You are on page 1of 15

cGMP-damokidebuli proteinkinaza (proteinkinaza G) ZiriTadad gvxvdeba ci-

toplazmaSi. cAMP-damokidebuli proteinkinazebisagan gansxvavebiT, es fermenti ar


Seicavs calke katalizur da calke regulatorul ubnebs. es ubnebi erT polipepti-
dur jaWvSia ganTavsebuli. fermentSi ori aseTi jaWvi gvxvdeba. cGMP-Tan dakavSi-
rebis Semdeg, mis molekulaSi iwyeba konformaciuli cvlilebebi, romelTa Sedegad
katalizuri ubani Tavisufldeba da Seswevs unari moaxdinos substratuli cilebis
fosforilireba (sur.II.19).

suraTi II.19. cGMP-damokidebuli


proteinkinazas sqematuri struqtura

rogorc zemoT iyo aRniSnuli, cGMP Tavis efeqts proteinkinazebis aqtivaciis


garda, axorcielebs aseve ionur arxebze zemoqmedebiTac. amis magaliTia cGMP-is
moqmedeba fotoreceptorul ujredebze. am tipis ujredebSi cGMP, uSualod, yo-
velgvari proteinkinazuli aqtivaciis gareSe, aregulirebs Na+-is arxis muSaobas da
am ionis ionis ujredSi Sesvlis process.

II.3.3. fosfodiesTerazebi

fermentebis jgufi fosfodiesTerazebi moqmedebs, rogorc cikliuri nukleo-


tidebis mier warmoqmnili sasignalo kaskadis uaryofiTi regulatorebi da warmod-
gens mniSvnelovan komponentebs ujredSida signalizaciis procesSi. fosfodiesTe-
razebi awarmoebs rogorc cAMP-is, aseve cGMP-is hidrolizs 5’- nukleotid — mono-
fosfatamde (sur. II. 20). cAMP-isa da cGMP-is hidrolizisaTvis fosfodiesTeraza
saWiroebs Mg-is ionis arsebobas.
ZuZumwovrebis organizmSi nanaxia fosfodiesTerazas 50 izoformaze meti, rom-
lebic qmnis 11 jgufs. aqedan 3 jgufi (IV, VII da VIII) substratad iyenebs mxolod
cAMP-s, 3 specifikuria mxolod cGMP-isadmi (V, VI da IX), xolo danarCeni jgufebi
xasiaTdeba substratisadmi naklebi specifikurobiT.
fosfodiesTerazas yvela izoforma msgavsi struqturuli agebulebiT xasiaT-
deba, kerZod Sedgeba sami ZiriTadi funqcionaluri domenisagan: regulatoruli
N-terminali, centraluri katalizuri domeni da regulatoruli С-domeni. N-ter-
minaluri domeni monawileobs katalizuri centris regulaciaSi da am domenSia ase-
ve ubani, sadac xdeba cikluri nukleotidebis dakavSireba da proteinkinazebiT
fosforilireba, xolo С-domeni aucilebelia fermentis dimerizaciisaTvis.

44
suraTi II.20. cikliuri mononukleotidebis
hidrolizi fosfodiesTerazebis izoformebiT

fosfodiesTerazebis regulacia mimdinareobs sxvadasxva proteinkinaziT (А, B,


G, MAP, Ca-CаM), Са2+-kalmaduliniTa da cGMP-iT. magaliTad, Ca2+-kalmadulinis kom-
pleqsi aCqarebs cAMP-isa da cGMP-is hidrolizs fosfodiesTeraza I-iT, xolo Ca-
kalmadulin-damokidebuli proteinkinaza, piriqiT, ainhibirebs cikliuri nukleo-
tidebis hidrolizs.

II.3.4. monomeruli G-cilebi

cocxal ujredSi gvxvdeba GTP-damakavSirebeli cilebis gansakuTrebuli jgu-


fi, romlebsac monomeruli GTP-damakavSirebeli cilebi ewodebaT. es jgufi aseve
cnobilia, rogorc mcire G-cilebi. am jgufis cilebi mcire zomis peptidebia, mole-
kuluri woniT 20-25 kdal. cxrilSi 2 mocemulia G-cilebis ZiriTadi qveklasebi da
maTi aqtivobiT gamowveuli ujreduli efeqtebi.

cxrili II. 2.
zogierTi monomeruli G-cila da maTi
monawileobiT warmoebuli ujreduli efeqti

monomeruli ujreduli efeqti


G-cilebis
qveklasi
Ras- cila ujredis zrdisa da diferencirebis kontroli
Rho- cila filamentebis polimerizaciisa da specializebul
struqturebad maTi awyobis kontroli
Rab- cila vezikulis membranasTan transportirebisa da
gadaadgilebis kontroli
ARF- cila vezikulebSi specifikuri cilebis awyobis konroli
Ran- cila birTvuli forebiT rnm-isa da cilebis gadaadgileba

