis


transduqciis zogierTi gza
neirotransmiterebi ukavSirdebian Sesabamis 1R, 2R da 3R receptors da
iwveven G-cilebisa da meoradi mesenjerebis moqmedebis Semdgom aqtivacias.
Gs, Gq da Gi — heterotrimeruli cilebis sami gansxvavebuli tipi

33
amrigad, rogorc aqtivacia, ise inhibicia aqtiuri procesia. kerZod, Gs-cila
aZlierebs fermentis muSaobas, anu zrdis ujredSi cAMP-is Semcvelobas, xolo Gi —
piriqiT, amcirebs mis aqtivobas da, Sesabamisad, cAMP-is raodenobasac.
cnobilia sxva ujredgare agonistebi, romelTa dakavSirebiT Sesabamis recep-
torTan xdeba gansxvavebuli efeqtoruli fermentebis, magaliTad, fosfolipaza C-
s gaaqtiureba. am procesSi CarTulia specifikuri Gq-cila, romelic awarmoebs
membranuli fosfolipidis — fosfatidil-ionozitol-4,5-difosfatis daSlas or
ujredSida mesenjerad — inozitol-1,4,5-trifosfatad (IP3) da diacilglicerolad
(DAG). IP3 ukavSirdeba ra specifikur ligand-damokidebul Са2+-arxebs endoplazmatur
retikulumsa da mitoqondriebze, iwvevs maT gaxsnas da, Sesabamisad, Са2+-is koncentra-
ciis zrdas, xolo diacilgliceroli ferment proteinkinaza С-s gaaqtivebiT —
sxvadasxva tipis ujredul efeqts.
G-cilebi, kerZod maTi ά-suberTeuli warmoadgens zogierTi baqteriis toqsinis
samiznes, aseTia magaliTad, qolerisa da yivanaxvelis baqteriebi. amis mizezi toqsi-
nebiT α-suberTeulis aminomJavebis ribozilirebaa. ribozilirebis procesi auci-
lebelia α-suberTeulis gasaaqtiureblad. am tipis toqsinebisaTvis damaxasiaTebe-
lia ADP-ribozil-transferazuli aqtivoba (axdens ADP-ribozis mierTebas α-
suberTeulis gansazRvrul ubnebze), ris gamoc irRveva signalis transduqcia da
ujredis funqcionireba. magaliTad, qoleris toqsini moqmedebs ra Gs-cilis ά-
suberTeulze, mudmivad axdens mis ribozilirebas, ris gamoc Gs-cila mudmivad im-
yofeba gaaqtivebul, anu disocirebul mdgomareobaSi. yivanaxvelas toqsini aseve
iwvevs ADP-ribozilirebas. Tumca am SemTxvevaSi Gi-cilis modifikacia xels uSlis
mis urTierTqmedebas Sesabamis receptorTan, ris gamoc receptoris aqtivacias ar
mosdevs adenilatciklazas inhibireba.
rogorc aRvniSneT, heterotrimeruli G-cilis urTierTqmedeba ligand-recep-
torul kompleqsTan iwvevs misi α-suberTeulis gaaqtivebas, xolo es ukanaskneli
efeqtorul cilasTan urTierTqmedebiT ganapirobebs ujredSida sasignalo kas-
kadis mimarTulebas. GPCR-tipis sasignalo sistemebSi, adenilat-ciklazas garda,
gvxvdeba sxva efeqtoruli molekulebic, magaliTad, fosfolipaza С (axdens mem-
branuli fosfatidilinozitolis hidrolizs DAG-ad da IP3-ad) da fosfodiesTera-
za (awarmoebs cGMP-isa da cAMP-isa ciklis gaxsnas da Sesabamisad, AMP da GMP-is
warmoqmnas). efeqtoruli molekulis funqcias, zogierT SemTxvevaSi, asrulebs
K+-isa da Na+-is arxebic.

II.3.1.2. proteinkinazebi

ujredSida sasignalo gzis erT-erT Semadgenel komponentad warmodgenilia


fermentebis didi jgufi, romelic gaerTianebulia saerTo saxelwodebis qveS —
proteinkinazebi. fermentebis es jgufi axorcielebs ATP-dan kidura fosfatis naS-
Tis gadatanas sxvadasxva cilebze (sur.II.9). fermentebis am jgufis katalizuri do-
menis aminomJavuri Semadgenlobis detaluri Seswavlis safuZvelze SesaZlebeli
gaxda momxdariyo maTi klasificireba. dResdReobiT ganixileba proteinkinazebis 5
ZiriTadi jgufi.

34

You might also like