45
am ojaxSi Semavali yvela cila erTjaWviani polipeptidebia (189 aminomJava) da
dakavSirebulia plazmur membranasTan lipiduri (postranslaciuri) С-ubnebiT. am
cilebisaTvis damaxasiaTebelia is, rom ikavSireben guaninur nukleotidebs (GTP da
GDP) da axasiaTebT GTP-azuri aqtivoba. iseve rogorc heterotrimeruli G-cilebis
SemTxvevaSi, monomeruli G-cilebis gaaqtivebac xdeba GTP-Tan maTi urTierTqmede-
biT. cilebis am jgufidan yvelaze kargad Seswavlilia ras-genis mier sinTezirebuli
Ras-cilebi, romlebic heterotrimeruli G-cilebis ά-suberTeulis msgavsia. es cilebi
monawileobs ujredis gayofisa da diferencirebis procesSi. adamianis simsivneebis
30% Seicavs ujredebs, sadac gaZlierebulia mutant Ras-onkogenebis eqspresia.
Ras-cilebi, amave jgufis Rho-cilebTan erTad, monawileoben signalis gadatana-
Si Tirozinkinazuli da zrdis faqtoris receptorebidan ujredSida efeqtorebze.
Ras-cilebis mier warmoebuli procesebi gulisxmobs polipeptiduri jaWvis elon-
gacias, ujredebis proliferacias da diferencirebas, maT simsivnur gardaqmnas,
citoConCxis aqtivobis kontrolsa da urTierTobas ujredgare matriqsTan, veziku-
lur transportsa da sekrecias. aqtiur mdgomareobaSi Ras-cila dakavSirebulia
GTP-Tan, xolo araaqtiurSi — GDP-Tan (sur. II.21).

suraTi II. 21. Ras-cilis aqtivacia da inaqtivacia

Ras-cilaSi GDP-is Secvla GTP-iT stimulirdeba specifikuri guanin-nukleoti-


duri faqtoriT — GEF-iT (guanine nucleotide exchange factor – igive SOS), xolo GTP-isa
GDP-iT - GTP-aza gamaaqtivebeli ciliT, e.w. GAP-iT (GTPase activating protein). amave
dros, guanin-nukleotidis disociaciis cilovan inhibitors GDI-s (guanine nucleotide
dissociation inhibitor) SeuZlia Ras-is gaCereba araaqtiur mdgomareobaSi, axdens ra
guanin-nukleotidebis cvlis inhibirebas.
Ras-is aqtivacia ganpirobebulia e.w. receptoruli Tirozinkinazebis gaaqtiu-
rebiT. zrdis faqtoris dakavSirebiT receptorTan iwvevs mis dakavSirebas e.w. adap-
torul Grb2-cilasTan, romelsac aqvs specifikuri ubnebi. es ubnebia SH2- da SH3-
omeni. (sur.II.22). am domenebis daxmarebiT, Grb2-cila urTierTqmedebs cila GEF-Tan.
am urTierTqmedebiT Grb2-cila aRmoCndeba ujredis zedapiruli membranis Sida mxa-
reze, romelTanac, Tavis mxriv, farnezilis hidrofoburi naSTebiT dakavSirebulia
Ras. am movlenis Sedegad iwyeba aqtiuri Ras-GTP-kompleqsis warmoqmna, romelic, Ta-
vis mxriv, urTierTqmedebs serin/treonin-kinazuri aqtivobis mqone proteinkinazu-
li aqtivobis mqone fermentTan – Raf-Tan. aRsaniSnavia, rom Ras ar zrdis Raf-is kata-
lizur aqtivobas, aramed axdens misi translokaciis Secvlas citozolidan membra-
naze, sadac es ukanaskneli awarmoebs membranasTan dakavSirebuli sxva cilebis fos-
forilirebas. Ras-is molekulis procesingis dros mimdinareobs misi farnezilire-
ba 186-e cisteinis molekulaze, ris Semdegac mas scildeba C-bolodan aminomJavebis
garkveuli raodenoba da 186-e cisteini xdeba darCenili molekulis C-bolo. swo-
red cistenis es molekula ganicdis Semdgom palmitirebas, rac zrdis Ras-is mole-
kulis Tvisobas membranisadmi.

46
suraTi II.22. monomeruli GTP-damakavSirebel
cilebis moqmedebis meqanizmi
A — adaptoruli cila Grb2-is gaaqtiureba da HS-domeniT
misi urTierTqmedeba GEF-Tan; B – Ras-is gaaqtivebaSi CarTuli cilebi;
C – GDP/GTP-is cvlis meqanizmi

am gziT gaaqtivebuli Ras-cila axdens serin-troninkinazuri aqtivobis mqone sa-


mizne cilis — Raf-is fosforilirebas da, Sesabamisad, gaaqtiurebas, romelic, Tavis
mxriv, aaqtivebs meore samizne cilas, e.w. МЕК-s (Tirozin/ treoninkinaza). am ukanas-
knels ormagi specifikuroba axasiaTebs — awarmoebs treoninisa da Tirozinis fos-
forilirebas. misi samiznea fermenti ERK – ujredgare signalis regulirebis mito-
geniT aqtivirebadi kinaza (sur.II.23).

suraTi II.23. Ras-ciliT ganpirobebuli sasignalo kaskadi

47
gaaqtiurebuli Ras-cila zrdis GTP-is GDP-ad gardaqmnis intensivobas, rac, Tavis
mxriv, aZlierebs e.w. mitogenebiT gaaqtivebuli proteinkinazebis, anu MAP-kinazuri
kaskadis muSaobas. MAP-kinazuri kaskadi monawileobs sxvadasxva samizne cilebis fos-
forilirebaSi. am cilebs Sorisaa citozoluri transkrifciuli faqtorebi, romle-
bic ujredis gayofisa da diferencirebis procesSi aris CarTuli.

II.3.5. fermentuli aqtivobis mqone receptorebi


(katalizuri receptorebi)

zogierTi hormoni da zrdis faqtori ujredgare aredan ukavSirdeba ujredis


membranis zogierT receptorul cilas, romelTac aqvT fermentuli aqtivoba mem-
branis citoplazmur mxareze. am tipis receptorebs katalizuri receptorebi ewo-
deba (sur. II.24). maTi umetesoba warmoadgens monomerebs, romlebic pirvelad mesen-
jerTan dakavSirebis Sedegad ganicdis dimerizacias. katalizuri receptorebi Se-
saZlebelia iyos oligomerebic, romlebic warmodgenilia ramdenime sxvadasxva su-
berTeuliT, magaliTad insulinis receptori, romelic dimeris saxiT arsebobs,
warmodgenilia ori receptoriT, romelic erTmaneTTan dakavSirebulia arakova-
lenturi kavSiriT. epidermaluri zrdis faqtoris receptori warmodgenilia cal-
keuli formebiT, romlebic dimers warmoqmnis mxolod ligandis dakavSirebis Sem-
dgom.

suraTi II.24. katalizuri receptoris


zogadi struqtura da moqmedebis meqanizmi

zogadad, am tipis receptorebisaTvis damaxasiaTebelia is, rom maTi monomeru-


li suberTeulis polipeptiduri jaWvi mxolod erTxel ganWolavs plazmur membra-
nas da warmoqmnis sam domens: ujredgare ligand-damakavSirebels, transmembranuls
da interacelularuls, romelic Seicavs fermentuli aqtivobis mqone ubnebs.
am jgufis receptorebi ganapirobeben signals mTeli rigi endogenuri naerTebi-
dan, maT Sorisaa insulini, epidermaluri zrdis faqtori (EGF), Trombocitaruli
zrdis faqtori (PDGF) da sxv.
aRmoCenilia mTeli rigi cilebisa, romlebic ukavSirdebian zrdis faqtoris ga-
aqtivebul receptors. miuxedavad gansxvavebuli struqturisa, es cilebi Seicaven
or konservatul domens, romlebsac ewodebaT SH2- da SH3-domenebi (Sre homology
region). am ubnebis daxmarebiT, es cilebi ukavSirdebian Sesabamis receptors.

48
citoplazmur samizneebTan urTierTobis meqanizmiT Tirozinkinazuli recep-
torebi or jgufad iyofa. I jgufSi gaerTianebulia receptorebi, romelTa katali-
zuri ubani citoplazmur mxarezea ganTavsebuli da aqtivirdeba receptoris urTi-
erTqmedebiT ligandTan. am jgufis receptorebs miekuTvneba e.w. proteinTirozin-
kinazebis (receptoruli Tirozinkinazebi — ROR)sakmaod didi ojaxi, romlebsac
aqvs autofosforilirebis, anu sakuTari Tavis fosforilirebis SesaZlebloba.
fosforilirdeba receptoris molekulis Tirozinuli naSTebi, rasac mosdevs Se-
sabamisi samizne cilebis Tirozinis naSTebis fosforilirebac. amave jgufis recep-
torebia proteinTirozinfosfatazuri aqtivobis mqone receptorebic, romlebic
axdens fosforilirebuli samizne cilebis defosforilirebas. receptoruli pro-
teinTirozinkinazebi da proteinTirozinfosfatazebi CarTulia iseTi procesebSi,
rogoricaa ujredis gayofa, diferencireba, imunuri pasuxis Camoyalibeba da sxv.
iseTi agonisti, rogoricaa, magaliTad, nervis zrdis faqtori (NGF), astimuli-
rebs Sesabamisi receptoris Tirozinproteinkinazul aqtivobas, rasac mosdevs Se-
sabamisi specifikuri cila-efeqtorebis Tirozinuli naSTebis fosforilirebac.
zrdis faqtorebis receptorebis umravlesoba NGF-is dakavSirebis Sedegad, ganic-
dis dimerizacias, rac ganapirobebs receptoris Tirozinkinazuri aqtivobis gamov-
lenas. xSir SemTxvevaSi gaaqtivebuli receptorebi axdens autofosforilirebas.
amave tipisaa insulinis receptoric, romelic ujredSi gvxvdeba disulfid-da-
kavSirebuli dimeris saxiT. insulinis urTierTqmedebiT iwyeba receptoris orive
monomeris konformaciuli cvlilebebi, rac zrdis ligandis receptorTan dakavSi-
rebis process, aaqtiurebs receptoris Tirozinkinazur aqtivobas da autofosfo-
rilirebas (sur. II.25).
hormonis an zrdis faqtoris dakavSirebiT Sesabamis receptorTan iwyeba mrav-
laferovani ujreduli pasuxebi, maT Soris citoplazmaSi Са2+-ionis Sesvla, Na+/H+-
cvla, ujredSi aminomJavebis transportis intensivobis mateba, fosfolipaza С-s
stimulireba da fosfatidilinozitolis hidrolizi. amave tipis receptorebia se-
rin-treoninkinazuri receptorebic, romlebic awarmoebs cilis serinisa da treo-
ninis naSTebis fosforilirebas.

suraTi II.25. insulinis receptori da misi moqmedebis sqema

katalizuri receptorebis II jgufs qmnis receptorebi, romlebsac fermentuli


aqtivoba ar gaaCnia. Tumca garegani signalis arsebobisas isini iZenen Tvisebas dau-
kavSirdes citoplazmaSi arsebul arareceptorul Tirozinkinazebs, romlebic Ta-

49
visufal mdgomareobaSi araaqtiuria, xolo receptorTan dakavSirebis Sedegad aq-
tivirdeba da axdens receptoris fosforilirebas (sur.II.26). fosfaturi naSTebis
mierTeba receptorze qmnis pirobebs sxva samizne cilebis dasakavSireblad, romle-
bic aseve ganicdis fosforilirebas da am gziT gadascems signals sasignalo kaska-
dis qveda safuxurze mdgom samizneebs. II jgufis receptorebs miekuTvneba is recep-
torebi, romlebic monawileobs imunuri pasuxis ganviTarebaSi, kerZod, sxvadasxva
antigenebis, citokinebisa da interleikinebis receptorebi.
am tipis receptorebis moqmedebis meqanizmi SesaZlebelia ganvixiloT citokine-
bis receptorebis magaliTze, romelic uSualod ar warmoadgens proteinkinazebs.
aqtivaciis Semdgom receptorebi ujredSi arsebul TirozinkinazebTan warmoqmnis
sasignalo kompleqsebs da am formiT monawileobs ujredSida efeqtebis warmoqmna-
Si. amrigad gamodis, rom isini ar warmoadgens Tirozinkinazuli aqtivobis mqone
WeSmarit receptorebs da maT funqcias warmoadgens Tirozinkinazebis gaaqtiveba.
araareceptorul Tirozinkinazebs, romelTa aqtivoba vlindeba mxolod Sesabamis
receptorTan urTierTqmedebis Sedegad receptor-damokidebuli (arareceptoru-
li) Tirozinkinazebi ewodeba.

suraTi II.26. arareceptoruli Tirozinkinaza


(receptor-damokidebuli) interleikinis receptoris magaliTze

am tipis Tirozinkinazebs miekuTvneba magaliTad, e.w. JAK-kinazebi (ianuskinaze-


bi), romlebic Cveulebri mdgomareobaSi araaqtiuria da maTi gaaqtiureba iwyeba Se-
sabamis receptorTan dakavSirebiT da am ukanasknelis autofisfirilirebiT. fos-
forilirebuli receptori ikavSirebs citoplazmaSi arsebul samizne cilebs — STAT
— cilebs (ing. signal transducer and activator of transcription).
gaaqtivebul receptorTan STAT-is dakavSirebis Sedegad xdeba am ukanasknelis
fosforilireba JAK-kinazebiT da gaaqtiveba. gaaqtivebuli STAT-cilebi iwyebs di-
merizacias da aseTi formiT gadaadgildeba birTvSi, sadac inducirebs Sesabamisi
genebis eqspresias (sur.II. 27). calkeuli receptoris specifikuroba nawilobriv da-
mokidebulia JAK-is an STAT-is ojaxis im warmomadgenlis specifikurobaze, rome-
lic qmnis sasignalo kompleqss (receptori — JAK-kinaza — STAT-cila).

50
suraTi II.27. receptor-damokidebuli
TirozinkinazebiT warmoqmnili sasignalo kaskadi

amrigad, sistema, romelic Sedgeba JAK-kinazis, receptorisa da sasignalo STAT-


cilisagan, ujredgare aredan gadascems informacias uSualod birTvSi, meoradi
mesenjeris monawileobis gareSe.

II.3. 6. arxuli tipis receptorebi

rogorc zemoT iyo aRniSnuli, membranuli receptorebis klass miekuTvneba ase-


ve receptorebi, romlebic ujredis membranaze qmnis specializebul ionur arxebs.
maT arxuli receptorebi ewodebaT. am tipis receptorebi warmoadgens oligomerul
cilebs, romlebic warmoqmnis ligandiT aqtivirebad ionur arxs. ligandis dakavSi-
rebas mosdevs arxis gaxsna iseTi ionebisaTvis, rogoricaa Na+, K+, Ca2+ an Cl-. am meqa-
nizmiT amagznebel signalebs gadascems iseTi neiromediatorebi, rogoricaa ace-
tilqolini, glutamati, γ-aminoerbos mJava da sxv. (sur. II.28).
membranis ionur arxebs udidesi mniSvneloba aqvs ujredis sicocxlisaTvis. isi-
ni uzrunvelyofs ujredis mier nivTierebis, energiisa da informaciis cvlas gare-
momcvel aresTan. arxebiT iwyeba da yalibdeba agznebisa da Sekavebis procesi ner-
vul da kunTovan ujredebSi, isini aseve sxva receptorebTan erTad pasuxismgebelia
garemomcveli aredan ujredis SigniT signalebis gadacemaze. ionuri arxebi monawi-
leobs aseve agznebuli neironidan sxva ujredebze agznebis sinafsur gadacemaSi.

51
suraTi II. 28. ujredis membranaSi CaSenebuli
ionuri arxebi da maTi zogadi struqtura –
(Horn R.-is mixedviT. Peering into the spark of life, Nature, 2011)

ionuri arxebi — rTuli transmembranuli cilovani struqturebia, romlebic


ramdenjerme gansWvalavs membranas da qmnis arxebs, e.w. forebs. arxuli cilebi Sed-
geba suberTeulebisagan, romlebic foris garda, Seicavs damatebiT sistemebs. es
sistemebi monawileobs arxis gaRebaSi, daketvaSi, inaqtivaciaSi, SerCeviTobaSi, sig-
nalis recepciasa da regulaciaSi. ionuri arxebi Seicavs ara erT, aramed ramdenime
ubans (saits), romlebic aucilebelia maregulirebeli nivTierebebis (ligandebis)
dakavSirebisaTvis. amrigad, ionuri arxebi — integraluri cilebia, romlebic mem-
branaSi qmnis foras, romliTac xorcieldeba ujredsa da garemomcvel ares Soris
K+, Na+, H+, Ca2+ , Cl--isa da wylis cvla.

II.3. 6.1. ionuri arxebis agebuleba

Tanamedrove meTodebis gamoyenebam SesaZlebeli gaxada ionuri arxebis moleku-


luri sturuqturisa da maTi Semadgeneli elementebis funqciuri mniSvnelobis
dadgena. aRmoCnda, rom praqtikulad nebismieri arxi Sedgeba ramdenime struqtu-
rul-funqciuri nawilisagan, romlebic pasuxismgebelia arxis gaRebaze, daxurvaze,
seleqtiurobaze, inaqtivaciasa da regulaciaze. dadgenilia, rom arxis foris war-
momqmneli nawili warmodgenilia erTiani polipeptidiT, romelic organizirebu-
lia ramdenime identuri transmembranuli domeniT an Sedgeba cilis ramdenime su-
berTeulisagan, romlebic struturulad SesaZlebelia iyos erTnairi (homooligo-
meri) an araerTgvarovani (heterooligomeri). foris warmomqmneli suberTeuli
warmodgenilia ramdenime transmembranuli Α-spiraluri segmentiT (sur. II.29).
ionuri arxebi seleqtiurad atarebs ionebs, rac realizdeba arxis yvelaze viw-
ro nawiliT, e.w. seleqtiur filtriT. magaliTad, kaTion-seleqtiuri arxebis fil-
trSi arsebobs uaryofiTad damuxtuli aminomJavuri naSTebi, romlebic izidavs da-
debiT muxtebs, xolo uaryofiTebs — ganizidavs.

suraTi II. 29. K+-is (A) da Ca2+-is (B) potencial-mgrZnobiare arxebi

52
ionuri arxebisaTvis damaxasiaTebelia struqturuli mravalferovneba da gar-
kveuli specifikuroba im ionis mimarT, romelsac is atarebs. magaliTad, plazmuri
membranis Na+-is arxebSi Na-is ioni 10-jer ufro swrafad gadaitaneba, vidre K-is io-
ni. arxebi SesaZloa arsebobdes Ria an daxurul mdgomareobaSi. yoveli maTgani war-
modgenilia α-spiralisagan agebuli transmembranuli segmentisagan. arxis damxurav
an gamReb cilas aqvs specifikuri sensoruli domeni. zogierTi arxis gaReba xdeba
hidrofoburi bunebis sarqvelis gadanacvlebiT ionebis gamtari gzidan. sarqvlis
segmentebis moZraobas ganapirobebs α-spiraluri segementebis moZraobis SesaZleb-
loba. maTi moZraoba sxvadasxva saxis meqanizmiTaa SesaZlebeli, maT Soris fizikuri
faqtorebiTac (meqanikuri an siTburi).
arxebis umetesoba xasiaTdeba SerCeviTobiT, anu seleqtiurobiT, rac gulis-
xmobs, rom garkveuli arxi atarebs mxolod romelime erT ions. am principis safuZ-
velze gamoyofen K+-, Na+-, H+-, Ca2+-, da Cl--is arxebs. arxis seleqtiurobas ganapiro-
bebs misi zoma, aseve gatarebuli ionis forma da zoma da ionis da arxis Sida zedapi-
ris muxti. Tumca cocxal sistemaSi gvxvdeba araseleqtiuri arxebic, romlebsac Se-
uZlia ramdenime ionis erTdrouli gatarebac. magaliTad, K+-isa da Na+-is, an K+-isa
da Cl--is ionebis. amis garda arsebobs arxebi, romlebic atarebs yvela ions da aseve
ufro msxvil molekulebsac.
ionuri arxisTvis damaxasiaTebelia ori ZiriTadi mdgomareoba — gaRebuli da
daketili. erTi mdgomareobidan meoreSi gadasvla praqtikulad myisierad mimdina-
reobs. arxis muSaobis Taviseburebas ganapirobebs is, rom igi ixsneba mxolod gan-
sazRvruli droiT. Cveulebriv, ionuri arxi gaxsnilia 1 milisekundis ganmavlobaSi.
am process ganapirobebs ionur arxSi arsebuli e.w. WiSkari — specialuri ubani, ro-
melsac SeuZlia konformaciuli cvlilebebis ganxorcieleba da arxSi arsebuli
foris gadaketva.
ionuri arxis aqtivacia. aRmoCnda, rom zogierTi arxi sakmaod xSiradaa gaRebu-
li. isini ixsneba ujredis mosvenebul mdgomareobaSic. amrigad, Ria mdgomareobaSi
yofnis albaToba am arxebisaTvis maRalia. zogierTi arxi piriqiT, am periodSi dake-
tilia. aseTi tipis arxebis aqtivacia Sesabamisi gamRizianebliT zrdis maTi gaRebis
albaTobas. aqtivaciis meqanizmis mixedviT, amJamad cnobili ionuri arxebi iyofa
oTx ZiriTad jgufad.
I jgufs miekuTvneba zogierTi arxi, romelic specifikurad pasuxobs ujredis
membranis fizikur cvlilebas. am tipis arxebia e.w. potencialmgrZnobiare arxebi,
romlis magaliTia neironis membranis K+-, Na+-, Ca2+-arxebi. isini pasuxismgebelia
moqmedebis potencialis Seqmnaze da ixsneba membranaze gansazRvruli potencialis
Seqmnis SemTxvevaSi (sur. II.30).
arxebs, romlebic aqtivdeba fizikuri cvlilebebis dros miekuTvneba meqano-
mgrZnobiare arxebi. isini ixsneba ujredze meqanikuri zemoqmedebis SemTxvevaSi (uj-
redis membranis gawelva an deformacia).
sxva jgufis arxebi ixsneba im SemTxvevaSi, roca garkveuli qimiuri nivTiereba
aaqtivebs arxis molekulaze arsebul specialur damakavSirebel receptorul cen-
trebs. maT ligand-damakavSirebeli arxebi ewodeba. arxebis es jgufi or qvejgufad
iyofa imis mixedviT, Tu sad mdebareobs es centri — ujredis SigniT, Tu ujredis ga-
reT. ujredgare signalebiT gaRebad ligand-aqtivirebad arxebs ionotropul re-
ceptorebi ewodebaT. am qvejgufSi gaerTianebulia arxebi, romlebic mgrZnobelo-
bas amJRavnebs neiromediatorebis mimarT da uSualod monawileobs sinafsur
struqturebSi mimdinare informaciis gadacemaSi.

53
suraTi II.30. ionuri arxebis aqtivaciis sxvadasxva meqanizmi
I — potencial—mgrZnobiare arxi; II — ligand-mgrZnobiare arxi
(ujredgare ligandi); III — ligand-mgrZnobiare arxi (ujredSida ligandi);
IV — meqano-mgrZnobiare arxi

ujredis citoplazmis mxridan aqtivirebad ligand-aqtivirebul arxebs miekuT-


vneba arxebi, romlebic mgrZnobiarea ujredSi specifikuri ionebisa da ujredSida
ligandebis koncentraciul cvlilebebisadmi. magaliTad, Са2+-iT aqtivirebadi К+-is
arxis gaaqtivebas iwvevs ujredSida Са2-ionis koncentraciis lokaluri cvlileba.
es arxebi mniSvnelovan rols asrulebs moqmedebis potencialis dasrulebis Semdeg
membranis depolarizaciisaTvis. Са-is ionebis garda, ujredSida ligandebis fun-
qcias asrulebs cikliuri nukleotidebic. magaliTad cGMP pasuxismgebelia Tvalis
baduris ujredebSi Na-arxebis gaRebaze. am tipis arxebs principuli mniSvneloba
aqvs mxedvelobiTi analizatoris funqcionirebisaTvis.
aqtivaciis meqanizmis mixedviT, arxebis warmodgenili klasifikacia sakmaod pi-
robiTia, vinaidan zogierTi ionuri arxis aqtivireba SesaZlebelia mxolod ramdeni-
me aqtivatoris zemoqmedebis Sedegad. magaliTad, Са2+-aqtivirebadi K+-arxi mgrZno-
biarea aseve potencialis cvlilebebisadmi, xolo zogierTi potencial-aqtivireba-
di arxi mgrZnobelobas avlens ujredSi ligandis garkveuli koncentraciis arsebo-
bazec.
aucilebelia calke iqnas ganxiluli ionuri arxebis arapirdapiri aqtivaciis me-
qanizmi plazmuri membranis metabotropuli receptorebiT. am tipis receptorebis
moqmedebis meqanizmi detalurad iyo zemoT aRwerili (II.3.1). metabotropul recep-
torTan asocirebuli GTP-damakavSirebeli cilis α-suberTeuli aaqtivebs an ainhi-
birebs sxvadasxva ujredSida fermentebs, magaliTad, fosfolipaza А2-s (araqidonis
mJavis gamoTavisufleba), adenilatciklazas (cAMP-is sinTezi АТP-dan), guanilat-
ciklazas (cGMP-is warmoqmna GTP-dan), fosfolipaza С (fosfatidilionozitolis
hidrolizi inozitoltrifosfatad da diacilglicerolad). am procesebis parale-
lurad, ujredSi icvleba meoradi mesenjerebis — Са2+, cАМP, cGМP, IP3-sa da DAG Sem-
cveloba, rasac mosdevs Sesabamisi proteinkinazebis, kerZod, proteinkinaza A-s,
proteinkinaza G-s, Са2+-kalmadulin-damokidebuli proteinkinazasa da fosfoli-
pid-damokidebuli proteinkinaza С-s aqtivacia, rac ganapirobebs ionuri arxebis
Semadgeneli cilebis fosforilirebas da, Sesabamisad, maTi gaRebis an daketvis ini-
cirebas (sur. II.31).
zogierT SemTxvevaSi, ionur arxebze uSualod zemoqmedebs G-cilis βγ-dimeri,
romelic arxebis suberTeulebze pirdapiri zemoqmedebiT ganapirobebs maTi aqti-

54
vobis stimulirebas an inhibirebas. ionotropuli receptorebisagan gansxvavebiT,
metabotropul receptors Seswevs unari kontaqti daamyaros aTeulobiT G-cilas-
Tan, romlebic, Tavis mxriv, aaqtivebs sxvadasxva ferments, rac iwvevs ujreduli pa-
suxis mkveTr cvlilebebs. yovelive amas mosdevs uamravi ionuri arxis aqtivacia da
xangrZlivi fiziologiuri efeqti. sayuradReboa, rom aqtivacia da deaqtivacia niS-
navs arxis gaxsnis albaTobis zrdas an daqveiTebas, da ara arxis Ria mdgomareobaSi
yofnis drois gazrdas an Semcirebas.

suraTi II. 31. ionuri arxebis arapirdapiri aqtivaciis meqanizmebi


Ac – adenilatciklaza; Ca2+ – CaM – kalcium-kalmadulinis kompleqsi

aqtivaciisa da deaqtivaciis procesebis garda, ionuri arxebis moqmedeba regu-


lirdeba aseve ori procesiT: 1. ionuri arxi gadadis iseT konformaciul mdgomare-
obaSi, roca Cveulebriv gamaaqtivirebel stimuls ar Seswevs SesaZlebloba moaxdi-
nos arxis gaxsna. potencial-mgrZnobare arxebisaTvis aseT mdgomareobas inaqtiva-
cia ewodeba. qimiuri stimulebisadmi mgrZnobiare arxebisaTvis am tipis mdgomareo-
bas ewodeba desensitizacia (desensibilizacia); 2. arxis muSaoba SesaZlebelia Sea-
ferxos romelime msxvilma molekulam (magaliTad, romelime toqsinma), romelic
ukavSirdeba arxs da axdens foris dacobas. am tipis moqmedebis magaliTia zogierTi
arxis moqmedebis blokireba magniumis an kadmiumis ionebiT. aRniSnuli kaTionebi
ver gadis arxs, magram ukavSirdebia mas foris midamoebSi da amiT aferxebs sxva io-
nebis moZraobas.
potencial-damokidebuli arxis moqmedebis safuZvlebi. vinaidan am tipis ar-
xis gaxsna dakavSirebulia moqmedebis potencialis SemcirebasTan, arxis gasaxsne-
lad aucilebelia maT stuqturaSi arsebul cilis molekulaSi damuxtuli struq-
turis arseboba, romelic depolarizaciis SemTxvevaSi icvlis mdgomareobas. erT-
erT aseT struqturas warmoadgens transmembranuli S4-spiraluri segmenti, rome-
lic ganWolavs membranas da, amave dros, Seicavs dadebiTad damuxtuli aminomJave-
bis naSTebs (lizini da arginini). iTvleba, rom es segmenti asrulebs potencial-
mgrZnobiare elementis funqcias, romelic akavSirebs membranul potencials WiS-
krul meqanizmTan (sur. II.32).
arxis aqtivaciis tradiciuli modelis mixedviT, membranis depolarizacia iw-
vevs dadebiTi muxtebis gadaadgilebas ujredgare aresaken, ris gamoc S4-segmenti
aseve gadaadgildeba amave mimarTulebiT. S4-is gadaadgilebas mosdevs cilovani mo-
lekulis konformaciis cvlileba da, Sesabamisad, arxis gaxsna. mosvenebis mdgoma-
reobaSi ujredSida uaryofiTi muxti izidavs segments citoplazmis mxares. arxis

55
suraTi II. 38. cila kalmadulini da misi moqmedebis meqanizmi

Ca2+-Tan dakavSirebis Sedegad icvleba kalmadulinis struqtura, rasac mosdevs


misi urTierTqmedeba sxvadasxva sasignalo molekulasTan, maT Sorisaa serin-treo-
nin-damokidebuli proteinazebi, fosfatazebi da NO-sinTazebi. es procesi warmo-
adgens im ZiriTad meqanizms, romliTac momatebuli Ca2+ cvlis ujredis pasuxs.
kalmadulini Sedis mraval cilasTan kompleqsSi da swored kalcium-kalmadulinis
kompleqsebi aaqtivebs am cilebs. cilebis am jgufidan aRsaniSnavia Ca2+-kalmadu-
lin-damokidebuli proteinkinazebi. ganasxvaveben Ca2+-kalmadulin-damokidebuli
proteinkinazebis 4 tips: I, II, III da IV. maTgan yvelaze gavrcelebulia II tipi. am tipis
proteinkinaza gansakuTrebiT maRali aqtivobiT gvxvdeba Tavis tvinSi. misTvis da-
maxasiaTebelia autofosforilireba, ris Semdegac misi aqtivoba aRar aris damoki-
debuli Ca-is ionebze. ferments SeuZlia moaxdinos neiromediatoris gamoTavisuf-
lebis procesSi monawile cilebis (sinafsini I, mikromilakebTan asocirebuli cila
da sxv.) fosforilireba.
zogierTi farmakologiuri preparatis efeqti damokidebulia kalmadulinTan
urTierTqmedebaze. am urTierTqmedebis Sedegad iblokeba kalmadulinisa da Ca2+-is
dakavSireba, Sesabamisad, samizne cilebis fosforilireba. aseTi preparatebia: kun-
Tis relaqsantebi, antidepresantebi da zogierTi anesTetiki. kalmadulinis msgavsi
struqturisaa iseTi specifikuri cilebi, rogoricaa troponini-C, cila-S100, α-
aqtini da mravali sxva struqturuli da fermentuli qtivobis mqone cilebi. maga-
liTad, troponini-C gvxvdeba mxolod gulisa da ConCxis kunTebSi da miozinTan er-
Tad CarTulia kunTis fibrilebis SekumSvis procesSi, cila-S100 warmoadgens nei-
rospecifikur cilas da monawileobas iRebs daswavlisa da mexsierebis procesSi.

II.3.9. ujredSida receptorebi

cximSi xsnadi biologiurad aqtiuri ligandebi, romlebsac SeuZliaT gadalaxon


plazmuri membrana, Tavis moqmedebas axorcieleben ujredSida cilebis garkveuli
jgufis, e.w. steroidebis receptorebis meSveobiT. steroidebis receptorebs mie-
kuTvneba glukokortikoidebis, mineralokortikoidebis, sasqeso hormonebis, Ti-
roiduli hormonebis da vitamini D-s receptorebi. vinaidan, ujredSida receptore-
bis aqtivacias Sesabamisi ligandebiT Tan sdevs samizne ujredebSi garkveuli gene-

62
bis transkrifciis gaZliereba, amitom maT ligand-damokidebul transkrifciis
faqtorebsac uwodeben. am tipis receptorebi erTi polipeptiduri jaWviTaa war-
modgenili, sadac sami funqciuri domeni aRiniSneba. esenia receptoris N-bolo ubani,
romelic regulatoruli funqciis matarebelia da Sesabamisi ligandis ararsebobi-
sas dakavSirebulia specifikur cilebTan, romelTac siTburi Sokis cilebi — hsp 90
ewodeba (ing. 90 kDa heat-shock protein); receptoris domeni, romelic dnm-s ukavSirde-
ba, ganTavsebulia cilis Sua nawilSi da Seicavs ubans, romelic yvela dnm-damakavSi-
rebeli cilebisaTvis saerToa da mas "zinc finger" ewodeba; liganddamakavSirebeli
domeni, romelic receptoris bolozea ganTavsebuli. ligandis dakavSirebis Sede-
gad hsp 90-cila Tavisufldeba receptoridan, rac xsnis receptoris dnm-damakavSi-
rebel da transkrifciis gamaaqtivebel domenebs (sur.II.39).

suraTi II.39. ujredSida receptoris struqtura

vinaidan am klasis ligandebis moqmedebas Tan sdevs transkrifciis, translacii-


sa da cilis sinTezis intensivobis gazrda, Sesabamisad ujreduli pasuxi sakmaod ne-
lia da xSirad ramdenime saaTs Seadgens. iTvleboda, rom Tavisufali receptorebi
lokalizebulia citozolSi da birTvSi xvdeba mxolod hormonTan dakavSirebis
Semdgom. Tumca, dReisaTvis dadgenilia, rom Tavisufali steroidebis receptore-
bis umetesoba, ZiriTadad, birTvSia ganTavsebuli. gamonakliss warmoadgens gluko-
kortikoidebis receptorebi, romlebic Tavisufal mdgomareobaSi citoplazmaSi
gvxvdeba.

suraTi II.40. steroiduli hormonis moqmedebis meqanizmi samizne ujredze


S - steroiduli hormoni

63
lipofiluri hormonebis yvela receptorisaTvis damaxasiaTebelia erTi ZiriTa-
di Tavisebureba — hormonTan urTierTqmedebamde isini araaqtiur, cila hsp90-Tanaa
dakavSirebul mdgomareobaSia. hormonTan dakavSireba aTavisuflebs receptors
hsp90-sgan da aaqtivebs. receptoris gaaqtiveba gulisxmobs maT dimerizacias. am for-
miT gaaaqtivebuli citoplazmuri da birTvuli receptorebi gadaadgildeba dnm-sa-
ken, sadac urTierTqmedebs dnm-is hormon-mgrZnobiare elementTan (hormone response
elements, HREs) da qmnis masTan kompleqss. am formiT, hormon-receptoruli kompleqsi
iZens SesaZleblobas, areguliros genebis transkrifciis procesi (sur. II. 40).
amrigad, movlenebi, romelTa mizezia steroiduli an Tiroiduli hormonebis
zemoqmedeba samizne ujredebze, mimdinareobs Semdegi TanamimdevrobiT:
• difuziiT hormonis Sesvla ujredSi;
• hormon-receptoris kompleqsis formireba;
• disociacia siTburi Sokis cilebidan da receptoris dimerizacia;
• dimeris dnm-saken gadaadgileba;
• hormon-mgrZnobiare elementTan dakavSireba;
• trankrifciuli kompleqsebis warmoqmna;
• specifikuri i-rnm-is sinTezi;
• i-rnm-iT kodirebuli cilebis sinTezi.

II.3.10. receptorebis moqmedebis acilebis gzebi

ujreds aqvs sxvadasxva meqanizmi imisaTvis, raTa Sewyvitos an Seasustos pasuxi


sasignalo molekulaze. am meqanizmebis amoqmedebiT ujredi ubrundeba sawyis, pres-
timulaciur mdgomareobas da amiT Tavs icavs konkretuli receptoris mier kon-
trolirebadi funqciis Warbi an araswori gaaqtivebisagan. es meqanizmebia:
• ujredgare areSi sasignalo molekulebis — pirveladi mesenjerebis raode-
nobis Semcireba;
• sasignalo molekulebis mier dakavebuli receptorebis internalizacia da
degradacia;
• receptoris swrafi degradacia, ris Semdegac igi aRaraa xelmisawvdomi sa-
signalo molekulisaTvis.
umartivesi gza sasignalo molekulis raodenobrivi Semcirebaa. am meqanizmis
siswrafes gansazRvravs sekretirebuli sasignalo molekulis stabiluroba da ase-
ve is, Tu ra manZilia sasignalo molekulis masekretirebel ujredsa da samizne uj-
reds Soris. vinaidan hormonebi ujredgare aris did moculobaSi sekretirdeba, Za-
lian Znelia signalis myisieri Sewyveta misi koncentraciis SemcirebiT. hormonis-
gan gansxvavebiT, neiromediatori, romelic sinafsuri gadacemis meqanizmSi monawi-
leobs da Zalze mcire manZilze gadaadgildeba, swrafad ganicdis sxvadasxva meqa-
nizmiT inaqtivirebas (ukuSTanTqma, inaqtivirebis fermentuli meqanizmi). ujredis
mier signalis transduqciis Sewyveta an Sesusteba SesaZlebelia ganxorcieldes
uSualod receptoris funqciuri regulirebis gziTac. es procesi cnobilia, ro-
gorc adaptacia da desensitizacia. sasignalo molekulasTan ganmeorebiTi urTi-
erTobisas, receptori sakuTari mgrZnobelobis, anu sensitiurobis adaptirebas ax-
dens. droTa ganmavlobaSi ujredi nakleb sensitiurobas amJRavnebs pirveladi me-

64

You might also like